Upload
others
View
11
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
dro mSvidobisa #1, 2001
konfliqtologiis centris axali wamowyebis Sesaxeb
omi da mSvidoba jon bartonis xedviT
konfliqtebis mogvareba rogorc politikuri filosofia (jon bartoni)
moTxovnilebebi da urTierTgagebis siZneleebi (dali berekaSvili)
studentis Tvalsazrisi (naniko baramiZe)
interviuebi bartonis Temaze
“me mTis mwvervalze viyavi” (ia merkvilaZe)
qalis da mamakacis sxeuli XX saukunis perspeqtividan (nana berekaSvili)
Tvalsazrisebi
gamonaTqvamebi mSvidobisa da samarTlis Sesaxeb
demokratia Tu konstituciuri liberalizmi (rusudan mSvidobaZe)
qarTuli sazogadoeba dRes: adaptaciuri krizisi (gaga niJaraZe)
ra aris mediacia (Tamuna cixisTavi)
Semoqmedeba, TanagrZnoba, araZaladoba - mxatvruli rubrika
“qalis subieqtivizmi molodinebis diskursSi” (nino cixisTavi)
“pirveli rusi” (laSa buRaZe)
Tavisufali zona (tusiaÿ beriZe)
“siyvarulis doqtrina” (irakli kakabaZe)
konfliqtologiis centris axali wamowyebis Sesaxeb
giorgi xuciSvili
`konfliqtebisa da molaparakebebis saerTaSoriso kvleviT centrs~ qarTuli
sazogadoeba ufro metad Semoklebuli saxelwodebiT icnobs - rogorc `konfliq-
tologiis centrs~. centri dafuZnda 1994 wlis 8 agvistos da mas Semdeg aqtiurad
moRvaweobs konfliqtebis kvlevis, adreuli gamovlenisa da konstruqciuli
gadawyvetis dargSi. es moRvaweoba farTo speqtriT gaiSala, zedmiwevniT
konkretuli praq-tikuli samuSaoebidan (mag., afxazeTidan devnilTa kompaqtur
dasaxlebebSi Temis mobilizatorTa momzadeba da regionebSi devnilTa jgufebisaTvis
treningebis Catareba) Teorioul gamokvlevebamde (kavkasiis regionuli
usafrTxoebisa da integraciis perspeqtivebi da sxv.). centris aqtivSia konfliqtis
zonebTan Catarebuli inici-ativebi, maT Soris samoqalaqo diplomatiis xaziT
pirveli qarTul-afxazuri da qarTul-osuri kontaqtebi, saerTaSoriso programebSi
monawileoba, regionuli da saerTaSoriso konferenciebis mowyoba. centrSi pirvelad
Seiqmna samecniero modeli, romlis safuZvelze yvelaze rTul regionebSi
warmatebiT aprobirebul iqna socialuri konfliqtebis adreuli gamovlenisa da
monitoringis qseli. centri kargadaa cnobili saerTaSoriso profesiul wreebSi,
akeTebs saeqsperto Sefasebebs. centris mier Catarebuli samuSaoebisa da gamocemuli
publikaciebis sia Sors wagviyvanda.
centris mTels muSaobas wiTel zolad gasdevs saqarTveloSi demokratuili refor-
mebisa da samoqalaqo sazogadoebis mSeneb-lobis mxardaWera, sazogadoebaSi
samoqalaqo RirebulabaTa sistemis, mSvidobis kulturis aRzrdis xelSewyoba. am
amocanaTa mxardasa-Werad, 2000 wlis miwuruls, saqarTveloSi aSS-s saelCosa da
ltolvilTa daniis sabWos mxardaWeriT, centrTan Seiqmna samoqalaqo dialogis
klubi `akordi~. am amocanebs emsaxureba agreTve centris axali farTomasStabiani
programa `ganaTleba mSvidobis mSeneblobis dargSi da konfliq-tebis mogvarebis
treningi~, romelic holandiuri arasamTavrobo humanitaruli fondis `kordeidis~
finansuri mxardaWeriT xorcieldeba. am programis farglebSi daiwyo axali
perioduli gamocemis, Jurnal `dro mSvidobisa~-s gamoSveba, romlis pirveli nomeri
Tqven dagvdeT pativi da gadaSaleT. centrisa da Jurnalis profilis
gaTvaliswinebiT, gamoqveynebuli masalebi mieZRvneba Cveni sazogadoebis yvelaze
aqtualuri da mtkivneuli problemebis gaSuqebas, mkiTxvelis informirebas sazoga-
doebriv cxovrebaSi siaxleebis Sesaxeb. daibeWdeba rogorc praqtikuli, aseve
Teoriuli mimarTulebis masalebi. ra Tqma unda, gaSuqdeba programis msvleloba,
centrisa da klubis muSaobis sxva mimar-Tulebebi. amave dros, vecdebiT, Jurnali ar
iyos gadatvirTuli da damZimebuli, masalebi mkiTxvels mivawodoT SeZlebis-
dagvarad saxaliso da saintereso formiT, raTa Jurnals Tavisi mkiTxveli hyavdes.
cxadia, rom axali Jurnali aRmoCn-deba Tavisi mowodebis simaRleze mxolod da
mxolod im SemTxvevaSi, Tu igi gaiTva-liswinebs mkiTxvelis molodinebs, intere-sebs
da Tu misi saredaqcio jgufi gamoiCens swrafad cvalebadi garemos Sesaferis
dinamiurobas, moqnilobas da SeZlebs win gauswros movlenebs. amis sawindari unda
gaxdes redaqciisa da mkiTxvelTa mudmivi ukukavSiri da TanamSromloba. CvenTvis
udidesi miRweva da bedniereba iqneba, Tu Jurnals male mkiTxvelTa stabiluri,
aqtiuri da madlieri wre Camouyalibdeba.
keTili mgzavroba vusurvoT axal Jurnals, raTa male dagvidges `dro mSvidobisa~.
giorgi xuciSvili
omi da mSvidoba jon bartonis xedviT
cnobili avstralieli saxelmwifo moRvawe da politologi, konfliqtebis
mogvarebis dargis erT-erTi pioneri, jon bartoni gaxlavT axali socialuri
mozRvrebis Zireul adamianur moTxovnilebaTa (saWiroebaTa) Teoriis erT-erTi
fuZemdebeli. doqtori bartoni iyo avstraliis yvelaze axalgazrda sagareo saqmeTa
ministri 1947-idan 1951 wlamde. mas piradad aqvs miRebuli monawileoba
gaerTianebuli erebis Camoyalibebasa da dekolonizaciis procesSi.
1963 wlidan jon bartoni iwyebs aqtiur akademiur-praqtikul moRvaweobas did
britaneTsa da amerikis SeerTebul StatebSi. am wlebis ganmavlobaSi is ayalibebs
Zireul adamianur RirebulebaTa Teorias da usadagebs mas konfliqtebis mogvarebis
sakiTxs. bartons yovelTvis ainteresebda Zaladobis alternativis povnis sakiTxi
nebismier socialur wreSi da garemoSi. is msoflios istoriaSi Sedis rogorc
gamorCeuli optimisti, humanisti moRvawe, romelmac praqtikuli da Teoriuli
Sroma didi warmatebiT SeaTavsa erTmaneTTan. igi iTvleba erT-erT yvelaze
avtoritetul praqtikosad saerTaSoriso molaparakebebis warmoebis praqtikaSi. herb
kelmanTan erTad bartons SemoRebuli aqvs problemebis gadaWris TanamSromlobiTi
meTodis praqtika, sadac mesame mxare Zalovan pozicias amjobinebs fasilitaciis da
ufro Tanasworuflebian xelSewyobis formas. aseTi meTodebiT mas msoflios araerT
qveyanaSi Cautarebia TanamSromlobiTi seminarebi, sadac is warmoadgenda mTavar
dasayrden Zalas dapirispirebul mxareTaTvis sakuTari konfliqtis mogvarebis
saqmeSi. misi qarizmatiuli figura da mdidari politikuri kontaqtebi, raRa Tqma
unda xels uwyobda mis praqtikul warmatebas. magram mTavari elementi mis
warmatebaSi yovelTvis iyo is gansxvavebuli xedva, romelic bartons yovelTvis
aqcevda erT-erT yvelaze progresul figurad Tanamed-roveebs Soris. is Sors idga
nebismieri ideologiuri da politikuri dogmebisagan da sakuTar filosofias
praqtikaze ageb-da.
Zireul adamianur RirebulebaTa Teoriis safuZvlad bartonma aiRo socialur
fsiqologTa, progresul politologTa da bihevioristTa erTi nawilis principi:
Tuki Zireuli adamianuri moTxovnilebani ar aris dakmayofilebuli, maSin
sazogadoeba yovel-Tvis dgas Zaladobrivi konfliqtis saSiS-roebis winaSe. maslous
moTxovnilebaTa ierarqiaze dayrdnobiT bartonma SeimuSava egreTwodebuli
ontologiur moTxovni-lebaTa Teoria, romlis sakiTxTa diapazoni scildeba Cveul
fsiqo-socialur moTxovni-lebebs. aseT moTxovnilebebs Soris bartoni asaxelebs
usafrTxoebas (fizikurs, fsiqo-logiurs, socialurs Tu ekonomikurs), identurobas
(TviTgamorkvevas), pativiscemas, jgufTan kuTvnilebas da ase Semdeg. bartonis Rrma
rwmeniT sazogadoeba mudmivi ganviTarebis gzazea da istoriis sxvadasxva etapebze
SesaZlebelia am moTxovnilebaTagan metis an naklebis dakmayofileba, rogorc
individualurad, aseve koleqtiurad.
dRevandeli saqarTvelos aspeqtSi Zalian sainteresoa arsebuli problemebis da
mwvave konfliqtebis Sefaseba bartoni-seuli prizmiT. Zalian mniSvnelovania imis
gageba Tu ramdenad aris dakmayofilebuli Cveni mosaxleobis didi nawilis materia-
luri, fsoqo-socialuri da agreTve onto-logiuri moTxovnilebani. xdeba Tu ara
garkveuli samTavrobo Tu korporatiuli jgufebis mier imis gaazreba rom am
moTxov-nilebaTa daukmayofileblobam SeiZleba migviyvanos socialur katastrofamde
(Tuki ukve misulni ara varT) da masiuri Zala-dobis axali ciklis dawyebamde.
bartoni xazs usvams Zaladobis prevenciis (winaswar Tavidan acilebis) did rols
sazogadoebriv cxovrebaSi. amis aRsaniSnavad man axali terminic ki SemoiRo,
romelsac “proven-cia” uwoda. misi mrwamsis Tanaxmad sazoga-doebrivi meqanizmi
yovelTvis unda iyos proaqtiuri, radganac reaqcia ukve momxdar ubedurebaze
xSirad aseTive negatiuria. Zalian xSir SemTxvevaSi xom am prevenciuli, konfliqtis
winaswar Tavidan acilebis samuSaos ararsebobas mivyavarT im donemde, rom mere
mxolod Zaladobis faqtis dafiqsireba gvixdeba.
logikuri kiTxva, romelic saqarTve-losTan da saerTod samxreT kavkasiasTan
mimarTebaSi ismeba bartonuli gadmosaxedidan aris, ramdenad mimdinareobs es
prevenciuli samuSao dRevandel sazogadoebaSi? jorj bernard Sous “pigmalioni”
karg magaliTad SeiZleba CaiTvalos am socialuri mimarTu-lebebis analizisas.
socialuri mdgoma-reobisa da statusis gaumjobeseba adamians naklebad agresiuls
da Sesabamisad sazoga-doebisaTvis naklebad saSiSs xdis. ramdenad mimdinareobs dRes
saqarTveloSi konfliq-tebis gamomwvevi mizezebis aRmofxvraze muSaoba? aris Tu ara
meti samuSao Casata-rebeli konfliqtebis winaswar Tavidan acilebisaTvis
proaqtiurad dRevandel saqar-TveloSi da ZiriTadad ra sferoebSi unda
mimdinareobdes es samuSao?
ramdenad aris dakmayofilebuli Zireuli adamianuri moTxovnileba usafrT-xoebisa?
am SemTxvevaSi laparakia ara mxo-lod fizikur, aramed fsiqo-socialur, ekonomikur
usafrTxoebis ganzomilebebzec.
ramdenad dakmayofilebulia identu-robis (TviTgamorkvevis) moTxovnileba? am
SemTxvevaSi laparakia rogorc individis, aseve jgufuri identurobis kategoriebze.
eTnikuri sakiTxi bolo wlebSi Zalian mwvaved warmoCinda, magram amave dros Cven
arc ise xSirad vlaparakobT klasobriv, sqesobriv, religiur Tu sxva identurobaze.
TviTgamorkvevis moTxovnilebis daukmayo-fileblobac xom ueWvelad iwvevs
socialur konfliqtebs.
da bolos ramdenad pativiscemiT epyrobian Cvens qveyanaSi moqalaqeebs? arsebobs Tu
ara saqarTveloSi dRes meorexarisxovani, mesamerxarsixovani da saerTod
arasrulfasovani moqalaqis faq-tori? da ra mizezi aqvs kulturulad Tu
struqturulad am Zireuli moTxov-nilebis daukmayofileblobas vTqvaT regio-nebis
magaliTze. ramdenad aucilebeli da garduvalia sofleli-qalaqeli, qali-kaci,
qarTveli-araqarTveli, “kaitipi-goimi”, “devnili-adgilobrivi” da ase Semdeg
dialeqtikis arseboba da ramdenad socia-lurad saxifaTo donezea nebismieri es
dapirispireba.
Cven ra Tqma unda Cveni sakuTari pasuxebi unda veZeboT am kiTxvebze, magram jon
bartoniseuli analitikuri CarCoebi SesaZloa gamosadegi aRmoCndes zogierTi swori
socialuri diagnozis dasmisaTvis. amave dros sainteresoa bartonis xedvis qarTuli
kritikis mosmenac, radganac yvela universalur Teorias moeZebneba kritika nebismier
kulturaSi.
konfliqtebis mogvareba rogorc politikuri filosofia
jon bartoni, avstralia
konfliqtebis mogvareba SedarebiT axali cnebaa, romelic jerjerobiT ar aris
romelime sayovelTaod aRiarebuli msofl-xedvelobis nawili. marTlac rom,
terminebi uTanxmoeba da konfliqti, iseve rogorc mogvareba da gadawyveta
urTierTmonacvle-obiT ixmareba. axal literaturaSi konfliq-tebis mogvarebaze am
terminebs gansxvavebuli Sinaarsi aqvT. “uTanxmoeba” moicavs mola-parakebad
interesebs, maSin rodesac “kon-fliqti” exeba iseT sakiTxebs, romlebzec
molaparakeba ar xerxdeba, sakiTxebs romlebic adamianis ontologiur moTxov-
nilebebs exeba da romlebic ar eqvemdebarebian kompromiss. Sesabamisad
“daregulireba” ixmareba uTanxmoebis molaparakebadi Sede-gebis SemTxvevaSi, maSin
rodesac “mogvareba” exeba konfliqturi situaciis Sedegebs, romelmac unda
daakmayofilos yvelas Tandayolili moTxovnilebebi. amrigad arsebobs uTanxmoebis
daregulireba da konfliqtis mogvareba.
am terminebis zust gamoyenebaze koncentrireba aucilebelia, radganac es
ukavSirdeba im sakiTxs, romelsac Cven ganvixilavT – uTanxmoebebis da konfliq-
tebis gancalkevebul, magram saerTo bunebas. rom ar arsebobdes uTanxmoebebsa da
konf-liqtebs Soris gansxvaveba, anu SesaZlebeli rom iyos nebismieri urTierTobis
dare-gulireba da kontroli avtoritetuli mesame Zalis CareviT, maSin amisaTvis
saWiro sasamarTloebiTa da daregulirebis alter-natiuli saSualebebiT, aseve maTi
Zalismieri gatarebis xerxebiT, Cven gveqneboda harmo-niuli urTierTobebi
saxelmwifoebs SigniT da saerTaSoriso arenaze. Tumca rogorc istoria miuTiTebs
es ase ar xdeba: arsebobs situaciebi – Sida-saxelmwifoebrivi da saerTaSoriso –
romlebic ar eqvemdebareba Zalismier an iZulebiT daregulirebas.
magaliTad arsebobs eTnikuri da gaucxoebis konfliqtebi, romlebic safrTxes
warmoadgenen yvelaze ganviTarebuli sazoga-doebebisaTvisac ki, maT Soris
SeerTebuli StatebisaTvisac. amiT mtkicdeba, rom indi-videbi an jgufebi, romelTa
ZiriTadi adamia-nuri moTxovnilebebi ar aris dakmayofile-buli, ver iqcevian
socialuri garemos bunebriv nawilad da ar eqcevian kanoniT nakarnaxebi qcevis
wesebis gavlenis sferoSi. msoflio istoriaSi yvelaze Zlierma Zala-uflebam
samocian wlebSi ver SesZlo daeqvemdebarebina post-kolonialuri aziis saxelmwifo,
romelic avtonomiisaTvis iRwvoda. am tipis konfliqtebi arsebobs yvela socialur
doneze, igulisxmeba situaciebi, rodesac identurobisa da aRiarebis ontologiuri
moTxovnilebebi da maTTan dakavSirebuli adamianis ganviTarebis moTxovnilebebi
frustracias ganicdian. amgvari konfliqtebis gakontroleba, daTr-gunva an Sekaveba
SeuZlebeblia, unda moxdes maTi mogvareba an prevencia moTxovnilebebis
dakmayofilebiT.
gaurkvevloba terminebis gamoyenebisas da masSi Semavali konceptualuri gaur-
kvevloba dakavSirebulia im faqtTan, rom tradiciulad saerTaSoriso da saSinao
SeuTanxmebloba da konfliqtebi calkeul fenomenebad ganixileboda. maSin rodesac
iTvleboda rom ar arsebobs gansxvaveba konfliqtsa da SeuTanxmeblobas Soris
gamarTlebulad iTvleboda saerTaSoriso situaciis ganxilva, romelic xSirad
ufro damangreveli iyo vidre saSinao konfliq-turi situaciebi. am SemTxvevaSi
saerTaSo-riso situaciebs ganvixilavT rogorc ufro seriozuls da viyenebT
termins konfliqti. magram es ori fenomeni saerTo warmomavlo-bisaa: arsebobs
rogorc, saSinao ise, saerTa-Soriso konfliqtebi da SeuTanxmeblobebi.
wanamZRvari, romelic ifareba ter-minebis araswori gamoyenebis ukan, xSir
SemTxvevaSi ganapirobebs seriozul Secdomebs politikaSi. am wanamZRvars
laitmotivad gasdevs, rom yvela saSinao konfliqti SeiZleba mogvarebul iqnas
centraluri xelisuflebis mier (romelsac unda gaaCndes Zalauflebis monopolia,
romliTac mSvi-dobian urTierTobebs Zalovani meTodebiT daamkvidrebs). amis ukan
imaleba dafaruli tendencia, rom saSinao konfliqtebi ar arsebobs ise, rogorc
Cven es termini ganv-sazRvreT: rom ar arsebobs situacia SigniT saxelmwifoSi,
romelic ar eqvemdebarebodes amgvar iZulebiT kontrols. aseTma azrov-nebam
marTebulad ganapiroba imis mcdelo-bebi, rom saerTaSoriso sistemaSi warmodge-
niliyo centraluri Zalauflebis raime forma, romelic daefuZneboda am saSinao
models. gaerTianebuli erebis wesdebam asaxa amgvari azrovneba. amis mixedviT unda
Seqmni-liyo mdgradi saerTaSoriso Zala, romelic daeqvemdebareboda usafrTxoebis
sabWos da Zalismierad ganaxorcielebda mis gadawyveti-lebebs. sabednierod, wevrebma
ar miiRes monawileoba sakmaris doneze, magram amave dros didma qveynebma scades
waremarTaT gaero am gzaze da amis Sedegad gvqonda koreis omis magaliTi.
magram dReisaTvis Cven im realobis winaSe vdgevarT, rom saSinao modeli iyo
fiqcia, memkvidreobiT SeZenili mcdari wanamZRvrebisa da uxeS Zalaze dayrdnobili
centraluri Zalauflebebis istoriidan. dRemde, Tu ki xdeboda konfliqtis Tavidan
acileba, es xdeboda misi daTrgunviT drois SezRudul monakveTSi. msoflioSi
konfliq-tebis umravlesoba Sida xasiaTisaa, magram xSirad es konfliqtebi
gadmodian saerTa-Soriso urTierTobebSi. amgvarad Cven iZulebulni varT mivideT
daskvnamde, rom konfliqti aris saerTo fenomeni, romelsac ar gaaCnia sistemuri
sazRvrebi. ar aqvs mniSvneloba ra tipis konfliqts vexebiT - interpersonalurs,
saTemos, eTnikurs Tu saerTaSorisos, yvela SemTxvevaSi saqme gvaqvs erTi da igive
ontologiur moTxovni-lebebTan, romlebic moiTxoven konfliqtis gadawyvetis
analitikur process. marTlac rom, saerTaSoriso modeli calkeuli sazogadoebrivi
organizmebisa, romlebic TanamSromloben funqcionalur safuZvelze, SesaZloa
gaxdes modeli mravali iseTi saxelmwifosaTvis, sadac arsebobs calkeuli eTnikuri
jgufebi, romlebic miiswrafvian avtonomiisaken, urTierTobebis ufro farTe
sistemaSi.
gansxvaveba konfliqtebsa da uTanxmo-ebebs Soris gvamaragebs ori konceptualuri
CarCoTi: erTis mxriv, situaciebi romlebic molaparakebadia, da meores mxriv,
situaciebi sadac kompromisi SeuZlebelia. es gansxva-vebuli koncefciebi
gulisxmoben uTan-xmoebebis da konfliqtebis mogvarebis sruliad gansxvavebul
midgomebs. pirveli eqvemdebareba iuridiul da arbitrirebad procesebs, maSin
rodesac meore moiTxovs problemebis analitikur gadawyvetas. yovel-dRiurad
gamoyenebuli metyveleba da termi-nologia ar gvaZlevs imis saSualebas rom
movaxdinoT es diferenciacia. imis gamo rom ar gamogvikveTia es gansxvaveba, ver
SevZlebT problemebis marTebulad gadaWras da im politikis gatarebas, romelic
gaTvlilia potenciuri konfliqtebis winaswar Tavidan asacileblad.
Zalaze damyarebuli politikuri realizmi qceviTi realizmis winaaRmdeg
sasargeblo iqneboda ramdenime aTwle-uliT ukan gagvexeda da gvenaxa Tu sad
aRmocenda es konceptualuri CarCoebi. erT-erTi yvelaze cxadi iyo maikl banksis
mier dawerili statia - “saerTaSoriso urTier-Tobebis disciplina: konfliqtebis
mogvare-bis momgebianoba Tu wamgebianoba”. igi akvir-deba qmedebisa da azrovnebis
ganviTarebas feodalizmidan awmyomde. igi aRniSnavs, rom rasac ewodeboda
“politikuri realizmi” bevrad ufro daSorebulia realobisagan, xolo rasac erqva
“idealizmi” aRmoCnda, rom praqtikaSi naklebad TviTdamangrevelia da ufro
realisturia, vidre tradiciuli Zalovani midgoma.
retrospeqciisas cxadia rom rasac erqva “politikuri realizmi” realisturi iyo
mxolod imdenad ramdenadac asaxavda imdroindel qmedebas. adreuli feoda-lizmidan
dRemde praqtikaSi iyo mmarTveloba iZulebis meSveobiT. ar arsebobda Teoria
romelic gaamarTlebda am politikur realizms. aseTi sistemis imgvar Cavardnebs,
rogoric aris revoluciebi da omebi, ar hqonda axsna, garda imisa rom garkveuli
mosazrebis mixedviT Zalaufleba arasakmarisad iqna gamoye-nebuli. Teoriis
uqonlobis gamo ar arse-bobda konfliqtebis gamomwvevi mizezebis mikvleva, amgvarad
ar arsebobda momavali konfliqtebis winaswarmetyvelebis safuZ-veli. dReisaTvis
ukve cxadia, rom poli-tikuri realizmi rogorc saqmianobis forma qceviT TeoriaSi
ararealisturi aRmoCnda praqtikaSi ki, TviT-damangreveli.
tradiciul idealistebs aseve akl-daT Teoria. arsebobda rwmenaTa sistema, romelic
efuZneboda TanamSromlobiTi urTierTobebis survils, magram ar arsebobda Teoria
romelic axsnida konfliqts, an gaamarTlebda alternatiul politikas.
yovelive amis Sedegad Seiqmna sagan-gaSo sicariele: Zalovanma politikam marcxi
ganicada saSinao da saerTaSoriso saqmiano-baSi, magram ar moxda aranairi
alternati-uli politikis SemoTavazeba an gamoyeneba. amgvaria civilizaciis gaban-
krotebuli mdgomareoba meoce saukunis bolos.
subieqturobidan Teoriaze dafuZnebul obieqturobamde
nebismieri Teoriis ararseboba cxadi xdeba, rodesac vamowmebT terminebis gamoye-
nebas. adamianis qcevis Teoriis an axsnis gareSe idealistebis iseT koncefciebs
rogoricaa “samarTlianoba”, “adamianis uflebebi”, an “socialuri keTildReoba”
subieqturi datvirTva Tu miecema. ufro metic, am subieqturi miznebis miRwevis
institucionaluri xerxebi, asaxaven samarT-lis, socialuri keTildReobis da
adamianis uflebebis bunebis srul ucodinrobas. magaliTad “demokratias” hqonda
“umravle-sobis mTavrobis” mniSvneloba, magram rodesac laparaki iyo klasobriv an
eTnikur umciresobebze amgvari mTavroba aRiqmeboda rogorc usamarTlo,
socialurad usargeblo, adamianis uflebebis uarmyofeli da ufro metic, rogorc
konfliqtis warmoqmnis mizezi. mxolod qcevis adeqvatur Teorias SeuZlia
aRmofxvras es subieqtivizmi mniSvne-lovani koncefciebis gamoyenebisas.
ocdaaTian wlebSi Cven gavyeviT morgen-Taus (1948) da Svarcenbergis (1964) Zalo-
vani politikis xazs, mimarTulebas romelsac dResac emxroba politikuri
mecnierebisa da strategebis umravlesoba. amjerad Cven unda vipovnoT qcevis iseTi
Teoria romelic xsnis konfliqts da am Teoriidan gamovita-noT konfliqtTan
gamklavebis efeqturi saSualebebi.
am mimarTulebiT sawyisi samuSao Catarda berlinSi, 1979 wels, rodesac
saerTaSoriso specialistebisagan Semdgarma jgufma ganixila porovnebis buneba,
romelic analizis sagani gaxdeboda, rom ar arsebobdes iseTi calkeuli
konstruqtebi rogoricaa ekonomikuri adamiani, samarTlebrivi adamiani,
sociologiuri adamiani, fsiqologiuri adamiani. maT wigns saxelad ewoda “moTxov-
nilebaTa Teoria”. aq aRwerili iyo mTava-ri atributebi am rTuli namdvili
pirovne-bisa, romlis ontologiuri moTxovnilebebic arideben mas socializacias da
iZulebiT qcevas, romelic mosaxerxebelia politikuri liderebisaTvis an
mecnierebisaTvis.
am kvlevam asaxa mzardi foriaqi qceviT mecnierebaSi. samocian wlebSi mkvle-varebi
undoblobas ucxadebdnen sakuTari disciplinebis wanamZRvrebs da eZiebdnen realur
pirovnebas. industriul urTierTo-bebSi bleikma, Separdma da mutonma (1964)
undobloba gamoucxades ufrosi-TanamSrom-lis urTierTobebis ukan myof ZiriTad
daS-vebebs. sociologiaSi stiven boqsma kiTxvis qveS daayena wanamZRvrebi, romlebic
domini-rebdnen gansxvavebuli qcevis axsnisas. ramdenime wlis Semdeg pol saitsma
(1971) yuradReba miaqcia im faqts, rom rodesac individis ZiriTadi adamianuri
moTxovni-lebebi daukmayofilebeli iyo, igi iZule-buli xdeboda aerCia moqcevis
iseTi wesi, romelsac sxva situaciaSi ar airCevda.
amis Sedegad aRmoceneba daiwyo axalma konceptualurma orientaciebma, romlebic
jer kidev ar aRiqmeboda naTlad da ar warmoadgenda sayovelTao sibrZnis nawils.
gacnobierda is faqti, rom saWiroa adamianis ontologiuri faqtorebis
gaTvaliswineba. imis gamo rom es ontologiuri moTxov-nilebebia, SeuZlebelia isini
daeqvemdebaron avtoritarul kontrols. ara aqvs mniSvne-loba visTan gvaqvs saqme –
bavSvebTan, quCis bandebTan, eTnikur TemebTan Tu mTels erovnebebTan, yvela
SemTxvevaSi gadasaWrelia adamianuri problemebi da veranairi iZuleba an represia
didi xniT ver Seakavebs adamia-nebis ganviTarebad miswrafebebs. SeerTebuli Statebis
saxelmwifo departamentis sagareo saqmeTa instituti ganixilavs “meore safexu-ris
diplomatias”, rogorc analitikurs da problemis-gadawyvetaze orientirebuls.
(makdonaldi da bendamani). es aris pirveli mniSvnelovani nabiji. meore da yvelaze
arsebiTi nabijia, rom fokusireba moxdes meore safexuris (saxalxo) diplomatiaze,
rogorc yvelaze mniSvnelovanze.
bolos da bolos sul axlanaxans daiwyo Zalismieri politikis alternativaze
saubari da gaazreba mecnierTa im jer kidev SezRuduli wris mier, romelic dainte-
resebulia konfliqtebis gadaWriT – aqcenti keTdeba adamianur moTxovnilebebze,
romelTa dakmayofilebac aucilebelia konfliqtis mogvarebisaTvis. iqmneba Sesabamisi
biblioTeka (bartoni, 1990 a, b; bartoni da duksi, 1990 a, b), ikiTxeba kursebi
(magistratura da doqtornatura konfliqtebis mogvarebisa da analizis institutSi
jorj meisonis universitetSi). iwyeba praqtikuli samuSao da xorcieldeba
Sesabamisi procedurebi.
qcevis es Teoria uzrunvelgvyofs obieqturi safuZvliT, romelzec SeiZleba
koncefciebis gansazRvra. “samarTlianoba”, “socialuri keTildReoba” da
“demokratia” ukavSirdeba iseT pirobebs, romlebic akma-yofileben identurobis,
aRiarebis da avto-nomiis adamianur moTxovnilebebs, da yvela maTgani gulisxmobs
Tanasworuflebianobas.
Tumca, rogorc xSirad xdeba xolme paradigmatuli gardatexis dros, arsebobs
dapirispireba Teoretikosebsa da praqti-kosebs Soris. es gasagebic aris, gansakuT-
rebiT am SemTxvevaSi. aq Cven saqme gvaqvs fundamentur paradigmatul cvlilebasTan,
romelic pirdapir kavSirSia politikuri filosofiis safuZvlebTan. es axali
paradigma upirispirdeba tradiciul cnebas, rom SesaZlebelia individis
socializacia institutebis moTxovnebidan gamomdinare da aqcents akeTebs imaze, rom
institutebi unda Seewyon Tandayolil da universalur adamia-nur moTxovnilebebs.
politikuri gamocdileba
ukanasknelma movlenebma aRmosavleT evropaSi ganapiroba Cveni yuradRebis mipy-roba
amgvar realobaze. Tumca jerjerobiT Cven ar varT mzad mivusadagoT es gakveTili
Cvens sazogadoebebs. jer ver moxerxda imis gacnobiereba, rom is rac moxda
aRmosavleT evropaSi istoriuli procesebis nawilia, gamowveuli moTxovnilebaTa
dakmayofilebis ontologiuri brZoliT, romelic unda moxdes yvela im
sazogadoebaSi, sadac avtoritaruli kontroli da araTanaswor-uflebiani
institutebi ver uzrunvelyofen adamianuri moTxovnilebebis dakmayofilebas.
adamianis uflebebze dayrdnobili politikis racionalizeba, romelic moxerxebulad
mor-gebulia imaze, rom moxdes arsebuli kul-turebisa da institutebis
SenarCuneba, ver SeZlebs adamianuri moTxovnilebebis dakmayofilebis aucileblobis
Tavidan acilebas.
Cven gamovlili gvaqvs kolonializ-misa da imperializmis sxvadasxva tipebi, magram
sazogadoebebi jer ar arian mzad imisaTvis, rom gamoiyenon Zalauflebis Cavardnis
es gakveTilebi sakuTari saSinao problemebis mosagvareblad. narko-Zaladoba da
ZvelbiWur bandebs Soris omebi socia-luri deprivaciis simptomebs warmoadgenen;
maTTan gamklaveba SesaZlebelia mxolod deprivaciis problemis mogvarebiT. eTnikuri
konfliqtebi aRiarebisa da avtonomiis nakleblobis simptomebs warmoadgenen da maTi
Tavidan acileba SeiZleba mxolod konstitu-ciuri an, SesaZloa, sazRvrebis
cvlilebebiT. kidev ufro did problemebs vawydebiT im liderebis personaliebTan
muSaobisas, ro-melTa korumpirebuli da Zaladobrivi qceva asaxavs iseT kompleqsebs,
romelTaganac mosaxleobas konstituciuri dacvis meqaniz-mebi sWirdeba. iseTi
meqanizmebi, romlebic SezRudaven Zalauflebis mqone elitebis mier gadawyvetilebis
miRebis amplitudas.
konfliqtis mogvareba problemis gadaWris gziT
dRes akademiuri samyaro seriozuli winaRobis winaSea. Cven unda davubrundeT
bazisur daSvebebs da gadavamowmoT isini. kerZod, rogorc analizis erTeulze unda
gavamaxviloT yuradReba individze da ara socialur institutze, da politikuri
Teo-riac amis safuZvelze avagoT. amgvari poli-tikuri Teoriidan, unda gamovyoT
politika da Semdeg gadavinacvloT mis gamoyenebado-baze. am safexurze, Tu
Segveqmneba problemebi, es imas niSnavs, rom arsebobs axali masala romelic unda
daematos ukve arsebul hipotetikur winadadebas.
amgvaria problemis gadawyvetis gziT konfliqtis mogvarebis gezi. amis Sedegad Cven
viwyebT Teoriisa da politikis Camoya-libebas da praqtikis Semowmebas.
procedurebi ukve mzadaa. upirveles yovlisa unda gakeTdes mxareebisa da sakiT-
xebis zedmiwevniTi analizi. Semdgom auci-lebelia erTad moeyaros Tavi im or
mxares, romelTa urTierTobebic gafuWebulia, fasi-litaciis procesisas iseT
interaqtiul situaciaSi, sadac maTi problemebi siRrmi-seulad iqneba
gaanalizirebuli. damatebiTi mxareebsa da sakiTxebsac Sesabamisad gamoeyofaT drois
monakveTi gansazRvruli proceduris mixedviT. am etapze ar xdeba winadadebebis
SemoTavazeba an raime vaWroba an molaparakeba. rodesac, mxareebis mier moxdeba
SeTanxmeba problemis gansazRvrebaze da agreTve sruli aRricxva im politikis
danakargebisa, rac Sedegad mohyva adamianuri moTxovnilebebis daukmayofileblobas,
ukve SeiZleba daiwyos pozitiuri alternativebis wamoyeneba. es nabijebi detalurad
aris aRwerili specialurad am sakiTxze Seqmnil samagido wignSi (bartoni, 1987).
konfliqtis prevencia - Tavidan arideba
aucilebelia aRiniSnos rom erTi konfliqtis mogvareba ar axdens avtoma-turad
momdevnos Tavidan aridebas. uTanxmo-ebis daregulirebisagan gansxvavebiT konfliq-
tis mogvarebis mTavari mizani konkretuli SemTxveviT ar moiwureba. konfliqtis
mogva-rebis procesebi analitikuria da problemis gadawyvetaze orientirebuli, da
es midgoma jdeba Teoretikul CarCoebSi. amgvarad am midgomis mTavari aqcenti
mxolod konfliq-tis prevenciaSi (winaswar Tavidan acilebaSi) ar mdgomareobs - anu
konfliqtis wyaroebis izolirebasa da moSorebaSi - igi aseve kon-centrir-deba
konfliqtis “provenciaze”: iseTi pirobebis ganviTarebaze, romlebic qmni-an
TanamSromlobiT urTierTobebs. (bartoni, 1990 a, b: bartoni da duksi, 1990 a, b).
am mxriv konfliqtis mogvareba radika-lurad gansxvavdeba nebismieri dareguli-rebis
procesebis praqtikisagan: es midgoma dainteresebulia politikur filosofiaze
dafuZnebuli winaswarmetyvelebiTa da poli-tikis formaciiT, romelic xazs usvams
im faqts, rom universaluri adamianuri moTxov-nilebebis dakmayofileba unda
warmoadgendes sazogadoebebis ZiriTad mizans.
aviRoT magaliTi saamxreT afrikis, fijis, Sri-lankis, kviprosis, CrdiloeT
irlandiis an yofili sabWoTa kavSiris situaciebidan. samxreT afrikaSi arsebobs
TeTrkanianTa umciresoba, romelic dainte-resebulia sakuTari avtonomiis SenarCune-
biT, aseve sxva adgilebSic umciresobebi cdiloben miaRwion sakuTar gancalkevebul
identurobas. samxreT afrikaSi saarCevno formula - erTi xma erT kacze - Caayenebda
umciresobebs igive mdgomareobaSi, rogorSic imyofebian danarCeni umciresobebi,
romlebic cdiloben gamoyofas. maSin ratom davuWiroT mxari erT-xma-erT-kacze
saarCevno formulas samxreT afrikaSi Secvlili konstituciuri formis nacvlad,
romelic umciresobaTa moTxovnebsac daakmayofilebda?
igive tipis daskvnebi SeiZleba mivuye-noT yvela sazogadoebriv dones. “Zvelbi-Wur-
quCuri” jgufebis wevrebis gamokvleva aCvenebs rom am jgufebis wevrebi arian
adamia-nebi, romlebic moklebulni arian urTier-Toebebs da isini gamwarebulni
eZeben am urTierTobebs sadac SeuZliaT. iseTi soci-ologebis Sroma, rogorebic
arian boqsi (1971) da saitsi (1971), gvaCvenebs, rom kanonsawinaaRmdego da
daufaravad anti-socialuri saqcieli, xSirad Tu ara yovel-Tvis aSkara xdeba
alternativebis ararse-bobis pirobebSi.
sawarmoo uTanxmoebis alternatiuli mogvareba - ADR
am momentisaTvis kargi iqneboda Tu komentars gavukeTebdiT “sawarmoo uTanxmoebis
alternatiul mogvarebas” (ADR) da ganvacalkevebdiT mas problemis gadawyvetaze
orientirebul konfliqtis mogvarebidan.
am konteqstSi “alternatiuli” igu-lisxmeba rogorc sasamarTloebis alternativa.
marTlac rom institucionalurad (ADR) warmoadgens sasamarTlos danamats da
xSir SemTxvevaSi sasamarTlo moiTxovs am praqtikis ganxorcielebas, sanam saqmeebi
miva sasamarTlomde. daSveba imaSi mdgoma-reobs, rom Tu ver xerxdeba uTanxmoebis
mediacia an arbitrireba, maSin unda moxdes misi gansja. amas ukavSirdeba meore
faruli daSveba - nebismieri situacia, uTanxmoeba iqneba es Tu konfliqti,
mogvarebadia samarT-lebriv normebze an raime tipis molapara-kebaze dayrdnobiT.
marTalia, rom ZiriTadad ADR-i Sez-Rudulia im uTanxmoebebiT, romlebic fulad
kompensacias an raime molaparakebad sakiTxebs exeba. magram xSirad saqme gvaqvs
farul elementebTan romelic moulapa-rakebad adamianur moTxovnilebebs ukav-
Sirdeba. arc Tu ise didi xnis win avstra-liaSi iyo sahaero pilotebis gaficva.
iTv-leboda rom es gaficva Sromis anazRaurebas exeboda. sasamarTloebs,
politikosebs da gaerTianebebs ar SeeZloT am ambis dasruleba. sinamdvileSi es
situacia statuss exeboda - pilotebis Secvlil statuss. isini aRar
warmoadgendnen gamorCeul da pativcemul kapitnebs, rogorc warsulSi. am
situaciaSi CarTuli iyo moulaparakebadi sakiTxebi, romlebic zedmiwevniT analizsa
da metad frTxil midgomas moiTxovdnen. ase xdeba xSirad, Tu ara umeteswilad,
rodesac ADR-is meSveobiT xdeba industriuli da sxva sakiTxebis mogvareba.
amitomac saWiroa ara damateba, aramed namdvili alternativa rac uzrunvelyofda
analitikur problemis ga-dawyvetaze orientirebul midgomas, romlis SemoTavazebac
sasamarTloebs ar SeuZliaT.
arsebobs imis safrTxe, rom ADR-s xelSi Caigdeben iseTi Zalebi, romelTa gav-lena
samarTlebrivi sistemis SeqmnaSi Semcirda, da romlebsac gauCndebaT axali alter-
nativiT manipulaciis survili.
am dakvirvebis Semdeg kidev ufro win unda waviwioT. Tu moxdeba problemis
gadawyvetis procesebis institucionalizacia maT unda Seution iuridiul
procesebs. Tu precendentebze dafuZnebul samarTlebriv normebs ar SeuZliaT
konfliqtis gadaWra, maSin samarTlebriv normebSi cvlilebebi unda ganxorcieldes.
sasamarTloebma aseve unda gadadgan nabiji da Seignon adamianuri moTxovnilebebis
arseboba. samarTlebrivi procesebi kargad aris Camoyalibebuli da SeuZlebelia
saSinao Tu saerTaSoriso prob-lemebis mogvareba mxolod maTi gverdis avliT an
alternativebis ZiebiT. TviTon iuristebis saZmomac unda Seitanos sakuTari wvlili
paradigmatul cvlilebaSi, romelic aucilebelia imisaTvis rom civilizaciebi
gaumklavdnen mzard konfliqtebs da Zala-dobas.
saerTaSoriso sazogadoebriobis wevre-bi, Tundac misi yvelaze mdidari nawilisa,
cdiloben institutebSi da politikaSi cvlilebis Setanis aucileblobis damtkice-
bas protestebis, demonstraciebis, maTi wevrebis normidan gadaxrili qcevebis,
umciresobebis da araprivilegirebulebis deprivaciebis gamomJRavnebiT. da es
cvlile-bebi unda emyarebodes adamianTa miswrafe-bebisa da moTxovnilebebis
dakmayofilebas.
Tu samarTlebrivi procesebi, ADR-i da sxvebi iZulebiTi da Semakavebeli
strategiebis nacvlad orientacias aiRebdnen problemebis gadaWraze, maSin
garkveuli drois Semdeg gaCndeboda codna imis Sesaxeb Tu ra cvlilebebia
aucilebeli. magram amgvari gadanacvleba orientaciaSi moiTxovs bevr dargSi
seriozul cvlilebebs profe-siul gawrTvnaSi da praqtikaSi, iseve rogorc
grZelvadiani interesebis aRqmaSi.
kapitalizmisa da komunizmis krizisi
me mivedi Cems saboloo daskvnamde. civilizaciebi kritikul mdgomareobaSi
imyofebian, albaT dRevandeli situacia ufro kritikulia, vidre nebismieri sxva
warsulSi. warsuli, feodalizmiT dawyebuli indust-riuli sazogadoebiT
damTavrebuli Sedge-boda Zalovani politikidan. SeerTebul StatebSic ki jer ar
yofila moZraoba rome-lic aucilebelia monobis arsis gasauqmeb-lad. es monoba
mxolod SeumCnevlad icvli-da formebs. mwarmoeblebisTvis aRar aris aucilebeli,
rom flobdnen monebs da Caketon isini. aTasobiT aseTi mona arsebobs getoebSi
mTeli qveynis maStabiT iseT dabal anazRau-rebaze, romelic elementaruli kvebis
dakma-yofilebis saSualebasac ar iZleva. maT ar SeuZliaT gaqceva, radganac arsadaa
wasas-vleli. is vinc cdilobs getodan Tavis daRwevas qurdobiT, an mwarmoeblebis
msgav-sad narkotikebiT vaWrobiT, cixeSi xvdeba. mniSvnelovania rom awmyo pirobebi
davinaxoT adamianuri ganzomilebidan: batonymoba, Tavis erT-erT gamovlinebaSi jer
kidev arsebobs CvenSi. sanam Cven am batonymobas ar movi-cilebT Tavidan, Zaladoba da
konfliqti mudmivad iarsebebs.
am mxriv kapitalizmma Cven dagvaRalata. igi konstruqciulad uzrunvelyofda sti-
mulebs pirovnuli mogebisaTvis, da aman gana-piroba resursebis seriozuli moxmareba
da ganviTareba rogorc gamoTvlilia erovnuli produqciis aRricxvis da resursebis
gamoye-nebis periodSi. magram SeuzRudavma kapita-lizmma miiyvana mewarmeebi iqamde,
rom maT saTanadoT ver Seafases socialuri keTil-dReoba: Semosavlebis seriozulma
uTanaswo-robam gamoiwvia socialuri da ekonomikuri problemebi. maT aseve ver
Seafases ekolo-giuri garemos grZelvadiani sijansaRe: resursebis eqspluatacia
momavali Taobebis xarjze xdeba. am tendenciebis SezRudvis mcdeloba e.w.
“memarcxene” mTavrobebis mier warumatebeli aRmoCnda, radganac maTi nebis-mieri
warmateba gaanadgurebda sistemas. Ta-visufali mewarmeobis sistemaSi mTavrobis
Carevis tipi da xarisxi dResac daZabulobis gamomwvev sakiTxad iTvleba. Tu
gavixedebiT momavlisaken, aranairi optimizmis safuZveli ar gvaqvs cxovrebis
xarisxis sakiTxebs Tu ganvixilavT - es exeba yvelaze ganviTarebul, kerZo
sakuTrebaze dafuZnebul sazogadoebeb-sac. im sazogadoebebis momavali, romlebic
jer ar arian ekonomikurad ganviTarebuli, iseTive usaxuria, rogorc
privilegirebuli sazogadoebebis daCagruli wevrebisa.
cxadze cxadia rom arc komunizmma gaamarTla. idealisturi molodini imisa, rom
momxdariyo adamianTa motivireba ara jildoTi, aramed socialuri keTildReobiT,
SezRuduli aRmoCnda. Tumca aris moTxovna samomxmareblo nawarmze, arsebobs,
winaaRmdegoba Sromis anazRaurebis Taobaze, im adamianTa mxridan, romelTac
moeTxovebaT am nawarmis Seqmna.
orive sistema avtoritaruli iyo, isini kontrolirdebodnen privilegirebuli
klasebis mier. maT Tandayolil problemebs Tu gaviazrebT, isini gardauvalia.
kapita-listur sazogadoebebSi unda moxdes Sewina-aRmdegeba daumsaxurebeli
socialuri da ekonomikuri privilegiebis moTxovnaze. bevr saxelmwifoSi
problemebma Tavisufal-sawarmoo sistemaSi gamoiwvia ajanyebebi, rac xSirad
sruldeboda samxedro diqtaturiT. komunistur sazogadoebebSi aucilebeli gaxda
represireba im moTxovnebisa romlebic mimarTuli iyo momxmarebelTa nawarmze da
momsaxurebebze, da saqmianobis arCevis Tavi-suflebaze.
orive sistemaSi erTidaigive amosa-vali igulisxmeba: rom individi mTlianad
manipulirebadia da SeiZleba misi socia-lizacia an qceviTi moTxovnebis Zalismierad
moxveva. sasamarTloebis, policiis an alter-natiuli mogvarebis procesebis
raodenobrivi zrda ver moaxdens am sistemebis Tanda-yolili defeqtebis
kompensacias.
arcerT sistemas ar gaaCnia proble-mebTan gamklavebis saSualebebi an im konfliq-
tebis mogvarebis xerxebi, romlebsac qmnian qveynebs Soris an qveynebs SigniT. es
warmo-adgens orive sistemis saerTo Cavardnas, iseve rogorc nebismieri sxva
sistemisa, romlis ganxorcielebis mcdelobac arsebob-da - magaliTad faSizmis. es
imiT aris ganpi-robebuli, rom politikur sistemebs aqamde ar hqoniaT imis
gamocdileba, rom sistemaSi cvlilebebi gamoewviaT, garda Zalismieri meTodebiT
sistemis damxobisa. konfliqti warmoadgens sistemis Secvlis aucileblobis
simptoms. konfliqtis gadaWris da kofliq-tis prevenciis procesebi SeiZleba
gaxdes mSvidobiani cvlilebebis ganxorcielebis saSualeba.
konfliqtis mogvareba, rogorc politikuri sistema
SekiTxva romlis dasmac me minda axla, aris is Tu ra xarisxSi SeuZliaT anali-
tikur problemebis gadawyvetaze orien-tirebul procesebs Seuwyon xeli ganuwyve-
tel cvlilebasa da alternatiuli politi-kuri sistemis Seqmnas.
konfliqtebis mogvarebis konteqstSi es SekiTxva SeiZleba ucnauradac mogveCvenos,
magram Cven unda SevxedoT konfliqtisa da misi mogvarebis problemis bunebas.
uTanxmoebani molaparakebad intere-sebze yovelTvis iarsebeben, iseve rogorc
menejmentis problemebi im adamianebSi, romelTac saerTo miznebi aqvT. magram
orTaves daregulireba SeiZleba konsensu-sis normebisa da menejmentis teqnikis gamo-
yenebiT. aq ra Tqma unda ADR-s SeuZlia mniSvnelovani wvlilis Setana. sakmaod
martiv wvrTnas SeuZlia sagrZnoblad gaaum-jobesos menejmentis teqnika da
mediaciis Sesabamis institucionalur formebs SeuZ-lia daareguliros interesTa
uTanxmoebani Tu Cven saqme ara gvaqvs sxva Zireul sakiT-xebTan.
magram, rodesac Cven konfliqtebTan gvaqvs saqme, maSin sulac ar aris sakmarisi
konkretul SemTxvevebTan muSaoba da maTi gadawyvetis gzebis institucionalizacia.
aq saWiroa politika, romelic xels Seuw-yobs konfliqturi situaciis warmoqmnis
Tavidan acilebas da romelic dagvexmareba TanamSromlobiTi urTierTobebis damkvid-
rebaSi. “provencia” xdeba Cveni mTavari mizani. konfliqtebis mogvareba ki, aqedan
gamomdina-re, aris politikuri filosofiis dargis nawili. is mniSvnelovania yvela
saxis siste-misaTvis, kapitalisturis, komunis-turis da nebismieri sxvisaTvis.
problemebis gadaW-ris procesebi da konfliqtebis provenciis politika aris is
elementi, romelic aklia Cvens mier naxseneb araadekvatur da krizisSi myof,
Cavardnil sistemebs.
aseTi problemebis gadaWra yvela ideologiur koncefciaze zemoT dgas. is arc
“memarjvenea” da arc “memarcxene”. is miesadageba nebismier sistemas, da es aris
procesi da filosofia, romelic yvela sistemas aerTianebs.
Sejameba
neba miboZeT Sejameba gavakeTo. menej-mentis problemebi da uTanxmoebebi mola-
parakebad interesebze mTavar problemas ar warmoadgenen. maTTan mimarTebaSi Zalian
cota ram gakeTda warsulSi radganac sistemebi zedmetad elitisturi da
avtoritarulni iyvnen, magram amasTan erTad am wlebSi uTanxmoebaTa daregulirebis
teqnikaSi didi winsvla SeimCneva. am tendenciis Tanaxmad sasamarTloebma da
iuridiulma procesebma mosalodnelia rom Secvalon normebi da procedurebi,
imisaTvis rom bevrad meti mxare CarTon uTanxmoebaSi.
konfliqtebis mogvareba meores mxriv ugulvebeyofili Temaa. am sakiTxis gadaWra
didi amocanaa yvela arsebuli kapitalis-turi, komunisturi, an sxva
sistemebisaTvis. am process SeuZlia moawesrigos metad rTuli situaciebi -
rogorc saSinao, aseve saerTaSoriso. misi Semadgeneli interaq-tiuli problemebis
gadaWris procesebi ukve gamocdilia da iZleva Zalian did imeds. magram
konkretuli konfliqtebis mogvareba mxolod dasawyisia. miuxedavad imisa rom aseTi
muSaoba gvexmareba konfliqtis bunebis siRrmeebSi CawvdomaSi da gamomwvevi
mizezebis dadgenaSi, TavisTavad konfliqtebis sakiTxs ar amowuravs. konfliqtebis
provencia aris mizani. orive maTgani nawilia sistemuri cvlilebisa, da maTi
Teoriuli CarCoebi miuTiTebs politikur sistemebs saWirbo-roto mimarTulebiT.
moTxovnilebebi da urTierTgagebis siZneleebi
dali berekaSvili
am mcire werils biZgi misca jon bartonis mniSvnelovanma ideam imis Sesaxeb, rom
Tuki adamianTa ZiriTadi moTxovnilebebi ar aris dakmayofilebuli, maSin am safuZ-
velze warmoqmnili konfliqtis mogvarebas tradiciuli meTodebiT didi problemebi
eqmneba da saukeTeso gamosavalia konfliq-tis prevencia am moTxovnilebaTa dakmayo-
filebis gziT.
dgeba kiTxva: ras warmoadgenen es ZirTadi moTxovnilebebi?
ramdenadac CemTvis cnobilia, am sakiTxSi bartoni eyrdnoba maslous, cnobil
amerikel fsiqologs, romelmac SeimuSava moTxovnilebaTa ierarqiuli sistema, e.w.
“moTxovnilebaTa piramida”.
moTxovnilebaTa ierarqiuli sistema maslous mixedviT:
piramidis safuZvelSia fiziologiuri moTxovnilebebi _SimSili, wyurvili, haeris
moTxovnileba, organizmisTvis arasaziano temperatura da sxva; Semdeg modis
usafrTxoebis moTxovnileba, rac gulisx-mobs ufro xangrZlivvadiani gadarCenis
moTxovnilebas; ufro zemoT mikuTvnebu-lobisa da siyvarulis moTxovnileba_ es
aris adamianis moTxovnileba vinmes uyvardes da TviT uyvardes vinme, agreTve
adamianTa raime _ did, an mcire _ jgufs miekuTvne-bodes; Semdeg, sakuTari Tavis
pativiscemis moTxovnileba; bolos _ TviTaqtualizaciis _ sakuTari
SesaZleblobebis sruli reali-zaciis moTxovnileba.
maslous sqemis safuZvlad devs daSveba, rom wamyvani moTxovnilebebi, romlebic
ufro dabal dones miekuTv-nebian met-naklebad dakmayofilebulni unda iyvnen, raTa
adamianma igrZnos da motivi-rebuli iyos moTxovnilebebiT, romlebic ufro maRal
doneze arian. maSasadame, erTi tipis moTxovnilebebi dakmayofilebuli unda iyos,
raTa zeda donis moTxovnileba gamomJRavndes da amoqmeddes. es niSnavs, rom Tuki,
magaliTad, adamians Sia, igi mxolod sakvebis ZiebiTa da misi mopovebis mcdelobiT
iqneba dakavebuli, mas sxva ramiT ver daaintereseb (Tu amas sxva, aseTive Zireuli,
moTxovnileba ar daupirispirda _ wyurvili, sasikvdilo safrTxe, uhaeroba da
sxva).
moTxovnilebaTa ierarqiis meore safexuri, maslous mixedviT, aris usafrT-xoebisa
da daculobis moTxovnileba. amaze cota ufro dawvrilebiT SevCerdebiT. roca
pirveladi fiziologiuri moTxovnilebebi _ SimSili, wyurvili, organizmisTvis
arasaziano temperetura da a.S. dakmayofile-bulia, mniSvnelobas iZens
xangrZlivvadiani gadarCenis moTxovnileba. igi Seicavs stabiluri, organizebuli
garemos, wesrigisa da kanonis moTxovnilebas, movlenaTa winaswarmetyvelebadobas da
Tavisuflebas iseTi saSiSi Zalebisagan, rogorebicaa avadmyofoba, SiSi da qaosi.
usafrTxoebisa da daculobis moTxov-nileba axdens gavlenas adamianebze, roca isini,
magaliTad, upiratesobas aniWeben sando, stabilur samsaxurs. Semnaxveli angariSebis
Seqmna, dazRveva agreTve motivirebulia am moTxovnilebiT.
zogi adamiani, romelic nevrotul tips ganekuTvneba, ZiriTadad motivirebulia
usafrTxoebis ZiebiT. is iqceva ise, TiTqos mosalodnelia didi katastrofa da
mTeli Zalebis daZabviT cdilobs sakuTari samyaros organizebas sando, stabiluri
struqturis saxiT, sadac adgili ar eqneba moulod-nelobas. aseTi adamianis
moTxovnileba, maslous TqmiT, “xSirad specifikurad vlindeba damcvelis: ufro
Zlieri adamianis an sistemis ZiebaSi, romelzec is iqneba damokidebuli”.
ufro globalurad Tu mivudgebiT, SeiZleba iTqvas, rom iseT qveynebSi, sadac
politikuri da ekonomikuri stabiluroba ar aris, an, naklebad aris, mosaxleobis
did nawils arasakmarisad aqvs dakmayo-filebuli usafrTxoebis, anu, xangrZliv-
vadiani gadarCenis moTxovnileba. stabiluri qveynis mkvidris TvalsazrisiT aseTi
qveynis mosaxleoba mTlianad nevrotuli tipis iqneba. Tumca, radganac aseTi
nevrotizmi obieqturad gamarTlebulia, igi situaciis Sesaferisia, anu, normaa.
meores, mxriv, aseTi norma qmnis totalitarizmis saSiSroebas, radgan usafrTxoebis
moTxovnilebis daukmayofileblobas moyveba iseTi adamianisa Tu sistemis Zieba,
romelzedac adamianebi iqnebian damokidebuli da romelic amiT maT stabilurobis,
sandoobis, uryevi mdgomareobis gancdas mianiWebs.
erT-erTi Zireuli moTxovnilebis arasakmarisi dakmayofileba, garda xsenebuli
(totalitarizmis) saSiSroebisa, abrkolebs ufro maRali moTxovnilebebis gaCenas.
SeiZleba bevr rameSi SeekamaTo maslous, magram SeuZlebelia imis uaryofa, rom
zemonaTqvamSi WeSmaritebis didi wilia. es WeSmaritema asaxulia andazebSic,
romlebic, ase vTqvaT, “aSuqeben” moTxovnilebaTa ierarqiis sxvadasxva doneze
mdgarTa urTierTgagebis siZneleebs. qarTuli andaza: “maZRari kaci mSiers purs
wvrilad ufSvnida, Tan ayvedrida, ra Rorulad Wamo”, afiq-sirebs imas, Tu ra
Znelia bazisuri moTxovnileba-dakmayofilebuli adamianisTvis amave moTxovnilebis
tyveobaSi myofis gageba. igivea rusuli andaza: “ñûòûé ãîëîäíîãî íå ðàçóìååò “, romelic am azrs martivad da yovelgvari mikib-mokibvis gareSe gvamcnobs. asea, sanam
sakuTar tyavze ar gamoscdi, Tu ra aris Zireuli, sasicocxlo moTxov-nilebis
daukmayofilebloba, _ ra aris SimSili, wyurvili, usazRvro daRliloba,
sasikvdilo SiSi, usaxlkaroba da sxva, amaze realur warmodgenas ver Seiqmni.
meore andaza: “æuðó áåñèòñÿ” asaxavs, sapirispirod, “proletarul” Tvalsazriss
ierarqiis zemo safexuris moTxovnilebebisa da maTi dakmayofilebis Sesaxeb.
marTlac, Znelia, Tu saerTod SesaZlebeli, gaagebino mSier, gayinul, an sasikvdilo
saSiSroebaSi myof kacs, mocartis musikis mosmenis, an ekologiurad Segnebuli
qcevis, magaliTad, tyis dacvis aucilebloba. Tumca, aseve Znelia gaagebino es
yvelaferi adamians, romelic, marTalia, am wuTas mSieri ar aris da arc uSualo
fizikuri saSiSroeba emuqreba, magram samagierod, amis Taobaze xvalindeli dRis
imedi ara aqvs. swored amitom, rodesac bazisuri moTxovnilebebi masobrivad
naklebad kmayofildeba, xdeba sazogadoebis “gasadaveba”, kulturuli degradacia.
bazisuri moTxovnileba-daukmayo-filebeli adamiani Znelad ijerebs, rom imaT, visac
amgvari moTxovnilebebi savsebiT dakmayofilebuli aqvT, SeiZleba raime seriozuli
problema hqondeT _ “netai, Tqven, ra gadardebT!” _ gamoxatavs mis damokidebulebas.
amitom magaliTad, aqauri gaWirvebuli kaci ver ijerebs, rom mdidari qveynis
mcxovrebis siZneleebi, romelsac “Tavze gadasdis” yvelaferi, “yuriT moT-reuli”,
da “Zalad Seqmnili” ar aris, rom is amiT ubralod “Tavs ar irTobs”.
arada, es “Zalad mogonili” problema iseTive sasicocxlo mniSvnelobisaa misTvis,
visac awuxebs, rogorc CvenTvisaa Cveni.
Tu konfliqtebis Temas gavixsenebT, maSin zemoTqmulidan mniSvnelovani daskvnebis
gamotana SeiZleba: kerZod, Tu moTxovni-lebaTa ierarqiis maRal doneze myofi ereva
dabali donis moTxovnilebaTa konfliqtSi, igi ver, an, Znelad gaugebs mokonfliqte
mxareebs; meores mxriv, moTxovnilebaTa ierarqiis dabali donis (sabaziso) moTxov-
nileba-daukmayofilebeli mxare undoblad moekideba nebismier rCevas, romelsac mas
“maZRari” mxare miscems.
es yvelaferi ar unda gavigoT ise, TiTqos sabaziso da maTi momdevno moTxovni-
lebebis sruli dakmayofileba avtomaturad iwvevs maRali moTxovnilebebis
gaaqtiurebas. es rom ase iyos, keTildReoba TavisTavad gamoiwvevda
“keTilSobilebas”, anu, mate-rialuri sisavse zneobriv sisruleSi gadavidoda, an
simdidre TavisTavad bednierebas mianiWebda Tavis mflobels. rogorc cnobilia, es
sulac ar aris ase (magaliTad, gamokvleulia, rom bednieri adamianebis wili _
procentuli Semadgen-loba _ erTnairia yvela fenebSi, mdidrebSi da RaribebSi,
janmrTelebSi da invalidebSi); maslou amas arc ambobs. misi azriT umaRlesi _
TviTaqtualizaciis _ moTxovnileba yvela adamianSia, magram mosaxleobis mxolod,
daaxloebiT, erTi procenti axdens mis realizacias. “TviTaqtualizacia” maslous
gagebiT niSnavs sakuTari Tavis srul gamovlenas, srul funqciobas; niSnavs gabedo
namdvilad iyo is, vinc xar da sakuTar cxovrebas SemoqmedebiTad miudge. es ar
gulisxmobs maincdamainc suraTebis xatvasa da musikis weras. SeiZleba iyo,
magaliTad, TviTaqtualizebuli mzareuli. rogorc maslou ambobs, karg supSi
gacilebiTYmetia xelovneba, vidre saSualo leqsSi. TviTaq-tualizebuli pirovnebis
Camoyalibebas Sesaferisi pirobebi unda da amis mixedviT arsebobs met-naklebad
xelSemwyobi sazogadoeba. Tavisufleba da demokratia am azriT xelSewmyobia.
moTxovnilebaTa ierarqiis zemo safexurebze myofi adamianisaTvis TviTaqtu-alizacia,
_ magaliTad, SemoqmedebiTi sisavse _ imdenad mniSvnelovania, rom SeiZleba sikvdil-
sicocxlis saqmed iqces. da _ aq ukve ierarqiuli sqemis ukuprocesi midis _ aseT
doneze asuli individisTvis mcirdeba bazisuri moTxovnilebebis mniSvneloba da
wili: SemoqmedebiTi wvis dros xelovani ver grZnobs SimSilsa da uZilobas;
Tavisuf-lebis ideisTvis iTrguneba sicocxlis gadarCenis uZlieresi instinqti;
Semecnebis moTxovnilebiT gatacebuli mecnieri SeiZleba ugulebelyofdes fizikur
komfortsa da “ojaxur siTbos”; da _ maqsimaluri gamov-lineba, _ RmerTTan
siaxloves mondomebuli martvili Segnebulad da sixaruliT ambobdes uars
yovelgvar “xorciel” moTxovnilebaze.
ar vici, ras ityoda TviT maslou aseT xatovan warmodgenaze, magram sruli
STabeWdilebaa, rom am SemTxvevebSi piramida brundeba - wverze dgeba, ZiriT ki “cas
ebjineba”.
es SesaZlebelia, magram, rogorc cnobilia, am mdgomareobaSi wonasworobis
SenarCuneba Zalian Znelia.
amitom, adamianTa umravlesoba mainc moTxovnilebaTa ierarqiis piramidis
kanonzomierebas emorCileba, maSasadame, stabilur, ayvavebul sazogadoebaSi bazisuri
moTxovnilebebi masobrivad unda kmayofil-debodnen swored am stabilobis
SenarCunebisa da sazogadoebis ayvavebis mizniT. garda amisa, aseT sazogadoebebSi,
kargi pirobebi iqmneba bevri TviTaqtualizebuli adamianis Camosayalibeblad, xolo
es ukanasknelni, didwilad, xels uwyoben TviT sazogadoebis ganviTarebas.
studentis Tvalsazrisi
naniko baramiZe
sazogadoebriv saqmeTa institutis aspiranti
konfliqti - Cveni cxovrebis ganuyo-feli nawilia, romelic Cndeba yvelgan -
nebismier kulturaSi, nebismier sazogado-ebaSi, adamianTa nebismier jgufSi.
konfliq-tebi ganixileba sam sxvadasxva doneze - pirovnebebs Soris, jgufebs Soris
da sazogadoebebs Soris.
rogorc wesi, mxareebis mier interesebi ganixileba rogorc maTi poziciebis
funqcio-naluri da praqtikuli Sedegi. interesebi, Tavisi mxridan motivirebulia
moTxovnile-bebiT, rasac socialuri da fsiqologiuri moTxovnilebebis “Rrma
fesvebi~ gaaCnia. es moTxovnilebebia:
1. usafrTxoeba (fsiqologiuri, fizikuri, socialuri, ekonomikuri);
2. identuroba;
3. emociuri da fizikuri keTildReoba;
4. Rirseba;
5. TviTgamorkvevis ufleba;
6. pativiscema;
7. samarTlianoba.
am moTxovnilebaTa daukmayofileblobam marTlac SeiZleba migviyvanos sxvadasxva
saxis konfliqtebamde - eTnikuri, socia-luri, fsiqologiuri da a.S. rodesac
konfliqtebi warmoiSveba, maSin saWiroa maTi regulireba, magram rogor unda
moiqces mTavroba, sazogadoeba imisTvis, rom ar dauSvas konfliqti? ram unda
Seuwyos xeli konfliqtis Tavidan acilebas? ra saxis prevenciuli samuSaoebi aris
Casatarebeli imisaRvis, rom avaridoT konfliqts Tavi, aRar ganmeordes samxreT
oseTis da afxazeTis tragediebi. aseTive eTnikuri konfliqtebi mosalodnelia iseT
regionebSi, sadac cxov-roben sxvadasxva eTnikuri jgufebi. aseTi saxis
konfliqtebis Tavidan asacileblad aucileblad gasaTvaliswinebelia, da es pirvel
rigSi xelisuflebas exeba, eTnikuri konfliqtebis politikuri da fsiqologi-uri
faqtorebi. rogorc viciT, eTnikuri konfliqtis gaCenis aucilebeli pirobaa erT
calkeul qveyanaSi ori an meti sxvadasxva kulturuli jgufis arseboba. am jgufebs
Soris gansxvavebebi SeiZleba ganpirobebuli iyos religiiT, eniT, rasiT,
nacionaluri xasiaTiT an am faqtorebis kombinaciiT.
rac Seexeba imas, Tu ramdenad mimdina-reobs dRes saqarTveloSi konfliqtebis
gamomwvevi mizezebis aRmofxvraze muSaoba, imis Tqma, rom saerTod ar mimdinareobs,
ar iqneboda zusti. arsebobs organizaciebi da adamianebi, romlebic Tavisi
SesaZleblobebis farglebSi amas akeTeben. imarTeba Sexvedrebi, tardeba treningebi,
rogorc TbilisSi, aseve regionebSi. xdeba zogjer mTavrobis mier daxmarebis
gacemac. sainformacio saSualebe-bic weren da saubroben am Temaze. iSviaTad, magram
mainc xdeba saqvelmoqmedo Semowir-vebic, arasamTavrobo organizaciebi cdiloben
SeZlebisdagvarad Tavisi wvlilis Setanas, magram iseT qveyanaSi, rogoric
dRevandeli saqarTveloa, sadac amdeni ltolvilia, amdeni umuSevari, sadac
mosaxleobis umete-soba siRaribis zRvars ver ascilebia, sadac yoveldRe gesmis
rogor irRveva adamianis uflebebi, rogor iklaven Tavs sasowarkve-Tamde misuli
adamianebi, es aris wveTi zRvaSi. sruliad bunebrivia, rom aseT dros mosalodnelia
socialuri konfliqtebis warmoqmna.
im kiTxvas rom vupasuxoT, Tu ramdenad aris dakmayofilebeli Zireuli adamianuri
moTxovnilebebi usafrTxoebisa, laparakia fizikur, fsiqo-socialur, ekonomikuri
usafrTxoebis ganzomilebebze, - Zalian cudad rom ar vTqaT, saerTod ar aris
dakmayofilebuli. pensionerebs uyinaven pensias, samsaxurSi ar arigeben xelfass.
axalgazrdebi umaRlesi saswavleblis dam-Tavrebis Semdeg ver Souloben samsaxurs.
avadmyofi adamiani ver midis eqimTan. martoxela moxucebi SimSiloben. quCebi
gatenilia maTxovrebiT. sainformacio saSua-lebebis siuJetebi daemsgavsa
“saSinelebaTa filmebis” scenarebs. sasowarkveTili adami-anebi metros matareblebs
borblebSi uxte-bian. ganrisxebuli adamianebi gzebs ketaven. ar arsebobs saSualo
fena. ar daadga saSveli mrewvelobis amuSavebas. mosaxleobis 80% vaWrobs - erT
adgilas yidulobs, meore adgilas yidis imisTvis, rom SimSiliT ar mokvdes.
yvelasTvis cnobili faqtia, rom im qveyanaSi, sadac adamianebs pirveladi
sasicocxlo moTxovnilebebi dakmayofile-buli ar aqvT, iq simSvide da
civilizebuli cxovreba arasodes ar iqneba. xelisuflebam da mosaxleobis mdidarma
fenam e.w. elita-rulma, Tu unda, rom TviTonac safrTxes aaridos Tavi, pirvel
rigSi am sakiTxze unda izrunos. unda daicvas adamianebis Zireuli moTxovna
usafrTxoebisa. Seqmnas samuSao adgilebi, sadac iseTi anazRaureba iqneba, rom
adamianma Tavisi usafrTxoebis moTxovnileba daikmayofilos. saxelmwifom unda
izrunos moxucebze da avadmyofebze.
identurobis moTxovnilebamac SeiZleba gamoiwvios konfliqti. laparakia klasobriv,
sqesobriv, religiur da sxva identurobaze. qalebma mixedes TavianT Tavs da
daaarses qalTa kvleviTi da sakonsultacio orga-nizaciebi. samwuxarod, xdeba
religiur umciresobaTa devna, maTi uflebebis Selaxva. gasagebia, rom
marTlmadidebeli qveyana varT da Cveni religia da rwmena aravis ar unda
davaCagvrinoT, magram es cota civilizebu-lad Tu ar gavakeTeT, aqac SeiZleba
socialur konfliqts hqondes adgili. (amis SemTxvevebi samwuxarod ukve ramdenime
iyo).
aseve samwuxarod saqarTveloSi dRes arsebobs meorexarisxovni, mesamexarisxovani da
rac yvelaze savalaloa, arasrulfasovani moqalaqebis faqtori. amdeni stresgadata-
nili adamiani, romelic Tavisi Tavis realizebas versad ver axerxebs, araraobad
grZnobs Tavs. Zlier imata fsiqiurad daavadebul da depresiaSi myof adamianTa
ricxvma.
sofleli-qalaqeli, qali-kaci, qarTveli-araqaraTveli, “kaitipi-goimi”, me aq
davamatebdi Tbiliseli-ltolvili. es gamoTqmebi TavisTavad TiTqos arafers
gansakuTrebuls ar niSnavs, ubralod faqtis konstataciaa, magram dRes maTSi (ufro
swo-red erT-erT orTaganSi) damamcirebeli da uaryofiTi elementebia Cadebuli,
amitom sakmaod mtkivneulad aRiqmeba. me vTvli, rom es gamoTqmebic xSirad uazro
konfliq-tis mizezi xdeba da ukeTesia Tavi SevikavoT, isedac bevri problemebi
gvaqvs gadasawyveti.
amrigad, rogorc Cans, konfliqtebi Cveni cxovrebis is ganuyofeli nawilia,
romelic moiTxovs prevenciul samuSaoebs, da aseve saWiroebs gaTviTcnobierebas
sazoga-doebis mxridan. bunebrivia, rom upirveles yovlisa am Temaze unda izrunos
dResdReobiT qveyanaSi ierarqiulad arsebulma yvelaze Zlierma safexurma, anu
saxelwifo struq-turebma. Tumca, es ar niSnavs imas, rom sazogadoeba ar unda iqnas
CarTuli konfliq-tis Tavidan acilebis winaswar samuSaoebSi. anu situacia
faqtiurad moiTxovs mWidro TanamSromlobas ara marto saxelmwifo struqturebsa
da arasamTavrobo organiza-ciebs (samoqalaqo sazogadoeba) Soris, aramed kerZo
struqturebsa da darCenil sazogado-ebas Sorisac. am wris yvela wevrs Tavis roli
gaaCnia qveynis momavali mSvidobiani keTildReobis mosapoveblad.
interviuebi bartonis Temaze
daTo turaSvili, mwerali
konfliqts iwvevs uamravi agresia, romelic grovdeba im garemoSi sadac adamians ar
gaaCnia normalurad arsebobis pirobebi, sadac ar aris daculi uflebebi da ar
arsebobs usafrTxoebis garantiebi. aqedan gamomdinare adamiani konfliqturi xdeba.
adamianebi naklebad konfliqturebi arian iseT garemoSi, sadac maTi uflebebi ar
ilaxeba, miTumetes xelisuflebis mxridan. CvenTan arsebuli konfliqtebi aRar
arsebobs iseT qveynebSi, sadac saxelmwifo ar uqmnis adamianebs amis gamomwvev
pirobebs. konfliqtebis mogvareba ormxrivi procesia – marto qvemodan raimes
Secvla SeuZlebelia, zemodanac unda ganxorcieldes garkveuli cvlilebebi.
moqalaqeebma rogorc ar unda moindomon rom ar iyvnen konfliqturebi, amis
calmxrivad gadaWra mainc Znelia. xelisuflebisa da garkveuli elitis garda
faqtiurad yvela konfliqtogenur situaciaSi imyofeba.
rac Seexeba axal politikur filosofias, romelic arc memarjvene iqneba da arc
memarcxene, SesaZloa cota mogvianebiT adamianebi mividnen iqamde, rom ganxorcieldes
amgvari cvlilebebi. amas gamocdileba ganapirobebs. orive tipis sistemas problemebi
moaqvs, radganac orive radikalurad gamijnuli pirobebis Semqmnelia, mniSvnelovania
rom moxdes garkveuli saxis sinTezi. es adre Tu gvian moxdeba, da iqneba ufro
meti mcdeloba imisa, rom Seiqmnas iseTi socialuri garemo, sadac aRmoifxvreba
orive sistemis simaxinjeebi. adamiani aucileblad miva aqamde, radganac igi nebismier
politikur sistemaze maRla dgas, misi moqceva garkveul CarCoebSi an dogmebSi da
misi amgvari dakmayofileba warmoudgenlad meCveneba.
giorgi xuciSvili, konfliqtebisa da molaparakebebis saerTaSoriso kvleviTi
centris damaarsebeli da direqtori
rac ufro ganviTardeba qveynis resursebi, amoqmeddeba qveynis potenciali da rac
ufro gajansaRdeba qveyanaSi socialur-ekonomikuri mdgomareoba miT ufro meti
Sansi iqmneba konfliqtebis mSvidobianad gadawyvetisaTvis da amave dros axali
konfliqtebis Tavidan asacileblad. konkretuli magaliTi rom aviRoT, qarTul-
afxazuri konfliqtis daregulirebisaTvis Zalian didi mniSvneloba hqonda imas, rom
saqarTveloSi ver mowesrigda socialur-ekonomikuri mdgomareoba. amis
ganxorcieleba didi stimuli iqneboda imisaTvis rom molaparakebebis Sedegad
realuri gamxdariyo federalizmis modelis miReba orive mxaris mier. magram
procesebis aseT ganviTarebas Sansi ar mieca nawilobriv imis gamo rom saqarTveloSi
gauaresda mdgomareoba, ganviTarda korufcia, es yvelaferi xelze daixvies
afxazeTis damoukideblobis propagandistebma.
samoqalaqo omis periodSi cxadi gaxda rom saqarTveloSi eTno-nacionalisturma
ideebma fexi moikides, es yvela SemTxvevaSi destruqciul mimarTulebas warmoadgens
da unda vecadoT am tendenciebis Tavidan acileba. garda amisa aucilebelia meti
yuradRebis daTmoba urTierTobebis gajansaRebisaTvis yvela doneze. vinaidan
sazogadoebis klimatis sijansaRis xarisxze iqneba damokidebuli eris konsolidacia,
xolo eris konsolidacia aucilebelia yvela didi sakiTxis gadasawyvetad.
rac Seexeba genderul sakiTxebs mosaxleobis Segneba am sakiTxTan dakavSirebiT
metad dabalia, rac Zalian SemaSfoTebelia. miuxedavad imisa rom saqarTvelo qalis
kultis qveyanad iTvleba, qali realurad ganixileba rogorc meore rigis arseba
mosaxleobis farTo fenebisa da jgufebis mier, rac absoluturad miuRebelia
ocdameerTe saukuneSi civilizebuli erisaTvis, romelic cdilobs adgili
daimkvidros msoflio asparezze. klasobriv sakiTxebze Tu vilaparakebT
saqarTveloSi klasebi Seqmnis procesSia - Seiqmna Zalian viwro, mdidarTa klasi,
Seiqmna RaribTa klasi romelic dRiTi dRe ufro Ratakdeba, amave dros ar Seiqmna
is saSualo klasi romelic Cveni socialuri da ekonomikuri ganviTarebis sayrdeni
unda iyos. am klasis ganviTareba unda moxdes mcire biznesis, Sesabamisi
kanonmdeblobis, samarTal-wesrigis damyarebis, cnobierebis Secvlis meSveobiT. am
yvelafris ukan dgas Zalian seriozuli sakiTxi - samoqalaqo sazogadoebis
Camoyalibeba da samoqalaqo Segnebis da Rirebulebebis Camoyalibeba adamianebSi.
yovelive es moiTxovs ganaTlebis sistemis reformas, mis Tanamedrove relsebze
gadayvanas.
- Cveni sazogadoebis garkveul nawils aSinebs, is rom konfliqtebis mogvarebis
filosofia gaxdes axali politikuri azrovnebis safuZveli, radgan iTvleba rom
ukonfliqto ganviTareba da ukonfliqto mentaliteti aris sisustis maCvenebeli,
kompromisuli suliskveTeba ganixileba rogorc gamousadegari da irCeven Setevis
strategiebs. erTi meores absoluturad ar gamoricxavs. asertiuli, pro-aqtiuri
qceva da amave dros konfliqtebis prevencia anu usafuZvlod daZabulobis ar Seqmna
sazogadoebaSi aris absoluturad normaluri da misaRebi situacia. SeiZleba iTqvas
rom konfliqtebis mogvareba da konfliqtebis Tavidan acileba aris garkveuli
politikuri filosofia, romelic SeiZleba gaxdes qveynis filosofiis safuZveli.
giga bokeria, Tavisuflebis instituti:
saqarTveloSi socialur-ekonomikuri pirobebis Secvla SeiZleba sakmarisi ar iyos
konfliqtebis mogvarebisaTvis, magram es udaod aucilebelia. saqarTvelo jer-
jerobiT iseTi qveyanaa romelic ver akmayofilebs sakuTar moqalaqeebs, amrigad ar
aris gasakviri, rom im teritoriebze, sadac konfliqtogenuri situaciaa, naklebad
arsebobs pro-qarTuli tendenciebi. aqedan gamomdinare afxazebisa da osebis pozicia
SesaZloa gasamarTlebeli ar aris, magram gasagebia. dResdReobiT omi wagebulia,
arsebobs mtruli ganwyobebi da SurisZiebis motivacia, xSir SemTxvevaSi safuZvliani
SurisZiebis, am situaciaSi sruliad gasagebia, rom nebismieri patrioti afxazi
SeewinaaRmdegeba amgvari saqrTvelos mis teritoriaze Sesvlas - isini ganicdian
safrTxes Cveni mxridan. rogorc ki Cven Zala gveqneba, maTi Sansebi imisa rom
iarsebon Zalze patara gaxdeba. Tu saqarTvelo gaxdeba WeSmaritad Tavisufali
saxelmwifo, sadac adamianis uflebebs da Rirsebas pativs scemen, sadac arsebobs
TamaSis garkveuli wesebi, es iqneba yvelaze mokle gza teritoriuli mTlianobis
aRsadgenad da konfliqtebis mosagvareblad.
rac Seexeba klasobriv konfliqtebs, sabednierod da amave dros samwuxarod me ver
vxedav am tipis afeTqebis saSiSroebas. afeTqeba SeiZleba moxdes iq, sadac arsebobs
garkveuli molodinebi, me ki mgonia, rom saqarTveloSi am etapze realuri
molodinebi ar arsebobs, Tumca es ar niSnavs dapirispirebis ar arsebobas. Cemi
azriT, ar aris imis pirobebi rom es organizebul moZraobaSi gadaizardos.
mosalodnelia kidev ufro didi dezintegracia ara teritoriuli TvalsazrisiT,
aramed sazogadoebaSi, radganac isic kiTxvis niSnis qveS dgas varT Tu ara qveyana.
saxelmwifo ara marto xelisuflebis arsebobas niSnavs, aramed garkveuli
erTianobis SegrZnebasac, romelic xSir SemTxvevaSi ar gagvaCnia. sazogadoeba
faqtiurad iyofa or nawilad. nomenklatura, romelic sargeblobs Seqmnili
situaciiT da moralurad da materialurad damkvidrebuli aqvs Tavi, da bevrad
ufro didi masa, romelic ver axorcielebs verc uflebebs da verc movaleobebs.
aqedan gamomdinare sanam arsebobs aseTi dayofa da dapirispireba eris an qveynis
mTlianobaze laparaki absurdia. gamsaxurdias periodSi iyo swored imis mcdeloba,
(aranakleb maxinji formiT) rodesac xelisuflebam scada xalxis ukmayofilebis
gamoyeneba, romelic e. w. elitis winaaRmdeg. yovelive aman Zalian mZime Sedegebi
mogvitana maSin. me imedi maqvs, rom es procesebi imdenad Rrmad ar ganviTarda rom
warmoSobiliyo klasobrivi zizRi, magram es gamqrali ra Tqma unda ar aris.
Tu gvinda rom mSvidobiani gzebiT moxdes socialuri cvlilebebi, maSin saqarTvelo
aRar unda iyos is qveyana, rasac dRes warmoadgens – mmarTvelma kastam uari unda
Tqvas im privilegiebze, rac gaaCniaT. TavisiT isini amas ar gaakeTeben. erTaderTi
Sansi imaSi mdgomareobs, rom es sistema ixuTeba, is ver muSaobs. SesaZloa es gaxdes
winapiroba imisa rom mmarTvelma klasma moaxdinos raRaceebis gadaxedva. winaaRmdeg
SemTxvevaSi saZarcvi aRar darCeba araferi. Cemi xedva imaSi mdgomareobs, rom Cven
Zalian didi dro davkargeT da kidev erTxel gadaido am qveynis normalur qveyanad
Camoyalibeba. SeiZleba istoriis am monakveTSi es Cveni ukanaskneli Sansi iyos.
radganac arsebobs qveynebi romlebic aTwleulebs atareben sisxlisRvraSi da
araferi iq ar regulirdeba. Cemi azriT didi Secdomaa imis fiqri, rom sadRac
viRacas vWirdebiT, rom navTobsadeni gadagvarCens da a.S. es aris mxolod qveynis
ganviTarebisTvis xelSemwyobi piroba. Tu TviTon saqarTvelo da misi moqalaqeebi
ver mivlen iqamde rom SeTanxmdnen Tu rogori unda iyos es qveyana, Tu ra aris
Rirebuli, sxvagan es sakiTxebi ver da ar gadawydeba.
me mgonia rom yvelaferi midis imisaken, rom Camoyalibdes axali tipis politikuri
filosofia, romelic arc memarjvene iqneba, arc memarcxene, radganac im gagebiT
politikuri konfliqti romelic arsebobda memarjveneebsa da memarcxeneebs Soris
Tundac 30 wlis win aRar aris amdenad aqtualuri. magram Cvens winaSe bevrad ufro
martivi problemebi dgas, adamianis Rirseba, misi uflebebi, Tanasworuflebianoba. es
iseTi ideebia razec kamaTi aRar mimdinareobs. mxolod amis mogvarebis Semdeg aris
SesaZlo fiqri iseT sakiTxebze rac mwvaved dgas ganviTarebul qveynebSi.
xaTuna sanikiZe, fsiqologi-konfliqtologi:
pirvel rigSi aqcenti unda gakeTdes ZiriTadi socialuri moTxovnilebebis
dakmayofilebaze. rodesac sazogadoebis didi nawili darCenili aris yovelgvari
socialuri uzrunvelyofis gareSe da ver xerxdeba moTxovnilebebis dakmayofileba
veranair doneze yovelTvis iarsebebs imis kera, rom raRacam gamoiwvios agresia da
konfliqturi situaciebi. Sesabamisad moTxovnilebebis dakmayofileba da problemebis
mogvareba uzrunvelyofs konfliqtis Tavidan acilebas. pirvel rigSi unda
arsebobdes socialuri usafrTxoebis gancda, radgan sazogadoeba absoluturad
daucvelia da yvelafris eSinia. aseve cvlilebebi unda ganxorcieldes ganaTlebis
sistemaSi - ganaTlebis sistema adaptirebuli unda iyos sazogadoebis moTxovnebze.
unda arsebobdes imis saSualeba, rom sazogadoebam miiRos ganaTleba im formiT,
rogoriTac Tvlis saWirod, am SemTxvevaSi gansakuTrebiT axal-gazrdebze maqvs
laparaki.
xelfasebis gazrda ra Tqma unda aucilebelia, magram amis garda saerTod dasaqmebis
problema aris mosagvarebeli, radganac sazogadoebis yvelaze jansaRi da aqtiuri
nawili, romel-sac gaaCnia funqcionirebis moTxovnileba TviTrealizacias ver
axdens, Sesabamisad es adami-anebi imuxtebian uaryofiTi emociebiT, viTardeba agresia
rac damatebiT problemebs warmoqmnis.
me mTis mwvervalze viyavi”
masala moamzada ia merkvilaZe
dRevandeli travmirebuli qarTuli sazogadoeba permanentuli stresebiTa da
gadauwyveteli problemebiT `daxunZluli~ Seegeba axal aTaswleuls. kriminalur-
korufciuli da politikur-socialuri bataliebiT gadaRlils, bunebrivia ar
axsendeba, rom msoflios am bataliebis mogvarebis alternatiuli gamocdilebac
aqvs. gza, romelic araZaladobas, toleran-tobas da adamianTa Soris adamianuri Tu
RvTiuri kavSiris arsebobas moicavs. es ar aris fantazmi. es adamianis mier Seqmnili
realobaa. Tumca sastiki kanonzomierebac araa fantazmi. amgvar araordinalur
admianebs ... klaven.
mahaTma gandi, martin luTer kingi... es is pirovnebebia, romelTa Sinagani samyaro
ver, Tu jer ver `moergo~ planetis mkvidrTa gonsa da guls. ramdenad grZnobs
dRevandeli adamiani cnebis `giyvardes mteri Seni~ aucileblobas? martin luTer
kingis suliskveTebidan ra SeiZleba gadmovitanoT qarTul sinamdvileSi? rogor
aRviqvamT dRevandeli situaciidan gamomdinare, Cven, qarTvelebi liberalizms,
politikur liderobas, adamianTa uflebebis uzena-esobas? ra aris samarTlebrivi
saxelmwifo? aris Tu ara krizisi saqarTvelos `Cveuleb-rivi” mdgomareoba?
am da sxva sakiTxebze saintereso diskusia gaimarTa `konfliqtebisa da
molaparakebebis saerTaSoriso kvleviTi centris” bazaze Seqmnil klub `akordSi~.
`akordis~ pirveli akordi swored martin luTer kingis dabadebis dRes mieZRvna (19
ianvari). am adamians Tanamema-muleni `pirvel amerikel wmindans~, `msoflios
saCuqars~, termin `Zvirfasi sazogadoebis~ damamkvidrebels da ideur winamZRols
uwodeben. swored misi cxovrebis da tragikuli aRsasrulis Sesaxeb gviambo
specialurad am dRisTvis mowveulma stumarma, amerikelma profesorma b-n jon hikim.
msmenelebi da diskusiaSi monawileni ki gaxldaT arasamTavrobo organizaciebis,
masmediis warmomadgenlebi. isini, vinc dRes sazogadoebis sijansaRis pulss adevneben
Tvalyurs.
* * *
martin luTer kingma saintereso cxovreba ganvlo saeklesio msaxuridan SavkanianTa
lideramde, nicSesa da marqsis Teoriebis kritikidan qristesa da gandis
`liturgiamde~. igi im pirovnebaTa (vaSing-toni da linkolni) sameulSia, romelTa
dabadebis dRes nacionalur dResaswaulad aRniSnaven a.S.S.-Si.
yvelaferi ki iqidan daiwyo, rom igi mRvdelmsaxurad montgomeriSi Cavida. verc ki
warmoidgenda, rom nebsiT Tu uneblied moxvdeboda iseT krizisul mdgomareobaSi,
sadac araZaladobrivi winaaRmdegobis meTo-dis gamoyeneba mouxeboda. igi maSin 26
wlis gaxldaT...
* * *
Savkaniani qalis - roza parksis uarma avtobusiT mgzavrobisas zangisTvis
`gankuTvnil~ adgilas, transportis ukana nawilSi gadasuliyo, raTa
TeTrkanianisTvis adgili daeTmo, saprotesto aqciebis mTeli talRa aagora.
rasistebis mier igi dapatimrebul iqna. amas ki gaficvebi da qalaqis ekono-mikuri
paralizeba moyva. xalxma kingi `moixmo~, raTa am moZraobas saTaveSi Cadgomoda...
SeZlo ki man Tavisi nanatri `Zvirfasi sazogadoebis~ Seqmna? erTi kia, rom sokra-
tes, platonis, hegelis, Tomas akvinelis, gandis, wminda avgustines ideebiT
nasazrdo-ebi adamiani mTeli arsiT CaerTo Tavisi ocnebis ganxorcielebaSi. ocneba
ki gaxldaT is, rom Savkanianebsa da TeTrkanianebs Tanabari uflebebi hqonodaT... rom
adamianebi TavianT maxinj stereotipebs SewinaaRmde-gebodnen... rom Raribebsa da
mdidrebs Soris Tanasworuflebianoba damkvidrebuliyo... `dabrmavebuli~ xalxisTvis
mSvidobiani daumorCileblobis saSualebiT Tvali aexila. Tavad igi werda: `gandi,
albaT, admianTa istoriaSi pirveli iyo, vinc qristes moraluri siyvaruli
pirovnebaTa Soris urTierTqmedebaze gadaitana da farTomaStabian efeqtur
samoqmedo Zalad aqcia. gandisTvis siyvaruli yvelaze Zliermoqmedi iaraRi gaxldaT
socialur-koleqtiuri cvlilebebis gansaxorcie-leblad. swored siyvarulisa da
araZala-dobis gandiseul gaazrebaSi me vipovne socialuri gardaqmnebis meTodi.
vipove is, rasac didixania veZebdi~...
ocdacxrameti wlis asakSi kingi mokles. mokles maSin, roca morigi samSvido-bo
protestisaTvis emzadeboda. man icoda, rom mis sicocxles safrTxe emuqreboda,
magram xalxs ganucxada, rom am `wvrilmans~ arsebiTi mniSvneloba ar hqonda. `me
mTis mwvervalze viyavi da arafers vnanob... mec minda didxans sicocxle, magram axla
es naklebad maRelvebs. me uflis nebis Sesru-leba minda. man ki mwvervalze asvlis
ufleba momca. me mimovixede da nanatri miwa davinaxe... me arafris meSinia...~
ramdenime saaTis Semdeg igi mokles...
robert kenedim, romelmac or TveSi kingis tragikuli bedi gaiziara, amerike-lebs
auwya: `kingis sikvdili samudamo sisxlian laqad darCeba Cvens miwaze. Cven unda
SevecadoT am adamians mTeli guliTa da grZnobiT gavugoT. iqneb SevZloT adamianuri
sigiJis morjuleba da srulyo-fil samyaroSi cxovreba...~
* * *
`me verasodes ver Seveguebodi individualuri Tavisuflebis SezRudvas. axlac
darwmunebuli var, rom adamiani warmoadgens mizans, rom igi - RvTis qmni-lebaa.
adamiani ki ar aris Seqmnili saxelmwifosTvis, aramed saxelmwifoa - adamianisaTvis.
waarTva adamians Tavisufleba - es imas niSnavs, rom igi sagnad aqcio... adamians
arasodes ar unda moepyro, rogorc saxelmwifos miznebis asrulebis saSualebas.
adamiani Tavadaa mizani.~
`gandis Seswavlisas me aRmovaCine, rom namdvili pacifizmi aris borotebisadmi
arSewinaaRmdegeba ki ara, aramed borote-bisadmi araZaladobrivi SewinaaRmdegeba. am
or pozicias Soris mniSvnelovani gansxvavebaa. gandi borotebas mTeli energiiTa da
ZaliT ebrZoda, magram igi ewinaaRmdegeboda ara siZulviliT, aramed siyvaruliT.
namdvili pacifizmi aris siyvarulis ZaliT borote-basTan SewinaaRmdegeba, romelic
emyareba imas, rom sjobs boroteba aitano, vidre Tavad iyo borotebis wyaro~.
`modiT, viyoT realistebi da vikiT-xoT: rogor SeviyvaroT Cveni mtrebi?
upirveles yovlisa, Cven CvenSi pati-ebis grZnoba unda ganvaviTaroT. mas, visac
patieba ar SeuZlia, arc siyvaruli Seswevs.
patieba es ar aris imis ignorireba, rac gakeTda an borotebis sikeTed wardgena.
ufro swored es imas niSnavs, rom ganxorci-elebuli boroteba amieridan aRar
warmoad-gens urTierTobis damyarebis bariers. patieba - es aris katalizatori,
romelic qmnis im atmosferos, romelic aucilebelia axali nabijebis gadasadgamad,
axali cxovrebis dasawyebad.~
`radganac araZaladobis filosofia mniSvnelovan rols asrulebs, upriani iqneboda
am koncefciis Sinaarsi mokled mimovixiloT.
pirveli: unda aRvniSnoT, rom araZaladobis politika - es ar aris laCar-Ta gza. es
aris winaaRmdegoba. Tu vinme am meTods imitom iyenebs, rom eSinia an ar aqvs
saSualeba Zaladobas mimarTos, es kidev ar niSnavs WeSmarit araZaladobas.
SemTxveviT ar ambobs gandi, rom Tu silaCre Zaladobis erTaderTi alternativaa,
sjobs vibrZoloT. gandis gacnobierebuli hqonda, rom arsebobs sxva alternativac:
arc erTi adamiani Tu adamianTa jgufi ar unda moiqces usindisod, samarTliani
saqmisaTvis Zaladobas ar unda mimarTos, radganac arsebobs araZaladobis gza.
es Zlieri adamianebis gzaa. es ar aris umoqmedo pasiurobis gza. frazas `pasiuri
winaaRmdegoba~ xSirad arasworad igeben da mas `srul umoqmedobad~ aRiqvamen, roca
adamiani borotebas mSvidad egueba. amave dros araferi araa ise Sors simarTli-sgan,
rogorc es fraza. araZaladobrivi winaaRmdegobis mimdevari im saxiTaa pasiuri, rom
igi fizikur Zaladobas ar mimarTavs Tavisi mowinaaRmdegeebis mimarT, magram misi
tvini da emociebi aqtiuria. igi gamudmebiT eZebs gzas, raTa daarwmunos
mowinaaRmdege imaSi, rom igi ar iqceva sworad. Tu am meTodSi ar aris fizikuri
aqtiuroba, samagierod aris uzarmazari sulieri muxti.
meore: riT xasiaTdeba araZala-dobrivi politika? - es aris mowinaaRmdege Zalis
Seuracxyofis gamoricxva. mizani is ki ar aris, rom mowinaaRmdege gaanadguro,
aramed is, rom misi siyvaruli da TanagrZnoba daimsaxuro. am politikis momxreebs
TavianTi protesti SeuZliaT gamoxaton boikotiT an TanamSromlobaze uaris TqmiT.
magram Tavad es moqmedebebi ar warmoadgenen TviTmi-zans. isini mowinaaRmdegis
mxareSi sir-cxvilis grZnobis gamowvevas cdiloben. namdvili mizani ki codvis
gamosyidva da Serigebaa. araZaladobis saboloo mizania - Rirseuli sazogadoebis
Seqmna, maSin roca Zaladoba tragediasa da sasowarkveTilebas Sobs.
mesame: am politikis Tvisebaa is, rom moqmedeba boroti Zalebis winaaRmdegaa
mimarTuli da ara am borotebis matare-beli adamianebis winaaRmdeg. araZaladoba
ebrZvis borotebas da ara mis msxverplT, anu im adamianebs, romlebic am borotebas
atareben. me minda vuTxra montgomeris mcxovrebT: `Tqveni konfliqtis fesvebia ara
sxvadasxva feris kanis mqone adamianebis dapirispireba, aramed usamarTlobis da
samarTlianobis, sibnelis da sinaTlis dapirispireba~.
meoTxe: am politikas axasiaTebs is, rom Sen SegiZlia tanjva ise miiRo, rom
dartymas dartymiT ar upasuxo. araZalado-biTi winaaRmdegobis momxre pirobebiT
Seqmnil Zaladobas iRebs, magram arasodes ar badebs Zaladobas. gandi werda:
`yvelaze mniSvnelovani cxovrebaSi miiRweva ara marto jansaRi azriT, aramed
tanjviT~. da Semdeg: `tanjva ufro qmediTi saSualebaa, vidre Seecado mowinaaRmdege
junglebis kanoniT Secvalo.~
mexuTe: am politikis maxasiaTebelia is, rom igi gamoricxavs ara marto Zaladobas
garedan, aramed Sinagan Zaladoba-sac. araZaladobis momxre ara marto uaryofs
Tavisi mowinaaRmdegis fizikur ganadgurebas, aramed mis siZulvilzec ambobs uars.
am politikis qvakuTxedi siyvarulia.
meeqvse: araZaladoba amtkicebs, rom msoflios wesrigi samarTlianobas eyrdnoba.
aqedan gamomdinareobs momavlis rwmena, msoflios aRmSeneblobis suli. ara aqvs
mniSvneloba, Tu ra saxiT arsebobs igi. magram es aRmSeneblobiTi Zala realobis
gancalke-vebul elementebs harmoniul mTlianobad gardaqmnis.
* * *
ra SegviZlia Cven, saqarTvelos moqalaqeebma harmoniul mTlianobas SevZi-noT? Cveni
kultura da cnobiereba sakmao resurss gvaZlevs amisaTvis.
SevZlebT Tu ara?
es TiToeuli CvenTaganis gadasawyvetia.
qalis da mamakacis sxeuli XX saukunis perspeqtividan
nana berekaSvili
sakuTari sxeulis mimarT adamiani yovelTvis gansakuTrebul interess iCenda.
xelovnebaTmcodneebs Tu verwmuneT, msoflio saxviTi xelovnebis istoriaSi
adamianis sxe-uli saerTo jamSi yvelaze xSirad gamosaxu-li obieqtia.
amave dros kacobriobis TiTqmis mTeli istoriis manZilze xelovnebis Semqnelebi da
momxmareblebic ZiriTadad mamakacebi iyvnen. risi gamosaxva surdaT, an ar surdaT,
risi eSinodaT?
Tumca sxeulebrivi gansxvavebebi sqesTa Soris sruliad obieqturia da TvalnaTlivi.
warmodgenebi qalebsa da mamakacebs Soris gansxvavebebze efuZneba ara marto
anatomias, aramed socialur da masTan dakavSirebul fsiqologiur faqtorebsac.
sxeuli, aseve simboloa da raRac Tvalsaz-risiT `konstruirebuli~, anu Seqmnili
da mogonili obieqtia. am konstruqts qmnis yoveli konkretuli sazogadoeba Tavisi
ideologiis, religiuri warmodgenebis, modis, cxovrebis wesis, ierarqiis da msgavsi
maxasiaTeblebis safuZvelze.
gavixsenoT, ramdenjer Seicvala sxeuli Tundac XX saukunis manZilze: droisa da
modis moTxovnebis Sesabamisad icvleboda adamianebis simaRle, formebi, Ta-vis qala,
saxis nakvTebi. dRevandeli qarT-veli axalgazrda cotaTi Tu hgavs ociani wlebis
qarTvels. iaponeli eri ormoci wlis ganmavlobaSi 30 santimetriT gaizar-da.
sazogadoebis moTxovnis anu “SekveTis” mixedviT iWreba axali sxeuli da es cvli-
lebebi ver aixsneba mxolod sakvebis, ra-diaciis Tu genetikis oinebis saSualebiT.
amave gziT sazogadoeba ayalibebs sqes-TaSoris genderul gansxvavebebsac. genderi
sqesis socialuri ekvivalentia. sqesi dRes mxolod biologiur kategorias
aRniSnavs. igi Tandayolilia, xolo genderi anu Tviseba, roli, statusi da sqesTan
asocire-buli sxva niSani konstruirdeba, da Tanac yvela sazogadoebaSi -
sxvadasxvanairad.
xdeba isec, rom is, rac erT konkretul sazogadoebaSi sqesisTvis damaxasiaTeblad
da normad iTvleba, sxva sazogadoebaSi meore sqesisvis damaxasiaTeblad SeiZleba
CaiTva-los. margaret midi, gamoCenili antropo-logi, 40-ian wlebSi gakvirvebuli
darCa, roca aRmoaCina axal gvineaze tomi, romelSic sqesTan dakavSirebuli niSnebi
da qcevebi CvenTvis Cveulis sruliad sawina-aRmdego iyo: qalebi iyvnen saqmianebi,
moqni-lebi, mokrZalebulad ecvaT, organizebulad da efeqturad muSaobdnen.
mamakacebi ixate-bodnen, ipranWebodnen, rogorc `Cveni maRali sazogadoebis qalebi~,
Woraobdnen, Wirveu-lobdnen. isini saqmisgan Tavisuflebi iyvnen da maT mTavar
sazrunavs qalebisTvis Tavis mowoneba warmoadgenda.
aseTi magaliTebi bevria da isini swored im faqtis ilustraciaa, rom genderi ar
aris mudmivi kategoria da rom adamianTa warmodgenebze ufroa damokidebuli, vidre
biologiaze. adamianis sxeulic ki, romelic TvalsaCinoa da dakvirvebadi, mainc
eqceva genderis anu konstruirebuli Sexedulebis gavlenis qveS. magaliTad, qalisa
da mamakacis sxeulebis garSemo, maTi gansxvavebebis garSemo yovelTvis mravali miTi
da cru-rwmena arsebobda. isini aisaxeboda mistiur SiSSi, akrZalvebSi da specialur
ritua-lebSi... dResac, zogierTi tradicia da religia krZalavs sxeulis calkeuli
nawi-lebis gamoCenas. mraval kulturaSi gavrce-lebulia sxeulis nawilebis
damaxinjebis praqtika...
unda aRiniSnos, rom Cvens samyaroSi, sadac mravali saukune mamakacis Tvalsazrisi
batonobda (amas mecnierebaSi androcentrizms uwodeben, sityvidan `andr~ - mamakaci)
qali da qalis sxeuli aRiqmeboda rogorc `sxva~ da ara `me~, rogorc obieqti da
ara subieqti, rogorc mamakacuri etalonidan gadaxveva. Tavisi sxeulis
konstruirebaSi qali ar iRebda monawileobas. is mxolod pasiuri `Semsrulebeli~
iyo. sxvisi TvaliT danaxu-li qali ki, cxadia, Znelad Sesacnobia. xSirad gaigonebT
gamoTqmas _ qali saidum-loa, magram visTvis aris igi saidumlo? cxadia, ara TviT
qalisTvis, aramed imisTvis, vinc kacobriobis saxeliT gamodioda da sinamdvileSi
mxolod misi erT-erTi naxe-varia. amitom qalis sxeulis gagebaSi bevri bundovanebaa,
miTebi ereva biologias da biologia ereva socialur moTxovnebs.
qalis da mamakacis sxeulebze war-modgenebis istoriaSi cnobilia ori gansxva-
vebuli Tvalsazrisi anu modeli: calsqe-siani modeli gvTavazobs im azrs, rom ori
sxvadasxva genderi _ qaluri da mamakacuri _ Tavis safuZvelSi erTsa da imave
sqess gulisxmobs. orsqesiani modeli ki im azridan amodis, rom qali da mamakaci
imTa-viTve gansxvavebulni da urTierTSemavsebelni arian. sainteresoa, rom
calsqesiani modeli ufro didi xnis ganmavlobaSi da farTod iyo gavrcelebuli.
Zveli berZnebis warmodgenebSi qali mamakacis Semcirebuli aslia. amasTan is, rac
mamakacs garedan aqvs, qalis sxeulis SigniT aris moTavsebuli. magaliTad saSvi-
losno - penisis ekvivalentia, menstruacia - eakulaciis. imas, rac ar gaaCnda
mamakacs da gaaCnda qals, ubralod ignorirebas ukeTebdnen. sakvercxeebs, romlebic
XIX saukunidan qalurobis sinonimad gadaiqca, adre sakuTari saxelic ki ar hqonda.
XVII saukunemde evropaSi anatomebs ar gaaCndaT saSos aRmniSvneli sityva.
yvelaferi mamakacuri modelis mixedviT igeboda da moiazreboda. igi ufro
srulyofilad miiC-neoda.
sazogadoebriv cxovrebaSi, sadac mamakacebi SeuzRudavad batonobdnen cals-qesiani
modeli imas uCvenebda, rac isedac cxadi iyo mTliani kulturidan: yvelafris
sazomi mamakacia, xolo qali, rogorc calke kategoria ar arsebobs. igi ubralod
ufro naklebi, raRaceebis armqone, susti, uunaro, magram igive kategoriis arsebaa.
adamianis sxeulis etaloni ki mamakacis sxeulia.
me XVIII saukunidan, qalebsa da mamakacebs Soris gansxvavebebis xazgasma
ideologiurad mniSvnelovani gaxda. aqa iq ukve `saSiSad~ gaiJRera qalTa
Tanasworobis Temam. amitom gaxda saWiro axli Teoria, romelic gaamarTlebda
sqesTa Soris arse-bul socialur, uflebrivi da statusur gansxvavebebs... da
calsqesiani modeli orsqe-siani modeliT Seicvala. am modelis mixed-viT yvelaferi
qaluri da mamakacuri abso-lutur winaaRmdegobaSia erTimeoresTan. es yvela
sqesobriv niSnebze vrceldeba. axala-xans amerikaSi gamosul wignSi `ConCxis
istoria”, naCvenebia Tu rogor gamoisaxeboda sxvadasxva droSi da kulturebSi
adamianis ConCxi. XVIII saukunemde anatomebi mamakacis da qalis ConCxs erTnairad
xatavdnen, oRond qalis ConCxi zomiT ufro patara iyo (calsqesiani modeli). XVIII
saukunis gamo-saxulebebSi ConCxebi imdenad gansxvavebulad gamoiyureba, rom verc ki
mixvdebiT ekuTvnis Tu ara orive adamians. mamakacis `aTleturi~ ConCxi gamoisaxeba
Rirseul pozebSi, xolo qalis ConCxi, ganuviTarebeli Zvlovani sistemiT,
gamoisaxeba mokrZalebul pozaSi, dafaruli aqvs uxerxuli adgilebi da Tavze
lamazi qudic ki axuravs.
p. pikaso. `skulptori da mideli~
mamakacurobis mTavari principi Semdegia: mamakaci ar unda gavdes qals, is yovelTvis
da yvelgan unda rCebodes subieq-tad da mdgomareobis baton-patronad. mamakacis
sxeuli ZiriTadad ori metaforis saxiT gamoisaxeboda: rogorc Zalauflebis da
Zalis simbolo an rogorc silamazis da siamovnebis simbolo - yvela SemTxvevaSi,
misi sxeuli moZravi da aqtiuri unda yofi-liyo.
qali (gansakuTrebiT evropul xelov-nebaSi) pasiur pozaSia da Tavisi mimzidveli
siSiSvlis demonstracias axdens potenciuri mayureblis - mamakacis winaSe.
amdenad, qalis sxeulze `SemkveTi~ da misi `momxmarebeli~ - yvela droSi mamakaci
iyo. xolo mamakacis erT-erTi SekveTa ki mdgomareobda imaSi, rom qalis sxeuli ar
gamxdariyo misi konkurentunariani. sxeuli, romelsac eqneboda Tavisuflebis,
Zalauf-lebis da subieqtad gaxdomis atributebi da Sesabamisad pretenzia, mas ar
awyobda. qalis sxeuli sxvadasxva modifikaciebiT, mainc yovelTvis iWreboda im
Targze, rom Seeqmna da SeenarCunebina qalisTvis arasrul-fasovanis, sxvaze
damokidebulis, sustis, daucvelis, magram amave dros esTetikuri da fizikuri
siamovnebis momniWebelis saxe. amitom qalis sxeulis sasurveli atributebi iyo:
wvrilweliani, ganieri menjiT, dam-reci mxrebiT, mamakacze sagrZnoblad dabali,
didi mucliT (sasurvelia orsuli), fom-flo, TeTri. amas emateboda moZraobis Sem-
zRudavi da mouxerxebeli tanisamosi, ara-stabiluri fexsacmeli, rTuli
varcxniloba da mZime samkauli. ase konstruirebuli qalis sxeuli Zalian momgebiani
iyo mamakacisTvis. mas SeeZlo warmatebiT Seesrulebina rep-roduqciuli da
momsaxureobiTi valdebu-lebebi. is akmayofilebda garkveul seqsu-alur `esTetikas~
da seqsualurad mimzid-velad miiCneoda. da, rac mTavaria, radika-lurad
gansxvavdeboda mamakacisgan. amgvarad moazrebul sxeuls bunebrivia Tan axlda miTebi
mis (qalis) uunarobaze mTel rig fizikur, inteleqtualur da sulier saqmi-
anobebSi: misTvis daxuruli iyo sazogado-ebrivi sferoebi, daxuruli iyo
universite-tebi da xelovnebis sferoebi, rom araferi vTqvaT politikaze da
religiaze. sporti ukanasknel dromde qalebisTvis uweso da mZime saqmianobad
iTvleboda (Tumca saxlSi qali yovelgvar mZime samuSaos asrulebda). warmoidgineT
kranaxis, ticianis an rubensis qalebi amgvari `seriozuli~ saqmeSi: magali-Tad,
universitetis kaTedraze, poli-tikuri debatebis dros an Tundac ubralod, martod
mosiarule! marTlac didi xani araa, rac qalma damoukideblad gadaadgilebis
ufleba moipova. misi sxeuli imdenad arasrul-yofilad iyo wamosaxuli, rom yovel
wuTSi SeiZleboda guli wasvloda, fexi eRrZo, waqceuliyo da ver amdgariyo, ver
moexerxebina swrafi reagireba, ver garkveuliyo situaciaSi da xifaTisgan Tavi ver
daexsna. ai aseTi arasando sxeuli uboZa qals patriarqalurma samyarom.
SeiZleba gvefiqra, rom samagierod mamakacis sxeuli konstruirdeboda qalis mier.
xom bunebrivia, rom Tu sxeulisTvis mniSvnelovania sqesobrivi mimzidveloba, igi
pirvel rigSi meore sqesis interesebs akma-yofilebdes. magram ase ar xdeboda.
sinamd-vileSi qalebs mraval kulturaSi mamakacis yurebac ki ekrZalebodaT. yureba,
mzera statusuri kategoriaa. yureba da Sexeba socialuri privilegiaa ufrosisa
umcrosis mimarT. qali ki, yovelTvis, an TiTqmis yovelTvis `umcrosebSi~ gadioda.
kacs SeeZ-lo eyurebina, damtkbariyo, Sexeboda, (kidev ufro metic eqna) da gamoesaxa
qali. piriqiT SeuZlebeli iyo. qal mxatvrebs ukanasknel dromde ekrZalebodaT
mamakacis sxeulis gamosaxva. XIX saukunis safrangeTSi qalebi ar daiSvebodnen
samxatvro akademiaSi. mize-zad mohyavdaT an maTi uunaroba ziarebodnen maRal
xelov-nebas, an uwesoba, an kidev ufro sasacilo argumenti - maTi repro-duqciuli
unarebis daqveiTeba. yvelaze xSirad ki gaigonebdiT, rom wesieri qali ar unda
uyurebdes SiSvel mamakacs.
sinamdvileSi zrunavdnen ara imde-nad qalis umankoebaze, ramdenadac mamakaci -
naturis mdgomareobaze, romelic qalis mzeris qveS ususuri xdeboda. aseTive
situa-cia iyo anatomiis gakveTilebTan dakavSirebiT.
mamakacis sxeulis etalonebs isev mamakaci qmnida. principi igive iyo: mamakci
maqsimalirad ar unda hgavdes qals. imis SiSi, rom ar gamoiyurebodes qalurad
kargad aisaxeba mamakacis silamazis kriteri-umebSic. `namdvili mamakaci~ odnav
uxeSia, is ar zrunavs imaze, rom Tavi moawonos sxvas. lamazi mamakacis mamakacuroba
eWvs iwvevs. zogierTi avtori saerTod erideboda mamakacis silamazeze saubars.
inglisur enaSi mamakacis da qalis silamaze da mimzidveloba sxvadasxva sityviT
gamoixateba. Tu mamakacis dasaxasiaTeblad gamoiyenebT sityva “Beautiful”-s, es orazrovnad da Seuracmyofeladac ki gaiJRers.
rogorc vTqviT, mamakacis sxeuli mama-kacebis mzeriTve igeboda, romelic Tavisi
bunebiT konkurentuli da araerotulia. xSirad mamakacis sxeuli etalonebi aramim-
zidveli, da SemaSinebelic kia. magram miuxe-davad imisa, rom mravali saukunis
ganmav-lobaSi inergeboda kunTebdaberili monstris ideali, kvlevebi uCvenebs, rom
realuri qali lamaz, mgrZnobiare, mzrunvel Tavis msgavss da TavisTvis gasageb
mamakacs aniWebs upiratesobas.
davubrundeT qalis sxeuls. rogorc avRniSneT, igi mamakacis mzerisa da survili-
samebr yalibdeboda. magram XX saukunem moitana axali perspeqtiva qalis sxeulis
xedvaSi. qalTa uflebebis gafarToebam, qalis sazogadoebrivi funqciebis Secvlam,
sxvadasxva politikurma da ekonomikurma koliziebma qalis sxeuli gamoanTavisufla
mamakacTa azris erTpirovnuli diqtatisgan. mas gauCnda iluzia, rom misi sxeuli
masve ekuTvnis. qalma mimarTa TviT-refleqsias da mraval crurwmenebs farda axada.
man aRmoaCina, rom misi sxeuli sakmaod moxerx-ebulia da moZravi, is Tvisebebi,
romlebic miewereboda mas da bunebrivad miiCneoda, genderuli stereotipebi
aRmoCnda. samoci-anma wlebma, romlebic Tavisuflebisa da TviTgamoxatvis
TvlsazrisiT uprecendentoa, moitana sxeulis axali koncefcia. grZel-fexa,
viwromenjiani, mxargaSlili, navar-jiSebi da mzedakruli qalis sxeuli iseTive
norma gaxda, rogorc misi sruliad sawina-aRmdego ramdenime aTwleulis win. qalis
sxeuli marTlac miuaxlovda `oqros eta-lons~ - mamakacis sxeuls.
aRmoCnda, rom gansxvaveba qalisa da kacis sxeulebs Soris xelovnurad iyo
utrirebuli. es utrireba simbolur funq-cias asrulebda, emsaxureboda mamakacTa
azris batonobas da misi upiratesobis Cvenebas. cvlilebebis oponentebi miiCneven,
rom qalis sxeulma dakarga `qaluroba~, igi ise kargad veRar Seasrulebs Tavis
`ZiriTad daniSnulebas~ - reproduqciis funqcias. esec erT-erTi gavrcelebuli
miTia. miuxedavad opo-nentebis SeSfoTebisa, `axali qali~ iseve warmatebulia repro-
duqciis unarSi da ufro gamZlec. ubralod xdeba is, rom qals surs TviTon
ganagos Tavisi sxeuli da Sesabamisad misi erT-erTi funqcia reproduqcia, saboloo
perspeq-tivaSi qali Tvlis, rom misi sxeuliT mra-valsaukunovan manipulacias bolo
unda moeRos. hyavdes Tu ara bavSvi da rodis - es aRar SeiZleba iyos mamakacebis
sajaro ganxilvis sagani an religiuri Tu tradici-uli tabuebis obieqti. aseve ar
SeiZleba qalis sxeuli gaxdes vaWrobis, seqsualuri eqspluataciis, masobrivi
informaciis saSua-lebebis tiraJis gazrdis an nebismierad gagebuli moxmarebis
sagani.
samwuxarod, dRevandeli masobrivi informaciis saSualebebi, gansakuTrebiT reklama
da moda qalis sxeuls axal kaba-laSi agdebs. es industriebi tradiciulad
mamakacTa xelSia. mamakaci kvlav qmnis qalis sxeulis etalonebs bazris moTxovnebis
Sesabamisad. dRes mas sxva niSnebi aqvs. dRes igi moqnilia da mzedakruli, maRali da
wvrili, margam kvlav obieqti da kvlav konstruirebuli. qalis sxeuli ver eRirsa
TavisTavadobas. es jer mxolod mamakace-bisaTvis dasaSvebi fufunebaa.
Tvalsazrisebi
moamzada naTia verulaSvilma
migel darsi de olivera
“CIVITUS” aRmasrulebeli komitetis Tavmjdomare, aSS.
• ras niSnavs samoqalaqo sazogadoeba?
samoqalaqo sazogadoeba xSirad ixsenieba rogorc “mesame seqtori”. saxelmwifos
samoqalaqo saqmianobisagan gansxvavdebiT, is nebayoflobiTia. demokratiul
sazogadoebaSi misi daniSnulebaa uzrunvelyos kavSiri saxelmwifosa da moqalaqeebs
Soris.
moqalaqeebi, romlebic sxvadasxva kulturuli jgufis wevrebi arian, ikribebian,
erTiandebian da TanamSromloben imisaTvis, rom ganxorcieldes da miRweuli iqnas
bednierebis ZiebisaTvis samarTliani da Tavisufali pirobebi.
• ra saxis struqturebisagan Sedgeba samoqalaqo sazogadoeba?
samoqalaqo sazogadoeba Sedgeba yvela tipis nebayoflobiTi kavSirebisagan. esenia:
eklesiebi, samezoblo organizaciebi, kOoperativebi, gaerTianebebi, partiebi, interes-
jgufebi, socialuri moZraobebi, saqvelmoqmedo dawesebulebebi da ojaxebi.
• ra kavSiria saxalxo politikasa daa samoqalaqo sazogadoebas Soris?
saxalxo politika ufro mets niSnavs, vidre kanonis morCileba, arCevnebSi
monawileobis miReba da gadasaxadebis gadaxda. samoqalaqo politikas qmnian aqtiuri
moqalaqeebi, romlebic moqmedeben, raTa moipovon meti kontroli sakuTar momavalze;
anu rodesac moqalaqeebi muSaoben erTad sazogadoebrivi mdgomareobis
gasaumjobeleblad. sazogadoeba ar aris uzenaesobis xma, aramed igia realuri da
saWiro politikuri Zala.
xalxi, romelic monawileobs saxalxo politikaSi, sistemebs cvlis. es cvlileba
piradi iniciativis gaaqtiurebiT miiRweva da politikis SezRudviT. moqalaqeebis
mier politikis SezRudava niSnavs, rom isini kontrols uweven mTavrobis mier
gatarebuli politikis efeqturobas da aqtiurad erTvebian politikur procesebSi.
Tuki erT pirovnebas SeuZlia Secvalos sistemis muSaoba, xalxi valdebulia
imoqmedos, raTa ar moeqces gavlenis qveS.
* * *
tomas brijis
filosofiis mecnierebaTa profesori, minstkerisis saxelmwifo universiteti, aSS.
• ra roli aqvs ojaxs samoqalaqo kulturaSi?
samoqalaqo kultura aris urTierTSemavsebeli cneba; is Sedgeba sxvadasxva
kulturebisagan. masSi monawileoben moqalaqeebi romlebsac ukve Camoyalibebuli
aqvT msofmxedveloba da miznebi. sazogadoebis, garemos moraluri standartebi,
romelsac isini ekuTvnian da romelSic cxovroben. sazogadoebis moraluri
idealebis gavlena pirovnebaze iwyeba dabadebisTanave, ojaxur garemoSi. ar unda
dagvaviwydes, rom ojaxi garkveuli eTnosis, klasis an religiuri jgufis nawilia.
swored ojaxur garemoSi SeZenili Rirebulebebi gansazRvravs pirovnebis
Camoyalibebis process, miznebsa da msoflmxedvelobas.
imisaTvis rom pirovneba gaxdes samoqalaqo kulturis srulyofili wevri,
aucilebelia iswavlos pativiscema sxvaTa mimarT. es miSnavs, rom moqalaqeebi unda
aRiqvamdnen erTmaneTs Tavisufal da Tanaswor pirovnebebad, individebad. maT Soris
ar unda arsebobdes erovnuli, religiuri an sxva saxis stereotipebi. samoqalaqo
kulturaSi monawile moqalaqeebi unda Seadgendnen erT mTlianobas. am
daunawevrebel mTlianobad Camoyalibiba xdeba mxolod samoqalaqo sazogadoebis
Seqmnis procesis gavlis Semdeg. samoqalaqo gardaqmna aris pirovnuli miswrafebebisa
da TviTSegnebis gardaqmna.
erToblivi muSaobis dros, nebismier pirovnebas unda SeeZlos droebiT gverdze
gadados misi stereotipebi, tradiciebi da msoflmxedveloba. igi unda moergos im
jgufur, sazogadoebriv morals visTanac muSaobs da pativi sces TiToeuli
minawilis erovnul TviTSegnebas da tradiciebs, romelic ase gansxvavdeba
erTmaneTisgan.
* * *
randa slim
saerTaSoriso samoqasaqo sazogadoebis pregramebis direqtori, “Kettering Foundation”, aSS.
• ra kavSiria samoqalaqo sazogadoebasa da demokratias Soris?
dRes Zalian mniSvnelovania moqalaqeebis gaaqtiureba. es demokratiis ara marto
gadarCenis, aramed misi efeqturobis garantiac iqneba. xalxi ukve acnobierebs, rom
marto demokratiuli politikuri wyobileba sakmarisi ar aris demokratiuli
saxogadoebis Camosayalibeblad. aseTi saxogadoebis aSenebisaTvis saWiroa
pasuxilmgenelobiT savse, aqtiuri moqalaqeebi. amis gareSe, msoflioSi ukve
miRweuli socialuri, politikuri da ekonomikuri reformebi didi xani ver
iarsebebs.
• romel politikur procesebSi unda Caerios moqalaqe?
moqalaqeTa aqtiuroba axla ufro saWiroa vidre odesme. xelisufleba ukve veRar
SeZlebs moqalaqeebTan hqondes `patron - qveSevrdomuli~ damokidebuleba.
moqalaqeebma Tavad unda imoqmedon sazogadoebrivi interesebis dasacavad.
informaciuli revolucia da teqnolgiuri miRwevebi swrafad gadagvaqcevs
globalur saxelmwifod, sadac moqalaqeebi Tavs veRar gaimarTleben imiT, rom es
konkretuli sakiTxi maT ar exebaT da amitom ar erevian politikur procesSi. isini
valdebulni arian yvela sakiTxi gaiTavison da mis gadawyvetaSi monawileoba miiRon.
• ras niSnavs saTaTbiro meTodi samoqalaqo sazogadoebaSi?
es meTodi farTod gamoiyeneba amerikaSi. yovel wels aTasobiT moqalaqe ikribeba
adgilobriv sazogadoebebSi, sam an oTx sakiTxze saTaTbirod, romelic erovnuli
mniSvnelobisaa. monawileebi saubroben saxalxo politikis sakiTxebze specialistis
daxmarebiT. aseTi `saTaTbiro meTodis” SemoRebaSi didi wvlili miuZRvis
“Kettering Foundation”-s, romelic aris amerikis erT-erTi wamyvani kvleviTi
instituti samoqalaqo organizaciebis treningis sferoSi. instituti xels uwyobs
“saTaTbiro meTodis” ganviTarebas. maT miaCniaT rom es saSualebas aZlevs
moqalaqeebs imoqmedon, iTanamSromlon erTad, ara rogorc calkeulma pirovnebebma,
aramed rogorc erTianma sazogadoebam.
* * *
sara melendez
arakomerciuli organizaciebis, fondebisA da korporaciebis
erovnuli gaerTianeba “INDEPENDENT SECTOR”- is prezidenti.
• ra roli aqvs arakomerciul seqtors samoqalaqo sazogadoebaSi?
arakomerciuli seqtoris cdilobs xalxs daexmaros sxvada sxva sferoSi. maTi
daxmareba mravalmxrivia; es SeiZleba iyos rogorc socialuri uflebebis dacva,
aseve axalgazrdaTa aRzrdis procesSi monawileoba an garemos damcavi RonisZiebebis
gatareba. arakomerciuli seqtori yuradrebas aqcevs xalxis gaWirvebas konkretulad
im SemTxvevaSi, rodesac xelisuflebas ar SeuZlia an ubralod ar cdilobs amaSi
monawileobis miRbas da mdgomareobis gamosworebas. es aris samoqalaqo
sazogadoebaSi maTi saqmianobis Sinaarsi.
rogor SeiZleba daicvas arakomerciulma seqtorma pirovneba?
am seqtorSi moqmedi organizaciebi ususur adamianebs sakuTari Zalebis rwmenis
sTanergva undaT,raTa gaaRviZon maTi piradi iniciativa da am gziT aqtiur
moqalaqeebad gardaqmnan. Sedegad es xalxi saxalxo politikaSi aqtiurad CareTveba
da Seqmnis gavlenian jgufs, romelTa moRvaweobac sazogadoebisaTvis sasargeblo
miznebs moemsaxureba.
• ra monawileobas iRebs arakomerciuli seqtori axalgazrdobis aRzrdaSi?
arakomerciuli seqtori dainteresebulia axalgazrdobis am seqtorSi CarTviT. es
ganpirobebulia imiT, rom am sferoSi moqmedi organizaciebis efeqturoba swored
milionobiT moxaliseTa erTobliv muSaobasa da TanamSromlobazea damokidebuli.
nebayoflobiT samoqalaqo iniciativas mozardebi ojaxSi euflebian, xolo
sazogadoebriv RonisZiebebSi mSoblebis monawileoba maTTvis magaliTia. a.S.S.-s
erovnuli gaerTianebis fondis “INDEPENDENT SECTOR”-is mier Catarebulma
gamokvlevam ori sainterelo faqti daadgina. 1. is mozardebi, romlebic adreuli
asakidanve ojaxis, skolis, riligiur an axalgazrduli jgufis saqmianobebSi
monawileoben, sxvebTan SedarebiT ufro srulyofil moqalaqeebad Camoyalibdebian.
isini zrdasrul asakSic gaagrZeleben sazogadoebriv saqmianobas. 2. axalgazrdebi,
romlebmac ojaxur garemoSi, mSoblebTan urTierTobis dros iswavles qvelmoqmedeba,
raimes aReba da gacema, maTi manawileobis survili da aqtiuroba monawileoba miiRon
moxaliseTa jgufebSi, aunazRaurebel sazogadoebriv saqmianobaSi ufro maRalia.
ukve ramodenime welia, rac a.S.S.-s mraval skolaSi moxaliseTa daxmarebis programa
xorcieldeba. programa gulisxmobs Semdegs: studentebi nebayoflobiT,
aunazRaureblad muSaoben sxvadasxva saxogadoebriv dawesebulebebSi (biblioTekea,
sabavSvo baRi, moxucTa saerTo sacsovrebeli da a.S.) da Semdeg ganmartaven, Tu ra
sasargeblo SeiZines maT am programidan.
am programis mizania warmatebuli da humanuri moqalaqeebis aRzrda. iseTi
pirovnebebis Camoyalibeba, romlebic cxovrebas ara marto bunebrivad miniWebul
uflebad ,aramed pasuxismgeblobadac aRiqvamen. amis Sedegi samoqalaqo sazogadoebisa
da demokratiis ganmtkiceba iqneba.
• ra damokidebulebaa arakomerciul seqtorsa da xelisuflebas Soris?
xelisufleba ar ereva arakomerciuli seqtoris saqmianobaSi da ar zRudavs mis
Tavisuflebas. xelisufleba ar gansazRvravs im sakiTxebsa da problemebs,
romlebzec es organizaciebi damoqalaqeebi muSaoben.is verc konkretuli sakiTxis
gadaWris variantebs SeimuSavebs. es Caurevloba da Tavisufleba organizaciebisaTviss
aucilebelia Tavisi saqmianobis nayofieri ganxorcielebisaTvis. sxva pirobebSi ver
moxerxdeba xalxis saTanado dacva da problemis gadaWra. dro da dro es
xelisuflebis kritikas da gavlenis gavrcelebas, Carevis mcdelobas iwvevs. sityvisa
da gaerTianebebis garantirebuli Tavisufleba, romelic adamianis uflebebis
nawilia, organizaciebs amgvari Carevis mcdelobisagan icavs da swored es uwyobs
xels arakomerciuli seqtoris mniSvnelovan miRwevebs mTeli msoflios masStabiT.
gamonaTqvamebi mSvidobisa da samarTlis Sesaxeb
“RmerTo, mohxede tanjulTa,
uSvele, Saiwyaleo!
kargi kargia mainca, -
beCavi Saiyvareo!
tanjulTa locva-mudara
guls vardad daiyareo!
Tu ar uSveli, sawylebis
sulebi miibareo!..
geyo magdeni muqara,
Rrubeli gadiyareo!”
vaJa-fSavela, “stumar-maspinZeli”
‘“Cveni ZiriTadi rwmena yovel-Tvis isa yofila da aris, rom eris warmateba,
qonebrivi Tu gonebrivi SesaZlebelia mxolod maSin, roca eri wodebaTa dau-
yofelad, didpataraobis gaurCevlad da gamouklebliv erTianis mecadineobiTa da
garjiT hcdilobs cxovrebis gza gaikvalos da burTi bedisa gaitanos wuTisoflis
moednidam yvelam erTad da sayovelTaod. cal-calke weva cxovrebis uRlisa, cal-
calke xvna da mka, cal-calke Tla lxinisa Tavisaken da Wirisa sxvisaken, marto
Tavi-sTavis xsovna da sxvisi daviwyeba momakv-dinebelia kacTa saurTierTo
cxovrebisa da saca eg urTierToba ar aris, iq arc igi krebulia, romelsac eri
hqvian.
tyuilad hfiqroben, viTomc kacTa urTierTobaSi SesaZlebeli iyos romelmame
wodebam calke bina gaikeTos, calke intere-sebi SemoiRobos, Semoifarglos da amiT
raime xeiri da sikeTe hnaxos sabolood. amisTAna wyoba da agebuleba sazogadoebisa,
Tu erisa didxans Tavs ver daiWers da, viTarca qviSaze agebuli saxli, pirvel
qaris Semobervazedve daifu-Seba. amisi magaliTi da sabuTi istoriaSi erTi da ori
ar aris. qveyanazed marto im ers gauZlia, marto im ers gamoutania Tavi aTas gvar
gansac-delisgan, marto im ers warumatnia da gaZlierebula, romelsac Tavis
drozed Seutyvia da miugnia, rom erTis romelsame wode-bis win waweva arafris
maqnisia, Tu danarCeni eric win ar waweula, piriqiT, erTis wodebis win waweva
danarCenis ukan daweva mohyolia.”
ilia WavWavaZe, “wodebaTa Tanasworoba”
araZaladobis fici
“ar aris sakmarisi mxolod cocxali arsebis sicocxlis warTmevaze uaris Tqma. is
vinc araZaladobas Sehficebs, valdebulia rom ar moklas isinic ki, vizec igi
fiqrobs rom ar arian samarTlianni; igi ar unda iyos gabrazebuli maTze, mas unda
uyvardes isini; maSasadame, is yovelTvis Seewina-aRmdegeba mSoblebis, mTavrobebis an
sxvaTa tiranias, magram arasdros moklavs an miayenebs tkivils tirans.
araZaladobisa da simarTlis mimdevari gamoiyenebs satiagrahas tiraniis winaaRmdeg
da tirans mougebs brZo-las siyvaruliT; is ar dahyveba tiranis nebas da miiRebs
das-jas Tundac sikvdilis saxiT tiranisadmi daumorCileblobisaTvis. es
gagrZeldeba manam, sanam is ar gaimarjvebs tiranze”
mahaTma gandi, “satiagrahaSramas wesebi”
“namdvili mSvidoba - es ara ubra-lod daZabulobis arqonaa, namdvili mSvidoba - es
mSvidobaa, sadac samarTlianoba da Zmoba mefobs”.
marTin luTer king juniori
“angelozs eWira grZeli pergamenti,
mwuxare TvalebiT miwas dahyurebda.
mSvidobiT, mSvidobiT! amaod dagende,
elvare saRamov almas sayureTa!
bageTa locvao, dideba da Zeglo,
uTuod maxseneb odesme.. odesme!
graalis koSkebi, lidiis samreklo
Sens fexrTqveS daimsxvra da glova momesma.
oh! rogor gafiTrda ciurTa Tanadi
ocneba, naxazi saganTa uariT,
Rrubeli feradi da alva tanadi,
romelsac aziis ciT gadauareT.
angelozs eWira grZeli pergamenti
da foTlebs isroda sifiTre baraTis.
amaod dagende, da Cven erTmaneTi
amaod gvindoda! mSvidobiT maradis!”
galaktion tabiZe
“mSvidoba ar gulisxmobs omis ararse-bobas, aramed is aris siqvele, adamianis
arsebis iseTi mdgomareoba, romelic ganwyobilia xelgaSlilobis, darwmunebisa da
samarTlisaken”.
barux spinoza
“problemebis gadaWris procesebi da konfliqtebis provenciis politika aris is
elementi, romelic aklia Cvens mier naxseneb araadekvatur da krizisSi myof,
Cavardnil sistemebs.
aseTi problemebis gadaWra yvela ideologiur koncefciaze zemoT dgas. is arc
“memarjvenea” da arc “memarcxene”. is miesadageba nebismier sistemas, da es aris is
procesi da filosofia, romelic yvela sistemas aerTianebs”
jon bartoni
“ swored sicocxlis dacvisTvisaa, rom Cvens moqalaqeebs jarSi viwvevT. Cveni
moqalaqeebis sicocxlis dacvisaTvis Cven vxarjavT udides saxsrebs TviTmfrinavebsa
da tankebSi, da agreTve sxva tipis iaraRebSi. da miuxedavad am udidesi
danaxarjebisa, Cven mainc ver vaxerxebT Cveni moqalaqeebisa da jariskacebis
sicocxlis dacvas. mTels msoflioSi mofenili samxedro sasaflaoebi usityvo
mtkicebaa adamianis sicocxlis dacvis saqmeSi erovnul liderTa sruli
ususurobisa.
adamianis si-cocxlis ganwmendis mxolod erTi radi-kaluri gza arse-bobs. es
radika-luri gza aris nam-dvili mSvidoba.”
icxak rabini
“Zireuli moTxovnilebebi gvexmareba imaSi rom vupasuxoT im kiTxvas Tu ratom aris
konfliqtebi aseTi rTuli da ase gagr-Zelebuli, aseTi Zireuli da aseTi Seuvali.
pasuxi metad martivia: radganac es moTxov-nilebebi bevrad ufro Zireulia, vidre
Ziri-Tadi miznebi, Rirebulebebi da interesebi”.
iohan galtungi
vinc axSobs mSvidobian revolucias, gzas uxsnis Zalmomreobas.
jon ficjerald kenedi
“mxolod erTi ramis Tqma minda: mieciT mSvidobas Sansi”
jon uinston lenoni
demokratia Tu konstituciuri liberalizmi
rusudan mSvidobaZe
dasrulda XX saukune. adamianebi cdiloben gasuli aswleulis mniSvnelovani
movlenebi Seafason. movlenebi, romlebmac progresuli roli iTamaSa kacobriobis
ganviTarebis istoriaSi. CamonaTvali, albaT, sazogadoebis mier ganvlil gzasaviT
grZeli iqneba. sxva movlenebs Soris am siaSi erT-erTi wamyvani adgili demokratiis
aRzeveba-sac ekuTvnis.
demokratiuli mmarTvelobis formeb-ze dRes bevrs kamaToben. Cven gvinda
warmogidgonoT ori Tvalsazrisi, romlebmac am bolo dros Tavi iCina da Cveni
azriT, demokratiis axlebur gaazrebas warmoadgens. es Tvalsazrisebi ekuTvnis
nobelis premiis laureats amartia sensa da politolog farid zaqarias.
demokratiis idea, ra Tqma unda, Zvel saberZneTSi Caisaxa, magram misi, rogorc
mmarTvelobis sistemis saboloo Camoyali-bebaze, mravalma faqtorma iqonia gavlena:
`magna qartam~, safrangeTisa da amerikis revoluciebma, me-19 saukuneSi saarCevno
uflebebis gafarToebam. magram mxolod XX saukuneSi moxda demokratiis
sayovelTaod miRebul, mmarTvelobis `normalur” formad gadaqceva.
sayovelTao arCevnebic mxolod XX saukuneSi gaxda SesaZlebeli. marTlac,
`sayovelTao” monawileoba yvelam miiRo: qalmac da kacmac.
swored XX saukuneSi daibada demokratiis momavlis universaluri faseulobis idea,
rac amartia senis azriT, demokratiisaTvis erT-erTi umniSvnelovanes cnebas
warmoadgens. raSi mdgomareobs es idea?
XIX saukuneSi Cveulebrivi movlena iyo msjeloba imaze, Tu ramdenad mzad aris esa
Tu is qveyana demokratiuli wyobis gasaTaviseblad. XX saukunem TviT sakiTxis ase
dasmis siswore eWvqveS daayena. qveyanas demokratiis misaRebad mzadyofna ar
moeTxoveba. demokratiul wyobas Tavad moaqvs qveynisaTvis dadebiTi Sedegebi. amis
gacnobiereba Zalze mniSvnelovani iyo demokratiis universalur Rirebulebad
cnobisTvis. Tumca jer kidev bevri winaaRmdegoba darCa gadasalaxi.
ras eyrdnoba is, vinc demokratiuli sistemis universalobis ideas ewinaaRmdegeba?
pirvel rigSi sakmaod gavrcelebul Sexedulebas, rom arademokratiuli sistemebi
ufro efeqturia ekonomikis ganviTarebisaTvis. Tumca, avtoris azriT, arc zogadi
statistikuri suraTi iZleva amis safuZvels da arc aranairi sistemuri empiriuli
Seswavla ar mianiSnebs imaze, rom arsebobs Zireuli ganxeTqileba politikuri
uflebebis dacvasa da ekonomikur warmatebebs Soris. piriqiT, is `xelSemwyobi
Ronis-Ziebebi”, romlebic qveynis ekonomikur zrdas ganapirobeben, swored
demokratiuli marTvelobisaTvis aris damaxasiaTebeli. es pirobebia: konkurencia,
saerTaSoriso bazarze gasvla, saxelmwifos mier investi-rebebisa da eqsportis
stimulireba, miwis reforma, ganaTlebis maRali done.
ekonomikuri da socialuri katas-trofebis Tavidan acileba swored demokra-tiuli
mmarTvelobis dros aris SesaZle-beli, radganac igi xalxs sityvisa da informaciis
Tavisuflebis dacvis pirobebSi saSualebas aZlevs sazogadoebis yuradReba
umniSvnelovanes sakiTxebze gaamaxvilos da moiTxovos Sesabamisi zomebis miReba.
kidev erTi sabuTi, romelic demokra-tiis, rogorc universaluri Rirebulebis
winaaRmdegaa mimarTuli, aris `kulturaTa gansxvavebulobis” argumenti. aq yvelaze
cnobilia Tezisi “aziur faseulobaTa” Sesaxeb. amtkiceben, rom azielebi tradici-
ulad ufro met pativs scemen wesrigsa da disciplinas, vidre politikur uflebebs
da pirovnebis Tavisuflebas. am mosazrebas mxars uWers is Tezisic, rom TiTqos
`dasavleTis ZiriTadi maxasiaTebeli, rac mas sxva civilizaciebisagan ganasxvavebs,
qronologiurad win uZRvoda dasavleTis modernizaciis process” da am
maxasiaTeblad demokratiuli mmarTvelobaa miCneuli.
`kulturaTa gansxvavebulobis” argu-menti ar gamodgeba demokratiul Rirebu-lebaTa
universalur faseulobad gamocxa-debis sawinaaRmdego sabuTad, Tundac imitom, rom
demokratiuli mmarTvelobis is praq-tika, rac dResdReobiT Tanamedrove dasav-
leTSia gabatonebuli, ZiriTadad, ganmanaT-leblobis epoqisa da industriuli
revolu-ciis Sedegad miRebul konsensuss eyrdnoba da man faqtiurad XX saukuneSi
iCina Tavi.
demokratiis universaluri faseuloba mis mravalfunqciurobaSic vlindeba. adamianTa
cxovrebaze demokratiis dadebiTi zemoqmedebis sami aspeqti SeiZleba gamovyoT:
• politikuri Tavisufleba, rac zogadad adamianis Tavisuflebis uSualo
Semadgeneli nawilia. politikuri da samoqa-laqo uflebebis gamoyeneba pirdapir
kavSir-Sia pirovnebis, rogorc socialuri arsebis, keTildReobasTan. amgvar
Tanamonawileobas politikur da samoqalaqo procesebSi TavisTavadi Rirebuleba
aqvs, radgan sazogadoebrivi cxovrebisagan Camocileba erTi umZimesi akrZalvaTagania
individu-misaTvis.
• gamoyenebiTi mniSvneloba. de-mokratiuli wyoba saSualebas aZlevs xalxs
gamoxatos da gaitanos kidec sakuTari moTxovnebi.
• konstruqciuli mniSvneloba. sakuTari Sexedulebebisa da moTxovnebis irgvliv
gamarTuli Tavisufali diskusia saSualebas aZlevs sazogadoebas sakuTari
faseulobani da miznebi Camoiyalibos.
* * *
Cven SevexeT im problemebs, rac amartia senis azriT, demokratiis universalur
Rirebulebaze pretenzias ukavSirdeba. es moicavs mis TavisTavad faseulobas
adamianTa arsebobisaTvis, mis gamoyenebiT rolsa da konstruqciul funqcias. es
yvelaferi ar aris regionaluri xasiaTis. aqedan gamom-dinare demokratias
alternativa ar gaaCnia.
marTlac demokratiis, rogorc saxelmwifoebrivi mowyobis saukeTeso formaze dRes
naklebad kamaToben. diskusiis sagani, rogorc zeviT aRvniSneT, aris xolme
demokratiuli mmarTvelobis formebi. kerZod, ras unda miekuTvnos upiratesoba:
konstituciur liberalizms Tu Cveulebriv demokratias?
swored meoris sasargeblod wyvets sakiTxs farid zaqaria, Tumca misive TqmiT,
gansxvavebis danaxva am or formas Soris Zneli aRmoCnda, radgan mTeli saukunis
ganmavlobaSi dasavleTSi demokratia liberaluri demokratiis sinonimi iyo. misi
maxasiaTebeli iyo ara marto Tavisufali da samarTliani arCevnebi, aramed kanonis
uzenaesoba, Zalauflebis dayofa, sityvisa da sarwmunoebis Tavisufleba da
sakuTrebis ZiriTad TavisuflebaTa dacva.
farid zaqarias azriT, demokratiis zemoT CamoTvlil maxasiaTebelTa nakrebs
konstituciuri liberalizmi SeiZleba vuwo-doT. Teoriulad da istoriulad igi
gansxvavdeba demokratiisagan. Tumca politi-kuri Tavisuflebisa Tu ekonomikuri
poli-tikis doqtrina SeiZleba emTxveodes demok-ratiis gamoCenas, magram ar aris
misgan ganuyofeli.
demokratiuli mmarTvelobebis nairsa-xeobaTa diferenciaciis aucilebloba
gansakuTrebiT gaizarda bolo wlebSi. ram gamoiwvia es?
dRes msoflioSi 193 qveynidan 118 demokratiulia. demokratiis universalur
faseulobad aRiarebis fonze es faqti sasixarulo unda iyos, magram TandaTan
matulobs demokratiis samomavlo ganviTa-rebasTan dakavSirebiT SeSfoTeba. avtoris
azriT, es gamoiwvia samxreT centralur evropaSi, aziaSi, afrikaSi da laTinur
amerikaSi swrafad gavrcelebulma mraval-partiuli arCevnebis Sedegebma.
sayovelTao demokratiuli arCevnebis Sedegad qveynis saTaveSi movidnen popula-ruli
liderebi, romlebic qveyanas marTaven saprezidento brZanebulebebiT da gverds
uvlian parlaments. irRveva xelisuflebis gadanawilebis principi. ra Tqma unda,
araliberalur demokratiebs Sorisac gansxvavebaTa didi speqtria, magram erTi ram
utyuaria: sayovelTao da samarTliani arCevnebi, rac demokrtiis mTavar princips
Seadgens, aucilebeli, magram arasakmarisia qveyanaSi demokratiis dasamyareblad. Tu
minimalistur gansazRvrebas gavcdebiT da qveyanas demokratiuls mxolod maSin
vuwodebT, Tu is socialuri, politikuri da religiuri uflebebis sayovelTao
dacvas uzrunvelyofs, maSin saqme gveqneba liberalur demokra-tiasTan da swored
demokra-tiis es forma aris rigi politologebisaTvis yvelaze misaRebi.
konstituciuri liberalizmi ukavSirdeba ara imdenad mTavrobis arCevas, ramdenadac
mis miznebs. aseTi sistema iZulebisagan pirovnebis damoukideblobisa da Rirsebis
dacvas cdilobs. mniSvneloba ara aqvs visgan modis es iZuleba - saxelmwifosgan,
eklesiasa Tu sazoga-doebisgan. konstituciuri liberalizmi Tavis TavSi aerTianebs
individualur Tavisuflebasa da kanonis uzenaesobas, rac Tavisufal da sayovelTao
arCevnebTan erTad liberalur demokratias afuZnebs.
is, vinc liberalizms demokratiuli mmarTvelobisaTvis wamyvan principad miiCnevs,
Tvlis, rom liberaluri demokratia mWidro kavSirSia ara marto konstituciur
libera-lizmTan, aramed liberalur avtokrati-asTanac ki. amis magaliTia yofili
avstro-ungreTis imperia, romelic liberaluri demokratiis klasikur models
warmoad-genda.
demokratiulad arCeul mTavrobebs aqvT tendencia warmoidginon, rom maT
absoluturi Zalaufleba ekuTvniT. aman ki SeiZleba Zalauflebis centralizacia
gamoiwvios. es rom ar moxdes unda arse-bobdes alternatiuli centrebi da kanonis
uzenaesoba sayovelTaod unda iyos aRiare-buli. adamianebs aqvT bunebrivi da ganuyo-
feli uflebebi da mTavrobebma unda miiRon ZiriTadi kanoni, romelic sazRvravs maT
Zalauflebas da sxvaTa uflebebs icavs. `dasavluri sistemis” saukeTeso simbolo
aris ara saxalxo plebisciti, aramed miukerZoebeli mosamarTle.
rogorc vxedavT, gamoikveTa ori pozicia. erT-erTis mixedviT demokratia, im saxiT
rogoriTac igi umravles qveyanaSi arsebobs universaluri faseulobaa da mas
qveynebis ganviTarebisaTvis mxolod dadebiTi Sedegebi mosdevs da meore -
demokratia konstituciuri liberalizmis gareSe, orien-tirebulia mxolod
Tavisufal da samarT-lian arCevnebze, zianis momtanic ki SeiZleba gaxdes.
sakiTxi dasmulia da am Temis gar-Semo diskusiis gamarTva mkiTxvelis pre-rogativaa.
qarTuli sazogadoeba dRes: adaptaciuri krizisi
gaga niJaraZe
Tanamedrove kros-kulturul fsiqo-logiaSi kulturebis erT-erT ZiriTad
maxasiaTeblad iTvleba individualizmi – koleqtivizmi (Hofstede, 1980). individua-
listur kulturebSi sazogadoebis ZiriTadi erTeulia individi. socialuri
cxovrebis mTavari regulatoria abstraqtuli norma (kanoni, religiuri mcneba da
misT.); Tanas-worobisa da individualuri Tavisuflebis xarisxi metia.
individualizmis indeqsi yvelaze maRalia anglo-saqsur, Crdilo evropul
kulturebSi, odnav naklebi – sxva evropul kulturebSi.
koleqtivistur kulturebSi sazoga-doebis ZiriTadi erTeulia jgufi, didi (eri,
‘xalxi~, religiuri erToba da misT., anu iseTi jgufebi, romelTa wevrebic ar
icnoben erTmaneTs piradad) an mcire (gafarToebuli ojaxi, sanaTesao, samegobro,
samezoblo da a.S., anu jgufebi, romelTa wevrebic erTmaneTs piradad icnoben).
jgufis interesebi prevalirebs individualurze; individi ricxviT naklebi
socialuri jgufis wevria, magram maT mimarT meti valdebuleba aqvs; jgufis
wevrobidan gamomdinare valdebulebebis pirnaTlad Sesrulebis SemTxvevaSi jgufi
icavs Tavis wevrs da zrunavs masze. socialuri cxov-rebis regulatoria jgufSi
arsebuli nor-mebi, zogjer ki avtoritaruli pirovnebis neba. did jgufebze
orientirebuli koleq-tivisturi kulturis magaliTia ruseTi, xolo mcireze –
saqarTvelo.
saqarTveloSi mcire jgufi ara marto ZiriTadi, aramed TviTkmari erTeulia. sxva
sityvebiT, mcire jgufis farglebSi SesaZle-belia ZiriTadi socialuri
moTxovnilebebis dakmayofileba (urTierToba, Zalaufleba, prestiJi da sxv.).
sazogadoebis yoveli wevris atribucia xdeba im mcire jgufebis (Tanamedrove
terminologiiT, in-jgufebis) mixedviT, romelTa wevricaa igi (amis nacnobi, imis
mezobeli da misT.). is in-jgufebi, romlebSic Sedis saSualo qarTveli,
praqtikulad sruli SemadgenlobiT ikribe-bian Tavisi wevris panaSvidze, yvelaze
axlob-lebi an pativcemulni ki – qelexze. qarTu-li panaSvidi rogorc rituali
pirvel rig-Si emsaxureba in-jgufis sididis, siZlieris, gavlenianobis
demonstracias da am jgufis SekavSirebas.
qarTuli in-jgufi, rogorc qalaqad, ise soflad, SeiZleba Sevadarod sofels,
sadac yvela yvelas icnobs, enaTesaveba erTmaneTs, met-naklebad xSiri urTierToba
aqvs erTmaneTTan, icis soflis normebi da tradiciebi (‘soflis~ qalaquri
Sesatyvisia ubani). sasicocxlo interesebi principSi ‘sofliT~ Semoifargleba,
Tumca, ra Tqma unda, sxva ‘soflebic~ arseboben. Cveni ‘sofleli~, romelic sxvagan
wavida da iq gaiTqva saxeli, anda ‘sofleli~, romelic aqaurobas gareTacaa
cnobili, pirvel rigSi mocemuli soflis ‘saxea~, mis prestiJs emsaxureba sxva
‘soflebTan~ mimarTebaSi.
qarTuli sociumis amgvari struq-tura gansazRvravs horizontis siviwroves
rogorc sivrceSi, ise droSi. sivrce Ziri-Tadad Semoifargleba ‘sofliT~, dro ki
warsuliT, awmyoTi, magram ara momavliT. qarTuli kulturis “qceviTi sivrce~
awmyo-zea orientirebuli. grZelvadiani dagegma-reba, Sors gaTvlili strategia
qarTuli kulturisaTvis ucxoa rogorc individua-lur da in-jgufis, ise
saxelmwifos marTvis donezec (sagulisxmoa, rom saqarTvelos xelisuflebas ar
miuRia arc erTi programa, romelic ramdenime aTwleulze yofiliyo gaTvlili;
magram romc mieRo, saeWvoa, rom igi Sesrulebuliyos).
rac Seexeba warsuls, esaa erT-erTi im RirebulebaTani, romelic saerTo qarTuli
identifikaciis mniSvnelovani Semadgeneli nawilia, Tumca yoeldRiur qcevaze did
gavlenas ar axdens. daviT aRmaSeneblisa da, gansakuTrebiT, Tamaris epoqa erovnuli
Rirsebis, TviTSefasebis dasayrdens Seadgens. amave dros, miTologi-zebuli warsuli
dideba kompensatorul rols TamaSobda da TamaSobs erovnuli arasrulfasovnebis
kompleqsisagan Tavis dasacavad: am kompleqsis safuZveli ki rusul da sabWoTa
imperiis SemadgenlobaSi yofnisas iyo daqvemdebarebuli statusi, xolo axla - Rrma
socialur-ekonomikuri krizisi.
yoveli cocxali kultura met-nakle-bad Seguebulia masze moqmed politikur,
ekonomikur, ekologiur da sxva faqtorebTan. rodesac am faqtorebis moqmedeba
icvleba, kulturam unda moaxerxos am cvlilebebze adeqvaturi “pasuxis~
gamomuSaveba. Tu es ar moxerxda, kultura knindeba da SeiZleba gadagvardes an
moispos kidec.
qarTuli kulturis aRwerili Tavise-burebebic adaptaciur “pasuxebs~ warmoad-genen,
amasTan, arcTu urigo pasuxebs: Cvenma xalxma SeZlo saukuneebis manZilze Seenar-
Cunebina ena, TviTmyofadoba, religia, kultu-ruli da sulieri faseulobebi.
qarTuli kulturuli modeli gansa-kuTrebiT warmatebuli aRmoCnda post-
stalinuri sabWoTa reJimis pirobebSi. am epoqaSi Zalauflebis mwvervalze
uSiSroebis organoebi Secvala partiulma nomenkla-turam, romelic, amis safasurad
iZulebuli gaxda garkveuli liberalizacia daeSva1 . sistemam xelSeuxeblad da
tabuirebulad datova ideologia da politika, samagierod araformalurad dauSva
kanoniT akrZaluli ekonomikuri saqmianoba. saxelmwifom moqa-laqeebTan TiTqos dado
dauwereli xelSek-ruleba, romlis mixedviTac moqalaqes eZle-oda, garkveul
farglebSi, aralegaluri ekonomikuri saqmianobis warmarTvis saSua-leba (magram
rasakvirvelia, ara ufleba), xolo politika da ideologia saxelmwifos
monopolur mflobelobaSi rCeboda.
Cemis azriT, TamaSis axali wesebi yve-laze adre saqarTveloSi SeiTvises. swored
60-iani wlebidan ruseTSi Cndeba qarTvelis stereotipi – spekulanti, mdidari,
mflan-gveli, romelic arasabWoTa (Tumca ara antisabWoTa) normebiT cxovrobs.
ruseTSi ar uyvarT, rodesac vinme ar erideba sim-didris demonstrirebas;
qarTvelisaTvis ki fuli sworedac rom misi patronis xelgaS-lilobisa da
socialuri warmatebis warmo-Cenis saSualebaa2 . aRniSnuli stereotipis gaCena iyo
rusuli kulturis pasuxi misi erT-erTi bazuri Rirebulebis “xelyofaze~,
Rirebulebisa, romelic istorikosma iako-venkom ase Camoayaliba: yvela Tanabrad
Raribi unda iyos iakovenkos azriT, oqtombris gadatrialeba am Rirebulebis ngrevis
safrT-xem gansazRvra.
“arasabWoTa normebis~ mimarTebaSi ru-suli koleqtiuri cnobiereba marTali iyo:
stalinis Semdeg saqarTveloSi moxda praqti-kulad sruli gaucxoeba komunisturi
Rire-bulebebisagan; socializmi saqarTveloSi uyvardaT mxolod imdenad, ramdenadac
igi Tanamemamulis, ‘xalxTa mamis~ pirmSo iyo. sabWoTa “panTeonidan~ stalinis
gamoZevebam da misma dadanaSaulebam ki sabWoTa Rirebu-lebebs Zala daukarga; isini
gadaiqcnen futuro kerpebad, romlebic ritualur Tayvaniscemas saWiroebdnen, magram
maTi rwmena gaqra.
axalgazrdobaSi am dros gaCenili ‘moraluri vakuumi~ Seivso kriminaluri
subkulturis nasesxebi normebiTa da “gage-biT~ (sagulisxmoa, rom 70-iani wlebis
bolos warmoqmnili analogiuri “vakuumi~ rusul axalgazrdobaSi Seivso armiuli
moraliT).
SeiZleba iTqvas, rom 60-80 wlebi erT-erTi yvelaze udardeli periodi iyo
saqarTvelos istoriaSi. sistemam Seqmna iseTi pirobebi, rodesac maRali socialuri
sta-tusisa da sabWoTa kvalobaze seriozuli simdidris mopoveba SesaZlebeli gaxda,
Tu SeiZleba iTqvas, adeqvaturi Zalisxmevis gareSe (ganaTlebis done,
profesionalizmi, gaweuli Sroma). Tu stalinis periodSi erTaderTi, Tanac
arasakmarisi, piroba araTu karierisaTvis, aramed TviT sicocxlis SesanarCuneblad,
iyo reJimisadmi aqtiurad gamoxatuli loialoba, Secvlil pirobebSi gaCnda axali
“konvertirebadi~ Rirebulebebi: fuli, Tanamdeboba, gavleniani nacnoboba. gamoikveTa
karieris keTebis sami gza. pirveli iyo nomenklaturuli; nomenklaturis sistemaSi
moxvedriT gvardeboda materia-luri resursebis miReba da ixsneboda gza am
resursebis gasanawileblad, rac noyier niadags qmnida korufciisaTvis. meore gza
iyo Crdilovani ekonomika – gamdidreba saxelmwifosa da Tanamoqalaqeebis xarjze.
Crdilovan ekonomikas araferi saerTo ar hqonda kapitalizmTan, vinaidan misTvis
ucxo iyo konkurencia; es iyo sabWoTa reJimis naSieri da mis gareSe perspeqtiva ar
aqvs. bolos, kidev erTi gza iyo “Savi~ - kriminalur samyaroSi avtoritetis
mopoveba, rac arcTu urigo socialur statuss niSnav-da; maRali rangis qurdi ukve
‘saqmeze~ aRar dadis, magram kargi Semosavali aqvs, romlis sakmao nawils Seaddgens
“mediaciuri samsa-xuri~ - konfliqturi situaciebis mogvareba “gagebis~ kanonebis
meSveobiT.
aRniSnuli sami sfero – nomenklatura, Crdilovani ekonomika da kriminaluri elita
– mWidrod iyvnen erTmaneTTan gadaxlarTu-li da, faqtobivad, erT sistemas qmnidnen.
es adaptaciuri sistema, ase vTqvaT, wamgebiani iyo: igi moixmarda imperiis
resursebs, qmnida ki Zalze cotas. amasTan, igi gamomuSavda damokidebuli qveynis
statusSi yofnis pirobebSi; es niSnavda, rom nebismieri qveynis winaSe mdgar
farTomasStabian problemebs (usafrTxoeba, socialuri dacva, momarageba da sxv.)
agvarebda, cudad Tu kargad, centri.
dRevandeli saqarTvelos umniSvnelovanes problemas Seadgens swored is, rom socia-
luri, ekonomikuri da politikuri situacia Seicvala radikalurad, qceviTi
modelebi ki praqtikulad igive darCa. xelisuflebaSi didia Zveli nomenklaturis
xvedriTi wili, romelsac sxvanairad, Tu ara sabWourad, azrovneba da qceva,
ubralod, ar ZaluZs. raxan moiSala araefeqturi, magram mainc raRac funqciis mqone
sabWoTa makontroli-rebeli meqanizmebi, korufciam da aliansma Crdilovan seqtorsa
da kriminalur samya-rosTan mmarTvel da Zalovan struqturebSi kidev ufro farTo
masStabi miiRo. Crdilo-vanebi, saxelmwifo resursebis deficitis pirobebSi,
ZiriTadad kontrabandiTa da Semo-savlis dafarviT irCenen Tavs da am piro-bebSic ki
Crdilovani ekonomikis xvedriTi wili mTlianad qveynis ekonomikaSi naxevarze mets
Seadgens. rac Seexeba kriminalur “avtoritetebs~, maTi socialuri statusi kvlavac
arcTu dabalia; ‘Savi~ gza axalgazr-dobis garkveuli nawilisaTvis sasurvel
orientirs warmoadgens.
zemoTqmulis gaTvaliswinebiT SeiZleba iTqvas, rom dRes qarTuli kultura adap-
taciur kriziss ganicdis, rac imaSi gamo-ixateba, rom sazogadoebis praqtikulad
yvela fenaSi gabatonebuli qceviTi mode-lebi, stili ar Seesabameba realobis
moTxov-nebs. realoba ki imaSi mdgomareobs, rom qarTvelebi ukve aTi welia
damoukidebel saxelmwifoSi cxovroben.
ar SeiZleba iTqvas, rom bolo aTi wlis ganmavlobaSi qarTul sazogadoebaSi
araviTari cvlileba ar momxdara. empiriuli gamoklvlevebi aCveneben, rom wlidan
wlamde mcirdeba fatalizmis done, izrdeba sakuTari Zalebis rwmena. es –
fsiqologiis doneze. meores mxriv arasamTavrobo seqtoris gaCena, arasrulyofili,
magram mainc demokratiul yaidaze agebuli institutebi, met-naklebad Tavisufali
mas-media, Tundac Canasaxovan mdgomareobaSi myofi kerZo sakuTreba da sabazro
ekonomika garkveul pozitiur rols mainc TamaSoben, da es imedis momcemia. magram
zogadad batonoben Zveli Rirebulebebi da stereotipebi; ukve xsenebuli, sivrciTi
da droiTi horizontis siviwrove gansazRvravs moqalaqeobrivi Segnebis deficits
sazogadoebis yvela fenaSi. sazogadoebrivi valdebulebebi ZiriTadad sityvaze
srul-deba. amis ilustracias warmoadgens is garemoeba, rom damoukideblobis
wlebSi ar ganicada raime SesamCnevi cvlileba qarTuli kulturis erT-erTma
bazurma ritualma – sufram.
rogorc daasabuTa l. bregaZem, qarTu-li sufra dRevandeli saxiT (sadRegrZelo-
ebis met-naklebad reglamentirebuli rigiT, Tamadis institutiT) Camoyalibda
sadRac 19-e saukunis 30-ian wlebisaTvis. am ritualis Camoyalibeba agreTve
kulturis pasuxi iyo3 ruseTis SemadgenlobaSi Sesvlaze. Tu adre, musliman
dampyroblebTan mimarTebaSi, erovnuli TviTmyofadobis SemanarCunebeli Rirebulebis
rolSi (iden-tifikatorad) religia gamodioda, am SemTx-vevaSi igi amgvar funqcias
veRar Seasrulebda. kulturam ‘igrZno~ TviTmyofadobis dakar-gvis saSiSroeba da
Sesabamisi pasuxi gasca – SeimuSavda sufris rituali, romlis msvlelobisas
yovelma ‘namdvilma qarTvelma~ sadRegrZeloebis reglamentirebuli rigis
warmoTqmiT unda Tayvani sces erovnuli Rirebulebebis “dakonservebul~ sistemas
(Cveni jgufi, ojaxi, samSoblo, winaprebi da a.S.). sxva sityvebiT, erovnuli Rirebu-
lebebis sistemisadmi sityvierad gamoxatuli loialoba Caenacvla socialur
qmedebas. Tu in-jgufebis wevrobidan gamomdinare valdebulebebi realurad
sruldeboda da sruldeba, ufro farTomasStabiani erTobis (“Cveni patara
saqarTvelo~) sakeTildReod mimarTuli aqtivoba praqtikulad mTlianad
Semoifargleboda da Semoifargleba Sesaba-misi sadRegrZeloebis gamudmebuli ritua-
luri gameorebiT.
SeiZleba iTqvas, rom sufris ritualma Tavisi funqcia, ase Tu ise, Seasrula.
erovnuli TviTmyofadoba da TviTcnobiereba SenarCunda. dRes, damoukidebeli
saxelmwi-fos statusiT arsebobis pirobebSi, TiTqos sufris rituali unda nel-
nela daviwyebas micemoda rogorc funqciadakarguli, magram ase ar moxda; sufra
rCeba yvelaze sasurvel socialur aqciad, rac imis maniSnebelia, rom kulturis
masStabiT orientaciis Secvla sityvidan saqmisaken ar SeimCneva.
amrigad, SeiZleba iTqvas, rom qarTuli sazogadoebis struqtura da gavrcelebuli
qceviTi stereotipebi uzrunvelyofen sasicocxlo problemebis mogvarebas ‘soflis~
doneze. unda aRiniSnos, qarTuli kulturis zogierTi Tvisebis efeqti scil-deba
‘soflis~ farglebs da ufro farTo socialur jgufebs moicavs. magaliTad,
urTierTobaze orientacia da aqedan gamom-dinare urTierTobis normebis arsebobam
gansazRvra is, rom 1992-94 wlebSi, anarqiisa da kriminalis aRzevebis periodSi,
saqarTve-loSi ar damyarebula rusuli sityva “áåñ-ïðåäåë”-iT aRniSnuli situacia,
reketma ar miiRo farTo masStabebi (Tu ar CavTvliT saxelmwifosa da moxeleebis
rekets), xolo daqiravebuli mkvleli, qileri, ar iqca socialurad aRiarebul
‘profesiad~, rogorc es, magaliTad, ruseTSi moxda.
miuxedavad amisa, erovnuli saxel-mwifos SenarCunebisa da marTvisaTvis aucilebeli
unar-Cvevebisa da qceviTi modelebis deficiti, anu adaptaciuri krizisis arseboba,
sruliad cxadia. momavali gviCvenebs aqvs Tu ara qarTul kulturas rogorc rTul
sistemas axali pirobebisadmi adeqvaturi pasuxebis gamomuSavebis potenciali.
ra aris mediacia
zogadi mimoxilva
Tamuna cixisTavi
mediacia konfliqtebis mogvarebis sakmaod cnobili mimarTulebaa dasavleTis rig
qveynebSi. igi farTod gamoiyeneba konfliqtebis mosagvareblad rogorc ojaxebSi,
skolebSi, saqmian wreebSi, aseve sazogadoebis sxva fenebSi.
am SemTxvevaSi, Cven visaubrebT a.S.S.-Si, kerZod Eastern Mennonite University-Si danergili mediaciis tradiciebze, romlebic baltimoris mediaciis centris
gamocdilebazea dayrdnobili.
baltimoris mediaciis centrSi dagrovili gamocdileba Semdeg filosofias eyrdnoba
- konfliqtis mimdinareobisas mediaciis saSualebiT dapirispirebul mxareebSi
SeiZleba gamoinaxos is jansaRi potenciali da survili, romelic xels Seuwyobs
konstruqciuli dialogis dawyebas da mediatoris daxmarebiT SeTanxmebis miRwevas.
swored es aris mediatoris funqcia - dapirispirebuli mxareebis miyvana
molaparakebis magidasTan, molaparakebis warmarTva specialuri teqnikis gamoyenebiT
da mxareebis SeTanxmebamde miyvana Semdegi sawyisi aucilebeli wesebis dacviT -
konfidencialurobiT, mxareebis mimarT neitraluri poziciis gamovleniT, ar
gasamarTlebiTa da sakuTari azris ar gamoTqmiT, rCevebis ar micemiT.
es yovelive sakmaod zogadi aRweraa im rTuli procesisa, rasac mediacia qvia.
imisaTvis, rom TvalnaTliv warmovidginoT, Tu ra gansxvavebaa Cveulebriv
molaparakebasa da mediaciis teqnikiT gamarTul molaparakebas Soris, ganvixiloT
Cveulebrivi molaparakebis procesi, romelic Zalian xSiria Cvens realobaSi da,
Semdeg SevadaroT igi mediaciis saSualebiT warmarTul molaparakebas.
Cveulebrivi molaparakeba Semdegnairad viTardeba: molaparakebisas mxareebi
afiqsireben TavianT poziciebs, saubroben mxolod maTze da naklebad exebian TavianT
interesebs, saWiroebebs da im mTavar problemas, romelic moiTxovs dauyovnebliv
gadawyvetas.
Cveulebrivi molaparekebis procesi:
mediaciis saSualebiT warmarTuli molaparakeba ki Semdegnairad viTardeba -
molaparakebisas mxareebi saubroben TavianT saWiroebebze, intere-sebze da
ganixilaven problemas, eZeben misi mogvarebis, gadaWris gzebs.
mediaciis saSualebiT warmarTuli procesi:
rogorc vxedavT, sakmaod didi gansxvavebaa Cveulebrivi gziT warmarTul
molaparakebasa da mediaciis gamoyenebiT gamarTul molaparakebas Soris.
pirvel SemTxvevaSi mxareebi mxolod poziciebis dafiqsirebas andomeben dros da ar
saubroben TavianT saWiroebebsa da interesebze da amis gamo uWirT problemis
gadaWra. es yovelive ki logikurad, uSedego molaparakebiT sruldeba.
meore SemTxvevaSi, rodesac saubaria mediaciis gamoyenebiT molaparakebis
warmarTvaze, Cven vxvdebiT molaparakebis im saxeobas, romelic mxareebs aZlevs imis
saSualebas, rom isaubron TavianT saWiroebebze, interesebze da imuSaon problemis
mogvarebaze mediatoris daxmarebiT.
am SemTxvevaSi naTelia, rom mxareebis SeTanxmebamde misvla ufro advilia, radgan
isini ara mxolod poziciebs afiqsireben, aramed Riad saubroben TavianT interesebsa
Tu saWiroebebze.
rogorc ukve aRvniSneT, mediacia is teqnikaa, romlis gamoyenebisas konfliqtis
mogvareba molaparakebis Sedegad savsebiT SesaZlebelia. es is procesia, romlis
sworad warmarTvisas ori dapirispirebuli mxare iwyebs dialogs, gamoTqvams Tavis
mosazrebebs, eZebs gzebs problemis gadasaWrelad da bolos, konfliqtis mogva-
rebaze Tavad muSaobs. Soridan yvelaferi ise gamoiyureba, rom mxareebi TviTon
eZeben gamosavals Seqmnili situaciidan, muSaoben konfliqtis mogvarebaze.
sinamdvileSi ki mediatori uZRveba am process da swored misi damsaxurebaa, Tu
yvelaferi ase gamoiyureba Soridan.
mediacia dapirispirebul mxareebs sTavazobs, Tavad gadawyviton TavianTi konfliqti
imis magivrad, rom sxva institutsa Tu pirovnebas miscen misi mogvarebis saSualeba,
maT nacvlad gadawyvetilebis miRebis ufleba.
mediaciis saSualebiT dapirispirebuli mxareebi midian molaparakebis magidasTan
imisaTvis, rom mousminon erTmaneTs. amasTanave, erTmaneTs gauziaron is ideebi,
romlebic problemis mogvarebas daexmareba da Tu moisurveben, dadon xelSekruleba,
romelic dawvrilebiT aRwers maT moTxovnebsa da saWiroebebs.
mediatori ar aris mosamarTle, romelic gamoavlens damnaSaves da Semdeg
uflebamosilia, rom gamoitanos ganaCeni. mediatorma mxareebi unda gaamxnevos
molaparakebis procesSi aqtiuri monawileobis misaRebad da maT gadasces procesis
ganviTarebisaTvis xelSemwyobi Zalaufleba. man unda agrZnobinos mxareebs, rom
swored isini arian mTavari monawileebi problemis mogvarebaSi da mediatori ki
damxmarea, romelic xels uwyobs orive mxares imaSi, rom saukeTeso gamosavali
moZebnon. es gamosavali ki, saboloo jamSi, orive mxarisaTvis misaRebi da momgebiani
unda iyos.
mediaciaSi ar arsebobs wageba-mogeba an marTal-mtyuani. es is procesia, romelSic
orive mxaris saWiroeba da Tvalsazrisia gaTvaliswinebuli da, saboloo jamSi,
orive mxare mogebuli rCeba molaparakebis Sedegad.
mediaciis procesSi xuTi safexuria: procesis mSenebloba, sakuTari xedvis gaziareba,
situaciis garkveva, ideebis ganviTareba da gadawyvetilebis miReba. es safexurebi
imis mixedviTac SeiZleba ganixilebodes, Tu konkretulad ra aris mxareebis
saWiroeba da Tavad situacia rogor ganviTarebas moiTxovs. zogadad ki es
yvelaferi ase gamoiyureba.
ganvixiloT TiToeuli safexuri cal-calke.
1. procesis mSenebloba: mediatori orive mxares uxsnis Tavis (mediatoris) rols
molaparakebis procesSi da dawvrilebiT acnobs procesis mimdinareobis wesebs. amis
Semdeg igi uxsnis orive mxares procesis msvlelobis wesebs da iRebs ukukavSirs
(mxareebis azrs) imasTan dakavSirebiT, Tu ramdenad gaiges da gaiziares mxareebma mis
mier SeTavazebuli wesebi. mediatori jgufis muSaobis normebs adgens da iwyebs
dRis wesrigis SemuSavebas orive mxaresTan erTad.
2. sakuTari xedvis gaziareba: am dros mxareebi hyvebian momxdari konfliqtis
Sesaxeb, anu gadmoscemen TavianT xedvas momxdar konfliqtze - xdeba informaciis
gadmocema da mxareebis dacla emociebisa da faqtebisagan, rac maT momxdari
konfliqtis Sedegad daugrovdaT.
mediatori orive mxares exmareba, raTa maT aRiaron erTimeoris sinamdvile,
subieqturi realoba, xedva momxdari konfliqtisa. amis Semdeg, mediatoris mxridan,
xdeba axal informaciaze yuradRebis gamaxvileba. xSirad, TiToeuli mxaris
monayolSi axali informacia ikveTeba momxdari konfliqtis Sesaxeb, rac erTmaneTis
mosmenis Semdeg iCens xolme Tavs. amis Semdeg iwyeba diskusia, romlis drosac
yuradReba maxvildeba axal informaciasa da mxareebis mier moyolil faqtebze, anu
mxareebis subieqtur realobebze, maT mier aRweril konfliqtze.
3. situaciis gamorkveva: am dros mediatori cdilobs miRebul informaciasa da
sakiTxebze muSaobas, sakiTxebis gamorkvevas, saerTo interesebis gamonaxvas da maT
mniSvnelobaze xazgasmiT saubars.
4. ideebis ganviTareba: am dros mediatori afiqsirebs mxareebis mier gamoTqmul
azrebs, maT mier mignebul gamosavals konkretuli situaciidan. igi xels uwyobs
maTi ideebis ganviTarebas. iwyeba gamosavlis Zieba Seqmnili mdgomareobidan, razedac
orive mxare mediatoris daxmarebiT muSaobs.
5. bolo safexuri gadawyvetilebis miRebaa, rodesac orive mxare iwyebs fiqrs
konfliqtis Sedegad Seqmnili problemis gadaWraze. mediatori afiqsirebs problemis
mogvarebis sxvadasxva variantebs, romlebic mxareebis mier mofiqrebuli da
dasaxelebulia. mediatori mxareebTan erTad eZebs optimalur variants
CamoTvlilTagan da maTTan erTad adgens dawvrilebiT SeTanxmeba - xelSekrulebas.
mediatoris muSaoba molaparakebisas Semdeg aspeqtebze unda iqnes damyarebuli.
1. mediatorma unda Seqmnas garemo, romelSic mxareebi igrZnoben, rom isini Tavad
arian gadawyvetilebis mimRebi, rom Zalaufleba maT xelSia da Tavad unda
gadawyviton, Tu ra gzebiT SeiZleba mogvardes maTi problema;
2. mediatori exmareba mxareebs im barierebis dangrevaSi, romlebic maT xels uSlis
TavianT problemaze koncentrirebaSi. amis Semdeg mxareebi ufro naTlad dainaxaven
da gaaanalizeben sakuTar problemas da ifiqreben mis mogvarebaze.
3. mediatori exmareba mxareebs, rom maT kargad gaigon erTmaneTis saWiroebebi,
interesebi da perspeqtivebi. es ki maT miscems saSualebas, rom isaubron problemis
sakuTar xedvaze da aseve meore mxaris xedvasac kargad Cawvdnen.
Tu mivadevnebT Tvalyurs mediaciis teqnikiT Semdgar molaparakebis process da
Cveulebriv molaparakebas, romelic ase xSiria Cvens cxovrebaSi, Cven aRmovaCenT,
rom is strategia, rac molaparakebisa da problemis gadaWrisaTvis sasargebloa,
srulad aris gamoyenebuli mediaciaSi; xolo is strategiebi, romlebic
molaparakebis ganviTarebisaTvis damRupvelia da problemas ar Wris, xels uSlis
Sedegis miRebas da met-naklebad im molaparakebebSi gamoiyeneba, romlebic mediaciis
teqnikis gareSe mimdinareobs.
ganvixiloT sqema, romelSic molaparakebis ori perspeqtivaa warmoCenili:
1. problemis gadaWrisaTvis sasargeblo strategia, romelic mediaciaSi gamoiyeneba;
2. problemis gadaWrisaTvis warumatebeli strategia, romelic xSirad
damaxasiaTebelia Cveulebrivi molaparakebebisTvis.
1. problemis gadaWrisaTvis
sasargeblo strategia: 2. problemis gadaWrisaTvis
warumatebeli strategia: komunikacia:
1. gaxsniloba, gulwrfeloba;
2. pirdapiroba;
3. damajerebloba.
komunikacia: 1. Caketiloba, gulCaTxrobiloba; 2. arapirdapiroba; 3. iZuleba.
ganwyobebi:
1. ndoba;
2. momavalze orientireba; 3. asertiuloba (pozitiuri simtkice).
ganwyobebi: 1. undobloba da eWvi; 2. warsulze orientireba; 3. agresiuloba, Tavdacva.
procesi: 1. problemis ‘Seteva~; 2. interesebze fokusireba;
3. saerTo versiebis gamomuSaveba.
procesi: 1. erTmaneTis Seteva;
2. poziciebze fokusireba;
3. mxolod sakuTari poziciebis
gamxatveli versiebis gamomuSaveba. Sedegi: 1. mogeba-mogeba; 2. saWiroebebis dakmayofileba;
3. urTierToba.
Sedegi: 1. wageba-mogeba;
2. kompromisi poziciebs Soris;
3. gaucxoeba.
am sqemidan Cans, rom mediaciaSi gamoyenebuli strategiebi warmatebuli
molaparakebis met albaTobas iZleva, vidre is strategiebi, romlebic naklebad
orientirebulia Sedegze.
mediatoris daxmarebiT warmarTuli procesi saSualebas iZleva:
a) mxareebma mxolod sakuTari poziciebis dafiqsirebiT ar warmarTon molaparakeba;
b) mxareebma saerTo problemis gadawyvetaze erTmaneTis interesebisa da saWiroebebis
gaTvaliswinebiT imuSaon;
g) mxareebi Tavad mividnen SeTanxmebamde.
am procesis Sedegi mogeba-mogebaa, e.i. orive mxare mogebuli rCeba. mediaciis gziT
warmarTuli molaparakebis procesisas gaTvaliswinebulia TiToeuli mxaris
saWiroeba, interesi. Tavad problema orive mxaris mier erToblivadaa gadawyvetili
da ara mesame mxaris mier, romelmac SeiZleba ver gaiTvaliswinos mxareTaTvis
mniSvnelovani detalebi, rac konfliqtis eskalaciis mizezi SeiZleba gaxdes
momavalSi. mxareebs saSualeba eZlevaT, TiToeuli detalic ki SeaTanxmon
erTmaneTTan da mediatoris saSualebiT saboloo xelSekrulebaze imuSaon.
ZiriTadi damaxasiaTebeli niSnebi, romlebic mediaciis procesisas unda iqnas
SenarCunebuli, SemdegSi mdgomareobs: mediatori absoluturad neitraluri unda
iyos mxareebis mimarT. man arasodes unda misces Tavs ufleba, rom gaamarTlos an
gaamtyunos erTi an meore mxare, gaasamarTlos isini. mediators ara aqvs ufleba,
mxareebs rCeva misces da amiT sakuTari azri daafiqsiros, Tundac Tvlides, rom
icis gamosavali konkretuli situaciidan. mediatoris ZiriTadi daniSnulebaa, xeli
Seuwyos or dapirispirebul mxares molaparakebaSi da Tavad maT moaZebninos
gamosavali konkretuli situaciidan, amuSaos problemis gadaWrasa da Semdeg
xelSekrulebis dadebaze. amasTanave, mediatorma gansakuTrebuli garemo unda Seqmnas
ndobis misaRwevad. am procesSi erT-erTi mniSvnelovani moTxovnaa
konfidencialuroba - mediatorma ar unda gaaxmauros mxareebs Soris momxdari
konfliqti da saerTod, mediaciis procesis msvlelobis ambavi. rogorc zemoT
aRvniSneT, mediacia dRes-dReobiT erT-erTi efeqturi formaa konfliqtis
mSvidobiani gziT mogvarebisa. mediaciis garda, problemis gadaWris sxvadasxva
meTodebi arsebobs - fasilitacia, konsultacia, arbitracia. mediaciis Seswavla da
danergva saSualebas iZleva, rom Cvens cxovrebaSi momxdari konfliqtebi
warmatebuli molaparakebebiT movagvaroT. amasTanave, aRsaniSnavia, rom mediacia
policiis, sasamarTlos, araoficialuri mrCevlebis-momrigeblebis alternativaa. es
alternativa ki marTlac brwyinvale saSualebaa, rom konfliqti gasamarTlebis,
gamtyuneba-gamarTlebisa da rCevebis micemis gareSe movagvaroT.molaparakebebisa da
konfliqtis mogvarebis neitraluri teqnika - mediacia, mSvidobis mSeneblobis
procesis ganuyofeli nawilia.
Semoqmedeba, TanagrZnoba, araZaladoba
mxatvruli rubrikis winasityvaoba
redaqcia moxarulia rom Semog-TavazoT xelovnebis nawarmoebebi. konfliqtebis
mogvarebaSi metad mni-Svnelovania SemoqmedebiTi azrovneba da amitomac xelovnebis
roli Zalian didia gamouvali konfliqtebidan axali gzebis povnaSi. Cven
aucileblad unda SevuwyoT xeli araordinarul azrov-nebas, iseT azrovnebas,
romelic axal paradigmebs SemogvTavazebs da cxovrebis axal gzebs dagvanaxebs. ra
Tqma unda, yoveli maTgani ver gauZlebs istoriis gamocdas, magram darwmunebulni
varT rom zogierTi maTgani Zalian bevrs SesZens ara mxolod qarTul sinamdvi-les,
aramed msoflio kulturasac.
pirvel nomerSi gTavazobT or sakmaod saintereso nawarmoebs. erT-erTi maTgani aris
nino cixisTavis metad originaluri narativi qalisa da mis irgvliv arsebuli
molodinebis Sesaxeb. diskursi romelsac avtori gvTavazobs metad uCveuloa Cveni
mkiTxvelisaTvis, Temac sakmaod marginaluri, magram TavisTavad metad sainteresoa
xedva. SesaZlebelia Tu ara rom Cven aseTi TvaliT davinaxoT dRevandeli realoba?
SesaZlebelia Tu ara rom gadavabijoT im dogmatur CarCoebs, romelSiac dRevandeli
sazogadoebrivi normebi gvaqcevs da qalisa da kacis urTier-Tobebs sxva TvaliT
SevxedoT?
meore nawarmoebi, romelsac gTavazobT, aris ukve kargad cnobili axalagazrda
mwerlis, laSa buRaZis moTxroba Tamar mefis qmris, CvenSi avadxsenebuli giorgi
rusis Sesaxeb. aqac avtori metad araordinalur formasa da xerxs gvTavazobs.
moTxroba ikiTxeba bolodan. igi ase vTqvaT amotrialebulia. mkiTxvelma bolodan
unda waikiTxos es naweri. imedia es literaturuli novaciebi saintereso iqneba
Cveni mkiTxvelisaTvis. axal saukunesTan erTad Semodis komunikaciis axali formebi.
dekonstruqcias mohyveba rekonstruqcia. es aris rekonstruqciis garkveuli mcde-
loba qarTul realobaSi.
am konteqstSi Zalian mniSvnelovania rom kritikuli TvaliT SevxedoT aqamde
arsebul dogmebs cxovrebis, seqsualobis, Zaladobis garduvalobis, resursebis
ukmarisobis Tu sxva sakiT-xebis Sesaxeb. Cven xom vlaparakobT azrovnebaSi axali
paradigmis Semotana-ze, romelic alternativa iqneba struq-turuli Zaladobisa Tu
uTanasworobisa. ai, am axali paradigmis moZebnisaTvis aucilebelia SemoqmedebiTi
azrovneba. gasagebia rom yvelasaTvis mosawoni SemoqmedebiTi naSromi jer ar
Seqmnila, magram riski yovelTvis saWiroa progre-sis misaRwevad.
SeiZleba Tu ara Seicvalos dRevan-del da guSindel dRes gavrcelebuli meta-
narativebi (anu gabatonebuli Txrobis stili)? vfiqrobT rom es namdvilad
SesaZlebelia, Tumca advili ar aris. advili ar aris is, rom am meta-narativebis
Secvlas ar mohyves kidev ufro meti Zaladoba, vidre Cven gvaqvs dRes. amisaTvis
swored safuZv-liani Sromaa saWiro. da amave dros sazogadoebis mzaoba, imisaTvis
rom miiRos axleburi xedva da kulturas axali sisxli Sematos.
“qalis subieqtivizmi molodinebis diskursSi”
nino cixisTavi
14 oqtomberi 1999 weli
winasityvis magier:
modi, vimegobroT:
ase viwyeb komunikacias, Cemi molodini gansazRvrulia da impulsuri. ase mivmarTe
gogonas bavSvobaSi. maSin molodinic Sesabamisi mqonda: damewyo megobroba
TqmisTanave, Tumca araferi gamovida, is me ar melodeboda saerTod.
modi, vimegobroT:
ukve mogvianebiT ase mivmarTe axal-gazrda kacs da man seqsi SemomTavaza.
“Rrma mizezi qalis damarcxebulobis ganwyobisa mdgomareobs imaSi, rom gogona-
mozardi ar grZnobs pasuxismgeblobas sakuTar momavalze da arc Tvlis saWirod,
sakuTar Tavs wauyenos didi moTxovnebi. sruliadac ara imitom, rom igi gadaecema
mamakacs xorciTa da suliT da Tavis Tavs ufro mdablad aRiqvams. piriqiT, azri
mamakacis umaRlesobaze mas uCndeba da umkvidrdeba imitom, rom is ganwirulia mis
momsaxurebaze. Tu gogonebs undaT megobrobis an flirtis dawyeba vaJTan, maT
iniciativa ise unda gamoiCinon, rom es veravin SeamCnios”. simona de bovuari, “meore
sqesi” 1949 w. gv. 373; Simone de Beauvoir, “Le Deuxieme Sexe”, p.373, Gallimard, 1949.
gavida dro da is yvelaferi, Cemi gamocdileba damaviwyda. damaviwyda, rom orjer
miviRe uari CemTvis mniSvnelovan momentSi. an, SeiZleba imitomac gaxdnen
mniSvnelovanni zemoaRniSnuli SemTxvevebi, rom uari miviRe. damaviwyda, rogor
gadavwyvite, aRaravisTvis SemeTavazebina msgavsi sisulele: “modi, vimegobroT”. ras
niSnavs es? ra aris aq warmmarTveli: procesi Tu yabulis molodini, iqneb
rezultati? Tu meore mxare daTanxmdeba, iqneba ki es Tundac raime, mcire garantia,
megobrobisTvis sakmarisi? an, mere ki, odesme, vityodi, rom ar hqonda raime
konkretuli usamarTlobis Cadenis ufleba, mxolod imitom, rom Cven davTqviT,
gvemegobra. da mainc, miuxedavad yvelafrisa, ra iyo Cemi molodini orive
SemTxvevaSi? ras velodi? ra iyo zogadad molodini? es iyo mxarSi amodgomis
mcdeloba an yuradrebis mibyroba, siaxle?
qalis molodini kompromisulia, Tumca amiT sruliadac ar mcirdeba misi intensioba
da Rirebuleba.
didi xnis Semdeg me, 33 wlis qali veubnebi sakuTar Svils: “modi, vimegobroT”.
gamaxsenda es fraza, misi siyalbe. misi, frazis, arasicocxlisunarianoba. da amasTan,
Cemi molodinebis korelacia SedegebTan. gamaxsenda, rom es aris zemoqmedeba, an
mcdeloba zemoqmedebisa, adamianis molodinebze Sendami. Cemi Svili sami wlisaa da me
minda, rom yvelaferi miambos, yvelaferi vicode da am “yvelaferSi” Cemi mSoblebis
ideologiis fragmentalur kopirebas vaxden, magram amis SeniRbva “megobrobiT” minda.
* * *
erTi aseTi anegdoti:
ra gansxvavebaa diplomatsa da qals Soris: Åñëè ìóæ÷èíà ãîâîðèò “äà”, òî ýòî îçíà÷àåò “äà”. Åñëè ìóæ÷èíà ãîâîðèò “íåò”, òî ýòî îçíà÷àåò “íåò”. Åñëè ìóæ÷èíà ãîâîðèò “ìîæåò áûòü”, òî îí íå ìóæ÷èíà. Åñëè äèïëîìàò ãîâîðèò “äà”, ýòî îçíà÷àåò “ìîæåò áûòü”. Åñëè äèïëîìàò ãîâîðèò “ìîæåò áûòü”, ýòî îçíà÷àåò “íåò”. Åñëè äèïëîìàò ãîâîðèò “íåò”, òî îí íå äèïëîìàò. Åñëè äåâóøêà ãîâîðèò “íåò”, ýòî îçíà÷àåò “ìîæåò áûòü”. Åñëè äåâóøêà ãîâîðèò “ìîæåò áûòü”, ýòî îçíà÷àåò “äà”. Åñëè äåâóøêà ãîâîðèò “äà”, òî îíà íå äåâóøêà.
aq warmodgenilia naTeli, myari suraTi srulyofili adamianisa (kaci),
profesionalis (diplomati) da savaWro saqonlis (ò.å. òîâàð) – qali, romelsac
SeiZleba hqondes an ar hqondes xarisxis niSani – qalwuloba.
qalis molodini aris winaswari, globaluri SiSi yvelafrisa, rom mere Semcirdes
SiSis xarisxi, riskis faqtori danarCenTaTvis.
qalis molodini aris SiSis gamocdileba. elodeba yvelas, yvelafers da ara sakuTar
Tavs. amitom zrunvis obieqti SeiZleba iyos yvela da yvelaferi, mxolod ara
sakuTari Tavi, sxeuli, suli.
qalis molodinis fenotipi seqsualobaa (markirebuli an faruli, imis mixedviT, Tu
rogor sazogadoebaSi uxdeba cxovreba).
qalis seqsualoba aris mudmivi mzaoba, rogorc obieqtisa da misi molodini ki -
Segueba misTvis, obieqtisTvis romelime funqciis miniWebaze, raime pasuxis miRebaze:
ho, ara.
qalis zombireba molodinebiT
erTi aseTi “anegdoti”: (Tu, saerTod, molodini anegdotze - sicilia (!)).
qalis saSo hyveba:
ra ucnauri cxovreba maqvs, an sisxli gamdis, an viRac ucxo Semodis,
SemomafurTxebs da midis.
ginekologiis klasikur (sabWoTa periodis) saxelmZRvaneloSi menstruacia
xatovnadaa aRwerili/axsnili da gulisxmobs: (Turme) saSvilosno “sisxlis
cremlebiT tiris”, rom ar ganayofierda, ufro sworad, ar gaanayofieres.
pirveli magaliTi, asaxavs ra qalis cxovrebis prozas, misi (qalis) zogadi
molodini SeiZleba aRiweros, rogorc Zaladobis molodini: defloracia, mudmivi
molodini vertikaluri Zaladobisa. ratom vertikaluri Zaladoba? patriarqaluri
sazogadoebis modeli warmodgenilia mamakacis patronaJiT. aq qalis adgili
mTlianad daqvemdebarebulia patriarqaluri sazogadoebis da an misi erTi ujredis
struqturaze.
meore magaliTSi, “sisxlis cremlebiT”, aris obieqtis (saSvilosnos, qalis) sqesis
identificireba mis funqciasTan da, konkretulad, qalis sqesTan (sakuTar sqesTan),
rodesac “tyuilad” mosuli menstruacia xSirad aris mizezi da sababi imisTvis, rom
qalma kidev erTxel daafiqsiros Tavisi danaSauli ojaxis, eris, qveynis winaSe, rom
ar ganayofierda da, Sesabamisad, ar aris “ïëîäîâèòà êàê ñâèíüÿ”. es garemoeba gamZafrebulia da xazgasmuli rigi garemoebebiT.
(reklama higienur paketebze, maTze dadebulia teqsti qalebis gamonaTqvamebiT: axla
vigrZeni sisufTave, Tavisufleba, kargi suni, da SemiZlia Cavicva TeTri... (aq sxva
araferia Cadebuli, Tu ara is, rom menstruacia qalSi anu qali menstruaciaSi, aris
binZuri, suniani, araTavisufali, SaviT Semosili, friad WuWyiani raime)).
qali, rogorc molodinis subieqti da obieqti, matarebelia mudmivi mzaobisa -
danaSaulis monaniebis (erix fromis mixedviT, daumorCileblobiT Cadenili codva
gadasuli danaSaulis grZnobaSi, gadasuli damorCilebaSi (dasja), Semdeg ki -
patiebaSi), da SefurTxebis gardauvalobisTvis; e.i., sxvagvarad rom vTqvaT, man,
qalma sisxlis cremlebiT moinanios gaunayofiereblobis danaSauli, sakuTar
sxeulSi mudmivad SeuSvas penisi, raTa ganayofierdes, an mudmivad elodos mas
(ganayofierebas, peniss).
saqme gvaqvs molodinebiT qalis zombirebasTan.
molodinebi: - saerTaSoriso hibridi Tu viwro nacionaluri stereotipi?
“Cems gancdaSi yovelTvis iyo daZabuloba, rom mTeli grova nakisri valdebulebebisa
Semesrulebina. da daZabulobis gancdac swored imaSi mdgomareobda, rom es
valdebulebani Cems daukiTxavad amkides da matvirTebines. es aris swored is
molodinebi, usasrulo molodinebi, romelnic axdenen Zaladobas pirovnebaze da amis
Sedegad Cemi Tavisuflebis xarisxi advili gansasazRvria”. (“molodinebi da
Sefasebebi” 1999 wli, gazafxuli, n. cixisTavi)
molodinebi rogorc zogadis cneba
molodinis cnebis gansazRvra, Sinaarsi
ganvsazRvroT molodinebis cnebis Sinaarsi da misi moculoba. imTaviTve, yvela cneba
konkretuli gansazRvrebis formulirebaa, xolo molodinebis “xmarebis”, gamoyenebis
SemTxvevaSi imdenad bevri igiveobaa sxva sityvebTan, rom isini xSirad sinonimebaTac
aris aRqmuli. mag: molodini – imedi, molodini – arseboba; megona da sxva.
aris molodinebis zogadi gageba: zogadi molodinebi.
molodinebi ufro Semoqmedebaa Tu idea? Tumca, albaT, ufro marTebulia,
ganvixiloT, rogorc orive erTad da ara calcalke. Tu molodinebi zogadad?
/literatura/ vaJa fSavela: mTani maRalni “sdganan, elian, usazRvroa mTebis
molodini. an ra daaSrobs imaT gulSi molodinis zRvas?Aara aqvs imas bolo, arc
dasasruli, rogorc RvTaebas.. sdganan da elian. guli stkivaT, Zalian stkivaT,
magram ar ixocebian, arc Wleqdebian. elian vis? an ras? raRacas, diax, raRacas. is
raRaca unaxavis danaxvaa.” vaJa fSavela, Txz., t. V. gv., 317-318.
ra aris molodini
molodini aris filosofiuri, fsiqologiuri, fiziologiuri konstruqti,
struqturul, zRvrul periodTa erTobliobis konstanturi procesi. molodinebis
analizma cxadyo maTi genderuli araneitraloba. molodebi ar aris genderulad
neitraluri da Sesabamisad, gansxvavebulia orive sqesis molodinebi e.i.
sazogadoebriv, kulturul, eTniur, religiur diskursebSi molodinebi ganixileba
qalis da kacis subieqtivizmis ganmsazRvrel da Semadgenel erTeulad, sadac orive
sqesi aris rogorc molodinis subieqti, ise obieqti da erTmaneTisgan
gansxvavebulia.
molodinis veqtori mimarTulia momavlisken da Sedegobriv kategoriaSi is SeiZleba
iyos bivalenturi (dadebiTi rezultatiT an uaryofiTiT). Tumca, zogadad
molodinis Sinaarsi dadebiTi valentobisaa da uaryofiTs imTaviTve moulodnelobas
veZaxiT (esec yovelTvis calsaxad ar vlindeba leqsikaSi, es ZiriTadi tendenciaa).
molodinis wminda kategoria, zogadi molodini, rogorc periodTa procesi
TavisTavadia da genderuli. ras vgulisxmob molodinis genderulobaSi: TavisTavad
molodini gansxvavebuli aqvs rogorc subieqts, orive biologiuri sqesis adamians
da, amave dros, rogorc molodinis obieqti, adamianebi xvdebian, ganixilebian da
miiRebian zogadi molodinis stereotipis zemoqmedebis qveS.
“Jak lakanis cnobili anegdoti sardinebian konservis qilaze, romelic wyalSi
mocuravs. is uyurebs mas, qilas, magram qilac uyurebs mis navs. TavisTavad
araprezentabeluri, sardinebiani qila xdeba “danaxuli” xedvis (Âçãëÿä) gamo, romelic momdinareobs misgan, qilasgan. es xedva “ekranis” xazze nawilobriv xdeba
lakaniseuli xedva: aq xorcieldeba misi reprezentaciuli molodinebi. sxva
sityvebiT rom vTqvaT, swored am xazze lakani xedavs obieqts da axdens mis
identifikacias, rogorc qilisas, amgvarad xdeba reprezentaciis subieqti. ras
vxedavT Cven, roca vucqeriT kacis tans? Cven vxedavT ara TviTon tans, mTeli misi
anatomiuri atributebiT, aramed sarkesaviT areklil xedvas, romelic Cveni xedvac
aris. Cven “vucqeriT” xedvas, romelic winaswar arsebobs Cveni warmodgenebis,
SiSebisa da survilebis doneze. Cven “vxedavT” raRacas, romelSic, gamomdinare Cveni
sakuTari molodinebisgan, Cven vafiqsirebT, rogorc kacis tans. Cven mtkiced viciT,
ra iqneba reprezentirebuli cqeris procesSi kidevac ufro adre, vidre mivmarTavT,
mivabyrobT sakuTar xedvas obieqtze. Cven vxedavT imas, risi molodinic gvqonda.
Cveni xedva tanis markerad gvevlineba.
ra Tqma unda, swored amitom aris gamowveuli is Zlieri SiSi saSinelebaTa
filmebis mayureblebSi. am SemTxvevaSic, SiSi gamowveulia reprezentaciuli
molodinebis gayalbebasTan, gauqmebasTan, (motyuebasTan), roca mayurebeli Tavs
abrunebs, rom Sexedos sxva personaJs, is xedavs raRac sruliad ucxos, sxvas,
vidre adamians. monstri araadamianuri sxeulis nawilebiT - yovelTvis iwvevs
adamianSi panikur SiSs aseTi cvlileba, Canacvleba. transvest(it)ebisadmi da
transseqsualebisadmi miuRebloba da zizRi, damaxasiaTebelia patriarqaluri
orientaciis homosocialuri azrovnebisaTvis da warmoadgens mZafri reaqciis
magaliTs molodinebis gacruebaze”. Àíäðåé Ñèíåëüíèêîâ, “Ìóæñêîå òåëî: âçãëÿä è æåëàíèå. Çàìåòêè ê èñòîðèè ïîëèòè÷åñêèõ òåõíîëîãèé òåëà â Ðîññèè”, ñòð. 209. Ãåíäåðíûå èññëåäîâàíèÿ, 2,99, Õàðüêîâñêèé öåíòð ãåíäåðíûõ èññëåäîâàíèé.
molodinis funqcia
molodinis funqcia ganisazRvreba, rogorc zogadi, wminda molodinis funqcia da
rogorc materializebuli (Sedegobrivi kategoria) molodinis funqcia. molodinebis
funqcia sxvadasxvaa, rogorc gansxvavebuli sqesis warmomadgenelTaTvis, ise
konkretuli sqesis orive rolisTvis (qali, kaci), rogorc molodinis subieqtisa
da obieqtisTvis.
perioduloba
“gadamwyveti nabiji sqesis problemaTa Tanamedrove formirebisTvis gadadga Jak
lakanma misi TeoriiT: “survilebi da falosi”. lakanma miaqcia yuradReba pirvelad
(froidiseul) dediseul samkuTxeds, romelSic Svilisa da dedis garda aqtiurad
monawileobs damatebiTi faqtori: dedis survili, romelsac bavSvi mTeli ZalebiT
cdilobs, Seesabamos. lakaniseuli gagebiT, TamaSebi mimdinareobs warmosaxviTi
obieqtis, dediseuli falosis irgvliv. oidiposis kompleqsis warmatebiT
gadasaWrelad dediseuli falosi unda iqnas Canacvlebuli mamis saxeliT. magram
imis Semdeg, rac falosi aRar aris imTaviTve is warmosaxviTi obieqti, igi xdeba
wminda simbolod survilisa da dakmayofilebisa, romelic iyo dakarguli oidiposis
kompleqsis “warmatebuli” warmoqmnis Sedegad”. Ìèõàèë Ðûêëèí “Ïîë ðàñòåíèé” Ãåíäåðíûå èññëåäîâàíèÿ: Ôåìèíèñòñêàÿ ìåòîäîëîãèÿ â ñîöèàëüíûõ íàóêàõ. ÕÖÃÈ 1998 ã. ñòð 218.
qalis fexmZimoba aris molodinebis materializebuli periodi, romelic
gansazRvrulia cxraTviani vadiT. es aris molodini zogadi da amave dros molodini
zRvruli. es mdgomareoba ar SeiZleba, ganixilebodes lakaniseul samkuTxedSi,
rogorc “deda, bavSvi da survilebi”, aramed, rogorc deda, bavSvi da molodini. da
miT ufro ver ganvixilav mas, rogorc dedis ganwyobas, survils, daimorCilos da
warmarTos bavSvi sakuTari “survilebis” mimarTulebiT. lakaniseul TeoriaSi deda
gamoiyureba, rogorc calke, bavSvTan mimarTebaSi ganze mdgomi subieqti Tavisi
“survilebiT”, maTze daqvemdebarebuli bavSviT. deda im SemTxvevaSi gamoiyureba,
rogorc pirveladi uzurpatori bavSvisa, an mxolod faqtiuri matarebeli nayofisa,
rodesac mas, dedas, aqvs Tavisi, bavSvisagan damoukidebeli fiziologia, fsiqologia,
survilebi da bavSvi ki, iZulebulia, amas yvelafers “daemorCilos”; Jak lakanis
aseTi damokidebuleba fexmZime qalisadmi ar aris gasakviri, radgan is nasazrdoebia
maskulinuri, gacnobierebuli Tu gaucnobierebeli tradiciiT: qali ganisazRvros
mamakacTan mimarTebaSi, mamakacTan SedarebiT da didi surviliT, swrafviT
falosisaken. Cemi azriT, fexmZimobis periodi mTlianad, ufro gamZafrebulad da
intensiurad korelaciaSi modis dedis zogad da zRvrul, konkretul molodinebTan.
lakaniseuli TeoriiT, bavSvi “mTeli ZalebiT cdilobs, daemorCilos dediseul
“survils”. sinamdvileSi, ufro bunebrivia, es “survilebi” ganvixiloT dediseuli
molodinebis erT-erT struqturul elementad. da bavSvis swrafvac, moxdes maTi
(bavSvisa da dedis) molodinebis globalizacia, integracia, xsnis bevr
fiziologiur Tu fsiqologiur procesTa msvlelobis bunebas.
perioduloba - molodinebis cikluroba (menstruacia, fexmZimoba, qalwuloba)
miuxedavad molodinebis valentobisa aris qalis subieqtivizmis mamoZravebeli
lokomotivi, miT ufro, rom molodinebi da qalis seqsualoba konstanturia da
urTierTganmsazRvreli.
molodinebis saxeebi, struqtura
siurprizi - moulodnelobebi. SeiZleba iyos dadebiTi da uaryofiTi. yoveli
pozitiuri Tu negatiuri reaqcia SeiZleba asocirebul iqnas arasakmarisad
ganxorcielebul molodinTan an zedmetadganxorcielebul molodinTan with undermet expextations or with overmet expectations. molodinebis sami stadiaa: arasakmarisad ganxorcielebuli molodini,
ganxorcielebuli molodini, zedmetad ganxorcielebuli molodini; undermet, met, overmet expectations. J. S. Black & H.B. Gregersen,”Expectation, Satisfaction, and Intention”. Intercultural Relations, Vol. 14, 1990.
arqemolodini qalis subieqtivizmis spiralis struqturuli erTeuli.
kazionaluri molodinebi irRveva konfliqtebis dros. Sedegad qali uerTdeba axal
dinamikas molodinisas. ltolvilebTan dakavSirebiT ki dasamatebelia maTi
molodinebi axal teritoriaze + Zveli roli.
jari, omi, - qalis molodinebis institucionaluri zombirebis strategiaa,
mijaWvuloba saxlze, komunikaciaze, komfortze.
isterika aris molodinebis funqcia, hgavs swraf amosunTqvas. iZleva saSualebas,
zedapirze amoagdos aramaterializebuli molodinebisgan miRebuli uaryofiTi
energia.
fantazia aris molodinebis strategia. molodinis materializaciisTvis scenaris
deformaciT miRebuli stresi Serbildes warmosaxvisTvis aRsaqmelad. anu fantazia
emsaxureba molodiniT miRebuli frustraciis warmosaxviT fiqsacias, rom moxdes
molodinebis fsevdomaterializacia. aqac kargad sCans qceviTi an warmosaxviTi
sixSire da genderuli araneitraloba. genderul identurobis stereotipi,
molodinis funqciasTan mimarTebaSi, imTaviTve ganwirulia SexedulebaTa aTvlis
wertilze, maT mijaWvulobaze.
ra igulisxmeba:
/lingvistika/ fantaziori qali, (ar aRiqmeba, rogorc riskfaqtori, piriqiT, xSir
SemTxvevaSi misasalmebelia), xolo fantaziori kaci - asocialuri SemTxvevaa, ar
aris kacuri.
/tradicia/ qali - fantaziori - dadebiTi atitudi; kaci - fantaziori - saeWvo,
arastabiluri pirovneba.
/sqesis identifikacia/ gaWirvebisas qali aqtiurad asrulebs nebismier samuSaos,
SeuZlia sxvadasxva saxis Sroma, moergos situacias da amave dros ar iyos
frustrirebuli. mas aqvs didi gamocdileba fantaziaSi da warmodgenebSi. amitom
relaluobasTan morgeba, kompromisi, daqvemdebareba qalisTvis Cveuli saqmea. amis
erT-erTi yofiTi magaliTad SeiZleba ganvixiloT iZulebiT gadaadgilebul pirTa,
ltolvilTa (mxedvelobaSi myavs qali warmomadgenlebi) ufri swrafi adaptacia
mamakacebTan SedarebiT.
/literatura/ sizmari da damokidebuleba sizmrisadmi.
/seqsualoba/ molodinebis mudmivoba gapirobebulia qalis seqsualobiT. qalis
seqsualoba aris qalis mudmivi mzaoba. mzaoba qalisa, rogorc obieqtis ise
subieqtis.
Segueba aris Zaladoba molodinebze.
sqesis metafizikuri periodis gavlena molodinebze
metafizikuri periodi qalis subieqtivizmis ontogenezSi.
funqcia, rogorc molodinis bivalenturi materializacia.
identifikacia sqesTan.
“saubaria mamardaSvilisa da daliozis TvalsazrisTa fundamentur gansvlaze sqesze
swored imitom, rom saubaria or tolfasad mniSvnelovan filosofosze, romelTa
SeuTanxmebloba ki ar aris gamogonili, aramed maTi fesvebi didi xnis tradiciebSia.
miT ufro, rom orTavesTan sxvadasxvanairad iSifreba erTi da igive metafizikuri
tradicia: Cveni Tanamemamule mTlianad aris misi mimRebi garedanve, xolo frangi
moazrovne radikalurad uaryofs mas Signidanve”. Ìèõàèë Ðûêëèí “Ïîë ðàñòåíèé” Ãåíäåðíûå èññëåäîâàíèÿ: Ôåìèíèñòñêàÿ ìåòîäîëîãèÿ â ñîöèàëüíûõ íàóêàõ. ÕÖÃÈ 1998 ã. ñòð. 217.
ra gansazRvravs prioritetulad molodinis struqturas metafizikur
(Trans Naturam – laTinuri gamoTqma, Seesabameba berZnuli – metafizika – “bunebis
zRvars iqeT”. Tu bunebaSi vgulisxmobT materias, metafizikad ganisazRvreba
yvelaferi is, rac ar aris materialuri), da sqesTan identur periodTan mimarTebaSi
molodinis, rogorc TavisTavadobis struqturul erTeuls qalis subieqtivizmTan
mimarTebaSi? metafizikuri periodi sxvadasxvagvaradaa ganawilebuli qalisa da kacis
ontogenezSi. metafizikur mdgomareoba genderuli identifikaciis wlebSi iwyeba
dabadebidan menstrualuri ciklis dawyebamde. aRsaniSnavia, rom saqarTvelos
sinamdvileSi es periodi gaigivebulia da identuria mdedrobiTi sqesis individis
defloraciasTan. es is periodia, roca qaloba da qalis sqesi socialurad
mikuTvnebuli rolia.
kacisTvis ki metafizikuri mdgomareoba/periodi iwyeba dabadebidan, grZeldeba
sasqeso organoebis momwifebamde. es aris sqesis metafizikuri periodis pirveli
etapi. meore etapi, postmetafizikuri periodi, iwyeba kacis, mamrobiTi individis
klimaqsis periodidan da grZeldeba sicocxlis bolomde.
Tu metafizikuri periodi, orive sqesis SemTxvevaSi, Tavidan aris bavSvobis
periodTan identuri maSin, kacebTan mimarTebaSi am periodis xelaxali Semosvla,
marTalia ukve postmetafizikuri periodis saxiT, SeiZleba iwvevdes infantilizmis
gamovlenas. es ukanaskneli TavisTavad korelaciaSi SeiZleba iyos molodinis
veqtoris SebrunebasTan veqtoriT ukan. es, TavisTavad, SeiZleba iyos mizezi bevri
fiziologiuri da fsiqologiuri procesebis gauaresebis, pesimisturi an agresiuli
gamovlinebebis; SeiZleba iwvevdes mniSvnelovan uaryofiT atituts. qalebTan
mimarTebaSi ki, molodinebis veqtoris inercia gvaZlevs safuZvels, vifiqroT, rom
molodinebis bivalentoba, xSir SemTxvevaSi, sruliadac ar aris qalis
subieqtivizmis damangreveli Zala (gansakuTrebiT, materializebuli molodinis minus
niSniT miReba). zogadi molodinebi aris qalis subieqtivizmis mamoZravebeli
lokomotivi. qalis metafizikuri periodi aRar meordeba individis sicocxleSi da
e.i. qalebTan mimarTebaSi ar gvaqvs postmetafizikuri periodi, romelic erTgvarad
daaubrunebda mas bavSvobis periodSi. maSin, rogor axerxebs patriarqaluri
kultura, tradicia, rom qali da bavSvi daayenos mamakacze daqvemdebarebul erT
xazze? raSi mdgomareobs mmarTvelTa “mogeba” am SemTxvevaSi? swored is qvecnobieri
molodini kacisa, rom mas TviTon elodeba postmetafizikuri periodi, aZlevs
safuZvels, rom qali gaaigivos bavSvTan kulturul, tradiciul, religiur
diskursSi da amiT - daiqvemdebaros.
“rogor dalagda sqesis problema klasikur metafizikaSi?
da Tu is saerTod ar gamovlinda (problema) ara imitom, rom metafizika Tavisi
mimarTulebebiT Segnebulad maskulinuri iyo, aramed imitom, rom is acxadebda
pretenzias, esaubra neitraluri wertilidan, romelic aRimarTeba sqesTaSoris
gansxvavebaTa zeviT. magram sqesi im teqstebSi mainc monawileobs, gansakuTrebiT Tu
yuradRebas mivapyrobT maT periferias, metaforebs, romliTac es filosofia
sargeblobda. Tavis arsSi is samuSaoebi tardeboda da tardeba rogorc
dekonstruqcia, romelic, Tavis mxriv Tanamedrove feminizmis erT-erTi saTavea”. Ìèõàèë Ðûêëèí “Ïîë ðàñòåíèé” Ãåíäåðíûå èññëåäîâàíèÿ: Ôåìèíèñòñêàÿ ìåòîäîëîãèÿ â ñîöèàëüíûõ íàóêàõ. ÕÖÃÈ 1998ã, ñòð. 217.
scenari aris molodinebis bihevioruli strategia. molodinebis interpersonaluri
sqema: scenaris fiqsacia da misi materializacia. ris Sedegad igi, scenari, ingreva
an icvleba, rac TavisTavad iwvevs molodinis gadinebis iluzias da frustracias.
frustracia = molodini - realoba.
tipi (ar igulisxmeba qali), wavida fexburTze; molodini iyo mogeba, realoba -
wageba. (maiersi, “socialuri fsiqologia”).
maSin molodini = frustracia + realoba
deviaciis (devianturi pirovneba) sami ZiriTadi komponenti: adamiani, romelsac
axasiaTebs garkveuli qceva, molodini, an norma, romelic aris devianturi qcevis
Sefasebis kriteriumi, da sxva adamiani, adamianTa jgufi an organizacia, romelic
reagirebs am qcevaze. (neil smelzeri – sociologia – gv. 210 moskovi, 1994).
qalis aqtiuroba, patriarqalur sazogadoebebSi, CaTvlilia, rogorc devianturi
qceva, xolo sazogadoebis/individis molodinebi qalze imTaviTve gulisxmobs mis
pasiurobas. magaliTad, Cvens sazogadoebaSi normalurad iTvleba kacisgan, Tu is
telefoniT urekavs qals, xolo sapirispiro SemTxvevaSi, qalis qceva devianturad
aris miCneuli, (Tu qalma ar mimarTa raime xerxs, magaliTad ar moimizeza
gadaudebeli saqme da sxva).
devianturi qcevis tipologia r. mertonis mixedviT: totaluri konformizmi
(aradevianturi qcevis erTaderTi tipi); inovaturi qceva (reketi); ritualizmi
(biurokrati); retreatizmi (gaqceva sinamdvilidan, realobidan); bunti (moaqvs Zveli
miznebisa da saSualebebis Secvla axliT).
gamocdileba
hipoTezebi:
1. realisturi molodinebi aadvilebs, win swevs adaptacias. Weissman and Furnham
1987.
molodinebi da gamocdilebebi droebiTi macxovreblebis (sojourners) Tumca,
kvlevis SedegebSi (kvleva Catarda axali zelandiis 20 skolaSi) aRiniSna, rom
realisturi molodinebi (dafiqsirda sruli sxvaoba molodinebsa da gamocdilebas
Soris) ar aris dakavSirebuli, ar axdens gavlenas fsiqologiur adaptaciaze. aseve
gamokvleul iqna gansxvavebebi, rom roca gamocdileba ufro rTuli iyo, vidre
molodini (vidre moelodnen), droebiTi macxovreblebi ufro metad asocirebulni
iyvnen fsiqologiurad distressTan, gancdasTan, ubedurebasTan.
korelacia - molodinebis sirTuleebTan, gamocdilebis sirTuleebTan, fsiqologiur
adaptaciasTan. imave dros, realisturi molodinebi iyo aRebuli rogorc
absoluturad sxva, calke erTeuli mosalodnel da gamocdil sirTuleebTan erTad. Joy Rogers & Collen Ward - “Expectation-Experience Discrepancies and Psychological Adjustment during Cross-Cultural Reentry”, International Journal of Intercultural Relations, Vol. 17, pp. 185-196, 1993.
molodinebi da Rirebulebebi
molodinebi aris funqcia adamianis Zalisxmeva warsulis xelaxali gamyarebisa. iseve,
rogorc, SedegTa subieqturi Rirebuleba aris funqcia wina codnisa. adamianis
subieqturi molodinebi SesaZlebel (mosalodneli) SedegebTan mimarTebaSi asaxavs
warsul (naswavl) gamocdilebas konkretuli SemTxvevis SesabamisobiT.
Introduction to Personality – Walter Mischel; Stanford University, 1981.
roteris formulirebiT: zogadi molodinebi gamomdinareoben situaciidan da mis
garSemo moiazrebian, rom iyvnen rogorc ufro stabiluri da Tanmxvedrni.
molodinebi da leqsika
qalo, sul eli?
qalia da sulelia, sul elis
qali ijda da beds elodebodao
qali ise unda daasaqmo, rom Tavisufali dro ar darCes, Torem eSmaki SeuCndebao.
gelodi – vaJis sakuTari saxeli;
argelodi - qalis sakuTari saxeli;
eliso – qalis sak. sax.
viseli – qalis sak. sax.
visia - qalis sak. sax. (albaT, simReris gavlenaa: “visia, visia, qali lamazi”).
nameti - qalis sak. sax.
toCka - qalis sak. sax.
mamakacTa molodini qalis, rogorc meuRlis mimarT – qali misi mona/povari gaxdeba.
mosalodneli: sococxlis xangrZlivoba (sociologiuri monacemebiT); amindi;
molodini:
qalisTvis: bavSvi, sayvareli qmari, ojaxi, saqme.
kacisTvis: samsaxuri, megobrebis wre, finansebi, ojaxi, coli - mona/povari
moulodneli:
qalisTvis: kacisagan “qaliviT” moqceva
kacisTvis: qalisagan “kacuri” moqceva
valdbulebaTa roluri gadanawileba.
dakmayofilebuli qali, qali, romelic daakmayofiles. amasac, Tavis mxriv uaryofiTi
aRqma aqvs sazogadoebriobisgan (“sara: SeWame limoni”)
kmayofili kaci, kaci, romelic TviTon miiRebs, aiRebs dakmayofilebas.
“mTeli bavSvobis periodSi gogonas Trgunaven da amaxinjeben. urTierTobebSi
mSoblebTan, megobrebTan, swavlaSi, TamaSSi is iqceva rogorc arseba, romelsac
SeuZlia transcendencia, misi momavali pasiuroba mas mxolod eCveneba. imis mere,
rac dadgeba misTvis sqesobrivi momwifebis periodi, es momavali ara marto
axlovdeba, aramed misi sxeulis Semadgeneli nawili xdeba, gardaiqmneba swored rom
konkretul realobad. es - fataluri da erTxel da samudamod misjili momavali:
amave dros biWebi aqtiurad ikvalaven gzas zrdasrulTa cxovrebisaken, gogona
elodeba am axali (siurealuri an fsevdorealuri) periodis dawyebas. da, marTalia
“is, axali periodi” misTvis sruliad ucnobia, magram misi konturebi ukve
gamokveTilia; gogonas misken miaqanebs dro. bavSvoba darCa ukan, axlandeli dro
misTvis - es mxolod gadasvlaa erTi mdgomareobidan meoreSi; fusfusi, romelSic
ar amoicnoba mniSvnelovani mizani. is, gogona aniavebs, fuWad xarjavs Tavis
axalgazrdobas molodinze, romelic farulia an aRiarebuli, gulaxdili. is
elodeba mamakacs.” Simone de Beauvoir, Le Deuxieme Sexe, Gallimard, 1949. p.366.
molodinebi konfliqtis mogvarebaSi qalis rolze
“qalzea damokidebuli ojaxis moraluri saxe, ojaxis wevrebs Soris normaluri
urTierTobebis damyareba, mamakacis bunebis Serbileba, ojaxis simtkicisa da ojaxSi
mSvidobis damyareba”. iqve: “qalis statuss ojaxSi gansazRvravs is, rom qali aris
eTnikuri tradiciebis dacvisa da memkvidreobiT gadacemis meqanizmis mTavari
mamoZravebeli Zala, im tradiciebisa, romelTac saukuneebis manZilze qmnida xalxis
sawarmoo, yofiTi da sulieri kultura. qali aregulirebs da warmarTavs ojaxis
wevrebis qcevis socialur-ekonomikur, yofiT, fsiqologiur normebs; igi asrulebs
sawesCveulebo kulturasTan dakavSirebul ZiriTad ritualebs da, bolos, qalia
ojaxSi Taobebis damakavSirebeli rgoli. sazogadoebrivi qcevis normebis - etiketis
damcvelica da Semsrulebelic qalia”. l. meliqiSvili “konfliqturi situaciebi
polieTnikur sazogadoebaSi” gv. 218, 1998 w. mSvidobis, demokratiisa da
ganviTarebis kavkasiuri instituti.
dRes msoflioSi axali talRa wamovida. ewyoba diskusiebi da konferenciebi,
ixarjeba udidesi saxsrebi imaze, rom gaaqtiurdes qali, qalis roli konfliqtebis
mogvarebis saqmeSi. dRes amaze saubari modaSia da yvela saxelmwifo, organizacia,
mkvlevari Tu mecnieri cdilobs, es Tema win wamowios da sxvadasxva diskursSi
ganixilos, erTgvarad xarki gaiRon modisTvis.
TiTqos da ra unda aRelvebdes vinmes, an ra amoqmedebdes amisTana humanuri
mimarTulebis winaaRmdeg. konfliqtebi xom ase destruqciulia da damRupveli. miT
ufro, SeiaraRebuli konfliqtebi. daxocilia amdeni adamiani. amaTgan, ufro meti
mamakaci. da gadawyda, rom qalma unda uSvelos msoflios. e.i. mamakacebma iomon,
qalebma ki - moagvaron.
meores mxriv, es Cveuli qcevaa qalis mimarT: qalebs miuCinon moqmedebis niSa.
wamoiwyon kampania da sazeimod gadascen damatebiT kidev erTi roli.
ra Tqma unda, qals SeuZlia itvirTos damatebiT kidev is roli, romelic
saxogadoebis molodinebisgan momdinareobs. da raRa Tqma unda, qali imas, damatebiT
rols, iseve Seupovrad da gulisxmierad Seasrulebs, mxolod, dRes aRar aris
saWiro, rom am damatebiT funqcias movuZebnoT gamarTleba Rrma istoriuli
fesvebiT, rom am funqcias istoriul-eTnikur-religiur-kulturul-tradiciul da
a.S. ganpirobebuloba movaniWoT. amiT is sruliadac ar SeiZleba gavxadoT
aucilebeli, Cveuli da mosalodneli qalisgan. es iqneboda swored molodinebiT
qalis zombireba, roca ar vutovebT pirovnul sivrces - arCevans - da e.i.
Tavisuflebas.
***
dasasrul,
Cemi molodinebi nawerTan mimarTebaSi:
• molodinebi, rogorc calke kategoria;
• qalis zombireba molodinebiT;
• sazogadoebis, xalxebis, individTa molodinebiT manipulireba xelisuflebis
mmarTveliobiTi struqturebidan;
• Seqmnili kulturisa da tradiciebis moxerxebuli gamoyeneba axali lozungebis
Sesaqmnelad;
• axali rolebis “damateba” orive sqesis warmomadgenlebze, rogorc “ZvelTaZveli
idea”, niadagi ki isev (Cveuli) molodinebia.
“pirveli rusi”
laSa buRaZe
5
qristianebo!
aTi mcneba xo iciT? iciT. ara esa, ara isa... mokled, sul aTi - ara.
magram aris meTerTmetec!
qristianma kacma, Sennairma anu, icis rom dawerils urjulosaviT marjvnidan
marcxniv ver waikiTxavs. ver waikiTxavs da arc waikiTxavs! erTi sityviT, verc da
arc, radgan bavSvmac ki uwyis, rom yovelive ukuRmarTi _ eSmakisganaa!
arada, iZulebuli xar erTxel mainc gausinjo gemo! aqedan iqiT ki ar gadafurclo
_ iqidan aqeT, da Tan qristianadac darCe, ise rogor?!
Turme, axalgardacvlilis suli, Tavis cxovrebas xelaxla gadis, oRond ukuRma _
sikvdilidan dabadebamde.
aha, esec Tqveni meTerTmete: ar mokvde!
qristianebo, ukuRmarTad dawerili istoria unda wagakiTxoT mefeT mefe Tamaris
sue ubedur rus qmarze! rac basili ezosmoZRuarma ar dawera, is me unda giamboT.
mere ki iqamdec mivide, rusma kacma muxlebqveS muTaqa, ro amoido...
RmerTmani, didi kadnierebaa Seni mefeT mefis saqorwino Rame aRwero da mematianeTa
mier dafaruli saidumlo gaumJRavno Tanamedrove qriastian mkiTxvels, sityvac ki
ar dagcdes orbelTa amboxebis, basianis brZolis, trapizonis samefos Seqmnisa da im
drois samoxeleo wyobisa, Tu soflis meurneobis Sesaxeb da yvelafer amis magivrad
`babilonis seniT” daavadebuli rusi kacis ambavi moyve! magram ras izam _ codva
gamxelili sjobs!
axla sarCevi.
qvemoT waikiTxavT: giorgi mesames dakrZalvas, Tamaris gamefebas, mis qorwilsa da
sikvdils, gaecnobiT sue ubeduri rusis biografias, gaigonebT kruxTa kriaxs da
didebulTa, spaspetTa da erisTavTa dabneulobis, sasowarkveTis mowmenic gaxdebiT.
sul bolos ki / anu, pirvel TavSi /, CemTan erTad, saqorwino sarecelis qveS
daudarajdebiT mefeT mefesa da iuris...
kinaRam damaviwyda! sadRac SuaSi, marti mova da moTxrobaSi erTi fisuniac
gamoCndeba. masac ar daadgeba kargi dRe!
ese igi, aqedan iqiT ki ar gadafurcloT - iqidan aqeTo, ara?
hoda, Tu asea, Tamaris sikvdiliT daviwyoT.
qristianebo, Cvens mefeT mefes sikvdilis win Tma dascvenia.
4
...zamTari idga. aTas oras meromeliRace wlis ocdaSvidi ianvari. Tan maSindeli
ocdaSvidi ianvari.
yvelasagan gansxvavebuli, gansakuTrebuli eri ki viyaviT, magram Citi, ise rogorc
sxvagan, zamTarSi aqac ar galobda.
miuxedavad amisa, maT naklebobas maSindel msoflioSi aravin ganicdida, magram ai,
qali-mefeebisa ki ra giTxraT?! jer sad iyo SeSlili xuana, andac barTlomes Ramis
xeldasisxluli kato, CvenTan rom dedakaci ganagebda saxelmwifo saqmeebs!
Tanac, rogor? ukeTesad, rom ar SeiZleba.
magram aTas oras meromeliRace wlis ocdaSvidi ianvari idga da kvdeboda es qali.
kvdeboda, radgan zogjer mefeT mefe qalebic kvdebian.
uTovlo zamTari iyo / yofila ki odesme CvenTan Tovliani zamTari? /, Tovls mTis
wverze Tu SeamCnevdi, imasac unislo amindSi. xandaxan ki wamocrida xolme, magram
ver gaigebdi es Tovli iyo, Tu wvima _ gamWvirvale da haerSive damdnari.
mokled, zamTars koconTan mokuntuli mawanwala finia gaxsenebda mxolod.
magram mefeT mefis sikvdili ki mainc mogvitana aseTma uTovlo zamTarma.
Cveni gamaoxrebeli seni, romelic dRiTi-dRe mZimdeboda, jer kidev zafxulSi
aRmoaCnda Tamars: dauZlurda, kurTxeuli saxe da xel-fexi dausivda, Tma dascvivda
da ra aRar daemarTa, erTi sityviT.
oxeri seniT is adgili Seubilwa satanam, saidanac memkvidre unda gamoegdo Tavis
droze / es ambavi guSin ar momxdara da amitom Tamaris avadmyofobas sens varqmev,
Torem ise saSvilosnos kibo hqonda /.
janmrTelad, rom ar iyo, ar undoda amis gamxela, _ iTmenda, malavda, dumda,
rogorc maSin, iuris dros, ori weliwadi ro uTmina...
mefeT mefe sityvas ar gaucia. gasca saxem _ kurTxeulma, dasiebulma xel-fexma da
siqaClem!
hoda Semokres maSinve zarebs, daiwyes wirva-locva da RamisTeva _ egeba da, rogorme
eSvelos Cvens Tamarso!
magram zogierTi ki ar loculobda, ai amas fiqrobda: TiTqmis ocdaxuTi weliwadia
mefobs da meti raRa undao?!
vinc misi mefobis dasasruls moeswro, dasawyisi aRar axsovda da imitom.
didxansac maSin aravin cocxlobda. xuTi aTeuli weli ukve bevri iyo _ saukuned
iTvleboda.
bolo Tve Tavisi fexiT aRarc uvlia Tamars. sul kuboTi daatarebdnen aqeT-iqiT,
magram es is kubo ki araa, CvenSi sasaxlesac, rom eZaxian, _ es sxva kuboa. saba-
sulxans mousmineT: ese ars qalTa da kacTa Casajdomeli aqlemTa asakidebeli, gina
xeliT satarebeli.
hoda, daawvendnen xolme zed da brZanebebs elodebodnen, is ki dumda. sityvebs
sikvdilisaTvis inaxavda.
mokled, havis aRweriT ganvagrZoT Txroba:
crida. ianvris bolo iyo. ocdameSvide dRe. odindeli saqarTvelos susxi idga
gareT. SigniT ki, sasaxleSi, sasikvdilo sarecelze mefeT mefe iwva _ uTmo,
usityvo, martoxela... Tumca, oci-ocdaaTi kaci ki edga iqve, sul axlos mamao _
patriarqi.
sikvdilis win Tamars xma amouRia da rac sxvebis gasagonad uTqvams, es aris:
`qriste, RmerTo Cemo mxoloo, dausrulebelo meufeo caTa da queyanisao! Sen
Segavedreb samefosa amas, romeli Sen mier merwmuna da ersa amas, patroniTa
sisxliTa SeniTa mosyidulsa da SvilTa amaT CemTa, romelni Sen momcen, da merme
sulsa Cemsa!”
gulSi ki uflisaTvis ase miumarTavs:
`iq miwevs sikvdili, sadac qorwilis pirvel Rames kurTxeuli nayofi unda gamoeRo,
magram Sen ki kargad uwyi ufalo, sinamdvileSi visi pirveli Ramec iyo ese?.. vin
iyo WeSmariti rZali? me _ mefeT mefei saqarTvelosi, Tu...
qvesknelSi moTareSe suls _ rogori ZaRlisgavardnilic ar unda iyos _ ici,
ufalo, rom mainc Segavedreb, magram aris erTi, visi gadarCenac erTxel sikvdils
ar makmarebs da mkvdars, kidev erTxel momklavs!
... iurize mogaxseneb, gvarad bogoliubskize _ sue ubedur rus kacze, im wyeuli
Ramis WeSmarit baton-patronze!
ufalo ieso! aSore gankiTxvis dRes Seni risxva yvela suliers _ mis garda! dee,
saukuno cecxlovanma geenam STanTqas misi ubadruki suli, ar eRirsos...” da a.S.
qali iyo Tamari da mamakacis saqmes akeTebda, bevr mamakacze ukeT, magram mainc
qalurad mokvda. kacurad ar momkvdara. miawyevla viRac, sanam suls dalevda _
RmerTTan daiCivla. yvelas apatia, erTi kacis garda.
es ambavi ki am kaczea.
mefeT mefe aTas oras camet wels gardacvlila. xolo saqarTvelos, rogorc
yovelTvis, leqsad gadmohRvria cremli:
deda qarTlisa Tamari,
bevric vitiroT, sad ari?
mokled, im zamTarze laparaks aq movrCeT. SevisvenoT. mamao Cveno vTqvaT,
vitrapezoT da mere Txrobac ganvagrZoT.
3
axla ricxvebs uyureT:
Tamar mefe xo ocdaSvid ianvars gardaicvala? mamamisi, giorgi mesame ocdaSvid
marts.
mama-Svilis sikvdilis ricxvi yofila es ocdaSvidi.
jer qali arc eTqmoda, roca mama moukvda. Tumca, ukve aRarc bavSvi iyo. iglova,
iloca, magram verc pirveliT wamoayena mama saflavidan da verc meoreTi. bolos,
taxtzec avida. amis Sesaxeb wignebSi reebi wavikiTxe, axlave mogiyvebiT, Zalian
mokled:
Turme, rom morCnen mwuxarebasa da glovas, Seiyarnen didebulebi /SvidTave
samefoTani _ iq ase weria! / da Tamars mamidis piriT SeuTvales, rom man / usmineT!
/ `xel-yos xeliTa mefobasa da kurTxeviTa gvirgvinosan yofad, aRvides, amaRldes
da dajdes saydarTa TvisTa mamaTasa.”
gogonac daTanxmebula, anu `damorCilda pirvelsave brZanebasa aw kadrebulsa
didebulTa SvidTave samefoTasa.”
erTi sityviT, sagangebod Sekrebilma saqarTvelos didebulTa bWobam Rirseulad
Seasrula Tavisi movaleoba da Tamari _ qali mamakacis Tanaswor uflebis Rirsad
scno, gaamefa da ori sapatio mandilosanic miuCina daqalad: xuaSaqi coqali da
kravai jayeli _ momavalSi cnobili dedebi, uwarCinebulesi Wkviani qalebi.
didis ambiT da zeimiT iyo TviT dagvirgvinebis wesi mowyobili. naxeT: `hkres
sperWurTa, bukTa, qosTa da winwilTa da iyo zari da zehimi qalaqsa Sina, sixaruli
da Sueba.”
/ nu daizarebT, xmamaRla waikiTxeT! /
hkres sperWurTa bukTa qosTa da winwilTa da iyo zari da zehimi qalaqsa Sina
sixaruli da Sueba
kacma ar icis, rogor gamoiyureboda maSin Tamari! an xma, rogori hqonda? qarTvel
qalebs, ro xmebi aqvT, albaT iseTi _ sadRac mouqneli da sadRac sasiamovnoc.
ukanali Cavardnili _ anu qarTuli. odnav SesamCnevi RinRli norC saxeze _ esec
qarTuli. janmrTeli Tma da gadabmuli warbebi, rogorc freskazea.
qali taxtze avida! patriarqmac akurTxa. mere cota xniT ganmartovda _ leqsi unda
daewera. mefeebi xo leqsebs werdnen! sityvebi RvTismSobels miuZRvna, im dRes bare
meaTed pirjvari gamoisaxa da xeladve codvaSi Cadga fexi _ saxalxo misani miiRo.
misanic qali gaxkldaT.
SexedeT. maxinjia, ara? ratoa aseTi? avadmyofia da imitom. wignebSi weria:
filenjis seni sWirda da simdable mosdioda, moeReboda ena, xeli da fexio.
Tamars cxvirwin Camoujda, Tavi aitira, Tma aiwewa, aifofra da uaxloesi xuTi
weliwadi Seusveneblad uwinaswarmetyvela. sul tyuilebi, ra Tqma unda. anki misani
marTals ras getyvis _ eSmakeulia!
/ pirjvari gamoisaxeT /
dahpirda _ Tuki vicocxle, xuTi wlis Tavzec moval da, Cveneburad rom vTqvaT,
danarCen xuTwledebsac giwinaswarmetyvelebo.
erTi ki uTxra marTali, magram SemTxveviT, albaT: male gaTxovdebi da pirmSvenieri
qmari geyolebao.
aq SegiZliaT kiTxvas Tavic daaneboT, radgan mere sul iuri ruszea.
2
marTlac, misnis stumrobidan didi dro ar gasula, rom Seikribnen rusudan
dedofali, patriarqi, ramdenime didebuli, erTi-ori erisTavi da gadawyvites, rom
Tama-risaTvis qmari eSovnaT.
qarTvelebi maSinac iseTive Wkuiskolofebi iyvnen, rogorc meTvramete saukuneSi
traqtatze xelismoweris dros da, rogorebic axla arian, hoda gaixed-gamoixedes, -
msoflio, rasakvirvelia, didi iyo, magram arCevani mainc samezobloze, CrdiloeTze
gakeTda. ratom viwvaloT, barem aqveao, ifiqres.
da ai, Cvens ambavSi Semodis mTavari gmiri _ WeSmariti baton-patroni saqarTvelos
mefeT mefe Tamaris saqorwino Ramisa da saSinel codvaSi mxilebuli iuri.
magram amaze qvemoT. jer biografiul cnobebs gavecnoT.
giorgi /iuri/ ufliswuli rostov-suzdalis didi mTavris andrias Svili yofila.
aTas as samocdaTormet wels andria bogoliubskis Tavisi Svili iuri novgorodis
mTavrad gaugzavnia riurikis nacvlad, magram maleve saxelovani didmTavari
ajanyebul boiarebs mouklavT da rostov-suzdalis samTavroSi gabatonebul
druJinis gaerTianebul saTaTbirosac iuri metismetad axalgazrdad miuCnevia
gamTavrebisaTvis. ufliswuli aTas as samocdaTxuTmet wels gamougdiaT
novgorodidan. naxeT, rogor wers rusi mematiane: ` Âûâåäîøà èç Íîâãîðîäà êíÿçÿ Ãþðãèÿ “. es ukanasknelic CrdiloeT kavkaSiaSi gadmoxvewila.
citata akademikosi metrevelis wignidan: `qarTvel didvaWarTa mier aRmoCenili rusi
ufliswuli saqarTvelos didgvarian feodalTa erTi nawilisa da moqalaqeTa
zedafenisaTvis misaRebi unda yofiliyo, radgan darbazis wevrebisaTvis mniSvneloba
hqonda im faqts, rom iuri andias Ze bogoliubski didgvarovani feodali da
marTmadidebeli-qristiani iyo”.
kai marlTmadidebeli gamodgeba _ muxlebqveS muTaqas, ro amoidebs gaognebuli
qalwuli mefeT mefis cxvirwin!
magram es mere. manamde ki:
xom gaxsovT es Tavi rogorc daiwyo? axla igive xalxi unda CamovTvalo.
Seikribnen rusudan dedofali, patriarqi, didebulni da erTi-ori erisTavic.
Seikribnen da Tamars iuri bogoliubskis Sesaxeb acnobes. am suraTs axla
ZvelqarTulad gagicocxlebT:
Tamarma sTqua: kacno, viTar Rirs Seutyuebeli ese qmnad? ara viciT kacisa amis
ucxosa qceva da saqme, arca mxedrobisa, arca bunebisa, da arca qcevisa...
xolo didebulni winaaRudgebodes Tamars, uSvilobasa moaxsenebdes, saxlisa misisa
unayofobasa drtvinavdes.
rusudani: ... iremsa emsgavsebodes saxisa oden mixedviTa.
patriarqi: maS, maS! moymea Turme saxe-kekluci, sruli anagebiTa da saCeni...
ras ifiqrebda rusudani, patriarqi, andac romelime aq mdgomi didebuli, rom
Tamarisa da iuris qorwilis wlisTavze, swored am darbazSi, wvercancara rusi mefe
maT saqonlis ukanalis Sesaxeb dausvamda uxerxul SekiTxvas: xbos ufro wvrili
xvreli aqvs, Tu goWso?
warmoidgineT meTormete-mecamete saukunis brZeni da warCinebuli qarTveloba rusi
ufliswulis winaSe _ eseni amayni, kexiani cxvirebiT, magram sagonebelSi
Cavardnilni, is ki mcqmutavi, sxarti pasuxis molodinSi.
magram jer esec adrea. jer arc ki icnoben Tamari da iuri erTmaneTs.
Tamari jer xuaSaqisa da kravaisaa.
_ didad guariani yofilao, _ eubneboda loyebSewiTlebul Tamars kravai, _ da
saxiTaca ara umarjui!
es iyo _ momiteveT uxeSi SedarebisaTvis _ qarTuli saWorao skolis renesansi, Tu
dabadeba ara.
taxtze migorebuli sami qarTveli qali!
maT dialogs axla Cveulebrivi qarTuliT ganvagrZob, raTa arc Tqven gawvaldeT
kiTxvisas da arc me werisas.
_ Tuki novgorodidan gamoagdes, aRar gvindixaro, Cvens Tamars raSi waadgeba misi
coloba? _ xuaSaqma Tqva.
_ marTlmadidebeli iyos da sul ar gvinda misi... rognodovi! _ gaicina kravaim, _
WeSmariti qristiani isaa, vinc uTvistomoa... romelmac arc saxli icis da arc kari,
arc mSobeli da arc da-Zma.
_ mSobelze uari, rogor unda Tqva? _ aRSfoTda xuaSaqi _ ras ambob, qalo?..
_ me ki ara, ufali ambobs! _ kravaim Tamars gadaxeda, _ me ras mijavrdeba, erTi
vicode?!
rac Seexeba sasiZos, mis Camosayvanad saeWvo Rirsebebis mqone Tbiliseli didvaWari
zanqan zorababeli gaigzavna. swored am zanqan zorababelTan erTad gamoemarTa iuri
sacolesaken, romelsac pirvelive Rames uRalatebda.
qristianebo! xalxo! ubeduro qarTvelebo! iciT ki visTan giRalataT rusma iurim?
iciT. pirvel Tavs xom gadaxedeT? magram veraferi gaigeT, ara?! hoda momyeviT. me
jojoxeTis karamde migyvebiT, danarCeni ki Tqven iciT.
Tamars nanaxi ar hyavda iuri da ukve uyvarda, rogorc es samxreTel qalebs
sCveviaT xolme. mTeli Tve masze fiqrobda da rac ufro axlovdeboda iuris
Camosvlis dRe, miT ufro naklebs laparakobda. ase icoda _ raime mniSvnelovanis
moaxloebis win sityvebs kruxiviT ajda. sikvdilis winac ase ar iyo? ori weliwadi
xma ar amouRia. bolos Tqva mxolod raRac locvismagvari da iuric miawyvela, esec
TavisTvis, gulSi.
mis warmodgenaSi Seqmnil russ mxolod simaRle daemTxva, Tu SeiZleba ase iTqvas,
originalisa. aseTi naTeli feris mamakaci da, saerTod, adamiani manamde arsad enaxa
Tamars. ki icoda, rom CrdiloeTSi TeTri xalxi cxovrobda, magram egeTi fiTqina,
lamis oqrosi, yviTel RinRlSi gaxveuli bavSvi /radgan iuri bavSvs ufro hgavda,
vidre mamakacs!/, Tuki sadme arsebobda, arc ki gaegona.
warmoidgineT xalxiT gavsebuli darbazi. ramdenadac SegiZliaT, warmoidgineT
mdidrulad morTuli qarTuli samefo sasaxle. muxlmoyrili oqros kaci, lamazi ki
ara, am gansxvavebulobiT saxieri iuri da taxtze dabrZanebuli Tamar mefe _
varZiis freskaze roa gamosaxuli, andac iseTi, rogorsac axla me aRvwer:
`giSrisTvalebi ambobdnen, rom eSiniaT; wamwamebi ambobdnen, rom rcxveniaT;
margalitis kbilebi ambobdnen, rom uxariaT; guli ki ambobda, rom uyvars...”
rusi? rusic sasiamovno sanaxavi iyo:
maRal-maRali, ucnaurad grZeli fexebiTa da Waobisferi ugugo TvalebiT. kiseri
marTlac, rom irmisa hqonda da, saerTodac, irems hgavda _ dagrexili rqebiRa
aklda mxolod.
iuris saxeldaxelod eswavla, ramdenime qarTuli sityva, zorobabelma uTxra,
qarTvelebs esiamovnebaTo. kerZod: genacvale, Cito-grito da xaCapuri.
ori wlis manZilze, rac iuri da carica tamara / sxvaTaSoris, ase pirvelad
swored iurim mimarTa Cvens mefeT mefes / erTad cxovrobdnen, gvirgvinosanma qmarma
sakmarisze meti qarTuli sityva iswavla. marTalia, y-s magivrad k-s ambobda da T-s
magivrad zemoT araerTxel gamoyenebul aso t-s, magram laparaki aSkarad SeeZlo. da
ara Tu laparaki, werac! oRond, amazec qvemoT.
gacnobidan mesame dRis saRamos iurim siyvaruli qarTulad auxsna Tamars,
rasakvirvelia, mamidisa da patriarqis TandaswrebiT. sityvebis dazepirebas ki
zustad ocdaeqvsi saaTi moandoma.
isev warmoidgineT taxtrevanze dabrZanebuli Tamari, romlis winaSec
muxlmodrekili saqmro siyvarulad iRvreba:
_ Citi caSi daprinavs, CianCvela micaze dagogavs, tevzi zgvaSi dacuravs, bakaki
ckalSi kikinebs, adamians ki adamiani ukvars. gmerTma sikvarulisatvis gaaCina igi da
amit ganaskvava ckovelisagan. carica tamar! miigeT es dJvari niSnad Cveni
sikvarulisa!
maTi qorwilis aRsawerad me arc niWi meyofa da arc ostatoba, amitom jobia, rom
isev mematianes movusminoT.
ai, rogori yofila Tamar mefisa da rusi iuris qorwili:
`iqmna qorwili saxe-daudebeli da igav-miuwvdomeli, simravleni saxeobaTani,
ZRunobani da niWebani TvalTani da margalitTani, oqroWedilTa da uWedelTani,
simdidreTa da larTa kerulTa da ukerelTani, msgefsamdi sixaruli, Sueba da
ZRunobani...”
ratomRac istoriam sue ubedurad iuri monaTla da ara Cveni Tamari, am dros
piriqiT ki unda yofiliyo, Cemi azriT. Tamars xom uyvarda iuri? uyvarda.
sikvdilamde? ra vici. sikvdilamde ki axsovda da! iuris ki ara, ar uyvarda. anki,
rogor SeiZleba, rom hyvareboda _ Tamari xo adamiani iyo! ra ki ara _ vin.
axaldaqorwinebulebi ori kviriT erTmaneTs daaSores, radgan es ori kvira - didi
marxvis bolo ori kvira iyo. TamarisaTvis saukunesaviT gaiwela es dro. didi
xuTSabaTio, wiTeli paraskevio.. ara da ar daadga saSveli aRdgomis dilis
gaTenebas!
rac Seexeba iuris, dro mas namdvilad ar daukargavs. imarxula, bolo kvira wyalze
da purze iyo da imdeni qarTuli sityva iswavla am ToTxmet dReSi, rom erT
saRamosac, raRac saocari aRmafreniT Sepyrobilma furcels miaSura da gonebaSi
mosuli azri leqsad gariTma:
romelman Seqmna samyaro ZaliTa miT ZlieriTa...
ha, guli xom ar gauskda vinmes? es vixumre. xumroba ki aq unda morCes. mere sul
cremlebia.
1
winaswarmetyveli ieremia ambobs: vkurnobdiT babilonsa da ara ganikurnao.
mec amaze mogaxsenebT.
magram jer, Tu nebas momcemT, awmyos cota xniT Tavs davanebeb da TqvenTan erTad,
warsulsa da momavalSi gaviseirneb.
Tamari ori wlis Semdeg gandevnis iuris, isic orjer SemoiWreba saqarTveloSi
taxtis dasabruneblad, magram orjerve ukan gaagdeben. es yvelam icis. amitom ar
gavimeoreb. sad da rodis mokvda iuri bogoliubski, amas aravin ambobs da mec, Tu
nebas damrTavT, TqvenTvis mis sikvdils ar gamovigoneb. magram me giambobT ambavs
sruliad ususuri da saxelgatexili cxovelis Sesaxeb, romlis saxelis gafuWebac
swored Cvens iuris ukavSirdeba.
marTalia, rusi ufliswulis mier Sercxvenili amqveynad bevri dadioda, magram me
mainc am patara fisunias ambavi varCie.
iuri jer kidev novgorodSi cxovrobda mamasTan erTad, rodesac erTma warCinebulma
boiarma mas cxrabewviani Cinuri kata aCuqa.
rogorc cnobilia, katas cxra sicocxle aqvs. es fiso ki, amJamad, Tavis mexuTe
sicocxles gadioda.
fiso iyo mediduri, zanti da amayi. iuric mas metismetad SeeCvia. ise ar daiZinebda,
gverdiT rom ar moewvina. saxelad ras daarqmevda mixvdebodiT, albaT: vasias, ra
Tqma unda!
vasia sad aris? vasiam Tu gaiRviZa? vasiam Tu Wama? esRa adardebda mxolod patara
ufliswuls. uyurebda biWis garTobas didmTavari andreic da uxaroda - kargia, rom
cxovelebi uyvars, radgan adamaianebi siyvarulis Rirsni arc ariano!
magram martis Tve rom movida, kata Wirveuli gaxda. knaoda, ifxoreboda da, raRa
dagimaloT, iuris garda yvelas porWynida.
erTxelac iurim misi damSvideba scada. Zvirfasi oTxfexa Tavis saZinebelSi Seiyvana,
muxlebze daisva da fereba dauwyo. kata kataa, meTormete saukuneSic da
ocdameerTeSic, hoda Tvalebi minaba da krutuns mohyva.
karga xans efereboda ase iuri katas. cxovelmac krutuns umata da ufliswulic
SesamCnevad SewiTlda.
vasia frTxilad moabruna, kudi auprixa da...
im dRes mexuTed momkvdara da meeqvsed dabadebula Cinuri fiso!
diliT ukana fexebs iTrevda mxolod. es iyo da es. koWlobda. ifiqres, iurim
awvalao, magram Zneli iyo amis dajereba - iurize mosiyvarule bavSvs ver moZebnidi
mTels maSindel novgorodSi.
didi araferi, magram rusma xalxma es ambavi istorias mainc Semounaxa.
mokled, kata iqiT iyos Tavisi cxrave sicocxliT da Cven isev Cvens moTxrobas
davubrundeT.
Tamari orjer eziara marxvis bolo kviras. did xuTSabaTsac da TviT aRdgomis
dilasac. brwyinvale Svideulis mesame dRes ki mamidisagan iuris mzadyofnis Sesaxeb
euwya.
Tamari, rogorc amas wesi da rigi moiTxovda, swored mamidasTan erTad miegeba
Zvirfas meuRles. rusudan dedofalmac, aseve wesisamebr, locva-locviT aiqviTina
Tavi da iuris Sublze eambora.
/ qristianebo! pirjvari gamoisaxeT - is Rame daiwyo /
rogorc iqna, col-qmari marto darCa. qarTveli coli da rusi qmari.
Tamarma locva daiwyo da iuris zurgi Seaqcia, magram maleve mixvda, rom RmerTTan
gulisamoReba axla sruliad zedmeti iyo. iuri imden xans idga gaunZrevlad, rom
mefeT mefes eWvi gauCnda - esec, CemsaviT ucodveli kravi xom ar ariso?! magram
male gaefanta es STabeWdilebac. iurim moixsna gvirgvini, mkerdidan jvari da
welidan qamari. am xmaze Tamari iurisaken Semobrunda da mis Sublze oflis wveTebi
SeamCnia. amanac, sanam qarTul Coxas gaixdida, Tamars qarTuladve mimarTa:
- carica tamar, gaixade.
saerTod, qarTvels dia uxaria, rodesac ucxoeli mis enaze codvilobs, arc
SeniSvnebs iZleva iuris TanamemamulesaviT - esa da es sityva, ase ki ar unda geTqva,
iseo, - magram Tamari, ratomRac SeaSina qmris danjRreulma qarTulma - Cveuli
aRfrTovaneba ar gamouwvevia mis carica tamar gaixade-s, Tumca gvirgvini, iurisaze
orjer ufro didi, manac moixsna da ai, sadRa dado, ukve veRar daimaxsovra, radgan
iuri-rusma swrafi moZraobiT CaiZro kvarTiviT daxveuli amxanagi da mefeT mefes
winaSe, lamisaa muxlamde dakidebuli vardisferi sarcxvinebliT warsdga.
mefeT mefemac Tvalebze xelebi aifara da rac mere moxda, veRar dainaxa - mxolod
igrZno.
cxeli sunTqva iurisa, sadRac Zalian axlos, mere ki gayinuli, mousvenari TiTebi
mis sxeulze.
da maSin, roca egona, rom SiSisagan sikvdils erTi wamiRa aSorebda, yurSi kvlav
Caesma qmris xma, dRes ukve meored: - Èçâèíè Òàìàð, íå ìîãó. rusi taxtze gadagorda, moCvarul sarcxvinebelze Coxa waifara da imdeni cremli
gadmoyara Tvalebidan, rom gegoneboda viRacas glovobso.
mefeT mefem Tvalebi gaaxila, magram tuCebi ki mokuma. ganrisxda? gabrazda? gaibuta,
anu? ra moxda, ro gasabuti?! gasabuti win eloda. maS Seecoda? ise rogorc
gamocdil qalebs ecodebaT maTTan misuli pirtitvela da facifuca biWunebi? mere
da, romeli gamocdili qali Tamari iyo?
igi gaunZrevlad iwva, jansaRi Tma mxrebze gadaefina da warbebsSoris sibrazis
naoWi gasCenoda.
Tamari fiqrobda.
ra unda uyos axla am ucxo kacs?
am cremlebisaTvis xom ar dasjis?
gaagdebs? ara. TavisTan daitovebs mainc. or, sam, ha xuT dRes daacdis, jandabas erT
Tves - iqneb rame eSvelos?!
da Tuki araferi eSveleba /ra sWirs, ro?/... taxtis memkvidre? Tamaris gvirgvinosani
Svili? vinme didebulTan xom ar gaaCens malulad? dros ver moixelTebs -
weliwadSi oTxi marxvaa. RmerTs sad daemaleba?
ara, ara, urCevnia Zala moikribos, gvirgvini isev Tavze daidgas da jvarcmis winaSe
mowiwebiT moiyaros muxli, radgan ukeTess, rogorc atyobs, am RamiT, verafers
izams.
Tamari wamodgomas apirebda, rom moulodnelad iuri wamoimarTa. mefeT mefes
uneburad eWvic ki gauCnda - erTi Tve ki ara, mosaxdeni, RvTis SewevniT, albaT
dResve moxdebao, magram nuras ukacravad - iuri wamodga, qarTuli Coxa mxrebze
moixura da Tqva: - Òàê íåëüçÿ, Òàìàð... âñå-òàêè áðà÷íàÿ íî÷ü! da gareTA gatantalda.
pirvelad Tavis sicocxleSi Tamarma ar icoda, ra eqna. gakideboda? dalodeboda?
... magram iuri maleve dabrunda. Waobisferi Tvalebi ucinoda, piri ki sacodavad
moeRrica, TiTqos ori adamiani gaerTianebuliyo erTSi.
gasaxmob xelSi ki saqorwino Ramis WeSmriti patarZali eWira.
... kruxi, qristianebo!
Tamars tuCebi moekuma - es ukve iTqva, magram minda, rom aseTi Tamari kargad
daimaxsovroT.
javaxiSvili wers: mefeT mefem ori weliwadi uTmina iuris, mere ki darbazis winaSe
warsdga da bogoliubskis eqsoriaqmna - gaZeveba moiTxovao. iuric maSinve gaugdiaT
saqarTvelodan, mravali ZRveniT datvirTuli.
basili ezosmoZRuaris TqmiT ki Tamars ase miumarTavs darbazisaTvis: `...ara jer ars
mis Tana daTmena, rameTu Semaginebel ars taZrisa RmrTisa. da me ara miZlavs
aCrdilsa mrudisa xisasa ganmarTvad da ubralod ganviyri mtuersaca, romeli
aRmekra mis mier.”
im Rames davubrundeT. gavCerdiT iq, iuris xelSi kruxi, rom eWira, romelic
saqorwino Ramis WeSmarit patarZlad movixsenieT.
Tamari xom gaxsovT, pirmomuwuli da enaCavardnili?
hoda, aqedan ganvagrZoT:
iurim Coxa taxtze miagdo, muTaqa Zirs dado da muxlic moiyara, afarTxalebuli
kruxi ki...
danarCens ZvelqarTulad movyvebi, meti damajereblobisaTvis:
`...kruxsa ki ubedursa, mosakveTi xeliTa, romelsaca ewodebis marcxena, orad
gardauxsna kari jojoxeTisa da ra igrZno mxurvalebai geenisa, ara dayovnebiTa,
aramed kurdRelebri siswrafiTa durTna da durTna!”
da es yvelaferi mefeT mefis Tvalwin!
rusis mier naCuqari jvari ki Tamars muWSi moeqcia.
/mkiTxvelo, ufalo Segviwyalen - aTjer! /
rusma kacma kruxTan gviRalata!
Tamari, rogorc iciT, ori weliwadi uTmenda iuris. uTmenda ki ara, Turme misi
gankurnebac ucdia. Sav berebTan miuyvania, monasterSic ki daumwyvdevia, magram xom
gagigoniaT, mglis Tavze saxarebas kiTxulobdneno!
iuric cremlad iRvreboda, fics iZleoda, rom Tamars aRarasodes uRalatebda –
rom es, mxolod da mxolod, wamieri garToba iyo da sxva raferi, `ß æå òåáÿ ëþáëþ, öàðèöà Òàìàð!” magram gavidoda erTi-ori dRe da mas kvlav goWebis, kruxebisa da Txebis
garemocvaSi poulobdnen.
erTxel, rogorc ukve movyevi, didebulebsac hkiTxa: xbos ufro wvrili xvreli
aqvs, Tu goWso.
sakvirveli ki is aris, rom gaZevebis Semdeg, iuri Cvens qveyanaSi orjer SemoWrila
da naxevari saqarTvelo Tu ara, yovelSemTxvevaSi, qarTvel Tavad-aznaurTa didi
nawili mis gverdiT damdgara – maT rusisa ufro sjerodaT, vidre Tamar mefis!
rac Seexeba Tamaris meore qmars – os ufliswul daviT soslans, isic aseve didad
guariani da saxiTaca ara umarjui yofila.
Tamari mas qaliSvilad Cabarda da ori Svilic gauCina.
im kruxs ki, visTanac iurim saqarTvelos mefeT mefes uRalata, jadosnuri oqros
kvercxi daudia, romlidanac sul mokle xanSi, novgorodis didmTavris, andria
bogoliubskis SviliSvili gamoCekila.
0
Tavisufali zona
konfliqti, xelovneba, Semoqmedeba
tusiaÿberiZe
adamianma erTxel dakarga yvelaferi: pirvelad orma adamianma haeri gakveTa xelis
moZraobiT, akrZalulis aRebiT, xelis win gaSveriT survilisaken, momavlisaken,
codvisaken. es is moZraobaa, romelmac usasrulo wamSi asaxa kacobriobis udidesi
danakargi. swored am moqmedebam da adamianis dacemam aaSena tvini, manve azri, manve
civilizacia, manve azris zemoqmedeba - dacemuli cnobiereba adamianisa, romelmac
igrZno danakargi da mixvda, rom Tuki mas ar Seswevs unari imisa, rom miiRos
srulyofili da masSi daimkvidros adgili, maSin mas unda gaaCndes unari
srulyofisken swrafvisa. erTma moZraobam gamoiwvia pirveladi formulis
destruqcia da masSi Seitana sagnebisa da ricxvebis logikuri sqemiT gadanacvleba,
romelsac kanonzomiereb ewodeba. destruqciam aago tvini - cixe-simagre - mediumi -
Sua centri - noli - romelic Tavis TavSi atarebs erTmaneTis gadamkveT da
ganmaviTarebel or udidess xsovnas: pirveli, xsovnas im didi danakargisa da mTel
mis mankierebas da meore - dakarguli srulyofis sinanuls da misgan warmoqmnis
siyvaruls. kanonzomiereba, romelic erTaderTi ucvleli da RvTaebrivi kanonia
mTel kanonebSi mowmea imisa, rom Tuki adamians unda da SeuZlia dakarguli
sisrulis mopoveba, aucilebelia evolucia - upirveles yovlisa im sqemisa da
struqturis daxvewa da ganviTareba, romelic arbitria nebismier ors Soris: ori
epoqis, ori adamianis, sawyissa da mis Semdgom etapebs Soris. adamianma daxeda
fexebs, romlebic ajaWvebdnen miwasTan - pirvel sibrtyesTan romelic TvalSi eca.
meore sibrtye iyo is, rac mis irgvliv imyofeboda - mravali saxis materia. mesame
sibrtye gaxda ca. misi samkvidrebelia miwasa da maRali cis Soris, adamianma igrZno
sakuTari Tavi. ori polusis Sua - centri. adamianma martivad Seiswavla pirveli
ori sibrtye - miwa da materia. man daiwyo cisken swrafva, imisaken rac dakarga.
danaxva imisa rac uaryavi, misi xelaxla sinanuliT miReba da Seyvareba raRac etapze
axlad dabadebis tolfasia. es waagavs im cnobier dabadebas, romlis gareSec ver
xedav saocrebas da viTardebi imisaken, rom is verasodes dainaxo. imdenad ramdenadac
ganviTareba win, zeviT svlas niSnavs, is aseve SeiZleba qveviT, gadagvarebuli
fesvebisaken, miwisken iyos.
adamianma aaSena kedeli imisaTvis, rom Tavi daecva im didi tragediis gaxsenebisgan,
romelic SemdgomSi misi yvela ubedurebis safuZvelSi poulobda sawyiss da es
dacvis koncefcia TiTqmis organul da Tandayolil movlenad aqcia. es cixe-simagre
iyo individi, romelmac yvelaze pragmatul da yvelaze sulier, RvTaebriv
wertilebs Soris daawesa saarsebo da samoZrao gzebi raTa gza gaekvlia
qvesknelidan ciuramde. gza gaekvlia im didi sociumisaTvis, romelic materiasTan
axlos arsebobda da mxolod mas emxroboda. individualizmma aaSena zustad imdeni
ramdenic daangria. yovel SemTxvevaSi man ganapiroba etapobrivi winsvla da ukusvla.
man Seqmna xelovneba rogorc gzis sakveTi iaraRi da WeSmaritebis sazomi erTeuli.
martivi erTeuli, romelic iqneba mematiane da magaliTi WeSmaritebisa sxvadasxva
formiT, moculobiT da siZlieriT, raTa gavlena iqonios da daTrgunos sistema da
misgan warmoqmnili precedenti. amave dros xelovneba SeiZleba aisaxos rogorc
gadamkveTi xazi materialursa da suliers Soris. zustad is faqti, rom xelovneba
ase axlos dgas orivesTan, metyvelebs mis integrirebul bunebasa da unarTvisebaze
moaxdinos zemoqmedeba erTsa da meoreze.
dasawyisSi adamianma moikveTa sakuTari Tavi, da xelovneba [sulieri sixSireebis
radio mimRebad] aqcia. amgvari adamiani gadioda zneobriv adaptacias bolomde
uTmobda Tavs xelovnebas, Zalauneburad sistemas ecleboda da misi mteri xdeboda.
amitom es adamiani da misi Tanamoazreni qmnidnen disonans im instanciebsa da
sazogadoebaSi, romelic zecas brtylad xedavda da amaoebas qadagebda. amgvarma
ganxeTqilebam safuZveli Cauyara saR konfliqts, romelic iyo da aris konfliqti
zneobrivi, Rrma da saukunovani - romlis gareSec sazogadoeba didi xnis win
marginalizaciasa da kidev erT fatalur destruqcias ganicdida.
saRi xelovneba WeSmaritebisaken miuTiTebs, WeSmariteba ki usasrulo
siyvarulisaken. aseTi kosmiuri sivrceebis mediumi - adamiani, martod mdgomi
erTeulia. erTeulia imitom, rom matarebelia kosmosisa da exeba materias,
romlisTvisac is ucxoa, romelmac is gakicxa da moikveTa. amgvarad adamiani
vertikaluri da horizontaluri sivrceebis kveTis centri da momrigebelia.
WeSmariti xelovneba, saRi konfliqtis meSveobiT, harmoniasa da erTsulovnebas
ayalibebs. ufro swored rom vTqvaT, is zeinformacias miwier, fizikur formas
aZlevs. xelovani ver iqneba neitraluri, misi mTavari sakvebi mainc miwa da masze
arsebuli procesebia, radganac igi aq, miwaze eZieba da xvews azrsa da sityvas.
Semoqmedi aqtiuri wevria saerTo sivrcisa, romelSic is axorcielebs samSvidobo
reformebs - amyarebs da SemdgomSi aqveynebs, gadmoscems kavSirs [qvesa da ze-s]
Soris da Targmnis im saTqmels romelic aq aris, Cvens irgvliv - usasrulo
saTnoeba da misi uSreti resursi.
nebismieri konfliqturi Sejaxeba an ukusvla adamianis gareT, Sejaxebaa mis SigniT.
sakuTari erTxel dacemuli bunebis gamo igi ukeTesisaken iswrafvis; sulieri an
materialuri siZlierisaken. aseTi miswrafebis dros konfliqti auarebeli da
gardauvalia. igi exmareba adamians ganazogados da maStabSi aCvenos Tavis TavSi
arsebuli uTanxmoeba da miuTiTos mSvidobasa da harmoniaze, rac uwinaresi pirobaa
bednierebisaTvis da romelic kidev erTxel usvams xazs adamianuri bunebis
uzenaesobas.
“siyvarulis doqtrina”
irakli kakabaZe
dRevandel dRes Zalian bevrs lapa-rakoben imaze, aris Tu ara gamosavali rom
qveynis Sida da sagareo politika aigos metnaklebad zneobriv farglebSi. imaze Tu
ramdenad aris SesaZlebeli namdvili damou-kidebloba, adamianTa Soris
Tanasworuflebiani urTierTobani, ekonomikuri keTildReoba mosax-leobis did
nawilSi. samwuxarod, am bolo aTwleulSi Cvens sazogadoebaSi gavrcelda metad
pesimisturi da xSir SemTxvevaSi fata-listuri warmodgenebi ara mxolod saqar-
Tvelosa da saqarTvelos moqalaqeebis momavlis Sesaxeb, aramed saerTod adamianebis
bunebis saocari borotebis Sesaxeb. es post-egzis-tencialuri isteria, romelic
dasavleTSi da aRmosavleTSi ukve karga xania rac damTavrda dRes CvenTan TiTqos
dogmad iqca. yvelaze saintereso isaa, rom egzistencialistebisa da maTi
Tanamedrove filosofosebis naSromebze apelirebas xSir SemTxvevaSi axdenen an
pirdapiri mniSvnelobiT kriminalebi, an ki komunisturi partaparatis (igive
sabWouri nomenklaturis) maRalCinosani wevrebi, romelTac dResac miTvisebuli aqvT
saqarTveloSi arsebuli qonebis udidesi nawili. sainteresoa, ra saerTo SeiZleba
hqondeT Jan pol sartrs, simona de bovuas, martin haidegers da sxva did filoso-
fosebs da meores mxriv sazogadoebis yvelaze uzneo nawils, romelic usircxvilod
acxadebs rom am cxovrebaSi moparva aris cxovrebis erTaderTi wesi. pasuxi SeiZleba
martivi iyos: cxovrebaze pesimisturi Sexeduleba da urwmu-noba adamianis sikeTeSi
metad gamosadegi iaraRia im adamianTaTvis, visac sakuTari Zaladobis gamarTleba
surs. es Zaladoba SeiZleba iyos pirdapiri (parlamentis wevrebis gataceba,
terorizmi, Zarcva, politikuri mkvlelobebi), struqturuli (mkveTri uTanasworoba
mosax-leobis sxvadasxva fenebs Soris simdidrisa da Zalauflebis mxriv), an ki
kulturuli (maga-liTad qalebis an ebraelebis klasifikacia, rogorc
arasrulfasovani arsebebisa da amisaTvis kulturuli Rirebulebebis moxma-reba). am
SemTxvevaSi oligarqebis, kriminalebis, SeiaraRebuli dajgufebebis arseboba yovlad
gamarTlebulia, radganac ar arsebobs adamia-nuri alternativa. aseTi
msoflmxedvelobis mixedviT adamiani xom eSmakis mier Seqmnili arse-baa da amitomac
yvela arazneobrivi saqcieli gamarTlebulia. xSir SemTxvevaSi es saxelmwifo Tu
kerZo kriminalebi maT mier moparuli da miTvisebuli Tanxis raRac procents
axmaren eklesiebis mSeneblobas da amiT cdiloben gamoisyodon danaSauli. eklesiebis
MmSeneblo-baSi, ra Tqma unda, cudi araferia, magram im doqtrinas da
msoflmxedvelobas, romliTac es Cveni sxvadasxva saxis qurdebi (kanonieri Tu
ukanono) cxovroben da sxvebsac acxov-reben, me sikvdilis filosfias vuwodebdi.
sikvdilis filosofiis mixedviT, adamia-nebs Soris yovelTvis iqneba Zaladoba,
radganac yvelasaTvis sakmarisi resursebi Tu Zalauf-leba ar arsebobs bunebaSi.
maSinac ki Tuki resursebis problemis mogvareba moxerxda, sikvdilis filosofiis
an “realpolitikis” mimdevrebi amtkiceben rom adamianebs arasdros ar hyofniT
Zalaufleba. ai am daSvebis sawinaaRm-degod, moqmedebs konfliqtebis mogvarebis
filosofia, romelsac sxvagvarad me siyvarulis doqtrinas vuwodebdi. es
filosofia Tavis mxriv amtkicebs rom ar aris aucilebeli resursebi da
Zalaufleba yovelTvis arasakmarisad iyos. piriqiT, resursebis ukmarisobis daZleva
dRevandel dRes SesaZlebelia. rac Seexeba Zalauflebas , is iseTi ram aris, rom
Cvens warmodgenaSi arsebobs mxolod.
siyvarulis doqtrinas erTdroulad bevri avtori hyavs. misi avtori yoveli
CvenTagani SeiZleba iyos. misi wanamZRvrebi ki mocemulia did religiur swavlebebSi,
xelov-nebis nawarmoebebSi da mecnierul da filoso-fiur naSromebSi. marto
beThovenis mecxre simfonia SeiZleba iyos himni aseTi moZRvrebisa.
rac ar unda amtkicon oponentebma am qveyanaze mainc arsebobs siyvaruli, adamianebs
Soris Tanaswori urTerTobani, da resursebis gadanawilebis samarTliani gza. amis
magaliTebi dRevandel msoflioSic gvaqvs (ara marto civilizebuli Crdilo
evropuli qveynebi, aramed samxreT aRmosavluri qveyana singapu-ric, laTino
amerikuli kosta rikac da a.S.) da istoriaSic. amis mokvleva SeiZleba sufTa
mecnieruli gziTac da wminda emociuradac. yvelaze TvalsaCino empiriuli da amave
dros emociuri sabuTic amisa aris is rom adamianebis umravlesobas elemetarulad
ar siamovnebs Zaladobis mdgomareobaSi yofna, radganac es yovelTvis gaumarTlebel
riskTan aris dakavSi-rebuli.
samarTliani sazogadoebis Seqmnis Se-saZlebloba ukve Zveli humanisturi ideaa. amaSi
eWvis Setana ki TavisTavad antihumanizmia. arsebobis ufleba albaT yvela
Tvalsazriss aqvs. arsebobs kulturuli relativizmis gavrcelebuli
Tvalsazrisebic. skepticizms Tavisi mravali qvakuTxedi gaaCnia. magram konf-
liqtebis mogvareba albaT calsaxad huma-nisturi poziciaa.
dRes, postmoderul epoqaSi, siyva-rulis filosofia albaT arc memarcxene da arc
memarjvene msoflmxedvelobaa. is uyris Tavs erTad sakacobrio azrovnebaSi
dagrovil pozitiur gamocdilebas. da es pozitiuri gamocdileba aris yvela saxis
naazrevSi. siyvarulis doqtrina aucileblad unda iyos mTliani, romelic
orientacias pirvel rigSi adamianze aiRebs. am doqtrinis mamoZravebeli elementi ar
aris arc didi mTavrobebi da arc didi korporaciebi, arc teqnikuri progresis
sruli uaryofa da arc misi gafetiSeba, arc sruli TviTizolacia da arc
kosmopolitizmis afetiSeba, arc mebrZoli aTeizmi da arc religiuri
fundamentalizmi. ZiriTadi samizne swored adamianSi Zevs. misi mimarTeba samya-
rosadmi, socialuri garemosadmi da sxva individebisadmi. es aris is mTavari RerZi,
romelic saSualebas mogvcems movnaxoT gasaRebi Cveni urTierTobebisa.
doqtori bartoni metad saintereso pasuxebs gvcems im kiTxvebze, romlebsac
kacobrioba mTeli Tavisi arsebobis manZilze svams. is metad samarTlianad svams
kiTxvas: nuTu SeuZlebelia rom adamianebis yvelaze Zireuli moTxovnilebebi
dakmayofildes? nuTu aucilebelia, rom kacobriobis didi nawili iyos daTrgunuli
da Cagruli? nuTu aucile-belia rom dRevandeli msoflio kriminalebis mier iyos
marTuli kriminaluri principebiT?
dRevandel saerTaSoriso politikaSi samwuxarod kriminaluri principebiT
vxelmZRva-nelobT, sadac didi da Zlieri saxelmwifoebi Tavis nebas axveven mcire
saxelmwifoebs. uSiSroebis sabWoc xom swored am erovnuli darvinizmis princips
amkvidrebs. aqedan gamom-dinare, Zalian didia frustracia da ukmayo-fileba patara
saxelmwifoebis mxridan. amis Sedegad Cven xSirad gvaqvs saqme terorizmTan da
ZaladobasTan. magram individualur tero-rizmze kidev ufro saSiSia is
saxelmwifoebrivi Tu korporatiuli terori, romelSiac sxva-dasxva saxelmwifoebi
Tu transnacionaluri korporaciebi amyofeben kacobriobis oTx mexuTeds mainc.
SeuZlebelia Tu ara am struq-turuli uTanasworobis gadalaxva. siyvarulis
doqtrinis Tanaxmad es sulac ar aris SeuZ-lebeli. sikvdilis filosofia ki
swored am ukmarisobis SegrZnebas emyareba. es aris fun-damenturi sxvaoba am or
doqtrinas Soris.
saerTaSoriso politikaSi doqtori bartonisa da misi Tanmoazreebis azriT
erovnuli darvinizmis alternativa arsebobs. da es alternativa Tanasworuflebiani
msoflio Tanamegobrobaa, sadac Zlierisa da sustis uflebebi Tanabradaa daculi da
saxelmwifos siZlieres ar gansazRvravs misi birTvuli SeiaraRebis potenciali an
sulac mosaxleobis aRricxva. saSinao politikaSi ki socialuri darvinizmis
alternativa arsebobs. es maSin xdeba Tu Cven sayovelTao wanamZRvrad ar miviRebT
nulovani jamis TamaSs, sadac winaswar gansazRvrulia, rom Zalaufleba da resur-
sebi yvelasaTvis sakmarisi ar aris.
siyvarulis doqtrina marqsizmisagan gansxvavebiT ar amdablebs cnobierebis rols.
cnobiereba adamianuri cxovrebis mniSvnelovani nawilia da xSirad ganapirobebs
kidec mate-rialur realobas. umetes SemTxvevaSi ukmari-soba swored cnobierebis
nayofia da ara realuri cifrebisa. amis magaliTad SeiZleba is gamodges rom gaeros
ganviTarebis programis 1998 wlis saSualo moacemebiT mTels msoflioSi SimSilis,
mwvave epidemiebisa da reproduqciuli problemebis mogvarebisaTvis saWiro iyo
daaxloebiT 40 miliardi amerikuli dolari weliwadSi, maSin rodesac marto
“maikroso-ftis” prezidentis piradi qoneba am Tanxaze orjer meti iyo.
transnacionalur korpora-ciebSi arsebuli mogebuli Tanxa dRes gacile-biT metia,
vidre resursebis ukmarisobis dasa-Zlevi saxsrebis raodenoba. magram xSir Sem-
TxvevaSi Cven swored Cveni cnobierebis wyalobiT xelovnurad vqmniT resursebisa
Tu Zalauflebis ukmarisobas da Sesabamisad Zala-dobriv konfliqts.
siyvarulis doqtrina Ria wignia, romelSiac axali Tavis Cawera yvela adamia-
nisaTvis SesaZlebelia. am wignis mTavari mizani swored is aris rom am qveyanaze
SesaZlebelia samarTliani sazogadoebis aSeneba, sadac moparva, Zala-doba da Cagvra
aucilebeli moTxovnebi ar aris. amis gakeTebis struqturuli gze-bic arsebobs da
yvela kulturaSi didia ase-Ti sazogadoebis Seqmnis potenciali. ubra-lod Cven
ufro meti Sroma gviwevs imisaTvis, raTa davZlioT urwmunobisa da pesimizmis
sindromi.
JurnalSi gamoTqmuli mosazrebebi SeiZleba ar emTxveodes redkolegiis an
konfliqtologiis centris pozicias
The Peace Times Published by: International Center on Conflict and Negotiation Supported by: Cordaid
dro mSvidobisa gamoicema konfliqtebisa da molaparakebebis saerTaSoriso kvleviTi
centris mier holandiuri fondis `qordeid~-is finansuri mxardaWeriT
redaqtori: irakli kakabaZe
redaqtoris moadgile: lela ciskariSvili
saredaqcio kolegia: dali berekaSvili, giga bokeria, laSa buRaZe, giorgi
margvelaSvili,rusiko mSvidobaZe, gaga niJaraZe, daTo turaSvili, giorgi xuciSvili
dizaini: nika maCaiZe, tusia beriZe
ISBN: 99928-824-3-3
misamarTi: iv. maCablis 5, 1 sarTuli, Tbilisi 380007, saqarTvelo
safosto misamarTi: safosto yuTi 38, Tbilisi 380079, saqarTvelo
telefonebi: 99-99-87, 93-91-78
faqsi: 93-91-78
E-mail: confpro@ access.sanet.ge http://iccn.tripod.com © 2001 by ICCN