Edate Advertising - Internets

7/21/2019 Edate Advertising - Internets

1/32

InfoCuria - Orzecznictwo Trybunau Sprawiedliwoci

Strona startowa > Formularz wyszukiwania > Lista wynikw > Dokumenty

Drukuj

Jzyk dokumentu :

GENERALINIO ADVOKATO

PEDRO CRUZ VILLALN IVADA,

pateikta 2011 m. kovo 29 d.(1)

Bylos C509/09 ir C161/10

eDate Advertising GmbH

prie

X (C509/09)

ir

Olivier Martinez ir

Robert Martinez


2/32

prie

Socit MGN Limited (C161/10)

(Bundesgerichtshof (Vokietija) ir Tribunal de grande instance de Paris (Pranczija) atitinkamai pateikti

praymai priimti prejudicin sprendim)

Jurisdikcija civilinse ir komercinse bylose Reglamentas (EB) Nr. 44/2001Jurisdikcija delikto

arba kvazidelikto bylose Asmens teisi paeidimas, kuris gali bti padarytas paskelbus informacij

internete5 straipsnio 3 punktasVietos, kurioje vyko al sukls vykis ar jis gali vykti svoka

Teisingumo Teismo sprendimo Shevill ir kt. taikytinumasDirektyva 2000/31/EB3 straipsnio 1 ir 2

dalysNustatymas, ar asmens teisi srityje yra kolizin norma

1. iose sujungtose bylose, kurios buvo pradtos Bundesgerichtshof (Vokietija) ir Tribunal de

grande instance de Paris (Pranczija), vis pirma keliami keli klausimai dl Reglamento (EB) Nr.

44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir

vykdymo(2) 5 straipsnio 3 punkto iaikinimo.

2. Praymus priimti prejudicin sprendim pateik teismai vis pirma klausia dl nacionalini

teism jurisdikcijos nagrinti bylas, susijusias su asmens teisi paeidimu, padarytu interneto

svetainje, apimties. Kaip yra inoma, Teisingumo Teismas nuomon dl Reglamento Nr. 44/2001 5

straipsnio 3 punkto (i nuostata tuomet buvo tvirtinta 1968 m. rugsjo 27 d. Briuselio konvencijoje)

taikymo garbs ir orumo eidimo spaudoje atvejais(3) jau yra isaks Sprendime Shevill ir kt., kuris

buvo priimtas 1995 m.(4) Abu dabar pateikti klausimai leidia Teisingumo Teismui isakyti nuomon,

kaip is sprendimas gali bti pritaikytas labai pasikeitus situacijai, kai popierin spauda vis greiiau ir

negrtamai uleidia viet elektroninms informacijos perdavimo priemonms internete.

3. Taip irykja vienas dalykas, kuris neabejotinai visada buvo numanomas, kalbant apie betkokias problemas, susijusias su ala, padarytaasmens teisms vykdant visuomens informavimo


3/32

veikl, kad ir kokia bt jos forma. gyvendinant i teisi teismin apsaug, i esms negalima

neatsivelgti tamp, kylani dl informacijos skleidimo laisvs(5), su kuria ji turi bti suderinama.

Reikia suvokti ios situacijos sudtingum siekiant tinkamai vertinti pagrindin i sujungt byl

dalyk nustatyti tarptautin teism jurisdikcij bylose dl alos, padarytos asmens teisms saityne.

4. Galiausiai Bundesgerichtshof klausia, ar Europos Sjungos teiss norma, konkreiai kalbant,

Direktyvos 2000/31(6) dl elektronins komercijos internete 3 straipsnis, yra kolizin norma,

apibrianti teis, taikytin nesutartinei atsakomybei, kylaniai dl veiksm, kuriais naudojant

interneto svetain paeidiamos asmens teiss.

I Europos Sjungos teiss aktai

5. Reglamente Nr. 44/2001 yra numatyta jurisdikcijos ir teismo sprendim pripainimo taisykli

sistema, siekiant suvienodinti teism jurisdikcijos civilinse ir komercinse bylose nustatymo

kriterijus. io reglamento tikslai yra nurodyti jo konstatuojamosiose dalyse, i kuri nagrinjamai

bylai yra svarbios ios:

(11) Jurisdikcijos taisykls turi bti ypa nuspjamos ir pagrstos principu, pagal kur jurisdikcija

paprastai priklauso nuo atsakovo gyvenamosios vietos, ir iuo pagrindu jurisdikcija turi bti visada

prieinama, iskyrus kelet aikiai nustatyt situacij, kuriose bylinjimosi objektas arba ali

autonomija pateisinama kaip kitokia susijusi aplinkyb *pateisina kitokio ssajos kriterijaus taikym+.

Turi bti atskirai apibrta juridinio asmens buvein, siekiant didesnio bendr taisykli aikumo ir

ivengti jurisdikcijos prietaravim.

(12) Jurisdikcija turt bti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamj viet, bet ir pagal kit

alternatyv jurisdikcijos pagrind, atsivelgiant glaud ry tarp teismo ir bylos arba siekiant padti

tinkamai vykdyti teisingum.

6. Reglamento nuostatose dl jurisdikcijos, jo 2 straipsnyje, kaip bendra taisykl yra numatyta

atsakovo valstybs teismo jurisdikcija:

2 straipsnis

1. Pagal reglament valstybje narje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsivelgiant j pilietyb,

bylos turi bti keliamos tos valstybs nars teismuose.


4/32

7. Reglamento 3 straipsnyje yra numatyta galimyb padaryti bendrosios jurisdikcijos iimt, jei

tenkinamos specialiosios jurisdikcijos taikymo slygos, numatytos II skyriaus 27 skirsniuose. Be kit

numatyt specialij jurisdikcij, reikia paymti 5 straipsnio 3 punkte nurodyt jurisdikcij:

5 straipsnis

Valstybje narje nuolat gyvenaniam asmeniui kitoje valstybje narje byla dl:

3) civilins teiss paeidim, delikto arba kvazidelikto gali bti ikelta vietos, kurioje vyko al

sukls vykis ar jis gali vykti, teisme.

8. Direktyvos 2000/31 dl kai kuri informacins visuomens paslaug, ypa elektronins

komercijos, teisini aspekt vidaus rinkoje 1 straipsnio 4 dalyje yra paymta, kad i direktyva

nenustato papildom privatins tarptautins teiss taisykli ir joje nenagrinjama teism

jurisdikcija.

9. Direktyvos 2000/31 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tarpusavio pripainimo taisykl, kuri

suformuluota taip:

3 straipsnis

Vidaus rinka

1. Kiekviena valstyb nar utikrina, kad informacins visuomens paslaugos, kurias teikia jos

teritorijoje sisteigs paslaug teikjas, atitikt toje valstybje narje taikomas nacionalines

nuostatas, kurios priklauso koordinuojamai sriiai.

2. Valstybs nars negali dl koordinuojamai sriiai priskiriam prieasiriboti laisv teikti

informacins visuomens paslaugas i kitos valstybs nars.


5/32

IIFaktins aplinkybs

A Byloje eDate Advertising (C509/09)

10. 1993 m. Vokietijos pilietis X, nuolat gyvenantis Vokietijos Federacinje Respublikoje, Vokietijos

teismo buvo nuteistas laisvs atmimo iki gyvos galvos bausme u inomo Vokietijos aktoriaus

nuudym. 2008 m. sausio mn. X buvo lygtinai paleistas.

11. eDate Advertising GmbH (toliaueDate) yra Austrijos bendrov, valdanti interneto portal,

kurio interneto svetainje jis apibdinamas kaip liberali ir politikai nepriklausoma informacijos

priemon, skirta homoseksualams, biseksualams ir transseksualams. 1999 m. rugpjio 23 d.eDate iplatino savo skaitytojams informacij apie X, kurioje, pateikusi jo vard ir pavard, nurod,

kad jis kartu su savo broliu (taip pat nuteistu u t pat nusikaltim) apskund tai

Bundesverfassungsgericht (Vokietijos Konstitucinis Teismas).

12. 2007 m. birelio 5 d. X papra, kad atsakov nebeplatint jokios informacijos apie j, taiau

praym ratikai atsakyta nebuvo, nors po keli dien, birelio 18 d., i informacija buvo paalinta i

interneto svetains.

13. X kreipsi Vokietijos teismus su praymu udrausti eDate visoje Vokietijos Federacins

Respublikos teritorijoje skelbti bet koki su juo susijusi informacij. Landgericht Hamburg,

nagrinjs byl pirmojoje instancijoje, prim sprendim X naudai, kaip ir Hanseatisches

Oberlandesgericht, nagrinjs byl apeliacinje instancijoje.

14. Abiej instancij teismuose eDate prietaravo iam praymui ir ginijo civilinio Vokietijos

teismo tarptautin jurisdikcij. eDate pateik Bundesgerichtshof kasacin skund dl apeliacins

instancijos teismo priimto sprendimo ir toliau remdamasi tuo, kad Vokietijos teismai neturi

jurisdikcijosis klausimas yra trij prejudicini klausim, kuriuos pateik praym priimti prejudicin

sprendim pateiks teismas, esm.

B Byloje Martinez (C161/10)

15. 2008 m. vasario 3 d. brit laikratis Sunday Mirror savo internetiniame leidinyje paskelb vis

serij nuotrauk, o prie j tekst, pavadint Kylie Minogue vl susitikinja su Olivier Martinez.


6/32

Straipsnyje buvo pasakojama apie poros susitikim Paryiuje, usimenama, kad pora iiro prajusiais

metais, ir teigiama, kad romantika 23 valand ivyka rodo atsinaujinusius j meils santykius.

Straipsnyje taip pat buvo cituojami Olivier Martinez tvui Robert Martinez priskiriami odiai.

16. Olivier Martinez ir Robert Martinez, abu turintys Pranczijos pilietyb, Tribunal de grande

instance de Paris pareik iekin pagal Anglijos teis steigtai bendrovei MGN Limited, kuriai

priklauso laikratis Sunday Mirror. Abu iekovai mano, kad informacija, paskelbta ioje iniasklaidos

priemonje, yra j teiss asmeninio gyvenimo gerbim ir Olivier Martinez teiss savo paties

atvaizd paeidimas. Atsakovei buvo nurodyta atvykti teism 2008m. rugpjio 28 d., nors ji ginijo

Pranczijos teismo tarptautin jurisdikcij, teigdama, kad tarptautin jurisdikcij turi Didiosios

Britanijos teismai, konkreiai kalbant, High Court of Justice.

17. Iklauss alis ir atsivelgs anksiau Teisingumo Teismui pateikt prejudicin klausim (jis

buvo atmestas dl akivaizdaus Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimo(7)), Tribunal de grande

instance i naujo kreipsi Teisingumo Teism, kad bt patvirtintos Pranczijos teism jurisdikcijos

ribos.

IIIPrejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme

18. 2009 m. gruodio 9 d. Teisingumo Teismas gavo Bundesgerichtshof praym priimti prejudicin

sprendim byloje C509/09, kuriame buvo pateikti ie klausimai:

1. Ar 2000 m. gruodio22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo

sprendim civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo (toliau Reglamentas Nr.

44/2001) 5 straipsnio 3 punkto svok vieta, kurioje gali vykti al sukls vykis asmensteisi

(galimo) paeidimo dl interneto svetains turinio atveju reikia aikinti taip, kad:

suinteresuotasis asmuo gali pareikti interneto svetains valdytojui iekin dl veiksm nutraukimo,

neatsivelgiant tai, kurioje valstybje narje valdytojas sisteigs, ir bet kurios valstybs nars, kur

galima prisijungti prie interneto svetains, teismuose,

arba


7/32

ar nustatant valstybs nars, kurioje interneto svetains valdytojas nesisteigs, teism jurisdikcij

reikalaujama, kad egzistuot u technikai manom prisijungim didesnis ypatingas al keliani

duomen arba interneto svetains ryys su teismo vietos valstybe (nacionalinis ryys)?

2. Jeigu reikalaujama tokio ypatingo nacionalinio ryio,

kokiais kriterijais remiantis is ryys nustatomas?

Ar tai priklauso nuo to, ar al kelianios interneto svetains valdytojas j konkreiai (taip pat) skiria

interneto vartotojams teismo vietos valstybje, arba ar pakanka, kad interneto svetainje prieinama

informacija yra objektyviai susijusi su teismo vietos valstybe, kad atsivelgiant konkreias aplinkybesteismo vietos valstybje faktikai galjo arba gali kilti prieing interes iekovo suinteresuotumo

gerbti jo asmens teises ir valdytojo interes kurti savo interneto tinklalap ir informuotikolizija,

ypa dl skundiamo interneto svetains turinio?

Ar nustatant ypating nacionalin ry reikmingas prisijungim prie skundiamo interneto svetains

skaiius teismo vietos valstybje?

3. Jeigu nustatant jurisdikcij nereikia ypatingo nacionalinio ryio arba jeigu j preziumuojant

pakanka tokio ryio, kad skundiama informacija objektyviai turi tok ry su teismo vietos valstybe,

jog, atsivelgiant konkreias aplinkybes, teismo vietos valstybje faktikai galjo arba gali kilti

prieing interes kolizija, ypa dl skundiamo interneto tinklalapio turinio, ir, preziumuojant

ypating nacionalin ry, nereikalaujama nustatyti minimalaus prisijungimo prie skundiamo

interneto svetains skaiiaus teismo vietos valstybje,

ar 2000 m. birelio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dl kai kuri

informacins visuomens paslaug, ypa elektronins komercijos, teisini aspekt vidaus rinkoje

(toliauElektronins komercijos direktyva) 3 straipsnio 1 ir 2 dalis reikia aikinti taip,

kad ios nuostatos gali bti teisinio kolizinio pobdio, nes pagal jas ir civilins teiss srityje

konkuruojant nacionalinms kolizinms normoms taikoma tik kilms alyje galiojanti teis,

arba


8/32

ar jos yra materialins teiss pataisos, kuriomis keiiamas pagal nacionalines kolizines normas

taikomos materialins teiss rezultatas ir mainami kilms alies reikalavimai?

Jeigu Elektronins komercijos direktyvos 3 straipsnio 1 ir 2 dalys yra kolizins:

ar pagal mintas nuostatas taikoma vien kilms alyje galiojanti materialin teis arba taip pat ir joje

galiojanios kolizins normos, pagal kurias ilieka galimyb i kilms alies teiss nukreipti paskirties

alies teis?

19. 2010 m. balandio 6 d. Teisingumo Teismas gavo Tribunal de grande instance de Paris

prejudicin klausim, kuris buvo taip suformuluotas:

Ar 2000 m. gruodio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim

civilinse ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo 2 straipsn ir 5 straipsnio 3 punkt reikia

aikinti kaip suteikianius valstybs nars teismui jurisdikcij nagrinti iekin dl asmenini teisi

paeidimo, tiktina, padaryto djus informacij ir (arba) nuotraukas kitoje valstybje narje

interneto svetainje, sukurtoje mons, kuri turi buvein toje valstybje, arba tai padarius bet kurioje

kitoje valstybje narje, bet kuriuo atveju kitoje nei pirmoji valstyb nar:

tik su slyga, kad i interneto svetain prieinama ioje pirmojoje valstybje,

tik tokiu atveju, kai tarp al suklusio vykio ir ios pirmosios valstybs teritorijos egzistuoja

pakankamas, esminis ar reikmingas ryys, ir iuo antruoju atveju, jei is ryys gali atsirasti dl:

prisijungim prie ginijamos svetains ioje pirmojoje valstybje narje skaiiaus, ireikto

absoliuiais dydiais ar kaip santykio, palyginti su visais prisijungimais prie mintos svetains,

asmens, kuris skundiasi dl savo asmenini teisi paeidimo, ar apskritai suinteresuotj

asmen gyvenamosios vietos ar pilietybs,

kalbos, kuria skelbiama ginijama informacija, ar bet kurio kito dalyko, kuris galt rodyti

svetains redaktoriaus nor kreiptis btent pirmosios valstybs visuomen,


9/32

vietos, kur vyko nurodyti faktai ir (arba) kur padarytos nuotraukos, kurios, tiktina, vliau buvo

dtos internete,

kit kriterij?

20. Byloje eDate Advertising (C509/09) eDate ir X atstovai, Danijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos,

Liuksemburgo, Austrijos ir Jungtins Karalysts vyriausybs bei Europos Komisija pateik raytines

pastabas.

21. Byloje Martinez (C161/10) bendrov MGN Limited, Danijos, Pranczijos ir Austrijos

vyriausybs bei Komisija pateik raytines pastabas.

22. Vadovaudamasis Procedros reglamento 43 straipsniu, Teisingumo Teismo pirmininkas 2010

m. spalio 29 d. nutartimi nusprend sujungti bylas C509/09 ir C161/10.

23. 2010 m. lapkriio 22 d. X papra Teisingumo Teisme teisins pagalbos, is praymas 2010 m.

gruodio 10 d. nutartimi buvo atmestas.

24. 2010 m. gruodio 14 d. vykusiame posdyje dalyvavo MGN Limited ir eDate Advertising,

Danijos ir Graikijos vyriausybi, taip pat Komisijos atstovai.

IVDl prejudicinio klausimo byloje eDate Advertising (C509/09) priimtinumo

25. Italijos Respublika mano, kad byloje eDate Advertising ikelti klausimai turi bti pripaintinepriimtinais, nes iekovui papraius eDate paalino ginijam informacij. Taigi X pareiktas iekinys

dl veiksm nutraukimo, Italijos vyriausybs teigimu, neturi ryio su Teisingumo Teismui pateiktais

klausimais dl iaikinimo.

26. Pagal nusistovjusi teism praktik iskirtinmis aplinkybmis Teisingumo Teismas turi

inagrinti aplinkybes, kuriomis j kreipsi nacionalinis teismas. Atsisakyti priimti sprendim dl

nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo galima tik tuomet, jeigu yra akivaizdu, kad

praomas Bendrijos teiss iaikinimas neturi jokio ryio su pagrindins bylos aplinkybmis ar dalyku,arba jeigu problema hipotetin(8).


10/32

27. Atsivelgdamas faktines aplinkybes ir proces byloje eDate Advertising, manau, kad klausimas

yra priimtinas. I tikrj tai, kad informacija buvo paalinta, neatima i iekovo teiss pareikti iekin

dl veiksm nutraukimo ateityje arba iekin dl alos atlyginimo, nesvarbu, ar tai bt padaryta

iame procese, ar vliau. Teisingumo Teismas daug kart yra pripains, kad pagal Reglamento Nr.44/2001 5 straipsnio 3 punkt jurisdikcij turintis teismas, neatsivelgiant tai, ar ginas susijs su jau

padaryta ala, ar su iekiniu, kuriuo siekiama sutrukdyti alai atsirasti, yra nustatomas tiek pateikiant

iekin dl alos atlyginimo, tiek dl veiksm nutraukimo(9). Pagrindinje byloje yra pateiktas antrojo

tipo iekinys, kurio tikslas ivengti bsimos alos, o konkreiai kalbant, X atveju ivengti

informacijos, kuri jau ilg laik buvo platinama, atskleidimo. Todl Teisingumo Teismo atsakymas gali

bti naudingas praym priimti prejudicin sprendim pateikusiam teismui ir todl jis yra priimtinas

atsivelgiant Teisingumo Teismo praktikoje nustatytus kriterijus.

V Dl byl sujungimo prieasi: kiek klausimai sutampa ir kaip juos atsakyti

28. Kaip apie tai buvo nurodyta ios ivados 22 punkte, Teisingumo Teismo pirmininkas nusprend

abi nagrinjamas bylas dl j dalyko panaumo sujungti. I esms abi bylos yra dl to, ar mintas

Sprendimas Shevill ir kt. gali bti taikomas, kalbant apie Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3

punkt, tokiomis aplinkybmis, kai informacija, tariamai paeidianti asmens teises, yra platinama

internetu.

29. Taiau negalima paneigti, kad abi bylos keliais aspektais, kurie yra gana svarbs, skiriasi. Pirma,

byloje eDate Advertising iekovas pareik iekin dl veiksm nutraukimo, o byla Martnez

grindiama iekiniu dl alos atlyginimo. Antra, bylos eDate Advertising pagrindas tariamai

meiianti informacija, o byloje Martnez informacija, tariamai paeidianti teis asmenin

gyvenim. Byloje eDate Advertising atsakov yra bendrov, kuriai priklauso informacijos portalas

internete, o byloje Martinez tai iniasklaidos priemons siauriausia io odio prasme, Sunday

Mirror, prieinamos tiek spausdinta, tiek elektronine versija, leidjas.

30. Nepaisant i skirtum, abi bylas sieja tiek tiesiogiai ireiktas, tiek numanomas tas pats

klausimasSprendimo Shevill ir kt. taikymo apimtis. Kaip buvo nurodyta ios ivados 27 punkte,

Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktas ir teism praktika, kurioje jis aikinamas, tokiais

atvejais, kaip antai nagrinjamose bylose, yra svarbs. Ir Teisingumo Teismas gali pateikti bendr

atsakym tiek, kiek Sprendimas Shevill ir kt. tiesiogiai turi takos Vokietijos ir Pranczijos teism

tarptautinei jurisdikcijai. Todl jurisdikcijos klausim nagrinsiu bendrai ir tik paskui pereisiu prie

treiojo prejudicinio klausimo, kur pateik tik Bundesgerichtshof byloje eDate Advertising ir kuris yra

susijs su taikytinosteiss problema.


11/32

VIDl pirmojo ir antrojo prejudicini klausim byloje eDate Advertising (C509/09) ir vienintelio

prejudicinio klausimo byloje Martinez (C161/09)

31. Prajusio amiaus paskutiniame deimtmetyje atsiradus ir pltojantis internetui ir, konkreiaikalbant, World Wide Web, labai pasikeit informacijos platinimo ir gavimo bdai bei technologijos.

Dl io reikinio dabar reikia naujo poirio daugelio teisini kategorij svokas ir taikymo apimtis,

kalbant apie jas atsivelgiant internete besiklostanius socialinius ir komercinius santykius. ioje

byloje taip pat kyla tokio pobdio abejoni, susijusi su teism tarptautine jurisdikcija, nes iki iol

teism praktikoje pateikti atsakymai, nepatikslinus tam tikr j niuans ar net svarbesni dalyk,

negali bti taikomi informacijai, kuri internetu platinama visame pasaulyje ir yra laisvai prieinama.

32. Dabar nuosekliai priminsiu Sprendimo Shevill ir kt. turin ir jo vertinim, kad vliau

inagriniau ypating alos, internete padaromos asmens teisms, pobd, ypating dmes

skirdamas tam, kuo skiriasi informacijos, platinamos naudojant materialias informacijos perdavimo

priemones, skelbimas ir informacijos skleidimas interneto iniasklaidos priemonse. Galiausiai

nurodysiu, kaip nagrinjamomis aplinkybmis gali bti pritaikyta Sprendime Shevill ir kt. padaryta

ivada, ir pasilysiu papildom ssajos kriterij, grindiam nagrinjam gri ir vertybi konflikto

svorio centro vietos nustatymu.

A Sprendimas Shevill ir kt.: nagrinjimas ir vertinimas

33. Sprendime Mines de potasse dAlsace(10), kuris buvo priimtas 1976 m., Teisingumo Teismas

nusprend, kad tuo atveju, kai vieta, kur vyko galintis sukelti deliktin arba kvazideliktin

atsakomyb vykis, ir vieta, kur is vykis sukl al, nesutampa, odiai vieta, kurioje vyko al

sukls vykis, dabar esantys Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkte, turi bti suprantami

taip, kad jie apima kartu viet, kur atsirado ala, ir viet, kur vyko al sukls vykis.

34. Negali bti nepaisoma Sprendimo Mines de potasse dAlsace svarbos. Siekdamas, kadspecialioji jurisdikcija deliktins arba kvazideliktins atsakomybs srityje tokiais atvejais nesutapt su

bendrja atsakovo gyvenamosios vietos teismo jurisdikcija, Teisingumo Teismas mint 5 straipsnio 3

punkt aikino taip, kad jis pripasta, jog iekovo pasirinkimu galima dviej teism jurisdikcija: vietos,

kur vyko al sukls vykis, teismo ir vietos, kur i tikrj atsirado ala, teismo.

35. Mintame sprendime tvirtintas poiris, grindiamas turtins alos atsiradimu, primus

Sprendim Shevill ir kt. buvo iplstas neturtins alos atvejams. ioje byloje, kaip inoma,

Teisingumo Teismas pripaino, kad idstytas poiris gali bti taikomas asmens teisi paeidimoatvejais(11). ia proga Teisingumo Teismas patikslino, kad tarptautinio garbs ir orumo eidimo


12/32

spaudoje atveju (kuris btent ir buvo byloje Shevill ir kt.) paeidimas, padaromas fizinio arba

juridinio asmens garbei, reputacijai ir padiai kenkianiu praneimu, pasireikia tose vietose, kur

praneimas yra iplatintas, kai nukentjs asmuo ten yra inomas(12). Taiau iuo atveju asmens

teisi turtojas galt ios valstybs teisme prayti atlyginti tik ioje valstybje patirt al.

36. Kaip ssajos kriterij pripains viet, kur nukentjs asmuo yra inomas, Teisingumo Teismas,

pritardamas generalini advokat M. Darmon ir P. Lger pasilymui(13), nusprend, kad valstybi,

kuriose buvo iplatintas garb ir orum eidiantis praneimas ir kuriose, asmens teisi turtojo

teigimu, buvo pakenkta jo reputacijai, teismai turi jurisdikcij sprsti dl alos, padarytos

atitinkamoje valstybje, nukentjusio asmens reputacijai(14). Siekdamas ivengti sunkum, kuri

galt kilti dl ios jurisdikcijos, Teisingumo Teismas pridr, kad vis dlto iekovas visada turi

galimyb pareikti visus reikalavimus arba atsakovo gyvenamosios vietos teisme, arba garb ir orum

eidianio praneimo leidjo sisteigimo valstybs teisme(15).

37. Taigi Sprendime Shevill ir kt. buvo pripainta, kad, vadovaujantis Reglamento Nr. 44/2001 5

straipsnio 3 punktu, asmens teisi paeidimo iniasklaidos priemonse atvejais iekovo pasirinkimu

galima dviej teism jurisdikcija: pirma, atsakovo gyvenamosios vietos arba leidjo sisteigimo

valstybs teismo, kuriame iekovas gali prayti atlyginti vis patirt al, antra, valstybs, kur asmuo

yra inomas, teismo, kuriame galima prayti atlyginti tik ioje valstybje padaryt al, is

apribojimas kai kur doktrinoje buvo pavadintas mozaikos principu(16).

38. Sprendime Shevill ir kt. yra pasiekta protinga pusiausvyra, apie kuri doktrinoje, kalbant

bendrai, yra teigiamai atsiliepiama(17). Ji, pirma, atitinka btinyb vienoje valstybje leidjo arba

atsakovosukoncentruoti iekinius dl visos alos atlyginimo ir, antra, leidia asmens teiss turtojui

pareikti iekin, net jeigu jis ir ribojamas, ten, kur buvo padaryta ala nematerialiajam objektui,

pavyzdiui, jo paties atvaizdui. Toks Sprendime Shevill ir kt. pateiktas sprendimas leidia ivengti

galimybs specialiajai jurisdikcijai, tvirtintai Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkte, tapti

bendrosios jurisdikcijos ekvivalentu, kuriam bt teikiama pirmenyb atsakovo gyvenamosios vietos

teismo jurisdikcijos atvilgiu, taip pat leidia ivengti forum actoris kriterijaus, kurio reglamente buvo

aikiai atsisakyta, o reglamentas, kaip ir iki jo galiojs dokumentas Briuselio konvencija, buvo

pagrstas bendrja jurisdikcijos taisykle actor sequitur forum rei(18).

39. Kaip galima konstatuoti, Sprendimas Shevill ir kt. apima asmens teisi paeidimus, dl kuri

kyla tampa tarp informacijos skleidimo laisvs ir teiss privat gyvenim arba savo paties atvaizd.

Jo taikymo apimtis yra plati ir neapsiriboja tik spausdintais laikraiais, nes jo taikymo srit gali

patekti kitos informacijos perdavimo priemons, pavyzdiui, televizija arba radijas. Jis taip pat apima

daug vairi asmens teisi paeidim, kalbant tiek apie meit arba eidimus, kaip paprastai ie

paeidimai suprantami kontinentins teiss sistemose, tiek apie garbs ir orumo eidimo svok,

bding common law sistemoms(19).


13/32

40. Dalykas, skiriantis ias dvi sujungtas bylas nuo to, kas buvo nusprsta mintame sprendime,

yra tik informacijos perdavimo priemon. ala, padaroma spausdintais, televizijos ar radijo

praneimais paeidus asmens teises, paprastai atsiranda tik nacionaliniu lygmeniu. Tarptautinis i

gin poveikis nacionalins teiss sistemoms pasireikdavo tik kartais, daugiausia dl iniasklaidospriemonms bding teritorini apribojim. Kai veikla vykdoma tik vienoje teritorijoje, yra natrali

iniasklaidos priemons tendencija pateikti informacij, dominani potencialius jos gavjus toje

geografinje erdvje. Todl asmens teiss buvo paeidiamos ta iniasklaidos priemone ir to asmens,

kurie daugeliu atvej bdavo toje paioje teritorijoje.

41. Todl, kad bt galima isakyti nuomon dl galimybs pritaikyti Sprendim Shevill ir kt., dabar

reikt inagrinti, tegul tik bendrais bruoais, kaip internetas pakeit informacijos perdavimo

technologijas ir priemones.

B Internetas, spauda ir informacijos platinimas

42. Nra reikalo grti laikotarp, kai nekamosios kalbos odis ir kiek maiau raytin priemon

buvo pagrindin visuomens informavimo priemon, nes nuomons ir informacijos skleidimo laisvs,

kaip mes jas suprantame, atsirado btent tuo metu, kai atsirado galimyb jas gyvendinti

pasinaudojant spausdintu odiu. Tuo pat metu raytinio ir apskritai grafinio(20) informacijosperdavimo priemone tapo popierius. Btent ios technologins naujovs leido vliau reikalauti

mint laisvi irjas skelbti, nesunkiai pritaikius atitinkam model garso ir vaizdo transliavimo

bangomis priemonms.

43. Interneto, kaip ir World Wide Web(21), iradimas ir diegimas i esms pakeit i iniasklaidos

priemonms bding teritorinio susiskaidymo tendencij. Arba net padar j visikai prieing ir

informacijos platinimas tapo pasauliniu, o ne nacionaliniu reikiniu(22). Naudojantis nemateriali

technologin priemon, kuri leidia saugoti didiul kiek informacijos ir j nedelsiant iplatinti bet kur

pasaulyje, internetastai analog neturinti visuomens informavimo technologij platforma. Taigi

internetas, pirma, pakeiia ms informacijos perdavimo suvokim erdvs arba teritorijos poiriu,

vykstant socialini santyki globalizacijai ir majant regioninio arba nacionalinio lygmens svarbai

taip, kad sukuriama nemateriali ir neapiuopiama erdv kibernetine erdv, neturinti nei sien,

nei rib. Antra, internetas pakeiia i santyki suvokim laiko poiriu tiek dl to, kad jame esantys

praneimai pasiekiami nedelsiant, tiek dl galimybs jiems ilikti internete. Jei praneimas vien kart

pasirodo internete, jis ten ilieka i esms neribot laik.

44. Atsivelgiant visa tai, iniasklaidos priemon, nusprendusi platinti savo praneimus internete,imasi tai daryti tokiu bdu, kuris i esms skiriasi nuo to, kuris reikalingas tradicinms informacijos


14/32

perdavimo priemonms. Kitaip nei spaudai, interneto svetainei nebtinas iankstinis mons

sprendimas, kok tira reikia iplatinti, o juo labiau ispausdinti, nes nedelsiant yra iplatinama

visame pasaulyje; kaip inoma, interneto svetain galima perirti bet kurioje pasaulio vietoje, kur

yra prieiga prie interneto. Taip pat skiriasi iniasklaidos priemons prieinamumo galimybs ir

naudojamos preki reklamos technologijos. Kaip buvo nurodyta, prie interneto galima prisijungti

nuolat ir visame pasaulyje, o informacij galima nedelsiant iplatinti privatiems asmenims. Ir net

mokamos iniasklaidos priemons, kuri yra internete, skiriasi nuo kit informacijos perdavimo

priemoni tuo, kad teritoriniu poiriu prekyba yra pasaulin.

45. Internetui, kitaip nei tradicinms iniasklaidos priemonms, taip pat yra bdingas gerokai

maesnis politins valdios kiimasis. Dl jo pasaulinio pobdio vieajai valdiai sunku kitis tai, kas

vyksta internete, todl nra tinkamo reglamentavimo, ir tai neretai kritikuojama(23). Be to, kad nra

materialins teiss norm, nra ir nuoseklumo kolizij srityje yra susimaiiusios vairi nacionalins

teiss sistem atitinkamos tarptautins privatins teiss nuostatos, kurios gali i dalies sutapti ir betkok konkreiai bylai taikytin norm derinim padaryti sudting.

46. Nurodytos savybs turi neginytin poveik teiss sriiai. Nedelsiant platindamas informacinius

praneimus visame pasaulyje, leidjas susiduria su vairiomis vietos, region, nacionalinmis ir

tarptautinmis teiss sistemomis. Be to, dl informacins veiklos internete reglamentavimo pasaulio

mastu nebuvimo, taip pat dl valstybi tarptautins privatins teiss norm vairovs iniasklaidos

priemons susiduria su fragmentiku teisiniu reguliavimu, kuris taip pat gali bti prietaringas, nes

tai, kas draudiama vienoje valstybje, gali bti leidiama kitoje(24). Todl btinyb utikrint iiniasklaidos priemoni teisin saugum, ivengiant situacij, kurios atgraso nuo teisto informacijos

skleidimo laisvs gyvendinimo (chillingeffect arba atgrasantis poveikis), tampa tikslu, kur

Teisingumo Teismas taip pat turi atsivelgti(25).

47. Be to, iniasklaidos priemons vykdoma informacijos platinimo ir prieigos prie jos kontrol

tampa neveiksminga ir kartais negyvendinama. Informacijai pasklidus internete, privats asmenys,

nordami to ar ne, nedelsiant tampa informacijos platintojaisar tai bt daroma socialiniuose

tinkluose, elektroniniais laikais, darant interneto nuorodas (link), interneto dienoraiuose, ar

kitokiu interneto suteikiamu bdu(26). Net tuo atveju, kai prieiga prie praneim yra ribojama

nustaius mokest ir kartais leidiama tik tam tikroje teritorijoje, susiduriama su dideliais sunkumais,

jei siekiama sutrukdyti masikai platinti informacij. Todl kai informacija cirkuliuoja internete,

kontroliuoti j ir vertinti jos poveik arba kiek tradicins iniasklaidos priemoni atveju tai

grindiama labai patikimais metodais tampa neveikiama uduotimi(27).

48. Be to, asmenys, kurie potencialiai gali nukentti nuo asmens teises paeidiani praneim,

yra ypa neapsaugoti, kai kaip informacijos perdavimo priemone yra naudojamasi internetu.

Informacijos paskleidimas visame pasaulyje prisideda prie to, kad paeidimas gali bti didesnis neipadaromas, pavyzdiui, tradicine iniasklaidos priemone(28). Paeidimo sunkumas nra suderinamas


15/32

su daugybe taikytin reim, nes dl teritorinio susiskaidymo greta egzistuoja skirtingos nacionalins

sistemos ir atitinkamai tiek pat nacionalini teism, kurie turi jurisdikcij nagrinti byl, sistem.

Todl asmens teiss turtojas gali nukentti nuo potencialiai sunkesni paeidim, o jo teisin

apsauga sumaja dl susiskaidymo ir patiriamo teisinio netikrumo.

C Dl to, ar bt tinkama pritaikyti arba patvirtinti Sprendim Shevill ir kt.

49. Primintina, kad Sprendime Shevill ir kt. Teisingumo Teismas pateik atsakym, kuriuo suderino

iniasklaidos priemoni interesus su asmens teisi turtojo teisins padties apsauga. iame

sprendime ireiktas poiris leidia aikiai ir tiksliai apibrti viet, kurioje vyko al sukls vykis

ar jis gali vykti, siekiant nustatyti vien arba kelis jurisdikcij turinius teismus. is sprendimas

akivaizdiai yra svarbus tais alos padarymo asmens teisms atvejais, kai atsakove esanti iniasklaidos

priemon turi teritorijos poiriu daugiau ar maiau apibrt informacijos platinimo sistem. Tiek,

kiek informacijos platinimo bdas atitinka mons, kuri ekonominiu arba informacijos platinimo

poiriu vertina, ar jai naudinga sisteigti vienoje ar kitoje valstybje, strategij, toks sprendimas,

kuris yra numatytas Sprendime Shevill ir kt. ir kuris leidia apibrti alos ribas ir teritorijos poiriu,

i tikrj yra pagrstas atsakymas.

50. Taiau is sprendimas buvo priimtas laikotarpiu prie pat interneto iplitim. Aplinkybs

nagrinjamose bylose aikiai skiriasi nuo to,kas vyko Fiona Shevill atveju, todl praktikoje sunku

taikyti sprendim, kur Teisingumo Teismas prim 1995 metais. Pavyzdiui, ssajos su vietos, kurasmens teisi turtojas yra inomas, teismu kriterijus leidia sprsti tik dl alos, kuri i tikrj

atsirado ioje valstybje. Praktikoje i taisykl buvo galima taikyti laikotarpiu, kai buvo priimtas

Sprendimas Shevill ir kt., atsivelgiant, pavyzdiui, kiekvienoje valstybje narje iplatint

egzempliori skaii i informacij buvo lengva patikrinti, nes tai buvo iniasklaidos priemons

pardavimo politikos dalis ir priklaus nuo paios mons sprendim. Taiau nra pakankamai

patikim kriterij, kaip pripaino posdio dalyviai nagrinjamose bylose, kad bt vertinta, kokiu

mastu pati iniasklaidos priemon (arba jos praneimai) yra iplatinti internete. Nors tiesa, kad

apsilankym viename interneto puslapyje skaiius ir tai, i kur lankomasi, gali rodyti, kad yra poveikis

tam tikrai konkreiai teritorijai, vis dlto tai yra altiniai, kurie nesuteikia pakankam garantij,

siekiant galutinai ir neginytinai nustatyti, kad dl teiss paeidimo buvo padaryta ala(29).

51. Be to, Sprendimas Shevill ir kt. grindiamas tinkamo teisingumo vykdymo garantija is tikslas

yra aikiai nurodytas Reglamento Nr. 44/2001 motyvuose(30). Taiau, kalbant apie interneto

iniasklaidos priemones, ios doktrinos taikymas tam tikrais atvejais gali bti nesuderinamas su iuo

tikslu. Pavyzdiui, pakanka pagalvoti apie tokio asmens, kaip antai Olivier Martnez, kuris yra

populiarus (yra inomas) daugiau nei vienoje valstybje narje, atvej. Pernelyg didelis teism

jurisdikcijos, kaip ir galimos taikytinos teiss, iskaidymas yra sunkiai suderinamas su tinkamu

teisingumo vykdymu(31). Taip pat vien dl to, kad informacija apie vie asmen yra tiesiogiaiprieinama visose valstybse narse, iniasklaidos priemons leidjas pateks sunkiai valdom padt,


16/32

nes jei prasidt teismo procesas, kiekvienos valstybs nars teismas galt turti jurisdikcij.

Atitinkamai negalima teigti, kad toks rezultatas tiek iekovui, tiek atsakovui padidina norm

nustatymo nuspjamum(32).

52. Apskritai kalbant, taip pat reikia paymti, kad nuo 1995 m., kai buvo priimtas nagrinjamas

sprendimas, Europos Sjungos teisje vyko svarbi pasikeitim. Europos Sjungos pagrindini teisi

chartijos sigaliojimas patvirtino tiek pagrindins teiss privat gyvenim, tiek informacijos skleidimo

laisvs svarb. ios Chartijos 7 ir 11 straipsniais informacijai suteikiama ypatinga apsauga, kuri jai turi

bti suteikta demokratinje visuomenje, taip pat pabriama privataus gyvenimo, kuris apima ir

asmens atvaizd, svarba. Teisingumo Teismo praktikoje jau buvo prog isakyti nuomon dl i

dviej teisi prie sigaliojant Chartijai(33), jturinys savo ruotu buvo patikslintas ir Europos

mogaus Teisi Teismo praktikoje(34). Taiau Chartijos sigaliojimas nagrinjamam klausimui turi

ypating svarb, nes jis akivaizdiai rodo btinyb visose Europos Sjungos kompetencijos srityse,

taip pat teism bendradarbiavimo civilinse bylose srityje laikytis Chartijoje apibrt teisi(35). Taigidl pernelyg didelio krvio, tenkanio iniasklaidos priemonms, kalbant apie neribotas proceso

galimybes, taip pat dl galim asmens teisi paeidim sunkumo ir su j apsauga susijusio teisinio

netikrumo btina, kad prieastimi priimti Sprendim Shevill ir kt. buvusi tampa, siekiant ivengti

tokio rezultato, bt panaikinama kitaip.

53. Be to, bet koks naujas poiris, kuris reikt Sprendime Shevill ir kt. suformuluotos doktrinos

pakeitim, technologij atvilgiu privalo bti neutralus. Kitaip tariant, Teisingumo Teismo atsakymai

atsiradus internetui kylanias aikinimo problemas neturi bti pernelyg sutelkti i priemon, kadnebt ikreipti dl technologij paangos arba nekilt skirtingo vertinimo, grindiamo galimu aliku

kriterijumitam tikros konkreios technologijos naudojimu, pavojus(36). Nors dl interneto

konfliktas tarp informacijos skleidimo laisvs ir teiss savo paties atvaizd gyja labai specifini

bruo, Teisingumo Teismo pasilytas sprendimas turi bti kuo daugiau taikytinas visoms

iniasklaidos priemonms, nesvarbu, kok informacijos perdavimo bd jos taikyt(37). i ivad dar

labiau sustiprina pastebtas dalykas, kad iaislaikais beveik nra iniasklaidos priemoni, kurios

neturt elektroninio leidinio, platinamo internete, ypa jei kalbsime apie bent kiek svarbesn

kasdien spaud. Informaciniai praneimai yra panas ir i vienos informacijos perdavimo

priemons pereina kit. Todl nustatant jurisdikcij turint teism turi bti remiamasi kriterijais,

kuriais atsivelgiama paeidimus, padarytus tuo pat metu, pavyzdiui, spausdintoje iniasklaidospriemonje ir interneto svetainje(38).

54. iame etape manau, kad gali bti suteiktas atsakymas, kuriuo bt pritaikytas Sprendimas

Shevill ir kt. ir kuris kartu technologiniu poiriu bt neutralus. Manau, kad atsakymo nereikia

iekoti i esms kitaip irint mint sprendim. Atvirkiai, manau, kad atsakymas, kur Teisingumo

Teismas pateik 1995 m., ir iandien galioja tarptautinio garbs ir orumo eidimo atvejais, kai

informacijos perdavimo priemon yra spausdinta iniasklaidos priemon. Pakanka nustatyti

papildom, be jau nustatytj, ssajos kriterij, ir nra reikalo kitaip specialiai iskirti atvejo, kai alapadaroma internetu.


17/32

D Konflikto svorio centras kaip papildomas ssajos su teismo vietos valstybe kriterijus

55. Primintina, jog Sprendime Shevill ir kt. yra numatyta, kad asmens teiss turtojo pasirinkimu

galima dviej teism jurisdikcija jam leidiama pasirinkti tarp leidjo arba atsakovo valstybs

teismo ir vietos arba viet, kur jis pats yra inomas, teismo. Kaip jau buvo nurodyta, daugeliu mint

atvej is poiris tinka. Darytina ivada, kad ssajos kriterijai, numatyti ioje doktrinoje, nra

savaime klaidingi, bet juos visikai galima ir net btina papildyti papildomu kriterijumi. Konkreiai

kalbant, manau, kad reikia suformuluoti ir nustatyti papildom ssajos kriterij, pagal kur vieta,

kurioje vyko al sukls vykis ar jis gali vykti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5

straipsnio 3 punkt, laikoma ir ta vieta, kur yra nagrinjam vertybi ir interes konflikto svorio

centras.

56. Asmens teisi paeidimas interneto iniasklaidos priemonse sukelia tamp, kuri jau buvo

paaikinta ios ivados 4244 punktuose. Papildomas sunkumastai ios tampos tarpvalstybinis,

arba tiesiog pasaulinis, pobdis, todl reikia nustatyti teism jurisdikcij, kuri leist rasti pusiausvyr

tarp nagrinjam tiek iniasklaidos priemons, tiek susijusi asmen teisi ir interes. Tad i

esms galimas ssajos kriterijus galt bti grindiamas informacijos prieinamumu tai reikt

automatik ssaj su visomis valstybmis narmis, nes i tikrj informacija, kuria tariamai daroma

ala, yra prieinama visose valstybse. Taiau, kaip paymjo visi iame procese dalyvaujantys

asmenys, pasirinkus tok kriterij nedelsiant atsirast forum shopping reikinys, kurio negali

suvaldyti jokia internete veikianti iniasklaidos priemon(39). Be to, paeidimo, nuo kurio gali

nukentti pagrindins teiss privat gyvenim turtojas, konstatavs, kad jo reputacij paeidianti

informacija yra prieinama visame pasaulyje, sunkumas neleidia priimti tokio sprendimo, pagal kur jo

teis bt iskaidyta visose valstybse narse, kur jis yra inomas(40).

57. Manau, kad sprendimas, kuris tinkamai papildyt Sprendime Shevill ir kt. nustatytus ssajos

kriterijus, bt, be jau numatyt galimybi, leisti tos valstybs teismo jurisdikcij, kurios teismas yra

palankiausioje padtyje, kad vertint tamp tarp nagrinjam interes ir atitinkamai sprst dl

visos patirtos alos. Tai bt kompromisinis sprendimas, palyginti su dviem jau numatytais atvejais,nes jis leist asmens teiss turtojui pareikti iekin tos valstybs, kur yra jo interes centras, teisme,

bt nuspjamas iniasklaidos priemonei ir leist priimti sprendim dl visos padarytos alos(41).

Manau, kad vietos, kur yra konflikto svorio centras, kriterijumi tinkamai atsivelgiama visus iuos

skirtingus tikslus.

58. Siekiant suformuluoti kuo trumpesn apibrim, konflikto svorio centro vieta yra ta, kur

teismas turi palankiausias slygas isprsti konflikt tarp informacijos skleidimo laisvs ir teiss savo

paties atvaizd. Taip yra valstybje, kurioje matyti arba daugiausia pasireik galimyb paeisti teis reputacij arba privat gyvenim, taip pat interesas pateikti tam tikr informacij arba nuomon,


18/32

atsivelgiant atvej. Btent ioje valstybje asmens teiss paeidimas bus didiausias ir

intensyviausias. Be to,ir tai yra neabejotinai svarbu teisinio saugumo poiriu, iniasklaidos

priemons leidjas galt numatyti, kad is paeidimas gali bti padarytas btent ioje teritorijoje, ir

todl yra pavojus, kad joje gali bti pareiktas iekinys. Taigi svorio centras yra ta vieta, kur teismas

yra palankiausioje padtyje, kad vertint vis nagrinjam interes konflikt.

59. Siekiant apibrti viet, kur yra konflikto svorio centras, reikia nustatyti du dalykus. Pirmasis

yra susijs su tariamai paeistos asmens teiss turtoju ir konflikto svorio centras turi bti ten, kur

yra jo interes centras. is kriterijus tam tikru mastu yra analogikas kriterijui, numatytam

Sprendime Shevill ir kt., pagal kur reikalaujama, kad nukentjs asmuo bt inomas. Taiau

siekiant nustatyti viet, kur yra konflikto svorio centras, nepakanka, kad nukentjs asmuo bt

joje tiesiog inomas. Atvirkiai, reikia nustatyti viet (ir atitinkamai valstyb nar), su kuria asmuo,

kurio asmens teiss buvo paeistos, sieja galimus savo gyvenimo planus.

60. Antrasis dalykas yra susijs su informacijos pobdiu. Siekiant apibrti viet, kur yra konflikto

svorio centras, ginijama informacija turi bti ireikta tokiu bdu, kuris leist protingai numatyti,

kad i informacija yra objektyviai susijusi su tam tikra teritorija. Tai reikia, kad informacija, dl kurios

kilo ginas, turi bti pateikta taip, kad, atsivelgiant su ja susijusias aplinkybes, ji tapt informacija,

keliania susidomjim tam tikroje teritorijoje, ir todlskaitytojai bt aktyviai skatinami ioje

teritorijoje j perskaityti(42).

61. tampos, kuri gali kilti tarp i dviej teisi, ypatumas ir tai, manau, gali bti teigiama

pernelyg nerizikuojant,yra tas, kad galimas asmens teisi paeidimo svorio centras gali sutapti su

nagrinjamo intereso pateikti informacij arba nuomon svorio centru. Taigi dl to, kad praneimas

arba nuomon gali sukelti susidomjim atitinkamoje vietoje, toje paioje vietoje ir galimas asmens

teisi paeidimas gali padarytididiausi al.

62. Atsivelgiant tai, svarbu nesupainioti antrojo i dviej dalyk su kriterijumi, susijusiu su

iniasklaidos priemons ketinimais. Informacija nra objektyviai susijusi su tam tikra teritorija viendl to, kad leidjas pats j paskelb tam tikroje valstybje narje. Su leidjo ketinimais susijs

kriterijus prietaraut Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkto formuluotei tai patvirtina jo

palyginimas su io reglamento 15 straipsnio 1 dalies c punktu, kuriame numatyta specialioji

jurisdikcija vartotoj sutartims tuo atveju, kai paslaug teikjas toki veikl sieja su minta valstybe

nare ar keliomis valstybmis(43). Nieko panaaus nra numatyta minto 5 straipsnio 3 punkte, todl

tarptautin jurisdikcija neturi bti nustatoma pagal su ketinimais susijusius kriterijus(44). Be to,

kriterijus, grindiamas subjektyvia informacijos teikjo valia, kelia dideli rodinjimo sunkum, kaip

matyti i jo taikymo praktikos(45).


19/32

63. Silydamas, kad informacija turi bti objektyviaisusijusi su tam tikra teritorija, remiuosi tais

atvejais, kai iniasklaidos priemons leidjas gali protingai numatyti, kad jo elektroniniame leidinyje

iplatinta informacija konkreioje teritorijoje kelia paskelbimo vert susidomjim, dl kurio

skaitytojai ja domisi. is objektyvios ssajos kriterijus gali bti taikomas naudojant vairias nuorodas,

dl kuri jau dabar galima paymti, kad jas vertinti turi nacionaliniai teismai.

64. Vis pirma, kaip matyti i to, kas buvo idstyta, pirmoji aplinkyb, kuri reikia atsivelgti,

tai ginijamos informacijos turinys. Tam tikra informacija gali bti domi tam tikroje teritorijoje, o

kitojevisikai ne. Informacija apie Austrijos piliet, nuolat gyvenant Austrijoje, ir susijusi su

tariamais nusikalstamais veiksmais, padarytais Austrijoje, ioje valstybje akivaizdiai kelia

paskelbimo vert susidomjim, net jeigu ji yra platinama elektroniniame laikratyje, kurio leidjas

turi buvein Jungtinje Karalystje. Jei iniasklaidos priemon djo internete praneimus, kurie dl

savo pobdio turs neginijam poveik paskelbti kitoje valstybje, leidjas gali protingai numatyti,

kad jei iplatins asmens teis paeidiani informacij, jam ioje valstybje gali bti pareiktasiekinys. Taigi, kuo didesnis yra interesas paskelbti konkrei naujien tam tikros valstybs

teritorijoje, tuo labiau iuo paskelbimu padarytus teisi paeidimus i esms turi nagrinti ios

valstybs teismai.

65. Be to, teismas gali atsivelgti kitas nuorodas, padedanias nustatyti teritorij, su kuria

informacija yra objektyviai susijusi. Paymtina, jog tai gali bti nuorodos, rodanios subjektyvi

leidjo vali informacij paskelbti konkreioje valstybje. Taiau jos mus domina tik tiek, kiek tai yra

nuorodos, rodanios krypt iekant ssaj su tam tikra teritorija, o ne informacijos leidjo ketinimus.Pavyzdiui, iame aplinkybi, kurias gali prireikti vertinti, srae yra tai, kad informacija gali bti

iplatinta interneto svetainje, turinioje kitok pradin domen nei valstybs nars, kurioje leidjas

yra sisteigs, tai reikia, kad yra konkreti teritorija, kur informacija gali bti ypa domimasi(46). Be

to, interneto svetains kalba leidia apibrti, kuriai teritorijai paskelbta informacija turi takos.

Atitinkamu atveju ir svetainje skelbiama reklama gali rodyti teritorij, kur informacija turi bti

skaitoma(47). Svetains rubrika, kurioje informacija yra skelbiama, taip pat gali bti reikminga

nustatant, ar yra poveikis konkreioje teritorijoje. Pavyzdiui, imkime internetinio laikraio, kuriame

yra informacijos rubrik pagal valstybes. Informacijos paskelbimas rubrikoje Vokietija laikytinas

nuoroda tai, kad joje esanti informacija turi ypatingos reikms ioje valstybje. Paiekos odiai,

pateikti paiekos sistemoms siekiant iskirti iniasklaidos priemons svetain, taip pat yra nuorodos viet, su kuria informacija yra objektyviai susijusi. Galiausiai ir is sraas nra baigtinis, apsilankym

svetainje registravimas, nors jis ir maai patikimas, gali bti i esms vertinamojo pobdio altinis,

siekiant patvirtinti, kad tam tikra informacija turjo poveik tam tikroje teritorijoje(48).

66. Idstyti kriterijai leidia teismui nustatyti, ar ginijama informacija yra objektyviai susijusi su

tam tikra apibrta teritorija. Jei informacija i tikrj yra objektyviai susijusi su tam tikra valstybe

nare ir i valstyb nar yra btent ta valstyb, kurioje yra asmens teiss turtojo interes centras,

manau, kad ios valstybs teismai turi jurisdikcij nagrinti iekin dl visos alos, padarytos neteistuveiksmu, atlyginimo. Valstyb nar, kurioje ie du elementai sutampa, akivaizdiai yra vieta, kur


20/32

teismas yra palankiausioje padtyje, kad vertint faktines aplinkybes ir inagrint vis gin. Taigi

is teismas yra vietos, kur yra konflikto svorio centras, teismas.

67. Darydamas ivad, silau Teisingumo Teismui paskelbti, kad odiai viet, kurioje vyko alsukls vykis ar jis gali vykti, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3

punkt, turi bti aikinami taip, kad tuo atveju, kai asmens teiss buvo paeistos paskelbus

informacij, internetu iplatint keliose valstybse narse, asmens teiss turtojas gali pareikti

iekin dl alos atlyginimo:

asmens teises paeidus praneim paskelbusio leidjo sisteigimo valstybs nars teismuose,

kurie turi jurisdikcija sprsti dl visos alos, atsiradusios dl i teisi paeidimo, atlyginimo, arba

kiekvienos valstybs nars, kurioje praneimas buvo iplatintas ir kurioje, asmens teisi turtojo

teigimu, nukentjo jo reputacija, teismuose, kurie turi jurisdikcij sprsti tik dl alos, padarytos

teismo, kur kreipiamasi, valstybje, arba

valstybs nars, kurioje yra nagrinjam vertybi ir interes konflikto svorio centras,

teismuose, kurie turi jurisdikcija sprsti dl visos alos, atsiradusios dl asmens teisi paeidimo,

atlyginimo. Valstyb, kurioje yra konflikto svorio centras tai valstyb, su kuria ginijama

informacija yra objektyviai ir labiausiai susijusi ir kuri yra asmens teiss turtojo interes centras.

VIIDl treiojo prejudicinio klausimo byloje eDate Advertising (C509/09)

68. Savo treiuoju klausimu Bundesgerichtshof klausia dl Direktyvos 2000/31, susijusios su

elektronine komercija internete, 3 straipsnio 2 dalies taikymo rib, jeigu ji taikoma tokiam atvejui,

kaip nagrinjamasis byloje. Apibendrinus jo klausimas yra toks: ar paioje ioje nuostatoje, kurioje

nustatyta, kad valstybs nars negali dl koordinuojamai sriiai priskiriam prieasi riboti laisv

teikti informacins visuomens paslaugas i kitos valstybs nars, yra virtinta norma, apibrianti

taikytin teis, ar, atvirkiai, tai tik nacionalins teiss, taikytinos byloje, pataisos.

69. Norint atsakyti klausim reikia pateikti kelias bendro pobdio iankstines pastabas.

70. Bundesgerichtshof kelia treij klausim ir taip j formuluoja, nes jam kyla abejoni dl

teiss, taikytinos tokiam ginui, kaip antai nagrinjamoje byloje. I esms klausim galima suprasti

taip: ar Direktyva 2000/31 nacionalin tarptautin privatin teis buvo suderinta nustatant kolizin


21/32

norm, pagal kuri jurisdikcij turintis teismas turi taikyti tos valstybs nars, kur yra sisteigs

leidjas, materialin teis? Jei atsakymas bt neigiamas arba Teisingumo Teismas nusprst, kad

tokio suderinimo nebuvo, Bundesgerichtshof klausia, kokia yra Direktyvos 2000/31 taikymo apimtis ir

poveikis (materialins teiss pataisos) Vokietijos tarptautinei privatinei teisei, kuri turt bti

taikoma tokiu atveju, koks buvo nagrinjamas byloje eDate Advertising.

71. Jei neklystu, pirma, manau, reikia priminti, kokia yra Direktyvos 2000/31 nuostatos, dl kurios

konkreiai klausiama, paskirtis ir bendras kontekstas. ios direktyvos 3 straipsnyje Vidaus rinka yra

numatyta pareiga, rodanti laisvs teikti paslaugas sutartin pobd. ia nuostata antrins teiss akte

ireikiama garantija, kuri jau yra numatyta pirminje teisje SESV 56 straipsnyje, pritaikyta taip,

kaip reikalaujama dl elektronins komercijos teiss akt derinimo ypatum. ios nuostatos 1 dalyje

yra patvirtinamas valstybs nars, kurioje paslauga suteikta, nuostat taikymas, o 2 dalyje

pabriama btinyb atsivelgti teisines slygas, kurias paslaug teikjas jau tenkino savo

sisteigimo valstybje narje. ia dalimi dar kart visikai aikiai yra tvirtinama tarpusaviopripainimo taisykl, atitinkanti Teisingumo Teismo praktik(49). Laisvs teikti paslaugas

gyvendinimas toliau yra papildomas io straipsnio 4 dalimi, kur patikslinami pagrindai, kuriais

valstybs gali remtis nukrypdamos nuo laisvs teikti paslaugas nagrinjamame sektoriuje.

72. Atsivelgiant visa tai, galima pamatyti, kad nagrinjamo klausimo formulavimas nevisikai

atitinka tai, kas yra nustatyta arba atrodo nustatyta visu Direktyvos 2000/31 3 straipsniu. I esms,

kaip matme, ia nuostata apibriamos slygos, kuri valstybs nars turi laikytis

reglamentuodamos ekonomikos sektori, kuris yra vidaus rinkos dalis, ir ios nuostatos formulavimasatspindi laisvs teikti paslaugas turin, kuris, kaip inome, apima tarpusavio pripainimo pareig.

Taiauiame straipsnyje nra nustatyta normos, apibrianios taikytin teis ir pareigojanios

valstyb nar, kurioje suteikta paslauga, taikyti paslaugos teikjo valstybs nacionalin teis.

Direktyvos 2000/31 3 straipsnyje yra tik patikslinamas laisvs teikti paslaugas turinys ir slygos,

kuriomis turi bti taikomas tarpusavio pripainimo mechanizmas.

73. Manau, kad pastebt dalyk dar patvirtina Direktyvos 2000/31 1 straipsnis, kurio 4 punkte

nustatyta, kad i direktyva nenustato papildom privatins tarptautins teiss taisykli ir joje

nenagrinjama teism jurisdikcija. Tai reikia, kad iame akte nra tiesiogiai nustatyt norm,

apibriani taikytin teis arba tarptautin teism jurisdikcij ioje srityje, nei jos yra

derinamos(50). I esms tai yra teiss aktas, neturintis poveikio tarptautinei privatinei teisei, kuriuo

neatnaujinami ir nepakeiiami kriterijai, taikomi nustatant jurisdikcij ir taikytin teis arba

pripastant kit valstybi nari ankstesnius teismo sprendimus(51).

74. Direktyvos 2000/31 neutralumo slyga kolizij reglamentavimo atvilgiu turi galioti ir aikinant

mint 3 straipsn, nes ji yra nuosekliai tvirtinama nuo 1 straipsnio. Be to, niekas nerodo, kad 3

straipsnis yra 1 straipsnio iimtis.


22/32

75. Kita nuoroda, tikinanti, kad Direktyva 2000/31 negali pateikti atsakymo dl tarptautins

privatins teiss, tai nacionalins teiss sistemos, konkreiai kalbant, nacionalins normos,

kuriomis yra perkeliamas is teiss aktas. I bylos matyti, kad valstybs nars Direktyvos 2000/31 3

straipsn perkl skirtingais bdais. Vienos nustat normas, apibrianias taikytin teis(52), o kitospasirinko perklim tiesiogiai nurodant tarpusavio pripainim(53). Antruoju atveju net galima

pastebti, kad tam tikrose teiss sistemose mintas 3 straipsnis buvo perkeltas paodiui pakartojant

jo formuluot(54).

76. Be to, jei Direktyva 2000/31 bt suprantama taip, kad joje yra norma, apibrianti taikytin

teis, bt ikreipta dabartin antrins teiss, susijusios su teism bendradarbiavimu civilinse

bylose, bkl. Yra inoma, kad Reglamento (EB) Nr. 864/2007 dl nesutartinms prievolms

taikytinos teiss (Roma II) taikymo srit nepatenka nesutartins prievols, atsirandanios dlprivataus gyvenimo ir su asmeniu susijusi teisi paeidimo, skaitant garbs ir orumo eidim(55).

io reglamento parengiamieji darbai rodo, kad iuo klausimu tarp valstybi nari yra dideli

nesutarim dl taikytino kriterijaus, todl jis netraukiamas reglamento taikymo srit ir iuo metu

sprendimo yra iekoma naujame Komisijos teiss akto pasilyme(56). Manau, bent jau maai tiktina,

kad Reglamento Nr. 864/2007 taikymo sritis bt taip apribota, kaip buvo nurodyta, jei Direktyvoje

2000/3 jau bt tvirtinta norma, derinanti nacionalines normas, pagal kurias nustatoma taikytina

teis.

77. Todl atsivelgdamas idstytus argumentus manau, kad silysiu Teisingumo Teismui vis

pirma atsakyti taip, kad 3 straipsniu nra atliekamas derinimas, kuriuo valstybms narms bt

nustatyta kolizin norma.

78. Galiausiai praym priimti prejudicin sprendim pateiks teismas treiojo klausimo pabaigoje

papildomai klausia, ar Direktyvos 2000/31 3 straipsnio 2 punktas yra materialins teiss pataisos,

kuriomis keiiamas pagal nacionalines kolizines normas taikomos materialins teiss rezultatas ir

mainami kilms alies reikalavimai.

79. Kaip jau buvo paymta, is klausimas reikia, kad Direktyvos 2000/31 3 straipsnis

suprantamas kaip tarptautins privatins teiss norma. Paneigus, kad minta nuostata galt bti

kolizin norma, yra aiku, jog ja nra derinama tvarka, kuria nustatoma tokiam atvejui, kaip antai

nagrinjamoje byloje, taikytina teis. Taiau tai taip pat nereikia, kad 3 straipsnis pats savaime yra

norma, pakeiianti nacionalin nuostat, pagal kuri nustatoma taikytina teis. Kaip jau buvo

idstyta ios ivados 7173 punktuose, ioje nuostatoje yra numatyta tik laisvs teikti paslaugas

derinimo tvarka elektronins komercijos srityje. Teismas, tarptautin element turinioje byloje

taikydamas tarpusavio pripainimo mechanizm, netaiko paslaug teikjo kilms valstybs teissakt, o turi tik preziumuoti, kad galioja ios valstybs su paslauga susijusi norm taikymas(57). Tai


23/32

netrukdo teismo vietos valstybei numatyti papildom priemoni, kuriomis siekiama apsaugoti tam

tikras vertybes, kurioms reikalingos ypatingos garantijos (r. minto 3 straipsnio 4 dal). Taiau jokiu

atveju jis netaiko kilms valstybs nars statymo ir jurisdikcij turinio teismo vietos valstyb

neprivalo, remdamasi direktyva, specialiai padaryti tarptautins privatins teiss patais, kad

nustatyt didesn apsaug utikrinanias priemones.

80. Todl, manau, negalima teigti ir to, kad Direktyvos 2000/31 3 straipsnio tikslas numatyti

suderintas taikytinos materialins teiss pataisas. 3 straipsnyje valstybms narms nedraudiama,

kaip laisvs teikti paslaugas iimties, gyvendinant joms ia direktyva ir SESV 56 straipsniu suteikt

diskrecijos teis, taikyti apsaugos priemoni, skirt apsaugoti interesams, kuriems reikalingos

ypatingos garantijos. Todl Vokietijos statym leidjas gali materialinje teisje numatyti tokias

iimtis arba net atitinkamu atveju priimti nuostatas, pakeiianias taikytin teis. Bet tai nereikia,

kad Direktyva 2000/31 yra i anksto isprendiama statym kolizijos problema.

81. Galiausiai manau, jog Direktyvos 2000/31 3 straipsnis turi bti aikinamas taip, kad jis

netvirtina nei statym kolizijos normos, nei materialins teiss patais. ia nuostata

sukonkretinamas elektroninei komercijai taikomo laisvs teikti paslaugas reglamentavimo derinimas

ir kartu yra leidiama, kaip laisvs teikti paslaugas iimtis, kad valstybs nars, gyvendindamos joms

ia direktyva ir SESV 56 straipsniu suteikt diskrecijos teis, numatyt apsaugos priemones, skirtas

apsaugoti interesams, kuriems reikalingos ypatingos garantijos.

VIIIIvada

82. Atsivelgdamas idstytus argumentus silau Teisingumo Teismui Bundesgerichtshof ir

Tribunal de grande instance de Paris pateiktus klausimus atsakyti taip:

1. Fraz vieta, kurioje vyko al sukls vykis ar jis gali vykti, vartojama 2000 m. gruodio 22 d.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teismo sprendim civilinse ir komercinsebylose pripainimo ir vykdymo 5 straipsnio 3 punkte, turi bti aikinama taip, kad tuo atveju, kai

asmens teiss buvo paeistos paskelbus informacij, internetu iplatint keliose valstybse narse,

asmens teiss turtojas gali pareikti iekin dl alos atlyginimo:

asmens teises paeidus praneim paskelbusio leidjo sisteigimo valstybsnars teismuose,

kurie turi jurisdikcij sprsti dl visos alos, atsiradusios dl i teisi paeidimo, atlyginimo, arba


24/32

kiekvienos valstybs nars, kurioje praneimas buvo iplatintas ir kurioje, asmens teisi turtojo

teigimu, nukentjo jo reputacija, teismuose, kurie turi jurisdikcij sprsti tik dl alos, padarytos

teismo, kur kreipiamasi, valstybje, arba

valstybs nars, kurioje yra nagrinjam vertybi ir interes konflikto svorio centras,

teismuose, kurie turi jurisdikcij sprsti dl visos alos, atsiradusios dl asmens teisi paeidimo,

atlyginimo. Valstyb, kurioje yra konflikto svorio centras tai valstyb, su kuria ginijama

informacija yra objektyviai ir labiausiai susijusi ir kuri yra asmens teiss turtojo interes centras.

2. 2000 m. birelio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dl kai kuri

informacins visuomens paslaug, ypa elektronins komercijos, teisini aspekt vidaus rinkoje 3

straipsnis turi bti aikinamas taip, kad jis netvirtina nei statym kolizijos normos, nei materialins

teiss patais. ia nuostata sukonkretinamas elektroninei komercijai taikomo laisvs teikti paslaugas

reglamentavimo derinimas ir kartu yra leidiama, kaip laisvs teikti paslaugas iimtis, kad valstybs

nars, gyvendindamos joms ia direktyva ir SESV 56 straipsniu suteikt diskrecijos teis, numatyt

apsaugos priemones, skirtas apsaugoti interesams, kuriems reikalingos ypatingos garantijos.

1Originalo kalba: ispan.

22000 m. gruodio 22 d. Tarybos reglamentas (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas

lietuvi k., 19 sk., 4 t., p. 42).

3Ikart reikia paymti, kad terminas garbs ir orumo eidimas, kur Teisingumo Teismas vartojo

Sprendime Shevill ir kt., iame procese vartojamas bendrja prasme, kaip odi asmens teisi

paeidimas sinonimas. Visoje ioje ivadoje renkuosi pastarj svok, net jei kalbant apie

Sprendim Shevill ir kt. tenka vartoti termin garbs ir orumo eidimas, kur Teisingumo Teismas

vartojo mintame sprendime.

41995 m. kovo 7 d. sprendimas (C68/93, Rink. p. I415).

5Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos 7 ir 11 straipsniai.

62000 m. birelio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dl kai kuri informacins

visuomens paslaug, ypa elektronins komercijos, teisini aspekt vidaus rinkoje (Elektronins

komercijos direktyva) (OL L 178, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvi k., 13 sk., 25 t., p. 399).


25/32

72009 m. lapkriio 20 d. Nutartis Martinez (C278/09, Rink. p. I11099).

8r., be kita ko, 1981 m. gruodio 16 d. Sprendim Foglia (244/80, Rink. p. 3045, 21 punktas), 2001

m. kovo 13 d. Sprendim PreussenElektra (C379/98, Rink. p. I2099, 39 punktas) ir 2009 m.

balandio 23 d. Sprendim Rffler (C544/07, Rink. p. I3389, 37 punktas).

92002 m. spalio 1 d. Sprendimas Henkel (C167/00, Rink. p. I8111, 46 ir 48 punktai) ir 2004 m.

vasario 5 d. Sprendimas DFDS Torline (C18/02, Rink. p. I1417, 26 ir 27 punktai).

101976 m. lapkriio 30 d. Sprendimas Bier vadinamas Mines de potasse dAlsace (21/76, Rink. p.

1735).

11Minto sprendimo 23 punktas.

12Minto sprendimo 29 punktas, kursyvu iskirta mano.

13Generalinio advokato M. Darmon ivada, pateikta 1994 m. liepos 14 d., ir generalinio advokato

P. Lger ivada, pateikta 1995 m. sausio 10 d. Neprastas atvejis, kad du generaliniai advokatai

pateik ivadtoje paioje byloje, paaikinamas tuo, kad Teisingumo Teismas po generalinio

advokato M. Darmon, kurio kadencija Teisingumo Teisme pasibaig likus kelioms dienoms iki

sprendimo dl atnaujinimo primimo, ivados pateikimo nusprend atnaujinti odin proceso dal.

14Minto Sprendimo Shevill ir kt. 31 punktas.

15Ten pat, 32 punktas.

16U. Magnus, P. Mankowski Brussels I Regulation, Miunchenas, Sellier, European Law Publishers,

2007, p. 192 ir 193.


26/32


27/32

15401564 ir R. Susskind Transforming the Law: Essays on Technology, Justice and the Legal

Marketplace, OksfordasNiujorkas, Oxford University Press, 2000, p. 143 ir paskesni.

25Ypa r. L. Determann Kommunikationsfreiheit im Internet. Freiheitsrechte und gesetzlicheBeschrnkungen, Baden-Badenas, Nomos, 1999, p. 304 ir paskesni.

26Kaip paymjo Bundesgerichtshof savo nutartyje dl praymo priimti prejudicin sprendim

byloje C509/09, internetas neplatina informacijos, jis tik suteikia galimyb su ja susipainti. Tai

interneto vartotojai, kurie, nordami to ar ne, tampa jos platintojai.

27R. Pichler leidinyje T. Hoeren ir U. Sieber (leid.) Handbuch Multimedia-Recht. Rechtsfragen deselektronischen Geschftsverkehrs, Miunchenas, Beck, 2009, 25 skyrius, 224 punktas.

28Dl skirting ios tampos atmain r. M. L. Fernndez Esteban Nuevas tecnologas, Internet y

derechos fundamentales, Madridas, McGraw Hill, 1999; D. Banisar ir S. Davies Global Trends in

Privacy Protection: An International Survey of Privacy, Data Protection, and Surveillance Law and

Developments, Journal of Computer and Information Law, XVIII knyga,1999; A. Fleischmann

Personal Data Security: Divergent Standards in the European Union and the United States,

Fordham International Law Journal, 19 t., 1995; I. Geis Internet und Datenschutzrecht, Neue

Juristische Wochenschrift, 50 t., 1997 ir E. Morn Lerma Internet y Derecho penal: hacking y otras

conductas ilcitas en la Red, Navara, Aranzadi, 1999.

29r. D. Jerker ir B.Svantesson Private International Law and the Internet, Kluwer Law

International, 2007, p. 324 ir paskesni ir I. Roth Die internationale Zustndigkeit deutscher Gerichte

bei Persnlichkeitsrechtsverletzungen im Internet, Peter Lang, 2006, p. 283.

30Minto sprendimo 31 punktas.

31Generalinis advokatas M. Darmon pats nurod prietaravim savo ivados, pateiktos byloje

Shevill ir kt., 72 punkte.

32Mintas I. Roth Die internationale Zustndigkeit , p. 310 ir paskesni.


28/32

33Dl Chartijos 11 straipsnio ir teiss informacijos laisv gyvendinimo iki Chartijos primimo r.,

be kita ko, 1974 m. balandio 30 d. Sprendim Sacchi (155/73, Rink. p. 409), 1989 m. gruodio 13 d.

Sprendim Oyowe ir Traore prie Komisij (C100/88, Rink. p. 4285), 1991 m. birelio 18 d.

Sprendim ERT (C260/89, Rink. p. I2925), 1991 m. liepos 25 d. Sprendim Collectieve

Antennevoorziening Gouda (C288/89, Rink. p. I4007), 1993 m. vasario 3 d. Sprendim Veronica

Omroep Organisatie (C148/91, Rink. p. I487), 2000 m. spalio 5 d. Sprendim Vokietija prie

Parlament ir Taryb (C376/98, Rink. p. I8419) ir 2001 m. kovo 6 d. Sprendim Connolly prie

Komisij (C274/99 P, Rink. p. I1611). Dl Chartijos 7 straipsnio ir teism praktikos iki Chartijos

primimo r., be kita ko, 1992 m. balandio 8 d. Sprendim Komisija prie Vokietij (C62/90, Rink. p.

I2575, 23 punktas) ir 1994 m. spalio 5 d . Sprendim X prie Komisij (C404/92 P, Rink. p. I4737, 17

punktas).

34Dl informacijos laisvs arba, vartojant mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos

konvencijos 10 straipsnio termin teiss laisvai gauti bei skleisti informacij ir idjas, r., be

kita ko, ETT 1976 m. gruodio 7 d. Sprendim Handyside prie Jungtin Karalyst; 1987 m. kovo 26

d. Sprendim Leander prie vedij, 1999 m. gegus 29 d. Sprendim Bladet Troms ir Stensaas

prie Norvegij; 2001 m. vasario 27 d. Sprendim Feldek prie Slovakij ir 2002 m. gegus 7 d.

Sprendim McVicar prie Jungtin Karalyst. Dl pagrindins teiss privat gyvenim, kuri nustatyta

Konvencijos 8 straipsnyje, susijusiame su asmeniniu ir eiminiu gyvenimu, r., be kita ko, 1985 m.

kovo 26 d. Sprendim X ir Y prie Nyderlandus; 1992 m. gruodio 16 d. Sprendim Niemetz prie

Vokietij, 1994 m. lapkriio 25 d. Sprendim Stjerna prie Suomij; 2001 m. birelio 28 d. Sprendim

Vertiere prie veicarij ir 2004 m. birelio 24 d. Sprendim Hannover prie Vokietij.

35Dl Chartijos informacinio poveikio visose srityse, kur Europos Sjunga priima teiss aktus, r. K.

Lenaerts ir J. Gutirrez-Fons The Constitutional Allocation of Powers and General Principles of EU

Law, Common Market Law Review 47 t., 2010. Dl tarptautins privatins teiss r. M. Requejo

Isidro Violaciones Graves de Derechos Humanos y Responsabilidad Civil, ThomsonAranzadi, 2009.

36r. E. S. Knutsen TechnoNeutrality of Freedom of Expression in New Media Beyond the

Internet, UCLA Entertainment Law Review Nr. 8, 2001, p. 95; B.J. Koops Should ICT Regulation beTechnology-Neutral? leidinyje B.J. Koops, M. Lips, C. Prins ir M. Schellekens Starting Points for ICT

Regulation: deconstructing prevalent policy oneliners, Haga, TMC Asser Press, 2006, p. 7779 ir A.

EscuderoPascual ir I. Hosein The Hazards of TechnologyNeutral Policy: Questioning Lawful Access

to Traffic Data, Communications of the Association for Computing Machinery Nr. 47, 2004, p. 77.

37Komisija daug kart gyn technologinio neutralumo principo svok, pagal kuri reikalaujama

nediskriminuoti naudojam informacijos perdavimo priemoni. Kaip ji paaikino savo komunikate

Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialini reikal komitetui ir Regionkomitetui dl Bendrijos audiovizualins politikos skaitmeniniame amiuje princip ir gairi


29/32

(COM(1999) 657 galutinis, 1999 m. gruodio 14 d., p. 11), technologij derinimas reikia, kad

paslaugoms, kurioms anksiau buvo naudojamas ribotas skaiius ryi tinkl, dabar gali bti

naudojami keli konkuruojantys tinklai. Todl reikia, kad reglamentavimas bt neutralus technologij

atvilgiu: i esms tapaios paslaugos turt bti reglamentuojamos vienodai, nesvarbu, koks

perdavimo bdasbt naudojamas. Taip pat iuo klausimu r. Komisijos komunikat Tarybai,

Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialini reikal komitetui ir Region komitetui dl ES

elektronini ryi tinkl ir paslaug reguliavimo sistemos persvarstymo (COM(2006) 334 galutinis,

2006 m. birelio 29 d., p. 8). Tuo paiu klausimu r. ministr deklaracij, priimt 1997 m. liepos 6 8 d.

Bonoje vykusioje ministr konferencijoje dl pasaulini informacijos tinkl.

38iuo klausimu r. M. Virgs Soriano ir F. J. Garcimartn Alfrez Derecho Procesal Civil

Internacional. Litigacin Internacional, 2asis leidimas, Madridas, Civitas, 2007, p. 194.

39iuo klausimu r. 2010 m. kovo 2 d. Bundesgerichtshof sprendimo byloje Vl ZR 23/09 17 punkt;

taip pat mint I. Roth Die internationale Zustndigkeit , p. 310 ir paskesni; F. Dessemontet

Internet, la proprit intellectuelle et le droit international priv leidinyje K. BoeleWoelki ir C.

Kessedjan (leid.) Internet: Which Court Decides? Which Law Applies? Quel tribunal dcide? Quel

droit sapplique?, Haga, Kluwer, 1998, p. 63 ir P. de Miguel Asensio Derecho Privado de Internet,

2asis leidimas, 2001, p. 295 ir 296. Kalbdamas apie tarptautines vartotoj ir transporto sutartis,

Teisingumo Teismas 2010 m. gruodio 7 d. Sprendime Pammer ir Hotel Alpenhof (C585/08 ir

C144/09, dar nepaskelbtas Rinkinyje, 94 punktas) taip pat atsisak kriterijaus, susijusio tik su

informacijos prieinamumu.

40Dl to, kad taikant mozaikos princip nukentjs asmuo yra nepakankamai apsaugotas,

doktrinoje jau buvo susirpinta iki Sprendimo Shevill ir kt. primimo (r., pavyzdiui, H.

GaudemetTallon Revue critique de droit international priv, 1983, p. 674; J. Heinrichs Die

Bestimmung der gerichtlichen Zustndigkeit nach dem Begehungsort im nationalen und

internationalen Zivilprozessrecht, Fribrgas, Diss., 1984, p. 188201 ir E. SchwiegelKlein

Persnlichkeitsrechtverletzungen durch Massenmedien im internationalen Privatrecht. Zur

Anwendung der lex loci delicti commissi auf Pressedelikte unter besonderer Bercksichtigung deramerikanischen Rechtsprechung, Miunsteris, 1983, p. 6882). Po Sprendimo Shevill ir kt.

nepakankama asmens teiss turtojo apsauga ir toliau buvo kritikuojama. r., be kita ko, J. C.

Fernndez Rozas ir S. Snchez Lorenzo Derecho Internacional Privado, 3iasis leidimas, Madridas,

Civitas, p. 501.

41Mintas R. Pichler leidinyje T. Hoeren ir U. Sieber (leid.) Handbuch MultimediaRecht, 25

skyrius, 211 punktas ir paskesni, ypa 268 punktas; J. Lutcke Persnlichkeitsrechtsverletzungen im

Internet. Eine rechtsvergleichende Untersuchung zum deutschen und amerikanischen Recht,Miunchenas, Herbert Utz, 2000, p. 135.


30/32

42iuo klausimu r. 39 punkte minto 2010 m. kovo 2 d. Bundesgerichtshof sprendimo 20 punkt;

2003 m. gegus 22 d. High Court of Justice (England & Wales) sprendimo byloje Harrods prie Dow

Jones 32 punkt ir paskesnius; 2002 m. liepos 1 d. Court of Session (Scotland) sprendimo byloje

Bonner Media Limited 19 punkt ir 2002 m. gruodio 10 d. High Court of Australia sprendimo bylojeDow Jones & Company Inc. 154 punkt.

43Mintame Sprendime Pammer et Hotel Alpenhof Teisingumo Teismas isak nuomon dl

specialiosiosjurisdikcijos, taikomos internetu sudarytoms transporto ir vartotoj sutartims, ypatum.

iuo atvilgiu mintame sprendime Teisingumo Teismas nurod, kad tarp aplinkybi, leidiani

nustatyti, ar veikla susieta su valstybe nare, kurios teritorijoje vartotojas turi savo nuolatin

gyvenamj viet, figruoja visi aiks pareikimai, susij su tikslu sudaryti sandorius su ios valstybs

nars vartotojais (kursyvu iskirta mano). Generalins advokats V. Trstenjak ivada iose byloseiuo klausimu ypa pamokoma tiek, kiek ji, kaip ir Teisingumo Teismas, teigia, kad vien prieinamumo

arba objektyvaus intereso buvimo tam tikroje teritorijoje nepakanka, kad bt galima teigti, jog tam

tikras praneimas internete yra nukreiptas tam tikr teritorij (r. 78 punkt ir paskesnius).

44r. 39 inaoje minto 2010 m. kovo 2 d. Bundesgerichtshof sprendimo 18 punkt.

45r. Jungtini Valstij atvej, kur single publication taisykl, numatyta Bendro vieninteliopraneimo statyme (Uniform Single Publication Act) ir Restatement (Second) of Torts, 577A,

(1977), kelia dideli problem interneto atvilgiu. iuo klausimu r. Court of Appeals for the Fourth

Circuit sprendim Stanley Young prie New Haven Advocate (Nr. 012340, 2002 m. gruodio 13 d.),

pagal kur reikalaujama, kad bt aikus iniasklaidos priemons ketinimas nukreipti informacij

tam tikr valstij, kad bt pripainta ios teism jurisdikcija. Taip pat iuo klausimu r. P. J. Borchers

Internet Libel: The Consequences of a NonRule Approach to Personal Jurisdiction, Northwestern

University Law Review Nr. 98, 2004; taip pat specialj leidim Cyberspace Regulation and the

Discourse of State Sovereignty, Harvard Law Review, 1999, p. 1697 ir paskesni.

46r. mint Sprendim Pammer ir Hotel Alpenhof, kuriame, kalbant apie specialij jurisdikcij,

numatyt 15 straipsnio 1 dalies c punkte, buvo pasinaudota domeno lygmens kriterijumi (83

punktas).

47Taip pat r. minto Sprendimo Pammer ir Hotel Alpenhof 84 punkt.


31/32

48Mintas R. Pichler leidinyje T. Hoeren ir U. Sieber (leid.) Handbuch Multimedia-Recht , 25

skyrius, 224 punktas ir mintas I. Roth Die internationale Zustndigkeit , p. 283.

49r., be kita ko, 1979 m. vasario 20 d. Sprendim Rewe

Zentral, vadinam Cassis de Dijon(120/78, Rink. p. 649), 1982 m. lapkriio 10 d. Sprendim Rau (261/81, Rink. p. 3961) ir 1988 m.

liepos 14 d. sprendimus 3 Glocken ir Kritzinger (407/85, Rink. p. 4233) ir Zoni (90/86, Rink. p. 4285).

sisteigimo laisvs ir konkreiai laisvs teikti paslaugas srityje r., be kita ko, 1981 m. gruodio 17 d.

Sprendim Webb (279/80, Rink. p. 3305), 1986 m. gruodio 4 d. Sprendim Komisija prie Vokietij

(205/84, Rink. p. 3755) ir 1991 m. liepos 25 d. Sprendim Sger (C76/90, Rink. p. I4221).

50iuo klausimu r. D. Martiny in Mnchener Kommentar zum Brgerlichen Gesetzbuch, 10 t.,

TMG 3 Herkunftslandprinzip, 5asis leid., Miunchenas, Beck, 2010, 36 punktas.

51Direktyvos 2000/31 23 konstatuojamojoje dalyje patvirtinama ta pati mintis ir priduriama, kad

ia direktyva nesiekiama nustatyti papildom tarptautins privatins teiss taisykli, susijusi su

statym prietaravimais, ir nenagrinja teism jurisdikcijos; taikomos teiss nuostatos, nustatytos

privatins tarptautins teiss taisyklmis, negali riboti laisvs teikti informacins visuomens

paslaugas, kaip nustatyta ioje direktyvoje.

52Taip yra Austrijos Respublikos, Pranczijos Respublikos, Liuksemburgo Didiosios Hercogysts,

ekijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos atveju.

53Vokietijos Federacin Respublika, Belgijos Karalyst, Kipro Respublika, Danijos Respublika,

Estijos Respublika, Suomijos Respublika, Graikijos Respublika, Vengrijos Respublika, Airija, Italijos

Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Maltos Respubika, Nyderland Karalyst,

Ispanijos Karalyst, vedijos Karalyst, Rumunija ir Jungtin Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos

Karalyst.

54Taip, be kita ko, yra Vokietijos Federacins Respublikos atveju.

552007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (OL L 199, p. 40) 1 straipsnio 2

dalies g punktas.


32/32

56J. J. lvarez Rubio (leid.), Difamacin y Proteccin de los Derechos de laPersonalidad: Ley

Aplicable en Europa, Aranzadi, 2009.

57r. S. Snchez Lorenzo Derecho Privado Europeo, Grenada, Comares, 2002, p. 137 ir 138 bei H.J. Sonnenberger Europarecht und Internationales Privatrecht, Zeitschriftfr Rechtsvergleichung,

Internationales Privatrecht und Europarecht, 1996, p. 3 ir paskesni.

Documents

Edate Advertising - Internets