63

ISTORIJA2 0 1 2 / 1

L X

X X

V /

8 5

ISSN 1392-0456E-ISSN 2029-7181

Anotacija. Straipsnyje analizuojami istorijos testų suda-rymo bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams aspektai. Re-miantis Bendrųjų programų nuostatomis (2008), Ugdymo plėtotės centro vykdyto projekto „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas“ rezultatais bei remiantis JAV istorijos testų sudarymo praktika yra pateiktos gairės šiuolaikiniams istorijos testams sudaryti.

Prasminiai žodžiai: istorija, testas, klausimai, žinios, gebėjimai, moksleiviai.

Abstract. The article analyses the aspects of designing history tests for the pupils of general education schools. With reference to the Provisions for General Programmes (2008), the results of the project Development of standardised tools of pupils’ assessment and self-assessment for general education schools implemented by the Education Development Centre and the practice of designing history tests in the US, the article provides the guidelines for designing contemporary history tests.

Keywords: history, test, questions, knowledge, skills, pupils.

Įvadas

Testų taikymas mokant istorijos Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje turėtų būti vertinamas kaip naujas reiškinys. Vienas pirmųjų žingsnių šia linkme buvo ženg-tas, kai 1997 m. Nyderlandų istorijos mokymo specialistų surengtame seminare istorijos mokytojams Vilniuje buvo aiškinama apie testų parengimą ir istorijos šaltinių taikymą mokant istorijos. Seminaro metu buvo nutarta lietuvių kalba išleisti vieno iš seminaro lektorių Keeso Bogaertso leidinį „Istorijos testai“, kuris pasirodė 1997 m. [7].

Pirmą kartą plačiu mastu istorijos testas moksleiviams buvo pateiktas 1998 m. gegužės mėn. Tuo metu vykdant „Phare“ projektą, kurio tikslas – pereiti Lietuvoje prie

Benediktas šetKUS

Efektyvaus istorijos testo sudarymo metmenysBenediktas Šetkus – socialinių mokslų daktaras, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Istorijos didaktikos centro direktorius; adresas: T. Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius; el. paštas: benediktas.setkus@vpu.lt; mokslinių interesų sritys – tautinių mažumų mokyklų veikla Lietuvoje 1918–1940 m., istorijos mokymo procesas.

centralizuotos egzaminų sistemos, Panevėžio apskrities mokyklose buvo išbandytas pirmasis istorijos testas. Šia-me teste buvo pateikti 63 klausimai ir užduotys, iš kurių 30 klausimų buvo su pasirenkamaisiais atsakymais (jie dar vadinami uždaro tipo klausimais – aut. past.), o likusieji reikalavo atlikti užduotis remiantis pateiktais istorijos šal-tiniais (atviro tipo užduotys) [13].

1999 m. visų Lietuvos mokyklų moksleiviai, laikantys valstybinio brandos istorijos egzaminą, turėjo atlikti užduo-tis pagal parengtą testą, kuriame buvo pateikti 67 klausimai ir užduotys, iš kurių 30 klausimų buvo atviro tipo [14].

Egzaminų centras, siekdamas supažindinti moksleivius, pedagogus ir jų tėvus su brandos egzaminų pasikeitimais bei jų metu taikomais istorijos testais, 2000 m. pavasarį iš-leido istorijos testų rinkinį, kurį pavadino „Į pagalbą abituri-entui 2000“. Minėtame leidinyje buvo pateikti mokyklinio istorijos brandos egzamino užduočių, taip pat valstybinio istorijos brandos egzamino užduočių pavyzdžiai bei atsa-kymai, kitaip tariant, vertinimo instrukcija [20].

Pradėjus naudoti testus per valstybinius brandos egza-minus, visuotinai pradėti taikyti testai ir mokytojų darbo praktikoje. Tuo tikslu Lietuvos leidyklos pradėjo leisti įvairių autorių parengtus istorijos testus. 1999 m. pasirodė Beatričės Stukienės ir Birutės Šlekienės „Testai istorijos žinioms pasitikrinti“ [31]. Keletą tokio pobūdžio leidinių parengė Juozas Brazauskas: 2000 m. pasirodė „Greito-sios apklausos istorijos testai IX klasei“ ir „Greitosios apklausos istorijos testai X klasei“, 2001 m. – „Greitosios apklausos istorijos testai VII klasei“ ir „Greitosios apklausos istorijos testai VIII klasei“ [8, 9, 10, 11]. 2000 m. išleisti dar keli leidiniai – testai: Danutės Agurkienės „Istorijos testai–užduotys“ [1], Nijolės Bikulčienės – „Istorijos testai ir pratimai: civilizacijos, Lietuva, pasaulis“ [6], Bronislovo Banio, Violetos Kriščiūnienės, Aušros Skardžiukienės „Visuotinės istorijos užduotys ir testai (nuo seniausių laikų iki dabarties): vyresniųjų klasių mokiniams, mokytojams, visiems, kurie rengiasi istorijos egzaminams“ [4]. 2001 m. pasirodė Vidmanto Žebrausko „Istorijos testai XII klasei“ [35], Bronislovo Banio, Violetos Kriščiūnienės, Aušros Skardžiukienės „Užduotys ir testai: istorija ir politologija pagal brandos egzaminų programą“ [5].

iStoriJoS DiDaKtiKa

64 Bene

dikt

as š

etKU

S

iStoriJoS DiDaKtiKa

Apie tuo metu pradėtą masinį istorijos testų taikymą byloja ir istorijos vadovėliai. Kai kuriuose jų buvo pateikti uždaro tipo testai, kurie buvo skirti kaip priemonė mokinių savikontrolei. Pirmieji tokio turinio vadovėliai buvo išleisti 2001 m. Tai Evaldo Bakonio ir Jono Janušo „Lietuva ir pa-saulis: istorijos vadovėlis XI klasei“ [3] bei Algirdo Gečo, Juozo Jurkyno, Genios Jurkynienės, Albino Visockio „Lie-tuva ir pasaulis: istorijos vadovėlis XII klasei“ [12].

Per laikotarpį nuo 1998 m. iki šių dienų išleista iš tiesų daug leidinių, kuriuose pateikti istorijos testai. Daugelis jų skirti mokiniams pasiruošti istorijos brandos egzaminui. Istorijos mokytojai taip pat rengia istorijos testus, kuriuos taiko kasdieninėje veikloje, tikrindami savo mokinių žinias ir gebėjimus. Dėl to galima teigti, jog pastaruoju metu mo-kinių žinių tikrinimas istorijos testais tapo kasdienybe.

Nežiūrint įgytos tam tikros patirties, istorijos testų pa-rengimas vis dar kelia nemaža iššūkių jų sudarytojams. Taip nutinka, kai norima parengti kokybišką istorijos testą, kuris laiduotų objektyvų mokinių mokymosi rezultatų nustatymą.

Nuo 2009 m. Ugdymo plėtotės centras vykdo projektą „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertini-mo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas“, kurio tikslas – „plėsti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos gebėjimus įvertinti mokinių pasiekimus, užtikrinti geresnį ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį ir tiksliau įvertinti mokyto-jo ir mokyklos darbo efektyvumą“ [28]. Viena iš projekto veiklos sričių – parengti ir išbandyti istorijos testus, skir-tus 8 klasių mokiniams. Šia veikla siekiama suvienodinti mokinių pasiekimų iš istorijos dalyko įvertinimus Lietuvos mastu, kadangi kol kas mokytojų vertinimo praktika šalies mokyklose yra labai skirtinga. Projekto metu buvo išbandyti istorijos testai, o po to atlikta rezultatų analizė. Remiantis gautais tyrimo rezultatais galima daryti kai kurias išvadas apie istorijos testų sudarymo ir jų taikymo mokinių pasiekimams matuoti procedūras.

Straipsnio tikslas – išanalizuoti istorijos testų sudarymo patirtį ir išskirti gaires, kaip rengti modernius istorijos tes-tus, taikomus pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopoje.

Minėtas tikslas apima šiuos uždavinius:1) Išsiaiškinti, kaip rengiant istorijos testus reikalinga jų

turinį pritaikyti prie Bendrųjų programų nuostatų.2) Išryškinti svarbius testo sudarymo aspektus remiantis

atliktu 8 klasių mokinių nacionaliniu testavimu.3) Išanalizuoti Jungtinių Amerikos Valstijų patirtį ren-

giant istorijos uždaro tipo testus ir tuo pagrindu pateik-ti siūlymų, kaip tobulinti istorijos testus Lietuvoje.

Taikyti šie tyrimo metodai: lyginamoji pedagoginės ir didaktinės literatūros analizė, testavimas, statistinė empi-rinių duomenų analizė, ekspertų metodas.

Atliekant istorijos testą buvo tikrinamos 8 klasių mokinių žinios ir gebėjimai, mokantis vidurinių amžių istorijos (siejant su kai kuriomis žiniomis iš senovės istorijos kurso, t. y. 7 klasės mokymo turiniu). Testą atliko 1776 mokiniai. Minėti mokiniai mokėsi 85 klasėse. Testavimas atliktas 81 Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje – pagrindinėje, vidurinėje ir gimnazijoje. Mokyklos parinktos atsižvelgiant į urbanizacijos lygį: didmiesčio, miesto ir kaimo mokyklos.

Tyrimo duomenys apibendrinti taikant klasikinę testų teoriją ir moderniąją testų teoriją [36].

Testas turi apimti visas veiklos sritis

Peržiūrėjus kai kuriuos maždaug prieš dešimtmetį Lietuvoje sudarytus istorijos testus galima pastebėti, jog uždaro tipo testuose dominuoja klausimai, kurie reikalauja žinoti istorinių įvykių datas. Tokio turinio klausimai, kaip teko matyti prieš 2–3 metus, dominavo, pvz., Armėnijos istorijos testuose, kurie buvo naudojami brandos egzamino metu. Galima numanyti, tokio turinio testų sudarytojai taip elgėsi dėl patirties stokos: istorijos įvykių datos yra toli gražu ne vienintelis istorijos žinių komponentas, kurį turi žinoti mokiniai kaip svarbiausią faktą.

Sudarant testą vertėtų vadovautis istorijos mokymo turinį reglamentuojančiu dokumentu – „Bendrosiomis programomis“. Minėtame dokumente yra nurodyta, kad istorinio ugdymo turinį „sudaro santykinai atskirtos, bet ugdymo procese integruojamos šios veiklos sritys“: 1) isto-rinės raidos supratimas, 2 ) orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje, 3) istorijos tyrimas ir interpretavimas, 4) istorijos supratimo raiška [21, 937].

Veiklos sritis „istorinės raidos supratimas“ Bendrosiose programose nėra bent kiek išsamiau paaiškinta. Dėl tos priežasties minėto projekto metu parengtoje programoje ši veiklos sritis yra detalizuojama išskiriant penkis kompo-nentus: 1) įvykio, reiškinio priežastys, 2) įvykio bruožai, ypatumai, 3) istorinės asmenybės, 4) istorijos sąvokos, 5) įvykio, reiškinio pasekmės [30].

Manytina, jog minėti penki komponentai yra esminiai, kurių išmanymas ir jų tarpusavio dermė laiduoja kiek-vieno individualaus įvykio ir kartu – visos istorinės raidos supratimą (nuo seniausių laikų iki mūsų dienų).

Toks istorinės raidos supratimo detalizavimas įpareigoja istorijos testų sudarytojus dalį klausimų skirti kiekvienam iš paminėtų komponentų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu plačiai naudojamuose istorijos testuose stoko-jama užduočių, kuriomis siekiama daugiau akcentuoti įvykio priežastis ir pasekmes bei atskleisti jų tarpusavio sąveiką. Priežasčių ir pasekmių suvokimas ir jų akcen-tavimas mokant istorijos Vakarų šalyse šiuo metu yra svarbiausias dalykas. Šį teiginį iliustruoja pavyzdys – JAV naudojamas testas „Use of Topical Archive Multiple-Choise Questions“ mokinių žinioms iš vidurinių amžių istorijos patikrinti [34].

Minėtame teste pateiktas 21 klausimas su pasirenkamai-siais atsakymais. Iš jų 8 klausimai yra skirti Kryžiaus žygių tematikai. Mokiniams pateikiami tokio pobūdžio klausimai (teiginiai) apie Kryžiaus žygius: 6-as klausimas – „Kryžiaus žygių ilgalaikės pasekmės Europai buvo“, 8-as klausimas – „Kuris teiginys geriausiai atskleidžia Kryžiaus žygių rezul-tatus?“, 9-as klausimas – „Kokios buvo dvi netiesioginės Kryžiaus žygių pasekmės?“, 13-as klausimas – „Kokią įtaką

Efektyvaus istorijos testo sudarymo metmenys 65

ISTORIJA2 0 1 2 / 1

L X

X X

V /

8 5

ISSN 1392-0456E-ISSN 2029-7181

Kryžiaus žygiai turėjo Europai?“, 14-as klausimas – „Kokį vieną svarbų poveikį Vakarų Europai turėjo kryžiaus žy-giai?“, 17-as klausimas – „Vienas svarbus kryžiaus žygių rezultatas buvo“, 19-as klausimas – „Kryžiaus žygiai dažnai yra vadinami labiausiai pavykusiu pralaimėjimu istorijoje. Kuris teiginys šią mintį atskleidžia geriausiai?“, 21-as klau-simas – „Koks buvo svarbiausias krikščionių bažnyčios tikslas kryžiaus žygių metu (1096–1291)?“ [34].

Kaip matome, visi klausimai apie Kryžiaus žygius yra fokusuojami į jų pasekmes. Mokiniai turi žinoti ir įvardyti įvairias minėto įvykio pasekmes – prekybos išaugimui tarp Europos ir Rytų, feodalizmo silpnėjimui Europoje, kultū-rinės įvairovės plėtrai Vakarų Europoje, Vidurio ir Rytų Azijos technologijų plėtrai Europoje, taip pat Krikščionių bažnyčios tikslams, kurių siekė organizuojant Kryžiaus žygius bei kt. Pažymėtina, jog iš 8 klausimų nei vienas nebuvo orientuotas į datų žinojimą. Beje, Kryžiaus žygių datą testo sudarytojai pateikia 21 klausimo formuluotėje. Iš to galima spręsti, kad autoriai prioritetą teikia ne datų žinojimui, o priežasčių ir pasekmių suvokimui.

Žinoma, kiekvienas istorijos mokytojas, sudarantis testus, gali turėti tam tikrų motyvų parinkdamas klausi-mus, kurie tikrintų mokinių suvokimą apie istorinę raidą, tačiau vertėtų iš tiesų atkreipti dėmesį į įvykių, reiškinių priežastis ir pasekmes.

Bendrosiose programose įvardyta veiklos sritis „orien-tavimasis istoriniame laike ir erdvėje“ įpareigoja pateikti klausimus, kurie tikrina mokinių chronologijos suvokimą (įvykių datas, jų datavimą amžiumi, lyginti įvykius chro-nologine seka, sieti vienalaikius įvykius ir pan.) ir tikrinti istorinės erdvės suvokimą (nurodyti įvykio konkrečią vietą, valstybę, regioną, nurodyti istorinės erdvės pokyčius ir kt.) [21, 937].

Veiklos sritis „istorijos tyrimas ir interpretavimas“ įpareigoja pateikti istorijos šaltinius bei skirti užduotis nustatyti istorijos šaltinių formą ir tipą, nagrinėti pateiktus šaltinius bei juos vertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie istorijos testų sudarytojai pateikia daugiausia antri-nius šaltinius (pvz., vadovėlio autoriaus teksto ištraukas), todėl yra apribojamos mokinių galimybės interpretuoti ir vertinti istorinę medžiagą. Kuo istorijos dokumentai yra pranašesni už antrinius tekstinius šaltinius, yra aptarta B. Šetkaus straipsnyje [32, 27].

Veiklos sritis „istorijos supratimo raiška“ numato tikrinti, kaip mokiniai geba perteikti savąjį istorijos supratimą ir jį argumentuoti [21, 937]. Pažymėtina, jog istorinio suprati-mo raiška geriausiai atsiskleidžia taikant rašinio (esė) tipo užduotis arba sudarant galimybę atsakinėti žodžiu. Taikant uždaro tipo testus atsiskleisti mokinių istorinei raiškai yra labai ribotos galimybės.

Mokinių vertinimo ir testų sudarymo tyrinėtojas JAV mokslininkas N. E. Grounlundas dar 1982 m. suformula-vo šešis pagrindinius principus, kuriais turėtų vadovautis mokytojai, planuodami vertinimo sistemą ir kurdami testus. Pirmuoju jo principu nurodoma, kad reikalinga sudaryti testus taip, kad jie aiškiai matuotų mokymosi tikslus [2, 228]. Šiuo atveju, autoriaus žodžiais tariant, „mokymosi tikslai“ gali būti tapatinami su Bendrosiose

programose nurodytomis keturiomis veiklos sritimis. Todėl šiuo metu tikrinant mokinių žinias iš kurios nors istorijos temos, reikalinga pateikti platų spektrą klausimų ir tikrinti visus esminius dalykus: kaip mokiniai išmano priežastis ir pasekmes, bruožus ir ypatybes, istorines asmenybes, sąvokas, chronologiją bei istorinių įvykių vyksmo vietą, kaip mokiniai geba tirti istorijos šaltinius, juos interpretuoti bei pateikti savo supratimą apie praeities įvykius, žmones ir pokyčius.

Testuose pateikti skirtingų kognityvinių gebėjimų užduotis

Sudarant Lietuvoje istorijos testus neretai yra siekiama tikrinti vien istorijos faktus. Faktus tikrinti naudojant testus yra ganėtinai lengva: nesudėtinga sugalvoti klausimus, dar lengviau yra tikrinti atliktas užduotis ir tokiu būdu įvertinti mokinius. Dažniausiai manoma, kad geresnis mokinys yra tas, kuris daugiau žino istorijos faktų. Tai yra tiesa, tačiau laikantis tokios nuostatos gresia kitas pavojus – iškyla perkrovimo istorijos faktais grėsmė.

Didžiulę įtaką švietimo institucijų veiklai ir taip pat testų sudarymo praktikai iki šiol turi Bendžamino Bloomo 1956 m. paskelbtoji taksonomija. Pagal B. Bloomo klasifikavimo sistemą, pažinimo srities tikslai yra skirstomi į šešis lygius. Kiekviename lygyje, pradedant nuo paprastųjų ir einant prie vis sudėtingesnių, tiksliai apibrėžiama, koks turi būti mokinių pažintinės veiklos (mąstymo) proceso tipas. B. Bloomas išskyrė šiuos pažinimo lygius:

1) Žinojimas. Mokinys gali atsiminti, apibrėžti, atpažinti arba nustatyti mokymo metu pateikiamą informaciją.

2) Supratimas. Mokinys gali pademonstruoti suprantąs informaciją, suteikdamas jai kitokią formą arba atpažinda-mas ją, pateiktą kita forma. Tai gali būti nusakymas savais žodžiais, apibendrinimas, pavyzdžio pateikimas ir kt.

3) Taikymas. Mokinys gali pritaikyti informaciją, atlik-damas konkrečias užduotis.

4) Analizė. Mokinys gali įžvelgti informacijos sutvar-kymą ir sandarą, suskaidyti tą informaciją į sudedamąsias dalis, tiksliai apibūdinti šių dalių ryšius.

5) Sintezė. Remdamasis įvairių šaltinių informacija, mokinys pats gali sukurti savitą produktą.

6) Vertinimas. Mokinys gali taikyti standartą, spręsda-mas kokio nors dalyko vertę [2, 66–67].

Remiantis minėta B. Bloomo taksonomija (šiuo metu ji yra kai kurių autorių papildyta) rekomenduojama vadovau-tis ir sudarant istorijos testus. Dėl praktinių motyvų šešių lygių pažinimo srities tikslai istorijos mokymo praktinėje veikloje yra susisteminti į tris grupes. Pirma grupė – žinios ir supratimas. Ši kognityvinių gebėjimų kategorija apima istorijos faktus, sąvokas ir procedūras, kurias mokiniai turi žinoti. Tai traktuojama kaip mokinio gebėjimas atgaminti atmintyje ir apibūdinti istorijos įvykių, reiškinių esmę, nusakyti jų priežastis ir pasekmes, reikšmę bei nurodyti

66 Bene

dikt

as š

etKU

S

iStoriJoS DiDaKtiKa

jų tarpusavio ryšius. Antra grupė – taikymas. Tai yra gebėjimas naudotis įgytomis istorijos žiniomis naujose situacijose atliekant įvairias užduotis. Tai gali būti istorijos faktų, reiškinių, procesų palyginimas, apibendrinimas, iliustravimas, lokalizavimas, chronologinis išdėstymas, išvadų darymas, interpretavimas. Trečia grupė – aukštes-nio lygio mąstymo gebėjimai. Ši kognityvinių gebėjimų kategorija apima istorijos faktų ir reiškinių analizę, sintezę, savarankišką mokinių vertinimą [30].

Žemiau pateikiame po vieną pavyzdį iš istorijos testo, kurį 2011 m. atliko 8 klasių mokiniai. Trys pavyzdžiai iliustruoja tris aukščiau įvardytas kognityvinių gebėjimų grupes.

1 pvz. Gebėjimų grupė: žinios ir supratimas [15, 6]Kuris valdovas buvo vienintelis Lietuvos karalius?A. Gediminas.B. Jogaila.C. Mindaugas.D. Vytautas Didysis.1 pvz. pateiktas klausimas yra orientuotas į žinių tikri-

nimą. Mokiniai 8 klasėje (prieš tai – 5 klasėje ir pradinės mokyklos pakopoje) mokydamiesi Lietuvos istorijos ne kartą turėjo progos sužinoti, kad Lietuvos karaliumi buvo tituluotas XIII a. būtent Mindaugas. Todėl tokio tipo užduotimi yra tikrinama, kaip mokinys žino šį faktą – jį prisimena ir užfiksuoja pageidaujama forma.

2 pvz. Gebėjimų grupė: žinių taikymas [17, 6]Pateiktas sąvokas sugrupuokite ir įrašykite į lentelę:

baudžiauninkas, dantiraštis, indulgencija, polis, vasalas, vergvaldys.

Senovė Viduramžiai

2 pavyzdyje pateikta užduotis yra sudėtingesnė. Moki-niai turi žinoti kiekvienos sąvokos prasmę, jų iš viso yra šešios. Tačiau to nepakanka – reikalinga jas sugrupuoti pagal nurodytą kriterijų. Šiuo atveju mokinys surašo se-novės istorijos sąvokas vienoje grafoje, o viduramžiams būdingas sąvokas – kitoje grafoje. Labai paplitusios tokio tipo užduotys yra pritaikyti žinias nagrinėjant istorijos šaltinį, pvz., nustatant šaltinio parašymo datą, autorių, posakį, sąvoką ir kt.

3 pvz. Gebėjimų grupė: aukštesnio lygio mąstymo gebėjimai [17, 7]

Trys viduramžių vyrai – Martynas, Todas ir Robinas – pa-sidavė senjoro Augusto globon ir prisiekė jam amžiną ištiki-mybę. Už tai iš Augusto jie gavo po feodą. Kuo Martynas, Todas ir Robinas tapo senjorui Augustui?

3 pvz. pateikta užduotis yra dar sudėtingesnė. Joje yra pateikti „raktiniai žodžiai“: „pasidavė senjoro Augusto globon“, „prisiekė jam amžiną ištikimybę“, „jie gavo po feodą“. Mokiniai turi suprasti vartojamas sąvokas, sieti šią informaciją į visumą ir turi padaryti išvadą, kad jie tapo

vasalais (privalo žinoti šią sąvoką). Galima manyti, jog tai nėra sudėtinga užduotis, tačiau tyrimo duomenys rodo, jog tokia užduotis 8 klasių mokiniams yra sudėtinga – ji iš tikrųjų reikalauja ir žinių, ir aukštesnio lygio mąstymo gebėjimų.

Kaip minėta, sudarant testą reikalinga pateikti skirtingų kognityvinių gebėjimų užduotis. Kokios proporcijos turėtų būti tarp šių kognityvinių grupių užduočių, bendros nuo-monės nėra. Manytina, kad turėtų dominuoti užduotys iš dviejų pirmųjų grupių – „žinios ir supratimas“ ir „žinių taikymas“. Aukštesniojo mąstymo gebėjimo užduočių pateikiama mažiau, kadangi šio tipo užduotis atlieka santykinai nedaug mokinių. Diskusijų metu dažniausiai reiškiama nuomonė, kad aukštesnio mąstymo klausimų tikslinga pateikti apie 20 proc., o likusius 80 proc. (galbūt net lygiomis dalimis arba su nedidele disproporcija) skirti dviem pirmosioms kognityvinių gebėjimų grupėms [30].

Testuose pateikti užduotis skirtingų pasiekimų mokiniams

Plačiai žinoma, kad mokinių pasiekimai mokantis isto-rijos (kaip ir visų dalykų) yra skirtingi. Dalies mokinių re-zultatai yra nepatenkinami. Likusieji mokiniai dažniausiai yra suskirstomi į tris grupes. Kasdieninėje kalboje dažnai sakoma: „silpnas mokinys“, „vidutinis mokinys“ ir „geras mokinys“. Bendrosiose programose teigiamai besimokan-tys mokiniai taip pat skirstomi į tris grupes pagal mokinių pasiekimų lygius. Nurodomi trys lygiai – patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Programos sudarytojai pabandė nusakyti kiekvieno lygio požymius pagal atskiras klases, kad padėtų istorijos mokytojams suvokti, ką turėtų žinoti ir gebėti kiekvieno lygio mokinys kiekviename koncen-tre (t. y. 5–6, 7–8, 9–10, 11–12 klasėse) [21, 959–960]. Savaime suprantama, kad sudaryti tokį aprašą buvo labai sudėtinga, todėl toks aprašas yra labai abstraktus ir juo vadovautis nėra įprasta.

Sudarant istorijos testą reikalinga turėti iš anksto suvo-kimą apie mokinių lygius ir rengti klausimus bei užduotis, atsižvelgiant į skirtingus mokinių lygius. Vienas iš gero testo bruožų yra tai, kad jis, būdamas vienintelis „egzem-pliorius“, turi tikti visiems – patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo lygio mokiniams. Akivaizdu, kad pateikus per daug lengvus klausimus, dauguma mokinių juos atsakys teigiamai, todėl gerai besimokantys mokiniai atsidurs vienoje grupėje su silpniau besimokančiais. Ir priešingai, jeigu klausimai bus per daug sudėtingi, visų atsakymai bus neigiami, todėl ir gerai besimokantys, ir patenkinamo lygio mokiniai bus vienodi – jų visų žinios bus vertinamos kaip labai prastos.

JAV pedagogė ir kelių knygų apie mokymo procesą auto-rė Melisa Keli (Melisa Kelley) pažymi, jog klausimų kūrimas testui neretai atrodo kaip lengvas užsiėmimas, tačiau, no-rint sudaryti iš tikrųjų kokybišką testą, reikalinga gerai viską

Efektyvaus istorijos testo sudarymo metmenys 67

ISTORIJA2 0 1 2 / 1

L X

X X

V /

8 5

ISSN 1392-0456E-ISSN 2029-7181

apmąstyti. Vienas iš jos pateiktų rekomendacijų sudarant testus punktų kaip tik akcentuoja, kad būtina suformuluoti testui klausimus, kurie atitinka mokinių lygį [23].

Kaip minėta, rengiant istorijos testą, būtina dalį klau-simų ir užduočių skirti patenkinamo lygio mokiniams, dalį – pagrindinio lygio mokiniams, dalį – aukštesniojo lygio mokiniams. Tokiu atveju tas pats testas bus tinkamas visiems mokiniams. Tačiau parengti tokį testą iš tiesų ne-lengva užduotis net ir patyrusiam pedagogui.

Ugdymo plėtotės centro atliktas eksperimentas rodo, jog istorijos mokytojai skirtingai traktuoja užduočių lygį. Maždaug dviem dešimtims istorijos mokytojų buvo pateikta 20 klausimų ir užduočių, skirtų 8 klasės moki-niams. Mokytojai turėjo nustatyti kiekvienos užduoties sunkumą, t. y. priskirti užduotį vienam iš Bendrosiose programose įvardytų lygių – patenkinamam, pagrindiniam arba aukštesniajam. Apibendrinus visų mokytojų nuomonę paaiškėjo, kad 18 užduočių buvo priskirtos trims lygiams ir tik 2 užduotys – dviem lygiams. Kitaip tariant, daugeliu atvejų ta pati užduotis vieniems mokytojams atrodė esanti lengva, kitiems – vidutinio sunkumo, o tretiems – sunki, skirta tik gabiausiems mokiniams [33].

Nors šis eksperimentas rodo, kad bent kiek vieninges-nio sutarimo dėl klausimų atitikimo skirtingiems mokinių lygiams nėra, vis dėlto reikia vadovautis savo patirtimi ir nuojauta. Tačiau net ir turint tokią nuojautą, dar lieka nuspręsti, kokios proporcijos tarp skirtingų lygių užduočių turėtų būti laikomasi sudarant testą. Kiekvienu konkrečiu atveju proporcijos gali skirtis. Pvz., standartizuoto isto-rijos testo darbo grupė mano, kad patenkinamam lygiui reikėtų skirti maždaug 30 proc. užduočių, pagrindiniam lygiui – maždaug 50 proc. ir aukštesniajam lygiui – apie 20 proc. užduočių [30].

Sudarant testą iš užduočių skirtingiems mokinių lygiams yra siūloma iš pradžių pateikti nesudėtingus klausimus, o po to sudėtingesnių klausimų santykinai pateikti daugiau. Testo pabaigoje galėtų būti sudėtingiausios užduotys, ku-rias pajėgia atlikti tik gabiausi mokiniai [23]. Pradėti nuo lengvų klausimų rekomenduojama dėl to, kad patenkina-mo lygio mokiniams susidarytų įspūdis, jog jie pajėgia už-duotis atlikti ir tuo būdu būtų stiprinama motyvacija atlikti testo užduotis. Richardas I. Arendsas pažymi, jog susidūrę su testu kai kurie mokiniai patiria nerimą, kuris neleidžia jiems atlikti jo taip gerai, kaip jie galėtų. Reikalinga visaip padėti susilpninti nerimą [2, 233]. Lengvų užduočių patei-kimas testo pradžioje yra vienas iš veiksnių, mažinančių testo sukeltą nerimą ir gerinančių jo atlikimą.

Testuose pateikti klausimus su gera skiriamąja geba

Tai yra vienas svarbiausių istorijos testo parametrų, ro-dančių jo kokybę. Klausimo ar užduoties skiriamąją gebą iš anksto numatyti yra labai sudėtinga. Apie tai paprastai

sužinoma, kai testas yra išbandytas ir po to atlikta mokinių atsakymų analizė (pvz., tokia atliekama įvertinant istorijos valstybinio brandos egzamino testą). Tačiau remiantis anksčiau atliktų testų analize, vis dėlto galima įgyti tam tik-rą suvokimą, kaip turėtų būti sudaromi klausimai, turintys gerą skiriamąją gebą.

Klausimo skiriamosios gebos parametras rodo, kaip atskiras testo klausimas išskiria stipresniuosius ir silpnes-niuosius mokinius. Jeigu klausimas yra labai lengvas ir į jį beveik vienodai sėkmingai atsako ir stipresnieji, ir silpnieji, tai tokio klausimo skiriamoji geba maža. Panaši skiriamoji geba gali būti ir labai sunkaus klausimo, į kurį neatsako taip pat beveik visi mokiniai. Neigiama skiriamoji gebos reikšmė rodo, kad silpnesnieji (sprendžiant pagal atliktas visas testo užduotis) už tą klausimą surinko daugiau taškų nei stipresnieji. Tokia skiriamoji geba – tikrai blogo klau-simo požymis. Pagal statistinę testų teoriją geri klausimai yra tie, kurių skiriamoji geba yra 40–50 (arba 0,4–0,5), labai geri – 60 (0,6) ir daugiau [24, 4].

2010–2011 m. tikrinant 8 klasės mokinių žinias iš is-torijos buvo pateikta daug klausimų ir užduočių. Atlikus analizę paaiškėjo, kurie klausimai yra su gera skiriamąja geba ir kurie – su maža skiriamąja geba ir netgi neigiama geba.

Aptariant skiriamosios gebos klausimą, pasiremkime aukščiau pateiktais trimis testo klausimų pavyzdžiais, kurie iliustruoja skirtingus kognityvinius gebėjimus. Klausimo „Kuris valdovas buvo vienintelis Lietuvos karalius?“ (1 pvz.) skiriamoji geba yra 0,533. Taigi toks klausimas yra geras [18]. Galima numanyti, kodėl jo skiriamoji geba gera: išvar-dyti žinomiausi Lietuvos valdovai, kuriuos visus silpnesni mokiniai žino, tačiau jiems sunku atskirti pagal nurodytą sąlygą. Tuo pat metu stipresnieji mokiniai identifikuoja, kad tai yra Mindaugas.

Užduoties „Pateiktas sąvokas sugrupuokite ir įrašykite į lentelę: baudžiauninkas, dantiraštis, indulgencija, polis, vasalas, vergvaldys“ (2 pvz.) skiriamoji geba yra 0,773 [18]. Tokia skiriamoji geba yra vertinama kaip labai gera. Nesunku įžvelgti, kad tokio pobūdžio užduotis yra sudė-tingesnė: mokinys turi suvokti 6 sąvokų prasmę, suprasti jų tarpusavio ryšius ir pagal tai jas sugrupuoti surašydamas į lentelę. Atliekant tokią užduotį mokiniai turi įveikti keletą „slenksčių“, per kuriuos gali suklysti. Silpnesniems taip ir nutinka, o stipresni mokiniai tai sugeba įveikti.

Užduoties „Trys viduramžių vyrai – Martynas, Todas ir Robinas – pasidavė senjoro Augusto globon ir prisiekė jam amžiną ištikimybę. Už tai iš Augusto jie gavo po feodą. Kuo Martynas, Todas ir Robinas tapo senjorui Augustui?“ (3 pvz.) skiriamoji geba yra 1,044 [18]. Pagal statistinę testų teoriją tai yra puikus klausimas. Šiuo atveju vėl galime numanyti, kodėl toks klausimas yra su puikia skiriamąja geba: iš pateiktos sąlygos nustatyti, kad jie tapo vasalais, gali tik patys stipriausieji mokiniai.

Pateikti trys pavyzdžiai rodo klausimų arba užduočių gerą skiriamąją gebą. Dabar apžvelgsime keletą klausimų su bloga skiriamąja geba ir glaustai aptarsime, kas gali lemti tokią situaciją. Taigi testavimo metu buvo pateiktas uždaro tipo klausimas [17, 4]:

68 Bene

dikt

as š

etKU

S

iStoriJoS DiDaKtiKa

4 pvz. Kas būdinga viduramžių laikotarpiui?A. Atrastas jūrų kelias į Australiją.B. Krikščionybė tampa valstybine religija Romos im-

perijoje.C. Natūrinis ūkis.D. Darbas manufaktūrose.Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog tai normalus klau-

simas 8 klasių mokiniams, kurie visus metus mokėsi vidu-rinių amžių istorijos. Žemiau pateiktoje iliustracijoje (1 il.) pavaizduoti atsakymo į šį klausimą statistiniai duomenys. Vertikalioje skalėje matome atsakiusiųjų mokinių procen-tinę išraišką, horizontalioje skalėje – mokinių atsakymų pasiskirstymą pagal pasiekimų lygius (skaičių intervalas nuo 1 iki 2 rodo patenkinamo lygio, intervalas nuo 2 iki 3 – pagrindinio, intervalas nuo 3 iki 4 rodo aukštesniojo lygio mokinių atsakymų pokyčius). Dešinėje pusėje sura-šyti, kiek mokinių kurį atsakymą pasirinko.

1 il. Atsakymo į testo klausimą „Kas būdinga viduramžių laikotarpiui?“ statistiniai duomenys

Iš pateiktos iliustracijos matome, kad didesnių skirtu-mų tarp skirtingų mokinių pasiekimų lygių nėra. Pirmą atsakymą (kad buvo atrastas jūrų kelias į Australiją) pasirinko 15 proc. moksleivių. Pažymėtina, kad šį atsa-kymą santykinai daugiausia rinkosi silpni mokiniai (apie 26 proc. pačių silpniausių mokinių), pagrindiniam lygiui priskiriami mokiniai jį rinkosi mažiau (nuo 20 iki 10 proc.) ir stipriausieji mokiniai jį pasirinko mažiausiai (maždaug nuo 10 iki 4 proc.). Šiuo konkrečiu atveju šis atsakymų variantas pasiteisino. Jo atskirai paimta skiriamoji geba yra gera. Tačiau likusieji trys atsakymai rodo, kad visų lygių mokiniai bandė atsakymą atspėti. Antai B atsakymą (krikščionybė tampa valstybine religija Romos imperijo-je) rinkosi beveik vienodas skaičius mokinių iš skirtingų pasiekimų lygių (iš viso tą variantą pasirinko 39 proc.). Galutinis rezultatas – šios užduoties skiriamoji geba yra 0,09 (gera yra maždaug nuo 0,6 – aut. past.). Iš to galima daryti išvadą, kad tokia užduotis 8 klasės mokiniams yra per daug klaidinanti ir ji neatlieka savo paskirties. Vieni klysta dėl kelio į Australiją (apie tai mokydamiesi nėra girdėję), kiti kažką prisimena apie krikščionybę Romos imperijoje, bet nežino, kada tai nutiko ir pan.

Pateiksime kitą testo klausimą, kuris buvo duotas 8 kla-sės mokiniams [15, 6].

5 pvz. Kaip vadinami nuo feodalo priklausomi vals-tiečiai?

A. Baudžiauninkais.B. Riteriais.C. Senjorais.D. Vasalais.

Žemiau pateiktoje iliustracijoje (2 il.) matome atsakymo į šį klausimą statistinius duomenis.

2 il. Atsakymo į testo klausimą „Kaip vadinami nuo feodalo priklausomi valstiečiai?“ statistiniai duomenys

Iš pateiktos iliustracijos aiškėja, kad dauguma moki-nių rinkosi D atsakymą (48 proc.), kuris yra klaidingas. Nuostabą gali kelti tas faktas, kad D atsakymą santykinai daugiausia rinkosi aukštesnio lygio mokiniai (maždaug 60 proc. gabiausiųjų mokinių). O A atsakymą, kuris yra teisingas (pasirinko iš viso 47 proc.), dažniausiai rinkosi patys silpniausi mokiniai. Kuo aukštesnio lygio moki-niai – tuo mažiau jų rinkosi teisingą atsakymą. Kodėl taip nutiko? Manytina, jog gabesniems mokiniams atsakymas „baudžiauninkai“ pasirodė per daug paprastas. Jie įžvelgė tarytum kažkokią klastą ir, suvokdami, kad vasalas taip pat yra priklausomas žmogus, rinkosi būtent tą variantą. Silpnesni mokiniai nežino, ką reiškia „vasalas“, bet kiek-vienas žino, kas yra baudžiauninkas, todėl jiems apsispręsti dėl teisingo atsakymo buvo lengviau. Taigi stipresnieji mokiniai daugiau klydo nei silpnesni mokiniai, dėl to skiriamoji geba yra neigiama (–0,12).

Aptariant pateiktą pavyzdį, reikalinga atkreipti dėmesį dar į vieną aspektą – pasirinkusiųjų atsakymus skaičių. Du atsakymus (A ir D) pasirinko santykinai daug mokinių ir du atsakymus (B ir C) tik po 2 proc. mokinių. Kitaip tariant, B ir C atsakymų variantai nepateisina lūkesčių – jie akivaizdžiai netinkami. Netgi patys silpniausieji mokiniai juos atpažįsta kaip netinkamus.

Testavimo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kiekvie-nas pateiktas atsakymo variantas yra funkcionalus, kai jį renkasi ne mažiau kaip 5 proc. visų mokinių. Todėl tenka skeptiškai vertinti tuos testų sudarytojus, kurie mano, kad galima pateikti bet kokį atsakymo variantą.

Pateikiame dar vieną testo klausimą apie Frankų impe-rijos kūrėją [15, 6].

6 pvz. Kas buvo Frankų imperijos kūrėjas?

Efektyvaus istorijos testo sudarymo metmenys 69

ISTORIJA2 0 1 2 / 1

L X

X X

V /

8 5

ISSN 1392-0456E-ISSN 2029-7181

A. Aleksandras Makedonietis.B. Oktavianas Augustas.C. Karolis Didysis.D. Otonas I.Žemiau pateiktoje iliustracijoje (3 il.) matome mokinių

atsakymus ir bendras atsakymų tendencijas pagal mokinių lygius.

3 il. Atsakymo į testo klausimą „Kas buvo Frankų imperijos kūrėjas?“ statistiniai duomenys

Iš 3 iliustracijos matome, jog dauguma mokinių (46 proc.) pasirinko teisingą atsakymo variantą (variantas C). Daugiausia patenkinamo lygio mokinių manė, kad Frankų imperiją įkūrė Aleksandras Makedonietis. Didelė dalis pagrindinio lygio mokinių nurodė Augustą Oktavia-ną ir Aleksandrą Makedonietį, tačiau dauguma šio lygio mokinių jau nurodė ir Karolį Didįjį. Pagaliau aukštesniojo lygio mokiniai aiškiai identifikavo, kad Frankų imperijos kūrėjas yra Karolis Didysis (taip manė maždaug 82 proc. iš geriausiai besimokančiųjų mokinių grupės). Taigi ši užduotis gerai skiria mokinius pagal jų lygį (skiriamoji geba yra 0,4). Tokio turinio užduotis gali būti pateikiama 8 klasės istorijos teste.

Kaip minėta, numatyti klausimo skiriamąją gebą yra la-bai sudėtingas uždavinys. Norint turėti kokybišką istorijos testą, pirmiausia jį tenka sudaryti ir išbandyti dirbant su mokiniais. Atlikus pirmą testavimą neretai paaiškėja, kurių testo klausimų skiriamoji geba yra gera ir kurių – bloga. Eliminavus klausimus su bloga skiriamąja geba, kiti (iš-bandyti ir pasiteisinę) klausimai gali būti pateikti atliekant kitą testavimą. Tik toks testas gali būti vertinamas kaip patikimas žinių matavimo įrankis.

Klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais teste pateikimas: JAV patirtis

Iš klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais sudarytas testas yra laikomas objektyviu testu. Taip yra todėl, kad

vertinat mokinio atsakymus netenka vertintojui dvejoti, kaip atsakymą vertinti, taigi nėra galimybių vertintojo subjektyviam požiūriui pasireikšti [26]. Tai yra akivaizdus testo privalumas. Tačiau tokio tipo testai yra vertinami ne-vienareikšmiai: tokio tipo klausimai tinkami tikrinti žinias, bet netinka tikrinti aukštesnio mąstymo gebėjimus. JAV Švietimo testavimo tarnybos specialistės Ane Lindtvedt ir Laurie Mannino pažymi, kad tokie testai daro nepageidau-tiną poveikį mokymo(si) procesui. Pirmiausia dėl to, kad mokiniai pratinami „iškalti faktus“ ir neskatinami kritiškai mąstyti. Mokymas(is) galiausiai yra orientuojamas į tai, ką galima tokiu testu išmatuoti (t. y. faktų įsiminimą), tačiau nesiorientuojama į tai, kas iš tikrųjų yra svarbu suvokiant istorinę raidą. Pažymima ir tai, kad mokiniai, atsakydami į testo klausimus, stengiasi atsakyti kaip galima greičiau: tokiu atveju, nežinodami, kuris atsakymas tinkamas, tuoj bando spėti, užuot susikaupę ir atsakę atsakingai. Autorės teigia, jog orientuojantis į tokius testus yra siaurinamas mokymo(si) turinys – mokomasi tik tam, kad geriau pasi-rengtų egzaminui. Todėl A. Lindtvedt ir L. Mannino daro išvadą, kad testas, kuriame yra vien klausimai su pasiren-kamaisiais atsakymais, negali parodyti tikrų mokymo(si) rezultatų [25].

Pasirenkamojo atsakymo klausimams dažniausiai yra pateikiami keturi atsakymo variantai, iš kurių mokinys turi pasirinkti vieną teisingą. Tai reiškia, kad yra 25 proc. tikimybė atspėti teisingą atsakymą. Taigi iš tikrųjų sunku spręsti, kiek mokinių iš tikrųjų žino teisingą atsakymą ir kiek iš jų tiesiog atsakymą atspėjo. Siekiant padidinti tokio testo patikimumą, galima įgyvendinti keletą priemonių.

Pirmiausia, galima padidinti pasirenkamųjų atsakymų skaičių nuo 4 iki 5. Tokia praktika nuolat taikoma kai kuriuose JAV istorijos testuose. Pateikiant 5 atsakymus yra pripažįstama, kad tai padeda objektyviau nustatyti kiekvieno mokinio žinias [25].

Kita galimybė – padidinti apskritai klausimų su pasi-renkamaisiais atsakymais skaičių teste. Antai 2011 m. valstybinio abitūros egzamino Lietuvoje metu istorijos teste buvo pateikti 25 klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais [19, 2–6]. Panašaus pobūdžio istorijos teste, kuris taikomas JAV, yra pateikta 80 klausimų su pasirenka-maisiais atsakymais [22]. Palyginus šiuos du testus galime konstatuoti, jog JAV istorijos teste klausimų su pasiren-kamaisiais atsakymais yra daugiau nei tris kartus. Kuo daugiau panašaus pobūdžio klausimų pateikiama istorijos teste – tuo šis testas yra efektyvesnis instrumentas mokinių žinioms nustatyti. Pažymėtina tai, kad vienam klausimui yra skiriama 40 sekundžių. Taigi mokiniams atsakyti į testo 80 klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais yra skirta iš viso 55 minutės [22].

Dauguma Lietuvos mokinių, nežinodami atsakymo į klausimą su pasirenkamuoju atsakymu, dažniausiai bando atsakymą atspėti. Spėjimo atveju mokinys tarsi niekuo nerizikuoja. O JAV per kai kuriuos istorijos egzaminus yra siekiama riboti tokį mokinių elgesį nustatant aiškias taisykles: jeigu mokinys, nežinodamas teisingo atsakymo, palieka nepažymėjęs kurį nors atsakymą – jis negauna vieno taško; jeigu mokinys, bandydamas atspėti, pažymi

70 Bene

dikt

as š

etKU

S

iStoriJoS DiDaKtiKa

atsakymą neteisingai – jam atimama 1/4 taško. Tokiu atveju tas mokinys, kuris teisingai atsako 75 proc. visų testo klausimų ir 25 proc. klausimų nemėgina atsakyti palikdamas neužpildytą testą, gauna geresnį rezultatą už tą mokinį, kuris atsako į visus testo klausimus, tačiau 25 proc. atsakymų yra neteisingi [29].

Kaip minėta, vienu iš didžiausių trūkumų naudojant istorijos testuose klausimus su pasirenkamaisiais atsa-kymais yra tai, kad jais yra tikrinamos mokinių žinios, o reikalinga tikrinti ir aukštesniojo mąstymo gebėjimus. Tokio pobūdžio klausimus suformuluoti yra daug su-dėtingiau nei paklausti, pvz., kelintais metais įvyko svarbus įvykis. A. Lindtvedt ir L. Mannino teigia, kad per pastaruosius metus šioje srityje JAV yra pasiekta tam tikros pažangos. Apibendrindamos tą patirtį, jos pateikia įvairių idėjų, kaip tobulinti tokio pobūdžio klausimus istorijos testuose.

Viena iš idėjų yra siūlymas pateikti vizualinį šaltinį ir su-formuluoti klausimus, susijusius su to šaltinio interpretacija. Šiam teiginiui iliustruoti pateikiame pavyzdį.

Kurį iš žemiau pateiktų teiginių paneigia pateikta dia-grama?

(A) Juodaodžių žmonių buvo daugiau nei baltaodžių Pietuose prieš pilietinį karą.

(B) Dauguma pietiečių šeimų laikė vergus.(C) Dauguma pietiečių šeimų gyveno kaimiškose

srityse.(D) Pietinėse valstijose gyventojų buvo mažiau nei

šiaurinėse valstijose.(E) Vergvaldžiai buvo nepaprastai galinga grupuotė.

A. Lindtvedt ir L. Mannino taip pat siūlo pateikti klau-simą, kuris įpareigotų mokinius nustatyti pateikto teksto ištraukos autoriaus požiūrį arba kaip autoriaus požiūris dera su jo išsakytais argumentais. Jos siūlo pateikti klau-simus apie tęstinumą ir pokyčius per tam tikrą laikotarpį ar kelis laikotarpius (pvz., kaip keitėsi žmonių supratimas, politinė ar ekonominė sandara, darbo perorganizavimas). Autorės rekomenduoja pateikti klausimų, kai mokiniai mažiau reikšmingus įvykius turi sieti su platesniu kon-tekstu – regiono, valstybės ar pasaulio lygmeniu. Siūlomi testo klausimai, kuriais reikalaujama palyginti asmenybes, idėjas, įvykius ir kt., kurie pasireiškė skirtingais istorijos laikotarpiais arba skirtingose istorinėse erdvėse. Taip pat siūloma taikyti tarpdisciplinines (kitų mokomųjų dalykų) žinias. Tai gali būti klausimai, kuriais reikalaujama paaiš-kinti, pvz., grožinės literatūros, dailės, geografijos dalykus remiantis istorijos žiniomis [25].

A. Lindtvedt ir L. Mannino pateikia ir daugiau idėjų, kaip sudaryti testo klausimus. Apibendrindami jų rekomendacijas turime konstatuoti, kad jų siūlymų esmė – pateikti testuose klausimus, orientuotus ne vien tik į istorijos faktų atgami-nimą, bet į jų sąsajas ir istorijos faktų interpretavimą. Tuo tikslu testuose dažnai naudojami nedidelės apimties istorijos šaltiniai, kurių pagrindu mokiniai turi atlikti užduotis.

JAV pedagoginio pobūdžio literatūroje yra pateikta daug patarimų, kaip sudaryti istorijos testus, kaip juos taikyti mokymo procese, ir net pateikiama įvairiausio pobūdžio patarimų mokiniams, kaip atlikti testo užduotis. Visa tai byloja apie didelę patirtį, kurią verta studijuoti ir ją pritai-kyti pedagogo profesinėje veikloje.

7 pvz. Diagrama ir klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais iš JAV istorijos testo [27]

Kur iš žemiau pateikt teigini paneigia pateikta diagrama? (A) Juodaodži žmoni buvo daugiau nei baltaodži Pietuose prieš pilietin kar .(B) Dauguma pietie i šeim laik vergus. (C) Dauguma pietie i šeim gyveno kaimiškose srityse. (D) Pietin se valstijose gyventoj buvo mažiau nei šiaurin se valstijose. (E) Vergvaldžiai buvo nepaprastai galinga grupuot .

A. Lindtvedt ir L. Mannino taip pat si lo pateikti klausim , kuris pareigot mokinius nustatyti pateikto teksto ištraukos autoriaus poži r arba kaip autoriaus poži ris dera su jo išsakytais argumentais. Jos si lopateikti klausimus apie t stinum ir poky ius per tam tikr laikotarp ar kelis laikotarpius (pvz., kaip keit si žmoni supratimas, politin ar ekonomin sandara, darbo perorganizavimas). Autor srekomenduoja pateikti klausim , kai mokiniai mažiau reikšmingus vykius turi sieti su platesniu kontekstu – regiono, valstyb s ar pasaulio lygmeniu. Si lomi testo klausimai, kuriais reikalaujama palyginti asmenybes, id jas, vykius ir kt., kurie pasireišk skirtingais istorijos laikotarpiais arba skirtingose istorin se erdv se. Taip pat si loma taikyti tarpdisciplinines (kit mokom j dalyk ) žinias. Tai gali b ti klausimai, kuriais reikalaujama paaiškinti, pvz., grožin s literat ros, dail s, geografijos dalykus remiantis istorijos žiniomis [25]. A. Lindtvedt ir L. Mannino pateikia ir daugiau id j , kaip sudaryti testo klausimus. Apibendrindami jrekomendacijas turime konstatuoti, kad j si lym esm – pateikti testuose klausimus, orientuotus ne vien tik istorijos fakt atgaminim , bet j s sajas ir istorijos fakt interpretavim . Tuo tikslu testuose dažnai naudojami nedidel s apimties istorijos šaltiniai, kuri pagrindu mokiniai turi atlikti užduotis. JAV pedagoginio pob džio literat roje yra pateikta daug patarim , kaip sudaryti istorijos testus, kaip juos taikyti mokymo procese, ir net pateikiama vairiausio pob džio patarim mokiniams, kaip atlikti testo užduotis. Visa tai byloja apie didel patirt , kuri verta studijuoti ir j pritaikyti pedagogo profesin je veikloje. Išvados

1. Sudarant istorijos test mokiniams reikalinga vadovautis istorijos mokymo turin reglamentuojan iu dokumentu – Bendrosiomis programomis, kuriame išskirtos keturios veiklos sritys. Testo klausimai tur tb ti orientuoti visus istorin s raidos komponentus – vyki priežastis ir pasekmes, vyki ypatumus, istorines asmenybes, s vokas, taip pat tur t b ti klausim apie vyki viet ir laik bei užduotys, skirtos istorijos šaltiniams nagrin ti ir interpretuoti.

2. Testuose reikalinga pateikti skirting kognityvini geb jim užduotis. Dalis klausim tur t tikrinti, kaip mokiniai žino istorijos faktus, dalis – orientuoti istorijos žini taikym , tre ia dalis klausim turi b ti orientuoti aukštesniuosius m stymo geb jimus: analiz , sintez , savarankišk vertinim .

3. Sudarant test b tina jame pateikti užduotis skirting pasiekim mokiniams – patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo lygio. Tuo b du vienas testas yra tinkamas naudoti visiems mokiniams.

4. Istorijos testuose b tina pateikti klausimus su gera skiriam ja geba. Klausimo gera skiriamoji geba yra tada, kai atskiras testo klausimas išskiria stipresniuosius ir silpnesniuosius mokinius. Tod l svarbu yra

7 pvz. Diagrama ir klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais iš JAV istorijos testo [27]

Efektyvaus istorijos testo sudarymo metmenys 71

ISTORIJA2 0 1 2 / 1

L X

X X

V /

8 5

ISSN 1392-0456E-ISSN 2029-7181

Išvados

1. Sudarant istorijos testą mokiniams reikalinga vado-vautis istorijos mokymo turinį reglamentuojančiu doku-mentu – Bendrosiomis programomis, kuriame išskirtos keturios veiklos sritys. Testo klausimai turėtų būti orientuoti į visus istorinės raidos komponentus – įvykių priežastis ir pasekmes, įvykių ypatumus, istorines asmenybes, są-vokas, taip pat turėtų būti klausimų apie įvykių vietą ir laiką bei užduotys, skirtos istorijos šaltiniams nagrinėti ir interpretuoti.

2. Testuose reikalinga pateikti skirtingų kognityvinių gebėjimų užduotis. Dalis klausimų turėtų tikrinti, kaip mokiniai žino istorijos faktus, dalis – orientuoti į istorijos žinių taikymą, trečia dalis klausimų turi būti orientuoti į aukštesniuosius mąstymo gebėjimus: analizę, sintezę, savarankišką vertinimą.

3. Sudarant testą būtina jame pateikti užduotis skirtin-gų pasiekimų mokiniams – patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo lygio. Tuo būdu vienas testas yra tinkamas naudoti visiems mokiniams.

4. Istorijos testuose būtina pateikti klausimus su gera skiriamąja geba. Klausimo gera skiriamoji geba yra tada, kai atskiras testo klausimas išskiria stipresniuosius ir silpnesniuosius mokinius. Todėl svarbu yra pateikti tokį klausimą, kurį tikrai galėtų atsakyti gabūs mokiniai, o nepatenkinamo, patenkinamo ir netgi dalis pagrindinio lygio mokinių negalėtų atsakyti, tuo labiau – atsakymą atspėti.

5. Remiantis JAV istorijos testų sudarymo praktika, gali-ma didinti klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais testo efektyvumą – padidinti pasirenkamųjų atsakymų skaičių iki 5, padidinti tokių klausimų kiekį testuose, sumažinti ¼ taško už neteisingą mokinio atsakymą siekiant pratinti jį nespėlioti, daugiau klausimus orientuoti į aukštesniuosius mąstymo gebėjimus.

Šaltiniai ir literatūra

1. AGURKIENĖ, Danutė. Istorijos testai–užduotys. Vil-nius: Litimo, 2000. 83 p.

2. ARENDS,I. Richard. Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai, 1998. 520 p.

3. BAKONIS, Evaldas; JANUŠAS, Jonas. Lietuva ir pasaulis: istorijos vadovėlis XI klasei. Kaunas: Šviesa, 2001. 320 p.

4. BANYS, Bronius; KRIŠČIŪNIENĖ Violeta; SKAR-DŽIUKIENĖ Aušra. Visuotinės istorijos užduotys ir testai (nuo seniausių laikų iki dabarties): vyresniųjų klasių mokiniams, mokytojams, visiems, kurie rengiasi istorijos egzaminams. Vilnius: Rosma, 2000. 197 p.

5. BANYS, Bronius; KRIŠČIŪNIENĖ Violeta; SKARDŽIU-KIENĖ Aušra. Užduotys ir testai: istorija ir politologija pagal brandos egzaminų programą: vyresniųjų klasių

moksleiviams, mokytojams, studentams, visiems, ku-rie rengiasi istorijos ir politologijos egzaminams. Vil-nius: Rosma, 2001. 270 p.

6. BIKULČIENĖ, Nijolė. Istorijos testai ir pratimai: civi-lizacijos, Lietuva, pasaulis. Vilnius: A. Varno person. įm., 2000. 137 p.

7. BOGAERTS, Kees. Istorijos testai: (metodinė priemo-nė). Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos leidinys nr.1. Vilnius: Pradai, 1997. 47 p.

8. BRAZAUSKAS, Juozas. Greitosios apklausos istorijos testai IX klasei. Kaunas: Šviesa, 2000. 23 p.

9. BRAZAUSKAS, Juozas. Greitosios apklausos istorijos testai X klasei. Kaunas: Šviesa, 2000. 31 p.

10. BRAZAUSKAS, Juozas. Greitosios apklausos istorijos testai VII klasei. Kaunas: Šviesa, 2001. 39 p.

11. BRAZAUSKAS, Juozas. Greitosios apklausos istorijos testai VIII klasei. Kaunas: Šviesa, 2001. 45 p.

12. GEČAS, Algirdas; JURKYNAS, Juozas; JURKYNIENĖ Genia; VISOCKIS Albinas. Lietuva ir pasaulis: istorijos vadovėlis XII klasei. Kaunas: Šviesa, 2001. 416 p.

13. Istorijos testas. A tipas. 1998 m. gegužės 5 d. Vilnius: Egzaminų centras, 1998. 12 p.

14. Istorija. Valstybinio brandos egzamino užduotis. 1999 m. balandžio mėn. 24 d. Vilnius: Egzaminų cen-tras, 1999. 16 p.

15. Istorijos testas 8 klasei: 1 sąsiuvinis (standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas). Vilnius: Ug-dymo plėtotės centras, 2010. 16 p.

16. Istorijos testas 8 klasei: 1 sąsiuvinis (standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas). Vilnius: Ug-dymo plėtotės centras, 2011. 18 p.

17. Istorijos testas 8 klasei: 3 sąsiuvinis (standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas). Vilnius: Ug-dymo plėtotės centras, 2011. 14 p.

18. Istorijos testų 8 klasei (1-3 sąsiuvinio) statistinė analizė pagal klasikinę ir moderniąją testų teorijas [rankraštis]. Vilnius: Ugdymo plėtotės centras, 2011. 6 p.

19. 2011 m. valstybinio brandos egzamino istorijos už-duotis: pagrindinė sesija, 2011 m. birželio 14 d. Vil-nius: Nacionalinis egzaminų centras, 2011. 24 p.

20. Į pagalbą abiturientui 2000. Istorija. Vilnius: Egzami-nų centras, 2000. 92 p.

21. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios progra-mos. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2008. 937 p.

22. KELLY, Martin. Top 10 Tips for Passing the AP US His-tory Exam. Prieiga per internetą: <http://americanhis-tory.about.com/od/apushistoryexam/tp/apushtips.htm>.

23. KELLY, Melisa. Assessment Item Creation and Review. Prieiga per internetą: <http://712educators.about.com/cs/assessment/a/assessments.htm>.

24. 2004 m. Lietuvių gimtosios kalbos testas: statistinė valstybinio brandos egzamino užduoties analizė. Vil-nius: Nacionalinis egzaminų centras, 2004. 12 p.

72 Bene

dikt

as š

etKU

S

iStoriJoS DiDaKtiKa

25. LINTVEDT, Ane; MANNINO, Laurie. It is Not the Spa-nish Inquisition: Designing and Using Effective Multi-ple Choice Questions. Prieiga per internetą: <http://www.historycooperative.org/journals/whc/6.2/lin-tvedt.html>.

26. Multiple-Choise Tests [The National Center for Fair and Open Testing]. Prieiga per internetą: <http://fair-test.org/multiple-choise-tests>.

27. Practice Multiple Choice Test #1. Prieiga per interne-tą: <http://www.apstudynotes.org/us-history/practi-ce-tests/practice-multiple-choice-test-1/>.

28. Projektas Standartizuotų mokinių pasiekimų vertini-mo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo moky-kloms kūrimas. Prieiga per internetą: <http://www.pedagogika.lt/index.php?-2088197292>.

29. ROELL, Kelly. Top Ten SAT Test Tips. Prieiga per inter-netą: <http://testprep.about.com/od/tipsfortesting/a/SAT_TestTips.htm>.

30. Standartizuota istorijos programa 8 klasei: programos projektas [rankraštis]. Vilnius: Ugdymo plėtotės cen-tras, 2011. 26 p.

31. STUKIENĖ, Beatričė; ŠLEKIENĖ, Birutė. Testai istorijos žinioms pasitikrinti: mokymo priemonė mokiniams, studentams, mokytojams. Vilnius: Naujoji Rosma, 1999. 287 p.

32. ŠETKUS, Benediktas. Keletas įžvalgų dėl dokumentų naudojimo istorijos vadovėliuose. Istorija, 2011, nr. 2, p. 27–37.

33. ŠETKUS, Benediktas. Istorijos mokymas: mokinių ly-giai ir jų nustatymas. Dialogas, 2011 m. vasario 24 d., nr. 8, p. 10.

34. Use of Topical Archive Multiple-Choise Questions. Prieiga per internetą: <http://regentsprep.org/regents/core/questions/questions.cfm?Course=glob&TopicCode=3e>.

35. ŽEBRAUSKAS, Vidmantas. Istorijos testai XII klasei. Kaunas: Šviesa, 2001. 103 p.

Komentarai

36. Tyrimo duomenų analizę atliko Ugdymo plėtotės centro projekto „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas“ statistikos darbo grupė.

Gauta 2011 m. gruodžio 16 d.Pateikta spaudai 2012 m. kovo 6 d.

Summary

Guidelines for Designing an Effective History Test

The article addresses the issue of designing history tests. It highlights that a document regulating the content of history teaching – ‘General Programmes’ – covering four activity fields needs to be followed when designing a history test. Test questions should be oriented towards all components of historical development – causes and consequences of events, peculiar characteristics of events, historical personalities, concepts; they should also include questions on the place and time of events, as well as the tasks dedicated to the analysis and interpretation of historical sources.

The author notes that the tests should provide the tasks of different cognitive skills. One part of questions should check pupils’ knowledge of historical facts, the second part of questions should be oriented towards the application of the knowledge of history, while the third part of questions should be targeted at higher cognitive skills: analysis, synthesis, independent evaluation. A test should also include tasks for the pupils of different levels of academic performance – satisfactory, basic and higher level. In such a way the same test would be appropriate for all pupils.

It should be noted that history tests should include the questions with a high item discrimination index. High item discrimination is when an individual test question can separate stronger pupils from weaker pupils. Hence, it is important to include such a question which could definitely be answered by skillful pupils, while the pupils of unsatisfactory, satisfactory or even basic level could not answer a question, the more so – guess the answer.

Based on the practice of designing history tests in the US, the author proposes to enhance the effectiveness of multiple choice tests – to increase the number of the available answers to 5; to increase the number of such questions in tests, to reduce the result by ¼ point for an incorrect answer, thus encouraging pupils not to guess, and to orient the questions towards higher cognitive skills.