B I R Š T O N O K U R O R T OA R C H I T E K T Ū R A

Ekskursijos įvadas - Birštono kurorto raida

Birštonas su gerai įtvirtinta medine pilimi ant Nemuno šlaito minimas jau XIVa. Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. Po Žalgirio mūšio,pasibaigus kryžiuočių antpuoliams, Birštonas kurį laiką buvo žinomas kaipLDK kunigaikščių medžioklės dvaras. Iki XVI a. vid. miestelis statytas pagalsavaime susiklosčiusį linijinį planą. 1555-1563 m. jis buvo išplėstas į vakarus irpietus pritaikant to meto miestų urbanistinėms reformoms būdingąstačiakampį (gotikinį) planą. Visgi buvo pervertintas Birštono, kaip prekybos iramatų miesto potencialas – labai greitai jį nukonkuravo XVI a. pab. išaugęnetoliese buvę Prienai ir naujasis miesto plėtrai suprojektuotas gatvių tinklasnunyko. Taip Birštonas tapo vienu iš nedaugelio Lietuvos miestelių, kuriame„neprigijo“ standartinis stačiakampis planas ir XVII-XIX a. pr. susiformavovisiškai naujas savaiminis gatvių tinklas[1].

Birštono atgimimas prasidėjo XIX a. viduryje, sužinojus apie šioje vietovėjetrykštančių mineralinių vandenų gydomąjį poveikį. „Yra žinoma, jog Stakliškiųkurorte dirbęs gydytojas Benediktas Balinskis 1846 m. į Birštoną atsiuntėligonę, kuriai šios vietos vandenys padėjo pasveikti. O 1854 m. jau gautas iroficialus leidimas gydyti mineraliniu vandeniu Birštone“[2]. Gydomojovandens eksploatavimui turėjo būti sukurta atitinkama infrastruktūra – taipaskatino Birštono kaip balneologinio kurorto urbanistinę raidą.Tuometiniame Birštone buvo tik apie 30 namų, o 1861 m. jų priskaičiuota 52.Birštono urbanistinį vystymąsi paskatino 1857 m. netoliese buvusio Stakliškiųkurorto gaisras, po kurio šios vietovės reikšmė nunyko. Birštonas statytaspagal XIX a. pr. išryškėjusį gatvių tinklą: „pagal gatvę į kurortą (pietinėjemiesto dalyje) ir palei kelią į Prienus. Tai buvo menkos medinės valstiečiųtrobos“[3]. Nors XIX a. antrojoje pusėje Birštonas jau buvo visoje Rusijosimperijoje gerai žinomas balneologinis kurortas, jo vaizdas nesiskyrė nuodaugumos lietuviškų kaimų. Miestui būdingą urbanistinę kompozicijąkurortas įgavo tik XX a. pr. čia išaugus neogotikinei bažnyčiai, stambesniemsgyvenamiesiems ir viešiesiems pastatams, gydymo įstaigoms. „Prieš patPirmąjį pasaulinį karą gydyklose veikė 72 vonios, buvo pastatyti 3 viešbučiai,turintys 200 numerių“[4].

Per Pirmąjį pasaulinį karą Birštonas labai nukentėjo ir, Lietuvosnepriklausomybės pradžioje neturint lėšų jo atstatymui, vos nesunyko. Čialemiamą vaidmenį suvaidino Lietuvos Raudonojo kryžiaus organizacija, 1924m. įsipareigojusi Birštoną modernizuoti ir įkūrusi pirmąsias moderniasgydyklas. Visas pelnas iš Raudonojo kryžiaus sanatorijos buvo skirtas kurortoinfrastruktūros plėtojimui. Šios organizacijos dėka įrengtas modernusRaudonojo Kryžiaus gydomasis kompleksas, viešbučiuose įvesta elektra,vandentiekis bei kanalizacija ir ketvirtajame dešimtmetyje vienintelis Lietuvos

gydomasis kurortas jau buvo pasirengęs aptarnauti nemenką skaičiųpoilsiautojų. „Raudonojo kryžiaus valdybos pastangomis buvo sutvarkytasparkas, įrengtas fontanas, ant Vytauto kalno įrengti rezervuarai gėlam irmineraliniam vandeniui, organizuotas reguliarus susisiekimas autobusais suKaunu bei Alytumi. Birštone buvo statomos ne tik sanatorijos ir vilos, gražėjo,plėtėsi ir pats miestelis“[5].1933 m. Birštonui tapus valsčiaus centru, čiavykdavo turgūs, veikė keliolika prekybos įstaigų. Tuo metu miestas plėtėsipagal tą pačią XIX a. susiformavusią kompoziciją, gatvių susikirtime buvoatkurta centrinė aikštė, kurioje 1939 m. atidengtas paminklas patriarchui J.Basanavičiui. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje sudaryti miestelioperplanavimo projektai, turėję radikaliai pakeisti istorinį Birštono planą,prasidėjus II-ajam pasauliniam karui nebuvo įgyvendinti. SovietmečiuBirštono miestovaizdis, kuriame iki tol vyravo vienaukščiai mediniai namai sumansardomis, gerokai pakito: gyvenamosios zonos užstatytos tipinio planogyvenamaisiais daugiabučiais namais, suprojektuoti nauji masyvaus tūriogydymo įstaigų kompleksai.

[1] Miškisnis, A. Birštono miesto istorinis-urbanistinis vystymasis. LietuvosTSR architektūros klausimai. Vilnius: 1974, p. 186-187.

[2] Birštono kurortas XIX a. Prieiga perinternetą: http://kvitrina.com/?p=50979.

[3] Miškisnis, A., op. cit., p. 180.

[4] Birštono turizmo informacijos centro informacija.

[5] Ibid.

M A R Š R U T Ą S U D A R O :

DAUGIAFUNKCIS KOMPLEKSAS BIRŠTONE

Adresas: Birštono sav., Birštonas, Druskupio g. 1Architektai: Romualdas Kirdulis, Ernesta Skukauskienė, GiedrėKličienėStiliai: Šiuolaikinė architektūraMetai: 2009 - 2013Laikotarpis: Šiuolaikinė

SANATORIJA „VERSMĖ“ BIRŠTONE

Adresas: Birštono sav., Birštono m., B. Sruogos g. 9Architektai: Romualdas ŠilinskasStiliai: Vėlyvasis modernizmasMetai: 1975Laikotarpis: Sovietmetis

„TULPĖS“ SANATORIJOS BIUVETĖ

Adresas: Birštono sav., Birštono m., B. Sruogos g. 3Laikotarpis: Pirmoji Respublika

BIRŠTONO KURORTO ADMINISTRACIJOSPASTATAS (DAB. TURIZMO INFORMACIJOSCENTRAS)

Adresas: Birštono sav., Birštono m., B. Sruogos g. 4Architektai: Romanas SteikūnasStiliai: Tarpukario modernizmas, Kurortinė architektūra, Medinėmiestelių architektūraMetai: 1930Laikotarpis: Pirmoji Respublika

BIRŠTONO KURHAUZAS

Adresas: B. Sruogos g. 2, BirštonasMetai: 1850 - 1931Laikotarpis: Carinis, Pirmoji Respublika

BIRŠTONO RAUDONOJO KRYŽIAUS GYDYKLA

Adresas: Birutės g. 31, BirštonasArchitektai: Romanas SteikūnasStiliai: Kurortinė architektūraMetai: 1930 - 1933Laikotarpis: Pirmoji Respublika

BIRŠTONO ŠV. ANTANO PADUVIEČIOBAŽNYČIA

Adresas: Birutės g. 14, Birštonas, Birštono sav.Architektai: Vaclovas MichnevičiusStiliai: NeogotikaMetai: 1900 - 1909Laikotarpis: Carinis

KAIŠIADORIŲ VYSKUPIJOS KUNIGŲSANATORIJA „TULPĖ“ BIRŠTONE

Adresas: Birštono sav., Birštono m., Birutės g. 21Architektai: Vytautas Landsbergis-ŽemkalnisStiliai: Modernizuotas istorizmasMetai: 1937Laikotarpis: Pirmoji Respublika

BIRŠTONO SAKRALINIS MUZIEJUS

Adresas: Birutės g. 10, Birštonas, Birštono m. sav.Metai: 1880 - 1900Laikotarpis: Carinis

BUVUSI OLIMPINIO IRKLAVIMO BAZĖBIRŠTONE

Adresas: Birštono sav., Birštono m., Birutės g. 19Architektai: Liucija GedgaudienėStiliai: Vėlyvasis modernizmas, Kritinis regionalizmasMetai: 1972Laikotarpis: Sovietmetis

BIRŠTONO PRIEPLAUKA

Laikotarpis: Pirmoji Respublika, Sovietmetis, Šiuolaikinė

P. J. KRASAUSKO GYVENAMASIS NAMASBIRŠTONE

Adresas: Algirdo g. 32, BirštonasArchitektai: Bronius ElsbergasStiliai: Funkcionalizmas/modernizmas, Kurortinė architektūraMetai: 1938Laikotarpis: Pirmoji Respublika

BIRŠTONO MUZIEJUS

Adresas: Vytauto g. 9, BirštonasMetai: 1932Laikotarpis: Pirmoji Respublika

BIRŠTONO VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Adresas: Birštono sav., Birštonas, Dariaus ir Girėno g. 12Architektai: Kazimieras Regimantas Plyčiuraitis - Plyčius, JūratėPlyčiuraitienė - PlyčienėStiliai: Šiuolaikinė architektūraMetai: 2006Laikotarpis: Šiuolaikinė

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMOĮSTAIGA BIRŠTONE

Adresas: Birštono sav., Birštono m., Kęstučio g. 8Architektai: Algis VyšniūnasStiliai: PostmodernizmasMetai: 1996Laikotarpis: Šiuolaikinė

3 AUKŠTŲ GYVENAMOJO NAMO BIRŠTONEREKONSTRUKCIJA

Adresas: Birštono sav., Birštonas, Kęstučio g. 10Architektai: Gintautas Natkevičius, J. SkalskytėMetai: 2006 - 2006Laikotarpis: Šiuolaikinė

BIRŠTONO KULTŪROS CENTRAS

Adresas: Birštono sav., Birštonas, Jaunimo g. 4Architektai: Adelė MickienėStiliai: Vėlyvasis modernizmasMetai: 1973 - 1976Laikotarpis: Sovietmetis