Šveicarijos fondo parama

Šveicarijos fondo stipendi-ją laimėjęs doktorantas Edvi-nas Navickas – apie patirtį Šveicarijos, JAV ir Austrijos mokslo įstaigose.

3 psl.

Architektū-ra – ne tik projektavimo menas

Šiuo metu Studentų mies-telyje pradėto statyti naujo pas-tato architektė G.Janulytė-Ber-notienė – apie kūrybą ir archi-tektūros esmę.

4 psl.

Sėkminga olimpiada Sankt Peterburge

23-iojoje Sankt Peterburge vykusioje olimpiadoje „Verslas ir vadyba – 2011“ visi penki KTU studentai pelnė apdova-nojimus.

6 psl.Nukelta į 5 p. Doktorantų diskusijos grupelėse

Ričardo ŠAKNIO nuotr.

Svarstant svarbiausius Universiteto dalykus netrūko karštų diskusijų

Ričardo ŠAKNIO nuotr.

KTU studentai yra aktyvūs ir pilietiški

www.ktu.lt Leidžiamas nuo 1950 m. kovo 31 d. ISSN 2029-7173

18 (219

3)

2011 m. lapkričio 10 d.

Doktorantai Universitetui siūlė idėjasGiedrius ŽIDONIS

„Naujo rektorato darbą pradė-jome nuo Universiteto strategijos kūrimo, dirbome keletą mėnesių ir pirmą šios strategijos variantą netrukus paskelbsime. Ypač šiuo momentu laukiame jūsų, jaunieji mokslininkai, pastabų ir pasiū-lymų“, – spalio 24 d. atidaryda-mas forumą „Doktorantūra KTU: procesai, tendencijos ir iššūkiai“ kalbėjo Kauno technologijos uni-versiteto rektorius prof. Petras Baršauskas. Anot jo, Universite-tui ypač svarbu tarptautiškumas, multidiscipliniškumas, taip pat svarbu palaikyti ryšius ir ben-dradarbiauti su verslo įmonėmis. „Pradėdami integruoto mokslo, studijų ir verslo centro slėnio sta-tybas tikrai neapsiribosime pasta-tų statymu, teiginiai, kad norime dirbti su verslo įmonėmis, nebus tik tušti žodžiai. Jau dabar daug nuveikta šioje srityje ir vis dar daroma, todėl dabar jaunų žmo-nių pasiūlytos idėjos iš tiesų gali ir galės realizuotis naujų įmonių kūrimu, naujų produktų gamyba, paslaugų teikimu ir kita“, – sakė rektorius.

Renginyje buvo kviečiami da-lyvauti esami ir būsimi doktoran-tai, profesoriai, verslo, studentų organizacijų atstovai – visi, nuo kurių priklauso doktorantūros studijų kokybė, doktorantų atlie-

kamų mokslinių tyrimų rezultatai ir perspektyvos.

Pagrindinis forumo tikslas – suartinti su doktorantūros proce-su susijusias puses, atskleisti jų poreikius, lūkesčius ir problemas,

kartu diskutuoti ir ieškoti spren-dimų.

Renginyje apie mokslą ir inovacijas kalbėjo KTU mokslo prorektorė prof. Asta Pundzienė, Studentų atstovybės akademinių

reikalų koor-dinatorė Greta Kasperavičiūtė papasakojo apie kituose Lietu-vos universite-tuose veikian-čius doktoran-tų sambūrius, KTU Studentų mokslinės drau-gijos (SMD) narė Kristi-na Navickai-tė – apie galimą draugijos indė-lį į doktorantū-ros studijas, as-menine studijų patirtimi dali-josi KTU Elek-troninio vers-lo tyrimų cen-tro direktorius

Tobulinami KTU strategijos elementai

Spalio 27 d. įvairių KTU pa-dalinių atstovai rinkosi tęsti Uni-versiteto strategijos kūrimo darbo. Strateginės darbo grupės atstovai profesoriai Kęstutis Kriščiūnas ir Rimvydas Simutis pristatė preli-minarius KTU misiją, KTU vizi-ją, KTU vertybes, KTU veiklos bendruosius principus, KTU stra-teginius veiklos prioritetus ir stra-teginės veiklos kryptis.

Susirinkusieji darbo grupėse išsamiai analizavo pateiktus tei-ginius ir svarbiausius Universite-to dalykus, suteiksiančius veiklai pagrindą, aktyviai siūlė savo tai-symus.

KTU strateginę konferenci-ją pradėjęs KTU rektorius prof. Petras Baršauskas pirmiausiai visus supažindino su spalio 21

d. Šiaulių universitete vykusio Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdžio svarstymais. Vienas svarbiausių ir posėdyje, ir šiuo metu apskritai svarstomų dalykų – Lietuvos uni-versitetų tinklo optimizavimas.

Po vadovo įžangos ir Strate-ginės darbo grupės atstovų infor-macijos apie Grupės darbą ir stra-tegijos elementų kūrimą, jų der-mę, susirinkusieji aktyviai ėmėsi analizuoti pateiktą medžiagą.

Kaip teigė Strateginės darbo grupės atstovas prof. K.Kriščiūnas, visi strategijos kū-rimo elementai turi atspindėti mūsų Universiteto savitumą, ati-tikti mūsų išteklius, mentalitetą ir galimybes. „Universitetas nega-li užsidaryti savyje, jam turi bū-

ti svarbi išlavinta visuomenė“, – teigė prof. K.Kriščiūnas, nuolat pabrėžęs, kad vienas iš svarbių Universiteto uždavinių – darni raida, aplinkos tausojimas.

Padalinių atstovai, gvilden-dami preliminarius KTU misiją, KTU viziją, KTU vertybes, KTU veiklos bendruosius principus, KTU strateginius veiklos priori-tetus ir strateginės veiklos kryp-tis, atkreipė dėmesį, kad trūksta šių pagrindinių elementų vien-tisumo ir dermės. Universiteto vertybėse ir kitose dalyse pabrė-žiamas pasaulinio lygio technolo-gijų kūrimas ir diegimas, studijų, mokslo ir verslo vienovė, bet ne-atsispindi humanitarinė dvasia ir aukšta kultūra, nors vizijoje lyg ir teigiama, kad „Universiteto tiks-lai ir veikla yra nukreipti į žmo-nes ir jų gerovės kūrimą“.

Be to, nemažai argumentų bu-vo išsakyta, kad Universiteto mi-sija yra ugdyti ne tik lyderius, bet ir motyvuotus specialistus, turin-čius kritinį mąstymą, gebančius realizuoti save, kurti harmoningą savo ir visuomenės gyvenimą.

Antroji strateginės konferen-cijos dalis buvo skirta įvertinti pateiktoms preliminarioms stra-teginės veiklos kryptims ir numa-tyti tikslus joms vykdyti. Ir šioje dalyje netrūko karštų diskusijų.

Tikimasi, kad gruodžio 15 d. bus pristatyta galutinė KTU stra-tegijos ir padalinių strateginių planų versija.

Parengė Inga Dubovijienė

Studentų dienaTarptautinės studentų dienos

proga, kuri visame pasaulyje mi-nima lapkričio 17 d., KTU Stu-dentų atstovybė kartu su Univer-siteto administracija pirmą kartą KTU organizuoja vienos dienos Studentiško rektoriaus ir laikino naujo KTU Studentų atstovybės prezidento rinkimus. Studentas, „laimėjęs“ galimybę vieną die-ną tapti Universiteto vadovu, ga-lės išsamiau pažvelgti į valdymo procesą, pamatyti administracijos veiklą, susitikti su padalinių at-stovais, po to galės siūlyti idėjas, kaip gerinti administravimo darbą, studijų proceso plėtrą ir kita. Nau-jasis laikinasis Studentų atstovy-bės prezidentas galės pajausti, ar lengva vadovauti dideliam būriui Universiteto studentų.

Tarptautinė studentų die-na nuvilnys ir iki KTU Studentų miestelio, šiemet švenčiančio 50-

metį. Čia bus organizuotos kelios akcijos, įprasminsiančios studen-tų erdvės svarbą miestui ir žmo-nėms. Idėjų konkurso „Kurkime savo erdvę KarTU“ tęsiniu taps pamatinio akmens atritinimas, o kai kuriuos statomus ir pastatytus objektus papuoš spalvingi ir išra-dingi studentų ir darbuotojų meno darbai. Be to, planuojama sureng-ti konferenciją studentams aktua-liomis temomis. Visą dieną iki pat gilaus vakaro studentai prasmin-gai ir nuotaikingai leis laiką Lais-vės alėjoje.

Primename, kad Tarptauti-nė studentų diena nutarta minėti dar 1941 m. Londone vykusia-me tarptautiniame studentų su-sitikime prieš fašizmą. Šią dieną siekiama suvienyti viso pasaulio studentus, nepaisant rasės, kalbos ir tradicijų.

„S. a.“ inf.

SVEIKINAMEJUBILIATUS

GINS DISERTACIJAS

Regimantą Migonį (Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetas), gimusį lapkričio 16 d.

Audronę Skužinskienę (Kūno kultūros katedra), gimusią lapkričio 16 d.

Praną Kumpiką (Grafinių darbų katedra), gimusį lapkričio 17 d.

Juozą Vidutį Paulių (Mechanikos ir mechatronikos fakultetas), gimusį lapkričio 18 d.

Steponą Naujokaitį (Mechanikos ir mechatronikos fakultetas), gimusį lapkričio 22 d.

Eugenijų Krivoščenko (Budėjimo ir švaros grupė), gimusį lapkričio 22 d.

Aliną Andriuškevičienę (Komplektavimo skyrius), gimusią lapkričio 23 d.

Vilių Antaną Geleževičių (Valdymo technologijų katedra), gimusį lapkričio 24 d.

Violetą Valeikienę (Organinės technologijos katedra), gimusią lapkričio 24 d.

Pirmoje eilėje iš kairės: doc. Daiva Laskienė, prof. Asta Sava-nevičienė, doktorantė Živilė Stankevičiūtė; antroje eilėje: doc. Ire-na Pekarskienė, prof. Rainer Zech ir Friederike Erhart

Irenos PEKARSKIENėS nuotr.

Projekto FIT-MNG komanda susitikime Madride

Ekonomikos ir vadybos fakulteto archyvo nuotr.

2 LAIKAS IR MES 2011 m. lapkričio 10 d., Nr. 18 (2193)

2011 m. lapkričio 25 d. 12 val. KTU Diserta-cijų gynimo salėje (K. Donelaičio g. 73, 403 aud.) bus ginama KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto Transporto inžinerijos katedros vyresniojo laboranto Andriaus Dargužio dakta-ro disertacija tema „Automobilio krypties stabilumas esant ver-tikaliam žadinimui“ (technologijos mokslai, transporto inžinerija).

Disertacija ginama eksternu.Mokslinis konsultantas – prof. habil. dr. Jonas Sapragonas (KTU,

technologijos mokslai, transporto inžinerija).Transporto inžinerijos mokslo krypties taryba: pirmininkas –

prof. dr. Žilvinas Bazaras (KTU, technologijos mokslai, transpor-to inžinerija); nariai: dr. Rolanas Daukševičius (KTU, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija), prof. dr. Rimantas Didžiokas (KU, technologijos mokslai, mechanikos inžinerija), doc. dr. Artūras Ker-šys (KTU, technologijos mokslai, transporto inžinerija), prof. habil. dr. Bronislovas Spruogis (VGTU, technologijos mokslai, transporto inžinerija).

Oficialieji oponentai: prof. habil. dr. Algimantas Fedaravičius (KTU, technologijos mokslai, transporto inžinerija), prof. habil. dr. Sergejus Lebedevas (KU, technologijos mokslai, transporto inžine-rija).

Su disertacija galima susipažinti KTU bibliotekoje (K. Donelai-čio g. 20, Kaunas).

2011 m. lapkričio 29 d. 10 val. KTU Disertacijų gynimo salė-je (K. Donelaičio g. 73, 403 aud.) bus ginama Rūtos Petrauskienės daktaro disertacija tema „Informacinių technologijų taikymo nuotolinio mokymosi kokybei gerinti metodai ir priemonės“ (technologijos mokslai, informatikos inžinerija).

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Aleksandras Targamadzė (KTU, technologijos mokslai, informatikos inžinerija).

Informatikos inžinerijos mokslo krypties taryba: pirmininkas – prof. habil. dr. Rimantas Šeinauskas (KTU, technologijos mokslai, informatikos inžinerija); nariai: prof. dr. Valentina Dagienė (VU Matematikos ir informatikos institutas, socialiniai mokslai, eduko-logija), doc. dr. Robertas Damaševičius (KTU, technologijos moks-lai, informatikos inžinerija), prof. dr. Lina Nemuraitė (KTU, techno-logijos mokslai, informatikos inžinerija), prof. habil. dr. Margarita Teresevičienė (VDU, socialiniai mokslai, edukologija).

Oficialieji oponentai: doc. dr. Regina Kulvietienė (VGTU, tech-nologijos mokslai, informatikos inžinerija), prof. habil. dr. Vytautas Štuikys (KTU, technologijos mokslai, informatikos inžinerija).

Su disertacija galima susipažinti KTU bibliotekoje (K. Donelai-čio g. 20, Kaunas).

●

●

LQW LietuvojeProf. Asta SAvANEvIčIENėEkonomikos ir vadybos fakultetas

KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto Personalo ugdymo cen-trui po dvejų metų aktyvaus dar-bo buvo įteiktas LQW® kokybės sertifikatas ir LQW® licencija, suteikianti teisę vykdyti LQW® sertifikavimo veiklą Lietuvoje.

Į besimokantįjį orientuotas kokybės vertinimas (LQW®) yra viena iš labiausiai paplitusių ko-kybės vadybos sistemų Vokietijos ir Austrijos tęstinio mokymo pas-laugas teikiančiose organizacijo-se. Tai vienas iš nedaugelio tie-siogiai tęstinio mokymo paslau-

gas teikiančioms organizacijoms skirtas kokybės tobulinimo ir tes-tavimo instrumentas, kurio ats-pirties taškas yra besimokantysis, o analizės objektas – su mokymu susiję procesai jų kokybės gerini-mo kontekste.

Spalio 7 d. Tarnowskie Go-ry (Lenkija) įvyko LEONARDO DA VINCI programos Inovacijų perkėlimo projekto „Kokybės val-dymas nepakankamos kompeten-cijos asmenims tęstinio mokymo paslaugas teikiančiose organiza-cijose Europos kontekste“ baigia-moji konferencija. Prof. Dr. Rai-ner Zech (Vokietija), į besimokan-tįjį orientuoto kokybės vertinimo metodikos (LQW®) kūrėjas, gau-

siam konferencijos dalyvių būriui pristatė įvairias kokybės valdy-mo sistemas, išryškindamas LQW ypatumus ir jos taikymo perspek-tyvas mokymo paslaugas teikian-čiose organizacijose. Projekto at-stovai Lietuvoje, Lenkijoje ir Bul-garijoje supažindino su LQW® diegimo patirtimi pilotinėse orga-nizacijose. Apibendrinus LWQ® diegimo skirtingose šalyse patirtį konstatuota, kad LQW yra univer-sali, lengvai adaptuojama metodi-ka, kuri gali būti be problemų tai-koma tęstinio mokymo paslaugas teikiančiose organizacijose Euro-pos kontekste. Sunkumai, su ku-riais susidūrė pilotinės organizaci-jos, diegdamos LQW®, iš esmės nesiskyrė nuo Vokietijos ir Austri-jos organizacijų patirties.

Konferencija baigta LQW® sertifikatų įteikimu. Projekto va-dovė Vokietijoje Friederike Er-hart, atstovaujanti inovacijos per-kėlėjams „ArtSet Qualitätstes-tierung GmbH“, įteikė LQW® sertifikatus KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto Personalo ug-dymo centrui (Lietuva), „Markt-plan GmbH“ (Lenkija), „Europe-an Management Center GmbH“ (Bulgarija), liudijančius, kad įvykdyti kokybės reikalavimai, ir LQW® licencijas, suteikiančias teisę vykdyti LQW® sertifikavi-mo veiklą šiose šalyse.

Naujoji programa padės darbe mažinti stresąAušra RŪTELIONė

Jau metus vykdomu LEO-NARDO DA VINCI projektu FIT-MNG („Vadovų bendrųjų kompetencijų ugdymas siekiant efektyvesnės veiklos ir mažinant tekamumą“) siekiama sukurti mokymo programą, kuri pasitel-kus ugdomojo vadovavimo meto-dą „Sveikata – Sportas – Mityba – Nuostatos“ padėtų vadovams ugdyti bendrąsias kompetencijas. Europoje atlikti tyrimai parodė, kad būtent šių bendrųjų kompe-tencijų ugdymas padeda įmonei veikti efektyviau ir mažina dar-buotojų tekamumą.

Projekto metu atlikta vadovų ir specialistų (konsultantų) ap-klausa Lietuvoje, Belgijoje, Ispa-nijoje, Portugalijoje ir Rumunijo-je. Šiuo metu naudojant bendrų-jų kompetencijų ugdymo metodą kuriama mokymo medžiaga, kaip mažinti stresą darbe. Ji bus skir-

ta tiek šios srities konsultantams, tiek vadovams.

Interviu dalyvavo 160 įmo-nių vadovų iš penkių Europos ša-lių. Jo metu siekta nustatyti stre-so priežastis darbe, identifikuoti vadovų psichologines, pažinimo, emocines ir elgsenos reakcijas į stresą, vadovavimo ir komu-nikavimo stilių įmonėse bei as-meninius įpročius, susijusius su mityba, sveikata, sportu ir nuos-tatomis. Lietuvoje bent trečdalis vadovų dirba viršvalandžius, ne-rimauja dėl ateities, todėl fizinė ir psichologinė savijauta nėra labai gera. Antra vertus, nemaža dalimi tai susiję su vadovų amžiumi ir gyvenimo būdu. Sportui daugiau dėmesio skiria jaunesni vadovai, sveikatai – per 55 m. turintys va-dovai. Vidutinio amžiaus vadovai dėl laiko trūkumo (ypač sukūrę šeimas) stokoja laiko racionaliai mitybai. Pasitikintys savimi, op-timistiškai ir pozityviai nusiteikę

išvengia stresinių situacijų ar į jas reaguoja ramiau. (Tyrimo atas-kaitą galime atsiųsti su elektroni-niu laišku, rašykite el. paštu aus-ra.rutelione@ktu.lt.)

Ekspertų interviu dalyvavo daugiau nei 50 ugdomojo vado-vavimo, mitybos, sporto, perso-nalo vadybos, gyvenimo būdo vadybos, sveikatos specialistų. Jo tikslas buvo gauti informacijos apie tai, kaip ir kokiais būdais, susijusiais su metodu „Sveika-ta – Sportas – Mityba – Nuosta-tos“, galima būtų ugdyti vadovus ir taip mažinti stresą darbe.

2011 m. rugsėjį projekto ko-ordinatoriaus – Ispanijos darbda-vių asociacijos – organizuotame susitikime buvo aptartas moky-mo programos turinys, siekiant nustatyti programos efektyvumą nuspręsta testuoti ją bent penkis

mėnesius.Lietuvoje šį

projektą koordi-nuoja KTU Ekono-mikos ir vadybos fakultetas. Jau su-kurta bendruomenė internete, kurioje galima diskutuoti, siūlyti, gauti nau-jienas apie projek-to metu vykdomas veiklas. Kviečiame įmonių vadovus, ugdomojo vadova-vimo konsultantus, tyrėjus jungtis ir tapti projekto ko-mandos nariais.

Daugiau infor-macijos internete www.fitmanagers.eu.

KTU Medžiagų mokslo instituto vakuuminių procesų mokslo laboratorijos doktorantas Edvinas Navickas, laimėjęs Šveicari-jos fondo stipendiją, lankėsi Kalifornijoje (JAv) esančioje Loren-co Berklio nacionalinėje laboratorijoje (angl. Lawrence Berkeley National Laboratory) ir Stanfordo universitete, kur su sudėtinga įranga atliko tyrimus disertacijos tema. Jaunasis mokslininkas mielai sutiko pasidalyti stažuotės įspūdžiais ir plačiau papasakoti apie programos siūlomas stažuočių galimybes.

Sears dangoraižio bokšte čikagoje

Stanfordo tiesinių greitintuvų centre (JAv) eksperimentų metu

Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr.

UNIVERSITETAS IR VISUOMENĖ 32011 m. lapkričio 10 d., Nr. 18 (2193)

ŽVILGSNIS

Rotacija: viltys ir baimės

Man, kaip ir kitiems antro kurso studen-tams, dažnai galvoje šmėkšteli mintis apie paslaptingą ir mistišką damą, vardu „Rota-cija“. Ji keliauja pas visus įstojusius į aukš-tojo mokslo įstaigas nuo 2009 metų. Vis dėl-to rotacija tik iš pirmo žvilgsnio atrodo toks nesuprantamas reiškinys akademiniame gy-venime. Labai paprastai tariant, jei Tavo vi-durkis 20 proc. mažesnis už tą patį dalyką studijuojančių kurso draugų vidurkį, po dvejų metų džiaugimosi geru gyvenimu ir nemokamomis studijomis teks krapštyti piniginę ir susi-mokėti už studijas. Matyt nereikėjo taip džiaugtis įstojus į valstybės finansuojamą vietą. Ne, klystu, džiaugtis reikėjo, tačiau ne dvejus me-tus. Kita vertus, gal sistema ir teisinga. Mokeisi mokykloje, įstojai, nemoki už mokslą, bet nesugebėjai pasinaudoti suteiktomis lengva-tomis, mokslus keitei į linksmybes ar kitą širdžiai artimesnę veiklą, na, tai susimokėk. Atėjo laikas pasidžiaugti tiems, kurie tuos dvejus metus mokslo ir pažymių aukštumų siekė. Nors jiems ploti delniukais ir skambint tėveliams dar ankstoka.

Ar tikrai realu po rotacijos proceso gauti valstybės finansuoja-mą vietą? Po rudenį vykusios 2009-aisiais metais įstojusių studentų rezultatų perskaičiavimo įvyko maždaug dviejų procentų persiskirs-tymas. T. y. du procentai studentų neteko valstybės finansuojamų vietų, jos atiteko geriau besimokiusiems. Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, tai parodo, jog į aukštąsias moky-klas įstoja motyvuoti žmonės. Bet ar tikrai? Mano manymu, tai paro-do, kad Mokslo ir studijų įstatyme numatytos rotacijos sąlygos nėra tobulos. Studentas netenka valstybės finansuojamos vietos, jeigu jo tam tikro laikotarpio svertinis rezultatų vidurkis 20 ir daugiau pro-centų mažesnis už tos pačios studijų programos to pačio kurso vidur-kį. Vadinasi, jeigu modulių rezultatų vidurkis yra 8 ir daugiau, iškris-ti iš valstybės finansuojamos vietos neįmanoma. Ir visai nesvarbu, kad visi mokantys už mokslą tuos dvejus metus vertėsi per galvas ir turi vidurkį 10. Štai ką reiškia tie 20 proc. Gilinantis į šią sistemą viltys patekti į valstybės finansuojamą vietą pamažu dūžta. Juk visi pažįstame bent vieną studentą, besidžiaugiantį valstybės finansuoja-ma vieta ir pro pirštus žvelgiantį į studijas. Ar jis neteks šiltos vietos po valstybės biudžeto sparneliu? Tikriausiai ne. Po praėjusiais me-tais vykusios rotacijos finansuojamas vietas išsaugojo netgi kai kurie akademines skolas turėję studentai, tad jeigu kurso draugas vargais negalais išspaudžia penketą, su svajonėmis pasiimti jo krepšelį gali atsisveikinti.

Kodėl negalima visko padaryti paprasatai: po dvejų metų surašyti visus studentus vidurkių mažėjimo tvarka, suskaičiuoti krepšelius ir braukti brukšnį. Patekai virš brūkšnio – už mokslą nemoki, atsidūrei žemiau – pats kaltas, dvejus metus nieko neveikei arba veikei per ma-žai. Tokie jau gamtos dėsniai – išlieka stipriausieji. O dabar... Sudėtin-gos formulės, skaičiavimai, lyginimai...

Yra pagrindas manyti, kad ši sistema, kaip ir anksčiau buvusi, il-gai netruks. Galima rinkti parašus ir teikti projektą Seimui, kuriame numatyta, kad mokslo rezultatai būtų peržiūrimi ir studijų finansavi-mas vertinamas ne po dvejų metų, o po kiekvienos sesijos. Turėtume gerai pagalvoti, ar verta pasirašyti. Kita vertus, tinka ir Laisvės alėjoje sutiktos močiutės parašas. Vietų perskirstymas po kiekvienos sesijos motyvuotų studentus siekti aukštesnių rezultatų ir didintų konkuren-cingumą. Na taip, studentams per sesiją ir taip maža streso.

Žinoma, reikia tikėti, kad kurdama įstatymus Švietimo ir moks-lo ministerija nori mums, studentams, gero. Vieniems rotacija kelia galvos skausmą ir jaudulį, kitiems suteikia vilčių. Argi nėra geresnių būdų kelti studentų motyvaciją už gąsdinimą valstybės finansuojamos vietos atėmimu? Kyla ir kitų klausimų. Kodėl studentą iš viso reikia motyvuoti studijuoti dalyką, kurį laisva valia jis pasirinko? Kodėl stu-dentas apie studijų kreditus negalvoja kaip apie laiką tam tikroms ži-nioms ir gebėjimams įgyti? Kodėl studijų baigimas siejasi su diplomo, o ne tam tikros srities specialisto vardo gavimu? Klausimų daug...

Liucija Sabulytė

2011 m. gruodžio 2 d. 12 val. KTU Disertacijų gynimo salėje (K. Donelaičio g. 73, 403 aud.) bus ginama Sauliaus Burinsko daktaro disertacija tema „Daugiakom-ponenčių medžiagų dangų sintezė ir savybių tyrimas“ (fiziniai mokslai, fizika).

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Julius Dudonis (KTU, fizi-niai mokslai, fizika).

Fizikos mokslo krypties taryba: pirmininkas – prof. habil. dr. Al-fonsas Grigonis (KTU, fiziniai mokslai, fizika); nariai: prof. dr. Di-ana Adlienė (KTU, fiziniai mokslai, fizika), doc. dr. Šarūnas Meš-kinis (KTU, fiziniai mokslai, fizika), prof. habil. dr. Liudvikas Pra-nevičius (VDU, fiziniai mokslai, fizika), dr. Gediminas Račiukaitis (Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos institutas, fiziniai mokslai, fizika).

Oficialieji oponentai: prof. habil. dr. Arvaidas Galdikas (KTU, fiziniai mokslai, fizika), prof. habil. dr. Antanas Feliksas Orliukas (VU, fiziniai mokslai, fizika).

Su disertacija galima susipažinti KTU bibliotekoje (K. Donelai-čio g. 20, Kaunas).

●

GINS DISERTACIJAS

Šveicarijos fondo paramaGiedrius ŽIDONIS

Darbas unikaliuose tyrimų centruose

E. Navicko paruošta paraiš-ka tiesiogiai siejosi su rašoma disertacija – ji buvo orientuota į joninio laidumo tyrimus plonose keraminėse dangose. Laimėjęs stipendiją E. Navickas stažavosi Šveicarijos federalinėse medžia-gų tyrimų laboratorijose (Empa), o per stažuotę praktiką atliko par-tnerių institucijose – Vienos tech-nologijos universitete Austrijoje, taip pat JAV.

„Joniniu laidumu pasižymin-čios keramikos gali būti nau-dojamos deguonies jutikliuose, vandenilio kuro elementuose ar dujų atskyrimo membranose. Jo-ninis laidumas nanomedžiagose dėl pasireiškiančių kitokių efektų negu mikromatmenų medžiagose yra dar nevisai ištirtas ir supras-tas. Šiuo metu yra atliekama ga-na daug darbų, kuriuose siekia-ma paaiškinti nanoefektų (pvz., nanoskristalitų) įtaką deguonies/vandenilio jonų difuzijai. Mano disertacija bei Šveicarijos – Lie-tuvos projektas ir yra orientuoti į tarpkristalitinių ribų bei įtem-pių įtakos paaiškinimą joniniam laidumui“, – apie atliekamus ty-rimus pasakojo E. Navickas. Jo doktorantūros vadovas prof. Sigi-tas Tamulevičius taip pat lankėsi Šveicarijoje, ten studentams skai-tė paskaitą.

Anot doktoranto, vienas iš svarbiausių parametrų joniniam laidumui yra medžiagos struk-tūra. Bandinių, kurių storis sie-kia dešimtis nanometrų, struktū-rai tirti reikalinga speciali įranga. Šiuos matavimus stažuotės metu jis atliko Stanfordo tiesinių grei-tintuvų centre JAV. Tačiau teko dalyvauti ne tik su projektu susi-jusioje veikloje. Apie mėnesį lai-ko E. Navickas praleido Lorenco Berklio nacionalinėje laboratori-joje San Franciske, kur dirbo jo vadovo dr. Artur Braun projekte,

t. y. dalyvavo atliekant protoniniu laidumu pasižyminčių medžiagų rentgeno spindulių fotoelektroni-nės spektroskopijos (XPS) mata-vimus vandens garų aplinkoje.

Įdomus laisvalaikis

Per išvykas į JAV E. Navickui teko ir pakeliauti. Prieš pradėda-mas eksperimentus Lorenco Ber-klio nacionalinėje laboratorijoje jis lankėsi Čikagoje ir Niujorke. Iš visų aplankytų JAV miestų ge-riausią įspūdį savo tvarka ir nuos-tabiais parkais jam paliko Čikaga. „Ten lankydamasis susitikau ir su Vydūno fondo, kuris KTU yra įsteigęs prof. Igno Končiaus ir in-žinieriaus Juozo Milvydo stipen-dijas, atstovais. Buvau maloniai nustebintas šiltu priėmimu ir ma-loniu bendravimu“, – susitikimus Čikagoje prisiminė E. Navickas.

Berklio labo-ratorija įsikūrusi nacionalinio par-ko pašonėje, o perspėjantys žen-klai apie užklys-tančius laukinius gyvūnus E. Na-vickui ne kartą kėlė dviprasmiš-kus jausmus.

Šveicarijos stipendijų fondas – Lietuvai

Lietuvai skir-tas Šveicarijos stipendijų fondas yra viena iš Lie-tuvos Respubli-kos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavi-

mo programos fi-nansuojamų prie-monių, ši progra-ma skirta mažinti

ekonominius ir socialinius skir-tumus išsiplėtusioje Europos Są-jungoje. Stipendijų fondas yra įgyvendinamas pagal naujų Eu-ropos Sąjungos valstybių narių ir Šveicarijos tyrėjų mainų pro-gramą (Sciex-NMSch), jo tikslas – skatinti Lietuvos tyrėjų moks-linius gebėjimus ir remti Lietu-vos ir Šveicarijos bendradarbia-vimą mokslinių tyrimų srityje.

Šveicarijoje moks-lo mainų progra-mą administruoja Šveicarijos univer-sitetų rektorių kon-ferencija (CRUS), o Stipendijų fondą Lietuvoje – Lie-tuvos mokslo ta-ryba. Programos

trukmė – 2009–2016 m.

Kaip pasakojo E. Navickas, pa-raiškos stipendi-joms gauti priima-mos kiekvienais metais, nuo sau-sio iki balandžio 1 dienos, jas rengia doktorantas, pade-damas vadovo Lie-tuvoje ir vadovo Šveicarijoje, pasta-rasis jas ir pateikia. Lietuvos – Švei-carijos taryba pa-raiškas vertina ir sprendimus dėl fi-nansuojamų pro-jektų priima rug-

pjūčio mėnesį. Šie kvietimai yra skirti doktorantams (stažuotė gali tęstis iki 2 metų) ir podoktorantū-ros stažuotojams (trukmė – iki 1,5 metų). Finansavimas skiriamas pragyvenimui Šveicarijoje, taip pat kelionių išlaidoms namo, ar į konferencijas.

Svarbiausia – rasti partnerius

Ruošiant paraiškas būtina nu-matyti ne tik būsimo projekto už-davinius stažuotojui, bet taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad turi bū-ti plėtojamas bendradarbiavimas tarp institucijų, pvz., fondas nu-mato galimybę finansuoti vado-vo keliones į Šveicariją. „Mano projekto paruošimas užtruko apie pusę metų, tai yra, kol buvo sude-rintos pagrindinės darbo užduo-tys su šveicarais. Partnerių paieš-ka Šveicarijoje taip pat užtrunka. Aš su grupe, kurioje dirbau, jau anksčiau bandžiau teikti paraiš-kas kituose kvietimuose (SCO-PES), todėl partnerius rasti ne-buvo sunku“, – pasakojo E. Na-vickas. Svarbu, kad doktoranto numatyta tyrimų programa Lietu-vos universitete derėtų su SCIEX projektu, todėl labai svarbu prieš pateikiant paraišką gauti kuo dau-giau informacijos apie Šveicari-jos partnerių vykdomus darbus ir turimą įrangą.

„Nepasinaudoti fondo siūlo-mu finansavimu yra nedovanoti-na, nes stažuotojams sudaromos galimybės didžiausiuose ir uni-kaliausiuose tyrimų centruose at-likti tyrimus, pasisemti patirties. Svarbu viską susiplanuoti, kad rašomai disertacijai būtų kuo di-desnė nauda“, – sakė Šveicarijos fondo stipendiją laimėjęs moksli-ninkas.

Daugiau informacijos apie paraiškų teikimą ir projekto siū-lomas galimybes galima sužinoti tinklapiuose www.sciex.lt ir www.sciex.ch.

Su studijos kolegomis

G. Janulytė-Bernotienė: „Pradedame nuo tuščio lapo“

4 UNIVERSITETAS IR VISUOMENĖ 2011 m. lapkričio 10 d., Nr. 18 (2193)

Architektūra – ne tik projektavimo menas

Chaosas ir taisyklingos struktūros

Per visą pokalbį, atskleisda-ma ir savo gyvenimo niuansus, ir architektūros, kaip meno šakos, savitumą, sąsajas su žmonėmis bei objektais, architektė taktiškai ir subtiliai parodė žmogaus ir jo kūrybos augimą, santykį ir atsa-komybę už tai, ką sukuri. Jos at-sakymai kartais atrodo kaip kūry-bos apmąstymų esė...

Gražina Janulytė-Bernotie-nė atskleidė įvairias darbo puses. Viena ir yra ta, kad pasibaigus kūrybiniam, skaičiavimų, tiksli-nimų procesui ir įgyvendinus su-manymą – jis tarsi atsiskiria nuo autoriaus ir išnyksta iš jo emoci-nio lauko. „Man tikrai yra sma-gu projektuoti, žiūrėti, kaip na-mas kyla, kas iš to bus. Bet kai objektas pastatytas, jis tampa jau kitų nuosavybe, ir dažnai aš ten net nenoriu eiti“, – sakė KTU do-centė.

Paklausta, kaip jos darbų są-raše atsirado nemažai kultūros objektų, autorė pabrėžė, kad są-moningai to nesiekė.

„Per jėgą gyvenime nie-ko negali padaryti. Viskas juda, keičiasi. Pasak vieno architekto, viskas juda chaotiškai, bet pasie-kus tam tikrą temperatūrą, for-muojasi taisyklingos struktūros, tada galime pastebėti hierarchi-nius dalykus. Taigi mes visi esa-me chaotiškame judėjime, bet, matyt, prisikaitiname iki tam ti-kros temperatūros, šiuo atveju tai yra konkursai, realizuojami objektai. Niekada negali turėti garantijų, kad laimėsi vieną ar kitą konkursą, kad projektas bus realizuotas.

Kita vertus visi – ir pasisekę, ir nepasisekę dalykai, ir realizuo-ti, ir nerealizuoti projektai patir-tyje susideda į tam tikrus sluoks-nius ir tai veda į tam tikrus tikslus. Toks likimas. Jeigu surašyčiau, kas prie ko atvedė, tai tikrai be chaoso nieko nėra,“ – atviravo G. Janulytė-Bernotienė.

Pradžia – šalia tėvo ir dėdės

„Nebuvo klaidos, kad tapau architekte, – jau dabar drąsiai tei-gė moteris. Vaikystėje mokydama-si Kauno dailės mokykloje vienu metu ji norėjo būti tapytoja... kaip ir, beje, jos tėtis – žinomas mies-tų projektuotojas Petras Janulis. Savo tėčio ir dėdės skulptoriaus Alfonso Janulio darbams atmin-ti G.Janulytė-Bernotienė kartu su bendraautoriais (knygos sudaryto-ja Vaida Almonaitytė-Navickienė) šiais metais išleido knygą „Petras ir Alfonsas Januliai“.

Pasak architektės, jiedu su tė-vu buvo be galo artimi, nors tėvas niekada nesikišo į jos vystymąsi. „Aš niekada nenorėjau jam girtis, aš jam nepasakodavau ir nerody-davau darbų, – pasakojo architek-tė. – Man atrodė, kad jeigu gerai sekasi, tai ir gerai, bet puikuotis nereikia. Gal tėtis mane per daug mylėjo, gal viskas buvo tarp mūsų taip subtilu, kad žodžiu to išreikš-ti nereikėjo. Kai mokiausi dailės mokykloje, gaudavau tam tikras užduotis. Ir, prisimenu, penkto-je klasėje savo darbą parodžiau tėčiui, jis truputį kai ką pataisė. Vėliau aš tą darbą suplėšiau, nes man buvo gėda jį nešti į mokyklą, jis man atrodė toks negražus. Vė-liau tėtis siųsdavo mane pas dėdę, kad šis pasakytų pastabas. Dėdė neutraliai įvertindavo mano pieši-nius (tuomet man sekėsi akvarelė), pasakydavo savo patarimus, bet savo ranka niekada nesikišdavo į mano piešinius. Tie patarimai man tikrai buvo naudingi. Kai jau įsto-jau į tuometinį Kauno politechni-kos institutą (dabartinis KTU), o dėdė tuo metu buvo Piešimo kate-dros vedėjas, jis nuo manęs atsiri-bojo visai. Jis buvo protingas, in-teligentiškas, taigi manęs nei pei-kė, nei gyrė, ypač kitiems girdint, viską paliko kitiems dėstytojams, kad nekiltų jokių nesklandumų, jo-kių giminystės ryšių“.

Baigusi architektūros studi-jas Gražina, patarta tėvo, įstojo

į Statybos ir architektūros insti-tuto aspirantūrą, tėtis manė, kad architektės specialybė jai, kaip moteriai, yra per sunki. Tačiau gi-mė dukra, atsirado tam tikra pau-zė, per kurią būsimoji specialistė suprato, kad nori projektuoti. Ta-čiau tie keleri metai aspirantūroje ją išmokė rasti urbanistinės archi-tektūros procesų priežastis, pase-kmes, o tai praverčia dabar – bū-nant ekspertų tarybos nare. „Jei-gu kažkas gyvenime duodama, reikia imtis to“, – apibendrino G.Janulytė-Bernotienė.

Architektų kalvė

Tikroji architektūrinė biogra-fija prasidėjo Kauno Miestprojek-te. „Manau, kad dirbti Miestpro-jekte buvo garbė ir mokykla“, – atviravo G. Janulytė-Bernotienė. Kompetentingi vyresnieji archi-tektai dalijosi savo patirtimi. Bu-vo stiprus kolektyvizmo jausmas tarp jaunųjų architektų. Pradėtos rengti bendros parodos, atsirado klubinis judėjimas. Taigi, viduri-nioji karta, kuri šiuo metu labiau-siai ir matoma, išaugo iš profesio-nalų kalvės – miestų statybos pro-jektavimo instituto.

„Tuo metu suorganizavome Jaunųjų architektų sekciją archi-tektų sąjungoje, kuri buvo nefor-mali, bet remiama ir palaikoma vyresniųjų architektų (Algirdas Kaušpėdas, Algimantas Kančas, Simas Miliūnas ir kt.)“, – teigė

architektė.Anot jos, šiuo me-

tu apie architektūrą paskleista nuomonė, kad kas nauja, tas yra blogai. Tuo net įtikinta visuomenė, ir tai liūdi-na profesionalus.

„Į pirmus pusla-pius išeina, kas bloga. Architektai nesulaukia analizės, pasidžiaugi-mo tuo, kas yra gera. Kartais skelbiama, kad atsidarė gražus naujas objektas, bet net nemi-nima architekto pavar-dė, o apie profesiona-lius svarstymus nėra net kalbos. Kaune yra ir gerų, ir prastesnių architektūrinių spren-dimų, vis dėlto mūsų miestas yra ribotų in-vesticijų. Statybos me-nas traktuojamas ne kaip statybos menas, o tik kaip būdas gauti pelną, ar greitu būdu

susigrąžinti investuotus pinigus. Kai ieškomas pigiausias archi-tektas, pigiausias projektas – kaip galima tikėtis, kad už pačius ma-žiausius pinigus bus gautas ko-kybiškas rezultatas? Verslininkas skaičiuoja grąžą, valstybinė insti-tucija skaičiuoja, kaip iš viso ne-išleisti pinigų, o kokybė nukenčia. Labai svarbus santykis tarp sta-tytojo (gali tai būti ir valstybė, ir privatus investuotojas), statybi-ninko ir architekto projektuotojo. Jeigu visos trys pusės kartu siekia tikslų, tai neblogų rezultatų gali-ma tikėtis.“

Kalbėdama apie darbo sun-kumą ir pasitenkinimą archi-tektė prasitarė, kad yra palikusi objektų, mat nenorėjo turėti nie-ko bendro su tuo, kas vysta. „Tu-ri būti tam tikros ribos, – pabrė-žė G.Janulytė-Bernotienė. – Jeigu matai, kad nevaldai proceso, tada reikia jo atsisakyti.“

Pastatas su jėga

Vienas iš pirmųjų rimtų G.Janulytės-Bernotienės projek-tų, kurį gali išvysti ir parodos KTU Statybos rūmuose lanky-tojai, yra Marijampolės kultū-ros namai. Projektas radosi visai prieš užsidarant Miestprojektui ir tuo metu buvo didžiausias Kul-tūros centro projektas Lietuvoje. Kapsulė įkasta 1988 m. Tačiau, kaip teigė šio projekto autorė, Marijampolės kultūros namų re-alizacija iki galo nebaigta. Nuo to laiko vis kažkas tobulinama: ir statoma, ir griaunama.

Lapkričio 25 d. KTU Studen-tų miestelyje bus įkasta Naciona-linio atviros prieigos MTEP cen-tro, kurio architektai yra Gražinos Janulytės-Bernotienės studija, kapsulė.

Aptardama šį projektą, auto-rė atskleidė ir kūrybinius ieško-jimus. Nacionalinio atviros pri-eigos MTEP centro projekto kon-kursas įvyko 2009 m. Tačiau po to siekta jį tobulinti. „Laimėję projektą pradėjom laužytų formų paieškas, bet sugrįžom prie pradi-nio varianto ir tik pakoregavome urbanistiką, sukūrėme viso mies-telio plėtros planą, – sakė Univer-siteto dėstytoja. – Noriu padėkoti kolegoms, kurie mus apmalšino nuo perdėtų formų paieškos, su-kritikavo ir pasakė, kad projektas ir laimėjo todėl, kad buvo racio-nalus ir kontekstualus.“

Ji pati atvirai teigia, kad pro-

jektas, viena vertus, gal sauso-kas, kietokas, bet priderintas prie KTU Studentų miestelio archi-tektūros. Išlaikytas tūrių, propor-cijų, erdvių balansas. „Manau, kad pastatas bus su jėga“, – pa-brėžė autorė.

Architektūrinis stilius

G.Janulytė-Bernotienė, apibū-dindama savo architektūrinį sti-lių, pabrėžė, kad jis keitėsi pagal pasaulines tendencijas, nes esa-me pasaulyje, taigi esame atviri. Šiuo metu stilius galėtų būti nu-sakomas žodžiais racionalus mo-dernizmas arba kontekstualus mo-dernas. Prieš tai jos kūryboje vy-ravo postmodernas. Šiam stiliui artimas „Sodros“ pastatas (hori-zontalių karnizų architektūra, co-kolio architektūros elementai ir kita). Jos porjektuota Alytaus dai-lės mokykla taip pat turi postmo-derno elementų. Kauno medicinos universiteto biblioteka jau kurta racionalaus modernizmo stiliumi. Beje, šis projektas 2008 m. kelia-vo į Barselonoje (Ispanija) vykusį Mies van der Rohe konkursą.

Apie architektūros esmę

„Ne pinigais matuojamas mūsų darbas. Jeigu nenorėtume, kad projektai būtų įgyvendinti, tai ir nesiimtume šio labai sunkaus ir sekinančio fiziškai ir psichologiš-kai darbo. Architektūroje yra šiek tiek ir politikos, ji nėra tik projek-tavimo menas, tai taip pat ir įtiki-nėjimo, kompromisų menas.

Dirbdami kartu su jaunais žmonėmis ne tik jiems duodame, bet ir gauname iš jų, juk jauni žmonės kiekvienas su savo pasau-liu, su savo vizijomis, įsivaizda-vimais. Tas procesas praturtina mane, kaip ir tą jauną žmogų. Be to, jaunimas turi atviresnę vaiz-duotę, gali leisti fantazuoti dar nežinodami, kur tai nuves. Mes, vyresnieji, bijom, nes yra stabdis: „Aš nežinau, kaip tai padaryti“. Žinoma, architektas gali blefuoti, net nežinodamas, ar jis tai pada-rys, ar ne. Kita vertus, iššūkis su-teikia galimybę bandyti ir pada-ryti, net jeigu niekas to nedarė ir dar pats nežinai, ar gali. Ir klaidų yra... nesi tikras kad pasiseks.

Architektai įdeda tiek daug darbo, kad kiti net negali suvokti. Juk pradedame nuo balto tuščio lapo...“

Apie mokytojus

„Iš Dailės instituto laikų įstri-go dailininkas Algimantas Švėgž-da, kuris tarp savo ligų stengėsi dėl savo studentų, skatino juos, organizavo plenerus, kuriuos lan-kėme, liejome akvareles.

„Ryškiai ir efektingai daug kas gali padaryti, bet štai rasti pustonius ir minkštas spalvas, – čia reikia meistriškumo.“

Dirbau pas Alfredą Paulaus-ką, paskui pas Algimantą Sprin-dį. Šiuo žmogumi aš slapta žavė-jausi. Jis ateidavo į darbą labai anksti, o vėliau būdavo statybose prie objekto. Tada vakare grįžda-vo ir apžvelgdavo visų darbus, parašydavo pastabas. Tai buvo žmogus, kuris kėlė pasitikėjimą. Jis kūrė gerą architektūrą, aš ma-nyčiau, kad liks didelė miesto ir kolegų skola dėl taip greitai nu-griautų ar rekonstruotų jo projek-tuotų pastatų.“

Parengė Inga DubovijienėAsmeninio archyvo nuotr.

KTU Studentų miestelyje jau dygsta antras modernus pas-tatas, kurio architektė yra žinoma Kauno specialistė, Universi-teto docentė, Lietuvos architektų sąjungos tarybos narė, Kau-no urbanistikos ir architektūros tarybos narė Gražina Januly-tė-Bernotienė. 2011 m. jai įteiktas Lietuvos architektų sąjungos Garbės ženklas už aktyvumą Lietuvos architektų sąjungos vei-kloje, už indėlį kuriant nacionalinę architektūrą, ugdant jauną-ją kartą.

Šiuo metu KTU Statybos rūmuose eksponuojama jos archi-tektūrinių projektų paroda, atkeliavusi iš M. K. čiurlionio dai-lės galerijos ir skirta jos jubiliejui paminėti.

Pirmasis LiDA Tyrimų me-todų serijos leidinys – vadovėlis aukštosioms mokykloms „Ko-kybinė lyginamoji analizė“

Plenarinio posėdžio akimirka (iš kairės): vDU prof. Gintau-tas Mažeikis, doc. Irena Luobikienė, doc. Eglė Butkevičienė ir doc. Audronė Telešienė

Sociologijos katedros archyvo nuotr.

Konferencijos dalyviai bendrame būryje

Ingridos LIPNICKIENėS nuotr.

UNIVERSITETAS IR VISUOMENĖ 52011 m. lapkričio 10 d., Nr. 18 (2193)

Pristatyta geroji LiDA mokymų praktikaJustina RAŽANAUSKAITė

2006 m. Kauno technologi-jos universiteto Politikos ir vie-šojo administravimo institutas (PVAI) pradėjo įgyvendinti Euro-pos socialinio fondo ir LR švieti-mo ir mokslo ministerijos finan-suojamą projektą „Lietuvos HSM duomenų archyvas (LiDA)“. Pro-jekto tąsa tapo nuo 2009 m. lie-pos vykdomas naujas projektas „Lietuvos HSM duomenų archy-vo (LiDA) plėtra“, kurio priorite-tai orientuoti į nuolatinį vartotojų duomenų analizės kompetencijos tobulinimą.

LiDA projektinės veiklos re-zultatai pristatyti Kaune spalio 12 d. seminare „Geroji LiDA moky-mų praktika: tyrėjų metodologinės kompetencijos tobulinimo link“.

Seminarą sveikinimo žodžiu pradėjo projekto vadovas prof. Algis Krupavičius. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad HSM tyrimų metodai per paskutinius 50 metų tapo gerokai sudėtingesni ir juos reikia atidžiai studijuoti, o Lietu-voje tyrimų metodai vis dar nepa-kankamai išmanomi. Šiame kon-tekste jis aptarė sėkmingos LiDA mokymų strategijos įgyvendini-mo principus ir instrumentus.

Anot Fundamentaliųjų moks-

lų fakulteto dekano doc. Vytauto Janilionio, kuris aptarė statistinės analizės svarbą socialiniuose tyri-muose, Lietuvos universitetų stu-dijų programose šiandien skiria-ma per mažai dėmesio statistikai. Socialinių mokslų fakulteto So-ciologijos katedros doc. Audronė Telešienė, pristatydama kompiu-terizuotos kokybinių duomenų analizės ypatumus, įvardijo išky-

lančius sunkumus ir jų sprendimo alternatyvas.

Taip pat seminaro dalyvius su tam tikromis projekto sritimis supažindino Socialinių mokslų fakulteto tarptautinių ryšių koor-dinatorė doc. Eglė Vaidelytė, So-ciologijos katedros vedėja doc. Eglė Butkevičienė, LiDA projek-to analitikė tyrėja dr. Ligita Šar-kutė, projekto vyresnioji specia-listė Justina Ražanauskaitė.

Seminare pristatytas unika-lus LiDA projekto kūrinys – pir-masis LiDA Tyrimų metodų se-rijos leidinys – vadovėlis aukš-tosioms mokykloms „Kokybinė lyginamoji analizė“ (2011), apie kurio atsiradimo istoriją ir nau-dojimosi būdus papasakojo patys autoriai – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius habil. dr. Zenonas Norkus ir Li-DA projekto mokslo darbuotojas dr. Vaidas Morkevičius. Vadovė-lis platinamas Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijose, pagrindinėse Lietuvos viešosiose biblioteko-se ir kitose įstaigose, o virtuali jo versija yra prieinama LiDA porta-le (www.lidata.eu).

LiDA mokymų gerosios prak-tikos seminare skaityti praneši-mai įdėti LiDA interneto svetai-nėje, skyriuje „Mokymai“.

Jaunųjų tyrėjų tarpdisciplininis diskursasEglė BUTKEvIčIENė, Irena LUOBIKIENė, Audronė TELEŠIENėSociologijos katedra

Spalio 21 d. vykusi trečioji KTU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros organizuota tęstinė socialinių mokslų dokto-rantų ir jaunųjų mokslininkų kon-ferencija „Tarpdisciplininis dis-kursas socialiniuose moksluose“ yra viena iš daugelio tarpdiscipli-ninio kalbėjimo arenų. 2007 m. vykusioje pirmoje konferencijoje išplėtota tarpdisciplininė moksli-nė diskusija pagrindė sistemingų susitikimų poreikį. Todėl 2009 m. įvyko antra konferencija, o šiais metais – jau trečia. Džiugina tai, kad nepaisant nemažos mokslinių renginių pasiūlos Lietuvoje ir už-sienyje, į šią konferenciją atvyko jaunieji tyrėjai, jų moksliniai va-dovai, kiti kolegos iš įvairių Lie-tuvos aukštųjų mokyklų bei tyri-mų centrų, KTU ir kitų aukštųjų mokyklų studentai – iš viso be-veik 150 dalyvių. Teminėse se-sijose išklausyta apie 50 prane-šimų, pagal šiuos pranešimus iš-leistas straipsnių rinkinys.

Istorinėje KTU auloje vyku-sioje plenarinėje sesijoje praneši-mus skaitė VDU Socialinės ir po-

litinės teorijos katedros vedėjas prof. Gintautas Mažeikis ir KTU Sociologijos katedros mokslinin-kai: prof. Algis Krupavičius, kate-dros vedėja doc. Eglė Butkevičie-nė. Jų pranešimai sulaukė didelio susirinkusiųjų susidomėjimo.

Konferencijas vienijantis veiksnys – pagrindinių sesijų tra-diciškumas. Visose konferenci-jose populiarios metodologijos, politikos procesų, švietimo bei ugdymo, teisės klausimų sesijos. Kiekvienoje konferencijoje for-muojamos ir naujos specifinės sesijos, pvz. šiais metais atsira-dusi vaikystės ir šeimos studijų sesija. Ne tik tarpdisciplininio, bet ir tarpinstitucinio kalbėjimo-si poreikį įrodo tai, kad nemažai pranešimų ir straipsnių pareng-ta autorių komandų, vienijančių vienos ar kelių institucijų jau-nuosius mokslininkus ir tyrėjus. Netikėtumas tas, kad sėkmingai bendradarbiauja ir brandžius dar-bus pateikia ne tik doktorantai, bet ir magistrantai ir bakalauro studijų studentai su savo moks-liniais vadovais.

Tikimės, kad kritinė konfe-rencijos organizavimo bei jos darbo refleksija padės ne tik at-skleisti šios srities patirtį, bet ir pagrįs jos tęstinumą.Konferencijoje – pokyčių

analizėProf. Asta vALAcKIENėPanevėžio instituto vadybos ir administravimo fakultetas

Lapkričio 3–4 d. KTU Pane-vėžio instituto Vadybos ir admi-nistravimo fakultetas, bendradar-biaudamas su Tarptautine Baltijos akademija (Latvija), IAE Lionu, Liono vadybos mokyklos univer-sitetu (Prancūzija), Yalova uni-versitetu (Turkija), VšĮ Panevė-žio mokslo ir technologijų parku (Lietuva), Pavelo Sukhojaus Go-melio valstybiniu technikos uni-versitetu (Baltarusija), Sofijos technikos universitetu (Bulgarija), organizavo mokslinę konferenci-ją „Pokyčiai socialinėje ir verslo aplinkoje“. Tai buvo jau ketvirta-sis renginys, skirtas skatinti naujų mokslo žinių, atspindinčių poky-čius socialinėje ir verslo aplinko-je, sklaidą, mokslininkų ir prakti-kų gerosios patirties dalijimuisi, socialinių tinklų moksliniuose ty-rimuose plėtrai ir tarptautinių ry-šių intensyvinimui. Konferencijo-je dalyvavo Indijos, Portugalijos, Turkijos, Vengrijos, Bulgarijos, Prancūzijos, Serbijos, Latvijos, Rumunijos, Lenkijos, Suomijos ir kitų šalių tyrėjai ir praktikai. Kon-

ferencijoje skaityti pranešimai bei inicijuotos gilios mokslinės dis-kusijos finansų ir ekonomikos, rinkodaros, darnaus vystymosi, žmoniškųjų išteklių vadybos, so-cialinių reiškinių identifikavimo ir kita aktualia tematika. Dalytasi akademinėmis įžvalgomis, kurios leidžia analizuoti besiformuojan-čius socialinius ir ekonominius iš-šūkius globaliu, nacionaliniu ir lo-kaliu lygmeniu.

Konferenciją atidariusi Vady-bos ir administravimo fakulteto dekanė prof. Asta Valackienė da-lyvius ir svečius pakvietė kons-truktyviai ir dalykiškai diskusi-jai. Taip pat pasidžiaugė, kad su keleto šalių universitetais, kurių atstovai dalyvauja mokslinėje konferencijoje, bus pasirašomos naujos ERASMUS studijų mainų mobilumo sutartys. Kauno tech-nologijos universiteto Panevėžio instituto direktorius prof. Žilvinas Bazaras pasveikino konferencijos dalyvius, palinkėjo iniciatyvos plėtoti tolesnio tarptautinio ben-dradarbiavimo kryptis ir formas. Sveikinimo žodį tarė ir Panevėžio teritorinės darbo biržos direkto-rius Viktoras Trofimovas. Kole-ga pasidžiaugė plačiai aprėpiama

mokslinės konferencijos socialine problematika, kuri buvo nagrinė-ta tiek plenariniame posėdyje, tiek atskirose konferencijos darbinėse sekcijose. Šiuo požiūriu ypač iš-skirtinos ir svarios plenarinio po-sėdžio pranešėjų Illious‘o Tomaso Lopes (Portugalija), Ritos Kalp-per (Prancūzija), Wiolettos Were-da (Lenkija) mokslinės įžvalgos. Konferencijos dalyviai susidomė-ję klausėsi Agnes Lubloy (Ven-grija), Tuncay Guloglu, Fatmos Guloglu (Turkija), Marzenos Wo-jcik-Augustyniak (Lenkija), Bea-tos Domanskos-Szarugos (Lenki-ja) ir kitų užsienio šalių bei Lie-tuvos mokslininkų, atstovavusių Kauno technologijos, Klaipėdos, Mykolo Romerio, Šiaulių univer-sitetų akademinės minties ir tyri-mo rezultatams. Aktyviai į konfe-rencijos organizacinį darbą įsijun-gė ir Vadybos ir administravimo fakulteto studentai bei šiame fa-kultete pagal tarptautinę studentų mainų programą ERASMUS stu-dijuojantys Turkijos ir Rumunijos piliečiai. Pasirašius bendradarbia-vimo sutartis studentų ir dėstyto-jų mainų srityje su Yalovos (Tur-kija) ir Santaremo politechnikos institutu (Portugalija), galimy-bių dalintis patirtimi organizuo-jant studijas ir studentų praktikas, diegiant inovatyvius mokymo bei mokymosi metodus, tik daugės. Konferencijoje taip pat buvo ini-cijuota ir keletas kitų tarptautinio bendradarbiavimo pozicijų: pa-sikeista idėjomis dalyvauti tarp-tautiniuose projektuose, vykdant socialinius tyrimus, tarptautinėse mokslinėse konferencijose, da-lyvauti jungtinėse doktorantūros studijų tarybose, studijų krypčių tinkluose, tarptautinėje studentų mokslinėje veikloje, siekiant ne tik gerinti studijų kokybę, bet ir toliau formuoti atvirą pokyčiams, dinamišką, inovatyvią akademinę bendruomenę.

prof. Rimantas Gatautis. Būta ir svečių – „Yahoo“ atstovė Janet George papasakojo apie dokto-rantų bendradarbiavimą su jos atstovaujama kompanija.

Forumo pabaigoje įvyko vieša diskusija (world caffee), kurioje trumpai pasisakė ir savo siūlymus viešam svarstymui teikė dokto-rantas Tomas Neverdauskas, Stu-dentų atstovybės prezidentas Jus-tinas Staugaitis, Elektros ir valdy-mo inžinerijos fakulteto Valdymo technologijų katedros doc. Arū-nas Lipniukas, SMD vadovas doktorantas Tomas Proscevičius, UAB „Elinta“ generalinis direk-torius Vytautas Jokužis. Savo nuomones, pastabas ir siūlymus, kaip spręsti problemas, turėjo ga-limybę išsakyti ir kiti forumo da-lyviai.

Apibendrinus pasisakymus išsikristalizavo šie pasiūlymai: pirmakursiams doktorantams pa-rengti informacinę knygelę apie galimybes Universitete; įstoju-siesiems į doktorantūrą atsiųsti informaciją apie galimybes da-lyvauti projektuose, gauti finan-savimą iš įvairių fondų ir pan., informacinius laiškus siųsti peri-odiškai; pavyzdžiui, kas ketvirtį kviesti į doktorantų susitikimus; sukurti duomenų bazę, kur dok-torantai galėtų trumpai pristatyti atliekamus tyrimus; viešinti dok-torantų ir verslo įmonių sėkmin-go bendradarbiavimo istorijas ir kt. Reikia tikėtis, kad bent dalis jų bus įgyvendinta.

Vieša diskusija renginys ne-sibaigė – doktorantai išsiskirs-tė į grupeles, kuriose toliau bu-vo svarstomi opūs atskirų sričių klausimai.

Doktorantai Universitetui siūlė idėjas

Atkelta iš 1 p.

Puškino mieste, XvIII a. viduryje imperatorės Jelizavetos pa-statytoje vasaros rezidencijoje, iš kairės: Tadas vaicekauskas, Li-nas Jasiukevičius, vilma Malinauskaitė, Gediminas Starta, Lau-rynas Tretjakovas

Ekonomikos ir vadybos fakulteto archyvo nuotr.

KTU lyderių komanda prieš išvažiuojant į LRT studiją

Jono KLėMANO nuotr.

6 STUDENTŲ ERDVĖ 2011 m. lapkričio 10 d., Nr. 18 (2193)

2011 m. gruodžio 8 d. 14 val. LEI posėdžių salėje (Breslaujos g. 3, 202 aud.) bus ginama Lie-tuvos energetikos instituto doktoranto Audriaus Ši-monio daktaro disertacija tema „Darbuotojų apšvitos, išmontuo-jant branduolinės energetikos objektus, tyrimas“ (technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).

Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Povilas Poškas (LEI, techno-logijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).

Energetikos ir termoinžinerijos mokslo krypties taryba: pirmi-ninkas – prof. habil. dr. Gintautas Miliauskas (KTU, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija); nariai: prof. habil. dr. Vy-tautas Martinaitis (VGTU, technologijos mokslai, energetika ir ter-moinžinerija), prof. dr. Vidmantas Remeikis (Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos institutas, fiziniai mokslai, fizika), dr. Sigitas Rimkevičius (LEI, technologijos mokslai, energetika ir termoinžine-rija), prof. habil. dr. Eugenijus Ušpuras (LEI, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).

Oficialieji oponentai: doc. dr. Paulius Kerpauskas (ASU, techno-logijos mokslai, energetika ir termoinžinerija), dr. Raimondas Pabar-čius (LEI, technologijos mokslai, energetika ir termoinžinerija).

Su disertacija galima susipažinti KTU (K. Donelaičio g. 20, Kaunas) ir LEI (Breslaujos g. 3, Kaunas) bibliotekose.

●

Sėkminga olimpiada Sankt PeterburgeProf. Žaneta SIMANAvIčIENė

Spalio 24–30 d. Sankt Peter-burge vyko tarptautinė studen-tų olimpiada „Verslas ir vadyba – 2011“. Renginyje dalyvavo 536 atstovai iš 57 Rusijos ir 19 užsie-nio universitetų (varžėsi dalyviai iš 21 šalies). Kauno technologijos universiteto studentams ši olim-piada buvo itin sėkminga – gerai pasirodė visi KTU atstovai.

23-iojoje olimpiadoje mūsų Universitetui atstovavo penki stu-dentai: Ekonomikos ir vadybos fakulteto pirmo kurso magistran-tas Linas Jasiukevičius (sekcijoje „Apskaita ir auditas“ laimėjęs an-trą vietą, įvertintas ir už geriausią sprendimų logiką), Informatikos fakulteto antro kurso bakalau-rantas Laurynas Tretjakovas (ap-

dovanotas už geriausią įmonės analizę), Ekonomikos ir vadybos fakulteto ketvirto kurso bakalau-rantai Gediminas Starta (apdo-vanotas už komunikabilumą an-glų kalba), Vilma Malinauskaitė ir Tadas Vaicekauskas (pastarieji studentai kartu su kitais koman-doje laimėjo kultūrinį žaidimą). Universiteto delegacijai vadova-vo šių eilučių autorė, KTU Eko-nomikos ir vadybos fakulteto Įmonių ekonomikos katedros ve-dėja prof. Žaneta Simanavičienė.

Olimpiadoje naudingos patir-ties įgijo ir studentai, ir dėstytojai. Studentai turėjo galimybę išban-dyti save įvairiuose konkursuo-se, atskleisti įgytus specialybės įgūdžius, užmegzti ryšius su kitų universitetų studentais ir pedago-gais, taip pat pamatyti Sankt Pe-terburgo įžymybes. Olimpiados

užduotys buvo skirtos kūrybiš-kumui ugdyti, įgytoms teorinėms žinioms atskleisti, kompetenci-joms patikrinti, moderniausiems ekonomikos, apskaitos, analizės ir finansų ir įmonių valdymo me-todams perprasti.

Tarptautiniame renginyje taip pat dalyvavo Belgijos, Baltarusi-jos, Bulgarijos, Čekijos, Graiki-jos, Kirgistano, Lietuvos, Lenki-jos, Prancūzijos, Rusijos, Suomi-jos, Vengrijos, Vokietijos, įvairių Afrikos šalių, Kinijos, Mongoli-jos studentai. Jie varžėsi 17-oje sekcijų pagal skirtingas verslo ir vadybos sritis. Olimpiada vyko labai iškilmingoje aplinkoje, nes universitetas šventė 105 metų su-kaktį.

KTU studentai sutiko pasida-lyti savo įspūdžiais.

Linas Jasiukevičius: „Sankt Peterburgo universitetas turi il-gas apskaitos mokymo tradicijas. Konkurso užduotys buvo labai su-dėtingos, tačiau KTU įgytos žinios ir kompetencijos leido sėkmingai pasirodyti ir išbristi iš painių už-duočių labirintų. Smagu, kad ke-liaujant po Sankt Peterburgą mus lydėjo ne tik universiteto savano-riai, bet ir olimpiados dalyviai. Sankt Peterburgas didelis miestas, tačiau jaukus ir šviesus, o istorijos paminklai skatina svajoti.“

Tadas vaicekauskas: „Olim-piada praturtino mus tarptautiniu bendravimu, suteikė galimybę su-sipažinti su kitomis kultūromis ir patikrinti rusų kalbos žinias. Kul-tūrinis žaidimas parodė, kad KTU studentai turi greitą nuovoką ir jų patirtis dalyvaujant ankstesniuose tarptautiniuose renginiuose leido laimėti geroka persvara.“

Mecenatų stipendijos

Kviečiame Universiteto studentus dalyvauti konkurse vienkarti-nėms mecenatų stipendijoms gauti:

keturiom 2000 Lt Juozo Petro Kazicko stipendijoms (studijuo-jantiems technologinių mokslų fakultetuose);

trim 1000 Lt viktorijos Baršauskienės stipendijoms (dvi – stu-dijuojantiems Socialinių mokslų fakultete, viena – Mechanikos ir me-chatronikos fakultete; prioritetas teikiamas visuomeniškai aktyviems ir dalyvaujantiems sportinėje veikloje);

Laimutės vidugirytės-Gaižutienės vardo 700 Lt stipendijai (studijuojantiems Cheminės technologijos fakultete, maisto technolo-gijos inžinerijos srityje);

trim 1000 Lt įmonių grupės ,,vičiūnai“ stipendijoms (Klaipė-dos regiono absolventams: dvi – studijuojantiems Cheminės techno-logijos fakultete, maisto technologijos ir inžinerijos, maisto saugos ir kokybės arba maisto produktų technologijų srityse; viena – studijuo-jantiems Mechanikos ir mechatronikos fakultete, šaldymo inžinerijos arba mechaninių sistemų projektavimo srityse).

trim 1000 Lt AB banko „Snoras“ stipendijoms (III kurso baka-laurantams);

UAB „verus Gustus“ 1000 Lt stipendijai (studijuojantiems Che-minės technologijos fakultete, viešojo maitinimo technologijų bei maisto technologijų srityse);

UAB „cOWI Lietuva“ 1000 Lt stipendijai (studijuojantiems Statybos ir architektūros fakultete);

dviem 1000 Lt „YIT Kausta“ stipendijoms (studijuojantiems Statybos ir architektūros fakultete, statybos inžinerijos srityje);

UAB „Markučiai“ 1000 Lt stipendijai (II kurso bakalaurantams, studijuojantiems Statybos ir architektūros fakultete, statybos inžineri-jos srityje);

dviem UAB „Skirnuva“ 500 Lt stipendijoms (studijuojantiems Statybos ir architektūros fakultete, statybų technologijų ir statybos in-žinerijos studijų srityse);

A. Astrausko firmos „Pirmas žingsnis“ 1000 Lt stipendijai (stu-dijuojantiems Mechanikos ir mechatronikos fakultete, mechatronikos srityje);

dviem po 1000 Lt UAB „Erelita“ stipendijoms (viena – studijuo-jantiems Informatikos fakultete, viena – Dizaino ir technologijų fakul-tete, medienos inžinerijos srityje).

Lietuvių fondo:• Broniaus Masioko 455 JAv dolerių stipendijai (studijuojan-

tiems verslo administravimo bei vadybos srityse);• Adomo Kantauto 455 JAv dolerių stipendijai (studijuojan-

tiems verslo administravimo ir vadybos srityse).Stipendijų skyrimo tvarką nustato jų steigimo sutartys, rėmėjų arba

Universiteto rektoriaus patvirtinti nuostatai.

Prašome pateikti šiuos dokumentus:prašymą (prašymo forma: www.ktu.lt → Studentams → Finansinė

parama → Stipendijos); gyvenimo aprašymą (CV); dvi rekomendaci-jas; kitus dokumentus, patvirtinančius jūsų mokslinę ir visuomeninę veiklą.

Dokumentus pateikti KTU Centrinių rūmų 313 kab. iki 2011 m. lapkričio 25 d.

Išsamesnė informacija teikiama Socialinių reikalų skyriuje, tel. 300080.

FAKULTETUOSE IR KITUR

Spalio 27 d. KTU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ka-tedroje lankėsi Latvijos universiteto Sociologijos katedros lektorius dr. Mareks Niklass. Jis skaitė paskaitas ir vedė seminarus sociolo-gijos bakalaurantams ir magistrantams apie NVivo kompiuterinės programos naudojimą kokybinių duomenų analizei.

KTU studentai – TV laidoje

”Lyderiai“Liucija SABULYTėMiglė PLYTNINKAITė

Lapkričio 23 d. vakare LTV kanalu bus transliuojama laida „Lyderiai“, kurioje susikaus KTU komanda su praėjusio sezono nu-galėtojais – Vilniaus universitetu.

Šiais metais atstovauti KTU atviroje universitetų žinių lygoje „Lyderiai“ pareiškė norą daugiau negu 30 kandidatų, iš jų buvo at-rinkti 7 patys geriausi: trečiakur-sis Kęstutis Janulis (Socialinių mokslų fakultetas), ketvirtakur-siai Edgaras Roličius (Statybos ir architektūros fakultetas) ir Petras Šukys (Fundamentaliųjų moks-lų fakultetas), pernai žaidime jau dalyvavusi pirmo kurso magis-trantė Ieva Petrikytė (Cheminės

technologijos fakultetas) ir absol-ventai Dainius Švenčionis, Simo-nas Baitis, Rokas Tamašauskas.

Filmuojant laidą KTU stu-dentams ir absolventams netrūko drąsos ir įžvalgumo: apie chemi-nius elementus atsakinėdama Ie-va Petrikytė nustebino net patį laidos vedėją Alfredą Bumblaus-ką – jos atsakymas buvo išsames-nis negu pateiktas laidos vedėjo atsakymų lape, o priešpaskutinį Vilniaus universiteto komandos atsakymą KTU komanda sugebė-jo užprotestuoti ir taškai nebuvo įskaityti.

A. Bumblauskas teigė, kad tokios įtemptos kovos dar nema-tė, kai iki pat paskutinio klausimo nebuvo aišku, kas laimės.

KTU komanda sulaukė ir

gausaus sirgalių palaikymo, ku-rių važiuoti į LRT studiją susirin-ko pilnas autobusas. Su plakatais rankose, KTU šalikais ir marški-nėliais pasipuošę studentai plojo saviesiems, o grįžtant į Kauną iš-alkusius lyderius vaišino sumuš-tiniais.

Važiuojant į priekį užkan-džiams laiko nebuvo. Komanda, pagavusi treniruočių pagreitį, vis dar atsakinėjo į įvairius klausimus, gilinosi į enciklopediją, istoriją.

„Visą mėnesį iki pirmosios transliacijos gyvenome vien šiuo žaidimu“, – komentavo absolven-tas Simonas Baitis. KTU lyderiai ruošėsi žinių lygai kone kasdien: dalyvavo mieste organizuoja-muose proto mūšiuose, kitomis dienomis patys sudarinėjo vieni kitiems klausimus ir į juos atsaki-nėjo. „Pasiruošimo darbai atėmė daug laiko ir pakeitė mūsų darbo-tvarkę“, – sakė komandos nariai. Kai kuriems teko praleisti kelias paskaitas, pasiimti poilsio dieną darbe, atidėti namo statybos dar-bus ar atsisakyti kitos veiklos. Ta-čiau šis pasirengimas lyderiams suteikė naujų įspūdžių, žinių, iš-mokė tolerancijos ir, žinoma, ko-mandinio darbo.

Pakeliui į Kauną KTU au-tobuse buvo iššautas šampanas, bet ar jis buvo skirtas pralaimė-jimo kartėliui nuplauti, ar perga-lės džiaugsmui aplaistyti, suži-nosime lapkričio 23 d. 22.15 val. žiūrėdami universitetų žinių lygą „Lyderiai“.

GINS DISERTACIJAS

NAUJOS KNYGOS

KTU leidykla „Technologija“ spalio 24–lapkričio 4 d. išleido:

Šiuos ir kitus leidinius galite rasti leidyklos tinklalapyje leidykla.ktu.lt

KVIEČIA

Daugiau apie KTU renginius – www.ktu.lt → Renginiai ir įvykiai → Kas? Kur? Kada?

Pas mus ir kitur

SPORTAS IR KULTŪRA 7

Daugiau informacijos apie renginius Kaune ieškokite šiais adresais: kaunas.lt (Švietimas ir kultūra → Kultūros renginiai), kamane.lt, kaunozinios.lt, kaunoaleja.lt, Facebook tinkle „Kas vyksta Kaune?“ ir kitur.

Kauno šlaistūnas rekomenduoja

2011 m. lapkričio 10 d., Nr. 18 (2193)

LAISVALAIKIS

Giedrius Vaickelionis, Dalia Nizevičienė „Silikatų chemijos labo-ratoriniai darbai“. Mokomoji knyga.„Materials Engineering 2011“. Book of Abstracts 20 th Interna-tional Baltic Conference. Pirmininkas Stasys Bočkus.„Changes in Social and Business Environment“. Proceedings of the 4 th International Conference. Pirmininkė Asta Valackienė. „Biomedical Engineering – 2011“. Proceedings of International Conference. Pirmininkas Arūnas Lukoševičius.Eugenijus Bagdonas, Irena Stanislova Bajorūnienė, Dalia Kuni-gėlienė, Irena Patašienė, Martynas Patašius, Vytautas Skvernys „Verslo žaidimas „Kietas riešutas“. Mokomoji knyga.

1.

2.

3.

4.

5.

Lapkričio 10–29 d. KTU vyks KTU Moksleivių universiteto or-ganizuojamos paskaitos 9–12 klasių moksleiviams.

Išsamiau http://apc.ktu.lt/reg/index.php/event/index?s=allLapkričio 10 d. 19 val. klube „Embassy“ (Kovo 11-osios g. 22)

vyks KTU Ledi rinkimai.Lapkričio 10–12 d. 9 val. KTU Humanitarinių mokslų fakultete

(Gedimino g. 43, 202 aud.) vyks 1-oji tarptautinė konferencija „Mu-zika ir technologijos“.

Lapkričio 11 d. 13 val. viešbutyje „Europa Royale Kaunas“ (Miško g. 11, konferencijų salė) bus minima Verslo diena.

Lapkričio 14 d. 18 val. KTU Dizaino ir technologijų fakultete (Studentų g. 56) vyks „Meno centro 2011“ atidarymas. Iki lapkričio 17 d. fakultete bus eksponuojami įvairūs studentų ir moksleivių meno kūriniai: paveikslai, papuošalai, fotografijos, vaizdo klipai ir kita.

Lapkričio 15 d. 16 val. KTU Centriniuose rūmuose (K. Done-laičio g. 73, 403 aud.) vyks seminaras studentams „Kaip tapti tuo, kuo esu iš tikrųjų?“

Lapkričio 17 d. prasidės Kalėdinis tinklinio mėgėjų turnyras „4x4“, kuris vyks kiekvieną ketvirtadienį KTU Statybos ir archi-tektūros fakulteto sporto salėje (Studentų g. 48). Finalas – gruodžio mėnesį.

Lapkričio 18 d. 10 val. KTU Humanitarinių mokslų fakultete (Gedimino g. 43) vyks mokslinė konferencija „Šiuolaikinė diskurso analizė ir vertimas“.

Lapkričio 11 d. 16 val. M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklau-somybės a. 12) vyks dokumentinio filmo „August Varkalis“ prista-tymas. „August Varkalis“ – filmas apie kaunietį dailininką Eugenijų Varkulevičių (Augustą Varkalį), kuris dešimt metų gyveno ir kūrė Niujorke, bendradarbiavo su Jonu Meku.

Lapkričio 11 d. 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13) vyks Maironio dramos „Didysis Vytautas – Kara-lius“ skaitymai, skirti Jono Mačiulio-Maironio 149-osioms gimimo metinėms.

Lapkričio 12 d. 18–24 val. Kauno „Akropolio“ ledo arenoje (Karaliaus Mindaugo pr. 49) bus pristatoma jauniausia Lietuvoje olimpinė žiemos sporto šaka – kerlingas. Kviečiame išmėginti.

Lapkričio 16 d. 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13) vyks rašytojo Jurgio Gimberio knygos „...Yra papil-domų sąlygų“ sutiktuvės.

Lapkričio 17 d. 18 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvins-kio g. 56) vyks kompozitorės Silvijos Miliūnaitės kūrybos vakaras. Dalyvaus: Kristina Anusevičiūtė (smuikas), Gintarė Čeponytė (al-tas), Mangirdas Janušaitis (fortepijonas), Eleonora Urbelytė (smui-kas), Vytenis Pocius (violončelė), Ernesta Vauraitė (fleita), Viltė Ža-kevičiūtė (smuikas).

Lapkričio 17 d. 19 val. sportinio pokerio klube „Pilna troba“ (Maironio g. 19 ) vyks Studentų dienos pokerio turnyras, kurio ge-riausieji bus apdovanoti! Išankstinė registracija www.pilnatroba.lt

Lapkričio 18 d. 18 val. Kauno tautinės kultūros centre (A. Jakš-to g. 18) vyks vakaronė jaunimui ,,Šokim!“.

Lapkričio 22 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje (L. Sapiegos g. 5) vyks koncertas, skirtas Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ kūrybinės veiklos 50-mečiui paminėti.

Iškovoti trys medaliai Spalio 20–21 d. A. Sabonio

krepšinio centre Kaune vyko Lie-tuvos dziudo čempionatas. Varžy-bose, kuriose ant tatamio grūmė-si pajėgiausi šalies imtynininkai, galima buvo stebėti ir mūsų Uni-versiteto sportininkų kovas. So-cialinių mokslų fakulteto magis-

trantas Karolis Bauža 90 kg svo-rio kategorijoje iškovojo aukso medalį, Ekonomikos ir vadybos fakulteto pirmakursis Darius Bal-ta (81 kg svorio kategorijoje) ir Socialinių mokslų fakulteto ma-gistrantas Vytautas Skilinskas (73 kg svorio kategorijoje) džiaugėsi

sidabro medaliais. Ant apdovano-jimo pakylos nepasisekė užlipti Cheminės technologijos fakulte-to studentui Martynui Straukui, kuris atkakliai kovojo, tačiau liko penktas (100 kg svorio kategori-joje). Sportininkus treniruoja doc. Linas Obcarskas.

Kalnų kelionių technikos varžybos

Spalio 22 d. Pavilnių regioni-niame parke, Vilniaus Gedimino technikos universiteto slidinėji-mo bazėje, vyko kalnų kelionių technikos varžybos Gedimino taurei laimėti. Šios varžybos – tai vienas iš Lietuvos kalnų kelionių

technikos daugiakovės čempiona-to etapų. Varžybose dalyvavo Vil-niaus, Kauno, Klaipėdos ir Rygos komandos. Visi turėjo įveikti tei-sėjų paruoštas techniškai sudėtin-gas dvi atskiras trasas: gelbėjimo darbų ir estafetės. Susumavus

įveiktų trasų rezultatus paaiškėjo galutiniai rezultatai. Pirmą vietą ir Gedimino taurę iškovojo svečių komanda „Remoss“ iš Latvijos. Mūsų Universiteto studentų ko-manda užėmė šeštą vietą, o KTU absolventų komanda – ketvirtą.

Parengė Kūno kultūros ir sporto centro vyresn. administratorė Aušra Baužytė

Aerobikos manijaKTU Kūno kultūros katedra

kviečia visų kursų Universite-to studentes sportiškai ir links-mai praleisti lapkričio 30 dieną. Cheminės technologijos fakulteto sporto salėje (Radvilėnų pl. 19) nuo 14 val. vyks temperamentin-gi ir nuotaikingi sporto užsiėmi-mai.

Kaip teigė Kūno kultūros ka-tedros vedėja doc. Irina Klizienė, Universitete vyksta daug rengi-nių, skirtų komandinių sporto ša-kų mėgėjams, tačiau vis dar ma-žai merginoms ir moterims skirtų ar jų mėgstamų užsiėmimų. Taigi nuspręsta ir silpnosios lyties ats-toves labiau įtraukti į sporto ren-

ginius. Pirmasis bandymas – Ae-robikos manija.

Programa

14 val. – „Latino dance“. Už-siėmimą ves Jovita Vilkienė.

14.30 val. – jėgos treniruotė su svareliais ir gumomis. Užsiė-mimą ves Laura Daniusevičiūtė.

15 val. – step aerobika (lai-pyba). Užsiėmimą ves Irina Kli-zienė.

15.30 val. – linijiniai šokiai. Užsiėmimą ves Aušra Jansonie-nė, Virginija Paliušienė.

16 val. – tempimo ir atsipalai-davimo pratimai. Užsiėmimą ves Auksė Pečiukaitienė.

Renginio pabaigoje šoks KTU aerobinės gimnastikos rink-tinės narės.

Registruotis tel.: 8 600 65492, (8 37) 45 35 11, el. p. laura.da-niuseviciute@ktu.lt

Pelnytas sidabrasLapkričio pradžioje Vilniuje

vyko Atviras Lietuvos suaugusių-jų ir jaunimo šiuolaikinės penkia-kovės čempionatas. Be mūsų ša-lies sportininkų, varžėsi Latvijos,

Rusijos Kaliningrado srities, Len-kijos ir Baltarusijos atstovai. Vyrų grupėje, kurioje kovojo 28 daly-viai, aukso medalį iškovojo vilnie-tis J.Kinderis. Antrąją vietą užėmė

mūsų Universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto sportininkas Paulius Aleksandravičius (5628 tšk.), o bronzos medalis atiteko kauniečiui Tomui Makarovui.

”Meno centras“Jau devintus metus iš eilės

KTU Dizaino ir technologijų fa-kulteto studentų atstovybė „Di-Di“ organizuoja jauniesiems me-nininkams skirtą renginį „Moks-leivių ir studentų meno centras“, kuris fakultete vyks lapkričio 14–17 d.

Šiais metais „Meno centro“

paroda bus paįvairinta lankyto-jams skirtomis pramogomis: vyks įvairūs mokymai, koncertuos gy-vos muzikos atlikėjai.

Programa:Lapkričio 14 d. 18 val. – par-

odos atidarymas ir gyvos muzi-kos koncertas.

Lapkričio 15 d. 18 val. – se-minarai (papuošalų gamyba, de-kupažas, origamis ir kiti).

Lapkričio 16 d. 18 val. – par-odos peržiūra.

Lapkričio 17 d. 18 val. – už-darymas ir apdovanojimai.

„Didi“ inf.

”Dizaino dienos 2011“Rrudenėjantį Kauną vėl nu-

džiugins ilgai lauktos „Dizaino dienos 2011“, kurias organizuo-ja KTU Dizaino ir technologi-jų fakulteto studentų atstovybė „DiDi“. „Dizaino dienos 2011“ skirtos jauniesiems dizaineriams, kurie nori parodyti savo kūrybos rezultatus ir patikinti visuome-nę, kad madas gali diktuoti ne tik žymūs pasaulio dizaineriai, bet ir

pradedantys karjerą studentai. Siekdami, kad „Dizaino die-

nos“ taptų populiaresnės, organi-zatoriai vertinti darbų kviečia žy-mius kompetentingus specialis-tus, kurie jauniesiems kūrėjams duoda vertingų pastabų.

Pirmosios „Dizaino dienos“ buvo surengtos prieš 15 metų, šiais metais jos vyks Kauno vals-tybiniame dramos teatre (Lais-

vės al. 71) lapkričio 18 d. 19 val. Vakarinėje dalyje pasirodys

elektroninės ir šokių muzikos at-likėjas „Golden Parazyht“. Vaka-rinės dalies pradžia – 22 val.

Bilietų kainos: į dieninę ir va-karinę dalis studentams – 15 litų, kitiems – 20 litų.

Tik į vakarinę dalį visiems – 10 litų.

„DiDi“ inf.

Edmundo KATINO nuotr.

Vlado VARNO nuotr.

Vlado VARNO nuotr.

Vlado VARNO nuotr.

Štai kaip keitėsi aplinka, 1968 m.

Smagu švarinti naują pastatą

Studentų miestelio statybų pradžia, Statybos rūmai

Elektronikos rūmų karkasas

8 FOTOAIDAI

REDAKcIJOS ADRESAS: 109 kab., K. Donelaičio g. 73, 44029 Kaunas; tel./faks. 30 00 77.Atsisk. sąskaita Nr. 142101 SEB Bankas Kauno filialas. Banko kodas 260101766.Steigimo liudijimo Nr. 343. Laikraštis platinamas nemokamai. Tiražas 1500 egz.Paskutinis numeris ir archyvas internete http://www.ktu.lt/lt/periodikaSpausdino UAB „Didmena“. Adresas: Pramonės pr. 14A, 51188 Kaunas.

Vyr. redaktorė Inga DUBOVIJIENė, el. p. inga.dubovijiene@ktu.ltRedaktorius Giedrius ŽIDONIS, el. p. giedrius.zidonis@ktu.ltRedaktorė Miglė PLYTNINKAITė, el. p. miglė.plytninkaitė@ktu.ltMaketavo Aurelija DRUŽINIENė, el. p. aurelija.druziniene@ktu.lt

Užs. Nr. 2124

2011 m. lapkričio 10 d., Nr. 18 (2193)

KTU Studentų miesteliui – 50 metųUniversitetinis (arba studentų)

miestelis, nesvarbu, kurioje šalyje jis įsikūręs, turi savo dvasią, savo ritmą, savo kaitą ir spalvas.

Kaip teigė KTU alumnų koor-dinatorius Dainius Stasiulis, Stu-dentų miestelis unikalus tuo, kad jame viskas yra vienoje vietoje, be to, gyvendamas bendrabuty-je nuolat bendrauji su draugais, gali dalytis mintimis, idėjomis ir viskuo, ką turi. „Kadangi mūsų KTU Studentų miestelyje yra įsi-kūrusios įvairių fakultetų studen-tų atstovybės, jų organizuojami renginiai, akcijos ir atrakcijos su-teikia gyvybingumo, charizmos, studentiškumo – linksma mokytis ir gyventi,“ – įsitikinęs Dainius.

Studentų miestelis – unikali erdvė

Kauno technologijos univer-siteto Studentų miestelis, šiemet

švenčiantis savo 50-metį, buvo planuotas ir svajotas dar Lietu-vos universiteto, įkurto 1922 m. vasario 16 d., laikais. Jau tuomet Universiteto vadovai suprato, kad ugdant jaunuomenę labai svarbi vienoje vietoje sutelkta ir skirta studijoms techninė, laboratorinė ir mokomoji bazė.

Vis dėlto tik 1961 m. rudenį, tuometinio rektoriaus prof. Kazi-miero Baršausko iniciatyva, sva-jonė pradėta įgyvendinti. Tuomet sovietų valdžia perdavė Kauno politechnikos institutui (KPI, da-bar – KTU) 64 ha žemės sklypą netoli zoologijos sodo. Iki tol stu-dentai ir mokslinis personalas tel-kėsi šešiuose visame mieste pa-sklidusiuose pastatuose: instituto centriniai rūmai buvo K. Donelai-čio gatvėje (buvęs Žemės banko pastatas), pirmieji rūmai – K. Do-nelaičio ir A. Mickevičiaus gatvių sankirtoje (juose dar 1920 m. vei-

kė Aukštieji kursai), antrieji rūmai – K. Donelaičio ir Gedi-mino gatvių sankir-toje (buvusi Valsty-bės spaustuvė), tre-tieji rūmai – Laisvės alėjoje (buvę Ateiti-ninkų rūmai), ketvir-tieji buvo Radvilėnų plente greta Ąžuo-lyno (buvusi Tyrimų laboratorija) ir penk-tieji rūmai – Kauno rotušėje.

Pastatai – Kul-tūros vertybių

registreStudentų miestelį

projektavo architek-tas Vytautas Jurgis Dičius. 1965 m. du-ris atvėrė jo projek-

tuoti Statybos rūmai (Studen-tų g. 48). Juose tuomet įsikūrė Statybos ir san-technikos bei Elektrotechni-

kos fakultetai. 1969 m. pagal šio architekto projektą iški-lo Elektronikos rūmai (Studen-tų g. 50), pri-menantys Bau-hauzo architek-tūrinę manierą. Juose įsikūrė

Automatikos ir Radiotechni-kos fakultetai. 1970 m. greta buvusios Tyri-mų laboratori-jos pastato iš-

kilo naujas Cheminės technologi-jos fakulteto pastatas (Radvilėnų pl. 19), kuris su senuoju buvo su-jungtas tuneliu. Visi šie trys V. J. Dičiaus projektuoti pastatai pasi-žymi modernia funkcionalistine architektūra, horizontaliu fasado elementų ritmu.

Šie 3 pastatai, kaip atspindin-tys sovietmečio modernistinės architektūros tendencijas, staty-bos technologiją ir mokslo tech-ninės bazės lygį, 2010 metais buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

Prie Studentų miestelio staty-bos, ypač pradžioje, aktyviai pri-sidėjo studentai, atlikę daugybę sunkių darbų neatlygintinai.

1983 m. pagal D. Petkelienės projektą pastatyti įspūdingi, sudė-tingo plano Lengvosios pramonės fakulteto rūmai (dab. – KTU Di-zaino ir technologijų fakultetas, Studentų g. 56).

1989 m. iškilo specializuotas Skaičiavimo centro pastatas (dab. – KTU Informacinių technologi-jų plėtros institutas, Studentų g. 48 A).

Septintajame, aštuntajame de-šimtmečiuose vyko intensyvi KPI bendrabučių statyba.

Šiuo metu Studentų miestely-je ir šalia jo įsikūrę 7 iš 13 Univer-siteto fakultetai, 11 bendrabučių, KTU leidykla „Technologija“, Kūno kultūros ir sporto centras, Regioninis mokslo parkas, spor-to aikštynai. 2009 m. viename iš bendrabučio pastatų duris atvėrė Studentų laisvalaikio centras.

„Mūsų Studentų miestelis yra jaukus, norisi jį puoselėti, – teigė Dainius Stasiulis. – Aišku, trūksta studentams pritaikytų kavinių, ku-riose būtų „studentiškos“ kainos, bet, manau, kad viskas atsiras.“

Parengė Inga Dubovijienė