Asmenybės tyrimas pokalbio metodu - PSICHOLOGIJA

Embed Size (px)

Citation preview

  • 8/13/2019 Asmenybs tyrimas pokalbio metodu - PSICHOLOGIJA

    1/3

    1

    ASMENYBS TYRIMAS POKALBIO METODU

    POKALBIO METODO APIBDINIMA

    Pokalbis - dviej moni verbalins komunikacijos aktas, kurio tikslas - surinkti informacij apie tiriamj, jo savybes a

    poirius tam tikrus dalykus.

    Pokalbio metu gaunama informacij yra skirstoma :

    informacija apie tiriamojo elges; informacija apie aplinkos faktorius veikianius tiriamojo elges; informacija apie subjektyvius faktorius veikianius tiriamojo elges (vidins asmenybs slygos).

    Pokalbiu metodu galima isiaikinti KAIP tiriamasis elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje, Kjis tuo metu galvoja / jauia KODLjis taip elgiasi / galvoja / jauia.

    POKALBIO RY

    Pokalbiai yra skirstomi standartizuotus,pusiau standartizuotus ir nestandartizuotuspokalbius.

    Standartizuotas pokalbis. I anksto sudaromi klausimai bei pokalbio planas. Tyrjas negali klausim keisti ar savai

    performuluoti. Tai lengvina tyrimo rezultat palyginim ir informacijos atrinkim.

    Minusai: pokalbis tampa nelankstus;skatina stereotipinus atsakymus;susidaro tampa.

    Pusiau standartizuotaspokalbis. Vyksta taip pat kaip ir standartizuotas pokalbis, taiau esant reikiamybei tyrjas ga

    pateikti pagalbinius klausimus.

    Nestandartizuotas (laisvas)pokalbis. Vyksta laisvai ir sklandiai, tyrjas bando umegzti psichologin kontakt, privalo bgeras klausytojas ir domus panekovas. Klausimus formuluoja pokalbio metu ir priklausomai nuo pokalbio konteksto. Prie

    pokalb yra nustatoma pagrindin pokalbio tema, kuri savo klausimais tyrjas turi nukreipinti tiriamj.

    Minusai: sunku palyginti skirtingus pokalbius; reikalingas guds tyrjas.

    KONTAKTO UMEZGIMAS POKALBIO PRADIOJ

    Kontakto pokalbio pradioje umezgimo ingsniai:

    1. Nepasitikjimo paalinimas.a. reikia sukurti bent minimal saugumo jausm (pvz.: utikrinant, kad pokalbis bus konfidencialus);b. utikrinti mog, jog jo atsakymai yra tinkami (pvz.: nra blog atsakym; visi atsakymai verti dmesio).

    2. Tyrjo savikontrol.a. tyrjas negali ironizuoti, duoti neatsargias pastabas ir daryti kitokius neigiamus dalykus tiriamojo atvilgiub. tyrjas negali turti neigiam jausm tiriamajam arba bti prie j nusistats.

    3. Tiriamojo nuteikimas pozytiviam bendravimui.a. tyrjas turt vengti tem ir klausim sukeliani gin ar prietaravim.

    4. Artimesni ryi su tiriamuoju paieka (bendr interes, bendros veiklos, etc. paieka).

  • 8/13/2019 Asmenybs tyrimas pokalbio metodu - PSICHOLOGIJA

    2/3

    2

    KLAUSIM FORMULAVIMA

    Klausimai turi bti trumpi ir aiks (be imantri ir sudting svok, nesuprantam tiriamajam). Negavus isamaus atsakymo

    klasim (jei atsako"taip" arba "neinau"), tyrjas turi turti atsargini klausim, kad nesusidaryt nemaloni tyla.

    Reikia vengti klausim, kuriuos atsakymai gali bti "taip" arba "ne".

    Patartina naudotiprojekcinius klausimus, kuriais yra klausima ne apie tiriamj ir jo savybes, o apie sivaizduojam mogPateikus situacij tiriamojo klausiam kaip jis pasielgt.

    Tiriamasis stengiasi save parodyti kaip ger mog, todl reikia prayti, kad jis pateikt savo ger darb pavyzdiu

    realaus gyvenimo.

    Formuluojant klausim negalima isiduoti ir leisti tiriamajam pajusti, kokio atsakymo, teigiamo ar neigiamo, i jo tikimasi.

    KAI KURIE BDAI PAINTI TIRIAMOJO ASMENYB

    Dembo - Rubintein metodas.

    Tyrjas pasirenka kelet parametr

    (pvz.: laim, sveikata, protas, etc.),

    bria linij ir liepia tiriamajam

    parodyti kur jis yra dabar ir kur

    nort bti ateityje. Tuomet

    uduodama kuo daugiau klausim

    susijusi su tiriamojo nurodyta

    vieta (pvz.: kodl js neesate

    laimingiausias, kodl nenortumte

    bti laimingiausias, etc.). Galiausiai

    reikia isiaikinti kaip tiriamasis

    supranta pasirinkt parametr (iuo

    atveju laim), nes kiekvienas mogus tai gali suvokti skirtingai. Aptarus vien parametr einama prie kito. Toks metoda

    padeda isiaikinti asmenybs savs vertinim, interesusirsitikinimus.

    KLAUSYMASIS IR STEBJIMAS POKALBIO METU

    Tyrjas pokalbio metu privalo ne tik igirsti tiriamj, bet ir suprasti jo poir, velgti jaudinimsi, abejingum

    pasitenkinim ar vos valdom pykt. Taip pat privalo ilikti emocikai stabilus.Tyrjas negali maiyti, kitis pasakojim.

    Tyrjas pokalbio metu privalo stebti tiriamojo gestikuliacij, mimik, ton ir balso intonacijas.

    SLEPIAM FAKT BEI APLINKYBI ATSKLEIDIMA

    Tyrjas turi atkreipti dmes tiriamojo atsakymuose irykjanius akcentus - vienas atsakymo vietas tiriamasis band

    pakartoti ir uakcentuoti, kai tuo tarpu kitas bando apeiti. Norint tai pastebti reikia lyginti atskiras pokalbio dal

    tarpusavyje. Jei tiriamasis visk aikina nuosekliai ir aikiai, akcent iskirti beveik nemanoma. Tokiu atveju tyrja

    apklausia tiriamojo draugus, tvus, etc. ir ieko nesutapim.

  • 8/13/2019 Asmenybs tyrimas pokalbio metodu - PSICHOLOGIJA

    3/3

    3

    ATSAKYM REGISTRAVIMA

    Egzistuoja keletas tiriamojo atsakym fiksavimo bd.

    Paodinis atsakym uraymas. Sunku suspti urayti, praktikai neimanoma stebti tiriamojo reakcij bereikalauja daug pauzi.

    Pokalbio atkrimas i atminties. Nekelia tiriamajam nepatogumo jausmo, taiau dalis informacijos gali bumirta.

    Mirus bdas. Dalis atsakym yra uraoma, kita dalis simenama. Pokalbio uraymas magnetofono juost. Tyrjas gali sutelkti vis dmes tiriamj, taiau tiriamasis jauias

    suvarytas.

    POKALBIO REZULTAT VERTINIMA

    Tyrjas vertina atsakymus pokalbio metu. Tuomet, pokalbiui pasibaigus, tyrjas objektyviai tiria uraus, lygina informacij

    gaut i tiriamojo su kita informacija, iskiria tiriamojo nupasakotus veiksmus ir nupasakotus igyvenimus.

    POKALBIO METODO PRIVALUMAI IR TRKUMA

    PRIVALUMAI:

    pokalbio metodas leidia atlikti tyrim be i anksto paruot sudting schem; pokalbio metodas leidia gauti ne tik faktin mediag, bet ir suinoti subjektyv tiriamojo poir; pokalbio metodas leidia bendrauti su tiriamuoju naudojant jam suprantam kalbos stili ir svokas; pokalbio metodas leidia isiaikinti kaip tiriamasis suvokia asmenines problemas ir gauti intymi informacij; pokalbio metodas leidia ne tik fiksuoti tiriamojo atsakym turin, bet ir stebti jo reakcijas.

    TRKUMAI:

    pokalbio metodas yra gana gremzdikas ir reikalauja daug laiko; pokalbio metodas reikalauja auktos tyrjo kvalfikacijos; pokalbio metodas slygoja nema gaunamos informacijos subjektyvum; pokalbio rezultatus sunku formalizuoti.