„SWEDBANK”, AB · Pridėtinė vertė daugelyje kitų sektorių išaugo apie 3.0 proc., o mažmeninės ir didmeninės prekybos apimtys – beveik 5.0 procentais. Tai nėra netikėta,

0

Notes

Not e s

,

„SWEDBANK”, AB Metinė ataskaita 2016

„Swedbank”, AB Metinė ataskaita 2016

1

Turinys 2 Metinis pranešimas

8 Finansinės ataskaitos

8 Pelno ar nuostolio ataskaita

9 Kitų bendrųjų pajamų ataskaita

10 Finansinės būklės ataskaita

11 Nuosavybės pokyčių ataskaita

12 Pinigų srautų ataskaita

13 Aiškinamasis raštas

61 Nepriklausomo auditoriaus išvada

64 Pelno paskirstymo pasiūlymas valdybai

65 Adresas


2

Metinis pranešimas

Not e s

Metinis pranešimas

1. Ataskaitinis laikotarpis, kuriam parengtas konsoliduotas metinis pranešimas 2016-01-01– 2016-12-31

2. Grupę sudarančios įmonės, jų duomenys ryšiams

Pavadinimas Teisinė forma Adresas Juridinio asmens kodas Įregistravimo data ir vieta Telefonas Faksas Elektroninio pašto adresas Interneto svetainės adresas

„Swedbank“, AB Akcinė bendrovė Konstitucijos pr. 20A, LT-03502, Vilnius 112029651 1993 m. gruodžio 28 d., Vilnius (+370 5) 268 44 44 (+370 5) 258 27 00 [email protected] www.swedbank.lt

Pagrindinės veiklos pobūdis. „Swedbank“, AB yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat Bankas verčiasi kitų finansinių paslaugų teikimu ir pris iima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.


„Swedbank lizingas“, UAB Uždaroji akcinė bendrovė Konstitucijos pr. 20A, LT-09321, Vilnius 111568069 1996 m. rugsėjo 11 d., Vilnius (+370 5) 258 64 00 (+370 5) 278 64 01 [email protected] www.swedbank.lt/lizingas

Pagrindinės veiklos pobūdis. Lizingo (finansinės ir veiklos nuomos) ir faktoringo paslaugos.


„Swedbank valda“, UAB Uždaroji akcinė bendrovė Konstitucijos pr. 20A, LT-09321, Vilnius 300067233 2004 m. lapkričio 15 d., Vilnius (+370 5) 258 21 51 (+370 5) 258 28 78 [email protected] www.swedbank.lt

Pagrindinės veiklos pobūdis. Nekilnojamojo turto nuomos ir priežiūros paslaugos.


„Kortelių skaitytuvų paslaugos“, UAB Uždaroji akcinė bendrovė Konstitucijos pr. 20A, LT-09321, Vilnius 304229533 2016 m. balandžio 21 d., Vilnius (+370 5) 268 44 44 (+370 5) 258 27 00 [email protected] www.swedbank.lt

Pagrindinės veiklos pobūdis. Kortelių skaitytuvų nuomos paslaugos.

mailto:[email protected]

http://www.swedbank.lt/


http://www.swedbank.lt/lizingas






3

Metinis pranešimas

Not e s

3. Objektyvi Banko ir Grupės būklės, veiklos ir plėtros apžvalga bei Grupės finansinių rezultatų analizė „Swedbank“, AB (toliau – Bankas) yra kredito įstaiga, veikianti pagal akcinės bendrovės principus ir įsteigta Lietuvoje. Konsoliduotos finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d., apima „Swedbank“, AB ir jo antrines įmones „Swedbank lizingas“, UAB, Swedbank valda“, UAB, „Kortelių skaitytuvų paslaugos“, UAB (kartu – Grupė). 2016 m. gruodžio 31 d. „Swedbank“, AB (publ) valdė 100 % Banko akcijų ir taip pat buvo Banko patronuojanti įmonė. Todėl Banko konsoliduotos finansinės ataskaitos yra konsoliduojamos į „Swedbank“ Grupės metines finansines ataskaitas. Toliau šioje ataskaitoje minima „Swedbank“ Grupė ir „Swedbank“ reiškia „Swedbank“, AB (publ) ir jo antrines įmones. Ekonominė situacija 2016 m. daugumai sektorių ir namų ūkių buvo palankūs. Pernai finansavimo apimčių sumažėjimas buvo stebimas tik žemės ūkio ir statybos sektoriuose. Žemės ūkio sektoriuje – dėl prasto javų derliaus, kuris sumažėjo viena dešimtąja, o statybos sektoriuje – dėl sumažėjusių viešųjų investicijų į infrastruktūrą. Pridėtinė vertė daugelyje kitų sektorių išaugo apie 3.0 proc., o mažmeninės ir didmeninės prekybos apimtys – beveik 5.0 procentais. Tai nėra netikėta, nes namų ūkių vartojimas, išaugęs 5.6 proc., sudarė beveik tris ketvirtadalius viso BVP augimo praėjusiais metais.

2016 m. vidutinis darbo užmokestis padidėjo 7.7 proc., o privačiame sektoriuje – apie 9.0 procentus. Minimalaus darbo užmokesčio gavėjų 2016 m. pajamos padidėjo 17.0 proc., nors iš dalies tai galima būtų paaiškinti neoficialaus atlygio sumažėjimu.

Pernai dirbančiųjų skaičius išaugo apie 24 tūkst., arba 1.8 proc., o nedarbas sumažėjo daugiau nei vienu procentiniu punktu – iki 8.0 procentų. Tačiau 2016 m. pab. užimtumo augimas sulėtėjo ir, pagal mūsų prognozes, nepaisant kylančio darbo jėgos aktyvumo lygio, šiais metais jis pradės mažėti dėl darbo jėgos pasiūlos problemų.

Po praėjusiems metams numatyto 2.0 proc. augimo, 2017 m. prognozuojamas 2.8 proc. Lietuvos ekonomikos augimas, kuris 2018 m. turėtų sumažėti iki 2.5 procento. Laikino pobūdžio veiksniai, tokie kaip atsargų ir viešųjų investicijų sumažėjimas bei prastas javų derlius, neturėtų stabdyti augimo ateityje. Verslo modelis ir strategija Grupės strategija yra orientuota į klientus. Jos pagrindą sudaro keturi aspektai: visiems prieinamas bankas, klientų poreikius atitinkantys pasiūlymai, didelis išlaidų efektyvumas ir maža rizika. Ši strategija grindžiama mūsų vizija sudaryti galimybę žmonėms, verslui ir visuomenei augti, skatinant stiprią ir tvarią daugumos gyventojų ir įmonių finansinę padėtį.

Finansinė situacija keičiasi labai greitai. Skaitmeninimas ir toliau žengia sparčiais žingsniais. Vis daugiau klientų naudojasi bankininkyste skaitmeniniais kanalais, neatvykdami į banko padalinius, todėl bankiniame sektoriuje didėja poreikis pritaikyti produktus ir platinimo kanalus, užtikrinti IT sistemų stabilumą.

Siekiant patenkinti klientų aptarnavimo lūkesčius, darosi vis svarbiau užtikrinti pasitikėjimą ir lojalumą bei vertės kūrimą klientams.

Mūsų įmonėms reikia laikytis įvairių teisės aktų, reglamentuojančių šį sektorių. Pagrindinis vykdomų priemonių tikslas – padidinti klientų galimybes, skatinant konkurenciją ir skaidrumą.

Nuosekli strategija Įgyvendindami savo viziją sudaryti galimybę žmonėms, verslui ir visuomenei augti nuolat kintančiame pasaulyje, mes taikome strategiją. Mūsų strategijos tikslas – tapti prieinamu banku, teikiančiu visas paslaugas, siūlančiu klientams reikalingus produktus ir paslaugas, užtikrinančiu nuolatinį didelį išlaidų efektyvumą ir mažą riziką. Prieinamas bankas, teikiantis visas paslaugas Mes žinome, kad paprastumas ir prieinamumas yra būtini, jei norime užsitikrinti savo klientų pasitikėjimą ir lojalumą. Kad klientai galėtų efektyviai valdyti visus savo finansinius reikalus mūsų banke, mes siūlome įvairių rūšių paskolas, mokėjimo paslaugas ir taupymo produktus: nuo pagrindinių operacijų paslaugų, tokių kaip vartojimo debeto ir kredito kortelės, iki sudėtingų konsultacijų didelėms įmonėms ir įstaigoms. Mūsų klientai gali lengvai susitvarkyti savo finansinius reikalus per platinimo tinklą, kuris apima veiksmingus skaitmeninius kasdienės bankininkystės sprendimus ir išsamesnes tiesiogines konsultacijas, teikiamas mūsų darbuotojų. Klientų poreikius atitinkantys pasiūlymai Klientų poreikius ir lūkesčius atitinkantys pasiūlymai yra būtini, siekiant užsitikrinti pasitikėjimą ir lojalumą, nes skaitmeninimas didina klientų pasirinkimą. Analizuodami turimus klientų duomenis ir pasinaudodami mūsų konsultantų kompetencija, mes galime lengviau nustatyti, kokių paslaugų ir produktų reikia mūsų klientams, ir pateikti tikslesnius pasiūlymus. Didelis išlaidų efektyvumas Skaidrumo ir galimybių klientams didinimas per skaitmeninimą yra susijęs ir su didesnėmis bankinių produktų, ir paslaugų kainomis. Kurdami klientams didesnę vertę, kuriai reikia ir investicijų, ir konkurencingų kainų, mes siekiame būti rinkos lyderiu pagal išlaidų efektyvumą. Nuo to priklauso viskas – kiek kapitalo mes rezervuosime ir kaip veiksmingai bei sėkmingai kartu dirbsime.

Maža rizika

Jei norime užsitikrinti visuomenės pasitikėjimą, privalome išlaikyti mažą riziką. Tai leidžia mums finansuoti savo operacijas iš gyventojų indėlių ir skolinti lėšas gyventojams bei įmonėms už konkurencingas palūkanas ir siekti tvaraus augimo.

Mums pavyksta tai įgyvendinti dėl stabilaus pelningumo, aukštos skolinimo kokybės ir solidžios kapitalizacijos bei mūsų sugebėjimo greitai prisitaikyti prie rinkos pokyčių.

Verslo plėtra „Swedbank“, AB ir Grupė išlaiko tvirtas pozicijas Lietuvos rinkoje. 2016 m. buvo toliau dirbama gerinant skaitmeninių kanalų funkcionalumą. Stiprėjantis klientų pasitikėjimas 2016 m. toliau didėjo klientų aktyvumas. Bendras skolinimo augimas buvo teigiamas per visus keturis metų ketvirčius, sustiprėjus klientų pasitikėjimui, augant atlyginimams ir regiono ekonomikai.

Birželį buvo užbaigtas „Danske“ banko mažmeninės bankininkystės verslo Lietuvoje įsigijimas, perduodant produktus ir paslaugas „Swedbank“, AB. Pirkimo metu įsigyto paskolų portfelio vertė siekė 0.5 mlrd. EUR.

Naujos funkcijos ir paslaugos Keičiantis klientų įpročiams, mes taikome įvairias priemones, skirtas padidinti mūsų skaitmeninių kanalų funkcionalumui. Buvo įdiegta planšetiniams kompiuteriams pritaikyta nauja interneto banko versija ir papildoma sąskaitos atidarymo per interneto banką funkcija. Be to, dabar mūsų klientai gali gauti vartojimo paskolą, naudodamiesi tik skaitmeniniais kanalais, ir atlikti pervedimus tiesiai iš kredito kortelės sąskaitų. Paslaugų planų užsakymo ir keitimo patirtis interneto banke taip pat buvo klientų labai maloniai priimta. Praėjusiais metais buvo pristatyti bekontakčiai mokėjimai kortelėmis, kuriuos atliekant klientams tereikia trumpai palaikyti kortelę priglaudus prie terminalo.

Mes taip pat ėmėmės priemonių, skatinančių naudotis išmaniąja programėle įvairių akcijų metu ir kurdami papildomas funkcijas. Pavyzdžiui, privatūs klientai, naudodamiesi išmaniąja programėle, gali peržiūrėti savo kortelės duomenis, pakeisti kortelės limitą ar užblokuoti kortelę. Išmaniojoje programėlėje galima atlikti paprastus mokėjimus iki 30 EUR be patvirtinimo kodų, naudojantis paslauga „Bank link“. Funkcija, leidžianti klientams pasitikrinti sąskaitos likutį tiesiog krestelėjus išmanųjį telefoną, šiuo metu yra labiausiai naudojama – per vienus metus naudojimasis ja išaugo 101 procentu. Dėl visų šių priemonių 2016 m. aktyvių išmaniosios programėlės naudotojų padaugėjo 96 procentais. „Swedbank“ išmaniosios programėlės naudotojų, kurie prisijungia bent kartą per mėnesį, skaičius šiuo metu siekia beveik 200 tūkstančių.

Mūsų verslo klientai taip pat turi galimybę naudotis įvairiomis skaitmeninėmis pasaugomis. Dabar interneto banke jie gali tvarkyti savo finansinius reikalus, matyti galimus lizingo limitus. Mes taip pat pradėjome siūlyti mobiliųjų kortelių terminalus išmaniesiems telefonams, kad mažoms įmonėms būtų lengviau ir ekonomiškai naudingiau aptarnauti mokėjimo korteles.

Šiuo metu vyksta pasiruošimas „Smart-ID“ naujausios kartos autentifikavimo sprendimui įdiegti, kuris mūsų klientams bus pristatytas 2017 m. pirmoje pusėje. Tai alternatyva banko kodų kortelėms ir kodų generatoriams, užtikrinanti dar didesnį saugumą ir leidžianti saugiai ir paprastai naudotis įvairiomis elektroninėmis paslaugomis.

Asmeniniai ir aktyvūs pasiūlymai Norėdami pasiūlyti savo klientams tinkamus produktus ir paslaugas, mes suaktyvinome ir sustiprinome struktūrizuotą darbą su klientų duomenimis. Analizuodami kintamuosius, tokius kaip klientų amžius, jų finansiniai įpročiai, naudojimasis mūsų produktais, mes galime aktyviau bendrauti su savo klientais. Naudojimasis klientų duomenų analize geriausių rezultatų davė vartotojų finansavimo srityje – beveik 50 proc. pardavimų per skaitmeninius kanalus sudaro pardavimai pagal asmeninius pasiūlymus.

Klientų patogumui siūlome iš anksto apskaičiuotų limitų ir elektroninio pasirašymo paslaugą. Mūsų verslo klientai taip pat gali naudotis automatiniais pasiūlymais ir iš anksto apskaičiuotais limitais.

Didesnis prieinamumas 2016 m. dar labiau sustiprinome savo fizinį platinimo tinklą ir vystėme pardavimo kanalus, siekdami padidinti bankinių paslaugų prieinamumą klientams. Dabar galima išsigryninti pinigų įvairiose parduotuvėse. Tačiau, mūsų nuomone, mūsų klientams geriausia ir patogiausia mus pasiekti skaitmeniniais kanalais, todėl pernai įdiegėme naujas funkcijas išmaniojoje programėlėje ir interneto banke. Pripažinimas Lietuvoje prekių ženklas „Swedbank“, kaip ir anksčiau, yra stiprus ir populiarus. Kasmet atliekamame „Populiariausių prekių ženklų Baltijos šalyse“ tyrime „Swedbank“ užėmė ketvirtąją vietą, surinkdamas daugiau balų už kitas finansų įstaigas ir neužleisdamas tos pačios tvirtos pozicijos nuo 2015 metų. Pirmose trijose pozicijose rikiuojasi „Google“, „YouTube“ ir „Facebook“.

Lietuvoje, kaip ir pernai, „Swedbank“ buvo ketvirtas tarp „Populiariausių prekės ženklų“.

Finansinės veiklos rezultatų apžvalga Rezultatas 2016 m. grynasis Banko pelnas buvo 90 mln. EUR. Grupės pelnas 2016 m. siekė 101.5 mln. EUR, t. y. buvo 19 proc. didesnis nei praėjusiais metais. Grupės nuosavo kapitalo grąžos rodiklis (ROE) buvo 13.8 proc., arba 5.7 proc. punkto didesnis, nei prieš metus, kai turto grąžos rodiklis (ROA), lyginant su praėjusiais metais, taip pat padidėjo 0.1 proc. punkto iki 1.5 procento. Banko ROE pasiekė 11.9 proc. (2015 m. buvo 6.7 proc.), o ROA buvo 1.4 proc. (2015 m. buvo 1.2 proc.). 2016 m. gruodžio 31 d. Grupėje dirbo 1 ,969 darbuotojai (2015 m. – 2,112). Šis sumažėjimas yra susijęs su kai kurių funkcijų perdavimu Lietuvoje naujai atidarytam Švedijos „Swedbank“, AB (publ) padaliniui.


4

Metinis pranešimas

Not e s

Pajamos 2016 m. Grupės bendros pajamos padidėjo 11.4 mln. EUR (6 proc.) iki 195.9 mln. EUR (2015 m. – 184.5 mln. EUR). Banko pajamos pasiekė 184.4 mln. EUR ir buvo 7 proc. didesnės nei praėjusias metais. Grynosios palūkanų pajamos Lyginant su 2015 m., Grupės grynosios palūkanų pajamos padidėjo 12 proc., daugiausia dėl išaugusių apimčių (įskaitant „Danske“ banko portfelių įsigijimą), pagerėjusių maržų ir 2015 m. indėlių garantijų fondo išlaidų pasikeitimo metinio poveikio. Banko grynosios palūkanų pajamos išaugo iki 14 proc. ir pasiekė 98.4 mln. EUR dėl tų pačių priežasčių, kurios augino ir Grupės pajamas. Grynosios komisinių pajamos Lyginant su 2015 m., tiek Banko, tiek Grupės grynosios komisinių pajamos sumažėjo 1 procentu. Kortelių komisinių pajamos sumažėjo 2 .4 mln. EUR daugiausia dėl naujų reikalavimų kortelių tarpbankiniams mokesčiams. Tačiau šį poveikį iš dalies kompensavo paskolų, garantijų ir vertybinių popierių komisiniai, išaugę dėl didesnių valdomo turto apimčių. Kitos pajamos Lyginant su praėjusiais metais, Grupės kitos pajamos sumažėjo 2 proc. iki 15.0 mln. EUR. Banko kitos pajamos išaugo 8 proc. ir siekė 14 .5 mln. EUR. Veiklos sąnaudos 2016 m. Grupės bendrosios sąnaudos padidėjo 1.1 mln. EUR, arba 2 proc., iki 85.2 mln. EUR dėl IT išlaidų ir mažesne dalimi – dėl personalo išlaidų padidėjimo. 2016 m. išlaidų ir pajamų santykis sumažėjo iki 0 .43 (2015 m. – 0.46). Dėl tų pačių priežasčių didėjo ir Banko veiklos sąnaudos. Jos pasiekė 84.3 mln. EUR. Vertės sumažėjimas Grupės turto vertės sumažėjimo atkūrimai siekė 7 .8 mln. EUR (per tą patį 2015 m. laikotarpį turto vertės sumažėjimo suma buvo 2 .7 mln. EUR). Apimtys Skolinimas Per metus Grupės skolinimo apimtys padidėjo 15 proc., arba 0 .6 mlrd. EUR, įsigijus 0.4 mlrd. EUR „Danske“ banko portfelių. Indėliai Lyginant su praėjusiais metais, Grupės indėlių apimtys išaugo 18 proc., daugiausia dėl indėlių iki pareikalavimo. Paskolų ir indėlių santykis buvo 75 proc. (2015 m. gruodžio 31 d. – 76 proc.).

4. Pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų apibūdinimas Grupė apibrėžia riziką kaip dabartinių vidaus procesų arba būsimų vidaus ar išorės įvykių galimas neigiamas poveikis Grupės vertei. Rizikos sąvoka apima įvykį, kuris gali įvykti, ir jo poveikį Grupės pajamoms, nuosavybei arba vertei. Pagrindinės rizikos rūšys:

kredito rizika;

likvidumo rizika;

rinkos rizika;

operacinė rizika;

atitikties rizika;

kitos rizikos. Išsami informacija apie Lietuvos banko ir Europos Centrinio Banko nustatytų prudencinių reikalavimų vykdymą, valdant pagrindines rizikas ir veiksmus prieš pinigų plovimą, terorizmo finansavimą ir korupciją, pateikiama Finansinių ataskaitų rinkinio pastabose.

5. Pagrindiniai veiklos ir veiklos rizikos valdymo strategijos aspektai Bankas vykdo bankinę veiklą ir kitas su ja tiesiogiai susijusias veiklas.

Rizikos prevencija ir valdymas užima svarbią vietą Grupės veikloje. Rizikos valdymas prasideda nuo verslo operacijų ir yra aktualus kiekvienam darbuotojui. Atskira rizikos organizacija užtikrina, kad rizikos valdymas būtų veiksmingas ir atitiktų Grupės tvarkas bei šalies įstatymus, siekiant apsaugoti Banką ir Grupę nuo netyčinės ir pernelyg didelės rizikos prisiėmimo.

6. Vidaus kontrolės sistemos struktūra ir vykdymas Rizikos valdymo ir kontrolės procesas Banke ir Grupėje yra paremtas trijų apsaugos lygių koncepcija:

pirmasis apsaugos lygis – rizikos valdymas, kurį vykdo tiesioginiai klientus aptarnaujančių padalinių vadovai ir darbuotojai;

antrą apsaugos lygį užtikrina nepriklausomi kredito ir operacinės rizikos bei atitikties funkcijos;

trečią apsaugos lygį vykdo Vidaus auditas, kuris atlieka nepriklausomus periodinius organizacijos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos patikrinimus.

7. Banko ir Grupės nefinansinės veiklos rezultatų analizė, informacija, susijusi su aplinkosauga ir personalu Banko nefinansinė veikla apima kelias Grupės pagrindines sritis: dalijimąsi žiniomis ir patirtimi su visuomene, socialinių, finansinių ir aplinkosaugos tvarumo aspektų integracijos į verslo procesus stiprinimą ir tiesioginio bei netiesioginio bankinės veiklos poveikio aplinkai mažinimą.

Finansinio švietimo ir verslumo skatinimas 2016 m. Banko finansų instituto ekspertai surengė ir dalyvavo beveik 80-yje susitikimų su moksleiviais, studentais, mokytojais, plačiąja visuomene, viešojo sektoriaus atstovais ir įmonėmis, kurių metu dalijosi žiniomis apie tai, kaip tinkamai elgtis su pinigais. Bankas taip pat aktyviai informavo visuomenę apie sukčiavimo atvejus, didelį dėmesį kreipdamas į sukčiavimo telefonu, kredito kortelių ar asmens duomenų vagysčių prevenciją.

Grupė toliau plėtojo profesinės savanorystės iniciatyvą „Kam to reikia?!“. 2016 m. įvyko daugiau nei 3,700 verslo atstovų ir moksleivių susitikimų visoje Lietuvoje.

2016 m. Bankas toliau vykdė projektą „Kiekvienas gali būti didelis“, skirtą paskatinti visuomenę naudotis smulkiojo verslo paslaugomis. Nuo 2015 m. pradž. iki 2016 m. pab. projekte dalyvavo daugiau nei 2,370 įmonių.

Tvarumo integravimas į verslo procesus 2016 m., kaip ir anksčiau, prieš suteikdama didesnes nei 800,000 EUR paskolas verslo klientams, Grupė atliko tvarumo rizikos vertinimą.

Grupė tęsė tvarumo principų taikymą visoje savo veikloje: reikalavo, kad visi tiekėjai pasirašytų Tiekėjų elgesio kodeksą; buvo lankomasi tiekėjų organizacijose, siekiant įsitikinti, kaip jos laikosi kodekso nuostatų.

Grupei priklausančiose patalpose naudojama iš atsinaujinančių energijos šaltinių Lietuvoje išgauta elektros energija ir skatinamas energijos vartojimo efektyvumas.

Kita veikla Bendradarbiaudama su aukojimo portalu „Aukok.lt“, Grupė toliau vykdė savo aukojimo programą, pagal kurią 2016 m. pakvietė klientus paremti 16 įvairių socialinių projektų. Paaukota suma siekia daugiau nei 51,000 EUR. Dėmesys darbuotojų ugdymui Grupėje siekiama sudaryti lankstesnes darbo sąlygas trijose – oficialių darbo sąlygų, išmokų darbuotojams ir tobulinimosi galimybių – srityse. 2016 m. Grupė organizavo vasaros stovyklas savo darbuotojų mokyklinio amžiaus vaikams, skyrė daugiau įvertinimų už darbo sukaktis, suteikė papildomų laisvų dienų ligos atveju, sudarė lankstesnes darbo sąlygas, pavyzdžiui, leido dirbti nuotoliniu būdu arba taikyti lanksčias darbo valandas.

Jau antrus metus vykdomas IT akademijos projektas kviečia studentus įgyti pagrindinių įgūdžių, „Java“ programavimo, testavimo ir darbo su centriniais kompiuteriais srityse, o vėliau tęsti karjerą „Swedbank“, AB einant jaunesniųjų specialistų pareigas.

Viena pagrindinių pirmenybių yra įvairovė. Mes organizavome mokymus įvairovės tema visų lygių vadovams, siekdami sumažinti Grupės nepagrįstus skirtumus tarp vyrų ir moterų atlygio. Šiuo metu statistiniu požiūriu reikšmingo skirtumo šioje srityje nebėra.

Kuriant ilgalaikę vertę organizacijoje, darbuotojai, įvykdę nustatytas sąlygas, gauna atlygio paketą, kurį sudaro pastovusis ir kintamasis atlygis. Išsamesnė ataskaita apie atlygio kintamąjį komponentą bus pateikta atskiroje ataskaitoje.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie duomenis, pateikiamus Banko ir konsoliduotose finansinėse ataskaitose Pagrindiniai finansiniai duomenys pateikiami Banko ir Grupės konsoliduotose finansinėse ataskaitose.

9. Svarbūs įvykiai, įvykę nuo praėjusių finansinių metų pabaigos Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba informavo Banką apie jos pradėtą tyrimą ir paprašė pateikti reikiamą informacija. „Swedbank“, AB parengė prašomą informaciją ir pateikė ją 2017 m. sausį.

10. Banko ir Grupės veiklos planai ir prognozės Grupė yra susitelkusi ir toliau tęsti savo pasiūlymų klientams skaitmeninimą ir teikiamų paslaugų ir konsultacijų pritaikymą klientų poreikiams bei tobulinimą.

Taip pat bus siekiama išlaikyti patrauklaus darbdavio poziciją, padėti darbuotojams prisitaikyti prie kintančios aplinkos, sutelkiant dėmesį į skaitmeninimą, klientų konsultavimą ir aptarnavimą įvairiais kanalais. Taip pat bus peržiūrimos esamos ir siūlomos naujos motyvacijos sistemos.

Įgyvendindama veiklos planus, Grupė pasinaudos savo konkurenciniais pranašumais:

stipriu prekės ženklu ir reputacija; didele klientų baze; plačiu skyrių tinklu; stipria kapitalizacija.


5

Metinis pranešimas

Not e s

11. Finansinės rizikos valdymo tikslai

Grupė finansinę riziką valdo taip, kaip aprašyta konsoliduotose metinėse finansinėse ataskaitose. Jose taip pat aprašyti ir finansinės rizikos valdymo tikslai, taikomos sandorių rizikos mažinimo priemonės ir kredito bei rinkos rizika Grupėje.

12. Duomenys apie savų akcijų supirkimą Bankas savų akcijų neturi ir per ataskaitinį laikotarpį jų nepirko ir nepardavė. „Swedbank“, AB antrinės įmonės taip pat nėra įsigijusios Banko ar savų akcijų.

13. Įstatinis kapitalas

ISIN kodas

Akcijų skaičius, vnt.

Nominali vertė,

EUR

Bendra nominali

vertė*, EUR

Dalis įstatiniame

kapitale, %

Paprastosios vardinės akcijos LT0000100620 164,008,000 2.9 475,623,200 100.0

Iš viso: 164,008,000 475,623,200 100.0

* Šių akcijų savininkas turi visas Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas teises ir pareigas.

14. Akcininkai Akcininkas Akcijų skaičius, vnt.

Akcinio kapitalo ir balsų dalis, %

„Swedbank“, AB (publ), (Švedija) (Įmonės kodas 502017–7753; adresas: Landsvägen 40, Stokholmas, Švedija; pašto adresas: SE-105 34 Stokholmas, Švedija) 164,008,000 100.0

15. Organizacinė struktūra Grupės struktūra užtikrina optimalų veiklos organizavimą, procesų efektyvumą, aiškią atsakomybę ir aukšto lygio darbuotojų kompetenciją. Swedbank Grupės valdymo struktūra atitinka vietinius verslo poreikius ir užtikrina geriausius ryšius tarp skirtingose šalyse veikiančių „Swedbank“, AB (publ), (Švedija) padalinių.

Organizacinė struktūra, 2016 m. gruodžio 31 d.


6

Metinis pranešimas

Notes16. Organizacijos valdymas

„Swedbank“, AB Stebėtojų taryba Pagal „Swedbank“, AB statutą (nauja redakcija patvirtinta 2015 m. lapkričio 13 d., galioja nuo 2015 m. lapkričio 24 d.), Stebėtojų tarybą sudaro aštuoni asmenys, renkami ketverių metų kadencijai. Dabartinės „Swedbank“, AB Stebėtojų tarybos narių kadencijos pradžia ir pabaiga atitinkamai yra 2013 m. kovo 25 d. ir 2017 m. kovo 25 d. 2016 m. gruodžio 31 d. Stebėtojų tarybą sudarė 7 asmenys.

Banko Stebėtojų tarybos sudėtis 2016 m. gruodžio 31 d.:

Priit Perens – Stebėtojų tarybos narys, Stebėtojų tarybos pirmininkas;

Tiina Sepa – Stebėtojų tarybos narė, Stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotoja;

Birgitte Bonnesen – Stebėtojų tarybos narė;

Jan Michael Fecko – Stebėtojų tarybos narys;

Annika Charlotte Elsnitz – Stebėtojų tarybos narė;

Helo Meigas – Stebėtojų tarybos narė;

Jonas Filip Erikson – Stebėtojų tarybos narys.

Kiti asmenys, buvę Banko Stebėtojų tarybos nariais 2016 m.:

Jonny Jakob Belchatowski – Stebėtojų tarybos narys nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. balandžio 26 d.

Banko valdybos sudėtis 2016 m. gruodžio 31 d.:

Dovilė Grigienė – valdybos pirmininkė;

Eugenijus Preikša – valdybos narys ir valdybos pirmininkės pavaduotojas;

Dainius Vilčinskas – valdybos narys ir valdybos pirmininkės pavaduotojas;

Remy Salters – valdybos narys ir valdybos pirmininkės pavaduotojas;

Loreta Lapinskaitė – valdybos narė ir valdybos pirmininkės pavaduotoja;

Jūratė Gumuliauskienė – valdybos narė ir valdybos pirmininkės pavaduotoja;

Antanas Sagatauskas – valdybos narys ir valdybos pirmininkės pavaduotojas.

17. Banke veikiantys komitetai

„Swedbank“, AB Vidaus audito komitetas Vidaus audito komitetą (VAK) formuoja „Swedbank“, AB Stebėtojų taryba, kad jis padėtų Stebėtojų tarybai vykdyti jos įsipareigojimus stebėti ir užtikrinti tinkamą Banko ir jo antrinių įmonių vidaus auditą, apskaitą ir finansinę atskaitomybę.

Kad pasiektų savo tikslus, Vidaus audito komitetas, inter allia:

kiekvienais metais tikrina ir vertina Tarybos instrukcijas Vidaus auditui (toliau – VA), siekdamas užtikrinti, kad jos būtų tinkamos, aktualios ir atnaujintos;

užtikrina, kad kiekvieną ketvirtį VA jam pateiktų raštu parengtą ataskaitą apie audito darbą;

tikrina ir teikia rekomendacijas Tarybai skiriant, pakeičiantarba atleidžiant Lietuvos VA vadovą, gavus išankstinįvyriausiojo auditoriaus patvirtinimą;

teikia pagalbą Tarybai nepriklausomo auditoriaus (auditoįmonės) skyrimo procese visuotinio susirinkimo metu.

„Swedbank“, AB valdyba suformavo Kredito komitetą ir Rizikos valdymo komitetą, padedančius vykdyti valdybos veiklą.

„Swedbank“, AB Rizikos valdymo komiteto (2016 m. rugsėjo 19 d. jis buvo panaikintas) pagrindinės funkcijos, inter allia:

priimti sprendimus dėl indėlių palūkanų normų;

nustatyti limitus vertybiniams popieriams, kurie Bankui yrapriimtini kaip užstatas;

tvirtinti išvestinių finansinių priemonių ir atpirkimo sandoriųužstatų valdymo taisykles;

tvirtinti Banko finansinės rizikos valdymo procesą reglamentuojančias taisykles, finansinių priemonių produktų aprašymus ir vykdymo procedūras, vertybinių popieriųportfelių principus.

„Swedbank“, AB Kredito komiteto pagrindinės funkcijos, inter allia:

priimti sprendimus dėl Grupės klientams siūlomų kreditoproduktų teikimo, sąlygų pakeitimo, finansavimo nutraukimobei kitus su šiomis funkcijomis susijusius sprendimus, laikantis patvirtintų įgaliojimų („kredito produktų“ sąvokaapima visų rūšių paskolas, garantijas, akredityvus, lizingo ir faktoringo produktus);

steigti ir naikinti Banko Verslo paskolų kredito komitetą, Mažmeninių paskolų kredito komitetą, Probleminių paskolų kredito komitetą, įskaitant šių komitetų nuostatų, įgaliojimų ir narių tvirtinimą.

D. Grigienė

Valdybos pirmininkė

2017 m. kovo 1 d., Vilnius

y:

7

Notes

Not e s

1 Accounting period covered by the Consolidated

Finansinių ataskaitų rinkinys ir aiškinamasis raštas

8 Konsoliduota ir Banko pelno ar nuostolio ataskaita

9 Konsoliduota ir Banko kitų bendrųjų pajamų ataskaita

10 Konsoliduota ir Banko finansinės būklės ataskaita

11 Konsoliduota ir Banko nuosavybės pokyčių ataskaita

12 Konsoliduota ir Banko pinigų srautų ataskaita

13 1 Pastaba. Informacija apie įmonę

53 21 Pastaba. Nematerialus turtas

13 2 Pastaba. Apskaitos politika

53 22 Pastaba. Kitas turtas

20 3 Pastaba. Rizika

53 23 Pastaba. Išankstiniai apmokėjimai ir sukauptos pajamos

40 4 Pastaba. Kapitalas

54 24 Pastaba. Įsipareigojimai kredito institucijoms

42 5 Pastaba. Grynosios palūkanų pajamos

54 25 Pastaba. Kitų klientų indėliai

44 6 Pastaba. Grynosios komisinių pajamos

54 26 Pastaba. Kiti įsipareigojimai

44 7 Pastaba. Grynasis pelnas ar nuostolis iš finansinių priemonių,

54 27 Pastaba. Sukauptos sąnaudos ir išankstiniai mokėjmai

vertinamų tikrąja verte

55 28 Pastaba. Kaupiamieji rezervai centriniame banke

45 8 Pastaba. Kitos pajamos

55 29 Pastaba. Garantijos ir kreditavimo įsipareigojimai

45 9 Pastaba. Personalo išlaidos

55 30 Pastaba. Pavestas valdyti turtas

47 10 Pastaba. Kitos bendrosios administracinės išlaidos

56 31 Pastaba. Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

47 11 Pastaba. Veiklos nuomos mokėtinos sumos

59 32 Pastaba. Susijusios šalys

47 12 Pastaba. Materialaus ir nematerialaus ilgalaikio turto

nusidėvėjimas/amortizacija

48 13 Pastaba. Pelno mokestis

49 14 Pastaba. Vyriausybių arba centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai

49 15 Pastaba. Ne vyriausybių ir ne centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai

49 16 Pastaba. Paskolos kredito institucijoms

50 17 Pastaba. Paskolos kitiems klientams

50 18 Pastaba. Investicijos į antrines įmones

51 19 Pastaba. Išvestinės finansinės priemonės

52 20 Pastaba. Materialus turtas


13

Aiškinamasis raštas


„Swedbank“, AB (toliau – Bankas) yra kredito įstaiga, veikianti Lietuvoje kaip akcinė bendrovė (AB). Banko konsoliduotos finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2016 m. gruodžio 31 d., apima „Swedbank“, AB ir jo antrines įmones „Swedbank lizingas“, UAB, „Swedbank valda“, UAB ir „Kortelių skaitytuvų paslaugos“, UAB (toliau kartu – Grupė).

2016 m. gruodžio 31 d. 100 procentų Banko akcijų priklauso „Swedbank“, AB (publ), kuri yra pagrindinė Banko patronuojanti įmonė. Todėl Banko konsoliduotos finansinės ataskaitos įtraukiamos į „Swedbank“ grupės metines finansines ataskaitas. Šiame metiniame pranešime “Swedbank”, AB (publ) ir jo antrinės įmonės vadinamos „Swedbank“ Grupe arba “Swedbank”.

Nuo 2015 m. sausio mėn. tiesioginę Grupės priežiūrą vykdo Europos Centrinis Bankas.

„Swedbank“, AB ir Grupės informacija apie atlygio politiką yra atskleidžiama atskirame dokumente „Atlygio politika”. „Swedbank“, AB ir Grupės informacija apie trečios pakopos kapitalo reikalavimus (3 Ramstis) atskleidžiama atskirame dokumente „Rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo ataskaita“. Aukščiau minimos politikos yra pateiktos internetiniame puslapyje: www.swedbank.lt.

„Swedbank“, AB (publ) detali informacija ir instrukcijos yra skelbiamos internetiniame puslapyje: www.swedbank.com. APSKAITOS PAGRINDAS Finansinės ataskaitos ir konsoliduotos finansinės ataskaitos rengiamos pagal ES patvirtintus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir jų aiškinimus. Standartus rengia Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus – TFAS aiškinimo komitetas. Standartus ir aiškinimus privaloma taikyti Banko ir Grupės konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms nuo tada, kai juos patvirtina ES.

Visą finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:

ataskaitinio laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaita;

ataskaitinio laikotarpio finansinės būklės ataskaita;

ataskaitinio laikotarpio nuosavybės pokyčių ataskaita;

ataskaitinio laikotarpio pinigų srautų ataskaita;

aiškinamasis raštas, kurį sudaro apskaitos politikos priemonių santrauka ir kita aiškinamoji informacija.

Finansinės ataskaitos rengiamos įsigijimo vertės pagrindu. Daugelio finansinių priemonių vėlesniam vertinimui naudojama tikroji vertė. Finansinės ataskaitos pateikiamos eurais, visas sumas apvalinant tūkstančių eurų (EUR tūkst.) tikslumu, jei nenurodyta kitaip. Grupės finansinėje atskaitomybėje eurai yra funkcinė valiuta.

Grupė formuoja/sudaro dalį „Swedbank“ Grupės ir taiko tą pačią apskaitos politiką bei standartus. Taip pat ir Bankas, ir Grupė taiko tą pačią apskaitos politiką (jei taikoma ir Bankui, ir Grupei, toliau – Grupei). APSKAITOS POLITIKOS PASIKEITIMAI 2016 m. finansinėse ataskaitose taikomi toliau nurodyti apskaitos standartai

ir jų pakeitimai.

2010-2012 m. ir 2012-2014 m. metiniai patobulinimai 2016 m. sausio 1 d. Grupė pritaikė kelių TFAS pakeitimus, susijusius su 2010-2012 m. ir 2012-2014 m. padarytais patobulinimais. Metinius patobulinimus sudaro galiojančių standartų pakeitimai dėl pateikimo, pripažinimo, apskaičiavimo bei kitos redakcinės pataisos. Pakeitimai neturėjo reikšmingo poveikio Grupės finansinei būklei, rezultatams ar pinigų srautams. 1-ojo TAS pataisos „Atskleidimo iniciatyva“ 1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ pataisos buvo paskelbtos 2014 m. gruodį, įgyvendinant informacijos pateikimo ir atskleidimo finansinėse ataskaitose tobulinimo iniciatyvą. Pataisose išaiškinama, kad reikšmingumo reikalavimas taikomas visoms finansinėms ataskaitoms, o nereikšmingos informacijos įtraukimas sumažina atskleidimo veiksmingumą. Šios pataisos bus taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau, o ES patvirtintos 2015 m. gruodžio 19 d., o Grupei jos turėjo tik atskleidimo poveikį. Kiti TFAS pasikeitimai Įtakos Grupės finansinei būklei, rezultatams, pinigų srautams ar atskleistai informacijai nedarė jokie kiti TFAS standartų pakeitimai, išskyrus tuos, kurie paminėti aukščiau. REIKŠMINGA APSKAITOS POLITIKA Finansinių ataskaitų pateikimas (1-asis TAS) Finansinėse ataskaitose struktūrizuotai pateikiama įmonės (Grupės) finansinė būklė ir finansiniai rezultatai. Tikslas – pateikti naudingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, kuri padėtų priimti finansinius sprendimus. Finansinėse ataskaitose taip pat parodomi vadovybei patikėtų išteklių valdymo rezultatai. Visą finansinių ataskaitų rinkinį sudaro pelno ar nuostolio ataskaita, kitų bendrųjų pajamų ataskaita, finansinės būklės ataskaita, nuosavybės pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir aiškinamasis raštas. Grupės teikiamą bendrųjų pajamų ataskaitą sudaro dvi ataskaitos: pelno ar nuostolio bei kitų bendrųjų pajamų ataskaitos. Atskiroje pelno ar nuostolio ataskaitoje visi pajamų ir išlaidų straipsniai įtraukiami į pelną, jei konkretus TFAS nereikalauja ar nenumato kitaip. Kiti pajamų ir išlaidų straipsniai pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Konsoliduotos finansinės ataskaitos (3-asis TFAS, 10-asis TFAS) Konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima patronuojančią įmonę (Banką) ir jos kontroliuojamas įmones. Patronuojanti įmonė laikoma kontroliuojančia tada, kai ji turi teisę ir gali vadovauti atitinkamai kitos įmonės veiklai, gauna kintamą pelną ir gali pasinaudoti savo teise daryti jam poveikį. Šios įmonės ir antrinės įmonės įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas taikant įsigijimo metodą nuo kontrolės įgijimo dienos, o jų įtraukimas į minėtas atskaitas nutraukiamas nuo tos dienos, kai kontrolė prarandama. Pagal įsigijimo metodą įsigyto vieneto identifikuojamas turtas, įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai, kurie atitinka pripažinimo kriterijus, pripažįstami ir vertinami tikrąja verte įsigijimo metu. Verslo jungimo kainos, perduoto atlygio, vertinamo tikrąja verte įsigijimo datą, ir identifikuojamo turto, įsipareigojimų ir ataskaitose nurodytų neapibrėžtųjų įsipareigojimų įsigytos dalies tikrosios vertės perviršis pripažįstamas prestižu. Jeigu suma yra mažesnė už įsigytos įmonės grynojo turto tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas tiesiogiai pelno ar nuostolio ataskaitoje kaip suma, gauta perkant pigiau nei rinkos kaina, įtraukiant į kitas pajamas. Perduotą atlygį (pirkimo kainą) sudaro perduoto turto, įsipareigojimų ir akcijų, kurias tam tikrais atvejais išleidžia Grupė, ir viso turto bei įsipareigojimų, atsirandančių iš neapibrėžtojo atlygio susitarimo, tikroji vertė. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos tada, kai jos patiriamos. Kiekvieno įsigijimo atveju Grupė nustato, ar visas įsigytoje įmonėje nekontroliuojamas dalis reikia pripažinti tikrąja verte, ar proporcingai įsigytos antrinės įmonės grynojo turto daliai. Antrinės įmonės įnašas į nuosavybę apima tik tą nuosavybę, kuri atsiranda nuo įsigijimo iki perleidimo. Visi Grupės įmonių vidaus sandoriai ir Grupės vidaus pelnas eliminuojami.

Investicijos į antrines ir asocijuotąsias įmones patronuojančios įmonės atskirose finansinėse ataskaitose pateikiamos įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Vertės sumažėjimas tikrinamas ne rečiau kaip kartą per metus. Turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta (21-asis TAS) Konsoliduotos finansinės ataskaitos pateikiamos eurais (EUR). Euras yra patronuojančios įmonės funkcinė valiuta ir ataskaitų pateikimo valiuta. Funkcinė valiuta – tai pagrindinė valiuta, naudojama įmonės pinigų srautams. Sandoriai valiuta, kita nei funkcinė valiuta (užsienio valiuta), iš pradžių registruojami taikant sandorio dieną galiojantį valiutų kursą. Piniginis turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta ir nepiniginis turtas užsienio valiuta, vertinamas tikrąja verte, perskaičiuojamas taikant paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną galiojančius valiutų kursus. Dar neįvykdyti išankstiniai valiutų keitimo sandoriai perskaičiuojami taikant paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną galiojančius valiutų kursus. Visas piniginių straipsnių perskaičiavimo pelnas ir nuostolis, įskaitant išankstinių valiutų keitimo sandorių tikrosios vertės pokyčio komponentą, ir nepiniginių straipsnių, vertinamų tikrąja verte, pelnas ir nuostolis pripažįstami pelno ar nuostolio ataskaitoje, įtraukiant į finansinių straipsnių, vertinamų tikrąja verte, grynąjį pelną ir nuostolį, kaip valiutų kursų pasikeitimai. Pelno ar nuostolio ataskaita perskaičiuojama naudojant kiekvienam sandoriui taikomą paskutinę dieną galiojusį valiutų kursą. Finansinės priemonės (32-asis TAS, 39-asis TAS) Didelę Grupės finansinės būklės ataskaitos dalį sudaro finansinės priemonės. Finansinė priemonė – tai bet kokios formos susitarimas, pagal kurį pas vieną ūkio subjektą atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė. Finansinio turto pavyzdys yra grynieji pinigai, o finansiniais įsipareigojimais gali būti susitarimas sumokėti arba gauti grynuosius pinigus ar kitą finansinį turtą. Finansinės priemonės klasifikuojamos atitinkamose finansinės būklės ataskaitos eilutėse priklausomai nuo finansinės priemonės pobūdžio ir sandorio šalies. Finansinė priemonė, kuri neturi konkrečios sandorio šalies, arba kuri yra įtraukta į biržos sąrašus, atvaizduojama tarp įvairių rūšių vertybinių popierių. Išvestinė finansinė priemonė – tai finansinė priemonė, kuriai būdingas vertės pasikeitimas, pavyzdžiui, dėl valiutų kursų, palūkanų normų ar akcijų kainų pokyčių, kuriai nereikia didelių arba visai jokių pradinių investicijų ir už kurią atsiskaitoma tam tikrą datą ateityje. Sukauptos sutartinės palūkanos, susijusios su finansinėmis priemonėmis, kitomis nei išvestinės finansinės priemonės, pripažįstamos toje pačioje eilutėje, kaip finansinės priemonės pagrindinė suma. Finansinis turtas pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje prekybos dieną, kai sudaroma įsigijimo sutartis išskyrus paskolas ir gautinas sumas, kurios pripažįstamos atsiskaitymo datą. Finansinio turto pripažinimas nutraukiamas, kai teisė gauti pinigų srautus iš finansinės priemonės baigia galioti arba perleidžiama kitai šaliai. Finansiniai įsipareigojimai iš finansinės būklės ataskaitos eliminuojami, kai sutartyje numatytas įsipareigojimas įvykdomas, panaikinamas ar baigia galioti. Atpirkimo sandoriai Tiesioginis atpirkimo sandoris – tai sutartis, kurios šalys susitaria dėl vertybinių popierių pardavimo ir vėlesnio atitinkamo turto atpirkimo iš anksto nustatyta kaina. Parduoti vertybiniai popieriai pripažįstami įkeistu turtu. Lėšos, gautos iš vertybinių popierių įsigijimo, t.y. taip vadinamųjų atvirkštinių atpirkimo sandorių, pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje kaip paskola parduodančiai sandorio šaliai. Faktoringas Faktoringas – tai paslaugų visuma, pagrįsta piniginio reikalavimo (debitorinio įsiskolinimo) perdavimu Grupei ir apimanti finansavimą, sąskaitų administravimą ir klientų skolų apskaitą bei rizikos, susijusios su abejotinomis skolomis, sumažinimą. Grupės pajamas iš faktoringo operacijų sudaro komisiniai mokesčiai, susiję su sąskaitų faktūrų apdorojimu, ir palūkanų pajamos, priklausomos nuo sandorių trukmės. Neigiamas pajamingumas Neigiamos palūkanos už finansinį turtą pripažįstamos palūkanų išlaidomis, o neigiamos palūkanos už finansinius įsipareigojimus – palūkanų pajamomis.

1 Informacija apie įmonę

2 Apskaitos politika


14


Finansinės priemonės, pripažinimas (39-asis TAS) Grupės finansinės priemonės skirstomos į šias vertinimo kategorijas:

finansinės priemonės, vertinamos tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį,

paskolos ir gautinos sumos,

kiti finansiniai įsipareigojimai. Visos finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte. Geriausias

tikrosios vertės įrodymas pirminio pripažinimo metu yra sandorio kaina. Finansinėms priemonėms, kurios vėliau nėra vertinamos tikrąja verte, įtraukiant į pelną arba nuostolį, turi būti daromi papildomi įrašai dėl papildomų tiesioginių sandorio išlaidų, susijusių su finansinės priemonės įsigijimu ar išleidimu. Finansinių priemonių vėlesni vertinimai priklauso nuo to, kokiai vertinimo kategorijai finansinė priemonė yra priskirta. Finansinės būklės ataskaitoje pateikiamose finansinių priemonių straipsnių pastabose nurodomas balansinės vertės pasiskirstymas tarp vertinimo kategorijų.

Vertinimo tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį, kategorija Finansines priemones, vertinamas tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį, sudaro finansinės priemonės laikomos prekybai (įskaitant išvestines finansines priemones) ir pripažinimo metu apskaitomos priemonės tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį.

Laikomos prekybai finansinės priemonės įsigyjamos ketinant jas parduoti ar atpirkti artimiausiu metu arba priklauso portfeliui, iš kurio artimiausiu metu tikimasi gauti pelną. Pripažinimo metu apskaitomoms priemonėms tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį pagal taip vadinamąjį tikrosios vertės pasirinkimą, būdinga tai, kad joms taikoma fiksuota sutartinė palūkanų norma. Ši galimybė naudojama siekiant sumažinti apskaitos skirtumų, galinčių atsirasti dėl išvestinių finansinių priemonių ir vertinimo principų, kurie paprastai yra skirtingi, poveikį.

Finansinės atskaitomybės pastabose šios finansinės priemonės klasifikuojamos kaip „Prekybinis turtas“ ir „Turtas, pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį“.

Finansinių priemonių tikroji vertė nustatoma pagal aktyviose rinkose skelbiamas kainas. Jei tokios rinkos kainos nežinomos, yra taikomi visuotinai pripažinti vertinimo modeliai, tokie kaip diskontuoti būsimieji pinigų srautai. Vertinimo modeliams naudojami stebėjimų pagrindu gauti rinkos duomenys, tokie kaip aktyviose rinkose skelbiamos panašių finansinių priemonių kainos arba neaktyviose rinkose skelbiamos tapačių finansinių priemonių kainos. Pirminio pripažinimo metu pagal vertinimo modelį atsiradę sandorio kainos ir tikrosios vertės skirtumai, taip vadinamasis „Pirmos dienos pelnas arba nuostolis“, pajamų ataskaitoje pripažįstami, tik jei vertinimo modeliui buvo naudojami stebėjimų pagrindu gauti rinkos duomenys. Visais kitais atvejais skirtumas amortizuojamas per likusį finansinės priemonės terminą. Vertės pokyčiai įtraukiami į pelną arba nuostolį kaip tikrąja verte vertinamų finansinių straipsnių tikrosios vertės padidėjimas ar sumažėjimas. Vertės sumažėjimai dėl skolininkų nemokumo priskiriami kredito vertės sumažėjimams. Paskolų ir gautinų sumų vertinimo kategorija Paskolos kredito įstaigoms ir gyventojams, klasifikuojamos kaip paskolos ir gautinos sumos, pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje jų išmokėjimo dieną. Šios paskolos vertinamos amortizuota savikaina, jei nėra objektyvių įrodymų, kad paskolos ar paskolų grupės nuvertėjo. Pirminio pripažinimo metu paskolos apskaitomos įsigijimo verte, kuri apskaičiuojama kaip išmokėtos paskolos sumos, gautų mokesčių ir visų išlaidų, sudarančių neatskiriamą grąžos

dalį, skirtumas. Palūkanų norma, kuri yra paskolos kaina, apskaičiavus būsimų įmokų dabartinę vertę, laikoma efektyvia palūkanų norma. Paskolos amortizuota savikaina apskaičiuojama diskontuojant likusias būsimas įmokas, taikant efektyvią palūkanų normą. Palūkanų pajamas sudaro gautos palūkanos ir paskolos amortizuotos savikainos pasikeitimas per laikotarpį, iš kurių gaunamas nuolatinis pelnas. Paskutinę mėnesio dieną nustatoma, ar yra objektyvių įrodymų, kad reikia registruoti paskolos ar paskolų grupės vertės sumažėjimą. Jei po pirminio paskolos pripažinimo įvyko vienas ar daugiau įvykių, turinčių neigiamą poveikį apskaičiuotiems būsimiems pinigų srautams, ir tą poveikį galima patikimai įvertinti, registruojamas vertės sumažėjimas. Vertės sumažėjimas apskaičiuojamas kaip paskolos balansinės vertės ir apskaičiuotų būsimų pinigų srautų, diskontuotų taikant pradinę efektyvią paskolos palūkanų normą, skirtumas. Visų pirma Grupė nustato, ar yra objektyvių kiekvienos atskiros paskolos vertės sumažėjimo požymių. Paskolos, kurių atveju tokių įrodymų nėra, įtraukiamos į panašios kredito rizikos portfelius. Paskui vertinama bendra šių portfelių rizika (kiekvienos paskolos lygmenyje), jei yra objektyvių vertės sumažėjimo požymių. Tada apskaičiuojamas bet koks vertės sumažėjimas visam portfeliui (pagal kiekvieną paskolą). Nedidelės vertės ir panašios kredito rizikos vienarūšių paskolų grupės, kurių individualaus vertinimo metu buvo nustatyti objektyvūs vertės sumažėjimo požymiai, vertinamos individualiai pagal viso portfelio nuostolių riziką. Jei vėlesniais laikotarpiais vertės sumažėjimo nuostoliai sumažėja, anksčiau pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai panaikinami. Tačiau paskolos niekada nepripažįstamos didesne verte nei būtų buvusi jų amortizuota savikaina, jei jos nebūtų nurašytos. Paskolų vertės sumažėjimai pripažįstami pelno ar nuostolio ataskaitoje kredito vertės sumažėjimais. Tuo tikslu formuojami atidėjiniai individualioms paskoloms, kurių vertė yra sumažėjusi, atidėjiniai portfeliui arba nevykdomų įsipareigojimų nurašymai. Nurašymai paprastai apskaitoje registruojami tada, kai atliekami pagrįsti restruktūrizavimo ar išieškojimo veiksmai, o išieškojimo tikimybė ateityje yra nedidelė. Nurašoma paskola įtraukiama į susijusį „Kredito vertės sumažėjimų“ straipsnį pelno ar nuostolio ataskaitoje. Jei atidėjinio pripažinimo pagrindas laikomas nebetinkamu, likusi atidėjinio suma įrašoma į pajamas. Atitinkama anksčiau nurašytų išieškotų paskolų suma įrašoma (įtraukiama) į „Kredito vertės sumažėjimų“ straipsnį pelno ar nuostolio ataskaitoje. Dalinis nurašymas gali būti taikomas tik tiems klientams, kuriems suteiktas įsipareigojimų nevykdančių klientų statusas, jei nėra įrodymų, kad bus padengta visa Banko (ar Grupės) reikalaujama suma (pagrindinė suma, sukauptos palūkanos ir kiti mokesčiai) arba jos dalis. Paskolų balansinė vertė yra lygi amortizuotos savikainos ir nurašymų bei atidėjinių skirtumui. Atidėjiniai numatomiems garantijų ir kitų sąlyginių įsipareigojimų nuostoliams padengti pripažįstami įsipareigojimų dalyje. Nuvertėjusios paskolos – tai paskolos, kurios tikėtina bus negrąžintos per sutartyje numatytą laikotarpį. Paskola yra nenuvertėjusi, jei yra užstatas, kurio pakanka pagrindinei paskolos sumai, nesumokėtoms palūkanoms ir delspinigiams padengti. Kitų finansinių įsipareigojimų vertinimo kategorija Finansiniai įsipareigojimai, kurie nepriskiriami finansinėms priemonėms, vertinamoms tikrąja verte, įtraukiant į pelną arba nuostolį, iš pradžių pripažįstami įsigijimo savikaina prekybos dieną, o paskui – amortizuota savikaina. Amortizuota savikaina apskaičiuojama taip pat, kaip paskolų ir gautinų sumų atveju.


15


Grupė

Finansinis turtas 2016 2015

Vertinimo kategorijos

Apskaitytas tikrąja verte, įtraukiant į pelną

ar nuostolį Paskolos ir gautinos

sumos Iš viso

Apskaitytas tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar

nuostolį Paskolos ir gautinos

sumos Iš viso EUR, tūkst. Prekybinis Kitas Prekybinis Kitas

Grynieji pinigai ir lėšos centriniuose bankuose 2,227,139 2,227,139 1,842,573 1,842,573

Vyriausybių arba centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai 159,105 30,936 190,041 165,693 210,203 375,896

Paskolos kredito institucijoms 53,770 53,770 67,333 67,333

Paskolos kitiems klientams 4,607,626 4,607,626 3,995,694 3,995,694

Ne vyriausybių ir ne centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai 111,550 111,550 128,795 128,795

Išvestinės finansinės priemonės 13,983 13,983 12,503 12,503

Kitas finansinis turtas 45,998 45,998 161,072 161,072

Iš viso 173,088 142,486 6,934,533 7,250,107 178,196 338,998 6,066,672 6,583,866

Finansiniai įsipareigojimai 2016 2015



ar nuostolį

Paskolos ir gautinos

sumos Iš viso

Apskaitytas tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį

Paskolos ir gautinos

sumos Iš viso

EUR, tūkst. Prekybinis Kitas Prekybinis Kitas

Įsipareigojimai kredito institucijoms 7,088 7,088 15,267 15,267

Kitų klientų indėliai 6,470,914 6,470,914 5,398,549 5,398,549


Kiti finansiniai įsipareigojimai 128,789 128,789 150,620 150,620

Iš viso 11,451 6,606,791 6,618,242 9,210 5,564,436 5,573,646

Bankas

Finansinis turtas 2016 2015




sumos Iš viso




Grynieji pinigai ir lėšos centriniuose bankuose

2,227,139

2,227,139

1,842,572

1,842,572

Vyriausybių arba centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai

159,105

30,936

190,041

165,693

210,203

375,896

Paskolos kredito institucijoms

53,770

53,770

66,687

66,687

Paskolos kitiems klientams

4,493,978

4,493,978

3,988,802

3,988,802

Ne vyriausybių ir ne centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai

111,550

111,550

128,795

128,795

Išvestinės finansinės priemonės

13,983

13,983

12,503

12,503

Kitas finansinis turtas

40,041

40,041

26,284

26,284

Iš viso

173,088

142,486

6,814,928

7,130,502

178,196

338,998

5,924,345

6,441,539

Finansiniai įsipareigojimai 2016 2015




sumos Iš viso




Įsipareigojimai kredito institucijoms

7,088

7,088

13,267

13,267

Kitų klientų indėliai

6,470,919

6,470,919

5,398,550

5,398,550

Išvestinės finansinės priemonės

11,451

11,451

9,210

9,210

Kiti finansiniai įsipareigojimai

114,709

114,709

103,388

103,388

Iš viso

11,451

6,592,716

6,604,167

9,210

5,515,205

5,524,415

Nuoma (17-asis TAS) Grupės nuomos veiklą sudaro finansinė nuoma, todėl ji pripažįstama kaip paskolos ir gautinos sumos. Balansinė vertė yra lygi būsimų nuomos įmokų dabartinei vertei. Visų būsimų nuomos įmokų, bendros gautinos sumos, ir būsimų nuomos įmokų dabartinės vertės skirtumas sudaro neuždirbtas pajamas. Todėl gautos nuomos įmokos iš dalies pripažįstamos pelno ar nuostolio ataskaitoje kaip palūkanos, ir iš dalies – finansinės būklės ataskaitoje kaip dalinės įmokos, taip, kad finansinės pajamos atitiktų tolygią grąžą iš

grynosios investicijos. Finansinės nuomos atveju ekonominė rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe, iš esmės perduodama iš nuomotojo nuomininkui. Grupė veikia kaip nuomininkas ir kaip nuomotojas veiklos nuomos atveju, t.y. kai ekonominė rizika ir nauda tenka nuomotojui. Nuomos įmokos, kai Grupė veikia kaip nuomininkas, pripažįstamos išlaidomis, taikant linijinį metodą, per nuomos laikotarpį.


16


Nematerialusis turtas (38-asis TAS) Kitas nematerialusis turtas Nematerialusis turtas iš pradžių vertinamas savikaina, o vėliau – savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir vertės sumažėjimo nuostolius. Nematerialiojo turto, įsigyto verslo jungimo metu, savikaina yra lygi tikrajai vertei įsigijimo metu. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas laikomas apibrėžtu arba neapibrėžtu. Nematerialusis turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas yra apibrėžtas, amortizuojamas per visą naudingo tarnavimo laiką, tikrinant jo vertės sumažėjimą, kai atsiranda galimo vertės sumažėjimo požymių. Naudingo tarnavimo laiko ir amortizacijos metodai prireikus vertinami iš naujo ir pritaikomi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Plėtros išlaidos kapitalizuojamos ir pripažįstamos finansinės būklės ataskaitoje, kai jas galima patikimai apskaičiuoti ir kai Grupė iš jų ateityje tikisi gauti ekonominės naudos, susijusios su turtu. Kitais atvejais plėtros išlaidos apskaitoje registruojamos tada, kai patiriamos. Materialusis turtas (2-asis TAS, 16-asis TAS) Reikalavimų užtikrinimui Materialusis turtas, įsigytas arba išieškotas užtikrinant reikalavimų įvykdymą, pripažįstamas atsargomis, jeigu jis nėra susijęs su investiciniu turtu. Atsargos vertinamos savikaina arba grynąja realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių verčių mažesnė. Savikaina apima visas pirkimo, gamybos ir kitas išlaidas, susijusias su prekių pristatymu į jų dabartinę vietą ir su jų dabartinės būklės užtikrinimu. Grynoji realizavimo vertė yra lygi sumai, kurią tikimasi gauti iš pardavimo. Turtas savo reikmėms Pastatai finansinės būklės ataskaitoje apskaitomi perkainota verte, kuri lygi tikrajai vertei perkainojimo dieną, atėmus visą paskesnį sukauptą nusidėvėjimą ir paskesnius vertės sumažėjimo nuostolius. Perkainojimai atliekami pakankamai reguliariai, siekiant užtikrinti, kad balansinės vertės reikšmingai nesiskirtų nuo tų, kurios būtų nustatytos naudojant tikrąsias vertes balanso datą.

Bet kuris perkainotos vertės padidėjimas, atsirandantis dėl tokio žemės ir pastatų perkainojimo, pripažįstamas kitose bendrosiose pajamose, išskyrus atvejus, kai toks padidėjimas panaikina to paties turto vertės sumažėjimą, anksčiau pripažintą pelnu arba nuostoliu; tokiu atveju padidėjimas įtraukiamas į pelną arba nuostolį proporcingai anksčiau į išlaidas įtrauktam vertės sumažėjimui. Balansinės vertės sumažėjimas, atsirandantis dėl tokios žemės ir pastatų perkainojimo, įtraukiamas į pelną arba nuostolį, atsižvelgiant į sumą, kuria jis viršija su ankstesniu tokio turto perkainojimu susijusį nekilnojamojo turto perkainojimo rezervo likutį, jeigu jis yra.

Perkainotų pastatų nusidėvėjimo suma įtraukiama į pelną arba nuostolį. Vėliau pardavus arba nurašius perkainotą turtą, jam priskiriamas perkainojimo perviršis, liekantis nekilnojamojo turto perkainojimo rezerve, perkeliamas tiesiai į nepaskirstytą pelną. Kitas perkėlimas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytą pelną neatliekamas, išskyrus tuos atvejus, kai turto pripažinimas nutraukiamas.

Ilgalaikis materialusis turtas, kaip antai įrenginiai iš pradžių apskaitomas savikaina, o paskui – savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Savikainą sudaro pirkimo kaina, o jei pastaroji nežinoma – tikroji vertė, ir išlaidos, tiesiogiai priskiriamos pirkimui. Nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti tada, kai turtas yra paruoštas naudoti, ir sistemingai registruojamas apskaitoje per kiekvieno komponento naudingo tarnavimo laiką iki numatytos likutinės vertės. Nusidėvėjimo metodas parodo, kaip palaipsniui sunaudojama turto vertė. Naudingo tarnavimo laikas, likutinė vertė ir nusidėvėjimo metodas reguliariai peržiūrimi ir prireikus pakeičiami kiekvieno ataskaitinio laikotarpio metu. Balansinės vertės sumažėjimas tikrinamas tada, kai atsiranda įvykių ar aplinkybių, kurie rodo, kad atsiperkamoji vertė sumažėjo. Atsiperkamoji vertė lygi turto pardavimo vertei, atėmus pardavimo išlaidas, arba jo naudojimo vertė, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė. Jei balansinė vertė yra didesnė už atsiperkamąją vertę, turto suma sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės. Skolinimosi išlaidos (23-asis TAS) Skolinimosi išlaidos kapitalizuojamos, kai jos tiesiogiai priskiriamos tinkamo turto pirkimui, statybai ar gamybai. Skolinimosi išlaidos apima palūkanų ir kitas su paskolos gavimu susijusias išlaidas. Kapitalizuoti tinkamu turtu laikomas turtas, kurio užbaigimui reikia ilgo laiko ir kuris yra skirtas naudojimui arba pardavimui, toks kaip nematerialusis turtas arba nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai. Kitos skolinimosi išlaidos apskaitoje registruojamos tada, kai patiriamos. Atidėjiniai (37-asis TAS) Atidėjinys pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tada, kai Grupė turi teisinę arba konstruktyvią prievolę, kylančią iš praeities įvykių, ir kai tikėtina, kad tokiai prievolei įvykdyti bus reikalingos išteklių išmokos. Be to, prievolės suma turi būti patikimai įvertinta, o numatomos išmokos apskaičiuojamos dabartine verte. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atidėjiniai tikrinami ir prireikus tikslinami, kad atitiktų dabartinę apskaičiuota prievolių vertę. Pajamos (18-asis TAS) Finansinių priemonių pajamų pripažinimo principai yra apibūdinti 39-ojo TAS „Finansinės priemonės, pripažinimas“. Finansinių priemonių palūkanų pajamos ir palūkanų išlaidos, apskaičiuotos taikant efektyvių palūkanų metodą, pripažįstamos „Palūkanų pajamomis“, išskyrus finansinių priemonių palūkanų pajamas ir palūkanų išlaidas bei susijusias palūkanas, klasifikuojamas kaip laikomas prekybai, kurios įtraukiamos į grynąjį pelną ir nuostolį iš finansinių straipsnių vertinamų tikrąja verte. Priemonių, apskaitomų tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį, vertės pokyčiai, taip pat funkcinės ir kitų valiutų keitimo kursų pokyčiai, pripažįstami grynuoju pelnu ar nuostoliu iš finansinių straipsnių, vertinamų tikrąja verte. Paslaugų mokesčiai pripažįstami pajamomis, kai paslaugos suteikiamos, įtraukiant į „Komisinių pajamas“ arba „Kitas pajamas“. „Komisinių pajamos“ apima mokėjimų apdorojimo, turto valdymo ir tarpininkavimo komisinius. „Komisinių išlaidos“ priklauso nuo

sandorio ir yra tiesiogiai susijusios su sandoriais, kurių pajamos pripažįstamos komisinių pajamomis. „Kitas pajamas“ sudaro IT paslaugų ir paslaugų, suteiktų Grupės viduje, pajamos. „Kitos pajamos“ taip pat apima pajamas iš materialiojo turto pardavimo. Mokėjimas akcijomis (2-asis TFAS) Kadangi Grupė naudojasi jos darbuotojų teikiamomis paslaugomis ir prisiima įsipareigojimą atsiskaityti už sandorį nuosavybės priemonėmis, toks atsiskaitymas pripažįstamas apskaitoje mokėjimu akcijomis. Paslaugų, kurios suteikia darbuotojams teisę gauti nuosavybės priemones, tikroji vertė įtraukiama į išlaidas tada, kai suteikiamos paslaugos, tuo pačiu metu atitinkamą nuosavybės padidėjimą pripažįstant nuosavybės rezerve.

Mokėjimo akcijomis atveju darbuotojams, su kuriais atsiskaitoma nuosavybės priemonėmis, suteiktos paslaugos vertinamos pagal suteiktų nuosavybės priemonių tikrąją vertę. Nuosavybės priemonių tikroji vertė apskaitos tikslais apskaičiuojama suteikimo, t.y. vertinimo dieną. Vertinimo diena – tai diena, kurią buvo sudaryta sutartis ir šalys susitarė dėl mokėjimo akcijomis sąlygų. Suteikimo dieną darbuotojams suteikiamos teisės į mokėjimą akcijomis. Kadangi teisės į suteiktas nuosavybės priemones neperduodamos tol, kol darbuotojas neišdirba nustatyto laikotarpio, daroma prielaida, kad paslaugos suteikiamos per teisių perdavimo laikotarpį. Tai reiškia, kad savikaina ir atitinkamas nuosavybės padidėjimas pripažįstami per visą teisių perdavimo laikotarpį. Nusprendžiant, kiek bus suteikta nuosavybės priemonių, į kurias numatoma perduoti teises, atsižvelgiama į teisių suteikimą ne pagal rinkos principus, tokį kaip reikalavimas, kad darbuotojas liktų dirbti įmonėje. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Grupė iš naujo įvertina savo sprendimą dėl nuosavybės priemonių, į kurias teisės suteikiamos neatsižvelgiant į nuosavybės priemonių rinkos kainų pokyčius, skaičiaus. Kiekvienas nukrypimas nuo pirminio sprendimo pripažįstamas pelno ar nuostolio ataskaitoje, o atitinkamas tikslinimas įtraukiamas į nuosavybės rezervą. Turto vertės sumažėjimas (36-asis TAS) Grupė reguliariai tikrina, ar nėra turto, kurio vertės sumažėjimas netikrinamas pagal kitus standartus, vertės sumažėjimo požymių. Jei tokių požymių yra, tokio turto vertės sumažėjimas tikrinamas, skaičiuojant jo atsiperkamąją vertę. Turto atsiperkamoji vertė yra lygi turto pardavimo kainos ir pardavimo išlaidų skirtumui arba turto naudojimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių sumų yra didesnė. Jei balansinė vertė yra didesnė už atsiperkamąją vertę, turto vertė sumažinama iki jo atsiperkamosios vertės. Skaičiuojant naudojimo vertę, apskaičiuoti būsimi pinigų srautai diskontuojami taikant diskonto normą iki apmokestinimo, kuri atspindi pinigų laiko vertės ir kitos su konkrečiu turtu susijusios rizikos rinkos vertinimus. Be to, kiekvienų metų pabaigoje tikrinama, ar yra požymių, rodančių, kad ankstesnis vertės sumažėjimo nuostolių nustatymo poreikis sumažėjo arba nebeegzistuoja. Jei tokių požymių yra, nustatoma atsiperkamoji vertė. Ankstesni vertės sumažėjimo nuostoliai panaikinami tik tuo atveju, jei pasikeitė vertės sumažėjimo nuostolių vertinimai, atlikti pripažinimo metu. Prestižo vertės sumažėjimas nepanaikinamas. Materialiojo arba nematerialiojo turto vertės sumažėjimai pripažįstami atskirai pelno ar nuostolio ataskaitoje. Mokesčiai (12-asis TAS) Ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtas ir ataskaitinio bei praėjusių laikotarpių mokesčių įsipareigojimai vertinami suma, kurią tikimasi gauti iš mokesčių institucijų arba joms sumokėti. Atidėtieji mokesčiai priskiriami balansinės vertės ir mokestinės bazės skirtumams, kurie ateityje bus naudojami kaip ataskaitinio laikotarpio mokesčio pagrindas. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai apima apmokestinamiesiems laikiniesiems skirtumams priskiriamus mokesčius, kuriuos tikimasi sumokėti ateityje. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai pripažįstami visiems apmokestinamiesiems laikiniesiems skirtumams. Atidėtojo mokesčio turtas – tai būsimų mokesčių sumažėjimas dėl laikinųjų skirtumų įskaitymo, nuostolių perkėlimo ir kitų būsimų mokesčių įskaitymo. Atidėtojo mokesčio turtas tikrinamas kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir pripažįstamas ta dalimi, kuria tikimasi jį realizuoti. Todėl anksčiau nepripažintas atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tada, kai tikėtina, kad ateityje bus gautas pakankamas apmokestinamasis pelnas. Atliekant apskaičiavimus, taikomi mokesčių tarifai, kurie buvo patvirtinti arba iš esmės patvirtinti ataskaitinę datą. Grupės atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai vertinami nominaliąja verte, naudojant šalies mokesčių tarifą, taikomą vėlesniais metais. Atidėtojo mokesčio turtas užskaitomas atidėtojo mokesčio įsipareigojimų atžvilgiu Grupės įmonėms, kurios turi tokios užskaitos teisę. Visi ataskaitinio laikotarpio ir atidėtieji mokesčiai įtraukiami į pelną arba nuostolį kaip mokesčiai, išskyrus kitose bendrosiose pajamose arba nuosavybėje tiesiogiai pripažįstamiems straipsniams priskiriamą mokestį. Grynieji pinigai ir grynųjų pinigų ekvivalentai (7-asis TAS) Grynuosius pinigus ir grynųjų pinigų ekvivalentus sudaro grynųjų pinigų likučiai centriniuose bankuose, korespondentinės sąskaitos, vienos nakties indėliai kituose bankuose ir vertybiniai popieriai likvidumui užtikrinti. Likučiai – tai lėšos, kuriomis galima pasinaudoti bet kuriuo metu. Tai reiškia, kad visais grynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų ekvivalentais galima pasinaudoti iš karto. NAUJI STANDARTAI IR AIŠKINIMAI Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) ir Tarptautinis finansinės atskaitomybės aiškinimo komitetas (TFAAK) išleido toliau nurodytus standartus, standartų pataisas ir aiškinimus, kurie taikomi nuo 2016 m. ir vėliau. TASV leidžia juos taikyti anksčiau. „Swedbank“ gali taikyti standartų pataisas tada, kai jas patvirtina ES, jei pataisos skiriasi nuo ankstesnių TFAS reikalavimų. Todėl, rengdami 2016 m. metinę ataskaitą, Bankas ir Grupė netaikė toliau išvardytų pataisų. Finansinės priemonės (9-asis TFAS) 9-ajame TFAS, kuriuo pakeičiamas 39-asis TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“, pateikiami pripažinimo, klasifikavimo ir vertinimo, vertės sumažėjimo, pripažinimo nutraukimo ir apsidraudimo nuo rizikos apskaitos reikalavimai. Pagrindiniai pasikeitimai, lyginant su 39-uoju TAS, yra


17


susiję su klasifikavimu ir vertinimu, vertės sumažėjimu ir apsidraudimo nuo rizikos apskaita. Šis standartas ES patvirtintas 2016 m. lapkričio mėn. ir turi būti taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.

„Swedbank“ numato taikyti 9-ąjį TFAS nuo privalomos jo taikymo datos, t.y. 2018 m. sausio 1 d. Klasifikavimo, vertinimo ir vertės sumažėjimo reikalavimai bus taikomi atgaline data, koreguojant konsoliduotą balansą 2018 m. sausio 1 d. Kadangi pakartotinai vertinti lyginamuosius laikotarpius nereikalaujama, „Swedbank“ neketina to daryti.

Grupė dar aiškinasi 9-ojo TFAS poveikį Grupės finansinėms ataskaitoms, tačiau mano, kad jis turėtų būti materialus, ypač dėl naujų reikalavimų, taikomų vertės sumažėjimui. Tikrasis poveikis finansinėms ataskaitoms bus žinomas tik kai bus papildomai sukurti ir išbandyti vertės sumažėjimo apskaitos modeliai. Be to, Bazelio komitetas dar nebaigė svarstyti pereinamojo laikotarpio reikalavimų, susijusių su kapitalo pakankamumu. Todėl prielaidos dėl poveikio reguliuojamajam kapitalui turi būti parengtos iki reikalavimų dėl nuostatų taikymo atidėjiniams pagal standartizuotus ir IRB metodus ir bet kurių pereinamojo laikotarpio priemonių paskelbimo.

„Swedbank“ pateiks informaciją apie galimą 9-ojo TFAS poveikį, kai bus atlikti patikimi įvertinimai, tai yra ne vėliau kaip 2017 m. metinėje ataskaitoje.

Klasifikavimas ir vertinimas Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas registruojamas tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį, amortizuota savikaina arba tikrąja verte, įtraukiant į kitas bendrąsias pajamas. Skolos priemonės klasifikavimo tikslais vertinamos pagal du kriterijus: (a) įmonės finansinio turto valdymo verslo modelį ir (b) į tai, ar priemonių sutartinius pinigų srautus sudaro tik pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai. Numačius sutartyse numatytų pinigų srautų charakteristikų vertinimą, buvo panaikinti įterptųjų išvestinių priemonių atskyrimo reikalavimai tuo atveju, kai priemonės yra finansinis turtas.

„Swedbank“ atliko verslo modelio vertinimus, atsižvelgdamas į tai, kaip valdomi ir vertinami finansinio turto portfeliai. Atliktas sutartyse numatytų pinigų srautų charakteristikų patikrinimas apėmė standartines sutartis, iš vienarūšių charakteristikų turinčių sutarčių atrinktas sutartis ir atskiras sutartis, laikomas turinčiomis nevienarūšių charakteristikų ar straipsnių, reikalaujančių specialaus vertinimo. Atsižvelgiant į ataskaitinio laikotarpio balansą, verslo modelio taikymas ir sutartyse numatytų pinigų srautų charakteristikų vertinimas neturėtų būti susijęs su reikšmingais finansinio turto klasifikavimo pasikeitimais, lyginant su klasifikavimu pagal 39-ąjį TAS. Šiuo metu „Swedbank“ nenumato jokių skolos priemonių klasifikuoti tikrąja verte kitose bendrosiose pajamose pagal 9-ąjį TFAS.

Pagal 9-ąjį TFAS nuosavybės priemonės klasifikuojamos tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį, išskyrus tuos atvejus, kai įmonė nusprendžia tokias priemones pateikti tikrąja verte, įtraukiant į kitas bendrąsias pajamas. Šiuo metu „Swedbank“ neplanuoja taikyti tokios klasifikacijos.

Finansinis turtas „Swedbank“ vertinamas tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį pagal 39-ąjį TAS (taikant taip vadinamąją tikrosios vertės pasirinkimo galimybę), visų pirma tam, kad būtų išvengta apskaitos neatitikimo. Pagal 9-ąjį TFAS galima vieną kartą iš naujo įvertinti tikrosios vertės pasirinkimo galimybę ir savo nuožiūra nuspręsti jos atsisakyti ar taikyti toliau (darant prielaidą, kad apskaitos kriterijus bus taikomas ir toliau). Finansinio turto, kuriam taikoma tikrosios vertės pasirinkimo galimybė, portfeliai gali būti perklasifikuojami amortizuota savikaina pagal 9-ąjį TFAS, jeigu atitinka ir verslo modelio, ir pinigų srautų charakteristikų vertinimus. „Swedbank“ dar aiškinasi šios galimybės poveikį.

Finansinių įsipareigojimų klasifikavimo ir vertinimo reikalavimai, lyginant su 39-uoju TAS, iš esmės nepasikeitė. Pagrindinis pasikeitimas yra susijęs su finansiniais įsipareigojimais, apskaitomais tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį. 9-ajame TFAS leidžiama tikrosios vertės pasikeitimus dėl savo kredito rizikos, susijusios su šiais finansiniais įsipareigojimais, įtraukti ne į pelną ar nuostolį, o į kitas bendrąsias pajamas. „Swedbank“ numato toliau taikyti tikrosios vertės pasirinkimo galimybę pagal 9-ąjį TFAS tiems patiems straipsniams, kurie numatyti 39-ajame TFAS, ir mano, kad šio pasikeitimo poveikis neturėtų būti reikšmingas. Vertės sumažėjimas 9-asis TFAS panaikina 39-ojo TAS reikalavimą identifikuoti patirtą nuostolio įvykį ir nustato finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo vertinimą pagal tikėtinų kredito nuostolių pripažinimo modelį. Naujasis vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis – tai trijų etapų metodas grindžiamas reikšmingais kredito rizikos pasikeitimais nuo priemonės pirminio pripažinimo momento. Tikėtini kredito nuostoliai bus vertinami atsižvelgiant į etapą, kuriam kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigos datą priskiriamas atskiras turtas.

Jei finansinio turto kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai nepadidėjo, jo atidėjinys nuostoliams turi būti įvertintas suma, lygia tikėtiniems 12 mėnesių kredito nuostoliams. Jei finansinio turto kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėjo arba jeigu turto vertė dėl kredito rizikos sumažėjo, jo atidėjinys nuostoliams turi būti įvertintas suma, lygia tikėtiniems galiojimo laikotarpio kredito nuostoliams. 9-ajame TFAS daugiau dėmesio kreipiama į turimą įvairių rūšių informaciją apie kredito riziką ir įvairių portfelių kredito rizikos valdymo būdą, ypač priskyrimo atitinkamam etapui tikslais. Perkėlimai tarp etapų taikomi individualios paskolos lygmeniu ir įvertinus į ateitį orientuotą informaciją.

„Swedbank“ neplanuoja keisti paskolų ir gautinų sumų nurašymo politikos. Taikymo sritis Lyginant su 39-uoju TAS, 9-ajame TFAS išplečiama vertės sumažėjimo pripažinimo taikymo sritis, įtraukiant neatšaukiamus nebalansinius paskolų įsipareigojimus ir finansines garantijas. Šiuo metu atidėjiniai šioms priemonėms pripažįstami pagal 37-ąjį TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas“. 1 etapas Pagal 9-ąjį TFAS, 12 mėnesių tikėtini kredito nuostoliai pripažįstami tuo atveju, jei finansinio turto kredito rizika nuo pirminio pripažinimo nelaikoma

reikšmingai padidėjusia. Pagal 39-ąjį TAS portfelio atidėjiniai pripažįstami bendrai visoms paskoloms, kai įvyksta nuostolio įvykis, bet objektyvūs tokio nuostolio įrodymai dar nenustatyti; tokie atidėjiniai dar vadinami patirtais, bet apskaitoje nenurodytais atidėjiniais. Vertinant portfelio atidėjinius, atsižvelgiama į nuostolio atsiradimo laikotarpį, t.y. laiką nuo nuostolio įvykio atsiradimo momento iki nuostolio nustatymo. Minėtas 12 mėnesių laikotarpis pagal 9-ąjį TFAS tikėtina, kad bus lygus 39-ajame TAS nurodytam laikotarpiui arba už jį ilgesnis. Todėl pagal 9-ąjį TFAS numatyti atidėjiniai tikėtina, kad bus didesni nei numatyta 39-ajame TAS. 2 etapas Finansinis turtas priskiriamas 2 etapui, kai kredito rizika nuo pirminio pripažinimo reikšmingai padidėja. Tokio finansinio turto atveju pripažįstami galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai. Pagal 9-ąjį TFAS numatyti atidėjiniai tikėtina, kad bus didesni nei numatyta 39-ajame TAS dėl galiojimo laikotarpio tikėtinų kredito nuostolių pripažinimo paskoloms, kurių vertė dėl kredito rizikos nėra sumažėjusi.

„Swedbank“ numato kredito rizikos pasikeitimų vertinimą atlikti tiek atskiros, tiek bendros informacijos pagrindu ir, jei įmanoma, kredito rizikos padidėjimą atskleisti atskiros finansinės priemonės lygmeniu. Vertinimas bus paremtas kiekvienam įtrauktam portfeliui, segmentui ar produkto rūšiai nustatytais kriterijais ir priklauso nuo finansinio turto bei paskolos gavėjo savybių. Pagrindinis rodiklis, kuris bus naudojamas vertinant kredito rizikos pasikeitimus, bus įsipareigojimų nevykdymo tikimybė per galiojimo laikotarpį nuo pirminio pripažinimo. Įsipareigojimų nevykdymo tikimybė apims esamų ir prognozuojamų ekonominių sąlygų poveikį. Atliekant priskyrimo atitinkamam etapui vertinimą, bus atsižvelgiama ir į kokybinius rodiklius, kurių gali nepavykti laiku įtraukti į įsipareigojimų nevykdymo tikimybės modelius; pavyzdžiui, tai, ar paskolos gavėjas yra kontroliuojamas, įtraukiant jį į stebėsenos sąrašą. Finansinis turtas, kurio grąžinimas vėluoja daugiau nei 30 dienų, bus priskiriamas 2 etapui apsisaugojimo tikslais. 2017 m. „Swedbank“ atliks įvairių portfelių vertinimo ribų ir kokybinių rodiklių analizę, siekdamas nustatyti reikšmingumą priskyrimo atitinkamam etapui tikslais. 3 etapas 3 etapui priskirto turto atidėjiniai pakeičia 39-ojo TAS individualiai vertinamus ir bendrai vertinamus atidėjinius, formuojamus paskoloms, kurių vertė sumažėjusi. Finansinis turtas priskiriamas 3 etapui, kai yra objektyvių vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos įrodymų. Finansinė priemonė laikoma nuvertėjusia dėl kredito rizikos, kai atsiskaitymas pagal tokią finansinę priemonę vėluoja 90 dienų arba daugiau, ir kai yra kitų veiksnių, atitinkančių 39-ajame TAS nurodytus nuostolio įvykio kriterijus. Šiuo metu „Swedbank“ neketina atsisakyti 9-ajame TFAS padarytos prielaidos, kad vėlavimas grąžinti paskolą daugiau kaip 90 dienų yra įsipareigojimų nevykdymas. 9-ajame TFAS įsipareigojimų nevykdymas neapibrėžiamas, tačiau nurodoma, kad jo apibrėžtis atitinka vidaus kredito rizikos valdymo tikslais naudojamą įsipareigojimų nevykdymo apibrėžtį. „Swedbank“ ketina įsipareigojimų nevykdymo apibrėžtį kiek įmanoma labiau suderinti su teisės aktų nustatyta apibrėžtimi.

3 etapui priskiriamas finansinis turtas turėtų santykinai atitikti finansinį turtą, kuris ataskaitose nurodomas kaip individualiai įvertintas kaip nuvertėjęs turtas pagal 39-ąjį TAS, išskyrus du pagrindinius dalykus. Pagal 9-ąjį TFAS trūkumams ištaisyti nustatyti laikotarpiai bus tokie, kad finansinis turtas galės likti 3 etape ilgiau nei jį apskaitant kaip nuvertėjusį turtą pagal 39-ąjį TAS. Be to, pagal 39-ąjį TAS finansinis turtas nelaikomas nuvertėjusiu, jeigu yra užstatas, kurio užtenka pagrindinei sumai, nesumokėtoms palūkanoms ir visiems delspinigiams sumokėti. Toks finansinis turtas bus laikomas finansiniu turtu, kuris yra nuvertėjęs dėl kredito rizikos ir todėl pagal 9-ąjį TFAS jis bus priskirimas 3 etapui.

Finansinio turto, kuris, „Swedbank“ vertinimu, atskirai nėra reikšmingas, atidėjiniai pagal 9-ąjį TFAS bus skaičiuojami taikant tikėtinų kredito nuostolių modelius. Jei finansinis turtas laikomas atskirai reikšmingu, 39-ajame TAS numatyti diskontuotų pinigų srautų apskaičiavimai bus taikomi toliau. Siekiant užtikrinti atitiktį vertinimo reikalavimams pagal 9-ąjį TFAS, šie apskaičiavimai bus atitinkamai pakeisti. Todėl apskaičiavimo rezultatai gali skirtis nuo apskaičiavimų pagal 39-ąjį TAS rezultatus. Finansinio turto pakeitimai Jei pakeisto finansinio turto pinigų srautai iš esmės nesiskiria, dėl tokio pakeitimo jo pripažinimas finansinės būklės ataskaitoje nenutraukiamas. Tokiu atveju finansinio turto bendroji balansinė vertė perskaičiuojama, o koregavimo suma pripažįstama pakeitimo pelnu ar nuostoliu pelno ar nuostolio ataskaitoje.

Jei 3 etapui priskirtas finansinis turtas pakeičiamas ir dėl pakeitimo jo pripažinimas nutraukiamas, naujas finansinis turtas klasifikuojamas kaip suteiktas dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės, tokią klasifikaciją išlaikant iki pripažinimo nutraukimo. Visas kitas pakeistas finansinis turtas gali būti perkeltas iš 3 etapo į 2 arba 1 etapą, bet jam gali būti taikomi ir ilgesni trūkumų ištaisymo laikotarpiai. Etapas, kuriam priskiriamas pakeistas finansinis turtas, nustatomas pagal kredito rizikos pasikeitimų reikšmingumą, palyginant ataskaitinę datą kylančią įsipareigojimų nevykdymo riziką, grindžiamą pakeistomis sutarties sąlygomis, ir pirminio pripažinimo metu kylančią įsipareigojimų nevykdymo riziką, grindžiamą pirminėmis sutarties sąlygomis. Tikėtinų kredito nuostolių vertinimas Tikėtinus kredito nuostolius „Swedbank“ apskaičiuos atsižvelgdamas į pagal tikimybę apskaičiuotą tikėtino grynųjų pinigų trūkumo grynąją dabartinę vertę pagal keturis pagrindinius parametrus: įsipareigojimų nevykdymo tikimybę (PD), nuostolius dėl įsipareigojimų nevykdymo (LGD), pozicijos vertę, esant įsipareigojimų neįvykdymui (EAD) ir diskonto normą. Be to, tikėtini kredito nuostoliai bus vertinami ir apskaičiuojami pagal tikimybę, taikant įvairius ekonominius scenarijus. Tikėtini kredito nuostoliai bus apskaičiuojami individualios paskolos lygmeniu, išskyrus mažesnius portfelius, apie kuriuos yra mažiau informacijos ir kuriems bus taikomi paprastesni metodai.

Pagal 9-ąjį TFAS 12 mėnesių ir galiojimo laikotarpio PD – tai įsipareigojimų nevykdymo tikimybė per ateinančius 12 mėnesių arba numatomą finansinės priemonės galiojimo laikotarpį, remiantis balanso datą esančiomis sąlygomis ir


18


būsimomis ekonominėmis sąlygomis, nuo kurių priklauso kredito rizika. 12 mėnesių ir galiojimo laikotarpio PD nustatymui „Swedbank“ planuoja naudoti PD terminų struktūras. LGD – tai numatomi nuostoliai dėl įsipareigojimų nevykdymo, atsižvelgiant į būsimų susigrąžintinų sumų tikėtiną vertę, užstato realizavimą, numatomą tokių susigrąžintinų sumų laiką ir pinigų laiko vertę. EAD – tai tikėtina pozicijos vertė, esant įsipareigojimų neįvykdymui, atsižvelgiant į amortizaciją pagal sutartį ir išankstinio mokėjimo tikimybę per tikėtiną galiojimo laikotarpį, taip pat atnaujinamojo kredito priemonių panaudojimus ir neatšaukiamus neapibrėžtuosius įsipareigojimus.

Tikėtinų kredito nuostolių modeliams pagal 9-ąjį TFAS „Swedbank“ naudos teisės aktuose numatytus IRB modelius, tačiau, norint įgyvendinti 9-ojo TFAS tikslus, šiuos modelius reikia koreguoti, o kai kuriais atvejais – sukurti naujus. Pagrindiniai koregavimai, kuriuos reikės atlikti, yra apibendrinti toliau pateiktoje lentelėje:

Reguliuojamasis kapitalas 9-asis TFAS

PD

• Fiksuotas 1 metų įsipareigojimų nevykdymo laikotarpis

• Per visą ciklą, remiantis ilgalaikiu vidurkiu

• Konservatyvus kalibravimas, remiantis praeities informacija, įskaitant ekonominių nuosmukių duomenis

• 12 mėnesių PD – 1 etapui ir tikėtino galiojimo laikotarpio PD – 2 ir 3 etapams

• Tam tikru metu, remiantis dabartine pozicija ekonominiame cikle

• Į ateitį orientuotos informacijos įtraukimas

• Konservatyvių papildymų atsisakymas

LGD

• Dėl nuosmukio pakoreguotų užstato verčių ir viso ciklo kalibravimas

• Įtraukiant visas trūkumų ištaisymo sąnaudas

• Tam tikru metu, remiantis dabartine pozicija ekonominiame cikle

• Koregavimas įtraukiant į ateitį orientuotą informaciją

• Neįtraukiant vidinių trūkumų ištaisymo sąnaudų

• Atgautų sumų diskontavimas, taikant konkrečios priemonės efektyvią palūkanų normą

EAD

• 1 metų rezultatų laikotarpis

• Kredito konvertavimo koeficientas, pakoreguotas pagal nuosmukį, taikomas nebalansinėms priemonėms

• EAD per tikėtiną priemonių galiojimo laikotarpį

• Tam tikro laikotarpio kredito konvertavimo koeficientas, taikomas nebalansinėms priemonėms

• Atsižvelgiama į išankstinius mokėjimus

Diskon-tavimas

• Diskontavimas netaikomas, išskyrus LGD modeliuose

• Tikėtini kredito nuostoliai diskontuojami iki ataskaitinės datos, taikant konkrečios priemonės efektyvią palūkanų normą

Nustatant tikėtinus kredito nuostolius ir vertinant kredito rizikos reikšmingą

padidėjimą, būtina atsižvelgti į informaciją apie praeities įvykius ir dabartines sąlygas, taip pat į pagrįstas ir patvirtinamas būsimų įvykių ir ekonominių sąlygų prognozes. Tikėtini kredito nuostoliai bus vertinami pagal kiekvieną svarbų scenarijų ir atsižvelgiant į tikimybę pagal visus rezultatus, o makroekonominių prognozių poveikis bus įtraukiamas rizikos duomenų lygmeniu. Vertinant reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, pagal visus scenarijus taip pat bus atliekamas galiojimo laikotarpio PD vertinimas atsižvelgiant į tikimybę.

Įtraukiant į ateitį orientuotą informaciją, reikės priimti svarbų sprendimą dėl taikytinų scenarijų ir dėl to, kad būtų užtikrintas tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimas atsižvelgiant tik į svarbią į ateitį orientuotą informaciją. „Swedbank“ makroekonominių tyrimų departamentas nuolat stebi pasaulinę makroekonominę situaciją, ypač Švedijoje ir kitose namų rinkose. Šis departamentas bus atsakingas už į ateitį orientuotų makroekonominių scenarijų nustatymą įvairioms jurisdikcijoms, makroekonominių prognozių parengimą pagal šiuos scenarijus ir susijusių tikimybės įverčių pateikimą pagal kiekvieną scenarijų. Šiuo metu yra rengiamos atitinkamos metodikos ir procesai.

Apsidraudimo nuo rizikos apskaita 9-ojo TFAS apsidraudimo nuo rizikos reikalavimai leidžia įmonėms geriau atskleisti savo rizikos valdymo veiklą finansinėse ataskaitose ir taikyti mažiau taisyklėmis grindžiamą požiūrį į apsidraudimo veiksmingumo vertinimą. Naujasis standartas tiesiogiai nereglamentuoja portfelio apsidraudimo nuo palūkanų normų rizikos apskaitos, ir numato šias apskaitos politikos taikymo galimybes:

9-ojo TFAS apsidraudimo nuo rizikos apskaitos reikalavimus taikyti visiems apsidraudimo santykiams, išskyrus portfelio apsidraudimą nuo palūkanų normų rizikos, kuriam ir toliau taikomas 39-asis TAS;

Visiems apsidraudimo santykiams taikyti 9-ąjį TFAS;

Visiems apsidraudimo santykiams ir toliau taikyti 39-ąjį TAS.

„Swedbank“ atliko išsamią apsidraudimo nuo rizikos apskaitos reikalavimų skirtumų analizę ir visiems apsidraudimo nuo rizikos santykiams, išskyrus portfelio apsidraudimą nuo palūkanų normų rizikos, numato taikyti 9-ąjį TFAS.

Nauji apsidraudimo nuo rizikos apskaitos duomenų atskleidimo reikalavimai pagal susijusias 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės: Atskleidimas“ pataisas yra privalomi neatsižvelgiant į pasirinktą apskaitos politiką. „Swedbank“ 9-ojo TFAS taikymo programa Naujojo apskaitos standarto įgyvendinimo ir perėjimo prie jo taikymo tikslais 2015 m. Grupės lygmeniu buvo parengta 9-ojo TFAS taikymo programa. Programos iniciatyvinį komitetą sudaro aukščiausieji vadovai iš Grupės finansų (direktorius), Grupės rizikos, Grupės IT, Grupės Verslo informacijos, Grupės projektų suderinimo, Baltijos bankininkystės ir Grupės iždo padalinių. Bendruoju lygmeniu programą lygiagrečiai planuojama pradėti vykdyti 2017 m. antrojo ketvirčio pabaigoje.

Kol kas darbas pagal šią programą daugiausia buvo susijęs su tikėtinų kredito nuostolių apskaičiavimo modelių pirmosios versijos kūrimu ir įgyvendinimu. 2016 m. buvo atlikti svarbūs parengiamieji ir kūrimo darbai duomenų, sistemų, procesų, valdymo ir komunikacijos srityse. Šiuo metu pagrindinis darbas yra susijęs su apskaitos ir atskaitomybės pasikeitimų IT diegimu, naujo vertės sumažėjimo proceso dokumentavimu ir tolimesne duomenų analize bei kokybės vertinimu. Programoje yra apibrėžta 9-ojo TFAS vertės sumažėjimo proceso valdymo sistema, kurioje numatyti atstovai, atsakingi už naudojamų prielaidų ir Grupės bei kiekvieno svarbaus juridinio asmens rezultatų peržiūrą, tikrinimą ir patvirtinimą. Pajamos iš sutarčių su klientais (15-asis TFAS) 15-asis TFAS buvo paskelbtas 2014 m. gegužę. Jis nustato naudingos informacijos apie pajamų ir pinigų srautų iš sutarties su klientu pobūdį, dydį ir neapibrėžtumą pateikimo ataskaitose principus. Šis standartas apibūdina penkių žingsnių modelį, nustatantį, kaip ir kada turi būti pripažįstamos pajamos, tačiau jis neapima pajamų iš finansinių priemonių pripažinimo, kuriam taikomas 39-asis TAS. 15-asis TFAS taip pat nustato naujų duomenų atskleidimą, siekiant pateikti daugiau svarbios informacijos. Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d. ir buvo paskelbtas ES. 15-ojo TFAS pritaikymas neturės reikšmingo poveikio Grupės finansinei būklei, rezultatams ir pinigų srautams. Nuoma (16-asis TFAS) 16-uoju TFAS, kuris buvo paskelbtas 2016 m. sausį, pakeičiamas 17-asis TAS „Nuoma“. Naujuoju standartu iš esmės keičiama nuomos apskaitos tvarka nuomininkams. Šis standartas panaikina reikalavimą nuomininkams skirstyti nuomą į finansinę ir veiklos nuomą ir reikalauja, kad nuomininkai pripažintų turtą ir įsipareigojimus, kylančius beveik iš visos nuomos, atvaizduotos finansinės būklės ataskaitoje. Nuomotojams taikomi reikalavimai beveik nesikeičia, paliekant nuomos skirstymą į finansinę ir veiklos nuomą. 16-asis TFAS bus taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d., numatant galimybę jį taikyti anksčiau, jei buvo pritaikytas 15-asis TFAS. Grupė dar aiškinasi šio standarto poveikį Grupės finansinėms ataskaitoms. 2014-2016 m. metiniai patobulinimai Atliekant metinius patobulinimus, daromi esamų standartų pakeitimai, susiję su pateikimu, pripažinimu ir vertinimu bei kitos redakcinės pataisos. 2014–2016 m. laikotarpio TFAS metinius patobulinimus, kurie apima trijų standartų pataisas, TASV paskelbė 2016 m. gruodžio 8 d. 12-ojo TFAS „Dalyvavimo kitose įmonėse atskleidimas“ patobulinimai taikomi finansiniams metams, prasidedantiems 2017 m. sausio 1 d., o 1-ojo TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“ ir 28-ojo TAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones“ patobulinimai – finansiniams metams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. ES dar nepatvirtino 2014–2016 m. laikotarpio patobulinimų. Jų pritaikymas neturėtų turėti reikšmingo poveikio Grupės finansinei būklei, rezultatams ar pinigų srautams. SVARBŪS APSKAITOS SPRENDIMAI IR VERTINIMAI Norint pateikti finansines ataskaitas pagal TFAS reikalavimus, vadovybė turi priimti sprendimus ir pateikti vertinimus, turinčius poveikį ataskaitinei datai pripažintoms turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtojo turto bei įsipareigojimų sumoms, taip pat pripažintoms ataskaitinio laikotarpio pajamoms ir sąnaudoms. Vadovybė nuolat peržiūri tokius sprendimus ir vertinimus, įskaitant tuos, nuo kurių priklauso finansinių priemonių tikroji vertė, atidėjiniai paskoloms, kurių vertė sumažėjusi, nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, atidėtieji mokesčiai, pensijų atidėjiniai ir mokėjimas akcijomis. Savo sprendimus ir prielaidas vadovybė grindžia ankstesne patirtimi ir kai kuriais kitais veiksniais, kurie atitinkamomis aplinkybėmis laikomi pagrįstais. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo sprendimų ir vertinimų. SPRENDIMAI FINANSINĖS PRIEMONĖS Finansinių priemonių tikrajai vertei nustatyti Grupė naudoja įvairius metodus, priklausomai nuo vertinime naudojamų stebimų rinkos duomenų laipsnio ir rinkos aktyvumo lygio. Visų pirma naudojamos aktyviose rinkose skelbiamos kainos. Kai aktyviose rinkose skelbiamos kainos nežinomos, Grupė naudoja vertinimo modelius. Grupės vadovybė nustato, kada rinkos laikomos neaktyviomis ir skelbiamos kainos nebeatitinka tikrosios vertės ir turi būti pakeistos vertinimo modeliais. Aktyvi rinka – tai reguliuojama rinka, kurioje galima lengvai sužinoti skelbiamas kainas, ir kuri veikia reguliariai. Aktyvumas vertinamas nuolat, analizuojant tokius veiksnius, kaip prekybos apimtys ir siūlomų bei prašomų kainų skirtumai. Rinka arba rinkos, kurios neatitinka tam tikrų kriterijų, laikomos neaktyviomis. Grupės vadovybė nustato, kuris vertinimo modelis ir kainų nustatymo parametrai labiausiai tinka tam tikrai finansinei priemonei. Grupės naudojami vertinimo modeliai yra visuotinai priimti, o jų rizika nepriklausomai kontroliuojama.

VERTINIMAI Tam tikro turto ir įsipareigojimų vertei nustatyti Grupė naudoja įvairius vertinimus ir prielaidas, susijusius su ateitimi.


19


Atidėjiniai kredito vertės sumažėjimui Paskolos ir gautinos sumos, vertinamos amortizuota savikaina, taip pat tikrinamos, ar įvyko nuostolio įvykiai. Pirminio pripažinimo metu tikrinamos paskolos individualiai, o paskui – paskolų grupės, kurių kredito sąlygos yra panašios ir kurios nevertinamos individualiai. Nuostolio įvykis – tai įvykis, kuris įvyksta po paskolos išmokėjimo ir turi neigiamą poveikį numatomiems būsimiems pinigų srautams. Paskolų grupės atveju nuostolio įvykių nustatymas yra susijęs su didesniu neapibrėžtumu dėl galimo įvairių įvykių, tokių kaip makroekonominiai veiksniai, poveikio. Nuostolio įvykiai apima pavėluotus arba neatliktus mokėjimus, nuolaidas paskolų gavėjams, turintiems finansinių problemų, bankrotus ir kitokį finansinį restruktūrizavimą, vietinius ekonominius pokyčius, susijusius su nevykdomais mokėjimais, tokius kaip bedarbystės padidėjimas arba nekilnojamojo turto ar žaliavų kainų sumažėjimas. Įvykus nuostolio įvykiui, paskolos klasifikuojamos individualiai kaip nuvertėjusios paskolos. Vadovybės nuomone, kad paskolos, kurių sąlygos buvo reikšmingai pakeistos dėl paskolos gavėjo finansinių problemų, ir paskolos, kurios yra neveiksnios ilgiau nei 90 dienų, turėtų būti savaime laikomos nuvertėjusiomis paskolomis. Jeigu yra užstatas, kuris pakankamai padengia paskolos sumą, priskaičiuotas ir būsimas palūkanas, ir mokesčius, tokiu atveju nelaikoma, kad paskola yra nuvertėjusi. Įvykus nuostolio įvykiui, nustatoma, kada bus gauti būsimi paskolos pinigų srautai ir jų tikėtina suma. Nuvertėjusių paskolų atveju atsižvelgiama tik į paskolos pagrindinę sumą arba jos dalis, bet ne į palūkanas, kurios turi būti gautos. Atliekant paskolų grupių įvertinimus, atsižvelgiama į istorines vertes ir daromi patirtimi grįsti koregavimai, remiantis esama padėtimi. Atidėjiniai nuvertėjusioms paskoloms formuojami atsižvelgiant į apskaičiuotos vertės, t.y. apskaičiuotų būsimų pinigų srautų, diskontuotų taikant paskolos pradinę efektyvią palūkanų normą, ir amortizuotos savikainos skirtumą. Amortizuota savikaina – tai sutartyse numatyti pinigų srautai, diskontuoti taikant paskolos pradinę efektyvią palūkanų normą. Atidėjinių dydis nustatomas remiantis prielaidomis dėl pinigų srauto gavimo laiko ir dydžio. Todėl sprendimai dėl atidėjinių yra paremti įvairiais apskaičiavimais ir vadovybės prielaidomis dėl esamų rinkos sąlygų. Vadovybės nuomone, atidėjinių apskaičiavimai yra svarbūs dėl to, kad jų sumos yra reikšmingos, ir dėl minėtų apskaičiavimų sudėtingumo. Finansinės priemonės vertinamos tikrąja verte Kai finansinės priemonės yra vertinamos tikrąja verte pagal vertinimo modelius, nustatoma, kurie stebėjimų pagrindu gauti rinkos duomenys turi būti naudojami tokiuose modeliuose. Daroma prielaida, kad bus naudojamos finansinių priemonių, kurių charakteristikos yra panašios, skelbiamos kainos. Kai tokių kainų ar jų komponentų nustatyti nėra galimybės, vadovybė privalo vadovautis savomis prielaidomis. Mokėjimas akcijomis Apskaičiuodama sumą, kuri pripažįstama išmokomis darbuotojams ir galiausiai išmokama „Swedbank“, AB (publ) paprastosiomis akcijomis, vadovybė numato paprastųjų akcijų, kurios bus skiriamos, skaičių. Darbuotojams bus suteiktos teisės gauti paprastųjų akcijų, įvykdžius tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, atsiskaitymo datą jie turi dirbti banke, nes, priešingu atveju, jie tokių teisių neteks. Vadovybė taip pat įvertina darbuotojams suteikiamų teisių tikrąją vertę, tai yra jiems suteikiamą sąlyginę teisę nemokamai gauti „Swedbank“ AB (publ) paprastųjų akcijų. Tokia vertė nustatoma remiantis paprastosios akcijos skelbiama kaina, nes teisės suteikimo sąlygos iš esmės nesiskiria nuo paprastosios akcijos skyrimo sąlygų. Banko bendrosios išlaidos, kurias numatyta skirti 2016 m. programai, siekia 2,537 tūkst. EUR, iš jų 609 tūkst. EUR išlaidų suma buvo pripažinta 2016 m. 2016 m. Banko pripažintų išlaidų suma, numatyta visoms vykdomoms programoms – 2,704 tūkst. EUR (Grupės – 2,793 tūkst. EUR).


20


Grupė yra „Swedbank“ Grupės dalis ir naudoja tas pačias rizikos, valdymo politikas ir standartus, taip pat kaip ir vienodas „Swedbank“ Grupei procedūras. Taip pat Bankas ir Grupė taiko tas pačias rizikų politikas ir principus.

„Swedbank“ rizika – tai dabartinių vidaus procesų arba būsimų vidaus ar išorės įvykių galimas neigiamas poveikis „Swedbank“ Grupės vertei. Rizikos sąvoka apima įvykio tikimybę ir jo poveikį „Swedbank“ Grupės pajamoms, nuosavybei arba vertei. „Swedbank“ Grupės Direktorių taryba yra patvirtinusi Įmonių rizikos valdymo (ĮRV) politiką, išsamiai apibūdinančią rizikos sistemą, rizikos valdymo procesą, funkcijas ir atsakomybę už rizikos valdymą. „Swedbank“ Grupė nuolat identifikuoja savo vykdomų operacijų riziką ir yra parengusi jos valdymo procesą.

Rizikos valdymo procesą sudaro aštuoni žingsniai: rizikos prevencija, rizikos identifikavimas, rizikos kiekybinis įvertinimas, rizikos analizė, priemonių siūlymas, kontrolė ir stebėsena, rizikos ataskaitų teikimas ir paskutinis žingsnis – rizikos valdymo paskesni veiksmai. Šis procesas taikomas visoms rizikos rūšims. Jo metu taip pat nustatomas „Swedbank“ rizikos profilis, kuris naudojamas kaip vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso pagrindas.

Siekdama užtikrinti, kad būtų išlaikytas žemas „Swedbank“ ilgalaikės rizikos lygis, Direktorių taryba nustatė bendrą priimtiną rizikos lygį. Atsižvelgiant į šią priimtiną riziką, buvo nustatyti Banko rizikos rūšių individualūs limitai.

Kapitalo pakankamumo vertinimo procese vertinamas kapitalo poreikis, atsižvelgiant į „Swedbank“ bendrą rizikos lygį ir verslo strategiją, siekiant užtikrinti, kad kapitalas būtų naudojamas efektyviai ir kad „Swedbank“ įvykdytų teisės aktų nustatytą minimalaus kapitalo reikalavimą bei galėtų patekti į vietines ir tarptautines kapitalo rinkas net ir esant nepalankioms rinkos sąlygoms.

Rizika Apibūdinimas

Kredito rizika

Rizika, kad sandorio šalis arba paskolos gavėjas neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų „Swedbank“ Grupei ir kad pateikto užstato neužteks padengti įsipareigojimams. Kredito rizika taip pat apima sandorio šalies riziką, koncentracijos riziką ir atsiskaitymų riziką.

Rinkos rizika

Rizika, kad „Swedbank“ Grupės veiklos rezultatai, kapitalas arba vertė sumažės dėl rizikos veiksnių pokyčių finansų rinkose. Rinkos rizika apima palūkanų normos riziką, valiutų kursų riziką, akcijų kainų riziką ir žaliavų prekių kainų riziką, taip pat riziką dėl svyravimų ar koreliacijų pokyčių.

Likvidumo rizika Rizika, kad „Swedbank“ Grupė neįvykdys savo mokėjimo įsipareigojimų, suėjus jų terminui.

Operacinė rizika

Nuostolio, atsirandančio dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų, žmogaus ir sistemų klaidų arba išorės įvykių, rizika. Operacinė rizika taip pat apima teisinę ir informacijos riziką.

Atitikties rizika Rizika, kad Grupė, nesilaikydama įstatymų, politikų ir kitų nuostatų, neatitiks elgesio standartų, kurių iš jų tikisi išorės sandorio šalys.

Kita rizika Verslo rizika, strateginė rizika, reputacijos rizika ir aplinkos bei tvarumo rizika.

Kredito rizika APIBRĖŽIMAI Kredito rizika – tai rizika, kad sandorio šalis arba paskolos gavėjas neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų „Swedbank“ Grupei ir kad pateikto užstato neužteks padengti įsipareigojimams.

Kredito rizika taip pat apima sandorio šalies riziką, koncentracijos riziką ir atsiskaitymų riziką. Sandorio šalies rizika – tai rizika, kad prekybinio sandorio šalis neįvykdys savo finansinių įsipareigojimų „Swedbank“ Grupei ir kad gauto užstato neužteks sandorio šalies įsipareigojimams padengti. Nurodyti prekybiniai sandoriai apima atpirkimo sandorius, išvestinių priemonių, vertybinių popierių finansavimo sandorius ir pinigų rinkos sandorius.

Koncentracijos rizika, be kita ko, apima dideles konkrečių sandorio šalių, sektorių arba geografines koncentracijas kredito portfelyje.

Atsiskaitymų rizika – tai rizika, kad sandorio šalis laiku neįvykdys savo įsipareigojimų anksčiau nei „Swedbank“ įvykdys savuosius (pateikimo/sumokėjimo) įsipareigojimus.

RIZIKOS VALDYMAS „Swedbank“ Grupės skolinimo veiklos pagrindinis principas yra tai, kad kiekvienas Grupės verslo vienetas prisiimtų visą atsakomybę už savo kredito riziką, o kredito sprendimai yra priimami pagal apibrėžtą kredito procesą, laikantis taikomų taisyklių, ir turi atitikti „Swedbank“ verslo ir kredito strategijas. Atsižvelgiant į kiekvieno kredito dydį ir pobūdį, sprendimą dėl skolinimo gali priimti, pavyzdžiui, banko tarnautojas, pasinaudodamas sistemos pagalba, arba Kredito komitetas. Verslo vienetas prisiima visą

atsakomybę už suteiktą kreditą, įskaitant atsakomybę už išduoto kredito vidaus kontrolę, neatsižvelgiant į tai, kas priima galutinį sprendimą. Visoje Grupės kredito proceso ir kredito rizikos valdymo veikloje taikomas dualumo principas. Šio dualumo principo taikymą užtikrina nepriklausoma kredito organizacija, sprendimus priimantys organai ir kredito procesai. Kiekvienas verslo vienetas turi užtikrinti vidaus kontrolės integravimą į atitinkamas kredito proceso dalis.

Rizikos klasifikavimo sistema yra pagrindinė kredito proceso dalis ir apima veiklos ir sprendimų priėmimo procesus, susijusius su skolinimu, kreditų stebėsena ir kredito rizikos kiekybiniu įvertinimu. Sprendimas išduoti kreditą reikalauja įvertinti, ar yra pakankamas pagrindas tikėtis, kad klientas galės įvykdyti savo įsipareigojimus Grupei. Be to būtina pateikti tinkamą ir pakankamą užstatą.

Siekiant užtikrinanti skolinimo veiklos patikimumą, tinkamumą ir subalansavimą, būtina kiekvieną sandorį įvertinti pagal atitinkamus išorinius veiksnius, atsižvelgiant į tai, ką Grupė ir rinka žino apie numatomus vietinius, regioninius ir tarptautinius pokyčius ir raidą, kuri gali turėti poveikį sandoriui ir jo rizikai. Kredito pozicijos yra sistemingai analizuojamos, vykdant atskirų įsipareigojimų stebėseną. Verslo ir privačių klientų, finansų įstaigų ir valstybių pozicijos iš naujo vertinamos ne rečiau kaip kartą per metus. RIZIKOS VERTINIMAS „Swedbank“ vidaus rizikos klasifikacijos sistema yra taikoma:

Vertinant riziką ir priimant kredito sprendimus;

Apskaičiuojant pagal riziką pakoreguotą turto grąžą (RAROC);

Apskaičiuojant portfelio atidėjinius;

Vykdant kredito rizikos stebėseną ir valdymą;

Informuojant apie kredito riziką valdybą, „Swedbank“ Grupės aukščiausiąjį vadovą ir „Swedbank“ Grupės vykdomąjį komitetą;

Rengiant kredito strategijas ir vykdant veiklą susijusią su rizikos valdymu;

Apskaičiuojant kapitalo poreikį ir kapitalo paskirstymą.

Rizikos klasė vertinama ir nustatoma, priimant kiekvieną kredito sprendimą. Nuo rizikos klasės taip pat priklauso analizės apimtis ir dokumentavimas bei klientų stebėsena. Tai leidžia palengvinti ir paspartinti kredito procesą, tvirtinant mažos rizikos sandorius.

Be to, rizikos klasifikacija yra pagrindinis individualių kredito pozicijų stebėsenos elementas. „Swedbank“ gavo finansų priežiūros institucijų (SFSA) leidimą taikyti vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą, apskaičiuojant didžiąją dalį kapitalo reikalavimų kredito rizikai. IRB metodą Bankas taiko didžiajai daliai paskolų, kurias teikia gyventojams, išskyrus valstybės skolą. Toms pozicijoms, kurioms vidaus reitingais pagrįstas (IRB) metodas netaikomas, naudojamas standartizuotas kredito rizikos vertinimo metodas.

Rizikos klasifikacijos tikslas – numatyti įsipareigojimų nevykdymo atvejus vienerių metų laikotarpiui. Klasifikaciją sudaro 23 klasių skalė, kurioje 0 žymi didžiausią, o 21 – mažiausią įsipareigojimų nevykdymo riziką. Paskolos, turinčios nuostolio įvykį, priskiriamos atskirai klasei. Toliau pateiktoje lentelėje apibūdinama „Swedbank“ grupės rizikos klasifikacija ir jos ryšys su įsipareigojimų nevykdymo teorine tikimybe (PD) per 12 mėnesių laikotarpį, o taip pat „Standard & Poor’s“ nustatytas orientacinis reitingas.

Rizikos kategorijos pagal IRB metodiką

Vidaus reitingas PD (%)

Orientacinis Standard & Poor’s

reitingas

Įsipareigojimų nevykdymo reitingas

Nevykdomi įsipareigojimai 100 D

Didelė rizika 0-5 >5.7 C iki B

Padidinta rizika 6-8 2.0-5.7 B+

Normali rizika 9-12 0.5-2.0 BB- iki BB+

Maža rizika 13-21 <0.5 BBB- iki AAA

Siekiant užtikrinti kuo tikslesnius vidaus reitingus, buvo sukurta daug

įvairių rizikos klasifikavimo modelių. Jie visų pirma skirstomi į dvi rūšis, kur viena yra paremta statistiniu metodu, kuris reikalauja turėti daug informacijos apie sandorio šalis ir pakankamai informacijos apie įsipareigojimų nevykdančias sandorio šalis. Tais atvejais, kai statistinis metodas netaikomas, kuriami modeliai, pagal kuriuos vertinimo kriterijai yra pagrįsti ekspertų nuomonėmis.

Modeliai tikrinami tada, kai įvedami nauji modeliai ir padaromi reikšmingi pakeitimai, o taip pat – periodiškai (ne rečiau kaip kartą per metus). Modelių tikrinimo tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas modelis tinkamai įvertintų riziką. Be to, modeliai yra vertinami, siekiant užtikrinti jų tinkamą veikimą kasdieninėse kredito operacijose. Paprastai modeliai parodo įsipareigojimų nevykdymo tikimybę per vienerių metų laikotarpį.

3 Rizika


21


Finansinio turto struktūra pagal vidinius kredito reitingus 1)

2016 Grupė Grupė 1 Grupė 2 Grupė 3 Grupė 4 Grupė

5 Grupė

6 Grupė

7 Grupė

8 Grupė

9 Grupė

10 Nereitin-guojami Iš viso

Lėšos centriniuose bankuose 2,227,139 2,227,139

Lėšos kituose bankuose

3,830 16,832 3,748 16 286 116 38 28,904 53,770

Prekybinis finansinis turtas 526 1,639 158,884 67 11,972 173,088

Finansinis turtas, apskaitytas tikrąja verte per pelną ar nuostolį 126,555 9,603 6,328 142,486

Iš viso 126,555 13,959 18,471 2,396,099 83 286 116 0 38 0 40,876 2,596,483 1) Vidiniai kredito reitingai, naudojami vyriausybių ir bankų pozicijoms reitinguoti, atitinka išorinių kredito rizikos reitingų agentūrų, tokių kaip „Standart & Poor’s“ ir „Moody’s“, reitingus. Vidiniai kredito reitingai atitinka hipotekinį įsipareigojimų nevykdymo vertinimą, kur maža rizika apibrėžiama vidiniais reitingais Grupė 1 – Grupė 6, normali rizika – Grupė 6, padidinta rizika – Grupė 7, didelė rizika – Grupė 7 – Grupė 10.

Paskolos 2) Grupė 1 Grupė 2 Grupė 3 Grupė 4 Grupė 5 Grupė 6 Nereitin-guojami

Terminai pradelsti arba individualiai nustatytas vertės

sumažėjimas Iš viso

Gyventojams 2,477,462 165,689 2,643,151

Mažoms ir vidutinėms įmonėms 298,230 37,428 335,658

Didelėms įmonėms 200,083 475,479 805,381 55,292 5,383 116,675 1,658,293

Iš viso 200,083 475,479 805,381 55,292 5,383 0 2,775,692 319,792 4,637,102

2) Sumos vaizduojamos prieš atidėjinius. Vidiniai kredito reitingai, naudojami vyriausybių ir bankų pozicijoms reitinguoti, atitinka išorinių kredito rizikos reitingų agentūrų, tokių kaip „Standart & Poor’s“ ir „Moody’s“, reitingus. Vidiniai kredito reitingai atitinka hipotekinį įsipareigojimų nevykdymo vertinimą, kur maža rizika apibrėžiama vidiniais reitingais Grupė 1 – Grupė 3, normali rizika – Grupė 3, padidinta rizika – Grupė 4, didelė rizika – Grupė 4 – Grupė 6.


2016 Bankas Grupė 1 Grupė 2 Grupė 3 Grupė 4 Grupė

5 Grupė

6 Grupė

7 Grupė

8 Grupė

9 Grupė


Lėšos centriniuose bankuose

2,227,139

2,227,139


3,830 16,832 3748 16 286 116 38 28,904 53,770

Prekybinis finansinis turtas

526 1,639 158,884 67 11,972 173,088

Finansinis turtas, apskaitytas tikrąja verte per pelną ar nuostolį 126,555 9,603 6,328 142,486

Iš viso 126,555 13,959 18,471 2,396,099 83 286 116 0 38 0 40,876 2,596,483 1 Vidiniai kredito reitingai, naudojami vyriausybių ir bankų pozicijoms reitinguoti, atitinka išorinių kredito rizikos reitingų agentūrų, tokių kaip „Standart & Poor’s“ ir „Moody’s“, reitingus. Vidiniai kredito reitingai atitinka hipotekinį įsipareigojimų nevykdymo vertinimą, kur maža rizika apibrėžiama vidiniais reitingais Grupė 1 – Grupė 6, normali rizika – Grupė 6, padidinta rizika – Grupė 7, didelė rizika – Grupė 7 – Grupė 10.


Terminai pradelsti arba individualiai nustatytas vertės

sumažėjimas Iš viso

Gyventojams

2,445,118 164,228 2,609,346

Mažoms ir vidutinėms įmonėms

164,435 28,075 192,510

Didelėms įmonėms 624,914 348,193 591,218 48,029 3,882 104,108 1,720,344

Iš viso 624,914 348,193 591,218 48,029 3,882 0 2,609,553 296,411 4,522,200 2) Sumos vaizduojamos prieš atidėjinius. Vidiniai kredito reitingai, naudojami vyriausybių ir bankų pozicijoms reitinguoti, atitinka išorinių kredito rizikos reitingų agentūrų, tokių kaip „Standart & Poor’s“ ir „Moody’s“, reitingus. Vidiniai kredito reitingai atitinka hipotekinį įsipareigojimų nevykdymo vertinimą, kur maža rizika apibrėžiama vidiniais reitingais Grupė 1 – Grupė 3, normali rizika – Grupė 3, padidinta rizika – Grupė 4, didelė rizika – Grupė 4 – Grupė 6.


22



2015 Grupė Grupė 1 Grupė 2 Grupė 3 Grupė 4 Grupė

5 Grupė

6 Grupė

7 Grupė

8 Grupė

9 Grupė



1,842,573

1,842,573


12,665 47,551 4,814 32 667

87 1,517 67,333


10 1,607 160,736 32 1 18,014 180,400

Finansinis turtas, apskaitytas tikrąja verte per pelną ar nuostolį 338,998

338,998

Iš viso 338,998 12,675 49,158 2,008,123 64 667 1 87 19,531 2,429,304 1) Vidiniai kredito reitingai, naudojami vyriausybių ir bankų pozicijoms reitinguoti, atitinka išorinių kredito rizikos reitingų agentūrų, tokių kaip „Standart & Poor’s“ ir „Moody’s“, reitingus. Vidiniai kredito reitingai atitinka hipotekinį įsipareigojimų nevykdymo vertinimą, kur maža rizika apibrėžiama vidiniais reitingais Grupė 1 – Grupė 6, normali rizika – Grupė 6, padidinta rizika – Grupė 7, didelė rizika – Grupė 7 – Grupė 10.


Terminai pradelsti arba individualiai nustatytas

vertės sumažėjimas Iš viso

Gyventojams

1,908,101 150,424 2,058,525


249,762 30,969 280,731

Didelėms įmonėms 391,692 408,375 710,551 93,633 5,324 3,069 83,186 1,695,830

Iš viso 391,692 408,375 710,551 93,633 5,324 3,069 2,157,863 264,579 4,035,086 2) Sumos vaizduojamos prieš atidėjinius. Vidiniai kredito reitingai, naudojami vyriausybių ir bankų pozicijoms reitinguoti, atitinka išorinių kredito rizikos reitingų agentūrų, tokių kaip „Standart & Poor’s“ ir „Moody’s“, reitingus. Vidiniai kredito reitingai atitinka hipotekinį įsipareigojimų nevykdymo vertinimą, kur maža rizika apibrėžiama vidiniais reitingais Grupė 1 – Grupė 3, normali rizika – Grupė 3, padidinta rizika – Grupė 4, didelė rizika – Grupė 4 – Grupė 6. Finansinio turto struktūra pagal vidinius kredito reitingus 1)

2015 Bankas Grupė 1 Grupė 2 Grupė 3 Grupė 4 Grupė

5 Grupė

6 Grupė

7 Grupė

8 Grupė

9 Grupė



1,842,572

1,842,572


12,665 47,551 4,814 32 667

87 871 66,687


10 1,607 160,736 32 1 18,014 180,400

Finansinis turtas, apskaitytas tikrąja verte per pelną ar nuostolį 338,998

338,998

Iš viso 338,998 12,675 49,158 2,008,122 64 667 1 87 18,885 2,428,657 1) Vidiniai kredito reitingai, naudojami vyriausybių ir bankų pozicijoms reitinguoti, atitinka išorinių kredito rizikos reitingų agentūrų, tokių kaip „Standart & Poor’s“ ir „Moody’s“, reitingus. Vidiniai kredito reitingai atitinka hipotekinį įsipareigojimų nevykdymo vertinimą, kur maža rizika apibrėžiama vidiniais reitingais Grupė 1 – Grupė 6, normali rizika – Grupė 6, padidinta rizika – Grupė 7, didelė rizika – Grupė 7 – Grupė 10.


Terminai pradelsti arba individualiai nustatytas

vertės sumažėjimas Iš viso

Gyventojams

1,883,060 149,038 2,032,098


133,677 22,178 155,855

Didelėms įmonėms 784,626 300,027 592,089 79,919 4,980 3,069 72,742 1,837,452

Iš viso 784,626 300,027 592,089 79,919 4,980 3,069 2,016,737 243,958 4,025,405 2) Sumos vaizduojamos prieš atidėjinius. Vidiniai kredito reitingai, naudojami vyriausybių ir bankų pozicijoms reitinguoti, atitinka išorinių kredito rizikos reitingų agentūrų, tokių kaip „Standart & Poor’s“ ir „Moody’s“, reitingus. Vidiniai kredito reitingai atitinka hipotekinį įsipareigojimų nevykdymo vertinimą, kur maža rizika apibrėžiama vidiniais reitingais Grupė 1 – Grupė 3, normali rizika – Grupė 3, padidinta rizika – Grupė 4, didelė rizika – Grupė 4 – Grupė 6.


23


Pradelstos paskolos (sumos prieš atidėjinius)

Grupė Bankas Grupė Bankas

2016 2016 2015 2015

Paskolos, iki 30 dienų 213,580 194,283 144,017 126,850

Didelės įmonės 92,093 81,745 41,158 33,048

Mažos ir vidutinės įmonės 27,753 19,832 18,971 11,327

Privatūs asmenys 93,734 92,706 83,888 82,475

Paskolos, 31-60 dienos 24,011 22,240 16,965 16,267

Didelės įmonės 5,013 4,076 190

Mažos ir vidutinės įmonės 1,153 477 546 217


Paskolos, virš 60 dienų 72,124 71,459 94,497 93,211

Didelės įmonės 17,592 17,592 40,384 39,627

Mažos ir vidutinės įmonės 7,252 6,776 10,421 9,974


Iš jų nenuvertėję 19,810 19,677 12,303 11,451

Didelės įmonės 3,556 3,556 6,120 5,363

Mažos ir vidutinės įmonės 805 744 1,171 1,102


Iš viso 309,715 287,982 255,479 236,328 Maksimalios kredito rizikos pozicijos


EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Turtas

Grynieji pinigai ir lėšos centriniuose bankuose 2,227,139 2,227,139 1,842,573 1,842,572

Vyriausybių arba centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai 190,041 190,041 375,896 375,896


Paskolos kitiems klientams 4,607,626 4,493,978 3,995,694 3,988,802



Garantijos ir kreditavimo įsipareigojimai

Neapibrėžtieji įsipareigojimai 134,575 134,717 110,557 111,140

Suteikti kreditavimo įsipareigojimai 807,091 735,099 764,728 667,073

Iš viso 8,145,775 7,960,277 7,298,079 7,193,468


24


Nuvertėjusios, pradelsto termino ir restruktūrizuotos paskolos (sumos prieš atidėjinius)


EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Nuvertėjusios paskolos 1)

Balansinė vertė prieš atidėjinius 86,548 83,737 104,636 102,216

Atidėjiniai 23,157 22,629 32,715 31,767

Balansinė vertė po atidėjinių 63,391 61,108 71,921 70,449

Nuvertėjusių paskolų dalis grynąja verte, % 1.4 % 1.4 % 1.8 % 1.8 %

Nuvertėjusių paskolų dalis bendrąja verte, % 1.9 % 1.9 % 2.6 % 2.5 %

Pradelsto termino paskolos

Pradelsto termino paskolos pagal pradelstas dienas

1-30 dienų 194,947 176,037 134,794 117,829

31-60 dienų 18,487 16,960 12,963 12,290

61-90 dienų 5,292 5,159 7,598 6,746

daugiau nei 90 dienų 14,518 14,518 4,705 4,705

Iš viso 233,244 212,674 160,060 141,570

Restruktūrizuotos paskolos

Veiksnios paskolos 38,902 38,397 35,641 34,832

Neveiksnios paskolos 54,803 52,531 59,658 57,274

Pilnai užstatu padengtos nuvertėjusios paskolos

Balansinė vertė 17,742 17,687 5,037 4,684 1) 2016 m. gruodžio 31 d. pradelstų mažiau nei 60 dienų ir nuvertėjusių paskolų suma sudarė 34.2 mln. EUR. Nuvertėjusių, bet dar nepradelsto termino paskolų suma buvo 10 mln. EUR 2016m. gruodžio 31 d.


25


2016 Grupė Paskolos su atidėjiniais, vertinamais

homogeninių grupių lygmeniu Paskolos su atidėjiniais, vertinamais

individualiai

Iš viso

EUR, tūkst. Paskolos prieš atidėjinius

Atidėjiniai Po atidėjinių Prieš

atidėjinius Atidėjiniai Po atidėjinių Ūkio šakos Veiksnios Pradelstos

Privatūs asmenys 2,477,462 118,950 3,918 2,592,494 46,739 12,987 33,752 2,626,246

Būsto paskolos 2,178,899 101,902 2,806 2,277,995 45,153 12,300 32,853 2,310,848

Kita 298,563 17,048 1,112 314,499 1,586 687 899 315,398

Verslo klientai 1,839,848 114,294 2,401 1,951,741 39,809 10,170 29,639 1,981,380

Žemės ūkis, žvejyba 60,948 10,341 113 71,176 1,580 543 1,037 72,213

Gamyba 324,558 12,615 458 336,715 20,807 7,084 13,723 350,438

Viešasis sektorius ir namų ūkių aptarnavimas 455,585 1,178 218 456,545 429 429 456,974

Statyba 29,191 2,686 53 31,824 857 355 502 32,326

Prekyba 307,046 8,263 369 314,940 2,407 658 1,749 316,689

Transportas 100,752 5,773 141 106,384 736 118 618 107,002

Viešbučiai, restoranai 54,624 5,460 65 60,019 5,733 541 5,192 65,211

Viešieji ryšiai 32,347 392 127 32,612 30 5 25 32,637

Finansai ir draudimas 535 5 1 539 539

Nekilnojamasis turtas 375,486 54,781 637 429,630 6,767 801 5,966 435,596

Gyvenamosios paskirties 4,283 2,378 12 6,649 4,287 448 3,839 10,488

Komercinės paskirties 309,607 31,630 474 340,763 1,164 157 1,007 341,770

Sandėliai 37,352 251 50 37,553 1,283 191 1,092 38,645

Kitos paskirties nekilnojamasis turtas 24,244 20,522 101 44,665 33 5 28 44,693

Profesinės paslaugos 52,034 10,544 136 62,442 352 56 296 62,738

Kitos veiklos rūšys 46,742 2,256 83 48,915 111 9 102 49,017

Paskolos kitiems klientams 4,317,310 233,244 6,319 4,544,235 86,548 23,157 63,391 4,607,626

Paskolos kredito institucijoms 53,777 7 53,770 53,770

Paskolos kitiems klientams ir kredito institucijoms 4,371,087 233,244 6,326 4,598,005 86,548 23,157 63,391 4,661,396


26


2016 Bankas Paskolos su atidėjiniais, vertinamais


individualiai

Iš viso





Būsto paskolos 2,178,807 101,864 2,806 2,277,865 45,145 12,298 32,847 2,310,712

Kita 266,311 15,986 1,078 281,219 1,233 606 627 281,846

Verslo klientai 1,780,671 94,824 1,709 1,873,786 37,359 9,725 27,634 1,901,420

Žemės ūkis, žvejyba 51,193 9,957 99 61,051 1,476 526 950 62,001

Gamyba 235,242 5,393 335 240,300 20,791 7,082 13,709 254,009

Viešasis sektorius ir namų ūkių aptarnavimas 267,058 922 110 267,870 429 429 268,299

Statyba 17,904 2,467 36 20,335 845 353 492 20,827

Prekyba 230,448 4,508 255 234,701 1,680 474 1,206 235,907

Transportas 32,320 1,571 31 33,860 513 82 431 34,291


Viešieji ryšiai 22,060 199 64 22,195 12 2 10 22,205

Finansai ir draudimas 403,520 5 403,525 403,525

Nekilnojamasis turtas 371,138 53,187 552 423,773 5,418 600 4,818 428,591

Gyvenamosios paskirties 3,926 2,378 12 6,292 4,287 449 3,838 10,130

Komercinės paskirties 307,511 30,233 394 337,350 1,130 151 979 338,329

Sandėliai 37,115 75 49 37,141 37,141

Kitos paskirties nekilnojamasis turtas 22,586 20,501 97 42,990 1 1 42,991







27


2015 Grupė Paskolos su atidėjiniais, vertinamais


individualiai

Iš viso





Būsto paskolos 1,643,417 78,804 2,926 1,719,295 53,795 14,339 39,456 1,758,751

Kita 267,015 16,024 1,453 281,586 1,627 750 877 282,463

Verslo klientai 1,862,162 65,232 4,502 1,922,892 49,214 17,626 31,588 1,954,480


Gamyba 268,757 16,255 858 284,154 18,337 11,390 6,947 291,101

Viešasis sektorius ir namų ūkių aptarnavimas 548,176 242 470 547,948 3,694 565 3,129 551,077

Statyba 25,179 839 136 25,882 1,164 507 657 26,539

Prekyba 283,610 4,863 826 287,647 2,664 1,269 1,395 289,042

Transportas 85,419 2,976 399 87,996 497 215 282 88,278


Viešieji ryšiai 35,715 2,065 190 37,590 34 12 22 37,612

Finansai ir draudimas 653 7 646 646

Nekilnojamasis turtas 409,155 27,921 472 436,604 13,158 1,773 11,385 447,989

Gyvenamosios paskirties 7,474 4,088 32 11,530 9,292 1,233 8,059 19,589


Sandėliai 26,594 203 78 26,719 1,387 281 1,106 27,825








28


2015 Bankas Paskolos su atidėjiniais, vertinamais


individualiai

Iš viso





Būsto paskolos 1,643,306 78,725 2,924 1,719,107 53,774 14,329 39,445 1,758,552

Kita 242,085 14,907 1,374 255,618 1,458 589 869 256,487

Verslo klientai 1,898,432 47,938 2,742 1,943,628 46,984 16,849 30,135 1,973,763


Gamyba 191,421 10,513 499 201,435 18,264 11,324 6,940 208,375

Viešasis sektorius ir namų ūkių aptarnavimas 446,006 116 281 445,841 3,694 565 3,129 448,970

Statyba 12,066 184 53 12,197 1,130 488 642 12,839

Prekyba 216,618 1,784 467 217,935 2,664 1,269 1,395 219,330

Transportas 27,889 1,361 91 29,159 316 111 205 29,364

Viešbučiai, restoranai 52,130 720 83 52,767 6,003 672 5,331 58,098

Viešieji ryšiai 25,402 128 45 25,485 13 4 9 25,494

Finansai ir draudimas 372,226 4 372,222 372,222

Nekilnojamasis turtas 404,526 25,531 418 429,639 11,656 1,404 10,252 439,891

Gyvenamosios paskirties 7,402 4,088 31 11,459 9,292 1,233 8,059 19,518


Sandėliai 26,264 73 26,191 26,191


Profesinės paslaugos 31,934 909 205 32,638 198 69 129 32,767





NUVERTĖJUSIOS PASKOLOS Nuvertėjusios paskolos – tai paskolos, kurių atveju tikėtina, kad jos nebus grąžintos pagal sutarties sąlygas ir egzistuoja rizika, kad Bankui nebus sumokėta visa paskolos suma. Paskolos vertė laikoma sumažėjusia, kai yra objektyvių įrodymų, kad įvyko nuostolio įvykis, susijęs su konkrečiu paskolos gavėju, po paskolos pirmosios ataskaitinės datos, o nuostolio rizika atsiranda tada, kai numatomi būsimieji paskolos pinigų srautai skiriasi nuo sutartinių pinigų srautų (abiem atvejais diskontuoti taikant paskolos efektyvią palūkanų normą). Nuostolio įvykiais, susijusiais su konkrečiais paskolų gavėjais, laikomi atvejai, kai paskolos gavėjas patiria rimtų finansinių sunkumų, kai yra tikimybė, kad paskolos gavėjas bankrutuos arba bus likviduotas, kai paskolos gavėjo paskola restruktūrizuojama, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartį, laiku arba visai nesumokėdamas palūkanų ar pagrindinės paskolos sumos, arba kai paskolos gavėjui dėl jo finansinių problemų taikomos įvairios nuolaidos. Paskolos, kurių grąžinimas vėluoja daugiau nei 90 dienų, arba kurių mokėjimo sąlygos, dėl paskolos gavėjo finansinių problemų, labai pasikeičia, savaime laikomos nuvertėjusiomis paskolomis, su kuriomis susiję įsipareigojimai nevykdomi. Paskolos vertė nelaikoma sumažėjusia, jeigu yra užstatas, kurio pakanka pagrindinei paskolos sumai, nesumokėtoms palūkanoms ir visiems laiku nesumokėtiems mokesčiams padengti. RESTRUKTŪRIZUOTOS PASKOLOS (FORBORNE) Restruktūrizuotos paskolos – tai paskolos, kurių sutarčių sąlygos pakeičiamos dėl kliento finansinių problemų. Restruktūrizavimo priemone siekiama padėti paskolos gavėjui tęsti paskolų grąžinimą arba, kai to padaryti neįmanoma – susigrąžinti kuo didesnę dalį negrąžintos paskolos. Sutarčių sąlygų pasikeitimas apima įvairių rūšių nuolaidas, tokias kaip amortizaciniai atskaitymai, palūkanų normų sumažinimas iki lygio, žemesnio už rinkos palūkanas, atleidimas nuo visos paskolos ar jos dalies grąžinimo arba naujų paskolų suteikimas, siekiant padengti negrąžintas sumas arba išvengti įsipareigojimų nevykdymo. Sutarčių sąlygų pasikeitimai gali būti tokie reikšmingi, kad paskolos vertė gali tapti sumažėjusia, kaip yra tuo atveju, kai dėl restruktūrizavimo paskolos pradinė balansinė vertė sumažėja nepriklausomai nuo nuolaidų. Restruktūrizuotų paskolų balansinė vertė nustatoma diskontuojant numatomus būsimuosius pinigų srautus, taikant pradinės paskolos efektyvią palūkanų normą. Paskola gali būti nebelaikoma restruktūrizuota, kai įvykdomi visi Europos bankininkystės institucijos nustatyti kriterijai.

NURAŠYTOS PASKOLOS Paskolos nurašomos tada, kai nustatoma galutinė nuostolio suma. Visai nurašytos paskolos neįtraukiamos į paskolas, kurių vertė sumažėjusi, ar į restruktūrizuotas paskolas. Likusios paskolos, kurios nurašomos iš dalies, po dalinio nurašymo įtraukiamos į paskolas, kurių vertė sumažėjusi, ar į restruktūrizuotas paskolas. Galutinė nuostolio suma nustatoma tada, kai suteikiama nuolaida arba kai visas už paskolas įkeistas turtas yra realizuotas. Nurašius paskolą, paskolos gavėjas paprastai neatleidžiamas nuo reikalavimo ją grąžinti. Paprastai po nurašymo paskolos gavėjui arba garantui pateikiamas reikalavimo grąžinti paskolą patvirtinimas. Reikalavimo grąžinti paskolą patvirtinimas nepateikiamas tada, kai juridinis asmuo nutraukia veiklą dėl bankroto, kai priimamas kompromisinis susitarimas dėl bankroto arba kai jis visai atleidžiamas nuo gautinų sumų grąžinimo. Paskolos taip pat nurašomos realizavus paskolas, kurių vertė sumažėjusi. Nurašant paskolas, ankstesni atidėjiniai yra sudengiami. ATGAUTINOS SUMOS Atgautos sumos už nurašytas paskolas atvaizduojamos kartu su atidėjiniais pelno ar nuostolio ataskaitos eilutėje „Kredito vertės sumažėjimas“. UŽSTATAS, KURĮ GALIMA PARDUOTI ARBA ĮKEISTI NET JEI SANDORIO ŠALIS ĮVYKDO SAVO SUTARTINIUS ĮSIPAREIGOJIMUS Suteikdama atpirkimo sandorius, Grupė gauna vertybinius popierius, kuriuos galima parduoti arba įkeisti. Šių vertybinių popierių tikroji vertė padengia atpirkimo sandorių balansinę vertę. Grupė taip pat gauna užstatą vertybinių popierių forma, kuriuos galima parduoti arba įkeisti už išvestines finansines priemones ir kitas pozicijas. TURTAS, PERIMTAS REIKALAVIMŲ IR PANAIKINTO LIZINGO APSAUGAI UŽTIKRINTI Grupė perima turtą, siekdama susigrąžinti kuo daugiau prarastų pinigų srautų iš negrąžintų paskolų ir tokiu būdu sumažinti paskolų, turinčių nuostolio įvykį, apimtis. Tuo tikslu turi būti aktyviai valdomas turtas ir taikomos kitos vertę sukuriančios priemonės. Taip pat siekiama sumažinti nuosavybės išlaidas, laikant atgautą turtą.


29


Kredito vertės sumažėjimas (atidėjiniai) Grupė Bankas Grupė Bankas

EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Laikotarpio pradžios likutis 42,170 39,106 50,370 44,768

Nauji atidėjiniai 1,040 854 10,534 10,531

Atidėjinių nurašymas -3,395 -3,375 -8,182 -6,209

Atidėjinių atstatymas -7,280 -6,646 -6,792 -6,323

Atidėjiniai nenuvertėjusioms paskoloms -2,577 -1,456 -3,760 -3,661

Laikotarpio pabaigos likutis 29,958 28,483 42,170 39,106

Balanso pokytis per metus -12,212 -10,623 -8,200 -5,662

Nurašymai 10,290 9,449 16,021 13,746

Susigrąžintos nurašytos paskolos per metus -6,544 -6,051 -5,120 -4,632

Valiutų kurso pokytis -20 -21 -488 -347

Iš viso -8,486 -7,246 2,213 3,105

Atidėjiniai -29 359 -648 -506

Iš viso -8,515 -6,887 1,565 2,599

Atidėjinių dalis nuvertėjusioms paskoloms, % (įskaitant portfelių atidėjinius, kurie yra individualiai įvertinti nuvertėjusioms paskoloms) 34.07 % 33.71 % 39.77 % 37.98 %

Atidėjinių dalis nuvertėjusioms paskoloms, vertinamoms individualiai, % 27.02 % 27.02 % 31.08 % 31.08 %

Paskolos pagal užtikrinimo priemones Grupė Bankas Grupė Bankas

EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas 2,302,239 2,302,239 1,755,020 1,755,020

Komercinės paskirties nekilnojamasis turtas 1,146,289 953,548 817,836 776,835

Garantijos 136,283 136,283 147,305 147,305

Grynieji pinigai 1,554 1,554

Kita 441,252 214,920 534,129 271,456

Be užstato 606,996 911,167 780,796 1,074,789

Paskolos kitiems klientams (neįskaitant atpirkimo sandorių) 4,634,613 4,519,711 4,035,086 4,025,405

Atpirkimo sandoriai 2,489 2,489 2,204 2,204

Paskolos kitiems klientams (įskaitant atpirkimo sandorius) 4,637,102 4,522,200 4,037,290 4,027,609

Turtas, perimtas reikalavimų ir atšaukto lizingo apsaugai užtikrinti

Grupė 2016 2015

EUR, tūkst. Kiekis, vnt.

Balansinė vertė, perimta per

2016 m. Balansinė

vertė Tikroji vertė Kiekis, vnt.

Balansinė vertė, perimta per 2015 m.

Balansinė vertė Tikroji vertė

Inventorinis turtas (atsargos) 100 4,672 9,250 13,210 59 2,820 5,129 6,861

Transportas 10 43 67 83 4 25 31 33

Kita 486 17 30 30 7 29 72 92

Iš viso 596 4,732 9,347 13,323 70 2,874 5,232 6,986

Bankas 2016 2015

EUR, tūkst. Kiekis, vnt.

Balansinė vertė, perimta per

2016 m. Balansinė

vertė Tikroji vertė Kiekis, vnt.

Balansinė vertė, perimta per 2015 m.

Balansinė vertė Tikroji vertė

Inventorinis turtas (atsargos) 92 4,672 6,995 10,245 41 2,780 4,514 5,906

Kita 484 17 28 28 1 24 24 24

Iš viso 576 4,689 7,023 10,273 42 2,804 4,538 5,930


30


Likvidumo rizika APIBRĖŽTIS Likvidumo rizika – tai rizika, kad Grupė neįvykdys savo mokėjimo įsipareigojimų, suėjus jų terminui.

„Swedbank“ Grupė laikosi visai grupei bendros likvidumo rizikos ir finansavimo strategijos, - likvidumo ir likvidumo rezervo valdymas bei finansavimas yra vykdomas centralizuotai.

„Swedbank“ Grupės direktorių taryba nustato leistiną „Swedbank“ Grupės likvidumo rizikos lygį. „Swedbank“ Grupės valdybos pirmininkas yra atsakingas už tai, kad vykdoma veikla atitiktų leistinos rizikos ribas.

Už „Swedbank“ Grupės likvidumo valdymą ir kontrolę yra atsakingas Grupės iždas. „Swedbank“ Grupės rizikos padalinys nepriklausomai identifikuoja visus svarbius likvidumo rizikos valdymo aspektus ir yra atsakingas už nepriklausomą rizikos kontrolę, vertinimą ir stebėseną. RIZIKOS VERTINIMAS „Swedbank“ Grupės rizikos padalinys yra atsakingas už „Swedbank“ Grupės likvidumo rizikos vertinimo metodų nustatymą ir už Grupės iždo naudojamų metodų peržiūrą ir tvirtinimą. Likvidumo rizika yra identifikuojama ir matuojama „Swedbank“ Grupės ir jai pavaldžių institucijų lygmeniu. „Swedbank“ likvidumo rizikos apskaičiavimas yra paremtas ateities grynaisiais pinigų srautais, kurie yra akumuliuojami laike ir sudaro išgyvenimo horizontą (Survival Horizon).

Išgyvenimo horizonto limitas nustatomas „Swedbank“ Grupės bendrojoje rizikos valdymo politikoje. Jis išreiškiamas kaip būsimų grynųjų pinigų srautų teigiamas dienų skaičius. Likvidaus turto pinigų srautai modeliuojami remiantis konservatyviu vertinimu, pagal anksčiausią galimą jų atsiradimo datą. Be to, modelyje yra daroma prielaida, kad skolinimosi galimybės rinkoje yra neįmanomos ar apribotos, o trumpu laikotarpiu Bankas gali susidurti su klientų indėlių ženkliu sumažėjimu. Be išgyvenimo horizonto modelio, „Swedbank“ likvidumo riziką analizuoja atsižvelgiant į testų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

Likvidumo rizikos apskaičiavimui ir stebėsenai „Swedbank“ taip pat naudoja išorinius likvidumo normatyvus, - padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį (LCR) ir grynojo stabilaus finansavimo rodiklį (NSFR).

Nuo 2015 m. spalio 1 d. „Swedbank“ stebi atitiktį LCR reikalavimui pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/61 (LCR DA). Minimalus reikalavimas, nustatytas Lietuvai pagal LCR DA, yra 100 procentų.

Siekiant užtikrinti, kad „Swedbank“ galėtų kiekvieną dieną įvykdyti savo mokėjimo prievoles ir įsipareigojimus esant normalioms ir nepalankioms sąlygoms, naudojami įvairūs metodai ir sistemos. Stebint ir tikrinant vienos dienos mokėjimus, siekiama užtikrinti, kad mokėjimo įsipareigojimai būtų vykdomi laiku ir kad būtų nustatyti visi finansavimo poreikiai.

Tam, kad likvidumo rizikos padidėjimas būtų kuo anksčiau nustatytas ir būtų imtasi priemonių, „Swedbank“ naudoja įvairius į ateitį orientuotus rizikos indikatorius, vertinančius pasirinktų rinkų kainų svyravimus ir įvairių finansinių priemonių kainų skirtumus. Šie rodikliai gali signalizuoti apie galimą įtampą finansų rinkose, o tuo pačiu ir likvidumo rizikos padidėjimą. „Swedbank“ parengė specialius veiklos tęstinumo planus rimtų rinkos sutrikimų atvejams. Šie planai taikomi Grupės ir jai pavaldžių institucijų lygmeniu tose šalyse, kuriose „Swedbank“ vykdo savo veiklą. TESTAVIMAS NEPALANKIAUSIOMIS SĄLYGOMIS Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atliekamas reguliariai, siekiant geriau pasiruošti galimiems rinkos sutrikimams. Testavimai apima „Swedbank“ vidaus ir visos rinkos sutrikimus ir jų bendro poveikio, jeigu tokie sutrikimai įvyktų vienu metu, analizę.

Pagal tokius scenarijus įvairūs rizikos veiksniai, kurie naudojami kaip pagrindas išgyvenimo horizontui (Survival Horizon) nustatyti, testuojami iki tokio lygio, kuris nėra tikėtinas, bet nėra ir neįmanomas, kaip antai masinis indėlių atsiėmimas iš banko, didelis kredito priemonių panaudojimo lygis ir užstato reikalavimų sugriežtinimas dėl įvairių priežasčių. Šis scenarijus, paremtas prielaida, kad sumažės „Swedbank“ likvidumo rezervo vertė ir galimybės patekti į kapitalo rinkas, parodo, ar „Swedbank“ likvidaus turto užteks likvidumui užtikrinti. KAPITALO REIKALAVIMAS LIKVIDUMO RIZIKAI Bankams ir finansų įstaigoms šiuo metu netaikomi kapitalo reikalavimai likvidumo rizikai. Tačiau likvidumas gali sumažėti sutrikus rizikos ir kapitalo pusiausvyrai. Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso tikslas – išvengti tokios pusiausvyros sutrikimo.


31


Balansinė terminų ataskaita

Suformuota naudojant kontraktuose numatytas galiojimo datas

2016 Grupė EUR, tūkst. < 3 mėn. 3 mėn.- 1 m. 1- 5 m. 5 - 10 m. > 10 m. Be termino Iš viso

Turtas

Grynieji pinigai ir lėšos centriniuose bankuose 2,227,139 2,227,139

Vyriausybių arba centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai 33,204 99,393 57,386 58 190,041

Paskolos kredito institucijoms 53,738 32 53,770

Paskolos kitiems klientams 341,584 623,484 1,776,984 687,598 1,177,976 4,607,626

Ne vyriausybių ir ne centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai 104,565 6,985 111,550

Išvestinės finansinės priemonės 5,157 1,678 3,325 3,823 13,983

Nematerialus turtas 237 237

Materialus turtas 59,149 59,149

Kitas turtas 32,294 7,792 10,991 73 10,308 61,458

Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. 2,797,681 732,379 1,855,671 691,552 1,177,976 69,694 7,324,953

Įsipareigojimai

Įsipareigojimai kredito institucijoms 4,588 2,500 7,088

Kitų klientų indėliai 5,746,242 696,841 27,121 693 17 6,470,914

Išleisti skolos vertybiniai popieriai 4,210 4,210

Išvestinės finansinės priemonės 4,820 979 2,650 3,002 11,451

Kiti įsipareigojimai 118,535 7,178 415 9 126,137

Nuosavybė 705,153 705,153

Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. 5,878,395 707,498 30,186 3,704 17 705,153 7,324,953

2016 Bankas

EUR, tūkst. < 3 mėn. 3 mėn.- 1 m. 1- 5 m. 5 - 10 m. > 10 m. Be termino Iš viso

Turtas

Grynieji pinigai ir lėšos centriniuose bankuose 2,227,139

2,227,139

Vyriausybių arba centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai 33,204 99,393 57,386 58 190,041


Paskolos kitiems klientams 281,454 695,910 1,697,095 641,582 1,177,937 4,493,978

Ne vyriausybių ir ne centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai 104,565 6,985 111,550

Investicijos į antrines įmones 178,248 178,248




Kitas turtas 29,597 5,667 723 73 7,999 44,059

Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. 2,734,854 802,680 1,765,514 645,536 1,177,937 200,269 7,326,790

Įsipareigojimai


Kitų klientų indėliai 5,746,247 696,841 27,121 693 17

6,470,919

Išleisti skolos vertybiniai popieriai 4,210

4,210

Išvestinės finansinės priemonės 4,820 979 2,650 3,002

11,451

Kiti įsipareigojimai 103,426 7,054 1,481 9 111,970

Nuosavybė

721,152 721,152

Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. 5,863,291 707,374 31,252 3,704 17 721,152 7,326,790


32


Balansinė terminų ataskaita

Suformuota naudojant kontraktuose numatytas galiojimo datas

2015 Grupė EUR, tūkst. < 3 mėn. 3 mėn.- 1 m. 1- 5 m. 5 - 10 m. > 10 m. Be termino Iš viso

Turtas


Vyriausybių arba centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai 210,264 36,094 124,057 5,481 375,896

Paskolos kredito institucijoms 67,333 67,333

Paskolos kitiems klientams 332,552 837,171 1,420,833 497,295 907,843 3,995,694





Kitas turtas 162,680 3,880 12,394 82 5,777 184,813

Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 2,629,143 891,736 1,667,775 505,333 907,843 65,773 6,667,603

Įsipareigojimai


Kitų klientų indėliai 4,651,896 703,328 43,322 3 5,398,549

Išleisti skolos vertybiniai popieriai 9,140 16,641 25,781

Išvestinės finansinės priemonės 2,873 768 3,668 1,901 9,210

Kiti įsipareigojimai 119,869 1,452 5,124 126,445

Nuosavybė 1,092,351 1,092,351

Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 4,789,543 729,191 54,614 1,904 0 1,092,351 6,667,603

2015 Bankas

EUR, tūkst. < 3 mėn. 3 mėn.- 1 m. 1- 5 m. 5 - 10 m. > 10 m. Be termino Iš viso

Turtas


1,842,572

Vyriausybių arba centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai 210,264 36,094 124,057 5,481 375,896


Paskolos kitiems klientams 250,423 896,835 1,437,058 496,634 907,852 3,988,802






Kitas turtas 27,211 3,282 1,569 73 5,777 37,912

Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 2,410,898 950,802 1,673,175 504,663 907,852 198,140 6,645,530

Įsipareigojimai


13,267



25,781

Išvestinės finansinės priemonės 2,873 768 3,668 1,901

9,210

Kiti įsipareigojimai 70,986 1,822 5,986

78,794

Nuosavybė 1,119,928 1,119,928

Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 4,740,660 727,561 55,477 1,904 0 1,119,928 6,645,530


33


Nediskontuoti pinigų srautai

2016 Grupė

EUR, tūkst. < 3 mėn. 3 mėn.- 1m. 1- 5 m. 5 - 10 m. > 10 m. Iš viso

Įsipareigojimai




Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. 5,755,087 699,545 27,250 707 17 6,482,606

2016 Bankas


Įsipareigojimai





2015 Grupė


Įsipareigojimai





2015 Bankas


Įsipareigojimai






34


Rinkos rizika APIBRĖŽTIS Rinkos rizika – tai rizika, kad „Swedbank“ veiklos rezultatai, akcininkų nuosavybė arba vertė sumažės dėl rizikos veiksnių pokyčių finansų rinkose. Rinkos rizika apima palūkanų normos riziką, valiutų kursų riziką, akcijų kainų riziką ir žaliavų kainų riziką, taip pat riziką dėl kintamumo ar koreliacijų pokyčių.

RIZIKOS VALDYMAS „Swedbank“ Grupės visa prisiimama rizika yra valdoma valdybai nustačius rizikos lygį, kuris apriboja prisiimamos finansinės rizikos pobūdį ir dydį. Prisiimti rinkos riziką gali tik taip vadinami riziką prisiimantys padaliniai, tai yra tie, kuriems rizikos mandatą yra suteikęs „Swedbank“ Grupės aukščiausias vadovas. „Swedbank“ Grupės aukščiausiojo vadovo patvirtintiems limitams prižiūrėti „Swedbank“ Grupės Rizikos vadovas nustato limitus ir kitus rodiklius, kurie, jiems pasiekus tam tikrus lygius, rodo tam tikros veiklos rizikos padidėjimą. Papildomai prie „Swedbank“ Grupės Rizikos vadovo nustatytų limitų ir atrinktų rodiklių, šalims nustatyti limitai naudojami kaip svarbus įrankis riziką prisiimančio padalinio kasdieninėje veikloje. Rinkos rizikos analizės departamentas yra atsakingas už kasdienį „Swedbank“ rinkos rizikos įvertinimą, priežiūrą ir ataskaitų pateikimą.

Dominuojanti rinkos rizika yra struktūrizuoto pobūdžio ir yra valdoma „Swedbank“ Grupės Iždo. Struktūrinė palūkanų normos rizika yra įprasta bankui, kuris priima indėlius ir teikia paskolas. Palūkanų normos rizika pirmiausia atsiranda tada, kai Grupės turto ir įsipareigojimų terminai skiriasi. „Swedbank“ Grupės Iždas, valdydamas šią riziką pagal jam suteiktus įgaliojimus, visų pirma derina terminus tiesiogiai arba naudodamas įvairias išvestines finansines priemones, tokias kaip palūkanų normų apsikeitimo sandorius. RIZIKOS VERTINIMAS „Swedbank“ naudoja įvairius tiek statistinius, tiek ne statistinius įverčius, kurie pritaikyti valdyti padalinių prisiimamą riziką ir užtikrinti griežtą atitiktį reikalavimams. „Swedbank“ rizikos valdymo procesuose naudojami tokie svarbūs statistiniai įverčiai, kaip rizikos vertė (VaR) ir rizikos vertė nepalankiausiomis sąlygomis (SVaR).

Rizikos vertės (VaR) įvertis remiasi modeliu, kuris įvertinta „Swedbank“ portfelio vertės pokyčio tikimybinį skirstinį. Jis paremtas praėjusių metų įvairių rinkos rizikos veiksnių, tokių kaip palūkanų normos ir akcijų kainos, pokyčiais. Rizikos vertės (VaR) įvertis padeda ne tik nustatyti atskirų vertybinių popierių ar turto klasių rizikos lygį, bet ir palyginti įvairių rizikos veiksnių lygius. 2016 m. „Swedbank“ vienos dienos VaR pozicija svyravo 0.14 m - 0.75 m EUR intervale. Tačiau prekybinės veiklos VaR buvo tik nuo 0.01 m EUR iki 0.12 m EUR.

Papildomai prie Rizikos vertės (VaR) ir Rizikos vertės nepalankiausiomis sąlygomis (SVaR) įverčių naudojamos tokios svarbios nestatistinio vertinimo priemonės, kaip jautrumo analizės, kurios padeda geriau suprasti vertinamus rinkos rizikos veiksnius.

Be rizikos vertės (VaR) įverčių ir įvairių rūšių jautrumo analizių „Swedbank“ taip pat atlieka daug įvairių testavimų nepalankiausiomis sąlygomis. Juos galima suskirstyti į tris grupes: istoriniai, žvelgiantys į priekį bei metodo ir

modelio nepalankiausių sąlygų scenarijai. Šių testavimų nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų, kurių pagrindu jie atliekami, tikslas yra identifikuoti reikšmingus rizikos veiksnių pokyčius ar nuostolius, kurie gali atsirasti išskirtinių rinkos sutrikdymų atvejais.

EUR, tūkst. Pokytis

(Grupės) 2016 2015

Grynosios palūkanų pajamos, 12 mėnesių,

Padidėjusios palūkanų normos, scenarijus 1 1)

+ 1 % punktas 43,339 43,093

Sumažėjusios palūkanų normos, scenarijus 1 - 1 % punktas -39,257 -49,295

Padidėjusios palūkanų normos, scenarijus 2 2)

+ 1 % punktas 43,339 43,093

Sumažėjusios palūkanų normos, scenarijus 2 - 1 % punktas -19,262 -34,061

Finansinių priemonių vertinamų tikrąja verte, įtraukiant į pelno ar nuostolio ataskaitą, vertės pokytis

Rinkos palūkanų norma

+ 1 % punktas 269 3) -2,630

- 1 % punktas -340 2,730

Valiutų kursai 5 % -60 -6

-5 % 60 6

1) Scenarijus 1: indėliams taikoma minimali sutartinė palūkanų normos 0 % riba. 2) Scenarijus 2: privačiųjų asmenų indėliams taikoma minimali sutartinė palūkanų normos 0 % riba. 3) 2016 m. buvo sudaryti 3-5 metų trukmės palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, kurie sumažino tikėtinus pelno/nuostolio svyravimus dėl palūkanų normų pokyčių. PALŪKANŲ NORMOS RIZIKA Palūkanų normos rizika - tai rizika, kad „Swedbank“ turto, įsipareigojimų ir su palūkanų normomis susietų išvestinių finansinių priemonių vertės sumažės dėl palūkanų normų ir kitų svarbių rizikos veiksnių pokyčių.

„Swedbank“ palūkanų normos rizika daugiausia yra struktūrizuota ir kyla iš bankinių operacijų dėl turto ir įsipareigojimų, įskaitant išvestines finansines priemones, palūkanų normų fiksavimo terminų neatitikimo. Didžiąją palūkanų normos rizikos dalį sudaro turtas su fiksuotomis palūkanų normomis, visų pirma paskolos klientams. Tokia rizika yra apdraudžiama renkantis finansavimą su fiksuotomis palūkanų normomis arba sudarant įvairių rūšių apsikeitimo sandorius. Palūkanų normos rizika taip pat atsiranda iš prekybinės veiklos, vykdant sandorius su klientais.

VERTĖS PASIKEITIMAS, RINKOS PALŪKANŲ NORMAI PADIDĖJUS VIENU PROCENTINIU PUNKTU Poveikis turto ir įsipareigojimų, įskaitant išvestines finansines priemones, grynajai vertei (tūkst. EUR), palūkanų normai padidėjus vienu procentiniu punktu.

2016 < 3 mėn. 3—6 mėn. 6—12 mėn. 1—2 m. 2—3 m. 3—4 m. 4—5 m. 5—10 m. > 10 m. Iš viso

EUR -5,350 -2,750 1,420 -1,350 60 -630 -60 -770 0 -9,430

Kitos valiutos -30 -30 -400 -10 -460 -50 10 0 0 -970

Iš viso -5,380 -2,780 1,020 -1,360 -400 -680 -50 -770 0 -10,400

Iš kurių finansinės priemonės vertinamos tikrąja verte, įtraukiant į pelno ar nuostolio ataskaitą

2016 < 3 mėn. 3—6 mėn. 6—12 mėn. 1—2 m. 2—3 m. 3—4 m. 4—5 m. 5—10 m. > 10 m. Iš viso

EUR -344 -246 -237 -87 1,320 279 850 -6 0 1,529

Kitos valiutos -61 -96 -547 -25 -471 -60 0 0 0 -1,260

Iš viso -405 -342 -784 -112 849 219 850 -6 0 269

KREDITŲ KAINŲ SKIRTUMŲ RIZIKA Kreditų kainų skirtumų rizika – tai rizika, kad „Swedbank“ Grupės turto ir įsipareigojimų, įskaitant išvestines finansines priemones, vertė gali svyruoti dėl konkretaus emitento palūkanų maržos pokyčių (kreditų kainų skirtumų).

Jeigu visi su emitentais susiję kainų skirtumai padidėtų 1 baziniu punktu, 2016 m. gruodžio 31 d. Grupės turto, už kurį gaunamos palūkanos, įskaitant išvestines finansines priemones, vertė būtų sumažėjusi 0.02 m EUR (0.04 m). VALIUTŲ KURSŲ RIZIKA Valiutų kursų rizika – tai rizika, kad Grupės turto ir įsipareigojimų, įskaitant išvestines finansines priemones, vertė gali svyruoti dėl valiutų kursų ar kitų svarbių rizikos veiksnių pokyčių. Valiutų kursų rizika, atsirandanti dėl bankinių operacijų, yra valdoma apribojant turto ir įsipareigojimų, įskaitant išvestines finansines priemones, bendrą vertę ta pačia valiuta iki norimo lygio, naudojant išvestines finansines priemones, tokias kaip valiutų apsikeitimo ir valiutų keitimo išankstiniai sandoriai.

Grupės užsienio valiutų pozicijos, galinčios padaryti poveikį pelnui, yra nedidelės. Tiesioginis poveikis, kurį ataskaitose nurodytam pelnui/nuostoliui turėtų užsienio valiutų ir euro kurso pasikeitimas +/- 5 procentais metų pabaigoje, atitinkamai būtų -60 tūkst. EUR / 60 tūkst. EUR (-6 tūkst. / 6 tūkst.). VERTYBINIŲ POPIERIŲ KAINOS RIZIKA Vertybinių popierių kainos rizika – tai rizika, kad vertybinių popierių kainų ar kitų svarbių rizikos veiksnių pokyčiai gali turėti neigiamą poveikį Grupės turimų vertybinių popierių ir su vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių vertei. „Swedbank“ Grupės portfeliai neturi vertybinių popierių rizikos, nes nėra suteikti rizikos prisiėmimo mandatai.


35


Žaliavų kainos rizika Žaliavų kainos rizika – tai rizika, kad žaliavų kainų pokyčiai turės neigiamą poveikį Grupės turimų su žaliavų kainomis susietų išvestinių finansinių priemonių vertei. Grupėje žaliavų kainos rizika kyla tik išimtiniais atvejais, kaip

su klientais susijusių produktų dalis. Visos dėl žaliavų kainų atsiradusios pozicijos visada turi būti apdraustos su kita sandorio šalimi, kad neliktų atviros pozicijos. 2016 m. gruodžio 31 d. Grupėje atvirų pozicijų dėl žaliavų kainų nebuvo.

Palūkanų perfiksavimo laikotarpiai

2016 Grupė

EUR, tūkst. < 3 mėn. 3 mėn.- 1 m. 1-5 m. 5-10 m. > 10 m.

Nejautrūs palūkanų

normai Nefinansinis

turtas Iš viso

Turtas



Vertybiniai popieriai 156,306 98,001 47,226 58 301,591

Paskolos kitiems klientams 2,768,952 1,657,500 167,188 13,949 37 4,607,626

Materialus ir nematerialus turtas 59,386 59,386

Kitas turtas 5,157 1,678 3,325 3,823 45,998 15,460 75,441

Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. 5,192,600 1,758,758 234,884 17,830 37 45,998 74,846 7,324,953

Įsipareigojimai



Kiti įsipareigojimai 9,030 979 2,650 3,002 124,579 1,558 141,798

Nuosavybė 705,153 705,153

Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. 5,760,585 699,595 29,771 3,695 17 829,732 1,558 7,324,953

Balansinių straipsnių grynoji pozicija -567,985 1,059,163 205,113 14,135 20 -783,734 73,288 0

Nebalansinių straipsnių grynoji pozicija 399,543 206,851 120,609 3,992 120 731,115

2016 Bankas



normai Nefinansinis

turtas Iš viso

Turtas


Paskolos kredito institucijoms 53,583 187

53,770

Vertybiniai popieriai 156,306 98,001 47,226 58 301,591




Kitas turtas 5,157 1,678 3,325 3,823 40,041 4,018 58,042


Įsipareigojimai



Kiti įsipareigojimai 9,030 979 2,650 3,002 110,499 1,471 127,631

Nuosavybė 721,152 721,152

Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. 5,760,590 699,595 29,771 3,695 17 831,651 1,471 7,326,790

Balansinių straipsnių grynoji pozicija -697,585 1,074,376 205,959 14,030 13 -613,362 16,569 0

Nebalansinių straipsnių grynoji pozicija 378,672 197,130 120,493 3,992 120 700,407


36


Palūkanų perfiksavimo laikotarpiai 2015 Grupė



normai Nefinansinis

turtas Iš viso

Turtas


1,842,573

Paskolos kredito institucijoms 67,333

67,333

Vertybiniai popieriai 355,430 36,162 107,653 5,446

504,691

Paskolos kitiems klientams 2,369,339 1,290,317 293,020 42,993 25

3,995,694


Kitas turtas 3,743 1,843 4,442 2,475

161,072 23,741 197,316


Įsipareigojimai


15,267

Kitų klientų indėliai 4,651,896 703,328 43,322 3

5,398,549


124,839 1,606 161,436

Nuosavybė

1,092,351 1,092,351

Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 4,668,544 728,869 49,490 1,904 0 1,217,190 1,606 6,667,603

Balansinių straipsnių grynoji pozicija -30,126 599,453 355,625 49,010 25 -

1,056,118 82,131 0

Nebalansinių straipsnių grynoji pozicija 401,382 238,282 99,807 23,023 762,494

2015 Bankas



normai Nefinansinis

turtas Iš viso

Turtas



Vertybiniai popieriai 355,430 36,162 107,653 5,446 504,691




Kitas turtas 3,743 1,843 4,442 2,475 26,284 11,628 50,415


Įsipareigojimai



Kiti įsipareigojimai 12,013 17,409 3,668 1,901 77,607 1,187 113,785

Nuosavybė 1,119,928 1,119,928

Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. 4,668,423 726,991 49,490 1,904 0 1,197,535 1,187 6,645,530

Balansinių straipsnių grynoji pozicija 14,608 727,756 213,788 12,288 7 -993,006 24,559 0

Nebalansinių straipsnių grynoji pozicija 364,409 266,719 119,433 24,837 775,398


37


Not e s

Valiutų atviros pozicijos

2016 Grupė

EUR, tūkst. SEK EUR USD GBP DKK NOK Kita Iš viso

Turtas

Grynieji pinigai ir lėšos centriniuose bankuose 705 2,217,904 2,925 2,688 520 1,364 1,033 2,227,139

Paskolos kredito institucijoms 12,001 18,532 2,744 435 2,900 7,040 10,118 53,770


Paskolos kitiems klientams 4,592,783 14,843 4,607,626

Kitas turtas 39 117,261 17,484 40 3 134,827

Iš viso 12,745 7,103,179 167,675 18,376 3,420 8,404 11,154 7,324,953

Įsipareigojimai

Įsipareigojimai kredito institucijoms 6,931 1 156 7,088

Kitų klientų indėliai 12,661 6,229,345 179,350 20,820 3,143 15,085 10,510 6,470,914


Kiti įsipareigojimai 513 110,803 24,459 639 98 294 782 137,588

Nuosavybė 705,153 705,153

Iš viso 13,174 7,056,442 203,810 21,459 3,241 15,379 11,448 7,324,953

Nebalansinių straipsnių grynoji pozicija 390 -45,850 35,928 2,841 -135 7,214 625 1,013

Grynoji valiutos pozicija -39 887 -207 -242 44 239 331 1,013

2016 Bankas


Turtas

Grynieji pinigai ir lėšos centriniuose bankuose 705 2,217,904 2,925 2,688 520 1,364 1,033 2,227,139

Paskolos kredito institucijoms 12,001 18,532 2,744 435 2,900 7,040 10,118 53,770



Kitas turtas 39 54,499 17,483 40 3 72,064

Iš viso 12,745 7,105,070 167,621 18,376 3,420 8,404 11,154 7,326,790

Įsipareigojimai

Įsipareigojimai kredito institucijoms 6,931 1 156 7,088




Nuosavybė 721,152 721,152

Iš viso 13,174 7,058,318 203,771 21,459 3,241 15,379 11,448 7,326,790

Nebalansinių straipsnių grynoji pozicija 390 -45,850 35,928 2,841 -135 7,214 625 1,013

Grynoji valiutos pozicija -39 902 -222 -242 44 239 331 1,013


38


Not e s

2015 Grupė


Turtas

Grynieji pinigai ir lėšos centriniuose bankuose 284 1,837,288 1,804 1,313 297 487 1,100 1,842,573

Paskolos kredito institucijoms 8,282 8,787 12,739 7,334 2,839 18,964 8,388 67,333



Kitas turtas 614 249,404 4,266 1,442 529 975 82 257,312

Iš viso 9,180 6,489,713 115,452 19,597 3,665 20,426 9,570 6,667,603

Įsipareigojimai

Įsipareigojimai kredito institucijoms 2 15,182 83 15,267




Nuosavybė 1,092,351 1,092,351

Iš viso 8,030 6,411,520 196,707 22,680 3,228 15,895 9,543 6,667,603

Nebalansinių straipsnių grynoji pozicija -1,462 -77,260 81,469 3,145 -469 -4,528 295 1,190

Grynoji valiutos pozicija -312 933 214 62 -32 3 322 1,190

2015 Bankas


Turtas

Grynieji pinigai ir lėšos centriniuose bankuose 284 1,837,287 1,804 1,313 297 487 1,100 1,842,572

Paskolos kredito institucijoms 8,282 8,244 12,636 7,334 2,839 18,964 8,388 66,687



Kitas turtas 614 56,626 4,266 1,442 529 975 81 64,533

Iš viso 9,180 6,467,742 115,351 19,597 3,665 20,426 9,569 6,645,530

Įsipareigojimai

Įsipareigojimai kredito institucijoms 2 13,181 83 13,266




Nuosavybė 1,119,928 1,119,928

Iš viso 8,029 6,389,535 196,621 22,680 3,226 15,894 9,545 6,645,530

Nebalansinių straipsnių grynoji pozicija -1,462 -77,260 81,469 3,145 -469 -4,528 295 1,190

Grynoji valiutos pozicija -311 947 199 62 -30 4 319 1,190


39


Not e s

Operacinė rizika APIBRĖŽTIS Operacinė rizika – tai nuostolio, atsirandančio dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų, žmogaus klaidų ir sistemų arba išorės įvykių, rizika. Operacinė rizika taip pat apima teisinę ir informacijos riziką. RIZIKOS VALDYMAS Rizikos kontrolė užtikrina vieningą operacinės rizikos valdymą ir rizikos ataskaitų teikimą „Swedbank” Grupės lygmeniu. Rizikos lygio analizė visuose dideliuose verslo padaliniuose atliekama ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Apie jos rezultatus informuojami visa vykdomoji vadovybė, taip pat Stebėtojų taryba, „Swedbank” Grupės rizikos kontrolės funkcijos ir „Swedbank” Grupės rizikos komitetas bei Vykdomasis komitetas. RIZIKOS VERTINIMAS Visi svarbūs struktūriniai Banko padaliniai, vertindami savo kasdieninės veiklos riziką, taiko bendrus metodus. Šie metodai, kurie yra nuolat taikomi visiems pagrindiniams procesams „Swedbank” Grupėje, apima rizikos identifikavimą, veiksmų planavimą ir stebėseną, siekiant valdyti visą kylančią riziką. INCIDENTŲ VALDYMAS „Swedbank“ taiko procedūras ir sistemas, kurios padeda informuoti apie incidentus ir įgalina imtis paskesnių veiksmų. Rizikos kontrolės funkcija padeda verslo sritims teikti ataskaitas, atlikti analizę ir parengti veiksmų planus, užtikrinant, kad būtų nustatytos pagrindinės priežastys ir imtasi tinkamų veiksmų. Informacija apie incidentus ir susijusius nuostolius dėl operacinės rizikos įtraukiama į centrinę duomenų bazę tolimesnei analizei. NAUJŲ PRODUKTŲ TVIRTINIMO PROCESAI (NPTP) „Swedbank“ taikomas bendras Naujų produktų tvirtinimo procesas (NPTP) apima visus naujus ir (arba) keičiamus produktus, paslaugas, priemones, procesus ir (arba) sistemas bei pagrindinius veiklos ir (arba) organizacinius pokyčius. Šio proceso tikslas – užtikrinti, kad „Swedbank“ Grupė vengtų veiklos, susijusios su nenumatyta rizika arba su rizika, kurios negalima iš karto suvaldyti ir kontroliuoti proceso metu. Be to, šis procesas padeda „Swedbank“ Grupėje užtikrinti pristatomų naujų ir (arba) patobulintų produktų ir paslaugų kokybę. VEIKLOS TĘSTINUMAS, KRIZIŲ VALDYMAS IR SAUGUMAS „Swedbank“ aktyviai dirba, siekdamas užkirsti kelią rimtiems incidentams ir (arba) sustiprinti savo galimybes valdyti rimtus incidentus, kaip antai IT sutrikimai, stichinės nelaimės, finansų rinkos sutrikdymas, pandemijos, kurie gali trukdyti nepertraukiamam „Swedbank“ paslaugų ir produktų teikimui.

Saugumo, veiklos tęstinumo, incidentų ir krizių valdymo principai nustatomi „Swedbank“ Grupės teisės aktuose. „Swedbank“ Grupės krizių valdymo komanda yra atsakinga už krizių valdymą, koordinavimą ir ryšius, bendradarbiaujant su pavaldžių kredito institucijų krizių valdymo komandomis. Veiklos tęstinumo planai rengiami visoms pagrindinėms veiklos rūšims ir paslaugoms, kurios yra svarbios šaliai ir visuomenei. Planuose nurodomi „Swedbank“ veiksmai rimto sutrikimo atveju. Veiklos tęstinumo ir krizių valdymo modeliai yra parengti pagal tarptautinį standartą ISO/IEC ISO 22301:2012 (angl. „Societal security – Business continuity management systems“). Didžiajai daliai savo operacijų „Swedbank“ taip pat taiko draudimo apsaugą, ypač nuo katastrofų. INFORMACIJOS RIZIKA „Swedbank“ yra parengęs vidaus taisykles dėl informacijos apsaugos. Papildomai yra atliekama procesų ir metodų peržiūra, skirta banko informacijos sistemos apsaugos tobulinimui ir papildymui.

Atitikties rizika APIBRĖŽTIS Atitikties rizika - tai rizika, kad Bankas, nesilaikydamas įstatymų, taisyklių ir politikų (išorinių ir (arba) vidinių), neatitiks elgesio standartų, kurių iš jo tikisi išorės sandorio šalys. ATITIKTIES FUNKCIJA „Swedbank“ Grupės vidaus reguliavimas apima atitikties rizikos valdymo taisykles. Pagrindinis vidaus reguliavimo komponentas yra Atitikties funkcijos politika. Vidaus taisyklių tikslas – užtikrinti, kad „Swedbank“ Grupė visada atitiktų klientų ir finansų reguliavimo institucijų keliamus kokybės reikalavimus ir elgesio standartus. ATITIKTIES TAIKYMO SRITIS Atitikties grupė stebi ir vykdo nuolatinę veiklos kontrolę, rengia mokymus ir konsultacijas, valdo krizines situacijas, dalyvauja veiklos rizikos vertinime ir naujų produktų bei paslaugų kūrime, dalyvauja su pinigų plovimo prevencija susijusios teisėkūros procese ir sankcijų kūrime, bendradarbiauja su priežiūros institucijomis. „Swedbank“ Grupė laikosi ES teisės aktų nustatytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų. Kovos su pinigų plovimu (KPP) funkcijos veiklą reglamentuoja Vidaus politika dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei tarptautinių sankcijų laikymosi srityje „Swedbank“ Grupė turi profesionalius darbuotojus, taiko būtinas priežiūros ir stebėsenos sistemas. RIZIKŲ MAŽINIMAS Pagrindinis pinigų plovimo prevencijos reglamentavimo sistemos principas – rizika grindžiamas metodas (angl. trumpinys – RBA): identifikuoti, suprasti ir įvertinti pinigų plovimo (PP) ir teroristų finansavimo (TF) riziką ir imtis atitinkamų, pakankamų ir proporcingų rizikos mažinimo priemonių, atsižvelgiant į rizikos lygį. Tokio vertinimo pagrindu mes sukūrėme procedūras ir procesus, pritaikytus pagal

identifikuotą riziką. Mokėjimų srityje mes nuolat kontroliuojame pagrindinę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Vykdydami nuolatinę operacijų stebėseną, tikrindami klientus pagal sankcijų sąrašus ir taikydami banko „Pažink savo klientą“ procesą, mes nuolat dirbame, siekdami sumažinti šią riziką.

Mes atnaujinome mūsų interesų konfliktų politiką. Kova su korupcija yra neatskiriama banko veiklos procesų dalis ir yra integruota į paskolų vertinimus, tiekimo tinklą, mokėjų srautus ir investicijas. Svarbi šios veiklos dalis yra darbuotojų mokymas. Nuolatinis visų darbuotojų mokymas apie informavimą apie išorinius paskyrimus ir jų vykdymą vyksta per vidinius straipsnius, kasdieninę komunikaciją ir konsultacijas. Yra sukurtas faktinių ir galimų interesų konfliktų, susijusių su išoriniais paskyrimais, valdymo ir nustatymo procesas, įgyvendinamas IT sistemų pagalba. Ne rečiau kaip kartą per metus – pradėjus dirbti banke, pasikeitus pareigoms – pildomos Ekonominių interesų deklaracijos (EID) formos, kurias vertina vadovai. Grupei svarbu laiku identifikuoti sukčiavimo atvejus ir imtis priemonių. Todėl 2016 m. mes patobulinome ir suderinome pažeidimų atskleidimo procedūrą, kad darbuotojai galėtų anonimiškai pranešti apie vidaus ir išorės taisyklių pažeidimus.


40


Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimas TIKSLAS Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (angl. trumpinys – ICAAP, toliau tekste – ICAAP) tikslas yra užtikrinti, kad „Swedbank“ Grupės ir antrinių įmonių kapitalas būtų pakankamas jų rizikai padengti bei veiklai vykdyti ir plėtoti. Grupė yra „Swedbank“ Grupės dalis ir naudoja tuos pačius vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo principus.

VERTINIMAS „Swedbank“ ruošia ir dokumentuoja savo metodus ir procesus, skirtus vertinti kapitalo poreikiui. Vidinis kapitalo pakankamumo vertinimo procesas apima visas rizikas, kurios yra reikšmingos Grupei. Papildomai 1 Ramsčio rizikoms, dar vertinamos rizikos, kurioms kapitalas nėra paskirtas: verslo, likvidumo ir strateginė rizikos. Grupei reikšmingos rizikos pateikiamos lentelėje apačioje. RIZIKOS RŪŠYS ICAAP PROCESE

Rizikos rūšis 1 Ramstis 2 Ramstis

Alokuojamas kapitalas Vertinamas kapitalo poreikis?

Kredito rizika Taip Taip

Koncentracijos rizika Taip1 Taip

Rinkos rizika Taip Taip

Rinkos rizika: palūkanų normos rizika bankinėje knygoje Ne Taip

Operacinė rizika Taip Taip

Draudimo rizika Taip2 Taip3

Pensijų draudimo rizika4 Ne Taip

Strateginė rizika: verslo planavimas Ne Taip

Strateginė rizika: įsigijimai ir projektai Ne

Taip, pridedama bendra suma

Atskirai kapitalas nėra alokuojamas

Identifikuojama ir sumažinama?

Reputacinė rizika Ne Taip

Likvidumo rizika5 Ne ILAAP

Strateginė rizika: sprendimų rizika Ne Taip

1) Bazelio formulėje įtraukiamos sektoriaus ir geografinės koncentracijos rizikos, Pavyzdžiui, 1 Ramsčio priemonė netiesiogiai apima didelę dalį koncentracijos rizikos.

2) Holdingo, draudimo įmonės į kapitalą neįtraukiamos; atliekamas vertinimas, siekiant nustatyti, ar investuojamas kapitalas yra pakankamas, atsižvelgiant į neigiamą scenarijų pagal banko ICAAP.

3) „Swedbank“ Grupės draudimo įmonės atlieka savo rizikos ir mokumo vertinimą (angl. trumpinys – ORSA). Šio proceso tikslas yra įvertinti rizikos ir mokumo būklę.

4) Išmokų, išmokamų pasibaigus tarnybos laikotarpiui, rizika yra svarbi „Swedbank“ Grupei, bet ne „Swedbank“, AB.

5) Likvidumo poreikiai vertinami kiekvienais metais vidaus likvidumo vertinimo proceso (angl. trumpinys – ILAAP) metu.

Siekiant efektyviai naudoti kapitalą ir prognozuoti kapitalo pakankamumą net ir itin nepalankiomis rinkos sąlygomis, ne rečiau kaip kartą per metus atliekamas scenarijais pagrįstas modeliavimas ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Scenarijai apima „Swedbank“ visų keturių namų rinkų kintamuosius, todėl gali būti naudojami tiek Grupės, tiek antrinių įmonių lygmeniu.

2016 M. NEPALANKAUS SCENARIJAUS APRAŠYMAS ICAAP tikslu Grupė atlieka makroekonominį scenarijais pagrįstą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad nustatytų, ar kapitalo lygis yra pakankamas šiam scenarijui. 2016 m. ICAAP nepalankaus scenarijaus pradžioje numatomas vartotojų ir verslo klientų ekonomikos vertinimų pablogėjimas Švedijoje, prie kurio prisideda ir tarp Europos ir Rusijos auganti geopolitinė įtampa, didėjanti imigracija bei neišspręstos struktūrinės problemos Pietų Europoje. Švedijos būsto kainos krinta 31 procentu ir Švedijos BVP rodiklis tampa neigiamas. Švedijos banko didmeninio finansavimo kaina yra neigiamai paveikiama, kas, savo ruožtu, verčia bankus riboti naujų kreditų teikimą ir sugriežtinti skolinimo reikalavimus.

Poveikis Baltijos šalims pasireiškia prekybos su Švedija sumažėjimu ir griežtesniais skolinimo reikalavimais. Prie sumažėjusių kreditų apimčių prisideda būsto kainų, vartojimo ir investicijų mažėjimas. Visa tai kartu su augančia geopolitine įtampa sukelia Baltijos regiono ekonominį nuosmukį. Po kurio laiko jį dar labiau sustiprina pasaulio sukrėtimas, dėl kurio Švedijos namų rinkose sumažėja BVP.

Kaip rodo 2016 m. ICAAP rezultatai, „Swedbank“ Grupė ir jos antrinės įmonės Baltijos šalyse, įskaitant „Swedbank“, AB, yra atsparios visam šiam scenarijui, net ir tais metais, kai sąlygos yra pačios nepalankiausios, ir numatytus reguliavimo reikalavimus atitiktų kiekvienais iš trejų metų, kuriuos apima scenarijus.

Kapitalo pakankamumo analizė Kapitalo pakankamumo reguliavimas – tai įstatymų nustatytas reikalavimas dėl kapitalo, vadinamo kapitalo baze, kurį bankas privalo turėti pagal prisiimamą riziką. „Swedbank“ privalo laikytis ES kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) reikalavimų ir jame nustatytos žemiausios ribos pagal „Bazelį I“.

Pagal KRR banko bendrasis kapitalas turi būti bent jau lygus kapitalo reikalavimo kredito, rinkos ir operacinei rizikai sumai, įskaitant kapitalo rezervus ir galimą papildomą kapitalo poreikį pagal antros pakopos kapitalo reikalavimus (2 Ramstis). Grupei taikomi bendrojo kapitalo reikalavimai yra 11.8 procento bendro 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklis (t.y. bendras 1 lygio nuosavo kapitalas, išreikštas rizikos pozicijos sumos procentine dalimi) ir 15.3 procento bendras kapitalo pakankamumo koeficientas (t.y. kapitalas, išreikštas rizikos pozicijos sumos procentine dalimi). Siekiant užtikrinti stabilumą, Grupei taip pat taikoma žemiausia riba pagal „Bazelis I“ sistemą, t.y. 80 procentų kapitalo reikalavimų pagal „Bazelis I“ sistemą.

2016 m. gruodžio 31 d. Grupės bendro pirmojo lygio akcinio kapitalo ir bendrojo kapitalo rodiklis buvo 22.1 procento (2015 m. gruodžio 31 d. – 40.0 procentų). 2016 m. pabaigoje Grupės sverto koeficientas buvo 7.3 procento (2015 m. pabaigoje – 14.2 procento).

Pagal įprastą „Swedbank“, AB dividendų išmokėjimo politiką, 2016 m. Bankas turėjo išmokėti 51.6 mln. EUR (60 procentų konsoliduoto grynojo pelno) dividendų. Faktiškai išmokėti dividendai buvo ženkliai didesni, t.y. 492.2 mln. EUR, kas sumažino „Swedbank“, AB kapitalizacijos perteklių, priartinus kapitalo rodiklius prie formalių nuosavo kapitalo reikalavimų ir išlaikius tvirtą kapitalo rezervą. Suma, skirta dividendams, buvo peržiūrėta ir patvirtinta atsakingų Grupės padalinių už nuosavo kapitalo valdymą.

2016 m. pabaigoje faktinis bendrasis kapitalas pagal „Bazelis I“ sistemos žemiausią ribą viršijo kapitalo reikalavimą 338 mln. eurų. Vadinasi, Grupė turi pakankamus rezervus ir išlaiko kapitalizaciją, kuri yra didesnė už kapitalo reikalavimus ir ribinį kapitalo lygį pagal „Bazelis I“.

2016 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. trumpinys – SREP) metu buvo nustatyta, kad Grupės kapitalizacija yra pakankama, ir ji turi galimybę ir ateityje vykdyti reguliuojamojo kapitalo reikalavimus.

Detali informacija, atskleidžianti Banko ir Grupės kapitalo bazę ir kapitalo pakankamumo pozicijas, yra skelbiama internetinio puslapio www.swedbank.com skyriuje „Risk Management and Capital Adequacy Report 2016 (Pillar 3)“, o versija lietuvių kalba – www.swedbank.lt.

4 Kapitalas


41


Kapitalo pakankamumas Grupė Bankas Grupė Bankas

EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Bendras 1 lygio kapitalas (CET1) 553,652 595,204 962,873 975,634

1 lygio kapitalas 553,652 595,204 962,873 975,634

Nuosavos lėšos 553,652 595,204 962,873 975,634

Bendra rizikos pozicijos suma 2,502,162 2,692,630 2,406,698 2,508,801

Bendro 1 lygio kapitalo pakankamumo (CET1) koeficientas, % 22.1 22.1 40.0 38.9

1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas, % 22.1 22.1 40.0 38.9

Viso kapitalo pakankamumo koeficientas, % 22.1 22.1 40.0 38.9

Kapitalo pakankamumas Grupė Bankas Grupė Bankas

EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Apmokėtos kapitalo priemonės, akcijų priedai ir rezervai 587,476 615,522 993,385 993,743

Kredito vertės koregavimai 1) -351 -351 -289 -289

Atidėtųjų mokesčių turtas -10,858 -586 -12,180 -1,553

Nematerialus turtas -237 -237 -185 -185

Kredito rizikos koregavimų pagal IRB metodą trūkumas, atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius -22,378 -19,144 -17,858 -16,082

Bendras 1 lygio kapitalas 553,652 595,204 962,873 975,634

1 lygio kapitalas 553,652 595,204 962,873 975,634

Nuosavos lėšos 553,652 595,204 962,873 975,634

Kapitalo poreikis kredito rizikos pozicijoms, vertinamoms standartizuotu metodu (SA) 27,083 66,943 23,872 52,202

Kapitalo poreikis kredito rizikos pozicijoms, vertinamoms vidaus reitingais pagrįstu metodu (IRB) 145,061 121,988 138,384 119,700

Kapitalo poreikis rinkos rizikos pozicijoms 1,431 1,431 3,617 3,616

iš jų kapitalo poreikis skolos priemonių pozicijoms 1,431 1,431 3,617 3,616

Kapitalo poreikis kredito rizikos koregavimui 136 136 72 72

Kapitalo poreikio reikalvimas operacinės rizikos pozicijoms 26,462 24,912 26,590 25,115

Bendras kapitalo poreikio reikalavimas 2) 200,173 215,410 192,535 200,705

Kredito rizikos pozicijų suma 2,151,800 2,361,645 2,028,209 2,148,769

Rinkos rizikos pozicijos suma 17,888 17,888 45,213 45,201

Kredito rizikos koregavimo rizikos pozicijos suma 1,700 1,700 900 900

Operacinės rizikos pozicijos suma 330,774 311,397 332,375 313,938

Bendra rizikos pozicijos suma 2,502,162 2,692,630 2,406,697 2,508,808

Bendro 1 lygio kapitalo (CET1) pakankamumo koeficientas, % 22.1 22.1 40.0 38.9

1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas, (CET1) % 22.1 22.1 40.0 38.9

Viso kapitalo pakankamumo koeficientas, % 22.1 22.1 40.0 38.9 1) Tikrąja verte vertinamo turto kredito vertės koregavimai pagal EBA techninius standartus. Šio standarto tikslas – įvertinti riziką, atsirandančią dėl tikrosios vertės apskaičiavimo netikslumų. 2) Kapitalo poreikis pagal Ramstį 1 ( Pillar 1), 8 %.


42


Kapitalo reikalavimai 3), % Grupė Grupė

2016 2015

CET1 kapitalo reikalavimas kartu su kapitalo rezervų poreikiu ir Ramsčiu 2 (Pillar 2) 11.8 9.2

iš jų CET1 kapitalo reikalavimas 4.5 4.5

iš jų kapitalo apsaugos rezervio kapitalo reikalavimas 2.5 2.5

iš jų sisteminės rizikos rezervo reikalavimas 2.0

Kapitalo reikalavimas pagal Ramstį 2 (Pillar 2) 2.8 2.2

Privalomas Ramsčio 2 reikalavimas (P2R) 1.8

Rekomenduojamas Ramsčio 2 reikalavimas (P2G) 1.0

Minimalus papildomo 1 lygio kapitalo pakankamumo (AT1) reikalavimas 4) 1.5 1.5

Minimalus 2 lygio kapitalo pakankamumo reikalavimas 5) 2.0 2.0

Iš viso 15.3 12.7 3) ECB sprendimu, Ramsčio 2 kapitalo poreikio reikalavimas „Swedbank“, AB buvo paskelbtas 2016 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos banko valdybos sprendimu, remiantis Lietuvos Respublikos Bankų įstatymu, buvo nustatyti prudenciniai kapitalo reikalavimų rezervai.

4) Tai yra kapitalo pakankamumo reikalavimo 8 % dalis pagal Ramstį 1 (Pillar 1), kuri gali būti įvykdyta panaudojant papildomą 1 lygio kapitalą. 5) Tai yra kapitalo pakankamumo reikalavimo 8 % dalis pagal Ramstį 1 (Pillar 1), kuri gali būti įvykdyta panaudojant papildomą 1 lygio kapitalą ir 2 lygio kapitalą.

Pereinamojo laikotarpio nuosavų lėšų poreikis pagal „Bazelis I“ žemutinę ribą


EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Nuosavų lėšų poreikis atsižvelgiant į žemiausią ribą pagal susitarimą „Bazelis I“ 237,613 250,902 223,532 232,516

Nuosavos lėšos pagal „Bazelisl III“, visiškai koreguotos atsižvelgiant į žemiausią ribą pagal susitarimą „Bazelis I“ 576,030 614,348 980,731 991,716

Nuosavų lėšų pagal "Bazelis III" perteklius, palyginus su nuosavų lėšų poreikiu, atsižvelgiant į žemiausią ribą pagal susitarimą „Bazelis I“ 338,417 363,446 757,199 759,200

Grupė 2016 2015

EUR, tūkst.

Vidutinė balansinė

vertė Palūkanos

Vidutinė metinė

palūkanų norma, %

Vidutinė balansinė vertė Palūkanos

Vidutinė metinė

palūkanų norma, %

Lėšos centriniuose bankuose 1,632,661 -6,037 -0.37 1,019,579 -1,737 -0.17

Paskolos kredito institucijoms 76,656 397 0.52 420,767 531 0.13

Paskolos kitiems klientams 4,445,195 121,855 2.74 4,136,328 115,655 2.80

Skolos vertybiniai popieriai 316,576 5,524 1.74 447,441 5,727 1.28

Jautrus palūkanų normos pokyčiams turtas 6,471,088 121,739 6,024,115 120,176


Kitas turtas 238,372 658 308,727 93

Iš viso turto 6,722,703 125,733 6,347,486 123,605

Įsipareigojimai kredito institucijoms ir kitoms finansų įstaigoms 11,022 -330 2.99 28,241 -1,037 3.67

Kitų klientų indėliai 5,917,187 -11,786 0.20 5,084,406 -19,528 0.38

Išleisti skolos vertybiniai popieriai 14,603 -67 0.46 21,260 -81 0.38

Jautrūs palūkanų normos pokyčiams įsipareigojimai 5,942,812 -12,183 5,133,907 -20,646

Išvestinės finansinės priemonės 10,331 -2,666 12,371 -3,441

Kiti įsipareigojimai 105,924 -1,717 144,954 -2,467

Iš viso įsipareigojimų 6,059,067 -16,566 5,291,232 -26,554

Nuosavybė 663,636 1,056,254

Iš viso įsipareigojimų ir nuosavybės 6,722,703 6,347,486

Grynosios palūkanų pajamos 109,167 97,051

5 Grynosios palūkanų pajamos


43


Bankas 2016 2015

EUR, tūkst.

Vidutinė balansinė

vertė Palūkanos

Vidutinė metinė

palūkanų norma, %

Vidutinė balansinė vertė Palūkanos

Vidutinė metinė

palūkanų norma, %

Lėšos centriniuose bankuose 1,632,661 -6,037 -0.37 1,019,579 -1,737 -0.17

Paskolos kredito institucijoms 76,656 397 0.52 420,606 531 0.13

Paskolos kitiems klientams 4,342,887 111,124 2.56 4,108,222 105,040 2.56

Skolos vertybiniai popieriai 316,576 5,524 1.74 447,441 5,727 1.28

Jautrus palūkanų normos pokyčiams turtas 6,368,780 111,008 5,995,848 109,561


Kitas turtas 341,260 654 291,365 86

Iš viso turto 6,723,283 114,998 6,301,857 112,983

Įsipareigojimai kredito institucijoms ir kitoms finansų įstaigoms 10,022 -275 2.74 25,241 -894 3.54

Kitų klientų indėliai 5,917,187 -11,786 0.20 5,084,426 -19,528 0.38

Išleisti skolos vertybiniai popieriai 14,603 -67 0.46 21,260 -81 0.38

Jautrūs palūkanų normos pokyčiams įsipareigojimai 5,941,812 -12,128 5,130,927 -20,503

Išvestinės finansinės priemonės 10,331 -2,666 12,371 -3,441

Kiti įsipareigojimai 86,895 -1,768 99,868 -2,530

Iš viso įsipareigojimų 6,039,038 -16,562 5,243,166 -26,474

Nuosavybė 684,245 1,058,691

Iš viso įsipareigojimų ir nuosavybės 6,723,283 6,301,857

Grynosios palūkanų pajamos 98,436 86,509


44



EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Komisinių pajamos

Pervedimai 28,728 28,783 29,153 29,200

Mokėjimų kortelės 40,269 40,269 43,530 43,530

Turto valdymas 3,918 3,918 3,766 3,766

Tarpininkavimas teikiant gyvybės draudimo produktus 977 977 1,128 1,128

Tarpininkavimas 1,149 1,149 1,068 1,068

Kiti vertybiniai popieriai 1,900 1,900 1,676 1,676

Verslo konsultacijos 404 404 165 165

Tarptautinės organizacijos 1,989 1,989 850 850

Garantijos 1,899 1,899 2,203 2,205

Kitų klientų indėliai 2,087 2,087 2,078 2,078

Ne gyvybės draudimas 496 469 416 380

Kitos komisinių pajamos 4,630 3,931 4,110 3,374

Iš viso 88,446 87,775 90,143 89,420

Komisinių išlaidos

Pervedimai -4,899 -4,897 -5,746 -5,745

Mokėjimų kortelės -10,339 -10,339 -10,928 -10,927

Kiti vertybiniai popieriai -584 -584 -509 -509

Kitos komisinių išlaidos -894 -446 -816 -335

Iš viso -16,716 -16,266 -17,999 -17,516

Grynosios komisinių pajamos 71,730 71,509 72,144 71,904


EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Vertinimo tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį, kategorija

Prekybinis turtas, įskaitant išvestines finansines priemones Išvestinės finansinės priemonės susijusios su nuosavybės vertybiniais popieriais -10 -10 -13 -13

Palūkaninės finansinės priemonės, įskaitant išvestines finansines priemones -2,852 -2,852 -2,338 -2,338

Kiti finansiniai instrumentai 37 37 110 110

Iš viso prekybinio turto, įskaitant išvestines finansines priemones -2,825 -2,825 -2,241 -2,241

Finansinis turtas, pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį Palūkaninės finansinės priemonės, įskaitant išvestines finansines priemones -296 -296 -396 -396

Iš viso finansinio turto, pripažinimo metu apskaitomo tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį -296 -296 -396 -396

Valiutos kurso pokytis 10,472 10,475 9,808 9,805

Iš viso turto, vertinamo tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį 7,351 7,354 7,171 7,168

Palūkaninių išvestinių finansinių priemonių realizuoti pinigų srautai atvaizduoti kaip grynosios palūkanų pajamos 5 pastaboje.

6 Grynosios komisinių pajamos

7 Grynasis pelnas ar nuostolis iš finansinių priemonių, vertinamų tikrąja verte


45



EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Pajamos iš nekilnojamojo turto 247 180 224 128

IT paslaugos 964 1,030 400 457

Paslaugos „Swedbank“ Grupės viduje 4,125 4,863 4,315 5,019

Kitos veiklos pajamos 2,322 1,051 3,176 653

Iš viso 7,658 7,124 8,115 6,257

ATLYGIS „SWEDBANK“ GRUPĖJE Daugelio Grupės darbuotojų atlygį sudaro fiksuoto ir kintamo atlygio dalys, kurios kartu su kitomis naudomis sudaro bendrą atlygio sistemą. Bendras atlygis

nustatomas remiantis rinkos sąlygomis ir užtikrinant tinkamą fiksuoto ir kintamo atlygio dalių santykį.

Didžiausias santykis tarp kintamo ir fiksuoto atlygio yra nustatomas pagal

galiojančius teisės aktus ir neviršijant kintamo atlygio išmokėjimo aukščiausios ribos, kurią nustato Visuotinis akcininkų susirinkimas ir/arba taikytini teisės aktai. Tiems darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą finansinį poveikį organizacijos prisiimamai rizikai, kintamo atlygio dalis negali viršyti 100 procentų fiksuoto viso atlygio dalies kiekvienam asmeniui.

Daugiau informacijos apie atlygio principus ir politiką pateikiama atlygio politikos dokumente ir kitose atitinkamose ataskaitose, kurios skelbiamos Grupės interneto svetainėje (www.swedbank.lt). FIKSUOTAS ATLYGIS Fiksuotas atlygis – tai pagrindinis atlygio sistemos komponentas. Fiksuotas atlygis nustatomas atsižvelgiant į užimamų pareigų pobūdį bei atsakomybę, individualaus darbuotojo darbo rezultatus bei rinkos sąlygas. KINTAMAS ATLYGIS Visų Grupės darbuotojų kintamas atlygis priklauso nuo darbuotojo individualių rezultatų, verslo srities ir Grupės bendrojo pelno. Kintamas atlygis Grupėje nustatomas remiantis ilgamete perspektyva, taip užtikrinant, kad kintamo atlygio skaičiavimai remtųsi ilgalaikiu subalansuotu pelnu, atsižvelgiant į pagrindinius ekonominius ciklus bei galimą riziką išmokėjimo metu. Kintamas atlygis pirmiausia yra siejamas su pelno rodikliais, patikslintais pagal riziką. Turi būti atsižvelgiama tiek į galimą, tiek ir būsimą riziką bei faktines kapitalo išlaidas ir likvidumą.

Remiantis Visuotiniame akcininkų susirinkime priimtais sprendimais, „Swedbank“ Grupės Direktorių taryba prižiūri kintamo atlygio programos sąlygų apibrėžimą bei įgyvendinimą. „Swedbank“ Grupės Direktorių taryba turi teisę neišmokėti kintamo atlygio, jei, pavyzdžiui, „Swedbank“ Grupės finansinė padėtis žymiai pablogėjo, iškilo reikšminga rizika tam atsitikti ar netinkami individualūs darbuotojų veiksmai neigiamai paveikė „Swedbank“ Grupės ar verslo srities rezultatus.

Šiuo metu Grupėje yra keturios kintamo atlygio, mokamo akcijomis, programos: 2013 m. programa, 2014 m. programa, 2015 m. programa ir 2016 m. programa. Šios programos laikomos pasibaigusiomis tada, kai akcijos suteikiamos darbuotojams. 2016 m. darbuotojams buvo suteiktos akcijos, susijusios su 2012 m. programa.

2016 M. PROGRAMA 2016 m. programą sudaro dvi dalys:

Kolektyvinė programa, kurioje dalyvauja didžioji dalis Grupės darbuotojų, sudaryta iš „Swedbank“ AB (publ) akcijomis išreikšto atidėto atlygio, ir kuri apima kintamą atlygį, išmokamą akcijomis su atidėjimo laikotarpiu.

Individuali programa, kurioje dalyvauja apie 44 darbuotojų Lietuvoje, ir kuri apima kintamą atlygį, sudarytą iš dviejų dalių: atlygį grynaisiais pinigais ir atlygį, išmokamą akcijomis su atidėjimo laikotarpiu.

Akcijomis išmokamas atlygis apima dividendų kompensaciją per trejų metų

atidėjimo laikotarpį. Būtina akcijų suteikimo sąlyga – akcijų išmokėjimo metu būti išdirbus ne mažiau kaip trejus metus. AKCIJOMIS MOKAMO ATLYGIO PATEIKIMAS ATASKAITOSE Akcijomis mokamas atlygis skiriamas teisėmis įsigyti akcijas (būsimas „Swedbank“ akcijas) ir kaupiamas per kiekvienos programos laikotarpį. Akcijų perdavimas priklauso nuo nepertraukiamo darbo organizacijoje. Kiekvieną programą sudaro i) pirmieji veiklos metai, po kurių eina ii) suteikimo bei atidėjimo laikotarpis ir iii) galutinis akcijų pervedimas programoje dalyvaujantiems darbuotojams, kuomet baigiasi atidėjimo laikotarpis ir yra paskelbta metinė ataskaita.

Kintamas atlygis yra išreikštas tam tikra pinigine suma, kuri verčiama į Teises įsigyti akcijas ir tokiu pavidalu kintamas atlygis egzistuoja iki atidėjimo laikotarpio pabaigos.

Kiekvienai programai teisės įsigyti akcijas vertinamos pagal apskaičiuotą akcijų vertę „Swedbank“ Grupėje vertinimo datą, t.y. datą, kurią įmonė ir sandorio šalis patvirtina sutartines sąlygas pagal kiekvieną programą. Kiekviena teisė įsigyti akcijas jos turėtojui suteikia teisę į vieną „Swedbank“ akciją ir kompensaciją už išmokėtus dividendus, kuriems teisės įsigyti akcijas nebuvo taikomos per programos atidėjimo laikotarpį. Ataskaitose nurodoma kiekvienos programos vertė per laikotarpį iki suteikimo datos gali skirtis, jei pasikeičia suma už veiklos rezultatus arba jei teisės įsigyti akcijas panaikinamos. Ataskaitose nurodoma vertė, išskyrus socialinio draudimo mokesčius, nesikeičia, pasikeitus teisių įsigyti akcijas rinkos vertei.

Grupė nekompensuoja išlaidų už skirtas akcijas motininiam bankui. NAUDOS Naudos – tai nepiniginiai priedai, taikomi visiems darbuotojams kaip darbdavio siūlomos vertės dalis.

8 Kitos pajamos

9 Personalo išlaidos

http://www.swedbank.com/


46


Personalo išlaidos


EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Atlyginimai (įskaitant valdybą) 31,638 30,840 30,853 30,025

„Swedbank“, AB (publ) akcijomis mokamas atlygis 2,793 2,704 3,317 3,204

Socialinio draudimo išlaidos 9,710 9,464 9,595 9,330

Mokymų išlaidos 666 662 614 609

Kitos personalo išlaidos 2,654 2,604 2,744 2,616

Iš viso 47,461 46,274 47,123 45,784

iš kurių kintamo atlygio išlaidos 240 240 206 206

Iš kurių išeitinėms skirtos išlaidos 856 839 1,226 1,122

Darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 1,969 1,909 2,112 2,050

Kintamo atlygio programa 2011-2016 Grupė Bankas Grupė Bankas

EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

2011 m. programa

Pripažintos išlaidos už „Swedbank“, AB (publ) akcijomis mokamą atlygį 68 65

2012 m. programa

Pripažintos išlaidos už „Swedbank“, AB (publ) akcijomis mokamą atlygį 191 185 1,121 1,080

2013 m. programa

Pripažintos išlaidos už „Swedbank“, AB (publ) akcijomis mokamą atlygį 673 648 728 704

2014 m. programa


Pripažintos išlaidos už išmokėtą atlygį grynaisiais -32 -32

2015 m. programa


Pripažintos išlaidos už išmokėtą atlygį grynaisiais -25 -25 238 238

2016 m. programa

Pripažintos išlaidos už „Swedbank“, AB (publ) akcijomis mokamą atlygį 623 609

Pripažintos išlaidos už išmokėtą atlygį grynaisiais 265 265

Iš viso 3,033 2,944 3,523 3,410


47



EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Patalpų Išlaidos 7,193 9,477 7,262 9,681

Nuoma 631 724 755 855

IT išlaidos 9,385 9,240 8,363 8,147

Telekomunikacija, paštas 761 713 751 709

Konsultacijos 229 222 343 338

Kitos paslaugos 1,118 1,092 1,023 1,003

Kelionės 2,571 2,566 2,091 2,086

Reprezentacija 514 512 438 434

Biuro prekės 680 504 206 193

Reklama, viešieji ryšiai 2,033 1,990 2,126 2,120

Apsauga 1,349 1,343 1,458 1,453

Palaikymas 973 769 603 571

Išlaidos Grupės viduje 5,449 4,984 3,819 3,397

Auditas 128 96 126 92

Kitos administracinės išlaidos 950 799 3,212 2,893

Kitos veiklos išlaidos 180 96 501 198

Iš viso 34,144 35,127 33,077 34,170


EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Iki 1 metų 2,418 2,418 2,483 2,483

Nuo 1 iki 5 metų 1,062 1,062 2,672 2,672

Iš viso 3,480 3,480 5,155 5,155

EUR, tūkst. Grupė Bankas Grupė Bankas

2016 2016 2015 2015

Įrengimai 420 383 596 398

Kompiuteriai ir IT įrengimai 1,725 1,725 1,898 1,898

Pastatai 961 351 1,003 394

Nuomojamas turtas 334 319 339 320

Nematerialus turtas 114 114 72 72

Iš viso 3,554 2,892 3,908 3,082

10 Kitos bendrosios administracinės išlaidos

11 Veiklos nuomos mokėtinos sumos

12 Materialaus ir nematerialaus ilgalaikio turto nusidėvėjimas/amortizacija


48


Didžioji dalis atidėtojo mokesčio turto “Swedbank Lizingas”, UAB susidarė dėl perkeltų nuostolių, remiantis 8 metų apmokestinamo pelno prognoze.

2016 2015

Grupė

Mokesčio norma % Bankas

Mokesčio norma % Grupė

Mokesčio norma % Bankas

Mokesčio norma %

Pelnas prieš mokesčius 118,575 106,379 97,707 125,672

Pelno mokestis apskaičiuotas pagal įstatymų numatytą pelno mokesčio normą 17,786 15 15,957 15 14,656 15 18,851 15

Sąnaudos nemažinančios pelno mokesčio 502 0.4 843 0.8 31 0.0 181 0.1

Neapmokestintos pajamos ir mokesčių lengvatos -520 -0.4 -402 -0.4 -395 -0.4 -6,340 -5.0

Kredito atidėjiniai -662 -0.6 -1,877 -1.9

Iš viso pripažintos mokesčių išlaidos 17,106 14.4 16,398 15.4 12,415 12.7 12,692 10.1

Einamosios mokesčių sąnaudos 15,783 15,430 12,685 12,427

Atidėtojo mokesčio sąnaudos, susijusios su laikinų skirtumų atsiradimu ir jų panaikinimu 1,323 968 -270 265

Iš viso pripažintos mokesčių išlaidos 17,106 14.4 16,398 15.4 12,415 12.7 12,692 10.1

2016 2015


Atidėtojo mokesčio turtas Mokesčio turtas, susidaręs dėl laikinųjų skirtumų 1,285 931 2,541 2,269

Ankstesnių metų perkelti mokesčių nuostoliai 11,320

12,123

Atidėtojo mokesčio turtas iš viso 12,605 931 14,664 2,269

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai

Laikinieji skirtumai -346 -346 -716 -716

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai iš viso -346 -346 -716 -716

Nepripažintas atidėtojo mokesčio turtas -1,402 -1,768

Atidėtojo mokesčio likutis 10,857 585 12,180 1,553

Likutis metų pradžioje 12,180 1,553 11,910 1,818

Atidėto pelno mokesčio pasikeitimai -1,323 -968 270 -265

Atidėtojo mokesčio turtas iš viso 10,857 585 12,180 1,553

13 Pelno mokestis


49


Grupė/Bankas

Turtas, vertinamas tikrąja verte Balansinė suma Amortizuota verte Nominali suma

EUR, tūkst. 2016 2015 2016 2015 2016 2015


Lietuvos vyriausybės 159,105 165,693 159,077 165,112 152,784 156,934

Iš viso prekybinio finansinio turto 159,105 165,693 159,077 165,112 152,784 156,934

Turtas, pripažinimo metu, apskaitytas tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį

Lietuvos vyriausybės 6,328 6,320 5,414

Užsienio vyriausybių 24,608 210,203 24,599 210,141 24,566 210,120

Iš viso turto, pripažinimo metu, apskaityto tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį 30,936 210,203 30,919 210,141 29,980 210,120

Iš viso turto, vertinamo tikrąja verte 190,041 375,896 189,996 375,253 182,764 367,054

Grupė/Bankas Balansinė suma Amortizuota verte Nominali suma

EUR, tūkst. 2016 2015 2016 2015 2016 2015

Turtas, pripažinimo metu, apskaitytas tikrąja verte, įtraukiant į pelną ar nuostolį

Finansinės užsienio įmonės 50,035 50,074 49,965 50,030 50,000 50,000

Tarptautinės organizacijos 61,515 78,721 61,452 78,696 61,455 78,485

Iš viso 111,550 128,795 111,417 128,726 111,455 128,485


EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Užsienio bankams:

Korespondentinės sąskaitos 41,615 41,615 66,462 65,816

Terminuoti indėliai 9,160 9,160 0 0

Vienos nakties indėliai 2,808 2,808 0 0

Paskolos 187 187 871 871

Iš viso 53,770 53,770 67,333 66,687

14 Vyriausybių arba centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai

15 Ne vyriausybių ir ne centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai

16 Paskolos kredito institucijoms


50



EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Klientams Lietuvoje:

Paskolos * 4,048,078 4,474,645 3,599,851 3,996,150

Lizingas 417,325 0 301,560 0

Faktoringas 123,553 0 104,132 0

Atvirkštiniai atpirkimo sandoriai 2,302 2,302 1,980 1,980

Klientams užsienyje:

Paskolos 45,066 45,066 29,255 29,255

Lizingas 451 288

Faktoringas 140

Atvirkštiniai atpirkimo sandoriai 187 187 224 224

Iš viso 4,637,102 4,522,200 4,037,290 4,027,609

Atidėjiniai paskoloms -29,476 -28,222 -41,596 -38,807

Paskolos kitiems klientams grynąja verte 4,607,626 4,493,978 3,995,694 3,988,802

* Įtraukiant iš „Danske“ banko įsigytą paskolų ir indėlių portfelį (2016 m. birželio 4 d.) pagal turto ir įsipareigojimų perdavimo sutartį. Finansinio lizingo pasiskirstymas pagal terminus

2016

EUR, tūkst. < 1 m. 1-5 m. > 5 m. Iš viso

Bendrosios finansinio lizingo sumos 116,409 246,998 80,486 443,893

Neuždirbtos pajamos -8,391 -15,212 -2,514 -26,117

Grynoji vertė 108,018 231,786 77,972 417,776

2015

EUR, tūkst. < 1 m. 1-5 m. > 5 m. Iš viso

Bendrosios finansinio lizingo sumos 101,149 176,682 37,229 315,060

Neuždirbtos pajamos -5,324 -7,295 -593 -13,212

Grynoji vertė 95,825 169,387 36,636 301,848

Bankas Bankas

EUR, tūkst. 2016 2015

Investicijų į antrines įmones bendroji vertė 178,248 178,245

Investicijų į antrines įmones grynoji vertė 178,248 178,245

Pradžios likutis 178,245 138,278

Naujos investicijos 3

Vertės sumažėjimo atstatymas 39,967

Pabaigos likutis 178,248 178,245

Bankas atskirose finansinėse ataskaitose investicijas į antrines įmones apskaito įsigijimo savikaina, sumažinta sukaupto vertės sumažėjimo suma. Ne rečiau kaip kartą per metus Bankas atlieka vertės sumažėjimo testą.

2009 m. Bankas apskaitė 141,801 tūkst. EUR sumos vertės sumažėjimą investicijai į „Swedbank lizingas“, UAB, taip pat per 2009-2011 m. laikotarpį apskaitė 6,612 tūkst. EUR vertės sumažėjimą investicijai į „Swedbank valda“, UAB. Kartą metuose Bankas įvertina, kiek vertės sumažėjimo nuostolių gali atstatyti, remiantis kiekvienos antrinės įmonės tų metų veiklos rezultatais. Iki 2015 m. Bankas naudojo konservatyvų metodą ir atstatydavo tik tiek vertės sumažėjimo nuostolių, kad investicija į kiekvieną įmonę būtų lygi tos įmonės grynojo turto vertei metų pabaigoje. Kadangi Banko antrinių įmonių veiklos rezultatai gerėja jau kelis metus iš eilės, Bankas, apskaičiuodamas investicijų į antrines įmones atsiperkamąją vertę, pakeitė vertės sumažėjimo skaičiavimą į diskontuotų pinigų srautų metodą. Juo remiantis, Bankas p ilnai atstatė likusį vertės sumažėjimą į abi antrines įmones 2015 m., lygų 35,883 tūkst. EUR „Swedbank lizingas“, UAB įmonei (2014 m.: atstatė 17,534 tūkst. EUR), ir 4,085 tūkst. EUR „Swedbank valda“, UAB įmonei (2014 m.: atstatė 1,186 tūkst. EUR). Skaičiavimuose Bankas naudojo ateinančių 5 metų planuojamus veiklos rezultatus ir 12.15 % diskonto normą kiekvienai antrinei įmonei.

17 Paskolos kitiems klientams

18 Investicijos į antrines įmones


51


2016

Įmonės kodas Akcijų

skaičius

Iš viso nominalios

vertės EUR, tūkst.

Balansinė vertė

EUR, tūkst.

Įsigijimo vertė EUR,

tūkst. Kapitalo dalis, %

Antrinės Banko įmonės

„Swedbank lizingas", UAB 111568069 155,639 4,507 156,020 102,603 100

„Swedbank valda", UAB 300067233 29,200 8,456 22,225 16,954 100

„Kortelių skaitytuvų paslaugos”, UAB 304229533 2,500 3 3 3 100

Iš viso 187,339 12,966 178,248 119,560

2015

Įmonės kodas Akcijų

skaičius

Iš viso nominalios

vertės EUR, tūkst.

Balansinė vertė

EUR, tūkst.

Įsigijimo vertė EUR,

tūkst. Kapitalo dalis, %

Antrinės Banko įmonės

„Swedbank lizingas", UAB 111568069 155,639 4,507 156,020 102,603 100

„Swedbank valda", UAB 300067233 29,200 8,456 22,225 16,954 100

Iš viso

184,839 12,963 178,245 119,557

Grupė/Bankas

Nominaliosios vertės pasiskirstymas pagal kontraktuose numatytas galiojimo

datas Nominalioji vertė Teigiama turto vertė Neigiama turto vertė

EUR, tūkst. < 1 m. 1-5 m. > 5 m. 2016 2015 2016 2015 2016 2015

Palūkanų normos sandoriai Pasirinkimo parduoti ir pirkti sandoriai 222,744 10,614 233,358 23,459 119 28 119 28

Išankstiniai sandoriai

Apsikeitimo sandoriai 15,796 290,982 290,914 597,692 890,912 6,959 6,693 5,552 5,613

Kiti sandoriai 502 502

Užsienio valiutos keitimosi sandoriai Pasirinkimo parduoti ir pirkti sandoriai 490 490 12 76 64

Išankstiniai sandoriai 152,749 152,749 138,417 2,753 580 3,600 648

Apsikeitimo sandoriai 101,287 101,287 365,842 2,040 2,295 217 684

Kiti sandoriai

Su nuosavybės vertybiniais popieriais susiję sandoriai

Pasirinkimo parduoti ir pirkti sandoriai 6,494 1,246 7,740 259 375 8 36

Išankstiniai sandoriai

Apsikeitimo sandoriai

Kiti sandoriai 6,490 6,490 39 39

Su žaliavų indeksais susiję sandoriai 178,885 178,885 116,799 1,802 2,456 1,916 2,137

Iš viso 462,693 514,972 301,528 1,279,193 1,535,429 13,983 12,503 11,451 9,210

19 Išvestinės finansinės priemonės


52


Grupė Žemė Pastatai Įrengimai, įranga ir kitas turtas Nebaigta statyba Iš viso

EUR, tūkst. 2016 2015 2016 2015 2016 2015 2016 2015 2016 2015

Įsigijimo savikaina

Likutis metų pradžioje 3,712 3,712 52,774 52,774 25,302 27,279 0 63 81,788 83,828

Įsigijimai 2,929 1,708 171 7 3,100 1,715

Turto pergrupavimas

0 70 -14 -70 -14 0

Pardavimai -1,199 -500 -1,199 -500

Nurašymai

-3,144 -3,255 -3,144 -3,255

Likutis metų pabaigoje 3,712 3,712 52,774 52,774 23,888 25,302 157 0 80,531 81,788

Nusidėvėjimas

Likutis metų pradžioje 0 0 4,297 3,405 17,680 18,140 0 0 21,977 21,545

Priskaičiuotas nusidėvėjimas 891 892 2,549 2,944 3,440 3,836

Pardavimai -894 -267 -894 -267

Nurašymai -3,141 -3,137 -3,141 -3,137

Likutis metų pabaigoje 0 0 5,188 4,297 16,194 17,680 0 0 21,382 21,977

Grynoji apskaitinė vertė

Likutis metų pradžioje 3,712 3,712 48,477 49,369 7,622 9,139 0 63 59,811 62,283

Likutis metų pabaigoje 3,712 3,712 47,586 48,477 7,694 7,622 157 0 59,149 59,811

Bankas Žemė Pastatai Įrengimai, įranga ir kitas turtas Nebaigta statyba Iš viso

EUR, tūkst. 2016 2015 2016 2015 2016 2015 2016 2015 2016 2015



Įsigijimai 2,775 1,632 171 7 2,946 1,639

Turto pergrupavimas

70 -14 -70 -14 0

Pardavimai -1,164 -493 -1,164 -493

Nurašymai

-3,144 -3,255 -3,144 -3,255


Nusidėvėjimas

Likutis metų pradžioje 0 0 588 306 16,427 17,099 0 0 17,015 17,405

Priskaičiuotas nusidėvėjimas 282 282 2,496 2,728 2,778 3,010

Pardavimai -865 -263 -865 -263

Nurašymai -3,141 -3,137 -3,141 -3,137

Likutis metų pabaigoje 0 0 870 588 14,917 16,427 0 0 15,787 17,015

Grynoji apskaitinė vertė



20 Materialus turtas


53


Grupė Bankas

Licencijos Licencijos

EUR, tūkst. 2016 2015 2016 2015



Įsigijimai 166 170 166 170

Likutis metų pabaigoje 1,631 1,465 1,521 1,355

Amortizacija


Priskaičiuota per metus 114 72 114 72

Likutis metų pabaigoje 1,394 1,280 1,284 1,170

Grynoji balansinė vertė

Likutis metų pradžioje 185 87 185 87

Likutis metų pabaigoje 237 185 237 185


EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Gautinos sumos iš klientų 13,416 13,416 17,834 17,834

Inventorinis turtas (atsargos) 2,404 1,275 8,349 6,872

Gautinos sumos susijusios su finansinėmis priemonėmis 7,062 7,023 4,551 4,538

Kita 21,217 18,824 2,567 1,810

Iš viso 44,099 40,538 33,301 31,054


EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Išankstiniai apmokėjimai 3,734 617 135,752 2,020

Sukauptos pajamos 56 30 62 34

Kita 512 131 306 48

Iš viso 4,302 778 136,120 2,102

21 Nematerialus turtas

22 Kitas turtas

23 Išankstiniai apmokėjimai ir sukauptos pajamos


54



EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Lietuvos kredito institucijos

Korespondentinės sąskaitos 52 52 60 60

Indėliai 234 234 498 498

Užsienio kredito institucijos

Korespondentinės sąskaitos 1,321 1,321 1,249 1,249

Indėliai 2,525 2,525 9,548 9,549

Paskolos 2,956 2,956 3,912 1,911

Iš viso 7,088 7,088 15,267 13,267


EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Lietuvos klientų indėliai

Iki pareikalavimo 5,239,810 5,239,815 4,120,940 4,120,941

Terminuoti 1,157,592 1,157,592 1,209,476 1,209,476

Skolinimasis iš klientų 8,509 8,509 12,427 12,427

Užsienio klientų indėliai

Iki pareikalavimo 58,465 58,465 49,035 49,035

Terminuoti 6,538 6,538 6,671 6,671

Iš viso 6,470,914 6,470,919 5,398,549 5,398,550


EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Tranzitas 78,652 78,759 61,517 61,623

Mokėtinos sumos susijusios su finansinėmis priemonėmis 1,421 1,421 4,120 4,120

Kita 18,802 18,802 2,003 2,002

Iš viso 98,875 98,982 67,640 67,745


EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Sumos susijusios su darbuotojais 5,265 5,145 4,920 4,807

Mokėtinos sumos 18,347 4,716 49,870 3,547

Mokesčių įsipareigojimai 1,558 1,471 1,563 1,187

Kita 598 276 983 584

Iš viso 25,768 11,608 57,336 10,125

24 Įsipareigojimai kredito institucijoms

25 Kitų klientų indėliai

26 Kiti įsipareigojimai

27 Sukauptos sąnaudos ir išankstiniai mokėjmai


55


Privalomasis rezervas - pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bankai privalo kaupti privalomąjį rezervą, į kurį įnašai per metus negali būti mažesni nei 1/20 nepaskirstyto pelno. Šis rezervas gali būti panaudotas tik nuostolių dengimui metinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu. Ilgalaikio turto perkainojimo rezervas – rezervas susijęs su pastatų perkainojimu. Kiti rezervai – kiti bendrosios paskirties rezervai, į kuriuos perkeliama parduoto ar nurašyto turto perkainojimo rezervo dalis arba akcininkų sudaryti tam tikros paskirties rezervai. Bendrosios paskirties rezervai gali būti naudojami nuostolių padengimui, kitai akcininkų numatytai paskirčiai ar banko akcinio kapitalo didinimui.


EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Užstatytas turtas

Grynieji pinigai 3,581 3,581 7,147 7,147

Iš viso 3,581 3,581 7,147 7,147

Nebalansiniai įsipareigojimai

Nominali suma

Suteikti kreditavimo įsipareigojimai 807,091 735,099 764,728 667,073

Garantijos 95,687 95,829 92,220 92,803

Akredityvai 38,888 38,888 18,337 18,337

Iš viso 941,666 869,816 875,285 778,213


EUR, tūkst. 2016 2016 2016 2015

Paskolos 1) 57,921 57,921 49,678 49,678

Pavesti valdyti vertybiniai popieriai 2,805,741 2,805,741 2,668,422 2,668,422

Iš viso 2,863,662 2,863,662 2,718,100 2,718,100 1) Pavestas valdyti turtas pagal Jungtinę Europos paramos tvarioms investicijoms miestuose programą (angl. trumpinys – JESSICA) ir kitas pavestas valdyti turtas.

28 Kaupiamieji rezervai centriniame banke

29 Garantijos ir kreditavimo įsipareigojimai

30 Pavestas valdyti turtas


56


Grupė 2016 2015

EUR, tūkst. Tikroji vertė Apskaitinė

vertė Skirtumas Tikroji vertė Apskaitinė

vertė Skirtumas

Turtas

Finansinis turtas pagal TAS 39

Grynieji pinigai ir lėšos centriniuose bankuose 2,227,139 2,227,139 0 1,842,573 1,842,573 0

Vyriausybių arba centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai 190,041 190,041 0 375,896 375,896 0

Iš jų tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelno ar nuostolio ataskaitoje 190,041 190,041 0 375,896 375,896 0

Paskolos kredito institucijoms 53,770 53,770 0 67,333 67,333 0

Iš jų gautinos paskolos 53,770 53,770 0 67,333 67,333 0

Paskolos kitiems klientams 4,607,626 4,607,626 0 3,995,694 3,995,694 0

Iš jų gautinos paskolos 4,607,626 4,607,626 0 3,995,694 3,995,694 0

Ne vyriausybių ir ne centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai 111,550 111,550 0 128,795 128,795 0


Išvestinės finansinės priemonės 13,983 13,983 0 12,503 12,503 0

Kitas finansinis turtas 45,998 45,998 0 161,072 161,072 0

Iš viso 7,250,107 7,250,107 0 6,583,866 6,583,866 0

Nefinansinis turtas 74,846 74,846 0 83,737 83,737 0

Iš viso 7,324,953 7,324,953 0 6,667,603 6,667,603 0

Įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai pagal TAS 39

Įsipareigojimai kredito institucijoms 7,088 7,088 0 15,267 15,267 0

Iš jų kiti finansiniai įsipareigojimai 7,088 7,088 0 15,267 15,267 0

Indėliai ir kiti finansiniai įsipareigojimai 6,470,914 6,470,914 0 5,398,549 5,398,549 0

Iš jų kiti finansiniai įsipareigojimai 6,470,914 6,470,914 0 5,398,549 5,398,549 0

Išleisti skolos vertybiniai popieriai 4,201 4,210 -9 25,760 25,781 -21

Iš jų kiti finansiniai įsipareigojimai 4,201 4,210 -9 25,760 25,781 -21


Kiti finansiniai įsipareigojimai 124,579 124,579 0 124,839 124,839 0

Iš viso 6,618,233 6,618,242 -9 5,573,625 5,573,646 -21

Nefinansiniai įsipareigojimai 1,558 1,558 0 1,606 1,606 0

Iš viso 6,619,791 6,619,800 -9 5,575,231 5,575,252 -21

31 Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė


57


Bankas 2016 2015

EUR, tūkst. Tikroji vertė Balansinė

vertė Skirtumas Tikroji vertė Balansinė

vertė Skirtumas

Turtas

Finansinis turtas pagal TAS 39

Grynieji pinigai ir lėšos centriniuose bankuose 2,227,139 2,227,139 0 1,842,572 1,842,572 0

Vyriausybių arba centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai 190,041 190,041 0 375,896 375,896 0


Paskolos kredito institucijoms 53,770 53,770 0 66,687 66,687 0

Iš jų gautinos paskolos 53,770 53,770 0 66,687 66,687 0

Paskolos kitiems klientams 4,493,978 4,493,978 0 3,988,802 3,988,802 0

Iš jų gautinos paskolos 4,493,978 4,493,978 0 3,988,802 3,988,802 0

Ne vyriausybių ir ne centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai 111,550 111,550 0 128,795 128,795 0



Kitas finansinis turtas 40,041 40,041 0 26,284 26,284 0

Iš viso 7,130,502 7,130,502 0 6,441,539 6,441,539 0

Investicijos į antrines įmones 178,248 178,248 0 178,245 178,245 0

Nefinansinis turtas 18,040 18,040 0 25,746 25,746 0

Turtas 7,326,790 7,326,790 0 6,645,530 6,645,530 0

Įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai pagal TAS 39

Įsipareigojimai kredito institucijoms 7,088 7,088 0 13,267 13,267 0

Iš jų kiti finansiniai įsipareigojimai 7,088 7,088 0 13,267 13,267 0

Indėliai ir kiti finansiniai įsipareigojimai 6,470,919 6,470,919 0 5,398,550 5,398,550 0

Iš jų kiti finansiniai įsipareigojimai 6,470,919 6,470,919 0 5,398,550 5,398,550 0

Išleisti skolos vertybiniai popieriai 4,201 4,210 -9 25,760 25,781 -21

Iš jų kiti finansiniai įsipareigojimai 4,201 4,210 -9 25,760 25,781 -21


Kiti finansiniai įsipareigojimai 110,499 110,499 0 77,607 77,607 0

Iš viso 6,604,158 6,604,167 -9 5,524,394 5,524,415 -21

Nefinansiniai įsipareigojimai 1,471 1,471 0 1,187 1,187 0

Iš viso 6,605,629 6,605,638 -9 5,525,581 5,525,602 -21

Finansinių priemonių balansinės vertės ir tikrosios vertės Aukščiau yra pateikiamas Banko balansinių straipsnių balansinių ir tikrųjų verčių (kaip jos apibrėžtos 13-ajame TFAS) palyginimas.

Finansinių instrumentų, vertinamų amortizuota verte, tikroji vertė yra prilyginta balansinei vertei, remiantis tuo, kad Grupė negali tiksliai paskaičiuoti šių finansinių instrumentų patikimų tikrųjų verčių. Diskontuoti pinigų srautai neįvertina visų kintamųjų, tokių kaip derybų faktorius ir kt., reikšmingai įtakojančių finansinių instrumentų, vertinamų amortizuota verte, tikrąją vertę, todėl buvo nuspręsta šiuo vertinimo metodu paskaičiuotų verčių neatskleisti.

Vadovybė pripažįsta, kad jei tokio turto nustatoma tikroji vertė lygi sumai, už kurią turtą galima iškeisti arba įsipareigojimus įvykdyti sandoryje su nesusijusiomis trečiosiomis šalimis, atitinkamo turto ir įsipareigojimų gautos tikrosios vertės gali būti labai skirtingos. Finansinių priemonių tikrosios vertės nustatymas Toliau apibūdinami tikrųjų verčių nustatymo metodai, suskirstyti į tris lygius pagal stebėjimų pagrindu gautų duomenų naudojimo vertinime lygį.

1 lygis – finansinės priemonės, kurių tikroji vertė nustatoma pagal aktyvioje rinkoje skelbiamas kainas. Šiai kategorijai visų pirma priskiriamos akcijos, obligacijos, iždo vekseliai, komerciniai vertybiniai popieriai ir standartizuotos išvestinės priemonės, kai vertinime naudojama skelbiama kaina.

2 lygis – finansinės priemonės, kurių tikroji vertė nustatoma naudojant vertinimo modelius, remiantis stebėjimų pagrindu gautais rinkos duomenimis, t.y. finansinių priemonių, kurios yra kuo labiau panašios ir dėl kurių buvo sudaryti sandoriai, kainomis. Šiai kategorijai visų pirma priskiriami įsipareigojimai draudimo operacijose, kurių vertė yra tiesiogiai susieta su konkretaus turto verte, o išvestinės priemonės vertinamos pagal stebėjimų pagrindu gautas kainas.

Per metus jokių finansinių priemonių perskirstymų tarp 1-ojo ir 2-ojo lygių nebuvo.

3 lygis – finansinės priemonės, kurių tikroji vertė nustatoma naudojant vertinimo modelius, visų pirma remiantis stebėjimų pagrindu gautais rinkos duomenimis ir naudojat savas prielaidas. Šiai kategorijai visų pirma priskiriamos įmonių obligacijos ir išleidžiami vertybiniai popieriai.

Kadangi tikrajai vertei nustatyti yra naudojami vertinimo modeliai, sumokėtas arba gautas atlygis laikomas geriausiu tikrosios vertės įvertinimu pirminio pripažinimo metu. Jei tikroji vertė skiriasi nuo tikrosios vertės, nustatytos pagal vertinimo modelį, Bankas tikslina savo vertinimo modelius, kad išvengtų tokių skirtumų. Metų pabaigoje nebuvo jokių susikaupusių skirtumų, neįtrauktų į pelną ar nuostolį. Lentelėje pagal vertinimo modelį yra nurodytos finansinės priemonės, vertinamos tikrąja verte 2016 m. gruodžio 31 d.

58


Grupė/Bankas 2016 2015

EUR, tūkst. Lygis 1 Lygis 2 Lygis 3 Iš viso Lygis 1 Lygis 2 Lygis 3 Iš viso

Turtas Vyriausybių arba centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai 190,041 190,041 375,896 375,896



Iš viso 301,591 13,983 0 315,574 504,691 12,503 0 517,194

Įsipareigojimai


Iš viso 0 11,451 0 11,451 0 9,210 0 9,210

Grupė 2016 2015

Apskaitinė

vertė Tikroji vertė Apskaitinė

vertė Tikroji vertė

EUR, tūkst. Lygis

1 Lygis

2 Lygis

3 Iš viso Lygis

1 Lygis

2 Lygis

3 Iš viso

Turtas

Paskolos kredito institucijoms 53,770 53,770 53,770 67,333 67,333 67,333

Paskolos kitiems klientams 4,607,626 4,607,626 4,607,626 3,995,694 3,995,694 3,995,694

Iš viso 4,661,396 0 0 0 4,661,396 4,063,027 0 0 0 4,063,027

Įsipareigojimai

Įsipareigojimai kredito institucijoms 7,088 7,088 7,088 15,267 15,267 15,267

Indėliai ir kiti įsipareigojimai 6,470,914 6,470,914 6,470,914 5,398,549 5,398,549 5,398,549

Išleisti skolos vertybiniai popieriai 4,210 4,201 4,201 25,781 25,760 25,760

Iš viso 6,482,212 0 4,201 0 6,482,203 5,439,597 0 25,760 0 5,439,576

Bankas 2016 2015

Apskaitinė

vertė Tikroji vertė Apskaitinė

vertė Tikroji vertė

EUR, tūkst. Lygis

1 Lygis

2 Lygis

3 Iš viso Lygis

1 Lygis

2 Lygis

3 Iš viso

Turtas

Paskolos kredito institucijoms 53,770 53,770 53,770 66,687 66,687 66,687

Paskolos kitiems klientams 4,493,978 4,493,978 4,493,978 3,988,802 3,988,802 3,988,802

Iš viso 4,547,748 0 0 0 4,547,748 4,055,489 0 0 0 4,055,489

Įsipareigojimai

Įsipareigojimai kredito institucijoms 7,088 7,088 7,088 13,267 13,267 13,267

Indėliai ir kiti įsipareigojimai 6,470,919 6,470,919 6,470,919 5,398,550 5,398,550 5,398,550

Išleisti skolos vertybiniai popieriai 4,210 4,201 4,201 25,781 25,760 25,760

Iš viso 6,482,217 0 4,201 0 6,482,208 5,437,598 0 25,760 0 5,437,577


59


Grupė Patronuojanti įmonė Kitos susijusios šalys

EUR, tūkst. 2016 2015 2016 2015

Turtas


Paskolos kitiems klientams 83 131

Investicijos į antrines įmones

Kitas turtas 1,594 1,838 491 642

Iš viso turto 40,770 12,700 2,082 24,156

Įsipareigojimai

Įsipareigojimai kredito institucijoms 3,556 12,580 265 193

Indėliai 1,013 19,228 17,064

Kiti įsipareigojimai 8,080 6,424 1,282 897

Iš viso įsipareigojimų 12,649 19,004 20,775 18,154

Pajamos ir išlaidos

Palūkanų pajamos 938 530 9 132

Palūkanų išlaidos -2,448 -3,921 -105 -35

Kitos pajamos 6,427 6,718 9,589 8,291

Kitos bendrosios administracinės išlaidos -4,589 -4,694 -9,057 -8,553

Bankas Patronuojanti įmonė Kitos susijusios šalys

EUR, tūkst. 2016 2015 2016 2015

Turtas


Paskolos kitiems klientams 427,871 398,133


Kitas turtas 1,594 1,838 768 639

Iš viso turto 40,770 12,700 608,395 600,400

Įsipareigojimai

Įsipareigojimai kredito institucijoms 3,556 10,580 265 193

Indėliai 1,013 19,232 17,065


Iš viso įsipareigojimų 12,649 17,004 22,462 19,835

Pajamos ir išlaidos

Palūkanų pajamos 938 530 2,316 3,087

Palūkanų išlaidos -2,393 -3,778 -156 -97

Kitos pajamos 6,359 6,718 11,586 10,207

Kitos bendrosios administracinės išlaidos -4,524 -4,630 -10,951 -10,568

32 Susijusios šalys


60



EUR, tūkst. 2016 2016 2015 2015

Paskolos susijusioms šalims

„Swedbank“, AB valdybos nariai 1,434 980 1,034 992

Susijusių šalių indėliai

„Swedbank“, AB valdybos nariai 393 333 308 268

Atlyginimai ir išmokos vadovams (įskaityti mokesčiai)

„Swedbank“, AB valdybos nariai 1450 1,141 1185 933

Iš kurių kintamo atlygio programos sukaupimai valdybos nariams (įskaityti mokesčiai) 208 175 140 115

Darbuotojų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 1,969 1,909 2,112 2,050

Iš kurių „Swedbank“, AB valdybos narių 11 7 11 7

Iš kurių vadovai 196 193 217 204


65


Adresas

„Swedbank“, AB

Konstitucijos pr. 20A

LT-03502 Vilnius

Lietuva

Telefonas: (+370 5) 268 4444

Faksas: (+370 5) 258 27 00

Swift kodas: HABALT22

El. paštas: [email protected]

www.swedbank.lt

Documents

„SWEDBANK”, AB · Pridėtinė vertė daugelyje kitų sektorių išaugo apie 3.0 proc., o mažmeninės ir didmeninės prekybos apimtys – beveik 5.0 procentais. Tai nėra netikėta,