BTINOS REAKCIJ EIGOS SLYGOS

CHEMIN REAKCIJAChemin reakcija procesas, kurio metu suyra bei susidaro vairios chemins mediagos (vyksta cheminiai virsmai). Chemins reakcijos metu persigrupuoja atom elektronai, nutraukdami kai kurias esamas ir suformuodami naujas chemines jungtis. Skirstoma pagal reagent ir produkt santyk (adicijos, main, pavadavimo, skilimo), energetin balans (endotermins, egzotermins), reakcijos krypt (grtamosios, negrtamosios). Reakcijoje dalyvaujanios mediagos yra vadinamos reaktantais (jei reakcij katalizuoja fermentai dar ir substratais). Reakcijos metu susidaranios mediagos vadinamos reakcijos produktais.

JUNGIMOSI REAKCIJAJungimosi chemins reakcijos pavyzdys. R1 ir R2 paymtos molekuls dalys gali bti vairios, taigi i schema nusako vis chemini reakcij grup.

Jau labai senai nustatyta, kad vien mediag (kietj kn) dalels virpa, kit (skysi ir duj) nuolatos juda. Tai iluminis daleli judjimas. Juddamos jos susiduria ir dio momentu tarp skirting mediag daleli gali prasidti chemin reakcija. Ar mediagos ims reaguoti viena su kita, priklauso nuo vairi slyg, i kuri svarbiausios lietimosi pavirius ir temperatra. Kad padidt lietimosi pavirius, kietosios mediagos smulkinamos, maiomos reaguojanios mediagos.

I daugybs susidrim tik ma dal sudaro tie, kuri metu gaunamas reakcijos produktas. Kad prasidt reakcija, mediag dalels turi turti tam tikr kiek energijos. Kylant temperatrai, iluminis daleli judjimas spartja, susidrim daugja, smgiai tampa stipresni. Susidrus pradini mediag dalelms, susidaro naujos mediagos. Sumajus reaguojani daleli skaiiui, sumaja ir susidrim skaiius. Reakcija ltja ir pagaliau sustoja.

CHEMIN REAKCIJA IR ENERGIJA

AKTYVACIJOS ENERGIJADalelms suteikta energija, kurios reikia reakcijai prasidti, vadinama aktyvacijos energija. vairi reakcij aktyvacijos energija nevienoda. Kad dalels susidrus prasidt reakcija, joms reikia suteikti aktyvacijos energijos. Pavyzdiui, jei susidrus geleies ir sieros atomams geleies atomas perduoda savo elektronus sierai, tai jau ir yra reakcijos pradia. Keliant temperatr, daugja susidrim ir kartu daleli kuri energija didesn u aktyvacijos energij. Taigi auktesnje temperatroje dauguma reakcij vyksta spariau.

Suteikus dalelms aktyvacijos energijos, daugelis reakcij toliau vyksta savaime. Aktyvacijos energija yra pastovus atskir reakcij dydis. Ji priklauso nuo reaguojani mediag prigimties ir nepriklauso nuo temperatros.

ILUMOS ISKYRIMAS IR SUNAUDOJIMASJei reakcijos produkt energija didesn u pradini mediag energij, tai vykstant cheminei reakcijai isiskiria iluma. Reakcija, kurios metu isiskiria iluma, vadinama egzotermine. Jeigu reakcijos produkt energija didesn u pradini mediag energij, ildyti reikia kol reakcija pasibaigs, nes kitaip reakcija nutrkt. Reakcija, kurios metu sunaudojama iluma, vadinama endotermine.

REAKCIJ EIGOS SLYGOSJuo didesnis lietimosi pavirius, juo greiiau vyksta reakcija. Temperatra yra labai svarbi slyga reakcijoms prasidti ir vykti. Vienos reakcijos, pavyzdiui, geleies rdijimas, prasideda kambario temperatroje, kitos - tik pakaitinus mediagas. Auktesnje temperatroje chemins reakcijos vyksta greiiau.

Informaciniai altiniaiCHEMIJA 8 kl. vadovlis http://lt.wikipedia.org/wiki/Chemin%C4%97_reakcij a

Lukas Virketis 8c