Upload
others
View
5
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
samecniero sesia gaimarTeba arn. Ciqobavas enaTmecniere-
bis institutis sxdomaTa darbazSi (p. ingoroKvas quCa #8,
pirveli sarTuli).
r e g l a m e n t i
momxsenebels _ 15 wuTi
msJelobaSi monawiles _ 5 wuTi
redaqtori _ a. arabuli
©arn. Ciqobavas enaTmecnierebis instituti ISBN
3
m u S a o b i s g e g m a
24 dekemberi, 11 saaTi
TavmJdomare _ prof. T . u T u r g a i Z e
1. a l . y i n y a r a u l i, saqarTvelos istoriis erTi para-
doqsi
2. g . g o g o l a S v i l i, akaki SaniZe da qarTuli saenaT-
mecniero terminologia
3. m . r o b a q i Z e, akaki SaniZe _ armenisti
4. l . n o z a Z e, akaki SaniZis mier zepirad gamoTqmuli
ramdenime Tvalsazrisis Sesaxeb
5. m . q u r d i a n i, TiT-i sitKvis istoriisaTvis
6. S . g a b e s k i r i a, akad. a. SaniZis ori mosazrebis Sesaxeb
24 dekemberi, 14 saaTi
TavmJdomare _ prof. m . s u x i S v i l i
1. i . a s a T i a n i, megrulisa da yanuris urTierTobisa-
Tvis
2. a . a r a b u l i, `mTis kiloTa leqsikoni~ _ pirveli
krebsiTi leqsikoni dialeqturi leqsikisa
3. m e u f e a n d r i a ( g v a z a v a ), n . m a x a r a Z e,
m . k v e s e l a v a, l . q a r o s a n i Z e, saeklesio ter-
minTa leqsikonisaTvis
4. r . f a r e u l i Z e, feris aGmniSvneli leqsika m. mama-
qaevis romanSi `zelimxani~
5. n . J o r b e n a Z e, Tanxmovanze daboloebuli ori sakuTa-
ri saxelis (uSangi, eTeri) brunebis Sesaxeb qarTulSi
25 dekemberi, 11 saaTi
TavmJdomare _ prof. v . S e n g e l i a
1. m . s u x i S v i l i, gramatikul da semantikur brunvaTa
substituciisaTvis qarTulSi
2. T . v a S a k i Z e, -el-ze daboloebul saxelTa marTlweri-
saTvis
3. n . o T i n a S v i l i, toponimikur-onomastikuri Ziebani
zemoqarTlidan
4. n . y o x o n e l i Z e, ferTa saxelebi r. inaniSvilis enaSi
5. T . z v i a d a Z e, arqauli leqsikis kvali imerulSi
25 dekemberi, 14 saaTi
TavmJdomare _ prof. S . a f r i d o n i Z e
1. m . C u x u a, amosaval sisina sibilantTa refleqsaciisa-
Tvis qarTvelur da afxazur-adiGur enebSi
2. n . m a y a v a r i a n i, `indi-mindis~ warmomavlobisaTvis
5
3. T . b u r y u l a Z e, erTi tipis hipotaqsuri wKobisaTvis
saSual qarTulSi
4. l . g i g l e m i a n i, megruli brang- fuZis warmomavlobi-
saTvis
5. n . S a v r e S i a n i, -…’ º -…‰, -…‰l, -i (ca) nawilaki-
ani mimarTebiTi nacvalsaxelebi da mimarTebiTi zmnizede-
bi ColurulSi
26 dekemberi, 11 saaTi
TavmJdomare _ prof. g . b e d o S v i l i
1. n . a r d o t e l i, albanur leqcionarSi dadasturebuli
leqsikis genezisisaTvis
2. m . C a C a n i Z e, diferenciuli niSani leqsikografiaSi _
III. p. denisovis leqsikonTa klasifikacia
3. f . a f x a i Z e, sinhaluri naTesaobis sistemisa da naTesa-
obis terminologiis TaviseburebaTa Sesaxeb
4. n . x a x i a S v i l i, sitKva mzesTan dakavSirebul saxelTa
semantikuri analizi
5. r . l o l u a, ramdenime SeniSvna axladaGmoCenili alba-
nuri palimfsestis fonetikur sistemasTan dakavSirebiT
4
26 dekemberi, 14 saaTi a v T a n d i l a r a b u l i
TavmJdomare _ prof. i . C a n t l a Z e
1. i . C a n t l a Z e, as wels gadacilebul kodorel svanTa
metKvelebis lingvokulturologiuri Seswavlis Sedegebi da
maTi mimarTeba enguris xeobis mosaxleobis metKvelebasTan
2. e . g a z d e l i a n i, kodoris xeobis zogi toponimis
semantikur-struqturuli analizi
3. r . y k a d u a, delabializacia kodoris xeobis mosaxleo-
bis metKvelebaSi da misi mimarTeba laxamuluri kiloka-
vis Sesabamis monacemebTan
4. m . s a G l i a n i, balsqvemo svaneTidan kodoris (resp. da-lis) xeobaSi CasaxlebulTa metKvelebis Taviseburebani
5. q . m a r g i a n i, fuZedrekad zmnaTa masdaris warmoeba ko-
dorisa da enguris xeobebis mcxovrebTa metKvelebaSi
6. r . i o s e l i a n i, kodoris (resp. dalis) xeobis eTnolin-gvisturi xasiaTis komentarebi
7. q . m a r g i a n i - s u b a r i, inkluziv-eqskluzivis katego-
ria kodoris xeobis svanurSi da misi mimarTeba zemosva-
nur dialeqtebTan Tu Zveli qarTulis monacemebTan
`mTis kiloTa leqsikoni~ _ pirveli krebsiTi
leqsikoni dialeqturi leqsikisa
akaki SaniZis `mTis kiloTa leqsikoni~, romelic didi me-
cnieris TxzulebaTa I tomSi gamoqveKnda 1984 wels, im leqsi-
kur masalas moicavs, rac mecnieris mier peterburgis univer-
sitetis aGmosavlur enaTa fakultetis 1911-13 wlebis specia-
luri dialeqtologiuri mivlinebis dros iqna Sekrebili.
am krebsiTi leqsikonis Sedgenis meTodi da principebi a.
SaniZes mivlinebis periodSive SeumuSavebia da ganuxorciele-
bia, rac kargad Cans missave mokle cnobaSi am masalaze muSao-
bis Sesaxeb: `meored rom vapirebdi mTaSi gamgzavrebas, Jer
gadavikiTxe vaja-fSavelas da a. Kazbegis nawerebi, amovkrife
iqidan gansamartavi sitKvebi da adgilobriv Sevamowme 1913
wels. leqsikoni TandaTan izrdeboda erTi kuTxidan meoreSi
gadasvlisas da sabolood sakmaod mozrdili gamovida. erTi
da igive sitKva zogJer Kvela kiloSia Semowmebuli, zogJer ama
Tu im kiloSi imis mixedviT, Tu sad, rodis da ra pirobebSi
mixdeboda Semowmeba~.
ramdenad guldasmiT aris aGnusxuli mTis kiloTa, ki-
lokavTa da TqmaTa monacemebi, es kargad Cans im SemoklebaTa
nusxidanac, romelic leqsikonis gamocemas dasyirda. kerZod,
aq cal-calke aris warmoCenili monacemebi gudamaKrulisa,
mTiulurisa da qvemo mTiulurisa; TuSuri; fSauri _ wina
fSavis, zemo fSavis da ukvena fSavis TaviseburebebiT; xevsu-
ruli _ `arxotelT ƒevsurulis~, `bakurƒevelT ƒevsurulis~,
`miGmaƒevelT ƒevsurulis~ da `SatilelT ƒevsurulis~ monace-
mebiT; erwosa da TianeTis masalebi; sof. xorxis monacemebi.
garda amisa, gaTvaliswinebulia im droisaTvis arsebuli teq-
stobrivi da leqsikografiuli wKaroebi.
saleqsikono statiebi ZiriTadad agebulia sabaseuli bu-
dobrivi principiT, romlis drosac budes qmnis sinonimuri
6 7
Tu erTi semantikuri velis sitKvebi; Tumca am semantikur mi-
marTebebSi aisaxeba kilouri fonetikuri variantebic; rogorc
TviT avtori aGniSnavs, `zogJer mxolod xmovniT aris gansxva-
vebuli sxvadasxva kilos sitKva, mag. lapo, lepo da lopo...~.
amgvar budeebSi, wminda leqsikur ganmartebaTa garda, warmo-
dgenilia mniSvnelovani, unikaluri monacemebi sameurneo, wes-
CveulebaTa Tu eTnografiuli sferodan. mag.: welwadi ƒ., T.,
fS. axali weli. welwadSi ƒ. `axal wels~ (bes.). welwad wux-
ra axalwlis wina dGe. `SatilSi axalwlis dGeoba xuT dGes
grZeldeboda: welwadi kviras, kumeti orSabaTs, SuadGe sa-
mSabaTs, ukena SuadGe oTxSabaTs, gamcxadeba xuTSabaTs (CaC.
141). aq naxsenebi `gamcxadeba~ warmoSobiT uTuod gancxadebaa,
e. i. 6 ianvris dGesaswauli morwmune qristianebisa~.
n o d a r a r d o t e l i
albanur leqcionarSi dadasturebuli
leqsikis genezisisaTvis
1. albanur enasa da mis damwerlobas sxvadasxva dros da
sxvadasxva kuTxiT exeboda araerTi mkvlevari: ak. SaniZe, il.
abulaZe, a. abramiani, g. klimovi, s. muraviovi, v. Gukasiani, v.
Sulce, i. giperti, a. qurdiani, m. qurdiani...
albanologiis specialistebi varaudoben, rom albanuri
ena unda iKos Tanamedrove udiuris winamavali ena, rasac
mxars uyers sinas mTaze axlaxan aGmoCenil albanur leqcio-
narSi dadasturebuli leqsikac (z. aleqsiZe).
2. zemoxsenebuli leqsikis (Tu amokiTxuli saxelebi si-
namdviles Seefereba) Sedareba udiuris monaTesave daGestnur
enebTan cxadKofs maT saerTo warmomavlobas, vinaidan esa Tu
is sitKva am enaTa Soris dadgenil bgeraTSesatKvisobis for-
mulebSi Jdeba, mag.:
zmna sawKiszea gamotanili da xSiria omonimuri formebi.
mag.:
weva (1) ƒ. T. moƒ. (iSv.) wveva. ar miwevavis _ ar miwvevia,
ar damipatijnia. awiidi dahpatijodi. `Sen gawevs, rad ar wa-
xol~. Cemma mosaubre moxevem GimiliT miTxra: es rom qals
uTxra, SeiZleba sxvagvarad gaigoso. mowevari moƒ. kaci, ro-
melsac gzavnian stumris mosawvevad.
1. s.-daG. va-c´-ic : alb.: ud. vi-C-i : xin. c´-a : wax. C-oj : ruT. S-u : aG. C-u : Tab. C-…i : arC. u-S-t´u : lak. u-s´-u :
darg. u-c´-i : xunZ. va-c´ : s.-and. *va-c´-i : s.-did. *ve-s-i `Zma~; weva (2): ewevi exmarebi (ƒ. mas.).
2. s.-daG. K-…a : alb. : ud. G-i : xin. K- : wax. ˆ-G :
ruT. ˆ-G : aG. a-G : Tab. i-G : lezg. o-G : arC. i-ƒ : xunZ.
K-o (< *K-…a) : s.-did. *ƒ-…a `dGe~;
weva (3): uwevs droSaT sisxls ƒ. asxurebs droSebs
sisxls. sisxli uwiva qal-vajTa ƒ. sisxli asxura qal-vajT (ƒ. mas.).
pirveli statiis moƒ. mowevari da, agreTve, ƒ. mawevari
calke erTeulebad aris gatanili. 3. s.-daG. c-a : alb. : ud. : xin. s-a : wax. : ruT. a-G :
Tab. : lezg. s-a : arC. o-s : darg. c-a : xunZ. c-o : s.-and. *c-a :
s.-did *s-a `erTi~...
`mTis kiloTa leqsikons~ fasdaudebeli mniSvneloba aqvs
qarTuli dialeqtologiisaTvis, am kiloTa istoriis Seswav-
lisaTvis, vinaidan bevri leqsikuri erTeuli dGes aGarc ki
moiZeveba. metic, TviT avtori aGniSnavs: `zogierTi imdroin-
deli Cemi Cawerili sitKva SeiZleba dGes aGar ixmarebodes.
Jer kidev maSin uarKofda zogierTi zemKnels, rogorc garkve-
uli saxis cekvas~.
3. dadasturebul bgeraTSesatKvisobaTa Cveneba orgvari
daskvnis saSualebas iZleva: a) albanur leqcionarSi gamovle-
nili leqsika nasesxebia daGestnur enaTagan, rac naklebsar-
wmunoa; b) saanalizo saxelebi saerToa, rac niSnavs: albanuri
udiuris winamavali enaa da, aqedan gamomdinare, daGestnur
enaTa erT-erTi wevrTagania.
8 9
sinhaluri naTesauri sistema iKofa Semdeg kategoriebad: i r i n e a s a T i a n i
1. sisxliT naTesavi lǣ næyō megrulisa da yanuris urTierTobisaTvis 2. axlo naTesavi lañga næyō
3. qorwinebiTi urTierTobiT naTesavi ævæssa næyō. 1. megrulisa da yanuris gramatikuli wKoba identuria, Tu gaviTvaliswinebT zog wminda fonetikur faqtors. 4. Soreuli naTesavi durə næyō
naTesaobis zogad cnebas ki aGniSnavs termini nædæyo `naTe-saoba~ (J. b. disanaiaka). qvemoT sailustraciod warmovadgenT
sinhaluri naTesaobis sistemis amsaxvel Cven mier Sedgenil
sqemebs. terminologiuri Taviseburebebis Sesaxeb ki moxseneba-
Si vimsJelebT.
2. axalma masalam, damatebiTma Ziebam araerTi `gansxvave-
bulis~ igiveoba-msgavsebac SeiZleba daadasturos. aseTia: a)
yanuri gardauvali zmnis awmKos fuZis magvari warmoeba me-
grulSi; b) agreTve, yanuris kilokavis, xofuris, -er sufiqsia-
ni TurmeobiTis analogiuri warmoeba megrulSi; g) megruli
potencialisisa da vnebiTis formaTa gansxvavebuli sufiqsacia
yanurSic.
gverdiTi naTesavebi
3. am or erTeuls Soris struqturuli gamyvirvaloba
imdenad mniSvnelovania, rom miuxedavad megrulisagan mkveTrad
gansxvavebiT yanurSi moZalebuli ucxo leqsikisa, urTierTga-
gebinebis sakiTxi ar ismis.
mamis Zma|| biZa (ufrosi) loku tātta umcrosi biZa: mahappā; bāppa; punči
tātta; kudappačči mamis Zmis coli || bicola: nendə
dedis Zma||biZa: mātula (ufrosi) (salit.) loku māma ; dedis umcrosi Zma: punči māma dedis Zmis coli|| bicola: nendə
paraleluri biZaSvilebi
f i q r i a a f x a i Z e
sinhaluri naTesaobis sistemisa da naTesaobis
terminologiis TaviseburebaTa Sesaxeb
sinhala enaSi naTesaobis aGmniSvneli saxelebi leqsikur-
semantikuri TvalsazrisiT sxvaobas gviCveneben salaparako, sa-
literaturo enis saxeebsa da regionaluri metKvelebis mixed-
viT. leqsikur-semantikuri gansxvaveba markirebulia socialuri
klasebis, agreTve sinhalur sazogadoebaSi kasturi
gansxvavebis, asakis, sqesisa Tu urTierTmimarTvis kulturul-
socialuri etiketis dacvis faqtorebiT. amitom terminolo-
giuri TvalsazrisiT sinhaluri naTesaobis sistema sakmaod
mravalferovania.
Jvaredini biZaSvilebi
mamis
ZmiSvili
biyi massinā mamis dis
Svili
(gogo )nǣnā
mamis dis
Svili
(gogo) nǣnā dedis Zmis
Svili biyi massinā
dedis dis
Svili gogo
nǣnā mamis ZmiSvili
biyi massinā
dedis Zmis
Svili massinā dedis dis
Svili gogo
nǣnā
biZaSvili
gogo
gnati sohoyuri
biZaSvili
biyi
gnati sohoyura
biZaSvili
gogo
gnati sohoyuri
biZaSvili
biyi
gnati sohoyura
10 11
pirdapiri naTesavebi
bebiebi da babuebi
∅
babuis mamis mama mīmutta bebiis dedis deda mīmutti
babuis mama mutta bebiis deda mutti
babua siyā; atta; kiri atta;lo-ku taatta
bebia ačči; atamma, kiri amma, hīnatta; muttǝniya (salit.)
mSoblebi: demǝvpiyō ded-mama: ammǝla tāttǝla
mama tātta; appačči; piya (salit.)
deda amma; amman ̃di (regional); mav (salit.)
mamis da||mida (ufrosi) loku nendə; umcrosi mamida: punči nendə mamis dis qmari|| biZa
māma
dedis da |deida (ufrosi): loku amma; umcrosi deida punči amma; kudamma dedis dis qmari, biZa
māma
mamidaSvili
gogo
nǣnā
mamidaSvili
biyi
massinā
deidaSvili
biyi
massinā
deidaSvili
gogo
nǣnā
13
Svilebi laməyi zedmiw.: `bavSvebi~
SviliSvilebi darumunupuran
vaji (Svili) putā; putrəya vaji (SviliSvili): minipura
qaliSvili(Svili):duvə;doniyo/do-
ni; putri; duhitru; d (salit.) qaliSvili(SviliSvili):minipiri-ya //minipiri; minibirya (salit.)
dedmamiSvilebi
sahodarəyō
Zma sahōdarəyā; sahodərəō ufrosi Zma ayiā SuaTana Zma punči ayiā umcrosi Zma malli; maləyā (salit. sinhala)
da sahodarəya; sahōdərī ufrosi da: akka; akkandi (regional.) SuaTana da punči akka umcrosi da naŋi; nægəniya (salit.)
dedmamiSvilTa Svilebi sa-hodarəyange lamayi
Zmis Svili (gogo) gnati diyaniya; an: ayiāge /malli-ge duvə Zmis Svili (biyi) gnati putrəya; (salit.) ayiāge/ mallige putā;
dis Svili (gogo) gnati diyani-ya; an akkage/ naŋige duvə dis Svili (biyi) gnati putrəya; akkage/ naŋige putā;
da-Zma debinnə (salit.)
12
T e a b u r y u l a Z e qorwinebiT naTesavebi
ævæssa næyō erTi tipis hipotaqsuri wKobisaTvis
saSual qarTulSi col-qmari
mahattəya nōnayi zedmiw.: `batoni da qalbatoni~
æ busemiya (salit.) deməhallō (salit.)
coli nōna (salap.) biriňda//birya; a buvə; gruhəniya (salit.)
qmari mahattəya (salap.)
svāmipuru iya; svamiputrəya sæmiya (salit.)
dedamTili nændamma mamamTili māmandi
sidedri nændamma simamri māmandi
muli næna rZali næna mazli massina
colisda næna
colisZma massina
siZe bǣna (Svilis qmari) rZali lēli (Svilis coli)
sinhalur sazogadoebaSi qorwinebiTi urTierTobiT Seqmni-
li naTesaobis Taviseburebas warmoadgens Jvaredin biZaSvilTa
qorwinebis privilegirebuli institutis arseboba. tradiciu-
lad sinhalur sazogadoebaSi sxvadasxva sqesis (da-Zmis) dedma-
miSvilTa Svilebs Soris qorwineba privilegirebulia,xolo pa-
ralelur (debis: an Zmebis Svilebs Soris) biZaSvilTa Soris
qorwineba incestad iTvleba. Jvaredin biZaSvilTa amsaxveli
terminologia ix. gverdiTi axlo naTesavebis terminTa Sesaba-
mis sqemaze.
15
1) saSuali qarTulis werilobiT Zeglebze dakvirveba sa-
intereso suraTs iZleva. hipotaqsur konstruqciebSi xSirad
gvxvdeba xolme or-ori sitKva, romlebic qvewKobili winadade-
bis nawilebs akavSireben. erTi maTgani mTavar winadadebaSia,
meore ki _ damokidebulSi. am periodis literaturaSi Se-
gvxvda Semdegi wKvil-wKvili sitKvebi: iseTi-romeli, ise-rom,
iq-sadac, ise-viTa, iseTi-rom, Tu-maSin.
rTul qvewKobil winadadebaTa agebisas winadadebaSi
xSir SemTxvevaSi aris xolme orive wKvili sitKva. magram
gvxvdeba iseTi wKobac, roca mTavar winadadebaSi misaTiTebu-
li (sakorelacio) sitKva Tu sapirispiro kavSiri ar aris. asea
dGevandel samwerlobo ZeglebSi. rogorc Cans, am saxis wina-
dadebebi saSual qarTulSic xSiria:
`SevibeniT da Seiqmna omi, romeli ara iTqmis kacisa eni-
sagan sidide imisa da sificxe egeTi~ (amiran. gv. 53); `ra aqiT
aiKarnen da cota xani vles, daxvda gzani turfad mokazmulni,
rome mis uamesi ara iqneboda ra~ (rusud. gv. 102); `sadaca
gwadian, wamiKvane, ar gaKenebo~ (visr. gv. 30); Seiqmna grgvinva
da zriali, romel amas gvanda, casa miwazedan dascemeno~ (ru-
sud. gv. 102); `Tu orasi kaci saxlisa maSenebeli iKos, erTi
amaoxrebeli cud iqms maTsa naSenebsa~ (visr. gv. 134); `me, viTa
Cemi sicocxle, miKvars Cemi viro, da viTa Tvali, ar gameSvebis
Cemi Sahro~ (visr. gv. 19).
Sdr. misi sruli varianti:
SevibeniT da Seiqmna iseTi omi, romeli ara iTqmis kacisa
enisagan sidide imisa da sificxe egeTi. ra aqiT aiKarnen da
cota xani vles, daxvda gzani ise turfad mokazmulni, rome
mis uamesi ara iqneboda ra; sadaca gwadian, iq wamiKvane, ar
gaKenebo; Seiqmna iseTi grgvinva da zriali, romel amas gvanda,
TiTqos casa miwazedan dascemeno; Tu orasi kaci saxlisa maSe-
14
nebeli iKos, maSin erTi amoaxrebeli cud iqms maTsa naSenebsa;
me, viTa Cemi sicocxle, ise miKvars Cemi viro, da viTa Tvali,
ise ar gameSvebis Cemi Sahro;
3) am tipis winadadebebSi imis gamo, rom sakorelacio
sitKva Tu sapirispiro kavSiri ar aris, azri ar irGveva da
gagebineba Sinaarsisa srulia. aq sxvaoba detalebSia. rodesac
mTavar winadadebaSi aris romelime misaTiTebeli sitKva, is
Tavidanve gvavaraudebinebs, rom mas mohKveba damokidebuli wi-
nadadeba. xolo Tu hipotaqsur wKobaSi ar aris aseTi sitKva,
maSin es ufro damoukidebels xdis winadadebas.
S a l v a g a b e s k i r i a
akad. a. SaniZis ori mosazrebis Sesaxeb
1. KaKaCo
1. a. SaniZis varaudiT, qarTuli KaKaCos arqetipi redup-
licirebuli *KaCKaC aris. am mosazrebas mxars unda uyerdes
arabuli xaSxaS (`KaKaCo~), romelic specialur literaturaSi
ucnobi warmomavlobis sitKvad iTvleba. qarTuli *KaCKaC
sitKva-forma arabul enaSi kanonzomierad mogvcemda xaSxaS-s.
2. bisoni
bisoni, romelic SoTa rusTavelis poemaSi erTxel
gvxvdeba (`cremli sdis, viTa bisoni~ _ 719, 4), rusTvelolo-
giur literaturaSi sxvadasxvanairadaa ganmartebuli.
`vefxistKaosnis~ 1957 wlis gamocemisTvis a. SaniZis mier
Sedgenil leqsikonSi bisoni samoTxis mdinaredaa axsnili:
`TiTqo bisoni (e. i. erTi totTagani mdinarisa, romelic, bib-
liuri miTologiiT, viTomc edemidan gamodioda: dabad. 2, II)~.
bisoni, SesaZlebelia, qarTul hidronim fazisis (`yoro-
xi~) gadmocema iKos, qarTuli fas-i ZvelebraulSi SeiZleba
fisonis saxiT gadasuliKo. nari semitur enebSi gadasul qar-
Tul sitKvebs, rogorc sazogado, aseve sakuTar saxelebs, ema-
teba, Sdr. Tiva > arab. Tibn `Cala~, telefia > Telefinu.
l e l a g i g l e m i a n i
megruli brang- fuZis warmomavlobisaTvis
megrulSi sitKva brangua `magrad (zomaze metad) daTro-
bas~, xolo gobrangili `Zlier, zomaze metad mTvrals~ niS-
navs (o. qaJaia): gobrangili maKarefi Saras mibirdes _ `mTvra-
li maKrebi gzaze miimGerodnen~.
vfiqrobT, es sitKva megrulSi qarTulidan unda iKos
Sesuli, _ Sdr. qarTuli bangi _ `Zilis momgvreli wamali~.
am sitKvis megrulSi sesxebas gvavaraudebinebs is garemo-
eba, rom xmovnebSi kanonzomieri SesatKvisoba ara gvaqvs da br
kompleqsic megrulisTvis TiTqos problemuria.
aGniSnuli qarTuli fuZis Tavdapirveli saxe unda iKos
brang-, romelic megrulma srulad Semogvinaxa (Tumca asaxsne-
lia, ratom daikarga qarTulSi r).
SesaZlebelia, qarTul amosaval brang- fuZes aseve ukav-
Sirdebodes dialeqtebSi warmodgenili brinJ- alomorfi,
Sdr. qiziKuri brinJva, gabrinJuli _ `savse TavTavi; Zalian
gamZGari adamiani, Zalian mTvralzedac itKvian~ (al. Glonti).
16 17
g i o r g i g o g o l a S v i l i T a m a r v a S a k i Z e
akaki SaniZe da qarTuli saenaTmecniero terminologia -el-ze daboloebul saxelTa marTlwerisaTvis
Tanamedrove qarTulSi araerTgzis dasturdeba (erTma-
neTis paralelurad) -el-ze daboloebul saxelTa SekumSuli
da SeukumSavi variantebi (aqve aGvniSnavT, rom saanalizo
formaTa erT nawilTan -el ar aris warmomqmneli afiqsi, sxva
SemTxvevaSi ki igi sufiqsia da ZiriTadad awarmoebs: a) sasubi-
eqto mimGeobebs m-, ma-, me- prefiqsebTan erTad; b) saobieqto
mimGeobebs sa- prefiqsTan erTad; g) uarKofis gamomxatvel sa-
obieqto mimGeobebs u- prefiqsTan erTad; d) visime an risame
mimdevrobisa Tu xelobis saxelebs; e) warmomavlobis saxelebsa
da sxva): autanlis da autanelis (autanliT da autaneliT,
autanlad da autanelad); gasamxneveblis da gasamxnevebelis
(gasamxnevebliT da ganamxnevebeliT, gasamxneveblad da gasam-
xnevebelad); gautexlis da gautexelis (gautexliT da gau-
texeliT, gautexlad da gautexelad); dasamSvidoblis da
dasamSvidobelis (dasamSvidobliT da dasamSvidobeliT, da-
samSvidoblad da dasamSvidobelad); dauZlevlis da dauZ-
levelis (dauZlevliT da dauZleveliT, dauZlevlad da
dauZlevelad); vegetarianlis da vegetarianelis (vegetari-
anliT da vegetarianeliT, vegetarianlad da vegetariane-
lad); iudevlis da iudevelis (iudevliT da iudeveliT,
iudevlad da iudevelad); maxaroblis da maxarobelis (maxa-
robliT da maxarobeliT, maxaroblad da maxarobelad);
msmenlis da msmenelis (msmenliT da msmeneliT, msmenlad da
msmenelad); mqsovlis da mqsovelis (mqsovliT da mqsoveliT,
mqsovlad da mqsovelad); rkinigzlis da rkinigzelis (rki-
nigzliT da rkinigzeliT, rkinigzlad da rkinigzelad), sa-
mocianlis da samocianelis (samocianliT da samocianeliT,
samocianlad da samocianelad); fizkulturlis da fizkul-
turelis (fizkulturliT da fizkultureliT, fizkul-
turlad da fizkulturelad) da mravali sxva. bunebrivia,
XX saukunis qarTuli saenaTmecniero terminologiis Seq-
mnaSi ganuzomelia akaki SaniZis Gvawli.
a. SaniZes principuli damokidebuleba aqvs samecniero
terminologiisadmi. igi, cxadia, zedmiwevniT icnobs tradici-
ul qarTul Tu ucxour terminebs; amis safuZvelze xSir Se-
mTxvevaSi mecnieri qmnis da amkvidrebs axals, misi azriT, qar-
Tuli enis bunebisaTvis, Sesabamisi gramatikuli cnebisaTvis
ufro metad misadagebuli...
a. SaniZis moGvaweobis adreuli periodis rusulenovani
naSromis Sedareba imave naSromis qarTulenovan variantTan sa-
intereso masalas iZleva msJelobisaTvis.
Tu ra mniSvneloba unda mieniyos terminis sizustes, moxer-
xebulobas, simarJves, amis Taobaze a. SaniZe sakmaod vrclad msJe-
lobs `qarTuli gramatikis safuZvlebSi~. es msJelobani, faqtob-
riv, aris instruqcia imisaTvis, Tu rogor unda SemuSavdes samec-
niero terminebi, ras unda mieqces KuradGeba terminis Seqmnisas.
amgvari Teoriuli poziciis mqone mecnieri gamudmebiT
xvews, azustebs, sayiroebis SemTxvevaSi cvlis termins. magali-
Tad, sxvadasxva dros, sxvadasxva naSromSi (an erTi da imave na-
Sromis sxvadasxva gamocemaSi) erTi da imave cnebis aGsaniSna-
vad gamoiKenebs terminebs _ dro, kilo, dro-kilo, rigi,
wevri... sabolood amkvidrebs termins mwkrivi da gvTavazobs
imasac, Tu romel ucxo enaze es termini rogor unda iqnes
gadatanili. msgavsi magaliTi araerTia.
gasuli saukunis ocdaaTiani wlebidan moKolebuli sko-
lebsa da umaGles saswavleblebSi ZiriTadad akaki SaniZis sa-
xelmZGvaneloebi (an maTze damKarebuli) aris damkvidrebuli.
aman xeli SeuwKo imas, rom a. SaniZis mier gamoKenebuli termi-
nebi, faqtobriv, saKovelTaod damkvidrda qarTul saenaTmecni-
ero literaturaSi.
18 19
sadavo formebi gvaqvs mravlobiT ricxvSic (vegetarianlebi
da vegetarianelebi, iudevlebi da iudevelebi, maxaroblebi
da maxarobelebi, msmenlebi da msmenelebi, rkinigzlebi da
rkinigzelebi, samocianlebi da samocianelebi, fizkultur-
lebi da fizkulturelebi...).
sadavo sitKvaTa erTi nawili `ganmartebiTi leqsikonis~
mixedviT miCneulia kumSvad saxelebad (mag., dauZleveli_da-
uZlevlisa, Semarcxveneli_Semarcxvenlisa...), xolo meore _
ukumSvelad (msmeneli_msmenelisa, vermiSeli (ital.)_ver-
miSelisa, vegetarianeli_vegetarianelisa, gamKidveli_ga-
mKidvelisa...). `orTografiul leqsikonSi~ aGniSnuli forme-
bi warmogvidgebian saxelobiTi brunviT (naTesaobiTi brunvis
formis gareSe). sxva SemTxvevaSi `ganmartebiTi leqsikonis~ mi-
xedviT kvlav SekumSulad (mouTmeneli_mouTmenlisa...) an Se-
ukumSvelad (ficxeli_ficxelisa...) dasturdeba -el-ze dabo-
loebuli saxelebi, xolo `orTografiul leqsikonSi~ sitKvas
miwerili aqvs mxolod viTarebiTi brunvis forma (mouTmene-
li_mouTmenlad, ficxeli_ficxlad...). ikumSebian Tu ara
isini naTesaobiTi (an moqmedebiTi) brunvisa da mravlobiTi
ricxvis formebSi? mouTmenlis Tu mouTmenelis? mouTmenle-
bi Tu mouTmenelebi? ficxlis Tu ficxelis? ficxlebi Tu
ficxelebi?
aGsaniSnavia, rom Tvisebis gamomxatvel -el-ze daboloe-
bul saxelTa erTi nawili mxolod viTarebiT brunvaSi (zmni-
sarTad moqcevisas) ikumSeba (grZeli_grZelis_grZlad; vrce-
li_vrcelis_vrclad; Txeli_Txelis_Txlad; sqeli_sqe-
lis_sqlad; cxeli_cxelis_cxlad...). zogJer ki, piriqiT, esa
Tu is sitKva ukumSvelad swored viTarebiTi brunvis formiT
warmogvidgeba (saymeli_saymlis_saymelad; sasmeli_sa-
smlis_sasmelad...). gvaqvs iseTi SemTxvevebic, roca ama Tu im
erTeulis kumSva Tu ukumSveloba dakavSirebulia mis semanti-
kasTan, mag., naTeli _ 1. sinaTliT moculi (gadmobrwKinda na-
Tlis sveti...), 2. gaTelili (qveKana iqca velad, naTelad...).
sagulisxmoa, rom mxolobiTsa da mravlobiT ricxvSi kumSvis
TvalsazrisiT gansxvavebuli formebic swored -el-ze dabolo-
ebul saxelebTan gvaqvs (sasmeli_sasmlis_sasmelebi; fexsac-
meli_fexsacmlis_fexsacmelebi...).
gvaqvs iseTi SemTxvevebic, roca esa Tu is (aGniSnuli
tipis) forma warmodgenilia `orTografiul leqsikonSi~ sxva
saxis (romelic ar ukavSirdeba kumSvis problemebs) uzusto-
bis gamo, mag., mqsoveli [da ara mqsovi], magram: mqsovlis Tu
mqsovelis? mqsovlebi Tu mqsovelebi? an kidev: KaraCoxeli
[da ara KaraCoGeli], magram: KaraCoxlis Tu KaraCoxelis? Ka-
raCoxlebi Tu KaraCoxelebi?
sadavo variantebi gvxvdeba -del sufiqsian saxelebSic
(kvlav kumSvis TvalsazrisiT). erTmaneTis paralelurad das-
turdeba adrindlis da adrindelis (adrindliT da adrin-
deliT, adrindlad da adrindelad); amjamindlis da amjamin-
delis (amjamindliT da amjamindeliT; amjamindlad da amja-
mindelad); gviandlis da gviandelis (gviandliT da gviande-
liT, gviandlad da gviandelad); wlevandlis da wlevande-
lis (wlevandliT da wlevandeliT, wlevandlad da wlevan-
delad); xvalindlis da xvalindelis (xvalindliT da xva-
lindeliT, xvalindlad da xvalindelad) da sxva.
ra Tqma unda, -el-ze daboloebul saxelTa erTi nawi-
lisaTvis norma dadgenilia (kumSvis problemasTan dakavSire-
buli), mag., mTxrobeli_mTxroblisa, Gvezeli_Gvezlisa,
Gumeli_Gumlisa, Semsrulebeli_Semsruleblisa da sxva.
moxsenebaSi warmodgenili iqneba rekomendaciebi mxolod sada-
vo formebTan dakavSirebiT. vfiqrobT, aGniSnuli tipis sa-
xelTa analizisas (marTlwerisaTvis) gadamwKveti mniSvneloba
unda mieniyos marcvalTa raodenobas da, ra Tqma unda, isto-
riul princips.
paraleluri formebi gvaqvs mravlobiT ricxvSic (ad-
rindlebi da adrindelebi, amjamindlebi da amjamindelebi,
gviandlebi da gviandelebi, wlevandlebi da wlevandelebi,
xvalindlebi da xvalindelebi...).
20 21
T a m i l a z v i a d a Z e
arqauli leqsikis kvali imerulSi
Tanamedrove qarTuli enis dialeqtebSi met-naklebi rao-
denobiT aris Semonaxuli Zveli qarTulis leqsikuri erTeu-
lebi, romelTa Seswavla mravalmxriv sainteresoa. imeruls
klasikuri samwignobro enisagan SemorCa sitKvebi, romelTa
umetesi nawili dialeqtizmebadaa gaazrebuli; isini aseve das-
turdeba am regionidan gamosul mweralTa nawerebSic. amjamad
KuradGebas gavamaxvilebT ramdenime maTganze:
xvinyka _ wvrili kenyi.
ganmartebulia sulxan-sabasTan: x‚nya _ wKalT kenyi.
G‚nya _ wurilovani qva, kenyi (i. abulaZe): `STaagdis budesa
mas Sina G‚nya erTi mcire~ (b. kes.-equs. dG. 99, 28);
es sitKva dGesac gamoiKeneba qvemoimerulSi. vimowmebT
o. ioselians: `Tavmomwone babuaSens fskergavardnil qalamneb-
Si xvinyka da xreSi fexisgulebSi uxicinebda~ (o. ioseliani,
1991, 264);
zemoimerulSi dasturdeba xvinykaro _ xvinykiani: `xvin-
ykaro miwaze kargaT ivarga bostanma~ (q. ZoweniZe, 1974, 511).
wirTxli _ karis gardasabiJebeli (saba, 1991, 394):
zGurbli (i. abulaZe): `wirTxlTa Tana karisa SenisaTa dasdev
saƒsenebeli Seni~, I, es. 57. 8.
saliteraturo qarTulSi es sitKva aGar gamoiKeneba.
qeglSi sxva mniSvnelobaa mocemuli, aGniSnavs karis an fanJris
CarCos erT gverds (VIII, 1138);
gansxvavebuli mniSvnelobiT gvxvdeba sitKva leCxumur di-
aleqtSi; es aris alaKafis karis _ ezos didi yiSkris sveti
(al. Gl.); qvemoimerulSi `wirTxli~ Zveli mniSvnelobiT
gamoiKeneba: `iqve, karis wirTxlTan midgmul skamze muxlebmo-
save . iosel.);
obiT i reba imerulSi kidev erTi arqau-
li pani, ro lsac o. ioseliani nawarmoebSive
ganmartavs: `karisaken wavedi. maGal karapanze (zGurblze)
gadavalaJe da aivnis soxaneze davdeqi~.
`karapanze Semofrenili kruxi mouxmobda awivlebul wi-
wilebs~.
sulxan-sabas ganmartebiT, karapans uwodeben kalos piras
nageb saxls. karapani somxuria, qarTulad ardgmuli hqvia (sa-
ba, 1991, 61);
karapani º karapi _ zGurbli (il. abulaZe).
`gardamovida mefY... navisagan karapad~ (192).
karabani º karapani _ winkari (p. gaC.);
kbode _ sabas ganmartebiT, esaa zGvisa da wKlis piri,
kldovani _ flat(o)iani Cauvali (1991, 363);
aseve ganmartavs i. abulaZec.
`Sekrbes Zualni igi wmidaTani maT kbodesa erTsa queSY
mis wKlisasa (sbst 142, 21);
kbdovani _ kldovani (z. sarJv.).
`viTarca igi eZiebdes kbdovansa mas, poes lomi saSineli~
[ler _ 3 91 v1 - 2-33]; imerulSi kbode cicabo, damrec, miudgomel adgils
aGniSnavs:
`gaGmidan maGalia, kbodea, didi xnis damklavul fesvebs
amovKvebiT da amovdivarT~.
`beberi akaciis ZirSi, kbodeze rom alage gvaqvs, iqiT
midis~.
`iqiT cxovrobs, Gobis gadaGma, Tvalebgadmocvenili amo-
Zvra yiSkris pirdapir, kbodeze (o. iosel.).
goxi _ `gZlad kldovani serzeda, klde, qva~ (saba, 1991, 168);
goxi º goxiko _ ubalaxo, motitvlebuli adgili, mcena-
re rom ar xarobs (q. Zow. 1974, 105);
gadagoxili _ urwKavi, mwiri: `iqa gadagoxili adgilebi
iKo da mosavali ar vargoda~ (q. Zow. 69);
sitKva dasturdeba gamoTqmaSi `goxis kurdGeliviTaa~,
anu sustia, gamxdari, uGono.
aqvs sxva mniSvnelobac: goxi _ mkvaxe xili (p. gaC.).
22 23
buli eSvebi~ (o
amave mniSvnel
sitKva _ kara
xma
me
triza _ cxenis ferƒma rom kacs talaxi Seasxas (saba,
1993, 141);
gatrizaveba _ kargi sitKva rom wauxdinos mterobiT
(saba, 1996, 150).
imerulSi gatrizaveba Sercxvenas, masxrad agdebas, da-
cinvas niSnavs:
`barem aigdon, gaatrizaon, vin dauSliT?~
`Se qalo, gaZiZaveba qe gvaqvs gagonili... gautrizavebia
rZali~
`mis bodiSebs atrizavebs, viTom, ra dros esaa, ra
syirs... is ikiTxeo~ (o. iosel.).
r o m a n l o l u a
ramdenime SeniSvna axladaGmoCenili
albanuri palimfsestis fonetikur
sistemasTan dakavSirebiT
1994 wels, palestinaSi, sinas mTaze mdebare wminda eka-
terines monasterSi z. aleqsiZis mier aGmoCenil iqna uZvelesi
(albaT, V saukunis) albanuri palimfsesti (leqcionari). mo-
gvianebiT, 2003 wels gamovida misi wigni saxelwodebiT _ `kav-
kasiis albaneTis damwerloba, ena da mwerloba~. es gaxlavT
pirveli met-naklebad warmatebuli cda Zveli albanuri xelna-
weris gaSifvrisa.
matenadaranis (#7117) xelnaweris 52 grafemidan palim-
fsestis teqstSi dadasturbulia 46 grafema, maTgan, z. aleq-
siZis azriT, zustadaa cnobili 35 grafemis fonetikuri mniS-
vneloba (aqedan erTi grafema ar moipoveba matenadaranis xel-
nawerSi, esaa x fonema). u aso-bgera ‰‚ difTongi gadmocemuli
iKo ligaturiT. eyvs iwvevs ramdenime grafemis identifikacia.
somxuri xelnaweris #14 (Sa) grafemas z. aleqsiZe S fonemad
miiCnevs da amis dasamtkiceblad mohKavs magaliTebi: xaS (`naTe-
li~, ud. `mTvare~), beSi (`Cveni~). #33 (Saq) grafemas ki miiC-
nevs S fonemis nairsaxeobad da magaliTad mohKavs Semdegi
sitKvebi: Su (`Game~), xaS (`naTeli~), beSi (`Cveni~) anu ori
gansxvavebuli grafemis fonetikur Girebulebas avtori asabu-
Tebs erTi da imave magaliTebis meSveobiT, rac gaugebrobas
iwvevs. #17 (xYn) grafemas z. aleqsiZe miiCnevs ƒ- fonemad. ma-
galiTebia: ƒib `sami~, ƒibarun `mesame~, ƒaS `naTeli~, Sdr. Ta-
namedrove udiuri xib _ sami, xaS _ mTvare, Tve. saerTd `ƒ~
da x aso-bgerebi SeiZleba erTi grafema iKos, radgan maTi mo-
xazuloba TiTqmis erTnairia. #8 (jil) identificirebulia
rogorc j fonema, Tumca amis dasamtkiceblad aranairi maga-
liTi moKvanili ar aris. rogorc Cans, areulia #37 (xam) G
da #41 (fes) grafemebi. #52 (qiv) q, moxazulobiT ufro waa-
gavs #23-s (ha). aseve saeyvoa #7 (en), #27 (yi), #32 (Ja),
#39 (Cat) da #49 (can) identifikacia Sesabamisad Š, y, y, C,
c fonemebad. zogierTi faqtoridan gamomdinare sarwmuno ar
Cans #18 (dan) d fonemad miCneva da avtoris mosazreba imis
Sesaxeb, rom mas unda ekavos anbanSi me-4 adgili.
m e uf e a n dr i a ( g v a z a v a), n el i m a x a r a Z e,
m a r i k a k v e s el a v a, l i a q a ro s a n i Z e
saeklesio terminTa leqsikonisaTvis
saeklesio terminTa istoriis Sesaxeb sagangebo gamokvle-
va qarTul enaze ara gvaqvs. marTalia, bevri qarTveli mecnie-
ri ganixilavs ama Tu im saeklesio termins, magram es termine-
bi TavmoKrili ar aris. saeklesio terminTa istoriis gauTva-
liswineblobis gamo zogJer saeklesio literaturaSic ki
araswor interpretacias vxvdebiT.
magaliTisaTvis: saeklesio kalendris erT-erT nomerSi
24 25
vkiTxulobT: `diakonis qvemdgoms kerZo diakoni hqvia. Zvelad
mas kananarxi erqva (`karnaxidan~), vinaidan igi eklesiaSi mki-
Txveli iKo da am sagaloblebis pirveli muxlis dawKebiT mga-
loblebs am sagaloblebis xmas mianiSnebda, anu `hkarnaxobda~.
gulSi vardaT Camifrindi~ (qarTuli xalxuri poezia, VI,
Tb., 1978, 310-311).
moxsenebaSi gamoTqmulia mosazreba imis Taobaze, rom
`indi-mindi~ SeiZleba iKos erTi da imave zmnis pirian forma-
Tagan Semdgari orkomponentiani, Tanamedrove qarTulis Tval-
sazrisiT, `SekumSuli~ leqsema, romlis pirveli nawilis anla-
utSi unda vivaraudoT I obieqturi piris m-, an II obieqturi
pirsi g- prefiqsi, xolo meore komponentis Tavkiduri m- I
obieqturi piris niSani unda iKos: *m-indi-(xar) _ m-indi(xar)
an *g-indi-(var) _ m-indi(xar).
cnobilia, rom kananarxi berZnuli sitKvaa;
kanonis (galobis) damwKebs niSnavs.
Secdomas wavawKdiT termin enqerTan dakavSirebiTac:
`enqeri (berZ. samuxle). igi aucilebeli nawilia
samGvdelmTavro Sesamoslisa. sitKva enqeri aGniSnavs `Joxs~,
`kverTxs~. mas aqvs rombis forma da erTi kuTxiT ikideba~.
droTa viTarebaSi leqsemis pirvel nawils (zmnas) piris
niSani `moecviTa~, meore nawils ki SerCa da axlac saxezea.
amasTan, orive komponentma pirvandeli mniSvneloba dakarga.
sxvagan ki igive enqeri asea ganmartebuli: `mGvdelmTav-
rebsa da damsaxurebul mGvdlebs aqvT sagverdulis anu enqe-
ris Semosvis ufleba. enqeri es aris oTxkuTxa qsovili, rome-
lic marJvena mxares magrdeba~.
es magaliTebi mxolod mciredi ilustraciaa imis dastu-
rad, rom droulia da aucilebeli saeklesio terminTa leqsi-
konis Seqmna. swored am saxis leqsikonze vmuSaobT ukve erTi
welia samTavisisa da goris mTavarepiskoposis, meufe andria
gvazavas, wamowKebiTa da uSualo monawileobiT.
l a m a r a n o z a Z e
akaki SaniZis mier zepirad gamoTqmuli ramdenime
Tvalsazrisis Sesaxeb moxsenebaSi ganvixilavT saleqsikono masalas da masTan
dakavSirebul sakiTxebs.
moxsenebaSi winaswari cnobis saxiT warmodgenilia akaki
SaniZis garkveuli mosazreba moTxrobiTi brunvis -n formant-
Tan dakavSirebiT, aseve varaudi SoTa rusTvelis warmomav-
lobis Sesaxeb. n a n a m a y a v a r i a n i
`indi-mindis~ warmomavlobisaTvis
qarTuli xalxur poeziaSi gvxvdeba amjamad semantikisagan
daclili leqsikuri erTeuli `indi-mindi~, romelsac refre-
nis funqcia ekisreba:
`indi-mindi, ferad Sindi,
gadmofrindi, gadmobrwKindi,
ici, Cemo sicocxleo,
26 27
saqarTvelos gaerTianebis xanaSi zemoxsenebuli geogra-
fiuli punqtebis mflobelni warCinebuli tbelebi arian, rom-
lebic grandiozul mSeneblobas ewevian mxareSi. -el sufiqsia-
ni feodaluri gvarebi warCinebulTa mier im punqtebis mflo-
belobas ukavSirdeba. Cans socialurma movlenebma am droisa
gamoiwvia -el sufiqsiani gvarsaxelebis warmoqmna.
n i k o o T i n a S v i l i
toponimikur-onomastikuri Ziebani
zemoqarTlidan
enis leqsikur sistemaSi gamoiKofa fena, romelsac qmnis
adamianTa da adgilTa saxeldebis farTo nomenklatura. maTi
erTobliobis aGsaniSnavad miGebulia termini onomastika, ro-
melic aseT masalebs aGwers da Seiswavlis.
eredvis 914 wlis warwera gvauwKebs, rom `qarTlsa Sina
uflobasa tbelisa~ aigo taZari. daaxloebiT amave periodisaa
dodoTis cxrakaras eklesiis warwera: `saxeliTa GmrTisaiTa
ivane erisTavman tbelman aGaSena ese wmidai eklesiai~. pirvel
warweraSi ara, magram meore warweraSi tbeli ukve qarTlis
erisTavia.
zemo qarTlis toponimebi, lapidaruli warwerebi Ziri-
Tadad Zvelia, romlebic ori aspeqtiT _ istoriis CvenebiT
da dGevandeli viTarebiT _ unda SeviswavloT. qalaq cxinva-
lis dasavleTiT xuTi-aTi kilometris daSorebiT da aGmosav-
leTiT aseve xuTi kilometris dacilebiT mdebareoben dasax-
lebuli punqtebi tbeTi, dodoTi, borcvisJvari, gomarTis ek-
lesia, saqarTlis cixe da sofeli eredvi. rogorc dakvirvebam
da lapidarulma warwerebma dagvidastura, am punqtebs bevri
saerTo moepovebaT onomastikis TvalsazrisiT da maTi gaTva-
liswineba da dGevandeli viTarebis Seswavla aucilebelia.
1980 wels tbeTis dasavleTiT sofel worbisSi aGmoCe-
nili warwera gvauwKebs, rom `saxeliTa GmrTisaiTa ese koSki
Seqmna ivane erisTavman~. Cans, rom ivane eredvis warweraSi Jer
ar aris erisTavi, dodoTis warweraSi ki is ukve erisTavia.
mxaris epigrafikuli Zeglebis mixedviT SesaZlebeli xde-
ba IX-X saukuneebis tbelTa genealogiis miaxloebiTi aGgena. ase iKo qarTuli gvarsaxelebis warmoqmna gadaJayvuli feoda-
luri socialuri urTierTobis movlenebTan. aSkaraa, rom zo-
gierTi gvari am gvarebis safuZvlis CamKrelTa qarTlSi migra-
ciis dros warmoiSva. magaliTad, tbelebis Semdgom zemoxsene-
bul teritoriebs flobdnen Tavadi favnelebi, Semdgom fav-
leniSvilebi, romlebic bolos sofel eredvSi damkvidrdnen.
profesori akaki SaniZe gamokvlevaSi `etimologiuri Se-
niSvnebi: qarli, qarTveli~ aGniSnavs, rom sitKva qarTli
miGebulia parTisagan _ karTni, k nawilobriv daemsgavsa mo-
mdevno T-s da miviGeT qarTni, aqedan qarTli...~.
zemo qarTlSi, sofel worbisis CrdiloeTiT aris mtkiced
nagebi da dGesac kargad Semonaxuli simagre, romelsac saqar-
Tlis cixe ewodeba. aGsaniSnavia, rom `qarTli~ daculia Kofili
Javis, axla ki saCxeris raionis sofel qarzmanis mosaxleobaSi,
romelic teritoriulad axlosaa saqarTlis cixis CrdiloeTiT
mdebare qedebTan. erT mdinares isini uwodeben `qarTlis Geles~.
qarTuli samarTlis Zeglebis III tomSi moTavsebulia wig-
ni anton pirvelisa favleniSvilebisadmi niqozis eklesiis sa-
saflaos Taobaze. igi wers: `Cven diaG kargad viciT, rom
Tqven didis gvarisagan xarT gamosulni, mxargrZelni sanainidam
favniss mosulni da favnisidam mand eredvs gasulni da dasax-
lebulni da sasaflaod rogor moqcemiaT niqozis eklesia an
niqozis eklesiis KmaT Tqveni ra hsdebiaT~...
qarTl-imereTis sasazGvro zonaSi agebuli zemoxsenebu-
li cixe gankuTvnili iKo qarTlisaTvis, qarTvelTaTvis. weri-
lobiTi wKaroebis mixedviT, aGniSnuli cixis mflobelebi gvi-
anfeodalur xanaSi falavandiSvilebi da maTi ganaKari amire-
Jibebi iKvnen.
mxareSi gvaqvs sxva SemTxvevebi -el sufiqsiT gvarsaxelebis
warmoSobisa. migranti Tavis axal gvars im soflis saxelze
-el formatis darTviT awarmoebda, saidanac is iKo gadmosax-
28 29
m u r m a n s u x i S v i l i lebuli. aseTi gvarebiT ki SeiZleba migraciis gzisa da mi-
grantTa vinaobis gansazGvra. 1715 wlis `ruisis saepiskoposos
davTris~ mixedviT, magaliTad, sofel avnevSi koxaJeli Camosu-
lia imereTis sofel koxaJidan, Cxereli sofel Cxeredan, so-
fel nulSi `imereli giorgi~ imereTidan Camovida, sofel
worbisSi `rayveli Tamaza~ rayidan, Gebeli giorgi sofel
Gebidan, sofel aramgamaSi _ dvaleli giorgi dvaleTidan
aris mosuli, sofel oqonSi aseve rayveli maTia rayidan movi-
da. aseTive gvarsaxelebi gvxvdeba soflebSi qaleTSi, mwKvde-
lisSi, metexSi, cxinvalSi da sxva dasaxlebul punqtebSi. aGsa-
niSnavia, rom aseTi warmoSobis Zveli gvarebis nawili dGesac
cocxalia.
gramatikul da semantikur brunvaTa
substituciisaTvis qarTulSi
samecniero literaturaSi cnobilia, rom Zveli da mo-
mdevno periodis saliteraturo qarTuli enis ZeglebSic zo-
gierTi zmnis SesitKvebaSi pirdapiri obieqti ar gvaqvs, zmnis
forma ki am obieqtis mravlobiTobas aCvenebs: S e x e d -n-a, g a -
n i G i m -n-a, g a n i c i n -n-a, d a i z a x -n-a da misT. (a. SaniZe, arn.
Ciqobava, i. imnaiSvili, a. kiziria...). am faqtis gaTvaliswine-
biT xsenebul da am rigis zmnaTa SesitKvebebSi pirdapiri da-
matebis arseboba TiTqos udaoa. `S e x e d n a zmna pirdapir
obieqtad Tu al n i sitKvas gulisxmobs, g a n i G i m n a zmnisa-
Tvis albaT b a g e n i ivaraudeba (z. sarJvelaZe).
es sagulvebeli pirdapiri damateba ukvalod ar qreba (a.
SaniZe, arn. Ciqobava...); rig SemTxvevaSi is moqmedebiTi brun-
vis formaSi dasmul ubralo damatebad transformirdeba:
`m o x e d n a da icna GmerTman~ pb. ricx. 16, 5 (abul) _ m o -m x e d a T u al i T a borotTa (lim. 115, 9)...
m e r a b r o b a q i Z e
akaki SaniZe _ armenisti
1. akaki SaniZe, rogorc farTo erudiciis armenisti,
aGizarda da CamoKalibda peterburgis universitetis aGmosav-
luri enebis fakultetis somxur-qarTuli filologiis
ganKofilebaze n. marisa da iv. JavaxiSvilis xelmZGvanelobiT.
pirdapiri damatebis ubralo damatebad gardaqmnis Se-
mTxvevebi dasturdeba sxva zmnebTanac. analogiuri faqtebis
SeJereba aseT suraTs gviCvenebs.
a. Zvel qarTulSi erTsa da imave zmnasTan SesitKvebaSi
SeiZleba warmogvidges rogorc pirdapiri damateba, aseve amave
fuZis moqmedebiTbrunviani substituti:
2. iv. JavaxiSvilTan erTad qarTuli armenistikis dafuZ-
neba da ganviTareba ukavSirdeba ak. SaniZis saxels. igi Tbili-
sis universitetis daarsebisTanave kiTxulobda Zveli somxuri
enis kurss. misi uSualo xelmZGvanelobiT aGizardnen cnobi-
li qarTveli armenistebi, maT Soris ilia abulaZe.
`d a h K ‚ n n e T magaT Tma da wueri~ (ist. qrest. I, 162, 36)
`d a h K ‚ n n e s igini TmiTa da wueriTa~ (ist. qrest. 113,
19) (iv. imnaiSvili) 3. a. SaniZis naSromebi da recenziebi Seexeba somxuri
enis istoriisa da struqturis, fonetikis, morfologiis, dia-
leqtologiis sakiTxebs, kvlevas awarmoebs qarTvelur-somxuri
enobrivi urTierTobebis yrilSi. miniyebuli aqvs somxeTis me-
cnierebaTa damsaxurebuli moGvawis sapatio wodeba.
b. SeiZleba SesitKvebaSi aGar gvqondes pirdapiri dama-
teba, magram sagulvebeli damateba moqmedebiTi brunvis for-
miT mogvevlinos: m o x e d n a [Tualni] > m o x e d n a TualiTa.
g. zax- fuZidan nawarmoeb zmnaTa (z a x e b a , d a z a x e -
b a ...) SesitKvebebSi pirdapiri damateba Zvel qarTulSi ar
30 31
Cans: `viTarca lomi izaxebdes~. 0. ovse, 11, 10. Tumca is igu-
lisxmeba, Sdr., `ƒma z a x e b i s a lomTa~. 0, zaq. 11,3
(abul.). savaraudo pirdapiri damateba mogviano periodis qar-
TulSi dasturdeba Tavisi moqmedebiTbrunviani substitutiT:
uecraT eseTi saSineli xma S e s Z a x a (Karam. 164)
sazareliTa xmiTa S e s Z a x a (Karam. 164).
d. Zvel qarTulSi zmnur SesitKvebaSi pirdapiri damate-
ba gvaqvs. momdevno periodis qarTulSi dasturdeba pirdapiri
damatebisa da moqmedebiTbrunviani ubralo damatebis monac-
vleoba: Zv. qarT. S e i m o s e samoseli T‚si~ 0, ruT. 3,3
(abul.). Sdr. `maSinve saomari tanisamosi gaixada da saxelmwi-
fo tanisamosi S e i m o s a (Karam. 257). _ mswrafl saGamuris
tanisamosiT S e i m o s a (Karam. 258)...
damatebis gramatikul da semantikur brunvaTa amgvari
monacvleoba marto qarTulisaTvis ar aris damaxasiaTebeli.
aseTi faqtebi (mag. rusulSi) kvalificirebulia rogorc
braldebiTi brunvis gardaqmna moqmedebiT brunvad (a. peSkov-
ski). pirdapiri damatebis gardaqmnas moqmedebiTbrunvian ubra-
lo damatebad, Cveni azriT, ufro meti argumentebi eZebneba.
r o s t o m f a r e u l i Z e
feris aGmniSvneli leqsika m. mamaqaevis
romanSi `zelimxani~
mohmad mamaqaevi (1910-1973) cnobili CeCeni mweralia. mis
kalams ekuTvnis leqsebis mravali krebuli da ramdenime roma-
ni, maT Soris _ `zelimxani~ (1968). zelimxan guSmazuKaevi (xa-
raCoeli, misi mSobliuri soflis saxelwodebis _ x Œ r a C _
mixedviT) carizmis winaaGmdeg mebrZoli CeCeni abragi iKo, sa-
xalxo gmiri (daiGupa 1913 wels).
naxuri enaTmecniereba metad Garibia ama Tu im mwerlis
enisadmi miZGvnili gamokvlevebiT.
m. mamaqaevis dasaxelebul romanSi feris aGmniSvneli
sitKvebis Seswavla mwerlis leqsikis erT-erTi semantikuri ve-
lis gamoKofasa da analizs gulisxmobs.
`zelimxanSi~ qromatul da aqromatul ferTa saxelebad
dasturdeba:
1. martivi, uafiqso saxelebi:
m…Œja `KviTeli~ ka¹ `TeTri~
h´rsa `qera, wiTuri~ Àrja `Savi~
m…oƒa `muqi, ruxi~ K…orza `yreli~
w´e¹ `wiTeli~ sirla `naTeli~
bmaSa `Kavisferi~ sira `nacrisferi~
s‹na `lurJi, mwvane~
2. gamoiKofa orfuZiani kompozitebi, rogoricaa:
we¹-Àrja `wiTeli-Savi~
we¹-m…Œja `wiTeli-KviTeli~
ka¹-m…Œja `TeTri-KviTeli~
kompozitis pirveli nawili SeiZleba iKos warmodgenili
odnaobiTi xarisxis formiTac: magaliTad:
m…Œj…Œ-ovKara¹ `moKviTalo-nacris (feri)~
m…Œj…Œ-deSi¹ `moKviTalo-oqros (feri)~
bccar…Œ-sTigala¹ `momwvano-cis (feri)~
m…Œƒ…Œ-sira `moruxo-muqi~...
3. aris magaliTebi, roca SedarebisaTvis gamoKenebulia
arsebiTi saxeli sanna `-viT~ TandebuliT, romelsac mosdevs
feris aGmniSvneli sitKva:
h´arGa sanna Àrja `KoraniviT Savi~
q…ŒqaS sanna Àrja `kvrinCxiviT Savi~...
4. TviT b … o s `feri~ SeiZleba iKos:
ovKara¹ b…os `nacris feri~ (Sdr. uK `nacari~)
xi¹ b…os `wKlsi feri~ (Sdr. xi `wKali~)
sTigala¹ b…os `cis feri~ (Sdr. sTigal `ca~)
deSi¹ b…os `oqros feri~ (Sdr. deSi `oqro~)...
5. xSiria feris aGmniSvneli sitKvebi mimGeobur formeb-
32 33
Si, ase, magaliTad: `Zireulia -T-; meordeba qarTulSi; yanurSi, megrulSi mas win
uZGvis sxva Ziri, safiqrebelia igive, rac aka-Si gvaqvs: aka _
erTi (afxaz. ak¥ _ erTi : Услар, Абх. яз., gv. 141, 77); kiTi-erTi `Ti-Ti(?)~ (Ciqobava 1938 : 61).
maƒella (‘h´) `ganacrisferebuli (saxe)~
majella (h´un) `gaKviTlebuli (tKe)~
Kejbella (q…orTa) `gayaGaravebuli (Tavi)~...
nawarmoebSi Kvelaze xSirad gamoKenebulia Semdegi fere-
bi: Àrja `Savi~ (56-Jer), s‹na `lurJi, mwvane~ (16-Jer), sirla
`naTeli~ (14-Jer), ka¹ `TeTri~ (14-Jer), K…orza `yreli, fe-
rad-feradi~ (8-Jer) da a. S.
karl horst SmidtisTvis amosavali formaa kiT-i da qarTuli
TiT-i kiTi-sgan asimilaciiT miGebulad miaCnia (Smidti 1962 :
114). me es azri angariSgasawevad meCveneba.
kiT-i rom arc laTinuri nasesxobaa qarTvelur enaSi da arc
afxazur-qarTveluri kompoziti, amaze metKvelebs misi rekon-
struqciis SesaZlebloba saerTo-iberiul-kavkasiuri fuZe-enis
qronologiur doneze: m i x e i l q u r d i a n i
s./qarTv. * kiT-i
afxaz. a-k½ˆs¶ `TiTi~ TiT-i sitKvis istoriisaTvis
kanonzomieri da regularuli bgeraTSesatKvisobis fonze:
akad. akaki SaniZe Tvlida, rom qarT. TiT-i da megr.-yan. kiT-i
laTinuri enidan iKo nasesxebi Semdegi transformaciiT: s./qarTv. *T *sT : afxz. s¶ s¶ο *sIT
laT. digitus / dicitus
dikiTi
diiTi dikiTi
diTi dkiTi
TiTi kiTi
(SaniZe 1976 : 23)
arsebobs am sitKvis sxva etimologiac, romelic akad. arn.
Ciqobavas ekuTvnis:
35
sruli saxiT:
s./qarTv. : afxz.
*k : k½
*i : ˆ
*T : s¶
Cveulebriv gvxvdeba k½ˆs formiT, mag.: sitKvaSi anacοk½ˆs /
macοk½s `neki~ (Sdr. anac
οƒa s / mac
οƒa s `ceri~), sadac k½ˆs =
TiTs.
qarTveluri enebidan da, kerZod, zanuridan unda iKos
nasesxebi kiT-i aqadurSi. Sdr. sitKva kaT-u "xeli", romelsac
semitur enebSi ar eZebneba sando etimologia. rac Seexeba
sxvaobas qarTvelursa da aqadurs Soris Ziris gaxmovanebaSi,
is SeiZleba lursmuli damwerlobis Sesabamisi niSnis amjamad
34
miiGebuli met-naklebad saalbaTo ikiTxvisiT aixsnas. xed…’d º xed…’d-‹ C…emkl‹nye, eJnŠm emGor…e Ci
(Col.) `romelmac gamiGima, iman momatKua kidec~. n a t o S a v r e S i a n i
xoGlis x…a xan, im…’s º im…’s-‹ axGelis (Col.) `elo-
de didxans, rasac elodi~.
-…’ º -…‰, -…‰l, -i (ca) nawilakiani mimarTebiTi
nacvalsaxelebi da mimarTebiTi -i daerTvis mimarTebiT zmnizedebsac Tandebulebze:
zmnizedebi ColurulSi im…’xen º im…’xen-‹ Jekves, eCxen emiƒ (Col.) `saidanac
gindodes, iqidan momitane~.
svanurSi iseve, rogorc qarTulSi kiTxviT sitKvebs mi-
marTebiTad -…, - (ca) nawilaki aqcevs.
im…’ji º im…’j-‹ isg…i baba JaSg…r‰na, eJji Com (Col.)
`rogorc babuaSeni garigebda, ise moiqeci~.
qarTulisagan gansxvavebiT svanurSi TiToeuli mimarTe-
biTi sitKva ramdenime fonetikuri variantiT dasturdeba:
`…’ nawilaki Semdeg dialeqtur nairsaxeobebs iZleva: -…’, -
…, -…i, -…a, -…‰, -…, -…a~ (n. abesaZe).
cnobilia, rom …‰/ale kiTxviT nacvalsaxelebsa da zmni-
sarTebs ganusazGvrelobas aniyebs: im…‰le `sadGac~, er…‰le
`viGaca~ (v. Tofuria), xolo …’ nawilakiani sakavSirebeli
sitKvebi gansazGvrulia.
saintereso suraTs gviCvenebs -…’ º …‰ -…‰l, -i nawi-
laki ColurulSi. iqmneba STabeydileba, rom am ukanasknelSi
TavmoKrilia TiTqmis oTxive dialeqtis variantebi da amas-
Tanave gvxvdeba Taviseburi warmoebac.
ColurulSi …‰le nawilaki bolokiduri (e) xmovnis ga-
reSe sakmao sixSiriT gamoiKeneba gansazGvrul mimarTebiTeb-
Tan, maTi paraleluri xmareba aGrevis Sedegi Cans da gvian-
del movlenas unda warmoadgendes.
laSxuris msgavsad ColurulSic gacilebiT didi upira-
tesoba eniyeba -i nawilakian formebs: -…al nawilaks aGniSnul dialeqtSi -i nawilakic daer-
Tvis: er…’ º er…‰l º er…‰li C…asdenid, eJnem ex-
joG…ned (Col.) `vinc darCebiT, iman moitaneT~. q‰nƒd eJi m‰re, xed-‹ º xed…’ º …‰ sgobin xojoG…dax
(Col.) `gamovida is kaci, romelic win mouZGodaT~. ma…’ º ma…‰l º ma…ali mix‰lda, eJ‹ C…am‰Stne
(Col.) `rac vicodi, isic damaviwKa~. dag…anTe anGrix JŒdiaxen, ar-‹ º er…‰ xaKax (Col.)
`gasvenebaSi modian Soridan, vinc hKavT~.
sxva dialeqtebisgan gansxvavebiT ColurulSi KuradGebas
iqcevs iseTi SemTxvevebi, rodesac -…’ nawilakiani mimarTebi-
Ti nacvalsaxelebi sxvadasxva brunvis formiTaa warmodgenili
da brunvis niSans daerTvis -i, romelic xSirad grZelia. m a n a n a C a C a n i Z e
safiqrebelia, rom am SemTxvevaSi es -i (ca) nawilakia da
ormag nawilakdarTul formebs vGebulobT, Tumca misi funq-
cia -…’-sTan SedarebiT Sesustebuli Cans, radgan paralelu-
rad -i-s gareSec dasturdeba da mimarTebiTobas swored -…’
nawilaki aniyebs sakavSirebel sitKvebs:
diferenciuli niSani leqsikografiaSi _ III.
p. denisovis leqsikonTa klasifikacia
leqsikografiuli praqtikis nairgvarobam, leqsikografi-
is arabalansirebuli Teoriuli safuZvlebis kvalificiurma
Seswavla-damuSavebam, saerTo da saskolo leqsikonebis Sedge-
nis principuli sakiTxebis saTanado mecnierulma analizma
er…’d º er…’d-‹ jenmeƒre GoSt litex, ma aT…if
eJnŠm (Col.). `vinc gaigo ukan dabruneba, ra dakarga iman~.
36 37
logikuri asaxva pova cnobili mkvlevris p. denisovis mier age-
bul leqsikonTa tipologiaSi. aGniSnul problemebs exeba me-
cnieris sakandidato da sadoqtoro disertaciebi, statiebi,
moxsenebebi, programa-prospeqtebi.
p. denisovis ganmartebiT, leqsikonis tipad gaigeba inva-
rianti, modeli anu idealizebuli leqsikoni, romelic asaxavs
enis leqsikuri sistemis gansazGvrul aspeqts. mkvlevari miiC-
nevs, rom leqsikonTa klasifikaciis agebisas mkacrad unda gai-
miJnos leqsikonis tipi da janri. konkretuli saleqsikono
gamocemebi, rogorc wesi, aerTianebs sxvadasxva tipis niSnebs
(sufTa tipis leqsikonebi praqtikulad ar arsebobs). uwinares
Kovlisa, gamoiKofa leqsikonTa ori hipostasi:
a) preskrifciuli (manormalizebeli, momwesrigebeli) da
b) deskrifciuli (mafiqsirebeli, aGweriTi).
pirvel SemTxvevaSi leqsikonebi gvevlinebian rogorc ko-
difikaciis instrumentebi (metKvelebis kulturis, salitera-
turo enis normebis dacvis TvalsazrisiT mniSvnelovania ise-
Ti leqsikonebi, rogoricaa: orTografiuli (marTlweris), or-
Toepiuli (marTlwarmoTqmis), aqcentologiuri (maxvilis sis-
woris) da sxv.), meore SemTxvevaSi ki isini warmoadgenen enis
leqsikuri sistemis faqtografiul bazas (am TvalsazrisiT
mniSvnelovania: ganmartebiTi leqsikonebi, leqsikur kategoria-
Ta (antonimebis, omonimebis, sinonimebis...), leqsikur-gramati-
kul kategoriaTa (zmnuri, saxeluri, saxelzmnuri, SesitKvebe-
bis...), leqsikuri fenebis (ucxo sitKvebis, neologizmebis, dia-
leqtizmebis, frazeologizmebis...) da sxva leqsikonebi). es
ori hipostasi aris leqsikonis sistemis garegnuli maxasiaTe-
beli anu eqsternalisturi niSani. garda amisa, leqsikons aqvs
Sida struqturuli maxasiaTebeli anu internalisturi niSani.
leqsikonis ZiriTadi struqturuli erTeuli aris sitKva-sta-
tia (saleqsikono statia), romlis struqtura idealur Se-
mTxvevaSi unda iKos anarekli sitKvis azrobrivi struqturisa.
sitKva-statia igeba kanonzomierebaTa erTiani sistemis safuZ-
velze da misi umTavresi maxasiaTebelia teqstebs (statiis
calkeul monakveTebs) Soris logikur-semantikuri kavSiri, in-
deqsaciisa da dokumentaciis erTiani sistema.
sagangebod aGsaniSnavia, rom p. denisovis Sromebma Teo-
riuli leqsikografiisa da leqsikologiis sferoSi, aseve im
ganzogadebebma, razec aigo misi leqsikonTa klasifikacia, mniS-
vnelovanwilad gansazGvra saskolo (saswavlo) leqsikografiis
damoukidebel samecniero mimarTulebad CamoKalibebis obieq-
turi safuZvlebi da saskolo leqsikonTa tipologiis logi-
kuri ganpirobebuloba.
m e r a b C u x u a
amosaval sisina sibilantTa refleqsaciisaTvis
qarTvelur da afxazur-adiGur enebSi
Tanamedrove qarTvelur da afxazur-adiGur (sindur)
enaTa fonologiuri sistemebi erTmaneTisagan sibilant-Tanxmo-
vanTa Sedgenilobis TvalsazrisiTac sxvaoben. rogorc cnobi-
lia, qarTvelur enebSi gvaklia Suanunismieri sisin-SiSina si-
bilantebi, romlebic sindur enebs dGemde Semounaxavs. miTi-
Tebul fonologiur inventarSi fiqsirebuli gansxvaveba aisa-
xeba bgeriT mimarTebebSic, romelic qarTvelur-sindur
Zireul leqsikaSi vlindeba. kerZod, aq Tavs iCens regularul
da kanonzomier bgeraTSesatKvisobaTa ori tipi: pirvel saxeo-
baSi gaerTiandeba s.-qarTv. sisina (Z c w z s) ~ s.-sind. sisin-
SiSina (Z͵ c͵ w͵ z͵ s͵), xolo meore tipSi _ s.-qarTv. sisina (Z c
w z s) ~ s.-sind. sisina (Z c w z s) mimarTebebi (ix. qvemoT I da II). siGrmiseuli rekonstruqciis TvalsazrisiT qarTvelur-
sinduri bgeraTSesatKvisobebis es ori tipi protoiberiul-
kavkasiur fuZe-enaSi gansxvavebul arqifonemaTa postulacias
ar varaudobs. orive saxeoba miiCneva amosavali sisina sibilan-
38 39
tebis Semdgom transformaciad saerToqarTvelursa da saer-
TosindurSi; ufro sworad, saerTosindurSi, qarTvelur sisi-
na sibilantTa SesatKvisad, sisin-SiSina TanxmovanTa gamoCena
avtomaturad ar svams sakiTxs maTi (Z͵ c͵ w͵ z͵ s͵) postulaci-
is Sesaxeb saerTokavkasiur fuZe-enaSi. vinaidan protoiber-
iul-kavkasiuri enobrivi erTobis droindeli sisin-SiSina si-
bilantebi saerToqarTvelurSi mxolod SiSina refleqsebis
saxiTaa warmodgenili _ s.-ib.-k. *Z͵ *c͵ *w͵ *z͵ *s͵ → s.-qarTv. *J *C *y *j *S (amis Sesaxeb sxvagan gveqneba msJeloba).
bgeraTSesatKvisobaTa formulebi:
I. s.-qarTv. sisina : s.-sind. sisin-SiSina
s.-qarTv. Z ~ s.-sind. Z͵ (1) s.-qarTv. *µ…iZ-el- `GviZli~ (qarT. GviZl-i, zan. Gvin-
Ja `GviZlisferi, mwife xili~, svan. Kvije `GviZli~) ~ s.-sind.
*„…aZ͵- `KviTeli~ (afx. a-„…aj, abaz. „…aj, ad. G…ajˆ, Kab. G…az͵
`KviTeli~);
(2) s.-qarTv. *laZ- `lanZva, moxalva~ (qarT. lanZ-v-a, zan.
ruJ-u-a º lunJ-u-a `garuJva~) ~ s.-sind. *…Z͵- `wva, Sewva~ (afx.
a-J-ra, abaz. J-ra `Sewva~, ad. a-bj-an, Kab. ˆ-bz͵-an `wva~);
(3) s.-qarTv. *Z…-el- `Zveli, daZveleba~ (qarT. Zvel-i, da-
Zvel-eb-a, zan. JveS-i `Zveli~, o-mJven-u `daZveleba~, svan. J…in-
el ←*J…el-in `Zveli~) ~ s.-sind. *Z͵…ˆ- `Zveli~ (afx. ö-j…,
abaz. a-j…ˆ, ad. z͵ˆ, Kab. z͵ˆ, ubix. j…ˆ `Zveli~);
(4) s.-qarTv. *…arZ- `verZi, mamali cxvari~ (qarT. verZ-i,
zan. erJ-i ←*orJ-i `mamali cxvari~) ~ s.-sind. *…Z͵-an `Txa~ (afx. a-Jma, abaz. Jma, ad. fCanˆ, Kab. bjan `Txa~);
(5) s.-qarTv. *Ze…al- `mZevali, saTesle, Zir-fesvi~ (qarT.
m-Zeval-i º Zeval-i, zan. Jaal-i → º Jal-i `mZevali, saTesle~,
svan. J… → º Ja… `Zir-fesvi~) ~ s.-sind. *Z͵…ˆl-a `Tesli, gva-ri, xalxi~ (afx. ö-j…la, abaz. j…la `Tesli, gvari~, ad. Cˆl½a, ubix. Jˆˆ `Tesli~, Sdr. urart. zilib `Tesli; STamomava-
li~).
s.-qarTv. c ~ s.-sind. c͵ (1) s.-qarTv. *c…il- `cvili~ (qarT. cvil-i, zan. Cir-i
←*Cvir-i "id", svan. J…id ←*C…il `cvili~) ~ s.-sind. *c…a…- `Tafli; Taflis sanTeli~ (afx. a-c…a `Taflis sanTeli~, abaz.
c…a `cvili~, ad. s͵…a…, Kab. †o… ←*s͵…a…, ubix. S…an `Tafli~). (2) s.-qarTv. *cux- `cuxi~ (qarT. m-cux-i º cux-i, zan.
cux-i `fiyis dawurvis Semdeg darCenili siTxe/wveni~) ~ s.-sind.
*c͵ax…- `cvili, Tafliani fiya~ (afx. a-cˆx, ad. Sa†ˆ ←*Sax…, Kab. Sax…, ubix. c…amGa ←*c…axa);
(3) s.-qarTv. *cxam- `cximi~ (qarT. cxim-i, zan. Cxom-yabu
`cxim-webo~, svan. mˆ-Cxim `cximi~) ~ s.-sind. *c͵xˆ…- `naGebi~ (ad. S½xˆ…ˆ, Kab. Sx…ˆ `naGebi~);
(4) s.-qarTv. *cx- `civi, sicive~ (qarT. cx-r-o ←*cx-or-o,
zan. Cx-ur-u `sicive~, svan. mˆ-cx-i `civi~) ~ s.-sind. *c͵ˆ„-a `si-cive~ (ad. Cˆ„a, Kab. Cˆ„, ubix. Cˆ ←*Cˆ„ `sicive~);
(5) s.-qarTv. *cur- `curi~ (qarT. cur-i, zan. Cur-i "vul-
va", svan. CunCur (redupl.) "id") ~ s.-sind. *c͵ˆ(r)- `curi; rZe~ (afx. a-Cr-ˆg…, abaz. Cˆ `curi~, ubix. C½a `rZe~).
s.-qarTv. w ~ s.-sind. w͵ (1) s.-qarTv. *wenw- `nawlavi, weli~ (qarT. wenw-ul-i, zan.
yiny-a º yimy-a `asfurcela~, svan. yiny-il `nawlavi~) ~ s.-sind.
*w͵aw͵-a `Tirkmeli~ (afx. a-yaya, abaz. yaya, ad. z͵az͵ˆ, Kab.
z͵az͵a, ubix. y‰ya `Tirkmeli~);
(2) s.-qarTv. *wax- `tkbil-mjave~ (qarT. wmax-i º wmax-e
←*m-wax-e, zan. m-yox-a º yvax-e `cxare, mjave~, svan. mˆ-yax…-i
`tkbili~) ~ s.-sind. *w͵…aƒ- `mjave~ (abaz. y…ƒö, ubix. Z…aKˆ
←*w…aKˆ `mjave~, Sdr. ad. ¬͵…a‡…-ˆn ←*w͵…aK…-ˆn, Kab. a‡…-ˆn
←*¬͵a‡…-ˆn `damjaveba~); (3) s.-qarTv. *wiko- `patara, mcire~ (qarT. wiko-mako
`wvrilmani~, wiku- `namceca~, zan. yi(r)ku `patara~, yiko `biyu-
40 41
(3) s.-qarTv. *fas- `fasi~ (qarT. fas-i, fas-un-i, svan. fs,
na-fs `safasuri~) ~ s.-sind. *s͵…a `fasi, gadaxda~ (afx. a-S…a-ra, abz. S…a-ra `gadaxda~, ubix. S…a `fasi~);
na~) ~ s.-sind. *w͵ˆk…- `patara; biyi~ (afx. a-yk…-ˆn, abaz. yk…-ˆn `patara; biyi~, ad. wˆk…, Kab. wˆk… `patara~);
(4) s.-qarTv. *wlok- `wiwili~ (qar.(kax.) wlok-i, zan. yuk-i
`Tagvi~) ~ s.-sind. *k…ˆw͵- `wiwila~ (afx. a-k…y-ˆs _ mr. a-k…y-öra-q…a, abaz. q…y-ˆs _ mr. q…y-ara `wiwila~);
(4) s.-qarTv. *les- `lesva; kaSkaSi~ (qarT. les-v-a, Zv.
qarT. les-ul-i `elvare, kaSkaSa~, zan. las-, o-las-ir-u `gales-
va, gaprialeba~, svan. las-ir `salesi~) ~ s.-sind. *las͵- `naTe-
ba; elvare~ (afx. ö-laSa, abaz. laSˆ, ubix. …as͵ˆ, Sdr. Kab. Te-fs-ˆn `mzis naTeba~);
(5) s.-qarTv. *wKil- `yKleta~ (qarT. wKl-et-a, zan. o-yKim-u
`yKleta~, svan. li-myKˆn-e `yKleta~) ~ s.-sind. *K…w͵- `sresa, yKleta~ (afx. a-K…y-ra, abaz. K…y-ra, ubix. K…ay-ö- `yKleta, sresa~);
(6) s.-qarTv. *wkal- `kurka~ (qarT. wka ←*wkal-, zan. ykem-i
←*ykom-i `kurka, Tesli~) ~ s.-sind. *w͵ak-a `xilis kurka~ (ad.
¬‰ya ←*w͵ak½a, Kab. ¬‰ya ←*w͵‰k½a `bze~, ubix. wˆk `kurka~).
(5) s.-qarTv. *…es- `daGla, kvdoma~ (qarT. os- ←*ves-, da-os-eb-a, zan. go-fars-al-af-a `kvdoma, sulis gafrTxoba~, svan.
fS-/feS-, ma-fS `daGla~) ~ s.-sind. *fs͵(a) `kvdoma, daGla~
(afx. a-fs-ra, abaz. fs-ra `kvdoma~, ad. fs͵-ˆn, Kab. fs͵-ˆn
`daGla~, Sdr. ubix. fs͵a- sitKvaSi fs͵a-x…ˆ- `sunTqva~).
s.-qarTv. z ~ s.-sind. z͵ (1) s.-qarTv. *zam- `Tqma, qmna~ (qarT. zam-/zm-, zm-a `qmna,
Tqma~, svan. j…m- `xvna~) ~ s.-sind. *z͵…- `sitKva, metKveleba~
(afx. aj…a, abaz. aj…a `sitKva, metKveleba~, ubix. mas͵a `sitKva~,
Sdr. Kab. jˆ-„a `raimes Tqma~);
II. s.-qarTv. sisina: s.-sind. sisina
s.-qarTv. Z ~ s.-sind. Z (1) s.-qarTv. *Zax- `Zaxili~ (qarT. Zax-eb-a, Zax-il-i, zan.
Jox-o `saxeli~, Jox-o-n `eZaxian~, svan. jax-e `saxeli~, x-a-jx-a
`eZaxian, hqvia~) ~ s.-sind. *ZGa- `kiTxva~ (afx. a-w‰-ra ←*a-Z„a-ra, abaz. w„a-ra ←*Z„a-ra, ubix. ZGa- `kiTxva~);
(2) s.-qarTv. *bez- `krazana~ (qarT. bz-ik-i, zan. baz-i
`didi bziki~) ~ s.-sind. *bˆz͵-a `xoyo; futkari, krazana~ (afx.
a-bjˆ, abaz. bˆj, ad. bjˆ-Za, Kab. bz͵ˆ-Za `xoyo~, Sdr. ad.-Kab. bj–
`futkari~, ubix. bz͵‰-mma `didi bziki~);
(2) s.-qarTv. *Zaƒ- `Zaxva; tiki~ (qarT. Zax-v-a, Zex-v-i, zan.
Jˆx-u-a `Catena~, svan. jaƒ `tiki~) ~ s.-sind. *Zax- `kerva~ (afx. a-Zax-ra, abaz. Zax-ra `kerva~); (3) s.-qarTv. *bzek- `abzeka; wveri~ (qarT. bzek-a, a-bzek-
il-i, zan. bjak-e `wveri~) ~ s.-sind. *(b)z͵ak½-a `wveri~ (afx.
a-jak½a, abaz. jak½a, ad. j‰ya, Kab. z͵‰ya, ubix. j‰ka `wveri~).
(3) s.-qarTv. *ZaZ-a `tomara, ZaZa~ (qarT. ZaZ-a, ZaZ-eb-i,
zan. ZonZ-i, svan. ZaZ-ra) ~ s.-sind. *ZaZ- `kerva; nemsi~ (afx. ö-ZaZ, abaz. ZaZˆ, ad. dˆdˆ ←*ZˆZˆ, Kab. dˆd ←*ZˆZ, ubix. d…a ←*Z…a). s.-qarTv. s ~ s.-sind. s͵
(1) s.-qarTv. *as-ir `asi~ (qarT. as-i, zan. oS-i, svan.
aSir) ~ s.-sind. *s͵…a `asi~ (afx. S…-kˆ, abaz. S…-kˆ, ad. s͵a, Kab.
s͵a, ubix. S…a `asi~);
s.-qarTv. c ~ s.-sind. c (1) s.-qarTv. *col- `coli~ (qarT. col-i, zan. Cˆl-i `co-
li~, svan. da-Cur `da ZmisTvis~) ~ s.-sind. *a-cal-a `rZali~ (afx. aca ←*acal, abaz. acala ←*acala `rZali~); (2) s.-qarTv. *sam- `dakvra~ (qarT. sam-aia, svan. S…m-
←*Sam-, li-S…m-e `dakvra mus. instrumentze~) ~ s.-sind. *a-s͵…-a
`simGera~ (afx. öS…a º ös͵…a, abaz. aS…a `simGera~);
(2) s.-qarTv. *cic- `mweri; CrCili~ (qarT. cic-i-naTela,
zan. CiC-i `CrCili~, svan. CiC "id") ~ s.-sind. *cˆc- `koGo~ (afx.
42 43
ö-cc ←*a-cˆc, abaz. cˆc); (3) s.-qarTv. *cic-a `kata~ (qarT. cica, zan. cico, cˆc(x)
`katis SeZaxili~, svan. cic… ←*cica kata~) ~ s.-sind. *cac-a `kverna, Taxvi~ (abaz. ZˆZˆc `TriTina~, ad. cˆza `kverna~, Kab.
ZˆZa, ubix. caca `Taxvi~);
(4) s.-qarTv. *k…ec- `kvesva, sakvesi~ (qarT. kves-v-a, tal-
kves-i, zan. kvec-u-a, kvec-i, svan. k…eS-/k…iS-) ~ s.-sind. *k…ec- `naperwkali, brwKinva~ (afx. ö-k…ic, abaz. y…ec ←*k½…ec `naper-wkali~, Sdr. afx. zmnuri fuZe ö-k…ec-e-ra `brwKinva~);
(5) s.-qarTv. *furc- `furceli, naqurCeli~ (qarT. furc-
el-i, furc-v-l-a, zan. furC-a, furC-on-u-a, o-furC-e `simindis
foTlebis Sesanaxi adgili~) ~ s.-sind. *…ˆc- `balaxi~ (ad. …ˆcˆ, Kab. …ˆZ ←*…ˆc `balaxi~, Sdr. s.-nax. *buc- `balaxi~).
s.-qarTv. w ~ s.-sind. w (1) s.-qarTv. *mw-er- `mweri; buzi~ (qarT. mwer-i, zan.
yand-i º yanJ-i º ← myaJ-i `buzi, mweri~, svan. mŠr ←*mher ←*myer `buzi~) ~ s.-sind. *maw-a `kalia~ (afx. a-möwa, abaz. ma-wa, ad. m‰w ←*mawa, Kab. mawa, ubix. m‰wa `kalia~);
(2) s.-qarTv. *w…el- `wveli~ (qarT. wvel-i º wvel-a-,
zan. wval-, o-wval-e `sabZeli~, svan. wu… `bze~) ~ s.-sind. *wla- `xe; Zeli~ (afx. ö-wla, abaz. wla `xe~, Sdr.: hurit. warr `Se-Sa~, urart. warˆ `xexili~);
(3) s.-qarTv. *wif- `wvrili~ (qarT.(imer.) wrif-i `gamxda-
ri~, zan. yif-e `wvrili~, yif-ar- `dawvrileba~) ~ s.-sind. *wap-a
`Txeli~ (afx. a-pa ←*a-wpa, abaz. wa ←*wpa, ad. p…‰ya, Kab. p‰¬͵a
←*p‰w͵a, ubix. pwa `Txeli~); (4) s.-qarTv. *wb-er- `presa; gmanva~ (qarT. wber-v-a `pre-
siT gamowurva~, wber-i `yayis nawuri~, svan. a-yˆber-i `gmanavs~,
lˆ-yˆber-e `dagmanuli~) ~ s.-sind. *bw- `dapresa, moyera, yKle-ta~ (afx. a-r-bˆw-ra, abaz. r-bw-ra `sresa, yKleta~, ubix. bˆwˆ-
`moyera, dapresa~);
(5) s.-qarTv. *wox- `winaT, wuxel~ (qarT. wux-el, m-wux-r-i,
zan. wox-ol-e º wox-l-e `win, winaT~) ~ s.-sind. *waxˆ- `Game~ (afx.
ö-wx, abaz. wxˆ, ad. y½aS½ˆ ←*yax½ˆ, Kab. yas͵, ubix. s͵ˆs ←*¬͵ˆs͵). s.-qarTv. z ~ s.-sind. z
(1) s.-qarTv. *m(a)ze `mze~ (qarT. mze, zan. mja º bja `mze~,
(b)ja-Sxa `kviradGe~, svan. mˆj º mij `mze~, mij-ladeG `kvi-
radGe~) ~ s.-sind. *m(ˆ)za `Suqi, sxivi; naTeli~ (afx. (bzif.) a-mza `CiraGdani, maSxala~, a-Cº¥-mza `sanTeli~, abaz. mza `naTu-ra~, ad. bzˆ `sxivi, Suqi~, Kab. bzˆ "id", ubix. mˆZö ←*mˆzö `naTura; Suqi; sanTeli~);
(2) s.-qarTv. *bzal- `bza; bjola~ (qarT. bza ←*bzal, zan. bjol-i º bjol-a `TuTa~) ~ s.-sind. *mˆza `fiyvi; tKe~ (afx. a-mza `fiyvi~, abaz. mza-„… "id", ad. mazˆ `tKe~, Kab. maz
"id", ubix. mˆZ͵ˆ ←*mˆz͵ˆ `ekali~); (3) s.-qarTv. *maz…- `nezvi, mdedri~ (qarT. mezv-i → º
nezv-i, zan. bozo ←*boz…-i, bozo-moTa `gogona~) ~ s.-sind. *bza `nezvi, mdedri~ (afx. ö-fs ←*a-bz `mdedri~, abaz. la-fs ←*la-bz `nezvi~, ad. bzˆ, Kab. bzˆ, ubix. bza `mdedri~);
(4) s.-qarTv. *buz- `buzi~ (qarT. buz-i, zan. buz-al-a
`bzuili~, svan. buz-ul `buzi~) ~ s.-sind. *bazˆ `mweri~ (ad. b‰Z–, Kab. b‰Za, ubix. baZˆ º banZˆ ←*bazˆ `mweri~).
s.-qarTv. s ~ s.-sind. s (1) s.-qarTv. *las-(a) `rbili, Txeli matKli~ (qarT. las-a
`abreSumis Txeli qseli~, svan. ˆnS-i ←*ˆS-i ←*laS-i `nazi, rbili matKli~) ~ s.-sind. *las(…)-a `matKli~ (afx. ö-lasa, abaz. lasa, ubix. daS…¥ `matKli~);
(2) s.-qarTv. *sem- `svia~ (qarT. sv-ia ←*sm-ia, zan. Sam-aia `Tevzis saxeoba~) ~ s.-sind. *bˆs-a `Tevzi~ (afx. a-fsˆ-Z, abaz. fs-laC…a, Kab. bZa ← bza ←*bsa, ubix. fsa `Tevzi~, Sdr. daG.: bej. bisa, hunz. bˆsˆ `Tevzi~);
(3) s.-qarTv. *nisl- `nisli; Tovli~ (qarT. nisl-i, zan.
nirs-i `nisli~, svan. mus… ←*mis… ←*misl- `Tovli~) ~ s.-sind. *…as(ˆ) `Tovli~ (afx. a-s¥, abaz. sˆ, ad. …asˆ, Kab. …asˆ `Tov-
li~, Sdr. ad.-Kab. ƒ´e-sˆ-n, abaz. „a-s-r `Tova~);
(4) s.-qarTv. *fis-e `fisi~ (qarT. fis-i `wiwvovani mcena-
44 45
reebis webovani wveni~, zan. firsa ←*fisa `fisi~, svan. fise "id") ~ s.-sind. *msa `abedi~ (afx. a-Cºˆ-msa, abaz. Cºˆ-msa, ubix. fa-msa `abedi~);
(5) s.-qarTv. *gers-al- `yari; balani~ (qarT. gersl-i
`gingli, Tma~, zan. {qarS-}, Sdr. qarT. (← zan.) qarS-ik-i, svan. gar…aSa ←*graS…-a `yari~) ~ s.-sind. *qas…- `fafari~ (afx. a-q…¥Sº `Tmis gvirgvini Tavze~, ad. saq…, Kab. soq… `fafari~).
a l e q s i y i n y a r a u l i
saqarTvelos istoriis erTi
paradoqsi
saqarTvelos istoriis fuZemdebeli leonti mroveli
wers: roca qarTlosis coli Svilebs samflobeloebs urigeb-
da `xolo kaxoss (xazgasmebi aqac da qvemoTac Cemia, a.y.) misca
bostan-qalaqi, romelsa aw hq‚an rusTavi. misca egriTgan
vidre Tavadmde mTisa kaxeTisasa da mtkuars Sua, xolo kaxoss
kavkasiasa da kaxeTis mTas Soris aragviTgan vidre tKe-tbad-
mde~. es aris mariam dedofliseuli nusxis teqsti, ufro
vrclad damowmebuli da gaanalizebuli akad. iv. JavaxiSvilis
mier (1, 36-37). cxadia, nusxaSi meqanikuri Secdomaa, rom or-Jerve ikiTxeba kaxoss misca, magram enobrivi tradiciis mixed-
viT, saxelTa Tu toponimTa nebismier CamonaTvalSi maTi Tan-
mimdevroba aseTia: kaxosi, kuxosi, herosi; kaxeTi, kuxeTi, here-
Ti an _ kaxeT-kuxeT-hereTi. amitom am konkretul SemTxvevaSi
Secdoma iman dauSva, vinc mrovelis teqsti viTom gaaswora da
pirveli `k a x o s s misca~-s magier dawera `k u x o s s misca~,
magram amaze cota qvemoT.
akademikosi akaki SaniZe kompozitebis ganxilvisas wers:
`aris rigi saxelebisa, sadac fuZe martivad ki ar meordeba,
aramed amasTanave erTad xmovanic icvleba erT-erT nawilSi
(Cveulebriv meoreSi). amas garda cvlileba SeiZleba ramdenad-
me sitKvis mniSvnelobasac Seexos: gaorkecebuli fuZe ixmareba
simravlis aGsaniSnavad (g o r - g u r i _ gorebi) an damcro-
bis gamosaxatavad (mag. `biy-buyebi~ agdebiT laparakisas iT-
qmis) da sxv.~ (2, $183.). iqve mecnieri imowmebs saTanado maga-liTebs: axal-uxali, balax-bulaxi, Zaxil-Zuxili, naxrav-nuxra-
vi, naKar-nuKari, rame-rume, Jag-Jugi, Gav-Guvi, tKlap-tKlupi,
panta-puntiT, baqi;buqi. saintereso sitKvebia: maT udavod aqvT
garkveuli Sinaarsi, rac pirveli, ZiriTadi sitKvis Sinaarsis
damamcrobelma meore nawilma SesZina am kopozits. arada cal-
ke aGebuli es meore nawili (_ Zuxili, _ nuxravi, _ nuKari,
_ Jugi... Kovelgvari Sinaarsisagan daclilia.
magondeba am Kaidis sxva kompozitebi da maT Soris ka-
xeT-kuxeTi. `qarTlis cxovrebisaTvis~ darTul leqsikonSi wa-
ikiTxavT: `kuxosi _ eTnarqi~, `uflisi _ eTnarqi~, `oZrƒosi
_ eTnarqi~... eTnarqs eTnosi unda hKavdes. ar arsebobs eTnosi
kuxni~ an `kuxebi~, ar arsebobs kuxuri kilo, kuxuri Gvino,
saerTod ar arseboben `kuxebi~ da arc araferi kuxuri arse-
bobs, maS visi eTnarqia kuxosi? damtkicebulia, rom oZrƒe
←*or Ziƒe (`ori cixe~) (3). gana SeiZleba aq eTnarqze sauba-ri? irkveva, rom kaxeT-kuxeTi zemoT ganxilulTa msgavsi, xmov-
nis SecvliT gaormagebuli kompozit-toponimia da ewodeba ka-
xeTs ukidures aGmosavleT sasazGvro zolSi arsebuli regio-
nebiTurT, romelTa farTobi xan imatebda da xan iklebda.
ese iKo Tu ise, fuKe termini `kuxeTi~ Zvel naratiul
ZeglebSi (leonti mrovelisa, JuanSerisa, `cxoreba mefeT-me-
fisa daviTisi~-s ucnobi avtorisa) KovelTvis gulisxmobda ka-
xeTis aGmosavleTis sasazGvro zols. ai aseTi zogi cnoba:
`[mirianma] misca Zesa missa revs saufliswulod k a x e T i da
k u x e T i (daKofa Cemia, a. y.) da dasua igi uJarmas~ (4, 70,20-71,1); `[baqarma] maSinGa miiKvanna Zmiswulni misni da misca ku-
xeTi da dasxna rusTavs erisTavad~ (iqve, 131); `[farnavazma]
gagzavna meore kaxeTsa erisTavad da misca arag‚Tgan vidre he-
46 47
reTamde, romel ars kaxeTi da kuxeTi~ (iqve, 24). NB: am amo-narididan kargad Cans, rom erisTavi kaxeTisaa, magram saeris-
Tavoa `kaxeTi da kuxeTi~ anu `kaxeT-kuxeTi~. `[vaxtang gorga-
salma daCis] daadga g‚rg‚ni da dauteva mefed, da dautevna mi-
sTana S‚dni warCinebulni misni: ...da demetre erisTavi kaxeTi-
sa da kuxeTisa~ (iqve. 185); `xolo mirian da grigol iKvnes
naTesavisagan revisa, mirianis Zisa da aqunda amaT kuxeTi da
cxovndebodes rusTavs cixe-qalaqsa~ (iqve, 159).
mrovelisgan dawerili `kaxoss misca~ rom `kuxoss misca~-
d gadakeTda, kaxosis samflobeloc `kuxeT~-ad gamocxadda Ta-
vis bostan-qalaq-rusTavianad, erTi sitKviT, kaxosis samflobe-
lo kuxoss gadaeca, kuxosisa _ kaxoss. aseTi daKofa aisaxa va-
xuSti batoniSvilis fundamentur TxzulebaSi `aGwera same-
fosa saqarTvelosa~-Si da mas Semdeg moGvawe qarTvel istori-
kosTa gamokvlevebSi.
1945 wels gamoCnda moKvaruli istorikosi, mefis ruse-
Tis armiis Kofili polkovniki, lagodexSi mcxovrebi maCxaane-
li niko nadiraSvili, romelmac TbilisSi mcxovreb mis nacnob
swavlulebs _ Tavis Zmiswuls, rusTvelolog giorgi nadira-
Zes (nadiraSvils), mwerlebs da mecnierebs: sandro SanSiaS-
vils, siko faSaliSvils, ioseb imedaSvils da sxvebs warudgina
Tavisi istoriul-filologiuri xelnaweri narkvevi saTauriT:
`zogierTi Secdomebi Cvens istoriul da saistorio geografiul
mwerlobaSi da rusTvelis vinaoba-sadauroba~.
sxva friad saintereso SeniSvnebs rom Tavi davaneboT,
gamokvlevis avtori, rogorc TviTmxilveli da saistorio
wKaroebis rigianad mcodne, mkiTxvels sTavazobda unikalur
cnobebs: hereTSi, axlandeli saingilos sof. faSaanis maxlob-
lad, alaznis marcxena sanapiroze arsebobda Karaiazis rusTav-
ze ufro Zveli da saxelganTqmuli c i x e - q a l a q i b o s -
t a n - q a l a q - r u s T a v i - n a g e b i, i g i v e T a m a r -
m e f i s s a z a m T r o r e z i d e n c i a duri, romelsac
meaTe saukunisa da ufro adrindeli arabi mwerlebi dur-du-
ria-s (resp. dur-dunia-s) uwodebdnen. n. nadiraSvili argumen-
tirebulad amtkicebda, rom l e o n t i m r o v e l i k u -
x e T s da b o s t a n - q a l a q - r u s T a v s a l a z n i s
m a r c x e n a s a n a p i r o z e m o a i z r e b d a, r o m
m r o v e l i s t e q s t i J e r g a d a m w e r e b m a, d a a -
m a x i n J e s, r o m m d i n a r e egri s w o r e d h e r e T -
S i (resp. s a i n g i l o S i) e r T v i s a l a z a n s d a m i s i a m o G e b a m r o v e l i s t e q s t i d a n S e -
c d o m a i K o.
n. nadiraSvili kuxeTis sxva toponimebisa da hidronime-
bis CamoTvliT amtkicebda, r o m v a x u S t i k a r g a d a r
i c n o b d a a m r e g i o n s, r o m i v. J a v a x i S v i l -
s a c a m i s g a m o r a G a c e b i e S l e b o d a d a s x v.
iv. JavaxiSvili, samwuxarod, n. nadiraSvilis gamokvlevas
ar icnobda (gardaicvala 1940 w.), xolo sxva cnobili isto-
rikosebi, visac redaqciebi sarecenziod ugzavnidnen am na-
Sroms, arcTu saTanadod argumentirebul uarKofiT daskvnebs
uwerdnen.
rogorc gviandeli presidan gaxda cnobili, es naSromi
akad. simon JanaSias waukiTxvinebia n. nadiraSvilisTvis saqar-
Tvelos mecn. akademiaSi, Tvrametkaciani samecniero eqspedici-
ac gaugzavnia gamokvlevis avtoris megzurobiT, magram swored
im xanebSi batoni simoni avadmKofobda da sul male (1947 w.)
gardaicvala kidec, arsad Cans am eqspediciis muSaobis angariSi.
n. nadiraSvili Tavisi marTali sitKvis gaxmovanebas si-
cocxleSi ver eGirsa (gardaicvala 1953 w.).
jurn. `ciskris~ 1976 wlis meTormete nomerSi prof. T.
kvnyilaSvilma gamoaqveKna werili _ `SoTa rusTavelis vinao-
bisa da sadaurobis erTi ucnobi mosazreba (niko nadiraSvi-
lis rusTvelologiuri Zieba)~ (5), sadac aGniSnuli gamokvle-vis Sinaarsia gadmocemuli naSromis Girsebebis aGmniSvneli
komentarebiTurT. amave mecnieris redaqtorobiT `sabyoTa sa-
qarTvelom~ da bolositKvaobiT 1978 w. gamosca wigni _ `n.
n a d i r a S v i l i, rusTvelis vinaoba-sadaurobis sakiTxi~ (6). mkiTxvelis KuradGebas mivapKrob xelnaweri naSromis avtori-
48 49
n i n e l i y o x o n e l i Z e seul zemoT damowmebul saTaursa da am nabeydi teqstebis sa-
Taurebze. am ukanasknelT aSkarad etKobaT istorikosTa wnexis
kvali. arada piradad CemTvis faseulia is, rasac avtori mro-
velis teqstis nebsiT Tu uneblie Secdomebze wers; rac Seexe-
ba vefxistKaosnis avtors, n. nadiraSvilTan erTad mec mwams,
rom is brZandeboda hereTis mkvidri. rac Seexeba fsevdonims
rusTveli, ar aris gamoricxuli, rom igi poets ekuTvnodes
miT umetes, rom vefxistKaosnis `dasawKisis~ uniyo interpola-
toric am fsevdonimiT gvacnobs Tavs (`me, rusTveli xelobi-
Ta...~). am sakiTxebze sxvagan gvaqvs da kidevac gveqneba saubari.
ferTa saxelebi r. inaniSvilis
enaSi
r. inaniSvilis mxatvruli enis ferTa palitra mravalfe-
rovania. igi mxatvruli saxis Sesaqmnelad ferTa gamoxatvis
sxvadasxva xerxs mimarTavs. enisaTvis damaxasiaTebeli feris Zi-
riTadi saxelebis (TeTri, Savi, wiTeli, mwvane, lurJi...)
garda mwerali iKenebs: 1. feris aGmniSvnel sitKvebisagan na-
warmoeb odnaobisa da abstraqtul saxelebs, aseve zmnur for-
mebs, mimGeobebs, zmnisarTebs. mag. monacrisfro, moruxo,
moKavisfro, moKomralo, mowiTalo, momwiTuro; simwvane, si-
lurJe, siruxe, siwiTle; gadaaSavebs, gadaaTeTrebs, ganac-
risferdeba, CaºSeKviTldeba, a/gawiTldeba; CaTeTrebuli, Ca-
Savebuli, CalurJebuli; vardisfrad, sadafisfrad, fola-
disfrad, sanTlisfrad.
P. S. Tu vinme fiqrobda an fiqrobs, rom n. nadiraSvilis mier SemCneuli aSkara Secdomebis gamomzeurebiT Crdils mi-
vaKenebT didi ivane JavaxiSvilis saxels, Zalian cdeba da ima-
sac Sevaxseneb, rom Cveni istoriis patriarq leonti mrovels
misi Txzulebis TviTneburi sworebebiT ukve mivaKeneT Crdili,
xolo n. nadiraSvilis samarTliani SeniSvnebis ignorirebiT
saerTod vkargavT am patiosani moqalaqisa da mecnieris sa-
xels; xsenebuli eqspediciis Sedegebis miCumaTebiT ki am eqspe-
diciis iniciatoris didi mecnieris simon JanaSias saxels
vaKenebT Crdils, Kvelaze samwuxaro ki is aris, rom gaSuqebis
nacvlad vabundovanebT Cveni istoriis isedac mwir naratiul
Zeglebs.
2. mimarTavs rTulfuZian feris aGmniSvnel sitKvebs,
romlebic Sedgeba raime feris (ZiriTadad mcenareebis, minera-
lebis, liTonebis, bunebis movlenebis, kvebis produqtebis da
sxv.). aGmniSvneli sagnisa da fer-saxelebisagan. mag., balaxis-
feri, vardisferi, iasamnisferi, iisferi, narinJisferi, sala-
Tisferi, tKis satacurisferi, dariCinisferi, Svindisferi;
vercxlisferi, kalisferi, lalisferi, oqrosferi, qarvisfe-
ri, tKviisferi, foladisferi, Sabiamnisferi, jangisferi,
mtutisferi; Sokoladisferi, wKlisferi, Gvinisferi; miwis-
feri, Tixisferi, riKisqvisferi, nestisferi, JanGisferi...
gamoKenebuli literatura
1. i v. J a v a x i S v i l i, qarTveli eris istoria, wigni
meore, 1948 w.
2. a k. S a n i Z e, qarTuli gramatikis safuZvlebi, 1953 w.
3. a l. y i n y a r a u l i, toponim oZrƒes etimologiisa-
Tvis, jurn. `saqarTvelo~, t. I, 1998 w.
3. ferTa gadmosacemad mwerals gamoKenebuli aqvs fuZe-
gaorkecebuli, toladSerwKmuli, aseve gansazGvrebiTi kompo-
zitebi. mag. Sav-Savi, lurJ-lurJi, brola-brola; Sav-KviTeli,
momwvano-moKviTalo, momwvano-molurJo; KviTelniskarta, wi-
Telsaxuraviani, Savadmimxmari da sxv.
4. qarTlis cxovreba, t. I, 1955 w.
5. jurn. `ciskari~, #12, 1976 w.
6. n i k o n a d i r a S v i l i, rusTvelis vinaoba-sadau-
robis sakiTxi, 1978 w. 4. feris dasazusteblad iKenebs (rTulfuZian zedsarTa-
vebs. mag. cota Gvinisferi, mTlad sanTlisferi, sul wminda
50 51
sanTlisferi, mqrqali cisferi. n i n o x a x i a S v i l i
5. mwerali feris gaZlierebis mizniT mimarTavs mis Sesa-
bamis saganTan Sedarebasac. komSebiviT iKvnen daKviTlebulni
da dabususebulni ciebisagan Cveneburebi (t. I, 15,4); ris ga-
kawruli, kaco lilaSi gavlebuliviT iKo dalurJebuli
(alers. 263, qv. 4); TeTri, spetaki wveri hqonda, TiTqos bam-
bis fTila amoukravT Sokoladisfer Kbebze da nikapzeo (Sori
180,5); kalaaKrili siniviT ayrelebuli mTvare qedis zurgs
efineba (megob. 116, qv. 1).
sitKva mzesTan dakavSirebul saxelTa
semantikuri analizi
mze Tavisi ZiriTadi Tvisebebis (naTeba _ brwKinvaleba _
sxivosnobis, moZraobis...) da garegani gamosaxulebis (formis)
mixedviT universaliebis saxiT asaxvas hpovebs sxvadasxva xalx-
Ta enaSi, miTossa da simbolur ornamentebSi (mbrunavi Jvari,
borJGali... mzis cxovelebi: cxeni, iremi, lomi...). es sakiTxi
araerTxel gamxdara mkvlevarTa Ziebis sagani.
6. dasturdeba r. inaniSvilis mier Seqmnili feris
aGmniSvneli axali leqsikuri erTeulebic, mag. damyknari ba-
laxisferi, iasamnis mtvrisferi, tKis satacurisferi, ka-
lisferi, JanGisferi; nestisferi, Crdilisferi, mtutisfe-
ri, mkvdris mzedafenili lodebisferi, riKisqvisferi, mag-
rad moxarSuli kvercxisgulisferi, beGurasferi.
qarTuli enis monacemebis mixedviT saintereso suraTi
iSleba mzisa da misgan nawarmoeb leqsikur erTeulTa Tu idi-
omTa semantikis (rogorc originaluri warmodgena-Sexedulebe-
bis, ise sxva enebTan tipologiuri msgavsebis) TvalsazrisiT:
mze _ mnaTobi: sinaTlis, moZraobisa da sicocxlis wKaro (sa-
pirispirod: mzis dabneleba, mzis dadgoma da a. S. _ sikvdi-
lis macnea); mze _ Tvali: xedvis, Semecnebis, codnis wKaro;
mze _ droisa, sivrcis amsaxvel leqsikaSi (mzebudoba, mzebZa-
nebani (TuS.), mzegadena (xevs.), ziswverna (ayar.)... samzeo,
mzisqveSeTi, mzvare...); mze _ amindis amsaxvel leqsikaSi (mze-
avdara (ray.), mzekara (qarTl.), mze pirs ibans...); mze _ sila-
mazis wKaro (mzisadari, mzeyabuki, mzeTunaxavi, mzekabani...);
mze _ grZnobis, sixarulisa Tu mwuxarebis amsaxvel gamo-
naTqvamebSi (mze (da mTvare) amosdis vinmeze; pirs mze dae-
fineba (xevs.); mze wiTlad udgebis, mzis ukuGm Caƒdoma
(xevs.)...); mzisken swrafva (mze _ dendroinimebsa da zoonimeb-
Si: mzemaqcia (imer.), mzesumzira, mzewvia, mzevala (xevs.)...);
mze _ GvTaeba: ficilisa da wKevlis formulebi; mze _ qris-
tianul religiaSi da a. S.
7. r. inaniSvilis enaSi mxatvruli sinamdvilis situaciis
aGweris mixedviT SeiZleba erTi da igive sagani sxvadasxva fe-
riT iKos warmodgenili, mag. Tvalebi SeiZleba iKos balaxis-
feri, damyknari balaxisferi, cisferi, wKlisferi... sxvadas-
xva sagani ki erTi da imave ferisa iKos. mag. jangisferi
gvxvdeba Semdeg SemTxvevebSi. vcdilob, gavarCio, ras eCurCule-
ba jangisfer qvas Tavdaxrili KviTeli Selga (keT. 28, qv. 2);
jangisferi indaurebis fara, ukan miKolili jangisferive qa-
lic (asuli 159,11).
moxsenebaSi ganxilulia sitKva mze da misgan nawarmoebi
leqsikuri erTeulebi da idiomuri Tqmebi, maTi semantikuri
cvlilebebiTa da gadasvlebiT.
52 53
n i n o J o r b e n a Z e
Tanxmovanze daboloebuli ori sakuTari saxelis
(uSangi, eTeri) brunebis Sesaxeb qarTulSi
qarTuli enis normebis damdgeni saxelmwifo komisiis mi-
er umarTebulod aris miCneuli Tanxmovanze daboloebuli sa-
kuTari saxelebis amgvarad nawarmoebi formebi: levanim, vax-
tangim, nodarim; levanis, vaxtangis, nodaris (micemiTi brunva);
levani! vaxtangi! nodari! da a. S.
aseTi warmoeba dialeqtebsa Tu sasaubro metKvelebaSi
ufroa gavrcelebuli, Tumca aqa-iq presis enaSic iCens Tavs.
rasakvirvelia, aGniSnuli formebis simcdareSi eyvi ara-
vis epareba, magram am faqtis gaTanabreba miuGebel, xSirad
ucxo enebis mier Tavsmoxveul movlenebTan (rogorebicaa, maga-
liTad: zmniswinTa aGrevis SemTxvevebi: bodiSi moixada; an in-
glisuri enis gavleniT bolo dros gavrcelebuli konstruq-
ciebi, rodesac amovardnilia ar nawilaki; amis gamo xSirad
winadadebis Sinaarsis gabundovanebac ki xdeba: arafers, SeiZ-
leba iTqvas, vakeTebdi) swori ar unda iKos. aGniSnuli tipis
formaTa Sefasebisas araenobrivi faqtori iCens Tavs: aseTi
SemTxvevebs dialeqtur, umetesad naklebad wignier pirTa
metKvelebaSi vxvdebiT da is mkveTrad upirispirdeba salite-
raturo darbaislur qarTuls. arada, dialeqtebSi bevri ise-
Ti enis ganviTarebis Sinagani tendenciiT gamowveuli faqti
iCens Tavs, romelTa ugulebelKofa ar SeiZleba da romlebic
Zalian saintereso suraTs iZlevian Semdgomi kvlevis Tvalsaz-
risiT.
Cven, rasakvirvelia, ar moviTxovT Kvela am tipis saxelis
xmovanfuZiani variantis dakanonebas, magram midgoma maT mimarT
ki unda Seicvalos. aGniSnuli movlena metad sainteresoa da
mniSvnelovani; is gviCvenebs, rom ena mimarTavs unifikaciis
gzas: erTi mxriv, sazogado saxelebSi uarKofil iqnas -i-ze
daboloebuli formebi (xdeba maTi TanxmovanfuZianebSi gada-
svla); xolo meore mxriv, sakuTari (umetesad adamianis) saxe-
lebi mxolod xmovanze damTavrdes. swored am ukanaskneli ten-
denciis gamovlinebaa levanim, levani! da misTana warmoeba, rac
calkeul pirTa mier gramatikis ucodinrobis an sxva formeb-
Tan ubralo analogiis ki ara, enis sistematizaciisaken midre-
kilebis (Sesabamisad, ganviTarebis) Sedegi ufroa.
ori SemTxveva ki (romelic, iv. gigineiSvils aqvs Jer ki-
dev miTiTebuli Tavis werilSi, zemoT aGniSnuli enobrivi
normis miGebas rom daedo safuZvlad) SeiZleba daSvebul iq-
nas saliteraturo qarTulSic. mxedvelobaSi gvaqvs uSangi,
eTeri formebis xmovanfuZianad (-i-ze daboloebulad) qcevis
SemTxveva. pirvelis -i-s gareSe brunebis faqtebi (uSangma,
uSang!) TiTqmis aGar dasturdeba Tanamedrove qarTulSi; rac
Seexeba meore formas, aq amas garda