7 meno dienos | 2010 m. kovo 19 d. | Nr. 10-11 (886-887) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2010 m. kovo 19 d., penktadienis Nr. 10-11 (886-887) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md

3Pokalbis su kompozitoriumi Jonu Tamulioniu

4Oskaro Korðunovo premjera Stokholme

7Raimundo Sliþio pieðiniai

8Provokuojantis Michaelio Haneke’s kinas

Brangûs skaitytojai,Bûsime dëkingi uþ paramà, kurià skirsite „7 meno dienoms“, pervesdami

2 proc. savo pajamø mokesèio. Pildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijosformà FR0512, adresuokite jà taip:

VðÁ „Meno dienos“, ám. kodas 300007987,sàsk. Nr. LT247044060003988597,

Bernardinø g. 10-8, LT-01124 VilniusFormà galite gauti Mokesèiø inspekcijos skyriuje, apsilankæ mûsø re-

dakcijoje arba uþpildyti jà internete (mokesèiø inspekcijos tinklalapiowww.vmi.lt nuorodoje „Formos“ áraðykite FR0512 ir uþpildykite PDF for-mato blankà).

Kartu praðome visus norinèius, kad laikraðtis iðliktø, prenumeruotis já 43,68 Ltkaina iki metø pabaigos, nes bûtent prenumerata yra vienintelës realios mûsøpajamos.

Kitas spausdintas „7 meno dienø“ numeris pasirodys balandþio 2 d.

N U K E L T A Á 6 P S L .

Monika Krikðtopaitytë

Kovo 5-osios penktadienis tryðkodþiaugsmu. Abiejose upës pusëseatsidarë po parodà. Nacionalinëjedailës galerijoje didþiulë apþvalgi-në vyresniosios kartos grafikës Bi-rutës Þilytës, gerai paþástamos ið pa-sakø iliustracijø, paroda atidarytaiðkilmingai, o JMVMC KæstuèioÐapokos kuruotoji suteikë paleng-vëjimà. Abu atidarymai sulaukëskirtingos publikos. NDG bûriavo-si menininkës bendraamþiai su ðei-momis, bendraþygiai, Jeruzalës so-dø personaþai. Ta pati iðtikimakompanija, kuri bûrësi á savotiðkasbendruomenes ir savo rate tarybi-niais laikais plëtojo paraleliná me-no laukà. Nors laiko kiek ir pakeis-ti, beveik visi atpaþástami ið darnespalvotø metraðtiniø nuotraukø.

Ið to perðasi kelios iðvados: norsNDG savo svoriu esti be adekvaèioskonkurencijos, ji dar neturi pasto-vios publikos. Susiformavusias pub-likas turi atskiri menininkai ir taireikëtø ávertinti rimtai. Aiðku ir tai,kad savo kûrybiná pikà jau iðgyve-nusios kartos talentai dar nebuvopakankamai paþinti ir visavertëproga deramai pristatyti kûrybà

Elgesio su beprotybeformosParoda „Laisvalaikis, sportas, kultûra“ Jono Meko vizualiøjø menø

centre

þmogui (ir jo aplinkai), visà gyve-nimà paskyrusiam kûrybai, prilygs-ta neeilinei ðventei, gal net suteikiapojûtá, kad pastangos nenuëjo vel-tui nei kuriant, nei kovojant uþ savàvalstybæ – tai buvo matyti ið susi-rinkusiøjø jaudulio. NeabejotinaiB. Þilytës kûriniø ekspozicija nusi-pelno atskiro ir atidaus dëmesio, ta-èiau ðá kartà panagrinëkime jaunes-nës, nors ir nebejauniausios kartoskûrëjø, vaikystëje varèiusiø ðios me-nininkës iliustruotas knygas apiemëlynbarzdá ir á peèiø kiðamas ra-ganas.

Á „Laisvalaikio, sporto, kultûros“atidarymà susirinko irgi menininkøbendraamþiai su paklaida jaunes-niøjø pusën. Atëjusiems akivaiz-dþiai palengvëjo, nes ið pirmoþvilgsnio pasirodë, jog ðá kartà me-nas nebus nei rimtas, nei sunkus, tikspalvotas ir linksmas. Nors kartà.Pagaliau. Ir visai ne...

Paroda pilna beprotybës ir tai yrarimta. Nesakau, kad jie visi (Benig-na Kasparavièiûtë, Evaldas Jansas,Jonas Valatkevièius, Gintaras Zna-mierowskis, Donatas Strogis, Pðe-mislovas Mikalkevièius ir AlgisRamanauskas) iðprotëjo. Nieko pa-naðaus. Ne, tai ne meno terapijos

bûrelio darbø paroda. Tai ir ne su-þaloto genijaus mità pasibalnojusiøkûrëjø sambûvis. Tai veikiau atla-paðirdþiø ir nelabai ko paisanèiøþmoniø kolektyvinis pasakojimasapie pasivaikðèiojimus normaliosbûsenos uþribiais, kultûringo elge-sio su tykanèia beprotybe formos.Ðie apibendrinimai Algiui Rama-nauskui netaikomi, jo rankdarbiusaptarsiu atskirai.

Ðiame pasakojime mano favori-tai yra Benigna Kasparavièiûtë irJonas Valatkevièius. Abu maþakal-biai, bet kaip reta nuoseklûs ir iððios kompanijos dràsiausi. Abu jiebeprotybæ pasitinka iðskëstomisrankomis. Keisèiausia, kad staèiagalva ásileidus á bauginanèius ar pa-tetiðkus regëjimus, ðie atsitraukiapalikdami sveiko proto dvelksmà.Man visuomet rûpëjo tas nemato-mas þingsnis tarp depresiðko die-noraðèio ir kûrinio, kuris kaþkàduoda, o ne tik apkreèia niûrumu.Albertas Camus, Franzas Kafka,Samuelis Beckettas – jie visi buvosutikæ absurdà, paniræ á já ir per ra-ðymà iðnëræ. Taèiau neuþtenka ne-bijoti absurdo, mano supratimu, ta

Ekspozicijos fragmentas. Jono Valatkevièiaus darbas

2 psl. 7 meno dienos | 2010 m. kovo 19 d. | Nr. 10-11 (886-887)

M u z i k a

Aldona Eleonora Radvilaitë

Visi mëgstam gauti dovanas. Vie-nus dþiugina mieli niekuèiai arbrangûs daiktai, meno þmonës daþ-niausiai vertina tai, kas praturtinadvasià, palieka jaudinanèius prisi-minimus. Pastaruoju metu Lietuvosþmonës mini svarbias datas, ávykius.Tarp valstybinës reikðmës jubiliejøásiterpia atskirø kolektyvø, pavieniøasmenybiø minëtinos sukaktys. Ðtaikovo 6 d. Vilniaus filharmonijojeávyko orkestro muzikos koncertasLietuvos kamerinio orkestro(LKO) 50-meèio sutiktuvëms. Ðiaproga bûtina pirmiausia nuoðirdþiaipasveikinti jo ákûrëjà profesoriøSauliø Sondecká, senbuvá smuiki-ninkà Algirdà Dekðná, nenuilstamaigrieþiantá orkestre nuo pat jo atsi-radimo, dar kartais jame pamuzi-kuojantá altininkà Petrà Radzevièiø,visus ðio kolektyvo narius, anksèiau

smuikininkà virtuozà Sergejø Kry-lovà, reikliai savo originaliais me-niniais siekiais formuojantá kitokáðio kolektyvo individualø atlikimobraiþà. Tai jautësi tiek pirmoje kon-certo dalyje, kurioje grakðèiai, tra-piai bei lanksèiai skambëjo FelixoMendelssohno-Bartholdy treèiojidalis ið Okteto Es-dur, op. 20 (ver-sija styginiø orkestrui), Scherzo. Al-legro leggerissimo (taip ji ir buvo at-likta) ir Peterio Vaskso (g. 1946),sëdëjusio publikoje ir nuoðirdþiaidëkojusio dirigentui bei atlikëjamsuþ jo trijø daliø simfonijos stygi-niams „Balsai“, atrodo, já patenki-nusià traktuotæ, o ypaè iðryðkëjoantroje koncerto dalyje, kurioje ðisiðskirtiniø gabumø jautrus smuikomagas, tarpais dirigavæs orkestrui,nuostabiai ðiltai, jausmingai ir fan-tastiðkai virtuoziðkai pagrieþë Jo-sepho Haydno Koncertà smuikui irorkestrui C-dur, Hob. VII a:1, Nic-colo Paganini „Cantabile“ bei Pa-blo de Sarasate’s „Èigoniðkas me-lodijas“, op. 20. Ðá kartà S. Krylovas,nuolat gyvenantis Italijoje, grojoAntonio Stradivari 1734 m. gamy-bos smuiku, ið kurio liejosi neátikë-tino groþio garsai. Lietuvos meloma-nai puikiai þino, kad ðio smuikininkotraktuotës pasiþymi jautria, subtiliafrazuote, lankstumu, didþiuliu dë-mesiu garso kokybei. N. Paganini„Cantabile“ þavëjo niekada negir-dëto stulbinanèio groþio tembru, o„Èigonø melodijose“ prisidëjo darir uþdegantis, aistringas, bet neper-spaustas, lengvas virtuoziðkumas.Orkestras grojo nepaprastai sin-chroniðkai, tyrai, sugebëjo tyliau-siais, o kartu prasmingais skambe-siais neuþgoþti savo vadovo. BisuiS. Krylovas paþërë dar vienà ki-birkðèiuojantá þieþirbom populiarø,tik aukðèiausio lygio virtuozams ávei-

kiamà kûriná, rumuno Grigoro Di-niku „Kovo ratelá“. Klausytojai skirs-tësi ðvytinèiais veidais, laimingi. Taibuvo tarsi vertinga dovana meloma-nams Lietuvos ðvenèiø proga.

Kitas iðskirtinis renginys þvarbo-kà kovo 7 d. visame Vilniuje ðurmu-liuojant Kaziuko mugei, deja, buvoprieinamas ne visiems muzikos pro-fesionalams ir mëgëjams. Frederi-ko Chopino draugija ir LNSO klu-bas F. Chopino 200-øjø gimimometiniø proga pakvietë á Lietuvosmuzikos ir teatro akademijos Didþià-jà salæ rinktinæ publikà á nuostabauspasaulinës ðlovës pianisto, X tarp-tautinio F. Chopino pianistø kon-kurso Varðuvoje I premijos ir auk-so medalio laureato, vietnamieèioDang Thai Son (gyvena Kanadojearba Paryþiuje) koncertà „Tau, Bran-gioji“ (ádomu, kas sugalvojo ðitokápavadinimà?). Koncertà rëmë Len-kijos Respublikos ambasada Lietu-voje, ji sukvietë uþsienio ambasadøveikëjus, jiems svarbius asmenis.Reikia pripaþinti, kad prisiartinusðià dienà prie LMTA áëjimo durøgalima buvo pastebëti nedidukæ afi-ðà, kvieèianèià á koncertà, taèiau bi-lietai kainavo 50 litø, o rûmai sek-madiená buvo pustuðèiai. Ðis genialusmenininkas jau ne pirmàkart kon-certuoja Lietuvoje, þavëdamasklausytojus originaliu, vien jam bû-dingu muzikos girdëjimu, ðvytinèiu,tyru, tarsi visai paprastu jos trakta-vimu, ásigilinimu á paèià esmæ, ryð-kiu temperamentu. Buvo apmaudusalëje matyti laisvø vietø, kurias ga-lëjo uþimti LMTA profesûra ar stu-dentai, muzikos mokytojai, melo-manai (këdþiø neuþsëdo, pasirodo,mûsø valdþios „virðûnës“). Be kitøásimintinø Ðono (taip já su meile va-dino Maskvoje, kai jis studijavokonservatorijoje prof. V. Natanso-

no ir D. Baðkirovo klasëse) ávairiøkompozitoriø interpretacijø, ypaèryðkiai atmintin ásirëþë Vilniaus fil-harmonijoje itin subtiliai iðgirsti irgarsais perteikti P. Èaikovskio „Me-tø laikai“.

LMTA Didþiojoje salëje – kurio-je pianistas yra koncertavæs kartàprieð daugelá metø (tada skambinoM. Ravelio „Alborada del Grazio-so“) – Dang Thai Son ðá syká nepa-prastai áspûdingai koncerto I daly-je atliko F. Chopino Barkarolæ,op. 60 (labai ðvelniai, tyliai), trisMazurkas (subtiliai, lanksèiai) irSonatà h-moll, Nr. 3, op. 58, sukrë-tusià vaizduotës galia, sugebëjimuperprasti tarsi giliai uþslëptas mu-zikos vingiø prasmes, galingu vir-tuoziðkumu ir didþiule átaiga, neáti-këtinu lyriðkos muzikos paprastu,bet labai prasmingu frazavimu. Kaiatrodë, kad ðis nuostabus meninin-kas nebegali dar labiau nustebinti,nes tai – kûrinio traktuotës virðû-në, po pertraukos sukrëtë klausy-tojus nepaprastai iðraiðkingu ir átai-

Dvi dovanosLKO gimtadienio koncertas ir Dang Thai Sono vieðnagë Vilniuje

kos, o stulbino iki aukðèiausio lygioiðryðkintos prasmës, nepaprastai ty-lûs delikatûs skambesiai, daugybëspalvø, tembrø, o nuo pusës cikloaugo átampa, dramatizmas, tragiz-mas, pasiekæs kulminacijà paskuti-niame Preliude d-moll (net já uþbai-gianèioje natoje!). Verþliuosepreliuduose kunkuliavo audringosnuotaikos, nepaprastai greiti tempai.Neuþmirðtamai tragiðkai nuskambë-jo Preliudas Des-dur, sujaudinæs ikisielos gelmiø. Visi 24 sudëtingi sa-vo prasmëmis kûriniai susiliejo ávientisà prasmingà organizmà.

Bisui Ðonas subtiliai paskambinoF. Chopino Mazurkà a-moll ir ne-átikëtinai greitai, lengvai, ðmaikð-èiai – C. Debussy „Peko ðalá“. Pokoncerto atlikëjas smagiai priimi-nëjo sveikinimus, dþiaugësi, kad ga-lëjo iðsirinkti „Fazioli“ instrumen-tà, kuriuo ámanoma labai tyliaigroti, lygi mechanika.

Prisiminë dokumentinis filmasapie S. Richterá. Ðis á klausimà, ko-ká fortepijonà jis pasirenka koncer-tui, atsakë labai nemëgstantis ðiosprocedûros, bet ieðkantis tokio in-strumento, kuris leidþia iðgauti ty-lius skambesius. Dang Thai Sonosubtilûs piano, pianissimo buvo ypa-tingi – nepaprastai kokybiðki iráprasminti.

Pabaigai – ádomus faktas. DangThai Sono mama, kaip papasakojoðaunus Ðono, D. Baðkirovo, S. Kry-lovo impresarijus Nikita Krylovas,karo Vietname metu dþiunglëse, ákurias buvo priversta pasitrauktiðeima, buivolais atitempusi pianinà,ðeðerius metus mokë savo sûnøskambinti. Moteris, kuriai dabar 92metai, ðiemet pati dar dalyvavokoncerte kaip pianistë. Belieka pa-linkëti ir Ðonui stiprios sveikatos irkoncertinio ilgaamþiðkumo.

2010 m. kovo 23 d. 17 val. Vilniu-je, Nacionaliniame dailës muzieju-je, o kovo 24 d. 17 val. Kaune, Na-cionaliniame M.K. Èiurlioniomuziejuje, rengiami ávykiai, kuriøistorinæ ir kultûrinæ svarbà sunkupervertinti. Èia vieðës kompaktiniøplokðteliø leidyklos „Celestial Har-monies“ prodiuseris Eckartas Rah-nas, pristatysiantis penkiø kompak-tiniø plokðteliø ciklà „Visi M.K.Èiurlionio kûriniai fortepijonui“.Atrodytø, sunku patikëti, bet ið tie-sø prireikë beveik ðimto metø pokûrëjo mirties, kad ðviesà iðvystøpilnas jo svarbiausios muzikinës kû-rybos – muzikos fortepijonui – ára-ðø rinkinys. Pirmàsias tris ciklokompaktines plokðteles áraðë þymusvokieèiø pianistas Nikolausas La-husenas. Po jo netikëtos mirties2005 metais paskutines dvi kom-paktines plokðteles áraðë pianistas

Visi M.K. Èiurlionio kûriniai fortepijonuiRokas Zubovas kalbasi su Eckartu Rahnu

Rokas Zubovas. Visos ciklo kom-paktinës plokðtelës buvo áraðinëja-mos Vokietijos didþiøjø radijo sto-èiø – Bavarijos radijo Miunchene irBremeno radijo – koncertinëse ára-ðø studijose. Áraðus rengë vieni la-biausiai patyrusiø garso reþisieriø,kuriø ankstesni darbai yra ávertinti„Grammy“ nominacijomis ir apdo-vanojimais. Kiekviena kompaktinëplokðtelë pasirodydavo su puikiaiapipavidalinta knygute, kurioje bu-vo spausdinami iðsamûs muzikolo-go Dariaus Kuèinsko straipsniai,pristatantys ávairiausias M.K. Èiur-lionio kûrybos puses ir jos iðsaugoji-mo bei sklaidos aspektus, iliustruotiM.K. Èiurlionio dailës ir grafikosdarbais, eskizais, fotografijomis, mu-zikiniø rankraèiø pavyzdþiais.

M.K. Èiurlionio fortepijoninësmuzikos visuma gimë ið beveik dvi-deðimties kruopðtaus ir preciziðko

darbo metø. Nuostabiausia tai, kadE. Rahnas, þmogus, savo kantriupasiðventimu ir tikëjimu ágyvendinæsðià tokià svarbià Lietuvos kultûrosir M.K. Èiurlionio kûrybos sklaidospasaulyje misijà, prieð dvideðimtmetø nebuvo girdëjæs M.K. Èiurlio-nio vardo, ir pats asmeniðkai neturijokio istorinio ryðio su mûsø ðalimi.Kovo 21 d. ið Frankfurto atvyksian-tis E. Rahnas pirmà kartà vieðës ða-lyje, kuriai padarë tokià neákaino-jamà paslaugà. Pasitinkant ðiàvieðnagæ, pianistas R. Zubovas in-ternetu E. Rahnui uþdavë kelisklausimus apie ciklo „Visi M.K.Èiurlionio kûriniai fortepijonui“ at-siradimà.

Kada ir kokiomis aplinkybëmis Jûspirmà kartà susidûrëte su Èiurlio-nio vardu? Koks buvo pirmas Jûsøsusitikimas su jo menu?

1992 metais vieðëjau Tokijuje.Ikebukuro rajone, Seibu parduotu-viø centro rûsyje esanèioje didelëjemeno knygø parduotuvëje „Art Vi-vant“ pamaèiau kvietimà á parodà– virðutiniame aukðte kaip tik buvoeksponuojami lietuviø dailininkoÈiurlionio darbai. Niekada nebu-vau girdëjæs to vardo. Nuëjau á pa-rodà, taip pat pasiëmiau ir parodoskatalogà. Paveikslai, kuriuos pama-èiau, netilpo á jokias kategorijas juo-se skleidësi nuostabus amþinybës irðvelnumo pojûtis, ir sudvasintasgamtos supratimas, kuris mane la-bai suintrigavo. Paveikslai mane su-krëtë ne kaip tapybos darbai, betaukðtesniu lygiu – kaip kaþkas aið-kiaregiðko, kas nëra tik spalvø te-pimas ant popieriaus ar drobës. Bu-vo justi, kad paveiksle yra gilesnëþinia, tarsi jie bûtø tik durys á kitàerdvæ.

O kai pirmà kartà iðgirdote jomuzikà, ar ið karto jà girdëjotesusietai su paveikslais?

Man Èiurlionio muzikà buvo pa-prasèiau perprasti negu jo paveiks-lus. Paveikslø simbolius buvo ganë-tinai sunku ðifruoti. Bet, prisipaþinsiu,nesu muziejaus kuratorius ar tapybosspecialistas; kaip muzikos leidëjasturiu gerokai daugiau patirties, lei-dþianèios suvokti muzikos raiðkà.Mano supratimu, jo muzikos kalbalabiau prieinama negu jo vizualiojikûryba. Kartais joje girdþiu Schu-manno, kartais Chopino, kartaisvëlyvø Liszto kûriniø, ávairiausiøgarsiniø asociacijø, bet jos pagrin-das – labai originalus ir, nors ávilk-tas á romantinius jausmus, aiðkiaiþymintis kelià á moderniàjà to me-to muzikà.

N U K E L T A Á 3 P S L .

Sergejus Krylovas

giu F. Chopino 24 preliudø op. 28atlikimu. Sunku ásivaizduoti profe-sionalams, nebuvusiems tà dienàLMTA salëje, kaip ávairiai, subtiliai,su didþiule vidine jëga buvo pa-skambintas kiekvienas preliudas.Keitësi tonacijos, tempai, nuotai-

Dang Thai Son

ar vëliau ásiliejusius á ðià ðaunià mu-zikos bendrijà, ir nuo 2008 m. gruo-dþio meno vadovu bei dirigentu ta-pusá puikø pasaulinio garso

7 meno dienos | 2010 m. kovo 19 d. | Nr. 10-11 (886-887) 3 psl.

M u z i k a

Jei muzikinius ávykius iðdëliotumeðachmatø lentoje ir stebëtume jøëjimus, tai naujos lietuviðkos ope-ros sukûrimas, ko gero, bûtøðachas ir matas. Kovo 20 ir 21 d.Lietuvos nacionaliniame operos irbaleto teatre bus pristatyta vai-kams skirta Jono Tamulionio ope-roa „Bruknelë“. Du deðimtmeèiusLNOBT scenoje nebuvo lietuviðkosvaikiðkos operos premjeros, tadknietëjo paklausti kompozitoriausJ. Tamulionio, kokia vaikams baigiaprisirpti opera „Bruknelë“.

G. S.: Esate vienas ið nedaugeliolietuviø kompozitoriø, noriai pildæsvaikiðkà repertuarà. Kaip ði patir-tis paveikë raðant operà vaikams?J. T.: Be abejo, paveikë. Atrody-

tø, vaikams raðyti yra labai papras-ta, aðtuoniø taktø dainelë ir niekodaugiau. Bet jiems raðant negali pa-sislëpti uþ tam tikrø ámantrybiø irto tikrai nereikia. Pateiksi matema-tiðkà muzikà, ir vaikai, prieðingainei suaugæ, atvirai sakys, kà apie taimano. Nesinori ir nusipiginti, kadtik „bumèikai“ liktø. Deja, tokiø pa-vyzdþiø turime daug ir radijuje, irtelevizijoje. Pavydþiai prisimenuprieð daugelá metø rengtus „Dainødainelës“ konkursus, kai repertua-ras buvo solidesnis, kai buvo priva-loma ir liaudies daina, o dabar daugkur linkstama prie „popsinio“ dai-navimo. Nesu prieðiðkai nusiteikæs,bet ne vien ðiuo þanru turëtø bûtiauklëjama.G. S.: Atkreipiau dëmesá, kad

opera „Bruknelë“ skirta vaikams iki12 metø, o tokio amþiaus vaikai darlabai patiklûs; patys maþiausieji irnebaisios raganos gali iðsigàsti...J. T.: Regis, po didelio srauto gàs-

dinanèiø animaciniø filmø, kokiusvaikai dabar mato per televizijà,juos iðgàsdinti nëra lengva. Todël,manau, dvi mano operos raganos –geroji ir blogoji – neiðgàsdins net irmaþiausio klausytojo.G. S.: „Bruknelë“ – pirma Jûsø

opera. Kuo ásiminë jos raðymas?J. T.: Raðyti buvo ádomu, nors jau

nuo studijø laikø maniau, kad ðiais

laikais kompozitoriui raðyti operàyra saviþudybë.G. S.: Gal paaiðkinsite ðià savo

mintá?J. T.: Opera – itin sudëtingas þan-

ras, susidedantis ið daugybës kom-ponentø, nepriklausanèiø nuo kom-pozitoriaus. Pirmiausia tai libretas,nuo kurio prasideda operos raðy-mas, vëliau ásijungia reþisierius, dai-lininkai, choreografai... Visada ma-lonu bendradarbiauti, bet bûdamassalëje per savo kûrinio atlikimà jaunieko nebegali nulemti, nes viskasatlikëjo rankose. Manau, gerai pa-sakyta: jei atlikëjas nevykusiai atliksklasikinæ muzikà, 99% klausytojøkaltins atlikëjà, o jei jis prastai at-liks ðiuolaikinæ muzikà, 99% kaltinskompozitoriø.G. S.: Kuo patraukë Martyno

Vainilaièio to paties pavadinimo mi-tologinë poema?J. T.: Man patinka nepaprastai

graþi M. Vainilaièio kalba, jo teks-tais esu paraðæs daineliø vaikams.Skaitydamas „Bruknelæ“ tiesiog þa-vëjausi graþiais pasakos þodþiais irsakinukais. O ypaè dabar, kai ap-linkui vël girdimi ávairiausi svetim-þodþiai, kai maþiausieji nesuprasda-mi angliðkø þodþiø gausiai juosvisus taria, poeto kalba atrodo darturtingesnë.G. S.: Kaip manote, ar vaikai iðeis

ið spektaklio dainuodami kokiànors dainelæ ið ðios operos?J. T.: Reikëtø palaukti spektakliø.

Specialiai sukurti tokios dainelës,kurià visi iðeidami dainuotø, tikrainesistengiau. Taèiau pagrindiniovaidmens atlikëjas Edmundas Sei-lius iðsitarë, kad jo penkiø metø duk-relë, bûdama gabi ir turëdama geràklausà, ðià muzikà jau dainuoja na-muose, nes nuolat girdi repeticijas.G. S.: Nuo pat mokslo metø pra-

dþios LNOBT rengë pieðiniø kon-kursà „Pasitikime Bruknelæ“.Pasidþiaugti tokia gausa á teatrà at-keliavusiø darbø (net 1422!) buvoteatëjæs ir Jûs. Kaip, Jûsø manymu,vaikams sekësi iliustratyviai perteiktiM. Vainilaièio pasakos idëjas?J. T.: Pirmiausia buvau maloniai

nustebintas, kai nuëjæs á teatrà pa-maèiau keliasdeðimt metrø eilëmisiðklotø pieðiniø. Aiðku, pieðinys pie-ðiniui nëra lygus, bet buvo puikiødarbø, tiesiog „ðedevriukø“. Dar irdabar regiu vienà pieðiná prieð akis.Dalyvavo vaikai ir ið atokesniø mies-teliø. Likome suþavëti tokiu aktyviuvaikø dalyvavimu ir gerais jø dar-bais, juos vertino ir dailininkai.G. S.: Vis dëlto kokia bûtø pa-

grindinë operos „Bruknelë“ idëja?J. T.: „Bruknelëje“, kaip ir dau-

gelyje pasakø, svarbiausia yra gërioir blogio kova, kurioje gëris nugali,o ne atvirkðèiai. Operoje bus tokiøpersonaþø, kurie ðiek tiek pasiau-kos ir prisidës prie veikëjø, daran-èiø gerus darbus.G. S.: LNOBT scenoje netrukus

iðvysime dramos reþisieriaus G. Pa-degimo „Bruknelës“ pastatymà. Koþiûrovai gali tikëtis ið ðios operos?J. T.: Negaliu vertinti statytojø

darbo, nes dar nemaèiau galutiniorezultato, bet esu patenkintas labaiartimu kûrybiniu bendradarbiavi-mu su dirigentu, reþisieriumi, daili-ninke, choreografe ir jø siekiu sukur-ti dinamiðkà spektaklá iðnaudojantteatro scenos galimybes. Pasakojeuþkoduota daug veiksmo dinamikosir kontrastø – juos stengiausi per-teikti ir muzikoje. Greitø tempø irdidelës átampos „velniðkos“ scenosturëtø atsverti lyriðkas scenas, pa-vyzdþiui, Dzinguèio vienatvës scenà,kur jis liûdi ir ilgisi Bruknelës.G. S.: Ar tikite, kad opera „Bruk-

nelë“ greitai bus iðleista kompakti-nës plokðtelës pavidalu ir vaikai darilgai galës jos klausytis namuose?J. T.: Opera dar nepastatyta, o jau

apie áraðus kalbame. J. Gaiþauskoopera vaikams „Buratinas“ reper-tuare – 40 metø, bet jos áraðas iðëjovisai neseniai. Pajuokausiu, jei 38metus statys ir mano operà, galbût2039 m. turësime áraðà. Vis dëlto ðiødalykø nesuplanuosi, gali nutikti irtaip, kad po keliø spektakliø jos dau-giau neberodys.G. S.: Ar operos chorai technið-

kai sudëtingi, ar lengva bûtø vai-kams juos padainuoti?

J. T.: Ne visi. Chorui daugiausiaskirtos didelës átampos masinës sce-nos, todël kai kuriuos raðiau negailë-damas technikos. Mëgstu sudëtingàritmikà. Juk choras – viena didþiau-siø mano meiliø, tad negalëjau pa-likti be darbo.G. S.: O gal orkestro pagailëjot?J. T.: Kadangi stengiausi neper-

krauti solisto, juolab minty turintmûsø teatro akustikà, visa sudëtin-gesnë muzikinë medþiaga perkeltaá orkestro partijas. Orkestrui tai at-likti paprasèiau negu þmogaus bal-sui, todël jam skirta daug darbo.G. S.: Ðiuolaikinës operos pavida-

lai pasaulyje nuolat kinta. Kaip, Jû-sø manymu, ateityje galëtø keistislietuviø opera?J. T.: Tas tendencijas labai sunku

nusakyti. Manau, bûtina iðlaikytipusiausvyrà tarp muzikinës kalbosir klausytojo. Studentams sakau, kadgausiai paraðius „muzikinio sacha-rino“, dar ilgà laikà bus galima ar-batà ir kavà gerti be cukraus – saldubus nuo muzikos skonio. O paraðiusámantriai ir matematiðkai – galësi-me á árëmintus partitûros lapus þiû-rëti kaip á grafikos darbus. Panaðiaibûtø su operos tendencijomis: ope-ra negali nei subanalëti, nei ypatin-gai sudëtingëti, nes sudëtingiausia,man regis, jau iðmëginta. Vis dëltoviena tendencija tikiu – opera iðliks.G. S.: Interviu su muzikologe Rû-

ta Gaidamavièiûte buvo atskleistaJûsø priklausomybë „darboholikøsektai“ ir tai paliudijo garso reþisie-riaus Mato Velièkos mintis, kad„daugiau uþ Jonà gali dirbti tik ja-

Opera „Bruknelë“ prisirps vaikamsGintarë Stankevièiûtë kalbina kompozitoriø Jonà Tamulioná

ponai“. Ar „Bruknelës“ atlikëjamsesate toks pat reiklus kaip ir sau?J. T.: Jei jau paminëjote japonus,

tai prieð atsakant – maþas ekskur-sas. Vienas seniausiø Japonijos vy-rø chorø uþsakë stambø trijø daliøveikalà lotynø ir senovine japonøkalbomis (tekstus atsiuntë jie patys)chorui a cappella, jo trukmë – 20 mi-nuèiø. Premjera vyko vienoje ge-riausiø Japonijos saliø, kurios akus-tika tiesiog fantastiðka. Iðëjo 120 (!)baltais frakais pasipuoðusiø jaunuo-liø ir su savimi neturëjo natø. Jieviskà atliko atmintinai! Vëliau pri-sipaþinau, kad Lietuvoje net penkiøminuèiø premjeros nesu girdëjæs at-mintinai. Taigi norëjau pasakyti, kaddarbðtumo pasimokyti reikëtø ið jø.O dël reiklumo – esu reiklus, bet at-siþvelgiu á þmogiðkas galimybes ir álaikà. Dar visai neseniai vyko prem-jeriniai „Figaro vedybø“ spektak-liai, ið solistø atëmæ begalæ laiko.G. S.: Lietuviø muzikoje lyg ir be

didesnës konkurencijos radote sa-vo „vietà po saule“ – produktyviairaðote akordeonui, gitarai, chorinæmuzikà. Kaip dera ðios kûrybos sri-tys ir opera?J. T.: Visoje muzikoje galioja pa-

naðûs principai. Jeigu gitarai arakordeonui neraðai vien valsiukø, oraðai rimtà muzikà – tai nëra ir per-ëjimo nuo vienos kûrybos sritiesprie kitos. O kodël gitarai? Ið mei-lës Ispanijai. Ðià ðalá ásimylëjau darjoje nebuvæs. Jeigu patikëtume re-inkarnacija, matyt, kaèiuku arba ðu-niuku kaþkada buvau Ispanijoje(juokiasi).

Kaip Jums pavyko sudominti ðiaidëja kitus prie projekto prisidëju-sius þmones?

Regis, 1998 m. Vokietijoje pami-nëjau Èiurlionio vardà kompozito-riui Wilfriedui Hilleriui, kuris tuometu buvo svarbus þmogus rengiantBavarijos radijo programas Miun-chene. Hilleris taip pat neþinojoÈiurlionio, bet, pasikliaudamas ma-no pasakojimais apie jo paveikslus,nutarë pasidomëti ðiuo klausimu.Jei teisingai prisimenu, tuo metuVokietijoje buvo galima rasti tik Vy-tauto Landsbergio ágrotø Èiurlioniofortepijoniniø kûriniø. Daugiaunieko nebuvo – tai idëjà man pada-rë dar patrauklesnæ.

Ar sunku buvo rasti Vokietijojepianistà, pasirengusá áraðinëti

praktiðkai neþinomo kompozito-riaus muzikà?

Prabëgo ðiek tiek laiko nuo mû-sø pokalbio. Hilleris man pasakë,kad jam patiko ir muzika, ir idëjaáraðyti visus Èiurlionio fortepijoni-nius kûrinius. Bet kamerinë muzikabuvo ne jo sritis, taigi jis prikalbinoprie projekto prisidëti Oswaldà Be-aujeanà, tuo metu vadovavusá Ba-varijos radijo kamerinës muzikospadaliniui. Hilleris taip pat pasiûlëpianistà Nikolausà Lahusenà, jomanymu – idealø tokios muzikos at-likëjà. Beaujeanui idëja patiko, oLahusenas irgi nuo pat pradþiø la-bai entuziastingai ëmësi projekto.

Kokiø atgarsiø apie ðià muzikàVokietijoje sulaukëte darydamiáraðus, pasirodþius pirmosiomskompaktinëms plokðtelëms?

Jau pradþioje sulaukëme áverti-

nimø ir ðiek tiek transliacijos laikoradijuje. Susidomëjimas áraðais ne-apsiribojo Vokietija. Visose ðalyseatsiliepimai buvo palankûs – nuoAustralijos iki Jungtiniø Valstijø.

Visos penkios kompaktinës plokð-telës iðleistos bendradarbiaujant suVokietijos radijo stotimis. Ar tainatûraliai iðplaukiantis bendradar-biavimas, ar specialiai ðiam projek-tui sukurta partnerystë?

Kooperacija su didþiosiomis Vo-kietijos radijo stotimis maþai, betambicingai áraðø kompanijai yra ne-pamainomas dalykas. Tokiu bûdumes prieiname prie geriausiø instru-mentø, puikiausiø derintojø ir gar-so technikø, labai gerø koncertiniøsaliø ar áraðø studijø, kuriø dauge-lá mums bûtø sunku ar net neámano-ma apmokëti patiems. Partnerystë suVokietijos radijo stoèiø sistema esmi-

në projektams, kurie yra labiau kul-tûrinio, o ne komercinio pobûdþio.

Þvelgiant atgal á procesà, kas lëmëjo ágyvendinimà ir kokias didþiau-sias kliûtis teko pakeliui áveikti?

Nuo paèios pradþios pagrindiniselementas, lëmæs viso projekto ágy-vendinimà, buvo visiðkas visø pro-cese dalyvavusiø þmoniø tikslo su-pratimas ir vieningumas. NuoWilfriedo Hillerio iki Nikolauso La-huseno, nuo Dariaus Kuèinsko ikiRoko Zubovo, niekas niekada ne-këlë abejoniø ir visi padarë geriau-sia, kà galëjo. Tai niekada nebuvosunkus darbas, nors jo buvo labaidaug. Tai buvo darbas, teikiantis pa-sitenkinimà. Vienintelë kliûtis bu-vo netikëta Nikolauso Lahusenomirtis 2005 metais. Tuo metu nebu-vau tikras, ar noriu tæsti projektà.Bet Christine Lahusen, Nikolauso

naðlë, pasakë man, kad jos vyras no-rëjo, kad viskas, apie kà kalbëjomejam gyvam esant, bûtø pabaigta. Pa-dariau viskà, kà galëjau, kad ávyk-dyèiau pasiþadëjimà.

Pabaigai asmeniðkas klausimasapie leidyklà „Celestial Harmo-nies“: leidyklos kompaktiniø plokð-teliø katalogas ypaè ávairus; kasjungia visà ðià, tokià skirtingàmuzikà á vienà katalogà?

Leidyklos „Celestial Harmonies“(„dangiðkoji harmonija“, – R. Z.)pavadinimas iðplaukia ið Kepleriovisatos harmonijos teorijos. Ir jei vi-satos pamatas yra muzikinë struktû-ra, tai jai átakos nedarys valstybiø sie-nos ar kalbø skirtumai, religiniai arkultûriniai ypatumai. Viskas yra vie-numos dalys. Jau keturiasdeðimtdvejus metus stengiuosi kiek áma-nydamas tai atspindëti savo darbais.

A T K E L T A I Ð 2 P S L .

Kompozitorius Jonas Tamulionis N U O T R A U K A I Ð LNOBT A R C H Y V O

4 psl. 7 meno dienos | 2010 m. kovo 19 d. | Nr. 10-11 (886-887)

T e a t r a s

Vasario pabaigoje Stokholmo te-atre „Folkopera“ ávyko OskaroKorðunovo reþisuotos Kurto Weil-lio ir Georgo Kaiserio operos „Si-dabrinis eþeras“ (1932) premjera.Retai statomà kûriná lydëjo sëkmë –viena grieþèiausiø sostinës operoskritikiø Camilla Lundberg per vals-tybinës televizijos vakaro þiniø pro-gramà pavadino spektaklá „absoliu-èiai tobulu, neátikëtinai tiksliaisukirptu, nepaprastai raiðkios kûnokalbos, vienu ið paèiø geriausiø„Folkoperos“ spektakliø per visà te-atro gyvavimo laikà ir paèiu ádo-miausiu ðios þiemos spektakliuStokholmo scenose“.

Spektaklio scenovaizdá kûrë vie-nas geriausiø ðvedø scenografø Pe-teris Lundquistas, judesá – choreo-grafë Edita Stundytë, vaidmenis –deðimt operos solistø ir StokholmoKaraliðkojo dramos teatro þvaigþ-dë Torkelis Peterssonas. Beje, pas-tarasis vaidino 2003 m. StokholmeO. Korðunovo reþisuotoje Sarah Ka-ne pjesëje „Apvalytieji“, o P. Lund-quistas kûrë 2008 m. StavangeryjeO. Korðunovo reþisuoto spektaklioJono Fosse „Tos akys“ scenografijà.

Stokholmo „Folkoperà“ (dabarveikianèià buvusio kino teatro pa-talpose menininkø pamëgtame Sio-dermalmës rajone) 1976 m. ákûrëgrupelë menininkø, atsiskyrusiønuo Karaliðkojo operos teatro.Naujojo teatro ákûrëjai deklaravosieká padaryti operà suprantamàplatesnei publikai, kartu ieðkodamimeninës formos atnaujinimo. Uþ-sibrëþta statyti ðvedø kalba ir bûtiarèiau publikos net tiesiogine pras-me – atsisakyti orkestro duobës,dramai ir muzikai skirti vienodàvaidmená. Taèiau, anot dabartinësðio teatro meno vadovës Miros Bar-tov, garsëjanèios itin dràsia ir finan-siðkai sëkminga nauja repertuarokoncepcija, jai ëmus vadovauti„Folkoperai“, „ta revoliucija jau bu-vo tapus konvencija, operos teatraiseniai dalyvauja lenktynëse, steng-damiesi atnaujinti, modernizuotioperos reþisûrà. Modernizacija ta-po karðtligiðkomis varþybomis ir ra-dosi poreikis eiti á gylá – kai kovadël publikos gundo màstyti vis la-biau komerciðkai, meninë dràsa(tiek renkantis repertuarà, tiek eks-perimentuojant su scenine kalba)reikalinga labiau nei bet kada.“ Mi-ra Bartov nusprendë kviesti Oska-rà Korðunovà pamaèiusi StokholmeOKT „Meistrà ir Margarità“.

Siûlome skaitytojams reþisieriausminèiø apie naujausià spektaklá irdviejø ðvedø kritikø vertinimus.

Oskaras Korðunovas: Pastebëjauádomià tendencijà – uþsienyje ma-ne kvieèia keistiems, nekonvencio-naliems projektams, matyt, tokiàsusikûriau reputacijà. KadaiseStokholme staèiau Sarah Kane„Apvalytuosius“ – tai buvo pirma-sis Kane pastatymas Ðvedijoje. Ne-tipiðkas buvo ir Mozarto „Uþbur-tosios fleitos“ pastatymas Turine,paremtas drastiðku Alessandro Ba-

ricco sumanymu. „Uþsispyrëlës su-tramdymas“ „Comédie Franšaise“teatre irgi buvo savaip neáprastas,nes ðiame teatre daþniau statomasMoliêre’as, o ne Shakespeare’as.Visi ðie atvejai buvo susijæ su nau-jais senas tradicijas turinèiø teatrøvadovais, jø noru keisti teatrø kryp-tá, atnaujinti repertuarà. Netikëtibuvo ir pasiûlymai statyti norvegødramaturgo Fosse pjesæ „Tos akys“ar Strindbergo „Kelià á Damaskà“Oslo nacionaliniame teatre. Bet, tu-riu pripaþinti, tokie iððûkiai man pa-tinka. Tai galimybë eksperimentuotiir susidurti su tokiomis meninëmisuþduotimis, su kokiomis kitaip var-giai susidurèiau, be to, jie suteikiakûrybinës erdvës, kokios nëra Lie-tuvoje – nei galimybiø, nei menta-liteto poþiûriu.

Kurto Weillio ir Georgo Kaise-rio „Sidabrinis eþeras“ irgi netra-dicinis sumanymas. Kûrinys retaistatomas, nes operos dainininkamssunku suvaidinti didþiules draminesdalis („kalbamo“ teksto yra daugdaugiau nei dainuojamojo), o dra-mos aktoriams – sudainuoti vokali-nes partijas. „Sidabrinis eþeras“ –nei opera, nei drama. Pasaka, netginaivoka pasaka, bet su aðtriu socia-liniu uþtaisu, kabareto þanro. Kû-rinio atsiradimas sutapo su faðizmoatëjimu á valdþià, po premjeriniøspektakliø trijuose Vokietijos mies-tuose 1933 m. vasario 18 d. Weilliuiteko bëgti á Prancûzijà, ið kur jis vë-liau emigravo á JAV. Tai buvo Vo-kietijos kultûrinio pakilimo pabai-ga, kurià „Sidabrinis eþeras“ irgisavaip paþymëjo, iðreikðdamas nuo-jautà apie ateinanèius baisius lai-kus. „Sidabrinio eþero“ tema – apieasmens atsakomybæ, kurià labaisunku prisiimti, – tuo laiku buvo itinaktuali. Be abejo, ji aktuali ir ðian-dien: ar ámanoma asmeninë atsako-mybë masinës kultûros diktuojamønormø apsuptyje? Rinkdamiesi gë-rá, turime þinoti, kad prarasime þe-mæ po kojomis, bet galësime eitivandeniu. Teisingumo ir tiesos ta-koskyra (beje, apie tai kalbama irGorkio pjesëje „Dugnas“, kurá sta-èiau Osle, o dabar repetuoju Vilniu-je su savo aktoriais) – labai svarbusklausimas, kurá kelia „Sidabriniseþeras“. Ðios sàvokos turëtø bûti gi-miniðkos, deja, teisingumas yra stip-riøjø, turtingøjø pusëje, o tiesa „di-sidentauja“, slepiasi individo viduje,kad ir kokia bûtø santvarka.

Þiemos pasaka Stokholmo„Folkoperoje“

Laikas spektakliui vargiai ar ga-lëjo bûti tinkamesnis. Sniego chao-so uþvaldytame Stokholme, kur vi-si kaltina vieni kitus, kad niekasnefunkcionuoja, kaip turëtø, „Fol-kopera“ rodo „Sidabrinio eþero“premjerà. Kurto Weillio muzikinëdrama su paantraðte „Þiemos pa-saka“ primygtinai kelia asmeninësatsakomybës klausimà. Socialinisrealizmas susipina su pasaka, o siu-þetas paprastutis: policininkas pa-ðauna alkanà ananaso vagá ir ka-

muojamas sàþinës palieka tarnybà,bet laimi loterijoje ir ásigyja pilá, ku-rioje rûpinasi vagimi. Peterio Lund-quisto scenovaizdis stûkso lyg metro-polio griuvësiai. Plieno konstrukcijasu laiptais, bokðtais ir efektingomisvaizdo projekcijomis. (...)

Policininko Olimo vaidmuo atro-do specialiai sukurtas Karaliðkojodramos teatro þvaigþdei TorkeliuiPeterssonui, kuris debiutuoja ope-roje ir kurá bûtø ádomu pamatytidaugiau dainuojantá. Èia jis tik spë-ja pademonstruoti drovokà barito-nà, uþtat Danielis Frankas iðlieja sa-vo skausmingà tenorà, kurdamaskerðto geidþiantá vagá Severinà. Tuotarpu Oskaras Korðunovas tvirtai ið-naudoja dramos teatro priemones.Lietuvis reþisierius iðgarsëjo gebë-jimu reþisuoti klasikà ðiuolaikiðkaiir dràsiai jungia rimtá ir þaidimà,kartais pasiekdamas farso paribius.Peterssono Olimas persmelktassvarstymø, nors kartais dar stokojaraiðkumo ir retkarèiais laimi dau-giau taðkø pavojinga akrobatika.Mecosoprano Ulrikos Tenstamgobði ekonomë frau fon Liuber pri-mena moteriðkos lyties Drakulà,geidþiantá valdyti. Kai paaiðkëja, kadSeverino geradarys yra tas pats poli-cininkas, kuris já kadaise paðovë, fonLiuber uþvaldo pilá. Abu vyrai susi-taiko, bet turi bëgti, o kelias veda perSidabriná eþerà. Ávyksta stebuklas, ireþeras akimirksniu uþðàla pavasa-rio saulei ðvieèiant, tad draugai ga-li eiti toliau iðsaugodami viltá.

Ansamblis tolygus ir sklandþiaipereina nuo kalbamøjø dialogo da-liø prie dainavimo. Nepastebimaisperëjimais tarp kalbëjimo ir dainavi-mo spindi sopranas Ulrika Mjörndalseserëèios Fenimorës vaidmenyje.Kurto Weillio ir Georgo Kaiserio is-torija gal pernelyg fantastiðka, kadpriverstø patikëti savo hiperaiðkiamoraline iðtarme. Taèiau kartu nau-jasis „Folkoperos“ spektaklis taippriartëja prie stebuklo, kad imi ti-këti, jog pavasaris atëjo ir á Horn-gatano gatvæ anapus teatro sienø.

Johanna Paulsson, „Dagens Nyhe-ter“, 2010 02 25

Stebuklinga þiemos pasaka

Sniego pusnys uþtvërusios Horns-gatano gatvës ðaligatvius, o scenojevanduo suðàla á ledà paskutinëmis„Sidabrinio eþero“ finalo minutë-mis. Draugai Olimas ir Severinasbëga nuo prieðø ir, nors pavasarisjau arti, jie gali eiti vandens pa-virðiumi. Sidabrinis eþeras perkeliatuos, kuriems to reikia.

Poetiðkoje finalinëje scenojesnaigës skimbèioja atsitrenkdamosviena á kità, o vanduo dainuoja. Ta-èiau ðiame nuostabiame lietuvio re-þisieriaus Oskaro Korðunovo spek-taklyje nëra në laðo banalybës. Ðákart„Folkoperoje“ sukurtas spektaklisremiasi muzikinës dramos kokybe.

Jau nuo pat pradþiø orkestrasgrieþia visa galia, jautriai ir iðraið-kingai vedamas dirigento JoakimoUnanderio. Kurto Weillio partitû-ra labai tinka „Folkoperos“ sàly-goms. Þinoma, èia nëra viso choro,bet solistai pasikeisdami atliekachoro partijas ir jiems puikiai seka-si. Orkestras sëdi po blizganèia spi-raliniø laiptø su dideliais projekcijøekranais konstrukcija. Nespalvotidokumentiniai kadrai primena4-ojo deðimtmeèio pradþios didþiàjàekonominæ depresijà, kai KurtasWeillis ir Georgas Kaiseris raðë „Si-dabriná eþerà“. (...) Kurto Weilliomuzika visada atpaþástama, nepai-sant visø ámanomø átakø: marðø,valsø, tango, dþiazo. Ávadinëje da-lyje, skambant gedulingam marðui,palaidojamas pats badas, ir daugkas èia mena Weillio kartu su Ber-toltu Brechtu paraðytus kûrinius.Aktualus politinis turinys, þinoma,buvo labai svarbus pirmøjø prem-jeriniø spektakliø publikai. Taèiautokios istorijos greitai sensta. O kasgali jaustis asmeniðkai atsakingas uþnegandas, kilusias dël kitø kaltës?„Sidabrinis eþeras“ pratæsia visuo-menës kritikos perspektyvà, artëjaprie siuþeto apie kaltæ ir atleidimà,kalba apie kiekvieno þmogaus mo-ralinæ dilemà. Viskas „rakinama“poetiniu, beveik siurrealistiniu rak-tu. Nes tai pasaka, þiemos pasaka,kaip teigia kûrinio paantraðtë. Net-

gi Shakespeare’as savo laiku tokiàparaðë, bet Kaiseriui ir Weilliuisvarbus ákvëpimo ðaltinis, þinoma,buvo satyrinis Heinricho Heine’sXIX a. 5-ojo deðimtmeèio eilërað-tis „Vokietija. Þiemos pasaka“. Þu-danèiu þvilgsniu, rimuotai, Heineapþvelgia nacionalizmo persmelk-tà savo ir Kurto Weillio tëvynæ.

Spektaklis græþiasi á veikalo atsi-radimo laikotarpá, iðskyrus tai, kadmaisto prekiø parduotuvë primenaartimiausià ir lûþta nuo spalvingosgausos ir pertekliaus, o pardavëjosèia peroksidinës blondinës raudo-nai daþytomis lûpomis. Ðioje par-duotuvëje alkanas Severinas pava-gia kvepiantá ananasà, nes renkasiskoná, o ne sotumà. PolicininkasOlimas suþeidþia já ðûviu ir tarp jømezgasi keista draugystë, gimusi iðabipusio kaltës jausmo. Abiem ten-ka iðtverti iðbandymus, panaðiaikaip Mozarto „Uþburtojoje fleito-je“, su kuriuo ðis veikalas turi daugsàsajø: nuo duobkasiø choralø ikipiktavalës frau von Liuber, meco-sopraninës Nakties karalienës ver-sijos, ðiuolaikinës Frankenðteinonuotakos. Ulrikos Tenstam krau-pioji von Liuber ákalbinëja savo jau-nàjà dukterëèià gvieðtis pono Oli-mo turtø, bet Fenimorei tai visainerûpi. Fenimoræ Weillis kûrë savoþmonai Lottei Lenyai, kuri daina-vo viename ið premjeriniø spektak-liø Leipcige. Ulrika Mjörndal ne-naudoja Lenyai bûdingo reèitatyvo,bet suteikia vaidmeniui stiprø cha-rakterá, be to, puikiai, bravûriðkaisuðoka bananø ðoká.

Visi ðio ansamblio vaidmenys yratikslûs ir meistriðkai iðskaptuoti.Rezultatas pasakiðkas. Ypaè þmo-giðkas, jaudinantis, akrobatiðkasTorkelio Peterssono Olimas ir Da-nielio Franko Severinas, savo im-ponuojanèiu balsu greitai ákopsian-tis á didelæ scenà. Visi gali eitivandeniu.

Bo Löfvendahl, „Svenska Dagbla-det“, 2010 02 25

PARENGË ALMA BRAÐKYTË

Apie laikà ir asmeninæ atsakomybæOskaro Korðunovo „Sidabrinio eþero“ premjera Stokholme

A. B R A Ð K Y T Ë S N U O T R .„Sidabrinis eþeras“

7 meno dienos | 2010 m. kovo 19 d. | Nr. 10-11 (886-887) 5 psl.

K i n a s

Þivilë Pipinytë

Timas Burtonas – ið tø reþisieriø,kurie geriau jauèiasi kitoje tikrovë-je – sapnuose, fantazijose, bepro-èiø vizijose. Jis jungia siaubo ir fan-tastiniø filmø konvencijas supasaka. Nuo pat pirmøjø, dar ani-maciniø filmø Burtonas nuosekliaikuria tà kità, dabar jau iðkart atpa-þástamà pasaulá. Èia bûtinai bus„kaligariðki“ medþiai, tamsus, þe-mai virð personaþø galvø pakibæsdangus, keistø formø EdvardoÞirkliarankio nudailinti krûmai,dryþuotos kojinës... Ir, þinoma, sa-votiðkas reþisieriaus alter ego – pa-grindinius personaþus daþniausiaivaidinantis Johnny Deppas. Betsavitas Burtono stilius nebûtø toksáspûdingas, jei ne filmø herojai.Reþisierius garbina keistuolius, ne-pritapëlius, pamiðëlius ir visus tuos,kurie abejoja kartà ir visiems lai-kams duota realybe. Savitas ir reþi-sieriaus humoro jausmas – ðiek tiekmakabriðkas, ðiek tiek provokuo-jantis. Todël visai nekeista, kad„Disney“ studija pasiûlë Burtonuiekranizuoti vienà pirmøjø literatû-ros kûriniø, atvirai deklaravusiøfantazijø ir þaidimø svarbà.

Lewiso Carrollo „Alisa Stebukløðalyje“ atsirado lyg ir atsitiktinai.1862 m. Carrollo (tai matematikoCharleso Lutwidge’o Dodgsonopseudonimas) iðkyloje valtimi papa-sakota trims mergaitëms istorijaapie kitos maþos mergaitës nuoty-kius sapnø ðalyje taip patiko, kadklausytojos privertë matematikà jàuþraðyti. Knyga suþavëjo ne tik vai-kus, bet ir suaugusius, ðie joje áþvel-gë daug dviprasmybiø ir þaidimo þo-dþiais. Jau XX a. pradþioje knygadarë átakos ir siurrealistams, ir lite-ratûros eksperimentuotojams. La-biausiai, þinoma, Jamesui Joyce’ui.

Kinà Alisa þavëjo ið pat pradþiø –pirmoji ekranizacija sukurta dar1903 metais. Ji truko net aðtuoniasminutes. Ekranizacijø ar filmø Car-rollo knygos motyvais bûta daug.Burtonas gana laisvai elgiasi su kny-ga, bet iðsaugo jos dvasià. Visi bû-dingi jo stiliaus bruoþai taip pat aki-vaizdûs ir naujame filme. „AlisàStebuklø ðalyje“ („Alice in Wonder-land“, JAV, 2010) árëmina realistið-kas pasakojimas apie dvideðimtme-tæ Alisà (Mia Wasikowski), kuriostëvas mirë, o ðeima nusprendë jàiðtekinti uþ tëvo kompaniono sû-naus – nykaus savimi patenkinto

jaunuolio. Taèiau suþadëtuviø aki-mirkà Alisa nusprendþia pagalvotiir pabëgusi á miðkà ákrenta á olà. Jiatsiduria poþemiø karalystëje ir taipprasideda simboliðka jos kelionë ásave.

Bet nuo pat pirmøjø akimirkøpoþemyje Alisa nuolat girdi abejo-nes, ar ji yra tikroji Alisa. Merginaklausimø nesupranta, bet prisime-na vaikystëje sapnavusi keistus sap-nus. Todël dabar ji tiki vël sapnuo-janti. Burtonas subtiliai „apþaidþia“tas abejones. Ið tikrøjø Alisa, kuriaidar vaikystëje tëvas paaiðkino, kadbeproèiai yra kûrybingiausi ir ge-riausi þmonës, iki filmo pabaigos turipagaliau tapti savimi, apsispræsti, konori ið gyvenimo. Todël finalinis Ali-sos sugráþimas á tikrovæ ir tapimasfeministe atrodo visai logiðkas. Ki-tas klausimas, kiek dviprasmiðkasyra tas pasirinkimas reþisieriui? Ðtaiðitas aspektas man atrodo svarbusvertinant naujàjá filmà. Burtonaspripratino, kad vienas svarbiausiøjo kino bruoþø yra dviprasmiðku-mas. Naujame filme jo aiðkiai pri-stigo, todël vis dëlto paprasèiau jo„Alisà stebuklø ðalyje“ laikyti tie-siog filmu vaikams (kurá, þinoma,bus nenuobodu þiûrëti ir jø tëve-

liams). Matyt, tokie buvo ir „Dis-ney“ reikalavimai, juolab kad filmassukurtas pasinaudojus dabar didþiaimadinga 3D technologija.

Palyginus su kitu ðios technolo-gijos èempionu – Jameso Camero-no „Ásikûnijimu“, Burtono filmopranaðumai akivaizdûs: jis sukuriaátaigø, dramaturgiðkai neiðskydusápasakojimà, dekoracijos ir kostiu-mai tiesiog meistriðki, reþisieriusneuþsiima pigiu moralizavimu, pa-galiau – turi puikø humoro jausmà,kurio katastrofiðkai stinga „Ásikûni-jimo“ autoriui. Su 3D susitvarkytiBurtonui pavyko – poþemio pasau-lis yra átaigus ir materialus, perso-naþai – originaliai individualizuoti,bet kartu ir atpaþástami – jie atspin-di realias Alisos gyvenimo situaci-jas ir þmones. Tokio dantingo ir

lengvo kaip debesëlis Èeðyro kati-no nepamilti neámanoma, o vikðrasAbsolonas su kaljanu tikrai ákûnijaamþinybæ. Itin meistriðkai sugalvo-ti tie, kuriuos vaidina þmonës, – þa-liaakis pamiðëlis Deppo Skrybëlius,piktoji Helen Bonham Carter Ka-ralienë, kuri þino vienintelá bûdàspræsti iðkilusias problemas: „Nu-kirskite galvà“, jos geroji sesuo, ku-riai Anne Hathaway ir reþisierius,laimë, nepagailëjo dviprasmiðku-mo – manieringumo ir somnambu-liðkø judesiø. Operatorius DariuszasWolskis ádomiai eksperimentuoja suspalvomis – jos atrodo labai tirð-tos, bet tai netrukdo kurti plastið-kø vaizdø. Taèiau kad ir koks þavusbûtø tas pasaulis, kartu su Alisa no-risi gráþti atgal. Á tikràjá Burtono pa-saulá.

Kaip tampama feministeNaujas Timo Burtono filmas „Alisa Stebuklø ðalyje“

Pavasaris artëja – ir „Kino pava-saris“, ir tas tikrasis, todël jø teikia-mus malonumus teks derinti su vi-sai kitais, tarp jø ir skaitymo. Laimë,dienos pastebimai ilgëja. Naujameþurnalo „Kinas“ numeryje aptaria-mos kelios paskutiniu metu itin po-puliarios temos. Pirmiausia, þinoma,Jameso Camerono „Ásikûnijimas“ irnauji kino meno keliai. Bûtent „Ási-kûnijimas“ paskatino Niujorke á ki-no teorijà besigilinantá Lukà Bra-ðiðká pasvarstyti kinematografosantykius su realybe, naujøjø tech-nologijø kino suvokimo problemas.Straipsnio „Tarp estetikos ir misti-kos. Kino realizmo praeitis ir atei-tis“ autorius gráþta prie ontologiniøkino teorijos iðtakø – André Bazi-no darbø, pasitelkia Gilles’io Del-leuze’o bei kitø teoretikø áþvalgas,aptaria ne tik „Ásikûnijimo“, bet irkitokio ðiuolaikinio kino santykiussu tikrove. O Camerono filmà re-cenzuojanti Laima Kreivytë raðo,kad filmas „neabejotinai preten-duoja uþimti iðskirtinæ vietà virtua-lioje þmonijos istorijoje“, ir, man re-gis, átikinamai paneigia tø pretenzijøpagrástumà.

Kita ðiomis dienomis populiaritema – „Kino pavasaris“ ir jo pro-grama. Festivalio rengëjai jà plaèiaipristato þurnalo puslapiuose, ak-centuodami ávairiø tradiciniø festi-valio programø privalumus ir, þino-ma, ðiø metø naujoves. Pasibaigusðiam renginiui, balandá pasiþiûrëti

moterø sukurtø filmø pakvies kitofestivalio – „Ðerðëliafam“ rengëjos.Jo programa taip pat trumpai pri-statyta þurnale.

Linas Vildþiûnas straipsnyje „Ro-terdamas. Ðedevras ðalia“ apraðoáspûdþius ið sausá vykusio ðiemeti-nio Roterdamo kino festivalio, betmanau, kad jo pastabos apie filmøatrankos kriterijus tinka ne tik pas-tarojo rengëjams: „IFFR (Interna-tional Film Festival Rotterdam) la-biau rûpi ne kino menas, betsocialinës, komunikacinës kinofunkcijos. Taip pat ávairûs politiniokorektiðkumo gestai, pavyzdþiui,pristatomø reþisieriø lyèiø pusiau-svyra. Arba IFFR, kaip naujø þemiøatradëjo, kino kûrybos skatintojo irrëmëjo, vaidmuo.“ Universalias pro-blemas straipsnyje „Ákalinti ekrane“apie vasará vykusá Tarptautiná Ber-lyno kino festivalá iðkelia ir RasaPaukðtytë. Pirmiausia tai – kritikøatsakomybës, profesionalumo, okartu ir kino problema: „Besaikánuomoniø pliuralizmà vis dëlto pro-vokuoja pats ðiuolaikinis kinas, iðkurio kritikos seniai dingo, pavyz-dþiui, toks apibûdinimas kaip „bû-tinas filmas“. Já mëgo Saulius Ma-caitis, ir ne tik jis. Bûtinas – tai galtoks, kurá pamaèius aiðku, kad bejo emocinë ir intelektualinë ne tiktavo patirtis bûtø tiesiog daug skur-desnë. Kurio gëda bûti nemaèius netik profesinëje terpëje. Tokiø beveiknebëra.“

Dar viena, bet jau tik Lietuvojepopuliari tema – Emilio Vëlyvio„Zero 2“, nuosekliai siekiantis lie-tuviø filmø lankomumo rekordo.Iki Raimondo Vabalo „Skrydþio perAtlantà“, kurá kadaise pasiþiûrëjokas penktas lietuvis, „Zero 2“, þi-noma, dar toli, bet filmà aptarian-èioms Paulinai Pukytei ir SantaiLingevièiûtei ádomu iðsiaiðkinti,kuo filmas patraukë (arba gali pa-traukti) þiûrovus, kokie jo privalu-mai ir trûkumai. Nuomonës skirtin-gos, poþiûriai á Vëlyvá – taip pat.

Lietuviø filmoteka ðiame nume-ryje nelabai gausi, matyt, todël, kad„Kino pavasaris“ þada net aðtuo-nias lietuviðkas premjeras. AuksëKancerevièiûtë recenzuoja Vytau-to V. Landsbergio „Nuo pasauliostogo“, Sonata Þalneravièiûtë – Do-manto Vildþiûno filmà „Tikras gar-sas valstybës atgimimo 1989–1993“,Laima Kreivytë – Mykolo Vildþiû-no „Ðarka 2“. Karolis Baublys kal-bina lietuviø kino klasikà reþisieriøAlgimantà Puipà. Pokalbio tema –ekranizacijø subtilybës, juolab kadPuipa neseniai pradëjo kurti darvienà ekranizacijà – Jurgos Ivanaus-kaitës „Mieganèiø drugeliø tvirto-væ“. Skirmantas Valiulis recenzuo-ja Lietuvos teatro, muzikos ir kinomuziejaus neseniai iðleistà dar vie-nà Jono Griciaus prisiminimø kny-gà. Kuo pasiþymi garsiojo operato-riaus þvilgsnis á praëjusius metus?Be abejo, originaliu humoro jaus-

mu ir kartëliu, kurá sukelia tarsi ðag-renës oda besitraukianèios lietuviøkino erdvës.

Apie besitraukiantá Lietuvos ki-no teatrø repertuarà savo feljetoneraðo Þivilë Pipinytë. Ji sako, kadvertingus filmus daþniausiai galimapamatyti tik festivaliø programose,nes lietuviø platintojai nelinkæ dirb-ti su sudëtingais filmai ir orientuo-jasi á nelabai iðlavinto skonio þiû-rovø mases. Kad situacija bûtøpalankesnë vertingam kinui, turë-tø keistis valstybës kultûros politi-ka. Bet ar ji egzistuoja?

Pirmajame ðiemet pas mus vyku-siame festivalyje – prancûzø kino„Þiemos ekranuose“ – vieðëjo netPrancûzijoje prieðtaringai vertina-mas reþisierius Bruno Dumont’as.Mintimis apie savo poþiûrá á kinà jispasidalijo su Aukse Kancerevièiû-

te. Interviu „Filosofinio kino mate-rija“ – ádomus ávadas á Dumont’okino pasaulá.

Taèiau ir skurdþiame lietuviø ki-no teatrø repertuare galima rasti re-fleksijas apie kinà skatinanèiø fil-mø. Naujame „Kine“ RamûnasAuðrotas analizuoja Wernerio Her-zogo „Blogà policininkà“, NeringaKaþukauskaitë – aktualià amerikie-èio Jasono Reitmano komedijà„Viskas ore!“ ir italës Tizzos Covibei austro Rainerio Frimmelio juos-tà „Maþylë“, Skirmantas Valiulis –stulbinamà Martino Scorsese„Kuþdesiø salà“, Nijolë Andrijaus-kienë – animacinæ „Princesæ ir Var-liø“. Pastarosios autorës plunksnaipriklauso ir namø kino filmø prista-tymai. Patogaus þiûrëjimo ir mar-go skonio entuziastams Andrijaus-kienë rekomenduoja animacináfilmà „Volisas ir Gromitas. Puikiosiðeiginës“, Phyllidos Lloyd miuzik-là „Mamma Mia“, Michelio Gondrysinefiliðkà „Malonëkite atsukti“,Toddo Philipso komedijà „PagiriosLas Vegase“ ir Neilo Blomkampoantiutopijà „9-asis rajonas“. Þurna-lo virðelá puoðia aktorës RachelWeisz portretas. Raðytinæ ðio port-reto versijà „Kinui“ sukûrë IzoldaKeidoðiûtë.

Trumpai tariant, ir þiûrëti, ir skai-tyti artimiausiomis dienomis tikraibus kà. To ir linkiu.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Trys viename. Kinas, kritikai, þiûrovaiPavasarinio „Kino“ skaitymo malonumai

6 psl. 7 meno dienos | 2010 m. kovo 19 d. | Nr. 10-11 (886-887)

D a i l ë

patirtis tampa naudinga tik tuomet,kai kaþkà su ja nuveiki (ar ji su ta-vim), kai ádedi dvasiniø pastangø.Sàmoningumas ir atsakomybë su-kuria vertæ. Po to visko (absurdo arbeprotybës) ið niekur sugráþta po-jûtis, kad turi teisæ dþiaugtis. Manregis, tai ir yra svarbiausia santy-kiuose su sukreèianèiais iðgyveni-mais.

Ir Jono, ir Benignos darbuose li-guistos bûsenos privedamos prievirsmo ribos. Nepatogumas pasie-kæs ribà lûþta ir tada ateina paleng-vëjimas. Benigna elgiasi netgi rafi-nuotai – á vaiskø arsiðkà peizaþà ádedaheroizuotus Lietuvos krepðininkus(tokius, kaip rodo televizijos anonsaiprieð svarbias rungtynes). Galvojeataidi patetiðkas reklaminis vienolietuviðko alaus ðûkis: geriausia, kàturime... Jauti, kaip virpinamos vi-sos implantuotos ideologinës „lie-tuvybës“ konstrukcijos. Panaðiaikaip mechaniðkai spaudþiamosaðaros, nors protas ir prieðinasi, to-kiuose filmuose kaip „Titanikas“.Apsàli net nenorëdama.

Jonas Valatkevièius irgi nevengiagraþiø (grynø, ryðkiø) spalvø, dai-liø ornamentø lyg ið paaugliø sàsiu-viniø, uþtikrintø simboliø, pa-vyzdþiui, ugnies. Taèiau, kitaip neiKasparavièiûtë, kuri be gailesèio

„ðeria“ mus surogatiniø lûkesèiø ið-sipildymu, Jonas pasiûlo disonansàtarp kritinio pavirðiaus groþio irklaikiai spiegianèio turinio. Dailia-me interjere, ðalia nuostabaus þalu-mo þmogystos, ðaunamuoju ginklutaikanèios sau á smilkiná, dar dailiauuþraðyta: „Gyvenimas uþknisa“(„Life sucks“). Kaþkuria prasme jopaveikslø pasaulis turi „aukso vidu-rá“, toji realybë pilna – kad ir kaipþiûrësi, joje yra balansas tarp gërioir blogio. Galbût èia ir slypi tas ab-surdo virsmas á kaþkà vertinga.

Palyginti su jais, Gintaras Zna-mierowskis ir Donatas Strogis yragana nenuoseklûs, nes jø kûriniaiperdëm ávairiakalbiai. Abu koke-tuoja su meno istorijos garsenybë-mis, kaunasi: deformuoja ir perin-terpretuoja tuos, kuo jau netapsi(ne dël talento, o dël istoriniø prie-þasèiø). Ðie menininkai yra labiaumeniniø kompleksø specialistai,o ne savivokos tyrëjai kaip kad aniedu. Destrukcija mëgaujamasi, meist-riðkumas klesti, bet pasakojimaipadriki ir þiûrovas galiausiai lieka

kiek sutrikæs. Jø kûryba reikalaujadaugiau laiko ir gal net atskiros pa-rodos.

Evaldas Jansas, neseniai gráþæsprie tapybos ir jà jau parodæs „Var-tø“ galerijoje personalinëje parodo-je, palyginti su kitais dalyviais(iðskyrus Benignà), yra meno lau-ko senbuvis, tiksliau – nuolatinis da-lyvis. Jis irgi dràsiai siûlo tauriosios(kentauras) ir profaniðkosios (pri-puèiama lëlë, Simsonai) kultûrøpersonaþams veikti kartu. Èia „gro-ja“ skverbimosi ir apsinuoginimoinstinktai. Kitaip tariant, Janso am-plua ir atpaþástamas, ir derantis priebendro „Laisvalaikio, sporto, kul-tûros“ kolorito.

Labai dþiaugiuosi, kad Algis Ra-manauskas turi átakingø draugø,kurie pamanë, kad bûtø verta Al-giui parengti personalinæ parodà.Dar labiau dþiaugiuosi, kad ðis su-siturëjo ir visa tai iðvirto á dabarti-næ ekspozicijà, kur Ramanauskasrodo vos kelis savo rankdarbius. Po-puliari televizoriaus kalbanèioji gal-va – Algis Greitai, be abejonës, su-veikë kaip reklaminis masalas irpadràsinantis elementas kitiems da-lyviams, bet parodoje rodoma jo na-mø mados produkcija (avalynë sumëðlina mase, atkartojanèia garsiusprekës þenklus) yra labai jau paþo-

Elgesio su beprotybe formosA T K E L T A I Ð 1 P S L .

diðka. Kitaip tariant, Algio Rama-nausko kûrybiniai bandymai me-no kontekste labai primena ties-mukos raiðkos atlikëjo GaudentoJanuðo pasirodymà „Eurovizijos“konkurse.

Apskritai JMVMC yra gana keis-ta vieta – ið pradþiø lyg ir þadëjusitapti daugiafunkciniu kone menoperlu, leidþianèiu þymiøjø menoambasadoriø (kaip Jonas Mekas) irvietinës kultûros sklaidà, dabar re-tai, epizodiðkai ir nenuspëjamai be-atveria duris. Vienas centro kamba-rëlis skirtas Gugenheimo muziejauspopuliarinimui – dar vienam „daugþadanèiam“ „svajoniø“ projektui,kuris merdinèios kultûros konteks-te atrodo kaip reta anachroniðkai.

Visà ðá meniná vyksmà ir centroorganizatoriø flirtà su absurdu la-bai organiðkai árëmina parodos ku-ratoriaus Kæstuèio Ðapokos per ati-darymà suimprovizuota kalba (jà,ko gero, reikia irgi suvokti kaip me-niná veiksmà). Joje dabarties situa-cija apibûdinama kaip pramonës irkultûros suklestëjimas, laisvalaikioir kûrybos namø sàlygomis suveðë-jimas. Prie kûriniø ir klausantis ðiopasisakymo pro skeptiðkà ðypsná vissprûdo þodþiai: „Negaliu patikë-ti...“. Regis, to ið þiûrovo ir laukta.Vadinasi, viskas pavyko...

Vidas Poðkus

Raðant terminà opartas, kompiu-teris daþniausiai já bando iðtaisyti ágraþø lietuviðkà þodá apartas. Kar-tais tai be galo suerzina (nes þinau,kad koks nors skaitytojas ar redak-torius mane pagrástai palaikys an-alfabetu), bet kai nuotaika bûna ge-ra, smagiai pakikenu. O kai ájungiuracionaløjá màstymà, pagalvoju, jogtame slypi dalelytë tiesos. Paprastipilkðvai rausvi (sunkiai nusakomosspalvos) arimai ið tikrøjø yra artimioptiniam menui. Tos paèios aiðkiosgeometrizuotos plokðtumos, tos pa-èios tiesios linijos (þinoma, daug kàlemia artojo ágûdþiai), tas pats sai-kingas spalvos naudojimas. Ir bearimø lietuviðkame natûraliame arkultûriniame kraðtovaizdyje rastu-me daugiau to, kà galima pavadintipreoptinëmis formomis. Tai ir nami-niø audeklø raðtai, ir prieverpsèiøornamentai, ir moliniø puodyniødekoras...

Ið tikrøjø – Lietuva (kaip ir visaVidurio Rytø Europa – ypaè Veng-rija ir Lenkija) yra be galo daug da-vusi tarptautiniam percepcinio me-no judëjimui. Lietuvoje gimë,mokësi, susiformavo du reikðmingi„antrosios optinio meno bangos“korifëjai – Kazys Varnelis ir Kazi-mieras Þoromskis. (Antrosios ban-

gos, nes pirmoji banga – tai optiniomeno kûrëjai Josefas Albersas irVictoras Vasarely bei kultinës 1965-øjø optinio meno parodos „TheResponsive Eye“ Niujorko Moder-niojo meno muziejuje dalyviai).Antroji banga pasiþymëjo tuo, kaddideliø plastiniø staigmenø galbûtnepateikë, bet iki neámanomybës ið-tobulino techniðkàjà, virtuoziðkàjàoptinio meno raiðkà.

Be to, bûtina pabrëþti ir akcen-tuoti, kad nors bolðevikai ir sovieti-nio oficialaus meno propaguotojaibei ideologai labai stengësi „apar-ti“ optiná menà, 7–8-uoju deðimt-meèiais geometrinio abstrakcio-nizmo, potapybinës abstrakcijos

màstymo normos sklido net ir pergeleþinæ uþdangà. Èia galima pami-nëti ir dël savo meniniø ambicijønukentëjusá, á Vakarus sugebëjusá ið-trûkti Vladislovà Þilá, ir nuosaikes-nëmis, brutalizmo ir lyrizmo (keis-tas kokteilis!) dozëmis savuosiusoptinius menus „atmieðusià“ Biru-tæ Þilytæ.

Pavyzdþiø galima aptikti ir dau-giau. Taèiau gryniausias lietuviðko(„sovietinio“, „okupuoto“) optiniomeno pavyzdys neabejotinai buvoVytautas Kauðinis. Jis, kaip ir gry-nàjà abstrakcijà puoselëjusi KazëZimblytë, sugebëjo prisiderinti priesituacijos ne akivaizdþiai konfron-tuodamas su sistema, o jà apgau-damas. Tai darë labai paprastai –kurdamas plakatus. Þodþiu, veik-damas kanonø ðiek tiek maþiausaistomoje „taikomosios-dekoraty-vinës dailës“ srityje. Taip meninin-kas ágijo þiupsnelá sàlygiðkos lais-vës ir netgi ðiokio tokio (nepelnytaiper maþo) tarptautinio pripaþini-mo. (Pats pirmà kartà V. Kauðiniodarbø reprodukcijas iðvydau ne ta-rybinëje lietuviðkoje periodikoje, otëvø prenumeruotuose lenkiðkuoseþurnaluose „Projekt“).

Beveik kiekvienas 6–7-ojo de-ðimtmeèio V. Kauðinio plakatas –ryðkus optinio meno pavyzdys. Ne-minëèiau konkreèiø pavyzdþiø –

daugelis jø yra lygiaverèiai savo me-nine kokybe, – bet man ypaè áspû-dingi atrodo keisto nerimo persunk-ta afiða „Þmonës, bûkite budrûs!“,vazareliðkai vibruojanti „Pramoni-nës estetikos paroda“ arba bachið-kai, o gal èiurlioniðkai ar truikiðkai,galbût net tiksliau – kutavièiðkai –niekaip negaliu apsispræsti, taèiauminimalistiðkai, – vargonø akordaisskambantis „II Vilniaus vargonømuzikos festivalis“. Jame yra to, kàsavo kuruotoje „The ResponsiveEye“ parodoje deklaravo WilliamasC. Seitzas – ir „heraldiðko“ plokð-tumos pojûèio, ir iki minimumo re-dukuoto rankos prisilietimo, ir sie-kio veikti jutiminá þiûrovo aparatà,ir subtiliø „muariniø“ segmentø dë-liojimo, ir minimalistinio màstymo.Nereikia net pridurti tokiø dalykøkaip matematinis grieþtumas arbamuzikalus ritmas.

Þodþiu, V. Kauðinio kûryboje yravisko, kas jo plakatus leistø priskir-ti lietuviðko optinio meno klasikai.Ir ðiuo atveju terminas apartas ir-gi galëtø bûti vartojamas. Galbûttik su viena didele iðlyga – arimai,kaip ir tautinis mûsø mentalitetas,pasiþymi tam tikru artojiðku masy-vumu (nesinori sakyti grubumu, nestai turi negatyvià potekstæ). Tuo tar-pu optinës V. Kauðinio kompozici-jos yra aristokratiðkai lengvos. Ðiuo

Opartas, arba apartasVytauto Kauðinio plakatai Lietuvos nacionalinëje galerijoje

Benigna Kasparavièiûtë. „Ruduo“. 2010 m.

bruoþu jos artimos iberiðkam opmenui – kad ir kokiam CarlosuiCruz-Diezui ar Franceso Sobrinui.Manau, kad ðiuo atveju paradoksa-liai pagelbëjo (vis dëlto – bent jau

to meto kontekste) akademiðkas irkanoniðkas taikomosios grafikosþanras. Menininko darbø sàsajos (irlygiavertis statusas) su „kapitalisti-niø“ ðaliø kolegø kûriniais liudija netik tarptautiná optinio meno povei-ká, bet ir (svarbiausia) V. Kauðinioplakatinës kûrybos universalumà.

7 meno dienos | 2010 m. kovo 19 d. | Nr. 10-11 (886-887) 7 psl.

D a i l ë

Kristina Stanèienë

Pasak ðio lenkø grafiko parodosrengëjø, dauguma joje eksponuoja-mø kûriniø – ákvëpti Jerzio Ko-siñskio (1933–1991) autobiografinësknygos „Margas paukðtis“ („ThePainted Bird“, iðleista 1965 m. JAV),kuri pasakoja apie HolokaustàLenkijoje. Pagrindinis knygos hero-jus – maþas berniukas, Antrojo pa-saulinio karo metais klajojantis poRytø Europà, turi iðtverti likimoprimestas sàlygas ir nuolatos jaus-tis balta varna jam prieðiðkoje visuo-menëje.

Neskaièius minëtos knygos, sun-ku spræsti apie interpretacijos po-bûdá, menininko ir literatûros kûri-nio dialogà. Taèiau po liûdnus,kartais ðiurpokus W. Rosochos vaiz-dinius galima puikiai þvalgytis ir beliteratûrinio „gido“ ar papildomøkomentarø. Nors ði ið esmës moder-nistinei dailei atstovaujanti grafikanestebina formos naujumu, jai drà-siai galima taikyti visai kitus verti-nimo kriterijus – gebëjimo gyvai, sa-vitai perteikti dailës istorijosklasikà. Tai kiek primena ir nuola-tinæ polemikà – kaip ðiandien ver-tinti atvirà senø, patikrintø ir daugkartø iðbandytø dalykø naudojimà.W. Rosochos kûriniuose tarsi tei-giama, kad èia vis dar verta mëgin-ti jëgas, o atskiri dailës raidos eta-

pai, kuriø audringiausi virsmai – se-niai praeityje, daþnai laikomi „baig-tiniais“, istoriniais, gali bûti vël gy-vybingi ir mûsø dienomis.

W. Rosochos grafika itin artimasiurrealistinei dailei su visais tradi-ciniais jos apibrëþimais – sapniðka,somnambuliðka bûsena, nejauku-mo, netvarumo nuotaika, paradok-saliais, netikroviðkais vaizdiniais irsituacijomis. Jo kûriniuose nesun-kiai atrastume nemaþai paraleliø irsu lietuviø grafikais, kuriems taippat nesvetimas siurrealistinis pasau-lëvaizdis. Tai átaigieji Stasio Eidri-gevièiaus vaizdiniai, rûsèios, savitaideformuotos Mikalojaus Viluèiografikos figûros. Taèiau lenkø me-nininkas su bene didþiausia pagar-ba kelia skrybëlæ prieð siurrealizmotapybos klasikà, senà gerà RenneMagritte’à. Beje, ðis pagarbos ges-tas ne tik simbolinis, nemaþai pa-rodos kûriniø – iðmoningi þaidimaisu skrybëlës motyvu, joje rastumeir kitø paraleliø su garsiojo belgokûryba. Ðtai cikle „Mendelio skry-bëlë. Þaidimas slëpyniø“ skrybëlëkartais tampa iðkalbinga figûra,baugiai stûksanèia abstrakèiame fo-ne, perþengianèia materialaus daik-to keliamas asociacijas. Kitur meni-ninkas jà tyèiomis „formalistiðkai“suskaido á atskirus segmentus, pri-menanèius kubistines kompozicijas.Brutalus suskaidymas – ne vien de-

kame pragaiðtingame rûke. Kei-èiantys pavidalus personaþai savopersikûnijimais aiðkiai kalba apietai, kas iðnyko negráþtamai, kad su-naikintas iðtisos tautos pasaulis ne-begali bûti tiksliai rekonstruotas,ámintas, suvoktas, ir ðiandien daþnaiteþaidþiame su juo slëpyniø.

Ciklo „Neþudyk“ kûriniuose –dekalogo interpretacijos, kuriosemenininkas pasitelkia kiek kitokiàiðraiðkà, lakoniðkà achromatinæspalvø gamà papildo aðtri raudonalinija. Beje, formaliuoju aspektu pa-rodoje eksponuojamø W. Rosochosgrafikos kûriniø visuma – aiðki, ap-valyta nuo nereikalingø detaliø, ið-gryninta. Atrodo, menininkas itinmëgsta naudoti apibendrintà þmo-gaus figûros siluetà, neretai – pro-filá. Parodoje nuolat iðkyla ir siur-realistinës þmogaus ir paukðèiofigûrø jungtys nuo sàmoningai alo-giðkø vaizdø iki paukðèio kaip sim-bolinio, paslaptingo tamsybiø gai-valo, kurio glëbyje tirpsta baltas,bejëgiðkas þmogaus siluetas.

Ekspozicijos pristatyme pabrë-þiama, kad W. Rosocha – pripaþin-tas, daugelá tarptautiniø apdovano-jimø pelnæs grafikas. Meistriðkaslinijos valdymas, dekoratyviø irtirpstanèiø formø dermës neleidþiatuo abejoti. Taèiau galima pastebë-ti ir dar vienà svarbø tokiai grafikaibruoþà. Visi minëti menininko kû-

Siurrealizmo klasikaWiesùawo Rosochos paroda „Nebylusis kinas“ Valstybinio Vilniaus Gaono þydø muziejaus Tolerancijos centre

Wiesùaw Rosocha. Ið ciklo„Mendelio skrybëlë“

Laima Kreivytë

Raimundo Sliþio pieðiniai at-skleidþia kitoká menininko pasaulá.Jis atpaþástamas, bet nepagauna-mas – kaip erdvëje tirpstantis hie-roglifas. Ði nuoroda á Rytø estetikàneatsitiktinë – kaip tikras japonasvos prisiliesdamas teptuku Sliþyslengvai ir tiksliai pieðia figûros kon-tûrà. Vienu judesiu – iðraiðkingàportretà ar kûnà. Atmetama viskas,kas nereikalinga – kad pieðinio erd-vë galëtø laisvai kvëpuoti.

„Sliþys savo figûrose sujungia se-cesiná grakðtumà bei elegancijà suekspresionistiðku ðarþu“, – raðë Al-fonsas Andriuðkevièius. Tapyboje iðtiesø galima aptikti secesijos atspin-dþiø, sumiðusiø su miestietiðku ki-èu ir manieringomis pozomis.

Tapydamas Sliþys kaip milþinið-kame herbariume suklasifikavo„spektaklio visuomenæ“ – vaidinan-èià sau ir kitiems. Prismeigë smeig-tuku margaspalves personas svaigu-lio akimirkà – dauguma Sliþiopaveikslø veikëjø yra uþsimerkæ ar-ba labai maþomis akelëmis, tokiønet banaliausias eiliakalys nepava-dintø sielos atspindþiu. Þmonës, vë-liau apsigyvenæ jø rûðá apibûdinan-

(Ne)pakeliama pieðinio lengvybëRaimundo Sliþio pieðiniø ir akvareliø paroda „Juðkus Gallery“

èiame þurnale, dar iki „Þmoniø“ at-siradimo buvo áamþinti „aukðtuo-menës“ metraðtininko. Sliþio tapy-ba – kreivas visuomenës veidrodis,iðryðkinantis slepiamas ydas. Prie toprisidëjo ir Andriuðkevièiaus minë-ta ironija.

Taèiau pieðiniuose ornamentuskeièia tuðèia lapo erdvë, teatralið-kumà – intymumas. Daþnai mato-me tik vienà figûrà – apsisiautusiàar besimankðtinanèià. Pieðiniuoseatsiskleidþia ne tik menininko pasta-bumas, bet ir rankos lengvumas –taip tobulai katës iðsilenkimo jude-sá kartojanèià þmogaus figûrà á vie-nà linijà galëjo suvesti tik didelismeistras.

Þiûrint á pieðinius atsiskleidþiaSliþio kûrybai bûdingas egzistenci-nës vienatvës ir tuðèiø visuomeni-niø ritualø konfliktas. Tik ðá kartàmatome já ne pro kreivà veidrodá,kaip tapyboje, bet tarsi ið kitos pu-sës. Grynesná, skaudesná. Tai ypaètai iðryðkëja þiûrint á dviejø figûrøkompozicijas. Sliþys neabejotinai ið-lieka ryðkiausiu prigludusiø figûrømeistru – jos ðoka, buèiuojasi, guli,mylisi. Tapybos „prestiþas“ reikala-vo ironija ir ornamentais dangstytiartumo ilgesá, o pieðinyje lengviau

ákrist á patalà kaip pusná, sapnuo-jant bendrà sapnà.

Ði Raimundo Sliþio pieðiniø pa-roda suteikia retà galimybæ pama-tyti „dienoraðtinæ“, asmeniðkesnæ jokûrybos pusæ. Kasdienybës esteti-kos (atsitiktiniai popieriaus lapai,kur glamþymas, plëðymas, taðkymastampa kûrinio dalimi) ir Rytø kul-tûroms bûdingo lengvo prisilietimojungtis suteikia gurmaniðkà þiûrë-jimo malonumà. O melancholiðki irkartais ironiðki personaþai èia at-skleidþia menininkà ne tik kaip ádë-mø stebëtojà, bet ir kaip jautrø as-meniniø dramø gyventojà.

Á parodos atidarymà susirinkoRaimundo Sliþio bièiuliai, kolegos,talento gerbëjai ir personaþai. Jiepripildë galerijà „þmogiðkuoju tu-riniu“, kuris toks svarbus Sliþio dar-bams.

Net ir nedalyvaujant autoriui, pub-likos akistata su savimi ávyko. Praei-ties laikas (eksponuojami darbai su-kurti 1973–1984 m.) virto dabartimi.Simboliðkai prie kinematografinës„sudabartinimo“ akcijos prisidëjoSereikiðkiø parko varnos, it Hit-chcocko paukðèiai aptemdþiusiospavasarëjantá Vilniaus dangø.

rybos elementai nëra naudojamivien lëkðto „ádomumo“, „groþio“vardan – kiekvienas menininko ëji-mas nesunkiai pagrindþiamas. Iðtir-pæ, padûmavæ pavidalai, pilkðvas, slo-gus kompozicijø fono „rûkas“ – aiðkinuoroda á sàmonës miegà, uþmarðtá.Aðtresnë linija taip pat pasitelkiamane veltui – ji perpjauna, skaido ar „pri-laiko“ vaizduojamà formà arbaþmogaus figûrà, suteikdama ðiomsnevienareikðmiø prasmiø.

Ið daugelio lenkø menininko kû-riniø á þiûrovà atkakliai spokso„magritiðkos“ akys, verèianèios vëlatmintyje perkratyti Magritte’o kû-rinius. Tiesa, kitaip nei þymusissiurrealistas, W. Rosocha tragiðkusindivido ir visos tautos iðgyvenimusperkelia á achromatiná, nespalvotø,pilkðvø tonø pasaulá, bet taip pat ga-na paveikø ir ásimenantá. Todël kiekkeista buvo pirmadienio popietæ uþ-sukus á ðià parodà vienui vienai pa-tyliukais slampinëti po W. Rosochosekspozicijà. Tikrø tikriausia „mu-ziejinë“ tyla lyg ir tiko skausmin-giems menininko kûrybos apmàsty-mams. Kita vertus, kad ir kaipbanaliai tai skambëtø, ðie kûriniai,apeliuojantys ne tik á estetinius po-jûèius, tvirtà ir sugestyvià kûriniosandarà ir jos taisykles, bet ir á isto-rinæ atmintá, turëtø bûti pamatyti,o jø praneðimas – iðgirstas.

koratyvus þaidimas, jis kupinasniûriø egzistenciniø poteksèiø.Kartais prieðkario Lietuvos þydo ti-paþà primenantis galvos apdanga-las paskandinamas pilkðvuose,ðiurpokuose kompozicijos fono

ûkuose, kiek menanèiuose tolimàhorizonto linijà. Kai kuriuose ciklokûriniuose pasirodo ir þmogausprofilis, vaizduojamas anonimiðkasskrybëlëtas þmogus, juodo, neper-regimo silueto, ið kurio skverbiasipaslaptingø akiø þvilgsnis. Kiturskrybëlë ir vieniða akis grimzta pil-

Raimundas Sliþys. Pieðinys

8 psl. 7 meno dienos | 2010 m. kovo 19 d. | Nr. 10-11 (886-887)

K i n a s

Kanø „Auksine palmës ðakele“ irgeriausio 2009 m. Europos filmoapdovanojimais ávertintas Michae-lio Haneke’s filmas „Baltas kaspi-nas“ („Das Weisse Band“) – vienassvarbiausiø vakar prasidëjusio jaupenkiolikto „Kino pavasario“ pro-gramos filmø. Sveèiai Vilniujepradës rinktis festivaliui jau ápusë-jus, todël ðiame ir kitame nume-riuose „7 md“ siûlo interviu sukûrëjais, kuriø filmus galima pasi-þiûrëti artimiausiu metu.

Sakoma, kad mëgstate kankintiþiûrovus ðaltais kasdienybës vaiz-dais, kuriuose slypi ekstremaliospatologijos ir nusikaltimo atmai-nos. Ið kur tie sadistiðki polinkiai?

Jei sadizmu vadinate garbingàVakarø Europos visuomenës por-tretavimà, praðom, vadinkite manesadistu.

Filme „Benio vaizdajuostës“ paaug-lys ið turtingø namø ðlykðèiu bûdunuþudo savo draugæ. „Septintameþemyne“ nusiþudo pasiturinti ðei-ma. „Smagûs þaidimëliai“ – taitikras rafinuotø kankinimø, kuriaisdu mandagûs atvykëliai kankinalaimingà miesèioniø ðeimà ir dujos vaikus, festivalis. Tyrinëjateþiûrovø iðtvermës ribas?

„Smagûs þaidimëliai“ – mano kû-rybos iðimtis. Filmas buvo sugalvo-tas kaip provokacija. Bet sutinku,kad mano filmai yra nepatogûs, nespsichologiniu poþiûriu jie nieko ne-paaiðkina, palieka þiûrovams pa-tiems vertinti destruktyvius veiksmus.Tikrovë, kurioje gyvename, – dardrastiðkesnë, chaotiðkesnë, joje në-ra principø ir moralës. Menas turikaþkaip atspindëti tuos konfliktus.

„Baltame kaspine“ rodote maþàvokieèiø miestelá Pirmojo pasauli-nio karo iðvakarëse. Jame vykstaþiaurûs teroro aktai. Jø kaltininkaitaip ir nebuvo nustatyti. Kai átari-mas krenta ant trylikmeèiø – ketu-riolikmeèiø vaikø, niekas nenorituo patikëti. Kodël?

Prie ðio projekto dirbau per de-ðimt metø. Norëjau ásiþiûrëti, kaipelgiasi grupë vaikø, kurie buvo auk-lëjami autoritariðkai. Viena vertus,tai jautrûs, á mokslà linkæ jauni pro-tai. Kita vertus, juos supa sugedæs irapsimelavæs suaugusiøjø pasaulis,kuriame tvirkinimas yra pridengtasapsimestiniu dievobaimingumu ir vi-sø pripaþástamais sàlygiðkumais.

Bausmës ir tiesos atskleidimobaimë – bûdingas tos tikrovësbruoþas.

Taip yra kiekvienoje tariamai ge-rai funkcionuojanèioje bendruome-nëje, kuri veikia iðkilus pavojui. Vi-sur ten, kur edukacija neprisidedaprie individualios laisvës raidos, kursmerkiami spontaniðki minties pa-sireiðkimai ir slopinamas autentið-kø emocijø reiðkimas, gimsta demo-nai. Filme pasinaudojau vokieèiøfaðizmo pavyzdþiu. Bet lygiai taippat galima pasakyti, kad tai – men-

talinio teroro atsiradimo vaizdinys,nesvarbu, deðiniojo, kairiojo, reli-ginio ar politinio. Man rûpëjo me-chanizmas. Jei drastiðkoms taisyk-lëms priversti paklusti þmonësjauèiasi nelaimingi, yra þeminami,jei praranda viltá, jie turi kaþkaip ið-reikðti savo neigiamus jausmus. Pas-kui jie dëkingai priims kiekvienà val-dþià, þadanèià uþmarðtá, situacijospagerëjimà. Daþniausiai uþ tai uþ-mokama dar didesne nelaisve.

„Baltame kaspine“ tas mechaniz-mas nëra toks akivaizdus. Negalibûti tikras, kokiais jausmais vado-vaujasi vaikai.

Nenoriu visko suversti grieþtamprotestantiðkam auklëjimui. Bet ne-tikiu ir ágimtu vaikø nekaltumu. At-virai kalbant, rimtai màstantis þmo-gus neprivalo pasiduoti iliuzijai, kadvaikai yra angelai. Uþtenka pama-tyti, kaip jie elgiasi, kaip þaidþia susavo bendraamþiais, kiek tame yrapykèio, troðkimo dominuoti. Tëvaiprojektuoja savo svajones. Jie ne-nori þinoti tiesos, nes ði yra karti.

Jûs tai pabrëþiate ðaltu, atsietupasakojimu, priverèianèiu keistipoþiûrá. Þiûrovas turi susimàstytine tik apie tai, kà mato, bet ir apietai, kaip mato. Jis turi ásisàmonintinuosavà poþiûrá á blogá, prievartà irjos vaizdavimà.

Man regis, tai reikia skirti. Kaipmatome pasaulá? Chaotiðkai, dali-mis, uzurpuodami teisæ viskà þino-ti, kai kartais ið tikrøjø nelabai su-prantame. Sutinkame þmogø irþinome apie já tiek, kiek jis mumsapie save pasakys. Að tai vadinu an-tipsichologizmu. Visi mano filmaikalba apie tai.

Taèiau kai kuriuos þmones paþásta-me giliau. Jûs árodote, koks apgau-lingas yra panaðus ásitikinimas.

Sunku bûti atviram su paèiu sa-vimi, kà ir kalbëti apie atsivërimàkitam. Dauguma mûsø mano, kadesame tolerantiðki ir liberalûs. Nie-kas nenori aðtrinti ástatymø, apsun-kinanèiø imigrantø integracijà. Ta-èiau jei manæs papraðytø pasirûpintiuþsienieèiø ðeima arba jà iðlaikyti,nebûtinai pasijusèiau laimingas.Dauguma þmoniø yra bailûs irmëgsta patogumus. Esame altruis-tiðki, mandagûs tik tada, kai tvirtaiuþsibarikaduojame savo namuose.

Kaltës jausmas gali padëti suprastisave?

Tikiu, kad egzistuoja emocinë pa-darytø skriaudø ar blogø poelgiø at-mintis, kurià taip mielai ir sëkmin-gai iðstumiame ið sàmonës. Pakankapajusti prustiðko keksiuko skoná,kad nemalonûs prisiminimai iðkartsugráþtø. Buvau auklëtas judëjø-krikðèioniø moralës dvasia. Kaltësklausimas yra vienas mano pasau-lëþiûros stulpø. Vis svarstau jo pra-gaiðtingà ir gydantá poveiká.

Kur glûdi kaltë tëvø, iðauklëjusiønaciø nusikaltëliø kartà?

Jø kaltë ta, kad jie suabsoliutinovertybes, kurias stengësi ádiegti sa-vo vaikams. Tokiø tëvø gyvenimesvarbiausia yra iðsaugoti principøgrynumà. Artimøjø meilæ, kanèià,skausmà, gëdà jie aukoja ant abst-rakèiø religiniø dorybiø altoriaus.Mokydami aklo paklusnumo ir dis-ciplinos, jie auklëja bûsimus totali-tariniø ideologijø fanatikus.

Ið pradþiø „Baltas kaspinas“ turëjovadintis „Teisinga Dievo ranka“.Kodël atsisakëte ðio pavadinimo?

Kad iðvengèiau tiesmukumo.Protestantø ðeimose vaikai buvomokomi nuolankiai atlikti auklëto-jø nurodymus ir ásakymus, o ne ti-këti gailestingu Dievu. Jie turëjo pa-klusti grieþtai autoritetø valiai, netjei jø nesuprato ir negerbë. Turëjoperimti ðventeiviðkà savo tëvø gyve-nimo modelá, nors juo netikëjo, nesjautë ir galëjo árodyti, kad tai neuþ-tikrina nei laimës, nei malonumo.

Galima jaustis nekaltam ir bûtiblogu þmogumi?

Kiekvienas pasirenka savà gyny-bos strategijà. Ieðko sau pasiteisi-nimø. Bando suðvelninti arba atsi-kratyti sàþinës priekaiðtø. Apie taiyra filmas „Paslëpta“. Kad uþmirð-tø nuodëmingà praeitá, DanielioAuteuil’o suvaidintas televizijosþurnalistas nuolat geria migdomuo-sius. Mane sudomino tokia nepato-gi situacija.

Individuali kaltë filme susijungiasu kolektyvine prancûzø visuome-nës kalte, vengiant prisiimti atsa-komybæ uþ karo Alþyre metaispadarytus nusikaltimus.

Alþyras nëra pagrindinë filmo te-ma. Bet man labai rûpi pastangosnuslëpti kai kuriuos nemaloniusfaktus, kurie silpnina gerà prancû-zø savijautà. Tà patá daro vokieèiai,kurie uþsispyræ tvirtina, kad neþino-jo apie þydø naikinimà. Ilgà laikàaustrai irgi buvo laikomi faðizmoaukomis. Siuþetà apie Madþidà –ávaikintà arabø kilmës berniukà, ku-rá be jokios prieþasties ið namø ið-meta prancûzø ðeima, paraðiau pa-siþiûrëjæs dokumentiná filmà,atskleidþiantá vieno incidento uþku-lisius. Po antivyriausybinës demonst-racijos Paryþiaus gatvëse 1961 m. po-licija mirtinai sumuðë ne vienà iðdemonstracijoje dalyvavusiø alþy-

rieèiø. Jø kûnai buvo sumesti á Se-nà. Kad nekiltø riauðës, laisva de-mokratinë þiniasklaida tai nutylëjo.

Po filmo „Paslëpta“ premjeros buvoraðyta, kad Jûs numatëte nepasi-tenkinimo sprogimà Paryþiauspriemiesèiuose, kur buvo protes-tuojama prieð rasizmà ir etniniømaþumø atskirtá.

Nesuprantu tokiø komentarø.Juk kolonializmo paveldo problemaþinoma jau seniai. Tik politikai ne-suvokia, kaip jà iðspræsti. Panaðiaibuvau nustebæs, kai po Rugsëjo 11-osios þmonës pradëjo kalbëti, esàstaiga atsidûrëme visiðkai kitamepasaulyje. Jie turëjo bûti labai nai-vûs, juk pasaulis prieð Amerikosatakà ir po jos visai nepasikeitë.

Koká vaidmená visame tame vaidinaþiniasklaida?

Svarbø. Viskà, iðskyrus tai, kà tie-siogiai patyrëme patys, daþniausiaisuþinome ið televizijos. Tai prime-na sugedusio telefono þaidimà.Kaþkas paðnibþda ausin informaci-jà, kitas jà perduoda toliau ir taipnuo vieno asmens prie kito ji paga-liau pasiekia mus. Lieka pareiga pa-tikrinti, ar tai dar turi kà nors ben-dra su tiesa. Man, kaip menininkui,pasaulio paþinimas ið antrø rankø,remiantis nepatikimais ðaltiniais,yra postmodernaus meno atpaþini-mo þenklas. Neatsitiktinai pasibai-gus Antrajam pasauliniam karui,kai suklestëjo elektroninë þiniask-laida, atëjo ir klasikinës naracijospabaiga.

Filme „Paslëpta“ Jûs taip pat nutri-nate ribas tarp tikrovës ir kinojuostoje uþfiksuotø vaizdø. Kamreikia tos provokacijos?

Ðiuolaikinë kultûra migdo, ji yramanipuliacija. Kultûra padeda kurtifikcinæ bûtá, dirbtinius áspûdþius.Bëga nuo realybës, neigià jà. Juk þi-nome, kad þudymas nëra toks, ko-ká matome siaubo filmuose. Kadmirtis nëra juokinga, kaip kad Taran-tino juostose. Taèiau þiûrëdami fil-mus daþnai apie tai pamirðtame ir...

O Jûs, kankindamas þiûrovus, noritejiems priminti, kaip yra ið tikrøjø.

Taip. Daug þiûrovø neiðlaiko„Smagiø þaidimëliø“ átampos. NetWimas Wendersas nesugebëjo iðbû-ti iki pabaigos. Þiûrovai jauèiasi ap-

gauti, nes sugadinau jiems pramo-gà. Prievartos vartotojai patiria ðo-kà, nes kankinimai neatrodo tokieádomûs, kaip kad jie ásivaizdavo.

Viename interviu sakëte, kad tasfilmas turëjo veikti kaip antausismiesèioniðkiems áproèiams. Bet arJums neatrodo, kad þiûrovai norëtøiðeiti ið kino teatro paguosti?

Menas yra ne tam, kad guostø.Net graikø tragedijos veikë kaip sa-votiðkas þiûrovø prievartavimas.Klausimas ne tas, ar verta taip elg-tis, reikia klausti, koks yra bandy-mo sukrësti þiûrovà tikslas? Viskàdarau tam, kad priversèiau reaguo-ti, iðprovokuoèiau savarankiðkaimàstyti. Kad atskleisèiau vaidmená,kurá þiûrovas atlieka þiniasklaidosspektaklyje.

Jûs laikomas vienu didþiausiøEuropos kino intelektualø, holivu-diðkos srovës prieðininku. Taèiausutikote filmuoti amerikietiðkà„Smagiø þaidimëliø“ perdirbiná suþvaigþdëmis. Kodël?

Prieþastis paprasta. Anglø rinko-se filmas vokieèiø kalba paprasèiau-siai suþlugtø. Tad kai man pasiûlësukurti perdirbiná, palaikiau tai pro-ga liûto urve sprigtelëti jam á nosá.Filmo premjera ávyko Niujorke.Kritikai tikëjosi pamatyti visai kitàfilmà, o ne tikslià, kadras po kadro,originalo versijà. Todël jie nebuvoman malonûs.

Ar nebuvo nuobodu antrà kartàkurti tà patá?

Jei bûtø buvæ galima sukurti ki-taip, tikrai bûèiau pabandæs.

Gráþkime prie „Balto kaspino“,tiksliau, prie blogos vaikystës, apiekurià daþnai pasakojate savo fil-muose. Ar tie ðokiruojantys vaizdaiyra reakcija á Jûsø patirtá?

Kai kurie kritikai bando atlikti to-kià psichoanalizæ. Bet turiu jus nu-vilti. Mano vaikystë buvo visai nor-mali ir gana laiminga. Iðskyrus tëvoiðëjimà pas kità moterá, kai man su-kako treji, didesniø problemø ne-kilo. Mes palaikëme ryðá. Pamenutëvo humoro jausmà. Jis buvo pa-naðus á mane, tik neturëjo barzdos.Priminë iðpuoselëtà, elegantiðkàanglø dþentelmenà. Manimi pakai-tomis rûpinosi moterys – motina,senelë ir teta. Niekas manæs ne-skriaudë.

Neabejoju, kad esate pavyzdingastëvas.

Tikrai ne toks geras, koks norë-èiau bûti. Kad pateisinèiau lûkes-èius, turëèiau skirti vaikams dau-giau laiko, o að jo neturiu daug.Geriau apie tai paklauskite manoþmonos. Ji greièiausiai atsakys, kadturiu daug trûkumø ir esu uþsispy-ræs kaip asilas. Bet kitaip nebûèiautapæs reþisieriumi.

PAGAL JANUSZO WRÓBLEWSK IOPOKALB Á ÞURNALE „POL I TYKA“PA R E N G Ë K . R .

Iðprovokuoti þiûrovàPokalbis su Michaeliu Haneke

Michael Haneke

7 meno dienos | 2010 m. kovo 19 d. | Nr. 10-11 (886-887) 9 psl.

Vël stebime biografiniø filmø irromanø bumà. Vieno konkretausþmogaus gyvenimas tokiame kûri-nyje tarsi sutrumpina atstumà tarppraëjusio laiko ir ðiø dienø patirties.Gal jau iðmokome vertinti asmenið-kus liudijimus, kad neliktume abe-jingi detalëms, praëjusios epochoskvapams ir garsams. Taèiau praëjusáketvirtadiená per LTV parodytos ið-kart trys dokumentiniø filmø prem-jeros suþadino visai kitokias mintis.Visai netolima istorija – dvideðimtNepriklausomybës metø – tapo ofi-ciozu, tuo, kas Sàjûdþio laikais va-dinta fasadine kultûra. Po filmø pa-sijutau lyg nublokðtas á Breþnevostagnacijos laikus. Bûtent tada patspopuliariausias þanras buvo teigia-mo herojaus portretas, tiksliau, so-vietinë hagiografija, juk net mokyk-lose buvo analizuojamas ryðkiausiastokio pobûdþio veikalas – Breþne-vo „Maþoji þemë“. Pasiþiûrëjæs Ra-munës Sakalauskaitës ir Editos Mil-daþytës filmà „Algirdas Brazauskas:liudijimai“ pagalvojau, kad filmoautorës tø „Maþosios þemës“ pa-mokø negali pamirðti iki ðiol. Josnedvejodamos kuria filmà – tostàsavo herojaus garbei. Jokiø abejo-niø, dvejoniø ar klausimø, susijusiøsu istorine personaþo misija, filmenekyla. Jis pieðiamas tik ðviesiomisspalvomis – visuomenës veikëjas,atsakingas þmogus ir tëvas, puikusmedþiotojas, komunistø partijosveikëjas, apvalæs Vilniø nuo, jo pa-ties þodþiais tariant, „daugiakal-biø“, iðgelbëjæs Lietuvà nuo rusøantplûdþio, vadovavæs nacionali-niam iðsivadavimui, Lietuvos ëjimuiEuropon, inicijavæs Valdovø rûmøstatybà.... Autorës nesitenkina sa-vo nuomone. Viena ið jø filmo pra-dþioje álipa á „Baltic Air“ lëktuvà(itin negrabi reklama – laivo spar-nas su kompanijos uþraðu) ir susi-tinka su buvusiu Lenkijos preziden-tu Aleksandru Kwaúniewskiu.Buvæs Liaudies Lenkijos komjauni-mo ir sporto funkcionierius taip patnepamirðo sovietinio þargono – jispaþeria liaupsiø filmo herojui. Kitipaðnekovai bus santûresni, bet pats

personaþas pateiks netikëtø prisipa-þinimø: „Tapau politiku per prievar-tà.“ Tai man atradimas: neþinojau,kad anksèiau á CK þmonës buvo va-romi dirbti prievarta. Kaip ir derahagiografiniam filmui, personaþasprisimena tëvus, mokyklà, pirmàdarbovietæ, draugystæ su kunigais irmeilæ moterims. Viskas paskubo-mis, nors filmas trunka beveik va-landà. Kiekviena tema pateikta slys-tant pavirðiumi, todël filmas knibþdabanalybiø. Þadëtø liudijimø filmenëra. Daug vietos skirta asmeni-nëms nuoskaudoms, Brazausko pa-tirtoms prezidentaujant.

Taèiau net ir blogiausias filmasfiksuoja laikà. Ateities istorikai, beabejo, pamatys daugiau uþ mus. Aðtaip pat jame pamaèiau ádomiø de-taliø. Pavyzdþiui, prie stalo sëdi irpietauja filmo herojus ir jo giminës,o ant stalo pûpso trilitrinis stiklai-nis su konservuotais agurkais. Kaiiðkart po Algirdo Brazausko „liu-dijimø“ prasidëjo Giedrës Þickytësir Liepos Rimkevièienës filmas apieVytautà Landsbergá „Laisvës dþia-zas“, pagalvojau, kad ðioje ðeimojetrilitrinio stiklainio ant pietø stalo,ko gero, nepamatysiu, o nelietuviøkalba Vilniaus gatvëje Landsbergiuitaip pat nesukels susierzinimo arnet neapykantos. Reþisierë akivaiz-dþiai siekë ámantresnës filmo for-mos, padësianèios atskleisti ne tikpersonaþà, bet ir jo laikà, amþinàlietuvio inteligento bûsenà ástrigustarp praeities ir maiðto prieð jà. To-dël, matyt, ir atsirado filme fluxustema ir Jonas Mekas, dþiazo kon-certas ir kitokie inteligentiðko gy-venimo atributai. Tik tinkamo pa-ðnekovo (-ës) profesoriui Þickytëtaip ir nesugebëjo rasti – sustingu-si, iðsigandusi mergina, kuri nuolattaikosi pasprukti ið kadro, vargu arteisingai suprato savo vaidmená. Jitokia medinë ir bebalsë, kad filmoforma, kuria bandoma iðlaisvinti irsave, ir filmo herojø nuo ágrisusiooficiozo, atrodo dirbtinai prilipdy-ta. Bet per balas brendantis ar mu-zikuojantis profesorius Landsbergisfilme labiau panaðus á tikrà istori-

jos veikëjà nei þmogus-paminklasBrazauskas. Landsbergio liudijimai –be abejo, autentiðki. Ðità ðventinæLTV „trilogijà“ baigë MindaugoMeðkausko ir Vilmos Balèiûnienës„Lietuva. Statusas: nepriklauso-ma“. Tai ryðkus dabar Lietuvoje vislabiau ásigalinèio reklaminio pro-pagandinio filmo pavyzdys. Jo tiks-las – naujo produkto, kuris vadinasiNepriklausoma Lietuva, reklama.Filmo autoriai pasitelkë tam tik-roms visuomenës grupëms – sporti-ninkams, mamoms, mokslininkams,nepriklausomybës kovø dalyviø arti-miesiems, studentams ir pan. – at-stovaujanèius personaþus. Ðie patei-kë savà to naujo „produkto“ vizijàir su juo susijusius lûkesèius. Kiek-vienas personaþas temà „suasmeni-na“ ir „suðildo“ panaðiai kaip kadai-se apie higieniniø áklotø „sparneliø“pranaðumus prabilusi mergina. Pa-vyzdþiui, Vytauto Kernagio duktëprisimena 1990-øjø kovo 11 d., stu-dentë Adelë – kaip su mama gráþo áLietuvà prasidëjus Sàjûdþiui. Visainenoriu pasiðaipyti ið tø autentiðkøprisiminimø. Tiesiog gaila, kad jieatsidûrë pavirðutiniðkame ir bana-liame kûrinëlyje. Spëju, kad filmokûrëjai geriau iðmano vieðøjø ryðiøtechnologijas, o ne kinà.

Ðventës baigësi, filmø sumaþëjo.Jø planuotojai sugeba nustebintinebent tuo, kad filmus vaikams irprotiðkai atsilikusiems daþniausiairodo vëlai vakare, o filmus suaugu-siems – savaitgalio rytais, bet tai,matyt, irgi viena lietuviø mentalite-to ypatybiø.

Svarbiausias ðios savaitës filmas,be jokiø abejoniø, prieð keleriusmetus sukurtas Paulo Thomaso An-dersono „Bus  kraujo“ (TV3,  20  d.22 val.). Tai – amerikieèiø literatû-ros klasiko Uptono Sinclairo roma-no ekranizacija. Ðis dabar beveikpamirðtas vienas populiariausiøXX a. pradþios raðytojø yra sukû-ræs ir romanà apie Èikagos sker-dyklose dirbusius lietuvius. Bet„Bus kraujo“ nukels á XIX a. pa-baigos Kalifornijà. Sidabro ieðkoto-jui Danieliui Plenvju nuolat nesise-

ka. Kartà su sûnumi jie patenka ánaftos karðtligës apimtà miestà.Nors já valdo charizmatiðkas pa-mokslautojas Elis, Danielis netru-kus bûtent èia pradës kurti savo naf-tos imperijà...

Andersonas yra vienas gabiausiøamerikieèiø jaunosios kartos reþi-sieriø. Ankstesni jo filmai „Smagiosnaktys“ ir „Magnolija“ árodë ir re-þisieriaus pagarbà 7-ojo deðimtme-èio amerikieèiø kinui, pirmiausiaRoberto Altmano kûrybai. Taèiau„Bus kraujo“ stilius labiau sietinassu Orsono Welleso „Pilieèiu Keinu“ir klasikiniu Holivudo kinu. Danie-lis yra toks pat vizionierius ir vieni-ðas vilkas, koks buvo Welleso Kei-nas. Nors pats Andersonas ir tvirtinonorëjæs sukurti „senamadiðkà fil-mà“, „Bus kraujo“ nëra toks pa-prastas. Jame vaizduojama prievar-ta, valdþios ir pinigø troðkimaskartais atrodo groteskiðki, kartaispernelyg kraðtutiniai, kad neerzin-tø ðeðtadienio vakare prie televizo-riaus ásitaisiusiø þiûrovø. Bet jis tik-rai puikiai nufilmuotas RobertoElswito, o pagrindiná personaþà su-vaidinæs Danielis Day-Lewisas darkartà patvirtino, kad yra vienas ge-riausiø. Kartu filmà persmelkia tik-ra ir jau pamirðta kino epo, senojovesterno dvasia.

LTV vël atgaivino „Elito kinà“,tik jau sekmadienio vakare. Bûsi-me priversti apsispræsti, kas esame, –snobai ar elitas. Ðá savaitgalá LTV

parodys vokieèiø reþisieriaus Det-levo Bucko 2006 m. filmà „Þiaurusgyvenimas“ (LTV, 21 d. 23.30). Teguneatbaido didaktiðkas pavadinimas,filmas vertas dëmesio. Tai pasako-jimas apie penkiolikmetá Michaelá,kuris kartu su motina ið provincijospersikelia á Berlynà. Jie atsiduriaimigrantø kvartale. Kaimynai nëramalonûs, mokyklà terorizuoja nu-sikaltëliai, tëvas miræs, o emociðkainebrandþiai motinai sûnus nelabairûpi, ji ieðko dar vieno turtingo mei-luþio, todël Michaelis anksti privers-tas suaugti. Bet miestas, jo gyveni-mas ir nauji þmonës þavi vaikinukà.Paþemintas ir persekiojamas klasësdraugø Michaelis ras uþuojautà tarpsmulkiø nusikaltëliø. Netrukus jis irpats ims pardavinëti narkotikus, su-sidës su turkø mafija. Ar po viso togalima gráþti á normalø gyvenimà?

Nostalgiðkus prisiminimus apiesovietinæ vaikystæ sugràþins Algir-do Aramino „Maþa iðpaþintis“ (LTV,20 d. 23.10). Pagrindinis filmo he-rojus atsidûrë sunkiame ruoþe tarpvaikystës ir suaugusiøjø pasaulio.Amþinas konfliktas (su tëvu, mo-kykla, klasës draugais) atrodo ne-iðsprendþiamas. Filmas gana didak-tiðkas, bet jis ir apie vertybes, kuriostada atrodë nekvestionuojamos.Laimë, kvietimas „Benai, plaukiamá Nidà“ nesukelia nereikalingø klau-simø.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Lietuviðkos hagiografijos ypatybësKrësle prie televizoriaus

„Þiaurus gyvenimas“

Anonsai

Valdiðkame „Lëlës“teatre – „Privati valda“

Ávairûs lietuviø liaudies pasakosapie naðlaitæ Elenytæ ir Joniukà avi-nukà variantai Vilniaus teatre „Lë-lë“ buvo statomi ne kartà. Vienaspirmøjø ðios pasakos pastatymø –dar 1976 m. mûsø lëliø teatro meist-ro Vitalijaus Mazûro sukurtasspektaklis „Avinëlio teismas“ pagalpoeto Marcelijaus Martinaièio pje-sæ. Tuomet spektaklis buvo vertin-tas prieðtaringai...

Ðiuo metu V. Mazûras ruoðia nau-jà minëtos pasakos variantà pava-dinimu „Privati valda“. Jaunimui irsuaugusiems skirto spektakliopremjera numatyta kovo 21 d.18 val. Didþiojoje „Lëlës“ salëje.Spektaklio reþisierius ir dailininkas –V. Mazûras, kompozitorius – Faus-

tas Latënas, choreografë – Sigita Mi-kalauskaitë. Prie vaidinimo bendra-autoriø dera priskirti ir MarcelijøMartinaitá. Reþisieriaus praðomaspoetas perraðë kai kurias savo pje-sës scenas.

Spektaklio „Privati valda“ vaidy-ba patikëta jauniesiems lëlinin-kams, kurie ðià vasarà baigs aktori-nio meistriðkumo studijas Lietuvosmuzikos ir teatro akademijoje.Jiems tai nëra pirmas pasirodymasprofesionalioje scenoje. Dar pra-

ëjusiø metø rudená jaunieji Algir-do Latëno kurso aktoriai, padeda-mi specializacijos dëstytojo Algir-do Mikuèio, „Lëlës“ þiûrovamspristatë Konstanty Ildefonso Gaù-czyñskio „Þaliojo þàsinëlio teatrà“.Dalis jø – Ðarûnas Datenis, IndrëLiutkevièiûtë, Simonas Storpirðtis,Imantas Precas, Giedrë Giedraity-të, Asta Stankûnaitë, Jûratë Trima-kaitë ir Karolis Algimantas Butvy-das – vaidina ir naujoje „Lëlës“premjeroje.

Marcelijus Martinaitis „Avinëlioteisme“ nagrinëjo þmogiðkumo irvaldþios konflikto, pasigailëjimo,konformizmo ir iðdavystës temas.Poetiniame filosofine vadintos pje-sës tekste slypëjo ir politinës to me-to potekstës. „Mësos, mësos...“, –rëkia varnø choras avinëlio pasmer-kimo scenoje tarsi groteskiðkas pri-minimas, kokiais „kaltø ieðkojimo“

laikais anuomet gyveno visuomenë.Ðiandien, prabëgus daugiau neitrims deðimtims metø, Martinaièiokûrinio problematika Mazûrui te-beatrodo aktuali: pasaulis netapomaþiau þiaurus, valdþia vis dar pri-klauso galvijams, o tyras gëris au-kojamas vardan piktos, tamsios uþ-gaidos.

Mitinis pasakos pasaulis ðiamespektaklyje transformuotas á urba-nistiniø atliekø sàvartynà – „priva-èià valdà“. Tokioje aplinkoje atsidu-ria Jonas ir Elenytë su savo broliukuJoniuku, pavirtusiu á avinukà. Tarpnetikëtai susitikusiø, vienas kità at-radusiø jaunuoliø ásiþiebia meilë.Deja, jai nelemta þydëti. Jono, Ele-nytës ir avinuko likimai atsiduriagrupës „ðiuolaikiniø“ veikëjø ran-kose, kuriems priklauso galia val-dyti, kurie savo „privaèioje valdo-je“ gali iðdarinëti, kà tik nori: ið

þmogaus padaryti Karaliaus pa-mëklæ, sunaikinti tyrà mergelæ ir pa-smerkti tà, kuris negali apsiginti. Te-reikia pasidabinti bukanosëmis,atvëpaþandëmis kaukëmis, kadprievartos ir þiaurumo teatras pra-sidëtø. Ðio pikto þaidimo metu Jo-nas bus priverstas uþsidëti Kara-liaus karûnà, Elenytë – atsisëstisosto paðonëje; jauniesiems hero-jams teks spræsti iðlikimo, iðtikimy-bës ir þmogiðkø vertybiø klausimus.

Naujojoje „Lëlës“ premjerojeþiûrovai iðvys ávairias lëliø teatroraiðkos priemones: aktoriai vaidinssu kaukëmis, manipuliuos lëlëmis,kartais patys atrodys lyg lëlës ar ko-kio fantasmagoriðko sapno figûros.Be to, Vitalijus Mazûras paruoðë in-triguojanèià staigmenà. Avinëlá vai-dins – spëkit kas? Tos tyros bûtybësskriaust nevalia...

V I LN IAUS TEATRO „ L Ë LË “ INF.

„Privati valda“

10 psl. 7 meno dienos | 2010 m. kovo 19 d. | Nr. 10-11 (886-887)

K o v o 1 9 – 2 8

Vilniaus dailës akademija kvieèia dalyvautitarptautiniame konkurse Nidos meno kolonijos

direktoriaus vietai uþimti

Nidos meno kolonija yra naujas Dailës akademijos padalinys, 2011 m.vasario mënesá pradësiantis veikti Nidoje, Neringoje. Jo tikslas – su-kurti palankias sàlygas inovacijoms meno edukacijos bei meno prakti-kos srityse diegti ir tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti. Kolonijaorganizuos kûrybines dirbtuves, vasaros mokyklas, parodas, konferen-cijas ir pan.; inicijuos ir ágyvendins edukacijos bei meno projektus; ad-ministruos tarptautinæ meniniø rezidencijø programà.Reikalavimai kandidatui:- maþiausiai trejø metø tarptautiniø edukacijos ir meno projektø val-

dymo patirtis;- labai geros anglø kalbos þodþiu ir raðtu þinios;- komunikabilumas ir konstruktyvumas;- aukðtojo mokslo diplomas socialiniø, humanitariniø mokslø arba

menø srityse.Paraiðka turi pasiekti Vilniaus dailës akademijà ne vëliau kaip

2010 m. geguþës 3 d. 16 val.Kita svarbi informacija (anglø kalba): www.vda.lt / EN / Nida Art

Colony

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Birutës Þilytës kûrybos paroda „Skaidri

tamsa“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI–XIX a.

„Francisco Goya. Los caprichos“ (ið Latvijos

nacionalinio dailës muziejaus kolekcijos)

Radvilø rûmaiVilniaus g. 22

Lietuviø iðeivijos kûrybos paroda „Dovana

Nepriklausomai Lietuvai“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Baltø menas“

Paroda „Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës

valdovø rûmø radiniai“

Paroda „Liublino unija ir jos epocha Jano

Mateikos kûryboje“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Nepriklausomos Lietuvos dvideðimtmeèio

akimirkos“

Vytauto Kauðinio plakatø ir fotografijø

paroda

Paroda „Gyvenimas virð vandens“

Senasis arsenalasArsenalo g. 3

Lietuvos proistorë

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená — ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 1644

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus

ekspozicija

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

2009 metø „Swedbank“ meno apdovanoji-

mo nominantø paroda

nuo 19 d. — Gintaro Makarevièiaus „Pieði-

niai“

Kæstuèio Grigaliûno „Mirties dienoraðèiai“

„Lietuvos aido“ galerijaÞemaitijos g. 11

iki 25 d. — Andriaus Giedrimo tapybos

paroda „Upës tëkmë“

LDS galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Mato Dûdos kûrybos paroda „Neatpaþásta-

mø árankiø atspaudai“

Kristinos Norvilaitës kûrybos paroda „Stebë-

kite kelio þenklus!“

„Arkos“ galerijaAuðros Vartø g. 7

iki 24 d. — paroda „Pieðinys 2010“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Paroda-akcija „Ið dailininkø dirbtuviø“

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 20 d. — paroda „Meno kûrinys lietuviø

pasakø motyvais“

Vilniaus dailës akademija. Dizainoinovacijø centras „Titanikas“Maironio g. 3

Arûno Vaitkûno (1956—2005) paroda

Vilniaus fotografijos galerijaStikliø g. 4

iki 27 d. — Joanos Deltuvaitës fotografijø

paroda-projektas „Tà naktá, kurià nemiegojau...“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Leono Striogos skulptûros

Lietuvos dailininkø sàjungosparodø salëVokieèiø g. 4/2

iki 23 d. — LDS auksiniø þenkliukø laureatø

kûrybos paroda

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Sigitos Maslauskaitës tapyba

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

iki 20 d. — „Pirmyn, Emalio Lietuva“

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Tomo J. Daunoros akvareliø paroda „34/45“

Raimondo Martinëno tapyba

Jono Meko vizualiøjø menøcentrasGynëjø g. 14

Paroda „Laisvalaikis, sportas, kultûra“

Savicko paveikslø galerijaTrakø g. 7

Aleksandro Vozbino tapybos paroda

„KRIZEnantis pavasaris“

Uþsienio reikalø ministerijaJ. Tumo Vaiþganto g. 2

Antano Sutkaus fotografijø paroda „Sartras

ir Bovuar: penkios dienos Lietuvoje“

VGTU bibliotekos galerija „A“Saulëtekio al. 14

iki 27 d. — Wenche Selmer architektûros

paroda

„Juðkus Gallery“Barboros Radvilaitës g. 6 b

Raimundo Sliþio pieðiniø, akvareliø ir

grafikos darbø paroda

Galerija ,,ARgenTum“Latako g. 2

iki 27 d. — parodø ciklas ,,Mokytojai“.

Vytauto Mockaièio paroda

„Domus“ galerijaLukðio g. 32

iki 21 d. — menininkiø paroda „Vyrams“

„Dalios“ galerijaÞirmûnø g. 70

Ingos Dambrauskienës tapyba

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

iki 27 d. — paroda „Þvilgsnis á Dzûkijà“

Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Vytauto Juozo Kavaliausko paroda

Valstybinio Vilniaus Gaono þydømuziejaus Tolerancijos centrasNaugarduko g. 10/2

Wiesùawo Rosochos (Lenkija) grafikos darbø

paroda „Nebylusis kinas“ („Margas paukðtis“)

Galerija „2W“Pilies g. 8a

Vilmanto Dambrausko, Raimundo Janulio ir

Petro Raðtiko paroda „Nemiga“

Vilniaus kolegijos Dizaino ir tech-nologijø fakulteto meno galerijaGerosios Vilties g. 19

Japonø keramikos paroda

iki 20 d. — Valentino Antanavièiaus paroda

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Viktoro Oranskio dovanotø dailës dirbiniø

paroda

Norvegø tapybos paroda „Nuo Dalio iki

Dolko“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Skulptûrø paroda Vytautui Martiðiui atminti

„Martiðius & Zavadskis“

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Budistiniø ritininiø pieðiniø paroda

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

iki 28 d. — Prano Griuðio tapyba

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

iki 27 d. — Arvydo Þalpio paroda „(Ne)

vizitinë kortelë“

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusRotuðës a. 13

Lietuviø egzodo literatûros apþvalga „Iðëjæ

sugráþti“

„Antanui Baranauskui — 175“

„Lekia dainos ið jaunos krûtinës“ (Liudui

Girai — 125)

Marijos Macijauskienës 80-meèiui skirta

paroda „Kaip laukiantis medis“

Paroda „Þaizdos metafizika“ (Rièardui

Mikutavièiui — 75)

VDU galerija „101“Laisvës al. 53

Algimanto Kezio paroda „Miestovaizdþiai“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Algio Kliðevièiaus (1950—2008) kûrybos

paroda „Tarp atëjimo ir iðëjimo“

Dailës parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Tarptautinë ðiuolaikinio meno bienalë

„Jaunieji Europos kûrëjai 2009—2011“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Algirdo Petrulio tapybos paroda „95“

Klaipëdos fotografijos galerijaTomo g. 7

Valentino Juraièio fotografijos

Ð I A U L I A I

Galerija „Laiptai“Þemaitës g. 83

nuo 19 d. — Martyno ir Edmundo Gaubø

paroda (skulptûra, tapyba, pieðiniai, objektai)

Dailës galerijaVilniaus g. 245

nuo 20 d. — Ðiauliø regiono tautodailë

P A N E V Ë Þ Y S

Dailës galerijaRespublikos g. 3

Stasio Aukðtuolio kûrybos paroda „Graffiti-

2. Pieðiniai“

„Galerija XX“Laisvës a. 7

Aistës Kirvelytës kûrybos paroda

K Ë D A I N I A I

Janinos Monkutës Marksmuziejus-galerijaJ. Basanavièiaus g. 45

iki 20 d. — fotoparoda „Þmogus“

T E L Ð I A I

VDA Telðiø parodø salëKæstuèio g. 3

Sauliaus Jankausko fotografijø paroda

„Ðiauliai“

Adolfo Andrijausko (1958—2009) darbø

paroda

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras20 d. 18 val., 21 d. 12 val. — PREMJERA!

J. Tamulionio „BRUKNELË“ (M. Brëdikytës

libretas pagal M. Vainilaièio pasakà). Muzi-

kos vad. ir dir. — R. Ðervenikas. Reþ. —

G. Padegimas, dail. — B. Ukrinaitë, choreogr. —

A. Ðeiko, choro meno vad. — È. Radþiûnas

23 d. 18.30 — J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“.

Dir. — V. Virþonis

24 d. 18.30 — R. Ðèedrino „ANA KARENINA“.

Dir. — A. Ðulèys

25 d. 18.30 — F. Lehãro „LINKSMOJI NAÐLË“.

Dir. — J. Geniuðas

26 d. 18.30 — „RUSIÐKASIS HAMLETAS“

(pagal L. van Beethoveno ir G. Mahlerio

muz., su fonograma)

27 d. 18.30 — G. Verdi „RIGOLETAS“.

Dir. — M. Staðkus

28 d. 12 val. — B. Pawlowskio „SNIEGUOLË

IR SEPTYNI NYKÐTUKAI“. Dir. — A. Ðulèys

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

19 d. 18 val. — F. Dostojevskio „STEPAN-

ÈIKOVO DVARAS“. Reþ. — J. Vaitkus

20 d. 18 val. — D. Wassermano, J. Dariono,

M. Leigh „ÞMOGUS IÐ LA MANÈOS“.

Reþ. — A. Veèerskis

21 d. 12 val. — K. Èiukovskio „DAKTARAS

AISKAUDA“. Reþ. — E. Jaras

23 d. 18 val. — „DIENOS IR DAINOS“ (dainos

spektaklis, skirtas E. Piaf). Reþ. — R. Morkû-

nas

24 d. 18 val. — PREMJERA! A. Schnitzlerio

„10 DIALOGØ APIE MEILÆ“. Reþ. — Y. Ross

25 d. 18 val. — G. Flaubert’o „MADAM

BOVARI“. Reþ. — J. Vaitkus

26 d. 18 val. — R. Cooney „MEILË PAGAL

GRAFIKÀ“. Reþ. — A. Veèerskis

Maþoji salë

19 d. 18 val. — „BARBORA RADVILAITË“.

Scenarijaus aut. ir reþ. — A. Kinderis

(Alytaus miesto teatras)

20 d. 15 val. — J. Griðkoveco „PLANETA“.

Reþ. — A. Dainavièius

21 d. 16 val. — H. Ibseno „MEISTRAS

SOLNESAS“. Reþ. — Y. Ross

23 d. 19 val. — „ÐILKAS“ (pagal A. Baricco

romanà). Reþ. — B. Mar

24 d. 18 val. — E. Ashley „GAIDUKAS“.

Reþ. — J. Smoriginas

25 d. 18 val. — A. Ðkëmos „SAULËTOS

DIENOS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

26 d. 18 val. — M. Duras „MEILUÞIS“. Aktorës

B. Mar monospektaklis

Vilniaus maþasis teatras19 d. 18.30 — B. Srbljanoviã „ÐEIMYNINËS

ISTORIJOS“. Reþ. — R. Tuminas

20 d. 18.30 — A. Èechovo „TRYS SESERYS“.

Reþ. — R. Tuminas

21 d. 18.30 — T. McNally „MEISTRIÐKUMO

PAMOKA (MARIA CALLAS)“.

Reþ. — G. Padegimas

23 d. 18.30 — „MANO SIELOS NETYLANÈIOS

STYGOS...“. A. Latëno ir „Rojaus tûzø“ spek-

taklis

24 d. 18.30 — F. Bordono „PASKUTINIAI

MËNESIAI“. Reþ. — R. Tuminas, A. Dapðys

25 d. 18 val. — A. Þebrausko improvizacijø

ðou „KITAS KAMPAS“

26 d. 18.30 — E. Albee „TRYS AUKÐTOS

MOTERYS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

OKT/ Vilniaus miesto teatras19 d. 19 val. Ûkio banko teatro arenoje —

broliø Presniakovø „VAIDINANT AUKÀ“.

Reþ. — O. Korðunovas

20 d. 19 val. „Menø spaustuvës“ Juodojoje

salëje — M. von Mayenburgo „UGNIES

VEIDAS“. Reþ. — O. Korðunovas

Valstybinis jaunimo teatras19 d. 18 val. — E. Scarpettos „VARGÐAI.

ARISTOKRATAI“. Reþ. — P.E. Landi

20 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko

„PAIKA PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas

(Salë 99)

20 d. 18 val. — H. Ibseno „ÐMËKLOS“.

Reþ. — A. Jankevièius (Salë 99)

21 d. 12 val. — A. Liobytës „AUKSO

OBUOLYS“. Reþ. — A. Gluskinas

21 d. 18 val. — A. Anros „KATINAS TEMZËJE“.

Reþ. — G. Makarevièius

23 d. 18 val. — W. Gombrowicziaus „IVONA,

BURGUNDO KUNIGAIKÐTYTË“.

Reþ. — J. Vaitkus

24 d. 18 val. — A. Anros „BESTIJA ÞYDROM

AKIM“. Reþ. — G. Makarevièius

25 d. 18 val. — „ÐEKSPYRIADA“. Reþ. —

G. Varnas (Valstybinis jaunimo teatras ir

teatras „Utopia“)

26 d. 18 val. — „UÞSISPYRËLËS TRAMDY-

MAS“ (pagal W. Shakespeare’à).

Reþ. — C. Grauþinis

Rusø dramos teatras20 d. 12 val. — N. Gumiliovo „PERMAINØ

MEDIS“. Reþ. — A. Gluskinas

21 d. 12 val. — J. Ðèiuckio „TRYS PARÐIUKAI“.

Reþ. — J. Ðèiuckis

21 d. 18 val. — R. Cooney „NR. 13“.

Reþ. — E. Muraðovas

23 d. 18 val. — PREMJERA! Ch. Halkos opera

„JULIUS“. Reþ. — M.S. Ðimulynaitë

25 d. 18 val. — Y. Reza „ATSITIKTINIS

ÞMOGUS“. Reþ. — J. Vaitkus (teatras „Mens

Publica“)

Vilniaus teatras „Lëlë“Didþioji salë

20 d. 12 val. — S. Siudikos „TRYS

PARÐIUKAI“. Reþ. — A. Mikutis

21 d. 18 val. — PREMJERA! M. Martinaièio

„AVINËLIO TEISMAS“. Reþ. ir dail. —

V. Mazûras

Maþoji salë

20 d. 14 val. — V. Palèinskaitës „BJAURUSIS

7 meno dienos | 2010 m. kovo 19 d. | Nr. 10-11 (886-887) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Baltazaro klajonës : [romanas] / Amin Maalouf ; ið prancûzø kalbos vertë Stasë Banionytë. –

Vilnius : Þara, [2010] (Vilnius : Logotipas). – 393, [3] p. – Tiraþas [1500] egz. – ISBN 978-9986-

34-227-4 (ár.) : [30 Lt 52 ct]

Bëras vëjas : [eilëraðèiai, esë] / Vita Jaðinauskaitë. – Utena : Utenos Indra, 2010 ([Utena] :

Utenos Indra). – 27, [2] p., ásk. virð. : iliustr. – Tiraþas 300 egz. – ISBN 978-609-8004-34-2 (ár.)

Cirko sûnus : romanas / John Irving ; ið anglø kalbos vertë Aurelija Jucytë. – Vilnius : Alma

littera, 2010 (Kaunas : Auðra). – 836, [1] p. – Tiraþas 4000 egz. – ISBN 978-9955-38-540-0

(ár.) : [42 Lt 31 ct]

Darbai ir dienos / Vytauto Didþiojo universitetas ; redakcijos kolegija: Egidijus

Aleksandravièius – vyriausiasis redaktorius ... [et al.]. – Kaunas : Vytauto Didþiojo universiteto

leidykla, 2009. – ISSN 1392-0588

[T.] 52. – 2009 (Kaunas : Morkûnas ir Ko). – 301, [1] p. : iliustr. – Str. liet., angl., lenk. – Santr.

liet., angl. – Tiraþas 250 egz.

Gailestingumas : romanas / Jodi Picoult ; ið anglø kalbos vertë Vilija Vitkûnienë. – Vilnius :

Alma littera, 2010 (Kaunas : Spindulio sp.). – 424, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-

38-468-7 (ár.) : [30 Lt 31 ct]

Paskutinë Antuano de Sent-Egziuperi paslaptis : kaip áminta lakûno þûties máslë / Jacques

Pradel, Luc Vanrell ; ið prancûzø kalbos vertë Inga Sturytë. – Vilnius : Þara, [2010] (Vilnius :

Logotipas). – 186, [1] p., [4] iliustr. lap. : þml. – Tiraþas [1000] egz. – ISBN 978-9986-34-225-0 :

[26 Lt 16 ct]

Paukðèiai virðum vaivorykðtës : apsakymai ir novelës / Joana Danutë Þilaitytë ; [sudarytojas

Jonas Juðkaitis]. – Vilnius : Þara, [2010] (Vilnius : Logotipas). – 242, [2] p., [6] iliustr. lap. :

portr. – Tiraþas [700] egz. – ISBN 978-9986-34-224-3 (ár.) : [18 Lt 53 ct]

Rikoðetas : [romanas] / Sandra Brown ; ið anglø kalbos vertë Darius Kaunelis. – Vilnius : Alma

littera, 2010 (Kaunas : Spindulio sp.). – 468, [2] p. – Tiraþas 4000 egz. – ISBN 978-9955-38-

542-4 (ár.) : [30 Lt 31 ct]

Slaptoji kalba : [romanas] / Tom Rob Smith ; ið anglø kalbos vertë Indrë Velièkaitë. – Vilnius :

Alma littera, 2010 (Kaunas : Spindulio sp.). – 442, [4] p. – Tiraþas 2200 egz. – ISBN 978-9955-

38-546-2 (ár.) : [30 Lt 31 ct]

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Brëkðtanti auðra : [romanas] / Stephenie Meyer ; ið anglø kalbos vertë Viktorija Labuckienë. –

Vilnius : Alma littera, 2010 (Kaunas : Spindulio sp.). – 644, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-9955-38-483-0 (ár.) : [32 Lt 42 ct]

Grybø karas : [poema] / Justinas Marcinkevièius ; dailininkas Gintaras Jocius. – Vilnius : Alma

littera, 2010 (Vilnius : Sapnø sala). – [24] p. : iliustr. – Tiraþas 5000 egz. – ISBN 978-9955-08-

224-8 (ár.) : [11 Lt 30 ct]

Katinëlis ir gaidelis : lietuviø pasaka / iliustravo Vaclovas Kosciuðka. – Vilnius : Alma littera,

2010 (Vilnius : Sapnø sala). – [18] p. : iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-38-552-3

(ár.) : [9 Lt 88 ct]

Laisvas kritimas : [apysaka] / Roderick Gordon ir Brian Williams ; ið anglø kalbos vertë Dalius

Norkûnas. – Vilnius : Alma littera, 2010 (Kaunas : Spindulio sp.). – 465, [3] p. – Ciklo 3-ioji

knyga. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-38-513-4 (ár.) : [30 Lt 31 ct]

Lesë gráþta : [apysaka] / Eric Knight ; ið anglø kalbos vertë A. Daukantas ; [iliustravo A.

Kerms]. – Vilnius : Alma littera, 2010 (Kaunas : Spindulio sp.). – 253, [3] p. : iliustr. – Tiraþas

1000 egz. – ISBN 978-9955-38-108-2 (ár.) : [16 Lt 95 ct]

Narutas : [komiksas] / Masaðis Kiðimotas ; ið anglø kalbos vertë Deimena Labanauskaitë. –

Vilnius : Alma littera, 2009- . – Skaitoma ið kitos pusës. – ISBN 978-9955-38-252-2

D. 12: Aukðtas skrydis / [ið anglø kalbos vertë Daumantas Gadeikis]. – 2010 (Kaunas : Auðra). –

185 p. : iliustr. – Tiraþas 2500 egz. – ISBN 978-9955-38-521-9 : [9 Lt 88 ct]

Nikas Deinas : [romanas] / Melvin Burgess ; ið anglø kalbos vertë Dalius Norkûnas. – Vilnius :

Alma littera, 2010 (Vilnius : Standartø sp.). – 377, [3] p. – (Beveik suaugæ, ISSN 1822-6981). –

Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-38-557-8 : [18 Lt 36 ct]

Paþymëtoji : [apysaka] / P.C. Cast ir Kristin Cast ; ið anglø kalbos vertë Gabrielë Gailiûtë. –

Vilnius : Alma littera, 2010 (Kaunas : Spindulio sp.). – 285, [2] p. – Ciklo “Nakties namai” 1-oji

knyga. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-38-505-9 (ár.) : [21 Lt 19 ct]

Saros veidas : [romanas] / Melvin Burgess ; ið anglø kalbos vertë Rûta Razmaitë. – Vilnius :

Alma littera, 2010 (Vilnius : Standartø sp.). – 213, [1] p. – (Beveik suaugæ, ISSN 1822-6981). –

Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-38-558-5 : [14 Lt 12 ct]

Saulëlydis : [romanas] / Stephenie Meyer ; ið anglø kalbos vertë Viktorija Labuckienë. –

Vilnius : Alma littera, 2010 (Kaunas : Spindulio sp.). – 469, [2] p. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-9955-38-044-3 (ár.) : [30 Lt 31 ct]

Ðëtoniðkos iðleistuvës : [apysakos] / Meg Cabot, Kim Harrison, Michele Jaffe, Stephenie Meyer,

Lauren Myracle ; ið anglø kalbos vertë Zita Marienë. – Vilnius : Alma littera, 2010 (Kaunas :

Spindulio sp.). – 243, [3] p. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-38-549-3 (ár.) : [14 Lt 12 ct]

Voro vestuvës : [poema] / Justinas Marcinkevièius ; iliustravo Gintaras Jocius. – Vilnius : Alma

littera, 2010 (Vilnius : Sapnø sala). – [22] p. : iliustr. – Tiraþas 5000 egz. – ISBN 978-9955-38-

391-8 (ár.) : [12 Lt 71 ct]

Zuikis puikis : [poemëlë] / paraðë E. Mieþelaitis ; iliustravo V. Kosciuðka. – Vilnius : Alma

littera, 2010 (Vilnius : Sapnø sala). – [21] p. : iliustr. – Virð. aut. nenurodytas. – Tiraþas 5000

egz. – ISBN 978-9955-38-373-4 (ár.) : [11 Lt 30 ct]

ANÈIUKAS“. Reþ. — A. Pociûnas

20 d. 19 val. — V.V. Landsbergio „VILIS“.

Reþ. — V.V. Landsbergis

21 d. 12, 14 val. — N. Indriûnaitës „SNIE-

GUOLË IR SEPTYNI NYKÐTUKAI“.

Reþ. — N. Indriûnaitë

„Menø spaustuvë“19 d. 19 val. Juodojoje salëje — M. Koren-

kaitës „PABËGIMAS Á AKROPOLÁ“.

Reþ. — A. Giniotis (teatras „Atviras ratas“)

20 d. 19 val. Kiðeninëje salëje —

„IÐLAISVINTI ÞANÀ“. Reþ. — I. Stundþytë

(teatras „Atviras ratas“)

„Naujosios operos akcija NOA“

24 d. 19 val. Juodojoje salëje — ðokio opera

„NO AI DI“

25, 26 d. 18 val. Studijoje II — gyvos anima-

cijos filmas-opera „KLIUDÞIAU“

25 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „IZADORA“

25 d. 19 val. Juodojoje salëje — „TAKUMAS“.

Choreogr. — J. Deineko; „PAUNKSMË“.

Choreogr. — G. Ubartaitë. Groja muzikinë

grupë „Liberte“, „Agnus OK“ ir studija

„Kinesfera“

Audronio Liugos produkcija21 d. 19 val. „Menø spaustuvës“ Juodojoje

salëje — J.P. Shanley „DVEJONË“.

Reþ. — J. Juraðas

VGTU teatras-studija „Palëpë“Trakø g. 1

20 d. 18, 20 val. — „LAUKIU LAIÐKO“.

Reþ. — D. Braþiûnas

Raganiukës teatras20 d. 12 val. — ,,LOKYS IR MERGAITË“

20 d. 13 val., 27 d. 17 val. — ,,DRÀSIOJI

PUPULË“

21 d. 10 val. — „ANGELØ PASAKA“

21 d. 12 val. — ,,PINOKIS“

21, 28 d. 13 val., 28 d. 10 val. — ,,GERAS

ÐUO FERDIS“

21 d. 17 val. — vaikø teatro diena

„Elfø teatras“20 d. 12 val. — „NULËPAUSIO GIMTADIENIS“

KAUNAS

Kauno valstybinis dramos teatras19, 20, 27 d. 19 val. Maþojoje scenoje —

PREMJERA! D. Lipskerovo „JELENA IR

ÐTURMANAS“. Reþ. — S. Paciukas

19 d. 19 val. Ilgojoje salëje — „VYRAI

BALTAIS SIJONAIS“. Reþ. — G. Ivanauskas

(G. Ivanausko teatras)

20 d. 18 val. Tavernos salëje — I. Hagerup

„STIKLINË ARBATOS SU CITRINA“.

Reþ. — D. Juronytë

21 d. 12 val. Parketinëje salëje —

V.V. Landsbergio „ATEITIES MIESTAS“.

Reþ. — A. Jalianiauskas

21, 24 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A. Èechovo

„PALATA“. Insc. aut. ir reþ. — R. Kazlas

23 d. 19 val. Maþojoje scenoje —

M. von Mayenburgo „BJAURUSIS. SKAL-

PELIO PJÛVIS“. Reþ. — V. Malinauskas.

24 d. 19 val. Maþojoje scenoje — V. Djaèen-

kos „RUDENS STILIAUS MOTERIS“.

Reþ. — S. Paciukas

Kauno muzikinis teatras20 d. 18 val. — F. Lehãro „LINKSMOJI NAÐLË“.

Dir. — J. Geniuðas

21 d. 12 val. — Z. Bruþaitës „VORO

VESTUVËS“. Dir. — V. Visockis

21 d. 18 val. — J. Strausso „NAKTIS

VENECIJOJE“. Dir. — J. Geniuðas

24 d. 17 val. — G. Gladkovo „BRËMENO

MUZIKANTAI“. Dir. — J. Vilnonis

25 d. 18 val. — F. Loewe „MANO PUIKIOJI

LEDI“. Dir. — J. Janulevièius

Kauno maþasis teatras19 d. 19 val. — „SU NAUJAISIAIS METAIS,

ANA!“. Reþ. — D. Rabaðauskas

20 d. 12 val. — A. Dilytës „KREIVOS DAIKTØ

ISTORIJOS“. Reþ. — A. Baniûnas

20 d. 18 val. — A. Dilytës „LAUROS

KOSMOSAS“. Reþ. — A. Dilytë

21 d. 12 val. — A. Dilytës „SIDABRINIS FËJOS

ÐAUKÐTELIS“. Reþ. — A. Dilytë

21 d. 18 val. — „KATYTË „P“. Reþ. — V. Balsys

23 d. 19 val. — „MOKËK — DUOSIU“ (pagal

G. Gugevièiûtës pjesæ). Reþ. — V. Balsys

Kauno valstybinis lëliø teatras20 d. 12 val. — „ÞVAIGÞDËS VAIKAS“.

Reþ. — A. Stankevièius

21 d. 12 val. — „MAÞASIS MUKAS“.

Reþ. — A. Stankevièius

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras19, 20 d. 18.30 val. — G. Kuprevièiaus

„VERONIKA“

21 d. 15 val. — A. Kuèinsko „BULVINË

PASAKA“

25 d. 18.30, 28 d. 17 val. — Z. Liepinio

„PARYÞIAUS KATEDRA“

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras19 d. 18 val. — R. Harlingo „PLIENINËS

MAGNOLIJOS“. Reþ. — R. Steponavièiûtë

20 d. 18 val. — B. Sabatho „BERNIÛKÐÈIØ

RUDUO“. Reþ. — K. Smoriginas

21 d. 12 val. — V. Ludwigo „BELA, BOSAS IR

BULIS“. Reþ. — A. Gluskinas.

21 d. 18 val. — M. Lado „LABAI PAPRASTA

ISTORIJA“. Reþ. — G. Padegimas

P A N E V Ë Þ Y S

J. Miltinio dramos teatras20 d. 18 val. — „MAMATË“. Aut. ir

reþ. — V. Kupðys

21 d. 12 val. — M. Astrachan, E. Þukovskajos

„PIFO NUOTYKIAI“. Reþ. — V. Blëdis

21 d. 18 val. — N. Simono „KALIFORNIJOS

VIEÐBUTIS“. Reþ. — A. Pociûnas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija21 d. 16 val. Vilniuje, Taikomosios dailës

muziejuje, — ansamblis „Musica humana“

(meno vad. ir dir. — A. Vizgirda). Solistai

R. Vaicekauskaitë (sopranas), J. Maèys

(fleita), R. Beinaris (obojus). Programoje

L. Mozarto, J. Ch. Bacho ir kt. kûriniai

20 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoni-

nis orkestras. Solistai A. Krikðèiûnaitë

(sopranas), G. Alekna (fortepijonas, JAV).

Dir. — J. Domarkas. Programoje L. van

Beethoveno, R. Strausso, R. Wagnerio

kûriniai

24 d. 18 val. Taikomosios dailës muziejuje —

trio „FortVio“: I. Rupaitë (smuikas),

P. Jacunskas (violonèelë), I. Baikðtytë (forte-

pijonas). Programoje F. Schuberto, F. Latëno,

J. Turinos kûriniai

25 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — F. Chopino gimimo 200-osioms

metinëms. M. Kultyðevas (fortepijonas,

Rusija). Programoje F. Chopino kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondasStasio Vainiûno namuose

19 d. 18 val. — M. Cukeris (klasikinë gitara)

23 d. 18 val. — „Vilties“ mokyklos auklëtiniai

ir LASS Ugdymo centro moksleiviai. Vadovës

N. Kiseliova-Þukovska ir R. Krikðèiûnaitë

24 d. 18 val. — LMTA Kauno fakulteto

studentë K. Kaklauskaitë, LMTA studentë

M. Laukaitytë (Z. Ibelhaupto kl.) ir LMTA

studentas Ð. Meðkys (J. Karnavièiaus klasë)

Muzikos festivalis „Sugráþimai“

24 d. 18 val. Ðiauliø „Saulës“ koncertø

salëje, 25 d. 19 val. Vilniuje, Ðv. Kotrynos

baþnyèioje — D. Stulgytë Schmalenberg

(smuikas, Vokietija), A. Þvirblytë (fortepijo-

nas), Ðv. Kristoforo kamerinis orkestras

V I L N I U S

Kongresø rûmai19 d. 19 val. — simfoninis koncertas

„Amþinojo miesto peizaþas“. Solistas

A. Baranovas (smuikas). Dir. — G. Croci

20 d. 12 val. — koncertas vaikams „Pasaulio

lopðinës“. Dainuoja „Teatriuko“ aktoriai:

D. Mikoliûnaitë, Þ. Ramanauskas, A. Varnas

24 d. 19 val. — simfoninis koncertas „Kon-

certuoja Baltarusijos Respublikos Prezidenti-

nis orkestras“. Solistai I. Milkevièiûtë (sopra-

nas), E. Seilius (tenoras), H. Ðvedova

(sopranas), A. Krasnodubskis (baritonas).

Dir. — V. Babarikinas

Lietuvos muzikos ir teatroakademija19 d. 18 val. — Fortepijono katedros studen-

tø — tarptautinio S. Vainiûno konkurso

dalyviø koncertas. Dalyvauja R. Valuntonis,

Ð. Meðkys, M. Bazaras, M. Struèkova

22 d. 18 val. — S. Stonytës dainavimo klasës

studentai ir magistrantai: I. Filipkauskaitë,

R. Ðèiogolevaitë, M. Tubelytë, V. Gerasimo-

vas, O. Kolobovaitë, T. Tuskenis, R. Kudriaðo-

vas (kamerinis dainavimas). Dalyvauja

A. Spirinas (kontratenoras). Fortepijono

partija — J. Karpavièius

Vilniaus rotuðë21 d. 17 val. — „Duo Strimaitis“: A. Strimai-

tis (smuikas), E. Strimaitienë (fortepijonas).

Dalyvauja D. Dikðaitis (smuikas), merginø

choras „Liepaitës“ (vad. — J. Vaitkevièienë).

Popietæ veda L. Ligeikaitë

Ðv. Jonø baþnyèia20 d. 18 val. — ketvirtojo J. Naujalio jaunøjø

vargonininkø konkurso laureatø koncertas

Ðv. Kazimiero baþnyèia21 d. 13 val. — vargonuoja L. Digrys. Progra-

moje J.S. Bacho kûriniai

Ðv. Kotrynos baþnyèia19, 20 d. 19 val. — A. Smilgevièiûtë ir grupë

„Skylë“

K L A I P Ë D A

Klaipëdos koncertø salë25 d. 18 val. — vokalinës muzikos programa

„Gera prancûziðka daina“. Atlieka dainininkë

M. Léger (sopranas) ir pianistas bei kompozi-

torius M. Levinas

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas22 d. 17.30 — poezijos ir muzikos valanda

„Ðiandien ðirdá pasivaikðèioti iðleisiu“, skirta

poeto Just. Marcinkevièiaus 80-meèiui.

Programà atliks LMTA Vaidybos ir reþisûros

katedros IV kurso studentai Ð. Banevièius,

V. Kublinskas, A. Lasytë, D. Vaitiekûnas,

M. Zikaraitë. Vakare bus atidaryta O. Paje-

daitës fotografijø paroda

24 d. 17.30 — publicistikos ir poezijos

vakaras „Kieno jûs bûsit, Lietuvos miðkai?“

Baþnytinio paveldo muziejus20 d. 12.30 — edukacinis velykinis uþsiëmi-

mas ðeimoms

25 d. 17 val. — seminaras „Relikvijos: istorija

ir teologija“. Seminarà veda I. Vaiðvilaitë

Vilniaus mokytojø namai19 d. 18 val. Svetainëje — Dainuojamosios

poezijos svetainës koncertas. Dalyvauja

D. Razauskas

21 d. 17 val. Svetainëje — „Senelës pasaka“.

Reþ. — A. Giniotis

23 d. 18 val. Svetainëje — „Pasidainavimai

su Veronika“. Sveèiuose folkloro ansamblis

„Versmë“ (vad. — D. Mockevièius)

24 d. 18 val. Svetainëje — literatûros

vakaras „Fantastika ar fantastiðka tikrovë“.

V. Leðèinsko fantastikos romano „Daktaras

Lorencas“ pristatymas. Dalyvauja V. Leðèinskas,

prozininkai B. Jonuðkaitë, J. Stepðys ir kt.

25 d. 18 val. Svetainëje — Lietuvos mokyto-

jø literatø „Spindulio“ draugijoje

pedagogo, prozininko V. Mizero kûrybos

vakaras su nauja knyga „Laðo kelionë stiklu:

amþiaus ðeðëliai“

12 psl. 7 meno dienos | 2010 m. kovo 19 d. | Nr. 10-11 (886-887)

7md

Savaitës filmai

Redaktorius – Linas VildþiûnasAtsakingoji sekretorë – Rûta Jakimavièienë

Dailë – Monika Krikðtopaitytë | Muzika – Kamilë RupeikaitëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Rasa VasinauskaitëStilius – Rita Markulienë | Dizainas – Jokûbas JacovskisMaketas – Vanda Èemerkaitë | Finansininkë – Brigita Misiuvienë

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Vilniaus kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Bernardinø g. 10, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2617247. Faks. 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 1000 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Spaudos, radijo ir televizijos

rëmimo fondas (2–8 psl.)

K o v o 1 9 – 2 5

Alisa Stebuklø ðalyje ****Vienas labiausiai lauktø ðiø metø filmø. Neiðsenkanti Timo Burtono

fantazija ðákart atgaivins Oksfordo matematikos mokytojo Lewiso Car-rollo fantazijas, kurias jam suþadindavo maþos mergaitës. Istorija apieAlisà, kuri vienà dienà nusprendë pasivyti Baltàjá triuðá ir ákrito á duobæ,ekranizuota ne kartà, bet ðákart ji atgis 3D ekrane. Duobës dugne gulimaþas raktelis, kuris gali atrakinti visas duris... Spalvingus ir keistus filmopersonaþus suvaidino Mia Wasikowska, Johnny Deppas, Helena Bonham-Carter, Anne Hathaway, Michaelas Sheenas (JAV, 2010). (Vilnius, Kau-nas, Klaipëda, Ðiauliai)

Coco prieð Chanel ***Reþisieræ Anne Fontaine visada domino, kas suformavo mados ikonà,

kuri XX a. pradþioje pakeitë moters ávaizdá, sukûrë amþinàjà maþà juodàsuknelæ, ákvëpë nemirtingà „Chanel Nr. 5“. Tokios legendos gyvenimas –dëkinga medþiaga biografiniam filmui. Kokia buvo Coco – naðlaièiø prie-glaudos auklëtinë, nevykusi dainininkë, turtingø vyrø iðlaikytinë, maið-tautoja ir vizionierë – prieð tapdama garsiàja valdingàja Coco Chanel.Filmo pagrindas – ilgametës þurnalo „Elle“ redaktorës, raðytojos Edmon-de Charles-Roux knyga. Pagrindiná vaidmená filme sukûrë Audrey Tau-tou, matyt, jai atëjo laikas keisti saldþiosios Amelijos ið Monmartro ávaiz-dá. Ar valdinga, ðalta, vieniða madø diktatorë – jos tikrasis naujas amplua,ásitikinkite patys. Taip pat vaidina Alessandro Nivola, Marie Gillain,Benoit Poelvoorde, Emmanuelle Devos (Prancûzija, 2009). (Vilnius,Kaunas)

Keliamieji metai ***Pasak airiø, jei moteris pasipirð vyrui paskutinæ keliamøjø metø vasa-

rio dienà, jis negali pasakyti „ne“. Amerikietë Ana vyksta á Dublinà pa-siûlyti savo vaikinui susituokti. Ji turi spëti iki vasario 29-osios. Jos planusimasi griauti gamta, bet merginos neatbaido net ðimtai kilometrø, ku-riuos per audrà ji turës áveikti kartu su nauju paþástamu barmenu Dekla-nu... Anando Tuckerio romantinëje komedijoje pagrindinius vaidmenissukûrë Amy Adams, Matthew Goode, Kaitlin Olson, Adam Scott (Airija,JAV, 2010). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Kuþdesiø sala ****...Á saloje ákurtà kalëjimà – ligoninæ pavojingiems nusikaltëliams psi-

chopatams – atvyksta du policininkai: Tedis Denielsas (LeonardoDiCaprio) ir jo naujas partneris (Mark Ruffalo). Jie tiria serijinës þudi-kës dingimà ið aklinai uþdarytos kameros. Tyrimas sutampa su audra, ku-ri nusiaubia salà. Denielsui vis daugiau átarimø kelia ligoninës gydytojømetodai. Jis nuolat prisimena Antrojo pasaulinio karo metais iðvaduotàvokieèiø konclagerá, nusiþudþiusá jo komendantà ir tragiðkà savo þmonosmirtá. Átampa, átarimai, nuojautos, kad saloje vyksta kaþkas baisaus, visauga. Naktiniai koðmarai atskleidþia slaptas Tedþio baimes. Po truputá josima materializuotis. Tedis pasijunta ákalintas ðitame nuojautø labirinte.Naujausias Martino Scorsese filmas sukurtas pagal Denniso Lehane’otrilerá, bet tai nëra áprasta ekranizacija, filmas detektyvø, siaubo ir pa-slapèiø mëgëjams, nors pastarieji gaus, ko tikëjosi, ir net daug daugiau.Pasinëræs á filmo paslapèiø narpliojimà, þiûrovas patirs dar didesná ma-lonumà – galimybæ kartu su reþisieriumi tyrinëti stiliaus, þanro ir kitøspecifiniø kino kalbos elementø ypatybes, atpaþinti klasikiniø filmø uþuo-minas. Bet ðis savotiðkas 6-ojo deðimtmeèio amerikieèiø kino ekstrak-tas – tirðtas, prisodrintas spalvø, garsø, charakteriø – kartu yra ir gali-mybë pakeliauti po þmogaus psichikos labirintus (JAV, 2010). (Vilnius,Kaunas, Klaipëda)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis19, 22—25 d. — Kartà Romoje (JAV) — 11.45,

14, 16.30, 18.40, 21 val.; 20, 21 d. — 14,

16.30, 18.40, 21 val.

19—25 d. — Broliai (JAV) — 15.30, 18.10,

20.45

27 d. — „Hamletas“. Tiesioginë premjeros

transliacija ið Niujorko Metropoliteno operos —

20 val.

18 —IV 2 d. — „Kino pavasaris“

19, 22—25 d. — Alisa Stebuklø ðalyje (3D,

JAV) — 11, 14, 16, 19, 22 val.; 20, 21 d. — 11,

14, 17.20, 20.30

Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 11.15, 13.45,

16.15 (lietuviø k.); 19, 22—25 d. — 16.40,

21.40; 20, 21 d. — 12, 16.40, 21.40

19—25 d. — Meilë Niujorke 2: pratæsimas

Bankoke (Rusija ) — 11.30, 15.40, 19.40

Princesë ir Varlius (JAV) — 11, 13.15

Keliamieji metai (JAV) — 13.30, 21.45

Coco prieð Chanel (Prancûzija) — 14.20,

19.15

Kuþdesiø sala (JAV) — 18.30

Ásikûnijimas (JAV) — 21.20

19, 22—25 d. — Ásikûnijimas (3D, JAV) —

12.20

Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) — 17.45

20, 21 d. — Alvinas ir burundukai 2 (JAV) —

11.45

Forum Cinemas Akropolis19—25 d. — Kartà Romoje (JAV) — 11.45, 14,

16.15, 18.45, 21.30; 4-asis lygmuo (JAV) —

11.15, 13.45, 16, 18.30, 21.15; Broliai (JAV) —

12.15, 14.45, 17, 19.15, 21.40

23 d. — Pasodinsiu savo eks (JAV) — 18.30;

25 d. — 21.45

19—25 d. — Meilë Niujorke 2: pratæsimas

Bankoke (Rusija) — 11, 13.30, 15.45, 18.15,

21 val.; Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 10.10,

12.30, 15.15, 17.45, 20.15; Princesë ir Varlius

(JAV) — 10.30, 12.45, 15, 17.15

19, 22—25 d. — Coco prieð Chanel (Prancûzi-

ja) — 15.30, 20.30; 20, 21 d. — 10.45, 15.30,

20.30

19, 22—25 d. — Legionas (JAV) — 20.45; 20,

21 d. — 12, 20.45

19—25 d. — Kuþdesiø sala (JAV) — 14.30,

17.30

19, 23 d. — Keliamieji metai (Airija, JAV) —

13.15; 20—22, 24, 25 d. — 13.15, 18 val.;

Myliu tave, Filipai Morisai! (Prancûzija,

JAV) — 19.30

19—24 d. — Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) — 21.45

„Skalvijos“ kino centrasTarptautinis festivalis „Kino pavasaris“

19 d. — Maþylë (Austrija, Italija) — 17 val.,

24 d. — 17 val.; 19 d. — Kosmoso turistai (dok.

f., Ðveicarija) — 19 val.; 19 d. — Blogi namai

(Lenkija) — 21 val.

20 d. — Lietuvio genas (dok. f., reþ.

V. Urbienë) — 15 val.; Marti (Kazachstanas) —

16.30; Kaltas Judas (Italija) — 18.15; Afga-

nistano þvaigþdë (D. Britanija) — 20.15; Caras

(Rusija) — 22 val.

21 d. — Ðarka 2 (dok. f., reþ. M. Vildþiûnas) —

15 val.; Nuo pasaulio stogo (reþ. V.V. Land-

sbergis) — 15 val.; Meninykai (dok. f., reþ.

P. Savickis) — 15 val.; Artimos ðviesos (reþ.

I. Miðkinis) — 17.15; Kelionë per Lietuvà (dok.

f., reþ. V. Digimas) — 19 val.; Izraelietiðkas

sumo (Izraelis, Vokietija, Prancûzija) —

20.30; Vegetarë (P. Korëja) — 22.15

22 d. — Kutenimai (reþ. R. Lavrynovièius) —

16.30; Stiklainis uogienës (reþ. R. Èekuolytë) —

17.45; Kà þinote apie persø kates (Iranas) —

19.15; Karvë (Kinija) — 21.15

23 d. — Þvaigþdþiø liga (dok. f., D. Britanija) —

17 val.; Kraujas ir pelenai (Prancûzija,

Rumunija, Portugalija) — 19 val.; Pakerëtas

amþiams (Kinija, Honkongas) — 21 val.

24 d. — Optinës iliuzijos (Èilë, Prancûzija,

Portugalija) — 19 val.; Ðvytinti þvaigþdë

(D. Britanija, Australija) — 21 val.

25 d. — Tikras Garsas Valstybës Atgimimo

1989—1993 (dok. f., reþ. D. Vildþiûnas) — 16.30;

Upë (dok. f., reþ. J. Gruodis, R. Gruodis) — 16.30;

Vilniaus getas 2009 (dok. f., reþ. A. Lelkaitis) —

16.30; Ðarûnas Bartas, vienas lauke — karys

(dok. f., reþ. G. Coudray) — 18.45; Uþtarëjas

(Èekija) — 20 val.; Plaèiai atmerktos akys

(Izraelis, Vokietija, Prancûzija) — 22 val.

Ciklas „Karlsono kinas“

20 d. — „Lietuviðka palëpë 2“ (animacija) —

13 val.; 21 d. — Bjaurusis anèiukas ir að!

(animacija, Danija) — 13 val.

15 d. — Seansai senjorams. Gatavi drabuþiai

(JAV, Prancûzija) — 14.30

Pasaka19 d. — Prie rugiø ir prie ugnies (reþ.

A. Marcinkevièiûtë) — 17 val.; 20 d. — 17.30;

22 d. — 18.30; 23 d. — 17 val.; 24 d. — 20 val.

19 d. — Iðminuotojø bûrys (JAV) — 23.30;

25 d. — 7 val.; 20 d. — Choristai (Prancûzija) —

12.30; 20, 21 d. — Elias ir karaliðka jachta

(Norvegija) — 13 val.; 20 d. — Iðminuotojø

bûrys (JAV) — 23 val.; 23 d. — Ðvytinti

þvaigþdë (D. Britanija, Australija) — 11, 13.30

23 d. — paskaita „10 Didþiøjø Europos

reþisieriø“. F. Fellini — 19 val.

25 d. — viktorina „Kovos klubas“ — 3 val.

„Kino pavasaris“

19 d. — Myliu tave, Paryþiau — 17 val.; Policija,

bûdvardis — 17.30; Álanka — 19.15; Raudo-

noji koplyèia — 19.45; Duburys — 21.15;

Optinës iliuzijos — 21.30

20 d. — Laiko saugotojas — 14 val.; Paleistu-

vis — 15 val.; Kà þinote apie persø kates —

15.15; Trumpo metraþo filmai — 17 val.;

Spàstai krabams — 17.15; Nuo 10 iki 11 —

19 val.; Rytø pjesës — 19.15; Troðkulys —

21 val.; Smulkus nusikaltimas — 21.15

21 d. — Tikras Garsas Valstybës Atgimimo

1989—1993; Upë; Vilniaus getas — 14.45;

Prarasti laikai — 15.30; Að tave þinau;

Lernavan; Pietys — 17 val.; Juodasis bûrys —

17.30; Lenkø rusø karas — 18.45; 10 —

19.15; Ðvytinti þvaigþdë — 21 val.; Iðëjusieji —

21.15

22 d. — Aðtuonios moterys — 17 val.;

Optinës iliuzijos — 17.15; Spàstai krabams —

19.15; Að taip pat — 19.30; Kontroliuojamos

ribos — 21.15; Marti — 21.30

23 d. — Smulkus nusikaltimas — 17.15; Jau

puiku, tik dar ðiek tiek; Bergenas; Kryþiaþo-

dis; Laisvas kritimas — 17.30; Uþtarëjas —

19 val.; Juodasis bûrys — 19.30; Moterys be

vyrø — 21 val.; Rimtas vyrukas — 21.15;

24 d. — Nuo 10 iki 11 — 17 val.; Meilës

karþygës — 17.15; Spàstai krabams — 19 val.;

Blogi namai — 19.15; Lenkø rusø karas —

21 val.; Prarasti laikai — 22 val.; 25 d. —

Juodasis bûrys — 12 val.; Að taip pat — 1 val.;

Kosmoso turistai — 2 val.; Álanka — 4 val.;

Kà þinote apie persø kates — 5 val.; Svieto

pabaiga — 6 val.

Ozo kino salë19 d. — Að aptarnavau Anglijos karaliø

(Èekija) — 18 val.; 20 d. — Italø kino meistrai —

16 val.; 22 d. — Larisos Ðepitko kûrybos

vakaras — 18 val.; 23 d. — Japonø kino

meistrai — 18 val.; 24 d. — Lankas (P. Korëja) —

18 val.; 25 d. — D. Lyncho kûrybos vakaras —

18 val.; 26 d. — R. Polanskio kûrybos vakaras —

18 val.; 27 d. — Visi kalba, kad að tave myliu

(JAV) — 16 val.

KAUNAS

Forum Cinemas19, 20 d. — Kartà Romoje (JAV) — 10.30, 12.30,

14.45, 17, 19.15, 21.30, 23.45; 21—25 d. — 10.30,

12.30, 14.45, 17, 19.15, 21.30; 19, 20 d. —

4-asis lygmuo (JAV) — 12.45, 15, 17.15, 19.30,

21.45, 23.59; 19, 20 d. — 12.45, 15, 17.15,

19.30, 21.45

19, 20 d. — Broliai (JAV) — 13.45, 16.15, 18.30,

20.45, 23 val.; 21—25 d. — 13.45, 16.15, 18.30,

20.45; 19, 20 d. — Þalioji zona (JAV) — 23.15;

25 d. — Pasodinsiu savo eks (JAV) — 20.30;

23 d. — Uþdaras ratas (JAV) — 18.15; Alisa

Stebuklø ðalyje (3D, JAV) — 10.10, 13, 16,

19 val.; Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 11,

13.30, 15.45, 20.15 (lietuviø k.); 19, 20 d. —

23.30 (originalo k.); 19—25 d. — Meilë

Niujorke 2: pratæsimas Bankoke (Rusija) —

16.45, 21 val.; 19, 22— 25 d. — Legionas

(JAV) — 18.45; 20, 21 d. — 12, 18.45

19—23, 25 d. — Coco prieð Chanel (Prancûzi-

ja) — 15.30, 18 val.; 24 d. — 15.30

19—22, 24, 25 d. — Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) —

18.15, 22.45; 23 d. — 22.45

20, 21 d. — Princesë ir Varlius (JAV) — 10.45

19—25 d. — Ásikûnijimas (3D, JAV) — 22 val.;

20, 21 d. — Ásikûnijimas (JAV) — 12.15;

Keliamieji metai (Airija, JAV) — 14.15

20, 21 d. — Alvinas ir Burundukai 2 (JAV) —

11.30

19—24 d. — Kuþdesiø sala (JAV) — 20.30

Cinamonas19—25 d. — Kartà Romoje (JAV) — 11.10, 13,

15, 17, 19, 21 val.; 25 d. — Pasodinsiu savo

eks (JAV) — 21.30; 19—25 d. — Legionas

(JAV) — 14.45, 19.30, 21.45; Nenugalimas

(JAV) — 13.20; Iðminuotojø bûrys (JAV) — 21.50;

Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 11, 13.15, 15.30,

17.45, 20 val.; Myliu tave, Filipai Morisai!

(Prancûzija, JAV) — 12.30, 17.15; Keliamieji

metai (Airija, JAV) — 11.45, 18 val.; 19—24 d. —

Kuþdesiø sala (JAV) — 16, 18.45, 21.30; 25 d. —

16, 18.45; Princesë ir Varlius (JAV) — 11.15,

14 val.; Zero 2 (reþ. E. Vëlyvis) — 16.15, 20.05,

22.15

K L A I P Ë D A

Cinamonas19—25 d. — Kartà Romoje (JAV) — 11, 13, 15,

17.15, 19.20, 21.20; 25 d. — Pasodinsiu savo

eks (JAV) — 20.15; 19—25 d. — 4-asis

lygmuo (JAV) — 11.15, 17.45, 19.55, 22 val.

19—24 d. — Meilë Niujorke 2: pratæsimas

Bankoke (Rusija) — 14.30, 16.30, 20.15,

22.10; 25 d. — 14.30, 16.30, 22.10

19—25 d. — Legionas (JAV) — 14.45, 17,

22.15; Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 11.30,

13.45, 16, 18.15, 20.30; Myliu tave, Filipai

Morisai! (Prancûzija, JAV) — 15.30; Kuþde-

siø sala (JAV) — 16.15, 19, 21.45; Keliamieji

metai (Airija, JAV) — 13.15; Princesë ir

Varlius (JAV) — 12.15, 14.15; Zero 2 (reþ.

E. Vëlyvis) — 12.45, 18.30; Ásikûnijimas

(JAV) — 11.45, 19.15

Ð I A U L I A I

Atlantis Cinemas3D salë

19—25 d. — Alisa Stebuklø ðalyje (JAV) — 11,

13, 15, 17, 19 val.; Ásikûnijimas (JAV) — 21 val.

1 salë

19—25 d. — Princesë ir Varlius (JAV) — 11.15

Valentino diena (JAV) — 15.30, 19.20;

Vyrai, kurie spokso á oþkas (D. Britanija, JAV) —

17.25; Vilkolakis (D. Britanija, JAV) — 13.15,

21.15

„Coco prieð Chanel“