VILNIAVILNIAVILNIAVILNIAVILNIAUS US US US US UNIVERSITETO ÞURNALAS 2(5)/2006UNIVERSITETO ÞURNALAS 2(5)/2006UNIVERSITETO ÞURNALAS 2(5)/2006UNIVERSITETO ÞURNALAS 2(5)/2006UNIVERSITETO ÞURNALAS 2(5)/2006

ISISISISISSN 1822-0347SN 1822-0347SN 1822-0347SN 1822-0347SN 1822-0347

Ar iðsaugosimehumanitarinækultûrà?Soliariumo ádegismadingas,bet pavojingas

Ar iðsaugosimehumanitarinækultûrà?

Darnus vystymasisir ekonomika

Realybës TV ðokas

SPECTRUMVilniaus universiteto þurnalas

2006 SPALISNr. 2 (5)

LeidëjasVilniaus universitetas,

Informacijos ir ryðiø su visuomeneskyrius

RedakcijaNijolë Bulotaitë

Liana BinkauskienëIndrë Dalia Klimkaitë

Ona MackonytëRimas Kudelis

Vida LapinskaitëEdita Kirlytë

FotografasVidas Naujikas

Dailininkas maketuotojasSkaidra Savickas

AdresasSPECTRUM,

Informacijos ir ryðiø su visuomeneskyrius,

Vilniaus universitetas,Universiteto g. 3,LT-01513 Vilnius

Tel. (8~5) 2687001,faks. (8~5) 2687096

Dël publikacijø ir reklamosþurnale kreiptis

el. paðtuspectrum@cr.vu.lt

Leidinys platinamas nemokamaiSpausdino AB „Spauda“

Tiraþas 1500 egz.ISSN 1822-0347

© VILNIAUS UNIVERSITETAS,2006

Platinant ðio leidinio informacijànuoroda á SPECTRUM bûtina

Virðelyje – Vilniaus universitetomaketo atidengimas Europos

miniatiûrø parke.V. Naujiko nuotr.

Mieli skaitytojai,

XXI amþiaus þmogui tenka susidurti vis su didesniais iððûkiais – spræsti globaliasÞemës problemas, ieðkoti darnos socialinëje erdvëje, profesinëje veikloje. Moksli-ninkø þodis èia itin svarus ir reikðmingas.

Ðiame „Spectrum“ numeryje rasite prof. habil. dr. R. Èiegio pasvarstymus apietechnosferos ekspansijos grësmæ gamtos pusiausvyrai ir kaip bûtø galima uþtikrintidarnø vystymàsi. Galbût viena ið galimybiø sukurti alternatyvià dideliø sroviø tech-nikà ir elektros energetikà – prof. habil. dr. A. Abruèio apraðomi aukðtatemperatû-riai laidininkai ið cheminiø garø, kuriuos ateityje bus galima panaudoti kuriant mag-netinës levitacijos traukinius, superlaidþius kabelius, magnetinio rezonanso skene-rius. O ðtai VU matematikai ir informatikai dalyvauja kuriant lygiagreèiø ir pa-skirstytø skaièiavimø tinklà, kuris leis duomenø saugyklø resursais naudotis taippaprastai kaip elektros tinklais.

Iððûkiai þmogaus laukia ir sprendþiant kasdienes problemas, ypaè darbe. Doc.L. Bulotaitë pasakoja apie mokytojø patiriamà stresà ir bûdus jam áveikti, o I. Ryb-nikova apþvelgia personalo paradigmø kaità – kaip nûnai vis labiau ásigali alterna-tyvieji darbo santykiai, kurie, viena vertus, iðlaisvina, kita vertus, kelia daugiau átam-pos.

Paradigmos keièiasi ir tokioje sferoje kaip televizija. Doc. dr. Þ. Peèiulis pasakojaapie vadinamosios posttelevizijos reiðkiná – realybës ðou, atskleisdamas „gyvenimoekrane“ paslaptis ir galimus padarinius. Apie dar vienà ðiuolaikinio pasaulio madà– soliariumus – ir jø grësmæ sveikatai pasakoja VU onkologë J. Gibavièienë.

Nemenki iððûkiai treèiajame tûkstantmetyje laukia ir humanitariniø mokslø. Ariðsaugosime humanitarinæ kultûrà, kokia ðiø mokslø paskirtis nûdienos pasaulyje,kokia lituanistikos, filologijos niða globaliame pasaulyje – apie tai diskutuoja jau-nieji humanitarai dr. D. Sinkevièiûtë ir dr. M. Kvietkauskas.

Dar suþinosite, kas gi yra tas interneto „blogas“, kur galima iðmokti kinø kalbos irpaþinti Kinijos kultûrà, uþ kà galëtumëte gauti jei ne Nobelá, tai bent „Ig-Nobelá“,kà apie baltas varnas galvoja mokslo populiarintojas R. Maskoliûnas ir kokius ne-darbingumo lapelius Vilniaus medikai iðraðydavo XVIII amþiuje...

Malonaus skaitymo!

„Spectrum“ redakcija

Turinys

Europos miniatiûrø parkeBriuselyje atidengtasVilniaus universiteto maketas

44444

Soliariumo ádegismadingas,bet pavojingas

2828282828

Realybës TV ðokas

2121212121Vilniaus universitetestudentai turi galimybæmokytis kinø kalbos

34

Noriu Nobelio!36

Svarbu nebûti varna 38

NaujienosNaujienosNaujienosNaujienosNaujienos 22222

VU ir pasaulisVU ir pasaulisVU ir pasaulisVU ir pasaulisVU ir pasaulisEuropos miniatiûrø parke Briuselyjeatidengtas Vilniaus universiteto maketas 4

TTTTTyrinëjimaiyrinëjimaiyrinëjimaiyrinëjimaiyrinëjimaiProf. habil. dr. Remigijus ÈIEGISDarnus vystymasis ir ekonomika 5Prof. habil. dr. Adulfas ABRUTISAukðtatemperatûriai superlaidininkaiið cheminiø garø 10Irma RYBNIKOVAPakeleivingieji nûdienos darbo santykiuose 14Doc. Laimutë BULOTAITËDiagnozë: mokytojas 18Doc. dr. Þygintas PEÈIULISRealybës TV ðokas 21

PPPPProjektairojektairojektairojektairojektaiAlgimantas JUOZAPAVIÈIUS,Dalius MAÞEIKA„Lietuvos Grid“ („LitGrid“) – lygiagreèiøir paskirstytø skaièiavimø tinklas 25

SSSSSveikataveikataveikataveikataveikataJolita GIBAVIÈIENËSoliariumo ádegis madingas, bet pavojingas 28

ÞÞÞÞÞvilgsnisvilgsnisvilgsnisvilgsnisvilgsnisAr iðsaugosime humanitarinæ kultûrà? 30

IT erdvëIT erdvëIT erdvëIT erdvëIT erdvëArnoldas ROGOZNYJKas yra BLOGAS? 32

RRRRRetos kalbosetos kalbosetos kalbosetos kalbosetos kalbosVytis SILIUSVilniaus universitete studentai turi galimybæmokytis kinø kalbos 34

TTTTTradicijosradicijosradicijosradicijosradicijosNoriu Nobelio! 36

AAAAAlumnailumnailumnailumnailumnai

Svarbu nebûti varna 38

NNNNNaujos knygosaujos knygosaujos knygosaujos knygosaujos knygos 40 40 40 40 40

PPPPPaveldasaveldasaveldasaveldasaveldasVytautas GRICIUSXVIII a. nedarbingumo lapelis 42

AAAAAkademinës istorijos kademinës istorijos kademinës istorijos kademinës istorijos kademinës istorijos 43 43 43 43 43

Europos miniatiûrø parkeBriuselyje atidengtasVilniaus universiteto maketas

2

naujienosTrum

pai

Ðvietimo ir mokslo ministrë paskelbëir apdovanojo mokslo populiarinimodarbø konkurso nugalëtojus. Dviem pir-mosios vietos premijomis – Auðrà Mal-deikienæ uþ leidiná „Iðmokite skaièiuotisavo pinigus“ ir Viliø Stakënà uþ leidiná„Ðifrø istorijos“ ir ðiam leidiniui skirtàinternetiná puslapá.

Antrosios vietos premijomis apdova-

Rugsëjo 7 dienà Vilniaus rotuðëje surengtoje iðkilmin-goje ceremonijoje sostinës meras Artûras Zuokas áteikëakademikui Jonui Kubiliui Vilniaus miesto garbës pilie-èio medalá ir liudijimà, kuris áregistruotas Garbës pilieèiøknygoje. Akademikui Jonui Kubiliui Vilniaus miesto gar-bës pilieèio vardas suteiktas uþ ypatingus nuopelnus Lie-tuvai ir Vilniaus miestui.

Jonas Kubilius – habilituotas fizikos mokslø daktaras,Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gedimino III laipsnio or-dino kavalierius, Vilniaus universiteto Matematikos fa-kulteto Tikimybiø teorijos ir skaièiø teorijos katedros pro-fesorius, Lietuvos mokslø akademijos narys, Greifsval-do, Prahos, Latvijos ir Zalcburgo universitetø garbës dak-taras, Lietuvos matematikø draugijos vadovas. J. Kubi-lius yra nusipelnæs Lietuvos mokslo ir kultûros veikëjas,du kartus Lietuvos valstybinës premijos laureatas. J. Ku-bilius paraðë veikalà „Tikimybiø metodika skaièiø teori-joje“, 4 uþdavinynus, 2 vadovëlius, apie 100 moksliniøstraipsniø, kelis ðimtus publicistiniø straipsniø. Vilniausuniversitetui akademikas vadovavo beveik 33 metus.

A. Þygavièiaus nuotr. Profesorius J. Kubilius –devintasis Vilniaus miesto garbës pilietis.

Akademikas Jonas Kubiliustapo devintuoju Vilniaus miestogarbës pilieèiu

Apdovanoti mokslo populiarinimo darbøkonkurso nugalëtojaiMedicinos fakulteto dekanë prof. ha-

bil. dr. Zita Auðrelë KUÈINSKIENË ið-rinkta Lietuvos mokslø akademijos na-re eksperte.

Fizikos fakulteto Kvantinës elektro-nikos katedros prof. Rièardas RO-TOMSKIS paskirtas LR Ðvietimo irmokslo ministerijos atstovu á EuroposSàjungos nanomedicinos technologinæplatformà.

2006 m. rugsëjo 29 d. vykusiame Lie-tuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI)seminare „Ludwig von Mises: Lietuvo-je dar neatrastas ekonomikos genijus“buvo paskelbti ir apdovanoti LLRI ra-ðinio konkurso „Laisvës studijos“ nuga-lëtojai. Ðiø metø konkursas, kurio pri-zinis fondas – 6000 litø, buvo skirtas ið-kilaus XX a. ekonomisto ir filosofo Lud-wigo von Miseso 125-osioms gimimometinëms. I vietà vertinimo komisijaskyrë Povilui LASTAUSKUI (Vilniausuniversitetas) uþ darbà „Mokslo padë-ties Lietuvoje analizë, plëtojant Ludwi-go von Miseso laisvosios rinkos princi-pus, arba Contra absurdum“.

Lenkijos Kavalieriaus kryþiaus ordi-nu apdovanotas istorikas MeèislovasJUÈAS.

Rugsëjo 4 dienà VU Orientalistikoscentre buvo inauguruota nauja pagrin-diniø lyginamøjø Azijos studijø progra-mos specialybë – iranistika. Studentaimokysis farsi, dari, arabø kalbø, paþinsávairius Irano kultûros, religijos, istori-jos, literatûros aspektus. Jie studijuos irsenàjà Avestos kultûrà, persø civilizaci-jos ir raðtijos istorijà, ir dabartinæ isla-

mo tradicijà. Ðià programà planuojamavykdyti padedant Kopenhagos universi-teto Iranistikos departamento specialis-tams ERASMUS programos pagrindu.

VU studentai po dvejø metø bus eg-zaminuojami nauju kompiuterizuotu bû-du. Vilniaus universitetas ðiuo metu vyk-do projektà „Þiniø ir specialiøjø kom-petencijø vertinimo sistemos vystymasákuriant VU Egzaminavimo centrà“. Eg-zaminavimo centre kompiuteriø pagal-ba bus egzaminuojami studentai, kaupia-ma studentø raðto darbø duomenø bazëir vykdoma plagiavimo prevencija.

noti Jonas Grigas uþ mokslo populiari-nimo straipsniø ciklà „Mokslas visuo-menei“ ir Rûta Sargautytë uþ leidiná„Kad skausmas nebûtø prieðu“.

Paskatinamosiomis premijomis apdo-vanoti Eugenijus Butkus uþ darbø ciklàapie naujausius chemijos pasiekimus irmokslo vaidmens visuomenëje sklaidà;Audrius Dubietis – uþ straipsná „Natû-ralûs ir dirbtiniai þaibai“.

PripaþinimasPripaþinimasPripaþinimasPripaþinimasPripaþinimas

OrdinasOrdinasOrdinasOrdinasOrdinas

StudijosStudijosStudijosStudijosStudijosEgzaminaiEgzaminaiEgzaminaiEgzaminaiEgzaminai

3

Nauja galimybë mokytispenkiø reèiau mokomøEuropos kalbø

Rugsëjo 28 d. atidaryti nauji estø, suo-miø, lenkø, portugalø ir lietuviø kalbøinternetiniai kursai – ágyvendinta Vil-niaus universiteto Filologijos fakultetoLituanistiniø studijø katedros idëja. Taipatraukli, ðiuolaikiðka, nemokama, pa-togi, prieinama kiekvienam vartotojuikompiuterinë priemonë pasimokytibendrauti estiðkai, suomiðkai, lenkiðkai,portugaliðkai, lietuviðkai.

Projektà finansavo Europos Sàjungosprograma „Socrates Lingua 2“. Kursainëra labai akademiðki, juose daug links-mø, patraukliø uþduoèiø, kaip savotið-kas testas – kompiuterinis kalbinis þai-dimas, imituojantis realià kalbø varto-senà. Interneto svetainëje www.one-ness.vu.lt ásikûrë „ONENESS mieste-lis“, kur „Kalbø mokykloje“ galima pa-simokyti bendravimo fraziø, gramatikos,þodyno, „Informacijos centre“ susipa-þinti su Suomijos, Estijos, Lenkijos, Por-tugalijos ir Lietuvos kultûromis, „Inter-neto kavinëje“ pabendrauti su kitaiskursø lankytojais.

Internetiniø kursø kompiuterinæ dalákûrë Elektroninës leidybos namai, estøkalbos medþiagà rengë Tartu universi-teto dëstytojai, suomiø – visuomeninëstelevizijos YLE ir leidyklos „Finlectu-ra“ specialistai, lenkø – Krokuvos Jo-gailos universiteto lenkø kaip uþsieniokalbos dëstytojai ir leidyklos „Universi-tas“ darbuotojai, portugalø – Lisabonosuniversiteto portugalø kalbos specialis-tai, lietuviø kalbos – Vilniaus universi-teto Lituanistiniø studijø katedros ir Vy-tauto Didþiojo universiteto dëstytojai.

Kinijos leidykla „Chemical IndustryPress“ iðleido knygos „Ávadas á kietakû-ná apðvietimà“ (A. Þukauskas, M. S.Shur, R. Gaska, Introduction to Solid-State Lighting, John Wiley & Sons, 2002,anglø k.) vertimà á kinø kalbà. Naujau-sioms ðviesos technologijoms skirtosknygos du ið trijø autoriø yra lietuviai –Vilniaus universiteto profesorius, Lie-tuvos mokslø akademijos narys eksper-tas Artûras Þukauskas ir Vilniaus uni-versiteto auklëtinis, JAV bendrovës„Sensor Electronic Technology, Inc.“prezidentas Dr. Remigijus Gaðka (Re-mis Gaska). Treèiasis knygos autorius –Renselerio politechnikos instituto(JAV) profesorius Michaelis S. Shuras.

Kietakûniø ðviesos ðaltiniø (puslaidi-ninkiniø ðviesos diodø, ðviestukø) srity-je lietuviai mokslininkai yra sukaupædaug þiniø ir patirties. Prof. A. Þukaus-kas dirba puslaidininkiø, skirtø optoe-lektronikai, medþiagotyros bei naujau-siø ðviestukø taikymo srityse. Dr. R.Gaðka – aukðtøjø technologijø bendro-vës, pasaulyje pirmaujanèios ultraviole-tiniø ðviestukø gamyboje, vadovas.

Kinijoje dëmesys á ðià knygà atkreip-tas neatsitiktinai. Ðioje ðalyje sparèiaiplëtojamos optoelektronikos technolo-gijos, tarp jø puslaidininkiniø ðviestukøgamyba. Didþiausioje pasaulio valstybë-je realizuoti milþiniðki kietakûnio ap-ðvietimo projektai – ðviestukais apðviestidangoraiþiai, senovës architektûros pa-

Ðvietimo ir mokslo ministerija drau-ge su Studijø kokybës vertinimo centruskatina raðyti kokybiðkus aukðtojomokslo vadovëlius. Birþelio pabaigojeuþ vadovëlius premijos skirtos ðiems Vil-niaus universiteto dëstytojams: pirmà-sias premijas uþ vadovëlá „Fizika biome-dicinos ir fiziniø mokslø studentams“ –2 dalys, iðleistà 2003–2004 m., gavo Gin-taras Dikèius, Roaldas Gadonas, Jad-vyga Jasevièiûtë, Violeta Karenauskai-të, Valdas Sirutkaitis, Valerijus Smilge-vièius. Antrosios premijos uþ vadovëlá„Matematika: vadovëlis su taikymo eko-nomikoje pavyzdþiais“, iðleistà 2001 m.,

minklai, dalis Didþiosios kinø sienos.VU ðviestukø tyrimai atliekami ir jie

taikomi Europos Komisijos remiama-me kompetencijos centre SELITEC.Èia bendradarbiaujant su kitomis Lie-tuvos mokslo institucijomis ir verslopartneriais kuriamos bendrojo apðvie-timo, augalø kultivavimo, biofluores-cencijos jutikliø, organiniø ðviestukø irkitos fotonikos technologijos.

Per kelerius metus lietuviø autoriø„Ávadas á kietakûná apðvietimà“ tapo pla-èiai þinomas – ðià knygà galima rastidaugelio ðaliø universitetø biblioteko-se, ja naudojasi mokslininkai ir inþinie-riai, dirbantys puslaidininkinës optoe-lektronikos srityje.

Kinijoje iðleista lietuviø mokslininkø knyga

áteiktos Antanui Apyniui ir EugenijuiStankui. Uþ vadovëlá „Vaikø ligos: IIItomas“, iðleistà 2004 m., premija skirtaAlgimantui Raugalei (sudarytojui), Vy-tautui Baèiuliui (po mirties), Petrui Ðal-teniui, Robertui Kemeþiui ir Linai Ra-gelienei. Uþ vadovëlá „Þmogaus histo-logija“, iðleistà 2003 m., – Janinai Þu-kienei. Treèiosios premijos skirtos Pet-rui Golokvosèiui uþ vadovëlá „Diferen-cialinës lygtys“, iðleistà 2000 m., Vaidu-èiui Antanui Ðalnai uþ vadovëlá „Opti-ka“, iðleistà 2004 m., ir Antanui Felik-sui Orliukui uþ vadovëlá „Superjoniniailaidininkai“, iðleistà 2004 m.

Áteiktos premijos vadovëliø autoriams

4

Liepos 6 dienà, minint Valstybës – Lietuvoskaraliaus Mindaugo karûnavimo – dienà, þy-miausius Europos architektûros ir istorijospaminklus pristatanèiame „Mini Europos“parke Briuselyje atidengtas Vilniaus univer-siteto ansamblio maketas. 25 kartus suma-þintas Vilniaus universiteto modelis tapo pir-muoju aukðtosios mokyklos modeliu tarp be-veik 300 parke eksponuojamø maketø.

„Vilniaus universitetas – seniausia irdidþiausia Lietuvos aukðtoji mokykla,vienas seniausiø universitetø Centrinë-je ir Rytø Europoje. Manau, kad Lietu-va pasirinko ðá objektà labai iðmintin-gai, nes tai ne tik europinio lygio archi-tektûros ansamblis, bet ir kultûros,mokslo centras, áprasminantis europinæLietuvos patirtá, primenantis apie èiadirbusias Europos mokslo áþymybes“, –teigë Universiteto rektorius akad. Be-nediktas Juodka. Vilniaus universitetoansamblio makete iki smulkiausiø de-taliø atkurti 6 ið 13 Universiteto kiemø.

Universiteto maketas yra vienas di-dþiausiø modeliø „Mini Europos“ par-ke. Jo ilgis – daugiau nei 9 metrai, plo-tis – 6,6 metro, o Universiteto Ðv. Jonøbaþnyèios bokðto aukðtis siekia beveik3 metrus. Maketas sukurtas modernio-mis technologijomis ið ultravioletiniamsspinduliams atspariø medþiagø. GretaVilniaus universiteto maketo árengtas irinteraktyvus teleskopo modelis, kuriuolankytojai gali iðvysti besikeièianèiusvaizdus ið Universiteto observatorijos is-torijos. Ðalia maketo stovinèiame sten-de taip pat galima rasti pagrindinius fak-tus apie Lietuvà.

Liepos 6 d. iðkilmingame maketo ati-daryme dalyvavo Vilniaus universitetorektorius akad. B. Juodka, Lietuvos,

EurEurEurEurEuropos miniatiûrø parke Briuselyjeopos miniatiûrø parke Briuselyjeopos miniatiûrø parke Briuselyjeopos miniatiûrø parke Briuselyjeopos miniatiûrø parke Briuselyjeatidengtas Vatidengtas Vatidengtas Vatidengtas Vatidengtas Vilniaus universitetoilniaus universitetoilniaus universitetoilniaus universitetoilniaus universiteto

maketasmaketasmaketasmaketasmaketas

Belgijos bei Europos Sàjungos institucijøpareigûnai, uþsienio diplomatai, lietuviøbendruomenës Belgijoje atstovai.

Lietuvai atstovaujanèio modelio kûrimàkartu su „Mini Europos“ parko direkcijaorganizavo Lietuvos institutas, LietuvosRespublikos Kultûros ministerija, Lietu-vos nuolatinë atstovybë Europos Sàjungo-je ir LR ambasada Belgijos Karalystëje.LR Vyriausybë maketui sukurti skyrë dau-giau nei pusæ milijono litø.

„Mini Europos“ parkas Briuselyje du-ris lankytojams atvërë 1989 m. Ðiuo metuið viso jame eksponuojama beveik 300 ma-ketø ið 23 Europos ðaliø. Kasmet parkà ap-lanko daugiau nei 300 tûkst. lankytojø.

VU ir pasaulis

Dabarties ekonomika keliarimtø problemø

Esant labai nedidelëms gamtos iðtek-liø bei ekologiniø gërybiø kainoms, tech-nikos ir technologijø plëtros kryptá, ga-lima sakyti, lëmë tik darbo ir kapitaloekonomijos interesai, maksimalaus ga-mybos efekto siekimas. Todël neatsitik-tinai technosfera sutrikdë gamtinius bio-cheminius procesus, kuriø poþiûriu vi-suomenë, lyginant su gamta, dabar jaunegali bûti laikoma ma-þa (o tuo labiau – ne-reikðminga). Apiben-drinant galima teigti,kad ardymo procesaipasiekë toká mastà, joghomo sapiens aktyvu-mas pirmà kartà jo istorijoje susilyginosu mûsø planetos gamtiniø jëgø veikla:su geologiniais, cheminiais ir biologi-niais procesais...

Taigi galiausiai tapo akivaizdu, kad jei-gu ir toliau tæsis ði nevaldoma techno-sferos ekspansija, bus visiðkai sunaikin-ti gyvybinæ veiklà uþtikrinantys elemen-tai (ozono sluoksnis, dirvos humusas,gëlo vandens atsargos ir pan.). Vis ge-riau pradëta suvokti koreliacija tarp sti-chiðko gamybos formavimo, iðtekliø se-kimo, bado plitimo skurdþiausiose ða-lyse, gyventojø skaièiaus augimo ir gam-tinës aplinkos uþterðtumo. Be jokiø abe-joniø, pramonës plëtra sukûrë geresnesgyvenimo sàlygas ðimtams milijonøþmoniø, ypaè gyvenantiems Vakarø ða-lyse. Taèiau yra ir kita ðios realybës pu-së: visiðkame skurde gyvenanèiø þmo-

Prof. habil. dr. Remigijus ÈIEGIS

Gamtos pusiausvyra, pasiektaper tûkstanèius milijonø metø

trukusià evoliucijà, buvosmarkiai pakeista paskutináðimtmetá. Per joká kità paly-

ginti trumpos þmonijos egzis-tencijos ðimtmetá þmonëmsneteko taip stipriai ir skau-

dþiai pasimokyti dël to, kadjie visiðkai ignoravo gamtos

dësnius. XX a. pasaulinei ga-mybai iðaugus daugiau negu

50 kartø, aiðkiai iðryðkëjoprieðtaravimai tarp materiali-

niø gërybiø gausëjimo ir ne-sustabdomo gamtos iðtekliøiðsekimo bei aplinkos terði-

mo. Gamyba visose industri-nëse ðalyse ëmë reikalauti visdaugiau sànaudø, ëmë vis la-biau ardyti ir alinti gamtà, ogalø gale pradëjo kenkti pa-èiam þmogui. Mokslininkai

áspëja – jeigu ir toliau tæsis ðinevaldoma techno-sferos eks-

pansija, bus visiðkai sunaikin-ti gyvybinæ veiklà uþtikrinan-tys elementai (ozono sluoks-

nis, dirvos humusas, gëlo van-dens atsargos ir pan.).

tyrinëjimai

5

Darnus vystymasisir ekonomika

niø skaièius ne tik nesumaþëjo, bet au-go greièiau nei pasaulio bendrasis eko-nominis produktas.

Taèiau tradiciniai plëtros modeliai,taikantys ekspertø þinias socialinëmsreikmëms, vis sunkiau sugeba susidorotisu sudëtingo pasaulio poreikiais. Tenkapripaþinti, kad mûsø ekonomika ir to-liau grindþiama ekonomikos teorijos„tëvo“ A. Smitho modeliu, sukurtu darprieð du ðimtus trisdeðimt metø. Ðiuo-laikinës vien á rinkà orientuotos ekono-mikos teorijai bûdinga ignoruoti þmo-

gaus priklausomybænuo gamtos. Tiesa, kolgamtos iðtekliø netrû-ko, garsiàjà A. Smithoformulæ (atskirø þmo-niø individualios nau-dos sieká rinka – „ne-

matoma ranka“ – nukreipia taip, kad jisvisos visuomenës interesams tarnautøefektyviau, negu þmonëms savo veiklo-je besivadovaujant jais tiesiogiai) buvogalima pateisinti. Taèiau baigtinëje ma-terialiai uþdaroje sistemoje, kokia yraekosfera, susidûrus su ðiø iðtekliø ribo-tumu, ði formulë nepadeda nustatytileistinø ekonomikos mastø ir virsta sa-vo paèios prieðybe. Privatûs interesaitampa „nematoma pëda, trypianèia vi-sø gerovæ“

Turime uþtikrintidarnø vystymàsi

Todël, ko gero, neatsitiktinai ameri-kieèiø ekonomistas H. Daly kelia klau-simà: „Koks yra tinkamas ekonomikos

„Privatûs interesaitampa „nematomapëda, trypianèiavisø gerovæ.“

6

dydis?“ Jeigu (nepaisydami daugumosekonomistø neoklasikø nuomonës, kadekonomika nëra subsistema, o visa sis-tema, ir kad bûtent „aplinka“ yra sub-sistema, ekonomikos sektorius, kuria-me iðtekliai gali bûti paskirstyti kaip irbet kuriame kitame sektoriuje) mes glo-balià auganèià ekonomikà laikome ne-didëjanèios globalios biosferos dalimi,ðis klausimas tampa tikrai prasmingasbei akivaizdus (þr. 1 pav.).

mografinio ir ekonominio augimo pa-saulis jau yra subrendæs ir „pilnas“ (at-sirado bûtinybë kokybiðkai gerinti ryðiustarp jo komponentø, kooperuotis ir uþ-tikrinti „uþdaro rato“ atliekø srautus),ir ðie limitai vis labiau riboja (þr. 2 pav.).

Ið esmës ûkis tapo gamtos parazitu –jo augimas ir gyvybingumas vis daþniaupasiekiami ekosferos bûklës bloginimosàskaita.

H. Daly átikinamai argumentavo, kad

nakryptis procesas. Ji gali bûti efektyves-në, bet negali bûti gráþtamoji.

Taèiau jeigu mes nesiimsime ið esmëskeisti mûsø ekonominio modelio, tai ir to-liau turësime tik á iðlaidas orientuotà eko-nomikà, tegalinèià ðiaip taip reaguoti á pro-blemas, kurias ji pati ir sukelia. Þemë irjos gyventojai vël privalo tapti ekonomi-nio pasaulio centru. Todël dabartinis plët-ros modelis turi bûti pakeistas tokiu, ku-ris ið tiesø uþtikrintø darnø vystymàsi.

Kelias á darnumà – ilgas irnelengvas

1987 m. Jungtiniø Tautø Pasaulinë ap-linkos ir plëtros komisija (WCED), 1984m. ákurta JT Generalinës Asamblëjos re-zoliucijos pagrindu ir vadovaujamos tuo-metinës Norvegijos ministrës pirmininkësGro Harlem Brundtland, pateikë prane-ðimà „Mûsø bendra ateitis“. Jis lëmë, kaddarnaus vystymosi koncepcija tapo kerti-niu diskusijø apie aplinkos ir plëtros ryðáakmeniu. Praneðime, kurá rengiant daly-vavo 823 specialistai ir 84 organizacijos,nurodoma, kad bûtina siekti darnaus so-cialinio ekonominio vystymosi, ávertinan-èio ir ekologinius veiksnius. Taèiau tamreikia kokybiðkai naujo ekonomikos(ûkio) augimo – spartaus ir kartu socia-liai bei ekologiðkai darnaus.

Darniam vystymuisi bûtina ir kokybið-kai nauja ekonomika, pripaþástanti bios-feros raidos procesus bei ribas, garantuo-janti ekonominës ir ekologinës sistemøpusiausvyrà bei balansà. Ðià mintá ameri-

tyrinëjimai

1 pav. Ûkio ir aplinkos sàryðis

Istoriðkai Þemës ekologinës sistemosribotas gebëjimas tiekti iðteklius ir ab-sorbuoti terðalus ekonominës veiklos il-gà laikà neribojo, kadangi atvira eko-nominë subsistema, lyginant su bendrasistema, buvo santykinai nedidelë, ir pa-saulis buvo „tuðèias“ (tuðèias nuo þmo-niø ir jø dirbtiniø produktø, bet pilnasgamtinio kapitalo). Buvo akcentuoja-mas spartus augimas, konkurencija ir at-viri atliekø ciklai. Taèiau dabar dël de-

2 pav. „Tuðèias“ ir „pilnas“ pasauliai

begalinis augimas ribotoje sistemoje ne-galimas, t. y. kad ekonominis augimasuþ biosferos talpumo (gebëjimo asimi-liuoti terðalus ir atsikurti) ribø neiðven-giamai sukeltø aplinkos þlugimà. Gali-ma daryti iðvadà, kad ekonomikos(ûkio) mastai jau dabar yra tokie, kadtolesnë jos plëtra, matyt, nebetikslinga.Todël ir ekonomikos teorija galiausiaituri pripaþinti bazinius mokslo princi-pus, tarp jø entropijà, ir sutikti, kad eko-nomika yra ne amþinasis variklis, o vie-

7

kieèiø mokslininkas L. Brownas iðreið-kë labai vaizdþiai: jei mes neiðsaugosi-me biologiniø sistemø, savo gyvybiniaissyvais maitinanèiø pasaulinæ ekonomi-kà, visos mûsø ekonominës sistemos yrapasmerktos þlugti. Taèiau þmonija, siek-dama tuoj pat gauti naudos, ir toliau be-veik nesusimàstydama niokoja gamtinæaplinkà. JAV mokslininkø duomenimis,þmonija uþ Þemës teikiamus turtus, tarpjø naudingàsias iðkasenas, orà, vandená

biofizines aplinkos ribas (tai – darnu-mo tikslas). Nors ið pirmo þvilgsnio at-rodo, kad ðie tikslai vienas kitam prieð-tarauja, jø abiejø turi bûti siekiama vie-nu metu.

Kadangi visuomenei pasauliniu mastutenka susidurti su tokia didele trumpalai-

kiø poreikiø bei il-galaikiø tiksløávairove, net ne-ámanoma kalbëtiapie vieninteláuniversaliai tei-singà darnaus vys-tymosi kelià. Beto, ir pats perëji-mas á darnumàturtingose ðalysevyks vienaip, o

skurdþiose – visai kitaip. Darnumo ne-galima pasiekti vienà kartà ir visiems lai-kams. Kiekviena visuomenë bus darnisavaip, bet në viena ið jø negarantuosabsoliutaus darnumo. Jis nëra nekinta-mas ar galutinis kelionës tikslas, kuristuri bûti pasiektas. Tai mobilus tikslas,

ir maistà, Þemei kasmet ásiskolina po33 trilijonus JAV doleriø.

Pati darnaus vystymosi koncepcijosesmë yra gana aiðki. Taèiau nepaisantto, tikslus darnaus vystymosi apibrëþi-mas sukëlë daug diskusijø. Ekonominë-je bei aplinkosauginëje literatûroje da-bar pateikiama keliðimtai darnaus vys-tymosi apibrëþimø,iðreiðkianèiø ganaskirtingas darnausvystymosi koncepci-jas, kurias bûtø ga-lima suskirstyti á trisdideles grupes, ið-skiriant ekonominá,ekologiná ir sociali-ná-kultûriná poþiûrá(þr. 3 pav.).

Në vienas ið literatûroje pateiktø dar-naus vystymosi apibrëþimø tiksliai ne-aprëpia visø nagrinëjamos koncepcijosaspektø, taèiau iki ðiol tinkamiausiasapibrëþimas, geriausiai iðreiðkiantis pa-èià darnaus vystymosi idëjà, matyt, yra

3 pav. Poþiûriai á darnø vystymàsi

naus vystymosi scenarijai bus pakanka-mai patrauklûs turtingoms ðalims. An-tra vertus, neámanoma pradëti pertvar-kymø turtingose ðalyse, neávertinant be-sivystanèiø ðaliø interesø. Juk politika,grindþiama regionø apsirûpinimu, uþda-rais gamybos procesø ciklais ir energi-jos vartojimo esminiu sumaþinimu, tu-rës milþiniðkà poveiká Ðiaurës ir Pietøsantykiams. Gamtos iðtekliø vartojimosumaþëjimas turtingose ðalyse, bûtinassiekiant darnaus vystymosi, sukels au-ganèià nedarnià situacijà Pietuose. Ðieprieðtaravimai gali bûti iðspræsti, kai ap-linkos iðtekliø naudojimo maþëjimàÐiaurëje lydës efektyvus Pietø preten-davimas á tà patá aplinkos iðtekliø kieká(þr. 4 pav.).

Tai gali ávykti, kai besivystanèios ðalyspasuks nuo dabartinës ekonomikos,orientuotos eksportui, á ûká, labiau grin-dþiamà vidine rinka, ir kada joms busprieinamos technologijos, leidþianèiosdarniai naudoti aplinkos iðteklius.

Svarbus momentas ágyvendinant tokáscenarijø teks globaliam teisingumui.

„Þmonija uþ Þemës tei-kiamus turtus, tarp jønaudingàsias iðkasenas,orà, vandená ir maistà,Þemei kasmet ásiskolinapo 33 trilijonus JAV do-leriø.“

suformuluotas Brundtland komisijospraneðime: „Darnus vystymasis – taitoks vystymasis, kuris patenkina dabar-tinës epochos poreikius, nesudarydamaspavojaus bûsimoms kartoms patenkin-ti savuosius“.

Taigi darnaus vystymosi koncepcijojesusiejami du labai svarbûs tikslai: a) uþ-tikrinti tinkamà, saugø, gerà gyvenimàvisiems þmonëms (tai – vystymosi tiks-las) ir b) gyventi ir dirbti, atsiþvelgiant á

besikeièiantis kartu su þiniomis ir asme-ninëmis bei visuomenës vertybëmis irprioritetais, kurie nustatomi atsiþvelgusá aplinkos kokybæ ir ateities technologi-jø galimybes.

Be to, ar ið tiesø darnaus vystymosiágyvendinimas bus sëkmingas, daug pri-klausys nuo to, kaip radikaliai turtingosðalys yra pasirengusios sumaþinti savopretenzijas á aplinkos iðteklius. O tai sa-vo ruoþtu labai priklausys nuo to, ar dar-

8

VU KHF Verslo ekonomikos ir va-dybos katedros profesoriaus, sociali-niø mokslø habilituoto daktaro Remi-gijaus Èiegio vadovëlyje nuosekliaiaptariama ekonominë mintis iki ka-pitalistinës rinkos susiformavimo (Se-novës Rytai, Senovës Graikija ir Ro-ma, viduramþiø ekonominë mintis irkt.), dëstoma ekonominiø teorijø rai-da nuo kapitalistinës ekonomikos su-siformavimo iki XX a. ketvirtojo de-ðimtmeèio vidurio, pabrëþiant jø svar-bà ûkio plëtrai. Pateikiami ávairiømoksliniø mokyklø, palikusiø ryðkøpëdsakà ekonominiø mokymø istori-joje, svarbiausi teoriniai teiginiai irmetodologinës nuostatos. Pateikiamiir þymiø ekonomistø biografijos fak-tai, kurie ekonominiø teorijø istorijàdaro gyvesnæ.

Vilniaus universiteto leidykla, 2006

Remigijus Èiegis.

Ekonominiø teorijø istorija.

Uþterðto vandensnuotekø Lietuvojenuo 1995 m. sumaþëjobeveik perpus – nuo313,5 mln. m3 iki 177,5mln. m3 2004-aisiais.

Ðiltnamio efektà sukelianèiø dujøiðmetimas nuo 16 259 tûkst. tonø CO21996 m. sumaþëjo iki 16 234,1 tûkst.tonø 2003 m.

Aplinkà terðianèiø medþiagø iðmeti-mas á orà nuo 522,0 tûkst. tonø (1995metais) sumaþëjo iki 438,7 tûkst. tonø(2004 metais).

Daugiausiai terðalø (NOx, CO, SO2) áorà iðmetama Kauno, Ðiauliø, Telðiø,Klaipëdos ir Vilniaus apskrityse.

Ar þinote, kad...

Parengta pagal Statistikos departamentoskelbiamus „Darnaus vystymosi rodiklius“

Popieriaus ir kartono perdirbimas ið-augo nuo 61,2 proc.(1995-aisiais) iki 95proc. (2004-aisiais),o stiklo perdirbimassumaþëjo nuo 96,6proc. iki 85,5 proc.

Atsinaujinanèiø iðtekliødalis bendrosiose en-ergijos sànaudose iðaugonuo 5,7 proc. iki 8,07 proc.,o biologiniø degalø, kuriepradëti naudoti tik 2003-

iaisiais, 2004-aisiais jau buvo 0,06 proc.

Ekologiniø ûkiø plotas Lietuvoje ið-augo nuo 476 ha (1995 m.) iki 42 955 ha(2004 m.), o kaimo turizmo sodybø2004-aisiais buvo uþregistruota 361.

Santykinio skurdo lygis nuo 1995 m.sumaþëjo dviem procentais – nuo 18proc. 1995-aisiais iki 16,1 proc. 2004-ai-siais.

Kompiuterá na-muose 1996 metaisturëjo tik 1,2 proc.Lietuvos gyventojø,tuo tarpu 2005-aisiais– jau 29 proc.

Saugomø gamtos teritorijø plotas ið-augo nuo 727,8 tûkst. ha (1995 m.) iki932,1 ha (2004 m.).

Galvojant apie pasauliná darnaus vysty-mosi scenarijø, tiek turtingos industri-nës ðalys, tiek neturtingos Pietø ðalys turiimtis priemoniø efektyviausiai naudotiribotà aplinkos iðtekliø kieká. Ðio globa-laus teisingumo scenarijaus patraukliau-sia pusë yra ta, kad ið esmës gana aukð-tas gerovës lygis gali bûti uþtikrintas netø ðaliø, kurios nori plëtotis, sàskaita.Galiausiai kiekviena ðalis gali pasiekti

tà patá gerovës lygá. Ekonominis au-gimas nebegalës bûti grindþiamas visdidëjanèiu þaliavø ir energijos naudo-jimu, bet turës remtis iðradingumu irþiniomis apie tai, kaip efektyviau nau-doti ribotà aplinkos erdvës kieká. Ðisekonominio augimo tipas, aiðku, taippat turi savo ribas, bet yra dar daugerdvës ir laiko, kol ðios ribos bus pa-siektos.

4 pav. Darnaus vystymosi modelis

9

The last century has drastically chan-ged the balance of nature which wasachieved through the evolution of overthousand million years. In the 20c. theworld production increased more than50 times bringing up a striking disagre-ement between the flood of material va-lues and irresistible exhaustion of natu-ral resources alongside with the pollu-tion of the environment. Scientists warnagainst continuing such an uncontrol-led expansion of techno-sphere leadingto a complete destruction of the ele-ments ensuring the vital processes (e.g.the Ozone layer, humus, resources offresh water, etc.)

Due to limited natural resources andreasonable prices of ecological treasu-res, the trend of technique and techno-logy development were mainly deter-mined by the interests of capital econo-my and pursuit of a maximum produc-tion effect. Furthermore, destroyingprocesses have reached such a level thatthe first time in history the activity ofhomo sapiens was equaled to the activi-ty of natural powers of the planet suchas geological, chemical and biological.It cannot be denied that correlationamong chaotic production, decreasingresources, expanding famine in thecountries of poverty, soaring birthrateand pollution of nature has been unders-tood. Moreover, there is no doubt thatindustrial development has created bet-ter living conditions to thousand mil-lions, especially to the inhabitants ofwestern countries. Although there is theother side of the coin: the number ofpeople living in total poverty has star-ted increasing faster than general eco-nomic product.

We have to admit that our economyhas been based on A.Smith’s model pre-sented two hundred and thirty years ago.Market orientated contemporary eco-nomy tended to human being’s depen-dency on nature. It seemed to be suc-cessful until there was no shortage ofnatural resources. However, in a com-plete materially closed system such asour ecosystem confrontation with the li-mits of resources makes the formula actopposite to its content.

Sustainable Development and Economy

American economist H. Daly raisesthe question: “What is the appropriatedimension of economy?” This questionbecomes reasonable and obvious if weconsider increasing global economy aspart of the stable global biosphere. His-torically, the Earth’s limited ability tosupply resources and absorb pollutantswas not an obstacle at all because theopen economic subsystem was relative-ly small and the world itself was notovercrowded. Consequently, the issuesof rapid development, competition andopen waste cycles were highlighted. Ho-wever, moving on to the present situa-tion, due to demographic and econo-mic surge the world has become matu-re and overcrowded , thus, more andmore limited. Actually, agriculture hasbecome a parasite to the nature sinceits expansion and vitality are oftenachieved at the expense of deterioratingthe condition of ecosphere.

H. Daly’s argument for endless deve-lopment in a limited system to be im-possible turned out to be convincing. Weshould also understand that the capaci-ty of economy has reached its peak andits further development would lead tonowhere. Economy cannot substitute aneternal engine because it is a one-wayprocess; it could be more or less effecti-ve though never reversible. It is high ti-me we started changing the model ofour economy: the Earth and its dwel-lers must become the centre of the worldagain, therefore, contemporary modelof development should ensure its har-monious development.

A way towards harmony is not easy.In 1987 the World Commission of En-vironment and Development at UNchaired by the former PM of NorwayGro Harlem Brundtland delivered thepresentation under the title “Our Com-mon Future”. It became a keystone fordiscussions on environment and deve-lopment. 823 professionals and 84 or-ganizations contributed to the prepara-tion of the presentation and all of themagreed that it was necessary to seek forsustainable social economic develop-ment taking into account the ecologicalagents as well. Sustainable development

needs a new quality economy apprecia-ting the processes of biosphere develop-ment and its limits, ensuring the balancebetween economic and ecological sys-tems.

The very concept of sustainable deve-lopment is quite clear, nevertheless, its de-finition raised many contradictions. Thetextbooks on economy and nature con-servation display several hundreds of de-finitions of the term which fall into threemajor groups defending economic, eco-logical and social-cultural view-points.The best definition, however, still remainsto be the one presented by Brundtlandat the above mentioned conference: “Su-stainable development is such a develop-ment which satisfies the needs of the con-temporary époque and causes no dangerto the future generations to satisfy theirown needs.” Thus, the concept of sustai-nable development aims at

a) ensuring appropriate, secure and go-od life to all the people (the aim of deve-lopment);

b) living and working with considera-tion to the limits of biophysical environ-ment (the aim of harmony).

The way towards harmony cannot beuniversal, besides, a certain transitionalperiod in rich and poor countries will ta-ke place in different ways. Harmony can-not be achieved once and forever: everysociety will be sustainable in its own way.In order to implement such a scenario ofsustainability the main role should be gi-ven to the global justice. Both rich indust-rial countries and poor South countrieshave to take measures in order to exploitthe limited quantity of natural resources.It is possible that every country can achie-ve the same level of welfare. Economicdevelopment will not be based on the inc-reasing use of resources and energy, it hasto be based on resourcefulness and know-ledge how to use the limited space of theenvironment in the most effective ways.It has to be added that this type of econo-mic development has got its own boun-daries but there is much space and timefor us to make them complete.

Vertë Loreta CHODZKIENË,UKI direktorës pavaduotoja

Prof. Remigijus ÈIEGIS

Kas yra superlaidininkai iraukðtatemperatûriai superlaidininkai?

Superlaidininkas netenka pasiprieðinimo elektros srovës te-këjimui (varþos) atauðinus já iki tam tikros superlaidþiai me-dþiagai bûdingos temperatûros, vadinamos krizine (Tc). Iki 1986m. superlaidumo reiðkinys buvo nustatytas tik metaluose ir ly-diniuose. Norint pervesti tokias medþiagas á superlaidø bûvá,reikia labai brangaus ðaldanèio agento – skysto helio, ir tai la-bai riboja tokiø superlaidininkø praktiná pritaikymà. Ilgai ne-pavyko gauti medþiagø su þymiai aukðtesne krizine temperatû-ra, kol 1986 m. ðveicarø mokslininkai J. G. Bednorzas ir K. A.Mülleris (Nobelio premija 1987 m.) susintetino La-Ba-kupratà(La1.85Ba.15)CuO4, kurio krizinë temperatûra 30 K. Tai buvo re-voliucinis atradimas, parodæs, jog superlaidumo reiðkinys galibûti bûdingas ir metalø oksidams. Pradëjus intensyviai tirti ok-sidines me-dþiagas, buvosusintet intadaug superlai-dþiø oksidø,tarp jø irYBa2Cu3O7-x

(YBCO, 1987m.), kurio kri-zinë tempera-tûra gerokaivirðijo skystoazoto virimotemperatûrà (77 K arba –196 °C).

Skystas azotas yra pigus ðaldomasis agentas, tad taip sinteti-nant atsivërë didþiulës superlaidininkø praktinio pritaikymo ga-limybës. Aukðtatemperatûriais superlaidininkais (ATS) dabarvadinami superlaidininkai, kuriø krizinë temperatûra aukðta,virðija skysto azoto virimo temperatûrà. Per keletà metø buvosusintetinta daug kitø oksidiniø faziø, pasiþyminèiø dar aukð-tesnëmis krizinëmis temperatûromis (1 pav.). Dabar þinomadaugybë superlaidininkø, taèiau didþiausiomis krizinëmis tem-peratûromis vis dar pasiþymi vario turintys junginiai (kupra-tai). Dël santykinai lengvesnës sintezës, stabilumo, maþesniokomponentø toksiðkumo bei didelio krizinio srovës tankioYBCO superlaidininkas ir dabar sulaukia daugiausia dëmesio.

Aukðtatemperatûriaisuperlaidininkai ið cheminiø garø

Prof. habil. dr. Adulfas ABRUTIS

Vilniaus universitetoChemijos fakultete, prof.habil. dr. A. Abruèio va-dovaujamoje MOCVD la-boratorijoje, jau apie 13metø tiriama, kaip gali-ma auginti ðiuolaikiniømedþiagø plonus sluoks-nius ið cheminiø garø fa-zës. Tai daugiausia oksi-dinës medþiagos, pasiþy-

minèios ávairiomis funkcinëmis savybëmis,kurias galima plaèiai taikyti ðiuolaikinësetechnologijose. Ákurti naujà laboratorijà irpradëti naujà mokslo kryptá Lietuvoje buvonelengva, taèiau átemptà deðimtmeèio darbàvainikavo sëkmë. Laboratorija dabar turi mo-dernià technologinæ ir tyrimø árangà, yra su-kûrusi naujø technologijø ir jau gerai þino-ma pasaulyje. Laimëti keturi Europos Sàjun-gos bendrøjø mokslo programø grantai (FP4,du FP5 ir FP6), sudaryti naudingi moksliniøtyrimø kontraktai su uþsienio aukðtøjø tech-nologijø firmomis. Paskelbta apie 60 moksli-niø darbø tarptautiniuose þurnaluose, kartusu prancûzø mokslininkais uþpatentuotos dvitechnologijos, kuriø viena jau ádiegta pramo-niniuose reaktoriuose (vokieèiø firma „Aix-tron“). Laboratorijoje daktaro disertacijas ap-sigynë V. Kubilius, A. Teiðerskis, S. Pasko,V. Plauðinaitienë. Laboratorijoje ðiuo metudirba dr. V. Kubilius, dr. Z. Ðaltytë, dr. V. Plau-ðinaitienë, doktorantai A. Bartaðytë-Kizienëir L. Parafianoviè. Didþiausi laboratorijos lai-mëjimai susijæ su aukðtatemperatûriø super-laidininkø plonø sluoksniø ir jø daugiasluoks-niø sandarø su kitais oksidais sinteze ið che-miniø garø fazës.

Pav. 1. Superlaidininkø krizinëstemperatûros Tc (K) augimas

tyrinëjimai

10

11

Superlaidininkøtaikymai: nuo itin greitøtraukiniø iki magnetiniorezonanso skeneriø

Viena ið srièiø, kurioje superlaidinin-kø panaudojimas gali duoti didþiausiàekonominá efektà – dideliø sroviø tech-nika arba elektros energetika. Dël su-perlaidininkø gebëjimo iðlaikyti dideliussrovës tankius didelio galingumo mag-netiniuose laukuose juos galima panau-doti elektros energijos generavimo,transportavimo ir vartojimo objektuo-se (2 pav.). ATS gali bûti taikomi poþe-miniams didelës galios elektros kabe-liams gaminti. Tokie kabeliai gali benuostoliø transportuoti 3–5 kartus di-desnes sroves negu áprasti kabeliai. IðATS pagaminti daugiagysliai kabeliaiyra lankstûs, stiprûs ir patvarûs. Trans-formatoriai ATS pagrindu yra efektyvûs,lengvi, kompaktiðki ir ekologiðki, tadmanoma, kad jie greitai nukonkuruosalyvinius transformatorius. Dël panaðiøprieþasèiø ATS yra labai perspektyvûsgaminant ðiuolaikiniø motorø rotoriø irelektros generatoriø vijas. Tikimasi, kad„superlaidûs“ magnetinës levitacijostraukiniai (MAGLEV) iðvystys 500 km/val. ar net didesná greitá. Greitaveikiaisrovës saugikliai (srovës ribotuvai) ATSvijø pagrindu gali efektyviai apsaugotiárangà nuo perkrovos sroviø. Vienasáspûdingiausiø superlaidininkø pritaiky-mø atvejø – magnetinio rezonanso ske-navimo áranga, naudojama medicinoje.

Kodël reikalingiploni superlaidininkøsluoksniai

Daugelio medþiagø specifinës funk-cinës savybës, svarbios praktikai, ypaèiðryðkëja ar net atsiranda tik jø labai plo-nuose sluoksniuose (nuo keliø nano-metrø iki keliø mikrometrø storio). Pvz.,aukðtatemperatûriø superlaidininkø(YBCO ir kitø) savybë, labai svarbipraktiniam taikymui, yra kuo didesniskrizinis srovës tankis, leidþiantis benuostoliø transportuoti dideles sroves.Taèiau didelës srovës superlaidininke

gali tekëti tik tuo atveju, kai medþiagoskristalitai yra orientuoti viena kryptimiir tarp jø nëra didelio kampo sandûrø.Polikristaliniame masyviame medþiagospavyzdyje kristalitai iðsidëstæ chaotiðkai,tad silpnos jungtys tarp jø nulemia ne-didelæ krizinæ srovæ.

Atrodytø, kad idealus bûtø superlai-dininko monokristalas, turintis vientisàkristalinæ struktûrà. Taèiau krizinis sro-vës tankis superlaidininko monokrista-le nëra didelis, nes didelë krizinë srovëpasireiðkia tik superlaidininke, turinèia-me struktûroje pakankamai defektø,tarnaujanèiø vadinamaisiais „pinning“centrais, prie kuriø „prirakinami“ á su-perlaidininkà prasiskverbiantys magne-tiniai sûkuriai. Plonà superlaidininkosluoksná, parinkus sàlygas ir padëklà, ga-lima uþauginti epitaksiðkai, t. y. jamegauti vieningà, padëklo struktûros nu-lemtà kristalitø orientacijà, be to,sluoksnyje ámanoma sukurti mikro-

medicinoje, optikoje ir t. t. Tai ávairûsdavikliai, pasyvûs ar aktyvûs mikroban-giai komponentai (elektromagnetiniaiekranai, superaukðto daþnio (SAD) irimpulsiniø signalø komutatoriai, modu-liatoriai, superjautrûs SAD parametri-niai stiprintuvai, maiðytuvai, videode-tektoriai), analoginës ir loginës schemos(supergreiti preciziniai stroboskopiniaianaloginiai-skaitmeniniai keitikliai, su-pergreiti loginiai valdikliai, kompiute-riai). Be to, ATS ploni sluoksniai galibûti panaudoti ir didelës galios elektro-magnetinëje árangoje. Pvz., vietoj laidø,kabeliø, suformuotø ið polikristalinio su-perlaidininko, galima panaudoti jo plo-nus sluoksnius, nusodintus ant ilgølanksèiø metaliniø juostø. Jei ant meta-lo juostos nusodintas ATS sluoksnis yraorientuotas, jo krizinës srovës tankis galivirðyti 1 MA/cm2 stipriame magnetinia-me lauke, t. y. jis yra 3–4 eilëmis dides-nis negu ið polikristalinio superlaidinin-

Pav. 2. Ávairûs galimi superlaidininkø pritaikymo atvejai didelës galios árangoje:a) superlaidûs kabeliai, b) daugiagysliai lankstûs superlaidûs kabeliai, c) trans-formatoriai, d) motorai, e) srovës generatoriai, f) magnetinës levitacijos trauki-niai, g) srovës ribotuvai, h) magnetinio rezonanso skeneriai. Ðaltinis:http://www.ornl.gov/sci/htsc/documents/superconductivityposter.pdf

struktûros defektus („pinning“ centrus),padidinanèius krizinæ srovæ.

Plonuose sluoksniuose pasiekiami di-dþiausi kriziniai srovës tankiai. TodëlATS taikymo perspektyvos labiau sieja-mos su jø panaudojimu plonø plëveliøforma ávairiose srityse: mikroelektroni-koje ir metrologijoje, informacijos ir ry-ðiø sistemose, radioastronomijoje, bio-

ko pagaminto laido. Tai leidþia gerokaipadidinti elektromagnetinës árangos ga-lià. Pastaruoju metu tyrimai ðioje vadi-namojoje „coated conductors“ srityjevykdomi labai intensyviai, investuoja-mos didþiulës lëðos. Perspektyvi ir pla-èiai tiriama plonø sluoksniø taikymø sri-tis – panaudoti ATS plonasluoksniuosedidelës galios srovës ribotuvuose.

12

tyrinëjimaiSuformuoti ATSstruktûrà nelengva

ATS struktûra yra gana sudëtinga(3 pav.), tai daugiakomponenèiai oksi-dai, sudaryti ið 3–6 cheminiø elementø.Tai sluoksniuotos struktûros medþiagos,kurias galima ásivaizduoti kaip didþiulásumuðtiná. Jame Cu ir O atomø sluoks-niai kaitaliojasi su kitø elementø sluoks-niais.

Suformuoti tokià sudëtingà struktû-rà ant padëklo auginamame plonamesluoksnyje, iðgauti vieningà kristalitøorientacijà (epitaksijà), nuo kurios pri-klauso didelis krizinis srovës tankis, në-ra lengvas uþdavinys. Sluoksniø augini-mo metodas turi leisti tiksliai kontro-liuoti daugiakomponenèio oksidosluoksnio sudëtá, augimo greitá, storá, beto, praktiniams taikymams svarbi gali-mybë tolygiai padengti didelius ir daþ-nai ne plokðèius pavirðius, taip pat tech-nologijos kaina. Ðiuo metu ATS sluoks-niai daþniausiai auginami ið fiziniø garø(PVD – Physical Vapour Deposition) archeminiø garø (CVD – Chemical Va-pour Deposition).

CVD technologijø privalumas –lankstesnë sluoksnio sudëties ir augimogreièio kontrolë, didesni augimo grei-èiai, þymiai tolygesnis erdviniø elemen-tø padengimas integralinëse schemose,maþesnë árangos kaina (nereikia gilaus

vakuumo). Todël CVD metodai pa-trauklesni pramoniniams taikymams ne-gu PVD metodai. CVD principas ið pir-mo þvilgsnio gana paprastas. Elementø– sluoksnio komponentø – dujiniai jun-giniai arba junginiø garai ið jø ðaltiniøtransportuojami (ðildomais takais) du-jø srautu á kolektoriø, kur jie sumaiðo-mi, po to miðinys neðamas á reaktoriøprie karðto padëklo, ant kurio pavirðiausgarai skyla ir auga oksido plëvelë.

Auginant aukðtatemperatûriø super-laidininkø sluoksnius (pvz., YBCO) pra-diniais junginiais daþniausiai naudoja-mi kieti metalø (Y, Ba, Cu) organiniaijunginiai (MO junginiai), kurie garina-mi kaitinant, o garai transportuojami áreaktoriø prie karðto padëklo. ToksCVD atvejis vadinamas MOCVD (Me-tal-Organic Chemical Vapour Deposi-tion). Norint gauti reikiamos sudëties irstruktûros sluoksná, bûtina tiksliai kon-troliuoti garø fazës sudëtá ir daug kitøparametrø. Daugiakomponentës me-dþiagos sintezëje naudojami skirtingømetalø MO junginiai pasiþymi skirtin-gomis savybëmis (stabilumu, terminiupatvarumu, lakumu ir kt.), kurias nëralengva suderinti tame paèiameMOCVD procese. Tinkamø MO jun-giniø ilgos paieðkos buvo pagrindinëprieþastis, dël kurios pirmi aukðtos ko-kybës ATS sluoksniai MOCVD bûdubuvo gauti vëliau negu PVD metodais.

VU mokslininkaidemonstruoja aukðtàtechnologinámeistriðkumà

Prof. A. Abruèio laboratorijai bendra-darbiaujant su Grenoblio politechnikosinstituto Medþiagø laboratorija, 1993 m.buvo sukurta nauja MOCVD modifika-cija – impulsinis injekcinis MOCVD,kuris abiejose laboratorijose buvo iðvys-tytas iki universalios nusodinimo ið che-miniø garø technologijos, tinkanèiosávairiausiø funkciniø oksidø sluoks-niams ir jø daugiasluoksnëms sanda-roms nusodinti. Ðis metodas pagrástasnaujais technologiniais principais, kurieleidþia iðvengti MO junginiø cheminiokitimo garinant, bûdingo klasikiniamMOCVD metodui, be to, þymiai paleng-vëja garø fazës sudëties kontrolë. Tai lei-do padidinti sluoksniø savybiø pasikar-tojimà. Ðio metodo ypatybë – sluoksnisauginamas impulsais, kuriø kiekvienasatitinka tam tikrà uþauginto sluoksniostorá, kurá galima kontroliuoti nuo angst-remo daliø iki nanometrø. Keièiant in-jekcijos parametrus, galima plaèiose ri-bose (~1-1000 nm/min) keisti sluoks-nio augimo greitá.

Panaudojant naujà MOCVD metodà,prof. A. Abruèio laboratorijoje buvo pa-ruoðta daug technologijø aukðtos koky-bës ðiuolaikiniø funkciniø medþiagøsluoksniams bei jø daugiasluoksnëmssandaroms ir supergardelëms nusodin-ti. Pvz., esant 800–825 °C temperatûrai,buvo uþauginti aukðtatemperatûrio su-perlaidininko YBCO (ir SmBCO) epi-taksiniai sluoksniai, pasiþymintys aukð-ta krizine temperatûra (Tc~92-93 K), la-bai staigiu virsmu á superlaidþià bûsenà(DT~0.1-0.2 K), rekordiniais kriziniaissrovës tankiais (Jc~6 MA/cm2 esant 77K). Metodas leidþia uþauginti panaðiøcharakteristikø tolygius YBCO sluoks-nius ant didelio pavirðiaus (3 coliø dia-metro) monokristaliniø padëklø. Nuso-dinti YBCO sluoksniai turëjo didelæ pa-klausà taikomiesiems tyrimams (Vil-niaus puslaidininkiø fizikos institutas,SIEMENS ir THEVA firmos, Prancû-zijos, JAV, Izraelio mokslo ástaigos ir fir-mos). Laboratorijoje buvo atlikta daugtyrimø ir YBCO padengtø laidininkø

Pav. 3. YBa2Cu3O7 struktûra. Kairëje – elementarusis ortorombinës gardelës narve-lis, deðinëje – perspektyvinis gardelës vaizdas. Nedideli geltoni rutuliukai – Y3+

jonai, didesni oranþiniai – Ba2+ jonai, maþi mëlyni – Cu jonai ir maþi raudoni – O2-

jonai. Mëlynos piramidës vaizduoja vario jonus, koordinuotus penkiaisoksido jonais.

13

srityje didelës galios pritaikymams. Gau-ti orientuoti YBCO sluoksniai ant lanks-èiø nikelio padëklø pasiþymëjo dideliukriziniu srovës tankiu (~ 1 MA/cm2).

Vilniaus universiteto MOCVD labo-ratorijoje buvo atlikta daug tyrimø, sie-kiant sujungti á daugiasluoksnæ sandaràaukðtatemperatûrá superlaidininkàYBCO ir kolosaliu magnetovarþiniuefektu pasiþymintá lantano manganitàLa1-xSrxMnO3. Ðis manganitas feromag-netiniame bûvyje turi gerokai didesnáelektronø poliarizacijos laipsná negu ki-ti metaliniai ar oksidiniai laidininkai. Pir-mà kartà MOCVD bûdu buvo gautosferomagnetiko/dielektriko/superlaidi-ninko struktûros, ið kuriø pagamintameprietaise buvo nustatytas poliarizuotøkvazidaleliø injekcijos ið feromagnetikoá superlaidininkà reiðkinys, pagrástas kva-zidaleliø tuneliavimu per plonà (~5 nm)dielektriko sluoksná. Ðio reiðkinio egzis-tavimas struktûrose leidþia efektyviaivaldyti superlaidumo parametrus ir yraperspektyvus taikymams spintronikoje(elektronø sukiniø manipuliavimu pa-grástoje elektronikoje).

Bendradarbiaujant su Grenoblio po-litechnikos instituto mokslininkais bu-vo uþaugintos aukðtos kokybës epitak-sinës oksidinës supergardelës. Tokios su-pergardelës labai reikalingos tiek fun-damentaliems tyrimams, tiek prakti-niams pritaikymams. Ðios superstruktû-ros yra sudarytos ið pakaitomis einan-èiø dviejø medþiagø plonø sluoksniø(nuo keliø iki keliasdeðimt nanometrø),turinèiø tam tikrà skaièiø kristalinës gar-delës elementariø narveliø. Tokia dvie-jø medþiagø (pvz., superlaidininkas/di-elektrikas) struktûriniø elementø kom-binacija sandaroje gali bûti pakartotanorimà skaièiø kartø. Ðitokiø super-struktûrø dirbtinis konstravimas yra rim-tas technologinis iððûkis, tad jø pagami-nimas demonstruoja didelá technologi-ná meistriðkumà.

Europoje ir JAV uþpatentuotas me-todas jau ádiegtas pramonëje. Vokieèiøfirma „Aixtron AG“, viena stambiausiøMOCVD árangos gamintoja pasaulyje,ásigijo patento licencijà ir ádiegë meto-dà savo gaminamuose TRICENT reak-toriuose (4 pav.). Ðis reaktorius yra su-dëtingas klasteris, skirtas didelës dielek-trinës konstantos dielektrikø ir kitø in-

tegraliniø schemø komponentø nuso-dinimui naujos kartos silicio puslaidi-ninkinëms technologijoms.

Pastaraisiais metais Vilniaus univer-siteto MOCVD laboratorijoje atlieka-ma daug kitokiø technologiniø tyrimø.Tiriama vis daugiau medþiagø. Tiriamididelës dielektrinës konstantos dielek-triniai oksidai, skirti ateities silicio pus-laidininkinëms technologijoms. Augi-namos plonasluoksnës deguoniui lai-dþios oksidinës membranos, naudoja-mos deguonies selektyviam iðskyrimuiið oro ir membraniniuose cheminiuosereaktoriuose. Taip pat tiriami fotokata-litiniu aktyvumu pasiþyminèiø oksidøsluoksniai bei oksidiniø laidininkøsluoksniai bioelektrokatalizei. Pradëtipjezoelektriniu efektu pasiþyminèiø ok-sidø ir jø daugiasluoksniø sandarø sukitomis funkcinëmis medþiagomis tyri-mai. Bendradarbiaujama su ávairiomis

Pav. 4. „Aixtron AG“ TRICENT reaktorius oksidø sluoksniø MOCVDnusodinimui

Vakarø ðaliø ir Lietuvos laboratorijomis.Iki ðiol laboratorijoje atliekamø tyrimøobjektai buvo funkcinës oksidinës me-dþiagos, taèiau nuo 2006 m. laboratorijapradëjo vykdyti naujà ES FP6 programosprojektà, kuriame tyrimo objektas yra iðGe, Sb ir Te sudarytos puslaidininkinësmedþiagos, kuriø ploni sluoksniai gali bû-ti pritaikyti naujo tipo fazës keitimosi at-mintims.

Ðiuo metu MOCVD laboratorija turimodernià technologinæ ir tyrimø árangà.Laboratorijoje pastatyti 5 originalioskonstrukcijos MOCVD reaktoriai (5pav.), be to, laboratorijoje sukonstruotireaktoriai ádiegti ir Vakarø ðaliø univer-sitetuose. Galima teigti, kad Universite-te technologijos mokslai sparèiai stiprë-ja, o medþiagø inþinerijos srityje Vilniausuniversitetas tampa stipriu centru ne tikLietuvoje, bet ir Europoje.

Pav. 5. VU MOCVD laboratorijoje sukonstruoti originalûs MOCVD reaktoriaioksidø sluoksniams auginti

14

tyrinëjimai

Apie autoræBaigusi organizacinës psi-chologijos magistro studijasVilniaus universitete IrmaRYBNIKOVA gilinasi á per-sonalo vadybos temas eko-nominiø mokslø doktoran-tûroje Dresdeno technologi-jos universitete. Tyrimø sri-tys – darbuotojø motyvaci-ja, psichologinë darbo sutar-tis, alternatyviosios darbosutartys ir jø pasekmës dar-buotojams. Disertacijos te-ma: vadovai kaip laikiniejidarbuotojai (interim mana-gement).

Kaip asmeniniame gyvenime „sutuoktinius iki grabo len-tos“ vis daþniau pakeièia „sugyventiniai“, taip ir nûdie-nos darbo santykiuose vietoj darbo visam gyvenimui visdaþniau siûlomi darbai pagal projektà tai vienoje, tai ki-toje firmoje. Pati darbo politika keièiasi ið esmës. Prieðkelias deðimtis metø darbdaviai pradëjo plaèiai prakti-kuoti vadinamuosius „alternatyvius darbo santykius“. Visdaþniau darbuotojai ádarbinami pagal terminuotas ar va-dinamàsias „autorines sutartis“. Tapo madinga „nuomo-tis“ darbuotojus staiga jø prireikus, t. y. ádarbinti kitojefirmoje dirbanèius þmones. Kas paskatino tokià perso-nalo paradigmø kaità? Kà reiðkia alternatyvûs darbo san-tykiai darbdaviams ir kokie tokiø santykiø padariniai?

Pakeleivingiejinûdienos darbo

santykiuoseIrma RYBNIKOVA

15

„Blaðkydamiesi nuo vienos terminuotos sutartiesprie kitos, nuo vieno projekto prie kito mes esamesavo darbdaviams tokie pat pakeleiviai, kaip ir jiemums: ðiandien – gerai, o rytoj þiûrësim.“

Du vaizdeliai –ið praeities ir dabarties

Vaizdelis ið praeities. Baigus inþineri-jos studijas Jonui buvo pasiûlyta asisten-to vieta vienoje gamykloje. Daugmaþádomus darbas, padorus atlyginimas, ko-munalinis butas. Neilgai trukus – ir ðei-ma, priedai prie atlyginimo, kolegøplekðnojimai per petá sulaukus pirma-gimio, karjera, ðûsnis padëkos raðtø... sutuo paèiu ámonës atspaudu. Kasryt Jo-no þvilgsnis vis dar slys tos paèios ga-myklos kontûrais, nors jo mintys nera-miai suksis apie artëjanèià pensijà, kaiteks atsisveikinti ir su senais mielais ko-legomis, ir per ðitiek metø iki kartumopaþástamomis biuro sienomis.

Vaizdelis ið dabarties. Dar studijø me-tais Robertas kà nors suprogramuoda-vo ar uþ nedidelá atlyginimà sukurdavointernetiná puslapá tai vieniems, tai ki-tiems uþsakovams. Baigæs studijas susi-rado darbà nedidelëje firmoje. Pakal-bintas paþástamo jà paliko ir iðëjo vyk-dyti vieno projekto. Autorinë sutartis bejokiø socialiniø garantijø, bet geras at-lygis. Pabaigus projektà – neáprasta tuð-tuma. Perskambino visus paþástamus –jokio naujo darbelio. Pateikë dokumen-tus atrankoms – nieko padoraus, në vie-nas darbdavys nenusiteikæs mokëti to-kios algos, kokios Robertas jautësi ver-tas. Po kiek laiko pasitaikë pasiûlymasið uþsienio – vienas nedidelis, bet geraiapmokamas projektëlis, dirbi namuose,siunti programëles uþsakovui ir seki sa-vo banko sàskaità. Beveik idealu. Tikmintis, kas bus, kai ir tai baigsis, baugi-na jau dabar. Tuoj pat pasipainios kitassmagus projektas ar teks susiimti ke-liems mënesiams?

Didysis posûkisdarbo santykiuose

Ðie schemiðki pavyzdþiai – viso labobandymas iliustruoti tai, kà þmogiðkøjøresursø specialistai kartais vadina di-dþiuoju posûkiu (big turn) darbo santy-kiuose. Iki XX amþiaus pabaigos buvoáprasta dirbti turint neribotà darbo su-tartá, karjeros galimybes, o kam pasisek-davo – ir kreditus jaunoms ðeimoms,

ámonës vaikø darþelius, sveikatingumocentrus ir kitokias privilegijas ámonësdarbuotojams. Taèiau vaizdas XX am-þiaus pabaigoje ëmë smarkiai keistis. Netik specialios programos darbuotojø vai-kams ar sveikatai ëmë darytis reteny-bë, – darbdaviai ëmë vis labiau trum-pinti darbo sutartis. Kaip asmeniniamegyvenime „sutuoktinius iki grabo len-tos“ vis daþniau pakeièia „sugyventi-niai“, taip ir darbo santykiuose vietojdarbo visam gyvenimui vis daþniau siû-lomi darbai pagal projektà tai vienoje,tai kitoje firmoje. Ir Vakarø ðalyse dar

kontingentinës darbo sutartys, t. y. bejokiø socialiniø ar darbo garantijø atei-tyje. Tai ir samdomi darbuotojai, ir dar-buotojai su terminuotomis sutartimis, irvadinamøjø „laisvøjø menø“ atstovai:raðytojai, vertëjai, architektai, juristai,programuotojai.

Kodël kinta darbosantykiai ir kokieto padariniai

Daugybë knygø priraðyta bandant at-sakyti á klausimà, kas paskatino perso-nalo paradigmø kaità. Vieni autoriai ieð-ko prieþasèiø demografinëse tendenci-jose, neva darbingø þmoniø gausëjimasVakarø ðalyse ir potencialiø darbuoto-jø perteklius leidþia darbdaviams bûtivis iðrankesniems ir neprisiriðti prie dar-buotojø. Kiti manosi radæ prieþastá þai-biðkame technologijos vystymesi: kuosparèiau firma keièiasi, tuo prasmingiauádarbinti darbuotojus trumpam laikui,nes neþinia, kokiø kvalifikacijø reikës ki-tais metais ar jau kità mënesá. Taèiau èianesigilinsime á prieþastis, o trumpai ap-þvelgsime, kokius padarinius pasikeitædarbo santykiai turi darbdaviams ir dar-buotojams.

Kà reiðkia alternatyvûs darbo santy-kiai darbdaviams? Visø pirma jokiø ási-pareigojimø dël personalo ateities. Dar-buotojai ádarbinami tol, kol jie reikalin-gi. Kai tik jø uþduotis atlikta ar juos ga-lima pakeisti kitu, pigesniu personalu,darbuotojø paslaugø galima nesunkiaiatsisakyti. Dël to darbdaviai vis maþiaulinkæ investuoti á darbuotojø kvalifika-cijà, daug mieliau ieðko iðsilavinusio irpatyrusio personalo, kurio nereikia neiapmokyti, nei jo kvalifikacijos kelti. Tai,pavyzdþiui, ne tik akivaizdþiai rodo eko-nominiai JAV duomenys, kur darbda-viø investicijos á darbuotojø kvalifikaci-jà per pastaruosius deðimt metø dras-tiðkai sumaþëjo. Lietuvoje ði tendencija

ne taip seniai buvo „normalu“ visà gy-venimà dirbti vienam darbdaviui. Taèiauprieð kelias deðimtis metø Vakaruosepradëta plaèiai praktikuoti vadinamuo-sius „alternatyvius darbo santykius“. Visdaþniau darbuotojai ádarbinami pagalterminuotas ar vadinamàsias „autorinessutartis“. Tapo madinga „nuomotis“darbuotojus staiga jø prireikus, t. y. ádar-binti kitoje firmoje dirbanèius þmones.Darbdaviams patogiau ir pigiau ádarbin-ti „projektiná personalà“ ir atleisti já, kaiprojektas baigiasi. Nei sukti galvà, kà da-ryti su personalu, jei uþsakymai baigsis,nei dideliø iðlaidø. Kai kurie analitikaidël to kalba apie yranèius tradiciniusdarbo santykius.

Kai kurie analitikai teigia, kad ðian-dien jau iki 30 proc. dirbanèiøjø saistotik vadinamosios „alternatyvios“, arba

16

taip pat ryðki. Vien pasiskaièius darboskelbimus nelieka abejoniø, kad ir lie-tuviðkos firmos ieðko darbuotojø ne tiksu geru iðsilavinimu, bet ir su darbo pa-tirtimi – daþnai netgi didele, ne maþiaunei 5 metø. Retas darbdavys nusiteikæsádarbinti ir apmokyti ðvieþius universi-tetø absolventus, neturinèius praktiniøágûdþiø. Pasak ámoniø atstovø, në ge-riausi studijø paþymiai nekompensuospraktikos trûkumo. Negana to, darbda-viai savo ruoþtu nesuteikia jokiø ilgalai-kiø darbo garantijø. Iðsirinkdamos jaupatyrusius kvalifikuotus darbuotojus irjuos ádarbindamos terminuotoms ar au-torinëms sutartims, firmos, þinoma, tau-po personalo iðlaidas. Ðitaip darbuoto-jus, lygiai kaip ir technologijà, biuroárangà ar kitus resursus, galima bet ka-da pakeisti, atnaujinti ar netgi gerai par-duoti, o gal pelningai perleisti (tarpinin-kauti) kitoms firmoms. Per trumpà lai-kà darbuotojai paprastai neuþmezga jo-kiø giliø ryðiø, neuþsikreèia „grupësjausmu“. Prieðingai – neretai atsirandakonkurencija tarp kolegø, mat kiekvie-nas tikisi, kad asmeniniais pasiekimaisgalës átikinti darbdavá pratæsti darbo su-tartá.

Ar tikrai alternatyviejidarbo santykiaiiðlaisvina?

Kà naujosios tendencijos reiðkia dar-buotojams, kol kas tarpusavy nesusita-ria nei mokslininkai, nei praktikai. Vie-ni analitikai pranaðauja, kad tokie trum-

palaikiai, neápareigojantys darbo santy-kiai darbuotojus iðlaisvina. Juo maþiauprisiriðæs prie vieno darbdavio, juo dau-giau turi laisvës rinktis. Ne veltui gyvasenoji tituluotë „laisvøjø menø atstovai“,ávardinanti aktorius, dizainerius, raðyto-jus, vertëjus, stilistus, kurie tradiciðkaiilgai pas vienà darbdavá neuþsibûna. Tosnaujos laisvës tuo paèiu neva reiðkia irnaujus ar daugiau praktiniø ágûdþiø, ly-ginant su sësliu darbu vienam darbda-viui: klajojant po ávairias firmas, kiek-vienoje galima patirti kà nors nauja, su-sidurti su naujomis uþduotimis.

Galime manyti, kad ir paèios uþduo-tys, kurias tokie „darbo nomadai“ fir-mose atlieka, yra ádomesnës ir ne tokiosrutininës, mat tokie specialistai turi su-sitelkti savo ypatingai, atsakingai uþduo-èiai ir ðitaip „atsipirkti“ firmai. Be to,galime ásivaizduoti, kad tokie pakelei-vingi darbuotojai iðrankiau ieðko darb-davio – paþinæ ávairias firmas, jie gali sauleisti atsisakyti darbo pasiûlymø, jei ðiejiems pasirodo átartini, neágyvendinamiar darbo aplinka nemaloni. Kita vertus,þinojimas, kad neuþsibûsi ilgai, tai patgali „iðlaisvinti“. Kad ir koks nemalo-nus darbdavys, guos mintis, kad projek-tas pas já greitai baigsis. Laukdami nau-jø darbø, uþduoèiø ar projektø tokiedarbuotojai esà turi pakankamai laiko

ir persikvalifikuoti, ir papildomai mo-kytis, kelti kvalifikacijà ar net ilgai atos-togauti. Trumpai tariant, pereidami iðvieno darbo á kità jie gali plësti savo ho-rizontà. Kai kurie autoriai teigia, kad to-kie alternatyvûs trumpalaikiai darbosantykiai ir ne ðimtaprocentinis uþim-tumas leidþia daug prasmingiau paskirs-tyti savo laikà taip, kad ir ðeimai, ir as-meniniams interesams, ir darbui jo uþ-tektø.

Taèiau kita medalio pusë nëra tokiapatraukli. Tarp akademikø, tyrinëjanèiødarbo santykius, egzistuoja grupë vadi-namøjø „institucionalistø“, kurie skep-tiðkai vertina naujàsias tendencijas. Pa-sak jø, toks laikinas darbas galbût ir su-teikia tam tikrø laisviø, bet toli graþu nevisiems ir ne be dideliø problemø. Pa-vyzdþiui, tiriant „nuomojamus“ darbuo-tojus pasirodë, kad laikinieji nuomoja-mi darbuotojai su aukðta kvalifikacijapaklausesni, þymiai geriau apmokami,ádarbinami ilgesniam laikui ir kompe-tentingesnëms uþduotims nei samdomidarbuotojai be aukðtos kvalifikacijos ardidelës darbo patirties. Firmos daþnaisamdosi þemos kvalifikacijos, nemalo-nioms ar pavojingoms uþduotims (pa-vyzdþiui, atominiø atliekø likvidavimui)ir moka minimalias dienines iðmokas.Kitaip tariant, trumpalaikiuose darbo

„Alternatyvûs trumpalaikiai darbo santykiai ir neðimtaprocentinis uþimtumas leidþia daug prasmin-giau paskirstyti savo laikà taip, kad ir ðeimai, ir as-meniniams interesams, ir darbui jo uþtektø.“

17

santykiuose skirtumai tarp kompetentin-gø specialistø ir maþiau kompetentingopersonalo dar didesni nei tradiciniuosedarbuose. Vieniems blizgesys, kitiems –skurdas.

Taèiau ne viskas auksas, kas auksu bliz-ga. Alternatyvios darbo sutartys gali ge-rokai apsunkinti. Darbdaviø reikalavimaiir terminai tampa vis grieþtesni, paramaið kolegø – nebe savaime suprantama,nes, tarp darbuotojø tokiomis sàlygomisdaþnai vyrauja konkurencija. Be to, kva-lifikacijos këlimas ir su tuo susijusios fi-nansinës iðlaidos tampa kiekvieno dar-buotojo asmeniniu rûpesèiu.

Trumpalaikës sutartys apsunkina ir gy-venimà. Tyrimai rodo, kad specialistai,dirbantys pagal autorines sutartis, prie-ðingai nei manyta, patiria daug didesnæátampà ir turi daug maþiau laisvo laikonei „tradiciniai darbuotojai“. Jie papras-tai ne tik dienà naktá dirba, bet ir visà li-kusá laikà turi skirti darbui: naujø uþsa-kovø paieðkoms, dalyvavimui teminësekonferencijose, pasiruoðimui naujoms at-rankoms ir pan. Galø gale iðnyksta ribatarp darbo laiko ir laisvalaikio. Dirbantpagal terminuotas sutartis sunku planuotiasmeniná gyvenimà. Ðeima, vaikø augini-mas ir socialiniai ryðiai reikalauja geog-rafinio ir finansinio stabilumo, laiku ið-mokëtø atlyginimø ir finansiniø garanti-jø. Taèiau tokiø garantijø negali suteiktinet ir solidþiausia kvalifikacija, mat nie-kada neþinia, ar pasibaigus projektui at-siras naujas, ar ilgalaikis darbdavys ne-pakeis savo verslo strategijos taip, kad lig-ðiolinës darbuotojo kvalifikacijos taps ne-reikalingos.

Alternatyviosiosdarbo sutarys EuropojeI. Nyderlandai – 44,6 proc. dirbanèiøjøII. Ispanija – 39,6 proc. dirbanèiøjøIII. Didþioji Britanija – 34 proc. dirbanèiøjøIV. Portugalija – 30,1 proc. dirbanèiøjøV. Danija – 28,3 proc. dirbanèiøjø

Ar esame lojalûsdarbdaviams?

Þinoma, kyla klausimas, ar darbuo-tojai, baimingai laukiantys savo termi-nuotos darbo sutarties pabaigos ir kassavaitæ perþvelgiantys ðeðtadieninio„Lietuvos ryto“ darbo skelbimus, galibûti ásipareigojæ savo darbdaviui ar fir-mai, gali identifikuotis su ja. Turbût var-giai. Dauguma pastaraisiais metais at-liktø tyrimø patvirtina, kad darbuotojailinkæ labiau ásipareigoti ne firmai, o sa-vo konkreèiai uþduoèiai, profesijai: pro-gramavimui, redagavimui, buhalterijaiar pan. Pati firma, kurioje jie ðià uþduo-tá atlieka, netenka svarbos. Kai kurie ty-rimai rodo, kad ir „Lietuvos darbuoto-jø prisiriðimo lygis yra vienas þemiausiøne tik Baltijos ðalyse, bet ir visoje Euro-poje“ (L. Paukðtytë, „Vadovo pasauly-je“, 2005 m.). Ðitokiu emociniu atsiri-bojimu darbuotojai reaguoja á pragma-tiðkà darbdaviø politikà. O gal ðiuolai-kiniams darbdaviams darbuotojø ásipa-reigojimas ar prisiriðimas prie firmos –sena pasaka? Dar devintajame deðimt-metyje buvo svarbu, kad kiekvienasIBM dirbantis programuotojas jaustøsi„IBM-ininku“, gyventø IBM kultûra.Tuo tarpu ðiais laikais daug svarbiau, kadprogramuotojas kokybiðkai ir greitai at-

liktø savo uþduotá. Þaibiðkø permainø irtrumpalaikiø darbo rezultatø eroje ilgalai-kis prisiriðimas ar santykis su darbdaviu, ro-dos, netgi kliudo greitiems finansiniams lai-mëjimams. Tik ar tikrai darbdaviai gali beto apsieiti? Ne tik darbuotojams, bet ir darb-daviams reikia tam tikrø garantijø, kad svar-bûs specialistai neiðeis pas konkurentà.Darbdaviams reikalingos naujos darbuoto-jø idëjos. Jiems reikalingi ir darbuotojai, ku-rie prireikus puoselëtø organizacijos ávaiz-dá – tiek vieðumoje, tiek ir privaèiame gyve-nime; kurie reorganizuojant firmà prisitai-kytø prie naujoviø, o ne viskà metæ iðeitøkitur. „Prisiriðimas prie organizacijos“, „ási-pareigojimas organizacijai“ – tokie buvosëkmës receptai, kuriuos organizacijø psi-chologai iki ðiol dalijo firmoms, norinèiomsmotyvuoti darbuotojus. Taèiau jie trumpa-laikiø darbo santykiø eroje sunkiai pritai-komi. O kaip atrodo naujieji receptai, darneaiðku.

„Þaibiðkø permainø ir trumpalaikiø darbo rezul-tatø eroje ilgalaikis prisiriðimas ar santykis sudarbdaviu, rodos, netgi kliudo greitiems finansi-niams laimëjimams.“

(Ðaltinis: „Eurostat“, 1998 m.)

Pastaraisiais metais padaugëjo moky-tojø patiriamo streso tyrimø. Jie liudi-ja, kad mokytojo darbas – ganëtinaiátemptas.

Ðiuos tyrimus skatina, viena vertus,mokytojø kaip profesinës grupës padë-tis – jø sveikatos bûklë, pasitenkinimasdarbu, ketinimai keisti darbà. Kita ver-tus – rûpestis moksleiviø paþangumo kë-limu. Tyrëjai jau seniai pripaþino, kadmoksleiviø paþangumas labai smarkiaipriklauso nuo mokytojø psichologinëssavijautos ir pasitenkinimo savo darbu.

Suomijoje atlikti tyrimai parodë, kad

55 proc. visø darbuotojø patiria „per-degimo“ simptomus – ypaè emociná ið-sekimà. 27 proc. mokytojø jauèia rim-tus iðsekimo simptomus (cit. pagal Ras-ku A., Kinnunen U., 2003). 1997 metøÐvedijos statistikos departamento duo-menimis, mokytojavimas – daugiausiastreso kelianti specialybë. 64,3 proc. mo-kytojø prisipaþino, kad beveik pusæ sa-vo darbo laiko jie kenèia nuo streso.Tarp kitø aukðtàjá iðsilavinimà turinèiødarbuotojø ðis skaièius vidutiniðkai sie-kia 46,8 proc. (Jacobsson C., PousetteA., Thylefors I., 2001). Anglijoje atlik-tø mokytojø apklausø rezultatai rodo,kad treèdalis mokytojø kenèia nuo stip-raus streso arba „perdegimo“ sindromo

(cit. pagal R. van Dick, U. Wagner,2001). Nacionalinës mokyklos direkto-riø asociacijos Anglijoje 2000 metais at-likta apklausa parodë, kad 40 proc. ap-klaustø mokyklos direktoriø pastarai-siais metais kreipësi á gydytojus del stre-so sukeltø problemø, 20 proc. mano, kadjie vartoja per daug alkoholio, ir net 15proc. átaria, kad jie jau yra alkoholikai.25 proc. mokyklos direktoriø patiriarimtø streso sukeltø sveikatos proble-mø, tokiø kaip hipertenzija, nemiga,depresija bei skrandþio ir virðkinamojotrakto ligos (Matt Jarvis, 2002). Ir ame-rikieèiai, ir australai teigia, kad daug mo-kytojø dël streso keièia darbà ar iðeina ápensijà anksèiau laiko.

Diagnozë:

Kaip manote, ar þmoniøminioje galima paþinti fizi-kà, psichologà ar ekono-mistà? Manau, daugumaatsakytø neigiamai. O argalima paþinti mokytojà?Turbût pradedate ðypsotisir pritariamai linkèioti gal-vomis. Teigiamai á ðá klau-simà atsako ir patys moky-tojai. Deja, paþinti juos ga-lime ne dël sklindanèio iðjø gerumo ar iðminties...

Kaip manote, ar þmoniøminioje galima paþinti fizi-kà, psichologà ar ekono-mistà? Manau, daugumaatsakytø neigiamai. O argalima paþinti mokytojà?Turbût pradedate ðypsotisir pritariamai linkèioti gal-vomis. Teigiamai á ðá klau-simà atsako ir patys moky-tojai. Deja, paþinti juos ga-lime ne dël sklindanèio iðjø gerumo ar iðminties...

Doc. Laimutë BULOTAITË

18

tyrinëjimaiMokytojø patiriamostreso tyrimai

19

medikø pagalbos. Kai kam padeda ir to-kios streso áveikos strategijos kaip spor-tas, mëgstamas uþsiëmimas ar atsipalai-davimo technikos. Ir kiti autoriai (pvz.,Wilson V., 2002) paþymi, kad daþniau-siai mokytojai naudoja paliatyvines ávei-kos strategijas, nes mano, kad negali pa-ðalinti tikrøjø streso prieþasèiø. Taigidauguma mokytojø naudojamø stresoáveikos strategijø yra neefektyvios ar netþalingos jø fizinei bei psichikos sveika-tai.

2005 m. mokytojø streso tyrimai bu-vo atlikti ir Lietuvoje. Apklausta 300mokytojø ið ávairiø Lietuvos miestø beirajonø – Vilniaus, Elektrënø, Panevë-þio, Ukmergës, Këdainiø. Tiriamøjøamþiaus vidurkis – 42,3 metø (jauniau-sias buvo 28 metø, vyriausias – 68 me-tø). Darbo mokykloje staþas – nuo 1 me-tø iki daugiau nei 20 metø. Apklaustos268 moterys ir 32 vyrai.

Mokytojai vertino ávairius savo dar-bo aspektus pagal keliamà stresà nuo 1(visai nekelia streso) iki 4 (nuolat keliastresà). Þemiau pateikiami kai kuriøvertinimø vidurkiai:

Mokytojø darbe nëra vienos pagrin-dinës streso prieþasties. Jø yra daug, irjos keièiasi. Apþvelgus mokytojø pati-riamo streso tyrimus, streso prieþastisgalima suskirstyti á 6 grupes:

1. Ðvietimo sistemos ir socialiniai po-kyèiai.

2. Vaidmenø konfliktai ir vaidmenøsumaiðtis.

3. Prastos fizinës ir socialinës darbosàlygos.

4. Problemø keliantys mokiniai.5. Prasti profesiniai santykiai ir ben-

dradarbiavimo su kolegomis problemos.6. Problemø keliantys mokytojai (ði

kategorija maþiau aptariama. Tai mo-kytojai, kurie nenori keistis, nenori per-mainø, jø kvalifikacija yra þemesnë,prastesnis pasirengimas dirbti ir pan.)

Kyriacou ir Sutcliffe’as (1979), ap-klausæ 218 mokytojø ðeðiolikoje viduti-nio dydþio mokyklø Anglijoje, nustatë14 reikðmingø ryðiø tarp streso prieþas-èiø ir pasitenkinimo darbu, nebuvimodarbe daþnumo ir ketinimo mesti mo-kytojavimà. Streso prieþastys pagalminëtus autorius buvo neigiamai susijæsu pasitenkinimu darbu ir teigiamai –su pamokø praleidimo daþnumu bei no-ru keisti darbà. Kai kurie autoriai pa-brëþia, kad veiksniai, sukeliantys moky-tojams stresà, yra labai subtilûs, gali bûtilaikini ir labai asmeniðki. Todël tyrimørezultatai kartais gali bûti ir prieðtarin-gi (Sutton G. W., Huberty T. J., 2001.)

Pastaruoju metu gana plaèiai tyrinë-jamas mokytojø atsparumas stresui. Jukne visi mokytojai, patirdami beveik tokápatá stresà, vienodai á já reaguoja ir jau-èiasi. Ypaè plaèiai tiriami kognityviniaikintamieji, turintys átakos mokytojø pa-þeidþiamumui arba jautrumui stresui.Chorney’us (1998) apklausë 41 moky-tojà. Jie turëjo paraðyti, kà turi daryti,kad bûtø geri mokytojai. 92 proc. atsa-kiusiøjø vartojo tokias sàvokas kaip „pri-valau“ ar „bûtina“. Tai rodo, kad moky-tojai kelia sau labai aukðtus reikalavi-mus, kurie susijæ su dideliu stresu. Ávai-rios apklausos rodo, kad jauni mokyto-jai idealistiðkai supranta mokytojavimà,kelia sau nerealius tikslus.

Kyriacou (2001) mokytojø streso ávei-kos bûdus suskirstë á dvi kategorijas: pa-liatyviniai veiksmai ir tiesioginiai veiks-mai. Paliatyviniai veiksmai nenukreiptiá streso prieþastis, jø tikslas – sumaþintistreso poveiká. Daugelis paliatyviniøveiksmø yra disfunkciniai. Tai ir besai-kis gërimas, ir rûkymas, ir atsiribojimas.Kai paliatyvinës priemonës nepadeda,mokytojai palieka darbà ir/arba ieðko

Mokytojø patiriamostreso prieþastys

Atsparumas stresuiir streso áveika

V. Naujiko nuotr.

• ataskaitø ir kitø „popieriø“ gausa 3,02;• maþas atlyginimas 2,62;• mokytojo vaidmenø gausa (mokyti, auklëti, priþiûrëti…) 2,55;• ðvietimo sistemos reforma 2,53;• aukðti reikalavimai mokytojui 2,52;• netinkamas moksleiviø elgesys 2,50;• mokymosi motyvacijos stoka 2,48;• visuomenës poþiûris á mokytojo darbà 2,42;• nuolatiniai tikrinimai, komisijos 2,23;• didelë atsakomybë 2,22;• moksleiviø egzaminai 2,01;• darbo krûvis 1,92;• darbo sàlygos 1,91.

Mûsø gauti rezultatai sutampa su ki-tø autoriø atliktø tyrimø duomenimis.Didþiausià stresà mokytojams kelia rei-kalavimai, keliami mokytojams (didelëatsakomybë, mokytojø vaidmenø gau-sa, ataskaitø ir kitø dokumentø gausa,moksleiviø egzaminai). Maþiausià stre-sà kelia darbo aspektai, kuriuos galimepavadinti „psichologiniu klimatu mo-kykloje“ (santykiai su administracija, ki-tais mokytojais ir pan.). Rezultatai pa-rodë, kad mokytojø patiriamas stresas

Lietuvos mokytojøpatiriamas stresas

mokytojas

20

susijæs su jø pasitenkinimu darbu. Kuodidesná stresà mokytojams kelia ávairûsjø darbo aspektai, tuo jie maþiau paten-kinti savo darbu.

Savo sveikatos bûklæ 43,3 proc. ap-klaustø mokytojø apibûdino kaip gerà,53 proc. ávertino patenkinamai, o 3,7proc. – prastai.

Deðimtbalëje sistemoje mokytojøsveikatos vertinimo vidurkis – 6,93 (mo-terø – 6,92, o vyrø ðiek tiek didesnis –7,30).

Daþniausiai mokytojai skundësi nuo-vargiu. Net 95,6 proc. apklaustøjø teigëjá patiriantys bent kartà per savaitæ. Ant-roje vietoje – galvos skausmai. Reèiauar daþniau galvos skausmà patiria 68,3proc., miego sutrikimus – 66,8 proc. mo-kytojø.

Rezultatai parodë, kad dauguma mo-kytojø patiriamø simptomø nëra tiesio-giai susijæ su amþiumi ir darbo staþu. Vy-resnio amþiaus mokytojai daþniau skun-dþiasi tik átampa sprande bei peèiø sri-tyje ir aukðtu kraujo spaudimu.

Taèiau bendrai savo sveikatos bûklæbëgant metams mokytojai vertina blo-giau. Bendras mokytojø sveikatos ver-tinimo vidurkis 10 balø skalëje yra 6,93,jaunesniø nei 30 metø mokytojø grupë-je – 7,59, 31–45 metø amþiaus grupëje –6,92, 46–55 metø amþiaus grupëje –6,97, o vyresniø nei 55 metø amþiausgrupëje – 6,44.

Ðio tyrimo rezultatai parodë, kad mo-kytojø patiriamas stresas susijæs su jøsveikatos bûkle. Mokytojai, darbe pati-riantys daugiau streso, turi daugiau svei-katos sutrikimø.

Lietuvos mokytojai paminëjo ðias„gero mokytojo“ savybes:• sàþiningas;• smalsus;• gebantis patarti;• rûpestingas;• darbðtus;• kritiðkas;• visada pasitempæs;

• geras pavyzdys kitiems;• supratingas;• gebantis atleisti;• ambicingas;• pasiaukojantis;• darboholikas;• vadovaujantis;• atsakingas;• turintis humoro jausmà;• viskuo besidomintis;• ðiuolaikiðkas;• visapusiðkas;• mylintis vaikus;• visapusiðkai iðsilavinæs;• Mokytojas didþiàja raide.

Tokie aukðti ir ne visada ágyvendina-mi reikalavimai sau irgi kelia stresà.Dauguma mokytojø pripaþásta, kad mo-kytojavimas jiems tampa „gyvenimo bû-du“. Net ir namuose, laisvalaikiu jie ne-leidþia sau atsipalaiduoti, nes visada irvisur turi bûti „geru pavyzdþiu kitiems“.

Nors tyrimai atskleidþia veiksnius, tu-rinèius átakos stresui bei jo padariniams,mokytojams skirtø streso valdymo pro-gramø yra labai maþai. Ávairûs autoriainurodo tiek iðorines, organizacines, tiekasmenines prieþastis, kodël trûksta to-kiø programø. Iðorinëmis kliûtimis ga-lëtume laikytiðvietimo siste-mos nelankstu-mà bei nuomo-nes, kad stresas,kaip ir kitos svei-katos proble-mos, yra asmeninis mokytojø reikalas,ir kad mokytojo darbas visada këlë irkels stresà, ir nieko èia nepakeisi. As-menine kliûtimi laikomas ásitikinimas,kad tik silpniems þmonëms reikia pa-galbos.

Mokytojø streso valdymo programo-se ypaè pabrëþiamas mokytojø ðvietimasstreso klausimais bei bendradarbiavimoir kolegiðkos paramos sistemos mokyk-loje sukûrimas. Parama mokytojams turibûti prieinama tiek sprendþiant kasdie-nius klausimus, tiek krizinëse situacijo-se. Mokytojai taip pat mokomi ávairiøatsipalaidavimo technikø, problemø

sprendimo, bendravimo ágûdþiø. Pasta-ruoju metu pabrëþiama ir vadinamojokognityvinio restruktûravimo svarba, –jo tikslas yra pakeisti mokytojø lûkes-èius ir mokytojavimo sampratà (Acker-ley S. C., Menke A., Cox A. S., 2004).Ðios programos padeda mokytojams ug-dyti realistines ir pozityvias nuostatas ámokytojavimà bei skatinti rûpintis fizi-ne sveikata. Y. Gold pripaþásta, kadveiksniai, sukeliantys mokytojams stre-sà, yra subtilûs, nepastovûs ir labai as-meniðki. Todël mokytojus reikia mokintinustatyti savo streso prieþastis ir pozi-tyviai iðnaudoti patiriamà stresà. Savosukurtoje ir ádiegtoje streso valdymoprogramoje ði autorë siûlo tokias pro-cedûras: 1) apibrëþti kiekvieno moky-tojo asmeninius ypatumus, susijusius sustreso áveika; 2) „inventorizuoti“ visàmokytojø veiklà ne mokykloje (prade-dant miegu, valgymu ir baigiant sportu,hobiais ir pan.) ir iðsiaiðkinti, kaip ðiosveiklos sumaþina ar padidina stresà; 3)suraðyti visus stresà kelianèius ávykiustiek mokykloje, tiek asmeniniame gyve-nime; 4) planuoti veiksmus, kaip keistisavo reakcijà á stresà (pvz., valgymoáproèiø keitimas, atsipalaidavimas ardarbo laiko tvarkymas) ir plësti sociali-nës paramos galimybes.

Vargu ar galime sumaþinti reikalavi-mus mokytojams ar labai pagerinti ma-terialines jø darbo sàlygas, buitá. Be to,

kaip rodo tiek mû-sø, tiek kitose ðaly-se atlikti tyrimai,tai nëra pagrindi-nës mokytojø pati-riamo streso prie-þastys. Todël svar-

biausiu dalyku, siekiant sumaþinti mo-kytojø patiriamà stresà, laikomas mo-kytojø ðvietimas.

Koks turi bûti„geras mokytojas“

Lietuvos mokytojøsveikatos bûklë

Streso maþinimoir valdymo programos

„Ne taip svarbu, kas su tavi-mi vyksta, svarbu, kaip tu taipriimi.“

Hans Selye, 1956

V. Naujiko nuotr.

21

Realybës ðou – vis dar nepraeinantitelevizijos mada, kelianti laidø reitingusir þiûrovø kraujospûdá, suprieðinantijaunus su pagyvenusiais, vyrus su mote-rimis, intelektualus su maþaraðèiais.

Ko gero, televizija dar niekada nebu-vo patekusi á tokià nuoþmià prieðtarin-gø vertinimø ugná. Vieni plûsta á realy-bës ðou atrankas arba godþiai stebi jødalyviø likimus televizijos ar kompiute-

Realybës TVðokasÞodis realybë ðiandien televizijojetariamas taip daþnai ir be jokiosaiðkesnës prasmës. Panaðiai, kiekprasmës tikimës sutikto paþástamoklausdami „kaip gyvenimas“.

riø ekranuose. Kiti raðo peticijas, ren-gia protesto akcijas, reikalaudami uþ-drausti ðituos stiklinius þvërynus, patinë-liø ir pateliø veislynus, gerø manierø ka-lëjimus.

Skandalai tik á naudà, nes populiariau-sieji realybës ðou formatai („DidysisBrolis“, „Ferma“, „Iðgyvenimas“, „Eks-pedicija „Robinzonas“, „Þvaigþdþiøakademija“) rodomi visame pasaulyje.

Ispanijoje piktintasi, kad realybës ðouvirðijo visas ámanomas purvo televizijo-je normas, Rumunijoje ðiurpta nuo jøvulgarumo, Norvegijoje ir Lenkijojereikalauta visiðkai uþdrausti. Taèiau italø„Grande Fratello“ tapo geriausia kul-tûros laida, o prancûzø „Loft story“ pri-paþintas metø filmu.

Ðiandieninio realybës ðëlsmo prieþas-èiø paieðkokime televizijos raidos isto-rijoje. Visa televizijos istorija paprastaidalijama á tris etapus: paleo (televizijosklasika), neo (barokas) ir realybës arbaposttelevizija (rokoko).

Senoji (paleo) televizija Europoje gy-vavo apie keturis deðimtmeèius. Tuometnebuvo konkurencijos, veikë tik visuo-meniniai ar valstybiniai kanalai. Televi-zija stengësi bûti mokytoja, ðvietëja,transliuojanti teisingas, reikalingas, betkartais labai nuobodþias idëjas. Televi-zijos studija buvo beveik ðventa vieta, ákurià teisæ patekti turëjo vien iðrinktieji– intelektualai, politikai, tam tikrø sri-èiø profesionalai.

Televizijos klasikair barokas

Doc. dr. Þygintas PEÈIULIS

tyrinëjimai

22

Prieð dvideðimt metø monopolis þlu-go ir Europos eterá uþtvindë sunkiai sa-vo ambicijas ir entuziazmà tramdanèioskomercinës stotys. Atëjo intymiojo tele-vizijos baroko metas. Jau buvo uþaugusikarta, kuriai televizija neatrodë joks ste-buklas. Nuvainikuojamas televizijos di-dingumas, nepasiekiamumas. Ji virstalinksmintoja ir guodëja, primygtinai kvie-èianèia paèius þiûrovus kurti laidas ir jo-se dalyvauti.

Televizija tampa masinës terapijos are-na (psichologiniai ðou), imasi pramogi-nio teisingumo (teismo procesø imitaci-ja), tampa misioniere, sprendþianèia þiû-rovo problemas (dingusiø be þinios pa-ieðkos ir paþinèiø tarnybos).

Solidþius debatus iðstumia pokalbiøðou, kuriuose nuo ðiol vieðai sprendþia-mos valstybës problemos, iðklausomi ei-liniø pilieèiø liudijimai.

Taigi jau neotelevizija iðaukðtina eilináþmogø, paversdama já savo herojumi.

Paèioje praëjusio amþiaus pabaigojeOlandijoje sukurtas „Didþiojo Brolio“formatas pradëjo naujausià televizijosetapà, kurá galëtume vadinti realybës te-levizija. Aktoriø vaidybà, ið anksto sukur-tà dramaturgijà keièia gyvenimo teatras,kurio scenoje veikia tikri þmonës. Skir-tingai nuo tradicinës dramaturgijos, re-alybës ðou (real life soap) dramos baig-ties neþino nei þiûrovai, nei kûrëjai, neipatys dalyviai.

Vël kinta televizijos stilistika. Neote-levizijos herojams buvo bûdingas depre-syvusis individualizmas (vieniðumo,skausmo, netekties liudijimas), su nau-jaisiais realybës ðou ateina pozityvusis in-dividualizmas (ekrane nereikia niekuo ið-siskirti, uþtenka bûti savimi).

Vadinasi, televizijos raida pamaþu ju-dëjo prie vis didesnio tikrovës ekspona-vimo. Paleotelevizijos oficialumà ir ne-pasiekiamumà iðstûmë jausmingas teat-ralizuotas neotelevizijos spektaklis, ku-rio svarbiausiuoju herojumi tapo proble-mø turintis þmogus. Pagaliau ðiandieni-në TV mëgina átikinti, kad tai, kà ji ro-do, ir yra tikrasis gyvenimas, kad ekranenet nebûtina apsirengti ar susiðukuoti.Televizijoje galima tiesiog gyventi.

Manoma, kad televizija viena pirmø-

jø ávertino kintanèius visuome-nës poreikius, naujus saviraið-kos bûdus vieðai demonstruo-jant save. Pirmiesiems ir kliû-va daugiausia.

Realybës ðou mëgdþiojamivisuomenës elgsenos modeliai,daþniausiai juos apverèiantaukðtyn kojom. Ðtai kertine su-manymo idëja tapo G. Orwel-lo romane „1984“ apraðyta to-talaus sekimo visuomenë ir josherojus Didysis Brolis. Norëtabauginti þiûrovà vadinamuojudemokratiniu arba komunikaci-niu totalitarizmu. Taèiau tai au-ditorijai nepadarë jokio áspû-dþio. Kodël? Nes moderniøjø techno-logijø amþiuje stebëjimas tapo áprastasaugumo uþtikrinimo priemone (TV ka-meros gatvëse, bankuose, parduotuvë-se, ástaigose).

Fiksuoti vaizdai yra tapæ kasdienybe(buitinës vaizdo kameros, asmeniniai fo-tografijø albumai), jaunimas nebijo ben-drauti, eksponuoti save ir atskleisti daláprivataus gyvenimo.

Kodël èia dalyvaujama? Realybës ðougalima laikyti tam tikros TV krizës ap-raiðka, kita vertus, tai yra ðiuolaikinësvisuomenës saviraiðkos bûdas. Realybësðou sëkmæ lemia individø baimë likti ne-þinomais, nepripaþintais. Televizija su-teikia galimybæ iðreikðti save ir pripaþi-nimo ðansà. Tai – nauja egoizmo forma:sugebëti tvarkytis as-meninius reikalus pasi-naudojant masinës ko-munikacijos kanalais.Taèiau televizija ðià ga-limybæ mielai suteikia,nes pati ið to turi nau-dos.

Realybës ðou lydiskandalai, taèiau jieskatina dar didesná su-sidomëjimà. Kodël taiþiûrima? Todël, kad èiadaug imitacijø, mani-puliacijø, leidþianèiøkiekvienam surasti kànors artimo sau. Osvarbiausia – þiûrovui

Gyvenimas ekrane

Laboratorijos monstrai

tyrinëjimai

23

suteikiamos nepaprastos galios.Realybës ðou susipina daug legalios

apgaulës formø. Visø pirma kuriamasrealaus gyvenimo mitas. Ið tiesø tai tërafikcija, tokia pat kaip vaidybinis filmasar serialas, taèiau realybës ðou turi stip-resná tikroviðkumo uþtaisà. Ekspertønuomone, realybës ðou ne tik nerodotikrovës, o prieðingai, jà naikina, nes no-rint pamatyti visà gyvenimo sudëtingu-mà, reikia tam tikro atstumo. Kuo la-biau prie tikrovës artinamasi, tuo labiauji tolsta.

Realybës ðou nuolat pabrëþiamas da-lyviø autentiðkumas, taèiau jis nëra na-tûralus. Mëginama suderinti nesuderi-

namus dalykus: bûti uþdarytam, ekspo-nuojamam, gyventi be galimybës pasi-slëpti ir dar sugebëti likti natûraliu. At-siradus patirèiai suvokiama, kaip reikiaelgtis, kokius þenklus siøsti þiûrovams,kad nebûtum eliminuotas. Dalyviai vai-dina tam tikrus savo vaidmenis, taèiauilgainiui ima manyti, kad ið tikrøjø to-kie yra. Jie tampa savotiðkais realybësðou fantomais, pretenduojanèiais bûtisavimi.

Realybës ðou – rizikingas socialiniseksperimentas, galintis turëti neprogno-

zuojamø padariniø.Dalyviai panardina-mi á dirbtinæ uþdaràerdvæ, neturinèià ry-ðio su iðoriniu pasau-liu. Jø elgesys nuolatskatinamas, provo-kuojamas, nes natû-rali eiga televizijaibûtø pernelyg lëta.Tai kartais sukelianetikëtas socialinesmutacijas, galinèiasiðauginti laboratori-nius monstrus.

Kai kurie eksper-tai mano, kad realy-bës ðou patrauklu-

mo fenomenà kuria ne dalyviøekshibicionizmas, o þiûrovø më-gavimasis jiems suteikta galia.Ðtai D. Orwello Didysis Brolisyra vieniðas anoniminis tironas.Televizinëje totalaus sekimoversijoje kolektyviniu Didþiuo-ju Broliu tampa auditorija, ákû-nijanti daugumos tironijà, kuriaistebëjimas ir balsavimas tampamaloniu uþsiëmimu.

Yra mananèiø prieðingai. Tei-giama, kad bûtent virtualieji ka-liniai (dalyviai) ákalina priþiûrë-

tojus (þiûrovus), hipnotizuodami ir val-dydami auditorijà. Televizija tarsi apver-èia aukðtyn kojom panoptikumo (kalë-jimo, kuriame kaliniai yra nuolat stebi-mi) idëjà.

Panaðiai apverèiami ir kiti realybësðou pasitelkti simboliai. Svarbiu realy-bës ðou elementu tampa dalyviø iðpa-

þintis, taèiau ji veikiau parodijuojama.Juk iðpaþinties paslaptis yra viena svar-biausiø katalikø dogmø. Televizijojenuodëmës iðpaþástamos tûkstanèiø armilijonø þmoniø akivaizdoje. TV kame-ra ákûnija Dievo aká, o auditorija paver-èiama anoniminiu nuodëmklausiu. Au-ditorijai sukeliamas stiprus anoniminësgalios jausmas, lyginamas su romënøgladiatoriø kautynëmis, kuomet publi-ka spræsdavo – þudyti ar pasigailëti.

Skeptikai mano, kad realybës ðougriauna susiklosèiusius visuomenës san-tykius. Realybës ðou pasaulyje yda tam-pa pranaðesnë uþ vertybæ, melas geriaunei sàþinë, ginèas – nei sutarimas, kon-fliktas – nei taika, chaosas – nei harmo-nija.

Patrauklios visuomenës atvirumo,perðvieèiamumo idëjos kësinasi á þmo-gaus privatumà beveik kaip totalitari-nës diktatûros. Átikima, kad viskà lemiadauguma, vadinasi, þmogus nieko ver-tas. Totalinë lygybë, arogancija, nesusi-kalbëjimas, atsakomybës stoka iðstumiasenienas: civilizuotumà, mandagumà,kuklumà, elgesio ir kalbos kultûrà.

Optimistai áþvelgia daug teigiamø re-alybës ðou savybiø. Ið jo jaunimas mo-kosi socialiniø santykiø, gauna elgesio,iðeièiø ieðkojimo pamokø. Pramoginisþaidybinis varþybiðkumas naujajai gene-racijai atrodo patrauklus ir visiðkai na-tûralus saviraiðkos bûdas.

Viena ið realybës þanrø populiarumovisame pasaulyje prieþasèiø laikoma va-dinamoji heteroglasija, pateikiama pro-blemø, nuomoniø, situacijø ávairovë.Realybës ðou – tarsi indas, á kurá galimasupilti ávairiø kultûrø ir socialiniø gru-piø patirtá.

Nors þanro populiarumas ðiek tiekblësta, realybës ðou tëvu vadinamasolandø prodiuseris Johnas de Molis nu-siteikæs optimistiðkai. „Jeigu bûtø pa-skelbta, kad TV prodiuseriai ieðko no-rinèiø skristi lëktuvu, kuris nukris, ta-èiau vienam águlos nariui nëra paraðiu-to, savanoriø nebûtø galima atsiginti“,– ásitikinæs jis. „Bet að to niekada neda-rysiu“, – priduria.

Realybës pesimistaiir optimistai

Daugumos tironija

Nuotraukos ið LNK archyvo

24

Nowadays the word “reality“ is so fre-quently used on television that often itloses its clear meaning. It happens tobe almost the same as to ask a familiarperson “How are you doing” with no ex-pectation to receive a frank answer.

Reality show is still a non-retreatingtelevision fashion which increases TVratings and viewers’ blood pressure,contrasts the old with the young, menwith women, intellectuals with the illi-terate.

It seems like television has neverbeen in such a fierce crossfire before.Thousands swarm to the pick of realityshows or greedily follow the partici-pants’ destinies on TV or computerscreen. Meanwhile, others write peti-tions, organize protest actions deman-ding to forbid these “glass zoos”, “ma-les’ and females’ nursery”, “prisons ofgood manners”. Reality shows are alsocalled creeping neo-Nazism, mockery ofhuman dignity, they are also accused ofanti-constitutional observation of the ci-tizen.

Various scandals turn to good, as themost popular reality show formats (“BigBrother”, “Bar”, “Survival”, “Star Aca-demy”) are shown all over the world.Reactions are different. People inSpain and Romania are disgustedwith the vulgarity of such realityshows, furthermore, others in Nor-way and Poland even demand toprohibit them. On the otherhand, the Italian “Grande Fra-tello” has become the bestcultural programme similarto the French show “LoftStory” which was acknow-ledged as a film of theyear.

One of the pioneers ofthis genre, Dutchman Jo-han de Molly sounds op-timistic: “If we announ-ced that TV producerswere searching for vo-

na of mass therapy (psychological shows),later it took up the role of recreationaljustice (the imitation of judicial proces-ses on TV screen), created lonely-heartclubs, searched for the missing.

Sedate debates were quickly replacedby talk shows, where national problemscould be discussed in public and the earwas open to everyone’s opinion. Neote-levision exhales ordinary people and ma-kes them short-time heroes while the in-tellectuals rage to have lost their influen-ce on television.

At the very end of the last century theso-called “big Brother” conception wascreated which started the newest televi-sion format known as reality TV. Perfor-mance of the dramaturgy written in ad-vance was changed by life theatre with thereal people acting on its stage lively. Tocompare with classic dramaturgy, thereality show has no planned end before-hand, neither viewers nor participants ororganizers know what the ending of thedrama will be like.

It is a risky social experiment with un-predictable consequences. Nevertheless,the researchers of this phenomenon dis-tinguish some positive features as well.Reality show is like a vessel which can befilled with the experience of different so-cial and cultural groups. This experience

becomes a good lesson of decency andsearch for the way out to the younggeneration. Supposedly, the televi-sion was the first to evaluate thechanging needs of the society, newways of self-expression in the pro-cess of communication with nofear to show oneself in publicand compete with others.

It is the first who pay the hig-hest price.

Translated byDarius JUÐKEVIÈIUS,

Faculty of Natural Sciences,Speciality of Molecular Biology,

2nd year student

Reality TV shock

Doc. Þygintas PEÈIULIS

lunteers willing to fly by the plane whichis going to crash and there is one para-chute for the crew missing, there wouldbe no shortage of applicants”, he assu-red.

To tell the truth, the reality spree ontelevision has been related to not onlywith the drastic projects during the lastseveral years. If we refer to the provi-dence of Umbert Eco, the developmentof TV history can be divided into twostages of paleo- and neo-television. Thestage of “old” television lasted for fortyyears. It began when public and natio-nal television monopoly was consolida-ted and there was no competitionamong different TV channels. The mis-sion of television was to teach, educateand broadcast fair but at the same timevery boring ideas.

Twenty years ago when the monopo-ly broke down and commercial pro-grammes spread widely, the neotelevi-sion era started. Television became aprankster, entertainer, it invited viewersto create TV shows themselves. Peoplecould take part in it themselves by sen-ding home video shots, participating ingames, lotteries.

In the 80’s television became an are-

25

Projektas „LitGrid“ (ið dalies ir Bal-tijos ðaliø projektas „BalticGrid“) ap-ima visus stambesnius aktyviai dalyvau-janèius mokslo tyrimuose Lietuvos uni-versitetus bei mokslo tyrimo institutus.Vilniaus universiteto Matematikos ir in-formatikos fakultetas yra Lietuvos lygia-greèiø ir paskirstytø skaièiavimø tinklo„LitGrid“ koordinatorius bei projekto„BalticGrid“ taikymø lyderis. „LitGrid“yra skirtas Lietuvos akademinës visuo-menës poreikiams tenkinti. Ðá projektàinicijavo Valstybinis mokslo ir studijøfondas.

Grid technologijos turësrevoliuciná poveiká moksluiir pramonei

Lygiagreèiø ir paskirstytø skaièiavimøtinklai (angliðkai grid arba grid compu-ting, grid technologijos) yra sparèiai po-puliarëjanti ir besivystanti infrastruktû-ra, kuri keièia kompiuteriø, kompiute-riniø sistemø ir kompiuteriniø techno-logijø naudojimo sampratà.

Grid arba grid technologijos suvokia-mos kaip virtuali infrastruktûra, suda-ryta ið heterogeniniø kompiuteriø sis-

projektai, bendrai naudojama techninëáranga, kuriamos, diegiamos ir plëtoja-mos paslaugos. Atsiveria prieiga prie te-ra masto kompiuteriniø resursø, jungia-mø plaèiajuosèiais tinklais, prie progra-miniø produktø ir duomenø, kurie yraLietuvos ir/arba kitø valstybiø bei tarp-tautiniø institucijø kompiuteriø telki-niuose; taip pat prieiga prie labai dide-liø duomenø baziø (fiziniø, biologiniø,cheminiø ir biocheminiø tyrimø duome-nø, meteorologiniø, klimato modeliavi-

mo, aplinkos apsau-gos ir monitoringoduomenø baziø, kt.).Ðias duomenø bazesgalima analizuoti,sprendþiant Lietuvaisvarbius uþdavinius,analizës rezultatus ga-

lima interaktyviai vizualizuoti (ypaè me-dicinoje ir aplinkos apsaugos uþdavi-niuose), naudotis kitomis elektroninë-mis paslaugomis.

Projekto „LitGrid“ tikslas – sukurtigrid technologijø (lygiagreèiø ir paskirs-tytø skaièiavimø) infrastruktûrà ðalyje,integruoti jà á intensyviai besivystanèiàEuropos Sàjungos ðaliø grid infrastruk-tûrà, suteikti Lietuvos mokslininkams ir

„Lietuvos Grid“ („LitGrid“) –lygiagreèiø ir paskirstytø

skaièiavimø tinklas

Algimantas JUOZAPAVIÈIUS (VU),Dalius MAÞEIKA (VGTU)

Lietuvoje ðiuo metu aktyviai vykdomi du perspektyvûs projek-tai – „LitGrid“ ir „BalticGrid“ (lygiagreèiø ir paskirstytø skai-èiavimø tinklai), kuriø tikslas – jungti geografiðkai nutolusiuskompiuteriø resursus á vientisà tinklà. Tai leis skaièiuojamai-siais ir duomenø saugyklø resursais naudotis taip paprastai,kaip dabar visiems áprasta naudotis elektros tinklais. Ðis tin-klas yra atviras ir gali suteikti netrivialias ir kokybiðkas elek-tronines paslaugas, o jame naudojamos technologijos grindþia-mos atvirais standartais ir protokolais.

temø ir skirta paskirstytiems kompiute-riniams resursams efektyviai naudoti beiintegruoti, skaièiavimo procesus beiduomenø analizës metodus lygiagretintiir valdyti.

Ðiuolaikiniai mokslo ir aukðtøjø tech-nologijø plëtros procesai remiasi trimispagrindinëmis komponentëmis: teori-niais tyrimais, eksperimentu, moksli-niais tiriamaisiais skaièiavimais. Todëlartimiausius kelerius metus grid turës re-voliuciná poveiká mokslui, pramonei, vi-suomenei, nes tiria-møjø skaièiavimøporeikis yra didelis.

Grid technologi-jos Lietuvos moks-lininkams, specia-listams ir versloþmonëms suteikiaplaèias galimybes. Jie gali dalyvauti ben-druose projektuose ir stambiose ES pro-gramose (ypaè technologinëje platfor-moje „Programinë áranga ir paslaugos– NESSI“, kuri numatyta bendrojojeprogramoje 7FP), vienyti mokslo tyri-mø ir taikymø pastangas. Grid techno-logijø pagrindu gali interaktyviai komu-nikuoti specialistø grupës ir atskiri þmo-nës, gali bûti vykdomi bendri tyrimai ir

„Artimiausius keleriusmetus grid turës revoliu-ciná poveiká mokslui, pra-monei, visuomenei.“

projektai

26

specialistams grid technologijø þinias irnaudojimo galimybes, kad jie galëtø sëk-mingai pasiekti labiau iðvystytø ES ða-liø lygá, bei skatinti Lietuvos mokslinin-kus ir specialistus dalyvauti kaip visaver-èius partnerius tolesnëje grid technolo-gijø plëtroje.

„BalticGrid“ ir EGEE –nuo Baltijos jûrosekosistemos tyrimø ikivirtualaus verslo

Ðiuo metu keli Lietuvos universitetaiir mokslo institutai dalyvauja ir projek-te ES 6BP „BalticGrid“, kuriuo Balti-jos ðalims padedama spræsti infrastruk-tûrinius uþdavinius – sudaromos sàlygosfiziðkai dalintis kompiuteriø atmintimi,skaièiavimø galia, duomenø perdavimosrautais, interaktyviai valdyti moksliniøtyrimø prietaisus, kurti ir diegti taiko-muosius uþdavinius. Projekte „Baltic-Grid“ kuriamø ir vystomø uþdaviniø te-matika tokia: matematinis ir kompiute-rinis aukðtos energijos fizikos uþdaviniømodeliavimas, medþiagotyros uþdavi-niai ir naujø medþiagø konstravimas, in-formatikos ir bioinformatikos uþdavi-niai.

Vykdant projektà „BalticGrid“ kuria-mos ir diegiamos specialiøjø interesøgrupës (SIG), kurios vertinamos kaip la-bai perspektyvios elektroninës paslau-gos, suteikianèios mokslininkams ir spe-cialistams komunikavimo ir bendroárangos panaudojimo infrastruktûrà.Tarp SIG dalykiniø srièiø yra Baltijos jû-ros ekosistemos modeliavimas, kalbosir tekstø tyrimai, atomo ir astrofizikostyrimai ir skaièiavimai, gamtos procesømodeliavimas ir kt. Taip pat manoma,kad SIG bus svarbios ir socialiniø beihumanitariniø mokslø atstovams. SIGnumatoma diegti ir „LitGrid“ veiklo-je, – ið tikrøjø „BalticGrid“ ir „LitGrid“projektai papildo vienas kità tiek daly-kinëmis bei taikomosiomis sritimis, tiekinfrastruktûros sprendimais.

Europos Sàjunga, vykdant programas5BP ir 6BP, finansuoja arba jau finan-savo apie 22 ávairios paskirties ir tema-tikos grid projektus, kuriuose, deja, Lie-tuvos mokslininkai dalyvauja labai ma-þai. Jø tematika apima aukðtos energi-jos fizikinius tyrimus, duomenø analizæ

(data mining), biologinius ir medicinostyrimus, chemijà ir biochemijà, aplinkosreiðkiniø modeliavimà (potvynius, me-teorologijà, hidrologijà), mobiliàsiastechnologijas, finansus ir verslo mode-lius (virtualø verslo organizavimà). Dau-gelis ðiø srièiø yra aktualios ir Lietuvosmokslininkams. Tarp ES finansuojamøgrid programø dominuoja didþiausiaspasaulyje daugiateminis projektasEGEE (Enabling Grids for E-sciencE),gavæs ir didþiausià finansavimà. Ðis pro-jektas pirmiausia aprûpina Europos

branduoliniø tyrimø centro (CERN) ty-rimus, taèiau lygiai taip pat aktyviai vei-kia ir kitose mokslo srityse: medþiagoty-roje, biotechnologijose ir kt. EGEE áta-ka kitiems grid ir santykis su jais parodyti1 pav.

Kartu EGEE veikia kaip atviras grid, –ne tik teikia kitiems grid technologiðkusir iðvystytus sprendimus programinësárangos, taikomøjø uþdaviniø, infrastruk-tûros srityse, bet ir naudodamasis tokiøgrid sukuriamu potencialu. Ðis bendradar-biavimo potencialas parodytas 2 pav.

Pav. 1. EGEE átaka ir santykis su kitais grid

Pav. 2. Grid projektø bendradarbiavimas su EGEE

27

2006 m. balandþio 25–28 d.d. Lietu-voje vykusioje konferencijoje „Baltic-Grid Open Days“ EGEE programos di-rektorius Bobas Jonesas pristatë Euro-pos grid iniciatyvà (EGI), kuri skatinsnacionaliniø ir dalykiniø grid programøkûrimà, vystymà, jø tarpusavio veiksmøir sàsajø derinimà. EGEE projektui,kaip stambiausiam ir universaliausiam,èia atitektø kertinio akmens vaidmuo.Prelegento pristatymuose ir diskusijo-se taipogi dalyvavo Lietuvos moksløakademijos, Lietuvos mokslo tarybos,LR Ðvietimo ir mokslo ministerijos at-stovai. Iniciatyvos veiklos rezultatas bû-tø Europos grid organizacijos (EGO)sukûrimas. Natûralu, kad programa„Litgrid“ galës atstovauti Lietuvai ðio-se iniciatyvoje ir organizacijoje. Toks da-lyvavimas Lietuvai yra gyvybiðkai svar-bus, nes gerokai padëtø ðalies moksli-ninkams ir specialistams pasiekti labiaupaþengusiø ES ðaliø lygá, skatintø Lie-tuvos mokslininkus ir specialistus daly-vauti kaip visaverèius partnerius toles-nëje grid technologijø plëtroje.

Projektuose „BalticGrid“ ir „LitGrid“naudojami pagrindiniai EGEE sprendi-mai: testuojama ir diegiama operacinëvaldanèioji programinë áranga (middle-ware) gLite, pagal EGEE metodikà jun-giami ir testuojami kompiuteriø klaste-riai, organizuojamos bendros EGEE,„LitGrid“ bei „BalticGrid“ projektø vir-tualios organizacijos (jungianèios ben-drus tyrimus atliekanèius mokslininkus).VU darbuotojas ir pagrindinis „Lit-Grid“ administratorius Rolandas Nau-jikas pagal specialø sutarimà su CERNdirba Þenevoje ir dalyvauja vystant gLiteir taikomøjø uþdaviniø programinæ áran-gà. Ðitokios bendravimo formos sutei-kia esminës patirties Lietuvos specialis-tams, leidþia greitai ir efektyviai kurti„LitGrid“ komponentes.

Be to, sukurta ir ádiegta grid vartotojøsertifikavimo komponentë (CA), besi-remianti „BalticGrid“ CA (http://ca.bal-ticgrid.org arba http://grid.mif.vu.lt), ku-ri yra uþregistruota ir europinëje EU-gridPMA asociacijoje (http://www.eug-ridpma.org) kaip regioninë sertifikavi-mo agentûra. Tai leidþia „LitGrid“ var-totojams registruotis beveik visuose Eu-ropos grid. Papildomai „LitGrid“ varto-tojams yra suprojektuotas ir ádiegtas in-ternetinis portalas (http://www.litgrid.lt)– turinio valdymo sistemos pagrindu

kaip vartotojø palaikymo sistemos va-riantas.

Projekto „LitGrid“reikðmë Lietuvai

per 200 procesoriø ir apie 10 TB diski-nës atminties. Be to, VU Matematikosir informatikos fakultetas ðiais metaisperka didelës galios daugiaprocesorinákompiuterá, kuris irgi bus skirtas „Lit-Grid“ vartototojø poreikiams.

„LitGrid“ projektuojamas ir kuriamaskaip atviras Lietuvos mokslininkams irspecialistams grid tinklas, realizuojantisávairius ir aktualius jø taikymus.

„LitGrid“ funkcionavimui labai svar-bi duomenø perdavimo tinklo tarp kom-piuteriø klasteriø greitaveika. „LitGrid“daugiausia remiasi akademiniu kompiu-teriø tinklu „Litnet“, kurio intensyviau-sias ryðys Vilnius–Kaunas ðiuo metunaudojasi 1 Gbps (WAN) pralaidumu.Netolimoje ateityje numatoma pertvar-kyti á 1 Gbps pralaidumà ir telekomuni-kaciná þiedà, jungiantá penkis didþiau-sius Lietuvos miestus ir leisiantá turi-miems ir iðplëstiems „LitGrid“ klaste-riams komunikuoti tokiu pat pralaidu-mu. Ðiais metais ryðá su Europos aka-deminiu tinklu GEANT-2 irgi numato-ma padidinti iki 2,5 Gbps pralaidumo.Numatoma, kad „LitGrid“ padidins„Litnet“ tinklo naudojimo efektyvumà,taip pagerindamas jo plëtros galimybesEuropos tyrimø erdvëje.

„Litnet“ yra tinkamiausia terpë reali-zuoti grid komunikacinæ struktûrà, nesjis turi ðiuos privalumus:

•visi pagrindiniai „LitGrid“ ir „Bal-ticGrid“ mazgai yra GEANT-2 tinkle;

•grid struktûra leis Lietuvos akademi-nëms institucijoms naudotis ir kitø Eu-ropos grid tinklø resursais;

•Vilniaus universitetas, kaip ir kiti„LitGrid“ partneriai, taps skaièiavimoresursø tiekëju kitiems grid tinklø var-totojams;

•turint tokius pralaidumus, galima ti-këtis rimtos partnerystës su kitø ðaliøgrid projektø dalyviais.

Remiantis ðiais ir kitais aukðèiau ið-dëstytais argumentais, „LitGrid“ sëk-mingam funkcionavimui reikia sukurtioperaciná darbo reþimà ir ásteigti ðá tin-klà kaip nuolat veikiantá nacionaliná pro-jektà, panaðiu statusu, kaip dabar yraapiforminti projektai „Litnet“ ir ITMIS.

Vykdant programà „LitGrid“ kuria-mi ðie produktai ir paslaugos: lygiagre-èiø ir paskirstytø skaièiavimø infrastruk-tûra ir jø naudojimo ar palaikymo funk-cijos; „LitGrid“ dalyviø moksliniuose ty-rimuose naudojamø skaièiavimø, mate-matiniø modeliø ir algoritmø, duome-nø kaupimo, apdorojimo ir analizës pro-cedûrø lygiagretûs ir paskirstyti varian-tai bei nauji algoritmai; vartotojø apmo-kymo, techninës ir metodinës paramospaslaugos; taikomøjø uþdaviniø projek-tavimo ir diegimo „LitGrid“ aplinkojemetodika; „LitGrid“ funkcionavimo,valdymo ir administravimo metodika.

„LitGrid“ veikloje ðiuo metu dalyvau-ja 11 akademiniø partneriø (ir 1 verslopartneris):

•VU Matematikos ir informatikos fa-kultetas (koordinatorius),

•Biotechnologijos institutas,•Fizikos institutas,•Vilniaus Gedimino technikos uni-

versitetas,•Kauno technologijos universitetas,•Klaipëdos universitetas,•KMU Psichologijos ir reabilitacijos

institutas,•Matematikos ir informatikos insti-

tutas,•Ðiauliø universitetas,•Vytauto Didþiojo universitetas,•VU Teorinës fizikos ir astronomijos

institutas.Ðie partneriai atiduoda á „LitGrid“

bendram naudojimui savo turimus kom-piuteriø klasterius, kurie sudaro ið viso

„LitGrid“ ir akademiniskompiuterinis tinklas„Litnet“

sveikata

„Po þiemos pablyðkusià odà daugelismoterø ir merginø linkusios pagraþintisoliariume. Taèiau patartume nepik-tnaudþiauti dirbtinës saulës voniomis,nors, tiesà sakant, reikëtø vengti irdirbtiniø, ir natûraliø ultravioletiniøspinduliø. Ádegis ið paþiûros paslepiaiðsiplëtusias kraujagysles ir kitus odostrûkumus, taèiau moksliðkai árodyta,kad ádegusi oda – tai paþeista oda.

Taip pat daþnai moterys klaidingaimano, kad parudavus soliariume gali-ma nesisaugoti tiesioginiø saulës spin-duliø, nes ádegusiai odai jie esà ne to-kie pavojingi. Mes, gydytojai dermato-logai ir onkologai, esame ásitikinæ, kadmëgavimasis soliariumø lempomis,kaip ir padangiø saule, yra toks pat þa-lingas áprotis kaip rûkymas ar piktnau-dþiavimas alkoholiu.“

Ádegusio kûno madà Europoje pra-dëjo populiarinti garsioji prancûzë Co-co Chanel. 7–8-ame praëjusio amþiausdeðimtmetyje soliariumai daugelyje ða-liø ëmë dygti kaip grybai po lietaus iriki ðiol lankytojø trûkumu nesiskun-dþia.

„Deja, naujausi tyrimai atskleidþianetikëtà soliariumø populiarumo prie-þastá – priklausomybæ. Manoma, kadpasikaitinus soliariume organizme su-aktyvëja endorfinø gamyba, ir dël to

prie jø priprantama“, – teigia gydytojaonkologë.

1996 m. Amerikos dermatologø aso-ciacija paskelbë oficialø praneðimà,kuriame buvo teigiama, kad lankymasi-si soliariumuose kosmetikos tikslais yraþalingas. Taèiau ðis pareiðkimas solia-riumø populiarumo nesumaþino.

Þinoma, jog ultravioletiniai (UV)spinduliai skirstomi á UVA, UVB irUVC. Teigiama, kad UVA spinduliai –maþiau pavojingi, rudinantys, UVB –labiau pavojingi, deginantys. UVCspinduliai stipriausi, taèiau mûsø jienepasiekia – juos atmosferoje sulaikoapsauginis ozono sluoksnis. Soliariu-muose naudojamos dirbtinës ðviesoslempos, skleidþianèios daugiausia UVAspinduliø. UVB spinduliø higienos nor-mos leidþia naudoti iki 1 proc. UVCspindulius soliariumuose naudoti drau-dþiama.

„Tyrimai patvirtino, kad A ir B tipoultravioletiniai spinduliai yra kenks-mingi, – sako gydytoja J. Gibavièienë. –UVA spinduliai ásiskverbia giliai á odossluoksnius, pakeièia odos pigmentomelanino struktûrà ir kartu sukeliastaigø odos patamsëjimà. Ðie spinduliaimaþina odos elastingumà, gilina raukð-les, sukelia pirmalaiká odos senëjimà,silpnina jos atsparumà infekcijai ir didi-na rizikà susirgti odos vëþiu.“

Dël UVB spinduliø poveikio padidë-ja melanino granuliø dydis ir skaièius, o

kartu storëja ir odos epidermis.„Jautresnæ blyðkià odà turintiems

þmonëms pabuvus soliariume gali atsi-rasti net keratomø, vadinamø senatvinë-mis arba kapiniø gëlëmis, ar aktinininëskeratozës þidiniø. Ilgalaikiai paþeidimaigali bûti viena ið odos vëþio atsiradimoprieþasèiø“, – perspëja gydytoja.

Anot gydytojos J. Gibavièienës, moks-liniai darbai, kuriuose bandoma árodyti,kad ultravioletiniai spinduliai þmoguikenkia, pasirodë netrukus po to, kai bu-vo nustatyta, jog ðie spinduliai gali sukel-ti á melanomà panaðø pigmentiná navikàPietø Amerikos sterblinei þiurkei. Ðeðimoksliniai tyrimai vis dëlto statistiðkainepatvirtino, kad naudojimasis soliariu-mu greitina odos vëþio ir melanomosatsiradimà.

Pasak J. Gibavièienës, árodyti ðiasmoksliniø eksperimentø iðvadas epide-miologiniais tyrimais gana sunku, nesdaugiausia soliariumø gerbëjø yra tarpjaunø þmoniø, ir jiems ryðkesniø odospokyèiø gali atsirasti tik po keliø deðim-èiø metø.

Taèiau, Tarptautinio odos vëþio fondoduomenimis, jaunø moterø dël melano-mos pasaulyje mirðta daugiau nei dëlvisø kitø piktybiniø navikø ir ðioje am-þiaus grupëje melanoma pralenkë netkrûties vëþá.

Soliariumo ádegismadingas,bet pavojingas

Pasaulinës sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, soliariu-mai kelia odos vëþio rizikà, ir þmonës iki 18 metø turëtø jøvengti. Nustatyta, kad jauniems þmonëms, kurie kaitinasiUV spinduliuose, vëliau didëja rizika susirgti melanoma, opastarojo meto tyrimai atskleidþia tiesioginá ryðá tarp nau-dojimosi soliariumø paslaugomis ir vëþio atsiradimo.

Apie dirbtiniø ir natûraliø ultravioletiniøspinduliø keliamà pavojø þmoniø sveika-tai pasakoja gydytoja onkologëJolita GIBAVIÈIENË.

28

Mada ar priklausomybë?

Jaunø moterø liga

29

„Pacientës ir dabar daþnai manæs klausia, galimaeiti á soliariumà ar ne, – pasakoja gydytoja J. Gibavi-èienë. – Á ðá klausimà atsakyti ne taip paprasta – jukgyvenime nebûna tik juodø ir baltø spalvø.

Vienos ðeðiolikmetës, atëjusios su mama ir primyg-tinai norëjusios suþinoti soliariumo naudà sveikatai,pasiûliau paklausti motinos, ar verta pradëti rûkyti.Abi sumiðo. Panaðiai yra ir su soliariumais: ávertinæsgalimà rizikà, þmogus apsisprendþia pats. Mûsø, me-dikø, pareiga nuolat priminti apie ultravioletiniøspinduliø þalà.“

Þmoniø jautrumas saulës spinduliams skiriasi pri-klausomai nuo odos tipo. Þinant apie neigiamà ultra-violetiniø spinduliø poveiká odai, susiruoðus á soliariu-mà ar á paplûdimá, patartina pasikonsultuoti su gydy-toju dermatologu.

„Jeigu specialistas ir neatkalbës nuo deginimosi, taibent padës iðsiaiðkinti, kokio tipo jûsø oda ir kokiaspinduliø dozë bus jai minimaliai þalinga“, – teigiaJ.Gibavièienë. Sàlygiðkai skiriami ðeði odos tipai. Pir-majam priklauso þmonës, kuriø oda ðviesi, akys mëly-nos, plaukai ðviesûs ar rusvi. Ðiø þmoniø oda labaijautri, jie ne ádega, o nudega. J. Gibavièienë tvirtina,kad ðio odos tipo þmonëms, kurie niekad neádegasaulëje, neádegs ir soliariume. O moksliniø tyrimøduomenimis, didþiausia rizika susirgti melanoma pa-stebima tarp þmoniø, turinèiø ðviesià odà, rusvus arðviesius plaukus, strazdanø, daug apgamø, polinkánudegti, o ne ádegti saulëje.

Parengta pagal Vilniaus universitetoOnkologijos instituto laikraðtá „Onkologo puslapiai“

PSO duomenimis, visame pasaulyje kasmet diagnozuojama maþdaug132 tûkst. melanomos atvejø. Norvegijoje ir Ðvedijoje ðios ligos atvejø per45 metus patrigubëjo, o JAV per 30 metø padvigubëjo. Mada ir noras bûtiádegusiems skatina naudotis soliariumais ir yra pagrindinë prieþastis, ska-tinanti odos vëþio atsiradimà.

Daugiausia melanomomis sergama tose ðalyse, kur þmonës yra itin ðvie-sios odos ir kur ádegio kultûra labiausiai ásiðaknijusi. Tai Australija, Naujo-ji Zelandija, Ðiaurës Amerika ir Ðiaurës Europa.

„Pastaraisiais metais vis didesná susirûpinimà kelia tai, kad þmonës, oypaè paaugliai, lankosi soliariumuose norëdami ádegti, nes visuomenëjeklesti tokia mada. Taèiau dël tokio daþno lankymosi soliariumuose staigiaipadaugëjo susirgimø odos vëþiu, – teigia dr. Kerstin Leither, PSO genera-linio direktoriaus pavaduotoja, atsakinga uþ sveikatà, susijusià su aplinka.– Todël mes norime atkreipti dëmesá á ðá faktà ir tikimës, kad mûsø reko-mendacija paskatins prieþiûros institucijas ávesti grieþtesnæ naudojimosisoliariumais kontrolæ.“

Ðiuo metu tik keliose ðalyse efektyviai kontroliuojama soliariumø veik-la. Belgijoje, Prancûzijoje ir Ðvedijoje iðleisti ástatymai, ribojantys maksi-malià UVB spinduliø (tai pats pavojingiausias UV spinduliavimo kompo-nentas) proporcijà iki 1,5 proc. (panaðus kancerogeniniø UV spinduliølygis, kurá skleidþia saulë).

Prancûzijoje ástatymai reikalauja, kad visi UV spindulius skleidþiantysárengimai bûtø deklaruoti sveikatos prieþiûros vadovybei, paaugliams iki18 metø draudþiama lankytis soliariumuose, gerai parengtas personalasprivalo stebëti reklamà ir bet kokia uþuomina apie naudà sveikatai drau-dþiama. Kalifornijoje taip pat draudþiama asmenims iki 18 metø lankytissoliariumuose. PSO ragina ávairias valstybes kurti ástatymus, kurie leistøgeriau kontroliuoti soliariumus ir draustø tokià soliariumø veiklà, kuri në-ra tinkamai priþiûrima.

Be to, dël per didelio UV spinduliø kiekio silpnëja imuninë sistema, irtai didina infekciniø ligø rizikà. UV spinduliavimas gali paskatinti kata-raktà, akiø uþdegimus. Ðtai kodël primygtinai rekomenduojama soliariu-me naudotis specialiais apsauginiais akiniais.

PSO kartu su Tarptautine nejoninës radiacijos apsaugos komisija, Jung-tiniø Tautø aplinkos programa ir Pasaulinë metereologijos organizacijasukûrë Pasauliná saulës UV indeksà, kuris dabar taikomas daugelyje ðaliø:Argentinoje, Australijoje, Èekijoje, Suomijoje, Prancûzijoje, Vokietijoje,Graikijoje, Izraelyje, Meksikoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Is-panijoje, Ðvedijoje ir Ðveicarijoje, neseniai já imta taikyti JAV ir Kanadoje.

Jautriausios – blyðkiaodës

„Medicina Vilnensis“, 2006

Tai tæstinis leidinys, skirtas ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos medici-nos istorijos, medicininës lituanikos tyrinëjimams. Antrasis jo to-mas skirtas ðiais metais minimai jubiliejinei Medicinos fakulteto 225-eriø metø sukakèiai. Todël leidinio ðerdis – Vilniaus universitetoMedicinos fakulteto istorija, ypaènaujausioji – dinamiðkas Nepri-klausomybës penkiolikmeèiotarpsnis.

Leidinyje publikuojamos ávai-raus þanro publikacijos apie fakul-teto struktûriniø padaliniø raidà,iðkilius mokytojus bei kolegas, ne-seniai atðvæstà Vilniaus medicinosdraugijos 200 metø jubiliejø, Lie-tuvos medicinos istorijà.

Leidinys skirtas plaèiajai akade-minei visuomenei, juo kaip moko-màja knyga galës naudotis ir me-dicinà studijuojantis jaunimas.

Vilniaus medicinos istorijos almanachas

Ar þinote, kad...

30

Valstybinëje aukðtojo mokslo strategijojedeklaruojamas dëmesys lituanistikai, bal-tistikai. Ar filologai, humanitarai jauèia re-alø valstybës dëmesá?

Mindaugas Kvietkauskas. Negalimasakyti, kad valstybës dëmesio nëra. Litu-anistikos mokslà valstybë áraðiusi kaip pri-oritetà visuose mokslo plëtros dokumen-tuose, Lietuvos valstybinis mokslo ir stu-dijø fondas nuo ðiø metø turi atskirà pro-gramà lituanistikai kaip prioritetinei sri-èiai, finansuojamas ir projektas „Tautinioidentiteto iðsaugojimas globalizacijos sà-lygomis“, kurá vykdo ne tik lituanistai, betir istorikai, kultûrologai, sociologai. Ta-èiau kitas dalykas – tos paramos turinys,kiek siûloma lëðø, kokios jø naudojimosàlygos. Akivaizdu, kad sumos dar neati-tinka realiø poreikiø. Fundamentiniai hu-manitarø moksliniai tyrimai Lietuvoje,palyginti su kitomis Europos valstybëmis,kol kas finansuojami labai kukliai. Þino-ma, humanitariniai mokslai neturi tokiødideliø iðlaidø eksperimentinei árangai arlaboratorijoms, bet norint normaliai dirb-ti, norint atlikti lauko tyrimus, rengti eks-pedicijas, atlikti archyviná darbà (ir uþ-sienyje), propaguoti moksliniø tyrimø re-zultatus, kad jie pasiektø ir tarptautinæterpæ, lëðø akivaizdþiai maþa. Maþdaugpusë fondui pateikiamø lituanistiniø pro-

skiriamomis lëðomis ávairiems projek-tams vykdyti – tai, aiðku, yra gerai, bet irkitu bûdu – daug aktyviau propaguojanthumanitarinæ kultûrà universitetuose, t.y. traukiant lituanistikos dalykus ir á tiks-liuosius, socialinius ar kt. mokslus studi-juojanèiø studentø bendrøjø dalykø sà-raðus. Gal tada ir poþiûris á humanitari-nius dalykus ir paèius humanitarus grei-èiau keistøsi, atsirastø daugiau ir realausvisuomenës dëmesio kultûrai?

M. K. Egzistuoja ir ðviesioji pusë – fi-lologø vykdytas projektas LITTERA pa-rodë, kad mokslininkai humanitarai jau-èia poreiká telktis á bendruomenæ, kadtrûksta laisvø diskusijø, bendravimo.Rengëme seminarus tarpdalykine lietu-viø tautinës tapatybës tema, kurià nagri-nëjo ir literatai, ir kalbininkai, ir folklo-ristai, klasikai, taip pat filosofai, fenome-nologai, religijotyros specialistai. Atsivërëta ypatinga laisvë diskutuoti, kristalizuo-ti naujas idëjas, ne tik „atidirbti“ valan-das studentams, ne tik kaþkà dirbti pagalpareigas, o turëti tà „Akademo sodà“, kurpatiri tikrus intelektualinius ieðkojimus.Vykdydami projektà suvokëme, kaipðiandien suaktualëjo tautinës tapatybëstyrimai, iðryðkëjo skirtingø humanitariniøkoncepcijø takoskyros. Ið to ir kyla im-pulsai atnaujinti dëstomas programas,

Ar iðsaugosimehumanitarinæ

kultûrà?2006 metø pavasará prakalbus apie VU Filologijos fakulteto re-formà, susimàstyta ne tik apie lituanistikos, baltistikos, filolo-gijos, bet ir kitø socialiniø ir humanitariniø mokslø padëtá Lie-tuvoje, jø problemas ir perspektyvas. Paskelbtas profesoriø irstudentø kreipimasis „Dël krizës Vilniaus universiteto Filolo-gijos fakultete“ visuomenëje sukëlë plaèias diskusijas apie hu-manitariniø mokslø reikðmæ visuomenei, tautai, valstybei, joskultûrai, jaunuomenës ugdymui, kalbos ir ðalies prestiþui. Apietai kalbamës su dviem jaunais dëstytojais, mokslininkais – Bal-tistikos ir bendrosios kalbotyros katedros mokslo darbuotojadr. Daiva SINKEVIÈIÛTE ir Lietuviø literatûros katedros moks-lo darbuotoju dr. Mindaugu KVIETKAUSKU.

þvilgsnis

jektø 2005 m. paramos negavo, kitiemspraðytø lëðø „nubraukta“ maþdaug treè-daliu. Didelis trukdis – labai trumpi ter-minai, skiriami lituanistiniams projek-tams ávykdyti, kurie dar sutrumpëja dëlilgø lëðø skyrimo ir pervedimo procedû-rø: ðtai projektà BALTNEXUS turimeágyvendinti per nepilnus keturis mëne-sius! Kokiø rezultatø taip galima pasiek-ti? Kita kliûtis, trukdanti suintensyvintityrimus naudojantis projektiniu finansa-vimu, – didþiulë biurokratinë maðina. Ohumanitarø iniciatyvà juk reikia iðlaisvin-ti. Tyrimams norisi sutelkti þmones ne tikið savo Universiteto, bet ir ið kitø, taip patkviesti uþsienyje dirbanèius lituanistus,baltistus. Mokslas, kultûra, menas turë-tø turëti savo laisvà terpæ. Mûsø tikslas –telkti akademinæ bendruomenæ, kad ðigeneruotø naujas idëjas.

Daiva Sinkevièiûtë. Norëdami parody-ti, kad lituanistika svarbi pasauliui irmums, norëdami iðplësti tyrimus, pada-ryti lituanistikà lygiaverte kitiems huma-nitariniams mokslams, turime turëti pa-kankamas ir materialines, ir dvasines sà-lygas. Kol kas jø nëra. Vykdant projek-tus daug laiko atima techniniai dalykai,tada ir darbo rezultatai atrodo menki. Ta-èiau manau, kad dëmesys lituanistikai tu-ri bûti rodomas ne vien tik finansavimu,

átraukti á jas naujus poþiûrius, naujà lite-ratûrà. Toks ir turëtø bûti akademinis gy-venimas, be jo niekaip negali iðaugti nau-jos mokslininkø kartos. Beje, manau, kadvykdant Filologijos fakulteto reformà,formaliai skaièiuojant dëstytojø krûvius,toks tikslas – iðlaikyti ir kurti filologø aka-deminá gyvenimà – buvo pamirðtas.

Kiek jûsø nagrinëjamos tautinës tapaty-bës problemos ðiandien aktualios eiliniamLietuvos pilieèiui? Ar ámanoma paveiktiplaèiøjø masiø màstysenà, kai deklaruoja-ma, kad „mus vienija alus ir pergalës“?

D. S. Pirmiausiai mûsø vykdomi tyri-mai aktualûs paèiai VU bendruomenei– mûsø rengiami seminarai buvo atviri,juose dalyvavo ávairiø srièiø tyrëjai, Lie-tuviø literatûros ir tautosakos, Lietuviøkalbos, Lietuvos istorijos institutø atsto-vai. Idëjø sklaida akademinëje visuome-nëje vyksta. Tikimës, kad tai platesniobendravimo uþuomazgos.

M. K. Sunku pa-sakyti, koks turëtøbûti intelektualiniøsvarstymø ir plaèio-sios visuomenës ry-ðys. Mûsø svarsto-mas problemaspuikiai supranta in-teligentija, ðviesio-ji visuomenës dalis,kuriems nëra „vis tiek“. Ar ámanoma pa-keisti plaèiøjø masiø màstysenà, kuriemstautinë tapatybë – krepðinis ir alus? Èiakitimas vyksta labai pamaþu; neiðleisilankstinukø ir nepadarysi televizijos lai-dos, kuri akimoju viskà pakeistø. Domë-tis literatûra, dvasine kultûra, lietuvybesovietmeèiu buvo lyg garbës reikalas, ma-da. Sunku pasakyti, ar tai visada buvo au-tentiðka, ar tik pavirðutiniðkas politiniospaudimo padarinys. Dabar ðá domëjimà-si pakeitë populiariosios kultûros formos,sukibusios su komerciniais interesais, supinigais.

Kad su mûsø tautinës kultûros sàmo-ne nëra gerai, árodo visuomenës sociolo-giniai tyrimai. Esame patyræ labai dide-liø traumø, ir to iki galo dar nesuvokiam.Anglai, vokieèiai, prancûzai, netgi mûsøkaimynai lenkai neturi tokiø tautinës sa-viniekos problemø, negalvoja, kad tau-tos ar nacijos kultûrinë tapatybë – atgy-vena, tuðèia sàvoka.

D. S. Visa ko pradþia – mokykloje. Okas mokykloje dirba, kas rengia moki-nius? Kokie tie þmonës, koks jø identite-tas, paveldas, kultûrinë patirtis? Kartaissusidaro uþburtas ratas – tautiðkumuiabejingi moksleiviai stoja á aukðtàsias, irsu tokia neigiama nuostata gráþta dëstytiá mokyklas. Gráþtame prie lituanistikos –

kur ji dar gali ir turi bûti reikðminga, jeine Lietuvoje? Valstybës dëmesys turëtøreikðtis ne tik finansiðkai, bet ir atsispin-dëti mokyklos programose.

Lituanistai, filologai kaip dvasinës kul-tûros kûrëjai turbût aðtriausiai jauèia vi-suomenës pragmatiðkëjimà, nutolimà nuodvasinës kultûros, nuo tautos savasties.

M. K. Norisi tikëti, kad tai tik pereina-masis etapas, tarpinë bûsena. Jei visuo-menë dar turi gyvybiniø galiø, jai negalinerûpëti pamatinës vertybës, tradicijos.Galbût mûsø visuomenës problema la-bai elementari – esame dar labai iðalkægerovës. Sovietmeèio visuomenë buvo al-kana, skurdi, suniekinta, tad skubamaprisiragauti gerovës. Ilgainiui turi ateitisuvokimas, kad jau paragauta, turi atsi-rasti kitoks gyvenimo turinys. Juk gyve-nimo dþiaugsmas neámanomas be meni-niø ir kultûriniø þaidimø. Gal tai ir yrahumanitaro misija – priminti plaèiajai vi-

suomenei, kad egzis-tuoja ádomi dvasinëkultûra, kurioje gali-ma ir reikia dalyvau-ti. Humanitariniaimokslai moko gyvodialogo su istorija,tradicija, þadina kû-rybingumà. O já pri-taikyti galima ávairio-

se srityse – diplomatikoje, politikoje, ver-sle, reklamoje, kultûroje, ðvietime.

Koks yra nûdienos lituanisto, literatoprestiþas? Ar jo nemenkina þiniasklaidosformuojama vieðoji nuomonë?

M. K. Pavasará diskutavome su studen-tais lituanistais apie tai, kaip jie suvokiasavo perspektyvas. Visiems aiðku, kadstudijos neprestiþinës. Taèiau studentaisako – mes kitaip negalim. Iðvada tokia –jei negali kitaip, reikia tiesiog bûti, kuo

esi. Reikia gyventi kultûra, studijuoti lite-ratûrà. Galiausiai prestiþo dalykai tam tik-ros dalies þmoniø neveikia. Ir valstybë tu-rëtø suteikti þmonëms galimybæ bûti to-kiais, kokiais jie nori bûti.

Taip, dël vieðosios nuomonës kyla pro-blemø. Lituanistams daþnai kabinama kal-bos taisytojø arba „eilëraðèiø skaitytojø“etiketë. Tiesa, filologams sunku þaisti kon-kurencijos sàlygomis, jiems dar trûksta va-dybinës nuojautos, bet rezervø yra dau-gybë – naujoji literatûra, kalbos paveldasteikia daugybæ galimybiø, esama ir jaunøþmoniø, kurie turi uþsispyrimo gyventi vi-savertiðkai, taip jaustis ir kitø mokslø, ki-tø profesijø apsuptyje.

D. S. Kai esi pasirinkæs mokslininko ke-lià, prestiþas nebesvarbu. Að tuo mokslugyvenu, man svarbu, kà galiu perduoti stu-dentui, kuo pasidalinti su kolegomis. Ovalstybë tik patirtø nuostolá ið to, jei þmo-gus negalëtø dirbti norimo darbo. Litua-nistai, menininkai, filosofai – jø visada yramaþuma, bet jei jie jauèia tam paðauki-mà, tai ir turëtø tà daryti. Kol kas dël vals-tybës ir Universiteto dëmesio reikia ko-voti. Jei jo pakaktø, gal pasikeistø ir po-þiûris á humanistikà, humanitarinæ kultû-rà, gal ji nebûtø nuvertinama. Turime ne-maþai ryðkiø asmenybiø, taèiau gal stinganoro eiti á plaèiàsias mases. Reikëtø pra-dëti nuo „savø“, nuo Universiteto, nuo ki-tø mokslø atstovø. Savo prestiþà reikiakurti paèiam – jo kûrimas yra susijæs ir supasitikëjimu savo jëgomis, ir su gebëjimuvieðai kalbëti, ir vykdoma mokslo veikla,ir gebëjimu ja uþkrësti kitus. Todël mansvarbiausia atrodo dirbti toká darbà, kurisyra ádomus ir atrodo prasmingas paèiam.

Ðiuo metu Lietuvoje sparèiai pleèiasi kny-gø leidyba, knygos labai perkamos. Gal ðio-je sferoje trûksta svaraus, kompetentingo spe-cialisto þodþio?

„Lituanistai, meninin-kai, filosofai – jø visadayra maþuma, bet jei jiejauèia tam paðaukimà,tai ir turëtø tà daryti.“

31

V. Naujiko nuotr.

Dr. D. Sinkevièiûtë ir dr. M. Kvietkauskas jauèia paðaukimà lituanistikaiir neþada jos atsisakyti

32

M. K. Toks poreikis tikrai randasi, o mes savo fakultete turime lite-ratûros vertintojø sluoksniuose labai garsiø specialistø, kritikø. Taèiauprofesionalai, vertindami populiariàjà literatûrà, kelia savo reikalavi-mus, negali jø nutylëti (tai bûtø nusiþengimas profesinei etikai), o lei-dybos strategijai, reklamai reikia pagiriamøjø þodþiø. Problema tokia– kaip surasti kalbëjimo bûdà, kuris neizoliuotø nuo vieðumos, bet leistøpareikðti ir savo nuomonæ. Gyvenimas ið lituanistø reikalauja lankstu-mo, nes kitaip lituanistika pavirsta izoliuota teritorija, atsiskyrusia sa-la.

D. S. Kalbininkø bendravimas su visuomene taip pat kinta. Pati kal-ba yra kintantis procesas. Tà reikia ne tik deklaruoti, bet ir ásisàmonin-ti, þiûrëti, kà galime padaryti, kà naudingo duoti visuomenei. Kalbi-ninkas neturi bûti tas, kuris tik barasi, moko, veikiau turëtø uþimtipatarëjo pozicijà. Vien tik taisyti ir kuopi klaidas kalbininkui per ma-þai. Gynybinë pozicija yra pasenusi. Lietuviø kalba tikrai iðliks, gal jibus kitokia, pasikeis. Jau dabar jauèiame, kad studentai, jaunimas tar-pusavyje bendrauja kaþkokia puskalbe, bet gal tai nëra taip blogai,tiesiog formuojasi kalbos atðaka, rûðis. Svarbu, kad jie mokëtø oficia-liàjà bendrinæ kalbà ir jaustø, kad tai prestiþiðka, stengtøsi ja kalbëtibent vieðai.

Ar VU filologai skiriasi nuo kitose aukðtosiose mokyklose rengiamø?M. K. Kol kas VU yra vienintelë vieta, kuri gali suteikti toká turtingà

filologiná ir humanitariná iðsilavinimà, taèiau studentai teigia, kad 20kreditø – per maþai, jie norëtø dar ávairesniø kursø, dar gilesniø þiniø.Trûksta galimybës laisvai rinktis paskaitas pagal savo intelektualiniusinteresus, o juk studentams norisi ávairovës, intrigos. Bet tai jau visosðvietimo sistemos, jos reformos klausimas.

D. S. VU duoda platesná iðsilavinimà, èia didesnë pasirinkimo laisvëir bendrøjø, ir laisvøjø dalykø. Studentai lituanistikos studijas VU ren-kasi bûtent dël to, èia sklando akademinës laisvës dvasia.

Lietuvoje darosi opi magistrantûros studijø problema. Bakalauro studi-jas baigæ absolventai daþnai nebetæsia studijø magistrantûroje, iðvyksta áuþsiená. Ar netrûksta Filologijos fakultete magistrantø? O gal humanitari-nës studijos tampa prabangos dalyku?

D. S. Taip, magistrantø trûksta, bet tai ne VU, o visos Lietuvos pro-blema. Ji susijusi ne su paèiomis siûlomomis programomis, veikiau taihumanitaro vertës suvokimo problema. Gavus ketveriø metø iðsilavi-nimà siekiama pasimokyti pelningesnio dalyko. Lituanistika ádomu,bet ar ið to gyvensiu? Kai kurie studentai atsisako idealizmo, nes gyve-nimas þiauresnis, sunkiau prisitaikyti.

M. K. Spræsti ðià problemà padëtø studijø reforma. Pagal dabarti-nius nuostatus studijuojant neámanoma derinti dviejø specialybiø, pvz.,„pragmatinës“ su humanitarine. Tokia dvigubos specialybës, dvigubodiplomo galimybë turëtø atsirasti. Galbût tada iðsispræstø daug huma-nitariniø mokslø problemø (pvz., maþo dëstytojø krûvio, darbo vietøtrûkumo jaunimui). Kol kas humanitarinius mokslus nelanksti aukð-tojo mokslo sistema yra tiesiog „áðaldþiusi“.

Ar Lietuvos baltistø, lituanistø darbai ádomûs uþsieniui? Ar esama tarp-tautiniø ryðiø?

M. K. Baltistikos, lituanistikos centrø uþsienio universitetuose yranemaþai. Dabar aktualiausias klausimas – kaip tuos centrus, veikian-èius Europos valstybëse, Amerikoje, net Japonijoje, paversti veikian-èiu tinklu, struktûra – tai irgi valstybinës politikos problema. Lituanis-tikos ir baltistikos mokslo sklaida priklauso nuo propagavimo, kurisveikia ir per valstybines institucijas. Antai Vokietijos kultûrà propa-guoja Goethe‘s institutas, veikiantis ávairiose pasaulio ðalyse. Lietuvanegali sau tiek leisti, bet iðlaikykim bent tuos centrus, kurie yra ásteigti.

D. S. Uþsienyje veikiantiems baltistikos centrams esame reikalingi,jie þiûri á mus, laukia þiniø. Pasaulinës baltistikos centras yra, buvo irbus VU lituanistinë mokykla. Taèiau vieni dëstytojai savo pastango-mis, savo entuziazmu to nepadarys, reikia valstybës paramos, tinkamovalstybës dëmesio.

KalbinoIndrë KLIMKAITË

Arnoldas ROGOZNYJ,http://www.blogas.lt/zudykreklama

Pirmadienis, 22:10.Kas yra interneto dienoraðtis(enciklopedija Vikipedija)

„Blogas“ (anglø k. trumpinys ið web log arba web log-ging) – interneto dienoraðtis arba automatiðkai forma-tuojami naujienø puslapiai. Dël savo trumpumo prigi-jo bûtent pirmasis pavadinimas.

Interneto dienoraðèiais laikomos specializuotos in-terneto svetainës arba bendrøjø svetainiø sritys (dalys),kuriose talpinamos daþnai raðomos publikacijos, iðdës-tytos chronologine tvarka, kuriose autoriai, vadinamieji„blogeriai“ (dienoraðtininkai), iðsako savo mintis, ávy-kius, pastebëjimus, idëjas.

Tai palyginti naujas internetinës subkultûros reiðki-nys, tenkinantis socialinius, psichologinius bei informa-cinius bendravimo poreikius. Á interneto dienoraðèiusgalima þiûrëti kaip á (asmens arba grupës asmenø) die-noraðèio ir interneto þinyno hibridà, kuriame asmensgyvenimiðka patirtis susipina su jo patirtimi internete.Kai kuriø savo srities specialistø interneto dienoraðèiaiilgainiui virsta „Ekspertø klubu“.

Ðaltinis: enciklopedija VikipedijaAntradienis, 21:15.Kas yra interneto dienoraðtis (II dalis)

XV a. viduryje Johano Gutenbergo sukurtas spau-dos presas buvo spaudos klestëjimo pradþia ir kibirkð-tis informacijos revoliucijai. Sakoma, be ðio iðradimonebûtø nei protestantø reformacijos, nei vakarietiðkosdemokratijos. Taigi tik tie iðrinktieji, kurie ástengë ási-gyti spausdinimo presus, turëjo teisæ skleisti savo spaus-

Kas yraBLOGAS?Kas yraBLOGAS?

33

kurie yra verti didelio dëmesio.Pripaþinkime ir tai, kad didþioji dalis

informacijos ðiais laikais yra skaitmeni-në: nuotraukos, darytos mobiliuoju te-lefonu, Power Point prezentacijos, naujiástatymai, pajamø deklaracijø formos,milijonai el. laiðkø, SMS, MMS... Uþ-tenka vos keliø spragtelëjimø pele, ir vi-sa informacija tampa prieinama visiemsnorintiems bei interneto prieigà turin-tiems þmonëms. Ir jei ta informacija yraskandalinga, jei tai – karðèiausios þiniosar nuotraukos ið ávykio vietos, tuometjos sklinda þaibo greièiu, arba, dabar ge-riau sakyti, interneto greièiu.

Kodël interneto dienoraðèiai tokie po-puliarûs? Nes þmonës nori, kad jø isto-rija bûtø iðgirsta. Patekti á Nomedos lai-dà sunku, o susikurti interneto dieno-raðtá daug lengviau. Google valdomodienoraðèiø portalo Blogger atstovai tvir-tina, jog didþiausias naujø registracijøskaièius buvo bûtent 2001 m. rugsëjo 12dienà. Nes tuomet þmonës turëjo savoistorijà.

Statistika ið eMarketer.comKetvirtadienis, 19:35. Apie internetodienoraðèiø tipus

Interneto dienoraðèiø yra daug ir ávai-riø. Pradëjæs giliau þvelgti á ðá internetofenomenà, iðskyriau kelis interneto die-noraðèiø tipus:

„Blogas“ kaip dienoraðtis. Jaunuoliai,raðantys dienoraðèius, patvirtins, kaddienoraðtis uþrakinamoje knygelëje yranuobodu. Raðai sau, o po keleriø metøuþmirðti, pameti ar iðmeti. Ir tiek to die-noraðèio... Dienoraðtis in-ternete yra kur kas „rim-èiau“. Interneto dienorað-èius turintys paaugliai apiesavo kanèias ir laimes raðone tik sau, bet ir visiems no-rintiems uþjausti, padëti,iðkeikti. Nustatyta, kad die-noraðtá internete raðantispaauglys daug greièiau pa-sveiksta nuo depresijos!

Interneto dienoraðtis kaipmarketingo priemonë.Kompanijos, siekdamossavo tikslø, interneto die-noraðèius iðnaudoja ávai-riais bûdais. „Blogai“ daþ-nai yra pigi vieta rekla-muotis. Suprasdamos in-formacijos „ið lûpø á lûpas“skleidimo svarbà, kompa-nijos daþnai stengiasi átik-ti dienoraðtininkams ir ti-kisi, kad jie paskleis nau-

dingà informacijà. Pavyzdþiui, NOKIAdienoraðtininkams duoda iðbandyti sa-vo naujausius telefonus ir pan. Kompa-nijos daþnai ir paèios turi savo interne-to dienoraðèius. Kompanijø darbuoto-jai interneto dienoraðèiø pagalba ben-drauja su klientais, gerina kompanijøávaizdá. Taèiau pasitaiko atvejø, kai dar-buotojai atleidþiami ið darbo, nes inter-neto dienoraðèiuose ðmeiþia savo dar-bovietæ.

Interneto dienoraðtis kaip politinis áran-kis. Politikams turëti savo interneto die-noraðtá pravartu dël keliø prieþasèiø. Vi-sø pirma tai tiesioginis bendravimas susavo elektoratu. Kiekvienas rinkëjas galilaisvai ir nevarþomai iðsakyti savo nuo-monæ, nusiskundimus ir pageidavimus.Politikas atrodo daug patikimesnis, kaikasdien pasakoja apie savo nuveiktusdarbus, atvirauja apie naujas idëjas irsiekius. Lietuvoje tik pora politikø turisavo interneto dienoraðèius. Þymiausiaspolitikas dienoraðtininkas yra Vilniausmeras A. Zuokas. Savo interneto die-noraðtá taip pat turi viena Kauno mies-to Tarybos narë.

Interneto dienoraðtis kaip CV kûrimopriemonë. Per kiek laiko galima sukurptisavo CV? Per porà valandø. O kà pasa-kysite apie CV, kuris buvo raðomas tre-jus metus? Asmeninis interneto dieno-raðtis gali bûti puikus árankis reprezen-tacijai. Turbût kiekvienas darbdavys nu-dþiugtø gavæs galimybæ paskaityti savobûsimo darbuotojo dienoraðtá, ypaè jeijis profesinis.

Ðeðtadienis, 12:07. Jei tai bûtøtikras internetinis dienoraðtisJei tai bûtø tikras interne-

to dienoraðtis (ðis straipsnis,turiu omeny), viskas bûtø ki-taip. Jûs turbût jau bûtumëtparaðæ komentarà, o að galnetgi jau bûèiau atsakæs á já.Jei tai bûtø tikras internetodienoraðtis, jame bûtø pilnaklaidø, o stilius bûtø dar bai-sesnis. Bet procesas nuo idë-jos iki iðspausdinto straips-nio bûtø 30 kartø greitesnis.Todël vieni galvoja, kad in-terneto dienoraðtis yra tiekpat svarbûs, kiek spaudospreso iðradimas, kiti mano,jog tokie dienoraðèiai – pa-taikavimas savo silpnybëms,kai nuobodûs þmonës klai-dingai tiki, kad turi kà ádo-maus pasakyti.

dintà tiesà ir versti medþius popieriu-mi. Jie sprendë, kokià informacijà gausþmoniø masës. Dël to tai ir vadinamamasine þiniasklaida (þiniasklaida ma-sëms).

Toks masinës þiniasklaidos pasaulistebëra gyvas iki ðiol. Bet interneto die-noraðèiai viskà verèia aukðtyn kojom.Nemokamai uþsiregistravæ BLOGas.ltar kitose interneto dienoraðèiø porta-luose labai greitai suprasite, kad Jumsnebereikia pirkti spausdinimo presø, ne-bereikia savaitëmis laukti atsakymo iðredakcijos, ar Jûsø straipsnis bus spaus-dinamas. Dabar kiekvienas, turintiskompiuterá ir interneto ryðá, gali tapti þi-niasklaidos leidëju per deðimt minuèiø(tiek laiko prireiks uþsiregistruoti).

Aiðku, dauguma interneto dienorað-èiø yra labai primityvûs. Bet esmë ne èia.Paþvelkite: tokie leidiniai kaip ðis spaus-dina informacijà. Bet kuris þmogus galipraðyti publikuoti jo straipsná. Taèiausprendþia ðio leidinio redakcija. Nërademokratijos ir raðant laiðkus redakci-jai. Turbût 99 proc. jø lieka neiðspaus-dinti. Dabar vietoj nuomonës, reiðkia-mos per redakcijà, dienoraðtininkas galikurti savo redakcijà, savo þiniasklaidà.Ir tik nuo dienoraðtininko sumanumopriklauso, kokià auditorijà internete pa-sieks jo turinys. Ar pastebite, kad ato-trûkis tarp þiniasklaidos ir visuomenëssumaþëjo? Ar pastebite, kad þiniasklai-da masëms virsta masiø þiniasklaida?..

Remtasi þurnalu „Business Week“Treèiadienis, 18:56.Apie interneto dienoraðèiø fenomenà

Pirmiausia keletas skaièiø. Pasaulyjeyra daugiau nei 100 milijonø internetodienoraðèiø, kasdien sukuriama apie 75tûkst. naujø, per valandà pridedamaapie 50 tûkst. naujø áraðø. Didþiausia-me Lietuvos interneto dienoraðèiø por-tale BLOGas.lt yra apie 24 tûkst. die-noraðèiø bei daugiau nei 100 tûkst. ára-ðø. Vieni raðo poezijà, antri jà apraðo,treti raðo apie konstitucinæ teisæ, bet ten-ka pripaþinti, kad dauguma internetodienoraðèiø yra kvailoki ir neverti dë-mesio. „Na ir kas? Kvaila apie tai raðyti,aiðku kvaila...“, – raðo nosferatus; „Kaipmanot is ko padarytos svajoniø pilys?“, –raðo rozine; arba „Sirgimas turi akivaiz-dþià materialinæ naudà – per savaitgaláiðleista 0 Lt ant alkoholiniø patiekalø“, –raðo qemm, vienas populiariausiø die-noraðtininkø portale BLOGas.lt. Tarki-me, kad 99,9 proc. interneto dienorað-èiø yra visiðkas ðlamðtas. Tuomet vienBLOGas.lt portale lieka 24 dienoraðèiai,

IT erdvë

Þymiausi pasaulio irLietuvos internetiniaidienoraðèiai

34

Vilniaus universitetestudentai turi galimybæ

mokytis kinø kalbos

Lietuviø, mokanèiø kinø kalbà, vis dar labai nedaug, todël dau-gumai mûsø ji – „egzotiðka“, arba tiesiog „paukðèiø“ kalba, ku-rios mokytis pasiryþta retas. Taip pat nedaug kas yra girdëjæ,kad tokia galimybë realiai egzistuoja, mat kinø kalba yra dësto-ma ir Lietuvoje, seniausioje aukðtojoje mokykloje – mûsøVilniaus universitete. Juk tai – viena labiausiai pasaulyje paplitu-siø, taip pat viena ið ðeðiø oficialiø Jungtiniø Tautø Organizaci-jos (JTO) kalbø.

Vytis SILIUS

Kinø kalba priklauso kinø-tibetieèiøkalbø ðeimai. Tai, kà mes bendriausiaivadiname vienu vardu „kinø kalba“, iðtiesø tëra viena ið Kinijoje paplitusiø kal-bø, tapusi bendrinës kinø kalbos pagrin-du. Tai yra vadinamøjø „etniniø kinø“,arba chaniø (vardas kilæs nuo Kinijos im-perijos vienos pirmøjø Han dinastijospavadinimo) kalba (hanyu), tuo tarpu ki-tos vadinamos dialektais, nors skirtumaitarp jø daþnai itin ryðkûs, kaip tarp skir-tingø kalbø. Neámanoma Kinijoje aiðkiainustatyti ribos tarp to, kas vadintina dia-lektu, o kas atskira kalba, mat greta dau-gybës ðnekamosios kalbos variacijø tûks-tantmeèius egzistavo bendrinë ir vienin-ga raðto sistema – kinø hieroglifai. Dëlðios prieþasties Kinijoje labai aiðkiai ski-riama raðytinë kinø kalba (zhongwen)nuo sakytinës ar ðnekamosios kinø kal-bos (hanyu arba huayu).

Paprastai skiriami septyni pagrindiniaikinø kalbos dialektai. Ðiaurinis dialek-tas – labiausiai paplitæs, todël tapæs ben-

drinës kalbos pagrindu, dabar daþniau-siai ir ávardijamas kaip chaniø (anglið-kai sakoma „mandarin“). Kiti dialektai:wu, xiang, gan, hakka (arba kejia), kan-tono (arba yue) ir min. Kinø kalba pa-saulyje ðneka virð 1 mlrd. þmoniø Kini-joje (áskaitant Taivanà, Honkongà, Ma-kao), Singapûre, Indonezijoje, Malaizi-joje, Tailande. Singapûre tai taip pat vie-na ið keturiø oficialiø kalbø. Didelës ki-niðkai ðnekanèiøjø diasporos gyvenaAustralijoje, JAV, taip pat ir Vakarø Eu-ropoje.

Kaip ir dauguma kinø-tibetieèiø kal-bø, kinø kalba yra toninë. Tai reiðkia, kadskiemenys, kurie iðtariami skirtinga spe-cifine tonacija, þymi visiðkai skirtingasreikðmes ir uþraðomi skirtingais hierog-lifais. Bendrinëje kinø kalboje yra ketu-ri tonai ir vienas neutralus, t. y. ið visopenki bûdai iðtarti vienà skiemená, taèiaukai kurie pietiniai dialektai turi net iki10 tonø. Pavyzdþiui, bendrinëje kinø kal-boje skiemuo „ma“, priklausomai nuo

retos kalbos

35

Kinø kalbos kursai organizuojamiir rudens, ir pavasario semestrais, su-

daromos skirtingø lygiø grupës. Pla-tesnës informacijos galima kreiptis á

Orientalistikos centro (OC) administ-ratoriø Vytá SILIØ arba á OC vyriausi-

àjà specialistæ Marijà TARASOVÀtelefonu 268 72 56 arba

el. paðtu oc@cr.vu.lt.Kvieèiame apsilankyti ir mûsø

internetinëje svetainëjehttp://www.oc.vu.lt.

tono, gali reikðti „mama“, „kanapë“, „ar-klys“, „barti“ arba þymëti pagalbinæ da-lelytæ, tiesioginá sakiná verèianèià á klau-siamàjá.

Kiniðkiems garsams uþraðyti kitomiskalbomis yra naudojami ávairûs perra-ðos bûdai. Jø sukurta labai daug, bet ðiuometu populiariausia ir ið esmës visuoti-nai priimta yra Pinyin perraðos sistema,1958 metais pasiûlyta Kinijos LiaudiesRespublikos lingvistø. Ji naudojama irkinø kalbos mokant uþsienieèius, taip patperraðant kiniðkus vardus ar pavadini-mus uþsienio spaudoje ar literatûroje.

Kinø kalbos ir raðto istorija ilga. Se-niausi raðytiniai ðaltiniai Kinijoje datuo-jami apie 1700 m. pr. m. e. Hierogliføatsiradimas aiðkinamas legenda apie ki-nø valdovà Fu Xi, kuris pirmuosius þen-klus „iðskaitæs“ ið dangaus „raðtø“ ir taipuþraðæs pirmuosius hieroglifus – trigra-mas, naudojamas „Permainø knygoje“(Yijing), viename paèiø svarbiausiø ir se-niausiø Kinijos raðtijos paminklø. Rað-menø pavidalas per amþius kito, didëjojø skaièius. Raðto sistemà pirmà kartàunifikavo pirmasis Kinijos imperatoriusQin Shi Huang III a. pr. m. e. pabaigoje.Nuo to laiko ið esmës jø raðymo formanebesikeitë iki pat ðiø laikø. Raðyti-në kinø kalba (dar vadinama we-nyan) nuo daugybës sakytinëskalbos dialektø skyrësi ir sti-liumi, ir gramatika, ir þody-nu, jà mokëjo tik iðsilavi-næ þmonës. Tokià situaci-jà galima palyginti su lo-tynø kalbos vaidmeniuviduramþiø Europoje.Raðytinë kinø kalbataip pat ilgà laikà bu-vo naudojama ir Japo-nijoje, Korëjoje oficia-liuose dokumentuose,literatûroje. Tik XX a. Kinijoje kilus Ge-guþës Ketvirtosios judëjimui, literatûraimta raðyti ir „paprastø“ þmoniø kalba(baihua).

Taip pat egzistuoja didelë hierogliføuþraðymo stiliø ávairovë, kurià lëmë ypa-tingas kinø dëmesys kaligrafijos menui.Skiriami zhuanshu (antspaudø), caoshu(þolës), lishu (oficialus), kaishu (standar-tinis) stiliai.

Daþnai kinø ar besimokanèiø kinø kal-bos klausiama: kiek ið viso yra hierogli-

kada nebuvo imtasi rimtai ágyvendinti.Dabar jau gana akivaizdu, kad ne sàly-ginis raðto sudëtingumas daugiausia nu-lemia neraðtingumo rodiklius atskirosevalstybëse. Pagal 2005 metø JTO duo-menis neraðtingumas Honkonge buvomaþesnis nei Portugalijoje ar Maltoje, oþemyninëje Kinijos dalyje maþesnis neiMeksikoje ar Turkijoje.

Kinø kalbos Lietuvoje mokoma Vil-niaus universiteto Orientalistikos centre,atkurtame 1993 metais, vienijanèiameRytø kultûrø tyrinëtojus Lietuvoje beiruoðianèiame Azijos ir Artimøjø Rytøspecialistus. Pirmoji sinologijos krypties,t. y. Kinijos istorijà, kalbà, kultûrà stu-dijuojanèiø bakalauro pakopos studentøkarta Orientalistikos centre buvo priimta2000-aisiais. Iðleistos jau dvi bakalaurøkartos, ðiuo metu dviejuose kursuose si-nologijà studijuoja dar per 20 studentø.Jiems dësto ir lietuviai, ir kinai dëstyto-jai, paskaitos vyksta moderniose, su Ki-

nijos ar kitø ðaliø vyriausybiø,ambasadø, organizaci-jø pagalba árengtose

auditorijose. Kinø kal-bos kursai siûlomi ir vi-

siems to norintiems prieOrientalistikos centro ákur-

toje Rytø kalbø mokykloje.Jaunus þmones studijuoti ki-

nø kalbà, kaip ir kitas mûsuoseretas kalbas, pirmiausia skatina

naujø ðaliø, svetimø kultûrø paþi-nimo troðkulys. Tæsiant studijas at-

randamos ir aiðkesnës niðos, kuriosegalima panaudoti ágytas þinias, iðmoktàkalbà. Jau parengti specialistai ásilieja ávalstybës valdymo aparatà, ávairias ne-vyriausybines organizacijas ar privaèiaskompanijas, kurios savo veiklà sieja suKinija.

fø? Á pirmàjá kinø kalbos þodynà, suda-rytà dar III a. pr. m. e., buvo átraukti 3300hieroglifai, naujausiame „Didþiajameðiuolaikinës kinø kalbos þodyne“ jø jauyra 56 000. Vis dëlto apie 40 proc. ðá þo-dynà sudaranèiø hieroglifø yra to patiesraðmens variacijos, o tam, kad bûtø ga-lima raðyti ir skaityti ðiuolaikine kinø kal-ba, uþtenka mokëti 3–4 tûkstanèius hie-roglifø.

Jau XIX a. antrojoje pusëje Kinijojeuþsimezgë diskusijos apie tai, kad dël ga-na sudëtingos ideografinës raðto siste-mos gali bûti daugiau neraðtingø þmo-niø, taèiau didelio masto raðto reformaimta vykdyti tik ákûrus Kinijos LiaudiesRespublikà. 1955 metais vyriausybëssprendimu buvo supaprastinti kiniðkiraðmenys. Buvo panaikinti kai kurie hie-roglifai, jø reikðmës imtos þymëti skoli-

niais, maþinamas brûkðneliø skaièius vie-name hieroglife. Ðiuo metu egzistuojaabi raðymo formos, kurios á Vakarø kal-bas ne visai tiksliai verèiamos kaip „tra-dicinë“ (naudojama Honkonge, Makao,Taivane) ir „supaprastinta“ (naudojamaþemyninëje Kinijoje bei Singapûre).Daugybæ negandø Kinijai ir jos þmo-nëms atneðusios Kultûrinës revoliucijosmetais bûta energingø raginimø panai-kinti hieroglifus ir pereiti prie fonetinioraðto sistemos. Vis dëlto tokiø planø nie-

36

tradicijos

Premija kasmet tei-kiama gruodþio 10 d.,Nobelio mirties dienà.Jà ásteigë ðvedø iðra-dëjas ir pramoninin-kas Alfredas Nobelis,susikrovæs turtus ið di-

namito. Galbût ðios medþiagos taikymaskarinëje srityje ir paskatino Nobelá tes-tamentu skirti lëðas taikaus mokslo pa-þangai – „tiems, kurie praëjusiais me-tais daugiausia pasitarnavo þmonijai“.Nobelio fondas ákurtas 1900 m. birþelio29 dienà, praëjus ketveriems metams poNobelio mirties, o pirmosios premijospradëtos teikti 1901 m.

Nobelio premija skiriama asmenims,daugiausia pasiekusiems penkiose sri-tyse – fizikos, chemijos, fiziologijos ar-ba medicinos, literatûros ir taikos. Ta-èiau matematikai uþ nuopelnus neap-dovanojami. Kodël? Pikti lieþuviai kal-ba, kad taip atsitiko todël, jog Nobelispykosi su matematiku Gösta Mittag-Leffleriu, kuris, esà, buvo uþmezgæs ro-manà su Nobelio þmona. Taèiau ði hi-potezë klaidinga, mat Nobelis niekadanebuvo vedæs. Oficialiø duomenø apieNobelio ir Mittag-Lefflerio nesantaikàtaip pat nëra. Taigi faktà, jo premija në-ra skiriama matematikams, galima pa-aiðkinti nebent tuo, kad praktikas No-

Noriu Nobelio!

Jo Ðventenybë keturioliktasis Dalai Lama, C. Röntgenas, M.Gorbaèiovas, M. Planckas, I. Pavlovas, R. Kochas, S. La-gerlöff, Motina Teresë, È. Miloðas, G. Grassas, A. Sacharo-vas, M. L. Kingas, A. Solþenycinas, W. Churchillis – tai tikkeletas ið 776 laureatø, uþ ávairius nuopelnus pagerbtø No-belio premija. Pateikiame skaitytojams ádomesniø faktø apieðá aukðèiausià apdovanojimà mokslo srityje.

belis niekuomet nemëgo „pagalbiniø“mokslø, matematikos nelaikë mokslu,skatinanèiu þmonijos paþangà. VëlesnáNobelio komiteto pasiûlymà ásteigti to-kià premijà garsiausieji matematikai at-metë, kad nebûtø skatinama mokslinin-kø konkurencija... Uþtat matematikaituri Fieldso medalá ir Abelio premijà.

Laureatus ið Nobelio komiteto pasiû-lytø kandidatø renka skirtingos institu-cijos, jie paskelbiami kiekvienais metaisspalio pradþioje. Fizikos ir chemijos lau-reatus renka Karaliðkoji Ðvedijos moks-lø akademija; Fiziologijos ir medicinos– Karolinska instituto Stokholme Nobe-lio susirinkimas, literatûros – Ðvedijosakademija, o taikos premijos laureatus– penkiø nariø Norvegijos parlamentokomitetas. Taikos premija teikiama Os-le, visas kitas áteikia Ðvedijos karaliusStokholme.

Visi premijos laureatai gauna diplo-mà, auksiná medalá ir tam tikrà pinigøsumà. Ðioji priklauso nuo to, kiek fondopalûkanø uþauga per metus. 1901 me-tais premija siekë 150 800 kronø, 2004-aisiais iðaugo iki 1,1 mln. eurø.

Nepaisant to, kad Nobelio komitetaslabai gerbiamas, pasitaiko ir klaidø.Ypaè daþnai paþeidþiamas paties Nobe-lio nurodymas apdovanoti mokslininkusuþ naujausius atradimus, ir premija ski-riama uþ viso gyvenimo darbus. Kadan-gi premija neteikiama po mirties, daþ-nai jos negauna nusipelnæ mokslininkai.

Medalio,áteikto Wolfgangui Paului, kopija(eksponuojama Vokieèiø muziejuje Bonoje)

Kartais nuskriaudþiamos ir moterys –ðtai chemikë Lisa Meitner dirbo kartusu kolega Ottu Hahnu, bet Nobelá gavotik jis.

Kodël nëra premijosuþ matematikospasiekimus

Kas vertas Nobelio?

Stokholmo koncertø salë, kurioje vyks-ta ðventinës Nobelio premijos teikimoceremonijos

37

776 laureatai!Nobelio premija jau yra áteikta 758 asme-

nims ir 18 organizacijø. Kai kurie laureataistapo daugiau nei vienà kartà.

Tik 33 moterys!Nobelio premija yra áteikta 725 vyrams ir

tik 33 moterims.

Jauniausias ir vyriausias laureataiLawrence‘as Braggas, gavæs Nobelio pre-

mijà 1915 metais uþ fizikos mokslo pasieki-mus drauge su tëvu Henry‘iu Braggu, – jau-niausias Nobelio premijos laureatas. Tuo-met Lawrence‘ui buvo 25-eri. RaymonduiDavisui buvo beveik 88-eri, kai 2002 m. ga-vo ketvirtá Nobelio premijos uþ nuopelnusastrofizikai.

Du laureatai atsisakë Nobelio!Tai buvo egzistencialistas Jean-Paulis Sar-

tre‘as, 1964 m. atsisakæs Nobelio premijosuþ literatûrà dël asmeniniø nuostatø. Raðy-tojas atsisakydavo visø oficialiø pagerbimø.

Vietnamo vadovas Le Duc Tho 1973 m.atsisakë Nobelio taikos premijos, kuri buvoskirta jam ir JAV sekretoriui Henry‘iui Kis-singeriui uþ pasiektà Vietnamo ir JAV taikà(beje, jie patys ir pradëjo karà, pareikalavu-sá milijono aukø). Motyvas – situacija Viet-name.

Atsisakyti premijos vertë valdþiaVokieèiø mokslininkams nuo 1937 iki

1945 metø buvo „visiems laikams“ uþdraustapriimti Nobelio premijà dël politiniø moty-vø; vietoj jos ásteigta Vokietijos nacionalinëmeno ir mokslo premija, taèiau ji buvo áteik-ta tik 1937 ir 1938 metais.

Adolfas Hitleris uþdraudë trims vokie-èiams priimti Nobelio premijà – chemikuiRichardui Kuhnui (uþ karatenoidø ir vita-minø tyrimus, 1938), chemikui Adolfui Bu-tenandtui (uþ lytiniø hormonø tyrimus,1939) ir medikui Gerhardui Domagkui (uþprontozilio antibakterinio poveikio atradi-mà, 1939). Visi jie vëliau gavo medalius irdiplomus, taèiau negavo pinigø.

Raðytojui Borisui Pasternakui Nobelio li-teratûros premija buvo paskirta 1958-aisiais,jis jà priëmë, bet vëliau, verèiamas sovietøvaldþios, turëjo gràþinti.

Kelis kartus pagerbtieji

Taikos Nobelio premijà du kartus yra ga-væs Jungtiniø Tautø Komisariatas pabëgë-liø reikalams (1954 ir 1981 metais). Ðia pre-

mija taip pat buvo apdovanota ir ðios insti-tucijos pirmtakë – tarptautinis Naseno biu-ras pabëgëliø reikalams (1938) ir jo vado-vas Fridtjofas Nasenas (1922). O ðtai Tarp-tautinis Raudonojo Kryþiaus komitetas uþtaikos sieká apdovanotas net tris kartus(1917, 1944, 1963). Beje, Raudonojo Kry-þiaus ákûrëjas Henry‘is Dunantas buvo pir-masis Nobelio premijos laureatas, 1901 m.gavæs premijà kartu su prancûzø pacifistuFrédéricu Passy.

JAV chemikas Linusas Paulingas yra ga-væs dvi skirtingas Nobelio premijas: 1954m. – uþ pasiekimus chemijos srityje, 1962m. – taikos premijà uþ ryþtingà kovà, kadnebûtø atliekami atominio ginklo bandy-mai.

JAV fizikas Johnas Bardeenas Nobeliopremijà uþ pasiekimus fizikos srityje gavo1956 ir 1972 metais, chemikas FrederickasSangeris – 1958 ir 1980 metais uþ insulinostruktûros ir nukleininiø rûgðèiø tyrimus.

Laimingosios ðeimosGarsieji mokslininkai Curie – labai for-

tûnos mylima ðeima. Marie Curie yra ga-vusi dvi Nobelio premijas (1903 m. uþ fizi-kà, uþ radioaktyvumo tyrimus, kartu su vy-ru Pierre‘u Curie ir Antoine‘u Henri Bec-quereliu). Po aðtuoneriø metø (1911) po-nia Curie gavo Nobelio premijà chemijossrityje uþ radþio ir polonio elementø atra-dimà ir jø tyrimus. Beje, Marie Curie atsi-sakë uþpatentuoti ðiø elementø iðgavimobûdus, kad bûtø galima tæsti tyrimus. Curieduktë Iréne Joliot-Curie 1935 metais drau-ge su savo vyru Frédéricu Joliot taip pat ga-vo premijà uþ darbus chemijos srityje, uþradioaktyviøjø elementø sintezæ.

1947 m. premijà medicinos srityje laimë-jo sutuoktiniai Gerty Cori ir Carlas Cori, oðvedai Alva Myrdal ir Gunnaras Myrdalasgavo premijas skirtingose nominacijoje – di-plomatë ir raðytoja Alva Myrdal 1982 m.gavo Nobelio taikos premijà, jos vyras Gun-naras Myrdalas – uþ indëlá á ekonomikosmokslus.

Esama ir kitokiø duetø: tëvas NielsasBohras 1922 m. apdovanotas uþ atomo ty-rimus, o jo sûnus Aage‘as N. Bohras – 1975m. uþ atomo branduolio tyrimus. TëvasHansas von Euler-Chelpinas 1929 m. gavoNobelio premijà uþ cukraus fermentacijosir fermentuotø baltymø tyrimus, jo sûnusUlfas von Euleris – 1970 m. uþ pasiekimusmedicinos moksle. Apdovanoti fizikai të-vas ir sûnus Manne‘as Siegbahnas (1924 m.)ir Kai M. Siegbahnas (1981 m.), JosephasJohnas Thomsonas (1906 m.) ir George‘asPaget Thomsonas (1937 m.). Nobelá gavoir broliai Janas Tinbergenas (1969, uþ eko-nomikos dinamikos modelius) ir psicholo-gas Nikolaas Tinbergenas (1973, uþ elgesiotyrimus).

FAKTAI IR SKAIÈIAIJei nesiseka pelnyti Nobelio premijos

rimtais moksliniais laimëjimais, nenusi-minkite. Turite dar vienà ðansà – gauti sa-tyrinæ premijà „Ig-Nobel“ (ang. ignoble –þemas, niekingas, gëdingas), savotiðkà an-tinobelá, kurá uþ nenaudingus, nesvarbiusar keistus mokslinius darbus skiria Har-vardo universitetas. Premija teikiama nuo1991 metø. Svarbiausiai sàlyga – kad „pa-siekimo nebûtø galima arbaNEREIKËTØ pakartoti“. Kaip raðomamokslo þurnale „Nature“, premija tei-kiama uþ tuos darbus, kurie pirma pra-juokina, o po to priverèia susimàstyti. Pir-masis „Ig-Nobelio“ premija 1991 metaisbuvo apdovanotas nesugyvenamo charak-terio JAV mokslininkas Edwardas Telle-ris, atkakliai siekæs sukurti greta atomi-nio ginklo dar ir vandenilio bombà, vadi-namà superbomba. Premija jam áteikta uþ„viso gyvenimo pastangas pakeisti taikossampratà“. Vëliau premijà gavo ir Mer-fio dësniø kûrëjas.

Nuo 1994 m. teikiama ir „Ig-Nobelio tai-kos premija“, ja 2005 m. apdovanoti C.Rindas ir P. Simmonsas uþ tyrimus, kaipreaguoja skëriø smegenys þiûrint „Þvaigþ-dþiø karus“.

Ði premija jau seniai neuþtraukia gëdos,mokslininkai jà mielai priima – keleriusmetus jà áteikia netgi tikrieji Nobelio pre-mijos laureatai. Beje, ir ruoðtis ilgai ne-reikia – padëkos kalba turi bûti ne ilgesnënei 7 þodþiai...

Taigi pirmyn – gal ir jus ákvëps ðie apdo-vanotieji mokslininkai. E. Cussleris irB. Gettelfingeris lygino þmogaus plauki-mo greitá vandenyje ir sirupe; J. Clarke áro-dë, kad kàsná, kuris nukritæs ant grindøneiðgulëjo 5 sekundþiø, dar galima suval-gyti; K. Kruszelnickis atliko iðsamius tarp-disciplininius þmogaus bambos tyrimus;matematikai P. Sreekumaras ir G. Nirma-lanas sugalvojo, kaip apskaièiuoti tikslø In-dijos dramblio kûno plotà; E. Segura su-kûrë skalbiamàjà maðinà ðunims ir ka-tëms, Lichtenðteino ekonomistai sugalvo-jo iðnuomoti visà ðalá gimtadieniams ir ves-tuvëms ðvæsti, o S. Ghirlanda, L. Janssonir M. Enquistas árodë, kad viðtos labiaumëgsta graþius þmones...

Parengë Indrë KLIMKAITË

Satyrinë premija„Ig-Nobel“

Nuotraukø ðaltiniai: http://de.wikipedia.org ir http://www.nobelpreis.org

alumnaiLabai gerais paþymiais baigëte viduri-

næ mokyklà ir pasirinkote tais laikais ne-prestiþinæ specialybæ – chemijà. Kas Justraukë?

Rinkausi specialybæ, kurià bûtø ádo-mu studijuoti. Kadangi tais laikais ne-buvo tokio didelio pasirinkimo, koks yradabar, man pasirodë, kad biochemijayra ádomiausia. Stojau á chemijà ir labaibijojau, kad nepateksiu á biochemikøgrupæ. Bet likimas buvo man malonin-

gas – patekau á norimà specialybæ pas-kutinis, dvyliktas. Chemija man nieka-da nepatiko, o ðtai biochemija – visaikas kita. Mane traukë ðis mokslas kaipkaþkas nauja, kaip keliø mokslø sandû-ra.

Kas Jûs esate – þurnalistas, leidëjas,mokslo populiarintojas, laidø vedëjas, che-mikas? Kokioje pozici joje jauèiate esàsstipriausias?

Visos pozicijos savaip þavios ir pa-trauklios. Matyt, tai priklauso nuo lai-kotarpio, kada ir kà að dariau. Buvo lai-kas, kai raðiau moksliná darbà, 1992 m.Kijeve apsigyniau disertacijà ið moleku-linës biologijos, paskui dësèiau Kaunomedicinos universitete libanieèiams beilietuviams ir dirbau moksliná darbà. Vë-liau patraukiau á televizijà ir á leidybà.Tai tuo laikotarpiu ir dabar buvau ir esuturbût nebe mokslininkas, o þurnalistasir galbût mokslo populiarintojas.

38

Rolandas Maskoliûnas daugeliui paþás-tamas ið ávairiø televizijos laidø, kaipmokslo populiarintojas ir fantastikosmëgëjas, netgi kino kritikas. Biochemi-kas iðkeitë mokslininko darbà labora-torijoje á në kiek ne lengvesná mokslopopuliarintojo darbà. Ðiuo metu Rolan-das Maskoliûnas yra þurnalo „Mokslasir technika“ vyriausiasis redaktorius,neseniai praûþusio mokslo festivalio„Erdvëlaivis „Þemë“ organizatorius, te-levizijos laidos „Negali bûti“ vedëjas.

nebûtiSva

39

Kas skatina domëtis mokslu, jo naujo-vëmis ir pasiekimais, kodël nepasirinkotedarbo laboratorijoje?

Ið pradþiø dirbau laboratorijoje, ta-èiau pamaèiau, kad tokio lygio darbø,kokius atlieka pasaulio mokslininkai,mûsø laboratorijose neámanoma pada-ryti. O iðvykti staþuotis nelabai norëjau,kadangi tuo metu pradëjau domëtis fan-tastika bei visokiais kitokiais ádomiaisdalykais ir supratau, kad ið manæs moks-

varna

lininko nebus. Domina ávairios mokslosritys. Dabar pavyko puikiai viskà sude-rinti – galiu domëtis tuo, kas man ádo-mu, ir apie tai pasakoti kitiems, tuo pa-èiu ir populiarinu mokslà. Ádomiausia –medicina. Ði mokslo sritis ir dar farma-cija aktualios visiems, nes visi nori gy-venti ilgai ir bûti sveiki.

Ar nesijauèiate „balta varna“, kai su-materialëjusioje visuomenëje domitësmokslu? Ar lengva misija – populiarintimokslà?

Apie misijà negalvoju, nesitikiu uþ ðádarbà gauti premijø, apdovanojimø ardar kaþko. Darau tai, kas man patinka.Yra þmoniø, kurie pastebi ir ávertina tai,kà að darau. Tuomet pagalvoju, kad tasmano darbas gal ir turi prasmæ... Svar-bu nebûti varna, balta – galima.

Aiðku, labai norëtøsi, kad pati visuo-menë labiau domëtøsi mokslu. Bet èiajau reikia þmoniø, kurie tà informacijàpateiktø, turi bûti tradicijos, tokios kaip,pavyzdþiui, Anglijoje, keliø ðimtø me-tø. Tada atsiranda profesionalø. Að dartik mokausi populiarinti mokslà.

Kas ðiuo metu labiausiai rûpi Lietuvos,Europos ir pasaulio mokslininkams, ko-kioms problemoms skiriama daugiausiadëmesio?

Jau dabar mokslininkø galvas „oku-pavæs“ galvosûkis – kaip pasiekti ener-getinæ nepriklausomybæ. Taigi energe-tikos klausimas pasaulio mokslininkamsyra klausimas Nr. 1. Mokslininkai taippat labai domisi medicina, mobiliosio-mis technologijomis, klimato pokyèiøapskaitos stebëjimais, saugumo ið Þe-mës stebëjimais. Vis daþniau mokslinin-kai kalba apie kosmines problemas,Marso uþkariavimà.

Jeigu Lietuva nenori atsilikti techno-logiðkai, ji turi dalyvauti kartu su kito-mis ðalimis konsorciumuose, nes vienasmoksle nieko nepadarysi. Ypaè jei kal-bame apie kosmosà. Lietuvoje turi bûtiákurta kosmoso agentûra, nes praktið-kai visos Europos ðalys jas jau turi. Tuo-met atsirastø galimybë naudotis naujau-siomis technologijomis. Karo, kosmo-

so, saugumo tikslams yra skiriama dau-giausia lëðø ir tai suteikia galimybæ di-dþiausiems ne tik tos srities, bet ir gre-tutiniø mokslo srièiø postûmiams ir vys-tymuisi. Tad reikia Lietuvai kuo greièiauásijungti ir dalyvauti tuose projektuose.

Kokia, Jûsø manymu, ðalies mokslo bûk-lë, kokia Lietuvos mokslo ateitis?

Lietuvos mokslininkai turi realias ga-limybes uþdirbti ið mokslo. Pagal ben-drosios Europos mokslo judëjimo pro-gramos duomenis lietuviai gana aktyvûs.Tik, þinoma, be techninës bazës mûsøniekas á rimtà kompanijà nepriims. Ðtailazeriø specialistus priëmë, bet jie turigerà árangà, kurià padëjo ásigyti Kraðtoapsaugos ministerija. Kol kas tokie at-vejai – pavieniai. Turëtø bûti skiriamaþymiai daugiau lëðø árangai.

Reikia pasirinkti kelis prioritetus irbandyti kurti infrastruktûrà, kad moder-nia aparatûra ar technine baze galëtøpasinaudoti ávairiø mokslo srièiø specia-listai. Taigi yra du keliai – arba efekty-viau iðnaudoti tai, kà turime, arba dauginvestuoti á tas sritis, kuriose Lietuva galikaþkà nuveikti.

Kol kas Lietuvos mokslo situacija la-bai vidutiniðka. Turime tik kelias sritis,kurios yra tradiciðkai stiprios (biotech-nologijø, lazeriø, informaciniø techno-logijø). Nëra geros árangos, arba jos ma-þai.

Kokia mokslo ateitis – Jûs pesimistas aroptimistas?

Reikia labai glaudaus mokslininkø irpolitikø bendradarbiavimo, ypaè dabar-tiniame etape. Viename seminare bu-vo suformuluotas mokslininko, mokslopopuliarintojo arba politiko patarëjomokslo klausimais devizas – að noriu pa-dëti Jums priimti kuo teisingesná spren-dimà. Toks turëtø bûti mokslininko,mokslo populiarintojo ar politiko pata-rëjo noras ir tokia misija. Nuo politikøsprendimø priklauso tolesnis mûsø vys-tymasis, paþanga – gali bûti padarytoslemtingos klaidos arba ávykti audringiproverþiai.

KalbinoLiana BINKAUSKIENË

rbu

40

naujos knygosGamta

Meilutë Kabailienë.Gamtinës aplinkos raidaLietuvoje per 14000 metø.Vilniaus universiteto leidykla, 2006

Knygoje nagrinëjamosLietuvos teritorijoje vëlyva-jame ledynmetyje ir holoce-ne buvusios paleoekologi-nës sàlygos. Knygos autorëjau keliasdeðimt metø tiriaLietuvos eþerø, pelkiø ir se-noviniø Baltijos jûros basei-nø nuosëdø storymiø þieda-dulkes ir diatomëjas. Ðieduomenys panaudoti paleoekologi-nëms rekonstrukcijoms, eþerø ir pel-kiø raidai nagrinëti. Knygoje pateikia-ma ankstesniøjø tyrimø apþvalga nuoseniausiø iki ðiø dienø darbø, apibû-dinamos fizinës geografinës sàlygos(reljefas, klimatas, dirvoþemiai, auga-

Istorija, archeologija

Jonë Rukðënienë,Dalia Jonynaitë.Vilniaus universitetoherbariumo senoji kolekcija.Vilnius, Lietuvos nacionalinë

UNESCO komisija, 2006

Ðis leidinys – unika-laus projekto „Vil-niaus universiteto her-bariumo senøjø pieði-niø restauravimas ir ið-saugojimas“ baigiamo-ji studija. 1997 m. pra-dþioje buvo aptiktas

vertingas XIX a. augalø ir grybø pieði-niø rinkinys. 2004–2005 metais VUherbariumo senieji botaniniai pieðiniaibuvo nuosekliai iðtyrinëti, restauruotiir paruoðti saugoti, iðleisti pieðiniø at-virukai.

Leidinyje dëstoma augalø ir grybøpieðiniø kolekcijos istorija, padësiantiásigilinti á XIX–XX a. pr. botanikosmokslo istorijà.

1009 m. prasidëjo naujas misijøpliûpsnis. Vienuolis ir vyskupas Bru-nonas ið Kverfurto iðkeliavo á Rytø Eu-

ropà ir þuvo – ta pro-ga viename vokieèiømetraðèiø pirmàkartpaminëtas Lietuvosvardas... Pirmàjá Lie-tuvos paminëjimàiki ðiol gaubia pa-slaptys. Kur ið tikrø-jø – á Prûsijà ar Ru-si jà – nukeliavoðventasis Brunonas?Kà jis veikë pas peèenegus? Kokia joþûties prieþastis? Galiausiai kà reiðkë„Lietuva“ naujo tûkstantmeèio auð-roje? Pirmas toks iðsamus ðaltiniø apieBrunono misijà rinkinys paskatins ieð-koti naujø atsakymø á ðiuos klausimusarba vers tikrinti senus. Prof. Edvar-do Gudavièiaus ávadinë studija pui-kiai pristato tai, kà þino tyrëjai ðian-dien ir kà dar turës iðsiaiðkinti...

Monografijoje skel-biama Akmeniø ir Per-kûniðkës pikalpynø(Kelmës r.), tirtø dar1967 ir 1968 m., arche-ologiniø tyrinëjimø me-dþiaga, atskleidþianti se-nojo geleþies amþiauslaidojimo paproèius,Þemaitijos amatininkø

Aivaras Stepukonis.Pavergto màstymo problema:Maxas Scheleris ir þinojimosociologijos iðtakosVilnius, Kultûros,filosofijos ir meno institutas, 2005

Apybraiþoje nagrinë-jama Maxo Schelerioþinojimo sociologija,kuri pirmaisiais XXamþiaus deðimtmeèiaisVakarø humanitari-niuose bei visuomenësmoksluose atvërë durisnaujo naujo pobûdþio

sociologiniams tyrimams, taip patapibendrino paties Schelerio pasku-tinio mokslinës veiklos deðimtmeèioteorinius vaisius – deðimtmeèio, pra-leisto narpliojant ávairius kultûrosklausimus, tyrinëjant politines bei so-cialines Pirmojo pasaulinio karoprieþastis.

Arûnas Sverdiolas.Apie pamëklinæ bûtáir kiti etiudai.Vilnius, „Baltø lankø“ leidyba, 2006

Devyni ðià knygà suda-rantys etiudai suskirstyti átris dalis. Pirmoje surink-ti tekstai, skirti Lietuvoskultûros istorijos metodo-loginëms, veikiau – kultû-ros istoriko savivokos pro-blemoms. Antroje dalyjesudëti etiudai susijæ supraneðimais, skaitytais

Santaros-Ðviesos konferencijose, atviro-se aktualiai visuomeninei problematikai;juose aptariami dabartinës Lietuvos kul-tûros bei vieðosios erdvës bruoþai. Treèiojedalyje svarstomi keliø dabarties filosofi-niø ir parafilosofiniø idëjø recepcijos beitransformacijos Lietuvoje ypatumai, iðryð-këjæ labiau akademinio pobûdþio semina-ruose.

Tomas Kaèerauskas.Filosofinë poetika.

Vilnius, „Versus aureus“, 2006

Monografija skirta filosofineipoetikai, kuri plëtojama kaip eg-

zistencijos filosofijos, hermeneutikos (su-pratimo teorijos) ir fenomenologijos tà-sa. Nors filosofinë poetika paremta atski-ra meno ðaka (poezija), ji taikoma ávai-rioms kultûros raiðkos sritims interpretuo-ti. Filosofinës poetikos modelio pagalbapateikiamas poþiûris á gyvenamàjá pasau-lá kaip á þmogaus kûrybinæ erdvæ. Vado-vaujantis ðiuo poþiûriu, apmàstomas nevien menas, bet ir pasaulëvaizdis, religija,dorovë ir kultûra apskritai.

Egzistencijos paradoksai:Kierkegaardo filosofinësinterpretacijosVilnius, „Versus aureus“, 2006

Ði knyga – naujo Kultûros, filoso-fijos ir meno instituto Komparaty-vistinës kultûrologijos skyriaus tæs-tinio projekto „neklasikinë filosofi-ja“ pirmasis leidinys sudarytas re-miantis 190-osioms didþiojo danømàstytojo gimimo metinëms

paþymëti skirtas konferencijos praneði-mas. Knygos autoriai (ávairiø kartø Lie-tuvoje ir uþsienyje gyvenantys lietuviø fi-losofai ir kitø humanistikos srièiø specia-listai) pateikia savitas pagrindiniø Kierke-gaardo mokymø ir idëjø interpretacijas.

Filosofija, psichologija

1009 metai: ðv. BrunonoKverfurtieèio misijaVilnius, „Aidai“, 2006

Mykolas Michelbertas.Akmeniø ir Perkûniðkëspilkapiai.Vilniaus universiteto leidykla, 2006

41

Virginija Jurënienë.Lietuviø moterø judëjimasXIX amþiaus pabaigoje -XX amþiaus pirmojoje pusëje.Vilniaus universiteto leidykla, 2006

VU KHF Filosofijos ir kultûros stu-dijø katedros daktarës monografijoje

aptariama Lietuvos fe-ministinio judë jimo is-torija nuo 1919 m.,kai Lietuvos moterysgavo politines teises.Aptariami feministi-nio judëjimo uþdavi-niai, akademinis irkultûrinis judëjimas.Tai pirmasis bandy-mas viename darbe ið-

nagrinëti visà lietuviø moterø judëjimànuo jo susiformavimo iki raidos nutrau-kimo XX a. viduryje. Ði analizë padëssuvokti procesus, vykstanèius dabarti-niame moterø judëjime, áveikti visuome-nëje egzistuojanèius stereotipus ir for-muoti moters partnerës ávaizdá.

Rûta Guzevièiûtë.Tarp Rytø ir Vakarø: XVI–XIX a.LDK bajorø kostiumo formavimoaplinkybës ir pavidalai.Vilnius, „Versus aureus“, 2006

Ðis tyrinëjimas gali bûti priskirtas

trims mokslo kryptims: etnologijai, is-torijai ir menotyrai. Jo reikðmingumà irnaujumà lemia pasirinktas studijos ob-jektas – LDK bajorø kostiumai. Esmi-nis autorës siekis – susieti istorinæ LDKsituacijà su jos aprangoskaita, su kitø greta ir to-liau gyvavusiø tautø kos-tiumo istorija. Tai bandy-mas ne tik konstatuoti,kad vienokia ar kitokiarûbo forma buvo dëvima,bet ir iðanalizuoti, kaip irkodël, kokiø aplinkybiøir tarpkultûriniø átakøveikiama ji atsirado mû-sø padangëje, kaip vykopermainos ir kada istorinis kostiumas,orientuotas á Rytus, radikaliai pasisukoprieðinga Vakarø kryptimi.

Mano eitasis kelias:atsiminimai.Vilnius, Lietuvos nacionalinis muziejus,2001–2006

Þinomo lietuviø kultûrininko ir moks-lininko knygoje publikuojamos etnogra-finës apybraiþos apie Þemaitijà, atsimi-nimai apie Vilniaus Stepono Batoro uni-versiteto perëmimà ið lenkø 1939 m., lie-tuviø kaliniø evakuacijà Antrojo pasau-linio karo metais á Èervenæ ir kelionænamo, apie Savitarpinës pagalbos orga-nizacijos veiklà 1941–1944 m.

Ignas Konèius.

sugebëjimus, gyventojø kultûrinius irprekybinius ryðius su artimesnëmis ir to-limesnëmis gentimis, geriau paþinti se-nøjø baltø bendruomenes.

Valdemaras Ðimënas.Etnokultûriniai procesai VakarøLietuvoje pirmojo mûsø erostûkstantmeèio viduryje.Vilniaus universiteto leidykla, 2006

Etninë baltø genèiø istorija pastaruo-ju metu sulaukiavis daugiau tyrinë-tojø ir visuomenësdëmesio. Skiriamadaug dëmesio bal-tø genèiø susidary-mui, rytø ir vakarøbaltø genèiø iðsi-skyrimui, atskirøbaltø genèiø terito-ri jø nustatymui,lietuviø tautybësbei valstybës for-

mavimuisi. Knygoje minimos pagrindi-nës tyrinëjimø kryptys, etapai ir auto-riai, kuriø darbai ar mintys ðiandien yraaktualûs ir susijæ su nagrinëjama tema.Dëmesys sutelktas á perëjimà ið senojo ávidurinájá akmens amþiø (I m. e. tûks-tantmeèio vidurys), kai vyko didþiausimaterialinës kultûros pakitimai, iðsisky-rë naujos baltø gentys.

Daiva Deltuvienë.Baltiðki MaþosiosLietuvos XIV-XVIII a.oikonimai.Vilniaus universiteto leidykla, 2006

Iðsamioje monografijoje aptariami ávai-riuose vokiðkuose raðytiniuose ðaltiniuoseir spausdintiniuose XIV–XVIII a. ðalti-niuose uþfiksuotø Maþosios Lietuvos oi-konimø (gyvenamosios vietos vardø) vo-kietinimo dësningumai, bendriausi jøstruktûros bruoþai, pateikta jø klasifikaci-ja pagal kilmæ.

SociologijaOikos: lietuviø migracijosir diasporos studijos.Vilnius, „Versus aureus“, 2006

Pirmuosius þingsnius þengiantis þurna-las „Oikos“ skirtas pasaulio lietuvybës, lie-tuviø migracijos ir emigracijos problemøbei su tuo susijusios politikos analizei, ið-eivijos istorijos ir kultûros tyrinëjimamspublikuoti, skleisti, populiarinti. Globali-zacijos ir gyvenimo pasaulyje be sienø ið-ðûkiai pasitiko Lietuvà, kaip ir kitas poko-munistines ðalis, kultûriðkai ir socialiai ne-pasirengusias. Ekonominiai pereinamojolaikotarpio sunkumai patyrë tokià emig-racijos bangà, kurios mastai kol kas nei

Filologija, kalbos mokslai

lija) ávairiose Lietuvos dalyse, de-taliai nagrinëjami paleoekologiniøsàlygø tyrimo bei atkûrimo meto-dai ir jø duomenø interptretavimoproblemos. Didelæ darbo dalá suda-ro iðtirtøjø eþerø ir pelkiø tyrimøduomenø charakteristika. Apraðy-ta augalijos, klimato ir dirvoþemiøkaita ávairiais laikotarpiais, iðnag-rinëti eþerø ir pelkiø raidos dësnin-gumai, Baltijos jûros pakrantës rai-da, apibûdintas þmogaus poveikisaplinkai ir jo tyrimo metodai.

Guoda Mackevièienë.Astakologijos raidaLietuvoje.Vilniaus universiteto Ekologijosinstitutas, 2005

Knygoje aptariama Lietuvos as-takologijos (vëþiø tyrimø) raidanuo mokslo iðtakø senovëje iki 2002m. nepriklausomoje Lietuvoje.

moksliðkai, nei kaip kitaip nëraávertinti. Taèiau Lietuvoje na-cionaliniu mastu nëra deramaiávertinamos ðio spartaus proce-so iðdavos, rimèiau nesusimàs-toma, kà tai reiðkia ir kà gali at-eityje reikðti mûsø kultûrai ir ta-patumui. Þurnalo misija – atliepti ðiems ið-ðûkiams, ásilieti á bendrà Europos Sàjun-gos migracijos diskursà, palaikyti lietuvy-bës idëjà JAV, Australijos, Didþiosios Bri-tanijos ar kitø kraðtø visuomenëse, anks-tesnëse ir naujose iðeivijos bendruomenë-se, kuriø geografija itin iðsiplëtë. Vadinasi,siekti intelektualiai prisidëti prie mûsø tau-tinio atsparumo, imuniteto globalizacijaistiprinimo.

Tai labai retas, ádomus XVIII a. Vilniausmediko dokumentas ið VUB Mokslo muzie-jaus rinkiniø. Simboliðka, kad jis raðytas 1781m., Medicinos fakulteto atidarymo Vilniausuniversitete metais. Vilniaus mediko chirur-go paþymoje pacientui, Vilniaus karmelitøvyresniajam kunigui Januarijui Ðvabovièiui,raðoma, kad kunigas serga sunkia kojø liga irdël pavojaus gyvybei niekur keliauti negalás.Mediko raðtas pasiþymi sodria kalba, o varto-jami posakiai dvelkia baroku. Paþymà tvirti-na gydytojo paraðas su asmeniniu antspauduraudoname vaðke. Ðis dokumentas mus pri-artina prie senø laikø, leidþia geriau pajustitø laikø dvasià. Kur reikëjo keliauti kuniguiJanuarijui Ðvabovièiui, kas nutiko jo kojoms?Visa tai liks paslaptyje, mes to nebesu-þinosime. Aiðku tik, kad dar prieð atidarantMedicinos fakultetà Vilniuje dirbo kvalifikuotimedikai, miestelënams buvo teikiama medi-cinos pagalba ir, reikalui prispyrus, net ið-duodamos nedarbingumo paþymos.

paveldas

XVIII a.I ð V U B M o k s l o m u z i e j a u s f o n d øI ð V U B M o k s l o m u z i e j a u s f o n d øI ð V U B M o k s l o m u z i e j a u s f o n d øI ð V U B M o k s l o m u z i e j a u s f o n d øI ð V U B M o k s l o m u z i e j a u s f o n d ø

nedarbingumo lapelisVytautas GRICIUS

Ðiuo savo liudijanèiu dokumentu prane-ðu visiems, kam apie tai þinoti bûtina, apietai, kad að, þemiau pasiraðæs gydytojas,slaugantis kunigà Januarijø Ðvabovièiø,Vilniaus karmelitø, reziduojanèiø prie Ðv.Jurgio baþnyèios, vyresnájá, teisingai liudi-ju, kad tas kunigas vyresnysis taip smar-kiai nuo kojø nupuolë ir jomis serga, kadprivalo lovoje gulëti ir dël pavojaus gyvy-bei niekur keliauti negali. Tà tiesà liudijuir savo raðtà paraðu tvirtinu. Raðyta Vilni-uje 1781 metais.

Efraimas Koðas.Vilniaus medikas chirurgas.

XVIII a.nedarbingumo lapelis

42

43

Medalis studentui,iðgelbëjusiamprofesoriaus gyvybæ

1782 m. buvo nukaltas bronzinis me-dalis Universiteto studentui AnupruiOrlovskiui, iðgelbëjusiam profesoriausÞano Emanuelio Þiliberogyvybæ. Þ. Þiliberas –botanikas, Univer-siteto botanikossodo ákûrëjas,pirmasis iðtyræsLietuvos aug-menijà ir iðleidæsV tomø veikalà„Lietuvos flora“.Þ. Þilibero giminaitis,kurá jis buvo priglaudæs savo namuose,norëjo suvilioti profesoriaus þmonà. Pa-stebëjæs, kad giminaitis nori profesoriønunuodyti, jo studentas Anupras Orlov-skis áspëjo Þ. Þiliberà ir taip iðgelbëjojam gyvybæ. Medalis, kuriame vaizduo-jamas karalius Stanislovas Augustas Po-niatovskis, saugomas VUB Mokslo mu-ziejuje.

akademinës istorijosKnygas slëpëfilologø „karvelidëje“

Vaþiuok ant namø...Profesorius Juozas Balèikonis buvo

didþiausias „kirvis“ nelietuviðkai prakal-busiam studentui. Prastai atsakinëju-siam jis sakydavo: „Atsakei ant dviejø,imk, tamsta, studijø knygelæ, eik ant na-mø, pasiimk savo èemodanà, eik ant sto-ties, lipk ant traukinio, vaþiuok ant na-mø“.

AR ÞINOTE, KAD...AR ÞINOTE, KAD...AR ÞINOTE, KAD...AR ÞINOTE, KAD...AR ÞINOTE, KAD...• VU bibliotekos lobiai telpa 166 ki-

lometruose lentynø – jei jos stovëtø antkelio, tai jis siektø nuo Vilniaus iki Ro-kiðkio.

• Vilniaus universiteto bibliotekojesaugomas vienas ið dviejø pasaulyje þi-nomø pirmosios lietuviðkos knygos –Martyno Maþvydo „Katekizmo“ – eg-zemplioriø.

Prof. Zigmas Zinkevièius pasidalijoprisiminimais, kokiomis aplinkybëmissusipaþino su Marija Ðlapeliene, kaippadëjo jai 1945–1946 m. gelbëti knygas.Tuomet dar VU Lietuviø kalbos kated-ros laborantas Z. Zinkevièius vertinges-nius lituanistinius knygyno leidinius su-dëjo á lentynas kartu su seminaro bib-liotekos knygomis arba paslëpë uþ jø.Knygoms slëpti buvo panaudota nedi-delë Filologijos fakulteto rûmø IV aukð-to auditorija (jà vadino „karvelide“) –èia buvo suneðta dauguma slepiamø

knygø, naktimis slëpdavosi ir bijantysdeportacijos á Sibirà studentai, miego-davo ant M. Ðlapelienës suneðtø knygø.Pavojui praëjus M. Ðlapelienë knygas iðLietuviø kalbos katedros atsiëmë.

• Maþiausia Vilniaus universitetobibliotekoje saugoma knyga yra 10x11mm dydþio.

• Vilniaus universiteto bibliotekojesaugomas seniausias iðlikæs rankraðtinistekstas lietuviø kalba (XVI a.).

• XIX a. viduryje Vilniaus universi-teto bibliotekos P. Smuglevièiaus salëjeveikæs Senienø muziejus davë pradþiàLietuvos nacionaliniam muziejui.

• Garsiausia vagystë ávyko XVII a.,kai, pasak padavimo, Vilniaus universi-teto bibliotekoje pasirodþiusi piktojidvasia iðneðë èia atskiroje lentynoje sau-gotà ir prie sienos grandinëmis prirakin-tà garsaus kerëtojo Tvardausko magi-jos knygà.

• Ðiemet buvo atrasti iki ðiol buvæ ne-þinomi kompozitoriaus M. K. Èiurlio-nio muzikos kûriniø rankraðèiai (11 la-pø natø).

• Bibliotekoje ákurtas Kompetenci-jos centras þmonëms su negalia, kuria-me árengtos specialiai pritaikytos kom-piuterizuotos vietos silpnaregiams, ak-liesiems ir þmonëms su smulkiaisiais

motorikos sutrikimais. Taip pat centregalima naudotis elektronine lupa, Brai-lio spausdintuvu ir kt.

• VUB Mokslo muziejuje saugomasVilniaus arba Rybiðkiø lobis – didþiau-sia XIII a. vidurio sidabro lydiniø, lie-tuviðkø ilgøjø kolekcija.

• VUB Mokslo muziejuje saugomimasonø loþës „Uolusis lietuvis“ apeigi-niai daiktai. Loþë veikë 1780–1789 ir1812–1822 metais Vilniuje, jai priklau-së kai kurie VU profesoriai ir adjunk-tai.

• VU bibliotekoje saugoma þymiøLietuvos ir pasaulio mokslo bei kultû-ros veikëjø, karaliðkøjø ðeimø ir Lietu-vos Didþiosios Kunigaikðtystës valdovøautografø kolekcija.

• Prie bibliotekos veikia Vilniausknygriðiø gildija, kuri yra nuo XVI am-þiaus iki 1893 metø tuo paèiu pavadini-mu gyvavusios gildijos tradicijø tæsëja.Jà atkûrë knygriðiai restauratoriai.

Pateikë VU biblioteka

44

Kitame numeryje skaitykite:

Ona MackonytëKodël

mokslininkëmsvyrai sako:

„Jûs protingos, bet...“

Jos Didenybës Didþiosios Bri-tanijos karalienës vizito Lietu-voje proga Vilniaus universite-to biblioteka parengë parodàBRITANNIA ANTIQUA, ku-rioje eksponuojamos XVI–XVIII a. anglø filosofø, istori-kø, mokslininkø knygos, uni-kalûs XVIII a. literatûriniaidienraðèiai bei senieji Didþio-sios Britanijos þemëlapiai,Londono planai. Eksponuoja-mas ir 1593 m. Vilniaus jëzui-tø akademijos studentø poeti-niø bandymø rinkinys Threno-

Birutë GalinienëNekilnojamojo turto

rinka Lietuvoje

Mykolas MichelbertasKaip puoðësibaltø genèiø moterys III amþiuje

Danutë GailienëAr lietuviø tauta

labai traumuota?

Violeta DevënaitëJaponologija traukia gabiausius

diae, iðleistas Vilniaus aka-demijos spaustuvëje. Vienasið rinkinyje publikuotø gies-miø autoriø – akademijojestudijavæs anglas SamuelisLeuknoras. „Trenodijos“buvo sukurtos mirus Aly-taus ir Nesvyþiaus kuni-gaikðèiui, Lietuvos didþiojomarðalkos Mikalojaus Kris-tupo Radvilos Naðlaitëlio(1549–1616) broliui, rûmømarðalkai Albertui Radvi-lai (1558–1592).

KRYÞIAÞODISAtsakykite á klausimus ir suraðykite atsakymus á lentelæ. Visas sunumeruotas raides suraðæ á maþàjà lentelæapaèioje, perskaitysite atsakymà – O. Vaildo frazæ. Atsakymà siøskite el. paðtu spectrum@cr.vu.lt.Pirmieji trys teisingai iðsprendæ bus apdovanoti.

1. Irklinis karo laivas su viena eile irklø. 2.JAV – Holivudas, Indijoje – Bolivudas, o Af-rikoje – ... 3. Ðlëktø suvaþiavimas. 4. Deðim-tainio logaritmo trupmeninë dalis. 5. Þemësgeologijos istorijos prekambro eono anksty-voji era. 6. Terbis. 7. Eðalonas arba ... 8. Do-rëninio orderio frizo elementas. 9. Pusbeþ-dþionës, paplitusios Malajø salyne, Filipinuo-se ir Indijoje. 10. Ðarovarai arba ... 11. Kata-likø kunigo liturginis drabuþis. 12. Miestø po-litinë ir prekybinë sàjunga, gyvavusi XIII–XVII a. 13 (V). Poveikio ar kontrolës prie-monë. 13 (H). Lyrikos þanras, trumpos dai-nos pobûdþio eilëraðtis. 14. Matadoras. 15.Trumpas dviaðmenis kalavijas. 16. Nepikty-binis riebalinio audinio navikas. 17. Malaviopiniginis vienetas. 18. Þemës ploto vienetas,vartotas Vokietijoje. 19. Ðirdiplëvës uþdegi-

mas. 20. Bûrimas ar raganavimas, susijæs sugyvaèiø dievybe Obi. 21. Vyriðkas perukas,dengiantis tik virðugalvá. 22. Kalbos ir þenklønesupratimas ir negalëjimas jais naudotis. 23.Popierius su iðkiliu pieðiniu. 24. ÞemumosÐiaurës jûros pakrantëse (Vokietijoje, Olan-dijoje). 25. Vampyrë, burtinininkë, èiulpian-ti vaikø ir jaunuoliø kraujà. 26. Adatø pavi-dalo kalcio oksalato kristalai augalø làstelë-se. 27. Atsiskaitymø tvarka, kai bankas apsi-ima atlikti tiekëjo pavedimà gauti jam mo-këjimà ið gavëjo (mokëtojo). 28. Specialausiðdirbimo oþio oda. 29. Seniausias germanødievas. 30. Angliðka medþiokliniø ðunø veis-lë. 31. Dirvoþemio flora ir fauna. 32. XVIII–XIX a. linksmo pobûdþio opera su ðokiais irsolo dainomis. 33. Ðiaurës paðvaistë arba Au-rora ... 34. Bedûmis parakas.

35. Cirko numeris: lanko pavidalo sklan-dus arklio ðuolis. 36. Trijø gretimø nukleoti-dø seka, koduojanti vienà aminorûgðtá. 37.Monoklis. 38. Daugialàsèiø gyvûnø gemaloraidos stadija. 39. Medþioklës ûkio pareigû-nas. 40. Laivo patalpø tûris. 41. Intervalastarp þemiausiojo ir aukðèiausiojo melodijosgarso. 42. Dykumø sausas slënis, kuriuo pe-riodiðkai arba laikinai teka upë. 43. Rûkymoátaisas. 44. Lenkijos þemutinis administraci-nis teritorinis vienetas. 45. Pietryèiø Lietu-vos upë, Neries intakas. 46. Metalinis pini-gas. 47. Cheminis elementas Nr. 77. 48. Ðeð-tasis diatoninës gamos laipsnis. 49. Tràða –iðdþiûvæs paukðèiø mëðlas. 50. Decilitras. 51.Skulptûros forma. 52. Religinës giesmës. 53.Nesisteminis apðviestumo vienetas.

Paþymëtuose langeliuose:Visø mokslø raktas yra klaustukas.

Kryþiaþodþio,spausdintopraëjusiamenumeryje, atsakymai:

1. Bulimija. 2. Vedos. 3. Korsa-ras. 4. Cukrus. 5. Odisëjas. 6. Len-to. 7. Dionisas. 8. Supernova. 9. Be-dekeris. 10. Sombreras. 11. Emisi-ja. 12. Ëduonis. 13. Kapitolijus. 14.Ksenofilija. 15 (V). Simptomas. 15(H). Senatas. 16. Osmanai. 17. In-tencija. 18. Ðasi. 19. Bra. 20. NASA.21. Runos. 22. Migrena. 23. Doina.24. Bastonados. 25. Oficiantas. 26.DNR. 27. Bienalë. 28. Rada. 29. Ar-tritas. 30. Pepsinas. 31. Avokadas.32. Jena. 33. Neuronas. 34. Skie-muo. 35. Pjuvena. 36. Gratis. 37.Brendis. 38. Nepas. 39. Katedra. 40.Elfai. 41. Irigacija. 42. Napalmas.43. Kaimanas.

Teisingai kryþiaþodá iðsprendë iratsakymà atsiuntë dr. AldonaSkuèaitë (MIF). Jai áteiktas CDdëklas su VU atributika.

Sudarë Vida LAPINSKAITË

UAB „Baltø lankø leidyba“Auðros Vartø g. 29/1, LT-01129 Vilnius,

tel. (8 5) 240 86 73, 240 79 06, faks. (8 5) 240 74 46El. paðtas: leidykla@baltoslankos.lt, www.baltoslankos.lt