Nuo idėjos iki sprendimų, nuo svajonių būsto projekto ir statybos iki jo įrengimo, aplinkos tvarkymo, šiuolaikinių „protingo“ namo valdymo sistemų - visa tai galima bus rasti balandžio 24-27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO Vilniuje vyksiančioje 21-ojoje tarptautinėje statybų ir remonto parodoje RESTA 2014.

Aida VALINSKIENĖ„Respublikos“ žurnalistė

RESTA yra didžiausia statybų tematikos paroda Baltijos šalyse, skirta statybų verslo profesiona-lams ir galutiniams vartotojams, besidomintiems statybomis ir re-novacija.

Pirmoji paroda RESTA buvo su-rengta 1994 m. Joje dalyvavo tik 108 dalyviai, o plotas tebuvo 3000 kv.m. Tačiau paaiškėjo, kad statybos - labai perspektyvi tema. Tad paroda gana sparčiai ėmė augti ir plėstis. Ypač ji ūgtelėjo 2002 m., kai „Litexpo“ pa-statė naują paviljoną ir išplėtė ben-drus savo plotus.

Savo naujienas šiemet parodo-je demonstruos 535 dalyviai iš 10 pasaulio šalių, paroda užims visą LITEXPO ekspozicinį plotą - 33 tūkst. kvadratinių metrų. Parodoje RESTA 2014 naudingos informa-cijos ras kiekvienas, planuojantis statybas, remontą, inžinerinių ar šildymo sistemų atnaujinimą, nau-jo būsto įsigijimą, aplinkos įrengi-mą, apželdinimą.

Pagrindinė parodos ekspozici-jos dalis skiriama statybų bei ap-dailos medžiagoms, naujoms tech-

nologijoms, šildymo, vėdinimo, santechnikos įrangai, elektros ins-taliacijai. Lauko aikštelėje ekspo-nuojami mediniai ir rąstiniai namai, statybinė technika, įranga, priemo-nės. Parodą lydi tiek profesiona-lams, tiek galutiniams vartotojams skirta renginių programa.

Šalia statybų ir remonto dalies paroda apima ir kitas temas: „pro-tingų“ namų valdymo sistemos, ne-kilnojamojo turto plėtotojų siūly-mai, gyvenamosios aplinkos projek-tavimas, įrengimas ir priežiūra.

Parodos RESTA 2014 tema - van-duo. Šių metų parodos akcentas - vandens naudojimas ir tvarkymas namuose, kiemuose bei miestuose. Parodoje bus pristatoma kokybiš-ka, taupi santechnika, vandens ko-kybės gerinimo įranga, naujos technologijos, laistymo įranga, pa-krančių tvarkymo ir vandens telki-nių įtraukimo į miestų gyvenimą galimybės.

Lietuvos želdintojų ir dekora-tyvinių augalų augintojų asociacija specialiai parodai sukurs ŽALIĄJĄ EKSPOZICIJĄ, net 1000 kv.m žy-dintį sodą. Šiais metais lankyto-jams bus pristatomos lietaus van-dens panaudojimo sode galimybės, ekotvenkiniai, želdinimo tendenci-jos ir mados, „protingas“ kompos-tavimas, sodo takelių įrengimas, balkonų ir terasų, stogų ir sienų želdinimas ir kt.

Šalia ŽALIOSIOS EKSPOZICI-JOS prisistatys įmonės, siūlančios laistymo sistemas, šiltnamius, žo-liapjoves, balkonų ir terasų želdi-nimo idėjas ir sprendimus, lauko baldus, apšvietimą, baseinus, pa-vėsines, sodo ir mažąją architektū-

rą. Veiks SODINUKŲ MUGĖ, lan-kytojai galės įsigyti sodinukų, gėlių ir želdinių.

„Sodininko dirbtuvėse“ visiems sodininkams, daržininkams ir aplinkos puoselėtojams vyks spe-cialistų konsultacijos ir pratybos bei pamokos.

Europos verslo ir inovacijų tink-las (angl. Enterprise Europe Net-work), veikiantis Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, tarp-tautinės statybų parodos RESTA 2014 metu organizuoja jau 4-ąjį tarptautinį verslo kontaktų renginį statybų sektoriuje dirbančioms įmonėms.

Parodoje veiks trys informaci-niai centrai „Klausk specialisto“, kuriuose statybų sektoriaus profe-sionalai teiks informaciją parodos lankytojams.

O sekmadienį nuo 11 iki 14 val. visi kviečiami į Atvelykio klegesio šventę. Atvelykis dar vadinamas vaikų Velykėlėmis, todėl atvykti į šią šventę reikėtų kartu su vaikais. Lauko ekspozicijoje įsikūrusiame Vaikų kiemelyje bus ridenamas milžiniškas, vieno metro skers-mens, margutis. Į nuožmią kovą stos ne tik susirinkę vaikai, bet ir tvirti, rimti statybų vyrai - varžy-sis, kas toliau tokį didžiulį kiaušinį nuridens. Tie, kurie jo nepajėgs pa-stumti, gaus ridenti mažesnius, to-kius, su kuriais ir krepšinį galima žaisti.

Atvelykio šventėje dalyvaus ti-kra Velykė, ji kvies ne tik ridenti kiaušinius, čia vyks velykinės dirb-tuvėlės, visi norintys drauge su Velyke galės pasigaminti nuotai-kingą kiaušingalvį.

Pagalba turintiems planų ir idėjų

„RESPubLIkOS” LEIdINyS, SkIRTAS STATybų IR REmONTO PAROdAI

B A L A N D Ž I O 2 4 - 2 7 D . L I T E X P O

Paroda „Resta 2014“ vyks Lietuvos parodų centre „Litexpo“, Laisvės pr. 5, Vilnius.Parodos darbo laikas:Balandžio 24-26 dienomis 10-19 val.Balandžio 27 dieną 10-17 val.bilietų kainos:

Paprastas bilietas - 15 litųPerkant 10 bilietų ir daugiau, bilietas kainuos 12 litųStudentams, moksleiviams, senjorams - 12 litųBalandžio 26-27 dienomis į parodą kviečiamos šeimos. Savaitgalio bilietas šeimai (2 suaugę + vaikai) kainuos tik 28 litus. Bilietus bus galima įsigyti kasose ir internetu šeštadienį ir sekmadienį

dĖmESIO! Kad išvengtumėte automobilių spūsčių, kviečiame palikti savo automobilį prie prekybos centro HYPER RIMI, Savanorių pr. 16, ir toliau važiuoti į parodą specialiu RESTA autobusiuku.

ß

ß

ßß

ß

ß

ß

ß

- Ar apsilankysite parodoje RESTA 2014? - „Respublika“ tei­ravosi aplinkos ministro Valentino MazuRonio.

- Būtinai. Juk pavasaris ateina ne tik klimato požiūriu - statybų sektoriuje prasideda tam tikras dar-bų pavasaris. Tad tokios parodos yra prasmingos. Tiek tiems, kurie nori namuose kriauklę pasikeisti ar ką nors pasiremontuoti, tiek tiems, kurie įgyvendina rimtus investici-nius statybos projektus.

Panašių parodų - didesnių ar mažesnių - rengiama vis daugiau, o tai rodo, kad statybos sektorius realiai atsigauna. Iš esmės tokios parodos tam tikra prasme atspindi ir statybos sektoriaus tendencijas, ir naujoves, parodo firmų, dirbančių toje srityje, tiek kiekybinius, tiek ko-kybinius parametrus.

- kokios šiuo metu didžiau-sios su statybų sektoriumi susi-jusios problemos?

- Manyčiau, didžiausia proble-ma - statybinių pajėgumų atsiga-vimas. Ekonominės krizės laikotar-piu statybų sektorius buvo bene labiausiai nukentėjusi ekonomikos sritis, jeigu neklystu, mastas suma-žėjo net 43 proc. Ne paslaptis, kad nesant darbo daug statybininkų iš-važiavo į kitas valstybes, pasitraukė net kai kurios firmos. Manau, dabar

dėl daugiabučių renovavimo, kitų valstybinių statybos užsakymų rinka po truputį atsigauna. Jeigu mūsų statybos firmos artimiausiu laiku neatsibus ir nesuvoks esamos padėties, tą rinkos dalį gali užimti kaimyninių valstybių statybininkai, kurie susidomėjimą jau rodo. Ka-dangi yra pinigų, yra norinčių staty-ti, tad nebus taip, kad nebus kas tai daro. Statybų sektorius tikrai stiprės ir būtų pageidautina, kad tai vyktų mūsų statybos firmų ir organizacijų pagrindu.

- kas jums asmeniškai labiau prie širdies - kaimiška troba, bu-tas daugiabutyje ar modernus šiuolaikinis namas užmiestyje?

- Man labiausiai prie širdies tas būstas, kuriame dabar gyvenu - bu-tas daugiabutyje, kuris yra netoli darbo vietos. Mat man nelabai patinka pjauti žolę ar žemę kasti, o mano finansinė padėtis neleidžia samdyti žmogaus, kuris tai darytų už mane.

Tačiau aš puikiai suprantu, kad yra žmonių, kuriems tai patinka, kurie nori turėti nuosavą namą užmiestyje ir gali sau tai leisti. Sa-kyčiau, kiekvienas turi apsispręsti individualiai, įvertindamas savo pageidavimus, realias finansines galimybes, šeimos situaciją ir po-reikius.

Interviu�

Elto

s nuo

tr.

� 2014 m. balandžio 24 d., ketvirtadienis

Gražindami savo kiemą ar sodybą neužmirškite gamtos dėsnių ir kaimynų - tokiais patarimais dalijasi kraštovaizdžio specialistus rengiantys dėstytojai. Ir dar labai svarbu nepasiduoti prekybininkų vilionėms. Nepasitaręs su specialistu net neįtarsi, kokių gudrybių griebiasi egzotiškų augalų pardavėjai ir kokią žalą biologinei įvairovei galime padaryti savo kiemą puošdami atvežtiniais augalais.

Asta MARTIŠIŪTĖ

Svarbiausia taisyklėIš gamtos paveldėtas reljefas

yra didžiulė vertybė, prie kurios reikia taikytis. Tokią taisyklę stu-dentams nuolat kartoja Vilniaus kolegijos Kraštovaizdžio katedros vedėja docentė mokslų daktarė Rimantė Kondratienė. Kartoja ne šiaip sau, nes kraštovaizdžio for-mavimo klaidos specialistams ba-do akis.

Žmonės vis dar mėgsta krašto-vaizdį keisti, pakelti reljefą, jį nu-gremžti ir ant dirbtinai suformuo-tos plokštumos užsėti žolę.

Kodėl blogai toks sprendimas? Rodos, „eurožolytė“ madinga. Anaiptol. Specialistai tai vadina ki-ču. Bet ne tik dėl estetinio vaizdo tokie sprendimai laimės pojūčio nesuteikia. Neretai pakeičiant savo sklypo, ypač jei jis nedidelis, relje-fą, pakenkiama kaimyno intere-sams. Vienas kaimynas lieka apa-čioje, mat gudrusis kaimynas užsi-vežė kalną žemių ir dabar gyvena ant kalno. O į kaimyno kiemą nuo kalno nuteka lietaus vandenys. Bet jeigu kaimyno interesai nė motais, tokie sprendimai gali atsisukti ir prieš jus patį. Kad taip dažnai atsi-tinka, įsitikino kolegijos dėstytoja. Reljefui performuoti dažnai reikia statyti atramas. „Apsistato atramo-mis ir paskui žiūri į betono sieną pro langą“, - sako mokslų daktarė R.Kondratienė.

Tokių nevykusių kraštovaizdžio formavimo pavyzdžių R.Kondratie-nė yra mačiusi ne vieną, todėl ir kartoja taisyklę - prisitaikykite prie gamtos sukurto reljefo.

Šiai nuomonei pritaria ir Kau-no kolegijos Želdinių ir agrotech-nologijų katedros vedėjas docentas Jonas Vaidelys. Anot jo, tam ir so-dinami augalai, kad jais reljefas bū-tų paryškinamas arba suniveliuo-jamas.

kas numetė akmenį?Docentas J.Vaidelys studentams

įrodinėja dar vieną kraštovaizdžio formavimo teoremą - kiekvienas gamtos sprendimas turi turėti paaiš-kinimą. „Jeigu sodyboje keliukas netikėtai pasisuko, vadinasi, ties po-sūkiu auga krūmas arba velnias nu-metė riedulį“, - savo studentams aiškina Kauno kolegijos docentas.

Jeigu keliukas pasisuko be prie-žasties - akivaizdu, kad kraštovaizdį formavo ne specialistas. Docentas tikina, kad ne kiekvieną kartą būtina samdyti specialistą, tereikia viso la-bo paisyti gamtos dėsnių. „Kažkam Dievas davė gamtos pojūčio jausmą, o jeigu nedavė, reikia mokytis abė-cėlės“, - neabejoja dėstytojas.

Jis pataria prieš formuojant kraštovaizdį pirmiausia suskirs-

tyti jį zonomis - kuri bus naudo-jama reprezentacijai, kuri poil-siui, o kuri ūkio ar sodo reik-mėms.

Pelną garantuoja egzotiški augalai

Jeigu susitaikėte su mintimi, kad gamta jums padovanojo nepa-kartojamą reljefą, teritoriją suskirs-

tėte zonomis, belieka apsispręsti, kokius augalus sodinti.

Docentas pataria pernelyg aklai nepasikliauti prekybininkų vilionė-mis. Jam pritaria ir Vilniaus kole-gijos dėstytoja R.Kondratienė. Pre-kybininkams pelną garantuoja eg-zotiški augalai. „Jeigu atveši ką nors egzotiško, žinai, kad parduosi, prekė paklausi“, - kalbėjo docentė.

Tačiau kad nenutiktų taip, kaip nu-tiko vienam kauniečiui, kuris labai norėjo savo kieme matyti Austra-lijoje augantį egzotiškąjį spygliuo-tį - araukariją. „Aiškina, kad arau-karija gali sėkmingai peržiemoti ir mūsų sąlygomis. Gali. Bet kokia kaina? Vienam kauniečiui aplink augalą teko nutiesti šiluminę tra-są“, - nė kiek nejuokavo krašto-vaizdžio specialistė. Jeigu laiko ir pinigų sočiai, kodėl gi ne? Bet jei-gu pinigais nesišvaistote, J.Vaide-lys pataria pasikonsultuoti su spe-cialistais.

„Matau, kad prekybininkai kambarinius augalus siūlo kaip lau-ko. Jie gražūs, egzotiški, žmonės jais susigundo, bet tai tik pinigų išmetimas į balą. Augalai neišgy-vena“, - pasakojo pašnekovas.

Originalus pasiūlymasRenkantis augalus R.Kondratie-

nė vėl siūlo prisiminti auksinę tai-syklę: džiaugtis tuo, ką davė gamta. Anot jos, kur kas geresnis sprendi-mas išsiaiškinti, koks sklypo dirvo-žemis, ir sodinti jame derančius augalus, nei kiekvienam augalui pirkti tinkamą dirvožemį ir berti į duobę.

Savo studentams dėstytojai skiepija, kad paisydami gamtos dės-nių ir kaimyno interesų gyvensite santarvėje ir darnoje. O jeigu labai norisi būti originaliam, nebūtina vežtis augalų iš svetur ir vėliau jiems tarnauti. R.Kondratienė pa-taria: jeigu norite būti originalus, gyvatvorę formuokite ne iš pabo-dusių tujų, o iš žemaūgių, obuolius iki pat žiemos šalnų išlaikančių obelaičių. Tokios obelaitės tinka mūsų klimato sąlygoms ir gelto-nais, žaliais ir raudonais obuoliu-kais akį džiugins, kai visos gamtos spalvos jau bus pavirtusios rude-niška pilkuma.

moterys ir biologinė įvairovėAnot Aplinkos ministerijos

Kraštovaizdžio skyriaus vyriausio-sios specialistės Kristinos Ulkie-nės, teisės aktai reglamentuoja tik atstumus, kokiais nuo kaimyno sklypo ar gatvės sodinti krūmus ir medžius, o augalų pasirinkimas pri-klauso nuo sklypo savininko. Tiesa, yra patvirtintas invazinių augalų są-rašas, kurių sodinti negalima, ta-čiau jei jie jau auga parkuose, kai kurių kirsti nėra būtina.

Invazinių rūšių sąrašas gali plėstis. 2004 m. invazinių augalų ir gyvūnų sąraše buvo vos 16, šiuo metu jame - 35 rūšys.

Biologinės įvairovės konvenci-joje įrašyta, kad invazinės rūšys ne atskiro regiono, o globalinė proble-ma. Minėtoje konvencijoje pripažįs-tama, kad siekiant išsaugoti biolo-ginę įvairovę ypač svarbus vaidmuo tenka moterims. Nors konvencija kalba apie valstybės politikos for-mavimą, kiekviena sodininkė ir gė-lininkė gali tapti svariu Biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimo indėlininku. Tereikia atsakingai žel-dinti savo sodybą ar kiemą ir taip prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo savo ir ateinančioms kartoms. Mat pagrindinė biologinės įvairovės iš-saugojimo są-lyga - ekosiste-mų ir natūralių buveinių išsau-gojimas.

Net ir kieme neverta konkuruoti su gamta

nuo kaimyninių sklypų ribų ir gat­vės raudonosios linijos medžių ir krū­mų sodinimo atstumai turi būti:

krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip 1 m.

žemaūgių medžių, išaugančių

ne daugiau kaip iki 3 m. aukščio - 2 m.

kitų medžių - 3 m. formuojant gyvatvorę, jos aukštis

sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m.

TEISĖS AKTAI REGLAMENTUOJA

Lietuviškas augalo pavadinimas

Lotyniškas augalo pavadinimas Pastabos

Uosialapis klevas Acer negundoNenaikintinas urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose

Sosnovskio barštis Heracleum sosnovskyi Naikintinas, pavojingasGausialapis lubinas Lupinus polyphyllus Naikintinas

Baltažiedė robinija Robinia pseudoacaciaNenaikintinas urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose

Smulkiažiedė sprigė Impatiens parviflora NaikintinasVėlyvoji ieva Padus serotina Naikintinas

Raukšlėtalapis erškėtis Rosa rugosaNenaikintinas urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose

Dygliavaisis virkštenis Echinocystis lobata NaikintinasŠiaurinis šemenis Phalacroloma

septentrionaleNaikintinas

Varpinė medlieva Amelanchier spicataNenaikintinas urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose

Vėlyvoji rykštenė Solidago gigantea NaikintinasAukštoji rykštenė Silidago altiissima NaikintinasKanadinė rykštenė Solidago canadensis NaikintinasKanadinė elodėja Elodea canadensis NaikintinasTankiažiedė rūgštynė Rumex confertus Naikintinas

Šluotinis sausakrūmisSarothamnus scoparius

Naikintinas

Muilinė guboja Gypsophila paniculataNenaikintinas urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose

Ilgakotis lakišius Bidens frondosa Naikintinas

Informacijos šaltinis: Aplinkos ministerijos interneto svetainė www.am.lt

INvAzINIų LIETUvOJE RūšIų SąRAšAS

vERTA ŽINOTI. mokslininkai pataria savo kiemą puošti ne atvežtiniais, o mūsų kraštui būdingais augalais, - taip išvengsite problemų ir nepakenksite biologinei įvairovei

�

Asta KLIMIENĖŠiaulių universiteto Botanikos sodo vadovė profesorė mokslų daktarė

Gyvenamajai, darbo, poilsio aplinkai gražinti žmonės kasmet skiria vis daugiau dėmesio. Tai iš dalies nulėmė gausi importuoja-mų augalų asortimento pasiūla. Mokslininkai sunerimę, kad susi-žavėjus importuojamais augalais ypač kaimų sodybų apželdinimas tapo eklektiškas ir nebūdingas lie-tuviškoms tradicijoms. Modernė-jant Lietuvos kaimui, pradėjo nyk-ti ir tradiciniai darželiai, pamiršti senoviniai augalai. Atvežtiniai au-galai daro žalą ne tik tradicijoms, bet ir biologinei įvairovei. Į augalų invazyvumą mes, mokslininkai, žiūrime labai jautriai.

Botanikos sodo mokslininkai jau septintus metus iš eilės stebi, kaip Lietuvoje „sekasi“ iš Azijos kilusiems itin pamėgtiems rodo-dendrams. Pastebėjome, kad ša-lia pušynų pasodinti rododendrai dauginasi ne tik vegetatyviškai, bet ir pasisėja, o tai signalas, jog invazinis augalas turi tendenci-ją plisti. Todėl nenorint pakenkti biologinei mūsų šalies įvairovei, šiuos augalus reikia rinktis atsakin-gai. Jeigu rododendrus sodinsite miesto kieme ar sodyboje, nieko neatsitiks, bet jeigu jūsų sodyba šalia pušyno, tada kyla pavojus, kad atvežtinis augalas išplis, nes jam tinka rūgšti dirva. Gal geriau pagalvoti apie kitokius želdinius.

Invazinių naikintinų auga-lų sąraše yra atsidūrusi kanadi-nė rykštenė. Augalas kurį laiką puošė tik sumanių sodininkų gėlynus, tačiau vėliau sėkmingai išplito gamtoje. Invaziniai au-galai be galo lengvai prisitaiko, išplinta ir keičia visą ekosistemą. Išstūmus natūralius augalus, lieka tik vienas visus nustelbęs augalas ir piktžolės. Atrodo, kad tai tiesiog netvarkingas plotas. Išnykus augalų įvairovei, išnyksta vabzdžiai, drugiai. Juk žinome, kad vabzdžiai prisitaikę gyventi ir daugintis ant tam tikrų augalų arba minta tik tam tikrų augalų lapeliais.

ŠU Botanikos sodo darbuoto-jai siekia populiarinti mauritaniš-ką, kitaip dar vadinamą žydinčia, veją. Lietuviško kaimo kraštovaiz-džiui nebūdinga trumpai skusta žolė. Kaimo sodybų plotai dideli, nėra patogu nuolat brūžinti žolia-pjove.

Mokslininkai taip pat siekia populiarinti pamirštas tradicijas gėlynuose sodinti ne tik dekora-tyviai atrodančius, bet ir vaistinių savybių turinčius augalus, pavyz-džiui, čiobrelius, diemedį, šalaviją, raktažoles.

KOMENTARASRedakcijos archyvo nuotr.

Užs.52�

2014 m. balandžio 24 d., ketvirtadienis �

Lietuviai išlieka statybininkų tautaParodoje „Resta 2014“ bus galima pamatyti, ką sugeba būsimieji statybininkai, - čia vyks konkursas, kuriame varžysis būsimieji apdailininkai-apšildintojai. 10 komandų, kurias sudarys po 2 žmones, varžysis montuodami maždaug 5-6 kv.m gipso kartono konstrukciją, ją apšildys ir padengs dekoratyviniu gruntu. Laimės greičiausiai ir kokybiškiausiai užduotį atlikusi komanda.

Vilniaus statybininkų rengimo centras (VSRC) kasmet surenka pakankamą skaičių įvairių statybų sektoriuje paklausių amatų norin-čių mokytis jaunuolių.

Centro direktorius Juozas Ba-ranauskas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu mokytis statybi-ninko amato ateina netgi prestiži-nes studijas kolegijose ir universi-tetuose baigę absolventai, nors anksčiau statybininko profesiją dažniausiai rinkdavosi pagrindines ir vidurines mokyklas baigę jau-nuoliai.

„Statybininko profesijos įvaiz-dis Lietuvoje krinta, nes valdžia praktiškai neinvestavo į statybas. Užtat statybininkų iš Lietuvos įvaizdis išaugo Anglijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse, mat šie pui-

kiai dirba“, - teigia D.Gedvilas.Jo manymu, šiuo metu univer-

sitetai, rengiantys statybos specia-listus, daugiau dėmesio skiria teo-rinėms žinioms, tačiau primiršta praktinių būsimojo specialisto įgū-

džių tobulinimą. Dėl to dalis absol-ventų esą atsisako tolesnio darbo statybos sektoriuje. Daugiau prak-tinių įgūdžių būsimieji statybinin-kai esą išmoksta profesinėse mo-kyklose ir specializuotuose moky-mo centruose.

VSRC vadovas tvirtina, kad daugelis statybų sektoriuje dirban-čių specialistų mato poreikį tobu-linti praktines žinias. „Turime stu-dentų, kurie daug teorinių žinių įgijo naršydami visko pilname in-ternete, tačiau nusprendė, kad be praktikos darbo rinkoje sudėtinga. Dėl to jie ateina praktinių įgūdžių, kuriuos padeda įgyti centre dirban-tys amato meistrai“, - patirtimi da-lijasi J.Baranauskas.

Paklaustas, kaip atskirti gerą meistrą nuo „internetinio“ ar „am-žinojo“ statybininko, J.Baranaus-kas atsako: „Žinoma, galima pra-šyti kvalifikaciją įrodančių doku-mentų arba tiesiog paprastai - pa-klausti apie jau atliktus darbus, paprašyti buvusių užsakovų reko-mendacijų“.

Parodos rengėjų inf.

RESTA 2014 lankytojus kasdien konsultuos įvairių sričių specia-listai.

2 salėje balandžio 24 d. 10-14 val. sertifikuoti pasyvaus na-mo planuotojai kalbės apie tokių pastatų projektavimą. 14-18 val. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vai-čiulis paaiškins, kodėl reikia siekti aukštesnio namo energi-nio efektyvumo.

Balandžio 25 d. 10.30- 11.30 val. prof. hab. dr. Vytautas Martinaitis kalbės apie pastatų inžinerines sistemas ir būtiniau-sius sprendimus energiškai efektyviuose pastatuose. 12-18 val. sertifikuoti pasyvaus namo planuotojai besidominčius infor-muos apie šių namų techninius sprendimus.

Balandžio 26 d. 10-14 val. sertifikuoti pasyvaus namo pla-nuotojai pasakos apie namų san-darumo ir vėdinimo sprendimus. 14-16 val. Lietuvos Geotermijos asociacijos valdybos narys Arū-nas Mažintas informuos apie at-sinaujinančių energijos šaltinių naudojimą pastatų energetikoje.

Balandžio 27 d. 10-12 val. Sertifikuoti pasyvaus namo pla-nuotojai pasakos, nuo ko pradėti norint turėti energiškai efektyvų (pasyvų) būstą. 12-14 val. Nacio-nalinės pasyvaus namo asociaci-jos valdybos pirmininkas Remi-gijus Simanavičius informuos apie techninius sprendimus, už-tikrinančius pastatų energinį efektyvumą.

4 salės fojė balandžio 24 d. 14-17 val. architektas Vidman-tas Kančiauskas konsultuos gy-venamųjų namų projektavimo klausimais.

Balandžio 25 d. 11-14 val. Inžinierius konsultantas Karolis Bacevičius atsakys į klausimus apie vandens tiekimo, nuotekų šalinimo, lietaus vandens surin-kimo sistemas, 14-17 val. kon-sultuos sertifikuotas pasyviųjų namų projektuotojas Karolis Ja-nuševičius.

Balandžio 26 d. 10-12 val. inžinierius Dainius Vaskela kon-sultuos šildymo šilumos siurb-liais ir oro kondicionavimo klau-simais, 13-15 val. Arūnas Mažin-tas atsakys į klausimus apie ge-oterminį pastatų šildymą. 16-18 val. inžinierius technologas Edmundas Pranciulis kalbės apie šlaitinių stogų įrengimą ir kar-kasinių namų statybą.

Žaliosios ekspozicijos lau-ko aikštelėje balandžio 25 d. 12.30-13.30 val. vyks seminaras „Vanduo ir jo panaudojimas“. 14-15 val. bus kalbama apie vandens telkinių įrengimą.

Balandžio 26 d. 12.30 -13.30 val. specialistai patars, kaip sode pačiam įsirengti lais-tymo sistemą ir dalysis paprastai genialiomis idėjomis apie kito-kius šiltnamius. 14-15 val. išgir-site patarimų apie pavasario dar-bus sode, vejos priežiūrą.

BRUOŽAS. Lietuviai vis dar mėgsta daug ką daryti patys�

Parodos organizatorių archyvo nuotr.

Specialistų valandos

10 2014 m. balandžio 24 d., ketvirtadienis

2013 m. vasarį Aplinkos ministerijai įsteigus būsto energijos taupymo agentūrą (bETA), iki tol vangiai vykusi daugiabučių namų atnaujinimo programa (toliau - Programa) pagaliau išjudėjo. bETA vizija - į modernizavimo procesą įtraukti savivaldybes ir užtikrinti aktyvesnį jų vaidmenį rengiant ir įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas - pasiteisino. Per vos daugiau nei metus suderinta daugiau nei pusantro tūkst. investicijų projektų - 3 kartus daugiau nei per visą Programos gyvavimo laikotarpį. Iš jų arti 1200 - savivaldybių projektai.

Pastatų energinio efektyvumo didinimas - neišvengiamasEnerginis efektyvumas - vie-

nas Europos Sąjungos klimato kai-tos politikos tikslų. Iki 2020 m. energijos vartojimo efektyvumą planuojama pagerinti ne mažiau kaip 20 proc.

„Pastatų energinio efektyvu-mo didinimas - neišvengiamas procesas, siekiant ES tikslų ir ge-rinant aplinką. Šiuo metu net 40 proc. visos sunaudojamos energi-jos tenka pastatams, daugiausia - seniems. Tai labai neefektyvu, to-dėl buvo imtasi priemonių, kad situacija pasikeistų. Pastatų ener-ginio naudingumo didinimas - vie-nas valstybės prioritetų, vadinasi, senų pastatų modernizavimas - taip pat“, - sako BETA direktorius Valius Serbenta.

kas pasikeitė?Iki 2013 m. pradžios daugia-

bučių atnaujinimo programa bu-vo vykdoma pagal vieną modelį - renovaciją turėdavo inicijuoti ir jos įgyvendinimu rūpintis dau-giabučio gyventojai. Tai kėlė rū-pesčių, nuo nepakankamo gy-ventojų organizuotumo ir įvairių baimių iki nepasitikėjimo daugia-bučio statybos darbų vykdytojais ir jų prižiūrėtojais, bendrijos pir-mininkais ir kt. Visa tai lėmė vangią daugiabučių atnaujinimo eigą.

Nuo 2013 m. pradžios Progra-ma įgyvendinama dviem būdais: kaip ir anksčiau, įgyvendinti pro-jektus per bendrijas ar pastatus administruojančias įmones ir to-

liau gali būsto savininkai. Tuo tar-pu pagal antrąjį modelį visą atsa-komybę prisiima savivaldybė - sa-vo iniciatyva atrenka neefekty-viausiai energiją naudojančius dau-giabučius ir rengia namų energinio efektyvumo didinimo investicijų projektus. Juos patvirtinus, savi-valdybė parengia atrinktų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą, skiria šios programos įgyvendinimo administratorių, ku-ris ir rūpinasi paskolomis, renova-cijos darbų organizavimu ir koor-dinavimu, galutinio rezultato ko-kybe. Patiems gyventojams šiuo atveju tereikia tik pritarti renova-cijos projektui.

„Viena pagrindinių kliūčių re-novacijos procese buvo žemas gy-ventojų pasitikėjimas. Todėl šiuo metu viena iš svarbiausių Būsto energijos taupymo agentūros funk-cijų - būti kuo arčiau kiekvieno re-novacijos proceso dalyvio. Siekia-me ne vien teikti išsamią informa-ciją apie Programą visiems jos da-lyviams, atsakyti į gyventojams kylančius klausimus, bet ir realiai padėti jiems spręsti įvairius su re-novacija susijusius klausimus. Daugiabučių modernizavimo pro-cesas yra ilgas ir trunka ne viene-rius metus. Natūralu, kad eigoje žmonėms kyla klausimų, kartais sunkumų. Tačiau stengiamės ope-

ratyviai į juos reaguoti, visada būti pasiekiami. Kompetentingi speci-alistai su renovacijos proceso da-lyviais dirba ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose šalies mies-tuose, prireikus mobilios specialis-tų komandos vyksta į objektą. Žmonės, turėdami palaikymą ir ga-limybę gauti atsakymą į kiekvieną jiems rūpimą klausimą, jaučiasi kur kas saugiau“, - sako V. Serbenta.

Naujai įsteigta BETA renovaci-jos procesą vertina gerai, o išky-lančias problemas apibūdina kaip didelio ir sudėtingo proceso sude-damąją dalį. „Svarbiausia, kad visi proceso dalyviai vienodai įsitrauk-tų, diskutuotų, o mes kartu su Aplinkos ministerija esame pasi-rengę inicijuoti net teisės aktų pa-keitimus, jeigu tai pagerintų reno-vacijos procesą ar padėtų užtikrin-ti kokybę“.

BETA direktoriaus teigimu, anksčiau silpnąja grandimi laikyti socialiai remtini asmenys, kuriems 100 proc. kompensuojamos išlaidos už šildymą. Nors jiems renovacija ir anksčiau nieko nekainavo, visas susijusias išlaidas padengdavo valstybė, neretai jie nepritardavo daugiabučio modernizavimui. Sie-kiant labiau įtraukti nepasiturin-čius gyventojus į pastatų atnauji-nimo procesą, o taip pat labiau so-lidarizuotis su kitais daugiabučių namų gyventojais, dalyvaujančiais valstybės Programoje, pradėjus įgyvendinti naują Programos mo-delį buvo pradėtos taikyti sankci-jos - nepritarusiems renovacijos projektui asmenims nebekompen-suojamos šildymo išlaidos. „Toks sprendimas nėra priimtas siekiant kažką nubausti. Prie jo prieita po ilgų diskusijų, ieškant efektyviau-sios prevencijos proceso vilkini-mui. Juk renovuoti pastatus vis tiek reikia,“ - sako jis.

BETA intensyviai dirba su visais renovacijos proceso dalyviais - Lie-tuvos Respublikos vyriausybe, Fi-nansų institucijomis, nuolatinis dia-logas vyksta su savivaldybėmis, ren-giami įvairūs mokymai Programos administratoriams ir gyventojams.

Ženklus progresasĮ renovacijos procesą įtraukus

savivaldybes, daugiabučių renova-cija ženkliai suaktyvėjo. Parengtos 58 savivaldybių energinio efekty-vumo didinimo programos. Iš viso

suderintų investicijų planų skai-čius šoktelėjo nuo vos 171 dar 2012-ųjų pabaigoje, iki 1526 š.m. balandį. Didžioji dalis - net 1167 investicijų planai - parengti savi-valdybių. Aktyviai vyksta statybos rangos darbai. Nuo pernai rangos darbai pradėti 406 daugiabučiuo-se - per metus didžiojoje dalyje šių pastatų darbai bus baigti pilnai ir atnaujintų namų gyventojai galės džiaugtis visai kitokia gyvenimo kokybe.

Nors procesas aktyviai vyksta visose apskrityse, daugiausia dau-giabučių antrajam renovacijos eta-pui pateikė Vilniaus ir Kauno aps-kritys - atitinkamai 324 ir 319 dau-giabučių, bei Šiauliai - 190 daugia-bučių. Kaunas pirmauja pagal su-sirinkimuose renovacijos projektų įgyvendinimui pritarusių gyvento-jų skaičių, nestipriai atsilieka Ute-na, Alytus ir Vilnius.

2014-ųjų planai - ambicingiPraėjusių metų antroje pusėje

savivaldybėms dar kartą atrinkus neefektyviausius energijos varto-jimo atžvilgiu daugiabučius pasta-tus, šiuo metu baigiami rengti dar 1683 pastatų investicijų planai. Planuojama, jog šiais metais bus praktiškai pradėti atnaujinti ne mažiau kaip 500 pastatų, o atei-nančiais metais tas skaičius turė-tų tik didėti.

Atsižvelgiant į tai, jog didžioji dalis savivaldybių, įgyvendindamos daugiabučių atnaujinimo programą, yra pasirengusios energinio efek-tyvumo didinimo programas, pla-nuojama šias programas išplėsti, papildomai įtraukiant ir viešuosius pastatus. Reikiamą patirtį ir kom-petencijas turinčiai Agentūrai pla-nuojama pavesti kuruoti savivaldy-bėms nuosavybės teise priklausan-čių ar jų valdomų viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektų įgyvendinimą. Taip savi-valdybėms būtų suteikiama gali-mybė praplėsti energinio efekty-vumo didinimo programas naujo-mis priemonėmis, laipsniškai per-einant prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo priemonių parengimo ir įgyvendinimo. Viešų-jų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos projektas jau rengiamas. Jis iki š.m. liepos 1 d. turėtų būti pateiktas LR Vyriausy-bės tvirtinimui.

40 mokymų projektų administratoriams, skirtų užtikrinti atskirų renovacijos etapų tinka-mą eigą;

Du ciklai mokymų investicijų planų rengė-jams, siekiant užtikrinti

ß

ß

investicijų planų kokybę;Seminarų ciklas „Sta-

tybos darbų kokybės valdymas“ statybų techninės priežiūros vadovams;

Mokymai VTPSI atsto-vams, susiję su tinkamos

ß

ß

kokybės priežiūros užtikrinimu;

Informacinės žinias-klaidos kampanijos, tiesioginio kontakto renginiai, nuolatinis konsultacijų teikimas ir kt. gyventojams.

ß

Suderinti projektai Iš viso SavivaldybėseSuderinti investicijų projektai 1526 1167Gyventojai susirinkimuose pritarė projektų įgyvendinimui

1109 921

Finansų įstaigos pritarė finansavimui (namų skaičius) 895 727Pradėti statybos rangos darbai (namų skaičius) 406 326

Renovacijos eiga Lietuvoje (nuo 2013 m. pradžios iki 2014 m. balandžio 18 d.)

Renovacijos eiga atskirose apskrityse (nuo 2013 m. pradžios iki 2014 m. balandžio 18 d.)

200

180

160

140

120

100

80

60

40

20

0Vilniaus Kauno Klaipėdos Šiaulių Panevėžio Marijampolės Alytaus Tauragės Telšių Utenos

Gyventojai susirinkimuose pritarė projektų įgyvendinimuiFinansų įstaigos pritarė finansavimui (vnt. namų)Pradėti statybos rangos darbai (vnt. namų)

127109

29

182

124

48

118

82

42

113

80

49

10086

32

55 53

21

128

98

42

6152

16

64 60

34

161151

93

daugiabučių namų renovacijos suaktyvinimo planas - sėkmingas

Nuo Agentūros įsteigimo įgyvendinta:

Valius SERbENTABūsto energijos taupymo agentūros direktorius

Pastatų energinio efektyvumo didinimas - neišvengiamas procesas

�

Parengta bendradarbiaujant su Būsto energijos taupymo agentūra

2014 m. balandžio 24 d., ketvirtadienis 11

Šilumos taupymas be didelių investicijų - įmanomasNesiryžtate investuoti į viso daugiabučio namo renovaciją, tačiau norite sutaupyti šilumai? Ekspertai teigia, kad išeitis - skirti lėšų individualaus reguliavimo ir apskaitos sistemai bute įrengti. Šis sprendimas leis ne tik patogiau gyventi, savo nuožiūra reguliuoti kambarių temperatūrą, bet ir taupyti pinigus.

Danutė SAVICKAITĖ

Trys žingsniaiEnergetikai dalinę būsto reno-

vaciją, nereikalaujančią didelių in-vesticijų, tačiau leidžiančių reikš-mingai taupyti, simboliškai vadina Trijų žingsnių programa.

Visų pirma būtina pasirūpinti, kad būtų subalansuotos daugiabu-čio namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos. Antras žings-nis - įsirengti individualaus regu-liavimo ir apskaitos sistemą bute ir patiems reguliuoti kambarių temperatūrą.

Trečia - gyventojams taip pat rekomenduojama paskubinti karš-to ir geriamojo šalto vandens tie-kimo įmones, kurios privalo savo lėšomis įrengti modernų karšto vandens skaitiklį. Antimagnetiniai skaitikliai su nuotoliniu duomenų nuskaitymu užkerta kelią nesąži-ningiems karšto vandens vartoto-jams.

Sutaupymai - iki 30 proc.

„Skaičiuojama, kad vien ne-peršildant buto ir šildymo sezono metu palaikant apie +19 laipsnių temperatūrą vidutiniškai galima sutaupyti iki 20 proc. šilumos“, - sako Lietuvos šilumos tiekėjų aso-ciacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Įgyvendinus visus žingsnius sename daugiabutyje, galima su-taupyti iki 30 proc. šilumos. Tai standartinio buto mokėjimus už šil-dymą senos statybos name viduti-niškai sumažina iki 100 litų per mėnesį.

Skaičiuojama, kad investicijos sudaro apie 50 Lt/kv.m. Išlaidos tri-jų žingsnių programai tipiniam 60 kv. metrų butui senos statybos daugiabutyje sudarytų apie 3000 litų. „Investicijos atsipirks per 4-5 metus, o mažiau už šilumą mokė-site visą gyvenimą“, - pataria V.Sta-siūnas.

Dar viena gera žinia yra ta, kad iki trečdalio projekto išlaidų gali padengti valstybė.

Trūkumai - tie patysEkspertai teigia, kad egzistuo-

jantys vidaus šildymo sistemų trū-kumai - tokie patys daugelyje se-nos statybos daugiabučių.

Įprasta, kad beveik visos šil-dymo sistemos yra išbalansuotos gyventojams keičiant susidėvėju-sius radiatorius naujais. Dar vie-na dažna problema - dėl daug me-tų vykdytos netinkamos priežiū-ros radiatoriai yra užnešti nuosė-domis.

Neretai sistemos nebeatitinka projektinių sąlygų po atliktų da-linių energijos taupymo priemo-nių: naujais pakeistų langų, įstik-lintų balkonų ir panašiai. Vien-vamzdėse šildymo sistemose dėl konstrukcinių ypatybių nemaža šilumos srauto dalis teka ne ra-diatoriumi, bet stovu - egzistuoja nereguliuojamas, perteklinis ši-lumos srautas.

Senų daugiabučių rūsiuose šil-dymo ir karšto vandens sistemų izoliacija dažniausiai yra nusidėvė-jusi ir didelė šilumos dalis praran-dama nepasiekus vartotojų.

butai peršildomi„Nenuostabu, kad daugelyje

senų daugiabučių neužtikrinamas tolygus patalpų šildymas - vieni bu-tai peršildomi, kituose yra per šal-ta, nors visi moka po lygiai“, - prob-lemas vardijo V.Stasiūnas.

Neretas atvejis - ir nepagrįstai aukšta temperatūra, palaikoma bendro naudojimo patalpose: laip-tinėse, rūsiuose, palėpėse. Pertek-linis šilumos kiekis suvartojamas ir karšto vandens temperatūrai palaikyti - cirkuliacijai arba gyva-tukui.

Maža to, nesąžiningų karšto vandens vartotojų, kurie nedekla-ruoja faktiškai savo bute suvartoto karšto vandens kiekio, suvartota šiluma karštam vandeniui ruošti išdalijama - visiems namo gyven-tojams po lygiai prie mokėjimų už šildymą.

„Nesant galimybės kiekvienam butui reguliuoti šilumos kiekį pagal savo finansines galimybes, nėra ir motyvacijos taupyti šilumą“, - įsi-tikinęs V.Stasiūnas.

Remontas - per 1 dienąEksperto teigimu, subalansa-

vus namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, sumažėja gy-ventojų išlaidos šildymui ir cirku-liacijai (gyvatukui).

„Įsirengus individualaus regu-liavimo sistemą, pašalinamas pa-skutinis centralizuotos šilumos sistemos trūkumas. Galimybė re-guliuoti šilumą savo bute leidžia nebepriklausyti nuo kaimynų po-reikių - vartoti šilumos tiek, kiek reikia kiekvienam asmeniškai“, - sako V.Stasiūnas.

Neretai manoma, kad individu-alaus reguliavimo ir apskaitos sis-temos įrengimas bute reikalauja grandiozinių remonto darbų. Tai - netiesa.

Daliklių, termostatų, atbuli-nio srauto ribotuvų įrengimas ant kiekvieno bute esančio šildymo prietaiso užtrunka vos 1 dieną, sienos ir grindys išlieka nepa-žeistos, nereikia jokio papildomo remonto.

PRIEMONĖS. Reikšmingai taupyti padeda bute įrengta individualaus reguliavimo ir apskaitos sistema, kuri leidžia patiems reguliuoti kambarių temperatūrą

�

Daugiabučio vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų balansavi-mo ir individualaus reguliavimo ir apskaitos sistemų butuose įrengi-mo darbai atliekami namo gyven-tojų daugumos sprendimu.

Siekiant atlikti šiuos patobuli-nimus, būtina kreiptis į namo val-dytoją: administratorių, bendrijos pirmininką arba gyventojų suda-rytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantį atstovą. Namo

valdytojas organizuoja buto savi-ninkų susirinkimą. Susirinkime 50 proc. namo gyventojų +1 balso dauguma priimamas sprendimas dėl vidaus šildymo ir karšto van-dens sistemų atnaujinimo. Tuomet namo valdytojas organizuoja kon-kursą investicijų plano rangovui parinkti.

Namo valdytojas organizuoja buto savininkų susirinkimą, jo metu 50 proc. +1 balso dauguma patvir-

tinamas konkurso būdu pasirinktų konsultantų parengtas energinio efektyvumo didinimo investicijų planas. Tuomet atliekami darbai ir pradedama taupyti.

Iki trečdalio projekto išlaidų gali padengti valstybė, dėl paramos reikia kreiptis į VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrą (www.beta.lt). Daugiau informacijos apie paramą teikiama interneto svetainėje www.atnaujinkbusta.lt.

KUR KREIPTIS?

Šilumos tiekėjų asociacijos archyvo nuotr.

12 2014 m. balandžio 24 d., ketvirtadienis

uždaroji akcinė bendrovė „Giraitės vandenys“, tiekianti geriamąjį vandenį ir tvarkanti nuotekas beveik visoje kauno rajono savivaldybės teritorijoje, iki 2015 m. pabaigos planuoja pasiekti, kad 100 proc. vartotojams centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens atitiktų higienos normos reikalavimus.

Danutė SAVICKAITĖ

Vandens apsauga yra prioriteti-nė aplinkos apsaugos sritis Kauno rajone jau daugybę metų, tad vienas iš pagrindinių UAB „Giraitės van-denys“ ir Kauno rajono savivaldybės tikslų - tobulinti rajono vandentvar-kos infrastruktūrą ir gerinti aplinkos kokybę.

Centralizuotai tiekiamas vanduo išgaunamas iš požeminių vandens šaltinių, požeminių vandenų kokybė itin gera ir atitinka Geriamojo van-dens kokybę reglamentuojančias hi-gienos normas. Kad vartotojai būtų nuolat aprūpinami tokiu - geros ko-kybės - vandeniu, o nuotekos išva-lomos iki nustatytų normatyvų, ben-drovė „Giraitės vandenys“ nuolat atnaujina vandentvarkos įrenginius ir tinklus, vykdo vandens ir nuotekų tinklų plėtrą, diegia naujas techno-logijas.

Vis dėlto dar ne visi UAB „Gi-raitės vandenys“ aptarnaujamoje teritorijoje gyvenantys Kauno rajo-no savivaldybės gyventojai turi ga-limybę naudotis centralizuotai tie-kiamu geriamuoju vandeniu ir nuo-tekų tvarkymo paslauga.

Norint, kad centralizuotai tiekia-mu geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslauga galėtų naudotis ne mažiau kaip 95 proc. rajono gy-ventojų, Kauno rajono savivaldybės teritorijoje būtina nutiesti naujai ar-ba rekonstruoti apie 123 km magis-tralinio vandentiekio tinklo, 184 km magistralinio nuotekų tinklo, įreng-ti 65 vandens gavybos gręžinius, 70 nuotekų valyklų ir rezervuarų.

Nauda gyventojams ir aplinkaiNuo 2007 m. Kauno rajone, Ne-

muno aukštupio baseine, bendrovė „Giraitės vandenys“ kartu su Kauno rajono savivaldybe įgyvendina van-dens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimo bei plė-tros projektus, finansuojamus pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų pro-gramą iš ES 2007-2013 m. finansinio laikotarpio paramos.

ES Sanglaudos fondo paramos lėšos, skirtos prioritetui „Aplinka ir darnus vystymasis“, investuo-jamos siekiant užtikrinti geresnę aplinkos kokybę. Vandentvarkos įmonėms - tai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų reno-vavimas ir plėtra. Įgyvendinant šiuos projektus, gyventojams su-daroma galimybė naudotis centra-lizuotai tiekiamu kokybišku geria-muoju vandeniu ir nuotekų tvar-kymo paslaugomis, saugoma gam-ta, sukuriama švaresnė ir sauges-nė aplinka.

Pirmasis bendrovės „Giraitės vandenys“ įgyvendintas investicinis projektas - „Vandens tiekimo ir nuo-tekų tvarkymo infrastruktūros reno-vavimas ir plėtra Kauno rajone (Šlie-navoje, Neveronyse, Ežerėlyje)“. Jo

darbų vertė - 6 933 tūkst. litų (be PVM), projektas baigtas vykdyti 2011 m. Įgyvendinus šį projektą, nu-tiesta 7,1 km naujų nuotekų tinklų, 0,3 km nuotekų tinklų renovuota, nu-tiesta 0,3 km naujų vandentiekio tin-klų, pastatytos ir renovuotos nuote-kų siurblinės. Sudaryta galimybė naudotis nuotekų tvarkymo paslau-gomis papildomai 476 gyventojams.

Vienas šiuo metu baigiamų įgy-vendinti investicinių projektų, ku-rio darbų vertė - 25 631 tūkst. litų (be PVM), - „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kauno rajone (Karmėlavoje ir Ramučiuose, Ne-veronyse, Raudondvaryje, Vilkijo-je, Šlienavoje)“. Šiose gyvenvietė-se didelė dalis gyventojų vis dar neturėjo centralizuotai tvarkomų nuotekų paslaugų - tai buvo didelis nepatogumas gyventojams, tvar-kantis išleidžiamas nuotekas indi-vidualiai, ir didelė gamtos saugoji-mo problema, nes teršiami per miestelius tekantys upeliai, o iš jų - ir didesnės upės, nes į jas paten-ka daug nitratų bei fosfatų, nuken-čia visa ekosistema.

Įgyvendinus projektą bus naujai nutiesta 31,2 km vandens ir 45,54

km nuotekų tinklų. Prie nuotekų tinklų turės galimybę prisijungti 3048 nauji abonentai. Priimtinomis sąlygomis ir geros kokybės vandenį galės naudoti papildomai 1469 gy-ventojai. Iki vandentiekio tinklų pa-klojimo šie gyventojai naudojosi in-dividualiomis vandens tiekimo sis-temomis, daugiausia - iš šulinių.

Darbų už 29 099 tūkst. litų (be PVM) bus atlikta įgyvendinus dar vieną didelį investicinį projektą - „Vandens tiekimo ir nuotekų tvar-kymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kauno rajone (Zapyškyje, Kluoniškiuose, Dievogaloje, Kačer-ginėje, Karmėlavoje, Ramučiuose, Raudondvaryje)“.

Šio projekto tikslas - įrengti nuotekų surinkimo sistemas ir su-rinktas nuotekas išvalyti naujai pa-statytuose Zapyškio nuotekų valy-mo įrenginiuose. Taip bus pagerin-ti Nemuno upės kokybiniai rodi-kliai. Iki projekto įgyvendinimo minėti miesteliai ir kaimai visai ne-turėjo centralizuotos nuotekų tvar-kymo sistemos.

Tuo darbai nesibaigiaŠiemet bendrovė „Giraitės

vandenys“ planuoja pateikti Aplin-

kos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai paraišką inves-ticinių projektų, finansuojamų iš ES Sanglaudos fondo pagal prie-monę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ ketvirtajam etapui. Darbus planuojama atlikti iki 2015 m. pa-baigos.

Preliminariai šis projektas pavadintas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktū-ros renovavimas ir plėtra Kauno rajone (Raudondvaryje, Nevero-nyse, Šlienavoje, Vilkijoje, Ra-mučiuose, Karmėlavoje, Kulau-tuvoje, Zapyškyje)“. Įgyvendi-nant šį investicinį projektą bus tęsiama vandentvarkos objektų rekonstrukcija ir plėtra aptarnau-jamose gyvenvietėse. Projekto biudžetą sudarys ES Sanglaudos fondo paramos lėšos, Vyriausy-bės bei Kauno rajono savivaldy-bės lėšos.

Šiuo metu apie 85 proc. varto-tojams centralizuotai tiekiamo ge-riamojo vandens atitinka Lietuvos higienos normą „Geriamojo van-dens saugos ir kokybės reikalavi-mai“. Bendrovėje veikia 21 geria-mojo vandens gerinimo stotis.

Šiemet „Giraitės vandenys“ to-liau vykdys geriamojo vandens ko-kybės gerinimo Programą bendro-vės ir Kauno rajono savivaldybės lėšomis, teiks paraiškas Kauno ra-jono vietos veiklos grupei pagal priemonę „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“, siekiant šios programos pa-ramos geriamojo vandens kokybės gerinimo stotims įrengti. Iki 2015 m. pabaigos planuojama pasiekti, kad 100 proc. vartotojams centrali-zuotai tiekiamo geriamojo vandens atitiktų saugos ir kokybės reikalavi-mams, ne mažiau kaip 95 proc. gy-ventojų galėtų naudotis centralizuo-tai tiekiamu geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.

kauno rajono gyventojams - švaresnis vanduo ir aplinka

Raudondvario nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija�

Rekonstruoti Neveronių nuotekų valymo įrenginiai�

UAB „Giraitės vandenys“ yra Kauno rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė, vykdanti veiklą nuo 1992 m.

Bendrovė tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas beveik visoje Kauno rajono savivaldybės teritorijoje - iš viso aptarnaujama septyniasdešimt savivaldybės kai-mų ir miestelių, juose geriamąjį vandenį vartoja 35,3 tūkst. gyven-tojų ir įmonių, nuotekų tvarkymo paslaugomis naudojasi 22,8 tūkst. gyventojų ir įmonių.

Šiuo metu bendrovė eks-ploatuoja 65 vandenvietes, 114 artezinių gręžinių, 24 nuotekų valymo įrenginius, 21 geriamojo vandens gerinimo stotį.

APIE BENdROvę

Pagynės geriamojo vandens kokybės gerinimo įrenginiai�

Vandens tiekimo ir nuotekų tvar­kymo infrastruktūros renovavimo ir plėtros, vandens saugos ir kokybės reikalavimų geriamajam vandeniui investiciniai projektai Kauno rajone, uaB „Giraitės vandenys“ aptarnauja­moje teritorijoje, vykdomi iš šių lėšų:

Europos Sanglaudos fondo lėšos - 105.261,1 tūkst. litų.

Valstybės lėšos, įgyven-dinant investicinius projektus, finansuojamus iš ES Sanglaudos fondo, - 12.383,6 tūkst. litų.

Kauno rajono savivaldybės (Partnerio) biudžeto lėšos, įgy-vendinant investicinius projektus, finansuojamus iš ES Sanglaudos fondo, - 7.788,2 tūkst. litų.

Kauno rajono savivaldybės biudžeto ir SAARS lėšos kitoms įmonės investicijoms finansuoti - 14.637,1 tūkst. litų.

Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (per Kauno rajono VVG) lėšos -1.054,2 tūkst. litų.

Bendrovės „Giraitės vande-nys“ lėšos - 3.750 tūkst. litų.

LĖšOS

Viktoro Purio nuotr.

Užs.531

Europos socialinis fondasEuropos regioninės plėtros fondasSanglaudos fondas

2014 m. balandžio 24 d., ketvirtadienis 13

Savanorių pr. 178 FVilniuswww.konkretus.lt info@konkretus.lt

Geoterminis šildymasVidaus šildymo sistemosProjektavimas

Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais šalies bendrasis vidaus produktas (bVP), palyginti su 2012 metais, augo 3,4 proc. Analitikų vertinimu, augimą daugiausia lėmė atsigaunantis statybos sektorius, apdirbamoji gamyba ir vidaus vartojimas.

Per 2013 m. statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų už 7,2 mlrd. litų, tai 10,2 proc. daugiau nei 2012 m. Pastatų statybos dar-bų atlikta 17,2 proc., o inžinerinių statinių statybos darbų - 4,3 proc. daugiau nei 2012 m.

Daugiausia atlikta inžinerinių statinių statybos darbų (52 proc. šalyje atliktų darbų), negyvena-mųjų pastatų ir gyvenamųjų pas-tatų statybos darbų dalys sudarė atitinkamai 39 ir 9 proc. šalyje atliktų statybos darbų.

Taip pat konstatuojama, kad sta-tybos Lietuvoje brangsta. Lyginant

2014 ir 2013 m. sausio mėnesių duo-menis, daugiausia pabrango gyvena-mųjų pastatų statyba - 4,4 proc. Pas-tatų remontas pabrango 4,8 proc.

Per šį laikotarpį statybos sąnau-dų elementų kainos padidėjo 3,5 proc. Analitikų vertinimu, tai lėmė 9,3 proc. padidėjęs darbo užmokes-tis ir 1,5 proc. padidėjusios statybos medžiagų ir gaminių kainos.

Iš statybos medžiagų ir gami-nių per metus labiausiai pabrango medžio gaminiai (4,8 proc.), įvairių rūšių betonas ir mišiniai (3,7 proc.), bendrosios statybinės medžiagos (3,6 proc.), betono ir gelžbetonio gaminiai (3,2 proc.), apdailos me-džiagos (2,6 proc.), o atpigo vamz-džiai (0,9 proc.).

Iš statinių per mėnesį daugiau-sia atpigo inžinerinių tinklų (išsky-rus nuotekų šalinimo) statyba (0,6 proc.), o gyvenamųjų pastatų sta-tyba pabrango 0,2 proc.

SUTAUPYKITE

20% NUoLAIDA

NAUJAS PARTNERIS – SPoRTo IR LAISVALAIKIo PREKIų PARDUoTUVė „INSTINKTAS“Su „SEB Laisvalaikio“ kortele – 12% nuolaida visoms prekėms, o balandžio mėnesį - 20% nuolaida dviračiams. Verkių g. 29-11, Vilnius. Tel. (8 5) 2736480, www.instinktas.lt

Statybos atsigauna ir brangsta