Žalos atlyginimas baudžiamajame procese

BPK 1 straipsnyje neminimas žalos atlyginimas, tačiau šiame straipsnyje įpareigojama ginti žmogaus teises bei laisves. Žalos atlyginimas kaip tik ir yra viena iš šių teisių bei laisvių gynimo formų.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse yra numatytos dvi nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo formos:

1) žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareiškiamas (LR BPK IX skyrius); 2) žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas (LR BPK X skyrius).

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - ieškinys, pareiškiamas baudžiamajame procese (LR BPK 109 str.); baudžiamojo proceso institutas. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas esant tokioms sąlygoms: kai asmeniui (fiziniam ar juridiniam) nusikalstama veika padaryta žala; kai įtariamasis (kaltinamasis) įvykdė veiką, turinčią nusikaltimo ar

baudžiamojo nusižengimo požymių; kai tarp įtariamojo (kaltinamojo) veikos ir asmeniui (fiziniam ar juridiniam)

padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Civiliniu ieškiniu gali būt atlyginama turtinė ir neturtinė žala.Reikia pabrėžti tai, jo vienu civiliniu ieškiniu gali būti prašoma atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Turtinė žala yra suprantama trimis aspektais: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė asmuo dėl padarytos nusikalstamos

veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos padarinius.

Neturinės žalos apibrėžimas yra randamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 6.250 straipsnyje:„Neturtinė žala- tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pabloginimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.“ Neturtinė žala yra atlyginama pinigais. Teismas, įvertinant neturtinės žalos dydį, turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Nei Baudžiamojo proceso kodeksas nei dauguma kitų įstatymų nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui.

Civilinio ieškinio pareiškimasCivilinį ieškinį turi teisę pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika yra padaryta turtinė ar neturtinė žala.Fiziniai asmenys civilinį ieškinį gali pareikšti patys arba per savo atstovus, o juridiniai asmenys civilinį ieškinį pareiškia tik per savo atstovus. Jei žala padaroma valstybinėms įstaigoms, įmonėms ar organizacijoms, tokiu atveju civilinį ieškinį privalo pareikšti šių institucijų vadovai. Civilinis ieškinys yra pareiškiamas raštu.

Baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnyje yra įtvirtino pareiškimo sąlygos:1 dalis: „Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.”

Civliniame ieškinyje turi būti šie nurodymai: kas pareiškia civilinį ieškinį; kam pareiškiamas civilinis ieškinys; kokiais veiksmais ir kada įtariamasis ar kaltinamasis padarė žalą; žalos pobūdis ir dydis; prašymas priteisti iš kaltinamojo tolygią turtinei ar neturtinei žalai pinigų

sumą. Taip pat reikia vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis: 111 straipsnis „Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir turinys" ir 135 straipsnis „Ieškinio turinys".

Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet ieškinyje gali būti nurodyti ne visi reikalaujami duomenys, kadangi paduodant ieškinį gali būti nežinomas įtariamasis, neaiškus tikslus ieškinio dydis ir panašiai. Esant tokioms aplinkybėms prokuroras, teismas neturi teisės atsisakyti priimti ieškinį motyvuodami tuo, kad trūksta duomenų.

Reikia pabrėžti tai, jog asmuo padavęs civilinį ieškinį yra atleidžiamas žyminio mokesčio. “Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio.“ (BPK 112str. 2d.) Atleidžiama nuo žyminio mokesčio remiantis šiomis prielaidomis:

civilinis ieškinys yra sudėtinė baudžiamosios bylos dalis; nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis įrodinėjamas kartu su

pagrindinėmis bylos aplinkybėmis, todėl atskirų ir reikšmingų pastangų civilinio ieškinio klausimui išspręsti nereikia;

civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra „nusikalstamos veikos aukos“ problema, būtų nehumaniška, jeigu nukentėjusysis dar turėtų mokėti už siekimą gauti tam tikrą kompensaciją dėl jam padarytos skriaudos.

Baudžiamojo proceso kodekse 112str. 4 dalyje yra apibūdinta civilinio ieškinio pareiškimo teisės netekimas:“Jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Jei ieškinys atmetamas civilinio proceso tvarka, ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.”

Civilinio ieškinio įrodinėjimas:Baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnyje įtvirtinta tai, kad nagrinėjant su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus, ikiteisminio tyrimo įstaigos ir teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis.

Tai reiškia, kad civilinis ieškinys, kuris yra pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso normas, o ne pagal Civilinio proceso kodekso normas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimas, kurio sprendimo nereguliuoja baudžiamojo proceso teisės normos, reikia taikyti atitinkamas civilinės teisės ar civilinio proceso teisės normas, tačiau jos negali prieštarauti baudžiamojo proceso teisės normoms.

Civilinio ieškinio išsprendimas

Pagal BPK 115 straipsnį teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, turi teisę:

visiškai patenkinti pareikštą ieškinį; iš dalies patenkinti civilinį ieškinį; visiškai atmesti civilinį ieškinį.

Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio patenkinimo klausimą ir remdamasis patikrintais dokumentais pirmiausiai nustato, ar yra ieškiniui būtinos sąlygos. Jei teismas nustato, kad nėra bent vienos iš sąlygų, tai civilinis ieškinys tokiu atveju atmetamas. Tačiau jei visos būtinos ieškiniui sąlygos yra, tokiu atveju turi būti sprendžiamas ieškinio dydžio klausimas, nuosprendyje nurodant priteistą sumą, iš ko ir kieno naudai tai padaryta.

Paprastai visi civiliniai ieškiniai turi būti išnagrinėti ir išspręsti. Tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą , o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, esant šioms sąlygoms:

kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo;

negavus papildomos medžiagos. (BPK 115 str. 2 d.)

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas:

atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką;

palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (115 str. 3 d.).

Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareiškiamas

1. Savanoriškas žalos atlyginimas (LR BPK 107 str.). Tai situacija, kai įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlygina nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą.

Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas, ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

2. Daiktų ir vertybių grąžinimas(LR BPK 108 str.). Teismas, įsitikinęs, kad proceso metu rasti ir paimti daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nusprendžia šiuos daiktus ar vertybes po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti jų savininkui.

Daiktus ir vertybes savininkui jo prašymu gali grąžinti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nepasibaigus procesui, bet tik po to, kai šie daiktai ar vertybės yra pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti. Atsiimdamas šia tvarka grąžinamus daiktus ar vertybes, savininkas paprastai turi raštu pasižadėti saugoti juos tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme.

Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, negrąžinami.