Upload
others
View
0
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
arabebs, Cveulebriv, semitur modgmas miakuTvneben. semituri an semuri modgma
pirobiTi saxelwodebaa da saTaves iRebs bibliuri semis saxelidan. termini XVIII
saukunis 80iani wlebis bolos Semoitanes germanelma mecnierebma a. l. Slocerma
da i. h. eixhornma, raTa misiT aReniSnaT xalxebi, romlebic xasiaTdebodnen erTnai
ri struqturis eniT, gansaxlebis saerTo arealiTa da materialuri yofacxovre
bis metnaklebad msgavsi wesiT.
yvelaze ufro gavrcelebuli Sexedulebis mixedviT, Zv.w. IV aTaswleulis bolo
sa da III aswleulis dasawyisisaTvis, enobrivi TvalsazrisiT, semitebi or Sedare
biT did jgufad gaiyvnen: aRmosavlur da dasavlur jgufebad.
aRmosavluri (CrdiloaRmosavluri jgufi) Tavdapirvelad mosaxleobda samx
reT SuamdinareTis CrdiloeT nawilSi, sadac isini Zv. w. III aTaswleulSi aqtiurad
ereodnen SumerebSi. es jgufi laparakobda aqadur enaze. amave aTaswleulis Sua
xanebSi aqadelebi aRweven SuamdinareTis samxreT nawilSi da male semitTa Crdi
loaRmosavluri jgufis ena gandevnis Sumeruls.
semitebis dasavluri jgufi, Tavis mxriv, iyofoda or an sam qvejgufad. erTi
maTgani, Crdilodasavluri qvejgufi, dasaxlda qanaanSi (israelSi), siriasa da
arabebi da maTi wvlili msoflio kulturaSi
giorgi lobJaniZe
civilizacia
58
mesopotamiis CrdiloeTSi. gadasax
leba or ZiriTad talRad moxda. am
jgufis pirveli cnobili warmomad
genlebi iyvnen (Zv.w. III s.) amorevelni,
Semdgom – finikielebi, xolo ax. w. II
s. bolo xanebidan – ukve ebraele
bi da ebraelTa gansakuTrebuli
qvejgufi – arameelebi. arameelTa
calkeulma tomebma SeaRwies meso
potamiis samxreTSi (qaldeaSi) da
mdinare tigrosis meore mxaresac ki
gadavidnen.
meore, samxreTsemituri qvejgufi Zv. w. II saukunis meore naxevar
Si saxlobda arabeTis naxevarkun
Zulze. am droisaTvis arabeTis
naxevarkunZulis samxerT nawil
Si cxovrobdnen semitTa uZvelesi
saxelmwifoebis – mainebis, sabelebis, katabanelebis da hadramauTe
lebis warmomadgenlebi. samxreTsemituri jgufis aRmosavlur qvejgufs ki Cveni welTaRricxvis III saukuneebSi lihianebi, samudevelebi
da sxva tomebi Seadgendnen, romlebic ara ugvianes ax. w. I saukunisa `ara
bebis“ saxeliT gaerTiandnen.
arabebi da maTi wvlili msoflio kulturaSi
muhamadis Sesvla meqaSi da kerpebis ganadgureba (ucnobi avtori, XIX s.)
59
am droisaTvis Crdilo arabeTSi mcxovrebi arabuli tomebi qmnian
kargad ganviTarebul da ayvavebul qalaqsaxelmwifoebs, xolo naxe
varkunZulis CrdiloeT nawilSi ZiriTadad momTabare arabi beduinebi
saxloben.
daaxloebiT I saukunidan arabeTis naxevarkunZulis CrdiloeT nawil
Si iqmneba Tadmuris (palmiras), nabateis, lihianelebis, Rasanelebisa da
lahmidebis saxelmwifoebi.
aRmosavleT da CrdiloeT arabebs Soris kavSiri myardeba dasavleT
arabeTis saqaravnosavaWro gzaTa meoxebiT, romlebic hijazis mxareze
gadioda. am regionis mcxovreblebi laparakobdnen arabulad da saku
Tar warmomavlobas ukavSirebdnen ibrahimis (bibliuri
abraamis) Svils, ismails, an nuhis (bibliuri noes) SviliS
vils – nuktans.
hijazis mxareSi iyo ramdenime mniSvnelovani da kargad
ganviTarebuli qalaqi. erTerTi maTganSi, meqaSi, mde
bareobda qaabas taZari, sadac inaxeboda arabuli tomebis
kerpebi. qaabas (arabulad kubi) taZris agebas tradici
ulad ukavSireben ibrahims (bibliur abraams), aq jer kidev
warmarTuli xanidan inaxeboda kubis formis meteoruli
Savi qva (alhajar alsavad), romelmac mogvianebiT, is
civilizacia
qaabas taZari meqaSi
qaabasa da Savi qvis gamosaxuleba, XVI s.
60
lamis gavrcelebis Semdgom, sruliad
gansakuTrebuli religiuri datvirTva
SeiZina.
rac Seexeba islamamdel epoqas, ro
melsac islamis Semdgom wyaroebSi `jahi
liis“ (anu umecrebis) xanad moixsenieben,
im dros arabTa didi nawili warmarTi
iyo, garda zogi tomisa, romlebic iude
velobas an qristianobas aRiarebdnen.
warmarTi arabebis umTavres salocavs
ki, rogorc ukve iTqva, qaabas taZari war
moadgenda, sadac 365 kerpi iyo dasvene
buli. weliwadSi orjer, gazafxulze
da Semodgomaze, arabuli tomebi Tavs
iyridnen TavianTi kerpebis savaneSi da aq
imarTeboda didi bazroba, romelsac udidesi mniSvneloba eniWebo
da arabul tomTa kavSiris SenarCunebisa da maTSi informaciisa Tu
materialuri dovlaTis gacvlis TvalsazrisiT.
cxadia, mravalferovani iyo warmarTuli arabuli tomebis RvTae
baTa panTeonic, maTi religiuri rwmenawarmodgenebi ki moicavda
animizmis, totemizmisa da sxva pirvelyofili da primitiuli reli
giebis ekleqturad Sereul elementebs. gavrcelebuli iyo sulTa
da, gansakuTrebiT, gardacvlil winaparTa sulebis Tayvaniscema.
arabebi da maTi wvlili msoflio kulturaSi
animizmi – adamianis religiuri cnobierebis sawyis etapze bunebis ZalTa gaRmerTeba da Tayvaniscema. dRemdea SemorCenili zogierT aborigenul xalxSi.
totemizmi – animizmTan dakavSirebuli religiuiri praqtika bunebis romelime sagnis an movlenis gamocxadeba adamianTa garkveuli (ZiriTadad sisxlismieri an tomobrivinatesaobis niSniT gaerTianebuli) jgufis winaprad da mfarvelad, rasac totemi ewodeba. totemizmi totemis Tayvaniscemaa.
mTavarangelozi jibraili ecxadeba muhamads, XIV s. xelnaweris ilustracia
sami qalRmerTi: allaTi, almanaTi da aluzza
61
SedarebiT Zlier RvTaebebad iTvleboda sami qalRmerTi: allaTi,
almanaTi da aluzza, romelTac mamakacuri warmarTuli RvTaebis
allahis asulebad miiCnevdnen.
warmarT arabebSi moqmedebda dauwereli zneobrivi kodeqsi, e. w. `mu
ruvvaTi“ (`vaJkacoba“), romelic, erTi mxriv, efuZneboda pirvelyofi
li gvarovnulTemuri wyobilebis Camoyalibebul wesebs, xolo meore
mxriv – udabnoSi mcxovrebi tomebis moralur warmodgenebs.
warmarTi arabebi didad afasebdnen ada
mianis poetur niWs da bazrobebisas imarTe
boda Taviseburi poeturi Sejibrebani,
romlis gamarjvebulTa nimuSebsac tradi
ciulad qaabas taZris kedlebze hkidebd
nen. am nimuSebis Cvenamde moRweuli nawi
li, romlebic cnobilia `mualakebis“ (arab.
Camokidebulni) saxeliT, msoflio poetu
ri saganZuris nawilad iTvleba.
saliteraturo (klasikuri) arabuli
enis safuZvels, mualakebTan erTad da up
irvelesad, qmnis saRvTo wigni – yurani,
romelic dRevandlamde arabTa ara mxolod enobrivi, aramed ideolo
giuri erTianobis umyares safuZvels warmoadgens. yurani im RvTae
briv gamocxadebaTa krebulia, romelic 610 wlidan 632 wlis SualedSi
periodu lad zegardmoevlineboda winaswarmetyvel muhamads (570633).
meqaSi, bani haSimis arabul tomSi dabadebuli da oblad gazrdili biWi
msoflios erTerTi udidesi da uZlieresi religiis – islamis mqadage
beli da fuZemdebeli gaxda.
islamma jer daqsaqsuli arabuli tomebi gaaerTiana, xolo mogvi
anebiT xeli Seuwyo maT eqspansias erTiani saxelmwifos farglebSi, rom
lis sazRvrebic Sua saukuneebSi mkveTrad gascda arabeTis naxevarkun
Zulis farglebs da espaneTSi, evropis misadgomebamde, xolo Crdilo
afrikisa da samxreTdasavleT aziis gavliT indoeTamde mivida.
arabulmuslimuri eqspansiis dasawyisisaTvis eTnonimi `arabi“ Tan
daTanobiT iqca arabuli warmoSobis tomTa aRmniSvnelad. xolo imis
miuxedavad, rom Tavidan am eqspansiaSi ZiriTadad beduinebi monawile
obdnen, mogvianebiT is qalaqad mcxovrebi, ganaTlebuli adamianebis
meSveobiT xorcieldeboda.
arabTa migraciam gamoiwvia arabuli enis farTod gavrceleba da
arabuli gaxda ZiriTadi ena erayidan marokomde, ara mxolod islamis
aRmsarebelTaTvis, aramed am teritoriaze mcxovrebi iudevelebisa da
qristianebisTvisac. Crdilo afrikisa da axlo aRmosavleTis mosax
leoba TandaTanobiT `arabizirda~, am sityvis farTo mniSvnelobiT.
civilizacia
mualakebi qarTuladac aris Targmnili profesor nana furcelaZis mier da qarTvel mkiTxvels SeuZlia am leqsebis mSvenierebas mSobliur enaze gaecnos.
mualaki
yurani
62
am mizezis gamo arabulmuslim
uri saxalifos sazRvrebSi VIIXII
saukuneebSi iqmneba umdidresi
arabuli literaturis gamorCeu
li nimuSebi, iTargmneba imdroin
deli mecnierebis miRwevebi sxva
dasxva, ZiriTadad, berZnuli da
laTinuri enebidan, romelTac ara
bi mecnierebi, Tavis mxriv, axal da
uaRresad faseul dakvirvebebs am
ateben. iwereba iuridiuli kodeqs
ebi da filosofiurTeologiu
ri traqtatebi. gansakuTrebulad
viTardeba astronomia, medicina,
geografia, istoria da maTematika.
VIII saukunidan arabulmuslimu
ri sulierinteleqtualuri cent
ri xdeba saxalifos imJamindeli
dedaqalaqi baRdadi.
`arabuli oqros xana“, romel
mac Tavis mwvervals xalifa harun
arraSidis (763809) zeobisas miaR
wia, abasianTa dinastiis (7501258)
mmarTvelobis periods emTxveva. am
arabebi da maTi wvlili msoflio kulturaSi
sityva baRdadis etimologiis Sesaxeb ramdenime versia arsebobs, es qalaqi jer kidev Cvens welTaRricxvamde X saukuneSi ixsenieba asurul warwerebsa da aseve mefe nabuqudonosoris (Zv.w. VI s.) beWeddasmuli Tixis babilonur warwerebSi. yvelaze swori Cans versia, romlis Tanaxmadac sityva `baRdadi“ momdinareobs saSualo sparsuli `baga dada“dan da niSnavs `RvTiT boZebuls“, naklebad sarwmunoa meore etimologia, romlis Tanaxmadac, `baR (e) dad“ axali sparsulis `samarTlis baRs“ niSnavs. Zveli qalaqis axali sicocxle iwyeba abasianTa xalifa abu jafar abd allah ibn muhamad almansuris zeobis xanidan (754775). man 762 wels praqtikulad xelaxla daafuZna da Semdeg yvelanairad gaamSveniera qalaqi, romelsac `dar assalami“, anu mSvidobis saxli, mSvi dobis samkvidro uwoda da saxalifos dedaqalaqi da politikuri mmarTvelobis centri abasianTa wina xalifis mier arCeuli qufidan baRdadSi, gadaitana, romelsac, oficialuri arabuli dasaxelebis miuxedavad, mainc yvela Zveli saxeliT moixseniebda.
`qalilasa da dimnas wignis“ es arabuli versia qarTulad bolo xanebamde ar iyo Targmnili. is CvenSi 2002 wels gamoica da arabulidan Targmna am werilis avtorma, giorgi lobJaniZem.
`qilila da damanas~ arabuli miniatura
63
dros daarsda Taviseburi mecnierebaTa
akademia `baiT alhiqma“ – `sibrZnis sax
li“, romelic im periodisaTvis udides
biblioTekasa da observatoriasac moi
cavda. aq daiwyes qaRaldis warmoeba da
aRmosavleTSi pirvelad gaixsna saavadm
yofoebi da afTiaqebi. `baiT alhiqmaSi“
gacxovelebuli mTargmnelobiTi proce
si mimdinareobda da ZvelberZnul da ro
maul traqtatebs arabulad Targmnidnen
arabi da araarabi mwignobrebi, romel
Tac arabuli ena aerTianebdaT. am qalaq
Si moRvaweobdnen eqimi arrazi, geogra
fi aliayuTi, istorikosi almasyudi,
mogzauri ibn fadlani, filosofosebi –
alqindi da alfarabi.
eraySi arabuli literaturis aRmav
loba baRdadis xalifatis pirvel peri
ods (VIIIX ss) emTxveva. am dros aq, ZiriTa
dad, sam qalaqSi – baRdadSi, qufasa da
basraSi Seiqmna bevri iseTi literaturuli Zegli, romelic mogvianebiT msoflio
literaturis saganZurSi Sevida. poetebidan gansakuTrebiT aRsaniSnavia cnobili
civilizacia
poeti abu nuvasi
siriis udabnos umSvenieresi qalaqi palmira
64
hedonisti lirikosi, `Rvinis mexotbe“ abu nuva
si (gard. 813), romelic didad miRebuli da da
fasebuli iyo xalifa harun arraSidis karze.
amave periodSi iTargmna saSualo sparsuli
dan induri warmomavlobis arakebis krebuli
`qilila da damana“ – ̀ wigni qalilasa da dimnasi“.
Targmanis avtori ibn almukafa samarTlianad
iTvleba arabuli sityvakazmuli xelovnebis
namdvil didostatad.
unda aRiniSnos, rom Tuki arabi beduinebi
ara beTis naxevarkunZulze, ZiriTadad, poeziiT
iyvnen saxelganTqmulni, baRdadis daarsebis
Semdgom arabulmuslimur saxalifoSi umTav
resad mecniereba ganviTarda. jer erTi, aq
Camoyalibda yuranis egzegetikis, anu saRvTo
werilis ganmartebis sxvadasxva mimarTuleba,
romelTa saqmianobac efuZneboda arabuli enis,
filosofiis, samarTalmcodneobis, Teologiis nairgvari aspeqtiT Ses
wavlasa da kvlevaZiebas. paralelurad, arnaxuli tempiT viTardeboda
zusti da sabunebismetyvelo mecnierebanic.
arabebi da maTi wvlili msoflio kulturaSi
alrazi mkurnalobs avadmyofs, 12501260ww.is evropuli naxati
65
STamomavalTaTvis um
niSv nelovanesi aRmoCn
da am epoqis geografe
bis naSromebi, romelTac
dawvrilebiT asaxes da
Semoinaxes maSindeli msof
lios topografiuli da
eTnikuri maxasiaTeblebi.
arabulma astronomiam
gvaCuqa iseTi terminebi,
rogoricaa: zeniti, nadiri
da azimuti. arabulia sity
va algebrac, xolo qimiaSi
im periodSive aRiwera ise
Ti procesebi, rogoricaa:
distilacia, sublimacia,
kalcinireba da filtra
cia. Tanamedrove qimikosebi
jer kidev iyeneben zog arabul qimiur sazomsa da sawyaos.
arabTa warmatebebi ganaTlebasa da mecnierebaSi evropelebs SeumC
neveli ar darCeniaT. IXXIII saukuneebSi maSindeli evropis gamoCenili
mecnierebi araerTgzis stumrobdnen arabul saganmanaTleblo cent
rebs anda ecnobodnen da gulisyuriT swavlobdnen maT naSromebs.
alRazalis, ibn sinasa da sxva arab swavlulTa saxelebi gviani Sua
saukuneebisa da aRorZinebis xanis evropaSi klasikurad iqna aRiarebu
li. arabebs umniSvnelovanesi wvlili miuZRviT samxedro saqmis, qimiis,
astronomiis, maTematikis, geometriisa da sociologiis sferoebSi. me
dicinaSi ki dRemde xelmZRvaneloben avicenas
– abu ali ibn sinas – traqtatebiT, romelmac
pirvelad aRwera adamianis anatomia da Sinagani
organoebi.
arabTa samxedro teqnikam, cifrebma, saaTma,
astrolabma, parfiumeriam da saafTiaqo saqmem
Zireulad Secvala evropelTa yofacxovrebis
mravali mniSvnelovani aspeqti.
arabebs ukavSireben sayofacxovrebo kul
turis bevr elements, ris gareSec dRevandeli
civilizaciis arseboba, ubralod, warmoud
geneli gveCveneba. magaliTad, swored arabebma
Semoitanes da daamkvidres evropaSi yavis sma,
rac sxvadasxva arabul tomSi tradiciulad iyo
civilizacia
arabuli kaligrafiis nimuSi
arabi mecnierebi baRdadis biblioTekaSi, 1237
66
miRebuli. muslimur aRmosavleTsve unda umadlodes
Sua saukuneebis msoflio, magaliTad, abanos kultis
arnaxul gavrcelebas.
es yvelaferi, xSirad mere gamdidrebuli da damuSave
buli saxiT, evropidan aRwevda arabul qveynebSi da am
didi urTierTgacvlis Sedegia, arsebiTad, dRevandeli
teqnikuri da teqnologiuri aRmavloba, romelSic ukve
aRmosavlelsac da dasavlelsac – yvelas Tanabrad mi
uZRvis wvlili.
arabebi da maTi wvlili msoflio kulturaSi
abu ali ibn sina – avicena
67