EMOC

IJŲ

LENK

Ų-LIE

TUVIŲ

DIAL

OGAS

APIE

JÓZE

FĄ PI

ŁSUD

SKĮ

BE

2017 m. gruodžio Tarptautinė konferenci ja

Vilnius

P R O G R A M A

5-6 d.

1Tarptautinė konferencija. Vilnius, 2017 m. gruodžio 5-6 d.

Gerbiamieji,Per pastaruosius keliasdešimt metų Józefo Piłsudskio asmenybė bei

jo vaidmuo lenkų ir lietuvių santykiuose apaugo mitais, nesusiprati-

mais, kaltinimais ir neigiamomis emocijomis. Maršalka nevienareikš-

miškai vertinamas ne vien lietuvių, bet ir lenkų. Viena vertus, Piłsuds-

kis pristatomas kaip Lenkijos nepriklausomybės tėvas, iškilus vadas,

strategas ir Europos gynėjas nuo bolševikų revoliucijos, kita vertus,

kaip autoritarinis politikas, susidorodavęs su politiniais priešininkais,

lietuvių valstybingumo „priešas“, atsakingas už tai, kad tarpukaryje

Lietuva prarado Vilnių. Prieštaringai šio iškilaus vado veikla vertina-

ma dar ir dėl to, kad Piłsudskio pavardė praktiškai nefigūruoja lietu-

vių istoriniame, politiniame ir žiniasklaidos diskurse. O jei ir pasirodo,

tai dažniausiai apie ją diskutuojama remiantis emocijomis, o ne pa-

grįstais istoriniais faktais.

150-ųjų maršalkos gimimo metinių bei Lenkijos ir Lietuvos nepriklau-

somybės atkūrimo šimtmečio proga rengiamos mokslinės konferen-

cijos „Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie Józefą Piłsudskį“ tiks-

las – racionaliai, pagrįstai ir nesivadovaujant emocijomis pristatyti

Piłsudskio asmenybę lenkų ir lietuvių santykių kontekste, atskleisti

jo ryšius su Lietuva bei parodyti skirtingus jo veiklos aspektus. Tai ir

forumas diskutuoti apie Piłsudskio vaidmenį kuriant naują tarpukario

Europą. Todėl pokalbiui apie maršalką pakvietėme ne tik istorikus, bet

ir kalbotyrininkus, politologus bei žurnalistus.

Pasikalbėkime apie Piłsudskį be emocijų.

Juolab, kad šią iškilią asmenybę būtina geriau pažinti.

Organizatoriai

Józef Piłsudski (1867-1935)Lenkijos valstybės viršininkas (1918-1922), Lenkų karinių pajėgų vyriausiasis vadas, pirmasis Lenkijos maršalka, dukartinis Lenkijos ministras pirmininkas (1926-1928 i 1930).

Józefas Klemensas Piłsudskis gimė 1867 m. Zalavo dvare netoli Vilniaus. Piłsudskio šeima priklausė vienai seniausių LDK bajorų giminių, kuri XVIII a. visiškai polonizavosi ir puoselėjo patriotines tradicijas. Vilniuje baigęs carinę gimnaziją, Piłsudskis išvyko studijuoti medici-nos Charkove. Netrukus buvo išmestas iš universiteto už dalyvavimą studentų protestuose. Grįžęs į Vilnių, įsipainiojo į rusų revoliucionierių rengiamą sąmokslą prieš carą, buvo suimtas valdžios ir 5 metams ištremtas į Sibirą. 1892 m. grįžęs iš tremties, Piłsudskis įsitraukė į naujai kuriamos Lenkų socialistų partijos veiklą. 1900-aisiais buvo vėl suimtas ir įkalintas Varšuvos citadelėje. Simuliuodamas ligą, netrukus iš kalėjimo buvo perkeltas į Peterburgo ligoninę, iš kurios 1901 m. pabėgo ir apsigyveno Krokuvoje. Čia tęsė politinę veiklą, vadovavo paties įkurtai Lenkijos socialistų partijos Karinei organizacijai. Žlugus 1905 m. revoliucijai, Piłsudskis visas jėgas skyrė kurti karinėms pajėgoms, būtinoms akivaizdžiai bręstant bu-vusias LDK žemes padalijusių imperijų konfliktui. Piłsudskiui pavyko įkurti Šaulių sąjungą, o 1912 m. buvo išrinktas jos vyriausiuoju komendantu. I pasaulinio karo metais Piłsudskis telkė karinius būrius. Iš pradžių veikė Rusijai priklausančiose Lenkijos žemėse, vėliau turėjo paklusti Austrijos valdžiai ir suformavo Lenkijos legionus. Pats vadovavo I Legionų briga-dai, su kuria dalyvavo ir laimėjo ne vieną mūšį prieš rusus bei pelnė lenkų kariuomenės atgaivintojo vardą. Kaudamasis legionų priešakyje Austrijos-Vengrijos kariuomenės sudė-tyje, Piłsudskis nuosekliai siekė Austrijos ir Vokietijos valdžios leidimo įkurti nepriklausomą Lenkijos vyriausybę. 1917 m. jis buvo vokiečių suimtas ir nuteistas Magdeburge, kur kalėjo iki 1918 m. lapkričio, kuomet po Vokietijos pralaimėjimo grįžo į Varšuvą ir ėmė vadovauti persitvarkančiai Lenkijos valstybei. 1919-1920 m. visas jėgas skyrė ginti Lenkijos nepriklau-somybei. Kaip vyriausiasis karinių pajėgų vadas laimėjo karą su bolševikine Rusija, taip sustabdydamas jos veržimąsi į Europos Vakarus (garsusis 1920 m. Varšuvos mūšis). 1920 m. spalį karinės operacijos metu generolas Lucjanas Żeligowskis, neva nepaklusęs vyriausia-jam vadui J. Piłsudskiui, užėmė Vilnių ir jo apylinkes, paskelbęs Vidurio Lietuvos Respubli-kos, kuri vėliau buvo prijungta prie Lenkijos, įkūrimą. Tai įžiebė keliasdešimt metų truku-sį Lietuvos ir Lenkijos konfliktą. Nuo 1920 m. Piłsudskis ėjo Lenkijos maršalkos pareigas. 1926 m. gegužę nepatenkintas valstybėje esančia situacija, susirūpinęs nuolat blogėjančia Lenkijos ekonomine ir politine padėtimi, palaikomas jam ištikimų karinių pajėgų, privertė prezidentą Stanisławą Wojciechowskį ir premjero Witoso kabinetą atsistatydinti. Piłsudskis tapo praktiškai vienvaldžiu valstybės vadovu, tuo pat metu eidamas Karinių pajėgų vyriau-siojo inspektoriaus ir Karinių reikalų ministro pareigas. Du kartus ėjo ministro pirmininko pareigas (1926-28 ir 1930 m.). Józefas Piłsudskis mirė 1935-ųjų gegužės 12 dieną. Maršalka buvo palaidotas Vavelyje, o širdis – paties pageidavimu – Vilniuje, Rasų kapinėse.

2 3BE EMOCIJŲ lenkų-lietuvių dialogas apie Józefą Piłsudskį Tarptautinė konferencija. Vilnius, 2017 m. gruodžio 5-6 d.

5 gruodžio 2017 (ANTRADIENIS) 6 gruodžio 2017 (TREČIADIENIS)

10.00–10.30 DALYVIŲ REGISTRACIJA, KAVA

10.30–11.00KONFERENCIJOS ATIDARYMAS

• Marcin Łapczyński, Lenkijos instituto direktorius• JE Urszula Doroszewska, Lenkijos Respublikos ambasadorė• Lietuvos pusės atstovas* • Jarosław Szarek, Lenkijos tautos atminties instituto pirmininkas • Rimantas Miknys, Lietuvos istorijos instituto direktorius

Parodos apie Józefą Piłsudskį, parengtos Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos užsakymu, atidarymas (parodos lankymas konferencijos metu)

11.00–13.00I dalis „IDĖJOS IR ŽYGDARBIS“

11.00-11.30 Małgorzata Gmurczyk – Wrońska „Józefo Piłsudskio diplomatija 1914–1918 metais”

11.30-12.00 Rimantas Miknys „Kodėl Mykolas Römeris negalėjo susikalbėti su Józefu Piłsudskiu?”

12.00-12.30 Andžej Pukšto „Dvarininkijos pažiūrų evoliucija Lietuvoje Józefo Piłsudskio politinių idėjų 1905–1920 atžvilgiu (Lietuvos bajorijos nuostatų raida Juzefo Pilsudskio politinės ideologijos atžvilgiu 1905–1920 m. (Aleksandro Meysztowicziaus, Konstancijos Skirmuntaitės ir Vlado Putvinskio atvejai)”

12.30-13.00 Janusz Odziemkowski „Lenkų legionų žygdarbis 1914–1918 bei Lenkijos ir Sovietų karas 1920 m.”

13.00–14.30 PIETŲ PERTRAUKA

14.30–17.00II dalis„NORMALIZACIJA?“

14.30-15.00 Marek Kornat „Józefo Piłsudskio užsienio politikos 1918–1935 metais koncepcija“

15.00-15.30 Vytautas Plečkaitis „Lenkijos ir Lietuvos santykių normalizavimo būdų paieškos: Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų susitikimai su Józefu Piłsudskiu.“

15.30-16.00 Algimantas Kasparavičius „Józefo Piłsudskio įtaka Lietuvos ir Rusijos diplomatiniams santykiams tarpukario laikotarpiu.“

16.00-16.30 Rimvydas Valatka „Pasimetęs savo tapatybėse? Lietuvos kariuomenės vadas Silvestras Žukauskas.“

16.30-17.00 Włodzimierz Suleja „Józef Piłsudski - politikas.“

17.00–17.30 DISKUSIJA

VILNIAUS ROTUŠĖ Didžioji g. 31, Vilnius

9.00–10.30III dalis„PIŁSUDSKIS IR LIETUVA“

9.00-9.30 Paweł Libera „Józef Piłsudski ir Lietuva.“

9.30-10.00 Tomas Venclova „Józef Piłsudski lietuvio akimis: nuo mito ligi apgalvoto įvertinimo.“

10.00-10.30 Arūnas Svarauskas „Piłsudskio dalyvavimas Lietuvos vidaus politikoje“

10.30–11.00 KAVOS PERTRAUKA

11.00–12.30IV dalis„ĮVAIZDIS“

11.00-11.30 Algis Kasperavičius „Piłsudskio portretas Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą“.

11.30-12.00 Małgorzata Dawidziak - Kładoczna „Józefo Piłsudskio politinė kalba.“

12.00-12.30 Tadeusz Wolsza „Maršalkos aistros“

12.30–14.00 PIETŲ PERTRAUKA

14.00–15.30V dalis„ŽEMAITIS“

14.00-14.30 Eugenijus Saviščevas „Pilsudskių giminė Žemaitijoje XVI a.“

14.30-15.00 Danuta Jastrzębska - Golonka „Maršalkos Józefo Piłsudskio asmenybė edukacijoje II Lenkijos Respublikos, Lenkijos Liaudies Respublikos ir III Lenkijos Respublikos laikotarpiais.“

15.00-15.30 Sławomir Moćkun „Tremtis, misijos ir kelionės po pasaulį bei jų reikšmė politinei veiklai”

15.30–16.00 KONFERENCIJOS APIBENDRINIMAS IR DISKUSIJA

16.00–17.30 Diskusija „Ar įmanomas lenkų ir lietuvių dialogas Piłsudskio tema?“, dalyvauja: Alfredas Bumblauskas, Rimantas Miknys, Andrzej Nowak, Wodzimierz Suleja, Tomas Venclova, Mariusz Wołos, Jan J. Kasprzyk. Moderatorius: Alvydas Nikžentaitis

VILNIAUS ROTUŠĖ Didžioji g. 31, Vilnius

INFORMACJE PRAKTYCZNE :• Konferencija nemokama, registracija vyksta iki 2017 m. gruodžio 1 d.

adresu: barbara.orszewska@instytutpolski.org.• Konferencija vyksta lenkų ir lietuvių kalbomis su vertimu.• Organizatoriai nesuteikia pietų.• Konferencijos programa gali keistis be išankstinio įspėjimo.

4 5BE EMOCIJŲ lenkų-lietuvių dialogas apie Józefą Piłsudskį Tarptautinė konferencija. Vilnius, 2017 m. gruodžio 5-6 d.

LENKIJAHABIL. DR. MAŁGORZATA DAWIDZIAK-KŁADOCZNAVroclavo universiteto Lenkų filologijos instituto Lenkų kalbos istorijos katedros vedėja. Mokslinių tyrinėjimų sritis: Lenkijos tarpukario laikotarpio politinė komu-nikacija. Tyrinėjo politikų Stanisławo Augusto Poniatowskio, Stanisławo Małacho-wskio, Józefo Piłsudskio ir Wincento Witoso kalbą. Mokslinių straipsnių ir dviejų monografijų autorė: Paliegėliai su šalta širdimi. Apie Józefo Piłsudskio raštų ir pranešimų kalbą (Łask, 2004) bei Didžiojo Seimo politinės kultūros lingvistiniai aspektai (Čenstakava, 2012).

HABIL. DR. MAŁGORZATA GMURCZYK-WROŃSKALenkijos mokslų akademijos Tadeuszo Manteufflo istorijos instituto profesorė. Tyrinėja XX a. tarptautinius santykius ir diplomatiją, XX a. santykius tarp Lenkijos ir Prancūzijos bei Lenkijos ir Rusijos, I ir II pasaulinį karą. Publikacijos: Lenki-ja – nebereikalingas Prancūzijos sąjungininkas? (Varšuva, 2003); Stanisław Patek diplomatijoje ir politikoje (1914-1939) (Varšuva, 2013). Pastaruosius keliolika metų yra istorinio laikraščio „Dzieje Najnowsze” redakcijos narė.

HABIL. DR. DANUTA JASTRZĘBSKA-GOLONKABydgoščiaus Kazimiero Didžiojo universiteto Lenkų kalbos ir didaktikos katedros vedėja. Paskelbė keletą straipsnių taikomosios lingvistikos, lenkų didaktikos is-torijos, literatūros didaktikos, lenkų kalbos ir istorijos klausimais. Monografijos: Fonetika vakar ir šiandien. Fonetikos mokslo evoliucija tarpukario vidurinių mo-kyklų gramatikos vadovėliuose lenkų kalbos mokymo istorijos fone (Bydgoščius 2004). Dalyvavo mokslinėse konferencijose Lenkijoje ir užsienyje.

JAN J. KASPRZYKLenkijos karo veteranų ir represuotų asmenų paramos biuro vadovas. Baigė Var-šuvos universiteto Istorijos fakultetą bei Lenkijos nacionalinės gynybos akademi-jos aukštąjį gynybos kursą. Kaip istorikas specializuojasi tyrinėdamas Antrosios Lenkijos Respublikos istoriją. Daugelio publikacijų Lenkijos naujosios istorijos tema autorius. Nuo 1998 m. Pilsudskininkų sąjungos pirmininkas ir Józefo Pił-sudskio instituto pirmininko pavaduotojas.

PROF. HABIL. DR. MAREK KORNATLenkijos mokslų akademijos Tadeuszo Manteufflo istorijos instituto profesorius. Nuo 2008 m. Kardinolo Stefano Wyszyńskio universiteto profesorius. Naujau-sių laikų istorijos, Antrosios Lenkijos Respublikos diplomatijos istorijos ir XIX-XX a. lenkų politinės minties tyrinėtojas, sovietologas. Svarbiausios publikacijos: 1939 metų Lenkija ir Ribbentropo-Molotovo paktas. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos suartėjimo problema Antrosios Lenkijos Respublikos užsienio politikoje (2002), Lenkija tarp Rytų ir Vakarų (2007), 1938-1939 metų Lenkijos užsienio politika. Ke-turi Józefo Becko sprendimai (2012).

DR. PAWEŁ LIBERALenkijos tautos atminties instituto Istorinių tyrimų biuro direktoriaus pavaduo-tojas, Lenkijos mokslų akademijos Tadeuszo Manteufflo istorijos instituto lekto-rius. Tyrinėja Lenkijos XX amžiaus istoriją, o ypač Lenkijos politiką Rytų atžvilgiu bei Lenkijos ir Lietuvos bei Lenkijos ir Sovietų Sąjungos santykius tarpukariu. Pu-blikacijos: Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938-1940 metais (Vilnius, 2012); Antroji Lenkijos Respublika prometeizmo judėjimo atžvilgiu (Varšuva, 2013).

DR. SŁAWOMIR MOĆKUN Varmijos Mozūrų universiteto Olštyne istorijos bei sociologijos absolventas. Vadovavo Žalgirio mūšio muziejaus archeologijos ir istorijos skyriui. Nacionali-nio saugumo komiteto analitikas bei Europos Parlamento darbuotojas. Daugelio tarptautinių ir Lenkijos mokslinių konferencijų dalyvis. Specializuojasi tarpukario istorijos tyrimuose. Domisi Aleksandros Piłsudskos ir Aleksandro Sulkiewicziaus biografijomis bei Lenkijos totorių ir Krymo totorių bendruomenių istorija.

EMOCIJŲ LENKŲ-LIETUVIŲ DIALOGASAPIE JÓZEFĄ PIŁSUDSKĮ

BET a r p t a u t i n ė k o n f e r e n c i j a

Gruodžio 5-6 d.2017 m.

6 7BE EMOCIJŲ lenkų-lietuvių dialogas apie Józefą Piłsudskį Tarptautinė konferencija. Vilnius, 2017 m. gruodžio 5-6 d.

PROF. HABIL. DR. ANDRZEJ NOWAKRytų Europos istorijos katedros vedėjas Krokuvos Jogailos universiteto Istorijos institute bei Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institute Varšuvoje. Dėstė Ame-rikos, Anglijos, Kanados, Čekijos ir Japonijos universitetuose. Išleido 29 knygas didesniu nei 300 tūkst. egzempliorių tiražu. Nacionalinės plėtros tarybos prie Len-kijos Respublikos Prezidento narys, Lenkijos tautos atminties instituto Lenkijos Respublikos prezidento paskirtos kolegijos narys; Lenkijos ir Rusijos savitarpio supratimo ir dialogo centro tarybos pirmininkas. Dalyvauja tarptautinėse moksli-nėse konferencijose Europos šalyse ir JAV.

PROF. HABIL. DR. JANUSZ ODZIEMKOWSKIVaršuvos kardinolo Stefano Wyszyńskio universiteto Istorijos ir sociologijos fakul-teto profesorius. Karinės istorijos katedros vedėjas. Mokslinių tyrinėjimų sritys: XIX ir XX a. Lenkijos nepriklausomybės kovos, 1919-1920 metų Lenkijos ir Rusijos karas, kariuomenės ir visuomenės santykiai Antrosios Lenkijos Respublikos laiko-tarpiu, karinės sielovados istorija. Publikacijos: Józef Piłsudski – vadas ir politikas (Varšuva, 2007); Lenkų karinės formuotės Lietuvoje ir Baltarusijoje 1919-1920 m. (Krokuva, 2011); (Brestas, 2013).

PROF. HABIL. DR. WŁODZIMIERZ SULEJAVroclavo universiteto Istorijos instituto profesorius. 2000-2013 m. Lenkijos tau-tos atminties instituto Vroclavo skyriaus direktorius. Paskelbė užsienio ir Lenkijos mokslo žurnaluose kelis šimtus pranešimų, daugiau nei 250 mokslinių straipsnių, recenzijų, išleido 22 knygas. Svarbiausios: Józef Piłsudski (Vroclavas, 1995, 1997, 2004, leid. rusų kalba 2009) ir kt.

PROF. HABIL. DR. TADEUSZ WOLSZALenkijos mokslų akademijos Tadeuszo Manteufflo istorijos instituto Varšuvoje bei Bydgoščiaus Kazimiero Didžiojo universiteto Politikos mokslų instituto profeso-rius, žurnalo „Dzieje Najnowsze” redaktorius. Nuo 2011 m. Lenkijos tautos atminties instituto Lenkijos Respublikos Seimo/Senato paskirtos tarybos/kolegijos narys. Šiuo metu atlieka mokslinius tyrimus susijusius su lenkų pokario emigracijos Di-džiojoje Britanijoje istorija, Lenkijos pokario iki 1956 metų kalėjimų istorija, Katy-nės žudynėmis. Paskelbė apie 260 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. Dalyvavo mokslinėse konferencijose Lenkijoje ir užsienyje.

PROF. HABIL. DR. MARIUSZ WOŁOSKrokuvos tautinio švietimo pedagoginio universiteto Istorijos instituto bei Lenki-jos mokslų akademijos Tadeuszo Manteufflo istorijos instituto profesorius. 2007-2011 metais Lenkijos mokslų akademijos Mokslinės stoties Maskvoje direktorius ir Lenkijos mokslų akademijos prie Rusijos mokslų akademijos Nuolatinis atstovas. Atlieka mokslinius tyrimus susijusius su prancūzų diplomatijos istorija, Sovie-tų Sąjungos ir Lenkijos XX a. istorija, biografistika. Paskelbė apie 200 mokslinių straipsnių, monografijų: Apie Piłsudskį, Dmowskį ir 1926 m. gegužės perversmą. Sovietų diplomatija Lenkijoje 1925-1926 m. politinės krizės metu (Krokuva, 2013). Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose Europos šalyse.

LIETUVAPROF. DR. ALFREDAS BUMBLAUSKASIstorikas. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius, Istorijos teorijos ir kultūros katedros vedėjas. Mokslinių interesų sritys: LDK sociokultūrinė istorija, istoriografijos raidos ir istorinės atminties tyrimai. Lietuvos istorijos sintezių „Senosios Lietuvos istorija. 1009–1795“ (2005), „Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija“ (2010), „Lietuvos istorija“ [kartu su A. Eidintu, A. Kulakausku ir M. Ta-mošaičiu] (2012), ir kitų knygų autorius.

DR. ALGIMANTAS KASPARAVIČIUSIstorikas. Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Rusijos, Baltarusijos, recenzuojamuose mokslo leidiniuose paskelbė netoli 90 straipsnių.

DR. ALGIS KASPERAVIČIUSIstorikas. Mokslinių tyrimų svarbiausios kryptys: 1918–1940 m. Lietuvos Respu-blikos vidaus ir užsienio politika, lietuvių ir lenkų, lietuvių ir žydų santykiai, is-toriografija. Vienas naujausių lietuviškų istorijos vadovėlių rengimo pradininkų: nuo 1989 m. vidurinei mokyklai parašė (ir su kitais autoriais) 9 naujausiųjų laikų ir naujųjų amžių istorijos vadovėlius, sudarė chrestomatijų.

8 9BE EMOCIJŲ lenkų-lietuvių dialogas apie Józefą Piłsudskį Tarptautinė konferencija. Vilnius, 2017 m. gruodžio 5-6 d.

DR. ŠARŪNAS LIEKISIstorikas, politologas, socialinių mokslų daktaras. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas. Mokslinių interesų kryptys – istorija, politologija, mažumų problematika, religijos politika. Yra Lietuvos pamai-ninis ekspertas Europos Komisijoje kovai prieš rasizmą ir netoleranciją Europos Taryboje (ECRI) (Strasbūras). Paskelbė 2 monografijas ir daugiau nei 40 mokslinių straipsnių.

DR. RIMANTAS MIKNYSIstorikas. Moksliniai interesai: Lietuvos visuomenė XIX a. – XX a. pradžioje, Lietu-vos ir lenkų etnopolitinė ir etnokultūrinė orientacija lietuvių tautinio atgimimo sąlygomis XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje. Lietuvių, lenkų, žydų ir baltarusių etninių bendruomenių tarpusavio santykiai ir jų dinamika XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Vilniuje. Daugiau kaip 60 mokslinių straipsnių autorius, kelių knygų mokslinis redaktorius. Nuo 2008 m. Lietuvos istorijos instituto direktorius.

HAB. DR. ALVYDAS NIKŽENTAITISIstorikas, Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas. Moksliniai intere-sai: pirma daugiausia tyrinėjo LDK ir Vokiečių ordino XIII–XV a. istoriją, vėliau susidomėjo vokiečių, lietuvių ir lenkų santykių istorija, nagrinėjo tautinio tapatu-mo problemą viduramžiais ir XX amžiuje, tautinių ir politinių stereotipų bei įvaiz-džių kaitą nuo viduramžių iki XIX–XX a. ir kt. Pastarąjį dešimtmetį tiria atminties kultūrą ir politiką Lietuvoje. Buvo vienas iš Lietuvos intelektualų įkurto Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo iniciatorių ir nuo to laiko yra jo valdybos pirmininkas.

VYTAUTAS PLEČKAITISDiplomatas, istorikas, Lietuvos politinis veikėjas. Nepriklausomos valstybės atkū-rimo akto signataras. Buves Lietuvos ambasadorius Ukrainoje ir Moldovoje, Gruzi-joje, Šveicarijoje, generalinis konsulas Ženevoje. Kartu su Lenkijos ambasadoriumi J. Widackiu parengė dokumentų rinkinį „Lietuvos-Lenkijos santykiai 1917–1994 m.“ Parašė populiarias Jogailos ir Barboros Radvilaitės biografijas knygoje „Iš kur mes atėjome“. Bendradarbiauja Lietuvos spaudoje aktualiais Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimais.

DR. ANDŽEJ PUKŠTOIstorikas, politologas. Nuo 2006 m. dirba Vytauto Didžiojo universitete. Politolo-gijos katedros vadovas. Lietuvos politologų asociacijos Tarybos narys, taip pat priklauso Association for Studies of Nationalities Niujorke. Keliasdešimties moks-linių straipsnių autorius, 2006 m. išleido monografiją „Między stołecznością a partykularyzmem. Wielonarodowościowe Wilno w latach 1915–1920“ (liet. – „Tarp sostinės ir provincijos. Daugiatautis Vilnius 1915–1920“) (Torunė).

DOC. DR. EUGENIJUS SAVIŠČEVASIstorikas. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius. Moksliniai interesai: Socialinė ir politinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija XV–XVII a. 2014–2017 m. dalyvauja tarptautiniame projekte LDK unikalių šaltinių publikavimas "Monumenta Magni Ducatus Lithuaniae“.

DR. ARŪNAS SVARAUSKASLietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, Lietuvos edukologijos universite-to Lietuvos istorijos katedros humanitarinių mokslų daktaras.

RIMVYDAS VALATKAŽurnalistas, publicistas, signataras. Buvęs savaitraščio „Atgimimas“ redaktorius, dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, internetinio portalo lrytas.lt redaktorius, laikraščio ir naujienų portalo „15 min“ vyriausiasis redaktorius, žurnalo „Veidas“ vyriausiasis redaktorius ir direktorius. Lietuvos žur-nalistų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas. Paskelbė straipsnių ekono-mikos, kultūros ir politikos klausimais.

PROF. TOMAS VENCLOVA Lietuvių poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, Jeilio (JAV) universi-teto profesorius. Vienas iš penkių Lietuvos Helsinkio grupės narių steigėjų.

KONFERENCIJOS ORGANIZATORIAI IR PARTNERIAI

Organizatoriai:

Partneriai/globėjai:

Informaciniai partneriai:

Nuotrauka iš Józefo Piłsudskio muziejaus Sulejuveke archyvo.