dailėraštis L D S i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s • 2 0 1 7 m . r u g s ė j i s

etninės kultūros veiklą. Kandi-datus premijai gauti iki rugsėjo 1 dienos galės siūlyti Etninės kultūros globos taryba, fiziniai bei juridiniai asmenys. Laure-atas viešai paskel-biamas turės būti ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio mėnesio 2 dieną.

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija bus išmokama iš valstybės biudžeto asignavimų, ski-riamų Kultūros ministerijai.

Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson pa-brėžė, kad Jono Basanavičiaus premija turi būti teikiama lapkričio 23 dieną, minint patriarcho gimtadienį. Apdovanojimas teikiamas Lietu-vos nacionaliniame muziejuje, nes šio muzie-jaus įkūrėjas ir buvo J. Basanavičius. Be to, ten rengiamose iškilmėse turi galimybę dalyvauti daugiau žmonių nei jų susirinktų iškilmėse pre-zidentūroje Vasario 16-ąją.

„Dailėraščio“ inf.

„Dvidešimt aktyvios veiklos su šalies ir užsienio įvairių kartų menininkais, kitomis galerijomis bei institucijomis, taip plečiant ryšių spektrą visame pa-saulyje, pralėkė labai greitai. Išaugome, tapome garsūs ir įvertinti. Šia proga – siekiant paminėti dvidešimties metų nueitą „Meno parko“ kelią – surengėme parodą „Choras“. Vieni „choristai“ su mumis nuėjo ilgesnę, kiti trumpesnę distanciją, tačiau nuoširdžiai ir profe-sionaliai dovanojo savo kūrybą meno mylėtojams“, – sakė „Meno parko“ vadovas Arvydas Žalpys.

Sostinėje vykusioje parodoje „Choras“ dalyvavo šie galerijos „Meno parkas“ menininkai: Aušra An-

dziulytė, Robertas Antinis, Elena Balsiukaitė-Braz-džiūnienė, Aušra Vaitkūnienė, Milda Gailiūtė, Jo-nas Gasiūnas, Patricija Gilytė, „Legal (Art) Lovers“: Greta Grendaitė ir Tomas Vosylius, Marija Griniuk, Židrija Janušaitė, Jūratė Jarulytė, Agnė Jonkutė, Čes-lovas Lukenskas, Eimutis Markūnas, Julija Pociūtė, Povilas Ramanauskas, Rosanda Sorakaitė, Vaida Tamoševičiūtė, Eglė Ulčickaitė, Arūnas Vaitkūnas (1956–2005), Alfonsas Vilpišauskas (1945–2015).

Lapkričio mėnesį Kaune, galerijoje „Meno parkas“ įvyks dar viena šios galerijos menininkų paroda, bus pristatyta ir knyga.

Metinėje LDS konferencijoje priimtos ir visoms atsakingoms institucijoms išsiųstos rezo-liucijos dėl mokestinės sistemos jau davė vaisių. Intensyviai viešinta ir įvairiais sklaidos kanalais pristatyta atlygio vizualiesiems menininkams už parodinę veiklą koncepcija taip pat neliko ne-pastebėta. LDS pirmininkė Edita Utarienė šiuo klausimu buvo susitikusi su LR Seimo kultū-ros komiteto pirmininku Ramūnu Karbauskiu, palaikymą dėl problemos sprendimo išreiškė Gediminas Kirkilas. Naglis Puteikis skyrė laiko aptarti galimus tolesnius žingsnius tikslo link. LDS ir Seimo narys Arūnas Gelūnas, iš pradžių buvęs kiek skeptiškai nusiteikęs, vėliau, suži-nojęs daugiau kontekstinės informacijos, kam-paniją ėmė vertinti palankiau. LDS delegacija dalyvavo susitikime su Vytautu Kernagiu, kuris taip pat pritarė postūmiui esamos dailininkams nepalankios situacijos sprendimo link. Liepos mėnesį LDS būstinėje lankęsis ir su LDS de-legacija susitikęs Vytautas Juozapaitis taip pat palankiai įvertino LDS kaip kūrybinės organi-zacijos deklaruojamą strategiją bei siekį įteisinti atlygio dailininkams už parodas mechanizmą.

Pabrėždamas, jog kelias to link nebus lengvas ir greitas, akcentavo, jog einame teisinga kryptimi.

Artimiausiu metu LDS atstovai ketina susi-tikti su kitais LR Seimo nariais bei LR Preziden- tūra pristatyti šią kampaniją. Rudenį tikimės LR Seimo kultūros komiteto posėdžio, skirto šiai problemai nagrinėti. Jame dalyvauti pakvietė-me ir atvykimo galimybes deriname su Švedijos dailininkų, amatininkų ir industrinio dizaino asociacijos („Konstnärernas Riksorganisation“ / KRO / KIF) pirmininke Katarina Jönsson Nor-ling bei Švedijos menų tarybos (valstybinė in-stitucija nacionalinės kultūros politikos plėtrai) atstove Bongi McDermott, kurios tiesiogiai dirbo kaip tik ties Švedijoje veikiančio MU su-sitarimo, pagal kurį vizualiesiems menininkams apmokama už parodas, įteisinimu ir procesų koordinavimu.

Sulaukus palaikymo iš Lietuvos Respublikos Seimo narių, LDS tikisi suvienyti jėgas ir visoje dailininkų bendruomenėje, kad būtų lengviau siekti užsibrėžtų tikslų. Tik kartu mes galime daugiau!

„Dailėraščio“ inf.

Valstybinei Jono Basanavičiaus premijai suteiktas nacionalinės premijos statusas, jos dydis nuo 19 tūkst. padidinamas iki 30,4 tūkst. eurų. Nacionalinėms premijoms prilyginta Jono Basanavičiaus premija, kaip ir iki šiol, bus teikiama tautos patriarcho gimimo dieną – lapkričio 23-iąją, o ne vasa-rio 16-ąją, kaip pageidauja etninės kultūros puoselėtojai.

Kultūros ministerijos iniciatyva tautos pat- riarcho J. Basanavičiaus vardu pavadintą vals-tybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais. Premija kasmet skiriama Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems lietuviams už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėji-mu, tyrinėjimu, taip pat už kūrybinę ir mokslinę

Nuosekliai ir atkakliai

A k t u a l u

Pakeitė premijos statusą

LDS toliau aktyviai vykdo kampaniją dėl teisingo atlygio menininkams už parodas. Įgyvendinti du LDS 2017 m. konferencijoje priimtos rezoliucijos punktai.Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo LR Seime priimta įstatymo pataisa, grąžinusi „Sodros“ įmokų lengvatą menininkams (mokestis skaičiuojamas tik nuo pusės gautų pajamų). Taip pat kūrėjai, dirbantys pagal licencines sutartis, disponuos intelektiniu turtu, t. y. autoriaus teisėmis, nemokant už jį „Sodros“ įmokų. To buvo siekta LDS konferencijoje priimtomis rezoliucijomis!

Lietuvos dailininkų sąjungos būstinėje lankėsi Seimo narys Vytautas Juozapaitis (antras iš dešinės). LDS nariai Aušra Jasiukevičiūtė, Rimantas Dichavičius, Edita Utarienė (pirmininkė), Evelina Januškaitė, Konstantinas Šatūnas ir Algimantas Kliauga Seimo nariui išsakė dailininkų godas.

Kauno galerijos „Meno parkas“ jungtinės parodos „choristai“ atidaro parodą VDA salėse „Titanikas“. Lilijos Valatkienės fotoreportažas

Kauno miesto muziejaus erdvėje surengta antroji paroda, į kurią buvo pakviesti 4 stiklo dailininkai ir 4 keramikai. Parodos kuratorius Artūras Rimkevičius sakė, kad ekspozicijai stengėsi atrasti dailininkų, kurie tarpusavyje savo menine raiška būtų labai skirtingi, profe-sionalūs, kad būtų savotiškas netikėtumas pa-rodos lankytojams. Parodoje dalyvavo stiklo dailininkai: Živilė Navikaitė, Artūras Rimkevi-čius, Daina Rimkevičienė, Arūnas Daugėla, bei keramikai: Konstancija Dzimidavičienė, Ge-diminas Šibonis, Egidijus Šimatonis ir Daina Daukšienė.

Keramikos ir stiklo meno paroda „4 + 4“

Daina Rimkevičienė. „Trio“.

Daina Paukštienė. „Sielonešis“.

A t g a r s i a i

VDA parodų salėse „Titanikas“ vyko LDS galerijos „Meno parkas“ menininkų pa-roda „Choras“. Ši paroda yra vienas iš galerijos dvidešimtmečio minėjimo rengi-nių. Kolegas su jubiliejumi sveikino LDS pirmininkė Edita Utarienė, dailininkų delegacija iš Vokietijos bei būrys gerbėjų.

JubiliejusPovilo Ramanausko „lankstusis menas“ domina ir intriguoja ne tik žiūrovus, bet ir menotyrininkus.

Alfonsas Vilpišauskas. „Piliakalnis“.

2 • L D S i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s • 2 0 1 7 m . r u g s ė j i s

„Sėdinčios, stovinčios, gulinčios... Taip dažniausiai Janonis vadina figūrinių kompozicijų ciklus, kuriuose dominuoja nuogos moters atvaizdas. Apibendrintas, kiek schemiškas figūrų pozas, apimtis ir siluetus pabrėžia ryškiaspalvės peizažo ar interjero detalės. Tapymo maniera šiose figūrinėse kompozicijose kinta priklauso-mai nuo sumanymo. Ji daugiau ar mažiau ekspresyvi su iš anksto apibrėžtomis de-talėmis“, – dailininko kūrybą apibūdina menotyrininkė Rita Mikučionytė.

Gintaras Palemonas Janonis – vienas žymiausių lietuvių viduriniosios kartos tapytojų, restauratorius, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Jo kūrybai būdinga supaprastinta raiška ir tapybos nostalgiš-kas minimalizmas, piešinio gracija, skam-būs spalviniai deriniai, kalbantys apie tapytojo meistrystę, ilgametės patirties

suformuotus kūrybos principus. G. Jano-nis – kolorito meistras, plėtojantis fovistų ir ekspresionistų atradimus. Pagrindinės dailininko kompozicijų ašys – peizažai, interjerai, figūrinės kompozicijos.

* * *G. P. Janonis gimė 1962 m. 1986 m.

baigė Dailės akademiją. Nuo 2001-ųjų šios akademijos dėstytojas. Nuo 1988 m. restauruoja sienų tapybą, nuo 2001 m. yra aukščiausios kategorijos dailininkas res-tauratorius. 1997 m. stažavosi Florencijoje.

Nuo 1986 m. aktyviai rengia perso-nalines tapybos parodas, jo kūrinių yra Lietuvos ir Europos muziejų rinkiniuose, privačiose kolekcijose, daugiausia darbų yra iškeliavę į Vokietiją. Menininko mo-kytojai – Vincas Kisarauskas, Antanas Gudaitis, Augustinas Savickas ir kt.

„Dailėraščio“ inf.

Į meno mugę buvo atvykę kolekci-ninkai iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos bei Estijos. Renginyje apsilankė ir užsienio šalių am-basadoriai bei diplomatai, o meno mugės ypatingojo partnerio „Lewben Group“ su-rengtas „Lewben Art Foundation“ kolekci-jos pristatymo vakaras sulaukė kviestinių svečių, svarbių verslo ir meno atstovų.

„ArtVilnius’17“ naujiena – paskelbtos net septynios geriausios galerijos. „Mugėje dalyvauja labai daug gerų galerijų, todėl seniau buvusios dvi nominacijos (geriausia Lietuvos ir užsienio galerija) neatspindėjo mugės konteksto“, – teigė „ArtVilnius’17“ vadovė Diana Stomienė, pabrėždama, kad užsienio mugėse rinkti keletą geriausių ga-lerijų yra įprasta praktika.

Nugalėtojus išrinko vertinimo ko-misija: jos pirmininkas, menotyrininkas

Virginijus Kinčinaitis, menotyrininkai dr. Virginija Vitkienė, Ernestas Parulskis ir menininkai Deimantas Narkevičius bei Žilvinas Landzbergas.

Kaip teigė E. Parulskis, renkant ge-riausias galerijas buvo akcentuota mak-simali intriguojanti jungtis tarp pristato-mų kūrinių koncepcijos, siužeto, kūry-biškumo ir eksponavimo sprendimų. Taip pat buvo svarbi galerijos menininkų atrankos kriterijų taktika ir, žinoma, kad eksponuojamų darbų kokybė, estetika nedisonuotų su mugės misija – kūrinių pardavimu.

Geriausios „ArtVilnius’17“ galerijos: „ARgenTum“, VDA galerija (Vilnius); Dusetų dailės galerija ir Kultūros centras; „Foku“ (Talinas); „Kuldīga Artists’ resi-dence“, (Kuldyga); „Stalowa“ (Varšuva); LDS „Meno Parkas“ (Kaunas) bei gale-rija-butas „Trivium“ (Vilnius).

Geriausiu „ArtVilnius’17“ meni- ninku tapo skulptorius Mindaugas Na-vakas. „Jo monumentali, lauke stovėjusi 5 metrų aukščio ir 20 tonų svorio skulp-tūra „Bokštas G“ rungėsi su visa mugės architektūra.

Geriausia „ArtVilnius’17“ skulptū-ra-instaliacija tapo parodos „Takas“ da-lyvės Raimondos Sereikaitės instaliacija „#selfie“.

Geriausio „ArtVilnius’17“ jaunojo menininko (iki 35 m.) titulas atiteko Po-vilui Ramanauskui (LDS galerija „Meno parkas“), kuris komisiją sužavėjo trimate erdvine tapyba.

„Dailėraščio“ inf.

A t g a r s i a i

K o l e k c i n i n k o u ž r a š a i

V I R G I N I J U S K I N Č I N A I T I S

Kūrybos ir vadybos simbiozėXVII a. pr. Piterio Pauliaus Ru-

benso gyvenime pagaliau atėjo me-tas, kai jis galėjo visiškai atsidėti savo mėgstamam menui. Užsakovų skai-čius augo kaip sniego lavina. Tačiau visoms idėjoms įgyvendinti vien stebėtino darbingumo ir virtuoziškos meistrystės jau nepakako. Tada meni-ninkas įkūrė kažką panašaus į „manu-faktūrą“ ar „menų fabriką“. Tik taip Rubensas tapo vienu produktyviausių visų laikų ir tautų dailininku.

Jam priskiriama daugiau kaip 1300 kūrinių, neįskaitant gausybės graviūrų, eskizų ir piešinių. Pir-muosius savo paveikslus jis sukūrė 1599 m. Mirė 1640 m., vadinasi, vi-dutiniškai per metus nutapydavo po 60 paveikslų. Po penkias drobes per mėnesį arba po paveikslą mažiau nei per savaitę.

Leonardas da Vincis per visą savo gyvenimą nutapė vos 20 drobių, Ja-nas Vermeeris sukūrė 36 drobes ir nė vienos nepardavė. Tačiau jie, priešin-

gai nei Rubensas, brangino savo laiką, nebijojo skurdo ir drąsiai ginčijosi su mecenatais. O Rubensui jo materiali-nė gerovė buvo labai svarbi, išsilavini-mas, meno kūrinių kolekcija, namų, tiksliau – rūmų, prabanga buvo šio menininko tapatumo dalis.

Kabineto tyloje, saugomas tarnų, Rubensas aliejiniais dažais arba gri-zaile kūrė būsimų paveikslų eskizus ir kompozicijas. Po to meistras per-duodavo eskizą jo ateljė dirbusiems mokiniams. Jiems tekdavo perkelti eskizą ant tinkamo dydžio drobės. Kiekvienas pagalbininkas atlikdavo savo specifines, konvejerines užduo-tis: vienas tapė peizažą, kitas – lapus, trečias – gyvūnus ir vaisius. Vėliau paveikslas būdavo nuleidžiamas į didžiąją pirmo aukšto ateljė. Čia maestro galutinai išbaigdavo kūrinį, vienur pridėdamas spalvų, kai kur pagyvindamas šviesą, įprastai pa-šviesindamas spalvinius kūno tonus, drapiruotes ir aksesuarus.

Veidus Rubensas dažniausiai ta-pydavo pats. Lemiami jo prisilieti-mai darbams suteikdavo išbaigtumą

ir stilistinį individualumą. Rubensas būtinai palygindavo ir suderindavo galutinį paveikslo vaizdą su pirminiu savo eskizu ir tik tada ant jo pasira-šydavo. Taip būsimiems ekspertams jis atvėrė platų diskusijų lauką – kur Rubensas yra „grynas“, kur „pusiau“, o kur liko tik „ketvirtis“ tikrojo Rubenso.

Amžininko pastebėjimaiToks idealus „pramoninis“ kūrybi-

nio darbo organizavimas ir nustebino, ir kartu nemaloniai pribloškė danų ke-liautoją ir asmeninį Danijos karaliaus Kristiano IV gydytoją Ottą Sperlingą, aplankiusį Rubensą 1621 m. Jo pasa-kojimas apie Rubenso dirbtuvę yra patalpintas jo „Memuarų“ pradžioje.

Tai vienintelis iš pirmų lūpų mus pasiekęs liudijimas apie Rubensą: „Mes aplankėme garsų iš iškilų dailininką Rubensą. Užtikome jį dirbantį. Jis tuo pačiu metu diktavo laišką ir klausėsi padėjėjo, kuris jam skaitė Tacitą. Neno-rėdami meistro blaškyti, mes sustojome ir nutilome, bet čia jis pats, nenustoda-mas dirbti, mus pasveikino. Atsakyda-mas į mūsų klausimus jis tebesiklausė

Meno vadyba „rubensiškai“Dažnai tenka girdėti menininkų dejonių dėl jų kūrybos neįvertinimo, dėl jų projektų nefinansavimo, dėl primityvaus žmonių skonio. Jaunieji menininkai mėgsta burnoti ant Lietuvos kultūros tarybos dėl neparemtų jų kūrybinių su-manymų. Dažnas jų, negavęs finansavimo, nieko neveikdamas laukia kito konkurso. Retas kuris menininkas galėtų rišliau papasakoti apie savo kūrybos tikslinę auditoriją ar apie savo pastangas siekiant plačiau paviešinti savo kūri-nių išskirtinumą ir prasmę. Daugelis laukia, kol už juos tai padarys Kultūros ministerija, institucijos ar kuratoriai. Štai tokiame minčių kontekste aš dažnai prisimenu garsų flamandų tapytoją Piterį Paulių Rubensą (1577–1640), tačiau ne kaip menininką, o kaip tobulą kūrybinių industrijų kūrėją, savo įvaizdžio puoselėtoją, vadybininką ir viešųjų ryšių meistrą.

„ArtVilnius’17“ dalyvavo 55 galerijos, 200 menininkų iš 20 pasaulių šalių (nuo Belgijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos iki Baltarusijos, Gruzijos, Rusijos, Italijos, Prancūzijos). Per keturias meno mugės dienas parodų ir kongresų centre „Litexpo“ apsilankė 22,5 tūkstančio lankytojų ir buvo parduota per 200 meno kūrinių už 280 tūkst. eurų. Meno mugės rengėjai teigė, kad šie re-zultatai aplenkė ir praėjusių metų statistiką.

Šiuolaikinio meno mugės

„ArtVilnius’17“ statistika ir geriausieji

Romualdo Balinsko tapybos darbų ekspozicija Dailininkų sąjungos galerijos stende žavėjo žiūrovus nedidelio formato darbais ir genialiai paprastu jų pateikimu.

Lilijos Valatkienės nuotraukos

Dailininkė Jūratė Stauskaitė meno mugėje visas jėgas atidavė edukacijai, „Vaikų ir jauni-mo“ meno galerijos stende nuoširdžiai darbavosi su mažaisiais. Jūratės ir jos mokinukų sukurtas paveikslas dabar puikuojasi sostinės „Žalgirio“ klinikos parodinėje erdvėje.

Geriausio „ArtVilnius’17“ jaunojo meninin-ko titulas atiteko kauniečiui Povilui Rama-nauskui. Nuotraukoje su žmona Rosanda Sorakaite, kuri pernai pelnė „Jaunojo tapytojo prizą“.

„BP Portrait Awards“ – kasmet vykstantis portretų konkursas, kurį remia britų naftos kompanija „British Petroleum“.

Praeitais metais konkursui „BP Portrait Award 2016“ Laura Guokė pa-teikė savo kūrinį „Petras“, kuris nuga-lėjo „Travel Award 2016“ kategorijoje. Tarp laimėtojus atrenkančių komisijos narių buvo žymus britų menininkas Mi-chaelas Landy ir BBC žurnalistė Kirsty Wark, atvirai pasisakanti feministinėmis temomis.

L. Guokės kūrinys ir išskirtinis jos meninio projekto pateikimas leido me-nininkei nugalėti kitus 50 finalininkų ir iškovoti 6000 svarų sterlingų prizą. Pri-zas buvo skirtas menininkės kūrybinei kelionei į pabėgėlių stovyklą Graikijoje. Stovykloje jauna menininkė kūrė pabėgė-lių iš Sirijos ir stovyklos savanorių didelio

formato portretus.Pabėgėlių stovykloje menininkė sukūrė darbus „Monika“ ir „Rima and Muhammed Ahmed“. Šie portretai tapo „BP Portrait Award 2017“ ekspozicijos dalimi. L. Guokės darbai taip pat bus pristatyti Edinburge, Ško-tijoje, 2017 m. gruodžio mėnesį.

„Dailėraščio“ inf.

Į Nacionalinės portretų galerijos Londone projektą „BP Portrait Awards“ buvo atrinkti 2580 me-nininkų kūriniai iš daugiau nei 80-ies pasaulio šalių. Į laimingųjų gretas pateko ir mūsiškė, vizualio-jo meno kūrėja Laura Guokė.

Nostalgiško minimalizmo meistrasGintaro Palemono Janonio darbai vasarą džiugino klaipėdiečius ir uostamiesčio svečius. LDS „Klai-pėdos galerijos“ filiale, mados ir verslo centre „Herkaus galerija“, buvo eksponuojama jo tapybos paroda „Rinkinys“.

Lauros Guokės sėkmės patvirtinimas

tęsinys 3 p. →

L D S i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s • 2 0 1 7 m . r u g s ė j i s • 3

Liepos mėnesį Lietuvos Respublikos Seime įvyko susitikimas su Seimo nariu Vytautu Kernagiu dėl mokestinės tvarkos

keitimo ir apmokėjimo dailininkams už parodas. Senojoje Seimo salėje po susitiki-mo LDS nariai: Konstantinas Šatūnas, Edi-ta Utarienė (pirmininkė), Rūta Eidukaity-tė, Kotryna Džilavjan ir Anicetas Jonutis.

Nuvyko į Seimą

K a l e i d o s k o p a s

skaitovo ir tebediktavo savo laišką, sakytum, tyčia demonstruodamas mums savo stebėtinus gebėjimus. Po to, jo tarnas mus nuvedė į erdvią salę, kur išvydome gana daug jaunų dai-lininkų, kurių kiekvienas triūsė prie savo drobės, sekdamas pono Ruben- so pieštuku apmestu eskizu, kartais tik nežymiai paspalvintu. Pagal šiuos eskizus mokiniai tapo visą paveikslą, o jau tada maestro juos užbaigia savo ranka. Baigti kūriniai pateikiami kaip Rubenso darbai, kuris taip uždirbo di-delius turtus, brangias karalių ir princų dovanas, jų malonę ir pagarbą.“

Tai buvo pirmasis dailininkas, kuris sugebėjo primesti karaliams ir princams, kardinolams ir pirkliams savo asmeninius įkainius, graviūrų ti-ražais organizavo masinę savo kūrinių sklaidą ir ženkliai prisidėjo kuriant juridinį autorinių teisių apsaugos mechanizmą Europoje. Nors aišku, kad tuo metu jam rūpėjo tik jo paties kūrinių apsauga.

Tuomet išrasta reprodukavimo technika žymiai sumažino dailinin-ko priklausomybę nuo konkretaus užsakovo. Šia galimybe iš karto pasi-naudojo Rubensas. Pagaliau jis galėjo imtis iniciatyvos ir užsiimti tuo, kas jį labiausiai domino, planuoti ir rea-lizuoti masinį savo darbų tiražavimą.

Graviūrą pritaikė kūrybos reklamaiEstampas buvo įperkamas dau-

geliui, todėl jo paklausa augo taip pat sparčiai, kaip ir spausdintoms kny-goms. Rubensas greitai įvertino ir tai, kaip smarkiai ši technika gali padėti

plačiai pripažintų jo meno kūrinių sklaidai. Jis artimai bendravo su spaus-tuvininku Balthasaru Moretusu, kurio leidžiamas knygas aprūpindavo savo iliustracijomis. Nors savo rankomis Rubensas sukūrė tik dvi graviūras, bet tai nereiškia, kad jis nesigaudė plačia-jai publikai skirtų paveikslų tiražavimo subtilybėse. Vos tik atsirado galimybė, jis įsirengė savo dirbtuvėje ypatingą „graviūros skyrių“.

Rubenso požiūris į graviūrą iš-skirtinis tuo, kad ši technika jam buvo ne tiek kūrybinės saviraiškos priemo-nė, kiek galimybė praktiškai pritaikyti savo fenomenalius administracinius ir vadybinius gebėjimus. Pagal užsa-kovų pageidavimus jis tapė religinius siužetus ir mitologines scenas. Pagal juos buvo gaminamos ir graviūros. Graviūroje, kaip ir tapyboje, jis buvo lygiai toks pat, kokį jį pageidavo ma-tyti jo darbą apmokantys užsakovai. Jis nemėgino ginčytis su šio pasaulio galingaisiais dėl jų skonio. Todėl ir graviūra visų pirma jam buvo būdas išplėsti savo auditoriją ir išgarsėti kitose šalyse. Todėl galima būtų teigti, kad Rubensui jo kūriniai buvo savo-tiškas „kapitalas“. Tiražuodamas savo paveikslus jis versdavo šį savo kapitalą jam „dirbti“ didžiulėse geografinėse platumose. Rubenso graviūros sky-riuje plušo daugiau kaip du šimtai graverių. Net tokie garsūs šio amato meistrai, kaip Cornelius Galle’as, Pe-teris Sautmanas ar broliai Bolswertai.

Jis atidžiai stebėjo reprodukcijų gamybos procesą, iš anksto paskai-čiuodamas būsimą pelną, atidžiai sekė jų realizavimo kelius. Su „pira-tinėmis“ kopijomis jis kovojo ne tik

estetinėmis priemonėmis. Rubensas pasirodė ir kaip aršus savo juridinių ir materialinių teisių gynėjas. Jis stojo į tikrą karą dėl savo meninės nuosa-vybės saugumo ir pasiekė, kad visose Europos sostinėse jo parašas būtų saugomas vietinių įstatymų.

Kaip įgyti „rubensišką“ sėkmę?Jau tuomet šis dailininkas veikė

kaip šiuolaikinis vadybininkas ir orga-nizatorius. Jis meistriškai vadovavo savo skaitlingai darbuotojų, mokinių, padė-jėjų, graverių komandai. Vienu metu jis sumaniai vadovavo „Finansų skyriui“, „Platinimo skyriui“, užsiėmė „ryšiais su visuomene“ ir „reklama“, išradingai organizavo savo kūrinių rinkodarą.

Todėl jo reikalai klostėsi kuo pui-kiausiai. „Tiesą sakant, aš taip užkrautas visuomeniniais ir privačiais užsaky-mais, kad artimiausius keletą metų vargu ar galėsiu užimti papildomas pa-reigas“, – 1618 m. rašė Rubensas.

Iki pat savo mirties, jis kryptingai tęsė pradėtą veiklą, tapė paveikslus ir uždirbinėjo pinigus, kartais tapydavo vien dėl pinigų ir visu savo gyveni-mu tiesiog neigė populiarų roman-tinį mitą apie pasaulio nesuprastą ir skurde mirštantį menininką, kuris taip ir nesulaukia tos valandos, kada bus pripažintas genijumi, o paveikslai bus perkami už pasakiškas sumas.

Deja, šiandien tokių, savo pripa-žinimo laukiančių, o ne jį kuriančių menininkų kariauna tik didėja. Pa-tikėję reklaminiais meno akademijų šūkiais apie savo asmenybės išskir-tinumą, jie laukia savo šlovės valan-dos, svajodami apie „rubensišką“ sėkmę, tačiau dažnai pamiršta, kokiu keliu ji įgyjama.

M. Gaubo skulptūroje „Neprarastas ryšys“ pavaizduotas dekoratyvus žmogaus silu-etas atvira širdim. Lyg kamienas, jungiantis vandenį bei orą, žuvis bei paukščius, sukurdamas ramybės ir harmonijos pojūtį.

J. Gedžiuvienės nuotr.

LDS gretas papildė 33 nauji nariai

Gegužės 25 d., LDS tarybos sprendi-mu, į Lietuvos dailininkų sąjungą buvo priimti 33 nauji nariai, kuriems, 2017 m. birželio 27 d. nutarimu, buvo suteikti meno kūrėjų statusai.

LDS naujų narių parodos atidary-mo šventinis vakaras vyko LDS būstinės parodų salėje. Jiems buvo įteikti naujo dizaino LDS narių pažymėjimai.

Projektus pamatysime tik spalį

Prieš porą mėnesių Kultūros ministe-rijos iniciatyva ŠMC surengė kūrybines dirbtuves. Paskelbus kvietimą teigti idėjas Lukiškių aikštės memorialui, ekspertų ko-misija iš 32 pasiūlymų išrinko geriausius. Toliau dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse ir sukurti savo siūlomų projektų maketus bei vizualizacijas pakviesti trys autoriai ir du autorių kolektyvai.

Kaip iš tiesų atrodo šie penki projek-tai, išvysime tik spalį, kai Šiuolaikinio meno centre bus surengta jų paroda. Komisijos narius sudomino skulpto-riaus ir dizainerio Andriaus Labašausko, kraštotyrininko Algimanto Lelešiaus ir fotografo bei meno instaliacijų kūrėjo Dariaus Žiūros sumanymai bei archi-tektūros teoretiko Tomo Grunskio ir architekto Gintaro Čaikausko projektai.

Šiaudiniai pamintijimai

Keliaudami į Nidą stabtelėkite Juod-krantėje, Gintaro įlankoje, ir pasigro-žėkite nendrinėmis skulptūromis. Šiais metais nendrinių skulptūrų kūrybinėje stovykloje kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Šiame projekte dalyvavo pa-tirties jau turintis menininkas iš Latvijos Zigmundas Vilnis, menininkas iš Biršto-no Martynas Gaubas, autorius iš Šilutės Andrius Sirtautas, vilniečiai Kazys Venc-lovas ir Viktorija Bitinaitė-Stankevičienė.

„Vykstant šių dienų urbanizacijai, industrializacijai bei socializacijai, atstu-mas tarp žmogaus ir gamtos vis didėja. Tačiau šiuolaikinio interjero žmogus ne-įsivaizduoja be gėlių ar naminio gyvūno. Tai įgauna šiek tiek kitokias formas, bet tikiu, kad ir toliau žmogus sieks būti ar-čiau gamtos. Nes tik turėdamas santykį su gamta, jis gali būti laimingas, harmonin-gas ir mylintis“, – teigė Martynas Gaubas, sukūręs skulptūrą „Neprarastas ryšys“.

← pradžia 2 p.

Klaipėdos senamiestyje – Pilies, Su-kilėlių ir Daržų gatvių sankryžoje – ati-dengtas paminklas pirmajam Lietuvoje automobilių bei motorračių  klubui ir legendiniam motociklininkui – antro-pologui, esperantininkui, Sibiro trem-tiniui Antanui Poškai, tarpukariu nuke-liavusiam net iki Indijos vandenyno.

Skulptūros autorius, – klaipėdietis Nacionalinės premijos laureatas skulp-torius Arūnas Sakalauskas, – asmeniš-kai pažinojo A. Pošką. Tarpukariu su kauniečiu žurnalistu Matu Šalčiumi iki Indijos motociklais nukeliavęs A. Poš-ka sunkiai vertėsi sovietmečiu. Norint prisidurti vieną kitą rublį, jam teko po-zuoti Vilniaus dailės instituto studen- tams, kai A. Sakalauskas ten mokėsi

skulptūros.Idėją Klaipėdoje pa-

statyti paminklą auto-mobilių ir motorračių klubui „M.  S.  C.  Me-melland“, įamžinant ir baikerių judėjimo pradininko Lietuvoje A. Poškos atminimą, subrandino klaipėdie-tis verslininkas, mo-tociklininkas Aurimas Mockus, prieš tai su istorikais išsiaiškinęs tikslią vietą, kurioje veikė pirmtakai.

„Dailėraščio“ inf.Kiekvienam į Klaipėdą atvykusiam baikeriui garbės reikalas nusifotografuoti prie paminklo A. Poškai.

Paminklas legendiniamAntanui Poškai

Žagarėje vyko antrasis tarptautinis šiuolaikinės kultūros ir meno festivalis „Žagarė Fringe“. Festivalio kontekste Žagarės senuosiuose grafo Naryškino dvaro rūmuose veikė tarptautinė meni-ninkų rezidencija, rengiama menininkės, kuratorės Židrijos Janušaitės ir sostinės Dailininkų sąjungos galerijos.

Rezidencijoje dalyvavo dvidešimt penki menininkai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Portugalijos, Latvijos,

Suomijos, Pietų Korėjos, Vengrijos, Bulga-rijos, Rumunijos, Čekijos, Belgijos, Japo-nijos, Olandijos, Vokietijos ir Prancūzijos. Rezidavę menininkai publikai pristatė jau baigtus, Žagarėje sukurtus kūrinius. Glau-džiai bendraudami su miesto gyventojais, jie ne tik sukūrė ir pristatė aktualius, da-lyvavimo estetika paremtus kūrinius, bet ir gerokai praplėtė vietinės bendruomenės žinias apie šiuolaikinį meną, pavertė Žagarę dieną ir naktį pulsuojančiu kultūros centru.

rezidencija ŽagarėjeTarptautinė menininkų

„Liaudies meno inspiracijos“ – tai pirmoji respublikinė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus inici-juota profesionalių įvairių sričių meni-ninkų paroda, kurios tikslas – vizualiojo meno renginys, aktualizuojantis ir anali-zuojantis lietuvių liaudies meno įkvėptus, šių dienų meno kalba sukurtus kūrinius. „Profesionalūs vizualiojo meno atstovai savo kūryboje vienaip ar kitaip perteikia lietuvių liaudies meno bruožus, naudoja

įvairiausius jo atspindžius ar interpreta-cijas. Aptikus tokių pavyzdžių ne vieno menininko kūryboje, atsirado natūralus poreikis išskleisti ir nagrinėti šią temą ko-lektyvinės meno parodos formatu. Greta kūrinių eksponuojamos keleto autorių mintys, pamąstymai apie lietuvių liaudies meną ir jo įtaką kūrybai“, – sakė parodos kuratorė Vilma Kilinskienė.

Viena pagrindinių šių metų pa-rodos idėjų tapo atskleidimas, kas da-bartiniams menininkams yra liaudies menas. Parodoje panoro dalyvauti per pusantro šimto menininkų.

Dailės paroda „Liaudies menoinspiracijos“

4 • L D S i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s • 2 0 1 7 m . r u g s ė j i s

L I L I J A VA L A T K I E N Ė

„Individualistams“ ši vasara Paberžėje – antroji. Šios sakralinės vietos bei neįprastos auros inspiruo-ti kūriniai plenero uždarymo dieną buvo eksponuojami Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo baž-nyčioje bei jos prieigose. Žiūrovų iš Kėdainių rajono, Kauno ir Vilniaus susirinko tiek, kad galėtų pavydėti bet kuri sostinės galerija. Kai kuriuos darbus menininkai dovanojo Paber-žės bažnyčiai, dalis jų iš praėjusių plenerų eksponuojama šalia esančia-me 1863 metų sukilimo muziejuje, įsikūrusiame rekonstruotame barono Šilingo dvare.

Tuo pat metu pirmojo „Indivi-dualistų“ plenero septynių autorių paroda buvo eksponuojama Kėdainių sinagogoje įsikūrusiame daugiakultū-riame centre.

Ateinančiais metais aktyvieji „In-dividualistai“ ketina išleisti kūrybos katalogą ir surengti didelę apžvalginę

parodą, skirtą tėvo Stanislovo šimtme-čiui paminėti.

„Šiai epochai nereikia mokytojų, – reikia liudytojų, kurių poelgiai nesi-skirtų nuo jų skelbiamų tiesų“, – ne kartą sakė šviesaus atminimo tėvo Stanislovo įpėdinis – Paberžės parapi-jos klebonas poetas kunigas Skaidrius

Kandratavičius, pabrėžiantis, kad tė-vystė – ne kas kita kaip atsakomybė, privaloma kiekvienam gėrio pusėje tarnaujančiam žmogui, nebūtinai turinčiam savų vaikų.

„Norime, kad paroda su tėvo Sta- nislovo gėrio, tiesos ir bendrystės vė-liava apkeliautų kuo daugiau Lietuvos

miestų“, – sakė tapytojas, „Indivi-dualistų“ grupės vadovas Algimantas Kliauga.

Jo iniciatyva netrukus bus paskelb-tas konkursas, kuriame galės dalyvauti visi LDS nariai, kurie praeityje lankėsi Paberžėje ir yra sukūrę darbų, susijusių su šia šventa vietove. Žinia, kad dauge-lis jų net nebando skaičiuoti, kiek čia vasarų ar žiemų praleista. Kiekvienas menininkas turi savo patirtį, istoriją, saitus, kurie sieja su mirusiu kapucinų vienuoliu tėvu Stanislovu.

„Buvo laikai, kai mes į Paberžę pas tėvą Stanislovą važiavome semtis dvasios stiprybės“, – antrino jam Kė-dainių krašto Garbės pilietis, dailinin-kas Aloyzas Stasiulevičius, – pats laikas

parodyti savo darbais, kokie stiprūs užaugome, subrendome, kokias ver-tybes puoselėjame ir norime perduoti ateities kartoms.“

„Vikondos“ koncerno vykdomoji direktorė Nijolė Naujokienė bei lab-daros ir paramos fondo „Viltis“ vadovė Irena Staliorienė vienu balsu patvirti-no apie visokeriopą paramą šiam kil-niam projektui bei kitiems Paberžėje vykstantiems kultūros renginiams.

„Paberžė yra brangi vieta ne tik Kėdainių rajono gyventojams. Dva-sios ramybės čia ieško daugybė Lietu-vos žmonių bei užsienio svečių, todėl mums svarbus tradicijų tęstinumas ir tėvo Stanislovo atmintis“, – kalbėjo verslininkės.

Menininkų idėją labai palaiko 1863 metų sukilimo muziejaus įkūrėja Regi-na Galvanauskienė. „Paberžė ir praėjus dvylikai metų po tėvo Stanislovo mir-ties išliko stipriu traukos centru. Būriai žmonių parodo, kokia jiems svarbi ši vieta“, – sakė R. Galvanauskienė.

Ji gerai pamena tėvo Stanislovo pasakytus žodžius prieš iškeliaujant anapus. „Jis man palinkėjo išlaikyti šią vietą gyvą. Paberžė neprarado traukos, nors tėvas Stanislovas nebevaikšto po bažnyčios šventorių, tačiau, matyda-ma kasdien ir per šventes tiek daug susirinkusių žmonių, tikiu, kad tėvo Stanislovo dvasia plevena virš visų ir džiaugiasi, kad keliai į Paberžę neuž-miršti“, – šypsosi muziejininkė.

LAURA VALETA

Druskininkų „Eglės“ sanatorija tęsia ilgametį projektą – rugpjūčio mėnesio antrąją pusę organizuoja žy-mių Lietuvos dailininkų plenerą. Šių metų jau septintajame plenere, kuris prasidėjo rugpjūčio 14 dieną ir tęsėsi iki rugpjūčio 26 dienos, dalyvavo Va-lentinas Antanavičius, Romualdas Ba-linskas, Rimas Zigmas Bičiūnas, Jonas Daniliauskas, Ričardas Filistovičius, Bronius Gražys ir Danutė Gražienė, Vaidotas Janulis, Dalia Kasčiūnaitė, Mindaugas Skudutis. Taip pat prisi-jungė trys svečiai iš užsienio – du lat-viai dailininkai: Agnija Germanė iš Rygos ir Maris Čačka iš Daugpilio bei baltarusis Vladimiras Koncedailovas

iš Minsko. Plenero ilgametis koordi-natorius – šiaulietis dailininkas Povi-las Anikinas.

Ankstesniuose pleneruose dar yra dalyvavę Povilas Anikinas, Svajūnas Armonas, Jūratė Bagdonavičiūtė, Ar-vydas Kašauskas, Arvydas Každailis, Algis Kliauga, Vaidas Petrulis, Geno-vaitė Skrabulienė, latvis Aldis Klavinš ir kiti dailininkai.

Geriausi ankstesnių plenerų metu sukurti kūriniai yra eksponuojami pastovioje ekspozicijoje – sanatorijos „Eglė plius“ kavinėje. Kiti kūriniai priklausantys solidžiai sanatorijos meno kūrinių kolekcijai, puošia įvai-rius sanatorijos ir administracijos kor-pusus, patalpas ir džiugina lankytojus.

Druskininkų „Eglės“ sanatorija skiria išskirtinį ir įsimintiną dėme-sį Lietuvos meno sklaidai ir atidžiai saugo, prižiūri jų teritorijoje esančius meno kūrinius – ir eksterjeruose, ir

interjeruose. Šįmet buvo užsakytos ir jau pagamintos naujos lentelės – etiketės prie meno kūrinių, esančių sanatorijos teritorijoje. O tų meno kūrinių „Eglės“ sanatorijoje yra tik-rai vertingų: vienos žymiausių 20

antrosios pusės keramikių Marijos Bankauskaitės dekoratyvinės fonta-no skulptūros „Kriauklės“ (1978); gy-dyklos kiemuose puikuojasi garsaus skulptoriaus Gedimino Karaliaus skulptūra „Skrydis“ (1977) ir kaunie-tės Jadvygos Mozūraitės-Klemkienės skulptūra „Jaunystė“ (1978). Vitraži-ninkų darbai puošia sanatorijos inte-rjerus: Kazimiero Morkūno vitražai: „Kūdikystė ir jaunystė“ ir „Mokslas ir derlius“ (abu – 1975) biuvetėje; Antano Galecko „Žemė maitinto-ja“ (1984) fizioterapijos gydykloje; Gintaro Dumčiaus. „Kaleidoskopas“ (1988) bibliotekos pastate. Svarbu pa-žymėti, kad trys kūriniai, puošiantys Druskininkų „Eglės“ sanatoriją, yra saugomi Kultūros vertybių apsaugos departamento. Tai Gedimino Kara-liaus skulptūra „Skrydis“ ir Jadvygos Mozūraitės-Klemkienės skulptūra „Jaunystė“ ir dailininko Kazimie-

ro Morkūno vitražai: „Kūdikystė ir jaunystė“ ir „Mokslas ir derlius“.

Biblioteka, jos vedėja Adelė Kuda-rauskienė organizuoja įdomius susi-tikimus su rašytojais, kultūrininkais iš įvairių Lietuvos miestų, į kuriuos prisi-renka ne tik gydyklose besigydančių, administracijoje dirbančių žmonių, bet ir miesto publika mėgsta lankytis.

Septintojo plenero pabaigoje rug-pjūčio 25–26 dienomis bus atidaryta dailininkų Antanavičiaus, Balinsko, Bičiūno, Daniliausko, Filistovičiaus, Gražio ir Gražienės, Janulio, Kas-čiūnaitės, Skudučio naujų kūrinių paroda, bus organizuojami apsilan- kymai dailininkų dirbtuvėse, kurios plenero metu įsikuria sanatorijos ad-ministracijos patalpose, pokalbiai su dailininkais. Atidarant parodą daly-vavo dailėtyrininkė Ramutė Rachle-vičiūtė, kuri supažindino plačiau ir su menininkais, ir su jų kūriniais sanatorijos svečius, administracijos, gydyklos darbuotojus ir poilsiautojus bei Druskininkų miesto gyventojus.

P l e n e r a i

Su meile tėvui StanislovuiSunku ir suskaičiuoti, kiek kūrybinių stovyklų ir plenerų, skirtų tėvui Stanislovui, Paberžei bei 1863 metų sukilimui atminti buvo suorganizuota garsiajame Kėdainių rajono bažnytkaimyje. Bene daugiausia jų atsimena tapytojas Aloyzas Stasiulevičius. „Jis į Paberžę važinėja jau per 30 metų, tad pasiūlęs čia surengti „Individualistų“ grupės plenerą, maestro priminė, kad menininkai 2018-aisiais turi deramai pagerbti ir paminėti šviesios atminties tėvo Stanislovo šimtmetį“, – sakė LDS „Individualistų“ grupės vadovas Algimantas Kliauga.

LDK keliais„Istorinė Volynė“ – tapybos pleneras

Ukrainoje. Į jį buvo pakviesti du mūsų tapytojai Saulius Kruopis ir Arūnas Mi-liukas. Šiaurės vakarų Ukrainoje esan-

čiame Rivnė mieste gyvena ir dirba iš Joniškio kilęs verslininkas Gintaras Byla, kurio dėka buvo organizuotas šis plene-ras. „Kiek daug gali vienas žmogus, kurio iniciatyva buvo nutiestas dar vienas kul-tūrinis tiltas iki Ukrainos“, – sakė į plenerą gavęs asmeninį kvietimą S. Kruopis.

Uostamiestyje, „Klaipėdos galerijos“ filiale, mados ir verslo centre, veikė vasa-ros plenero, skirto kultūros sostinei, pa-roda „Klaipėdos miesto ir jūrinis peizažas mene“. Lietuvos dailininkų sąjungos Klai-pėdos skyriaus organizuotame projekto „Klaipėdos miesto ir jūrinis peizažas mene“ plenere dalyvavo net 12 dailininkų: klaipėdiečiai – Simas Žaltauskas, Aurimas Eidukaitis, Algirdas Vadoklis, Dalia Skri-dailaitė, Rytis Martinionis, Juozas Vosy-lius, Petras Lukošius, Romas Klimavičius, vilniečiai – Arvydas Kašauskas, Viktoras Binkis, Mykolė Ganusauskaitė-Jencienė ir kaunietis Šarūnas Šarkauskas.

Dabar paroda labai sėkmingai ekspo-nuojama LDS Klaipėdos galerijos filiale „Silberauto“.

Plenero metu nutapyti paveikslai, išdidinus mastelį, buvo perkelti ant di-delių tentų ir įkurdinti judriose miesto erdvėse. Planuojama išleisti 2018 metų kalendorių, kurį puoš šio plenero autorių darbai.

„Dailėraščio“ inf.

Drobėse išsakė emocijas Klaipėdai

Arvydas Kašauskas. „Klaipėdos spalvos“.

Meno sklaida DruskininkuoseDruskininkų „Eglės“ sanatori-ja praturtina naujais meno kū-riniais miestą ir rūpinasi jau turimų, prieš keletą dešimtmečių įsikūrusių jų sanatorijoje kūrinių priežiūra, puoselėjimu.

Tapytojas Rimas Zigmas Bičiūnas.

Paberžėje dirbusius dailininkus vedė tėvo Stanislovo paskleista artimo meilės idėja, kurią reikia nešti kaip šviesą. J. Daniliauskas tapė bažnyčioje. o A.Vozbinas, – jaukioje tėvo Stanislovo verandoje. Lilijos Valatkienės nuotraukos

L D S i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s • 2 0 1 7 m . r u g s ė j i s • 5

Parodos kuratorė Evelina Januš-kaitė-Krupavičė sako, kad „šiandieni-nėje ekraninėje visuomenėje, kurioje dominuoja atvaizdas, laiko ir erdvės sąvokos tampa pernelyg reliatyvios. Lokacija nebėra konkreti horizonto riba, o veikiau tinklinė terpė įvairioms jungtims ir sąveikoms rastis. Atspindys egzistuoja ties riba, jungiančia ekrano paviršių ir tai, kas yra už matomo.

L I L I J A VA L A T K I E N Ė

Jei gautų užduotį nutapyti savo studiją, bandytų išreikšti erdvę. Dvasinę ir fizinę. „Čia man žiauriai

gera pabūti su savimi. Dar nutapyčiau šviesą, molbertą, kad turėčiau, ant ko dirbti, ir tuščią drobę.“ Dar ji nuta-pytų muziką, – visokią: nuo roko iki elektroninės. „Muzika mane užveda, kaip ir šokoladas“, – prisipažįsta Goda, atitraukusi savo kaštoninių akių žvilg- snį nuo didžiulio paveikslo, kuriame gimsta naujas atsisveikinimas.

Paveiksluose atsispindi jos sielos išraiška. Didelio formato drobėse – ur-banistiniai peizažai, vaizdai iš realybėje egzistuojančių apleistų erdvių ir auto-rės fantazijų pasaulio. Apleistos vietos tampa kūrybos atspirties taškais.

Stotys – bene nostalgiškiausi pa-saulio objektai, kur išsiskiriama ir vėl susitinkama, tiltai, jungiantys tai, ko paprastai neįmanoma sujungti, seni interjerai, išgyvenimų nuotrupos, lyg sustojusio laiko nuosėdos, sukelian-čios dežavu jausmą. Savo laiką Goda sluoksniuoja su kitų žmonių išgyve-nimais ir patirtimi. Apleistos vietos tampa brangios ir prasmingos dėl ten nutikusių įvykių, prisiminimų.

Savo vidinio miesto temą ji plė-toja nebe pirmus metus. Iš pradžių norėjusi atkreipti žmonių dėmesį į apleistas ir pamirštas vietas, vėliau ėmė gilintis į laiką, besikuriančius jo sluoksnius, kol vieną dieną vis-kas tapo asmeniška. „Tose erdvėse radau savo vidinio pasaulio atspin-džius, savotiškas įvairių patirčių ir prisiminimų aliuzijas. Šių pamirštų erdvių grožis man – ramybė ir sau-gumas. Mano paveikslai – tai esami ir įsivaizduojami laiko sluoksniai. Nusi-tapau sau erdves, kuriose man gera, ir apsigyvenu jose“, – sakė Goda Lukaitė apie savo kūrybą.

Jos akys spinduliuoja gėriu ir švelniu liūdesiu. Kelis kartus pamini

draugės Liepos vardą. Dabar ji kaime, kažkur netoli Šakių, gyvena. „Buvome geros draugės, studijavome, dirbome vienoje studijoje. Kai ji išvažiavo, teko palikti senąją studiją ir vienai išsinuo-moti šitą pusrūsį. Iš pradžių vienišu-mo jausmas valdė, vėliau pajutau, kad esu produktyvesnė, susikoncentruoju ir padarau viską greičiau.“ Ant vinies liūdinti gitara, sena spintelė, keli Lie-pos tapyti paveikslėliai, nuotraukos, – daiktai iš senosios studijos, iš artimos praeities.

Atsisveikindama su Goda per-žengiu pusrūsio slenkstį ir išeinu į kitą laiką. Ryški saulės šviesa verčia prisimerkti. Prie durų, pro metalines groteles batų purvui nusibraukti, ka-lasi sultingi trauklapiai.

I š m e n i n i n k o d i r b t u v i ų

Vidinė emigracijaPro pusrūsio langą girdėti, kaip kaukši, šlepsi, trepsi praeivių ba-tai. Aidi pokalbių nuotrupos. Veidų niekada nepamatysi. Tapytojos GODOS LUKAITĖS garsai netrikdo. Ji dirba savo svajonių stotelėje.

P a r o d o s

Po Rygos Šv. Pėterio bažnyčios skliautais visą vasarą veikė Na-cionalinės meno ir kultūros pre-mijos laureato Mikalojaus Povilo Vilučio ir jo žmonos Nijolės Vi-lutienės dailės darbų paroda. Ją atidarė Lietuvos ambasadorius Latvijoje Artūras Žurauskas.

Atidarant parodą, Vilučių kūrybą Lietuvos ir pasaulio dailės fone prista-tęs dailėtyrininkas Vidas Poškus taikliai pastebėjo, kad M. P. Vilučio darbuose įžvelgiami renesanso dailės atspindžiai, o N. Vilutienės kūrybai daro įtakos ba-rokas. Tad viena menininkų pora taikliai atspindi net dvi epochas.

Parodoje buvo eksponuojami 43 darbai: 25 M. P. Vilučio darbai iš 1970–2000 metų laikotarpio ir 18 N. Vilutienės darbų iš 1985–2016 metų laikotarpio. Kad skirtingų periodų kūriniai vienoje parodoje susilietų į vientisą prasmingą melodiją, Nijolė Vilutienė itin kruopš-

čiai, taikliai ir profesionaliai juos su-grupavo. Paroda prasidėjo nuo ryškių M. P. Vilučio tapinių akrilu, toliau pui-kavosi darbai, atlikti šilkografijos techni-ka, vėliau lyg jautrus atodūsis suskambo N. Vilutienės akvarelės, už kurių parodą sutvirtino ir suteikė kulminacinį akcentą jos griežtos juodos sausos adatos techni-ka nubrėžtos linijos.

Į atidarymą susirinkę lietuvių bend- ruomenės Rygoje atstovai, latvių me-nininkai, užsienio diplomatai pasigedo paties Vilučio. Pagrindinį dėmesį teko atlaikyti parodos kuratorei Nijolei Vilu-tienei, nes Vilutis intensyviai dirba ties savo trečiąja knyga.

Ši paroda, įvykusi dėl jau ne viene-rius metus besitęsiančio Lietuvos am-basados Latvijoje, Rygos savivaldybės ir Šv. Pėterio bažnyčios valdybos bendra-darbiavimo, yra tarsi įžanga į ateinan-čių metų Šimtmečio minėjimo bendrus Baltijos šalių renginius.

„Dailėraščio“ inf.

Vilučių paroda Rygoje

Savo naujausioje personalinėje parodoje klaipėdietis Virginijus Viningas tęsia žmogaus kūno temą. Tapybos darbų, piešinių bei etiudų ašis ‒ fizinis žmogaus kūnas.

Menininkas nesiekia tiksliai atvaiz-duoti žmogaus išorę. Pasak menotyrinin- kės Jurgitos Ludavičienės, tapytojui V. Vi-ningui svarbus „...kūnas kaip fizinė žmo-gaus dvasios išraiška“. Boksininko karjerą iškeitęs į kūrėjo, V. Viningas ekspresyviai smūgiuoja dažais. Skirtingų lyčių kūnai re-gimi kaip instrumentinė vizija, atsiradusi iš darbo proceso ir sąryšio su gamta, bet ne kaip narcisistinė investicija į savo kūną. Senėjimo fiksavimas veide, kūno formų išplatėjimas, grožis ir erotizmas kuria nau-ją santykį su kūnu. Visa tai buvo galima stebėti Klaipėdos galerijoje „si:said“.

* * *Virginijus Viningas 1990 m. Vilniaus

dailės akademijoje baigė tapybos studi-jas. Parodose dalyvauja nuo 1993 m. Nuo 1997 m. yra Klaipėdos apskrities dailini-nkų sąjungos narys. Nuo 2006 m. Lietu-vos dailininkų sąjungos narys. Šiuo metu V. Viningas gyvena ir kuria Klaipėdoje.

„Dailėraščio“ inf.

Virginijus Viningas. „Pavargęs“.

Nauji santykiai su kūnu

Palubėje ant apverstos kėdės įtaisytas mo-kyklines diskotekas menantis šviestuvas.

Antikvarinė relikvija –1935-ųjų metų LDS įstatai. Juos Goda gavo dovanų iš vyresniojo kolegos.

Nuo 2017-ųjų Goda priimta į Lietuvos dailininkų sąjungą. Tą dieną ji jautėsi labai laiminga.

Daugelis studijų yra savotiški meno muziejai, specifiniai Mega Pasaulio Meno Galerijos skyriai arba Įsivaizduojamojo Meno mu-ziejaus (pasak André Malraux) filialai – deja, daugeliu atvejų žiūrovams jie yra nematomi. Todėl pagrindinė šios rubrikos (tęstinio tekstais ir fotografijomis pagrįsto reportažinio darbo) apie studijas misija yra skaitytojams bent šiek tiek praskleisti uždangą į menini-nkų darbo vietas. Po mažos per-traukos kas mėnesį susitiksime ir vėl. Dėkoju tiems menininkams, kurie sutiko pasidalyti savo asme-ninėmis erdvėmis.

A t g a r s i a i

A t g a r s i a i Vizualūs atminties transliavimo ekranai

Kadangi negalime pažvelgti anapus atspindžio / regimybės, ta numanoma plotmė virsta mistifikuota atminties ir įsivaizdavimo erdve – imaginariumu, kurią savo kūriniais autoriai mėgina priartinti prie žiūrovo.“

Parodos dalyviai: Julija Pociūtė, Dainius Trumpis, Gintarė Stašaitytė, Lukas Šiupšinskas, Neringa Vasi-liauskaitė, Povilas Ramanauskas.

Paroda yra Dailininkų sąjungos galerijos projekto „Rytojaus hori-zontai“, skirto palaikyti ir skleisti jauną profesionalią kūrybą Lietuvo-je, dalis.Parodos laikas: 2017 08 18– 2017  09 09. Uždarymo renginys  – rugsėjo 8 d. 18 val.

„Dailėraščio“ inf.

Žiūrovai pasijunta kitapus regimybės tyrinėdami Julijos Pociūtės kūrinį.

Dailininkų sąjungos Pamėnkalnio galerijoje atidaryta šiuolaikinio meno paroda „Imaginarium: Kitapus regimybės“. Parodos koncep-ciją įkvėpė filosofų Vilémo Flusserio, Maurice’o Merleau-Ponty ir Jacques’o Lacano idėjos atspindžio mene tema.

Dainius Trumpis renkasi įdomų rakursą.Lilijos Valatkienės nuotraukos

Evelina Januškaitė prie savojo „Atspindžio“.

6 • L D S i n f o r m a c i n i s l e i d i n y s • 2 0 1 7 m . r u g s ė j i s

LDS narių jubiliejaiRugsėjisDormantė PENKINSKI 1957 09 02 – 60 metų Sigita GRABLIAUSKAITĖ 1962 09 05 – 55 metaiJonas Vaclovas PULMONAS 1942 09 07 – 75 metaiRaminta POLIKŠIENĖ 1957 09 08 – 60 metų Jolanta OKULIČ-KAZARINAITĖ 1937 09 11 – 80 metų Marijonas ŠLEKTAVIČIUS 1957 09 13 – 60 metųValerija (Vija) TARABILDIENĖ 1942 09 13 – 75 metaiBirutė STANČIKAITĖ 1952 09 14 – 65 metaiJolanta STOŠKIENĖ 1947 09 14 – 70 metųHenrika Janina DUMPIENĖ 1942 09 15 – 75 metaiJolanta VITKUTĖ 1962 09 16 – 55 metaiBronius GRAŽYS 1952 09 17 – 65 metaiGiedrė RIŠKUTĖ-KARINIAUSKIENĖ 1952 09 17 – 65 metaiNaglis NASVYTIS 1957 09 18 – 60 metų Irena PAULAVIČIENĖ 1947 09 19 – 70 metų Rimantas EIDĖJUS 1967 09 20 – 50 metųGediminas PRANSKŪNAS 1957 09 20 – 60 metų Violeta JUŠKUTĖ 1962 09 28 – 55 metaiLaima DRAZDAUSKAITĖ 1947 09 29 – 70 metų Jaroslav ROKICKI 1952 09 30 – 65 metai

Leidžia Lietuvos dailininkų sąjunga Išleidžiamas vieną kartą per mėnesį, tiražas 500 egz.

Redaktorė Lilija ValatkienėEl. paštas: info@ldsajunga.lt; dailerastis.lds@gmail.com

Tel. +370 674 89700

www.ldsajunga.lt www.facebook.com/lietuvosdailininkusajunga

VILNIUSPamėnkalnio galerija (Pamėnkalnio g. 1)2017 08 18–2017 09 09IMAGINARIUM. KITAPUS REGIMYBĖS2017 09 13–2017 10 03ŽMOGIŠKASIS FAKTORIUS. SODAIAndrius Erminas. Atspindžio mene paroda

Dailininkų sąjungos galerija (Vokiečių g. 2)2017 09 05–26KREPŠELIS IR KITI DEMONAIRima Blažytė, Eglė Ganda Bogdanienė, Simonas Dūda, Robertas Gritėnas, Greta Grendaitė, Jurgita Jasinskaitė, Aušra Jasiukevičiūtė, Rasa Noreikaitė-Miliūnienė, Kristijonas Miliūnas, Marta Vosyliūtė, Tomas Vosylius.2017 09 29–2017 10 20...SIELOS PAUKŠTĖ...Keramikės Živilės Bardzilauskaitės paroda

Galerija „Arka“ (Aušros vartų g. 7)2017 09 05–2017 09 23KELIAS. TRYS FRAGMENTAIProjektas iš dailės parodų Lietuvos geležinkelių muziejuje kolekcijos2017 09 05–2017 09 23SUSTABDYTOS AKIMIRKOSKęstučio Musteikio piešinių ir skulptūros paroda2017 09 08–2017 10 19ZALCBURGAS–VILNIUS: DIALOGASGalerija „art bv Berchtoldvilla“, Austrija

LDS būstinės parodų salė (Vokiečių g. 4/2)2017 09 11–2017 10 02Valerijos Vijos Tarabildienės personalinė akvarelės kūrinių paroda bei kūrybinis vakaras (rugsėjo 13 d.).

KLAIPĖDA„Klaipėdos galerija“ (Bažnyčių g. 6)2017 08 10–2017 09 07KASDIENYBĖS PORTRETAIGintarės Marčiulynaitės tapybos paroda

„Klaipėdos galerijos“ filialas, „Herkaus“ galerija (H. Manto g. 22)2017 08 24–2017 09 20NETYRINĖJU. TAPAUArvydo Baltrūno personalinė tapybos paroda

PARODOS

N a u j i e n o s

2017 metų I-ojo pusmečio LDS Tarybos nutarimaiTarybos posėdis Nr. 01 (2017 m. sausio 19 d.) Nutarta: 1. Patvirtinti VGMC 2017 m. parodinius planus.2. Tvirtinti nustatytos vieningos formos galerijų parodinių planų pa-teikimą Tarybai, remiantis galerijos „Meno parkas“ naudojama lentele.3. Tvirtinti DSG 2017 m. parodinius planus.4. Tvirtinti „Šv. Jono gatvės galerijos“ 2017 m. parodinius planus.5. Tvirtinti galerijos „Arka“ 2017 m. parodinius planus.6. Tvirtinti galerijos „Meno parkas“ 2017 m. parodinius planus.7. Tvirtinti Klaipėdos skyriaus 2017 m. projektinį-parodinį veiklos planą.8. Tvirtinti Šiaulių skyriaus 2017 m. projektinį-parodinį veiklos planą.9. Tvirtinti Kauno skyriaus 2017 m. projektinį-parodinį veiklos planą.10. Tvirtinti LDS salės parodinį planą 2017 m.11. Tvirtinti MKO lėšų skirstymą, atsižvelgiant į Tarybos narių pakeitimus.12. Nepritarti pasirašyti LDS Tarybos vardu po AICA raštu dėl J. Basana-vičiaus paminklo.13. Teikti atskirą kreipimąsi dėl J. Basanavičiaus paminklo idėjų konkurso su LDS Tarybos pozicija.14. Tvirtinti, kad kreipimąsi dėl J. Basanavičiaus paminklo idėjų konkurso parengtų Kristina Stančienė, Aušra Jasiukevičiūtė, Arūnas Sakalauskas, Algimantas Kliauga ir Edita Utarienė.

LDS Tarybos posėdis Nr. 02 (2017 m. vasario 9 d.)Nutarta:1. Prašyti Dailininkų sąjungos galerijos direktorės K. Džilavjan peržiū-rėti ateinančių metų parodų planus ir rasti galimybę įterpti jubiliejinę G.  J. Vitartaitės parodą.2. Patvirtinti 2018 metų kvadrienalės idėjos konkurso balsų skaičiavimo komisiją: Tomą Rudoką ir Aušrą Jasiukevičiūtę.3. 2018 m. kvadrienalei rengti pasirinkti Ritos Mikučionytės idėją „Q18: Memorabilijos: Įrašyti į atmintį“.4. Patvirtinti naują Tarybos posėdžių protokolavimo tvarką, protokole nurodant tik esminius dalykus ir nutarimus.5. Vilniaus Taryboje daug kartų spręstas Kauno skyriaus konfliktas toliau turi būti sprendžiamas Kauno skyriuje.6. Tvirtinti LDS viešosios įstaigos Dailininkų sąjungos leidyklos metines ataskaitas (veiklos ir finansinę).7. Tvirtinti LDS leidinio „Dailėraštis“ ir socialinių tinklų svetainės „Facebook“ ataskaitas.8. Atspausdinti visų, laiku pristatysiančių, LDS galerijų mėnesio parodų grafiką į priekį. 9. Patvirtinti MKO planą su pakeitimais.

LDS Taryba posėdis Nr. 03 (2017 m. kovo 9 d.) Nutarta: 1. Pritarti naujų narių priėmimo taisyklių projekto 3.8.6. ir 3.8.9. punktų formuluotėms:3.8.6. – ne mažiau kaip 4 profesionalių dailėtyrininkų, iš kurių du – LDS nariai, rekomendacijas.3.8.9. – ne mažiau kaip 2 profesionalių dailėtyrininkų ir 2 LDS narių, tos srities specialistų (1 sekcijos, į kurią stojama, nario rekomendacija).2. Pritarti formuluotei: „papildomai galima pateikti studijų baigiamojo darbo nuotraukas“.3. Pritarti naujų narių priėmimo taisyklių projekto 3.3 punktui „pateik-ti aukštojo mokslo meno studijų baigimą patvirtinančio dokumento (bakalauro ir / ar magistro diplomo) kopiją“.4. Palikti įrašą, kad kandidatas moka 30 EUR stojamąjį mokestį, o įstojus – sumoka metinį nario mokestį – 15 EUR – už einamuosius metus.5. Patvirtinti VšĮ „Meno parkas“ veiklos ir finansinę 2017 m. ataskaitą.6. Pavirtinti VšĮ „Arkos dailės galerija“ veiklos ir finansinę 2017 m. ataskaitą.7. Pavirtinti VšĮ „Dailininkų sąjungos galerija“ veiklos ir finansinę 2017 m. ataskaitą.8. Pavirtinti VšĮ „Šv. Jono gatvės galerija“ veiklos ir finansinę 2017 m. ataskaitą.9. Patvirtinti LDS VšĮ Vilniaus grafikos meno centro ir galerijos „Kai-rė-dešinė“ veiklos ir finansinę 2017 m. ataskaitą.

LDS Tarybos posėdis Nr. 04 (2017 m. kovo 23 d.) Nutarta: 1. Įpareigoti VšĮ „Dailininkų namai“ direktorių parengti esminę stra-tegiją, kaip optimizuoti LDS VšĮ „Dailininkų namai“ veiklą, ir pristatyti Tarybai iki š. m. spalio 1 d.2. Tvirtinti VšĮ „Dailininkų namai“ veiklos strategijos kūrimo darbo grupę, susidedančią iš A. Jasiukevičiūtės, L. Liandzbergio, B. Gražio, G. Vaičio, A. Tornau.3. Tvirtinti LDS viešosios įstaigos „Dailininkų namai“ direktoriaus metinį pranešimą ir 2016 m. finansinę ataskaitą.

4. Patvirtinti pateiktą nuomos sutarties su VšĮ „Spaudos, radijo ir te-levizijos rėmimo fondas“ projektą.5. Įpareigoti VšĮ „Skulptūros ir vitražo centras“ direktorių, kad raštiškai įspėtų skolininkus sumokėti skolas iki š. m. birželio 1 d., jei nebus sumokėta, įgalioti direktorių paduoti skolininkus antstoliams.6. Patvirtinti LDS viešosios įstaigos „Skulptūros ir vitražo centras“ veiklos ir finansinę ataskaitas.7. Surengti 2017 m. LDS ataskaitinę konferenciją balandžio 28 d.8. Iki 2017 m. balandžio 10 d. pateikti LDS skyrių, sekcijų susirinkimų protokolus bei išrinktų konferencijos delegatų sąrašus.9. Sukurti galerijų veiklos optimizavimo darbo grupę, susidedančią iš D. Truskaitės, A. Tornau, A. Jasiukevičiūtės, U. Žilytės, L. Liandzbergio, G. Raudoniaus, E.  Januškaitės-Krupavičės.

LDS Tarybos posėdis Nr. 05 (2017 m. balandžio mėn. 6 d.) Nutarta:1. Patvirtinti LDS ataskaitinės konferencijos darbotvarkę su aptartais patikslinimais.2. Atidėti kitam posėdžiui LDS 2016 m. metinės veiklos ir metinės finansinės ataskaitos svarstymą ir diskusijas.3. Priimti LDS Tarybos nutarimą, kad LDS nuomininkams nesumokėjus nuomos įmokų daugiau nei 3 mėn. ir įspėjus nuomininką, perduoti skolų išieškojimą advokatui ir reikalui esant antstoliams.4. Tvirtinti atnaujintą LDS ženklą.5. Pritarti UAB „Gifts and Souvenirs“ pateiktam reklaminės iškabos eskizui ir aprašymui.6. Tvirtinti siūlomą Informacijos skelbimo tvarką, išbraukiant žodį formuluotėje pasirinktinai.

LDS Tarybos posėdis Nr. 06 (2017 m. balandžio mėn. 20 d.) Nutarta: 1. Patvirtinti LDS 2016 m. metinę veiklos ir metinę finansinę ataskaitas.2. Patvirtinti LDS 2016 m. audito ataskaitą.3. Patvirtinti LDS biudžetą 2017 m.

LDS Tarybos posėdis Nr. 07 (2017 m. gegužės mėn. 25 d.)Nutarta: 1. Patvirtinti UAB „Abina“ išorinės vaizdinės reklamos projektą.2. Patvirtinti UAB „Floravitas“ išorinės vaizdinės reklamos projektą.3. Patvirtinti balsų skaičiavimo komisiją – Tomą Rudoką, Dainių Trumpį, Ugnę Žilytę.4. Vadovaujantis LR Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo 3 str., 1 d. bei LDS Tarybos sprendimu, į Lietuvos dailininkų sąjungą priimti:LDS Tarybos sprendimu, į LDS narius priimami 33 kūrėjai ir Kultūros ministe-rijai bus siūloma jiems suteikti Meno kūrėjo statusą: ČERNIAUSKAS Algiman-tas, DEIKĖ Dileta, EIMANAVIČIŪTĖ Gražina, GECEVIČIENĖ Agnė, GODLIAUSKAS Egidijus, GRIKEVIČIENĖ Rūta, GRINIUK Marija, GUDAČIAUSKAITĖ Dovilė, GUDI-ŠAUSKAS Andrius, INGRAM Kristina, KATENSKIJ Olegas, KEPARUTIS Kęstutis, LINCEVIČIUS Petras, LUGOVOJUS Jevgenijus, LUKAITĖ Goda, MAKAREVIČIUS Andrius, MARCINKEVIČIŪTĖ-STRAZDĖ Neringa, MAŽEIKAITĖ Kristina, MEDIO-DIA Ieva, MERIJAUSKAITĖ Simona, MUMGAUDYTĖ Lina, NARKIEWICZ-LAINE Christian, NAVICKAITĖ Inga, PAŠVENSKAS Gediminas, PAUKŠTYTĖ-SCHI- NELLO Ieva, PODIRIAKA Linas, PUŽAUSKAITĖ Teklė Ūla, SURVILLO Olga, TALLAT-KELPŠIENĖ Irena, UŽKURNYTĖ Jurga, VEIVERYTĖ Alma, ZAURA Giedrius, ŽVIRBLIS Vaidotas. 5. Patvirtinti balsavimo rezultatus.6. Prašyti LDS samdomo advokato, kad skulptoriams, dalyvavusiems dr. J. Basanavičiaus paminklo konkurse, suteiktų LDS finansuojamas teisines konsultacijas.

Tarybos posėdis Nr. 08 (2017 m. birželio mėn. 29 d.)Nutarta:1. Patvirtinti išorinių reklaminių iškabų komisijos sudėtį vieneriems me-tams – Ugnė Žilytė, Kazimieras Paškauskas, Eimantas Ludavičius, Gvidas Raudonius.2. Išorinių reklaminių iškabų komisijos pirmininke paskirti Ugnę Žilytę.3. Patvirtinti LDS Įstatų darbo grupės, sudarytos konferencijos nutarimui vykdyti, sudėtį: Kazimieras Paškauskas, Eugenijus Nalevaika, Rytas Jonas Belevičius, Aušra Jasiukevičiūtė, Aušra Petroškienė.3. VšĮ „Skulptūros ir vitražo centrui“ pratęsti LDS Tarybos nutarimo, priim-to posėdyje 2017 m. kovo 23 d., vykdymą, įpareigojant centro direktorių pateikti išsamią suminę skolų centrui ataskaitą iki š. m. spalio 1 d.4. Nacionalinei kultūros ir meno premijai gauti nuo LDS teikti dvi kandidatūras.5. Patvirtinti balsų skaičiavimo komisiją: Virginijus Viningas, Tomas Rudokas, Dalia Truskaitė.6. Nacionalinei kultūros ir meno premijai gauti nuo LDS teikti Angelinos Banytės ir Broniaus Leonavičiaus kandidatūras.7. Vyriausybės kultūros ir meno premijai gauti nuo LDS teikti 3 kandidatūras.8. Vyriausybės kultūros ir meno premijai nuo LDS teikti Konstantino Eugenijus Šatūno, Petro Gintalo ir Linos Jonikės kandidatūras.9. LDS „Auksinių ženkliukų“ apdovanojimus už 2016 m. skirti Audriui Gražiui, Eglei Valiūtei ir Jonui Varnui.10. Į LDS apdovanojimus neįtraukti apdovanojimų kolektyvams.11. LDS darbuotojų premijas ir padėkų raštus už darbą 2016 metais skirti Kotrynai Džilavjan, Arūnui Sakalauskui, Vaivai Kovieraitei-Trumpei.12. Direktorei atsisakius užimamų pareigų, sudaryti viešosios įstaigos „Šv. Jono gatvės galerija“ dokumentų ir turto perėmimo komisiją ir į ją nuo LDS Tarybos deleguoti Aušrą Jasiukevičiūtę ir Algimantą Kliaugą.

A k t u a l i j o s

Dailininkė scenografėDANELIJA VANAGIENĖ

(1928 11 15–2017 06 20)

I n m e m o r i a m

PAMINKLO LIETUVOS REFORMACIJOS IR LIETUVIŠKOS RAŠTIJOS PRADININKŲ ATMINIMUI ĮAMŽINTI SKULPTŪRINIŲ IR ARCHITEKTŪRINIŲ IDĖJŲ KONKURSASProjektas turi būti pateiktas ne vėliau kaip 2017 m. spalio 16 d. (imtinai).Konkurso tikslas  – sukurti paminklą Lietuvos Refor-macijos ir lietuviškos raštijos pradininkams įamžinti Vilniuje, Pylimo g. esančiame Reformatų parke. Kuriant paminklą, turinio požiūriu yra svarbu: giliai aktualizuoti Reformacijos esmę, atskleisti ją per istoriją, dabartį ir ateitį jungiančius komunikacinius kodus; šiuolaikinėmis priemonėmis išreikšti Reformacijos gyvybingumą per Reformacijos asmenybių atliktų darbų raišką. Siekiama sukurti stiprią energetiką skleidžiantį kūrinį, kuris įkvėptų ne tik pagarbą atliktiems darbams, bet ir norą imtis Re-formacijos idėjas atitinkančių ir išliekamąją vertę turinčių naujų darbų savo valstybėje, sparčiau harmonizuoti save ir artimiausią aplinką. Svarbu laikytis Parko tvarkymo projekte numatytų ribų ir idėjos autoriui pasiūlyti prieigų prie skulptūros spren-

dimą. Konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai, juridiniai asmenys ar tokių asmenų grupės.Vertinant projektus, pagrindiniai kriterijai – skulptūros idėjinių-plastinių sprendinių meninė kokybė, meninės idėjos originalumas bei skulptūros ir architektūros sprendinių ansambliškumas ir dermė su istorine aplinka.Projektas turi būti pateiktas arba išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 16 d. (pirma-dienio) imtinai adresu: Lietuvos dailininkų sąjunga, Vokiečių g. 4 / Mėsinių g. 2, Vilnius.Kontaktinis asmuo, įgaliotas palaikyti tiesioginį ryšį su konkurso dalyviais, – Evelina Januškaitė-Krupavičė, tel. Nr. 85 2622959, el. pašto adresas: evelina@ldsajunga.lt.Daugiau informacijos, konkurso sąlygos bei sąlygų priedai – LDS tinklalapyje www.ldsajunga.lt.

KVIEČIAME DALYVAUTI PROFESIONALIOSIOS KERAMIKOS DARBŲ PARODOJE „HARMONIJA“Pasiūlymai priimami iki rugsėjo 17 d. Parodos atidarymas numatomas rugsėjo mėn. 27 d.Parodos „Harmonija“ kelias prasideda 1999 m., kai buvo surengtas pirmasis simpoziumas. Tai tęstinis reiškinys, jungiantis trijų kartų menininkus bei sulaukiantis palan- kaus meno ir plačiosios visuomenės vertinimo.„Harmonija“ prisideda prie ilgametės keramikos tradi-cijų puoselėjimo ir naujų kūrybinių technologijų plė-tojimo, užtikrina tradicijų nenutrūkstamumą, nuolat papildant aktualiomis dabarties kūrybinėmis tenden-cijomis. Parodos „Harmonija“ moto – atsisakyti des-trukcijų mene, siekti grožio ir gėrio, amžinųjų mūsų tautos savasties vertybių.Užpildytą dalyvio anketą su kataloginiais duomenimis, kokybiška kūrinio nuotrauka, trumpu darbo aprašymu, trumpu kūrybiniu autoriaus CV ir kontaktais siųsti Gin-tarei Jurkynaitei el. paštu: gintarytis@gmail.com.Kūriniai turi atitikti parodos tematiką: harmonija mene – darnus kuriamo objekto (-ų) dalių, spalvų, jei reikia – garsų ir kt. suderinimas / idėjos ir vizuali-nio vaizdo vienybė / giluminių prasmių užkodavimas, plastinės išraiškos ieškojimai ir kita.  Vienas autorius gali pristatyti iki 5 kūrinių.Darbai bus priimami Šv. Jono gatvės galerijoje adresu: Šv. Jono g. 11, Vilniuje nuo š. m. rugsėjo 20 d. iki rugsėjo 22 d. imtinai. Parodos vadovė – Onutė Naruševičienė.

6-OJI RYGOS TEKSTILĖS TRIENALĖ „TRADITION&INNOVATION. THEME: IDENTITY“Paraiškos priimamos iki 2017 m. spalio 10 d. Paroda vyks parodų rūmuose ARSENALS 2018 m. birželio 6 d.–rugsėjo 9 d.Trienalės tema „Tapatybė“ („Identity“) siejama su 2018 m. Latvijos, Lietuvos ir Estijos valstybių šimt-mečiu. Trienalės organizatoriai nori pažymėti ben-dradarbiavimo ir tarpvalstybinių santykių svarbą. Tradiciškai trienalėje dalyvaus ir kviestiniai menini-nkai. Planuojama tarptautinė konferencija, seminarai, kūrybinės dirbtuvės ir kiti renginiai.Kūrinių vertinimas numatomas 2017 m. lapkričio 2–4  d. Atrinkti menininkai bus informuoti paštu, faksu arba el. laišku ir 2017 m. gruodžio pab.Konkurse gali dalyvauti profesionalūs tekstilės meni-ninkai, taip pat kitų sričių kūrėjai, kurie savo kūryboje naudoja tekstilės technikas ir pan. Nėra technikų ar medžiagų apribojimo, tačiau prioritetas teikiamas inovatyviam parodos idėjos išpildymui. Maksimalūs matmenys: neviršija 3 × 3 × 3 m. Jei aukštis viršija 3 m, reikia specialaus susitarimo su organizatoriais. Pageidaujami kūriniai be rėmų. Ekspozicinė erdvė tinkama instaliacijoms, sieniniams gobelenams ir pan.Kūriniai bus vertinami iš CD arba per WeTransfer per-siųsti failai. Informaciniame pakete privalo būti:spaudos kokybės kūrinio nuotrauka; kūrinio detali in-formacija; menininko nuotrauka; trumpas autoriaus CV (.doc formatu, ½ puslapio, apie 1500 spaudos ženklų); trumpas kūrinio aprašymas (koncepcija) – .doc formatu, iki 500–800 spaudos ženklų.Tekstas turi būti parašytas sklandžia anglų kalba, pareng-tas publikuoti. CD autoriams negrąžinamas. Norėdami siųsti per WeTransfer, naudokite šiuos adresus: velta.raudzepa@lnmm.lv ir ieva.zvejniece@lnmm.lv.Paraiškos formą rasite LDS tinklalapio skiltyje KON-KURSAI. Visa paraiška su CD turi būti atsiųsti paštu arba per WeTransfer adresu: The 6th Riga International Textile and Fibre Art Triennial Tradition&Innovation,Museum of Decorative Arts and Design,10/20, Skarnu St., Riga, Latvia, LV–1050

ĮSIBĖGĖJO EDUKACINIS DAILĖS PROJEKTAS „MANO LIETUVA. GRĮŽTU Į TĖVYNĘ“LDS nariai dailininkai-pedagogai kartu su savo mokslei-viais dalyvavo piešinių konkurse, skirtame lietuvių kilmės prancūzų kalbininko A. J. Greimo 100-osioms metinėms pažymėti. A. J. Greimo vardas yra įtrauktas į UNESCO ir valstybių narių 2016–2017 m. minimų sukakčių sąrašą, o 2017-ieji LR Seimo yra paskelbti A. J. Greimo me-tais. Konkurso tema skiriama lietuvių kalbos kultūrai ir įvairioms jos formoms: literatūrai, sakmėms, mitologijai, semiotikai ir pan. Konkurse dalyvavo 7 mokymo įstaigos: Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija, Kėdainių dailės mokykla, Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mo-kykla, Vilniaus lietuvių namai, Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokykla bei svečio teisėmis Vaikų lopšelis-darželis „Vilnelė“ ir Vilniaus tapybos studijos „Alegria“.Prie projekto dirbo 26 pedagogai, dalyvavo 184 moks- leiviai ir 35 ikimokyklinio amžiaus vaikai, taip pat

14 profesionalių menininkų. Edukaciniame dailės ple-nere, vykusiame Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse, Kaišiadorių r., 2017 m. birželio 12–18 d. buvo pakviesta 15 dalyvių, dar 8 atvykdavo specialioms programoms vesti. Per plenerą buvo rengiamos edu-kacinės dirbtuvės, ekskursijos, grupiniai užsiėmimai, kūrybiniai vakarai, pristatymai, parodos. Projekto metu užmegzti tamprūs ryšiai su Altajaus krašto lietuvių ben-druomene bei internetinės vaikų dailės galerijos „Kids Gallery“ kuratoriais.Trečiasis projekto etapas – suformuota bendra projekte dalyvavusių ir pagal projekto temą kūrusių pedagogų, moksleivių bei plenero dalyvių kūrybos keliaujanti paroda – bus pristatyta Vilniaus miesto rotušėje 2017  m. spalio 3 d. 17 val. Renginio metu vyks šventinis koncertas bei projekto laureatų ir pedagogų apdovanojimai. Jiems bus įteiktos piniginės premijos bei mecenatų įsteigtos dovanos. Taip pat planuojama paroda LR Seimo rūmų parodinėse erdvėse 2017 m. gruodžio mėn.