100 PROFESIONALO PATARIMŲ PRIEŠ

LIETUVIŲ KALBOSEGZAMINĄ

Užduotys, jų sprendimo būdai ir metodai

Audronė Janickienė

Leidinio vadovė INGRIDA NAVALINSKIENĖ

Redaktorė LINA KAMINSKIENĖ

Pirmasis leidimas 2019

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

ISBN 978-5-430-06996-4

© Audronė Janickienė, 2019© Leidykla „Šviesa“, 2019

3

TURINYS

ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4I. VALSTYBINIO IR MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINŲ SKIRTUMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6II. RAŠINIO TIPŲ SKIRTUMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8III. LITERATŪRINIS RAŠINYS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 101. Temos atskleidimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 112. Kūrinių analizė, interpretavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 153. Rašinio struktūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 174. Rėmimasis kontekstu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23IV. SAMPROTAVIMO RAŠINYS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 301. Temos, problemos atskleidimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 312. Argumentavimas, pagrindimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 363. Rašinio struktūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39V. CITAVIMAS IR PERFRAZAVIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43VI. KALBINĖ RAIŠKA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48VII. KALBOS VARTOJIMAS IR RAŠTINGUMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 511. Aktualūs gramatikos formų ir žodžių vartojimo atvejai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 522. Rašyba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 623. Privalomosios skyrybos taisyklės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 84Priedas. PRIVALOMI 11–12 KLASIŲ AUTORIAI IR REKOMENDUOJAMI PRIVALOMŲ AUTORIŲ KŪRINIAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 92TEKSTŲ ŠALTINIAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 94

3

6

VALSTYBINIO IR MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINŲ SKIRTUMAI

I

7

VBE MBE

Rašinio apimtis ne mažiau kaip 500 žodžių ne mažiau kaip 400 žodžių

Egzamino trukmė 4 val. 3,5 val.

Literatūriniame rašinyje

privalu rašyti apie dviejų autorių kūrybą

privalu rašyti apie vieno iš privalomų autorių kūrybą

–pateikiami trys nukreipiamieji klausi-mai

Samprotavimo rašinyje

analizuoti kūrinius ir jų kontekstus nagrinėti literatūros kūrinį

analizuoti pilietines, egzistencines,pasaulėvokines ir pan. problemas

aptarti pilietines, egzistencines,pasaulėvokines ir pan. problemas

analizę privalu susieti su vieno iš pri-valomų autorių kūryba ir literatūriniais (kultūriniais) kontekstais

privalu remtis vieno iš privalomų au-torių kūryba ir literatūriniais (kultūri-niais) kontekstais

–pateikiami trys nukreipiamieji klausimai

Pagal BEP

VALSTYBINIO IR MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINŲ SKIRTUMAI I

8

RAŠINIO TIPŲ SKIRTUMAI

8

II

9

Literatūrinis rašinys Samprotavimo rašinys

Pasirinktą temą reikia atskleisti analizuojant kūrinius ir jų kontekstus.

Pasirinktą temą reikia atskleisti analizuojant pilietines, egzistencines, pasaulėvokines ir pan. problemas.

Literatūriniame rašinyje reikia išskirti kelis skirtingus pateiktos temos

aspektus literatūros kūriniuose; kūrinius nagrinėti, lyginti ir vertinti pasi-

rinktais aspektais; analizuoti ne tik literatūros kūrinio turinį,

bet ir jo meninį savitumą, meninę raišką; atskleisti literatūros visumos vaizdą.

Samprotavimo rašinyje reikia išskirti kelis skirtingus temos ir problemos

aspektus arba keletą problemų realiame gyvenime;

analizuoti problemas ar pasirinktus proble-mos aspektus;

argumentuotai atskleisti savo požiūrį pa-teikta tema, jeigu tinka, polemizuoti1;

remtis literatūros ir kultūros pavyzdžiais; literatūros kūrinius sieti su analizuojama

realaus gyvenimo tema, problema; kelti vertybinius klausimus.

Privalu rašyti apie dviejų autorių kūrybą: pagrindinį autorių pasirinkti iš privalomų autorių, kitą programinį autorių pasirinkti savo nuožiūra. Rašinyje galima analizuoti ir daugiau nei dviejų autorių kūrybą.

Privalu remtis vieno iš privalomų autorių kūryba ir literatūriniais (kultūriniais) kon-tekstais.Kiti argumentai gali būti iš literatūros arba iš kultūrinės, visuomeninės, emocinės patirties.

Pagal BEP

! KAIP NESUKLYSTI

Nesupainiokite rašinio tipų. Samprotavimo rašinyje literatūros kūriniais remkitės tik kaip pavyzdžiais, padedančiais pagrįsti

jūsų nuomonę, išsakomą požiūrį (t. y. panaudokite argumentams ar kontrargumentams). Kartais mokiniai tai užmiršta ir visoje pastraipoje rašo tik apie literatūros kūrinius, jų veikėjus ar juose gvildenamas problemas.

Literatūriniame rašinyje nereikia aptarti realaus gyvenimo problemų, savo („mūsų“) patyrimų – literatūriniame rašinyje reikia analizuoti literatūros kūriniuose keliamas problemas, temas, veikėjų išgyvenimus.

1Polemika – ginčas, vieša diskusija, paprastai spaudoje, politiniais, visuomeniniais, literatūros ar kt. klausimais.

RAŠINIO TIPŲ SKIRTUMAI II

10

LITERATŪRINIS RAŠINYS

10

III

11

1. Temos atskleidimas

Tema kūrinio, pasikalbėjimo, tyrinėjimo objektas: užduotis, teiginys, kurį reikia išplėsti.Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino darbe reikėtų atskleisti savo literatūrinį, kultūrinį iš-

prusimą. (VK)Svarstydami, ką rašysite pasirinkta tema, ją matykite ir vertinkite siedami su Lietuvos ar apskritai

literatūros visuma, kultūros raida, įvairiais kontekstais. Mokydamiesi skirkite dėmesio literatūros (kultūros) epochoms, kryptims, kad galėtumėte apibūdinti svarbiausius jų požymius. Atskleiskite, kad suvokiate lietuvių literatūros, kultūros visumos vaizdą, jos kaitą, literatūros įvairovę. (BEP)

Rašydami rašinį remkitės ne tik lietuvių literatūros pamokose įgytomis, bet ir kitų dalykų – dailės, muzikos, istorijos, dorinio ugdymo, užsienio kalbų ir kt. – žiniomis bei savo kultūriniu išprusimu. Kitų sričių žinios, apsiskaitymas, išprusimas rašinyje gali praversti kaip kultūrinis, isto-rinis, filosofinis kontekstas. Samprotavimo rašinyje jomis galite pasinaudoti ne tik kaip kontekstu bet ir kaip argumentais, tarkime, rašydami tema „Menininko vieta visuomenėje“ savo nuomonei pagrįsti galite pateikti pavyzdžių ne tik iš literatūros, bet ir iš kitų sričių menininkų gyvenimo; samprotaujant tema „Ką gali pakeisti vienas žmogus?“ galima pasitelkti istorinių asmenybių, tiek teigiamų, tiek neigiamų, pavyzdžių ir pan.

Rašinyje išskirdami aspektus ir formuluodami tezę arba toliau nagrinėdami kūrinį, jį ir vertinate, išreiškiate savo požiūrį į aptariamus dalykus, parodote, kad suprantate pagrindinius literatūros, kultūros reiškinius ir idėjas.

Literatūriniame rašinyje reikia analizuoti, interpretuoti literatūros kūrinius pateikta tema (BEP). Atkreipkite dėmesį, kad ne kiekvienas prie rašinio temos rekomenduojamo autoriaus kūrinys tinka tai temai, pavyzdžiui: rašant apie tėvų ir vaikų santykius tiks J. Biliūno apsakymas „Ubagas“, atlaidumo tema – „Ubagas“, „Lazda“, laisvės tema – „Lazda“, „Laimės žiburys“, apysaka „Liūdna pasaka“. Taigi turi būti pasirenkami ir analizuojami tie kūriniai, kuriuose rašoma pateikta tema. Kūrinyje ji gali būti ir svarbiausia, ir ne esminė, šalutinė, kaip antai: atsižvelgdami į rašinio temos formuluotę galite rašyti apie V. Krėvės dramos „Skirgaila“ pagrindinį personažą Skirgailą arba apie Kelerį, Oną Duonutę, o galbūt nagrinėti senųjų išminčių, krivių paveikslus ir pasaulėžiūrą. Vadi-nasi, reikia gerai prisiminti kūrinius ir išmanyti jų meninį pasaulį.

Kaip pasirinkti kūrinius ir išskirti aspektus?Tema „Šeimos santykiai lietuvių literatūroje“Galimi rašinio planavimo žingsniai

1 Reikšminiai temos žodžiai.

Šeima – žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu. Santykiai – turėjimas visuomeninių ar kitų ryšių, bendravimas.

LITERATŪRINIS RAŠINYS III

12

2 Kaip galima išskaidyti šią temą?

Tėvų ir vaikų santykiai Vyro ir moters arba sutuoktinių santykiai Vaikų santykiai

3 Kurių autorių kuriuose kūriniuose kalbama šia tema?

Šatrijos Ragana „Sename dvare“ Jonas Biliūnas „Ubagas“, „Liūdna pasaka“ Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“ Antanas Škėma „Balta drobulė“

4 Kurie temos aspektai kuriuose kūriniuose aptariami?

Tėvų ir vaikų santykiaiVyro ir moters arba

sutuoktinių santykiaiVaikų santykiai

Šatrijos Ragana „Sename dvare“Jonas Biliūnas „Ubagas“ Antanas Škėma „Balta drobulė“Vincas Mykolaitis-Putinas „Al-torių šešėly“Juozas Aputis „Vakarėjant gra-žios dobilienos“, „Dobilė. 1954 metų naktį“

Šatrijos Ragana „Sename dvare“Jonas Biliūnas „Liūdna pasaka“Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“Antanas Škėma „Balta drobulė“Vincas Mykolaitis-Putinas „Alto-rių šešėly“Marius Katiliškis „Miškais ateina ruduo“Juozas Aputis „Vieniša sodyba“

Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“

5 Kokie šeimos narių santykiai vaizduojami kūriniuose?

Santykius pirmiausia galima nusakyti abstrakčiai teigiamai (+) ir neigiamai (–).

Tėvų ir vaikų santykiai + Teigiami – Neigiami

Šatrijos Ragana „Sename dvare“Jonas Biliūnas „Ubagas“Antanas Škėma „Balta drobulė“Vincas Mykolaitis-Putinas „Al-torių šešėly“Juozas Aputis „Vakarėjant gra-žios dobilienos“, „Dobilė. 1954 metų naktį“

Motina – pavyzdys vaikams.

Artimas sūnaus ryšys su motina.Sūnus jaučia atsakomybę.

Vaikai rūpinasi tėvais.

Vaikų nedėkingumas.

Formalūs.

LITERATŪRINIS RAŠINYSIII

Vincas Mykolaitis-Putinas „Altorių šešėly“ Marius Katiliškis „Miškais ateina ruduo“ Juozas Aputis „Vakarėjant gražios dobilienos“,

„Dobilė. 1954 metų naktį“, „Vieniša sodyba“ ir kt.

13

LITERATŪRINIS RAŠINYS III

Vyro ir moters arba sutuoktinių santykiai

+ Teigiami – Neigiami

Šatrijos Ragana „Sename dvare“Jonas Biliūnas „Liūdna pasaka“Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“Antanas Škėma „Balta drobulė“Vincas Mykolaitis-Putinas „Altorių šešėly“Marius Katiliškis „Miškais ateina ruduo“Juozas Aputis „Vieniša sodyba“

Abipusė meilė.

Geišės meilė.

Atlaidumas, tolerancija.

Nėra dvasinio ryšio.

Despotas tėvas, pareiga.Santuoka be meilės, susve-timėjimas.Santuoka iš išskaičiavimo.

Vaikų santykiai + Teigiami – Neigiami

Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“ Pasiaukojimas dėl brolio šeimos.

Komplikuoti, savitarpio supratimo stoka.

6 Kaip pasirinkti rašinio aspektus?

Galimi įvairūs rašinio kompozicijos ir pastraipų struktūros variantai, pavyzdžiui:

Aspektas

1 pastraipa Tėvų ir vaikų santykiai + / –

2 pastraipa Vyro ir moters arba sutuoktinių santykiai + / –

3 pastraipa Vaikų santykiai + / –

Aspektas

1 pastraipa Tėvų ir vaikų santykiai +

2 pastraipa Tėvų ir vaikų santykiai –

3 pastraipa Vyro ir moters arba sutuoktinių santykiai + / –

Aspektas

1 pastraipa Vyro ir moters arba sutuoktinių santykiai + ir –

2 pastraipa Tėvų ir vaikų santykiai + ir –

Aspektas

1 pastraipa Vyro ir moters arba sutuoktinių santykiai +

2 pastraipa Vyro ir moters arba sutuoktinių santykiai –

Rašinio aspektų pasirinkimas labai platus, galima rašyti analitines ir (arba) lyginamąsias pas-traipas.

18

paremiant jas kūriniu, tinkamai sieti įžangą, dėstymą ir pabaigą. Šių gebėjimų reikia tiek dis-kutuojant žodžiu, tiek rašant didesnės ar mažesnės apimties tekstus. Struktūra – tai ne tik išorinė rašinio forma (įžanga, dėstymo pastraipos, pabaiga), tai ir turinio atskleidimo būdas. Ji ne varžo – ji leidžia savitai, įdomiai komponuoti tekstą, kiekvieną kartą išbandyti naujus ėjimus.

Rašinio struktūrą sudaro skirtingi lygmenys:

Pagrindinė mintisĮsigilinkite, kaip pagrindinės minties vietą rašinyje apibrėžia mokslininkė Z. Nauckūnaitė: „Pa-

grindinė mintis yra teiginys, apimantis ir temą, ir mūsų požiūrį į ją. Šis teiginys – rašinį formuojanti ašis – turi būti tikslus, gramatiškai taisyklingas tiesioginis sakinys. Ne klausimas ir ne sakinio nuo-trupa <...>, tai ne temos, o mūsų požiūrio į ją dėstymas. Ir jeigu norime rašyti nuosekliai, planingai ir nenuklysti „į lankas“, turime kuo aiškiau suformuluoti savo įrodomąjį teiginį-tezę. Tai kertinis akmuo, ant kurio laikosi visas rašinys.“

Pagrindinė rašinio mintis gali būti įžangoje arba pabaigoje.

PastraipaPastraipa – rišlių sakinių grupė, siejama vienos pagrindinės minties, yra teksto struktūros ele-

mentas. Kiekviena pastraipa pradedama naujoje eilutėje (Zita Nauckūnaitė, Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai).

Sakinys, kuris perteikia pagrindinę mintį, vadinamas teze arba pagrindiniu, teminiu pastraipos sakiniu (teiginiu). Kiti sakiniai turi jį įrodyti, pagrįsti, todėl jie vadinami aiškinamaisiais arba įrodomaisiais sakiniais. Pastraipa turėtų būti baigiama apibendrinamuoju sakiniu, kuris dar yra vadinamas išvada arba užsklanda.

Pagrindinė pastraipos mintis – tezė gali būti ne tik pradžioje, bet ir viduryje ar pabaigoje pasakoma kaip išvada. Svarbu, kad tezė būtų atskleista išsamiai – nuo bendro pobūdžio teiginių iki konkrečių detalių arba nuo pavyzdžių ir jų analizės iki apibendrinimo, išvados. Rašinio temos pavadinimas negali būti teminis pastraipos sakinys.

Teminis sakinys pastraipoje turi būti vienas. Geras teminis sakinys ne tik pasako, apie ką toje pastraipoje bus kalbama, bet ir nurodys kryptį, požiūrį į tą dalyką. Detalės turi paremti mintį, jos turi būti tinkamos ir įdomios.

Gilioji struktūra Formalioji struktūra Visuma

Rašinys

Pastraipa

Įžanga

Pastraipa

PabaigaPagrindinė mintis

Problema

Pagrindinė

Tema

LITERATŪRINIS RAŠINYSIII

19

LITERATŪRINIS RAŠINYS III

Teigti – 1. dėstyti mintį, nuomonę; 2. stengtis, kad priimtų kokią mintį, kokį įsitikinimą.Teiginys – kas teigiama, teigta.

Pastraipos struktūra

Svarstymo objektas Turinys Forma

PastraipaTeiginys PagrindimasPagrindinė mintis

Problema

Pagrindinė Tema

Dedukcija – 1. išvadų gavimas iš prielaidų pagal logikos dėsnius ir taisykles; 2. dedukcinio sam-protavimo būdu gautos išvados.

Indukcija – samprotavimas, kuriame nuo atskirų faktų, žinių einama prie bendresnių.Analogija – 1. skirtingų daiktų, reiškinių, sąvokų panašumas; 2. samprotavimas, kuriame iš objek-

tų panašumo vienais požymiais daroma išvada, kad tie objektai panašūs ir kitais požymiais.

Dedukcinės pastraipos struktūros pavyzdys:

Teiginys: Atlaidumas yra mylinčio ir stipraus žmogaus savybė.

Išvada: Tikra meilė suteikia stiprybės kitą žmogų laikyti svarbesniu už save.

Pavyzdys: J. Biliūno apsakymo „Ubagas“ veikėjas Sabaliūnas nepyksta ant savo sūnaus, atleidžia už nedėkingumą.

Indukcinė

TezėPavyzdžiai, kūrinio analizė,

interpretavimas

Aiškinimas, kūrinio analizė, interpretavimas

Apibendrinimas, išvada, tezė

Apibendrinimas, išvados

Dedukcinė

20

Pastraipos pagal analogiją struktūros pavyzdys:

Indukcinės pastraipos struktūros pavyzdys:

Pastraipa gali būti analitinė arba lyginamoji.

Analitinėje pastraipoje analizuojama vieno autoriaus kūryba. Pavyzdžiui:Pirmos pastraipos teiginys: K. Donelaičio poemoje „Metai“ miestas vertinamas kritiškai, kaip ydų

ir blogybių šaltinisAntros pastraipos teiginys: J. Kunčino romano „Tūla“ pasakotojui miestas yra artima, pažįstama

ne tik fizinio, bet ir dvasinio gyvenimo erdvė.

Rašant lyginamąją pastraipą lyginami dviejų (ar kelių) autorių kūriniai pasirinktu aspektu. Pavyzdžiui:

Pirmos pastraipos teiginys: K. Donelaičio poemoje „Metai“ ir J. Biliūno apysakoje „Liūdna pa-saka“ miestas vertinamas kritiškai, atskleidžiamas jo neigiamas ar pražūtingas poveikis veikėjams.

Antros pastraipos teiginys: Moderniojoje lietuvių literatūroje, pavyzdžiui, J. Vaičiūnaitės poezijoje ir J. Kunčino romane „Tūla“, požiūris į miestą kinta, jis tampa veikėjams sava dvasinio gyvenimo erdve.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek analitinėje, tiek lyginamojoje pastraipose turi būti išskirti temos (ar problemos) aspektai ir aiškiai suformuluoti teiginiai, nusakantys pagrindinę pastraipos mintį.

Stenkitės rašyti nuosekliai, venkite nemotyvuotų minties šuolių, nereikalingų pasikartojimų. Parašę pasitikrinkite, ar nekartojate tų pačių minčių arba frazių. Neretai pasitaiko, kad siekiant ak-centuoti temą rašinyje kartojami tie patys žodžiai ar žodžių junginiai, ypač rašinio pavadinimo fra-gmentai ar visas pavadinimas. Jei randate pasikartojimų, juos išbraukite arba keiskite sinonimais.

Kad išvengtumėte minties šuolių, kurių dažniausiai pasitaiko tarp samprotavimo, argumenta-vimo, konteksto pavyzdžių, galite vartoti siejamuosius žodžius, įterpinius.

Pavyzdys: Šiuolaikinio lietuvių rašytojo J. Apučio apsakyme „Vieniša sodyba“ kalbama apie žmonių gebėjimą rasti stiprybės užgniaužti savo nuoskaudas ir atleisti.

Samprotavimas, išvada, tezė: Žmoniškumas ir atlaidumas susidūrus su išdavyste ar išgy-venus didelį skausmą liudija žmogaus stiprybę ir toleranciją.

Analogija: „Neteiskite ir nebūsite teisiami“, – sakoma Naujajame Testamente.

Samprotavimas: Atlaidumas yra ne tik stipraus, bet ir išmintingo žmogaus savybė.

Pavyzdys: J. Biliūno apsakymo „Lazda“ veikėjas vadovaujasi krikščioniškosiomis vertybė-mis ir sugeba atleisti savo skriaudėjui.

LITERATŪRINIS RAŠINYSIII

21

LITERATŪRINIS RAŠINYS III

Rašinio įžangoje gali būti: temos reikšmingumo apibūdinimas (kam, kada, kur ir pan.), problemos aktualumo aptarimas (kam, kodėl, kada, kur ir pan.), temos konteksto aptarimas, analogija, sąvokos aiškinimas, ir kita.Literatūrinio rašinio įžangoje reikia kalbėti apie literatūrą. Galima nurodyti nagrinėjimo aspek-

tus, įvardyti analizuojamus autorius ir kūrinius.

! KAIP NESUKLYSTI

Samprotavimo rašinyje literatūra nėra analizės objektas, tad įžangoje nedera kalbėti apie au-torius ir kūrinius – tai bus tik jūsų pavyzdžiai argumentuojant. Kūrinio citatą galite panaudoti įžangoje kaip epigrafą, motyvą – kaip analogiją ar pan.

Stenkitės rašyti įtaigiai ir įdomiai. Kiekvienas tekstas yra kūrinys. Įprasta, kad mokykliniai rašiniai rašomi dalykiniu stiliumi. Tačiau ir mokslinėje literatūroje siekiant kalbėti suprantamai, įtaigiai atsiranda mokslinis populiarusis postilis, taigi kalba įgyja publicistiniam stiliui būdingų ypatybių.

Samprotaudami stenkitės kurti probleminį tekstą (BP), venkite paviršutiniškumo.Venkite kategoriškų teiginių ir apibendrinimų, pavyzdžiui: kiekvienas, visi, nė vienas, visada,

niekada ir pan. Geriau vartokite įterptinius žodžius: greičiausiai, manyčiau, turbūt, galbūt, galima sakyti, galima būtų teigti, rodos, ko gero ir pan.

Pasistenkite įžangą pradėti netradiciškai, įdomiai, patraukliai, paieškokite temai tinkančios analogijos ar citatos.

Pavyzdžiui, rašote tema „Žmogaus prigimties dvilypumas“ ir prisimenate J. V. Gėtės „Fausto“ citatą, ją galite panaudoti:

a) kaip epigrafą:Deja, dvi sielos manyje gyvenaIr tarp savęs kovoja amžinai. (J. V. Gėtė)

b) įžangos pradžioje tiksliai cituodami:J. V. Gėtės filosofinės dramos „Faustas“ veikėjas teigia: „Deja, dvi sielos manyje gyvena / Ir tarp

savęs kovoja amžinai.“Arba:„Deja, dvi sielos manyje gyvena / Ir tarp savęs kovoja amžinai“, – teigia J. V. Gėtės filosofinės

dramos „Faustas“ veikėjas.

c) įžangoje perfrazuodami:J. V. Gėtė filosofinėje dramoje „Faustas“ dvilypę žmogaus prigimtį apibūdina kaip amžiną dviejų

priešingų pradų – „dviejų sielų“ – kovą.

d) kaip dėstymo pastraipos paantraštę:1 pastraipa.Deja, dvi sielos manyje gyvenaIr tarp savęs kovoja amžinai. (J. V. Gėtė)