2 TURIME TEISĘ ŽINOTI

Bendruomenės šventė Bandužiuose

Vasarą ties Bandužių gatvės 17 namu kartu su „Bandužių“ seniūnaite Ligita Girskiene organizavome bendruomenės vakarą, kurio metu norėta atskleisti vietinius talentus, pagerbti aktyviausi aplinkos puoselėtojai bei savanorystės (neatlygintino darbo) entuziastai.

Ačiū už gražią, akį traukiančią aplinką

Per Jūros šventę, kai miesto centras duste duso nuo atvykėlių automobilių, aikštelė prie ligoninės stovėjo tuštutėlė. Ar bereikia geresnio įrodymo, kad pinigai ištaškyti. Ar kas nors išdrįs prisiimti atsakomybę, kad apsiskaičiavo?

Smagu, kad atsirado scenos baimę nugalėjusių vietos gyventojų, kurie ne-pabūgo scenos ir lipo į ją, kad pademons-truotų savo sugebėjimus šokant, skai-tant savas ir garsių poetų eiles.

Renginio dalyvius ir šio mikrorajono gyventojus, bendrijų pirmininkus, gra-žiausių gėlynų, balkonų ar net tvarkin-giausių laiptinių savanoriškus prižiūrė-tojus apdovanojome padėkos raštais „Už bendruomeniškumo ir jaukios mus su-pančios aplinkos puoselėjimą“.

Tegul šis įvertinimas bus paskata nenuleisti rankų, siekti tvarios ir dar-nios aplinkos, bendruomenės sutelktu-mo.

Nuoširdžiai didžiuojuosi, kad visose klaipėdiečių bendruomenėse atsiranda tokių šviesių žmonių, kad Jūsų aplinka gražėjo, o čia ne tik smagu gyventi, au-ginti vaikus, bet norisi sugrįžti ir papras-tam praeiviui. Bendruomeniškumas labai svarbu, o pilietiškumas ir visuomeninis darbas nusipelno ypatingos pagarbos.

Didžiausia problema, kurią įvardijo gyventojai - vietų automobiliams laikyti trūkumas. Tačiau miesto valdžia proble-mos nesprendžia, siunčia Viešosios tvar-kos tarnybą bausti ant žolės paliktų au-tomobilių savininkus. Be komentarų!

Programos, kuriose numatyta įreng-ti apšvietimą, praplėsti ir įrengti auto-mobilių stovėjimo aikšteles, sutvarkyti šaligatvius, įrengti pėsčiųjų takus, su-tvarkyti asfalto dangą kiemuose ir kiemų įvažiavimuose kol kas yra tik popieriuje. Todėl klaipėdiečiai ir keliasi į priemies-čius, miestas tuštėja.

Tipinis pavyzdys Debreceno gatvės daugiabučių namų Nr. 32-38 atvejis. Šiuose kiemuose vietų automobiliams laikyti trūksta ir čia. Gretimai prieš lan-gus dešimtmetį dirvonuoja aikštė, kur detaliajame plane nurodyta, kad turi bū-ti vaikų žaidimų aikštelė. Bet vaikai ten niekada nežaidžia, o vaikams žaisti įreng-ta jauki žaidimų aikštelė kitoje vietoje. Uždaras ratas, kad pakeisti šį laikmečio neatitinkantį normatyvą, reikia įveikti tiek biurokratinių užtvarų, kad gyvento-

Dvigubi standartai!

Problemoms išspręsti tetrūksta drąsos

jai nesulaukę palaikymo, nuleidžia rankas ir keikia valdžią. Taip baigiasi visos kal-bos apie bendruomeniškumo skatini-mą.

Nepagaunamieji kvapai Jau dešimt metų įvairios institucijos,

nuo savivaldybės tarybos narių, mero iki Seimo narių, mitinguoja, posėdžiauja, kalba, rašo ir žada „pagauti“ kvapus pie-tinėje miesto dalyje. Deja, „uolaus“ dar-bo rezultatas priešingas – smarvės dau-gėja.

Kvapų „meniu“Daugėja ir smardintojų – šiemet įsi-

kūrė dar vienas taršos šaltinis UAB „Branda“. Kaip sako pietinės miesto da-lies gyventojai: „ryte uostom „Brandos“ aromatą, per pietus - UAB „Mestina“ blynų kvapą, o vakarienei smirdi degė-siais“. Tokia pietinėje dalyje gyvenančių klaipėdiečių kasdienybė, o ten dar ir mo-kyklos, darželiai įsikūrę.

Rugsėjo 27 d. nuvykau į UAB „Bran-da“ kvapų „gaudyti“. Prie vartų visus pasitiko toks pūvančios mėsos ir kažko šleikštaus dvokas, kad po pusvalandžio pradėjo skaudėti galvą ir pykinti. Norė-josi sprukti kuo greičiau. O kur sprukti tūkstančiams klaipėdiečių?

Klaipėdos regiono Aplinkos apsau-gos departamento atstovas aiškino, kad jų funkcijos tik kontrolė ir jeigu įmonės veiklos leidimo sąlygos nepažeistos, in-ventorizacija atlikta, jokio koregavimo nebus. Esą jie neturi jokių konkrečių po-veikio priemonių, išskyrus paskiriamas baudas. Baudos tokioms pelningoms

įmonėms siekia kelis šimtus eurų. Juo-kinga... Sąlygas susikuria sau?

Įdomiausia, kad veiklos leidimo są-lygas įmonė pasirašo pati, tikrina dar viena specialiai sukurta tarnyba – Aplin-kos apsaugos agentūra. Beje, agentūra kontrolės nevykdo ir už nieką neatsako. Protu nesuvokiama „tvarka“.

Dar vienas „perliukas“, kad nepla-niniai patikrinimai rengiami, gavus skun-dą, o apie planinį patikrinimą įmonė turi būti informuota prieš 10 dienų. Štai koks sukurtas biurokratinis mechanizmas, ku-ris dirba pats sau, bet ne žmonėms.

Tikrai suprantu gyventojus, kuriems norisi keiktis. Jie tapo įkaitais visų taršių įmonių, įsikūrusių šalia LEZ ar Klaipė-dos rajono teritorijoje bei skleidžiančių įvairius bjaurius kvapus.

Turi atsirasti drąsus politikas, KU-RIS TĄ GORDIJAUS MAZGĄ PER-KIRS! Kosmetinės priemonės čia nepa-dės. Būtina Aplinkos apsaugos ministe-rijos veiklos ir struktūros peržiūra, nai-kinant perteklinius darinius, departa-mentus, agentūras, kurie sukurti tam, kad viską susuktų į uždarą ratą bei imi-

tuotų veiklą. Būtina šios ministerijos įstatymų ir teisės aktų revizija, tik pa-keitus įstatyminę bazę baigsis ir saviva-lė.

Kas sugalvojo pakeliamą tiltą?

Pritariu, kad Klaipėdai reikia dar vie-no tilto per Dangę. Tačiau šiuo metu su-planuotasis Bastionų gatvės tiltas ties „Teo“ pastatu yra per įmantrus ir per platus. Kur nuves ir atsirems tos ketu-rios eismo juostos? Į Danės gatvelę?

O ar tikrai tiltas turi būti pakeliamas? Reali prognozė, kad pakeltas jis bus vie-ną ir paskutinį kartą - per atidarymą. Nes vėliau, jei jo pakėlimo mechanizmas ir nesuges, tai vargiai ar bus toks porei-kis.

Prisiminkime „šviežią“ Pilies tilto istoriją. Neseniai rekonstruotas, jame sumontuotas naujas pakėlimo mechaniz-mas, o prireikus pakelti per Jūros šven-tę – vėl sugedo.

Ta pati istorija ir su Biržos tiltu. Stringa jo pakėlimo mechanizmas. Dar-bininkai šį rugsėjį vėl keitė kažkurias

susidėvėjusias pakėlimo mechanizmo dalis.

Bet svarbiausia, kad bendruomenė sukilo prieš tokio gigantiško tilto statybą ir iki keturių eismo juostų gatvės, autos-trados, tiesimą per miesto vidurį, namų griovimą ir senamiesčio taršą.

Senamiesčio bendruomenės niekas neklauso ir negirdi, neįsiklauso ir į eks-pertų nuomonę. Gal visgi reikia grįžti prie šio sprendimo ir diskutuoti su se-namiesčio bendruomene, jeigu mums iš tiesų rūpi bendruomeniškumas?

ŠašasTriukšmingai pristatytas, per 150

tūkst. eurų kainavęs, vadinamasis kelio-nių jungties kompleksas prie Ligoninių miestelio, abejonių sukėlė ne tik blaiviai mąstantiems klaipėdiečiams, bet ir Ri-manto Taraškevičiaus šmaikštaus pa-mąstymo. Šį projektą buvęs meras tie-siai šviesiai pavadino pinigų švaistymu. „Klaipėda – per mažas miestas, nesame didžiulis centras, megapolis, koks nors Paryžius, į kurį iš priemiesčio atvažiavęs gali palikti automobilį specialioje stovė-jimo aikštelėje, o centrą pasiekti visuo-meniniu transportu“, - komentavo R. Taraškevičius.

Jau nebe juokinga, bet apmaudu. Aikštelė prie miesto ligoninės buvo tuš-čia net per Jūros šventę. Nors didieji jos įgyvendintojai mušėsi į krūtinę ir prisie-kinėjo, kad vasarą ji bus pilnutėlė.

Skaičiuokime. Jei projektui išleisti 500 tūkst. litų, tačiau jie skirti tik 42 au-tomobiliams, tai viena vieta kainavo 12 tūkst. litų. Koks racionaliai mąstantis verslininkas investuos į tokį biznį?

Bet kai prašoma pinigų bendruome-nės poreikiams, kaip pavyzdys, lengva-tiniam pradinuko bilietui, oi koks susi-rūpinimas, skaičiuojami nuostoliai... Dvi-gubi standartai ir vėl.

Ką daryti? Būtina keisti įstatymus, teisės aktus, kad gy-ventojai turėtų teisę patys spręsti. Savivaldybė turėtų taip pat inicijuoti tokių teisės aktų atsiradimą, o ne tik skėsčioti rankomis.

“Savanoriškas darbas turi būti atlygintas bent geru žodžiu ar padėkos raštu. Nuoširdžiai linkiu, kad darbštiesiems klaipėdiečiams niekada nepritrūktų entuziazmo, o mūsų aplinka taptų gražia ir traukiančia akį”,- linkėjau darbščiausiems Smiltelės gatvės gyventojams.

Klaipėdos miesto daugiabučių namų gyvenamųjų kvartalų būklė yra tikrai prasta. Dauguma daugiabučių namų nerenovuoti, namų kiemai ir viešosios erdvės nebeatitinka šiuolaikinių poreikių, apleisti, neapšvies-ti, susidėvėjusi jų infrastruktūra, o pastatyti automobilį, grįžus iš darbo tampa iššūkiu.

Liepos mėnesį lankiausi Smiltelės gatvėje ir džiaugiau-si daugiabučių kiemeliuose puoselėjamais gėlynais ir sodeliais. Visi pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių. Nuo mūsų požiūrio į aplinką kurioje gyvename, nuo mūsų santykio su bendruomene kurioje gyvename.

Kartais puoselėti bendruomenės aplinką būna sunku dėl supratimo trūkumo. Visada atsiranda iš tokios iniciatyvos pa-sijuokiančių ar net nusiaubiančių vardan visų puoselėjimą gro-žį. Linkiu, kad darbštiesiems klaipėdiečiams niekada nepritrūk-tų entuziazmo, o mūsų aplinka taptų gražia ir traukiančia akį. Kad jaunimas noriai perimtų šias iniciatyvas iš vyresnių bei mokytų savo atžalas. Juk valstybė prasideda nuo mūsų. Nuo-širdus ačiū Smiltelės ir Varpų gatvių daugiabučių aktyviems gyventojams ir nuostabių gėlynų šeimininkams už tai, kad nuoširdžiai kuriate gražesnę bendruomenės aplinką ir rodote gražų pavyzdį visai Klaipėdai!

Džiaugiuosi, kad klaipėdiečių bendruomenėse atsiranda vis daugiau tokių šviesių žmonių, kad jų puoselėjamos aplinkos dėka gražėja ir mūsų miestas. Čia smagu gyventi, auginti vai-kus, o ir praeivio akį džiugina. Bendruomenės susitelkimas, visuomeninis darbas nusipelno ypatingos pagarbos.