EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO PLANO PROJEKTASSavivaldybės žemėlapis (M 1:10 000 arba M 1:25 000 ), kuriame pažymima patikėjimo teise savivaldybės valdoma, naudojama ir disponuojama

PROJEKTAS

ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS

EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO PLANAS

Šilutė, 2016

T U R I N Y S

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Plano tikslas ……………………………………………...…................................................................................. 2 Savivaldybės trumpas apibūdinimas .................................................................................................................... Plane vartojamos sąvokos ir santrumpos ………………………………………........................................... II. GRESIANČIOS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS 4 Pavojai kurie sukėlė didžiausius padarinius ir yra didelės tikimybės 4................................................................... 5. Pavojai, kurie sukelia didelius padarinius ……………………………………………...................................... 6. Pavojai, kurių yra didelės tikimybės ....................................................................................................................... 7. Visi kiti galimi pavojai bendro rizikos lygio mažėjimo tvarka ………………………....................................... III. PERSPĖJIMO IR INFORMAVIMO APIE GRESIANČIĄ AR SUSIDARIUSIĄ EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ ORGANIZAVIMAS 8. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto civilinės saugos sistemos subjekto struktūrinio padalinio darbuotojo veiksmai gavus savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės ekstremalios situacijos operacijų vadovo nurodymą perspėti ir informuoti savivaldybėje esančius civilinės saugos sistemos subjektus ir teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti kitus nurodymus..............……........................................................................................................................................ 9. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto civilinės saugos sistemos subjekto struktūrinio padalinio darbuotojo veiksmai gavus Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūrinio padalinio darbuotojo nurodymą perspėti gyventojus ir savivaldybėje esančius civilinės saugos sistemos subjektus ……...………………………………….......................................................................................................................... 10. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto civilinės saugos sistemos subjekto struktūrinio padalinio darbuotojo veiksmai dėl techninių kliūčių neveikiant perspėjimo ir informavimo sistemai................................................................................................................................................................................ 11. Pasiuntinių išvykimo tvarka ir maršrutai seniūnijose, kuriose nėra sirenų arba nėra galimybių panaudoti kitų įspėjamų garsinių priemonių gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams perspėti ir informuoti ........................................................................................................................................................................................... IV. INFORMACIJOS APIE EKSTREMALŲJĮ ĮVYKĮ AR EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ GAVIMO IR PERDAVIMO TVARKA 12. Informacijos apie ekstremalųjį įvykį ekstremaliąją situaciją gavimo ir perdavimo tvarka............................... 13. Informacijos apie ekstremalųjį įvykį ekstremaliąją situaciją gavimo ir perdavimo Klaipėdos APGV, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir kitoms suinteresuotoms institucijoms tvarka........................................................................................................................................................ 14. Ryšių organizavimo schema ir informacija apie ryšių priemones, naudojamas informacijai priimti ir perduoti tarp savivaldybės ekstremaliųjų operacijų centro ir savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos, Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos, gretimų savivaldybių ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų ir gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus vykdančių civilinės saugos sistemos ( pajėgų).................................................... 15. Informacijos teikimo gyventojams ekstremaliųjų įvykiu, ekstremaliųjų situacijų metu organizavimas (karštoji linija) ........................................................ ..................................................................................................... V. GYVENTOJŲ EVAKAVIMO ORGANIZAVIMAS

16. Gyventojams iškeldintiems iš ekstremaliosios situacijos židinio laikinų gyvenamųjų patalpų ir gyvybiškai būtinų paslaugų suteikimo organizavimas.… …........................................................................................................ 17. Gyventojų evakavimo ir priėmimo tvarka……………………………………………...…........................... 18. Gyventojų surinkimo, tarpinių gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktų struktūra ir numatomos jų įkūrimo vietos ............................................................................................................................................................... 19. Galimos gyventojų evakavimo kryptys ir maršrutai .............................................................................................. 20. Numatytos gyventojams evakuoti ekstremaliųjų situacijų atvejais priemonės ir materialiniai ištekliai............................................................................................................................................................................... VI. GRESIANČIŲ AR ĮVYKUSIŲ EKSTREMALIŲJŲ ĮVYKIŲ IR GRESIANČIŲ AR SUSIDARIUSIŲ EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO ORGANIZAVIMAS IR KOORDINAVIMAS 21. Asmens, atsakingo už informacijos priėmimą ir perdavimą, veiksmai gavus informaciją apie gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją.................................................. 22. Savivaldybės administracijos bei savivaldybės teritorijoje esančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmai likviduojant ekstremaliuosius įvykius ar ekstremaliąsias situacijas ir šalinant jų padarinius, atliekant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus ir bendrų veiksmų koordinavimo tvarka........................................................................................................................................................... 23. . Savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių veiklos tęstinumo užtikrinimas gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms........................................................................................................... 24. Informacija apie materialinių išteklių telkimą ekstremaliųjų situacijų atvejais gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, savivaldybės institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų, kitų įstaigų veiklai palaikyti ir atkurti................................ 25. Sanitarinio švarinimo organizavimas, jo atlikimo vietos, būtinos priemonės ir materialiniai ištekliai............................................................................................................................................................................. VII „PAGALBOS TEIKIMO NUKENTĖJUSIEMS GYVENTOJAMS EKSTREMALIŲJŲ ĮVYKIŲ IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ METU ORGANIZAVIMAS“ .............................. . VIII. „VIEŠOSIOS TVARKOS PALAIKYMO ORGANIZAVIMAS”..................................................... 26.. Civilinės saugos sistemos pajėgų, atsakingų už viešosios tvarkos palaikymą, veiksmai įvykus ekstremaliajam įvykiui, susidarius ekstremaliajai situacijai..................................................................................... IX. „PRIVALOMŲ DARBŲ ORGANIZAVIMAS“... ....................................................................................... 27. X. EKSTREMALIŲJŲ ĮVYKIŲ IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ METU NUTRAUKTŲ KOMUNALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO ATNAUJINIMO IR KITŲ BŪTINIAUSIŲ GYVENIMO ( VEIKLOS) SĄLYGŲ ATKŪRIMO ORGANIZAVIMAS................................................................................ 28 XI. GYVENTOJŲ ŽUVUSIŲ EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ METŲ LAIDOJIMO ORGANIZAVIMAS....................................................................................................................................................... XII. PRIEDAI 29. Atlikta galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizė (priedas Nr. 1) .................................. 30. Savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos pajėgų, kontaktiniai duomenys (priedas Nr. 2)............. 31. Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos, kontaktiniai duomenys (priedas Nr. 3)............................ 32. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos sudėtis ir nuostatai. (priedas Nr. 4)............................ 33. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sudėtis ir nuostatai. (priedas Nr. 5)................. 34. Savivaldybės gyventojų evakav. ir priėmimo komisijos sudėtis ir nuostatai. (priedas Nr. 6).............. 35.Ūkio subjektų, kurie vykdo savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytas užduotis, kontaktiniai duomenys. (priedas Nr. 7)............................................................................................................. 36. Su ūkio subjektais sudarytų sutarčių dėl savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nurodytų užduočių vykdymo kopijos. (priedas Nr. 8-13)...........................................................................................

37. Savivaldybėje turimos gaisro gesinimui ir gelbėjimo darbams naudojamų automobilių ir spec. įrangos sąrašas, Savivaldybės materialinių išteklių žinynas(priedai Nr. 14,15) .................................................... 38. Gyventojų evakavimui pateikiamų transporto priemonių sąrašas ( priedas Nr. 16) ........................... 39. Savivaldybės civilinės saugos darbuotojų, kontaktiniai duomenys(priedas Nr. 17) ................................ 40. Savivaldybės gyventojų evakavimo schema, kolektyvinės apsaugos statiniai, galimos evakavimo kryptys (kiekvienai krypčiai nurodomas maršrutas), tarpiniai evakavimo punktai(priedas Nr. 19; 36-38; ........................................................................................... 41. Gyventojų evakavimo komisijos pildomų dokumentų pavyzdžiai (priedas Nr.20-22)......................... 42.Informacija apie asmenis atsakingus ir tiesiogiai vykdančius perspėjimo sistemos aktyvinimą(priedas Nr. 23)..................................................................................................................................................................... 43. Gretimų savivaldybių tarpusavio pagalbos planų kopijos(priedas Nr. 24-28).................................... 44. Gretimų savivaldybių ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų ir ekstremalių situacijų komisijų kontaktiniai duomenys (priedas Nr.24-28)......................................................................... 45.Keitimosi informacija apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją su kitomis institucijomis ir įstaigomis schema(priedas Nr. 29)........................................................................................................... 46. Plano tvirtinimas (priedas Nr. 30) ……………………………………………................................................ 47. Plano derinimas. (priedas Nr. 30)........................................................................................................................... 48. Plano taisymas ir tikslinimas (priedas Nr. 30) …………..................................................................................... 49. Plano derinimo lapas su civilinės saugos sistemos pajėgomis (priedas Nr.32)................................................... 50. Perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją schema. (priedas Nr33-36;. 40-43; 46-49)........... .................................................................................................................................. 51. Savivaldybės ESOC, kontaktiniai duomenys (priedas Nr. 39)................................................................ 52. Savivaldybės žemėlapis (M 1:10 000 arba M 1:25 000 ), kuriame pažymimos savivaldybės ribos ir sutartiniais ženklais – visi civilinės saugos požiūriu svarbūs savivaldybės objektai, savivaldybėje esantys pavojingieji objektai, valstybinės reikšmės objektai, slėptuvės, potencialios grėsmės, esant galimybei, pažymima kiekvieno objekto galimų padarinių (poveikio) zona – teritorija, esanti aplink objektą, kurioje gali susidaryti neigiamų padarinių;. (priedas Nr. 44)............................................................................................. Savivaldybės žemėlapis (M 1:10 000 arba M 1:25 000 ), kuriame pažymima patikėjimo teise savivaldybės valdoma, naudojama ir disponuojama valstybinė žemė, nurodomi galimi žemės plotai, kurie gali būti naudojami kaip evakuotų gyventojų laikino apgyvendinimo vietos, žuvusiesiems ekstremaliųjų situacijų metu laidoti. (priedas Nr. 45)............................................................................................................ 54. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje esančių pirminių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų sąrašas (priedas Nr. 50)................................................................................................................ 55. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2011-08-11 d. raštas Nr. 1-22-1396(11.2) ,,Dėl Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano derinimo“ (priedas Nr.52)...............................................................................

56. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-17 d. įsakymas Nr. AI-1098 ,,Dėl Šilutės rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų valdymo plano tvirtinimo“ (priedasNr.53)............... XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

57Ataskaita apie plano projekto pateikimą visuomenės svarstymui.(priedas Nr.51).................................... 58. Patvirtinto plano kopijų (plano išrašų) skirstymas(priedas Nr. 31) ……………….........................................

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Plano tikslas

Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planas – tai dokumentas, kuriuo vadovaujasi Savivaldybės administracijos direktorius ir Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras organizuojant ir koordinuojant gresiančių ar susidariusių ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Plane suplanuotos ir numatytos apsaugos priemonės, kurias įgyvendinus būtų maksimaliai apsaugoti gyventojai iki minimumo sumažina galimus materialinius nuostolius ir numato galimybę racionaliai panaudoti turimus išteklius. Turėdami ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, galima kryptingai ir laiku pasirengti galimai ekstremaliai situacijai, tinkamai paskirstyti išteklius, reikiamą įrangą ir pajėgas, informuoti ūkio subjektus ir gyventojus apie gresiantį pavojų ir greitai pasirengti suteikti pagalbą, jei to prireiktų, tinkamai organizuoti ir koordinuoti ūkio subjekto padalinių ir tarnybų veiksmus, organizuojant gelbėjimo ir ekstremaliųjų situacijų padarinių šalinimo darbus, laiku pateikti informaciją ūkio subjektams ir gyventojams, ir atitinkamoms tarnyboms. Plano parengimo būtinybė yra glaudžiai susijusi su galimo pavojaus, rizikos suvokimu, grindžiama ekstremaliųjų situacijų atsiradimu dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių tikimybe. Ekstremaliosios situacijos gali sukelti staigų bei didelį pavojų žmonių sveikatai, turtui, gamtai arba žmonių žūtį, sužalojimą bei turtinius nuostolius. Planas reikalingas tam, kad būtų tinkamai organizuojami ir koordinuojami savivaldybės, ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų padalinių savivaldybės teritorijoje, tarnybų, ūkio subjektų ir gyventojų veiksmai rengiantis ekstremaliosioms situacijoms bei vykdant žmonių, aplinkos ir turto apsaugą, organizuojant gelbėjimo ir ekstremaliųjų situacijų padarinių šalinimo darbus. Plano tikslai:

- įvertinti galimas ekstremaliąsias situacijas ir atlikti rizikos analizę; -įvertinti savivaldybės Civilinės saugos ir gelbėjimo pajėgų pasirengimą prognozuojamoms

ekstremaliosioms situacijoms ir nustatyti priemones, kurios užtikrintų parengties lygio augimą; - nustatyti savivaldybės vaidmenį ir pareigas švelninant ekstremaliųjų situacijų padarinius,

pasirengiant ekstremaliosioms situacijoms reaguojant į jas ir likviduojant jų padarinius; - nustatyti savivaldybės struktūrinių padalinių bei valstybinių institucijų, esančių savivaldybės

teritorijoje, uždavinius ir funkcijas iškilus ekstremaliosioms situacijoms; - numatyti koordinavimą, valdymą ir kontrolę; - numatyti tvarką nustatant ekstremaliosios situacijos mastą ir įvertinant jos padarinius; - nustatyti pagalbos suteikimo ūkio subjektams bei gyventojams tvarką; - numatyti bazę, padedančią užtikrinti išsamią veiksmų seką, įvykus ekstremaliajai situacijai ir

išmokyti savivaldybės struktūrinius padalinius bei civilinės saugos pajėgas veikti prognozuojamų ekstremaliųjų situacijų metu.

2. Trumpas Savivaldybės apibūdinimas Šilutės rajono savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas yra vakarinėje Lietuvos Respublikos dalyje, iš vakarų pusės nuo Baltijos jūros skiria Kuršių marios, iš pietų pusės ribojasi su Kaliningrado sritimi, Rusijos Federacija, iš rytų – su Pagėgių ir Tauragės savivaldybėmis, šiaurine dalimi ribojasi su Šilalės ir Klaipėdos rajonų savivaldybėmis. Pagal užimamą plotą rajonas yra antras šalyje. Savivaldybės teritorija – 1714. /kv km, Šilutės miesto – 13 kv./ km. Gyventojų tankumas 25,9 gyventojo kv/ km. 2016 m. pradžioje Šilutės rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravo 47002 gyventojų, iš jų 18186 –Šilutės mieste, 28230- kaime. Savivaldybės centras yra Šilutės miestas. Savivaldybės teritorija suskirstyta į 11 seniūnijų: Šilutės, Gardamo, Juknaičių, Katyčių, Kintų, Rusnės, Saugų, Švėkšnos, Usėnų, Vainuto, Žemaičių Naumiesčio, kuriuose yra 299 kaimai. Kaimuose gyvena 61,3 % rajono gyventojų., Savivaldybėje yra 20 mokymo įstaigų, iš jų gimnazijų – 5 pagrindinių – 12, pradinių – 1, suaugusių mokymo centras – 1, mokykla-darželis-1. Jose mokosi apie –5190 mokinių.

Savivaldybėje yra medicinos įstaigos: Šilutės ligoninė, Savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centrai - 2, ambulatorijos – 2, medicinos punktai -15, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyrius, privatūs pirm sveikatos priežiūros centrai – 5 ir 10 privačių šeimos gydytojų kabinetų , Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Rajone registruotos 1528 įmonės, iš kurių 80% individualios. Verslo-122, nepelno įstaigų 331. Stambiausios įmonės: AB „Šilutės baldai“, AB-F „Šilutės Rambynas“, UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“, UAB „Žibai“, UAB ,,Šilutės automobilių keliai“. Žemės ūkis: žemės ūkio bendrovių – 2, ūkininkų – 3657. Rajono teritorijos žemės ūkio naudmenos užima 49,6% bendro savivaldybės ploto. Rajone yra 4 rizikos objektai (AB „Lietuvos geležinkeliai“ Šilutės geležinkelio stotis), tiltas per Atmatą kelio Šilutė – Rusnė 7,4 km, kariniai ir pasienio policijos objektai, 2904 ha durpynų, 37,7 tūkst. ha miškų. Savivaldybės teritoriją kerta geležinkelio Klaipėda – Kaliningradas magistralė, krašto kelias Kaunas – Jurbarkas – Šilutė-Klaipėda, Šilalė - Šilutė, Kvėdarna -Švėkšna-Saugos, Šilutė- Rusnė, Tauragė-Žygaičiai- Vainutas. Šilutės rajone bendras kelių ilgis-1754 km. iš jų: - krašto 122 km; - rajono 641 km.; - geležinkeliai 50 km. Tiltai: - krašto keliuose 21 vnt.; - rajono keliuose 102 vnt.

Beveik ketvirtadalį rajono teritorijos užima Nemuno ir Minijos upių deltos. Nemunas (937 ha) didžiausia upė ties Rusne, šakojasi į Atmatos ir Skirvytės upes, kurios įteka į marias. Per rajono teritoriją prateka Veiviržos, Tenenio, Skirvytės, Atmatos upės. Rajono teritorijoje yra Kuršių marios, kurios užima 28515 ha plotą, Krokų lanka – 870 ha, pelkės – 2 vnt. (Rupkalvių – 34,1 kv. km., Aukštumala – 30,6 kv.km.). Tvenkiniai: Vainuto (upė Šyšalė) 3,0 ha, Vilkėnų (upė Švėkšnelė) 13,9 ha, Šilių (upė Šustis) 11,1 ha, Ramučių (upė Tenenys) 51,2 ha, Krauleidiškės (upė Balčia) 20,0 ha, Degučių upė Mirgluona) 6,6 ha, Žemaičių Naumiesčio (upė Šustis) 29,9 ha, Makių (upė Vanagas) 3,3 ha. Šilutės rajono savivaldybėje iš 11 seniūnijų, šešios yra užtvindomoje teritorijoje - tai Usėnų, Juknaičių, Rusnės, Šilutės, Kintų ir Saugų seniūnijos. Užtvindomi yra 25 kaimai, 168 sodybos, 385 gyventojai, 30000 ha teritorijos. Potvynio metu gali susidaryti didelės ledų sangrūdos Nemune, ties Šilininkų ir Girininkų kaimuose, Juknaičių seniūnijos teritorijoje ir prie Ragininkų salos (Šilutės seniūnija) , Nemunui įtekant į Pakalnės, Skirvytės ir Atmatos upes. Apsaugai nuo potvynio įrengti 25 polderiai – 13 vasaros ir 12 žiemos, supilta 255 km pylimų ir įrengta 34 siurblinės.

3. Pagrindinės plane vartojamos sąvokos ir santrumpos Civilinė sauga – veikla, apimanti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. Civilinės saugos sistemos parengtis - civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimas reaguoti į susidariusią ekstremaliąją situaciją. Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų bei didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Ekstremaliųjų situacijų priežasčių rūšys: Gamtinės – ryškūs klimatinių sąlygų pakitimai, sukeliantys stichines nelaimes, masinius miškų ir durpynų gaisrus, geologiškai pavojingus reiškinius, ypač pavojingas arba masines epidemijas, epizootijos, epifitotijas;

Techninės – įvairių technologinių procesų sutrikimai, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į aplinką cheminiai ir radioaktyvieji teršalai, griūva pastatai, įvyksta įvairių transporto rūšių avarijos, energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs įvykiai, būdingi pramonės komunikacijoms; Ekologinės - sukeliančios sausumos būklės, atmosferos sudėties ir savybių, hidrosferos būsenos pakitimus; Socialinės – masinės riaušės ir neramumai, blokados, provokacijos, diversijos, teroro aktai, taip pat kariniai veiksmai Lietuvos ar kaimyninės valstybės teritorijoje. Ekstremalusis įvykis – nustatytus kriterijus atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, kuris kelia pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai. Ekstremalaus įvykio kriterijai – stebėjimais ir skaičiavimais nustatyti arba tarptautinėje praktikoje naudojami fizikiniai, cheminiai, geografiniai, medicininiai, socialiniai ar kiti įvykio mastą, padarinius ar faktą apibūdinantys dydžiai arba aplinkybės (kritinės ribos), kuriuos atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs įvykis laikomas ekstremaliuoju. Ekstremaliosios situacijos židinys – vieta, kurioje įvyko įvykis ar ekstremalusis įvykis ir teritorija, apimanti didžiausio pavojaus sritį apie tų įvykių vietą, kurioje gresia įvykio ar ekstremaliojo veiksnių pavojai ten esančių gyventojų sveikatai ir (ar) gyvybei, turtui ir (ar) aplinkai. Ekstremalių situacijų komisija – iš valstybės politikų, valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių sudaroma nuolatinė komisija, koordinuojanti ekstremaliųjų situacijų prevenciją, valdymą, likvidavimą ir padarinių šalinimą. Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (toliau- operacijų centras) - iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, ūkio subjektų darbuotojų sudaromas organas, vykdantis ekstremaliųjų situacijų prevenciją, užtikrinantis ekstremaliųjų situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą, organizuojantis ir koordinuojantis įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą. Ekstremaliosios situacijos operacijos vadovas (toliau- operacijų vadovas) – civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas – dokumentas, kuriuo reglamentuojamas materialinių ir žmoniškųjų išteklių sutelkimas ir valdymas gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms. Gelbėjimo darbai – veiksmai, kuriais įvykių, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų metu siekiama išgelbėti gyventojų gyvybes sveikatą ir turtą, suteikti jiems pirmąją medicinos pagalbą ir (ar) nugabenti į sveikatos priežiūros įstaigas, taip pat apsaugoti aplinką. Gelbėjimo darbų vadovas – civilinės saugos sistemos pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas, iki operacijos vadovo paskyrimo ekstremaliosios situacijos židinyje vadovaujantis gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams, taip pat įvykio, ekstremaliojo įvykio likvidavimo ir jų padarinių šalinimo darbams. Gyventojų evakavimas – dėl gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos organizuotas gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinai suteikiant jiems gyvenamąsias patalpas. Kiti neatidėliotini darbai – kelių, pravažiavimų įrengimas griuvėsiuose ir užterštose vietovėse; avarijų ir jų padarinių pašalinimas elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kituose technologiniuose tinkluose; nesaugių konstrukcijų ir statinių, trukdančių gelbėjimo darbams ar keliančių pavojų žmonėms, sutvirtinimas arba nugriovimas, nesprogusių sprogmenų paieška, kenksmingumo pašalinimas ar sprogmenų sunaikinimas; sanitarinis žmonių ir veterinarinis gyvulių

švarinimas, drabužių, individualių apsaugos priemonių, technikos dezaktyvavimas ir degazavimas; užterštos vietovės, statinių, maisto produktų, pašarų bei vandens kenksmingumo pašalinimas. Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje registruotas ir gamybinę, komercinę, finansinę ar kitokia ūkinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, užsienio juridinio asmens filialas ar atstovybė. Pavojingasis objektas – visa veiklos vykdytojo valdoma teritorija, įskaitant įprastąją ir susijusia joje esančia infrastruktūrą ar vykdomą veiklą, kurios viename ar keliuose įrenginiuose yra pavojingų jų medžiagų. Materialiniai ištekliai – nekilnojamas turtas, transporto priemonės, statybinės medžiagos ir kiti ištekliai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti panaudoti gresiančioms ar susidariusioms ekstremaliosiomis situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų , ūkio subjektų veiklai palaikyti ir atkurti. Slėptuvė – specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu, apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

II. GRESIANČIOS EKSTREMALIOS SITUACIJOS 4. Galimi pavojai Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje.

Atlikus galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje

galimi pavojai yra: 4.1. pavojai, kurie sukelia didelius padarinius (poveikį) ir yra didelės tikimybės; 4.1.1.Gaisras; 4.1.2.Labai aukštas vandens lygis (Katastrofinis hidrologinis reiškinys); 4.1.3.Elektros energijos nutraukimas daugiau kaip 20000 gyventojų arba1/4 savivaldybės teritorijos gyventojų; 4.1.4. Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamos ligos protrūkis ar epidemija. 4.2. pavojai, kurie sukelia didelius padarinius (poveikį): 4..2.1. Gaisras. 4.2.2.Labai aukštas vandens lygis (Katastrofinis hidrologinis reiškinys) 4.2.3. energijos nutraukimas daugiau kaip 20000 gyventojų arba1/4 savivaldybės teritorijos gyventojų; 4.2.4Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamos protrūkis ar epidemija; 4.3. pavojai, kurie yra didelės tikimybės: 4.3.1. Gaisras; 4.3.2. Labai aukštas vandens lygis (Katastrofinis hidrologinis reiškinys) ; 4.4. visi kiti pavojai bendro rizikos lygio mažėjimo tvarka: 4.4.1. Nuotekų šalinimo nutraukimas daugiau kaip 20000 gyventojų; 4.4.2.Uraganas; 4.4.3. Sprogmuo, pavojingoji medžiaga; 4.4.4. Kaitra; 4.4.5.Kelių transporto priemonių eismo nutraukimas krašto keliuose; 4.4.6. Šilumos tiekimo nutraukimas šildymo sezono metu daugiau kaip 3000 gyventojų arba ¼ savivaldybės teritorijos gyventojų; 4.4.7.Geriamojo vandens tiekimo nutraukimas daugiau kaip 5000 gyventojų; 4.4.8.Geriamojo vandens tiekimo nutraukimas stacionarinei asmens sveikatos priežiūros įstaigai, ūkio subjektui ar įstaigai, teikiančiai formaliojo mokymo paslauga; 4.4.9. Speigas; 4.4.10.Durpynų ar durpingų pievų deginimas, smilkimas; 4.4.11. Gyvūnų ligos protrūkis; 4.4.12. Pavojingosios medžiagos patekimas;

III. PERSPĖJIMO IR INFORMAVIMO APIE GRESIANČIA AR SUSIDARIUSIĄ EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ ORGANIZAVIMAS

5. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto civilinės saugos sistemos subjekto struktūrinio padalinio darbuotojo veiksmai gavus savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės ekstremalios situacijos operacijų vadovo nurodymą perspėti ir informuoti savivaldybėje esančius civilinės saugos sistemos subjektus ir teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti kitus nurodymus : - patikrina, ar teisingas identifikavimo kodas, jei nurodymas perduodamas telefonu. identifikavimo kodas gali būti nenaudojamas, jei nurodymas perduodamas vietoje, dalyvaujant tiesioginiam viršininkui; - patikslinta sirenų jungimo laiką; - priima gautą informaciją apie įvykį, pranešimo tekstą ir rekomendacijas gyventojams; - perspėja ir informuoja savivaldybės lygio civilinės saugos sistemos subjektus; - informaciją apie įvykį, pranešimo tekstą ir rekomendacijas gyventojams pateikia : - Klaipėdos APGV struktūrinio padalinio darbuotojui, kuris privalo pateikti informaciją apie įvykį, pranešimo tekstą ir rekomendacijas gyventojams Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento SKS vyriausiajam arba vyresniajam specialistui ir regioniniams transliuotojams; - vietiniams transliuotojams ir nurodyti informacijos gyventojams paskelbimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis nei 3 min. nuo sirenų įjungimo pradžios; - nurodytu laiku įjungia centralizuoto valdymo sirenas; - kontroliuoja perspėjimo sistemos veikimą; - informuoja asmenis, davusius nurodymą perspėti ir informuoti gyventojus ir civilinės saugos sistemos subjektus, ir Klaipėdos APGV struktūrinio padalinio darbuotoją apie nurodymų įvykdymą; - įrašo darbo žurnale gautus nurodymus ir aprašo atliktus veiksmus. 6. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto darbuotojo veiksmai gavus Klaipėdos APGV struktūrinio padalinio darbuotojo nurodymą perspėti gyventojus ir savivaldybės lygio civilinės saugos sistemos subjektus: - patikrina, ar teisingas identifikavimo kodas, jei nurodymas perduodamas telefonu. - patikslina sirenų įjungimo laiką; - priima informaciją apie įvykį, pranešimo tekstą ir rekomendacijas gyventojams; - informuoja savivaldybės administracijos direktorių ir savo tiesioginį vadovą apie gautą nurodymą perspėti ir informuoti gyventojus ir rajono civilinės saugos sistemos subjektus; - perspėja ir informuoja savivaldybės lygio civilinės saugos sistemos subjektus; - pateikia vietiniams transliuotojams, su kuriais pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai dėl gyventojų informavimo ekstremaliųjų situacijų atvejais, informaciją apie įvykį, pranešimo tekstą ir rekomendacijas gyventojams ir nurodyti informacijos gyventojams paskelbimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis negu 3 min. nuo sirenų įjungimo pradžios; - nurodytu laiku įjungia centralizuoto valdymo elektros sirenas; - kontroliuoja perspėjimo sistemos veikimą; - informuoja Klaipėdos APGV struktūrinio padalinio darbuotoją, savivaldybės administracijos direktorių ir savo tiesioginį viršininką apie gyventojų ir civilinės saugos sistemos subjektų perspėjimą ir informavimą; - įrašo darbo žurnale gautus nurodymus ir aprašo atliktus veiksmus. 7. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto civilinės saugos sistemos subjekto struktūrinio padalinio darbuotojo veiksmai dėl techninių kliūčių neveikiant perspėjimo ir informavimo sistemai Savivaldybės CS darbuotojas, dėl techninių kliūčių neveikiant perspėjimo ir informavimo sistemai, informuoja Klaipėdos APGV CS skyriaus darbuotojus, atsakingus už PS priežiūros organizavimą ir kontrolę. Organizuoja perspėjimą ir informavimą per pasiuntinius.

8. Pasiuntinių išvykimo tvarka ir maršrutai seniūnijose, kuriose nėra sirenų arba nėra galimybių panaudoti kitų įspėjamų garsinių priemonių gyventojams, valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams perspėti ir informuoti. Šilutės rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse (teritorijose), kuriose nėra sirenų arba nėra galimybių panaudoti kitų įspėjamųjų garsinių priemonių, rajono gyventojai, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai perspėjami ir informuojami per pasiuntinius, vykstančius automobiliais, arba kitomis transporto priemonėmis. Perspėjimo ir informavimo tekstą bei kitą informaciją pasiuntiniams įteikia atitinkamos seniūnijos seniūnas, kuriam šios informacijos tekstą pateikia Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo. Pasiuntinių išvykimo maršrutai pagal seniūnijų teritorijas numatyti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano prieduose Nr.33-36; 41-43; 46-49; 9. Informacijos apie ekstremalųjį įvykį ekstremaliąją situaciją gavimo ir perdavimo tvarka. 9.1 Informacija apie prognozuojamą ekstremalųjį įvykį arba susidariusią ekstremaliąją situaciją Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje teikiama Klaipėdos apskrities PAGV ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - PGAD) ir kitoms institucijoms pagal Administracijos direktoriaus patvirtinta tvarką. Priedas Nr. 29. 9.2 Už informacijos priėmimą iš atsakingų institucijų ir informacijos teikėjų ir jos perdavimą Klaipėdos APGV ir PAGD prie VRM apie Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje prognozuojamą arba susidariusią ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį yra atsakingi Administracijos direktoriaus įsakymu paskirti atsakingi asmenys - Civilinės saugos skyriaus vedėjas ir šio skyriaus vyriausiasis specialistas. Plano priedas Nr.23. 9.3 Atsakingi už informacijos apie prognozuojamą arba susidariusią ekstremalią situaciją ar ekstremalų įvykį pateikimą asmenys Klaipėdos APGV ir PAGD prie VRM informuojami šiais atvejais: - kai prognozuojama, kad bus pasiekti ar viršyti ekstremalaus įvykio kriterijai; - kai pasiekti ar viršyti ekstremalaus įvykio kriterijai; - kai prognozuojama ekstremalioji situacija; - kai paskelbta ekstremalioji situacija; - kai atliekant gelbėjimo darbus dalyvauja daugiau kaip trys civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijos; - kai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui valdyti arba jų padariniams likviduoti šaukiamas Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras. Šilutės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija ir ekstremaliųjų situacijų operacijų centras informuoja Tauragės, Šilalės ir Klaipėdos rajono, Neringos ir Pagėgių savivaldybes apie įvykusias ekstremalias situacijas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje , kurių mąstai gali išplisti už savivaldybės ribų į kaimyninių rajonų teritorijas. Informacija pateikiama iš Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos ir operacijų centro telefoninio bei faksimilinio ryšio priemonėmis. Kaimyniniai rajonai analogišką informaciją teikia Šilutės ekstremaliųjų situacijų komisijai ir ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui. Informacijos teikimo kontaktiniai duomenys plano priede Nr.39 9.4 Apie prognozuojamą arba susidariusią ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį Klaipėdos APGV ir PAGD prie VRM nedelsiant telefonu arba elektroniniu paštu, arba faksu perduodami šie duomenys: - prognozuojamos arba susidariusios ekstremalios situacijos ar ekstremalaus įvykio laikas, adresas, objektas, informacijos šaltinis; - trumpas prognozuojamos arba susidariusios ekstremalios situacijos ar ekstremalaus įvykio apibūdinimas, pirminiai veiksmai, priimti sprendimai; - galimi pavojaus žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai šaltiniai; - civilinės saugos operacijos vadovo pareigos, vardas, pavardė, telefonų numeriai.

9.5 Duomenys apie ekstremaliąją situaciją nurodyti plano 12.4 punkte, siunčiami Klaipėdos APGV ir PAGD prie VRM elektroniniu paštu ar faksu užpildžius pranešimų formas (toliau) formas: - .forma ES-1 teikiamas pirminis pranešimas apie esamą ekstremaliąją situaciją.

FORMA ES-1 PIRMINIS PRANEŠIMAS ______________________________________________________

(susidariusi ekstremalioji situacija) 1. PRANEŠĖJAS 2. ADRESATAS DATA TEL. NR. TEL. NR. LAIKAS FAKSO NR. FAKSO NR. EL. PAŠTAS EL. PAŠTAS 3. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PAVADINIMAS

4. ŠIO PRANEŠIMO PRIEDAI (AKTUALŪS DUOMENYS APIE EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ, ESAMI IR GALIMI PAVOJAUS ŠALTINIAI

LAPŲ SKAIČIUS 5. Į EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS VIETĄ IŠVYKUSIOS (DALYVAVUSIOS) CIVILINĖS SAUGOS SISTEMOS PAJĖGOS 6. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

6.1. KADA SUSIDARĖ 6.2. KUR SUSIDARĖ 6.3. KAS ĮVYKO 6.4. KAS PRANEŠĖ 6.5. PRIEŽASTYS 6.6. PROGNOZĖ 7. SUŽEISTIEJI SKAIČIUS 8. ŽUVUSIEJI SKAIČIUS 9. INFORMACIJĄ PATEIKĘS ASMUO (pareigos, parašas, vardas ir pavardė)

- forma ES-2 teikiamas pranešimas apie atliekamus gelbėjimo darbus, susidariusią ekstremaliąją situaciją Šis pranešimas teikiamas kas 4 valandas nuo pirminio pranešimo apie susidariusią ekstremaliąją situaciją pateikimo;

FORMA ES-2

PRANEŠIMAS ________________________________________________________________ (keitimasis informacija apie gelbėjimo darbus, susidariusią ekstremaliąją situaciją) 1. PRANEŠĖJAS 2. ADRESATAS DATA TEL. NR. TEL. NR. LAIKAS FAKSO NR. FAKSO NR. EL. PAŠTAS EL. PAŠTAS 3. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PAVADINIMAS

4. ŠIO PRANEŠIMO PRIEDAI (AKTUALŪS DUOMENYS APIE EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ)

LAPŲ SKAIČIUS 5. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS OPERACIJŲ VADOVAS

6. GELBĖJIMO DARBŲ VADOVAS

TEL. NR. TEL. NR. 7. DALYVAUJANČIOS CIVILINĖS SAUGOS SISTEMOS PAJĖGOS (ŽMONĖS IR TECHNIKA)

8. IŠSAMUS EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS, KEITIMASIS INFORMACIJA

9. ATLIEKAMI GELBĖJIMO DARBAI 10. PADARYTA ŽALA IR PATIRTI

NUOSTOLIAI 11. GYVENTOJŲ / DARBUOTOJŲ APSAUGOS ORGANIZAVIMAS 12. POREIKIAI, SIŪLYMAI, PASTABOS

13. INFORMACIJĄ PATEIKĘS ASMUO (pareigos, parašas, vardas ir pavardė) forma ES-3 teikiamas pranešimas apie ekstremaliosios situacijos likvidavimą Šis pranešimas teikiamas pašalinus ekstremaliosios situacijos padarinius. (Pranešimo apie ekstremaliosios situacijos likvidavimą formos pavyzdys)

FORMA ES-3 PRANEŠIMAS _______________________________________________________________

(padėtis pašalinus ekstremaliosios situacijos padarinius) 1. PRANEŠĖJAS 2. ADRESATAS DATA TEL. NR. TEL. NR. LAIKAS FAKSO NR. FAKSO NR. EL. PAŠTAS EL. PAŠTAS 3. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PADARINIŲ ŠALINIMO DARBŲ PABAIGA (TRUMPAS APRAŠYMAS)

4. ŠIO PRANEŠIMO PRIEDAI (AKTUALŪS DUOMENYS APIE EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ)

LAPŲ SKAIČIUS 5. EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS PAVADINIMAS

6. ŽUVUSIEJI 7. SUŽEISTIEJI 8. KITA INFORMACIJA (VEIKSMAI, PADARYTA ŽALA, PATIRTI NUOSTOLIAI IR T. T.) 10. INFORMACIJĄ PATEIKĘS ASMUO (pareigos, parašas, vardas ir pavardė) Jeigu informacija apie susidariusią ekstremaliąją situaciją išsamiai pateikta formoje ES-1, o ekstremaliosios situacijos vietoje padėtis nesikeičia, forma ES-2 nepildoma.

9.6 Informaciją išsamiai išdėsčius formoje ES-1 ir jei ekstremaliosios situacijos vietoje padėtis nesikeičia, forma ES-2 nepildoma. Pranešimas perduodamas kaip įmanoma greičiau nuo ekstremaliosios situacijos pradžios, bet ne vėliau kaip per 2 valandas nuo gelbėjimo darbų pradžios; 9.7. Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžių protokolų kopijos ne vėliau kaip per12 valandų nuo posėdžio pabaigos elektroniniu paštu ar faksu pateikiamos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai.

9.8. Informacija apie ekstremalųjį įvykį perduodama telefonu, faksu arba elektroniniu paštu. Formos nepildomos.

KEITIMOSI INFORMACIJA APIE ĮVYKĮ, EKSTREMALŲJĮ ĮVYKĮ AR EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ SCHEMA

_______________________________

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

ekstremalių situacijų komisija

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

departamentas prie Vidaus reikalų

ministerijos

Tarptautinės pagalbos ir

kaimyninių valstybių

koordinavimo centrai

Savivaldybių administracijos arba savivaldybių ekstremalių

situacijų komisijos

Atsakingų institucijų ar ūkio subjektų įgalioti asmenys,

esantys įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios

situacijos vietoje

Informacijos apie įvykį, gresiantį ar įvykusį ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją šaltinis

Lietuvos Respublikos Ministro

Pirmininko tarnyba

Atsakingos institucijos ir

informacijos teikėjai

Apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba

Bendrojo pagalbos centro skyrius,

tel. 112

V. GYVENTOJŲ EVAKAVIMO ORGANIZAVIMAS 10. Gyventojams iškeldintiems iš ekstremaliosios situacijos židinio laikinų gyvenamųjų patalpų ir gyvybiškai būtinų paslaugų suteikimo organizavimas 10.1 Gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija (toliau – Komisija), kuri sudaryta savivaldybės administracijos direktorius įsakymu, (plano priedas Nr.6) organizuoja gyventojų evakavimą, priėmimą, laikinų gyvenamųjų patalpų ir gyvybiškai būtinų paslaugų: gyventojų aprūpinimą maistu, geriamuoju vandeniu, medikamentais, švariais drabužiais ir kitų (toliau – būtiniausios paslaugos), suteikimą. Kai gyventojai evakuojami iš vienos savivaldybės į kitą, gyventojų evakavimą organizuoja savivaldybės, iš kurios evakuojami gyventojai, Komisija, o gyventojų priėmimą, laikinųjų apgyvendinimo patalpų ir būtiniausių paslaugų jiems suteikimą – savivaldybės, į kurią evakuojami gyventojai, Komisija. 11. Gyventojų evakavimo ir priėmimo tvarka Jeigu gyventojams iškyla realus pavojus, tam, kad būtu išsaugota žmonių gyvybė bei sveikata, priimamas sprendimas evakuoti gyventojus iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti. Atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos mastą ir pavojų gyventojams, sprendimą dėl jų evakavimo priima ir evakavimui vadovauja: - kai kuriais ekstremalių situacijų atvejais, kai būtina gyventojus iškeldinti skubiai – priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos bei policijos pareigūnai; - susidarius ribotai ekstremaliai situacijai – ūkio subjekto, įstaigos kur atsitiko ekstremalus įvykis, vadovas; Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai arba karo padėties atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus gyventojų evakavimą, atsižvelgdami į ekstremaliosios situacijos, karo veiksmų sukeltą pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, sprendimą evakuoti gyventojus priima: - kai gyventojai evakuojami iš vienos savivaldybės teritorijos į kitos (negretimos) savivaldybės teritoriją: - savivaldybės administracijos direktorius – dėl gyventojų evakavimo iš savivaldybės teritorijos; - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos - dėl savivaldybės, į kurios teritoriją turi būti evakuojami gyventojai; - kai gyventojai evakuojami į gretimos savivaldybės teritoriją – savivaldybės, iš kurios teritorijos evakuojami gyventojai, administracijos direktorius; - kai gyventojai evakuojami vienos savivaldybės teritorijoje – savivaldybės administracijos direktorius. Gyventojams perspėti apie evakuacijos pradžią bus įjungtos elektros sirenos. Gyventojai turės įsijungti savo radijo imtuvus, televizorius ir išklausyti informaciją. Informacija bus transliuojama per respublikinį radiją bei televiziją. Informaciniuose pranešimuose gyventojų evakavimo komisija paskelbs tokią informaciją: Tikslus evakuacijos laikas ir principas. Žmonių surinkimo būdas. Transporto atvykimo laikas ir vieta, jei gyventojai evakuojami iš gyvenamųjų vietų. Gyventojų surinkimo punktų adresai. Duomenys apie situaciją. Numatoma evakuacijos trukmė. Priminimas, kad gyventojai, palikdami savo būstus, išjungtų elektrą, užsuktų dujas, vandenį, užrakintų duris. Priminimas, kad gyventojai, išeidami iš namų, pasiimtų dokumentus, reikalingiausius daiktus, maisto produktų 2 – 3 paroms, geriamojo vandens atsargų. Bus patariama visus daiktus ir maistą susidėti į kuprines, kurių svoris neviršytų 30 kg., jeigu evakuojama pėsčiomis ir 50 kg., jeigu evakuojamasi autotransportu.

12. Gyventojų surinkimo, tarpinių gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktų struktūra ir numatomos jų įkūrimo vietos Savivaldybės teritorijoje yra numatyta 20 gyventojų surinkimo, 20 tarpinių ir 29 gyventojų priėmimo punktų. Gyventojų surinkimo, tarpinių ir apgyvendinimo punktų išdėstymo schema plano priede Nr. 36-38; Užtvindomų seniūnijų teritorijose nustatyta papildomai 16 gyventojų surinkimo punktų. Gyventojų evakavimas ir valdymo organizavimas savivaldybės lygiu vykdomas pagal pateiktas schemas.

GYVENTOJŲ EVAKAVIMO SCHEMA

Gyvenamoji vieta Darbo vieta

Surinkti gyventojus ir organizuoti evakavimą, kontroliuoti transporto atvykimą į punktą, tvarkyti evakuojamų gyventojų ir transporto apskaitą, skirstyti evakuojamuosius į grupes ir

skirti joms transporto priemones, formuoti autotransporto kolonas. Punkto veiklą koordinuoja ir kontroliuoja Savivaldybės gyventojų evakavimo komisija.

Gyventojų surinkimo punktas

Registruoti atvykstančius evakuojamuosius gyventojus, skirstyti į grupes ir siųsti į apgyvendinimo vietas, tvarkyti atvykusių žmonių ir transporto apskaitą, organizuoti transporto

siuntimą į gyventojų surinkimo punktą. Punkto veiklą koordinuoja ir kontroliuoja Savivaldybės gyventojų evakavimo komisija.

Trapinis gyventojų evakavimo punktas

Gyventojų priėmimo punktas

Gyventojų priėmimo punkto paskirtis- pasitikti atvykstančius gyventojus, suskirstyti juos į

grupes ir palydėti juos iki laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų.

Laikino apgyvendinimo vieta Apgyvendinimas, būtiniausių paslaugų suteikimas, sudaromos buitinės, sanitarinės higieninės sąlygos žmonėms išgyventi iki bus leidžiama grįžti į nuolatines gyvenamąsias vietas.

ŠILUTĖS, KINTŲ SENIŪNIJŲ GYVENTOJŲ SURINKIMO PUNKTAI POTVYNIO ATVEJU

Šil

utės

sen

iūni

ja

Kaimo pavadinimas

Šležų kaimas

Pagrynių kaimas

Rupkalvių kaimas

Žalgirių kaimas

Šyšos kaimas

Sausgalvių kaimas

Tatamiškių kaimas

Surinkimo vieta

Kelias Šilutė-Rusnė

Kelias Šilutė-Pagryniai




Kelias Juknaičiai-Saugalviai

Kelias Juknaičiai-Saugalviai

Kin

tų s

eniū

nija

Minijos kaimas

Aukštumalos kaimas

Šyšos kaimas

Rūgalių kaimas

Vabalų kaimas

Šyšgirių kaimas

UAB “Kintai”

UAB “Kintai”

Šilutės miesto valymo įrenginiai

UAB “Kintai”

UAB “Kintai”

Kelias Povilai-Šilutė

RUSNĖS, SAUGŲ SENIŪNIJŲ GYVENTOJŲ SURINKIMO PUNKTAI POTVYNIO ATVEJU

Rus

nės

seni

ūnij

a

Kaimo pavadinimas

Vorusnės kaimas

Šyškrantės kaimas

Uostadvario kaimas

Pakalnės kaimas

Surinkimo punkto vieta

Rusnės seniūnijos pastatas




Sau

gų s

eniū

nija

Vytulių kaimas

Lankupių kaimas

Grumblių kaimas

Bundulų kaimas

Alkos kaimas

Sakučių kaimas

Žemaitkiemo med. punktas

Vilkyčių paukštynas



Žemaitkiemo med. punktas

Sakučių kaimo parduotuvė

USĖNŲ, JUKNAIČIŲ SENIŪNIJŲ GYVENTOJŲ SURINKIMO PUNKTAI POTVYNIO ATVEJU

Usė

nų

sen

iūn

ija

Galzdonų kaimas

Užpelkių kaimas

Karceviškių kaimas

Jukn

aiči

ų se

niūn

ija

Paleičių kaimas

Šilininkų kaimas

Girininkų kaimas

Kulinų kaimas

Kelias Galzdonai-Usėnai

Kelias Galzdonai -Usėnai

Kelias Plaškiai-Rusnė

Paleičių kaimo parduotuvė

Kelias Šilutė-Šilininkai

Kelias Šilutė-Šilininkai

Kelias Palečiai-Užlekniai

Leitgirių kaimas Leitgirių paukštynas

Kaimo pavadinimas Surinkimo punkto vieta

VALDYMO ORGANIZAVIMAS SAVIVALDYBĖS LYGIU

Pastaba: Tiesioginis valdymas

Šilutės rajono savivaldybė

Administracijos direktorius

Gyventojų evakavimo komisija

Kintų sen.

Saugų sen.

Švėkšnos sen.

Vainuto sen.

Usėnų sen.

Katyčių sen.

Rusnės sen.

Ž. Naumiesčio sen.

Juknaičių sen.

Šilutės sen.

Gardamo sen.

Ūkio subjektas

Gyventojų surinkimo punktas

Tarpinis gyventojų evakavimo punktas

Evakuotų gyventojų priėmimo punktas

Evakuotų gyventojų

laikino apgyvendini

mo vieta

Gyventojų surinkimo, tarpiniuose gyventojų evakavimo ir gyventojų priėmimo punktuose gyventojams teikiamos būtiniausios paslaugos, užtikrinama viešoji tvarka ir visuomenės sveikatos sauga, prireikus teikiamos būtinai medicinos pagalbai priskiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, psichologinė ir socialinė pagalba.

Komisija pildo evakuojamų gyventojų suvestines, priimamų apgyvendinti gyventojų suvestinę, pildo asmenų, išvykstančių su transportu, sąrašą. Plano priedas Nr. 20-22;

Organizuoja savivaldybių transporto priemonių paskirstymą gyventojų surinkimo punktams, šių transporto priemonių kolonų palydą, apsaugą ir informacijos apie gyventojų evakavimą teikimą visuomenei. Evakuotų gyventojų aprūpinimą patalpomis, patalyne, maistu, būtiniausiomis, prekėmis organizuoja Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras. Socialines paslaugas teikia Savivaldybės įsteigtos institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Evakuotų gyventojų grįžimo į nuolatines gyvenamąsias vietas tvarka, atvirkštinė gyventojų evakavimo tvarkai. Teritorijos, kur buvo laikinai apgyvendinti gyventojai, savivaldybės Gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija organizuoja gyventojų surinkimo arba evakuotų gyventojų priėmimo punktų darbą. Šiuose punktuose surenkami laikinai apgyvendinti žmonės ir susodinami į transporto priemones. Gyventojų grįžimo maršrutus koordinuoja Savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centras. Grįžę gyventojai priimami Gyventojų evakavimo ir priėmimo komisijos įkurtuose gyventojų surinkimo punktuose. Iš šių punktų gyventojai išsiskirsto po savo nuolatines gyvenamąsias vietas. Gyventojai, kurie nuspręs grįžti į savo nuolatines gyvenamąsias vietas savo transportu, bus informuojami per Šilutės kabelinę televiziją arba per pasiuntinius. Privačių automobilių srautus keliuose reguliuos kelių policijos pareigūnai. Bus įrengti papildomi kelio ženklai ir informacinės lentos prie pagrindinių grįžimo maršrutų.

Sprendimą dėl gyventojų grįžimo į gyvenamąsias vietas, nustačius, kad ekstremaliosios situacijos sukelto pavojaus gyventojų gyvybei ar sveikatai nebėra, priima: - kai gyventojai buvo evakuoti į kitos savivaldybės teritoriją, – savivaldybės, į kurios teritoriją grąžinami gyventojai, administracijos direktorius; - kai gyventojai buvo evakuoti vienos savivaldybės teritorijoje, – savivaldybės administracijos direktorius; Gyventojų grįžimą į gyvenamąsias vietas organizuoja tos savivaldybės, į kurios teritoriją grąžinami gyventojai, Komisija. Sprendimą dėl evakuotųjų grįžimą į nuolatines gyvenamąsias vietas priima Savivaldybės administracijos direktorius prieš tai išanalizavęs specialistų išvadas ir pasiūlymus. Kai kuriais atvejais sprendimą dėl evakuotųjų sugrįžimą į nuolatine gyvenamąsias vietas gali priimti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos komisariato pareigūnai, ūkio subjekto vadovai. 13. Galimos gyventojų evakavimo kryptys ir maršrutai Pasiūlymus dėl maršrutų gyventojų evakavimo komisijai pateikia Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, išanalizavęs konkrečius užterštumo lygius, meteorologinę situaciją, žmonių laikino apgyvendinimo vietų skaičių ir kitas aplinkybes. 14. Numatytos gyventojams evakuoti ekstremaliųjų situacijų atvejais priemonės ir materialiniai ištekliai Gyventojų evakuacijai naudojamas transporto kiekis numatytas transporto, tinkamo gyventojams evakuoti, suvestinėje. Plano priedas Nr.16. Jeigu evakuojamų žmonių kiekis bus didelis, bus pasitelktas papildomas įmonių, įstaigų, firmų transportas. Neužtenkant savivaldybėje turimų transporto priemonių bus kreiptasi į gretimas savivaldybes, su kuriomis sudaryti tarpusavio pagalbos planai, dėl transporto priemonių gyventojų evakavimui pasitelkimo iš gretimų savivaldybių. Plano priedas Nr. 24-28;

Vykdant evakavimą, numatoma, kad evakuojamų kolonas lydės greitosios medicinos pagalbos ekipažai. Kiek ekipažų ir kokios sudėties, bus nuspręsta evakuacijos pradžioje ekstremalių situacijų operacijų centro posėdžio metu. Viešosios tvarkos palaikymą ir eismo reguliavimą keliuose, evakavimo metu vykdys policijos komisariato kelių policijos pareigūnai. Konkretų ekipažų kiekį, pagal suformuotų automobilių kolonų skaičių, nustatys Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras. Viešosios tvarkos palaikymą nelaimės zonoje ir evakuotų gyventojų priėmimo vietose užtikrins Šilutės policijos komisariato pareigūnai. Policijos pareigūnai taip pat prižiūrės, kad nebūtų grobstomas savo būstus palikusių gyventojų turtas.

VI. GRESIANČIŲ AR ĮVYKUSIŲ EKSTREMALIŲJŲ ĮVYKIŲ IR GRESIANČIŲ AR SUSIDARIUSIŲ EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO ORGANIZAVIMAS IR

KOORDINAVIMAS 15. Savivaldybės administracijos bei savivaldybės teritorijoje esančių valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmai likviduojant ekstremaliuosius įvykius ar ekstremaliąsias situacijas ir šalinant jų padarinius, atliekant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus ir bendrų veiksmų koordinavimo tvarka. Valdymo organizavimas ekstremalios situacijos atveju.

Valdymo tikslas – organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti Savivaldybės Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemai priskirtų funkcijų vykdymą ekstremaliųjų situacijų metu.

Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos nuostatai reglamentuoja Savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos (toliau – savivaldybės ESK) sudėtį, tikslus, funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką. Plano priedas Nr.4.

Savivaldybės ESK – iš savivaldybės tarybos narių, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, turinčių teisę spręsti atstovaujamos institucijos kompetencijai priskirtus uždavinius, sudaryta nuolatinė komisija, koordinuojanti ekstremaliųjų situacijų prevenciją, valdymą, likvidavimą ir padarinių šalinimą savivaldybės teritorijoje.

Pagrindiniai savivaldybės ESK tikslai – pasirengti greitai ir efektyviai valdyti Savivaldybės teritorijoje gresiančią ir susidariusią ekstremaliąją situaciją bei šalinti jos padarinius Savivaldybėje esančiomis civilinės saugos sistemos pajėgomis ir naudojant savivaldybėje turimus arba iš kitų savivaldybių gautus materialinius išteklius.

Savivaldybės ESK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu, ESK nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais civilinės saugos sistemos veiklą.

Savivaldybės ESK sudėtį ir nuostatus tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės ESK priimti sprendimai privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms

ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, dalyvaujantiems likviduojant savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius.

Savivaldybės ESK vykdo šias funkcijas: - ne rečiau kaip kartą per metus aptaria Savivaldybės civilinės saugos sistemos būklę,

vertina savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir imasi priemonių šiam pasirengimui gerinti;

- svarsto Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą ir teikia jį tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui;

- svarsto Savivaldybės teritorijoje esančio pavojingojo objekto išorės avarinį (-ius) planą (-us) ir teikia jį (juos) tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui;

- teikia Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos skelbimo ir atšaukimo;

- teikia Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo, skiriamo vadovauti visoms civilinės saugos sistemos

pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje, kandidatūros;

- gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai teikia savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl antro (sustiprinto) ir trečio (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygių skelbimo ir atšaukimo;

- teikia savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl savivaldybės gyventojų evakavimo iš teritorijų, kuriose gali kilti realus didelis pavojus jų gyvybei ir (ar) sveikatai;

- priima sprendimus, reikalingus savivaldybėje gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti;

- teikia visuomenei informaciją apie Savivaldybėje gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, padarinių šalinimą ir vykdomas priemones gyventojų ir turto apsaugai užtikrinti;

- atsižvelgdama į gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos pobūdį ar mastą, teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sušaukimo;

- teikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymus dėl valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų naudojimo ekstremaliųjų situacijų metu;

- atlieka kitas teisės aktų nustatytas su civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.

Savivaldybės ESK, vykdydama jai pavestas funkcijas ir pareigas, turi teisę: - gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų išsamią

informaciją savivaldybės civilinės saugos parengties, pajėgų ir išteklių, įskaitant maisto ir kitų būtiniausių prekių atsargas, klausimais;

- priimti sprendimus dėl gelbėjimo ir neatidėliotinų darbų organizavimo ir pavesti juos vykdyti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams;

- prireikus kviestis Lietuvos ūkio ir mokslo specialistus pavojingųjų objektų veiklos ekspertizės atlikti, avarijų bei stichinių nelaimių padarinių šalinimo darbų vykdymo technologijos patikslinti ir darbų vykdyti;

- teikti Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus dėl prašymo gretimos (gretimų) savivaldybės (savivaldybių) pagalbos gyventojams evakuoti, gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, kai savivaldybėje esančių civilinės saugos sistemos pajėgų ir materialinių išteklių nepakanka;

- ekstremaliosios situacijos padariniams lokalizuoti ir šalinti, gelbėjimo darbams atlikti panaudoti visas Savivaldybės teritorijoje esančias pajėgas ir materialinius išteklius;

- teisės aktų nustatyta tvarka prašyti leidimo panaudoti valstybės rezervo civilinės saugos priemones;

- priimti sprendimus dėl ūkio subjektų ir kitų įstaigų turimų materialinių išteklių pasitelkimo neatidėliotinais atvejais;

- priimti sprendimus dėl gyventojų pasitelkimo atlikti privalomus darbus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti.

Savivaldybės ESK darbui vadovauja pirmininkas – savivaldybės administracijos direktorius, kai jo nėra – Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjas arba vienas iš savivaldybės ESK narių komisijos pirmininko pavedimu.

Savivaldybės ESK pirmininkas, savivaldybėje gresiant ekstremaliajai situacijai arba jai susidarius, sušaukia posėdžius ir organizuoja komisijos darbą. Savivaldybės ESK nariai turi susirinkti nedelsdami, o ne darbo metu, poilsio ir švenčių dienomis kaip galima greičiau.

Savivaldybės ESK pirmininkas ne rečiau kaip vieną kartą per metų ketvirtį šaukia ESK posėdį. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Savivaldybės ESK narių.

Savivaldybės ESK sprendimai priimami dalyvaujančių posėdyje narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra savivaldybės ESK pirmininko, o kai jo nėra – komisijai vadovaujančio komisijos nario balsas.

Savivaldybės ESK sprendimai įforminami posėdžių protokolais, kuriuos pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius.

Savivaldybės ESK nariui negalint dalyvauti posėdyje, į posėdį gali atvykti kitas, jį delegavusios institucijos įgaliotas atstovas.

Į Savivaldybės ESK posėdį gali būti kviečiami ir kiti asmenys. Savivaldybės ESK pirmininkas: - vadovauja komisijos darbui ir atsako už jai pavestų funkcijų vykdymą; - šaukia planinius ir neeilinius posėdžius, tvirtina jų darbotvarkes; - kontroliuoja, kaip savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras vykdo

komisijos sprendimus; - vykdo kitas teisės aktų nustatytas funkcijas. -Savivaldybės ESK priimtų sprendimų dėl įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų

situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo, gyventojų ir turto gelbėjimo įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras.

Savivaldybės ESK posėdžių protokolai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

Operacijų centro veiklos tikslai, uždaviniai ir funkcijos

- keičiasi informacija su kitų institucijų operacijų centrais, analizuodamas, vertindamas

įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos eigą; - organizuoja ir koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgų telkimą įvykių,

ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų likvidavimo, padarinių šalinimo, gyventojų ir turto gelbėjimo metu;

- organizuoja ir koordinuoja materialinių išteklių, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti panaudoti įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ar atkurti, telkimą šiems tikslams pasiekti;

- pagal kompetenciją koordinuoja civilinės saugos sistemos subjektų veiksmus įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu;

- teikia ekstremalių situacijų komisijai pasiūlymus dėl reikiamų civilinės saugos sistemos pajėgų, racionalaus ir veiksmingo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų skirtų finansinių ir kitų materialinių išteklių panaudojimo ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti;

- teisės aktų nustatyta tvarka informuoja tarptautinės pagalbos ir kaimyninių valstybių koordinavimo centrus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją;

- atlieka kitas teisės aktų nustatytas su civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas.

Operacijų centrų sudarymas ir darbo organizavimas Operacijų centrą sudaro operacijų centro koordinatorius - Administracijos direktoriaus

pavaduotojas ir nariai, kuriuos skiria Administracijos direktorius. Operacijų centras sudaromas iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, profesinės karo tarnybos karių, ūkio subjektų darbuotojų. Į operacijų centrų sudėtį gali būti įtraukiami ir civilinės saugos sistemos pajėgų atstovai.

Operacijų centro koordinatorius: - organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja operacijų centrui priskirtų uždavinių vykdymą

ir funkcijų atlikimą;

- pagal kompetenciją koordinuoja visų civilinės saugos sistemos pajėgų, dalyvaujančių likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje, veiksmus, iki paskiriamas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, kai nėra gelbėjimo darbų vadovo;

- pagal kompetenciją teikia ekstremalių situacijų komisijai, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui pasiūlymus dėl gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti ir padariniams šalinti reikalingų priemonių ir veiksmų.

Operacijų centro koordinatorius pavaldus ir atskaitingas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui. Operacijų centro nariai paskiriami į grupes. Paskirti operacijų centro grupių vadovai pavaldūs operacijų centro koordinatoriui. Grupės vadovui nedalyvaujant, jo nebuvimo laikotarpiui koordinatoriaus žodiniu nurodymu vadovauti grupei laikinai paskiriamas kitas grupės narys.

Operacijų centrą sudaro šios grupės: - operacinio vertinimo, informacijos valdymo ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos ; - materialinio techninio aprūpinimo; - visuomenės informavimo, elektroninių ryšių organizavimo ir palaikymo; - administravimo; Operacinio vertinimo, informacijos valdymo ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos grupė: - teisės aktų nustatyta tvarka vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją pagal atitinkamos

valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, ūkio subjekto kompetenciją; - prognozuoja įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos eigą, jos padarinių

pobūdį ir mastą, planuoja civilinės saugos priemones ir gelbėjimo veiksmus; - įvertina susidariusią situaciją ir suderinusi su operacijų centro koordinatoriumi teikia

ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui pasiūlymus dėl reikiamų civilinės saugos sistemos pajėgų, racionalaus ir veiksmingo finansinių ir kitų materialinių išteklių panaudojimo gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti;

- organizuoja ir koordinuoja įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą ir evakavimą;

- koordinuoja gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, civilinės saugos sistemos pajėgų telkimą ir veiksmus;

- koordinuoja veiksmus ir keičiasi informacija su kitų institucijų operacijų centrais, analizuodama, vertindama ir prognozuodama įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos eigą.

- organizuoja, analizuoja ir vertina informaciją ir duomenis apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją;

- surinktą, išanalizuotą ir įvertintą informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, suderinusi su operacijų centro koordinatoriumi, perduoda ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui;

- perduoda ekstremalių situacijų komisijos, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimus ir kitą būtiną informaciją civilinės saugos sistemos pajėgoms ir kitiems civilinės saugos sistemos subjektams.

Materialinio techninio aprūpinimo grupė: - ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nurodymu organizuoja būtinų materialinių

išteklių, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali būti panaudoti įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ir ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jų padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ir atkurti, telkimą šiems tikslams pasiekti;

- organizuoja materialinių išteklių, reikalingų būtiniausioms gyvenimo sąlygoms atkurti įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos metu, telkimą gyventojams. Visuomenės informavimo, elektroninių ryšių organizavimo ir palaikymo grupė:

- rengia visuomenei informaciją apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;

- organizuoja spaudos konferencijas;

- teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimą ir informavimą apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ir ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo būdus.

- atsižvelgdama į įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos eigą ir prognozę, planuoja operacijų centro ryšių, duomenų perdavimo įrangos ir sistemų veiklą, užtikrina tinkamą operacijų centro ryšių sistemų būklę;

- užtikrina operacijų centro elektroninės informacijos apsaugą; - užtikrina turimų operacijų centro informacinių sistemų darbą. Administravimo grupė: - užtikrina operacijų centro darbo vietų nuolatinį aprūpinimą darbui reikalingomis

priemonėmis; - užtikrina operacijų centro įrangos eksploatavimą ir techninę priežiūrą; - užtikrina operacijų centro dokumentų įforminimą ir tvarkymą. Operacijų centras pagal kompetenciją vykdo kitus operacijų centro koordinatoriaus

sprendimus, būtinus ekstremalių situacijų komisijos ir (ar) ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo priimtiems sprendimams ir (ar) kitiems operacijų centro uždaviniams įgyvendinti.

Operacijų centras, atlikdamas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų išsamią informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, jų turimas civilinės saugos sistemos pajėgas ir materialinius išteklius, kurie galėtų būti panaudoti gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai likviduoti, jų padariniams šalinti.

Operacijų centrų pasirengimas valdyti ekstremaliąsias situacijas įvertinamas teisės aktų nustatyta tvarka per organizuojamas civilinės saugos pratybas.

Operacijų centro sušaukimas ir veikla Administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo operacijų centrus sušaukia: - gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai; - teisės aktų nustatyta tvarka paskelbus trečią (visiškos parengties) civilinės saugos

sistemos parengties lygį; - per civilinės saugos pratybas. Atsižvelgdamas į įvykio, ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos mastą ir pobūdį,

taip pat operacijų centro sušaukimo tikslus, operacijų centro koordinatorius: - gali inicijuoti viso operacijų centro ar reikiamų operacijų centro grupių arba kai kurių jų

narių sušaukimą; - gali kreiptis į kitas kompetentingas valstybės, savivaldybės institucijas, įstaigas ir ūkio

subjektus su prašymu skirti atstovus, kurie padėtų užtikrinti operacijų centro veiklą. Operacijų centro nariai pavaldūs operacijų centro koordinatoriui. Operacijų centro nariai atlieka jiems pavestas funkcijas iš anksto įrengtose operacijų centro

patalpose ir (ar) darbo vietose. Operacijų centro koordinatoriaus sprendimu operacijų centro nariai gali dirbti slėptuvėse, kai būtina užtikrinti jų apsaugą nuo gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, atsiradusių dėl gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos.

Operacijų centro nariai, darbo metu gavę iškvietimą susirenką nedelsiant bet ne vėliau kaip per 0,5 valandos, o nedarbo metu laike 2 valandų.

Operacijų centro narių darbo vieta Savivaldybės didžiojoje salėje, 215 kabinetas Dariaus ir Girėno g., 1 Šilutė.

Atsarginė - Šilutės seniūnijos seniūno ir pavaduotojo 305 ir 306 kabinetai Lietuvininkų g. 17,Šilutė.

Šilutės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija ir ekstremaliųjų situacijų operacijų centras informuoja Tauragės, Šilalės ir Klaipėdos rajono, Neringos ir Pagėgių savivaldybes

apie įvykusias ekstremalias situacijas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, kurių mąstai gali išplisti už savivaldybės ribų į kaimyninių rajonų teritorijas.

Informacija pateikiama iš Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos ir operacijų centro telefoninio bei faksimilinio ryšio priemonėmis. Kaimyniniai rajonai analogišką informaciją teikia Šilutės ekstremaliųjų situacijų komisijai ir ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui. Informacijos teikimo kontaktiniai duomenys plano priede Nr.3; 39; Pagrindiniai operacijų centro veiklos tikslai – vykdyti ekstremaliųjų situacijų prevenciją, užtikrinti ekstremalių situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą, organizuoti ir koordinuoti įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą. Operacijų centro uždaviniai: - užtikrinti ekstremalių situacijų komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą; - pagal kompetenciją organizuoti ir koordinuoti įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos likvidavimą, padarinių šalinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą. Operacijų centras, vykdydamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas: - įgyvendina ekstremalių situacijų komisijos sprendimus ekstremaliųjų situacijų prevencijos klausimais;

- pagal kompetenciją renka, analizuoja ir vertina duomenis ir informaciją apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, prognozuoja jų eigą ir mastą, numato civilinės saugos priemones ir gelbėjimo veiksmus;

- teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimą ir informavimą apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;

16. SAVIVALDYBĖS EKSTREMALIŲJŲ ĮVYKIŲ IR SITUACIJŲ, KURIŲ PAVOJUS ATLIKUS RIZIKOS ANALIZĘ NUSTATYTAS KAIP DIDELIS ARBA LABAI DIDELIS,

VALDYMAS IR KOORDINAVIMAS Gaisras; Labai aukštas vandens lygis – (Katastrofinis hidrologinis reiškinys); Elektros energijos nutraukimas daugiau kaip 20 000 gyventojų arba ¼ savivaldybės teritorijos gyventojų; Pavojingos ar ypač pavojingos žmonių užkrečiamos ligos protrūkis ar epidemija;

Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje įvykus šiems ekstremaliems įvykiams ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, sukviečiama savivaldybės ESK. Savivaldybės ESK, gavusi informaciją apie įvykį, įvertina situaciją, nustato pavojingumo laipsnį darbuotojams ir gyventojams, turtui bei aplinkai,

galimą poveikį visuomenės rimčiai, prognozuojamas pasekmes ir teikia administracijos direktoriui

pasiūlymą dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus - ESK pirmininko priimti sprendimai

privalomi visiems civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos struktūriniams padaliniams, valdymo institucijoms, ūkio subjektams, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat ir gyventojams.

Ekstremaliojo įvykio židinyje civilinės saugos veiksmams ir gelbėjimo darbams vadovauja gelbėjimo darbų vadovas. Gelbėjimo darbų vadovo funkcijas incidento vietoje pradiniu momentu vykdo pirmojo atvykusio Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinio vadovaujantis pareigūnas be atskiro nurodymo ir vadovauja incidentų ar ekstremalių įvykių likvidavimui iki aukštesnio operacinio vadovavimo lygmens pareigūno atvykimo.

Gelbėjimo darbų vadovui yra pavaldžios civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgos, neatsižvelgiant į jų priklausomybę.

Bendrą vadovavimą civilinės saugos veiksmams, kai naudojami savivaldybės telkiami ištekliai, atlieka savivaldybės ESK.

Administracijos direktoriaus paskirtas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas (toliau – operacijų vadovas) vadovauja civilinės saugos veiksmams už židinio ribų ir koordinuoja visą gelbėjimo darbų vadovui teikiamą pagalbą.

Gresiant ar susidarius savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai, sprendimą dėl savivaldybės ESOC sušaukimo priima savivaldybės ESK arba savivaldybės administracijos direktorius. Veiksmai savivaldybės lygiu koordinuojami ir pajėgoms vadovaujama per savivaldybės ESOC. Kol nepaskirtas savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, pajėgų veiksmus savivaldybės lygiu organizuoja ir koordinuoja savivaldybės ESOC. Sprendimai priimami vadovaujantis savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytais veiksmais ir (ar) savivaldybės ESOC nuostatų suteiktais įgaliojimais.

Paskyrus savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovą, gelbėjimo darbų vadovas toliau organizuoja darbus įvykio vietoje. Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už darbų organizavimą savivaldybės mastu. Jeigu ekstremalioji situacija apima ne daugiau kaip tris gretimas savivaldybes, savivaldybių ekstremaliosios situacijos operacijų vadovai visus veiksmus derina tarpusavyje, priimami kolegialūs sprendimai, tačiau galutinio sprendimo dėl bendrų darbų koordinavimo teisę turi savivaldybės, kurioje yra ekstremaliosios situacijos židinys, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas.

Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už ekstremaliosios situacijos padarinių, galinčių sukelti ekstremalųjį įvykį ar kartotinę ekstremaliąją situaciją, šalinimo darbų (toliau – neatidėliotini ekstremaliosios situacijos padarinių šalinimo darbai) organizavimą. 16.1. Gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų organizavimas.

16.1.1. Savivaldybės administracijos direktorius: - užtikrina priemonių, nustatytų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, įgyvendinimą; - perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus; - telkia visas savivaldybėje esančias civilinės saugos sistemos pajėgas gyventojams evakuoti, organizuoja pagalbos teikimą nukentėjusiesiems, prireikus organizuoja evakuotų gyventojų apgyvendinimą. - savo kompetencijos ribose priima norminius aktus gaisro metu susidariusios situacijos atžvilgiu;

16.1.2. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba:

- koordinuoja gaisrų gesinimą, gyventojų ir turto gelbėjimą, kitus gelbėjimo darbus;

- suteikia pirmąją pagalbą nukentėjusiems; - organizuoja judėjimo maršrutų ir darbų vietos žvalgyba esant reikalui radiacijos lygio stebėjimas;

- vykdo gaisrų lokalizavimą ir gesinimą; - informuoja Savivaldybės ESOC apie vykdomas priemones ir esamą padėtį. 16.1.3. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos

komisariatas:

- organizuoja ekstremaliosios situacijos židinyje esančio valstybinio, visuomeninio ir privataus turto apsaugą;

- reguliuoja eismą nelaimės rajone ir jo prieigose, išstato transporto kontrolės punktus, reguliavimo postus maršrutuose, gyventojų evakavimo metu;

- organizuoja viešosios tvarkos užtikrinimą gyventojų susitelkimo, įlaipinimo į transportą, išlaipinimo iš jo ir laikinojo apgyvendinimo vietose, evakuojamųjų vežimo maršrutuose; - organizuoja asmenų ir pareigūnų, nesusijusių su gelbėjimo darbais, patekimo į ekstremaliosios situacijos židinį ribojimą, prireikus įveda specialių leidimų sistemą;

- informuoja valstybinius organus, visuomenines organizacijas, piliečius apie eismo apribojimą ekstremalių įvykių teritorijoje, avarijas ir kitas ypatingas situacijas, kurios kelia pavojų žmonių saugumui;

- identifikuoja žuvusiuosius, apdoroja informaciją apie aukas bei organizuoja jų išgabenimą iš įvykio vietos; - suteikia pirmąją pagalbą sužeistiesiems, nustato nukentėjusiųjų tapatybę;

- imasi priemonių išvengti panikos ir masinių neramumų; - informuoja Savivaldybės ESOC apie vykdomas priemones ir esamą padėtį; 16.1.4. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūra: - organizuoja aplinkos taršos tyrimus, taršos poveik

Documents

EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ VALDYMO PLANO PROJEKTASSavivaldybės žemėlapis (M 1:10 000 arba M 1:25 000 ), kuriame pažymima patikėjimo teise savivaldybės valdoma, naudojama ir disponuojama