LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS

FAKULTETAS GYVŪNŲ VEISIMO IR GENETIKOS KATEDRA

Jonita Šternbergait÷

ARABŲ VEISLöS ŽIRGŲ AUGINIMAS UAB „VILNIAUS ŽIRGYNAS“

Magistro darbas

Darbo vadovas: dr. A. Kanapeckas

Kaunas, 2009

2

Magistro darbas atliktas 2008 – 2009 metais LVA Gyvūnų veisimo ir

genetikos katedroje ir UAB „Vilniaus žirgynas“

Magistro darbą paruoš÷: Jonita Šternbergait÷ (v., pavard÷) (parašas)

Magistro darbo vadovas: dr. A. Kanapeckas

(LVA, Gyvūnų veisimo ir genetikos katedra)

(parašas)

Magistro darbo konsultantas:

(parašas)

Recenzentas:

(parašas)

3

TURINYS

Įvadas ........................................................................................................................................4

1. LITERATŪROS APŽVALGA .............................................................................................6

1.1. Arabų veisl÷s žirgų istorija .................................................................................................7

2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ...................................................................10

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS........................................................................11

3.1. Arabų veisl÷s žirgų atsiradimas UAB „Vilniaus žirgynas“...............................................11

3.2. Zootechnin÷ Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s žirgų charakteristika....................................13

3.3. Arabų veisl÷s žirgų infrastruktūros įvertinimas.................................................................17

3.4. Š÷rimas...............................................................................................................................21

3.5. Veisimo metodai................................................................................................................25

3.6. Kergimo kampanijos pravedimas.......................................................................................34

3.7. Kumeliukų atsivedimo laikotarpis.....................................................................................36

3.8. Kumeliukų auginimo ir treniravimo technologijos............................................................37

3.9.Realizacija per paskutinius 3 metus....................................................................................38

3.10 Žirgų paj÷gumo išbandymai, dalyvavimas varžybose ir pasiekimai. Arabų veisl÷s žirgų

šou-bandymų analiz÷s duomenų įvertinimas............................................................................40

4. IŠVADOSIRPASIŪLYMAI...............................................................................................43

5. SUMMARY..........................................................................................................................45

6.LITERATŪROS SĄRAŠAS.................................................................................................47

4

ĮVADAS

Pasaulyje priskaičiuojama apie 250 arklių veislių, pradedant 60 kilogramų

sveriančiais ponių arkliukais ir baigiant 1,5 tonos sunkiasvoriais galiūnais. Arkliai auginami

visuose pasaulio žemynuose. Kiekviena šalis turi savo arklių veisles – pradedant Indijos polo

poniu ir baigiant Pietų Afrikos Basutų poniu bei Didžiosios Britanijos šairu. Kiekviena veisl÷

prisitaikiusi gyventi savo gimtosiose vietose ir kiekviena yra savaip naudojama.

Lietuvoje išvesta ir šiuo metu puosel÷jama keletas arklių veislių. Labiausiai

paplitusios darbinių arklių veisl÷s, kurios sudaro apie 90 proc. visų arklių, auginamų šalies

veislynuose. Žinomiausia lietuviška arklių veisl÷ – žemaitukai, kurie taip pat yra viena iš

seniausių arklių veislių Europoje, žinoma jau nuo VI-VII amžiaus. Žemaitukai sudaro

Lietuvos arklių genetinį aukso fondą. Būtent žemaitukų veisl÷s kumel÷s dav÷ pradžią trims

lietuviškoms arklių veisl÷ms. Žemaitukes ir prūsų kumeles kryžminant su Arabų, Danijos

veisl÷s eržilais bei Grynakraujais jojamaisiais, 1732 metais išvesta Trak÷nų arklių veisl÷.

Žemaituk÷s kumel÷s dav÷ pradžią Lietuvos sunkiųjų arklių veislei ir stambiajam žemaitukų

arklių tipui.

Lietuvoje žirgai apgaubti ypatinga aureole. Nuo seno arklininkyst÷ lietuviškame

kaime apipinta daugybe papročių ir tik÷jimu, kad tai ji užtikrina s÷kmę. Žirgui, ypač jo galvai,

priskiriamam nepaprasta galia – ji sauganti sodybą, namus nuo visokių blogybių.

Lietuviai visada d÷kingi žirgui – draugui, sunkių žem÷s ūkio ir transporto darbų

pagalbininkui, kartu gynusiam kraštą nuo svetimšalių. Lietuvos archeologai randa kapavietes,

kuriose ilsisi iškilmingai kartu su raiteliu palaidotas žirgas, gal ne kartą ir ne du iš aršaus

mūšio lauko namo parnešęs tavo, o galbūt ir mano prot÷vį. Tai liudija, kad lietuviai buvo ne

tik žemdirbių, bet ir raitelių tauta .

Šiais laikais mažai kur pamatysi laukus dirbantį arklį. Jis tampa nepaprastai

gražaus ir vis labiau populiar÷jančio žirgų sporto, vis labiau m÷gstamo turizmo, kultūringo

poilsio dalimi. Lietuvoje populiariausi konkūrai, dailusis jojimas, trikov÷, ristūnų lenktyn÷s –

bandymai, prad÷tas važiavimas kinkiniais. O žirgų sportui viena iš labiausiai tinkamų yra

arabų veisl÷s žirgai.

Arabų veisl÷ – seniausia iš lengvųjų žirgų veislių. Bet jų kilm÷ ne visai aiški.

Senoviniuose piešiniuose, pieštuose 2000-3000 pr. m. e., arkliai pavaizduoti arkliai, panašūs į

arabų veisl÷s žirgus. Manoma, kad arabų veisl÷s žirgų prot÷viais gali būti laukiniai Šiaur÷s

Sirijos, Pietų Turkijos, galbūt ir kitų Rytų valstybių žem÷se gyvenę arkliai. Arabų veisl÷

5

unikali tuo, kad per ilgus šimtmečius išlaikytas ir išsaugotas jos grynumas. Pirmiausia ir

svarbiausia arabų arklių paskirtis-graži išvaižda ir tinkamumas jojimui; kai kuriose šalyse jie

naudojami ir lenktyn÷se. Ši veisl÷ naudojama atnaujinti ar sutaurinti kitas veisles; nuo jų

prasid÷jo anglų grynakraujų veisl÷.

Tod÷l pasirinkta tema apie arabų veisl÷s arklius yra labai aktuali, kadangi tai

pati seniausia arklių veisl÷ pasaulyje, kuri ne tik naudojama pramogų programose, parodose,

šios veisl÷s žirgai s÷kmingai lenktyniauja hipodromuose, dalyvauja klasikinio sporto šakose,

yra ištikimi ir geri žmogaus draugai, tačiau atlieka ir ypatingą funkciją - gerina visą arklių

genofondą. Ši tema labai aktuali dar ir d÷l to, kad arabų veisl÷ yra bene mažiausiai aprašyta

Lietuvoje auginamų arklių veisl÷.

Darbo tikslas - išnagrin÷ti arabų grynakraujų veisl÷s žirgų auginimo, veisimo,

reprodukcijos duomenis UAB “Vilniaus žirgyne”.

Darbo uždaviniai

1. Išnagrin÷titi grynakraujų arabų veisl÷s žirgų atsiradimo istoriją.

2. Šios veisl÷s žirgų atsiradimą UAB „Vilniaus žirgyne“.

3. Išanalizuoti:

3.1. Grynakraujų arabų veisl÷s žirgų zootechninę charakteristiką.

3.2. Reprodukcinius rodiklius.

3.3. Veisimo procesus.

3.4 Įvertinti auginimo technologijas ir infrastruktūrą.

3.5. Įvertinti prieauglio potencialą.

4. Pateikti rekomendacijas tolimesniam šios veisl÷s žirgų veisimui ir

tobulinimui.

6

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Pagal statistinius duomenis šiuo metu Lietuvoje yra laikoma 64 tūkst. arklių.

Daugiausia arklių buvo laikoma tarpukario Lietuvoje (1927 m.) – 617 tūkst. Arklių skaičiumi

1000 gyventojų Lietuva neatsilieka nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio (1000 gyventojų

tenka 16,2 arklio). Kitose šalyse darbo arklių veisl÷s sudaro tik apie 5 %, o Lietuvoje – 94,6

% visų laikomų arklių skaičiaus.

2009-01-01 Lietuvoje buvo 136 arabų veisl÷s žirgai, tame tarpe 97 suaugę ir 39

prieauglio. Importuotų tame tarpe yra 12 arabų veisl÷s arklių.

1. lentel÷. Asociacijos narių arabų veisl÷s arklių skaičius Lietuvoje 2009-01-01

t. skaičiuje Eil. Nr.

Savininkas Viso Erži-

lai

Veisli- n÷s

kume- l÷s

Prie- aug-lis

viso: 2006 m. gim.

2007 m. gim.

2008 m.

gim.

Sukergta

kume- lių

2008 m.

T. sk.

s÷k- linta

Kastr., sp.

arkliai

1. UAB "Vilniaus ž." 60 14 28 18 9 9 17 1

2. Kasandros grup÷ 9 5 4 3. Cic÷nas 1 1 1 4. V. Macijauskas 4 2 1 1 1 1 5. Daujotas 3 2 1 1 6. Daujotien÷ 1 1 7. P.Kazlauskas 2 2 8. V.Jašinauskait÷ 1 1 Iš viso: 81 22 38 21 0 10 11 17 1 1

Lietuvoje užregistruotų arklių pagal veisles pasiskirstymas pateiktas 1 priede.

Viso Lietuvoje yra auginama 44 arklių veisl÷s ir jų paplitimas apima Anyksčių, Biržų,

Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelm÷s, K÷dainių, Klaip÷dos, Lazdijų, Marijampol÷s,

Panev÷žio, Plung÷s, Radviliškio, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilut÷s, Širvintų, Taurag÷s,

Trakų, Ukmerg÷s, Utenos, Var÷nos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų rajonus (Lietuvos žem÷s

ūkio ministerija, „Lietuvoje veisiami arkliai ir jų įvertinimai“ II tomas, 2007 m. Kaunas).

Šiuo metu Lietuvos Respublikos žem÷s ūkio ministro yra pripažntos ir

patvirtintos 8 arklių veislininkyst÷s institucijos (asociacijos): Nacionalin÷ arabų arklių

augintojų asociacija, Žemaitukų arklių asociacija, Lietuvos sunkiųjų arklių veisl÷s asociacija,

Lietuvos arklių augintojų asociacija, Lietuvos trak÷nų žirgų asociacija, Baltijos hanoverių

veisl÷s žirgų augintojų asociacija, Respublikin÷ lenktyninių žirgų lyga, Nacionalin÷ ristūnų

sporto asociacija, kurios vienija 409 asocijuotus narius, auginančius ir veisiančius 4256

veislinius arklius.

7

Veislinių arklių augintojų ūkiai skirstomi į šias grupes: valstybinius žirgynus,

arklių veislynus, arklių veislines bandas. Žirgynai, kurių yra trys : UAB „Vilniaus žirgynas“,

UAB „Nemuno žirgynas“, UAB „Sartų žirgynas“, vykdo specializuotą veiklą kaip žirgų

veislininkyst÷s ūkiai, kuriuose 80 % vardinių akcijų priklauso valstybei.

Arkliai pagal veisles

Kitos veisl÷s; 518; 3%

Baltijos Hanoveriai; 230; 1%

Arabai; 288; 2%

Amerikos Ristūnai; 280; 1%

Žemaitukai; 2471; 13%

Trak÷nai; 2221; 12%

Satmbieji žemaitukai; 350; 2%

Rusų Ristūnai; 1642; 9%

Orlovo Ristūnai; 220; 1%

Lietuvos sunkieji; 7944; 41%

Lietuvos Jojamieji; 415; 2%

Holšteinų; 228; 1%

Hanoveriai; 1629; 8%

Grynakraujai Jojamieji; 760; 4%

1 pav.

Arabų veisl÷s žirgų paplitimas n÷ra platus. Pagrindinis šios veisl÷s branduolys

yra suformuotas UAB „Vilniaus žirgynas“, taip pat juos augina ir veisia kitos bendrov÷s,

ūkininkai ir pavieniai asmenys.

1.1 Arabų veisl÷s žirgų istorija

Viena iš seniausių pasaulio jojamųjų veislių yra arabų arkliai. Nuo senų laikų

kai kurios arabų gentys augino arklius. Tur÷ti grynaveislį žirgą – didžiausia kiekvieno

beduino svajon÷. Kaip raš÷ XIX a. keliautojas Eduardas Zachau, grynaveisliai dykumų arkliai

buvo didžiausiais ir labiausiai trokštamas tų kraštų turtas. Dar ir dabar arabų šalyse išlikusios

trys didžiausios vertyb÷s: arabų veisl÷s žirgas, medžioklinis sakalas ir lenktyninis

kupranugaris. Veisl÷ vyst÷si IV–VII po Kr. Arabijos pusiasalio step÷se ir dykumose, kur

8

vyrauja karštas sausas klimatas. Veisl÷s susidarymui tur÷jo įtakos Vidurin÷je ir Mažojoje

Azijoje, Viduržemio jūros regione, Afrikos pakrant÷se auginami arkliai.

Vargu ar rasime gyvūnijos pasaulyje kitą tokį gyvulį, kuris elegantiškumu ir

judesių grakštumu, kūno grožiu ir proporcijomis, ištverme ir prieraišumu prie žmogaus

prilygtų arabų grynaveisliam žirgui. Pra÷jo šimtmečiai, kol arabų selekcininkai savais

metodais (ilgą laiką jie netur÷jo rašytinių kilm÷s knygų ir arklių kilmę perduodavo iš kartos į

kartą žodžiu), prisiderindami prie atšiauraus klimato, išved÷ tokį žirgą. Skiriami trys

pagrindiniai šios veisl÷s tipai: kuchailan, siglavi ir muniki. Jie v÷liau susiskald÷ į vienuolika

genčių ir daugiau negu du šimtus šeimų. Maloniausi akiai yra siglavi tipo žirgai. Jų lengva,

sausa galva; kakta plati ir ilga, dažnai išgaubta; akys – didel÷s, išraiškingos; platus

tarpžiaunis; kaukol÷s snukio dalis trumpa, siaura, lengva; profilis įlenktas arba tiesus; lūpos ir

šnerv÷s plonos, labai judrios; nedidel÷s, švelnios, plačiai pastatytos ausys. Kaklas vidutinio

ilgumo, tiesus arba gražiai išlenktas (gulb÷s kaklas); pakaušis gražiai lenktas; kaklo

pastatymas normalus arba aukštas. Gogas gerai išreikštas. Ment÷ ilga, normaliai įstriža.

Minkšta nugara, juosmuo platus, raumeningas. Normalaus ilgio ir nuleistumo str÷nos. Aukštai

išaugusi uodega, tai arabų veisl÷s žirgams tipiška. Vidutinio gilumo korpusas; gražiai išlenkti

šonkauliai. Sausos, normalaus kaulingumo kojos; gerai išreikštos sausgysl÷s; maži šepet÷liai

arba jų visai nebūna. Normalaus dydžio gero rago kanopos. Siglavi arklių būdinga spalva –

širma arba sarta.

Jau XVIII ir XIX a. Vidurio Arabijos grynaveisliais arkliais susidom÷jo Europa

ir Egiptas. Kunigaikščiai ir valstybių vadovai siunt÷ pas beduinus savo patik÷tinius pirkti

arabų veislinių žirgų. Beduinai dažniau parduodavo eržilus, nes kumeles (jos be reikalo

nežvengia, tod÷l galima arčiau nepasteb÷tam prijoti prie priešo) pasilikdavo jojimui ir karo

žygiams. Jei vis d÷lto žmogus ryždavosi parduoti kumelę, tai dažnai tik su sąlyga, kad

pirk÷jas jam grąžins du pirmuosius kumeliukus. Nors už arklius beduinai gaudavo didžiulius

pinigus, skirdavosi su jais labai nenoriai. Pirk÷jas tur÷davo išsirinkti žirgą iš bandos. Jei

pirklys neišsirinkdavo geriausio žirgo tai beduinai žinodavo jog jis nieko neišmano apie

arklius. Arabų veisl÷s arkliai dieną naktį ganosi laisv÷je, jie patys susiranda pašaro. Šiems

arkliams nereikia daug pašaro ir vandens; be to, jie labai greitai atgauna j÷gas po didžiulių

krūvių.

Šiandien arabų grynaveisliai žirgai yra sutinkami Europoje, Indijoje,

Australijoje, JAV ir Pietų Afrikos šalyse. Jie veisiami tik grynuoju veisimu ir gerina kitas

veisles. Svarbiausia ir pirmiausia arabų arklių paskirtis – graži išvaizda ir tinkamumas

jojimui. Ši veisl÷ naudojama atnaujinti ir sutaurinti kitas veisles, suteikiant grakštumo ir

9

ištvermingumo. Būtent naudojant arabų veisl÷s žirgus ir prasid÷jo anglų grynakraujų žirgų

veisl÷. (Žurnalas „Žirgų pasaulis“ Nr. 2, 2005 m.)

Arabų veisl÷s žirgų aukštis ties gogu siekia 1,44 – 1,52 cm, jie raumeningi, bet

sveria ne daugiau 500 kg. Jiems būdinga spalva dažniausiai yra kaštonin÷, b÷ra, širma ir labai

retai būna juoda. Ant kojų ir galvos dažnai būna baltų žymių. Arabų arkliai yra ypač protingi

ir pasižymi ištverme. Dar jie yra pagars÷ję savo atkakliu būdu. Ypatingas veisl÷s bruožas yra

galva – plačios kaktos, mažo ir siauro snukio bei įgaubto profilio. Mažos ir smailios ausys

beveik liečia viena kitą, o akys ypač didel÷s ir išraiškingos. Išraiškingumą dar sustiprina

didel÷s ir jautrios šnerv÷s. Veislei būdingi bruožai – palyginti plati krūtin÷ ir lenktas kaklas.

Arabų arkliai uodegą laiko išrietę nepaprastai aukštai, jie garsūs savo grakščia, skriejančia

eisena, kuri ypač matoma šuoliuojant, eisena harmoninga ir lanksti.

Ši veisl÷ užregistruota daugiau kaip 5000 metų senumo šaltiniuose. Daugelis

dabartinių temperamentingų arklių veislių yra giminingos arabų arkliams.

Ištisus šimtmečius arabų arkliai gars÷jo nepaprasta ištverme ir geb÷jimu pakęsti

atšiaurias dykumų sąlygas. Arabų legendos sako, kad Alachas sutv÷r÷ šį arklį iš pietų v÷jo

kv÷pavimo. Mahometas skatino klajoklių gentis išlaikyti šią veislę gryną, be priemaišų.

Graikų legendos sako, kad Poseidonas išk÷l÷ šį arklį iš bangų ant savo trišakio.

Ir iš tikrųjų ištisus šimtmečius žmon÷s laik÷ arabų arklius kažkuo ypatingais.

2 pav. Vilniaus žirgyno arabų veil÷s eržilas Bosas

10

2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA

Tyrimai atlikti UAB „Vilniaus žirgynas“ 2008 - 2009 m., kuris iki šių metų

geguž÷s 01 d. viso arklių tur÷jo 358. Tyrime dalyvavo 74 arabų veisl÷s arkliai. Darbe

vertinami tiek selekciniai, tiek ir technologiniai arabų grynakrujų žirgų auginimo aspektai.

Tyrimas buvo atliekamas pagal sekančią schemą:

• Įvertintas visas šiuolaikinis Vilniaus žirgyno veislinių kumelių ir veislinių eržilų

sąstatas.

• Įvertinta visų kumelių ir eržilų priklausomyb÷ atskiroms geneologin÷ms linijoms,

šeimoms ir tipams. Buvo išmatuoti trys pagrindiniai kūno matai - aukštis keteroje,

krūtin÷s ir plaštakos apimtis. Darbe įvertintas arabų žirgų tipas.

• Kada yra vertinamas jaunų žirgų eksterjeras. Norint operatyviai koreguoti parinkimo

planus rekomenduojama eksterjerą vertinti jauniems arabų veisl÷s žirgams prie

kumel÷s iki atjunkymo, vienerių ir dviejų metų amžiuje

Geriausi oo veisl÷s žirgai išauginti Vilniaus žirgyne.

• Įvertinta kumelių veislin÷ veikla, reprodukcin÷s savyb÷s, gautų kumeliukų kiekis per

konkretų reprodukcinį laikotarpį.

• Įvertintos arabų veisl÷s žirgų auginimo technologijos.

• Klimatin÷s sąlygos, ganyklų kiekis ir kokyb÷, gardų ir arklidžių įvertinimas.

• Kergimo kompanijos pravedimas: kergimo sezono pradžia ir pabaiga.

• Racionų struktūra įvairaus amžiaus arkliams.

• Arklių apmokinimas ir treniravimas.

Tyrimai atlikti laikantis 1997-11-06 “Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir

naudojimo įstatymo” Nr. 8-500 (“Valstyb÷s žinios”, 1997 m.) bei poįstatyminių aktų – LR

Valstybin÷s veterinarin÷s tarnybos įsakymo “D÷l laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo,

priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų” (LR Valtybin÷ veterinerin÷ tarnyba,

1998m.).

11

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS

3.1 Arabų žirgų atsiradimas UAB „Vilniaus žirgynas“

Vilniaus žirgynas įkurtas 1949 metais Vilniaus rajone, 16-ame kilometre nuo

Vilniaus miesto ir dabar laikomas vienu didžiausių Lietuvoje, veisia ir augina 340 žemaitukų,

stambiųjų žemaitukų, arabų, trak÷nų, Lietuvos sunkiųjų, šetlando poni veislių veislinius

arklius. Žirgyno tikslai – išsaugoti ir gerinti min÷tų veislių arklius, tobulinti veislinių arklių

savybes pagal atitinkamus kriterijus bei atlikti eržilų depo funkcijas. Rekonstruotos patalpos ir

įrengta eržilų spermos kriokonservavimo ir kumelių dirbtinio apvaisinimo laboratorija.

Supirkta moderniausia eržilų spermos gamybos įranga. Laboratorija atitinka ES reikalavimus.

Kumelių s÷klinimui ir perlaikymui yra tinkamos sąlygos, rekonstruota arklid÷. Kaupiama

žemaitukų ir stambiųjų žemaitukų kriokonservuota sperma – genofondo išsaugojimui. Šiuo

metu yra užšaldytos ir licencijuotų jojamųjų eržilų spermos.

1 lentel÷. UAB „Vilniaus žirgynas“ auginamų arklių skaičius pagal veisles ir

gimimo metus iki 2009.05.01

Prieauglis

Savininkas Veisl÷ Viso

Procentaliai nuo bendro arklių sk.

Eržilai repr.

Kume-l÷s Viso 2006m. 2007m. 2008 m.

2009m.

Seno tipo žemaitukai 97 27,17 32 38 27 2 6 11 8

Stambieji žemaitukai 48 13,44 13 24 11 - 5 3 3

Trak÷nai 124 34,73 24 55 45 1 18 15 11

Gr. jojamieji 4 1,12 - 4 - - - - -

Arabai 74 20,72 15 28 31 - 9 9 13*

Liet.sunkieji 3 0,84 3 - - - - - -

UAB “Vilniaus žirgynas”

Poni 8 2,24 2 5 1 - - 1 -

Viso: 358 100% 89 154 115 3 38 39 35

* - kadangi duomenys imti iki šių metų geguž÷s 01 d. tai joje n÷ra pateiktos trijų

arabų veisl÷s kumelių , kurios turi apsikumeliuoti geguž÷s pirmąją savaitę.

Lentel÷je pateikti duomenys rodo, kad arabų veisl÷s arkliai yra 3 vietoje po seno tipo

Žemaitukų ir Trak÷nų veisl÷s pagal bendrą arklių skaičių Žirgyne ir šios veisl÷s arklių

skaičius did÷ja prieauglio d÷ka, kuris 2009 m. kol kas yra didžiausias iš visų veislių. Arabų

arklių veisl÷ yra viena seniausių veislių pasaulyje. Šios veisl÷s arkliai deramai turi

populiarumą ir pripažinimą pasaulyje d÷l savo aukštų veislinių ir darbinių savybių. Daugelyje

pasaulio šalių jie atkreipia specialistų d÷mesį savo puošniu eksterjeru, puikiai išvystyta

muskulatūra, gracingais judesiais, gyvu temperamentu ir geranoriškumu.

12

1994 metais rugs÷jo 4-8 d. Maroke vykusios Pasaulin÷s arabų arklių organizacijos

(angl. WAHO) konferencijos metu Lietuvos arabų veisl÷s arklių augintojai buvo priimti į šią

organizaciją. Lietuvos arabų arklių augintojai Nacionalinę arabų arklių augintojų asociaciją

įkūr÷ 2007 m. spalio 12 d. Žem÷s ūkio ministro įsakymu Nr. 3D–29 Nacionalin÷ arabų arklių

augintojų asociacija pripažinta veislininkyst÷s institucija ir jai suteikta teis÷ vykdyti

veislininkyst÷s selekcinę programą bei pildyti grynaveislių arabų veisl÷s žirgų kilm÷s knygą.

Pirmasis eržilas, nuo kurio prasid÷jo Vilniaus žirgyno arabų istorija buvo Krepish‘as.

Tai sartos spalvos, 1,56 cm. ūgio, krūtin÷s apimtis – 1,85 cm., plaštakos apimtis – 20 cm.

eržilas, Piolun linijos atstovas. Jam buvo paskirtos dvi kumel÷s – Skazka ir Spievka, šeima

Carabine. Šie žirgai buvo pirkti iš Tersko žirgyno tuomet buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Pirmieji Krepish‘o palikuonys buvo Startas 1969.04.10, spalva sarta, T. Krepish – M. Skazka,

153-179-18,5 cm ir Sprinteris 1969.05.11, spalva sarta, T. Krepish – M. Spevka, 155-185-19,

linija Piolun. Iki 1978 m. pirkti arabų veisl÷s žirgai daugiausia buvo naudojami kaip kitų

veislių gerintojai.

Jau v÷liau, nuo 1978 m. prad÷ta ieškoti daugiau arabų veisl÷s arklių. Šai dienai šios

veisl÷s išplitimą ir klest÷jimą išvyst÷ direktorius S. Svetlauskas ir zootechnikas V. Orentas.

Nuo 1980 m. jų iniciatyva buvo prad÷ta vežtis iš Rusijos arabų veisl÷s žirgai. Tai buvo

aukštos klas÷s žirgai, pvz. Platanas nuo Aswan ir Ptičkos, Mansour linija. 1982 m. jo brolis

Piesniar jau tais laikais buvo parduotas už 1 mln. dolerių į JAV. S. Svetlauskas pats važin÷jo

po Rusijos žirgynus ir rinko arabų veisl÷s žirgus tam, kad sudaryti veislinį branduolį, kurį

turime ir dabar. Būtent jo iniciatyva buvo vykdomos arabų veisl÷s žirgų lenktyn÷s ne tik

Lietuvoje, bet buvo vežama ir į Rusijos hipodromus.

3 pav. Vilniaus žirgyno arabų veil÷s eržilas Abatas

13

3.2 Zootechnin÷ Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s charakteristika

2 lentel÷ Arabų veisl÷s žirgai UAB „Vilniaus žirgynas“

prieauglis

Veisl÷ Viso eržilai repr.

kume-l÷s Viso 2007m. 2008m. 2009 m.

Arabai 74 15 28 31 9 9 13

UAB „Vilniaus žirgynas“ yra auginami universalūs arabų veisl÷s žirgai, kurie

priklauso kuchailan – siglavi tipui. Tai labiausiai pasaulyje paplitęs tipas, kuriam priklauso

universalūs žirgai, dalyvaujantys ir pramogų programose, ir parodose, s÷kmingai

lenktyniaujantys hipodromuose ir dalyvaujantys klasikinio sporto šakose. Būtent šiam

universaliam tipui priskiriami ir Lietuvoje auginami arabų veisl÷s žirgai. Jie eleganciją,

grakštumą gavo iš Lenkijoje, o darbingumą, tvirtą sud÷jimą ir kitas geras savybes – iš

Rusijoje auginamų arabų veisl÷s žirgų. Ištvermę ir nereiklumą paveld÷jo iš Egipto žirgų

(Žirgų pasaulis, Nr. 2, 2003 m.).

Visi Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s žirgai, kurie dalyvavo vertinimuose yra priskirti

elito klasei. Vilniaus žirgyno eržilai priklauso 5 įžymioms linijoms:

3 lentel÷. Eržilų geneologin÷s linijos

Eržilų linijos Eržilų skaičius žirgyne, vnt. Amurato 9

Kuhailano Haifi 1 Korej 3

Naseem 1

Linijinis veisimas

Mansour 1 VISO: 15 Amurato linijos eržilų skaičius gausiausias veislyne, kadangi jie susilaukia

daugiausiai palikuonių ir d÷l to, kad ši linija yra progresuojanti. Be to Vilniaus žirgynas

papild÷ turimų eržilų kiekį dviem kitos linijos atstovais – eržilu Al Namar bei Furman, kurie

priklauso siglavi tipo arabų veisl÷s arkliams. Šio tipo arkliai yra smulkesnio kūno sud÷jimo ir

labiau skirti dalyvauti parodose, pramogų pasaulyje.

14

4 lentel÷ Kumelių geneologin÷s šeimos

Kumelių šeimos Kumelių skaičius žirgyne, vnt.

Sahara- 74 Mammonos 5 Selma - 217 Taktikos 8 Bint Hadba el Saghira 3

Carabine 5 Gazella -Taraszcza 3

Linijinis veisimas

Milordka - Koalicija 4 VISO: 28

Žirgyne yra panašus skaičius įvairių kumelių šeimų atstovių, kadangi stengiamasi

palaikyti žirgų įvairovę.

Tiriant Vilniaus žirgyno grynakraujų arabų veisl÷s eržilų ir kumelių zootechninius

matavimus (aukšits goge, krūtin÷s apimtis, plaštakos apimtis) buvo paskaičiuoti biometriniai

rodikliai: svertinis kūno matas - M, sigma - σ, variacijos koeficientas - V ir vidurkio tikslumas

- mσ. Lentel÷s Nr.2 priede 2 ir Nr. 3 priede 3.

Svertinis kūno matų vidurkis:

x1f1 + x2f2 + … + xnfn

∑Xf

M= f1+f2+…+fn

= n

Čia x1, x2 – požymiai (aukščiai goge), f1, f2 – dažnumas, n – arklių skaičius. 5 lentel÷. Svertinis kūno matų vidurkis

Eržilai Kumel÷s Svertinis kūno matų vidurkis

Aukštis goge, cm

Krūtin÷s apimtis,

cm

Plaštakos apimtis,

cm

Aukštis goge, cm

Krūtin÷s apimtis,

cm

Plaštakos apimtis,

cm M 150,40 175,80 18,20 150,68 175,14 17,69

:

15

6 lentel÷. UAB „Vilniaus žirgynas“ arklių aukščio goge sud÷tų vienodų skaičių

(dažnumo) svertinio vidurkio ir kvadratinio nukrypimo (σ) skaičiavimas

Eržilai Kumel÷s X f fX fX2 X f fX fX2

146 1 146 21316 146 1 146 21316 147 1 147 21609 147 1 147 21609 148 2 296 43808 148 2 296 43808 149 1 149 22201 149 3 447 66603 150 1 150 22500 150 6 900 135000 151 4 604 91204 151 4 604 91204 152 3 456 69312 152 5 760 115520 154 2 308 47432 153 5 765 117045

- - - - 154 1 154 23716 ∑ 15 2256 339382 ∑ 28 4219 635821

Tokiu pat principu buvo atliktas ir kitų matmenų nukrypimo skaičiavimas:

7 lentel÷. Paskaičiuoti vidurkiai

Eržilai Kumel÷s Krūtin÷s apimtis

Plaštakos apimtis

Krūtin÷s apimtis

Plaštakos apimtis

fX 2637 273 fX 4904 496 fX2 464127 4980 fX2 859644 8781

Vidutinis kvadratinis nukrypimas (σ) apskaičiuojamas: (∑fx)2

σ = ∑fX2

N

N - 1 Vidutinis kvadratinis eržilų aukščio goge nukrypimas (σ) apskaičiuojamas: (2256)2 σ =

339382 - 15 339382 - 339302 5,71 2,39 cm.

√ 14

= √ 14

= √

=

M ± σ = 150,40 ± 2,39 cm. Tuo pačiu būdu apskaičiuojame kitų duomenų kvadratinius nukrypimus: 8 lentel÷. Duomenų kvadratiniai nukrypimai

Eržilai Kumel÷s Aukštis ties gogu, cm

Krūtin÷s apimtis,

cm.

Plaštakos apimtis,

cm.

Aukštis ties gogu, cm.

Krūtin÷s apimtis,

cm.

Plaštakos apimtis,

cm. σ 2,39 6,22 0,88 σ 2,00 5,25 0,79

M ± σ 154,4 ± 2,39 175,80 ± 6,22 18,20 ± 0,88 M ± σ 150,68 ±2,00 175,14 ± 5,25 17,69 ± 0,79

16

Skirtingų visumų požymių variacijai palyginti apskaičiuosime santykinį

požymių variacijos rodiklį – variacijos koeficientą. Variacijos koeficientui V apskaičiuoti

naudosime formulę:

σ

V = M

. 100.

Apskaičiuotas eržilų aukščio goge svertinis vidurkis su kvadratiniu nukrypimu

M ± σ = 150,40 ± 2,39 cm, o variacijos koeficientas V = 1,6 %

„Kuo variacijos koeficientas didesnis, tuo tiriamoji variacijos eil÷ dinamiškesn÷,joje

yra ir gerų, ir prastų individų. Kai variacijos koeficientas mažas arba art÷ja prie nulio, tai

rodo, kad tiriamasis objektas be ryškesnių individualių skirtumų, visi vienodi, lygūs.

Rodiklio kitimas (variacija) nedidelis, kai variacijos koeficientas mažesnis negu 10 %,

vidutinis – 10-20 % ir didelis – daugiau kaip 20 %“ (Tyrimo duomenų biometrinis

įvertinimas, 1985 m.).

9 lentel÷. Variacijos paskaičiavimas

Eržilai Kumel÷s Krūtin÷s apimtis,

%

Plaštakos apimtis,

%

Aukštis ties

gogu, % Krūtin÷s apimtis,

%

Plaštakos apimtis,

% V 3,53 4,83 V 1,32 2,99 4,46

Siekiant įsitikinti ar skaičiavimai atlikti teisingai, paskaičiuosime atliktų

skaičiavimų vidurkio tikslumo skaičiavimus:

σ

mσ = √ 2 (N – 1)

mσ – sigmos paklaida; N – variantų (arklių skaičius).

mσ mσ% =

M . 100

„Vidurkis pakankamai tikslus, kai jo santykin÷ paklaida (mσ%) ne didesn÷ kaip

5%“ (Tyrimo duomenų biometrinis įvertinimas, 1985 m.).

Nustatome eržilų aukščio goge vidurkio tikslumą:

17

2,39 2,39

mσ = √2 * 14

= 3,74

= 0,63 cm;

mσ 0,63

mσ% = M

. 100 = 150,40

. 100 = 0,41 %

Tuo pačiu būdu nustatome kitų duomenų paklaidas: 10 lentel÷. Duomenų paklaidos

Eržilai Kumel÷s Krūtin÷s apimtis,

cm.

Plaštakos apimtis,

cm.

Aukštis ties gogu, cm.

Krūtin÷s apimtis,

cm.

Plaštakos apimtis,

cm. mσ 1,66 0,23 mσ 0,27 0,71 0,10 mσ% 0,94 1,26 mσ% 0,17 0,41 0,57

Remiantis gautais rezultatais aišku, kad pasirinkta metodika teisinga ir steb÷jimo

darbai atlikti tiksliai.

Vilniaus žirgyne arabų veisl÷s arklių prieaugliui matavimai atliekami nujunkant,

1 metų amžiaus, 1,5 metų ir 2 metų amžiaus. Pagal atliktus 2007 ir 2008 m. prieauglio

matavimus galima pasakyti, kad tiek kumel÷s, tiek eržiliukai auga proporcingai. Lentel÷ Nr. 4,

priedas 4.

3.3 Arabų veisl÷s žirgų infrastruktūros įvertinimas

Arkliai jau 5 tūkstančius metų yra veisiami žmonių, tačiau arklių elgesys ir

poreikiai iš esm÷s nepakito. Jie turi būti laikomi atsižvelgiant į rūšiai būdingus poreikius, ir

kad nebūtų sukeliamas skausmas, bereikalingos kančios ar gyvuliai nesusižeistų, neturi būti

ribojama jų natūrali elgsena ir jud÷jimo laisv÷. UAB „Vilniaus žirgynas“ užima teritoriją,

siekiančią 258,5 ha, iš kurių pievos ir ganyklos užima 204,5 ha, o kita žem÷ 54,5 ha.

11 lentel÷. Rekomenduojami arklidžių mikroklimato parametrai

Arklių grup÷s Rodikliai

eržilai Kumel÷s

Motinin÷s kumel÷s

prieauglis

Tvarto temperatūra C0 6-8 10-12

Santykinis oro dr÷gnis %

60-80 60-70

18

Natūralaus apšvietimo koef.

1:12 (0,08)

Gardo plotas arkliui m2

12 6-10

UAB „Vilniaus žirgyno“ natūralaus apšvietimo koef.

0,01 0,06 0,08 0,06

UAB „Vilniaus žirgyno“ natūralaus apšvietimo koef.

14 m2 12 m2 12 m2 5 m2

11 lentel÷s tęsinys

Vilniaus žirgyno kompleksas susideda iš septynių arklidžių, šalia kurių yra

arklių mocionui skirti aptvarai. Jose kiekvieną dieną išleidžiami pasivaikščioti žirgai. Arabų

veisl÷s arkliai yra auginami keturiose arklid÷se: arabų veisl÷s motinin÷ms kumel÷ms skirta

arklid÷, bendra arklid÷ skirta visų veislių kumel÷ms, prieauglio arklid÷ bei eržilų arklid÷.

Motininių kumelių arklid÷s gardas užima: 3,40:3,50 m. Bendras plotas - 12,00

m2. Vienam gardui yra skirtas langas, kurio matmenys yra – 1,4:0,70 m2, kurio bendras plotas

0,98 m2. Pagal normą 10 m2 grindų ploto turi būti 1 m2 lango, t.y. 0,06-0,10. Išvedus

koeficientą nustatyta, kad motininių kumelių gardas yra apšviestas labai gerai, t.y. 0,08 ir

atitinka reikalaujamas normas. Šioje arklid÷je viso yra 20 gardų, dvi pagalbin÷s patalpos ir

vieta, skirta arklių valymui. Kiekviename garde yra automatin÷ girdykla bei lovys, įrengtas

arklių krūtin÷s aukštyje. Arklid÷s langų aukštis yra 1,5 m nuo grindų. Lubų aukštis siekia 4,5

m auksčio, yra padarytos ventiliacin÷s angos, kurios suteikia gerą oro jud÷jimą.

Bendra kumelių arklid÷, kur laikoma dalis arabų veisl÷s kumelių užima 300 m2,

bendras langų plotas – 18,00 m2, koeficientas – 0,06. Šioje arklid÷je gardai yra išd÷lioti

keturiom eil÷m, tod÷l langai išsid÷sto ir geriau apšviečia gardus esančius prie išorinių sienų, o

gardams, esantiems viduryje šviesos tenka žymiai mažiau. Be to, šie langai yra pastatyti apie

1 m. nuo grindų aukštyje, tod÷l, kad kitaip juos pastatyti neleidžia arklidžių konstrukcijos, tad

apsaugant žirgus, jie yra užmūryti stiklo blokeliais, kurie stabdo saul÷s šviesos patekimą

vidun. Nešvarūs langai sulaiko 50 % saul÷s šviesos, o apšalę, rasoti langai – 80 %, tod÷l

apšvietimas šiose arklid÷se neatitinka reikalavimų. Lubos yra skliauto formos, aukštos, tad

ventiliacin÷ sistema čia veikia gerai.

Eržilų arklid÷je gardo plotas siekia 14,00 m2, lango plotas – 1,40 m2,

koeficientas – 0,1.

Kumeliukai yra auginami grupel÷mis po 3-4 viename garde, kurio bendras

plotas 20,00 m2, o langų bendras plotas 1,20 m2, koeficientas yra 0,06. Lubų aukštis siekia 3

19

m, tačiau pasteb÷ta, kad žiemą čia yra tvanku, nes arklid÷ yra dengta medžio drožlių

plokšt÷mis, kaupiasi kondensatas, be to, trūksta apšvietimo.

Išvada. Vilniaus žirgyno arklid÷s yra geros konstrukcin÷s būkl÷s, tačiau ne

visose arklid÷se yra geras natūralios šviesos patekimas ir dirbtin÷s šviesos apšvietimas –

bendra kumelių ir prieauglio arklid÷s.

Dalis arabų veisl÷s arklių laikomi arklid÷je žiemą ir vasarą, tod÷l būtina

užtikrinti tris pagrindines laikymo sąlygas, kurios labiausiai veikia arklių sveikatą: tinkamas

mikroklimatas, pastovi temperatūra ir geras apšvietimas. Šviesa arklid÷je yra labai reikalinga,

ypatingai žiemą, kai trūksta saul÷s, nes nuo šviesos priklauso įvairios organizmo funkcijos.

Dirbtinis apšvietimas Vilniaus žirgyne yra paprastas, tod÷l rekomenduočiau instaliuoti dienos

šviesos lempas.

Kiekviename garde yra įrengtos automatin÷s girdyklos. Per dieną arkliui reikia

30-60 litrų vandens. Geriausia, kai arklys gali gerti tiek kiek nori ir kada nori. Išimtis – sušilę

arkliai, kuriems iš pradžių duodama truputį drungno vandens. Tinkamiausia vandens

temperatūra 100 C. Svarbi vandens kokyb÷. Jis turi būti šviežias, be pašalinio skonio ir kvapo,

kitaip arklys jo negers.

Mikroklimatas – tai patalpos oro klimatas. Labai svarbu, kad arklid÷je

mikroklimatas tiktų arkliams ir atitiktų zoohigienos reikalavimus. Nuo mikroklimato labai

priklauso arklių atsparumas ligoms, sveikata, darbingumas ir produktyvumas.

Arklid÷s zoohigienai svarbios kintančios oro savyb÷s, ypač tos, kurias galima

reguliuoti, pavyzdžiui: oro chemin÷ sud÷tis, t.y. anglies dioksidas ir amoniakas, oro

temperatūra ir dr÷gnumas. Temperatūra arklid÷je žiemą neviršyja 8 – 120 C – tai

optimaliausia oro temperatūra arkliams. Ventiliacija yra įrengta virš arklių galvų, tod÷l

arklid÷je nesusidaro skersv÷jas ir oras nuolat cirkuliuoja, o be to, tai apsaugo ir nuo dulkių,

kurias gali sukelti šienas ar kraikas. Vilniaus žirgynas kraikui naudoja šiaudus, medžio

drožles, pjuvenas. M÷šlas ir šlapi šiaudai ar pjuvenos šalinami kasdien, o kartą per savaitę

gardas švariai išvalomas ir pakreikiamas iš naujo. Kadangi m÷šlas šalinamas kasdien ir tai

neleidžia kauptis amoniakui. M÷šlas yra išvežamas į m÷šlidę, įrengta pagal visus ES standartų

reikalavimus. Šie veiksniai atitinka norminių aktų keliamiems reikalavimams.

Dezinfekcija vadinamos visos priemon÷s, naudojamos infekcinių ligų

suk÷l÷jams naikinti užterštoje aplinkoje. Dezinfekcijos tikslas yra sunaikinti patogeninius

mikrobus, įvairias būdais išsiskiriančius iš sergančio gyvulio organizmo. Dezinfekuojami visi

objektai, ant kurių gal÷jo patekti patogeninių mikroorganizmų: gyvulių tvartai, sand÷liai,

20

pašarų ruošimo patalpos, mociono inventorius, apyvokos daiktai ir t.t. dezinfekcija gali būti

profilaktin÷, einamoji ir baigiamoji („Ekologinio ūkio privalumai gyvulininkyst÷je“, 2007 m).

Vilniaus žirgyne atliekama profilaktin÷ dezinfekcija du kartus per metus –

pavasarį ir žiemą. Taikoma aerozolin÷ dezinfekcija naudojant FAM30 - prisotinta jodu. 50

ml FAM 30 skiedžiama su 10 l vandens. Ši dezinfekcija atliekama paliekant arklius arklid÷se,

neišnešant pašarų, nes ji veikia kaip gydomoji priemon÷ – d÷l plaučių, bronchito, slogos.

Vienos arklid÷s dezinfekcija užtrunka apie 20 min. Taip pat buvo atvejų kai buvo naudojama

neplanin÷ dezinfekcija suslogavus arkliams. Tada dezinfekcija vykdoma tris dienas iš eil÷s po

10 min. Taip pat, kiekvieną pavasarį, išgynus arklius į ganyklas atliekamas arklidžių

balinimas.

Atliekama vabzdžių kontrol÷ ir naikinimas, graužikų (pelių, žiurkių ir kt.)

kontrol÷ bei naikinimas (deratizacija), plyšių sandarinimas apsaugai nuo graužikų

(hermetizacija); grūdinių kenk÷jų naikinimas (fumigacija); paukščių kontrol÷, kurmių

kontrol÷.

Šalia arklidžių yra įrengti aptvarai bei špringartenai, kur arkliai kiekvieną dieną

yra išleidžiami mocionui. Visai neseniai Žirgynas pasistat÷ vaikštynę, kuri yra skirta arklių

vedžiojimui. Jos pagalba vienas žmogus gali dirbti iš karto su 6 žirgais. Pvz., nors žirgas dar ir

n÷ra apjotas, o tik pratinamas prie kantaro ir kordo, bet jis jau mokinamas eiti šalia žmogaus,

o kai pastatomas į vaikštynę – jam suteikiamas aktyvus mocionas, o kartu daromas apšilimas

prieš tolimesnę treniruotę. Šalia yra levados kur su arkliais dirbama, treniruojama, jojama.

Vilniaus žirgyne yra didelis atrestauruotas dengtas maniežas,kurio bendras

plotas yra 21 aras. Jame vyksta varžybos, individualių žirgų treniruot÷s.

Vasaros laiku visi užsi÷mimai persikelia į hipodromą, kuris yra visai šalia

žirgyno. Bedras hipodromo plotas užima 8 ha. Hipodrome yra 2 žirgų b÷gimo takai – kietos

ir sm÷lio dangos, kurių ilgis – 1200 metrų, tod÷l čia galima organizuoti ne tik ristūnų, bet ir

lygiasias varžybas. Taip pat hipodromo teritorijoje yra žiūrovų tribūna, patalpos teis÷jams.

Žirgyno hipodrome jau nuo 1974 m. kasmet organizuojamos respublikin÷s ir zonin÷s arklių

augintojų konkūrų varžybos – bandymai.

21

3.3 Š÷rimas

„Arkliai priklauso vienkamerinį skrandį turintiems žol÷džiams. Jie pasižymi

gera uosle ir jautriomis lūpomis, tod÷l ÷sdami palieka ne÷damas, neskanias ar stipriai

kvepiančias priemaišas.“(G.Augonyt÷, J.Kulpys „Sportinių žirgų š÷rimas“ 2005 m.)

Pagrindinis žirgų pašaras yra geros kokyb÷s šienas. Jis duodamas tiek vasaros, tiek žiemos

laikotarpiu. Šiene yra beveik visų maisto medžiagų reikalingų organizmui. Iš mineralinių

medžiagų jame gausu kalcio, tačiau mažai fosforo. Be to šiene yra karotino ir vitaminų E, K,

D. Arkliai sutverti taip, kad turi kramtyti ląstelienos turinčius pašarus mažiausiai 12val. per

parą, tod÷l šienas atlieka net dvi funkcijas:1) aprūpina žirgą maisto medžiagomis, 2) neleidžia

žirgui nuobodžiauti, nes kramtydamas šieną jis turi užsi÷mimą. Svarbu, kad šienas būtų geros

kokyb÷s.

Vilniaus žirgyno ganyklos bei pievos užima 204,5 ha, tad šienaujama savose

pievose. Šienas sand÷liuojamas gerai tam paruoštose ir vedinamose daržin÷se. Prieš

sand÷liavimą yra nustatoma ūkin÷ šieno vert÷ ir įvertinama jo botanin÷ bei chemin÷ sud÷tis,

spalva, kvapas, minkštumas, užterštumas, dr÷gm÷, kuri neturi viršyti 17 %.

Kitas arklių ypač m÷gstamas pašaras yra grūdai: avižos, miežiai, kviečiai,

s÷lenos. Skaniausios arkliams yra avižos, kurios UAB „Vilniaus žirgynas“ užperka

kiekvienais metais, prieš tai jas ištiriant laboratoriškai. Sand÷liuojama tam pritaikytam

sand÷lyje, kuriame yra įrengta ventiliacin÷ sistema.

Neįmanoma išauginti gero arklio be geros ganyklos. Ganykla – tai ne vien

maistas ir vitaminų šaltinis, bet galimyb÷ laisvai jud÷ti, kv÷puoti, vystytis. Vilniaus žirgyne

vasaos laikotarpiui arkliai išgenami į ganyklas. Ganiava prasideda apie geguž÷s vidurį, o

baigiasi apie spalio m÷n. Ganiavos laikotarpis priklauso nuo klimatinių sąlygų. Ganyklos yra

aptveriamos elektrifikuota tvorele, troškuliui numalšinti pastatomas kubilas ir loviai, prie

kurių arkliai gali laisvai prieiti. Ganyklos yra kruopsčiai prižiūrimos, kad nepriaugtų

nuodingų augalų,naikinami kurmiarausiai, kiekvieną pavasarį pašalinamos šiukšl÷s.

Ganymasis arkliui primena jo laukinį gyvenimą, tai ypač svarbu augantiems arkliams.

Ganiavos laikotariu arabų veisl÷s žirgai n÷ra papildomai šeriami koncentratais.

Sportiniai žirgai išeikvoja daug daugiau energijos. Jų raumenyse vyksta

intensyvūs biocheminiai procesai, kuriems palaikyti organizmas su pašarais turi gauti įvairių,

greitai pasisavinamų maisto medžiagų. Energijos šaltinis žirgams yra koncentruotieji pašarai,

22

tačiau racione turi būti pakankamai ir sultingųjų pašarų (ląstelienos), tačiau ne per daug, kad

nesumaž÷tų energetinis potencialas.

Maisto medžiagų normos nustatomos ir pašarai parenkami atsižvelgiant į

sportinių žirgų kūno svorį, treniravimo intensyvumą.

Energijos reikm÷ sportiniams žirgams š÷rimo normose išreiškiama virškinamąja

energija (VE). Rekomenduojama racionų struktūra sportiniams žirgams (pagal energetinę

vertę):

• Koncentruotieji pašarai – 60-75%

• Stambieji pašarai - 25-30%

• Sultingieji pašarai – 2-5%.

Maisto medžiagų normos nustatomos ir pašarai parenkami atsižvelgiant į

sportinių žirgų kūno svorį, treniravimo intensyvumą (G.Augonyt÷, J.Kulpys „Sportinių žirgų

š÷rimas“ 2005m).

Šiuo metu arabų veisl÷s žirgai UAB „Vilniaus žirgynas“ n÷ra intensyviai

apkrauti, kiekvieną dieną turi lengvas treniruotes, tad be pagrindinių pašarų - šieno (žol÷s),

avižų, papildomai dar šeriami grūdų mišiniu iš miežių bei kukurūzų ir duodamas vitaminų -

mineralinių medžiagų ruošinys.

Vilniaus žirgyne eržilai reproduktoriai kergimo sezonui pradedami ruošti prieš

46 – 50 dienų prieš kergimo pradžią, nes pašarai ir kitos sąlygos eržilo spermos kokybei

atsiliepia ne iš karto. Racionas sudaromas iš geros kokyb÷s pašarų, kuriuose yra gausu

proteinų, mineralinių medžiagų bei vitaminų.. Spermą gerina daugiau baltymų turintys

koncentratai. Būtini mineraliniai priedai, valgomoji druska. Iš sultingųjų pašarų eržilui

duodama morkų, bet žinoma kartu yra stebima gyvulio reakcija, nes ne kiekvienas jas virškina

vienodai. Iš stambiųjų pašarų eržilams duodamas tiktai šienas, geriausia ankštinių ir varpinių

žolių mišinys. Racionas eržilams reproduktoriams sudaromas individualiai, tam kad jis

nenutuktų, nes kergimo sezono metu jis turi būti veislin÷s kondicijos, t.y. gero įmitimo,

sveikas ir energingas. UAB „Vilniaus žirgynas“ eržilams reproduktoriams yra duodama: 9 kg

šieno (žiemos laikotarpiu), vasarą - žol÷s, apie 3 - 5 kg avižų (avižų kiekis svyruoja

priklausomai nuo to, kiek duodame kombinuotojo pašaro) ir papildai bei laižomoji druska.

Papildomai duodami kombinuoto pašaro žirgams „Cornmusli“. Šis grūdų mišinys be avižų su

augaliniais aliejais užtikriną ilgalaikę energiją. Jo duodama 1,5 – 2,0 kg per parą. Duodamas

vitaminų – mineralinių medžiagų – žolelių ruošinys – „Masterhorse – Powersport“, kuris

išlygina d÷l š÷rimo atsiradusį vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumą ir padeda jo išvengti.

23

Jo sud÷tyje yra karnitino ir lecitino, kurie didina arklio paj÷gumą, geležis ir varis padeda

deguonies transportavimui. Paros norma 40 g.

Kumelių š÷rimas yra toks pats kaip ir eržilų, atsižvelgiant į jų įmitimo masę bei

paskirtį, mociono apkrovą. Svarbiausia - pašarai turi būti geros kokyb÷s.

Kumelingumas vidutiniškai trunka 11 m÷n. (nuo 340 iki 370 dienų).

Kumelingos kumel÷s šeriamos atsižvelgiant į jų masę bei kumelingumo laikotarpį.

Kumelingos kumel÷s yra jautrios pašarų nepritekliui bei jų kokybei. Daug maisto medžiagų

kumelinga kumel÷ sunaudoja vaisiaus auginimui, tačiau atskirais kumelingumo laikotarpiais

labai nevienodai. Pirmaisiais kumelingumo m÷nesiais vaisiaus mas÷ būna maža ir kumel÷ jo

auginimui sunaudoja palyginti nedaug maisto medžiagų. Keturių m÷nesių vaisius sveria 1-1,5

kg, šešių m÷nesių - 4-4,5 kg. Sparčiau vaisiaus mas÷ pradeda augti 6-9 m÷nesiais ir sudaro

apie pusę gimusio kumeliuko mas÷s (Zootechniko žinynas, 2007).

Dažniausiai pirmoji kumelingumo pus÷ sutampa su ganiavos laikotarpiu, ir

geroje ganykloje kumel÷s gauna pakankamą kiekį visų reikalingų maisto medžiagų. Racionas

kumelingos kumel÷s sudaromos iš įvairių geros kokyb÷s pašarų. Iš stambiųjų pašarų

duodama ankštinių-varpinių augalų mišinio šienas, kurio 100 kg svorio duodama 1,5 kg. Nuo

8-9 kumelingumo m÷nesio, kai baigiasi ganiavos laikotarpis, pradedam duoti avižų bei

papildų „Zucht musli“, kurie aprūpina kumelę visom reikalingom maistin÷m medžiagom.

Kiekvienos kumel÷s garde yra pakabinta laižomoji druska, kad netrūktų mineralinių

medžiagų. Kumelingas kumel÷s visą kumelingumo laikotarpį stebimos ir reikalui esant

racionas yra keičiamas.

Kumeliukas žindomas ne mažiau kaip 6 m÷n. Jei kumel÷ tinkamai šeriama,

ilgesnis žindymo laikotarpis nekenkia nei jai, nei vaisiui, jei ji kumelinga. Geriausias tik

atvesto kumeliuko pašaras yra motinos pienas, tod÷l labai svarbu tinkamai šerti ir prižiūr÷ti

kumelę taip, kad ji duotų kiek galima daugiau pieno. Jau 5-7 dienų kumeliukas pradeda

kramsnoti šieną, tačiau tik nuo 4-6 savaičių jam prireikia papildomo pašaro (G.Augonyt÷,

J.Kulpys „Sportinių žirgų š÷rimas“ 2005m).

. Vilniaus žirgyne garduose kur laikomi dar neatjunkyti kumeliukai yra įrengti

specialiai jam atskiri loveliai, kad kumel÷ nesu÷stų jam skirto pašaro. Kumeliukui turi būti

prieinama laižomoji druska. Jau 3-4 sav. kumeliukui duodamas kombinuotas pašaras

„Fohlen“, sudarytas iš avižų, miežių, kukurūzų. Kumeliukai yra įpratinami ÷sti visus pašarus,

kuriais bus v÷liau šeriami nujunkyti. Ganydamasis ganykloje, augantis kumeliukas

papildomai n÷ra šeriamas.

24

Kumeliukai nujunkomi pasibaigus ganiavai, t.y. spalio viduryje. Vilniaus

žirgyne arabų veisl÷s kumeliukai laikomi atskiroje arklid÷je. Po atjunkymo pra÷jus 4-5

dienom, kai jie apsipranta, kumeliukai išleidžiami į lauką pab÷gioti. Iki metų kumeliukai auga

labai greitai tod÷l didelis d÷mesys turi būti kreipiamas į jo racioną. Nujunkytas kumeliukas

šeriamas 4 kartus per dieną. Nujunkytam kumeliukui yra duodamas ankštinių – varpinių

mišinio šienas – apie 4-7 kg.. Geriausias koncentruotas pašaras – avižos, o papildomai dar

duodamas kombinuotas pašaras „Fohlen“, sudarytas iš avižų, miežių, kukurūzų. Koncentruotų

pašarų kumeliukas gauna apie 2-2,5 kg per dieną. Taip pat į racioną yra įtraukti ir sultingieji

pašarai: morkos, nes būtent jos pagerina apetitą bei pašarų įsisavinimą. Iš mineralinių

duodama valgomosios druskos.

Nuo metų kumeliukas pradeda augti l÷čiau, tod÷l ir proteinų jam reikia mažiau,

tad yra mažinamas koncentruotų pašarų kiekis – ne daugiau nei 1,5 kg 100 kg mas÷s, t.y. 3,5-

5 kg. Pradedamas šerti tris kartus per dieną kaip ir suaugę arkliai.

12 lentel÷. Vidutin÷ paros arklių mitybos norma gyvyb÷s palaikymui

(„Zootechniko žinynas“, 2007 m.).

Norma per parą Rodikliai

eržilui kumelei prieaugliui Maisto medžiagos

Virškinamoji energija MJ

58 58 38

Žalieji baltymai kg 1,435 1,435 1,215

Virškinamieji baltymai kg

1,00 1,00 0,84

Pašarai, reikalingi gauti būtinas maisto medžiagos

Koncentratai, kg 3 2 2,5

Šienas, kg 10 10 7

Šakniavaisiai- morkos, kg

4 5 4

Žol÷, kg 20 40 30

Priedai, kg 0,2 0,2 0,2

13 lentel÷. Vidutin÷ paros arklių mitybos norma UAB „Vilniaus žirgynas“

Pašarai, duodami Vilniaus žirgyne

Koncentratai, kg 5 4 2,5

Šienas, kg 9 9 7

Šakniavaisiai- 2 - 4 2 - 4 2 - 3

25

morkos, kg

Žol÷, kg 20 40 30

Priedai, kg 1,5 – 2,5 0,5 – 1,5 0,5 – 3,0

13 lentel÷s tęsinys

Kadangi arabų veisl÷s arkliai n÷ra išrankūs pašarui ir jų racionai yra sudaromi

individualiai kiekvienam arkliui, kurį bet kokiu momentu galima pakeisti.

3.5 Veisimo metodai

Zootechniko žinynas nurodo, kad arkliai lytiškai subręsta anksti – 12 - 18 m÷n.,

nors bendras organizmo vystymasis tęsiasi iki 3 - 5 m. amžiaus. Pirmą kartą kergti kumelę

galima tik visiškai jai subrendus, t.y. 3 metų amžiaus. Nepakankamai išsivysčiusios kumel÷s

atveda silpnus, mažai gyvybingus kumeliukus.

Veislei auginami eržilai yra geriau šeriami ir prižiūrimi, tod÷l geriau auga ir 3

metų amžiaus juos galima naudoti kergimui. Per daug ankstyvas ir intensyvus jaunų eržilų

naudojimas kergimui yra žalingas – sumaž÷ja lytinis aktyvumas, pablog÷ja spermos kokyb÷

bei sutrump÷ja jų veislei tinkamumo trukm÷.

Kumelių kergimui pradedama ruoštis iš anksto, prieš kergimo sezoną. Kumel÷s

turi būti gerai įmitusios, atitikti veislinę kondiciją. „Šeima vadinama iš vienos kumel÷s kilusių

arklių grup÷, kuri toliau tęsiama per moteriškosios lyties palikuonis. Skirtumas tarp linijos ir

šeimos pasireiškia skirtinga vyriškosios ir moteriškosios lyties gyvulių reikšme

veislininkyst÷je. Reproduktoriai duoda gerokai daugiau palikuonių ir tod÷l turi daug didesnę

reikšmę veisl÷s tobulinimui nei kumel÷s“ („Arklininkyst÷“, 1982 m.).

UAB „Vilniaus žirgynas“ daroma atranka – tai geriausių savybių arklių

išskyrimas ir jų tolimesnis naudojimas veisimui. Atrenkant arklius siekiama sukaupti ir

išpl÷toti pageidaujamus požymius, pakreipti veislę tinkama linkme. Taip pat neleidžiama

daugintis ir plisti nepageidaujamoms arklių savyb÷ms. Veislinių arklių atranka Žirgyne

vedama pagal požymių kompleksą: kilmę, tipingumą, kokybę, eksterjerą ir konstituciją, kūno

matmenis, charakterį, judesius, palikuonių kokybę, darbingumo rodiklius.

Atranka pagal kilmę ir tipingumą veislei leidžia išsaugoti grynakraujiškumą ir

siekti selekcionuojamų požymių ger÷jimo. Atrenkant arklį pagal eksterjerą ir konstituciją

26

vertinamas atskirų kūno dalių išsivystymas bei viso kūno sandara. Ypač atkreipiamas didelis

d÷mesys į tuos eksterjero trūkumus, kurie gali būti paveldimi.

Atrenkant arklius pagal kūno matmenis didelis d÷mesys atkreipiamas į jo j÷gą ir

matmenis: aukštis goge, įstrižas kūno ilgis, krūtin÷s apimtis, plaštakos apimtis. Vertinamo

arklio kūno matmenys turi atitikti tai veislei nustatytus optimalius reikalavimus ir didesni

nukrypimai nepageidaujami. Taip pat labai svarbi gaunamo prieauglio kokyb÷. Norima, kad

prieauglis paveld÷tu tiek reproduktoriaus, tiek kumel÷s pačias geriausias savybes. Atliekant

atranką pagal darbingumo rodiklius vertinamas arklių darbingumas iš pasiektų rezultatų

specialiai organizuojamose paj÷gumo bandymuose. Svarbiausios arklio darbingumo savyb÷s

yra greitis, j÷ga ir ištverm÷. Taip sudaromas kergimui tinkamų kumelių sąrašas.

„Paranka – tai tikslingas porų sudarymas kergimui, siekiant gauti norimų

savybių palikuonis“ („Arklininkyst÷“, 1982 m.). Paranka ir atranka papildo viena kitą ir to

pasekoje gaunami geresni rezultatai. Kiekvienai kumelei yra parenkamas individualus eržilas.

Kumel÷s n÷ra kergiamos su tais eržilais, kurie turi tokių pačių trūkumų.

Vilniaus žirgyne arabų veisl÷s arkliai yra veisiami grynuoju veisimu. Grynasis

veisimas – kai poruojami eržilai ir kumel÷s priklauso vienai veislei. Šiuo veisimo metodu

pasiekiama tolesnio veisl÷s tipo išlyginimo bei paveldimumo sutvirtinimo. Taikant grynąjį

veisimą, vertingos veisl÷s savyb÷s išlaikomos ir toliau gerinamos veisimu linijomis ir

šeimomis. „Šeima, t.y. iš vienos kumel÷s kilusių arklių grup÷, kuri toliau tęsiama per

moteriškosios lyties palikuonis“ („Arklininkyst÷“, 1982 m.).

Dabartiniu metu Vilniaus žirgyne yra taikomas linijinis veisimas. „Linija yra

grup÷ gyvulių, kilusių iš vieno bendro prot÷vio linijos – linijos pradininko ir turinčių bendrus

požymius. Linija gauna pradžią nuo eržilo reproduktoriaus, kurią toliau tęsia vyriškieji jo

palikuonys“. Iš gauto prieauglio linijai priskiriami tik tie palikuonys, kurių savyb÷s būdingos

tai linijai. Linijos sūkurimo pradžioje pagrindinis uždavinys – įtvirtinti paveldimumą, kad

vertingos linijos pradininko savyb÷s nebūtų prarastos, bet būtų perduodamos palikuonims.

Įtvirtinus tai, kas pasiekta, Žirgyne toliau stengiamasi vystyti pageidaujamas linijos savybes,

išauginti reproduktorius – linijos tęs÷jus, kurių rodikliai būtų geresni negu linijos pradininko.

Gyvūnų veislinių ir produktyviųjų savybių gerinimas yra valstybin÷s svarbos reikalas.

Tod÷l nuolat tam tikram laikotarpiui yra sudaromos valstybin÷s gyvulių veislininkyst÷s

programos, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷.

Lietuva, 1992 m. birželio 11 d. Rio de Žaneire kartu su kitomis pasaulio valstyb÷mis

pasirašydama Biologin÷s įvairov÷s konvenciją, o 1996 m. ją ratifikuodama Seime,

įsipareigojo išsaugoti savo genetinius išteklius. Lietuvos Respublikos Gyvulių veislininkyst÷s

27

įstatymo Nr. 1-384, priimto 1994 m. vasario m÷n. 8 d., trečiasis straipsnis nurodo, kad vienas

iš pagrindinių gyvulių veislininkyst÷s uždavinių yra saugoti ir gerinti Lietuvos gyvulių veisles

ir jų genofondą.

„Veislininkyst÷ – tai teisinių, organizacinių, mokslo, selekcinių – zootechninių,

ūkinių ir veterinarinių priemonių visuma gyvulių produktyvumui išryškinti ir pagerinti. Jos

darbo s÷km÷ priklauso nuo teisingų pasirinktų priemonių sprendimų“ (UAB „Vilniaus

žirgynas“selekcinis planas, 2008 m.).

Arabų veisl÷s arklių selekcijoje tur÷tų būti laikomasi palaikomosios selekcijos

principų, kuomet pageidaujamos savyb÷s išsaugojamos ir tobulinamos be žymaus arklio tipo

pakeitimo.

Veisimo principai šiame plane yra:

• Atranka pagal patvirtintas vertinimo taisykles, priimtą arklių pagal veisl÷s modelį

ir atrankos kriterijus;

• Atranka derinama su paranka;

• Tiksli apskaita;

• Genetin÷s medžiagos ( spermos ) kaupimas – saugojimas;

• Veisimo tikslus atitinkančių auginimo ir treniravimo sąlygų sudarymas;

• Veisl÷s populiarinimo priemonių ir žirgų panaudojimo pl÷tra.

Labai svarbu vykdyti griežtą atranką, t.y. veislei nenaudoti mažiau gyvybingų,

silpnesn÷s konstitucijos, blogesnio eksterjero bei nepageidaujamų savybių turinčių arklių.

Kita vertus, atranka nieko nereiškia be apgalvotos parankos metodikos, kreipiančios veislę į

genetinį įvairumą ir gyvybingumą.

Arabų arklių veisl÷ yra viena seniausių veislių pasaulyje. Šios veisl÷s arkliai turi

populiarumą ir pripažinimą pasaulyje d÷l savo aukštų veislinių ir darbinių savybių. Daugelyje

pasaulio šalių specialistų d÷mesį jie privilioja savo puošniu interjeru, puikiai išvystyta

muskulatūra, gracingais judesiais, gyvu temperamentu ir geranoriškumu.

UAB „Vilniaus žirgynas“ eržilai priklauso tokioms įžymioms linijoms: Amurato,

Korej, Kuhailano Haifi.

Bairactar 1813 m. – rusų vadinama Amurato „lenkiška“ linija tęs÷si per jo proanūkį –

b÷rą Arax (Amurath Sahib – Angara), kuris gimęs Lenkijoje 1952 m. Arax – tipingas

kocheilanas, masyvus, tur÷jo puikų gulbišką kaklą. Pagrindiniu linijos tęs÷ju buvo jo sūnus

Nabeg (Arax - Nomenklatūra). UAB „Vilniaus žirgynas“ buvo įsigijęs Nabego sūnų

Magdaną (Nabeg – Molva). Amurato linija yra progresuojanti linija. Ji turi pakankamą kiekį

28

gerų reproduktorių jos vystymuisi ir tobulinimui. Šiai linijai priklauso eržilai – Bosas, Abatas,

Sapnas, Valsitis, Stilius, Paluknys, Spektras, Ametistas, Verdis.

Denouste 1921m. – rusų vadinama Korej „prancūziška“ linija. Jos pradininkas eržilas

Korej, sartas, gim÷ 1939 m. Tersko žirgyne. Jis skyr÷si harmoningu kūno sud÷jimu, stipria

konstitucija, gerais judesiais ir kojų tvirtumu. Gerą prieauglį dav÷ ir šios linijos tęs÷jas eržilas

Kankan – širmas, 1954 m. gimimo, kurio sūnaus Prizrak sūnų eržilą Plank, šios linijos tęs÷ją

UAB „Vilniaus žirgynas“ nusipirko Latvijoje. Šiai linijai priklauso eržilai – Avilys,

Suvenyras, Arsenas, Ardas.

Kuhailano Haifi 1923 m. linijos pagrindinis tęs÷jas yra eržilas Sniegas bei Perlas.

Vilniaus žirgynas įsigijo du eržilus, kurie pagal eksterjerinius požymius, bendrą kūno

sud÷jimą priklauso siglavi tipui ir priklauso dar netur÷tom linijom - Ibrahim ir Saklawi I.

Taip norima prapl÷sti turimų arklių tipažą.

Saklawi I 1886 m. – rusų vadinama Mansour „egiptietiška“ linija – šiai linijai

priklauso eržilas Al Namar.

Ibrahim 1899 m. – rusų vadinama Naseem linija. Šiai linijai priklauso eržilas Furman

2006 m., spalva širma, Calderon – Formula.

4 pav. Vilniaus žirgyno arabų veil÷s eržilas Valsitis

29

Abatas ARG 72

Valsitis ARG172 (05) Stilius ARG189 (06) Volturas ARG218 (07)

Vakumas ARG 163 Paluknys ARG178 (06) Spektras ARG184 (06) Seulas ARG212 (07)

Mag

dan,

LA

SB I

006

, sar

tas,

197

6m.

B

osas

, A

RG

98,

šir

mas

, 199

0 m

.

Apolonas ARG4

V÷drynas ARG209 (07) Auditas ARG217 (07)

A

mur

ath,

188

1m.

Am

urat

h II

, 190

7

Am

urat

h Sa

hib,

193

2 m

.

A

rax,

RA

SB I

1, b

÷ras

, 195

2m.,

Nab

eg, R

ASB

II

121,

b÷r

as 1

966

m.

Tal

lin, P

ASB

XII

160

/1, b

÷ras

, 197

8m

Eto

r, L

ASB

I 0

04, š

irm

as, 1

989m

.

Sapnas ARG 99

Ametistas ARG 155

Sausis ARG 41

Verdis ARG170 (05)

5 pav. Amurato linija

30

Kuh

aila

n H

aifi

Ofi

r, 1

933

m.

W

ielk

i Szl

em

Czo

rt, b

÷ras

, 194

9 m

.

E

lfur

, R

ASB

II

14

1,

t.b

÷ras

, 19

66m

.

Elb

rus,

LA

SB I

002

, šir

mas

, 197

3 m

.

Sniegas ARG 100, sarta, 1991 m.

Perlas ARG 69

6 pav. Kuhailano Haifi linija

Avialis ARG 138 Avilys ARG 153 Arsenas ARG 156 Suvenyras ARG 159

Admirolas ARG124

Ardas ARG179 (06)

Ham

dani

El S

amba

L

atif

, 190

3 m

.

D

enou

ste,

192

1 m

.

K

ann,

192

7 m

.

K

orej

, sar

tas,

193

9 m

.

K

anka

n, R

ASB

I 8

, šir

mas

, 195

4 m

.

Plank, ARG 101, sartas, 1987 m,

7 pav. Korej linija

UAB „Vilniaus žirgynas“ linijiniam veisimui naudoja šias arabų veisl÷s kumelių

šeimas: Mammonos, Taktikos, Bint Hadba el Saghira, Carabine, Taraszcza, Koalicija.

Selma 1865 m. – rusų vadinama 217 Taktikos šeima – Agila, Agava, Airika, Alyva,

Akacija, Alka, Alauša.

Sahara apie 1840 m. – rusų vadinama Mammonos šeima – Venta, Vilija, Vaisra,

Baland÷, Belgija.

31

Carabine 1925 m. šeima - Sniegena, Stichija, Sena, Salvija, Sevana.

Bint Hadba el Saghira 1912 m. šeima – Optika. Od÷.

Gazella apie 1840 m. – rusų vadinama Taraszcza šeima – Vesta, Vika, Veta.

Milordka 1816 m. rusų vadinama Koalicija šeima – Palanga, Palma, Panama, Plung÷.

Rodania 1869 m. rusų vadinama Risala šeima.

Venta ARG53

Villa A28 Vasara ARG95

Vaisra ARG190 (06)

Vilija ARG97 Vilkija ARG182 (06)

7

4 M

amm

ona

Mon

opol

ia

Mon

ogra

ma

M

agm

a R

ASB

V 3

85

Belgija ARG181 (06)

Bagrianaja ARG80

Baland÷ ARG 37

74 M

amm

ona

Nom

enkl

atūr

a

Nai

na

Nor

man

dia

Bio

logi

a, R

ASB

VI

610

8 pav. 74 Mammonos ( 1939 m.) šeima

32

Agava ARG77

Alpinistka A22

Agila ARG45

Aukštuma ARG183 (06)

Airika ARG188 (06) Adrijana ARG213 (07)

217

Tak

tika

Pl

atin

a Pa

nel

Pauz

a R

ASB

V 3

40

Alyva ARG90

Akacija ARG65 Automatika ARG216 (07)

Angola ARG168 (05) Aquatoria A21

Alka ARG91

Alauša ARG187 (06)

217

Tak

tika

T

rape

cia

T

ien

RA

SB I

II 3

07

9 pav. 217 Tktikos 1943 m. šeima

Oktava ARG86 Alia, EAO II 184

Ola A11

Optika ARG34

Gaiva ARG84

Gvin÷ja ARG70

Od÷ ARG149 Gair÷ ARG215 (07)

Bin

t Sam

iha

Sham

s M

ayso

una

10 pav. Bint Hadba el Saghira šeima

33

Salvija ARG50

SakuraARG211 (07)

Sevana ARG173 (05)

Serenada A13

Saul÷ ARG89

Saulut÷ ARG88 Sena ARG139

Spartanka A26 Sniegena

ARG94 Stichija ARG128

Car

abin

e K

anka

ra

Oda

liska

So

nata

Sp

evka

, RA

SB I

V 3

61

11 pav. Carabine 1925 m. šeima

Veta ARG185 (06)

Vesta ARG28

Vestalka A27

Tar

aszc

za

Tep

lista

T

ribū

na

RA

SB

V 5

45

Vika ARG96

Vok÷ ARG180 (06) Vakuol÷ ARG219 (07)

12 pav. Taraszcza 1937 m. šeima

Pakalnut÷ ARG93

Persija ARG87

Palma ARG110 Panama ARG112

Plung÷ ARG177 (06) Paberž÷ ARG214 (07)

Koa

licja

K

ralia

Pa

nkar

ta

Poln

och

Para

na R

ASB

VI

421

Palanga ARG1

Palauk÷ ARG210 (07)

13 pav. Koalicija šeima

34

3.6. Kergimo kompanijos pravedimas

Kergimo sezono pradžia Vilniaus žirgyne prasideda nuo sausio m÷n. pabaigos, o

baigiasi geguž÷s viduryje.

Kergimas prasideda anksti ryte. Kasdien iš ryto eržilo pagalba yra nustatoma

kuri kumel÷ rujoja, tada kumel÷ vedama į kergimo vietą kur atvedamas jai paskirtas eržilas.

Eržilas per dieną gali sukergti dvi - tris kumeles. Tarp kergimų turi praeiti 8 valandos.

Kumelių pirmoji ruja po apsikumeliavimo prasideda 5-12 dieną ir vidutiniškai trunka apie 5-7

dienas.

Kergimo vieta yra įrengta netoli kumelių laikymo vietos, toliau nuo triukšmo bei

kitų arklių. Praktikoje taikomas laisvas, kontroliuojamas kergimas ir s÷klinimas. Laisvas

kergimas yra toks, kai kumel÷s ganomos kartu su eržilais, kurie jas sukergia.

UAB „Vilniaus žirgynas“ taikomas kontroliuojamas kergimas - kai eržilai

laikomi atskirai ir prileidžiami prie rujojančių kumelių. Veterinarijos gydytojas kiekvieną

dieną nustatin÷ja rujojančių kumelių tinkamą ovuliacijos laipsnį.

Pasitaiko atvejų, kai rujojančios kumel÷s neprisileidžia eržilo arba norima

panaudoti pirktos arabų veisl÷s eržilo spermos – tada kumel÷s s÷klinamos šviežia, šviežia

atv÷sinta ar užšaldyta sperma. Šviežia ar atv÷sinta sperma aps÷klinama 8 val. iki ovuliacijos ir

6 val. po ovuliacijos. Užšaldyta sperma s÷klinama 4 val. iki ovuliacijos ir 4 val. po

ovuliacijos. Ovuliacija pas kumeles vyksta 24-28 val. iki rujos pabaigos, dažniausia ketvirtą

rujos dieną. Kumelių s÷klinimas atliekamas naudojant švelnų plastikinį kateterį, kuris pro

gimdos kaklelį įvedamas į gimdą ir švirkšto pagalba suleidžiama sperma. Šviežia atv÷sinta

sperma yra s÷klinama kas antrą dieną, pradedant trečią rujos dieną.

Anot veislininkyst÷s specialistų patariama nustatyti kumelių rują kumeles

vedžiojant pas eržilus, nes taip kartu atliekamas ir kumel÷s mocionas. Tačiau šis metodas n÷ra

taikomas Vilniaus žirgyne d÷l darbuotojų stokos.

Šiuo metu Vilniaus žirgyne kergimui yra naudojami 3 pagrindiniai eržilai

reproduktoriai: Abatas, Bosas, Sapnas, kurie priklauso Bairactar (Amurato) linijai. Šiemet

buvo kergiama su dviem kitos linijos atstovais, kuriuos Vilniaus žirgynas įsigijo nor÷damas

paįvairinti arabų grynakraujų arklių tipą. 2008 m. pirktas eržlas iš lenkijos Furman, kuris

priklauso linijai Saklawi (Mansour) kergimui šiemet buvo naudotas vieną kartą ir eržilą iš

Izraelio – Al Namar, kuris priklauso linijai Ibrahim (Naseem). Pirktieji eržilai yra siglavi tipo

35

atstovai, mažesnio ūgio, smulkesni nei turimi Vilniaus žirgyno eržilai. Būtent d÷l linijų

prapl÷timo jie ir buvo nupirkti.

14 lentel÷. Kumelių reprodukcin÷ veikla

Kilm÷

Kergimo metai

Žirgo vardas

Motina T÷vas

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

Vis

o at

ved÷

kum

e-li

ukų

Nek

umel

inga

Abo

rtav

o

Kri

to

Gim

÷ ne

gyvų

Nek

ergt

a

Kum

elin

gum

o %

Agava Agila Bosas 3 3 0 1 0 0 42,9

Agila Alpinistka Etor 6 2 0 1 0 0 60,0 Akacija Alyva Bosas 2 2 1 1 0 0 16,7

Alyva Alpinistka Elbrus 15 0 0 0 0 0 100,0 Alka Akvatorija Elbrus 10 1 0 0 1 0 76,9

Baland÷ Bagrianaja Bosas 4 2 1 0 1 0 50,0 Gvin÷ja Gaiva Sniegas 2 5 0 0 0 0 28,6 Optika Oktava Sniegas 2 5 0 0 1 0 25,0

Od÷ Optika Plank 2 1 0 0 0 0 66,7 Palanga Persija Elbrus 7 1 0 0 1 0 77,7

Palma Pakalnut÷ Bosas 1 4 0 0 0 1 16,7 Panama Palanga Sapnas 3 3 0 0 0 0 50,0 Salvija Saulut÷ Brigas 3 3 1 1 0 0 37,5

Sena 2 Saul÷ Plank 1 2 0 0 0 0 33,3 Sniegena Spartanka Etor 11 0 0 0 0 0 100,0

Stichija Sniegena Sniegas 3 1 0 0 0 0 75,0 Vilija Villa Karavan 6 5 0 0 1 1 46,2

Venta Vasara Sniegas 7 0 0 1 0 0 87,5 Vesta Vestalka Brigas 6 2 0 0 0 0 75,0 Vika Vestalka Etor 8 5 0 0 1 0 61,5

Dauguma kumelių turi gerą reprodukcinį potencialą, tačiau tik keltos kumelių

per visą jų kergimo laikotarpį kumelingumas siekia 100 %. Tai yra kumel÷s Alyva (atved÷ 15

kumeliukų) priklausanti šeimai 217 Taktika ir Sniegena (atved÷ 11 kumeliukų), šeima

Carabine. Kitų kumelių produktyvumas svyruoja nuo 16,7 iki 85,7 %. To priežastys yra

įvairios: dalis iš jų abortavosi (Salvija susitrenk÷ pilvą ganiavos metu, Baland÷ prad÷jo

smarkiai diegliuoti ir išsimet÷, ir kt.), kai kurios nesusikerg÷, kitų atsivesti dvynukai žuvo

(Vilija, Vika). Tačiau bendras Žirgyno arabų veisl÷s kumelių kumelingumo procentas yra

prastas - 56,4 % , tod÷l reik÷tų sugriežtinti kumelių atranką pagal reprodukcines savybes, nes

ekonomiškai netikslinga laikyti tokių kumelių veislin÷je bandoje.

36

15 lentel÷. Arabų veisl÷s eržilų reprodukcin÷ analiz÷

Vardas

Gra

fik

Plan

k

Adm

irol

as

Apo

lona

s

Solo

mon

as

Aba

tas

Bos

as

Snie

gas

Sapn

as

Kergta 14 6 5 6 5 20 35 2 18 Liko

bergždžios 7 - - 1 2 6 3 - 6

Abortavosi 2 - - - - - - - 1 Gauta

kumeliukų 5 6 5 5 3 14 33 2 11

Kumelingumo %

36,0 100,0 100,0 83,3 60,0 70,0 94,0 100,0 61,0

Naudojimo metai

2007 2003 2005 2001 2006

2004 nuo

2004 nuo

1996 nuo

2001 nuo

2000

Bendras arabų veisl÷s eržilų vislumas yra 88,88 %. Tai labai geras rezultatas.

Atskirų reproduktorių vislumas yra gan aukštas, išskyrus eržilo Grafik, kuris trumpam

laikotarpiui buvo išnuomotas iš Lenkijos. Vilniaus žirgyne jo sperma buvo užšaldyta, tod÷l

kumel÷s buvo s÷klinamos.

3.7. Kumeliukų atsivedimo laikotarpis

Kumelių lytinis ciklas priklauso nuo sezoniškumo. Arabų veisl÷s

apsikumeliavimo laikas priklauso nuo to, kada ji buvo sukergta. N÷štumas trunka 301 – 371

d. Kumelingumas nustatomas rektiniu tyrimu palpuojant gimdą ir naudojant echoskopą bei iš

kraujo m÷ginio, pra÷jus 6 d. po apvaisinimo. Aps÷klintos kumel÷s yra kruopščiai prižiūrimos

ir stebimos, nes jos yra labai jautrios, gali lengvai abortuotis.

Prieš kumeliavimąsi kumel÷s darosi neramios, blaškosi garde, nebenori eiti

mociono, dažnai šlapinasi, gulasi, keliasi. 5-6 savait÷s iki kumelingumo padid÷ja tešmuo, o 6-

48 val. iki kumeliavimosi spenių galuose pasirodo pieno lašeliai, kurie panašūs į sakus.

Paprastai kumel÷s kumeliuojasi nesunkiai, kumeliavimasis trunka apie 20 – 40 minučių, o

esant normaliam kumeliavimuisi nuovalos išeina kartu su kumeliuku arba po 1-2 val.

Svarbiausia, kad ką tik gimęs kumeliukas pažįstų kumelę, nes tada jis su pienu gauna taip jam

reikalingų maisto medžiagų, atsiranda refleksas žysti. Paskutin÷mis kumelingumo dienomis

kumel÷s yra stebimos:dieną jas prižiūri arklininkai, o naktimis sargai, kurie per

37

kumeliavimąsi padeda kumelei, o jei reikia pakviečia pagalbą. Pagrindinis kumeliavimasis

vyksta sausio m÷n. pabaigoje ir vasario m÷n.

3.8. Kumeliukų auginimo ir treniravimo technologijos

Pirmiausia kumeliukas su aplinka susipažysta būdamas kartu su kumele, kai yra

išleidžiamas į aptvarą.

Kumeliukas yra pratinamas prie žmogaus nuo pat jo gimimo. Šiemet gimusius

Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s kumeliukus arklininkas prad÷jo pratinti prie balso ir rankų

prisilietimo 3-4 savaičių laiko. Jis buvo glostomas, šukuojamas, jam kilnojamos kojos, o

užd÷jus kantarą buvo išvestas pasivaiksčioti. Iš pradžių kumeliukas vedžiojamas paskui

motiną, o v÷liau pratinamas eiti greta ir priekyje jos.

Vilniaus žirgyne arabų veisl÷s prieauglis intensyviau pradedamas mokyti juos

atjunkius. Kiekvienas žirgas turi savitą charakterį, tad ne visi iš karto prisileidžia

paglostomi.kadangi dar būdami prie motinų kumeliukai gavo pirminį susipažinimą su kantaru,

vedžiojimu, glostymu, tai v÷liau jis gan lengvai pasiduoda treniravimui. Jaunus arklius reikia

išmokyti labai daug ir įvairių dalykų, kaip pakelti kojas, eiti su pavadžiu įvairiomis kryptimis.

Jis mokomas eiti ir b÷gti su korda ratu bei reaguoti į žmogaus nurodymus bei komandas, laiku

pakeisti b÷gimo tempą, kryptį bei sustoti kai jo prašoma. Dirbant su korda arklys daugiau

mokamas reaguoti į balsą. Metiniam ir vyresniam prieaugliui dedamas mažas balnelis. Šis

balnelis yra speciali arklio kūną juosianti pavarža su dviem nedidel÷m pagalv÷l÷m. Taip

arklys pamažu pratinamas prie jausmo, kad jis kažką turi ant nugaros. Tik tada, kai arklys

pripranta prie ploksčiojo balnelio, galima d÷ti tikrą balną.. Ir tik tada jau galima pratintį arklį

prie raitelio. Kadangi arabų veisl÷s arkliai fiziškai subręsta anksti tod÷l Vilniaus žirgyne balną

dedama 1,5 metų sulaukusiam prieaugliui, nors kitų veislių žirgams tai daroma v÷liau. Pirmą

kartą raitekiui užtenka tik atsigulti ant balno ir tik kai arklys pripras prie tokio elgesio, tada

jau galima užs÷sti. Taip palengva arklys ir yra apjojamas. Mokymo pradžioje treniruot÷s yra

lengvos, nes arklys dar n÷ra įpratęs ir prie raitelio svorio, ir prie žąslų, pavadžių, kamanų.

Dvimetis arabų veisl÷s arklys jau yra pilnai paruoštas b÷gti lygiose lenktyn÷se.

Tarybiniais laikais Vilniaus žirgyno arkliai buvo vežami startuoti į Pitigorsko hipodromą, o

dabartiniais į Varšuvos hipodromą. Tačiau arabų veisl÷s žirgai turi pirk÷jų paklausą, tad

dažniausiai jie iškeliauja pas kitus šeimininkus.

Šiuo metu du Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s eržilai Verdis ir Ametistas puikiai

startuoja Nacionalin÷s žirgų lenktynių klubo organizuojamose lenktyn÷s. Per šio sezono

38

atidarymą, kuris vyko Raseiniuose Verdis atb÷go antras, o Palangoje jis buvo pirmas.

Distancijos ilgis 1800 metrų.

Arklių prižiūr÷tojas rūpinasi reguliaria arklių kūno ir kanopų priežiūra, iš

mažens pratina kumeliukus prie priežiūros priemonių.

Vilniaus žirgynas turi kvalifikuotą kaustytoją, kuris drožia, kausto arklius kas 6

savaites. Arklių kaustymas labai atsakingas darbas, tod÷l kaustytojas būna ne tik gerai

susipažinęs su arklio kanopų bei kulkšnies anatomija, bet išmano ir arklio jud÷jimo

mechanizmą einant ir b÷gant, moka vertinti kojų stov÷seną, kanopas bei žino kaip pašalinti ar

bent jau sumažinti jų trūkumus. Arkliai kaustomi tod÷l, kad dirbant, sportuojant dyla kanopų

padas greičiau nei sp÷ja užaugti ir tada kanopa tampa jautri. Arklys pasidaro šlubas

Arklio mokymas yra begalinis procesas, kurio tobul÷jimas tiesiogiai priklauso

nuo trenerio kvalifikacijos ir patirties.

3.11. Realizacija per paskutinius 3 metus

16 lentel÷. UAB „Vilniaus žirgynas“ parduoti žirgai per 2006 metus

Eil. Nr.

Žirgo vardas Realizacijos amžius metais

Gimimo data

Kilm÷ Šalis

1. Satina 1 2005-03-11 Solomonas / Sniegena Lietuva 2. Pakalnut÷ 11 1995-01-28 Etor / Persija Lenkija 3. Valensija 2 2003-11-24 Bosas / Vika Estija 4. Alabama 3 2003-01-19 Bosas / Alyva Estija 5. Sedula 3 2002-12-29 Bosas / Sniegena Estija 6. Paketas 4 2002-01-30 Sniegas / Pakalnut÷ Lietuva 7. Sausis 10 1996-01-24 Etor / Saul÷ Estija 8. Apolonas 8 1998-12-18 Bosas / Alyva Estija 9. Arta 3 2003-01-25 Bosas / Alora Lietuva 10. Arena 7 1999-02-02 Bosas / Alka Lenkija

Didžiausia paklausą 2006m. pardavime tur÷jo trimečiai arkliai. Dauguma pirk÷jų buvo

atvykę iš užsienio.

39

17 lentel÷. UAB „Vilniaus žirgynas“ parduoti žirgai per 2007 metus

Eil. Nr.

Žirgo vardas Realizacijos amžius metais

Gimimo data

Kilm÷ Šalis

1. Aluona 2 2005-01-01 Solomonas / Alyva Lietuva 2. Argonas 6 2001-05-05 Bosas / Agila Lenkija 3. Sultonas 5 2001-11-14 Plank / Saulut÷ Lietuva 4. Vavilonas 3 2003-12-25 Plank / Vilija Lietuva 5. Azartas 3 2003-11-18 Bosas / Alka Lietuva 6. Pagunda 1 2006-04-03 Admirolas / Palma Latvija 7. Visla 7 1999-11-10 Bosas / Vilija Lietuva 8. Aspektas 4 2003-01-22 Sapnas / Arena Lietuva 9. Startas 6 2000-11-08 Bosas / Saulut÷ Lietuva 10. Vasara 13 1994-03-03 Prizrak / Villa Lietuva 11. Briuselis 5 2002-03-13 Sniegas / Baland÷ Lietuva 12. Admirolas 5 2001-11-18 Plank / Alka Lietuva 13. Sidn÷jus 4 2002-12-19 Plank / Saulut÷ Lietuva

Didžiausią paklausą pardavime tur÷jo penkiamečiai arkliai, otai rodo, kad naujieji savininkai,

pirko suaugusius arabų veisl÷s žirgus, kurie pilnai paruošti jojimui.

18 lentel÷. UAB „Vilniaus žirgynas“ parduoti žirgai per 2008 metus

Eil. Nr.

Žirgo vardas Realizacijos amžius metais

Gimimo data

Kilm÷ Šalis

1. Vok÷ 2 2006-01-01 Abatas / Vika Lietuva 2. Aukštuma 2 2006-01-05 Admirolas / Agava Lietuva 3. Vilkija 2 2006-01-06 Bosas / Vilija Lietuva 4. Suvenyras 4 2004-02-24 Plank / Saulut÷ Lietuva 5. Vijola 4 2004-06-13 Apolonas / Vesta Lietuva 6. Avialis 5 2002-11-17 Plank / Alka Suomija 7. Sakura 1 2007-11-18 Bosas / Salvija Lietuva 8. Vakumas 4 2004-03-29 Bosas / Venta Vokietija 9. Gair÷ 1 2007-02-14 Apolonas / Gvin÷ja Lietuva 10. Verpstas 1 2008-01-16 Sapnas / Vesta Lietuva

Vertinant 2008 metų realizacijos duomenis matome, kad paklausą tur÷jo tiek

jauni žirgai, tiek suaugę. Apibendrinant paskutinių trejų metų pardavimus galima

pasakyti, kad Vilniaus žirgyne užauginti arabų veisl÷s žirgai turi paklausą tiek Lietuvoje,

tiek užsienyje, tačiau kasmet vis kyla didesnis susidom÷jimas Lietuvos žirgininkų.

40

3.10. Žirgų paj÷gumo išbandymai, dalyvavimas varžybose ir pasiekimai. Arabų

veisl÷s žirgų šou-bandymų analiz÷s duomenų įvertinimas.

Vargu ar rasime namin÷s gyvūnijos pasaulyje kitą tokį gyvulį, kuris

elegantiškumu ir judesių grakštumu, kūno grožiu ir proporcijomis, ištverme ir prieraišumu

prie žmogaus prilygtų arabų grynaveisliui žirgui. Šių žirgų veislininkyst÷ yra griežtai

reglamentuojama „Pasaulin÷s arabų arklių organizacijos“, sutrumpintai WAHO. Tačiau n÷ra

ir kitos žirgų auginimo organizacijos, kur tiek daug d÷mesio ir pagarbos būtų skiriama

kiekvienos šalies arabų žirgų augintojui. WAHO Vykdomasis komitetas 2002m. ir 2004m.

konferencijose svarst÷ kaip galima būtų pagerbti žirgų augintojus ir jų žirgus. 2004 metų

konferencijoje buvo nutarta sukurti WAHO Prizą. Tai unikali, bareljefin÷, bronzin÷ „WAHO

žirgas“ logotipo skulptūra. WAHO kiekvienos šalies Registro organizacijai narei (Lietuva

pripažinta tikrąją WAHO nare nuo 1994 metų) siunčia min÷tą prizą, kuris nuo 2005 metų

tampa prestižiniu kasmetiniu geriausio šalies arabų veisl÷s žirgo apdovanojimu. Prizas šalyje

yra pereinamasis. Prizą lydi ir specialiai sukurtas sertifikatas, kuris išduodamas žirgo

savininkui pažymint ir žirgą išauginusį savininką. Prizas gali būti teikiamas tik toje šalyje

gimusiam ir išaugintam žirgui. Pagal nuostatus prizas atiteko Vilniaus žirgyne 1990 metais

gimusiam ir išaugintam arabų veisl÷s širmam eržilui – reproduktoriui „BOSAS“ (T. Magdan

– M. Bosnija). Jis yra Lietuvoje organizuojamų gyvulininkyst÷s parodų nugal÷tojas, puikus

konkūrinis žirgas, duodantis puikų prieauglį ne tik arabų žirgų veisl÷je. Jis naudojamas ir

Trak÷nų bei Žemaitukų arklių veislių gerinimui. Jo pasirodymas bet kokioje arenoje sukelia

didžiulį žiūrovų ir specialistų pasitenkinimą bei teigiamas emocijas. Apdovanojimas buvo

įteiktas kasmetin÷s tarptautin÷s „Agro Balt 2005“ parodos metu, iškilmingoje aplinkoje,

gyvulių demonstravimo arenoje.

2006 metų WAHO TROPHY atiteko 2000 metais gimusiam ir išaugintam

Vilniaus žirgyne arabų veisl÷s širmam eržilui reproduktoriui vardu ABATAS (T. Bosas ir M.

Alka). Jis organizuojamų Lietuvoje gyvulininkyst÷s parodų dalyvis, taip pat duodantis puikų

prieauglį reproduktorius, labai gero charakterio puikus jojamasis žirgas. Apdovanojimas

iškilmingai buvo įteiktas kasmetin÷s tarptautin÷s parodos „Agro Balt 2006“ metu.

2007 metų WAHO TROPHY pereinamasis prizas atiteko Vilniaus žirgyne

gimusiai ir išaugintai arabų veisl÷s veislinei kumelei Alka, 1992 m.gimimo (T. Elbrus-M.

Akvatorija).

41

2008 metų pereinamąjį prizą laim÷jo veislin÷ kumel÷ Palanga, 1996 m. gimimo

(T. Elbrus - M. Persija).

Kasmet Vilniaus žirgynas vykdo arabų arklių veisl÷s nacionalinius šou –

bandymus. Šio renginio tikslas yra populiarinti arabų veisl÷s arklius Lietuvos gyventojų tarpe,

o kartu tai yra galimyb÷ įvertinti dalyvaujančių arklių savybes, reikalingas tolesnei veislinių

arabų veisl÷s arklių selekcijai. Vertinimui arkliai turi būti nuvalyti ir paruošti pagal parodų

standartus. Vertinami arkliai turi mok÷ti būti vedžiojami, jud÷ti kartu su žmogumi risčia, leisti

pakelti kojas, pamatuoti.

2008 m. lapkričio 28 d. vykusio arabų veisl÷s arklių nacionalinio šou metu

įvertintas eksterjeras 32 arabų veisl÷s žirgų: 14 eržilų, 9 kumelių ir 9 prieauglio. Arkliai buvo

suskirstyti į 7 grupes: I grup÷ – 1-3 m. eržiliukai, II grup÷ – 1-3 m. kumelait÷s, III grup÷ – 4-7

m.eržilai, IV grup÷ – 8 m. ir vyresni eržilai, V grup÷ – 4 m. ir vyresn÷s kumel÷s, VI grup÷ –

kumelių vertinimas laisv÷je ir VII grup÷ – eržilų vertinimas laisv÷je. Arkliai vertinami pagal

min÷tas grupes. Remiantis gautų balų vidurkiu bendro vertinimo metu I-V grup÷se nustatomi

čempionai ir rezervinai čempionai. Bendrame vertinime yra vertinamas: tipas, galva ir kaklas,

kūno linijos, kojos, judesiai. Viso balų 100. Vertinant arklius laisv÷je yra vertinama: tipas,

korpusas ir kojos, judesiai bei žirgo sąveika su žmogumi. Viso balų 100.

Vilniaus žirgyno I grup÷je dalyvavo 9 eržiliukai – pirmoji vieta atiteko žirgui

Furman. II grup÷je dalyvavo dvi kumelait÷s ir joms atiteko 2 ir 3 vietos. III grup÷je dalyvavo

3 Vilniaus žirgyno eržilai. Nors pirmoji vieta atiteko žirgo savininkui, tačiau jis yra gimęs

būtent šiame žirgyne, o antroji vieta atiteko žirgui Avilys. IV grup÷je dalyvavo du žirgyno

eržilai, kurie už÷m÷ pirmasias vietas, t.y. Abatas ir Sapnas. Kumelių grup÷je visos trys

prizin÷s vietos atiteko Vilniaus žirgyno kumel÷ms – Palanga, Baland÷, Stichija. Vertinant

žirgus laisv÷je – pirmoji vieta atiteko eržilui Abatas, o kumel÷ Palma už÷m÷ 3 vietą.

Būtent arabų grynaveisliai arkliai sužavi žiūrovus savo nuostabia išvaizda bei

judesių grakštumu, o svarbiausia draugiškumu. Vilniaus žirgyne užauginti žirgai turi

pasisekimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pavyzdžiui, arabų veisl÷s eržilas Magdanas buvo

parduotas vengrams, kur buvo pripažintas geriausiu reproduktoriumi Babolnos žirgyne.

Žirgas Karavanas parduotas į Vokietiją, kurio šeimininkas už sukergimą imdavo 1,500 eurų.

Kumel÷ Bolivija Vokietijoje Budsbacho mieste tapo rezervine čempione tarp jaunų kumelių.

Žirgas Prizrakas parduotas Belgijos grafienei, savu laiku vienas kergimas su šiuo eržilu

kainavo 17 000 EUR. Eržilas Plankas yra labai retų kraujų žirgas.

Vilniaus žirgyne gimęs ir užaugintas arabų veisl÷s eržilas Vijoklis Lenkijos

hipodrome labai gerai b÷go lenktynes, iš ten buvo parduotas į Kanadą, kur taip pat pasižym÷jo

42

lenktyn÷se. Arabų veisl÷s veislin÷ kumel÷ Drell Vokietijos mieste Bucbache buvo pripažinta

vicečempione arabų veisl÷s žirgų renginio metu.

14 pav.Vilniaus žirgyno arabų veil÷s eržilas Bosas

43

4. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Veislininkyst÷ – tai teisinių, organizacinių, mokslo, selekcinių-zootechninių, ūkinių

ir veterinarinių priemonių visuma gyvulių produktyvumui išryškinti ir pagerinti. Jos darbo

s÷km÷ priklauso nuo teisingų pasirinktų priemonių įgyvendinimo sprendimų. UAB „Vilniaus

žirgynas“ veisiant arabų žirgus ypatingą d÷mesį kreipia į kilmę, eksterjerą, tinkamumą veislei,

charakterio bruožus.

2. UAB „Vilniaus žirgynas“ yra vienas stipriausių žirgynų Lietuvoje. Žirgyno tikslai –

išsaugoti ir gerinti auginamų veislių arklius, tobulinti veislinių arklių savybes pagal

atitinkamus kriterijus, vykdyti eržilų depo funkciją. Arabų veisl÷s žirgų paplitimas Lietuvoje

n÷ra platus. Pagrindinis šios veisl÷s branduolys yra suformuotas UAB „Vilniaus žirgynas“.

3. Šiuo metu ne tik UAB „Vilniaus žirgynas“, bet ir visoje Lietuvoje visų veislių arklių

populiacijos yra mažos, tod÷l norint jas išlaikyti ir tobulinti reikia tur÷ti daugiau eržilų.

4. Arabų veisl÷s žirgai yra labai ištvermingi, greit atgaunantys j÷gas, tod÷l šią veislę

reiktų populiarinti ne tik pramogai, tačiau ir sportui, organizuojant šuolines lenktynes.

5. Labai svarbu vykdyti griežtą atranką, t.y. veislei nenaudoti mažiau gyvybingų,

silpnesn÷s konstitucijos, blogesnio eksterjero bei nepageidaujamų savybių turinčių arklių.

Kita vertus, atranka nieko nereiškia be apgalvotos parankos metodikos, kreipiančios veislę į

genetinį įvairumą ir gyvybingumą.

6. UAB „Vilniaus žirgynas“ plačiausiai naudojamas natūralus kergimas. Kadangi

Žirgynas turi aukščiausio lygio s÷klinimo ir spermos ÷mimo laboratoriją, rekomenduotina

Žirgynui panaudoti ir s÷klinimą.

7. UAB „Vilniaus žirgynas“ turi puikią infrastruktūrą, materialinę bazę bei didžiulę

patirtį turinčius vadovus ir šios aplinkyb÷s suteikia puikias sąlygas užsiimti arabų veisl÷s

žirgų tobulinimu, tačiau kito kvalifikuoto personalo (treneriai, žirgų išjodin÷tojai ir kiti)

trūkumas mažina galimybes tinkamai reprezentuoti grynakraujų arabų arklių veislę varžybose.

Naudinga būtų atnaujinti personalo sud÷tį, parenkant tinkamos profesijos ir išsilavinimo

darbuotojus bei keliant esamų darbuotojų kvalifikaciją ir taikyti darbuotojų rotacijos principą,

taip pat siųsti dirbančiuosius pasikeisti patirtimi į pirmaujančius užsienio šalių žirgynus.

9. Arabų veisl÷s kumel÷s ir prieauglis arklid÷je laikomi tvartiniu periodu, tod÷l joje

būtina užtikrinti tris pagrindines laikymo sąlygas, kurios labiausiai veikia arklių sveikatą:

tinkamą mikroklimatą, pastovią temperatūrą ir gerą apšvietimą. Tod÷l reik÷tų:

• Patobulinti ventiliacin÷s sistemos įrangą prieauglio arklid÷se.

44

• Padidinti natūralios šviesos patekimą į prieauglio ir kumelių arklides bei padidinti

dirbtinio apšvietimo intensyvumą įrengiant dienos šviesos lempas.

10. Sukonkretinti ir išpl÷sti Vilniaus žirgyno grynakraujų arabų veisl÷s žirgų selekcinį

planą.

11. Laboratorijos, atitinkančios visus ES standartus, steigimas Žirgyne suteikia

galimybę sukaupti Lietuvoje esančių geriausių eržilų spermą ir ją užšaldyti ateičiai. Tai

suteikia ir didžiulį konkurencinį potencialą prieš Europos ir pasaulio žirgynus, veisiančius

arabų bei kitų veislių žirgus.

45

5. SUMMARY

Master‘s work;

Master: Jonita Šternbergait÷

Topic of Master degree thesis: Breeding of Arabian horses in JSC Vilniaus Žirgynas.

Tutor: Algirdas Kanapeckas

Lithuanian Veterinary Academy, Department of Animal Breeding and Genetics.

Master‘s work accomplished in the year 2008 – 2009, volume of Master work 51 pages

original 18 tables.

Object and tasks of work. Object was to analyze experience of breeding of Arabian blood

horses in JSC Vilniaus Žirgynas. Tasks of work were to review the origin history of Arabian

horses in Vilniaus Žirgynas; to provide with the zootechnical characteristics of Arabian horses

and mares; to describe reproduction and to estimate infrastructure; to analyse process of

breeding and estimate potential of younger animals and to provide with development

recommendations.

Research place and methodology. Research accomplished in the year 2008 – 2009 in the

JSC Vilniaus Žirgynas. Vilniaus Žirgynas had 359 horses till the 1st of May, 2009. 61 arabian

horse were involved during research and the get of the year 2009. Were estimated selection

aspects and technological aspects of Arabian horses breeding in JSV Vilniaus Žirgynas.

Results and conclusions. The Arabian horse is a breed of horse that originated in the Middle

East. With a distinctive head shape and high tail carriage, the Arabian is one of the most

easily recognizable horse breeds in the world. Throughout history, Arabian horses from the

Middle East spread around the world by both war and trade, used to improve other breeds by

adding speed, refinement, endurance, and good bone.

Because of the genetic strength of the desert-bred Arabian horse, Arabian bloodlines have

played a part in the development of nearly every modern light horse breed, including the

Thoroughbred, Orlov Trotter, Morgan, American Saddlebred and Warmblood breeds such as

the Trakehner.

Spread of Arabians horses isn‘t very wide in Lithuania. The main kernel of arabian horses is

concentrated in Vilniaus Žirgynas.

46

JSC Vilniaus Žirgynas is one of the strongest stud farms in Lithuania. It has an excellent

infrastructure, staff, laboratory to ensure professional and successful process of arabian horses

breeding.

47

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Augonyt÷ G., Kulpys J. Sportinių ir laisvalaikio žirgų š÷rimas. Kaunas, 2005. 56 p.

2. Barauskas V. Arklininkyst÷. Vilnius, 1982. 200 p.

3. Bertašius M., Girininkien÷ V., Klimka L., Macijauskien÷ V., Petreikis T., Svetlauskas S., Šveistien÷ R. Vilnius, 2008. 216 p.

4. Skurdenien÷ I., Ribikauskas V., Bakutis Br. Ekologinio ūkio privalumai gyvulininkyst÷je, Baisogala, 2007. 143 p.

5. Songailien÷ A., Ženauskas K. Tyrimo duomenų biometrinis įvertinimas, Vilnius1985. 166

psl.

6. Министерство сельского хозяйства СССР. Арабская лошадь в СССР. Москва, 1978. 208 с.

7. Федотов П.А. Коневодство. Москва, 1989. 270 с.

8. Arkliai. Enciklopedinis žinynas. Sudaryt. J. Hermsen. Vilnius:Akt÷ja, 2002. 310 p.

9. Arklių auginimas. Vetinfo specialusis leidinys. Sudaryt. Redkolegija. Vilnius: VšĮ „Terra Publica“, 2007. 99 p.

10. Lietuvoje veisiami arkliai ir jų įvertinimai, I tomas. Leidinys. Sudaryt. Gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnyba prie Žem÷s ūkio ministerijos. Vilnius, 2005. 112 p.

11. Lietuvoje veisiami arkliai ir jų įvertinimai, II tomas. Leidinys. Sudaryt. Gyvulių veislininkyst÷s priežiūros tarnyba prie Žem÷s ūkio ministerijos. Vilnius, 2007. 139 p.

12. Taisykl÷s ir reikalavimai kilm÷s knygos sukūrimui ir vedimui. Taisykl÷s. Sudaryt. Pasaulio arabų žirgų organizacija. Utena: UAB „Utenos Indra“, 2008. 51 p.

13. Zootechniko žinynas. Baisiogala, 2007.

14. Žirgų pasaulis. Žurnalas. Sudaryt. Žemgulys R. Vilnius: „Gironda“, 2003. 54 p.

48

1 priedas

1 lentel÷. Arkliai pagal veisles, užregistruoti Lietuvoje (Lietuvos žem÷s ūkio

ministerija, „Lietuvoje veisiami arkliai ir jų įvertinimai“ II tomas, 2007 m. Kaunas)

Eil. Nr. Veisl÷s pavadinimas

Arklių skaičius

Eil. Nr. Veisl÷s pavadinimas

Arklių skaičius

1. Achaltekinai 25 23. Lietuvos sunkieji 7944

2. Airijos jojamieji 1 24. New Forest Ponny 40

3. Amerikos Ristūnai 280 25. Norvegijos Šaltakraujai 8

4. Arabai 288 26. Oldenburgo 68

5. Baden Viuterbergo 1 27. Orlovo Ristūnai 220

6. Baltijos Hanoveriai 230 28. Prancūzų Ristūnai 1

7. Belgijos Šiltakraujai 2 29. Rusų Ristūnai 1642

8. Budionai 140 30. Rusų Sunkieji 1

9. Danijos Šiltakraujai 17 31. Satmbieji žemaitukai 350

10. Estijos Kleperiai 3 32. Suomijos Šiltakraujai 6

11. Freezai 4 33. Šetlendo Poni 47

12. Grynakraujai Jojamieji 760 34. Šiaur÷s Švedai 3

13. Hanoveriai 1629 35. Švedijos Ard÷nai 37

14. Hesseno 8 36. Tarybiniai Sunkieji 1

15. Holšteinų 228 37. Tersko 1

16. Kiti Jojamieji Arkliai 6 38. Trak÷nai 2221

17. KWPN 8 39. Ukrainos Jojamieji 23

18. Latvijos Jojamieji 4 40. Vokietijos Jojamieji 1

19. Latvijos Važiuojamieji 47 41. Westfalijos 10

20. Lenkijos arkliai 1 42. Wielkopolska 1

21. Lewitzer Pinto 1 43. Wurttemberger 2

22. Lietuvos Jojamieji 415 44. Žemaitukai 2471

IŠ VISO: 19196

49

2 priedas

2 lentel÷. Zootechnin÷ Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s charakteristika - eržilai (UAB

„Vilniaus žirgynas“ duomenys)

Kilm÷ Kūno matai

Eil.

Nr.

Žirgo vardas Rg. Nr.

Gimimo metai Sp

alva

T÷vas Motina

Auk

štis

gog

e

Krū

tin÷s

api

mtis

Plaš

tako

s ap

imtis

Kla

s÷

Tip

as

Gal

va, k

akla

s

Kon

stitu

cija

Koj

os

Žin

gsni

s

Ris

čia

Vis

o ba

lų

Ben

dras

bal

as

1. Abatas ARG72

2000 širma Bosas Alka 152 179 19 El 8 8 8 8 8,5 8,5 49 8,17

2. Bosas

ARG98 1990 širma Magdan Bosnija 151 177 18,5 El 9 9 9 8 8 9 52 8,67

3. Sapnas ARG99

1995 širma Etor Saulut÷ 154 170 20 El 9 8,5 8,5 8 8 8 50 8,33

4. Ametistas ARG155

2004 sarta Sapnas Akacija 152 172 18 El 8 8 8 8 8 8 48 8

5. Arsenas ARG156

2004 sarta Plank Alyva 152 185 19 El 7 7 7,5 7,5 7,5 7 43,5 7

6. Avilys

ARG153 2004 sarta Plank Aviet÷ 150 186 18,5 El 7,5 7,5 8 7,5 8 8 46,5 7,5

7. Perlas

ARG69 2000 širma Sniegas Persija 154 171 18,5 El 7,5 7,5 8 8 8 7 46 7,5

8. Verdis

ARG170 2005 širma Sausis Vasara 151 173 18 - - - - - - - - -

9. Valsitis

ARG172 2005 sarta Abatas Venta 151 188 19 - - - - - - - 74* -

10. Al Namar

LTU 0116100

2005 b÷ra Al Manar Tareefs 146 169 17,5 - - - - - - - - -

11. Paluknys ARG178

2006 sarta Bosas Palanga 147 176 17,5 - - - - - - - 71* -

12. Ardas

ARG179 2006 sartas Admirolas Alyva 149 174 18 - - - - - - - - -

13. Furman

POL060000004120

2006 širma Calderon Formula 151 168 16,5 - - - - - - - 79* -

14. Stilius

ARG189 2006 t.širma Abatas Sniegena 148 175 17 - - - - - - - - -

15. Spektras ARG184

2006 širma Bosas Salvija 148 174 18 - - - - - - - 72,5

* -

* - balai buvo skaičiuojami šimtabal÷je sistemoje

50

3 priedas

3 lentel÷. Zootechnin÷ Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s charakteristika -

kumel÷s (UAB „Vilniaus žirgynas“ duomenys)

Kilm÷ Kūno matai

Eil.

Nr.

Žirgo vardas Rg. Nr.

Gimimo

metai Spal

va

T÷vas Motina

Auk

štis

gog

e

Krū

tin÷s

api

mtis

Plaš

tako

s ap

imtis

Kla

s÷

Tip

as

Gal

va, k

akla

s

Kon

stitu

cija

Koj

os

Žin

gsni

s

Ris

čia

Vis

o ba

lų

Ben

dras

bal

as

1. Agava

ARG 77 2000 t.širma Bosas Agila 151 176 18 El 8 7 8 7 7,5 7,5 45 7,5

2. Agila

ARG 45 1996 širma Etor Alpinistka 153 179 18,5 El 8 7,5 7 7,5 9 8 47 7,83

3. Akacija ARG 65

2000 širma Bosas Alyva 149 195 18 El 8,5 8 8 8 8 8 48,5 8,08

4. Alyva

ARG 90 1992 sarta Elbrus Alpinistka 153 180 18 El 9 9 7,5 8 7 7,5 48 8

5. Alka

ARG 91 1992 sarta Elbrus Akvatorija 154 181 18 El 9 9 9 8 7,5 8,5 51 8,5

6. Baland÷ ARG 37

1998 širma Bosas Bagrianaja 149 175 18 El 8 8 8 8 8,5 8,5 49 8,15

7. Gvin÷ja ARG 70 2000 sarta Sniegas Gaiva 153 180 18,5 El 8 8 7,5 7,5 7,5 7 45,5 7,58

8. Optika

ARG 34 1998 sarta Sniegas Oktava 152 174 17,5 El 79 7,5 7,5 7,5 8 8 47 7,83

9. Od÷

ARG 149 2003 sarta Plank Optika 152 175 18 El 9 8 8 8 8 8 49 8

10. Palanga ARG 1

1997 b÷ra Elbrus Persija 153 181 18 El 7 7 7 7 7,5 7,5 43 7,17

11. Palma

ARG 110 2001 širma Bosas Pakalnut÷ 146 166 16 El 8,5 8,5 8 7,5 8 8,5 49 8,17

12. Panama

ARG 112 2001 b÷ra Sapnas Palanga 151 173 18 El 8 7,5 7,5 7 8 8 46 7,67

13. Salvija

ARG 50 1999 širma Brigas Saulut÷ 150 174 18 El 8 7,5 8 7,5 8 9 48 8

14. Sena 2

ARG 139 2003 sarta Plank Saul÷ 152 176 18,5 El 8 7,5 7,5 7,5 8 8 46,5 7,5

15. Sniegena ARG 94

1995 t.širma Etor Spartanka 152 170 18 El 8 8 7,5 7 8 8,5 47 7,83

16. Stichija 3 ARG 128

2002 sarta Sniegas Sniegena 147 180 19 El 8 7,5 8 8 8 8 47,5 8

17. Vilija

ARG 97 1993 sarta Karavan Villa 153 184 18 El 8 7,5 8 8 8 9 48,5 8,08

18. Venta

ARG 53 1999 sarta Sniegas Vasara 150 175 18 El 8 7,5 8 8 7,5 8 47 7,83

19. Vesta

ARG 28 1998 širma Brigas Vestalka 148 164 17 El 8 7 7,5 8 7,5 8 46 7,66

20. Vika

ARG 96 1995 b÷ra Etor Vestalka 150 173 17 El 7 7 7,5 7,5 8 7 44 7,33

21. Plung÷

ARG177 2006 b÷ra Abatas Panama 150 171 17 - - - - - - - - -

22. Angola ARG

2005 sarta Solomona

s Alka 151 175 17,5 - - - - - - - - -

23. Sevana ARG

2005 t.širma Abatas Saulut÷ 149 170 17 - - - - - - - - -

24. Belgija

ARG181 2006 b÷ra Admirolas Baland÷ 150 172 18 - - - - - - - - -

25. Veta

ARG185 2006 širma Abatas Vesta 148 165 17,5 - - - - - - - - -

26. Alauša

ARG187 2006 sarta Bosas Alka 151 176 17 - - - - - - - - -

27. Airika

ARG188 2006 t.širma Abatas Agila 152 178 17 - - - - - - - - -

28. Vaisra

ARG190 2006 t.širma Bosas Venta 150 176 16,5 - - - - - - - - -

51

4 priedas

4 lentel÷. Zootechnin÷ Vilniaus žirgyno arabų veisl÷s charakteristika – 2007

ir 2008 m. gimimo prieauglis (UAB „Vilniaus žirgynas“ duomenys)

Kilm÷ Kūno matai

Eil.

Nr.

Žirgo vardas Rg. Nr.

Gimimo metai Sp

alva

T÷vas Motina

Auk

štis

gog

e

Krū

tin÷s

ap

imtis

Plaš

tako

s ap

imtis

Kla

s÷

Tip

as

Gal

va, k

akla

s K

onst

ituci

ja

Koj

os

Žin

gsni

s R

isči

a

Vis

o ba

lų

1. Auditas ARG217 2007 sarta Apolonas Alka 145 168 18 - - - - - - - 73,5

2. Seulas ARG212 2007 sarta Bosas Stichija 146 167 17,5 - - - - - - - 68,5

3. V÷drynas ARG209 2007 širma Apolonas Vesta 146 165 18 - - - - - - - -

4. Palauk÷ ARG210 2007 sarta Bosas Palanga 143 161 17,5 - - - - - - - -

5. Adrijana ARG213 2007 širma Abatas Agila 144 164 17,5 - - - - - - - -

6. Paberž÷ ARG214 2007 sarta Bosas Panama 141 163 17 - - - - - - - -

7. Automatika ARG216 2007 sarta Abatas Alyva 142 165 17 - - - - - - - -

8. Vakuol÷ ARG219 2007 sarta Bosas Vika 143 166 17,5 - - - - - - - -

9. Volturas ARG218 2007 sarta Abatas Venta 4 140 162 17 - - - - - - - -

10. Aristokratas ARG2 2008 širma Grafik Alka 126 131 13 - - - - - - - 74,5

11. Salsas ARG221 2008 sarta Bosas Sniegena 135 142 14 - - - - - - - 72,5

12. Portalas ARG223 2008 sarta Bosas Palanga 128 140 14,5 - - - - - - - -

13. Skeptras ARG224 2008 sarta Abatas Stichija 130 147 14,5 - - - - - - - 74

14. Ardena ARG225 2008 b÷ra Abatas Agila 131 143 15 - - - - - - - 73

15. Atspindys ARG231 2008 sarta Grafik Alyva 125 140 15 - - - - - - - 70

16. Brit÷ ARG230 2008 t.sarta Grafik Baland÷ 126 142 15 - - - - - - - 76

17. Vijus ARG229 2008 b÷ra Grafik Venta 124 140 14,5 - - - - - - - -

18. Odil÷ ARG227 2008 sarta Grafik Od÷ 125 142 14,5 - - - - - - - -