Julija SabulytRugil aulianskaitRadvilikio Lizdeikos gimnazija

Pereinamasis etapas nuo vidurami iki naujj laik kultros. Tautini kalb ir kultr suklestjimo laikotarpis.Renesanso tvyn . Italija.

Svarbiausias Renesanso bruoas dmesys emikajam gyvenimui, pagarba mogui, jo gali auktinimas. Pagrindin ideologija humanizmas (pasaulira, iklusi mog, kaip didiausi vertyb).

Skiriami 3 Renesanso laikotarpiai: ankstyvasis XIV a. vid. XV a.; brandusis XVI a. I tredalis; vlyvasis XVI a. II tredalis XVII a. pr.

Kompozicins darnos ir vienovs siekis Paprastumas ir simetrija Aikumas ir statika Kompozicinio balanso vairiose dails bei architektros ryse siekta remiantis matematiniais skaiiavimais (aukso pjvio formul).

Renesanso architektai kopijavo senovs graik ir romn pastatus.

Pradtas sprsti miest planavimas.

Pastat ry su eme pabria rami horizontali linija, boktai inyksta, stogai ploktja.

Statomos banyios su kupolais (v. Petro bazilika Romoje, Santa Marijos del Fiore-Florencijoje).

Rmai, vilos ir banyios puoiamosordijomis. Formuojami kvadratiniai vidiniai kiemai su glynais, fontanais, skulptromis centre. Danai Pastato fasadahorizontaliomis linijomis padalinamas auktus, kuri sienos dekoruojamos akmenimis(rustas).Pastatus puoia kolonos, piliastrai, vl paplinta pusapval arka.

Forencija yra sikrusi Italijos Toskanos regiono irdyje. Florencija - viena i lankomiausi viet pasaulyje dl daugybs muziej, senovini statini, aiki ir kit svarbi traukos objekt.1865m. Florencija tapo suvienytos Italijos sostine, taiau1871m. j pakeitRoma.

PerAntrj pasaulin kariliko tik vienas tiltas Ponte Vecchio(pastatytas XIV a.), todl po karo pastatyta keletas nauj moderni tilt.

Florencijos senamiestis trauktasPasaulio paveldo sra

Florencijoje gyveno ir kr tokie inomi menininkai kaipDotas,Mikelandelas,Leonardas da Vinis,Dant,Rafaelis,Dovanis Bokaasir kiti.

Mikelandelo Dovydas Florencijos Akademijos galerijoje viena i inomiausi skulptr pasaulyjeDl netvirt kulkni Dovydo skulptra gali visikai nugriti, jei po Florencija bus nutiesta greitj traukini linija. Visa skulptra padengta maais trkimais, ypa j daug ant berniuko kairios kulknies.

Santa Marijos del Fiore katedra Venecijos architektura

Santa Marijos del Fiore katedra Kupolo plotis 42 metraiBendras kupolo ir ibinto auktis - 114,5 metr

Kupolas yra parabols formos todl galime rasti parabols lygtY=ax2+cY=ax2+114,5Randame taska (21;0)0=212a+114,5a=-1145 /441Y=-1145/441x2+114,5

1. Kai kurios Florencijos gatvs vadinamos dviem vardais viename gatvs gale pavadinimas vienoks, kitame kitoks. Pavyzdiui, gatv Via Martelli pabaigoje jau vadinama Via Cavour. 2. Via Chiantigiana graiausias kelias visoje Italijoje, vingiuojantis per vynuogynus ir mikingas vietoves, supanias Florencij, iki Sienos provincijos.

3. N vienoje Europos alyje nra tiek ugnikalni, kiek Italijoje. Taip yra todl, kad is pusiasalis susidar ant tektonini ploki sandros. Per pastaruosius imta met ia buvo isiver trys pagrindiniai ugnikalniai: Etna, Strombolis ir Vezuvijus. 4. Sakoma, kad viename kvadratiniame Italijos teritorijos kilometre yra daugiau meno edevr nei tokiame paiame bet kurios kitos pasaulio alies plote. 5. Italijoje yra daugiau nei trys tkstaniai muziej.

6. Italijoje visi vluoja. Net rimtus darbus ia normalu vluoti pusvaland. Nieko nuostabaus ir vluojantis arba visai neatvykstantis autobusas. 7. Pirmadieniais darbo diena prasideda nuo 15 valandos.8. Venecijoje egzistuoja elio mokestis mokestis u el, kuris sukuriamas lauko kavini skiais (priklauso nuo ski ploto). Venecijos gyventojai labai rpinasi, kad jiems utekt sauls ir vitamino D.

9. Per metus vienas italas igeria apytiksliai 100 litr vyno ir suvalgo 25 kg makaron.

10. Kai 1986-aisiais Romoje pradjo veikti pirmasis McDonald's restoranas, prieikai nusiteik italai prie jo dur praeivius vaiino nemokamais makaronais, kad primint apie alies kulinarin paveld.

Vitruvijaus mogus*Vitruvijaus mogus**Architektrakeiiasi palaipsniui: nuo iorini dekoratyvini detali iki pagrindini architektrini form. Statomi nauji pastatai: miesto rmai, umiesio vilos, rotus, ligonins, prieglaudos, turgs, sandliai. *http://www.italian-architecture.info/FL/FL-002.htm