Leidinys mąstančiam klaipėdiečiui 2013 m. birželis

Klaipėda šiandien yra akivaiz-dus pavyzdys savivaldybėms, kaip galima novatoriškai spręs-ti problemas ir kurti moder- nų miestą. Nepaisant šalies valdžios noro varžyti savival-dos teises bei savintis ūkinių, finansinių ir ekonominių klau-simų sprendimus regionuose, savivaldybės gali ir privalo at-kurti žmonių pasitikėjimą vie- tine valdžia.Birželio pradžioje uostamiestyje vyku-siame Savivaldybių forume ne kartą buvo minima gera Klaipėdos savivaldybės pa-tirtis. Išties bendruomenės ir valdžios ge-ranoriškas bendradarbiavimas Klaipėdą gali paversti išmaniu ir moderniu miestu, kuriame gyvenimo kokybę bei kasdienių problemų sprendimus užtikrintų šiuo-laikinės technologijos.

Tam tereikia pasiremti pasauline patir-timi ir sutelkti miestelėnų bei vietos poli-tikų kūrybines pastangas. Elektroninių sistemų bei erdvių dėka galima būtų reguliuoti eismą, virtualiu būdu skatin-ti miestelėnus dalintis daiktais ir labdara mažinant atliekų kiekius bei jų surinki-mo problemas, sukurti virtualias ir audio programas-gidus akliesiems ir turistams, sureguliuoti gatvių apšvietimą, kad jis su-veiktų tik tada, kai vyksta bet koks judė-jimas, mobiliuosius telefonus suderinti su šviesoforais, prailginant žaliojo signalo veikimą, gatvę pereinant senjorams ir t.t. ir pan. Tokios galimybės ir perspektyvos Savivaldybių forume sulaukė pozityvios reakcijos.

Renginyje buvo akcentuotas veiklos savivaldoje reikšmingumas, nes būtent šis

valdžios lygmuo yra arčiausiai žmonių. Deja, šalies valdžios noras centralizuotai spręsti visus klausimus sukelia daugybę keblumų regionuose. Iš esmės iš savi- valdybių daugeliu klausimų atimta teisė priimti sprendimus, o atsakomybė palikta, sąmoningai ar ne pamirštant, kad joms yra

perduotos ir kai kurios buvusių apskričių funkcijos. Forume buvo aptarta vietos sa-vivaldos šalyje situacija, regioninės poli-tikos aktualijos bei nūdienos problemos, ieškota būdų ir priemonių suaktyvinti sa-vivaldybių veiklą, didinti vietinių instituci-jų veiklumą.

Kaip sukurti sėkmės miestą

UAB „Gaumina“ vadovas Darius Bagdžiūnas pateikė idėjų kaip politiką padaryti modernia ir išmania.

Tęsinys - 2 psl.

Šį forumą surengė Libe- ralų ir centro sąjunga, turinti nemenką įtaką įvairių Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse.Susirinkime Klaipėdoje įvar-dinta daugybė spręstinų prob-leminių sričių: komunalinis ūkis, namų renovavimas, šildy-mo kainos, biudžeto formavi-mo principai, žemės nuosavy-bės priskyrimo savivaldybei, gatvių tvarkymo problematika, keleivių pervežimo kompen-savimas, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo tvar-ka, viešojo transporto, švieti- mo, turizmo, vandens koky-bės gerinimo, bendruomenių įtraukimas į savivaldos proce-sus. Šie klausimai bus diskutuo-jami tematiniuose savivaldybių forumuose, kurie vyks skirtin-guose šalies miestuose.

Pirmajame Savivaldybių forume pranešimus skaitė poli-tologas prof. dr. Lauras Bielinis, buvęs vidaus reikalų viceminis-tras Sigitas Šiupšinskas, vers- lininkas Darius Bagdžiūnas, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Melianas, Klaipėdos savivaldybės tary-bos sekretorė Vaida Žvikienė, uostamiesčio savivaldybės jau-

Apie savivaldos perspektyvas diskutavo politologas prof. Lauras Bielinis, Klaipėdos savivaldybės tarybos sekretorė Vaida Žvikienė ir miesto tarybos narys, ilgametis uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.

2

nimo reikalų koordinatorius Modestas Vitkus ir kt. Forume dalyvavo apie 100 įvairių šalies miestų bei rajonų savivaldybių atstovų.

Renginio dalyviai buvo supažindinti su būsimųjų forumų darbo metodiniais principais, jų tematika, pris-

tatytos naujosios regioninės politikos galimybės, valdžios ir visuomenės išmaniojo ben-dravimo ir bendradarbiavimo perspektyvos.

Forume konstatuota, jog atviras vietinės valdžios ir bendruomenės dialogas, aktu-alių problemų sprendimas ir

Kaip sukurti sėkmės miestąAtkelta iš 1 psl.

gyventojų poreikių tenkinimas, išmani politika ir inovatyvios priemonės konkurencingumui visose srityse didinti bei tvarios plėtros užtikrinimas yra ir turi būti laiminčios, modernios, sėkmingos savivaldos platfor-ma.

Leidinys mąstančiam klaipėdiečiui

Leidėjas:VšĮ „Pridėtinės vertės mokėtojai”

Tekstų ir nuotraukų autoriai:I.Baužys, N.Jankauskas, L.Poška, V.Puodžiūnas, V.Žvikienė

Maketavo:Diana Adomavičiūtė

Spausdino:“Drukos” spaustuvė

Saulėtos vasaros, smagių atostogų, spalvingų įspūdžių bei gerų idėjų, kaip paversti Klaipėdą moderniu ir išmaniu

uostamiesčiu !

Liberalų ir Centro sąjungos Klaipėdos skyrius: www.didziojiklaipeda.lt, el. paštas klaipeda@lics.lt

3

Turgus gaivins senamiestįRekonstruota turgaus halė, papildomos uždaros erdvės kepyklėlėms ir kavinėms bei naujos prekybos vietos, Han-zos pirklių muziejus, – toks po kelerių metų atsinaujinęs senasis Klaipėdos turgus turėtų pagyvinti senamiesčio gyvenimą, tapti miestiečių ir svečių traukos centru.

Klaipėda nuo senų laikų garsėjo prekybos tradicijomis. Čia veikė Hanzos pirklių na-mai, o XIX amžiuje turgus šurmuliavo dabartinėje Teatro aikštėje. Turgus visais laikais buvo neatsiejama senamiesčio dalimi, kur žmonės ateidavo ne tik apsipirkti, bet ir pabendrau-ti, sužinoti miesto naujienų.

UAB “Senasis turgus” valdybos pirmininkas Vytis Radvila įsitikinęs, kad tokias gražias tradicijas pavyks at-gaivinti: “Aš labai džiau - giuosi, kad miesto politikai pagaliau suprato, jog reikalin-gi realūs pokyčiai, kad būtina priimti sprendimus, siekiant išsaugoti neatsiejamą miesto vertybę – senąjį turgų. Turgus kaip prekyvietė yra priversta reaguoti į pokyčius, kurie vyko mūsų mieste ir adaptuotis”. Bėgant metams keitėsi rinkos situacija, atsidarinėjo nauji prekybos centrai, naujos par-duotuvės. Tai stipriai paveikė turgaus veiklą. Įmonė pasta- ruosius kelerius metus veikė nuostolingai ir neefektyviai.

V.Radvila įvardino priorite-

tinius senojo turgaus tikslus ir uždavinius. Pirmiausia – suba- lansuoti įmonės finansus, iman-tis priemonių mažinti sąnaudas ir didinti pajamas.

Kitas uždavinys – turgų padaryti patrauklia vieta prekybininkams ir pirkėjams, o tai, pasak valdybos pirmi-ninko, reiškia, kad pardavė-jams reikia užtikrinti didesnius pirkėjų srautus, o pirkėjams pa-trauklesnį ir didesnį produktų asortimentą. „Neabejoju, kad artimiausiu metu bus peržiūrė-ti ir prekybos įkainiai, kurie yra pakankamai dideli ir dažnai nepatrauklūs prekybininkams“, – teigė V.Radvila.

Dar vienas svarbus tikslas – intensyviai vykdyti socia- linę - kultūrinę funkciją. Tam bus organizuojamos tradicinės šventės (turgaus naktis, duonos, žuvies dienos) bei ieš-koma galimybių turgaus erdves pritaikyti įvairiems menininkų pasirodymams, kameriniams renginiams. „Būtų smagu, jei atvykusius turistus gidai vežtų ne į prekybos centrus, bet į senąjį turgų ir senamiestį“, –

vylėsi V.Radvila. Šiuo metu senajame turgu-

je yra 650 prekybos vietų. Iš jų tik 100 – po stogu. Bus sie- kiama, kad tokių vietų atsirastų daugiau. Didelis prekybos vie- tų skaičius lauke daro stiprią įtaką turgaus veiklai, nes tokia prekyba yra labai sezoniška.

Turgaus prekybos halė bus kapitaliai atnaujinta, joje įsi-kurs mažos kepyklėlės, mėsos ir pieno produktų prekei - viai. Taip pat iš esmės bus rekonstruota žuvies preky- vietė. Klaipėdoje, kuri nuo seno garsėjo žuvininkystės tradicijomis, nėra pakankamai vietos prekiauti žuvimi. Dabar turguje yra vos 12 vietų, kur galima nusipirkti šviežios žu-vies. „Norime sukurti tokią vietą, kur miestietis ar turistas galėtų ateiti į turgų, nusipirk-ti čia rūkytos žuvies ir ja pa-simėgauti lauko kavinėje su draugais“, – pasakojo V.Rad-vila.

Rekonstruoti planuojama ir atvirą halę, kuri yra arčiau Taikos prospekto. Ją ketina-ma paversti uždara erdve, kur prekyba galėtų vykti ir žiemą.

Klaipėda nuo seno garsėjo kaip prekybos miestas. Tur-gaus vadovybė siūlys čia įkurti Hanzos pirklių muziejų, kuris būtų įdomus ir miestiečiams, ir

turistams. Šiuo metu, pasak V. Radvilos, vyksta konsultacijos su senamiesčio verslininkais, kurie yra pozityviai nusiteikę ir pasiruošę bendradarbiauti. „Kartu su architektais ir urba- nistais ruošiame architektūrinę viziją. Lankėmės kitų miestų turguose, kurių gerąją praktiką stengsimės įdiegti ir Klaipėdo-je“, – teigė jis.

Turgus turi nemažai turto, kuris visiškai nenaudojamas veikloje arba yra neefektyvus. Tikimasi, kad jį pardavus, gau-tas lėšas bus galima investuoti į infrastruktūros gerinimą bei socialinės-kultūrinės funkcijos užtikrinimą. Atgimęs senasis turgus turi tapti senamiesčio gaivinimo ašimi.

UAB „Senasis turgus“ valdybos pirmininkas Vytis Radvila turgų regi kaip stiprų miestelėnų ir svečių traukos centrą Klaipėdos širdyje.

Maketavo:Diana Adomavičiūtė

Spausdino:“Drukos” spaustuvė

4

Mūsų frakcijos veiklos is-torija žymia dalimi yra viso Klaipėdos miesto politinės, ir ne tik, raidos istorija. Tęsti-numą valdančiojoje daugumo-je skaičiuojame be pertraukos nuo 1997-ųjų. Visi reikšmingi miestui sprendimai per tuos šešiolika metų buvo priimti mums dalyvaujant, o daž- niausiai – juos ir inicijuojant. Šia patirtimi esame unikalūs ir Klaipėdoje, ir šalyje, jei peržvelgtume Liberalų ir cent- ro sąjungos atstovų veiklą ki- tuose miestuose.

Verta pabrėžti tokį išskirtinį mūsų frakcijos darbo bruožą kaip strateginį mąstymą. Nėra paslaptis, kad politikų mąsty-mo horizontas dažniausiai pasi-baigia ties kadencijos pabaiga. Iš to atsiranda tokios blogybės, kaip pigus populizmas, ne-sugebėjimas susitelkti ilga-laikių projektų įgyvendinimui. Prikišamas pavyzdys šalies mastu – jau trečią dešimtmetį niekaip nepasiekiama energe- tinė nepriklausomybė. Popierių ir programų tuo reikalu prirašy-ta tiek, kad turbūt užtektų jų Elektrėnų šiluminę savaitę kūrenti, o rezultato nematome.

Mūsų atveju mes reali-zavome projektus, kuriems reikėjo ilgalaikės politinės valios, ir tą ilgalaikę valią mes parodėme. Tik vienas pavyz- dys: atliekas deginančios nau-josios šiluminės elektrinės idėja subrandinta per 2003-

Jau 16 metų be pertraukos miesto ta-rybos valdančiojoje koalicijoje dirba klaipėdiečių pasitikėjimo sulaukianti Liberalų ir centro sąjungos frakcija. Įpusėjus dabartinės tarybos kadencijai apie nuveiktus darbus ir sėkmės recep-tus mintimis dalijasi šios frakcijos pirmi-ninkas RIMANTAS TARAŠKEVIČIUS:

2007 metų kadenciją, proce-sui stiprus postūmis suteiktas per 2007-2011 kadenciją, o šiemet ji jau veikia. Taigi - trys kadencijos, trys skirtingos val-dančiosios koalicijos. Jeigu būtumę blaškęsi, pasidavę populizmui, interesų grupių spaudimui, turėtume šioje sri- tyje tokią pat situaciją kaip Vilniuje.

Suprantama, ir mūsų rinkė-jas pirmiausia yra tas klaipė- dietis, kuris balsuoja ne pagal momentinę nuotaiką, o nuo-dugniai apsvarstęs ir palyginęs politinėje erdvėje konkuruo-jančių komandų administracinį pajėgumą, nesavanaudiškumą, konstruktyvumą. Mūsų rinkė-jas – tai žmogus, kuris irgi mąsto ilgomis laiko atkarpo-mis ir supranta, kad gerų re-zultatų galima pasiekti tik per laiką, kantriu ir sutelktu darbu.

Apskritai daugelis miesto veidą į gerąją pusę keičiančių projektų yra ilgalaikiai, ne vienos kadencijos trukmės. Ir naujos Danės krantinės, ir „Švyturio“ arena, Koncertų salės rekonstrukcija, ir dvi-račių takai... Galima vardinti ir vardinti. Dabar, pasikeitus aukščiausiai Klaipėdos po- litinei valdžiai, miesto graži nimo tempai sulėtėjo. Dau-giausia tik tęsiami ir užbai- ginėjami anksčiau nubrėžti darbai. Tačiau neabejoju, kad dabartinė politinė valdžia, ku-rioje yra profesionalių kultūros

žmonių, stengiasi įlieti į mūsų sukurtas gražias formas gilų kultūrinį turinį, maksima- liai panaudoti tai, ką iš mūsų paveldėjo. Šiame darbe jai už-tikriname visokeriopą paramą.

Toks konstruktyvus ir su- telktas frakcijos darbas įmano-mas pirmiausia dėl to, kad visi mes jau esame sėkmingai reali-zavę save profesinėje veikloje. Einame į miesto tarybą tarnau-ti Klaipėdai, mums nereikia perdėtu susireikšminimu slėpti kokius nors savo komplek-sus ar asmenines nesėkmes. Mylime Klaipėdą, jaučiamės atsakingi už ją – ir dirbame jai.

Atskirai turiu pažymėti

gerą, konstruktyvią atmosferą frakcijoje. Šiuo požiūriu – niekaip nemenkindamas kitų frakcijų darbo stiliaus – vis dėlto turiu pasakyti, kad esame išskirtiniai. Kiekvienas mūsų frakcijos narys yra tikras, kad jo nuomonė svarbi ir kolegų gerbiama, kad nėra skirstymo tarpusavyje į „svarbius ir dar svarbesnius“. Nelaikau atsitik-tinumu, kad mūsų frakcija po pastarųjų dviejų rinkimų pa-sipildė atėjusiais iš kitų rinki-minių sąrašų nariais. Vadinasi, jie čia rado ir pagarbą sau kaip asmeniui, ir galimybę realizuo-ti savo idėjas vardan Klaipėdos gerovės.

Rezultatai pasiekiami tik kantriu ir sutelktu darbu

Rimantas Taraškevičius sėkmingai vadovavo miestui, o dabar - Liberalų ir centro sąjungos frakcijai Klaipėdos savivaldybės taryboje.

Liberalų ir centro sąjungos Klaipėdos skyrius šiandien bene stipriausias ir darniausias. Aktyvi ir dalykiška sąveika tarp skyriaus tarybos ir mūsų atstovų miesto savivaldybėje lemia konstruktyvią ir išmanią frakcijos poziciją bei elgseną. Nuosekliai stiprinu šiuos atvi-rus santykius, palaikau vertika-lią informacijos sklaidą organi-zacijoje, mūsų visų bendrumo jausmą. Pavaduotojai ir sky- riaus taryba – bendraminčiai, tad pirmininko veikla yra ne-

sunki ir maloni našta.Miesto taryboje vadovau-

ju Ugdymo ir jaunimo reikalų komitetui. Esu Klaipėdos mies-to švietimo tarybos narys, Klaipėdos miesto sporto tary-bos narys, Jaunimo reikalų ta-rybos narys, Asmens sveikatos priežiūros komisijos narys, Trišalės tarybos narys, VŠĮ “Jūrininkų sveikatos priežiūros centro“ stebėtojų tarybos pirmininkas, AB ”Klaipėdos energija” stebėtojų tarybos narys. Ne visas visuomenines

SAULIUS BUDINAS, Liberalų ir centro sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, miesto tarybos narys.

5

Aktyvus skyrius – stipri frakcijapareigas šičia dar išvardinau.

Esu už sveiką, sportišką miestą. Visuomeninės komi- sijos ir tarybos, kuriose daly-vauju, man yra instrumentas tam tikslui siekti. Toks įsi-traukimas neleidžia atitrūkti nuo sportinės ir švietimo ben-druomenės; išgirstu įvairias nuomones, įdomius problemų sprendimo būdus. Joks poli-tikas nėra visažinis; politika yra tiek gera, kiek ji įtraukia suinteresuotus specialistus į geriausių sprendimų paiešką.

Klaipėdos termofikacinės elektrinės „Fortum“ atidaryme dalyvavo Lietuvos ir Suomijos prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Saulis Ninistas (nuotraukos centre).

Rezultatai pasiekiami tik kantriu ir sutelktu darbu

Rimantas Taraškevičius sėkmingai vadovavo miestui, o dabar - Liberalų ir centro sąjungos frakcijai Klaipėdos savivaldybės taryboje.

6

– Dažnai savivaldybės admi- nistracijai tenka atlaikyti lavi-nas kritikos už miesto tarybos priimtus sprendimus. Ar ne-jaučiate dėl to nuoskaudos?

– Tokia vykdomosios valdžios dalia. Administracija turi vyk-dyti politikų valią, tačiau savo ruožtu administracijos darbuo-tojai rengia projektus, ieško optimaliausių sprendimų. Ir šiandien matome galimybių ko-reguoti, taisyti kai kuriuos nu-tarimus, rengiame pasiūlymus, kaip sušvelninti kad ir automo-bilių statymo rinkliavos naštą gyventojams, patobulinti viešojo transporto sistemą.

– Ar ne per drastiškas buvo sprendimas apmokestinti auto-mobilių statymą kiemuose?

– Manyčiau, kad šis sprendi-mas buvo neišvengiamas, nes automobilių statymas miesto centre, senamiestyje negali būti nemokamas. Po to, kai buvo įvesta rinkliava už stovėjimą gatvėse, automobiliais buvo užkimšti kiemai. Suprantama, kad namo gyventojai turi turėti pirmenybę statyti automobi- lius savo kieme, tačiau teisiškai tas kiemas nėra jų, tai – valsty-binė žemė. Todėl savivaldybė ir skatina daugiabučių gyventojus įsiteisinti namui priklausančią teritoriją, kad gyventojams ne-reikėtų mokėti rinkliavų ir jie galėtų imtis veiksmų arba didin-ti vietų automobiliams skaičių, arba riboti įvažiavimo į kiemą galimybes, arba įrengti vaikų žaidimų aikšteles ir pan. Ad-ministracija už dalį surinktų lėšų tvarkys kiemus, kuriuose

už automobilių statymą renka-ma rinkliava, kad įvažiavimai į juos ir teritorijos būtų patogios ir geros. Pirmieji tokie įvažiavimo ir kiemų tvarkymo darbai vyks Mažvydo alėjoje šalia parduotu-vės „Iki“. Savivaldybės administracija taip pat ieško centrinės miesto dalies prieigose vietų, kur būtų galima statyti automobilius nemokamai. Senojoje miesto dalyje transpor-to srautai ribojami, tačiau su-daryti galimybes atvykti kuo arčiau senamiesčio ir palikti au-tomobilį nemokamoje aikštelė-je būtų patrauklus sprendimas. Pavyzdžiui, po Mokyklos gat-vės tiltu esančią teritoriją būtų galima paskirti automobilių statymui. Tad tie žmonės, kurie nenori mokėti už automobilių statymą centrinėje miesto da-lyje, senamiesčio zonoje, galės čia palikti automobilius. Birutės gatvėje nugriovus šaudyklą taip pat atsiranda teritorija, ku-rioje bus galima automobilius nemokamai statyti.

– Daugiabučių gyventojai, se- namiestyje dirbantys žmonės reiškia nepasitenkinimą dėl gana didelių rinkliavos kainų.

– Rinkliavos kainos išties galėtų būti įvairesnės. Pati mokėji-mo sistema taip pat turėtų būti lankstesnė. Manyčiau, kad tik-rai verta peržiūrėti įkainius, jie turėtų būti tam tikrais atvejais mažesni. Ši rinkliava atlieka keletą funkcijų: tai ir biudžeto pajamos, ir lėšos teritorijoms ir aikštelėms tvarkyti, ir ekolo- ginių problemų sprendimas, nes miesto centras yra ypatingai

teršiamas išmetamųjų automo-bilių dujų. Klaipėda turi bene geriausią šalyje viešojo trans-porto sistemą, kuri tikrai leidžia patenkinti miestiečių ir svečių poreikius, atsisakant būtinybės naudotis savo automobiliais.

– Daug klaipėdiečių dabar gyvena ne miesto teritori-joje. Dažnokai girdimi jų priekaištai dėl susisiekimo viešuoju transportu keblumų.

– Mūsų siekis, kad visi būtų kokybiškai aptarnaujami viešuo-ju transportu. Akivaizdu, kad pasiteisino privažiuojamieji maršrutai, kurių dėka Klaipėdą pasiekia priemiesčio bei rajo-no gyventojai. Visiems, kurie uostamiestyje nori gauti so-cialines paslaugas, integruotis į miesto gyvenimą, turime suda- ryti patogų susisiekimą. Tačiau netenkina persėdimo vietos, nes žmonėms tenka laukti po miestą kursuojančių autobusų atvirame lauke. Todėl yra minčių įreng-ti mini autobusų stotis, kuriose būtų sudarytos sąlygos kelei- viams laukti ir persėsti į miesto ar priemiestinį transportą, pa-sipildyti elektroninius bilietus ir pan. Pirmiausia savavaldybės administracija siūlo tokią dengtą

stotį įrengti jau susiformavusioje persėdimo vietoje šalia Klaipė-dos ir Jūrininkų ligoninių. Toks pat mini terminalas turėtų atsi- rasti ir pietinėje miesto dalyje.

– Dar viena gan aštri proble-ma – vietų vaikų darželiuose trūkumas. Ar savivaldybės ad-ministracija turi numačiusių būdų ir priemonių ją spręsti?

– Atlikus lopšelių ir darželių lankomumo analizę, paaiškėjo, kad vidutiniškai per metus vieną grupę aplanko tik 12,5 vaiko, kai vienai grupei yra nustatytas 20 vaikų skaičius. Tai reiškia, kad beveik pusę vietų yra užim-ta, tačiau realiai vaikai į darže-lius nevedami. Už maitinimą, taip pat darželių darbuotojams savivaldybė moka kaip už pilnas grupes. Tad administracinėmis priemonėmis būtų galima paten-kinti vietų darželiuose poreikį, nes ploto šiandien užtenka. Todėl siūlysime savivaldybės tarybai padaryti tam tikrą nuo-krypį, nustatant vaikų kiekį grupėse, pavyzdžiui, padidinti jį iki 21-22, nes, kaip rodo tyri-mas, 20 vaikų grupėje nebūna. Padidinimas iki 21 papildomai sukurtų 500 vietų, o tai iškart išspręstų šią problemą.

Bus vietų ir vaikams darželiuose, ir automobiliams nemokamai statytiSavivaldybės administracija yra pasirengusi siūlyti Klaipėdos politikams sprendimų, kurie patenkintų itin svarbius klaipėdiečių poreikius. Administracijos direk-torė, Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pavaduotoja JUDITA SIMONAVIČIŪTĖ yra įsitikinusi, kad daug diskusijų sukėlusi rinkliava už automobilių statymą ateityje tikrai duos tik teigiamų rezultatų, o pakoreguotos kainos bei už surinktas lėšas atlikti darbai pakeis daugelio nuomonę apie šiuos nutarimus.

Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

7

Pasaulio sveikatos organi-zacijos duomenimis, 25 proc. visų kelionių automobiliais vyksta mažesniu kaip 2 km, 50 proc. – mažesniu nei 5 km, o 75 proc. – mažesniu nei 7 km ats- tumu. Tai yra atstumai, kuriuos su malonumu ir nauda sveikatai galima įveikti dviračiu per 8-30 minučių.

Dviratis nekelia triukšmo, neteršia aplinkos ir nereikalauja daug erdvės, taupo mūsų pi- nigus. Tai yra greičiausia trans-porto priemonė mieste, nes dvi-račiu daug kur galima nuvažiuoti greičiau negu lengvuoju auto-mobiliu ar viešuoju transpor-tu, dviratininkui nebaisios nei automobilių spūstys, nei prasti keliai, dviračiui daug lengviau negu automobiliui rasti privažia-vimą prie objektų. Už dviračio pastatymą nereikia mokėti rink- liavos mokesčių.

Liberalų ir centro sąjungos Klaipėdos skyriaus narių nuo-mone, miesto politikai turėtų ne vien žodžiais ir naujomis rink- liavomis raginti miesto gyven-tojus rinktis viešąjį transportą ar važiavimą dviračiais. Svarbu padėti tiems, kurie renkasi dvi-račius, tiesiant naujus ir pato- gius dviračių takus, įrengiant kuo daugiau dviračių stovų, kurie, suteikus įdomų pavidalą, būtų ir puiki reprezentacinė miesto puošmena. Savivaldybės tarybos sekreto-riato vyr. specialisto Igno Baužio iniciatyvos dėka prie miesto ro-tušės (Danės g. 17) įrengtas pir-mas dviračių stovas dviračiais į darbą atvykstantiems darbuoto-jams. Atsižvelgdama į gyvento-jų prašymus bei poreikį, miesto tarybos sekretorė Vaida Žvikienė kreipėsi į savivaldybės administ- raciją prašydama papildomai įrengti dviračių stovus į rotušę atvykstantiems interesantams.

Pagrindinis Klaipėdos oro taršos šaltinis yra ne pramonės įmonės, o automobiliai. Uostamiestyje registruota be- veik 100 tūkstančių automobilių, dėl kurių išmetamųjų dujų kietųjų dalelių koncentracija dažnai viršija nusta-tytas normas. Liberalų ir centro sąjungos nariai ragina miestelėnus dažniau sėstis ant dviračių ir taip tausoti aplinką bei savo sveikatą.

Artimiausiu metu bus sudarytos sąlygos ir nebekils rūpesčių į ro-tušę dviračiu atvykti kiekvienam klaipėdiečiui.

LiSC Klaipėdos skyriaus nariai ne tik kviečia važinėti dviračiais, bet ir savo pavyzdžiu demonstruoja jų privalumus. Smagia tradicija tapo išvykos dviračiais po Klaipėdą, Smil-tynę, Juodkrantę, Nidą ar Pa-langą. Suvokdami šios transpor-to priemonės teikiamą naudą, liberalcentristai ja naudojasi ne tik laisvalaikiu, bet ir vykdami į savo darbovietes.

Ekologiškesnis, sveikesnis, sportiškesnis – tokią gerųjų vėjų miesto ateitį regi Liberalų ir cen-tro sąjungos nariai.

Be variklio, bet veža!

Darbuotojai jau gali dviračius pasistatyti civilizuotai.

Netrukus toks vaizdelis bus tik prisiminimas.

8

Laisvę Melnragės vištoms !Pavasarį Klaipėdos mies-

to taryba svarstė klausimą ar uždrausti prekiauti nefasuotomis daržovėmis ir bulvėmis miesto gatvėse. Tada, Klaipėdos mies- to Sulupės seniūnaitis Saulius Liekis paskelbė akciją „LAISVĘ - BULVĖMS“. Gerai, kad mies-to politikai susiprato ir nepritarė šiam draudimui.

Dabar gi prieš Melnragės vištas užsimojo Klaipėdos viešo-sios tvarkos sergėtojai, nes pagal nustatytas taisykles Melnragėje negalima laikyti vištų. Kol vištų tėra viename kitame kieme, jos suteikia tik jaukaus kolorito šiai kurortinei gyvenvietei. Ar ne-reikėtų leisti Melnragėje laikyti vištas, gavus kaimynų sutikimą ?

Draudžiama:

• žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, organizuoti gyvūnų kovas, palikti be priežiūros• laikyti bute daugiau nei vieną suaugusį šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates ir šuniukų arba kačiukų vadas iki keturių mėnesių• laikyti šunis ir kates bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie yra be bendrų virtuvių, arba jeigu jų vidaus taisyklėse numatyta kitaip)• nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiam veteri-narinės pagalbos, laikyti be maisto ir vandens, kankinti• gyvūnų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo aikštelių, smėlio dėžių, pilti į jas gyvūnų užterštą smėlį, vedžioti gyvūnus po vaikų smėlio dėžes• leisti gyvūnams bėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, parkuose ir skveruose (išskyrus įrengtose vedžiojimo aikštelėse) bei vie- tose, pažymėtose ženklu su užrašu „Šunis vedžioti draudžia-ma“• vestis į liftą gyvūnus, jei tam prieštarauja lifte esantys žmonės• vestis gyvūnus į maisto prekių parduotuves, mėsos gaminių, kulinarijos cechus, viešojo maitinimo įstaigas, vestis šunis, kates ir kitus gyvūnus į valstybines įstaigas ir viešąsias pas- laugas teikiančių įmonių patalpas, parduotuves, turgavietes, viešojo maitinimo įstaigas (išskyrus specializuotą veiklą vyk-dančias)• vedžioti ir maudyti gyvūnus paplūdimiuose vasaros sezono metu (nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.);• daugiabučiame name laikyti ūkinius, laukinius ir pavojingus gyvūnus• gyvūnus, taip pat šunis ir kates, išleisti vienus į daugiabučio namo bendro naudojimo patalpas, laiptines, kiemą, gatvę, nepriklausomai nuo to, ar jis su pavadėliu, antsnukiu, ar be jų.

GYVŪNŲ LAIKYMO ATMINTINĖLaikymas, priežiūra ir registavimas:

• viešose vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės aplin- kiniams, greta esant pašaliniams žmonėms pavadėlis turi būti lai-komas taip, kad būtų ne ilgesnis nei 1 m ilgio• gyvūnui priteršus viešoje vietoje, gyvūną vedantis, vedžiojantis, važnyčiojantis, ar juo jojantis asmuo turi surinkti ekskrementus• laikyti šunis, kates bute, privačiame name kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pil-namečių asmenų sutikimą• gyvūno savininkas, atsakingiems pareigūnams paprašius, privalo pateikti gyvūno registracijos, vakcinacijos, rinkliavų mokėjimo, identifikavimo dokumentus• ūkiniai gyvūnai gali būti ganomi tik nuosavoje ar nuomojamoje žemės ūkio paskirties žemėje, laikomi pagal projektinę paskirtį įteisintuose pastatuose (tvartuose) Tauralaukio, Šaulių, Paupių, Rimkų, Žardės, Labrenciškių, Kalotės gyvenamuosiuose rajo- nuose• jei gyvūnas apdraskė, apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmogų ar gyvūną, savininkas apie tai nedelsdamas turi informuoti teritorinį Visuomenės sveikatos centrą ir Klaipėdos miesto valstybinę mais-to ir veterinarijos tarnybą. Tokį gyvūną savininkas privalo izo- liuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebė-ti. Visas išlaidas, susijusias su gyvūno karantinavimu, apmoka jo savininkas• nugaišus gyvūnui, gyvūno savininkas apie tai praneša Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai, kuri nemokamai paima gaišeną ir išveža• gyvūnų šeimininkai privalo identifikuoti, registruoti šunis ir kates pagal gyvenamąją vietą• gyvūnai augintiniai (katės, šunys) turi būti ženklinami mikro-schemomis ar išorinio ženklinimo žymekliu. Registravimo ir ženklinimo duomenys kaupiami gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje• gyvūnų registravimo ir vietinės rinkliavos rinkimo (mokėjimo) tvarką nustato Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

Daugiau informacijos - Klaipėdos miesto savivaldybės tinklapyje www.klaipeda.lt , kur rasite Gyvūnų laikymo taisykles, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-373.