Darbo tarybų įstatymas

Projektas

PAGE

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO TARYB

STATYMAS

2004 m. d. Nr.

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. statymo paskirtis

is statymas nustato darbo taryb status, sudarymo tvark, veikl bei veiklos pasibaigimo pagrindus, darbo taryb ir jos nari teises bei pareigas, garantijas darbo taryb nariams.

2 straipsnis. Pagrindins io statymo svokos1. Darbdavys kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau Darbo kodeksas) 16 straipsnyje. Kai io statymo nuostatos taikomos visiems darbdaviams, gali bti vartojama svoka mon.

2. Darbo taryba darbuotoj atstovaujamasis organas, ginantis darbuotoj profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei atstovaujantis j interesams.

3. Darbuotojas kaip nustatyta Darbo kodekso 15 straipsnyje.

ANTRASIS SKIRSNIS

DARBO TARYBOS SUDARYMAS

3 straipsnis. Darbo tarybos sudarymo prielaidos

1. Darbo taryba sudaroma tais atvejais, jeigu monje nra veikianios profesins sjungos ir jeigu darbuotoj kolektyvo susirinkimas darbuotoj atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdav atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei sjungai.

2. monje nepriklausomai nuo to, ar ji turi filial, atstovybi bei kit struktrini padalini, gali bti sudaroma tik viena darbo taryba.

3. Darbo taryba sudaroma monje, kurioje io statymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka apskaiiuotas darbuotoj skaiius yra ne maesnis kaip 20.

4. monje, kurioje dirba maiau kaip 20 darbuotoj, darbo tarybos funkcijas gyvendina darbuotoj atstovas, renkamas darbuotoj susirinkime. Darbuotoj susirinkimas yra teistas, kai jame dalyvauja ne maiau kaip pus mons darbuotoj. Darbuotoj atstovui taikomos visos io ir kit statym, normini teiss akt ir kolektyvini sutari nuostatos, nustatanios darbo tarybos ir jos nari teises, pareigas ir garantijas.

4 straipsnis. Darbo tarybos nari skaiius1. Darbo taryb, atsivelgiant mons darbuotoj skaii, sudaro ne maiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 15 nari:

1) jei monje dirba nuo 20 iki 50 darbuotoj 3 darbo tarybos nariai;




5) jei monje dirba nuo 301 iki 500 darbuotoj 11 darbo tarybos nari;

6) jei monje dirba nuo 501 iki 700 darbuotoj - 13 darbo tarybos nari;

7) jei monje dirba vir 701 darbuotoj 15 darbo tarybos nari.

2. Darbo taryba sudaroma trej met laikotarpiui, pradedant skaiiuoti nuo darbo tarybos galiojim pradios.

3. Darbo tarybos nariais gali bti renkami visi darbuotojai, sulauk eiolikos met ir idirb monje ne maiau kaip eis mnesius, iskyrus darbuotojus, dirbanius pagal laikinj darbo sutart, taip pat iskyrus tuos atvejus, kai monje visi darbuotojai dirba trumpiau nei eis mnesius.

4. Darbdavys ir pagal statymus, galiojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys negali bti darbo tarybos nariais.

5 straipsnis. mons darbuotoj skaiiaus apskaiiavimo tvarka

1. io straipsnio nuostatos taikomos apskaiiuojant mons darbuotoj skaii, kur atsivelgiant nustatomas darbo tarybos nari skaiius.

2. mons darbuotoj skaiius nustatomas kiekvien kart prie renkant darbo taryb. Darbdavys iame straipsnyje nustatyta tvarka turi suskaiiuoti mons darbuotojus ir pateikti j skaii bei sra per septynias dienas nuo io statymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto mons darbuotoj pasilymo gavimo dienos.

3. mons darbuotoj skaiius tai io statymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto mons darbuotoj pasilymo gavimo dien monje dirbani darbuotoj skaiius neatsivelgiant j darbo sta toje monje. Nustatant mons darbuotoj skaii, skaiiuojami ir vis mons filial, atstovybi bei struktrini padalini darbuotojai. darbuotoj skaii neskaitomi:

1) darbuotojai, esantys atostogose vaikui priirti, kol jam sueis treji metai;

2) darbuotojai, atliekantys tikrj krato apsaugos tarnyb;

3) darbuotojai, dirbantys pagal laikinsias darbo sutartis;

4) asmenys, nurodyti io statymo 4 straipsnio 4 dalyje.

6 straipsnis. Darbo tarybos rinkim iniciatyva

1. Darbo tarybos rinkimus skelbia darbdavys, gavs raytin ne maiau kaip vieno penktadalio mons darbuotoj pasirayt pasilym dl darbo tarybos sudarymo. Darbdavys darbo tarybos rinkim komisij privalo sudaryti ne vliau kaip per septynias dienas nuo io pasilymo gavimo dienos.

2. Naujos darbo tarybos rinkimo procedra pradedama likus ne maiau kaip trims mnesiams iki darbo tarybos kadencijos pabaigos, taip pat atsiradus io statymo 25 straipsnio 4 ir 6 punktuose nustatytiems darbo tarybos veiklos pasibaigimo pagrindams.

7 straipsnis. Darbo tarybos rinkim komisija

1. Darbo tarybos rinkimus organizuoja ir vykdo darbo tarybos rinkim komisija (toliau rinkim komisija), kuri raytiniu sakymu darbdavys sudaro i tiek nari, kiek nari remiantis io statymo 4 straipsnio 1 dalimi turi turti renkama darbo taryba. Rinkim komisijos nariais skiriami darbuotojai, pasira io statymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyt pasilym ir turintys didiausi darbo sta toje monje.

2. Darbdavys rinkim komisijos sudt privalo praneti darbuotoj kolektyvui skelbdamas i informacij mons ir jos filial, atstovybi bei struktrini padalini informaciniuose stenduose, o esant galimybei ir per monje prastas kitas visuomens informavimo priemones (vietin radij, internet ir kt.).

3. Rinkim komisija turi susirinkti pirmj posd ir pradti darbo tarybos rinkim organizavim ne vliau kaip per septynias dienas nuo jos sudarymo dienos. Pirmajame posdyje rinkim komisija i savo nari isirenka pirminink ir sekretori. Sekretorius yra atsakingas u dokument tvarkym ir rinkim komisijos posdi protokolavim.

4. Rinkim komisija:

1) nustato darbo tarybos rinkim dat. Ji negali bti vlesn kaip du mnesiai nuo rinkim komisijos sudarymo dienos;

2) skelbia kandidat darbo tarybos narius registravim ir nustato dat, iki kurios gali bti keliami kandidatai, registruoja kandidatus ir sudaro galutin kandidat sra;

3) parengia ir ispausdina balsavimo biuletenius;

4) remdamasi i darbdavio gautais duomenimis, sudaro darbuotoj, turini teis dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, sra;

5) organizuoja ir vykdo darbo tarybos rinkimus;

6) suskaiiuoja rinkim rezultatus ir paskelbia juos ne vliau kaip per tris dienas pasibaigus rinkimams;

7) atlieka kitas funkcijas, btinas darbo tarybos rinkimams organizuoti ir vykdyti.

5. Darbuotojai, paskirti rinkim komisij, rinkim komisijos galiojim metu darbdavio iniciatyva negali bti atleidiami i darbo, jei nra j kalts. U laik, sugait organizuojant ir vykdant darbo tarybos rinkimus, jiems mokamas vidutinis darbo umokestis.

6. Rinkim komisijos galiojimai pasibaigia darbo tarybai susirinkus pirmj posd.

8 straipsnis. Kandidat iklimas

1. Kandidatus darbo tarybos narius gali silyti visi mons darbuotojai, turintys teis balsuoti darbo tarybos rinkimuose. Kiekvienas darbuotojas gali pasilyti po vien kandidat ratu kreipdamasis rinkim komisij ir pateikdamas ratik silomo kandidato sutikim bti renkamu darbo taryb.

2. Kandidat sraas turi bti sudarytas ne vliau kaip keturiolika dien iki darbo tarybos rinkim dienos.

3. Jeigu iki io straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos pasilyt kandidat skaiius yra lygus io statymo nustatytam renkamos darbo tarybos nari skaiiui arba maesnis u skaii, rinkim komisija nustato papildom laik, per kur galima silyti papildomus kandidatus, ir apie tai paskelbia vieai io statymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. iuo atveju kandidatus pakartotinai gali silyti ir tie darbuotojai, kurie jau yra pasil savo kandidatus io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Papildomas kandidat silymo laikas negali bti ilgesnis kaip septynios dienos nuo tos dienos, kai pasibaig io straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas. Jei per papildom laik nepasiloma pakankamai kandidat darbo tarybos narius, rinkim komisija surao ir vieai paskelbia protokol, kuriuo darbo tarybos rinkimai laikomi nevykusiais. Tokiu atveju nauji darbo tarybos rinkimai laikantis bendros io statymo nustatytos darbo tarybos rinkim tvarkos gali bti inicijuojami ne ankiau kaip po trij mnesi.

4. Rinkim komisija parengia balsavimo biuletenius, kuriuose kandidat darbo tarybos narius pavards suraomos abcls tvarka. Balsavimo biuletenyje turi bti nurodomas balsavimo pavyzdys bei statymo nustatytas darbo tarybos nari skaiius. Balsavimo biuleteni skaiius turi atitikti darbuotoj, turini balso teis, skaii. Kiekvienas balsavimo biuletenis turi bti pasiraytas rinkim komisijos pirmininko ir sekretoriaus.

9 straipsnis. Darbo tarybos rinkimo tvarka

1. Darbo taryba renkama remiantis visuotine ir lygia rinkim teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose.

2. Darbo tarybos rinkimuose gali dalyvauti ir balso teis turi visi toje monje dirbantys darbuotojai, iskyrus io statymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis.

3. Darbo tarybos rinkimai vyksta monje darbo metu. Darbdavys privalo sudaryti slygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose u laik mokant jiems darbo umokest.

4. Darbuotojui balsavimo biuletenis iduodamas po to, kai jis rinkim komisijos nariui pateikia darbo paymjim arba kit jo tapatyb patvirtinant dokument ir pasirao darbuotoj, turini teis dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, srae. Rinkimuose dalyvaujantys darbuotojai turi po tiek bals, koks yra renkamos darbo tarybos nari skaiius. U kiekvien balsavimo biuletenyje nurodyt kandidat galima atiduoti tik po vien bals paymint tai balsavimo biuletenyje.

5. Rinkim komisija ir darbdavys privalo sudaryti slygas dalyvauti darbo tarybos rinkimuose tiems darbuotojams, kuri darbas yra atliekamas kelionje, lauko slygomis ar susijs su vaiavimais, ar yra kilnojamojo pobdio.

6. Pasibaigus rinkim komisijos nustatytam rinkim laikui, rinkim komisija atidaro balsavimo urn. Suskaiiavusi balsus rinkim komisija surao darbo tarybos rinkim protokol, kuriame turi bti numatyta:

1) darbo tarybos rinkim vieta ir laikas;

2) darbo tarybos rinkim komisijos sudtis;

3) kandidat darbo tarybos narius sraas ir renkamos darbo tarybos nari skaiius;

4) darbuotoj, turini teis dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, skaiius;

5) darbo tarybos rinkimuose dalyvavusi darbuotoj skaiius, iduot ir nepanaudot balsavimo biuleteni skaiius;

6) atskirai galiojani ir negaliojani (biuleteniai, kuriuose paymta daugiau kandidat, negu nustatytas renkamos darbo tarybos nari skaiius arba kuriuose nemanoma nustatyti rinkjo valios) balsavimo biuleteni skaiius;

7) kiekvieno kandidato surinkt bals skaiius (pateikiamas visas kandidat sraas, idstytas pagal rinkimuose gaut bals skaii majania tvarka);

8) kandidat, irinkt darbo taryb, sraas;

9) kandidat, rinkimuose gavusi bent vien bals, bet neirinkt darbo taryb, sraas (pagal j surinkt bals skaii majania tvarka).

7. Rinkim protokol pasirao rinkim komisijos nariai. is protokolas turi bti vieai paskelbiamas ne vliau kaip per tris dienas nuo rinkim dienos. Protokolo kopija per tris dienas turi bti teikta darbdaviui.

8. Darbo tarybos rinkimai laikomi vykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip pus darbuotoj, turini balsavimo teis. Tuo atveju, jeigu dl nepakankamo darbuotoj dalyvavimo darbo tarybos rinkimuose ie rinkimai paskelbiami nevykusiais, per artimiausias septynias dienas turi bti surengti pakartotiniai rinkimai. Jie laikomi vykusiais, jeigu juose dalyvavo vienas ketvirtadalis balsavimo teis turini mons darbuotoj.

9. Irinktais darbo tarybos nariais laikomi tie kandidatai, kurie gavo daugum bals. Tuo atveju, jeigu keli kandidatai gauna vienod skaii bals, irinktu laikomas tas kandidatas, kurio darbo staas toje monje yra didesnis.

10. Asmenys, esantys io straipsnio 6 dalies 9 punkte nurodytame srae, eils tvarka gali tapti darbo tarybos nariais tuo atveju, jeigu sumaja darbo tarybos nari skaiius, nurodytas io statymo 4 straipsnio 1 dalyje.

11. Visi dokumentai, susij su rinkim komisijos sudarymu, rinkim organizavimu ir vykdymu, taip pat balsavimo biuleteniai yra perduodami darbo tarybai jos pirmame posdyje. Darbo taryba utikrina j saugojim iki naujos darbo tarybos sudarymo.

12. Darbo taryb rinkim materialin technin aprpinim suteikia darbdavys.

10 straipsnis. Darbo tarybos rinkim rezultat apskundimas

1. mons darbuotojai, darbdavys arba darbdavio atstovas per penkias dienas nuo rinkim rezultat paskelbimo dienos gali ratu kreiptis rinkim komisij praydami itaisyti, j manymu, per rinkimus padarytus io statymo paeidimus. Rinkim komisija praym turi inagrinti ir vieai paskelbti per tris dienas.

2. Rinkim komisijos sprendimas gali bti skundiamas teismui per penkias dienas nuo jo vieo paskelbimo. Teismas, nustats, kad buvo iurkiai paeistos io statymo nuostatos ar suklastoti rinkim dokumentai ir tai turjo takos nustatant esminius rinkim rezultatus, darbo tarybos rinkim rezultatus panaikina. Pakartotiniai rinkimai laikantis io statymo nustatytos tvarkos ir slyg turi bti surengti ne vliau kaip po vieno mnesio nuo teismo sprendimo sigaliojimo dienos.

TREIASIS SKIRSNIS DARBO TARYBOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

11 straipsnis. Darbo tarybos galiojim pradia

1. Darbo taryba gauna savo galiojimus ir pradeda vykdyti iame statyme nustatytas funkcijas susirinkusi pirmj posd. J rinkim komisijos pirmininkas turi suaukti ne anksiau kaip per penkias ir ne vliau kaip per deimt dien nuo rinkim rezultat paskelbimo.

2. Tuo atveju, kai rinkim komisija gauna io statymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyt praym itaisyti per rinkimus padarytus io statymo paeidimus, pirmasis darbo tarybos posdis gali bti aukiamas ne anksiau kaip per penkias ir ne vliau kaip per deimt dien nuo rinkim komisijos sprendimo vieo paskelbimo, jei teismas, gavs io statymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyt skund, nenusprendia laikinai udrausti suaukti irinktos darbo tarybos posd.

12 straipsnis. Darbo tarybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir sekretorius

1. Darbo tarybos nariai pirmajame darbo tarybos posdyje vis darbo tarybos nari bals dauguma i savo nari isirenka darbo tarybos pirminink, jo pavaduotoj ir darbo tarybos sekretori.

2. Darbo tarybos pirmininkas (jo nesant darbe daugiau kaip penkias darbo dienas pirmininko pavaduotojas):

1) aukia darbo tarybos posdius ir jiems pirmininkauja;

2) atstovauja darbo tarybai teisme, santykiuose su darbuotojais, darbdaviu ir treiaisiais asmenimis;

3) rengia metins darbo tarybos ataskaitos mons darbuotojams projekt ir pateikia mons darbuotojams darbo tarybos patvirtint ataskait;

4) turi kitas iame ir kituose statymuose bei darbo tarybos veiklos reglamente nustatytas teises.

3. Darbo tarybos sekretorius tvarko ir saugo darbo tarybos dokumentacij, informuoja darbo tarybos narius apie aukiamo darbo tarybos posdio laik, viet, darbotvark, informuoja darbdav apie darbo tarybos posdio viet ir laik, rao darbo tarybos posdio protokol ir atlieka kitus darbo tarybos pirmininko pavedimus. Darbo tarybos sekretoriui laikinai negalint eiti savo pareig, j pavaduoja darbo tarybos pirmininko paskirtas tarybos narys.

13 straipsnis. Darbo tarybos posdiai

1. Darbo tarybos posdiai vyksta ne reiau kaip kart per mnes, jeigu kolektyvinje sutartyje nenumatyta kitaip, darbo tarybos pirmininko, o jo nesant darbe daugiau kaip penkias darbo dienas pirmininko pavaduotojo iniciatyva.

2. Darbo tarybos posdiai vyksta darbo metu, jeigu kolektyvinje sutartyje nenumatyta kitaip. Parenkant posdio laik ir trukm, turi bti atsivelgiama nagrinjam klausim sudtingum bei mons gamybines, technologines, darbo organizavimo ir kitas slygas.

3. Apie aukiam tarybos posdio viet ir laik darbdaviui turi bti praneama ne vliau kaip prie tris darbo dienas, darbo tarybos nariams ne vliau kaip prie dvi darbo dienas, iskyrus atvejus, kai jie visi sutinka su ankstesne posdio data.

4. Darbo tarybos posdis yra teistas, jeigu jame dalyvauja ne maiau kaip du tredaliai darbo tarybos nari.

5. Jei iame statyme nenumatyta kitaip, darbo tarybos sprendimai priimami dalyvaujani darbo tarybos nari bals dauguma. Balsams pasiskirsius po lygiai, lemia posdio pirmininko balsas.

6. Darbo tarybos kvietimu darbo tarybos posdiuose turi teis dalyvauti darbdavys ar jam atstovaujantys asmenys. Darbo tarybos kviest darbuotoj dalyvavimas darbo tarybos posdyje j darbo metu turi bti suderintas su darbdaviu.

7. Darbo tarybos posdiai turi bti protokoluojami. Posdio protokol ne vliau kaip per dvi darbo dienas nuo posdio dienos pasirao posdio pirmininkas ir sekretorius.

14 straipsnis. Darbo tarybos veiklos reglamentas

Darbo tarybos veiklos organizavimo klausimus, neaptartus iame statyme, reguliuoja darbo tarybos veiklos reglamentas. J savo kadencijos laikotarpiui turi teis patvirtinti darbo taryba vis darbo tarybos nari bals dauguma.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

NARYST DARBO TARYBOJE. DARBO TARYBOS NARI TEISS, PAREIGOS IR GARANTIJOS

15 straipsnis. Narysts darbo taryboje pradia ir pabaiga

1. darbo taryb irinktas darbuotojas darbo tarybos nariu laikomas nuo darbo tarybos rinkim balsavimo rezultat paskelbimo. Darbuotojas, esantis pirmas io statymo 9 straipsnio 6 dalies 9 punkte nurodytame srae, darbo tarybos nariu vietoj naryst darbo taryboje pabaigusio darbuotojo tampa nuo darbo tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinami jo, kaip naujo darbo tarybos nario, galiojimai, primimo.

2. Naryst darbo taryboje pasibaigia:

1) darbo tarybos nariui mirus;

2) nutraukus darbo santykius, iskyrus kai atleistas i darbo tarybos narys siteisjusiu teismo sprendimu grinamas darb;

3) darbo tarybos nariui, kurio galiojimai buvo patvirtinti vietoj atleisto i darbo tarybos nario siteisjus teismo sprendimui, kuriuo atleistas i darbo tarybos narys grinamas darb;

4) atsistatydinus i darbo tarybos nari;

5) siteisjus teismo sprendimui, kuriuo darbo tarybos nario irinkimas darbo taryb pripaintas neteistu;

6) pasibaigus darbo tarybos veiklai io statymo 25 straipsnyje nustatytais pagrindais.

16 straipsnis. Darbo tarybos nario teiss

1. Darbo tarybos narys turi teis:

1) dalyvauti darbo tarybos posdiuose ir balsuoti visais juose svarstomais klausimais, iskyrus atvejus, kai nagrinjamas klausimas yra susijs su jo ar jo eimos nario asmeniu;

2) susipainti su visais darbo tarybos dokumentais, iskyrus io statymo 23 straipsnyje nustatytas iimtis;

3) teikti darbo tarybai informacij ir pasilymus dl mons kolektyvins sutarties projekt, darbdavio priimt sprendim ir kit darbuotojams aktuali ekonomini, socialini ir darbo klausim;

4) atsistatydinti i darbo tarybos nario pareig;

5) atlikti kitus veiksmus, nustatytus darbo tarybos veiklos reglamente.

2. Darbo tarybos narys gali turti ir kit statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, taip pat kolektyvinse sutartyse nustatyt teisi.

17 straipsnis. Darbo tarybos nario pareigos

Darbo tarybos narys privalo:

1) atlikti darbo tarybos pavestas funkcijas, darbo tarybos priimtus sprendimus laikydamasis statym ir kit normini teiss akt bei darbo tarybos veiklos reglamento nuostat;

2) einant darbo tarybos nario pareigas suinotus duomenis apie darbuotojus, j asmenin informacij, taip pat informacij, kuri nustatyta tvarka pripainta valstybine, tarnybine, profesine, komercine (gamybine) paslaptimi, naudoti tik darbo tarybos nario funkcijoms atlikti;

3) narysts darbo taryboje metu, taip pat pasibaigus narystei ar nutraukus darbo sutart su darbdaviu, saugoti io straipsnio 2 punkte nurodytus duomenis ir informacij nuo asmen, neturini teiss su jais susipainti;

4) informuoti darbo taryb apie pavest funkcij atlikim;

5) nepaeisdamas io straipsnio 3 punkte nurodytos pareigos, informuoti mons darbuotojus apie savo veikl.

18 straipsnis. Darbo tarybos nari garantijos

1. Darbo tarybos nariai savo pareigas paprastai vykdo darbo metu. Tuo tikslu darbo tarybos nariai darbo tarybos posdiams ir j pareig vykdymo laikui atleidiami nuo darbo ne maiau kaip 60 darbo valand per metus, jeigu kolektyvinje sutartyje nenumatyta kitaip; u laik jiems mokamas vidutinis darbo umokestis. Jei darbo tarybos nario pareig vykdymas susijs su keliavimu tarp geografikai nutolusi mons filial, atstovybi bei struktrini padalini, darbo tarybos ir darbdavio susitarimu arba kolektyvinje sutartyje gali bti aptarta galimyb utikrinti transport arba suteikti darbo tarybos nariui daugiau laiko jo pareigoms atlikti ir mokti jam vidutin darbo umokest.

2. Darbo tarybos nari kvalifikacija, reikalinga darbuotoj atstov funkcijoms gyvendinti, turi bti keliama darbdavio lomis. Kvalifikacijai reguliariai kelti per metus turi bti skiriama ne maiau kaip trys dienos, jeigu kolektyvinje sutartyje nenumatyta kitaip. Konkrets kvalifikacijos klimo terminai ir slygos nustatomi darbo tarybos ir darbdavio susitarime arba kolektyvinje sutartyje.

3. Darbo tarybos narius atleidiant i darbo, jiems taikomos Darbo kodekse darbuotoj atstovams nustatytos garantijos.

4. Darbo tarybos nariams taikomos ir kitos lengvatos bei garantijos, nustatytos statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, taip pat kolektyvinse sutartyse ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose.

PENKTASIS SKIRSNIS

DARBO TARYBOS TEISS IR PAREIGOS. DARBO TARYBOS SANTYKIAI SU DARBDAVIU19 straipsnis. Darbo tarybos teiss

1. Darbo taryba, atstovaudama mons darbuotojams, turi teis:

1) dalyvauti informavimo, konsultavimo procedrose;

2) statym, kolektyvini sutari ar darbo tarybos ir darbdavio susitarim nustatytais atvejais derinti darbdavio sprendimus;

3) sudaryti su darbdaviu mons kolektyvin sutart, taip pat mons filialo, atstovybs ar struktrinio padalinio kolektyvin sutart;

4) galioti darbo tarybos nar mons darbo metu patekti mons patalpas, susipainti su darbuotoj darbo slygomis netrukdant darbuotoj darbui;

5) gauti i darbdavio, o normini teiss akt nustatytais terminais ir i valstybi bei savivaldybi institucij ir staig informacij, reikaling savo funkcijoms atlikti;

6) teikti darbdaviui pasilymus dl ekonomini, socialini ir darbo klausim, aktuali darbuotojams darbdavio sprendim, darbo santykius reglamentuojani statym, kit normini teiss akt ir kolektyvini sutari gyvendinimo;

7) kreiptis teism dl darbdavio sprendim teistumo, taip pat dl statym, kit normini teiss akt, kolektyvini sutari nevykdymo ar netinkamo vykdymo;

8) kreiptis teism dl darbo tarybos teisi, nustatyt statymuose, kolektyvinse sutartyse ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose, gynimo;

9) esant btinybei aptarti svarbius aktualius ekonomikos, socialinius ir darbo klausimus, suaukti visuotin darbuotoj susirinkim (konferencij), suderinus su darbdaviu susirinkimo (konferencijos) viet ir laik;

10) atlikti kitus veiksmus, neprietaraujanius statymams, kitiems norminiams teiss aktams, bei veiksmus, numatytus kolektyvinse sutartyse ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose.

2. Darbo taryba negali atlikti funkcij, kurios pagal statymus yra pripaintos profesini sjung prerogatyva.

20 straipsnis. Darbo tarybos pareigos

Darbo taryba privalo:

1) atlikti savo funkcijas laikydamasi statym, kit normini teiss akt, kolektyvini sutari, darbo tarybos ir darbdavio susitarim bei darbo tarybos veiklos reglamento nuostat;

2) atlikdama savo funkcijas atsivelgti vis mons darbuotoj teises ir interesus, nediskriminuoti atskir darbuotoj, j grupi ar atskir struktrini padalini darbuotoj;

3) informuoti mons darbuotojus apie savo veikl kasmet vieai pateikiant mons darbuotojams metins darbo tarybos veiklos ataskait, taip pat kitu darbo tarybos veiklos reglamente nustatytu bdu;

4) pasibaigus darbo tarybos nario narystei, per vien mnes patvirtinti galiojimus naujo darbo tarybos nario, kuriuo jo sutikimu gali bti pirmasis darbuotojas kandidat srae;

5) laikytis geranorikumo ir pagarbos teistiems darbdavio interesams princip.

21 straipsnis. Darbo tarybos informavimas

statym, kolektyvini sutari bei darbo tarybos ir darbdavio susitarim nustatytais atvejais, terminais ir tvarka darbdavys turi nemokamai ratu pateikti darbo tarybai informacij, susijusi su darbo santykiais ir mons veikla. Kitais atvejais informacij, reikaling darbo tarybos funkcijoms atlikti, darbdavys darbo tarybai turi nemokamai ratu suteikti ne vliau kaip per deimt dien monse, kuriose io statymo 5 straipsnio nustatyta tvarka apskaiiuotas darbuotoj skaiius nevirijo vieno imto darbuotoj, ir ne vliau kaip per dvideimt dien visose kitose monse.

22 straipsnis. Konsultavimasis ir darbdavio sprendim derinimas su darbo taryba

1. statym, kolektyvini sutari ar darbo tarybos ir darbdavio susitarim nustatytais atvejais, terminais ir tvarka darbdavys turi konsultuotis su darbo taryba prie priimdamas sprendim arba suderinti savo bsim sprendim su darbo taryba.

2. Tuo tikslu jis i anksto ratu kreipiasi darbo taryb ir pateikia savo sprendimo primimo motyvus ir su tuo susijusi btin informacij. Savo nuomon dl darbdavio sprendimo darbo taryba turi ireikti per darbdavio nustatyt termin atsakyti, kuris turi bti ne trumpesnis kaip deimt dien monse, kuriose io statymo 5 straipsnio nustatyta tvarka apskaiiuotas darbuotoj skaiius nevirijo vieno imto darbuotoj, ir ne trumpesnis kaip dvideimt dien visose kitose monse. Esant btinybei, darbo taryba gali paprayti papildomos informacijos. alims sutarus, darbo tarybai nustatytas terminas atsakyti gali bti pratstas.

3. Gavs darbo tarybos nuomon, darbdavys privalo j apsvarstyti ir motyvuotai atsakyti. Darbdavys gali inicijuoti papildomas diskusijas ar derybas su darbo taryba.

4. Jei tarp ali pasiekiamas susitarimas, jis gali bti forminamas mons kolektyvine sutartimi arba ratiku darbo tarybos ir darbdavio susitarimu.

5. io straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai statymai, kolektyvins sutartys ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimai nenumato kitos procedros.

23 straipsnis. Teis informacij

1. Darbdavys privalo laiku teikti informacij darbo tarybai ir atsakyti u ios informacijos teisingum.

2. Darbo tarybos nariai, pateik darbdaviui raytin sipareigojim neatskleisti komercins (gamybins) ar profesins paslapties, turi teis susipainti su informacija, kuri yra laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, bet yra btina j pareigoms atlikti.

3. Darbdavys gali ratu atsisakyti suteikti informacij, kuri yra laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, jei tokia informacija dl savo pobdio pagal objektyvius kriterijus pakenkt ar galt labai pakenkti monei arba jos veiklai.

4. Gavus ratik atsisakym, darbo taryba per vien mnes gali kreiptis teism. Teismui nustaius, kad atsisakymas pateikti informacij yra nepagrstas, atsisakym pateiks darbdavys pareigojamas per proting laikotarp toki informacij suteikti.

5. Supaindinim su valstybs, tarnybinmis, profesinmis paslaptimis ir atsakomyb u j atskleidim ar neteist panaudojim reglamentuoja specials statymai.

24 straipsnis. Darbo tarybos santykiai su darbdaviu

1. Darbo taryba yra nepriklausoma nuo darbdavio. Darbdaviui draudiama daryti tak darbo tarybos sprendimams ar kitaip kitis darbo tarybos veikl.

2. Darbdavys turi teis kreiptis teism, praydamas nutraukti darbo tarybos veiksmus, kurie paeidia ar kitus statymus, kolektyvines sutartis ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimus.

3. Darbo tarybos funkcijoms atlikti darbdavys skiria patalpas, leidia naudotis turimomis darbo priemonmis. Konkreias darbo tarybos materialinio-techninio aprpinimo slygas nustato kolektyvin sutartis arba darbo tarybos ir darbdavio susitarimas.

ETASIS SKIRSNIS

DARBO TARYBOS VEIKLOS PASIBAIGIMAS

25 straipsnis. Darbo tarybos veiklos pasibaigimo pagrindai

Darbo tarybos veikla pasibaigia:

1) kai darbdavys, kuris yra juridinis asmuo, pasibaigia;

2) kai nutraukiama darbdavio, kuris nra juridinis asmuo, veikla;

3) mirus darbdaviui, kai nra jo teisi permjo;

4) kai darbo taryboje lieka maiau kaip trys jos nariai ir io statymo 9 straipsnio 6 dalies 9 punkte nurodytame srae nra n vieno, io statymo nustatyta tvarka turinio teis tapti darbo tarybos nariu vietoj nario, kurio naryst darbo taryboje pasibaig;

5) kai pasibaigia darbo tarybos kadencijos laikas;

6) kai mons darbuotoj skaiius, apskaiiuotas io statymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka, padidjo penkiasdeimt procent ar daugiau, ir io statymo 4 straipsnio 1 dalis numato didesn darbo tarybos nari skaii, palyginti su skaiiumi, nustatytu prie darbo tarybos rinkimus.26 straipsnis. Darbo tarybos veiklos pasibaigimo momentas

1. Kai darbdavys, kuris yra juridinis asmuo, yra gijs reorganizuojamo juridinio asmens status, darbo tarybos veikla pasibaigia ubaigus reorganizavim. Kai darbdavys, kuris yra juridinis asmuo, likviduojamas, darbo tarybos veikla pasibaigia statym nustatyta tvarka pradjus tenkinti kreditori reikalavimus.

2. Kai darbdavys nra juridinis asmuo, darbo tarybos veikla pasibaigia, steigimo dokumente nustatyta tvarka nutraukus darbdavio veikl.

3. Darbdaviui mirus, darbo tarybos veikla pasibaigia kit dien po jo mirties, jei nra jo teisi permjo.

4. Darbo tarybos veikla pasibaigia kit dien po io statymo 25 straipsnio 4 punkte nustatyt aplinkybi atsiradimo, o jei darbo tarybos veiklos pasibaigimas siejamas su darbo santyki su darbo tarybos nariu nutraukimu prajus dviem mnesiams nuo darbo santyki su juo nutraukimo dienos. Jei darbo tarybos nario atleidimas i darbo ginijamas teisme, darbo tarybos veikla pasibaigia kit dien po teismo sprendimo sigaliojimo.5. Darbo tarybos veikla pasibaigia paskutin kadencijos dien. Jei iki kadencijos pabaigos nustatyta tvarka irenkama nauja darbo taryba, darbo tarybos veikla pasibaigia naujai darbo tarybai gavus galiojimus, taiau ne vliau kaip prajus dviem mnesiams po darbo tarybos kadencijos pabaigos.

6. Darbo tarybos veikla io statymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatytu pagrindu pasibaigia, kai esant penktadalio mons darbuotoj iniciatyvai io statymo antrojo skirsnio nustatyta tvarka irinkta nauja darbo taryba gauna galiojimus.

27 straipsnis. Darbo taryba ir profesin sjunga

1. Jei nepasibaigus darbo tarybos kadencijai nustatyta tvarka monje yra steigiama ir pradeda veikti mons profesin sjunga ar mons darbuotoj kolektyvo susirinkimas darbuotoj atstovavimo ir gynimo funkcij perduoda atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei sjungai, darbo taryba tsia savo veikl.

2. Jei monje veikia ir profesin sjunga, ir darbo taryba, mons kolektyvin sutart sudaryti bei kitas darbuotoj atstov funkcijas atlikti turi teis jungtin profesins sjungos ir darbo tarybos atstovyb.

3. Darbo tarybai ir profesinei sjungai nesusitarus dl jungtins atstovybs sudarymo, sprendim dl atstovavimo priima darbuotoj susirinkimas (konferencija).

28 straipsnis. Baigusios veikl darbo tarybos dokument tvarkymas

1. Kai darbo tarybos veikla pasibaigia irinktai naujai darbo tarybai gavus galiojimus, darbo tarybos dokumentai per septynias dienas turi bti perduodami naujai darbo tarybai. Kai darbo tarybos veikla pasibaigia kitais pagrindais, darbo tarybos dokumentai per septynias dienas perduodami turiniam teis veikti mons vardu asmeniui.

2. U darbo tarybos dokument perdavim atsako darbo tarybos pirmininkas ar kitas galiotas darbo tarybos narys. Dokumentai perduodami primimo perdavimo aktu.

3. Darbo tarybos dokumentai turi bti saugomi trejus metus po darbo tarybos veiklos pasibaigimo.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis. Bylinjimosi ilaidos

io statymo nustatytais atvejais darbo tarybai kreipiantis teism, ji atleidiama nuo yminio mokesio mokjimo.

30 straipsnis. Atsakomyb u io statymo paeidimus

Paeid statym asmenys atsako statym nustatyta tvarka.

31 straipsnis. Gin sprendimas

Ginai, kylantys dl io statymo vykdymo, sprendiami statym nustatyta tvarka.

Skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo priimt statym

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

PAGE 15

Documents

Darbo tarybų įstatymas