Arnoldas Eretas______________________________________

GYDOMOJI BEGLEIVS DIETOS SISTEMAMOKSLINIS JS MITYBOS KELIO SVEIKAT METODAS Arnold Ehret MUCUSLESS DIET HEALING SYSTEM. A SCIENTIFIC METHOD OF EATING YOUR WAY TO HEALTH. ISBN 0-87904-004-1

*** *** 1922 m. spalio 8 d. profesorius Eretas Los Andele skait vien skmingiausi savo paskait. Maiausiai imtas moni netilpo auditorij ir jiems teko ieiti (kadangi Los Andelo statymai neleidia monms stovti prajimuose). Tie, kurie girdjo jo kvepianius ir pranaikus odius, niekada neumir io jaudinanio, tvirto ir tikinanio, ireikianio nesavanaudik atsidavim ir real nor padti savo keniantiems artimiesiems, kreipimosi monij.Po to, kai jis paliko paskait sal, profesorius Eretas skubdamas nujo geleinkelio stot, kad traukiniu grt namo Los Andelo priemiest. Jis buvo apsiavs naujais, neneneiotais batais, gatv buvo blogai apviesta. Suklups ant grindinio jis neteko pusiausvyros ir krisdamas auktielnikas trenksi galva akmen. Prajus keletai minui po kritimo, taip ir neatgavs smons, jis mir. Skrodimas nustat kaukols l. Dabar tkstaniai moni visame civilizuotame pasaulyje gedi dl j mokytojo ir draugo netekties. ios aaros buvo tikros ir nuoirdios. ARNOLDO ERETO BIOGRAFIJA

I pradi a painojau profesori Eret kaip autori, vliau kaip sanatorijos savinink ir lektori, ir dabar j labai gerbiu kaip draug ir pilnutins natralios ir mokslins sistemos arba bet koki inom lig prevencijos ir gydymo kulto pionieri. A tvirtai galiu pasakyti, kad jis sukr ir ipltojo tai, kas sveikatos ir ilgaamikumo atvilgiu dabar vadinama, kaip paskutinis odis. Arnoldas Eretas gim netoli Freiburgo, Badene, Vokietijoje ir savo tvo dka visada jaut neeilin nor prisikasti iki rezultat prieasi. Jo tvas jam perdav nuostabius, skmingus, tiek gyvn, tiek moni gydymo be vaist natraliomis priemonmis, gdius. Eretas kolede gijo isilavinim, kur ilgi pasivaikiojimai ir papildomas darbas fermoje laikantis beveik eilins vegetar dietos, tapo rimto bronch peralimo prieastimi. Taiau nepaisant to, mokslus baig skmingai. Didiausi jo pomgiai buvo fizika, chemija, pieimas ir braiyba. Jis lank specialius akademinius kursus ir bdamas 21 met tapo pieimo ir braiybos mokytoju koled ir auktj mokykl studentams. Jis dst kolede, kol buvo paauktas karin tarnyb, taiau

po devyni tarnybos mnesi buvo ileistas atsarg dl irdies neurastenijos ir atnaujino dstytojo darb. Bdamas 31 met, pasak aplinkini, jis buvo sveikas ir gerai atrod, taiau kentjo nuo ltinio inkst udegimo nefrito (Braito ligos), su diovos (tuberkuliozs) tendencija.Anot jo paties: a penkis kartus miau atostogas, kad pasveikiau, taiau pagaliau buvau pripaintas nepagydomu. Vliau, penkeri met eigoje, a nukentjau nuo daugelio gydytoj (pradedant nuo 24-i), ir i kani dal apm sskait, sudarani apytiksliai apie 6 000 $ sum, apmokjimas (pagal 2010 m. - nemaiau 100 000 $. Vert. past.), taiau rezultatas buvo toks pats pripaintas nepagydomu. Bdamas fiziniu ir beveik protiniu bankrotu, a galvojau apie saviudyb, taiau atsitiktinai igirdau apie natropatij ir tris kartus gydiausi Kneipp sanatorijoje, gaudamas tam tikr palengvjim ir nor gyventi, taiau taip ir nepasveikau. Vliau buvo kitos penkios ar eios natropatijos sanatorijos - a ibandiau visus kitus, inomus Europoje metodus, leisdamas dar tkstanius doleri ir rezultatas ne beviltikas ligonis, taiau ir ne sveikas. Tiesa, remdamasis savo patirtimi, a kai k supratau: pagrindiniai simptomai buvo gleivs arba pliai ir albuminas lapime bei skausmas inkstuose. Gydytojai, manydami, kad varus ir skaidrus lapimas yra sveikatos poymis, band sustabdyti reikin medikamentais ir pakeisti albumin msa, kiauiniais ir pienu, taiau tai tik pablogino pratingus rezultatus. I viso to a supratau tai, kas atrod didiu praregjimu kad teisinga dieta turi bti be gleivi ir albumino. Natropatijos gydymas voniomis, mankta ir t.t. paalindavo dal gleivi, taiau maitindamasis pagal neteising diet a j vl prisivalgydavau.

A nusprendiau pabandyti tai, kas man buvo tikra tragedija (ir daugumai ltini susirgim kamuojam moni, kurie i gydytoj nesulaukia jokio palengvjimo, tai taip pat yra tragedija) ir pats ibandyti tai, k supratau i ankstesns patirties prieastimi buvo netinkamas maistas, o tinkamas maistas galt igydyti. Toliau mano gyvenime buvo vegetarizmas, vaisi ir rieut dietos, daug gydomj diet ir keletas uuomin tai, kad badavimas gali padti. A nuvykau Berlyn, kad imokiau vegetarizmo, kadangi tuo metu jame buvo daugiau nei dvideimt restoran vegetarams. Mano pirmas pastebjimas buvo toks, kad vegetarai nebuvo sveikesni u msdius - daugelis j atrod sergantys ir iblyk. Nuo krakmolinio maisto ir pieno mano sveikata i lto blogjo, taiau nepaisant to, a pradjau studijuoti Medicinos universitete fiziologij ir chemij. A aplankiau natropatijos mokykl, sisavinau kai k i psichiatrijos, krikionikojo mokslo, gydym taiga, magnetin gijim ir t.t., ir t.t. - ir viskas dl tikslo suinoti realias ir pagrindines puikios sveikatos tiesas. Daugiau ar maiau nusivyliau ir paskui nuvykau Nic Piet Pranczijoje, ir ibandiau radikali vaisi diet, iskyrus pintos pieno dien vartojim tada dar galvodamas, kad man reikalingas albuminas a, kaip ir daugelis kit, atsivelgdamas savo bkl, nedariau joki pakeitim vaisi dietoje ir i to gavau visai nedaug naudos. Kai kuriomis dienomis jauiausi gerai, o kitomis labai blogai. Tokiu bdu a greitai sugrau namo, prie taip vadinamo normalaus maisto, kurio dka gyveno ir kur vedini geriausi nor man rekomendavo mano draugai, gimins ir gydytojai. A kai k istudijavau apie badavim, taiau draugai ir gimins tai sutiko prieikai. Netgi ankstesnis natropatijos gydytojas pasak mano sesei, kad mogui su inkst udegimu net keli dien badavimas mirtis. Sekani iem a nuvykau Alyr (Piet Afrik). Vidutinis klimatas ir puiks vaisiai pagerino mano bkl ir suteik man daugiau tikjimo gamtos metodais ir padjo juos suprasti. A net buvau toks drsus ir ibandiau trumpus badavimus, kad padiau valomosioms vaisi savybms ir klimatui. Ko pasekoje, vien ryt, kai gerai jauiausi pairjau veidrod ir pamaiau, kad mano veidas pilnai pasikeit atrod lyg daug jaunesnio ir sveiko mogaus. Taiau sekani, blog dien, sugro seno ir serganio mogaus veidas. Nors tai nesits ilgai, taiau pasikeitimai veide man padar atradimoi gamtos spd, kad a i dalies supratau jos metodus ir esu teisingame kelyje. A nusprendiau juos labiau istudijuoti ir diegti savo tolesniame gyvenime.

Neapraomi, niekada anksiau neinomi geresns sveikatos, daugiau gyvybins energijos, didesnio efektyvumo, daugiau itverms ir jgos pojiai apm mane ir suteik man didel diaugsm ir laim paprasiausiai jaustis gyvu! Pojiai buvo ne tik fiziniai. vyko dideli mano protini sugebjim pasikeitimai: jausti, prisiminti; padaugjo drsos, vilties ir svarbiausia, atsirado dvasinis supratimas, kuris patekjo kaip saul, nuvieianti daug auktesnes dvasines problemas. Visi mano gebjimai buvo pagerinti, jie gerokai virijo tuos geriausius gebjimus, kurie buvo mano sveikoje jaunystje. Stebuklingai pagerjo mano fizinis efektyvumas ir itverm. A, lydimas draugo profesionalaus dviratininko, kuris laiksi paprasiausios dietos, miausi apytiksliai 800 myli kelions dviraiu nuo Alyro iki Tuniso. A niekada nebuvau u jo, bet danai priekyje, artinantis nakiai, kai itverm tapdavo lemiamu faktoriumi. Turkite omenyje, kad anksiau buvau daktar paskelbtas kandidatu numirlius, o dabar pakilios nuotaikos, kad galiu aplenkti labiau efektyvius mones, ir jauiau pastov diaugsm bei susijaudinim nuo to, kad ivengiau monijos skerdyklos vadinamos Moksline medicinine klinika. Vl grs namo a pademonstravau savo itverm ir gebjim atlikti fermoje paius sunkiausius darbus, ir jgos testuose parodiau geresnius rezultatus nei treniruoti, besilaikantys normalios dietos mons. Taiau apsuptas draug ir giminaii, kurie gyveno prastomis slygomis ir bendraudamas su praktikuojaniais gydytojais, apimtais baims, kad mano atradimai turi tvirtus pagrindus ir gal gale turs pasisekim bei pranoks tai, k jie praktikavo, a palaipsniui perjau prie prastos dietos. Badavimas tada buvo labai nepopuliarus ir kadangi a gyvenau sesers eimoje, kuri grasino nutraukti tai, kai tik a pabandysiu, neturjau galimybs tuo usiimti. Taiau a tvirtai tikjau ir rodiau patirtimi, kad badavimas (ir tiesiog maesnio maisto kiekio suvartojimas) yra visagalis gamtos metodas valant organizm nuo netinkamo maitinimosi ir persivalgymo rezultat. A taip pat laikau j svarbiausia grandimi vedania link protinio bei dvasinio isilaisvinimo ir j vystymo. A neapleidau mokslini prieasi tyrim apie tai, kodl vaisiai ir begleiviai produktai buvo tokie efektyvus ir isiaikinau, kad jie virkinimo procese iskiria tai, kas buvo inoma kaip vynuogi cukrus, kurio dka analitikai suteik pavadinim angliavandeniams. Mano patirtis, testai ir eksperimentai, taip pat igijimas parod, kad vynuogi cukrus, esantis vaisiuose yra reikminga mogaus maisto dalis, suteikianti didel efektyvum ir itvermingum, ir tuo paiu yra geriausias organizmo iukli valytojas, efektyviausias gydomasis agentas esantis mogaus kne. Tai tiesiogiai prietaravo gydytoj ir mokslinink baltyminei- azoto teorijai, o taip pat iuolaikinei mineralini drusk teorijai. 1909 m. paraiau straipsn smerkiant metabolizmo teorij ir 1912 m. suinojau, kad dr. Thomas Powell i Los Andelo padar t pat atradim ir skmingai gyd produktais, kurie sudaryti i taip vadinamos organins anglies - produktai, kurie virkinimo metu formuoja vynuogi cukr. Vedinas atmintyje ugimusi atradim ir savo stebjim, a palikau savo draugus ir gimines, kurie savo gerumo ir geriausi ketinim dka bt sutrumpin mano gyvenim, a nuvykau Piet Pranczij lydimas jauno mogaus, norinio ibandyti eksperimentin diet, pabadauti gydant savo ligas, o jei konkreiai - isigydyti nuo mikiojimo. ia kelis mnesius trukusiais eksperimentais a atnaujinau savo afrikietik patirt ir sustiprinau tikjim, kad vaisi dieta ir badavimas buvo neklystamas gamtos veiksnys atstatant ir palaikant auktesnio lygmens sveikat, nei j turi didioji civilizuotos monijos dalis. Gautus rezultatus danai vadino stebinaniais, taiau jie buvo nuostabs tik dl j retumo. inios, kurias a gavau, puiks metodai, kuriais gamta vykd valym nuo nevarum, nuo netinkamos mitybos pasekmi, o paskui regeneracij, atstatym ir sutvirtinim teisingos mitybos pagalba, buvo nuostabios, taiau tai nebuvo stebuklas. Ypa svarbs rezultatai buvo gauti io palyginti jauno mogaus deimia met jaunesnio nei a. Po valomj badavim mes vykdme bandymus su visais pagrindiniais civilizacijos produktais. Dabar, daug jautresni ms organai i karto sukilo prie nepageidaujamus elementus ir

ypa prie kombinacijas, pateikdami tikinamus rodiklius, kad iuolaikin kulinarija su savo miiniais, bet mau ini bagau apie j savybes, buvo pagrindine vis lig prieastimi. Nemanoma nustatyti kas maistas yra i ties ir vis efekt j pavartojus, kol organizmas neivalytas gamtos metodu badavimu. Negirdjau, kad kas nors bt atliks panaius eksperimentus, o gauti faktai dabar taip gausiai rodyti po ilg tyrinjim ir sunkios praktikos met, jie ikl mano inias vir vis abejoni ar argument maitinimosi klausimais, turimais kit moni. Kad varginaniu darbu patikrintume savo efektyvum, mes nutarme psiomis pereiti iaurs Italij per 56 valandas, be miego, poilsio ir maisto, vartojant tik vanden. Ir tai po septyni badavimo dien, o po to vieneri piet, susidedani i dviej svar vyni. Profesionals protai, kurie inojo apie test, pavadino j, j poiriu, paiu nuostabiausiu. I kur buvo gauta energija iam efektyvumui? I azoto, albumino, organini drusk, riebal, vitamin, ar dar i ko? Po 16 valand pasivaikiojimo a per kelias minutes padariau 360 pritpim itiestomis rankomis ir daug vliau daugkartiniai jgos testai su profesionaliais atletais parod mano pranaesnius rezultatus. Ir tai paskelbus mane neigydomu, po mano tvo ir brolio mirties nuo tuberkuliozs. Ms kelions per Italij metu danai tapdavome domi dam komentar apie ms rausvus ir sveikos spalvos veidus objektais, sulaukdavome klausim kaip mes to pasiekme ir pan. Kaip beveik i naujo ugims mogus a trokau daug gilesni igyvenim, nes jie nebuvo tik fiziniai, taiau ir protiniai bei dvasiniai. Tas pats vyko ir su mano jaunu kompanionu. Jis jautsi ymiai geriau, taiau jo mikiojimas nepasikeit. Turjau idj, kad net ir tai dl fizini klii, utertumo. Mes nuvykome izoliuot viet Kaprio saloje ir ten ilgai badavome, kiekvien dien nuo keturi iki ei valand, 50 C aplinkos temperatroje maudms sauls voniose. Mes taip gerai isivalme, kad net neprakaitavome. 18- dien mano jaunasis draugas netiktai visai ukimo ir bijodamas netekti balso neinodamas tada kokia problema tai sukl man patarus baig badavim suvalgydamas 3 svarus fig. To pasekoje, beveik valandos eigoje, jis i gerkls ikosjo didel kiek gleivi, - jo knas val save ir kitomis kryptimis. Jo balsas greitai atsistat, o mikiojimas dingo, ir niekada daugiau nepasikartojo. Mes pasiekme tai, k jo turtingas tvas veltui stengsi padaryti, naudodamas beveik visus inomus metodus, taiau be jokio pagerjimo. Badavimas, Geriausia Gamtos Priemon, buvo taip grubiai taikoma ir netinkamai suprasta, kad svarbu j tinkamai paaikinti. Atsivelgiant mano ilg patirt gydant save badavimu ir begleive dieta, kaip ir kuravimas imt badavim mano sanatorijoje veicarijoje daugiau nei 10 met eigoje, a galiu tvirtai pasakyti tai turi nuostabi gali ir naud, jeigu teisingai tuo naudotis. Mano pirmoji patirtis turjo tokius naudingus rezultatus, kad a panorau pagerinti ir patikrinti naudojamus metodus, tokiu bdu a tsiau savo stebjimus ir tyriau tai visose gyvenimo fazse. A atlikau daug iplstini eksperiment ir paskui kartu su mano visikai atsistaiusiu organizm jaunu draugu nutariau imtis ilgo badavimo. I pradi psiomis per iaurs Italij bdami gyvi beveik tik vynuogmis; paskui plaukiojome valtimi po Egipt, Palestin, Turkij, Rumunij ir Austrij, mano gimtin. ioje kelionje mes daug ko imokome apie skirting taut, ypa ryt, diet, proius, mentalitet ir sveikat. Ko pasekmje mano tikjimas Europos civilizacijos pranaumu stipriai susvyravo ir tai tik sustiprino pojt, kad esu teisingame ini tobul sveikat, geresn proto vystymsi, ymiai aktyvesn ir ilgesn gyvenim kelyje. Egipte mes matme ras moni, turini nepaprast jg ir itverm, gyvenani daugiausia i kuklios vegetarikos dietos ir su dviem alingais proiais cigarei rkimu ir aistra stipriai kavai; visgi mes nepastebjome n vieno neurotiko ar toksemijos paveikto mogaus. Matant kiek maai ri ir kiek nedaug maisto jie valgo ir inant, kad jie valg tos pat ries maist kaip ir j protviai - tas suteikia pagrind manyti apie puiki Senosios Egipto civilizacijos maisto kokyb. Palestinoje tirdami vietinius paproius, uraus, istorij mes prabuvome kelis mnesius. Ko pasekoje mano koncepcija apie Naujojo Testamento tikrj prasm labai pasikeit. A

suinojau, kad Kristaus gyvenimas ir mokymai vyko grietai laikantis iuo metu inom natrali dsni, kurie teik jam puikius intelekt ir sveikat. Taiau, kai tie dsniai, prajus 150 met po Kristaus, buvo urayti i nuogird, pagrainti Ryt isireikimais ir metaforomis jie pateik nepilnas inias apie natralius reikinius. Tai kas buvo nuostabu ir nieko daugiau, buvo laikoma stebuklu. Jo pirmtakai, jo pasninkai, jo dieta ir gyvenimo stilius, analogikas kaip ir jo bendramini viskas rodo gyvenimo derm su gamta, kuri jam suteik puiki sveikat be dievikos pagalbos. Jis tai patvirtino pareikdamas, kad ateities kartos atliks didesnius darbus, nei jis, kadangi jos gaus geriausias natrali dievikumo- nekintam statym ir metod inias. Mano sekanti knyga tikinamai rodys, kad Kristaus kilm, taip vadinamieji igijimo stebuklai ir akivaizds natralios teiss pakitimai, jo prisiklimas ir pakilimas Dang vyko pagal gamtos dsnius, taiau jie buvo visikai nesuprantami tada ir dalinai dabar. Egzistuojantis nemokikumas statymuose, esaniuose normalios sveikatos pagrindu, iame imtmetyje pastebimas daug labiau, nei prajusiais imtmeiais, kas ir patvirtina taip vadinam civilizuot taut degradacij, vykstani vairiomis kryptimis ir bdais. Tai k a imokau pasitelkdamas savo tyrimus ir patirt galimybs atkurti tobul monijos sveikat, naudojant iuolaikini laik pasiekimus, tai panau Knygos su septyniais antspaudas atvrim. Parodyti Kristaus gyvenim gamtos ir mokslo dsni ir todl amin ir i tikro dievik, viesoje, identik su ms asmenine prigimtimi tai kvpimas ir siekis, kuriuos dabar turi daugelis ir niekas neturi to praleisti.

Kitos aplankytos alys parod natrali sveikatos princip fazes ir a su dideliu entuziazmu bei sitikinimu miausi savo paties sveikatos tobulinimo, atlikdamas badavimo ir pagerintos dietos eksperimentus. A instinktyviai jauiau ir greitai rodiau, kad kai kurie natrals produktai tinkamu bdu paruoti turi didel energetin efektyvum suteikiant jgos; jie taip pat turi puikias valomsias savybes, kai tinkamai naudojami protingai susilaikant nuo bet kokio kito maisto, siekiant ukirsti keli ir igydyti bet kokios ries ligas. Kai maistas naudojamas pagal individualius mogaus organizmo utertumo toksinais lygius (ne mikrobais), jo ami, profesij, klimat, met laik ir t.t. - atsargiai ir garantuotai padeda net sergant taip vadinamomis nepagydomomis ligomis, jeigu mogus nra labai senas arba nra slegiamas aling proi. Teisingos maisto rys ir maesnis maisto kiekis, kaip pasiruoimas trumpam arba ilgam badavimui (priklausomai nuo mogaus bkls) suteikia poilsio virkinimo organams nuo papildomo darbo ir vliau atnaujinant teising maisto ri vartojim(tai labai svarbu) pateikia stebtinus ir naudingus rezultatus. A badavau 24 dienas ir pajutau tokius nuostabiai malonius rezultatus kalbant ne tik apie fizin, bet ir protin ir dvasin bkles, kad man kilo nenumaldomas noras apie savo atradimus, patirt ir galutines ivadas papasakoti savo draugams ir kitiems monms. A negaljo aprayti savo jausm, bet pasakiau jiems, kad jie tai turi patirti, k kai kurie ir padar. A pradjau visiems inomo badavimo (stebint) vietjik darb ir lekcijas, badaudamas du kartus didiuosiuose Vokietijos miestuose ir du kartus veicarijoje. Valdios organai mane izoliavo kambaryje, o gydytojai atidiai stebjo be jokio iorinio pasaulio sikiimo. Vienas badavimas truko 21 dien, kitas 24, dar kitas 32 ir dar vienas 49 dienas Kelne visi 14 mnesi laikotarpyje. Tarp badavim ir po a vediau paskaitas, atlikinjau fizinio ir protinio efektyvumo testus, rodydamas vert to, k a imokau ir patyriau, ir kas mane privert mokyti ir patarinti kitiems, rayti straipsnius, atsakinti laikus, atidaryti veicarijoje sanatorij. Pirm straipsn paraiau ir jis buvo paskelbtas Vegetar urnale po keturiasdeimt devyni badavimo dien Kelne. Jame apraoma tiek nauja badavimo, dietos ir lig gydymo patirtis, tiek gyvenimas, jo malonumai ir bdai j prailginti. Straipsnis tapo sensacija ir netgi turjo revoliucin efekt. miau gauti laikus nuo sveikatos iekotoj, reformatori ir viso pasaulio, o ypa Europos medik, kurie greitai susiskirst oponentus ir entuziastingus

pasekjus: Europoje dvi prieingos frakcijos - Ehretists ir Non-Ehretists. is susirainjimas pagrindinai vyko dl mokslini prietar ir kaip kova su mano atrastais naujais principais. Tiesa, kurios prisilaik Ehretits buvo gerai aprayta vieno inomo redaktoriaus ir reformatoriaus sekaniai: Jis (Eretas) neirado badavimo arba vaisi vartojimo ir kit pagerint diet, nes tai yra inomi ir danai naudojami kaip galinga Natropatijos priemon dalykai. Taiau tai, k jis i tikrj padar pilnai sukr nauj sistem, sujungdamas juos kaip sistematizuot gydymo metod puikaus maitinimosi ir badavimo pagrindu. Mano aptariama gleivi teorija pasekoje rodytas faktas kaip pagrindin vis lig prieastis, buvo vis labiau, taip pat, kaip ir mano igijimo sistema, pripastama moni. Ji atlaik ibandymus ir suteik supratim tam, k vienas autorius pavadino didele skme ir iandien yra visos prieastys taikyti natral gydym ir diet tai pati nuostabiausia ir skmingiausia igijimo sistema. J automatikai pavadino Mitybos terapija, kuri dav pradi Natropatijjos kultui. Daugiau nei deimt met a raiau straipsnius sveikatos urnalams, skaiiau paskaitas didiuosiuose Europos miestuose, aptardamas sistemos privalumus su medikais ir profesionalais, priimdavau tkstanius pacient savo Vaisi ir badavimo sanatorijoje ir laikuose dalindavau patarimus visa tai nekeiiant fundamentali princip, o tik sutvirtinant juos detalesnmis iniomis ir daug efektyvesniu j panaudojimu. I viso to evoliucionavo tai, kas dabar tampa gerai inomu ioje alyje (Amerikoje, vertjo pastaba) pavadinimu Begleiv dieta. A atvykau i al prie pat kar, kad aplankyiau Panamos parod ir itiriau ia auginamus vaisius (ypa Kalifornijoje). Mano priverstinis usilaikymas dl karo ia tapo skmingu a radau vienmini, kurie turjo panaius pasiekimus, atradimus ir patirt, kaip ir a. Dabar mes giname ir vieai skelbiame tuos paius principus, kurie buvo tokie skmingi ilaisvinat nuo kani mones Europoje ir ukertant keli ligoms turint tiksl pagerinti moni ras, moni, kurie neinos kas yra liga ir sukurs geresn civilizuot monij. Redaguodamas profesoriaus Ereto pastabas - viso jo gyvenimo darb - a idrsiu papildyti, kad daktaro Tomo Pauvelo (Thomas Powell) atradimai, prie kuri ivystymo ir a esu prisidjs, buvo profesoriaus Ereto intuityviai numatyti ir vliau jo darbo rezultatais rodyti, taipogi, kaip ir daktaro Henso (Hense) chemine produkt analize. Patvirtinta, kad vaisiuose ir darovse esama element, kurie tiek kiekiu, tiek kokybe gaunat gyvybins energijos gerokai lenkia bet kokius kitus produktus turinius t element taip pat.. ie elementai arba komponentai inomi kaip organin anglis ir vynuogi cukrus. J esamas pakankamas kiekis paneigia idj, kad organins, mineralins arba audini druskos gamina energij. ios druskos visuose produktuose egzistuoja labai maais kiekiais, ir dalis j narkotikai. Kalorij kiekis (kalorimetro testais gautas auktos temperatros vienetai) taip pat nra protingas pagrindas renkantis teising diet. Daugiau nei 40-ies met stebjimai, tyrimai ir patirtis man galutinai rod, kad vaisiuose ir darovse yra visos audiniams btinos druskos. Esant pakankamam aukiau ivardint komponent augaluose kiekiui, mums suteikiami energija ir gyvyb, kas daro augalus neimatuojamai vertingais lyginant juos su visais kitais produktais, kai tara (gleivs), susikaupusi produkt, turting gleivmis dka, paalinama i kno. Tada pastebimas pilnutinis Begleivs dietos teigiamaspoveikis.

Profesorius B.W.Child DR. BENEDICT LUST VADAS Kiekvienam svarbu inoti savo poreikio maistui ribas. Tas, kuris studijavo maitinimosi klausimus ino, kad monija, o ypa klestinti jos dalis, kenia nuo persivalgymo. Net vargingiausieji nekenia nuo maisto trkumo: daugi daugiausia nuo nepakankamos kokybs arba nuo prastos j maisto bkls. Nebus perdta, jei pasakysime, kad daugiau ar maiau kenia visi. Visi mes valgome pagal savo proius ir mgaudamiesi skaniais patiekalais. Taiau fiziologiniu poiriu tik tas maistas turi vert, kuris valgomas esant alkiui (natralaus potraukio maistui). Tik esant tokiomis aplinkybmis bet koks maistas, net pats paprasiausias, gali teikti pasitenkinim ir malonum. Nei vienas laisvje gyvenantis gyvnas nevalgys maisto nebdamas alkanas. Ir faktas tai, kad daugiausia imtamei moni gyvena vargingose alyse. Ir taip pat tiesa, kad miest dietos taip vadinami ivalyti, perdirbti patiekalai - yra pagrindin visos eimos imirimo prieastis treioje arba ketvirtoje kartoje. Nustatytas faktas toks, kai didieji miestai greitai imirt, jeigu neatvykt sveiki gyventojai i kaim, kur vartojamas daug paprastesnis maistas. Tai faktas, kad du tredaliai monijos (budistai, musulmonai, kinai ir japonai) maitinasi nekaloringais patiekalais saujos ryi ir keli darovi ir atsparumu ligoms bei fizine jga gerokai lenkia msos valgytojus. Faktas tai, kad beduinai veikia ilgas ir sunkias keliones per dykum be jokio maisto, iskyrus kelis svarus datuli. Istorinis faktas, kad ymieji Senojo Egipto filosofai deimtmeiais nevalg tirto maisto, taiau save atgaivindavo sukramtyto maisto sultimis, ir j imintis bei inios, graikikos takos dka, netgi iandien sudaro filosofins minties pagrind. Faktas tai, kad patys didiausi monijos mstytojai buvo daugiau ar maiau asketai, t.y. kukls valgytojai. Matematikas Pitagoras (Pythagoras) negaljo patekti Egipto Filosofijos mokykl, kol neibadavo keturiasdeimt dien, inoma ne dl to, kad ibandyt savo kantryb ir vali, o dl fiziologinio apsivalymo, reikalingo tam, kad jo smegenys bt pasiruousios priimti didel imint. Moz pasninkavo ant Sinajaus kalno raydamas savo monms statymus, ir Kristus, prie pasirodydamas monms, pasninkavo dykumoje keturiasdeimt dien, tiktina, kad net be vandens. Romos katalik banyios istorija pateikia didel ventj skaii, kurie deimtmeius beveik nieko nevalg ir igyveno iki senatvs. Ital gydytojas Kornaras (Cornaro) gyveno imt met maitindamasis dvylikos uncij maisto ir dvylikos uncij vyno racionu (1 uncija = 28.35 gramai; vertjo pastaba). Amerikietis Fleteris (Fletcher) rod, fiziologin taip vadinamos legendos ties, kai intensyviai kramtydamas deimt kart sumaino savo maisto dienos porcij fleterizmas (Fletcherizm), tokiu bdu save ir kitus igydymas nuo pai rimiausi lig. Sokratas (Socrates) sak - Kuo maiau mogus valgo, tuo jis ariau dievybs. Get (Goethe) sak - mogus tai tai, k jis valgo. Faktai ir didij vyr imintis rodo, kad rpestis ir nerimas bei nepailstama kova dl duonos kasdienins tik fantomo persekiojimas. Knygos, paraytos veicarijos gydytojo, pavadinimas Ms maitinimosi keistenybs svarbiausios ir pagrindins vis lig prieastys. Kova u ilikim tai daniausiai pastangos gauti l gyvenimui prabangoje, t.y. pirmiausiai gausiai ir gerai pavalgyti. Tiesa apie teising mityb knyga su septyniais

uraktais visuomenei ir mokslininkams. Daugelis moni, ypa vargai sitikin, kad jie yra neprivalg, palyginus su prabangiu turtingj stalu. Alkio baim kaip komaras kaba vir iuolaikins monijos; vien kart nepavalgius sukyla nervingumas. Tai liguista klaida, tai tragikas neinojimas, tai lemtingas klystkelis, sukurtas ir palaikomas klaidingomis medicinos doktrinomis. Bandymas pasilyti monms teising diet bus skmingas tik tada, jeigu jiems bus pateikta gryna tiesa. Apribojimai manomi tik tuo atveju, jei Js tikrai inote, kiek daug ar nedaug btinai reikia, ir kas i ties yra geriausias ir vertingiausias maistas. Naujos mintys ir tiesos priimtinos tik tada, jei yra pademonstruotos individualia lyderi praktika. mons neis nauj mini keliu, kol nepamatys empiono plaukianio prie sen ir neteising doktrin srov. Niekas neatsisakys malonumo tol, kol nebus priverstas to padaryti. Niekas savo valia neatsisakys tam tikr produkt, kol galvos, kad jie geriausi ir neinos, jog yra kai kas geriau, kai kas pranaesnio, kai kas be galo nuostabesnio. Pats variausias, pats nuostabiausias, geriausiai sisavinamas maistas mogui gali bti tik toks, kuris jam yra numatytas biologikai, gamtos dsniais ir natralios formos. Jeigu kuriant mog jis buvo pats nuostabiausias, tai jo maistas tada buvo pats nuostabiausias ir maistingiausias, ir todl visi miiniai, atsirandantys iuolaikins virtuvs dka turi bti neatidliotinai vertinti kaip emiausios ries jie atstovauja regresij ir monijos isigimim. I kitos puss, vaisi dieta, kaip aprayta Pradios Knygoje yra auktesn ir paangesn forma, nei bet kuri kita mogui skirta dieta. Kad teisinga dieta bt priimta su pasisekimu, i pradi btina isklaidyti nepakankamos mitybos baim visuomenje. Jeigu bus panaudotas dalinis ar visikas duonos, msos, kiauini, pieno ir t.t. atsisakymas, tai tas turi bti rodyta ir pademonstruota individualiais pavyzdiais, kad maitinantis vaisiais galima ne tik igyventi, taiau ir, kad tai dievika, natrali monijai priimtina ir tobula dieta, todl gali tarnauti ir iandien. Reikia pademonstruoti, kad vaisi saujoje yra daugiau maistini mediag nei per visus iuolaikinius pietus, kur pateikiama pus tuzino patiekal. Vaisininkai turi pademonstruoti idealiai sisavinamo maisto vert ir visas maitinimosi formas. Taiau kur rasti grietai vaisiadi? Jie civilizuotame gyvenime egzistuoja tik teorijoje. Jis galjo grietai laikytis savo sitikinim tik gyvendamas gamtoje, atsiskyrs nuo civilizuotos erdvs. Kartu su draugu tokiu bdu jis gyveno du metus. Per laikotarp atliko reikmingiausius testus, apraytus jo knygoje Racionalus pasninkavimas. Negalima grietai laikytis vaisi dietos gyvenant civilizuotai, nes jausmai taip auktai ivystyti, kad gyvenimas tampa nemaloniu ir nepatogiu, kai reikalas susijs su taip vadinamais sveikais monmis. Reikia gyventi laikantis Begleivs Dietos ir apriboti jausmingum. Nra harmonijos tarp rojaus dietos ir Sodomos civilizacijos, taip pat, kaip niekas negali grietai laikytis vaisi dietos, iskyrus kaip tik perjimo per Begleiv diet bdu. Ji turi bti nuosekliai ir palaipsniui pritaikyta ir individualiai pakoreguota. Visata valdoma vadovaujantis niekada nekintaniais dsniais, todl, kadangi nuostabi ir dievus panai btybi rojaus maistas buvo vaisiai, tai iandien jie puiki dievika igydanioji dieta. vadiniai principai I PAMOKA Kiekviena liga, nepriklausomai nuo jos medicininio pavadinimo tai KAMTIS.

Vis mogaus kno kanalli sistemos usikimimas. Todl bet kokie specifiniai simptomai tai tiesiog neprastas gleivi kamtis tam tikroje vietoje. Specials kaupimosi punktai lieuvis, pilvas ir ypa visas virkinamasis traktas. Pastarasis yra reali ir gilumin kamio arnyne prieastis. Vidutinis mogus su savimi arnyne neioja deimt svar (4,5 kg; vertjo pastaba) nepaalint fekalij, kurios nukreipiamos kraujotak ir vis sistem. sigilinkite tai! Pas kiekvien segant mog gleivmis daugiau ar maiau yra ukimta sistema. Tokios gleivs gaunamos i nesisavint ir nepaalint nenatrali maisto mediag, sukaupt nuo vaikysts. Detals io fakto atvilgiu gali bti istudijuotos mano knygoje Gydymas badavimu ir vaisiais (Rational Fasting and Regeneration Diet). Mano Gleivi teorija ir Gydomoji begleivs dietos sistema ilieka nepajudinami; ji rod skmingiausi Kompensacin veikim - taip vadinim igydym nuo vis ri lig. Taikant tai sistemikai, tkstaniai paskelbt nepagydomais pacient gali bti igelbti. Begleiv dieta susideda i vis ri ali ir paruot vaisi, nekrakmoling darovi, ir paruot arba ali oleli. Gydomoji Begleivs Dietos Sistema individualiai parinkt ilg ar trump badavim derinys su progresyviai besikeiianiu produkt neformuojani gleivi valgiaraiu. Vien tik i dieta gali igydyti bet koki lig be badavimo, nors toks gydymas reikalauja daugiau laiko. Pati sistema bus paaikinta vlesnse pamokose. Taiau, kad inoti kaip taikyti sistem, kad suprasti kaip ir kodl ji veikia, btina ilaisvinti Js prot nuo medicinini klaid, dalinai priimt ir natropatijoje. Kitais odiais tariant - a Jums turiu pateikti nauj, laisv nuo medicinini klaid fiziologij; nauj diagnozs metod; metabolizmo, maisto produkt, turini daug baltym, kraujotakos, kraujo sudties fundamentali klaid pataisas ir pagaliau, bet ne paskutinje eilje, Jums reikia inoti KAS I TIKRJ YRA GYVYBIN JGA. mogaus knas medicinos mokslui - vis dar paslaptis, ypa ligos atveju. Kiekviena naujai nustatyta liga gydytojams yra nauja paslaptis. Nra odi ireikti tam, kaip toli jie yra nuo tiesos. Natropatija pastoviai naudoja odi derin gyvybin jga. Vis dl to, nei medicininis moksliukai, nei natropatai negali pasakyti, kas i tikrj yra gyvybin jga. Btina ne tik itrinti visas ias klaidas i Js smegen, bet ir parodyti Jums ties naujai ir toki, kokia ji yra, kad Js galtumte i karto j priimti. Paprastumo ir aikumo pranaumas tai viena i fundamentali mano skms prieasi. Be to, mano apmokymai teikia ties. Beje, tai ko negalima paaikinti paprastais odiais yra nesmon, kad ir kaip mokslikai graiai tai skambt. Js suprasite, kaip neteisinga ir kvaila galvoti, kad bet kokia konkreti liga gali bti igydyta teisinga mityba, gyvenimu pagal special valgiarat arba taikant ilgus badavimus, jeigu visa tai daroma be patirties, be sistemos ir be specialaus koregavimo kiekvienam individualiam atvejui. Badavimas buvo inomas tkstanius met kaip kompensacija prie kiekvien lig, kaip vienintelis ir neklystamas Gamtos dsnis; tas pats lieia ir Begleiv diet, kaip nurodyta Pradios Knygoje (apie vaisius ir oleles). Taiau kodl jie niekada nebuvo naudojami bendroje mityboje ir neteikdavo universalios skms? Kadangi niekada nebuvo naudojami sistemingai ir atitinkamai pagal paciento bkl. Statistinis mogus neturi net menkiausios idjos, kiek btinas yra eliminavimo procesas; kiek laiko jis reikalauja; kaip ir kaip danai jo dieta turi bti keiiama; ko reikia, kad ivalyti kn nuo baisaus kiekio teral, susikaupusi jame gyvenimo eigoje.

Liga organizmo pastangos paalinti atliekas, gleives ir toksinus, ir i sistema padeda gamtai paiu nuostabiausiu ir natraliausiu bdu. Igydoma turi bti ne liga, o knas! Ji reikia gydyti, ilaisvinti nuo nereikaling ir svetim mediag, nuo gleivi ir toksin, sukaupt nuo paios vaikysts. Js negalite nusipirkti sveikatos buteliuke, Js negalite igydyti savo kno, t.y. ivalyti savo sistemos per kelet dien. Js turite kompensuoti blog padaryt knui per vis Js gyvenim. Mano sistema ne gydymas ar vaistai, ji regeneracija, generalinis tvarkymasis, gijimas tokios varios ir nuostabios sveikatos, kurios Js niekada ankiau neinojote. Atminkite: organins klitys visoje js kno sistemoje kiekvienos ligos aknis; pats didiausias ir kenksmingiausias sumainto gyvybingumo altinis; netobulos sveikatos, jgos trkumo ir itvermingumo bet kurios i liguist bkli. J prieastis yra arnyne, niekada pilnai neisilaisvinusiame nuo pat Js gimimo. Niekas iandien emje neturi idealiai varaus kno ir atitinkamai tobulai varaus kraujo. Tai k medicina vadina normalia sveikata - faktikai patologin bkl. Trumpas apibendrinimas: mogaus mechanizmas elastinga kanal sistema. Civilizacijos maistas iki galo niekada nesuvirkinamas, o pasilikusios atliekos pilnai nepaalinamos. Kanal sistema ltai ukemama, ypa konkreioje skausmingoje pagal simptomus vietoje ir virkinamajame trakte. Tai kiekvienos ligos pagrindas. Atsikratyti i nevarum, protingai ir kruopiai juos paalinti, o taip pat valdyti i operacij galima tik taikant GYDOMJ BEGLEIVS DIETOS SISTEM. Uslptos, mins ir ltins ligos jau nebe paslaptis. II PAMOKA Pirma pamoka dav Jums supratim apie tai, kas i tikrj yra liga. Papildomai prie gleivi ir j nuod sistemoje yra ir kitos svetimos mediagos, kaip lapimo rgtis, toksinai ir t.t. ir ypa vaistai. Praktins patirties metu a suinojau, kad vaistai NIEKADA nepaalinami, kaip produkt atliekos jie pasilieka kne deimtmeius! A stebjau imtus atvej, kai prie 10, 20, 30 ir net 40 met vartoti vaistai, buvo paalinti kartu su gleivmis ios nuostabios gydomosios sistemos dka. Tai ypatingos svarbos faktas - specialiai praktikuojaniam. Kai tie cheminiai nuodai, po to kai suskaidomi, patenka atgal kraujotak, kad paalinti juos per inkstus gali bti paliesti nervai ir irdis sukeliant didel nervingum, galvos svaigim, irdies aritmij, o taip pat kitas neprastas reakcijas. Neinformuotas mogus, susidrs su iomis problemomis, greiiausiai isikvies eimos gydytoj, kuris i bkl diagnozuos, kaip irdies defekt, sukelt maisto trkumo, nekreipdamas dmesio vaistus, kuriuos jis ira prie 10 met. Normalus, laikomas sveiku mogus, turi chronikas, nereikalingo maisto, nuod ir vaist toksin sukauptas atliekas. TAI JO USLPTA LIGA. Kai ios uslptos lig substancijos pradeda judti, pavyzdiui, dl alio, mogus iskiria didesn gleivi kiek ir jauia nepasitenkinim vietoje to, kad diaugtsi natraliu valomuoju procesu. Jeigu atsilaisvinusi gleivi kiekio utenka kad supurtyti vis sistem, bet be grsms gyvybei, tai i bkl gali bti diagnozuota kaip gripas. Jeigu gamtos valomasis darbas patenka giliau sistem (ypa tok svarb organ kaip plauiai), tai i

karto atsilaisvina tiek daug gleivi ir nuod, kad kraujotaka bna priversta dirbti didele trintimi, kaip purvinas mechanizmas ar automobilis, vaiuojantis su usikirtusiais stabdiais. Trintis sukelia nenormaliai aukt temperatr, kuri vadinama kartine. iuo atveju daktarai nustato plaui udegim. I tikrj tai yra kartligikas gamtos bandymas ilaisvinti gyvybikai svarbius organus nuo iukli. Jei eliminacijos (paalinimo) proces sijungia inkstai - atsilaisvinusi gleivi paalinimui i organizmo toki bdu sukreiant organ, tai i bsena vadinama "inkst udegimu" ir pan. Kiekvien kart, kai gamta bando igelbti mogaus gyvyb kartligikai alindama gleives ir jos nuodingus produktus, tai vadinama MIA LIGA. Medicinos profesijoje skirtingoms ligoms egzistuoja daugiau nei 4000 pavadinim. Tikslus ligos pavadinimas sudarytas pagal eliminavimo viet arba kamio, kur sunkiai prateka kraujas ir sukelia skausm, viet kaip atvejis skaudant snariams, reumatizmo ir pan. atvejais. Vis aminyb is veiksmingas, geriausi nor vedinas gamtos darbas, siekiant pagydyti, buvo neteisingai suprantamas ir slopinamas vaistais bei maistu, nekreipiant dmesio pavojingus signalus skausm ir apetito netekim. Nepaisant daktar pagalbos - faktikai alingos ir paciento gyvybei pavojingos pagalbos jo gyvybingumas ir ypa jo eliminavimo gebjimas sumainami, taiau gamta i lto tsia savo darb. Sutikdama ias klitis ji negali veikti taip pat efektyviai, jai reikia daugiau laiko ir is atvejis vadinamas ltiniu-chroniku. is odis sudarytas i graikiko odio chronos, kuris reikia laik. Septintoje pamokoje jus suinosite daugiau apie i paslapt. Diagnoz III PAMOKA, KAM REIKALINGA DIAGNOZ? Neprofesionalai ir netgi kai kurie diet ekspertai (iskyrus mane) mano, kad nra jokios diagnozs btinybs. Js galite paklausti jei egzistuoja tik viena liga, tai kam reikalinga diagnoz? Jeigu bet koks negalavimas kilo dl organizmo uterimo nepaalintu, nesisavintu maistu, gleivmis, lapimo rgtimi, toksinais, vaistais ir t.t., kam diagnozuoti? Dabar mes suprasime, kodl vaisi dieta ir badavimas atved prie toki abejotin rezultat dl j netinkamo naudojimo ir nesupratimo, iaukt tikjimu tuo, kad bendrosios io gydymo taisykls yra tinkamos visiems ir kiekvienu atskiru atveju. Nra nieko, kas bt toliau nuo tiesos! Nei vienas kitas gydymas nereikalauja tokios individualios specializacijos ir palaipsns kaitos priklausomai nuo paciento reakcijos. tai kodl mons, kurie bando naudoti iuos gydymo metodus be patyrusi patarim, danai kenia nuo rimt ir aling pasekmi. NETVARKINGAS BADAVIMAS Makfandenas (McFadden) ir daugelis kit, pataria pavyzdiui, badavim kaip metod, taikom visais atvejais. A stebdamas tkstanius atveju suinojau, kad niekas nereikalauja tiek individualios, skirtingos priiros, kaip badavimas ir begleiv dieta. I dviej pacient vienas gali visikai pasveikti po dviej ar trij savaii badavimo, kai tuo tarpu kitas gali per tok laik numirti! Btent todl btina individuali bendros bkls ir utertumo lygio diagnoz. ORGANINIO METODO DIAGNOZ Mano diagnoz susideda i sekani punkt: 1. Atitinkamas klii kiekis sistemoje. 2. I ko susideda pagrindinis j kiekis i gleivi ar i nuod.

3. Ar sistemoje yra pli, vartojam vaist kiekis ir ris. 4. Ar irimo proces paeisti vidiniai audiniai ar organai. 5. Kiek sumajusi gyvybin jga. Js irgi vadovaudamiesi patirtimi ir toliau skaitydami i knyg suprasite, kad bendras vaizdas, ypa paciento veidas, daugiau ar maiau parodo jo vidin bkl. MEDICININ DIAGNOZ Medicinos diagnoz neduoda realaus ligos paaikinimo, nors daktarai galvoja kad ji daug svarbesn, nei pats gydymas. Diagnoz nustatoma pagal eil simptom ir vadovaujantis tkstani lig eigos praeityje patirtimi. Ypa danos beprasms medicinos diagnozs k patvirtina daugelis pacient, kad daktarai taip ir nenustat kuo a sergu. Ligos pavadinimas ms visai nedomina. Vienas mogus su podagra, kitas su skrandio sutrikimu, treias su inkst udegimu visi gali pradti nuo to paio patarimo. Pavyzdiui, sprendiant klausim ar verta badauti ir kiek ilgai, priklauso ne nuo ligos pavadinimo, o nuo paciento bkls ir to kiek sumajusios jo gyvybins jgos. NATROPATIJOS KONCEPCIJOS Natropatijos pranaumas prie medicin yra tvirtinime, kad visos ligos gimsta dl vidins organizmo taros. Natropatija neaikina t svetim organizmui mediag altinio, kilms ir sudties. Daktaras Lahmann tvirtino: Kiekviena liga yra sukelta angliargte ir dujomis. Taiau jis nerado j susikaupimo altinio, nepaalint suirusio maisto likui glaivs nuolatiniame rgimo procese. Daktaras Jaeger tvirtina: Liga tai tvaikas. Gamta pati nustato diagnozes naudodama blog aromat, kuris rodo, kiek toli paengs vidinis irimas. Daktaras Haigh i Anglijos (dietos, kovojanios su lapimo rgtimi pradininkas) kuria savo koncepcij nustatant bendr diagnoz prielaidomis, kad daugelis lig iauktos lapimo rgtimi. inoma, ji yra svarbi aling mediag dalis, neskaitant pai gleivi. DIAGNOZ PAGAL LAPIMO TEST Daktarai, kaip ir daugelis kit, pripast btent i diagnozs r, kaip pai svarbiausi. Taiau i diagnoz i esms yra neteisingai suprasta. Be virkinamojo traktato, lapimo kanalas svarbiausias eliminavimo (paalinimo) greitkelis. Kai tik bet kuris mogus sumaina suvartojamo maisto kiek, truput badauja arba pereina prie natralaus maisto, tai jo lapime atsiranda atliekos, gleivs, nuodai, lapimo rgtis, fosfatai ir pan., ir jo lapimo analiz sukelia nerim. Btent taip nutinka ir mogui susirgus. Visi gali pamatyti kno bandymus paalinti atliekas kas i esms yra gydomasis ir valomasis procesas. Jeigu lapime randamas cukrus arba baltymai, tai is atvejis vadinamas ypa rimtu, ir nustatoma diagnoz diabetas arba inkst udegimas. Pirmu atveju pacientas gydomas medikamentais mirta nuo cukraus ieikvojimo, iaukto dl cukraus ir cukr formuojani produkt dietoje trkumo. Antru atveju pacientas mirta nuo sustiprinto suvartot baltymo keitimo - persivalgymo produktais, turiniais savo sudtyje daug baltym. Bet kokia mediaga, kuri knas i savs paalina, yra nereikalinga, suirusi, mirusi. Tai tiesiog rodo, kad paciento vidin bkl dl taros yra apleista, kad jau prasidjo vidinis organ irimas lemiantis greit bet kurio kn patekusio maisto irim. Tokie atvejai (pavyzdiui tuberkulioz) turi bti gydomi labai atsargiai ir LABAI LTAI.

KAS VYKSTA MOGAUS ARNYNO VIDUJE Svarbiausiai yra tai, kad mes diagnozs pagalba turime suprasti kiek galima daugiau apie vidin mogaus kno bkl. Todl ms diagnozs esm yra nustatyti paciento organizmo utertumo lyg. Ekspertai-patalogoanatomai pranea, kad nuo 60 iki 70 % itirt arnyn randama svetimkni, kaip kirmls ir per deimtmeius sukietjusi imat akmen. Storosios arnos vidins sienels aplipusios senomis, sukietjusiomis fekalijomis ir pagal ivaizd primena purvino kamino vid. A turjau stambius pacientus, kurie i savo kno alindavo, nei daug nei maai, 50-60 svar atliek (1 svaras = 0,4535924 kg; vertjo pastaba). Ir 10-15 svar tik i arnyno, pagrindinai i svetim mediag ypa sen, sukietjusi fekalij. Vidutinis, taip vadinamas sveikas mogus nuolatos su savimi neiojasi, pradedant nuo vaikysts, kelet svar niekada nepaalint fekalij. Vienas geras tualetas per dien nieko nereikia. Storas ir ligotas mogus faktikai gyva atmat duob. A labai nustebau, kad daugelis mano pacient tokioje bklje jau band taip vadinamus gamtinio gydymosi bdus. Diagnoz (2 dalis) IV PAMOKA STORI IR LIESI MONS Storo mogaus knas, vidutinikai, turi daugiau mechanini klii, kadangi jis pagrindinai persivalgo krakmoling produkt. Liesam kne daugiau fiziologini, chemini klii. Toks mogus, kaip taisykl, yra msdis bsena, kai gaminama ypa daug rgtingumo, daug lapimo rgties, kit nuod ir pli. LIGOS ISTORIJA Kaip taisykl a savo pacientams uduodu klausimus, atsakymai kuriuos yra labai svarbs: 1. Kiek laiko Js sergate? 2. Kaip Js lig pavadino gydytojas? 3. Koks gydymas buvo paskirtas? 4. Kiek ir kokios ries vaistus vartojote? 5. Ar Jus kada nors operavo? 6. Kokios ries gydym Js dar bandte? (Amius, lytis, paveldimos ligos ir pan., taip pat yra svarbu). Taiau, pats svarbiausias dalykas yra paciento dieta, kurios jis dabar laikosi, jo potraukis tam tikriems produktams, jo alingi proiai, ar ukietja viduriai, ir kiek ilgai tai vyksta, koki ri diet buvo laikomasi anksiau. Tai btina prie darant pakeitimus esamoje paciento dietoje. Pageidautina daryti tik NEDIDELIUS PAKEITIMUS pagerintos dietos kryptimi. EKSPERIMENTIN DIAGNOZ Pai tiksliausi ir teisingiausi diagnoz duos trumpas badavimas. Kuo greiiau trumpo badavimo laikotarpiu pacientas pradeda jaustis blogai, tuo didesni ir nuodingesni yra jo organizmo taros kiekiai. Jeigu jam ima svaigti galva, prasideda rimti galvos skausmai ir pan., tai jo organizmas prikimtas gleivi ir toksin. Jeigu irdies ritmas labai pagreitja, tai enklas, kad kakur sistemoje yra pli, arba vaist, kurie vartoti netgi

prie daugyb met randasi kraujotakoje eliminavimui. Bet kuri konkreti vidin usikimimo vieta pradeda po truput skaudti. Po trumpo badavimo praktikas gali geriau nustatyti tikrj vidini organ ir mogaus kno sistemos bkl, nei rentgeno aparatas. Ir jis ino teisingesn diagnoz nei gydytojai su savo brangia moksline aparatra ir instrumentais. Jeigu diagnozavimo metod, gaut badaujant, ibandyti su vidutiniu, taip vadinamu normaliu ir sveiku mogumi, tai gamta parodys kiek jis i tikrj yra ukimtas gleivmis (paslpta liga). Ir jeigu paeidiamiausia vieta pradjo progresuoti, jam nieko netariant, tai gamta tiksliai nurodys, kur ir kaip vliau ji taps ligotas, jei toliau bus tsiamas nesveikas gyvenimo bdas. Nors toks ligos vystymasis gali uimti kelet met. tai kas yra ligos prognoz. KAI KURIOS KONKREIOS DIAGNOZS Kad parodyti, jog visos skirtingai vadinamos ligos (netgi paios rimiausios) turi savo prieast ir iauktos tos paios bendros organins kno taros, a jums nuviesiu kelet dan atvej. iais parodomaisiais pavyzdiais a rodysiu, kad nra nei vienos ligos, nerimo ar poji, nesveiko rodmens ar simptom, kuri negalima paaikinti ir i karto pamatyti, kad tai i esms i tikrj yra kamtis, organinis gleivi ir jos toksin sstingis. Dauguma j pastoviai papildomi ltinmis atliek atsargomis, kurios yra pilve ir ypa arnyne. mogaus Rm pamatai - rezervuaras, i kurio silpnumas ir bet koks ligos poymis parodomas visais manomais atvaizdais. Peralimas Naudingos pastangos paalinti iukles i galvos srities, gerkls ir bronch vamzdeli. Plaui udegimas Peralimas prasiskverbia giliau ir paalina gleives i labiau korto ir gyvybikai svarbaus organo plaui. Kraujavimas prasideda radikalesnio valymo atveju. Kraujotakoje esant svetimoms mediagoms, visa sistema sunerimsta, iaukdama aukt temperatr. Tai sukelia nerim ir gydytojai vaistais ir maistu nuslopina iuos simptomus, faktikai blokuodami gamtinius gydomuosius ir valomuosius procesus. Jeigu pacientas nemirta, eliminavimas (alinimas) tampa ltiniu ir tai vadinama diova. Diovininkas be paliovos i savs per plauius (vietoj natralaus bdo) alina gleives, kurios kaupiasi dl klaidingo maitinimosi gleives formuojaniais maisto produktais. Pats organas vis labiau ir labiau pradeda irti aptekdamas mikrobais. Ir tada tai vadinama tuberkulioze. Gyvybikai svarbus organas (plauiai) pompa vykdo nepakankamai efektyvi cirkuliacij, visa lsteli sistema irsta vis labiau ir labiau, ir suyra nulemdama paciento mirt.

Dant skausmasTai skausmas gamtos spjimo signalas: liaukis valgyti; a turiu sutaisyti kn; egzistuoja iukls ir pliai; tu suvalgei daug, turinio maai kalcio maisto msos. Reumatizmas ir podagra Gleivs ir lapimo rgtis, ypa sukaupti snariuose taip, kaip tai maiau svarbi kraujotakai audini dalis, tai msdio kne sunkiai ukimta iuklmis ir lapimo rgtimi. Pilvas centrinis organas ligas sukelianioms mediagoms. Ir egzistuoja io organo galimybi ribos - virkinti ir ilaisvinti save nuo suvalgyto maisto likui. Bet koks

maistas (net geriausios jo rys) susimaio su rgtingomis gleivmis, nuolatos liekaniomis statistinio mogaus skrandyje. Nuostab kelia tai, kiek ilgai mogus sugeba itverti tokias slygas.

SkydliaukPagal prigimt didels iukli kiekio sankaupos, kad sudaryti jam klitis patekti kraujotak. unvot I esms tas pats, tik eliminavimas (alinimas) vyksta iorje. Mikiojimas Gleivi susikaupimas gerklje, veikiantis balso styg funkcionavim. A igydiau kelet moni su tokiais susirgimais. Kepen ir inkst ligos ie organai turi labai kort konstrukcij ir j funkcija, kaip fiziologinio sieto sijoti, filtruoti. Todl jie lengvai aplimpa lipniomis gleivmis. Lytins ligos Jos tik paalina gleives per lytinius organus, ir lengvai igydomos. Vartojant tik vaistus sukyla simptomai panas sifil. Kuo daugiau buvo vartota vaist, ypa turini sudtyje gyvsidabrio, tuo atsargesnis turi bti gydymas. Aus ir aki ligos Netgi trumparegyst ar toliaregyst, klausos problemos kyla dl svetim organizmui mediag susikaupimo akyse ir ausyse. Taikydamas tuos paius principus a igydiau kelis aklumo ir kurtumo atvejus,. PROTINIAI SUTRIKIMAI A nustaiau, kad neskaitant bendros sistemos taros, pas bet kur psichikai nesveik mog yra kami, ypa smegenyse. Vienas mogus balansavs ant iprotjimo ribos buvo igydytas keturi savaii badavimu. Nra nieko lengviau, nei badavimu gydyti beprotyb tokie mons neteko sugebjim mstyti, j natralus instinktas jiems liepia nevalgyti. A suinojau, kad vis ri ligose taikant gydymui begleivs dietos sistem, dauguma pacient daugiau ar maiau ilaisvinami nuo protini sutrikim. Po badavimo protas praskaidrja. vairias prietaras keiia idj vienyb. iandien idj prietara daugumoje atvej yra iaukta dietos. Jeigu kakam kakur netvarkoje, iekokite to prieasties jo skrandyje. Psichikai nesveikas mogus fiziologikai kenia nuo duj spaudimo smegenis. STEBUKLINGAS VEIDRODIS III IR IV DIAGNOZS PAMOK PAPILDYMAS Kadangi mogus degradavo civilizacijos dka, jis daugiau nebeino k daryti, kai suserga. Liga ilieka iuolaikiniam medicinos mokslui tokia paia paslaptimi, kaip ir prie tkstanius met iniuoniui egzistuoja paslaptinga iorin jga, kurios paaukimas Jums kenkti ir griauti Js gyvenim. Pagrindinis skirtumas tame, kad demono apsdim pakeit mikrobo teorija. Liga tai paslaptis Jums, taip pat kaip ir kiekvienam gydytojui, kuris kol kas dar neirjo stebukling veidrod, kur a jums ketinu paaikinti. Natropatija nusipelno padkos u rodym to, kad liga egzistuoja Js viduje tai svetimos organizmui mediagos, kurios turi svor ir kurios turi bti paalintos.

Jeigu Js norite tapti savo paties gydytoju, jeigu Js iekote igijimo be vaist kelio ir troktate skms, tai Js turite istudijuoti ties ir inoti kokia tai liga. Js negalite savs ar kit moni igydyti be tikslios diagnozs, kuri duos Jums aik vaizd apie tikrj kno bkl. i neklystanti tiesa gali bti gauta tik i Gamtos knygos i Js kno testo stebuklingo veidrodio. Bet kurio mogaus kanios, nuo bet kurios ligos ries, neirint tai, serga jis dabar ar ne, praeis per igydomj badavimo ir begleivs dietos proces. Pasialinanios gleivs pademonstruos, kad pagrindin vis paslpt mogaus lig prieastis audini sistema ukimta nepaalintomis, nepanaudotomis ir nesisavintomis maisto mediagomis. Stebuklingas veidrodis nustatys tikrj ir nepaneigiam Js ligos diagnoz. STEBUKLINGAS VEIDRODIS 1. rodymas to, kad Js asmeniniai, individuals simptomai, udegimas ar liguista savijauta (atitinkamai nuo Js ligos pavadinimo) yra ne kas kita, kaip ekstraordinarin vietin iukli sankaupa. 2. Lieuvio apnaos liudija apie organines klitis visoje sistemoje, kurios apsunkina ir perpildo kraujotak suirusiomis gleivmis. ios gleivs atsiranda net lapime. 3. Nepaalintos fekalijos, ilikusios dl lipni gleivi arnyno kiense, pastoviai nuodijanios ir takojanios virkinim bei kraujo sudt. Kad pavelgti Js kno vid geriau, nei tai gali padaryti daktarai su brangiais rentgeno aparatais, ir suprasti ligos prieastis, ar netgi aptikti dar neinomus iki iol fizinius ar protinius defektus, ibandykite: Pabadaukite vien ar dvi dienas, arba valgykite dvi ar tris dienas tik vaisius (tokius kaip apelsinai, obuoliai bet kokius sultingus vaisius pagal sezon) ir Js pastebsite, kad js lieuvis bus labai apsines. Kai tai nutinka atriai serganiam, tai gydytoj ivada visada viena - skrandio sutrikimas. Lieuvis ne tik skrandio, taiau ir visos membranins sistemos veidrodis. Atsinaujinanios apnaos, net jei lieuv nugremti kelis kartus per dien tai sukaupto purvo, gleivi ir kit nuod kiekio poymis, esani visoje Js audini sistemoje, dabar perkeliam vidin skrandio, arnyno paviri ir kiekvien Js kno ertm. Po badavimo pageidautina sumainti Js prastin suvartojamo maisto kiek, ir valgyti tik natralius, valanius, begleivius produktus (vaisius ir nekrakmolingas daroves). Tai suteks knui galimyb atlaisvinti ir paalinti gleives, kas i esms yra ATSTATOMASIS PROCESAS. is lieuvio paviriuje esantis veidrodis stebtojui rodo klii, kurios ukiminjo sistem nuo paios vaikysts, kiek dl netinkam, formuojani gleives produkt. io testo metu stebdami lapim (leisti jam pastovti kelet valand), Js pastebsite paalintus didelius gleivi kiekius. Tikrasis atliek ir purvo, esani js paslaptingja ir tikrja "nemalonum" prieastimi kiekis yra i tikro didiulis.

Antroji knygel A. Eretas Gydymas badavimu ir vaisiais

(Leid. Ryga, 1991. 30 000 egz. tiraas)Daktaro Arnoldo Ereto knyga labai aktuali ms laikais. Joje pateikiama eil paprast, bet labai nauding patarim skirt atkurti mogaus organizm. Autoriaus gleivi teorija buvo palaikyta ir iuolaikinje medicinoje. Autorius mogaus perjimo prie vaisi dietos alininkas , t.y. begleivs, dietos, kuri efektyvi gydant ne tik nutukim, bet ir ltinius inkst, skrandio trakto, arnyno, plaui, odos ligas. Knyga skirta plataus rato skaitytojams, kurie domisi sveikatos ir ilgaamikumo klausimais. Atsakingas u leidim medicinos moksl kandidatas J. V. irinas Spausdinama pagal: Arnoldas Eretas. GYDYMAS BADAVIMU IR VAISIAIS. Maskva, 1914. J. V, irinas (anga), 1991 Turinys anga (J. V. irinas) anga (A. Eretas) vadas I. Pagrindin vis lig prieastis II. Kaip paalinti ir sustabdyti pagrindin vis lig prieast III. Pagrindin ankstyvo senjimo prieastis, plauk ikritimas ir ilimas; jaunysts ir groio isaugojimo bdai IV. Mirtis anga Arnoldas Eretas gydytojas dietologas. Jo darbai vairi diet taikymo srityje gydant vairi ri ligas buvo spausdinami Pranczijoje, JAV. Skaitytojui siloma daktaro A. Ereto knyga Gydymas badavimu ir vaisiais susideda i eils paprast, reali ir kartu taip reikaling iuolaikiniam mogui patarim. Gleivi teorija (gleivs pagrindin daugelio lig prieastis), autoriaus empirikai pagrsta, i vienos puss dera su Tibeto medicina, kuri tris prieastis tris mogaus organizmo lig aknis, - duj, tulies ir gleivi pateikia kaip sudtingai susijusias tarpusavyje. Ryt gydytoj pasisakymuose yra toks spjimas: Jeigu nori isaugoti sveikat laikyk skrandio kanal tui, t.y. valgyk maai ir t ma valgyk laiku. I kitos pus i empirin teorija sulauk iuolaikini gydytoj palaikymo. Gydytoja G. S. atalova rekomenduoja gydant ltinius susirgimus naudoti maai kaloringo maisto diet (iki 500-800 kkal. per par), gina galimyb toki diet taikyti pagyvenusiems monms ir netgi ilg treniruoi einant per dykum metu - monms kurie atliko paruoiamj savo organizmo ivalymo nuo lak darb ir po ilgo pasiruoimo met eigoje pajuto, kad sugebs veikti didelius krvius. Leningrado profesorius V. M. Dilmanas ilg tyrim dka nustat mogaus organizme vidini mechanizm, kuri pagalba galima

sultinti senjimo proces, veikl. Vienas i toki mechanizm yra mogaus perjimas prie dienos mitybos raciono, t.y. racionas, kuris numato maitinimsi ryte ir dienos metu. Be to, rekomenduojama racion traukti didel kiek vaisi ir darovi, kas teikia teigiam poveik visam organizmui. Knygoje js rasite patarim, kaip padaryti savo organizm sveikesn. Tai pirma ikrovos dienos ir pasninkas (po 36 valandas 1-2 kartus per savait). Antra - miltini gamini, bulvi, msos, srio ir kit produkt, kurie padeda organizmui kaupti gleives atsisakymas, ir pagaliau, tai patarimai kaip/apie 1,5-2 kartus sumainti suvartojamo maisto kiek gerai j sukramtant, kas labai svarbu traukiant visus fermentus virkinamojo trakto darb su vlesniu mogaus perjimu prie vaisins, t.y. begleivs, dietos. ie i pairos paprasti patarimai pads jums atsikratyti daugelio ltini lig, kurias js sugebsite nugalti padedant jus gydanio gydytojo. Begleiv dieta efektyvi gydant ne tik nutukim, taiau ir ltines inkst, skrandio, arnyno, plaui, odos ligas. Netgi grietas vegetarizmas neapsaugos ir nepaalins i mogaus organizmo gleivi. Tuo autorius kaip ir paymi beprasmius ginus tarp vegetar ir ne vegetar. Juk daugumos lig prieastimi, jo nuomone, kartais yra taip pat ir... neinojimas, nesmoningai daroma nuodm; taiau dl jos mes nekalti, atliekam bausm ir atliksime toliau, taip, kaip ir gamtoje, taip pat kaip ir pagal civilins teiss princip, neinojimas neatleidia nuo atsakomybs. Ir taip draugai, imkits darbo saugojant ir palaikant sveikat bei ilgaamikum, padedant autoriaus silomiems patarimams ir natralioms (natropatinms) priemonms. Daktaro Arnoldo Ereto knyga Gydymas badavimu ir vaisiais spausdinama pagal 1914 m. (Maskva) leidim. Ryium su tuo joje padaryti minimals pakeitimai, susij su rayba ir skyryba. Ryga, 1990 m. Medicinos moksl kandidatas J. V. irinas Pradios odis Dalis io darbo buvo ispausdinta 1910 m. urnaluose Sveikata ("Gesunheit", Zrich) ir Gyvenimo menas 17 ir 18 numeriuose ("Lebenskunst", Verlag . Lentze, Leipzig, Krnerplatz, 6). ie straipsniai sukl susidomjim ir toki paklaus, kad a laikau btinu dabar juos paskelbti plaia ir papildyta forma. Tegul is darbas atnea naud tiems, kas ieko tiesios, neirint tai i ko ji eina ir tegul pakelia nuotaik t, kurie sunerim dl palaipsniui nykstanios jaunysts ir ankstyvos senatvs pradios. Pirmas ios knygos leidimas buvo iparduotas per metus. Tegul tiesa, palankiai priimta visuomenje, pirmajame leidime, taip pat skmingai tiesia naujus kelius ir antrame leidime, kurio turinys liko be pakeitim, iskyrus kai kuriuos nedidelius papildymus. Lokarnas (veicarija), 1912 m. ruduo.

ARNOLDAS ERETAS vadas Mes gyvename laikais, apie kuriuos galima pasakyti, kad kiekvienas apie bet kok bties klausim turi savo ypating nuomon. Ne tik mokslininkai bendrai pamus, bet ir natralistai bandytojai nesutaria tarpusavyje. Jie vis stengiasi ikelti kuo daugiau klausim, visur ir viskuo abejoja, taip kad greitai pats mogus pavirs klaustuko enkl. Mautneras sako: visi iuolaikiniai klausimai isisprendiami tokiu paiu taip ir ne skaiiumi. Paskui visk kas rodyta seka paneigimas. i sofistika sibrov net moksl. Bet niekas taip neprieina iki absurdo, niekas taip neprietaringa mogaus ir mokslo nuomonms, kaip ligos esms supratimas. A negaliu daugiau tylti apie savo patirt. Bet ja dalinsiuosi tik su tais, kurie nori girdti ties, su tais, kas j ibandys su savimi ir kurie neklausins kas j skelbia ir ar ji neprietarauja daugumos nuomonei. Jau anksiau "Vegetarische Warte" a raiau apie tai kaip a ir mano pirmasis mokinys tyia nuvykome maliarijos vietov Italijoje, kur mes laukme kol mums pasireik kariavimas. Mes tyia miegojome maliarijos ukrstose vietose ir atlikome paias labiausiai varginanias keliones. Visoms kolonijinms Europos ir Amerikos valdioms a siliau supaindinti kiekvien su mano metodu gyjant absoliut imunitet kartinei. Dabar gi a tvirtinu, kad a, netgi maitinantis nesubrendusiais vaisiais, turiu imunitet ir cholerai, ir imunitet gis kiekvienas, kuris prads gyventi pagal mano mokym. Yra dvi sergani moni kategorijos. Vieni trokta kuo greiiau pasveikti. Dl nuolatini perjim nuo darbo prie pramog jie neturi laiko sirgti. Todl jie i karto griebiasi tablei ir mikstr, serum ir tuberkulino, jodo, gyvsidabrio, Erlicho preparat ir i tikrj - kuriam laikui sulaukia pagerjimo. Taiau, tuo paiu, tikras pasveikimas tampa vis labiau nemanomas, todl ir finalas pasiekiamas greiiau. Su tuo mons susitaiko ir kako daugiau nereikalauja. iuolaikin medicina tiesiog atitinka laiko reikalavimus. Ji stengiasi, kad mogus pasveikt kuo greiiau; tai taip vadinami medicinos stebuklai, ir atsivelgiant tai mes neturime jokio pagrindo ginyti jos nuopeln. Ji pilnai atitinka savo paskirt ir patenkina paklaus labiau, nei kada nors anksiau. Kiti ligoniai, - juos danai vadina kvailais ir atsilikusiais, i tikrj yra dmesingi sau, tiess ir gyvenimu besidiaugiantys mons, - nori paalinti lig prieastis, kurioms danai neteikia didels reikms, nori blog irauti su aknimis. Kas pageidauja engti keli ir tapti vl visikai sveiku, tas energingai ir tvirtai turi imtis reikalo ir turi bti pasiruos pasiaukoti. Jis pats sau bus ir atsakingu gydytoju ir patarju, tik reiks nurodyti jam krypt ir keli. Tai a ir ketinu padaryti iame darbe. Tarp i dviej kratutinum yra natralus gydymo metodas, kuris danai atlieka prasiausi vaidmen. Nors juo ir siekiama tikslo - igydyti mones, taiau jis nepasiekiamas, kadangi nepaalinama pagrindin ligos prieastis - gerai pavalgyti. Galima bti igydytam natraliu bdu tik tada, jei gyvensime pagal taisykles sukurtas gamtos, kurias ji pateik gyvnijos pasauliui: pasninkauti ir nevalgyti jokio dirbtinio maisto, t. y. virto, kepto ir t.t., - kitais odiais tariant maitintis iimtinai vaisiais ir augmenija. Nereikia slpti, kad atskiri natralaus gydymo metodai, kaip pavyzdiui, protingas oro ir vandens (voni) naudojimas, gali prisidti prie pasninkavimo skms.

Kaip reikia pasninkauti, kokios valgi dert vengti, tai tuoj aptarsime kiekvienas turi atkreipti dmes savo individualum. Jeigu medicina nepaiso profano atradimo, tai ji pasmerkia pati save. Argi tikrasis mokslas gamtos ir technologinis pergyvena dl to, kad j iradjais buvo profanai? Juk juoksi ir ijuok Franklin, Galvani, Edison ir Cepelin, o vliau pripaino ir nusilenk prie profano genijus. Tarp kitko, medicinos mokykla danai savo klausytojams kalba apie Prisnitzo (Priessnitz) padaryt perversm, taiau nutyli, kad Prisnitzas buvo profanas. A neuimu konkreios karingos pozicijos natralaus gydymo metodo atvilgiu, bet ir neplaukiu pasroviui su iuolaikiniu arlatanikumu. Reikia parodyti, kaip danai beribis arlatanizmas slepiasi po gamtos vliava. Mano pozicija ir rodymai ia visikai iskirtiniai. I. Pagrindin vis lig prieastis Js tikrasis monijos geradarys! A bsiu laimingas, jei visi mons prads gyventi pagal js, vienintel teising princip! Henrikas Knote. Karalikojo dvaro dainininkas Iki iol medicinoje buvo tvirtai nustatyta, kad liga mogaus organizm patenka i iors ir savo pagrindu turdama iorin prieast, neivengiamo ir neataukiamo dsnio dka apnuodija mog, sukelia jam skausm ir galu gale numarina. Netgi iuolaikin medicina dar neisilaisvino nuo io klaidingo sitikinimo. Bakteriologija, pats vliausias monijos atradimas besidiaugiantis kiekviena naujai atrasta bacila, kaip nauju veikju btybi masje, kurios tik tam ir skirtos, kad kelt pavoj mogaus gyvybei. Filosofiniu poiriu is supratimas skiriasi nuo vidurami prietar ir stabmeldysts tik pavadinim skambesiu. Seniau i btyb konkreiai vadinosi pikta dvasia, o dabar ji sukelianti visas bdas, - yra mikroskopikai matomas organizmas, kurio egzistavimas rodytas patirtimi. Tiesa, is reikalas dar supainiotas organizmo polinkiu ligoms. Taiau kaip t suprasti, mums niekas nepasak. Visi bandymai su gyvn simptominmis reakcijomis nerodo nieko konkretaus, nes jos aptinkami kraujagysles virktus kokios nors mediagos, taiau niekada neaptinkami pavartojus ios mediagos per burn, kad patekt virkinamj trakt. Kai galvojama, kad ligos uklumpa dl paveldimumo arba iorinio ukrtimo, tame yra dalis tiesos, taiau ne ta inoma prasme, kad ligos suklju yra karinga, gyvybei prieika dvasia (demonas) arba koks nors mikroorganizmas (bacila). I tikrj visos ligos

be iimi, taip pat ir paveldimos, - neirint, kad kartais nra kai kuri higienos slyg kyla grynai dl nevaraus, nenatralaus maisto ir nuo kiekvieno suvartojamo per daug gramo maisto. Pirmiausiai, a tvirtinu, kad sergant bet kokia liga organizmas visada siekia i savs iskirti gleives (inoma, kiekvienas sveikas organizmas turi turti natral kiek gleivi, pavyzdiui, limf) ir vlesnje stadijoje plius (suirus krauj). Kiekvienas specialistas sutiks su manimi, kad tai bdinga visiems katariniams reikiniams, pradedant nuo nekaltos slogos baigiant plaui udegimu ir diova, taip pat ir epilepsija (priepuoli metu putos i burnos, t.y. gleivs). Kur gleivi isiskyrimas nepastebimas, pavyzdiui, esant aus, aki, odos, skrandio ir irdies susirgimams, reumatizmui, podagrai ir t.t., netgi sergant visomis psichikos ligomis, visgi pagrindin blogio prieastimi yra gleivs. Nepaalinta i organizmo natraliu bdu ji per iskyrimo organus patenka krauj. Toje vietoje, kur kraujagysls susiaurja dl atvsimo (peralimo), jos sukelia karti, udegim, skausm arba kariavim. Tegu ligoniui duoda kokio nors begleivio maisto, pavyzdiui, vaisi arba tik vanden, arba tik limonad. Tada visa virkinamoji energija ugriva sukaupt nuo vaikysts, daug kart sukietjusi gleivi mas, taip pat, kaip ir visas i ia atsirandani vis lig uuomazgas. Ir koks gi rezultatas? Neabejotina, kad lapime ir ekskrementuose bus aptinkamos gleivs. Jas a laikau bendra ir pagrindine vis lig prieastimi. Jeigu liga yra labiau paengusioje stadijoje, - kakur giliai organizme yra ligos idinys, t.y. suir lsteli audiniai, - tai taip pat isiskirs ir pliai. Kai tik gleivi srautas sukeliamas dirbtinio maisto (riebi msa, duona, bulvs, miltiniai patiekalai, ryiai, pienas ir pan.) liausis, kraujo srautas ima neti gleives ir net plius esanius organizme, ir isiskiria ior per lapim, o pas stipriai ukrstus net per visas manomas angas ir gleivin. Jeigu bulves, duonos miltus, ryius arba atitinkamai ms ilgai virti, tai gausis drebui pavidalo gleivs, arba kleisteris, kuriuo naudojasi knygriys ir dailid. gleivta mediaga greitai prargsta, pereina puvim, sukuria dirv atsirasti grybeliui, pelsiui ir baciloms. Virkinant, kas chemikai panau t pat virim, sudeginim, ios gleivs, kleisteris taip pat ims atsiskirti, nes kraujas gali naudotis tik suvirkintu, gautu i krakmolo, vynuogi cukrumi. Kaip nereikalingas mediag apykaitai produktas, kleisteris arba gleivs jau pradioje pradeda pilnai isiskirti. Reikia visgi paaikinti, kad per gyvenim arnynas ir skrandis po truput taip usiklijuoja ir pasidengia gleivmis, kad augalins kilms kleisteris ir gyvulins kilms klijai pereina puvimo stadij, ukimdami kraujagysles ir gal gale sustabdytas kraujas privalo pradti irti. Jei gan tirtai suvirti datules arba vynuoges, tai taip pat gaunasi ko. Taiau ji nepereina puvim, niekada neiskiria gleivi ir jos niekas tokiu vardu nepavadins, bet tik sirupu. Vaisi cukrus svarbiausiai produktas kraujui pagal konsistencij lipnus, taiau, bdamas aukiausia degal organizmui forma, jis perdirbamas be likui be gleivi. is cukrus palieka tik celiuliozs pdsakus, kuri nebdama lipni iskiriama i karto be puvimo. Tirtintas cukrus atsivelgiant jo savyb stabdyti puvim, net tyia naudojamas valgi isaugojimui. Kiekvienas sveikas ir sergantis mogus, kai tik jis pradeda riboti maisto kiek ar pasninkauti bna priverstas alinti nuo lieuvio neskaniai kvepianias gleives. Tas pats vyksta ir skrandio gleivinje, kuris iuo atveju yra lieuvio kopija. ios gleivs pasirodo i karto pirmosiose imatose po pasninko.

Kaip ir reikjo tiktis, mokslo stovykloje dl gleivi teorijos kilo triukmas, kaip tai visada ir bdavo, jei atradim padaro profanas. A pasistengsiu dar aikiau pakartoti tai, ko a netvirtinau. A nesakiau, kad gleivs visada ir tik jos yra vis lig prieastimi, taiau a tvirtinu, kad jos pagrindin vis lig prieastis. Tai yra, kad gali bti ir daugiau kit prieasi susirgimams. A to neginiju, taiau vis dlto gleivs yra visada, kiekvienos ligos atveju. Jos aptinkamos dar vaikystje i pairos sveikame organizme. Gleivs yra pagrindin ligas sukelianti mediaga tarp kit, toki, kaip lapimo rgtis, mediag apykaitos nuodai, angliargt ir t.t. Visi ie gyvulins ir augalins kilms mediag apykaitos produktai dl j lipni savybi prisiklijuoja prie skrandio ir arnyno sieneli, kaupiasi ir palaipsniui juos ukema. Kraujotakos (balt kraujo kneli) dka visoje kanal sistemoje, ypa didiosiose kraujagyslse plauiuose, irdyje, inkstuose ir pan. jos iaukia ir i organ tar. Kas nenori sutikti su tuo, kad vidins virkinamojo trakto sienels esanios apie 10 metr ilgo su laiku vis tiek turi usikimti nepaisant paio geriausio virkinimo, su tuo vis tiek nieko nepaveiksi. Juk tai k a tvirtinu yra rodyta kiekvieno mogaus patirtimi, o ne igalvota profano fantazija. A rekomenduoju gydytojams ir tyrintojams mano tvirtinimus patikrinti bandymais. Bandymas, - klausimas gamtai, - bet kurio tiksliojo mokslo pagrindas. Jis neklystamai parodys ties, nesvarbu kas j tvirtint - a ar dar kas nors kitas. Be to a rekomenduoju vliau atlikti nurodytus bandymus, kuriuos a atlikau su savimi. Bandantys gaus i gamtos, t.y. i savo organizmo, t pati atsak, kur gavau ir a, - btent, kad tik varus, sveikas, begleivis organizmas sugeba i tikrj prieintis ligoms iki tam tikro lygio. Po beveik dviej met grietos vaisi dietos pasikeiiant su pasninkavimais a pasiekiau tok sveikatos lyg, apie kur mons neturi jokio supratimo. Tokia sveikata man padjo atlikti sekanius bandymus, kuriuos smulkiai apraiau savo darbe 49 dien pasninkavimo patirtis (Veg. Warte 190 9/10). A darydavau pjv apatinje rankos dalyje; kraujas nebgo, nes jis i karto tirtjo; aizda usiverdavo be udegimo, be skausmo, be gleivi ir pli. Ji ugydavo ir aas nukrisdavo per tris dienas. Vliau vegetaro reime, maitinantis maisto produktais, formuojaniais gleives (krakmolinis maistas), bet be kiauini ir pieno, kraujas jau truput sunkdavosi i aizdos, kuri skauddavo ir iek tiek pliavo, bdavo neymus udegimas ir visikam ugijimui reikjo daug ilgesnio laiko tarpo. Dar vliau toks pats sueidimas maitinantis msa ir vartojant nedidel kiek alkoholio: gan ilgas kraujavimas, kraujas viesus, raudonas ir skystas, udegimas, skausmas; pliavimas trunka kelet dien. aizda ugyja tik po dviej dien pasninkavimo. Prsijos karo ministerijai a siliau, inoma, neskmingai, pakartoti bandym. Kodl japon aizdos Rusijos ir Japonijos kare ugydavo kur kas greiiau nei pas rusus, besimaitinanius msa ir gerianius degtin? Stebtina, kad per du tkstanius met niekas nesusimst, kodl perpjauta arterija ir net puodelis nuod negaljo numarinti Senekos, kai prie tai jis atsisak msos maiste ir kaljime badavo. Tiktina, kad Seneka anksiau maitinosi tik vaisiais ir gr tik vanden.

Bet kokios ligos pagrindas yra smulkiausi kraujagysli (kapiliar) ukimimas gleivmis. Jeigu filtras ukimtas, niekas neprads taisyti miesto vandentiekio ir valyti vamzdi nuo nevaraus vandens anksiau, nei bus sustabdytas vandens srautas. Kiekvienas i karto prisimins pagrindin main, kur atsakinga u vandens padavim, ir j sustabdys. A Viepats, tavo gydytojas, iuolaikine kalba reikia suprasti taip: tik gamta igydo, ivalo, geriausiai ilaisvina nuo gleivi ir be to tiksliai be klaid, tik gamta ir tik tada, kai nutrksta gleivto maisto srov arba bent jau labiausiai gleivto. Kiekviena fiziologin maina, ar tai bt mogus, ar gyvnas, nedelsiant pats savaime ima valytis, nepertraukiamai tirpdyti gleives, kai tik maisto, bent jau gausiausiai turinio gleivi, srov nutrksta. Taip pat ir pai sveikiausi pagal ivaizd Europos moni lapime galima pamatyti gleives paprasta akimi tiesiog ataldius stiklain! Kas ims neigti akivaizd fakt, ignoruoti arba net ginyti, - todl, kad jis pasirodys neteisingu ar nepakankamai moksliku - tas pats kaltas, jeigu negali rasti pagrindins vis lig prieasties, ir pirmiausiai nuo to nukents jis pats. Dabar atskleisiu paskutin diovos paslapt. Gal kas nors galvoja, kad tuberkulioze sergantis ligonis, metai i met iskiria t mas gleivi tiesiog i savo plaui? Jei tokius ligonius maitinti tik gleivmis (ko, pienas ir riebi msa), tai gleivi isiskyrimui nebus galo, kol plauiai patys neims irti ir pagaliau neatsiras bacilos, - tokiu atveju mirtis neivengiama. Bacil klausimas isisprendia tokiu bdu, paprastai: vis didjantis kraujagysli usikimimas gleivmis veda link irimo, i gleivt ir nevirkinam maisto produkt likui puvimo. Jie dalimis pva gyvame kne (pliniai, votys, vys, tuberkulioz, sifilis, vilklig ir pan.). Dabar inoma, kad msa, sris ir visos organins mediagos irimo procese palaiko bacil atsiradim ir dauginimsi. Taiau bacil uuomazgos pastebimos tik daug vlesnse ligos stadijose; jos nra ligos prieastis, o tik ligos produktas(pasekm). Bacil iskyros, j toksinai veikia kaip nuodai, o todl, pavyzdiui plauio irimas vyksta greiiau. Jeigu net pripainti, kad bacilos patenka mogaus organizm i iors j ukrsdamos, tai visgi tik gleivs yra ta dirva, kurioje jos gali vystytis atrindamos organizmo polink ligoms. Kaip jau buvo minta, a itisus dvejus metus maitinausi tik vaisiais, t.y. begleiviu maistu. Man daugiau nebereikia nosini ir dabar is kultros produktas reikalingas man labai retai. Ar js kada nors matte, kad laisvje esantys gyvnai pst nos ar spjaudytsi? Jaunas gydytojas laiko mano poir klaidingu, jis galvoja, kad gleivs sveiko gyvno ar mogaus nosyje turi isiskirti. Vadinasi, jo nuomone, begleiv nosis tai ligos poymis. O a manau, kad gerbiamas medikas nepakankamai dmiai apirinjo gyvenanio laisvje gyvno, (ne naminio) nos. Ten visikai nra gleivi, tik inoma drgm, vandens gar nuosdos i alto oro ir nedidelis kiekis dulki. Jeigu medikas laiko mano begleiv nos ligotos bsenos, tai a jam pasakysiu, kad tokia nosies bkl yra dl puikios sveikatos, kadangi a gyvenu visikai be gleivi. Todl begleiv nosies bsena negali bti aikinama kaip ligos simptomas. Tokius pat reikinius a stebjau ir pas savo pacientus, j begleivs dietos metu, kai j sveikata buvo paios geriausios bkls. Ltinis inkst udegimas, kuriuo a ilgai sirgau ir kuris buvo pripaintas mirtinu,

dingo, lyg nebt buvs, sveikata ir darbingumas stipriai pasikeit ger pus; net jaunystje, bdamas sveikiausi met, a nesijauiau taip gerai. Pas mane atne prie mirties esant 31 met europiet, o po 8 met jis dalyvavo 2 valand bgime ir ant koj buvo 58 valandas. Daugybe bandym man pavyko rodyti i gleivi teorij ir dabar mes pirm kart tiksliai galime nurodyti vienintel vardikl, aikinant vis lig prieast. Jeigu natralus gydymo metodas jau pripasta kraujo ligas, o daktaras Lamanas ypa pabria dietin kraujo valym nuo priemai, sudarani pagrindin vis lig prieast, tai taikomi gydymo bdai paprasiausiai nepakankami. Nors ligoniams nustatomas maitinimosi be msos arba labai neymaus jos kiekio rimas, bet visgi duodama duona, ko, pienas, sviestas, kiauiniai, sris ir miltiniai patiekalai turtingi krakmolu ir sukeliantys pernelyg didel gleivi formavimsi organizme. ia ir slypi paaikinimas, kodl dauguma vegetar, nepaisant j igirto valgiaraio, vis dlto nra sveiki. A pats kelet met valgiau daug gleivto maisto. Jeigu daugelis vegetar greitu metu nepereis prie natralaus maisto, t.y. vaisi dietos, arba bent jau nesumains suvartojamo maisto kiekio, tai vegetarizmas praras savo prasm. Ir ne todl, kad principas nevalgyti msos pats savaime blogas, o todl, kad nauda sveikatai i dien vegetarizme gantinai neymi. Nedidelis skaiius asmen, besimaitinani tik vaisiais, visada uima pirmas vietas jimo rungtyse ir pan.; medicina gi ios skms paaikinim ieko kakur kitur. Vegetarinio judjimo atstovai vis dar nori rodyti, kad mogui reikia tik virto maisto; tai vyksta todl, kad jie patys ir visi ios srities eksperimentatoriai turi visikai klaiding supratim apie vaisi diet kaip gydymo priemon. Vegetarins propagandos arkliukas yra noras rodyti, kad mogus ne msdis ir todl maitinimasis msa nenatralus. Teiss oponentai sakydami, kad msa bet kokiu atveju nemaiau natrali, nei kopstas, duona, pienas, sris ir pan. Profesorius Bunge jau daugiau nei prie deimt met prikio vegetarams nenuoseklum. Ir jis buvo teisus. Vegetar mokslinje stovykloje klaidingo mokymo takos dka apie baltym, baltym ir maitinamj mediag kiek vegetar patiekaluose prilygino msai ir pamiro pat svarbiausi punkt mokyme apie sveikat, kuris skelbia: Kuo daugiau js maitinate ligon, tuo daugiau padarote jam alios (Hipokratas, ymus dietologas, didis gydytojas). A ia kalbu visai ne apie vegetarins mitybos propagand, o tik apie real igydym. Begleiv dieta, kaip isigelbjimo sistema, susilaikymo nuo maisto, saikingo maitinimosi ir iskyr prasme - pilnai dera su Hipokrato mokymu. Teorikai yra tiksliai rodyta, kad mogus kakada maitinosi tik vaisiais ir biologikai teisinga, kad ir dabar jis galt taip gyventi. Sveikam mogaus protui tikriausiai sunku i karto sivaizduoti, kad mogus galjo gyventi maitindamasis tik vaisiais, tuo pat metu netapdamas mediotoju? - A tvirtinu, kad taip ir po to mogus turs absoliui sveikat, gro ir netiktin jg, gyvens be lig ir kani. Tik vaisiai, vienintelis begleivis maistas, - natralus mogui. Viskas, k pagamino arba neva pagerino mogaus ranka, yra blogis. rodymai susij su vaisiais mokslikai pagrsti bandymais; obuolyje arba, pavyzdiui, banane yra viskas ko reikia mogui. Tiktina, kad tropikuose dar gyvena senukai stebinantys savo sugebjimais dirbant, kurie savo gyvenime nieko daugiau, iskyrus bananus nevalg. mogus toks tobulas, kad gali gyventi su vienu vaisiumi, bent jau kur laik. Ko taiau negalima pasakyti apie kokoso rieut (kabakon). Bent jau inomas kokoso

rieut apatalas Engelgardas taip ir nesugebjo isigydyti nuo tropins ligos maitindamasis tik kokos rieutais. I pradi nuo vien vaisi susergama, t.y. valosi organizmas; valymosi proces geriau atlikti namuose, o ne tropikuose. Niekas manimi nepatiks, kad per 14 mnesi 126 dienas, i j 49 dienas pilnai, galima gyventi be maisto. A taip gyvenau, taiau tai tikina nedaugel. A tvirtinu, kad tik vaisiai yra pati natraliausia gydanioji priemon. Ar teisingi mano paskaiiavimai, mons sitikins per savo patirt, kitos epidemijos Europoje metu. Kas i tikrj tikina mones? Jeigu kas nors pereitame amiuje bt pasaks, kad galima telefonu paskambinti i Berlyno Paryi, tai bt aplink save igirds juok, kadangi tuo metu nebuvo nieko panaaus. Taip pat netikima natraliu maistu, nes niekas aplinkui taip nesimaitina. Be to kai kurie bijo, kad nenukrist dirbtini produkt kainos, kiti kad tai sukrs fiziologin mityb ir gydytojai taps nereikalingi. Tarp kitko gydymas pasninkavimu ir vaisiais reikalauja dmesingos gydytojo prieiros ir patarimo, todl reiks daugiau gydytoj, nors pacient bus maiau. Taiau mons geriau sutinka mokti daugiau, kad tik pasveikti. Beveik visi pasninkavimai baigiasi neskme dl neinojimo, kad vartojant begleiv maist ims gausiai isiskirti senosios gleivs ir tai vyks tol, kol mogaus organizmas visikai nuo j isivalys ir pasveiks. tai kodl mogus, laikantis save visikai sveiku, jau vidutinje organizmo valymo nuo gleivi stadijoje gyja daug auktesn sveikatos lyg. tai ta uola, kuri iki iol ne kart duo vegetar mokymas, neskaitant keleto i j, todl, kad jie nusisuko nuo tiesos. Pagrst bandymais ir faktais, Vegetarische Wart a parodiau savo sistemos reikm, ir 49 dien badavimu su prie tai buvusia vaisi dieta paneigiau didiausius prietaravimus skirtus nepakankamai mitybai. Mano savijauta tik pagerjo radikalaus gleivi iskyrimo dka, nepaisant kai kuri nehigienik slyg buvusi man pasninkaujant. Kultrinje visuomens aplinkoje buvo daug mano reimo pasekj, kas matosi i daugybs mano gaut laiku. Vegetarizmo alinink mass tsia ir iki iol maitinasi maistu, formuojaniu gleives ir j skrandiai niekuo nesiskiria nuo Miuncheno miesto gyventoj, piktnaudiaujani alumi. Tai kasdienio, organizmo perpildymo gleiviniu maistu, turiniu skirtingas savybes, rezultatas. Msa, alkoholis, kava, tabakas, vienu odiu viskas, prie k sukyla vegetarai, gali bti vartojama retai, jei saikingai, palyginus(!) be alos. Tai patvirtina pats gyvenimas: imtai moni pasiek garbing ami, vartodami nedidelius alkoholio ir tabako kiekius... Visa esm ia tame, kad maai valgyti! Profesorius Silvesteris Grahamas sako, kad girtuoklis gali pasenti, apsirijlis gi niekada. Kad ivengti nesusipratim, galini kilti i susilaikymo ir vegetarizmo atstov puss, a turiu ia pateikti dar kelet argument. Msa jokiu bdu nra maitinamoji priemon, o tik suadinanti; ji pva ir irsta arnyne; bet irimo procesas pirmiau prasideda ne skrandyje, o i karto tik paskerdus; pastarj fakt rod prof. dr. S.Grahamas. A nuo savs pridsiu, kad ie puvimo nuodai mog veikia stimuliuojaniai ir todl teikia maitinimosi priemons iliuzij. O gal man kas nors gali chemikai-fiziologikai rodyti, kad perjusi irimo stadij baltymo molekul atsistato skrandyje ir, pavyzdiui, mogaus raumenyje venia savo atgimim? Kaip alkoholis, taip ir msa i pradi ada jg ir energij, kol visas organizmas jais neusikreia, ir neprasideda irimo procesas. Tas pat vyksta ir su kitais stimuliatoriais. Pagrindinis vis nevegetarini, dietini sistem blogis buvo ir bus pernelyg

gausus maitinimasis msa, traukiantis paskui save ir visas kitas bdas, pavyzdiui, priklausomyb nuo alkoholio. Tas kas valgo iimtinai tik vaisius, praranda nor gerti vyn ar al; tuo tarpu tie kurie maitinasi msa visada turi tam potrauk, nes msa bendrai sukelia stipr trokul. Alkoholis, kaip rodyta, yra prienuodis msai; didelio miesto gyventojas, mgstantis skaniai pavalgyti, mintantis pagrindinai tik msa, priverstas gerti vyn, kav ir rkyti cigaretes, kad nors kakiek laikinai susilpninti sunk organizmo apsinuodijim msa. Po kviestini piet, kit dien, mogus dvasikai ir fizikai jauiasi geriau tik tada, jei nuoding stimuliuojani mediag vartojimas buvo saikingas. A skelbiu msai ir alkoholiui mirtin kar! Tik vaisiais ir saikingu maitinimusi galima atsikratyti vis i bd. Taiau kas niekaip negali atsisakyti msos ir alkoholio, vartodamas juos neymiais kiekiais, - tai bet kokiu atveju geriau, nei valgyti daug vegetarini patiekal. Amerikietis Fleeris tai aikiai rod. Jo skms paslapt galima lengvai suprasti mano bandymuose, rodaniuose, kad mogus tik tada jauiasi labiausiai darbingas, atsparus ir sveikas, jeigu jis maiau valgo. Argi patys seniausi mons paprastai nra patys vargingiausi? Argi garss mons, igarsj atradim ir inovacij srityse buvo kil ne i varging visuomens klasi? Vadinasi, visi jie prastai maitinosi. Ir pagaliau, argi pagrindins religijos pranaai ir garss mons nebuvo asketais? Ar kas nors mato kultros skm tame, kad gyventi madingiausioje miesto dalyje ir tris kartus per dien skaniai valgyti, o socialin progres tame, kad kiekvienas dirbantysis valgys 5 kartus per dien, o vakarais sds su alaus stiklu? Visi ie, taip vadinami kviestiniai piets, pramatns ukandiai ms laikais laikomi ne tik tinkamais ir nekaltais, bet netgi padoriais ir estetikais. I tikrj gi jie ne tik, kad amorals, bet ir alingi, kadangi ymiai pagreitina lig eig ir senjim. Jei net ligonis gali pasveikti badaudamas, tai savaime aiku, kad ir sveikam organizmui reikia maai maisto, kad bti tvirtam ir atspariam. Visi taip vadinami vent viet stebuklai buvo galimi tik asketiko piligrim gyvenimo bdo dka, o dabar, nors ir daug meldiamasi, taiau stebuklai nesivaizduojami, kadangi mons liovsi pasninkauti. Jeigu ventieji, kalbant iuolaikine kalba, buvo radioaktyvs, t.y. nuo j sklido viesa, tai dl to, kad sveikat prilygstani dievams, jie gavo asketizmo dka. Nuo mans paties dabar sklinda matomas elektrikas vytjimas, kurio paslapt sudaro sauls energijos srautas (sauls vonios ir maitinimasis sauls virtuvs maistu, t.y. vaisiais). Kai mogus maai valgo ir yra sveikas, tai jis kartais gali, kaip sakoma, suvirkinti akmenis, valgyti ms ir produktus, turinius krakmolo (gleivi); taiau sveikiausia mogui maitintis valgant vaisius ir j jam daug nereiks; vaisiai pats tobuliausias maistas. Taiau iuolaikinis mogus nenori ir negali pripainti ios tiesos, ir jis turi teis jos bijoti, kadangi jis uaugo maitindamasis blogai virkinamu maistu. Taiau kai tik jis pradeda naudotis sauls voniomis, pasninkauti ir maitintis gyvomis vaisi lstelmis, seno maisto lstels mirta ir atsiskiria nuo organizmo. Taiau is gydymas reikalauja didelio atsargumo. Medicina, kiek tai manoma, stengiasi apsaugoti mog nuo lsteli sunaikinimo, taiau saugodama j savomis priemonmis, ji vis skmingiau ir greiiau veda ligon link ankstyvos mirties. Vegetarizmo alininkai negali paneigti to, kad tarp vartojani ms yra tvirtos sveikatos asmen, labai darbing ir ilgaami, jeigu jie maitinosi ne vir normos. Msa savyje turi maiau gleivi, nei igirti vegetariki patiekalai, ir todl pastarieji vartojami dideliais kiekiais padaro daugiau alos, nei kad ymus suvartojamos msos kiekis. Jau kelet met prasto maisto nebuvimas man nekelia visikai jokio nerimo. A valgau kai jaui apetit ir tiek maai, kad jeigu kartais tenka paragauti ko nors, kas ne visai naudinga, tai man nesukelia visikai jokios alos.

Visas kultrinis maistas, nuo kepsni iki nekalt aviini dribsni, btent ir sukelia priklausomyb draudiamiems prienuodiams: alkoholiui, kavai, arbatai ir tabakui. Kodl? Todl, kad apsirijimas atpalaiduoja mones ir tik i stimuliatori dka jie vl tampa energingais. Padidintame msos naudojime slepiasi gili ir tikra padidintos alkoholio paklausos prieastis. Ne veltui profesorius daktaras Graham Maitinimosi fiziologija sako: Girtuoklis gali pasenti, apsirijlis gi niekada. Tai tiesa, nes alkoholio vartojimas, pavyzdiui, alaus, labiau nekaltas, nei ltinis viso virkinamojo kanalo apnuodijimas gleiviniu sluoksniu. Dabar a paklausiu, kas protingiau: ir toliau kaupti t gleivi mas ar nutraukti j antpld? Jeigu mes prisiminsime, kad jos pereina irim, tai ia, tai ten sukeldamos kno lsteli audini ligas prakaitavimo, dirbtinio ataldymo voni (gydymas pagal Knein), masao, sporto ir t.t. dka, irdies veiklos sskaita ir taip trumpindamos gyvenimo trukm, tai atsakymas taps aikiu. Arba kas nors man rodys, kad geriausias virjas ar konditerininkas sugeba paruoti k nors nuostabesnio ir begleivio, nei obuolys, vynuogs ir bananas? A galiu rodyti bet kokio pavyzdio pagalba, kad gleivinis maistas ir persivalgymas yra pagrindin ir tikra vis be iimi lig prieastis, o pasninkavimas ir vaisi dieta vienintelis teisingas natralus maitinimasis ir teisinga gydymo priemon. Kiekvienas gyvnas esant menkiausiam negalavimui pasninkauja. Jeigu naminiai gyvnai seniai prarado menkiausi instinkt teisingam ir natraliam maistui, tai bdami ligoti jie maitinasi tik paiu reikalingiausiu arba pasninkauja, kol tampa sveiki. Sergantis mogus prieingai - nesugeba riboti maisto 1-2 dienas, kitaip gi jis neteks jg. Netgi daugelis gydytoj pasninkavim laiko stebuklinga vis lig gydymo priemone, kai ligoniui niekas kitas nebepadeda. i priemon neklystama, taiau be gydytojo prieiros pavojinga. A pirmas sujungiau gydym su sisteminga ir individualia vaisi dieta, ko dka ji tapo nepaprastai lengvai taikoma ir visikai saugi. Dabar mes galime veikti ligas, kurias igydyti medicina jau ne kart atsisak. Patirties dka sitikinau, kad gleivs tai pat yra senatvs, nutukimo, nuplikimo, raukli atsiradimo, nerv ir atminties nusilpimo ir pan. prieastimi. Dar Hipokratas pripaino visas ligas kylanias dl vienos prieasties. Profesorius gydytojas Egeras nustat bendr lig poym, kaip smarv, taiau blogo kvapo altinio jis nenurod. Gydytojas Lamanas ir kiti fizins ir dietins krypties atstovai, ypa Kune, nujo toliau t organizmui svetim mediag paiekose. Taiau jie visi nesugebjo bandymais rodyti, kad visa esm tos gleivs, kaip kultrinio maisto pasekm, kurios nuo vaikysts tampa ms organizmo nata, rgdamos nualina organizm ir sukurdama ligos idin, t.y. priversdama lsteli audinius pti ir irti. ios gleivs suformuoja sankaupas organizme peralimo arba auktos temperatros atveju ir siekiant pasialinti i kno sukelia reikin visuomenje priimt vadinti liga. Tik dabar mes galime sau duoti aik atsakym, kas yra organizmo polinkis ligai. Kuo daugiau gleivi susikaupia nuo vaikysts (blogas motinos pienas ir visos ji keiianios priemons) arba kuo maiau dl paveldimo silpnumo ios gleivs isiskiria per atitinkamus organus, tuo stipresnis organizmo polinkis (tendencija) peralimui, kariavimui, drebuliui, parazit vystymuisi, ligoms ir ankstyvam senjimui. ia ir pakyla udanga tos paslapties, kuri iki iol temd tikrj supratim apie baltj kraujo kneli vaidmen. A manau, kad iuo, kaip ir daugeliu kit atvej, medicina stipriai klysta. Btent bakterijos puola baltuosius kraujo knelius, o neatvirkiai, todl,

kad iuos knelius visikai, arba didij j dal sudaro gleivs, pasmerktos ia tiek daug kart. Argi laboratorijose i toki pat gleivi neivedami milijonai bakterij? Bulvi, buljon, elatinos, t.y. azoto, augalins arba gyvulins kilms mediag, susidedani i arminio skysio, kuriame yra suskaidytos baltj kraujo kneli lstels! Pas sveik mog, gleivins apvalkalas turi bti ne baltas ir balsvas, o skaidrus ir raudonas, kaip pas gyvnus. Su gleivs teorijos patvirtinimu visikai nukrenta bjauri ligos vaiduoklio kauk. Gyvn organizmas (ypa mogaus) sudarytas i vamzdins kraujagysli sistemos, kuri veikti veria per plauius siurbiamas oras ir kurioje pastoviai teka kraujo skystis, kurio slgis lyg veikianio ventiliatoriaus reguliuojamas irdies,. Plauiuose kiekvieno kvpimo metu vyksta oro skaidymas deguon ir azot; per tai kraujas priverstas pastoviai cirkuliuoti ir mogaus knas veikia nemanomai ilgai be jokio nuovargio. Tegul mans nebando tikinti tuiomis kalbomis, kad kasdien patirtis moko soiai pavalgyti tuos, kuriems tenka dirbti ir t.t. Kiekvienas lengvai gali suinoti, kiek ilgai po pasninkavimo ir maitinantis vaisiais galima dirbti arba vaikioti, nejauiant jokio nuovargio. Nuovargis, i vienos puss, tai jg netekimas dl per didelio virkinimo organ darbo, i kitos ilusi kraujagysli susiaurjimas dl usikimimo, ir pagaliau i treios - dl organizmo apnuodijimo sukauptomis gleivmis. II. Kaip paalinti ir i anksto ukardyti pagrindin vis lig prieast iame skyriuje mano uduotis nurodyti priemones ir bdus, kuriems esant galima skmingai neutralizuoti organizmo apnuodijim didiausiu sveikatos prieu gleivmis. A jau esu nurods, kad ligoniams btinas individualus gydymas. Man ne kart pavyko tiek odiniais, tiek raytiniais patarimais laikuose suteikti pagalb ir igydyti sunkias ligas. ia a noriu nurodyti tris bdus kaip atrasti sau tinkam reim. 1. Trumpiausias ir pats geriausiais kelias tai pasninkavimas. Sveiki mons gali saugiai gydytis pasninkavimu; savaime suprantama, kad tai turi vykti protingai ir nepervargstant pasninkavimo metu, t.y. nesukeliant joki fizins ir protins tampos krvi, kurie jiems buvo ne pagal jgas ir esant pilnam maitinimuisi. ia reikia paminti privalomas apsaugos priemones, kuri reikia prisilaikyti visais atvejais gydantis pasninkavimu: visikas arnyno ivalymas prie pasninkavimo pradi, naudojant nekenksmingus viduri laisvinamuosius arba klizm, arba t ir t kartu. Juk natralu, kad pasninkaujantis neturi bti kamuojamas duj ir suirusi mediag, susidarani i imat esani arnyne; gana ir to, kad isiskirdamos gleivs sukelia mogui daug rpesi, apie k jau buvo kalbta. Kas bijo ilgalaikio pasninkavimo, netgi jei ir jauiasi sveikai, tie tegul pradeda nuo trumpalaikio. Jau net 36 valand pasninkavimas, kartojamas kart ar du per savait, labai naudingai veikia organizm. Geriau pradti i vakaro, atsisakius vakariens ir pasidarius klizm. Tsiant 36 valand pasninkavim skaitant antr ryta nereikt vartoti jokio maisto, o po pasninkavimo pusryiams valgyti tik vaisius. Maitintis vaisiais btina po

kiekvieno pasninkavimo, kadangi vaisi sultys suria isilaisvinusi gleivi mas. Ligoniai ir pagyven mons turi ypa atkreipti dmes savo individualias savybes. Pavyzdiui, kas maitinasi pagri