2010 m. kovo 4 d. Nr. 5DUSETØ KAZIMIERO BÛGOS GIMNAZIJOS LAIKRAÐTIS

Ankstyvà penktadienio rytàgimnazija tiesiog ðurmuliavo.Vos áþengus pro duris, abiturien-tus pasitiko proginis kalendo-rius, medþio kaladëlës, kaban-èios palubëje, ant kuriø suraðy-

Iki pirmojo egzamino – 100 dienø

Savo mylimø abiturientøÐimtadienio proga norëèiaupaklausti ir priminti, kà jie dargalëtø padaryti...

Mielieji,Ar uþteks jums dar ðimto dienøiðsakyti viskà, kà jauèiat?Ar uþteks jums dar ðimto dienøapmàstyti praleistas dienas mokykloje?Ar uþteks jums dar ðimto dienøIðklausyt savo artimà draugà?Ar uþteks jums dar ðimto dienønusiðypsoti brangiems þmonëms?Juk mokyklinës dienos jau baigias...

Linkiu pasiryþimo renkantisegzaminus, kantrybës jiems ruo-ðiantis, sëkmës juos laikant.

Vanda NORMANTIENËLietuviø kalbos mokytoja

neeilinæ vakaro temà - viduram-þiai. O kokie viduramþiai be ka-raliaus ir karalienës, juokdario,sargybiniø, nuolankiø tarnaièiøar dràsiø riteriø, pasiryþusiø sa-vo tvirtoves ir meilæ apginti ka-

nomis, bet nepamirðti, kad jølaukia rimtas iðbandymas – eg-zaminai. O kad auklëtiniams bû-tø lengviau ir nepasiklystø kely-je, auklëtojos padovanojo polankstinukà su patarimais atei-

kiø vingrybes. Prie mokiniø tu-rëjo prisijungti ir jø auklëtojos:jos irgi turëjo rodyti savo gabu-mus. Mokytojos nepabûgo irdràsiai atliko paskirtas uþduotis.Nors karalius ir karalienë atro-dë rûstûs, grieþti, bet nepasise-kus kuriai nors uþduoèiai, jie ro-dë gailestingumà- belaisviui do-vanojo bilietà á laisvæ.

Didþiausio susidomëjimo su-laukë þiniuoniø pasirodymas.Þiniuoniai labai taikliai abitu-rientams iðpranaðavo ateitá: vie-nø laukia susidûrimas su rim-tais iððûkiais, kitø - sveikatos su-trikimai, o dar kiti patirs kûrybi-niø jëgø antplûdá bei pasikeiti-mus meilës fronte.

Renginys neprailgo. Ðimta-dienio proga abiturientai gavopusatestaèius bei kiekvienas ið-klausë eilëraðtukà apie save.Vieni buvo linksmi, kiti ironiðki,dar kitø prasmæ galëjo suprastitik tas, kam jis skirtas.

Dvyliktokai taip pat buvo pa-siruoðæ nustebinti vienuolikto-kus. Jie áteikë ðmaikðèius bau-dos áspëjimus ( uþ pastangas bûtigraþiausia, uþ per didelá atsako-mybës jausmà, uþ nepakartoja-mà meilæ automobiliams ir kt.)bei patarimus gyvenimui. Ren-ginio pabaigoje ðventës rengë-jai vyriausiems iðkilmingai pa-linkëjo sëkmës ir áteikë saldþiàdovanà – didþiulá tortà.

Visø dalyviø akys þydëjodþiaugsmu - Ðimtadienis pavy-ko. Tikimës, kad mokykla abitu-rientams kels paèius graþiausiusprisiminimus ir visada norësis ájà sugráþti.

Airida ir GytëKONDRAÐOVAITËS

Gytës Kondraðovaitës nuotr.

tos dienos. Dienai prabëgus,viena kaladële lieka maþiau. Josskaièiuos paskutines dienas ðeð-tajai abiturientø laidai ðiojegimnazijoje. Á pamokà pakvietæsskambutis abiturientams primi-në, kad ðiandien Ðimtadienis, –mokytis jiems teliko maþiau neiðimtas dienø.

Ðimtadienis - galimybë vie-nuoliktokams vyresnëliams pa-demonstruoti savo ðmaikðtumà,iðradingumà ir surengti nepa-mirðtamà ðventæ. Norëdami nu-stebinti dvyliktokus, jie sugalvojo

laviju. Ne tik vedëjø apranga,skambanti muzika, bet ir patal-pa dvelkë viduramþiðka dvasia.

Dvyliktokus, skambant ið-kilmingai muzikai, suriðtomisrankomis kaip belaisvius, á sa-læ atlydëjo ðventës rengëjai. Ðá-vakar jiems teks dar labai pasi-stengti, kad gautø bilietà á lais-væ.

Ðventës proga juos sveikinodirektoriaus pavaduotoja ug-dymui bei auklëtojos. Jos lin-këjo dar pabûti gimnazistais,pasidþiaugti mokyklinëmis die-

èiai.O tuomet prasidëjo paèios

ádomybës: abiturientø laukë uþ-duotys, viena uþ kità ðmaikðtes-nës ir juokingesnës: patikrinti sa-vo intuicijà ir skrandþio iðtver-mæ, papraðyti karaliaus dukrosrankos, apibûdinti tikrà riterá,skaldyti malkas, susiûti kojinæ.Ne tik vaikinai, bet ir merginosturëjo dalyvauti ðaudymo var-þybose ir árodyti, kuris turi taik-liausià rankà. Trumpam jiems te-ko pabûti gracingais ðokëjais irdemonstruoti viduramþiðkø ðo-

Nuotrauka ið asmeninio albumo.

Ðeðtajaigimnazijosabiturientølaidai...Mums liko ðimtàkart áeit á klasæ,Paliesti suolà knygos kampuèiu,Tarytum pirmàkart nedràsiaiPraeit koridoriumi tuo paèiu...

Ðimtas. Tik ðimtas dienøbeliko iki nuaidës paskutinisskambutis mums, ðeðtajai gim-nazijos abiturientø laidai. Ro-dos, taip laukëme ðios dienos,taèiau dabar þvelgiame su ne-rimu. Ðimtas... O kas po ðim-to? Kas mûsø laukia ateityje?Kur ir kuo mes tapsime? Ar vis-kà pasiëmëme per dvylika mo-kykloje praleistø metø? Ar ne-pamirðome ko? Gal dar yra lai-ko? Gal dar suspësime? Tûks-tanèiai klausimø kirba ðirdy-se...

Aèiû vienuoliktokams, jiesuruoðë mums ðventæ, stengë-si, kad ji bûtø ásimintina. Pati-këkite, mes nepamirðime. Ne-pamirðime jûsø gerø norø, ne-pamirðime mokytojø pastangø.Mes prisiminsime ir liksimeJums visiems dëkingi.

Vilius ANDRIUÐKEVIÈIUSGimnazijos mokiniø prezidentas

Per Ðimtadiená apie rimtà iðbandymà - egzaminus nëra kada galvoti.

Prieð dvyliktokø egzaminusvisada jauèiu nerimà ir tikiuo-si, kad visiems pavyks pasiektilaukiamø rezultatø.

Ðiemet dvyliktokai dar irauklëtinai, todël jaudulys di-desnis.

Mieli abiturientai, linkiu,kad atsakingai rinktumëtësegzaminus, realiai ávertinæ sa-vo galimybes. Að tikiu, kadáveiksite brandos iðbandymà irgavæ atestatus pasijusite tik-rai suaugæ.

Daiva BAKUTIENË4gB klasës auklëtoja

Laukia didisbrandosiðbandymas

Sigitos Ðutaitës nuotraukoje grupë gimnazijos abiturientø su auklëtoja Daiva Bakutiene.

2 psl. 2010 03 04

Mieli auklëtiniai, pabûkite dar gimnazistais. Skaièiuokit dþiaugsmus, o ne rûpesèius, kokie Jûsølaukia. Gyvenimas yra kelionë, o ne tikslas. Mëgaukitës.

Laima DIJOKIENË, 4gA klasës auklëtoja

Ðtai ir prabëgo dar vienassemestras, primindamas, kadmokslo metai jau ápusëjo, o abi-turientai tuoj iðeis á „finiðo tie-siàjà“- egzaminø pasirinkimasir paskutinis skambutis.....

Vieniems sekësi geriau, ki-tiems prasèiau, bet þvilgterëki-me á suvestinæ ir paaiðkës, kamdþiaugtis, o kam reikëtø labairimtai susimàstyti ir prisimintipatarlæ: „ Kà iðmoksi, ant peèiøneneðiosi“.

Susumavus rezultatus, aiðkë-ja, kad I pusmeèio paþangumasgimnazijoje ir jos skyriuose -86%: pradiniø klasiø - 93%, 5-8 klasiø - 92%, gimnazijos kla-siø -90 %.

Þemiausias paþangumas yra7a (68 %) ir 1gA (55% ) klasë-se besimokanèiø mokiniø. Tik-riausiai ðiø klasiø mokiniai darnespëjo ásisukti á greità mûsømokyklos tempà, nes rezultatainëra labai dþiuginantys. Pras-èiausiai sekësi 1gA klasei, kuriosdalykø balø vidurkis tesiekia 5,7.Taip ir norisi ðûktelt: „Susiim-kite gi pagaliau, devintokai“.Bûtø juokinga, jei nebûtø grau-du, kad nekaip sekasi ir 3gB bei4gA klasei. Atrodo, suaugæ, su-brendæ, o apie mokslo svarbànesusimàsto.

Bet yra ir puikiai besimokan-èiø. Tai aðtuntokas AugustinasÐukys, kurio visø dalykø þiniosávertintos „puikiai“. Labai ne-daug nuo klasës draugo atsilie-ka ir Roberta Biveinytë. Jos su-vestinëje tarp visø deðimtukøtikriausiai per klaidà ásimaiðëvienas devintukas, ir dar dailës.Nieko, Robertai II pusmetis, ti-kimës, bus „puikiai“. Sveikina-me ir kitus mokinius, kurie ðápusmetá baigë labai gerai, tai:Mariø Kastanauskà (5b), ErikàZadavièiûtæ (8a), Ernestà Armi-naitæ (8b), Rokà Garuolá (1gB),Dovilæ Petrulytæ (3gA). Kai ku-riø mokiniø suvestinëje ðalia de-vintukø, deðimtukø ásimaiðë vie-nas aðtuntukas, tai: Godos Þu-kauskaitës (matematika), Dovy-do Tarailos (anglø k.), GabijosLukauskaitës (informacinës

Vieni dþiaugiasi, kitiemsreikëtø susirûpinti

Paþymiø knygelëjetik deðimtukai

Mûsø gimnazijoje daug ga-biø ir gerai besimokanèiø moki-niø. Taèiau mokytis vien deðimtu-kais sugeba ne visi. Bet tuo pasi-girti gali aðtuntokas Augustinas Ðu-kys.

Kokia tavo sëkmës paslaptis?Ar tai gabumai, talentas, ar sun-kaus darbo vaisiai?

Manau, viskas pasiekiamadarbu, taèiau galbût turiu ir ga-bumø.

Ar ilgai ruoði namø darbus?Kiek maþdaug skiri laiko?

Bûna ávairiai. Vienà dienàmaþiau, kità daugiau. Bet maþ-daug apie valandà.

Ar tau patinka mokytis? Armokaisi tik ið reikalo? Kurie da-lykai labiausiai patinka?

Labiausiai mëgstu informati-kà, matematikà, fizikà ir angløkalbà. Tai ðiuos dalykus ir malo-nu mokytis. Na, o kitus mokausitik todël, kad reikia.

Kaip jautiesi þinodamas, kadesi vienintelis 10-tukais baigæs Ipusmetá mokinys?

Nesijauèiu dël to kaþkuo ypa-tingas, ar geresnis uþ kitus. Nor-maliai.

Kokiose olimpiadose esi da-lyvavæs? Kaip sekësi?

Matematikos, geografijos, is-torijos, biologijos, informatikos.Sekësi pakankamai gerai, o ðie-met dalyvausiu respublikinëje in-formatikos olimpiadoje.

Kà patari kitiems, norin-tiems siekti tokiø paèiø rezulta-tø kaip tavo?

Mokytis ir nenuleisti rankø.Ir tai daryti ne dël kaþko kito, otik dël savæs.

Dëkojame Augustinui uþ po-kalbá ir linkime sëkmës respub-likinëje informatikos olimpiado-je.

Kalbino DomantëSLAPÐINSKAITË, 1gB kl.

mokyklos lankytojais ir turimevisi kartu stengtis, kad kità pus-metá pateikti skaièiai bûtø ma-lonesni ir akiai, ir ðirdþiai.

Mamerta RALYTË, 4gA kl.Sigitos Ðutaitës nuotr.

technologijos), Pauliaus Gudo-nio (chemija), Justino Pupeikio(lietuviø k.).

Gerø þodþiø nusipelno ir tiemokiniai, kurie mokosi 10 – 7, ojø gimnazijoje 68.

Kitas svarbus rodiklis, kelian-tis susirûpinimà, lankomumas.Kiekvienais metais lankomumoproblema darosi vis opesnë.Kaip bebûtø gaila, bet praleistøpamokø skaièius vis auga. 21607praleistos pamokos, o pateisin-tø vos pusë ðiø pamokø. Vidu-tiniðkai vienam mokiniui tenka41 praleista pamoka. Manau,kiekvienas turëtume susimàsty-ti, kad reikia bûti daþnesniais

Augustinas Ðukys, 8b kl.

Roberta Biveinytë , 8b kl.

Sugebëjimai ryðkiausiaiatsiskleidþia olimpiadose

Apie mokyklø savitumà, unikalumà pasako tai, kas jà iðski-ria ið kitø mokyklø. Nemenkas vaidmuo tenka iðvykoms, eks-kursijoms, konkursams bei mokiniø pasirodymams ávairiose olim-piadose. Kaip ir kiekvienais metais, mûsø gimnazistai aktyviaidalyvavo mokyklinëse bei rajoninëse olimpiadose. Gimnazijosvardà garsinti á Zarasus keliavo geriausiai vienà ar kità mokslosritá iðmanantys gimnazistai.

Biologijos olimpiadoje rajone puikiai pasirodë mokytojosD. Ðileikienës rengti moksleiviai: pirmàsias vietas uþëmë að-tuntokas Augustinas Ðukys, devintokë Domantë Slapðinskaitëbei deðimtokas Mindaugas Ðiukðèius. Antràsias vietas pelnë To-mas Þvirëla (2gA), Diana Sipavièiûtë (3gA) ir Miglë Pûraitë(4gA).

9-12 klasiø matematikos olimpiadoje ið viso dalyvavo 31rajono moksleivis. Ðá kartà mûsø gimnazistams maþiau pasise-kë, taèiau iðkovota viena pirmoji vieta, kurià laimëjo mokyto-jos A. Deresevièiûtës rengta mokinë Austëja Raugaitë (2gA),o treèiàjà vietà pelnë abiturientas Justinas Pupeikis (mokytojaL. Dijokienë).

Jaunøjø filologø konkurse puikiai pasirodë 3gA klasës gim-nazistas Mantas Stankevièius. Jo pateiktus prozos kûrinius ver-tinimo komisija nutarë siøsti á respublikiná Lietuvos mokiniøjaunøjø filologø konkursà. Nekantriai lauksime ávertinimo.

Fizikos olimpiadoje labiausiai pasiþymëjo jau ne pirmus me-tus dalyvaujantis mokytojo R. Damaðkos ugdytinis JustinasPupeikis, kuris savo varþovus aplenkæs didele taðkø persvarauþëmë pirmàjà vietà. Ðiam fizikos þinovui suteikta galimybëvaþiuoti á respublikinæ olimpiadà.

Informatikos gerbëjas Modestas Ðakalys (7a) rajoniniame IIetape uþëmë III, o Augustinas Ðukys laimëjo I vietà. Pastarasisrespublikinio III etapo I dalyje surinkæs 171 taðkà pateko ábaigiamàjá etapà ir varþysis su Lietuvos geriausiais. IT konkur-se „Bebras“ dalyvavo 15 mokiniø. Ir vël sëkmë lydëjo A. Ðuká:jis pateko á Lietuvos 15-ukà, o savo amþiaus grupëje buvo 9-as.

Mûsø gimnazijoje vienintelëje visam rajone mokoma pran-cûzø kalbos, todël ir olimpiada vyko pas mus. Ir nugalëtojosmûsø merginos: Gitana Namajuðkaitë – I, Dovilë Macijauskai-të – II, Indrë Pakerytë – III vieta.

Na, o chemijos, istorijos, rusø kalbos olimpiadose bei me-ninio skaitymo konkurse dusetiðkiams nepavyko uþimti prizi-niø vietø, taèiau nenusiminkime, gal kiti metai bus sëkminges-ni. Juk skaitovui A. Ðukiui (mokytoja D. Bilûnaitë) „Zarasøkraðto“ redakcija áteikë laikraðèio prizà, o Aleksandrai Timo-fejevai uþ puikiai perskaitytà eilëraðtá rusø kalbos olimpiadosvertinimo komisija skyrë antràjà vietà.

Kaip ir kasmet, puikiai pasirodë merginos, dalyvavusios tech-nologijø olimpiadoje. Rajone pripaþintos geriausiomis KarinëAmirjan (1gA), Ernesta Arminaitë (8b) ir Adelë Vaitukaitytë(8b) vyks ir á respublikinæ olimpiadà.

Pradþiugino ir dailës rezultatai – rajone laimëtos trys prizi-nës vietos: Martyna Ðeþaitë - I, Lina Jurevièiûtë – II, ir dvitreèiosios vietos (Germantas Maliðauskas, Aivaras Kuzma). Aèiûmokiniams ir juos rengusiai dailës mokytojai Nomedai Sau-kienei.

Taigi dþiaugiamës ir didþiuojamës olimpiadø nugalëtojais,kurie garsina mûsø gimnazijos vardà. Nors mokslo ðaknys kar-èios, bet juk vaisiai saldûs.

Olita ÐILEIKYTË, 4gA kl.

Martyna Ðeþaitë, dailës olimpiadoje uþëmusi I vietà. Nuotrauka ið asmeninio albumo.

3 psl. 2010 03 04

Mokytojas padeda mokiniui vytis savo svajonæ. Jis kartu sumokiniais lipa á aukðèiausias paþinimo virðûnes, pastebi deimantàir tokioje aplinkoje, kurioje reta, o pastebëjæs – já nugludina irpakelia á ðviesà, kad ji sklistø kitiems. Tai kilnu ir prasminga.

Mûsø auklëtoja Laima Dijokienë - mokytoja ið paðaukimo,ieðkanti „deimanèiukø“ ir juose áþiebianti svajonës ugnelæ. Neat-sitiktinai 2008 metais ji buvo iðrinkta Zarasø rajono Metø mo-kytoja, o 2009 metais mokiniai jai skyrë „Deimanèiukø ieðkoto-jos“ nominacijà.

Mes mokytojà paþástame kaip puikià matematikæ, kurios ug-dytiniai pasiekia gerø rezultatø olimpiadose, puikiai laiko egza-minus, sëkmingai studijuoja tiksliuosius mokslus.

Ðiemet ji ðvenèia graþø jubiliejø, todël mes nusprendëme pa-kalbinti auklëtojà ir daugiau suþinoti ne apie darbà, o apie na-mus, ðeimà bei pomëgius.

Ðvæsdama gimtadiená mokytoja sako: „Gyventi gera“

Ar turite pakankamai laisvolaiko? Kaip leidþiate savo lais-valaiká?

Kaip ir kiekvienas, norëèiaujo daugiau, ypaè vasarà. Kadan-gi gyvenu nuosavame name, taidaug laiko atima sodo prieþiû-ra, darþai, bet vasarà darbas lau-ke man suteikia malonumo. Pa-tinka gëlininkystë, malonu ste-bëti visà augimo procesà, sma-giau, nei nusipirkti jau þydinèiàgëlæ.

Kuo uþsiimate namie?Nelabai turiu kuo uþsiimti.

Gráþusi po darbo ruoðiuosi ryto-jaus pamokoms ar tikrinu kon-trolinius, taèiau ne visada taip.Þiemos vakarais laikas prabëgaprie televizoriaus, kartais netnesvarbu, kà rodo... Savaitgaliaismëgstu pramogines laidas, to-

kias kaip: „Þvaigþdþiø duetai“,„Chorø karai“, „Ðok su þvaigþ-de“, „Triumfo arka“ bei atran-kà á Eurovizijà. Ádomu stebëti,kaip ne profesionalai tobulëja.

Be mokytojos pareigø esa-te dar ir mama, tad gal dides-niais dukrø pasiekimais galë-tumëte pasigirti?

Manau, didesni pasiekimaibus dar brandesniame amþiu-je, dabartis lyg investicija á at-eitá. Vyresnioji dukra Lina jauturi VGTU architektûros ba-kalauro diplomà, dabar tæsiastudijas magistrantûroje, oRita – VU ekonomikos fakul-teto studentë, kà tik sëkmin-gai iðlaikë pirmosios sesijos eg-zaminus.

Ar mëgstate gaminti? Galturite savo „firminá“ patiekalà?

Gaminti ðiaip að nemëgstu,bet anksèiau, kai parduotuvë-se nebuvo tokios maisto gau-sos, tekdavo viskà paèiai pasi-gaminti: ir ávairiø skanëstø ið-kepti, ir konservø þiemai pri-ruoðti, ir mësos prirûkyti... Da-

bar visko yra parduotuvëse ir ne-reikia maisto atsargø kaupti.Taèiau vis tiek namuose paga-mintas maistas skanesnis, svei-kesnis. Dabar, kai sveèiø laukiu,koká nors kepsná ið anksto pa-ruoðiu, o prieð pasirodant sve-

èiams ádedu á orkaitæ. Bet ga-minti nemëgstu, tai nedëkingasdarbas: suvalgai ir niekas neið-lieka. Man labiau patinka da-ryti tai, kas yra ilgaamþiðkiau.Anksèiau mëgdavau megzti,nerti, nes dirbiniais galima kànors nudþiuginti. Vël madingiávairûs rankdarbiai, todël ti-kiuosi, kad ir að, prisiminusiankstesnius laikus, paimsiu árankas virbalus ar vàðelá.

Kuo dþiaugiatës savo gyve-nime?

Viskuo dþiaugiuosi. Manau,viskà ið gyvenimo gavau, ko manreikëjo. Nemanau, kad manogyvenimas yra labai sunkus, kaiapsidairai aplink, yra sunkiaugyvenanèiø þmoniø. Na, þino-ma, bûna visko: ir sunkesniø, irgeresniø valandø, bet tas pra-eina. Kai pagalvoji, gyventi ge-ra. Belieka trokðti geros sveika-tos ir darbo. Visa kita susikur-siu pati.

Auklëtiniø vardu Jus svei-kiname ðio graþaus jubiliejausproga, dëkojame uþ nuoðirdørûpestá mumis, pastabas ar netpasakytà grieþtesná þodá, nesgalbût kaip tik jis mums nelei-do nuklysti nuo teisingo kelio.Dëkojame uþ Jûsø patirtá, ku-ria dalinatës su mumis.Justina DAÐÈIORAITË, 4gA,

Erika Kuzmaitë, 4gA

Mokytoja Laima Dijokienë. Sigitos Ðutaitës nuotr.

Mes, aðtuntokës Adelë Vai-tukaitytë, Ernesta Arminaitëir devintokë Karinë Amirjan,dalyvavome rajoninëje tech-nologijø olimpiadoje ,,Auga-me Lietuvai, kuriame Tëvy-nei”. Varþëmës su kaimynëmisið Antazavës Juozo Gruodþiovidurinës mokyklos, ZarasøPauliaus Ðirvio pagrindinësmokyklos bei „Àþuolo“ gim-nazijos mokinëmis. Antazavið-kës pristatë ádomià sagiø, do-vanø maiðeliø bei veltø rank-darbiø kolekcijà. Kitos mokyk-los komisijà bandë suþavëtimedþio dirbiniais, karpiniais iðpopieriaus, floristikos, deku-paþo bei vëlimo technika at-liktais darbais. Nemaþai dë-mesio sulaukë Pauliaus Ðirviopagrindinës mokyklos moki-nës Kamilës Daunaravièiûtësvelti ðaliai bei Àþuolo gimna-zistës Dorinos Ðukytës droþi-nëta verpstë.

Nelikome nepastebëtos irmes. Tai buvo pirmas kartas,kai iðdrásome pristatyti mity-bà. Padedant technologijømokytojai Svetlanai Raugie-nei, mes parengëme ir prista-tëme sveikos gyvensenos pro-gramà „Sveiki pusryèiai“. Svei-ka gyvensena – ðiø dienø ak-tualija, gal net mada, nes visdaugiau þmoniø susimàstoapie sveikà gyvenimo bûdà ir,

aiðku, mitybà. Komisijà bei da-lyvius nustebinome savo kep-ta duona, arbatomis, daigin-tø kvieèiø salotomis ir putinouogø dþemu. Sukûrëme kom-pozicijà, kuri dvelkë praeitimi,senomis mûsø tautos tradici-jomis.

Ruoðdamos olimpiadaiprisiminëme senoliø receptus.Ið pradþiø iðbandëme paèios,kol atsirinkome, mûsø many-mu, paèius geriausius recep-tus. Á renginá atsiveþëme darðiltà ir kvapnià duonà. O ko-kie pusryèiai be arbatø? Su-kûrëme arbatø kompozicijasvien ið mûsø paèiø Dusetøapylinkëse surinktø vaistaþo-liø. Arbatø kompozicijas pa-vadinome „Ryto“, ,,Vakaro“„Antigripinë“, o didþiausiopasisekimo sulaukë „Jaunystësarbata“. Besirûpinanèius svei-kata sudomino alternatyva tra-

diciniams pusryèiams: „Groþiosalotos“ ið daigintø kvieèiø irdþiovintø vaisiø, pagardintosmedumi, citrina ir putino uo-gomis. Pasiûlyti pusryèiai vi-sus suþavëjo ne tik skoniu, betir groþiu: originalios prijuos-tës, paèiø pasiûti, papuoðtiðiuolaikiðka dekupaþo techni-ka lietuviðkos drobës maiðeliaiarbatoms sudëti, floristinëkompozicija ið daigintø kvie-èiø ir dar daug aká traukian-èiø detaliø. Kad mûsø pasiû-lytiems pusryèiams nebuvoabejingø, rodo ir tai, kad vis-kas buvo susmaguriauta.

Triûsas ir kruopðtus darbasnenuëjo veltui, gráþome ne tiksu padëkos raðtais, bet ir ið-kovojome kelialapá á respub-likinæ olimpiadà, kuri ðiemetvyks Kaune.

Dalyviø vardu KarinëAMIRJAN, 1gA kl.

Karinë Amirjan, Adelë Vaitukaitytë, Ernesta Arminaitë. Svetlanos Raugienës nuotr.

Iðkovotas kelialapisá respublikinætechnologijøolimpiadà

Þinios - –protingiausia investicijaDienos, persunktos neþinomybës

Atëjo metas mums visiems pagaliau pasirinkti kelià, kuriuoeisime uþvëræ mokyklos duris. Neþinomybë apninka jau vienuo-liktoje klasëje, o kà jau kalbët apie paskutiniàjà - dvyliktà. Kylabegalë klausimø, o atsakymai neteikia ramybës, kad ir kokie iðsa-mûs ar tikslûs jie bebûtø.

Visi mes, þinoma, ðirdies kertelëje svajojame apie aukðtàjámokslà Lietuvos ar uþsienio universitetuose. Bet kartais ilgussvajoniø sparnus pakerta prasta ekonominë padëtis ar tiesiognetinkamai iðlaikyti brandos egzaminai.

„Mokymasis. Studijos. Karjera 2010“ – „vaistai“ dvyliktokuiReklama per TV, publikacijos laikraðèiuose kvietë mûsø ap-

sisprendimo kanèias palengvinti ir apsilankyti Vilniuje, Litexpoparodø rûmuose surengtoje programoje – „Mokymasis. Studi-

jos. Karjera 2010“, kurioje savo mokymo programas bei kitaspaslaugas lankytojams pristatë dauguma Lietuvos ir net 48 uþ-sienio aukðtosios bei profesinës mokymo ástaigos. Parodoje lan-kytojai taip pat galëjo susipaþinti ir su bendrovëmis, pristatan-èiomis ávairias kursø, apmokymø bei karjeros galimybes.

Pora valandø kelionës geltonuoju autobusiuku ir grupelë dvy-liktokø pateko á triukðmingas, smalsumo atmosferos persmelk-tas patalpas. Vos áþengus á salæ, akis traukë spalvingos reklamos,

Mûsø abiturientës. Autorës nuotr.

(Nukelta á 4 psl.)

4 psl. 2010 03 04

Ðá laikraðèio numerá parengë Dusetø Kazimiero Bûgos gimnazijos jaunøjø þurnalistø bûrelio nariai ir jø vadovai. Tiraþas 350 egz.

ávairiausi ekspoziciniai stendai,o aplink - gausybë bûsimøjøstudentø: vieni nesitraukian-tys ið eiliø ir mintyse dëliojan-tys klausimus, kiti jau þings-niuojantys su maiðeliais, pilnu-tëliais lankstinukø, raðikliø,pieðtukø. Visa salë skambëjo

Þinios - –protingiausia investicija

Atvykusius dusetiðkius átarptautinæ Vilniaus knygømugæ pasitiko eilës prie kasø,o patekus á renginá - ðimtaiþmoniø. Trys, penki, deðimt,penkiolika, dvideðimt litø - uþtiek buvo galima nusipirktimeilës romanà, receptø knygà,svarbø moksliná leidiná ar þi-nomo Lietuvoje þmogaus au-tobiografijà... TV laidø vedëja Beata Ni-cholson, bûrëja Vaiva Budrai-

Kûrybos eilutës

Lyg uþburtam rate....Pabundi skaudanèiomis akimis ir nieko nematai. Naktinis staliu-

kas, ant jo tuðèia taurë vyno ir peleninë, pribarstyta pelenø. Nieko, kasbe banaliø dalykø, tokiø kaip kvëpavimas, valgymas ar judëjimas,primintø gyvenimà. Nieko, kas primintø, kaip vakar ar prieð keliasdienas buvo gera. Kad pamirðai viskà, ar tiesiog stebuklingai iðgijainuo depresijos. Taip jau gyveni keletà savaièiø, mënesiø ... Ir nebetiki,kad gali pagyti. Ðirdy tuðtuma, kurios niekas nepajëgia uþpildyti. Nie-kas, kas anksèiau teikë begaliná malonumà. Niekas, á kà anksèiauþiûrëdavai su didþiausiu susidomëjimu.

Ásijungi vienà dainà ir klausai tol, kol kaimynai pradeda barbentiá sienà. Guli vonioje tol, kol vanduo pasidaro ledinis ir nebelieka putø,nors pradþioje jos virto per kraðtus. Ir tuo metu átemptai galvoji. Apiekà? Apie niekà. Norëtum galvoti, kodël taip atsitiko? Kodël bûtenttau? Kodël ne kitam? Bet tiesiog nepajëgi. Viskas sukasi lyg rate, iðkurio nëra iðëjimo arba jis labai maþytis ir siauras, tad tam reikiadidþiuliø pastangø, kurias iðeikvoji nepasiduoti pagundai nusiþudyti, irleisti sau vël bandyti gyventi visavertá gyvenimà.

Dienø dienas lieji aðaras, o po to galvoji : „O kam? Kam nuo togeriau?“ Ðiam pasauliui esi nulis. Bandai kabintis á gyvenimà kaip tikgali, ið naujo atrasti tà dingusá dþiaugsmà. Galbût net randi tai, kopasiilgai. Taèiau viskas iðblësta. Arba nutrûksta staiga. Vël gráþti ásavo vienatvæ, á kurià nenori ásileisti nieko ið iðorinio pasaulio.

Domantë SLAPÐINSKAITË, 1gB kl.

Su ðypsena

Mûsø kalbininko sergëtojaiKazimieras Bûga – kalbininkas, vienas ið þymiausiø lietuviø kalbos

tyrinëtojø.Jis gimë netoli Dusetø - Paþiegës kaime, mokësi Dusetø valsèiaus

mokyklose, todël mûsø gimnazija pavadinta ðio garbaus þmogaus irmokslininko vardu, o, vos áþengus pro duris, mus pasitinka KazimieroBûgos bareljefas.

Pagalvotum, stovi jis ten, liûdnas, visø pamirðtas (prisimenamas tikper profesoriaus gimimo metiniø paminëjimà), niekam nereikalingas,bet tai bûtø klaida.

nuo klausimø ir atsakymø. Èiabuvo galima ásigyti þurnalà„Kur stoti?“, atsidaryti bankosàskaità ar pasiraðyti sutartá sumobiliojo ryðio bendrove. Opo viso ðio „seanso“ pasistip-rinti kvietë Litexpo valgykla,ne kà maþiau viliojanti karðtøkibinø kvapais.

Buvo verta...Praskaidrëjusios mintys ir

siekiai liudija svarø apsilanky-mo Litexpo indëlá. Daug suþi-nojome apie stojimà á aukðtà-sias mokyklas, apie studijas uþ-sienyje, apie finansavimo gali-mybes ir kokiø mûsø laukia dës-tytojai. Uþsispyrimo linkiu dvy-liktokams ir sau – nepaslysti ta-kelyje, kurá klojame mes patys.Kristina IGLIUKAITË, 4gB kl.

(Atkelta ið 3 psl.)

Lankëmës tarptautinëjeknygø mugëje

tytë, filosofai Leonidas Dons-kis, Arvydas Ðliogeris ir kitimielai dalino savo autografus.Vyko diskusijos, koncertai,meno parodos ir, þinoma, akysraibo nuo gausybës knygø, ku-rias leidyklos pristatinëjo, lei-do apþiûrëti bei nusipirkti uþpatrauklià kainà. Mugëje vei-kë kûrybinë studija ,, Tu galisukurti knygà“, diskusijø klu-bas, kuriame diskutavo temo-mis: ,, Þurnalas - miesto ir kul-

Pirkome graþiausias ir ádomiausias knygas. Mokytojos Vandos Normantienës nuotr.

tûros veidas“, ,,Ar sovietme-èio klasikai ðiandien paskaito-mi“ .

Ne vienam èia apsilankiusiðsipildë svajonë- savo namøbibliotekoje turëti ðiais metaispopuliarias knygas: StephenieMeyer ,,Saulëlydis“, Alice Se-bold ,,Numylëtieji kaulai“,Lauros Sintijos Èerniauskaitës„ Kambarys jazmino krûme“ irdar daug kitø.Dovilë BARZDAITË, 3gA klasë

Ádomioji statistikaÐákart norime skaièiais

apibûdinti mûsø gimnazijosvalgyklà, kuri mums reika-linga kaip oras ir vanduo.

Per dienà mûsø valgyk-loje suvalgoma:

* 7 kepalai duonos,* 30 kg bulviø,* 25 kg mësos,* 6 kg varðkës,* 4 kg miltø,* 15 kg salotø* 30 litrø kompoto,* 24 litrai sulèiø,* 5 litrai pieno.

Parengë JustinaÐINKÛNAITË, 7b kl.,

Goda AMIRJAN, 7b kl.

Juk kiekvienà dienà ðis kalbininkas apsuptas bûrio vaikø: vieni sto-vi, ðnekuèiuojasi tarpusavy, taèiau nenuleidþia akiø ir nuo profeso-riaus bareljefo, kad tik nieko jam neatsitiktø, kiti pavargsta ir stovëtibesergëdami, prisëda ant kupriniø, prikimðtø knygø ir akylai stebi ap-linkà.

Ðie sergëtojai tuojau pat iðsklaidytø abejones dël Bûgos bareljeforeikalingumo gimnazijoje, juk kaip mûsø visø gimtosios kalbos tyrinë-tojas gali bûti pamirðtas? Ðie mokiniai, tikriausiai yra dideli lietuviøkalbos bei literatûros mylëtojai, saugo Bûgà nesitraukdami niekur nëper þingsná. Kai kurie tokie iðtikimi, kad net nuskambëjus skambuèiui,visus ðaukianèiam á pamokà, neapleidþia savo budëjimo vietos.

Visiems mokykloje bûtø saugiau ir maloniau, jei vaikinukai – sergë-tojai savo saugomà plotà praplëstø. Tada galëtø valgykloje priþiûrëtitvarkà, kad visi nusineðtø lëkðtes – juk kai kam tai sunkus darbas, nespirma dar reikia sugalvoti, kà daryti su tuðèiomis lëkðtëmis, o sugalvo-jus dar ir kojas varginti. Vaikinukai tokiems pavargëliams galëtø padë-ti atsistoti ir susitvarkyti valgymo vietà.

Taip pat bûtø puiku, jei saugomas plotas apimtø ir mokyklos tuale-tus. Kol lauke ðilta, kaitina saulë, dangus giedras, visiems gera iðeiti álaukà „padûmoti“(ið rusø kalbos iðvertus – pagalvoti, pamàstyti), betlauke spustelëjus ðaltukui, pakilus vëjui to galvojimo kvapas uþgrauþiane vieno á tualetà atëjusio gerklæ ir „gardþiai“ kvëpina rûbus. Gal to-kie iðminèiai paprasèiausiai durø á laukà neranda? O gal tualeto aro-matas skatina geresnes mintis? Apsauginiai galëtø padëti susigaudytiklaidþiuose gimnazijos koridoriuose, parodytø duris á laukà. Primintø,kad pakvëpuoti grynu oru lauke sveikiau.

Tik viena bëdelë tø sargø - nelabai jie sveikintis moka tiek su moky-tojais, tiek su á gimnazijà uþsukusiais sveèiais. Gal kalta per didelëatsakomybë uþ profesoriaus saugumà?

Valda MAKAUSKAITË, 4gA klasëVyr. virëjos Vandos Guogienës pastebëjimu, mokiniø mëgsta-

miausia bandelë „Daniðkas gardësis“.