Upload
others
View
3
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
1
• Pirma skaidreOECD PISA 2012 rezultatOECD PISA 2012 rezultatųųpristatymaspristatymas
Dr. Rita Dukynaitė
OECD PISA valdančiosios tarybos narė
Mindaugas Stundža
Nacionalinis tyrimo OECD PISA koordinatorius Lietuvoje
2013-12-03
OECD PISA tyrimą įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministerija
OECD PISA tyrimą vykdo Nacionalinis egzaminų centras
NACIONALINIS
EGZAMINŲ
CENTRAS
2
Kas yra tyrimas PISA?Tai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (Organisation For Economic
Co-operation and Development (OECD)) vykdomas tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (Programme For International Student Assessment (PISA)), kuris padeda įvertinti bebaigiančių privalomąjį ugdymą mokinių sukauptas žinias ir išvystytus gebėjimus, reikalingus visaverčiam dalyvavimui visuomenės gyvenime.
2015 m. tiriamos sritys
PrivalomosSkaitymo gebėjimaiMatematinis raštingumasGamtamokslinis raštingumas Problemų sprendimo bendradarbiaujant įgūdžiai PasirenkamaFinansinis raštingumas
2012 m. tiriamos sritys
PrivalomosSkaitymo gebėjimaiMatematinis raštingumasGamtamokslinis raštingumas PasirenkamosProblemų sprendimo įgūdžiai Finansinis raštingumas
Tiriamoji grupė
•mokiniai, kurių amžius tyrimo metu yra 15 metų,•mokiniai, kurie tyrimo metu mokosi 7 ar aukštesnėje klasėje.
Išskirtinis PISA tyrimo bruožas
Šis tyrimas akcentuoja ne mokinių gebėjimą atkurti žinias, o gebėjimą tomis žiniomis pasinaudoti.
3
Kas yra tyrimas PISA?
Tyrimas PISA yra vykdomas kas trejus metus (2000, 2003, 2006, 2009 ir 2012 metais).
Lietuva OECD PISA tyrime dalyvauja nuo 2006 m.
Kiekvieno tyrimo ciklo metu vienos ugdymo srities mokiniųpasiekimai tyrinėjami išsamiau, o kitų dviejų – stebimos tik bendros pasiekimų tendencijos.
Metai Pagrindinė sritis
2000 Skaitymo gebėjimai
2003
2006
2009 Skaitymo gebėjimai
2012
2015
Metai Pagrindinė sritis
2000 Skaitymo gebėjimai
2003
2006 Gamtamokslinis raštingumas
2009 Skaitymo gebėjimai
2012
2015 Gamtamokslinis raštingumas
Metai Pagrindinė sritis
2000 Skaitymo gebėjimai
2003 Matematinis raštingumas
2006 Gamtamokslinis raštingumas
2009 Skaitymo gebėjimai
2012 Matematinis raštingumas
2015 Gamtamokslinis raštingumas
4
Tiriamųjų sričių apibrėžimai
Tai individo gebėjimas taikyti
matematines žinias ir interpretuoti gautus rezultatus įvairiuose kontekstuose. Šis terminas apibūdina individo gebėjimąmatematiškai argumentuoti ir naudotis matematinėmis sąvokomis, procedūromis, faktais ir priemonėmis siekiant apibūdinti, paaiškinti ir
nuspėti tam tikrus reiškinius. Matematinis raštingumas padeda mokiniams suprasti matematikos vaidmenįpasaulyje ir atlikti pagrįstus
sprendimus, reikalingus kiekvienam konstruktyviam, suinteresuotam ir mąstančiam piliečiui.
Tai individo gebėjimas suprasti, apmąstyti
rašytinius tekstus, juos vertinti ir jais naudotis, siekiant įgyvendinti savo tikslus, plėsti žinias ir galimybes bei veiksmingai
dalyvauti visuomenės gyvenime.
Šis apibrėžimas aprėpia kur kas daugiau nei tradicinis suvokimas, verčiantis manyti, kad pagrindinėužduotis dirbant su rašytiniu tekstu – jį iššifruoti ir tiesiogiai interpretuoti. Šiuo atveju kalbama apie kur kas labiau realiam gyvenimui pritaikytas užduotis.
Tai individo gamtamokslinės žinios ir naudojimąsis jomis siekiant įvardyti klausimus, įgyti naujų žinių, aiškinti
gamtamokslinius reiškinius ir pateikti įrodymais grįstas
išvadas apie gamtamokslines problemas.
Tai apima pagrindiniųmokslinių tyrinėjimų bruožųžinojimą, suvokimą, kaip gamtos mokslai ir technologijos formuoja mūsųmaterialinę, intelektualinę ir kultūrinę aplinką bei norą ir sąmoningą piliečio
pasiryžimą užsiimti su gamtos mokslais susijusia veikla ir domėjimąsi gamtamokslinėmis idėjomis.
Matematinis raštingumas Skaitymo gebėjimai Gamtamokslinis raštingumas
5
Matematinio raštingumo rezultatai
• Lietuva (479 taškai) yra 37 pozicijoje iš 65, statistiškai reikšmingai žemiau užOECD šalių vidurkį.
• 30 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos
rezultatus.
• Portugalijos, Italijos, Ispanijos, Rusijos, Slovakijos, JAV, Švedijos, Vengrijos ir Kroatijos rezultatai statistiškai reikšmingai nuo Lietuvos
rezultatų nesiskiria.
6
Skaitymo gebėjimų rezultatai
• Lietuva (477 taškai) yra 39 pozicijoje iš 65, statistiškai reikšmingai žemiau užOECD šalių vidurkį.
• 33 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos
rezultatus.
• Izraelio, Kroatijos, Švedijos Islandijos, Slovėnijos, Graikijos, Turkijos ir Rusijos rezultatai statistiškai reikšmingai nuo Lietuvos
rezultatų nesiskiria.
7
Gamtamokslinio raštingumo rezultatai
• Lietuva (496 taškai) yra 30 pozicijoje iš 65, statistiškai reikšmingai žemiau už OECD šalių vidurkį.
• 24 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni užLietuvos rezultatus.
• Latvijos, Prancūzijos, Danijos, JAV, Ispanijos, Norvegijos, Vengrijos, Italijos, Kroatijos ir Liuksemburgo rezultatai statistiškai reikšmingai nuo Lietuvos rezultatų nesiskiria.
8
Merginų rezultatas aukštesnis už vaikinų
Vaikinų rezultatas aukštesnis už merginų
• 5 šalyse merginos statistiškai reikšmingai lenkia vaikinus
• 36 šalyse vaikinai statistiškai reikšmingai lenkia merginas
• Lietuvoje tarp vaikinų ir merginųrezultatų stebima absoliuti lygybė
Matematinio raštingumo rezultatai pagal lytį
9
Matematinio raštingumo rezultatų kaita
Lietuvos matematinio raštingumo rezultatas 2012 m. ciklo metu pakilo 2 taškais, tačiau statistiškai nereikšmingai.Tokią padėtį galėtumeapibrėžti kaip pereinančią išprastėjančios į stabilią.
Bendro rezultato kilimą lėmėvaikinai, nes jie pademonstravo 5 taškais aukštesnį rezultatą, nei 2009 m.
2012 m. Lietuvoje tarp lyčiųrezultatų užfiksuota lygybė.
10
Matematinio raštingumo rezultatai pagal pasiekimų lygmenis
Lietuvoje 2 lygmens nepasiekia 26 proc., OECD šalyse - 23 proc. mokinių.
Aukščiausius lygmenis Lietuvoje pasiekia 8 proc., OECD šalyse -12,6 proc. mokinių.
Lietuvoje didesnė vaikinų dalis pasiekia aukštesnius lygmenis.
Tačiau taip pat didesnė ir jųdalis nepasiekia 2 lygmens.
9,6 6,6
27,7 24,4
11
Aukščiausius ir žemiausius matematinio raštingumo rezultatus pasiekusių mokinių dalies kaita
Lyginant su 2009 m. Lietuvoje 1,1 proc.padidėjo aukščiausius lygmenis pasiekusiųmokinių skaičius, tačiau nepasiekusių 2lygmens beveik nesumažėjo.
Iš kaimyninių šaliųdidžiausią pažangąpadarė Lenkija.
Estijoje pasiekusiųaukščiausius lygmenis mokinių yra daugiau nei 2 lygmens nepasiekusių jųbendraamžių.
12
Matematinio raštingumo rezultatai pagal gabėjimų ir turinio sritis
Geriausiai Lietuvos mokinimas sekėsi:matematinių sąvokų, faktų ir procedūrų
naudojimo ir argumentavimo srityje
Prasčiausiai Lietuvos mokinimas sekėsi:matematinių rezultatų interpretavimo,
taikymo ir jų vertinimo srityje
Geriausiai Lietuvos mokinimas sekėsi: skaičių ir skaičiavimų srityje
Prasčiausiai Lietuvos mokinimas sekėsi:Erdvės ir figūrų , statistikos ir tikimybių
srityse
13
Skaitymo gebėjimų rezultatai pagal lytį
Merginų rezultatas aukštesnis už vaikinų
• Visose šalyse merginos statistiškai reikšmingai lenkia vaikinus
• Mažiausias skirtumas – 15 taškų, didžiausias –net 75 taškai
• Lietuva patenka į šaliųdešimtuką, kuriose skirtumas yra didžiausias (55 taškai)
14
Skaitymo gebėjimų rezultatų kaita
Lietuvoje stebimas rezultatųsuprastėjimas 2009 m. palyginus su 2006 m., tačiau 2012 m. rezultatas net 9 taškais statistiškai reikšmingai pakilo.
Lietuvoje 2012 m. stebime tiek merginų, tiek vaikinų rezultatųgerėjimą.
Didesnę pažangą padarė vaikinai, nuo paskutiniojo ciklo rezultatuspagerinę 11 taškų.
555951
15
Skaitymo gebėjimų rezultatai pagal pasiekimų lygmenis
Auščiausius lygmenis Lietuvoje pasiekia vos 3,3 proc. , OECD šalyse – 8,4 proc. mokinių.
Lietuvoje 2 lygmens nepasiekia 21,2 proc., OECD šalyse - 18 proc. mokinių.
Ypač dideli skirtumai matomi tarp aukščiausius ir žemiausius lygmenis pasiekusių vaikinų ir merginų skaičiaus.
31,9 10,3
5,11,6
16
Aukščiausius ir žemiausius skaitymo gebėjimus pademonstravusių mokinių dalies kaita
Lyginant su 2009 m. Lietuvoje nepasiekusių2 lygmens sumažėjo 3,2 proc., tačiau tik 0,4 proc. padidėjo aukščiausius lygmenis pasiekusių mokiniųskaičius.
Iš kaimynnių šaliųdidžiausią pažangąpadarė Lenkija.
Nuo 2006 m. Rusija demonstruoja spartųnepasiekusių 2lygmens mokiniųskaičiaus sumažėjimą.
17
Gamtamokslinio raštingumo rezultatai paga lytį
Merginų rezultatas aukštesnis už vaikinų
Vaikinų rezultatas aukštesnis už merginų
• 17 šalių merginos statistiškai reikšmingai lenkia vaikinus
• 10 šalių vaikinai statistiškai reikšmingai lenkia merginas
• Lietuva patenka įšalių dešimtuką, kuriose skirtumas merginų naudai yra didžiausias (15 taškų)
18
Gamtamokslinio raštingumo rezultatų kaita
Lietuvos gamtamokslinio raštingumo rezultatai keliais taškais (nors ir statistiškai nereikšmingai) pakyla kiekvieno tyrimo ciklo metu.
Nuo 2006 m. iki 2012 m.merginos pademonstravo didesnįrezultatų kilimą negu vaikinai.
Skirtumai tarp vaikinų ir merginųrezultatų nuo 2009 m. šiek tiek sumažėjo.
1715
19
Gamtamokslinio raštingumo rezultatai pagal pasiekimų lygmenis
Lyginant su OECD šaliųvidurkiu, Lietuvoje šiek tiek mažiau 2 lygmens nepasiekusių mokinių, tačiau aukščiausius lygmenis pasiekusių skaičius taip pat ženkliai mažesnis.
Aukščiausius lygmenis pasiekusių vaikinų ir merginų skaičius beveik nesiskiria.
2 lygmens nepasiekia didesnė vaikinų dalis.
5,4
12,619,5
4,8
20
Aukščiausius ir žemiausius gamtamokslinio raštingumo rezultatus pasiekusių mokinių dalies kaita
Lyginant su 2009 m. Lietuvoje tiek 2 lygmens nepasekusiųsumažėjo, tiek aukščiausius lygmenis pasiekusių mokiniųpadidėjo nežymiai.
Iš kaimynnių šaliųdidžiausią pažangąpadarė Lenkija.
Estijoje nepasiekusių 2 lygmens mokinių yra tik 5 proc.
21
Aukščiausius lygmenis pasiekę mokiniai
Lietuvoje, dauguma mokinių, pasiekusiųaukštus rezultatus skaitymo gebėjimųsrityje, juos taip pat pademonstravo ir kituose dalykuose. Tai rodo, kad geresnis raštingumas skaitymo srityje padeda pasiekti aukštesnių rezultatųmatematikos ir gamtos mokslų srityse.
Bent vienoje srityje aukščiausius lygmenis pasiekė – 11,1 proc., bent dviejose – 3 proc., o visose trijose – 1,7 proc. mokinių.
22
Mokinių rezultatų ir ESKS ryšys
Lietuvoje miestų mokyklose mokosi aukštesnio socioekonominio statuso mokiniai.Kaimo mokyklose mokinių socioekonominis statusas yra žemesnis.
23
Matematinio raštingumo rezultatai skirtingo vietovės tipo mokyklose
Aukštesnius rezultatus pasiekusiose šalyse rezultatų skirtumas tarp kaimo ir didmiesčiųmokyklų yra nedidelis.
Lietuvoje šis skirtumas net 57 taškai.
24
Darželio lankymo įtaka rezultatams
Beveik visose šalyse mokiniai lankę darželį ilgiau nei metus pasiekia aukštesnių rezultatųnei jų bendraamžiai jo nelankę.
Lietuvoje šis skirtumas siekia 36 taškus.
25
Mokinių vėlavimas į mokyklą ir pamokų nelankymas
Daugelyje šalių vėlavimas į mokyklą yra gana dažnas reiškinys.
Svarbu pastebėti, kad Lietuvoje mokyklų direktoriai mano, kad tiek vėlavimas į mokyklą, tiek pamokų praleidinėjimas tik nežymiai trukdo mokymui(si).
26
Mokymui(si) skirtas laikas
Lietuva yra viena iš mažiausiai laiko skiriančių matematikos mokymui(si) šalių. Tačiau mes daugiausiai laiko skiriame gamtos mokslų mokymui.
Daugumoje šalių tėvai padeda vaikams mokytis retai.
27
Mokinių pasitikėjimas savo jėgomis
Pastebėta, kad daugumoje šalių pasitikėjimas savo jėgomis, sprendžiant matematikos uždavinius, yra stipriai susijęs su matematinio raštingumo rezultatais.
Lietuvoje rezultatų skirtumas tarp labiausiai ir mažiausiai savo jėgomis pasitikinčiųmokinių yra net 128 taškai.
28
Mokinių požiūris į mokyklos teikiamą naudą
Lietuva yra viena pirmųjų pagal mokinių nuomonę, jog mokykla buvo jiems naudinga
29
Daugiau informacijos apie OECD PISA tyrimą
galite rasti:
http://www.oecd.org/pisa
http://www.smm.lt/web/lt/teisesaktai/tyrimai-ir-analizes/tarptautiniai-tyrimai
http://www.nec.lt >> Mokinių pasiekimų tyrimai >> Tarptautiniai tyrimai >> PISA
30
• Pirma skaidreOECD PISA 2012 rezultatOECD PISA 2012 rezultatųųpristatymaspristatymas
Dr. Rita Dukynaitė
OECD PISA valdančiosios tarybos narė
Mindaugas Stundža
Nacionalinis tyrimo OECD PISA koordinatorius Lietuvoje
2013-12-03
OECD PISA tyrimą įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministerija
OECD PISA tyrimą vykdo Nacionalinis egzaminų centras
NACIONALINIS
EGZAMINŲ
CENTRAS