DarbuotojŲ sveikatos apsauga ir saugos užtikrinimas...14 SKyrIuS. mašInoS Ir ĮrEngInIaI 71 14.1 Su mašinomis susiję pavojai 71 14.2 Mašinų įsigijimas 73 14.3 Mašinų naudojimo

sveikatos apsauga ir saugos užtikrinimasžemės ūkio, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės srityse

DarbuotojŲ

Europos Komisija

Šis leidinys išleistas pasinaudojant parama pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinio solidarumo programą PROGRESS (2007–2013 m.).

Šią programą įgyvendina Europos Sąjunga. Ji parengta siekiant finansiškai paremti Europos Sąjungos tikslų įgyvendinimą užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių srityse ir taip prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų siekimo šiose srityse.

Ši septynerių metų trukmės programa skirta visiems suinteresuotiesiems subjektams, galintiems padėti rengti atitinkamus veiksmingus užimtumo ir socialinius teisės aktus ir politiką visose 27 ES valstybėse narėse, ELPA, EEE valstybėse, ES šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse.

Daugiau informacijos skelbiama internete (http://ec.europa.eu/progress).

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=de&catId=327

Europos Komisija

Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratasB.3 skyrius

Rankraštis parengtas 2011 m. gruodžio mėn.

TEISIŠKAI NEĮPAREIGOJANTIS GERIAUSIOS PATIRTIES VADOVAS, SKIRTAS DIREKTYVŲ, SUSIJUSIŲ SU ŽEMĖS ŪKIO,

GYVULININKYSTĖS, SODININKYSTĖS, DARŽININKYSTĖS IR MIŠKININKYSTĖS SRITYSE DIRBANČIŲ DARBUOTOJŲ SVEIKATOS APSAUGOS IR SAUGOS UŽTIKRINIMU, TAIKYMUI GERINTI

Nei Europos Komisija, nei joks jai atstovaujantis asmuo negali būti laikomi atsakingais už šiame leidinyje esančios informacijos panaudojimą.

Šiame leidinyje pateikiamos nuorodos buvo teisingos tuo metu, kai buvo baigtas rengti rankraštis.

Naudoti ar atgaminti nuotraukas, kurios pagal autoriaus teises nepriklauso Europos Sąjungai, galima tik gavus autoriaus teisių turėtojo (-ų) leidimą.

© Viršelio nuotrauka: 123RF

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2015

ISBN 978-92-79-43405-1doi:10.2767/61163

© Europos Sąjunga, 2015 Leidžiama atgaminti nurodžius šaltinį.

Europe Direct – tai paslauga, padėsianti Jums rasti atsakymus į klausimus apie Europos Sąjungą

Informacija teikiama nemokamai telefonu (*):00 800 6 7 8 9 10 11

(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai gali imti mokestį, taip pat gali reikėti mokėti, jeigu skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).

http://europa.eu

3

Gerbiamasis ūkininke,

Europos žemės ūkis susiduria su vis didesniais iššūkiais ir sunkumais. Kai kurių iš jų, susijusių su pasaulio ekonomika, klimato kaita, ekstremaliomis meteorologinėmis sąlygomis, pasitraukimu iš kaimo vietovių, negalite suvaldyti. Tačiau galite kontroliuoti savo pajėgumą dirbti ir gebėjimą įveikti savo patiriamas sveikatos ir saugos problemas.

Akivaizdu, jog, norėdamas, kad veikla būtų ekonomiškai perspektyvi, visų pirma turite pasirūpinti savo ir savo darbuotojų sveikata ir sauga, taip pat sukurti saugią aplinką. Kad jūsų versle būtų pasiekti aukšti saugos ir sveikatos standartai, būtinas sistemingas darbas. Be to, jūs, kaip darbdavys, esate moraliai ir teisiškai įpareigotas užtikrinti, kad jūsų darbuotojai būtų saugūs ir sveiki.

Sauga ir sveikata yra dalykai, kuriuos galite valdyti. Galite sumažinti nelaimingų atsitikimų ir susirgimų skaičių, turto ir produkcijos nuostolių galimybę. Naudokitės šiuo vadovu kaip pradžiamoksliu.

Jame pateikiama aiškinamoji informacija apie sveikatos ir saugos esmę, apie tai, kokie jūsų verslo aspektai yra susiję su sveikata ir sauga, kam reikėtų skirti daugiausia dėmesio ir kaip organizuoti veiklą, kad būtų galima užtikrinti kontrolę. Svarbiausia, kad šiame vadove pateikiama darbe kylančių pavojų nustatymo ir vertinimo priemonė – rizikos vertinimas. Jums pateikiamas 128 tipinių pavojų, į kuriuos turėtumėte atsižvelgti vertindamas riziką, sąrašas, taigi, taupant jūsų sąnaudas, laiką ir pastangas, už jus jau daug kas yra padaryta.

Skirkite šiek tiek laiko šiame vadove pateiktiems patarimams – galbūt išgelbėsite gyvybę.

PRATARMĖ

4S K I R T A S D I R E K T Y V Ų , S U S I J U S I Ų S U Ž E M Ė S Ū K I O , G Y V U L I N I N K Y S T Ė S , S O D I N I N K Y S T Ė S , D A R Ž I N I N K Y S T Ė S I R

M I Š K I N I N K Y S T Ė S S R I T Y S E D I R B A N Č I Ų D A R B U O T O J Ų S V E I K A T O S A P S A U G O S I R S A U G O S U Ž T I K R I N I M U , T A I K Y M U I G E R I N T I

TURINYS1 SKyrIuS. ĮvadaS Į šĮ vadovą 10

1.1 Šio vadovo paskirtis 10

1.2 Žemės ūkis – pavojinga pramonės šaka 101.3 Pagrindinės žūties žemės ūkyje priežastys 111.4 Šio vadovo taikymo sritis 111.5 Kam skirtas šis vadovas 111.6 Kaip naudotis šiuo vadovu 11

2 SKyrIuS. ĮvadaS Į SvEIKatą Ir Saugą 132.1 Sveikatos ir saugos apibrėžtis 13

2.2 Sveikata ir sauga – teisinis įpareigojimas 132.3 Nacionalinės sveikatos ir saugos institucijos 142.4 Kodėl jums turėtų rūpėti sveikata ir sauga 14

3 SKyrIuS. SvEIKatoS apSaugoS Ir SaugoS užtIKrInImo organIzavImaS 15

3.1 Sveikatos ir saugos vadyba 153.2 Nusimanymas apie savo teisinius įpareigojimus 163.3 Tarimasis su darbuotojais 163.4 Infrastruktūros atnaujinimas 173.5 Veiklos planavimas 173.6 Pranešimai apie sveikatą ir su ja susijusius nelaimingus atsitikimus 17

4 SKyrIuS. rIzIKoS vErtInImaS 19

4.1 Kas yra rizikos vertinimas? 194.2 Rizikos vertinimo etapai 204.3 Dokumentų tvarkymas 244.4 Pradžia 24Konkretaus atvejo tyrimas 26

5 SKyrIuS. planavImaS 275.1 Planavimo svarba 275.2 Organizuokite savo darbą ir sudarykite jo atlikimo grafiką 275.3 Organizuokite darbus 28Konkretaus atvejo tyrimas 29

6 SKyrIuS. moKymaS 306.1 Mokymo būdai 306.2 Mokymo poreikiai 306.3 Pažymėjimai ir (arba) licencijos 316.4 Mokymo dokumentai 326.5 Mokymo veiksmingumas 32Konkretaus atvejo tyrimas 33

5

7 SKyrIuS. darbo jėga 347.1 Pavojų poveikis darbuotojams 347.2 Darbuotojų įtraukimas 357.3 Pažeidžiamesni darbuotojai 357.4 Infrastruktūra 367.5 Papildomos gerovės užtikrinimo priemonės 367.6 Smurtiniai darbuotojų tarpusavio santykiai 36Konkretaus atvejo tyrimas 37

8 SKyrIuS. SvEIKatoS vadyba 388.1 Sveikatos problemos 388.2 Sveikatos priežiūra 388.3 Zoonotinės ligos 398.4 Alergijos 398.5 Skiepijimas 408.6 Klausos, regos, širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimai 408.7 Astma 408.8 Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai 418.9 Klimato poveikis sveikatai 428.10 Odos ligos 428.11 Pirmoji pagalba 42Konkretaus atvejo tyrimas 43

9 SKyrIuS. aSmEnInėS apSaugoS prIEmonėS 449.1 AAP parinkimas 449.2 AAP naudojimas ir priežiūra 459.3 Dažniausiai naudojamos AAP 469.4 Apranga 47Konkretaus atvejo tyrimas 48

10 SKyrIuS. paSIrEngImaS EKStrEmalIoSIomS SItuacIjomS Ir jų valdymaS 49

10.1 Ekstremaliųjų situacijų valdymo planavimas 4910.2 Papildomos priemonės, susijusios su miško darbais 5010.3 Priešgaisrinės priemonės 5010.4 Gaisro gesinimas 5110.5 Potvyniai ir audros 5110.6 Mašinų kontaktas su antžeminėmis elektros energijos tiekimo linijomis 51Konkretaus atvejo tyrimas 52

11 SKyrIuS. vaIKaI 5311.1 Kieno vaikai dažniausiai būna ūkiuose? 5311.2 Dažniausios nelaimingų atsitikimų priežastys 5311.3 Kokie veiksniai prisideda prie nelaimingų atsitikimų 5411.4 Paprastos vaikų apsaugos priemonės 55Konkretaus atvejo tyrimas 56



12 SKyrIuS. lanKytojaI Ir trEtIEjI aSmEnyS 5712.1 Lankytojų rūšys 5712.2 Žemės ūkio rangovai, valdžios atstovai, komunalinių įmonių darbuotojai, statybos ir

techninės priežiūros darbuotojai 5712.3 Informacija tretiesiems asmenims 5812.4 Prevencinių priemonių taikymas 5812.5 Turistai, mokiniai, ūkyje teikiamomis nakvynės su pusryčiais paslaugomis besinaudojantys

asmenys 59Konkretaus atvejo tyrimas 60

13 SKyrIuS. InfraStruKtūra 6113.1 Ribų apsauga ir galimybė patekti į teritoriją 6113.2 Pasirūpinkite švara ir tvarka savo ūkyje 6213.3 Elektros instaliacija 6313.4 Vandens tiekimas ir rezervuarai 6413.5 Darbas aukštyje 6513.6 Darbas ant žemės: žemės darbai 6713.7 Atskirtos erdvės 6713.8 Saugyklos, sandėliai, krovimas ir dirbtuvės 6813.9 Degalų atsargos ir priešgaisrinė sauga 6913.10 Asbestas 6913.11 Ūkio teritorijoje veikiančios parduotuvės ir nakvynės su pusryčiais infrastruktūra 69Konkretaus atvejo tyrimas 70

14 SKyrIuS. mašInoS Ir ĮrEngInIaI 7114.1 Su mašinomis susiję pavojai 7114.2 Mašinų įsigijimas 7314.3 Mašinų naudojimo pradžia 7314.4 Saugus mašinų naudojimas 7314.5 Vaikai ir mašinos 7414.6 Papildoma įranga 7414.7 Techninė priežiūra ir remontas 7514.8 Ardymas 7614.9 Įrankiai ir dirbtuvės 76Konkretaus atvejo tyrimas 77

15 SKyrIuS. tranSportavImaS Ir tranSporto prIEmonėS 7815.1 Žemės ūkyje naudojamos transporto priemonės 7815.2 Saugus traktorių naudojimas 7815.3 Visureigės transporto priemonės 7915.4 Savaeigės ratinės mašinos 8015.5 Pakrovimas ir iškrovimas 8015.6 Kelionės planavimas 8115.7 Nelaimių keliuose priežastys 8115.8 Žmonių kompetencija ir elgesys 82

7

15.9 Ekstremaliosios situacijos 8215.10 Transporto priemonių techninė priežiūra 8215.11 Gyvulių vežimas 8315.12 Eismo ūkio teritorijoje tvarka 8315.13 Transportavimo tikslais naudojami gyvuliai 8415.14 Vandens transportas 84Konkretaus atvejo tyrimas 85

16 SKyrIuS. pavojIngoSIoS mEdžIagoS 8616.1 Pavojingosios medžiagos ūkiuose 8616.2 Kokios žalos jos gali padaryti? 8616.3 Kontakto būdai 8616.4 Svarbūs laikymo aspektai 8716.5 Saugos duomenų lapai 8716.6 Kontaktas su pavojingosiomis medžiagomis 8716.7 Pavojingųjų medžiagų naudojimas 8816.8 Asmeninių apsaugos priemonių naudojimas 8816.9 Ženklinimas etiketėmis ir ženklų įrengimas 8816.10 Degalai ir alyvos 8916.11 Grūdų, kviečių, javų ir (arba) pašarų dulkės 8916.12 Gyvulių skysčiai ir srutos 8916.13 Asbestas 90Konkretaus atvejo tyrimas 91

17 SKyrIuS. žEnKlaI 92

17.1 Ženklų svarba 9217.2 Ženklinimo poreikio nustatymo aspektai 9317.3 Garsiniai signalai 9417.4 Įspėjamieji ženklai 9417.5 Signalizavimas rankomis 95Konkretaus atvejo tyrimas 96

18 SKyrIuS. paSėlIų augInImaS 9718.1 Pasėlių augimo ciklo etapai 9718.2 Pasėlių rūšys 9718.3 Sklypo ir dirvožemio ruošimas 9718.4 Sodinimas ir (arba) sėja 9818.5 Kultivavimas 9818.6 Genėjimas 9918.7 Derliaus nuėmimas 99Konkretaus atvejo tyrimas 101

19 SKyrIuS. gyvulIaI 10219.1 Sveikos kaimenės 10219.2 Gyvulių elgsena 10219.3 Kontaktas su gyvuliais 103



19.4 Zoonotinės ligos 10419.5 Šėrimas 10419.6 Mėšlo tvarkymas 10519.7 Gyvulių vežimas 10519.8 Gyvūninių produktų vartojimas 10619.9 Kenkėjai 10619.10 Raumenų ir kaulų sistemai gresiantys pavojai 10619.11 Kvėpavimo sistemos sutrikimai 10719.12 Cheminės medžiagos 10719.13 Kiti svarbūs aspektai 10819.14 Gyvuliai ir visuomenė 108Konkretaus atvejo tyrimas 109

20 SKyrIuS. šIltnamIaI 110

20.1 Šiltnamiuose gresiantys pavojai 11020.2 Su medžiagomis susiję pavojai 11120.3 Darbo sąlygos šiltnamiuose 11120.4 Aplinkos kontrolės sistemos 11120.5 Krovinių krovimas rankomis ir raumenų įtampa 11220.6 Kaip sumažinti raumenų ir kaulų sistemai gresiančius pavojus 11220.7 Pesticidai ir trąšos 11220.8 Šiltnamių priežiūra 11320.9 Papildomi aspektai 113Konkretaus atvejo tyrimas 114

21 SKyrIuS. mIšKInInKyStė 115

21.1 Planavimas 11521.2 Žmogiškųjų išteklių valdymas 11621.3 Medžių sodinimas 11621.4 Stovyklos 11721.5 Miško priežiūra 11721.6 Miško kirtimas 11721.7 Įstrigę medžiai, vilkimas 11821.8 Medienos vežimas 11821.9 Grandininis pjūklas 11821.10 Signalizavimas rankomis 11921.11 Virvės ir laipiojimo įranga 12021.12 Pirmosios pagalbos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo priemonės 12021.13 Miškų gaisrai 120Konkretaus atvejo tyrimas 121

9

Tolesnis priedų numeravimas nurodo pagrindinį vadovo skyrių

1.1 prIEdaS. tErmInų žodynėlIS 122

1.2 prIEdaS. šaltInIaI 123

2.1 prIEdaS. nacIonalInėS SvEIKatoS Ir SaugoS InStItucIjoS 125

2.2 prIEdaS. EuropoS SvEIKatoS Ir SaugoS dIrEKtyvoS 127

4.1 prIEdaS. rIzIKoS vErtInImo InStruKcIja 130

4.2 prIEdaS. rIzIKoS vErtInImo forma 132

4.3 prIEdaS. pavojų pavyzdžIaI 136

4.4 prIEdaS. rIzIKoS vErtInImo modElIaI 158

4.5 prIEdaS. pavojInga vEIKla 161

5.1 prIEdaS. SaugoS mEtodo aprašo forma 165

19.1 prIEdaS. zoonotInėS lIgoS 168



Šiuo metu nėra vienos bendros Europos lygmeniu galiojančios direktyvos, kuria būtų tiksliai reglamentuojama darbuotojų sveikatos apsauga ir saugos užtikrinimas visais žemės ūkio aspektais, įskaitant susijusius su gyvulininkyste, sodininkyste, daržininkyste ir miškininkyste. Tačiau šiuose veiklos sektoriuose galioja Pagrindų direktyva (89/391/EEB) ir keletas atskirų direktyvų. Reikėtų pabrėžti, kad dėl konkrečių šiems sektoriams būdingų ypatumų, pvz., darbo po atviru dangumi, šiltnamiuose, sunkiosios technikos naudojimo, darbo su gyvuliais, atskirties darbo vietoje, menko apmokymo, cheminių medžiagų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, darbuotojams gresia didesnė rizika – čia nelaimingų atsitikimų dažnis viršija kitų sektorių vidurkį.

1.1 Šio vadovo paskirtis

Šio vadovo paskirtis – duoti jums praktinių patarimų ir rekomendacijų dėl sveikatos apsaugos ir saugos užtikrinimo jūsų versle.

Tai nereiškia, kad jame bus nurodyti visi jūsų teisiniai įpareigojimai arba pakeisti kokie nors teisiniai reikalavimai, kurie jums gali būti keliami. Čia veikiau bus pateikta patarimų, ko turėtumėte vengti ir dėl ko turėtumėte susirūpinti. Toliau bus pateikta pasiūlymų, kaip savo versle galėtumėte užtikrinti aukštesnį saugos lygį.

Naudokitės šiuo vadovu kaip priemone, padėsiančia jums:

• susipažinti su sveikatos ir saugos aspektais jūsų versle;• rasti sveikatos ir saugos problemų sprendimus;• pagerinti darbo sąlygas ir galiausiai• kuo daugiau pasiekti savo versle.

1.2 Žemės ūkis – pavojinga pramonės šaka

būti ūkininku nėra lengva – tiesą pasakius, tai viena pavojingiausių profesijų. žemės ūkis ir miškininkystė, kaip profesinė sritis, nuolat vertinama kaip trečia arba ketvirta pagal pavojingumą Europos Sąjungoje.

Šios žinios gautos įvertinus nelaimingus atsitikimus ir susirgimus, apie kuriuos buvo pranešta vietos valdžios institucijoms. Turėkite galvoje, kad nuolat įvyksta gerokai daugiau nelaimingų atsitikimų, gerokai dažniau susergama ar netgi žūstama, tačiau apie tokius atvejus nepranešama... Taigi iš tikrųjų padėtis gerokai blogesnė. Kadangi ūkiai dažnai yra ir darbo vieta, ir namai, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms gresia bereikalinga rizika ir šie asmenys susiduria su papildomomis pavojingomis aplinkybėmis.

1 SKYR IUS

Įvadas į šį vadovą

Atminkite: net ir mažas pokytis gali būti labai reikšmingas.

.

11

1.3 Pagrindinės žūties žemės ūkyje priežastys

Kokios dažniausios žūties šiame sektoriuje priežastys?

• Nelaimingi atsitikimai vežant (pervažiavimas arba transporto priemonių apvirtimas).

• Nukritimas iš aukščio (iš medžių, nuo stogų).• Krintančių arba judančių objektų (mašinų, pastatų, ryšulių,

medžių kamienų) smūgiai.• Nuskendimas (vandens saugyklose, srutų rezervuaruose,

grūdų silosinėse).• Gyvulių priežiūra (gyvulių antpuoliai arba patekimas į gyvulių

grūstis, zoonotinės ligos).• Sąveika su mašinomis (neapsaugotomis judančiomis dalimis).• Įstrigimas (po sugriuvusiais pastatais).• Elektra (mirtinos elektros traumos).

1.4 Šio vadovo taikymo sritis

Šiame vadove nagrinėjamos šios sritys:

• žemės ūkis;• sodininkystė, daržininkystė ir (arba) šiltnamininkystė;• gyvulininkystė;• miškininkystė.

nagrinėjamos Europos Sąjungoje turimos labai mažos, mažosios ir vidutinės valdos.

1.5 Kam skirtas šis vadovas

Šis vadovas yra skirtas jums, jeigu jūs:

• esate ūkininkas;• esate miškininkystės srityje dirbantis rangovas arba dirbate sodininkystės ir (arba) daržininkystės

srityje;• turite savo verslą;• esate vadovas arba darbuotojas.

1.6 Kaip naudotis šiuo vadovu

šis vadovas padalytas į 21 skyrių. jeigu skaitote kompiuterinę šio vadovo versiją, atversti skyrių galite turinyje tiesiog paspaudę atitinkamo skyriaus pavadinimą. Kiekviename skyriuje pateikiama informacija tam tikra tema, nušviečiami tipiniai pavojai ir patariama, kaip elgtis susidūrus su šiais pavojais. Kadangi daugelis pavojų priklauso nuo daugybės veiksnių arba gali būti nagrinėjami ne vienu požiūriu (kalbama, pvz., apie mašinas, transporto priemones, gyvulius), rasite kryžmines nuorodas į skyrius, nukreipiančias į kitą šio vadovo skirsnį, kurį taip pat reikėtų perskaityti.



Geroji patirtis žymima žalia varnele, blogoji – raudonu kryželiu.

be kitų dalykų, šiame vadove pateikiamos toliau išvardytos pagalbinės priemonės.

1. pavojų, su kuriais galite susidurti žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės ir gyvulininkystės srityse, pavyzdžiai (4.3 priedas „pavojų pavyzdžiai“).

2. rizikos vertinimo metodikos, padėsiančios pačiam įvertinti riziką (4 skyrius „rizikos vertinimas“).3. terminų žodynėlis, kuriame paaiškinamos santrumpos arba techniniai terminai (1.1 priedas. „terminų

žodynėlis“).4. šaltinių (bibliografijos) skirsnis (1.2 priedas „šaltiniai“).5. nacionalinių sveikatos ir saugos institucijų sąrašas (2.1 priedas „nacionalinės sveikatos ir saugos

institucijos“).

Šį vadovą galite skaityti visą, jeigu norite susipažinti su įvairiais sveikatos ir saugos aspektais, arba galite peržiūrėti tik tam tikrus jo skyrius, susijusius su tam tikra veikla arba temomis, dėl kurių jums reikia pagalbos.

13

2 SKYR IUS

Įvadas į sveikatą ir saugą2.1 Sveikatos ir saugos apibrėžtis

Pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) apibrėžimą, sveikata – tai visų profesijų darbuotojų aukščiausio fizinės, psichinės ir socialinės gerovės lygio rėmimas ir palaikymas. Kitaip tariant, sveikata yra tai, kas palaiko gerą jūsų fizinę ir psichinę formą ir būklę.

Sauga – tai nepriimtinos rizikos arba žalos nebuvimas. Taigi tai yra tokių sąlygų, kuriomis užtikrinama kuo mažesnė žalos padarymo tikimybė, pasiekimas.

2.2 Sveikata ir sauga – teisinis įpareigojimas

Sveikata ir sauga reguliuojama visoje Europoje ir reglamentuojama nacionalinės ir Europos bendrijos teisės aktais (http://eur-lex.europa.eu/en/index.htm ir http://osha.europa.eu/en/legislation/index_html/directives).

Europos bendrijos teisės aktais nustatomi būtiniausi reikalavimai, kuriuos kiekviena valstybė narė pritaiko arba gali atitinkamai išplėsti. Išleista daug sveikatai ir saugai skirtų ES direktyvų, kuriomis reglamentuojami šie klausimai:

• darbo vietoms keliami minimalieji standartai;• vibracija;• elektromagnetiniai laukai;• krovinių krovimas rankomis;• biologiniai, cheminiai ir fiziniai veiksniai;• nėščios darbuotojos ir jaunimas;• darbo įranga;• vaizduokliai;• asmeninės apsaugos priemonės;• triukšmas;• ženklai;• asbestas;• kilnojamosios darbų vietos (statybvietės).

(2.2 priedas „Europos sveikatos ir saugos direktyvos“)

Sveikatos ir saugos teisės aktais siekiama gerinti darbo sąlygas, mažinti su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų ir ligų skaičių ir padaryti darbo vietas saugias ir sveikas jose dirbantiems asmenims.

Nors visose ES valstybėse narėse remiamasi vienoda pagrindine koncepcija, nacionalinės teisės aktai ir taisyklės gali skirtis atsižvelgiant į atskirų valstybių narių poreikius, ypatumus ir patirtį.

.

Sveikatos ir saugos inspektoriai tikrina, ar darbdaviai laikosi sveikatos ir saugos teisės aktų.

http://eur-lex.europa.eu/de/index.htm



2.3 Nacionalinės sveikatos ir saugos institucijos

Vyriausybės pareigos, susijusios su sveikata ir sauga, vykdomos pasitelkus darbo inspekciją, sveikatos priežiūros tarnybą arba atitinkamą instituciją. Jums svarbu žinoti, kokia jūsų nacionalinė institucija rūpinasi darbuotojų sveikatos ir saugos reikalais. Norėdamas gauti patarimų arba daugiau informacijos, susijusių su jūsų pareigomis, kreipkitės į savo vietos tarnybą (2.1 priedas „nacionalinės sveikatos ir saugos institucijos“).

2.4 Kodėl jums turėtų rūpėti sveikata ir sauga

Sveikatos ir saugos reikalus turėtumėte tvarkyti aktyviai, nes rimtas nelaimingas atsitikimas arba žūtis jūsų ūkyje gali turėti rimtų pasekmių.

Galimos pasekmės – finansiniai nuostoliai ir jūsų paties, jūsų šeimos arba jūsų darbuotojų kančios.

Kaip darbdavys arba kaip savarankiškai dirbantis asmuo, norėsite sumažinti išlaidas arba išvengti išlaidų, susijusių su:

• gydymo (įskaitant pirmąją pagalbą) išlaidomis ir išlaidomis vaistams;• draudimo išlaidomis;• teisinėmis išlaidomis, patiriamomis nagrinėjant civilinius ieškinius arba baudžiamąsias bylas;• verslo prastovomis ir nutraukimu;• žala mašinoms ir infrastruktūrai;• naujų ir pakaitinių darbuotojų įdarbinimu ir mokymu;• neigiamu viešuoju įvaizdžiu ir gero vardo praradimu;• produkcijos nuostoliais.

Kaip darbdaviui arba kaip savarankiškai dirbančiam asmeniui, jums gali tekti susidurti su šiais dalykais:

• kančia,skausmuirsužalojimais;• stacionariniugydymu;• gydymoišlaidomis;• nedarbingumu(laikinuarbailgalaikiu);• nuolatinenegalia;• finansinėsparamosjūsųšeimainetekimu.

Nelaimingi atsitikimai gali turėti labai neigiamos įtakos jūsų gebėjimui dirbti.

15

3 SKYR IUS

Sveikatos apsaugos ir saugos užtikrinimo organizavimasEuropos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros parengtais duomenimis, kas tris su puse minutės Europos Sąjungoje dėl profesinių priežasčių, iš kurių daugelis yra susijusios su žemės ūkiu ir miškininkyste, miršta vienas žmogus.

Manydamas, kad nieko neatsitiks, problemų neišvengsite.

3.1 Sveikatos ir saugos vadyba

Nors dabar sveikata ir sauga galbūt ir nėra pats svarbiausias jūsų prioritetas, sveikatai ir saugai skiriamas laikas ir pinigai turėtų būti laikomi investicija, o ne jų švaistymu.

Pinigų suma, kurią išleisite prevencijai, bus gerokai mažesnė už pinigų sumą, kurią išleisite gydymo išlaidoms padengti, darbuotojams pakeisti, kompensacijoms arba baudoms, mokėtinoms jūsų ūkio valdoje įvykus nelaimingam atsitikimui.

Norėdamas organizuoti savo veiklą taip, kad būtų saugoma sveikata ir užtikrinta sauga, privalote žinoti:

• savo teisinius įpareigojimus;• kaip ir kiek įtrauksite savo darbuotojus;• jūsų verslui priimtiną infrastruktūrai ir (arba) įrenginiams ir mašinoms taikytiną standartą; ir• kaip planuoti ir atlikti savo kasdienius darbus.

Būkite iniciatyvus: nelaukite, kol įvyks nelaimingas atsitikimas, – planuokite savo darbą

Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• Sveikatos ir saugos vadyba• Susipažinimas su savo

teisiniais įpareigojimais• Tarimasis su darbuotojais• Infrastruktūros

atnaujinimas• Veiklos planavimas• Pranešimai apie sveikatą

ir su ja susijusius nelaimingus atsitikimus

Nuolat tarkitės su savo darbuotojais

.



3.2 Nusimanymas apie savo teisinius įpareigojimus

Privalote nusimanyti apie teisės aktus ir ko iš jūsų reikalaujama sveikatos ir saugos požiūriu. Jums aktualių teisės aktų ir taisyklų gali būti daug, kai kurie iš jų gali būti akivaizdžiai svarbesni už kitus. Teisės aktai dažnai keičiami. Privalote susipažinti su visais naujausiais galiojančių teisės aktų pakeitimais, taip pat su naujomis taisyklėmis arba teisės aktais. Norėdamas sužinoti daugiau, kreipkitės į savo priežiūros instituciją arba savo sektoriaus asociaciją: užmegzkite su jomis santykius ir nuolat palaikykite juos. Atkreipkite dėmesį į dalykus, kurių anksčiau nežinojote. Šios žinios ir jūsų taikomos kontrolės priemonės padės jūsų įmonėje išvengti nelaimingų atsitikimų ir susirgimų, o jeigu to išvengti nepavyks, jos gali apsaugoti jus nuo teisinių veiksmų prieš jus.

3.3 Tarimasis su darbuotojais

Net jeigu užsiimate individualiu verslu ir įdarbinate šeimos narius arba laikinus darbuotojus, sveikatos ir saugos klausimais turite tartis su visais darbuotojais.

Sveikata ir sauga – tai saugus jūsų ir jūsų darbuotojų darbas siekiant bendro tikslo – saugios gamybos.

Taigi jūs ir jūsų darbuotojai esate viena komanda – diskutuojant nederėtų ginčytis ar konfliktuoti. Tariantis turėtų būti keičiamasi nuomonėmis siekiant naudos visiems. Įsiklausykite į savo darbuotojų nuomones ir problemas, paprašykite jų bendradarbiauti su jumis ieškant sprendimų.

jūsų darbuotojams sveikatos ir saugos problemos gali būti geriausiai matomos, nes jie su jomis susiduria kasdien. Įtraukite darbuotojus į pavojų nustatymo ir vertinimo procesą. Jeigu to reikalaujama pagal jūsų nacionalinės teisės aktus (ir atsižvelgdamas į savo veiklos mastą), paskatinkite išrinkti atstovus saugos klausimams spręsti, sudaryti saugos komisijas, organizuoti posėdžius ir rašyti pasakytų kalbų protokolus. Pasistenkite kuo geriau panaudoti šias priemones.

17

3.4 Infrastruktūros atnaujinimas

jūsų ūkio valdą gali reikėti pertvarkyti. Jeigu jau žinote, ko reikia, imkitės veiksmų ir pertvarkykite valdą. jeigu negalite konkrečiai nurodyti, ką reikia keisti, naudokitės šiuo vadovu. Atlikęs 4 skyriuje „rizikos vertinimas“ paaiškintą rizikos vertinimo procedūrą, išsiaiškinsite, ką reikia keisti. Įvertinus riziką bus gautas atliktinų darbų sąrašas, jame bus nurodyta, ką turite pagerinti darbų vietoje. Jums taip pat reikės apsvarstyti tokius dalykus:

• darbų vietos švarą ir tvarkingumą;• eismo, darbinės veiklos, žmonių ir aktyvios veiklos vietų atskyrimą;• ženklus;• jeigu samdote darbuotojus, atsižvelgdamas į veiklos pobūdį turėsite sudaryti tinkamas sanitarines

ir poilsio sąlygas, pasirūpinti švariu geriamuoju vandeniu, valgyklomis arba pietavimo ir pertraukų zonomis, tualetais, dušais ir persirengimo patalpomis, patalpomis nėščioms ir žindančioms mote-rims, ryšio įranga, parengti nurodymus dėl rūkymo;

• ekstremaliųjų situacijų valdymo ir evakuacijos planus, pirmąją pagalbą, nuvežimą į gydymo vietą (prireikus).

Šie ir daug kitų dalykų bus aptarta kituose skyriuose.

3.5 Veiklos planavimas

visų rūšių veikla turi būti planuojama. Planavimas nebūtinai turi būti formalus: prieš pradėdamas dirbti, akimirką stabtelėkite ir pagalvokite:

• Ar turiu tinkamų įrankių ir įrangos?• Kas blogo gali nutikti?• Ar yra geresnis ir saugesnis būdas atlikti darbą?• Kokių veiksmų būtina imtis prieš pradedant darbą?• Ar mano darbuotojai žino, ką daro?• Ar mano darbuotojai kompetentingi ir tinkamai išmokyti atlikti darbą?

Baigęs darbą, turėtumėte sau užduoti tokius klausimus:

• Ar viskas vyko pagal planą? • Ar galiu ką nors padaryti, kad ateityje darbas būtų atliktas geriau?• Ar mano darbuotojai ir aš esame tikri, kad darbą atlikome patirdami mažiausią įmanomą riziką sveikatai

ir saugai?

3.6 Pranešimai apie sveikatą ir su ja susijusius nelaimingus atsitikimus

pagal Bendrijos teisės aktus reikalaujama apie nelaimingus atsitikimus ir incidentus, susijusius su darbu, pranešti sveikatos ir saugos inspekcijoms arba atitinkamoms nacionalinėms institucijoms.

Įvykus nelaimingam atsitikimui, pasirūpinęs sužalotais asmenimis, privalote:

• pranešti apie nelaimingą atsitikimą valdžios institucijoms, kaip reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus;• ištirti nelaimingą atsitikimą ir išsiaiškinti pagrindines jo priežastis;• aprašyti nelaimingą atsitikimą, kaip reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus;• užregistruoti nelaimingą atsitikimą žurnale.

Mokykitės iš patirties



Vadovaujantis gerąja patirtimi taip pat reikėtų registruoti vos neįvykusius nelaimingus atsitikimus arba avarijas, taip pat išsiaiškinti vietas, kuriose nelaimingi atsitikimai galimi.

Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus ir susirgimo atvejus padeda bendrai kaupti žinias ir atlikti statistinę analizę, kuria remiantis galima daryti išvadas. Tai suteikia galimybę parengti papildomas specialias gaires ir kontrolės priemones, kurios padėtų gerinti visų žmonių darbo vietas.

19

4 SKYR IUS

Rizikos vertinimas

4.1 Kas yra rizikos vertinimas?

Norėdamas užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką, pirmiausia privalote įvertinti riziką. Rizikos vertinimas yra sveikatos ir saugos vadybos pagrindas ir vienas iš jums nusta-tytų teisinių įpareigojimų.

Rizikos vertinimas – tai įvairios sveikatai ir saugai gresiančios rizikos, atsirandančios dėl jums, jūsų darbuotojams ir šeimos nariams darbo vietoje kylančių pavojų, vertinimo procesas. Tai sisteminis visų darbo aspektų tyrimas, atliekamas siekiant įvertinti:

• dėl ko gali būti patirti sužalojimai arba sužeidimai;• ar pavojus galima pašalinti; jeigu ne –• kokios prevencinės arba apsaugos priemonės yra arba turėtų būti įdiegtos siekiant suvaldyti riziką (Europos

darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra: http://osha.europa.eu/en).

rizikos vertinimas turėtų būti išdėstytas raštu.

Pavojų vertinimas

Sunkumas

DIDELIS VIDUTINIS MAŽAS

Tiki

myb

ė

DIDELĖ Labai didelė rizika Gana didelė rizika Vidutinė rizika

VIDUTINĖ Gana didelė rizika Vidutinė rizika Maža rizika

MAŽA Vidutinė rizika Maža rizika Nereikšminga rizika

Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• Rizikos vertinimo etapai• Pavojų įvertinimas siekiant

nustatyti rizikos lygį• Prevencinių ir apsaugos

priemonių nustatymas• Veiksmų įgyvendinimas • Stebėjimas ir peržiūra• Dokumentų tvarkymas• Jūsų veiksmų pradžia • Konkretaus atvejo tyrimas

.

http://osha.europa.eu/de



Rezultatų aiškinimas

Rizikos įvertis Taisomieji veiksmai ir laikas

16–25 – labai didelė NUTRAUKITE veiklą, kol bus imtasi priemonių ir sumažintas rizikos lygis (papildomai pasitarkite su specialistais).

10–15 – gana didelė Per savaitę pasirūpinkite, kad padėtis taptų saugi. Kol kas taikykite laikinąsias priemones.

7–9 – vidutinė Per mėnesį pasirūpinkite, kad padėtis taptų saugi.

4–6 – maža Per metus pasirūpinkite, kad padėtis taptų saugi.

1–3 – nereikšminga Toliau taikykite dabartines apsaugos ir prevencines priemones. Nuolat peržiūrėkite jas.

4.2 Rizikos vertinimo etapai

Rizika vertinama atliekant penkis pagrindinius veiksmus:

1 VEIKSMAS. Pavojų nustatymas ir aprašymas

2 VEIKSMAS. Pavojų įvertinimas siekiant nustatyti rizikos lygį

3 VEIKSMAS. Prevencinių ir apsaugos priemonių nustatymas

4 VEIKSMAS. Veiksmų įgyvendinimas

5 VEIKSMAS. Stebėjimas ir peržiūra

1 VEIKSMAS. Pavojų nustatymas ir aprašymas

Turite nustatyti visus galimus pavojus, susijusius su jūsų veikla, ir asmenis, kuriems gresia atitinkama rizika. Privalote apsvarstyti kiekvieną jūsų verslui svarbų veiksnį ir aspektą.

pavojus yra tai, kas gali padaryti žalos, pradedant žala turtui, nedideliais sužalojimais ir nedidelėmis sveikatos problemomis ir baigiant sužalojimais, dėl kurių žmonės tampa neįgalūs, suserga ar netgi miršta.

Kad nebūtų pražiūrėtas nė vienas pavojus arba kuriam nors jūsų verslo aspektui nebūtų skirta daugiau dėmesio negu kitam, galima taikyti HEEpo principą (angl. Human, Equipment, Environment, Product, and Organisation – „žmogus, įranga, aplinka, produktas ir organizavimas“), kuris padės susidaryti bendrą jūsų veiklos vaizdą.

Apsvarstykite visus toliau nurodytus veiksnius, susijusius su jūsų įmone.

• žmogus: fizinio arba psichinio pajėgumo stoka, žinių arba įgūdžių trūkumas, kompetencijos trūkumas, netinkamas požiūris arba elgesys.

• Įranga: mašinos, rankiniai įrankiai, programinė ir techninė įranga, stalai ir kėdės.• aplinka: apšvietimas, triukšmas, klimatas, temperatūra, vibracija, oro kokybė arba dulkės.• produktas: pavojingosios medžiagos, sunkūs kroviniai ir aštrūs arba įkaitę objektai.• organizavimas: darbo vietos išdėstymas, darbo užduotys, darbo laikas, pertraukos, pamainų sistemos,

mokymas, darbo sistemos, komunikacijos, grupinis darbas, bendravimas su lankytojais, socialinė parama arba savarankiškumas (Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra).

Norėdamas išvengti sužalojimų, turite žinoti, kas gali sužaloti JUS ir JŪSŲ DARBUOTOJUS

21

pasivaikščiokite po savo darbų vietą ir atkreipkite dėmesį į:

• darbuotojųgerąjąirblogąjąpatirtį;• saugiasirpavojingas(neprižiūrimas)mašinasirįrenginius;• pavojingasvietas;• nestabilųarbaminkštąpagrindą;• grindųangasirdideliusnuolydžius;• struktūriškaisilpnasvietasarbapažeidimus;• visuomeneiskirtusįėjimus;• žmones,kuriemsgresiarizika(darbuotojus,tiekėjus,

subrangovus, lankytojus, savo šeimą);• cheminesmedžiagasirjųlaikymoirtvarkymobūdą;• transportopriemonesirjųjudėjimą.

apgalvokite savo darbų vietas ir darbinę veiklą (4.5 priedas „pavojinga veikla“).

• Norint tiksliau nustatyti pavojus, sudėtingą veiklą jums gali reikėti padalyti į paprastesnius darbus.

• Galimus pavojus aptarkite su jūsų darbų vietoje dirbančiais žmonėmis. Gali būti, kad šiuos darbus atliekantiems žmonėms geriausiai pavyks nustatyti pavojus ir pasiūlyti sprendimus. Žmonės – tai samdomi darbuotojai, jūsų tiekėjai ir subrangovai, galbūt ir jūsų šeima.

• Nustatydamas pavojus, įvertinkite ne tik savo pagrindinę veiklą. Visada atkreipkite dėmesį į pagalbinę veiklą, pvz., techninės priežiūros, valymo ir parengiamuosius darbus, inventorizavimą, gręžinių gręžimą, t. y. darbus, kurie gali būti atliekami tik retkarčiais, tačiau dėl to, kad atliekami nedažnai, gali būti dar pavojingesni.

• Įvertinkite už jūsų ūkio valdų ribų vykdomą veiklą, pvz., pasėlių ir gyvulių vežimą.

• Jeigu ūkio valdoje gyvena darbuotojai ir jų šeimos arba jeigu ūkis yra jūsų šeimos gyvenamoji vieta, ypatingą dėmesį skirkite jų saugai, sveikatai ir kasdieniams poreikiams.

• Jeigu jūsų darbų vietoje lankosi mokyklų auklėtiniai, turistai arba pirkėjai, atminkite, kad jie yra dar pažeidžiamesni, nes nepažįsta darbų vietos, – jūs esate atsakingas už jų saugumą.

• vaikams, nėščioms moterims, senyvo amžiaus žmonėms ir visiems, kurių sveikatos būklė yra prastesnė, gresia didesnė rizika, tokie asmenys gali turėti ypatingų poreikių.

• Nederėtų pamiršti darbuotojų migrantų ir sezoninio personalo.

Apsvarstykite anksčiau pasitaikiusias problemas ir įvykusius incidentus bei jų pasekmes.

Statistika rodo, kad vos neįvykę nelaimingi atsitikimai ir avarijos vė-liau virsta nelaimingais atsitikimais. Mokykitės iš savo ir (arba) savo kolegų ir kaimynų patirties.

HEEPO principas

Organizavimas

Produktas ĮrangaŽmogus

Aplinka

Nelaimingų atsitikimų trikampis

Mirtinas arba rimtas nelaimingas atsitikimas 1Sunkūs sužalojimai 3Reikalinga pirmoji pagalba 50Žala turtui 80Vos neįvykę nelaimingi atsitikimai (sužalojimų ir (arba) žalos nepatirta) 400

Prieš kiekvieną mirtiną nelaimingą atsitikimą vos neįvyksta ir lieka nepastebėta 400 nelaimingų atsitikimų.

Šaltinis: Tye ir Pearson (1974–1975).



4.1 priede „rizikos vertinimo instrukcija“ nurodyta, kokius klausimus užduoti ir ką apsvarstyti norint nustatyti pavojus. 4.2 priedas rasite pavyzdinę rizikos vertinimo formą, kuria galite pasinaudoti aprašydamas pavojus, o 4.3 priede rasite pavojų, kuriuos galite įtraukti vertindamas riziką, pavyzdžių.

2 VEIKSMAS. Pavojų įvertinimas siekiant nustatyti rizikos lygį

Sudaręs pavojų sąrašą, turite juos įvertinti, kad galėtumėte nustatyti rizikos lygį. Rizika priklauso nuo kelių veiksnių, t. y.:

• pavojaus pasireiškimo tikimybės (galimybės);• pasireiškusio pavojaus pasekmių sunkumo;• pavojaus poveikio dažnumo ir trukmės;• populiacijos, t. y. žmonių, kuriems daromas poveikis, skaičiaus.

Praktiniais sumetimais paprastai atsižvelgiama į du iš šių veiksnių (vertinimo parametrų) – tikimybę ir sunkumą.

tikimybė (arba galimybė) yra pavojaus pasireiškimo tikėtinumas. Jai įtakos turi jau taikomos saugos ir atsargumo priemonės. Pavyzdžiui, jeigu svirno palėpėje įrengti turėklai, nukritimo pavojus bus mažesnis.

Pavojų aprašymas

Nustatę pavojus:

• sudarykite jų sąrašą ir• suteikite jiems numerius.

Pavojų sąrašo sudarymas jums padės:

• nepraleisti nė vieno pavojaus;• išvengti kartojimosi;• atlikti rizikos vertinimą.

Užduokite sau klausimą: „Kas blogo gali nutikti?“

Traktoriaus apsivertimo rizika priklauso nuo apsaugos (vairuotojo).

vertinti riziką nėra sunku. Eidami per kelią, kiekvienąkart mintyse įvertiname riziką. Visi žinome, kad kertant kaimo kelią gresia kitokia rizika nei einant per judrią miesto gatvę.

Traktorius be vairuotojo apsaugos priemonių

Didelė rizika

Traktorius su virtimo apsauginiais lankais

Vidutinė rizika

Traktorius su kabina

Maža rizika

23

Sunkumas rodo pasekmės (sužalojimo, susirgimo, žalos) dydį. Jam įtakos turi pavojaus pobūdis. Norėdamas nustatyti pavojaus pasekmių sunkumą, aprašykite galimas pavojaus pasekmes. Pavyzdžiui, nukritimas iš aukščio automatiškai siejamas su dideliu sunkumu, nes nukritus galima žūti.

Rizika nustatoma remiantis pasirinktų veiksnių deriniu. 4.4 priede pateikti du rizikos vertinimo modeliai.

3 VEIKSMAS. Prevencinių ir apsaugos priemonių nustatymas

Kaip nurodyta 4.4 priede „rizikos vertinimo modeliai“, nuo rizikos lygio priklauso, kaip skubiai reikėtų imtis priemonių.

nustatykite priemones, taikytinas norint kuo labiau sumažinti riziką. 4.3 priede pateiktos siūlomos preven-cinės priemonės, susijusios su kiekvienu pavojumi. Priimdamas sprendimus dėl priemonių, paisykite bendrųjų prevencijos principų:

1. rizika mažinama tokia tvarka:a) šalinamas pavojaus šaltinis;b) keičiamas pavojaus šaltinis; c) mažinami šaltinio keliami pavojai;d) izoliuojamas pavojaus šaltinis;e) personalas apsaugomas naudojant asmenines apsaugos priemones arba kitokias priemones;

2. mažinama žmogaus klaidų galimybė;3. vykdoma sveikatos priežiūra.

Paskirkite už kontrolės priemonių įgyvendinimą atsakingus asmenis ir sudarykite šių priemonių įgyvendinimo grafiką.

4 VEIKSMAS. Veiksmų įgyvendinimas

Laikydamasis plano, įgyvendinkite pasirinktas priemones. Kartu su paskirtaisiais asmenimis reguliariai tikrinkite, kokia pažanga padaryta. Pasirūpinkite, kad problemos, kurių iš karto negalima išspręsti visam laikui, būtų išspręstos laikinai, kol bus galima rasti galutinį sprendimą.

Sužalojimo rizika, gresianti dirbant grandininiu pjūklu, priklauso nuo grandininio pjūklo savybių ir turimų asmeninių apsaugos priemonių.

Neapmokytas grandininiu pjūklu dirbantis žmogus be asmeninių apsaugos priemonių

Labai didelė rizika

Apmokytas grandininiu pjūklu dirbantis žmogus su visomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis

Maža rizika



5 VEIKSMAS. Stebėjimas ir peržiūra

Atminkite, kad visų pavojų pašalinti negalite, tačiau galite juos suvaldyti. liekamoji rizika – tai rizika, kuri lieka pritaikius atitinkamas kontrolės priemones. Įgyvendinus kontrolės priemones, būtina iš naujo įvertinti pavojų atsižvelgiant į naujas aplinkybes. Dėl pritaikytų priemonių dabar pavojaus pasireiškimo tikimybė veikiausiai bus mažesnė. Sunkumas išliks toks pats, nes, pavojui pasireiškus, pasekmės nesikeis.

Kada šis procesas baigiamas? niekada. Pavojai turi būti reguliariai peržiūrimi ir stebimi. Žmonės keičiasi, infrastruktūra dėvisi, įrenginiai ir mašinos pakeičiami kitais, transporto priemonėse sumontuojama papildoma įranga, technologijos tobulėja, todėl rizikos vertinimus turėsite nuolat atnaujinti. Kai kurie pavojai savaime išnyksta pašalinus jų šaltinį (pvz., seną traktorių pakeitus moderniu). Tačiau gali atsirasti naujų pavojų. Pavojai gali kisti kartu su metų laikais. Tai, kas saugu vasarą, gali būti pavojinga žiemą (pvz., dėl slidžių paviršių, parazitų atsiradimo). privalote nuolat vertinti naujausius pasikeitimus. Po kiekvieno svarbaus pokyčio peržiūrėkite ir iš naujo įvertinkite galimus pavojus ir riziką. Žmonėms pavedant atlikti kokį nors darbą, visada reikia išsiaiškinti įvairius jo aspektus, kad ir koks paprastas ar sudėtingas būtų tas darbas.

4.3 Dokumentų tvarkymas

Saugokite rizikos vertinimo dokumentus. Jie naudingi:

• vertinant jūsų nustatytus pavojus ir nustatant riziką ir kontrolės priemones;• perduodant informaciją ir žinias susijusiems asmenims;• vertinant savo darbuotojų mokymo poreikius, kai mokymas nurodomas kaip kontrolės priemonė;• kartkartėmis vertinant, ar įgyvendintos būtinos kontrolės priemonės;• pateikiant įrodymus valdžios institucijoms;• pateikiant deramo stropumo įrodymus per teismo posėdžius;• aprašant naujus pavojus pasikeitus aplinkybėms.

4.2 priede „rizikos vertinimo lapas“ pateiktas tuščias skaičiuoklės lakštas, į kurį galite surašyti pavojus. Prie šio vadovo pridėta interaktyvi rizikos vertinimo priemonė suteikia galimybę įvertinti riziką, elektroniniu būdu išsaugoti šį vertinimą ir parengti atliktų rizikos vertinimų dokumentą.

4.4 Pradžia

Pradėdami vertinti riziką:

• naudokitės pavyzdine rizikos vertinimo forma (4.2 priedas);• iš veiklos rūšių sąrašo pasirinkite veiklą (4.5 priedas);• iš pavojų pavyzdžių sąrašo pasirinkite pavojus (4.3 priedas), pažymėkite juos ir nukopijuokite juos kartu su

pasekmėmis ir siūlomomis kontrolės priemonėmis;• įvertinkite pavojus remdamasis 4.4 priedas siūlomu kokybiniu modeliu;• iš siūlomų kontrolės priemonių sąrašo pasirinkite kontrolės priemones, paskirkite už jų įgyvendinimą atsakingą

asmenį ir sudarykite jų įgyvendinimo grafiką;• įgyvendinęs kontrolės priemones, atlikite tik liekamosios rizikos vertinimą.

Prie šio vadovo pridedama kompaktinė plokštelė, padėsianti parengti savo elektroninį rizikos vertinimą.

25

Siekiant sukurti pradinę duomenų bazę, jau įvertinti 128 pavojai. Pasinaudodamas funkcine galimybe „My farm/My business“ („Mano ūkis / Mano verslas“), galėsite:

• pasirinkti savo sektorių (neprivaloma);• pasirinkti veiklą, kurią norite įvertinti;• pateiktame 128 pavojų sąraše peržiūrėti susijusius pavojus;• pasirinkti jūsų aplinkybes atitinkančius pavojus;• padaryti pakeitimus, kurie jums atrodo būtini (pvz., tikimybės įverčių, taikytinų kontrolės priemonių);• įtraukti naujus pavojus arba naujas veiklos rūšis;• parengti savo suvestinį lapą.

Baigę, prieš imdamiesi kitų veiksmų, išsaugokite savo darbą. Ši priemonė suteikia jums galimybę parengti rizikos vertinimus kiekvienai pageidaujamai veiklos rūšiai.

Be to, įvertintuosius 128 pavojus galite peržiūrėti ir svarstyti:

• pagal sektorius: žemės ūkis, miškininkystė, sodininkystė ir daržininkystė, gyvulininkystė;• pagal pavojaus šaltinį: įrenginiai ir mašinos, įrankiai, transporto priemonės, infrastruktūra, lauko darbai,

miško darbai, pavojingosios medžiagos, gyvuliai, darbuotojai, lankytojai;• pagal rizikos įvertį: nereikšminga, maža, vidutinė, gana didelė, labai didelė.

Mano rizikos vertinimasNorėdamas pasinaudoti kompaktine plokštele, laikykitės toliau pateiktų nurodymų.

jeigu naudojatės „Excel 2003“:• kaibuspaprašytaslaptažodžio,spauskite„OK“(„Gerai“);• kitamelangegavęsperspėjimą,spauskite„OK“(„Gerai“);• gavęsraginimą,paspauskite„Enablemacros“(„Leisti

makrokomandas“).

jeigu naudojatės „Excel 2007“:• atverkiteskaičiuoklę:viršutiniamekairiajamekampejumsbus

pateiktas įspėjimas dėl saugumo – „macros are disabled“ („Makrokomandos neleidžiamos“);

• paspauskitegretaįspėjimoesantįmygtuką„options“ („Parinktys“) ir pasirinkite „Enable this option“ („Aktyvinti šią parinktį“);

• paspauskite „oK“ („Gerai“); jeigu jūsų kompiuteryje nustatytas aukštas apsaugos lygis, makrokomandos neveiks, todėl turėsite sumažinti apsaugos lygį.



Konkretaus atvejo tyrimasŠešiametis vaikaitis per vasaros atostogas lankėsi pas senelius. Jam visada patikdavo kartu su seneliu eiti į laukus, kur jam buvo leidžiama vaikštinėti po ūkį, sėdėti ant traktoriaus, rinkti bulves arba žaisti su senelės viščiukais ir triušiais. Likęs be senelių prie-žiūros ir žaisdamas prie tvenkinio, jis paslydo, įkrito į tvenkinį ir nuskendo. Tvenkinys nebuvo aptvertas.

Ką turėjo padaryti ūkininkas?Ūkininkas turėjo atlikti paprastą jo ūkio teritorijoje gresiančios rizikos vertinimą ir išsiaiškinti:

Kas blogo gali nutikti? • Nuskendimas tvenkinyje;• įsipainiojimas tarp mašinų judančių dalių;• nelaimingas atsitikimas, susijęs su traktoriumi arba kitomis transporto priemonėmis arba įranga;• nevalgomų ir (arba) nuodingų medžiagų suvalgymas;• nukritimas iš aukščio laipiojant.

Kokia šių nelaimingų atsitikimų tikimybė?

didelė, atsižvelgiant į:• vaiko smalsumą;• tai, kad vietovė jam nepažįstama;• nepakankamą priežiūrą.

Kokios gali būti pasekmės (sunkumas)?

• Susižalojimas, mirtis.

Kokių kontrolės priemonių ūkininkas turėjo imtis, kad sumažintų šią riziką?

Jis turėjo:• aptverti tvenkinį ir kitas pavojingas vietas;• pasikalbėti su vaiku apie ūkyje gresiančius pavojus ir nustatyti keletą paprastų taisyklių;• nepalikti vaiko ūkyje be priežiūros.

27

5 SKYR IUS

Planavimas

5.1 Planavimo svarba

Planavimas yra labai svarbus norint užtikrinti dirbančių žmonių saugą ir saugant jų sveikatą. Tinkamas plana-vimas yra pirmasis žingsnis siekiant užtikrinti, kad darbas būtų atliktas saugiai. Veiksmingas planavimas padės jums numatyti riziką ir išvengti nelaimingų atsitikimų. Planuojant atkreipiamas dėmesys į tai, ką reikia padaryti prieš pradedant darbą, planavimas gali padėti sumažinti stresą ir išvengti problemų sprendimo paskutinę minutę, nes dėl to dažnai priimami prasti sprendimai, rizikavimo ir nereikalingo skubėjimo, t. y. visų dažniausiai pasitaikančių nelaimingų atsitikimų priežasčių.

5.2 Organizuokite savo darbą ir sudarykite jo atlikimo grafiką

organizuokite savo darbą įvertindamas žmogiškuosius išteklius, įrangą, infrastruktūrą ir darbų vietos savybes.

Sudarykite darbo grafiką prisiderindamas prie išorės veiksnių, kurių negalima kontroliuoti (pvz., meteorologinių sąlygų, sezoniškumo, darbo jėgos buvimo, darbų vietos tam tikrų savybių ir spūsčių viešuosiuose keliuose).

Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• Darbo organizavimas ir

darbo grafiko sudarymas• Darbo organizavimas• Konkretaus atvejo tyrimas

žmogiškieji ištekliaiApsvarstykite:• darbui atlikti reikalingą kompetenciją;• ar yra tinkamų darbuotojų;• darbo laiką;• darbų rotaciją;• poilsio pertraukas;• valgymo pertraukas.

Įranga• Nustatykite įrangos (įrankių, mašinų ir asmeninių

apsaugos priemonių) poreikį;• pasirūpinkite, kad įranga būtų tinkama ir

parengta naudoti;• pasirūpinkite, kad įranga gerai veiktų, būtų

tinkamai prižiūrima, licencijuota ir turėtų reikia-mus sertifikatus;

• pasirūpinkite saugiu jos atvežimu į darbų vietą;• parūpinkite jos operatorius ir licencijas.

InfrastruktūraPasirūpinkite:• švariu geriamuoju vandeniu;• tualetais ir sanitarinėmis patalpomis;• maistu;• valgymo ir poilsio pertraukų patalpomis;• persirengimo ir džiovinimo patalpomis;• transporto priemonėmis; • ryšio priemonėmis.

darbų vietos savybėsIšsiaiškinkite šiuos dalykus:• Ar darbų vieta pastovi?• Ar darbuotojams dažnai reikia persikelti į kitą vietą?• Ar visi darbuotojai susipažinę su kraštovaizdžiu?• Ar dėl kokių nors kraštovaizdžio ypatumų jis gali

būti pavojingas (uolos, apleisti karjerai, labai nuožulnūs šlaitai, upės, tvenkiniai, ežerai, purvas ir (arba) pasitaikiusios nuošliaužos, raižytas reljefas, šaudymo nuotoliai, stovyklavietės)?

• Ar į darbų vietą lengva patekti?• Ar yra galimai kenksmingų augalų arba pavo-

jingų gyvūnų (tanki augmenija, laukiniai gyvūnai, vabzdžiai, gyvatės ir t. t.)?

.



Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms aptartas 10 skyriuje „pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymas“.

5.3 Organizuokite darbus

Kai kurie darbai sudėtingesni arba pavojingesni už kitus, todėl juos reikia sistemingiau planuoti ir jiems reikia parengti saugos metodo aprašą.

Tokių užduočių pavyzdžiai:

• stogo taisymo darbai;• statybos darbai;• atliekų šalinimas;• gyvulių vežimas;

• kuro rezervuarų pildymas;• miško kelių tiesimas;• stiklinių oranžerijų ir (arba) šiltnamių taisymo darbai;• mašinų ir gaminių vežimas.

Saugos metodo aprašas – tai dokumentas, kuriame išsamiai apibūdinamas darbo atlikimo būdas, taip siekiant užtikrinti, kad jis būtų atliekamas kuo saugiau. Savo saugos metodų aprašus galite rengti šiais tikslais:

• siekdamas paaiškinti darbo atlikimo etapus, seką, nurodyti darbui atlikti reikalingą įrangą arba būtinas atsargumo priemones;

• norėdamas formaliai išdėstyti darbo atlikimo saugos procedūrą ir pateikti ją darbuotojams.

Saugos metodo apraše išsamiai apibūdinama:

• vieta;• laikas;• meteorologinės sąlygos;• įrenginiai ir mašinos;• žmogiškieji ištekliai, mokymas, kompetencija, apribojimai;• darbo ypatumai (darbas po vieną, darbas atskirtose erdvėse

ir t. t.);• reikalingos asmeninės apsaugos priemonės;• ekstremaliųjų situacijų valdymo planavimas;• darbo rizikos vertinimas;• darbo atlikimo etapai.

Atlikęs darbą, galite, atsižvelgdamas į įgytą patirtį, padaryti sau-gos metodo aprašo pataisų arba patobulinti jį. Pataisytas metodo aprašas bus informacijos šaltinis, kuriuo bus galima naudotis panašiomis aplinkybėmis. Šio vadovo pabaigoje, 5.1 priede, rasite parengtą naudoti saugos metodo aprašo formą.

Sudarykite darbo grafiką atsižvelgdamas į šiuos dalykus:• dirbti trukdančias meteorologines sąlygas (pvz.,

ekstremalią temperatūrą, vėjo greitį, matomumą, lietingus ir (arba) audringus orus, saulės radiaciją);

• šviesaus paros meto trukmę ir darbui atlikti tinka-miausią dienos arba nakties metą;

• sezoniškumą (pvz., sodinimo, derliaus nuėmimo, medžioklės sezoną, gyvulių arba laukinių gyvūnų veisimosi ir poravimosi sezoną).

parenkite ekstremaliųjų situacijų valdymo planą:• Kokių ekstremaliųjų situacijų gali pasitaikyti (pvz.,

žmogaus dingimas, sužalojimas, susirgimas, audra, nuošliauža, gaisras)?

• Kaip elgsitės tokiu atveju?• Kaip, susidarius ekstremaliajai situacijai, užtikrin-

site ryšį?• Kaip, susidarius ekstremaliajai situacijai, užtikrin-

site transportavimą ir (arba) evakuaciją?

Saugos metodo aprašas

Veiklos aprašas Parengimo data: …………………….. Rengėjo vardas ir pavardė:………………………

1. dalykai, į kuriuos reikia atsižvelgti planuojant darbądarbo aspektai darbo parametrai pastabos

vietaNurodykite vietą: Arti ar toli? Ar lengva (sunku)

patekti?Ar vietovė yra lygi (nelygi)?

laikas Nurodykite laiką: Ar laiko yra daug (mažai)?

Didelis laiko spaudimas?

meteorologinės sąlygos Apibūdinkite meteorologines

sąlygas:

Karšta (šalta)?

Ekstremalios meteorologinės

sąlygos?

Katastrofos?

reikalingi įrenginiai ir mašinos

Apibūdinkite juos: Nuosavi ar nuomojami?

Ar reikalinga techninė priežiūra?

Ar reikalingas remontas?

žmonės Apibūdinkite žmones: Apibūdinkite žmones:

Ar apmokyti? Ar patyrę?

aap Nurodykite jas: Ar pakankamas

skaičius?

Ar tinkamos naudoti?

Ar žmonės žino, kaip jomis

naudotis?

29

Konkretaus atvejo tyrimasDvylikos miško darbininkų brigada po savaitę trukusių audrų ir liūčių miško gilumoje kirto medžius. Praeitą savaitę jie nedirbo dėl ekstremalių meteorologinių sąlygų, todėl skubėjo atsigriebti už prarastą laiką. Jie pateko po nuošliauža – užgriuvus tonoms purvo ir akmenų, trys iš jų žuvo.

Ką turėjo padaryti miško darbininkai?Jie turėjo atlikti paprastą darbų vietoje gresiančios rizikos vertinimą ir išsiaiškinti:

Kas blogo gali nutikti?• Nuošliaužos;• įstrigę medžiai;• dėl audros nestabili vietovė.

Kokia tikimybė, kad tai atsitiks?didelė, atsižvelgiant į:• ekstremalias meteorologines sąlygas, kurios laikėsi daug dienų;• kraštovaizdžio (teritorijos) ypatumus.

Kokios gali būti pasekmės (sunkumas)?• Susižalojimas, mirtis.

Kokių kontrolės priemonių turėjo būti imtasi, ar jie iš anksto įvertino aplinkybes?Jie turėjo:• įvertinti kraštovaizdžio paviršiaus būklę;• atidėti darbus, kol darbų vieta taps saugi.

Tokiomis aplinkybėmis:• brigados privalo suplanuoti tokių darbų laiką ir parengti nenumatytų atvejų planus, kad labai rizikingose vietovėse nebūtų

dirbama po audros;• miško darbininkai turi būti išmokyti atpažinti nuošliaužos (arba bet kurios kitos gaivalinės nelaimės) grėsmės požymius;

prieš užgriūnant nuošliaužai: - įvyksta pastebimų kraštovaizdžio pokyčių, pvz., šiek tiek pasislenka dirvožemis, juda žemė, įvyksta nedidelių nuošliaužų,

teka vanduo, vis labiau linksta medžiai; - naujose vietose iš žemės gali pradėti trykšti vanduo; - gali būti girdimas dundesys (iš pradžių silpnas, nuošliaužai vis smarkiau slenkant po truputį stiprėjantis); - neįprasti garsai, pvz., gali būti girdimas medžių traškesys.



6 SKYR IUS

Mokymas

mokymas labai svarbus tam, kad jūs ir jūsų darbuotojai įgytų kompetencijos (t. y. kad jūs ir jūsų darbuotojai įgytų tin-kamų žinių, supratimo, įgūdžių ir susidarytų tinkamą požiūrį, taip užtikrindami, kad darbas iš pirmo karto būtų atliktas saugiai ir tinkamai). Jeigu jūs ir jūsų darbų vietoje dirbantys darbuotojai būsite apmokyti ir kompetentingi, jums grės gerokai mažesnė sužalojimo arba nelaimingų atsitikimų tikimybė nei tuo atveju, jeigu dirbtų neapmokyti ir nepatyrę operatoriai.

6.1 Mokymo būdai

Mokymo būdai yra du:

• paskaitos (teorija): jūsų ir (arba) jūsų darbuotojai lanko paskaitas arba pristatymus tam tikra tema; ir• mokymas darbe (praktinis): jums ir (arba) jūsų darbuotojams rodoma, kaip naudotis mašinomis arba

kaip praktiškai atlikti darbą.

6.2 Mokymo poreikiai

Turite pasirūpinti, kad jūs ir jūsų darbuotojai būtų susipažinę su visais darbe kylančiais pavojais ir nusimanytų, kaip juos suvaldyti ir (arba) kaip elgtis kilus pavojui. Toks mokymas gali būti formalus ir neformalus. Mokymas gali būti organizuojamas rengiant trumpus kursus, kuriuos dėstytų išorės konsultantai, arba, jeigu esate kompetentingas mokyti pats, tai galite daryti pats. Pasirinkus ne tokį formalų mokymo būdą, galima darbuotojams surengti trumpas, su tam tikrais aspektais arba darbais susijusias paskaitas (pvz., apie transporto priemonių judėjimo ir greičio valdymą, tvarkos ir švaros darbų vietose užtikrinimą ir t. t.), kurios truktų kelias minutes ir vyktų po pertraukos, prieš grįžtant prie darbo.

Pagal daugelį ES direktyvų reikalaujama rengti specialius moky-mus tam tikrais sveikatos ir saugos klausimais, pvz., krovinių krovimo rankomis, triukšmo, vibracijos, kancerogenų, mutagenų, asbesto temomis.

apmokykite jaunus darbuotojus – jiems paprastai trūksta patirties. Daugybė jaunų ir nepatyrusių darbuotojų yra nukentėję per rimtus ir mirtinus nelaimingus atsitikimus, nes pernelyg entuziastingai norėjo įrodyti, kad sugeba atlikti darbą. Atkreipkite dėmesį į riziką, susijusią su kiekviena darbine veikla, kurią tokiems darbuotojams pavedama vykdyti arba kurią vykdant jie dalyvaus.

Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• Mokymo būdai• Mokymo poreikiai• Vairuotojų pažymėjimai ir

operatorių licencijos• Mokymo dokumentai• Mokymo veiksmingumas• Konkretaus atvejo tyrimas

Neformalus mokymas specifiniais klausimais

.

31

Pamokykite juos, kad niekada nerizikuotų ir, jei kiltų neaiškumų, nedelsdami kreiptųsi į jus arba savo vadovą. patyrusiems ir jau dirbantiems darbuotojams taip pat būtina priminti, ko jie buvo mokomi: pasirūpinkite, kad visiems būtų rengiami reguliarūs mokymai ir kvalifikacijos tobulinimo kursai.

Svarbūs darbuotojų mokymo aspektai:

• prieš pradėdami dirbti darbų vietoje darbuotojai turi būti apmokyti;• turi būti pabrėžta deramos tvarkos užtikrinimo ir darbų vietoje taikomų

taisyklių laikymosi svarba;• turi būti aptartas sunkių krovinių kėlimas;• mokymai turi būti rengiami reguliariais intervalais;• turi būti aptartas darbo įrangos naudojimas;• ar jie darbą atlieka pirmą kartą;• ar nusprendėte taikyti darbų rotacijos sistemą.

Pasirinktus gabius darbuotojus išmokykite šių dalykų:

• naudotis grandininiais arba genėjimo pjūklais;• virinimo metodikos;• naudotis kopėčiomis, laipiojimo įranga, dirbti ant pakeltų platformų, ant stogų

ir apskritai aukštyje;• naudotis mašinomis, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų ir būtų sumažinta kaulų ir raumenų įtampa;• kirsti medžius, įskaitant įstrigusius;• atlikti miško ruošos darbus.

Kad teorinės žinios virstų praktiniais įgūdžiais, bent kartą per metus apmokykite elgtis galimose ekstrema-liosiose situacijose ir surenkite pratybas (10 skyrius „pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymas“): tai parodys, ar darbuotojai arba šeimos nariai suprato, kas jiems pavesta padaryti, ir ar ekstremaliųjų situacijų valdymo planas yra įgyvendinamas ir veiksmingas.

6.3 Pažymėjimai ir (arba) licencijos

Transporto priemonių vairuotojai ir tam tikrų mašinų, pvz., kėlimo įrenginių, operatoriai privalo turėti pažy-mėjimus ir (arba) licencijas. Patikrinkite, ar visi vairuotojai ir operatoriai turi pažymėjimus ir (arba) licencijas, suteikiančias teisę vairuoti atitinkamas transporto priemones arba valdyti atitinkamą įrangą. Patikrinkite, kaip dažnai baigiasi pažymėjimų ir (arba) licencijų galiojimas, ir iš anksto suplanuokite jų atnaujinimą. Gali reikėti patikrinti ir sertifikuoti pasėlių purškiklius (skirtus pesticidams) ir kitą įrangą. Kreipkitės į savo vietos inspekciją. Pasirūpinkite, kad visi sertifikatai būtų parengti patikrinimui.

Jeigu pagal nacionalinės teisės aktus to reikalaujama, su tam tikrų rūšių pesticidais dirbantys darbuotojai turi turėti licencijas. Licencijos išduodamos atsižvelgiant į pesticido pobūdį, jo naudojimo būdą, nuodingumą ir kitas savybes.

Transporto priemonių vairuotojai ir tam tikrų mašinų, pvz., kėlimo įrenginių, operatoriai privalo turėti pažymėjimus ir (arba) licencijas.

Jauni darbuotojai mokomi saugiai naudotis galios

perdavimo įrenginiu



6.4 Mokymo dokumentai

Remiantis gerąja patirtimi, turėti būti sau-gomi šie mokymą įrodantys dokumentai, kad ir koks būtų jų formatas:

• mokymo įstaigos išduotas oficialus mokymo sertifikatas;

• instruktoriaus parašytas patvirtinimo raštas;

• dalyvavimo darbų vietoje surengtuose mokymuose žurnalas su nurodyta tema ir dalyvių parašais.

6.5 Mokymo veiksmingumas

Jeigu darbuotojams mokyti samdote išorės instruktorius arba tiekėjus, pasirūpinkite, kad:

• instruktorius būtų kompetentingas, o mokymo įstaiga – patvirtinta, jeigu to reikia;• iki kurso pabaigos būtų atsakyta į visus klausimus, kurie jums arba jūsų darbuotojams gali kilti; kuo geriau

panaudokite laiką ir pinigus.

Visada pasirūpinkite, kad jūs ir (arba) jūsų darbuotojai gerai suprastų, kas jiems buvo sakoma.

SErtIfIKataSŠiuo dokumentu patvirtinama, kad

ABCsėkmingai baigė mokymo kursus

„Kėlimo įrangos naudojimas“,

vykusius 2008 m. vasario 21 d.

Instruktorius Direktorius

33

pavojuS

Konkretaus atvejo tyrimasŪkininkas išsinuomojo teleskopinį šakinį keltuvą (su operatoriumi), norėdamas ant stogo užkelti plastikinę vandens talpyklą. Kadangi būta griovio, dėl kurio šakinis krautuvas negalėjo privažiuoti prie pastato sienos, šakinį keltuvą teko pastatyti šiek tiek toliau. Šakinis keltuvas galėjo pasiekti reikiamą vietą, bet operatoriui ji nebuvo matoma. Ūkininkas pasisiūlė pats vadovauti operatoriui proceso metu ir, stovėdamas matomoje vietoje, šaukė ir mojavo rankomis rodydamas operatoriui kryptį. Pakeltai talpyklai priartėjus prie antžeminių elektros laidų, išsigandęs ūkininkas pradėjo mostaguoti rankomis bandydamas įspėti operatorių. Deja, operatorius nesuprato ūkininko signalų ir talpykla prisilietė prie elektros laido. Šakinio keltuvo operatorių nutrenkė elektros srovė.

Ką turėjo padaryti ūkininkas?Ūkininkas turėjo atlikti paprastą rizikos vertinimą ir išsiaiškinti:

Kas blogo gali nutikti?• Operatorius gali nesuprasti ūkininko duodamų signalų;

• gali įvykti kontaktas su antžeminėmis elektros linijomis;• šakinis keltuvas gali apsiversti.

Kokia šių nelaimingų atsitikimų tikimybė?didelė, atsižvelgiant į tai, kad:

• buvo sunku privažiuoti prie reikiamos vietos;• šalinio keltuvo operatorius negalėjo matyti talpyklos buvimo vietos;• šakinio keltuvo operatoriui turėjo būti duodami nurodymai rankų gestais;• šakinio keltuvo operatorius ir ūkininkas nesusitarė dėl naudotinų rankomis duodamų signalų; ir• jie anksčiau nebuvo dirbę kartu;• šalia buvo antžeminės elektros linijos.

Kokios gali būti pasekmės (sunkumas)?• Sužalojimas, elektros srovės smūgis, mirtis.

Kokių kontrolės priemonių ūkininkas būtų turėjęs imtis, jeigu būtų iš anksto įvertinęs aplinkybes?Jis būtų turėjęs:• pasirinkti lengviau pasiekiamą vietą vandens talpyklai;• paprašyti, kad šakinio keltuvo tiekėjas parūpintų apmokytą padėjėją, kuris duotų nurodymus šakinio keltuvo

operatoriui;• susitarti su šakinio keltuvo operatoriumi dėl naudotinų rankomis duodamų signalų reikšmės.



7 SKYR IUS

Darbo jėga

Kadangi įmonės pajėgumas labai priklauso nuo jos dar-buotojų, labai svarbu, kad darbuotojai būtų kompetentingi, saugūs, sveiki ir laimingi. Daugelis ūkininkų dirba patys ir pasi-telkia savo sutuoktinius, vaikus ir giminaičius. Kai darbo daug, vieni ūkininkai samdo darbuotojus, atsižvelgdami į poreikius, kiti sudaro ilgesnio termino susitarimus su darbuotojais, tačiau darbuotojų sveikatos ir saugos požiūriu nėra svarbu, ar dirbama dėl giminystės ryšių, ar pagal darbo sutartis.

7.1 Pavojų poveikis darbuotojams

didžiausi pavojai gresia žmonėms, kurie vykdo darbinę veiklą, t. y. jums ir jūsų darbuotojams.

Jeigu pavojų suvaldyti negalima, jūs ir (arba) jūsų darbuotojai gali:

• būti sužaloti per nelaimingą atsitikimą;• susirgti;• tapti neįgalūs;• žūti.

nors ir pats darbuotojas gali būti kaltas dėl nelaimingo atsitikimo, dėl to nemažėja ūkininko pareiga imtis visų įmanomų veiksmų, kad būtų užtikrinta sveika ir saugi aplinka, kol dar neįvyko nelaimingas atsitikimas.

Istoriniai duomenys rodo, kad žemės ūkis yra viena pavojingiausių darbuotojams ūkio šakų Europos Sąjungoje – čia kasmet žūsta 400–500 žmonių.

Darbuotojams poveikį daro:

• ekstremalios meteorologinės sąlygos;• pasikartojantis rankų darbas;• įrenginių ir mašinų valdymas;• kontaktas su biologinėmis medžiagomis;• kontaktas su pavojingosiomis medžiagomis;• nukritimas, suspaudimas ir daug kitų veiksnių.

Pagalvokite, ką galėtumėte padaryti, kad jų darbas būtų sau-gesnis ir sveikesnis. Sveiki ir saugūs darbuotojai padaro daugiau nei pervargę, veikiami streso, sužaloti darbuotojai arba darbuotojai, su kuriais netinkamai elgiamasi.

Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• Pavojų poveikis

darbuotojams• Darbuotojų įtraukimas• Pažeidžiamesni darbuotojai• Infrastruktūra• Papildomos gerovės

užtikrinimo priemonės• Smurtiniai darbuotojų

tarpusavio santykiai• Konkretaus atvejo tyrimas

Įtraukite savo darbuotojus

.

35

7.2 Darbuotojų įtraukimas

Pasirūpinkite, kad jūsų darbuotojai būtų supažindinti su sveikatos ir saugos klausimais bei įvairia jiems gresiančia rizika. Įtraukite savo darbuotojus į pavojų nustatymo ir aprašymo procesą (4 skyrius „rizikos vertinimas“); reguliariai renkite susitikimus su jais ir įsiklausykite į jų problemas, paprašykite, kad jie išsakytų savo nuomonę ir pateiktų pasiūlymų (3 skyrius „Sveikatos apsaugos ir saugos užtikrinimo organizavimas“). Įtraukti darbuotojus privaloma pagal teisės aktus.

7.3 Pažeidžiamesni darbuotojai

7.3.1 Jauniems darbuotojams paprastai trūksta patirties ir jie dažnai elgiasi impulsyviai. Juos būtina mokyti ir atidžiai prižiūrėti, kol taps pakankamai kompetentingi (6 skyrius „mokymas“).

7.3.2 Senyvo amžiaus darbuotojams didesnį neigiamą poveikį daro meteorologinės sąlygos, nuovargis ir stresas. Jų gebėjimus gali riboti amžius arba jie gali sirgti lėtinėmis ligomis. Jų rega, klausa, jėga, refleksai, judėjimo greitis ir netgi jų gamybos našumas gali būti prastesni. Turi būti duodamas jiems tinkamas darbas, taip pat turi būti atidžiai stebima ir valdoma jiems gresianti rizika, būtina dažnai atlikti jų sveikatos tyrimus (8 skyrius „Sveikatos vadyba“).

7.3.3 Šeimos nariai gali norėti padėti arba jų pagalba gali būti tiesiog būtina, tačiau paves-dami kiekvieną darbą privalote įvertinti jų kompetenciją, nes jie gali būti dar neįgudę ir jiems gali grėsti didesnė rizika.

7.3.4 Nėščios darbuotojos gali būti pasitelkiamos tik įvertinus, kokią darbinę veiklą gali saugiai vykdyti nepatirdamos persileidimo arba kitokių komplikacijų, gresiančių motinai arba vaisiui, rizikos.

7.3.5 Neįgaliems darbuotojams darbas turėtų būti pavedamas atsižvelgiant į jų gebėjimus. Atsižvelgiant į tokių asmenų poreikius ir gebėjimus, gali reikėti įvertinti ir daugiau aspektų.

7.3.6 Vaikų darbu naudotis draudžiama (11 skyrius „vaikai“). Jeigu ūkininkų šeimai pri-klausantys vaikai padeda savo tėvams atlikti darbus, būtina įvertinti susijusius pavojus ir riziką, prireikus paaiškinti juos vaikams ir valdyti, kad nė vienam vaikui negrėstų nepriimtina rizika.

7.3.7 Darbuotojams migrantams dažnai reikia skirti papildomai dėmesio.

• Kalbant skirtingomis kalbomis gali būti susiduriama su bendravimo sunkumais, dėl to gali kilti klaidingo aiškinimo problemų, nesusipratimų ir (arba) nelaimingų atsitikimų, žmonės gali susirgti ar netgi žūti. Jeigu yra kitakalbių, svarbiausią saugos ir sveikatos informaciją ir instrukcijas turite išversti į tą kalbą, kuria kalba darbą atliekantys žmonės. Be to, galite surengti su darbu susijusį praktinį demonstravimą, pasinaudoti animacinėmis priemonėmis, paveikslais, pasitelkti paprastas komandas ir ženklų kalbą. Neduokite sudėtingų nurodymų, o kai darbuotojai ko nors nesupranta, nešaukite ir nerodykite pykčio ar nepasitenkinimo.

• Kultūriniai skirtumai: pasistenkite išmokti tam tikrų esminių dalykų, susijusių su jūsų dar-buotojų kultūriniais ypatumais, – taip galbūt išvengsite nemalonių netikėtumų ir nesusipratimų. Kai kuriose kultūrose daug reikšmės turi maisto ir gėrimų vartojimo papročiai. Kai kuriems asmenims tam tikri gestai gali pasirodyti agresyvūs.

• Darbuotojams gali daug reikšmės turėti religija arba gali būti, kad jie turės jai skirti daug dėmesio, todėl pasistenkite sudaryti galimybes patenkini su religija susijusius poreikius.

Dažnai darbuotojai gali pasiūlyti veiksmingų praktinių sprendimų, kaip šalinti darbo vietoje gresiančius pavojus



Kartais darbuotojai migrantai gali apsigyventi darbų vietoje ir su savimi atsivežti savo šeimas. turite parūpinti šioms šeimoms tinkamas gyvenamąsias patalpas, švaraus geriamojo vandens ir pasirūpinti jų sveikatos priežiūra. Privalote įvertinti saugos ir sveikatos riziką, kuri gali joms grėsti, ir užtikrinti, kad rizika būtų valdoma. Jeigu jūsų darbuotojai bus tikri, kad jų šeimos yra saugios ir kad jomis tinkamai pasirūpinta, jie bus labiau linkę bendradarbiauti su jumis ir laikytis nurodymų, susijusių su sveikatos ir saugos reikalavimais.

7.4 Infrastruktūra

Darbuotojams būtinai įrenkite tinkamus tualetus ir sanitarines patalpas. Šiuo tikslu reikėtų pasirūpinti:

• švariais tualetais;• šaltu ir karštu vandeniu;• muilu ir vienkartiniais popieriniais rankšluosčiais (arba atitinkamomis priemonėmis), kad būtų galima

nusiplauti ir nusišluostyti rankas;• jeigu reikia – dušais ir persirengimo patalpomis;• jeigu jums dirba abiejų lyčių atstovai, įrenkite atskiras patalpas vyrams ir moterims.

7.5 Papildomos gerovės užtikrinimo priemonės

Prireikus pasirūpinkite, kad darbuotojai galėtų tinkamai palaikyti ryšį su savo šeimomis, ypač jei šeima yra toli ir nėra galimybės dažnai ją lankyti.

• Informacija, instrukcijos, mokymas ir reikiama priežiūra turi būti suprantami.

• Prireikus pasirūpinkite medicinine priežiūra.• Nemokamai suteikite reikiamas asmenines apsaugos prie-

mones (9 skyrius „asmeninės apsaugos priemonės“).• Pateikite visą reikiamą informaciją, susijusią su konkre-

čiais atliktinais darbais.• Jeigu darbuotojai gyvena darbų vietoje, pasirūpinkite

tinkamomis pramogomis (pvz., palydovine televizija).• Skirkite pakankamai laiko poilsiui ir įvertinkite tai, kad

darbuotojai gali būti pavargę (dėl nuovargio gali padidėti nelaimingų atsitikimų rizika).• Paisykite darbuotojų poreikių – pasikalbėkite su jais ir niekada neignoruokite jiems rūpimų klausimų.• Prireikus paprašykite, kad darbuotojai išsakytų savo nuomonę (3 skyrius „Sveikatos apsaugos ir saugos

užtikrinimo organizavimas“).

7.6 Smurtiniai darbuotojų tarpusavio santykiai

Taip pat reikėtų žinoti, kad tarp darbuotojų gali pasitaikyti smurto atvejų. Pasitaiko, kad darbuotojai įsitraukia į muštynes, yra kaltinami grasinimais, seksualiniu priekabiavimu, žaginimu arba užpuolimu. Pasistenkite gerai pažinti savo darbuotojus. Aptarkite jiems rūpimus klausimus arba problemas. Taip sužinosite apie darbuotojų tarpusavio konfliktus arba asmenybių skirtumus ir galėsite išvengti konfliktų virtimo smurtu. jūsų asmeninis elgesys, požiūris ir priežiūros lygis taip pat gali turėti įtakos darbuotojų elgesiui.

37

Konkretaus atvejo tyrimasKiaulių fermos darbininkui buvo pavesta išvalyti pašarų silosines, kad kitą dieną jas būtų galima vėl pripildyti. Buvo numatyta, kad darbininkas darbą atliks kartu su kitu darbininku. Bendradarbiui susirgus, darbininkas nusprendė darbą atlikti vienas. Leisdamasis į silosinę, jis griuvo ir atsitrenkė galva į silosinės sieną: po septy-nių valandų jis buvo rastas negyvas.

Ką turėjo padaryti ūkininkas?Jis turėjo atlikti paprastą rizikos vertinimą ir išsiaiškinti:

Kas blogo gali nutikti?• Darbuotojas gali žūti dirbdamas silosinėje;• darbuotojas gali įstrigti silosinėje ir nesulaukti pagalbos;• darbuotojas gali nukristi iš aukščio.

Kokia tikimybė, kad tai atsitiks?didelė, atsižvelgiant į tai, kad:• darbuotojas dirbo vienas.

Kokios gali būti pasekmės (sunkumas)?• Susižalojimas, koma, mirtis.

Kokių kontrolės priemonių ūkininkas būtų turėjęs imtis, jeigu būtų iš anksto įvertinęs aplinkybes?Jis būtų turėjęs:• susirgusį darbuotoją pakeisti kitu;• pateikti darbuotojams saugos metodo aprašą;• reguliariai tikrinti, kaip sekasi dirbti.



8 SKYR IUS

Sveikatos vadyba

Kalbant apie sveikatą ir saugą, paprastai daugiau dėmesio skiriama saugai, o sveikatai gresiančios rizikos dažnai paisoma mažiau. Paprastai taip yra dėl to, kad, skiriant nepakankamai dėmesio atsargumo priemonėms, gali įvykti nelaimingų atsitikimų, dėl kurių asmuo gali būti iš karto sužalotas arba netekti gyvybės, o sveikatos problemų atsiranda pamažu ir iš pradžių jos gali būti sunkiai pastebimos. Vykdant darbinę veiklą kylančias sveikatos problemas reikėtų laikyti lėtiniais nelaimingais atsitikimais, kurie dažnai sukelia sunkius, o kartais net ir sunkesnius padarinius nei daugelis įprastų nelaimingų atsitikimų.

8.1 Sveikatos problemos

Sveikatos problemoms paprastai būdinga tai, kad:

• jos atsiranda pamažu;• jas sunku nustatyti;• jos ilgai trunka;• sunku nustatyti jų priežastį;• dažnai jos oficialiai nediagnozuojamos.

Ūkių darbuotojų sveikatai riziką gali kelti:

• per didelė įtampa;• zoonotinės ligos;• alergijos;• raumenų ir kaulų sistemos įtampa;• ekstremalių meteorologinių sąlygų poveikis;• kontaktas su žeme, augalais, gyvūnais, biologinėmis

medžiagomis (odos ligos), gyvuliais.

8.2 Sveikatos priežiūra

darbuotojų sveikatos priežiūra yra reglamentuojama. Tai reiškia, kad, jeigu to reikalaujama pagal teisės aktus, dar-buotoją iš anksto nustatytais intervalais darbdavio sąskaita privalo apžiūrėti gydytojas. Šios apžiūros tikslas – nustatyti, ar su darbu susijusi veikla sukelia darbuotojui kokių nors sveikatos problemų arba jas sunkina. Tikrinant darbuo-tojo sveikatą, tiriamas poveikis, kuris gali būti padarytas

Ūkių darbuotojai dažnai patiria fizinį krūvį, kuris yra pavojingas sveikatai arba sukelia nereikalingą

nuovargį.

Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• Poveikis sveikatai• Sveikatos priežiūra• Zoonotinės ligos• Alergijos• Skiepijimas• Priežiūra• Astma• Raumenų ir kaulų sistemos

sutrikimai• Klimato poveikis sveikatai• Odos ligos• Pirmoji pagalba• Pranešimai apie sveikatą ir

su ja susijusius nelaimin-gus atsitikimus

• Konkretaus atvejo tyrimas

.

39

atsižvelgiant į darbuotojui pavestą darbą. Be to, sveikatos priežiūra padeda nustatyti, ar darbuotojas yra pajėgus dirbti jam pavestą darbą. Pavyzdžiui, astma sergančiam darbuotojui neturėtų būti pavedama krauti šieno arba gyvulių pašarų, o širdies ir kraujagyslių problemų arba rimtų regos sutrikimų turintis darbuotojas neturėtų būti skiriamas vairuotoju.

Sveikatos priežiūra turi būti aktyvi. Ji padeda nustatyti su darbu susijusias problemas, kol dar nepadaryta didelė žala darbuotojui. Apie bet kokias su darbu susijusias problemas turėtų būti nedelsiant pranešama gydytojui ir turėtų būti imamasi atitinkamų veiksmų.

Ji padeda nustatyti su darbu susijusias problemas, kol dar nepadaryta didelė žala darbuotojui. Apie bet kokias su darbu susijusias problemas turėtų būti nedelsiant pranešama gydytojui ir turėtų būti imamasi atitinkamų veiksmų.

8.3 Zoonotinės ligos

jeigu žmonės dirba su gyvuliais, visada gresia rizika užsikrėsti zoonotine liga. Nors žmonės užsikrečia ne visomis gyvulių ligomis, vis dėlto daugeliu ligų galima užsikrėsti, žr. zoonotinių ligų lentelę, pateiktą 6.1 priede.

Užsikrėtimo riziką galite sumažinti gerindamas ūkininkavimo praktiką, užti-krindamas veiksmingą vėdinimą, numatydamas dažną gyvulių skiepijimą, izoliuodamas sergančius gyvulius ir užtikrindamas deramą asmens higieną.

Jeigu įtariate, kad užsikrėtėte zoonotine liga, nedelsdamas kreipkitės į gydytoją.

8.4 Alergijos

Vabzdžių įgėlimai ir roplių įkandimai gali sukelti įvairias alergines reakcijas – nuo nedidelių patinimų iki anafilaksinio šoko ir mirties. Žmonės dažnai nežino, kam yra alergiški nuo gimimo arba kam tapo alergiški kokiu nors gyvenimo etapu. Jeigu patyrėte alerginę reakciją, net jeigu pasekmės menkos, kreipkitės į gydytoją – jis jums patars, kaip gydytis ir ar jums reikėtų atlikti papildomus alergijos tyrimus.

Deja, ne visas alergijas galima iš anksto nustatyti atliekant tyrimus, taigi niekada negalite būti tikras dėl savo kūno reakcijos į įgėlimą arba įkandimą, net jeigu jų būta ir anksčiau.

Jeigu įgėlimą arba įkandimą būtina gydyti, svarbu, kad gydytojas arba seselė žinotų, koks vabzdys įgėlė ar koks roplys įkando, kad galėtų skirti tinkamą priešnuodį. Be to, turite žinoti, kad priešnuodis nukentėjusiajam turi būti suleidžiamas per tam tikrą laiką. Daugiau gali patarti jūsų gydytojas.

Daugelis gyvačių nenuodingos, tačiau būtų naudinga mokėti atpažinti nuodingus savo regiono gyvūnus.

Įkvėpus, prarijus pesticidų ar apskritai pavojingųjų medžiagų arba patekus joms į organizmą per odą gali būti sukelta alergija, anafilaksinis šokas ar netgi mirtis. Simptomai gali būti lengvi arba sunkūs. Jie gali būti trumpalaikiai arba sveikata gali blogėti pamažu, bet ilgainiui tapti labai prasta.

Dirbant su tam tikromis cheminėmis medžiagomis būtina užtikrinti medicininę darbuotojo priežiūrą.

Bitės įgėlimas gali sukelti sunkių padarinių asmeniui, kuris yra

alergiškas vabzdžiams



8.5 Skiepijimas

Jeigu dar nesate paskiepytas nuo stabligės, hepatito arba kokia nors kita vakcina, galinčia jus apsaugoti nuo užsikrėtimo potencialiai gyvybei pavojinga liga, pasitarkite su savo gydytoju.

8.6 Klausos, regos, širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimai

Jeigu dėl darbo pobūdžio (pvz., pjaunant grandininiu pjūklu, eksploatuojant transporto priemones arba mašinas) kyla stiprus triukšmas ir labai didelė vibracija, juos būtina kuo labiau sumažinti, stebėti ir specialisto nustatytu dažnumu vertinti galimą poveikį sveikatai. Turėtumėte kreiptis į savo nacionalinę instituciją ir sužinoti didžiausią leidžiamą poveikio trukmę ir poveikio ribines vertes. Vertindamas triukšmo ir vibracijos poveikį, atsižvelkite į šiuos kriterijus:

• intensyvumą;• (emisijos) dažnumą;• poveikio trukmę (nuolatinis ar fragmentiškas);• šaltinio artumą;• bendrą kelių šaltinių poveikį.

Šnabždesys 30 dB Patalpose naudojama kirpimo mašinėlė sukelia apie 80 dB triukšmą, keturratis, traktorius arba derliaus nuėmimo mašina – 85 dB, spiralinis grąžtas – 95 dB, laistymo siurblys – 100 dB, grandininis pjūklas – 110 dB triukšmą.

Svarbu atlikti akių patikras ir širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimus, ypač jei esate mašinos operatorius, vairuotojas arba dirbate aukštyje. Rega paprastai prastėja pamažu, o regos pablogėjimas paprastai nepakankamai įvertinamas.

Įprasta kalba 60-70 dBTelefono rinkiklio signalas 80 dBMiesto eismo triukšmas automobilyje 85 dBPožeminis traukinys 95 dB

Lygis, kurį viršijus dažnas arba ilgalaikis poveikis gali sukelti nuolatinį klausos pablogėjimą 85 dBMotociklas 100 dBVariklinis pjūklas 110 dBRoko koncertas 115 dB

Pradedama jausti skausmą 125 dBPneumatinis kniedijimo prietaisas 125 dBReaktyvinis variklis 140 dB

Apkurstama 180 dB

8.7 Astma

Astma sergantys darbuotojai turėti vengti dirbti:

• su šienu, pašarais, sėklomis, žiedais;• su naminiais paukščiais;• dulkėtoje aplinkoje;• esant labai šiltiems ir saulėtiems orams;• vietose, kuriose juntamas stiprus kvapas;• silosinėse ir kitose atskirtose erdvėse.

Visada po ranka turėkite savo vaistus

Prevencija geriau nei gydymas

41

8.8 Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai

Dėl mėginimo pasiekti skinamus vaisius, lankstymosi sodinant, ravint ir renkant žemaūgių augalų vaisius, sunkių krovinių kilnojimo ir nešiojimo, mašinų valdymo, ilgo vairavimo, įvairių darbų, kuriuos dirbant reikia traukti ir stumti, ūkininkai arba ūkių darbuotojai beveik visada patiria įvairių raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, įskaitant apatinės nugaros dalies skausmą, stuburo, kojų, rankų, pečių ir kaklo patempimus.

Pavyzdžiui, tabako rinkėjams, nuolat judinantiems riešus rankomis renkant tabako lapus, atsiranda riešų problemų; jų taip pat kyla pienininkystės ūkiuose dirbantiems žmonėms, kurių riešai labai daug juda, net jeigu pienas melžiamas mechaninėmis priemonėmis.

Keliant krovinius rankomis reikia atsižvelgti į daugybę dalykų.

• Prieš keldamas sunkų krovinį išsiaiškinkite jo svorį.• Atsižvelgdamas į krovinio svorį, formą ir pakuotę įvertinkite, ar įstengsite jį pakelti, ar jums reikės

apmokyto darbuotojo pagalbos arba pagalbinių mechaninių priemonių.• Prieš keldamas kokį nors krovinį pirmiausia nuspręskite, kur norite jį perkelti ir kaip saugiai tai

padaryti.• Jeigu įmanoma, pasirūpinkite darbinėmis pakylomis, kurios padėtų pakelti, pakrauti arba pastatyti

sunkius krovinius.• Jeigu įmanoma, naudokitės mechaninėmis sistemomis (pvz., keldamas sunkius krovinius, naudokitės

rankiniais ir kitokiais vežimėliais, teleskopiniais krautuvais arba traktoriais).• Jeigu įmanoma, naudokitės traukiamomis sistemomis.• Apskritai mažinkite kėlimo poreikį dirbant.• Jeigu atliekant darbą kėlimo išvengti negalima, išmokykite darbuotojus tinkamų sunkių krovinių

kėlimo ir nešimo metodų ir tinkamos laikysenos.• Vilkėkite tinkamą aprangą, kad keliamus daiktus galėtumėte laikyti kuo arčiau savęs (pvz.,

kombinezonus).• niekada nemėginkite kelti daiktų, sveriančių daugiau, nei pajėgiate pakelti.

Keldamas sunkius krovinius:

• ištieskite nugarą ir sulenkite kelius;• svorio jėgą perkelkite ant kojų;• krovinį neškite laikydamas jį kuo arčiau kūno;• krovinį kuo tolygiau paskirstykite abiem rankoms;• jeigu krovinio tekstūra yra šiurkšti, mūvėkite apsaugines pirštines;• jeigu įmanoma, krovinį stumkite arba traukite, o ne kelkite;• paprastai lengviau pakelti rankenas turinčius sunkius krovinius;• sunkų krovinį lengviausia pakelti prispaustą rankos zonoje tarp alkūnės ir

peties;• paprašykite, kad sunkesnius krovinius padėtų pernešti apmokytas bendra-

darbis, ir paskirstykite krovinį tarpusavyje;• jeigu įmanoma, didelius krovinius padalykite į mažesnius;• darykite trumpas pertraukėles.

Rankomis keliant sunkius krovinius galima smarkiai

susižaloti nugarą, pečius ir kaklą

Keldamas sunkius krovinius naudokitės kėlimo įrangaEurostato duomenimis, žemės ūkis yra

ūkio šaka, kurioje patiriama daugiausia su darbu susijusių raumenų ir kaulų sistemos problemų



8.9 Klimato poveikis sveikatai

Ekstremalios meteorologinės sąlygos dirbant lauke gali sukelti tokius padarinius: hipotermiją, nušalimą, saulės smūgį, šilumos smūgį, dehidrataciją ir odos vėžį.

Ką galite padaryti?

• Sudarykite tokį darbo grafiką, kad būtų užtikrintos geriausios darbo sąlygos.

• tinkamai apsirenkite atsižvelgdami į meteorologines sąlygas.

• Jeigu karšta ir saulėta, užsidėkite skrybėlę, saulės akinius, naudokitės apsaugos nuo nudegimo priemonėmis, gerkite vandenį ir ilsėkitės šešėlyje.

• Jeigu šalta ir drėgna, šiltai apsirenkite, vilkėkite neperšlampamą kombinezoną, išsimaudykite šiltoje vonioje ir baigęs darbą nedelsdamas persirenkite.

• Planuokite darbus taip, kad būtų kuo labiau sumažintas ekstremalių meteorologinių sąlygų poveikis.

• • Atidėkitedarbus, kurie esant nepalan-kioms meteorologinėms sąlygoms gali jums kelti riziką.

8.10 Odos ligos

žemės ūkyje ir miškininkystėje odos infekcijos yra labai dažnos. Dėl nuolatinio kontakto su biologinėmis medžiagomis, dirvožemiu, augalais, pesticidais, trąšomis, atliekomis, gyvūnais, mėšlu ir mediena gali būti patiriamos infekcijos, atsirasti patinimų, randų, išsivystyti grybelinės ligos. Kuo geriau apsaugokite savo rankas pirštinėmis, o atsiradus ilgalaikių odos problemų, apsilankykite pas gydytoją.

Daugelio zoonotinių ligų, pvz., juodligės, galvos grybelio ir infekcinio pustulinio dermatito, priežastis yra odos užkrėtimas.

8.11 Pirmoji pagalba

darbų vietoje visada turėkite tinkamą pirmosios pagalbos priemonių rinkinį ir pasirūpinkite, kad jis būtų lengvai pasiekiamas. Vaistininkai siūlo paruoštus naudoti rinkinius ir gali jums pateikti į jį įeinančių būtinųjų priemonių sąrašą, jeigu pagal teisės aktus keliami tokie reikalavimai.

Būtų labai naudinga jums arba kitam šeimos nariui ar darbuotojui išeiti pirmosios pagalbos teikimo kursą, kad prireikus mokėtumėte suteikti skubią pagalbą.

Turėkite toliau išvardytų tarnybų telefono numerių sąrašą:

• pagalbos tarnybos – 112;• artimiausios ligoninės;• savo gydytojo;• apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro.

Rankomis lapus renkantys tabako rinkėjai dėl nuolatinio kontakto su dirvožemiu, pesticidais, trąšomis ir nikotinu patiria odos

infekcijas

43

Konkretaus atvejo tyrimasA. J. daug metų dirbo bulvių ūkio savininkui. Jos darbas buvo kasti bulves, dėti jas į dėžes ir dėžes krauti į sunkvežimius. Šį darbą ji dirbo 15 metų. Dabar ji turi stuburo problemų ir reikalauja, kad jos buvęs darbdavys sumokėtų jai kompensaciją už šį sveikatos sutrikimą.

Ką turėjo padaryti ūkininkas?Ūkininkas turėjo atlikti paprastą bulvių kasimo darbų rizikos vertinimą ir išsiaiškinti:

Kas blogo gali nutikti?• Lėtinės stuburo, raumenų ir nugaros problemos.

Kokia tikimybė, kad tai atsitiks?didelė, atsižvelgiant į:• sunkių krovinių kilnojimą ir krovimą;• daugkartinį lankstymąsi;• nepatogią laikyseną;• ilgą darbo laiką.

Kokios gali būti pasekmės (sunkumas)?• Lėtinės stuburo, raumenų ir nugaros problemos.

Jeigu ūkininkas būtų iš anksto įvertinęs aplinkybes, kokių kontrolės priemonių būtų turėjęs imtis?Jis būtų turėjęs:• kuo labiau automatizuoti procesą;• jeigu darbuotojams reikia kilnoti dėžes, – pasirūpinti, kad jos būtų ergonomiškos;• užtikrinti, kad iš darbo sistemos būtų pašalinti kėlimo ir sukiojimosi judesiai;• įvertinti kiekvieno darbuotojo gebėjimus ir tinkamumą;• pasirūpinti tinkamomis pertraukomis ir poilsio laiku;• pasirūpinti, kad jo darbuotojai būtų išmokyti tinkamos kėlimo metodikos, taikytinos atliekant šį darbą;• užtikrinti, kad žmonių keliami kroviniai ir darbo valandos neviršytų jų pajėgumo;• pasirūpinti sveikatos priežiūra: reikėjo periodiškai tikrinti darbuotojų sveikatą.



9 SKYR IUS

Asmeninės apsaugos priemonės

Svarstant atsargumo priemones, taikytinas norint apsaugoti sveikatą ir užtikrinti saugą, reikėtų turėti galvoje, kad asmeninės apsaugos priemonės (aap) yra paskutinė išeitis ir kad galimybė jas naudoti turėtų būti svarstoma tik išmėginus visas kitas rizikos valdymo priemones. Taip yra dėl to, kad asmeninėmis apsaugos priemonėmis tik užtikrinama asmens apsauga, tačiau neužkertamas kelias nelaimingam atsitikimui. Ypač pabrėžtina, kad dažnai asmeninėmis apsaugos priemonėmis tik iš dalies sumažinamas pasekmių sunkumas.

9.1 AAP parinkimas

parinkdami aap privalote apsvarstyti toliau nurodytus dalykus.

• Kokio darbo norite imtis?• Nuo kokių pavojų jums reikia apsisaugoti?• Kokias kūno dalis mėginate apsaugoti?• Kokios turi būti AAP specifikacijos (surašykite jas)?• Kas naudos AAP (pasirūpinkite, kad AAP būtų tinkamos

ir pritaikytos naudotojams, t. y. tinkamo tipo ir dydžio)?

Prieš pirkdamas aap patikrinkite, ar jos atitinka jūsų nustatytas specifikacijas.

Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• AAP parinkimas• AAP naudojimas ir priežiūra• Ūkiuose naudojamos AAP• Kitos aprangos rūšys• Konkretaus atvejo tyrimas

Svarbu, kad naudojamos AAP būtų tinkamos konkrečiam darbui, kurį reikia atlikti

pavyzdžiui, jeigu darbas yra pesticidų purškimas ant obelų naudojant nešiojamą purškalų indą (dažnai vadinamą kuprininiu purkštuvu), gresia tokie pavojai:

• ruošiamo, maišomo arba plaunamo pesticido taškymasis arba laistymasis;

• patekimas ant odos arba į akis;• pesticido įkvėpimas arba prarijimas purškiant;• rankų darbas ir krintantys objektai.

AAP specifikacijos:• tinka naudoti lanksčias PVC pirštines be pamušalo: odinės arba

drobinės pirštinės nėra tinkamos, nes jos labai pralaidžios, o vienkartinės pirštinės tinka tik tam tikriems darbams atlikti;

• ilgaauliai PVC batai plienu kaustyta nosimi yra tinkami norint apsisaugoti nuo apipylimo ir krintančių objektų;

• rekomenduojama geriau naudoti visą veidą dengiantį skydelį, o ne akinius, nes šie apsaugo tik akis;

• galvai apsaugoti gali būti naudojama skalbiama plačiakraštė skrybėlė.

Be to, pasirūpinkite, kad:• būtų naudojama tinkamo dydžio priemonė;• būtų susisiekta su gamintoju arba vietos tiekėju siekiant

užtikrinti, kad būtų įsigyta tik tinkamos specifikacijos AAP;• atidarant kokį nors pesticidų indą būtų naudojamos visos AAP

ir kad visi tinkamų AAP nenaudojantys asmenys pasitrauktų iš nustatytos pavojingos zonos.

.

45

9.2 AAP naudojimas ir priežiūra

Asmeninės apsaugos priemonės jų naudotoją apsaugos nuo pavojaus, jeigu bus laikomasi toliau nurodytų taisyklių.

• AAP turi būti tinkamos darbui, kurį ketinama atlikti.

pavyzdžiui, jeigu perkate apsauginius batus, apgalvokite visus darbus, kurie bus atliekami avint šiuos batus.

Cheminių medžiagų purškimas• Bato nosies apsauga• Neslidus padas• Nepramušamas tarppadis• Atsparumas trinčiai ir įpjovimams• Atsparumas cheminėms medžiagoms (degalams, alyvoms, tepalams, tirpikliams, silpnoms ir skiestoms

rūgštims, fitosanitarijos gaminiams)

Techninės priežiūros darbai• ABG bato nosis• Neslidus padas• Dilimui atsparus aulas• Orui pralaidus pamušalas• Angos pade, kad koja būtų vėdinama ir neprakaituotų

Virinimas • Nepralaidūs vandeniui• Neslidus padas• Atsparūs kibirkštims• Angliavandeniliams ir kontaktiniam karščiui atsparus guminis padas• Greitai atsegama sagtis

Darbas labai šaltose vietose• Koją izoliuojantis pamušalas• Pralaidūs orui• Neslidus padas• Šalčiui nepralaidus padas• Atsparūs labai dideliam šalčiui (– 40 °C), pagaminti iš poliuretano ir azoto junginio• Lengvi• Plieninis vidpadis• Nemetalinė bato nosis• Smūgių sugėrimas

pavyzdžiui, pagalvokite, kokias aap turėtumėte naudoti, kai pjaudami medieną naudojatės grandininiu pjūklu.

• šalmas su integruotu visą veidą dengiančiu skydeliu ir apsauginėmis ausinėmis, skirtomis apsaugoti nuo atatrankos, krintančių šakų, lekiančių skiedrų ir žvyro, nuo triukšmo.

• Įpjovimams atsparūs apsauginiai antblauzdžiai, pagaminti iš specialios medžiagos (atsižvelgiant į didžiausio grandinės greičio klasifikaciją).

• naudojant grandininį pjūklą mūvimos pirštinės, pagamintos iš įpjovimams atsparios medžiagos.

• naudojant grandininį pjūklą avimi auliniai batai, pagaminti iš įpjovimams grandininiu pjūklu atsparios medžiagos, su plienine bato nosies apsauga.



Pasirūpinkite, kad:

• ant visų AAP būtų ženklas CE;• būtų laikomasi gamintojo instrukcijų;• visos naudojamos AAP būtų tinkamo naudotojui dydžio ir (arba)

pritaikytos naudotojui;• AAP būtų naudojamos tiek laiko, kiek nurodė gamintojas;• AAP būtų tinkamai valomos ir prižiūrimos;• naudotojas būtų išmokytas naudotis tinkamomis AAP;• nebūtų pasibaigęs AAP galiojimo terminas (net ir šalmai bei akiniai

turi savo galiojimo laiką);• AAP nebūtų naudojamos pagal kitokią paskirtį, nei nurodė gamintojas;• AAP nebūtų naudojamos kartu su kitomis, nederančiomis, AAP.

visada kreipkitės patarimo į savo vietos tiekėją, gamintoją arba specialistą. nemėginkite įsigyti aap prekybos vietose, kuriose neteikiami spe-cialistų patarimai.

aap paprastai yra skirtos vienam naudotojui, nes jos parenkamos atsižvelgiant į konkretaus asmens dydį, patogumo jausmą ir kitus ypatumus. Jeigu numatoma, kad AAP naudos ir kiti asmenys, jas iš pradžių būtina išvalyti ir dezinfekuoti. Svarbu, kad darbuotojai mokėtų rūpintis savo aap, jas prižiūrėti ir saugoti, taip užtikrindami tolesnį jų veiksmingumą.

darbdavys privalo nemokamai parūpinti darbuotojui aap. Parinkdamas AAP, darbdavys privalo įtraukti į šį procesą darbuotojus ir registruoti, kokios AAP buvo pasirinktos. Darbdavys privalo išmokyti darbuotoją saugiai naudotis AAP ir duoti atitinkamus nurodymus dėl saugaus naudojimo.

apskritai aap neturėtų būti naudojamos ne darbo tikslais: būtų geriausiai, jeigu aap būtų laikomos darbų vietoje įrengtose užrakinamose spintelėse ir darbuotojams nebūtų leidžiama savo AAP neštis namo. Jeigu darbuotojams leidžiama savo AAP parsinešti namo, gali būti reikalaujama, kad jie padengtų dalį su AAP susijusių išlaidų. Dažnai keičiantys vietą žmonės, pvz., miško darbininkai, AAP paprastai laiko savo transporto priemonėse.

9.3 Dažniausiai naudojamos AAP

Toliau nurodytos dažnai naudojamos asmeninės apsaugos priemonės.

• pirštinės, skirtos rankoms apsaugoti nuo kontakto su pavojingosiomis medžiagomis, karštais arba šaltais pavir-šiais, geluonimis, šiurkščia tekstūra arba aštriais įrankiais.

• vienkartinės pirštinės, skirtos naudoti gydant sergan-čius gyvulius arba padedant gimdyti.

• apsauginiai batai arba auliniai batai, atsižvelgiant į jų savybes, skirti apsaugoti nuo medžiagų užkritimo, gyvulių užlipimo, gyvačių įkandimo, piktžolių, slidžių paviršių, statinių elektros krūvių, aštrių daiktų įdūrimo, vandens prasiskverbimo.

• akiniai, skirti akims apsaugoti nuo judančių dalelių, dūmų arba garų ravint, virinant, pjaunant, dirbant dirbtuvėse arba tokiomis sąlygomis, kuriomis gali užtikšti alyvos.

• ausų kamštukai ir apsauginės ausinės, skirti jūsų klausai apsaugoti nuo didelio triukšmo, kurį skleidžia kokie nors įrenginiai, pvz., grandininiai pjūklai, arba gyvuliai, pvz., patalpose laikomos kiaulės.

Apsauginiai batai su plienine bato nosies apsauga, saugančia pėdą nuo sužalojimo

47

• veido apsauga, privaloma naudoti atliekant virinimo darbus: ji akis, nosį ir burną saugo nuo dūmų, karščio ir atitrūkusių metalo dalelių.

• veido apsauga, naudotina maišant, purškiant arba tepant chemines medžiagas arba tirpiklius, taip pat šlifuojant metalą ir pjaunant medieną.

• šalmai, skirti apsisaugoti nuo sužalojimų, kurie gali būti patirti užkritus kokiam nors daiktui.• Kvėpavimo aparatai, skirti naudoti dirbant atskirtose erdvėse, pvz., silosinėse.• Saugos diržai, naudotini dirbant aukštyje. Tačiau saugos diržas naudingas tik tada, jeigu yra pritvirti-

namas prie tokios vietos, kuri gali atlaikyti darbuotojo svorį, taip išgelbėdama jį nuo vertikalaus kritimo, taip pat nuo šoninių smūgių. Niekada nenaudokite saugos diržo, jeigu dirbate vienas. Atminkite: jeigu pakibsite ir negalėsite nusileisti, galite žūti. Turite būti išgelbėtas ne daugiau kaip per 30 minučių, todėl asmenims, kurie naudojasi saugos diržais, visada turėkite parengę ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Pakibimo trauma, dar vadinama pakibimo ant diržo sindromu, yra padarinys, pasireiškiantis tada, kai žmogaus kūnas kurį laiką nejudamai laikomas stačioje padėtyje (pvz., kai žmogus įstringa saugos dirže). Tokiais atvejais asmeniui nualpus, bet išlikus vertikalioje padėtyje, iškyla pavojus, kad jis mirs smegenims negavus reikiamo deguonies kiekio.

• norint apsisaugoti nuo cheminių medžiagų dėvima apsauginė apranga turi būti pritaikyta atsižvelgiant į darbuotojo purškiamų, kraunamų arba naudojamų cheminių produktų pobūdį (žr. gamintojo arba tiekėjo pateiktą saugos duomenų lapą).

9.4 Apranga

aprangos elementai asmeninėmis apsaugos priemonėmis laikomi tik tada, jeigu jie sukurti, išbandyti ir patvirtinti kaip apsaugos nuo iš anksto nustatytų pavojų priemonės.

Pavyzdžiui, žemoje temperatūroje (pvz., vaikščiojant po šaldytuvus) darbininkų vilkimos liemenės užtikrina apsaugą tam tikru temperatūrų intervalu, o miškakirčių kelnės apsaugo jas mūvintį asmenį nuo susižalojimo grandininiu pjūklu.

Apranga ir aksesuarai visada yra svarbūs užtikrinant kasdienę apsaugą.

Apranga gali jus apsaugoti:

✔ esant karštiems ir sausiems orams turėtų būti dėvimi šviesūs drabužiai, skrybėlės ir akiniai – jie atspindi šilumą ir apsaugo nuo akinamų spindulių;

✔ šaltoje aplinkoje turėtų būti dėvimi šilti drabužiai; ✔ lyjant arba sningant reikėtų vilkėti neperšlampamą kombinezoną.

netinkamai parinkus aprangą ar net aap, rizika gali dar padidėti.

✘ Nevilkėkite palaidų ryškiaspalvių liemenių, palaidų marškinių, apsiaustų, drabužių su palaidomis rankovėmis arba diržais, kai dirbate su mašinomis, nes jums kils įsipainiojimo rizika.

✘ Saugokitės, kad greta mašinų neatsidurtų ilgi plaukai, – juos tvirtai suriškite užpakalyje. ✘ Nedėvėkite senų drabužių, kurie gali būti pernelyg laisvi arba netinkami dėl kitų priežasčių: vilkėkite aptemptą

kombinezoną arba panašią aprangą. ✘ Nenešiokite juvelyrinių dirbinių. ✘ Nemūvėkite netinkamų pirštinių ir nenaudokite netinkamų veido apsaugų, nes kraunant arba purškiant

pesticidus dėl jų rizika gali dar labiau padidėti.



Konkretaus atvejo tyrimasŪkininkas ruošė pesticidą, skirtą savo vaismedžių sodui purkšti. Jis atidžiai laikėsi gamintojo instrukcijų, nes žinojo, kad šios medžiagos yra labai nuodingos. Dirbdamas su cheminėmis medžiagomis, jis visada mūvėjo pirštines, kad apsaugotų savo rankas; pir-menybę teikė vienkartinėms pirštinėms, nes kartą panaudotas jas buvo galima išmesti. Jis turėjo preky-bos centre įsigytą labai kokybiškų medicininių pirštinių dėžutę. Tačiau praėjus kelioms valandoms nuo jų nau-dojimo jo rankas smarkiai išbėrė: atsirado paraudimų, rankas pradėjo skaudėti, jos ėmė kaisti ir tinti.


Kas blogo gali nutikti?• Odos dirginimas;• prarijimas;• garų įkvėpimas;• apsinuodijimas.

Kokia tikimybė, kad tai atsitiks?didelė, atsižvelgiant į:• pirštinių netinkamumą ir apskritai į asmenines apsaugos priemones.

Kokios gali būti pasekmės (sunkumas)?• Dirginimas, uždegimas, susirgimas, anafilaksinis šokas, mirtis.

Kokių kontrolės priemonių ūkininkas turėjo imtis, kad sumažintų šią riziką?Jis turėjo:• perskaityti ant taros pateiktą saugos informaciją ir jos paisyti, remtis saugos duomenų lapu;• pasirinkti tinkamas pirštines atsižvelgdamas į jų specifikacijas, pvz., sunkimosi srauto tankį, prasiskverbimo

laiką ir apsauginių savybių blogėjimą;• pasirinkti ir naudoti visas tinkamas AAP (veido apsaugą, pirštines ir kombinezoną).

49

10 SKYR IUS

Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymasKuo atokesnė jūsų vietovė, tuo nepatikimesnis ryšys; kuo pavojingesnė jūsų veikla, tuo daugiau dalykų turite suplanuoti ir tuo geriau turite pasirengti ekstremaliosioms situacijoms.

10.1 Ekstremaliųjų situacijų valdymo planavimas

Planuodamas galimas ekstremaliąsias situacijas, turite pagalvoti apie tokius dalykus:

Su kokiomis ekstremaliosiomis situacijomis galiu susidurti?Yra dvi ekstremaliųjų situacijų rūšys:

• gaivalinės nelaimės, pvz., potvyniai, audros, sausros, nuošliaužos, žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai; ir

• žmonių sukelti nelaimingi atsitikimai, pvz., gaisrai, nuskendimas, elektros tiekimo nutrūkimas, išsiliejimas arba nuotėkiai, su transporto priemonėmis ir mašinomis susiję nelaimingi atsitikimai, prisilietimas prie antžeminės elektros linijos, įstrigimas atskirtoje erdvėje, sujaudinto gyvulio užpuolimas.

Ką galėčiau padaryti, kad būčiau pasirengęs?

veikite aktyviai, parenkite veiksmų planą ir būkite pasiruošęs jį vykdyti.

Sudarykite sąrašą, kuriame būtų nurodyta, kas ką turėtų daryti. Kas rodo, kad reikia pradėti įgyvendinti ekstrema-liųjų situacijų valdymo planą? Kas informuoja institucijas? Kas atjungia maitinimo tinklą, išjungia arba izoliuoja mašinas? Sudarykite darbų sąrašą ir susitarkite su darbuotojais, kas bus atsakingas už kiekvieną darbą. Pasirenkite nenumatytiems atvejams, pvz., nustatykite, kas perims atsakomybę, kai atsakingo asmens nebus vietoje.

Ko man reikės?Viskas, ko jums reikia, bus nurodyta veiksmų plane. Iš visų patalpų, įskaitant gyvulių laikymo vietas, daržines, silosines, sandėlius ir dirbtuves, turi būti galima lengvai pasiekti evakuacijos kelius. atsižvelgiant į jūsų veiklos pobūdį, jums gali reikėti įrengti aptikimo ir perspėjimo sistemas. Darbų vietoje turėtų būti įrengta garsinė perspėjimo sistema; ji taip pat gali būti suprogramuota skambinti į jūsų mobilųjį telefoną. Vidinėje durų pusėje jums gali reikėti įrengti avarinį apšvietimą, ženklus, avarinius skląsčius. Turite nustatyti susirinkimo vietą evakuacijos atvejui. Turite pasikliauti telefono ryšiu: ar jūsų vietovėje jis yra patikimas? Ar susidarius ekstremaliajai situacijai bus reikalingas palydovinio ryšio telefonas? Ar norite, kad jūsų perspėjimo sistema būtų prijungta prie regioninės priešgaisrinės gelbėjimo stoties? Ar įvairiose lengvai pasiekiamose vietose surašėte avarinius telefono numerius? Ar nevertėtų įdiegti automatinių gaisro gesinimo sistemų? Jums tikrai reikės pasirūpinti, kad lengvai pasiekiamoje vietoje būtų padėti gesintuvai. Ar mokate jais naudotis? Jums reikės pirmosios pagalbos priemonių rinkinio ir, jeigu tai įmanoma, pirmosios pagalbos kursų. Ar jums reikalingas atsarginis elektros generatorius? Jeigu taip, ar jis tinkamai sumontuotas?

Parenkite ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kol dar nieko neįvyko

Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• Ekstremaliųjų situacijų

valdymo planavimas• Papildomos priemonės,

susijusios su miško darbais• Priešgaisrinės priemonės• Gaisro gesinimas• Potvynis• Audra• Konkretaus atvejo tyrimas

.



Ar mano planas įvykdomas?Surenkite pratybas ir patikrinkite, ar jūsų ekstremaliųjų situacijų valdymo planas yra įgyvendinamas: patikrinkite susirinkimo greitį, ar atsakingi asmenys žino, kokių svarbių veiksmų būtina imtis, ar parengta įranga. Pratybos turėtų būti rengiamos reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, jose turėtų dalyvauti visi darbuotojai. Atsižvelgiant į jūsų veiklos apimtį ir mastą, šiose ekstremaliųjų situacijų valdymo pratybose taip pat gali dalyvauti avarinės tarnybos. Reguliariai tikrinkite gesintuvus, pasirūpinkite, kad gamintojas juos vėl pripildytų. Darykite išvadas iš pratybų rezultatų, atlikite reikiamus pakeitimus, patikslinkite savo ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. Tik tada galėsite būti tikras, kad esant reikalui jūsų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai bus veiksmingi.

Kas pasikeitė?pasikeitus žmonėms, infrastruktūrai, įrangai ir pavojams, atitinkamai pakeiskite savo planą. Priminkite žmonėms jų pareigas susidarius ekstremaliajai situacijai. Svarbu, kad jie iki galo įvykdytų savo pareigas, kitaip planas žlugs. Pasimokykite iš kiekvieno incidento, kiekvieno gesintuvo panaudojimo atvejo arba pirmosios pagalbos suteikimo atvejo. Kas buvo blogai? Ar galėjo būti blogiau? Ar ekstremaliųjų situacijų valdymo planas pasiteisino? Ar galima patobulinti veiksmų planą?

10.2 Papildomos priemonės, susijusios su miško darbais

Jeigu dirbate miške ir nuolat keičiate buvimo vietą, jums reikės plano, kaip susisiekti ekstremaliosios situacijos atveju, kaip nustatyti jūsų buvimo vietą ir kaip evakuotis. Atminkite, kad jūsų ekstremaliųjų situacijų valdymo planą gali reikėti kasdien keisti: jam turės įtakos vėjo kryptis, darbų vietoje esančių žmonių skaičius, naudojamų mašinų pobūdis, jūsų buvimo vieta ir topografiniai ypatumai.

Pasirūpinkite patikimomis ryšio priemonėmis:• jeigu naudojatės mobiliuoju telefonu, patikrinkite, ar signalas pastovus arba, jeigu signalo nėra, ar galima

prisiskambinti telefonu 112 (avarinės tarnybos);• jeigu naudojatės radijo ryšiu, patikrinkite, ar visi naudotojai yra ryšio zonoje;• jeigu signalas silpnas arba nepatikimas, naudokitės palydoviniu telefonu.

Be to, privalote po ranka turėti tinkamą pirmosios pagalbos priemonių rinkinį, kad galėtumėte juo pasinaudoti netikėto incidento atveju. Susitarkite su vietos valdžios institucijomis arba privačiomis avarinėmis tarnybo-mis, kaip bus reaguojama į ekstremaliąją situaciją ir kaip avarinės tarnybos jus pasieks (pvz., malūnsparniu) (21 skyrius „miškininkystė“).

jeigu dirbate vienas, pagalvokite, į ką ir kaip kreipsitės ekstremaliosios situacijos atveju.

10.3 Priešgaisrinės priemonės

Taikykite tokias gaisro prevencijos priemones:

• pasirūpinkite, kad darbų vieta būtų švari, kad joje nebūtų atliekų, piktžolių ir degiųjų medžiagų;

• rakinkite ir patikimai saugokite cheminių medžiagų ir kuro atsargų laikymo vietas;

• įrenkite nuotėkio detektorius;• parenkite kuro papildymo procedūras;• įrenkite dūmų ir aukštos temperatūros detektorius;• grūdus, šieną, organines ir kitokias degiąsias medžiagas laikykite pakankamai

atokiai nuo užsiliepsnojimo šaltinių (pvz., dirbtuvių, virinimo darbų vietų, mašinų naudojimo vietų);

• drauskite rūkyti darbų vietoje;• atitverkite savo teritoriją, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys;• tikrinkite elektros instaliaciją ir skirstomuosius skydus – jie neturėtų perkaisti;• neleiskite, kad perkaistų įranga;• neuždenkite vėdinimo angų;• dažnai išvežkite mėšlą;• jeigu įmanoma, statant naudokite degimui atsparias medžiagas;

Gesintuvai turi būti lengvai pasiekiamoje

vietoje

51

• išravėjus ir išvalius aplink jūsų darbų vietą esančią teritoriją, sukurkite priešgaisrinę zoną; atsižvelgdamas į savo sklypo dydį, pasirūpinkite, kad ši zona būtų kuo platesnė (iki 10 m pločio);

• įrenkite žaibolaidį.

10.4 Gaisro gesinimas

Atsižvelgdamas į darbų vietoje esančias medžiagas ir kitus darbų vietos ypatumus, prireikus įrenkite auto-matines gaisro gesinimo sistemas (pvz., vandens, anglies dioksido purkštuvus). atminkite, kad ne visada galima naudoti vandenį.

Įrenkite gesintuvus ir pasirūpinkite, kad jie būtų tinkami. Gesintuvų yra visokių: jie gali būti pagrįsti vandens, putų, sausų miltelių ir CO2 naudojimu, taigi pasirenkant gesintuvą privalu atsižvelgti į gesinamo gaisro šaltinį ir darbų vietos ypatumus. Pavyzdžiui, vandens naudojimu pagrįsti gesintuvai netinkami gaisrui gesinti, jeigu gaisras kilo užsiliepsnojus degiesiems skysčiams arba vietose, kuriose teka elektros srovė. Gesintuvus pritvirtinkite prie sienų lengvai pasiekiamose vietose. Įrenkite jų buvimo vietas nurodančius ženklus ir pasirū-pinkite, kad darbuotojai būtų išmokyti jais naudotis.

• Negesinkite gaisro, jeigu jums arba jūsų darbuotojams tai daryti nesaugu.• Nedelsdamas kvieskite ugniagesius.• Neikite į degantį pastatą.• Nepurkškite vandens ant elektros instaliacijų ar skirstomųjų skydų, alyvos ar degalų.• Nemėginkite eiti per gaisro zoną.• Jeigu užsidegė jūsų drabužiai, atsigulkite ant grindų ir voliokitės, kad užgesintumėte liepsną.• Jeigu liepsna apima dujų balionus arba balionus su oksiacetilenu, pasitraukite iš teritorijos ir informuokite

avarines tarnybas, nes šie balionai gali sukelti stiprų sprogimą.

10.5 Potvyniai ir audros

Dėl staigaus ir netikėto teritorijų arba pastatų užtvindymo, nuošliaužų, liūčių ar netgi vandentiekio sistemos avarijos jums arba jūsų darbuotojams gali kilti nuskendimo rizika, nes gali greitai pakilti vandens lygis. Jeigu dėl potvynio kyla evakuacijos iš darbo vietos poreikis, pirmiausia evakuokite žmones ir gyvulius. Evakuokitės nedelsdamas – palikite asmeninius daiktus, pasiimkite tik vaistus ir savo ryšio priemones (mobilųjį telefoną, GPS aparatą ir t. t.). Jeigu įmanoma, išjunkite elektros tiekimo sistemą, tačiau tik tuo atveju, jeigu pats esate sausas ir stovite ant sauso paviršiaus, o elektros tinklo jungiklis taip pat yra sausas. Priešingu atveju NEMĖGINKTE to daryti. Be to, jeigu tai saugu, ištraukite elektros prietaisų kištukus.

jeigu jus netikėtai užklupo audra su žaibais, nestovėkite po aukštais medžiais ir atsikratykite metalinių daiktų, nes į juos gali trenkti žaibas. jeigu esate automobilyje ar kitokioje transporto priemonėje, likite viduje. nutraukite miško darbus. Kitokių audrų atveju (pvz., kilus stipriam vėjui, stipriam lietui, pūgai), įvertinkite, ar saugu tęsti pradėtą darbą.

10.6 Mašinų kontaktas su antžeminėmis elektros energijos tiekimo linijomis

Jeigu mašina arba papildomi jos įtaisai prisilies prie antžeminės elektros energijos tiekimo linijos, gali žūti kiekvienas, kuris prisilies prie mašinos. Nemanykite, kad jus apsaugos guminės padangos arba auliniai batai guminiais padais, – jie neizoliuos aukštos įtampos iškrovos. Padangos gali užsiliepsnoti, o auliniai batai – suirti.

1 veiksmas. Išlikite ramus. Palengva atsitraukite. Jeigu įmanoma, pavažiuokite atgal. Iškvieskite avarines tarnybas arba nurodykite joms tikslią savo buvimo vietą. Likite kabinoje.

2 veiksmas. Jeigu rizika padidėja (padangos rūksta arba užsidega), nušokite kuo toliau ir liepkite kitiems pasitraukti. Nelipkite žemyn laipteliais. Jokiu būdu nesukurkite mašinos ir žemės kontakto.



Konkretaus atvejo tyrimasJauną darbuotoją sutrypė ir suspaudė sujaudinti stambūs galvijai, užspeitę jį į kampą aptver-toje teritorijoje, kurios vienintelis išėjimas buvo užblokuotas.

Ką turėjo padaryti ūkininkas?Ūkininkas turėjo atlikti paprastą šio darbo rizikos vertinimą ir išsiaiškinti:

Kas blogo gali nutikti?• Užspeistas darbuotojas gali būti sužalotas jį užpuolus gyvuliams;• užspeistas darbuotojas gali būti sužalotas jį sutrypus arba suspaudus sujaudintiems gyvuliams.

Kokia tikimybė, kad tai atsitiks?

vidutinė, atsižvelgiant į:• nenuspėjamą gyvulių elgesį (nors daugelis ūkiuose auginamų gyvulių yra gana ramūs);• tai, kad patiriantys stresą, išgąsdinti arba skausmą kenčiantys gyvuliai gali pulti;• tai, kad nėra kitų išėjimų iš aptvertos gyvulių laikymo teritorijos.


• Susižalojimas, smegenų sukrėtimas, koma, mirtis.

Jeigu ūkininkas būtų iš anksto įvertinęs aplinkybes, kokių kontrolės priemonių būtų turėjęs imtis?Jis būtų turėjęs:• pasirūpinti, kad darbuotojas būtų kompetentingas ir tinkamas darbui;• parūpinti transporto priemonę, kurią, užpuolus gyvuliams, būtų galima pasinaudoti kaip prieglauda; • pasirūpinti kitu išėjimu, kuris darbuotojui būtų lengvai pasiekiamas;• paraginti dirbti poromis (o ne po vieną);• parūpinti pavojaus signalo perdavimo priemonę arba kitokį perspėjimo įtaisą.

53

11 SKYR IUS

VaikaiTarptautinės socialinės apsaugos asociacijos (ISSA) duomenimis, du trečdaliai žemės ūkyje žuvusių vaikų buvo jaunesni nei penkerių metų.

Kaimo vaikams gresia dukart didesnė tikimybė žūti per nelaimingą atsitikimą nei miesto vaikams (taikoma visų rūšių nelaimingiems atsitikimams). Dauguma vaikų, žuvusių per ūkiuose įvykusius nelaimingus atsitikimus, buvo ūkininkų vaikai, o ne besisvečiuojantys vaikai.

Ūkyje dažnai kartu dirba sutuoktiniai, vaikai ir giminaičiai; jų amžius, įgūdžiai, pasirengimas ir saugumas gali būti labai skirtingi. Todėl dėl nelaimingų atsitikimų daugiausia vaikų žūsta žemės ūkyje.

11.1 Kieno vaikai dažniausiai būna ūkiuose?

• Ūkininkų vaikai, paprastai gyvenantys ūkyje.• Ūkininkų vaikų draugai.• Galintys reguliariai apsilankyti ūkininkų vaikaičiai.• Ūkyje gyvenančių samdomų darbuotojų, dažnai – imigrantų, vaikai.• Besisvečiuojantys vaikai, įskaitant oficialias mokomąsias ekskursijas, aso-

ciacijas ir t. t.• Turistų vaikai, jeigu ūkyje, siekiant gauti papildomų pajamų, teikiamos apgy-

vendinimo paslaugos arba jeigu ūkyje veikia savos produkcijos parduotuvė.• Be leidimo į teritoriją patekę vaikai.

11.2 Dažniausios nelaimingų atsitikimų priežastys

Ūkininkų arba darbuotojų vaikai gali nepakankamai įvertinti pavojus, kadangi, susidurdami su jais kasdien, per daug gerai juos žino. Besisvečiuojantys vaikai, įskaitant mokyklos draugus, kaimynų vaikus, kitų lankytojų ir turistų vaikus ir be leidimo į teritoriją patekusius vaikus, nepažįsta teritorijos ir nežino daugybės joje gresiančių pavojų. Visiems jiems gresia rizika.

dažniausios nelaimingų atsitikimų priežastys:

• iškritimas iš transporto priemonių;• judančių transporto priemonių arba daiktų smūgiai;• kontaktas su mašinomis;• transporto priemonių vairavimas;• nukritimas iš aukščio;• nuskendimas ir uždusimas;• apsinuodijimas;• gaisras;• kontaktas su gyvuliais.

Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• Kieno vaikai dažniausiai

būna ūkiuose• Dažniausios nelaimingų

atsitikimų priežastys• Kokie veiksniai prisideda

prie nelaimingų atsitikimų• Paprastos vaikų apsaugos

priemonės• Konkretaus atvejo tyrimas

Vaikai – pažeidžiamiausia ūkyje esanti žmonių grupė, nepaisant to, ar vaikai ūkyje gyvena, ar jame apsilanko tik kartą

Kad vaikai būtų saugūs, atitverkite ūkio valdas ir pavojingas vietas

.



11.3 Kokie veiksniai prisideda prie nelaimingų atsitikimų

Toliau nurodyta, kas, deja, prisideda prie nelaimingų atsitikimų.

• Įgimtas vaiko smalsumas ir nuotykių ieškojimas.• Ūkininko (dažnai tai yra tėvas arba motina)

požiūris į saugą.• Ūkininkai labai dažnai leidžia savo vaikams

kartu važiuoti traktoriumi nesiėmę atitinkamų atsargumo priemonių, pvz., nepasirūpinę kėdute arba saugos diržu.

• Ūkio valdoje be deramos priežiūros žaidžiantys vaikai.

• Norima, kad vaikai padėtų atlikti kasdienius ūkio darbus, arba vaikams pavedama atlikti tam tikras užduotis ir (arba) namų ruošos darbus, kurie gali neatitikti jų amžiaus arba gebėjimų (Europoje vaikų darbas yra neteisėtas, įvairiose valstybėse taikoma amžiaus riba skiriasi). Pasidomėkite, kokie reikalavimai taikomi jūsų šalyje. Tačiau jeigu ūkis yra ir šeimos verslas, ir šeimos gyvenamoji vieta, sunku nustatyti, ar vaikas dirba kaip darbininkas, ar mokosi dirb-damas kartu, ar jam pavedama atlikti namų ruošos darbus.

• Nors tai ir neteisėta, tėvai dažnai mano, kad vaikui, nors jam dar tik 7–9 metai, galima leisti valdyti traktorių (norėdamas sužinoti amžiaus ribą, kreipkitės į savo kompetentingą instituciją).

• Tėvai dažnai nemano, kad, vaikui būnant už trijų metrų nuo besisukančio įrenginio, grėstų pavojus jo saugumui. Tėvai turėtų paisyti išmetamų medžiagų keliamo pavojaus ir pagalvoti, kaip jų vaikas mokosi suvokti riziką.

• Ūkininkai dažnai nepasirūpina tinkamomis tvoromis, užtvaromis arba kitokiomis priemonėmis, skirtomis apsisaugoti nuo vaikų patekimo į pavojingas vietas.

Pasirūpinkite vaikų sauga ir sveikata: kol vaikai yra jūsų ūkyje, jūs esate už juos atsakingas

Netinkamai prižiūrimas vaikas

55

11.4 Paprastos vaikų apsaugos priemonės

✔ Naudokitės mašinų apsaugos įtaisais. ✔ Dirbdamas pavojingus darbus, pasirūpinkite, kad netoliese nebūtų vaikų.

✔ Atitverkite ūkio valdas ir pavojingas vietas. ✔ Įrenkite įspėjamuosius ženklus, rodančius, kad gresia pavojus. ✔ Uždenkite šulinius, rezervuarus, duobes ir griovius, pasirūpinkite jų apsauga.

✔ Kopėčias, chemines medžiagas, veterinarinius vaistus ir pavo-jingąsias medžiagas (dažus, tirpiklius, pesticidus ir t. t.) laikykite rakinamose patalpose.

✔ Rakinkite įėjimus į pavojingas vietas (pvz., dirbtuves, silosines). ✔ Nepalikite raktų keturračiuose, rakinkite traktorius ir kitas transporto priemones.

✔ Rakinkite elektros skirstomuosius skydus. ✔ Saugiai kraukite produktus, išdėstydami juos taip, kad svorio centras būtų kuo žemiau, – taip išvengsite jų virtimo ir vaiko pritrenkimo produktais arba produktų užvirtimo ant jo.

✔ paaiškinkite vaikams pavojus ir nustatykite jiems paprastas, tačiau aiškiais saugumo taisykles. ✔ Užtikrinkite tinkamą priežiūrą.

Vaikai pavojus suvokia kitaip nei suaugusieji; niekada negalima nuspėti, kokia bus vaiko reakcijaSkirkite šiek tiek laiko, kad ūkis taptų saugesnis vaikams

✘ Jokiu būdu neleiskite vaikų į aptvertas teritorijas, kuriose yra gyvulių. ✘ Neleiskite vaikams neprižiūrimiems vartoti ūkyje pagamintų produktų (vartojant neapdorotus pieno produktus

arba neseniai išpurkštus vaisius galima mirti). ✘ Neleiskite vaikams valdyti mašinų, naudoti įrankių arba vairuoti transporto priemonių – raktus laikykite

rakinamose vietose, išjunkite maitinimą. ✘ Neleiskite vaikams važinėtis ant traktorių arba kitų ūkyje naudojamų transporto priemonių. ✘ Neduokite vaikams darbų, kurie jiems gali kelti pavojų. ✘ Užtikrinkite tinkamą priežiūrą, ypač besisvečiuojančių vaikų.

Pasirūpinkite, kad vaikai negalėtų patekti į pavojingas vietas



Konkretaus atvejo tyrimasLauke dirbantis ūkininkas, sėdėdamas derliaus nuėmimo mašinos kabinoje, ant kelių laikė savo trejų metų dukterį. Išgąsdinta pro langą įskridusios bitės, duktė nuslydo nuo kelių ir nukrito prie atvirų durų. Tėvui nespėjus sureaguoti, vaikas iškrito iš kabinos ir buvo pervažiuotas galiniu derliaus nuė-mimo mašinos ratu.


Kas blogo gali nutikti?• Vaikas gali iškristi iš kabinos ir būti pervažiuotas;• vaikas gali nukreipti vairuotojo dėmesį ir sukelti nelaimingą atsitikimą.

Kokia tikimybė, kad tai atsitiks?didelė, atsižvelgiant į:• įgimtą vaiko nesugebėjimą ramiai sėdėti;• tai, kad mašinos ir įrenginiai paprastai nėra pritaikyti vežti vaikų kaip keleivių;• vairuotojo arba operatoriaus poreikį susikaupti, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Kokios gali būti pasekmės (sunkumas)?• Susižalojimas, smegenų sukrėtimas, koma, mirtis.

Kokių kontrolės priemonių ūkininkas būtų turėjęs imtis, jeigu būtų įvertinęs riziką?• Jis būtų turėjęs neleisti savo dukrai važiuoti su juo.• Jis būtų turėjęs ją saugiai palikti namie, kur ji būtų prižiūrima.

57

12 SKYR IUS

Lankytojai ir tretieji asmenysBe jūsų šeimos ir darbuotojų, ūkyje visada bus lankytojų. Galbūt jų bus ne kasdien, bet lankytojų sauga jums turėtų rūpėti visada.

12.1 Lankytojų rūšys

• žemės ūkio rangovai, jūsų vardu atliekantys darbus (sodinimo, purškimo, derliaus nuė-mimo, produkcijos arba gyvulių pakrovimo arba iškrovimo, vežimo, veterinarinius darbus).

• Statybos ir techninės priežiūros rangovai, privalantys laikytis Kilnojamųjų statybviečių (statybos) direktyvos.

• valdžios institucijų atstovai , pvz, sveikatos ir saugos inspektoriai, higienos inspektoriai, žemės ūkio inspektoriai, žemės ūkio konsultantai arba patarėjai, veterinarijos gydytojai.

• pagalbiniai darbuotojai, montuojantys arba prižiūrintys komunalinius tinklus arba pastotes (elektros, vandens, telefono ryšio).

• tiekėjai, tiekiantys pašarus, trąšas, pesticidus, mašinas ir t. t.• Klientai, pvz., kooperatyvai, superkantys pieną arba derlių ir, jeigu ūkyje turite parduo-

tuvę, pavieniai pirkėjai.• turistai, jeigu ūkyje teikiate nakvynės su pusryčiais paslaugą.• mokiniai, jeigu jūsų ūkyje lankomasi mokymo arba praktikos tikslais.• Kiti asmenys, pvz., atliekų surinkimo darbininkai.

Žinoma, su kiekviena iš šių kategorijų susiję poreikiai skiriasi, bet, nepaisant to, toliau pateiksime keletą naudingų patarimų.

12.2 Žemės ūkio rangovai, valdžios atstovai, komunalinių įmonių darbuotojai, statybos ir techninės priežiūros darbuotojai

Ypatingą dėmesį skirkite žemės ūkio ir statybos rangovams, kurių darbas gali trukdyti žemės ūkio darbams ir jiems gerokai pakenkti.

Jie čia gali būti atvykę tam, kad išardytų jūsų derliaus nuėmimo mašiną, paskiepytų gyvulius (galimas daiktas, juos sujaudindami) arba atliktų su elektros energijos tiekimo tinklu susijusius darbus. Jūs ir jūsų ūkio darbuotojai turi žinoti, kad vykdomi tokie darbai. Nelaimingi atsitikimai dažnai įvyksta dėl to, kad darbuotojai nežino, kas vyksta, arba dėl to, kad toje pačioje vietoje vykdomi nesuderinami darbai:

• žmonės gali mėginti naudotis mašina, kuri nėra tinkama atitinkamam darbui arba blogai prižiūrėta;

• darbuotojus gali užpulti paskiepyti gyvuliai, kurie šiaip būna gana ramūs;• darbuotojai gali klaidingai pamanyti, kad elektros energijos tiekimo tinklas yra atjungtas.

Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• Lankytojų rūšys• Žemės ūkio rangovai,

valdžios atstovai, komu-nalinių įmonių darbuotojai, statybos ir techninės priežiūros darbuotojai

• Informacija tretiesiems asmenims

• Prevencinių priemonių taikymas

• Turistai, mokiniai, ūkyje teikiamomis nakvynės su pusryčiais paslaugomis besinaudojantys asmenys


.



Gera praktika – žurnale registruoti visų rūšių rangovus ir svečius, kurie lankosi jūsų ūkio valdose, ir atlikti paprastą su jų įtaka ūkiui susijusį rizikos vertinimą, kad:

• galėtumėte užtikrinti, jog tuo pat metu nebūtų vykdomi nesuderinami darbai;

• nepamirštumėte darbuotojų informuoti, kas yra supla-nuota ir kokias reikia taikyti kontrolės priemones;

• galėtumėte registruoti ūkyje vykdomą veiklą (kas, ką, kada, kur ir kaip padarė).

12.3 Informacija tretiesiems asmenims

be to, visus rangovus ir lankytojus privalote informuoti apie viską, kas gali turėti įtakos jų saugai:

• pagrindines saugos taisykles ir vietas, kuriose draudžiama lankytis;• komunalines problemas (pvz., prastą elektros instaliaciją, nebaigtus darbus);• silpnesnes konstrukcijų vietas (pvz., pažeistas sienas, silpnus stogus arba stoglangius, neatlaikysiančius jų

svorio);• pavojingus arba galbūt agresyvius gyvulius;• pavojingas vietas (duobes, šulinius, rezervuarus, griovius, silosines, cheminių medžiagų saugyklas, sprogias

aplinkas).

Be to, visi ūkyje dirbantys rangovai turi būti susipažinę su darbo vietos išdėstymu. Pavedžiokite lankytojus po teritoriją, kad susipažintų, kur kas yra: supažindinkite su rizika ir vietomis, kuriose draudžiama lankytis, ekstremaliųjų situacijų valdymo planais, priešgaisrinėmis ir pirmosios pagalbos priemonėmis, patalpo-mis, kuriomis jie gali naudotis, – tualetais ir poilsio kambariais. Pasirūpinkite, kad jie žinotų, kada pagal grafiką privalo atvykti į darbų vietą, kokiais įėjimais ir išėjimais turėtų naudotis, kokie kiti darbai vykdomi darbų vietoje, ir paskirkite už ekstremaliųjų situacijų valdymo procedūrų koordinavimą atsakingą darbuotoją.

visada prižiūrėkite rangovų darbą. Prieš kokio nors darbo pradžią nustatykite ir suderinkite sutartinius reikalavimus, drausmines procedūras ir darbų vietos saugos taisykles, kurių būtų privalu laikytis. Jeigu rangovai dirba nesaugiai, nedelsdamas imkitės veiksmų arba netgi nutraukite sutartį. Pasirūpinkite, kad baigus darbą teritorija būtų saugi.

12.4 Prevencinių priemonių taikymas

Jeigu mašinos arba konstrukcijos be priežiūros paliekamos nakčiai arba savaitgaliui, apie tai praneškite visiems susijusiems asmenims ir atitverkite tokias teritorijas, kad į jas kas nors netyčia nepatektų. Visus susijusius darbuotojus informuokite apie gresiančią riziką ir praneškite jiems, kai darbas bus baigtas ir aplinka vėl taps saugi. Prireikus nutraukite elektros energijos tiekimą, pasirūpinkite tinkama izoliacija ir aiškiai ją paženklinkite, kad niekas nesinaudotų elektros energijos tiekimo sistema.

jeigu po darbų vietą dažnai važinėja transporto priemonės, aiškiai pažymėkite judėjimo kelius ir parenkite eismo valdymo planą. Aiškiai pažymėkite įėjimus ir išėjimus. Kad būtų išvengta transporto priemonių judėjimo atbuline eiga, įrenkite vienakryptes sistemas arba nedideles žiedines apylankas. Sudarykite tiekėjų vežamų krovinių pristatymo ir (arba) priėmimo grafiką, kad tiekėjai netrukdytų vienas kitam, arba nutraukite darbus.

IšėjImaS

59

12.5 Turistai, mokiniai, ūkyje teikiamomis nakvynės su pusryčiais paslaugomis besinaudojantys asmenys

Jeigu pas jus lankosi žmonių grupės arba mokiniai, turėtumėte nustatyti keletą paprastų taisyklių.

• Užtikrinkite gerą tvarką ir sudarykite eilę.• Pasirūpinkite, kad mokytojai arba suaugusieji užtikrintų tinkamą priežiūrą.• Kontaktas su gyvuliais arba mašinomis turi būti kontroliuojamas ir prižiūrimas.• Ūkio produkcija turi būti vartojama tik gavus leidimą.• Paisykite higienos reikalavimų, ypač prieš ką nors valgant ar geriant.• Neatsilikite nuo grupės.

Pasirūpinkite, kad ūkio teritorija būtų švari ir tvarkinga. Gyvulius laikykite aptvaruose, o sergančius gyvulius izoliuokite. Apsvarstykite ekstremaliosios situacijos atveju taikytiną evakuacijos planą.

Jeigu savo ūkyje teikiate nakvynės su pusryčiais paslaugą arba jeigu ūkio teritorijoje yra jūsų produkcijos parduotuvė, pasirūpinkite šiais dalykais:

• įrenkite saugią automobilių aikštelę ir saugius įvažiavimo ir išvažiavimo kelius;

• atitverkite ir pažymėkite vietas, kuriose draudžiama lankytis;• įrenkite patogius takus į parduotuvę ar pagrindinį pastatą;• paženklinkite chemines medžiagas, veterinarinius vaistus ir kitas

kenksmingas medžiagas, laikykite juos rakinamoje vietoje;• uždenkite žemėje esančias duobes;• rūpinkitės švara ir tvarka ūkio teritorijoje;• paženklinkite neseniai išpurkštus vaisius;• pasirūpinkite, kad nebūtų galima patekti pas gyvulius;• pateikite aiškias instrukcijas;• turėkite parengtą visų reikiamų pirmosios pagalbos priemonių

rinkinį.

Apsvarstykite galimybę ūkyje būti asmeniui, baigusiam specialius pirmosios pagalbos kursus.

B & B



NERŪKYTI

Konkretaus atvejo tyrimasPaukštyno savininkė paukštidėms šildyti naudojo suskystintąsias naftos dujas (SND), o SND balio-nus laikė lauke, greta kiekvienos paukštidės. Ji uždraudė rūkyti ir pasirūpino, kad visi apie tai žinotų ir laikytųsi šio reikalavimo. Ji įrengė ženklus „Rūkyti draudžiama“, tačiau šie greitai išbluko. Tiekėjas, važiuodamas ūkio teritorija ir veždamas pašarus, per kabinos langą išmetė cigaretės nuorūką. Nuo cigaretės užsidegė teritorijoje augančios piktžolės, dėl to kilo gaisras ir SND balionai sprogo. Niekas nebuvo sužalotas, tačiau padaryta didelė žala – dėl gaisro ūkininkė neteko 22 000 viščiukų.

Ką turėjo padaryti ūkininkas?Ūkininkas turėjo atlikti paprastą su ūkio valda susijusios rizikos vertinimą ir išsiaiškinti:

Kas blogo gali nutikti?• Asmuo gali nesilaikyti reikalavimo nerūkyti ir ūkio valdoje

sukelti gaisrą;• ūkio lankytojai gali nežinoti, kad negalima rūkyti, ir nesuvokti

gresiančios rizikos;• sabotažo arba vandalizmo aktai.

Kokia tikimybė, kad tai atsitiks?didelė, atsižvelgiant į tai, kad:• ženklai „Rūkyti draudžiama“ išbluko;• ūkio valdoje dažnai lankėsi tretieji asmenys;• nebuvo pašalintos piktžolės;• teritorijoje buvo dideli SND kiekiai.

Kokios gali būti pasekmės (sunkumas)?• Gaisras, žala turtui, nudegimai, dusulys, mirtis.

Jeigu ūkininkė būtų iš anksto įvertinusi aplinkybes, kokių kontrolės priemonių būtų turėjusi imtis?Ji būtų turėjusi:• pertvarkyti ūkio teritoriją taip, kad tretieji asmenys negalėtų prisiartinti prie SND laikymo zonos arba praeiti

pro ją per nedidelį atstumą;• kontroliuoti trečiųjų asmenų patekimą į ūkio valdas;• visus tiekėjus ir (arba) rangovus informuoti apie draudimą rūkyti;• sutvarkyti arba pašalinti piktžoles;• pakeisti išblukusius ženklus.

61

13 SKYR IUS

InfrastruktūraSiekiant didelio našumo ir apsaugoti kiekvieno ūkyje dirbančio asmens sveikatą ir užtikrinti jo saugą, ūkyje būtina sukurti gerą infrastruktūrą. Jums reikalinga veiklai vykdyti būtina infrastruktūra, atitinkanti jūsų veiklos lygį. Infrastruktūra turi atitikti reikiamą standartą ir būti geros būklės bei tinkamai prižiūrima.

13.1 Ribų apsauga ir galimybė patekti į teritoriją

Svarbu pasinaudojant natūraliomis riboms, pastatant tvoras, vartus ir sienas nustatyti jūsų ūkio valdų ribas.

Tvoros gali būti įvairios: medinės, vielinės, spygliuo-tosios vielos, elektrinės. Pasirūpinkite, kad jūsų tvora atitiktų numatytą paskirtį. Tvoros apsaugo nuo paša-linių asmenų ir laukinių gyvūnų įsibrovimo ir kartu neleidžia ištrūkti gyvuliams. Turėtumėte žinoti, kad:

• medinių tvorų danga gali būti pavojinga (patikrinkite, ar ją yra patvirtinusi jūsų nacionalinė kompetentinga institucija);

• jeigu tvorą statote pats, imkitės atsargumo priemonių, kad jūsų nesužeistų palaida viela, – ypač saugokite veidą ir akis;

• spygliuotoji viela turėtų būti pažymėta ir paženklinta įspėjamaisiais ženklais, nes įsipainiojus į tokią vielą galima susižaloti;

• vienodais intervalais aiškiai pažymėkite elektrines tvoras.

Taip pat galima įrengti vadinamąsias natūra-lias tvoras, pvz., sudarytas iš augalų ir krūmų, įskaitant apsauginių rūšių augalus.

Dar vienas ūkio valdų apsaugojimo nuo įsibrovėlių ir laukinių gyvūnų ir kartu gyvulių apsaugos būdas – sarginis šuo: pasirū-pinkite, kad įsigyjamas šuo būtų tinkamai dresuotas.

Jeigu į jūsų ūkio teritoriją dažnai atvažiuoja transporto priemonės, turite:

• kontroliuoti įvažiavimą į jūsų teritoriją ir sudaryti grafiką, kada gali įvažiuoti transporto priemonės, kurioms tai daryti leidžiama;

• kad išvengtumėte nelaimingų atsitikimų, jeigu įmanoma, pasirūpinkite, kad transporto priemonių ir pėsčiųjų keliai būtų atskirti;

• įrenkite aiškiai suprantamus saugos ženklus;• pažymėkite įvažiavimo į teritoriją ir išvažiavimo iš jos vietas;• kad būtų sumažintas transporto priemonių judėjimo atbuline eiga poreikis, įrenkite žiedinę apylanką arba

vienakryptes sistemas;• naudokitės matomumą gerinančiais veidrodžiais ir (arba) vaizdo kameromis.

Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• Ribų apsauga ir galimybė

patekti į teritoriją • Švara ir tvarka• Elektros instaliacija• Vandens tiekimas ir

atsargos• Darbas aukštyje• Žemės darbai• Atskirtos erdvės• Saugyklos, sandėliai ir

dirbtuvės• Degalų atsargos ir prieš-

gaisrinė sauga• Asbestas• Ūkio teritorijoje veikiančios

parduotuvės ir nakvynės su pusryčiais infrastruktūra


.



Jeigu dirbate vietovėje, kurioje anksčiau yra pasitaikę nuoš-liaužų arba medžių riedėjimo atvejų, jums gali reikėti priešais tvorą iškasti griovį arba ant transporto priemonių sumon-tuoti apsaugos nuo krintančių objektų konstrukcijas, parenkamas atsižvelgiant į konkrečią riziką.

Galite apsvarstyti galimybę aplink savo ūkį įrengti prieš-gaisrinę zoną, kad ugnis nepasiektų jūsų valdų (10 skyrius „pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymas“).

Izoliacinės medžiagos dažnai yra labai degios, todėl jų privalumus turėtumėte palyginti su užsidegimo arba liepsnos sklidimo tikimybe ir padariniais.

Ūkiuose dirbantys žmonės dažnai sužalojami užgriuvus sienoms arba statiniams. jeigu jūsų ūkis senas ir kai kurios konstrukcijos yra silpnos, pasitarkite su specialistais ir imkitės atitinkamų veiksmų.

venkite naudotis laikinais statiniais arba pašiūrėmis, nes jie gali nugriūti ir smarkiai sužaloti. Kadangi ūkiuose esantys statiniai dažnai yra seni, dirbant ant stogų reikėtų imtis ypatingų atsargumo priemonių. Stogai arba jų dalys gali įlūžti nuo jūsų svorio.

Dėl tos pačios priežasties gali būti pavojinga statyti esamų statinių priestatus.

Būtinai atkreipkite dėmesį į sienų arba pastatų pažeidimus ir neatidėliokite remonto, nes pažeistos vietos gali plėstis ir gali įvykti rimtų nelaimingų atsitikimų.

13.2 Pasirūpinkite švara ir tvarka savo ūkyje

Jūsų ūkio teritorija ir įranga visada turėtų būti švari ir tvarkinga. Švarioje ir tvarkingoje teritorijoje grės mažesnė gaisro, parazitų įsiveisimo ir sužalojimų dėl suklupimo, paslydimo arba pargriuvimo tikimybė.

Ką galite padaryti:

• mašinoms, įrenginiams, atsarginėms dalims ir įrankiams paskirti specialią tvarkingą vietą;• atsikratyti senų sugedusių mašinų, įrenginių ir transporto priemonių;• pašalinti šiukšles ir atliekas;• išravėti piktžoles;• išvalyti išsiliejusią alyvą ir chemines medžiagas;

63

• aptverti arba saugiai uždengti rezervuarus, tvenkinius, kanalus ir srutų duobes; jeigu reikia, jas rakinti ir įgyvendinti vabzdžių kontrolės programą;

• jeigu gresia pavojus nukristi iš aukštai esančios vietos, įrenkite užtvarą arba turėklą;• prireikus įrenkite įspėjamuosius ženklus, ypač jei pas jus dažnai lankomasi;• nustatykite reguliaraus valymo tvarką;• valykite tualetus, parūpinkite muilo, karšto tekančio vandens ir vienkartinių rankšluosčių;• prireikus įrenkite dušus ir persirengimo patalpas;• parūpinkite švaraus geriamojo vandens ir švarią vietą, kurioje darbuotojai per pertraukėlę galėtų pavalgyti.

13.3 Elektros instaliacija

Elektros instaliacija yra būtina, kad galėtumėte vykdyti veiklą. Privalote pasirūpinti, kad ji būtų saugi ir patikima.

Paveskite kompetentingam asmeniui visoje elektros instaliacijoje sumontuoti automa-tinius saugiklius, kad būtų sumažinta trumpojo elektros jungimo rizika.

Elektros instaliacijoms projektuoti, įrengti, prižiūrėti ir taisyti turėtų būti samdomi tik kvalifikuoti elektrikai. Kitaip darbuotojui arba įrenginio naudotojui grės didelė elektros smūgio arba mirties rizika.

Gera praktika – rengti trečiųjų šalių vykdomas patikras; kai kuriose valstybėse tokios patikros yra privalomos.

Pasirūpinkite, kad jūsų elektros skirstomieji skydai, lizdai ir jungikliai būtų švarūs, nedulkini, sausi, apsaugoti nuo meteorologinių sąlygų poveikio ir nederamo naudojimo.

Valdymo skyde pažymėkite jungiklius, kad jūs arba kuris nors kitas naudotojas galėtų atpažinti jungiklį, skirtą zonai arba įrangai atjungti, kai reikia atlikti techninės priežiūros arba remonto darbus. Nurodykite jūsų elektriko telefono numerį. Kontroliuokite prieigą prie skirstomojo skydo arba kitų elektros instaliacijų.



Elektros energijos tiekimo nutrūkimas gali būti pražūtingas jūsų veiklai; pvz., jeigu elektros energija naudojama patalpoms, kuriose auginami naminiai paukščiai, paršeliai arba kiti šilumai jautrūs gyvūnai, vėdinti, vėsinti arba šildyti.

Jeigu naudojate elektros energijos generatorių, pasirūpinkite, kad jis būtų geros būklės, kad būtų reguliariai atliekami jo techninės priežiūros darbai, ir išbandykite, kaip jis veikia. pasirūpinkite, kad būtų saugiai saugomos kuro atsargos.

13.4 Vandens tiekimas ir rezervuarai

Nuskendimas tvenkiniuose arba rezervuaruose yra dažna žūties, ypač vaikų, priežastis. atitverkite vandens saugyklas, rezervuarus, kanalus arba griovius arba kitais būdais pašalinkite galimybę prie jų prieiti.

Jeigu naudojate savo šulinio vandenį, kad įsitikintumėte, jog vanduo iš tikrųjų tinkamas gerti, pasirūpinkite, kad kasmet būtų atliekami cheminiai ir mikrobiologiniai laboratoriniai tyrimai. Dėl tam tikros veiklos, pvz., plačiai paplitusio trąšų naudojimo, mėšlo sankaupų, skerdenų užkasimo, netyčinio degalų išpylimo ir kitų priežasčių, jūsų geriamasis vanduo gali būti užterštas ir tapti netinkamas gerti.

LegioneliozėLaistymui skirto vandens kokybė taip pat gali būti pavojinga žmonių gyvybei. Pavyzdžiui, 25–45 °C temperatūros vanduo yra labai tinkamas legionelių bakterijoms veistis; šioms bakterijoms patekus į plau-čius, žmogus gali mirti. Vandens lašelių galite įkvėpti stovėdamas šalia vandens purkštuvo arba vėsinimo įrenginio, skirto naminiams paukščiams, gėlėms arba šiltnamiuose auginamoms daržovėms vėsinti.

Kadangi bakterijos dauginasi pirmiau nurodytame temperatūrų intervale, didžiausią riziką kelia apie 35 °C stovintis, nenaudojamas arba nešvariuose vamzdžiuose esantis vanduo.

Įranga ir papildomi įtaisai turi derėti tarpusavyje ir būti naudojami tik pagal numatytąją paskirtį.

Palaikykite gerą generatorių būklę

Atitverkite vandens rezervuarus, kanalus arba griovius arba kitais būdais pašalinkite galimybę prie jų prieiti

Reguliariai tikrinkite laistymo sistemas.

65


• Užtikrinkite vandens atsargų recirkuliaciją.• Užtikrinkite vandens saugyklų ir vamzdžių švarą.• Pasirūpinkite, kad vanduo nuolat tekėtų į vandens laikymo įrenginius ir iš jų.• Kilus abejonių, pasitarkite su specialistu.

Pavyzdžiui, galbūt nuspręsite cilindro pavidalo cisternas laikyti ant platformų, skirtų stačiakampėms vandens talpykloms. Tačiau taip padarius ant platformos liks tarpų ir asmeniui, norinčiam pasiekti rezervuarus, grės rizika nukristi iš aukščio.

13.5 Darbas aukštyje

apie 24 proc. žūties darbo vietoje atvejų yra susiję su nukritimu iš aukščio. Ūkis – tokia darbo vieta, kurioje darbas aukštyje yra susijęs su:

• nedažnais stogo darbais;• pastatų, šiltnamių ir (arba) stiklinių oranžerijų įrengimu arba priežiūra;• lipimu į silosines, šieno stogines ir aukštai įrengtas šieno saugyklas;• lipimu ant aukštų vandens rezervuarų.

Nukritus iš aukščio gana dažnai žūstama, nes paprastai sunkiai sužalojama galva. Prireikus kreipkitės pagalbos.

13.5.1 Saugus kopėčių naudojimas

• Kopėčiomis naudokitės tik tada, kai nėra pateisinamas kitų, saugesnių, priemonių naudojimas.• Patikrinkite, ar kopėčios yra geros būklės.• Patikrinkite, ar naudotojas ir krovinys neviršija svorio, kurį gali atlaikyti kopėčios.• Kopėčias pastatykite ant lygaus, švaraus, neslidaus, patvaraus ir sauso pagrindo, toliau nuo praėjimų.• A pavidalo kopėčias ir ištraukiamąsias kopėčias išskleiskite iki galo, kad jos tinkamai užsifiksuotų ir

nė viena kopėčių dalis nejudėtų.• Kopėčias pastatykite saugiu 75° kampu arba laikykitės 1:4 taisyklės (viena dalis į šoną, keturios

dalys į viršų).• Pasirūpinkite, kad kopėčios būtų pakankamai ilgos ir

pakankamai (ne mažiau kaip 1 m) išsikišusios virš darbinio lygio.Es ist darauf zu achten, dass die Leitersprossen in horizontaler Position verbleiben.

• Pakopos turi būti horizontalioje padėtyje.• Lipynes pritvirtinkite ties viršutiniu arba apatiniu galu.• Kopkite veidu į kopėčias.• Nekopkite aukščiau kaip ant antros pakopos nuo viršaus.• Į kopėčias visada remkitės trijose vietose (t. y. abiem

kojomis ir ranka).• Neįsitempkite: jeigu ko nors nepasiekiate, saugiau nulipti nuo kopėčių, patraukti kopėčias ir pradėti

iš naujo.• Įrankius laikykite prie diržo pritvirtintoje įrankių dėžėje – turėsite laisvas rankas, kad galėtumėte kopti.• Paprašykite, kad kas nors rankomis arba koja prilaikytų kopėčias arba naudokitės kitomis priemo-

nėmis, kurios neleistų kopėčioms judėti.• Dirbdamas elektros darbus, nesinaudokite metalinėmis kopėčiomis.• Kopėčias laikykite rakinamoje patalpoje arba prie apatinių pakopų pritvirtinkite metalo lakštą, kad

kopėčiomis nebūtų galima naudotis be priežiūros (ypač vaikams).

Saugaus kopėčių naudojimo instrukcijos pateiktos Darbo įrenginių direktyvoje (2001/45/EB).



13.5.2 Saugus darbas aukštyjeJeigu darbas sudėtingas arba pavojingas, pvz., jeigu reikia išvalyti arba nudažyti didelį angarą, pakeisti apgadintą stogo dangą, nailoninę šiltnamio dangą ir pan., reikėtų naudotis kvalifikuotų rangovų ir (arba) specialistų paslaugomis, o ne pavesti šį darbą atlikti savo darbuotojams arba šeimos nariams.

apskritai dirbant aukštyje reikėtų:

• pasirūpinti, kad jūsų batai būtų jums tinkami ir neslystų;• lipti tik ant tvirtų, stabilių, lygių, sausų paviršių;• mokėti nustatyti silpnas stogo dangas, įskaitant stoglangius,

ir ant jų nelipti; nustatyti tokias dangas gali būti sunku dėl išblukusių spalvų arba nešvarumų;

• naudotis penkių ar netgi septynių tvirtinimo vietų saugos diržais ir juos rišti prie tinkamame aukštyje esančių tinkamo stiprumo vietų;

• būti apmokytam naudotis saugos diržu;• kad ant žemės būtų bendradarbis, kuris galėtų jums padėti.

atminkite:

• prioritetas turėtų būti teikiamas kolektyvinėms, o ne asmeninėms apsaugos priemonėms;• dirbkite aukštyje tik tada, kai meteorologinės sąlygos nekelia pavojaus jūsų saugai;• laikykitės saugiu atstumu nuo antžeminių elektros laidų.

Laipiojimo įranga, įskaitant virves ir tvirtinimo įtaisus, turėtų būti sertifikuojama teisės aktais nustatytu dažnumu ir po kiekvieno naudojimo tikrinama.

Paprastai saugiau naudotis pastoliais; jiems visuomet reikėtų teikti pirmenybę, kai darbas yra sudėtingas arba trunka ilgai. jeigu trūksta kompetencijos, darbą aukštyje arba pastolių statymą geriau patikėti kompetentingiems rangovams.

Daugiau informacijos rasite Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato išleistose nepri-valomose darbo aukštyje gairėse.

13.5.3 Darbas greta antžeminių elektros linijų

Jeigu dirbate netoli antžeminių elektros linijų, atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:

• privalote žinoti savo mašinų aukštį ir didžiausią ištiesiamų dalių ilgį;• jeigu galima, pasirūpinkite, kad elektros linijos būtų patrauktos;• pasirūpinkite, kad dirbant greta elektros linijų būtų išlaikytas saugus atstumas; atminkite, kad saugus atstumas

priklauso nuo įtampos (pvz., esant 275–400 kV įtampai jis yra 7 m);• įrenkite saugos ženklus, kurie įspėtų ir informuotų mašinų operatorius;• pažymėkite jūsų ūkio teritorija einančių antžeminių elektros linijų trasą ir prireikus įrenkite užtvaras;• informuokite darbuotojus ir rangovus apie antžeminių elektros linijų trasas ir saugos kontrolės priemones.

Dirbdamas ant silpnų stogų naudokitės plokštėmis.

67

13.6 Darbas ant žemės: žemės darbai

Sofern auf dem landwirtschaftlichen Betrieb unterirdische Rohrleitungen oder Kabel verlegt sind, ist deren Lage auf Zeichnungen (nach Verlegung) zu kennzeichnen und ihre genaue Position zu beschildern. Dadurch wird auf unterirdische Gefahren hingewiesen, wenn in dem Bereich Grabungen notwendig sind. Dies ist besonders wichtig, wenn auf dem Betrieb unterirdische Strom-, Gas- oder Flüssigbrennstoffleitungen verlegt sind. Bei einem Erdaushub muss für eine angemessene Stützung des Grabens oder einen Schutz der Seitenwand vor Einsturz gesorgt werden. Wenn die Tätigkeiten eingestellt sind, muss das Loch, sofern möglich, eingezäunt und abgedeckt werden, und es sind Warnschilder aufzustellen. Das Erdreich ist so bald wie möglich wieder aufzufüllen. Denken Sie daran, dass bei solchen Gruben auch die Gefahr des Ertrinkens besteht, wenn sie sich mit Wasser füllen.

13.7 Atskirtos erdvės

Silosinės, grūdų saugojimo duobės, šaldytuvai, į kuriuos galima įeiti, ir kitos uždaros erdvės, kuriose susidaro pavojingos sąlygos arba saugomos pavojingosios medžiagos, laikomos atskirtomis erdvėmis. Atskirtos erdvės gali būti pavojingos, nes jums būnant jose:

• gali nepakakti oro arba jo kokybė gali būti prasta;• gali būti nepakankamas deguonies kiekis;• erdvė gali prisipildyti dūmų, pavojingų dujų, garų ir sprogių dujų arba dulkių;• temperatūra ir drėgnis gali pasiekti ekstremalias vertes (dideles arba mažas);• gali būti nepakankamas apšvietimas;• gali nebūti galimybės ištrūkti.

ūkio valdų išdėstymą ir darbinę veiklą organizuokite taip, kad reikėtų kuo mažiau dirbti atskirtose erdvėse.

Uždarų patalpų baimę jaučiančius žmones, patekusius į atskirtą erdvę, gali ištikti panikos priepuolis. Negalėdami ištrūkti iš atskirtos erdvės, jie gali pradėti dusti, gali ištikti šilumos smūgis, hipotermija, dehidratacija arba vienu metu pasireikšti keli išvardyti požymiai. Dėl atskirtų erdvių turėtumėte užtikrinti, kad:

• jose būtų lankomasi nedažnai ir tik esant svariai priežasčiai;• į jas būtų galima patekti tik gavus leidimą ir tik prižiūrimiems;• prieš įeinant į jas, jos būtų išvėdintos ir ištirtos (naudodamasis tinkamu dujų detektoriumi,

prieš įeidamas ištirkite oro kokybę; oro kokybės jokiu būdu netikrinkite atvira liepsna, nes tai gali sukelti sprogimą);

• būtų įrengtas tinkamas ir pakankamas apšvietimas.

Lipdamas į mėšlo duobes, silosines arba kitas vietas, kuriose gali būti susidariusi kvėpuoti netinkama aplinka, naudokite tinkamas asmenines apsaugos priemones (pvz., kvėpavimo aparatus).

Visada dirbkite dviejų arba daugiau žmonių grupėmis: vienas asmuo turėtų atlikti darbą atskirtoje erdvėje, o kitas likti lauke, kad prireikus nelaimės atveju padėtų.

Turi būti parengti ir išbandyti ekstremaliųjų situacijų valdymo ir evakuacijos planai, ryšio priemonės ir pavojaus signalai. Pagalvokite apie:

• alternatyvius išėjimus;• kaip susisieksite su jums padedančiu asmeniu;• kaip paskelbsite pavojaus signalą, kai jums prireiks pagalbos arba susidarys ekstremalioji situacija.

Atminkite, kad silosinėse saugomi grūdai ir javai yra labai degūs. Ūkio teritorija turėtų būti supro-jektuota taip, kad silosinės būtų atokiai nuo užsiliepsnojimo šaltinių.

neleiskite žmonėms rūkyti ūkio teritorijoje, išskyrus specialiai tam skirtas vietas.

Įėjimas į atskirtą erdvę

Pasirūpinkite, kad, atlikus dezinfekavimo darbus, prieš

įeinant į silosines jos būtų gerai išvėdinamos

Lengva išeiti: įėjimuose į šaldytuvus įrenkite išleidimo rankenas



13.8 Saugyklos, sandėliai, krovimas ir dirbtuvės

13.8.1 Saugyklos ir sandėliai

• Chemines medžiagas ir veterinarinius produktus laikykite rakinamuose sandėliuose (16 skyrius „pavojingosios medžiagos“).

• Pasirūpinkite, kad cheminių medžiagų sandėliai būtų tinkamai vėdinami.• Tarpusavyje nederančias arba pavojingąsias medžiagas laikykite atskirai.• Valgomų produktų niekada nelaikykite kartu su valgomais, nes gali įvykti kryžminė tarša arba gali būti

netyčia suvalgyti nevalgomi produktai.• Būtina kontroliuoti temperatūrą ir drėgnį, ypač cheminių medžiagų sandėliuose.• Jeigu saugote didelius grūdų ir javų kiekius, gali susidaryti sprogi aplinka (16 skyrius „pavojingosios

medžiagos“).

13.8.2 Krovimas

• Kraudamas produktus, dėžes arba maišus, būkite atsargus, nes jie gali nukristi ir jus sunkiai sužaloti.

• Pasirūpinkite, kad maišai būtų sukrauti stabiliai ir nevirstų, įrenkite tvoras arba užtvarus, kurie neleistų maišams nukristi arba nuvirsti.

• Mobiliosiose mašinose, pvz., teleskopiniuose krautuvuose arba trakto-riuose su priekyje sumontuotais krautuvais, turi būti įrengtos vairuotoją saugančios apsaugos nuo krintančių objektų konstrukcijos.

• Patikrinkite medinius padėklus – jie gali supūti ir sulūžti.• Kraukite laikydamasis gamintojo arba tiekėjo rekomendacijų.• Kiekvienas padėklas turi turėti tvirtą pagrindą, ant kurio jį būtų galima nuleisti.

13.8.3 Dirbtuvės

Jeigu ūkio teritorijoje yra dirbtuvės, atminkite, kad, atsižvelgiant į jose vykdomos darbinės veiklos pobūdį ir įvairių mašinų, įrenginių ir įrankių buvimą jose, tai yra didelės rizikos zona.

Pasirūpinkite šiais dalykais:

• palaikykite švarą ir tvarką dirbtuvėse – taip sumažinsite nelaimingų atsitikimų riziką;• pasirūpinkite, kad mašinose būtų sumontuoti apsaugos įtaisai ir būtų laikomasi gamintojo instrukcijų;• pasirūpinkite, kad įrankiai ir įranga būtų tvarkingi, laikykite juos specialiai jiems skirtose vietose (14 skyrius

„mašinos ir įrenginiai“);• tinkamai apšvieskite dirbtuves;• jeigu dirbtuvėse atliekate suvirinimo darbus, pasirūpinkite, kad dirbtuvės būtų gerai vėdinamos;• turėkite parengtus naudoti tinkamus (miltelinius) gesintuvus;• kontroliuokite įėjimą į dirbtuves arba prireikus jas visada rakinkite.

69

Degalus laikykite saugiai

13.9 Degalų atsargos ir priešgaisrinė sauga

jeigu ūkio teritorijoje laikote degalus, pasirūpinkite, kad:

• būtų laikomi kuo mažesni jų kiekiai;• jie būtų laikomi atokiau nuo pagrindinių ūkio pastatų arba kitų dažnai nau-

dojamų ūkio vietų;• būtų laikomasi tiekėjo rekomendacijų dėl saugių atstumų;• būtų galima kontroliuoti prieigą;• instaliacija būtų saugi;• talpyklos būtų geros būklės (patikrinkite, ar nėra skylių, rūdžių, apgadintų vietų);• teritorijoje nebūtų piktžolių ir atliekų;• būtų įdiegta nutekėjimo ir (arba) išsipylimo aptikimo sistema, įskaitant garsinę

perspėjimo sistemą;• būtų imtasi gaisro aptikimo, gaisro plitimo sustabdymo ir gesinimo priemonių;• būtų pašalinti netoliese esantys užsiliepsnojimo šaltiniai;• žmonės nerūkytų atitinkamoje teritorijoje arba šalia jos;• degalų rezervuarus pildantis rangovas galėtų saugiai privažiuoti ir pildydamas degalų atsargas laikytųsi

saugos procedūrų.

13.10 Asbestas

Daugelyje šalių senuose ūkiuose asbesto lakštai yra labai plačiai naudojami kaip stogų statybos medžiaga. produktuose, į kurių sudėtį įeina asbestas, ir asbesto lakštuose esantis asbesto pluoštas, patekęs į aplinką, yra pavojingas ir gali sukelti vėžį.

• Asbesto stogai yra gana saugūs, jeigu nėra pažeisti. Nevaikščiokite asbesto stogais, nes jie silpni ir, veikiami žmogaus svorio, beveik visada įlūš.

• Jeigu jūsų stogas yra iš asbesto, nemėginkite pats nudengti stogo. Norėdamas nudengti tokį stogą, kreipkitės į kvalifikuotą, licenciją turintį rangovą. Teisės aktais reikalaujama, kad kaskart, kai yra planuojami bet kokios rūšies asbesto arba medžiagos, į kurios sudėtį įeina asbestas, įskaitant asbesto lakštus, nuėmimo darbai, jis apie tai praneštų atitinkamai kompetentingai institucijai.

• Visas medžiagas, į kurių sudėtį įeina asbestas, šalinkite pasinaudodami licenciją turinčio rangovo paslaugomis.• niekada nepjaukite ir negręžkite iš asbesto pagamintų sudedamųjų dalių: jeigu taip darysite, jos pateks

į orą ir taps gerokai pavojingesnės.• Iš asbesto pagaminti vandens vamzdžiai taip pat yra gana saugūs, jeigu jie paliekami savo vietoje ir nepažeidžiami.

13.11 Ūkio teritorijoje veikiančios parduotuvės ir nakvynės su pusryčiais infrastruktūra

Jeigu ūkio teritorijoje teikiate nakvynės su pusryčiais paslaugą arba jeigu ūkio teritorijoje veikia parduotuvė, pasirūpinkite, kad jūsų sve-čiams ir pirkėjams (12 skyrius „lankytojai ir tretieji asmenys“) negrėstų rizika ir kad jie negalėtų patekti į pavojingas vietas. Tokias vietas rakinkite, įrenkite ženklus arba atitverkite jas, kad į jas neužklystų žmonės, ypač vaikai.

Jeigu netoliese yra gyvulių, lydėkite lankytojus ir neleiskite jiems eiti į gyvulių aptvarus. Lankytojai gali nenusimanyti apie gyvulių elgseną ir įpročius, todėl gali nesuprasti, kad gyvulys yra sunerimęs arba sujaudintas.



Konkretaus atvejo tyrimasGyvulių ūkio savininkas mėgino šakiniu krautuvu pakelti šieno ryšulį. Apvalūs ryšuliai buvo sukrauti pernelyg aukštai ir nestabiliai: pajudinti ryšuliai ėmė riedėti žemyn ir prispaudė vairuotoją, nes ant šakinio krautuvo kabinos nebuvo įrengta jokių apsaugos nuo krintančių objektų priemonių. Vyras tris mėnesius gulėjo ligoninėje ir tebeturi rimtų stuburo problemų. Kadangi jis pats nebegali dirbti savo ūkyje, turi naudotis samdomais darbuotojais.

Ką turėjo padaryti ūkininkas?Pirmą kartą kraudamas šieno ryšulius, ūkininkas turėjo atlikti paprastą rizikos vertinimą ir išsiaiškinti:

Kas blogo gali nutikti?• Apvalūs ryšuliai gali tapti nestabilūs;• apvalius ryšulius gali būti sunku saugiai pasiekti ir paimti;• apvalūs ryšuliai gali nuriedėti ir (arba) nukristi;• apvalūs ryšuliai gali apgadinti mašiną ir ką nors prispausti.


didelė, atsižvelgiant į:• apvalių šieno ryšulių formą, dydį ir masę;• tai, kad apvalūs ryšuliai sukrauti pernelyg aukštai: paėmus vieną ryšulį, pažeidžiamas visos rietuvės

stabilumas;• tai, kad ant šakinio krautuvo nėra apsaugos nuo krintančių objektų konstrukcijos.


• Žala mašinoms, sunkus sužalojimas, mirtis.

Kokių kontrolės priemonių jis turėjo imtis, kad sumažintų šią riziką?

Jis turėjo:• apvalius ryšulius krauti žemesnėmis krūvomis ir stabiliau;• geriau įtvirtinti apvalius ryšulius ir stebėti jų stabilumą;• ant šakinio krautuvo sumontuoti apsaugos nuo krintančių objektų konstrukciją.

71

14 SKYR IUS

Mašinos ir įrenginiai

mašinos naudojamos atliekant beveik visus žemės ūkio darbus. Kad ir koks būtų jūsų veiklos pobūdis arba automatizavimo laipsnis, jums neišvengiamai teks kažkiek naudotis mašinomis. Mašina gali būti transporto priemonė su kabina, kurioje sėdi operatorius ir vairuodamas (pvz., traktorių, derliaus nuėmimo mašiną, šakinį krautuvą) naudojasi valdikliais, arba stacionarus mechanizmas, valdomas naudojantis traktoriaus variklio galios perdavimo įrenginiu arba varomas elektra, vandens energija arba rankomis.

14.1 Su mašinomis susiję pavojai

Nors mašinos visų pirma padeda mums gyventi, dėl jų taip pat gali kilti daug sveikatos ir saugos problemų.

Valdant mašinas operatoriui gali grėsti įvairūs pavojai, kylantys dėl judėjimo ir mechaninių veiksmų, pvz., pjovimo arba lenkimo; paprastai susijusių su:

• besisukančiais velenais, ratais arba diskais;• besisukančiais spiraliniais grąžtais, sliekiniais sraigtais arba korpusuose sumontuotomis spiralėmis;• besisukančiais būgnais, spygliuotais cilindrais arba muštuvais;• griebtuvų galais;• slankiojimo, virpėjimo arba slydimo judesiais.

Mašinų keliamus pavojus nesunku įvertinti atsakant į penkis paprastus klausimus, aktualius bet kokiai mašinai, ir įvertinus galimą sužalojimo sunkumą.

1. prispaudimas: ar galiu būti sužalotas mašinai įtraukus arba prispaudus galūnę arba sudavus smūgį uždarymo arba perdavimo judesiu (pvz., susižaloti dirbdamas siloso pjovimo darbus, būti prispaustas lėtai važiuojančios transporto priemonės)?

2. poveikis: ar galiu būti sužalotas dėl judėjimo greičio (pvz., ar galiu būti numuštas judančių transporto priemonių, kuolų kalimo įrenginio)?

3. Kontaktas: ar galiu būti sužalotas aštriais daiktais, elektros srove, karštais arba šaltais objektais (pvz., grandininio pjūklo ašmenimis, diskiniu pjūklu)?

4. Įtraukimas (įpainiojimas): ar galiu būti sužalotas įtrauktas į mašiną arba įpainiotas tarp jos judančių dalių (pvz., galios perdavimo veleno, mentinės gyvatvorių pjovimo mašinos, derliaus nuėmimo kombaino)?

Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• Su mašinomis susiję

pavojai• Mašinų įsigijimas• Mašinų naudojimo pradžia• Saugus mašinų naudojimas• Vaikai ir mašinos• Papildoma įranga• Techninė priežiūra ir

remontas• Mašinų ir (arba) įrenginių

ardymas• Įrankiai ir dirbtuvės• Konkretaus atvejo tyrimas

.



5. Išmetimas: ar galiu būti sužalotas mašina (pvz., medienos mulčiavimo įrenginiu, diskiniu pjūklu) apdorojamų ir su jėga išmetamų medžiagų?

Svarbu atkreipti dėmesį, kad mašina gali kelti daugiau nei vieną iš pirmiau išvardytų pavojų (pvz., diskinis pjūklas gali sužaloti ir dėl prisilietimo prie pjovimo disko, ir dėl medienos išmetimo, o derliaus nuėmimo kombainas gali sužaloti ir atsitrenkęs, ir įtraukęs).

Norint sėkmingai valdyti mašinų keliamą riziką, svarbu suprasti, kad nors mechaniniai apsaugos įtaisai yra labai svarbūs ir turi būti sumontuoti, vien jais pasikliauti negalima. Be to, turėsite užtikrinti

tinkamą elgesį greta mašinos, paprastų taisyklių laikymąsi, taip pat valdymą ir priežiūrą (pvz., kontroliuoti transporto priemonės greitį, naudotis diskinio pjūklo stūmikliu, išjungti užsikimšusią mašiną prieš ją išvalant).

Naudojant mašinas daug nelaimingų atsitikimų įvyksta jas ruošiant darbui, taisant gedimus ir atliekant mašinų techninės priežiūros darbus. Tai turėtų daryti tik kompetentingi asmenys, ėmęsi ypatingų atsargumo priemonių.

Be to, kyla įvairi papildoma rizika, kuri nėra tik mechaninio pobūdžio, pvz., susijusi su elektra, hidraulika, temperatūra, vibracija, triukšmu ir t. t.

Su elektra susiję pavojai:

• elektros smūgis tiesiogiai prisilietus prie sudedamųjų dalių, kuriomis teka elektros srovė (atsitiktinai prisilietus prie dalių, kuriomis paprastai teka elektros srovė), arba dėl netiesioginio kontakto (prisilietus prie sudedamųjų dalių, kuriomis elektros srovė teka dėl gedimo);

• nudegimai;• gaisras arba sprogimas dėl elektros kibirkščių arba elektros įrangos perkaitimo.

Pavyzdys. Prisilietimas prie susidėvėjusių suvirinimo aparato laidų

Ekstremalios temperatūros:

• skausmas ir nudegimas prisilietus prie įkaitusių mašinos dalių arba atsidūrus šalia jų;• prisilietimas prie labai šaltų sudedamųjų dalių gali sukelti kūno dalies nutirpimą arba nušalimą.

Pavyzdys. Prisilietimas prie judančių naudojamos mašinos dalių

Skleidžiamas triukšmas. Ilgas mašinų keliamo triukšmo poveikis yra pagrindinė triukšmo sukeliamų klausos sutrikimų priežastis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokiu būdu prarastos klausos negalima pagerinti naudojant klausos aparatą. Klausa blogėja po truputį ir šis procesas yra negrįžtamas; visgi triukšmo veikiamas žmogus gana ilgai nesuvokia, kad jo klausa pablogėjo. Labai didelis triukšmas gali sukelti ūmų apkurtimą. Be to, triukšmo poveikis siejamas su kitais klausos sutrikimais, pvz., spengimu ausyse (ūžesio girdėjimas nesant išorinio garso šaltinio).

Pavyzdys. Grandininio pjūklo naudojimas

vibracija. Per kojas arba sėdynę visam kūnui perduodamas vibracijos poveikis gali sukelti raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus, pvz., sukelti nugaros skausmą ir pakenkti stuburui, arba juos sustiprinti. Vibracijos poveikis rankoms gali pakenkti pirštų ir rankų kraujagyslėms (vibracijos sukeltas pirštų pabalimas) ir periferinei nervų sistemai, sausgyslėms, kaulams, rankų ir riešų sąnariams. Šį poveikį dar labiau sustiprina rūkymas – dėl jo siaurėja kraujagyslės.

Pavyzdys. Traktorius

73

paslydimas, suklupimas ir pargriuvimas: būkite atsargus lipdamas ant sudedamųjų įrangos dalių, pvz., paminų, darbo platformų, trapų, takų, rampų, laiptų, skečiamųjų kopėčių, kopėčių, grindų ir t. t.

Įsipjovimas arba įsidūrimas, ypač surūdijusiomis metalinėmis sudedamosiomis dalimis (pvz., naudojantis gyvatvorių žirklėmis).

14.2 Mašinų įsigijimas

Pirkdamas mašiną, įrankį, papildomą arba kitokią įrangą, įvertinkite toliau nurodytus dalykus.

• Ar mašina yra tinkama numatytam darbui?• Ar mašina suteikia galimybę darbą atlikti saugiai, nesunkiai, greitai ir patogiai?• Ar mašina paženklinta ženklu CE ir ar prie jos pridėtas atitikties sertifikatas – atitinkamų direktyvų

ir (arba) standartų atitikties įrodymas?• Ar operatoriui lengvai pasiekiama operatoriaus sėdynė ir (arba) kabina (laipteliai, kopėčios, durys)?• Ar galite prireikus lengvai ir greitai pasišalinti?• Ar ergonomiška operatoriaus sėdynė, ar valdymo priemonės išdėstytos ergonomiškai, ar jos

lengvai pasiekiamos ir valdomos?• Ar yra rankų, nugaros ir kojų atramos?• Ar įrengtos vibracijos poveikio operatoriui mažinimo priemonės?• Ar įrengtas signalinis žibintas?• Ar įrengta oro kondicionavimo sistema ir dulkių filtras?• Koks mašinos triukšmingumas? Ar sumontuotos triukšmo sugėrimo priemonės? Ar kabinoje

sumontuota garso izoliacija?• Ar niekas neužstoja operatoriui vaizdo?• Ar operatorius apsaugotas nuo dūmų?• Ar reikalingi saugos diržai? Ar jie yra?• Ar reikalingi avarinio sustabdymo mygtukai arba galios perdavimo įrenginio išjungimo jungiklis?• Ar gamintojas parūpino pagrindines saugos užtikrinimo priemones, saugančias nuo apvirtimo,

krintančių arba skvarbių objektų, gaisro?• Kas gali atlikti mašinos techninės priežiūros darbus?• Kas išmokys saugiai ja naudotis?

jeigu pirkdamas užduosite tinkamus klausimus, vėliau galite išvengti problemų.

14.3 Mašinų naudojimo pradžia

Labai svarbu, kad prieš pradėdamas naudoti mašiną gerai išsiaiškintumėte, kaip ją saugiai naudoti. jokiu būdu nemėginkite ja naudotis pats ir neleiskite ja naudotis kitiems, jeigu nežinote, kaip tai tinkamai ir saugiai daryti. Jeigu jus ketina mokyti tiekėjas arba jeigu pats perskaitėte naudojimo vadovą, turite būti tikras, kad jums nekyla jokių abejonių dėl pagrindinių jos funkcijų ir saugos užtikrinimo priemonių. Įjungus mašiną ir jai veikiant, gali kilti jos valdymo, manevravimo, sustabdymo arba veikimo režimo perjungimo sunkumų. apmokykite daugiau nei vieną asmenį – tuomet jie galės padėti vienas kitam spręsti problemas ir saugiai pakeisti vienas kitą.

14.4 Saugus mašinų naudojimas

Mašinas visada naudokite laikydamasis gamintojo instrukcijų. Pasirūpinkite, kad visada būtų uždėti mašinos arba varomųjų velenų judančiųjų dalių apsaugos įtaisai. nenuimkite apsaugos įtaisų ir neišjunkite avarinio sustabdymo funkcijų.

Mašinos ir įrenginiai turi būti naudojami pagal

naudojimo vadovą



Mažinkite įsipainiojimo tarp judančių dalių riziką: pasirūpinkite, kad nebūtų vilkimi palaidi apsiaustai arba švarkai, drabužiai palaidomis rankovėmis, kad batų raišteliai nebūtų atsirišę, kad papuošalai, apy-kaklės ir ilgi plaukai nebūtų palaidi. nevaldykite mašinų, jeigu vartojote alkoholį, narkotikus arba išgėrėte vaistų, galinčių sukelti mie-guistumą. nevaldykite mašinų, jeigu ima miegas, esate pavargęs ar šiaip prastai jaučiatės, jeigu nesate tinkamai apmokytas ir jeigu dėl meteorologinių sąlygų yra blogas matomumas ar šiaip nėra saugu eksploatuoti mašinas.

Ilgai valdydami mašinas darbuotojai pervargsta, patiria stresą ir nerimą, dėl triukšmo blogėja jų klausa, taip pat atsiranda raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, ilgalaikės įtampos sukeltų negalavimų, rankos patiria vibracijos poveikį, dėl to gali išsivystyti reino liga, vibracijos sukeltas pirštų pabalimas ir t. t.

būtinai patikrinkite mašinas prieš kiekvieną naudojimą. Atliekant tokį patikrinimą gali būti tikrinamas judančių varomųjų velenų tvirtumas, mašinos apsaugos įtaisai, stabdžiai, padangų slėgis, šoniniai ir galinio vaizdo veidrodėliai, vanduo ir tepalai, degalai, įspėjamieji ir stabdžių žibintai, garsiniai įspėjamieji signalai (pvz., atbulinės eigos). Be to, patikrinkite degalų papildymo procedūrą: ar išjungtas variklis ir (arba) mašina, ar gerai įtvirtintos žarnos, stebėkite degalų lygį, nerūkykite, po ranka turėkite gaisro gesinimo įrangą.

14.5 Vaikai ir mašinos

Žemės ūkyje vaikai dažnai žūsta per nelaimingus atsitikimus, susijusius su mašinomis. Rakinkite nenaudojamas mašinas, raktus laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje. Neleiskite savo arba kitiems vaikams žaisti mašinose arba jas valdyti. Tai neteisėta ir pavojinga (11 skyrius. vaikai).

Nesinaudokite tam tikromis mašinomis, kai pas jus lankosi vaikai arba svečiai.

14.6 Papildoma įranga

Prie mašinos pagrindinės konstrukcijos tvirtinama papildoma įranga griežtai laikantis instrukcijų turėtų būti prikabinama prie vilkties skersinio. Namų sąlygomis nedarykite jokių mašinos konstrukcijos pakeitimų, nes paprastai jie yra labai nesaugūs. Kadangi gamintojas tokių pakeitimų nenumatė, jie gali pakenkti kitokiems

naudojimo būdams arba dėl jų gali neveikti saugos funkcijos. Dėl to įranga gali būti netinkama tam darbui, kurį norite atlikti ja naudodamiesi.

Sukdamasis pakelkite gale sumontuotą papildomą įrangą; papildomą įrangą kelkite lėtai ir tolygiai.

Savaeigės mašinos energijai perduoti į papildomą įrangą arba atskirą mašiną gali būti naudojamas galios perdavimo įrenginys. Naudojant galios perdavimo velenus žemės ūkyje patiriama labai daug sužalojimų. Dažniausiai nelaimingas

Kai kurias ratines mašinas galima eksploatuoti tik turint licencijas, todėl pasirūpinkite, kad visi operatoriai

turėtų visas reikiamas licencijas

75

atsitikimas įvyksta drabužio daliai (kad ir vienam siūlui) prisilietus prie besisukančios dalies ir apsivyniojus aplink ją. Drabužiai ir juos dėvintis žmogus mažiau nei per sekundę įtraukiami į veleną; dėl to dažnai nutraukiamos galūnės ar netgi žūstama.

Galios perdavimo velenų JOKIU BŪDU negalima naudoti, jeigu ant galios perdavimo veleno saugiai nesumontuoti visi galios perdavimo įrenginio apsaugos įtaisai: U pavidalo apsaugos įtaisas, dengiantis iš traktoriaus kyšantį strypą, ir O pavidalo apsaugos įtaisas ties vieta, kurioje galios perdavimo įrenginys prijungiamas prie naudojamos mašinos. Net jeigu apsaugos įtaisai yra sumontuoti, būnant šalia traktoriaus galios perdavimo velenų reikia būti atsargiam. Be to, pasirūpinkite, kad būtų uždėtos abiejuose galuose sumontuotos gran-dinės, užtikrinančios paties apsaugos įtaiso apsaugą nuo sukimosi. Atminkite, kad netinkamai pritvirtintas arba sugadintas apsaugos įtaisas veikiausiai neužtikrins reikiamos apsaugos, o dažnai neužtikrins jokios apsaugos. Apsaugos įtaisai turėtų būti tiksliai pritaikyti ir paženklinti ženklu CE. Jungdamas galios perdavimo velenus ir apsaugos įtaisus, griežtai laikykitės gamintojo instrukcijų.

Pastaraisiais metais galios perdavimo įrenginių apsaugos įtaisai labai patobulėjo; visgi turėtumėte užtikrinti tinkamą techninę priežiūrą ir neleisti padaryti žalos: tinkamai valykite ir sutepkite įrangą – tuomet apsaugos priemonė tarnaus gerokai ilgiau. Be to, su papildoma mobiliųjų mašinų ir įrenginių įranga svarbu elgtis atsargiai, vengti stiprių smūgių, nes žalos gali padaryti netinkamas vairavimas, ypač siauruose posūkiuose ir važiuojant atbuline eiga.

14.7 Techninė priežiūra ir remontas

Techninės priežiūros ir remonto darbus visada turėtų atlikti kompetentingi ir kvalifikuoti asmenys. Priešingu atveju jums gali kilti problemų tada, kai jų mažiausiai tikėsitės, ir galiausiai gali tekti sumokėti gerokai daugiau nei būtumėte sumokėjęs kvalifikuotam specialistui arba mechanikui už einamąją techninę priežiūrą. Be to, nekvalifikuotiems asmenims, kurie patys atlieka techninės priežiūros ir remonto darbus, gresia didesnė susižalojimo rizika.

Pasirūpinkite, kad techninės priežiūros darbai būtų atliekami gamintojo reko-menduojamais laiko intervalais ir kad kvalifikuotas specialistas arba mechanikas užtikrintų einamąją techninę priežiūrą. Ant mašinos arba kabinoje laikykite kortelę, kurioje būtų nurodytas kitų techninės priežiūros darbų atlikimo laikas. Būtinai remontuokite įrangą. Jeigu ant įrenginio yra sumontuoti blokuojamieji apsaugos įtaisai, juos reikėtų tikrinti, prižiūrėti ir jokiu būdu nepašalinti norint įjungti mašiną. Mechaninės problemos niekada neišsisprendžia pačios: jos tik didėja ir kelia tiesioginę grėsmę jūsų ir kitų žmonių gyvybei. Kad nebūtų naudojamasi netvarkingomis mašinomis, užblokuokite arba paženklinkite jas. Ištraukite raktelius ir padėkite įspėjamąjį raštelį arba užblokuokite mašiną, jos degimo sistemą arba elektros įrangą.

Gera praktika – tvarkyti mašinų techninės priežiūros ir remonto darbų apskaitą (kai kuriose šalyse to gali būti reikalaujama pagal teisės aktus). Šiuo tikslu galima pildyti žurnalą, kuriame būtų nurodyti visi mašinos priežiūros darbai, arba gali pakakti į bylą įsegti specialistų išrašytas sąskaitas, kuriose būtų nuro-dyti atlikti darbai. Svarbu žinoti mašinos istoriją. Nesvarbu, ar to reikalaujama pagal teisės aktus, – tokia praktika yra naudinga, o atliktų darbų registravimas kaskart, kai atliekami jūsų mašinos techninės priežiūros darbai arba kai ji yra remontuojama, neatima daug laiko.

Atlikite techninės priežiūros darbus dirbtuvėse, kol nekilo problemų lauke.

Jokiu būdu nesinaudokite netinkamai prižiūrima įranga arba mašinomis.



14.8 Ardymas

Jūsų mašinai susidėvėjus arba pasirengus pakeisti ją kita, jums reikės rasti saugų ir efektyvų jos pašalinimo būdą. Sugedusią arba nereikalingą įrangą palikti jūsų valdoje nėra geras sprendimas, nes apleistos mašinos rūdija, traukia vabzdžius ir gali kelti pavojų vaikams, kuriems tokia įranga gali pasirodyti patraukli, puiki žaidimų vieta. Kad vaikas nesusižalotų žaisdamas su jūsų apleistomis senomis mašinomis, paprašykite tiekėjo arba perdirbėjo jas pašalinti. Paprastai jie yra teisiškai įpareigoti perdirbti mašinas ir retai atsisako tai padaryti (ypač jei iš jų perkate naują įrenginį arba jeigu taikoma perdirbimo schema).

14.9 Įrankiai ir dirbtuvės

Nors rankiniai ir stalių įrankiai nelaikomi sudėtinga įranga, jie gali būti ne mažiau pavojingi. Pirkdamas įrankius atkreipkite dėmesį, ar jie atitinka specifikacijas ir turi apsaugos įtaisus. Būtinai paisykite šių reikalavimų:

• laikykitės gamintojo instrukcijų;• pasirūpinkite, kad įrankiai būtų švarūs, prižiūrimi ir geros tech-

ninės būklės;• įrankius naudokite tik pagal numatytąją jų paskirtį;• naudokite reikiamas asmenines apsaugos priemones.

Pavyzdžiui, daugelyje ūkių ir miško pramonėje pavojingiausias rankinis įrankis yra grandininis pjūklas; naudodami grandininį pjūklą kasmet susižaloja ir žūsta ne tik ūkininkų, bet ir daug profesionalių medkirčių. Daugiau informacijos apie grandininius pjūklus rasite 21 skyriuje „miškininkystė“.

Jeigu turite dirbtuves,

✔ pasirūpinkite, kad jos būtų švarios ir tvarkingos (13 skyrius „Infrastruktūra“);

✔ pasirūpinkite, kad būtų tikrinama elektros instaliacija ir ant elektros skirstomojo skydo būtų užrašyta kvalifi-kuoto techniko vardas ir pavardė, kontaktinis numeris;

✔ gerai vėdinkite ir tinkamai apšvieskite dirbtuves; ✔ lengvai pasiekiamoje vietoje laikykite tinkamus (mil-telinius) gesintuvus;

✔ atsikratykite netinkamų (susidėvėjusių, sugadintų) įrankių;

✔ neimkite įrankių už ašmenų; ✔ neleiskite vaikams arba neapmokytiems asmenims imti įrankių (11 skyrius „vaikai“).

77

Konkretaus atvejo tyrimasŪkininkas, nusprendęs, kad jo medvilnės rinkimo mašinos nebe-verta taisyti, paliko ją šalia savo lauko. Greitai ši vieta tapo gre-timo kaimo mokinių žaidimų vieta. Dėl ilgalaikių korozijos ir irimo procesų medvilnės rinkimo mašinos kabina sulūžo joje žaidžiant šešiems berniukams. Visi jie patyrė įdrėskimų ir sumušimų, o vie-nas buvo paguldytas į ligoninę, nes, metalo gabalui įdūrus į koją, užsikrėtė stablige.

Ką turėjo padaryti ūkininkas?Ūkininkas turėjo atlikti paprastą rizikos vertinimą ir išsiaiškinti:

Kas blogo gali nutikti? • Gali susižeisti teritorijoje žaidžiantys vaikai;• dėl kontakto su įranga gali susižeisti kiti visuomenės nariai;• gali veistis vabzdžiai.


didelė, atsižvelgiant į:• tai, kad patekimas į teritoriją nebuvo kontroliuojamas;• žmonių, ypač vaikų, smalsumą;• laipsnišką įrangos koroziją;• vabzdžių veisimąsi apleistose mašinų konstrukcijose.

Kokios gali būti pasekmės (sunkumas)?• Susižalojimas, užsikrėtimas stablige (gali būti mirtinas).

Kokių kontrolės priemonių jis būtų turėjęs imtis, jeigu būtų iš anksto įvertinęs aplinkybes?Jis būtų turėjęs:• užtikrinti, kad nebūtų galima patekti į teritoriją;• pašalinti įrangą;• paprašyti profesionalaus darbuotojo išardyti ir (arba) perdirbti įrangą;• parduoti įrangą kaip metalo laužą.

Šalindamas įrangą vis dar esate už ją atsakingas.



Transportavimas ir įvairių transporto priemonių nau-dojimas yra beveik visų rūšių ūkininkavimo ir žemės ūkio veiklos sudedamoji dalis, apimanti vežimą:

• gyvulių;• derliaus ir kitos produkcijos;• pašarų ir kraiko;• mašinų ir įrenginių;• medienos;• darbuotojų.

vertinant pasaulio mastu, apie 50 proc. mirtinų nelaimingų atsiti-kimų žemės ūkyje įvyksta dėl transporto priemonių ir ratinių mašinų naudojimo. Tai gali būti tokie nelaimingi atsitikimai: transporto priemonių nuvirtimas (apsivertimas), kontrolės praradimas, iškritimas, prispaudimas arba pervažiavimas, susidūrimas ir įtraukimas (įpainiojimas).

Transportavimas apima dviejų rūšių darbo aplinkoje atliekamas operacijas: ne kelyje atliekamas operacijas (pakrovimo ir iškrovimo) ir važiavimą viešaisiais keliais. Todėl, vertindamas transporto saugą, turite įvertinti saugą darbų vietoje ir saugą kelyje.

15.1 Žemės ūkyje naudojamos transporto priemonės

Dirbant žemės ūkio darbus dažniausiai naudojamos tokios transporto priemonės:

• traktoriai ir priekabos;• automobiliniai ir teleskopiniai krautuvai;• visureigės transporto priemonės ir lengvieji visureigiai;• savaeigės ratinės mašinos (pvz., derliaus nuėmimo mašinos, medvilnės rinkimo mašinos).

Traktorius – svarbiausia žemės ūkio paskirties transporto priemonė. Jį ūkininkas gali naudoti kaip:

• priemonę, suteikiančią galimybę nuvažiuoti į kitais būdais nepasiekiamas vietas;• papildomos įrangos maitinimo ir varymo ir įvairių žemės ūkio darbų, pvz., dirvos įdirbimo, derliaus nuėmimo,

mėšlo, trąšų ir pesticidų barstymo, atlikimo priemonę;• krovinių ir derliaus vežimo naudojant velkamas priekabas priemonę.

15.2 Saugus traktorių naudojimas

✔ Traktoriuose su kabinomis sumontuokite virtimo apsaugines konstrukcijas ir saugos diržus.

✔ Prie velkamos papildomos įrangos pritvirtinkite ženklus ir atšvaitus.

✔ Visus traktorių operatorius supažindinkite su atitinkamomis kelyje ir bekelėje taikytinomis eksploatavimo instrukcijomis.

Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• Žemės ūkyje naudojamos

transporto priemonės• Saugus traktorių naudojimas• Visureigės transporto

priemonės• Savaeigės ratinės mašinos• Pakrovimas ir iškrovimas• Kelionės planavimas• Nelaimingų atsitikimų

priežastys • Žmonių kompetencija ir

elgesys• Transporto priemonių

techninė priežiūra• Gyvulių vežimas• Eismo ūkio teritorijoje

tvarka• Transportavimo tikslais

naudojami gyvuliai• Vandens transportas• Konkretaus atvejo tyrimas

15 SKYR IUS

Transportavimas ir transporto priemonės

.

79

✔ Valdydamas traktorių, visada žinokite, kur yra visi šeimos nariai ir bendradarbiai. ✔ Traktoriuje turėkite pirmosios pagalbos priemonių rinkinį ir miltelinį gesintuvą. ✔ atjunkite nenaudojamą galios perdavimo įrenginį. ✔ Reikiamose vietose sumontuokite visus skydus ir apsaugos įtaisus.

✘ Nepalikite rakto užvedimo spynelėje. ✘ Nepalikite traktoriaus užvesto, kai atliekate kokias nors operacijas ant žemės arba ant

traktoriaus. ✘ Jokiu būdu nevežkite keleivių, jeigu nėra įrengtas saugos diržas. ✘ niekada nepilkite degalų į traktorių palikęs užvestą variklį.

Trumpa patikra, atliktina prieš pradedant dirbti traktoriumi

Nors traktoriai tampa vis saugesni, dėl jų ūkiuose įvyksta dar daug nelaimingų atsitikimų. Svarbu, kad prieš pradėdamas naudotis traktoriumi patikrintumėte:

• oro slėgį padangose, taip sumažindamas apsivertimo riziką; • ar švarūs ir sausi laipteliai, taip sumažindamas paslydimo ir

nukritimo riziką;• ar pakankamas transmisijos alyvos kiekis, kad būtų apsau-

gota transmisijos sistema;• ar veikia rankinis stabdys, taip sumažindamas traktoriaus lėto

judėjimo ir (arba) užvažiavimo ant žmonių riziką;• ar gera hidraulinės alyvos ir žarnų būklė, taip sumažindamas

įrangos gedimų riziką;• ar švarios kabinos grindys, taip sumažindamas medžiagų

trukdymo spaudyti pedalus riziką;• ar švarūs visi langai, kad būtų galima gerai pro juos matyti;• kaip veikia stabdžių pedalai, kad prireikus būtų galima staigiai

sustabdyti transporto priemonę;• ar pakankamas vandens kiekis radiatoriuje, kad variklis būtų

apsaugotas nuo perkaitimo;• ar tinkamai veikia žibintai ir veidrodėliai, padedantys saugiai

važiuoti;• ar pakankamas variklio alyvos lygis, kad būtų apsaugotas variklis.

Pasirūpinkite, kad traktorius būtų tinkamai prižiūrimas ir tvarkomas.

Saugaus stovėjimo procedūra1. Atvažiuokite traktoriumi į saugią stovėjimo vietą.2. Išjunkite pavarų dėžę ir pavaras.3. Įjunkite rankinį stabdį.4. Nuleiskite padargus ant žemės.5. Išjunkite variklį ir ištraukite raktelius.

15.3 Visureigės transporto priemonės

Ūkininkavimo ir miškininkystėje srityse plačiai naudojamos visureigės transporto priemonės. Tačiau naudojantis šiomis transporto priemonėmis žūsta arba sunkiai susižaloja daug žmonių, pvz., joms apvirtus, dėl prastos mechaninės jų būklės, menkų operatoriaus žinių apie valdymą ir netinkamo jo elgesio (važiavimo dideliu greičiu), keleivių vežimo ir netinkamos priežiūros.

Prieš pirkdamas visureigę transporto priemonę nuodugniai įvertinkite savo poreikius (pvz., galios ir greičio) ir savo ūkio teritorijos savybes (pvz., raižyta, kalvota, nelygi).

Pasirūpinkite, kad traktoriaus stovėjimas būtų saugus

TIK DABAR GALITE IŠLIPTI.



Pasirūpinkite, kad visos padangos būtų tinkamai pripūstos ir kad visada būtų sumontuoti visi apsaugos įtaisai, ypač paminos. Pasirūpinkite tinkama apkrova priekyje ir gale. Montuodamas ir naudodamas papildomą įrangą, laikykitės gamintojo instrukcijų. Neperdarykite visureigių savo nuožiūra ir nekeiskite jų konstrukcijos, nes dėl to gali sumažėti stabilumas ir visureigis gali apvirsti.

Saugi praktika

• Pasirūpinkite, kad specialistai išmokytų jus saugiai naudotis savo visureige transporto priemone.

• Naudokite reikiamas asmenines apsaugos priemo-nes, įskaitant šalmą ir apsauginius aulinius batus.

• Važiuokite gana lėtai, kad galėtumėte suvaldyti transporto priemonę.

• Leisdamasis nuo šlaitų, sukdamasis ir naudodamas papildomą įrangą važiuokite žema pavara.

• Visureigėmis transporto priemonėmis jokiu būdu nevežkite keleivių, jeigu transporto priemonė nėra specialiai pritaikyta dviem žmonėms vežti.

• Neleiskite valdyti visureigės transporto priemonės asmenims, kurie nėra to išmokyti arba yra apsvaigę nuo alkoholio arba narkotikų.

• Pasirūpinkite, kad netoli visureigės transporto priemonės ir jos papildomos įrangos nebūtų vaikų.

• Visus valdiklius sureguliuokite taip, kad sėdint būtų galima patogiai ir saugiai juos valdyti; jeigu to padaryti neįmanoma, išjunkite variklį ir pasirūpinkite, kad prieš atliekant reguliavimo operacijas būtų sustabdytos visos judančios dalys.

15.4 Savaeigės ratinės mašinos

Eksploatuojant savaeiges ratines mašinas (pvz., derliaus nuėmimo mašinas, automobilinius ir teleskopinius krautuvus, medvilnės rinkimo mašinas) gresia iš esmės visi tie patys pavojai, kurie kyla naudojantis traktoriais ir visureigėmis transporto priemonėmis; be to, gresia papildomi pavojai, susiję su tam tikromis mašinomis ir įrenginiais (14 skyrius „mašinos ir įrenginiai“).

15.5 Pakrovimas ir iškrovimas

Pirmasis su vežimu susijęs darbas – transporto priemonės pakrovimas. Kraunant reikėtų apsvarstyti šiuos dalykus:

• transporto priemonės tinkamumą užduočiai atlikti;• saugius krovinio pakrovimo į transporto priemonę būdus;• krovinio paskirstymą ir pusiausvyrą;• rietuvės aukštį ir stabilumą;• produkcijos arba prekių uždengimą;• krovinio pritvirtinimą;• vairuotojo matomumą (krovinys neturėtų užstoti vairuotojo regos lauko);• vairuotojo saugą (staigiai stabdant arba susidūrus krovinys neturėtų atsitrenkti į vairuotoją).

Iškrovimas

• Prieš iškraudamas krovinį, jį apžiūrėkite.• Patikrinkite, ar krovinys nepasislinko ir ar netapo nestabilus.• Apsvarstykite, ar krovinys pasislinks atlaisvinus arba pašalinus krovinį laikančias grandines, virves ir diržus

ir kaip pasislinks.

81

• Jeigu medžiaga pasislenka arba pradeda kristi, pasitraukite atokiau.• Jeigu gresia susižalojimo rizika, nemėginkite stabdyti medžiagos kritimo.• Pasirūpinkite tinkamomis transporto priemonės iškrovimo priemonėmis.• Iškrovęs krovinį, saugiai sudėkite grandines, virves, diržus, įtempimo priemones ir kitas palaidas

medžiagas, kad jos netyčia neiškristų iš transporto priemonės.

Jokiu būdu neleiskite kartu su produkcija arba gyvuliais vežti žmonių. Informacijos apie gyvulių pakrovimą ir iškrovimą rasite 19 skyriuje „gyvuliai“.

15.6 Kelionės planavimas

Nors vežimas iš esmės yra kasdienė veikla, kuri dažniausiai laikoma įprastine, nuo jos gali labai priklausyti kasdienių darbų sėkmė.

Apsvarstykite visas vežimo operacijas atsižvelgdamas į šiuos aspektus:

• Jūsų vežimo operacijoms tinkamiausią dienos arba nakties metą; lėtaeigės žemės ūkio mašinos jums ir kitiems eismo dalyviams gali kelti didesnę riziką, kai eismas kelyje labai intensyvus;

• tinkamą kelią (kai kuriose šalyse lėtaeigėms žemės ūkio mašinoms draudžiama važiuoti greitkeliais);• transporto priemones (traktorius su priekaba, sunkvežimis, furgonas, lengvasis visureigis, kitokia transporto

priemonė, traukinys, laivas ir t. t.);• kelionės trukmę (vieno vairuotojo važiavimo ir privalomų poilsio pertraukų trukmė paprastai gana griežtai

reglamentuojama);• vairuotoją (kompetencija, buvimas);• krovinio rūšį ir su ja susijusius reikalavimus (mediena, gyvuliai, žmonės);• transporto priemonės parengtį (mechaninę būklę);• kitiems eismo dalyviams gresiančią riziką.

Kelionės planavimas padės jums aktyviau priimti sprendimus ir imtis priemonių siekiant išvengti problemų, nederamo vėlavimo arba nelaimių. Prisijunkite prie pagalbos kelyje schemos.

15.7 Nelaimių keliuose priežastys

Nelaimėms kelyje įtakos turi šie veiksniai:

• žmonių kompetencija ir elgesys;• transporto priemonės būklė;• kelių tinklo būklė;• meteorologinės sąlygos.

Kadangi paprastai mažai ką galite padaryti dėl kelių tinklo būklės (galite tik pareikalauti jį taisyti arba prižiūrėti) ir meteorologinių sąlygų, privalote visą dėmesį skirti kompetencijai ir elgesiui, taip pat transporto priemonės techninei priežiūrai ir būklei. Jeigu įmanoma, važiuodamas venkite kelių, kurie, kiek žinoma, yra pavojingi, ir vietovių, kuriose, kiek žinoma, yra nestabilus gruntas, krinta akmenys, įvyksta nuošliaužų arba yra labai nuožulnių šlaitų. Be to, venkite važiuoti keliais, einančiais palei uolas, ir važiuoti greitkeliais arba juos kirsti.

Saugus krovimas labai svarbus visiems eismo dalyviams



15.8 Žmonių kompetencija ir elgesys

pasirūpinkite, kad vairuotojas:

✔ turėtų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti atitinkamą transporto priemonę; ✔ būtų pajėgus nuvažiuoti ten, kur reikia:

✘ nevartotų mieguistumą sukeliančių vaistų; ✘ nebūtų apsnūdęs arba prastos savijautos; ✘ nebūtų gėręs alkoholinių gėrimų;

✔ kad jam nereikėtų labai skubėti (venkite spūsties valandų); ✔ vadovautųsi saugaus vairavimo principu: ✔ laikytųsi eismo taisyklių; ✔ būtų susikaupęs; ✔ vairuodamas atsižvelgtų į kelio būklę; ✔ būtų dėmesingas kitiems eismo dalyviams;

✘ nebūtų nemandagus, agresyvus arba impulsyvus; ✔ visada segėtų saugos diržą; ✔ naudotųsi tik laisvų rankų mobiliojo arba kitokio ryšio įranga;

✔ važiuodamas įsijungtų šviesas, kai to reikia; ✔ transporto priemonės duris laikytų uždarytas ir užrakintas.

Be to:

• pasirūpinkite, kad vairuojant nekiltų pavojaus dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, atsižvelkite į orų prognozes;

• duokite vairuotojui nurodymą apsnūdus arba pavargus išsukti iš kelio ir pailsėti, o ne prisiversti pabaigti kelionę;

• pasirūpinkite, kad kroviniai būtų vežami uždengti ir pritvirtinti taip, kad nekristų: nevilkite pernelyg didelių sunkių krovinių, jeigu naudojatės nestabdoma įranga, ir jokiu būdu kartu su gyvuliais, derliumi arba kitomis medžiagomis nevežkite žmonių.

15.9 Ekstremaliosios situacijos

Susidarius ekstremaliajai situacijai, pvz., įvykus techninei avarijai arba susidūrus:

• pamėginkite sustoti saugioje vietoje;• jeigu susidūrėte ir buvo sužeisti žmonės, skambinkite jūsų nacionalinės avarinės tarnybos telefonu;• susisiekite su jums pagalbos kelyje paslaugas teikiančia įmone;• jeigu taikytina, informuokite savo darbdavį;• apsivilkite ryškiaspalvę liemenę, o jeigu įmanoma, pasirūpinkite avarijos vietos saugumu, stovėkite saugioje

vietoje.

nemėginkite pats spręsti problemos, jeigu vienam žmogui tą padaryti per sunku arba reikia labai daug pastangų, pvz., jeigu sunkvežimis užklimpo purve.

15.10 Transporto priemonių techninė priežiūra

Dėl transporto priemonės pasirūpinkite, kad:

• jos techninės priežiūros darbus atliktų kompetentingas asmuo;• jai būtų išduotos reikiamos licencijos;• jos techninė priežiūra būtų vykdoma pagal gamintojo instrukcijas;• prireikus būtų nutraukta jos eksploatacija ir kad ji būtų tinkamai pataisyta;• joje nebūtų montuojama savadarbė papildoma įranga;

83

• ji būtų geros darbinės būklės;• prireikus joje būtų sumontuotos virtimo apsauginės konstrukcijos.

prieš kelionę turėtumėte patikrinti:

• degalus;• žibintus ir atsargines lemputes;• tepalus;• slėgį padangose;• alyvos ir degalų rezervuarų dangčius;• aušinimo skysčio ir vandens lygius;• stabdžius;• akumuliatorių;

• atsarginį ratą;• gesintuvą;• pirmosios pagalbos

priemonių rinkinį;• ryškiaspalvę liemenę;• avarinio sustojimo

ženklą;• krovinio stabilumą ir

(arba) saugumą.

15.11 Gyvulių vežimas

Gyvuliai gali būti vežami trumpais arba ilgais atstumais:

• iš vieno ūkio į kitą;• veisimo tikslais;• parduoti arba skersti.

Vežimo operacija prasideda gyvulių pakrovimu į transporto priemonę ir baigiama iškrovimu iš jos. Daugiau informacijos rasite 19 skyriuje „gyvuliai“.

veždamas atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:

• transporto priemonei gali būti reikalinga licencija;• naudokitės specialiomis transporto priemonėmis (t. y. transporto priemonėmis su virtimo apsau-

ginėmis konstrukcijomis, tinkamai pritvirtintomis sėdynėmis ir saugos diržais), užtikrinančiomis darbuotojų saugą;

• neviršykite leidžiamo greičio;• naudokitės specialiomis transporto priemonėmis, užtikrinančiomis visuomenės saugą ir vežamų

gyvulių gerovę;• gyvulius transporto priemonėje laikykite kuo trumpiau;• po kiekvienos kelionės išplaukite ir dezinfekuokite priekabas, taip pat šieno maišus ir vandens kibirus.

15.12 Eismo ūkio teritorijoje tvarka

Jeigu jūsų ūkio teritorija dažnai važinėja transporto priemonės, turite:

• parengti eismo valdymo planą ir prireikus jį keisti, atsižvelgdamas į konkrečius darbus;• kad išvengtumėte nelaimingų atsitikimų, jeigu įmanoma, pasirūpinti, kad transporto priemonių ir

pėsčiųjų keliai būtų atskirti;• pasirūpinti, kad intensyvaus eismo laikotarpiais lengviau pažeidžiamos grupės, pvz., vaikai ir senyvo

amžiaus žmonės, būtų atokiau nuo pavojaus šaltinių;• įrengti aiškiai suprantamus ženklus;• pažymėti įvažiavimo į teritoriją ir išvažiavimo iš jos vietas;• sudaryti eismo grafiką, kad išvengtumėte spūsčių;• įrengti žiedinę apylanką arba vienakryptę sistemą, kad būtų sumažintas transporto priemonių judėjimo

atbuline eiga (dėl to žūsta daugiausia žmonių) poreikis;• naudotis posūkiuose arba prastai matomuose kelio ruožuose įrengtais veidrodžiais, gerinančiais matomumą;• šakiniuose krautuvuose ir kitose transporto priemonėse sumontuoti įspėjamuosius atbulinės eigos signalus.



15.13 Transportavimo tikslais naudojami gyvuliai

Miškininkystėje, ypač Pietų Europoje, medžius iš kirtavietės į krovimo vietą įmanoma išvežti tik pasinaudojant gyvuliais, pvz., mulais arba arkliais, galinčiais pasiekti kitais būdais nepasiekiamas vietoves.

Siekiant užtikrinti gyvulių gerovę, labai svarbu, kad su gyvuliais būtų tinkamai elgiamasi. Pasirūpinkite, kad:

• krovinys būtų kraunamas pamažu, užtikrinant tinkamą apkrovą;• mediena būtų saugiai pritvirtinta;• kelias būtų išvalytas taip, kad juo galėtų eiti gyvuliai;• atliekant iškrovimo darbus nebūtų sužalotos gyvulių kojos arba pėdos;• gyvuliai būtų maitinami, girdomi, galėtų pailsėti.

15.14 Vandens transportas

Kartais žemės ūkio produkciją arba medieną gali būti patogiausia gabenti vandens transportu.

Apsvarstykite šiuos aspektus:

• bendrą krovinio masę;• krovinio pusiausvyrą;• laivo būklę;• operatoriaus kompetenciją ir licencijas (jeigu taikytina);• ryšių ir gelbėjimo įrangą;• meteorologines sąlygas;• žinias apie upės ypatumus (gylį, krioklius, uolas, sūkurius);• priemones, padedančias išsilaikyti vandens paviršiuje.

85

Konkretaus atvejo tyrimasTraktoriumi buvo velkama priekaba su šieno ryšuliais. Ūkininkas nepasirūpino, kad ryšuliai būtų pririšti arba pritvirtinti taip, kad nekristų, nes ketino važiuoti nedidelį atstumą. Jam viešuoju keliu važiuojant iš lauko į kaimą ir sukant kelio vingiu, keletas šieno ryšulių iškrito iš priekabos. Jis pasuko į šalikelę, tačiau paskui jį važiavęs automobilis, vairuojamas to paties kaimo gyventojo, atsitrenkė į šieno ryšulius ir nuvažiavo nuo skardžio, palei kurį ėjo kelias. Automobilio vairuotojas žuvo.


Kas blogo gali nutikti?• Gali iškristi visas krovinys arba jo dalis;• iškritus ryšuliams gali įvykti eismo nelaimė;• gali įvykti kontaktas su antžeminėmis linijomis arba medžiais;• dėl pernelyg didelės apkrovos gali sumažėti ūkininko galimybė valdyti transporto priemonę ir ja manevruoti.


didelė, atsižvelgiant į:• pernelyg didelę apkrovą ir priekabos perpildymą;• tai, kad nesiimta atsargumo priemonių, galinčių apsaugoti ryšulius nuo iškritimo iš priekabos.


• Susižalojimas, smegenų sukrėtimas, koma, mirtis.

Ką ūkininkas būtų turėjęs padaryti, jeigu būtų iš anksto įvertinęs aplinkybes?Jis būtų turėjęs:• šieno ryšulius sukrauti taip, kad krovinys būtų stabilus;• virvėmis arba diržais pritvirtinti krovinį prie priekabos;• vengti pernelyg sunkių krovinių arba perkrovos;• važiuoti ramiu keliu arba keliu, kuriame nedidelis eismas (kur negalima greitai važiuoti);• važiuoti keliu, kuris neitų palei skardį.



Dirbant žemės ūkio ir miškininkystės darbus naudojamos įvairaus pobūdžio pavojingosios medžiagos; tai gali būti pesticidai, dega-lai, cheminės medžiagos arba dažai, mėšlas arba vaistai, gyvulių skysčiai ar net statybinės medžiagos. Jos svarbios jūsų veiklai, tačiau jas naudodamas galite netyčia jų įkvėpti, prisiliesti prie jų arba jų praryti.

16.1 Pavojingosios medžiagos ūkiuose

• Cheminės medžiagos• Pesticidai ir smilkalai• Dažai ir (arba) medienos apsaugos priemonės• Tirpikliai• Valikliai ir (arba) dezinfekcinės medžiagos• Veterinariniai vaistai• Trąšos• Mėšlas ir (arba) srutos, pelėsiai• Degalai ir alyvos• Asbestas• Medienos dulkės• Dideli grūdų kiekiai

16.2 Kokios žalos jos gali padaryti?

• Apsinuodijimas, • virškinimo sutrikimai,• teratologija• vėžys, • Parkinsono liga, • lėtinės ligos, • mirtis.

16.3 Kontakto būdai

Pavojingosios medžiagos gali:

• patekti ant odos;• patekti į akis;• būti įkvėptos;• būti netyčia prarytos;• būti netyčia įšvirkštos.

Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• Pavojingosios medžiagos

ūkiuose• Kokios žalos jos gali padaryti• Kontakto būdai• Svarbūs laikymo aspektai• Saugos duomenų lapai• Kontaktas su pavojingosio-

mis medžiagomis• Pavojingųjų medžiagų

naudojimas • Asmeninių apsaugos prie-

monių naudojimas• Ženklinimas etiketėmis ir

ženklų įrengimas• Degalai• Grūdų, kviečių ir (arba) javų

dulkės, pašarai• Gyvulių srutos ir skysčiai• Asbestas• Konkretūs atvejai

16 SKYR IUS

Pavojingosios medžiagos

.

87

16.4 Svarbūs laikymo aspektai

Jeigu laikote chemines medžiagas, pesticidus, veterinarinius vaistus arba trąšas, pasirūpinkite, kad:

• jos būtų paženklintos ir, pageidautina, laikomos gamintojo pakuotėje, taroje, kurią būtų patogu krauti, atidaryti, uždaryti ir pakartotinai atidaryti, taip sumažinant nutekėjimo arba taškymosi galimybę;

• prie jų būtų pridėti atitinkami saugos duomenų lapai;• jos būtų laikomos atokiau nuo maisto produktų siekiant išvengti kryžminės taršos arba netyčinio

suvartojimo;• jos būtų laikomos atskirai nuo nederančių medžiagų, nes dėl tarpusavio kontakto arba susi-

maišymo gali įvykti cheminės reakcijos, netgi gaisrai arba sprogimai;• jos būtų laikomos atokiau nuo asmeninių apsaugos priemonių ir aprangos;• jos būtų įdėtos į apsaugines talpyklas arba papildomas nepralaidžias talpyklas, saugančias nuo

medžiagų pasklidimo joms nutekėjus;• jos būtų atokiau nuo rūkymo vietų ir kitų užsiliepsnojimo šaltinių;• jos būtų gerai vėdinamos.

Sandėliai ir laikymo vietos turėtų būti pažymėtos ženklais ir prireikus rakinamos. Gali reikėti reguliuoti temperatūrą ir drėgnį.

Möglicherweise müssen temperatur und feuchtigkeit kontrolliert werden.

ES ir nacionalinės teisės aktuose pateikiamos aiškios cheminių medžiagų laikymo ir tvarkymo gairės.

16.5 Saugos duomenų lapai

Saugos duomenų lapai (angl. Safety Data Sheets, SDS) – tai gamintojo rengiami dokumentai, kuriuose nurodoma:

• cheminė sudėtis;• naudojimo instrukcijos;• laikymo instrukcijos;• poveikio savybės (toksiškumas, abrazyvumas, koroziškumas, degumas, sprogimo pavojus, mutageniškumas

ir teratogeniškumas);• kaip elgtis įvykus su chemine medžiaga susijusiems nelaimingiems atsitikimams, jai išsiliejus, sprogus,

užsidegus;• galimos netinkamo elgesio, kontakto ir suvartojimo pasekmės;• veiksmai, kurių reikėtų imtis.

✔ Visada reikalaukite, kad jūsų tiekėjas pateiktų SDS kopijas (jos nemokamos ir jose pateikiama naudingos informacijos).

✔ Atidžiai perskaitykite SDS. ✔ SDS laikykite tokioje vietoje, kad būtų lengvai pasiekiami visiems darbuotojams (pvz., medžiagos laikymo vietoje).

✔ Turėkite atsarginę kiekvieno SDS kopiją.

16.6 Kontaktas su pavojingosiomis medžiagomis

Kontaktas su pavojingosiomis medžiagomis galimas jas maišant, kraunant arba naudojant, valant su medžiagų naudojimu susijusią įrangą, jas vežant, saugant ar tiesiog žmonėms patekus į vietas, kuriose buvo purškiami pasėliai. Pamėginkite automatizuoti procedūras, kad, kiek tai įmanoma, būtų išvengta kontakto su cheminėmis medžiagomis.

Purkšdamas pesticidus, naudokitės traktoriais arba purškimo mašinomis su standartinėmis filtravimo kapsulėmis.



16.7 Pavojingųjų medžiagų naudojimas

Naudodamas pavojingąsias medžiagas:

• įsitikinkite, kad jos yra patvirtintos nacionalinių kompetentingų institucijų;

• perskaitykite etiketę ir laikykitės gamintojo instrukcijų;

• naudokite švarias asmenines apsaugos priemones;• nemaišykite jų su kitomis pavojingosiomis

medžiagomis (išskyrus atvejus, kai tai daryti leidžia gamintojas), net jeigu produktai yra tarpusavyje suderinami;

• medžiagų nepurkškite vėjuotu oru arba prieš vėją, jeigu naudojatės kuprininiu purkštuvu;

• nepalikite nepaženklintų arba neprižiūrimų tirpalų.

Tuščia tara turėtų būti paženklinta, saugojama ir šalinama per tiekėją arba licenciją turintį perdirbėją. Ji neturėtų būti naudojama kitoms medžiagoms, įskaitant chemines, arba žaislams laikyti.

16.8 Asmeninių apsaugos priemonių naudojimas

Kraudamas pavojingąsias medžiagas turėtumėte naudotis:

• pirštinėmis, kad apsaugotumėte savo rankas nuo atsitiktinio arba neišvengiamo kontakto;

• akiniais, kad apsaugotumėte savo akis nuo dūmų, garų arba purslų;

• nosies ir burnos apsaugos priemonėmis, jeigu numatomas dūmų arba garų išsiskyrimas arba jeigu purškiate pesticidus (tai gali būti kaukė su aktyvinta anglimi);

• prijuoste arba kombinezonu, jeigu purškiate pesticidus arba kitas odai pavojingas chemines medžiagas;

• drėgmei atspariais auliniais batais su plieninėmis bato nosies apsaugomis (9 skyrius „asmeninės apsaugos priemonės“).

16.9 Ženklinimas etiketėmis ir ženklų įrengimas

• Visos talpyklos turi būti tinkamai paženklintos siekiant užtikrinti saugų pavojingųjų medžiagų naudojimą.• Jeigu pavojingosios medžiagos sudedamos arba perpilamos į mažesnes arba skirtingas talpyklas, jos turi

būti taip pat paženklintos.• Visos pavojingųjų medžiagų saugojimo patalpos turi būti pažymėtos saugos ženklais, kaip reikalaujama

Ženklų direktyvoje.• Jeigu jūsų ūkyje būna lankytojų, pažymėkite arba atitverkite neseniai išpurkštus vaisius; lankytojus

įspėkite, kad jų nevalgytų, nes gali apsinuodyti: įspėjamaisiais ženklais paženklinkite neseniai nuda-žytus arba apsaugos priemonėmis nuteptus paviršius, nes prisilietus prie jų gali atsirasti odos bėrimas arba dirginimas, akių dirginimas arba dar sunkesnių pasekmių.

89

16.10 Degalai ir alyvos

degalų rezervuarų pildymas kelia labai didelį pavojų, nes degalai gali išsilieti, nutekėti arba užsidegti.

• Pareikalaukite, kad tiekėjas pateiktų pildant degalus taikytino saugos metodo aprašą.

• Drauskite rūkyti ir įrenkite atitinkamą ženklą.• Netoliese laikykite gesintuvus ir smėlio maišus.• Apsvarstykite, ar nevertėtų įrengti nuotėkio, šilumos arba dūmų detektorių.• Degalų vamzdžiuose sumontuokite uždarymo vožtuvus.• Alyvos ir tepalai taip pat yra degūs, todėl su jais turėtų būti elgiamasi atsargiai.

16.11 Grūdų, kviečių, javų ir (arba) pašarų dulkės

Dėl didelių grūdų, kviečių, javų ir (arba) pašarų dulkių kiekių gali susidaryti sprogi aplinka. Užsiliepsnojimo šaltinius laikykite atokiau, pasirūpinkite, kad būtų naudojama tinkama elektros įranga ir kad ji prireikus pagal ATEX direktyvą būtų paženklinta ženklu „Ex“.

Jeigu javai arba kitokie pašarai sudrėksta arba pradeda pūti, gali išsiskirti irimo metu susidarančios dujos, dėl kurių saugykloje arba silosinėje gali būti išstumtas deguonis ir sumažėti jo lygis. Prieš įeinant į saugyklas ir silosines būtina labai atidžiai patikrinti dujų rodmenis ir įsitikinti, kad oro kokybė nėra žalinga sveikatai, nes irimo metu susidarančios dujos gali būti mirtinos.

Iš dideliais kiekiais laikomų pašarų gali išsiskirti dujos ir stiprūs kvapai, dėl kurių darbuotojai gali prarasti sąmonę. Gali susidaryti azoto oksidas, galintis sukelti plaučių uždegimą.

16.12 Gyvulių skysčiai ir srutos

gyvulių išmatos ir gimdant išsiskiriantys skysčiai yra biologiniai teršalai, nes juose yra virusų ir ligų sukėlėjų. Gydydamas sergantį gyvulį arba padėdamas jam gimdyti mūvėkite pirštines ir vilkėkite kombinezoną, kad neužsikrėstumėte. Patartina procedūrą atlikti arba prižiūrėti veterinarijos gydytojui.

dėl nesaugaus gyvulių skerdenų šalinimo gali būti užkrėsti žmonės; tai gali atsitikti tiesiogiai, t. y. kontaktiniu būdu, arba netiesiogiai – per užkrėstą dirvožemį arba požeminio vandens šaltinius. Skerdenas turėtumėte užkasti toli nuo vandentakių, šulinių arba tvenkinių arba, jeigu vietos valdžios institucijos tai leidžia, jas sudeginti.

Trąšos ir mėšlas yra degūs, jie pavojų kelia ir patekę į kvėpavimo takus arba dėl tiesioginio kontakto.

vandenilio sulfidas ir metanas

• Kai galvijai arba kiti gyvuliai laikomi lentinėse pašiūrėse, šalia pašiūrių įrengtuose rezervuaruose susikaupia dideli srutų kiekiai. Laikotarpiais, kai srutų negalima lieti ant dirvožemio, ant srutų gali susidaryti kieta pluta. Po šia pluta gali prisikaupti irimo metu susidarančių dujų, įskaitant metaną ir vandenilio sulfidą, ir pramušus plutą gali išsiveržti mirtinas šių dujų kiekis.

• Pavojingiausias laikas – srutų maišymas, kad jas būtų lengviau pumpuoti į vakuumines autocisternas, iš kurių srutos bus liejamos ant dirvožemio.

• Pastovėjusiame grybų komposte ir kitose pūvančiosiose organinėse medžiagose taip pat gali susikaupti daug vandenilio sulfido, todėl, judinant arba kraunant tokias medžiagas būtina imtis toliau nurodytų atsargumo priemonių.

Naudokitės dvigubos izoliacijos degalų saugyklomis



Prieš maišydamas atkreipkite dėmesį į šias rekomendacijas:

• maišykite ir laistykite tik vėjuotomis dienomis, kai dujos greitai išsklaidomos;• iš patalpų ir bendrosios paskirties teritorijos išveskite visus gyvulius (įskaitant

šunis arba kitus naminius gyvūnus);• pašiūrėje arba patalpoje atidarykite kuo daugiau durų, kad jos būtų vėdinamos, ir

neleiskite niekam eiti į šią teritoriją, ypač vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms;• įstatydamas maišymo įrenginį stovėkite prieš vėją, maišyti pradėkite įsitikinęs,

kad naudojami visi galios perdavimo įrenginio apsaugos įtaisai;• didžioji dujų dalis išsiskiria per pirmąsias 15–20 maišymo minučių, tačiau

atsargumas būtinas nuolat;• vandenilio sulfido dujos yra labai nuodingos; nors skleidžia supuvusių kiaušinių

kvapą, šios dujos prislopina uoslę ir susidaro įspūdis, kad aplinka yra saugi ir dujos išsisklaidė, tačiau iš tikrųjų koncentracija gali būti padidėjusi;

• pramušus plutą iš srutų išsiskiriančių dujų koncentracija gali būti mirtina – galima žūti kartą giliai įkvėpus;• įdiekite sistemą, kuri, ištraukus maišymo įrenginį, kad būtų galima atlikti pumpavimo ir laistymo operacijas,

užtikrintų, kad maišymo anga būtų uždengta arba kitaip apsaugota nuo netyčinės prieigos;• baigęs siurbti srutas, visada uždenkite maišymo angą.

16.13 Asbestas

asbestas yra labai pavojinga kancerogeninė medžiaga. Anksčiau jis buvo plačiai naudojamas kaip sude-damoji stogų dangos ir vamzdžių gamybos medžiaga. Šiais laikais asbestas nebenaudojamas, prireikus jis dažnai pašalinamas iš esamų statinių. Kadangi žmonėms pavojų kelia tik pats asbesto pluoštas, svarbu žinoti, kad asbestas gerokai saugesnis, kai jis nepažeistas arba surištas kita medžiaga, o pjaunamas arba kapojamas yra pavojingas, nes tada išsiskiria asbesto plaušai.

jeigu jūsų stogas uždengtas asbesto danga:

• jeigu stogas geros būklės, nelieskite jo;• jeigu stogas apgadintas arba yra įtrūkimų, kreipkitės į

kvalifikuotą, licenciją turintį rangovą, kad šis jį nudengtų; jūsų vietos darbo inspekcija turėtų turėti kompetentingų rangovų sąrašą;

• nemėginkite stogo nudengti pats;• pasirūpinkite, kad niekas nepatirtų iš asbesto lakštų arba

kitų medžiagų, kurių sudėtyje yra asbesto, išsiskiriančių asbesto dulkių poveikio;

• pasirūpinkite, kad rangovas pašalintų visą asbestą ir tinkamai jį sunaikintų.

jeigu ūkio teritorijoje turite kitokių asbesto gaminių, pvz., katilų korpusų, vamzdžių arba lakštų, pašalinkite juos pasitelkęs licenciją turintį rangovą arba perdirbėją. atminkite, kad saugios poveikio ribinės vertės nėra.

Srutų maišymas

Todėl jokiu būdu nereikėtų laužyti, pjauti arba gręžtimedžiagų, kurių sudėtyje yra asbesto

Baigęs darbą, vėl uždėkite dangtį

Saugus srutų išsiurbimas

91

Konkretaus atvejo tyrimasŪkininkas, naudodamasis skiedikliu, dirbtuvėje valė darbastalį. Baigus darbą liko nedidelis kiekis tirpiklio; nespėjus jo padėti atgal į cheminių medžiagų spintelę, biure suskambo telefonas ir ūkininkas nuėjo atsiliepti. Jo mažametis sūnus, atėjęs ieškoti tėvo, rado buteliuką su šia chemine medžiaga, išgėrė didelį jos gurkšnį ir jį ištiko koma. Jeigu jo mama netrukus nebūtų jo radusi, jis ten būtų likęs be pagalbos ir galbūt žuvęs.


Kas blogo gali nutikti?• Apsinuodijimas arba vidinis nudegimas netyčia prarijus;• apsinuodijimas netyčia įkvėpus;• odos nudegimai dėl netyčinio kontakto su oda;• akių dirginimas dėl netyčinio kontakto arba garų poveikio.


didelė, atsižvelgiant į:• tai, kad ūkis kartu buvo jo šeimos namai, kuriuose gyveno du jo vaikai;• etikečių nebuvimą;• įspėjamųjų ženklų nebuvimą;• nepakankamą vaiko priežiūrą;• klaidinančią talpyklos etiketę.


• Akių dirginimas, odos nudegimai, apsinuodijimas, vidiniai nudegimai, koma, mirtis.

Ką ūkininkas turėjo padaryti, kad sumažintų šią riziką?

Jis turėjo:• tirpiklį, juo pasinaudojęs, padėti į specialią cheminių medžiagų spintelę;• aiškiai paženklinti butelį arba talpyklą;• neleisti savo vaikams eiti į dirbtuvę;• pasikalbėti su vaikais apie saugą ūkyje ir cheminius pavojus.



17.1 Ženklų svarba

Ženklai naudojami siekiant:

• uždrausti veiklą;• įspėti apie pavojų;• nustatyti pareigą;• suteikti informacijos.

ženklo rūšį parodo jo forma ir spalva:

• draudžiamieji ženklai yra apvalūs ir raudoni;• įspėjamieji ženklai yra trikampiai ir geltoni;• privalomieji ženklai yra apvalūs ir mėlyni;• evakuacijos ženklai yra stačiakampiai ir žali.

Jeigu verčiatės smulkiu šeimyniniu verslu, jums gali atrodyti, kad ženklų įrengti nebūtina, nes nėra žmonių, kuriuos reikėtų įspėti. Tačiau retkarčiais jūsų ūkyje gali apsilankyti įvairūs žmonės, pvz., konsultantai, tiekėjai, kokybės vertintojai, giminaičiai, draugai ir t. t., ir jiems gali kilti pavojus, apie kurį jie būtų iš anksto įspėti, jeigu būtų įrengti atitinkami ženklai.

Jeigu samdote darbuotojus, teikiate nakvynės su pusryčiais paslaugą, jūsų ūkio teritorijoje yra parduotuvė arba priimate lankytojus, ženklai yra labai svarbūs.

Įrengdamas ženklus, pasirūpinkite, kad jie atitiktų pavojų, Ženklų direktyvą ir nacionalinės kompetentingos institucijos rekomendacijas.

17 SKYR IUS

ŽenklaiŠiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• Ženklų svarba• Ženklinimo poreikio nusta-

tymo aspektai• Garsiniai signalai• Įspėjamieji ženklai• Signalizavimas rankomis• Konkretaus atvejo tyrimas

Ženklai suteikia informacijos apie darbo vietą, įspėja žmones apie pavojingas aplinkybes, rodo, kad reikalaujama imtis tam tikrų veiksmų arba kad tam tikra veikla draudžiama. Jie neturėtų būti naudojami kaip vienintelės rizikos kontrolės priemonės, o jeigu jie yra, jų turėtų būti paisoma.

.

93

17.2 Ženklinimo poreikio nustatymo aspektai

Apsvarstykite galimybę prie įvažiavimo į jūsų ūkį arba valdą įrengti bendrą saugos ženklą, kuriame būtų pateikti bendro pobūdžio įspėjimai dėl jūsų ūkio teritorijoje gresiančių pavojų. Naudodamiesi šiuo ženklu, į jūsų ūkio teritoriją atvykstantys asmenys, darbuotojai, rangovai ir įvairūs lankytojai iš karto susipažintų su jiems gresiančiais pavojais.

Pažvelkite į savo ūkį lankytojo arba naujo darbuotojo akimis, pasi-vaikščiokite po jį, tarsi būtumėte lankytojas arba naujas darbuotojas, ir nustatykite kiekvieną vietą, kurioje būtų naudinga įrengti saugos ženklą. Pasižymėkite, kokie saugos ženklai yra būtiniausi, ir pirmiausia įrenkite juos. Reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat pasikeitus darbo procesams, peržiūrėkite įrengtus saugos ženklus.

Duodamas patarimų vaikams, priimdamas naujus darbuotojus arba konsultuodamas naujus rangovus, atkreipkite jų dėmesį į svarbiausią ženklais pateikiamą informaciją apie saugą jūsų ūkio teritorijoje ir juos informuokite, kad jie privalo paisyti šių ženklų.

Gamindamas arba pirkdamas saugos ženklą, pasirūpinkite, kad jis atitiktų Ženklų direktyvą, prireikus patarimo pasikonsultuokite su savo nacionaline kompetentinga institucija ir susipažinkite jos parengtomis rekomendacijomis.

Pasirūpinkite, kad ženklai atitiktų gresiantį pavojų: jums gali reikėti įspėjamojo ženklo, perspėjančio apie šakiniu krautuvu atliekamus darbus ir galimą krintančių objektų keliamą pavojų.

Net jeigu savo ūkio teritorijoje apskritai draudžiate rūkyti, gali reikėti apsvarstyti galimybę įrengti draudžiančius rūkyti ženklus tose vietose, kuriose gresia papildoma rizika. Draudžiančius rūkyti ženklus įrenkite vietose, kuriose laikomi degalai, cheminės medžiagos, šienas, srutos, mėšlas, taip pat greta degiųjų medžiagų ir vietose, kuriose laikomi gyvuliai ir gaminama arba laikoma gatava ūkio produkcija.

Jeigu esate parengęs ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, įrenkite ženklus, žyminčius susirinkimo vietas, išėjimus, evakuacijos kelius, gesintuvų buvimo vietas.

Nurodykite silosinių turinį ir su jomis susijusius pavojus.

Ant visų silosinių įrenkite ženklus, kurie dar-buotojus įspėtų apie silosinių turinį, įeinant į jas gresiančius pavojus ir atsargumo priemones, kurių reikėtų imtis prieš įeinant. Jeigu laikote skysčių talpyklas, pasirūpinkite, kad jos, nepai-sant dydžio, būtų paženklintos atitinkamomis etiketėmis, ir pritvirtinkite įspėjamuosius ženklus, padedančius išvengti netyčinio pavo-jingųjų medžiagų suvalgymo arba išgėrimo arba netinkamo jų naudojimo.



Įrenkite įspėjamuosius ženklus ties įėjimais į komutatorines arba elektros instaliacijos patalpas. Teisės aktais reikalaujama aiškiai paženklinti visus elektros skirstomuosius įrenginius. Ant savo elektros skirstomųjų skydų pažymėkite, kokiam įrenginiui arba zonai tiekiama elektros energija įjungus tam tikrą jungiklį. Išjungus elektros tiekimą ne tam įrenginiui, galima gauti elektros smūgį. Aiškiai paženklinkite aukštos įtampos zonas.

Nenuimkite ženklų nuo mašinų. Ant visų neseniai įsigytų traktorių, derliaus nuėmimo mašinų, šakinių krautuvų, rankinių krautuvų bus pritvirtinti gamintojo įspėjamieji ženklai, perspėjantys apie susijusius pavojus.

Ant kėlimo įrangos taip pat turėtų būti nurodyta saugi keltina masė.

Naudodamasis kilnojamaisiais ženklais įspėkite darbuotojus ir visuomenę apie laikinuosius darbus, pvz., gyvatvorių karpymą, bandų vedimą per viešąjį kelią arba laikinuosius statybos darbus.

17.3 Garsiniai signalai

garsiniai signalai dažnai naudojami mašinose norint pranešti arba perspėti apie važiavimą atbuline eiga, gedimus, nutekėjimą, slėgio sumažėjimą.

Pasirūpinkite, kad:

• garsiniai signalai būtų tinkami;• garsinis signalas būtų girdimas ir išsiskirtų iš bendro aplinkos triukšmo;• garsiniai signalai nebūtų painiojami, kai netoli viena kitos dirba kelios mašinos;• darbų vietoje esantys žmonės suprastų kiekvieno garsinio signalo reikšmę;• garsiniai signalai būtų reguliariai tikrinami.

17.4 Įspėjamieji ženklai

Įrenkite ženklus, įspėjančius apie:

• neseniai išpurkštus vaisius;• neseniai pesticidais išpurkštas ūkio valdas;• su gyvuliais susijusius pavojus;• laikomas chemines medžiagas ir (arba) degalus;• teršalus;• transporto priemonių judėjimą;• su triukšmu susijusius pavojus;• sugedusią įrangą arba transporto priemones;• karštus arba šaltus paviršius;• suslėgtas dujas arba skysčius;• su įtraukimu (įpainiojimu) susijusius pavojus;• žemės arba statinių nestabilumą;• krintančius objektus;• žemėje esančias duobes;• evakuacijos kelius;• požeminius vamzdžius arba kabelius.

95

17.5 Signalizavimas rankomis

Valdydamas kėlimo įrangą, operatorius dažnai pasitelkia signalizuotoją (reguliuotoją), kuris jam duoda nurodymus ir nurodo kryptį, ypač kai yra ribotas matomumas. Tokia praktika dažnai taikoma dirbant miškininkystės darbus.

Tokiais atvejais labai svarbu laikytis šių nurodymų:

• turėtumėte iš anksto patvirtinti arba suderinti signalus, nes jie įvairiose šalyse skiriasi;• signalizuotojas turėtų stovėti ant pakylos, kur būtų saugus ir operatorius galėtų aiškiai matyti jį;• vienu metu signalus turėtų duoti tik vienas signalizuotojas;• jeigu operatorius nėra tikras dėl ženklo reikšmės arba gerai nemato, koks ženklas duodamas, jis privalo

nesiimti jokių tolesnių veiksmų, kol neaiškumas nebus pašalintas;• jeigu neįmanoma užtikrinti tiesioginio matomumo, gali būti naudojamos radijo ryšio arba kitokios panašios

sistemos.

pradėtI

nulEIStI

Į dEšInĘ

SuStotI

vErtIKaluS atStumaS

Į KaIrĘ

baIgtI

tĘStI

HorIzontaluS atStumaS

KEltI

judėtI atgal

pavojuS



Konkretaus atvejo tyrimasŠviežių prieskoninių augalų ūkio savininkas neseniai įsigijo žiurkių masalo, nes žiurkės buvo pagrindinis jo verslo trukdis. Mažmenininkas patikino, kad labai veiksmingas yra migdolų pavidalo masalas, ir patarė jam kiekvieną vietą, kurioje padėtas masalas, pažy-mėti pridedamais lipdukais. Ūkininkas padėjo masalą savo pakuotų produktų sandėlyje ir darbuotojo paprašė suklijuoti lipdukus. Darbuotojas jau rengėsi pietauti ir visai pamiršo apie lipdukus. Vėliau, vakare, ūkininko žmona nesuprato, kad tie migdolo pavidalo daiktai yra masalas, sušlavė juos kartu su nešva-rumais ir išbėrė kieme. Po savaitės, surijęs masalą, nugaišo ūkininko šuo.

Ką turėjo padaryti ūkininkas? Jis turėjo atlikti paprastą šios veiklos rizikos vertinimą ir išsiaiškinti:

Kas blogo gali nutikti?• Masalą gali suvalgyti žmogus;• masalą gali suvalgyti gyvulys;• masalas netyčia gali būti perkeltas į kitą vietą.


didelė, atsižvelgiant į tai, kad:• nebuvo suklijuoti įspėjamieji ženklai ir (arba) lipdukai;• nebuvo informuoti jo darbuotojai, žmona ir (arba) vaikai;• nepasirūpinta masalo neperkelti į kitą vietą.


• Apsinuodijimas, mirtis.

Kokių priemonių ūkininkas būtų turėjęs imtis, jeigu būtų įvertinęs riziką?

Jis būtų turėjęs:• padėti masalą taip, kad būtų išvengta netyčinio jo panaudojimo arba prarijimo;• parūpinti reikiamas masalo dėžutes ir visus informuoti apie jų laikymo vietas;• užtikrinti, kad įspėjamieji lipdukai būtų suklijuoti.

97

18 SKYR IUS

Pasėlių auginimas

Pasėlių auginimas yra plati, įvairialypė žemės ūkio sektoriaus sritis. Skirtingų rūšių pasėliai siejasi su skirtingomis reikmėmis, jiems turi būti taikomi skirtingi kultivavimo ir derliaus nuėmimo metodai.

Darbinė veikla ir dirbant kylantys pavojai bus skirtingi ir priklausys nuo auginamų pasėlių rūšies ir pasėlių augimo ciklo.

18.1 Pasėlių augimo ciklo etapai

Pasėlių auginimas susideda iš kelių etapų, t. y.:

• sklypo ir dirvožemio paruošimo;• sodinimo ir (arba) sėjos;• kultivavimo – purškimo, ravėjimo, laistymo;• tręšimo;• genėjimo;• derliaus nuėmimo.

18.2 Pasėlių rūšys

Kiekvienu pasėlių augimo ciklo etapu būtina atsižvelgti į pasėlių rūšį:

• žemaūgiai augalai: kviečiai, avižos, miežiai, medvilnė, kukurūzai, tabakas, ryžiai, dobilai, saulėgrąžos;• daržovės: baklažanai, pomidorai, agurkai, pipirai, cukinijos;• šakniavaisiai: bulvės, cukriniai runkeliai, ridikai, morkos;• vynmedžiai;• prieskoniniai augalai;• vaisiai, žemaūgiai: melionai, arbūzai, braškės, uogos;• vaismedžiai: alyvmedžiai, migdolai, obelys, kriaušės, vyšnios, persikai, abrikosai, apelsinmedžiai, slyvos.

18.3 Sklypo ir dirvožemio ruošimas

Dirvos ruošimo darbai apima dirvožemio tyrimus ir ruošimą, arimą siekiant supurenti dirvą, volavimą siekiant paruošti lysvę sėkloms, sėją, kultivavimą, tręšimą, purškimą ir piktžolių ravė-jimą; šie darbai gali būti atliekami rankomis arba naudojantis automatizuotomis priemonėmis.

Lauko įdirbimas yra labai svarbus darbas, padedantis užtikrinti, kad į dirvą patektų oro, įterpti trąšas, pašalinti piktžoles ir pagerinti sėklų augimą. Dirvą įdirbant rankiniu kapliu, gresia didelė raumenų ir kaulų sistemos apkrovimo ir sutrikimų rizika, todėl rankinių kaplių plačiai naudoti negalima. Naudojant verčiamąjį plūgą arba plūginį purentuvą problema gerokai sumažėja, tačiau tada, deja, kyla su mašinomis susijusių pavojų, pvz., įpainiojimo tarp judančių dalių, sužalojimo kyšančiomis dalimis, ypač jei jos paveiktos korozijos.

Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• Pasėlių augimo ciklo etapai• Pasėlių rūšys• Sklypų ir dirvožemio

ruošimas• Sodinimas ir (arba) sėja• Kultivavimas• Genėjimas• Derliaus nuėmimas• Konkretaus atvejo tyrimas

.



Pagrindiniai su mašinomis susiję pavojai yra galios perdavimo veleno prijungimas, atjungimas ir naudojimas papildomai įrangai varyti (14 skyrius „mašinos ir įrenginiai“).

Piktžoles taip pat galima pašalinti naudojant chemines medžia-gas – dėl jų ūkininkui gali grėsti cheminiai pavojai (16 skyrius „pavojingosios medžiagos“).

Siekiant paskatinti augalų augimą ir pagerinti jų kokybę, prieš sodinimą dirvožemis pagerinamas įterpiant organinės medžia-gos, kuri yra ir praturtina dirvožemį maistinėmis medžiagomis. Tręšiant (ypač rankomis) kyla kontakto su biologinėmis medžia-gomis rizika.

18.4 Sodinimas ir (arba) sėja

Sėklų sėjimas lauke labai skiriasi nuo jaunų medelių arba augalų sodinimo vaismedžių sode.

Sėjant lauke, automatizavimui galima naudoti eilines arba punk-tyrines sėjamąsias, kurioms būdingi su mašinų naudojimu susiję privalumai ir trūkumai, o ne darbą atlikti rankomis.

Tačiau medžių arba augalų sodinimo labai automatizuoti negalima. Todėl tai sunkus darbas, kurį atliekant reikia:

• naudotikaplįarbasėjamąjądirvožemiuiįdirbti;• darbųvietojenešiotiaugalus;• lenktisnorintpasodintiaugaląirsuspaustižemę.

18.5 Kultivavimas

Kultivavimo laikotarpiu augalus reikia dažnai laistyti, periodiškai purkšti pesticidais ir tręšti, taip pat retkarčiais reikia išravėti piktžoles.

Laistymas gali būti užtikrinamas naudojant nuolatinę vamzdžių arba kanalų sistemą arba kilnojamąsias laistymo sistemas.

Nuolatinės sistemos įrengimas yra sunkus, daug jėgų atimantis, tačiau vienkartinis darbas. Kilnojamosios laistymo sistemos pasekmės:

• pasikartojanti raumenų ir kaulų sistemos įtampa, nes reikia dažnai perkelti purškimo įrangą;

• velkant kylantys su transporto priemonių ir (arba) mašinų naudojimu susiję pavojai.

99

Šiame etape piktžolės gali būti šalinamos tik rankomis.

Naudojant pesticidus, ūkininkams gresia cheminiai pavojai. Maišant ir krau-nant pesticidus išsiskiria garai, kvapas ir dūmai, dirginantys akis, odą, nosį ir gerklę. Dėl ilgalaikio cheminių medžiagų poveikio gali atsirasti lėtinių, sunkių sveikatos problemų.

Maišydamas pasirūpinkite geru vėdinimu, laikykitės gamintojo nurodymų dėl cheminių medžiagų dozavimo ir suderinamumo.

Visais darbo su pesticidais etapais (maišant, kraunant, purškiant, valant įrangą) privalote naudotis bent veido (akių, nosies, burnos) apsaugos priemonėmis, mūvėti pirštines ir avėti apsauginius batus (16 skyrius „pavojingosios medžiagos“).

18.6 Genėjimas

Genėjimas – tai šakų pjovimas, ūglių, pumpurų, lapų šalinimas ir t. t. Jeigu genėsite anksti pavasarį, kai audiniai yra minkšti, sumažinsite rankų ir pirštų susižalojimo (įsipjovimo, įdrėskimo, nuospaudų atsiradimo) riziką, padidinsite augalų produktyvumą ir gyvenimo trukmę.

Įrankius pasirinkite atsižvelgdamas į šakų dydį ir genėjimo darbų apimtį. Galimi įrankiai – nuo rankinių genėjimo peilių ir žirklių iki genėjimo pjūklų ir grandininių pjūklų. Genėdamas pasirūpinkite, kad:

• būtumėte atokiau nuo komunalinės paskirties linijų ir neliestumėte jų;• įrankiai būtų aštrūs ir geros būklės – taip mažiau pavargsite, rankos ir riešai bus mažiau įtempti;• įrankiai būtų valomi ir dezinfekuojami siekiant sumažinti augalų ligų plitimą.

18.7 Derliaus nuėmimas

Mažuose ūkiuose, kur galimybės naudoti mašinas yra ribotos, derliaus nuėmimas gali būti darbui imliausia pasėlių auginimo ciklo veikla. Vaisių skynimas nuo medžių arba vynuogienojų, pasėlių pjovimas arba vaisių rinkimas nuo žemaūgių augalų yra sunkus, monotoniškas darbas, kurį atliekant reikia stengtis ką nors pasiekti, lenktis, kelti sunkius krovinius.

Purškimas pesticidais

Stambiuose ūkiuose nuimant derlių naudojamos brangios ir sudėtingos ūkio mašinos, pvz., derliaus nuėmimo kombainai arba medvilnės rinkimo mašinos



Derlių nuimdamas automatizuotomis priemonėmis, ūkininkas patiria mažesnę raumenų ir kaulų sistemos įtampą, ne taip pavargsta, sumažina kontaktą su derliumi, organinėmis medžiagomis, trąšomis ir pesticidais. Tačiau gresia visi su mašinomis ir transporto priemonėmis susiję pavojai.

Derlius gali būti parduodamas iš karto arba laikomas ūkininko arba kooperatyvo silosinėse arba šaldytuvuose.

Netinkamos panaudoti atliekos surenkamos, ir pasirūpinama tinkamu jų pašalinimu.

Nuėmus derlių atliekami derliaus apdorojimo darbai

Surenkamos derliaus atliekos: šienas surišamas ryšuliais ir saugomas kaip gyvulių pašaras

Derlių gali reikėti išdžiovinti saulėje.

101

Konkretaus atvejo tyrimasSusirgus samdomam darbininkui, 58 metų amžiaus ūkininkė mažame nuosavame sklype rankiniu būdu skynė tabako lapus. Dar gerokai prieš pasamdant darbininką jai buvo tekę rankomis nuimti grūdinių kultūrų derlių. Įdienojus oras sušilo, ėmė spiginti saulė. Ji nebuvo įpratusi dirbti šio darbo, todėl pavargo. Ji prarado sąmonę. Po penkių valandų ją čia gulinčią rado jos vyras.

Ką turėjo padaryti ūkininkė?Ūkininkė turėjo atlikti paprastą ūkio teritorijoje gresiančios rizikos vertinimą ir išsiaiškinti:

Kas blogo gali nutikti?• Esant karštiems orams gali būti patirta dehidratacija, šilumos arba saulės smūgis;• roplių, vabzdžių ir graužikų įgėlimas arba įkandimas;• negalėjimas susisiekti su kitais žmonėmis įvykus nelaimingam atsitikimui.

Kokia šių nelaimingų atsitikimų tikimybė?

didelė, atsižvelgiant į:• ūkininkės amžių;• tai, kad ji dirbo viena;• labai karštų orų poveikį;• saugios praktikos nesilaikymą.


• Susižalojimas, sąmonės praradimas, mirtis.

Kokių priemonių ji turėjo imtis, kad sumažintų šią riziką?

Ji turėjo:• nedirbti viena;• pasirinkti vėsesnį dienos metą ir nedirbti vidudienio valandomis;• gerti daug skysčių, kad neištiktų dehidratacija;• turėti ryšio priemonę ir kam nors pranešti, kada ketina grįžti;• palaukti, kol darbuotojas pasveiks.



gyvulininkystė labai prisideda prie maisto gamybos ir yra pagrindinis daugelio Europos kaimo vietovėse gyvenančių šeimų pajamų šaltinis. Gyvuliai gali ganytis laisvai arba gali būti auginami aptvaruose.

19.1 Sveikos kaimenės

Kad gyvulininkystės ūkis būtų pelningas, svarbiausia turėti sveiką kaimenę. Sveikų gyvulių atranka, aukštų sanitarijos standartų užtikrinimas, taip pat planinis ir skubus skiepijimas yra pagrindinės sėkmingo gyvulininkystės ūkio charakteristikos. Gyvulius auginant aptvaruose, būtina kruopščiai suprojektuoti infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas vėdinimas, šėrimas, girdymas, veterinarinė priežiūra ir atliekų tvarkymas.

Gyvulininkystės ūkiuose paprastai naudojamos labai degios izoliacinės medžiagos. Nauda visada turi būti vertinama atsižvelgiant į riziką, kuri gali kilti dėl tokių medžiagų naudojimo.

19.2 Gyvulių elgsena

Augindamas gyvulius, privalote gerai išmanyti ir numatyti savo gyvulių elgseną. Beveik visi gyvulininkystės ūkyje auginami gyvuliai laukinėmis sąlygomis būtų medžiojami gyvūnai, todėl jie turi stiprų bandos instinktą, padedantį jiems reaguoti į grės-mes ir puolimą. Gyvulių elgseną lemia toliau nurodyti veiksniai.

• genetiniai veiksniai – kaimenės saugą galite pagerinti:– ramumo vertinimo pagrindu atrinkdami ramiausius

bulius;– įsisąmonindamas, kad gyvuliams bręstant kinta jų

temperamentas;– nepamiršdamas, kad gyvulių elgesys yra nenuspėjamas;– žinodamas, kad kiekvienai rūšiai būdingi skirtingi elgsenos ypatumai (pvz., buliai spardosi užpakalinėmis

kanopomis, o elniai gali atsistoti ant galinių kojų ir smogti iš viršaus priekinėmis kanopomis).• gyvulių savybės: pvz., regos laukas ir jautrumas triukšmui, šviesai, šešėliams ir t. t. Dėl buliams būdingo

regos lauko juos gali sujaudinti netikėti judesiai už regos lauko esančiose vietose. Apskritai gyvuliai yra jautrūs triukšmui, ypač aukšto dažnio garsams, be to, juos gali sujaudinti šiaip gana įprasti garsai, vartų trenksmas, garsus kalbėjimas arba šaukimas.

• gyvulių suvokimas: gyvulių reakcija priklauso nuo to, kaip jie supranta jūsų ketinimus. daugelis gyvulių patelių, pvz., karvės, kiaulės ir elnių patelės, puola, jeigu mano, kad kyla grėsmė jų jaunikliams.

• gyvenimo sąlygos: dėl ilgalaikės atskirties gyvuliai tampa asocialūs, bijo visų, kurie prie jų artinasi, ir juos puola. Dar mažus gyvulius galima išmokyti būti draugiškus ir pripratinti prie kitų gyvulių ir žmonių buvimo. Panašų poveikį gali turėti spūstis, nes spūstyje gyvuliai būna sujaudinti ir sunerimę. Esant geroms gyvulių laikymo patalpoms ir gyvenimo sąlygoms, įskaitant švarą, priežiūrą ir subalansuotą gyvulių skaičių, gyvuliai jaučiasi ramiau.

Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• Sveikos kaimenės• Gyvulių elgsena• Kontaktas su gyvuliais• Zoonotinės ligos• Šėrimas• Mėšlo tvarkymas• Gyvulių vežimas• Gyvūninių produktų

vartojimas• Vabzdžiai• Raumenų ir kaulų sistemai

gresiantys pavojai• Kvėpavimo sistemos

sutrikimai• Cheminės medžiagos• Kiti svarbūs aspektai• Gyvuliai ir visuomenė• Konkretaus atvejo tyrimas

19 SKYR IUS

Gyvuliai.

103

• Kontaktas su žmonėmis ir žmonių elgesys: gyvuliai mėgdžioja jus ir jūsų elgesį jų atžvilgiu. Jeigu vaikysitės gyvulius, pliaukšėsite, spardysite arba mušite juos, šauksite ant jų arba juos gąsdinsite, jie pradės bijoti jūsų ir kitų žmonių, taps irzlūs ir nepatenkinti. Mėgindami apsiginti, jie gali pulti ir jus sužaloti arba netgi užmušti. Jeigu su gyvuliais bus elgiamasi ramiai, tyliai ir be pykčio, jie nejaus didelės grėsmės ir juos bus galima efektyviau ir saugiau prižiūrėti.

Taigi geras gyvulininkas:

• ramiai ir kantriai rūpinasi savo gyvuliais, nekelia jiems streso;

• užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, atsižvelgdamas į triukšmą, kvapus ir apšvietimą;

• yra pastabus, atpažįsta negalavimų požymius ir konsul-tuojasi su veterinarijos gydytojais;

• supranta elgsenos pakitimus;• laikosi šėrimo ir skiepijimo planų;• visada sugeba suvaldyti savo gyvulius.

Papildomos priemonės, kurių galite imtis:

• pašalinti ragus, kai galvijai yra jauni, pageidautina, per pirmąsias šešias savaites, kol jie dar neišmoko agresyviai naudotis savo ragais;

• buliams į nosis įverti žiedus (kai jie yra 10 mėnesių amžiaus) ir reguliariai juos tikrinti;

• kastruoti bulius, kurių neketinama naudoti veislei, pageidautina jaunesniems nei vieno mėnesio veršeliams uždedant guminį žiedą;

• taikyti dirbtinį sėklinimą, kad ūkio teritorijoje nereikėtų laikyti buliaus;• su gyvuliais leisti dirbti poromis tik pajėgiems ir vikriems prižiūrėtojams (paprastai 18–65 metų amžiaus);• nepamiršti, kad veiksmai, kuriais siekiama padidinti kaimenės saugą, gali būti pavojingi jums pačiam.

Šalinant galvijų ragus ir leidžiant jiems vaistus patiriama daug sužalojimų. Kuo jaunesnis gyvulys, tuo saugesnė praktika. Darbuotojai turi būti išmokyti ir pakankamai pajėgūs suvaldyti sujaudintą gyvulį ir naudoti asmenines apsaugos priemones.

Jeigu nesate tikras, kad pajėgsite šiuos darbus atlikti pats, paprašykite pagalbos arba naudokitės specialistų paslaugomis.

Pasirengimas ekstremaliosioms situacijomsNuošaliose vietovėse dirbdamas su gyvuliais visada:

• įrenkite patogius išėjimus;• su savimi turėkite mobilųjį telefoną;• informuokite savo šeimą ir (arba) bendradarbius, kur esate, ką darote ir kada esate numatęs grįžti;• turėkite parengtą pirmosios pagalbos priemonių rinkinį.

19.3 Kontaktas su gyvuliais

Gyvuliams padedant gimdyti, jums gresia užsikrėtimo nuo gimdymo skysčių rizika ir netikėti besivaikuo-jančios patelės krustelėjimai. Užsikrėtimo riziką galite sumažinti mūvėdamas pirštines ir ryšėdamas prijuostę. Nuo susižalojimų, kurie gali būti patirti gyvuliui netikėtai krustelėjus, galite apsisaugoti būdamas tinkamoje padėtyje. Susižalojimo rizika bus gerokai sumažinta naudojant tinkamai suprojektuotus veršiavimosi gardus su veršiavimosi vartais.



Teikdamas pagalbą sergančiam gyvuliui, galite būti sužalotas gyvuliui netikėtai krustelėjus arba nenu-spėjamai elgiantis. Žmonės dažnai sužalojami, kai gyvulys, kuriam teikiama pagalba, jiems įspiria, įduria ragais, įkanda arba juos prispaudžia.

Sužalojimai, padaromi gyvuliui netikėtai kruste-lėjus, gali būti sunkūs, nes gyvuliai dažnai būna gerokai stambesni ir sunkesni už darbuotoją. Dirbant su elniais arba kuiliais reikia naudoti liemens apsaugą. Dirbant su gyvuliais didesnė susižalojimo, gal net mirtino, rizika gresia ūkyje dirbantiems senyvo amžiaus žmonėms, moterims ir vaikams.

Jeigu deginant žymes, segant etiketes, taip pat šalinant ragus sujaudintas gyvulys netikėtai krustels, darbuotojas gali nusideginti arba patirti kitokių sužalojimų.

leidžiant gyvuliams vaistus gresia vaistų susileidimo sau rizika, jeigu gyvulys netikėtai pajudėtų. Pasirūpinkite, kad gyvulys būtų supančiotas, o darbuotojai būtų kompetentingi suteikti pagalbą. Baigę darbą, adatas sudėkite į saugią tarą, kad būtų išvengta netyčinio jų panaudojimo ar kontakto.

Raminamieji vaistai turi būti naudojami tik tada, kai to tikrai reikia (pvz., norint iš ūkio saugiai išvežti elnius).

Dirbant spermos rinkimo, skiepijimo, melžimo rankomis ir kirpimo darbus būtinas tiesioginis kontaktas su gyvuliu. Aštrus rankinis avių ir ožkų kirpimo prietaisas gyvuliui susijaudinus ir priešinantis gali išslysti ir sužaloti. Dėl to labai svarbu, kad darbuotojas būtų gerai išmokytas šio darbo ir pasirūpintų tinkama savo padėtimi.

Pasirūpinkite, kad turėtumėte pakankamai gyvulių priežiūros patalpų, kurios būtų pritaikytos atitinkamiems gyvuliams.

Visada avėkite apsauginius batus, kad išvengtumėte kojų numindymo užlipus gyvuliui, taip pat paslydimo, suklupimo ir pargriuvimo.

19.4 Zoonotinės ligos

Daugelio zoonotinių ligų, pvz., juodligės, galvos grybelio ir infekcinio pustulinio dermatito, priežastis yra odos užkrėtimas. Užsikrėtimo riziką galite sumažinti gerindamas ūkininkavimo praktiką, užtikrindamas veiksmingą vėdinimą, dažnai skiepydamas gyvulius, izoliuodamas sergančius gyvulius ir užtikrindamas deramą asmens higieną. Slaugant sergantį gyvulį galima užsikrėsti pasiutlige ir tuliaremija.

Be to, gyvuliai sukelia įvairias alergijas, dažniausiai pasireiškiančias šiais simptomais: dilgėline, patinimu, nosies išskyromis, niežėjimu ir astma.

Dirbant su gyvuliais taip pat galima užsikrėsti pandeminiu virusu, pvz., psitakoze, kiaulių gripu, paukščių gripu ir t. t. (6.1 skyrius „zoonotinės ligos“).

19.5 Šėrimas

Maišydami gyvulių pašarą ir šerdami gyvulius darbuotojai patiria organinių dulkių ir siloso dulkių poveikį. net ir dėl vienkartinio poveikio ūkio darbuotojams gali išsivystyti toksinis organinių dulkių sukeliamas sindromas, vadinamoji ūkininkų plaučių liga, lėtinis bronchitas ir kiti kvėpavimo sistemos sutrikimai.

105

Labai pavojingas darbas – silosinių, kuriose laikomi gyvulių pašarai, valymas, nes dirbama atskirtose erdvėse, aukštyje ir patiriamas organinių dulkių poveikis. Pasirūpinkite, kad visos atskirtos erdvės būtų gerai vėdinamos. Įeinant į silosinę būtina laikytis įėjimo į atskirtą erdvę procedūrų (pvz., ištirti oro kokybę, turėti kvėpavimo aparatą ir būti nustačius gelbėjimo ekstremaliosios situacijos atveju procedūras).

Be to, vietose, kuriose dideliais kiekiais laikomi grūdai, javai ir šienas, gresia gaisro rizika. Visada greta turėkite gesintuvus.

Jeigu naudojatės aukštai įrengtomis šieno saugyklomis, privalote įrengti užtvaras, kad apsisaugotumėte nuo nukritimo.

19.6 Mėšlo tvarkymas

Mėšlo tvarkymas ūkyje apima šiuos darbus: mėšlo rinkimą, perkėlimą ir galbūt apdoro-jimą. Dirbdami valymo darbus ir tuo tikslu rinkdami mėšlą darbuotojai patiria mėšlo ir (arba) srutų dujų poveikį. Srutų (mėšlo) duobėse susidaro ir išsiskiria dujos: jeigu jos nebus tinkamai vėdinamos, gali žūti gyvuliai ir darbuotojai. Lipimas į srutų rezervuarus yra specifinis darbas: norint jį padaryti, pirma reikia ištirti orą. Srutų duobes laikykite uždengtas, o prireikus ir užrakintas, tačiau įrenkite išorines maišymo vietas. Kultivuodami laukus ūkininkai kaip trąšas dažnai naudoja mėšlą. Tačiau tiesioginis mėšlo, kaip trąšų, barstymas pirmiau jo neapdorojus ir neištyrus jo turinio nėra saugi praktika, nes mėšlo turinys ne visada tinkamas.

Ekonomiškai efektyvus mėšlo tvarkymo būdas yra grotuotų grindų naudojimas gyvulių laikymo patalpose.

per gyvulių šlapimą galima užsikrėsti kriptosporidioze. Skystas mėšlas yra toksiškas, todėl jį valant, laikant ir perkeliant būtina imtis atsargumo priemonių.

Daugiau informacijos apie srutų tvarkymą pateikta 16 skyriuje „pavojingosios medžiagos“.

19.7 Gyvulių vežimas

Gyvuliai gali būti vežami:

• iš vieno ūkio į kitą;• veisimo tikslais;• parduoti arba skersti.

Gyvulių laipinimas ketinant juos vežti yra pavojinga proce-dūra. Gyvūnai paprastai nenori būti laipinami į transporto priemones, ypač jei dar nėra to patyrę. Jie gali tapti neramūs, suirzę, galbūt ir agresyvūs. Svarbu atsiminti, kad gyvulius, kurie bent kartą jau buvo laipinami į transporto priemones, vėliau paprastai būna lengviau įlaipinti.

Vežimo problemos paprastai yra susijusios su transporto priemonių naudojimu ir gyvulių įlaipinimu ir išlaipinimu:

• įrenkite varymo taką, kuriuo gyvuliai būtų nukreipiami į transporto priemonę arba iš jos, ir pašalinkite galimybę judėti į šonus;

Ramus karvių laipinimas



• gyvuliams nukreipti naudokitės lazdomis ir (arba) mentėmis, tačiau gyvulių jomis nemuškite;• saugokitės gyvulių, kurie gali būti sujaudinti;• nestovėkite už gyvulio regos lauko;• dirbkite ramiai, tačiau aiškiai parodykite, ko norite;• numatytus vežti paukščius dėdamas į narvus, mūvėkite pirštines ir vilkėkite kombinezoną;• avėkite apsauginius batus.

naudokitės licencijuotų transporto įmonių paslaugomis ir laikykitės teisės aktų dėl gyvūnų gerovės.

Kelių saugos klausimai aptarti 15 skyriuje „transportavimas ir transporto priemonės“.

pakrovimo ir iškrovimo aspektai

Įrengiant gyvulių varymo takus pasirūpinkite, kad:

• turėklai būtų pakankamai aukšti ir patvarūs, kad gyvuliai nepabėgtų;• vietoje turėklų būtų naudojamos plokštės;• būtų vengiama stačių posūkių – jeigu įmanoma, vietoj jų įrenkite lanko pavidalo posūkius;• būtų vengiama stačių nuolydžių;• laipinimo takų nuolydis būtų ne didesnis kaip 15˚.

Išlaipinant gyvulius neleiskite prižiūrėtojams stovėti gyvulio šoniniame regos lauke ir niekada nestokite gyvuliams skersai kelio.

19.8 Gyvūninių produktų vartojimas

Ūkininkai ir ūkio darbuotojai privalo žinoti, kad suvalgę neapdorotą arba nepakankamai apdorotą gyvūninį produktą gali užsikrėsti įvairiomis ligomis, pvz., kampilobakterioze, kriptosporidioze, salmonelioze (pvz., suvalgius kiaušinį, prieš tai jo 48 valandas nepašaldžius), trichinelioze, tuberkulioze, brucelioze arba leptospiroze (19.1 priedas. zoonotinės ligos). Ūkyje pagamintus gyvūninius produktus, pvz., pieną arba sūrį, turi reguliariai tikrinti specializuotos akredituotos laboratorijos. Vaistais gydomi gyvuliai neturėtų būti skerdžiami nepasibaigus teisės aktais nustatytam laikotarpiui.

19.9 Kenkėjai

ūkyje besiveisiantys parazitiniai vabzdžiai ir erkės, siurbdami kraują arba patekę ant maisto, gali platinti ligas arba jie gali įgelti ir suleisti nuodų. Dėl alerginio jautrumo erkėms gali būti sukeltos alerginės reakcijos, pvz., astma, dermatitas, nosies ir akių dirginimas. Poveikis ūkininkui daromas nuolat ir trunka visą gyvenimą, todėl šios problemos gali tapti lėtinės.

Pasirūpinkite, kad naudojant jūsų nacionalinių institucijų patvirtintus kenkėjų kontrolės produktus būtų vykdoma kenkėjų kontrolės programa. Kilus sudėtingų kenkėjų kontrolės problemų, kreipkitės į kenkėjų kontrolės specialistą.

19.10 Raumenų ir kaulų sistemai gresiantys pavojai

Dirbdamas ūkininkas dažnai neša labai sunkius krovinius, jam tenka ilgai stovėti, stiebtis, lenktis ir būti kitokioje įtemptoje pozoje – dėl visų šių priežasčių gali būti pažeisti sąnariai, nugara ir klubai, juos gali skaudėti.

107

pienininkystės ūkiuose pačiu pavojingiausiu raumenų ir kaulų sistemai darbu laikomas melžimas ranko-mis, nes ūkininkui gali tekti 4–6 kartus pasilenkti prie kiekvienos karvės ir pabūti prie jos pasilenkus. Net ir mechanizuotas melžimas kelia didelę riziką raumenų ir kaulų sistemai, todėl labai daug reikšmės turi tai, kaip įrengta melžimo aikštelė.

Dėl šių pasikartojančių veiksmų gali išsivystyti artritas. Moderniose, tinkamai įrengtose melžimo aikštelėse ši problema mažesnė, nes čia galima vienu metu melžti kelias karves; darbuotojas arba ūkininkas stovi ant žemesnio pagrindo nei gyvuliai, todėl jam nereikia lenktis. Pienas vamzdžiais teka į didelės talpos saugyklas, taigi darbuotojui nereikia rankomis nešioti kibirų. Kiti žemės ūkio darbai, kuriuos atliekant reikia lankstytis ir sukiotis, darbuotojams kelia panašią riziką. gaudant paukščius norint juos pervežti taip pat gali būti patirta raumenų ir kalų sistemų pažeidimų, nes darbuotojas turi dažnai tiesti rankas ir griebti besipriešinančius paukščius.

19.11 Kvėpavimo sistemos sutrikimai

Su kvėpavimo sistemos sutrikimais (atsirandančiais dėl dulkių arba amoniako poveikio) darbuotojai dažniausiai susiduria dirbdami šiuos darbus:

• tvarkydami pašarus;• tvarkydami mėšlą;• dirbdami vištidėse;• dirbdami atskirtose ir perpildytose erdvėse;• valydami daržines ir silosines;• dirbdami daržinėse, kuriose pakreikta šieno.

Organinių dulkių poveikį savo darbuotojams galite sumažinti daržinės arba tvarto kraiką pakeisdamas pjuvenomis, uždengdamas silosines su pašarais ir purkšdamas vandenį, kad nusėstų dulkės.

19.12 Cheminės medžiagos

• Cheminės medžiagos žemės ūkyje naudojamos įvairiais tikslais – terito-rijoms, įrangai ir gyvuliams valyti.

• Išsiliejus cheminei medžiagai galima nusideginti odą, purslai gali sudirginti akis.

• Maži vaikai gali netyčia praryti be priežiūros paliktos arba nepažymėtoje talpykloje ar – dar blogiau – klaidingai pažymėtame butelyje laikomos cheminės medžiagos.

• Visada aiškiai žymėkite matavimo indus, panaudotus gerai juos išplaukite ir niekada nepalikite jų be priežiūros.

• Būkite atsargus maišydamas, laikydamas ir naudodamas visas chemines medžiagas – nuo pesticidų iki antibiotikų ir valiklių.

• Purkšdami arba plaudami gyvulius pesticidais, darbuotojai patiria tiesioginį cheminių medžiagų poveikį.

• Daugiau informacijos apie chemines medžiagas pateikta 16 skyriuje „pavojingosios medžiagos“.



19.13 Kiti svarbūs aspektai

• ūkiuose grindys dažnai yra slidžios, todėl čia dažnai paslystama, suklumpama arba pargriūvama. Pasirūpinkite, kad: - grindys būtų kuo lygesnės; - laiptų pakopos būtų geros būklės; - ūkio teritorija būtų kuo švaresnė ir tvarkingesnė.

• dirbant ūkyje dažnai tenka dirbti vėlai vakare arba naktį. Naktį ypač pavojinga laipinti (arba) išlaipinti gyvulius arba vežti juos viešuoju keliu. Dirbant tokiu paros metu, kai matomumas yra blogas, taip pat galima įsipainioti į spygliuotąsias arba elektros kabelių vielas arba įkristi į duobę.

• ūkininkams ir ūkio darbuotojams gresia perkaitimas arba šilumos smūgis. • Kai kuriose šalyse seni ūkiniai pastatai, kuriuose laikomi gyvuliai, gali būti pastatyti naudojant asbestą.

Asbestas yra labai pavojinga kancerogeninė medžiaga. jeigu jis geros būklės, rizika labai maža. niekada nešalinkite asbesto pats. asbesto šalinimo ir išvežimo darbams visada samdykite specialistus; žr. 13 skyrių „Infrastruktūra“ ir 16 skyrių „pavojingosios medžiagos“.

• darbuotojams gali tekti kentėti traktorių, grandininių pjūklų ir kitos įrangos (pvz., vakuuminių melžimo mašinų vamzdžių) keliamą labai didelį triukšmą, dažnai siekiantį 90–100 dba; žr. 8 skyrių „Sveikatos vadyba“.

Gyvulininkystės ūkiai gali masinti laukinius gyvūnus, pvz., vilkus ir lapes. paprastai nuo jų galima apsi-saugoti pastatant tvoras arba laikant sarginius šunis. Įvairių rūšių tvoros pavaizduotos 13 skyriuje „Infrastruktūra“. Sarginiai šunys turi būti tinkamai išdresuoti saugoti atitinkamus gyvulius.

19.14 Gyvuliai ir visuomenė

Jeigu jūsų ūkyje lankosi turistai, mokiniai arba pirkėjai, turėtumėte žinoti, kad pavojai, kurie jums gali atrodyti gana akivaizdūs, jiems gali būti visiškai nepažįstami (pvz., gyvulių elgsena arba reakcijos). Turėtumėte jokiu būdu nepalikti lankytojų vienų ir privalote jiems duoti aiškius nurodymus dėl galimų pavojų, draudžiamų lankyti vietų ir saugaus elgesio. neleiskite jiems eiti į aptvertas gyvulių laikymo teritorijas, liesti, glostyti arba patiems maitinti gyvulius (12 skyrius „lankytojai ir tretieji asmenys“).

109

Konkretaus atvejo tyrimasJaunas kiaulių fermos darbuotojas mėgino paskiepyti stambų gyvulį. Laikydamas gyvulį suspaustą tarp kojų ir sugriebęs jį kai-riąja ranka, kad nejudėtų, jis mėgino suleisti vaistus dešine ranka. Gyvūnas netikėtai krustelėjo ir darbuotojas įsišvirkštė vaistų sau į koją. Jis nedelsiant buvo išvežtas į ligoninę gydyti.


Kas blogo gali nutikti?• Gyvuliui netikėtai krustelėjus, darbuotojai gali netyčia įsišvirkšti vaistų;• darbuotojus gali užpulti sujaudinti gyvuliai;• gyvuliui netikėtai krustelėjus, darbuotojai gali atsitiktinai susižaloti.


didelė, atsižvelgiant į:• netikėtą gyvulio krustelėjimą pajutus skausmą arba išsigandus;• nenuspėjamą gyvulio elgesį pajutus skausmą arba išsigandus;• darbuotojų nepatyrimą;• gyvulio dydį ir svorį;• pašalinį suleistų skiepų poveikį žmogui.


• Susižalojimas, anafilaksinis šokas, mirtis.

Jeigu ūkininkas būtų iš anksto įvertinęs aplinkybes, ką būtų turėjęs padaryti, kad sumažintų riziką?

Jis būtų turėjęs:• paprašyti veterinarijos gydytojo už jį atlikti skiepijimo darbus;• pastatyti specialius statinius, skirtus gyvuliams atskirti ir judėjimui

suvaržyti;• apmokyti savo darbuotoją;• aprūpinti savo darbuotojus kombinezonais, saugančiais nuo netyčinio

įsišvirkštimo.



Šiltnamiai – plačiai paplitęs ūkininkavimo metodas, naudingas ūkinin-kams tuo, kad suteikia galimybę auginti kultūras visus metus nepaisant meteorologinių sąlygų.

Šiltnamiuose auginamos daržovės, žemaūgiai vaiskrūmiai, gėlės, reti ir egzotiniai augalai.

20.1 Šiltnamiuose gresiantys pavojai

Dirbant šiltnamiuose gresia pavojai, susiję su:

• medžiagomis:• ekstremaliomis aplinkos sąlygomis;• krovinių krovimu rankomis;• pesticidais;• darbu aukštyje.

20 SKYR IUS

ŠiltnamiaiŠiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• Šiltnamiuose gresiantys

pavojai• Su medžiagomis susiję

pavojai• Darbo sąlygos šiltnamiuose• Aplinkos kontrolės sistemos• Raumenų įtampa ir krovinių

krovimas rankomis• Pesticidai ir trąšos• Šiltnamių priežiūra• Papildomi aspektai• Konkretaus atvejo tyrimas

.

111

20.2 Su medžiagomis susiję pavojai

Šiltnamiai gali būti stiklinės oranžerijos arba plastiku dengtos konstrukcijos.

Šiltnamiuose kyla įvairių pavojų, kurie priklauso nuo jų statybos medžiagų:

• galima uždusti užgriuvus plastikinei dangai;• galima susižaloti sudužus stiklui (įpjovimai ir įdrėskimai);• galima susižeisti yrančiomis ir (arba) aprūdijusiomis metalinėmis

dalimis;• dėl degių medžiagų gali kilti gaisras.

20.3 Darbo sąlygos šiltnamiuose

Dirbdami šiltnamyje jūs ir jūsų darbuotojai būna uždaroje erdvėje, kurioje įvairūs aplinkos veiksniai, pvz., tem-peratūra, drėgnis, oro kokybė ir kiekis, dulkių koncentracija, gali turėti įtakos jūsų darbo saugai ir veiksmingumui.

Esant aukštai temperatūrai ir dideliam drėgniui, gali susidaryti labai nepalanki darbo aplinka, dėl kurios žmogus gali patirti širdies smūgį, kvėpavimo sistemos sutrikimų, pervargti ir netekti sąmonės. Kad patirtumėte mažiau negalavimų, gerkite daug skysčių ir gėlo vandens, dirbkite vėsesniu dienos metu, naudokitės vėdinimo ir vėsinimo sistemomis.

Tokiomis darbo sąlygoms naudojant pesticidus ir trąšas žalos tikimybė ir dydis gali dar labiau padidėti. Kruopščiai rinkitės pesticidus ir naudokite tinkamas asmenines apsaugos priemones (burnos, nosies, akių apsauga), dėvėkite tinkamus drabužius. Pesticidus naudokite tik pagal konkrečią paskirtį ir tik gamintojo nurodytomis sąlygomis.

20.4 Aplinkos kontrolės sistemos

Šiltnamiuose aplinkos sąlygos reguliuojamos mechaninėmis priemonėmis – naudojantis dirbtiniais šilumos šaltiniais, ventiliatoriais ir vėdinimo sistemomis, pavėsio sudarymo ir vėsinimo mechanizmais, drėkinimo ir klimato kontrolės įranga. Nors naudojant šias sistemas ir sumažėja jums gresiantys aplinkos pavojai, gali kilti elektros, mechaninių, triukšmo ir biologinių pavojų (legionelės bakterijos).

Visada atminkite, kad reikia rasti kompromisą tarp aplinkos kontrolės sistemų teikiamos naudos ir jų trūkumų ir šias sistemas atitinkamai projektuoti.

legionelės bakterija, kuriai veistis labiausiai tinka 25–45 °C tem-peratūros vanduo, įkvėpus gali būti mirtina. Vandens lašelių galite įkvėpti stovėdamas šalia vandens purkštuvo arba vėsinimo sistemos, skirtos gėlėms arba daržovėms vėsinti (13 skyrius „Infrastruktūra“).



20.5 Krovinių krovimas rankomis ir raumenų įtampa

Darbai šiltnamiuose vyksta visus metus ir tai yra įtemptas, pasikartojantis darbas nenatūralioje aplinkoje, dažnai esant nepatogiai laikysenai. Dėl to gali būti:

• patirtos pasikartojančios rankų, riešų ir plaštakų sausgyslių įtampos traumos;

• patirti raumenų ir kaulų sistemos pažeidimai (patempimai).

Dirbant šiltnamiuose atliekama daug pasikartojančių darbų, pvz.,

• talpyklų pildymas dirvožemiu;• sėklų sėjimas;• tręšimas;• augalų karpymas ir retinimas;• apdorojimas smilkalais arba pesticidais;• rinkimas, rūšiavimas ir pakavimas;• augalų arba produktų vežimas iš šiltnamio.

20.6 Kaip sumažinti raumenų ir kaulų sistemai gresiančius pavojus

• Automatizuokite kuo daugiau darbų.• Mažinkite krovinių krovimo rankomis poreikį.• Įrenkite darbui tinkamą sėdimą vietą.• Taikykite darbų rotaciją.• Dažnai darykite pertraukėles.• Naudokitės tinkamais ir ergonomiškais įrankiais, stebėkite

poveikį sveikatai.• Išmokykite darbuotojus rankomis krauti krovinius, ypač kelti

sunkius krovinius.• Darbą organizuokite taip, kad darbuotojams dažniausiai reikėtų

kelti tik nuo pusiaujo iki pečių.

20.7 Pesticidai ir trąšos

Dirbant šiltnamyje pesticidų ir trąšų keliami pavojai (16 skyrius „pavojingosios medžiagos“) gali būti dar didesni. Naudojami uždarose erdvėse, kuriose palaikoma aukšta temperatūra ir didelis drėgnis, trąšos ir pesticidai tampa dar kenksmingesni. Purškiant pesticidus gali būti dirginamos akys, gali būti nudeginta oda, kilti kvėpavimo sistemos sutrikimų.

Prieš pradėdamas taikyti ir įgyvendinti rekomenduojamas kontrolės priemones perskaitykite gamintojo instrukcijas:

• neleiskite niekam eiti į šiltnamį iš karto po pesticidų arba trąšų panaudojimo – vėl leiskite įeiti tik po pakankamai ilgo laiko;

• visada turėkite parengtus saugos duomenų lapus (SDS);• reguliariai susisiekite su tiekėju ir paprašykite, kad jis jus informuotų apie galinčius būti saugesnius produktus;

Darbuotojams pritaikytos sėdimos vietos

113

• jeigu įmanoma, naudokitės ne rankomis valdoma ir laikoma, o automatizuota pesticidų purškimo įranga – cheminių medžiagų poveikis bus mažesnis.

Apsvarstykite galimybę taikyti integruotą kenkėjų kontrolę (IKK) – aplinką tausojantį, ekologišką kenkėjų kontrolės principą. IKK programos yra skirtos kenkėjų daromai žalai kontroliuoti eko-nomiškai naudingiausiomis priemonėmis, patiriant mažiausią įmanomą pavojų žmonėms, turtui ir aplinkai. IKK iš esmės įgy-vendinama trimis etapais: identifikavimo ir stebėjimo; prevencijos; intervencijos ir kontrolės.

Naudokite ne iš cheminių medžiagų, o iš natūralių šaltinių paga-mintus pesticidus.

20.8 Šiltnamių priežiūra

Pavojingiausi šiltnamiuose atliekami darbai yra darbai, susiję su statyba ir technine priežiūra, – daugiausia stogo, elektros ir mechaniniai darbai.

• Dirbdamas stogo darbus pirmiausia pasirūpinkite, kad jūsų šiltnamyje būtų įrengta reikiama saugos infrastruktūra, pvz., kad ant stogo būtų įrengti tilteliai ir tvirtinimo taškai. Tada turėtumėte nuspręsti, koks yra saugiausias konkretaus susijusio darbo atlikimo būdas, pvz., vietoj kopėčių naudokitės pastoliais.

• Jeigu naudojatės saugos diržu, niekada nedirbkite vienas: jeigu krisite ir pakibsite ore, nesulaukęs skubios pagalbos po 20–30 minučių galite žūti.

• Jeigu darbas labai sunkus arba sudėtingas, paprašykite specialisto patarimo arba paveskite darbą profe-sionaliems rangovams.

• Dirbdamas stogo darbus laikykitės atokiau nuo antžeminių elektros kabelių.

Norint dirbti elektros arba mechaninius darbus, reikia būti apmokytam ir kompetentingam tai daryti. Jeigu toks nesate, nepasikliaukite tik savo asmenine patirtimi. darbą paveskite kvalifikuotam specialistui.

20.9 Papildomi aspektai

• Šiltnamyje avėkite uždaro tipo avalynę, kad neįsipjautumėte į stiklo duženas. Nerinkite stiklo duženų plikomis rankomis.

• Kad nepaslystumėte, nesukluptumėte ir nepargriūtumėte, šiltnamyje palaikykite švarą.• Įrenkite tinkamą apšvietimą.• Pasirūpinkite kenkėjų kontrolės priemonėmis.• Parenkite ekstremaliųjų situacijų valdymo priemones, įskaitant alternatyvius

išėjimus ir gaisro gesinimo įrangą.• Jeigu šiltnamyje naudojatės vidaus degimo varikliais, tikrinkite anglies monoksido

koncentraciją ore ir pasirūpinkite tinkamu vėdinimu.• Pučiant labai stipriam vėjui venkite dirbti stiklinėse oranžerijose, kad nebūtumėte

sužalotas stiklo duženomis.



Konkretaus atvejo tyrimasAštuoniolikmetis ūkininko sūnus, prieš eidamas į futbolo rungtynes, atėjo padėti tėvui dirbti šiltna-mio stogo darbus. Jie prieš žiemą keitė nailoninę dangą. Stovint ant stogo, sūnaus koja išslydo iš sandalo, ir jis nukrito nuo stogo. Jis smarkiai susi-žalojo stuburą ir visam laikui liko neįgalus.

Ką turėjo padaryti ūkininkas ir jo sūnus?Jie turėjo atlikti paprastą rizikos vertinimą ir išsiaiškinti:

Kas blogo gali nutikti?• Galima nukristi iš aukščio;• gali užkristi krintantys objektai.


Abiem – didelė, atsižvelgiant į:• tai, kad nebuvo parengtas saugos metodo aprašas;• apmokymo ir patirties stoką;• tinkamos įrangos neturėjimą;• netinkamą avalynę;• nekantravimą eiti į futbolo rungtynes.


• Susižalojimas, nuolatinė negalia, smegenų sukrėtimas, koma, mirtis.

Jeigu jie būtų įvertinę darbą, ką būtų turėję padaryti, kad sumažintų riziką?Jie būtų turėję:• paprašyti, kad darbą atliktų specialistas;• naudotis pastoliais, judžiąja darbine kėlimo platforma;• naudotis tinkama kopėčių sistema, specialiais takeliais;• avėti tinkamus apsauginius batus, segėti saugos diržą ir diržą įrankiams.

115

21 SKYR IUS

Miškininkystėmiškininkystė gali būti labai pavojinga profesinė veikla. Ji dar pavojingesnė, kai samdomi ne visą darbo dieną dirbantys profesionalūs rangovai, o savarankiškai dirbantys asmenys arba atsitiktiniai darbuotojai.

Jeigu miškininkystė yra jūsų pragyvenimo šaltinis, nei jūs, nei jūsų darbuotojai negali sau leisti nedirbti visą dieną, tegul ir dėl nedidelio susižeidimo.

Turėtumėte pasirūpinti, kad su jumis ir jums dirbantys žmonės būtų apmokyti ir kompe-tentingi atlikti darbą. Priminkite jiems, kad dėl neapdairumo gali nukentėti jų pačių sauga, jų bendradarbių sauga ir galbūt trečiųjų asmenų (visuomenės) sauga.

21.1 Planavimas

darbų planavimas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių miškininkystės veikloje sukurti saugias ir sveikas darbo sąlygas.

Darbų vietos vadovas turėtų pasirūpinti toliau nurodytais dalykais.

• Su juo ir jam dirbantys žmonės turi būti kompetentingi, atsakingi ir supratingi, jie turi suvokti, kad dėl jų neapdairumo gali nukentėti jų pačių ir jų bendradarbių sauga.

• Darbui prižiūrėti turi būti paskirti kompetentingi brigadininkai. Jeigu darbus atlieka ne vienas rangovas, darbų vietos vadovas turėtų nustatyti aiškius pavaldumo ryšius, pareigas ir atsakomybę.

• Darbuotojams turi būti parūpintos tinkamos transportavimo ir ryšių sistemos.• Prireikus darbuotojams turi būti įrengtos tinkamos gyvenamosios patalpos.• turi būti parengtos tinkamos darbinės būklės mašinos, įranga, įrankiai ir asme-

ninės apsaugos priemonės (aap). Turėtų būti pasirūpinta degalų papildymu, saugiu saugojimu ir transportavimu, o jeigu naudojami šaunamieji ginklai, jiems turėtų būti išduoti atitinkami leidimai, jie turėtų būti saugiai laikomi ir naudojami.

• darbas turi būti planuojamas.• brigadų nariai turi žinoti, su kokiais laukiniais gyvūnais, įskaitant žvėris, vabzdžius ir roplius,

jiems gali tekti susidurti, mokėti atpažinti pavojingas gyvūnų rūšis ir žinoti, kaip elgtis su jomis susidūrus arba kaip jų išvengti. Skirtinguose regionuose miško gyvūnai platina skirtingas infekcijas ir ligas. Užsikrėtus kai kuriomis iš jų simptomai būna neryškūs: tokias ligas ir infekcijas sunku nustatyti, todėl miško darbininkams gresia didesnė užsikrėtimo tokiomis infekcijomis ir ligomis rizika. Kai kurios iš jų gali būti mirtinos.

• turi būti parengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planai, darbuotojai turi būti su jais supažindinti.• darbuotojai turėtų būti apmokyti vairuoti bekelėje ir saugiai elgtis su transporto priemonėmis, taikyti

priešgaisrines procedūras, kontroliuoti susijusius pavojus, valdyti mašinas, kirsti medžius, rankomis krauti krovinius, kelti.

Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai:• Planavimas• Žmogiškųjų išteklių

valdymas• Stovyklos• Medžių sodinimas• Miško priežiūra• Miško kirtimas• Įstrigę medžiai, vilkimas• Medienos vežimas• Grandininis pjūklas• Signalizavimas rankomis• Virvės ir laipiojimo įranga• Pirmosios pagalbos ir

ekstremaliųjų situacijų valdymo priemonės

• Miškų gaisrai• Konkretaus atvejo tyrimas

.



21.2 Žmogiškųjų išteklių valdymas

Žmogiškieji ištekliai – pats vertingiausias ir svarbiausias miškininkystės veiklos veiksnys. Darbuotojai dirba ekstremaliomis sąlygomis ir patiria neeilinę fizinę ir psichinę įtampą.

Nuovargis ir įtampa yra pernelyg ilgų darbo dienų, pernelyg didelių atstumų iki darbo vietos, gyvenimo darbų vietoje ir intensyvaus darbo rezultatas (nes daugeliui darbuotojų mokamas vienetinis darbo užmokestis). Spaudžiant laikui yra skubama, dirbama nesaugiai. pavargę darbuotojai gali būti apatiški, jaustis silpni, būti išsekę, susirgti sportine anemija arba patirti antinksčių išsekimo sindromą.

Ypač pažeidžiami jauni ir seni darbuotojai: pirmieji dėl nepatyrimo ir savo galimybių pervertinimo, antrieji dėl problemų, susijusių su amžiumi, ir nuovargio.

Darbuotojus gali ištikti šilumos smūgis, jie gali nudegti saulėje, patirti dehidrataciją, ekstremalių meteorologinių sąlygų poveikį.

21.3 Medžių sodinimas

Medžių sodinimas yra sunkus pasikartojantis darbas, o tai yra tiesioginė raumenų ir kaulų sistemos problemų priežastis.

Naudokitės specialiai miško darbams skirtais rankiniais įrankiais. 10–15 proc. miško sodintojų yra moterys. Jeigu dalis darbuotojų yra moterys, reikėtų apsvarstyti tam tikrus aspektus (pvz., įrengti atskirus būstus, įvertinti krovinių kėlimo galimybes).

Jeigu kasant naudojami aštrūs įrankiai, labai svarbu, kad būtų avimi auliniai batai plienu dengta nosimi. Nešdamas sodinukus ir įrankius, kad sumažintumėte įtampą, naudokitės tinkamais diržais įrankiams.


• darbo užmokestį darbuotojams mokėkite atsižvelgdamas ne į jų darbo rezultatus, o į kitus kriterijus (galbūt dėl to sumažės darbo sparta, tačiau bus patiriama mažiau sužalojimų ir įvyks mažiau nelaimingų atsitikimų).

• Siekdamas sumažinti darbo krūvį, taikykite darbų rotacijos principą – net jeigu dėl to reikės išsamesnių mokymų.

• planuokite darbus taip, kad darbuotojams nereikėtų dirbti po vieną.• Jeigu yra galimybė pasiskiepyti, paskatinkite tai padaryti.• Jeigu darbuotojams tenka dirbti po vieną, naudokitės asmeninėmis pavojaus signalo perdavimo sis-

temomis; šios sistemos turėtų perduoti pavojaus signalą ekstremaliųjų situacijų valdymo personalui, kad padėtų nustatyti, kur susidarė ekstremalioji situacija, ir įgyvendinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planą.

• darbo laiką ir pertraukas nustatykite atsižvelgdamas į poreikius ir darbo sudėtingumą.• nustatykite darbo taisykles ir paveskite brigadininkui užtikrinti veiksmingą priežiūrą.• apmokykite savo darbuotojus išvengti sužalojimų ir infekcijų, duokite jiems nurodymą vilkėti tinkamą

aprangą ir naudoti tinkamas asmenines apsaugos priemones (pvz., avėti kelius siekiančius aulinius batus, kad grėstų mažesnė gyvačių įkandimo rizika, arba naudotis purškiamais vabzdžių repelentais arba losjonais, kad būtų išvengta vabzdžių įkandimų).

• Supažindinkite savo darbuotojus su kenksmingais augalais ir pavojingais gyvūnais, taip pat su dirbant kylančia rizika, naudojamomis mašinomis ir taikomomis darbo sistemomis.

• visada žinokite, kur yra jūsų brigados, kad jas būtų galima evakuoti susidarius ekstremaliosioms situacijoms.

Darbų vietos vadovas ir brigadininkai privalo visada žinoti, kurie brigadų nariai yra alergiški įgėlimams ir įkandimams, netoleruoja vaistų. Jie privalo tvarkyti atitinkamus darbų vietoje esančių darbuotojų ligos istorijos įrašus.

117

Saulės, karščio ir drėgmės saugokitės užsidėdamas skrybėlę, saulės akinius, naudodamas nuo saulės spindulių saugančius kremus ir reguliariai gerdamas vandenį. Esant drėgniems ir šaltiems orams, dėvėkite šiltą, vėjui ir drėgmei nepralaidžią aprangą ir avėkite neslidžius batus.

21.4 Stovyklos

Jeigu būtina ir teisės aktais leidžiama įrengti stovyklas, darbų vietos vadovas turėtų pasirūpinti tinkamomis gyvenamosiomis patalpomis, atskiromis patalpomis vyrams ir moterims, sanitarine įranga, ryšio priemonėmis, transportavimu į darbų vietą ir iš jos, poilsiu ir pramogomis.

Darbuotojai dažnai susiduria su problemomis, kurias sukelia stresas ilgai būnant atskirtiems nuo šeimų ir draugų, neturint privatumo ir trūkstant patogumų.

Kuo geriau bus organizuota infrastruktūra ir stovyklavietė, tuo mažesnį stresą darbuotojai patirs. Darbuotojai turėtų būti informuoti, ar galima gerti šaltinių vandenį ir valgyti medžių vaisius. Informuokite brigadų narius apie medžioklės sezonus ir galbūt taikomus apribojimus.

Aplink stovyklas įrenkite priešgaisrines zonas ir pasirūpinkite, kad visi darbuotojai suprastų, kokia rizika kyla dėl miško gaisrų.

Vietovėse, kuriose gresia žaibo pavojus, darbuotojams patarkite, ką jie turėtų daryti, kad išvengtų žaibo smūgio.

Susidarius ekstremalioms meteorologinėms sąlygoms, darbai turėtų būti sustabdyti, darbuotojams turėtų būti suteikta tinkama priedanga (10 skyrius „pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymas“).

21.5 Miško priežiūra

Kovojant su augalų ligomis naudojami pesticidai, keliantys cheminių pavojų. Parenkite saugos metodo aprašą ir dirbdamas jo laikykitės (5 skyrius „planavimas“). Dirbdamas purškimo darbus naudokite asmenines apsaugos priemones, įskaitant akių, nosies ir burnos apsaugas, o tvarkydamas chemines medžiagas arba neseniai išpurkštus augalus, mūvėkite tinkamas pirštines. Patartina purškimo darbus dirbti vėsesniu dienos metu, nes naudojant asmenines apsaugos priemones gali atsirasti gausus prakaitavimas.

21.6 Miško kirtimas

Miško kirtimas, be abejo, yra pats pavojingiausias darbas miškininkystės pramonėje. Miško kirtimo darbai apima medžių kirtimą, viršūnių ir šakų nupjovimą, žievės nulupimą, rąstų perkėlimą į privažiuojamą vietą, jų supjaustymą laikinam saugojimui ir galiausiai jų pakrovimą į transporto priemones. Naudojant šiuolaikiškas miško kirtimo mašinas miškininkystės sektoriuje gerokai sumažėjo dirbant miško kirtimo darbus įvykstančių mirtinų ir rimtų nelaimingų atsitikimų dažnumas.

Kertant mišką naudojamos mobiliosios sunkiosios mašinos, kuriose turėtų būti sumontuotos virtimo apsauginės konstrukcijos ir apsaugos nuo krintančių objektų konstrukcijos. Saugos sumetimais labai svarbu apmokyti operatorius ir aplink šias mašinas nustatyti draudžiamas zonas.



21.7 Įstrigę medžiai, vilkimas

po audros turėtų būti leidžiama dirbti tik apmokytiems darbuotojams, nes darbo sąly-gos dėl nulūžusių šakų, įstrigusių, riedančių arba slystančių medžių gali būti pavojingos. Įstrigusius medžius galima saugiai pašalinti naudojantis sau-giais verčiamaisiais kabliais ir suktuvais – traukimas nėra saugus būdas ant žemės nuleisti įstrigusius medžius. Vilkimo žeme įranga neturėtų būti nau-dojama ant šlaitų, kurių nuolydžio kampas didesnis kaip 15°. Esant labai drėgniems orams vilkimo darbai turėtų būti sustabdyti.

21.8 Medienos vežimas

Jeigu rąstai pjaustomi krovimo vietoje, jie turi būti įtvirtinti, kad neslystų ir neriedėtų. Medieną kraunant į transporto priemones patiriama raumenų ir kaulų sistemos pažeidimų, labai pavargstama. būtina periodiškai tikrinti kėlimo įrangą (pvz., gerves, sunkvežimiuose sumontuotas gerves) ir su ja naudojamas papildomas kėlimo priemones (pvz., virves ir grandines).

Pietų kraštuose rąstams gabenti iš sunkiai prieinamų vietų į krovimo vietas naudojami gyvuliai, pvz., arkliai arba mulai. Būkite atsargus naudodamas specialias krovimo į transporto priemones platformas.

21.9 Grandininis pjūklas

grandininis pjūklas laikomas pačiu pavojingiausiu miškininkystės pramonėje naudojamu įrankiu. Dėl grandininio pjūklo atatrankos susižeidžia daug miško darbininkų. Be to, nelaimingų atsitikimų įvyksta naudojantis smulkinimo ir rąstų pjaustymo įranga. Didesnis susižalojimo mašinomis pavojus gresia tada, kai mechanizmas yra netinkamai sukonstruotas ir kai nuimami apsaugos įtaisai arba pašalinami saugos kontrolės įtaisai.

dirbant grandininiu pjūklu nelaimingi atsitikimai įvyksta dėl:

• nepakankamo apmokymo;• atatrankos;• raumenų įtampos;• grandinės smūgio;• karšto variklio;• benzino;• triukšmo ir vibracijos;• nuopjovų ir dulkių;• anglies monoksido ir (arba) dūmų;• tinkamų AAP nenaudojimo.

119

Imkitės šių atsargumo priemonių:

1. baikite mokymo saugiai naudotis grandininiais pjūklais kursą, naudotis grandininiu pjūklu leiskite tik apmokytiems, kompetentingiems asmenims;

2. pasirinkite jūsų poreikius atitinkantį grandininį pjūklą ir įsitikinkite, kad pjūklo kreiptuvas būtų pritaikytas numatytam darbui;

3. kad išvengtumėte vibracijos perdavimo rankoms, rinkitės mažos vibracijos grandininį pjūklą;

4. patikrinkite, ar grandininis pjūklas yra subalansuotas;5. perskaitykite naudojimo vadovą;6. surenkite darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo kursus, per kuriuos būtų

mokoma išvengti atatrankos, ir pasirūpinkite, kad jūsų grandininiame pjūkle būtų naudojama mažos atatrankos arba saugi grandinė;

7. pasirūpinkite, kad į grandininį pjūklą pilant degalus arba atliekant pjūklo sutepimo darbus pjūklas būtų išjungtas;

8. netoliese laikykite gesintuvą;9. pildamas degalus arba atlikdamas sutepimo darbus mūvėkite pirštines, kad išvengtumėte kontakto su oda;10. pjūklą užveskite jį atrėmę į žemę;11. patikrinkite, ar ant grandinės nėra nešvarumų;12. naudokitės tinkamomis AAP, įskaitant apsaugines ausines su ausų kamštukais, apsauginius aulinius

batus, apsauginius akinius, pirštines ir apsauginius įpjovimams atsparius antkelnius arba antblauzdžius;13. niekada nepjaukite grandininiu pjūklu iškėlę jį virš pečių;14. grandininį pjūklą laikykite abiem rankomis.

Patikrinkite, ar grandininiame pjūkle sumontuotas:

✔ duslintuvas, slopinantis triukšmą ir nukreipiantis išmetamąsias dujas nuo operatoriaus; ✔ kibirkščių stabdiklis, skirtas išmetamosiose dujose susidarančioms kibirkštims sulaikyti; ✔ grandinės gaudytuvas, skirtas nutrūkusiai grandinei sugauti, kad ji nesmogtų operatoriui; ✔ įjungimo ir išjungimo įtaisas, skirtas pjūklui išjungti nykščiu, kai galinė rankena laikoma dešine ranka;

✔ puspirštinė, sauganti, kad jūsų kairioji ranka neatsitrauktų nuo priekinės rankenos; ✔ grandinės stabdys, skirtas grandinės judėjimui sustabdyti atatrankos atveju; ✔ droselinio reguliatoriaus fiksatorius, užtikrinantis, kad droselinis reguliatorius veiks tik tada, kai galinė rankena tvirtai laikoma;

✔ antivibracinės movos, skirtos operatoriaus rankų juntamai vibracijai sumažinti; ✔ galinės rankenos apsaugos įtaisas, saugantis dešiniąją ranką nuo nuopjovų ir nutrū-kusių grandinių.

Grandininių pjūklų operatoriai turėtų naudoti šias AAP ir pagalbinius įtaisus:

• ryškiaspalvį šalmą;• antveidį arba apsauginius akinius;• apsaugines ausines arba ausų kamštukus;• ryškiaspalvius marškinius, liemenę arba kitą drabužį;• nuo įsipjovimo grandininiu pjūklu saugančius antkelnius arba kelnes;• apsauginius aulinius batus su plienine bato nosies danga;• diržą įrankiams ir atsarginių dalių rinkinį su visais reikiamais įrankiais

ir dalimis.

21.10. Signalizavimas rankomis

Prieš pradedant darbą reikėtų susitarti dėl atliekant kirtimo ir krovimo darbus naudotinų rankomis duodamų signalų, net jeigu ketinama naudotis universaliais signalais. Turėtų būti paskirtas asmuo, kuris duos signalus. Signalizuotojas turėtų stovėti saugioje vietoje, kurioje operatorius galėtų

Kirsdamas mišką, medžio kritimo kryptį kontroliuokite taikydamas specialią seką ir įpjovų formą



aiškiai matyti jį. Turėtų būti duodami tik tokie signalai, kurių reikšmė yra aiški (17 skyrius „ženklai“). Signalizavimas rankomis labai dažnai reikalingas kertant mišką.

21.11 Virvės ir laipiojimo įranga

žmonėms kelti naudojamos virvės ir laipiojimo įranga turi būti reguliariais laikotarpiais sertifikuojamos nepriklausomos kompetentingos institucijos, kaip nustatyta teisės aktais. Be to, prieš pirmąjį ir kitus nau-dojimus ir po kapitalinio remonto jos turi būti apžiūrimos.

21.12 Pirmosios pagalbos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo priemonės

Darbų vietos vadovas ir brigadininkas turėtų žinoti, kur yra artimiausia medicinos įstaiga, turinti priešnuodžių ir antiserumų, padedančių išvengti anafilaksinio šoko ir apsinuodijimo.

labai svarbu parūpinti pirmosios pagalbos priemonių rinkinius su antibiotikais, antihistaminais, prevencinėmis ir gydomosiomis vakcinomis (nuo stabligės).

pirmąją pagalbą teikiantys asmenys turėtų būti išmokyti nustatyti ir gydyti negalavimus, ligas ir sužei-dimus, susijusius su augalais, gyvūnais ir pagrindiniais darbų vietos ypatumais. Turėtų būti tvarkoma gydymo istorija.

turėtų būti parengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planai, parūpinta įranga, personalas turėtų būti apmokytas veikti pagal kelis galimus scenarijus, turėtų būti rengiamos ekstremaliųjų situacijų valdymo pratybos, į kurias įtraukiamas, jeigu reikia, gelbėjimas sraigtasparniais. turėtų būti pasirengta evakuacijai, ypač iš sunkiai transporto priemonėmis pasiekiamų vietų. Turėtų būti parengta gelbėjimo transporto priemonė su palydovinio radijo ryšio įranga (10 skyrius „pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymas“).

21.13 Miškų gaisrai

miškų gaisrai miškininkystės sektoriuje yra dažnai pasitaikanti ekstremalioji situacija. daugiau nei 90 % miškų gaisrų sukelia žmonės.

dažniausios priežastys – rūkymas, degalų nutekėjimas, transporto priemonės, rankiniai įrankiai ir stovyklavimas miške. Miškų gaisrai labai pavojingi dėl degių medžiagų gausos, staigių vėjo pokyčių, galimybės privažiuoti nebuvimo. Gaisrai yra nenuspėjami: jie plinta įkalniui, vėjo kryptimi, greitai apima didelę teritoriją.

Dėl miškų gaisrų dažnai patiriama sunkių sužalojimų arba žūstama, padaroma didelė žala miškui. Kilus gaisrui galima nusideginti, uždusti, patirti kvėpavimo sistemos sutrikimų, akių dirginimą.

gaisrą lengviau ir saugiau gesinti, kai jis anksti aptinkamas.

Gesinant gaisrą kyla labai stiprios šiluminės spinduliuotės ir prasto matomumo dėl dūmų ir dulkių pavojai. Gali kilti sunkumų parūpinant gaisrininkams reikalingas gesinimo priemones ir pašalinant sužeistus žmones.

121

Konkretaus atvejo tyrimas15 metų patirties turintis miško darbininkas buvo paskirtas vietos miškininkystės kooperatyvo pasamdytos devynių miško darbi-ninkų brigados vadovu. Jam grandininiu pjūklu pjaunant medžius, grandinė užkliudė ant žemės gulintį akmenį, pjūklas atšoko ir grandinė giliai įpjovė kelį. Jam labai pasisekė, kad po šio įvykio liko tik didelis randas.

Ką jis turėjo padaryti?Prieš pradėdamas pjauti grandininiu pjūklu jis turėjo atlikti paprastą rizikos vertinimą ir išsiaiškinti:

Kas blogo gali nutikti?• Galima įsipjauti prisilietus prie veikiančio grandinio pjūklo;• galima susižeisti įvykus grandininio pjūklo atatrankai;• galima susižaloti judančios grandinės išmetamais objektais.


didelė, atsižvelgiant į:• netikėtą grandininio pjūklo krustelėjimą;• akmenų buvimą ant dirvožemio;• atatrankos jėgą.


Įsipjovimai, susižalojimai, amputacija.

Ką miško darbininkas turėjo padaryti, kad sumažintų šią riziką?Jis turėjo:• įsitikinti, kad yra apmokytas ir kompetentingas atlikti darbą;• imtis atsargumo priemonių, kad grandinė nepaliestų žemės, akmenų arba kitų objektų;• avėti apsauginius įpjovimams atsparius aulinius batus ir antblauzdžius.

S K I R T A S D I R E K T Y V Ų , S U S I J U S I Ų S U Ž E M Ė S Ū K I O , G Y V U L I N I N K Y S T Ė S , S O D I N I N K Y S T Ė S , D A R Ž I N I N K Y S T Ė S I R


122

1 .1 PR IEDAS

Terminų žodynėlisÛ Grįžti į 1 skyrių

Terminas Paaiškinimas

nelaimingas atsitikimas

Nepageidaujamas įvykis, dėl kurio žūstama, susergama, susižalojama arba pati-riama kitokių nuostolių (Didžiosios Britanijos standartizacijos institucija)

atv Visureigės transporto priemonės

Kompetentingas asmuo

Asmuo, turintis pakankamai žinių, įgūdžių, supratimo ir tinkamą požiūrį, kad galėtų imtis darbo (Didžiosios Britanijos standartizacijos institucija)

db Decibelas

Ekstremalioji situacija Problema, įvykis arba incidentas, keliantis grėsmę įmonės veiklai, jos personalui ir jos turtui

fopS Apsaugos nuo krintančių objektų konstrukcija

pavojus Situacija, medžiaga, veikla, įvykis arbaaplinka, dėl kurių galima susižaloti arba susirgti(OHSAS 18001:2007)

darbuotojų sveikata Visų profesijų darbuotojų aukščiausio fizinės, psichinės ir socialinės gerovės lygio rėmimas ir palaikymas(Tarptautinė darbo organizacija / Pasaulio sveikatos organizacija)

Incidentas Įvykis, dėl kurio įvyko arba galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas

IKK Integruota kenkėjų kontrolė

mSd Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, galintys turėti neigiamos įtakos kūno raumenims, sąnariams, sausgyslėms, raiščiams ir nervams (Tarptautinė darbo organizacija)

SdS Saugos duomenų lapas

„aap“ Asmeninės apsaugos priemonės

pto Galios perdavimo įrenginys

rcd Automatinis saugiklis

ropS Virtimo apsauginė konstrukcija

rSI Pasikartojančios įtampos trauma

Sauga Nepriimtinos rizikos nebuvimas (Didžiosios Britanijos standartizacijos institucija)

.

123

1 .2 PR IEDAS

ŠaltiniaiÛ Grįžti į 1 skyrių

Animal Sciences Group, Hazard identi-fication and characterization of welfare aspects during transport of farm animals (Pavojų nustatymas ir transportuojamų ūkiuose auginamų gyvulių gerovės aspektų apibūdinimas), Lelystad, Netherlands, 2008.

Ayers, P. D., General Tractor Safety (Bendroji traktorių sauga), Fact sheet No 5.016, Colorado State University Colorado, USA, 2010.

Danish Agriculture and Danish Agricultural Council (Danijos žemės ūkis ir Danijos žemės ūkio taryba), Agriculture in Denmark: Facts and Figures 2008 (Danijos žemės ūkis. 2008 m. faktai ir skaičiai), Denmark, 2008.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, Common errors in the risk assessment process (Dažnos rizikos ver-tinimo klaidos), E FACTS 32.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agen-tūra, E-tool Youth in agriculture (E. priemonė „Jaunimas žemės ūkyje“) (http://www.osha.gov/Sltc/youth/agriculture/index.html).

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, Workplace exposure to vibration in Europe: an expert review (Vibracijos darbo vietoje poveikis Europoje. Ekspertų apžvalga), Luxembourg, 2008.

Europos Komisija, Užimtumo ir socialinių reikalų generalinis direktoratas, D.5 skyrius, Guidance on Work-related Stress (Su darbu susijusio streso gairės), Luxembourg, 2002.

Eurostato mažo formato le id in ia i („Pocketbooks“), Forestry statistics (Miškų ūkio statistika), Luxembourg, 2007.

Eurostatas, Results from the Labour Force Survey 2007 ad hoc module on accidents at work and work-related health problems (2007 m. darbo jėgos tyrimo specialaus modulio „Nelaimingi atsitikimai darbe ir su darbu susijusios sveikatos problemos“ rezultatai), Luxembourg, 2009.

Eurostatas, Work and health in the EU — A statistical portrait (Darbas ir sveikata ES. Statistiniai duomenys), Luxembourg, 2004.

Gyldendal Akademisk, Act of 17 June 2005 No 62 relating to working environment, working hours and employment protection, etc. (Working Environment Act) (2005 m. birželio 17 d. įstatymas Nr. 62 dėl darbo aplinkos, darbo valandų, darbo vietų apsaugos ir kt. (Darbo aplinkos įstatymas), Oslo, Norway, 2005.

Health and Safety Authority, Cattle Handling in Marts and Lairages (Galvijų priežiūra prekybos vietose ir aptvaruose), Dublin, Ireland, 2010.

Health and Safety Authority, Code of Practice for Preventing Injury and Occupational Ill Health in Agriculture (Sužeidimų ir profe-sinių susirgimų prevencijos žemės ūkyje praktikos kodeksas), Dublin, Ireland, 2006.

Health and Safety Authority, Farm Safety Code of Practice Risk Assessment Document (Ūkio saugos praktikos kodeksas. Rizikos ver-tinimo dokumentas), Dublin, Ireland, 2006.

Health and Safety Authority, Guidance on the Safe Handling of Livestock at Marts and Lairages (Saugios gyvulių priežiūros prekybos vietose ir aptvaruose gairės), Dublin, Ireland, 2010.

Health and Safety Authority, The Essential Health and Safety Guide for Horticulture (Sveikatos ir saugos sodininkystės ir dar-žininkystės sektoriuje pagrindai), Dublin, Ireland, 2005.

Health and Safety Authority, Tractor Safety and You (Traktorių sauga ir jūs), Dublin, Ireland, 2010.

Health and Safety Executive, Avoiding ill health at open farms — Advice to Farmers (Kaip išvengti susirgimų atviruose ūkiuose. Patarimai ūkininkams), Suffolk, United Kingdom, 2000.

Health and Safety Executive, Controlling grain dust on farms (Grūdų dulkių kontrolė ūkiuose), Suffolk, Crown, United Kingdom, 1996.

Health and Safety Executive, COSHH: A brief guide to the Regulations, Suffolk (Sveikatai pavojingų medžiagų kontrolė. Glausta tei-sės aktų apžvalga), Suffolk, Crown, United Kingdom, 2005.

Health and Safety Executive, Deer Farming (Elnių auginimas), Suffolk, Crown, United Kingdom, 1996.

Health and Safety Executive, Fatal traction (Vilkimo pavojai gyvybei), Suffolk, Crown, United Kingdom, 2001.

Health and Safety Executive, Farmwise (Apie ūkininkavimą), Suffolk, Crown, United Kingdom, 1999.

Health and Safety Executive, LOLER: How the Regulations apply to agriculture (Kėlimo operacijos ir kėlimo įrangos reglamentavi-mas. Teisės aktų taikymas žemės ūkyje), Suffolk, Crown, United Kingdom, 1998.

Health and Safety Executive, Manual handling solutions for farms (Patarimai ūkininkams dėl krovinių krovimo rankomis), Suffolk, Crown, United Kingdom, 2006.

Health and Safety Executive, No second chances (Gyvename kartą), Suffolk, Crown, United Kingdom, 1996.

Health and Safety Executive, Power take-offs and power take-off drive shafts (Galios perdavimas ir galios perdavimo velenai), Suffolk, Crown, United Kingdom, 1997.

Health and Safety Executive, Safe cattle handling equipment (Saugios galvijų priežiūros įranga), Suffolk, Crown, United Kingdom, 2008.

.

http://www.osha.gov/SLTC/youth/agriculture/index.html

http://www.osha.gov/SLTC/youth/agriculture/index.html



124

Health and Safety Executive, Shock horror (Smūgio pavojai), Suffolk, Crown, United Kingdom, 2003.

Health and Safety Executive, Tractor action (Darbas traktoriais), Suffolk, Crown, United Kingdom, 2003.

Health and Safety Executive, Why fall for it? (Kritimo pavojai), Suffolk, Crown, United Kingdom, 2007.

Helen Vaughant-Jones and Leela Barham, Healthy Work Challenges and Opportunities to 2030 (Sveikų darbo sąlygų užtikrinimo iki 2030 m. uždaviniai ir galimybės), Bupa London, United Kingdom, 2009.

Tarptautinė darbo organizacija, Health, Safety and Environment: A Series of Trade Union Education Manuals for Agricultural Workers (Sveikata, sauga ir aplinka. Profesinių sąjungų mokymo vadovų, skirtų žemės ūkio darbuotojams, serija), Geneva, Switzerland, 2004.

Jokiluoma, H., Tapola, H., Forest worker safety and health in Finland (Miško darbi-ninkų sauga ir sveikata Suomijoje) (http://www.fao.org/docrep/v1500E/v1500e0c.htm).

JJürgens, W. W., Mohr, D., Skoruppa, H., Health Risk in Agriculture in Germany (Rizika sveikatai Vokietijos žemės ūkyje), pristatė dr. Detlev Mohr tarptautinėje kon-ferencijoje „Environmental, Occupational Health and Safety in Agriculture on the Boundary of Two Millennia“ („Su aplinka ir darbu susijusi sveikata ir sauga dviejų tūks-tantmečių sandūroje“), Kijevas, 1998 m. rugsėjo 7–11 d.

Laperche Blandine, CSR — Best Practices of France (Konkrečių atvejų tyrimų apžvalga. Geriausia Prancūzijos praktika), Dunkerque, France.

Ridley, J. (ed), BSc, CEng, MIMechE FIOSH DMS, Safety at Work (Darbuotojų sauga), Second edition, 2001.

SAC, Recommendations for the design of new, safe and efficient cattle handling systems (Rekomendacijos dėl naujų, saugių ir efektyvių galvijų priežiūros sistemų), Edinburgh, Scotland, United Kingdom, 2004.

Tye and Pearson (1974/75), The Accident Triangle (Nelaimingų atsitikimų trikampis) (http://home.freeuk.net/mike.everley/download/ac.pdf).

http://www.fao.org/docrep/v1500E/v1500e0c.htm



http://home.freeuk.net/mike.everley/download/ac.pdf

http://home.freeuk.net/mike.everley/download/ac.pdf

125

2 .1 . PR IEDAS

Nacionalinės sveikatos ir saugos institucijos

Û Grįžti į 1 skyrių


bElgIja Service public fédéral Emploi, Travail et Concertation sociale

http://www.meta.fgov.behttp://www.emploi.belgique.be

Direction Générale Contrôle du bien-être au travailRue Ernest Blerot 11070 BruxellesBELGIJA

bulgarIja Glavna inspekcia po truda

http://www.gli.government.bg/en/ General Labour Inspectorate Executive Agencybul. Dondukov 31000 SofiaBULGARIJA

ČEKIja Státní úřad inspekce práce

http://www.suip.cz/ Kolářská 451/13746 01 OpavaČEKIJA

danIja Arbejdstilsynet http://arbejdstilsynet.dk/da/ Landskronagade 332100 København Ø DANIJA

voKIEtIja Bundesministerium für Arbeit und Soziales

http://www.bmas.de/dE/Startseite/start.html Wilhelmstraße 4910117 BerlinVOKIETIJA

EStIja Labour Inspectorate of Estonia

http://www.ti.ee/ TöönspecktsioonGonsiori 2910147 TallinnESTIJA

aIrIja Health and Safety Authority

http://www.hsa.ie/eng/ The Metropolitan BuildingJames Joyce StreetDublin 1AIRIJA

graIKIja SEPE – Labour Inspectorate

http://www.ypakp.gr/ Iolkou and Argonafton 238001 VolosGRAIKIJA

ISpanIja Ministerio de Empleo y Seguridad Social

http://www.mtin.es/itss/web/index.html(labour Inspectorate)http://www.mtin.es/(ministry of labour)

Inspección de TrabajoDirección General de la Inspección de Trabajo y Seguridad SocialC/Agustín de Bethencourt, 428071 MadridISPANIJA

prancūzIja Ministère du Travail, de L‘Emploi, de la Formation Professionnelle et du Dialogue Social

http://www.travail-emploi-sante.gouv.fr/ Ministère de l’emploi, de la Cohésion sociale et du logement39-43 Quai André Citroën, 75902 Paris Cedex 15PRANCŪZIJA

ItalIja Ministero del Lavoro e delle Politiche Sociali

http://www.lavoro.gov.it Via Cesare de Lollis 1200185 Roma RMITALIJA

KIpraS Department of Labour Inspection

http://www.mlsi.gov.cy Apelli Street 21493 NicosiaKIPRAS

.

http://www.meta.fgov.be

http://www.emploi.belgique.be

http://www.gli.government.bg/en/

http://www.suip.cz/

http://arbejdstilsynet.dk/da/

http://www.bmas.de/DE/Startseite/start.html

http://www.ti.ee/

http://www.hsa.ie/eng/

http://www.ypakp.gr/

http://www.mtin.es/itss/web/index.html

http://www.mtin.es/

http://www.travail-emploi-sante.gouv.fr/

http://www.lavoro.gov.it

http://www.mlsi.gov.cy



126

latvIja State Labour Inspectorate

http://www.vdi.gov.lv Kr. Valdemara Street 38 k-1Riga, LV-1010LATVIJA

lIEtuva State Labour Inspectorate of the Republic of Lithuania

http://www.vdi.lt/ Algirdo str. 19LT-03607 VilniusLIETUVA

lIuKSEmburgaS Inspection du travail et des mines

http://www.itm.lu/ Boîte postale 272010 LuxembourgLIUKSEMBURGAS3, rue des Primeurs2361 StrassenLIUKSEMBURGAS

vEngrIja Hungarian Labour Inspectorate

http://www.ommf.gov.hu Budapest Margit krt. 85.1024 VENGRIJABudapest Pf. 639. 621399 VENGRIJA

malta Occupational Health and Safety Authority

http://www.ohsa.org.mt/ 17, Edgar Ferro Street Pieta PTA 1533 MALTA

nydErlandaI Dutch Labour Inspectorate

http://www.arbeidsinspectie.nl/ Postbox 908012509 LV Den HaagNYDERLANDAI

auStrIja Bundesministerium für Arbeit, Soziales und Konsumentenschutz

http://www.arbeitsinspektion.gv.at Stubenring 1 1010 WienAUSTRIJA

lEnKIja National Labour Inspectorate

http://www.pip.gov.pl Chief Labour Inspectorate38/42 Krucza Street00-962 WarszawaLENKIJA

portugalIja ACT — Autoridade Para as Condições do Trabalho

http://www.act.gov.pt/ Av. Casal Ribeiro 18-A1749-073 Lisboa PORTUGALIJA

rumunIja Labour Inspection http://www.inspectmun.ro/ Matei Voievod Street 29 Sector 221455 BucureştiRUMUNIJA

SlovėnIja Ministry of Labour, Family and Social Affairs

http://www.id.gov.si/ Parmova 33SI-1000 LjubljanaSLOVĖNIJA

SlovaKIja National Labour Inspectorate

http://www.safework.gov.sk/ Masarykova 10040 01 KosiceSLOVAKIJA

SuomIja Ministry of Social Affairs and Health

http://www.stm.fi/sivukartta Kirkkokatu 14 PO Box 33FI-00023 HelsinkiSUOMIJA

švEdIja Swedish Work Environment Authority

http://www.av.se/ Lindhagensgatan 133SE-112 79 StockholmŠVEDIJA

jungtInė KaralyStė

Health and Safety Executive

http://www.hse.gov.uk/ Redgrave Court Merton RoadBootle MerseysideL20 7HSJUNGTINĖ KARALYSTĖ

http://www.vdi.gov.lv

http://www.vdi.lt/

http://www.itm.lu/

http://www.ommf.gov.hu

http://www.ohsa.org.mt/

http://www.arbeidsinspectie.nl/

http://www.arbeitsinspektion.gv.at

http://www.pip.gov.pl

http://www.act.gov.pt/

http://www.inspectmun.ro/

http://www.id.gov.si/

http://www.safework.gov.sk/

http://www.stm.fi/sivukartta

http://www.av.se/

http://www.hse.gov.uk/

127

2 .2 PR IEDAS

Europos sveikatos ir saugos direktyvos


Eil. Nr. Dalykas Pavadinimas Numeris

1 darbo įrenginiai1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/656/EEB dėl būti-niausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones

89/656/EEB

2 darbo įrenginiai1995 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 95/63/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 89/655/EEB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų

95/63/EB

3 darbo įrenginiai

2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/45/EB, iš dalies keičianti Tarybos Direktyvą 89/655/EEB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų

2001/45/EB

4displėjaus ekrano įrenginiai

1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva 90/270/EEB dėl saugos ir sveikatos apsaugos būtiniausių reika-lavimų dirbant su displėjaus ekrano įrenginiais

90/270/EEB

5 vibracija2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams

2002/44/EB

6 ženklai1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/58/EEB dėl būtiniausių reikalavimų įrengiant darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklus

92/58/EEB

7 nėščios darbuotojos1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo

92/85/EEB

8 fiziniai veiksniai2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/25/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams

2006/25/EB

9asmeninės apsaugos priemonės

1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/656/EEB dėl būti-niausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones

89/656/EEB

10 triukšmas2003 m. vasario 6 d. Europos Parlamento Ir Tarybos direktyva 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojams

2003/10/EB

.



128

11naudingųjų iškasenų gavyba. gręžimas

1992 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 92/91/EEB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo būtiniausių reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmonėse

92/91/EEB

12naudingųjų iškasenų gavyba

1992 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva 92/104/EEB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos gerinimo reikalavimų, taikomų naudingųjų iškasenų antžeminės ir požeminės gavybos įmonėse

92/104/EEB

13Krovinių krovimas rankomis

1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva 90/269/EEB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, taikomų krovinių krovimui rankomis pirmiausia, kai gresia pavojus, jog darbuotojai gali susižeisti nugarą

90/269/EEB

14jonizuojančioji spinduliuotė

1996 m. gegužės 13 d. Tarybos Direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsau-gos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus

96/29/Euratomas

15Sveikata ir sauga. būtiniausi reikalavimai

1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/654/EEB dėl būti-niausių darbovietei taikomų saugos ir sveikatos reikalavimų

89/654/EEB

16 Sveikata ir sauga1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo

89/391/EEB

17žvejybos laivai. medicininis gydy-mas laivuose

1992 m. kovo 31 d. Tarybos direktyva 92/29/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikala-vimų, skirtų gerinti medicininį gydymą laivuose

92/29/EEB

18 žvejybos laivai1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 93/103/EB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų, dirbant žvejybos laivuose

93/103/EB

19poveikio ribinės vertės. antrasis sąrašas

2006 m. vasario 7 d. Komisijos direktyva 2006/15/EB, nustatanti antrąjį orientacinių profesinio poveikio ribinių verčių sąrašą, įgyvendinant Tarybos direktyvą 98/24/EB, ir iš dalies keičianti Direktyvas 91/322/EEB ir 2000/39/EB

2006/15/EB

20poveikio ribinės vertės. pirmasis sąrašas

2000 m. birželio 8 d. Komisijos Direktyva 2000/39/EB, nustatanti pirmąjį orientacinių profesinio poveikio ribinių dydžių sąrašą, įgyven-dinant Tarybos direktyvą 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe

2000/39/EB

21 Sprogi aplinka (atEX)1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/92/EB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje

1999/92/EB

22 darbo santykiai1991 m. birželio 25 d. Tarybos Direktyva 91/383/EEB, pateikianti papildomas priemones, skatinančias gerinti terminuotuose arba laiki-nuose darbo santykiuose esančių darbuotojų saugą ir sveikatą darbe

91/383/EEB

23Elektromagnetiniai laukai

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direk-tyva 2008/46/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2004/40/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams

2008/46/EB

24Elektromagnetiniai laukai

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/40/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams

2004/40/EB

25 Statybvietės1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo

92/57/EEB

129

26cheminiai, fiziniai ir biologiniai veiksniai

1991 m. gegužės 29 d. Komisijos Direktyva 91/322/EEB dėl orientacinių ribinių verčių nustatymo įgyvendinant Tarybos direktyvą 80/1107/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo pavojingo cheminių, fizinių ir biologinių veiksnių poveikio darbe

91/322/EEB

27 cheminiai veiksniai1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyva 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizi-kos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe

98/24/EB

28Kancerogenai ir mutagenai

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe

2004/37/EB

29 Kancerogenai1990 m. birželio 28 d. Tarybos Direktyva 90/394/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų poveikiu darbe

90/394/EEB

30 biologiniai veiksniai2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento Ir Tarybos Direktyva 2000/54/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizi-kos, susijusios su biologinių veiksnių poveikiu darbe

2000/54/EB

31 asbestas1983 m. rugsėjo 19 d. Tarybos Direktyva 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe

83/477/EEB

32 jaunimas1994 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 94/33/EB dėl dirbančio jaunimo apsaugos

94/33/EB



130

4 .1 PR IEDAS

Rizikos vertinimo instrukcija


Rizikos vertinimo tikslais mėgindamas nustatyti pavojus, apsvarstykite šiuos aspektus:

Kas yra pavojaus šaltinis? • Situacija?• Mašina arba įrenginys?• Įrankis?• Cheminė medžiaga?• Kitas veiksnys?

Koks tai pavojus? • Slidus paviršius?• Kliūtis?• Ekstremalios temperatūros?• Aukščio skirtumai?• Medžiagų veikimo geba (toksiškumas,

abrazyvumas, koroziškumas, degumas, sprogumas, mutageniškumas, teratogeniškumas, kitoks žalingumas)?

• Judėjimas ir (arba) inercija?• Aštrūs galai ir (arba) kraštai?• Dalelių išmetimas?• Dinaminė energija?• Svoris?• Didelis slėgis ir (arba) vakuumas?• Triukšmas?• Spinduliuotė?• Dūmai (garai)?• Biologiniai veiksniai?

Kam bus padarytas poveikis?

• Darbuotojams?• Gyventojams?• Subrangovams?• Lankytojams?• Kaimynams?

Kokių gali būti pasekmių? • Žala turtui, produkcijai ir gyvuliams?• Susižeidimas ir visiškas išgijimas be nedarbingumo laikotarpio?• Neilgas nedarbingumo laikotarpis visiškai išgyjant?• Ilgas nedarbingumo laikotarpis visiškai išgyjant?• Nesunki nuolatinė negalia?• Sunki nuolatinė negalia?• Visiška nuolatinė negalia?• Mirtis?

Pavy

zdži

ai• Melžimo vieta• Nešvari teritorija• Lauko darbai žiemą ir (arba)

vasarą• Stogo darbai• Dažymo darbai• Transporto priemonių judėjimas

ir (arba) susidūrimas• Atsuktuvas ir (arba) darbastalis• Virinimas• Įstrigęs medis• Vaisių dėžė arba krepšys• Dujų talpykla• Grandininis pjūklas• Transporto priemonių judėjimas• Gyvulių gimdymo skysčiai

Paže

idži

ames

nės

grup

ės

• Vaikai• Senyvo amžiaus žmonės• Kiti šeimos nariai• Neįgalūs asmenys• Nėščios moterys

.

131

Papildomi klausimai, kuriuos galite sau užduoti:

Kiek tai susiję su žmogaus veikla, ar galiu:• ant ko nors paslysti?• ant ko nors suklupti?• ant ko nors pargriūti?• su kuo nors susidurti?• ką nors paliesti?• ko nors įkvėpti?• ko nors išgerti?• patirti kokį nors poveikį?

Kiek tai susiję su vietove ar vieta, ar galiu:• iš jos iškristi?• joje įstrigti?

Kiek tai susiję su medžiaga, ar ji gali:• įtikšti į mano akis?• nudeginti?• sukelti gaisrą?• sprogti?• smogti man?

Kiek tai susiję su veikla, ar dėl jos galiu:• pervargti?• susižeisti?• susirgti?

Pavy

zdži

ai

• Neapsaugotos derliaus nuėmimo mašinos judančios dalys

• Nėra avarinio sustabdymo mygtukų• Mažos dirbtuvės• Nėra kitų išėjimų iš aptvertų gyvulių laikymo

teritorijų• Užrakintos durys• Rūkymas• Įkaitimas dėl trinties• Gyvulių elgsena• Korozijos pažeistos metalinės senų traktorių dalys• Rietuvėmis sukrauti pašarų briketai• Privačios gyvulių transportavimo priemonės• Techniškai netvarkingi įrenginiai• Atviros angos, duobės, grioviai, vandens

rezervuarai• Nepaženklinti veterinariniai vaistai, tirpikliai, dažai• Palaidos rankovės, papuošalai

Pavy

zdži

ai

• Mašinų valdymas nesimokius to daryti• Elektros instaliacijos taisymas• Nežinojimas, kad teritorijoje vykdomi statybos

darbai• Galios perdavimo įrenginių naudojimas nesu-

montavus visų apsaugos įtaisų• Draudžiamųjų ir (arba) įspėjamųjų ženklų

nepaisymas• Nesuderinamų cheminių medžiagų maišymas• Sugedusios, techniškai netvarkingos transporto

priemonės vairavimas• Krautuvo naudojimas norint pasiekti aukštai

esančią vietą• Virinimas nenaudojant veido apsaugos

priemonių• Šalmų su išgręžtomis skylėmis užsidėjimas• Cheminių medžiagų tvarkymas mūvint medžia-

gines pirštines• Lenkimasis per liemenį, o ne pritūpimas• Kamščių valymas neišjungus maitinimo• Transporto priemonės vairavimas ir (arba)

kėlimo įrangos valdymas išgėrus vaistų

Išsiaiškinkite nesaugias situacijas:

• Ar nėra pašalinti apsaugos įtaisai?

• Ar atsargumo priemonės nėra netinkamos?

• Ar darbo erdvė nėra nepakankama?

• Ar yra evakuacijos keliai?• Ar evakuacijos keliuose nėra

kliūčių?• Ar nėra užsiliepsnojimo

šaltinių?• Ar nėra karštų paviršių?• ar nėra netikėtų judesių

galimybės?

• Ar nėra kyšančių dalių?• Ar nėra nesubalansuotų

krovinių?• Ar įranga nėra nepakankama

arba netinkama?• Ar įranga veikia be trikčių,

ar ji nesugadinta, ar ji nėra techniškai netvarkinga?

• Ar yra tinkami ženklai ir (arba) tvoros?

• Ar nėra nepaženklintų medžiagų?

• Ar apranga nėra netinkama?

Išsiaiškinkite nesaugius veiksmus ir (arba) elgesį:• Nekompetentingumas atlikti

darbą• Neįgaliotas personalas• Neinformuotas personalas• Apsaugos įtaisų pašalinimas• Ženklų nepaisymas• Netinkamas cheminių ir

(arba) kitokių medžiagų naudojimas

• Sugedusių įrenginių naudojimas

• Netinkamas įrenginių

naudojimas• AAP nenaudojimas• Apgadintų AAP naudojimas• Netinkamas AAP naudojimas• Netinkamas sunkių krovinių

kėlimas• Judančios transporto priemo-

nės tvarkymas• Darbas apsvaigus nuo nar-

kotinių medžiagų, alkoholio ir (arba) vaistų

Išsiaiškinkite tokio elgesio priežastis:

• Noras sutaupyti laiko?• Noras palengvinti darbą?• Didesnio patogumo siekis?• Noras patraukti dėmesį?• Noras sutaupyti pinigų?• Žinių trūkumas?• Nepakankamas

susikaupimas?

• Geras pavojaus žinojimas?• Nepakankamas apmokymas?• Netinkami nurodymai?• Nepakankamas planavimas?• Nepakankama priežiūra?• Nepakankama, netinkama

ir techniškai netvarkinga įranga?



132

4 .2 PR IEDAS

Rizikos vertinimo formaÛ Grįžti į 4 skyrių

Pavo

jų v

erti

nim

as

Sunk

umas

DID

ELIS

VID

UTI

NIS

MAŽ

AS

Tikimybė

DID

ELIS

Laba

i did

elė

rizik

aG

ana

dide

lė r

izik

aVi

dutin

ė riz

ika

VID

UTI

NIS

Gan

a di

delė

riz

ika

Vidu

tinė

rizik

aM

aža

rizik

a

MAŽ

ASVi

dutin

ė riz

ika

Maž

a riz

ika

Ner

eikš

min

ga r

izik

a

Rezu

ltat

ų ai

škin

imas

Rizi

kos

įver

tisTa

isom

ieji

veik

smai

ir la

ikas

16–2

5 –

laba

i did

elė

NU

TRAU

KITE

vei

klą,

kol

bus

imta

si p

riem

onių

ir s

umaž

inta

s riz

ikos

lygi

s (p

apild

omai

pas

itark

ite s

u sp

ecia

lista

is).

10–1

5 –

gana

did

elė

Per

sava

itę p

asirū

pink

ite, k

ad p

adėt

is t

aptų

sau

gi, o

kol

kas

tai

kyki

te la

ikin

ąsia

s pr

iem

ones

.

7–9

– vi

dutin

ėPe

r m

ėnes

į pas

irūpi

nkite

, kad

pad

ėtis

tap

tų s

augi

.

4–6

– m

aža

Per

met

us p

asirū

pink

ite, k

ad p

adėt

is t

aptų

sau

gi.

1–3

– ne

reik

šmin

gaTo

liau

taik

ykite

dab

artin

es a

psau

gos

ir pr

even

cine

s pr

iem

ones

. Nuo

lat

perž

iūrė

kite

jas.

.

133

Veik

la /

darb

as

Pavo

-ja

us

Nr.

Pavo

jaus

ap

raša

sPa

sekm

ės

Rizi

kos

vert

inim

as(R

izik

a =

tikim

ybė

x su

nkum

as)

Įgyv

endi

nim

asLi

ekam

osio

s riz

ikos

ver

tinim

as(R

izik

a =

tikim

ybė

x su

nkum

as)

Tiki

myb

ė (d

idel

ė /

vidu

tinė

/ maž

a)

Sunk

umas

(d

idel

is /

vidu

tinis

/ m

ažas

)

Rizi

ka

(ner

eikš

min

ga,

maž

a, v

idut

inė,

ga

na d

idel

ė,

laba

i did

elė)

Taik

ytin

os

prev

enci

jos

prie

mon

ėsKa

m p

aves

taĮg

yven

dini

mo

grafi

kas

Tiki

myb

ė (d

idel

ė /

vidu

tinė

/ maž

a)

Sunk

umas

(d

idel

is /

vidu

tinis

/ m

ažas

)

Rizi

ka

(ner

eikš

min

ga,

maž

a, v

idut

inė,

ga

na d

idel

ė,

laba

i did

elė)



134

Veik

la /

darb

as

Pavo

-ja

us

Nr.

Pavo

jaus

ap

raša

sPa

sekm

ės

Rizi

kos

vert

inim

as(R

izik

a =

tikim

ybė

x su

nkum

as)

Įgyv

endi

nim

asLi

ekam

osio

s riz

ikos

ver

tinim

as(R

izik

a =

tikim

ybė

x su

nkum

as)

Tiki

myb

ė (d

idel

ė /

vidu

tinė

/ maž

a)

Sunk

umas

(d

idel

is /

vidu

tinis

/ m

ažas

)

Rizi

ka

(ner

eikš

min

ga,

maž

a, v

idut

inė,

ga

na d

idel

ė,

laba

i did

elė)

Taik

ytin

os

prev

enci

jos

prie

mon

ėsKa

m p

aves

taĮg

yven

dini

mo

grafi

kas

Tiki

myb

ė (d

idel

ė /

vidu

tinė

/ maž

a)

Sunk

umas

(d

idel

is /

vidu

tinis

/ m

ažas

)

Rizi

ka

(ner

eikš

min

ga,

maž

a, v

idut

inė,

ga

na d

idel

ė,

laba

i did

elė)

135

Veik

la /

darb

as

Pavo

-ja

us

Nr.

Pavo

jaus

ap

raša

sPa

sekm

ės

Rizi

kos

vert

inim

as(R

izik

a =

tikim

ybė

x su

nkum

as)

Įgyv

endi

nim

asLi

ekam

osio

s riz

ikos

ver

tinim

as(R

izik

a =

tikim

ybė

x su

nkum

as)

Tiki

myb

ė (d

idel

ė /

vidu

tinė

/ maž

a)

Sunk

umas

(d

idel

is /

vidu

tinis

/ m

ažas

)

Rizi

ka

(ner

eikš

min

ga,

maž

a, v

idut

inė,

ga

na d

idel

ė,

laba

i did

elė)

Taik

ytin

os

prev

enci

jos

prie

mon

ėsKa

m p

aves

taĮg

yven

dini

mo

grafi

kas

Tiki

myb

ė (d

idel

ė /

vidu

tinė

/ maž

a)

Sunk

umas

(d

idel

is /

vidu

tinis

/ m

ažas

)

Rizi

ka

(ner

eikš

min

ga,

maž

a, v

idut

inė,

ga

na d

idel

ė,

laba

i did

elė)



136

4 .3 PR IEDAS

Pavojų pavyzdžiaiŠiais pavyzdžiais galite naudotis pildydami 4.2 priede pateiktą formą



.

137

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Įreng

inia

i ir

maš

inos

1n

elai

min

gas

atsi

tiki

-m

as v

aika

ms

vald

ant

maš

iną

arba

įren

ginį

Lūži

sSm

egen

ų su

krėt

imas

Mirt

is

Dra

udim

as ir

prie

žiūr

aN

epal

ikite

rak

tų b

e pr

ieži

ūros

11 s

kyriu

s „V

aika

i“

Įreng

inia

i ir

maš

inos

2Ko

ntak

tas

su a

prū-

diju

siu

met

alu

Pjau

tinės

žai

zdos

Stab

ligės

infe

kcija

Mirt

is

Tech

ninė

s pr

ieži

ūros

dar

bai

Tikr

inim

asSk

iepi

jimas

nuo

sta

blig

ės

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

8 sk

yriu

s „S

veik

atos

va

dyba

“

Įreng

inia

i ir

maš

inos

3Ko

ntak

tas

su s

lėgi

o ve

ikia

mom

is h

idra

ulin

ėmis

ir

kar

štom

is a

lyvo

mis

Odo

s nu

degi

mai

Akių

suž

aloj

imas

Suža

lojim

ai, d

ėl k

urių

bū

tina

ampu

taci

ja

Tech

ninė

s pr

ieži

ūros

dar

bus

pave

skite

sub

rang

ovam

sRe

nkite

mok

ymus

Įrenk

ite h

idra

ulin

ių v

amzd

žių

apsa

ugos

įtai

sus

Venk

ite k

onta

kto

su n

utek

ėjus

ia a

lyva

M

ūvėk

ite p

irštin

es ir

užs

idėk

ite

apsa

ugin

ius

akin

ius

9 sk

yriu

s „A

AP“

17 s

kyriu

s „Ž

enkl

ai“

Įreng

inia

i ir

maš

inos

4Ko

ntak

tas

su įk

aitu

siom

is

arba

laba

i šal

tom

is m

ašin

ų da

limis

arb

a m

edži

agom

is

Odo

s nu

degi

mai

Tech

ninė

s pr

ieži

ūros

dar

bai

Karš

tų a

rba

šaltų

pav

iršių

aps

augo

s pr

iem

onės

Apsa

ugin

ės p

irštin

ės

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

9 sk

yriu

s „A

AP“

17 s

kyriu

s „Ž

enkl

ai“

Įreng

inia

i ir

maš

inos

5Įs

ipai

nioj

imas

tar

p m

echa

nini

ų da

liųPj

autin

ės ž

aizd

os

Ampu

taci

jaM

irtis

Prie

š pr

adėd

amas

bet

kok

ius

tvar

kym

o da

rbus

, sus

tabd

ykite

tra

nspo

rto

prie

-m

onę

ir (a

rba)

išju

nkite

maš

iną

Užt

ikrin

kite

tec

hnin

ę pr

ieži

ūrą

Renk

ite m

okym

usJu

danč

ias

dalis

aps

augo

kite

nau

-do

dam

as a

psau

gos

įtais

us

Dėv

ėkite

nep

alai

dus

drab

užiu

s Ve

nkite

neš

ioti

papu

ošal

us a

rba

ryšė

ti pa

laid

as ju

osta

s

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

9 sk

yriu

s „A

AP“

17 s

kyriu

s „Ž

enkl

ai“

Įreng

inia

i ir

maš

inos

6vi

brac

ijos

pove

ikis

(r

ankų

ir p

lašt

akų

vibr

acija

) di

rban

t ra

nkos

e la

ikom

ais

įren

gini

ais

Rein

o lig

aVi

brac

ijos

suke

ltas

pirš

tų p

abal

imas

Rieš

o ka

nalo

sin

drom

as

Sena

s m

ašin

as p

akei

skite

nau

jom

isUž

tikrin

kite

tech

ninę

prie

žiūr

ą, k

ad b

ūtų

išve

ngta

bes

isuk

anči

ų da

lių d

isba

lans

oAn

t ran

kose

laik

omų

įrank

ių s

umon

-tu

okite

vib

raci

jos

slop

intu

vus

Taik

ykite

dar

bų ro

taci

jąD

raus

kite

rūky

tiD

ažna

i dar

ykite

per

trau

kas

Maš

inom

is n

audo

dam

asis

šal

toje

ap

linko

je, m

ūvėk

ite š

iltas

pirš

tines

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

8 sk

yriu

s „S

veik

atos

va

dyba

“



138

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Įreng

inia

i ir

maš

inos

7li

epsn

os p

ovei

kis

pila

nt

į maš

iną

dega

lus

arba

pe

rkai

tus

vari

kliu

i

Turt

o ne

tekt

isD

usul

ysN

udeg

imai

Mirt

is

Nau

doki

tės

saug

os m

etod

o ap

rašu

Išju

nkite

deg

imą

Deg

alus

pilk

ite a

tauš

us v

arik

liui

Dra

uski

te r

ūkyt

iVe

nkite

sky

sčių

išsi

liejim

oPa

sirū

pink

ite, k

ad n

etol

iese

būt

ų tin

-ka

mų

gais

ro g

esin

imo

prie

mon

ių

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

10 s

kyriu

s „P

asire

ngim

as

ekst

rem

alio

siom

s si

tua-

cijo

ms

ir jų

val

dym

as“

Įreng

inia

i ir

maš

inos

8ra

umen

ų ir

kau

lų s

is-

tem

os įt

ampa

val

dant

m

ašin

as ir

val

dikl

ius

Raum

enų

įtam

paSt

ubur

o sm

egen

ų įta

mpa

Nug

aros

ska

usm

asKa

klo

ir pe

čių

įtam

pa

Nau

doki

tės

ergo

nom

iško

mis

maš

inom

is

ir įre

ngin

iais

Įrenk

ite e

rgon

omiš

kas

sėdy

nes

Užt

ikrin

kite

tin

kam

ą la

ikys

eną

Renk

ite m

okym

us

Taik

ykite

dar

bų r

otac

iją

Venk

ite s

tres

oVe

nkite

šal

tos

aplin

kos

5 sk

yriu

s „P

lana

vim

as“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

8 sk

yriu

s „S

veik

atos

va

dyba

“

Įreng

inia

i ir

maš

inos

9n

audo

jam

ų m

ašin

ų (p

vz.,

krūm

apjo

vių)

kel

iam

o tr

iukš

mo

pove

ikis

Apku

rtim

as d

ėl t

riukš

mo

Spen

gim

as a

usys

eG

alvo

s sk

ausm

aiN

uova

rgis

Pove

ikis

em

brio

nui

Triu

kšm

inga

s m

ašin

as p

akei

skite

maž

esnį

tr

iukš

mą

kelia

nčio

mis

maš

inom

is

Taik

ykite

dar

bų r

otac

ijąTa

ikyk

ite t

riukš

mo

kont

rolė

s pr

iem

ones

N

audo

kitė

s au

sų k

amšt

ukai

s ir

apsa

ugin

ėmis

aus

inėm

is

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

9 sk

yriu

s „A

AP“

8 sk

yriu

s „S

veik

atos

va

dyba

“

Įreng

inia

i ir

maš

inos

10n

audo

jam

ų m

ašin

ų ke

liam

o tr

iukš

mo

pove

ikis

. g

rand

inin

is p

jūkl

as

Apku

rtim

as d

ėl t

riukš

mo

Spen

gim

as a

usys

eG

alvo

s sk

ausm

aiN

uova

rgis

Pove

ikis

em

brio

nui

Triu

kšm

inga

s m

ašin

as p

akei

skite

maž

esnį

tr

iukš

mą

kelia

nčio

mis

maš

inom

is

Taik

ykite

dar

bų r

otac

ijąTa

ikyk

ite t

riukš

mo

kont

rolė

s pr

iem

ones

Tr

iukš

mui

slo

pint

i nau

doki

te ir

aus

ų ka

mšt

ukus

, ir

apsa

ugin

es a

usin

es

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

9 sk

yriu

s „A

AP“

8 sk

yriu

s „S

veik

atos

va

dyba

“

139

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Įreng

inia

i ir

maš

inos

11vi

brac

ijos

pove

ikis

(vi

sam

kū

nui)

dirb

ant

sunk

iais

iais

įr

engi

niai

s ir

maš

inom

is

Stub

uro

sutr

ikim

aiCe

ntrin

ės n

ervų

si

stem

os d

irgin

imas

Ra

umen

ų ir

kaul

ų si

stem

os s

utrik

imai

Pirk

dam

as a

tidži

ai r

inki

tės

įreng

iniu

sN

audo

kite

ant

ivib

raci

nes

mov

asSu

mon

tuok

ite a

mor

tizat

oriu

sSe

nas

sėdy

nes

pake

iski

te r

egul

iuoj

amom

is

sėdy

nėm

is (m

ažin

anči

omis

vib

raci

ją)

Taik

ykite

dar

bų r

otac

ijąU

žtik

rinki

te m

ašin

ų ir

įreng

inių

tech

ninę

prie

žiūr

ąU

žtik

rinki

te t

inka

mia

usią

oro

slė

gį p

adan

gose

Rūpi

nkitė

s ke

lių p

rieži

ūra

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

8 sk

yriu

s „S

veik

atos

va

dyba

“

Įreng

inia

i ir

maš

inos

12n

ukri

tim

as n

uo

pake

ltų

plat

form

ųLū

žis

Smeg

enų

sukr

ėtim

asM

irtis

Dar

bus

aukš

tyje

pav

eski

te

atlik

ti tr

ečio

siom

s ša

lims

Renk

ite m

okym

usN

audo

kitė

s kė

limo

įreng

inia

is

Įrenk

ite t

inka

mus

tur

ėklu

sN

audo

kitė

s sa

ugos

dirž

ais

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

9 sk

yriu

s „A

AP“

5 sk

yriu

s „P

lana

vim

as“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

Įreng

inia

i ir

maš

inos

13n

ukri

tim

as n

uo k

opėč

ių

geni

nt, s

kina

nt v

aisi

us, d

ir-

bant

sto

go d

arbu

s, t

aisa

nt

Lūži

sSm

egen

ų su

krėt

imas

Mirt

is

Nau

doki

tės

past

olia

is a

rba

judž

iąja

da

rbin

e kė

limo

plat

form

aRe

nkite

mok

ymus

Ti

nkam

ai n

audo

kitė

s ko

pėči

o-m

is –

jos

turi

stov

ėti s

tabi

liai

Užt

ikrin

kite

ger

ą ko

pėči

ų bū

klę

Nau

doki

tės

saug

os d

iržu

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

9 sk

yriu

s „A

AP“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

Įreng

inia

i ir

maš

inos

14Su

siža

lojim

as n

etin

kam

ai

naud

ojan

tis

krūm

apjo

vėm

isPj

autin

ės ž

aizd

osRa

nkos

ir k

ojos

pi

rštų

am

puta

cija

Ore

juda

nčių

ob

jekt

ų sm

ūgis

Renk

ite m

okym

usLa

ikyk

itės

saug

ių a

tstu

mų

Nau

doki

te a

psau

gos

nuo

obje

ktų

smūg

ių p

riem

ones

Užs

idėk

ite š

alm

ą su

ant

veid

žiu

Avėk

ite a

psau

gini

us b

atus

Mūv

ėkite

pirš

tines

5 sk

yriu

s „P

lana

vim

as“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

9 sk

yriu

s „A

AP“

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

Įreng

inia

i ir

maš

inos

15Su

siža

lojim

as n

eap-

mok

ytam

asm

eniu

i at

lieka

nt m

ašin

ų te

chni

nės

prie

žiūr

os d

arbu

s

Pjau

tinės

žai

zdos

Nud

egim

aiAk

ių s

užal

ojim

aiAm

puta

cija

Elek

tros

tra

uma

Mirt

is

Tech

ninė

s pr

ieži

ūros

dar

bus

pave

s-ki

te a

tlikt

i tre

čios

iom

s ša

lims

Renk

ite m

okym

usN

audo

kitė

s lic

enci

juot

o pe

rson

alo

pasl

augo

mis

Užt

ikrin

kite

prie

žiūr

ą

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“



140

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Įreng

inia

i ir

maš

inos

16Su

siža

lojim

as n

audo

jant

is

neti

nkam

ai t

echn

iška

i pr

ižiū

rim

ais

arba

vis

iška

i ne

priž

iūri

mai

s įr

engi

niai

s

Pjau

tinės

žai

zdos

Nud

egim

aiAk

ių s

užal

ojim

aiAm

puta

cija

Elek

tros

tra

uma

Mirt

is

Tech

ninė

s pr

ieži

ūros

dar

bus

pave

s-ki

te a

tlikt

i tre

čios

iom

s ša

lims

Renk

ite m

okym

usN

audo

kitė

s lic

enci

juot

o pe

rson

alo

pasl

augo

mis

Užt

ikrin

kite

prie

žiūr

ą

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

Lauk

o da

rbai

17n

elai

min

gas

atsi

tiki

mas

, pe

r ku

rį š

akom

is s

užal

o-ja

mos

aky

s (g

enin

t, sk

inan

t va

isiu

s, d

irban

t m

iške

)

Akie

s su

žalo

jimas

Ap

akim

asRe

nkite

mok

ymus

Nau

doki

te

akių

aps

augo

s pr

iem

ones

9 sk

yriu

s „A

AP“

Lauk

o da

rbai

18la

ukin

ių g

yvūn

ų už

puol

imas

Band

os n

etek

tisSu

žalo

jimas

Mirt

is

Venk

ite d

irbti

po v

ieną

Pas

taty

kite

tvo

ras

Pasi

telk

ite s

peci

alia

i apm

okyt

us s

argi

nius

šun

is13

sky

rius

„Infr

astr

uktū

ra“

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

5 sk

yriu

s „P

lana

vim

as“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

Lauk

o da

rbai

19Su

sidū

rim

as s

u pr

ieši

škai

nu

site

ikus

iais

gyv

ūnai

sD

irgin

imas

Aler

gini

s šo

kas

Maž

inki

te r

ankų

dar

bo p

orei

kįRe

nkite

mok

ymus

Užt

ikrin

kite

ger

ą m

atom

umą

Mūv

ėkite

pirš

tines

ir n

audo

kite

AAP

Tvar

kyki

te m

edic

inos

dok

umen

tus

Pasi

tark

ite s

u gy

dyto

jais

dėl

žin

omų

aler

gijų

5 sk

yriu

s „P

lana

vim

as“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

9 sk

yriu

s „A

AP“

Lauk

o da

rbai

20Ko

ntak

tas

su a

ugal

ais

ir

orga

ninė

mis

med

žiag

omis

Frik

cini

ai n

udeg

imai

Pūsl

ių iš

kilim

asAl

ergi

ja

Auto

mat

izuo

kite

pro

cedū

rąM

ūvėk

ite p

irštin

es9

skyr

ius

„AAP

“

Lauk

o da

rbai

21n

uošl

iauž

ų, r

ieda

nčių

ak

men

ų ir

(ar

ba)

med

žių

užvi

rtim

as ir

kit

a di

rban

t an

t st

ačių

šla

itų

Turt

o ap

gadi

nim

asBa

ndos

net

ektis

Suža

lojim

asM

irtis

Past

atyk

ite t

vora

sPl

anuo

kite

dar

bus

Aplin

k da

rbų

terit

oriją

iška

skite

grio

vįKi

lnoj

amuo

siuo

se įr

engi

niuo

se s

umon

tuok

ite

apsa

ugos

nuo

krin

tanč

ių o

bjek

tų k

onst

rukc

ijas

Įrenk

ite ž

enkl

us

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

17 s

kyriu

s „Ž

enkl

ai“

10 s

kyriu

s „P

asire

ngim

as

ekst

rem

alio

siom

s si

tua-

cijo

ms

ir jų

val

dym

as“

141

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Lauk

o da

rbai

22pe

rnel

yg a

ukšt

ų ši

eno

ryšu

lių, d

ėžių

ar

ba k

itų

med

žiag

ų ri

etuv

ių u

žvir

tim

as

Lūži

sSm

egen

ų su

krėt

imas

Mirt

is

Įtvirt

inki

te š

ieno

ryš

ulių

, dėž

ių

ir ki

tų m

edži

agų

rietu

ves

Taik

ykite

sau

gaus

kro

vim

o rie

tuvė

mis

sis

tem

asRe

nkite

mok

ymus

Nau

doki

te v

ieno

do t

ipo

dėžė

sKi

lnoj

amuo

siuo

se įr

engi

niuo

se s

umon

tuok

ite

apsa

ugos

nuo

krin

tanč

ių o

bjek

tų k

onst

rukc

ijas

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

Lauk

o da

rbai

23ža

ibo

nutr

enki

mas

Nud

egim

aiŠi

rdie

s pa

raly

žius

Mirt

is

Renk

ite e

kstr

emal

iųjų

situ

acijų

val

dym

o pl

anus

Audr

inga

is o

rais

nut

rauk

ite m

iško

dar

bus

Liki

te t

rans

port

o pr

iem

onės

kab

i-no

je ir

nui

mki

te a

nten

ąĮre

nkite

žai

bola

idį a

rba

užtik

rinki

te

met

alin

ių d

alių

pot

enci

alų

išly

gini

mą

naud

odam

asis

įžem

inim

o la

idu

Renk

ite m

okym

us

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

10 s

kyriu

s „P

asire

ngim

as

ekst

rem

alio

siom

s si

tua-

cijo

ms

ir jų

val

dym

as“

Lauk

o da

rbai

24Ek

stre

mal

ių m

eteo

rolo

gini

ų są

lygų

pov

eiki

sO

dos

dirg

inim

asN

ušal

imas

Hip

oter

mija

Deh

idra

taci

jaŠi

lum

os s

ukel

tas

stre

sas

Plan

uoki

te v

eikl

ą ta

ip, k

ad iš

veng

tum

ėte

ekst

rem

alių

met

eoro

logi

nių

sąly

gųD

ėvėk

ite t

inka

mą

apra

ngą

Susi

dariu

s ek

stre

mal

iom

s m

eteo

rolo

gi-

nėm

s są

lygo

ms

nutr

auki

te d

arbu

sPa

rūpi

nkite

ger

iam

ojo

vand

ens

Taik

ykite

dar

bų r

otac

iją

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

9 sk

yriu

s „A

AP“

20 s

kyriu

s „Š

iltna

mia

i“

Lauk

o da

rbai

25g

aisr

o po

veik

isTu

rto

nete

ktis

Dus

ulys

Nud

egim

aiM

irtis

Rūpi

nkitė

s da

rbų

viet

os š

vara

Paša

linki

te u

žsili

epsn

ojim

o ša

ltini

usRe

nkite

mok

ymus

Renk

ite e

kstr

emal

iųjų

situ

acijų

val

dym

o pl

anus

Dra

uski

te r

ūkyt

iPa

sirū

pink

ite g

aisr

o ge

sini

mo

prie

mon

ėmis

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

10 s

kyriu

s „P

asire

ngim

as

ekst

rem

alio

siom

s si

tua-

cijo

ms

ir jų

val

dym

as“

Lauk

o da

rbai

26St

ipri

os s

aulė

s ul

trav

iole

ti-

nės

spin

duliu

otės

pov

eiki

sN

udeg

imas

sau

lėje

Saul

ės s

mūg

isO

dos

vėžy

sM

irtis

Dar

bą p

lanu

okite

tai

p, k

ad iš

veng

tum

ėte

darb

o es

ant

stip

riai s

aulė

s sp

indu

liuot

eiD

ėvėk

ite t

inka

mą

apra

ngą

Nut

rauk

ite d

arbu

s es

ant

stip

riai

saul

ės s

pind

uliu

otei

Ger

kite

sky

sčiu

s U

žsid

ėkite

aki

nius

nuo

sau

lės,

nau

doki

tės

nuo

saul

ės s

pind

ulių

sau

ganč

iu k

rem

u

18 s

kyriu

s „P

asėl

ių

augi

nim

as“

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

9 sk

yriu

s „A

AP“

Lauk

o da

rbai

27Įt

ampa

dėl

tin

kam

ų tu

alet

ų ne

buvi

mo

Nep

atog

umas

Vidu

rių u

žkie

tėjim

asIn

kstų

vei

klos

sut

rikim

ai

Pasi

rūpi

nkite

tin

kam

omis

san

itarin

ėmis

pa

talp

omis

, reg

ulia

riai j

as v

alyk

iteRe

gulia

riai d

aryk

ite p

ertr

auka

sPa

sirū

pink

ite n

uvež

imu

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“



142

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Lauk

o da

rbai

28Su

siža

lojim

as

gesi

nant

gai

srą

Dus

ulys

Nud

egim

aiM

irtis

Krei

pkitė

s į p

riešg

aisr

inę

tarn

ybą

Įver

tinki

te p

adėt

įRe

nkite

eks

trem

alių

jų s

ituac

ijų v

aldy

mo

plan

usRe

nkite

mok

ymus

Nau

doki

tės

tinka

mom

is g

aisr

o ge

sini

mo

prie

mon

ėmis

10 s

kyriu

s „P

asire

ngim

as

ekst

rem

alio

siom

s si

tuac

ijom

sir

jų v

aldy

mas

“

Lauk

o da

rbai

29pr

asta

s m

atom

umas

op

erat

oriu

i dir

bant

na

ktį a

rba

pras

to

mat

omum

o są

lygo

mis

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Kom

aPė

sčio

jo ž

ūtis

Kuo

maž

iau

dirb

kite

pra

sto

mat

omum

o są

lygo

mis

Pasi

rūpi

nkite

apš

viet

imu

Venk

ite d

irbti

po v

ieną

Venk

ite n

aktį

naud

otis

maš

inom

isĮre

nkite

sig

nalin

į apš

viet

imą

Regu

liaria

i tik

rinki

te t

rans

-po

rto

prie

mon

ių ž

ibin

tus

Vilk

ėkite

švi

esą

atsp

indi

nčią

liem

enę

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

Lauk

o da

rbai

30pr

asta

s pė

sčio

jo m

ato-

mum

as n

aktį

arb

a pr

asto

m

atom

umo

sąly

gom

is

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Kom

aPė

sčio

jo ž

ūtis

Maž

iau

dirb

kite

pra

sto

mat

omum

o są

lygo

mis

Pasi

rūpi

nkite

apš

viet

imu

Venk

ite d

irbti

po v

ieną

Venk

ite n

aktį

naud

otis

maš

inom

isĮre

nkite

sig

nalin

į apš

viet

imą

Regu

liaria

i tik

rinki

te t

rans

-po

rto

prie

mon

ių ž

ibin

tus

Vilk

ėkite

švi

esą

atsp

indi

nčią

liem

enę

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

Lauk

o da

rbai

31pa

slyd

imas

, suk

lupi

mas

ir

parg

riuv

imas

avi

nt g

runt

ui

ir n

umat

omie

ms

darb

ams

nepr

itai

kytą

ava

lynę

Lūži

sTr

ūkis

Mirt

is

Renk

ite m

okym

us

Plan

uoki

te d

arbu

sIš

lygi

nkite

žem

ęIš

valy

kite

išsi

lieju

sią

alyv

ąAv

ėkite

tin

kam

ą av

alyn

ę

9 sk

yriu

s „A

AP“

5 sk

yriu

s „P

lana

vim

as“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

Lauk

o da

rbai

32pe

rmir

kim

as d

rėgn

ame

ore

ir r

yto

raso

jeN

epat

ogum

asG

ripas

Plau

čių

užde

gim

as

Plan

uoki

te d

arbu

s(p

arin

kite

tin

kam

as d

arbo

val

anda

s)D

omėk

itės

orų

prog

nozė

mis

Dėv

ėkite

tin

kam

ą ap

rang

ą

5 sk

yriu

s „P

lana

vim

as“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

9 sk

yriu

s „A

AP“

Lauk

o da

rbai

33va

bzdž

ių ir

rop

lių įg

ėlim

ai

ir įk

andi

mai

sod

inan

t,

nuim

ant

derl

ių, r

avin

t,

priž

iūri

nt g

yvul

ius,

tva

r-ka

nt m

ėšlą

ir p

ašar

us

Odo

s di

rgin

imas

Anafi

laks

ijaIn

fekc

ijaAp

sinu

odiji

mas

Aler

gini

s šo

kas

Mirt

is

Maž

inki

te r

ankų

dar

bo p

orei

kįPa

sirū

pink

ite p

riešn

uodž

iais

Nau

doki

tės

jaut

rum

o m

ažin

imo

prie

mon

ėmis

Renk

ite e

kstr

emal

iųjų

situ

acijų

val

dym

o pl

anus

Mūv

ėkite

pirš

tines

, dėv

ėkite

dra

buži

us

ilgom

is r

anko

vėm

is, m

ūvėk

ite il

gas

keln

es

apač

ioje

apt

empt

omis

kle

šnėm

is,

avėk

ite a

ulin

ius

batu

s

9 sk

yriu

s „A

AP“

8 sk

yriu

s „S

veik

atos

va

dyba

“

10 s

kyriu

s „P

asire

ngim

as

ekst

rem

alio

siom

s si

tua-

cijo

ms

ir jų

val

dym

as“

143

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Miš

kini

nkys

tė34

nel

aim

inga

s at

siti

kim

as

atsi

tikt

inai

pat

aiki

us

kulk

ai a

rba

šuke

i net

yčia

pa

teku

s į š

audy

mo

lauk

ą

Suža

lojim

asKo

ma

Mirt

is

Renk

ite m

okym

us ir

ugd

ykite

sąm

onin

gum

ąPa

žink

ite v

ieto

vę21

sky

rius

„Miš

kini

nkys

tė“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

5 sk

yriu

s „P

lana

vim

as“

Miš

kini

nkys

tė35

nel

aim

inga

s at

siti

kim

as

atsi

tikt

inai

pat

aiki

us

med

žiok

lės

sezo

no m

etu

med

žiot

ojų

pale

ista

i kul

kai

arba

ats

kilu

siai

šuk

ei

Suža

lojim

asKo

ma

Mirt

is

Paži

nkite

vie

tovę

Renk

ite m

okym

usPl

anuo

kite

dar

bus

(žin

okite

med

žiok

lės

plot

usir

med

žiok

lės

sezo

nus)

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

5 sk

yriu

s „P

lana

vim

as“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

Miš

kini

nkys

tė36

nel

aim

inga

s at

siti

kim

as

dėl m

ašin

os o

pera

to-

riau

s ir

sig

naliz

uoto

jo

tarp

usav

yje

nesu

deri

ntų

ženk

lų n

audo

jimo

Suža

lojim

asKo

ma

Mirt

is

Susi

tark

ite d

ėl ž

enkl

ųN

audo

kitė

s al

tern

atyv

iom

is r

yšio

pr

iem

onėm

is (p

vz.,

mob

iliuo

ju t

ele-

fonu

, rad

ijo r

yšio

prie

mon

ėmis

)

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“ 6

skyr

ius

„Mok

ymas

“

Miš

kini

nkys

tė37

lauk

inių

gyv

ūnų

užpu

o-lim

as, v

abzd

žių

ir r

oplių

įg

ėlim

ai ir

įkan

dim

ai

Suža

lojim

asO

dos

dirg

inim

asAn

afila

ksija

Infe

kcija

Apsi

nuod

ijim

asAl

ergi

nis

šoka

sM

irtis

Plan

uoki

te d

arbu

s ir

pasi

renk

ite ji

ems

Renk

ite m

okym

us ir

sus

ipaž

inki

te s

u ap

linka

Venk

ite d

irbti

po v

ieną

Pasi

rūpi

nkite

pirm

osio

s pa

galb

os

prie

mon

ėmis

ir p

riešn

uodž

iais

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

5 sk

yriu

s „P

lana

vim

as“

Miš

kini

nkys

tė38

gri

ūvan

čių

med

žių

arba

rie

-da

nčių

akm

enų

užvi

rtim

asSu

žalo

jimas

Mirt

isLa

ikyk

itės

saug

ių a

tstu

mų

Įtvirt

inki

te m

edži

us ir

rąs

tus,

kad

jie

ner

iedė

tų ir

nes

lyst

ų Pa

sirū

pink

ite t

inka

mai

s ry

šio

su

gelb

ėjim

o ta

rnyb

omis

kan

alai

s

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

Miš

kini

nkys

tė39

Įstr

igus

ių m

edži

ų už

virt

imas

Suža

lojim

asKo

ma

Mirt

is

Nau

doki

tės

saug

os m

etod

o ap

rašu

Renk

ite m

okym

us

kom

pete

ncija

i miš

ko k

irtim

o sr

ityje

įgyt

iN

audo

kitė

s sp

ecia

liom

is m

ašin

omis

Ve

nkite

kla

idži

oti p

o vi

etov

ę,

kurio

je k

erta

mas

miš

kas

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

Miš

kini

nkys

tė40

vėjo

išve

rstų

med

žių

užvi

rtim

as a

tlie

kant

va

lym

o da

rbus

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Mirt

is

Nau

doki

tės

saug

os m

etod

o ap

rašu

Renk

ite m

okym

usko

mpe

tenc

ijai m

iško

kirt

imo

srity

je įg

yti

Venk

ite k

laid

žiot

i po

viet

ovę,

ku

rioje

ker

tam

as m

iška

s

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

5 sk

yriu

s „P

lana

vim

as“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

Miš

kini

nkys

tė41

Įkliu

vim

as į

gyvū

nam

s sk

irtu

s sp

ąstu

s Lū

žis

Ampu

taci

jaM

irtis

Paži

nkite

vie

tovę

Renk

ite m

okym

usPl

anuo

kite

dar

bus

Dėv

ėkite

tin

kam

ą ap

rang

ąAv

ėkite

aps

augi

nius

aul

iniu

s ba

tus

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

5 sk

yriu

s „P

lana

vim

as“



144

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Miš

kini

nkys

tė42

gam

tini

ų pa

vojų

grė

smė

(rai

žyta

vie

tovė

arb

a pu

rvas

, tan

ki a

ugm

enija

)

Suža

lojim

asM

irtis

Paži

nkite

vie

tovę

Plan

uoki

te d

arbu

sRe

nkite

mok

ymus

Nau

doki

te t

inka

mą

įrang

ąAv

ėkite

aps

augi

nius

aul

iniu

s ba

tus

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

5 sk

yriu

s „P

lana

vim

as“

Miš

kini

nkys

tė43

Įtam

pa d

ėl t

inka

mų

tual

etų

nebu

vim

oN

epat

ogum

asVi

durių

užk

ietė

jimas

Inks

tų v

eikl

os s

utrik

imai

Pasi

rūpi

nkite

tin

kam

omis

san

itarin

ėmis

pa

talp

omis

, reg

ulia

riai j

as v

alyk

ite

Regu

liaria

i dar

ykite

per

trau

kas

Pasi

rūpi

nkite

nuv

ežim

u

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

Miš

kini

nkys

tė44

nuk

riti

mas

iš a

ukšč

io

nutr

ūkus

vir

vėm

s ar

ba

suge

dus

laip

iojim

o įr

anga

i

Suža

lojim

asKo

ma

Mirt

is

Nau

doki

tės

saug

os m

etod

o ap

rašu

Sert

ifiku

okite

virv

es ir

įran

gąPr

ieš

darb

ą at

likite

pat

ikra

sRe

nkite

mok

ymus

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

5 sk

yriu

s „P

lana

vim

as“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

Miš

kini

nkys

tė45

med

ieno

s at

plai

šų

smūg

iai k

erta

nt m

išką

Akių

suž

aloj

imas

Apak

imas

Sum

ušim

aiPj

autin

ės ž

aizd

os

Nau

doki

tės

saug

os m

etod

o ap

rašu

Venk

ite k

laid

žiot

i po

viet

ovę,

ku

rioje

ker

tam

as m

iška

sRe

nkite

mok

ymus

Nau

doki

te v

eido

aps

augo

s pr

iem

ones

9 sk

yriu

s „A

AP“

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

Miš

kini

nkys

tė46

priv

erst

inė

ilgal

aikė

ats

kir-

tis

nuo

šeim

os ir

dra

ugų

Stre

sas

Nes

ugeb

ėjim

as s

usi-

kaup

ti N

amų

ilges

ysPs

icho

logi

niai

sut

rikim

ai

Plan

uoki

te d

arbo

laik

otar

pius

Parū

pink

ite g

erus

ryš

io k

anal

us21

sky

rius

„Miš

kini

nkys

tė“

Miš

kini

nkys

tė47

Susi

žalo

jimas

įvyk

us g

ran-

dini

nio

pjūk

lo a

tatr

anka

iSu

muš

imai

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Mirt

is

Renk

ite m

okym

us k

ompe

tenc

ijai

miš

ko k

irtim

o sr

ityje

įgyt

iU

žtik

rinki

te t

echn

inę

prie

žiūr

ąN

audo

kitė

s se

rtifi

kuot

ais

gran

dini

niai

s pj

ūkla

isU

žsid

ėkite

šal

mą

ir na

udok

ite A

AP

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

5 sk

yriu

s „P

lana

vim

as“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

Miš

kini

nkys

tė48

virs

tanč

ių m

edži

ų ir

ri

edan

čių

rąst

ų už

griu

-vi

mas

ant

žm

ogau

s

Suža

lojim

asM

irtis

Past

atyk

ite t

vora

sĮre

nkite

įspė

jam

uosi

us ž

enkl

usPr

aneš

kite

vie

tos

vald

žios

inst

ituci

jom

s

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

17 s

kyriu

s „Ž

enkl

ai“

12 s

kyriu

s „L

anky

toja

i ir

tret

ieji

asm

enys

“

145

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Miš

kini

nkys

tė49

pasl

ydim

as, s

uklu

pim

as

ir p

argr

iuvi

mas

užl

ipus

an

t nu

kirs

tų š

akų

Sum

ušim

aiLū

žis

Išva

lyki

te k

elią

Avėk

ite a

psau

gini

us b

atus

9 sk

yriu

s „A

AP“

Pavo

jingo

sios

m

edži

agos

50Ko

ntak

tas

su t

rąšo

mis

(pur

škia

nt, n

uim

ant

derli

ų)O

dos

dirg

inim

asD

erm

atita

sAl

ergi

jos

Anafi

laks

ija

Auto

mat

izuo

kite

pro

cedū

ras

Nau

doki

te p

atvi

rtin

tas

ir (a

rba)

pa

tikrin

tas

trąš

asRe

nkite

mok

ymus

Turė

kite

SD

SN

audo

kite

AAP

(bur

nos,

nos

ies

ir ak

ių a

psau

gos

prie

mon

es)

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

med

žiag

os“

9 sk

yriu

s „A

AP“

Pavo

jingo

sios

m

edži

agos

51Ko

ntak

tas

su p

esti

cida

is(p

atek

imas

ant

odo

s, į

akis

) ju

os m

aiša

nt, k

raun

ant

ir n

audo

jant

, tai

p pa

t va

lant

pes

tici

dų p

uršk

imo

įran

gą ir

atl

ieka

nt jo

s te

chni

nės

prie

žiūr

os

darb

us, p

esti

cidu

s ve

žant

, sa

ndėl

iuoj

ant,

įein

ant

į jų

laik

ymo

pata

lpas

ir t

. t.

Odo

s nu

degi

mai

Apsi

nuod

ijim

asAp

akim

as

Auto

mat

izuo

kite

pro

cedū

ras

Nau

doki

te p

atvi

rtin

tus

pest

icid

usN

audo

kitė

s tin

kam

a da

rbo

įrang

a su

pad

idin

to

slėg

io fi

ltrav

imo

kaps

ulėm

is s

u an

glie

s fil

trai

sVe

nkite

nut

ekėj

imo

ir pu

rški

mo

oper

ator

iaus

link

Renk

ite m

okym

usTu

rėki

te S

DS

Nau

doki

te A

AP (b

urno

s, n

osie

s ir

akių

aps

augo

s pr

iem

ones

)

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

med

žiag

os“

9 sk

yriu

s „A

AP“

20 s

kyriu

s „Š

iltna

mia

i“

Pavo

jingo

sios

m

edži

agos

52va

nden

s už

terš

imas

dėl

ne

tink

amo

atlie

kų t

vark

ymo

arba

per

nely

g ga

usau

s tr

ąšų

ir p

esti

cidų

nau

dojim

o

Apsi

nuod

ijim

asM

irtis

Ger

inki

te a

tliek

ų tv

arky

mą

Tink

amai

nau

doki

te t

rąša

s ir

pest

icid

us

Atlik

ite v

ande

ns k

okyb

ės t

yrim

usPa

rūpi

nkite

ger

iam

ojo

vand

ens

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

m

edži

agos

“

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

Pavo

jingo

sios

m

edži

agos

53Sp

rogi

mas

arb

a ga

isra

s dė

l org

anin

ių d

ulki

ų su

sika

upim

o si

losi

nėse

(s

prog

i apl

inka

)

Nud

egim

aiD

usul

ysPl

auči

ų in

fekc

ijaM

irtis

Turt

o ne

tekt

is

Paša

linki

te u

žsili

epsn

ojim

o ša

ltini

usN

erūk

ykite

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

m

edži

agos

“

10 s

kyriu

s „P

asire

ngim

as

ekst

rem

alio

siom

s si

tua-

cijo

ms

ir jų

val

dym

as“

Pavo

jingo

sios

m

edži

agos

54d

ažų,

tir

pikl

ių, k

lijų,

va

liklių

pov

eiki

s (o

dai,

akim

s, k

vėpa

vim

o si

stem

ai)

Nos

ies

ertm

ės, g

erkl

ės

ir pl

auči

ų už

degi

mas

Odo

s di

rgin

imas

Anafi

laks

ija

Auto

mat

izuo

kite

pro

cedū

ras

Nau

doki

te p

atvi

rtin

tas

chem

ines

med

žiag

asRe

nkite

mok

ymus

Turė

kite

SD

SU

žtik

rinki

te v

ėdin

imą

Nau

doki

te A

AP (b

urno

s, n

osie

s ir

akių

aps

augo

s pr

iem

ones

)

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

med

žiag

os“

9 sk

yriu

s „A

AP“



146

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Pavo

jingo

sios

m

edži

agos

55g

aisr

as d

ėl n

esau

gaus

de

galų

ir d

ujų

saug

ojim

oTu

rto

nete

ktis

Nud

egim

aiD

usul

ysPl

auči

ų in

fekc

ijaM

irtis

Laik

ykite

kuo

maž

esni

us k

ieki

us, a

toki

au n

uo

past

atų,

gyv

ulių

ir t

rans

port

o pr

iem

onių

Paša

linki

te u

žsili

epsn

ojim

o ša

ltini

usG

erin

kite

laik

ymo

sąly

gas

Užt

ikrin

kite

, kad

būt

ų ap

tinka

mi n

uotė

kiai

Užt

ikrin

kite

tin

kam

ą vė

dini

mą

Įrenk

ite s

augo

s že

nklu

s

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

m

edži

agos

“

10 s

kyriu

s „P

asire

ngim

as

ekst

rem

alio

siom

s si

tua-

cijo

ms

ir jų

val

dym

as“

Pavo

jingo

sios

m

edži

agos

56n

uim

ant

derl

ių, t

vark

ant

grūd

us, m

aiša

nt g

yvul

ių

paša

rus,

tva

rkan

t su

pelė

jusį

šie

ną k

ylan

čių

dulk

ių įk

vėpi

mas

Astm

aKv

ėpav

imo

sist

emos

su

trik

imai

Auto

mat

izuo

kite

dar

bus

Nau

doki

tės

dulk

ių fi

ltrav

imo

kaps

ulėm

is

Kuo

labi

au s

umaž

inki

te p

ovei

kįN

audo

kite

vei

do a

psau

gos

prie

mon

es

9 sk

yriu

s „A

AP“

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

m

edži

agos

“

Pavo

jingo

sios

m

edži

agos

57o

re t

vyra

nčių

trą

šų k

ietų

jų

dale

lių įk

vėpi

mas

dėl

net

in-

kam

o sa

ugyk

los

vėdi

nim

o

Apsi

nuod

ijim

asKv

ėpav

imo

sist

emos

su

trik

imai

Nau

doki

te p

atvi

rtin

tas

trąš

asU

žtik

rinki

te v

ėdin

imą

Renk

ite m

okym

usTu

rėki

te S

DS

Nau

doki

te A

AP (b

urno

s, n

osie

s ap

saug

os p

riem

ones

)

9 sk

yriu

s „A

AP“

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

m

edži

agos

“

Pavo

jingo

sios

m

edži

agos

58yr

anči

os o

rgan

inės

m

edži

agos

išsk

iria

mų

dujų

įkvė

pim

as

Apsi

nuod

ijim

asKv

ėpav

imo

sist

emos

su

trik

imai

Mirt

is

Tvar

kym

o da

rbus

pla

nuok

ite

atlik

ti vė

juot

ais

orai

sG

erin

kite

vėd

inim

ąN

usta

tyki

te d

raud

žiam

as z

onas

Nau

doki

te b

urno

s ir

nosi

es a

psau

gos

prie

mon

es

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

m

edži

agos

“

9 sk

yriu

s „A

AP“

Pavo

jingo

sios

m

edži

agos

59pe

stic

idų

įkvė

pim

as

juos

mai

šant

, kra

unan

t ir

nau

doja

nt, t

aip

pat

vala

nt p

esti

cidų

pur

škim

o įr

angą

ir a

tlie

kant

jos

tech

ninė

s pr

ieži

ūros

da

rbus

, pes

tici

dus

veža

nt,

sand

ėliu

ojan

t, įe

inan

t į j

ų la

ikym

o pa

talp

as ir

t. t

.

Apsi

nuod

ijim

asKv

ėpav

imo

sist

emos

su

trik

imai

Auto

mat

izuo

kite

pro

cedū

ras

Nau

doki

te p

atvi

rtin

tus

pest

icid

usN

audo

kitė

s tin

kam

a da

rbo

įrang

a su

pad

idin

to

slėg

io fi

ltrav

imo

kaps

ulėm

is s

u an

glie

s fil

trai

sD

arbu

s pl

anuo

kite

atli

kti n

evėj

uota

is o

rais

Venk

ite n

utek

ėjim

o ir

purš

kim

o op

erat

oria

us li

nkRe

nkite

mok

ymus

Turė

kite

SD

SU

žtik

rinki

te v

ėdin

imą

Nau

doki

te A

AP (b

urno

s, n

osie

s ap

saug

os p

riem

ones

)

9 sk

yriu

s „A

AP“

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

m

edži

agos

“

147

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Pavo

jingo

sios

m

edži

agos

60Sr

utų,

vir

inan

t ky

lanč

ių

dūm

ų, d

ezin

fekc

inių

m

edži

agų

įkvė

pim

as

Nos

ies

ertm

ės, g

erkl

ės

ir pl

auči

ų už

degi

mas

As

tmos

paū

mėj

imas

Mirt

is

Kuo

labi

au s

umaž

inki

te p

ovei

kįD

arbu

s pl

anuo

kite

atli

kti v

ėjuo

tais

ora

isG

erin

kite

vėd

inim

ąN

usta

tyki

te d

raud

žiam

as z

onas

Nau

doki

te v

eido

aps

augo

s pr

iem

ones

9 sk

yriu

s „A

AP“

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

m

edži

agos

“

Pavo

jingo

sios

m

edži

agos

61va

ikų

nety

čini

s pe

stic

idų

arba

vet

erin

arin

ių

vais

tų p

rari

jimas

Apsi

nuod

ijim

asM

irtis

Pasi

rūpi

nkite

žen

klin

imu

Laik

ykite

vai

kam

s ne

pasi

ekia

moj

e vi

etoj

eLa

ikyk

ite r

akin

amoj

e vi

etoj

eN

epilk

ite p

avoj

ingų

jų m

edži

agų

iš v

ieno

indo

į ki

tąPe

stic

idų

nela

ikyk

ite g

ėrim

ams

ir (a

rba)

m

aitin

imui

ski

rtuo

se b

utel

iuos

eĮs

pėki

te v

aiku

s, k

ad ji

e bū

tų a

tsar

gūs

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

med

žiag

os“

11 s

kyriu

s „V

aika

i“

Pavo

jingo

sios

m

edži

agos

62n

etyč

inis

pes

tici

dų p

rari

-jim

as a

rba

vete

rina

rini

ų va

istų

įsiš

virk

štim

as (d

ėl

netin

kam

o že

nklin

imo

arba

le

idži

ant

vais

tus

gyvu

liam

s)

Apsi

nuod

ijim

asM

irtis

Pasi

rūpi

nkite

žen

klin

imu

Laik

ykite

rak

inam

oje

viet

oje

Nep

ilkite

pav

ojin

gųjų

med

žiag

ų iš

vie

no in

do į

kitą

Pest

icid

ų ne

laik

ykite

gėr

imam

s ir

(arb

a)

mai

tinim

ui s

kirt

uose

but

eliu

ose

Pasi

rūpi

nkite

gyv

ulių

prie

žiūr

os

pata

lpom

is ir

(arb

a) įr

anga

Pasi

telk

ite p

agal

bini

nkus

gyv

ulia

ms

priž

iūrė

tiN

audo

kitė

s pr

ofes

iona

laus

vet

eri-

narij

os g

ydyt

ojo

pasl

augo

mis

Nau

doki

te A

AP

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

med

žiag

os“

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

Infr

astr

uktū

ra63

dar

bas

atsk

irto

se e

rdvė

se

(pvz

., si

losi

nėse

, šilt

nam

yje)

Dus

ulys

Sąm

onės

net

ekim

asPa

niko

s pr

iepu

olis

Mirt

is

Plan

uoki

te d

arbu

sPa

sirū

pink

ite t

inka

mai

s įė

ji-m

ais

ir (a

rba)

išėj

imai

sTi

rkite

orą

Renk

ite m

okym

usN

audo

kite

AAP

Nep

aves

kite

tok

ių d

arbų

užd

arų

pata

lpų

baim

ę tu

rintie

ms

žmon

ėms

Visa

da d

irbki

te n

e m

ažes

nėm

is

kaip

dvi

ejų

žmon

ių g

rupė

mis

Pare

nkite

eks

trem

alių

jų s

ituac

ijų v

aldy

mo

plan

ą

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

Infr

astr

uktū

ra64

Kont

akta

s su

sky

stom

is

med

ieno

s ap

saug

os p

rie-

mon

ėmis

sta

tant

tvo

ras

Odo

s di

rgin

imas

Nau

doki

te p

atvi

rtin

tus

dažu

s ir

apsa

ugos

prie

mon

esM

ūvėk

ite p

irštin

es

9 sk

yriu

s „A

AP“

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

m

edži

agos

“



148

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Infr

astr

uktū

ra65

užs

ikrė

tim

as le

gion

elio

ze

įkvė

pus

purš

kiam

o va

nden

s,

kuri

uo v

ėsin

ami g

yvul

iai

ir š

iltna

mia

i, la

šų

Legi

onel

iozė

Mirt

isTi

krin

kite

van

dens

kok

ybę

šalti

-ny

je ir

val

ykite

įren

gini

us

Taik

ykite

alte

rnat

yviu

s vė

sini

mo

būdu

sKo

ntro

liuok

ite s

augy

klos

e la

i-ko

mo

vand

ens

tem

pera

tūrą

Venk

ite n

audo

ti st

ovin

tį va

nden

įN

audo

kite

AAP

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

20 s

kyriu

s „Š

iltna

mia

i“

Infr

astr

uktū

ra66

pris

paud

imas

sug

riu-

vus

stat

iniu

iSu

žalo

jimas

Kom

aM

irtis

Užt

ikrin

kite

sis

tem

inga

s ūk

io

apži

ūras

ir t

echn

inę

prie

žiūr

ąLa

iku

atlik

ite t

aisy

mo

darb

usVe

nkite

nau

doti

laik

iniu

s st

atin

ius

ir pa

šiūr

es

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

Infr

astr

uktū

ra67

pask

endi

mas

silo

sinė

se,

grūd

ų sa

ugyk

lose

, pi

ltuv

uose

Pask

endi

mas

Mirt

isD

arbu

s, k

uriu

os a

tliek

ant

reik

ia li

pti į

silo

sine

s,

pave

skite

tre

čiųj

ų ša

lių s

peci

alis

tam

sN

audo

kitė

s sa

ugos

met

odo

apra

šuD

irbki

te d

viej

ų žm

onių

gru

pėm

isĮre

nkite

įspė

jam

uosi

us ž

enkl

usPa

sirū

pink

ite e

vaku

acijo

s pr

iem

onėm

isRe

nkite

eks

trem

alių

jų s

ituac

ijų v

aldy

mo

plan

usN

audo

kite

AAP

9 sk

yriu

s „A

AP“

10 s

kyriu

s „P

asire

ngim

as

ekst

rem

alio

siom

s si

tua-

cijo

ms

ir jų

val

dym

as“

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

Infr

astr

uktū

ra68

nus

kend

imas

van

dens

sa

ugyk

lose

, duo

bėse

ir

šul

iniu

ose

Nus

kend

imas

Mirt

isPa

stat

ykite

tvo

ras

Įrenk

ite ž

enkl

usU

žden

kite

vis

as t

alpy

klas

, ku

riose

laik

omi s

kysč

iai

Inst

rukt

avim

as ir

mok

ymas

9 sk

yriu

s „A

AP“

10 s

kyriu

s „P

asire

ngim

as

ekst

rem

alio

siom

s si

tua-

cijo

ms

ir jų

val

dym

as“

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

Infr

astr

uktū

ra69

Elek

tros

sm

ūgis

pri

si-

lietu

s pr

ie a

ntže

min

ių

elek

tros

lini

jų d

irba

nt

aukš

tyje

arb

a pr

isili

etus

pr

ie p

ožem

inių

lini

jų

Nud

egim

aiŠi

rdie

s pa

raly

žius

Mirt

is

Pare

ikal

auki

te, k

ad e

lekt

ros

ūkio

in

stitu

cija

nuk

reip

tų, p

atra

uktų

ar

ba u

žkas

tų e

lekt

ros

linija

s Ve

nkite

dirb

ti po

ele

ktro

s lin

ijom

isLa

ikyk

itės

saug

aus

atst

umo

nuo

elek

tros

lini

jųVe

nkite

dirb

ti iš

lipęs

iš t

rans

port

o pr

iem

onės

Žino

kite

sav

o tr

ansp

orto

prie

mon

ės a

ukšt

į Re

nkite

mok

ymus

Pažy

mėk

ite e

lekt

ros

linija

s ir

atitv

erki

te ja

s

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

149

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Infr

astr

uktū

ra70

Įsip

aini

ojim

as į

spyg

liuot

ąją

viel

ąPj

autin

ės ž

aizd

osĮd

rėsk

imai

Ampu

taci

ja

Užt

ikrin

kite

ger

ą m

atom

umą

Nem

ėgin

kite

lipt

i per

vie

lą

Įrenk

ite v

artu

s ar

ba p

raėj

imus

Įrenk

ite ž

enkl

us

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

17 s

kyriu

s „Ž

enkl

ai“

Infr

astr

uktū

ra71

Įstr

igim

as a

tski

rtos

e er

dvės

e (p

vz.,

silo

sinė

se)

Dus

ulys

Sąm

onės

net

ekim

asM

irtis

Prie

š ei

dam

as į

vidų

, išt

irkite

oro

ko

kybę

ir a

r nė

ra s

usik

aupę

duj

ųPa

sirū

pink

ite t

inka

mai

s įė

jimai

s ir

išėj

imai

sVe

nkite

dirb

ti po

vie

nąD

irbki

te n

e m

ažes

nėm

is k

aip

dvie

jų ž

mon

ų gr

upėm

isRe

nkite

mok

ymus

Pare

nkite

eks

trem

alių

jų s

ituac

ijų v

aldy

mo

plan

ą

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

Infr

astr

uktū

ra72

neš

vari

ų tu

alet

ų po

veik

isIn

fekc

ijaH

epat

itas

Pasi

rūpi

nkite

reg

ulia

riu v

alym

u13

sky

rius

„Infr

astr

uktū

ra“

Infr

astr

uktū

ra73

nuk

riti

mas

iš a

ukšč

io

atlie

kant

šilt

nam

io,

stik

linės

ora

nžer

ijos

arba

ūk

inio

pas

tato

sto

go

tech

ninė

s pr

ieži

ūros

dar

bus

Lūži

sSm

egen

ų su

krėt

imas

Mirt

is

Stog

o da

rbus

pav

eski

te a

tlikt

i tre

-či

ųjų

šalių

spe

cial

ista

ms

Įrenk

ite ti

nkam

ą til

telį

Supa

žind

inki

te s

u da

rbo

ant s

ilpnų

st

ogų

ypat

umai

sĮre

nkite

sau

gos

ženk

lus

Įrenk

ite p

risitv

irtin

imo

viet

as, k

urio

mis

nau

do-

jant

is b

ūtų

galim

a ap

sisa

ugot

i nuo

nuk

ritim

oN

audo

kitė

s sa

ugos

met

odo

apra

šuPa

sirū

pink

ite d

irban

t auk

štyj

e na

udo -

tinom

is a

psau

gos

prie

mon

ėmis

AAP

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

20 s

kyriu

s „Š

iltna

mia

i“

9 sk

yriu

s „A

AP“

Infr

astr

uktū

ra74

nuk

riti

mas

nuo

kop

ėčių

, pa

stat

ytų

ant

nely

gaus

ar

ba m

inkš

to p

agri

ndo,

ir

(arb

a) n

usly

dim

as

nuo

kopė

čių

Lūži

sM

irtis

Kopė

čias

pak

eisk

ite p

asto

liais

Tink

amai

nau

doki

tės

kopė

čiom

isPa

sirū

pink

ite, k

ad k

opėč

ios

būtų

ger

os b

ūklė

sAv

ėkite

tin

kam

ą av

alyn

ę

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

9 sk

yriu

s „A

AP“

Infr

astr

uktū

ra75

asbe

sto

(kei

čian

t st

ogą)

ir

kit

ų ka

ncer

ogen

inių

m

edži

agų

tvar

kym

as

Vėžy

sM

irtis

Asbe

sto

elem

entų

kei

timo

dar-

bus

pave

skite

ran

gova

ms

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

m

edži

agos

“

Infr

astr

uktū

ra76

šird

ies

smūg

is d

ir-

bant

šilt

nam

yje

Dus

ulys

Sąm

onės

net

ekim

asVe

nkite

ilga

i dirb

tiVe

nkite

dirb

ti po

vie

nąPa

sirū

pink

ite g

eria

muo

ju v

ande

niu

20 s

kyriu

s „Š

iltna

mia

i“



150

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Infr

astr

uktū

ra77

pala

idos

vie

los

smūg

is

stat

ant

tvor

asĮd

rėsk

imai

Pjau

tinės

žai

zdos

Akių

suž

aloj

imas

Dar

bą p

aves

kite

tre

čiųj

ų ša

lių s

peci

alis

tam

sRe

nkite

mok

ymus

Mūv

ėkite

tin

kam

as p

irštin

esN

audo

kite

aki

ų ap

saug

os p

riem

ones

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

9 sk

yriu

s „A

AP“

Infr

astr

uktū

ra78

legi

onel

ės b

akte

rijų

įk

vėpi

mas

pur

škia

nt

užkr

ėstą

van

denį

Legi

onel

iozė

Mirt

isRū

pink

itės

vand

ens

koky

beN

audo

kite

vei

do a

psau

gos

prie

mo-

nes,

den

gian

čias

nos

į ir

burn

ą

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

9 sk

yriu

s „A

AP“

Infr

astr

uktū

ra79

net

yčin

is k

onta

ktas

su

duj

omis

, kas

ant

išsi

verž

usio

mis

iš

pože

min

io v

amzd

yno

Nud

egim

aiD

usul

ysAk

ių s

užal

ojim

asM

irtis

Įrenk

ite ž

enkl

usTu

rėki

te o

rigin

aliu

s br

ėžin

ius,

per

žiūr

ėkite

ju

os p

rieš

prad

ėdam

as d

arbu

sN

audo

kitė

s va

mzd

žių

aptik

imo

prie

tais

uN

etol

i vam

zdži

ų ka

skite

ran

kom

is

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

17 s

kyriu

s „Ž

enkl

ai“

Infr

astr

uktū

ra80

pasl

ydim

as, s

uklu

pim

as

ir p

argr

iuvi

mas

dėl

ne

tvar

kos

ūkyj

e

Sum

ušim

aiLū

žis

Rūpi

nkitė

s tv

arka

ūky

jeAv

ėkite

aps

augi

nius

bat

us13

sky

rius

„Infr

astr

uktū

ra“

Infr

astr

uktū

ra81

nel

aim

ingi

ats

itik

i-m

ai d

irbt

uvės

eEl

ektr

os t

raum

aPj

autin

ės ž

aizd

osAm

puta

cija

Akių

suž

aloj

imai

Mirt

is

Rūpi

nkitė

s tv

arka

dirb

tuvė

seTi

nkam

ai n

audo

kitė

s įra

nkia

is ir

įren

gini

ais

Laik

ykitė

s ga

min

tojo

inst

rukc

ijų

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

Gyv

ulia

i82

Suja

udin

tų g

yvul

ių

užpu

olim

as r

epro

duk-

cijo

s la

ikot

arpi

u

Suža

lojim

asM

irtis

Taik

ykite

dirb

tinio

apv

aisi

nim

o pr

aktik

ąĮre

nkite

bul

iam

s pr

itaik

ytas

pat

al-

pas

ir pr

ieži

ūros

įran

gąPa

site

lkite

apm

okyt

ą, g

eros

fizi

-nė

s fo

rmos

gyv

ulin

inką

Įrenk

ite a

varin

į išė

jimą

Nus

iman

ykite

api

e el

gsen

ąĮ l

auką

važ

iuok

ite t

rans

port

o pr

iem

one

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

10 s

kyriu

s „P

asire

ngim

as

ekst

rem

alio

siom

s si

tua-

cijo

ms

ir jų

val

dym

as“

Gyv

ulia

i83

gyv

ulio

užp

uolim

as d

ėl

nenu

sim

anym

o ap

ie

gyvu

lių e

lgse

ną (p

vz.,

pake

ltų a

rba

sugl

aust

ų au

sų,

pake

ltos

uode

gos,

žem

ės

kasi

mo

kano

pa ir

mau

rojim

o re

ikšm

ės n

ežin

ojim

o)

Suža

lojim

asM

irtis

Įrenk

ite a

varin

į išė

jimą

Pasi

telk

ite a

pmok

ytą,

ger

os fi

zi-

nės

form

os g

yvul

inin

kąPr

ie g

yvul

ių a

rtin

kitė

s at

sarg

iai,

kad

neiš

gąsd

intu

mėt

e jų

Paži

nkite

gyv

uliu

s ir

būki

te k

antr

us s

u ja

isPa

šalin

kite

pav

ojin

gų g

yvul

ių r

agus

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

Gyv

ulia

i84

gyv

ulio

užp

uolim

as jį

ap

žiūr

int,

leid

žian

t ja

m

vais

tus,

tva

rkan

t ka

nopa

s,

šalin

ant

ragu

s ir

ker

gian

t

Suža

lojim

asM

irtis

Įrenk

ite a

varin

į išė

jimą

Pasi

telk

ite a

pmok

ytą,

ger

os fi

zi-

nės

form

os g

yvul

inin

kąPr

ie g

yvul

ių a

rtin

kitė

s at

sarg

iai,

kad

neiš

gąsd

intu

mėt

e jų

Paži

nkite

gyv

uliu

s ir

būki

te k

antr

us s

u ja

is

Paša

linki

te p

avoj

ingų

gyv

ulių

rag

usN

usim

anyk

ite a

pie

elgs

eną

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

151

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Gyv

ulia

i85

Kont

akta

s su

gyv

ulių

gi

mdy

mo

skys

čiai

sIn

fekc

ijaN

audo

kite

vei

do a

psau

gos

prie

mon

es,

mūv

ėkite

pirš

tines

, vilk

ėkite

kom

bi-

nezo

nus,

avė

kite

aul

iniu

s ba

tus

Pasi

rūpi

nkite

tin

kam

a hi

gien

aPj

autin

es ž

aizd

as p

aslė

pkite

po

nepe

ršla

mpa

mai

s dr

abuž

iais

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

m

edži

agos

“

Gyv

ulia

i86

Kont

akta

s su

bio

logi

nėm

is

gyvu

linės

kilm

ės a

tlie

kom

isIn

fekc

ijaN

audo

kite

vei

do a

psau

gos

prie

mon

es,

mūv

ėkite

pirš

tines

, vilk

ėkite

kom

bi-

nezo

nus,

avė

kite

aul

iniu

s ba

tus

Pasi

rūpi

nkite

tin

kam

a hi

gien

aPj

autin

es ž

aizd

as p

aslė

pkite

po

nepe

ršla

mpa

mai

s dr

abuž

iais

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

m

edži

agos

“

Gyv

ulia

i87

Kont

akta

s su

vab

zdži

ais

dirb

ant

su g

yvul

iais

Anafi

laks

ijaIn

fekc

ijaM

irtis

Rūpi

nkitė

s tv

arka

ūky

jeVy

kdyk

ite v

abzd

žių

kont

rolę

Taik

ykite

hig

ieno

s už

tikrin

imo

prie

mon

es

9 sk

yriu

s „A

AP“

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

Gyv

ulia

i88

užs

ikrė

tim

as p

ande

-m

inia

is v

irus

ais

Liga

Mirt

isIz

oliu

okite

ser

ganč

ius

gyvu

lius

Plau

kite

ran

kas

po k

onta

kto

su

vidu

riuoj

anči

ais

gyvu

liais

Nau

doki

te v

eido

aps

augo

s pr

iem

ones

, m

ūvėk

ite p

irštin

es, v

ilkėk

ite k

ombi

-ne

zonu

s, a

vėki

te a

ulin

ius

batu

sPj

autin

es ž

aizd

as p

aslė

pkite

po

nepe

ršla

mpa

mai

s dr

abuž

iais

9 sk

yriu

s „A

AP“

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

Gyv

ulia

i89

užs

ikrė

tim

as z

oono

zėm

is

dirb

ant

su u

žsik

rėtu

siai

s gy

vulia

is ir

var

toja

nt

jų p

rodu

ktus

(juo

dlig

ė,

bruc

elio

zė, p

asiu

tligė

, lep

tos-

piro

zė, i

nfek

cini

s pu

stul

inis

de

rmat

itas,

tric

hofil

ija)

Liga

Mirt

isSk

iepy

kite

gyv

uliu

s, iz

oliu

o-ki

te s

erga

nčiu

s gy

vuliu

sPl

auki

te r

anka

s po

kon

takt

o su

vi

duriu

ojan

čiai

s gy

vulia

is

Skub

iai g

ydyk

itės

arba

tin

kam

ai

šalin

kite

užs

ikrė

tusi

us g

yvul

ius

Tink

amai

šal

inki

te u

žkrė

stus

aud

iniu

sTi

nkam

ai v

alyk

ite u

žkrė

stas

ūki

o te

ritor

ijas

Gyd

ydam

as s

erga

nčiu

s gy

vūnu

s m

ūvėk

ite g

umin

es p

irštin

es

9 sk

yriu

s „A

AP“

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

Gyv

ulia

i90

užs

ikrė

tim

as z

oono

tinė

mis

lig

omis

net

inka

mai

tv

arka

nt s

kerd

enas

Liga

Mirt

isSk

ubia

i paš

alin

kite

ske

rden

asN

audo

kite

AAP

Pasi

rūpi

nkite

tin

kam

a hi

gien

aPj

autin

es ž

aizd

as p

aslė

pkite

po

nepe

ršla

mpa

mai

s dr

abuž

iais

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

8 sk

yriu

s „S

veik

atos

va

dyba

“



152

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Gyv

ulia

i91

pris

paud

imas

gyv

ulio

kū

nu r

enka

nt s

perm

ą ve

isim

o ti

ksla

is

Suža

lojim

asM

irtis

Įrenk

ite a

varin

į išė

jimą

Pasi

telk

ite a

pmok

ytą,

ger

os fi

zi-

nės

form

os g

yvul

inin

kąPr

ie g

yvul

ių a

rtin

kitė

s at

sarg

iai,

kad

neiš

gąsd

intu

mėt

e jų

Paži

nkite

gyv

uliu

s ir

būki

te k

antr

us s

u ja

is

Paša

linki

te p

avoj

ingų

gyv

ulių

rag

usAv

ėkite

aul

iniu

s ba

tus

ir na

udok

ite A

AP

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

10 s

kyriu

s „P

asire

ngim

as

ekst

rem

alio

siom

s si

tua-

cijo

ms

ir jų

val

dym

as“

Gyv

ulia

i92

pris

paud

imas

gyv

uliu

i ne

tikė

tai s

ukru

tėju

sSu

žalo

jimas

Mirt

isĮre

nkite

ava

rinį i

šėjim

ąPa

site

lkite

apm

okyt

ą, g

eros

fizi

-nė

s fo

rmos

gyv

ulin

inką

Pr

ie g

yvul

ių a

rtin

kitė

s at

sarg

iai,

kad

neiš

gąsd

intu

mėt

e jų

Paži

nkite

gyv

uliu

s ir

būki

te k

antr

us s

u ja

isPa

šalin

kite

pav

ojin

gų g

yvul

ių r

agus

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

Gyv

ulia

i93

pris

paud

imas

gyv

ulių

kū

nais

laip

inan

t gy

vuliu

s į

tran

spor

to p

riem

ones

(įsp

y-rim

as, s

mūg

is, d

ūris

rag

ais)

Lūži

sSm

egen

ų su

krėt

imas

Mirt

is

Nau

doki

tės

saug

os m

etod

o ap

rašu

Įrenk

ite a

varin

ius

išėj

imus

Pasi

telk

ite a

pmok

ytą,

ger

os fi

zi-

nės

form

os g

yvul

inin

kąAv

ėkite

aul

iniu

s ba

tus

ir na

udok

ite A

APN

audo

kitė

s la

zda

arba

men

teLa

ipin

kite

ram

iai i

r ka

ntria

iG

yvul

iam

s įre

nkite

vie

nakr

ypči

us t

akus

Įrenk

ite u

žtva

rus

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

Gyv

ulia

i94

nus

kend

imas

sru

tų d

uobė

jeD

usul

ysN

uske

ndim

asM

irtis

Įrenk

ite ž

enkl

usD

uobe

s la

ikyk

ite u

žden

gtas

Pake

iski

te v

isus

mai

šym

o vi

etų

dang

čius

Ugd

ykite

sąm

onin

gum

ąU

žtik

rinki

te s

tebė

jimą

17 s

kyriu

s „Ž

enkl

ai“

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

Gyv

ulia

i95

Krai

ko ir

pas

tato

, kur

iam

e la

ikom

i gyv

ulia

i, si

enų

ir

lubų

izol

iaci

nės

med

žiag

os

užsi

lieps

nojim

as

Apsi

nuod

ijim

asM

ater

ialin

ė ža

laM

irtis

Dra

uski

te r

ūkyt

iRe

nkite

eks

trem

alių

jų s

ituac

ijų v

aldy

mo

plan

usRe

nkite

mok

ymus

Gyv

enam

ąsia

s pa

talp

as s

ta-

tyki

te s

augi

u at

stum

uRū

pink

itės

gais

ro p

reve

ncija

, par

enki

te

gais

ro a

ptik

imo

ir ge

sini

mo

prie

mon

es

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

10 s

kyriu

s „P

asire

ngim

as

ekst

rem

alio

siom

s si

tua-

cijo

ms

ir jų

val

dym

as“

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

Gyv

ulia

i96

apsi

nuod

ijim

as s

rutų

re

zerv

uaru

ose

išsi

skir

ian-

čiom

is d

ujom

is (v

ande

nilio

su

lfidu

, met

anu,

ang

lies

diok

sidu

, am

onia

ku)

Dus

ulys

Apsi

nuod

ijim

as

Mirt

is

Dar

bus

pave

skite

tre

čios

ios

šalie

s sp

ecia

listu

iD

arbu

s pl

anuo

kite

atli

kti v

ėjuo

tais

ora

isPa

šalin

kite

vis

us g

yvul

ius

ir na

min

ius

gyvū

nus,

nus

taty

kite

dra

udži

amą

zoną

Užt

ikrin

kite

ger

ą vė

dini

mą

Mai

šyda

mas

sto

vėki

te t

aip,

kad

vė

jas

pūst

ų nu

o jū

sų

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

m

edži

agos

“

153

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Gyv

ulia

i97

chla

mid

inė

infe

kcija

Mot

ers

nėšt

umo

nutr

auki

mas

Nėš

čios

mot

erys

net

urėt

ųlie

sti u

žsik

rėtu

sių

gyvu

lių19

sky

rius

„Gyv

ulia

i“

Raum

enų

ir ka

ulų

sist

ema

98pa

sika

rtoj

anti

s da

rbas

ir

lank

stym

asis

sod

i-na

nt, r

avin

t, s

kina

nt

vais

ius

nuo

žem

aūgi

ų au

galų

ir ž

emų

šakų

Stub

uro

smeg

enų

įtam

paRa

umen

ų ir

kaul

ų si

stem

os s

utrik

imai

Nug

aros

ska

usm

asPa

sika

rtoj

anči

os r

ankų

įta

mpo

s tr

aum

os

Auto

mat

izuo

kite

dar

bąM

ažin

kite

įtem

ptos

laik

ysen

os p

orei

kįD

aryk

ite t

inka

mas

per

trau

kas

Venk

ite s

tres

ą ke

lianč

ių s

ąlyg

ųTa

ikyk

ite d

arbų

rot

aciją

8 sk

yriu

s „S

veik

atos

va

dyba

“

Raum

enų

ir ka

ulų

sist

ema

99Su

nkus

dar

bas

ant

nuga

ros

neši

ojan

t pu

rška

lų in

dąSt

ubur

o sm

egen

ų įta

mpa

Raum

enų

ir ka

ulų

sist

emos

sut

rikim

aiN

ugar

os s

kaus

mas

Pasi

kart

ojan

čios

ran

kų

įtam

pos

trau

mos

Mok

ykite

kel

ti su

nkiu

s kr

ovin

ius

Nek

elki

te d

augi

au n

ei p

ajėg

iate

Nau

doki

te t

rauk

iam

as s

iste

mas

Mec

hani

zuok

ite d

arbą

Taik

ykite

dar

bų r

otac

iją

8 sk

yriu

s „S

veik

atos

va

dyba

“

Raum

enų

ir ka

ulų

sist

ema

100

Sunk

us d

arba

s ne

šioj

ant

sunk

ius

krov

iniu

s (p

vz.,

krep

šius

su

vais

iais

, trą

šų

mai

šus,

paš

arų

brik

etus

)

Stub

uro

smeg

enų

įtam

paRa

umen

ų ir

kaul

ų si

stem

os s

utrik

imai

Nug

aros

ska

usm

asPa

sika

rtoj

anči

os r

ankų

įta

mpo

s tr

aum

os

Mok

ykite

kel

ti su

nkiu

s kr

ovin

ius

Nek

elki

te d

augi

au n

ei p

ajėg

iate

Krov

inių

kro

vim

ą ra

nkom

is p

akei

skite

kr

ovim

u m

echa

ninė

mis

prie

mon

ėmis

Sunk

ius

krep

šius

pak

eisk

ite le

ngve

snia

is

8 sk

yriu

s „S

veik

atos

va

dyba

“

Raum

enų

ir ka

ulų

sist

ema

101

Įtem

ptas

dar

bas

mėg

inan

t ką

nor

s pa

siek

ti (p

vz.,

nuo

med

žių

skin

ant

vais

ius)

Stub

uro

smeg

enų

įtam

paRa

umen

ų ir

kaul

ų si

stem

os s

utrik

imai

Nug

aros

ska

usm

asPa

sika

rtoj

anči

os r

ankų

įta

mpo

s tr

aum

os

Maž

inki

te įt

empt

os la

ikys

enos

por

eikį

Dar

ykite

tin

kam

as p

ertr

auka

sTa

ikyk

ite d

arbų

rot

aciją

Renk

ite m

okym

us

8 sk

yriu

s „S

veik

atos

va

dyba

“

Įrank

iai

102

Kont

akta

s su

ašt

riai

s ar

ba

suge

dusi

ais

įran

kiai

sPj

autin

ės ž

aizd

osPū

slių

iški

limas

Įdrė

skim

aiAm

puta

cija

Rūpi

nkitė

s tv

arka

di

rbtu

vėse

Ugd

ykite

sąm

onin

gum

ą

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

Įrank

iai

103

Elek

tros

sm

ūgis

nau

-do

jant

is s

uged

usia

is

elek

trin

iais

įran

kiai

s ar

ba

neti

nkam

ai n

audo

jant

is

elek

trin

iais

įran

kiai

s

Nud

egim

aiŠi

rdie

s pa

raly

žius

Mirt

is

Renk

ite m

okym

usĮre

nkite

sro

vės

jung

ikliu

sLa

ikyk

itės

gam

into

jo in

stru

kcijų

Užt

ikrin

kite

sis

tem

ingą

tec

hnin

ę pr

ieži

ūrą

14 s

kyriu

s „M

ašin

os

ir įre

ngin

iai“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“



154

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Tran

spor

to

prie

mon

ės10

4n

elai

min

gas

atsi

tiki

-m

as d

ėl n

etin

kam

os

tran

spor

to p

riem

onės

te

chni

nės

prie

žiūr

os

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Kom

aM

irtis

Užt

ikrin

kite

tra

nspo

rto

prie

mo-

nių

tech

ninę

prie

žiūr

ą15

sky

rius

„Tra

nspo

rtav

imas

ir

tran

spor

to p

riem

onės

“

Tran

spor

to

prie

mon

ės10

5n

elai

min

gas

atsi

tiki

mas

va

ikam

s va

iruo

jant

tr

ansp

orto

pri

emon

es

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Kom

aM

irtis

Nel

eisk

ite v

aika

ms

vairu

oti t

rans

port

o pr

iem

onių

11 s

kyriu

s „V

aika

i“

Tran

spor

to

prie

mon

ės10

6n

elai

min

gas

atsi

tiki

mas

vi

ršiju

s gr

eitį

arb

a tr

ansp

orto

pri

emon

ėms

važi

uoja

nt a

tbul

ine

eiga

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Kom

aM

irtis

Parin

kite

tin

kam

us v

airu

otoj

usRe

nkite

mok

ymus

Laik

ykitė

s sa

ugio

s va

iravi

mo

prak

tikos

Vald

ykite

eis

mą

įreng

tom

is v

ie-

nakr

yptė

mis

sis

tem

omis

Įrenk

ite g

reič

io m

ažin

imo

kaln

e-liu

s ir

žied

ines

san

kryž

asĮre

nkite

įspė

jam

uosi

us a

tbul

inės

eig

os s

igna

lus

15 s

kyriu

s „T

rans

port

avim

as ir

tr

ansp

orto

prie

mon

ės“

5 sk

yriu

s „P

lana

vim

as“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

17 s

kyriu

s „Ž

enkl

ai“

Tran

spor

to

prie

mon

ės10

7n

elai

min

gas

atsi

tiki

mas

, pe

r ku

rį n

uken

čia

tret

ieji

asm

enys

, suk

elta

s vi

ešuo

ju k

eliu

važ

iuoj

ant

neti

nkam

omis

vis

urei

gėm

is

tran

spor

to p

riem

onėm

is ir

(a

rba)

net

urin

t lic

enci

jos

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Kom

aM

irtis

Renk

ite m

okym

usLa

ikyk

itės

tran

spor

to p

riem

o-nė

ms

nust

atyt

ų ta

isyk

liųG

auki

te t

rans

port

o pr

iem

onėm

s re

ikal

inga

s lic

enci

jas

Parin

kite

alte

rnat

yviu

s ke

lius,

ven

kite

va

žiuo

ti vi

ešai

siai

s ke

liais

ir g

reitk

elia

is

15 s

kyriu

s „T

rans

port

avim

as ir

tr

ansp

orto

prie

mon

ės“

Tran

spor

to

prie

mon

ės10

8n

elai

min

gi a

tsit

ikim

ai

dėl n

eats

kirt

o pė

sčių

jų ir

tr

ansp

orto

pri

emon

ių e

ism

o

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Kom

aM

irtis

Regu

liuok

ite e

ism

ąĮre

nkite

vie

nakr

ypte

s si

stem

asĮre

nkite

žen

klus

Renk

ite m

okym

usM

ažin

kite

važ

iavi

mo

atbu

line

eiga

por

eikį

Atsk

irkite

pės

čiųj

ų ir

tran

spor

to p

riem

onių

eis

mą

15 s

kyriu

s „T

rans

port

avim

as ir

tr

ansp

orto

prie

mon

ės“

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

17 s

kyriu

s „Ž

enkl

ai“

Tran

spor

to

prie

mon

ės10

9n

elai

min

gi a

tsit

ikim

ai,

įvyk

stan

tys

dėl t

o, k

ad

vair

uoto

jas

nebu

vo

apm

okyt

as a

rba

netu

ri

vair

uoto

jo p

ažym

ėjim

o

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Kom

aM

irtis

Pasi

rūpi

nkite

, kad

vai

ruot

ojai

bū

tų a

pmok

yti i

r ga

utų

vairu

otoj

o pa

žym

ėjim

ą5

skyr

ius

„Pla

navi

mas

“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

15 s

kyriu

s „T

rans

port

avim

as ir

tr

ansp

orto

prie

mon

ės“

Tran

spor

to

prie

mon

ės11

0Kr

ovin

io u

žkri

tim

as d

ėl

neti

nkam

o pr

itvi

rtin

imo

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Kom

aM

irtis

Dar

bą p

aves

kite

tre

čios

iom

s ša

lims

Renk

ite m

okym

usU

žtik

rinki

te p

rieži

ūrą

Krov

iniu

s pr

itvirt

inki

te p

rie t

rans

port

o pr

iem

onių

Užt

ikrin

kite

tva

rką

15 s

kyriu

s „T

rans

port

avim

as ir

tr

ansp

orto

prie

mon

ės“

155

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Tran

spor

to

prie

mon

ės11

1Iš

krit

imas

iš t

rans

port

o pr

iem

onės

lipa

nt į

ją

arba

iš jo

s iš

lipan

t

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Kom

aM

irtis

Avėk

ite a

psau

gini

us a

ulin

ius

batu

sIš

mok

ykite

lipt

i lai

kant

is t

rijų

atra

mų

prin

cipo

Užt

ikrin

kite

tec

hnin

ę tr

ansp

orto

pr

iem

onių

prie

žiūr

ąVa

lyki

te la

ipte

lius

15 s

kyriu

s „T

rans

port

avim

as ir

tr

ansp

orto

prie

mon

ės“

Tran

spor

to

prie

mon

ės11

2Su

žalo

jimai

nau

doja

ntis

sa

vada

rbe

papi

ldom

a vi

sure

igių

tra

nspo

rto

prie

mon

ių įr

anga

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Kom

aM

irtis

Venk

ite n

audo

tis s

avad

arbe

pap

ildom

a vi

sure

igių

tra

nspo

rto

prie

mon

ių įr

anga

15 s

kyriu

s „T

rans

port

avim

as ir

tr

ansp

orto

prie

mon

ės“

Tran

spor

to

prie

mon

ės11

3Su

žalo

jimas

spr

ogus

ak

umul

iato

riui

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Kom

aM

irtis

Tran

spor

to p

riem

onių

tec

hni-

nės

prie

žiūr

os d

arba

iU

gdyk

ite s

ąmon

ingu

mą

15 s

kyriu

s „T

rans

port

avim

as ir

tr

ansp

orto

prie

mon

ės“

Tran

spor

to

prie

mon

ės11

4ra

umen

ų ir

kau

lų s

iste

mos

įt

ampa

mėg

inan

t iš

trau

kti

purv

e už

klim

pusi

ą tr

ansp

orto

pri

emon

ę

Stub

uro

smeg

enų

įtam

paTr

ūkis

Apm

okyk

ite v

airu

otoj

usN

audo

kitė

s tin

kam

a įra

nga

15 s

kyriu

s „T

rans

port

avim

as ir

tr

ansp

orto

prie

mon

ės“

Tran

spor

to

prie

mon

ės11

5ra

umen

ų ir

kau

lų s

iste

mos

įt

ampa

į tr

ansp

orto

pri

e-m

ones

kra

unan

t m

edie

ną

Stub

uro

smeg

enų

įtam

paN

ugar

os s

kaus

mas

Raum

enų

įtam

pa

Mec

hani

zuok

ite d

arbą

Mok

ykite

kel

ti su

nkiu

s kr

ovin

ius

Nau

doki

te A

APN

ekel

kite

dau

giau

nei

paj

ėgia

te

8 sk

yriu

s „S

veik

atos

va

dyba

“

21 s

kyriu

s „M

iški

nink

ystė

“

Tran

spor

to

prie

mon

ės11

6tr

ansp

orto

pri

emon

ės

apvi

rtim

as n

esta

bdom

a įr

anga

vel

kant

per

nely

g su

nkiu

s kr

ovin

ius

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Kom

aM

irtis

Parin

kite

tink

amus

vai

ruot

ojus

ir a

pmok

ykite

juos

Saug

iai v

airu

okite

ir e

kspl

oatu

o-ki

te t

rans

port

o pr

iem

ones

Nau

doki

te t

rans

port

o pr

iem

o-nė

ms

prita

ikyt

as p

rieka

bas

Nau

doki

te t

inka

mas

sta

bdži

ų si

stem

as

Tran

spor

to p

riem

onėj

e įre

nkite

virt

imo

apsa

ugin

ę ko

nstr

ukci

ją ir

sau

gos

dirž

ąN

eper

krau

kite

tra

nspo

rto

prie

mon

ių

15 s

kyriu

s „T

rans

port

avim

as ir

tr

ansp

orto

prie

mon

ės“

5 sk

yriu

s „P

lana

vim

as“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

Tran

spor

to

prie

mon

ės11

7tr

ansp

orto

pri

emon

ės

apvi

rtim

as d

ėl n

esub

alan

-su

oto

krov

inio

ir (

arba

) ke

leiv

ių m

ėgin

imo

ką n

ors

pasi

ekti

per

kab

inos

šon

ą

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Kom

aM

irtis

Parin

kite

tink

amus

vai

ruot

ojus

ir a

pmok

ykite

juos

Saug

iai v

airu

okite

ir

eksp

loat

uoki

te t

rans

port

o pr

iem

ones

Įrenk

ite v

irtim

o ap

saug

inę

kons

-tr

ukci

ją ir

sau

gos

dirž

ąN

evež

kite

kel

eivi

ų, je

igu

nėra

jiem

s sk

irtų

viet

ųSu

bala

nsuo

kite

kro

vinį

15 s

kyriu

s „T

rans

port

avim

as ir

tr

ansp

orto

prie

mon

ės“

5 sk

yriu

s „P

lana

vim

as“

6 sk

yriu

s „M

okym

as“

Tran

spor

to

prie

mon

ės11

8tr

ansp

orto

pri

emon

ės

apvi

rtim

as d

ėl n

uoly

džio

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Kom

aM

irtis

Parin

kite

tink

amus

vai

ruot

ojus

ir a

pmok

ykite

juos

Nau

doki

tės

uždu

očia

i prit

aiky

tom

is

tran

spor

to p

riem

onėm

isSa

ugia

i vai

ruok

ite

Įrenk

ite v

irtim

o ap

saug

inę

kons

truk

ciją

15 s

kyriu

s „T

rans

port

avim

as ir

tr

ansp

orto

prie

mon

ės“



156

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Tran

spor

to

prie

mon

ės11

9tr

ansp

orto

pri

emon

ės

avar

ija d

ėl v

airu

o-to

jo n

uova

rgio

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Kom

aM

irtis

Parin

kite

tin

kam

us v

airu

oto-

jus

ir ap

mok

ykite

juos

Saug

iai v

airu

okite

N

evai

ruok

ite, k

ai n

esat

e ge

ros

form

osD

aryk

ite t

inka

mas

per

trau

kas

Trum

pink

ite d

arbo

laik

ąTa

ikyk

ite d

arbų

rot

aciją

15 s

kyriu

s „T

rans

port

avim

as ir

tr

ansp

orto

prie

mon

ės“

Tran

spor

to

prie

mon

ės12

0tr

ansp

orto

pri

emon

ės

nukr

itim

as n

uo s

kard

žio

dėl n

esta

bila

us g

runt

o

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Kom

aM

irtis

Parin

kite

tin

kam

us v

airu

oto-

jus

ir ap

mok

ykite

juos

Saug

iai v

airu

okite

Pare

nkite

alte

rnat

yvų

mar

š-ru

tą P

rapl

atin

kite

kel

ius

Nev

ažiu

okite

art

i ska

rdži

oĮre

nkite

virt

imo

apsa

ugin

ę ko

ns-

truk

ciją

ir s

augo

s di

ržą

15 s

kyriu

s „T

rans

port

avim

as ir

tr

ansp

orto

prie

mon

ės“

Lank

ytoj

ai12

1n

elai

min

gas

atsi

tiki

mas

dėl

te

rito

rijo

s ne

paži

nojim

o,

tran

spor

to p

riem

onių

ju

dėjim

o ir

maš

inų

ir

įren

gini

ų va

ldym

o

Suža

lojim

asM

irtis

Parin

kite

tin

kam

us v

airu

oto-

jus

ir ap

mok

ykite

juos

Regu

liuok

ite e

ism

ą ir

maž

inki

te

važi

avim

o at

bulin

e ei

ga p

orei

kįAt

skirk

ite p

ėsči

ųjų

ir tr

ansp

orto

prie

mon

ių e

ism

ąĮre

nkite

žen

klus

Lydė

kite

lank

ytoj

usVe

nkite

nau

dotis

maš

inom

is, k

ai y

ra la

nkyt

ojų

12 s

kyriu

s „L

anky

toja

i ir

tret

ieji

asm

enys

“

17 s

kyriu

s „Ž

enkl

ai“

Lank

ytoj

ai12

2va

ikų

ir k

itų

nete

isėt

ai

į ter

itor

iją p

atek

usių

as

men

ų su

siža

lojim

as

Suža

lojim

asM

irtis

Įrenk

ite t

inka

mas

ir s

augi

as ž

aidi

mų

aikš

tele

sPa

sirū

pink

ite, k

ad v

aiku

s pr

ižiū

rėtų

sua

ugus

ieji

Nus

taty

kite

vai

kam

s pa

pras

tas

saug

os t

aisy

kles

Past

atyk

ite t

vora

s

13 s

kyriu

s „In

fras

truk

tūra

“

11 s

kyriu

s „V

aika

i“

17 s

kyriu

s „Ž

enkl

ai“

Lank

ytoj

ai12

3ap

sinu

odiji

mas

, ypa

č va

ikų,

suv

algi

us b

e pr

ieži

ūros

pal

iktų

nes

enia

i iš

purk

štų

vais

ių

Apsi

nuod

ijim

asM

irtis

Įrenk

ite įs

pėja

muo

sius

žen

klus

Lydė

kite

lank

ytoj

usPa

sirū

pink

ite, k

ad v

aiku

s pr

ižiū

rėtų

sua

ugus

ieji

Nus

taty

kite

vai

kam

s pa

pras

tas

saug

os t

aisy

kles

11 s

kyriu

s „V

aika

i“

12 s

kyriu

s „L

anky

toja

i ir

tret

ieji

asm

enys

“

17 s

kyriu

s „Ž

enkl

ai“

16 s

kyriu

s „P

avoj

ingo

sios

m

edži

agos

“

157

Pavo

jaus

šal

tinis

Nr.

Pavo

jus

Pase

kmės

Siūl

omos

pre

venc

inės

prie

mon

ėsSk

yria

iM

ano

ūkis

Lank

ytoj

ai12

4n

ekon

trol

iuoj

amas

ko

ntak

tas

su g

yvul

iais

Suža

lojim

asU

žsik

rėtim

as z

oono

zėm

isM

irtis

Įrenk

ite įs

pėja

muo

sius

žen

klus

Lydė

kite

lank

ytoj

usPa

sirū

pink

ite, k

ad v

aiku

s pr

ižiū

rėtų

sua

ugus

ieji

Nus

taty

kite

vai

kam

s pa

pras

tas

saug

os t

aisy

kles

12 s

kyriu

s „L

anky

toja

i ir

tret

ieji

asm

enys

“

17 s

kyriu

s „Ž

enkl

ai“

19 s

kyriu

s „G

yvul

iai“

Dar

bo jė

ga12

5n

elai

min

gas

atsi

tiki

mas

dė

l nes

usik

albė

jimo

Suža

lojim

asM

irtis

Ger

inki

te k

omun

ikac

ijąN

audo

kitė

s pi

ešin

iais

ir ž

enkl

ais

Išve

rski

te s

varb

ią in

form

aciją

7 sk

yriu

s „D

arbo

jėga

“

17 s

kyriu

s „Ž

enkl

ai“

Dar

bo jė

ga12

6n

elai

min

gi a

tsit

ikim

ai

dėl n

epak

anka

mo

teri

to-

rijo

je d

irba

nčių

ran

govų

ve

iklo

s ko

ordi

navi

mo

Suža

lojim

asSm

egen

ų su

krėt

imas

Kom

aM

irtis

Parin

kite

tin

kam

us r

ango

vus

Nus

taty

kite

pa

reig

as ir

koo

rdin

uoki

te jų

laik

ymąs

iU

žtik

rinki

te s

ubra

ngov

ųpr

ieži

ūrą

12 s

kyriu

s „L

anky

toja

i ir

tret

ieji

asm

enys

“

Dar

bo jė

ga12

7Su

siža

lojim

ai la

ipin

ant

arba

kar

tu s

u pr

oduk

cija

, gy

vulia

is a

rba

įren

gini

ais

veža

nt ž

mon

es

Sum

ušim

aiLū

žis

Parin

kite

tin

kam

us v

airu

oto-

jus

ir ap

mok

ykite

juos

Nau

doki

tės

uždu

očia

i prit

aiky

tom

is

tran

spor

to p

riem

onėm

isN

usta

tyki

te v

ežim

o ta

isyk

les

Žmon

ių n

evež

kite

kar

tu s

u pr

o-du

ktai

s ar

ba g

yvul

iais

15 s

kyriu

s „T

rans

port

avim

as ir

tr

ansp

orto

prie

mon

ės“

Dar

bo jė

ga12

8Sm

urti

niai

dar

buot

ojų

tarp

usav

io s

anty

kiai

Suža

lojim

asIš

žagi

nim

asM

irtis

Rūpe

stin

gai a

trin

kite

ir m

okyk

ite d

arbu

otoj

usIš

man

ykite

kul

tūrin

ius

skirt

umus

Nus

taty

kite

sku

ndų

teik

imo

darb

davi

ui t

vark

ąU

žtik

rinki

te p

rieži

ūrą

7 sk

yriu

s „D

arbo

jėga

“



158

4 .4 PR IEDAS

Rizikos vertinimo modeliaiÛ Grįžti į 4 skyrių

Nustatęs pavojus ir sudaręs jų sąrašą, turite pasirinkti vertinimo modelį ir pradėti savo rizikos vertinimą.

Paaiškinsime du (2) rizikos vertinimo modelius, padėsiančius nustatyti riziką:

• kokybinį modelį ir• kiekybinį modelį.

rizikos nustatymo etapai:

1. Pasirinkite vertinimo kriterijus (parametrus)Rizika priklauso nuo kelių veiksnių. Praktiniais sumetimais taikomi tik du iš šių kriterijų (vertinimo parametrų): tikimybė ir sunkumas.

2. Iš anksto nustatykite vertinimo kriterijų (tikimybės ir sunkumo) lygius ir (arba) įverčiusPagal kokybinį modelį tikimybė ir sunkumas apibūdinami žodžiais.

tikimybę galima apibūdinti taip:

• neįtikima,• mažai tikėtina,• tikėtina,• labai tikėtina,• beveik garantuota.

Sunkumą galima apibūdinti taip:

• nereikšmingas,• vidutinis,• didelis,• negalią sukeliantis įvykis,• grėsmė gyvybei.

Pagal kiekybinį modelį tikimybė ir sunkumas apibūdinami skaičiais.

tikimybę galima apibūdinti taip:

• 1 – neįtikima,• 2 – mažai tikėtina,• 3 – tikėtina,• 4 – labai tikėtina,• 5 – beveik garantuota.

Sunkumą galima apibūdinti taip:

• 1 – nereikšmingas,• 2 – vidutinis,• 3 – didelis,• 4 – negalią sukeliantis įvykis,• 5 – grėsmė gyvybei.

.

159

3. Įvertinkite pavojus ir nustatykite riziką

Kokybinio modelio įverčiai

Rizikos lygis nustatomas derinant du įverčius:

tikimybė

Sunkumas neįtikima mažai tikėtina tikėtina labai tikėtina

beveik garantuota

Nereikšmingas Nereikšminga Nereikšminga Nereikšminga Maža Maža

Vidutinis Nereikšminga Maža Maža Vidutinė Gana didelė

Didelis Nereikšminga Maža Vidutinė Gana didelė Gana didelė

Negalią suke-liantis įvykis Maža Vidutinė Gana didelė Labai didelė Labai didelė

Grėsmė gyvybei Maža Gana didelė Gana didelė Labai didelė Labai didelė

Kiekybinio modelio įverčiai

Rizikos lygis nustatomas tikimybę padauginus iš sunkumo:

tikimybė

Sunkumas 1 2 3 4 5

1 1-3 1-3 1-3 4-6 4-6

2 1-3 4-6 4-6 7-9 10-15

3 1-3 4-6 7-9 10-15 10-15

4 4-6 7-9 10-15 16-25 16-25

5 4-6 10-15 10-15 16-25 16-25

RIZIKA (R)=

tIKImybė (Incidento tikimybė)

×

SunKumaS (Pasekmių sunkumas ir (arba) nuostolių arba žalos dydis)

Taikomos priemonės Veiklos pobūdis



160

4. Atsižvelgdamas į rizikos įvertį, nustatykite taisomąsias ir prevencines priemones ir sudarykite jų įgyvendinimo grafiką.

Rezultatų aiškinimas

Rizikos įvertis Taisomieji veiksmai ir jų įgyvendinimo grafikas

16–25 Labai didelė rizikanedelsdamas nutrauKItE veiklą, kol bus imtasi kontrolės priemonių ir sumažin-tas rizikos lygis. Šiuo tikslu gali reikėti papildomai pasitarti su specialistais.

10–15 Gana didelė rizika per savaitę pasirūpinkite, kad padėtis taptų saugi. Kol kas taikykite laikinąsias priemones.

7–9 Vidutinė rizika per mėnesį pasirūpinkite, kad padėtis taptų saugi.

4–6 Maža rizika per metus pasirūpinkite, kad padėtis taptų saugi.

1–3 Nereikšminga rizika Toliau taikykite dabartines apsaugos ir prevencines priemones. nuolat peržiūrėkite jas.

161

4 .5 PR IEDAS

Pavojinga veiklaÛ Grįžti į 4 skyrių

nr. Sektorius veikla pavojaus nr.

1 Visi sektoriai patalpų valymas 1, 2, 3, 4, 12, 13, 22, 26, 27, 31, 33, 51, 55, 56, 57, 59, 60, 63, 65, 66, 67, 68, 70, 71, 72, 74, 75, 76, 80, 81, 86, 90, 94, 96, 98, 100, 102, 125, 126, 128

2 Visi sektoriai patalpų techninė priežiūra 1, 2, 4, 5, 6, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 22, 26, 27, 29, 30, 31, 36, 51, 54, 55, 57, 59, 60, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77, 79, 80, 81, 94, 95, 96, 98, 100, 102, 103, 122, 125, 126, 128

3 Visi sektoriai mašinų ir įrenginių montavimas, techninė priežiūra, valymas, parengimas ir taisymas.didelės ir mažos mašinos

1, 2, 3, 4, 5, 7, 15, 16, 25, 27, 29, 31, 54, 60, 72, 81, 101, 102, 103, 125, 126, 128

4 Visi sektoriai traktorių ir transporto priemonių prikabi-nimas, atkabinimas ir vairavimas, krovinių pakrovimas, iškrovimas ir vežimas

2, 5, 7, 27, 29, 30, 31, 55, 72, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 125, 127, 128

5 Visi sektoriai prekių atvežimas ir išvežimas trečiųjų šalių transporto priemonėmis

22, 29, 30, 31, 70, 80, 100, 106, 108, 110, 116, 121, 124, 125, 126, 127, 128

6 Visi sektoriai atliekų išvežimas trečiųjų šalių transporto priemonėmis

29, 30, 31, 33, 58, 60, 63, 68, 71, 75, 80, 94, 96, 98, 100, 106, 108, 110, 116, 121, 124, 125, 126, 127, 128

7 Žemės ūkis ir (arba) sodininkystė ir daržininkystė, ir (arba) miškininkystė

Sklypų ir dirvožemio ruošimas rankomis (įskaitant ravėjimą ir tręšimą)

1, 2, 18, 19, 20, 21, 24, 26, 27, 31, 32, 33, 35, 37, 50, 52, 53, 57, 58, 70, 72, 76, 98, 100, 101, 102, 125, 128


automatizuotas sklypų ir dirvožemio ruošimas (įskaitant ravėjimą ir tręšimą)

1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 24, 26, 27, 29, 30, 31, 33, 35, 52, 53, 57, 58, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 125, 127, 128


Sėja ir sodinimas rankomis 1, 2, 18, 20, 21, 24, 26, 27, 31, 32, 33, 35, 37, 65, 70, 72, 76, 98, 100, 101, 102, 125, 128


automatizuota sėja ir sodinimas 1, 2, 5, 6, 7, 8, 11, 16, 24, 26, 27, 29, 30, 31, 35, 72, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 125, 127, 128


pesticidų maišymas, krovimas ir naudojimas rankomis

1, 2, 17, 18, 19, 20, 21, 24, 26, 27, 31, 32, 33, 35, 37, 51, 52, 59, 61, 62, 65, 70, 72, 76, 78, 99, 100, 101, 123, 125, 128

.



162



automatizuotas pesticidų maišy-mas, krovimas ir naudojimas

1, 2, 5, 6, 7, 8, 16, 17, 18, 19, 24, 26, 27, 29, 30, 31, 33, 35, 51, 52, 59, 61, 62, 65, 69, 72, 78, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 123, 125, 127, 128

13 Žemės ūkis ir (arba) sodininkystė ir daržininkystė

Smilkymas 1, 2, 17, 18, 19, 21, 24, 26, 27, 31, 32, 33, 35, 37, 51, 59, 65, 70, 72, 76, 99, 100, 125, 128


laistymas rankomis 1, 2, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24, 26, 27, 31, 32, 33, 35, 37, 65, 68, 70, 72, 76, 78, 98, 100, 125, 128


automatizuotas laistymas 1, 2, 5, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 37, 65, 68, 70, 72, 76, 78, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 125, 127, 128

16 Sodininkystė ir daržininkystė ir (arba) miškininkystė

genėjimas rankomis 1, 2, 8, 13, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 37, 44, 51, 65, 69, 72, 74, 76, 98, 100, 101, 102, 125, 127, 128

17 Sodininkystė ir daržininkystė ir (arba)miškininkystė

automatizuotas genėjimas 1, 2, 6, 7, 8, 10, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 27, 31, 32, 33, 35, 37, 44, 47, 51, 65, 69, 74, 98, 100, 101, 102, 103, 125, 127, 128

18 Sodininkystė ir daržininkystė

retinimas rankomis 1, 2, 8, 13, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 37, 44, 51, 65, 69, 72, 74, 76, 98, 100, 101, 102, 125, 127, 128

19 Sodininkystė ir daržininkystė

cheminis retinimas 1, 2, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 27, 29, 31, 32, 33, 35, 37, 54, 60, 65, 70, 72, 76, 78, 98, 99, 100, 101, 123, 125, 128


pasėlių priežiūra arba stebėjimas 18, 19, 20, 21, 24, 26, 27, 29, 31, 32, 33, 35, 37, 65, 70, 72, 76, 123, 128


derliaus nuėmimas rankomis 13, 17, 18, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 27, 29, 31, 32, 33, 35, 37, 50, 51, 56, 65, 67, 70, 72, 74, 76, 98, 100, 101, 102, 123, 125, 126, 127, 128


automatizuotas derliaus nuėmimas 1, 2, 4, 5, 6, 7, 11, 16, 19, 24, 26, 27, 29, 30, 31, 33, 35, 37, 56, 72, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 125, 126, 127, 128


pasėlių atliekų šalinimas rankomis 1, 2, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 24, 26, 27, 29, 31, 32, 33, 35, 37, 50, 51, 53, 56, 58, 63, 65, 67, 70, 72, 74, 76, 98, 100, 101, 102, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 1111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 123, 125, 126, 127, 128

163



automatizuotas pasėlių atliekų šalinimas 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 16, 19, 22, 24, 26, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 37, 56, 58, 65, 67, 72, 76, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 125, 126, 127


derliaus laikymas 8, 12, 22, 31, 53, 54, 55, 57, 66, 67, 71, 78, 98, 99, 100, 110, 125, 128


derliaus vežimas 29, 30, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 12, 125, 127, 128

27 Miškininkystė Sėjimas eilėmis rankomis nau-dojantis rankiniais įrankiais

1, 2, 18, 19, 20, 21, 24, 26, 27, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 39, 41, 42, 43, 46, 49, 98, 100, 102, 125, 126, 128

28 Miškininkystė automatizuotas sėjimas eilėmis naudojantis eiline sėjamąja

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 16, 18, 21, 26, 27, 31, 32, 33, 34, 35, 3739, 41, 42, 43, 46, 49, 72, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 125, 126, 128

29 Miškininkystė šakų genėjimas rankomis naudojantis kirviu 2, 17, 18, 19, 21, 24, 26, 27, 31, 33, 34, 35, 37, 39, 41, 42, 43, 46, 49, 72, 98, 100, 101, 102, 125, 126, 128

30 Miškininkystė automatizuotas šakų genėjimas naudojantis grandininiu pjūklu

1, 2, 4, 6, 7, 8, 10, 11, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 26, 27, 31, 33, 34, 35, 37, 39, 41, 42, 43, 46, 47, 49, 72, 98, 100, 101, 102, 103, 125, 126, 128

31 Miškininkystė ir (arba) žemės ūkis

miško kirtimas ir rąstų pjaustymas rankomis naudojantis kirviu

1, 2, 12, 13, 17, 18, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 31, 33, 34, 45, 37, 38, 29, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 48, 49, 72, 98, 100, 101, 102, 125, 126, 128

32 Miškininkystė ir (arba)žemės ūkis

automatizuotas miško kirtimas ir rąstų pjaustymas naudojantis grandininiu pjūklu

1, 2, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 72, 98, 100, 101, 103, 126, 128

33 Miškininkystė žievės lupimas. Smulkinimas 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 16, 18, 19, 21, 24, 26, 27, 31, 33, 34, 35, 37, 39, 41, 42, 43, 46, 47, 49, 72, 78, 101, 102, 103, 125, 126, 128

34 Miškininkystė rinkimas ir vilkimas 1, 2, 5, 8, 16, 18, 21, 24, 26, 27, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 42, 43, 46, 49, 72, 98, 100, 101, 125, 126, 127, 128

35 Miškininkystė rietuvių krovimas rankomis 18, 19, 21, 24, 26, 27, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 41, 42, 43, 46, 48, 49, 72, 98, 100, 101, 125, 126, 127, 128

36 Miškininkystė automatizuotas rietuvių krovimas 1, 2, 5, 16, 18, 19, 21, 24, 26, 27, 29, 30, 31, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 42, 43, 46, 48, 49, 72, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 12, 126, 128



164


37 Miškininkystė vežimas ir iškrovimas 5, 6, 7, 8, 11, 12, 16, 18, 19, 21, 24, 26, 27, 29, 30, 31, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 42, 43, 46, 48, 49, 59, 72, 98, 100, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 125, 126, 127, 128

38 Miškininkystė atliekų šalinimas 17, 18, 19, 20, 21, 24, 26, 27, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 46, 48, 49, 72, 98, 100, 101, 123, 125, 126, 127, 128

39 Gyvulininkystė tvorų statymas 1, 2, 3, 5, 6, 8, 9, 11, 16, 21, 24, 27, 31, 33, 64, 70, 72, 77, 79, 98, 100, 102, 103, 122, 124, 125, 126, 128

40 Gyvulininkystė Silosinių pildymas 2, 12, 13, 20, 24, 26, 27, 31, 33, 53, 56, 63, 66, 67, 68, 71, 72, 73, 74, 100, 101, 125, 128

41 Gyvulininkystė gyvulių išskirstymas ir šėrimas 20, 22, 24, 26, 27, 31, 33, 56, 58, 72, 83, 100, 101, 125, 128

42 Gyvulininkystė melžimas rankomis 1, 27, 31, 33, 66, 72, 83, 87, 88, 89, 92, 97, 98, 100, 101, 125, 128

43 Gyvulininkystė automatizuotas melžimas 1, 27, 31, 33, 66, 72, 83, 87, 88, 89, 92, 97, 125, 128

44 Gyvulininkystė Skiepijimas, kirpimas, žymėjimas, ragų šalinimas, žiedų vėrimas, kanopų tvar-kymas, kastravimas, spermos rinkimas

1, 2, 4, 27, 31, 33, 62, 72, 82, 83, 84, 86, 87, 88, 89, 91, 92, 97, 102, 125, 128

45 Gyvulininkystė gimdymo pagalba arba gyvulių gydymas 27, 31, 33, 72, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 92, 97, 98, 125, 128

46 Gyvulininkystė Skerdenų tvarkymas 27, 31, 33, 52, 58, 72, 87, 88, 89, 90, 97, 100, 125, 128

47 Gyvulininkystė paukščių ir kiaušinių rinkimas 27, 31, 33, 65, 66, 72, 86, 87, 88, 89, 96, 97, 98, 100, 101, 125, 128

48 Gyvulininkystė pakrovimas, iškrovimas ir vežimas 27, 31, 33, 72, 83, 87, 88, 89, 92, 93, 97, 98, 101, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 125, 126, 127, 128

49 Gyvulininkystė gyvulių priežiūra arba stebėjimas 18, 19, 21, 24, 26, 27, 31, 32, 33, 34, 35, 42, 43, 49, 82, 83, 87, 88, 89, 92, 97, 124, 125, 128

50 Gyvulininkystė gyvulių ganymas ir ginimas per kelią 18, 19, 21, 24, 26, 27, 31, 32, 33, 34, 35, 42, 43, 49, 82, 83, 87, 88, 89, 92, 97, 106, 124, 125, 128

165

5 .1 PR IEDAS

Saugos metodo aprašo forma


veiklos apibūdinimas:

parengimo data: rengėjo vardas ir pavardė:

dalykai, į kuriuos reikia atsižvelgti planuojant darbą

darbo aspektai darbo parametrai pastabos

Vieta Nurodykite vietą: Arti ar toli? Ar lengva (sunku) patekti?

Ar vietovė yra lygi (nelygi)?

Laikas Nurodykite laiką: Ar laiko yra daug (mažai)?

Didelis laiko spaudimas?

Privalomos pertraukos

Meteorologinės sąlygos Apibūdinkite meteor-ologines sąlygas:

Karšta (šalta)? Ekstremalios meteorologinės sąlygos?

Ekstremaliosios situacijos?

Reikalingi įrenginiai ir mašinos

Nurodykite įrangą: Nuosavi ar nuomojami?

Ar reikalinga techninė priežiūra?

Ar reikalingas remontas?

Žmonės Pasirinkite žmones: Ar pakankamas skaičius?

Ar apmokyti, patyrę?

Ar reikalinga priežiūra?

.



166

AAP

Pasirinkite AAP: Ar pakankamas skaičius?

Ar tinkamos naudoti?

Ar žmonės žino, kaip jas naudoti?

Nustatyti pavojaiNustatykite pagrindinius pavojus.

Pasirinkite darbo metodą. Duokite nurodymus.Nustatykite, kas, ką ir kada darys

Kontaktiniai asmenys ekstremaliosios situacijos atveju ir pasirengimas

ekstremaliosioms situacijomsVietos pagalbos numeriai

ligoninė

asmeninis gydytojas

priešgaisrinė tarnyba

policija

gelbėjimo tarnybos

vietos savivaldybės arba miestelio taryba

167

Ką daryti ekstremaliosios situacijos atveju

Apibūdinkite ekstremaliąją situaciją Nustatykite veiksmus

gaisras

Sunkus sužalojimas

potvynis

mirtinas nelaimingas atsitikimas



168

19 .1 PR IEDAS

Zoonotinės ligosÛ Grįžti į 19 skyrių


liga Sergantys gyvuliai užsikrėtimo būdai padariniai

Escherichia coli O157 Galvijai, avys, elniai, ožkos Burna ViduriavimasInkstų funkcijos sutrikimasMirtis

Kriptosporidiozė Veršeliai, ėriukai, elniai, ožkos Kontaktas su gyvulio mėšluMėšlu užterštas vanduoRankų ir burnos kontaktas

ViduriavimasPilvo skausmaiĮ gripą panašūs simptomai

leptospirozė Žiurkės, galvijai Įpjovimai ir įdrėskimaiUžkrėsto šlapimo kontaktas su akimis, nosimi arba burnaPlacentos produktų pateki-mas per pažeistą odąŠlapimo lašelių įkvėpimas

KarščiavimasGalvos skausmaiVėmimasRaumenų skausmaiGeltaMeningitasInkstų funkcijos sutrikimasMirtis

galvijų tuberkuliozė Galvijai, barsukai, elniai ĮkvėpimasRankų ir burnos kontaktas

Krūtinės skausmaiKosėjimas su kraujuKarščiavimasDrebulysNaktinis prakaitavimasApetito netekimasSvorio mažėjimasBlyškumas

Salmoneliozė Ūkyje auginami gyvuliai Užkrėstas maistasKontaktas su gyvulio mėšluRankų ir burnos kontaktas, rankų kontaktas

ViduriavimasKarščiavimasPilvo skausmai

Streptococcus suis Kiaulės Įpjovimai ir įdrėskimaiĮkvėpimas

MeningitasMirtis

Infekcinis pustulinis dermatitas

Avys, ožkos, ėriukai Kontaktas su gyvulių žaizdo-mis arba užkrėsta vilnaTvoros, gyvatvorės

Veido, rankų ir plaštakų opos

avių chlamidiozė(Chlamydia psittaci)

Avys, ožkos Užkrėstos placentos tvarkymas arba kontaktas su ja

Į gripą panašūs simptomaiMoters nėštumo nutraukimo rizika

psitakozė Antys, naminiai paukščiai Mėšlo dulkių įkvėpimas Į gripą panašūs simptomaiPlaučių uždegimasEndokarditasHepatitasMirtis

.

169

Ku karštligė Avys, galvijai Šlapimu, išmatomis arba gimdymo produktais užkrėstų dulkių įkvėpimasNepasterizuoto pieno gėrimasErkių įkandimaiOdos įdrėskimai

Į gripą panašūs simptomaiPlaučių uždegimasKepenų ir širdies vožtuvų pažeidimasMirtis

trichofilija Galvijai, kiaulės, avys, arkliai, šunys

Užsikrečiama per įpjautas arba įdrėkstas odos vietas

Uždegimas ir patinimasOdos šašaiPlaštakų, dilbių, galvos ir kaklo odos pakitimai

Kriptosporidiozė Naminiai paukščiai, galvijai, avys, smulkūs žinduoliai

Gyvulių išmatų prarijimas (maisto arba vandens užkrėtimas)

ViduriavimasPilvo skausmai ir spazmaiNedidelis karščiavimas

Kampilobakteriozė Naminiai paukščiai, galvijai Užkrėsto maisto, vandens, pieno prarijimas

KraujavimasViduriavimasPeriodontitas arba dizenterinis sindromasSpazmaiKarščiavimas ir skausmai

bruceliozė (bango liga, arba maltos karštinė)

Galvijai, kiaulės, ožkos, avys Kontaktas su placenta ir kitais užkrėstais audiniais; nepasteri-zuoto pieno gėrimas ir minkštųjų sūrių, pagamintų iš užsikrėtusių gyvulių pieno, valgymas

Nenuolatinis karščiavimasPrakaitavimasSilpnumasAnemijaGalvos skausmaiDepresija, raumenų ir kūno skausmaiSepsis

pasiutligė Laukiniai mėsėdžiai gyvūnai, šunys, katės, gyvuliai

Virusu užkrėstų seilių kontaktas su pažeista oda, užsikrėtusio gyvūno įkandimas

Į gripą panašūs simptomaiNerimasNemigaSąmyšisJaudulysNeįprastas elgesysParanojaVandens baimėMirtis

tuliaremija Laukiniai gyvūnai, kiaulės, šunys

Patekimas į organizmą su užterštu vandeniu arba mėsa

Limfmazgių patinimas ir skausmasKarščiavimas, drebulysGalvos skausmaiIšsekimasVėmimasViduriavimas

Europos Komisija

neprivalomas geriausios patirties vadovas, skirtas direktyvų dėl žemės ūkio, gyvulininkystės, sodininkystės ir daržininkystės, miškininkystės sektorių darbuotojų sveikatos ir saugos gerinimo taikymui gerinti

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras

2015 – 169 S. – 21 × 29,7 cm

ISBN 978-92-79-43405-1doi:10.2767/61163

Šiame vadove pateikiama informacijos apie gerąją patirtį įgyvendinant sveikatos ir saugos direktyvas, tokios gerosios patirties pavyzdžių, taip pat kitokios medžiagos, pvz., pavojų ir rizikos, kylančių dirbant visus ūkio, sodininkystės ir daržininkystės, miškininkystės darbus, paaiškinimų ir praktinių pavyzdžių.

Šiuo vadovu siekiama padėti visiems suinteresuotiesiems subjektams, pirmiausia ūkininkams, prižiūrėtojams (ypač dirbantiems MVĮ), darbdaviams, darbuotojams ir jų atstovams, taip pat kitiems asmenims įgyvendinti direktyvas ir tinkamai užtikrinti dirbant kylančios rizikos prevenciją.

Be to, šiame vadove rasite įvairių ES direktyvų sąvadą, nuorodų į informacijos ir literatūros šaltinius, terminų žodynėlį, pagrindinių klausimų sąrašą ir teminę rodyklę, praktinių pavyzdžių lentelę ir bendrą suinteresuotųjų subjektų pareigų sąrašą.

Jame pateikta įvairių gerosios patirties pavyzdžių, parinktų iš ES valstybių narių anksčiau išleistų vadovų arba parengtų specialiai šiam vadovui.

Šis leidinys yra išspausdintas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis bei pateikiamas elektronine forma visomis kitomis oficialiosiomis ES kalbomis.

KaIp ĮSIgytI EuropoS SąjungoS lEIdInIų

nemokamų leidinių galite įsigyti:

• vieną egzempliorių: svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);

• daugiauneguvienąegzempliorių/plakatą/žemėlapį:EuroposSąjungosatstovybėse (http://ec.europa.eu/represent_lt.htm), ES nepriklausančių šalių delegacijose (http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm), susisiekę su tarnyba Europe Direct (http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm) arba paskambinę numeriu 00 800 6 7 8 9 10 11 (nemokamai visoje ES) (*).

(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai gali imti mokestį, taip pat gali reikėti mokėti, jeigu skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).

parduodamų leidinių galite įsigyti:

• svetainėjeEU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).

prenumeruoti leidinius galite:

• susisiekęsuEuroposSąjungosleidiniųbiuroplatintojais (http://publications.europa.eu/others/agents/index_lt.htm).

Mūsų leidinių nemokamai galite atsisiųsti arba užsisakyti internetu adresuhttp://ec.europa.eu/social/publications

Norėdami reguliariai gauti naujienas apie Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinį direktoratą, „Social Europe“ naujienlaiškius nemokamai gausite užsiregistravę adresu

http://ec.europa.eu/social/e-newsletter

http://ec.europa.eu/social

www.facebook.com/socialeurope

KE-31-11-450-LT-N

Documents

DarbuotojŲ sveikatos apsauga ir saugos užtikrinimas...14 SKyrIuS. mašInoS Ir ĮrEngInIaI 71 14.1 Su mašinomis susiję pavojai 71 14.2 Mašinų įsigijimas 73 14.3 Mašinų naudojimo