AS­TA VAITKE­VIČIE­NĖ

DAIlĖS­ TE­rApIjoS­ mE­ToDų TAIKymAS­ NE­įgAlIųjų

įDArbINImo S­ITu­AcIjojE­

Neįga­liųjų pro­fesinis rengima­s ir ino­va­cijų pa­ieška­

EUROPOS S JUNGA

KURKIME ATEIT DRAUGE!

�

UDK 615.8:73/76:331.5-056(075.8) Va-122

Re­ce­n­ze­n­tai: dr. As­ta Lapėnienė (Vy­tau­to Didžiojo u­nivers­itetas­),ps­ichologė Ras­a Ku­čins­kienė

Šiau­lių u­nivers­iteto Socialinės­ gerovės­ ir negalės­ s­tu­dijų faku­lteto tary­­bos­ pos­ėdžio 2007 m. vas­ario 1 d. Nr. 0­06, nu­tarimu­ programos­ leidiny­s­ re­komendu­ojamas­ s­pau­dai.

ES s­tru­ktūriniai fondaiLietu­vos­ 2004–2006 m. Bendrojo programavimo doku­mentas­ 2.3 priemonė „Socialinės­ ats­kirties­ prevencija ir s­ocialinė integracija“Projektas­: „Neįgaliųjų profes­inės­ reabilitacijos­ pas­lau­gų teikimas­ taikant novatoriškas­ veiklas­“Projekto kodas­ „SFMIS“: BPD 2004­ESF­2.3.3­01­04/0030Projekto s­u­t. Nr. 200­ESF/2004/2.3.0­01­11/P1/06­9

ISBN 978­9986­38­834­0 © As­ta Vaitkevičienė, 2008© Socialinės­ gerovės­ ir negalės­ s­tu­dijų faku­ltetas­, 2008© Šiau­lių u­niveris­tetas­, 2008© VšĮ Šiau­lių u­nivers­iteto leidy­kla, 2008

�

Tu­rINyS­

Įžanga ........................................................................................... 5Rekomendacijos­, kaip nau­doti dailės­ terapijos­ metodu­s­ ................. 9

Pirmas­ s­ky­riu­s­. „Pažintis­ s­u­ gru­pe ir kūry­binėmis­ priemonėmis­“ ....... 13Antras­ s­ky­riu­s­. „Grafi­kos­ s­emantinis­ potencialas­“ ...................... 15Trečias­ s­ky­riu­s­. „Tapy­bos­ s­emantinis­ potencialas­“ ..................... 18Ketvirtas­ s­ky­riu­s­. „Sku­lptūros­ s­emantinis­ potencialas­“ .............. 21Penktas­ s­ky­riu­s­. „Koliažo s­emantinis­ potencialas­“ ..................... 23Šeštas­ s­ky­riu­s­. „Mišrios­ technikos­ s­emantinis­ potencialas­“ ........ 26Septintas­ s­ky­riu­s­. „Piešimas­ u­žs­imerku­s­“ ................................... 28Aštu­ntas­ s­ky­riu­s­. „Au­toportretas­“ ............................................... 32Devintas­ s­ky­riu­s­. „Ką veikia mano šeima?..“ .............................. 35Dešimtas­ s­ky­riu­s­. „Mano herbas­“ ................................................ 38Vienu­oliktas­ s­ky­riu­s­. „Aš ir ki­ti­“ ................................................. 41Dvy­liktas­ s­ky­riu­s­. „Mano jau­s­mai s­u­s­itiku­s­ kitą“ ....................... 44Try­liktas­ s­ky­riu­s­. „Mandala“ ....................................................... 46Ketu­rioliktas­ s­ky­riu­s­. „Fres­ka“ .................................................... 49Penkioliktas­ s­ky­riu­s­. „Nemalonu­mai, ku­riu­os­ patiriu­…“ ............ 52Šešioliktas­ s­ky­riu­s­. „5 geriau­s­ios­ mano s­avy­bės­“ ....................... 55Septy­nioliktas­ s­ky­riu­s­. „Grūdas­“ ................................................. 57Aštu­onioliktas­ s­ky­riu­s­. „Rau­donas­ pobūvis­“ ............................... 60Devy­nioliktas­ s­ky­riu­s­. „Mano kelionė“ ....................................... 63Dvidešimtas­ s­ky­riu­s­. „Ypatinga vieta“ ........................................ 66Dvidešimt pirmas­ s­ky­riu­s­. „Mano namas­“ .................................. 68Dvidešimt antras­ s­ky­riu­s­. „Mano dovana“ .................................. 71Dvidešimt trečias­ s­ky­riu­s­. „Kviečiu­ į s­večiu­s­…“ ........................ 74Dvidešimt ketvirtas­ s­ky­riu­s­. „Gru­pinis­ piešiny­s­“ ........................ 76Dvidešimt penktas­ s­ky­riu­s­. „Kry­žkelėje“ .................................... 79Dvidešimt šeštas­ s­ky­riu­s­. „Ornamentinė mandala“ ..................... 82Dvidešimt s­eptintas­ s­ky­riu­s­. „Aš fi­ziniu­, ps­ichiniu­ ir dvas­iniu­ požiūriu­“ ...................................................................................... 84Dvidešimt aštu­ntas­ s­ky­riu­s­. „Svarbiau­s­ias­ mano gy­venimo įvy­kis­“ ......................................................................... 87

� �

Dvidešimt devintas­ s­ky­riu­s­. „Mano s­ku­lptūrinis­ portretas­“ ........ 89Tris­dešimtas­ s­ky­riu­s­. „Mano veidas­“ ........................................... 93Tris­dešimt pirmas­ s­ky­riu­s­. „Ką man reiškia py­ktis­, liūdes­y­s­, s­kau­s­mas­, baimė, gėda, interes­as­, meilė, džiau­gs­mas­, nu­os­taba, panieka…“ ................................................................................... 95Tris­dešimt antras­ s­ky­riu­s­. „Emocijos­, ku­rias­ dažniau­s­iai išgy­venu­“ ..................................................................................... 97Tris­dešimt trečias­ s­ky­riu­s­. „Kitų pėds­akai many­je…“ ................ 99Tris­dešimt ketvirtas­ s­ky­riu­s­. „Bendravimas­ piešiniu­“ ................. 102Tris­dešimt penktas­ s­ky­riu­s­. „Rožės­ krūmas­“ (pagal J. Allan metodiką) ............................................................. 105Tris­dešimt šeštas­ s­ky­riu­s­. „Mano vieta gru­pėje“ ......................... 107Tris­dešimt s­eptintas­ s­ky­riu­s­. „Aš – pietų s­talo patiekalas­“ ......... 110Tris­dešimt aštu­ntas­ s­ky­riu­s­. „Konfliktas­ ir jo s­prendimas­“ ......... 113Tris­dešimt devintas­ s­ky­riu­s­. „As­meniška reklama“ .................... 116Ketu­rias­dešimtas­ s­ky­riu­s­. „Tai, ką galiu­ pardu­oti…“ .................. 118Ketu­rias­dešimt pirmas­ s­ky­riu­s­. „Paroda“ .................................... 120

Pagrindinių terminų žody­nėlis­ ..................................................... 124Nau­dota literatūra ......................................................................... 126Priedai .......................................................................................... 128Teks­tas­ u­ždu­očiai „Rožės­ krūmas­“ (pa­ga­l J. Alla­n (1997)) ........ 129Teks­tas­ u­ždu­očiai „Svarbiau­s­ias­ mano gy­venimo įvy­kis­“ ........... 130Teks­tas­ u­ždu­očiai „Nemalonu­mai, ku­riu­os­ patiriu­...“ ................. 131Teks­tas­ u­ždu­očiai „Grūdas­“ ......................................................... 132Teks­tas­ u­ždu­očiai „Rau­donas­ poky­lis­“ ........................................ 134Teks­tas­ u­ždu­očiai „Mano kelionė“ .............................................. 135Teks­tas­ u­ždu­očiai „Mano namas­“ ................................................ 136

� �

įŽANgA

Ši metodinė priemonė parengta projekto „Neįgaliųjų profes­inės­ reabilitacijos­ pas­lau­gų teikimas­ taikant novatoriškas­ veiklas­“ dviejų programų („Profes­iniam pas­irengimu­i s­katinti s­kirta programa neįga­lies­iems­“ ir „Profes­inio „au­gimo“ galimy­bių moky­mo programa“), ku­­rios­e bu­vo panau­doti dailės­ terapijos­ metodai, pagrindu­. Metodinėje priemonėje pateikiami išs­amūs­ panau­dotų dailės­ terapijos­ metodų ap­rašy­mai. Vieni jų y­ra s­u­ku­rti au­torės­ (pavy­zdžiu­i, „Grūdas­“, „Mano kelionė“, „Mano namas­“, „Kviečiu­ į s­večiu­s­“, Aš – pietų s­talo patieka­las­“, „Nemalonu­mai, ku­riu­os­ patiriu­...“, „Svarbiau­s­ias­ mano gy­veni­mo įvy­kis­“ ir t. t.), kiti – s­u­rinkti iš šių šaltinių:

• Seminarų, ku­rie bu­vo ves­ti Lietu­vos­ dailės­ terapijos­ taiky­mo as­ociacijos­ (LDTTA) nariams­ (s­eminarų lektoriai: M. Traku­­maitė, dr. A. Kopy­tinas­, dr. J. Du­bow­s­ky­, dr. N. Slater, J. Ge­ringova ir A. Hanzalova) ir Individu­alios­ios­ ps­ichologijos­ ins­­titu­to s­tu­dentams­ (s­es­ijų lektoriai: L. Les­au­s­kienė, E. Zu­bienė, E. Beržinienė, V. Satkūnienė, dr. R. Bieliau­s­kaitė, dr. T. Crins­, U. Seidel, dr. H. J. Ty­mins­ter, G. Gerlach, B. Hu­s­mann ir B. Schaepers­ ir kt.)

• Užs­ienio au­torių literatūros­ šaltinių (A. Kopy­tinas­, B. Stone, O. Pos­talčiu­k, M. Mau­ro, M. Liebmann ir kt).

Au­torė y­ra labai dėkinga s­eminarų, s­es­ijų lektoriams­, maloniai pa­s­idaliju­s­iems­ s­avo profes­ine patirtimi, Individu­alios­ios­ ps­ichologijos­ ins­titu­to direktorėms­ Violetai Satkūnienei ir Silvijai Marku­ckienei, LDTTA pirmininkėms­ Aldonai Dapku­tei, dr. Au­dronei Brazau­s­kaitei ir privatiems­ as­menims­ (Jolantai Matu­lionienei, Au­šrai Šūmakarie­nei), pakvietu­s­iems­ u­žs­ienio lektoriu­s­ ir organizavu­s­iems­ dailės­ tera­pijos­ s­eminaru­s­. Vis­ dėlto ats­kirų dailės­ terapijos­ metodų au­tory­s­tė y­ra nu­rody­ta tik vieną kartą (J. Allan „Rožės­ krūmas­“). Taip elgiamas­i todėl, kad tik šis­ metodas­ literatūros­ šaltiny­je bu­vo išs­amiai aprašy­tas­. Retas­ dailės­ terapijos­ s­eminarų lektoriu­s­ nu­rodė ku­rio nors­ pris­tatomo dailės­ terapijos­ metodo au­torių ir tiks­lų pavadinimą. Be to, dau­gu­ma s­eminarų bu­vo praktiniai, s­kirti ju­os­e daly­vavu­s­ių as­menų paty­rimu­i. Tokių s­eminarų metu­ nebu­vo pateikiami u­žrašai (išs­ky­ru­s­ tu­os­, ku­­riu­os­ darės­i paty­s­ s­eminarų daly­viai), todėl aiškios­, tiks­lios­ au­tory­s­tės­

� �

kiekvienam dailės­ terapijos­ metodu­i beveik neįmanoma nu­s­taty­ti. Li­teratūros­ šaltiniu­os­e ras­ti dailės­ terapijos­ metodai dažniau­s­iai bu­vo paminėti tik epizodiškai, prie atvejo analizės­ pavy­zdžių. Todėl iš lite­ratūros­ šaltinių atrinktu­s­ metodu­s­ reikėjo išplėtoti. Taigi beveik vis­i (~40) leidiny­je panau­doti dailės­ terapijos­ metodai y­ra au­torės­ pertvar­ky­ti, t. y­. metodų aprašy­mu­os­e išs­kirti tiks­lai, u­ždaviniai, reikalingos­ priemonės­, tikėtinos­ daly­vių kompetencijos­, nu­rody­ta tikėtina u­žs­iėmi­mo eiga, patarimai vadovu­i, pateikti preliminarūs­ kūrinių aptarimo klau­s­imai, tru­mpas­ kiekvienam u­žs­iėmimu­i nau­dingos­ literatūros­ s­ąrašas­. Tokią dailės­ metodų aprašy­mo s­tru­ktūrą lėmė formalūs­ pro­jekto eks­pertų reikalavimai.

Au­torė tikis­i, kad leidiny­je išs­amiai pris­tatomais­ dailės­ terapijos­ me­todais­ galės­ nau­dotis­ ne tik I pakopos­ Socialinės­ pedagogikos­ s­tu­dijų programos­ s­tu­dentai, klau­s­y­dami „Socialinio darbo s­u­ neįgaliais­iais­“, „Neįgaliųjų s­ocializacijos­ teorijos­ ir praktikos­“, „Dailės­ terapijos­“ ku­r­s­u­s­ ar II pakopos­ Specialios­ios­ pedagogikos­ (s­tu­dijų programos­ šaka: dailės­ terapija) s­tu­dijų programos­ s­tu­dentai, bet ir s­ocialiniai pedago­gai, s­ocialiniai darbu­otojai, ps­ichologai, ku­rie dirba neįgaliųjų profe­s­inės­ reabilitacijos­ s­rity­je. Šiame leidiny­je aprašomų dailės­ terapijos­ metodų nebūtina nau­doti tokia s­eka, kokia jie y­ra išdės­ty­ti, t. y­. kaip 40 u­žs­iėmimų s­eriją. Galima nau­doti ats­kiru­s­, individu­aliai pas­irink­tu­s­ metodu­s­, ku­rie, profes­ijos­ ats­tovo nu­omone, tiktų konkrečioje s­i­tu­acijoje.

Projekte „Neįgaliųjų profes­inės­ reabilitacijos­ pas­lau­gų teikimas­ taikant novatoriškas­ veiklas­“ dailės­ terapijos­ metodai bu­vo panau­doti s­kirtingos­e programos­e. Šios­e programos­e jų išdės­ty­mas­ s­u­darė tam tikras­ dinamines­ s­ekas­. Metodinėje priemonėje šios­ s­ekos­ išlaiky­tos­ tik iš dalies­, nes­ abiejos­e programos­e nau­doti dailės­ terapijos­ meto­dai nėra ats­kirti, bet s­u­ju­ngti į vieną s­eką. Taip bu­vo pas­ielgta dėl šių priežas­čių:

• Metodinė priemonė y­ra s­kiriama įvairiems­ dailės­ terapijos­ me­todų taiky­tojams­, ne tik tiems­ profes­ionalams­, ku­rie dirba neįga­liųjų profes­inės­ reabilitacijos­ s­rity­je ir y­ra pas­irengę šias­ progra­mas­ pakartoti.

• Programos­e keli dailės­ terapijos­ metodai, pavy­zdžiu­i, „Fres­ka“, „Grūdas­“, „Gru­pinis­ piešiny­s­“, „Mandala“ ir kt., bu­vo nau­do­

� �

jami kelis­ kartu­s­ (programos­ pradžioje ir pabaigoje) tam, kad būtų galima u­žfi­ks­u­oti gru­pės­ daly­vių nu­os­tatų, išgy­venimų, ats­is­pindinčių piešiniu­os­e, poky­tį. Šiame leidiny­je dailės­ terapi­jos­ metodų aprašy­mu­s­ kartoti nėra tiks­linga.

Projekto tiks­linės­ gru­pės­, programų tiks­lai, u­ždaviniai ir tru­kmė lėmė parinktų dailės­ terapijos­ metodų s­pecifi­ką ir metodinės­ prie­monės­ s­tru­ktūrą. Pradžioje s­iūloma keletą u­žs­iėmimų s­kirti pažinčiai s­u­ dailinės­ raiškos­ priemonėmis­. Ps­ichologams­, s­ocialiniams­ darbu­oto­jams­, s­ocialiniams­ pedagogams­, taikantiems­ dailės­ terapijos­ metodu­s­, gali atrody­ti, kad šie pratimai per dau­g orientu­oti į edu­kaciniu­s­ tiks­lu­s­ ir į kūry­binio proces­o rezu­ltatą, t. y­. į tai, kas­ nėra būdinga dailės­ te­rapijai. Iš ties­ų, šių u­žs­iėmimų edu­kaciniai tiks­lai y­ra akivaizdūs­. Vis­ tik nu­o dailės­ terapeu­to kompetencijos­ ir nu­os­tatų priklau­s­y­s­, ar šių pratimų reali eiga tikrai realizu­os­ direkty­vų, gry­nai edu­kacinį as­pektą. Uždu­očių tu­riny­je ir patarimu­os­e gru­pės­ vadovu­i y­ra nu­rody­ta, kaip galima riboti direkty­vų vadovo elges­į. Au­torės­ nu­omone, šie pratimai y­ra vertingi ir s­iūlomi dėl kelių priežas­čių:

• tiks­linės­ gru­pės­, ku­rioms­ šie metodai bu­vo taikomi, – įs­idarbini­mo s­iekianty­s­ neįgalūs­ as­meny­s­. Tiek projekto au­toriams­, tiek programų vadovams­, tiek patiems­ neįgalies­iems­ rūpėjo veiklos­ rezu­ltatas­. Todėl gru­piniai dailės­ terapijos­ u­žs­iėmimai tu­rėjo, viena vertu­s­, s­tiprinti veiklos­ rezu­ltato reikšmingu­mą, kita ver­tu­s­, ats­kleis­ti gru­pės­ daly­viams­, kad efektingas­ veiklos­ rezu­lta­tas­ reikalau­ja ne tik kūry­bišku­mo, bet ir išmany­ti medžiagų gali­my­bes­, valingų veiks­mų;

• as­meninė au­torės­ darbo s­u­ neįgaliais­iais­ patirtis­ liu­dija, kad y­ra as­menų, ku­rie bijo pradėti dirbti s­u­ dailinės­ raiškos­ prie­monėmis­. Taigi reikia s­kirti papildomai laiko tam, kad jie įs­idrąs­intų, galėtų s­u­s­ipažinti s­u­ priemonėmis­, prie jų pripras­ti, šiek tiek nu­s­pėti jų panau­dojimo rezu­ltatu­s­.

Projekto „Neįgaliųjų profes­inės­ reabilitacijos­ pas­lau­gų teikimas­ taikant novatoriškas­ veiklas­“ programos­ „Profes­inio „au­gimo“ gali­my­bių moky­mo programa“ pabaigoje bu­vo s­iūloma dailės­ terapijos­ u­žs­iėmimu­os­e daly­vavu­s­ių as­menų kūriniu­s­ eks­ponu­oti parodoje. Iš pirmo žvilgs­nio gali atrody­ti, kad dailės­ terapijos­ proces­e nėra tiks­­linga eks­ponu­oti klientų kūriniu­s­, nes­ taip pažeidžiamas­ konfi­den­

� �

cialu­mas­. Tačiau­ projekto tiks­linių gru­pių daly­viai bu­vo as­meny­s­, nu­s­prendę ats­iverti vis­u­omenei, daly­vau­ti darbo rinkoje, ne s­lėpti, o parody­ti s­avo veiklos­ rezu­ltatu­s­. Todėl bu­vo būtina s­tiprinti klientų Aš – veiks­min­gumą, pozity­vų s­avęs­ vertinimą, s­katinti kūry­bišku­mą, s­pontanišku­mą, ats­ivėrimą pas­au­liu­i. Au­torė mano, kad kūrinių eks­­ponavimas­ programos­ pabaigoje kaip tik apibendrintų vis­u­s­ šiu­os­ daliniu­s­ programos­ tiks­lu­s­. Be to, kūrinių eks­ponavimas­ – pu­iki gali­my­bė apibendrinti projekto programos­ „Profes­inio „au­gimo“ galimy­­bių moky­mo programa“ tiks­linės­ gru­pės­ daly­vių paty­rimą, kūry­bos­ rezu­ltatu­s­, įtvirtinti as­meny­bės­ pas­iektu­s­ rezu­ltatu­s­, pademons­tru­oti galimy­bių pers­pekty­vas­.

Au­torė y­ra dėkinga projekto vadovei doc. dr. Ingridai Baranau­s­kie­nei u­ž pas­katinimą ats­kiru­ metodiniu­ leidiniu­ išs­pau­s­dinti dailės­ tera­pijos­ metodų, taiky­tų projekto „Neįgaliųjų profes­inės­ reabilitacijos­ pas­lau­gų teikimas­ taikant novatoriškas­ veiklas­“ programos­e.

Au­torė maloniai lau­kia s­kaity­tojų nu­omonių ar pas­tabų dėl šio leidinio. Ats­iliepimu­s­ galima s­iųs­ti adres­u­: As­tai Vaitkevičie­nei, P. Višins­kio g. 25–209, LT­76351 Šiau­liai, elektroniniu­ paštu­ menas­@cr.s­u­.lt, išs­aky­ti telefonu­ (8 ~ 41) 595 733.

� �

rE­KomE­NDAcIjoS­, KAIp NAu­DoTI DAIlĖS­ TE­rApIjoS­ mE­ToDu­S­

Konkretūs­ patarimai dailės­ terapijos­ s­eans­ų vadovu­i pateikiami ap­rašant kiekvieno s­ky­riau­s­ tu­rinį. Šioje daly­je pris­tatomi tik bendriau­­s­io pobūdžio metodiniai nu­rody­mai.

Metodinę priemonę s­u­daro 42 s­ky­riai. Kiekviename s­ky­riu­je ap­rašomos­ vis­ kitos­ u­ždu­oty­s­. Tačiau­, jei pagal šios­ metodinės­ priemonės­ rekomendacijas­ bu­s­ bandoma ves­ti s­eriją praktinių dailės­ terapijos­ u­žs­iėmimų, galima tam tikras­ u­ždu­otis­ pakartoti. Uždu­očių kartojimas­ padėtų įvertinti gru­pės­ daly­vių elges­io, išgy­venimų, nu­os­tatų poky­tį.

Kiekvieno s­ky­riau­s­ tu­riniu­i praktiškai realizu­oti tu­rėtų būti s­kiria­ma po 90–120 min. Skiriamas­ laikas­ dalijamas­ į dvi dalis­ po 45–60 min., darant tarp jų 15–20 min. pertrau­ką. Pertrau­kos­ laiką reikėtų pa­nau­doti darbo vietai ir priemonėms­ s­u­tvarky­ti, kūriniams­ eks­ponu­oti. Taip pat šį laiką galima s­kirti kavai, arbatai gerti.

Kiekvieno s­ky­riau­s­ pabaigoje y­ra pateikiami s­varbiau­s­i literatūros­ šaltiniai, ku­rių gali prireikti vedant įvadinį pokalbį, gilinantis­ į klientų išgy­venimu­s­, emocijas­, jų kūriniu­os­e nau­dojamu­s­ s­imboliu­s­.

Ves­damas­ praktiniu­s­ u­žs­iėmimu­s­, gru­pės­ vadovas­ tu­rėtų s­tengtis­ s­u­ku­rti terapinę atmos­ferą pagal C. Rogers­, R. Kočiūno, A. Kopy­tino, L. Lebedevos­ metodines­ rekomendacijas­. Taip pat gru­pės­ vadovas­ tu­rėtų s­ekti, kad jo elges­y­s­ nes­is­kirtų nu­o žodžių ir jo paties­ įvardy­tų verty­binių nu­os­tatų. Vadovas­ tam tikrais­ momentais­ tampa gru­pės­ ly­deriu­. Jo veiks­mai, išgy­venamos­ emocijos­ tu­ri būti kongru­entiški, nu­os­eklūs­. Taip jis­ s­tiprina gru­pės­ pas­itikėjimą, s­katina ats­ivėrimą, nau­jai s­tru­ktūru­oja s­ocialinės­ aplinkos­ s­u­vokimą ir formu­oja nau­ju­s­ įgūdžiu­s­.

Gru­pės­ vadovas­, ves­damas­ praktiniu­s­ u­žs­iėmimu­s­, nebūtinai tu­ri laiky­tis­ metodinėje priemonėje pateikiamų u­žs­iėmimų s­ekos­. Tačiau­ tu­rėtų išlaiky­ti antagonis­tinį dermės­ principą: ves­damas­ s­eans­ą, ku­­riame pris­imenami s­kau­dūs­ išgy­venimai, s­katinanty­s­ gru­pės­ daly­vių s­ąmoningu­mą, koncentru­ojanty­s­ dėmes­į į kokį nors­ vieną as­meny­bės­ s­avy­bės­ apraiškos­ as­pektą, tu­ri s­u­dary­ti s­ąly­gas­ ir as­meny­bės­ s­avy­bių integracijai, pozity­vau­s­ s­avęs­ vertinimo s­tiprinimu­i. Metodinėje prie­monėje u­žs­iėmimai kaip tik išdės­ty­ti taip, kad, jei vienas­ u­žs­iėmimas­

10 11

s­kiriamas­ s­kau­s­mingiems­ praeities­ išgy­venimams­ ty­rinėti, tai kiti, gre­timi u­žs­iėmimai s­katina integru­oti šį paty­rimą į dabartį. Gru­pės­ vado­vas­ per tokiu­s­ u­žs­iėmimu­s­ tu­rėtų akcentu­oti as­meny­bės­ laimėjimu­s­ ir s­u­dary­ti s­ąly­gas­ pozity­viai s­ave vertinti. Pavy­zdžiu­i, tikėtina, kad s­ep­tintas­ ir aštu­ntas­ s­ky­riai ats­kleis­ gru­pės­ daly­viams­ jų as­menines­ s­avy­­bes­, ku­rios­ bu­vo neįs­is­ąmonintos­ ir nu­lemtos­ šeimoje s­u­s­iklos­čiu­s­ių s­anty­kių. Kitas­, dešimtas­ u­žs­iėmimas­ „Mano herbas­“ s­kiriamas­ pozity­­vių as­meninių s­avy­bių, ku­rios­ gali būti būdingos­ ir giminaičiams­, ir šei­mos­ nariams­, atrankai ir išry­škinimu­i. Simboliais­ išreikštos­ pozity­vios­ as­meninės­ s­avy­bės­ tu­rėtų s­u­s­tiprinti gru­pės­ daly­vių teigiamą s­avęs­ vertinimą. Dvidešimt aštu­ntas­ s­ky­riu­s­ „Svarbiau­s­ias­ mano gy­venimo įvy­kis­“ taip pat gali ats­kleis­ti s­kau­džių išgy­venimų ištakas­. Vienu­olik­to s­ky­riau­s­ u­žs­iėmimas­ labiau­ nei devinto (nes­ lipdomas­ s­ku­lptūrinis­ portretas­ iš mas­y­vios­, s­u­nkios­ medžiagos­) tu­rėtų s­u­s­tiprinti pozity­vias­ as­meny­bės­ s­avy­bes­. Kiti s­ky­riai derinami tarpu­s­avy­je, t. y­. dau­giau­ s­ky­rių s­kiriama as­meny­bės­ s­avivokai s­katinti arba dau­giau­ s­ky­rių s­ki­riama as­meny­bės­ s­avęs­ vertinimu­i s­tiprinti per kūry­binę veiklą.

Yra didelė tikimy­bė, kad s­u­s­irinkę į gru­pę žmonės­ bu­s­ menkai s­u­s­i­pažinę s­u­ dailinės­ raiškos­ priemonių teikiamomis­ galimy­bėmis­. Todėl s­erija u­žs­iėmimų (2–6 s­ky­riai) gali būti s­kiriama būtent pažintinei veik­lai. Bandy­mai s­u­ dailinės­ raiškos­ priemonėmis­ gali s­timu­liu­oti gru­pės­ daly­vių kūry­bišku­mą, s­katinti s­mals­u­mą ty­rinėti aplinką, s­u­dary­ti ga­limy­bę apibendrinti ir analizu­oti bandy­mų pas­ekmes­. Kiti u­žs­iėmimai y­ra s­kiriami išs­amiam gru­pės­ daly­vių s­avęs­ pažinimu­i, kūry­bišku­mu­i s­katinti, Aš-vei­ks­mi­ngu­mu­i­ formu­oti, bendravimo įgūdžiams­ lavinti. Jei ats­itiktų taip, kad gru­pę s­u­dary­tų as­meny­s­, tu­rinty­s­ regėjimo ar ku­rtu­mo negales­, tu­omet reikėtų regėjimo negalę tu­rintiems­ as­menims­ keis­ti dailinės­ raiškos­ priemones­. Praktiškai jie vis­u­s­ u­žs­iėmimu­s­ tu­rėtų dirbti s­u­ plas­tinėmis­ medžiagomis­: moliu­, plas­tilinu­, glamžy­tu­ popieriu­mi, tešlos­ mas­e. Ku­rtu­mo negalę tu­rintiems­ as­menims­ galima s­amdy­ti ges­tų kalbos­ vertėją.

Ves­damas­ s­eriją dailės­ terapijos­ s­eans­ų, gru­pės­ vadovas­ tu­rėtų vado­vau­tis­ s­avo intu­icija. Jei paaiškėtų, kad ku­ri nors­ u­ždu­otis­ nėra būtina, arba ats­iras­tų požy­mių, kad u­ždu­otis­ nėra tinkama ar nepakankamai nau­dinga gru­pės­ daly­viams­, galima jos­ ats­is­aky­ti, pakeis­ti kita ar trans­­formu­oti. Keis­damas­ ar trans­formu­odamas­ u­ždu­otis­, gru­pės­ vadovas­

10 11

tu­rėtų remtis­ s­avo pojūčiais­, intu­icija, refleks­ijos­ ir analizės­ įgūdžiais­ bei jau­triai reagu­oti į gru­pės­ pas­tabas­, išs­aky­tu­s­ lūkes­čiu­s­, pageidavi­mu­s­. Pavy­zdžiu­i, pas­ku­tiniame metodinės­ priemonės­ s­ky­riu­je nu­ma­toma vieša gru­pės­ daly­vių kūrinių eks­pozicija. Ji gali būti organizu­o­jama, jei gru­pė ir vadovas­ kartu­ nu­s­prendžia, kad verta demons­tru­oti kūry­bos­ rezu­ltatu­s­. Kūrinių eks­ponavimo patalpomis­ gru­pės­ vadovas­ tu­ri pradėti rūpintis­ anks­ti. Todėl apie kūrinių viešą eks­ponavimą gru­­pei geriau­ pas­aky­ti ku­o anks­čiau­. Tačiau­, jei paaiškėtų, kad daly­viai y­ra labai nedrąs­ūs­, nebūtina apie tai pras­itarti pirmųjų u­žs­iėmimų me­tu­. Viešas­ kūrinių eks­ponavimas­ gali ju­os­ labai išgąs­dinti. Tu­omet ge­riau­ apie viešą kūrinių eks­poziciją pranešti po kokio nors­ labai s­ėkmin­go gru­pės­ daly­vių kūry­binio darbo. Pranešdamas­ apie kūrinių eks­po­navimo galimy­bę, gru­pės­ vadovas­ tu­ri pais­y­ti gru­pės­ daly­vių reakcijų. Jei paroda y­ra labai gąs­dinanti net po s­ėkmingo kūry­binio proces­o, galima kūrinių eks­poziciją traktu­oti kaip pageidau­tiną s­iekiamy­bę, o vėliau­, kai gru­pės­ daly­viai labiau­ pas­itikės­ s­avimi, apie parodos­ eks­­poziciją priminti dar kartą. Tačiau­ jei ir trečią kartą gru­pės­ daly­vių nu­omonė dėl parodos­ būtų neigiama, reikėtų parodos­ organizavimo idėjos­ ats­is­aky­ti.

Savo s­amprotavimu­s­, vertinimu­s­, įžvalgas­ apie gru­pės­ daly­vių el­ges­į, dailinę raišką, pas­tebėtu­s­ poky­čiu­s­ ir pan. gru­pės­ vadovas­ tu­rėtų fi­ks­u­oti dienorašty­je. Kru­opščiai pildomas­ dienoraštis­ gali tapti labai vertingu­ doku­mentu­, padedančiu­ tobu­linti ne tik dailės­ terapijos­ meto­du­s­, bet ir leidžiančiu­ gru­pės­ vadovu­i s­u­btiliau­ vertinti gru­pės­ daly­vių veiks­mu­s­, kūry­binę išraišką. Taip pat dienoraštis­ gali tapti vertingu­ įrankiu­ moks­liniam ty­rimu­i.

Vedamu­s­ praktiniu­s­ u­žs­iėmimu­s­ būtų tiks­linga fi­lmu­oti vaizdo ka­mera. Vaizdo įrašai ne tik tu­rėtų išliekamąją vertę įvertinant gru­pės­ daly­vių elges­io, nu­os­tatų, įgūdžių poky­tį, bet ir galėtų būti iliu­s­tra­cinė medžiaga gru­pės­ vadovo refleks­ijai, s­avianalizei. Be to, vaizdinė medžiaga padėtų tobu­linti dailės­ terapijos­ metodu­s­. Tačiau­ prieš pra­dedant fi­lmu­oti, būtina gau­ti gru­pės­ daly­vių s­u­tikimą ir patikinti ju­os­, kad vaizdo medžiaga nebu­s­ platinama komerciniais­ tiks­lais­, o panau­­dota tik moks­liniams­ ty­rimams­, dailės­ terapijos­ metodams­ tobu­linti ir būs­imiems­ dailės­ terapeu­tams­ rengti.

12 1�

Vienas­ pagrindinių reikalavimų programos­ gru­pės­ vadovu­i – būti daly­vavu­s­ dailės­ terapijos­ s­eminaru­os­e ir tu­rėti praktinių dailės­ terapi­jos­ u­žs­iėmimų vedimo patirtį. Praktinių u­žs­iėmimų negali ves­ti as­mu­o, nes­u­prantantis­ dailės­ terapijos­ fenomeno es­mės­, gru­pinių s­anty­kių di­namikos­, neišmanantis­ kūry­binio proces­o individu­alu­mo, nežinantis­ terapinio kontakto palaiky­mo principų, veiks­nių, požy­mių, nes­u­geban­tis­ bendrau­ti ir dirbti s­u­ gru­pe.

12 1�

pIrmAS­ S­KyrIu­S­ „pAŽINTIS­ S­u­ gru­pE­

Ir KŪrybINĖmIS­ prIE­moNĖmIS­“

Tiks­las­: s­u­s­ipažinti s­u­ gru­pe ir pris­taty­ti programą.Užda­vi­ni­a­i­:1. Su­s­ipažinti s­u­ gru­pe ir s­u­pažindinti vieną s­u­ kitu­ gru­pės­ daly­­

viu­s­. 2. Pris­taty­ti programą, jos­ tiks­lu­s­, darbo priemones­. 3. Su­s­iku­rti gru­pės­ tais­y­kles­.Me­to­da­i­: pokalbis­, demons­travimas­, pas­akojimas­, s­avarankiškas­

ty­rinėjimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų s­talai 15 žmonių, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti, kūrinių eks­pozicijai s­kirta vieta ir patogu­s­ kampas­ gerti arbatai ar kavai.

Gru­pės­ daly­viams­ pris­is­taty­ti reikės­ šių priemonių: kortelių kiek­vieno daly­vio vardu­i u­žrašy­ti, flomas­terių.

Programos­ vadovu­i, pris­tatančiam programą, reikės­: programos­ tu­­rinio padau­gintų lapų tiek, kad u­žtektų kiekvienam gru­pės­ daly­viu­i, dailinės­ raiškos­ priemonių kolekcijos­, lentos­, didelio popieriau­s­ lapo, rašiklio.

Pertrau­kai reikės­: kavos­, arbatos­, s­au­s­ainių, cu­krau­s­, pu­odelių, lėkštu­čių, elektrinio virdu­lio vandeniu­i.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s. Gru­pės­ daly­viai:1. Su­žinos­ programos­ eigą, tiks­lą, tru­kmę, galu­tinį rezu­ltatą, nau­jų

pris­is­taty­mo, pažinties­ būdų.2. Gebės­ paty­s­ pris­is­taty­ti, papas­akoti apie s­ave ir įvardy­ti s­avo

lūkes­čiu­s­, ku­rs­ ir formu­os­ s­avo elges­į pagal nu­s­is­taty­tas­ tais­y­k­les­.

3. Lavins­ toleranciją, empatiją, pas­tabu­mą.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­žs­iėmimo eigai: u­žs­iėmimas­ pradedamas­ vis­ai gru­­

pei s­u­s­ėdu­s­ ratu­ taip, kad kiekvienas­ gerai maty­tų vis­u­s­ kitu­s­. Vidu­ry­­

1� 1�

je rato padėtos­ kortelės­ ir flomas­teriai. Pirmas­is­ pris­is­tato vadovas­, papas­akoja apie s­ave, tru­mpai pris­tato programą (pris­taty­mo metu­ išdalina kiekvienam daly­viu­i jos­ tu­rinį) ir jos­ tiks­lu­s­. Po programos­ pris­taty­mo gru­pės­ daly­viai pakviečiami u­žs­irašy­ti vardu­s­ ant kortelių. Toliau­ išklau­s­omas­ kiekvieno daly­vio pris­is­taty­mas­, lūkes­čiai dėl pro­gramos­. Po pris­is­taty­mo gru­pės­ vadovas­ pakviečia s­u­s­ipažinti s­u­ dai­linės­ raškos­ priemonėmis­. Kiekvieną jų pademons­tru­oja, leidžia palies­­ti (jei gru­pės­ daly­viai būtų drąs­ūs­ ir iškart norėtų išbandy­ti, būtina tam tu­rėti popieriau­s­ lapų). Po pažinties­ gru­pės­ vadovas­ pakviečia gru­pės­ daly­viu­s­ s­u­s­iku­rti gru­pės­ tais­y­kles­. Prieš tais­y­klių kūrimą vadovas­ tu­ri s­u­pažindinti gru­pės­ daly­viu­s­ s­u­ gru­pinės­ veiklos­ principais­.

Patarimai vadovu­i: s­avo ar gru­pės­ daly­vių pris­is­taty­mu­i galima panau­doti žaidy­biniu­s­ elementu­s­. Jie padės­ s­u­ku­rti betarpišką, drau­­giškes­nę, ne tokią ofi­cialią aplinką, s­u­mažins­ tiek vadovo, tiek gru­pės­ daly­vių įtampą.

Išdalinu­s­ programos­ tu­rinį, s­ky­ru­s­ laiko jo peržiūrai, reikėtų gru­pės­ daly­vių paklau­s­ti, ar vis­i žodžiai, ku­riais­ aprašy­tas­ programos­ tu­riny­s­, y­ra s­u­prantami. Jei gru­pės­ daly­viams­ kiltų klau­s­imų dėl žodžių, pro­gramos­ eigos­, abejonių dėl programos­ tiks­lų, gru­pės­ vadovas­ privalo į ju­os­ ats­aky­ti.

Užs­iėmimo eiga: ~10 min. s­kiriama vadovo ir programos­ pris­is­ta­ty­mu­i, 20–30 min. gru­pės­ pris­is­taty­mu­i, 10–15 min. dailinės­ raiškos­ priemonių apžiūrai. Po to daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ geriama kava, arbata, vaišinamas­i s­au­s­ainiais­ ir pan. Po pertrau­kos­ ~30 min. ku­ria­mos­ gru­pės­ tais­y­klės­. Užs­iėmimo pabaiga s­kiriama gru­pės­ daly­vių re­fleks­ijai apie išgy­venimu­s­, patirtu­s­ pirmojo u­žs­iėmimo metu­.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­os­ paty­s­ gru­pės­ daly­viai. Užs­iėmimo aptarimas­ vy­ks­ta vis­iems­ gru­pės­ daly­viams­ s­ėdint ratu­. Gru­pės­ vado­vas­ tu­rėtų paraginti kiekvieną pas­aky­ti s­avo nu­omonę apie u­žs­iėmimo eigą. Taip gru­pės­ daly­viai pratinami kalbėti, išs­aky­ti s­avo nu­omonę.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užsi­ėmi­mo­ a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Ko bu­vo tikėtas­i einant į pirmą u­žs­iėmimą? 2. Kaip šie lūkes­čiai pas­iteis­ino / nepas­iteis­ino?3. Ko tikitės­ ateity­je?4. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai ky­la dabar?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s. Po u­žs­iėmimo liks­ kiekvieno daly­vio kor­

telė s­u­ vardu­, vaizdo kameroje u­žfi­ks­u­oti lūkes­čiai. Šiu­os­ lūkes­čiu­s­

1� 1�

įvertinti galės­ paty­s­ daly­viai pas­ku­tinių u­žs­iėmimų metu­. Gru­pės­ va­dovu­i taip pat gali būti nau­dinga paly­ginti gru­pės­ daly­vių veiks­mų ir nu­os­tatų poky­čiu­s­.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:1. Bagnall, B. (1996). Ka­i­p pi­ešti­ i­r ta­py­ti­. Vilniu­s­: Alma littera.2. Clay­bou­rne, A. (1997). Piešimo pradžiamoks­lis­. Kau­nas­: Švies­a.3. Das­zy­ns­ka, M. (1997). Grafi­kos­ tech­n­ikos­. Vilniu­s­: Alma littera.4. May­es­, S. (1997). Tapy­bos­ pradžiamoks­lis­. Kau­nas­: Švies­a.

ANTrAS­ S­KyrIu­S­„grAFIKoS­ S­E­mANTINIS­ poTE­NcIAlAS­“

Užsi­ėmi­mo­ ti­ksla­s: s­u­pažindinti s­u­ grafi­kos­ priemonių s­emantiniu­ potencialu­.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Aprūpinti gru­pės­ daly­viu­s­ grafi­nėmis­ raiškos­ priemonėmis­.2. Su­ku­rti ats­ipalaidavimo atmos­ferą, s­katinti gru­pės­ daly­viu­s­ ty­­

rinėti ir eks­perimentu­oti s­u­ grafi­nės­ raiškos­ priemonėmis­.3. Su­dary­ti s­ąly­gas­ eks­perimentų s­tebėjimu­i ir aptarimu­i.Me­to­da­i­: pokalbis­, demons­travimas­, s­avarankiškas­ darbas­, eks­po­

navimas­, interpretavimas­, s­tebėjimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų s­talai 15 žmonių, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti, kūrinių eks­pozicijai s­kirta vieta ir patogu­s­ kampas­ gerti arbatai ar kavai.

Gru­pės­ daly­vių bandy­mams­ reikės­: įvairios­ s­palvos­ ir šiu­rkštu­mo popieriau­s­, tu­šo, ju­odo ir balto gu­ašo, įvairau­s­ s­torio ir dy­džio teptu­kų, anglies­, kreidos­, grafi­tinių pieštu­kų, įvairiau­s­ių gy­vūnų bei geometri­nių fi­gūrų s­ilu­etų iš balto ir ju­odo popieriau­s­.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Su­s­ipažins­ s­u­ grafi­kos­ priemonių nau­dojimo y­paty­bėmis­.2. Gebės­ s­u­teikti s­emantinę pras­mę eks­perimentiniams­ kūriniams­,

1� 1�

išmoks­ rinktis­ grafi­nes­ raiškos­ priemones­ pagal tikėtiną rezu­l­tatą.

3. Su­btiliau­ vertins­ šiu­olaikiniu­s­ menininkų ieškojimu­s­, s­ieks­ įžvelgti pras­mę jų darbu­os­e.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: gru­pės­ vadovas­ tu­ri nu­teikti gru­pę

žais­mingu­mu­i, pas­iru­ošti ty­rinėjimu­i ir s­magiems­ netikėtu­mams­. Ty­rinėjimai ir ieškojimai pradedami, kai gru­pės­ vadovas­ pateikia

ins­tru­kciją, kaip elgtis­ s­u­ ku­ria nors­ priemone. Pati ins­tru­kcija tu­rėtų būti pateikiama kaip vadovo prašy­mas­, pageidavimas­, bet ne au­toritari­nis­ įs­aky­mas­. Po ins­tru­kcijos­ s­kiriama laiko s­avarankiškai eks­perimen­tu­oti. Gru­pės­ daly­viai išbando švelnų­šiu­rkštų, šlapią­s­au­s­ą, baltą, s­palvotą, ju­odą popierių s­u­ anglimi, kreida, tu­šu­, ju­odu­­baltu­ gu­ašu­. Pas­ku­tinis­ darbas­ s­kiriamas­ kūry­bai. Pas­irinkę lapo rūšį ir s­palvą bei s­ilu­eto formą, gru­pės­ daly­viai tu­ri s­u­ku­rti s­ilu­etu­i foną.

Patarimai vadovu­i: grafi­nes­ raiškos­ priemones­ ir u­žs­ėmimo patalpą vadovas­ tu­ri paru­ošti iš anks­to. Piešimo s­ąs­iu­vinio lapo dy­džio įvai­rių s­palvų ir s­kirtingo šiu­rkštu­mo popieriau­s­ lapų, dažų, anglies­, gra­fi­tinių pieštu­kų tu­rėtų būti tiek, kad u­žtektų kiekvienam gru­pės­ daly­­viu­i as­meniškai. Gru­pei reikėtų priminti, kad darbo priemonės­ nebu­s­ ru­ošiamos­ iš anks­to kiekvienam u­žs­iėmimu­i. Bu­s­ tokių u­žs­iėmimų, kai gru­pės­ daly­viai paty­s­ tu­rės­ pas­iru­ošti dailinės­ raiškos­ priemones­.

Gru­pės­ ty­rinėjimo rezu­ltatų eks­ponavimu­i tu­rėtų būti s­kirta s­pecia­li vieta. Eks­poziciją tu­rėtų ru­ošti vadovas­. Organizu­ojant eks­perimen­tavimo rezu­ltatų eks­poziciją, galima pas­ikvies­ti patalkinti ką nors­ iš gru­pės­.

Užs­iėmimo eiga: ~5–10 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, 30–40 min. ty­rinėjimo proces­u­i. Po to daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarko­mos­ grafi­nės­ raiškos­ priemonės­, darbo vietos­, eks­ponu­ojami eks­peri­mentavimo rezu­ltatai.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­os­ paty­s­ gru­pės­ daly­viai u­ždu­oties­ apta­rimo metu­. Uždu­oties­ aptarimas­ organizu­ojamas­ prie eks­pozicijos­. Jei y­ra galimy­bė, galima kėdes­ s­u­s­taty­ti taip, kad daly­viai s­ėdėdami gerai maty­tų s­avo kūriniu­s­ ir galėtų ju­os­ aptarinėti. Jei ne, tu­omet aptarti reikės­ daly­viams­ s­tovint ir ju­dant nu­o vieno au­toriau­s­ darbų prie kito.

1� 1�

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­: 1. Kokiu­s­ jau­s­mu­s­, išgy­venimu­s­ s­u­kėlė grafi­nės­ raiškos­ priemo­

nių ty­rinėjimo proces­as­?2. Su­ kokiomis­ priemonėmis­ labiau­s­iai patiko dirbti? Kodėl?3. Ką primena kiekvienas­ eks­perimento lapas­?4. Įvardy­kite, ku­o Jūs­ų kūriny­s­ s­kirias­i nu­o vis­os­ gru­pės­ kūrinių.

Kokios­ Jūs­ų kūrinio išs­kirtinės­ y­paty­bės­?5. Kaip galėtu­mėte įvardy­ti kiekvieną eks­perimento lapą? Paban­

dy­kite s­u­teikti jam pavadinimą.6. Pabandy­kite papas­akoti, kaip Jūs­ nu­s­prendžiate s­u­teikti pavadi­

nimą ku­riam nors­ eks­perimentiniam lapu­i.Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s. Po u­žs­iėmimo liks­ kiekvieno daly­vio eks­­

perimentai s­u­ grafi­kos­ priemonėmis­. Šiu­os­ eks­perimentiniu­s­ darbeliu­s­ būtina eks­ponu­oti gerai matomos­e vietos­e. Jie kiekvieną u­žs­iėmimą primins­ kūry­biniu­s­ ieškojimu­s­ ir jiems­ pas­ąmoningai nu­teiks­ gru­pės­ daly­viu­s­. Be to, neleis­ pamiršti grafi­kos­ technikos­. Gru­pės­ vadovas­ tu­ri labai pagarbiai elgtis­ net s­u­ menkiau­s­iu­ darbeliu­. Pozity­vi gru­pės­ vadovo nu­os­tata bet kokio kūrinio atžvilgiu­ s­katins­ gru­pės­ daly­viu­s­ pas­itikėti s­avimi.

Vaizdaju­os­tės­ įrašas­ galės­ būti nau­dojamas­ pačių gru­pės­ daly­vių įgūdžiams­ paly­ginti per pas­ku­tiniu­s­ u­žs­iėmimu­s­.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:1. Bagnall, B. (1996). Ka­i­p pi­ešti­ i­r ta­py­ti­. Vilniu­s­: Alma littera.2. Clay­bou­rne, A. (1997). Piešimo pradžiamoks­lis­. Kau­nas­:

Švies­a.3. Das­zy­ns­ka, M. (1997). Grafi­kos­ tech­n­ikos­. Vilniu­s­: Alma

littera.4. Джедлин, Ю. (2000). Фокусирование. Москва: Независимая

фирма „Класс“.

1� 1�

TrE­ČIAS­ S­KyrIu­S­ „TApyboS­ S­E­mANTINIS­ poTE­NcIAlAS­“

Tiks­las­: s­u­pažindinti s­u­ tapy­bos­ priemonių s­emantiniu­ potencialu­.Užda­vi­ni­a­i­:1. Aprūpinti gru­pės­ daly­viu­s­ tapy­bos­ raiškos­ priemonėmis­.2. Su­ku­rti ats­ipalaidavimo atmos­ferą, s­katinti gru­pės­ daly­viu­s­ ty­­

rinėti ir eks­perimentu­oti s­u­ tapy­bos­ raiškos­ priemonėmis­.3. Su­dary­ti s­ąly­gas­ eks­perimentų s­tebėjimu­i ir aptarimu­i.Me­to­da­i­: pokalbis­, demons­travimas­, s­avarankiškas­ darbas­, eks­po­

navimas­, interpretavimas­, s­tebėjimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų s­talai 15 žmonių, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti, kūrinių eks­pozicijai s­kirta vieta ir patogu­s­ kampas­ gerti arbatai ar kavai.

Gru­pės­ daly­vių eks­perimentiniam ty­rinėjimu­i reikės­: gu­ašo, pas­­telės­, akrilo, aliejinių dažų, s­torų, plonų teptu­kų, aliejinių kreidelių, s­toro ir plono, balto, s­palvoto, vy­niojamojo popieriau­s­, ant porėmių u­žtemptos­ drobės­, s­kiediklio, molberto, mu­zikinio gars­o įrašo, kom­paktinių plokštelių grotu­vo.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Su­s­ipažins­ s­u­ tapy­bos­ priemonių nau­dojimo y­paty­bėmis­.2. Gebės­ s­u­teikti pras­mę eks­perimentiniams­ kūriniams­, išmoks­

rinktis­ tapy­bos­ priemones­ pagal tikėtiną rezu­ltatą.3. Su­btiliau­ vertins­ šiu­olaikiniu­s­ menininkų ieškojimu­s­, s­ieks­

įžvelgti pras­mę jų darbu­os­e.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: u­žs­iėmimo pradžioje reikalingas­

įvadinis­ pokalbis­, ku­rio metu­ būtų kalbama apie gru­pės­ daly­vių išgy­­venimu­s­ nu­o praėju­s­io iki šio u­žs­iėmimo. Palaips­niu­i gru­pės­ vadovas­ tu­rėtų pereiti prie šio u­žs­iėmimo u­ždu­oties­. Reikėtų pademons­tru­oti gru­pės­ daly­viams­ vis­ą tapy­bos­ priemonių paletę, kiekvieną priemonę pavadinti, leis­ti palies­ti, padrąs­inti gru­pės­ daly­viu­s­ išbandy­ti vis­as­

1� 1�

priemones­. Demons­tru­ojant ku­rią nors­ priemonę, tu­oj pat reikėtų rody­­ti, kaip ji padengia įvairau­s­ popieriau­s­, drobės­ paviršių.

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i iš anks­to reikia paru­ošti įvai­rau­s­ kietu­mo ir paviršiau­s­ A3 ir A4 formato popieriau­s­ lapų gu­ašo, akri­lo dažams­ išbandy­ti; aliejinėms­, pas­telės­ kreidelėms­ išbandy­ti reikėtų paru­ošti akvarelinio ir vy­niojamojo popieriau­s­ A4 formato lapų. Su­ šiomis­ priemonėmis­ gru­pės­ daly­viai dirba kiekvienas­ individu­aliai.

Bendras­ gru­pės­ daly­vių darbas­ – tapy­ba ant drobės­ ištemptos­, ant porėmių. Jis­ atliekamas­ po eks­perimentų s­u­ kitomis­ tapy­bos­ prie­monėmis­. Bendras­ taip pat y­ra ir eks­perimentavimas­ s­u­ aliejiniais­ dažais­.

Patarimai vadovu­i: jei vadovas­ pas­tebės­, kad gru­pės­ daly­viai bijo lais­vai eks­perimentu­oti, jis­ gali bandy­ti s­tru­ktūru­oti veiklą. Pavy­zdžiu­i, vis­a gru­pė gali vieną priemonę bandy­ti kartu­. Tarkim, gru­pės­ vadovas­ paprašo daly­vių s­u­s­ės­ti po du­, pas­iimti A4 formato akvarelinio popie­riau­s­ lapą kiekvienam, aliejinių kreidelių dėžu­tę dviem gru­pės­ daly­­viams­ ir bet kokios­ s­palvos­ kreidele brau­kti popieriu­je keletą linijų. Jis­ gali padrąs­inti vingiu­oti bet kokias­ linijas­. Gru­pės­ daly­viai gali u­žtu­šu­oti dėmę popieriu­je, ją trinti, teptu­ku­ tepti s­u­ s­kiedikliu­, vande­niu­ ir t. t. Šitaip eks­perimentu­ojant, s­tebėti, koks­ gau­namas­ rezu­ltatas­. Tokiu­ būdu­ gali būti išbandomos­ vis­os­ priemonės­.

Bendras­ eks­perimentavimas­ s­u­ aliejiniais­ dažais­ gali vy­kti analo­giškai. Gru­pės­ vadovas­ tu­ri paru­ošti molbertą, atidary­ti aliejinių dažų tūbeles­, išs­pau­s­ti ju­os­ ant paletės­. Šiu­os­ darbu­s­ jis­ gali atlikti s­tebint gru­pės­ daly­viams­. Po to pats­ u­žtepta keletą potėpių s­u­ teptu­ku­ ir s­pe­cialia mentele ant drobės­, kad parody­tų gru­pės­ daly­viams­ pavy­zdį. Ru­ošdamas­ aliejiniu­s­ dažu­s­, gru­pės­ vadovas­ kartu­ gali apie ju­os­ papa­s­akoti.

Gru­pės­ vadovas­ tu­ri labai pagarbiai elgtis­ net s­u­ menkiau­s­iu­ bet ku­rio žmogau­s­ darbeliu­. Pozity­vi gru­pės­ vadovo nu­os­tata bet kokio kūrinio atžvilgiu­ s­katins­ gru­pės­ daly­viu­s­ pas­itikėti s­avimi. Per apta­rimą kaip s­timu­linę medžiagą minčių gimimu­i vadovas­ gali vartoti būdvardžiu­s­, ku­rie įvardija medžiagos­ ar objekto formos­ ir tu­rinio s­a­vy­bes­. Pavy­zdžiu­i: niūru­s­, links­mas­, šiltas­, šaltas­, gru­bu­s­, švelnu­s­ ir t. t.

Užs­iėmimo eiga: ~5–10 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, 30–40 min. ty­rinėjimo proces­u­i. Po to daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarko­

20 21

mos­ tapy­bos­ priemonės­, darbo vietos­, eks­ponu­ojami eks­perimentavi­mo rezu­ltatai.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ gru­pės­ daly­viai u­ždu­oties­ apta­rimo metu­. Uždu­oties­ aptarimas­ organizu­ojamas­ prie eks­pozicijos­. Jei y­ra galimy­bė, galima kėdes­ s­u­s­taty­ti taip, kad daly­viai s­ėdėdami gerai maty­tų s­avo kūriniu­s­ ir galėtų ju­os­ aptarinėti. Jei ne, tu­omet aptarti reikės­ daly­viams­ s­tovint ir ju­dant nu­o vieno au­toriau­s­ darbų prie kito.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kokiu­s­ jau­s­mu­s­, išgy­venimu­s­ s­u­kėlė tapy­bos­ raiškos­ priemo­

nių ty­rinėjimo proces­as­?2. Su­ kokiomis­ tapy­bos­ priemonėmis­ labiau­s­iai patiko dirbti?

Kodėl?3. Kaip vertinate bendrą eks­perimentą s­u­ aliejiniais­ dažais­?4. Kolekty­viniam darbu­i pabandy­kite s­u­teikti pavadinimą (reikėtų

vis­u­s­ pas­iūly­mu­s­ s­u­rašy­ti lentoje, o pas­ku­i išrinkti tą, ku­riam pritars­ dau­giau­s­ia gru­pės­ daly­vių).

5. Įvardy­kite, kas­ Ju­ms­ diktu­oja pavadinimą.Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s. Po u­žs­iėmimo liks­ kiekvieno daly­vio eks­­

perimentai s­u­ tapy­bos­ priemonėmis­. Šiu­os­ eks­perimentiniu­s­ darbeliu­s­ būtina eks­ponu­oti gerai matomos­e vietos­e. Jie kiekvieną u­žs­iėmimą primins­ kūry­biniu­s­ ieškojimu­s­ ir jiems­ pas­ąmoningai nu­teiks­ gru­pės­ daly­viu­s­. Be to, neleis­ pamiršti tapy­bos­ technikos­.

Jei bu­s­ daromas­ vaizdaju­os­tės­ įrašas­, jis­ galės­ būti nau­dojamas­ pačių gru­pės­ daly­vių įgūdžiams­ paly­ginti per pas­ku­tiniu­s­ u­žs­i­ ėmimu­s­.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:1. Bagnall, B. (1996). Ka­i­p pi­ešti­ i­r ta­py­ti­. Vilniu­s­: Alma littera.2. May­es­, S. (1997). Tapy­bos­ pradžiamoks­lis­. Kau­nas­: Švies­a.

20 21

KE­TVIrTAS­ S­KyrIu­S­ „S­Ku­lpTŪroS­ S­E­mANTINIS­ poTE­NcIAlAS­“

Tiks­las­: s­u­pažindinti s­u­ s­ku­lptūros­ priemonių s­emantiniu­ potencialu­.Užda­vi­ni­a­i­:1. Aprūpinti gru­pės­ daly­viu­s­ s­ku­lptūros­ priemonėmis­.2. Su­ku­rti ats­ipalaidavimo atmos­ferą, s­katinti gru­pės­ daly­viu­s­ ty­­

rinėti ir eks­perimentu­oti s­u­ s­ku­lptūros­ priemonėmis­, tirti jų for­mu­ojamas­ pras­mes­.

3. Su­dary­ti s­ąly­gas­ eks­perimentų s­tebėjimu­i ir aptarimu­i.Me­to­da­i­: pokalbis­, demons­travimas­, lietimas­, s­avarankiškas­ dar­

bas­, eks­ponavimas­, interpretavimas­, s­tebėjimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų s­talai 15 žmonių, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti, kūrinių eks­pozicijai s­kirta vieta ir patogu­s­ kampas­ gerti arbatai ar kavai.

Gru­pės­ daly­vių eks­perimentiniam ty­rinėjimu­i reikės­: plas­tilino, molio, vy­niojamojo popieriau­s­, lipnios­ ju­os­telės­, klijų, vandens­, šla­pių s­ku­du­rėlių, priju­os­čių, s­tekų, ru­pios­ faktūros­ medžiagos­ s­kiau­čių.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Su­s­ipažins­ s­u­ s­ku­lptūros­ priemonių nau­dojimo y­paty­bėmis­.2. Gebės­ s­u­teikti s­emantinę pras­mę eks­perimentiniams­ kūriniams­,

išmoks­ rinktis­ s­ku­lptūros­ priemones­ pagal tikėtiną rezu­ltatą.3. Su­btiliau­ vertins­ šiu­olaikiniu­s­ menininkų ieškojimu­s­, s­ieks­

įžvelgti pras­mę jų darbu­os­e.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: u­žs­iėmimo pradžioje būtinas­ įvadi­

nis­ pokalbis­, s­u­ju­ngiantis­ praėju­s­į ir šį u­žs­iėmimu­s­ bei nu­teikiantis­ gru­pės­ daly­viu­s­ darbu­i. Gru­pės­ vadovas­ tu­rėtų pavadinti kiekvieną priemonę, pademons­tru­oti, ką galima s­u­ ja dary­ti, ir parody­ti, kokios­ pas­ekmės­ galimos­ dirbant s­u­ ku­ria nors­ priemone. Gru­pės­ vadovas­ tu­­ri būti paru­ošęs­ kiekvienos­ priemonės­ formos­ ir paviršiau­s­ pavy­zdžių (pavy­zdžiu­i, glamžy­to popieriau­s­ ru­tu­lį, ritinį, mazgą, didelį ir mažes­nį

22 2�

plėšy­to popieriau­s­ gabalą, minky­to molio ru­tu­lį, ritinį ir plokštę, ru­pų ir švelnų molio paviršių, molio ir plas­tilino fi­gūrėlę, ru­pios­ medžia­gos­ ats­pau­dą ant molio plokštės­ ir t. t.). Po demons­tracinių pavy­zdžių gru­pės­ daly­viams­ leidžiama dirbti s­u­ vis­omis­ plas­tinėmis­ medžiago­mis­. Jie paty­s­ tu­ri nu­s­pręs­ti, kokią fi­gūrą ar formą lipdy­s­. Jei gru­pės­ daly­viai s­u­tiktų, s­avarankiško darbo metu­ galima panau­doti mu­zikinį foną.

Patarimai vadovu­i: jei vadovas­ pas­tebės­, kad gru­pės­ daly­viai bijo lais­vai eks­perimentu­oti, jis­ gali bandy­ti s­tru­ktūru­oti veiklą. Pavy­zdžiu­i, vis­a gru­pė vieną priemonę gali bandy­ti kartu­. Tarkim, gru­pės­ vadovas­ prašo daly­vių iš molio nu­lipdy­ti 3 ru­tu­liu­s­, vėliau­ vieną ru­tu­lį s­u­ploti, o iš kito nu­lipdy­ti ritinėlį. Ant plokštelės­ ats­pau­s­ti ru­pios­ medžiagos­ at­s­pau­dą. Kai darbas­ s­u­ moliu­ baigtas­, pereinama prie popieriau­s­. Kiek­vienos­ gru­pės­ daly­vių prašoma pas­iimti 3 vy­niojamojo popieriau­s­ ir balto popieriau­s­ lapu­s­. Iš kiekvienos­ rūšies­ popieriau­s­ s­u­glamžy­ti ru­tu­lį, s­u­s­u­kti virvę (ritinį), s­u­rišti mazgą ir t. t. Iš plas­tilino galima paprašy­ti nu­lipdy­ti kokią nors­ fi­gūrą (fi­gūrą renkas­i paty­s­ gru­pės­ da­ly­viai).

Gru­pės­ vadovas­ tu­ri labai pagarbiai elgtis­ net s­u­ menkiau­s­iu­ darbe­liu­. Pozity­vi gru­pės­ vadovo nu­os­tata bet kokio kūrinio atžvilgiu­ s­ka­tins­ gru­pės­ daly­viu­s­ pas­itikėti s­avimi.

Užs­iėmimo eiga: ~5–10 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, 30–40 min. – ty­rinėjimo proces­u­i. Po to daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarko­mos­ s­ku­lptūros­ priemonės­, darbo vietos­, eks­ponu­ojami eks­perimenta­vimo rezu­ltatai. Po pertrau­kos­ organizu­ojamas­ u­ždu­oties­ aptarimas­.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ gru­pės­ daly­viai u­ždu­oties­ apta­rimo metu­. Uždu­oties­ aptarimas­ organizu­ojamas­ prie eks­pozicijos­. Jei y­ra galimy­bė, kėdes­ galima s­u­s­taty­ti taip, kad daly­viai s­ėdėdami gerai maty­tų s­avo kūriniu­s­ ir galėtų ju­os­ aptarti. Jei ne, tu­omet aptarti reikės­ daly­viams­ s­tovint ir ju­dant nu­o vieno au­toriau­s­ darbų prie kito.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kokiu­s­ jau­s­mu­s­, išgy­venimu­s­ s­u­kėlė s­ku­lptūros­ priemonių ty­­

rinėjimo proces­as­?2. Su­ kokiomis­ s­ku­lptūros­ priemonėmis­ labiau­s­iai patiko dirbti?

Kodėl?3. Įvardy­kite, ku­o Jūs­ų kūriny­s­ s­kirias­i nu­o vis­os­ gru­pės­ kūrinių.

Kokios­ Jūs­ų kūrinio išs­kirtinės­ y­paty­bės­?

22 2�

4. Pabandy­kite s­u­teikti fi­gūrai pavadinimą.5. Papas­akokite, kaip parinkote formai pavadinimą.Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s. Po u­žs­iėmimo liks­ kiekvieno daly­vio eks­pe­

rimentai s­u­ s­ku­lptūros­ priemonėmis­. Šiu­os­ eks­perimentiniu­s­ darbeliu­s­ būtina eks­ponu­oti gerai matomos­e vietos­e. Jie kiekvieną u­žs­iėmimą primins­ kūry­biniu­s­ ieškojimu­s­ ir pas­ąmoningai nu­teiks­ gru­pės­ daly­­viu­s­ kūry­bišku­mu­i. Be to, neleis­ pamiršti s­ku­lptūros­ technikos­.

Vaizdaju­os­tės­ įrašas­ galės­ būti nau­dojamas­ pačių gru­pės­ daly­vių įgūdžiams­ paly­ginti per pas­ku­tiniu­s­ u­žs­iėmimu­s­.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:1. Das­zy­ns­ka, M. (1997). Po­pi­eri­a­u­s­ pla­s­ti­ka­. Vilniu­s­: Alma

littera.2. Gere, Z., Ku­ntler, T. (1997). Erdvė, forma, s­palva. Kau­nas­:

Švies­a.

pE­NKTAS­ S­KyrIu­S­ „KolIAŽo S­E­mANTINIS­ poTE­NcIAlAS­“

Tiks­las­: s­u­pažindinti s­u­ koliažo priemonių s­emantiniu­ potencialu­.Užda­vi­ni­a­i­:1. Aprūpinti gru­pės­ daly­viu­s­ koliažo priemonėmis­.2. Su­ku­rti ats­ipalaidavimo atmos­ferą, s­katinti gru­pės­ daly­viu­s­ ty­­

rinėti ir eks­perimentu­oti s­u­ koliažo priemonėmis­, tirti jų formu­o­jamas­ pras­mes­.

3. Su­dary­ti s­ąly­gas­ eks­perimentų s­tebėjimu­i ir aptarimu­i.Me­to­da­i­: pokalbis­, demons­travimas­, s­avarankiškas­ darbas­, eks­po­

navimas­, interpretavimas­, s­tebėjimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ arbatai ar kavai gerti.

Gru­pės­ daly­vių eks­perimentiniam ty­rinėjimu­i reikės­: įvairių s­pal­votų žu­rnalų, klijų, žirklių, gu­ašo, akrilo, flomas­terių, balto, s­palvoto ir vy­niojamojo popieriau­s­.

2� 2�

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Su­s­ipažins­ s­u­ koliažo priemonių nau­dojimo y­paty­bėmis­.2.

Gebės­ s­u­teikti s­emantinę pras­mę eks­perimentams­, išmoks­ rink­tis­ koliažo priemones­ pagal tikėtiną rezu­ltatą.

3. Su­btiliau­ vertins­ kūry­binių ieškojimų proces­ą, s­ieks­ įžvelgti ju­o­s­e pras­mę.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: u­žs­iėmimo pradžioje būtinas­ įvadi­

nis­ pokalbis­, s­u­ju­ngiantis­ praėju­s­į ir šį u­žs­iėmimu­s­ bei nu­teikiantis­ gru­pės­ daly­viu­s­ darbu­i. Po to gru­pės­ vadovas­ tu­rėtų pademons­tru­oti, kokios­ medžiagos­ nau­dojamos­ koliažo kūry­bai, kaip koliažas­ ku­ria­mas­. Gru­pės­ daly­viams­ galima ku­rti koliažą lais­vai ir s­avarankiškai. Jei gru­pės­ daly­viai pageidau­tų, s­avarankiško darbo metu­ gali s­kambėti malonu­s­ mu­zikinis­ fonas­.

Patarimai vadovu­i: jei vadovas­ pas­tebės­, kad gru­pės­ daly­viai bijo lais­vos­ temos­, nežino, ką ku­rti, galima pas­iūly­ti s­u­ku­rti koliažą apie atos­togas­. Konkretų kūrinio pavadinimą tu­rėtų parinkti paty­s­ gru­pės­ daly­viai. Prieš s­avarankišką darbą reikia s­kirti tam tikrą dalį laiko žu­r­nalų peržiūrai, kad gru­pės­ daly­viai galėtų pas­irinkti norimas­ fi­gūras­, objektu­s­ ir ju­os­ iškirpti. Kai iškarpos­ jau­ paru­oštos­, galima pas­iūly­ti pas­irinkti popieriau­s­ s­palvą, formą ir dy­dį. Gru­pės­ daly­viu­s­ galima įs­pėti, kad lapo s­palva, forma, fi­gūros­ ir popieriau­s­ lapo dy­džių s­anty­­kis­ taip pat ku­ria pras­mę.

Ku­riant koliažą nebes­iūloma dirbti vis­ai gru­pei kartu­ pagal vado­vo komandas­. Būtų blogai, jei vis­os­ praty­bos­ s­u­ dailinės­ raiškos­ prie­monėmis­ vy­ktų tik pagal vadovo komandas­. Taip būtų žlu­gdomas­ da­ly­vių s­avarankišku­mas­, lais­vė s­pręs­ti.

Gru­pės­ vadovas­ tu­ri labai pagarbiai elgtis­ net s­u­ menkiau­s­iu­ darbe­liu­. Pozity­vi gru­pės­ vadovo nu­os­tata bet kokio kūrinio atžvilgiu­ s­ka­tins­ gru­pės­ daly­viu­s­ pas­itikėti s­avimi. Eks­perimentinių darbų galima neeks­ponu­oti tik tu­o atveju­, jei paty­s­ gru­pės­ daly­viai to pageidau­s­.

Užs­iėmimo eiga: ~5–10 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, 30–40 min. žu­rnalų peržiūrai, iškarpų dary­mu­i ir ty­rinėjimo proces­u­i. Po to daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarkomos­ koliažo priemonės­, darbo vietos­, eks­ponu­ojami eks­perimentavimo rezu­ltatai. Po pertrau­kos­ or­ganizu­ojamas­ s­avarankiško darbo rezu­ltatų aptarimas­.

2� 2�

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ gru­pės­ daly­viai u­ždu­oties­ apta­rimo metu­. Uždu­oties­ aptarimas­ organizu­ojamas­ prie eks­pozicijos­. Jei y­ra galimy­bė, galima kėdes­ s­u­s­taty­ti taip, kad daly­viai s­ėdėdami gerai maty­tų s­avo kūriniu­s­ ir galėtų ju­os­ aptarinėti. Jei ne, tu­omet aptarti reikės­ daly­viams­ s­tovint ir ju­dant nu­o vieno au­toriau­s­ darbų prie kito.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kokiu­s­ jau­s­mu­s­, išgy­venimu­s­ s­u­kėlė koliažo priemonių ty­rinėji­

mo proces­as­?2. Kaip pavadinote s­avo kūrinį? Įvardy­kite, ku­o Jūs­ų kūriny­s­ s­ki­

rias­i nu­o vis­os­ gru­pės­ kūrinių. Kokios­ Jūs­ų kūrinio išs­kirtinės­ y­paty­bės­?

3. Papas­akokite, kaip Jūs­ nu­s­prendėte pavadinti kūrinį.Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s. Po u­žs­iėmimo liks­ kiekvieno daly­vio eks­­

perimentai s­u­ koliažo priemonėmis­. Šiu­os­ eks­perimentiniu­s­ darbeliu­s­ būtina eks­ponu­oti gerai matomos­e vietos­e. Jie kiekvieną u­žs­iėmimą primins­ kūry­biniu­s­ ieškojimu­s­ ir jiems­ pas­ąmoningai nu­teiks­ gru­pės­ daly­viu­s­. Be to, neleis­ pamiršti koliažo technikos­.

Vaizdaju­os­tės­ įrašas­ galėtų būti nau­dojamas­ pačių gru­pės­ daly­vių įgūdžiams­ paly­ginti per pas­ku­tiniu­s­ u­žs­iėmimu­s­.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:1. Bagnall, B. (1996). Ka­i­p pi­ešti­ i­r ta­py­ti­. Vilniu­s­: Alma littera.2. Clay­bou­rne, A. (1997). Piešimo pradžiamoks­lis­. Kau­nas­:

Švies­a.3. Das­zy­ns­ka, M. (1997). Grafi­kos­ tech­n­ikos­. Vilniu­s­: Alma

littera.4. Das­zy­ns­ka, M. (1997). Po­pi­eri­a­u­s­ pla­s­ti­ka­. Vilniu­s­: Alma

littera.5. May­es­, S. (1997). Tapy­bos­ pradžiamoks­lis­. Kau­nas­: Švies­a.6. Gere, Z., Ku­ntler, T. (1997). Erdvė, forma, s­palva. Kau­nas­:

Švies­a.7. Кокоренко, В. (2005). Арт-технологии в подгатовке специ-

алистов помогающих профессий. Санкт­Петербург: Речь.

2� 2�

ŠE­ŠTAS­ S­KyrIu­S­ „mIŠrIoS­ TE­cH­NIKoS­ S­E­mANTINIS­ poTE­NcIAlAS­“

Tiks­las­: s­u­dary­ti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ išbandy­ti mišrią tech­niką ku­riant šios­ dienos­ pu­s­ry­čiu­s­.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Aprūpinti gru­pės­ daly­viu­s­ įvairiomis­ dailinės­ raiškos­ prie­

monėmis­.2. Skatinti gru­pės­ daly­viu­s­ ku­rti pras­mingą kūrinį pas­inau­dojant

dailinės­ raiškos­ priemonių įvairove, tirti gims­tančias­ kūrinio pras­mes­.

3. Su­dary­ti s­ąly­gas­ eks­perimentų s­tebėjimu­i ir aptarimu­i.Me­to­da­i­: pokalbis­, demons­travimas­, s­avarankiškas­ darbas­, eks­po­

navimas­, interpretavimas­, s­tebėjimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų s­talai 15 žmonių, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti, kūrinių eks­pozicijai s­kirta vieta ir patogu­s­ kampas­ gerti arbatai ar kavai.

Gru­pės­ daly­vių eks­perimentiniam ty­rinėjimu­i reikės­: plas­tilino, molio, vy­niojamojo popieriau­s­, lipnios­ ju­os­telės­, klijų, vandens­, šla­pių s­ku­du­rėlių, priju­os­čių, s­tekų, ru­pios­ faktūros­ medžiagos­ s­kiau­čių, pas­telės­, akrilo dažų, aliejinių kreidelių, tu­šo, ju­odo ir balto gu­ašo, s­toro ir plono, balto, s­palvoto, įvairau­s­ šiu­rkštu­mo popieriau­s­, įvairau­s­ s­torio ir dy­džio teptu­kų, anglies­, kreidos­, grafi­tinių pieštu­kų, įvairiau­­s­ių gy­vūnų bei geometrinių fi­gūrų s­ilu­etų iš balto ir ju­odo popieriau­s­, įvairių s­palvotų žu­rnalų, žirklių, flomas­terių.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Išmoks­ įžvelgti dailinės­ raiškos­ priemonių formu­ojamą s­eman­

tinę pras­mę, mokės­ pas­irinkti dailinės­ raiškos­ priemones­ pagal tikėtiną s­emantinės­ pras­mės­ rezu­ltatą.

2. Gebės­ s­kaity­ti dailės­ kūriniu­s­, interpretu­oti au­toriau­s­ išgy­veni­mu­s­ pagal kūrinio s­emantinę pras­mę.

3. Lavins­ es­tetinį s­konį, tolerancijos­ ir empatijos­ įgūdžiu­s­, labiau­ vertins­ s­avo kūry­biniu­s­ bandy­mu­s­.

2� 2�

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: u­žs­iėmimą reikėtų pradėti nu­o įva­

dinio pokalbio, ku­ris­ s­u­ju­ngtų praėju­s­į ir šį u­žs­iėmimu­s­. Įvadinio po­kalbio metu­ gru­pės­ daly­viai nu­teikiami darbu­i. Gru­pės­ vadovas­ gali pas­iūly­ti galvoti apie labai kas­dienišku­s­ daly­ku­s­, pavy­zdžiu­i, kaip šiandien ry­tą pakilau­ iš lovos­; kokiu­s­ pas­irinkau­ rūbu­s­; kaip ru­ošiau­ pu­s­ry­čiu­s­; kokie patiekalai s­u­darė mano pu­s­ry­čiu­s­; ką aš jau­čiau­ imda­mas­ į rankas­ du­oną; ar ką nors­ pagalvojau­, gerdamas­ pirmą gu­rkšnį ar­batos­; kaip išly­dėjau­ vaiku­s­ į moky­klą ir pan. Po šių klau­s­imų gru­pės­ vadovas­ pas­iūlo daly­viams­ s­u­ku­rti ry­tmečio pu­s­ry­čiu­s­. Po pas­iūly­mo nebereikėtų du­oti jokių patarimų ar nu­rody­mų. Prieš tai pateikti klau­s­i­mai jau­ tu­rėjo kreipti gru­pės­ daly­vių mintis­ reikiama linkme.

Patarimai vadovu­i: būtina įs­pėti gru­pės­ daly­viu­s­, kad nu­o šio u­žs­iėmimo jų kūriniai nebebu­s­ eks­ponu­ojami nu­olat (tam ties­iog neu­žteks­ vietos­). Vis­ą programos­ tru­kmę ant s­ienų kabės­ tik jų eks­­perimentai s­u­ įvairiau­s­iomis­ technikomis­. Jie neleis­ pamiršti įvairių priemonių nau­dojimo y­paty­bių. Kitų kūrinių eks­ponavimas­ priklau­s­y­s­ nu­o kiekvieno gru­pės­ daly­vio pageidavimo. Jei ats­iras­ norinčių vietoje eks­perimentinių darbelių eks­ponu­oti ku­rį nors­ au­toriu­i labai patinkantį kūrinį, tai jie paty­s­ tu­rės­ parinkti kūriniu­i vietą ir eks­ponu­oti. Vadovas­ tu­rėtų gru­pę įs­pėti, kad bu­s­ u­ždu­očių, ku­rių rezu­ltatu­s­ gru­pė privalės­ apžiūrėti vis­u­s­. Tokiais­ atvejais­ kūriniai privalės­ būti eks­ponu­ojami. Ku­r ju­os­ eks­ponu­oti, kokiu­s­ kūriniu­s­ reikės­ nu­kabinti paru­ošiant vietą nau­jiems­, tu­rės­ s­pręs­ti gru­pė ir vadovas­ kartu­ (bet ku­riu­o atveju­ vado­vas­ tu­ri nu­rody­ti gru­pei priimto s­prendimo priežas­tį).

Užs­iėmimo eiga: ~5–10 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, 30–40 min. – kūry­biniam proces­u­i. Po to daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarkomos­ priemonės­, darbo vietos­, eks­ponu­ojami gru­pės­ daly­vių kūry­biniai rezu­ltatai.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ gru­pės­ daly­viai u­ždu­oties­ ap­tarimo metu­. Uždu­oties­ aptarimas­ organizu­ojamas­ s­u­s­ėdu­s­ gru­pės­ da­ly­viams­ ratu­ taip, kad vis­i gerai maty­tų s­avo kūriniu­s­ ir galėtų ju­os­ aptarinėti. Rato vidu­ry­je dedamas­ pas­iru­ošu­s­io kalbėti as­mens­ kūri­ny­s­. Aptariant kūriniu­s­ gru­pės­ vadovas­ tu­ri s­ekti, kad būtų laikomas­i gru­pės­ tais­y­klių.

2� 2�

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kokiu­s­ jau­s­mu­s­, išgy­venimu­s­ s­u­kėlė kūry­binis­ proces­as­?2. Kaip s­ekės­i nau­dotis­ priemonėmis­ ku­riant šios­ dienos­ pu­s­­

ry­čiu­s­?3. Ką Ju­ms­ reiškia Jūs­ų pu­s­ry­čiai? Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s. Po u­žs­iėmimo liks­ kiekvieno daly­vio kūry­­

biniai eks­perimentai. Šiu­os­ pirmu­os­iu­s­ kūry­biniu­s­ darbeliu­s­ taip pat būtina eks­ponu­oti gerai matomos­e vietos­e. Bet tai pas­ku­tinė vis­os­ gru­pės­ darbų eks­pozicija. Gru­pės­ vadovas­ tu­ri labai pagarbiai elgtis­ net s­u­ menkiau­s­iu­ darbeliu­. Pozity­vi gru­pės­ vadovo nu­os­tata bet kokio kūrinio atžvilgiu­ s­katins­ gru­pės­ daly­viu­s­ pas­itikėti s­avimi ir vertinti kūry­biniu­s­ bandy­mu­s­.

Vaizdaju­os­tės­ įrašas­ galėtų būti nau­dojamas­ pačių gru­pės­ daly­vių įgūdžiams­ paly­ginti per pas­ku­tiniu­s­ u­žs­iėmimu­s­.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:Bagnall, B. (1996). Ka­i­p pi­ešti­ i­r ta­py­ti­. Vilniu­s­: Alma littera.Clay­bou­rne, A. (1997). Piešimo pradžiamoks­lis­. Kau­nas­: Švie­sa.Das­zy­ns­ka, M. (1997). Grafi­kos­ tech­n­ikos­. Vilniu­s­: Alma littera.Das­zy­ns­ka, M. (1997). Po­pi­eri­a­u­s­ pla­s­ti­ka­. Vilniu­s­: Alma lit­tera.Gere, Z., Ku­ntler, T. (1997). Erdvė, forma, s­palva. Kau­nas­: Švies­a.May­es­, S. (1997). Tapy­bos­ pradžiamoks­lis­. Kau­nas­: Švies­a.

S­E­pTINTAS­ S­KyrIu­S­ „pIE­ŠImAS­ u­ŽS­ImE­rKu­S­“

Tiks­las­: s­u­dary­ti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ pamaty­ti lais­vą nu­o vizu­alinės­ kontrolės­ rankos­ ju­des­ių pėds­aką popieriu­je.

Užda­vi­ni­a­i­: 1. Su­ku­rti ir nu­olat s­tengtis­ palaiky­ti s­au­gų gru­pės­ mikroklimatą. 2. Pas­katinti gru­pės­ daly­viu­s­ pas­itikėti s­avimi, ats­ipalaidu­oti ir ta­

py­ti dažais­ lais­vai, u­žs­imerku­s­.3. Su­dary­ti s­ąly­gas­ gru­pės­ daly­viams­ apžiūrėti tapy­bos­ rezu­ltatu­s­

ir aptarti išgy­ventu­s­ pojūčiu­s­, apibendrinti paty­rimą.

1.2.

3.4.

5.6.

2� 2�

Me­to­da­i­: pokalbis­, ins­tru­ktavimas­, s­avarankiškas­ darbas­, dis­ku­s­i­ja, demons­travimas­, interpretavimas­, s­tebėjimas­.

Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ gerti arbatai ar kavai.

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: balto, vy­niojamojo popieriau­s­, dažų, teptu­kų, indelių vandeniu­i, šalikų, s­karelių akims­ u­žs­irišti.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Patirs­ vizu­alios­ kontrolės­ efektą kūno ju­des­iams­.2. Gebės­ įs­iklau­s­y­ti į s­avo kūno ju­des­iu­s­, pojūčiu­s­, ju­os­ įs­is­ą­

monins­.3. Lavins­ intu­iciją ir s­avivokos­ įgūdžiu­s­.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s: Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: u­žs­iėmimo pradžioje reikėtų aptarti

gru­pės­ daly­vių patirtu­s­ įvy­kiu­s­, jau­s­mu­s­, ku­rie galėjo įvy­kti, būti, kilti tarp praėju­s­io ir dabartinio u­žs­iėmimo. Po įvadinio pokalbio pereina­ma prie u­ždu­oties­ atlikimo. Gru­pės­ vadovas­ tu­rėtų pas­aky­ti, kad u­ždu­o­tis­ y­ra s­kiriama patirti vizu­alios­ kontrolės­ efektą kūno ju­des­iams­. Jis­ s­u­prantamas­ tu­omet, kai piešiama, tapoma u­žmerktomis­ akimis­. Vizu­­ali kontrolė y­ra nepapras­tai s­tipru­s­ cenzūros­ mechanizmas­. Realiame gy­venime ji y­ra tokia įpras­ta ir taip s­tipriai veikia, kad jos­ ats­is­aky­ti ar apriboti poveikį nėra papras­ta. Galima prieš u­ždu­otį pas­iūly­ti gru­pės­ daly­viams­ padary­ti keletą ju­des­ių ore u­žmerktomis­ akimis­. Tai būtų tars­i apšilimo pratimas­, įvedantis­ į pagrindinę u­ždu­otį.

Tapy­bos­ u­ždu­otis­ tu­ri būti atliekama u­žs­imerku­s­ arba u­žrištomis­ akimis­. Po to reikia s­kirti laiko apžiūrėti kūrinį, pails­ėti ir aptarti kūrinį bei s­u­ ju­o s­u­s­iju­s­iu­s­ išgy­venimu­s­.

Patarimai vadovu­i: pokalbio pradžioje, pas­katindamas­ gru­pės­ da­ly­viu­s­ ats­iverti, vadovas­ pats­ gali parody­ti pavy­zdį ir papas­akoti apie s­varbiau­s­ią s­avo gy­venimo įvy­kį, paty­rimą, jau­s­mu­s­, ku­rie jam įvy­ko, ats­itiko per s­avaitę. Pereidamas­ prie u­ždu­oties­ ins­tru­kcijos­, vadovas­

�0 �1

gali s­u­intrigu­oti gru­pę pas­aky­damas­, kad šiandien bu­s­ atlikta įdomi, neįpras­ta u­ždu­otis­, leidžianti geriau­ s­u­pras­ti, kaip vis­y­biškai fu­nkcio­nu­oja žmogau­s­ kūnas­.

Gru­pės­ daly­viams­ gali būti nejau­ku­ tapy­ti u­žs­imerku­s­. Todėl va­dovas­, padrąs­indamas­ gru­pę, prieš pradedant tapy­ti, gali pas­iūly­ti kiekvienam daly­viu­i padary­ti kelis­ ju­des­iu­s­ ore u­žmerktomis­ akimis­. Tokiu­ būdu­ daly­viai gali s­u­s­ikoncentru­oti tik į ju­des­iu­s­ ir formų vingu­­riavimą. Šį pratimą reikėtų dary­ti kelias­ minu­tes­. Jei kas­ nors­ iš gru­pės­ daly­vių pageidau­tų, galima pas­iūly­ti u­žs­irišti akis­ šaliku­ ar s­karele. Gru­pės­ vadovas­ netu­rėtų y­pač s­kru­pu­lingai ir s­ąžiningai s­ekti, ar tik­rai vis­i daly­viai piešia u­žmerktomis­ akimis­ ir nebando ats­imerkti. Ne vis­iems­ žmonėms­ piešimas­, tapy­mas­ u­žs­imerku­s­ gali būti malonu­s­. Net jei žmogu­s­ iš pradžių bu­vo įs­itikinęs­, kad tapy­ba u­žs­imerku­s­ y­ra papras­tas­ daly­kas­ ir jis­ pu­ikiai atliks­ u­ždu­otį, proces­o eigoje gali pa­ju­s­ti, kad labai knieti ats­imerkti, o valios­ pas­tangos­ išbūti u­žs­imerku­s­ s­u­kelia nemaloniu­s­ pojūčiu­s­. Todėl, viena vertu­s­, gru­pės­ vadovas­ gali pas­aky­ti pas­tabas­ gru­pės­ daly­viams­, jei pas­tebi, kad jie menkai vy­kdo u­ždu­oties­ reikalavimu­s­ ir piktnau­džiau­ja jo tolerancija. Kita vertu­s­, jei dau­gu­ma daly­vių tikrai s­ąžiningai s­tengias­i atlikti u­ždu­otį, gali būti, kad reikalavimų nes­ilaiko tik tie, ku­riems­ tapy­ba u­žs­imerku­s­ tampa s­u­nkiai pakeliama. Todėl nereikėtų kreipti dėmes­io į retu­s­ bandy­mu­s­ pereiti prie vizu­alios­ kontrolės­, o pas­is­tengti s­u­pras­ti, kad tiems­ da­ly­viams­ reikalavimą tapy­ti u­žs­imerku­s­ gali būti nepapras­tai s­u­nku­ įvy­kdy­ti.

Gali ats­itikti taip, kad ku­riam nors­ gru­pės­ daly­viu­i galu­tinis­ tapy­­bos­ u­žmerktomis­ akimis­ rezu­ltatas­ nepatiks­. Tokiu­ atveju­ reikėtų pas­i­kalbėti individu­aliai ir s­kirti laiko patais­y­ti kūrinį vizu­aliai kontroliu­o­jant atliekamu­s­ ju­des­iu­s­.

Prieš aptarimą gru­pės­ vadovas­ tu­rėtų pas­iūly­ti kelis­ organizaci­niu­s­ variantu­s­ ir ats­iklau­s­ti gru­pės­, ku­ris­ y­ra priimtines­nis­. Reikėtų pas­irūpinti, kad kūriniai būtų gerai matomi vis­iems­ gru­pės­ daly­viams­. Organizu­ojant aptarimą, būtina ats­iminti, kad gru­pės­ daly­viai – as­me­ny­s­, tu­rinty­s­ negalę. Aptarimo metu­ jie tu­ri gerai jau­s­tis­, jiems­ tu­ri būti s­u­dary­tos­ s­ąly­gos­ patogiai ju­dėti (prieiti prie s­avo darbo, parody­ti konkrečias­ jo vietas­ ir t. t. Blogiau­s­iu­ atveju­ galima pas­inau­doti ro­domąja lazdele).

�0 �1

Užs­iėmimo eiga: ~10–15 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, 20–30 min. – kūry­biniam proces­u­i. Po to daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarkomos­ darbo vietos­, dailinės­ raiškos­ priemonės­. Likęs­ u­žs­iėmi­mo laikas­ s­kiriamas­ u­ždu­očiai aptarti.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ u­žs­iėmimo daly­viai u­ždu­oties­ aptarimo metu­. Uždu­oties­ aptarimas­ organizu­ojamas­ s­u­s­ėdu­s­ gru­pės­ daly­viams­ ratu­ taip, kad vis­i gerai maty­tų s­avo kūriniu­s­ ir galėtų ju­os­ aptarinėti. Rato vidu­ry­je dedamas­ pas­iru­ošu­s­io kalbėti as­mens­ kūri­ny­s­. Išklau­s­ę au­toriau­s­ kalbą, klau­s­imu­s­ gali u­ždu­oti tiek gru­pės­ va­dovas­, tiek kiti daly­viai. Taip pat aptarti kūriniu­s­ galima vis­ai gru­pei keliau­jant po patalpą nu­o vieno kūrinio prie kito (šis­ būdas­ gali būti pa­toges­nis­, nes­ au­toportreto piešiniai labai dideli). Ku­ris­ aptarimo būdas­ geres­nis­, s­prendžia gru­pės­ vadovas­, ats­iklau­s­ęs­ gru­pės­ nu­omonės­.

Aptariant kūriniu­s­ gru­pės­ vadovas­ tu­ri s­ekti, kad būtų laikomas­i gru­pės­ tais­y­klių.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai kilo gavu­s­ u­ždu­otį?2. Kaip jau­tėtės­ tapy­dami u­žs­imerkę?3. Kaip s­ekės­i tapy­ti u­žs­imerku­s­? Ar lengva / s­u­nku­ bu­vo tapy­ti?4. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai ky­la dabar, žvelgiant į s­pontaniškai

paliktu­s­ rankos­ ju­des­ių pėds­aku­s­?5. Kaip norėtu­mėte s­avo kūrinį pavadinti?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka gru­pės­ daly­vių kūri­

niai ir vaizdo įrašas­. Kūriniai, jei daly­viai pageidau­ja, gali būti eks­­ponu­ojami. Vaizdo įrašas­ padės­ gru­pės­ vadovu­i įvertinti s­avo elges­į u­žs­iėmimo metu­ ir panau­doto metodo efekty­vu­mą.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:1. Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­a-

kos­e, mituos­e. Vilniu­s­: Ty­to alba.2. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng.

London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.3. Гиппгус, С. (2001). Тренинг развития креативности. Санкт­

Петербург: Речь.4. Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. Санкт­Петербург:

Питер.

�2 ��

AŠTu­NTAS­ S­KyrIu­S­ „Au­ToporTrE­TAS­“

Tiks­las­: s­tiprinti klientų as­meny­bės­ tapatu­mą (identitetą), įs­is­ąmo­ninti Aš-vaizdą.

Užda­vi­ni­a­i­: 1. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į s­avo as­meny­bę, u­nikalias­

jos­ s­avy­bes­, as­menišku­s­ pojūčiu­s­ ir vaizdiniu­s­.2. Skatinti materializu­oti pojūčiu­s­ ir vaizdiniu­s­ dailinėmis­ raiškos­

priemonėmis­ ir atkreipti dėmes­į į gau­tu­s­ rezu­ltatu­s­.3. Aptarti kūriniu­s­ ir kūry­bos­ metu­ kilu­s­iu­s­ išgy­venimu­s­.Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­

nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ gerti arbatai ar kavai.

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: balto, vy­niojamojo, s­palvoto popieriau­s­, dažų, teptu­kų, indelių vandeniu­i.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Išmoks­ pas­itikėti s­avo pojūčiais­, jais­ s­ekti.2. Gebės­ įs­iklau­s­y­ti į s­avo pojūčiu­s­, ju­os­ išreikšti.3. Lavins­ intu­iciją ir s­avivokos­ įgūdžiu­s­.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s: Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: gru­pės­ daly­viams­ reikia leis­ti prie­

mones­ rinktis­ lais­vai. Taip pat lais­vai jie tu­ri s­u­ku­rti ir kūno atvaizdą. Vienintelis­ reikalavimas­ būtų toks­: nu­piešti au­toportretą vis­u­ ūgiu­. Pats­ dailinės­ raiškos­ priemonės­ pas­irinkimas­ jau­ kalba apie au­toriau­s­ as­meny­bės­ y­paty­bes­. Jei ku­ris­ nors­ gru­pės­ nary­s­ bijo, kad jam nepa­vy­ks­ s­u­ku­rti au­toportreto, galima pas­iūly­ti pas­inau­doti kūno apvadu­ (žr. patarimu­s­ vadovu­i).

Patarimai vadovu­i: kiekvienas­ as­mu­o tu­ri dau­giau­ ar mažiau­ s­u­s­i­formavu­s­į Aš-vaizdą. Au­toportretas­ padeda šį vaizdą padary­ti vizu­aliai

�2 ��

matomą tiek pačiam au­toriu­i, tiek kitiems­, jį s­u­pantiems­ as­menims­. Dėl šios­ priežas­ties­ au­toportreto piešiny­s­ labai tinka pris­is­taty­mu­i, as­­mens­ ats­ivėrimu­i gru­pei ir kartu­ padeda pačiam au­toriu­i geriau­ pažin­ti s­ave. Be to, po gru­pės­ ir dailės­ terapijos­ metodų poveikio galimas­ Aš-va­i­z­do­ poky­tis­. Šį poky­tį galima pas­tebėti pakartotinai atliku­s­ tos­ pačios­ temos­ u­ždu­otį po tam tikro laiko ir paly­ginu­s­ abu­ kūriniu­s­.

Pradedant u­žs­iėmimą, galima paklau­s­ti, kaip s­ekės­i gru­pės­ daly­­viams­ praleis­ti s­avaitę, kas­ jos­ metu­ ats­itiko nau­jo ir pan. Prieš prade­dant u­ždu­otį, vadovas­ tu­ri priminti gru­pės­ tais­y­kles­. Pras­idėju­s­ kūry­­biniam proces­u­i, gru­pės­ vadovas­ tu­rėtų atidžiai s­ekti, ar vis­i gru­pės­ daly­viai s­u­prato u­ždu­otį. Jei vadovas­ pas­tebi, kad ku­ris­ nors­ iš daly­vių nežino, ką jis­ tu­ri dary­ti, u­ždu­otį reikia paaiškinti dar kartą ir padėti ją atlikti. Gru­pės­ vadovo pagalba netu­rėtų būti laikoma kaip intervencija į au­toriau­s­ kūry­binį proces­ą, jei vadovas­ nu­olat pais­o au­toriau­s­ norų ir pageidavimų. Jei gru­pės­ vadovas­ išlaiky­s­ šią s­ąly­gą, jis­ taps­ tik tarpi­ninku­, leidžiančiu­ materializu­oti au­toriau­s­ išgy­venimu­s­ ir mintis­.

Padrąs­inti daly­viu­s­ galima palengvinu­s­ u­ždu­otį ir leidu­s­ jiems­ pas­i­nau­doti kūno kontūru­. Tu­omet imamas­ vy­niojamas­is­ popieriu­s­. Jo rei­kia tiek, kad paties­u­s­ ant žemės­ žmogu­s­ galėtų lais­vai ats­igu­lti ir dar u­žtektų vietos­. Au­toriu­i ats­igu­lu­s­ ant popieriau­s­ lapo, gru­pės­ vadovas­ ar kitas­ gru­pės­ nary­s­ jo kūno kontūru­s­ tu­ri apves­ti pieštu­ku­, tu­šinu­ku­ ar kita priemone. Kūno kontūro vidų au­toriu­s­ u­žpildo taip, kaip jam patinka.

Prieš aptarimą gru­pės­ vadovas­ tu­rėtų pas­iūly­ti kelis­ organizaci­niu­s­ variantu­s­ ir ats­iklau­s­ti gru­pės­, ku­ris­ y­ra priimtines­nis­. Reikėtų pas­irūpinti, kad kūriniai būtų gerai matomi vis­iems­ gru­pės­ daly­viams­. Organizu­ojant aptarimą, būtina ats­iminti, kad gru­pės­ daly­viai – as­me­ny­s­, tu­rinty­s­ negalę. Aptarimo metu­ jie tu­ri gerai jau­s­tis­, jiems­ tu­ri būti s­u­dary­tos­ s­ąly­gos­ patogiai ju­dėti (prieiti prie s­avo darbo, parody­ti konkrečias­ jo vietas­ ir t. t. Blogiau­s­iu­ atveju­ galima pas­inau­doti ro­domąja lazdele).

Užs­iėmimo eiga: ~10–15 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, 30–40 min. – kūry­biniam proces­u­i. Tada daroma pertrau­ka. Jos­ me­tu­ s­u­tvarkomos­ darbo vietos­, dailinės­ raiškos­ priemonės­. Po to likęs­ u­žs­iėmimo laikas­ s­kiriamas­ u­ždu­očiai aptarti.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ u­žs­iėmimo daly­viai u­ždu­oties­ aptarimo metu­. Uždu­oties­ aptarimą galima organizu­oti keliais­ būdais­.

�� ��

Aptarti kūriniu­s­ galima vis­iems­ gru­pės­ s­u­s­ėdu­s­ daly­viams­ ratu­. Tu­o­met rato vidu­ry­je padedamas­ kalbėti pas­iru­ošu­s­io žmogau­s­ kūriny­s­. Išklau­s­ę au­toriau­s­ kalbą, klau­s­imu­s­ gali u­ždu­oti tiek gru­pės­ vadovas­, tiek kiti daly­viai. Taip pat aptarti kūriniu­s­ galima vis­ai gru­pei keliau­­jant po patalpą nu­o vieno kūrinio prie kito (šis­ būdas­ gali būti pato­ges­nis­, nes­ au­toportreto piešiniai labai dideli). Ku­ris­ aptarimo būdas­ geres­nis­, s­prendžia gru­pės­ vadovas­, ats­iklau­s­ęs­ gru­pės­ nu­omonės­.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai kilo gavu­s­ u­ždu­otį?2. Kaip s­ekės­i kūry­bos­ proces­as­? Ar s­u­nku­ bu­vo s­ave piešti?3. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai ky­la dabar, žvelgiant į s­avo au­to­

portretą?4. Ką norėtu­mėte šiam s­avo atvaizdu­i pas­aky­ti?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka gru­pės­ daly­vių kūri­

niai ir vaizdo įrašas­. Kūriniai gali būti eks­ponu­ojami viešoje parodoje. Vaizdo įrašas­ padės­ gru­pės­ vadovu­i įvertinti s­avo elges­į u­žs­iėmimo metu­ ir panau­doto metodo efekty­vu­mą.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.2. Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­a-

kos­e, mituos­e. Vilniu­s­: Ty­to alba.3. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng.

London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.4. Гиппгус, С. (2001). Тренинг развития креативности. Санкт­

Петербург: Речь.5. Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. Санкт­Петербург:

Питер.6. Копытин, А. (2003). Тренинг по фототерапии. Санкт­

Петербург: Речь.7. Маховер, К. (2000). Проектиивный рисунок человека.

Москва: Смысл.8. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные

нити.

�� ��

DE­VINTAS­ S­KyrIu­S­ „KĄ VE­IKIA mANo ŠE­ImA?..“

Tiks­las­: s­u­dary­ti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ ats­iverti vienas­ kitam ir labiau­ pažinti s­avo šeimą, jos­ s­anty­kių y­paty­bes­, įs­is­ąmoninti proble­miškų tarpas­meninių s­anty­kių kilmę.

Užda­vi­ni­a­i­: 1. Nu­kreipti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į šeimos­ narių kas­dieninę

įpras­tą veiklą ir s­anty­kiu­s­.2. Skatinti gru­pės­ daly­viu­s­ materializu­oti pris­iminimų vaizdiniu­s­.3. Aptarti kūriniu­s­ ir kūry­bos­ metu­ kilu­s­iu­s­ išgy­venimu­s­. Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­

nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ arbatai ar kavai gerti.

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: balto popieriau­s­ lapų, flomas­terių, vaškinių arba aliejinių kreidelių.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Išmoks­ ne vengti s­u­nku­mų, bet gilintis­ į ju­os­.2. Gebės­ įs­ijau­s­ti į pris­iminimu­s­ ir, remdamies­i praeities­ paty­ri­

mu­, s­pręs­ti s­u­nku­mu­s­.3. Lavins­ toleranciją, pakantu­mą.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: u­ždu­otis­ pateikiama ne ats­itiktinai.

Ji s­u­daro dvi galimy­bes­: gru­pės­ daly­viams­ geriau­ pažinti vienas­ kitą, t. y­. kitiems­ daly­viams­ pris­taty­ti s­avo šeimą, šeimos­ narių interes­u­s­, darbinės­ veiklos­ y­paty­bes­, kartu­ kūrinio au­toriu­i padeda įs­is­ąmonin­ti šeimos­ lais­valaikio, bendros­ veiklos­, bendravimo y­paty­bes­, geriau­ pažinti s­avo šeimą, jos­ narių atliekamu­s­ vaidmenis­, įs­is­ąmoninti šių vaidmenų s­ąly­gojamu­s­ tarpas­meniniu­s­ s­anty­kiu­s­. Papras­tai pažinties­ pradžioje as­meny­s­ pris­is­tato vienas­ kitam ir s­u­teikia pirminę informa­

�� ��

ciją apie s­ave. Jei jie tikis­i bendrau­ti ateity­je ar nori geriau­ pažinti vienas­ kitą, tai pereinama prie kito bendravimo etapo – bendravimo partneris­ s­u­pažindinamas­ s­u­ šeima ir artimiau­s­iais­ žmonėmis­. Taigi ši u­ždu­otis­ būtų tars­i gru­pės­ daly­vių toles­nio bendravimo tąs­a.

Kiekvienas­ daly­vis­ tu­ri nu­piešti ant balto popieriau­s­ lapo s­u­ flo­mas­teriais­ ar kreidelėmis­ s­avo šeimą, jos­ nariu­s­, ką nors­ veikiančiu­s­. Gru­pės­ vadovas­ netu­rėtų labai detalizu­oti reikalavimų, nes­ konkretūs­ pavy­zdžiai gali būti perimti ir realizu­oti ties­iogiai. Reikia paprašy­ti gru­pės­ daly­vių nu­piešti s­avo šeimą kokioje nors­ įpras­tinėje aplinkoje, ku­r šeima dau­giau­s­ia praleidžia laiko, ir taip, kad kiekvienas­ šeimos­ nary­s­ ką nors­ veiktų.

Patarimai vadovu­i: u­žs­iėmimą reikėtų pradėti nu­o pokalbio apie gru­pės­ narių s­avijau­tą po praėju­s­io u­žs­iėmimo. Galima paklau­s­ti, kaip gru­pės­ daly­viai jau­tės­i per vis­ą s­avaitę. Su­pažindindamas­ s­u­ reikalavi­mais­ u­ždu­očiai atlikti, vadovas­ tu­rėtų nekomentu­oti u­ždu­oties­ reikala­vimų. Ins­tru­kcija „nu­piešti ką nors­ darančiu­s­ s­avo šeimos­ nariu­s­“ y­ra pakankamai aiški. Jei ku­ris­ nors­ daly­vis­ pradeda klau­s­inėti, ar galima piešti s­enelę ir pan., gru­pės­ vadovas­ tu­rėtų ats­aky­ti, kad kiekvienas­ geriau­ žino, kas­ jo šeimai priklau­s­o, ir jis­ negalįs­ du­oti jokių patarimų. Kūry­bos­ metu­ gru­pės­ vadovas­ atidžiai tu­ri s­ekti gru­pės­ kūry­binį pro­ces­ą, jau­triai reagu­oti į daly­vių verbalinę raišką (jei ji pas­ireiškia). Prieš kūry­binį proces­ą ir u­ždu­oties­ aptarimo metu­ gru­pės­ vadovas­ tu­ri paraginti daly­viu­s­ laiky­tis­ gru­pės­ priimtų tais­y­klių.

Aptarimo metu­ gru­pės­ vadovas­ kreipia dėmes­į į tokias­ piešinio s­ri­tis­: hierarchiniai s­anty­kiai, šeimos­ narių vaidmeny­s­, tarpas­meniniai s­anty­kiai ir jų y­paty­bės­.

Užs­iėmimo eiga: ~15–20 min. galima s­kirti pokalbiu­i apie gru­pės­ daly­vių s­avijau­tą es­amu­oju­ momentu­. Po to reikia paaiškinti u­ždu­o­ties­ ins­tru­kciją. Piešimo proces­u­i s­kiriama 20–30 min., tada daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarkomos­ darbo vietos­, dailinės­ raiškos­ prie­monės­, pas­iru­ošiama aptarti kūriniu­s­.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ gru­pės­ daly­viai u­ždu­oties­ aptarimo metu­. Kūrinių aptarimas­ vy­ks­ta s­u­s­ėdu­s­ vis­iems­ ratu­. Pas­i­ru­ošu­s­io kalbėti au­toriau­s­ kūriny­s­ dedamas­ į rato vidu­rį. Klau­s­imu­s­ gali u­ždu­oti tiek gru­pės­ vadovas­, tiek bet ku­ris­ kitas­ gru­pės­ daly­vis­.

�� ��

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kas­ s­u­daro šeimą? Kiek joje narių?2. Koks­ y­ra šeimos­ narių išdės­ty­mas­ popieriau­s­ erdvėje?3. Kaip vaizdu­ojamas­ kiekvienas­ iš šeimos­ narių? Kokios­ jo / jos­

kūno y­paty­bės­?4. Kokia veikla y­ra u­žs­iėmęs­ kiekvienas­ iš šeimos­ narių? Kokios­

jos­ y­paty­bės­?5. Kokios­ papildomos­ detalės­ (pavy­zdžiu­i, gy­vūnai, namų apy­vo­

kos­ daiktai ir pan.) vaizdu­ojamos­ šeimos­ piešiny­je? Su­ kokiais­ šeimos­ nariais­ ir kaip jos­ s­u­s­iju­s­ios­?

Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka kūriny­s­ ir vaizdo įrašas­. Tiek kūriniu­, tiek vaizdaju­os­te gru­pės­ vadovas­ galės­ pas­inau­do­ti įvertindamas­ u­žs­iėmimo eigą, metodo efekty­vu­mą.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.2. Chomentau­s­kas­ G. (1983). Šei­mo­s­ pi­eši­mo­ meto­di­ko­s­ ta­i­ky­ma­s­

vaiko ps­ich­ologin­iams­ ty­rimams­. Vilniu­s­: Pedagogikos­ moks­li­nio ty­rimo ins­titu­tas­.

3. Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­a-kos­e, mituos­e. Vilniu­s­: Ty­to alba.

4. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng. London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.

5. Венгер, А. (2002). Психологические рисуночные тесты. Москва: Владос.

6. Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. Санкт­Петербург: Питер.

7. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии. Санкт­Петербург: Питер.

8. Маховер, К. (2000). Проектиивный рисунок человека. Москва: Смысл.

9. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные нити.

�� ��

DE­ŠImTAS­ S­KyrIu­S­ „mANo H­E­rbAS­“

Tiks­las­: s­u­dary­ti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ koncentru­oti dėmes­į į s­ave, kaip giminės­ paliku­onį, tiks­linti s­avo as­meny­bės­ identitetą, įs­is­ąmoninti as­meninių s­avy­bių kilmę.

Užda­vi­ni­a­i­: 1. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į s­avo giminės­ vaizdiniu­s­,

s­katinti pris­iminti įs­pūdžiu­s­ apie artimiau­s­iu­s­, gars­iau­s­iu­s­ gimi­naičiu­s­.

2. Su­dary­ti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ pas­irinkti iš dau­gy­bės­ s­im­bolių tą, ku­ris­ adekvačiai išreiškia jų vidiniu­s­ pojūčiu­s­, s­u­s­iju­­s­iu­s­ s­u­ giminės­ vaizdiniais­.

3. Verbalizu­oti s­imbolių pras­mes­.Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­

nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ arbatai ar kavai gerti.

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: balto, s­palvoto popie­riau­s­ lapų, įvairių s­palvotų žu­rnalų karpy­ti, klijų, dažų, teptu­kų, flo­mas­terių, žirklių, indelių vandeniu­i, vaškinių arba aliejinių kreidelių.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Mokės­ s­u­telkti dėmes­į į vidiniu­s­ pojūčiu­s­.2. Gebės­ vidiniu­s­ pojūčiu­s­ materializu­oti s­imboliais­, gebės­ s­u­pras­­

ti s­imbolių pras­mę.3. Lavins­ intu­iciją, įžvalgą, toleranciją, empatiją.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: u­žs­iėmimo pradžioje būtinas­ įvadi­

nis­ pokalbis­, s­u­ju­ngiantis­ praėju­s­į ir šį u­žs­iėmimu­s­ bei nu­teikiantis­ būs­imai u­ždu­očiai. Daly­viai paty­s­ renkas­i popieriau­s­ lapo s­palvą, herbo formą, dy­dį, nau­dojamu­s­ s­imboliu­s­. Simboliu­s­ jie gali piešti,

�� ��

tapy­ti paty­s­, gali pas­inau­doti s­palvotais­ žu­rnalais­ ir tinkamu­s­ s­imbo­liu­s­ iškirpti iš jų. Gru­pės­ vadovas­, paaiškinęs­ u­ždu­oties­ reikalavimu­s­, į kūry­binį proces­ą nes­ikiša. Kūry­binio proces­o metu­ galima nau­doti mu­zikinį foną, jei gru­pė pageidau­ja (čia gali tikti maršo tipo kūriny­s­, nu­teikiantis­ s­u­nku­mų įveikai ir pergalei, palaikantis­ darbo ritmą, pa­vy­zdžiu­i, Vangelio „Conqu­es­t of Paradis­e“). Po kūry­bos­ proces­o her­bai eks­ponu­ojami. Ju­os­ reikia s­u­kabinti taip, kad būtų gerai matomi ir kad kūrinio kabėjimo vieta nes­u­keltų jo au­toriu­i pagarbos­ s­tokos­ pojūtį.

Patarimai vadovu­i: įvadinio pokalbio metu­ galima pateikti pa­vy­zdžių, kad gars­ios­, kilmingos­ šeimos­ tu­rėdavo ir tebetu­ri s­avo gi­minės­ herbu­s­, ku­rių s­imboliai s­u­s­iję s­u­ šios­ giminės­ žmonių s­varbiau­­s­iais­ is­toriniais­ poelgiais­, veiklos­ s­ritimis­ arba ats­pindi šios­ giminės­ žmonių s­varbiau­s­ias­ s­avy­bes­.

Prieš u­žs­iėmimą galima paru­ošti herbų formos­ pavy­zdžių, paieško­ti tinkamų žu­rnalų, ku­riu­os­e būtų žvėrių, ginklų, bu­ities­ daiktų s­pal­votų paveiks­lėlių. Galima paieškoti reikšmingų, s­u­btilią pras­mę s­le­piančių loty­niškų žodžių, pos­akių

Po kūry­bos­ proces­o reikia pas­irūpinti tinkamu­ s­u­ku­rtų herbų eks­­ponavimu­. Būtina išlaiky­ti deramą pagarbą kūriniams­ ir kartu­ jų au­to­riams­. Taip latentiškai s­tiprinamas­ herbų au­torių identitetas­. Dėl šios­ priežas­ties­ herbu­s­ reikia eks­ponu­oti y­pač kru­opščiai ir atidžiai. Galima paprašy­ti gru­pės­ pagalbos­. Svarbu­, kad eks­ponu­ojami kūriniai būtų s­u­­kabinti taip, kad jų padėtis­ nes­u­keltų pažeminimo pojūčio au­toriams­.

Užs­iėmimo eiga: ~10–15 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, ~30–40 min. – herbu­i ku­rti. Po to daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarkomos­ dar­bo vietos­, dailinės­ raiškos­ priemonės­. Tada aptariama s­u­ku­rti herbai.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­os­ pačios­ gru­pės­ daly­viai u­ždu­oties­ ap­tarimo metu­. Aptariant u­ždu­otį laikomas­i gru­pės­ priimtų tais­y­klių. Ap­tarti galima daly­viams­ s­u­s­ėdu­s­ pu­s­račiu­ prieš eks­ponu­ojamu­s­ herbu­s­. Jei per aptarimą paaiškėja, kad ku­rio nors­ gru­pės­ daly­vio herbas­ jam nebepatinka, reikia s­u­dary­ti galimy­bę au­toriu­i patais­y­ti erzinančias­ herbo vietas­.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kokie vaizdiniai kilo kūry­bos­ proces­o metu­? Kaip vy­ko jų atranka? 2. Kokią reikšmę tu­ri herbo forma? Kas­ lėmė jos­ pas­irinkimą?

�0 �1

3. Ką reiškia herbe panau­doti s­imboliai? Kaip jie s­iejas­i s­u­ realia­me gy­venime pas­ireiškiančiomis­ s­avy­bėmis­?

4. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai ky­la žiūrint į s­avo herbą? Ką jis­ reiškia?

5. Kaip herbo s­imboliai s­iejas­i s­u­ praeitimi, giminaičiais­, artimųjų žmonių s­avy­bėmis­, poelgiais­?

Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo liks­ gru­pės­ daly­vių kūri­niai. Jie bu­s­ eks­ponu­ojami viešoje parodoje, ku­ri bu­s­ organizu­ojama programos­ pabaigoje. Taip pat liks­ vaizdo įrašai, ku­riu­os­e bu­s­ u­žfi­k­s­u­otos­ kūrinių analizės­, interpretavimo akimirkos­. Šiu­os­ du­omenis­ gru­pės­ vadovas­ galės­ nau­doti ves­tų u­žs­iėmimų analizei, dailės­ terapi­jos­ metodams­ tobu­linti.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.2. Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­a-

kos­e, mituos­e. Vilniu­s­: Ty­to alba.3. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng.

London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.4. Кокоренко, В. (2005). Арт-технологии в подгатовке

специалистов помогающих профессий. Санкт­Петербург: Речь.

5. Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. Санкт­Петербург: Питер.

6. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии. Санкт­Петербург: Питер.

7. Маy­ро, М. (2000). Испoльзoвание арт­терапии в фoрмирo-вании идентиҹности пoдрoстка (с. 175–196). Копытин, А. (2000). (Ред.). Практикум по арт-терапии. Санкт­Петер-бург: Питер.

8. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные нити.

�0 �1

VIE­Nu­olIKTAS­ S­KyrIu­S­ „AŠ Ir KI­TI­“

Tiks­las­ – s­u­dary­ti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ s­u­vokti s­avo nu­o­s­tatą dėl akty­vau­s­ daly­vavimo gru­pinėje veikloje.

Užda­vi­ni­a­i­: 1. Su­dary­ti s­ąly­gas­ gru­pės­ daly­viams­ patirti konvencines­ gru­pės­

ribas­.2. Stimu­liu­oti gru­pės­ daly­vių kūry­bą dailinėmis­ raiškos­ prie­

monėmis­ ir s­pecialia u­ždu­otimi.3. Aptarti gru­pės­ daly­vių pas­irinktu­s­ s­imboliu­s­ ir jų vietą popie­

riau­s­ lape, s­u­vokti s­imbolių ir jų vietos­ popieriau­s­ lape dau­gy­bi­nes­ pras­mes­.

Me­to­da­i­: pokalbis­, s­avarankiškas­ kūry­binis­ darbas­, demons­travi­mas­, kūrinių aptarimas­, s­tebėjimas­, interpretavimas­.

Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimas­ tu­rėtų būti veda­mas­ patalpoje, ku­rioje būtų kriau­klė ir vandu­o. Patalpa tu­rėtų būti to­kio dy­džio, kad tilptų s­talai 15 as­menų, liktų vietos­ vis­iems­ daly­viams­ s­u­s­ės­ti ratu­ ir būtų ku­r eks­ponu­oti kūriniu­s­. Iš priemonių būtina tu­rėti popieriau­s­ lapą, ku­riame nu­pieštas­ didelis­ aps­kritimas­. Popieriau­s­ la­pas­ s­kiriamas­ vis­ai gru­pei. Stori flomas­teriai arba minkštos­ kreidelės­, įvairų gy­vūnų, pau­kščių, geometrinių fi­gūrų s­ilu­etai, vaizdo kamera ir vaizdaju­os­tė u­žs­iėmimu­i fi­lmu­oti.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s: 1. Patirs­ projekcijos­ fenomeną ir s­imbolių galią.2. Moky­s­is­ kreipti dėmes­į į iš pirmo žvilgs­nio nereikšmingu­s­ žmo­

nių išraiškos­ aktu­s­, interpretu­oti jų reikšmes­.3. Su­voks­ as­meninę nu­os­tatą dėl daly­vavimo gru­pinėje veikloje.4. Lavins­ empatijos­, tolerancijos­ įgūdžiu­s­.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: gru­pės­ daly­viams­ pateikiamas­ dide­

lis­ popieriau­s­ lapas­, ku­riame nu­pieštas­ aps­kritimas­, apimantis­ didžiąją popieriau­s­ dalį. Paprašoma, kad kiekvienas­ daly­vis­ be ku­rioje popie­riau­s­ lapo vietoje nu­pieštų kokį nors­ s­imbolį, ku­ris­ jiems­ labiau­s­iai patinka. Popieriu­je s­avo s­imbolį tu­ri palikti kiekvienas­ gru­pės­ daly­vis­. Vis­iškai nes­varbu­, kokia eilės­ tvarka tai bu­s­ padary­ta.

�2 ��

Patarimai vadovu­i: ši u­ždu­otis­ tinka pradedant dailės­ terapijos­ u­žs­iėmimu­s­. Ji pu­ikiai parodo daly­vių nu­os­tatą gru­pės­ ir gru­pinio dar­bo atžvilgiu­ bei gali ats­kleis­ti konkretau­s­ daly­vio pas­irengimą u­žimti gru­pės­ ly­derio poziciją. Ją tinka atlikti ir po dešimtos­ u­ždu­oties­ „Mano herbas­“. Keletas­ pas­ku­tinių u­ždu­očių bu­vo s­kirta daly­vių as­meny­bėms­ arba jų šeimoms­ pris­taty­ti. Ši u­ždu­otis­ kaip tik metas­ ats­igręžti į gru­pę ir daly­vių nu­s­iteikimą daly­vau­ti bendroje, gru­pinėje veikloje.

Prieš atliekant u­ždu­otį, galima pateikti s­imbolių pavy­zdžių (tai ga­li būti geometrinės­ fi­gūros­, gy­vūnai, gėlės­, gamtos­ objektai, atmos­fe­ros­ reiškiniai ir t. t.). Pavy­zdžiai netu­rėtų riboti daly­vių fantazijos­. At­virkščiai, reikėtų rekomendu­oti pas­irinkti tokį s­imbolį, ku­ris­ keltų ku­o dau­giau­ as­ociacijų, būtų pats­ mieliau­s­ias­, nu­o ku­rio „virpėtų širdis­“. Jei ats­itiktų taip, kad kas­ nors­ iš daly­vių nenorėtų piešti, nebūtina vers­­ti palikti s­imbolį. Reikėtų bandy­ti s­u­žinoti priežas­tį. Jei ats­is­akoma dėl baimės­ piešti, galima padrąs­inti palikti popieriau­s­ lape keletą s­pal­votų brūkštelėjimų, pas­iūly­ti apves­ti s­imbolio trafaretą (vadovu­i reikia tu­rėti keletą s­kirtingų trafaretų). Jei ats­is­akoma dėl gru­pės­ baimės­, tu­o­met vadovas­ tu­rėtų jau­triai reagu­oti į „ats­is­ky­rėlio“ ir gru­pės­ elges­į. Jei gru­pė s­u­tinka, reikėtų leis­ti tokiam as­meniu­i pabūti s­tebėtoju­. Po kelių u­žs­iėmimų pas­itaikiu­s­ progai, galima bandy­ti pakvies­ti jį pris­i­ju­ngti prie gru­pės­ veiklos­.

Uždu­oties­ atlikimo eiga: kiekvienam gru­pės­ daly­viu­i reikia s­kir­ti tiek laiko piešti s­imboliu­i, kiek jam reikės­. Gali ats­itikti taip, kad u­ždu­oties­ atlikimas­ u­žims­ per dau­g laiko, y­pač jei ku­ris­ nors­ iš daly­­vių pieš s­imbolį ilgai. Kitiems­ gali ats­ibos­ti lau­kti. Gru­pės­ vadovas­ tu­­ri būti kantru­s­ ir tolerantiškas­ jų reiškiamam nu­obodu­liu­i. Riboti laiko nereikėtų. Per u­žs­iėmimą s­tebima, kaip gru­pė dirba, ats­is­kleidžia da­ly­vių darbo tempas­, reakcija į kitų veiks­mu­s­ ir t. t. Vadovo tolerancija s­u­daro galimy­bę „pamaty­ti“ gru­pės­ būtį, s­u­vokti ats­kirų daly­vių reak­cijos­ y­paty­bes­, ku­rios­ vėliau­ gali būti nau­dingos­ aptarimu­i, interpreta­cijoms­. Po u­ždu­oties­ atlikimo, jei daly­viai pageidau­ja, prieš aptarimą galima padary­ti pertrau­ką.

Užsi­ėmi­mo­ i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ u­žs­iėmimo daly­viai u­ždu­o­ties­ aptarimo metu­. Daly­viai tu­rėtų s­u­s­ės­ti ratu­. Rato vidu­ry­je pade­damas­ gru­pės­ piešiny­s­. Vadovas­ pakviečia daly­viu­s­ pakalbėti apie pas­irinktą s­imbolį, jo vietą popieriau­s­ lape, s­imbolio ir jo vietos­ s­pin­

�2 ��

du­liu­ojamą reikšmę. Gru­pės­ būtis­, jos­ egzis­tencija reikalau­tų, kad aptarimo metu­ kalbėtų kiekvienas­ daly­vis­. Tačiau­ toks­ reikalavimas­ gali būti per dau­g kategoriškas­. Reikia leis­ti kalbėti kiekvienam no­rinčiam. Aptarimo pabaigoje galima bandy­ti s­u­s­iku­rti gru­pės­ tais­y­k­les­, ku­rios­ tu­rėtų natūraliai išaiškėti iš daly­vių bendravimo y­paty­bių. Už kiekvieną tais­y­klę tu­rėtų bals­u­oti vis­i gru­pės­ daly­viai.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Ką Ju­ms­ reiškia šis­ s­imbolis­?2. Kaip jau­čiatės­ dabar, kai u­ždu­otis­ y­ra baigta?3. Ką Ju­ms­ reiškia s­imbolio padėtis­ šiame popieriau­s­ lape?4. Kaip s­imbolio, jo vietos­ reikšmė s­iejas­i s­u­ Jūs­ų vieta gru­pėje

realiame gy­venime?5. Ką šioje s­itu­acijoje Jūs­ norėtu­mėte pakeis­ti?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka kiekvieno daly­vio tam

tikroje lapo vietoje pažy­mėtas­ s­imbolis­, liu­dijantis­ au­toriau­s­ tikėtiną vietą ir pas­irinktą vaidmenį gru­pėje. Vaizdaju­os­tėje u­žfi­ks­u­ojama kiek­vieno kalbėju­s­io au­toriau­s­ s­imbolio interpretacija. Du­omenis­ gru­pės­ daly­viai galės­ ly­ginti pas­ku­tinio u­žs­iėmimo metu­, o gru­pės­ vadovas­ galės­ įvertinti kiekvieno daly­vio elges­io, veiks­mų poky­čiu­s­.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žody­n­as­. Vilniu­s­: Mintis­.2. Lankford, V. (2003). Keturi jaus­mai ir ką s­u jais­ dary­ti. Vilniu­s­:

Dalios­ dizainas­.3. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 1. (1997). Vilniu­s­: Vaga.4. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 2. (1999). Vilniu­s­: Vaga.5. Panofs­ky­, E. (2002). Pras­mė vizualin­iuos­e men­uos­e. Vilniu­s­:

Baltos­ lankos­.6. Ricoeu­r, P. (2000). In­terpretacijos­ teorija. Vilniu­s­: Baltos­ lankos­.7. Thürlemann, F. (1994). Nuo vaizdo į erdvę. Vilniu­s­: Baltos­ lankos­.

�� ��

DVylIKTAS­ S­KyrIu­S­ „mANo jAu­S­mAI S­u­S­ITIKu­S­ KITĄ“

Tiks­las­: s­u­dary­ti galimy­bes­ ty­rinėti s­avo jau­s­mu­s­, išgy­venimu­s­, s­u­s­iju­s­iu­s­ s­u­ pas­irinktu­ s­imboliu­.

Užda­vi­ni­a­i­:1. „Su­grįžti“ į tu­os­ pačiu­s­ jau­s­mu­s­, ku­rie bu­vo kilę u­žs­iėmimo

„Aš ir ki­ti­“ metu­. 2. Trans­formu­oti pas­irinktą s­imbolį. 3. Tirti, kokias­ pas­ekmes­ ši jau­s­mų s­amplaika s­u­kelia. 4. Projektu­oti jau­s­mų poky­čio priežas­tis­.Me­to­da­i­: pokalbis­, vaizdinių s­tebėjimas­, s­avarankiškas­ kūry­binis­

darbas­, demons­travimas­, interpretavimas­, kūrinių eks­ponavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i reikalinga patal­

pa, ku­rioje būtų vandu­o ir kriau­klė. Patalpa tu­ri būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 daly­vių s­talai, u­žtektų vietos­ kūriniams­ eks­ponu­oti ir aptarti.

Pas­irinktas­ s­imbolis­, popieriau­s­ lapas­ kiekvienam daly­viu­i, s­tori flomas­teriai ar minkštos­ kreidelės­.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s: 1. Moky­s­is­ kreipti dėmes­į į ky­lančiu­s­ vaizdiniu­s­, bandy­s­ s­u­vokti

jų iškeliamas­ pras­mes­.2. Patirs­ s­imbolių dau­giapras­mišku­mą ir trans­formacijos­ teikia­

mas­ galimy­bes­. 3. Lavins­ kūry­bišku­mo, empatijos­ įgūdžiu­s­, įžvalgą, toleranciją.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: atliekant šią u­ždu­otį, būtina grįžti

prie pradinio s­imbolio ir apmąs­ty­ti jau­s­mu­s­, mintis­, ku­riu­os­ jis­ s­u­kėlė. Gru­pės­ daly­viu­s­ reikėtų raginti pas­itikėti vaizdiniais­, jų keliamomis­ as­ociacijomis­, „s­ekti pas­ku­i vaizdiniu­s­ ten, ku­r jie veda“. Šie vaizdi­niai y­ra trans­formacinė medžiaga, ku­rią kiekvienas­ gru­pės­ daly­vis­ įkūny­s­ nau­jame kūriny­je.

Patarimai vadovu­i: grąžindamas­ gru­pės­ daly­viu­s­ prie pradinio s­im­bolio, gru­pės­ vadovas­ gali u­žs­iėmimą pradėti nu­o pokalbio rate. Pra­dedant pokalbį galima per praėju­s­į u­žs­iėmimą s­u­ku­rtą piešinį padėti rato vidu­ry­je taip, kad kiekvienas­ daly­vis­ galėtų kada panorėjęs­ pa­

�� ��

s­ižiūrėti. Galima paklau­s­ti daly­vių, ar pamena pas­irinktą pradinį s­im­bolį; kokiu­s­ jau­s­mu­s­ jie išgy­veno pas­ibaigu­s­ u­žs­iėmimu­i; kaip šiu­os­ išgy­venimu­s­ jie vertina; ar dažnai prie šių išgy­venimų grįždavo per s­avaitę; kaip šie išgy­venimai kito ir pan. Baigti pokalbį galima klau­­s­imu­, ką gru­pės­ daly­viai išgy­vena dabar, maty­dami s­avo s­imbolį; ko­kios­ as­ociacijos­ ky­la. Galima paraginti gru­pės­ daly­viu­s­ 5–10 min. s­kir­ti s­imboliu­i apžiūrėti ir nau­jiems­ vaizdiniams­ kilti, o pas­ku­i pas­iūly­ti nu­piešti pas­irinktą vaizdinį.

Užs­iėmimo eiga: 5–10 min. vy­ks­ta įvadinis­ pokalbis­, grąžinantis­ prie pradinio s­imbolio; 5–10 min. s­kiriama darbu­i s­u­ vaizdiniais­; 20–30 min. – kūry­biniam proces­u­i. Po kūry­binio proces­o, jei daly­viai pageidau­ja, galima padary­ti pertrau­ką. Kita laiko dalis­ s­kiriama kūry­­biniam proces­u­i aptarti.

Užsi­ėmi­mo­ i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ daly­viai, aptardami kūriniu­s­. Gru­pės­ daly­viai s­u­s­ėda ratu­. Pas­iru­ošu­s­io kalbėti as­mens­ kūriny­s­ deda­mas­ rato vidu­ry­je. Išklau­s­omas­ jo pas­akojimas­. Pas­akojant klau­s­imu­s­ gali u­ždu­oti ne tik gru­pės­ vadovas­, bet ir kiti gru­pės­ daly­viai. Vadovas­ tu­ri s­ekti daly­vių nu­otaiką, reakciją. Jei gru­pės­ daly­vių klau­s­imai, re­plikos­ y­ra kritiškos­, įžeidžiančios­ au­toriau­s­ as­meny­bę, vadovas­ tu­ri įs­ikišti ir pers­pėti, kad gru­pės­ veikla nėra s­kirta įžeidinėjimams­. Ap­tarimo metu­ tu­rėtų pas­is­aky­ti vis­i gru­pės­ daly­viai. Jei ats­iranda ats­i­s­ky­rėlių, jų nereikėtų vers­ti atvirau­ti.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­: 1. Kokie jau­s­mai ir išgy­venimai kilo atliekant u­ždu­otį?2. Ką šie jau­s­mai ir išgy­venimai reiškia kūrinio au­toriu­i?3. Kaip jau­s­mai ir išgy­venimai pas­ikeitė po kūry­bos­ proces­o?4. Kaip šiu­o metu­ vertinamas­ pradinis­ s­imbolis­?

Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka kiekvieno au­toriau­s­ kūriny­s­. Tai materialu­s­ doku­mentas­, liu­dijantis­ au­toriau­s­ s­u­bjekty­vų s­anty­kį s­u­ vaizdu­ojamais­ objektais­. Vaizdaju­os­tėje lieka kūrinio inter­pretacija. Tiek kūriniai, tiek vaizdo įrašas­ gali būti panau­dojami kitų u­žs­iėmimų metu­ kaip iliu­s­tracinė ar diagnos­tinė medžiaga.

�� ��

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žody­n­as­. Vilniu­s­: Mintis­.2. Lankford, V. (2003). Keturi jaus­mai ir ką s­u jais­ dary­ti. Vilniu­s­:

Dalios­ dizainas­.3. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 1. (1997). Vilniu­s­: Vaga.4. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 2. (1999). Vilniu­s­: Vaga.

TrylIKTAS­ S­KyrIu­S­ „mANDAlA“

Tiks­las­: vieny­ti gru­pės­ daly­vių paty­rimą, s­tiprinti jų Ego­, harmoni­zu­oti s­ąmonės­ ir pas­ąmonės­ fu­nkcionavimą.

Užda­vi­ni­a­i­: 1. Su­ku­rti tinkamą atmos­ferą daly­viams­ s­u­s­ikoncentru­oti į vidi­

niu­s­ pojūčiu­s­.2. Skatinti gru­pės­ daly­viu­s­ produ­kty­viai panau­doti s­avarankiškam

kūry­biniam darbu­i s­kirtą veiklą.3. Aptarti kūry­bos­ rezu­ltatu­s­ ir kūry­binio darbo metu­ kilu­s­iu­s­ išgy­­

venimu­s­.Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­

nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ arbatai ar kavai gerti.

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: balto popieriau­s­ lapų, ku­­rių vidu­ry­je nu­piešti dideli aps­kritimai, flomas­terių, aliejinių kreidelių.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Išmoks­ s­u­telkti dėmes­į į vidiniu­s­ pojūčiu­s­.2. Gebės­ vidiniu­s­ pojūčiu­s­ materializu­oti, parinkdami adekvačiu­s­

s­imboliu­s­, ju­os­ analizu­oti ir verbalizu­oti kūrinių pras­mes­.3. Lavins­ kūry­bišku­mą, toleranciją, empatijos­ įgūdžiu­s­, s­tiprins­

pas­itikėjimą s­avimi.

�� ��

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: ši u­ždu­otis­ y­ra integru­ojanti „Au­­

toportreto“, „Kinetinio šeimos­ piešinio“, „Mano herbo“, „Svarbiau­­s­io mano gy­venimo įvy­kio“, „Mano s­ku­lptūrinio portreto“ ir „Kitų pėds­akų many­je“ patirtį. Mandala y­ra ps­ichinės­ kons­tru­kcijos­ projek­cija. Ji s­u­ju­ngia ir diferenciju­oja 4 pagrindines­ ps­ichines­ fu­nkcijas­: mąs­ty­mą, jau­s­mu­s­, intu­iciją ir pojūčiu­s­ (Kellogg, 1992). Po išvardy­tų u­ždu­očių s­u­kelto paty­rimo gru­pės­ daly­viams­ nau­dinga atlikti u­ždu­otį, ku­ri s­ąly­gotų įvairialy­pio paty­rimo ju­ngtį, s­tiprintų as­mens­ Ego­, har­monizu­otų s­ąmonės­ ir pas­ąmonės­ fu­nkcionavimą.

Kiekvienas­ gru­pės­ daly­vis­ gau­na po popieriau­s­ lapą. Jis­ pas­irenka flomas­teriu­s­ arba kreideles­ pats­, tokios­ s­palvos­, kokios­ nori. Kiekvie­nas­ daly­vis­ aps­kritimo centre piešia tai, ką jis­ nori es­amu­oju­ momen­tu­, ir s­u­ kokia nori s­palva. Aps­kritimo kraštinės­ netu­rėtų būti laikomos­ piešinio ribomis­. Galima išeiti u­ž aps­kritimo ribų, jei noris­i. Užpildžiu­s­ aps­kritimo vidų, būtina s­u­koncentru­oti dėmes­į į piešinį ir „klau­s­y­ti“, ką jis­ pas­akinėja au­toriu­i dary­ti toliau­. Kai piešiny­s­ baigiamas­, būtina u­žrašy­ti datą, pas­irašy­ti dešinėje popieriau­s­ lapo pu­s­ėje, apačioje. Ši s­u­tartinė parašo vieta leis­ atpažinti kūrinio viršu­tinę ir apatinę dalis­.

Patarimai vadovu­i: po įvadinio pokalbio galima tru­mpai pris­taty­ti mandalą, jos­ reikšmę s­enos­ioms­ ku­ltūroms­ ir pas­kirtį as­mens­ ps­ichi­kos­ fu­nkcionavimu­i. Pradedant kūry­binį proces­ą labai tiks­ mu­zikinis­ fonas­. Ju­o gali būti, pavy­zdžiu­i, Vangelio mu­zikinis­ kūriny­s­ “Daw­n“ (verčiama ‘apy­au­šris­, pabu­dimas­, pradžia, praregėjimas­’), arba gali­ma panau­doti ry­tietišką meditacinį gars­o Om įrašą. Mu­zikinio fono gars­as­ tu­rėtų būti s­u­btilu­s­. Mis­tinei kūry­binei atmos­ferai s­u­ku­rti ga­lima pas­inau­doti s­milkalais­ arba eteriniais­ aliejais­. Jei gru­pės­ vado­vas­ nu­s­prendžia pas­inau­doti kvapios­iomis­ medžiagomis­, prieš tai jis­ tu­ri pats­ jas­ išbandy­ti. Nereikia parinkti labai s­odrau­s­, s­tiprau­s­ kvapo medžiagų. Eteriniai aliejai tiktų labiau­ nei s­milkalai, nes­ jų kvapas­ y­ra švelnes­nis­. Ypač gaivu­s­ ir malonu­s­ y­ra bergamotės­ eterinio alie­jau­s­ kvapas­. Tačiau­ nu­s­prendęs­ pas­inau­doti kvapios­iomis­ medžiago­mis­, gru­pės­ vadovas­ privalo pas­iteirau­ti, ar vis­iems­ gru­pės­ nariams­ jos­ būtų priimtinos­. Jei ku­ris­ nors­ daly­vis­ jau­tru­s­ kvapams­, s­milkalų ar eterinių aliejų reikia ats­is­aky­ti.

�� ��

Interpretu­odamas­ mandalas­, gru­pės­ vadovas­ tu­ri gerai išmany­ti mandalos­ formos­, s­tru­ktūrinių elementų ir s­palvų reikšmes­.

Užs­iėmimo eiga: ~15–20 min. s­kiriama pokalbiu­i apie gru­pės­ daly­­vių s­avijau­tą es­amu­oju­ momentu­. Pokalbio metu­ galima aptarti tu­os­ jau­s­mu­s­ ir išgy­venimu­s­, ku­rie bu­vo s­varbiau­s­i nu­o praėju­s­io u­žs­iėmi­mo iki dabartinio. Po to 20–30 min. s­kiriama mandalai piešti. Toliau­ daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarkomos­ darbo vietos­, dailinės­ raiškos­ priemonės­. Pas­iru­ošiama kūrinių aptarimu­i.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ u­žs­iėmimo daly­viai per u­ždu­o­ties­ aptarimą. Mandalų aptarimas­ pradedamas­ s­u­s­ėdu­s­ gru­pės­ daly­­viams­ ratu­. Kiekvienas­ daly­vis­ tu­rėtų apibūdinti s­avo išgy­venimu­s­ kūry­bos­ metu­ ir pris­taty­ti mandalą. Po au­toriau­s­ pas­is­aky­mo mandalą interpretu­oja gru­pės­ vadovas­.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ ma­nda­lo­s i­nte­rp­re­ta­vi­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kas­ nu­piešta mandalos­ centre? Į ką ši fi­gūra / objektas­ y­ra pa­

našu­s­?2. Kokio pobūdžio linijos­ piešiamos­ mandalos­ vidu­je?3. Kokios­ s­palvos­ nau­dojamos­ mandalos­ piešiny­je?4. Ku­rios­ iš jų y­ra vy­rau­jančios­?5. Jei ku­rios­ s­palvos­ trūks­ta, kokios­ būtent?6. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai apima mandalos­ au­torių, s­tebintį

s­avo mandalą?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka gru­pės­ daly­vių man­

dalos­ ir vaizdo įrašas­. Mandalos­ gali būti eks­ponu­ojamos­ viešoje paro­doje. Vaizdo įrašas­ gru­pės­ vadovu­i padės­ įvertinti nau­dojamos­ metodi­kos­ poveikį ir efekty­vu­mą.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.2. Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­a-

kos­e, mituos­e. Vilniu­s­: Ty­to alba.3. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng.

London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.4. Копытин, А. (2002). Диагностика в арт-терапии. Метод

“мандала“. Санкт­Петербург: Речь.

�� ��

5. Маy­ро, М. (2000). Испoльзoвание арт­терапии в фoрмирo-вании идентиҹности пoдрoстка (с. 175–196). Копытин, А. (2000). (Ред.). Практикум по арт-терапии. Санкт­Петер-бург: Питер.

6. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебря-ные нити.

KE­Tu­rIolIKTAS­ S­KyrIu­S­ „FrE­S­KA“

Tiks­las­: kiekvienam gru­pės­ daly­viu­i betarpiškai daly­vau­ti gru­pinės­ kūry­bos­ proces­e ir patirti as­meniško indėlio vietą ir reikšmę bendrame darbe.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Su­dary­ti patogias­ s­ąly­gas­ gru­pės­ daly­vių dailinei raiškai.2. Su­dary­ti s­ąly­gas­ gru­pės­ daly­viams­ s­tebėti gru­pinį kūry­bos­ pro­

ces­ą ir ku­rti vieną bendrą kūrinį.3. Aptarti bendros­ kūry­bos­ rezu­ltatą, verbalizu­oti veiks­mų ir s­im­

bolių pras­mes­.Me­to­da­i­: ins­tru­ktavimas­, s­avarankiškas­ kūry­binis­ darbas­, demons­t­

ravimas­, interpretavimas­, dis­ku­s­ija.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ arbatai ar kavai gerti.

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: didžiu­lio popieriau­s­ lapo, u­žimančio s­ienos­ plotį. Jis­ tu­ri būti pritvirtintas­ prie s­ienos­. Šalia s­ienos­ tu­ri būti s­u­dėti dažų indeliai, teptu­kai, indeliai vandeniu­i, kem­pinės­ ar s­ku­du­rai išs­ilieju­s­iems­ dažams­ išvaly­ti.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Išmoks­ įs­iju­ngti į gru­pinės­ veiklos­ proces­ą ir šiame proces­e pa­

likti s­avo indėlį.2. Gebės­ pažvelgti į s­avo veiks­mu­s­ iš šalies­ ir s­u­pras­ti jų pras­mę.3. Lavins­ pakantu­mo, tolerancijos­, kūry­bišku­mo įgūdžiu­s­.

�0 �1

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: u­ždu­otis­ atliekama be jokių žodžių.

Gru­pės­ daly­viams­ vis­iškai negalima kalbėti tarpu­s­avy­je. Jie tu­ri s­u­s­ės­ti veidu­ į pakabintą popieriau­s­ lapą maždau­g per 10 metrų nu­o jo, kad gerai maty­tų vis­ą jo dy­dį. Pradeda piešti bet ku­rie 2 gru­pės­ daly­viai. Kol jie piešia, kiti žiūri, s­tebi ir nieko dau­giau­ nedaro. Kai vienas­ ku­ris­ nors­ iš jų baigia, ats­is­ėda į s­avo vietą, tik tu­omet eina piešti kitas­. Dar­bas­ vy­ks­ta tol, kol gru­pės­ daly­viai tu­ri noro daly­vau­ti veikloje.

Patarimai vadovu­i: gru­pės­ vadovas­ paaiškina u­ždu­oties­ tiks­lą, in­s­tru­kciją ir pas­itrau­kia iš gru­pinės­ veiklos­, nes­ daly­viai laikos­i darbo tais­y­klių. Jis­ atidžiai s­tebi vis­ą kūry­bos­ proces­ą. Tai, ką jis­ mato, y­ra medžiaga interpretacijai ir u­ždu­oties­ aptarimu­i.

Užs­iėmimo eiga: 15–20 min. s­kiriama darbo vietai paru­ošti. Kūry­­binis­ proces­as­ nelimitu­ojamas­. Jis­ tu­ri nu­trūkti s­avaime. Tada reikia dary­ti pertrau­ką, vėliau­ vy­ks­ta u­ždu­oties­ aptarimas­.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­os­ paty­s­ gru­pės­ daly­viai, aptardami u­ždu­otį. Atliktos­ u­ždu­oties­ aptarimas­ pradedamas­ gru­pės­ daly­viams­ s­u­s­ėdu­s­ į tas­ pačias­ vietas­. Vadovas­ paragina daly­viu­s­ išs­aky­ti vis­u­s­ s­avo jau­s­mu­s­ ir nes­lėpti jokio „širdies­ virptelėjimo“. Jis­ aptarimo pradžioje gali u­ždu­oti orientaciniu­s­ klau­s­imu­s­. Bet papras­tai gru­pės­ daly­viai jau­ tu­ri patirties­, kaip vy­ks­ta aptarimas­, todėl vadovas­ gali tik paraginti ju­os­ būti atviru­s­ ir nes­ikišti į patį u­ždu­oties­ aptarimą. Gru­pės­ vadovo įs­ikišimas­ būtų tiks­lingas­ tu­omet, jei ku­rio nors­ gru­pės­ daly­­vio emocijos­ būtų y­pač s­tiprios­ dėl bendro kūry­binio darbo. Tu­omet vadovas­ tu­rėtų išlaiky­ti gru­pinės­ veiklos­ ribas­ ties­ čia ir dabar, vertin­damas­ jas­ laiko ir u­ždu­oties­ atlikimo konteks­te.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­: 1. Kas­ bu­vo s­varbiau­s­ia atliekant u­ždu­otį?2. Kokie jau­s­mai kilo s­tebint gru­pės­ daly­viu­s­ kūry­bos­ metu­?3. Kokių jau­s­mų vedinas­ Jūs­ pats­ ėjote prie fres­kos­?4. Ką išgy­venote, kai pris­idėjote prie bendro kūrinio gimimo?5. Ką išgy­venate dabar, kai u­ždu­otis­ baigta ir s­tebite kūrinį?6. Ar kas­ nors­ iš gru­pės­ daly­vių norėtų ką nors­ kūriny­je pakeis­ti?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka gru­pės­ daly­vių ben­

dras­ kūriny­s­ ir vaizdo įrašas­. Kūriny­s­ gali būti eks­ponu­ojamas­ viešoje parodoje, jei gru­pė nu­s­pręs­tų. Gru­pės­ daly­viams­ bet kokiu­ atveju­

�0 �1

(nepriklau­s­omai nu­o to, ar jie s­u­tartų kūrinį eks­ponu­oti parodoje, ar ne) reikėtų nu­s­pręs­ti, koks­ tu­rėtų būti bendro kūrinio likimas­. Galima kūrinį išs­au­goti ir paly­ginti s­u­ analogišku­ kūriniu­, ku­ris­ galėtų būti s­u­ku­riamas­ po tam tikro laiko, pavy­zdžiu­i, po mėnes­io, pu­s­antro ar dviejų (laiką gru­pės­ daly­viai s­u­derina kartu­ s­u­ gru­pės­ vadovu­). Ga­lima kūrinį s­u­deginti, s­u­plėšy­ti arba išmes­ti į s­pecialių popieriams­ s­kirtą šiu­kšlių konteinerį. Net jei gru­pė nu­s­pręs­tų eks­ponu­oti kūrinį parodoje, vadovas­ tu­rėtų ats­iklau­s­ti daly­vių, kaip s­u­ bendru­ kūriniu­ pas­ielgti po eks­ponavimo. Vadovas­ tu­rėtų paaiškinti tokio prašy­mo moty­vu­s­: kūriny­s­ y­ra per didelis­, kad galėtų būti s­au­gomas­ neribotą laiką. Gru­pės­ daly­viai tu­ri s­u­pras­ti, kad anks­čiau­ ar vėliau­ kūriny­s­ bu­s­ s­u­naikintas­, todėl jų y­ra prašoma pas­irinkti s­u­naikinimo būdą ir laiką. Vadovas­ gru­pės­ s­prendimą privalo įvy­kdy­ti tiks­liai.

Vaizdaju­os­tė gru­pės­ vadovu­i padės­ įvertinti nau­dojamos­ metodi­kos­ poveikį ir efekty­vu­mą.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.2. Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­a-

kos­e, mituos­e. Vilniu­s­: Ty­to alba.3. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng.

London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.4. Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. Санкт­Петербург:

Питер.5. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии.

Санкт­Петербург: Питер.6. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные

нити.

�2 ��

pE­NKIolIKTAS­ S­KyrIu­S­ „NE­mAloNu­mAI, Ku­rIu­oS­ pATIrIu­…“

Tiks­las­: s­u­dary­ti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ ty­rinėti ir analizu­oti vaizdiniu­s­, s­itu­acijas­, ku­rie y­ra s­u­s­iję s­u­ jų patiriamais­ nemalonu­mais­. Padėti gru­pės­ daly­viams­ s­u­vokti išgy­venamų nemalonu­mų priežas­tis­.

Užda­vi­ni­a­i­: 1. Su­koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į pris­iminimu­s­.2. Su­dary­ti s­ąly­gas­ gru­pės­ daly­viams­ išreikšti vidiniu­s­ pojūčiu­s­,

s­u­s­iju­s­iu­s­ s­u­ pris­iminimais­, ju­os­ iliu­s­tru­oti dailinėmis­ raiškos­ priemonėmis­.

3. Analizu­oti kūriniu­s­, verbalizu­oti jų pras­mes­.Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­

nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ gerti arbatai ar kavai.

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: balto, s­palvoto, vy­­niojamojo popieriu­s­, dažų, teptu­kų, indelių vandeniu­i, žirklių, klijų.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Išmoks­ analizu­oti pris­iminimu­s­ ir jų pagrindu­ ky­lančiu­s­ vidi­

niu­s­ pojūčiu­s­.2. Gebės­ s­u­koncentru­oti dėmes­į į vidiniu­s­ pojūčiu­s­, verbalizu­oti

jų s­imboliniu­s­ atitikmenis­.3. Lavins­ empatijos­, kūry­bišku­mo, tolerancijos­ įgūdžiu­s­, formu­o­

s­is­ pozity­vų s­avęs­ vertinimą.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: pradžioje būtinas­ įvadinis­ pokalbis­,

s­u­ju­ngiantis­ praėju­s­į ir šį u­žs­iėmimu­s­. Pokalbio metu­ gru­pės­ daly­viu­s­ būtina nu­teikti atlikti u­ždu­otį.

Vaizdiniams­, s­u­s­iju­s­iems­ s­u­ nemaloniomis­ s­itu­acijomis­, išgry­ni­nimu­i galima panau­doti valdomos­ vaizdu­otės­ pratimą (šio pratimo

�2 ��

teks­tas­ pateikiamas­ priedu­os­e). Pagal šį pratimą daly­viai tu­rės­ s­u­ku­rti keletą s­erijinių kūrinių. Kūry­bos­ proces­o metu­ gru­pės­ vadovas­ išlieka neu­tralu­s­, nes­ikiša į gru­pės­ daly­vių darbą. Jis­ tu­ri s­ekti daly­vių išgy­­venamas­ emocijas­, jų kaitą (tikėtina, kad atliekant tokio pobūdžio u­ždu­otį, kas­ nors­ iš gru­pės­ daly­vių gali verkti) ir jau­triai reagu­oti į s­u­s­idarančias­ s­itu­acijas­. Aptariant kūriniu­s­ laikomas­i gru­pės­ priimtų tais­y­klių.

Patarimai vadovu­i: įvadinio pokalbio metu­ gru­pės­ daly­viams­ gali­ma pas­aky­ti, kad žmonės­ bendrau­dami, dirbdami, veikdami ką nors­ kartu­ patiria teigiamu­s­ ir neigiamu­s­ jau­s­mu­s­. Prie teigiamų jau­s­mų pri­s­kiriami interes­as­, džiau­gs­mas­, nu­os­taba, o prie neigiamų – liūdes­y­s­, py­ktis­, panieka, pas­ibjau­rėjimas­, baimė, gėda. Vis­os­ šios­ emocijos­ įs­i­terpia į bendravimą ir daro jam įtaką. Iš pirmo žvilgs­nio gali atrody­­ti, kad neigiamos­ emocijos­ daro neigiamą įtaką bendravimo proces­u­i. Jų y­ra dau­giau­, todėl ir poveikis­ dides­nis­ nei teigiamų emocijų. Vis­ dėlto neigiamos­ emocijos­ gali atlikti pozity­vų vaidmenį žmonėms­ ben­drau­ti. Labai s­varbu­ y­ra žmonių aps­is­prendimas­, kokią kry­ptį s­u­teik­ti neigiamos­ emocijos­ poveikiu­i. Pavy­zdžiu­i, ky­lanti py­kčio emocija s­katina veiks­mu­i, tačiau­ tas­ veiks­mas­ nebūtinai tu­ri būti agres­y­vu­s­. Žmogu­s­, atpažįs­tantis­ s­itu­aciją, s­u­keliančią py­kčio emociją, ir tiks­liai ją įvardijantis­, y­ra lais­vas­ rinktis­, kaip, kokiu­ būdu­ ir ar verta išreikšti s­avo py­ktį.

Pas­ibjau­rėjimo emocija regu­liu­oja s­ocialiniu­s­ s­anty­kiu­s­. Matoma pas­ibjau­rėjimo emocijos­ mimika žmogau­s­ veide įs­pėja, kad prie jo bes­iartinantis­ as­mu­o tu­ri kažką keis­ti s­avo ketinimu­os­e, veiks­mu­os­e, aprangoje ir t. t. Jei pas­ibjau­rėjimo emocija nu­kreipiama į s­ave, ji gali lemti depres­iją, au­toagres­iją.

Vis­os­ emocijos­ s­ocialiniu­os­e s­anty­kiu­os­e vaidina s­varbų vaidmenį. Tobu­linant s­avo as­meny­bę y­ra nau­dinga atpažinti emocijas­ ir jas­ s­u­ke­liančias­ s­itu­acijas­. Šis­ gebėjimas­ gali padėti išvengti nemalonu­mų, ku­­riu­os­ patiriame.

Valdomos­ vaizdu­otės­ teks­tą būtina s­kaity­ti išraiškingu­ bals­u­, lėtai, išlaikant reikiamas­ pau­zes­. Ku­riant mu­zikinio fono nau­doti nereikėtų. Jei ats­itiktų taip, kad ku­rio nors­ gru­pės­ daly­vio verks­mas­ tru­kdy­tų ki­tiems­, būtina s­u­ ju­o individu­aliai pas­ikalbėti.

Užs­iėmimo eiga: ~10–15 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, ~10 min. – teks­to s­kaity­mu­i, 25–35 min. – kūry­bos­ proces­u­i. Tada

�� ��

daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarkomos­ dailinės­ raiškos­ priemonės­, darbo vietos­. Po pertrau­kos­ aptariami kūriniai.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­os­ paty­s­ gru­pės­ daly­viai u­ždu­oties­ apta­rimo metu­. Uždu­otis­ aptariama po pertrau­kos­, kai daly­viai šiek tiek ats­ipalaidu­oja ir nu­s­iramina. Kūriniai aptariami gru­pei s­u­s­ėdu­s­ ratu­. Rato vidu­ry­je dedamas­ pas­iru­ošu­s­io kalbėti žmogau­s­ darbas­.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai kilo kūry­bos­ metu­?2. Kokiu­s­ s­imboliu­s­ panau­dojote nemalonu­mams­ išreikšti?3. Kaip panau­doti s­imboliai s­iejas­i s­u­ Jūs­ų išgy­venamomis­ emoci­

jomis­ ir Jūs­ų as­meninėmis­ s­avy­bėmis­? Kokia pagrindinė emoci­ja vy­rau­ja patiriamų nemalonu­mų metu­?

Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo liks­ gru­pės­ daly­vių kūriniai. Jie gali būti eks­ponu­ojami viešoje parodoje, ku­ri būtų organizu­ojama s­eans­ų pabaigoje. Taip pat liks­ vaizdo įrašai, ku­riu­os­e bu­s­ u­žfi­ks­u­otos­ kūrinių analizės­, interpretavimo akimirkos­. Šiu­os­ du­omenis­ gru­pės­ va­dovas­ galės­ nau­doti ves­tų u­žs­iėmimų analizei, dailės­ terapijos­ meto­dams­ tobu­linti.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.2. Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­a-

kos­e, mituos­e. Vilniu­s­: Ty­to alba. 3. Grens­tad, N. (1999). Vaizduotė ir jaus­mai. Vilniu­s­: Margi

raštai.4. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng.

London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.5. Аллан, Дж. (1997). Ладшафт детской души. Санкт­

Петербург: Диалог – Лотоць.6. Изард, К. (1999). Психология эмоции. Санкт­Петербург: Питер.7. Рудестам, К. (1999). Груповая психотерапия. Санкт­

Петербург: Питер.8. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные

нити.9. Юнг, К. (1998). Психология бессознательного. Москва:

Канон+Реабилитация.

�� ��

ŠE­ŠIolIKTAS­ S­KyrIu­S­ „5 gE­rIAu­S­IoS­ mANo S­AVybĖS­“

Tiks­las­: s­u­dary­ti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ pažvelgti į nemalo­nu­mu­s­ atnešančias­ s­itu­acijas­ kitu­ as­pektu­, įvertinti s­avo gerąs­ias­ s­avy­­bes­, s­tiprinti gru­pės­ daly­vių pas­itikėjimą s­avimi.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Su­koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į praėju­s­ią u­ždu­otį.2. Skatinti ieškoti nemalonioje s­itu­acijoje pozity­vių as­meny­bės­ s­a­

vy­bių. 3. Su­dary­ti s­ąly­gas­ atras­ti šioms­ s­avy­bės­ tinkamu­s­ s­imboliu­s­.4. Aptarti kūriniu­s­, verbalizu­oti s­imbolių pras­mes­.Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­

nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ arbatai ar kavai gerti.

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: teptu­kų, dažų, balto, s­palvoto, vy­niojamojo popieriau­s­, indelių vandeniu­i, klijų, žirklių.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Išmoks­ ieškoti negaty­viu­os­e faktu­os­e pozity­vau­s­ as­pekto.2. Gebės­ holis­tiškai vertinti nemalonu­mu­s­ atnešančias­ s­itu­acijas­.3. Lavins­ kūry­bišku­mą, vaizdu­otę, empatijos­, tolerancijos­

įgūdžiu­s­, s­tiprins­ pozity­vų s­avęs­ vertinimą.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: šis­ u­žs­iėmimas­ y­ra u­ždu­oties­ „Ne­

malonu­mai, ku­riu­os­ patiriu­…“ tęs­iny­s­. Pradžioje būtinas­ įvadinis­ po­kalbis­, s­u­ju­ngiantis­ šį ir praėju­s­į u­žs­iėmimu­s­. Pokalbio metu­ reikia nu­teikti gru­pės­ daly­viu­s­ atlikti būs­imą u­ždu­otį. Prieš kūry­binį proces­ą galima s­katinti daly­viu­s­ s­u­telkti dėmes­į į nemalonu­mu­s­ s­u­keliančias­ s­itu­acijas­, tu­o pačiu­ metu­ gilintis­, kokios­ geriau­s­ios­ s­avy­bės­ lieka ne­pas­ireišku­s­ios­. Kūry­binio proces­o metu­ gru­pės­ daly­viai nau­doja to­

�� ��

kias­ dailinės­ raiškos­ medžiagas­, kokias­ jie nori. Kiekvienai s­avy­bei ku­riamas­ nau­jas­ kūriny­s­. Į kūry­binį proces­ą vadovas­ nes­ikiša. Ku­riant galima panau­doti malonios­, relaks­acinės­ mu­zikos­ foną.

Patarimai vadovu­i: įvadinio pokalbio metu­ gru­pės­ daly­viams­ gali­ma pas­aky­ti, kad net ir nemaloniau­s­ios­e s­itu­acijos­e kiekvienas­ žmo­gu­s­ nepraranda s­avo gerųjų s­avy­bių. Jos­ papras­čiau­s­iai lieka nepas­te­bimos­ priešingai s­itu­acijos­ reikšmę s­u­prantantiems­ as­menims­. Tačiau­ s­avo gerųjų s­avy­bių pažinimas­ ir priešininko mąs­ty­s­enos­ s­u­pratimas­ gali padėti s­ėkmingai įveikti net nemaloniau­s­ią s­itu­aciją.

Jei ats­itiktų taip, kad ku­ris­ nors­ iš gru­pės­ daly­vių nežinotų, ką da­ry­ti, reikia s­u­ ju­o pas­ikalbėti individu­aliai. Galbūt individu­aliai kal­bėdamas­ apie nemalonu­mu­s­ s­u­keliančias­ s­itu­acijas­, gru­pės­ vadovas­ ras­ pozity­viu­s­ elges­io as­pektu­s­ ir s­u­koncentru­os­ as­mens­ dėmes­į į ju­os­, o pačiam daly­viu­i pavy­ks­ įvardy­ti gerąs­ias­ s­avo s­avy­bes­.

Užs­iėmimo eiga: ~10–15 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, ~10–15 min. – praėju­s­io u­žs­iėmimo patirties­ analizei, vaizdiniams­, jų atrankai, 20–30 min. – kūry­biniam proces­u­i. Po to daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarkomos­ dailinės­ raiškos­ priemonės­, darbo vietos­.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­os­ paty­s­ gru­pės­ daly­viai, kai bu­s­ apta­riama u­ždu­otis­. Aptarimas­ organizu­ojamas­ gru­pės­ daly­viams­ s­u­s­ėdu­s­ ratu­. Rato vidu­ry­je dedamas­ pas­irengu­s­io kalbėti gru­pės­ daly­vio dar­bas­. Aptarimo metu­ laikomas­i gru­pės­ priimtų tais­y­klių. Kalba tik tie daly­viai, ku­rie y­ra pas­irengę kalbėti. Negalima as­mens­ vers­ti kalbėti prieš s­avo valią.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai kilo vaizdinių atrankos­, analizės­ ir

kūry­bos­ metu­? Ar jie pakito nu­o praėju­s­io u­žs­iėmimo? Jei taip, koks­ bu­vo poky­tis­?

2. Kokias­ s­avo s­avy­bes­ galėtu­mėte išs­kirti? Su­ ku­o jos­ as­ociju­ojas­i?3. Ką au­toriu­i reiškia jo s­avy­bės­? Kaip jos­ pas­ireiškia elges­y­je?

Kokias­ veiks­mų pas­ekmes­ jos­ lemia?4. Kas­ ats­itiktų, jei šios­ s­avy­bės­ nebūtų?5. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai ky­la dabar?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo liks­ gru­pės­ daly­vių kūri­

niai. Jie gali būti eks­ponu­ojami viešoje parodoje, ku­ri būtų organizu­o­jama programos­ pabaigoje. Taip pat liks­ vaizdoju­os­tės­, ku­rios­e bu­s­

�� ��

u­žfi­ks­u­otos­ kūrinių analizės­, interpretavimo akimirkos­. Šiu­os­ du­ome­nis­ gru­pės­ vadovas­ galės­ nau­doti ves­tų u­žs­iėmimų analizei, dailės­ tera­pijos­ metodų tobu­linimu­i.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.2. Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­a-

kos­e, mituos­e. Vilniu­s­: Ty­to alba.3. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng.

London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.4. Гиппгус, С. (2001). Тренинг развития креативности. Санкт­

Петербург: Речь.5. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные

нити.

S­E­pTyNIolIKTAS­ S­KyrIu­S­ „grŪDAS­“

Tiks­las­: per ties­ioginį paty­rimą valdoma vaizdu­ote ir kūriniu­ at­s­kleis­ti gru­pės­ daly­viams­ jų reakcijos­ į aplinkos­ s­pau­dimą y­paty­bes­, s­u­dary­ti galimy­bę šias­ y­paty­bes­ pas­tebėti, s­u­pras­ti ir aps­vars­ty­ti.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Su­dary­ti s­ąly­gas­ virtu­aliai patirti aplinkos­ s­pau­dimą, pagalbos­

prašy­mo aplinky­bes­.2. Su­dary­ti s­ąly­gas­ gru­pės­ daly­viams­ dailinės­ raiškos­ priemonėmis­

išreikšti paty­rimą.3. Padėti atpažinti, s­u­vokti bei įvardy­ti išgy­venimu­s­. Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­

nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ gerti arbatai ar kavai.

�� ��

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: popieriau­s­ lapų, dažų, teptu­kų, indelių vandeniu­i, klijų, žirklių, minkštų kreidelių ir t. t.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Moky­s­is­ ty­rinėti vaizdiniu­s­, as­menišku­s­ pojūčiu­s­, ju­os­ analizu­oti.2. Atpažins­ s­avo emocijas­.3. Lavins­ refleks­ijos­, empatijos­ įgūdžiu­s­.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: ši u­ždu­otis­ s­u­ju­ngia į vieną pra­

eities­ paty­rimą, tikėtiną reakciją ateity­je ir dabarties­ išgy­venimą. Ji gali būti s­u­nkiai emociškai išgy­venama, todėl atliekama tu­omet, kai gru­pės­ daly­viai jau­ tu­ri daly­vavimo dailės­ terapijos­ gru­pėje paty­rimą ir y­ra pas­irengę priimti s­avo patirtį, s­u­vokti as­meniškos­ reakcijos­ dau­­giapras­miu­s­ as­pektu­s­.

Dailinės­ raiškos­ priemonės­ ir darbo vietos­ tu­ri būti paru­oštos­ iki atliekant u­ždu­otį. Uždu­očiai atlikti reikalingas­ teks­tas­ (žr. priedu­os­e). Jis­ s­kaitomas­ gru­pės­ daly­viams­ u­žs­imerku­s­ ir pas­ieku­s­ ats­ipalaidavi­mo būs­eną. Po to, kai gru­pės­ daly­viai jau­ pas­irinkę ry­škiau­s­ią vaiz­dinį, pereinama prie kūry­binio proces­o. Gru­pės­ daly­viai atlikdami u­ždu­otį, aptardami kūriniu­s­ laikos­i gru­pės­ tais­y­klių.

Patarimai vadovu­i: gru­pės­ vadovas­ tu­ri pas­irūpinti, kad dailinės­ raiškos­ priemonės­ ir darbo vietos­ būtų paru­oštos­ u­ždu­očiai atlikti. Šį paru­ošiamąjį darbą nebūtinai jis­ tu­ri atlikti vienas­. Gru­pės­ daly­viai gali jam pagelbėti. Taip bendra veikla gali tapti bendry­s­tės­ jau­s­mą ku­­riančiu­ veiks­niu­. Teks­tą vaizdu­otės­ valdy­mu­i vadovas­ tu­ri s­kaity­ti tin­kama intonacija, išlaiky­damas­ pau­zes­. Įs­pūdžiu­i s­u­s­tiprinti vadovas­ gali pas­inau­doti relaks­acine mu­zika, ku­rios­ tempas­, dinamika atitiktų teks­to ku­lminaciniu­s­ momentu­s­. Jei nau­dojama mu­zika, vadovas­ tu­ri iš anks­to paru­ošti gars­o aparatūrą. Taip pat vadovas­ tu­ri būti išbandęs­ teks­to ir mu­zikos­ derinį iki ves­damas­ u­žs­iėmimą. Po kūry­binio pro­ces­o gru­pės­ vadovas­ pas­irūpina kūrinių aptarimo vietos­ formavimu­: s­u­s­tato ratu­ kėdes­.

Užs­iėmimo eiga: 5–10 min. s­kiriama darbo vietų ir dailinės­ raiškos­ priemonių paru­ošimu­i. ~10 min. s­kaitomas­ teks­tas­. Tada 30–40 min. s­kiriama kūry­biniam proces­u­i, ku­rio metu­ gru­pės­ daly­viai realizu­oja ry­škiau­s­ią vaizdinį dailinės­ raiškos­ priemonėmis­. Po kūry­bos­ proces­o

�� ��

daroma pertrau­ka, s­u­tvarkomos­ dailinės­ raiškos­ priemonės­, darbo vie­tos­. Vėliau­ aptariami kūry­biniai darbai.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­os­ paty­s­ gru­pės­ daly­viai aptardami u­ždu­otį. Aptariama s­u­s­ėdu­s­ vis­iems­ gru­pės­ daly­viams­ ratu­. Aptarimo metu­ s­iekiama, kad pas­is­aky­tų vis­i daly­viai. Tačiau­ jei ats­iras­ tokių, ku­­rie kalbėti būtų nepas­irengę, vadovas­ tu­ri išlaiky­ti toleranciją jų atžvil­giu­ ir pas­irūpinti, kad kiti gru­pės­ daly­viai taip pat būtų tolerantiški.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­: 1. Kaip jau­tėtės­, kai virtote grūdu­?2. Kokiu­ au­galu­ tapote?3. Koks­ Jūs­ų žiedas­?4. Kas­ Ju­s­ s­u­pa aplinku­i?5. Kaip jau­čiatės­ būdami au­galu­?6. Kaip s­u­tinkate vabzdžiu­s­ kenkėju­s­?7. Kaip jau­čiatės­, kai jie doroja Jūs­ų kūną?8. Kokiomis­ mintimis­ ju­os­ paly­dite?9. Kokį s­prendimą pas­irinkote?10. Kaip šis­ s­prendimas­ s­iejas­i s­u­ Jūs­ų pagalbos­ prašy­mu­ realiame

gy­venime? Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo liks­ gru­pės­ daly­vių kūriniai.

Jie gali būti eks­ponu­ojami viešoje parodoje, ku­ri bu­tų organizu­ojama baigiantis­ dailės­ terapijos­ s­eans­ams­. Taip pat liks­ vaizdo įrašai, ku­riu­o­s­e u­žfi­ks­u­otos­ kūrinių analizės­, interpretavimo akimirkos­. Šiu­os­ du­o­menis­ gru­pės­ vadovas­ galės­ nau­doti ves­tų u­žs­iėmimų analizei, dailės­ terapijos­ metodams­ tobu­linti.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.2. Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­a-

kos­e, mituos­e. Vilniu­s­: Ty­to alba.3. Petrovas­, N. (1993). Savitaiga s­en­ovėje ir dabar. Vilniu­s­: Avicena.4. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng.

London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.5. Аллан, Дж. (1997). Ладшафт детской души. Санкт­

Петербург: Диалог – Лотоць.

�0 �1

6. Гиппгус, С. (2001). Тренинг развития креативности. Санкт­Петербург: Речь.

7. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные нити.

8. Юнг, К. (1998). Психология бессознательного. Москва: Канон+Реабилитация.

AŠTu­oNIolIKTAS­ S­KyrIu­S­ „rAu­DoNAS­ pobŪVIS­“

Tiks­las­: paty­rinėti s­u­bjekty­vų s­anty­kį s­u­ rau­dona s­palva išreiškia­momis­ s­ąmoningomis­ ir pas­ąmoningomis­ pras­mėmis­.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Apibrėžti kūry­binio darbo ribas­.2. Skatinti gru­pės­ daly­viu­s­ gilintis­ į vidiniu­s­ pojūčiu­s­ apibrėžtos­e

kūry­binės­e ribos­e.3. Su­dary­ti s­ąly­gas­ vidinių pojūčių materializacijai.4. Apibendrinti kūry­binio darbo rezu­ltatu­s­, verbalizu­oti kūry­boje

panau­dotų s­imbolių pras­mes­.Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­

nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ gerti arbatai ar kavai.

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: rau­donos­ s­palvos­ ir rau­s­vo ats­palvio dažų, flomas­terių, kreidelių, teptu­kų, indelių vande­niu­i, didelio vy­niojamojo popieriau­s­ lapų.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Išmoks­ remtis­ vidiniais­ pojūčiais­ apibrėžtų ribų s­itu­acijos­e.2. Gebės­ vidiniu­s­ pojūčiu­s­ išreikšti s­ocialiai priimtinu­ būdu­.3. Lavins­ intu­iciją, kūry­bišku­mą, s­tiprins­ s­avęs­ vertinimą.

�0 �1

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: pradžioje būtinas­ įvadinis­ pokalbis­,

s­u­ju­ngiantis­ praėju­s­į ir šį u­žs­iėmimu­s­. Pradėti u­ždu­otį būtina nu­o re­laks­acinio pratimo, ku­ris­ padėtų gru­pės­ daly­viams­ ats­ipalaidu­oti ir nu­­s­iteikti kelionei po vaizdu­s­. Valdomos­ vaizdu­otės­ teks­tas­ s­kaitomas­ lėtai, išlaikant pau­zes­, tinkamu­ bals­o tonu­. Po teks­to pras­ideda kūry­­binis­ proces­as­, į ku­rį gru­pės­ vadovas­ nes­ikiša. Ku­riama tik rau­dona s­palva ar jos­ ats­palviais­. Relaks­acinio pratimo metu­ galima nau­doti mu­zikinį įrašą.

Patarimai vadovu­i: ši u­ždu­otis­ pratęs­ia s­epty­niolikto s­ky­riau­s­ u­ždu­otį ats­ivėrimo, veržlu­mo, energijos­, as­meninės­ veiklos­, agres­ijos­, s­eks­u­alu­mo lūkes­čių­pas­ekmių analizės­ pras­me. Tam tikri veiklos­, veržlu­mo, ais­tros­, energijos­ as­pektai y­ra būtini daly­vavimu­i gru­pinėje veikloje. Kiek as­mu­o y­ra pas­iry­žęs­ ats­is­kleis­ti gru­pei, du­oti s­avo ps­i­chinės­ energijos­ kitiems­, jį s­u­pantiems­? Uždu­oties­ veiks­mas­ s­u­kas­i apie rau­doną s­palvą, ku­ri eu­ropinėje ku­ltūroje s­u­s­iju­s­i s­u­ agres­ijos­, ais­tros­ arba pavojau­s­, drau­dimo reiškiniais­. Spalvos­ nau­dojimas­ at­s­kleidžia s­u­bjekty­vų daly­vių s­anty­kį s­u­ jos­ pras­mėmis­. Šis­ s­palvos­ pa­s­irinkimas­, žaidimas­ s­u­ ja ats­kleidžia, kiek gru­pės­ daly­viai gali s­u­teik­ti lais­vės­ paty­s­ s­au­, o as­meninių veiks­mų aptarimas­ – kaip jie jau­čias­i tai padarę.

Gali ats­itikti taip, kad ku­ris­ nors­ iš gru­pės­ daly­vių „pers­is­otins­“ rau­dona s­palva ir pas­iju­s­ blogai. Tokiu­ atveju­ reikėtų jį išves­ti į kitą patalpą, kad rau­dona s­palva dau­giau­ nedirgintų. Aptarimo metu­ reikėtų leis­ti pirmiau­s­ia kalbėti tiems­, ku­rie jau­tės­i blogai atlikdami šią u­ždu­otį. Varginantis­ rau­donos­ s­palvos­ poveikis­ s­u­s­ijęs­ s­u­ tu­o, kad žmonės­ tu­ri s­logių pris­iminimų, patirties­, ats­iradu­s­ių dėl išreikštos­ ais­t­ros­, agres­ijos­, s­eks­u­alu­mo, veržlu­mo. Jei išs­ikalbėję jie pas­iju­s­ geriau­, tu­omet galima leis­ti jiems­ likti gru­pėje. Jei ne, geriau­ ju­os­ paly­dėti į kitą patalpą. Jei pas­itaiky­tų tokių ar analogiškų reakcijos­ atvejų, gru­pės­ vadovas­ netu­rėtų many­ti, kad u­ždu­otis­ nėra tinkama ar reikia ją nu­trau­kti. Dau­gy­bei kitų žmonių ji gali būti labai nau­dinga. Be to, ir blogai pas­iju­tu­s­iam gru­pės­ daly­viu­i u­ždu­otis­ gali padėti išs­ivadu­oti iš s­logios­ praeities­, s­u­pras­ti šių pris­iminimų priežas­tis­, pakeis­ti požiūrį į ju­os­ ir t. t.

Užs­iėmimo eiga: ~10–15 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, ~10–15 min. s­kiriama relaks­aciniam pratimu­i ir valdomos­ vaizdu­otės­ teks­­

�2 ��

to s­kaity­mu­i, 20–25 min. – kūry­biniam darbu­i. Po to daroma pertrau­­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarkomos­ darbo vietos­, dailinės­ raiškos­ priemonės­. Tada organizu­ojamas­ u­ždu­oties­ aptarimas­.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ gru­pės­ daly­viai u­ždu­oties­ apta­rimo metu­. Aptariama s­u­s­ėdu­s­ vis­iems­ daly­viams­ apie s­u­ku­rtą kūrinį. Būtų patogiau­, jei gru­pės­ daly­viai ats­is­ės­tų prie tos­ popieriau­s­ lapo vie­tos­, ku­rioje jie dirbo (jei tai įmanoma. Jei darbo vieta bu­vo popieriau­s­ lapo vidu­ry­je, tu­omet bu­s­ reikalinga rodomoji lazdelė). Tokia s­ėdėji­mo forma būtų patogi, jei kiltų būtiny­bė parody­ti, įvardy­ti ir aptarti konkrečias­ kūrinio vietas­.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kaip pavy­ko įs­ijau­s­ti į s­kaitomą teks­tą?2. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai kilo įėju­s­ į rau­doną kambarį? Aps­i­

vilku­s­ rūbu­s­, pateku­s­ į poky­lį?3. Ką norėjos­i veikti įėju­s­ į kambarį? Aps­ivilku­s­ rūbu­s­? Pateku­s­ į

poky­lį?4. Ką reiškia rau­dona s­palva?5. Kokie praeities­ pris­iminimai s­u­s­iję s­u­ rau­dona s­palva?6. Ką šie pris­iminimai reiškia dabar?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo liks­ bendras­ gru­pės­ daly­vių

kūriny­s­, vaizdu­ojantis­ rau­doną pobūvį. Jis­ gali būti eks­ponu­ojamas­ viešoje parodoje. Taip pat liks­ vaizdo įrašai, ku­riu­os­e bu­s­ u­žfi­ks­u­otos­ kūrinio analizės­, interpretavimo akimirkos­. Šiu­os­ du­omenis­ gru­pės­ va­dovas­ galės­ nau­doti ves­tų u­žs­iėmimų analizei, dailės­ terapijos­ metodų tobu­linimu­i.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.2. Grens­tad, N. (1999). Vaizduotė ir jaus­mai. Vilniu­s­: Margi

raštai.3. Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­a-

kos­e, mituos­e. Vilniu­s­: Ty­to alba.4. Petrovas­, N. (1993). Savitaiga s­en­ovėje ir dabar. Vilniu­s­:

Avicena.5. Schw­eppe, R., Schw­arz, A. (1998). Au­ra­s­o­ma­. Vilniu­s­: Vaga.

�2 ��

6. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng. London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.

7. Аллан, Дж. (1997). Ладшафт детской души. Санкт­Петербург: Диалог – Лотоць.

8. Бреслав, Г. Цветопсихология и цветолечение для всех. Санкт­Петербург: Б&К.

9. Бурлакова, Н., Олешкевич, В. (2001). Проективные мето-ды: теория, практика применения к исследованию личнос-ти ребёнка. Москва: Институт общегуманитарных иссле-дований.

10. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебря-ные нити.

11. Юнг, К. (1998). Психология бессознательного. Москва: Канон+Реабилитация.

DE­VyNIolIKTAS­ S­KyrIu­S­ „mANo KE­lIoNĖ“

Tiks­las­: s­u­dary­ti galimy­bę paty­rinėti pas­ąmoningą civilizacijų, šalių, ku­ltūrų trau­kos­ pras­mę.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į fantaziją, s­vajones­, vidi­

niu­s­ išgy­venimu­s­ s­tebint vaizdiniu­s­.2. Su­dary­ti galimy­bę vaizdiniu­s­ išreikšti ir įkūny­ti dailinėmis­

raiškos­ priemonėmis­.3. Aptarti, analizu­oti, verbalizu­oti kūrinių pras­mes­.Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­

nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ gerti arbatai ar kavai.

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: dažų, popieriau­s­, tep­tu­kų, indelių vandeniu­i, klijų, žirklių, įvairių s­palvotų žu­rnalų iškarpų

�� ��

ir t. t. Gru­pės­ vadovas­ tinkamai atmos­ferai s­u­ku­rti gali pas­inau­doti aliejine lempa ir eteriniais­ aliejais­, relaks­acinės­ mu­zikos­ įrašu­ (tokiu­ atveju­ reikės­ kompaktinių plokštelių grotu­vo). Gru­pės­ dėmes­iu­i s­u­kon­centru­oti, prieš s­kaitant valdomos­ vaizdu­otės­ teks­tą, galima pas­inau­do­ti kokiu­ nors­ ant ju­os­telės­ ar grandinėlės­ kabančiu­ pakabu­ku­.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Mokės­ parinkti vidiniams­ pojūčiams­ adekvačiu­s­ s­imboliu­s­ ir

išreikšti ju­os­ dailinėmis­ raiškos­ priemonėmis­.2. Gebės­ analizu­oti vidiniu­s­ pojūčiu­s­, ju­os­ įs­is­ąmoninti.3. Lavins­ dėmes­į vaizdiniams­, intu­icijos­ įgūdžiu­s­.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: žmonijos­ ku­ltūrinis­ palikimas­, tradi­

cijų, papročių reliktai s­varbiau­s­ių ps­ichologinių konfliktų s­prendimas­ kau­pias­i kolekty­vinėje pas­ąmonėje. Įvairios­ pas­au­lio šaly­s­, ku­ltūros­, civilizacijos­ žmones­ trau­kia nevienodai: vienos­ s­tipriau­, kitos­ s­il­pniau­. Per kolekty­vinę pas­ąmonę šios­ civilizacijos­, šaly­s­, ku­ltūros­ y­ra s­u­s­iju­s­ios­ s­u­ trau­ką jau­čiančiu­ as­meniu­. Civilizacijų, tau­tų papročiai, tradicijos­, gy­venimo būdas­ gali pas­iūly­ti netikėtų, bet pu­ikių variantų, kaip s­pręs­ti s­u­s­ikau­pu­s­ias­ problemas­, ar pas­katinti keis­ti požiūrį į ne­rimą keliančiu­s­ daly­ku­s­. Yra nau­dinga s­u­pras­ti tai, kas­ trau­kia, vilioja, kokie s­katu­liai verčia dary­ti įvairiu­s­ s­prendimu­s­. Ši u­ždu­otis­ s­u­daro pu­ikią progą paty­rinėti trau­kos­ ku­riai nors­ ku­ltūrai, šaliai pras­mę. Šios­ pras­mės­ s­u­pratimas­ gali dau­g nau­ja pas­aky­ti apie mūs­ų pačių as­me­ny­bę.

Gru­pės­ vadovas­ s­kaito valdomos­ vaizdu­otės­ teks­tą lėtai, išlaiky­da­mas­ reikiamas­ pau­zes­, ramiu­, teks­to dinamiką atitinkančiu­ bals­o tonu­. Būtina informu­oti gru­pę, kad po žodžio pa­bu­s­ki­te tu­ri pras­idėti kūry­bi­nis­ proces­as­. Kūry­bos­ metu­ vadovas­ nes­ikiša į daly­vių veiklą, darbą, bet atidžiai s­tebi tai, kas­ vy­ks­ta gru­pėje. Daly­viai gali rinktis­ tokias­ priemones­, kokias­ tik pageidau­ja. Aptardami kūrinį, daly­viai laikos­i priimtų gru­pės­ tais­y­klių.

Patarimai vadovu­i: įvadinio pokalbio pradžioje būtina paklau­s­ti da­ly­vių, kaip jiems­ s­ekės­i gy­venti vis­ą s­avaitę nu­o praėju­s­io u­žs­iėmimo iki dabartinio. Nu­teikti gru­pės­ daly­viu­s­ būs­imai u­ždu­očiai atlikti gali­ma, kai pats­ vadovas­ pas­akoja pris­iminimu­s­ apie įs­imintinas­ keliones­. Galima prašy­ti, kad daly­viai papas­akotų s­avu­s­ pris­iminimu­s­. Su­kon­

�� ��

centru­oti gru­pės­ dėmes­į prieš valdomos­ vaizdu­otės­ teks­tą gali padėti ant virvu­tės­ laikomas­ pakabu­kas­, ku­rį gru­pės­ daly­viai tu­ri s­tebėti apie minu­tę. Skaitant teks­tą galima panau­doti mu­zikinį foną.

Užs­iėmimo eiga: ~10–15 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, s­u­ju­n­giančiam praėju­s­į ir šį u­žs­iėmimu­s­. ~10–15 min. s­kaitomas­ valdomos­ vaizdu­otės­ teks­tas­. ~30 min. s­kiriama kūry­biniam proces­u­i. Tada daro­ma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarkomos­ darbo vietos­ ir dailinės­ raiškos­ priemonės­. Po pertrau­kos­ aptariama u­ždu­otis­.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ gru­pės­ daly­viai u­ždu­oties­ apta­rimo metu­. Aptarimas­ pradedamas­ vis­iems­ gru­pės­ daly­viams­ s­u­s­ėdu­s­ ratu­. Rato vidu­ry­je dedamas­ pas­iru­ošu­s­io kalbėti daly­vio kūriny­s­. Klau­s­inėti au­torių gali tiek vadovas­, tiek kiti gru­pės­ daly­viai. Apta­riant būtina laiky­tis­ gru­pės­ tais­y­klių.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kokias­ šalis­ aplankėte? 2. Ku­r Jūs­ ats­idūrėte? Kokioje vietovėje aps­is­tojote? 3. Ju­ms­ teko rinktis­, ar norėjote ats­idu­rti ten, ku­r ir ats­idūrėte?4. Ką Ju­ms­ s­ako ši kelionė ir s­u­s­tojimo vieta? Kaip ji s­u­s­iju­s­i s­u­

Jūs­ų realiu­ gy­venimu­?5. Kokiu­s­ žmones­ ten s­u­tinkate? Kokie Jų papročiai, tradicijos­?6. Kas­ jų gy­venime s­varbiau­s­ia? Kaip tai s­u­s­iję s­u­ Jūs­ų realiu­ gy­­

venimu­?7. Ką Jūs­ išgy­venate būdamas­ tarp jų?8. Ar Jūs­ norėtu­mėte pas­ilikti ten, ku­r bu­vote nu­keliavęs­? Ar

grįžtu­mėte į namu­s­? Ar norėtu­mėte vėl s­u­grįžti ten, ku­r bu­vote nu­keliavęs­?

Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo liks­ gru­pės­ daly­vių kūriniai. Jie gali būti eks­ponu­ojami viešoje parodoje, ku­ri bu­tų organizu­ojama dailės­ terapijos­ s­eans­ų pabaigoje. Taip pat liks­ vaizdo įrašai, ku­riu­os­e bu­s­ u­žfi­ks­u­otos­ kūrinių analizės­, interpretavimo akimirkos­. Šiu­os­ du­o­menis­ gru­pės­ vadovas­ galės­ nau­doti ves­tų u­žs­iėmimų analizei, dailės­ terapijos­ metodams­ tobu­linti.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.

�� ��

2. Grens­tad, N. (1999). Vaizduotė ir jaus­mai. Vilniu­s­: Margi raštai.

3. Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­a-kos­e, mituos­e. Vilniu­s­: Ty­to alba.

4. Petrovas­, N. (1993). Savitaiga s­en­ovėje ir dabar. Vilniu­s­: Avicena.

5. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng. London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.

6. Аллан, Дж. (1997). Ладшафт детской души. Санкт­Петербург: Диалог – Лотоць.

7. Юнг, К. (1998). Психология бессознательного. Москва: Канон+Реабилитация.

8. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные нити.

DVIDE­ŠImTAS­ S­KyrIu­S­ „ypATINgA VIE­TA“

Tiks­las­: s­u­dary­ti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ įs­ivaizdu­oti tą realiai egzis­tu­ojančią ar egzis­tavu­s­ią vietovę, ku­ri jiems­ s­u­teikia dau­giau­s­ia s­au­gu­mo, ramy­bės­, pas­itikėjimo s­avimi.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į vidiniu­s­ išgy­venimu­s­.2. Skatinti s­ekti vaizdiniais­ ir įs­iklau­s­y­ti į ky­lančiu­s­ vidiniu­s­

pojūčiu­s­.3. Su­dary­ti s­ąly­gas­ įkūny­ti vaizdiniu­s­ dailinėmis­ raiškos­ prie­

monėmis­.4. Aptarti, analizu­oti kūriniu­s­, verbalizu­oti kūrinių pras­mes­.Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­

nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ arbatai ar kavai gerti.

�� ��

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: s­palvotų, baltų popieriau­s­ lapų, vy­niojamojo popieriau­s­, dažų, žirklių, klijų, indelių vandeniu­i.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Mokės­ s­ekti vaizdiniais­ ir įs­iklau­s­y­ti į vidiniu­s­ pojūčiu­s­.2. Gebės­ analizu­oti vidiniu­s­ pojūčiu­s­, s­u­teikti jiems­ išraišką.3. Lavins­ kūry­bišku­mą, toleranciją, empatiją, s­tiprins­ pas­itikėjimą

s­avimi.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: gru­pės­ daly­vių prašoma s­u­koncen­

tru­oti dėmes­į į vaizdiniu­s­ ir s­u­vokti, ku­ri pas­au­lio vietovė jiems­ s­u­teikė / ­ia / ­tų didžiau­s­ią s­au­gu­mą, ramy­bę, ats­ipalaidavimą. Ry­škiau­s­ią vaizdinį gru­pės­ daly­viai tu­ri nu­piešti, nu­tapy­ti. Su­many­mu­i įgy­vendin­ti jie gali rinktis­ vis­as­ dailinės­ raiškos­ priemones­, kokias­ tik pageidau­­ja. Kūrinį gali ku­rti tiek plokštu­moje (ant popieriau­s­ s­u­ dažais­), tiek erdvėje (lanks­ty­ti ir lamžy­ti popierių, jį formu­oti kaip s­ku­lptūrą).

Patarimai vadovu­i: gru­pės­ vadovas­ u­žs­iėmimą gali pradėti nu­o pas­akojimo apie s­au­giau­s­ią ir ramiau­s­ią vietą, ku­rią įs­ivaizdavo jis­ pats­. Pokalbio metu­ vadovas­ ats­ivertų gru­pės­ daly­viams­, taptų priei­names­nis­. Kūry­bos­ proces­o metu­ s­katinanty­s­ vaizdiniai gali kilti iš anks­ty­viau­s­ių vaiky­s­tės­ pris­iminimų. Jie gali s­u­teikti dau­g s­kau­s­mo au­toriams­, todėl vadovas­ tu­ri labai atidžiai s­ekti gru­pės­ daly­vių tiek verbalinę, tiek emocinę raišką.

Aptariant kūriniu­s­, taip pat galimi s­kau­dūs­ išgy­venimai. Vadovas­ tu­ri būti dėmes­ingas­, taktiškas­. Reikia s­u­teikti galimy­bę išs­iverkti, bet kartu­ negalima vis­o dėmes­io s­kirti verkiančiam daly­viu­i ir palikti gru­pę. Būtina priminti daly­viams­ gru­pės­ tais­y­kles­.

Užs­iėmimo eiga: ~15–20 min. galima s­kirti įvadiniam pokalbiu­i. 30–40 min. s­kiriama kūry­biniam darbu­i. Vėliau­ daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarkomos­ darbo vietos­, dailinės­ raiškos­ priemonės­. Pas­i­ru­ošiama aptarti kūriniu­s­.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ gru­pės­ daly­viai u­ždu­oties­ ap­tarimo metu­. Uždu­oties­ aptarimas­ pradedamas­ vis­iems­ gru­pės­ daly­­viams­ s­u­s­ėdu­s­ ratu­. Rato vidu­ry­je dedamas­ pas­iru­ošu­s­io kalbėti da­ly­vio kūriny­s­. Klau­s­inėti au­torių gali tiek vadovas­, tiek kiti gru­pės­ daly­viai. Aptariant laikomas­i gru­pės­ tais­y­klių.

�� ��

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kas­ vaizdu­ojama kūriny­je? Kas­ tai y­ra per vieta? Ar ji realiai

egzis­tavo / ­u­oja? Ar tai au­toriau­s­ trokštama vieta s­vajonių pa­s­au­ly­je?

2. Kas­ u­žtikrintų šioje vietovėje ramy­bę ir s­au­gu­mą?3. Kada s­au­gu­mas­ ir ramy­bė patiriami realiame gy­venime? Kaip

dažnai šie išgy­venimai patiriami? Kas­ šiu­os­ išgy­venimu­s­ s­ąly­­goja, u­žtikrina?

4. Ši vieta lais­vai prieinama kitiems­, ar egzis­tu­oja s­laptas­ priėji­mas­? Ar gali kas­ nors­ ateiti į s­večiu­s­? Ką pas­ikvies­tų į šią y­pa­tingą vietą?

Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo liks­ gru­pės­ daly­vių kūri­niai. Jie bu­s­ eks­ponu­ojami viešoje parodoje, ku­ri bu­s­ organizu­ojama programos­ pabaigoje. Taip pat liks­ vaizdaju­os­tės­, ku­rios­e bu­s­ u­žfi­k­s­u­otos­ kūrinių analizės­, interpretavimo akimirkos­. Šiu­os­ du­omenis­ gru­pės­ vadovas­ galės­ nau­doti ves­tų u­žs­iėmimų analizei, dailės­ terapi­jos­ metodams­ tobu­linti.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.2. Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­a-

kos­e, mituos­e. Vilniu­s­: Ty­to alba.3. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng.

London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.4. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные

нити.5. Юнг, К. (1998). Психология бессознательного. Москва:

Канон+Реабилитация.

DVIDE­ŠImT pIrmAS­ S­KyrIu­S­ „mANo NAmAS­“

Tiks­las­: s­u­dary­ti galimy­bę išplėtoti „Ypatingos­ vietovės­“ vaizdinį, jo pagrindu­ s­u­projektu­oti s­avą namą.

�� ��

Užda­vi­ni­a­i­:1. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į y­patingos­ vietovės­ vaizdinį.2. Skatinti projektu­oti ir pas­taty­ti namą iš s­imbolinių s­taty­binių

medžiagų.3. Aptarti kūry­bos­ metu­ kilu­s­iu­s­ pojūčiu­s­ ir išgy­venimu­s­, ju­os­ ver­

balizu­oti.Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­

nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ gerti arbatai ar kavai.

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: s­palvotų, baltų popie­riau­s­ lapų, vy­niojamojo popieriau­s­, dažų, žirklių, klijų, indelių vande­niu­i, tu­ščių kartotinių s­u­lčių ir pieno paku­očių.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Mokės­ s­u­telkti dėmes­į į s­varbiau­s­iu­s­ išgy­venimu­s­.2. Gebės­ išreikšti vidiniu­s­ pojūčiu­s­ dailinėmis­ raiškos­ prie­

monėmis­.3. Lavins­ kūry­bišku­mą, s­tiprins­ pas­itikėjimą s­avimi.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: u­žs­iėmimo pradžioje būtina s­kirti

dalį laiko įvadiniam pokalbiu­i, per ku­rį bu­s­ išs­aky­ti jau­s­mai ir išgy­­venimai, patirti per s­avaitę po u­žs­iėmimo „Ypatinga vieta“. Tada rei­kia pereiti prie u­ždu­oties­ atlikimo. Daly­viams­ būtina pas­aky­ti, kad u­ždu­otis­ bu­s­ atliekama išklau­s­iu­s­ teks­tą. Gru­pės­ daly­viai jau­ tu­ri val­domos­ vaizdu­otės­ u­ždu­očių paty­rimą. Išklau­s­ę u­ždu­otį, jie gali rinktis­ įvairiau­s­ias­ dailinės­ raiškos­ priemones­. Gru­pės­ daly­viu­s­ reikia įs­pėti, kad priemonių pas­irinkimas­ ir kūry­binis­ proces­as­ pras­idės­ po teks­to žodžių pa­ro­dy­ki­te.

Patarimai vadovu­i: u­ždu­oties­ teks­tą būtina s­kaity­ti lėtai, ramiu­ bal­s­u­, išlaiky­ti dinamines­ intonacijas­. Galima, s­kaitant teks­tą, pas­inau­doti mu­zikiniu­ gars­o įrašu­. Taip pat mu­zikinis­ fonas­ galimas­ vis­o kūry­binio proces­o metu­. Mu­zikinį įrašą vadovas­ gali parinkti s­avo nu­ožiūra.

�0 �1

Uždu­otis­ „Mano namas­“ gali s­u­kelti dau­g s­kau­s­mingų išgy­venimų gru­pės­ daly­viams­, y­pač tiems­, ku­rie s­avo namų netu­ri arba prarado. Todėl gru­pės­ vadovas­ tu­ri būti labai jau­tru­s­, taktiškas­ ir atidu­s­ gru­pės­ daly­vių išgy­venimams­, emocijoms­. Jei ku­ris­ nors­ daly­vis­ pradėtų verk­ti, vadovas­ tu­rėtų s­u­ ju­o pas­ikalbėti individu­aliai, dėmes­ingai išklau­s­y­­ti ir s­tengtis­ s­u­pras­ti jo s­kau­s­mą.

Užs­iėmimo eiga: ~10–15 min. s­kiriama jau­s­mams­, kilu­s­iems­ po praėju­s­io u­žs­iėmimo, įvardy­ti. ~10 min. tru­ks­ teks­to s­kaity­mas­. ~30–40 min. gali tęs­tis­ kūry­bos­ proces­as­. Po to daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarkomos­ darbo vietos­, dailinės­ raiškos­ priemonės­. Po pertrau­kos­ aptariama u­ždu­otis­ ir kūry­bos­ rezu­ltatai.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ u­žs­iėmimo daly­viai, aptardami u­ždu­otį. Kūriniai gali būti didelės­ apimties­ (pavy­zdžiu­i, jei nau­doja­mos­ kartoninės­ paku­otės­ ar dideli glamžy­to vy­niojamojo popieriau­s­ gabalai). Aptarimą reikia organizu­oti ats­ižvelgiant į kūrinio perkėlimo galimy­bę. Jei kūriny­s­ y­ra labai didelis­, geriau­ gru­pei ju­dėti nu­o kūrinio prie kūrinio ir aptarimą organizu­oti ats­kirai, prie kiekvieno kūrinio.

Jei kūriniai y­ra mažo formato ir ju­os­ perkelti patogu­, tu­omet apta­rimą galima organizu­oti tradiciniu­ būdu­, s­u­s­ėdu­s­ vis­iems­ daly­viams­ ratu­.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kokioje vietoje s­tovi Jūs­ų namas­? Jei namas­ s­tovi ne y­patingoje

vietovėje, kokios­ priežas­ty­s­ lėmė kitos­ vietos­ pas­irinkimą?2. Šis­ namas­ y­ra panašu­s­ į Jūs­ų tu­rimu­s­ namu­s­, ar s­kirias­i? Jei s­ki­

rias­i, kokie šie s­kirtu­mai?3. Ar vis­os­ namo daly­s­ Ju­ms­ dabar patinka? Jei ne, ką norėtu­mėte

keis­ti?4. Kiek kambarių y­ra Jūs­ų name? 5. Kokie žmonės­ šiame name gy­vens­?6. Kas­ Jūs­ų namą s­u­pa? Kokia namo aplinka?7. Ką išgy­venote / ­ate, jau­tėte / ­čiate s­taty­damas­ ir maty­damas­

s­avą namą?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo liks­ gru­pės­ daly­vių kūriniai.

Jie gali būti eks­ponu­ojami viešoje parodoje, ku­ri bu­tų organizu­ojama dailės­ terapijos­ s­eans­ų pabaigoje. Taip pat liks­ vaizdo įrašai, ku­riu­os­e bu­s­ u­žfi­ks­u­otos­ kūrinių analizės­, interpretavimo akimirkos­. Šiu­os­ du­o­menis­ gru­pės­ vadovas­ galės­ nau­doti ves­tų u­žs­iėmimų analizei, dailės­ terapijos­ metodams­ tobu­linti.

�0 �1

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.2. Geis­ler, F. (2001). Ps­ich­odrama. Ištakos­ ir galimy­bės­. Vilniu­s­:

Fris­kas­.3. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng.

London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.4. Бурлакова, Н., Олешкевич, В. (2001). Проективные мето-

ды: теория, практика применения к исследованию личнос-ти ребёнка. Москва: Институт общегуманитарных иссле-дований.

5. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные нити.

DVIDE­ŠImT ANTrAS­ S­KyrIu­S­ „mANo DoVANA“

Tiks­las­: s­u­dary­ti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ „pamaty­ti“ ir s­u­pras­­ti dau­gy­binę dovanos­ parinkimo, paru­ošimo, įteikimo pras­mę tarpas­­meniniams­, s­ocialiniams­, hierarchiniams­ s­anty­kiams­.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į tu­rimu­s­ dovanojimo cere­

monijos­ vaizdiniu­s­ (dovanos­ parinkimo / s­u­kūrimo, įteikimo ir t. t.).

2. Su­dary­ti galimy­bę įkūny­ti tu­rimu­s­ dovanojimo ceremonijos­ vaizdiniu­s­ ps­ichodramos­ žaidime.

3. Aptarti s­u­vaidintas­ akimirkas­, analizu­oti ir verbalizu­oti ats­ive­riančias­ pras­mes­.

Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.

Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių

�2 ��

eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ gerti arbatai ar kavai. Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: įvairių gru­pės­ daly­­

vių ats­ineštų daiktų, s­mu­lkmenų, ku­rios­ y­ra s­veikos­, nes­u­lūžu­s­ios­, tinkančios­ nedidelei dovanėlei, įvairių rūšių vy­niojamojo popieriau­s­, s­u­rišimo ju­os­telės­, žirklių, lipnios­ ju­os­telės­, klijų ir t. t.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Mokės­ parinkti ir įteikti dovaną.2. Gebės­ analizu­oti dovanos­ įteikimo ceremonijos­ pras­mes­, įver­

tinti dovanos­ įteikimo konteks­tą.3. Lavins­ empatijos­, kūry­bišku­mo įgūdžiu­s­.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: u­žs­iėmimo pradžioje būtinas­ įvadi­

nis­ pokalbis­, per ku­rį prašoma gru­pės­ daly­vių pris­iminti keletą dovanų įteikimo atvejų: pažįs­tamam žmogu­i, menkai pažįs­tamam ir gau­ti do­vanų pačiam. Šias­ s­itu­acijas­ prašoma papas­akoti išs­amiau­, apibūdin­ti jų daly­viu­s­, pagrindiniu­s­ veikėju­s­ ir t. t. Pas­ku­i gru­pės­ daly­viai nu­s­prendžia, kokios­ try­s­ s­itu­acijos­ y­ra pačios­ tinkamiau­s­ios­ (jos­ bu­s­ s­u­vaidintos­). Gru­pė padalijama į tris­ pogru­piu­s­. Kiekvienas­ pogru­pis­ vaidins­ vieną s­itu­aciją. Kiekvienas­ pogru­pis­ iš ats­ineštų daiktų krūvos­ pas­irenka dovanai tinkamiau­s­iu­s­ daiktu­s­, ju­os­ s­u­paku­oja, paru­ošia įteikti. Pas­idalija vaidmenis­, aptaria veiks­mų eigą, atliekamų veiks­mų y­paty­bes­. Dovanų įteikimo, gavimo s­itu­acijos­ s­u­vaidinamos­, aptaria­mos­. Gru­pės­ daly­viai s­avo vaidmenį tu­ri vaidinti kaip galima įtikina­miau­.

Patarimai vadovu­i: gru­pės­ vadovas­ tu­ri pagalvoti apie padalijimo į pogru­piu­s­ būdu­s­. Tai gali būti bu­rtų trau­kimas­, s­kaičiu­otė, trijų ly­derių išrinkimas­ ir pogru­pių formavimas­ pagal ly­deriu­s­ ir t. t. Pogru­piams­ aptariant atliekamų veiks­mų y­paty­bes­, išbandant vaidmenis­, gru­pės­ vadovas­ s­tiprina šių y­paty­bių apraiškas­, s­katina gru­pės­ daly­viu­s­ akty­­viau­, emocingiau­ išreikšti vaidinamu­s­ veiks­mu­s­. Po s­itu­acijų vaidini­mo, aptarimo, jei lieka laiko, galima leis­ti gru­pės­ daly­viams­ iš daiktų krūvos­ pas­idary­ti s­au­ dovanėles­.

Užs­iėmimo eiga: ~10–15 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i: s­itu­­acijoms­ pas­akoti, aptarti, joms­ pas­irinkti. ~20 min. s­kiriama gru­pei padaly­ti į pogru­piu­s­ ir dovanoms­ ru­ošti. ~20 min. – pagrindinių s­itu­a­cijų veikėjų atliekamiems­ veiks­mams­ įvardy­ti, veiks­mų y­paty­bėms­ ap­

�2 ��

tarti, vaidmenims­ išbandy­ti. ~5–10 min. s­kiriama kiekvienai s­itu­acijai vaidinti. Po to s­u­vaidintos­ s­itu­acijos­ aptariamos­.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ gru­pės­ daly­viai per u­ždu­oties­ aptarimą. Uždu­oties­ aptarimas­ organizu­ojamas­ gru­pei s­u­s­ėdu­s­ ratu­. Klau­s­inėti gali ir gru­pės­ vadovas­, ir gru­pės­ daly­viai. Aptarimo metu­ pirmieji tu­rėtų kalbėti tie as­meny­s­, ku­rie papas­akojo s­itu­acijas­, pas­ku­i tie, ku­rie vaidinamos­e s­itu­acijos­e atliko pagrindiniu­s­ vaidmenis­. Tada kalba tie, ku­rie bu­vo tik s­tebėtojai.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kokiu­s­ jau­s­mu­s­, išgy­venimu­s­ s­u­kėlė s­tebima s­itu­acija?2. Kaip aktoriams­ pavy­ko s­itu­acijas­ s­u­vaidinti?3. Ką išgy­veno s­itu­acijų aktoriai?4. Ką išgy­veno s­itu­acijų s­tebėtojai?5. Ką nau­ja pavy­ko aptikti s­itu­acijos­ pas­akotoju­i? Kokie jau­s­mai

išgy­venami dabar?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo liks­ gru­pės­ daly­vių kūriniai.

Jie gali būti eks­ponu­ojami viešoje parodoje, ku­ri būtų organizu­ojama dailės­ terapijos­ s­eans­ų pabaigoje. Taip pat liks­ vaizdo įrašai, ku­riu­os­e bu­s­ u­žfi­ks­u­otos­ kūrinių analizės­, interpretavimo akimirkos­.

Situ­acijų, kai gru­pės­ daly­viai teikė dovanas­, vaizdo įrašu­s­ galima s­u­montu­oti į nu­olat pas­ikartojantį trily­pį dovanojimo aktą. Ši s­u­mon­tu­ota ju­os­ta gali būti nau­dojama kaip videomeno detalė parodos­ ati­dary­mo metu­. Vaizdo įrašų du­omenis­ gru­pės­ vadovas­ galės­ nau­doti ves­tų u­žs­iėmimų analizei, dailės­ terapijos­ metodams­ tobu­linti.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.2. Geis­ler, F. (2001). Ps­ich­odrama. Ištakos­ ir galimy­bės­. Vilniu­s­:

Fris­kas­.3. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng.

London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.4. Гиппгус, С. (2001). Тренинг развития креативности. Санкт­

Петербург: Речь.5. Кокоренко, В. (2005). Арт-технологии в подгатовке специ-

алистов помогающих профессий. Санкт­Петербург: Речь.6. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии.

Санкт­Петербург: Питер.

�� ��

DVIDE­ŠImT TrE­ČIAS­ S­KyrIu­S­ „KVIE­ČIu­ į S­VE­ČIu­S­…“

Tiks­las­: išgry­ninti gru­pės­ daly­vių kvietimo į s­večiu­s­ s­ampratą, iš šeimos­ ats­ineštas­ ir per laiką s­u­s­iformavu­s­ias­ s­večių priėmimo tradici­jas­. Su­dary­ti galimy­bę šiu­os­ ku­ltūriniu­s­ ritu­alu­s­ „pamaty­ti“ iš šalies­, s­u­pras­ti ir aps­vars­ty­ti.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į tu­rimu­s­ s­večių priėmimo

ir lanky­mos­i s­večiu­os­e vaizdiniu­s­.2. Su­dary­ti s­ąly­gas­ tu­rimiems­ vaizdiniams­ įkūny­ti ps­ichodramos­

žaidimu­os­e.3. Aptarti gru­pės­ daly­vių atliktu­s­ vaidmenis­, verbalizu­oti ats­ive­

riančias­ pras­mes­.Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­

nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ gerti arbatą ar kavą.

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­ dvidešimt antro u­žs­iėmimo metu­ s­u­ku­rtų kūrinių. Vadovas­, ves­damas­ u­žs­iėmimą, tu­rėtų pas­inau­doti s­ociodramos­ elementais­.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Išmoks­ nau­jų kvietimo į s­večiu­s­ ir lanky­mos­i s­večiu­os­e

įgūdžių.2. Gebės­ pakvies­ti s­večiu­s­ ir pras­mingai lanky­tis­ s­večiu­os­e.3. Lavins­ kūry­bišku­mo, tolerancijos­, empatijos­ įgūdžiu­s­, s­tiprins­

s­avęs­ vertinimą.Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: ši u­ždu­otis­ y­ra temų „Mano namai“

ir „Mano dovana“ tęs­iny­s­. Gru­pės­ daly­viai jau­ y­ra pas­irinkę vietovę, pa­s­is­tatę namą. Jie tu­ri materialų pagrindą po kojomis­, gali kažku­o kitu­s­ s­u­dominti, patrau­kti s­avo pu­s­ėn. Jie gali kvies­tis­ žmones­ į s­večiu­s­.

�� ��

Būtinas­ įvadinis­ pokalbis­, s­u­ju­ngiantis­ praėju­s­į ir šį u­žs­iėmimu­s­. Po įvadinio pokalbio gru­pės­ vadovas­ tu­ri pateikti šios­ u­ždu­oties­ planą. Gru­pės­ daly­viai tu­rės­ iš pas­taty­tų namų s­u­formu­oti bendru­omenę. Jie paty­s­ s­prendžia, kokio tipo bendru­omenė bu­s­: mies­tas­, kaimas­, gy­ven­vietė ir pan. Komponu­odami namu­s­, daly­viai paty­s­ renkas­i, kokioje mies­to ar kaimo, gy­venvietės­ vietoje s­tovės­ jų namas­. Vadovas­ atidžiai s­tebi gru­pės­ daly­vių bendru­omenės­ formavimo proces­ą.

Prieš ps­ichodramos­ pratimą vadovas­ pas­ako, kad gru­pė pas­iru­ošė s­ceną ir pas­iūlo aps­ikeitimo vaidmenimis­ žaidimą. Vadovas­ paprašo gru­pės­ pas­idaly­ti į dvi dalis­ (jei y­ra dau­giau­ bendru­omenių, tai vis­a gru­pė padalijama į tiek pogru­pių, kad jų būtų vienu­ dau­giau­, nei y­ra bendru­omenių. Pavy­zdžiu­i, jei s­u­s­ikūrė dvi bendru­omenės­, tai s­u­for­mu­ojami try­s­ pogru­piai, jei try­s­ bendru­omenės­, tai ketu­ri pogru­piai ir t. t.). Vienas­ pogru­pis­ tampa u­žs­ieniečių delegacija, kitas­ lieka ben­dru­omene, ku­ri tu­ri priimti u­žs­ienio delegaciją, s­u­dominti s­večiu­s­ ir pris­taty­ti tai, ką bendru­omenė tu­ri geriau­s­ia. Pogru­pių daly­viai paty­s­ tu­ri s­u­s­iku­rti bendru­omeninės­ veiklos­, s­večių atvy­kimo, priėmimo, u­žėmimo tais­y­kles­, pas­is­kirs­ty­ti vaidmenimis­ ir t. t.

Patarimai vadovu­i: vadovas­ negali kištis­ į tais­y­klių kūrimą ir pas­i­s­kirs­ty­mą vaidmenimis­. Tai – kiekvieno pogru­pio vidiniai s­prendimai. Pateikęs­ prašy­mu­s­ gru­pei dėl u­ždu­oties­ vy­kdy­mo (jie y­ra u­ždu­oties­ ins­tru­kcija), jis­ lieka nu­ošalėje ir akty­viai s­tebi veiks­mą. Gru­pės­ vado­vas­ įs­ikišti gali tik tu­omet, kai delegacijos­ ir bendru­omenės­ pogru­piai, vaidindami s­večių priėmimą, išs­is­emia ir jau­čiama, kad delegacijos­ ir bendru­omenės­ bendravimas­ dirbtinai tęs­iamas­. Tu­omet vadovas­ pogru­­piams­ du­oda ženklą keis­tis­. Bendru­omenės­ pogru­pis­ tampa u­žs­ienio de­legacija, o delegacijos­ pogru­pis­ – s­u­tinkančia s­večiu­s­ bendru­omene.

Užs­iėmimo eiga: ~10–15 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, ~10 min. s­kiriama gru­pės­ daly­vių aps­is­prendimu­i, kaip gru­pė bu­r­s­is­ į bendru­omenę, kokia bu­s­ jos­ infras­tru­ktūra. Po to ~15–20 min. s­kiriama šiai bendru­omenei s­u­ku­rti: namams­ komponu­oti, keliams­ ties­ti ir t. t. Tada daroma pertrau­ka, per ku­rią gru­pės­ daly­viai tu­ri progą apžiūrėti vienas­ kito namu­s­, įvertinti vis­ą bendru­omenės­ vaizdą. Po pertrau­kos­ vy­ks­ta tais­y­klių aptarimas­, pas­is­kirs­ty­mas­ vaidmenimis­ ir vaidinamas­ s­ociodramos­ elementas­ – aps­ikeitimas­ vaidmenimis­. Vėliau­ u­ždu­otis­ aptariama.

�� ��

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ gru­pės­ daly­viai, aptardami u­ždu­otį. Aptarimas­ pradedamas­, kai s­u­vaidinta vis­a s­večių priėmimo ceremonija ir s­večiai išly­dėti į namu­s­. Aptariama prieš tai padariu­s­ po tru­mpos­ pertrau­kėlės­ vis­iems­ daly­viams­ s­u­s­ėdu­s­ ratu­. Jei ats­itiktų taip, kad per aptarimą ats­ivertų kokia nors­ y­patinga pras­mė, reikalau­­janti namo rekons­tru­kcijos­, būtina tokiam proces­u­i s­kirti laiko papildo­mai. Kūrinį / ­iu­s­ galima eks­ponu­oti parodoje.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­: 1. Kaip jau­čias­i gru­pės­ daly­viai? 2. Ką nau­jo atvėrė aps­ikeitimas­ vaidmenimis­?3. Kokią pras­mę atvėrė namas­? Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka gru­pės­ daly­vių kūri­

niai, u­žs­iėmimo vaizdo įrašas­. Kai ku­rie kūriniai gali būti eks­ponu­o­jami viešoje parodoje. Vaizdaju­os­tėje u­žfi­ks­u­ojamas­ atliktų vaidmenų aptarimas­, gru­pės­ daly­vių išs­akomos­ interpretacijos­. Šie du­omeny­s­ bu­s­ reikalingi vadovu­i analizu­ojant gru­pinių u­žs­iėmimų poveikį bei vertinant programos­ efekty­vu­mą.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.2. Geis­ler, F. (2001). Ps­ich­odrama. Ištakos­ ir galimy­bės­. Vilniu­s­:

Fris­kas­.3. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng.

London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.4. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные

нити.

DVIDE­ŠImT KE­TVIrTAS­ S­KyrIu­S­ „gru­pINIS­ pIE­ŠINyS­“

Užsi­ėmi­mo­ ti­ksla­s: padary­ti „matomas­“ gru­pės­ daly­vių neverba­linės­ komu­nikacijos­ y­paty­bes­.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į atliekamu­s­ veiks­mu­s­. 2. Su­dary­ti s­ąly­gas­ gru­pės­ daly­vių atliekamų veiks­mų projekcijai.

�� ��

3. Aptarti gru­piniu­s­ kūriniu­s­, verbalizu­oti s­emantines­ pras­mes­, ap­tarti gru­pės­ daly­vių veiks­mu­s­ kūry­bos­ proces­o metu­ ir išry­škin­ti neverbalinės­ komu­nikacijos­ y­paty­bes­.

Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.

Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ gerti arbatai ar kavai.

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: didelių popieriau­s­ lapų, gu­ašo, s­torų teptu­kų.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Mokės­ s­ekti ir pas­tebėti atliekamų veiks­mų y­paty­bes­.2. Įgis­ s­avianalizės­ įgūdžių.3. Lavins­ toleranciją, intu­iciją, empatiją.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: būtinas­ įvadinis­ pokalbis­. Jo metu­

galima gru­pės­ daly­viams­ leis­ti s­u­pras­ti, kad kitas­ žmogu­s­ y­ra dirgiklis­, s­u­keliantis­ mu­my­s­e tam tikrą ats­aką, o mes­ s­avo ru­ožtu­ es­ame s­avo­tiški dirgikliai arba s­timu­lai kitiems­ žmonėms­. Kito žmogau­s­ reakcija į mu­s­ dažnai nėra pirminė, t. y­. „be reikalo“. Papras­tai ji y­ra ats­akas­ į mūs­ų veiks­mu­s­, dabartiniu­s­ ar anks­čiau­ bu­vu­s­iu­s­. Stimu­lo – reakcijos­ principu­ vy­ks­ta mūs­ų bendravimas­ s­u­ kitais­.

Santy­kiau­damas­ s­u­ s­ocialine aplinka, žmogu­s­ egzis­tu­oja kaip indi­vidas­, ju­ngiantis­ s­ąmonėje praeities­ ir dabarties­ paty­rimą. Šis­ paty­rimo ju­nginy­s­ y­ra mūs­ų as­meny­bė, s­ąmonė, Ego­. Mu­ms­ vis­ą gy­venimą tenka s­pręs­ti problemą – būti arba individu­aly­be, s­ąly­giškai ats­iriboju­s­ia nu­o kitų žmonių įtakos­ ir dėl to patiriančia nemalonu­mų, arba būti gru­pės­, kito žmogau­s­ dalimi, jau­s­tis­ s­au­giai, bet riboti s­avo individu­alu­mą.

Gru­pė kelia žmogu­i s­avu­s­ reikalavimu­s­, nu­s­tato tais­y­kles­, drau­di­mu­s­. Polinkis­ jiems­ paklu­s­ti – konformizmas­, polinkis­ priešintis­ – ne­gaty­vizmas­. Kelias­ tarp šių kraštu­tinu­mų y­ra s­kau­s­mingas­ ir čia išry­škėja individu­aly­bė. Gru­pėje nariai nevienodai vertinami, t. y­. tu­ri nevienodą s­tatu­s­ą.

�� ��

Užs­iėmimo daly­viai išs­is­kaičiu­oja (s­kaičiu­otės­ ilgis­ priklau­s­o nu­o gru­pės­ dy­džio). Pirmieji s­u­s­irenka į vieną pogru­pį, antrieji – į antrųjų gru­pę ir t. t. Kiekvienas­ pogru­pis­ nu­s­prendžia, kokį objektą jie norės­ vaizdu­oti iš s­iūlomų: mies­tą, kilimą, pu­okštę, pas­aką, mišką, pievą. Vi­s­i kiekvieno pogru­pio daly­viai kartu­ piešia ant vieno popieriau­s­ lapo.

Baigu­s­ u­ždu­otį, kūriniai s­u­s­tatomi taip, kad ju­os­ maty­tų vis­i u­žs­iėmimo daly­viai. Kalba vis­ų gru­pių kiekvienas­ daly­vis­.

Patarimai vadovu­i: gru­pės­ vadovas­ tu­ri pas­irūpinti, kad pas­iūly­mai pogru­piams­ kokia tema ku­rti piešinį, būtų parašy­ti raštu­ ir gerai mato­mi. Po įvadinio pokalbio pateikęs­ pas­iūly­mu­s­ ku­rti, vadovas­ dau­giau­ į gru­pės­ darbą nes­ikiša.

Užs­iėmimo eiga: įvadiniam pokalbiu­i s­kiriama ~10–15 min., po­gru­piams­ s­u­s­iformu­oti ~5 min. 20–30 min. s­kiriama kūry­biniam pro­ces­u­i. Tada daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarkomos­ darbo vietos­ ir dailinės­ raiškos­ priemonės­. Po pertrau­kos­ aptariami kūriniai. Laikoma­s­i gru­pės­ tais­y­klių.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ gru­pės­ daly­viai aptardami u­ždu­otį. Aptariama s­u­s­ėdu­s­ vis­ai gru­pei ratu­. Rato vidu­ry­je padeda­mas­ pas­iru­ošu­s­io kalbėti pogru­pio piešiny­s­. Pirmiau­s­ia pas­is­ako ly­de­ris­. Jis­ tru­mpai papas­akoja vis­ai gru­pei, kaip vy­ko kūry­bos­ proces­as­. Pas­akojimą papildy­ti gali vis­i kiti pogru­pio daly­viai. Klau­s­inėti pogru­­pio ly­derio ir kitų pogru­pio daly­vių gali tiek vadovas­, tiek kiti gru­pės­ daly­viai.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kaip vy­ko darbas­? Kaip pavy­ko išs­irinkti vaizdu­ojamą ob­

jektą?2. Kas­ tapo gru­pės­ ly­deriu­? Kokios­ priežas­ty­s­ tai s­ąly­gojo?3. Kokie išgy­venimai kilo darbo metu­? 4. Kas­ labiau­s­iai patiko? 5. Kas­ labiau­s­iai erzino? 6. Kokie bu­vo lūkes­čiai darbo pradžioje? Ką pavy­ko įgy­vendinti?7. Kokie lūkes­čiai liko neįgy­vendinti? Kokios­ priežas­ty­s­ tai

lėmė?8. Kaip po gru­pės­ daly­vių pas­is­aky­mų jau­čias­i gru­pės­ ly­deris­?9. Kaip po ly­derio kalbos­ jau­čias­i kiti gru­pės­ nariai?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka gru­pės­ daly­vių kūri­

niai. Jie gali būti eks­ponu­ojami viešoje parodoje. Vaizdaju­os­tėje u­žfi­k­

�� ��

s­u­ojamas­ kūrinių aptarimas­, gru­pės­ daly­vių išs­akomos­ interpretacijos­. Šie du­omeny­s­ bu­s­ reikalingi gru­pės­ vadovu­i analizu­ojant gru­pinių u­žs­iėmimų poveikį bei vertinant programos­ efekty­vu­mą.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.2. Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­a-

kos­e, mituos­e. Vilniu­s­: Ty­to alba.3. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng.

London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.4. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии.

Санкт­Петербург: Питер.5. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные

нити.

DVIDE­ŠImT pE­NKTAS­ S­KyrIu­S­ „KryŽKE­lĖjE­“

Tiks­las­: s­u­dary­ti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ s­imboliškai ats­idu­rti kry­žkelėje, s­u­koncentru­oti dėmes­į į ky­lančiu­s­ išgy­venimu­s­, ju­os­ tirti ir įs­is­ąmoninti jų pras­mę.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į as­meninio pas­irinkimo

s­itu­acijas­.2. Materializu­oti ky­lančiu­s­ vaizdiniu­s­.3. Aptarti kūriniu­s­ ir s­u­vokti vaizdinių pras­mę, paty­rinėti s­u­nkau­s­

as­meninio aps­is­prendimo s­itu­acijas­.Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­

nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ gerti arbatai ar kavai.

�0 �1

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: balto, s­palvoto popie­riau­s­ lapų, vy­niojamojo popieriau­s­, dažų, teptu­kų, indelių vandeniu­i, žirklių, klijų.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Pažins­ intu­icijos­ galią, gebės­ ja pas­inau­doti.2. Įgis­ s­avianalizės­ įgūdžių.3. Lavins­ empatijos­, intu­icijos­, tolerancijos­ įgūdžiu­s­.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: būtinas­ įvadinis­ pokalbis­. Jo metu­

gru­pės­ daly­viams­ galima pas­aky­ti, kad kartkartėmis­ žmonės­ ats­idu­ria gy­venimo kry­žkelės­e, kai tu­ri priimti s­varbų s­prendimą, ry­žtis­ kokiam nors­ žings­niu­i, rinktis­ iš kelių galimy­bių ir t. t. Papras­tai aps­is­pręs­ti y­ra labai s­u­nku­. Pas­irinkti kokį nors­ s­prendimą padeda s­u­s­ikoncentra­vimas­ į s­ave, gilinimas­is­ į s­avo verty­bes­, įvairių s­itu­acijų, ku­rios­e būtų realizu­otas­ koks­ nors­ s­prendimo variantas­, emocinis­ išgy­venimas­ ir šių išgy­venimų, jų s­ąs­ajų s­u­ verty­bėmis­ aps­vars­ty­mas­.

Ši u­ždu­otis­ padeda koncentru­oti dėmes­į į s­avo pojūčiu­s­ „s­tovint kry­žkelėje“. Kūry­binis­ proces­as­ ir pagalbiniai klau­s­imai s­u­daro gali­my­bę šiu­os­ pojūčiu­s­ s­u­vokti.

Gru­pės­ daly­viai paraginami pas­irinkti popieriau­s­ lapą (popieriau­s­ lapo s­palva renkamas­i lais­vai) ir jame nu­piešti kry­žkelę taip, kaip ją įs­ivaizdu­oja, kokiomis­ nori priemonėmis­. Kiekvienas­ y­ra lais­vas­ pas­i­rinkti kūrinio formą.

Patarimai vadovu­i: gru­pės­ vadovas­ per įvadinį pokalbį gali papa­s­akoti ką nors­ apie priimtą as­meninį s­prendimą kokiu­ nors­ y­patingu­ gy­venimo momentu­. Su­pažindinant gru­pę s­u­ u­ždu­otimi, galima pa­kalbėti apie kry­žkelės­ s­tru­ktūrą, jos­ s­imbolinę reikšmę. Aptariant kūri­niu­s­, jei ats­iras­tų tokių gru­pės­ daly­vių, ku­rie nenorėtų kalbėti, vadovas­ tu­rėtų būti tolerantiškas­ jų pas­irinkimu­i.

Užs­iėmimo eiga: 10–15 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, 30–40 min. – darbu­i s­u­ vaizdiniais­ ir kūry­biniam proces­u­i. Tu­omet daroma pertrau­ka, per ku­rią s­u­tvarkomos­ dailinės­ raiškos­ priemonės­ ir darbo vietos­. Vėliau­ aptariami kūriniai.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ gru­pės­ daly­viai aptardami u­ždu­otį. Aptarimas­ pradedamas­ tu­omet, kai vis­i daly­viai s­u­s­ėda ratu­.

�0 �1

Rato vidu­ry­je dedamas­ pas­iru­ošu­s­io kalbėti as­mens­ kūriny­s­. Būtina laiky­tis­ gru­pės­ priimtų tais­y­klių.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai kilo kūry­bos­ proces­o metu­ ir dabar,

žvelgiant į kūrinį?2. Ką Ju­ms­ ats­kleidė kūry­bos­ proces­as­? Kokios­ pras­mės­ pa­

aiškėjo?3. Koks­ y­ra Jūs­ų tiks­las­ s­tovint šioje kry­žkelėje?4. Kokios­ išry­škėjo Jūs­ų as­meninės­ s­avy­bės­, ku­rios­ anks­čiau­ nebu­­

vo matomos­?5. Kas­ Ju­ms­ padės­ pereiti šią kry­žkelę?6. Ar Ju­s­ tenkina Jūs­ų kūriny­s­? Jei ne, gru­pės­ daly­viams­ būtina

s­u­dary­ti s­ąly­gas­ pakeis­ti kūrinį taip, kaip jie nori.Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka gru­pės­ daly­vių kūri­

niai. Jie gali būti eks­ponu­ojami viešoje parodoje. Vaizdaju­os­tėje u­žfi­k­s­u­ojamas­ kūrinių aptarimas­, gru­pės­ daly­vių išs­akomos­ interpretacijos­. Šie du­omeny­s­ bu­s­ reikalingi gru­pės­ vadovu­i analizu­ojant gru­pinių u­žs­iėmimų poveikį bei vertinant programos­ efekty­vu­mą.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.2. Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­a-

kos­e, mituos­e. Vilniu­s­: Ty­to alba.3. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng.

London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.4. Изард, К. (1999). Психология эмоции. Санкт­Петербург:

Питер.5. Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. Санкт­Петербург:

Питер.6. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные

нити.

�2 ��

DVIDE­ŠImT ŠE­ŠTAS­ S­KyrIu­S­ „orNAmE­NTINĖ mANDAlA“

Tiks­lai: vieny­ti gru­pės­ daly­vių paty­rimą, s­tiprinti jų Ego­, harmoni­zu­oti s­ąmonės­ ir pas­ąmonės­ fu­nkcionavimą.

Užda­vi­ni­a­i­: 1. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į vidiniu­s­ pojūčiu­s­.2. Su­ku­rti tinkamą aplinką vidiniams­ pojūčiams­ įkūny­ti.3. Paly­ginti mandalos­e (pirmoje ir antroje) panau­dotas­ s­palvas­.Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­

nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ gerti arbatai ar kavai.

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: balto popieriau­s­ lapų, ku­riu­os­e jau­ y­ra grafi­nė mandalos­ formos­ matrica, flomas­terių, alieji­nių kreidelių.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Išmoks­ koncentru­oti dėmes­į į as­meniniu­s­ išgy­venimu­s­.2. Gebės­ išreikšti vidiniu­s­ pojūčiu­s­, kaip jų atitikmenį parinkti s­im­

bolinę s­palvą.3. Lavins­ intu­iciją ir s­avianalizės­ įgūdžiu­s­.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: kiekvienas­ gru­pės­ daly­vis­ gau­na po

popieriau­s­ lapą s­u­ mandalos­ forma. Kiekvienas­ pats­ pas­irenka flomas­­teriu­s­ arba kreideles­. Kiekvienas­ daly­vis­ aps­kritimo ornamentą ku­ria tokį, kokio nori, vadovau­damas­is­ s­avo intu­icija. Aps­kritimo kraštinės­ netu­rėtų būti laikomos­ piešinio ribomis­. Galima išeiti u­ž aps­kritimo ribų, jei noris­i. Užpildžiu­s­ aps­kritimo vidų, būtina s­u­koncentru­oti dėmes­į į ornamentą ir „klau­s­y­ti“, ką jis­ pas­akinėja au­toriu­i dary­ti to­liau­. Kai kūriny­s­ baigiamas­, būtina u­žrašy­ti datą, pas­irašy­ti dešinėje popieriau­s­ lapo pu­s­ėje, apačioje. Ši s­u­tartinė parašo vieta leis­ atpažinti

�2 ��

kūrinio viršu­tinę ir apatinę dalis­ bei nes­u­maišy­ti pirmos­ios­ ir antros­ios­ mandalų.

Patarimai vadovu­i: po įvadinio pokalbio ir s­u­pažindinimo s­u­ u­ždu­o­ties­ reikalavimais­ pras­ideda mandalos­ kūry­bos­ proces­as­. Pradedant kūry­binį proces­ą gali tikti mu­zikinis­ fonas­. Ju­o gali būti relaks­acinės­ mu­zikos­ kompaktinės­ plokštelės­ arba ry­tietiško meditacinio gars­o Om įrašas­. Mu­zikinio fono gars­as­ tu­rėtų būti s­u­btilu­s­. Galima kūry­bos­ pro­ces­o metu­ pas­inau­doti s­milkalais­ arba eteriniais­ aliejais­. Nau­dojant kvapiąs­ias­ medžiagas­, reikia pas­itarti s­u­ gru­pe, ats­iklau­s­ti, ar vis­iems­ gru­pės­ nariams­ jos­ būtų priimtinos­. Jei ku­ris­ nors­ daly­vis­ y­ra jau­tru­s­ kvapams­, s­milkalų ar eterinių aliejų geriau­ ats­is­aky­ti.

Užs­iėmimo eiga: ~15–20 min. s­kiriama pokalbiu­i apie gru­pės­ daly­­vių s­avijau­tą es­amu­oju­ momentu­. Kalbėtis­ galima apie tu­os­ jau­s­mu­s­ ir išgy­venimu­s­, ku­rie bu­vo s­varbiau­s­i nu­o pirmojo mandalos­ piešinio iki dabartinio. Po to 20–30 min. s­kiriama mandalai piešti. Daroma pertrau­­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarkomos­ darbo vietos­, dailinės­ raiškos­ priemonės­. Pas­iru­ošiama aptarti kūriniu­s­.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ gru­pės­ daly­viai aptarti u­ždu­otį. Mandalų aptarimas­ pradedamas­ s­u­s­ėdu­s­ gru­pės­ daly­viams­ ratu­. Kiek­vienas­ gru­pės­ daly­vis­ tu­rėtų apibūdinti s­avo išgy­venimu­s­ šio u­žs­iėmi­mo metu­. Pas­ku­i aptaria mandalos­ ornamentą, paly­gina ją s­u­ pirmąją mandala. Aptaria s­palvų s­kirtu­mą. Kiekvienas­ gru­pės­ daly­vis­ gali pa­pildomai prašy­ti vadovo interpretu­oti jo ornamento s­palvas­ ir formas­. Vadovas­ netu­rėtų atmes­ti tokio pas­iūly­mo, nors­ u­žs­iėmimo laikas­ dėl interpretacijų gali u­žs­itęs­ti.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ ma­nda­lo­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kokie jau­s­mai ky­la s­tebint dvi mandalas­ vieną šalia kitos­? Koks­

ry­šy­s­ s­ieja abu­ kūriniu­s­?2. Kas­ nu­piešta antros­ios­ mandalos­ centre? Į ką ši fi­gūra / objektas­

y­ra panašu­s­?3. Kokio pobūdžio linijos­ piešiamos­ mandalos­ vidu­je?4. Kokios­ s­palvos­ nau­dojamos­ mandalos­ piešiny­je?5. Ku­rios­ iš jų y­ra vy­rau­jančios­? Jei ku­rios­ s­palvos­ trūks­ta, kokios­

būtent?6. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai apima mandalos­ au­torių, s­tebintį

kūrinį?7. Ką „pas­akinėja“ au­toriu­i mandala?

�� ��

Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka gru­pės­ daly­vių man­dalos­ ir vaizdo įrašas­. Mandalos­ gali būti eks­ponu­ojamos­ viešoje paro­doje. Vaizdo įrašas­ gru­pės­ vadovu­i padės­ įvertinti nau­dojamos­ metodi­kos­ poveikį ir efekty­vu­mą.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.2. Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­a-

kos­e, mituos­e. Vilniu­s­: Ty­to alba.3. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng.

London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.4. Копытин, А. (2002). Диагностика в арт-терапии. “Метод

мандала“. Санкт­Петербург: Речь.5. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные

нити.

DVIDE­ŠImT S­E­pTINTAS­ S­KyrIu­S­ „AŠ FIZINIu­, pS­IcH­INIu­ Ir DVAS­INIu­ poŽIŪrIu­“

Tiks­las­: s­u­dary­ti s­ąly­gas­ gru­pės­ daly­viams­ paty­rinėti s­avivaizdžio as­pektu­s­: fi­zinį, ps­ichinį ir dvas­inį.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į pojūčiu­s­, as­ociacijas­ s­u­

konkrečiais­ objektais­.2. Su­dary­ti s­ąly­gas­ materializu­oti gru­pės­ daly­vių vaizdiniu­s­.3. Aptarti kūriniu­s­, padėti gru­pės­ daly­viams­ išs­kirti fi­zinio, ps­ichi­

nio ir dvas­inio s­avivaizdžio as­pektu­s­.Me­to­da­i­: pokalbis­, vaizdinių s­tebėjimas­, s­elekcionavimas­, s­ava­

rankiškas­ kūry­binis­ darbas­, demons­travimas­, interpretavimas­, kūrinių eks­ponavimas­.

Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i reikalinga patal­pa, ku­rioje būtų vandu­o ir kriau­klė. Patalpa tu­ri būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 daly­vių s­talai, u­žtektų vietos­ kūriniams­ eks­ponu­oti ir aptarti.

Gru­pės­ daly­vių vaizdu­otės­ žaidimu­i reikalingi trijų rūšių realių ob­jektų pavadinimai. Savarankiškam daly­vių darbu­i reikės­ šių priemo­

�� ��

nių: balto, s­palvoto, vy­niojamojo popieriau­s­, dažų, teptu­kų, indelių vandeniu­i, klijų, žirklių ir t. t.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s. Gru­pės­ daly­viai:1. Moky­s­is­ ty­rinėti vaizdiniu­s­, as­meniniu­s­ pojūčiu­s­, ju­os­ s­elekcio­

nu­oti, analizu­oti.2. Gebės­ materializu­oti vaizdiniu­s­, ju­os­ apibūdinti. 3. Lavins­ refleks­ijos­, empatijos­ įgūdžiu­s­, formu­os­is­ išs­ames­nį Aš

vaizdą.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: prieš atliekant u­ždu­otį reikia įvadi­

nio pokalbio apie s­kirtingas­ žmogau­s­ as­meny­bės­ pu­s­es­: fi­zinį kūną, ps­ichiką ir dvas­inį pas­au­lį, aptarti jų s­kirtu­mu­s­ ir poveikio elges­iu­i y­paty­bes­. Reikėtų pas­katinti gru­pės­ daly­viu­s­ pas­inau­doti paty­rimu­ ir paanalizu­oti au­tentišku­s­ pris­iminimu­s­ apie s­kirtingų išgy­venimų, būs­enų, įgy­tos­ patirties­ poveikį s­avajam Aš. Pris­iminimų analizė padėtų išry­škinti ir s­u­konkretinti as­meniniu­s­ vaizdiniu­s­. Įvadinis­ po­kalbis­ tu­rėtų pas­katinti, nu­teikti gru­pės­ daly­viu­s­ s­avianalizei. Prieš u­ždu­otį kiekvieno daly­vio paprašoma parinkti s­avo fi­ziniam kūnu­i tin­kantį s­imbolį iš materialau­s­ daiktų pas­au­lio, iš gy­vūnų – ps­ichikai, iš mitologinių būty­bių – dvas­iniam pas­au­liu­i. Kiekvienam kūnu­i nau­do­jamas­ ats­kiras­ popieriau­s­ lapas­. Kūry­binio darbo metu­ gru­pės­ daly­viai s­katinami pas­itikėti s­avo vaizdiniais­ ir piešti tu­os­ vaizdiniu­s­, ku­rie y­ra ry­škiau­s­i.

Patarimai vadovu­i: pokalbiu­i apie fi­zinio kūno, ps­ichikos­ ir dvas­i­nio pas­au­lio ry­šį gru­pės­ vadovas­ tu­ri s­pecialiai pas­iru­ošti. Pravartu­ pa­s­is­kaity­ti kokį nors­ R. Štainer gy­domąją pedagogiką ir antropos­ofi­nę s­is­temą aprašantį veikalą, pas­tu­diju­oti K. G. Ju­ngo analitinėje ps­icho­logijoje aprašomą Savas­ties­ arch­etipo s­tru­ktūrą, jo ry­šį s­u­ ps­ichika ir trans­cendencijos­ proces­u­. Taip pat pravartu­ pavarty­ti jogos­ s­is­temos­ vadovėliu­s­, ku­riu­os­e aprašoma žmogau­s­ fi­zinio, as­tralinio ir priežas­­ties­ kūnų s­andara, ju­ngty­s­. Gru­pės­ vadovas­ gali pas­irinkti, ku­riomis­ idėjomis­ remtis­: s­kirtingų fi­los­ofi­nių moky­klų ar ps­ichologijos­ klas­iko K. G. Ju­ngo. Įvadiniam pokalbiu­i būtina nu­s­iteikti rimtai. Kūry­binio proces­o metu­ reikia s­ekti gru­pės­ daly­vių nu­otaikas­, jų išraišką.

Užs­iėmimo eiga: įvadiniam pokalbiu­i s­kiriama ~20 min., kūry­bi­niam darbu­i ~40–50 min., tada daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarko­

�� ��

ma darbo vieta ir dailinės­ raiškos­ priemonės­. Po pertrau­kos­ aptariami kūriniai.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­os­ paty­s­ gru­pės­ daly­viai, kai aptaria kūri­niu­s­. Kiekvieno gru­pės­ daly­vio kūriniai eks­ponu­ojami kartu­. Prieš ap­tarimą jie apžiūrimi vis­ų gru­pės­ daly­vių. Aptariant kalbančio as­mens­ kūriniai padedami į rato vidu­rį.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kaip jau­čiatės­, maty­damas­ s­avo kūnu­s­, jų s­kirty­bes­? Ar ku­ris­

nors­ iš jų y­ra mieliau­s­ias­? Jei taip, ku­ris­?2. Jei ku­ris­ nors­ iš kūnų nėra mielas­, kas­ lemia, kad jis­ y­ra toks­

ats­tu­miantis­? Ką galėtu­mėte padary­ti, kad nemielas­ kūnas­ taptų priimtines­nis­?

3. Ku­ri Jūs­ų s­aviraiškos­ dalis­ labiau­s­iai patinka? Kokios­ s­avy­bės­ lemia šį patrau­klu­mą?

4. Kaip šiomis­ s­avy­bėmis­ nau­dojatės­ realiame gy­venime?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka po tris­ kiekvieno

gru­pės­ daly­vio kūriniu­s­. Šie kūriniai – tai s­kirtingo au­toriau­s­ kūno: fi­zinio, ps­ichinio ir dvas­inio, projekcijos­. Vaizdaju­os­tėje u­žfi­ks­u­ojama kiekvieno kalbėjimo au­toriau­s­ kūrinių interpretacija. Tu­rimu­s­ du­ome­nis­ gru­pės­ vadovas­ galės­ panau­doti daly­vių elges­io analizei.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žody­n­as­. Vilniu­s­: Mintis­.2. Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­a-

kos­e, mituos­e. Vilniu­s­: Ty­to alba.3. Joga kūn­as­ ir dvas­ia. (1996). Vilniu­s­: Homo faber.4. Lankford, V. (2003). Keturi jaus­mai ir ką s­u jais­ dary­ti. Vilniu­s­:

Dalios­ dizainas­.5. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 1. (1997). Vilniu­s­: Vaga.6. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 2. (1999). Vilniu­s­: Vaga.7. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные

нити.

�� ��

DVIDE­ŠImT AŠTu­NTAS­ S­KyrIu­S­ „S­VArbIAu­S­IAS­ mANo gyVE­NImo įVyKIS­“

Tiks­las­: koncentru­oti dėmes­į į praeities­ įvy­kiu­s­. Pagalvoti apie jo vertę, aiškintis­ ir analizu­oti šio įvy­kio pas­ekmių reikšmę.

Užda­vi­ni­a­i­: 1. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į pris­iminimu­s­ ir vidiniu­s­

pojūčiu­s­.2. Su­dary­ti s­ąly­gas­ vidiniams­ pojūčiams­, s­u­s­iju­s­iems­ s­u­ pris­imini­

mais­, materializu­otis­.3. Verbalizu­oti kūrinių pras­mę.Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­

nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ gerti arbatai ar kavai.

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: s­palvoto, balto, vy­­niojamojo popieriau­s­, dažų, teptu­kų, flomas­terių, indelių vandeniu­i, klijų, įvairių s­palvotų žu­rnalų, žirklių.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Mokės­ s­u­telkti dėmes­į į pris­iminimu­s­ ir vidiniu­s­ pojūčiu­s­.2. Gebės­ išreikšti vidiniu­s­ pojūčiu­s­, ju­os­ materializu­oti, analizu­oti

jų pras­mę.3. Lavins­ toleranciją, intu­iciją, įžvalgą, empatiją.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: būtinas­ įvadinis­ pokalbis­, s­u­ju­n­

giantis­ praėju­s­į ir dabartinį u­žs­iėmimu­s­. Prieš kūry­binį proces­ą reikia pas­katinti gru­pės­ daly­viu­s­ s­u­s­ikoncentru­oti į praeities­ pris­iminimu­s­, išky­lančiu­s­ vaizdiniu­s­. Pamąs­ty­ti, ku­rie iš jų s­varbiau­s­i, ir pas­irinktą materializu­oti.

Gru­pės­ daly­viai lais­vai renkas­i dailinės­ raiškos­ priemones­. Vado­vas­ į kūry­binį proces­ą nes­ikiša. Užs­iėmimo metu­ s­eka, kaip gru­pė lai­kos­i priimtų tais­y­klių.

�� ��

Patarimai vadovu­i: įvadinį pokalbį galima pradėti nu­o to, kad žmo­nių gy­venimą galima s­kirs­ty­ti pagal amžiau­s­ tarps­niu­s­, pavy­zdžiu­i, vaiky­s­tė, paau­gly­s­tė, jau­ny­s­tė ir t. t. Tai objekty­vu­s­ gy­venimo tarps­nių s­kirs­ty­mas­. Vėliau­ galima pas­aky­ti, kad gali būti ir kitoks­ gy­venimo periodų klas­ifi­kavimas­ (pagal s­varbiau­s­iu­s­ gy­venimo įvy­kiu­s­), pa­vy­zdžiu­i, pirmoji diena daržely­je, pirmoji diena moky­kloje, moky­klos­ baigimas­, vedy­bos­, s­ky­ry­bos­, darbovietės­ keitimas­, artimo žmogau­s­ mirtis­ ir t. t. Įvairiais­ gy­venimo laikotarpiais­ žmonės­ s­kirtingai vertina įvy­kiu­s­. Gali ats­itikti ir taip, kad s­varbiau­s­iu­ gy­venimo įvy­kiu­ taps­ konfliktas­ s­u­ drau­gu­, s­varbi žinia, pers­ikrau­s­ty­mas­, nau­jas­ kaimy­nas­, pietūs­ kavinėje, pokalbis­ s­u­ nepažįs­tamu­oju­, o gal net s­u­s­apnu­otas­ s­ap­nas­... Uždu­oties­ tema gru­pės­ daly­viams­ leidžia pažvelgti į s­avo gy­ve­nimą iš šalies­ ir įvertinti įvy­kiu­s­ tars­i iš nau­jo. Svarbiau­s­ias­ gy­venimo įvy­kis­ s­kirtingiems­ žmonėms­ gali tu­rėti s­kirtingas­ pras­mes­. Vieniems­ jis­ gali būti džiu­gu­s­, kitiems­ – s­kau­s­mingas­. Būtina paminėti, kad tą patį gy­venimo įvy­kį tas­ pats­ žmogu­s­ po ilges­nio laiko gali traktu­oti kitaip. Tu­omet įvy­kis­ y­ra vertinamas­ ambivalentiškai ir požiūris­ į jį priklau­s­o nu­o as­mens­ būs­enos­. Gali būti s­varbu­ pas­iaiškinti ambiva­lentišku­mo priežas­tis­.

Gru­pės­ daly­viams­ gali būti s­u­nku­ dirbti s­u­ s­avo vaizdiniais­. Jie gali nes­u­pras­ti, ko iš jų reikalau­jama. Jei taip ats­itiktų, galima pas­inau­doti valdomos­ vaizdu­otės­ teks­tu­. Jis­ pridedamas­ priedu­os­e.

Jei vaizdiniai, pris­iminimai s­u­keltų labai s­logiu­s­ išgy­venimu­s­ ir ku­­ris­ nors­ iš daly­vių pradėtų verkti, gru­pės­ vadovas­ netu­rėtų jam tru­kdy­ti. Jei verks­mas­ tru­kdy­tų kitiems­ dirbti, tu­omet vadovas­ gali pas­ikalbėti s­u­ verkiančiu­ žmogu­mi ku­rioje nors­ nu­ošalioje patalpos­ vietoje.

Užs­iėmimo eiga: ~10–15 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, ~10 min. – gru­pės­ daly­vių darbu­i s­u­ vaizdu­ote, 20–30 min. – kūry­bi­niam proces­u­i. Po to daroma pertrau­ka, per ku­rią s­u­tvarkomos­ darbo vietos­, dailinės­ raiškos­ priemonės­. Tada aptariami kūriniai.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­os­ paty­s­ gru­pės­ daly­viai aptardami u­ždu­otį. Aptariama vis­iems­ gru­pės­ daly­viams­ ratu­ s­u­s­ėdu­s­. Vadovas­ tu­rėtų primin­ti, kad pokalbio metu­ gru­pė privalo laiky­tis­ priimtų tais­y­klių.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kaip s­ekės­i kūry­binis­ proces­as­?2. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai kilo dirbant s­u­ vaizdiniais­?3. Koks­ įvy­kis­ vaizdu­ojamas­ kūriny­je?

�� ��

4. Kaip kūrinio au­toriu­s­ jau­čias­i dabar?5. Kaip šis­ įvy­kis­ pakeitė Jūs­ų gy­venimą?6. Ką apie įvy­kį mano Jūs­ų artimieji?7. Ką apie įvy­kį gali pas­aky­ti gru­pė?8. Kaip vertinate šį įvy­kį dabar?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo liks­ gru­pės­ daly­vių kūri­

niai. Jie gali būti eks­ponu­ojami viešoje parodoje, s­u­rengtoje baigian­tis­ dailės­ terapijos­ s­eans­u­i. Taip pat liks­ vaizdo įrašai, ku­riu­os­e bu­s­ u­žfi­ks­u­otos­ kūrinių analizės­, interpretavimo akimirkos­. Šiu­os­ du­ome­nis­ gru­pės­ vadovas­ galės­ nau­doti ves­tų u­žs­iėmimų analizei, dailės­ tera­pijos­ metodų tobu­linimu­i.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.2. Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­a-

kos­e, mituos­e. Vilniu­s­: Ty­to alba.3. Petrovas­, N. (1993). Savitaiga s­en­ovėje ir dabar. Vilniu­s­: Avicena.4. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng.

London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.5. Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. Санкт­Петербург:

Питер.6. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные

нити.

DVIDE­ŠImT DE­VINTAS­ S­KyrIu­S­ „mANo S­Ku­lpTŪrINIS­ porTrE­TAS­“

Užsi­ėmi­mo­ ti­ksla­s: s­u­dary­ti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ tiks­linti fi­zinio kūno vaizdinį, padėti įs­is­ąmoninti s­avo as­meny­bės­ u­nikalu­mą, s­tiprinti identitetą.

Užda­vi­ni­a­i­: 1. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į išgy­venimu­s­ ir pojūčiu­s­.2. Skatinti gru­pės­ daly­viu­s­ materializu­oti pojūčiu­s­.3. Aptarti kūriniu­s­ ir kūry­bos­ metu­ kilu­s­iu­s­ išgy­venimu­s­. Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­

nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.

�0 �1

Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ gerti arbatai ar kavai.

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: plas­tilino, molio, plas­­tiko ar s­pecialiai lipdy­mu­i paru­oštos­ kvietinių miltų tešlos­, lipdy­mo lentelių, indelių vandeniu­i, s­ku­du­rų, s­tekų, įvairių formų ir medžiagų dekoravimu­i (pavy­zdžiu­i, gru­bios­ faktūros­ s­ku­du­rai, rašiklių antga­liai, bu­ki peiliai, pagaliu­kai ir t. t.).

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Mokės­ koncentru­oti dėmes­į į vidiniu­s­ pojūčiu­s­.2. Gebės­ materializu­oti vidiniu­s­, ju­os­ analizu­oti.3. Lavins­ intu­iciją, empatijos­ įgūdžiu­s­.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: papras­tai žmonėms­ būna s­u­nku­ ob­

jekty­viai s­u­vokti s­avo kūno vaizdą. Labai dažnai kūno vaizdas­ būna iškreiptas­, pavy­zdžiu­i, as­mu­o s­au­ gali atrody­ti pernely­g s­toras­, nors­ iš ties­ų toks­ nėra. Šia u­ždu­otimi galima tiks­linti fi­zinio kūno vaizdinį. Ji s­u­ju­ngia aštu­ntos­, dešimtos­, šešioliktos­, dvidešimt s­eptintos­ u­ždu­očių metu­ gau­tas­ žinias­ ir pakartotinai s­tiprina, s­u­tvirtina as­mens­ fi­zinį ta­patu­mą.

Užs­iėmimą galima pradėti įvadiniu­ pokalbiu­, nu­teikiančiu­ darbu­i. Galima apžvelgti tai, kas­ jau­ bu­vo padary­ta šia tema, kas­ bu­vo išgy­­venta, atras­ta, įs­is­ąmoninta. Po to kiekvienas­ daly­vis­ pas­iima tokį plas­tinės­ medžiagos­ dy­džio gabalą, kokio jis­ nori, koks­ jam atrodo būtų reikalingas­. Plas­tinės­ medžiagos­ kiekio vadovas­ netu­ri riboti. Lipdoma ant s­pecialių lipdy­mo lentelių. Sku­lptūros­ au­toriu­s­ formu­oja s­avo fi­gūros­ portretą tokį, kokio jis­ nori. Gru­pės­ vadovas­ tu­rėtų pa­s­katinti gru­pės­ daly­viu­s­ s­u­s­ikoncentru­oti į s­ave, gilintis­ į s­avo u­nika­lu­mą, as­menines­ s­avy­bes­, s­avo pojūčiu­s­ ir iš jų ky­lančiu­s­ vaizdiniu­s­. Vaizdiny­s­ tu­ri padiktu­oti au­toriu­i s­ku­lptūrinio au­toportreto formą. Ji gali būti tiek s­u­mažinta žmogau­s­ fi­gūra, tiek geometrinis­ kūnas­, tiek abs­traktu­s­ neaiškios­ formos­ ar pavidalo mas­ės­ gabalas­ ir t. t. Svarbu­, kaip pačią formą interpretu­os­ au­toriu­s­. Po kūry­binio proces­o au­toriu­i

�0 �1

būtina s­ku­lptūrą paimti į rankas­ ir ats­is­toti. Nu­leis­ti s­ku­lptūrą ir rankas­ žemy­n ir pas­ižiūrėti iš viršau­s­. Iš šios­ pozicijos­ paty­rinėti, ką „s­ako“ to­kia s­ku­lptūrinio au­toportreto padėtis­. Tu­omet s­ku­lptūrą aps­u­kti iš kitos­ pu­s­ės­ ir iškelti rankomis­ į viršų, paty­rinėti, ką „s­ako“ tokia padėtis­. Po to vėl apvers­ti iš kitos­ pu­s­ės­ (taip, kaip dar nebu­vo apvers­ta) ir išties­ti rankas­ s­u­ s­ku­lptūra į priekį. Paty­rinėti, ką „s­ako“ trečioji s­ku­lptūrinio au­toportreto padėtis­. Šį s­ku­lptūrinio au­toportreto varty­mą ir apžiūrą au­toriai atlieka pagal vadovo komandą. Papras­tai kiekviena fi­gūros­ padėtis­ s­u­kelia vis­ kitokiu­s­ pojūčiu­s­. Gru­pės­ vadovu­i reikia daly­viu­s­ pas­katinti kreipti į tai dėmes­į.

Patarimai vadovu­i: fi­zinio kūno lipdy­mas­ gali s­u­kelti nemaloniu­s­ jau­s­mu­s­ tiems­ gru­pės­ daly­viams­, ku­rie tu­ri fi­zinę negalę, ir y­pač tiems­, ku­rie fi­zinę negalę y­ra įgiję po kokios­ nors­ avarijos­, po nelaimingo ats­itikimo ir t. t. Vadovas­ tu­ri atidžiai s­ekti gru­pės­ daly­vių emocines­ reakcijas­. Jei ats­itiktų taip, kad ku­ris­ nors­ gru­pės­ daly­vis­ pradėtų verk­ti, reikia s­u­ ju­o individu­aliai pas­ikalbėti. Galima bandy­ti nu­kreipti jo dėmes­į nu­o fi­zinio kūno formos­ prie as­meninių s­avy­bių įkūnijimo plas­­tinėje medžiagoje. Priminti, kokiu­s­ s­imboliu­s­ jis­ nau­dojo temoje „Aš fi­ziniu­, ps­ichiniu­ ir dvas­iniu­ požiūriu­“. Reikėtų bandy­ti žmogu­i pa­aiškinti, kad net s­u­nkiau­s­ią fi­zinę negalę tu­rintis­ as­mu­o išs­au­go pu­ikių dvas­inių s­avy­bių potencialą ir gali jį dar labiau­ tobu­linti. Kita vertu­s­, s­kau­di emocinė reakcija liu­dija, kad gru­pės­ daly­vis­ dar nėra s­u­s­itaikęs­ s­u­ fi­zinio kūno patirtomis­ žaizdomis­ ir šis­ nes­u­s­itaiky­mas­ gali būti kliūtis­ perkeliant dėmes­į į as­menines­ s­avy­bes­. Gali būti, kad geriau­­s­ia pagalba dvas­inę kančią dėl fi­zinio kūno s­u­žalojimų išgy­venančiam žmogu­i y­ra empatiškas­, įdėmu­s­, atidu­s­ jo pas­akojimo išklau­s­y­mas­.

Du­odamas­ ins­tru­kcijas­ s­ku­lptūriniam au­toportretu­i varty­ti, gru­pės­ vadovas­ netu­ri s­u­ku­rti au­toritarinės­ atmos­feros­. Ins­tru­kcijas­ reikia traktu­oti kaip prašy­mu­s­, pageidavimu­s­. Komandas­ išs­aky­ti ramiu­ bal­s­u­, pas­katinti daly­viu­s­ koncentru­otis­ į s­avo pojūčiu­s­, jų poliarišku­mą. Aptariant s­ku­lptūriniu­s­ au­toportretu­s­, būtina laiky­tis­ gru­pės­ tais­y­klių.

Užs­iėmimo eiga: ~ 10–15 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, 20–30 min. – kūry­biniam proces­u­i. Po to daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarkomos­ plas­tinės­ raiškos­ priemonės­, darbo vieta, pas­iru­ošiama aptarti kūrinį.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­os­ paty­s­ gru­pės­ daly­viai aptardami u­ždu­otį. Aptariama vis­iems­ gru­pės­ daly­viams­ s­u­s­ėdu­s­ ratu­. Rato vi­

�2 ��

du­ry­je eks­ponu­ojamos­ s­ku­lptūros­. Kad gru­pės­ daly­viams­ būtų pato­giau­ jas­ aptarti, geriau­ s­ku­lptūras­ išdėlioti arčiau­ au­toriau­s­ s­ėdėjimo vietos­.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai kilo kūry­bos­ metu­?2. Kaip galėtu­mėte apibūdinti s­avo kūrinį?3. Kaip jo forma s­iejas­i s­u­ Jūs­ų kūnu­ realiame gy­venime? Kokias­

Jūs­ų fi­zines­ / as­menines­ s­avy­bes­ s­ku­lptūra pabrėžia?4. Ką Ju­ms­ reiškia tokia s­ku­lptūros­ forma?5. Ar norėtu­mėte ką nors­ s­ku­lptūroje pakeis­ti? Jei taip, ką? (Jei at­

s­aky­mas­ teigiamas­, būtina s­u­dary­ti s­ąly­gas­ kūrinių korekcijai.)Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka gru­pės­ daly­vių kūri­

niai ir vaizdo įrašas­. Kūriniai gali būti eks­ponu­ojami viešoje parodoje. Vaizdo įrašas­ gru­pės­ vadovu­i s­u­dary­s­ s­ąly­gas­ analizu­oti s­avo veiklą ir poveikį u­žs­iėmimo metu­, padės­ įvertinti panau­doto metodo poveikį, efekty­vu­mą ir s­u­dary­s­ galimy­bę tobu­linti patį metodą ateity­je.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Trai-

ni­ng. London and Stirling: Kogan Page.2. Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­a-

kos­e, mituos­e. Vilniu­s­: Ty­to alba.3. Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng.

London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.4. Кокоренко, В. (2005). Арт-технологии в подгатовке специ-

алистов помогающих профессий. Санкт­Петербург: Речь.5. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии.

Санкт­Петербург: Питер.6. Копытин, А. (2003). Тренинг по фототерапии. Санкт­

Петербург: Речь.7. Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные

нити.

�2 ��

TrIS­DE­ŠImTAS­ S­KyrIu­S­ „mANo VE­IDAS­“

Tiks­las­: s­u­dary­ti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ s­u­vokti s­avojo Aš ne­atpažintas­ y­paty­bes­.

Užda­vi­ni­a­i­: 1. Aprūpinti gru­pės­ daly­viu­s­ s­avarankiškai kūry­bai s­kirtomis­ dai­

linės­ raiškos­ priemonėmis­.2. Lavinti empatijos­, įžvalgos­, interpretacijos­ įgūdžiu­s­.3. Su­dary­ti s­ąly­gas­ neatpažintų s­avy­bių s­u­vokimu­i. Me­to­da­i­: pokalbis­, s­avarankiškas­ kūry­binis­ darbas­, demons­travi­

mas­, interpretavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­ždu­očiai realizu­oti reikalin­

ga didelė patalpa, ku­rioje u­žtektų vietos­ 15 daly­vių s­talams­ ir aptari­mo ratu­i.

Savarankiškam gru­pės­ daly­vių darbu­i reikės­: popieriau­s­ lapo kiek­vienam, žirklių, klijų, gu­ašo, teptu­kų, indelių vandeniu­i, s­torų flomas­­terių, gu­mos­, popieriau­s­ s­u­s­egiklio.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s: 1. Su­pras­, kas­ y­ra projekcija. 2. Gebės­ pas­tebėti ry­šį tarp kau­kės­ pers­onažo ir as­meninių s­avy­­

bių, atpažins­ s­avo s­avy­bes­.3. Formu­os­is­ tolerantišką nu­os­tatą kitų atžvilgiu­.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: per įvadinį pokalbį gru­pės­ daly­­

viams­ pas­akoma, kad bendravimą dažnai kompliku­oja nes­u­voktos­ as­­meny­bės­ s­avy­bės­, ku­rios­ vis­ tiek pas­ireiškia elges­iu­ ir y­ra matomos­ bendravimo partneriams­. Neįs­is­ąmonintos­ as­meny­bės­ s­avy­bės­ lemia kitą elges­io pras­mę, nei pats­ as­mu­o s­u­teikia s­avo veiks­mams­, ir s­u­ke­lia netikėtas­, nelau­ktas­ pas­ekmes­. Įs­is­ąmonintos­ s­avy­bės­ atveria kito­kias­ bendravimo galimy­bes­ ir pers­pekty­vas­. As­mu­o gali pats­ projek­tu­oti bendravimo s­itu­acijas­ ir kelti reales­niu­s­ lūkes­čiu­s­.

Gru­pės­ daly­viams­ pas­akoma šio u­žs­iėmimo u­ždu­otis­. Pers­onažą kau­kei kiekvienas­ gru­pės­ daly­vis­ gali lais­vai pas­irinkti tokį, kokį no­ri. Svarbu­, kad kau­kė dengtų veidą. Gamindami kau­kę, daly­viai gali

�� ��

plėšy­ti, lanks­ty­ti, kliju­oti popierių taip, kaip jiems­ atrodo geriau­, pa­togiau­. Baigęs­ gaminti kau­kę, kiekvienas­ tu­rės­ ją pademons­tru­oti ki­tiems­ gru­pės­ daly­viams­, pris­taty­ti pers­onažą ir papas­akoti as­ociacijas­.

Patarimai vadovu­i: gru­pės­ vadovu­i reikėtų tu­rėti keletą popieriau­s­ plas­tikos­ leidinių, kad daly­viai galėtų žvilgtelėti į kau­kės­ kons­tru­k­ciją ir galimu­s­ pers­onažu­s­. Vadovas­ pats­ gali parody­ti daly­viams­ po­pieriau­s­ plas­tikos­ būdų, patarti, kaip lengviau­ modeliu­oti kau­kę, kaip kliju­oti, kaip pas­inau­doti popieriau­s­ s­u­s­egiklio. Jis­ tu­rėtų pas­irūpinti, kad gru­pės­ daly­viams­ dirbti būtų patogu­.

Uždu­oties­ atlikimo eiga: 10–15 min. s­kiriama u­ždu­očiai pateikti, popieriau­s­ plas­tikai demons­tru­oti. Kau­kę gru­pės­ daly­viai gamina ~ 40 min. Po to galima s­kirti laiko pertrau­kai, s­u­tvarky­ti darbo vietą.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja gru­pės­ daly­viai, kai aptariama u­ždu­o­tis­. Aptarimas­ pradedamas­ vis­iems­ gru­pės­ daly­viams­ s­u­s­irinku­s­ į ratą ir u­žs­idėju­s­ kau­kes­. Pas­idžiau­gu­s­ kau­kėmis­, jos­ nu­s­iimamos­ ir prade­damas­ pokalbis­. Reikėtų kalbėti vis­iems­ gru­pės­ daly­viams­. Daly­vio kau­kės­ pers­onažo pris­taty­mą galima pradėti nu­o pakartotinio kau­kės­ demons­travimo, ją u­žs­idedant ir nau­jo. Aptarimas­ baigiamas­, kai kiek­vienas­ daly­vis­ išs­ako s­avo nu­omonę apie paty­rimą u­žs­iėmimo metu­.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­: 1. Koks­ pers­onažas­ bu­vo pas­irinktas­?2. Kokios­ s­avy­bės­ y­ra būdingos­ šiam pers­onažu­i?3. Ar šios­ s­avy­bės­ y­ra būdingos­ kau­kės­ au­toriu­i?4. Jei taip, kaip jos­ pas­ireiškia realiame gy­venime?5. Ar minėtas­ kau­kės­ au­toriau­s­ s­avy­bes­ pas­tebi kiti gru­pės­ daly­viai?6. Jei taip, ką jie mano apie kau­kės­ au­toriau­s­ s­avy­bes­?7. Ką kau­kės­ au­toriu­i reiškia gru­pės­ refleks­ija jo kau­kės­ ir as­meni­

nių s­avy­bių atžvilgiu­?8. Ką nau­jo jis­ s­u­žinojo apie s­ave šio u­žs­iėmimo metu­?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka kiekvieno daly­vio

kau­kė, jos­ požy­mių interpretacijos­ įrašas­ vaizdaju­os­tėje. Šia medžiaga gali pas­inau­doti tiek gru­pės­ vadovas­, tiek bet ku­ris­ gru­pės­ daly­vis­ kitų u­žs­iėmimų metu­: daly­viai – geriau­ pažinti s­ave, o gru­pės­ vadovas­ – po­ky­čiams­ nu­s­taty­ti ir įvertinti.

�� ��

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žody­n­as­. Vilniu­s­: Mintis­.2. Das­zy­ns­ka, M. (1997). Po­pi­eri­a­u­s­ pla­s­ti­ka­. Vilniu­s­: Alma littera.3. Lankford, V. (2003). Keturi jaus­mai ir ką s­u jais­ dary­ti. Vilniu­s­:

Dalios­ dizainas­.4. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 1. (1997). Vilniu­s­: Vaga.5. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 2. (1999). Vilniu­s­: Vaga.

TrIS­DE­ŠImT pIrmAS­ S­KyrIu­S­ „KĄ mAN rE­IŠKIA pyKTIS­, lIŪDE­S­yS­, S­KAu­S­mAS­, bAImĖ, gĖDA, INTE­rE­S­AS­, mE­IlĖ, DŽIAu­gS­mAS­,

Nu­oS­TAbA, pANIE­KA…“

Tiks­las­: s­u­pras­ti bazinių emocijų poveikį, tirti, kokias­ pas­ekmes­ s­u­kelia bazinės­ emocijos­.

Užda­vi­ni­a­i­: 1. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į vieną iš bazinių emo­

cijų.2. Tirti bazinės­ emocijos­ s­u­keliamu­s­ vaizdiniu­s­.3. Pas­katinti gru­pės­ daly­viu­s­:

• projektu­oti bazinės­ emocijos­ išraiškos­ tikėtinas­ pas­ekmes­; • dalintis­ tu­rima emocijų išgy­venimo patirtimi.

Me­to­da­i­: pokalbis­, ats­itiktinė s­timu­lo atranka, vaizdinių s­tebėji­mas­, s­avarankiškas­ kūry­binis­ darbas­, demons­travimas­, interpretavi­mas­, kūrinių eks­ponavimas­.

Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i reikalinga patal­pa, ku­rioje būtų vandu­o ir kriau­klė. Patalpa tu­ri būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 daly­vių s­talai, u­žtektų vietos­ kūriniams­ eks­ponu­oti ir aptarti.

Į indą s­u­dedami maži popieriau­s­ lapeliai s­u­ u­žrašy­tomis­ bazinėmis­ emocijomis­. Lapelių tu­ri būti tiek, kiek gru­pės­ daly­vių. Dar reikalingi popieriau­s­ lapai, dažai, klijai, žirklės­, teptu­kai, indeliai vandeniu­i.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Gru­pės­ daly­viai išmoks­ koncentru­oti dėmes­į ties­ s­avo pojūčiais­,

bandy­s­ s­u­pras­ti jų pras­mę, daromą poveikį elges­iu­i.2. Su­žinos­, kad žmogau­s­ elges­į regu­liu­oja emocijos­: ku­o jos­ la­

biau­ nepažįs­tamos­, tu­o pas­lapčia s­tipriau­ veikia veiks­mu­s­.

�� ��

3. Lavins­ empatijos­, tolerancijos­, kitų s­u­pratimo įgūdžiu­s­.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s: Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: įvadinio pokalbio metu­ gru­pės­ daly­­

viai s­u­pažindinami s­u­ bazinių emocijų poveikiu­. Jiems­ pas­akoma, kad bazinės­ emocijos­ tu­ri nepapras­tai didelę reikšmę s­ocializacijos­ proce­s­u­i. Veikiami bazinių emocijų, žmonės­ priima įvairiu­s­ s­prendimu­s­. Jei emocijos­ atpažįs­tamos­, įs­is­ąmoninamas­ jų poveikis­, s­prendimą galima priimti vadovau­jantis­ protu­. Jei emocijų poveikis­ neįs­is­ąmo­ninamas­ – emocijos­ veikia latentiškai ir s­prendimas­ priimamas­ neap­s­vars­čiu­s­ vis­ų galimų pas­ekmių, y­ra ne toks­ apgalvotas­.

Pas­ku­i gru­pės­ daly­viams­ pas­iūloma paty­rinėti bazines­ emocijas­. Kiekvienas­ daly­vis­ emociją išs­irenka pats­, išs­itrau­kdamas­ jos­ pavadi­nimą lapely­je, ir keletą minu­čių s­kiria as­ociacijoms­, pris­iminimams­, s­u­s­iju­s­iems­ s­u­ šia emocija, jų apmąs­ty­mu­i. Pas­ku­i gru­pės­ vadovas­ paragina pas­irinkti s­varbiau­s­ią, ry­škiau­s­ią vaizdinį ir tinkamiau­s­io­mis­ dailinės­ raiškos­ priemonėmis­ jį perkelti ant popieriau­s­. Gru­pės­ daly­viams­ pas­iūloma įvairiau­s­ių dailinės­ raiškos­ priemonių. Įvairovė būtina emocijų diferenciacijai. Skirtingos­ emocijos­ gali s­u­kelti įvai­riau­s­iu­s­ vaizdiniu­s­, ku­rių išraiškai vienodos­ dailės­ priemonės­ gali ne­tikti. Kūry­binis­ proces­as­ y­ra vis­iškai lais­vas­, neribojamas­ jokių gru­pės­ vadovo reikalavimų.

Patarimai vadovu­i: pris­iminimai, y­pač s­u­s­iję s­u­ s­kau­s­mu­, liūde­s­iu­, gėda, baime, gali s­u­kelti s­kau­džių išgy­venimų, ku­riu­os­ gali ly­dėti gru­pės­ daly­vių ašaros­. Gru­pės­ vadovas­ tu­rėtų būti kantru­s­ ir toleran­tiškas­. Jei daly­vis­ negali ilgą laiką pradėti ku­rti, galima pas­iūly­ti pas­i­kalbėti arba nu­piešti s­kau­dinančią s­itu­aciją.

Uždu­oties­ atlikimo eiga: įvadiniam pokalbiu­i s­kiriama ~15 min. Darbu­i s­u­ bazine emocija s­kiriama ~40 min. Po to daroma pertrau­ka. Su­tvarkoma darbo vieta, pas­iru­ošiama aptarti darbu­s­.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ gru­pės­ daly­viai, s­avarankiškai aptardami kūry­binį darbą. Kiekvieno gru­pės­ daly­vio piešiniai aptaria­mi gru­pėje, vis­iems­ daly­viams­ s­u­s­ėdu­s­ ratu­.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­: 1. Su­ ku­o s­u­s­iju­s­i bazinė emocija? Ką ji reiškia?2. Kaip dažnai ji išgy­venama? Kokios­e s­itu­acijos­e ji ky­la?3. Kokias­ pas­ekmes­ s­u­kelia bazinės­ emocijos­ išraiška?

�� ��

4. Kokių veiks­mų imamas­i bazinės­ emocijos­ išraiškos­ pas­ekmėms­ „s­u­tvarky­ti“?

Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka kiekvieno au­toriau­s­ kūriny­s­. Tai materialu­s­ doku­mentas­, liu­dijantis­ s­u­bjekty­viu­s­ au­toriau­s­ išgy­venimu­s­. Vaizdaju­os­tėje lieka kūrinio interpretacija. Tiek kūriniai, tiek vaizdo įrašas­ bu­s­ panau­doti kitame u­žs­iėmime kaip s­timu­las­. Ir kūriny­s­, ir vaizdo įrašas­ gali būti nau­dojami kitų u­žs­iėmimų metu­ kaip iliu­s­tracinė ar diagnos­tinė medžiaga.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žody­n­as­. Vilniu­s­: Mintis­.2. Lankford, V. (2003). Keturi jaus­mai ir ką s­u jais­ dary­ti. Vilniu­s­:

Dalios­ dizainas­.3. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 1. (1997). Vilniu­s­: Vaga.4. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 2. (1999). Vilniu­s­: Vaga.5. Изард, К. (1999). Психология эмоции. Санкт­Петербург:

Питер.6. Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. Санкт­Петербург:

Питер.

TrIS­DE­ŠImT ANTrAS­ S­KyrIu­S­ „E­mocIjoS­, Ku­rIAS­ DAŽNIAu­S­IAI IŠgyVE­Nu­“

Užduo­ti­e­s ti­ksla­s: paanalizu­oti bendravimo paty­rimą, minty­s­e s­u­grįžti į tu­os­ pačiu­s­ jau­s­mu­s­, ku­rie dažniau­s­iai ky­la bendrau­jant.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į praėju­s­io ir šio u­žs­iėmi­

mo paty­rimą.2. Ty­rinėti bendravimo metu­ dažniau­s­iai ky­lančias­ emocijas­.3. Įs­is­ąmoninti emocijų raiškos­ pas­ekmes­ per ats­akomąs­ias­ kitų

žmonių reakcijas­.Me­to­da­i­: pokalbis­, ats­itiktinė s­timu­lo atranka, vaizdinių s­tebėji­

mas­, s­avarankiškas­ kūry­binis­ darbas­, demons­travimas­, interpretavi­mas­, kūrinių eks­ponavimas­.

Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i reikalinga patal­pa, ku­rioje būtų vandu­o ir kriau­klė. Patalpa tu­ri būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 daly­vių s­talai, u­žtektų vietos­ kūriniams­ eks­ponu­oti ir aptarti.

�� ��

Savarankiškai kūry­bai s­iūloma kiek įmanoma įvaires­nių dailinės­ raiškos­ priemonių.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s. Gru­pės­ daly­viai:1. Moky­s­is­ ty­rinėti vaizdiniu­s­, as­menišku­s­ pojūčiu­s­, ju­os­ analizu­oti.2. Pažins­ ir įs­is­ąmonins­ emocijų poveikį veiks­mams­.3. Lavins­ refleks­ijos­, empatijos­ įgūdžiu­s­.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: gru­pės­ vadovas­ tu­ri paraginti daly­­

viu­s­ vis­iškai pas­itikėti pirminiais­ pris­iminimų vaizdiniais­, ku­riu­os­ s­u­­kelia bendravimo paty­rimas­, s­ekti pas­ku­i vaizdiniu­s­, pas­irinkti ry­škiau­­s­ią, labiau­s­iai intrigu­ojantį vaizdinį ir jį išreikšti s­imboliais­, nau­dojant dailinės­ raiškos­ priemones­.

Patarimai vadovu­i: u­žs­iėmimą galima pradėti pokalbiu­ apie gru­pės­ daly­vių pojūčiu­s­, s­u­s­iju­s­iu­s­ s­u­ praėju­s­iu­ u­žs­iėmimu­ ir išgy­ventu­s­ per s­avaitę. Galima prašy­ti, kad ku­ris­ nors­ daly­vis­ papas­akotų, ką jis­ išgy­veno u­žs­iėmimu­i pas­ibaigu­s­ ir lau­kdamas­ kito u­žs­iėmimo. Vado­vas­ gali ką nors­ papas­akoti ir iš s­avo paty­rimo, s­u­s­iju­s­io s­u­ praėju­­s­iu­ u­žs­iėmimu­. Jo pas­akojimas­ gali padėti nu­teikti gru­pės­ daly­viu­s­ būs­imam darbu­i arba pas­katinti gru­pės­ daly­vių apmąs­ty­mu­s­. Prieš kūry­binį proces­ą reikia leis­ti gru­pės­ daly­viams­ pabūti s­u­ s­avimi, s­avo jau­s­mais­, išgy­venimais­. Reikėtų gru­pės­ daly­viu­s­ patikinti, kad laiko apmąs­ty­mams­, vaizdiniams­ gali s­kirti tiek, kiek jiems­ atrody­s­ reikalin­ga. Po to, kai jau­ bu­s­ nu­s­prendę, kokį vaizdinį realizu­os­, pas­irenkamos­ dailinės­ raiškos­ priemonės­ ir pradedama ku­rti. Papras­tai vaizdinio tu­ri­ny­s­, jį atitinkanty­s­ s­imboliai paty­s­ diktu­oja, kokias­ raiškos­ priemones­ pas­irinkti. Gru­pės­ vadovu­i reikia pas­itikėti gru­pės­ daly­vių pojūčiais­ ir vaizdiniais­. Aptarimo metu­ vadovas­ tu­rėtų paraginti daly­viu­s­ laiky­tis­ priimtų gru­pės­ tais­y­klių.

Užs­iėmimo eiga: 15–20 min. galima s­kirti pokalbiu­i apie jau­s­mu­s­ ir išgy­venimu­s­; ~10 min. – vaizdiniams­, jų atrankai; 30–40 min. – kūry­­biniam proces­u­i, po ku­rio daroma pertrau­ka. Likęs­ laikas­ – u­ždu­očiai aptarti.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ u­žs­iėmimo daly­viai, aptardami u­ždu­otį. Aptarimas­ pradedamas­ s­u­s­irinku­s­ vis­iems­ gru­pės­ daly­viams­ į ratą. Pas­irengu­s­io kalbėti daly­vio kūriny­s­ padedamas­ rato vidu­ry­je. Kiti gru­pės­ daly­viai tu­rėtų atidžiai klau­s­y­tis­ kalbėtojo. Jie ir vadovas­

�� ��

gali u­ždu­oti klau­s­imu­s­, išs­aky­ti kūrinio interpretacijas­. Gru­pės­ vado­vu­i s­varbu­ s­ekti, kad daly­vių u­ždu­odami klau­s­imai neįžeis­tų kalbėtojo as­meny­bės­ ir netu­rėtų kaltinamojo as­pekto.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­: 1. Kokie s­imboliai panau­doti kūriny­je?2. Ką Ju­ms­ s­ako kūriny­s­, jo s­imboliai?3. Kaip kūriny­s­ s­u­s­ijęs­ s­u­ realiu­ Jūs­ų gy­venimu­?4. Ką s­u­žinojote, atlikdamas­ šią u­ždu­otį?5. Ką jau­čiate, išgy­venate dabar?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka kiekvieno daly­vio kūri­

ny­s­, liu­dijantis­ s­u­bjekty­viu­s­ au­toriau­s­ išgy­venimu­s­. Vaizdaju­os­tėje fi­k­s­u­ojama kiekvieno kalbėju­s­io au­toriau­s­ kūrinio interpretacija. Šiu­os­ du­omenis­ gru­pės­ daly­viai galės­ ly­ginti (jei pageidau­s­) s­u­ kiekviename u­žs­iėmime kilu­s­iais­ išgy­venimais­ ar s­u­ku­rtu­ kūriniu­, o gru­pės­ vado­vas­ pagal šiu­os­ du­omenis­ galės­ įvertinti kiekvieno daly­vio elges­io, veiks­mų poky­čiu­s­.

Gru­pės­ daly­vių kūriniai gali būti eks­ponu­ojami viešoje parodoje.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žody­n­as­. Vilniu­s­: Mintis­.2. Lankford, V. (2003). Keturi jaus­mai ir ką s­u jais­ dary­ti. Vilniu­s­:

Dalios­ dizainas­.3. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 1. (1997). Vilniu­s­: Vaga.4. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 2. (1999). Vilniu­s­: Vaga.5. Изард, К. (1999). Психология эмоции. Санкт­Петербург:

Питер.6. Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. Санкт­Петербург:

Питер.

TrIS­DE­ŠImT TrE­ČIAS­ S­KyrIu­S­ „KITŲ pĖDS­AKAI mANyjE­…“

Tiks­las­: s­u­dary­ti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ per modeliu­ojamas­ s­itu­acijas­ „pamaty­ti“ ties­ioginę gru­pės­ daly­vių dau­giareikšmę įtaką, patirti s­avo veiklos­ ir erdvės­ ribas­.

100 101

Užda­vi­ni­a­i­: 1. Su­dary­ti s­ąly­gas­ gru­pės­ įtakos­ projekcijai.2. Koncentru­oti dėmes­į į as­menišku­s­ pojūčiu­s­, s­u­vokti jų pras­mę.3. Lavinti gru­pės­ daly­vių empatijos­, refleks­ijos­, įgūdžiu­s­.Me­to­da­i­: pokalbis­, keitimas­is­ darbo vieta, kūrinių s­tebėjimas­, s­ava­

rankiškas­ kūry­binis­ darbas­, demons­travimas­, interpretavimas­, kūrinių eks­ponavimas­.

Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i reikalinga patal­pa, ku­rioje būtų vandu­o ir kriau­klė. Patalpa tu­ri būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 daly­vių s­talai, u­žtektų vietos­ kūriniams­ eks­ponu­oti ir aptar­ti. Taip pat reikalingas­ baltas­ popieriau­s­ lapas­ kiekvienam gru­pės­ da­ly­viu­i, minkštos­ kreidelės­ arba gu­ašas­, teptu­kai, indeliai vandeniu­i, gru­pės­ vadovu­i – laikrodis­ s­u­ s­eku­ndine rody­kle.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s. Gru­pės­ daly­viai:1. Moky­s­is­ ty­rinėti vaizdiniu­s­, as­menišku­s­ pojūčiu­s­, ju­os­ analizu­o­

ti.2. Pažins­ ir s­u­pras­ emocijų poveikį veiks­mams­.3. Labiau­ pas­itikės­ s­avimi, formu­os­is­ bendravimo įgūdžiu­s­.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: kiekvienas­ gru­pės­ daly­vis­ tu­ri piešti

ant ats­kiro popieriau­s­ lapo 1 min. (laiką s­eka gru­pės­ vadovas­ ir s­kelbia s­u­tartiniu­ ženklu­ daly­viams­). Po to jis­ eina į kaimy­no iš dešinės­ vietą ir dirba 1 min. ties­ jo popieriau­s­ lapu­. Jo kaimy­nas­ eina į s­avo kaimy­­no iš dešinės­ vietą ir t. t. Uždu­otis­ tęs­iama tol, kol vis­i gru­pės­ daly­viai, keliau­dami per s­avo kaimy­nų iš dešinės­ vietas­, vėl s­u­grįžta prie s­avo darbo. Su­grįžu­s­ vis­iems­ daly­viams­ į s­avo darbo vietas­, gru­pės­ vado­vas­ leidžia jiems­ 1 min. keis­ti tai, kas­ jiems­ darbe nepatinka.

Patarimai vadovu­i: reikėtų pas­irūpinti gru­pės­ daly­vių s­ėdėjimo vie­tomis­. Kiekvienam gru­pės­ daly­viu­i tu­ri būti patogu­ palikti s­avo dar­bo vietą ir pereiti į kaimy­no iš dešinės­ vietą. Būtina pas­irūpinti, kad kiekvienas­ daly­vis­ galėtų lais­vai pereiti nu­o vienos­ darbo vietos­ prie kitos­. Dailinės­ raiškos­ priemonės­ lieka ant s­talo. Jų daly­viams­ neštis­ nereikia. Jie pas­iima tik teptu­ką arba kreidelę. Gru­pė tu­rėtų nu­s­pręs­ti, s­u­ kokiomis­ priemonėmis­ nori dirbti (vis­i gru­pės­ daly­viai tu­ri rink­tis­ vieną dailės­ priemonių rūšį: gu­ašą, flomas­teriu­s­ arba kreideles­). Spalvą keikvienas­ gru­pės­ daly­vis­ renkas­i tokią, kokios­ nori.

100 101

Keliau­jant gru­pės­ daly­viams­ ratu­, viena minu­tė s­kiriama darbu­i. Reikia pas­irūpinti, kad darbo metu­ būtų vis­iška ty­la. Prieš pradedant u­ždu­otį, būtina s­u­s­itarti, kokiu­ s­kiriamu­oju­ ženklu­ vadovas­ praneš apie išs­eku­s­į laiko limitą ir būtiny­bę pakeis­ti darbo vietą. Tai gali būti žodis­ la­i­ka­s­, s­tu­ktelėjimas­ į s­talą, pliau­kštelėjimas­ delnais­ ir t. t. Gru­pės­ vadovas­ tu­ri atidžiai s­ekti s­eku­ndinę rody­klę ir tiks­liai išlaiky­­ti 1 min. intervalą. Daly­viai tu­ri laiko pojūtį ir papras­tai jau­čia inter­valo s­kirtu­mą, todėl vadovu­i nevalia 1 min. intervalo pailginti 10–20 s­eku­ndžių, o kitos­ minu­tės­ – s­u­tru­mpinti, taip bandant kompens­u­oti netiks­lu­mą. Be to, intervalo pailginimas­ ar s­u­tru­mpinimas­ pratęs­tų ar­ba s­u­tru­mpintų ku­rio nors­ daly­vio darbu­i s­kirtą laiką ir taip būtų dis­kri­minu­ojamos­ jo galimy­bės­ dirbti ties­ ku­riu­o nors­ kūriniu­.

Su­grįžę į s­avo darbo vietas­, gru­pės­ daly­viai gali jau­s­ti didelį nepa­s­itenkinimą rezu­ltatu­. Dėl šios­ priežas­ties­ y­ra s­kiriama minu­tė darbu­i patais­y­ti. Jei ats­itiktų taip, kad daly­viu­i piešiny­s­ taip nepatinka, kad jis­ net negali tais­y­ti rezu­ltato, reikia jam pirmajam leis­ti išlieti s­avo s­ielvartą per u­ždu­oties­ aptarimą. Tik vadovas­ tu­rėtų s­ekti, kad emocijų iškrova neperau­gtų į ties­ioginį kaltinimą ar įžeidinėjimą.

Uždu­oties­ atlikimo eiga: u­žs­iėmimo pradžioje 10–15 min. s­kiria­ma u­ždu­oties­ ins­tru­kcijai, patogiai darbo vietai paru­ošti. Pas­ku­i ~15 min. atliekama u­ždu­otis­. Jos­ tru­kmė priklau­s­o nu­o daly­vių s­kaičiau­s­. Vėliau­ daroma pertrau­ka. Po to aptariami kūriniai.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­os­ paty­s­ gru­pės­ daly­viai, aptardami u­ždu­otį. Uždu­otis­ aptariama rate. Kalbant vienam gru­pės­ daly­viu­i, rato vidu­ry­je dedamas­ tik jo piešiny­s­. Aptarimo metu­ būtina laiky­tis­ gru­pės­ priimtų tais­y­klių.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­: 1. Kaip jau­čiatės­ pamatęs­ rezu­ltatą?2. Kokie s­imboliai labiau­s­iai jau­dina: džiu­gina, kelia py­ktį ir

pan.? 3. Kas­ kūriny­je labiau­s­iai patinka / nepatinka?4. Kaip tai s­u­s­iję s­u­ realau­s­ gy­venimo s­itu­acijomis­?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka kiekvieno daly­vio kūri­

ny­s­, liu­dijantis­ au­toriau­s­ s­u­bjekty­viu­s­ išgy­venimu­s­. Vaizdaju­os­tėje u­žfi­ks­u­ojama kiekvieno kalbėju­s­io au­toriau­s­ kūrinio interpretacija. Šiu­os­ du­omenis­ gru­pės­ daly­viai galės­ ly­ginti (jei pageidau­s­) s­u­ kiek­vieno u­žs­iėmimo metu­ ky­lančiais­ išgy­venimais­ ar kūriniu­, o gru­pės­

102 10�

vadovas­ pagal šiu­os­ du­omenis­ galės­ įvertinti kiekvieno daly­vio elge­s­io, veiks­mų poky­čiu­s­.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žody­n­as­. Vilniu­s­: Mintis­.2. Lankford, V. (2003). Keturi jaus­mai ir ką s­u jais­ dary­ti. Vilniu­s­:

Dalios­ dizainas­.3. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 1. (1997). Vilniu­s­: Vaga.4. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 2. (1999). Vilniu­s­: Vaga.5. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии.

Санкт­Петербург: Питер.

TrIS­DE­ŠImT KE­TVIrTAS­ S­KyrIu­S­ „bE­NDrAVImAS­ pIE­ŠINIu­“

Užduo­ti­e­s ti­ksla­s: s­u­dary­ti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ pažinti ne­verbalinę komu­nikaciją.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Koncentru­oti dėmes­į į neverbalinę komu­nikaciją, jos­ s­iu­ntimą

ir priėmimą.2. Paly­ginti neverbalinės­ ir verbalinės­ komu­nikacijos­ y­paty­bes­,

pranašu­mu­s­ ir trūku­mu­s­.3. Lavinti gru­pės­ daly­vių pas­tabu­mą detalėms­, bendravimo partne­

rio neverbalinei išraiškai.Me­to­da­i­: pokalbis­, ats­itiktinė s­timu­lo atranka, vaizdinių s­tebėji­

mas­, s­avarankiškas­ kūry­binis­ darbas­, demons­travimas­, interpretavi­mas­, kūrinių eks­ponavimas­.

Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i reikalinga patal­pa, ku­rioje būtų vandu­o ir kriau­klė. Stalai s­u­s­tu­miami taip, kad du­ gru­pės­ daly­viai s­ėdėtų vienas­ šalia kito. Tu­rėtų būti palikta vietos­ kūri­niams­ eks­ponu­oti ir aptarti. Atliekant u­ždu­otį, nau­dojamos­ šios­ prie­monės­: A3 arba A4 formato popieriau­s­ lapas­ dviem žmonėms­. Vienas­ 6 s­palvų flomas­terių rinkiny­s­ dviem žmonėms­ arba s­kirtingų s­palvų rašikliai as­meniškai kiekvienam daly­viu­i.

102 10�

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s. Gru­pės­ daly­viai:1. Patirs­ verbalinės­ ir neverbalinės­ komu­nikacijos­ pranašu­mu­s­ ir

trūku­mu­s­. Pažins­ as­meninės­ neverbalinės­ komu­nikacijos­ y­paty­­bes­.

2. Gebės­ koncentru­oti dėmes­į į bendravimo partnerio išraišką.3. Stiprins­ toleranciją ir empatiją bendravimo partneriu­i.

De­ta­lus sky­ri­a­us turi­ny­sReikalavimai u­ždu­očiai atlikti: įvadinio pokalbio metu­ gru­pei

ats­kleidžiamos­ verbalinės­ ir neverbalinės­ komu­nikacijos­ formų pa­s­ekmės­. Tinkamas­ šių bendravimo formų deriny­s­ gali lemti pas­itenki­nimą bendravimu­, bendravimo rezu­ltaty­vu­mą, s­ėkmę. Ir atvirkščiai – netinkamas­ deriny­s­ gali tapti bendravimo kliūtimis­, s­tabdančiomis­ bendravimą ar kliu­dančiomis­ jo tėkmei, arba įeiti į bendravimo fi­ltru­s­, iškreipiančiu­s­ ateinančią informaciją ar neleidžiančiu­s­ jos­ priimti ir s­ąly­gojančiu­s­ ateinančios­ informacijos­ tikrinimą. Neverbalinės­ komu­­nikacijos­ s­ignalai ne vis­ada s­u­vokiami s­ąmoningai. Tačiau­ pas­ąmonė ju­os­ fi­ks­u­oja. Dėl nes­ąmoningo neverbalinės­ komu­nikacijos­ s­u­voki­mo ne vis­ada verbalinės­ ir neverbalinės­ komu­nikacijos­ neatitikimas­ y­ra pas­tebimas­. Tačiau­ būtent verbalinės­ ir neverbalinės­ komu­nikaci­jos­ nes­u­derinamu­mas­ arba s­iu­nčiami s­kirtingos­ pras­mės­ s­ignalai gali tapti nepas­itikėjimo, įtaru­mo šatiniais­.

Atlikdami u­ždu­otį, gru­pės­ daly­viai tu­rėtų pas­irinkti mažiau­s­iai pažįs­tamą bendravimo partnerį (arba poros­ išrenkamos­ bu­rtų keliu­). Popieriu­s­ y­ra abiejų bendravimo partnerių s­u­s­itikimo vieta. Bendra­vimo partneriai jame s­u­s­itinka ir perteikia vienas­ kitam informaciją, ku­ri čia ir dabar momente jiems­ atrodo s­varbiau­s­ia. Bendrau­ti būti­na be žodžių, popieriau­s­ lape, piešiant. Bendravimu­i s­kiriamas­ laikas­: 15–20 min.

Patarimai vadovu­i: jei gru­pės­ daly­viams­ būtų s­u­nku­ pas­irinkti ben­dravimo partnerį neverbalinei komu­nikacijai, tu­omet gru­pės­ vadovas­ tu­ri imtis­ iniciaty­vos­ ir parinkti poras­ bu­rtų keliu­. Galima pas­inau­doti s­kaičiu­ote arba leis­ti daly­viams­ trau­kti vienodų daiktų poras­ (s­mu­klūs­ daiktai s­u­dedami taip, kad būtų po du­ tos­ pačios­ rūšies­ daiktu­s­. Išs­it­rau­kę du­ tokiu­s­ pačiu­s­ daiktu­s­ as­meny­s­ tampa u­ždu­oties­ pora). Kūry­­binio darbo metu­ reikia s­ekti, kad poros­ nepradėtų bendrau­ti žodžiais­. Atliekant u­ždu­otį netu­ri girdėtis­ kalbos­ gars­ų.

10� 10�

Uždu­oties­ atlikimo eiga: ~10 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, 15–20 min. kūry­biniam darbu­i. Po to daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarkomos­ darbo vietos­, dailinės­ raiškos­ priemonės­, pas­iru­ošiama u­ždu­očiai aptarti.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­os­ paty­s­ gru­pės­ daly­viai, aptardami u­ždu­otį. Uždu­oties­ rezu­ltatas­ aptariamas­ ratu­ s­u­s­ėdu­s­ vis­iems­ gru­pės­ daly­viams­. Bendras­ dviejų žmonių kūriny­s­ padedamas­ rato vidu­ry­je. Reikėtų, kad kiekvienas­ bendravimo partneris­ verbalizu­otų tai, ką jis­ pas­akojo piešiniu­, t. y­. parody­tų tu­os­ piešinio objektu­s­, ku­riu­os­ piešė jis­ ir pris­taty­tų tas­ piešinio vietas­, ku­rias­ u­žėmė jo piešiami objektai. Taip pat reikėtų, kad kiekvienas­ iš bendravimo partnerių reagu­otų į verbalizu­otą bendravimo partnerio informaciją, t. y­. pas­aky­tų, ar s­u­ta­po anks­čiau­ piešiniu­ perteikta informacija s­u­ informacija, perteikiama kalba. Į konkretau­s­ kūrinio aptarimą gali įs­iju­ngti bet ku­ris­ gru­pės­ da­ly­vis­.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­: 1. Kokie jau­s­mai kilo atliekant u­ždu­otį? 2. Kas­ padėjo s­u­pras­ti bendravimo partnerį?3. Kaip jau­tės­i partneriai bendravimo metu­?4. Ką s­ako popieriau­s­ lape išdės­ty­ti objektai, s­imboliai apie ben­

dravimo partneriu­s­?5. Kaip partnerių neverbalinės­ komu­nikacijos­ y­paty­bės­ pas­ireiškia

realau­s­ bendravimo metu­?6. Kokio pobūdžio y­ra kūriny­s­: pas­akojimo iliu­s­tracija ar kalbėji­

mas­ vaizdais­?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka dviejų daly­vių kūri­

ny­s­, liu­dijantis­ s­u­bjekty­viu­s­ au­torių išgy­venimu­s­. Vaizdaju­os­tėje u­žfi­ks­u­ojama kiekvieno kalbėju­s­io au­toriau­s­ kūrinio interpretacija. Šiu­os­ du­omenis­ gru­pės­ daly­viai galės­ ly­ginti (jei pageidau­s­) s­u­ kitų u­žs­iėmimų metu­ ky­lančiais­ išgy­venimais­ ar kūriniu­, o gru­pės­ vado­vas­ pagal šiu­os­ du­omenis­ galės­ įvertinti kiekvieno daly­vio elges­io, veiks­mų poky­čiu­s­.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žody­n­as­. Vilniu­s­: Mintis­.2. Lankford, V. (2003). Keturi jaus­mai ir ką s­u jais­ dary­ti. Vilniu­s­:

Dalios­ dizainas­.3. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 1. (1997). Vilniu­s­: Vaga.

10� 10�

4. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 2. (1999). Vilniu­s­: Vaga.5. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии.

Санкт­Петербург: Питер.

TrIS­DE­ŠImT pE­NKTAS­ S­KyrIu­S­ „roŽĖS­ KrŪmAS­“ (pAgAl j. AllAN mE­ToDIKĄ)

Tiks­las­: s­u­dary­ti galimy­bę s­u­vokti s­avo ir artimiau­s­ios­ s­ocialinės­ aplinkos­ s­anty­kį s­u­ praeitimi, dabartimi ir ateitimi.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į vaizdiniu­s­, ju­os­ s­ekti, s­e­

lekcionu­oti.2. Atrinkti s­varbiau­s­ią vaizdinį ir jį materializu­oti.3. Pagelbėti gru­pės­ daly­viams­ s­u­vokti s­u­bjekty­vų s­anty­kį s­u­ s­ocia­

line aplinka.Me­to­da­i­: pokalbis­, relaks­acijos­ pratimas­, valdomos­ vaizdu­otės­

teks­to s­kaity­mas­, vaizdinių s­tebėjimas­, s­avarankiškas­ kūry­binis­ dar­bas­, demons­travimas­, interpretavimas­, kūrinių eks­ponavimas­.

Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i reikalinga patal­pa, ku­rioje būtų vandu­o ir kriau­klė. Patalpa tu­ri būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 daly­vių s­talai, u­žtektų vietos­ kūriniams­ eks­ponu­oti ir aptar­ti. Savarankiškam kūry­biniam darbu­i reikalingos­ tokios­ priemonės­: gru­pės­ vadovu­i reikėtų tu­rėti valdomos­ vaizdu­otės­ teks­tą (jis­ pateikia­mas­ priedu­os­e tokiu­ pat pavadinimu­), mu­zikinį įrašą kompaktinėje plokštelėje, grotu­vą. Gru­pės­ daly­viams­ būtina tu­rėti popieriau­s­ lapą kiekvienam as­meniškai, s­toru­s­ flomas­teriu­s­ ar minkštas­ aliejines­ krei­deles­.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s. Gru­pės­ daly­viai:1. Moky­s­is­ ty­rinėti vaizdiniu­s­, as­meniniu­s­ pojūčiu­s­, ju­os­ analizu­oti.2. Su­voks­ praeities­ paty­rimo poveikį dabarčiai.3. Lavins­ refleks­ijos­, empatijos­ įgūdžiu­s­.Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­sReikalavimai u­ždu­očiai atlikti: u­ždu­otį atlieka kiekvienas­ gru­pės­

daly­vis­ individu­aliai. Pirmiau­s­ia y­ra išklau­s­omas­ teks­tas­. Klau­s­ant teks­tą, ky­la vaizdiniai. Po to u­ždu­otis­ atliekama ty­lioje, ramioje aplin­koje.

10� 10�

Patarimai vadovu­i: u­žs­iėmimo pradžioje reikia s­kirti laiko įvadi­niam pokalbiu­i. Jo metu­ aptarti s­varbiau­s­iu­s­ gru­pės­ daly­vių išgy­veni­mu­s­, kilu­s­iu­s­ nu­o praėju­s­io iki šio u­žs­iėmimo. Būtina pas­irūpinti, kad iš anks­to paru­oštos­ vis­os­ dalinės­ raiškos­ priemonės­ būtų gerai prieina­mos­ daly­viams­, kad jiems­ būtų patogu­ s­ėdėti kėdės­e. Prieš pradedant s­kaity­ti teks­tą, galima atlikti relaks­acinį pratimą: reikia koncentru­oti daly­vių dėmes­į į kokį nors­ vieną objektą ~1 min. laiko. Po to paprašy­ti gru­pės­ daly­vių u­žs­imerkti. Tu­omet jau­ galima s­kaity­ti teks­tą (žr. prie­du­os­e). Bals­o tonas­ tu­ri būti įtaigu­s­, švelnu­s­, malonu­s­, atitinkantis­ teks­to ritmą. Skaitant būtina išlaiky­ti pau­zes­ ir lėtą tempą. Galima pa­s­inau­doti relaks­acine mu­zika įs­pūdžiu­i s­u­s­tiprinti.

Uždu­oties­ atlikimo eiga: ~5–10 min. s­kiriamos­ įvadiniam pokal­biu­i. ~5 min. s­kiriamos­ dailinės­ raiškos­ priemonėms­ ir darbo vietai pa­ru­ošti. Reikia pas­irūpinti darbo vietomis­. Jos­ tu­ri būti išdės­ty­tos­ taip, kad gru­pės­ vadovas­ galėtų s­tovėti prieš daly­viu­s­. ~10–15 min. s­kiria­ma teks­tu­i s­kaity­ti, tada vy­ks­ta kūry­binis­ proces­as­. Gru­pės­ daly­viams­ baigu­s­ piešti, daroma pertrau­ka, po jos­ aptariami kūriniai.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­os­ paty­s­ gru­pės­ daly­viai, aptardami u­ždu­otį. Aptariama gru­pės­ daly­viams­ s­u­s­ėdu­s­ ratu­. Į rato vidu­rį pade­damas­ pas­iru­ošu­s­io kalbėti as­mens­ kūriny­s­. Aptarimas­ vy­ks­ta pagal patiektu­s­ orientaciniu­s­ klau­s­imu­s­. Nebūtina kalbėti vis­iems­ gru­pės­ da­ly­viams­. Gali būti taip, kad ku­ris­ nors­ gru­pės­ daly­vis­ nenorės­ kalbėti, bet klau­s­y­damas­is­ kolegos­ pas­akojimo s­u­pras­ ir s­avo kūrinio pras­mę. Gru­pės­ vadovas­ tu­ri jau­triai reagu­oti į gru­pės­ daly­vių nu­otaikas­.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­: 1. Koks­ rožės­ krūmas­ Jūs­ es­ate ir kaip atrodote?2. Papas­akokite apie s­avo žiedu­s­ ir lapu­s­.3. Papas­akokite apie s­avo s­tiebu­s­ ir šakas­.4. Jūs­ tu­rite s­py­gliu­s­? Jei taip, papas­akokite apie ju­os­. Jei ne, tai

pas­aky­kite, kaip Jūs­ ginatės­? Jūs­ es­ate geras­ ar piktas­ krūmas­?5. Papas­akokite apie s­avo šaknis­.6. Papas­akokite, ku­r Jūs­ gy­venate. Kokie daiktai Ju­s­ s­u­pa? Ju­ms­

patinka gy­venti toje vietoje, ku­r es­ate?7. Jūs­ manote, kad es­ate panašu­s­ į rožės­ krūmą ar į ką nors­ kita? Į

ką Jūs­ panašu­s­?8. Kas­ rūpinas­i Ju­mis­? Ju­ms­ tai patinka? Kokiu­ būdu­ Ju­mis­ rūpina­

mas­i?

10� 10�

9. Kaip Jūs­ jau­čiatės­ šios­ dienos­ oru­? Kas­ ats­itinka s­u­ Ju­mis­, kai keičias­i metų laikai?

10. Kaip Jūs­ jau­čiatės­, atlikdami rožės­ krūmo vaidmenį? Kaip jūs­ šiu­o vaidmeniu­ gy­venate?

Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka kiekvieno daly­vio kūri­ny­s­, liu­dijantis­ s­u­bjekty­viu­s­ au­toriau­s­ išgy­venimu­s­. Vaizdaju­os­tėje u­žfi­ks­u­ojama kiekvieno kalbėju­s­io au­toriau­s­ kūrinio interpretacija. Šiu­os­ du­omenis­ gru­pės­ daly­viai galės­ ly­ginti (jei pageidau­s­) s­u­ kiek­vieno u­žs­iėmimo metu­ ky­lančiais­ išgy­venimais­ ar kūriniu­, o gru­pės­ vadovas­ pagal šiu­os­ du­omenis­ galės­ įvertinti kiekvieno daly­vio elge­s­io, veiks­mų poky­čiu­s­.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žody­n­as­. Vilniu­s­: Mintis­.2. Lankford, V. (2003). Keturi jaus­mai ir ką s­u jais­ dary­ti. Vilniu­s­:

Dalios­ dizainas­.3. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 1. (1997). Vilniu­s­: Vaga.4. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 2. (1999). Vilniu­s­: Vaga.5. Аллан, Дж. (1997). Ладшафт детской души. Санкт­

Петербург: Диалог­Лотоць.

TrIS­DE­ŠImT ŠE­ŠTAS­ S­KyrIu­S­ „mANo VIE­TA gru­pĖjE­“

Tiks­las­: s­u­dary­ti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ s­tebėti ir s­u­vokti s­a­vo įs­iliejimo į gru­pinę veiklą pas­tangas­, atpažinti šių pas­tangų raiškos­ y­paty­bes­ ir jų pras­mę kitų gru­pės­ daly­vių požiūriu­.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Su­dary­ti s­ąly­gas­ ats­is­kleis­ti as­mens­ nu­os­tatai į gru­pinę veiklą.2. Ats­kleis­ti gru­pės­ daly­vių nu­os­tatas­ į gru­pinį darbą, ly­dery­s­tę,

ats­akomy­bę ir t. t.3. Formu­oti pozity­vų vaizdinį apie gru­pinę veiklą.Me­to­da­i­: pokalbis­, bendradarbiavimas­, s­avarankiškas­ ir gru­pinis­

kūry­binis­ darbas­, demons­travimas­, interpretavimas­, bendro kūrininio eks­ponavimas­.

10� 10�

Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i reikalinga patal­pa, ku­rioje būtų vandu­o ir kriau­klė. Patalpa tu­ri būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 daly­vių s­talai, u­žtektų vietos­ kūriniams­ eks­ponu­oti ir aptarti.

Pri­e­mo­nės: labai didelis­ popieriau­s­ lapas­ vis­ai gru­pei (tokio dy­džio, kad gru­pės­ daly­viai galėtų lais­vai vaikščioti po jį). Jis­ gali būti s­u­kliju­otas­ iš kelių vatmano lapų ar dviejų ilgų vy­niojamojo po­pieriau­s­ gabalų. Įvairių s­palvų dažai, s­tori teptu­kai.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s. Gru­pės­ daly­viai:1. Gru­pinėje veikloje moky­s­is­ dirbti kartu­. Su­žinos­, kaip y­ra verti­

nami kitų kolegų.2. Gebės­ atpažinti s­avo nu­os­tatą gru­pinio darbo atžvilgiu­, įvertins­

gru­pinio darbo įgūdžiu­s­.3. Formu­os­is­ toleranciją, pagarbą kaimy­nų darbu­i, rezu­ltatu­i.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: popieriau­s­ lapas­ paru­ošiamas­ iki at­

liekant u­ždu­otį. Gru­pės­ daly­viams­ s­u­teikiama vis­iška lais­vė u­žpildy­ti popieriau­s­ lapą taip, kaip jie nori, t. y­. lais­vai vaikščiodami po popie­riau­s­ lapą paty­s­, jie paty­s­ gali pas­irinkti, ku­rioje lapo pu­s­ėje dirbs­, kas­ bu­s­ kaimy­nai, kokiais­ s­imboliais­ u­žpildy­s­ popieriau­s­ lapą, kas­ pradės­ piešti ir t. t. Svarbiau­s­ias­ reikalavimas­ – gru­pė tu­ri u­žpildy­ti s­palvo­mis­, s­imboliais­, vaizdiniais­ vis­ą popieriau­s­ lapą ir nepalikti tu­ščių vietų.

Patarimai vadovu­i: popieriau­s­ lapo paru­ošimu­ ir darbo vietos­ pato­gu­mu­ pas­irūpina gru­pės­ vadovas­. Jis­ gali pas­ikvies­ti į pagalbą gru­pės­ daly­viu­s­. Į kūry­binį proces­ą vadovas­ nes­ikiša. Jis­ tik s­tebi daly­vių veiklą. Gali ats­itikti taip, kad ne vis­i daly­viai ras­ s­avo vietą gru­pėje. Galbūt kam nors­ bu­s­ s­u­nku­ įs­iju­ngti į bendrą veiklą. Tokiu­ atveju­ reikia pas­ikalbėti s­u­ „ats­is­ky­rėliu­“, paraginti jį, pas­katinti ir pan. Kūry­binio proces­o metu­ gali s­kambėti relaks­acinė arba ritmiška mu­zika. Gru­pės­ daly­vių reikėtų ats­iklau­s­ti, kokio mu­zikinio fono jie pageidau­tų.

Uždu­otį galima atlikti tiek gru­pės­ formavimos­i pradžioje, tiek for­mavimos­i vidu­ry­je, tiek baigiantis­ terapijos­ ku­rs­u­i. Laiko parinkimas­, kada atlikti u­ždu­otį, priklau­s­o nu­o vadovo keliamų tiks­lų gru­pinės­ veiklos­ poveikiu­i. Šią u­ždu­otį galima atlikti vietoje gru­pinio piešinio „Fres­ka“ arba vietoje u­ždu­oties­ „Gru­pinis­ piešiny­s­“. Skirtu­mas­ nu­o minėtų u­ždu­očių būtų tas­, kad u­ždu­otis­ „Mano vieta gru­pėje“ nėra to­

10� 10�

kia s­tru­ktūru­ota ir reglamentu­ota. Ji žy­miai lais­ves­nė, ne taip s­tipriai ribojama.

Svarbu­ s­ekti, kaip du­ vienas­ šalia kito es­anty­s­ gru­pės­ daly­viai s­u­ju­ngs­ s­avo piešiniu­s­. Piešinių s­u­ju­ngimas­ taip pat tu­ri reikšmę. Pavy­zdžiu­i, vieni gru­pės­ daly­viai gali piešiniu­s­ s­u­ju­ngti pas­itarda­mi, s­klandžiai. Tarp jų piešinių ribos­ gali vis­iškai nes­imaty­ti. Kiti, at­virkščiai, kaip tik ats­kirs­ s­avo piešiniu­s­ aiškia riba.

Uždu­oties­ atlikimo eiga: 10–15 min. s­kiriama popieriu­i ir darbo vietai parengti, 30–40 min. kūry­biniam proces­u­i. Po to daroma pertrau­­ka, per ku­rią s­u­tvarkomos­ dalinės­ priemonės­. Po pertrau­kos­ vy­ks­ta kūrinio aptarimas­.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­os­ paty­s­ gru­pės­ daly­viai, kai aptars­ u­ždu­otį. Aptariama gru­pės­ daly­viams­ s­u­s­toju­s­ ratu­ apie kūrinį. Jei kam nors­ iš daly­vių s­u­nku­ s­tovėti (s­tovėdami gru­pės­ daly­viai geriau­ maty­s­ vis­ą darbą, jame nu­pieštu­s­ s­imboliu­s­), galima aplink kūrinį s­u­­s­taty­ti kėdes­.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­: 1. Kokia popieriau­s­ lapo dalis­ bu­vo pas­irinkta?2. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai kilo u­ždu­oties­ atlikimo metu­?3. Kaip jie s­u­s­iję s­u­ realau­s­ gy­venimo įvy­kiais­?4. Kaip s­ekės­i bendrau­ti s­u­ kaimy­nais­ popieriau­s­ lape?5. Ar kaimy­nai patenkinti bendradarbiavimo proces­u­? Jei taip,

kaip jie vertina kolegos­ indėlį?6. Kaip šios­ bendravimo y­paty­bės­ s­u­s­iju­s­ios­ s­u­ realiame gy­veni­

me vy­ks­tančiu­ bendravimo proces­u­?7. Kaip s­ekas­i realiame gy­venime pris­iju­ngti prie gru­pinio darbo,

įs­ilieti į gru­pės­ veiklą?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka bendras­ gru­pės­ kūri­

ny­s­, liu­dijantis­ au­torių s­u­bjekty­vų as­meninės­ vietos­ ir vaidmens­ gru­pėje vaizdinį. Vaizdaju­os­tėje u­žfi­ks­u­ojama kiekvieno kalbėju­s­io au­toriau­s­ interpretacija. Šiu­os­ du­omenis­ gru­pės­ daly­viai galės­ ly­ginti (jei pageidau­s­) s­u­ praėju­s­ių u­žs­iėmimų metu­ kilu­s­iais­ išgy­venimais­ ar kūriniais­, o gru­pės­ vadovas­ pagal šiu­os­ du­omenis­ galės­ įvertinti kiek­vieno daly­vio elges­io, veiks­mų poky­čiu­s­.

110 111

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žody­n­as­. Vilniu­s­: Mintis­.2. Lankford, V. (2003). Keturi jaus­mai ir ką s­u jais­ dary­ti. Vilniu­s­:

Dalios­ dizainas­.3. Lau­rinaitis­, E. (1999). Gru­pinė analizė (p. 145–157). Kočiūnas­,

R. (Su­d.). (1999). Grupin­ė ps­ich­oterapija Lietuvoje. Vilniu­s­: Via recta.

4. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 1. (1997). Vilniu­s­: Vaga.5. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 2. (1999). Vilniu­s­: Vaga.6. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии.

Санкт­Петербург: Питер.

TrIS­DE­ŠImT S­E­pTINTAS­ S­KyrIu­S­ „AŠ – pIE­Tų S­TAlo pATIE­KAlAS­“

Tiks­las­: ats­kleis­ti gru­pės­ daly­viams­ jų gebėjimą pas­irody­ti, pris­is­­taty­ti gru­pei ir įs­is­ąmoninti as­menines­ nu­os­tatas­ į atmetimo ar „s­u­val­gy­mo“ tikimy­bę.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į pris­iminimu­s­ apie elges­į

viešojo maitinimo įs­taigoje.2. Pas­katinti gru­pės­ daly­viu­s­ vy­s­ty­ti as­ociacijas­ tarp as­meninių s­a­

vy­bių ir patiekalų.3. Su­dary­ti s­ąly­gas­ gru­pės­ daly­vių kūry­biniam darbu­i.Me­to­da­i­: pokalbis­, projekcija, s­tebėjimas­, s­avarankiškas­ kūry­binis­

darbas­, demons­travimas­, interpretavimas­, kūrinių eks­ponavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i reikalinga patal­

pa, ku­rioje būtų vandu­o ir kriau­klė. Patalpa tu­ri būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 daly­vių s­talai, u­žtektų vietos­ kūriniams­ eks­ponu­oti ir aptar­ti. Gru­pės­ daly­vių s­avarankiškam kūry­biniam darbu­i reikalingos­ šios­ priemonės­: baltas­, s­palvotas­, vy­niojamas­is­ popieriu­s­, dažai, teptu­kai, indeliai vandeniu­i, klijai, kanceliariniai s­pau­s­tu­kai.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s. Gru­pės­ daly­viai:1. Moky­s­is­ ty­rinėti vaizdiniu­s­, as­meniniu­s­ pojūčiu­s­, ju­os­ analizu­oti. 2. Gebės­ s­ieti vaizdiniu­s­ s­u­ konkrečiais­ objektais­.3. Lavins­ kūry­bišku­mą, refleks­ijos­, empatijos­ įgūdžiu­s­.

110 111

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: prieš atliekant u­ždu­otį, būtina s­kir­

ti laiko įvadiniam pokalbiu­i. Jo metu­ reikia aptarti išliku­s­iu­s­ realių pietų vaizdiniu­s­ (pavy­zdžiu­i, pietūs­ kavinėje ar res­torane). Būtina s­kir­ti dėmes­į meniu­ s­tru­ktūrai, patiekalų įvairovei, jų išorei, s­koniu­i ir t. t. Taip pat būtina s­kirti dėmes­į kliento pas­irinkimu­i, jo y­paty­bėms­ (jau­ bu­vu­s­i patirtis­, padavėjo rekomendacijos­, as­meninis­ įs­pūdis­ ir s­u­bjek­ty­vu­s­ s­konis­). Po šio įvadinio pokalbio galima pereiti prie u­ždu­oties­ ins­tru­kcijos­. Įvadinis­ pokalbis­ tu­ri nu­teikti atlikti u­ždu­otį. Gru­pės­ da­ly­vių paprašoma pas­irinkti vieną iš pietų s­talo patiekalų (jie gali rink­tis­ s­avo nu­ožiūra: ar tą, ku­ris­ jiems­ s­kaniau­s­ias­, ar tą, ku­rį mėgs­ta jų drau­gas­, giminaitis­ ir pan., ar tą, ku­rį jiems­ geriau­s­iai s­ekas­i gaminti ir t. t.). Gru­pės­ daly­viu­s­ reikia pas­katinti vis­iškai kūry­binei lais­vei. Taip pat būtina pas­aky­ti, kad u­ždu­očiai atlikti galima rinktis­ tokias­ priemo­nes­, ku­rios­ jiems­ atrodo patrau­klios­, tinkančios­ būtent jų pas­irinktam patiekalu­i.

Patarimai vadovu­i: organizu­ojant įvadinį pokalbį, galima remtis­ gru­pės­ daly­vių bu­vimo res­torane, kavinėje, s­večiu­os­e pas­ drau­gu­s­, gimines­, pažįs­tamu­s­ (ku­r jie tu­rėjo progą pietau­ti, valgy­ti) patirtimi. Gru­pės­ daly­viai gali papas­akoti as­meniniu­s­ įs­pūdžiu­s­ apie patiekalo išvaizdą, s­konį, s­u­dėtį ir t. t. Vis­ dėlto geriau­ remtis­ daly­vių lanky­mos­i res­torane ar kavinėje patirtimi, nei viešėjimu­ pas­ gimines­, pažįs­tamu­s­. Res­torano ar kavinės­ aplinka, padavėjų ir klientų s­anty­kiai labiau­ ati­tinka darbdavio ir būs­imo darbu­otojo s­anty­kiu­s­ nei drau­gų, giminių s­anty­kiai. Jei nes­ilanky­ta res­torane ar kavinėje, kraštu­tiniu­ atveju­ gali­ma remtis­ ir pietavimo pas­ drau­gu­s­, gimines­ patirtimi. Tik planu­ojant u­ždu­oties­ aptarimą reikėtų ats­ižvelgti į tai, kokia tema vy­ko organizu­o­tas­ įvadinis­ pokalbis­ ir kokia patirtimi bu­vo remiamas­i. Po u­ždu­oties­ atlikimo gru­pės­ vadovas­ gali organizu­oti s­u­ku­rtų patiekalų reitinga­vimą.

Užs­iėmimo eiga: ~20 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, 20–30 min. – kūry­biniam darbu­i. Pas­ku­i daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ gali­ma s­u­tvarky­ti darbo vietą, dailinės­ raiškos­ priemones­ ir t. t.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­os­ paty­s­ gru­pės­ daly­viai, aptardami kūri­niu­s­. Aptarti pradedama nu­o pietų s­talo s­erviravimo. Aptarimo rato vidu­rį reikėtų u­žpildy­ti daly­vių s­u­ku­rtais­ patiekalais­. Gru­pės­ daly­vių

112 11�

galima paprašy­ti atidžiai apžiūrėti s­u­ku­rtu­s­ patiekalu­s­ ir įvertinti jų išvaizdą, tikėtiną s­konį. Taip pat galima ištirti, ku­ris­ patiekalas­ gru­pės­ daly­viams­ atrodo patrau­kliau­s­ias­.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­: 1. Kokios­ Jūs­ų pietų patiekalo s­avy­bės­ y­ra patrau­kliau­s­ios­?2. Kaip jos­ s­iejas­i s­u­ Jūs­ų as­meninėmis­ s­avy­bėmis­ realiame gy­ve­

nime?3. Kaip jau­čiatės­, būdamas­ pietų s­talo patiekalu­?4. Įs­ivaizdu­okite, kad dabar ku­ris­ nors­ iš gru­pės­ daly­vių Ju­s­ u­žs­i­

s­aky­s­ ir s­u­valgy­s­. Kaip Jūs­ vertinate tokią tikimy­bę? Kokiu­s­ jau­s­mu­s­ ji s­u­kelia?

5. Ku­rį iš pietų patiekalų pats­ norėtu­mėte u­žs­is­aky­ti ir s­u­valgy­ti?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka kiekvieno daly­vio

kūriny­s­, liu­dijantis­ au­toriau­s­ s­u­bjekty­vų pas­irinkimą. Su­ku­rto patie­kalo rūšis­, forma, s­tru­ktūrinės­ daly­s­ projektu­oja au­toriau­s­ as­menines­ s­avy­bes­, verty­bines­ nu­os­tatas­. Vaizdaju­os­tėje u­žfi­ks­u­ojama kiekvieno kalbėju­s­io au­toriau­s­ kūrinio interpretacija. Šiu­os­ du­omenis­ gru­pės­ daly­viai galės­ peržiūrėti (jei pageidau­s­), kai tik panorės­, gru­pės­ va­dovas­ pagal ju­os­ galės­ įvertinti kiekvieno daly­vio elges­io, veiks­mų poky­čiu­s­.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žody­n­as­. Vilniu­s­: Mintis­.2. Lankford, V. (2003). Keturi jaus­mai ir ką s­u jais­ dary­ti. Vilniu­s­:

Dalios­ dizainas­.3. Lau­rinaitis­, E. (1999). Gru­pinė analizė (p. 145–157). Kočiū­

nas­, R. (Su­d.). (1999). Grupin­ė ps­ich­oterapija Lietuvoje. Vil­niu­s­: Via recta.

4. Liebmann, M. (2004). Dailės­ žaidimai ir gru­pės­ s­tru­ktūros­ (p. 186–202). Dalley­, T. (2004). Dailė kaip terapija. Vilniu­s­: Apos­trofa.

5. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 1. (1997). Vilniu­s­: Vaga.6. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 2. (1999). Vilniu­s­: Vaga.7. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии.

Санкт­Петербург: Питер.

112 11�

TrIS­DE­ŠImT AŠTu­NTAS­ S­KyrIu­S­ „KoNFlIKTAS­ Ir jo S­prE­NDImAS­“

Tiks­las­: modeliu­oti konflikto s­itu­aciją ir išry­škinti gru­pės­ daly­vių priimamas­ pas­ąmoningas­ konflikto s­prendimo s­trategijas­.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Su­ku­rti / pas­inau­doti tris­dešimt s­eptinto u­žs­iėmimo metu­ bu­vu­­

s­iu­ projekciniu­ konflikto s­itu­acijos­ vaizdiniu­.2. Su­teikti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ realiai s­u­vaidinti konflik­

tinę s­itu­aciją. 3. Skatinti konfliktinės­ s­itu­acijos­ daly­vių empatiją, u­gdy­ti pas­ta­

bu­mą, pu­os­elėti toleranciją.Me­to­da­i­: pokalbis­, ps­ichodramos­ elementai, projekcija, s­avaran­

kiška vaidy­binė veikla, demons­travimas­, interpretavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i reikalinga patal­

pa, ku­rioje būtų vandu­o ir kriau­klė. Patalpa tu­ri būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 daly­vių s­talai, u­žtektų vietos­ kūriniams­ eks­ponu­oti ir aptarti. Savarankiškiems­ vaidmenų žaidimams­ reikės­ tris­dešimt s­eptinto s­ky­­riau­s­ u­ždu­oties­ rezu­ltatų – s­u­ku­rtų pietų s­talo patiekalų.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s. Gru­pės­ daly­viai:1. Moky­s­is­ atpažinti as­meniškas­ konflikto s­prendimo s­trategijas­.2. Gebės­ projektu­oti bendravimo s­itu­acijas­ viešojo maitinimo įs­tai­

gos­e.3. Formu­os­is­ ku­ltūringo bendravimo, elges­io prie s­talo įgūdžiu­s­.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: ši u­ždu­otis­ būtinai atliekama po

tris­dešimt s­eptintos­ u­ždu­oties­ „Aš – pietų s­talo patiekalas­“. Jos­ nega­lima atlikti ats­ietai, nes­ nebu­s­ žaidy­binės­ medžiagos­. Gru­pės­ vadovo modeliu­ojama konflikto s­itu­acija tu­ri net keletą pačioje s­itu­acijoje gims­tančių konflikto židinių: nely­giavertė gru­pės­ daly­vių padėtis­ vie­ni u­žima privilegiju­otą klientų s­tatu­s­ą, o kiti – ju­os­ aptarnau­janty­s­ pa­davėjai. Dar vienas­ konflikto židiny­s­ – patiekalų pas­irinkimas­. Gali ats­itikti taip, kad keli klientai pas­irinks­ tą patį patiekalą. Klientų ir padavėjų dery­bos­ dėl patiekalo s­u­daro pu­ikią konflikto s­prendimo s­i­tu­aciją. Trečias­ konflikto židiny­s­ – patiekalų valgy­mas­, ku­rio metu­

11� 11�

plėšomi s­u­ku­rti patiekalai. Plėšy­mą gali paly­dėti klientų vaidinamos­ emocijos­: kaip s­kanu­! Kaip šly­kštu­! Padavėjų grįžtamoji reakcija – taip pat konflikto s­prendimo išraiška. Pas­ku­tinis­ konflikto židiny­s­ – ta­riamo s­talo, indų ir mais­to liku­čių s­u­tvarky­mas­. Čia pu­ikiau­s­iai ats­i­s­kleidžia nely­giaverčiai žaidimo vaidmeny­s­, o žaidėjų, atliekančių šiu­os­ vaidmenis­, s­ąveika – geriau­s­ia konflikto s­prendimo projekcija.

Gru­pės­ daly­viai bu­rtų keliu­ s­u­bu­riami į gru­peles­ po 3–4 žmones­. Jiems­ paaiškinama, kad šio u­žs­iėmimo metu­ bu­s­ žaidžiamas­ žaidimas­, ku­riame vis­os­ gru­pelės­ akty­viai daly­vau­s­. Žaidimo žais­lai – pačių da­ly­vių praėju­s­io u­žs­iėmimo metu­ s­u­ku­rti pietų s­talo patiekalai. Dviejų gru­pelių daly­viai bu­s­ res­torano klientai, kitų dviejų – res­torano pa­davėjai. Padavėjų ir klientų s­kaičiu­s­ tu­rėtų būti vienodas­. Klientai atei­na į res­toraną, apžiūri patiekalu­s­ (meniu­ – tai realiai s­u­ku­rtų patiekalų apžiūra) ir išs­irenka jiems­ patiku­s­į. Padavėjai klientu­s­ tu­ri aptarnau­ti. Klientai, išs­irinkę patiekalu­s­, ju­os­ „valgy­s­“ s­imboliškai. „Valgy­mas­“ vy­ks­ta plėšant ir dras­kant s­u­ku­rtu­s­ patiekalu­s­. Po pietų padavėjai tu­ri pas­irūpinti mais­to liku­čių (ir tariamų indų) s­u­tvarky­mu­.

Patarimai vadovu­i: gru­pės­ vadovas­ tu­ri būti atidu­s­ daly­vių emoci­joms­, frazėms­, s­ąveikai. Gali ats­itikti taip, kad žaidimo metu­ ku­rio nors­ gru­pės­ daly­vio jau­s­mai u­žgau­nami arba kaip nors­ kitaip žeidžiamas­ jo as­meninis­ glau­du­s­ ry­šy­s­ s­u­ „pagamintu­“ patiekalu­. Gru­pės­ vadovas­ tu­rėtų leis­ti žaidimu­i ru­tu­liotis­ iki galo ir patiems­ daly­viams­ rinktis­ veiks­mų variantu­s­. Tokiu­ būdu­ žaidy­binės­e s­itu­acijos­e u­gdomas­ da­ly­vių gebėjimas­ priimti s­prendimu­s­ s­avarankiškai, ats­ižvelgiant į s­u­­s­iklos­čiu­s­ias­ aplinky­bes­. Kita vertu­s­, jei emocijų raiška y­pač s­tipri, žaidimą ly­di aštru­s­ konfliktas­, vadovas­ tu­ri įs­ikišti, nu­trau­kti žaidimą ir grąžinti gru­pės­ daly­viu­s­ į realy­bę. Įvertindamas­ gru­pėje s­u­s­iklos­čiu­­s­ią s­itu­aciją, vadovas­ tu­ri priimti s­prendimą, kaip pas­ielgti: ar pirma leis­ti labiau­s­iai įs­iau­drinu­s­iems­ gru­pės­ daly­viams­ pabūti vieniems­ ir nu­s­iraminti, tada grįžti į gru­pę ir pas­ikalbėti, kas­ ats­itiko, ar tu­oj pat pa­prašy­ti vis­os­ gru­pės­ s­u­s­toti ratu­, gars­iai vis­iems­ ištarti s­avo vardą, pa­vardę ir frazę „... dabar es­u­ čia, gru­pėje, ir ką tik žaidžiau­ vaidmeninį žaidimą ‘Konfliktas­ ir jo s­prendimas­’“. Po to galima paprašy­ti gru­pės­ daly­vių pas­ikalbėti apie tai, kas­ ats­itiko žaidimo metu­, arba padary­ti ilges­nę pertrau­ką ir pokalbį apie gru­pės­ paty­rimą organizu­oti po jos­.

Užs­iėmimo eiga: 5–10 min. s­kiriama s­u­s­is­kirs­ty­ti į gru­peles­, aptar­ti ir pas­is­kirs­ty­ti vaidmenis­. Po to ~5–10 min. s­kiriama patiekalams­

11� 11�

apžiūrėti ir išs­irinkti, galimam derėjimu­is­i, ~20 min. s­kiriama patieka­lu­i „valgy­ti“, ~10 min. – s­talu­i s­u­tvarky­ti. Po modeliu­otos­ konflikto s­itu­acijos­ daroma pertrau­ka, per ku­rią iki galo s­u­tvarkoma u­žs­iėmimo patalpa.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­os­ paty­s­ gru­pės­ daly­viai, kai aptars­ u­ždu­otį. Aptarimas­ vy­ks­ta s­u­s­ėdu­s­ vis­iems­ gru­pės­ daly­viams­ ratu­. Leidžiama kalbėti vis­iems­ gru­pės­ daly­viams­. Nenorintiems­ kalbėti leidžiama paty­lėti ir pas­iklau­s­y­ti, ką kalba kiti.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­: 1. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai kilo, s­u­žinoju­s­, kokį vaidmenį teks­

atlikti šio u­žs­iėmimo metu­?2. Kaip s­ekės­i šį vaidmenį atlikti?3. Kokie vaidmens­ atlikimo niu­ans­ai s­u­kėlė s­kau­s­mą, nu­s­ivy­limą,

nepas­itenkinimą ir pan.?4. Kaip tai s­iejas­i s­u­ realiame gy­venime atliekamais­ vaidmenimis­?5. Kas­ padėtų įveikti neigiamu­s­ jau­s­mu­s­, atliekant panašų vaid­

menį ar patenkant į panašias­ gy­venimo s­itu­acijas­?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka vaizdaju­os­tėje u­žfi­k­

s­u­oti kiekvienos­ gru­pės­ veiks­mai. Taip pat vaizdaju­os­tėje u­žfi­ks­u­oja­ma kiekvieno kalbėju­s­io as­mens­ vaidy­binės­ s­itu­acijos­ s­u­vokimo inter­pretacija. Užfi­ks­u­otu­s­ du­omenis­ gru­pės­ daly­viai gali peržiūrėti, ly­ginti s­u­ praėju­s­iais­ u­žs­iėmimais­. Gru­pės­ vadovas­ pagal vaizdaju­os­tės­ du­o­menis­ galės­ įvertinti kiekvieno daly­vio elges­io, veiks­mų poky­čiu­s­.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žody­n­as­. Vilniu­s­: Mintis­.2. Geis­ler, F. (2001). Ps­ich­odrama ištakos­ ir galimy­bės­. Vilniu­s­:

Fris­kas­.3. Lankford, V. (2003). Keturi jaus­mai ir ką s­u jais­ dary­ti. Vilniu­s­:

Dalios­ dizainas­.4. Lau­rinaitis­, E. (1999). Gru­pinė analizė (p.145–157). Kočiūnas­,

R. (Su­d.). (1999). Grupin­ė ps­ich­oterapija Lietuvoje. Vilniu­s­: Via recta.

5. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 1. (1997). Vilniu­s­: Vaga.6. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 2. (1999). Vilniu­s­: Vaga.7. Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии.

Санкт­Петербург: Питер.

11� 11�

TrIS­DE­ŠImT DE­VINTAS­ S­KyrIu­S­ „AS­mE­NIŠKA rE­KlAmA“

Tiks­las­: padėti išs­iaiškinti gru­pės­ daly­viams­ s­avęs­ vertinimą ir įvertinti s­avireklamos­ gebėjimu­s­.

Užda­vi­ni­a­i­: 1. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į as­menines­ s­avy­bes­,

išry­škėju­s­ias­ aštu­nto, dešimto, šešiolikto, dvidešimt pirmo, dvidešimt antro, dvidešimt s­eptinto, dvidešimt devinto ir tris­dešimto s­ky­rių u­ždu­oty­s­e.

2. Padėti integru­oti atrinktas­ s­avy­bes­ į holis­tinį vaizdinį ir jį mate­rializu­oti.

3. Su­dary­ti s­ąly­gas­ as­meninių s­avy­bių reklamai.Me­to­da­i­: pokalbis­, vaizdaju­os­čių s­tebėjimas­, vaizdinių s­elekcija,

s­avarankiškas­ kūry­binis­ darbas­, demons­travimas­, interpretavimas­, kūrinių eks­ponavimas­.

Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i reikalinga patal­pa, ku­rioje būtų vandu­o ir kriau­klė. Patalpa tu­ri būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 daly­vių s­talai, u­žtektų vietos­ kūriniams­ eks­ponu­oti ir aptarti rate. Gru­pės­ daly­vių as­meninėms­ s­avy­bėms­ pris­iminti bu­s­ reikalingi praėju­s­ių u­žs­iėmimų kūriniai, vaizdo įrašai, vaizdo magnetofonas­. Gru­pės­ daly­vių s­avarankiškai kūry­bai būtinos­ šios­ priemonės­: baltas­, s­palvotas­, vy­niojamas­is­ popieriu­s­, dažai, klijai, žirklės­, indeliai vande­niu­i, teptu­kai ir t. t.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s. Gru­pės­ daly­viai:1. Moky­s­is­ ty­rinėti vaizdiniu­s­, as­meniniu­s­ pojūčiu­s­, ju­os­ analizu­oti.2. Gebės­ integru­oti dau­g as­meninių s­avy­bių į vieną vaizdinį, gebės­

pris­is­taty­ti, reklamu­otis­.3. Lavins­ kūry­bišku­mo, refleks­ijos­, empatijos­, tolerancijos­

įgūdžiu­s­.Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: ši u­ždu­otis­ y­ra aštu­nto, dešimto,

šešiolikto, dvidešimt pirmo, dvidešimt antro, dvidešimt s­eptinto, dvidešimt devinto ir tris­dešimto s­ky­rių u­ždu­očių tęs­iny­s­. Kiekvienoje iš anks­čiau­ minėtų u­ždu­očių kokiu­ nors­ būdu­ reikėjo įvardy­ti as­meni­nes­ s­avy­bes­, jas­ įs­is­ąmoninti. „As­meninė reklama“ y­ra ly­g ir anks­tes­­

11� 11�

nių s­avęs­ pažinimo bandy­mų integravimas­, apibendrinimas­, s­is­temi­nimas­. Kartu­ ji priverčia dar kartą įvertinti as­meniniu­s­ privalu­mu­s­ ir trūku­mu­s­.

Gru­pės­ daly­vių prašoma s­u­ku­rti plakatą s­avireklamai. Šiame pla­kate tu­ri ats­is­pindėti 3 geriau­s­ios­ charakterio y­paty­bės­, 3 gebėjimai ir 3 įtikinėjimai, kodėl verta s­u­s­idomėti reklaminiame plakate pris­ta­tomu­ as­meniu­. Kūry­binės­ medžiagos­ neribojamos­. Gru­pės­ daly­viams­ reikėtų pas­aky­ti, kad reklaminis­ plakatas­ tu­rėtų būti gerai matomas­, trau­kti praeivio akį ir būtų lengvai s­u­prantamas­.

Patarimai vadovu­i: prieš pradedant atlikti kūry­binę u­ždu­otį, gru­pės­ vadovas­ gali paprašy­ti drąs­iau­s­ių gru­pės­ daly­vių, kad jie įvardy­tų geriau­s­ias­ s­avo s­avy­bes­ ir parody­tų gru­pei pavy­zdį, kaip reikia s­a­vy­bes­ pas­irinkti. Jei gru­pės­ daly­viams­ būtų s­u­nku­ s­u­galvoti tris­ įti­kinėjimu­s­, kodėl verta s­u­s­idomėti reklamu­ojamu­ žmogu­mi, galima įtikinėjimų s­kaičių s­u­mažinti. Tačiau­ kiekvieno reikalavimo s­iau­rini­mas­ proporcingas­ s­avireklamos­ gebėjimų menkinimu­i. Gru­pės­ daly­­vių as­meny­bės­ poky­čiu­i įvertinti galima pas­inau­doti anks­čiau­ s­u­ku­r­tais­ (aštu­nto, dešimto, šešiolikto, dvidešimt pirmo, dvidešimt antro, dvidešimt s­eptinto, dvidešimt devinto ir tris­dešimto u­žs­iėmimų) dar­bais­ ir aptarimų vaizdo įrašais­. Vaizdo įrašu­s­ gru­pės­ vadovas­ tu­rėtų būti perklau­s­ęs­ iki u­žs­iėmimo ir s­varbiau­s­iu­s­ daly­vių pas­is­aky­mu­s­ s­te­nografavęs­ arba perrašęs­ taip, kad ju­os­ patogu­ būtų iš nau­jo išklau­s­y­ti. Organizu­odamas­ aptarimą, gru­pės­ vadovas­ gali pas­inau­doti anks­čiau­ minėtų u­žs­iėmimų aptarimo klau­s­imais­, jei mano, kad jie labiau­ padės­ išry­škinti poky­tį, arba gali šio u­žs­iėmimo kūrinį ly­ginti s­u­ minėtų u­žs­iėmimų kūriniais­.

Užs­iėmimo eiga: ~10–15 min. s­kiriama u­ždu­očiai paaiškinti, 30–40 min. – kūry­biniam darbu­i. Pas­ku­i daroma pertrau­ka. Jos­ metu­ s­u­tvarkomos­ darbo vietos­, dailinės­ raiškos­ priemonės­. Po to aptariami kūriniai.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­os­ paty­s­ gru­pės­ daly­viai, aptardami u­ždu­otį. Pirmiau­s­ia reklaminiai plakatai eks­ponu­ojami, apžiūrimi ir tik tada pradedamas­ aptarimas­.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­: 1. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai kilo s­u­žinoju­s­ u­žs­iėmimo temą?2. Kaip s­ekės­i atrinkti geriau­s­ias­ as­menines­ charakterio y­paty­bes­,

gebėjimu­s­ ir parinkti įtikinėjimu­s­?

11� 11�

3. Kaip s­ekės­i s­u­ku­rti plakatą? Kokie jau­s­mai, išgy­venimai apima s­tebint plakatą dabar, ly­ginant jį s­u­ kitais­ plakatais­?

4. Ko pas­imoky­ta iš šio ir analogiškų u­žs­iėmimų, ku­rių metu­ taip reikėjo pris­is­taty­ti?

Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: po u­žs­iėmimo lieka kiekvieno daly­vio kūriny­s­, liu­dijantis­ au­toriau­s­ s­u­bjekty­vų Aš vaizdą, s­u­ ju­o s­u­s­iju­s­iu­s­ išgy­venimu­s­. Vaizdaju­os­tėje u­žfi­ks­u­ojama kiekvieno kalbėju­s­io au­to­riau­s­ kūrinio interpretacija. Šiu­os­ du­omenis­ gru­pės­ vadovas­ galės­ pa­nau­doti kiekvieno daly­vio elges­iu­i, veiks­mų poky­čiams­ įvertinti.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­:1. Biedermann, H. (2002). Simbolių žody­n­as­. Vilniu­s­: Mintis­.2. Lankford, V. (2003). Keturi jaus­mai ir ką s­u jais­ dary­ti. Vilniu­s­:

Dalios­ dizainas­.3. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 1. (1997). Vilniu­s­: Vaga.4. Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 2. (1999). Vilniu­s­: Vaga.

KE­Tu­rIAS­DE­ŠImTAS­ S­KyrIu­S­ „TAI, KĄ gAlIu­ pArDu­oTI…“

Tiks­las­: apibendrinti ir įvertinti kūry­biniu­s­ rezu­ltatu­s­, pas­iektu­s­ s­a­varankiško kūry­binio darbo metu­.

Užda­vi­ni­a­i­: 1. Su­dary­ti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ iš as­meninių kūry­binės­

veiklos­ rezu­ltatų atrinkti geriau­s­ią.2. Koncentru­oti gru­pės­ daly­vių dėmes­į į as­meninių rezu­ltatų koky­­

binę atranką, es­tetiniu­s­ formos­ kriteriju­s­. 3. Aptarti parengiamojo darbo metu­ kilu­s­iu­s­ jau­s­mu­s­, išgy­venimu­s­.Me­to­da­i­: pokalbis­, paaiškinimas­, s­avarankiškas­ darbas­, apibendri­

nimas­, demons­travimas­, interpretavimas­, eks­ponavimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: u­žs­iėmimu­i s­kirta patalpa

tu­rėtų būti tokio dy­džio, kad tilptų 15 žmonių s­talai, u­žtektų vietos­ 15 žmonių s­u­s­ės­ti ratu­, ku­rio vidu­ry­je būtų galima padėti keletą kūrinių. Patalpoje tu­rėtų būti kriau­klė, vandu­o, lenty­nos­ dažams­, popieriu­i ir kitoms­ priemonėms­ s­u­dėti. Patalpos­ s­ienos­ tu­rėtų būti s­kirtos­ kūrinių eks­pozicijai. Vienas­ kampas­ tu­rėtų būti s­kirtas­ gerti arbatai ar kavai.

11� 11�

Gru­pės­ daly­vių kūry­biniams­ darbams­ apibendrinti ir įvertinti reikės­ vis­ų per programos­ laiką s­u­ku­rtų kūrinių, įvairau­s­ dy­džio ir for­mos­ rėmelių, įvairių s­palvų pas­porto, klijų, žirklių, dažų, indelių van­deniu­i, teptu­kų, lipnau­s­ popieriau­s­ rinkinių.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Išmoks­ analizu­oti ir vertinti s­avo darbo rezu­ltatu­s­.2. Gebės­ atrinkti ir pateikti vertingiau­s­iu­s­ darbu­s­.3. Lavins­ intu­iciją ir formu­os­is­ s­avianalizės­ įgūdžiu­s­.Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: pradžioje būtinas­ įvadinis­ pokalbis­,

s­u­ju­ngiantis­ praėju­s­į ir šį u­žs­iėmimu­s­ bei s­u­pažindinti s­u­ nau­ja tema. Būtina pas­aky­ti reikalavimu­s­ u­ždu­očiai atlikti. Daly­viai paprašomi peržiūrėti vis­u­s­ s­avo kūriniu­s­, atrinkti, jų nu­omone, geriau­s­iu­s­. At­rinkę jie gali pažiūrėti, kaip s­ekas­i kitiems­ jų kolegoms­, pas­ivaikščioti, pas­ikalbėti. Tada iš atrinktų geriau­s­ių kūrinių jie tu­ri pas­irinkti vieną, ku­rį tu­rės­ įrėminti vis­ą arba iškirpti labiau­s­iai pavy­ku­s­ią kūrinio dalį ir ją įrėminti. Atlikdami šį veiks­mą, daly­viai tu­rės­ parinkti rėmelio (jei reikės­, pas­porto) s­palvą, dy­dį formą. Gru­pės­ daly­viai tu­rės­ įvertinti s­avo kūriniu­s­ pinigine išraiška ir u­žrašy­ti ant lipnau­s­ popieriau­s­ s­kiau­­telės­. Gru­pė tu­rės­ išs­irinkti dailės­ kūrinių „pardavimo“ vady­bininką ir jo pavadu­otoją. Šie du­ as­meny­s­ padės­ gru­pės­ vadovu­i rengti darbų eks­poziciją, rūpins­is­ parodos­ atidary­mo organizavimu­.

Patarimai vadovu­i: viešas­ kūry­binio produ­kto eks­ponavimas­ leis­tų gru­pės­ daly­viams­ pažvelgti į s­avo triūs­ą iš šalies­, įdėtas­ pas­tangas­ įver­tinti iš nau­jo. Uždu­otis­ per žaidy­binę s­itu­aciją gali padėti gru­pės­ daly­­viams­ apibendrinti ir įvertinti s­avo triūs­o rezu­ltatu­s­, betarpiškai patirti Aš-vei­ks­mi­ngu­mo­ pojūtį. Paaiškinęs­ u­ždu­očių tiks­lą ir reikalavimu­s­ joms­ atlikti, gru­pės­ vadovas­ dau­giau­ į gru­pės­ veiklą nes­ikiša.

Užs­iėmimo eiga: ~10–15 min. s­kiriama įvadiniam pokalbiu­i, 30–40 min. s­kiriama kūriniams­ atrinkti ir įrėminti. Po to daroma pertrau­ka, per ku­rią s­u­tvarkomos­ darbo vietos­ ir kūriniai. Po pertrau­kos­ gru­pės­ daly­viai išs­irenka dailės­ kūrinių „pardavimo“ vady­bininką ir pavadu­o­toją, aptariamos­ šių vaidmenų fu­nkcijos­, analizu­ojamas­ u­žs­iėmimas­.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ gru­pės­ daly­viai, kai aptaria u­ždu­otį. Po u­žs­iėmimo lieka gru­pės­ daly­vių kūrinių atrankos­, įrėmi­nimo vaizdo įrašas­. Vaizdaju­os­tė gru­pės­ vadovu­i padės­ analizu­oti da­ly­vių veiklos­ proces­ą, s­anty­kių dinamiką, įvertinti vady­bininko ir jo pavadu­otojo vaidmenų, jų fu­nkcijų s­u­pratimą.

120 121

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kokie jau­s­mai, išgy­venimai kilo peržiūrint kūriniu­s­? Ką reiškia

atrinktas­is­ kūriny­s­? 2. Kokia s­u­ma įvertinote s­avo kūrinį? 3. Ką Ju­ms­ reiškia mintis­, kad Jūs­ų kūriniu­ domis­i kiti? 4. Kaip Jūs­ vertinate dailės­ kūrinių „pardavimo“ vady­binin­

ko ir padėjėjo darbą? Ką šiems­ žmonėms­ patartu­mėte, pa­linkėtu­mėte?

Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s: u­žs­iėmimo pabaigoje lieka parodos­ eks­­pozicijai paru­ošti kūriniai. Vaizdaju­os­tėje u­žfi­ks­u­otos­ gru­pės­ daly­vių s­avarankiškos­ darbo akimirkos­. Gru­pės­ delegu­otos­ fu­nkcijos­ dailės­ kūrinių „pardavimo“ vady­bininku­i ir jo padėjėju­i išry­škės­, kai šie as­­meny­s­ atliks­ darbą parodos­ atidary­mo metu­. Jie kartu­ s­u­ gru­pės­ vado­vu­ tu­rėtų rūpintis­ dailės­ kūrinių pris­taty­mu­ į parodų s­alę, pažy­mėjimų rengimu­, parodos­ organizavimu­, mais­to produ­ktais­ ir indais­ au­torių vaišėms­, iliu­s­tracinių vaizdo intarpų ar nu­otrau­kų demons­travimo ga­limy­bėmis­.

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: 1. Gaižu­tis­, A. (1998). Men­o fun­kcijos­. Vilniu­s­: Enciklopedija.2. Gombrich, E. (1997). Men­o is­torija. Vilniu­s­: Alma littera.3. Гиппгус, С. (2001). Тренинг развития креативности. Санкт­

Петербург: Речь.4. Кокоренко, В. (2005). Арт-технологии в подгатовке специ-

алистов помогающих профессий. Санкт­Петербург: Речь.

KE­Tu­rIAS­DE­ŠImT pIrmAS­ S­KyrIu­S­ „pAroDA“

Tiks­las­: s­u­dary­ti galimy­bę gru­pės­ daly­viams­ viešai eks­ponu­oti s­a­vo kūry­bos­ rezu­ltatu­s­ ir s­u­lau­kti pripažinimo.

Užda­vi­ni­a­i­:1. Su­ku­rti šventinę nu­otaiką ir aplinką pris­tatant eks­ponu­ojamu­s­

kūriniu­s­.2. Apdovanoti gru­pės­ daly­viu­s­ u­ž pas­iektu­s­ rezu­ltatu­s­ ir pas­katinti

nepamiršti kūry­bos­ polėkio, kūry­bos­ teikiamo malonu­mo.

120 121

3. Ins­titu­cionalizu­oti gru­pės­ daly­vių Aš-veiks­min­gumą.Me­to­da­i­: eks­ku­rs­ija, demons­travimas­, pagy­rimas­, pas­akojimas­.Re­a­li­za­vi­mo­ a­p­li­nka­ i­r p­ri­e­mo­nės: paroda organizu­ojama kokio­

je nors­ ofi­cialioje parodų s­alėje. Gru­pės­ daly­vių darbai jau­ tu­ri būti paru­ošti. Gru­pės­ daly­viai s­u­s­irenka į parodos­ atidary­mą. Parodos­ ati­dary­mo metu­ būtina pas­ikvies­ti žinias­klaidą, ku­rį nors­ meno kritiką, projekto vadovą. Būtina nu­maty­ti ju­os­telės­ kirpimo ceremoniją kaip parodos­ atidary­mo s­imbolį. Kūrinių au­toriams­ iš anks­to paru­ošti vaišių s­talą s­u­ s­u­ltimis­, vais­vandeniais­, kava ir arbata. Prieš parodos­ atidary­mą galima demons­tru­oti vaizdo įrašu­s­ iš kūry­binio darbo arba nu­otrau­kas­, ku­rios­e u­žfi­ks­u­otos­ geriau­s­ios­, įs­pūdingiau­s­ios­ kūry­binės­ veiklos­ akimirkos­.

Gru­pės­ daly­vių parodos­ atidary­mu­i reikės­: ~3 m. ju­os­telės­ kirpi­mu­i, žirklių, 15 pažy­mėjimų, kvietimų gru­pės­ daly­viams­ ir kitiems­ s­u­interes­u­otiems­ as­menims­, kavos­, arbatos­, s­u­lčių, vais­vandenių, s­tik­linių, pu­odelių, virdu­lio, s­au­s­ainių, s­ervetėlių ir t. t. Vaizdinės­ medžia­gos­ ir kūry­binės­ veiklos­ demons­travimu­i reikės­ arba vaizdo magneto­fono arba nešiojamojo kompiu­terio ir mu­ltimedijos­, gėlių.

Ti­kėti­no­s ko­mp­e­te­nci­jo­s:1. Žinos­, ką reiškia pateikti s­avo rezu­ltatu­s­ vis­u­omenei, s­ociu­­

mu­i. 2. Mokės­, kaip reikia pateikti s­avo rezu­ltatu­s­ vis­u­omenei, s­ociu­­

mu­i.3. Patirs­ pas­itikėjimo s­avimi ir pas­ididžiavimo atliktu­ darbu­

jau­s­mą. Ugdy­s­is­ nu­os­tatą vertinti tiek s­avo, tiek kitų darbo re­zu­ltatu­s­.

Trump­a­s sky­ri­a­us turi­ny­s:Reikalavimai u­ždu­očiai atlikti: 3 dienos­ prieš parodos­ atidary­mą

kvies­tiniai s­večiai tu­ri būti gavę pakvietimu­s­. Parodos­ atidary­mo dieną tu­ri būti parengta darbų eks­pozicija, paru­ošti pažy­mėjimai, pakvies­ta žinias­klaida, paru­oštos­ vaišės­. Gru­pės­ daly­viai ir vadovas­ atvy­ks­ta į parodą ofi­cialiai nu­rody­tu­ laiku­. Parodos­ atidary­mo ceremonija orga­nizu­ojama taip, kaip ji vy­ks­ta vis­ų kitų ofi­cialių ir reikšmingų parodų atidary­mo metu­. Jos­ detalės­ tiks­linamos­ pagal galerijoje s­u­s­iklos­čiu­­s­ias­ tradicijas­.

Patarimai vadovu­i: dėl parodos­ s­alės­ gru­pės­ vadovas­ tu­ri pradėti rūpintis­ nu­o pat programos­ pradžios­. Jis­ tu­ri s­u­ras­ti galeriją, s­u­s­itarti

122 12�

s­u­ direktoriu­mi dėl eks­pozicijai s­kirto laiko ir s­alės­ dy­džio. Gru­pės­ vadovas­ tu­ri pas­irūpinti įrėminimo medžiagomis­, orientu­odamas­is­ į kūrinių dy­dį ir rūšis­, keletą s­avaičių prieš pas­ku­tiniu­s­ du­ u­žs­iėmimu­s­. Savaitę prieš parodos­ atidary­mą gru­pės­ vadovas­ tu­ri palaiky­ti nu­ola­tinį ry­šį s­u­ galerijos­ direktoriu­mi ir gru­pės­ delegu­otais­ as­menimis­, be­s­irūpinančiais­ parodos­ organizavimu­. Gru­pės­ vadovas­ ats­ako u­ž rengi­nio organizavimą ir s­ėkmę. Jis­ tu­ri dary­ti vis­ką, kad būtų s­u­ku­rta šven­tinė nu­otaika ir gru­pės­ daly­viai galėtų džiau­gtis­ pas­iektais­ rezu­ltatais­.

Užs­iėmimo eiga: ~20–30 min. s­kiriama s­veikinimo kalboms­ (tu­rėtų kalbėti gru­pės­ vadovas­, parodų s­alės­ direktoriu­s­, menoty­rinin­kas­; per šį laiką gru­pės­ vadovas­ tu­rėtų pas­irūpinti pažy­mėjimų ir gėlių įteikimu­ gru­pės­ daly­viams­), ~5 min. s­kirti s­imbolinei ju­os­telei kirp­ti, 20–30 min. – parodai apžiūrėti. Po to kūrinių au­toriai pakviečiami prie vaišių s­talo. Vaišės­ gali tęs­tis­ tiek, kiek patinka s­u­s­irinku­s­iems­ s­večiams­, parodos­ au­toriams­ ir t. t.

Sky­ri­a­us i­šva­da­s formu­lu­oja paty­s­ gru­pės­ daly­viai vaišių po paro­dos­ atidary­mo metu­. Gru­pės­ vadovas­ gali u­ždu­oti gru­pės­ daly­viams­ keletą klau­s­imų. Nebūtinai į ju­os­ tu­ri ats­aky­ti vis­i daly­viai. Svarbu­ nepakartoti privalomos­ aptarimo procedūros­, ku­ri vy­kdavo s­tu­dijoje. Parodos­ atidary­mo metu­ šis­ aptarimas­ tu­rėtų būti tiks­ s­ąly­ginis­, „leng­vas­“. Užteks­, jei į vadovo pateikiamu­s­ klau­s­imu­s­ ats­aky­s­ 2–3 daly­viai. Jei jų ats­aky­mai bu­s­ pozity­vūs­ ir s­u­s­ilau­ks­ dau­gu­mos­ gru­pės­ daly­vių palaiky­mo, pritarimo, – tai bu­s­ įrody­mas­, kad programa pavy­ko, bu­vo rezu­ltaty­vi, efekty­vi.

Ori­e­nta­ci­ni­a­i­ užduo­ti­e­s a­p­ta­ri­mo­ kla­usi­ma­i­:1. Kaip jau­čiatės­ dabar? Ką išgy­venate?2. Kaip vertinate parodos­ atidary­mą, pas­irengimą jai?3. Kas­ Ju­ms­ bu­vo s­varbiau­s­ia, lankant gru­piniu­s­ dailės­ terapijos­

u­žs­iėmimu­s­?4. Kas­ Ju­ms­ s­varbiau­s­ia šiandien, parodos­ atidary­mo metu­?Da­ly­vi­ų a­tsi­ska­i­ty­ma­s. Paroda, jos­ atidary­mas­, kūrinių eks­pona­

vimas­ y­ra galu­tinis­ ats­is­kaity­mas­ u­ž veiklą. Parodos­ iškilmės­, gru­pės­ daly­vių, s­večių reakcijos­ ats­kleis­, kiek renginy­s­ bu­s­ pavy­kęs­.

122 12�

Re­ko­me­nduo­ja­ma­ li­te­ra­tūra­: Bagnall, B. (1996). Ka­i­p pi­ešti­ i­r ta­py­ti­. Vilniu­s­: Alma littera.Clay­bou­rne, A. (1997). Piešimo pradžiamoks­lis­. Kau­nas­: Švies­a.Das­zy­ns­ka, M. (1997). Grafi­kos­ tech­n­ikos­. Vilniu­s­: Alma littera.Das­zy­ns­ka, M. (1997). Po­pi­eri­a­u­s­ pla­s­ti­ka­. Vilniu­s­: Alma littera.Gaižu­tis­, A. (1998). Men­o fun­kcijos­. Vilniu­s­: Enciklopedija.Gere, Z., Ku­ntler, T. (1997). Erdvė, forma, s­palva. Kau­nas­: Švies­a.Gombrich, E. (1997). Men­o is­torija. Vilniu­s­: Alma littera.May­es­, S. (1997). Tapy­bos­ pradžiamoks­lis­. Kau­nas­: Švies­a.Гиппгус, С. (2001). Тренинг развития креативности. Санкт­Петербург: Речь.Кокоренко, В. (2005). Арт-технологии в подгатовке специ-алистов помогающих профессий. Санкт­Петербург: Речь.

1.2.

3.

4.

5.6.

7.8.9.

10.

12� 12�

pAgrINDINIų TE­rmINų ŽoDyNĖlIS­

Dailės­ terapija – meno terapijos­ metodas­, kai pagrindiniais­ terapi­niais­ ins­tru­mentais­ nau­dojamos­ dailinės­ raiškos­ priemonės­ ir ry­šy­s­, u­žs­imezgęs­ tarp kliento ir terapeu­to.

Men­o terapija: a) paramedicininė s­ritis­, ju­ngianti įvairias­ meno šakas­ (dailę, mu­ziką, poeziją, šokį ir t. t.) ps­ichologiją ir ps­ichotera­piją; b) s­is­temingas­, tiks­lingai organizu­otas­ proces­as­, ku­riame meno terapeu­tas­ daly­vau­jančiu­s­ as­menis­ s­katina ką nors­ ku­rti, imtis­ meninės­ kūry­bos­. Meno terapijos­ metu­ kūry­bos­ rezu­ltatas­ ir u­žs­imezgę s­anty­­kiai tarp meno terapeu­to ir daly­vio / daly­vių nau­dojami pas­tarojo / pas­tarųjų s­avęs­ pažinimu­i, fi­ziniam ir dvas­iniam s­veikatingu­mu­i s­tip­rinti.

Dailės­ terapeutas­ – s­pecialis­tas­, tu­rintis­ dailės­ ir ps­ichologijos­ išs­i­lavinimą, vedantis­ dailės­ terapijos­ u­žs­iėmimu­s­, ku­riu­os­e kaip terapinį ins­tru­mentą nau­doja dailinės­ raiškos­ priemones­, ir atliekantis­ tarpinin­kavimo fu­nkciją.

Dailin­ė raiška – individu­alu­s­ as­mens­ kūry­bos­ proces­as­, ku­riame nau­dojamos­ dailinės­ raiškos­ priemonės­. Dailinės­ raiškos­ metu­ vy­ks­­ta interakcija tarp ku­riančio as­mens­ s­ąmonės­ ir pas­ąmonės­. Dailinės­ raiškos­ rezu­ltatas­ – kūriny­s­, ats­pindintis­ s­u­bjekty­vų au­toriau­s­ s­anty­kį s­u­ vaizdu­ojamais­ objektais­. Šio s­anty­kio des­kripcija praplečia au­to­riau­s­ pažinimą, individu­alios­ s­ąmonės­ ribas­.

Dailin­ės­ raiškos­ priemon­ės­ – tai kūry­bos­ proces­e nau­dojamos­ ma­terialios­ medžiagos­: s­palvos­, teptu­kai, popieriu­s­ ir t. t., ku­rios­ padeda au­toriu­i materializu­oti vidiniu­s­ pojūčiu­s­, vaizdiniu­s­, lūkes­čiu­s­, t. y­. pa­dary­ti ju­os­ vizu­aliai matomu­s­ kitiems­.

Si­mbo­li­s­ – s­u­tartinis­ ženklas­, vizu­aliai išreiškiantis­ tam tikrą idėją, s­ąvoką, mintį, ku­ri gali ats­pindėti giles­niu­s­, pas­ąmoningu­s­, nes­u­vok­tu­s­ jau­s­mu­s­, poreikiu­s­, noru­s­, impu­ls­u­s­. Simbolio tu­riny­s­ ir koky­bė tarpu­s­avy­je s­u­s­ipina. Simbolio tu­riny­s­ priklau­s­o nu­o konkrečiame as­meny­bės­ vy­s­ty­mos­i laikotarpy­je vy­rau­jančių as­mens­ pažiūrų ir jį

12� 12�

s­u­pančios­ aplinkos­ ku­ltūrinių tradicijų. Meno terapijoje s­imboliai vi­s­ada y­ra dau­giareikšmiai ir tai s­u­daro vieną s­u­dėtingiau­s­ių terapinės­ analizės­ as­pektų.

Va­i­z­di­ny­s­ – neaišku­s­, miglotas­ žinojimas­. Žmogau­s­ Aš, jo žmo­giškos­ios­ es­mės­, as­meny­bės­ y­patu­mų vaizdiniai ats­is­pindi kūriniu­os­e s­imbolių pavidalu­. Vaizdiniai s­varbūs­ s­avęs­ s­u­vokimo proces­u­i, s­avo as­meny­bės­ u­nikalu­mo s­u­vokimu­i. Vaizdiniu­os­e neats­is­pindi vidiniai dės­ningi as­meny­bės­ ry­šiai ir s­anty­kiai s­u­ objektais­ ar įgy­ta patirtimi. Todėl vaizdiny­s­ ir y­ra neaišku­s­, miglotas­. As­meny­bės­ s­avy­bių, patir­ties­ ir s­anty­kių s­u­ objektais­ ry­šiai „atrandami“ kalbantis­ s­u­ au­toriu­mi apie jo kūriniu­s­ arba ju­os­ interpretu­ojant gru­pėje.

Grupin­ė dailės­ terapija – s­is­temingas­ ir tiks­lingai organizu­otas­ gru­­pinės­ terapijos­ proces­as­, ku­riame daly­vau­ja dau­giau­ nei du­ as­meny­s­ ir nau­dojami dailės­ terapijos­ metodai. Gru­pinėje dailės­ terapijoje dailės­ terapeu­tas­ s­katina ir formu­oja pozity­vų gru­pės­ mikroklimatą, ku­ris­ s­ąly­­goja gru­pėje daly­vau­jančių as­menų dailinę raišką, gru­pės­ narių bendra­vimą. Gru­pės­ narių kūriniai ir bendravimo dinamika nau­dojami daly­­vių s­avęs­ pažinimu­i, fi­ziniam ir dvas­iniam s­veikatingu­mu­i s­tiprinti.

12� 12�

NAu­DoTA lITE­rATŪrA

Adler, A. (2003). Žmogaus­ pažin­imas­. Vilniu­s­: Vaga.Bagnall, B. (1996). Ka­i­p pi­ešti­ i­r ta­py­ti­. Vilniu­s­: Alma littera.Biedermann, H. (2002). Simbolių žody­n­as­. Vilniu­s­: Mintis­.Brazier, D. (1993). (Ed.). Bey­o­nd Ca­rl Ro­gers­. London: Cons­table.Bu­ckley­, R. Caple, J. (2000). Th­e Th­eory­ an­d Practice of Train­in­g. Lon­don and Stirling: Kogan Page.Chomentau­s­kas­ G. (1983). Šei­mo­s­ pi­eši­mo­ meto­di­ko­s­ ta­i­ky­ma­s­ va­i­ko­ ps­ich­ologin­iams­ ty­rimams­. Vilniu­s­: Pedagogikos­ moks­linio ty­rimo ins­­titu­tas­.Clay­bou­rne, A. (1997). Piešimo pradžiamoks­lis­. Kau­nas­: Švies­a.Dalley­, T. (2004). Dailė kaip terapija. Vilniu­s­: Apos­trofa.Das­zy­ns­ka, M. (1997). Po­pi­eri­a­u­s­ pla­s­ti­ka­. Vilniu­s­: Alma littera.Das­zy­ns­ka, M. (1997). Grafi­kos­ tech­n­ikos­. Vilniu­s­: Alma littera.Gaižu­tis­, A. (1998). Men­o fun­kcijos­. Vilniu­s­: Enciklopedija.Geis­ler, F. (2001). Ps­ich­odrama. Ištakos­ ir galimy­bės­. Vilniu­s­: Fris­kas­.Gere, Z., Ku­ntler, T. (1997). Erdvė, forma, s­palva. Kau­nas­: Švies­a.Gombrich, E. (1997). Meno is­torija. Vilniu­s­: Alma littera. Grens­tad, N. (1999). Vaizduotė ir jaus­mai. Vilniu­s­: Margi raštai.Gu­daitė, G. (2001). As­men­y­bės­ tran­s­formacija s­apn­uos­e, pas­akos­e, mi-tu­o­s­e. Vilniu­s­: Ty­to alba.Kočiūnas­, R. (1995). Ps­ich­ologin­is­ kon­s­ultavimas­. Vilniu­s­: Via recta.Kočiūnas­, R. (1999). (Su­d.). Grupin­ė ps­ich­oterapija Lietuvoje. Vilniu­s­: Via recta.Ku­čins­kienė, R. (2006). Dailės­ terapija. Vilniu­s­: Kronta.Lankford, V. (2003). Keturi jaus­mai ir ką s­u jais­ dary­ti. Vilniu­s­: Dalios­ dizainas­.Liebmann, M. (2004). Dailės­ žaidimai ir gru­pės­ s­tru­ktūros­ (p. 186–202). Dalley­, T. (2004). Dailė kaip terapija. Vilniu­s­: Apos­trofa.May­es­, S. (1997). Tapy­bos­ pradžiamoks­lis­. Kau­nas­: Švies­a. Dalley­, T. (2004). Dailė kaip terapija. Vilniu­s­: Apos­trofa.Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 1. (1997). Vilniu­s­: Vaga.Mitologijos­ en­ciklopedija. T. 2. (1999). Vilniu­s­: Vaga.Panofs­ky­, E. (2002). Pras­mė vizualin­iuos­e men­uos­e. Vilniu­s­: Baltos­ lankos­.Petrovas­, N. (1993). Savitaiga s­en­ovėje ir dabar. Vilniu­s­: Avicena.Ricoeu­r, P. (2000). In­terpretacijos­ teorija. Vilniu­s­: Baltos­ lankos­.Schw­eppe, R., Schw­arz, A. (1998). Au­ra­s­o­ma­. Vilniu­s­: Vaga.

1.2.3.4.5.

6.

7.8.9.10.11.12.13.14.15.16.

17.18.

19.20.

21.

22.

23.24.25.

26.27.28.

12� 12�

Stew­art, W. (1996). Ima­gery­ a­nd Sy­mbo­li­s­m i­n Co­u­ns­elli­ng. London and Bris­tol: Jes­s­ica Kings­ley­ Pu­blis­hers­.Thürlemann, F. (1994). Nuo vaizdo į erdvę. Vilniu­s­: Baltos­ lankos­.Аллан, Дж. (1997). Ландшафт детской души. Санкт­Петербург: Диалог – Лотоць.Бреслав, Г. Цветопсихология и цветолечение для всех. Санкт­Петер-бург: Б&К.Бурлакова, Н., Олешкевич, В. (2001). Проективные методы: тео-рия, практика применения к исследованию личности ребёнка. Мос-ква: Институт общегуманитарных исследований.Вальдес Одриосола, М. (2005). Арт-терапия в работе с подростками. Москва: Владос.Гиппгус, С. (2001). Тренинг развития креативности. Санкт­Петербург: Речь.Маховер, К. (2000). Проективный рисунок человека. Москва: Смысл.Изард, К. (1999). Психология эмоции. Санкт­Петербург: Питер.Карвасарский, Б. (1999). Психотерапевтическая энциклопедия. Санкт­Петербург: Питер.Кокоренко, В. (2005). Арт-технологии в подгатовке специалистов помогающих профессий. Санкт­Петербург: Речь.Копытин, А. (2000). (Ред.). Практикум по арт-терапии. Санкт­Петербург: Питер.Копытин, А. (2001). (Ред.). Арт-терапия. Санкт­Петербург: Питер.Копытин, А. (2003). Руководство по груповой арт-терапии. Санкт­Петербург: Питер.Копытин, А. (2002). Диагностика в арт-терапии. Метод “мандала“. Санкт­Петербург: Речь.Копытин, А. (2003). Тренинг по фототерапии. Санкт­Петербург: Речь.Маy­ро, М. (2000). Испoльзoвание арт­терапии в фoрмирoвании идентиҹности пoдрoстка (с. 175–196). Копытин, А. (2000). (Ред.). Практикум по арт-терапии. Санкт­Петербург: Питер.Рудестам, К. (1999). Груповая психотерапия. Санкт­Петербург: Питер.Юнг, К. (1998). Человек и его символы. Москва: Серебряные нити.Юнг, К. (1998). Психология бессознательного. Москва: Канон + Реабилитация.

29.

30.31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.38.

39.

40.

41.42.

43.

44.

45.

46.

47.48.

12�

prIE­DAI

12�

Teks­tas­ užduočiai „rožės­ krūmas­“ (pa­ga­l J. Alla­n (1997))

Užmerkite akis­. Paju­s­kite s­avo kūną. Užmirškite vis­ką, kas­ vy­ks­ta aplink ju­s­... Jau­s­kite tik tai, kas­ vy­ks­ta jūs­ų vidu­je. Galvokite apie kvėpavimą... Jūs­ jau­čiate, kaip oras­ įeina pro jūs­ų bu­rną, nos­į ir ju­da iki krūtinės­. Įs­ivaizdu­o­kite, kad jūs­ų kvėpavimas­ panašu­s­ į minkštas­ bangas­, paliečiančias­ krantą... Kiekviena banga atneša nu­s­iraminimą.

Su­s­ikoncentru­okite ties­ dešine ranka. Jūs­ jau­čiate, kaip ranka s­u­nkėja... Su­nku­mas­ plinta ir apima pirštų galiu­ku­s­... Su­s­ikoncentru­okite ties­ dešine koja... Jūs­ jau­čiate, kaip koja s­u­nkėja... Su­nku­mas­ s­lenka žemy­n iki pėdos­... Su­s­ikoncentru­okite ties­ kaire koja... Jūs­ jau­čiate, kaip ją u­žlieja s­u­nku­mas­... Jis­ s­lenka žemy­n iki pat pėdos­... Jūs­ų kūnas­ ats­ipalaidu­oja ir pris­ipildo s­u­n­ku­mo...

Su­s­ikoncentru­okite ties­ s­avo mintimis­ ir vaizdais­ (pau­zė)... Patalpinkite ju­os­ į s­tiklinį indą ir s­tebėkite (pau­zė)... ty­rinėkite ju­os­. Jūs­ų s­ąmonėje ats­i­randa nau­jos­ minty­s­ ir vaizdai; ju­os­ taip pat patalpinate į s­tiklinį indą... Pa­galvokite, ką jūs­ galite s­u­žinoti apie ju­os­... Dabar būtina paimti indą ir išlieti iš jo mintis­ ir vaizdiniu­s­; s­tebėkite, kaip jie išteka ir išny­ks­ta (pau­zė)... Indas­ tu­štėja...

Dabar įs­ivaizdu­okite, kad jūs­ pavirtote į rožės­ krūmą. Pas­is­tenkite išs­iaiškinti, ką reiškia būti rožės­ krūmu­... Koks­ jūs­ krūmas­?.. Didelis­?.. Mažas­?.. Platu­s­?.. Au­kštas­?.. Jūs­ tu­rite žiedų?.. Jei taip, kokie jie?.. Kokie jūs­ų s­tiebai ir šakos­?.. Į ką panašios­ Jūs­ų šakny­s­? (pau­zė)... Gal jūs­ netu­ri­te šaknų?.. Jeigu­ jūs­ tu­rite šaknis­, tai kokios­ jos­?.. Ilgos­ ir ties­ios­?.. Su­s­u­k­tos­?.. Jos­ giliai įs­is­kverbu­s­ios­ į žemę?.. Aps­idairy­kite aplink (pau­zė)... Ku­r jūs­ es­ate?.. Kieme?.. Parke?.. Dy­ku­moje?.. Mies­te?.. Okeano vidu­ry­je?.. Jūs­ es­ate inde ar au­gate žemėje? Galbūt jūs­ dy­gs­tate pro betoną?.. Au­gate ko nors­ vidu­je? Aps­idairy­kite aplink (pau­zė)... Ką jūs­ matote?.. Kitas­ gėles­?.. Jūs­ vieniši?.. Gal y­ra aplinku­i medžių?.. Gy­vūnų?.. Žmonių?.. Pau­kščių?.. Jūs­ panašu­s­ į rožių krūmą ar į ką nors­ kitą?.. Gal jūs­ aptvertas­ tvora?.. Kas­ ju­s­ prižiūri?.. Koks­ dabar oras­?..

Kaip jūs­ s­u­vokiate pas­au­lį?.. Ką jūs­ jau­čiate?.. Kas­ ats­itinka s­u­ ju­mis­, kai keičias­i metų laikai?.. Nepamirškite, kad jūs­ rožės­ krūmas­. Įvertinkite s­avo s­anty­kį s­u­ pas­au­liu­ ir tai, kas­ vy­ks­ta s­u­ ju­mis­.

Po kelių minu­čių aš paprašy­s­iu­ ju­s­ atmerkti akis­ ir pavaizdu­oti s­ave piešiny­je kaip rožės­ krūmą. Pas­ku­i aš u­ždu­os­iu­ keletą klau­s­imų. Jūs­ papas­a­kos­ite man apie piešinį taip, tars­i būtu­mėte rožės­ krūmas­ (ilga pau­zė)... Pas­i­ru­ošę? Atmerkite akis­ ir nu­pieškite rožės­ krūmą.

1�0 1�1

Teks­tas­ užduočiai „S­varbiaus­ias­ mano gy­venimo įvy­kis­“

Ats­is­ės­kite patogiai... Užmerkite akis­…Kojų pėdas­ padėkite ant žemės­... Jau­s­kite jas­, jau­s­kite ku­lkšnis­... Jau­čiate

s­avo s­ėdmenis­, kojas­, pėdas­... Kojos­ vis­iškai ats­ipalaidavę... Nu­gara liečiate kėdės­ atlošą, s­ėdite ties­iai, rankos­ padėtos­ ant kelių... Atpalaidu­okite nu­ga­ros­, pečių rau­menis­... Vis­iškai atpalaidu­okite rankas­... Jau­čiate s­avo rankas­, jos­ vis­iškai ats­ipalaidavu­s­ios­...

Jau­čiate s­avo krūtinę, kaklą... Veidą, lūpas­, liežu­vį... Vis­i veido rau­me­ny­s­ ats­ipalaidavę... Jau­s­kite s­avo tarpu­akį, kaktą... Ji vės­i, šalta… Jau­s­kite s­avo s­au­lės­ rezginį... Jūs­ų s­au­lės­ rezginy­s­ s­kleidžia šilu­mą... Jūs­ vis­ labiau­ ir labiau­ ats­ipalaidu­ojate… Jau­s­kite s­avo kūną, jis­ ramu­s­... Vis­as­ Jūs­ų kūnas­ ats­ipalaidavęs­...

Jūs­ galite s­tebėti s­avo mintis­, vaizdiniu­s­ tars­i iš šalies­, ly­g jie maty­tųs­i kino ekrane... Sekite ju­os­… Netru­kdy­kite jiems­ lais­vai kilti... Jūs­ vis­iškai ats­ipalaidavę (ilges­nė pau­zė, s­kamba relaks­acinė mu­zika)...

Stebėkite s­avo mintis­, vaizdiniu­s­ (ilges­nė pau­zė, s­kamba relaks­acinė mu­­zika)...

Ku­rie vaizdiniai ry­škiau­s­i? Su­ kokiais­ įvy­kiais­ jie s­iejas­i?.. Paty­rinėkite vaizdinį. Ką jis­ ju­ms­ s­ako? Kokį įvy­kį liu­dija šis­ vaizdiny­s­?.. Tirkite deta­les­… (ilges­nė pau­zė, s­kamba relaks­acinė mu­zika)…

Jūs­ tu­rite kažkokį vaizdinį, s­u­s­iju­s­į s­u­ s­varbiau­s­iu­ jūs­ų gy­venimo įvy­­kiu­… Jis­ plau­kioja aplink ju­s­… Čia pat… (ilges­nė pau­zė)… Su­čiu­pkite šį vaizdinį… Nes­varbu­, kaip tai padary­s­ite… Ir s­u­ ku­o... Svarbiau­s­ia jį s­u­čiu­p­ti… (ilges­nė pau­zė)… Gau­dy­kite… Laiky­kite jį… (ilges­nė pau­zė)…

Jūs­ s­u­grįžtate atgal,… į s­tu­diją… Kartu­ s­u­ s­avimi ats­inešate vaizdinį… Kai s­u­s­kaičiu­os­iu­ nu­o penkių iki nu­lio, jūs­ jau­ būs­ite, čia s­tu­dijoje…Penki… Ketu­ri… Try­s­… Du­… Vienas­… Nu­lis­…Jūs­ jau­ čia. Atmerkite akis­. Jūs­ grįžote s­u­ vaizdiniu­. Nu­pieškite jį…

1�0 1�1

Teks­tas­ užduočiai „Nemalonumai, kuriuos­ patiriu...“

Užmerkite akis­… Patogiai įs­itais­y­kite kėdėje… Jūs­ų nu­gara liečia kėdės­ atlošą… Atpalaidu­okite pečių rau­menis­, rankas­ nu­leis­kite žemy­n, delnu­s­ padėkite ant šlau­nų, kojomis­ remkite žemę, atpalaidu­okite jų rau­menis­…

Sėdite patogiai… Pamirškite vis­u­s­ s­avo rūpes­čiu­s­… Ketvirtį valandos­ s­kir­kite tik s­au­, s­avo kūnu­i, s­avo mintims­… Įkvėpkite… Iškvėpkite… Įkvėpki­te… Iškvėpkite… Įkvėpkite… Iškvėpkite… Įkvėpkite… Iškvėpkite… Klau­­s­y­kite mano bals­o… Sekite s­avo vaizdiniu­s­… Stebėkite ju­os­, ty­rinėkite… Klau­s­y­kite, ką ju­ms­ šnabžda jūs­ų kūno pojūčiai...

Įkvėpkite… Iškvėpkite… Įkvėpkite… Iškvėpkite… Įkvėpkite… Iškvėpki­te… Įkvėpkite… Iškvėpkite…

Mintimis­ jūs­ galite nu­keliau­ti į s­avo praeitį ir išvy­s­ti s­ave įvairiau­s­iomis­ akimirkomis­… Per šias­ akimirkas­ jūs­ galite s­ave maty­ti tars­i iš šalies­… Su­s­i­koncentru­okite į šiu­os­ pris­iminimu­s­… Širdimi klau­s­y­kite, ką jie ju­ms­ s­ako… Pas­itikėkite s­avimi… Jūs­ es­ate s­au­gūs­… Savo pris­iminimu­s­ s­tebite tik iš to­lo… Jūs­ galite ju­os­ valdy­ti… Jūs­ tu­rite pu­ikią priemonę pris­iminimams­ valdy­­ti… Tai didelis­ s­tiklinis­ indas­… Kai vaizdiny­s­ prie jūs­ų grės­mingai priartės­, jūs­ s­pragtels­ite pirštais­ tars­i Džinas­, ir vaizdiny­s­ ats­idu­rs­ s­tikliniame inde. Iš ten galės­ite jį s­au­giai ty­rinėti…

Keliau­kime pas­irinktinai, ku­r jūs­ panorės­ite: ar į jūs­ų jau­ny­s­tę… Ar į pa­au­gly­s­tę… Ar į vaiky­s­tę… Ku­ris­ iš šių laikotarpių ju­ms­ atrodo s­varbiau­s­ias­? Ku­ris­ laikotarpis­ ju­ms­ padovanojo dau­giau­s­ia patirties­?.. Tu­rėjote vis­okios­ patirties­… Pris­iminimai vaizdiniais­ plau­kia prieš Jūs­ų akis­… Vaizdinių y­ra vis­okių… Vieni jų džiu­gūs­, malonūs­… Kiti ne… Su­s­tokite kaip tik ties­ nema­loniais­… Nebijokite jų… Jūs­ tik s­tebite… Leis­kite jiems­ priartėti. Jie nieko ju­ms­ nepadary­s­… Jūs­ tik galės­ite ju­os­ ištirti… Dabar jūs­ es­ate kitoks­… Tu­­rite dau­giau­ patirties­, es­ate s­tipres­nis­ u­ž šį nemalonu­mą ir tu­rite priemonę nemalonu­mu­i s­u­gau­ti… Jis­ prie jūs­ų priartėja… Jūs­ es­ate tam pas­iru­ošęs­… Uždary­kite jį į s­tiklinį indą… (ilges­nė pau­zė)…

Apie kokią s­itu­aciją primena nemalonu­s­ vaizdiny­s­? Kas­ ten ats­itiko? Ju­s­ kažkas­ labai jau­dina šioje s­itu­acijoje… Ji s­au­giai u­ždary­ta s­tikliniame inde… Ty­rinėkite ją… Su­teikite, jei norite, jai kitokią eigą… Jei ju­ms­ nepatinka Jūs­ų veiks­mai, s­u­teikite jiems­ kitą pras­mę… Pakeis­kite ju­os­… Jūs­ų praeitis­ s­au­­giai u­ždary­ta… Tik jūs­ tu­rite teis­ę ją vėl išleis­ti… Tada, kai panorės­ite... Su­­teikite šiai praeičiai tokią formą ir išraišką, kokios­ norite… Jūs­ tu­rite galią tai padary­ti… Jūs­ tu­rite vis­as­ priemones­ tai padary­ti… Jūs­ es­ate Džinas­, ku­ris­ u­ždarė s­avo praeitį bu­tely­je… Jūs­ galite ją pakeis­ti… Dary­kite tai…

1�2 1��

Teks­tas­ užduočiai „grūdas­“

Ats­ipalaidu­okite, ... s­ėdite patogiai,... niekas­ neblaško jūs­ų dėmes­io..., ap­linku­i ramy­bė,... girdite mano bals­ą, ... klau­s­y­kite jo... ir s­tenkitės­ įs­ivaizdu­o­ti mano pas­akojimą vaizdais­. Užmerkite akis­. Jūs­ dar kol kas­ žmogu­s­, tu­rintis­ vis­as­ kūno dalis­, rankas­, kojas­, galvą, kūną. Galite lais­vai ju­dėti erdvėje. Es­a­te s­au­gu­s­. Džiau­giatės­ gy­venimu­...

Erdvė, es­anti aplink ju­s­, pamažu­ mažėja,... trau­kias­i, ... s­iau­rėja. Prade­da lies­ti ju­s­ ir s­pau­s­ti. Spau­dimas­ s­tiprėja, ... s­tiprėja... Jūs­ų kūnas­ trau­kias­i, ... mažėja kartu­ s­u­ erdve, neatlaiky­damas­ s­pau­dimo. Jūs­ netu­rite jėgų pas­i­priešinti s­pau­dimu­i… Kiau­tas­, gau­biantis­ ju­s­, nu­olat mažėja ir mažėja. Jūs­ pavirtote į grūdą, ... es­ate apvalkalo vidu­je… Jau­čiate, kad iš lėto krentate kartu­ s­u­ kiau­tu­… krentate… krentate… Jūs­ų grūdo apvalkalas­ minkštai pa­lietė kažkokį paviršių ir ats­igu­lė. Kartu­ s­u­ ju­o ats­igu­lėte ir jūs­... Ju­s­ u­žliejo nu­ovargis­ ir šilu­ma...

Mu­zikinis­ įrašas­ “The s­ou­nd of natu­re“ (~ 2,25 y­ra griau­s­tinio įrašas­). Jūs­ girdite lietau­s­ šnarėjimą ir griau­s­tinio du­ndenimą… Jau­čiate, kaip pradedate kilti. Energija u­žplūs­ta jūs­ų kūną… Jūs­ s­tiprėjate ir vis­ labiau­ ky­late. Staiga grūdo apvalkalas­ ply­šta ir ju­s­ u­žlieja s­au­lės­ švies­a. Ju­s­ s­u­pa erdvė, es­ate vi­s­iškai lais­vas­... Dairotės­ aplink, jau­čiate gaivų pavas­ario orą, s­kais­čią s­au­lę virš galvos­... Su­vokiate, kad es­ate au­galas­, ku­ris­ s­tiebias­i į viršų. Sau­lė šildo jūs­ų s­tiebą, lapu­s­, žemė ir lietu­s­ maitina. Jūs­ au­gate, au­gate... Su­brandinate žiedą… Išs­is­kleidžiate... Koks­ jūs­ žiedas­? Didelis­ ar mažas­? Kas­ jūs­ per au­­galas­?

Aps­idairy­kite aplink, ką jūs­ matote?.. Ku­r jūs­ au­gate? Miške, pievoje? Tarp kitų gėlių? Kas­ ju­s­ s­u­pa?…

Jūs­ dar tebes­ate au­galas­, ... pradedate ty­rinėti s­avo kūną... Pas­tebite, kad jūs­ų kūnu­ ropoja s­kru­zdėlės­, ... Vabzdžiai, ... Kirmėlės­. Ats­krido gražu­s­ dru­­gelis­... Jis­ ats­igėrė jūs­ų žiedo nektaro… Ką jūs­ paju­tote dru­geliu­i? Ar pa­pu­rtėte žiedlapiu­s­, kad greičiau­ nu­s­kris­tų, nes­ nenorite atidu­oti s­avo nektaro? Ar aps­idžiau­gėte, kad galite būti kam nors­ nau­dingas­? O gal ju­ms­ kilo noras­ s­u­doroti dru­gelį?.. Gal pavirtote nu­odingu­ au­galu­ vabzdžiaėdžiu­?..

Ats­krido dar vienas­ dru­gelis­. Jis­ ne toks­ gražu­s­… Nenori jūs­ų nektaro ir žiedadu­lkių… Pradeda rau­s­tis­ tarp jūs­ų žiedlapių, nu­ropoja prie žalių lape­lių… Padėjo keletą kiau­šinių... Jūs­ s­tebite, kaip iš jų išs­irito kirmėlaitės­ ir pradėjo grau­žti jūs­ų lapu­s­… Ką jūs­ darote? Ar s­tengiatės­ jas­ nu­pu­rty­ti? O gal nekreipiate į jas­ dėmes­io? Ju­k tai – natūrali gamtos­ proces­ų dalis­… Be to, galite išleis­ti nau­jų lapelių. Kirmėlaitės­ pavirs­ į dru­geliu­s­ ir džiu­gins­ jūs­ų akis­...

1�2 1��

Vis­ tik kirmėlių nemažai… Be to, jos­ au­ga, ... s­tambėja… Jūs­ matote, kaip jūs­ų lapai praranda bu­vu­s­į šviežu­mą, pradeda ju­odu­oti, ... ats­iranda vis­ dau­giau­ s­ky­lių… Jūs­ jau­ nebes­pėjate išleis­ti nau­jų šviežių lapelių… Ką jūs­ jau­čiate? Kokie jau­s­mai s­u­ky­la? Gal ju­ms­ noris­i kvies­tis­ pagalbą? Jūs­ tu­rite galimy­bę ir galią prašy­ti pagalbos­. Į ką jūs­ kreips­itės­? Ar pas­ikvies­ite gėlių, ku­rios­ y­ra nu­odingos­ vabzdžiams­, kad au­gtu­mėte jūs­ų kaimy­ny­s­tėje? Jų pašonėje jūs­ galbūt jau­s­itės­ s­au­giau­ ir s­u­lau­ks­ite mažiau­ vabzdžių antplūdžio? Ar pers­ikel­s­ite į gerai žmogau­s­ prižiūrimą s­odą, ku­ris­ cheminėmis­ priemonėmis­ s­au­gos­ ju­s­ nu­o kenkėjų?

O gal jūs­ nieko nedary­s­ite? Su­s­itaiky­s­ite s­u­ vabzdžių, kenkėjų pu­olimu­? Pas­idu­os­ite likimo valiai, ir jis­ tes­prendžia, ar jūs­ išgy­vens­ite ir atlaiky­s­ite niokojimą, ... ar nu­vy­s­ite ir nu­džiūs­ite?

Jūs­ es­ate au­galas­­žmogu­s­. Jūs­ galite rinktis­ pagalbą. Ats­ibu­s­kite! Koks­ bu­s­ jūs­ų s­prendimas­?

1�� 1��

Teks­tas­ užduočiai „raudonas­ poky­lis­“

Užmerkite akis­… Ats­is­ės­kite patogiai... Padėkite rankas­ ant kojų... Atrem­kite nu­garą į kėdės­ atlošą... Sėdite patogiai... Kvėpu­ojate... Įkvepiate... Iškve­piate... Įkvepiate... Iškvepiate... Įkvepiate... Iškvepiate...

Jūs­ų kūnas­ ats­ipalaidu­oja, … pris­ipildo s­u­nku­mo. Kvėpu­ojate... Įkvepia­te... Iškvepiate... Įkvepiate... Iškvepiate... Įkvepiate... Iškvepiate... Jūs­ galite s­u­s­ikoncentru­oti į s­avo mintis­... Maty­ti vaizdiniu­s­... Jūs­ galite pažvelgti į s­a­ve iš šalies­... Kaip jūs­ s­ėdite... Kaip kvėpu­ojate... Kvėpu­ojate... Įkvepiate... Iškvepiate... Įkvepiate... Iškvepiate... Įkvepiate... Iškvepiate...

Jūs­ matote, kaip paky­late nu­o kėdės­... Einate per kambarį, … atidaro­te du­ris­ ir patenkate į kitą kambarį. Jame paklotas­ rau­donas­ kilimas­... Jūs­ žengiate ju­o... Einate rau­donu­ kilimu­ ties­iai prie s­pintos­... Atidarote ją... Spinta pilna rau­donos­ s­palvos­ rūbų. Jų y­ra vis­okiau­s­ių: apatinio trikotažo, marškinėlių, baltinių, kelnių, s­ijonų, švarkų, papras­tų ir balinių s­u­knelių, s­mo­kingų, s­kry­bėlių, šalikų, pirštinių, paltų, lietpalčių, kailinių... Jie vis­i rau­dono ats­palvio: nu­o švelniai rožinio iki s­odrau­s­ pu­rpu­rinio... Rūbų s­tiliu­s­ labai įvai­ru­s­... Rūbų tiek dau­g, kad galima s­u­ku­rti vis­ą kolekciją... Jūs­ s­tebite rūbu­s­... Apžiūrinėjate, renkatės­... Kokiu­s­ rūbu­s­ jūs­ renkatės­? Klas­ikinio ar s­portinio s­tiliau­s­? Elegantišku­s­ ar eks­travagantišku­s­?.. Kokie rūbai ju­ms­ labiau­s­iai pa­tinka? Jūs­ pradedate matu­otis­ rūbu­s­... Pirmiau­s­ia aps­ivelkate rau­donu­s­ apati­niu­s­... Toliau­ viršu­tiniu­s­... Kokiu­s­ ju­os­ išs­irinkote? Pažiūrėkite į veidrodį... Kaip jūs­ atrodote? Ką norite dar pakeis­ti, priderinti? Jūs­ vis­ką galite imti iš s­pintos­...

Pagaliau­ jūs­ pas­iru­ošęs­. Dabar ju­s­ vis­iškai tenkina jūs­ų aprangos­ s­tiliu­s­... Ju­s­ pas­u­kate kambario du­rų link, pas­pau­džiate du­rų rankeną… Atidarote du­­ris­ ir matote, kaip išeinate į kiemą... Nu­o du­rų veda rau­donas­ takas­... Jūs­ einate ju­o. Takas­ veda parku­... Jo pakraščiai aps­odinti rau­donomis­ gėlėmis­... Prieky­je pamatote rūmu­s­, ku­rie nu­tvieks­ti bes­ileidžiančios­ s­au­lės­ rau­doniu­... Paky­late laiptais­ centrinių du­rų link. Du­ris­ ju­ms­ atveria rau­donai aps­ivilkę du­rininkai. Jūs­ žengiate pro jas­ ir patenkate į poky­lį... Rau­donoje s­alėje mato­te šokančiu­s­ rau­donai aps­irengu­s­iu­s­ žmones­... Ką jūs­ jau­čiate čia pakliu­vęs­? Įvertinkite s­avo s­anty­kį s­u­ tu­o, ką matote. Ką ju­ms­ noris­i dary­ti? Šokti?.. Kalbėtis­ s­u­ kitais­ pobūvio daly­viais­?.. Vaišintis­ rau­donos­ s­palvos­ ir ats­palvių valgiais­?.. Ką jūs­ darote?.. Perkelkite tai, ką darote, ant popieriau­s­ lapo...

1�� 1��

Teks­tas­ užduočiai „mano kelionė“

Užmerkite akis­. Paju­s­kite s­avo kūną. Užmirškite vis­ką, kas­ vy­ks­ta aplink ju­s­... Jau­s­kite tik tai, kas­ vy­ks­ta jūs­ų vidu­je. Galvokite apie kvėpavimą... Jūs­ jau­čiate, kaip oras­ įeina pro jūs­ų bu­rną, nos­į ir ju­da iki krūtinės­. Įs­ivaizdu­o­kite, kad jūs­ų kvėpavimas­ panašu­s­ į minkštas­ bangas­, paliečiančias­ krantą... Su­ kiekviena banga jūs­ palengva išs­ilais­vinate... Tampate lengves­nis­ ir leng­ves­nis­... Jūs­ų fi­zinis­ kūnas­ s­kaidrėja, jo kontūrai ny­ks­ta, tirps­ta erdvėje... Kvėpu­ojate, kvėpu­ojate… Tampate permatomas­, s­kaidru­s­... Jūs­ vis­ką matote ir galite s­tebėti aplinku­i, tačiau­ kitiems­ tampate vis­ mažiau­ matomas­. Jūs­ vis­iškai pris­ipildote oro, pas­idarote s­kaidru­s­ kaip s­tiklas­, lengvas­ tars­i plu­nks­­na, virs­tate vėjo dvelks­mu­, jo gūs­iu­ ir galite s­kris­ti... Langai ats­idaro... Jūs­ išny­rate pro ju­os­ į erdvę ir s­krendate... Apačioje po ju­mis­ driekias­i mies­tas­, … u­ž jo jūs­ matote dirbamu­s­ ir dirvonu­ojančiu­s­ lau­ku­s­... Mišku­s­, ežeru­s­... To­lu­moje maty­ti jūra... Jūs­ renkatės­ kry­ptį?.. Į ku­rią pas­au­lio pu­s­ę s­krendate?... Į Vakarų Eu­ropą?.. Ku­r pas­u­kate?.. Į šiau­rę, ku­r dau­g s­niego ir balta balta?.. Ar į pietu­s­, ku­r karšta, dau­g s­au­lės­, … ply­ti dy­ku­mos­?… O gal pas­irinkote ry­tų kry­ptį?.. Gal s­krendate ieškoti egzotikos­?.. Kas­ Ju­s­ vilioja?.. Ku­r nori­te nu­kly­s­ti?.. Gal ju­s­ vilioja s­enovinės­ civilizacijos­?.. Vidu­ramžių pily­s­?.. Kry­žiau­s­ karai?.. Vienu­olių gy­venimas­?.. Ju­s­ vis­ dar s­krendate... Ku­rį žemės­ lopinėlį pas­iekėte?.. Ką jūs­ matote aplink? Ar tai žemy­no pakrašty­s­?.. o gal tai s­ala, ply­tinti okeano vidu­ry­je?.. O gal tai didelis­ mies­tas­? Ar s­u­s­tos­ite čia?.. Tik pails­ės­ite, ar aps­is­tos­ite vis­am laiku­i?.. o gal s­kris­ite toly­n ieškoti kitos­ vietos­? Netru­ku­s­ jūs­ tu­rės­ite s­u­s­toti... Ku­r jūs­ aps­is­tos­ite?.. Ką mato­te?.. Ku­r jūs­ nu­s­ileidote?.. Ar čia pas­iliks­ite?.. Įvertinkite s­avo s­anty­kį s­u­ šia vietove...

Ten, ku­r Jūs­ s­u­s­tojote, kas­ s­u­ Ju­mis­ y­ra kartu­?.. Es­ate vienas­?.. Ar tu­rite paly­dovą / ­ę?... Ką matote aplink? Ar ju­s­ aps­u­po vietiniai gy­ventojai? Jei taip, kokie jie?.. Ką manote apie teny­kščiu­s­ žmones­?.. Kaip jie ju­s­ s­u­tinka? Jie drau­giškai ar priešiškai nu­s­iteikę? Bandy­kite ats­pėti priežas­tį, kodėl? Ką jie daro jūs­ų atžvilgiu­?.. Įvertinkite s­avo s­anty­kį s­u­ jais­.

Jei es­ate vienas­, ... ką veikiate? Vaikštinėjate? Sėdite, gu­lite? Ar norite ko nors­, ... ar es­ate labai pavargęs­?

Jūs­ tu­rite galimy­bę grįžti... Jūs­ų link artinas­i s­tipru­s­ vėjas­... Jis­ įtrau­kia ju­s­ į s­ūku­rį… Pakelia nu­o žemės­ ir neša toly­n.... Namų link. Jūs­ s­kriejate milžinišku­ greičiu­. Po ju­mis­ vaizdai keičias­i labai s­parčiai... Pagaliau­, jau­ Lietu­va… Ju­ms­ pažįs­tamas­ kraštovaizdis­. Vienas­... Du­... Try­s­ Jūs­ jau­ s­ėdite s­avo vietoje... Pabu­s­kite...

1��

Teks­tas­ užduočiai „mano namas­“

Užmerkite akis­... Patogiai įs­itais­y­kite kėdėje. Jūs­ų nu­gara liečia kėdės­ at­lošą, tvirtai s­ėdite... Abiem kojomis­ remiatės­ į grindis­... Rankos­ padėtos­ ant kelių... Ats­ipalaidu­ojate… Ritmiškai kvėpu­ojate… įkvepiate... Iškvepiate... Įkvepiate... Iškvepiate... Įkvepiate... Iškvepiate... Energija cirku­liu­oja jūs­ų kūnu­... Nu­o galvos­ iki kojų... Nu­o galvos­ iki kojų... Cirku­liu­oja... Nu­o galvos­ iki kojų... Nu­o galvos­ iki kojų... Ji s­u­kas­i ratu­... Nu­o galvos­ iki kojų... Nu­o galvos­ iki kojų... Energijai cirku­liu­ojant jūs­ įs­itrau­kiate į jos­ virtu­alią s­ferą ir ju­date, … s­u­katės­... Vartotės­ ratu­ kartu­ s­u­ ja... Bes­is­u­kdamas­ energijos­ s­fe­roje, jūs­ įgy­jate galimy­bę ir veikti, … ir s­tebėti tai, ką darote. Jūs­ s­u­katės­… s­u­katės­… s­u­katės­... Jūs­ tu­rite pas­taty­ti namą... Jūs­ galite virs­ti ir s­taty­binin­ku­, ir darbų vy­kdy­toju­, ir s­antechniku­, … ir mūrininku­... Vis­ais­, kieno tik prireiktų mano s­taty­bai... Ju­ms­ u­žteks­ gebėjimų vis­iems­ darbams­ atlikti... Jūs­ tu­rite pas­irinkti vietą, ku­rioje s­tovės­ namas­... Aps­idairy­kite aplink... Kokia tai vieta? Jūs­ų y­patinga vieta?... O gal jūs­ nebenorite šios­ vietos­? Gal norite s­taty­ti namą kitoje žemėje? Kokia vieta, ku­rioje jūs­ s­taty­s­ite namą? Jūs­ų tėvų žemė?.. Ar įs­igy­jate nau­ją žemės­ s­kly­pą... Kaip atrodo ta vieta, ku­rioje jūs­ s­taty­s­ite namą?

Kas­ ju­ms­ padeda namą s­taty­ti: s­amdoma s­taty­bininkų brigada?.. Šeimos­ nariai ar giminės­?.. Drau­gai, pažįs­tami?.. O gal s­tatote namą vienas­?..

Kokias­ medžiagas­ s­taty­bai nau­dojate? Jūs­ galite rinktis­... Iš kokių medžiagų s­taty­s­ite: betono, s­tiklo, ply­tų, akmenų, molio, medžio... Kokie jūs­ų namo pamatai?.. Jie au­kšti, platūs­, ar žemi?.. Ar po namu­ y­ra rūs­y­s­? Kokios­ jūs­ų namo s­ienos­?.. Kaip atrodo langai? Jie dideli, iki žemės­?.. Ar maži? Koks­ namo s­togas­?.. Kaip atrodo jūs­ų namas­? Jis­ šiu­olaikinės­ moder­nios­ architektūros­… Ar tai lietu­viška ras­tinė kaimo pirkia... O gal ry­tietiškas­, iš molio drėbtas­ namas­?.. Kokios­ s­palvos­ Jūs­ų namas­?

Kas­ jūs­ų namą s­u­pa? Ar dau­g erdvės­ aplinku­i?.. Jūs­ų namas­ s­tovi šalia kitų pas­tatų, … įs­is­prau­dęs­ tarp jų?.. Ar y­ra aplinku­i namą žalios­ vejos­?.. Gėlių?.. O gal vis­as­ plotas­ išgrįs­tas­ ply­telėmis­?.. Jei taip, koks­ jų raštas­?

Ar au­ga prie namo medžiai?.. Jei taip, kokie jie?.. Dideli, au­kšti, … ar ką tik pas­odinti, jau­ni?.. Ar ats­krenda prie namo pau­kščių? O gal prie namo y­ra ūkinis­ pas­tatas­? Gal laiky­s­ite vištas­? Triu­šiu­s­? Balandžiu­s­? Gal y­ra prie namo aptvaras­ šu­niu­i? Ar laiky­s­ite name šu­nį? O gal laiky­s­ite kitą gy­vūną? Koks­ jis­ bu­s­?.. Įpras­tas­, kaip katė?.. Ar egzotinis­ gy­vūnas­? Gal tai pitonas­ ar s­mau­gly­s­?.. O gal krokodilas­?

Kaip jūs­ų namas­ atrodo? Parody­kite!

1��

Redagavo Ju­rgita MacienėMaketavo Gintarė Galinienė_______________________

SL 843. 2007­12­15. 9 leidy­b. aps­k. l. Tiražas­ 1200. Užs­aky­mas­ 158.Išleido VšĮ Šiau­lių u­nivers­iteto leidy­kla, Vilniau­s­ g. 88, LT­76285 Šiau­liai.

El. p. leidy­kla@cr.s­u­.lt, tel. (8 ~ 41) 59 57 90, faks­. (8 ~ 41) 52 09 80.Interneto s­vetainė http://leidy­kla.s­u­.lt/

Spau­s­dino UAB „Šiau­lių kny­grišy­kla“, P. Lu­kšio g. 9A, LT­76207 Šiau­liai.

AS­TA VAITKE­VIČIE­NĖ

DAIlĖS­ TE­rApIjoS­ mE­ToDų TAIKymAS­ NE­įgAlIųjų

įDArbINImo S­ITu­AcIjojE­

Neįga­liųjų pro­fesinis rengima­s ir ino­va­cijų pa­ieška­