Nr. 27

KIEK PINIGAI LEMIAKINO FILMO SñKM¢ 56 p.

APSKRITO STALO DISKUSIJA:KOKIOS PERSPEKTYVOS LAUKIA LIETUVOJE? 14 p.

4,99 Lt2010 liepos 5

Prezidentas ir premjerasA.M.Brazauskas buvoepochinė asmenybė,tačiau visai mūsų šaliaijis davė ne tik daugnaudos, bet ir nemažaižalos 20 p.

A.M.BRAZAUSKAS: ŠVIESIOJI IR TAMSIOJI PUSĖ

A.M.BRAZAUSKAS: ŠVIESIOJI IR TAMSIOJI PUSĖ

J.MILERIUS IŠRINKTAS METˆ VALSTYBñS TARNAUTOJU 18 p.

PROFILIS: ‰imto kapinyn˜ tyrinòtojas 52

·VENTñ: trumpai – apie ‰ventin´ Karaliaus Mindaugokarnavimo dienos programà 53

MUZIKA: sostinòje – jaun˜j˜ klasikos atlikòj˜ festivalis 54

SKULPTÌRA: molini˜ politik˜ galv˜ dauÏymu i‰garsòj´s menininkas kol kas neketina keisti meniniodòmesio objekt˜ 55

KINAS: kiek pinigai lemia filmo sòkm´? 56

VASAROS SKAITINIAI: i‰trauka i‰ sukreãianãiosA.Makine knygos "Moteris, kuri laukò" 58

SPORTAS: pasaulio futbolas laukia naujo karaliaus 60

REDAKTORIAUS LAI·KAS 4

S.VAGONIS: bsto rinkos dilema: kristi nebòra kur kilti? 11

A.·INDEIKIS: A.Brazausko testamentas Lietuvai 12

A.BAâIULIS: ‰viai ∞ valstyb´ 12

N.MAâIULIS apie emigracijà kitu kampu 35

R.VAINIENñ apie eÏiukà rke 62

ISTORIJA: Durbòs m‰is ∞rodò, kad kovojant galimapasiekti daugiau nei pataikaujant 44

ÎMONñS: i‰ uÏsienio ir didmiesãi˜ – ∞ provincijà 46

GYVÌNAI: smuk´s gyvenimo lygis padidino brakonieri˜ gretas 48

JAUNIMAS: penkiolikmetis informatikas M.Pajarskas – daugybòs olimpiad˜ laimòtojas 50

EUROPA: Centrinei Europai diriguos taupuoliai 38

KIRGIZIJA: nerimo dienos Kirgizijoje 39

GEOPOLITIKA: JAV ir Rusija vòl ÏaidÏia draugyst´ 40

MOKSLAS: intelekto kalvòs Alpi˜ papòdòje 42

EKONOMIKA: padidòjo atotrkis tarp Lietuvos ir Europos darbo na‰umo 32

PENSIJOS: dauguma lietuvi˜ renkasi skurdÏià senatv´ 34

EKSPRESAS SAVAITñ 6–13

APSKRITO STALO DISKUSIJA: apie valstyb´, kuriosniekas nenoròt˜ palikti 14

METˆ VALSTYBñS TARNAUTOJO PROFILIS: geriau-sias valstybòs tarnautojas J.Milerius keliasi ketvirtà ryto 18

TEMA: "Veidas" jau ‰e‰tà kartà skelbia geriausius valsty-bòs tarnautojus ir geriausias valstybòs institucijas 20

VIR·ELIO TEMA: prezidentas ir premjerasA.M.Brazauskas buvo epochinò asmenybò 26

PINIGAI: tarptautinòse finans˜ institucijose – atsakomybòs ir skaidrumo stygius 30

Nr. 27, 2010 m. liepos 5–11 d. TURINYS

VEIDAS 2010 07 05 3

VERSLAS

LIETUVA

KULTÌRA

VISUOMENñ

40 p.

Rusijos ir JAVprezidentai darsyk∞ spaudÏià Ïalià santyki˜atkrimo myg-tukà ir ai‰kina,kad dabar dvi‰a-liai santykiai jautikrai pageròs, o‰altasis karas likstik niriuoseprisiminimuose.

60 p.

Pasaulio futbolaslaukia naujokaraliaus

PASAULIS

LAISVALAIKIS

KOMENTARAIPo savaitòs Johanesburgo "Soccer City" stadionepaai‰kòs stipriausiaplanetos ekipa.

Liepos 13 d. sukanka750 met˜ Durbòsm‰iui, per kur∞ Ïemaiãiai sutriu‰kinojungtines Vokieãi˜ ordino pajògas i‰Livonijos ir Prsijos.

Vir‰elis: a.a. prezidentas A.M.Brazauskas, ELTOS nuotr.

"SC

AN

PIX

" N

UO

TR

.

"SC

AN

PIX

" N

UO

TR

."V

YT

AU

TO

DID

ÎIO

JO K

AR

O M

UZ

IEJA

US

NU

OT

R.

OR

ES

TO

GU

RE

VIâ

IAU

SN

UO

TR

.

Durbės mūšis įrodė, kad kovojant galimapasiekti daugiau nei pataikaujant.

JAV ir Rusija vėl žaidžia draugystę

Seni draugai tikina, kadSeimo kancleris J.Mileriusvisuomet tenkinasi tuo, kàturi, nesiekia materialinòsnaudos ir dirba dòl idòjos.·ias jo savybes pastebòjo irkolegos, ‰iemet J.Mileri˜i‰rink´ geriausiu valstybòstarnautoju.18 p.

44 p.

Metų valstybėstarnautojuišrinktasJ.Milerius

VEIDAS 2010 07 0544

I ‰ ‰iame “Veido” numeryje publikuojamos sociologinòsapklausos suÏinome, jog net 87,6 proc. respondent˜mano, kad per pastaruosius 20 met˜ padòtis Lietu-

vos valstybòs institucijose pablogòjo, tai yra jos nutolonuo Ïmoni˜, jose ∞si‰aknijo biurokratija ir dabar jos yranetgi dar neskaidresnòs bei labiau korumpuotos negu so-vietmeãiu. Ir tik de‰imtadalis apklaust˜j˜ sutinka, kadvalstybòs institucijos dabar modernes-nòs,europieti‰kesnòs ir labiau tarnau-ja Ïmoni˜ interesams.

Taãiau su ‰iuo vertinimu dr∞sãiaunesutikti. PaÏvelkime ∞ keletà kon-kreãi˜ institucij˜:Valstybinòs mokesãi˜inspekcijos ‰iuo metu prakti‰kai netlyginti nebe∞manoma su buvusia prie‰15–20 met˜,Registr˜ centro taip pat:anksãiau eilòs, biurokratija, baisiospatalpos,pasibaisòtinas aptarnavimas – dabar civilizuo-tos, vakarieti‰kos salòs, moderni technika ir greitas beimalonus aptarnavimas.Arba dar viena institucija – Mi-gracijos departamentas:prie‰ de‰imt met˜ ∞ jo padaliniuskeliaudavome kaip ∞ sovietmeãio muziejus,o dabar – kaip∞ nauj˜ technologij˜ ir paÏangos muziej˜. Stulbinamapermaina.Kà jau kalbòti apie Statistikos departamentà,kuris galòt˜ bti pavyzdys net daugumai Vakar˜ Euro-pos institucij˜.

Dar vienas pavyzdys: prie‰ 15 met˜ statybos leidimàgauti uÏtrukdavo iki dvej˜ met˜, dabar tam uÏtenka ir2–6 mònesi˜. Ir to negalima nepastebòti.Taip pat nega-lima nematyti ir to,jog valstybòs institucijose dirba dau-giau jaunesni˜,labiau i‰silavinusi˜,progresyvi˜ Ïmoni˜.

Daugòja ir toki˜ tarnautoj˜, kurie elgiasi ne kaip stab-dÏiai,o kaip paÏangos varikliukai.

“Veidas” mano, jog ‰ias tendencijas reikia pastebòti,ogeriausius valstybòs tarnautojus dera pagarsinti ir pagerbti.Tai prie‰ kiekvienà Mindaugo karnavimo,tai yra Vals-tybòs,dienà mes ir darome jau ‰e‰erius metus.Ir renkamene tik geriausius tarnautojus, bet ir progresyviausias in-

stitucijas.Nes net ir padors tarnautojai,

valdininkai,kiekvienà dienà girdò-dami, kad jie yra biurokratai,niek‰ai, tranai, siurbòlòs ir kitokiekenkòjai,ilgainiui i‰ ties˜ tokie tam-pa.Nes jiems kyla klausimas,kamstengtis, kam taupyti, kam padòtidaugybei Ïmoni˜, jei uÏ tai ir vòlbsi i‰keiktas ir i‰vadintas parazi-

tu ant valstybòs kno.Kitaip tariant,kaip ir daugelyje kit˜ sriãi˜,taip ir ms˜

valstybòs tarnyboje stinga elementaraus ∞vertinimo,‰iltoÏodÏio, padòkos (omenyje turiu ne ky‰∞), kartais tiesiog∞sijautimo ∞ tarnautojo kail∞.

Îinoma,tai tinka ne visiems tarnautojams ir ne visomsinstitucijomos,nes yra toki˜,∞ kurias gòda uÏeiti (jos “Vei-do” institucij˜ reitinge metai po met˜ stumdosi gale),taip pat vis dar tkstanãiais skaiãiuojami ir sovietiniosukirpimo klerkai,bet jie jau nebòra lemiama masò.Ki-taip tariant,prie‰ 15–20 met˜ bendrà valstybòs tarnybosdarbo kokyb´ tebuvo galima ∞vertinti ketvertu pagalde‰imtbal´ sistemà, o dabar – jau septynetu. Praeis dar20 met˜,galbt priartòsime ir prie devyneto.

Ir Lietuvoje biurokrataivirsta tarnautojais Gintaras

Sarafinas

Prieš 15–20 metųvalstybės tarnybos

darbo kokybę tebuvogalima įvertinti ketvertu

pagal dešimtbalęsistemą, o dabar –

jau septynetu.

EKSPRESAS Redaktoriaus lai‰kas

Abonentinis cunamis

“Sukrėsiu esamą politinę sistemą!” – pažadėjo Artūras Zuokas, kuriantis naują visuomeninį judėjimą TAIP ir pasirengęs su juo nužygiuoti į savivaldos rinkimus. Bet visada kas nors gali atsiliepti NE

LeidÏia UAB “Veido” periodikos leidykla, leidòjas Algimantas ·indeikis,direktorius Andrius ValackaISSN 1392-5156Steigimo liudijimas Nr. 1451LeidÏiamas nuo 1992 m.Redakcijos adresas:A.Go‰tauto g. 8, (I a.), LT-01108VilniusTelefonas: 262 68 13Faksas: 262 24 07El. pa‰tas mailv@veidas.lt

Savaitinis iliustruotas Ïurnalas2010 m. liepos 5 d.

Nr. 27 (922)

Rankra‰ãiai negràÏinami ir nerecenzuojami

Prenumerata 2010 m.“Veido” prenumerata internetu:

1 mòn. – tik 19,53 Lt3 mòn. – tik 58,59 Lt

6 mòn. – tik 117,18 Lt12 mòn. – tik 234,36 Lt

“Respublikos” platinimo tarnybose; pri-vaãiose platinimo tarnybose ir redakcijo-

je – kiekvienà darbo dienà;Lietuvos pa‰tuose – iki mònesio 20 d.

Lietuvos prenumeratoriams: 1 mòn. – 21 Lt, 3 mòn – 63 Lt,

6 mòn. – 126 Lt, 12 mòn. – 252 Lt.ES valstybi˜ prenumeratoriams (su pri-

statymu) apmokòjimas ãekiais arbagrynaisiais redakcijoje

1 mòn. – 55 Lt, 3 mòn. – 165 Lt, 6 mòn. – 330 Lt, 12 mòn. – 660 Lt.

Kit˜ valstybi˜ prenumeratoriams 1 mòn. – 85 Lt, 3 mòn. – 255 Lt,

6 mòn. – 510 Lt, 12 mòn. – 1020 Lt.

Vyriausiasis redaktoriusGintaras Sarafinas

Vyr. redaktoriaus pavaduotojaValò âepleviãitò, tel. 264 94 23

Savaitòs redaktoròLaura Gvozdaitò tel. 264 94 33

Atsakingoji sekretoròSonata Bajoraitò, tel. 264 94 15

SkyriaiVidaus politika – J.Kuãinskaitò, A.Lòka,

A.Baãiulis, tel. 264 94 32 Karjera – J.Laurinònaitò, tel. 264 94 18Kultra – R.Baltru‰aitytò, tel. 264 94 18

Visuomenò – A.·òmienò, tel. 264 94 18

UÏsienis – R.JanuÏytò, tel. 264 94 23 Fotografija – L.Gu‰auskienò,O.Gureviãius tel. 264 94 15

BendradarbiaiZ.Balãytis, S.Besagirskas, B.Burgis,

I.Genytò, V.Gaidys, V.Kukulas , V.Landsbergis, N.Maãiulis, A.Narkeviã,

E.Puk‰ta, D.Puslys, G.Putelytò, D.Pras,T.Ramanauskas, J.Rojaka, J.Rudokas,A.Sakalas, K.SprindÏinaitò, V.Tauraitò,

R.Vainienò

Kalbos redaktoròsV.Kundrotienò, I.Jarmalaitò,

tel. 264 94 25

DizaineriaiF.Destandau, A.Masionytò

Rinkodaros direktoriusR.Staseviãius, tel. 264 94 34

ReklamaR.Luk‰ienò, A.Papievienò, tel. 264 94 22

Platinimas ir prenumerataG.Strazdienò, tel. 264 94 24

AdministratoròM.Aleksandraviãienò, tel. 262 68 13

Spausdino UAB “Spaudos kontrai”,Vakarinò g. 1, Vilnius

TiraÏas audituojamas

Visos teisòs saugomos © 2010 UAB“Veido” periodikos leidykla. Îurnale

“Veidas” paskelbtà informacijà galimaplatinti ar naudoti kitose Ïiniasklaidos

priemonòse tik gavus ra‰tin∞ UAB“Veido” periodikos leidykla sutikimà.

UÏ lai‰k , reklamini bei “PR” raidòmispaÏymòt straipsni turin∞

redakcija neatsako

RA

MÌ

NO

VA

ITK

AU

S P

IE·

. ww

w.m

rcar

icat

ure.

lt

VEIDAS 2010 07 056

Automobili˜ gamintojai ir pre-kybininkai vienas per kità

silo kuo ilgesn∞ garantinio ap-tarnavimo terminà (daÏnai jautrej˜–penkeri˜ met˜). Taãiaukiek ‰i “nemokama” paslaugakainuos automobilio savininkui,paprastai nutylima. ·tai 45tkst. Lt kainavusio “Wolksva-gen Golf” savininkui, ∞ servisàatvykusiam dòl privalomojo pa-tikrinimo, nusviro rankos: uÏdiagnostikà, filtr˜, tepal˜ irdalies kit˜ automobilio skysãi˜keitimà “Volkswagen” centreUkmergòs plente jam teko pa-kloti per 2,2 tkst. Lt. “Ir tai vadi-nama “nemokamu” garantiniuaptarnavimu? – retori‰kai pa-

klausò vilnietis. – Juk uÏtiek galima nusipirktipakenãiamà dòvòtà au-tomobil∞”. Tokià patnuostabà ‰i suma keliair ∞vairi˜ automobili˜ servis˜darbuotojams. Jie sutartinaitvirtina, kad nauj˜ automo-bili˜ savininkams per metusgarantinis aptarnavimas servi-suose turòt˜ atsieiti 200–500 Lt.·tai “Vilniaus Vistos” atstovaiai‰kina, kad uÏ privalomàjà au-tomobilio apÏirà j˜ klientai kas-met, arba nuvaÏiav´ 15–20tkst. km, paprastai sumoka300–400 Lt.“2,2 tkst. Lt – ∞tartina suma.Arba klientas buvo apgautas,

arba jo garantinio aptarnavimolaikas buvo pasibaig´s”, – ai‰-kina specialistai, nors ir pripa-Ï∞sta, kad “nemokamas” garan-tinis aptarnavimas i‰ ties˜ toksnòra: klientas vis tiek privaloreguliariai lankytis ir pirkti pas-laugas i‰ automobilio gaminto-jo, o jos yra keliskart branges-nòs, nei remontuojant ma‰inàne firminiuose servisuose.

Puslapyje panaudotos “Veido” archyvo, O.Gureviãiaus, BFL nuotr.

Jaunimo linija

24Tiek valand˜ per parà nuo lieposdirba anoniminò psichologinò pa-galba telefonu “Jaunimo linija”.

130Tiek tarnyboje dirba savanori˜.

72Tiek valand˜ parengiam˜j˜ kurs˜privalo i‰klausyti atrankà peròj´savanoriai.

92,5 tūkst.Tiek skambuãi˜ “Jaunimo linija”sulaukò pernai.

768Tiek skambuãi˜ pernai sulaukta i‰nusiÏudyti ketinusi˜ Ïmoni˜.

14 proc.Tiek skambinanãi˜j˜ kankinasidòl santyki˜ su kitos lyties atsto-vais. Tai didÏiausia grupò.

1 iš 23Tik ∞ tiek skambuãi˜ dòl finansavi-mo stokos iki ‰iol galòjo atsilieptibudintys Ïmonòs.

1868Tiek lai‰k˜ per metus gaunatarnyba.

20Tiek met˜ veikia “Jaunimo linija”.

63 proc.Tiek skambinanãi˜j˜ – merginosir moterys.

P R E K Y B A

EKSPRESAS Lietuva

Lietuvos pirkòjai daÏniausiaidairosi mobiliojo telefono,

kainuojanãio iki 125 Lt, o skait-meninio fotoaparato – uÏ450–900 Lt. MaÏmeninòsprekybos mobiliaisiaistelefonais ∞monòs “Mo-bili linija” duomenimis,birÏel∞ perkamiausi Lietuvoje i‰liko pigesni“Nokia” modeliai. Patsperkamiausias telefonasLietuvoje – “Nokia 1616”(125 Lt), o brangiausiasi‰ pirmajame de‰imtukeesanãi˜ telefon˜ – antro-je vietoje atsidr´s

“Nokia 5230” (525 Lt). Pas-tarasis telefonas atsiduria ir“Topo centro” tinklo perka-miausi˜ telefon˜ treãioje vieto-je, o pirmoje ∞sitaiso “Nokia2700” (259 Lt), antroje –

“Samsung S5230” (449Lt). “Topo centre” i‰ skait-menini˜ fotoaparat˜ ‰iuometu perkamiausias“Canon PowerShotSX200 Black” (899 Lt).Tuo tarpu prekybos cen-tre “ErmitaÏas” perka-miausi perpus pigesniskaitmeniniai fotoa-paratai – “Kodak M341”

(349 Lt), GE E1255W (448 Lt)ir “Praktica DCZ10.4” (319 Lt).“J˜ kaina nedidelò, o buitiniamnaudojimui kokybòs per akis.Palyginti su 2008–2009 m., fotoaparat˜ kainos stipriai krito– 2008 m. tokie modeliai bt˜kainav´ 120–150 Lt daugiau”,– ai‰kino “ErmitaÏo” garso irvaizdo technikos skyriaus konsultantas Justinas Gaidys.“Topo centre” perkamiausi˜vaizdo kamer˜ trejetuke pir-màsias vietas uÏima “Sony”modeliai – “Sony DCR-SR58E”(1222 Lt) ir “Sony DCR-SX34E”(899 Lt).

Per pastaruosius 20 met˜Lietuvos ‰vietimo sistemoje

∞vyko milÏini‰kos permainos –gerokai sumaÏòjo vis˜ ‰vietimo∞staig˜, i‰skyrus universitetus.Statistikos departamentoduomenimis, 1990 m. Lietuvojeveikò 1681 ikimokyklinio ugdy-mo ∞staig˜, o ‰iemet jau tik 642.Tiesiog dramati‰kai darÏeli˜sumaÏòjo provincijoje, nemaÏaij˜ uÏdaryta ir miestuose. Kartustipriai sumaÏòjo ir viet˜darÏeliuose – nuo 210 tkst.1990-aisiais iki 91,7 tkst.‰iemet. Gerokai maÏiau liko irbendrojo lavinimo mokykl˜:prie‰ 20 met˜ j˜ buvo 2175, odabar jau tik 1364, nors moki-ni˜ mokyklose sumaÏòjo tik 16

proc. Taip pat maÏòjo ir pro-fesini˜ mokykl˜: nuo 1051990-aisiais iki 78 dabar.I‰ dalies prie ‰vietimo sritiesgalima priskirti ir bibliotekas.J˜, kaip paai‰kòjo, dabar taippat turime gerokai maÏiau nei

prie‰ 20 met˜: tada j˜ buvo1885, o ‰iais metais – jau tik1357. Labiausiai j˜ sumaÏòjotaip pat periferijoje ir kaimuo-se. Taigi bent jau provincijojedauguma ‰vietimo ∞staig˜ nuoÏmoni˜ stipriai nutolo.

· V I E T I M A S

Mokyklos ir darželiai nuo vaikų nutolo

Lietuviai renkasi pigesnę skaitmeninę techniką

Kiek kainuoja “nemokamas”garantinis aptarnavimas

A U T O M O B I L I A I

Pavasario pabaigoje prasi-dòj´ Sereiki‰ki˜ parko tvar-

kymo darbai sustojo neapibròÏ-tam laikotarpiui. Darbai ∞strigo,nes kol kas parko rekonstrukci-jai neskirta finansavi-mo i‰ ES paramoslò‰˜. Prie‰ tris mòne-sius Sereiki‰ki˜ parkàpradòjusi tvarkyti Vil-niaus savivaldybòs∞monò Vilniaus vysty-mo kompanija uÏmaÏdaug 250–300tkst. Lt spòjo tik ap-genòti medÏius, i‰kir-to menkaverãius kr-mus, medÏius. Atnau-jinti darbus bendrovòplanuoja, kai bus skirtas finan-savimas tolesniems darbams.Kiek laiko reikòs laukti, niekasneÏino. Vilniaus savivaldybòsEuropos Sàjungos projekt˜ ko-ordinavimo skyriaus vedòjasGintas Kimtys tvirtino, kad Ìkioministerija dar nòra ∞traukusi ‰ioprojekto ∞ valstybòs projekt˜,kuriems ∞gyvendinti skiriamaES parama, sàra‰à. “Mes Ìkioministerijai pra‰ymà ∞trauktiSereiki‰ki˜ parko rekonstrukcijà∞ valstybòs projekt˜ sàra‰à pa-

teikòme praòjusi˜ met˜ pabai-goje. Bet termin˜, iki kada Ìkioministerija turòt˜ priimti spren-dimà, nòra. Tikimòs, kad ‰ie-met”, – tvirtina G.Kimtys. Koks

bt˜ Sereiki‰ki˜ parko likimas,jei ‰is projektas negaut˜ fi-nansavimo i‰ ES lò‰˜, niekassostinòs savivaldybòje negalòjoatsakyti. O kol laukiama Ìkioministerijos sprendimo, vilnieãi˜pamògtas parkas atrodo niriai– apleistas, nenu‰ienauta Ïolò,nebelik´ pagrindin´ alòjàpuo‰usi˜ gòlyn˜. “Sereiki‰ki˜parko erdvò atiduota Vilniausvystymo kompanijai, dabar tenkaip ir statybos aik‰telò, todòljie turòt˜ atlikti teritorijos tvarky-

mo darbus”, – mano Vilniausmiesto savivaldybòs Miestotvarkymo skyriaus vedòjasArnas Visockas. Sereiki‰ki˜parko rekonstrukcijai prireiks 18

milijon˜ lit˜. Pa-baigus tvarkymodarbus jis pri-mins tà parkà,koks ãia buvoXVIII a.pabaigoje, – bus∞rengtos bota-nikos ir vienuo-lyno sod˜ eks-pozicijos, roÏy-nas, tvenkiniai.A.Visockas ap-gailestauja, kad

‰iemet sostinòs mi‰k˜ beipark˜ teritorijoms tvarkyti skirtatik apie 200 tkst. Lt – beveikketuris kartus maÏiau neguprie‰ metus. “Dabar mes prak-ti‰kai atliekame tik minimaliusdarbus”, – sakò savivaldybòsatstovas. Trkstant lò‰˜ ‰iemetÏolò ‰ienaujama tik lankomiau-siose vietose, ‰iuk‰lòs renka-mos tik prie park˜, nors pernaijos buvo renkamos daugelyjeviet˜, net sostinòs mi‰ko park˜pakelòse.

Lietuva EKSPRESAS

·e‰tadien∞ Nidoje prasideda ketu-rioliktasis tarptautinis Thomo Man-

no festivalis. Savait´ truksianãio festi-valio programoje – senosios ir ‰iuo-laikinòs klasikinòs muzikos koncertai,pokalbiai su kultros Ïmonòmis, paro-dos ir kino programos. ·i˜meãiorenginio tema – “Dvasios diduo-menò?”. Tarp festivalio sveãi˜regòsime prezidentà Valdà Adamk˜,ra‰ytojà Michael∞ Kruger∞, pianistàLukà Geniu‰à.

S V E I K A T A

R E N G I N I A I

Nors sostinòs Santari‰ki˜medicinos miestelio teri-

torijoje jau matyti i‰kilusiosnaujo milÏini‰ko pastatosienos, statyb˜ pabaiga nu-matyta tik po met˜. Planuo-jama, kad ∞ ‰∞ pastatà per-sikels Vilniaus universitetoSantari‰ki˜ ligoninòs Aku‰e-jos ir ginekologijos klinika,kuri dabar glaudÏiasi buvu-sios “Raudonojo kryÏiaus”ligoninòs pastate. Turto bankas ∞naujàj∞ pastatà ketina investuotiapie 50 mln. Lt. UÏ tai jamatiteks “Raudonojo kryÏiaus”ligoninòs pastatai ir sklypas. Taiantrasis ∞gyvendinamas projek-tas i‰ dar 2005 m. suplanuotosSantari‰ki˜ medicinos miestelioplòtros plano, inicijuoto San-tari‰ki˜ medicinos ∞staig˜ aso-ciacijos, kuriai priklauso vienuo-lika ∞staig˜. Onkologijos centrasjau perkòlò mokslo padalin∞ i‰UÏupio. Pagal minòtà planà ∞Santari‰kes turòjo persikeltidaugelis VU ∞staig˜, vis˜ pirmaVaik˜ ligoninòs bei Respubli-kinòs tuberkuliozòs ir infekcini˜

lig˜ universitetinòs ligoninòspadaliniai, kurie dabar i‰simòt´po visà miestà. Be to, ∞ medici-nos miestel∞ turòjo atsikraustytiVU Medicinos fakultetas, Lietu-vos medicinos biblioteka bei VUligoninòs Îalgirio klinika.Manyta, kad viso medicinosmiestelio projektas atsieit˜ apie500 mln. Lt. Jis bt˜ finansuoja-mas pagal tok∞ pat model∞, kaipir Aku‰erijos bei ginekologijosklinikos statyba. Projektà buvonumatyta ∞gyvendinti iki2013–2015 met˜, taãiau pra-dòjus apskriãi˜ reformà jis buvosustabdytas, nes nuspr´stavisas Santari‰ki˜ ∞staigas su-

jungti ∞ vienà. ·is procesasturòjo prasidòti liepos 1 d.,taãiau kol kas prie Vaik˜ligoninòs prijungtos tik dvisanatorijos “Pu‰elò” ir“Saulutò”. Kiti darbai ∞strigo,nes jiems vis˜ pirmanepasirengta, be to, laukia-ma teismo sprendimo dòlVilniaus universitetoOnkologijos instituto – ar gy-dymo padalin∞ atskirti nuo

mokslo. Pasak Santari‰ki˜medicinos ∞staig˜ asociacijosadministratoriaus Aurimo Jasko-nio, Santari‰ki˜ medicinosmiestelio krimo tikslas – uÏtik-rinti kokybi‰kas paslaugas ne tikmiesto bei ‰alies, bet ir kit˜ Bal-tijos ‰ali˜ Ïmonòms. Ligoniaivienoje vietoje gaut˜ visaspaslaugas, bt˜ sutelktas irkvalifikuotas personalas, ir mo-dernios technologijos. Taip patbt˜ sutaupoma nemaÏai lò‰˜,mat bt˜ galima koncentruotaipirkti kai kurias paslaugas,pavyzdÏiui, maitinimo, skalbimo,sterilizavimo. SumaÏòt˜ i‰laidosir pastatams i‰laikyti.

Santariškių medicinos miestelio plėtra įstrigo Nidoje – T.Mannofestivalis

Nacionalinòje dailòs galerijojeatidaryta tarptautinò paroda “Vy-

tautas Kairik‰tis ir jo aplinka”, skirta‰io dailininko 120-osioms gimimo me-tinòms paminòti. Jo ir lenk˜ dailininkoWladyslawo Strzeminskio 1923 m. Vil-niuje surengta Naujojo meno parodalietuvi˜ dailòs istorijoje laikoma pir-muoju stipriu meninio avangardo Ïen-klu. Tiesa, tuomeãiai ‰alies dailòs kri-tikai apie naujàjà meno krypt∞ atsiliepònepagarbiai, tik vienas Ignas ·lapelisnumatò, kad V.Kairik‰tis su savo dar-bais Lietuvoje – tiesiog “pernelygankstyva gòlelò”.

VytautoKairiūkščiopalikimas

A P L I N K A

Sereikiškių parko rekonstrukcijai pristigo lėšų

VEIDAS 2010 07 05 7

:

8 VEIDAS 2010 07 05

Patriotų Lietuvoje – vis mažiau

EKSPRESAS Politika

Apie tai, kad Vilniuje matauprovincialumo sindromà,parei‰kiau prie‰

Ø Tòvynòs sàjungà pasipra‰iau priimamas irnetrukus savivaldybòs bendrovòs "Naujamies-ãio bstas" direktoriaus vietà gavau prie‰

Kol Lietuvoje bòdojama,kad dar nei‰ugdyta pilie-tinò visuomenò, aso-

ciacijos ir visuomeninòs orga-nizacijos dygsta kaip grybai po lietaus. Per pirmà ‰i˜ met˜pusmet∞ Registr˜ centras ∞registravo 471 tok∞ pilieãi˜sambr∞.Pilietinius judòjimus puolòsteigti buv´ parlamentarai. ·tailiberalcentristus palik´s buv´sj˜ lyderis Artras Zuokas buriajudòjimà "Taip", o buv´s pilieti-nink˜ lyderis Algimantas Matuleviãius – Tautos ateitiesforumà. Pedofilijos skandalaspaskatino burti judòjimà"Dràsiaus kelias".Jokia paslaptis, kad aktyvumàskatina ir noras kandidatuotiartòjanãiuose savivaldybòsrinkimuose. Taãiau nepaisantKonstitucinio Teismo verdikto,kad rinkimuose kandidatuoti

gali ne tik politinòs partijos,Seimas apsisprendò leisti kan-didatuoti tik pavieniams nepar-tiniams asmenims, kas galigerokai at‰aldyti norà steigti visuomeninius judòjimus.Nors ne visi ‰ie judòjimai ver-

5 d.

3040 d.Ø Rolando Pakso kuriamà Liberal˜ demokrat˜partijà nuòjau prie‰

509 d.I‰ Vilniaus mero posto po perversmo tarybojei‰verstas buvau prie‰

74 d.

Tai, kad Lietuvos gyventojai labai prastai ver-tina mano darbà Europos Parlamente, i‰ sociologini˜ apklaus˜ suÏinojau prie‰

5536 d.

Ar švenčiate / minite valstybinesšventes? (proc.)

Ar esate savo šalies patriotas?(proc.)

Puslapiuose panaudotos ·. MaÏeikos “BFL”, Oresto Gureviãiaus ir “Veido” archyvo nuotr.

·altinis: "Veido" uÏsakymu tyrim˜ ir konsultacij˜ ben-drovòs "Prime consulting" 2010 m. birÏelio 28–30 d. at-likta 500 didÏi˜j˜ Lietuvos miest˜ gyventoj˜ apklausa.Cituojant apklausà nuoroda ∞ "Veidà" btina.

Ïiasi ∞ valdÏià. ·tai Jungtiniodemokratinio judòjimo, ∞steigto2009 m. sausio 1 d., lyderisK´stutis âilinskas sako, kad jie,atvirk‰ãiai, apsisprend´, kaipjudòjimas, nedalyvauti rinki-muose, net jei tai bt˜ leista."Norime bti pilietinis judòjimasir nusikratyti partij˜ ∞takos. Visuomenei parodÏius, kaddemokratinis pilietinis jduòjimasreikalingas, politikai ima naudo-tis ‰ia priemone savo tikslamspasiekti. Jie verÏiasi ∞ pilietini˜judòjim˜ vadovaujamasstruktras. Nusprendòme, kadtai ms˜ judòjime draudÏia-ma", – pabròÏia K.âilinskas.Jo manymu, politikai,prisideng´ pilietiniu judòjimu,bando ∞gyti pilieãi˜ palankumà,nes partijos vis labiau prarandapasitikòjimà. Tad jie, uÏuotstiprin´ pasitikòjimà savo parti-ja, "persidaÏo" ∞ pilietiniusjudòjimus, bandydami suklai-dinti Ïmones. Partini˜ Ïmoni˜suburti judòjimai – tai politini˜partij˜ veiklos tàsa, o ne pilieti-nò veikla. "Politikai turi politini˜tiksl˜, o mes norime burtipilieãius, kad jie bt˜ aktyvs,dalyvaut˜ valstybòs, savivaldy-bi˜ gyvenime, kad bt˜ ugdo-ma pilietinò visuomenò", – sako K.âilinskas.Oficialiai registruot˜ asociacij˜ir visuomenini˜ organizacij˜skaiãius Lietuvoje jau pasiekò14,5 tkstanãio. Lyg ir nemaÏai.Taãiau ∞ vienà sàra‰à patenka ir pilietiniai demokratiniai judòji-mai, ir nedidelòs susibrusiospilieãi˜ grupòs. PavyzdÏiui,pastaroji ∞registruota – Tjaini˜vietovòs melioracijos statini˜naudotoj˜ asociacija.

A P K L A U S A P I L I E T I N ñ V I S U O M E N ñ

Galimybi˜ ‰v´sti valstybòs ‰ventesLietuvos gyventojai turi (nes per

jas dirbti nereikia), taãiau ‰iomis galimybòmis pasinaudoja tik nedaugelis. Kaip paai‰kòjo i‰ "Veido"uÏsakymu tyrim˜ bendrovòs "Primeconsulting" atliktos didÏi˜j˜ miest˜gyventoj˜ apklausos, valstybines‰ventes (taigi ir Valstybòs dienà)‰venãia ar bent pamini tik penktadalisrespondent˜. O ne‰venãia treãdalis.MaÏdaug pusò apklaust˜j˜ prisipaÏ∞sta tokias datas ir ‰ventesminintys retai. Be to, skiriasi ir patstoki˜ ‰venãi˜ ‰ventimas: vieni taisupranta kaip dalyvavimà renginiuose,himno giedojimà, o kiti – kaip vakaròl∞su alaus buteliu.Kartu respondent˜ pasiteiravome, ar jie esantys savo ‰alies patriotai.Lidna prane‰ti, bet i‰ apklausosrezultat˜ suÏinome, kad tikrais patrio-tais jauãiasi tik 28,8 proc. apklaust˜j˜,22,4 proc. sav´s tokiais nelaiko, o 43,4 proc. yra tarsi pusiau patriotai –t.y. patriotai i‰ dalies.

4051 d.

Pirmà kartà Vilniaus meru i‰rinktas buvau, kai mane rekomendav´s R.Paksas buvopaskirtas konservatori˜ Vyriausybòs vadovu,tai buvo prie‰

941 d.

Îmogaus teisi˜ stebòjimo institutas ∞ Ne‰lovòslygà dòl vie‰˜ pasisakym˜ lyãi˜ lygybòs klausi-mais mane ∞traukò prie‰

345 d.Europos Parlamento nariu tapau prie‰

592 d.Seimo nario mandato atsisakiau prie‰

1176 d.Vilniaus meru antràkart i‰rinktas buvau prie‰

3882 d.Ø Liberal˜ sàjungà paskui R.Paksà nuòjau prie‰

Juozo Imbraso kalendorius·iandien – 2010 m. liepos 5 d.

I‰ dalies

43,4

Taip

28,8

Ne

22,4

NeÏinau

5,4

Politikai "persidažo" į politinių judėjimų lyderius

Retai

47,6

Ne

32,4

Taip

19

Nesakysiu

1

2008 m. 2009 m. 2010 m. I pusm.

Naujai įregis-truotos asociacijosir visuomeninėsorganizacijos

699 799

471

·al

tinis

: Reg

istr˜

cen

tras

VEIDAS 2008 03 31 9

Politika EKSPRESAS

SūpuoklėsArnas Gelnas,buv´s Vilniaus

dailòs akademijosprorektorius, paskir-tas Kultros ministru.Naujasis ministraspaÏadòjo, jog

kultros politika bsianti kitokia, be to, jis planuojàs "veÏti" kultrà ∞regionus.

Donatas Jankauskas, so-

cialinòs apsaugos irdarbo ministras,patyrò nesòkm´ –Seimo opozicijasuÏlugdò balsavimàdòl jo pasilyt˜ patais˜, nu-matanãi˜, kad ‰alies gyventojainuo 2012 m. ∞ pensijà i‰eit˜ vòliau nei dabar.

Dainius Narkeviãius,

buv´s Teisingumoministerijos sekreto-rius, piktnaudÏiavotanyba. Tai paai‰kòjoAuk‰ãiausiajam Teis-mui atmetus kasacin∞ jo skundà.Teisòj˜ kolegija konstatavo, kadD.Narkeviãius diskreditavo valsty-bòs tarnautojo vardà.

Raimundas Palaitis, vidaus

reikal˜ ministras,patyrò fiasko. Jo at-sakomybei tenkanãiàapskriãi˜ reformàsukritikavo kone vis˜rajon˜ merai. O savivaldybi˜ aso-ciacijos prezidentas Riãardas Ma-linauskas parei‰kò apskritai ne-matàs apskriãi˜ reformos Ïenkl˜.

Jonui Vytautui Îukui,

Lietuvos kariuo-menòs sausumospajòg˜ vadui, briga-dos generolui, suteik-tas generolo majoro

karinis laipsnis. Dekretà dòlauk‰tesnio laipsnio suteikimopasira‰ò prezidentò Dalia Gry-bauskaitò.

Algis âaplikas,Seimo narys,

i‰rinktas Liberal˜ ircentro frakcijosSeime seninu. O jopavaduotoju tapo Vytautas Bogu‰is.

Ø ‰ias pareigas jie i‰rinkti vieniemsmetams.

VEIDAS 2010 07 05

"Veidas": Kokios reakcijos su-laukòte po to, kai paskelbòte,kad Lietuvoje Ïmogausteisòs atsidrò uÏribyje?H.M.: Jokios. Lietuva, siekdama∞stoti ∞ tarptautines organizaci-jas, ratifikavo tam tikras kon-vencijas, priòmò tam tikrus∞statymus, ∞steigò tam tikras in-stitucijas. Taãiau ∞stojus ∞ ES betkoks darbas Ïmogaus teisi˜ sri-tyje sustojo, o nuo 2008-˜j˜ Lietvoje prasidòjo Ïmogausteisi˜ regresas. Reikia paminòti‰eimos koncepcijà, kuri diskri-minuoja ir varÏo teis´ ∞ priva-tumà, taip pat ir vaik˜, gimusi˜ir auganãi˜ "neteisingose"‰eimose, teises. Nepilnameãi˜apsaugos ∞statymas nepagr∞stairiboja ÏodÏio laisv´. Galimeprisiminti Seimo kontrrezoliucijàEuropos Parlamento rezoliuci-jai, kuria buvo susirpinta Ïmogaus teisi˜ padòtimi Lietuvoje. Be to, pas musnevykdomi Îmogaus teisi˜ teismo sprendimai.

"Veidas": Nepaisydami ‰i˜fakt˜ vis tiek save laikomeeuropieãiais. Kokia ‰ioprie‰taravimo prieÏastis?H.M.: I‰skirãiau du dalykus. Tai,

kas pas mus ∞vyko prie‰ 20met˜, nebuvo demokratinòrevoliucija, tai buvo nacionali-nis i‰sivadavimas. Demokrati-jos ir Ïmogaus teisi˜ mumsreikòjo mokytis, taãiau kai ne-liko spaudimo i‰ auk‰ãiau, ne-liko ir jokio darbo. I‰ kitos pu-sòs, atòjo prablaivòjimo metas:pradòjome skaityti, kokias kon-vencijas ratifikavome, koks j˜turinys, nes viskas buvo daro-ma aklai. Daug kam Ïmogausteisòs iki ‰iol – tik deklaracijabe turinio. Paai‰kòjo, kad ne-same tokie vakarieãiai, kaip∞sivaizdavome.

"Veidas": Lietuva – dràsi ‰alisir pasekmi˜ nebijo. Ar tikraigalime apie jas negalvoti?H.M.: Kai kà Lietuvoje i‰gàsdinotai, kad i‰ Jungtini˜ Taut˜, Eu-ropos Tarybos, ES pasipylòreikalavimai. Taãiau taip patsupratome, kad narystò tarp-tautinòse organizacijosemums negresiajokiomis ypatingomissankcijomis, ir pasiju-tome stoj´ prie‰"supuvusius" Vakarusginti savo vertybi˜ –tautini˜ tracij˜. Deja,

Ïmonòs nesupranta, kadpasekmi˜ esama ir dar bus. I‰Verslo darbdavi˜ konfederaci-jos pasigirdo abejonò, kad var-gu ar homoseksualios orien-tacijos Ïmogus investuot˜ Lietuvoje. A‰ pridòãiau, ar in-vestuot˜ Lietuvoje kitos odosspalvos verslininkas arba vers-lininkas musulmonas, arbaverslininkas, kurio orumo jausmas neleidÏia duoti ky‰io,kuris netoleruoja telefonopokalbi˜ klausymosi. Tà sà-ra‰à galima t´sti. Ms˜ valdÏiaturòt˜ suprasti, kad Ïmogi‰kojidimensija yra labai svarbi.

Henrikui Mickevičiui, Žmogaus teisiųstebėjimo instituto direktoriui

TRYSKLAUSIMAI

ES‰alyse vienam gyventojuitenkantis BVP skiriasi 6,5

karto – nuo 41 iki 268 proc. ESvidurkio, skelbia "Eurostatas". Lietuva, deja, ketvirta nuo galo,pralenkusi tik tradicines ES aut-saideres Bulgarijà, Rumunijà irLatvijà. Vidutinis statistinis ms˜‰alies gyventojas turi tenkintis tikkiek daugiau nei puse – 53 proc.vidutinio statistinio ES gyventojogerove, 8 proc. maÏiau nei 2008 m. Ms˜ kaimynams estamspavyko pasiekti 62 proc. ES vidurkio, 5 proc. maÏiau nei2008 m. Estai ‰∞syk aplenkò ne tik minòtas keturias aut-saideres, bet ir Lenkijà. Kukliausi i‰ trij˜ Baltijos ‰ali˜ – latvi˜ laimòjimai: jie pasiekò tik 49 proc. BVP vidurkio ES, 7 proc.maÏiau nei prie‰ metus.Priminsime, jog 2007-aisiais lietuviai tenkinosi

59, latviai 56, o estai – 69 proc. BVP vidurkio ES ‰alyse. Prie‰ metus seka buvo tokia pati: estai siekò 65, lietuviai – 55, latviai – 52 proc.vidutinio statistinio europieãio gerovòs.

P slap je pana dotos “Ne s Bridgepi ” “BFL” Mart no Ambra o n otr

S T A T I S T I K A

Mūsų gerovė beveik perpus mažesnė nei vidutiniškai ES

BVP vienam gyventojui 2009 m. (proc.)

(ES – 100 proc.)1. Liuksemburgas 2682. Airija 1313. Nyderlandai 130....22. Estija 6223. Lenkija 6124. Lietuva 5325. Latvija 4926. Rumunija 4527. Bulgarija 41

·altinis: "Eurostatas"

Lietuvos statybini˜ medÏia-g˜ gamybos rinkai suma-

Ïòjus apie 50 proc., ∞monòsÏvalgosi ∞ uÏsienio ‰alis. Lietuvos statybinink˜ aso-ciacijos direktorius Adakras·e‰takauskas tvirtino, kadpernai apie 50 proc. susi-traukò cemento, lang˜ irdur˜, gelÏbetonio konstruk-cij˜ gamybos rinkos. “Ne-vyksta statybos, todòl suma-Ïòj´s ir statybini˜ medÏiag˜poreikis. 2008 m. per statyb˜bumà pra‰òme cementinink˜daugiau gaminti – jie i‰spaudò,kiek galòjo, ir cemento gamybànuo pusòs milijono ton˜ padidi-no 1,1 mln. ton˜. Be abejo, da-bar j˜ pardavimas krito”, – tvir-tino A.·e‰takauskas. VienintelòLietuvoje veikianti cementogamybos ∞monò “Akmenòs ce-mentas” pernai pardavò beveikdu kartus maÏiau cemento nei2008 m. – 572 tkst. ton˜. Par-davimas Lietuvoje maÏòjo ir pir-mà ‰i˜ met˜ ketvirt∞, taãiau ∞mo-nò sugebòjo padidinti eksportoapimtis ir ‰iemet jau gavo dau-giau pajam˜. Kaip paai‰kòjo,

geriau ‰iuo metu sekasi ir ak-mens vatos gamintojams, nes‰oktelòjo j˜ eksporto apimtys ∞Latvijà, kurioje pajudòjo reno-vacijos projektai. A.·e‰takaus-ko duomenimis, lang˜ gamy-bos rinkoje taip pat geriau se-kasi toms ∞monòms, kuriosdaugiau eksportuoja. Pavyz-dÏiui, medini˜ lang˜ gamybosrinka pernai susitraukò 30proc., o plastikini˜ lang˜ – net60 proc. “Plastikiniai langaimontuojami ∞ naujus ar moder-nizuojamus pastatus, jiemsdabar tiesiog nòra rinkos. Omedinius langus gamintojaidaugiau eksportuoja, tad jie pa-lyginti neblogai verãiasi”, – sakò A.·e‰takauskas.

Respublikinòs lang˜ ir dur˜gamintoj˜ asociacijos direkto-rius Arvydas Klimkeviãiustvirtina, kad j˜ sektoriaus∞monòms itin kenkia ir ∞ ‰al∞∞veÏami pigs nekokybi‰kigaminiai. “Lietuva domisi kon-trabandinòmis cigaretòmis irdegtine, o kad i‰ uÏsienioveÏami nelegals statybospramonòs gaminiai ir medÏia-

gos, valstybò nekreipia jokiodòmesio. Prie‰ de‰imt minuãi˜skambino moteris. Ji ie‰kojo∞monòs, kuriai sumokòjo uÏ lan-gus. Tie langai netgi neatsidaro,o ∞monòs patalpos uÏrakintos,telefonai i‰jungti”, – tvirtinoA.Klimkeviãius. Lietuvos staty-binink˜ asociacijos duomeni-mis, statybos ir montavimo sek-toriaus pardavimas 2009 m.,palyginti su 2008-aisiais, krito48 proc., o ‰iemet per pirmàketvirt∞, palyginti su pernai tuopat metu, dar 40 proc. Ømoni˜bankroto valdymo departamen-to duomenimis, nuo 2009-˜j˜pradÏios, bankrutavo 565 sta-tybos bendrovòs – 22,5 proc.vis˜ bankrutavusi˜ ∞moni˜.

10

·iemet per visus metus vals-tybòs skolos aptarnavimo

i‰laidoms numatyta skirti 1,6mlrd. Lt, bet po keleri˜ met˜‰ioms i‰laidoms teks atseikòtijau dukart daugiau. Cen-trinòs valdÏios skola ‰i˜met˜ balandÏio pabaigojesiekò 31,3 mlrd. Lt, arba33,4 proc. numatomo ‰i˜met˜ BVP, o tai yra 6mlrd. Lt daugiau neguprie‰ keturis mònesius.Skolai greitai augant,sparãiai didòja ir skolosaptarnavimo i‰laidos.2009 m. skolos aptarnavi-mo i‰laidos siekò apie milijardàlit˜, o ‰iemet ‰iam tikslui nu-matyta 1,6 mlrd. Lt. Finans˜ministerijos Valstybòs iÏdo de-partamento direktoriaus Audri-aus Îelionio teigimu, skolosaptarnavimo i‰laidos 2011 ir2012 m. priklausys nuo to, kaipbus imamasi deficito maÏinimopriemoni˜. Finans˜ ministerijaprognozuoja, kad jeigu per

2011–2012 m. biudÏeto deficitonepavyks sumaÏinti 4,5 mlrd.Lt, skolai aptarnauti teks ati-duoti visà pajam˜ prieaug∞ ir2014-aisiais skirti jau 3,5 mlrd.

Lt. O jei deficitas bt˜ suma-Ïintas, skolai aptarnauti reikòt˜apie 2,5 mlrd. Lt. Ekonomistassocialdemokratas AlgirdasButkeviãius tvirtina, kad skolin-tas lò‰as btina skirti tomssritims, kurios padòt˜ pasiektididesn∞ pelningumà, nei moka-mos palkanos uÏ pasiskolin-tas lò‰as. Prie‰ingu atveju sko-los na‰ta prislògs ateities kar-

tas. “Suskaiãiuota, kad inves-tuojant ∞ infrastruktrà – ener-getikà, nam˜ renovavimà, ke-lius maÏdaug 30 proc. pa-naudot˜ pinig˜ gr∞Ïta ∞ biu-

dÏetà, 27 proc. i‰mo-kama darbo uÏmo-kesãiu. Jei investuojama∞ infrastruktrà, perka-mos medÏiagos, Ïalia-vos, tai skatina ir eko-nomikà”, – ∞sitikin´sA.Butkeviãius. Beje,‰iemet Vyriausybei rei-kòs pasiskolinti ne be-veik 13 mlrd. Lt, kaipskaiãiuota ‰i˜ met˜

pradÏioje, o 11,5 mlrd. Lt. Ba-landÏio pabaigos duomenimis,Vyriausybò ‰iemet jau pasi-skolino 6,7 mlrd. Lt. Statistikosdepartamento duomenimis,2009 m., palyginti su 2008 m.,valdÏios sektoriaus uÏsienioskola padidòjo 70,6 proc., ovienam gyventojui tenkanti uÏ-sienio skolos na‰ta ‰oktelòjo iki71,7 proc. ir sudarò 5720 Lt.

Povilas VasiliauskasKlaipòdos LEZ vald. pirmininkasKlaipòdos laisvojiekonominò zona “Fi-nancial Times Maga-

zine” paskelbtame LEZ reitingeuÏòmò 20 vietà. Pagal verslo sà-lyg˜ palankumà ir zonos ∞rengimàKlaipòdos LEZ buvo ∞vertinta penk-ta vieta.

Mindaugas Aniulis“Tiltra Group” vald.pirmininkasDidÏiausiai Lietuvojekeli˜ ir tilt˜ statybos∞moni˜ grupei “TiltraGroup” priklausanti

Lenkijos bendrovò “Poldim” su part-neriais Lenkijoje laimòjo net 542,2mln. zlot˜ vertòs konkursà autostra-dos A1 atkarpai ∞rengti.

Ramnas Janonis“Affecto Lietuva” gen.direktoriusViena didÏiausi˜ Balti-jos ‰alyse informacijostechnologij˜ bendrovi˜pernai patyrò 12,5

mln. Lt gryn˜j˜ audituot˜ nuostoli˜.2008 m. “Affecto Lietuva” buvouÏdirbusi 7,9 mln. Lt pelno.

Vladimiras RomanovasÌkio banko valdybospirmininkasÌkio bankas atsidròpinig˜ plovimo skan-dalo centre, apie tai

prane‰a uÏsienio Ïiniasklaida.Belg˜ bankas ING apskundò Ìkiobankà dòl operacij˜ dviejosebanko sàskaitose.

âeslava ZabulònienòLaikinoji “Sodros” direktoròØ finansin´ duob´ pa-tekusios “Sodros” biu-dÏeto deficitas ‰iemet

sausio–geguÏòs mòn. buvo jau1,47 mlrd. Lt. Netrukus “Sodra”planuoja skolintis pus´ milijardo lit˜.

Blog

os n

aujie

nos

Stasys Dailydka“Lietuvos geleÏinke-li˜” gen. direktoriusBendrovò “LietuvosgeleÏinkeliai” per pir-mus penkis ‰i˜ met˜mònesius perveÏò

19,5 mln. ton˜ krovini˜ – 18,9 proc.daugiau nei pernai tais paãiais mò-nesiais.

Gero

s na

ujie

nos

EKSPRESAS VerslasF I N A N S A I

Skolos aptarnavimo išlaidos didėja milžiniškaistempais

VEIDAS 2010 06 28 Puslapyje panaudotos “Veido” archyvo, O.Gureviãiaus, BFL nuotr.

P R A M O N ñ

Statybinių medžiagų gamintojų išsigelbėjimas – eksportas

Joks kitas verslasLietuvoje nesmun-

ka tokiais tempais,kokiais Ïemyn ir to-liau ritasi i‰perkamo-sios nuomos rinka.“AutoTyrim˜” duo-menimis,sausio–geguÏòs mò-nesiais i‰perkamàjanuoma parduota 41proc. maÏiau automobili˜ neiper atitinkamà 2009-˜j˜ laiko-tarp∞, nors jau pernai ‰is smuki-mas siekò apie 70–80 proc.I‰simokòtinai gerokai maÏiauperkama ir buitinòs technikos.·tai “Topo centro” generalinisdirektorius Erlandas Jakubonisteigia, jog i‰simokòtinai ‰iuometu parduodama vos 10 proc.preki˜, nors anksãiau pardavi-mas buvo keleriopai didesnis.Taip yra todòl, kad pirktii‰simokòtinai prakti‰kai taponebe∞manoma. Nors bankaiteigia nepadidin´ nei palkan˜,nei ∞kaini˜, taãiau atitikti j˜ kelia-mus reikalavimus ∞stengiamaÏuma klient˜.

“Fakto Autocentro” pardavimodirektorius Kazimieras Maneikisai‰kina, kad jau seniai pamir‰tilaikai, kai i‰perkamàja nuomaperkant naujà automobil∞ pra-dinò ∞moka siekò tik 10 proc.Dabar pirkòjas daÏniausiai pri-valo sumokòti 30 proc. visossumos, bet ir tuo viskas nesi-baigia. “Klientai yra Ïiauriai tikri-nami, ir net i‰ pasiruo‰usi˜mokòti didÏiul∞ pradin∞ ∞na‰à re-tas kuris vòliau ∞veikia bankoreikalavim˜ kartel´. Mes sie-kiame turòti kuo daugiauklient˜, parduoti kuo daugiauautomobili˜. O lizingo ben-drovòs ir bankai j˜, atrodo, norituròti kuo maÏiau”, – paradoksà∞Ïvelgia K.Maneikis.

Pernai krizòs i‰gàsdinti lietu-viai arba apskritai atsisakò

atostog˜ uÏsienyje, arbamasi‰kai rinkosi paskutinòsminutòs pasilymus, o ‰iemetkelioni˜ rinka pamaÏu atsigau-na. Tiesa, daugiausiai lietuvi˜skrenda ∞ Turkijà, kurioje kai-nos maÏiausios.“Eurobarometro” tyrimas rodò,kad didÏioji dalis lietuvi˜, net72 proc., ‰iemet neketina at-sisakyti atostog˜. Na, o tie,kurie atostogauti planuojauÏsienyje, daÏniausiai renkasibtent Turkijà.Tokias tendencijas patvirtina ir kelioni˜ organizatoriai. JiepabròÏia, kad ∞ uÏsien∞ atosto-gauti vykstanãi˜ tautieãi˜‰iemet yra apie 10–15 proc.daugiau nei pernai. “Tik ‰iaismetais jie nenori rizikuoti,todòl renkasi patikrintus, geràkainos ir kokybòs santyk∞silanãius Turkijos kurortus”, –lietuvi˜ pasirinkimà ai‰kina“Novaturo” generalinis direkto-rius Marius Horbaãauskas.

Ir kiti kelioni˜ organizatoriaipastebi, kad kaina i‰ ties˜tebòra vienas svarbiausi˜ veiksni˜ renkantis atostog˜ vietà. ·tai “Neoturo” direktoròDaiva Laivienò sako, kadanksãiau Ïmonòs atostogomsnepagailòdavo ir 2 tkst. Lt, irdar daugiau, o dabar daÏniau-siai renkasi keliones, kainuo-janãias iki 1500 Lt.

Pastaruoju metu Lietuvos bsto rinkoje matyti keletas jau senokai neregòt˜stabilumo poÏymi˜.Jau kelis mònesius i‰ eilòs bsto kainos beveik nesi-keiãia,o rinkos aktyvumas rodo ‰iokius tokius augimo poÏymius.Re-

gistr˜ centro duomenimis,kainos Lietuvoje per antràj∞ ketvirt∞ ‰iek tiek pa-kilo (Vilniuje – 3,2 proc., likusioje Lietuvoje – 1 proc.).

PamaÏu pradeda daugòti ir sandori˜ (apie 30 proc.,palyginti su 2009 m.).Tad optimisti‰kai nusiteik´ rinkos dalyviai jau vie‰ai pradeda prana‰auti rin-kos atsigavimà ar bent sakosi uÏãiuop´ dugnà,o pesimistai skepti‰kai dòsto,jog ãia dar vieni “spàstai buliams” ir kad po ‰ios mini euforijos ‰i rinka vòlsu trenksmu pajudòs Ïemyn.Tad vis dòlto kurioje vietoje deròt˜ padòti kablel∞perfrazuotame teiginyje apie Lietuvos bsto rinkà:kristi nebòra kur kilti?

Belaukiantiems kain˜ kilimo optimizmo lyg ir turòt˜ suteikti pasaulinòsbsto rinkos tendencijos.Vienos didÏiausi˜ pasaulyje nekilnojamojo turtokompanij˜ “Knight Frank” birÏelio mònes∞ paskelbto tyrimo duomenimis,pasaulinò bsto rinka atsigauna:bsto kainos pirmàj∞ 2010 m.ketvirt∞ kilo53 proc. “Knight Frank” apÏvelgiam˜ pasaulio ‰ali˜. Europoje sparãiausiaiatsigauna Skandinavijos valstybi˜ rinkos.Suomijoje uÏfiksuotas 11,3 proc.metinis bsto kain˜ kilimas, Norvegijoje kainos per metus padidòjo 10,8proc., ·vedijoje – 10,7 proc.Taip pat pastebimai per me-tus bsto kainos gtelòjo irDidÏiojoje Britanijoje (8,8proc.) bei Austrijoje (8,7 proc.).

I‰ Lietuvai artimesni˜ Ryt˜ir Vidurio Europos valstybi˜ teigiamu metiniu kain˜ pokyãiu pasigirti galòjotik Vengrija, kurioje kainos pakilo 2 proc., o likusiose ‰io regiono valstybòsebsto kainos,palyginti su 2009 m.pirmuoju ketvirãiu,vis dar maÏòjo.Taãiaupaskutinio ketvirãio rezultatai jau teikiantys vilãi˜, nes per 2010 m. pirmàj∞ketvirt∞,palyginti su 2009 m.ketvirtuoju ketvirãiu,kainos kilo ne tik Latvijo-je (9,8 proc.) ir Estijoje (0,4 proc.),bet ir Slovònijoje (1,6 proc.) bei Lenkijo-je (2 proc.).

Nors ms ‰alies ekonomika rodo trapius “popierinius” atsigavimo poÏymius,‰iuo metu planuojami,bet dar ne∞vesti, fizini˜ asmen˜ nekilnojamojo turto,progresiniai pajam˜ mokesãiai jau dabar kelia nerimà potencialiems bstopirkòjams.Pagrindiniams bsto ∞sigijimo finansuotojams – bankams – tikrugalvos skausmu gali tapti ir vis daÏniau minimas fizini˜ asmen˜ bankroto∞statymas,kuris priverst˜ ‰alies finansines institucijas dar grieÏãiau ir atidÏiauvertinti potenciali˜ pirkòj˜ galimybes ∞sigyti bstà ir gràÏinti bankui paimtàpaskolà.

Taãiau nepaisant gana prastos ‰alies ekonomikos padòties (ypaã darborinkoje) ir nauj˜ mokesãi˜ gròsmòs,situacija Lietuvos bsto rinkoje jau geruspus´ met˜ i‰ esmòs neblogòja. Netgi kai kurie bsto statytojai po truput∞didina savo pastatyt˜ ir parduodam˜ but˜ kainas bei pradeda ar atnaujinanauj˜ daugiabuãi˜ nam˜ statybas.Pagrindinòs ‰io nedidelio sujudimo rinko-je prieÏastys – stipriai sumaÏòj´s bsto kain˜ lygis (“Ober-Haus” duomenimis,nuo 2007 m. gruodÏio but˜ kainos Lietuvos didÏiuosiuose miestuose jaunukrito 40,3 proc.) ir gana patrauklios bsto paskol˜ palkanos.Nepaisantsumenkusi˜ gyventoj˜ pajam˜,dòl ‰i˜ prieÏasãi˜ bstas tapo lengviau ∞perka-mas nei prie‰ kelis metus.O akivaizdÏiai senkanti naujo bsto pasila (ypaãkokybi‰k˜,nedidelio ploto but˜ ar nam˜) skatina greiãiau priimti sprendimàj∞ ∞sigyti.Stipriai sumaÏòjusios indòli˜ bankuose palkanos taip pat skatinaÏmones ie‰koti alternatyvi˜ pinig˜ ∞darbinimo priemoni˜ ir nemaÏai j˜pasirenka investicijas ∞ nekilnojamàj∞ turtà.

·iuo metu ∞ klausimà,kur link artimiausiu metu judòs ms˜ nekilnojamo-jo turto rinka,vienareik‰mi‰kai atsakyti gana sudòtinga.Mat dabar turime irteigiam˜ veiksni˜,skatinanãi˜ rinkà aktyvòti,ir akivaizdÏi˜ jos stabdÏi˜.Situaci-ja kaimyninòse valstybòse lyg ir signalizuoja, kad ‰ans˜ atsitiesti turime irmes,taãiau negretai – galbt ‰i˜ met˜ pabaigoje,galbt kit˜ pradÏioje.

Nuo 2007 m. gruodžiobutų kainos Lietuvos

didžiuosiuose miestuosenukrito jau 40,3 proc.

Komentaras

VEIDAS 2010 07 05

Saulius Vagonis, “Ober Haus” vertinimo ir

rinkotyros skyriaus vadovas

11

T U R I Z M A S

Būsto rinkos dilema:kristi nebėra kur kilti?

Užsienyje šiemet atostogausdaugiau lietuvių nei pernai

Šiemet nekilnojamojo turto sandorių jau 30 proc. daugiau nei pernai.

P R A M O N ñ

Pirkti išsimokėtinai – misija neįmanoma

Pirmuosiuose prezidento rinkimuose Lietuva rinkosi tarp buvusioLietuvos komunist˜ partijos centro komiteto pirmojo sek retoriausAlgirdo Bra zausko ir diplomato Stasio Lozoraiãio. I‰ dviej˜ mi -

lijon˜ dalyvavusi˜j˜ rin kimuose 60 proc. balsavo uÏ A.Brazauskà, 39proc. – uÏ S.Lozorait∞. Dalis rinkòj˜ noròjo, kad Lietuvà i‰ sovietiniogyvenimo bdo ir màstymo S.Lozoraitis traukt˜ greitai, nors irskausmingai. Didesnò dalis lietuvi˜ to nenoròjo. Jie buvo pajut´ laisvòsir atsakomybòs uÏ jà skon∞. Daugeliui jis pasirodò kartus. Jiems noròjosiglobos, i‰ esmòs to paties sovietmeãio, tik jau nepriklausomoje Lietuvoje.

Globà savo nuo‰irdumu, nesuvaidinta pagarba Ïmo nòms, paprastumuir ra cio na lumu spin duliavo A.Brazauskas. Dau guma rinkòj˜ ne dve jo da -mi rin kosi jo glòb∞, o kartu ir ‰veln˜ bei lòtà sovietinio gyvenimo mo der -ni za vimo kelià. Tà sovietmet∞ mo der nizuojame iki šiol.

Sunku sutikti su 1988–2010 m. ∞vyki˜, kuri˜ skuryje buvo A.Bra -zauskas, interpretavimu, kok∞ pateikiajo gerbòjai, ‰io i‰kilaus ir Ïmoni˜ my -li mo politiko perdòtu heroizavimu.Taip, Katedra gràÏinta tikintiesiemspo A.Brazausko bendraÏygi˜ sp ren di -mo. Bet ar gali bti laikomas hero ju -

mi Ïmogus, kuris sugràÏino Ïmonòms tai, kas jiems teisòtai priklausò‰imt meãius, bet tos paãios ko munist˜ partijos buvo atimta ir paversta so -vietinio meno sandòliu? Ar galòjo Lietuvos komunist˜ partija neatsiskirtinuo Soviet˜ Sàjungos ko munist˜ partijos? A.Brazauskas puikiai su vokò,kad to nepadarius Lietuvos komunist˜ partija ir jos veikòjai Lie tu vo jebus nu‰luoti nuo politikos pavir‰iaus. Tas apdairumas ir buvo didÏiausiasstimulas nò per Ïingsn∞ neatsilikti nuo SàjdÏio.

Reikia pripaÏinti, kad A.Brazauskas buvo padoriausias lie tuvis i‰ visosto meto komunist˜ partijos vir‰nòlòs. Sovietinei no men k la trai pa -sisekò, kad ji i‰sirinko btent A.Brazauskà: jei jo nebt˜ buv´ priekyje,1993 m. renkant pirmàj∞ atkurtos ne pri klau so mos Lietuvos valstybòsprezidentà j˜ atstovas rinkimuose nebt˜ ∞veik´s S.Lozoraiãio. DidÏiuleisovietinei nomenklatrai, partiniam ki niam aktyvui bt˜ buv´s dau -giau ar maÏiau apribotas kelias ∞ ne pri klau somos Lietuvos valstybòs val -d Ïios olimpà. A.Brazauskas buvo Trojos ar k lys, už kurio pasislòp´ so viet -me ãio veikòjai persikòlò ∞ ne pri klausomos Lietuvos valstyb´ ir ne tik i‰ -sau gojo savo sovietmeãio pozicijas, bet ir jas gerokai sustiprino.

Lietuviai yra darb‰ts ir apsukrs Ïmonòs, taãiau prasti ir baik‰ts pi -lie ãiai. DidÏiausia nelaimò, kurià Lietuva paveldòjo i‰ sovietmeãio ir ne -atsikratò A.Brazausko lyderystòs metais, yra ta, kad lietuviai netapo laisvaisir savaranki‰kais pilieãiais. Mes ir ‰iandien tebeie‰kome, kas i‰maitins iraprengs. Todòl vis ‰okinòjame i‰ A.Brazausko ∞ Rolando Pakso, i‰ R.Pakso∞ Viktoro Uspaskicho glòb∞. Vargu ar tokiu palikimu mus ap do va no ju -siems turi bti statomi paminklai ir j˜ vardais vadinamos mokyklos.

Komentarai

Šūviai į valstybę

Dòl futbolo ãempionato ir laidotuvi˜ sukelto ‰urmulio ma Ïaipas tebòtas praòjo valstybei itin svarbus ∞vykis – kontrabandi -nin kai pradòjo ‰audyti ∞ pasienieãius. Per du ne priklausomos

Lietuvos gyvavimo de‰imtmeãius nieko pa na ‰aus nòra buv´.Taip, kova tarp sienà sauganãi˜ pareign˜ ir spirito bei cigareãi˜ ne‰òj˜

bei veÏòj˜ vyko visados. Taãiau ta kova turòjo tam tikras nera‰ytas taisyk-les ir labiau priminò gudrumo, apsukrumo bei ∞gdÏi˜ lenktynòse suklitimis varÏybas. Pasienieãiams svarbiausia buvo nepastebòtiems surengtipasalà ir taip i‰dòstyti slapukus, kad nudrengtais “pasatais” ir “subaru”sprunkantys kontrabandininkai neturòt˜ kur dòtis. O kontrabandininkamsbuvo svarbiausia taip i‰dòstyti savus Ïvalgus, kad pasienieãi˜ rengiamapasala bt˜ aptikta dar esant parengimo stadijai, ir turòti toki˜ vairuotoj˜,kurie sugebòt˜ vaÏiuoti nepaisydami kelm˜, krm˜ ir griovi˜. Pasitaiky-davo, kad kontrabandos veÏòjas savo automobiliu taranuodavo pasienieãi˜automobil∞, bet tai bdavo veikiau azarto ir nevilties padiktuotas veiksmasnei sàmoningas i‰ankstinis ketinimas nuÏudyti pareignà. Juk kontra-bandos, kaip ir kiekvieno, tegu nusikalstamo verslo, tikslas – gauti kuodidesn∞ pelnà maÏiausiomis sànaudomis, o ne skaiãiuoti pergales kovojantsu pasienieãiais.

Treãiadien∞ ties Paleiãi˜ kaimu ∞vyk´s kontrabandinink˜ ir pasienieãi˜susi‰audymas, per kur∞ du pareignai buvo sunkiai suÏeisti, o vienas i‰ kon-trabandinink˜ nu‰autas,Ïymi naujà sienos apsau -gos etapà. Tai, kad kont -rabandininkas su savimituròjo ‰aunamàj∞ ginklàir nedvejodamas panau-do jo j∞ prie‰ pasienieãius, rodo, kad jis: a) buvo i‰ anksto pasireng´s Ïudytipareignus; b) buvo ∞sitikin´s, kad turi pakankamai tvirtà “stogà”, galint∞pridengti sòkmòs atveju. Tai – jau nebe varÏybos ar kova. Tai – atviraskaras, kuriame gali bti tik vienas nugalòtojas.

Simboli‰ka, kad atviri karo veiksmai pasienyje prasidòjo praòjus vossavaitei po prezidentòs parei‰kimo, jog ∞ kontrabandinink˜ paskelbtà karàvalstybei reikia atsakyti ne maÏiau ryÏtingomis priemonòmis. Tai tarsi atvi-ras i‰‰kis Lietuvos valstybei ir visai jos teisòtvarkos sistemai: “Îiròkite,mes nieko nebijome, nieko js mums nepadarysite”. Toks kontraban-dinink˜ ∞Ïlumas negimò tu‰ãioje vietoje. De‰imtmet∞, jei ne ilgiau, Lie -tuvos valstybò taikstosi su suverenia kontrabandinink˜ kunigaik‰tystePagògiuose, kurios ∞taka apòmò ne tik vietos savivaldà, bet ir Seimà, o prie‰kur∞ laikà, kaip matòme, buvo apòmusi ir Prezidentrà.

Taip pat simboli‰ka, kad ‰audyti kontrabandininkai pradòjo ∞ pasienieãius,o ne ∞ muitininkus, nors vie‰a paslaptis, kad iki 90 proc. kontrabandos ∞Lietuvà ∞veÏama per muitinòs postus. Tiesiog pasienieãiai su jais dar kovo-ja, o muitinò jau seniai tapo patikima kontrabandinink˜ sàjungininke.

Dešimtmetį Lietuvos vals -tybė taikstosi su su ve renia

kontrabandininkų ku ni -gaikštyste Pagėgiuose.

A.Brazauskas bu votarsi Trojos ark lyssoviet me čioveikėjams.

VEIDAS 2010 07 0512

Kolegij˜ reitingas 2010Vilniaus kooperacijos kole -gi jos bendruomenò, i‰ ana -lizavusi Ïurnale “Vei das”paskelbtus kolegij˜ reitin-gus, jauãia si nepelnytaisumenkinta ir ∞skaudinta.Prie‰ pateikiant anketà ko -legijoms su Ïurnalo Ïurna -listais Lietuvos kolegij˜ di-rektori˜ konferencijos pre -zidiume aptaròme

klau simynà ir tvirtànuostatà vertinti tikstatistikos instituci-joms tei kiam˜duo me n˜ pa-grindu gautà infor-macijà.De ja, kai kuri˜kolegij˜, ypaã nevalstybini˜,Ïurnalui pateikti duomenysnesutampa su j˜ mokymoinstitucij˜ statistiniais fak-

tais. Pateiktas ko -le gi j˜ reitingasturòjo di del∞ at-gars∞ visuo me nò -je. De ja, jis su kòlòsà Ïiningai infor-macijà tei kusiosm s˜ kolegijosbend ruo me nòsdiskredita vi mà ir

nusivy limà.Vilniaus kooperacijoskolegijos direktorius JonasJakubauskas

Vietoj pigi˜ duj˜ – bran-gios galimybi˜ studijosJau toks jautrus klausimasLietuvoje ∞sirengti alterna ty -và “Gasprom” dujoms, kadnet nebeÏinoma, kogriebtis. PaÏvelgus matyti,kad viskà daryti puolamastaãia galva, ne∞vertinuspasekmi˜. Tokiotrumpalaikio màstymopasekmòs vartotojams busskaudÏios. Atlikt˜ geriaustudijà, kuri alternatyva yra

geriausia, ir tada jos imt˜si.Nes jei i‰sipildys prog-nozòs, jog turòsimesuskystint˜ duj˜ terminalà,naujà atomin´ elektrin´,duj˜ jungt∞ su Lenkija, elek-tros jungtis su skandinavaisir su lenkais, tai vartotojamstokia projekt˜ gausa busnepakeliama, nes vis˜ j˜i‰laidas turòs padengti tiekduj˜, tiek elektros, tiek ‰ilu-mos vartotojai.Kazimieras Breivas

Laiškai “Veidui”

Algimantas Šindeikis

Audrius Bačiulis

A.Brazauskotestamentas Lietuvai

VEIDAS 2010 02 22 15

Sentencijos EKSPRESAS

“Jei nori turòti tai, ko dar neturi, padaryk tai, ko dar niekadnesi dar´s.” Nossratas Peseschkianas

Puslapyje panaudotos BFL nuotr.

"Vakaro žinios"Piktinasi Valentinas Mazuronis. Na, bet kol yra kas uÏ tas kvailas strategijas moka pinigus, tol j˜ niekadanestokosime. Beje, rekomendacijastrategij˜ kròjams – ‰∞ mònes∞pasiskelbkime nepakartojama ‰alimi.

“Popierinòsstrategijos, kurmes kas savait´esame tai dràsi,tai baili ‰alis, –tik pinig˜plovimas.”

“Nusivili, kartais net supyksti,bet sistema sunkiai priimanaujoves, idòjoms sunkuprasiskinti kelià, mat daugelis

j˜ atrodo kaip i‰ kosmosonuleistos.”www.alfa.ltLidi K´stutisMasiulis, kuriokosmines idòjassistema vis atmeta.

“Taip" gali pasakyti tikrai ne tie,kuri˜ nuomonò ‰iuo metudominuoja, nuolatosatspindòdama"Prie‰" ar "Ne" pozicijà. "Ne" – daÏniausiaii‰ròkiamas garsiai,bet jis niekonekuria. Kuria tik"Taip".”www.zuokas.ltArtras Zuokas mano, jog garsiai ròkiant"taip" ms˜ visuomenò i‰ griaunanãiostaps kurianãia. Vargu.

“Gerbiamieji,pasiÏiròkite, jaunebeliko medÏi˜su ‰akomis, dabarjau pradòs droÏtiÏieves, kadvie‰ieji darbaibt˜ vykdomi.

Kas jie yra? Prakti‰kai tai yra ta pati koncentracijos stovykla,kur pilieãiui duoda bar‰ãi˜, kad jis galòt˜ dirbti.”"Vakarų ekspresas"Piktinasi Julius Veselka, gav´s bar‰ãi˜ uÏ tai, kad galòt˜ droÏti medÏi˜ Ïiev´.

“Jei Andriaus Kubiliausnebt˜, skubiai reikòt˜ j∞sugalvoti. Kai ateinasunks laikai ir Ïlunga

gero gyve-nimo l-kesãiai,reikiaatpirkimooÏio.”

"Lietuvos žinios"Mano K´stutis Girnius. Tiesa,vieni politikai atpirkimo oÏiovaidmeniui tinka, kiti – ne.

“Mes – devintajameDantòs pragaro rate.UÏ kurio – jau nebenepasitikòjimas tei-sòsauga, bet totalusnepasitikòjimasvalstybe.”www.alfa.ltRolandai Paksai, jei galite,nebegr∞Ïkite i‰ to pragaro rato.

“Kiek ilgaivaldantieji dar

maitins muspaÏadais?”www.balsas.lt

Klausia parlamentarasVytautas Gap‰ys. Atsa-

kome: tiek, kiek js tais paÏadais maitinsitòs.

·iandien lietuviui lengviau didÏiuotis Îal-girio m‰io laik˜ Lietuva nei dabartine.Praòjo tik 20 met˜ atkurtos nepriklau-

somybòs ir, regis, valstybòs krybinòs galiosi‰seko. Kaip sugràÏinti Lietuvos pilieãiui pa-sitikòjimà,kad jis ‰iai valstybei svarbus ir reikalin-gas? Tradicin´ “Veido” diskusijà Valstybòs dienosi‰vakaròse ‰iemet skyròme ms˜ ‰alies ateitiesreikalams:kas turòt˜ bti nuveikta,kad Ïmonòspagaliau pajust˜ po kojomis tvirtesn∞ pagrindà?Diskusijoje dalyvavo Seimo BiudÏeto ir finans˜komiteto pirmininkas K´stutis Glaveckas ir‰io komiteto narys Algirdas Butkeviãius, ad-vokatas, Jungtinio demokratinio judòjimopirmininkas K´stutis âilinskas, M.Romeriouniversiteto prorektorius Stasys Vaitkeviãius,Vilniaus licòjaus direktorius istorikas SauliusJurkeviãius, bendrovòs “Berlin Chemie” ge-neralinis direktorius Algimantas BlaÏys,banko“DnB Nord” viceprezidentas Ramnas Abazo-rius,Ìkio ministerijos kancleris,praòjusi˜ met˜geriausio valstybòs tarnautojo konkurso nugalò-tojas Gediminas Mi‰kinis ir “Veido” leidòjasAlgimantas ·indeikis.“Veidas”: Vilniaus licėjaus auklėtiniai ne tikmokslus, bet ir būsimą gyvenimą dažniausiaiplanuoja užsienyje. Ar jie nemato perspek-tyvų Lietuvoje?S.Jurkevičius: Tai ne tik mados dalykas, kadi‰silavinimà galima gauti tiktai uÏsienyje.Deja,nesugebama valstybiniu lygmeniu parodyti,kadLietuvoje taip pat galima ir mokytis, ir gyven-ti.Vyksta gana nepalanks procesai: kiekvienàmokin∞,kuris ∞sivaizduoja esàs ‰iek tiek gabes-nis, yra apòmusi masinò psichozò, kad reikiaie‰koti vietos kitur, bet ne Lietuvoje. Jie aki-vaizdÏiai praranda savo ‰alies suvokimo jaus-mà, taãiau po koki˜ ketveri˜ met˜ uÏsienyjesusidurs su dideliais i‰‰kiais ir patirs daugkartòlio.K.Glaveckas: Manau, turòtume parodyti, kasi‰vaÏiavusi˜j˜ laukia, ir suteikti autenti‰kesnòsinformacijos.Daug mano student˜ i‰vaÏiavo irne visiems pasisekò gerai ∞sikurti. Kita vertus,i‰ tikr˜j˜ reikia ai‰kesnòs valstybòs ir Vyriausy-bòs politikos.Sakoma,kad emigruoti priverãiageresnio gyvenimo paie‰ka ir dideli mokes-ãiai.Niekas taip i‰ kra‰to nei‰varo Ïmoni˜,kaipdideli mokesãiai – vie‰˜j˜ finans˜ tvarkymopolitika. Kai valdÏia prisiima ∞sipareigojimus,kuri˜ negali paveÏti,ji juos perkelia ant Ïmoni˜peãi˜, o jauni Ïmonòs greitai pamato, kad ãiajie sàlyginai uÏdirba maÏiau nei kur kitur.A.Blažys: O man atrodo, jog Ïmonòs i‰va-Ïiuoja siekdami geresnio i‰silavinimo ir negr∞Ïtadòl to,kad ãia provincija.Mes kadaise po studij˜irgi noròjome likti Vilniuje.Atsimenu, kai dar1991 m. – tada dirbau Sveikatos apsaugos

ministerijoje – sudaròme ‰e‰i˜ jaun˜ gydy-toj˜ grup´ staÏuotis Amerikoje.Jauãiau,kad jienegr∞‰,ir buvo gaila,kad i‰siunãiame geriausius.Bet kodòl j˜ nei‰leidus, jeigu yra tokia galimy-bò? I‰ ‰e‰i˜ gr∞Ïo tik vienas. Kiti ten ∞sikrò irpuikiausiai gyvena.Kai Lietuvos ekonomika at-sigaus, jie pradòs gr∞Ïti.“Veidas”: Ir tie jaunuoliai, ir jų tėvai kasdien

čia susiduria su daugybe problemų. Kada jieišgirs, kad jos pagaliau sprendžiamos?A.Butkevičius:Tarp 27 ES ‰ali˜ Lietuvos emi-gracija pati didÏiausia – tai naujausi “Eurosta-to” duomenys.·is faktas kelia daug klausim˜.Manau,iki ‰iol nesame i‰dòst´,kokia ms˜ vals-tybòs vizija.Neseniai ∞ mane kreipòsi studentasi‰ Londono. Savo bakalauro darbe jis apra‰òverslo idòjà, bet jo darbo vadovas uÏdavòklausimà, kaip ta idòja ∞sipai‰ys ∞ bendrà Lie-tuvos valstybòs strategijà. Studentas papra‰ò,

kad jam paai‰kinãiau,kokiu dokumentu galòt˜pagr∞sti tok∞ aspektà.Kas galòt˜ atsakyti,kokiastrategija artimiausia,kokia ilgalaikò? Mes esamej˜ daug prira‰´. Bet reikòt˜ labai ai‰kiai pilie-ãiams pasakyti,kokie darbai bus daromi,esantdabartinòms finansinòms galimybòms,pasakyti,kad jie kvieãiami dalyvauti. Kad paskolintoslò‰os bus naudojamos ten,kur jos duos didÏiau-

sià kapitalo gràÏà.Pagirndinò Lietuvos proble-ma,kad valdÏios komanda dirba nevieningai irnòra veiksm˜,kurie duot˜ rezultat˜.A.Šindeikis:Tai labai romantizuoti dalykai,kadsukursime strategij˜ ir jomis ∞tikinsime jaunusÏmones ãia pasilikti.K.Čilinskas: ñjimas i‰ Lietuvos labai pana‰us∞ òjimà i‰ nam˜. Daugelis mini materialinesprieÏastis. Jeigu ‰alies elitas taip sukoncentra-vo màstysenà,kad didÏiausia vertybò yra dides-nis uÏdarbis,ko tada norime i‰ jaunimo? Jis ir

EKSPRESAS Diskusija

Apie valstyb´,kurios

VEIDAS 2010 07 0514

VALñ âEPLEVIâIÌTñ

“Veido” diskusijoje dalyvavo (i‰ kairòs): S.Vaitkeviãius, K.Glaveckas, S.Jurkeviãius, A.Butke

O.G

UR

EVIâ

IAU

S N

UO

TR

.;“V

EID

O”

FOTO

MO

NTA

ÎA

S

Diskusija EKSPRESAS

eina ten,kur didesni pinigai.I‰ jo atimta mora-linò prieÏastis jaustis,kad ãia jis reikalingas,kadyra ‰eimininkas,nuo kurio priklauso ateitis.Betjis Ïino,kad ãia nieko nespr´s.Apklausos rodo,kad apie 80 proc. emigruoja dòl to, kaddemokratijos lygis Lietuvoje labai Ïemas.Kadan-gi ms˜ ‰alis nesilaiko Orhuso konvencijos,ku-rios esmò – kaip pilieãiai ∞traukiami ∞ pagrin-

dini˜ klausim˜ sprendimà,i‰ tarptautinòs teisòsspecialist˜ buvo sudaryta darbo grupò,o maneVyriausybò paskyrò jos vadovu.Ms˜ buvo pa-pra‰yta pateikti i‰vadas.Kol ra‰òme,kokie ∞staty-mai turòt˜ bti keiãiami,buvo skubiai priimi-nòjami visi teisòs aktai, prie‰taraujantys ‰iaikonvencijai.O paskui stebimòs,kad Skandina-vijos ‰alyse apie 95 proc.gyventoj˜ yra pilieti-ni˜ organizacij˜ nariai, o Lietuvoje – apie 5proc.Toki˜ organizacij˜,kaip ms˜ demokra-tinis judòjimas, labai maÏai.

K.Glaveckas: Ir tada Ïmogus bòga ∞ Airijà,kurioje net balsuoti galimybòs neturi.K.Čilinskas: Bet ten pinig˜ daugiau...R.Abazorius: Pamòginkime ∞ valstyb´ paÏvel-gti kaip ∞ ∞mon´ – Ïmogus dòl ‰imto lit˜ nebògsi‰ vieno darbo ∞ kità.Yra kit˜ svarbi˜ dalyk˜.O santykis su valstybe daug stipresnis negu su∞mone. Jeigu nepatenkinami Ïmogaus kasdie-

niai poreikiai,jis gali taikstytis,jeigu mato,kadvalstybei yra reikalingas.Nemanau,kad vien dòlpinig˜ i‰vaÏiuoja. Gal kitur labiau gerbiamas∞statymas, labiau skatinama konkurencija, la-biau Ïmogus vertinamas.“Veidas”: Jeigu į valstybę pažvelgsime kaip įįmonę, tai įmonei vardu Lietuva gresiabankrotas. Kiek ir kokių reikėtų investicijų,kad jo išvengtume?S.Vaitkevičius:Nebuvo nò vienos Vyriausybòs,kuri nekalbòt˜ apie investicijas. Kiek per tuos

20 met˜ dirbau su privatizavimu ir investici-jomis, visiems premjerams sakiau ir sakysiu:ne pinig˜ valstybei trksta,o profesionalumo,valios,sàÏinòs,kultros.Ko tik nori,bet ne ping˜.Kiek ‰iandien uÏdirbu,tiek,vadinasi,ir esu ver-tas.Taip ir valstybò.A‰ kategori‰kai prie‰ teigin∞,kad i‰laidos turi bti optimizuotos.Jokiu bdu.Pajamos turi bti optimizuotos.O i‰laidos turibti racionalios. Jeigu toliau taip optimizuosi‰laidas,Ïmonòs greitai ne∞stengs uÏ komunalinespaslaugas atsiskaityti.A.Butkevičius: Bet mes turime kalbòti apie op-timizavimà.Galbt kai kuriuos departamentusreikia uÏdaryti visi‰kai, o ne 10–15 proc.sumaÏinti. Bet jeigu jie dirba efektyviai – vi-sai nemaÏinti. Kai kuriose Europos valstybòsetarnautojas Ïino,kokià naudà jis duoda.Valsty-bòs valdymas turi bti orientuotas ∞ rezul-tatyvumà.G.Miškinis: ·iuo metu vyksta diskusija dòl2011 m.biudÏeto.Yra siloma,kad kit˜ met˜valstybòs biudÏetas, ypaã i‰laidos valstybiniamsektoriui, bt˜ 2010 m. lygio. Kitas variantas– kad 15 proc. maÏesnòs. Mes pirmà kartàpateikòme Ìkio ministerijos biudÏetà, orien-tuotà ∞ rezultatus,ir pasilòme perÏiròti,koki˜program˜ ministerijos galòt˜ atsisakyti. Ma-nau, projektinis valdymas, kur∞ pirmà kartà∞vedòme, duos naudos. Kiekvienas darbuoto-jas gali registruoti savo idòjà,gali bti koman-dos narys, tapti projekto vadovu.Tai elemen-tas, skatinantis specialistà dalyvauti valdyme.K.Čilinskas: Sutinku su S.Vaitkeviãiaus minti-mi,kad nusibodo vis˜ Vyriausybi˜ kalbòjimas,jog skatins investicijas.Jos eina ten,kur geriau.Gali premjeras visam pasauliui ai‰kinti,kaip pasmus gerai, bet vis tiek verslininkas pasiimsÏemòlap∞ ir pasvarstys,kokie ãia reikalai su ko-rupcija, kaip su rinka ir biudÏetu, vartotoj˜skaiãiumi.Kvaila manyti,kad graÏiai pa‰nekòjuspasipils investicijos,bet reikòt˜ pasistengti,kadj˜ neatstumtume.O atstumia labai auk‰tas ko-rupcijos lygis. Jis atstumia ir Ïmones, ir inves-tuotojus. âia nòra vietos vidutiniam verslui,apie smulk˜j∞ jau ir nekalbu. âia yra tik duveikòjai – valstybò ir stambiosios monopoli-jos.Visi kiti ne‰a ∞ biudÏetà,verÏdamiesi dirÏusdòl vis didinam˜ mokesãi˜.Kol tokia padòtis,normalus laisvas verslas negali vystytis.Turimepereiti prie skandinavi‰ko modelio,pagal kur∞i‰ monopolini˜ paslaug˜ – vandens, elektrosdraudÏiama daryti verslà.Tada i‰ karto krist˜kainos, atsigaut˜ verslas ir atsirast˜ kà veiktidaugeliui Ïmoni˜,kurie i‰vaÏiuoja.K.Glaveckas: Valstybòs valdymo reikalai – irdemokratijos klausimai,ir Vyriausybòs darbas,ir Seimo sprendimai – i‰ ties˜ yra didÏiau-sios bòdos.Bet yra psichologinio krvio aspek-

niekas nenoròt˜ palikti

VEIDAS 2010 07 05 15

viãius, R.Abazorius, G.Mi‰kinis, A.BlaÏys, K.âilinskas

tas.50 proc.krizòs sudaro ekonominiai dalykai,o kità pus´ – depresija, moraliniai reikalai. Økai kuri˜ valdÏios atstov˜ veidus Ïmonòs jaunebegali Ïiròti pozityviai,nes i‰ j˜ girdi tik apieproblemas.S.Jurkevičius: Sunku girdòti apie korupcijà,savitiksl∞ valdymà, kad neginamas vie‰asis in-teresas,kad nòra teisingumo,kad Ïmogus ‰iojevalstybòje neginamas.O ‰iemet dirbdamas visstengiausi mokiniams parodyti, kas Lietuvoje

yra gero.“Veidas”: Kas gali paskatinti žmones rinktisne konformistinį sprendimą – ne išvažiuoti, opakovoti dėl išeities Lietuvoje?K.Čilinskas: Turiu vilãi˜,kad gal ir tarp poli-tik˜ atsiras toki˜,kurie noròs pakovoti.Kad irtas Ïemòs klausimas.Îinoma,buvo galima ati-duoti ja disponuoti savivaldybòms,jeigu Ïmonòsdalyvaut˜ ir spr´st˜,kam jà parduoti ir uÏ kiek.Bet jeigu Ïmonòs nu‰alinti,o vienas graÏus meraspardavinòs, tai, ai‰ku,negalima jam to leisti.A.Šindeikis: Kodel Lietuvoje neturime kolek-tyvinio ie‰kinio galimybòs,kad visuomenò galòt˜susijungti ir gintis,o ne po vienà uÏversti teis-mus ie‰kiniais? Kartais vienu aktu paÏeidÏia-mi daugelio Ïmoni˜ interesai.K.Čilinskas: Vie‰ojo intereso gynimo ∞staty-mo projektas buvo,bet j∞ numarino.Kitose vals-tybòse yra pavyzdÏi˜,kai ∞vairios organizacijos

turi teis´ kreiptis ∞ teismà,gindamos vie‰àj∞ in-teresà. O pas mus tai labai stipriai uÏspausta.Administracinis teismas, kaip Ïinote, kol kasnedr∞sta net pagalvoti apie tokios bylos na-grinòjimà.Bet ir konkretaus ∞statymo nòra.Tailabai rimta prieÏastis, dòl kurios Ïmogus ne-gali ãia jaustis savas, – jis negali reikalautiteisingumo ir dalyvauti jo siekiant.Visos valsty-bòs turi tà bdà,i‰skyrus Lietuvà,per prisieku-siuosius taròjus.Daugelyje valstybi˜ visuomenò

dalyvauja formuojant teisòj˜ korpusà – nepolitikai, ne partijos, bet patys pilieãiai renkasvarbesnes teismo figras.Ta pati problema dòlprokuratros – ji negina vie‰ojo intereso.Jeigunauja prokuratra bus formuojama taip, kaipdabar, niekas nesikeis. Ji ir toliau gins tuos dupagrindinius veikòjus – politikus, nuo kuri˜priklauso prokuror˜ paskyrimas, ir stamb˜j∞kapitalà,nes nuo jo priklauso politik˜ likimasir rinkim˜ rezultatai.R.Abazorius: Esu tvirtai ∞sitikin´s,kad vien ∞staty-mais visko nei‰spr´sime.DaÏnai lyginu Lietuvàsu Estija – kiek jie nuòjo per 20 met˜ ir kiekmes,nors pradòjome nuo to paties ta‰ko.Posakis“Lietuva – ‰vogeri˜ kra‰tas” daugeliui ‰ypsenòl´kelia, bet tai skamba ir kaip pasiteisinimas.Vosne kultrinis paveldas,bet i‰ ties˜ tai toks blo-gis... Neseniai paÏiròjau ∞ “Transparency In-ternational” korupcijos suvokimo Ïemòlap∞.

Mes ne kà toliau nei graikai ar italai. Bet mestoli nuo Estijos ir visai toli nuo Skandinavijos.Ten niekas nesvarsto,kaip apgauti valstyb´,taisvetima,tai amoralu.O pas mus daÏnai tai nor-ma.Viskas priklauso nuo Ïmogaus,jo asmeninòspozicijos, ar jis link´s pirkti kontrabandinesprekes, duoti policininkui ky‰∞. Kol i‰ sav´snei‰guisime toki˜ ∞proãi˜, toli nenueisime.“Veidas”: Tad ką reikėtų daryti, kad mūsųgyvenimas įgautų aiškesnę, žmonėms suvo-

kiamą kryptį?K.Glaveckas: Pamòginkimepasilyti kad ir po tris dalykus.I‰skirãiau tokius aspektus,kà turò-tume daryti artimiausiu metu,kadmaÏiau Ïmoni˜ i‰vaÏiuot˜ ir dau-giau sugr∞Ït˜.Turòtume siekti pri-traukti kvalifikuotos darbo jògos– apie 30 tkst.Ïmoni˜ per me-tus, sukelti investicijas. Antraipms˜ skola bus tokia didelò, kadsulauksime labai blog˜ dalyk˜.Mums reikia stambi˜ projekt˜,kurie duot˜ darbo tranzitui. Darvienas svarbus dalykas – valsty-bòs valdymo sutvarkymas,∞skaitanttai,kà sakò K.âilinskas.G.Miškinis: Dar silyãiau paÏiròti∞ skatinimà ‰vietimo sistemoje.Yrapaskol˜ studentams sistema, betjaunà Ïmog˜ ji visà laikà verãiagalvoti, kaip reikòs uÏsidirbti irgràÏinti paskolà. Gal ta paskolagalòt˜ virsti subsidija po de‰imtiesmet˜, jei Ïmogus lieka dirbti savo‰alyje.Tam tikrà dal∞ jaunuoli˜ galò-tume sulaikyti. Yra ir daugiaupavyzdÏi˜,kà bt˜ galima daugiaudaryti, kaip padidinti vartojimà.Tarkime, jeigu bendrovò finan-suot˜ savo darbuotojus, kad jieatostogaut˜ Lietuvos sanatorijose,tai bt˜ galima ∞traukti ∞ sànaudas,nemaÏai pinig˜ nusòst˜ Lietuvos

sanatorijose,nauda i‰ to bt˜ visiems.Kitas da-lykas – visi deklaruojame savo pajamas ir kamnors skiriame 2 proc.O jeigu 1 proc. leistumeÏmogui investuoti ∞ savo sveikatà? Tai galòt˜sudaryti 30 proc. sanatorijos paslaug˜, o jamlikt˜ pridòti 70 proc.Taip bt˜ suderinta val-stybòs politika su Ïmogaus poÏiriu ∞ save.A.Blažys: A‰ ∞ ateit∞ vis dòlto Ïiriu optimisti‰kai.Lietuvos raida vis tiek bus susijusi su ES, mesaugsime,integruosimòs ir tada emigrav´ Ïmonòsgr∞‰.Keiãiasi laikai,Ïmonòs neturi Ïiròti ∞ Lie-tuvà kaip ∞ i‰skirtin´ Ïem´,kurioje btinai pri-valo gyventi.Be to,turime pripaÏinti,kad dabarãia Ïmonòs gyvena geriau negu prie‰ 20 met˜,bet visà laikà skundÏiasi. Ø Ispanijà,Airijà va-Ïiuoja labai sunkiai dirbti,bet sako – lietuviuiãia nedirbsiu.Pats girdòjau.O jeigu ir ãia sun-kiai dirbt˜ – taip pat uÏsidirbt˜.S.Jurkevičius:Nematyti,jog pati valstybò imt˜si

EKSPRESAS Diskusija

VEIDAS 2010 07 0516

K.âilinskas: ”I‰ Ïmogaus atim-ta prieÏastis jaustis reikalingu”

G.Mi‰kinis: “Suderinkime politi-kà su Ïmogaus poÏiriu ∞ save”

K.Glaveckas: “Reikia ai‰kes-nòs valstybòs politikos”

A.Butkeviãius: “ValdÏioskomanda dirba nevieningai”

S.Jurkeviãius: “Baikit fantazi-jas kurti, reikia kaÏkà daryti”

R.Abazorius: “Vien ∞statymaisvisko nei‰spr´sime”

Diskusija EKSPRESAS

“BF

L” N

UO

TR

.“B

FL”

NU

OT

R.

pozityvi˜ Ïingsni˜,kad pradòt˜ teisingai ir patraukliai funkcionuoti.Bet vyksta ir graÏi˜ dalyk˜, blogai, kad j˜ nematome, ir lieka tiktas ry‰kiai i‰reik‰tas materialinis interesas. Jeigu valstybò nesusi-tvarko su savimi,gal atskiri Ïmonòs,kaip individai,gali ∞rodyti, jogir ãia galima gyventi.Juk istoriniame kontekste i‰ ties˜ Lietuva darniekada taip gerai negyveno kaip ‰iandien.A.Šindeikis: Gero gyvenimo sàvokà sociologai vertina kitaip.Pasiro-do,Ïmogus nòra link´s galvoti,gerai ar blogai gyvena,– jis lygina.Normalu, kad ‰iandien lietuvis Ïiri, kaip jis gyvena, palyginti suvokieãiu,su pranczu,su britu.Man labai priimtinas poÏiris,kadmaterialinòs vertybòs nòra tas pagrindas,kuris lems tavo laim´.Kitavertus, labai neteisinga i‰ savo vaik˜ reikalauti, kad jie kariaut˜nepabaigtus tòv˜ karus.Vaikai gyvena toje paãioje Europoje ir matoskirtumus.Kad ir vie‰ojo transporto.Kiek Vilniuje investuota ∞ vie‰àj∞transportà? Mes pakeitòme Rusijos imperijos sudòt∞, i‰òjome i‰ jossu dalimi geleÏinkelio,bet ‰iandien lietuvis negali sòsti ∞ traukin∞ irpasiekti Vienos ar Berlyno.Kai prabylama apie geleÏinkel∞, tai pir-miausia svarstoma,ar bus patogu trà‰as iki pajrio nuveÏti,ar bran-giai kainuos naftos tranzitas i‰ Baltarusijos.O Ïmogus – jau kaippridòtinò dalis.Tai jis ir vaÏiuoja ten,kur vie‰iuosius patarnavimusgauna kaip europietis.A.Blažys: Mes nenorime pripaÏinti, kad atòjome i‰ atsilikusios‰alies, ir i‰ karto norime bti kaip Vakar˜ europieãiai.S.Vaitkevičius: Starto pradÏioje Lietuva, palyginti su Europa, pa-gal pajamas i‰ privatizavimo ir pagal investicijas uÏòmò ‰e‰tà vietàvisoje Europoje.Tais metais buvome auk‰ãiau uÏ Estijà pagal inves-ticijas vienam gyventojui.K.Čilinskas: O paskui atsirado oligarchinis valdymas.S.Jurkevičius: Gal mes per smarkiai idealizuojame Europà? Norimeparodyti,kad tai kaÏkas nuostabaus, labai siekiamo.Bet ir ten nòrataip jau gerai – ji turi daug sav˜ problem˜,ne tik ekonomini˜, irsunkiai jas sprendÏia.Europa irgi tampa labai pavargusiu Ïemynu,kurio neturòtume sureik‰minti kaip teisingo vertybinio orientyro.Viena, kuo ji dar gali pasidÏiaugti, – kuklia materialine gerove.ES projektas irgi nòra labai sòkmingas ir susiduria su dideliais sunku-mais.O mums reikia susivokti savyje.G.Miškinis: I‰ ties˜ valstybòs vizija turi bti. Dabar skaitau at-siliepimus apie ilgalaik´ valstybòs paÏangos strategijà.Visi pamanys– dar viena strategija.Kai tik keiãiasi Vyriausybò,ministerijos puo-la rengti visokias programas.Esame suskaiãiav´ – turime daugiaukaip 260 toki˜ program˜, bet parengus vienà ilgalaik´ strategijàtam bt˜ uÏkirstas kelias.K.Čilinskas: ·tai ãia ir ateina laikas,kai reikia ∞traukti Ïmones.Øsi-vaizduokite, jeigu surengtume referendumà, tada nei Vyriausybò,nei Seimas nieko negalòt˜ lengvai pakeisti.Tada Ïmonòs patikòt˜.Man teko pavaÏinòti po Lietuvà – Ïmonòs nuostabs,bet jie tar-si nematomi.Daugiausia matome tuos,kurie i‰kelti vie‰ojoje erd-vòje ir vadina save elitu.Man vienas i‰ Seimo nari˜ sako – tu esigatvòs Ïmogus. Ir jis pasakò grynà tiesà.Yra vitrina, uÏ jos – eli-tas,vakaròliai,priòmimai,vienas kità gerai paÏ∞sta.O ‰iapus t˜ vit-rin˜ esame mes,gatvòs Ïmonòs.Bet t˜ Ïmoni˜ gatvòje yra daugu-ma.S.Jurkevičius: Pradedame tapti autsaideriais, kai matome proble-mas, bet nematome akivaizdÏi˜ sprendim˜ bd˜. Pateikime norsvienà gerà pavyzd∞ – paòmòme ir ∞gyvendinome. Lietuva visadapuikiai atrodo, kai kelia idòjas, bet ∞gyvendinti j˜ labai nesiseka.Pasiekòme tokià kondicijà,kai net graÏios idòjos Ïmonòms apkars-ta. Nòra taip blogai, kad bt˜ ne∞manoma ãia gyventi, bet graÏi˜proverÏi˜ nematome arba matome kaip 2030 met˜ koncepcijà.Kainesugebama kalbòti 2011-˜j˜ lygmeniu,pradedama kalbòti George’oOrwello “1984-˜j˜” lygmeniu.Taip ir norisi pasakyti: baikit fan-tazijas kurt,dabar reikia kaÏkà daryt,kad Ïmonòs tai pajust˜.Jeigusugebòtume,bt˜ galima ir ∞ priek∞ Ïiròti.

“SC

AN

PIX

” N

UO

TR

.

VEIDAS 2010 07 05 17

Mes tai jau seniai uÏdujas Europoje

mokame brangiausiai.

Bet Ïinai, a‰ draugauju su Venesuelos diktatoriumiH.Chavezu, i‰ jo duj˜ galò-

tume gauti pigiau. Tad statykime kartu duj˜

terminalà Klaipòdoje.

Klausyk, uÏkniso tasKremlius su savoreikalavimais laikumokòti uÏ dujas.

Ar patikòtumòte, kad Seimo kancle-ris, svarbiausios valstybòs instituci-jos administracijos vadovas, kurio

valdÏioje 1112 darbuotoj˜ ir milijoninisbiudÏetas, neturi automobilio? Ir niekadaper 61-erius gyvenimo metus jo neturòjo.Negana to, jis nesinaudoja ir Seimo garaÏoautomobiliais, tais paãiais, kurie pasivaik-‰ãioti veÏiojo kai kuri˜ Seimo nari˜ ‰unis. Ødarbà jis vaÏiuoja troleibusu. Beje, Justini‰-kòse su Ïmona gyvena nuo 1983-i˜j˜, kai po

devyneri˜ darbo met˜ “Sigmos” gamyklo-je, jau bdamas projekt˜ vyriausiuoju kon-struktoriumi ir vadovaudamas kompiuteri-zuot˜ sistem˜ programinòs ∞rangos projek-tavimui bei krimui daugiau nei de‰imtyje∞moni˜, sulaukò buto.

“I‰ atlyginimo tiek anais laikais, tiek da-bar turt˜ nesukaupsi”, – ‰ypsosi ponas Jonasir priduria, kad uÏòm´s auk‰tà postà jis gau-na net maÏesn∞ atlyginimà, nei bdamas Sei-mo Informacijos technologij˜ departamento

direktoriumi, mat neteko ∞vairi˜ pried˜.Kai praòjus∞ ruden∞ Seimo pirmininkò

Irena Degutienò pristatò Jono Mileriaus kan-didatrà ∞ ‰∞ auk‰tà postà, i‰ salòje buvusi˜Seimo nari˜ 98 balsavo uÏ ir tik du susilaikò.“Man tai buvo didelis netikòtumas”, – tikinaJ.Milerius.

O jo draugas nuo studij˜ Vilniaus univer-sitete laik˜ Romualdas Krukauskas, dabarVØ “Infostruktra” direktorius, mano, kadkai kurie Seimo nariai tikriausiai jau spòjopasigailòti tokio savo sprendimo. Mat atòj´kanclerio pra‰yti, kad ‰is ∞darbint˜ biãiul∞arba meiluÏ´, gauna nusivilti. “Jonas nepri-paÏ∞sta “blato”, – tikina R.Krukauskas. –Matau tik vienà rpest∞ dòl jo ateities: kaipasikeis Seimas, Jonas posto gali netekti”.

Principingumas buvo vienas J.MileriausbruoϘ, kuris 1995 m. paskatino tuomet∞Seimo pirmininkà âeslovà Jur‰ònà skirti ‰∞Ïmog˜ Seimo kanceliarijos Kompiuterinioduomen˜ tvarkymo skyriaus vedòju. Dabarâ.Jur‰ònas vardija ir daugiau jam imponuo-janãi˜ J.Mileriaus savybi˜: profesionalas,atsakingas, organizuotas, kà paÏada, padaro.Pana‰iai ‰∞ Ïmog˜ vertina ir dabartinò Seimopirmininkò I.Degutienò: nòra susipyk´s nòsu viena politine jòga, o jam atòjus ∞ kancle-rio postà, nurimo ir aistros, iki ‰ol draskiu-sios ‰ià tarnybà. Be to, visiems vienodaiteisingas ir laikosi ∞statymo raidòs. “Tikiu,kad dòl jo darbo pakils ir Seimo prestiÏas”, –priduria pirmininkò.

O pats kancleris prisipaÏ∞sta, kad spren-dimà eiti ‰ias pareigas jis priòmò ne todòl,kad j∞ palaikò ir kairieji, ir de‰inieji, o dòl to,kad trys suaug´ sns pasakò: “Tòvai, tudar gali”.

Beje, Seime J.Milerius dirba jau dvi-de‰imt met˜. “Atòjau laikinai. Tas laikinu-mas t´siasi iki ‰iol”, – vòl juokauja kancleris.

1990 m. buvo sudaryta darbo grupò prievalstybinòs delegacijos deryboms su SSRS.Informatikos specialistai tada diegò kompiu-terin´ ∞rangà, kad bt˜ uÏtikrintas delegaci-jos darbas. Per 1991 m. sausio ∞vyki˜ reikòjoplatinti informacijà ir Ïmonòms, ir uÏsienioÏurnalistams. O po 1991 m. puão sugalvotaskitas darbas – Seime turi atsirasti IT skyrius,nes btina kaupti teisòs aktus. Tada imtoskurti elektroninòs dokument˜ saugyklos.“Jono dòka dabar Seimo interneto puslapyjegalime rasti bet kur∞ dokumentà”, – primenabendramokslis R.Krukauskas. O â.Jur‰ònasdar priduria, jog dabar Seimo duomen˜bazòje yra ne tik visa ‰ios ∞staigos istorija ponepriklausomybòs atkrimo, bet ir ∞pusòtasdarbas ∞ elektronines duomen˜ bazes suvestivisus turimus tarpukario Lietuvos parlamen-to dokumentus. Tuo tarpu pats ponas Jonasrezga planà per artimiausius dvejus metuspasiekti, kad visi kuriami teisòs aktai bt˜prieinami Ïmonòms ir jie galòt˜ ne tik

2010 / 07 /05veidas18

AU·RINñ ·ñMIENñ

Laimingas ne tas, kuris daug turi, o tas, k

Seni draugai tikina, kad Seimo kancleris Jonas Mileriusvisuomet tenkinasi tuo, kà turi, nesiekia materialinòs naudos irdirba dòl idòjos. ·ias jo savybes pastebòjo ir kolegos, ‰iemetJ.Mileri˜ i‰rink´ geriausiu valstybòs tarnautoju.

OR

EST

O G

UR

EVIâ

IAU

S N

UO

TR

.

pateikti savo pastabas, bet ir gaut˜ atsakymà,ar ∞ jas atsiÏvelgta, o jei ne – kodòl. Ir tai,anot kanclerio, viena priemoni˜ kovoti suvaldinink˜ korupcija ir neveiklumu.

Tarp filosofijos ir matematikos“Mokykloje buvau labiau link´s ∞

humanitarinius mokslus, esu nugalòj´s netra‰ini˜ ir skaitov˜ konkursuose, – prisimenams˜ pa‰nekovas. – Bet pragmati‰kai nus-prendÏiau, kad jei pasirinksiu literatrà,vargu ar galòsiu domòtis matematika, obdamas matematiku literatrai tikrai rasiulaiko. Deja, tenka prisipaÏinti, jog neatsi-menu, kada skaiãiau knygà”.

I‰ ties˜ J.Mileriaus diena prasideda 4 val.ryto. Kasryt su spanieliumi Britu jis nubòga4–5 kilometrus ir jau septintà bna Seime.Vakare namo ne‰asi ‰sn∞ dokument˜ ir ikivòlumos skaito. Bet patikina, jog stengiasiatsigulti vienuoliktà. Taãiau tokius kanclerioliudijimus jo Ïmona Sofija sumala ∞ miltus:uÏsisòdi iki vòlumos, o kai tapo kancleriu, taiir ‰e‰tadieniais dirba. Na, o kai i‰puolavalstybinòs ‰ventòs ar, tarkim, kaip praòjusiàsavait´ – prezidento Algirdo Brazausko lai-dotuvòs, kancleris laisvadieni nebeturi. “Tiksvetimos vestuvòs linksmos”, – lidnaipajuokauja.

Pasirodo, ponas Jonas labai i‰gyvena kri-tikà, nors niekam neparodo. O Seimokanceliarijai kritikos netrksta: “Jei kritikateisinga, ji skatina parodyti, kad galimepadaryti gerai, bet jei neteisinga – labaiskaudu”. O ponia Sofija sako, jog tuometgr∞Ï´s namo Seimo kancleris ima taisytikompiuter∞ ar su Britu pòdina laukan.

Bet gr∞Ïkime prie profesijos. Pasirodo,J.Milerius netgi svajojo apie filosofijà, deja,filosofu buvo lemta tapti jo vidurinòliam s-nui Nerijui. O pono Jono pasirinkimà lòmòdar viena aplinkybò: filosofui su ∞ra‰u pase,kad gimei Rusijos Krasnojarsko kra‰te,rei‰kò bti visà gyvenimà kontroliuojamam.

Tiesa, jis gimò ne ten, o pakeliui ∞ Kras-nojarskà, uÏkaltame gyvuliniame vagone. Irtik po keli savaiãi , kai pasiekò tremtiesvietà, dokumente ∞ra‰ò tiek fiktyvià gimimovietà, tiek datà – balandÏio 1-oji. Bet kancle-ris moka ir i‰ tokios situacijos pasijuokti: kaijau dirbo vyriausiuoju “Sigmos” inÏinieriu-

mi, jam sukako trisde‰imt. Sveikinti susirin-ko kolegos, vadovai. Vienas i‰ j˜ ir sako:“Keista – gim´s tokià dienà, bet nemeluoja”.O Jonas ima ir at‰auna: “Abejoju, kad gi-miau balandÏio 1-àjà. Tikriausiai, kai manegyvuliniame vagone atveÏò ∞ Krasnojarsko“Raudonosios au‰ros” kolk∞, pirmojo ket-virãio planas jau buvo ∞vykdytas, todòl maneuÏpajamavo kito ketvirãio pirmàjà dienà”.

Ir vis dòlto J.Mileriaus biãiulis R.Kru-kauskas pastebi, kad Jonui netgi sovietmeãiupavyko pasiekti viskà, kas tuomet buvo ∞ma-noma nepartiniam Ïmogui: jis buvo vyriau-siasis konstruktorius, vadovavo keli˜ ‰imt˜Ïmoni˜ kolektyvui, nors de jure vadovasbuvo komunistas. Beje, ponas Jonas iki ‰iolnepriklauso nò vienai partijai, nors jas verti-na labai palankiai, teigdamas, kad jei ir ko-munist˜ partijoje nebt˜ buv´ padori˜Ïmoni˜, neÏinia, kokia Lietuva bt˜ dabar.“Kai man´s klausdavo, kodòl nesu komu-nistas, atsakydavau, kad davatkos bnadviej˜ kategorij˜ – vienos i‰ pa‰aukimo,

kitos – dòl to, kad j˜ niekas negundò. A‰ toji,kurios negundò. O negundò dòl to, kad turò-jau netinkamà ∞ra‰à pase”, – pajuokauja.KaÏin dòl kokio ∞ra‰o jo negundo iki ‰iol?

“Niekada nenoròjau i‰eiti i‰ Seimo, betpastaraisiais metais pagalvodavau apie ki-toni‰kà darbà. Supratau, kad esu stabdys.âia kaip sporte – ateina laikas tapti trene-riu”, – vòl apie savo naujàsias pareigas, sukuriomis niekaip negali apsiprasti, ‰nekakancleris. Nors patrauktas uÏ lieÏuvioi‰sitaria, kad svarbiausiu savo darbu laikoSeimo darbo kompiuterizavimà. KartupasidÏiaugia, kad gali realizuoti idòjas,kurias ne visuomet suprasdavo ankstesniejiSeimo kancleriai.

Kita vertus, Seimo kancleris savotarnyboje turi kelis dagius, kurie nuolatpurk‰tauja, taãiau kancleris juos toleruojakaip lakmuso popieròl∞ pasitikrinti, arteisingai nusprendò.

Ø kanceliarijà ateina ir daugybò prakti-kant˜, o lieka dirbti vienas kitas. Pasirodo,nò vieno Ïmogaus darbo kancleris netikri-na, nes jam atrodo, kad ‰itaip elgdamasisj∞ Ïemina. Ir vis dòlto daug praktikant˜,pasijut´ nekontroliuojami, ima simuliuoti.Su tokiais be gailesãio atsisveikinama.“Labiausiai vertinu Ïmogaus kompetenci-jà, krybingumà ir iniciatyvumà”, – pati-kina J.Milerius.

Ir tuo biãiulis R.Krukauskas nò kieknesistebi: “Nedaug yra Ïmoni˜, kurie taipuÏsispyr´ dirba vardan tos Lietuvos.Nuosekliai, kiekvienà dienà”. “Mes irgimylim Lietuvà, bet jis – kaÏkaip ypatin-gai”, – antrina ponia Sofija.

“Tikiu, kad gebant ir norint, ms˜valstybòje galima padaryti labai daug. Kainebetikòsiu – pasitrauksiu”, – tikinaJ.Milerius. Bet, pasirodo, turi ir atsargin∞planà – jei teks palikti darbà, vaÏiuos ∞snaus sodybà ir uÏsiveis biãi˜.

Nors Seimo kanceliarija turi dvi poilsi-nes, kancleris per dvide‰imt darbo met˜ nòvienoje j˜ nòra buv´s. Jam kur kas mieliautòvi‰kòje Skuodo rajone dalgiu pamojuoti.O ‰iemet per Jonines jis dalgiu mojavovidurinio snaus sodyboje kitame Lietuvospakra‰tyje – tarp Utenos kalv˜. “Îolò buvoauk‰tesnò uÏ mane. Nupjauni, sukrauni ∞kupetà ir sudegini. Man, Ïemdirbiui, –‰ventvagi‰ka”, – lidnai ‰ypsosi.

“Ar i‰vaÏiuos ponas Jonas biãi˜ pri-Ïiròti?” – klausiu jo biãiulio R.Krukausko.“Îinoma, i‰vaÏiuos. Tik kada? Manau,labai negreit. Parako dar turi”, – at‰auna.

19

uriam uΩtenka

2010 / 07 / 05 veidas

Geriausio2010 met˜ valstybòs

tarnautojorinkim˜ròmòjai:

Kancleris tiki, kad gebant ir norint, ms˜valstybòje galima padaryti labai daug

Jonas Milerius mògsta keliones dviraãiais

ASM

ENIN

IO A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

Vienas valstybòs tarnautojas atviraiprisipaÏino – ‰ios savaitra‰ãio“Veidas” iniciatyvos laukia ne

maÏiau negu Kalòd˜, nes tai bene vienin-telò proga per metus i‰girsti apie valsty-bòs tarnautojus ir gerà Ïod∞. Po ‰io ren-ginio vòl tenka gr∞Ïti ∞ nemalonià realyb´ir klausytis uÏgauli˜ pravardÏi˜ bei val-dinink˜ adresu siunãiam˜ prakeiksm˜.

Praòj´ metai valstybòs tarnautojamslabiausiai ∞siminò reformomis. J˜ pasek-mò – ‰iemet geriausi˜j˜ rinkimuose da-lyvavusi˜ tarnautoj˜ sàra‰as keitòsi benelabiausiai per visus ‰e‰erius metus. Val-danãioji koalicija pernai nusprendò su-stiprinti ministr˜ komandas, tad minis-terijos sekretorius pakeitò kancleriai beipolitinio pasitikòjimo viceministrai.Nuo liepos 1 d. panaikintos apskriãi˜administracijos, todòl ‰iemet ∞ kandida-t˜ sàra‰à nebe∞traukòme ir ankstesniaismetais jame buvusi˜ apskriãi˜ vir‰i-nink˜.

Ne vienas ‰iemet rinkimuose daly-vav´s valstybòs tarnautojas ‰ià netekt∞pajuto ir pabròÏò, kad per pusantr˜ met˜valstybòs tarnyboje neliko daug profe-sional˜. Buvo ir toki˜ kaip Valstybinòstabako ir alkoholio kontrolòs tarnybosdirektorius ponas âeslovas Balsys, kurie

‰iemet atsisakò dalyvauti apklausojemotyvuodami, kad nebemato kandidat˜,uÏ kuriuos bt˜ verta balsuoti. Primin-sime, kad Met˜ valstybòs tarnautojà ren-ka patys tarnautojai, balsuodami uÏ, j˜nuomone, geriausiai dirbanãius kolegas.I‰ viso anketà i‰siuntòme maÏdaug 140valstybòs tarnautoj˜, tarp j˜ ir apskriãi˜vir‰ininkams, taip pat Seimo komitet˜pirmininkams, kuri˜ keliai daÏnai susi-kryÏiuoja su valstybòs tarnautoj˜. Atsa-

kymus atsiuntò apie ‰imtà respondent˜.Dar viena ‰i˜ met˜ naujovò – siekda-

mi pristatyti daugiau gerai dirbanãi˜valstybòs tarnautoj˜, nutaròme nevertin-ti koleg˜ ankstesniais metais pripaÏint˜,pagerbt˜ ir Met˜ valstybòs tarnautojo ti-tulà jau pelniusi˜ tarnautoj˜: finans˜ vi-ceministro Edmundo Îileviãiaus ir Ìkioministerijos kanclerio Gedimino Mi‰ki-nio. UÏ ‰iuos valstybòs tarnautojus skir-t˜ bals˜ neskaiãiavome.

2010 / 07 / 05veidas20

JURGITA LAURINñNAITñ

Savaitra‰tis “Veidas” ‰e‰tàkartà skelbia geriausius vals-tybòs tarnautojus ir geriau-sias valstybòs institucijas.

I‰silavinimas: Vilniaus universitetas, teisò Atlyginimas neatskaiãiavus mokesãi˜: 6525 Lt StaÏas valstybòs tarnyboje: 13 met˜ ·eima: Ïmona Inga, dukra Akvilò, snus Aleksas Rokas Pomògiai: monet˜ kolekcionavimas, kelionòs, kort˜ Ïaidimai

II vieta

Deividas KriaučiūnasEuropos teisės departamento generalinis direktorius

19 balų

I‰silavinimas: Vilniaus universitetas, ekonomika Atlyginimas neatskaiãiavus mokesãi˜: 7497 Lt StaÏas valstybòs tarnyboje: 19 met˜ ·eima: Ïmona Rima, sns Karolis ir Jurgis Pomògiai: kaln˜ ir lygum˜ slidinòjimas, sodininkystò, futbolas,skaitymas

III vieta

Deividas MatulionisVyriausybės kancleris

14 balų

Rengiama valstybòs tobulinimo koncepcija, kuria siekiama stiprinti vadov˜ korpusàir atsakomyb´ uÏ veiklos rezultatus

Valstyb∂s tarnyba – ir v∂l reform

AS

ME

NIN

IO A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

AS

ME

NIN

IO A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

“BFL

” N

UO

TR

.

Kodòl jie geriausi·iemet geriausiu valstybòs tarnautoju

i‰rinktam Seimo kancleriui Jonui Mile-riui kolegos negailòjo graÏi˜ ÏodÏi˜ irpriminò, kad J.Milerius be priekai‰t˜dirbo Seime nuo pat Auk‰ãiausiosiosTarybos laik˜ – krò Seimo informacini˜technologij˜ baz´. “J.Mileriaus paskyri-mas kancleriu buvo retas atvejis, kadaSeimas, ‰iaip jau labai margas, balsavovieningai”, – pabròÏò apklausoje savobalsà uÏ J.Mileri˜ atiduodamas kitas val-stybòs tarnautojas. Beje, Seimo kancler∞ ∞‰∞ kandidat˜ sàra‰à ‰iemet ∞traukòmepirmà kartà.

Antrosios vietos laimòtojas – Europosteisòs departamento direktorius DeividasKriauãinas visus ‰e‰erius metus koleg˜sprendimu atsidurdavo geriausi˜j˜ dvi-de‰imtuke ir kasmet nuosekliai artòjovir‰nòs link.

Visus ‰iuos metus i‰ dvide‰imtuko ne-dingsta ir tokie valstybòs tarnautojai, kaipDainius Numgaudis, Reinoldijus ·ar-kinas, Rta Ba‰kytò, Arnas Kazlauskas.

Valstybini˜ institucij˜ rinkimuosemoderniausia, paÏangiausia ir geriausiaidirbanãia ‰iemet pripaÏinta Valstybinòmokesãi˜ inspekcija (VMI). Tai pirmas‰ios institucijos ∞siverÏimas ∞ pat∞ vir‰˜ –pernai ji uÏòmò devintà vietà.

“Reikia pripaÏinti, kad VMI veiklageròja, pajam˜ deklaravimo procesas vismodernesnis ir patogesnis. Ms˜ studi-jose apie vie‰ajame sektoriuje priimtusinformacinius sprendimus, kurie davònaudos, VMI diegiama sistema minima

kaip geros praktikos pavyzdys”, –pabròÏò Vie‰osios politikos ir vadybosinstituto direktorius Haroldas BroÏaitis.

Per visus ‰e‰erius metus, kai rengiami‰ie rinkimai, pirmame geriausi˜ valsty-bòs institucij˜ de‰imtuke i‰liko Valsty-bòs kontrolò, Kra‰to apsaugos ministeri-ja, Europos teisòs departamentas, Finan-s˜ ir Teisingumo ministerijos.

Nemalonios Ïinios ‰iemet skirtos Lie-tuvos bankui – per ‰e‰erius metus triskartus geriausia institucija pripaÏintasLietuvos bankas smuko Ïemyn net ∞ 20vietà. I‰ de‰imtuko taip pat ‰iemet i‰kri-tusi Vyriausioji tarnybinòs etikos komi-sija nupuolò ∞ 50 vietà.

Øspdingu kilimu reitingo lentelòseauk‰tyn ‰iemet, palyginti su praòjusiaismetais, pasiÏymòjo Îemòs kio minis-terija, i‰ 46 vietos ‰oktelòjusi ∞ 11-àjà, irEnergetikos ministerija, i‰ 47 vietos pa-kilusi ∞ 18-à. Kasmetiniai geriausiai dir-banãi˜ valstybòs institucij˜ reitingo aut-saideriai – Kultros, Sveikatos apsaugosministerijos, Valstybinò ligoni˜ kasa,Turizmo departamentas ir keletas kit˜.

Beje, ‰iemet uÏsakòme ir sociologin´gyventoj˜ apklausà, pra‰ydami pilieãi˜∞vertinti valstybòs institucijas, su kurio-mis jiems tenka susidurti bene daÏniau-siai. “Veido” uÏsakymu tyrim˜ bendro-vòs “Prime Consulting” atlikta apklausaparodò, kad pilieãi˜ ir valstybòs tarnau-toj˜ nuomonòs apie geriausiai dirbanãiasinstitucijas gana smarkiai i‰siskyrò. Tar-kime, valstybòs tarnautojai mano, kadgeriausiai dirbanti ministerija – Finans˜.

Tuo tarpu ‰ios ministerijos tarp dirban-ãi˜ geriausiai nenurodò nò vienas ap-klaustas pilietis. Pilieãi˜ nuomone, ge-riausiai dirba UÏsienio reikal˜ ministeri-ja (26,8 proc.). Labiausiai valstybòs tar-nautojai ir pilieãiai sutaria dòl Kra‰toapsaugos ministerijos: pilieãiai geriau-siai dirbanãi˜ ministerij˜ sàra‰e jai skyròantrà, o valstybòs tarnautojai – treãiàvietà.

Nestebina, kad gyventojai, labiausiaipasitikòdami ugniagesiais ir gelbòtojais,geriausiai dirbanãia valstybòs institucijai‰rinko Prie‰gaisrinòs saugos ir gelbòji-mo departamentà (31,6 proc.). Antrojevietoje – Ry‰i˜ reguliavimo tarnyba(20,4 proc.). “·io pasirinkimo motyvas –grieÏtas rinkos reguliavimas, baudosoperatoriams, maÏai matoma politikavi-mo”, – mano “Prime Consulting” vado-vas Saulius Olenceviãius.

Treãioje vietoje, pilieãi˜ nuomone, –

2010 / 07 / 05 veidas 21

22

I‰silavinimas: Vilniaus universitetas, teisò Atlyginimas neatskaiãiavus mokesãi˜: 5599 Lt StaÏas valstybòs tarnyboje: 18 met˜ ·eima: Ïmona Giedrò, snus Jonas Pomògiai: kelionòs

IV vieta

Romas Švedasenergetikos viceministras

12 balų

I‰silavinimas: Vilniaus pedagoginis universitetas, istorija Atlyginimas neatskaiãiavus mokesãi˜: 5349 Lt StaÏas valstybòs tarnyboje: 20 met˜ ·eima: Ïmona Ariana, snus Karolis Pomògiai: kelionòs, skaitymas, elektroninòs enciklopedijos“Wikipedia” pildymas

V/VI vieta

Dainius NumgaudisŠvietimo ir mokslo ministerijos kancleris

11 balų

"Veido" apdovanoti geriausivalstybės tarnautojai2010 m. Jonas Milerius, Seimo kancleris

2009 m. Gediminas Mi‰kinis, Ìkioministerijos valstybòs sekretorius

2008 m. Rasa Budbergytò, valstybòskontrolierò

2007 m. Valdemaras Sarapinas,Vyriausybòs kancleris

2006 m. Edmundas Îileviãius,Finans˜ ministerijos sekretorius

2005 m. Rimantas Kairelis,Socialinòs apsaugos ir darbo ministerijos valstybòs sekretorius

¨ akivaizdoje

“BF

L” N

UO

TR

.; “V

EID

O”

FO

TO

MO

NT

AÎ

AS

AS

ME

NIN

IO A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

2010 / 07 / 05veidas22

Tomas Vaitkeviãius,

teisingumo viceministras

Arnas Kazlauskas,

Teisingumo ministerijoskancleris

Reinoldijus·arkinas,

Lietuvos banko valdybospirmininkas

RtaBa‰kytò,

Valstybinòs saugom˜ teritorij˜ tarnybos direktorò

RobertasKlovas,

Aplinkos ministerijos kancleris

IX/XIII9 Rimvydas

Va‰takas,susisiekimo viceministras

IX/XIII9 Aloyzas

Vitkauskas,finans˜ viceministras

IX/XIII9 Modestas

Kaseliauskas,Valstybinòs mokesãi˜ inspekcijos vir‰ininkas

XIV/XVI8 Janina

Kumpienò,sveikatos apsaugosviceministrò

XIV/XVI8

RimantasÎylius,

kio viceministras

XIV/XVI8 ·arnas

Adomaviãius,uÏsienio reikal˜ viceministras

XVII/XX7 Au‰rys

Macijauskas,Ïemòs kio viceministras

XVII/XX7 Feliksas Pe-

trauskas, Val-stybinòs vartotoj˜ teisi˜ ap-saugos tarnybos direktorius

XVII/XX7 Saulius

Vitknas,Kalòjim˜ departamentodirektorius

XVII/XX7

21. Asta Skaisgirytò-Liau‰kienò,uÏsienio reikal˜ viceministrò

22. Kazys Maksvytis, Nacionalinòs Ïemòs tarnybos generalinis direktorius

23. Algirdas Skripòta, Lietuvos metrologijos inspekcijosvir‰ininkas

24. Vaidas Bacys, ‰vietimo ir mokslo viceministras

25. GraÏina Dròmaitò, Valstybinòs kultros paveldo komisi-jos pirmininkò

26. Rolandas Kri‰ãinas, finans˜ viceministras

27. Nerija Putinaitò, ‰vietimo ir mokslo viceministrò

28. Valdas Rup‰ys, Socialinòs apsaugos ir darbo ministerijos kancleris

29. Viktoras Sirvydis, Centrinòs projekt˜ valdymo agentros direktorius

30. Irena Smetonienò, Valstybinòs lietuvi˜ kalbos

komisijos pirmininkò

31. Aleksandras Spruogis, aplinkos viceministras

32. Giedrò ·vedienò, Valstybòs kontrolòs vadovò (valstybòs kontrolierò)

33. Algimantas Vakarinas, vidaus reikal˜ viceministras

34. Romas Valentukeviãius, Seimo kontrolieri˜ ∞staigos vadovas

35. Edita Îiobienò, vaiko teisi˜ apsaugos kontrolierò

36. Vidas Grigoraitis, Lietuvos archyv˜ departamento generalinis direktorius

37. Kazimieras Lukauskas, Valstybinòs maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius

38. Alminas Maãiulis, Susisiekimo ministerijos kancleris

39. Audra Mikalauskaitò, socialinòs apsaugos ir darbo viceministrò

40. Dalia Miniataitò, Îemòs kio ministerijos kanclerò

21–40 vietos

PUSLAPYJE PANAUDOTOS “BFL”, “ELTOS” IR “VEIDO” ARCHYVO NUOTR.

Geriausi valstyb∂s tarnautojai

6

6

6

55

555

5

5

55

55

54

4

44

4

RemigijusBaniulis,

Prie‰gaisrinòs apsaugos irgelbòjimo departamento direktorius

V/VI11

VII/VIII10

VII/VIII10

IX/XIII9

IX/XIII9

2010 / 07 / 05 veidas 23

41. Audronò Morknienò, socialinòs apsaugos ir darboviceministrò

42. Vytautas Umbrasas, kra‰to apsaugos viceministras

43. Zita ZamÏickienò, Îurnalist˜ etikos inspektoriaus tarnybos vadovò

44. Mindaugas Petras Bala‰aitis, Lietuvos darbo birÏos direktorius

45. âeslovas Balsys, Valstybinòs tabako ir alkoholio kontrolòs tarnybos direktorius

46. Teresò Birutò Burauskaitò, Lietuvos gyventoj˜ genocidoir rezistencijos tyrimo centro generalinò direktorò

47. Arnoldas Burkovskis, kio viceministras

48. Au‰rinò Burneikienò, lygi˜ galimybi˜ kontrolierò

49. Evaldas Gustas, Vidaus reikal˜ ministerijos kancleris

50. Evaldas Ignataviãius, uÏsienio reikal˜ viceministras

51. Vaidotas Jak‰tas, Vie‰˜j˜ pirkim˜ tarnybos

l.e.p. direktorius

52. K´stutis Jankauskas, UÏsienio reikal˜ ministerijos kancleris

53. Ramnas Kalvaitis, aplinkos viceministras

54. Diana Korsakaitò, Valstybinòs kain˜ ir energetikos kontrolòs komisijos pirmininkò

55. Mindaugas Kuklierius, Ïemòs kio viceministras

56. Algirdas Kunãinas, Valstybinòs duomen˜ apsaugos inspekcijos direktorius

57. Jonas Markeleviãius, Statistikos departamento l.e.p. generalinis direktorius

58. Irena Mikelionienò, Nacionalinio akreditacijos biuro direktorò

59. Mindaugas Pluktas, Valstybinòs darbo inspekcijos vadovas

60. Giedrius Rim‰a, Finans˜ ministerijos kancleris

41–60 vietos

61. K´stutis Sabaliauskas, Registr˜ centro direktorius

62. Benjaminas Sakalauskas, Generalinòs mi‰k˜ uròdijosvadovas (generalinis mi‰k˜ uròdas)

63. Arnas ·taras, susisiekimo viceministras

64. Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkim˜ komisijos pirmininkas

65. âeslava Zabulònienò, Valstybinio socialinio draudimofondo valdybos (“Sodros”) l.e.p. direktorò

66. Gytis Andrulionis, teisingumo viceministras

67. Antanas Baronas, Centrinòs hipotekos ∞staigos direktorius

68. Henrikas Bernataviãius, energetikos viceministras

69. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius

70. Ramnas Lebedys, Valstybinòs ne maisto produkt˜ inspekcijos vir‰ininkas

71. Nora Ribokienò, sveikatos apsaugos viceministrò

72. Ignas Stankoviãius, Valstybinòs metrologijos tarnybos direktorius

73. Mindaugas ·alãius, Draudimo prieÏiros komisijos pirmininkas

74. Brunonas ·iãkus, Lietuvos standartizacijos departamento direktorius

75. Edmundas Tiesnesis, Valstybinòs lo‰im˜ prieÏiroskomisijos pirmininkas

76. Vidmantas Adomonis, Energetikos ministerijos kancleris

77. Audronò Astrauskienò, Narkotik˜ kontrolòs departamento direktorò

78. Tomas Barakauskas, Ry‰i˜ reguliavimo tarnybos direktorius

79. Michailas Demãenka, Valstybinòs atominòs energetikossaugos inspekcijos l.e.p. vir‰ininkas

80. Almantas Gavònas, Migracijos departamento direktorius

33

33

3

2222

2

2

2

2

2

2

11

1

1

1

61–80 vietos

81. Rimas Jonaitis, kra‰to apsaugos viceministras

82. Arnas Keraminas, valstybòs kontrolieròs pavaduotojas

83. Giedrius Krasauskas, Prezidentros kanceliarijos kancleris

84. Skirma Kondratas, socialinòs apsaugos ir darbo viceministrò

85. Laura Nalivaikienò, Valstybinòs teritorij˜ planavimo irstatybos inspekcijos vir‰ininkò

86. Rimvydas Naujokas, Valstybinio patent˜ biuro direktorius

87. Vytautas Mi‰kinis, Valstybinòs energetikos inspekcijos l.e.p. vir‰ininkas

88. Juozas Mockeviãius, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius

89. Îimantas Paceviãius, Speciali˜j˜ tyrim˜ tarnybos (STT) direktorius

90. Mindaugas Petrauskas, kio viceministras

91. Juozas Raguckas, Valstybinio turizmo departamento l.e.p. direktorius

92. Jonas Rasimas, Konkurencijos tarybos pirmininkas

93. Edvardas Raugalas, Ïemòs kio viceministras

94. Raimondas Sakalauskas, Aplinkos apsaugos agentros direktorius

95. Jonas ·imknas, Technikos prieÏiros tarnybos generalinis direktorius

96. Antanas ·ipaviãius, Muitinòs departamento generalinis direktorius

97. Sigitas ·iup‰inskas, vidaus reikal˜ viceministras

98. Odeta Tarvydienò, Valstybòs vaiko teisi˜ apsaugos ir∞vaikinimo tarnybos direktorò

99. Arnas Remigijus Zabulònas, aplinkos viceministras

100. Vidmantas Îukauskas, Valstybinòs keli˜ transporto inspekcijos vir‰ininkas

1

1

1

1

1

1

1

1

1

1

81–100 vietos

4

44

3

3

3

33333

3

33

33

3

3

3

3

Paai‰kinimas: valstybòs tarnautoj˜ buvo pra‰oma i‰skirti po penkis, j˜ nuomone, geriausius valstybòs tarnautojus ir vienà pat∞ geriausiàvalstybòs tarnautojà – valstybininkà. Jei konkurso dalyvis buvo i‰skirtas kaip valstybininkas, skaiãiuojant balus toks balas buvo dvigubina-mas. Valstybòs tarnautojai i‰ sàra‰o rinkdami geriausiai dirbanãius kolegas, pasilò ir savo kandidat˜ – Lietuvos banko Ekonomikos depar-tamento direktori˜ Raimondà Kuod∞, valstybòs kontrolieròs pavaduotojà Arnà Keraminà ir statutinòs organizacijos STT vadovà ÎimantàPaceviãi˜.

·altinis: “Veido” Ïurnalist˜ atlikta auk‰ãiausio rango valstybòs tarnautoj˜ apklausa

111

1

1

1

1

1

1

1

valstybòs tarnautoj˜ ∞ 20 vietà nuleistasLietuvos bankas. O su valstybòs tarnau-tojais, kad geriausiai dirba VMI, sutikt˜tik 0,2 proc. pilieãi˜.

Sunkmeãiu verÏiasi ∞ val-stybòs tarnybà

Apklausoje pilieãi˜ taip patklausòme, kaip per pastaruosius 20met˜ pasikeitò valstybinòs institu-cijos. DidÏiosios dalies responden-t˜ manymu, ∞ blogàjà pus´ – 59proc. apklaust˜j˜ tvirtina, kad val-stybòs institucijose ∞si‰aknijo biu-rokratija ir jos nutolo nuo Ïmoni˜,29 proc. ∞sitikin´, kad valstybòsinstitucijos dabar dar neskaidres-nòs, korumpuotesnòs negu soviet-meãiu. Tik 10,6 proc. respondent˜mato teigiam˜ Ïenkl˜ ir tvirtina,kad institucijos tapo modernesnòsbei europieti‰kesnòs.

Kauno technologijos universiteto Po-litikos ir vie‰ojo administravimo institu-to direktorius Algis Krupaviãius tvirtina,kad valstybòs tarnybos ∞vaizdis i‰laikogana Ïenkl˜ ry‰∞ su pasitikòjimu valsty-

bòs valdÏios institucijomis: jei Ïmonòsnepasitiki Seimu, Vyriausybe, partijo-mis, o tas nepasitikòjimas dabar rekor-di‰kai didelis, valstybòs tarnybos ∞vaiz-dis turi tendencijà blogòti.

Bet ‰tai ir paradoksas – nors lietuvi˜poÏiris ∞ valstybòs tarnautojus negeròja,sunkmeãiu i‰augus nedarbui noras dirbtivalstybòs tarnyboje smarkiai padidòjo.Valstybòs tarnautojo pareigybò pilie-ãiams tapo patraukli, nes valstybòs tar-

nyba jiems asocijuojasi su ramiu uÏutò-kiu, ∞ kur∞ patek´s saugiai pragyvensikriz´. Kaip informavo Valstybòs tarny-bos departamento specialistai, 2007 m.organizuotuose konkursuose ∞ valstybòs

tarnautojo pareigas vidutini‰kaidalyvavo po du pretendentus, o2009 m. – jau po 6,7 pretendento.

Jei visuomenòs poÏiris ∞ val-stybòs tarnybà nesikeis, geròjantekonominei padòãiai darbo vals-tybòs tarnyboje dauguma vòl imskratytis. Ministro pirmininko tar-nyba ‰iuo metu kaip tik rengiavalstybòs tarnybos tobulinimokoncepcijà, taãiau ar ji duos re-zultat˜?

Valstybòs tarnautojusskirs kadencijai

Ministro pirmininko tarnybosStrateginio koordinavimo departamentodirektorò Jurgita ·iugÏdinienò tvirtina,kad valstybòs tarnybos tobulinimo refor-ma pirmiausia siekiama sustiprinti va-dov˜ korpusà. “PaÏangiose Europos ‰a-lyse, skirtingai nei Lietuvoje, vadovams

2010 / 07 / 05veidas24

23

Geriausios valstybin∂s institucijosI vieta18 balų

II vieta12 balų

III/IV vieta

Valstybės kontrolėPrezidento kanceliarija

1. Valstybinò mokesãi˜ inspekcija

2. Prezidento kanceliarija

3–4. Finans˜ ministerija

3–4. Valstybòs kontrolò

5–6. Europos teisòs departamentas

5–6. Teisingumo ministerija

7–8. Kra‰to apsaugos ministerija

7–8. Vyriausybòs kanceliarija

9–11. Prie‰gaisrinòs apsaugos ir gelbòjimo departamentas

9–11. Registr˜ centras

9–11. Îemòs kio ministerija

12–15. Aplinkos ministerija

12–15. Centrinò projekt˜ valdymo agentra

12–15. UÏsienio reikal˜ ministerija

12–15. Ìkio ministerija

16–17. Energetikos ministerija

16–17. ·vietimo ir mokslo ministerija

18–19. Ry‰i˜ reguliavimo tarnyba

18–19. Valstybinò vartotoj˜ teisi˜ apsaugos tarnyba

20. Lietuvos bankas

1–20 vietos

MA

RT

YN

O A

MB

RA

ZO

NU

OT

R.

MA

RT

YN

O A

MB

RA

ZO

NU

OT

R.

MA

RT

YN

O A

MB

RA

ZO

NU

OT

R.

8777766554

1812111110109988

Valstybinė mokesčių inspekcija

11 balų

III/IV vieta11 balų

Finansų ministerija

Js˜ nuomone, kaip per pastaruosius 20 met˜pasikeitò Lietuvos valstybòs institucijos (proc.)?

Valstybòs institucijose ∞si‰aknijo biurokratija, jos nutolo nuo Ïmoni˜ 58,8

Valstybòs institucijosdabar dar neskaid-resnòs, korumpuo-

tesnòs negu sovietmeãiu

28,8

Tapo modernesnòs, europieti‰kesnòs 10,6

NeÏinau / nesakysiu 1,2

Valstybòs institu-cijos dabar la-biau orientuotos ∞gyventojus, tar-nauja Ïmoni˜ interesams 0,4

Nepasikeitò 0,2

·altinis: “Prime consulting”

2010 / 07 / 05 veidas 25

61. Valstybinò kultros paveldo komisija

62. Valstybinò saugom˜ teritorij˜ tarnyba

63. Vidaus reikal˜ ministerija

64. Vyriausioji rinkim˜ komisija

65. Kultros ministerija

66. Sveikatos apsaugos ministerija

67. Aplinkos apsaugos agentra

68. Kno kultros ir sporto departamentas

69. Lietuvos gyventoj˜ genocido ir rezistencijos tyrimocentras

70. Lietuvos Ïemòs kio ir maisto produkt˜ rinkos reguliavimo agentra

71. Migracijos departamentas 72. Nacionalinò teism˜ administracija 73. Nacionalinis akreditacijos biuras74. Narkotik˜ kontrolòs departamentas 75. Technikos prieÏiros tarnyba 76. Valstybinis turizmo departamentas 77. Valstybòs turto fondas 78. Valstybinò ligoni˜ kasa 79. Valstybinò lo‰im˜ prieÏiros komisija 80. Valstybinò tabako ir alkoholio kontrolòs tarnyba81. Valstybinò teritorij˜ planavimo ir statybos inspekcija 82. Valstybinis patent˜ biuras

61–82 vietos

41. Vertybini˜ popieri˜ komisija

42. Vie‰˜j˜ pirkim˜ tarnyba

43. Vyriausioji tarnybinòs etikos komisija

44. Îurnalist˜ etikos inspektoriaus tarnyba

45. Generalinò mi‰k˜ uròdija

46. Konkurencijos taryba

47. Kultros paveldo departamentas

48. Lietuvos automobili˜ keli˜ direkcija

49. Lietuvos darbo birÏa

50. Lietuvos geologijos tarnyba

51. Lietuvos standartizacijos departamentas

52. Lygi˜ galimybi˜ kontrolieriaus tarnyba

53. Nacionalinò mokòjimo agentra

54. Vaiko teisi˜ apsaugos kontrolieriaus ∞staiga

55. Valstybinò darbo inspekcija

56. Valstybinò duomen˜ apsaugos inspekcija

57. Valstybinò energetikos inspekcija

58. Valstybinò lietuvi˜ kalbos komisija

59. Valstybòs vaiko teisi˜ apsaugos ir ∞vaikinimo tarnyba

60. Valstybinò keli˜ transporto inspekcija

41–60 vietos

21. Seimo kontrolieri˜ ∞staiga

22. Susisiekimo ministerija

23. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (“Sodra”)

24. Centrinò hipotekos ∞staiga

25. Kalòjim˜ departamentas

26. Lietuvos metrologijos inspekcija

27. Statistikos departamentas

28. Valstybinò atominòs energetikos saugos inspekcija

29. Draudimo prieÏiros komisija

30. Informacinòs visuomenòs plòtros komitetas

31. Lietuvos archyv˜ departamentas

32. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

33. Muitinòs departamentas

34. Nacionalinò Ïemòs tarnyba

35. Seimo kanceliarija

36. Socialinòs apsaugos ir darbo ministerija

37. Valstybinò kain˜ ir energetikos kontrolòs komisija

38. Valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba

39. Valstybinò metrologijos tarnyba

40. Valstybinò ne maisto produkt˜ inspekcija

21–40 vietos

·altinis: "Veido" Ïurnalist˜ atlikta auk‰ãiausio rango valstybòs tarnautoj˜ apklausa

2222222222

11110000

0

0

000000000000

4443333322

2222111111

1111111111

taikomos kitokios nuostatos nei papras-tiems specialistams – tiek priimant juos ∞darbà, tiek keliant j˜ kvalifikacijà. Be to,Lietuvoje susiformavusi tradicija gerusspecialistus paauk‰tinti ∞ vadovus, taãiaugeras specialistas nebtinai geras va-dovas”, – teigia departamento direktorò.

Vienas esmini˜ ‰iuo metu rengiamosvalstybòs tarnybos tobulinimo koncepci-jos silymas departamento direktoriamsir ministerij˜ kancleriams ∞vesti kaden-cijas. Auk‰ãiausio lygio vadovas eit˜pareigas ketverius metus – jeigu po ‰iolaikotarpio jis vertinamas teigiamai, ka-dencija prat´siama dar ketveriems me-tams, o po to tarnautojui siloma kandi-datuoti ∞ vadovaujamas pareigas kitojeministerijoje.

A.Krupaviãiui kyla abejoni˜, arauk‰ãiausio lygio vadov˜ darbas pagalterminuotas darbo sutartis Lietuvoje busefektyvus. “Ar tokia sistema neskatins

darbo imitavimo, rezultat˜ maÏomis sà-naudomis, bet labiau parodom˜j˜, o neesmini˜?” – svarsto A.Krupaviãius.

Anot jo, veikia psichologiniai aspek-tai: lietuviai nemògsta dirbti pagal ter-minuotas darbo sutartis, ypaã vadovai, –jiems norisi stabilumo, ai‰kumo, ga-rantij˜.

Tuo tarpu J.·iugÏdinienò tvirtina, kadrotacijos sistema auk‰ãiausio lygio kar-jeros valstybòs tarnautojams suteikt˜horizontalios karjeros galimyb´.

Koncepcijoje taip pat numatytas in-dividualios atsakomybòs uÏ veiklos re-zultatus sustiprinimas – tiek specialis-tai, tiek vadovai turòs i‰sikelti tikslusir apibròÏti, kaip j˜ sieks. “Dabar daÏ-nai nuskamba klausimas, kas atsakin-gas uÏ negerai padarytà darbà, o mesnegalime pasakyti pavardòs”, – kodòlreikòt˜ ‰i˜ pokyãi˜, motyvuojaJ.·iugÏdinienò.

Dar vienas silymas – lankstesni dar-bo santykiai. Koncepcijoje ∞ra‰ytas si-lymas atleisti valstybòs tarnautojà ‰ali˜susitarimu, samdyti pagal terminuotassutartis projektams atlikti.

Ministro pirmininko tarnyba jau ren-gia atitinkamus teisòs aktus, reikalinguskoncepcijos nuostatoms ∞tvirtinti, – dalisj˜ ∞sigalios nuo rugsòjo 1-osios. Spalio1-àjà planuojama pateikti Seimui Vals-tybòs tarnybos ∞statymo pataisas. Tiki-masi, kad jei Seimas pritars, pataisos∞sigalios nuo 2011 met˜.

Telieka tikòtis, kad ∞vykdÏius ‰ià re-formà ir sustiprinus valstybòs tarnautoj˜atsakomyb´ uÏ pasiektus rezultatus vi-suomenòje nyks stereotipai apie tinginiusbiurokratus ir maÏiau sklandys toki˜juokeli˜: valdininkas sako savo paval-diniui: “Darbo vietoje skaitote laikra‰t∞?”– “Na, matote, nuo rytojaus atostogauju,tai pradòti romano nenoròjau”.

2010 / 07 / 05veidas26

VIR·ELIO TEMA

Laidodama Algirdà Brazauskà, saveaprauda ir laidoja visa sovietinò Lietuva. Ne vien tik partinò ir kinò

nomenklatra, pastaruosius du de‰imt-meãius uÏ plaãi˜ A.Brazausko peãi˜gyvenusi kaip uÏ sienos, kur jos nepasiek-davo nei tautos pyktis, nei teisòtvarkosranka. Su sovietine Lietuva save tapatinaper milijonà Ïmoni˜, kuriems okupacijosmetai – tai ne partizan˜ kovos, tròmimai,komunistinò ideologinò prievarta ir KGBpersekiojimai. Jiems tai – sotus kolchozi-nis gyvenimas silikatini˜ plyt˜ mrinu-kuose, liaudies kio statybos ir nemoka-mi butai blokiniuose didmiesãi˜ namuose,nemokamas auk‰tasis mokslas ir garan-tuotas ∞darbinimas, i‰saugant galimyb´prisidurti "i‰ ‰ono", jei tik bsi darb‰tus irnesipyksi su valdÏia. O jau ko ko, bet so-dieti‰ko darb‰tumo ir nuolankumo val-dÏiai vidutinio lietuvio niekados mokytinereikòjo.

DidÏiàjà dal∞ vòlyvojo sovietmeãio, arbabreÏnevinòs, Lietuvos visuomenòs galimaapibdinti kaip kolaborantus su ‰pygaki‰enòje. Jie pagarbiai lenkòsi Maskvai,nes "prie‰ rusà nepa‰okinòsi", stojo ∞ par-tijà, nes reikòjo daryti karjerà, bet sykiukiekviena, netgi maÏiausia, proga bandy-davo i‰ to i‰spausti asmeninòs naudos irbe menkiausio sàÏinòs grauÏimo apgau-dinòdavo valstyb´, kurià pagr∞stai laikòsvetima.

Lygiai toks buvo ir A.Brazauskas, ku-rio didÏioji, nomenklatrinò karjera, il-gainiui i‰ne‰usi inÏinieri˜ hidrotechnikà ∞paãià valdÏios vir‰n´, prasidòjo kaip tiktuo metu. 1965-aisiais paskirtas statybi-ni˜ medÏiag˜ pramonòs ministru, jau pode‰imtmeãio jis tapo LKP CK sekreto-riumi, vienu t˜, kurie vairavo tuometinòsLietuvos gyvenimà. Pagal sovietmeãiosupratimà – vairavo gerai, kuo didÏiavosiiki pat mirties.

2006-aisiais, dar bdamas Vyriausybòsvadovu ir kupinu jòg˜ valdanãiosios So-cialdemokrat˜ partijos pirmininku, vertin-damas savo gyvenimo rezultatus, jis ròÏò:"A‰ penkiasde‰imt met˜ dirbau Lietuvai".·iais ÏodÏiais A.Brazauskas i‰rei‰kò ne

tik poÏir∞ ∞ savo bei partini˜ bendraÏygi˜gyvenimà, bet ir poÏir∞ ∞ Lietuvà bei Lie-tuvos valstyb´. Suprask, darbas ∞vairioseLSSR institucijose, vadovavimas LKP CKA.Brazauskui buvo visi‰kai tolygus irniekuo nesiskyrò nuo prezidentavimonepriklausomyb´ atkrusioje Lietuvos val-stybòje ar vadovavimo ‰ios valstybòs Vyriausybei. Vienintelis dalykas, kuris

pasikeitò Lietuvoje, A.Brazausko ir jo ben-draÏygi˜ poÏiriu, – tai pavadinimas:kadaise buvo LSSR, o dabar LR. Jukbdamas premjeru A.Brazauskas netgisòdòjo tuose paãiuose rmuose ir tamepaãiame kabinete, kaip ir LSSR laikaisbdamas LKP CK pirmuoju sekretoriumi.Ir savo valdymo bei bendravimo suÏmonòmis manier˜ nepakeitò. Tai ir tapo

A.M.Brazauskas: ßviesioji ir tam AUDRIUS BAâIULIS

AmÏinojo poilsio atgulò pre-zidentas Algirdas Brazaus-kas – vienas i‰ dviej˜ i‰ki-liausi˜ atkurtosios valstybòspolitik˜, ∞knij´s tà dal∞Lietuvos, kuri tapatina savesu sovietmeãiu ir jo gerove.

A.Brazauskas labai noròjo bti geruoju Lietuvos valdovu

2010 / 07 / 05 veidas 27

VIR·ELIO TEMA

daugelio ‰iandienos Lietuvos valstybòsbòd˜ prieÏastimi.

Lemtingasis 1992-˜j˜ spalisKas ir kada nulòmò, kad

Lietuva, prie‰ du de‰imt-meãius kartu su kitomis"Baltijos sesòmis" – Latvi-ja ir Estija i‰sivadavusi i‰sovietinòs priespaudos irturòjusi i‰ esmòs vienodasstartines sàlygas, ‰iandienlaikosi tik ‰iek tiek geriauuÏ "braliukus" latvius, vi-suomet laikytus silpniausiaBaltijos grandimi, ir yrabevilti‰kai atsilikusi nuoEstijos? Kodòl Estija, esan-ti paãia maÏiausia i‰ Balti-jos kaimyni˜, turinti ma-Ïiausià ekonomikà, ‰ian-dien lengviausiai i‰gyvenakriz´, turi efektyviausià biurokratijà, maÏiausià biudÏeto deficità, vienàmaÏiausi˜ valstybòs skol˜ Europos Sàjun-goje, o nuo kit˜ met˜ turòs ir eurà? Svar-biausia, kodòl Estijos visuomenò, kuriosbeveik pusò yra ne est˜ kilmòs, susidrusisu krize nebòga i‰ savo valstybòs, ne‰nekaapie "emigracijà, virstanãià evakuacija",ir, svarbiausia, su optimizmu Ïvelgia ∞ savovalstybòs ateit∞? Kodòl Lietuvoje viskasatvirk‰ãiai?

Sulyginus abiej˜ valstybi˜ raidà poi‰sivadavimo i‰ Soviet˜ Sàjungos tampaakivaizdu, kad Lietuvos ir Estijos raidos

keliai i‰siskyrò 1992-˜j˜ spalio mònes∞.Taline po rinkim˜ spalio 21-àjà ministrupirmininku buvo paskirtas jaunas, vos 32-ej˜ met˜ sulauk´s reformatorius Mar-

tas Laaras. Vilniuje keliomis dienomis vò-liau, spalio 25-àjà, rinkimus ∞ Seimà lai-mòjo A.Brazausko vadovaujama Lietuvosdemokratinò darbo partija, kaip tuo metubuvo persivadinusi Lietuvos komunist˜partija.

Po mònesio Seimo pirmininku i‰rink-tas A.Brazauskas pradòjo eiti valstybòsprezidento pareigas, o 1993-i˜j˜ vasar∞ jisbuvo i‰rinktas pirmuoju atkurtos LietuvosRespublikos prezidentu. Tuo metu – svar-biausiu ir ∞takingiausiu valstybòs politiku,

nors Konstitucija tarsi ir ribojo jo tei-ses ki‰tis ∞ ekonomikos valdymà. Ta-ãiau kiekvienà pirmadien∞ prezidentoA.Brazausko kabinete rinkdavosi Vy-

riausybòs ir Lietuvos bankovadovai, kiti vykdomosiosvaldÏios pareignai, kartusu valstybòs vadovu pri-iminòj´ svarbiausius ‰aliesgyvenimui sprendimus.

Svarbiausia, Vilniujevadovaujant A.Brazauskuipriimami sprendimai buvovisi‰kai kitokie, nei tie, ku-riuos Taline priimdavo re-formatoriai, vadovaujamiM.Laaro. Pastarojo pagrin-diniai pataròjai ir privati-zacijos vadovai buvo Skan-dinavijos ir Vokietijos vers-lininkai bei ekonomistai, oA.Brazausko komandojetoki˜ nebuvo. Nors ‰is ikipat mirties mògo kartoti, kad Ïmones ∞ vadovaujamuspostus rinkosi ne pagal

partin´ priklausomyb´, bet pagal kompe-tencijà, kaÏkodòl kompetentingi specia-listai A.Brazausko akyse buvo tik seniejisovietinòs kinòs nomenklatros veikòjai.

Pasekmi˜ netrukome sulaukti. Svar-biausiomis M.Laaro reform˜ pasekmòmis,‰alia pakankamai skaidrios privatizaci-jos bei paprastos ir ai‰kios vieno mokesãi˜tarifo sistemos, tapo grieÏtas bank˜ ∞staty-mas, kurio dòka Estija vienintelò i‰ poso-vietini˜ ‰ali˜ i‰vengò bank˜ krizòs. Tuopat metu, kai kaimynai vykdò visiemslaikams j˜ ‰alies veidà pakeitusias refor-mas, Lietuvoje klestòjo nomenklatrinòprichvatizacija, "sekundòs" ir EBSW, oapsukrs Kauno ir Vilniaus vyrukai jautòsisavi ne tik LDDP bstinòje Barborosgatvòje, bet ir Prezidentros koridoriuose.Galiausiai viskas baigòsi 1995-˜j˜ bank˜krize, sudrebinusia ne tik Seimo bei Vy-riausybòs, bet ir Prezidentros pamatus.Dar ir po de‰imtmeãio, A.Brazauskui jauesant Vyriausybòs vadovu, jam bdavoprimenami artimiausios jo aplinkos ry‰iaisu finansiniais aferistais, tapusiais vienaispagrindini˜ bank˜ krizòs sukòlòj˜.

I‰saugojo kompartijà irsovietukus

Vis dòlto svarbiausias skirtumas tarpLietuvos i‰ vienos pusòs ir Latvijos beiEstijos i‰ kitos – A.Brazausko pastangomisbuvo i‰saugota Lietuvos komunist˜ par-tija, po keli˜ kailio pakeitim˜ tapusi vienasvarbiausi˜ ‰i˜ dien˜ politini˜ jòg˜ ms˜

sioji pus∂

28

A.M.Brazausko vertinimas 2000–2007 m., proc.Metai Palankiai Nepalankiai2000 06 69,3 14,22001 01 69,5 17,7 Susivienijusi˜ LDDP ir LSDP pirmininkas2001 06 64 12,5 Eina ministro pirmininko pareigas2001 12 50,5 312002 06 48,7 33,7 Santuoka su K.Butrimiene2002 12 50,6 29,42003 06 45,7 36.22003 12 57,7 22,5 "Paksiada"2004 06 53,1 292004 12 50 30 Antrà kartà ministras pirmininkas2005 06 41,3 37,12005 12 24,8 55,2 "Draugystòs" privatizavimo skandalas2006 06 33,6 42,9 Atsistatydina i‰ ministro pirmininko posto2006 12 27,6 45,92007 06 35,3 41,6 Atsistatydina i‰ LSDP pirmininko posto

·altinis: "Lietuvos rytas"/"Vilmorus"

A.U

FA

RT

O "

BF

L" N

UO

TR

.

2010 / 07 / 05veidas28

VIR·ELIO TEMA

‰alyje. Tuo metu, kai Latvijos ir Estijoskompartijos, kuriose buvo daug rusakalbi˜,atmetò nepriklausomybòs siekius, SàjdÏiobangos ∞ LKP CK pirmojo sekretoriauspostà i‰keltas A.Brazauskas ir jo aplinkasugebòjo prisitaikyti prie tautos sieki˜.Didel´ ∞takà tam padarò jau minòtas masi-nis lietuvi˜ "kolaboravimas su ‰pygaki‰enòje". Dòl to kompartija sugebòjoneatitrkti nuo didÏiosios visuomenòsdalies, ir A.Brazauskas buvo gana teisusteigdamas, kad LKP buvo "tautos parti-ja", o dauguma komunist˜ buv´ "normalsÏmones".

1989-˜j˜ gruod∞ ∞vyk´s LKP atsisky-rimas nuo SSKP lòmò du dalykus –A.Brazauskà bei su juo nuòjusius komu-nistus tautos akyse galutinai pavertò"savais" ir padarò nebe∞manomà efektyviàliustracijà, nes tapo ne∞manoma atskirtitiesiog lietuv∞ nuo sovietinio lietuvio.Latvijoje ir Estijoje i‰likusius "homo so-vieticus" galima atskirti jei ne i‰ pirmoÏvilgsnio, tai bent i‰ pirmo ÏodÏio, o Lietuvoje A.Brazausko dòka ‰itai taponebe∞manoma. Ir sàÏiningai valstyb´ savutrisu kuriantis lietuvis, ir po senovei i‰valstybòs nugvelbti besistengiantis sovie-tukas kalba ta paãia kalba, rengiasi taispaãiais drabuÏiais, dainuoja tas paãias

uÏstalòs dainas ir neretai kabina ant sien˜tuos paãius senovòs kunigaik‰ãi˜ atvaiz-dus. Atskirti juos galima tik uÏveduspokalb∞ apie pokar∞, partizan˜ kovas ir Vytautà Landsberg∞ bei A.Brazauskà. Vienam tai bus patriotai, kitam – bandi-tai, vienam – laisvòs ir nepriklausomy-bòs ‰auklys, kitam – kolchozus i‰vog´smuzikantas, vienam – prisitaikòlis nomen-klatrininkas, kitam – Lietuvos àÏuolas.

PoÏiris ∞ A.Bra-zauskà, o kartu – ir ∞ joi‰saugotà sovietinòs Lie-tuvos dvasin∞ palikimàtarsi peiliu padalijo ‰aliesvisuomen´ ∞ dvi nelygiasdalis. Pirmà kartà tai pasimatò per pir-muosius prezidento rinkimus. UÏ i‰ uÏjri˜sugr∞Ïus∞ nepriklausomos Lietuvos Res-publikos t´sòjà Stas∞ Lozorait∞ balsavo 767 tkst., arba 38 proc. vis˜ rinkòj˜, uÏsovietinòs Lietuvos t´sòjà A.Brazauskà –1,2 mln., arba 60 proc. vis˜ rinkòj˜. ·isvisuomenòs pasidalijimas – treãdalis uÏLietuvos Respublikà, du treãdaliai uÏLSSR – i‰liko iki ‰i˜ dien˜.

Tai matyti kad ir i‰ visuomenòs poÏirio∞ pilieãio prievoles valstybei. Tik treãdalispilieãi˜ sàÏiningai moka mokesãius, tiktreãdalis smerkia kontrabandà, tiek treã-

dalis smerkia ky‰ius. Kiti du treãdaliaii‰sisukinòja nuo mokesãi˜, sukãiauja irsiekia savo problemas spr´sti ky‰i˜padedami. O kodòl gi ne, jei jie savoakimis matò, kaip j˜ dvasinis lyderis, vi-sais ∞manomas postais bei vardais pagerb-tas A.Brazauskas paslapãia skraido ∞Maskvà tvarkyti jam artim˜ verslinink˜reikal˜, kaip jo partijos nariai moka duokl´savo vedliui, uÏsakydami pobvius ‰io

Ïmonai priklausanãiamevie‰butyje, ar kaip ‰is net krizòs metu i‰mu-‰inòja biudÏeto pinigussavo draugams statybi-ninkams, renãiantiems

Valdov˜ rmus?Taigi turime gerbti A.Brazauskà kaip

politikà, kuris lemiamu momentu nuòjosu tauta ir neabejotinai palengvino Lietu-vos kovà dòl nepriklausomybòs, kaip prezi-dentà, kuris suderòjo valstybòs sienas irnustatò gerus santykius su kaimynais, kaipdalies visuomenòs lyder∞, kuris kritiniaismomentais savo autoritetu stabilizuoda-vo valstyb´. Galiausiai turime gerbti j∞ uÏtai, kad savo veikloje jis tikrai nuo‰ir-dÏiai, pagal savàj∞ supratimà, noròjo geratautai ir valstybei, noròjo bti geras josvadovas ir ‰eimininkas.

27

1989

10

54 59 50

35 35

18 21 28 20 24 21 173 5,9

19,424,829,8

19,520,921,2 23,314,4 15,9 13,3

9,4 9 3,2 4,9 4 1,3 3,8 1,7 2,4 1,79,5

6373

1989

11

1990

01

1990

03

1990

06

1990

10

1990

12

1992

06

1993

09

1993

12

1994

02

1994

04

1994

05

1994

10

1999

063

1999

12

2000

06

2000

12

2001

06

2001

12

2002

06

2002

12

2003

06

2003

12

2004

06

2004

12

2005

06

2005

12

2006

069

2006

12

2007

06

2007

124

2008

06

2008

12

2009

06

2009

12

2010

06

Socialdemokratainesugebòjo i‰augintiA.Brazauskui pri-lygstanãio lyderio.

Kas geriausiai atstovauja jūsų interesams?A.M.Brazauskas 1989–2010 m., palanks vertinimai, proc.

Praòjus∞ ketvirtadien∞ Lietuva atsisveikino su epochine asmenybe Algirdu Mykolu Brazausku

"BF

L" N

UO

TR

.

"BF

L" N

UO

TR

.

·altinis: "Lietuvos Rytas" / "Vilmorus"

2010 / 07 / 05 veidas 29

VIR·ELIO TEMA

Taãiau gerbdami neturimepamir‰ti, kad visuomenòs sutaikymàjis suprato kaip istorijos perra‰ymàsovietinòs nomenklatros naudai,kad jo ki‰ki sprendimai atvedò val-styb´ ∞ kriz´, kad fakti‰kai vald´svalstyb´ dvylika i‰ dvide‰imties josgyvavimo met˜ A.Brazauskas pa-liko Lietuvà susiskaldÏiusià irsutrikusià. Ir bdamas tvirtai∞sitikin´s, kad dòl to kalti yra visikiti, tik ne jis pats.

Partijos ateitisSvarbu paminòti ir tai, kad su

A.Brazausko mirtimi didÏiausianetektis i‰tiko jo sukurtà ir beveikdu de‰imtmeãius vadovautà partijà.Po 2001-˜j˜ pradÏioje ∞vykusi˜jungtuvi˜ socialdemokrat˜ vardàpasiòmusi LKP-LDDP lig ‰iol buvosuprantama kaip "Brazausko par-tija", jo vardu ne‰ina eidavo ∞rinkimus, ∞ j∞ apeliuodavo spr´sdama

vidinius nesutarimus.Nors per tuos du de‰imtmeãius partijo-

je buvo kil´s ne vienas bruzdòjimas prie‰A.Brazauskà, jis su ‰alininkais visadospasiekdavo pergal´, jei reikia, ryÏtingaimesdamas lauk tuos partieãius, kuriepasikòsindavo ∞ lyderio autoritetà, kaip tainutiko ekspremjerui Adolfui ·leÏeviãiui.Tiesa, nors 2006-aisiais naujosios nomen-klatros vedlys Gediminas Kirkilas buvosureng´s tarsi sòkmingà perversmà Vy-riausybòje ir partijoje, tai laikytina tik tak-tiniu A.Brazausko atsitraukimu artòjanãioskrizòs akivaizdoje. Taãiau pernyk‰ãius par-tijos pirmininko rinkimus A.Brazauskokeltas ∞pòdinis Zigmantas Balãytis jau rim-tai pralaimòjo naujajai socialdemokrat˜ kar-tai, vadovaujamai Algirdo Butkeviãiaus.

Ar ‰iam pavyks i‰laikyti partijà vie-ningà po A.Brazausko mirties? Pastaruo-ju metu vykstantys procesai rodo, kadtikros taikos ir sutarimo tarp "brazauski-ni˜" ir A.Butkeviãiaus ròmòj˜ nòra. Odabar dar prasidòs kova dòl to, kuris i‰A.Brazausko bendraÏygi˜ taps neforma-liu jo teisi˜ peròmòju partijoje. Buv´s ar-timas A.Brazausko biãiulis ir medÏioklòsdraugas milijonierius Bronius Bradauskas?Partijos finans˜ ministre vadinama MildaPetrauskienò? Seimo veteranas âeslovasJur‰ònas? O gal atvirai mai‰tauti pradòj´s,senàj∞ LDDP vardà atgaivinti norintis jau-nasis milijonierius Andrius ·edÏius? Ga-lima neabejoti, kad nebelikus A.Brazauskokum‰ãio vòl bandys kelti galvà bei suktiintrigas ir G.Kirkilas.

Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad so-cialdemokratai, nors ir bdami viena di-dÏiausi˜ Lietuvos partij˜, nesugebòjoA.Brazausko paunksmòje i‰siauginti nòvieno jam prilygti galinãio lyderio.

Apie nepriklausomybę:"Ø savaranki‰kos Lietuvos valstybòs idòjàa‰ Ïiriu neigiamai. Manau, kad tai nerea-lu." ("Argumenty i fakty", 1989 m. Nr. 47)

"A‰ niekad neabejojau Lietuvos ne-priklausomybe. Negalima knistis posenus pasakymus ir bandyti atgaivinti serijà kaltinim˜. Man niekas neprimenato, tik js ir konservatoriai." ("Veidas",2008 m.)

Apie partiją:"Nuo Lietuvos komunist˜ partijos likimolabai priklauso Lietuvos ateitis."("Komunistas", 1989 m. Nr. 9)

"Mes nesame peròmòjai ir niekada neb-sime peròmòjais", – sakò paklaustas, ar ∞‰iandienin´ Socialdemokrat˜ partijà susi-br´ senosios LKP nomenklatros veikò-jai jauãiasi esà komunist˜ partijos tradicij˜t´sòjai. (LSDP suvaÏiavimas, 2006 m.)

"Mano poÏiris visuomet buvo toks – LKPyra tautos partija, mes esame tautos par-tija ir tai yra ms˜ stiprybò, tai yra ms˜pagrindas ir tai pagrindas vis˜ veiksm˜."(LSDP tarybos posòdis, 2009 m.)

Apie visuomenę irvalstybę:"Apskritai tiek ms˜ profesionalai politikai,tiek politologai perdòtai vertina vi-suomenòje vykstanãius ∞vykius. Kai kuriedalykai, mano akimis, neturintys jokiosesminòs reik‰mòs valstybòs gyvenimui,jos vidaus ir uÏsienio politikai, pernelygeskaluojami. ·iuo poÏiriu esu visi‰kai ramus", – sakò Rolandà Paksà i‰rinkusprezidentu. ("Veidas", 2003 m.)

"Valdov˜ rmai yra vienas svarbiausi˜darb˜. Tai, kà mes darome ir 2009 metais

bus pabaigta bei atidaryta visuomenei ir sveãiams, – labai svarbus dalykas Lietuvai". (BNS, 2005 m.)

"Man asmeni‰kai t˜ rm˜ nereikia – i‰ patriotizmo òmiausi to reikalo. Sakot,Ïmonòs piktinasi, kad jie neturi duonai, o ãia metami milijonai statyboms? Taipkalbòdami galime likti ubagais, uÏmir‰taisEuropoje daug ‰imtmeãi˜". ("Veidas",2009 m.)

"Valdas Adamkus, kaip valstybòsvadovas, gali Ïengti Ïingsnius, kurie i‰tikr˜j˜ gali ‰ità netvarkà ir chaosà, kurisyra dirbtinai sukurtas Lietuvoje, vienàkartà nutildyti", – sakò po susitikmo suV.Adamkumi apie "Draugystòs" vie‰buãioprivatizavimo skandalà. (BNS, 2005 m.)

"Manau, valstybòs ir visuomenòs susve-timòjimas atsirado sovietiniais laikais. JukvaldÏia buvo svetima. Komunistinò ide-ologija, komunist˜ partijos vaidmuo ir joskonstituci‰kai ∞tvirtintos teisòs nustatò Ïmo-nes prie‰ tà valdÏià". ("Veidas", 2009 m.)

Apie krizę:"Jei nebt˜ i‰orini˜ veiksni˜, jokios ãiakrizòs Lietuvoje nebt˜. Mano premjera-vimo laikais niekas nekalbòjo apie jokiàkriz´." ("Veidas", 2009 m.)

Apie premjerą AndriųKubilių:"Nematau reikalo bendrauti. KaÏkadalaukiau valandà. Bet kur tau priims... Esu∞sitikin´s, kad jis, kaip premjeras, negalieiti ‰i˜ pareig˜. Ir viskas. Jis tiesiog neturipasiruo‰imo: neturi nei teorinio, nei prak-tinio i‰silavinimo vykdyti tas pareigas irvadovauti Vyriausybei. Jei jie surinkotokios sudòties Vyriausyb´ ir i‰varò per80 sekretori˜ i‰ ministerij˜, tai ko i‰ j˜daugiau noròti", – sakò po to, kai Vy-riausybò nutraukò Valdov˜ rm˜ fi-nansavimà. ("Balsas.lt", 2009 m.)

Algirdo Brazausko mintys

"BF

L" N

UO

TR

.

"VE

IDO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

"BF

L" N

UO

TR

.

“Paprastai ES finans˜ institucijosretai kaltinamos neskaidrumu,j˜ dalyvavimas projektuose

laikomas skaidrumo ir patikimumogarantu”, – sako premjero pataròjasMykolas Majauskas. Taãiau per kelis pas-taruosius mònesius du tarptautiniaifinans˜ fondai Lietuvoje sulaukò ne tikpavieni˜ asmen˜, bet ir oficiali˜ institu-cij˜ ar‰ios kritikos.

Per 2009-uosius i‰ Europos investicij˜fondo (EIF), kuriam patikòta admi-nistruoti Lietuvai skirtas ES struktrini˜fond˜ lò‰as, verslas negavo nò vieno lito.Pinigai adresatus pasiekò vòluodamimetus, kas rei‰kia tà pat∞, kaip metamsatidòti minòs ligos i‰tikto ligonio reani-mavimà. Paradoksas, kad JEREMIE fon-das, vilkin´s i‰duoti paskolas, buvoEuropos Komisijos, Europos investicij˜banko ir Europos investicij˜ fondo spe-cialiai ∞steigtas verslo finansavimoprieinamumui pagerinti.

Valstybòs kontrolò konstatavo, kadeuropiniai 725 mln. Lt, skirti Lietuvossmulkiajam ir vidutiniam verslui, permetus banke Liuksemburge netgi uÏdirbonuostoli˜, mat pajam˜ i‰ j˜ gauta 3,9 mln.Lt, taãiau administravimo i‰laidos siekò6,4 mln. Lt. Îinoma, blaiviai màstant, jeiper metus skubiam atvejui – krizei at-laikyti – skirti pinigai nepasiekò adresato,vadinasi, jie buvo blogai administruoja-mi, tad uÏ kà mokòti tokius milijonus?

Dar tragi‰kesnò padòtis dòl Ignalinosatominòs elektrinòs (AE) eksploatavimonutraukimo darb˜ finansavimo, admi-nistruojamo Europos rekonstrukcijos irplòtros banko (ERPB): didelò dalis tamskirt˜ europini˜ pinig˜ panaudota, taãiausvarbiausi darbai vòluoja trejus ketveriusmetus, o vien dòl pagrindinio rangovo“Nukem Technologies” vilkinamos pa-naudoto branduolinio kuro saugyklos sta-tybos kiekvienas vòlavimo mònuo kai-nuoja per 3,5 mln. Lt nuostoli˜.

Kodòl tarptautinòs finans˜institucijos ir fondai, tiekdaug prisidòj´ prie strategini˜Lietuvos projekt˜, kartaistampa ne pagalbininkais, ostabdÏiais?

Biurokratizmas teisinamas skaidrumosiekiu

“Toki˜ finans˜ institucij˜kaip ERPB, t.y. valstybi˜remiam˜ bank˜, finansavimoir investavimo modelis visaikitoks nei privataus sektoriausbank˜. âia daugiau biurokra-tini˜ koridori˜ ir visoki˜ kon-sultacij˜ tiek viduje, tiek suvalstybi˜ agentromis. Taigi‰ios institucijos dòl j˜ valdymostruktros ir akcinink˜ (valsty-bi˜) priima sprendimus kur kaslòãiau nei tarptautiniai bankaiprivaãiame sektoriuje. Tad kartais reikiakantrybòs, kartais – daugiau spaudimo”, –ai‰kina DidÏiosios Britanijos kompanijos“Spencer House Capital Management”direktorius Darius Daubaras.

Tas biurokratizmas ai‰kinamas kilniamisija – kad pinigai bt˜ skirstomi kuoskaidriau ir atskaitingiau. Deja, kaip paste-bi premjero pataròjas M.Majauskas, taidaÏnai maÏina j˜ veiksm˜ efektyvumà.

Antra vertus, nors tarptautinòse finans˜institucijose prigalvota daugybò skaidru-mo filtr˜, pavyzdÏiui, ERPB savo veiklaLietuvoje paÏeidÏia ES teis´ mokesãi˜ sri-tyje, nes ERPB, Ignalinos atominòje elek-trinòje finansuodamas darbus, pirkdamas

paslaugas ir prekes, nemoka Lietuvai joki˜mokesãi˜. Dòl ‰io paÏeidimo dar pernaispal∞ Europos Komisija oficialiai ∞spòjo irliepò susitvarkyti, bet ∞spòjo ne bankà, oLietuvà. Taãiau ligi ‰iol niekas nepasikeitò.

MaÏa to, ERPB nusistat´s procedras,pagal kurias atomini˜ elektrini˜ uÏdarymoprojektuose negali dalyvauti svarbi˜ bran-duolinòs energetikos valstybi˜ – JAV,Kanados, Japonijos, Piet˜ Koròjos – kom-panijos, bet gali Rusijos ar Kazachstano.Konkurencijos ribojimas taip pat prie‰-tarauja ES, kaip ir kit˜ tarptautini˜ organi-zacij˜, ∞sipareigojimams, taãiau kaÏkodòltai toleruojama.

“Ne tik Lietuva, bet ir kitos ‰alys,

LIETUVA

2010 / 07 / 05veidas30

PINIGAI

Du ßaukßtai deguto ^ tarptauti AU·RA LñKA

Europos rekonstrukcijos irplòtros bankas bei Europosinvesticij˜ fondas Lietuvojesusikompromitavo. Vienassukòlò abejoni˜ dòl Ignalinosatominòs jògainòs uÏdarymodarb˜ finansavimo, kitas –dòl paskol˜ verslui. KaipLietuva gali juos priverstidirbti sparãiai ir skaidriai?

Energetikos ministrà Arvydà Sekmokà gàsdinavòluojantys ir brangstantys Ignalinos AE uÏdarymodarbai, o ERPB atstovas V.Novakas nemato joki˜problem˜. Beje, kaip ir kitose ‰alyse, kur ERPBadministruoja analogi‰kus projektus.

“BFL

” N

UO

TR

.

nepriklausanãios ES, kuriose ERPBvykdo projektus, turi ‰iam bankuipretenzij˜. Tà jau svarstòmeEuropos Tarybos ParlamentinòsAsamblòjos Ekonomini˜ reikal˜ irplòtros komitete, per spal∞ vyksiant∞posòd∞ planuojame ∞ra‰yti ∞ raportà,kad ERPB trksta atsakomybòs dòlprojekt˜ vykdymo ir skaidrumoskelbiant projektus”, – pasakojakomiteto narò Birutò Vòsaitò.

Nuo biurokratizmo skaidru-mo ERPB nepadaugòja.PavyzdÏiui, pagrindiniu ran-govu AE projekte bankaspasirinko “Nukem Techno-logies”, nors jo skaidrumas jaukòlò abejoni˜ vykdant analo-

gi‰kus projektus Ukrainoje. ERPBadministruojami projektai sparãiaibrangsta ir vòluoja visose ‰alyse.Îinoma, bankui ir jo parinktiems rango-vams, samdomiems konsultantams ap-simoka, kad procesai uÏsit´st˜ kuo ilgiau.·tai Lietuvoje jau de‰imt ir daugiau met˜AE dirba ir maÏdaug po 1 mln. Lt kasmetkainuoja ERPB ekspertai, kurie turòt˜kontroliuoti, kaip vyksta darbai, taãiau ∞Vilni˜ atvyk´s ERPB branduolinòs saugosdepartamento direktorius Vincas Novakas∞rodinòjo, jog bankas nekaltas, nes uÏniekà neatsako. Ir yra btent taip, nes tokiàsutart∞ pasira‰ò Lietuva.

Lietuva spaudò, bet nepakankamai

“Neabejoju, kad po narystòs ES, kaipasikeitò Lietuvos statusas, turòjo btipakeista 2001 m., dar iki narystòs ES, pa-

sira‰yta sutartis su ERPB. To nepadaryta ir‰tai turime rezultatà. Be to, Lietuva – irERPB akcininkò, esame ∞mokòj´ ∞na‰à ir∞vairiais valdymo lygiais turòjome keltiklausimà, kad ms˜ problema bt˜ ir j˜problema. Gal trko nuolatinio spaudimoi‰ ms˜ pusòs?” – spòja buv´s Lietuvoseuroderybininkas, Seimo uÏsienio reikal˜komiteto narys Petras Au‰treviãius.

Beje, Seimo komiteto nariai susitikoir su ERPB, ir su EIB atstovais.

P.Au‰treviãius pripaÏ∞sta, kad, pavyz-dÏiui, Lietuvos pasilytas variantas dòldaugiabuãi˜ renovavimo – naujas, nòranustatytos jokios procedros, tad proce-sai gali ilgiau uÏtrukti. Taãiau kai para-ma krizòs i‰tiktà verslà dòl biurokratini˜proces˜ pasiekia vòluodama metus, jitiesiog praranda prasm´, taigi Lietuvaturòjo kieãiau ginti savo reikalavimus.

“Didieji kreditai, uÏ kuri˜ administra-vimà atsakingas EIF, dòl savo biurokra-tini˜ procedr˜ labai uÏtempò procesus.Man buvo pasiÏadòj´ procesà pradòtipernai geguÏòs mònes∞, o realiai tai pa-darò ‰iemet baland∞. Ms˜ ministerijapara‰ò septynis ra‰tus, vyko keletaspokalbi˜ su auk‰ãiausio lygio vadovais,net svarstyta galimybò nutraukti sutart∞,dukart ‰ia tema kreipiausi ∞ Guenter∞

Verheugenà. Spaudòme, kiek galòjo-me”, – guodÏiasi kio ministras DainiusKreivys.

Padòjo, bet pavòluotai.

Pokyãiai – privalomi“Tarptautinòs finans˜ institucijos ir

taip labai gerai gyvena, joms vienodairodo, kaip vyksta projektai, o j˜ samdo-mi konsultantai suvalgo vos ne litodal∞ skirt˜ lò‰˜. Pa‰iurpsti pamat´s, ko-kios lò‰os skiriamos projektams admi-nistruoti”, – piktinasi parlamentaròB.Vòsaitò.

“I‰ ties˜ per pastaruosius metus inten-syviai dirbdami su tarptautinòmisfinans˜ institucijomis susidròme su neviena problema. Paprastai j˜ tempai irpoÏiris neatitikdavo ms˜ lkesãi˜.Kòlòme ‰iuos klausimus auk‰ãiausiu ly-giu atitinkamose institucijose. Siekdamikuo greitesnio ir efektyvesnio poveikioekonomikos skatinimo planui ir daugia-buãi˜ modernizavimui spaudòme Euro-pos finans˜ institucijas greiãiau priimtisprendimus, taip pat tikòjomòs ir daugiaulankstumo”, – konstatuoja premjero pata-ròjas M.Majauskas. Jis pabròÏia, kadLietuvai labai svarbios ir Pasaulio bankobei Tarptautinio valiutos fondo kon-sultacinòs paslaugos, ir EIB ar SIB leng-vatinòs paskolos, ir EIF bei EBRD ad-

ministruojamos europinòs lò‰os. “Ta-ãiau ekonomikos sunkmeãio akivaiz-doje tarptautinòs finans˜ institucijos,deja, pasirodò nepakankamai dina-mi‰kos ir, manau, tà pajuto ne vienLietuva”, – apgailestauja M.Majaus-kas.

Lietuva prabilo net apie sutarãi˜ suERPB ir EIF nutraukimà. Bent jauprasidòjus naujai ES finansinei per-

spektyvai po 2014 m. ne tik Lietuva, betir ES deklaruoja siek∞, kad lò‰os bt˜panaudojamos ne per tarptautinius tar-pininkus, juolab kad lietuvi‰kos agen-tros – tiek CPVA, dirbanti su AE projek-tais, tiek INVEGA, per kurià teikiama pa-rama verslui, – dirbo sparãiau, reikia ti-kòtis, ir ne maÏiau skaidriai nei ana-logi‰kos tarptautinòs institucijos.

“Didelis nusivylimas, bet pasaulio fi-nans˜ institucijos, tarp j˜ ir Pasaulio ban-kas bei TVF, neatliko savo funkcij˜ regu-liuodami finans˜ rinkas”, – konstatuojaparlamentarò B.Vòsaitò. O premjero pata-ròjas M.Majauskas neabejoja, kad dauge-lis tarptautini˜ institucij˜, taip pat ir finan-s˜, reaguodamos ∞ ekonomikos sunkmeãioi‰‰kius ir atsiÏvelgdamos ∞ j˜ dalyvi˜ po-reikius, turòs keistis.

2010 / 07 / 05 veidas 31

LIETUVA

ni¨ finans¨ institucij¨ katilå

PINIGAI

Premjero pataròjas M.Majauskas: “Ekono-mikos sunkmeãiu tarp-tautinòs finans˜ instituci-jos, deja, pasirodò nepa-kankamai dinami‰kos”.

“VEI

DO

” A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

“BFL

” N

UO

TR

.

VERSLASVERSLAS

Ekonominio pakilimo metais Europosekonomistus ‰iurpinome plikbajo ri‰ -kais makroekonominiais rodik liais:

atlyginimai pas mus kilo kur kas spar ãiau,nei didòjo darbo na‰umas. Ro dos, krizòturòjo padaryti galà tokiai ekonominei nesà-monei, o Lietuvos tarptautin∞ ∞vaizd∞ neblo-gai pagerin´s nuoÏmus dirϘ verÏimasis –nusverti svars tykles ms˜ darbinio produk-tyvumo nau dai. Taãiau neseniai statistik˜pa tei k ti galutiniai praòjusi˜ met˜ rezultatai irvòl nedÏiuginantys: darbo uÏmokestis vi -same kyje per metus sumaÏòjo 4,6 proc., odarbo na‰umas smuko 7–9 proc. (priklau-somai nuo vertinimo kriterij˜).

Galima suprasti verslinink˜ nenoràsunkmeãiu investuoti ∞ darbo na‰umàdidinanãias technologijas – tam stinga irlò‰˜, ir tikòjimo ateitimi. Kaip juokavovienas “Veido” kalbintas verslininkas,eko nominio kilimo metais tobulinti te ch -no logij˜ nòra reikalo, o per kriz´ – nò rapinig˜ ir laiko, nes visos jògos i‰ eik -vojamos stengiantis bent jau ne nu sk´sti.Vilties neÏadina ir Vyriausybò, per pas-taruosius metus realiai nò kiek ne pa -gerinusi verslo aplinkos, neskatinusi na -cionalini˜ investicij˜ ∞ pramon´ ir pa -lankiomis i‰imtimis viliojanti tik uÏ sie -nio investuotojus.

Taãiau kol Lietuvoje vyrauja tokiosnuo statos, tarptautinò aplinka vietojene stovi. Jau ir iki krizòs mes per tà pat∞laikà pagamindavome tik kiek daugiaunei pus´ to, kà sugeba Vakar˜ europie -ãiai. Darbo na‰umas kai kuriose ‰alysedi dòjo net ir sunkmeãiu (JAV, Airijoje,Di d Ïiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Por tu -galijoje), o kai kur bent jau i‰liko beveikarba visi‰kai nepakit´s (Bulgarijoje, âe -ki joje, Estijoje). Tai rei‰kia, kad dòl

savo di de lio nuosmu kio mes, taip patLa t vi ja ir Ru mu nija, ta pome dar ma Ïiaukon ku ren cingi reiklioje Europos darborinkoje.

Øvertinus visas ‰ias ap lin kybes teliekakonstatuoti: net ir Ïiau riausiu pavidalumums smogusi kri zò nedaug ko i‰ mo -kò. Tiek Vy riau sy bò, tiek verslassunk met∞ stengiasi kaip nors pra gy -venti, taãiau jam pasibaigus paÏan-gos ir progreso Lietuvos kyje busdar maÏiau nei prie‰ kelerius me tus.

Na‰iausi – eksportuotojaiLabiausiai darbo na‰umo ro dik -

lius per praòjusius metus pa blo gi -nusios Lietuvos kio ‰akos – kasybair karjer˜ eksploatavimas, statyba,finansinis tarpininkavimas, Ïemòskis bei didmeninò ir maÏmeninò pre -kyba. Vis˜ j˜, i‰s ky rus Ïemòs kio,efektyviai su ku riamos produkcijos nuo -smuk∞ ga lima lengvai paai‰kinti: tai la -biausiai krizòs paveiktos kio ‰a kos, ku -riose nors per galvà vers kis – ‰iuo metuvis tiek labai ger˜ re zultat˜ nepasieksi.

O ‰tai Ïemòs kis ekspertus nemalo -niai nustebino: tai viena i‰ nedaugeliosri ãi˜, kurios paÏangai net ir sunkmeãiuskiriamos milÏini‰kos lò‰os – tiek i‰ ESfond˜, tiek i‰ na cio na li nio biu dÏe to. Netir ∞vertinus klimato ∞takà Ïemòs kio ga -mybos efektyvumui, re zultatai Lietuvojeturòt˜ bti geresni. “I‰vada gali bti tikviena: ES parama pas mus panaudojamane efek tyviai. Ji paimama, o rezultatasne ati tinka investuot˜ lò‰˜”, – sako “DnBNord” banko vyriausioji ekonomistò Je -ka terina Rojaka.

Jos pastebòjimu, darbo na‰umas pernai

p a -di dò jotik to se sri-tyse, ku riomsne pri rei kò inves-ticij˜ ∞ te chnologijas,uÏ teko tik efektyviau pa -naudoti Ïmo gi‰ kuo sius i‰teklius.Labiausiai g te lò jo vie‰ buãi˜ ir restoran˜verslas. “Krizò ‰iai kio ‰akai smogò pir-miausia. Teko at leisti labai daug Ïmoni˜,o paslaug˜ ko kybòs juk bloginti nebuvogalima”, – ai‰ kina ekonomistò. Pana‰iaiteko suktis ir darbo na‰umo re zultatus pa -

Padid∂jo atotr∆kis tarp Lietuvos LAURA GVOZDAITñ

Prispausti krizòs lietuviai lio vòsi investuoti ∞ gamybos efek ty -vu mà – pagal darbo na ‰umà sparãiai tolstame nuo Europos.

2010 / 07 / 05veidas

Darbo našumas per vieną valandą Lietuvoje (proc., palyginti su ankstesniais metais)

Ìkio sritis 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.Îemòs kis 100,4 130,6 125,7 101 -24,7 Kasyba 81,9 78,6 117 61,6 -55,4 Apdirbamoji gamyba 111,1 103,3 100,8 97,7 -3,1 Elektros, duj˜ ir vandens tiekimas 97,6 105,9 93 115,3 +22,3 Statyba 108,8 104,7 102 76,2 -25,8 Prekyba 99,1 108 99,6 78,5 -21,1 Vie‰buãiai ir restoranai 90,2 113,8 86,9 119,6 +32,7 Transportas, sandòliavimas, ry‰iai 105,8 101,3 110,7 108,5 -2,2 Finansinis tarpininkavimas 111 75,4 116,5 83,2 -33,3 Nekilnojamasis turtas 89,8 118,2 75,9 87,7 +11,8 Sveikatos prieÏira 95,7 102,4 104,1 99,7 -4,4 ·altinis: Statistikos departamentas

Darbo našumo ir darbo uLietuvoje iki krizės (proc.)

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2

25

20

15

10

5

0

Darbo uÏmokestisDarbo na‰umas

2,5 3,13,7 4,3

89,7

32

33

ge ri nu siems nekilnoja -mojo turto parda -

v ò j a m s ,‰vie timo

srities

darbuo -t o j a m s .

Ne Ïymiai re -zul tatai suprastòjo

ir transporto srityje –ten darbuotoj˜ ‰ienapjtò

irgi buvo ne gai lestinga, o likusiemstenka dirbti uÏ du.

“Dabar jiems sunku, bet jei geròjantsi tuacijai vòl nebus atleistos vadÏios,to kie verslai bus gerokai efektyvesni,nei rim t˜ pokyãi˜ i‰vengusios sritys”, –prog nozuoja ekspertò.

Pa‰nekovò atkreipia dòmes∞, kad la -bai gerus darbo na‰umo rezultatus tra -dici‰ kai rodo tos sritys, kuriose dau-giausiai in vestuojama ∞ gamybos mo -der nizavimà. Lie tuvoje tai yra naftosperdirbimo, che mijos pramonò – sritys,kurios labai daug eksportuoja ir dòl tonei‰vengiamai tobulina gamybos pro-cesà bei savo produktus.

Eksporto rinkos neleido apsnsti irnuo j˜ nemenkai priklausanãiai Lie tu -

vos maisto pramonei.PavyzdÏiui, 48 proc. produkcijos uÏ -

sie nyje parduodanti “Biovelos” grupò,ne paisydama per kriz´ maÏdaug 20proc. sumenkusio pardavimo, nese -niai bai gò montuoti naujà ‰altai r ky -t˜ mòsos gamini˜ ap dir bimo cechà.“Dar bà, kur∞ an ks ãiau padarydavo60 Ïmo ni˜, dabar alieka tik ‰e‰i –‰tai jums ir de ‰imt kart˜ pa di dòj´sna‰umas”, – pa vyz d∞ pateikia gru pòsgeneralinis di rektorius Virginijus

Kan tauskas. Ne se niai sumontuotos irnau jos ‰a‰lyk˜, de ‰ r˜ gaminimo lini-

jos. Tiesa, tolesni˜ in ves ticij˜ planaikol kas pri stabdomi. “Pa baigòme tai, kà

buvome suplanav´ anksãiau, o apie kitasnaujoves gal vo si me tik tada, kai pradòsatsigauti prekyba”, – ai‰kina vadovas.

Tuo tarpu 70 proc. savo produkcijoseks portuojanti ∞monò “Kraft Foods Lie -tuva” ∞ gamybos pajògum˜ tobulinimà in -vestuos ir ‰iemet. “Ruo‰iamòs i‰leisti nau-jus produktus, taigi montuoti ir naujus ga -mybinius pajògumus”, – sako kor po ra ci -ni˜ reikal˜ skyriaus projekt˜ va do vas Ma -rius GirÏadas. Pasak jo, plòt rà net ir sunk -meãiu planuoti leidÏia ankstesnòs neper-traukiamos investicijos ∞ nauj˜, eksportorinkoms tinkam˜ pro dukt˜ ga mybà.

Kalta ir Vyriausybò, ir verslininkai

Verslo konsultacinòs kompanijos“TOC sprendimai” vadovas Nerius Ja si -naviãius mano, kad dauguma Lie tu vosverslinink˜ neÏino, kaip padidinti ∞mo nòsefektyvumà. “Pas mus vis dar gaji kultra,kad reikalus galima sutvarkyti pasitelkuslobizmà, politinius ry‰ius, o ne ie‰kant b -d˜, kaip padidinti savo verslo kon ku ren -cingumà. Deja, ir krizò ne daug kà pa -keitò”, – pastebi jis.

J.Rojakos nuomone, ryÏtis investuoti ∞papildomus pajògumus per kriz´ pro tingatik tada, jei gali pagr∞stai tikòtis di desnòsgràÏos. “Deja, Lietuvoje taip optimis ti‰kaigalvoti nei‰eina”, – ap gai les tauja ekono-mistò.

N.Jasinaviãius sako, kad ir Vy riau sybòper kriz´ nesublizgòjo. “Dabar pa likusi

ver slà vienà kapstytis su savo bò domis,vòliau galòs tik stebòtis, kodòl su renkamavis maÏiau mokesãi˜”, – prog nozuojakon sultantas. Be to, nuolatinis mokesãi˜kaitaliojimas, net jei jie tiesiogiai ne su sij´su investicijomis ∞ gamybos efekty vumodidinimà, pap ras ãiausiai didina ne rimà iratmu‰a norà ki‰ti pinigus ∞ produkt˜ koky-bòs geri nimà.

J.Rojaka skaiãiuoja, kad pernai net 50proc. sumaÏòjo gamybos ∞rengini˜ im por -tas ∞ Lietuvà. “O kaip be nauj˜ ∞ren gini˜sukurti geresn´ pridòtin´ vert´”, – stebisiekonomistò. Pagal vie tines investicijas ∞kapitalà Lietuva ge rokai atsilieka ne tiknuo Vakar˜ ‰ali˜ – mus jau gerokai lenkiair Estija, ir Lat vija.

ir Europos darbo naßumoVERSLASVERSLAS

2010 / 07 / 05 veidas

·alis 2006 m. 2009 mAirija 134,8 134,9Austrija 115,6 112,4Belgija 128,5 123,8Bulgarija 34,6 37,2âekija 69,3 71,7Danija 106,5 101,2DidÏioji Britanija 111,9 110,2Estija 61,4 63,7Graikija 99,7 101,8Ispanija 102,7 110,6Italija 110 109,5JAV 140,3 142Latvija 48,8 49,9Lenkija 60,8 65,1Lietuva 56,3 55,6Liuksemburgas 179,8 168,1Norvegija 156,6 146Olandija 113,9 110Pranczija 121,2 120,3Rumunija 39,6 47Slovakija 71,5 78,8Suomija 110,1 106,9·vedija 112,6 111,3Vengrija 67,9 70,1Vokietija 109,1 104,9·altinis: “Eurostat”

Darbo našumas per vienąvalandą užsienyje irLietuvoje, proc. (kai ES vidurkis yra 100 proc.)

užmokesčio didėjimas

2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.

6

13,311,5

14,116,8

12,6

19,9

16,3

19,2

13,4

·altinis: Statistikos departamentas

PUSLAPIUOSE PANAUDOTOS “BFL” IR “VEIDO” ARCHYVO NUOTRAUKOS

34

VERSLASVERSLAS

Daugeliui dabar dirbanãi˜ ir apiesena tv´ dar negalvojanãi˜ lietuvi˜pen sija atrodo kaip kaÏkokia ne -

ma loni, bet nebtinai ateisianti pers pek -tyva – gal, jei jà ignoruosi ir jai ne si ren g -si, jos pavyks i‰vengti. ·tai Ver ty bini˜popieri˜ komisijos uÏsakymu ne seniaiatlikta apklausa atskleidÏia, kad at lie ka -mus pinigus investicij˜ fonduo se se nat -vei kaupia vos 2 proc. Lie tuvos gy ven -toj˜, dar maÏdaug 8 proc. ateitimi pa -sirpino investuodami ∞ ne kilnoja mà j∞tur tà (kità nei j˜ gyvenamasis bs tas).

Visi‰kà abejingumà savo bsimomssenatvòs pajamoms liudija ir kitos ap -klausos duomenys: apklausus asmenis,da lyvaujanãius antrosios pakopos pen-sijos kaupimo sistemoje, kai keli pro-centai nuo “Sodrai” mokam˜ mokesãi˜yra pervedami ∞ privaãius fondus, pa -ai‰ kòjo, kad 27 proc. apklaust˜j˜ netne Ïino, ko k∞ yra pasirink´ fondà, 28proc. niekada ne sidomòjo, kiek jau yrasukaup´ lò ‰˜, 38 proc. bsim˜j˜ pen -sinink˜ ne si domi sa vo fondo taikomaismokesãiais, o 49 proc. nelygina savofondo ir kon ku rent˜ rin koje rezultat˜.

“O kà a‰ ten naujo suÏinosiu? Îinau tiktiek, kad kaÏkokie nedideli pinigai nuolatkapsi, nemanau, kad tai bus rim ta paspir-tis senatvòje”, – dau gelio b si m˜j˜ Lie -tuvos pen sinink˜ lpomis kal ba 54 met˜‰iau lietò Roma Va liulienò. Vie name ko -mer cini˜ bank˜ dir banti mo teris sa ko ne -matanti prasmòs pa pildo mai tau pyti in -vestuojant: “Man gy venti – ke liau ti, pra -mogauti, pa si puo‰ ti – norisi da bar, gal se -natvòje nieko ne be rei kòs, tad kiek valsty-bò skirs, tiek uÏ teks”, – dòl ateities nesi-jaudina pa ‰ ne kovò.

Pasak ekonomisto Romo La zut -kos, sa varanki‰kas pinig˜ ar kapita-lo kaupimas sotesnei senatvei i‰es mòs tinka tik labai nedideleida liai Lie tu vos Ïmoni˜. “Sav´sne s kriausdami ‰iandien, taiyra ‰iuo metu pa ten kin da -mi sa vo pa grin di nius po rei -kius, su si mokòdami mo -

kes ãius ir paskolas, i‰laikydami au to mo -bi l∞ ir atos togaudami bent kartà per me -tus, ati dòti dal∞ pajam˜ dar ir pensijai galitik 2–3 proc. Lietuvos gyventoj˜”, – sa koekspertas.

I variantas: atsiduoti“Sodros” malonei

765,8 Lt – tokia ‰iuo metu Lietuvojevidutinò senatvòs pensija. Dviej˜ kam-bari˜ buto Vilniuje i‰laikymas Ïiemà, netir su kompensacijomis pen si nin kams, at -sieina maÏiausiai 300 Lt. Taigi mais tui irvaistams lieka nedaug – apie 450 Lt, opramogas ar keliones bent po Lietuvà ten -ka i‰ viso pamir‰ti.

Taãiau toliau bus tik blogiau. De mo -grafinòs tendencijos tokios bauginan ãios,kad vidutinio amÏiaus dir ban tie siemssun ku tikòtis net ir toki˜ menk˜ i‰ mok˜,ko kias gauna dabartiniai pen si ninkai.Dar bin go amÏiaus Ïmoni˜ dalis tarp vis˜gyventoj˜ dabar siekia 59 proc., o pen -sinink˜ – 16 proc. Bet nuolatinis gimsta-mumo ma Ïò jimas ir emigracija lemianuolatin∞ ‰ios proporcijos pokyt∞, tad pokeliasde‰imties met˜ dir ban ãi˜j˜ Lie -tuvoje tebus 41 proc., o ‰tai pensinink˜armija i‰augs iki 34 proc. Naivu tikòtis,kad per artimiausius kelis de ‰imt meãiusLietuvoje i‰vysime eko no min∞ ste buklà,greiãiausiai ir toliau kapstysimòs ES

para‰tòse – juk dabar Lie tuva dar ir nuo-lat skolinasi dabartinòms “Sodros” sky -lòms kam‰yti, o atidirbti teks tai paãiaikar tai, kuri dar ir auganãià bsim˜j˜ pen -sinink˜ armijà turòs i‰laikyti.

+ Nereikia dòl nieko sukti galvos.– Senatvòje teks skursti.

II variantas: kaupti pinigussotesnei ateiãiai

Senas geras bdas pasirpinti savoatei timi – kaupti pinigus. Bent po kaÏ kiekauto ma ti‰kai savo pensijai ‰iuo me tu at si -deda be veik milijonas Lie tu vos dir ban -ãi˜j˜ – tiek j˜ dalyvauja antrosios pako-pos pensij˜ kaupimo sistemoje. Taãiauãia tebus surinkta katino a‰aros: Vy riau -sybò kaip no ròdama kaitalioja ∞ privaãiusfondus pervedam˜ “Sod ros” ∞mok˜ dal∞(birÏelio pabaigoje neapibròÏtam laikuipa li ko galioti krizin´ 2 proc. nor mà, kuribu vo sumaÏinta nuo ankstesni˜ 5,5proc.), sa vo dal∞ pasiima fond˜ ad mi nis -tratoriai, o kur dar kri zòs ∞taka ‰i˜ fond˜rezulta tams...

·ioje vietoje savo paslaugas uoliaisi lo treãiosios pa kopos pensij˜ fondai,si lantys jiems, investavimo profesiona -lams, patikòti sa vo senatvòs gerov´, da -bar mokant re guliarias savanori‰kas∞mo kas kaupiamajam gyvybòs drau di -mui arba investici niams fondams.

Yra ir dar vienas b das pa sirpintiateitimi – in ves tuoti paãiam. Pa vyz -dÏiui, pa siryÏ´s per mò nes∞ sotesnei

atei ãiai atsi dò ti po 200 Lt ir kartà permetus in ves tuodamas sukauptus

2,4 tkst. Lt uÏ 10 proc. me -tini˜ pa l ka n˜, po 30 me -t˜ jau bsi investav´s 72tkst. Lt, o su kaup´s 434tkst. Lt. Ta ãiau, nea be -jotina, to kioms sòkmin-goms inves ticijoms rei -

Dauguma lietuvi¨ renkasi skurd LAURA GVOZDAITñ

Gròsmingos demografinòs pro -gnozòs turòt˜ skatinti lie tuviuspaãius taupyti pensijai – jukvalstybòs pajògumai su teiktisoãià senatv´ kasmet tik men -kòja. Taãiau kol kas sena tveitesirengia vos keli procentai Lie tuvos gyventoj˜.

2010 / 07 / 05veidas

Sotesnei pensijai taupo tik de‰imtadalis lietuvi˜

Kliaujantis vien “Sodra”, laukt˜ skurdi senatvò

ŠARŪ

NO M

AŽEIK

OS ("

BF

L")

NU

OT

R.

A.U

FA

RT

O (

"BF

L")

NU

OT

R.

kia ne men ko eko nominio ir fi nan si nioi‰ pru si mo – arba ‰ià srit∞ gerai i‰ ma -nanãio pa taròjo, tar pi ninko, kuriam taippat teks su mo kòti sòkmòs mokest∞.

+ Galima kaupti ir ne dideles sumas;tin kamai investavus, gràÏa po ilgo lai -ko tarpio kelis kartus vir‰ija investuotàsu mà.

– Savaranki‰koms investicijoms rei -kia finansinio i‰prusimo; infliacija ma -Ïina gryn˜j˜ pinig˜ vert´.

III variantas: pirkti nekilnojamàj∞ turtà

Lietuviams kone geriausiai supranta-ma investicij˜ r‰is – nekilnojamojo tur topir kimas. Nedidelis, lengvai i‰nuo mo ja -mas butas geroje didmiesãio vietoje, Ïi -noma, galòt˜ tapti ramybòs dòl atei tiesb si miesiems pensininkams su tei kianãiupagrindu. Kad ir kokios krizòs siaust˜,ne kilnojamasis turtas visada bus garan-tuo tas pajam˜ ‰altinis, o ‰tai pa jam˜ dy -dis jau priklausys nuo sveikos nuovokosir susigaudymo rinkoje.

Tarkime, Vilniuje dabar nesunkiai ga -lima susirasti neprastà dviej˜ kamba ri˜butà uÏ 250 tkst. Lt. Paãiam su mokant10 proc. ‰ios sumos ir likusià pasiskolinusi‰ banko, per mònes∞ jam tek t˜ mokòtimaÏdaug 1,2 tkst. Lt dyd Ïio paskolos∞mokà. UÏ tiek i‰ nuomoti butà ‰iuo metuvargu ar pa vyk t˜ – tad ‰is investavimasateiãiai labiau tikt˜ dau giau nuosav˜ lò‰˜jau prikaupusiems Lietuvos gyventojams.Tiesa, tokiam pasirengimo pensijai me -chanizmui gali kilti ir daugiau kliãi˜:pla nuojamas ne kilnojamojo turto moke-stis, nestabilios nekilnojamojo turto nuo-mos ir pardavimo kainos.

+ UÏtikrintos pajamos senatvòje.– Reikalingos didelòs pradinòs in ves -

ti cijos; nuolatinis rpestis dòl nuomi -nin k˜ ir turto i‰saugojimo.

Ωiå senatv´

2010 / 07 / 05 veidas 35

KOMENTARAS

Harry Trumanui, trisde‰imt treãia-jam JAV prezidentui, patikt˜ va -do vauti dabartinei Lietuvai. Kar -

tà jis yra pasak´s, kad noròt˜ su tik tivienarank∞ ekonomistà, nes visi jo pa -taròjai sakydavo: “viena vertus..., ta ãiaukita vertus...”. Lietuvoje daugumarei‰kini˜ suprantami viena r eik‰ mi‰ kai irneginãijamai. Mokesãi˜ didinimas yrablogai. Socialini˜ i‰mok˜ didinimas yragerai. Emigracija yra blogai. Viena -reik‰ mi‰kai. Taãiau kiekvienas veiks-mas, sprendimas, rei‰kinys juk turi irprivalum˜, ir trkum˜. Kadangi apieemi gracijà Lietuvoje kalbama tik kaipapie neigiamà rei‰kin∞, keliant∞ gròsm´Lietuvos identitetui, noròt˜si paÏvelgti ∞jà kitu kampu.

Per pastaruosius de‰imt met˜ ofi -cia liai emigravo beveik 150 tkst.‰alies gy ventoj˜, taãiaunere gistruotos emig ra -cijos mas tai dar di des ni.Nors labai i‰ sa mi˜ ty -rim˜ nòra, dauguma∞verãi˜ rodo, kad sa voi‰vykimo i‰ ‰alies ne re -gistruoja maÏdaug pu sò emigrant˜.Taãiau mi g racijos saldo (∞vertinus imig -ravusius ir reemigravusius) ne toksbauginantis – tik kiek daugiau nei 60tkst. gyventoj˜. Lietuva labai ribojaimigracijà ir prie‰ suteikdama leidimàdir b ti ir gyventi ‰alyje atsiÏvelgia ∞potencialaus imig ranto kompetencijasbei dar bo rin kos po reikius (patirtisrodo, kad gauti lei dimà ne ES pilieãiuiprofesoriui dir bti Lietuvos universitetegali trukti iki pusmeãio). Tuo tarpu dau-guma emig ruoja nãi˜j˜ yra Ïemesnòskva li fi ka ci jos darbuotojai, i‰vykstantysdir bti maÏos pri dòtinòs vertòs darbus.Tai gi galima ma nyti, kad kokybinis mi -g racijos saldo yra teigiamas ir naudin-gas Lietuvai.

Dalies gyventoj˜ emigracija ne b -tinai yra blogas rei‰kinys – ypaã jeiemi gruoja ne novatori‰ka, Ïemesnòskva lifikacijos darbo jòga. Tikòtina, kadb tent tokie lietuviai ir emigruoja, nesb dami krybingi ir iniciatyvs, gali -mybi˜ dirbti bei uÏsidirbti rast˜ ir Lie -

tu voje. Tyrimai rodo, kad daÏniausiosemigracijos prieÏastys Lietuvoje yrane pakankamas darbo uÏmokestis ir ne -darbas. Nuolat girdime, kad emig ruojatie, ku rie nebesugeba rasti darbo (arbasu sikurti darbo vietos) ir i‰laikyti sav´sbei savo ‰eimos.

Turòtume ne raudoti dòl to, o dÏiau -gtis, kad netgi maÏiausiai kompetentingadarbo jòga yra mobili ir gali susirasti dar -bo kitose ‰alyse. Ir i‰laikyti ne tik save,bet ir Lietuvoje likusius ‰eimos na rius.PavyzdÏiui, pernai grynosios pri vaãi˜asmen˜ perlaidos i‰ uÏsienio vir‰ijo mi -lijardà lit˜, o nuo ∞stojimo ∞ Eu ro pos Sà -jungà grynosios privaãi˜ as men˜ perlai-dos jau vir‰ijo 7 mlrd. Lt. Kas ãiablogo, kad kaÏkuri˜ darbuotoj˜ kom -petencija ‰alyje tuo metu nòra rei ka -linga, taãiau dirbdami uÏsienyje jie ga -li i‰laikyti save bei Lietuvoje likusiusartimuosius?

Lietuviai 50 met˜ gyveno visi‰kaiuÏ daroje visuomenòje, nematydami irdòl to dabar negalintys toleruoti skirtin -

g˜ ra si˜, politini˜, re -ligini˜ ir seksualini˜pa Ïir˜. Pro vin cia li˜,ne i‰ si la vi nu si˜ pi lie -ãi˜ emi gracija yra ge -ras rei‰ kinys vien dòlto, kad jie pa ma to pa -

sau lio, pra p le ãia aki rat∞, kei ãia pa Ïi rasar tie siog i‰ mok sta uÏ sie nio kal b˜.

Tik reikòt˜ siekti, kad kuo daugiauemigrant˜ deklaruot˜ i‰vykimà i‰ ‰a -lies. Tokia statistika naudinga ne tik dòlto, kad bt˜ galima nuolat Ïinoti tiksl˜emi gracijos ir reemigracijos mastà,emigrant˜ kvalifikacijà ir i‰vykimoprie Ïas tis, bet tai ir leist˜ “pagerinti”kai ku riuos santykinius makroekonomi -nius ro diklius, pavyzdÏiui, BVP, ten -kant∞ vie nam gyventojui.

Be to, tai i‰ry‰kint˜ ir dar labiau at -kreipt˜ dòmes∞ ∞ kitus ir taip blogus Lie -tuvos rodiklius – per didel∞ skaiãi˜ vie -nam gyventojui tenkanãi˜ vie‰àsias pa -slaugas teikianãi˜ specialist˜.

Îinoma, jei emigruoja potencialiausi(nesakau – jauni), krybingiausi ir ta -lentingiausi visuomenòs nariai, tai jaukelia pavoj˜ ilgalaikiam ‰alies kon ku -ren cingumui ir jos identitetui. Taãiaukol neÏinome, kas, kada ir kodòl emi -gruoja bei reemigruoja, nerimas ir dra -matizavimas gali bti perdòtas.

Dalies gyventoj˜ emigracija nebtinai yra blogas rei‰kinys.

Emigracija kitukampu

NERIJUS MAâIULISISM vadybos ir ekonomikos universiteto studij˜ dekanas

Lietuvoje daugumarei‰kini˜ suprantamivienareik‰mi‰kai irneginãijamai.

"BF

L" N

UO

TR

.

36

·iuo metu Vilniaus kooperacijos ko le -gijoje ir jos skyriuje Kaune galimastudijuoti verslo vadybà, buhalte rin´

apskaità, informacijos vadybà, verslo eko -no mikà. Pastaroji specialybò ∞diegta tikpernai, taãiau i‰kart tapo populiari – ‰iomisdienomis jà renkasi daugiausiai b sim˜ stu-dent˜. Vis dòlto pagal studen t˜ skaiãi˜nepralenkiama yra verslo vadyba.

Priminsime, kad Vilniaus kooperaci-jos kolegija (VKK) ∞steigta 2000 m. reor-gani zavus populiariàjà Vilniaus auk‰ tes -nià jà kooperacijos mokyklà. ·ios neval-stybinòs kolegijos pirmtakas – nuo 1930m. vei kusi Kauno ekonomikos mokykla,kuri 1945 m. buvo perduota Lietuvosvar totoj˜ kooperatyv˜ sàjungai. 2001 m.prie VKK buvo prijungta Kauno auk‰ -tesnioji kooperacijos mokykla.

Nuo 2007 m. kolegijos absolventamssuteikiamas profesinio bakalauro laips-nis. Pasak VKK direktoriaus Jono Jaku -

bausko, baigusieji kolegijà dirba vady-bininkais, ∞moni˜ finansininkais, ∞staig˜administratoriais, kuria savo verslà.

“Visuomenei apie save pateikiametik tikslius duomenis ir statistikà, joki˜me laging˜ skaiãi˜, todòl nepatenkame ∞rei tin g˜ vir‰nes, nepelnome dirbtiniopopuliarumo”, – sako direktorius.

·iandien kolegijoje ypatingas dò me sysskiriamas kiekvienam studentui. Mo ko mane tik specialybòs – ugdant bendràsiaskompetencijas ∞sisavinami ge bò jimai ben-

drauti, bendradarbiauti, dirbti sa va ran -ki‰kai, valdyti informacijà ir sp r´sti pro -blemas. Per kiekvienais metais ren giamàdevyni˜ dien˜ progra mà student˜ gru pòsstengiasi atpaÏinti save, da lyvauja patir-tinio mokymo me todais pa remtame Ïygy-je, analizuoja ∞gytà patirt∞. Tarkime, 2010metais ‰io je programoje kartu dalyvavo irLen kijos, Ru munijos, Turkijos ir Por tu ga -lijos stu den tai. Tiki masi, kad visi ‰ie ∞g -dÏiai padòs ab solventams rasti savo vietàdarbo rinkoje.

Vilniaus kooperacijos kolegija: patirtis ir d∂mesys kiekvienam studentui

BRIGITA BALIKIENñ

Viena didÏiausi˜ nevalstybi-ni˜ kolegij˜, viena seniausi˜ekonominio profilio mokykl˜Lietuvoje silo moderniasstudij˜ programas.

Vilniaus kooperacijos ko le gijoje ir jos skyriuje Kaune galima studijuoti verslo vady-bà, buhalte rin´ apskaità, informacijos vadybà, verslo eko no mikà

2010 / 07 / 05veidas

LIETUVA ŠVIETIMAS PR

Faktai ir skaičiai•Vilniaus kooperacijos kolegijoje studijuoja 1600 student˜;•70 proc. dòstytoj˜ yra praktikai, kurie dirbo arba dirba verslo∞monòse, vie‰ajame sektoriuje, taip pat kvieãiami dòstyti univer-sitet˜ dòstytojai;• Øgij´ bakalauro laipsn∞ ‰iuo metu universitetuose magis-trantros studijas t´sia per 400 kolegijos absolvent˜;•2010 m. pasira‰yta 21 sutartis su socialiniais partneriais, ak-tyviai bendradarbiaujama su Lietuvos kooperatyv˜ sàjunga, Vil -niaus m. savivaldybe, SEB, “Swedbank”, “Snoro” bankais, verslo∞monòmis “Stekas”, “Rivilò”, “Penki kontinentai”, kuriose studen-tams sudaromos sàlygos atlikti praktikà, ruo‰ti baigiamuosiusdarbus;•Kasmet 15 student˜ vyksta studijuoti ar atlikti praktikos ∞uÏsienio (Portugalijos, Belgijos, ·kotijos, Italijos, Lenkijos,Slovònijos ir kt.) auk‰tàsias mokyklas ir ∞mones.

Studijų galimybės ir jų kokybė•Nemokamos studijos gavusiems studento krep‰el∞ (∞stojusiemsremiantis LAMA BPO sistema).•Stipendijos, materialinò parama socialiai remtiniems studen-tams.•Gera studij˜ bazò, bendrabuãiai Vilniaus ir Kauno miest˜ cen-tre, apgyvendinami visi ∞stojusieji.•Galimybò t´sti magistrantros studijas Lietuvos ir uÏsienio uni-versitetuose.•Studij˜ procesas vykdomas pagal tarptautinòs kokybòs vady-bos sistemos ISO 9001:2000 standartà.•Nacionaliniu ir tarptautiniu mastu akredituotos visos studij˜ pro-gramos.

VIL

NIA

US

KO

OPE

RA

CIJO

S K

OLE

GIJO

S A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

2010 / 07 / 05 veidas

LIETUVA

37

PR PARAMA

Lietuvos centre, Kòdainiuose,∞sikrusi majonezo ir pa-gard˜ gamybos bendrovò

"Vesiga", labiausiai Ïinoma i‰"Daumant˜" prekòs Ïenklo,kitàmet ‰v´s jau 20 met˜ jubiliej˜."Tai viena seniausi˜ vadinam˜nauj˜j˜ ∞moni˜ Lietuvoje, atsi-radusi˜ paskelbus nepriklau-somyb´, – paai‰kina S.Grinke-viãius. – "Vesiga" sukurta "tu‰ãio-je vietoje", mes neprivatizavomevalstybini˜ objekt˜ ir visa, kàturime, uÏdirbome patys. O dabarms˜ bendrovò teisòtai gali va-dintis pagard˜ rinkos lydere, matjos pagaminta produkcija sudaro30 proc. Lietuvos rinkos".

Prie‰ keletà savaiãi˜ Prekybos∞moni˜ asociacijos organizuotamepopuliariausi˜ produkt˜ konkurseUAB "Vesiga" suteiktas popu-liariausios pagard˜ tiekòjos var-das. O ‰ios bendrovòs pagamintas"Tradicinis" pomidor˜ padaÏastapo pomidor˜ padaϘ lyderiu.·iame konkurse prizininkai i‰rinkti re-miantis oficialiais prekybos tinkl˜ pateik-tais skaiãiais apie ∞vairi˜ produkt˜ par-davimà maÏmeninòjò rinkoje.

UAB "Vesiga" yra 100 proc. Lietuvos ka-pitalo ∞monò, jos produkcija eksportuojama∞ de‰imt ‰ali˜, tarp kuri˜, DidÏioji Britani-ja, Airija, Vokietija, Danija, Suomija ir kt.

Bendrovòs antrinò ∞monò "Agropro-dukt", ∞sikrusi Kaliningrado srityje (Rusi-joje), netrukus bus aprpinta moderniomisgamybinòmis patalpomis. Naujo fabrikostatyba pradòta ‰iemet pavasar∞, o darbustikimasi baigti 2011 m. kovà. Priminsime,kad populiaraus "Daumant˜" majonezo irkit˜ pagard˜ gamintojai dirba su Italijoje,Vokietijoje, âekijoje pagaminta ∞ranga.

Maloniau remti... dÏiaugsmàS.Grinkeviãi˜ dÏiugina ne tik geri

gamybos rodikliai ar sàskaita banke. Vers-lininkas prisipaÏ∞sta, kad malonumà gali

teikti ir prie‰ingas procesas: ne gauti, oduoti. Labdaringos veiklos "Vesigos" di-rektorius òmòsi jau seniai. Prie‰ keliolikamet˜ ∞ verslininkà kreipòsi jaunas pers-pektyvus ‰achmatininkas bei jo treneris.Kelionei ∞ uÏsien∞ reikòjo tkstanãio Vo-kietijos marki˜. Jaunam vaikinui tai buvomilÏini‰ka suma. Nutar´s padòti, S.Grinke-viãius nesigailòjo. Nuo tol pats kalbasi supra‰anãiaisiais paramos, stengiasi ∞si-klausyti ∞ j˜ bòdas, kartais netgi patspadràsina. "Vesiga" gamini˜ yra gavusiosir keletas baÏnyãi˜ parapij˜ remiamos ne-pasiturinãi˜j˜ valgyklos.

Kartà atòjo mokytojas, kuris savo ini-ciatyva, niekieno neliepiamas, nutaròvaikams suorganizuoti stovyklà. "Ma-ãiau, kad Ïmogui labai nepatogu pra‰yti,nors ir pra‰ò ne sau, – prisimena pa‰neko-vas. – Tada jam pasakiau, kad mes galimebti kompanionai: jo idòja, o mano – pini-gai. Taip ir sutaròme". Kelerius metus Kò-dainiuose veikia jaun˜j˜ ‰auli˜ kuopa, ku-

rios vadovas rengia moksleiviams vasarosstovyklas. Jose – ir beveik kari‰ka draus-mò, ir galimybò pasportuoti, aktyviai irturiningai su bendraamÏiais praleisti lais-valaik∞, br´sti fizi‰kai ir dvasi‰kai. "Vesi-ga" vadovo nuomone, paaugliams, ypaãsunkesnio charakterio, tai puiki galimybòsavo energijà nukreipti tinkama linkme.Stovyklà lanko de‰imtys, o gal ir ‰imtasjaunuoli˜. "Pernai dalyvavome stovyklosatidaryme: kai i‰sirikiavo vaikinai, eilònusit´sò beveik per visà aik‰tel´... UÏpaaukotus pinigus mi‰ke ∞rengta tre-niruoãi˜ trasa – kliãi˜ ruoÏas". Vòliau ‰iorganizacija sustipròjo, sugebòjo gautiparamos i‰ Europos fond˜. Be to, "Vesi-ga" daugel∞ met˜ ròmò ir vaik˜ namus"Saulutò", o Kòdaini˜ futbolo komandàremia nuo 1993-i˜j˜.

"Visiems pagelbòti ne∞manoma, todòllabiau remiame tai, kas gali suteikti

dÏiaugsmo kuo dides-nei grupei Ïmoni˜, pa-vyzdÏiui, ∞vairius ren-ginius", – sako S.Grin-keviãius.

Øtaka nesinaudoja

Kaip aktyvus vi-suomenòs veikòjas irpolitikas garsòjantisS.Grinkeviãius ∞ Kò-daini˜ rajono savi-

valdybòs tarybà pirmàkart i‰riktas 1995m. Ir trisia joje jau penktà kadencijà. "JeiÏmonòs i‰renka, vadinasi, pasitiki, mano,jog kaÏkà miesto labui galiu nuveikti.Suprantama, vienas nieko nepadarysi.Taãiau jei Kòdainiuose sutvarkytas Sena-miestis, jei gerai tvarkomi ‰aligatviai,gatvòs, palyginti su greitimais rajonais, taiatspindi, kaip dirba rajono savivaldybòstaryba ir jos nariai".

Kartais S.Grinkeviãiaus Ïmonòs pa-klausia, kokia jam nauda i‰ dalyvavimorajono politiniame gyvenime? Kam jamto reikia?

"Jokios naudos nei a‰, nei mano vers-las i‰ to neturime. Ms˜ ∞monò nedaly-vauja savivaldybòs skelbiamuose konkur-suose, tarkime, aprpinti mokyklas mais-to produktais. Tad ir pelning˜ uÏsakym˜per paÏintis negauname. Politikoje ir vi-suomeniniame gyvenime dalyvauju todòl,kad galòãiau i‰reik‰ti savo pilietin´ pozi-cijà", – uÏbaigia pa‰nekovas.

S∂kmingas verslas dera prie filantropini¨ id∂j¨

DAIVA NORKIENñ

Bendrovòs "Vesiga" direktorius ir bendrasavininkis SauliusGrinkeviãius teigia, kad sukurti sòkmingà verslà ∞manoma ir"tu‰ãioje vietoje", nelendant ∞ valstybòs ki‰en´. Kita versli-ninko taisyklò – duoti yra maloniau nei imti. Gal todòl UAB"Vesiga" kasmet labdarai i‰dalija ‰imtus tkstanãi˜ lit˜.

Bendrovò"Vesiga"remia

miesto ‰ventes,moksleivi˜stovyklas,

sporto koman-dà, vaik˜namus...

"VE

SIG

A"

AR

CH

YV

O N

UO

TR

.

Praòjusià savait´ âekijos premjerutapo konservatyvi˜ paÏir˜ kuklus irsantrus politikas Petras Neãasas.

Kaip gyvenime, taip ir politikoje jis ketinabti besàlygi‰kai taupus.

Tiesa, âekija ir iki P.Neãaso neturòjodideli˜ bòd˜ dòl skol˜ – ‰ios ‰alies uÏsienioskola ‰iuo metu yra maÏiausia visojeEuropos Sàjungoje ir siekia tik 35,4 proc.BVP.

Daugiau nerimo kelia galbt tik didò-jantis biudÏeto deficitas, kurio maÏinimoP.Neãasas ir ketina griebtis pirmiausia.“Mums reikia stabilaus, darb‰taus Ministr˜kabineto, kuris greitai susitvarkyt˜ subiudÏeto deficitu ir neleist˜ jam pakilti ikitiek, kiek prognozuojama”, – dòsto P.Ne-ãasas, omenyje turòdamas ekspert˜ prog-nozes, jog biudÏeto deficitas ‰iemet galipasiekti 5,9 proc. BVP.

Ms˜ Andri˜ Kubili˜ daug kuo, net irfiziko profesija, primenantis âekijos prem-jeras pasiryÏ´s kuo greiãiau ∞gyvendinti irpensij˜ bei sveikatos reformas, taip pat, jeireikòs, didinti mokesãius, tad bent jauinvestuotojai, analitikai ir reiting˜ agent-ros viliasi, jog P.Neãasas ekonominiu po-Ïiriu turòt˜ bti geriausias vis˜ laik˜âekijos premjeras.

Pana‰iai kalbama ir apie naujai i‰rinktàSlovakijos valdÏià. âia naujà vyriau-syb´ sudarò Iveta Radiãova – libe-ralios pakraipos krik‰ãioni˜ sàjungoslyderò, 53-ej˜ met˜ sociologijos pro-fesorò. Jai tapus premjere bemat‰oktelòjo Slovakijos akcij˜ vertò,mat I.Radiãova paÏadòjo pritrauktinauj˜ uÏsienio investicij˜.

“Pinig˜ gausime i‰ investicij˜.Vien tai, kad “Moody’s” ir “Standard &Poors” ms˜ ‰al∞ vertina kaip penktà ge-riausià savo reiting˜ lentelòse, turòt˜ btipaskata ∞ Slovakijà ateiti ∞vairioms uÏ-sienio korporacijoms”, – planais dalijasinaujoji premjerò.

Be to, kaip ir kolega âekijoje, ji nusi-teikusi laikytis grieÏtos fiskalinòs draus-mòs bei stengtis, kad “kabinetas dirbt˜pilieãiams, bt˜ atviras, kad po ketveri˜met˜ bt˜ galima pasakyti, jog tai buvodidÏiulò sòkmò”. Vienintelis skirtumas –I.Radiãova, prie‰ingai nei âekijos prem-

jeras, yra paÏadòjusi, kad biudÏeto defici-tas bus maÏinamas nelieãiant mokesãi˜ irnekarpant socialini˜ i‰mok˜.

Btent dòl to jai teks dar vienas i‰bandy-mas – laviruoti tarp ‰alies gyventoj˜ irEuropos interes˜. Mat euro zonos nare ta-pusiai Slovakijai reikòs dalyvauti steigianteuro zonos ‰ali˜ gelbòjimo fondà. I‰ viso i‰Slovakijos reikalaujama apie 4,5 mlrd. eur˜garantij˜ – pinig˜, kuri˜ prireikt˜ tik tuoatveju, jei juos pasiskolinusi valstybò ban-krutuot˜. Tai maÏdaug po tkstant∞ eur˜kiekvienam slovakui. ·i Ïinia slovakusstipriai i‰gàsdino, tad Slovakija praòjusiàsavait´ buvo vienintelò i‰ 16-os euro zonos‰ali˜, vis dar nepasira‰iusi ketinimo steigtiaptariamà fondà.

“Dabar tai didelò rizika. Ms˜ ‰aliesbiudÏeto deficitas siekia 5,5 proc. BVP irpirmiausia turime galvoti, kaip j∞ sumaÏin-ti”, – sako itin atsargia politike vadinamaI.Radiãova.

Vengrija pagerins ∞vaizd∞?Kur kas maÏesniu atsargumu pasiÏymi

naujoji Vengrijos valdÏia, nors ir ji vis daÏ-niau kalba apie btinyb´ taupyti.

Jau anksãiau ‰alis, kuri pirmoji visojeEuropoje prasidòjus krizei gavo 24 mlrd.

eur˜ Tarptautinio valiutos fondo paskolà,daÏnai sulaukdavo kaltinim˜ dòl pernelyglaisvos fiskalinòs politikos, per dideli˜socialini˜ i‰mok˜ ir apskritai pernelygatsainaus poÏirio ∞ pinigus. Dabar, rin-kimus laimòjus ir premjeru tapus ViktoruiOrbanui, padòtis, regis, pamaÏu keiãiasi.

Tarkime, V.Orbanas paÏadòjo sumaÏintiVengrijos biudÏeto deficità tiek, kad jisnevir‰yt˜ TVF nustatytos ribos. Ir jau birÏe-lio viduryje Vengrijoje apsispr´sta ∞vestinaujà mokest∞ finansiniam sektoriui. Vieni‰ jo per metus ∞ biudÏetà tikimasi surinktiapie 880 mln. JAV dol. ir taip neleistiVengrijai tapti regiono bankinink˜ rojumi –mat Vengrija jau buvo pradòta taip vadintidòl pernelyg didelòs bank˜ ir kit˜ finansi-

ni˜ institucij˜ laisvòs.Kita vertus, dabartiniu laikmeãiu

paradoksalu girdòti, taãiau vengrai i‰naujojo savo premjero laukia maÏes-ni˜ mokesãi˜, nes jis tai paÏadòjo persavo rinkim˜ kampanijà ir netgi nusi-teik´s tokius paÏadus ∞gyvendinti.

Nerimà kitoms ‰alims, ypaãartimiausioms kaimynòms, kelia ir tai,

kad Vengrijai niekaip nesiseka atsikratytididÏiulòs skol˜ na‰tos. Ji net surengò kelisaukcionus, per kuriuos mògino skolas par-duoti, taãiau visi jie baigòsi nesòkme.

GuodÏia nebent tai, kad praòjusià savai-t´ V.Orbanas paÏadòjo, esà Vengrijoje∞sigalios nauja ekonominò sistema, pagr∞stagrieÏtu taupymu, skolos ir biudÏeto deficitomaÏinimu.

Jei tai tiesa, visos trys – Vengrija, âekijair Slovakija – bus atsinaujinusios politikais,kuri˜ svarbiausia uÏduotis – taupyti irneuÏkrauti savo skol˜ ateities kartoms.

2010 / 07 / 05veidas38

RIMA JANUÎYTñ

Trijose Centrinòs Europos ‰aly-se – âekijoje, Slovakijoje ir Ven-grijoje i‰rinktos naujos vyriau-sybòs nusiteikusios sumaÏintibiudÏeto deficità ir valstybòsskolà bei ∞gyvendinti nema-lonias, bet reikalingas reformas.

BiudÏeto deficitas Valstybòs skola(proc. BVP) (proc. BVP)

âekija 5,3 35,4Slovakija 5,5 35,7Vengrija 4,5 52

Vengrija

âekija

Slovakija

PASAULIS EUROPA

Centrinės Europos valstybių skolos

Centrinei Europai diriguos taupuoliai

âekijos premjerasP.Neãasas

Slovakijos premjerò I.Radiãova

Vengrijos premjerasV.Orbanas

2010 / 07 / 05 veidas

PASAULIS

39

KIRGIZIJA

Vos per kelis mònesius gyvenimasKirgizijoje pasikeitò neatpaÏ∞sta-mai. Baland∞ po kruvin˜ protest˜

buvo nuverstas prezidentas KurmanbekasBakijevas, kuris vòliau spruko ∞ Baltarusijàpas gerà biãiul∞ Aleksandrà Luka‰enkà.GeguÏ´ ‰aliai jau visu pajògumu vadova-vo laikinoji vyriausybò su Roza Otunba-jeva prie‰akyje. BirÏelio pradÏioje kilotkstanãius gyvybi˜ nusine‰´ etniniaisusiròmimai tarp kirgiz˜ ir uzbek˜, ku-riems tariamai dirigavo tas pats K.Baki-jevas, siek´s destabilizuoti padòt∞ ‰alyje,sukompromituoti naujàjà valdÏià ir gr∞Ïtikaip laukiamas gelbòtojas. Bet jamnepavyko.

Na, o birÏelio pabaigoje ∞vyko ‰ios‰alies gyvenimà jau ir oficialiai pakeit´sreferendumas, pavert´s Kirgizijà parla-mentine respublika, o R.Otunbajevà – ofi-cialia laikinàja Kirgizijos prezidente.

Kas laukia liepà, dar neai‰ku, taãiau kolkas girdòti tik nerimas dòl galim˜ nauj˜etnini˜ susiròmim˜ ir Ïmoni˜ aimanos.Mat tkstanãiai i‰ Kirgizijos per susi-ròmimus ∞ Uzbekijà pabògusi˜ uzbek˜masi‰kai deportuojami atgal ir gr∞Ïta ãianebeturòdami nei nam˜, nei jokio prie-globsãio, nei kirgiz˜ supratimo ir palaiky-mo, daÏnai – ir artim˜j˜.

Juk vien pietiniuose regionuose, kurvyko kruviniausi susiròmimai, Ïuvusiejiskaiãiuojami ne ‰imtais, o tkstanãiais.Pabògòliai – ‰imtais tkstanãi˜. Bena-miais per kelias valandas virtusi˜ gyven-toj˜ skaiãius gali siekti pus´ milijono.

Tiesa, naujoji valdÏia ramina, kad ne-gandos baigòsi. Taãiau tie paÏadai greiãiauskirti ne gyventojams, o uÏsienio ‰alimsnuraminti. Juk Kirgizijos problemos lieãiavisà Centrin´ Azijà, o plaãiàja prasme – irtokias ‰alis kaip JAV ar Rusija.

Mat geopolitiniu poÏiriu Kirgizija i‰ties˜ yra i‰skirtinò valstybò. Tiek JAV, tiekRusija ãia dislokuoja savo karines bazes.Ir viena, ir kita tikisi, kad neramumai greitai nurims ir, svarbiausia, nei‰plis pla-ãiau po visà Centrin´ Azijà – regionà, tur-tingà naftos ir duj˜ i‰tekli˜. Taãiau tai nevienintelò prieÏastis, kodòl Rusijai ar JAVtaip neramu dòl Kirgizijos.

·i ‰alis yra dar ir vienas svarbiausi˜narkotik˜ keli˜ visame regione. O‰o mies-tas, kuriame vyko didÏiausi etniniai susi-ròmimai, laikomas pagrindine narkotik˜ ar-terija, ∞ kurià svaigalai patenka i‰ Afganis-tano per TadÏikijà. Ekspertai teigia, kad per

Kirgizijà gali keliauti iki 90 proc. visamepasaulyje vòliau parduodamo opiumo. Tai-gi skaidri valdÏia ir stabili padòtis Kirgi-zijoje yra vienas svarbiausi˜ kovos suprekyba narkotikais tiksl˜.

"Tikimòs, kad po referendumo naujojivaldÏia sieks bendradarbiauti su tarp-

tautinòmis organizacijomis ir skaidriaitvarkytis ‰alies viduje. Tai lems, kaip ar-timiausiu metu seksis kovoti su narkotik˜prekeiviais visame regione", – ∞sitikin´"Transparency International" atstovai.

Referendumas atskleidò silpnybes

Vis dòlto apie stabilumà kol kas kalbòtinedr∞sta niekas, netgi baiminamasi, jogKirgizijoje br´sta karas. Kol kas neai‰ku,ar jis bt˜ pilietinis, ar net regioninis.Viskas priklausys nuo valdÏios gebòjimosuvienyti ‰al∞, stabilizuoti padòt∞ ir ∞tvir-tinti demokratijà. Deja, naujoji valdÏiapastaruoju metu parodò savo tikràj∞ vei-dà, kuris nòra toks patrauklus, kaip atrodòvos nuvertus K.Bakijevà. Vis˜ pirma laiki-noji prezidentò R.Otunbajeva neslepiaprorusi‰k˜ paÏir˜ ir jau yra sulaukusi∞tarim˜, esà visas perversmas buvo geraiapgalvotas Rusijos òjimas siekiant valdÏio-

je matyti savus Ïmones. Esama net nuogàs-tavim˜, jog naujoji Kirgizijos vyriausy-bò ir laikinoji prezidentò tarnauja tiemspatiems narkotik˜ verslo baronams.

Taãiau jei atmestume sàmokslo teori-jas, verta atkreipti dòmes∞ ∞ nepaneigia-mus faktus, i‰ry‰kòjusius pastaruoju me-tu. Vis˜ pirma demokratines vertybesdeklaruojanti valdÏia surengò neva skaidr˜ir demokrati‰kà referendumà. Ir nors joeiga nesukòlò joki˜ ∞tarim˜ net tarptau-tiniams stebòtojams, pats balsavimas ne-

turòjo nieko bendra su pasirinkimo laisve.Kirgizai galòjo atsakyti tik "taip" arba "ne" – vienas atsakymas turòjo tikti trimsskirtingiems klausimams, tad ekspertai ‰ioreferendumo nelink´ laikyti demokratiniu.

Vis dòlto tai – dar ne blogiausia.Demokratijos ir Ïmogaus teisi˜ gynòjamsdidÏiausià nerimà kelia pabògòli˜ klausi-mas. Prie‰ pat referendumà ‰imtaitkstanãi˜ pabògòli˜ i‰ Kirgizijos buvodeportuoti atgal. Ir nors Kirgizijos valdÏiaai‰kina, jog tai kaimyninòs Uzbekijos, ∞kurià supldo ‰ie uzbek˜ kilmòs Kirgi-zijos pilieãiai, sprendimas j˜ ne∞sileisti,taãiau liudytojai teigia kà kita.

Taigi akivaizdu, kad Kirgizijos gyve-nimas sparãiai keiãiasi. Taãiau liekaneai‰ku, ar ‰ie pokyãiai veda ∞ demokrati-jà, stabilumà ir taikà.

Nerimo dienos KirgizijojeRIMA JANUÎYTñ

Kirgizija oficialiai tapo parlamentine respublika – pirmàjaneva demokrati‰ka ir laisva valstybe Centrinòje Azijoje.

81 proc. kirgizųreferendume pritarėpokyčiams ir balsavo už: naujà konstitucijà, kuri numato parla-mentinòs respublikos ∞tvirtinimà;

laikinàjà vyriausyb´ ir laikinàjà prezi-dent´ R.Otunbajevà, vadovausianãià iki2011 m. pabaigos;

Konstitucinio teismo paleidimà ir jogali˜ atidavimà Auk‰ãiausiajam teismui.

Kirgizijoje ∞vykis keiãia ∞vyk∞: kruvini etni-niai susiròmimai, ‰imt˜ tkstanãi˜ pabò-gòli˜ deportacija, lemtingas referendumas

"SC

AN

PIX

" N

UO

TR

.

40

GEOPOLITIKA

Rusijos prezidento Dmitrijaus Med ve -devo apsilankymas Baltuosiuose r -muose praòjusià savait´ tapo vie nu

labiausiai aptarinòjam˜ ∞vyki˜ geo politinòjeerdvòje. Jo susitikimas su JAV vadovuBaracku Obama buvo toks ‰iltas ir drau-gi‰kas, kad politologai òmò svarstyti, jognuo ilgai trunkanãi˜ kalb˜ apie santyki˜“perkrovimo” mygtukà pa galiau pereinamaprie reali˜ darb˜.

Ir kalbama ãia ne apie bulvarinòs Ïi -niasklaidos plaãiai nu‰viestà dviej˜ pre -zident˜ vakarien´ greitojo maisto res -torane, kuriame mòsainiais smaguriavone tik B.Obama, bet ir sveikuoli‰kumoprincipus pamyn´s D.Medvedevas.

·io susitikimo esmò – net ir ne tai, kadRusijos bei JAV prezidentai pirmà kar tànuo Antrojo pasaulinio karo va Ïi nòjosivienu limuzinu. Kur kas svarbiau – dau-gybò susitarim˜, kuriems anksãiau pri -trkdavo tai laiko, tai noro, tai palanki˜aplinkybi˜.

Ko vertas vien B.Obamos i‰reik‰taspritarimas, kad Rusija kuo grei ãiauprisijungt˜ prie Pasaulio pre kybos orga-nizacijos. Juk Rusija ∞ ‰ià organizacijàverÏiasi jau seniai, tik amerikieãiai visprilaikydavo vadÏias: Rusija i‰ ties˜neatitikdavo kai kuri˜ stoji -mui btin˜ technini˜ rei ka -lavim˜, ∞ kuriuos JAV niekadanesutiko paÏiròti pro pir‰tus.

O Rusija irgi labai ne si -stengò: nepataikavo, o ∞ betko k∞ “ne” atsakydavo tuo pa -ãiu. PavyzdÏiui, prie‰ pusme -t∞, i‰girdusi dar vienà “pa lau -kite”, ker‰taudama nusp rendònebe∞sileisti amerikie ti‰kosvi‰ tienos.

Visai kas kita – praòj´s sa -vaitgalis, kai D.Medvedevasparei‰kò panaikinsiàs tokiusim porto apribojimus, o B.Oba -ma i‰tarò stebuklingus ÏodÏius,esà Rusija yra tiesiog sukurtapriklau syti PPO.

Ir tai dar ne viskas. Pasirodo, B.Oba -ma ir D.Medvedevas rankas vienas ki -tam spaudò net devynis kartus: tiek susi-tarim˜ buvo priimta per kelias valandasOvaliniame kabinete trukusias derybas.

PavyzdÏiui, sutarta dòl bendros hu -manitarinòs pagalbos nuo riau‰i˜ nu -

kentòjusiai Kirgizijai – sunku prisimintikità tok∞ atvej∞, kad ‰ios dvi ‰alys ben-dromis jògomis gelbòt˜ treãià.

Be to, Rusija bei JAV palankiai ∞ver -tino ir galimyb´ rasti bd˜, kaip pa -lengvinti abiej˜ ‰ali˜ pilieãi˜ judòjimà,atsiÏvelgiant ∞ kiekvienos valstybòs∞sta tymus ir normatyvinius aktus. Gal -bt tai ir nebus bevizis reÏimas, taãiaubent jau supaprastintos tvarkos po ‰iosu sitikimo anksãiau ar vòliau galima ti -kòtis.

B.Obama bei D.Medvedevas sukirtorankomis ir dòl sankcij˜ Iranui – norsmaÏdaug 82 proc. Rusijos gyventoj˜ne pritaria tokiam savo ‰alies vadovosprendimui, vis dòlto po ilgo muisty-mo si Rusija pagaliau nusprendò pritar-ti, jog Iranà btina pamokyti uÏ uranosod rinimà. O juk dar prie‰ porà met˜manyta, kad Rusija niekada neprisidòsprie ki t˜ Saugumo Tarybos nari˜, – jikaip ∞ma nydama mògino ∞tikinti Va ka -r˜ ‰a lis, jog naujos sankcijos Iranui ne -duos re zultat˜.

Negana to, galing˜j˜ ‰ali˜ lyderiaisutarò net dòl Kinijos: nors ∞ detales jienesileido, taãiau nusprendò, kad tiekRusija, tiek JAV spaus Kinijà vykdyti

grieÏtesn´ monetarin´ politikà.Galiausiai prezidentai rado bendrà

kalbà ir kitais klausimais, pradedantstrategija Afganistane, baigiant kova suterorizmu, dar kartà patvirtintu bran-duo linòs ginkluotòs maÏinimu ir netslapt˜j˜ tarnyb˜ bendradarbiavimu.

Trumpai tariant, Rusijos ir JAV va -

dovai akis ∞ ak∞ kalbòjosi te momis, ku -ri˜ buvo vengiama daugel∞ met˜, gal netde ‰imt me ãi˜, o vòliau paai‰kino, esà ãianò ra nieko keisto, nes nuo ‰iol santykiaipasikeitò ir ilgainiui tik geròs.

UÏmir‰tos temosToks staigus santyki˜ at‰i li -

mas ai‰kinamas ∞vairiai. Juk darneseniai JAV ir Rusija tik piktai‰nairavo viena ∞ kità, ne ‰yk‰ tò -damos viena kitai nei spaudi-mo, nei kritikos, nei grasinim˜.

Prisiminkime, kiek aistr˜ su -kòlò 2008-aisiais vyk´s Gru zi -jos karas, kai Rusija kaltinoJAV Gru zijos apginkla vimu, o‰i Ru sijà laikò neabejotina pro-vokatore ir karo kaltininke. Ar -ba kaip Rusijà siutino JAV pla -nai ∞rengti prie‰ raketin∞ skydàLenkijoje.

Dabar staiga viskas apsivertòauk‰tyn kojomis: nesutarimai i‰ -sis klaidò, o bend ri interesai atro-

do daug svarbesni nei menki prie‰ ta ra -vimai. Be je, tarp ‰i˜ “smul kmen˜” – tojipati Gru zija, kuri dar taip neseniai buvosvarbiausias dvi‰ali˜ gin㘠‰altinis, Ïmo-gaus teisi˜ padòtis Rusijoje ar JAV planaiEuropoje ∞rengti prie‰raketin∞ skydà. Va -‰ingtone D.Med vedevas ir B.Obama ‰iastemas, regis, sà moningai pamir‰o, nors ir

JAV ir Rusija v∂l ΩaidΩia draugy RIMA JANUÎYTñ

Rusijos ir JAV prezidentai dar syk∞ spaudÏia Ïalià santyki˜atkrimo mygtukà ir ai‰kina, kad dabar dvi‰aliai santykiaijau tikrai pageròs, o ‰altasis karas liks tik niriuose prisi-minimuose.

“SC

AN

PIX

” N

UO

TR

.

"VE

IDO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

2010 / 07 / 05veidas

PASAULIS

41

GEOPOLITIKA

skirtingais sumetimais.D.Medvedevui santykius su JAV ir

apskritai Vakarais parpo nu ‰lifuotipir miausia dòl finansini˜ interes˜. I‰ -kal bin gas faktas: prie‰ D.Medvedevo irB.Oba mos susitikimà abu vadovussup te ap su po Rusijos ir Vakar˜ verslokom panij˜ vadovai: jie nedviprasmi‰ -kai ra gino abu lyderius kaip ∞at gy venà nu moti ranka ∞ ideo -lo gi nius nesuta ri mus ir su si -kon cen truoti ties kon st ruk ty -viais sp rendimais, nu k reip tais∞ atei t∞.

Tai ypaã aktualu Maskvai,ku riai kaip oras btinos uÏ sie -nio inves ticijos. Ru sijos eko -nominòs plò tros ministerijosduo menimis, vien sovie ti neiinf rastruktrai at kurti ‰iuome tu stinga maÏdaug tri lijonoJAV doleri˜ – sumos, ku riosnò su Ïiburiu nerasi Rusijosbiu d Ïete. Vadinasi, btina pri-traukti uÏ sienio kapitalo, o tonepadarysi ne pa tais´s savo∞vaiz dÏio ir neparod´s drau -gi‰ kumo.

Toks scenarijus puikiai pa -vyko bend raujant su Pran c -zija: po skandalingojo “Mist -ral” sandorio Pranczija tapovie na geriausi˜ Rusijos biãiu -li˜, o abiej˜ ‰ali˜ kompanijos

pastaruoju metu pa sira‰ò ma Ïiausiai 25stambius kontraktus, vertus 6,1 mlrd.JAV do leri˜.

Tokiais kontraktais ne kà maÏiau su -interesuoti ir ame ri kieãiai. Juk Rusija

yra a‰tunta pagaldy d∞ pasaulio eko -no mi ka, taãiau uÏ i -ma vos 25-tà vietàtarp JAV prekybospartneri˜.

Negalima uÏ mir -‰ ti ir to, kad ame -rikieãiams ypaã r -pi Rusijos ketini-mai ati daryti auk ‰ -t˜j˜ te ch no lo gij˜cen t rà, tad D.Med -vedevas net savo vi -zità JAV pra dòjo nuoapsilan ky mo Si licioslònyje – JAV in for -ma ci ni˜ te ch no lo gi -j˜ ir ino va cij˜ lop -‰yje, ku rio ko pi jà jisnoròt˜ ne t rukus i‰ -vys ti ir Ru sijoje.

Be to, Rusijospre zidentas su didÏiu liu noru ir netentuziazmu lankòsi kompanij˜ “Apple”,“Google”, “Twitter” ir “Cisco” ∞mo nòse,o JAV prezidentas pasinaudojo progapaskelbti, kad Rusija i‰ JAV pirks 50“Boeing” lòktuv˜, kuri˜ bendra vertòsiekia apie 4 mlrd. doleri˜, ir kad ‰is san-doris leis sukurti Ame rikoje apie 44tkst. nauj˜ darbo viet˜.

Didesnis stabilumasBeje, toks Rusijos ir JAV santyki˜

at‰ilimas, kuris jau vadinamas ‰altojokaro pabaiga ir naujos santyki˜ erospradÏia, naudingas ne tik dvi‰aliamssantykiams. Kaip teigia pats B.Obama,visas pasaulis jauãiasi saugesnis tuo -met, kai JAV ir Rusija nesipyksta.

Juo labiau kad lyg ir nebòra bla‰ -kymosi vertinant Rusijà. Juk iki ‰iol jivadinta tai posovietine biãiule, tai Ïmo-gaus teises paÏeidinòjanãiu ir karus pro-vokuojanãiu prie‰u. Dabar tokio verti -nimo atsisakyta: Rusija esà yra tiesiognaudinga ir perspektyvi partnerò, su ku -ria nòra jokio reikalo pyktis, kurios ne -reikia mòginti perauklòti ir mokyti –svar biausia palaikyti stabilius ir kon-struktyvius santykius.

Analitik˜ pastebòjimais, prie‰ 17 mò -nesi˜, kai B.Obama tapo JAV preziden-tu, niekas negalòjo net ∞sivaizduoti, kadsan tykiai su Rusija taip kardinaliai pa -sikeis. “Vien tai, kad susitikimai nuo‰iol bus orientuoti nebe ∞ sen˜ problem˜gvi ldenimà, kaip paprastai vyksta ‰alto-jo karo laikotarpiu, o ∞ naujus sp ren di -mus, yra labai gera Ïinia pasauliui”, –pa bròÏia Amerikos progreso centro ana -litikas Samas Charapas.

Viliamasi, kad JAV bei Rusijai radusbendrà kalbà pageròs ir ‰i˜ valstybi˜∞vaiz dis pasaulio akyse, o tai vòlgi pri sidòsprie didesnio stabilumo. Juk dabar tiekJAV, tiek Rusijà daugiau nei treãdalis visopasaulio gyventoj˜ vertina nei giamai.

st´

2010 / 07 / 05 veidas

PASAULIS

Bendri D.Medvedevo irB.Obamos pareiškimai•Dòl strateginio stabilumo

•Dòl Rusijos ir JAV bendradarbiavimokovojant su terorizmu

•Dòl strateginòs partnerystòs ino-vacij˜ srityje

•Dòl Afganistano

•Dòl branduolinòs ginkluotòs maÏini-mo

•Dòl sankcij˜ Iranui

•Dòl humanitarinòs pagalbosKirgizijai

•Dòl vi‰tienos eksporto apribojim˜panaikinimo

•Dòl kuo greitesnòs Rusijos narystòsPPO

Rusijos ir JAV pre zi -den tai Va‰ingtone at ro -dò kaip seni biãiuliai

JAV ir Rusijos įvaizdispasaulyje·alis

Rusija 30 37JAV 46 37

·altinis: “BBC World Service Poll”, 2010 m. balandis

Vertina teigiamai(proc.)

Vertinaneigiamai

(proc.)

“SC

AN

PIX

” N

UO

TR

.

“SC

AN

PIX

” N

UO

TR

.

Dideli eÏerai, snieguotos Alpi˜vir‰nòs, pasiturintys slidinòjimo irkitoki˜ poilsio malonum˜ ie‰kan-

tys turistai, turtingi bankai, gal dar Davosoverslo forumas – nedidel´ ·veicarijà daÏ-niausiai siejame su tokiais vaizdiniais irstereotipais. Taãiau Alpi˜ papòdòje jauseniai dera ir gausus intelekto derlius –akivaizdus minãiai kuriamos erdvòs irpoÏirio ∞ ‰vietimà bei mokslà vaisius.

Vieno litro variklisBenzino kainos vis kyla, automobili˜

pramonòs ‰ulai suka galvas, kaip su-maÏinti degal˜ sànaudas. I‰ganymu ãialaikomas hibridinis variklis. Kiek realis-ti‰kos elektrinio variklio viltys, paai‰kòspo keleto met˜. ·iandien jie dar labaibrangs – tiek grynai elektriniai, tiek hib-ridiniai. Kainà ∞sivaizduoti padòt˜ tokiasupaprastinta taisyklò: su kiekvienu papil-domu kilometru, kur∞ automobilis galinuvaÏiuoti varomas vien tik elektra, jispabrangsta maÏdaug tkstanãiu lit˜.“·veicarijoje tokius dar ∞perka, – sakoCiuricho ETH (Konfederacijos technikosuniversiteto) termotronikos profesoriusLino Guzzella, – Pranczijoje ar Italijoje –jau gerokai maÏiau, o kà kalbòti apieIndijà ar Kinijà”. Taãiaukaip tik ten automobili˜daugòja sparãiausiai. Poporos de‰imtmeãi˜ pa-saulyje j˜ gatvòmis va-Ïinòs dvigubai daugiau.

“Mes inÏinieriai, o nesvajotojai, – entuziastingai pabròÏia profe-sorius. – Kokia nauda i‰ geriausio i‰radimo,jei jo niekas negali ∞pirkti?” Be to, elektrospievelòje nepasi‰ienausi – ji gamtoje neau-ga, jai pagaminti irgi reikia energijos. Tadar elektra varomas automobilis yra“Ïalias”, jei ta elektra gaunama, tarkim,deginant rudàsias anglis ar mazutà?

UÏtat jo vadovaujamos grupòs moksli-nink˜ sukurtas suspausto oro hibridinis va-riklis leidÏia sutaupyti nuo ketvirtadalio ikitreãdalio dabar reikalingo benzino kiekio, omieste degal˜ reikia perpus maÏiau.Naujasis variklis bus nedaug brangesnis uÏ∞prastin∞ benzinin∞ – jam nereikia brangiosbaterijos ir papildomo elektrinio variklio.

DidÏioji j˜ bòda, kad i‰ degaluose

esamos energijos tik 17 proc. panaudojamaautomobilio judòjimui. Teori‰kai bt˜ gali-ma pasiekti 35 proc., taãiau kasdieniamegyvenime tai ir lieka teorija, mat dabartini˜automobili˜ galingumas – bevilti‰kai perdidelis, jie lengvai pasiekia daugiau nei 150AG, kai retai prireikia daugiau nei 60. Kai

litraÏas maÏesnis – varik-lis veiksmingesnis.

·iuo variklio maÏini-mo principu ir pagr∞stasCiuricho ETH hibridinisvariklis. Jis perpus ma-Ïesnis uÏ benzinin∞, ta-

ãiau gali pasiekti didel∞ galingumà. Visdòlto tikroji naujovò yra treãia sklendò,jungianti degal˜ degimo kamerà su su-spausto oro baku. Stabdant bake sukau-piamas suspaustas oras leidÏia greit pa-siekti didel∞ greit∞, nenukenãia ir ma-nevringumas. DidÏioji uÏduotis mokslinin-kams – patikimas elektroninis tos sklendòsvaldymas – jau ∞veikta: pirmas dviej˜cilindr˜ prototipas sukonstruotas. Dabarprofesoriaus L.Guzzellos, ∞registravusiojau ne vienà patentà, grupò tikisi, kadatsiras automobili˜ gamintojas, i‰radimàpaversiantis tinkamu rinkai, ir patysaktyviai j˜ ie‰ko.

Energijos tyrimai Ciuricho ETH jaupeln´ gerà reputacijà visame pasaulyje.

Minties polòkiui reikia erdvòsTos paãios Ciuricho ETH absolventai

rimtai prisidòjo ir prie itin modernausmokymosi centro Lozanoje idòjos ∞gyven-dinimo. Tik ‰i˜ met˜ vasar∞ duris atvòr´s“Rolex” mokymosi centras buvo sumany-tas kaip biblioteka ir erdvò protiniam dar-bui. Lozanos EPEL (Konfederacijosauk‰tosios politechnikos mokyklos) prezi-dentas neurofiziologas dr. PatrickasAebischeris ∞sitikin´s, kad mokslininkams,kaip ir menininkams, reikia erdvòs mintiespolòkiui. UÏtat ir ie‰kojo ròmòj˜ bsimammokymosi centrui – biudÏeto skirt˜ lò‰˜bt˜ uÏtek´ tik “valdi‰kam” pastatui. Tarpprisidòjusi˜ ·veicarijos firm˜ yra irLietuvoje gerai Ïinom˜ – “Rolex”,“Logitech”, “Novartis”, “Nestle”.

Naujajame centre ∞sikrusi ir CRAFTlaboratorija, Ïinoma avangardistiniu po-Ïiriu ∞ mokymosi technik˜ tobulinimà, –ji sukrò interaktyvius baldus, bdus, kaipkompiuteriui suprasti popieriuje esanãiàinformacijà, bei ∞ aki˜ judesius reaguo-janãius prietaisus. Naujojoje vienojedidÏiausi˜ Europos technini˜ bibliotek˜‰sn∞ knyg˜ pasiimti ir gràÏinti dabar darpaprasãiau – uÏtenka jas kartu su kortelepadòti ant elektroninòs lentynos. O

PASAULIS MOKSLAS

42 2010 / 07 / 05veidas

Neturòdami rimt˜ Ïemòs turt˜‰veicarai kadaise privertòpasaul∞ ∞vertinti j˜ kruop‰tumà,o ‰iandien legendini˜laikrodÏi˜ gamintojams jau rpiinvestuoti ∞ mokslo paÏangà.

KRISTINA SPRINDÎIÌNAITñ

ßveicar¨ intelekto kaßveicar¨ intelekto kaSpecialiai “Veidui” i‰ ·veicarijos

Alpi˜ papòdòje jauseniai dera gaususintelekto derlius.

“ROLEX LEARNING CENTER EPFL LAUSANNE” NUOTR.

Øspdingas “Rolex” mokymo centras

netrukus turòt˜ atsirasti ir ant paprasto stalostatomos interaktyvios lempos, kuriomisbus galima ne tik ant lub˜ ar kit˜ pavir‰i˜projektuoti “Ïinutes” aplinkai, bet ir kurtigarsin∞ fonà.

Suprantama, ne tik naujausi˜ pedagogi-ni˜ technologij˜ pasila, bet ir ne∞prastaarchitektra (jà krò SAANA – japon˜architekt˜ biuras, vadovaujamas KazuyoSejimos ir Ryue Nishizavos) skatina ino-vatyv˜ poÏir∞ ∞ skaitomus tekstus ir studi-juojamus dalykus. Intymi vie‰oji erdvòturòjo ∞knyti EPFL atviro interdisciplini-nio bendradarbiavimo filosofijà. Beje,mokymosi centras veikia iki vidurnakãio.

Dràsiausia naujojoje bibliotekoje, Ïino-ma, tai, kad nòra joki˜ fizini˜ rib˜, atskir˜skaitykl˜ ar skaitymo ni‰˜, tik tyla (priekurios prisideda specialios garsà suge-rianãios lubos) ir ant kalveli˜ bei slòniuosei‰sidòsãiusios ramios zonos, tarp kuri˜∞siterpia kavinòs ir bendravimo salelòs.

I‰ esmòs tai grieÏtas 88 tkst. kv. mstaãiakampis, taãiau gretimai banguo-janãios lubos ir grindys paverãia j∞ lengvuir Ïaismingu. Tos vietos, kuriomis pastatasremiasi ∞ Ïem´, beveik nepastebimos – olankytojams i‰ bet kur lengva rasti ∞òjimà.Viduje dòl t˜ “bang˜” tarsi i‰tirpsta pastatobriaunos, o nei fizini˜, nei optini˜ pertvar˜tarp atskir˜ zon˜ nòra. Nereikia laipt˜ ar

laiptini˜ – uÏtat yra specials permatomi“horizontals liftai”. Nuo kalveli˜ matytine tik visas kompleksas, bet ir netolieseesantis Îenevos eÏeras bei Alpòs. Gretaatviros erdvòs su bendravimo kampeliaisbei didÏiulòs amfiteatrinòs auditorijos,∞rengti ir seminarams ar “minãi˜ audroms”tinkami stikliniai burbulai.

Suprantama, kad toks projektasreikalavo ir itin gabi˜ konstruktori˜ beistatybinink˜ tikslumo: montuojant kon-strukcijà buvo pasitelkta ir GPS, o opti-mal˜ vòdinimà bei ‰ildymà ∞rengti padòjokompiuterinò programa.

Pigi ekologija – per branguNò nepamanytum, kad ∞ maÏà miestel∞

vaizdingoje Alpi˜ papòdòje Vimisà suveÏa-mi visi ·veicarijoje surinkti atitarnav´∞vairiausi˜ form˜, dydÏi˜ ir cheminòssudòties galvaniniai elementai, o kataliza-toriai ir gyvsidabris – ir i‰ toliau. ·aliai‰kraut˜ konteineri˜ juntamà sen˜ baterij˜kvapà labai jau sunku sieti su paãiu paÏan-giausiu mokslu. Taãiau ∞monòs vadovasReto Königas neslepia pasididÏiavimo, kad“Batrec” – vienintelò firma Europoje,uÏdaroje sistemoje visi‰kai atskirianti irsurenkanti tiek galvaniniuose elementuoseesanãius metalus, tiek pavojingas medÏia-

gas ir nedaranti jokios Ïalos aplinkai.Pajuokauja, kad ir maÏa uÏdara ‰alis turirimt˜ privalum˜ – lengviau sukontroliuotiypatingas atliekas, tad jos vòl tampa Ïalia-vomis ir patenka ∞ gamybos apytakà.

Kasmet Europoje parduodama daugiaunei 5 mlrd. galvanini˜ element˜ ir baterij˜.Atidirbusiuose yra daug labai verting˜medÏiag˜, taãiau yra ir gròsm´ aplinkaikelianãi˜ – gyvsidabrio, cinko, ‰vino irkadmio, kurios jokiu bdu neturòt˜ vòlpatekti ∞ medÏiag˜ apytakà gamtoje. UÏtat·veicarija galvanini˜ element˜ perdirbimuikelia dar grieÏtesnius reikalavimus nei ES.Septintojo ir a‰tuntojo de‰imtmeãioaplinkosaugos judòjimo ∞pliekstos diskusi-jos tapo apãiuopiamais vaisiais: paskutinisypating˜ atliek˜ sàvartynas jau uÏdarytas irbus sanuojamas. Suprantama, toki˜ atliek˜neleidÏiama “skiesti” paprastomis. 72 proc.vis˜ galvanini˜ element˜ surenkama (ospecial˜ konteiner∞ jiems randi be dideli˜pastang˜), nukenksminama ir perdirbama.Antroje vietoje pagal ‰∞ rodikl∞ esanãiojeVokietijoje nei‰metamas ketvirtadalis ele-ment˜, Lietuvoje – tik kas dvide‰imtas.

Kiekvienas ‰veicaras uÏ baterij˜perdirbimà per metus sumoka vidutini‰kaipo 1,45 franko. Bet uÏ tai gauna tausojamàaplinkà ir garantijà, kad medÏiagos vòl buspanaudotos.

PASAULISMOKSLAS

2010 / 07 / 05 veidas 43

alv∂s Alpi¨ pap∂d∂jealv∂s Alpi¨ pap∂d∂je

“VEI

DO

” A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

“ID

SC/E

TH

ZÜ

RIC

H”

NU

OT

R.

Lozanoje

Ciuricho ETH universitetomokslininkai kuria suspausto oro hibridin∞ varikl∞

2010 / 07 / 05veidas44

ISTORIJAVISUOMENñ

Pergalò Durbòs m‰yje – viena svar-biausi˜ Lietuvos ir net vis˜ Baltijos‰ali˜ istorijos dat˜. Deja, jos reik‰mò

nòra pakankamai ∞sisàmoninta. Jubiliejiniairenginiai, netrukus, liepos 10 d., vyksiantysDurbòs miestelyje Latvijoje (Liepojos r.),organizuojami bemaÏ i‰skirtinai vietinòs sa -vivaldybòs ir Ïemaiãi˜ visuomenini˜ or -ganizacij˜ iniciatyva: valstybòs institucijossusigriebò prie j˜ prisidòti tik pas kutin´ aki -mirkà. Tam yra svari prie Ïas tis – juk pa -grindinis dòmesys ‰iemet su telktas ∞ Îal-girio m‰io 600 met˜ ju biliejaus mi nòjimà.Vis dòlto be Durbòs pergalòs Îal girio nebt˜buv´.

Kapituliacinòs nuotaikosTaigi XIII a. viduryje Vokieãi˜ ordi-

nas Pabaltijyje buvo vos per Ïingsn∞ nuoga lutinòs pergalòs. 1230 m. ∞sikr´s Kul -mo Ïemòje prie Vyslos ir i‰ ten pradòj´ssòkmingà Prsijos nukariavimà, 1237 m.jis prisijungò Kalavijuoãi˜ ordinà ir per -òmò jo valdas Livonijoje, kurias toliauplò tò. Mindaugas nesugebòjo tam pasi-prie‰inti.

1248 m. Lietuvoje pra tr k´s vidauskaras atvedò ∞ Vo kieãi˜ ordi-no glòb∞ i‰ pradÏi˜ ∞ sostàpretendavus∞ Mindaugo s -nònà Taut vilà, o paskui ir pat∞Mindaugà, kuris mainais uÏpagalbà uÏleido kryÏiuo -ãiams didÏiàjà dal∞ Îemaiti-jos, ‰iaurines jotvingi˜ Ïe -mes (Dai navà) bei Nadruvà.Ne tru kus ‰ias donacijas pa -pil dò ir Sòla bei Skalva.Vokieãi˜ ordinas ga lòjo dÏi -gauti: pavojingiausia jo prie ‰i -ninkò Lie tuva 1251–1253 m.buvo su skaldyta, pa krik‰tyta irneutralizuota. Jà apò musi su -irutò paveikò ir kitas balt˜ gentis: prsai1249 m. sudarò Christburgo taikà, Îiem-gala pasidavò 1250 m., Piet˜ Kur‰as –1252–1253 m. (‰iaurinis buvo uÏkariau-tas dar 1244 m.). Rimãiau kovoti pajògòtik Semba, bet 1255 m. pradÏioje su âe ki -

jos karaliaus Otokaro II pagalba jà taippat pavyko palauÏti. Tarp balt˜ ∞si vyravokapituliacinòs nuotaikos: Vòluvos pil∞,ku rià nadruviai su jotvingiais 1255 m.pastatò savo Ïemòms pridengti, dar taispaãiais metais Vokieãi˜ ordinui i‰ da vòpa ti ∞gula. Taãiau ‰iomis drama ti‰ ko misaplinkybòmis Ïemaiãiai sugebòjo perei ti ∞kontrpuolimà, kuris pakeitò i‰ paÏirosjau nulemtà istorijos eigà.

Îemaiãiai ant laur˜ neuÏmigoTai buvo i‰ties ne∞tikòtinas ∞vyki˜ po -

skis. I‰ paÏiros Ïemaiãiai Lietuvos vi -daus kar˜ turòjo bti demoralizuoti: i‰pradÏi˜ jie ròmò Tautvilà, kuris buvo j˜kunigaik‰ãio Vykinto seserònas, vòliau,1252 m. pabaigoje, persimetò ∞ Mindaugopus´. Bet 1253 m. liepos mònes∞ Min -daugas i‰keitò juos ∞ karnà. Vis dòlto Ïe -maiãiai nesutriko ir, uÏuot pasidav´ Vo -kieãi˜ ordinui, ryÏtingai jam pasiprie‰ino.Tarp j˜ i‰kilo naujas lyderis – Alminas(Aleman), uÏsimoj´s atsikovoti Kur‰à irtaip ∞rodyti Min daugui, kad kovojant sukryÏiuoãiais gali ma laimòti daugiau, ne -gu jiems pataikaujant.

Vòlesni ∞vykiai patvirtino posak∞, kadsòkmò ‰ypsosi narsiesiems. Pir masis Al -mino Ïygis ∞ Kur‰à, vyk´s apy tikriai 1256m. pradÏioje, baigòsi sòkmingai. Atsa ko -masis Vokieãi˜ ordino reidas Ïemaiãi˜taip pat nei‰gàsdino – 1257 m. pradÏiojejie vòl puolò ir prie Klai pò dos sumu‰ò Li -vonijos magis tro kariuomen´.

Po ‰io m‰io Ïemaiãiai pa silò Vo -kieãi˜ ordinui paliau bas – taileido jiems i‰vengti darvieno kryÏiuoãi˜ reido ∞ j˜teritorijà. Kry Ïiuo ãiai sutiko,nes vylòsi ∞tikinti Ïemaiãi˜ly derius pasekti Min daugopa vyzdÏiu.

Taãiau j˜ lkesãiai nepa -siteisino. Almino nepaveikònet tai, kad bai giantis paliau -boms, 1259 m. rugpjãio 7 d.,Min daugas vòl uÏra‰ò Îe -mai tijà or dinui. 1259 m. va -saros pabaigoje ar ru denspra dÏioje jo vadovaujami Ïe -maiãiai vòl ∞siverÏò ∞ Kur‰à ir

sumu‰ò juos atsivijusius kry ÏiuoãiusSkuo do m‰yje. Tai jau buvo ∞spdingaper galò, tarp 22 per XIII a. Baltijos kra ‰ -tuose ∞vykusi˜ kryÏiaus karo m‰i˜ uÏi-manti devintà vietà.

Priblok‰tas ‰i˜ pralaimòjim˜, Livo -

nijos magistras nusprendò keisti taktikà:atsisakyti siaubiam˜j˜ reid˜ ir pradòtiverÏtis ∞ prie‰˜ teritorijà, statant ten gerai∞tvirtintas pilis.

Sumanymà buvo pradòta ∞gyvendintipaãioje 1259 m. Ïiemos pradÏioje. Pir -miausia Livonijos magistras surengò Ïyg∞∞ Îiemgalà – atakavo Tervet´, o paskuiatsitrauk´s pastatò pil∞ Duobòje. Îemai -ãiai jà nedelsdami uÏpuolò, bet, tuo pasi -naudodami, kryÏiuoãiai paãioje 1259 m.pabaigoje ∞siverÏò ∞ paãià Îemaitijà irKar‰uvos Ïemòje pastatò ·v. Jurgio pil∞,arba Georgenburgà. Dabar jis lokalizuo-jamas Vilk˜ Lauko I piliakalnyje.

Îemaiãiams tai turòjo tapti rimta prob-lema: XIII a. jie dar nebuvo ∞vald´ pili˜apsiausties technologij˜. Taãiau i‰eitisbu vo rasta – Ïemaiãiai uÏblokavo Geor -gen burgà, ‰alia pastatydami savo pil∞ (lo -kalizuojamà Vilk˜ Lauko II piliakalnyje).

Georgenburgo ∞gulos padòtis kompli -kavosi, atsargos i‰seko, todòl 1260 m.lie pos pradÏioje jungtinòs Vokieãi˜ ordi-no pajògos i‰ Livonijos ir Prsijos su si -rinko Klaipòdoje, ketindamos Ïygiuotijai ∞ pagalbà. Ordino kariuomenòje btair da n˜ i‰ ‰iaurinòs Estijos bei ‰ved˜ kry -Ïinink˜, kuriems vadovavo kunigaik‰tisKarlas Ulfsonas. Tikslus kariuomenòsdy dis nòra Ïinomas, bet manoma, kad Li -vo nijos magistras galòjo tu ròti a‰tuonistkstanãius ar net daugiau kari˜.

Îemaiãiai jiems atremti turòjo vospu s´ tiek, tad kra‰tui gròsò Sembos liki-mas. Vis dòlto ‰iomis kritinòmis ap lin -kybòmis jie ir vòl nesutriko ir su ketu -riais tks tan ãiais vyr˜ ∞siverÏò ∞ Kur‰à,stengdamiesi patraukti kryÏiuoãius pas -

Durb∂s m∆ßis ^rod∂, kad kovojan nei pataikaujant

INGA BARANAUSKIENñ

Liepos 13 d. sukanka 750 me t˜Durbòs m‰iui, per kur∞ Ïe-maiãiai sutriu‰kino jungtinesVokieãi˜ ordino pajògas i‰ Li -vonijos ir Prsijos.

Netrukus pasirodysnaujas I.Bara naus kie -nòs istorinis ro ma nas“Durbòs m ‰is”

2010 / 07 / 05 veidas

VISUOMENñISTORIJA

45

kui save. Aki plò ‰i‰ka rizika pasiteisinosu kaupu. Pa si kliaudamas kiekybiniusavo kariuomenòs prana‰umu, Livonijosmagistras leidosi paskui ∞sibrovòlius,nusprend´s, kad Îe mai tijà bus galimauÏpulti ir vòliau.

Perdòtas pasitikòjimas savimi nulòmòir kità fatali‰kà kryÏiuoãi˜ vadovybòsklai dà. M‰io su Ïemaiãiais i‰vakaròseLi vonijos kariuomenòje buv´ kur‰iai pa -pra‰ò, kad pergalòs atveju jiems bt˜grà Ïintos Ïemaiãi˜ ∞ nelaisv´ paimtosmo te rys ir vaikai. Bet, uÏuot paÏadòj´pa ten kinti ‰∞ visai natral˜ pra‰ymà,kryÏiuo ãiai kur‰iams atsakò, kad su j˜gentainiais bus elgiamasi pagal visiemsÏi nomus ka ro paproãius. Matyt, taip no -ròta ∞gàsdinti kur‰ius, kurie per ankstes-nius m‰ius su Ïemaiãiais nerodydavode ramo en tu zi azmo. Taãiau ‰antaÏo po -veikis buvo prie ‰in gas. Kai liepos 13 d.kryÏiuoãi˜ ir Ïemaiãi˜ kariuomenòs su -si tiko prie Dur bòs eÏero, kur‰iai vie -ningai òmò trauktis, o dalis netgi atsukoginklus prie‰ savo buvusius vie‰paãius.J˜ pavyzdÏiu pa se kò estai ir daugumaprs˜. Ordino ka riuo me nò staiga su ma -Ïòjo, be to, jai teko kautis ne parankiomissàlygomis – drògname slò nyje, kuriamesunkiai ‰ar vuoti riteriai negalòjo smogtivisa jòga. Taigi pra lai mò jimas tapo ne i‰ -vengiamas. Îuvo 150 or di no broli˜ suLi vonijos ma gistru ir Pr sijos mar‰aluprie‰akyje. Di desni˜ nuostoli˜ Vokieãi˜ordinas patyrò tik per 1410 m. liepos 15d. vykus∞ Îalgirio m ‰∞, kuriame Ïuvo200 kryÏiuoãi˜ riteri˜, o treãiame pagaldyd∞ Aizkrauklòs m‰yje (1279 m.) j˜Ïuvo tik 71.

Økvepianti pergalò

Îemaiãi˜ pergalò prie Durbòs sukròtòvisà Pabaltij∞. 1260 m. ruden∞ pra sidòjo14 met˜ truk´s Didysis prs˜ suki li mas.Kur‰iai ∞ savo pilis pasikvietò Ïe maiãi˜∞gulas. Tiesa, Vokieãi˜ ordinui ne trukuspa vyko uÏimti Dzintar´, kurioje buvo i‰ -Ïu dyti ne tik vyrai, bet ir paaugliai. Visdòl to 1261 m. vasar∞ Ïe maiãiai dar kartàsu mu‰ò kryÏiuoãius prie Lielvardòs. Po tosukilo netgi Saremos estai.

Mindaugas delsò ilgiausiai, nenoròda -mas pripaÏinti, kad visà de‰imtmet∞ vyk -dò klaidingà politikà. Vis dòlto galiausiaiLietuvos diduomenòs (ypaã savo se se -ròno Treniotos) spaudÏiamas ir paãi˜ kry -Ïiuoãi˜ provokuojamas Mindaugas buvopriverstas nutraukti sàjungà su kryÏiuo -

ãiais, atsisakyti krik‰ãionybòs ir paremtiÏemaiãius. Taip Lietuvos teritorinis vien-tisumas buvo atkurtas.

Îinoma, dòl to Lietuva prarado kri k ‰ -ãioni‰kos karalystòs statusà ir pasmerkòsave sekinanãiam karui, kuris truko dar161 metus. Taãiau be ‰ito karo nebt˜ bu -v´ pergalòs ir tos praeities, i‰ kurios ligi‰iol semiamòs stiprybòs. Tai, kad ‰iandienLietuvai priklauso maÏ daug treãdalis Kur -‰o nuo Rietavo iki Ma Ïeiki˜ ir Palangos,kurioje taip mògs tame vasaroti, taip patyra tiesioginò Dur bòs m‰io pasekmò. Ga -lop jeigu Ïemai ãiai 1253 m. bt˜ paklus´Mindaugui ir pa sidav´ Vokieãi˜ ordinui,‰is prie Bal ti jos bt˜ sukr´s vieningà val-s tyb´, o tokiu at veju ne tik Prsija, bet irda bartinò La t vija bei Estija nebt˜ i‰ ven -gusios germa nizacijos.

M‰io schemaV.Norkaus paveikslas “Durbòs m ‰is” sau -gomas Vytauto Did Ïiojo karo muziejuje

Durbės mūšio minėjimas•Liepos 10 d. 17.00 val. Durbòje Latvijos Seimopirmininkas Gundaras Daudzò ir Lietuvos Seimopirmininkò Irena Degutienò atidengs paminklin∞akmen∞. Durbòje laukiami ir visi savo praeiãiaineabejingi lietuviai.

•Vilniuje Durbòs m‰io minòjimas vyks liepos 13d. 18.00 val. Vilniaus ∞gulos karinink˜ ramovòje(Pamònkalnio g. 13).

Visà informacijà apie jubiliejinius renginius galima rasti tinklalapyje “Istorija.net”.

t galima pasiekti daugiau

"BF

L" N

UO

TR

.

"BF

L" N

UO

TR

.

46

ŽMONñS

GruzdÏiuose, ·iauli˜ rajone, baigòsi‰parag˜, pas mus kaÏkodòl vadi-nam˜ smidrais, sezonas, bet jau

prasideda Ïirniai. Vienkiemyje prie Pra vie -ni‰ ki˜ vòl puo‰iamas medinis angelas irrengiamas naujas Pravieni‰ki˜ kaimo lai -kra‰ãio numeris. O ∞ Antano ir Jono Ju‰ k˜etninòs kultros muziejaus na me l∞ baikeriaivòl uÏsuko pasiklausyti kartà jau girdòtospasakos. Trij˜ skirting˜ kart˜ ir skirtin-gose Lie tuvos vietose gyvenanãi˜ ‰eim˜istorijas sieja ne tik j˜ pasirinkimas Vil -ni˜, Kaunà ar Danijà i‰keisti ∞ gyvenimàmaÏame mies telyje ar net vienkiemyje.Visi jie ste bòtinai giedrai Ïvelgia ∞ gyve -ni mà ir tuo pragiedrina aplinkinius.

Oficialioji sta tistika sako, kad per pas-taràj∞ de ‰imt met∞ kasmet ∞ kaimus per-sikòlò gyventi nuo 13 iki beveik 22 tkst.miestieãi˜. Ar tikrai kaimas i‰gelbòs Lie -tuvà, kaip be jokios abejonòs sako Sà -jdÏio met ra‰ tininkas dailininkas LeonasGlinskis?

SàjdÏio metra‰tis skaitmeni-namas vienkiemyje

I‰gird´s klausimà, kodòl ∞sikrò vien -

kie myje prie Pravieni‰ki˜, nors dviej˜dai linink˜ ‰eima galòjo gyventi bet ku ria -me didmiestyje, arãiau meno galerij˜,skul ptorius ir kalvystòs menininkasL.Glins kis uÏsikvatoja: “Ir ãia turime ka -lò jimà”. Ø kità klausimà, ar SàjdÏio me t -ra‰tininkas, buv´s prie konservatori˜ par-ti jos i‰tak˜, L.Glinskis ne noròj´s siektipolitinòs karjeros, uÏ vyrà juokdamasi at -sa ko jo Ïmona ke ramikò Audronò Skar -balitò: “Ne bent jei Seimas bt˜ Pra vie -ni‰ kò se”.

SàjdÏio laikais ∞ Vil -ni˜ ar Kau nà va Ïi nòj´skasdien, dabar L.Glins -kis sakosi i‰ si rengiantiskar tà du per mònes∞.“Kad viskà turime ãia.Tu ri me kompiuterius,nu si pirkome visà apa ra -trà – mes kaime esame tur tin gi ir nede-juojame. Ir krizòs ne bu vo – kokia krizò,nebent sme ge ny se”, – optimizmu tryk‰taL.Glinskis. Dai li nink˜ pora pasakoja darniekad taip ge rai ne gyven´ kaip dabar,kai abu gauna pen sijas. ·iandien pa g -rindinò j˜ filosofija – jei kas papra‰o kàpadaryti, pavyzdÏiui, pa filmuoti, pir -

miausia susitaria, kad ne bt˜ joki˜ pi -nig˜. ·tai dabar L.Glinskis kuria filmàapie aplinkini˜ kaim˜ Ïmones, su si b -rusius ∞ folklorin∞ ansambl∞, skaitmeninaSà jd Ïio archyvus.

Neseniai Glinskiai pastatò medin∞ an -gelà. “Dabar jis visai kaip ‰ventas – visipuo ‰ia, turime ir giesm´. Angelas smar -kiai buria Ïmones”, – vienas per kità pa -sakoja dailininkai.

Glinski˜ vaikai taip pat rinkosi me ni‰ -kas profesijas, vyresnieji i‰ de‰imtiesGlins ki˜ ank˜ mokosi dailòs, dÏiugin-dami senelius, kad meninink˜ dinastijostradicijos bus prat´stos. Taãiau dailinink˜pora meno paslapãi˜ moko ne tik savo,bet ir vietos ar i‰ toliau atvykusius vaikus.

Prie‰ septynerius metus Glinskiai ∞k -rò kaimo bendruomen´, subrò folklorin∞an sambl∞, jau ‰e‰erius metus leidÏia vie -tos laikra‰tukà. “I‰ pradÏi˜ buvo laik ra‰ -tòlio ignoravimo, o dabar nemeta, sega ∞seg tuvus. Ir Ïmonòs vis labiau nori bend -

rauti”, – dÏiaugiasiL.Glinskis.

Tas maÏdaug kartàper du mònesius i‰ lei -d Ïiamas laikra‰tòlis –vieno A4 formato la -po dydÏio, kompiu-teriu kopijuotas. Lei -dò jai stengiasi, kad

jame bt˜ tik pozityvi informacija, o jeitenka apra‰yti kok∞ negerà ∞vyk∞, pateikiatai ne ∞Ïei dÏiai, o pamokomai, kad bt˜moralas ki tiems.

Dailinink˜ ‰eima pasakoja, kad gy ve -nimas Pravieni‰kòse ir j˜ apylinkòsesmar kiai keiãiasi. Net dabar ãia vykstasta tybos, keliasi Ïmonòs i‰ Kauno, Kai -

2010 / 07 / 05veidas

Provincijos ang

AU·RA LñKA

I‰ uÏsienio ir didmiesãi˜ – ∞ provincijà. Yra ir toki˜ viltin g˜pavyzdÏi˜, bet kol kas tai tik i‰imtys tu‰tòjanãi˜ kaim˜ fone.

Vilnietò Vida ir kaunietis Arnas Snieãkai moko mylòti pro -vincijà, i‰ kurios kiti nori pabògti

Gausi Glins -ki˜ ‰eima ta -po Pra vie ni‰ -ki˜ bend ruo -menòs siela

VISUOMENñA

SMEN

INIO

AR

CH

YV

O N

UO

TR

.

ASM

ENIN

IO A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

Oficialiai kasmet 13-22tkst. miestieãi˜ per -sikelia ∞ kaimà, ta ãiaudauguma jų – ∞ did -miesãi˜ prie mies ãius.

47

ŽMONñS

‰ia dori˜ ir vaÏinòja i‰ ãia ∞ darbus. Beje,‰alia Glinski˜ kuriasi ir j˜ jaunòlis snus,‰alia gyvena ir brolis.

Pravieni‰ki˜ senbuvius dÏiu gina, kadkaimas labai keiãiasi, o j˜ ini ciatyva ∞steig tos kaimo bendruomenòs gy venimasjau veikia ir be j˜, tiksliau, Glin skiai dabarjau to gyvenimo tik da lyviai, o bend ruo -menòs vairà perdavò jau nesniems.

Kaip pamilti kaimà, i‰ kurionori pabògti

Vilkijoje A.ir J.Ju‰k˜ muziej˜ puo se -lòja tikras kaunietis ir tikra vilnietò.Me dÏio skulptorius Arnas Snieãkusãia nuo pat muziejaus ∞sikrimo, jaudvide‰imt met˜. Ketveriais metaisvòliau ãia vietà, kurioje norisi gyven-ti, o paskui ir gyvenimo draugà atradoir Vida Snieãkuvienò.

“Vilniuje dirbau Liaudies kultroscen tre, daug vaÏinòjau po Lietuvà, or -gani zavau dain˜ ‰ventes, festiva lius.Vis ne sustodama bògau – no ròjosi ra -mybòs. Kai atvaÏiavau ∞ Vil kijà, pa -maniau, kad ‰viesos turi bti ne tikdidmiestyje. Maniau, savo buvimuga liu Ïmonòms padòti ãia bti ir gy venti.Provincijos Ïmo nòs kul t ri niu po Ïiriulabiau nu skriausti, ne kie kvienas gali nu -va Ïiuoti ∞ mies tà paÏiròti spektaklio,kon certo. Bet ãia yra dvasinò ramybò”, –pasakoja V.Snieãkuvienò.

Taãiau paklausta, ar uÏsibròÏò sau mi -si jà ne‰ti ‰viesà vilkijie ãiams, moteris at -sako: “Maniau, jei a‰ taip galvoju, tai irkiti taip pat. Bet ma tau, kad kai kurie Vil -kijoje gyvenantys Ïmo nòs per dvide‰imtmuziejaus gyvavimo met˜ ∞ j∞ nòra nò kar -

to uÏsuk´, ir ãia vyks tanãi˜ koncert˜ nevisiems reikia. Ar ba ‰tai dòstau VilkijosÏemòs kio mo ky k loje, bandau vaikussupaÏindinti su senàja kultra. Nòra leng-va, nes jaunam Ïmo gui, gyvenanãiam to -kiame maÏame mies telyje, tai siejasi suse nais dalykais, su kai mu, o jie i‰ tokaimo gal noròt˜ kuo grei ãiau pabògti”.

Muziejininkò nesiima tvirtinti, kadVil kija ‰viesòja. Suburti Ïmones, rastiben draminãi˜ nelengva. Kad ir kaip bt˜graudu, prisipaÏ∞sta bendraujanti su ne -daug vilkijieãi˜. Sako matanti ir daugpro blem˜ – socialini˜ nepritekli˜, netur-to, alkoholizmo. Îmonòs nemato gyveni -me prasmòs ir nieko nedaro, kad jiemspa sisekt˜. Dirbdama su vaikais, per juos ∞mu ziej˜ ji atsikvieãia ir j˜ tòvus. DÏiau -giasi, kai vaikai nebenori veÏti ∞ parodànupie‰t˜ mikimauz˜, o bando atsiremti ∞senojo meno tradicijà.

Dabar V.Snieãkuvienò nò neabejoja,kad dideliame mieste nebenoròt˜ ir galne begalòt˜ gyventi. Lankytoj˜ muziejujesu j∞ visus dvi de ‰imt met˜ puo selòjanãioArno nuostabiai i‰ mar gin tomis langi nò -mis ne trksta, o ant dur˜ ka banti informa -cija apie mu ziejaus darbo va landas ir bi -liet˜ kainas – 1 Lt be pa sa kos ir 2 Lt su –stebina, kol neskubant pra de di kiloti irliesti (tai muziejuje leid Ïiama) kie k vienàdaiktel∞ ir i‰girsti vi s˜ j˜ istorijà. “Ne -Ïinome, ar ‰ilumos krislas ∞krinta muziej˜lanka nãiam Ïmogui ∞ ‰ird∞, ar paveikò j∞ tata vo pasaka, ar ne”, – lyg abejoja V.Snieã -kuvienò. Taãiau kai ∞ muziej˜ gr∞Ï ta b -dami vaikai j∞ lank´ Ïmonòs jau su savo

vaikais, abejoni˜ ne lieka.

Ø uÏsien∞ – tik ∞ sveãiusJurgitos ir K´stuãio Kri‰topaiãi˜ kas-

dienybò, palyginti su Glinski˜ ar Snieãk˜‰eimomis, arãiau Ïemòs ir perkeltine, irtiesiogine prasme. ·e‰erius metus dirb´Danijoje, ten nusiÏiròtà patirt∞ jie nutaròpritaikyti Lietuvoje. Vos trisde‰imt met˜perkopusi˜ kinink˜ ‰eima i‰sinuomojo 9ha Ïemòs ·iauli˜ rajone, GruzdÏiuose, i‰

kuri˜ vienà hektarà skyrò Lietuvoje lig tolne au gintiems ‰paragams, o likus∞ plotàÏir niams. Patys ∞sikrò uÏ 40 km nuokio, Bu biuose. “Nò krizòs nematai, nesdiena per trumpa, reikia dirbti”, – visi‰kaine sisk˜sdama, atvirk‰ãiai – su dideliuoptimizmu sako J.Kri‰topaitienò ir pa sa -koja, kaip pasodinus ‰paragus dar trejusmetus reikia juos ravòti, priÏiròti, kolima duoti derli˜.

Kri‰topaiãiai sako provincijoje tikrainenuobodÏiaujantys, nes turi draug˜, ku -rie taip pat kininkauja, tad susibòga, norsdabar, kai darbymetis, tam nebelieka lai -ko. Ø miesto pus´ jie nesidairo, o ∞ uÏsien∞vaÏiuoja atsiveÏti produkcijos ir ap lan kytiartim˜j˜, mat beveik visi ∞sikr´ svetur.

Ar miestieãiai tikrai tampakaimieãiais

Statistikos departamento duo me ni mis,pernai i‰ miesto ∞ kaimà deklaravo per-sikraust´ 15,8 tkst. miestieãi˜, o i‰ kai -mo ∞ miestà – 16,6 tkst., 2008-aisiais, at -virk‰ãiai, migracija i‰ miesto ∞ kaimà bu -vo 1,9 tkst. Ïmoni˜ gausesnò nei i‰ kai -mo ∞ miestà. Taãiau kiek Ïmoni˜ i‰ tikr˜j˜ryÏtasi, kaip ms˜ herojai, i‰keisti gyve -nimà didmiestyje ∞ provincijà ir realiai ãiane tik nakvoti, bet ir dirbti, prisidòti prievietos bendruomenòs?

NemaÏas procentas “migrant˜” – taidi dmiesãi˜ gyventojai, ∞sikuriantys nuo -savame bste priemiestyje, taãiau ir toliaudirbantys mieste, jiems ne itin rpi vietosbendruomenò.

“Vidutiniai mi gra ci jos tarp miestoir kaimo skai ãiai atrodo to lygs, betpa ana li za vus juos pa gal savivaldybessi tu a cija tik rai kardina liai skiriasi. Netlyginant senòjimo duo menis akivaiz-du, kad ·iauròs, Ry t˜ Lietuvoje jauni-mo smar kiai ma Ïòja. ·a lia didÏi˜j˜mies t˜ esanãiose savivaldybòse popu-liacijos senòjimo tem pai lòtesni, o ‰taiPas valio, BirϘ, Anyk ‰ãi˜, Jur barko,·a ki˜, Varònos, Laz di j˜ gyventoj˜ma Ïòja, jie sensta”, – ap gai lestaujaLie tuvos agrarinòs eko no mi kos insti-tu to di rektorò Rasa Melni kie nò. Ji at -

kreipia dò mes∞, kad Ïmo nòms ma si‰kaii‰va Ïiuojant i‰ kurios nors teritorijos, ãialieka nenaudojamas ne kil no ja ma sis tur-tas, su men ksta infras tru k tra, nes da rosiper brangu i‰laikyti mo kyklas, dar Ïelius,gy dymo ∞staigas, o didmies ãiuose atvaÏia -vusiems tenka kur ti pa pil domà in fra s tru k -trà. “Tai vi suo me nei kainuoja brangiau,nei dò ti pastangas, kad kapitalas pasiekt˜pro vincijà, ãia bt˜ ku riamos darbo vie tosir tapt˜ patraukliau gy venti”, – ∞si tikinusiR.Mel nikienò.

2010 / 07 / 05 veidas

VISUOMENñ

Savivaldybi˜ pasiskirstymas pagal patrauklumà

·altinis: Lietuvosagrarinòs ekonomikosinstitutas

elas, pasaka ir ßparagai

J.Kri‰topaitienò pasirinko: ∞ Lietuvàkininkauti, uÏsienin – ∞ sveãius

ASM

ENIN

IO A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

·e‰tadienis. Paryãiai. I‰ uÏmedÏi˜ matyti prie eÏeroprivaÏiuojantis visureigis.

I‰ jo tyliai i‰smunka du ‰e‰òliaiir susilenk´ su dviem krep‰iais irdòÏòmis nusileidÏia prie eÏero.Dirba jie greitai ir ∞gudusiais ju-desiais. Keletas elektros i‰krov˜,ir brakonieriai jau semia negy-vas Ïuvis. De‰imtis Ïuv˜.

Tai nemalonus, bet apydaÏnisvaizdas prie ms˜ eÏer˜. Matbrakonieri˜ Lietuvoje daugòja –ir ne tik prie eÏer˜, bet ir mi‰kuose.

Naktis. Pami‰kò. Lòtai, nesu-keldamas didelio garso, atriedaautomobilis. Jie – trise. Vienasvairuoja. Kitas galingu proÏek-toriumi ‰vieãia mi‰ko link, siek-damas apakinti Ïvòris. Treãiasisjau taikosi. I‰girdusios ‰v∞,stirnos pabògs. Bògs ir suÏeisto-ji. Tik netoli...

Îala pinigais nei‰matuojama

Ms˜ ‰alyje kiekvienais me-tais uÏfiksuojama po 5–6 tkst. brakonie-riavimo atvej˜, o dar keliskart tiek neuÏfik-suojama. Svarbu tai, kad net formaliaiskaiãiuojama Ïala gamtai ilgainiui visdidòja: ‰tai 2008-aisiais dòl nelegalios me-dÏioklòs ir Ïvejybos gyvnijai padarytaÏala siekò 130 tkst. Lt, o pernai – jau 384tkst. Lt. Atitinkamai daugòja ir uÏ bra-konieriavimà skirt˜ baud˜.

Taãiau piniginò Ïala – tik ledkalniovir‰nò, kur kas didesnò pinigais nei‰ma-tuojama Ïala. Juk tauri˜j˜ elni˜ Lietuvojeper pastaruosius keliolika met˜ smarkiaisumaÏòjo, o briedÏiai kai kuriose vietovòsebeveik i‰nyko. Priminsime, kad ∞ 1992 m.sudarytà Lietuvos raudonàjà knygà buvo∞traukta 501 nykstanãi˜ augal˜ ir gyvn˜

r‰is, o ∞ 2007 m. leidimo – jau 767. I‰-nykusiais laikomi rudasis lokys, europinòaudinò, kuoduotasis vieversys. Kitas gyv-nas, pretenduojantis ∞ ‰∞ lidnàj∞ sàra‰à, –l‰is. Prie‰ penkiolika met˜ j˜ Lietuvojebuvo apie ‰imtà, o dabar nòra nò pus-‰imãio. Toki˜ istorij˜ apie gyvnus galimapasakoti daug. Ir ne tik apie juos, bet ir apiepauk‰ãius bei Ïuvis.

Pasirodo, statisti‰kai daugiausiai ∞sta-tym˜ paÏeidim˜ ir finansinòs Ïalos padarone brakonieriai medÏiotojai, o brakonieriaiÏvejai mògòjai. PavyzdÏiui, 2009-aisiais i‰5770 gamtos apsaugos reikalavim˜ paÏei-dim˜ apie 4200 ∞vykdò nelegals Ïvejai.

Jie suÏvejojo tok∞ laimik∞, kad gamtai pa-daryta Ïala (pinigine i‰rai‰ka) siekò beveik282 tkst. Lt.

Beje, taisykli˜ vis maÏiau paisoma irverslinòje Ïklòje – ãia kasmet nustatomaapie 200 paÏeidim˜.

Daugòja ‰iurk‰ãi˜ paÏeidim˜Aplinkosaugininkai akcentuoja, kad

pastaraisiais metais brakonieriai taiko visÏiauresnius bdus, vis daÏniau kankinagyvnus, naudodami kilpas, kovinius gin-klus, sprogiàsias medÏiagas, proÏektorius,elektros ∞rangà ir kitus prietaisus, kurie vis

VISUOMENñ GYVÌNAI

VAIVA TIJÌNAITYTñNuo 2009 m. pradÏios brako-nieriavimo mastas Lietuvojedidòja, o brakonieri˜ naudoja-mi bdai Ïiauròja.

Smuk´s gyvenimo lygis padidino

Brakonieriavimas – ne vien Lietuvos pro-blema. Viso pasaulio gamta i‰gyvena,kaip gamtininkai sako, depresijà.“Havocscope Black Markets” duomenimis,kasmet brakonieriai dòl ilãi˜ i‰Ïudo dau-giau nei 60 tkst. drambli˜, o balt˜j˜me‰k˜ sumaÏòja vidutini‰kai septyniais‰imtais. Daugiausiai ‰ios r‰ies me‰k˜sumedÏiojama Rusijoje. Tuo tarpu Ma-

laizijos tigrai visi‰kai baigia i‰nykti –1950 m. j˜ buvo apie tris tkstanãius,o dabar – maÏiau nei penki ‰imtai.Beje, “Havocscope Black Markets”duomenimis, i‰ viso prekybosgyvnais, j˜ organais, dalimis, kailiais,taip pat nelegalios Ïvejybos juodosiosrinkos vertò pasaulyje siekia net 72mlrd. JAV doleri˜.

Brakonieriai – viso pasaulio bėda

2010 / 07 / 05veidas48

“VEI

DO

” A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

tobulinami. 2008 m. Ïklòje j˜ konfiskuo-ta apie tkstant∞, medÏioklòje – apie 160, o2009-aisiais – apie 20 proc. daugiau.

Ir net baudos negelbsti, nors Lietuvojejos uÏ brakonieriavimà nòra menkos. Tarki-me, jei Ïvejojama nemògòji‰kos Ïklòs tin-kliniais ∞rankiais (domis, ungurinòmisgaudyklòmis ir kt.), numatoma bauda yra200–700 Lt. Be to, brakonieriui dar reikiaatlyginti gamtai padarytà Ïalà. Jei sugauna-ma lydeka, lynas, kar‰is, e‰erys ar kuoja,tuomet uÏ kiekvienà vienetà mokama dartam tikra suma (uÏ lydekà – 100 Lt, uÏ lynà– 40 Lt ir pan.). O jei neteisòtu bdumedÏiojama, pavyzdÏiui, ‰vieãiant i‰ trans-

porto priemonòs (kas yra grieÏtai draudÏia-ma), taikomas specialiosios teisòs apriboji-

mas – atimamas medÏiotojo bilietasnuo vien˜ iki trej˜ met˜. Taip patkonfiskuojami brakonieriavimo ∞ran-kiai bei priskaiãiuojama padaryta Ïa-la gamtai. Stirna ∞kainojama 500 Lt,briedis – 1700 Lt. O jei asmuo aps-kritai neturòjo teisòs medÏioti, jolaukia bauda nuo 2000 iki 4000 Lt.Negalima uÏmir‰ti ir to, kadbrakonieriai gali uÏsitraukti netbaudÏiamàjà atsakomyb´, jei Ïuvysgaudomos naudojant elektros arultragarso prietaisus.

Taãiau ‰ios baudos brakonieriusmaÏai jaudina, nes ∞vykio vietoje jie

pagaunami retai. “Ms˜ kra‰te vaizdasgana lidnas. Eini, renki j˜ paliktas

liekanas. Rajone dirba vos keliaplinkos apsaugos inspektoriai ir darkeletas neetatini˜. Taigi nespòja jie, okartais ir nenori spòti. Paskambini,pasakai brakonieri˜ automobili˜numerius, bet reakcijos jokios. Bra-konieriai siautòja vis ∞Ïliau”, – pik-tinasi medÏiotojas Mindaugas G.

Ir i‰ ties˜ visoje Lietuvoje dirbavos 300 aplinkos apsaugos parei-gn˜, kuri˜ tiesioginò pareiga yragaudyti neleistinais bdais Ïvejo-janãius ir medÏiojanãius ms˜ tau-tieãius.

Krizò verãia daÏniau nusiÏengtiNuo praòjusi˜ met˜ pradÏios brakonie-

riavimo mastas Lietuvoje vis didòja, tadkyla klausimas, kas verãia Ïmones nu-siÏengti ∞statymams.

Ekspert˜ nuomone, neteisòta medÏiokleir Ïkle uÏsiimanãius asmenis galimasuskirstyti ∞ kelias grupes. Manoma, kaddaugiausia medÏiojama ir Ïvejojama dòlmòsos. ·alyje daugòjant bedarbi˜, atitinka-mai daugòja ir brakonieri˜. Jie daÏniausiaineturi nei medÏiotojo ‰autuvo, nei tuo la-biau leidimo juo naudotis ir laikyti, todòldaÏniau gyvnams gaudyti naudoja pigiaspriemones: stato kilpas, Ïvejoja tinklais.

Kita dalis asmen˜ laimik∞ parduoda,taip paversdami brakonieriavimà pajam˜

‰altiniu. O pirkòj˜ visada atsiranda, nes i‰brakonieriaus mòsos galima nusipirktipigiau: tarkime, zuikienos uÏ 15 Lt ir pan.Kaili˜ kainos nelegalioje rinkoje taip patnedidelòs: uÏ lapòs kail∞ pra‰oma apie 50Lt, uÏ ‰erno – apie 60–80 Lt.

Na, ir treãioji, keisãiausia, paÏeidòj˜grupò – tai asmenys, kuriems brakonie-riavimas yra tarsi hobis. “Tai Ïmonòs, tu-rintys darbus, uÏimantys auk‰tas pareigas,visapusi‰kai apsirpin´. Galbt jie ie‰koa‰tri˜ pojãi˜, adrenalino. Nesuprantu”, –dòsto Aplinkos apsaugos departamentoUtenos gyvosios gamtos skyriaus vadovasAlmantas Vaiãinas.

Deja, vis˜ grupi˜ brakonieri˜ daugòja.Jei padòtis nesikeis, t.y. brakonieriai toliau‰eimininkaus Lietuvos mi‰kuose ir van-dens telkiniuose, savaip reguliuodamigyvnijos populiacij˜ dyd∞, regis, pasek-mòs bus Ïiaurios: negr∞Ïtamai pakenksimegamtos ciklams ir visai ekosistemai, kurijau dabar yra i‰kreipta.

2010 / 07 / 05 veidas

VISUOMENñ

49

GYVÌNAI

o brakonieri¨ gretas

Metai I‰ viso skirta I‰ viso pateikta I‰ visoadministra- civilini˜ ie‰kini˜ sura‰yta cini˜ baud˜ uÏ gyvnijai proto-(tkst. Lt) padarytà kol˜

Ïalà (tkst. Lt)2008 650,8 130,2 50312009 777,3 384,4 57702010 I ketv. 230,9 47,4 1350

R‰ies SumedÏiota perpavadi- 2009 – 2010 me-nimas dÏioklòs sezonà (vnt.)·ernai 41441Lapòs 20776Stirnos 20668Bebrai 16231Mangutai 10 290

Aplinkos ministerijosGamtos apsaugos departamento direkto-riaus Laimuãio Budriokomentaras

Dòl sumenkusio gyvenimo lygiobrakonieriavimo mastas didòja. Be to,brakonieriai tampa vis ∞Ïlesni. Taãiaumes privalome uÏtikrinti gyvosios gamtosapsaugà, nesvarbu, kad kovos subrakonieriavimu finansavimas sumaÏòjo.Taigi aplinkos apsaugos departamentaibei Aplinkos apsaugos agentra kreipòsi ∞gamtines visuomenines organizacijas.Vis˜ pirma papra‰òme pagalbos i‰Lietuvos medÏiotoj˜ ir Ïvej˜ draugijos,vienijanãios apie 30 tkst. medÏiotoj˜ ir 70tkst. Ïvej˜ mògòj˜. Kartu su ‰ia draugijaorganizuojama neetatini˜ darbuotoj˜pagalba, bendri budòjimai. NemaÏai reid˜vykdome ir su policija, kariuomenòs beipasienio daliniais, mat su jais taip patturime pasira‰´ sutartis.Prisideda ir nemaÏai geranori‰k˜ pilieãi˜,kurie kasdien pateikia nemaÏai informaci-jos apie galimus brakonieriavimo atvejus.Taip pat kiekvienais metais yra rengiamosakcijos nelegaliai Ïvejybai demaskuoti.PavyzdÏiui, praòjusiais metais organizuo-ta “La‰i‰a 2009”, o pavasar∞, ner‰to metu,akcija – “Lydeka 2010”.

Eksperto komentaras

Gyvūnijos apsaugos reikalavimų pažeidimai

Gyvūnai, kurių sume-džiojama daugiausiai

“VEI

DO

” A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

“VEI

DO

” A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

·altinis: Aplinkos ministerijos duomenys·altinis: region˜ aplinkos apsaugos departament˜ duomenys

JAUNIMASVISUOMENñ

2010 / 07 / 05veidas50

Nors vilnieãiui Mantui Pajarskui vospenkiolika, Nacionalinòje mok s lei -vi˜ akademijoje, kur sa vait ga liais

Ïini˜ gilinti susirenka ga biausi Lie tuvosvaikai, informatikà jis krem ta lygia greta sudvyliktokais. Tiesa, pats Mantas kukliai pri-paÏ∞sta, kad iki dvylik tok˜ jam dar toli. Matperkopusiems ∞ de‰imtà klas´ keliami spe-cials rei ka lavimai, jiems rengia mos ypa -tingos programos. Taãiau Man tui jau te koi‰ ban dyti ir pasaulini˜ olimpiad˜ uÏ duotis,mat j˜ akademijos dòstytojai sa vo mo ki -niams pasilo nuo lat. “Tie uÏ da viniai la baisunks. Per kelias valandas, kaip rei -kalaujama olimpiadoje, j˜ ne i‰s pr´s ãiau.Man dar reikia tiek daugiau Ïini˜, tiek patir-ties”, – mano jau nuolis.

“Informatikoje nòra grieÏtai su skirs -tyta, kà reikia i‰mokti vienoje klasòje, okà – kitoje. Jà galima studijuoti pagal sa -vo jògas. O Mantas pa jògus mokytis. Jisgali spr´sti netgi to kias uÏduotis, kuri˜ne ∞veikia eiliniai dvyliktokai”, – sakovai kino mokytojas NMA Vytis Ba nai tis.

Beje, ∞ Nacionalin´ moksleivi˜ aka de -mijà Mantas kaip tik ir atòjo ie‰kodamastubulòti skatinanãi˜ mokytoj˜. Taip pat‰iemet, Vilniaus “ÑÏuolyno” pagrindinò-je mokykloje bai g´s a‰tuonias kla ses, ie‰ -ko damas i‰skirtini˜ mokytoj˜, sto jo nekur kitur, o ∞ Vilniaus licòj˜. “Ti kiuosi su -tikti gerà mokytojà, ∞sisilyti pas j∞ mo -kytis, gauti daugiau ∞domesni˜ uÏdavi-

ni˜”, – tikina pa‰ -ne ko vas.

Iki ‰iol Mantas per moks lus yròsi konepats vienas. Kadangi mo ky kloje pagalpro gramà toki˜ informa tikos uÏdavini˜,kokie sprendÏiami olim pia do se, nemoko-ma, pirmajai savo gy venime 6–8 klasi˜mokini˜ olimpiadai vaikinas pasiruo‰òpats ir i‰kovojo antrà vietà. Ten j∞ paste-bòjo Nacionalinòs moksleivi˜ aka demijospedagogai ir pakvietò Ïinias gi linti kartusu kitais gabiais vai kais.

Vòliau dvejus metus paeiliui ‰alies in -formatikos olimpiadose Mantas tapo ab -

soliuãiu ãempionu – jo para‰ytos progra -mos surinkdavo daugiausiai bal˜. Koksprizas? Kol kas – tik laurai ir patirtis, nes∞ Baltijos ‰ali˜ ir pasaulines olimpiadassiunãiami tik gerokai vyresni – jau devy-nias klases baig´ jaunuoliai.

Kita vertus, Mantas sulaukò kvietimo ∞va saros stovyklà, kuri rengiama besi ruo -‰iantiems dalyvauti pasaulinòje informa -tikos olimpiadoje. Tai, kad jis turi ‰ans˜patekti ∞ pasaulin´ olimpiadà, patvirtina irjo mokytojas V.Banaitis. “Labai nusteb -

AU·RINñ ·ñMIENñ

T´siame projektà “Elitas,kuriuo galime didÏiuotis” irpristatome talentingiausius‰alies jaunuolius. ·iame“Vei de” supaÏindiname sudaugybòs olimpiad˜ laimòto-ju bsimuoju informatikuMan tu Pajarsku.

Penkiolikmetis M.Pajarskas kopia

ASM

ENIN

IO A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

ASM

ENIN

IO A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

Manto Pajarsko laimėjimai2006 m.•matematikos konkursas “Kengra” – I vieta.2007 m.•8-oji Lietuvos matematikos olimpiada – I vieta.2008 m.•19-oji Lietuvos moksleivi˜ informatikosolimpiada – II vieta;

• “Bebro” informacini˜ technologij˜ konkursas – I vieta;

•9-oji Lietuvos matematikos olimpiada – I vieta.

2009 m.•20-oji Lietuvos moksleivi˜ informatikosolimpiada – I vieta;

•Lietuvos matematikos olimpiada – I vieta;

• “Bebro” informacini˜ technologij˜ konkursas – I vieta.2010 m.•Lietuvos 21-oji informatikos olimpiada – I vieta;

•Lietuvos respublikinò matematikos olimpiada –II vieta;

•Vilniaus miesto fizikos olimpiada – I vieta.

2010 / 07 / 05 veidas

JAUNIMAS

ãiau, jeigu Mantas kitàmet nepatekt˜ ∞ pa -saulin´ olimpiadà”, – sako jis.

Pradòjo nuo Ïaidim˜Informatikà Mantas atrado taip pat

pats. Taãiau pradòjo kaip ir visi vaikai –nuo kompiuterini˜ Ïaidim˜. Sulaukusdvy likos paauglio dòmes∞ patraukò inter-neto puslapiai. “Buvo labai smalsu su Ïi -noti, kaip jie kuriami ir kaip veikia”, –pri simena Mantas. Tada tòvai jam nu pir -ko pirmàjà informatikos knygà. Tai, kadtòvai suvokò vaiko aistrà, nò kiek neste-bina, juk Manto tòtis baigò fi zikos studi-jas, o mama – informatikà. Tie sa, gyve -nimas patvarkò savaip ir nò vienas i‰ tòv˜pagal specialyb´ nedirba. “Tiesa, po to,kai mama studijavo informatikà, labaidaug kas pasikeitò. Man atrodo, kad jaidabar netgi neai‰ku, kuo a‰ ãia uÏsiimu”,– juokiasi Mantas.

Vòliau ir “ÑÏuolyno” mokyklos infor-matikos mokytojas, pastebòj´s auklòtiniogabumus, per pamokas jam skirdavo su -dò tingesni˜ uÏduoãi˜. Ir tai t´sòsi, kolMantas pateko ∞ Nacionalin´ moksleivi˜akademijà. Nors ∞ jà vykti tenka tik kasantrà ‰e‰tadien∞, taãiau jaunuoliai gaunaga na nemaÏai uÏduoãi˜, kurias turi ∞veik-ti namie. Vaikinas tvirtina, kad prie j˜ pri -sòsti tenka kasdien. O kai pradeda ruo‰tisolimpiadoms, paplu‰òti tenka i‰ pe ties.

Dabar Mantas tyrinòja “Visata rie‰utokevale”. Jos autorius Stephenas How -kin gas yra garsus fizikas, o jo knyga bu -vo pri paÏinta viena geriausi˜ vis˜ laik˜mo k slo populiarinimo knyg˜ 2002 m.Nors joje po puliariai pasakojama apievisatos kil m´, savybes ir tolesn´ rai dà.Mantas tikina, kad poros skyri˜ jam uÏ -tenka ke lioms dienoms: juk reikia neme chani‰kai perskaityti tekstà, bet ir su -vokti jo esm´.

“Vis dòlto tai juk – fizika! Galbt ji tauimponuoja labiau nei informatika?” –pro vokuojame vaikinà. O jis mielai pri-taria: tai irgi labai ∞domu. Patinka Mantuiir matematika – juk ji labai artimai siejasi

su informatika. Beje, jaunuolis yra lai mò -j´s ne vienà matematikos olimpiadà.

V.Banaitis pripaÏ∞sta, kad daug gabi˜in formatik˜ domisi ir matematika, ir fi -zika, ir kitais tiksliaisiais mokslais, ta -ãiau, jo manymu, Mantas galòt˜ tapti ge -ru informatiku.

Pasirodo, Mantas turi ir silpnybi˜.Nors a‰tuntà klas´ baigò labai gerai, hu -manitariniai mokslai jam ne prie ‰irdies.Ypaã lietuvi˜ kalbos gramatika. “Ten tiekdaug taisykli˜, kurias reikia i‰mokti. Ne -∞domu, o kai ne∞domu, tai ir nesinori mo -kytis”, – sako vaikinas.

UÏtat literatrà mògsta ir mielai jàskai to. Ir ne tik lietuvi˜, bet ir angl˜ kal -ba. Tiesa, dar moka vokieãi˜ kalbà, tik netaip gerai kaip angl˜. “Lietuvoje maÏokavo kieãi˜, su kuriais bt˜ galima pasi kal -bòti”, – juokauja vaikinas.

Studijuoti – Anglijoje, gyventi– Lietuvoje

Kaip paai‰kòjo, Mantas noròt˜ studi-juoti Anglijoje – KembridÏe arba Oks -forde, nes ten auk‰tas paruo‰imo lygis.Ko kià informatikos srit∞ rinkt˜si, dar ne -nusprendò. Jam ∞domus ir Ïaidim˜ pro-gra mavimas, nepro‰al ir akademinò in -formatika, o tai – sudòting˜ problem˜spren dimas. PavyzdÏiui, daugeliui logis-tikos specialist˜ aktuali problema rastitrumpiausius kelius, kuriais galima pris-tatyti prekes. Jeigu yra iki de‰imtiespreki˜ pristatymo punkt˜, optimaliausiasjudòjimo trajektorijas apskaiãiuoti ne sun -ku, taãiau jeigu punkt˜ yra tkstanãiai,kompiuteriai nepajògia tokios informaci-jos apdoroti. Tai klasikinò problema, kuriyra tarsi i‰‰kis kiekvienam pasaulio pro-gramuotojui. Taãiau Mantas savo svajoseregi ir kitok∞ karjeros posk∞: “Noròãiauatstovauti kokiai nors didelei kompanijai,kurioje bãiau vertinamas. Gal pasisekt˜sukurti kokià nors didel´ sistemà, na,kaip estai sukrò “Skype”.

Taãiau gyventi Mantas vis dòlto no -ròt˜ Lietuvoje. “Programuotojo darbaslabai geras, nes nesi priri‰tas prie darbovietos – gali gyventi Lietuvoje, o dirbtiAme rikoje”, – pastebi vaikinas. O kolkas jis su penkeriais metais vyresne se -serimi, ku ri Rygoje studijuoja eko no -mikà, dienas leidÏia Palangoje – smaguilgai nesima ãius pasikalbòti. Tik ne ma -nykite, kad da bar Mantas vien mògau-jasi jra ir saule. Jo galvoje knibÏda va -saros planai: vis˜ pirma reikia ∞veiktiS.Howkingo knygà, vòliau – i‰bandyti,kaip veikia kompiute rinò “Linux” pro-grama, dar pastudijuoti olimpiadini˜uÏ davini˜.

^ informatikos olimpå

ASM

ENIN

IO A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

2010 / 07 / 05veidas

KULTÌRA

52

PROFILIS

Apie tai, kad Vilniaus Antakalnyje,Smòlio gatvòje, dar 1957 m. vasaràbuvo atkasti tikro mamuto griau-

ãiai, prisimena toli graÏu ne visi ‰io mikro-rajono gyventojai. Nors galingostrimetrinòs Antakalnio mamutoiltys jau senokai puo‰ia KaunoTado Ivanausko zoologijos mu-ziejaus ekspozicijà.

O istorijos bta tokios: vyrai,klodami poÏeminius kanalizaci-jos vamzdÏius, uÏkliuvo uÏ stam-bok˜ kaul˜. Visko mat´ darbi-ninkai nesutriko: ilgai nesukda-mi galvos pasimai‰iusius kaulusapkapojo ir toliau sòkmingaikasòsi ∞ priek∞. O per miestàslenkanãius gandus nugird´ is-torikai atvyko, susirinko grioviopakra‰tyje numestus griauãi˜ ga-balus ir i‰siveÏò tyrimams.Paai‰kòjo, kad tai ne kas kita,kaip tikro vilnieti‰ko mamutokoj˜ liekanos. Tuomet istorikaiilgòliau apsistojo ‰alia griovia-kasi˜ ir nuodugniau i‰kasinòjoradinio vietà. Buvo aptikta netketurios de‰imtys mamuto kaul˜,tarp kuri˜ – ir gerai i‰silaik´s gau-ruotojo akmens amÏiaus dram-blio protòvio krminis dantis.

Antakalnio mamutas – istori-jos pra‰alaiãio akiai egzoti‰-kiausias, taãiau tikrai ne vienin-telis reik‰mingas per archeologoVytauto Urbanaviãiaus karjeràatkastas laimikis. 1957-aisiais,kai mamutas buvo surastas, jau-nas Vilniaus universitete tebes-tudijuojantis istorikas tik pradòjodarbuotis Lietuvos istorijos iretnografijos muziejuje. Ir ‰taitokia daug Ïadanti pradÏia...

Rekonstrukcijos pagal kaukol´Archeologai – specifiniai Ïmonòs.

Dailòs parodoje prie meni‰kai nulipdy-tos lietuvi˜ groÏinòs literatros pradininkogalvos matytume uÏra‰à: "KristijonasDonelaitis (1714–1780)". Archeologo pa-rodoje prie tos paãios visiems i‰ mokyk-lini˜ vadovòli˜ atpaÏ∞stamos galvos skai-tome: "Rekonstrukcija pagal kaukol´ i‰

kapo nr. 1". V.Urbanaviãius laikytas gar-siu antropologini˜ rekonstrukcij˜ meistrudar tais gdÏiais laikais, kai ‰io darbo is-torikams nepagreitindavo specialios kom-

piuterinòs programos. Pa-rodoje – ne tik K.Done-laiãio, bet ir poeto kaimyno bei amÏinooponento amtmono Teofilio Ruigio, ir val-dovòs Barboros Radvilaitòs skulptriniaiatvaizdai, vòliau tap´ pamatu daugeliomeninink˜ kurtiems portretams.

Atskirà parodos temà sudaro Ïymi˜Ïmoni˜ kap˜ paie‰kos. Archeologas da-lyvavo i‰tremt˜ Baltijos ‰ali˜ preziden-

t˜ – esto Konstantino Patso ir latvio Kar-lio Ulmanio palaik˜ identifikavimo eks-pedicijose. Jis i‰ Kazanòs ∞ Lietuvà 1993m. parveÏò ir lietuvi˜ tautosakinink˜ broli˜Antano ir Jono Ju‰k˜ palaikus. VienTuskulòn˜ parke Vilniuje mokslininkasatkasò ir i‰tyrò 724 laidojimo vietas. NemaÏa dalis nuÏudyt˜j˜ buvo identi-fikuoti, tarp j˜ – ‰iuo metu bandomas kanonizuoti Tel‰i˜ vyskupas VincentasBoriseviãius. Vilniaus katedroje palai-

k˜ specialistui pavyko at-paÏinti LDK kanclerio Al-berto Go‰tauto ir Vilniausvyskupo Abraomo Vainospalaikus.

Atkastieji turtaiTuos, kurie moka atidÏiai

klausytis sen˜j˜ radini˜ kal-bos, sudomins stenduose eks-ponuojami archeologiniai ra-diniai i‰ Lietuvos nacionali-nio muziejaus rinkini˜. JuosV.Urbanaviãius aptiko trisde‰imtmeãius tyrinòdamaskapinynus. Ne patys seniausi,uÏtat meni‰kumu ypaã ak∞traukia papuo‰alai i‰ Obe-li˜ eÏero Ukmergòs rajone:kokie pra‰matns sidabroÏiedai, kokio pasaki‰ko Ïy-drumo moteri‰ki akmenòli˜vòriniai!

Øeinant ∞ parodà pasitinkadidelis Lietuvos Ïemòlapis,

kur iame i‰-vardytos visosa r c h e o l o g omokslinòs eks-pedicijos. JamepaÏymòta dau-giau nei ‰im-tas ta‰k˜.

Vis dòl topagr indin ismokslininkopastar˜j˜ de-‰imtmeãi˜ ty-rinòjim˜ ta‰-kas – Îemuti-nò pilis.1988–

2001 m. V.Urbanaviãius vadovavo Pili˜tyrimo centrui "Lietuvos pilys", vykdÏiu-siam kompleksinius Îemutinòs piliesliekan˜ tyrimus. ·∞met pasirodò V.Ur-banaviãiaus parengta knyga "LietuvosdidÏi˜j˜ kunigaik‰ãi˜ rezidencija Vil-niuje", kurioje apibendrinami ‰i˜ tyrim˜rezultatai.

Íimto kapinyn¨ tyrin∂tojasRENATA BALTRU·AITYTñ

Liepos 3-iàjà garbingà 75-eri˜ met˜ jubiliej˜ pasitiko vienasÏymiausi˜ Lietuvos archeolog˜ Vytautas Urbanaviãius. Ta proga Taikomosios dailòs muziejuje atidaryta jo mokslinei veiklai skirta paroda "SugràÏinta praeitis".

Pastarieji V.Urbanaviãiaus de‰imt-meãiai skirti Îemutinòs piliestyrinòjimams. Ten buvo aptiktas ir‰is XV amÏiaus plok‰tinis koklis

"BF

L" N

UO

TR

.

2010 / 07 / 05 veidas

KULTÌRA

53

·VENTñ

Ilgieji vasaros savaitgaliai miestie-ãiams, rodos, specialiai skirti tam, kadbt˜ galima dingti kuo toliau nuo

nam˜. NemaÏa dalis ta proga ir naudojasi.Tuo tarpu maÏesni˜ miesteli˜ gyvento-jams, atvirk‰ãiai, – tai puiki galimybòaplankyti sostin´ ir pasigroÏòti ‰ventinòsValstybòs dienos renginiais. Tad jei liekatenamie, o gal ir sveãi˜ ketinate sulaukti,pristatome Karaliaus Mindaugo karna-vimo dienos ‰ventinius renginius Vilniu-je ir Kaune.

Vytauto DidÏiojo palydosLiepos 6-osios vidurdien∞ S.Daukanto

aik‰tòje prie Prezidentros bus tradici‰kaipakeltos valstybinòs vòliavos. I‰girsimeLietuvos prezidentòs Dalios Grybauskaitòs‰ventin∞ sveikinimà ‰alies pilieãiams. 12val. 30 min. prasidòs ‰ventos mi‰ios Vil-niaus arkikatedroje bazilikoje.

Netrukus po mi‰i˜, 14 valandà, ãia pat,Katedros aik‰tòs dalyje ‰alia Valdov˜rm˜, vyks teatralizuotos Vytauto DidÏio-jo palydos ∞ Îalgirio m‰∞ "Oi mes josimkarelòn". Pasak renginio reÏisieriaus Mindaugo Urbonaviãiaus, ‰iose palydo-se dalyvaus maÏdaug 230 atlikòj˜: ka-rin˜, vòliavinink˜, viduramÏi˜ pasiun-

tini˜, muzikant˜.Vytauto DidÏiojo karinus vaidins pa-

gal istorinius ‰altinius rekonstruotais XIVa. kari˜ drabuÏiais apròdyta Kra‰to ap-saugos ministerijos garbòs sargybos kuopair raitosios policijos atstovai. ViduramÏi˜pasiuntinius vaizduos Trak˜ pilies brolijosriteriai. Rengin∞ pradòs specialiai pakviestivòliavininkai i‰ Italijos, turintys didÏiul´viduramÏi˜ stiliaus ceremonij˜ patirt∞.

Palyd˜ ‰ventòje skambòs istorinòs ka-rinòs lietuvi˜ dainos, ‰okami rm˜ ‰okiai.Koncertinòje programoje dalyvaus seno-sios muzikos ir ‰okio ansambliai "Ban-chetto Musicale", "Puelli Vilnenses", Vil-niaus savivaldybòs choras "Jauna muzika",Lietuvos valstybinis puãiam˜j˜ orkestras"Trimitas". Beje, ‰ventòje pirmà kartà vie‰ailietuvi˜ kalba bus atlikta baÏnytinò gies-mò "Dievo motina". ·ia giesme vidur-amÏiais bdavo i‰lydimi ∞ karà i‰einantysvyrai. Giesmòs ÏodÏius i‰ lotyn˜ kalbosi‰vertò poetas Vladas Brazinas, aranÏa-vo kompozitorius Audrius Balsys.

Kra‰to apsaugos ministerijos sudarytaspeciali komisija dar Ïiemà konkurso bdu i‰ dvylikos savanori˜ pretendent˜pasirinko Îalgirio m‰io jubiliejini˜ in-scenizacij˜ Vytautà Did∞j∞ – juo tapo Lie-tuvos kariuomenòs karininkas kapitonas

Donatas Mazurkeviãius, tarnaujantis Juo-zo Vitkaus inÏinerijos batalione Kaune.Per atrankà pretendentams teko atsakinòti∞ klausimus apie Vytauto DidÏiojo as-menyb´, demonstruoti uÏsienio kalb˜,gebòjimo duoti komandas, jojimo ∞gdÏius.

·ventin´ dienà Vytautas Didysis Vil-niaus gyventojams ir sveãiams pasirodyslydimas svitos ir rait˜ riteri˜. Ø i‰kilmingàrikiuot´ ‰alia savo valdovo stos vòliav-ne‰iai su Lietuvos DidÏiosios Kuni-gaik‰tystòs Ïemi˜ vòliavomis, taip pat ba-jor˜ ir Lietuvos miest˜ vòliavomis. Paskel-bus Vytauto priesaikà, visa kariauna Piliesgatve pajudòs Au‰ros vart˜ link. Ø m‰iolaukà i‰vykstanãius vyrus lydòs karobgnas, kur∞ ne‰ Vytauto DidÏiojo ka-riaunos totoriai.

Vytautas Didysis i‰vyks ∞ Griunvaldolaukà, kur kasmet rengiamose is-torinio m‰io inscenizacijose pirmà kartà ‰∞ vaidmen∞ atliks Lietuvos atstovas. Liepos 17-àjàLenkijoje vyksianãiose i‰kilmò-se j∞ lydòs maÏdaug 50 riteri˜. Lietuviai ∞sikurs atskiroje vidur-amÏi˜ karinòje stovykloje, ku-rioje gyvenimas tekòs kaip prie‰‰e‰is ‰imtmeãius: teks gyventistilizuotose palapinòse, patiemsruo‰ti valg∞, naudotis vidur-amÏiams bdingais rakandais,visà laikà vilkòti ano laikmeãio

apranga.

Koncertai, spektakliaiI‰lydòjus Vytautà Did∞j∞ ir jo riterius

Katedros aik‰tòje nuskambòs AntanoKuãinsko "Îalgirio batalijos". Tai kom-pozitoriaus specialiai ‰iai progai skirtokrinio premjera. 15 val. 30 min. aik‰tòjeir toli uÏ jos aidòs i‰ Gdansko atgabentokariliono koncertas, kuriame ‰ventin´ pro-gramà atliks Kauno varpininkai GiedriusKupreviãius ir Julius Vilnonis. 16 val.Taikomosios dailòs muziejuje bus atidary-ta ikonografinò paroda "Îalgirio pergalòsatmintis", taãiau atidarymo dienà ∞òjimas∞ muziej˜ – tik su kvietimais.

Vakarop ‰ventòs akcentai persikels ∞Kauno piliaviet´, kurioje 21 val. pirmàkartbus atliekama Vidmanto Bartulio oratori-ja "Lietuvos DidÏiojo Kunigaik‰ãio Vy-tauto padòka Lietuvos Ïmonòms, laimòjusÎalgirio m‰∞". Grie‰ Kauno miesto sim-foninis orkestras, dainuos Kauno valsty-binis choras ir solistai Virgilijus Noreika,Raminta Vaicekauskaitò, Veronika Povi-lionienò. ·iuolaiki‰k˜ spalv˜ kriniuisuteiks Rolando KaÏemòko vadovaujamirokeriai ir choreografòs Airos Nagi-neviãitòs modernaus ‰okio trupò.

Vytautas Didysis ißjoja ^ Griunvaldå

Ø Îalgirio m‰io inscenizacijà Griunvaldolauke Vytautà Did∞j∞ lydòs pus‰imtis viduramÏi˜ rbais apròdyt˜ karin˜

RENATA BALTRU·AITYTñ

Trumpai – apie ‰ventin´ Kara-liaus Mindaugo karnavimodienos programà. K

.VA

NA

GO

(B

FL)

NU

OT

R.

Stereotipus, jog klasikinòs muzikoskoncertai – tradicinò intelektuali˜senjor˜ susitikim˜ vieta, pasiryÏo

griauti “Naujoji muzik˜ karta”, vadovauja-ma pianisto Kasparo Uinsko. Pasikviet´jaun˜ talent˜ i‰ Europos, kurie per meis-tri‰kumo pamokas dòstys dar jaunesniemsmuzikantams, “naujakartieãiai” sieks de-‰imãiai dien˜ Vilni˜ paversti “kunkuliuo-janãiu katilu”.

Meistri‰kumo pamokas, vyksianãiasNacionalinòje M.K.âiurlionio men˜ mo-kykloje, galòs stebòti visi norintys. Tiesa,uÏ simbolin∞ mokest∞ – 10 Lt dienai. PasakK.Uinsko, besidomintiems muzika leistidienas auditorijose verta, nes tai padedanaujai i‰girsti atlikòj˜ pristatomus kri-nius. “Jei koncertus palygintume su filmu,tai vasaros muzikos akademija – tarsi fil-mavimo aik‰telò. Joje pabuv´ kitaip nei ikitol pradeda vertinti koncertuose skam-banãià muzikà”, – sako pa‰nekovas.

Meistri‰kumo pamokas ves festivaliosveãiai – pianistai Ingolfas Wunderis (Aus-trija), Miroslavas Kulty‰evas (Rusija),Igoris Lovãinskis (JAV), smuikininkaiAndrejus Baranovas (·veicarija), Alexan-deris Gilmanas (Vokietija), dÏiazo gerbòj˜simpatijas peln´s gitaristas Wimas denHerderis (Olandija) ir kiti jaunosios kartosmuzikos virtuozai, jau uÏkariav´ Londono,ParyÏiaus, Maskvos ir Niujorko didÏiàsiaskoncert˜ sales.

Muzikos vasaros akademijoje meistri‰-kumo semsis i‰ anksto uÏsiregistrav´Lietuvos ir uÏsienio muzikos studentai. J˜yra 22, vienas ∞ akademijos uÏsiòmimusatvyksta net i‰ JAV. “Kai nòra reik‰mingoamÏiaus skirtumo tarp student˜ ir dòsty-toj˜, atsiranda arti-mesnis ry‰ys ir nuo-‰irdesnis bendravi-mas”, – tikisi festiva-lio meno vadovasK.Uinskas.

Koncert˜ maratonas

Na, o vakaraisjaunàsias festivalioÏvaigÏdes i‰vysimescenoje. Lietuvospublikai jos prista-tys de‰imt∞ vasa-

ri‰k˜ koncert˜, per kuriuos skambòs labaiplaãios amplitudòs muzika – nuo JohanoSebastiano Bacho, Wolfgango AmadeausMozarto krini˜ iki George’o Gershwinokompozicij˜. Net trys koncertai jubilieji-niais kompozitoriaus metais skiriami Fre-derico Chopino palikimui. Jo krybasimboli‰kai atidarys ir uÏdarys festival∞.

Geriausiai Lietuvos publikai paÏ∞stamasfestivalio sveãias –pianistas M.Kulty‰evasi‰ Rusijos, vie‰òj´s Lie-tuvoje jau tris kartus.Dvide‰imt ketveri˜ met˜atlikòjas koncertui ‰∞kartpasirinko F.Chopino k-rinius, kuriuos anksãiaujau skambino ParyÏiaus,Amsterdamo, Vienos,Maskvos ir Londonokoncert˜ sali˜ publikai.

Dainininkui Bobby McFerrenui akom-panav´s dvide‰imt septyneri˜ met˜ mu-zikantas i‰ Ukrainos Aleksandras Hrus-teviãius bajanu atlieka net smuiko bei or-kestro partijas Antonio Vivaldi “Met˜ lai-kuose”. Festivalio klausytojai turòs gali-

myb´ i‰girsti net du unikalius instrumen-tus – vienu brangiausi˜ pasaulyje laikomàGuarneri smuikà, kuriuo grieÏia A.Bara-novas i‰ ·veicarijos, ir Ïymiojo G.B.Gua-dagnini Parma smuikà, kur∞ kaip Hambur-ge vykusio konkurso nugalòtojas gavoA.Gilmanas i‰ Vokietijos.

O jaunojo dÏiazo meistro W.den Her-derio pasirodyme susitiks dvi ‰eimos kar-

tos: gitaristui akom-panuos jo tòvas pia-nistas. Muzikantui i‰Olandijos Ïinomumàpelnò legendinio dvi-de‰imtojo amÏiausdÏiazo pianisto Oska-ro Petersono impro-vizacij˜ perdirbiniai,kuriuos jis atlieka gi-tara.

Festivalio uÏdarymo koncerte grosLietuvos publikai jau paÏ∞stamas pianistasi‰ Vokietijos Ingolfas Wunderis. ·is atlikò-jas unikalus tuo, kad fortepijonu pradòjogroti tik sulauk´s keturiolikos ir po met˜jau debiutavo Vienos koncert˜ salòje kaipsolistas.

2010 / 07 / 05veidas

KULTÌRA

54

MUZIKA

RENATA BALTRU·AITYTñ

Sostin∂je – jaun¨j¨ klasikos atlik∂j¨ festivalis

Treãiadien∞ Vilniuje prasidedavasaros festivalis “Naujojimuzik˜ karta”.

7 d. – pianistas Kasparas Uinskas, stygini˜ kvartetas “Chordos”.8 d. – pianistas Aleksejus Griniukas (JK).9 d. – pianistas Igoris Lovãinskis (JAV).10 d. – bajanistas Aleksandras Hrusteviãius (Ukraina).11 d. – smuikininkas Dima Tkaãenka (JK), pianistas Aidas PuodÏiukas.12 d. – pianistas Miroslavas Kulty‰evas (Rusija).13 d. – smuikininkas Alexanderis Gilmanas (Vokietija), pianistas Igoris Lovãinskis (JAV).14 d. – smuikininkas Andrejus Baranovas (·veicarija), pianistas Jevgenijus Izotovas (Rusija).15 d. – gitaristas Wimas den Herderis (Nyderlandai).16 d. – pianistas Ingolfas Wunderis (Vokietija), stygini˜ kvartetas “Chordos”.

Dešimt festivalio “Naujoji muzikų karta” koncertų

Koncertai vyks Nacionalinòs M.K.âiurlionio men˜ mokyklos ·okioteatre. PradÏia 20 val.

Festivalio meno vadovas –pianistas Kasparas Uinskas

Gitaristas Wimas den Herderis kon-certuose naudoja videosiuÏetus

“NA

UJO

SIO

S M

UZ

IKˆ

KA

RT

OS”

AR

CH

YV

O N

UO

TR

.

“BFL

” (A

.UFA

RT

O)

NU

OT

R.

2010 / 07 / 05 veidas

KULTÌRA

55

SKULPTÌRA

“Dar tada, kai molines galvasNepriklausomybòs aik‰tòje ri-denom, pajutau, kad Arnas

Valinskas ilgai valdÏioje nei‰bus. Neturò-jo jis politikams bdingos dramblio odos", – ‰iandien konstatuoja kaunietismenininkas Gytautas Balkeviãius.

Taãiau ∞ "Veido" redakcijà atkulniuojane‰inas nauja solidaus formato A.Va-linskui skirta drobe. Ir dar – "Tòvelio‰auk‰tu", kur∞ tvirtina seniau Ïaibi‰kai "pa-grob´s" Nidoje po Brazausk˜ poros piet˜."Ai‰ku, nei‰galiu poilsiauti kurortuose,bet tàsyk kaip tik gyvenau Dailòs akademi-jos kluone Purvynòje. Ne, Brazauskaigyveno kitur... Syk∞ pastebòjau juos ka-vinòje ir pradòjau tykoti. Dabar Tòvelis,kaip sakoma, jau "padòjo ‰auk‰tà", uÏtat‰io ‰auk‰to man visi pavydi", – ai‰kina∞domybi˜ kolekcininkas.

Ar istorinis ‰auk‰tas ateityje virsmeninòs instaliacijos arba kolia-Ïo dalimi? "Niekam jo neduodu,visur su savimi ne‰iojuosi. Galjums teko lankytis Brazausk˜ na-muose Turni‰kòse? Ten tur-bt yra labai daug ‰auk‰t˜", –uÏuominomis kalba G.Balke-viãius.

Ry‰iai, pinigai, ‰lovòUÏ tai, kad pernai mitingo

prie Kauno savivaldybòs metubandò uÏ 50 cent˜ parduotipaveikslà, kuriame buvo pavaiz-duoti A.Valinskas ir Andrius Ku-bilius, dailininkà nuvesdino ∞policijà ir pagrasino uÏ nelegaliàprekybà vie‰oje vietoje skirti2000 Lt baudà. "O uÏ kà paten-tà pirksiu, jei mano paveiksl˜nò uÏ pus´ lito niekas neperka?Taip ir sudegò A.Valinskas suA.Kubiliumi Jonini˜ lauÏougnyje", – prisimena garsiausiàsavo meno pardavinòjimo is-torijà sveãias.

Taãiau Gytautas vis tiek‰ventai tiki, jog kelias ∞ sòkm´gr∞stas politika, seksu bei re-ligija. Ir, Ïinoma, vie‰aisiaisbei visokiais kitokiais ry‰iais:"·tai nutapò Vilmantas Mar-cinkeviãius Danijos karaliusir i‰kart tapo elitiniu me-nininku. Arba Arnas Îilys,

kurio paveikslus filmavo holivudinis"Draug˜" serialas ir kuriam uÏ darbusdabar moka po 40tkst. Lt, – tokioskainos Lietuvoje dai-lininkà daro ∞Ïymybe.Ir Vakaruose meni-ninkai mògsta pabròÏ-ti, uÏ kiek parduodamij˜ darbai. ·tai JasperasJoffe i‰ Anglijos, sukuriuo susira‰inòju,daÏnai mini, kad jokrinys buvo parduo-tas uÏ 9 tkst. svar˜...O js dar klausiat,kodòl tapau politikus,o ne, tarkim, kaimyn´Maryt´ arba Onyt´.Menas ‰iandien – tur-

ting˜j˜ privilegija. Marytò nei Onytò manopaveiksl˜ vis vien nepirks, o ‰tai politikai∞sigyti galòt˜", – svarsto pa‰nekovas.

Palinkòjimai ministruiBet tuoj prisimenam Petrini˜ proga Gy-

tauto nutapytà ‰ventàj∞Petrà – su raktais, kaip irpridera doram dangausvart˜ sargui. "Jau dutkstanãius met˜ visipai‰o ‰v. Petrà. Bet jei vietoj jo nutapyãiau Pet-rà Au‰treviãi˜ – kaipmanot, ar po poros tks-tanãi˜ met˜ menoty-rininkai, surad´ tok∞ pa-veikslà, j∞ atpaÏint˜?" –klausia G.Balkeviãius.

·vent˜j˜, vienuoli˜ irkunig˜ pagarbia klasi-kine maniera Gytautasnutap´s daug. Ir dabarskaitmeniniame foto-aparate kaupia Ïymi˜

BaÏnyãios veikòj˜ atvaiz-dus, kad tapydamas galòt˜pasitikslinti veido bruo-

Ïus ar apeigini˜ drabuÏi˜ detales."Arkivyskupo Sigito Tamkeviãiaus

portretà jau galòãiau bet kuriàakimirkà nupie‰ti", – tvirtina kau-nietis.

Gytauto dirbtuvò – Aleksote,bet uÏaugo jis ·anãiuose. Ne-toliese gyveno ir naujai paskir-

tas kultros ministras ArnasGelnas, vòliau dòst´s vai-kinui kaligrafijà Dailòsakademijoje. "Per egza-minus gavau jo de‰im-tukà. Geras buvo dòsty-tojas, bet dabar man dòljo neramu. Kad nebt˜kaip tiems, kurie jo kan-didatrà pasilò: auk‰tai‰oko, Ïemai krito...Todòl naujai i‰keptamministrui palinkòãiaugr∞Ïti ∞ ·anãius, susirastisavo senà ‰auk‰tà irsaugoti j∞, jokiu bdunepamesti", – sako poli-tik˜ vaizduotojas

Apie politikus ir ßaukßtusRENATA BALTRU·AITYTñ

Molini˜ politik˜ galv˜ dauÏymu i‰garsòj´s menininkas kolkas neketina keisti meninio dòmesio objekt˜.

G.Balkeviãius tiki i‰prana‰av´s A.Valinsko politinòs karjeros poskius

·.M

AÎ

EIK

OS

(B

FL)

NU

OT

R.

OR

ES

TO

GU

RE

VIâ

IAU

SN

UO

TR

.

2010 / 07 / 05veidas

KULTÌRA

56

KINAS

Pasaulio futbolo ãempionate favo-ritòmis laikytos ir geriausius Ïaidò-jus turòjusios Europos ‰ali˜ rinktinòs

po gòding˜ pralaimòjim˜ i‰vaÏiavo namo.Pana‰ios tendencijos ‰ià vasarà i‰ry‰kòjoir komercinio kino repertuaro aik‰telòse.Populiariausi˜ aktori˜ kozirius i‰metusiosHolivudo studijos patyrò netikòtus ir skam-bius fiasko. J˜ nei‰gelbòjo sudòtingiemsfilmavimo darbams dosniai atseikòti pini-gai ir rinkodaros vilionòms i‰leistos pa-pildomos de‰imtys milijon˜.

TV serialà atnaujinusio veiksmo trile-rio "A komanda", romantinòs komedijos"Ponas ir ponia gangsteriai", nuotyki˜ epo"Persijos princas", ‰eimyninòs komedijos"Marmadukas" ir romantinio veiksmo tri-lerio "Kaip diena ir naktis" finansinòsnesòkmòs dar kartà ∞rodò, kad ‰imtais mi-lijon˜ doleri˜ skaiãiuojami ∞spdingi biudÏetai negarantuoja galutinòs pergalòs.Vilãi˜ nepateisinusiems i‰liaupsintiemshitams nosis daÏnai nu‰luosto gerokaimaÏiau kainav´ ir reklamini˜ ditiramb˜negiedoj´ filmai, kurie tyliai uÏsitarnau-ja auditorijos simpatijas, bent trigubaivir‰ija gamybai paaukotas sànaudas ir ma-loniai nustebina fantasti‰ko pardavimo ne-sitikòjusius uÏsakovus.

Karatistai ‰òlstaKar‰tà bulv´ i‰kas´ prodiuseriai tuoj

pat skuba naudotis palankia situacija ir i‰sunkti visus ∞manomus pinigus i‰Ïirov˜. Tokiais tikslais vienas po kitokepami nebtinai reikalingi t´siniai, ku-riuos kasdien tobulòjanãios ‰iuolaikinòstechnologijos pagardina trimaãiais efek-tais. Vos tik kaÏkokio filmo mechanizmassuveikia, i‰ karto Holivudo studij˜ strate-gai pakeiãia labiausiai sugedusiussraigtelius ir uÏdega Ïalià ‰viesà antrai artreãiai serijai su solidesnòmis investici-jomis.

Kà tik laimò nusi‰ypsojo neplanuotaisublizgòjusiai ‰eimyninei veiksmo dramai"Karatò vaikis" su nepavargstanãiu kung-fu veteranu Jackie Chanu ir garsaus ak-toriaus Willo Smitho snumi Jadenu.BirÏelio 11 d. startav´s 1984 m. kultiniofilmo perdirbinys nei‰sigando galingiaureklamuot˜ milÏin˜ konkurencijos iruÏtikrintai i‰spardò uÏpakalius Ïirov˜nepajògusiems sudominti "A komandos"vyrukams. Vos 40 mln. JAV doleri˜

kainav´s legionieriaus i‰ Norvegijos Ha-raldo Zwarto krinys vien tik JAV kinoteatruose surinko 135 mln. JAV doleri˜, okur dar kitos ‰alys?

Nenuostabu, kad rugsòjo 3 d., kai"Karatò vaikis" i‰eis ∞ pasimatymà su Lie-tuvos Ïirovais, uÏjryje jau bus ra‰omasjo t´sinio scenarijus.

T´siniai i‰ reikaloVisi Ïenklai rodo, kad netrukus su-

lauksime Ïini˜ apie dar vienà "Sekso irmiesto" serijà, kol pagrindinòs aktoròsneprarado prekinòs i‰vaizdos. 100 mln.JAV doleri˜ biudÏetu ∞kainota feministinòromantinò komedija buvo suÏeista ypaãnepalankiomis recenzijomis ir JAV kinoteatruose pardavò gerokai maÏiau biliet˜nei planavo, bet ne∞vykdytus planus na-muose kompensavo puikiomis atostogomisEuropos ir Azijos ‰alyse, uÏdirbusiomis172 mln. JAV dolerius. Filmas jau atsipirkoir skaiãiuoja pelnà, tad investuotojams ne-turòt˜ sukelti abejoni˜.

Akivaizdu, kad logi‰ko t´sinio sulauksir pajamingiausias vis˜ laik˜ filmas"Øsiknijimas" (Pandoros planeta praturtòjo2,73 mlrd. JAV doleri˜), kurio visopasaulio Ïirovai lauks puoselòdami milÏi-

ni‰kus lkesãius, o Jamesas Cameronasgarantuotai gaus tok∞ biudÏetà, kokio tikpanoròs. Jis vienintelis Ïino, kaip titani‰kasi‰laidas paversti rekordiniu uÏdarbiu.Prie‰ingos nuotaikos toli ie‰koti nerei-kia – 200 mln. JAV doleri˜ smòliu i‰pilst´s"Persijos princas" JAV teritorijoje buvonokautuotas lidinanãiu 86 mln. JAV do-leri˜ pardavimu ir subjurusià nuotaikà tik

dalinai pasitaisò per vizitus uÏsienyje (226 mln. JAV doleri˜ pajamos visamepasaulyje), taãiau kad atsipirkt˜, jamtrksta bent 90 mln. JAV doleri˜.

Du vienamePastaruoju metu stebime naujà holivu-

dinio pasipelnymo taktikà. Pirmiausiamagi‰kosios "Poteriados" strategai nus-prendò ra‰ytojos Joanne K.Rowling pas-tarosios knygos "Haris Poteris ir mirtiesrelikvijos" ekranizacijà perskelti ∞ duatskirus filmus ir dar pasikinkyti 3D ‰luotà. Oficialiai teigiama, kad scenaris-tams nepavyko sutalpinti visos medÏiagos∞ tradicinòs trukmòs regin∞. Taãiau nereikiabti dideliais gudroãiais, kad i‰gliaudy-tume tikràjà protingo sprendimo prieÏas-t∞ – tai pinigai. 2009 m. burtaÏodÏius sòk-mingai sukalbòjusi fantazija "Haris Po-teris ir Netikras princas" kainavo 250 mln.JAV doleri˜, o prisipildò beveik keturiskartus didesn´ sumà – 934 mln. JAV do-leri˜. Dabar gi septintoji serija bus paga-minta uÏ tà pat∞ biudÏetà, bet du filmai

Kiek pinigai lemia filmo s∂km´?EDVINAS PUK·TA

Iki ‰iol pasaulyje po milijardà doleri˜ i‰ Ïirov˜ susirinkotik ‰e‰i kino filmai. Kokie tai ‰edevrai ir kas juos sukrò?

"Øsiknijimas"

"Titanikas"

Milijardierių klubui priklauso 6 filmai

2010 / 07 / 05 veidas

KULTÌRA

57

KINAS

driokstels 2 mlrd. JAV doleri˜.Fenomenalaus populiarumo sulauku-

sio "SaulòlydÏio" apsukrs prodiuseriaitaip pat sparãiai dirba vadovaudamiesipatarle "melÏk karv´, kol ji pieno duoda".2008 m. ruden∞ iltinius dantis suleid´s pir-masis filmas kainavo nerizikingus 37 mln.JAV doleri˜ ir i‰lydòjo saul´∞ nakt∞ su 393 mln. JAV do-leriais, kuriuos beveik ly-giomis dalimis sune‰ò JAV ir

likusio pasaulio paaugliai. Lygiai po met˜su‰vitusios "Jaunaties" gamyba pabrangoiki 50 mln. JAV doleri˜ (labiausiai dòl ak-tori˜ honorar˜ ir special˜j˜ efekt˜ gau-sos), o pajamos sensacingai pakilo net iki710 mln. JAV doleri˜. Treãiajai daliaiuÏgimti pakako pusmeãio ir 70 mln. JAVdoleri˜ biudÏeto, bet su "UÏtemimu" jautikimasi ∞stoti ∞ milijardieri˜ br∞. 2011 m.jau planuojama "·vin-tanti au‰ra" tikrai i‰-siplòs ∞ dvi serijas, norsknygos apimtis to visainereikalauja. Kodòl ginepriklausoma studija"Summit" turòt˜ atsisakyti pagundos nu-filmuoti daugiau medÏiagos su aktori˜ trijule nevir‰ydama 100 mln. JAV dole-ri˜ biudÏeto, o "SaulòlydÏio" gerbòjusapmokestinti du kartus?

Kita vertus, Ïurnal˜ vir‰eliuose nuti-raÏuoti veidai ir per visus kanalus links-niuojami vardai tikrai ne visuomet uÏtik-rina studijoms ram˜ gyvenimà. Antai bro-liai Andy ir Larry Wachowskiai nustebinopasaul∞ trilogija "Matrica" (pirmoji serija

kainavo vos 63 mln. JAV dolerius, oprikaupò 464 mln. JAV doleri˜), bet dau-giau nieko ypatingo nesugeba padaryti irtik prodiusuoja televizijos eteriui tinka-mus niekalus (40 mln. JAV doleri˜ sup-jaust´s "Nindzò Ïudikas" prisila‰ino 61mln. doleri˜ visame pasaulyje ir mojavo

kardu nuostolingai). Taãiau didÏiau-sia ambicing˜ broli˜ bòda vadinasi"Speed Racer". Paslaptimis apipinti filmavimo darbai Berlyne i‰pilstò ∞

kiaurus bakus 120 mln. JAV doleri˜, garan-tuota sòkme ∞tikòj´ "Warner Bros." rinko-daros protai investavo dar 80 mln. JAVdoleri˜ ∞ reklamà, o animuotos lenktynòsaplink pasaul∞ kirto fini‰o linijà suniekingais 94 mln. JAV doleri˜.

Kà rei‰kia Ïirov˜ smgis ‰lapiu skuduru per veidà, ∞sitikino ir rus˜ kinomaestro Nikita Michalkovas. Jis ‰e‰erius

metus lipdò ambicingàj∞karin∞ epà "Saulòs nualin-ti: pasiprie‰inimas", kurisgalòjo kainuoti per 70 mln.JAV doleri˜. Bet ry‰kididybòs manija, biãiulystò

su Vladimiru Putinu ir prastas ∞vaizdisviskà nubraukò vos per tris dienas. Brangiausias vis˜ laik˜ rusi‰kas filmas per premjerin∞ savaitgal∞ kino teatruose‰audòsi ir sprogdinosi tu‰ãiose salòse. 3,7 mln. JAV doleri˜ pajamos – toli graÏune tokie skaiãiai, koki˜ laukò Nikita."Saulòs nualinti: pasiprie‰inimas" galuti-nai suÏlugo surink´s 7,2 mln. JAV doleri˜Rusijoje, sulauk´s blog˜ atsiliepim˜ irnulinio susidomòjimo Kan˜ festivalio

mugòje. Tai yra auk‰ãiausio lygio katas-trofa.

I‰bandym˜ vasaraDaugiausiai repertuaro bomb˜ sprogs-

ta vasarà, nes per keturi˜ mònesi˜ sezonànuo geguÏòs iki rugpjãio Ïirov˜ teismuiatsiduoda brangiausiai kainav´ superfil-mai, taãiau ne visiems pavyksta susikalbòtisu paprastais Ïmonòmis. Bet kokio filmo

sòkmò labiausiai priklauso nuo pub-likos opinijos, reklamos gausumo ir‰alutini˜ veiksni˜ (pvz., pasaulio fut-bolo ãempionatas, olimpinòs Ïaidynòs,prastas aktoriaus ∞vaizdis), nuvilio-janãi˜ klientus ∞ kitas pramogas.DidÏiosios studijos nujauãia, kai laikorankose tiksinãià bombà, todòl ikipaskutinòs minutòs delsia rodytirizikingus filmus viskà griaunanãiaispaudai ir mògina apsisaugoti nuonegatyvi˜ atsiliepim˜. Kiekvienobsimojo hito ‰eimininkai daÏniau-siai negaili pinig˜ reklamai (i‰laidossiekia nuo 20 iki 100 mln. JAV do-leri˜, kurie ne∞traukiami ∞ biudÏetà).

Geras Ïodis turi aukso vert´. Tuo∞sitikino 2009 m. rugsòj∞ po didÏiojovasaros ‰urmulio tyliai i‰leistas ekspe-rimentinis siaubo trileris "Paranor-malus aktyvumas". Jo stati‰kas veiks-mas vyksta nakt∞ viename kambary-je, jame nòra nò vieno Ïinomo akto-riaus, jis kainavo kuklius 15 tkst. JAVdoleri˜ ir dvejus metus gulòjo stalãiu-je niekam nereikalingas. Bet kuklusis

neÏinomasis sukòlò baisingai aÏiotaÏin´sensacijà – vien Amerikoje biliet˜ par-davimas per‰oko 107 mln. JAV doleri˜ irdar 85 mln. JAV doleri˜ pridòjo i‰sigand´uÏsienieãiai.

Idòjà ir gilià mint∞ turintys filmai daÏ-nai susiduria su sunkumais, nes tlasÏirovas tingi kine galvoti. Animacinòkomedija "Îaisl˜ istorija 3" stipriai rizika-vo atidariusi apdulkòjusias dòÏes sunepamir‰tais legendiniais Ïaislais. Net 200mln. JAV doleri˜ kainav´s ir ‰edevrui pri-lygstantis nuostabusis t´sinys pataikò ∞de‰imtukà ir suÏaidò per nostalgi‰kus prisi-minimus bei Ïirov˜ emocijas. 110 mln.JAV doleri˜ per premjerin∞ savaitgal∞ – taivis˜ laik˜ holivudinis rekordas. Lieposviduryje filmas su kaupu atpirks milÏi-ni‰kas sànaudas, o pridòjus uÏsienio ‰a-lyse pagal instrukcijas surinktas pajamasgalòs realiai pretenduoti ∞ milijardieri˜br∞. Jam ‰iandien priklauso tik ‰e‰i fil-mai: "Øsiknijimas", "Titanikas", "Îied˜valdovas: karaliaus sugr∞Ïimas", "Karib˜piratai: numiròlio skrynia", "Alisa stebukl˜‰alyje" ir "Tamsos riteris".

·imtais milijon˜ doleri˜skaiãiuojami ∞spdingibiudÏetai negarantuojagalutinòs film˜ pergalòs.

"Tamsos riteris" "Alisa stebukl˜ ‰alyje" "Îied˜ valdovas: karaliaus sugr∞Ïimas"

"Karib˜ piratai: numiròlio skrynia"

"VE

IDO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

2010 / 07 / 05veidas

KULTÌRA

58

VASAROS SKAITINIAI

Tàdien sutikau jà toje paãioje vieto-je, kaip ir pirmà kartà, – prie kran-to auganãiame gluosnyne. Gluosni˜

‰akos jau buvo numetusios lapus, raudonàpakrantòs mol∞ vagojo priblòs´s j˜ auksas.Apsivilkusi senà kavaleristo milin´, ap-siavusi dideliais auliniais batais, ji stmòvalt∞, ∞strigusià tarp a‰tri˜ meld˜. Per platiir per sunki valtis, be abejo, buvo skirtane irkluoti, o buriuoti. Bet galbt vienin-telò tokios bklòs, kad galòjo laikytis antvandens.

– Gal galòãiau jums padòti?Ji atsitiesò, ‰yptelòjo man i‰sibla‰kiusi,

tarsi per blaus˜ prisiminim˜ stiklà, link-telòjo.

Po keli˜ bandym˜ stumti ms˜ knaipagavo ritmà, valtis ∞slydo ∞ vanden∞,akimirksniu tapo lengva, svyrinòjo. Pri-laikiau bortà, kad Vera ∞lipt˜, ∞lipau patsir noròjau paimti irklà.

– Irkluosiu a‰, – tarò ji tyliai. – Labai vò-juota, reikia i‰manyti. Verãiau paimkite jà...

Jà? Paskuigalyje ant suolelio lent˜ pa-maãiau ilgà ry‰ul∞, kaip kokonà apvyniotà‰iurk‰ãiu vilnoniu audiniu. Jo forma ne-turòjo nieko ne∞prasta, taãiau turinyskaÏkodòl kòlò nerimà. Pakòliau, nuste-bintas sunkumo Ïvilgtelòjau ∞ Verà, prie‰vòjà ji jau buvo nuyrusi valt∞ toli nuo kranto.

– Tai Ana, – paai‰kino ji man. – Ji miròprie‰ tris dienas. Js buvote i‰vaÏiav´s ∞rajono centrà...

Ana, senutò, kurià rugsòjo pradÏiojemaãiau su Vera i‰einanãià i‰ pirtelòs. At-sisòdau, pasidòjau knà ant keli˜, negra-biai suòmiau, kaip vyrai, kurie neturi vaik˜,ima jiems patikòtà kdik∞.

Greitai lekiantys debesys tà dienàpavertò saulòs uÏtemim˜ ir pro‰vaisãi˜,pavasario plipsni˜ ir rudens atkryãi˜sinkope. Kai dang˜ paÏenklindavo ‰vinas,suvokdavau spaudÏiàs lavonà, paskui,apÏilp´s nuo saulòs, suabejodavau atgijusneprotingai vilãiai: "Ne, tai, kà laikauglòbyje – vis dar priklauso ms˜ pasauliui,neatsiejama nuo ‰iossaulòs, rsãi˜, Ïvarbi˜bang˜..."

Vidury eÏero ban-gavimas sustipròjo,valtis svyravo, bang˜putos balino valties bortus. Dabar su-spaudÏiau ry‰ul∞ taip, kaip bãiau spaud´sbet kok∞ ry‰ul∞. Vera uÏguldavo irklus,stumdama pilkà vanden∞, jis prasiskirda-vo sunkiai lyg Ïelò. Îiròjau ∞ moters knà,pasvyrant∞ ∞ priek∞, paskui atsilo‰iant∞, nuostipri˜ judesi˜ ∞temptomis kojomis, krtineir pilvu. Po jos grublaus audinio paltupastebòjau plonà nòriniuotà ‰viesi˜mar‰kini˜ apykakl´... Banga trenkò ∞ bortàdar nuoÏmiau, turòjau pakelti tà, kuriàlaikiau glòbyje, prisitraukiau prie pat vei-do, lyg sukròstas skausmo Ïmogus, neno-rintis skirtis su mylima btybe.

Kaip tik per ‰ià kelion´, trukusià ilgo-

kai, kone pusvaland∞, man pirmà kartàsukirbòjo abejonò, kas gi i‰ tikr˜j˜ manelaiko ‰iame ·iauròs kaime.

Po keli˜ savaiãi˜ supratau, kad vietospaproãi˜ ir legend˜ medÏioklò galòt˜puikiausiai vykti ir Archangelsko biblio-tekoje. Visos vestuvi˜ ir laidotuvi˜ apei-gos seniai sura‰ytos knygose. O ãia, beveiktu‰ãiuose kaimuose, tradicijos i‰nyko i‰atminties, nes nebuvo kam j˜ perduoti.

Praeities uÏmir‰tis dar labiau krito ∞ akisMirnojò, kur gyveno, tiesà sakant, trem-tiniai, senos moterys, vienatvòs, lig˜, ar-

tim˜j˜ abejingumoi‰gintos i‰ savo nam˜.Atsakydamos ∞ manoklausimus, jos grau-dÏiai i‰pasakodavo sa-vas nelaimes. Ir apie

karà. Jis ir i‰trynò i‰ Ïmoni˜ atminties visaskitas legendas. Senosioms Mirnojòs gyven-tojoms karas tapo vieninteliu gaju ir as-meniniu mitu, kur dievybòs, geros arba blogos, buvo j˜ vyrai ir sns, vokieãiaiir rus˜ kariai, Stalinas ir Hitleris. O ypaãkareivis, kurio laukò Vera.

Kaip visuose naujuose mituose, diev˜ir demon˜ vaidmenys nebuvo iki galoai‰ks. Kar‰tai, iki ‰irdies gelmi˜ neap-kenãiami vokieãiai netikòtai ∞gaudavomelancholi‰kà viròjo, vardu Kurtas, vei-dà. Zoja, auk‰ta, nuo amÏiaus patamsòju-sios ikonos bruoϘ senò, sutiko j∞ okupuo-tame kaime prie Leningrado, kur gyveno

ANDREI MAKINE

Leidykla "Tyto alba" atnaujina ms˜ paÏint∞ su nepaprasto talento ra‰ytoju Andrei Makine’u, "Veidui" dovanodama i‰traukà i‰ naujos knygos "Moteris, kuri laukò".

Moteris, kuri lauk∂Moteris, kuri lauk∂

Tai rstaus, bet stebuklin-go groÏio romanas apiemeil´. Vieni‰à, nei‰si-pildÏiusià, amÏinà ir tikrà.

2010 / 07 / 05 veidas

KULTÌRA

59

VASAROS SKAITINIAI

per karà. ·is vokietis slapta atne‰davokaimo vaikams maisto likuãi˜... Vietosmituose jis prilygo Hitleriui arba Îukovui.

Gal˜ gale praradau vilt∞ surinkti vestu-vinius chorus, gimimà arba mirt∞ pager-bianãias giesmes. Vienintelis priedainis,kur∞ girdòjau i‰ sen˜ lp˜, buvo apie vie-tinius kareivius, kurie, regis, sutrukdò susi-jungti naci˜ daliniams ir mar‰alo Maner-heimo suomi˜ armijai. Taip Leningradoblokada netapo aklina. Maisto produktaipasiekdavo apgultà miestà koridoriumi,kur∞ ‰io kra‰to vyrai i‰grindò savo lavo-nais. Visi jie buvo kil´ i‰ ‰io kra‰to? Ir i‰Mirnojòs? KaÏin. Taãiau Ïiròdamas ∞senas kaimo moteris suvokiau, kad jomsbeliko ‰i menka laimò – tikòti, kad j˜ vyr˜,broli˜ ir sn˜ dòka Leningradas nebuvoparklupdytas.

Prie‰ atvykdamas ∞ Mirnojò a‰ tai va-dinau "oficialiàja propaganda". Dabarsupratau, kad apibròÏiau kiek skubotai.

Paai‰kòjo, kad sunkiai ∞gyvendinamasir mano sumanymas para‰yti satyrà.Bãiau kalbòj´s apie bi‰kà kolchoz˜ sis-temà, girtuoklyst´, kurià apibendrindavoi‰ garsiakalbi˜ ply‰ojantys pamokomi‰kiai. Bet kaimai buvo tiesiog palikti arbamir‰tantys, ãia i‰gyventi buvo ne kà leng-viau nei akmens amÏiuje. Man pavyko rastitipi‰kà alkoholikà – tok∞ personaÏà tikt˜pa‰iepti disidentinòje prozoje. Namas,i‰tu‰tintas girtuoklio poreiki˜, dar jaunaÏmona, atrodanti dvide‰imãia met˜ vyres-

nò, su amÏiams sustingusia kartòlio i‰rai‰kaveide, keturi tyls vaikai, nuolankiaigyvenantys su Ïmogumi, kuris ‰liauÏioja,vemia, rauda ir j∞ reikia vadinti "tòãiu"...

Buvau bebaigiantis pirmàj∞ ‰io pasako-jimo puslap∞, kai suÏinojau, kad girtuok-lis pasikorò. Mudu su Otaru buvome kàtik atvaÏiav´ ∞ kaimà, kuriame gyveno savi-ÏudÏio ‰eima. Milicija ir tardytojas jaubuvo ãia. Vyras pasidarò sau galà darÏinò-je, uÏkabin´s virv´ ant dur˜ rankenos. Jisbeveik sòdòjo, atmet´s galvà, lyg garsiaikvatot˜si. Jo vaikai, kuri˜ niekas nesumojoi‰vesti, Ïiròjo ∞ j∞ ∞smeig´ akis, be a‰ar˜.Îmonos veidas atrodò net nurim´s. AntdarÏinòs sien˜ buvo sukabinti seni ∞ran-kiai, gremòzdi‰ki ir ∞kvepiantys pasitikòji-mo, nors ir aprdij´. DidÏiulòs replòs, sun-ks alkniniai gr´Ïtuvai, rinkinys gelÏgali˜,kuri˜ pavadinimai ir paskirtis seniausiaipamir‰ti... Vienas vaikas staiga puolò i‰darÏinòs ir pasileido per plat˜ dirvonuojant∞laukà, apaugus∞ styranãia gelsva Ïole.

Ne, i‰ties tai netiko satyriniam pasako-jimui.

A‰ tikòjausi ·iauròs Rusijos uÏkampy-je rasti sovietinòs epochos kondensatà,t˜ laik˜, mesianistini˜ ir kartu stagnaci-ni˜, karikatrà. Bet laikas tiesiog dingo‰iuose kaimuose, jie gyveno taip, lyg reÏi-mas bt˜ i‰nyk´s, imperija Ïlugusi. Tiesàsakant, vaik‰tinòjau po juos lyg po nu-jauãiamà ateit∞. Istorijos Ïymòs nusi-trynusios. Teliko auksiniai gluosni˜ lap˜a‰menys ant juodo eÏero pavir‰iaus, pir-mosios snaigòs, paprastai krintanãios nakt∞,Baltosios jros, kurià nujauti anapus girios,tyla. Teliko moteris su ilga kareivi‰ka mi-line, kuri eina palei krantà, sustojakryÏkelòje, prie pa‰to dòÏutòs. Liko svar-biausia.

Pirmosiomis gyvenimo Mirnojò sa-vaitòmis nedr∞sau to pripaÏinti.

Bet vienà rugsòjo popiet´, persmelktàsaulòs ir trump˜ sutem˜ kaitos, atsidriausunkioje, nuo senumo pajuodusioje val-tyje, spausdamas glòbyje mirusià senut´ir ‰ildydamas jà savo knu.

Artòjant prie salos, vòjas aprimo, irmudu i‰lipome ∞ saulòtà, vasari‰kà kran-tà, tik Ïolò buvo nusvilinta ‰alãio.

– Kadaise ãia ateidavome pòsãiomis,ãia buvo ne sala, o kalva, – paai‰kino manVera, padòdama ne‰ti Anos knà. – Betkai nebòra kam taisyti uÏtvank˜, eÏeropavir‰ius dvigubòja. Kalbama, kad vienàdienà ãia ateis jra...

Jos balsas mane sukròtò. Be galovieni‰as balsas vandens platybòse.

Jau Ïemai, palei pat Ïem´, nusileidusisaulò suteikò ms˜ buvimui nerealumo,∞spd∞ sustiprino paslaptingas tikslas. Ms˜‰e‰òliai nut∞so per kauburiais kuprotas ka-pines, subraiÏò nusilaupius∞ nedidukòs

cerkvòs tinkà. Vera pastmò duris, din-go, gr∞Ïo, ne‰ina karstu... Kapo duobòjematòsi daugybò nukapot˜ ‰akn˜. "Tiekpat, kiek ir nutraukt˜ gyvenim˜".

Màsãiau apie tai, iki galo ne∞stengdamassuvokti, kas vyksta mano akyse. Îinoma,paprasãiausios laidotuvòs. Bet prisidòjoms˜ tylòjimas, stiprus vòjas, plakantiscerkvòs kryÏi˜, visai banalus plaktuko tuk-sòjimas. I‰sigandau, kad Vera nepra‰yt˜man´s uÏkalti karsto – juokinga baimò, kadkalsiu pro ‰al∞, sulenksiu vin∞... Ir dar, kaivirvòmis leidome karstà Ïemòn, nusmelkòmintis: numiròlò, kurià ‰ildÏiau suspaud´ssavo glòbyje, i‰sine‰a dal∞ man´s, bet kur?

Gr∞Ïti, vòjui puãiant ∞ nugarà, buvolengva. Keli irkl˜ gryb‰niai – juos Verakartojo lòtai, tarsi uÏsimir‰usi. Jos knasilsòjosi, ir ‰is poilsis akimirkà man pri-minò atsipalaidavus∞ knà, kuris kà tik at-sidavò ir mylòjo...

I‰ prancz˜ kalbos vertò Lolija Spurgienò

Apie autorių

Andrei Makine'as (Andrejus Makinas;g. 1957 m.) – sibirietis, nuo 1987 m.

gyvenantis ParyÏiuje. Atvykòliui i‰ RusijosPranczija tebuvo vaikystòs laik˜ vizija,kurià ∞skiepijo pranczò jo senelò ·arlotò.I‰ senelòs jis paveldòjo meil´ Pranczijaiir prancz˜ kalbai – jà òmò laikyti sava.Pranczijoje autorius uÏ romanà"Pranczi‰kas testamentas" gavo ne tikGoncourt'˜, bet ir Medici premijà. Emi-grantas, leidòj˜ nesuprastas menininkasstaiga tapo garsenybe, dòl jo rankra‰ãi˜òmò kovoti daugybò leidykl˜. "Tyto alba"yra i‰leidusi jo romanus "Pranczi‰kastestamentas" (1996 m.) ir "Îako DormoÏemò ir dangus" (2008 m.). 2009 m.atvyk´s ∞ Vilniaus knyg˜ mug´ ra‰ytojasrekomendavo i‰versti ir romanà "Moteris,kuri laukò". Tai rstaus, bet stebuklingogroÏio romanas apie meil´. Vieni‰à,nei‰sipildÏiusià, amÏinà ir tikrà. A‰tuntasisXX a. de‰imtmetis, jaunas ra‰ytojas i‰Leningrado atvyksta ∞ Mirnoj´ – kaimel∞prie Baltosios jros. ·iame vis˜pamir‰tame kra‰te jis ketina uÏra‰yti vietos gyventoj˜ paproãius, bet pamatomoter∞, ilgam prikaustanãià jo Ïvilgsn∞ irpamaÏu visi‰kai uÏvaldanãià vaizduot´.

"VE

IDO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

"VE

IDO

" A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

2010 / 07 / 05veidas

LAISVALAIKIS

60

SPORTAS

Karalius nukarnuotas. Tiek pasaulioãempionai italai, tiek pranczaigòdingai nuleistomis galvomis

pasaulio futbolo ãempionatà baigò savogrupòse uÏòm´ paskutines vietas.

O liepos 11 d. vakare paai‰kòs, kuriosvalstybòs futbolininkai po mònes∞ Piet˜Afrikoje trunkanãi˜ kov˜ turòs teis´ ar-timiausius metus vadintis naujaisiaispasaulio ãempionais. Pirmà kartà AfrikosÏemyne vykstanãiose pasaulio pirmeny-bòse jau dabar galima kalbòti apie di-dÏiulius nusivylimus, virtusius netgi ne-menkais skandalais, taip pat ir apie ma-lonias staigmenas, dar kartà ∞rodÏiusias,kad futbolas nòra jau toks lengvai prog-nozuojamas sportas.

Stebina Piet˜ Amerika, nuviliaEuropa

Jei kalbame apie futbolo ekspertus la-biausiai nustebinusias komandas, vis˜ pir-ma deròt˜ i‰skirti Piet˜ Amerikos vie-nuolikes, demonstruojanãias itin brand˜futbolà. Juk tarp a‰tuoni˜ stipriausi˜pasaulio ekip˜ prasibrauti sugebòjo netketurios Piet˜ Amerikos komandos, o eu-ropieãiams teko vos trys vietos.

Brazilija su Argentina buvo laikomos‰io ãempionato favoritòmis, uÏtat Urug-vajaus ir Paragvajaus futbolinink˜ ketvirt-finalyje laukò tikrai nedaugelis. Vis dòltopastaroji komanda ∞rodò, kad gali itinpatikimai griauti vis˜ pakeliui pa-sitaikanãi˜ varÏov˜ atakas. Btent gyny-ba buvo stiprioji paragvajieãi˜ pusò.Grupòs turnyre ‰i ekipa praleido vos vienà∞vart∞, o per a‰tuntfinal∞ taip pat i‰laikòsavo vartus tu‰ãius.

Tuo tarpu urugvajieãiai atakos smaiga-lyje turi vienà pavojingiausi˜ ‰io ãem-pionato por˜ – Madrido "Atletico" snaiper∞Diego Forlanà ir Amsterdamo "Ajax" ta-lentà Luisà Suarezà. Abu ‰ie Ïaidòjai savoklubuose per praòjus∞ sezonà visose varÏy-bose ∞mu‰ò 77 ∞varãius, o Piet˜ Afrikojeiki ketvirtfinalio buvo peln´ penkis i‰ ‰e‰i˜komandos ∞varãi˜.

Negana to, urugvajieãiai pasiÏymòjo iritin kieta bei gerai organizuota gynyba.Pirmàj∞ ∞vart∞ Urugvajus praleido tika‰tuntfinalyje susitikdamas su Piet˜ Ko-ròja. Tai didelis komandos kapitono DiegoLugano, vartininko Fernando Musleros ir

visos kompanijos nuopelnas.Tuo tarpu tiek Argentinos, tiek Brazi-

lijos treneriams prie‰ ãempionato pradÏiàteko i‰girsti ne vienà a‰trià kritikos tiradàdòl neva netinkamai sudaryt˜ komand˜.Mat Dunga namie paliko tokius Ïaidòjus,kaip Ronaldinho, Alexandre'as Pato arAdriano, o Diego Maradonai neprireikòsu Milano "Inter" âempion˜ lygàlaimòjusi˜ Javiero Zanetti ir EstebanoCombiasso paslaug˜. Dunga visadospabròÏia, kad jam svarbiausia yra ko-manda, o ne atskir˜ asmenybi˜ egoizmas.·i taktika puikiai pasiteisino. ÎaidimogroÏis gal ir nukentòjo, taãiau tokie juo-dadarbiai, kaip Luisas Fabiano, Maiconasar Gilberto Silva, puikiai parodò, kad svar-biausiuose maãuose lemiamas dòmesysturi bti skiriamas ne efektingumui, o efek-tyvumui. Tuo tarpu D.Maradona apskri-tai i‰ bjauriojo anãiuko, kur∞ dòl ∞vai-riausi˜ kapriz˜ taip mògo pa‰iepti Ïiniasklaida, tapo kone balãiausia ir labiausiai giriama gulbe.

O labiausiai kritikuojamu treneriu va-dintinas pranczas Raymond'as Dome-nechas, kuris dòl tragi‰ko komandospasirodymo ir ãempionato metu kilusi˜skandal˜ netgi turòjo ai‰kintis savo ‰aliesparlamento komitetui. FIFA nedelsdamaperspòjo pranczus, kad dòl valdÏioski‰imosi ∞ Futbolo federacijos reikalus vi-sos ‰alies ekipos gali bti suspenduotos i‰tarptautini˜ varÏyb˜.

Tuo tarpu Anglija gali grauÏtis, kad 4,8mln. svar˜, kuriuos per metus gauna ita-

las Fabio Capello, buvo tiesiog i‰mesti ∞balà, nes anglai ‰iame ãempionate nò i‰tolo nepriminò sirgali˜ garbstom˜ ÏvaigÏ-dÏi˜, o veikiau atrodò kaip po ∞tempto ãem-pionato sunkiai judanãi˜ Ïaidòj˜ sanatorija.

I‰ europieãi˜ malon˜ ∞spd∞ padarònebent vokieãiai. "Subrazilòj´ vokieãiaiir suvokietòj´ brazilai", – taip po grupòsetapo pabaigos apie ãempionatà ra‰ò brit˜"The Guardian". Ir i‰ ties˜ brazilai ‰iameãempionate ÏaidÏia sau ne∞prastà draus-mingà ir itin racional˜ futbolà, o vokie-ãiai stebina krybingumu bei impro-vizacijomis. Visa tai dòl jaunosios kartos,kurioje vis˜ pirma i‰siskiria turk˜ kilmòsÏaidimo dirigentas Mesutas Ozilas. Vo-kietijos rinktinò yra tikras kultr˜ mi‰inys,taãiau treneriui Joachimui Loewui pavykoviskà sudòlioti taip, kad atsiskleist˜ ge-riausios kiekvieno Ïaidòjo savybòs.

Afrikieãiai nenustebinoKaip ir buvo galima prognozuoti, Afrikos

komandos ‰iame ãempionate atrodò ganagraudÏiai. Afrikieãi˜ prestiÏà gelbòjo tikGana, kuri tapo tik antràja Afrikos koman-da po Nigerijos, dukart patekusia ∞ atkrin-tamàsias varÏybas. Nesustabdò Ganos Ïy-gio nò pagrindinio vidurio saugo Michae-lo Essieno trauma, eliminavusi j∞ i‰ planetospirmenybi˜. Speciali˜ pagyr˜ ãia nusipel-no "Juod˜j˜ ÏvaigÏdÏi˜" strategas i‰ Serbi-jos Milovanas Rajovacas, kuriam i‰ paskir˜Ïaidòj˜ pavyko sukurti darniai veikiant∞komandin∞ mechanizmà.

DONATAS PUSLYS

Po savaitòs Johanesburgo"Soccer City" stadione paai‰-kòs stipriausia planetos ekipa.

Iki ‰iol geràja prasme labiausiai stebino Vokietijos, Urugvajaus ir Paragvajaus rinktinòs

"SC

AN

PIX

" N

UO

TR

.

Pasaulio futbolas laukia naujo k

2010 / 07 / 05 veidas

LAISVALAIKIS

61

SPORTAS

·iame ãempionate M.Rajovacui pavykonuveikti tai, ko nesugebòjo tokie trene-riai, kaip Dramblio Kaulo Krantà treni-rav´s ‰vedas Svenas Goranas Erikssonasar prie Kamerno vairo stovòj´s pranczasPaulis Le Guenas. ·ie strategai savo ko-mandose turòjo toki˜ ÏvaigÏdÏi˜, kaip Di-dier Drogba, broliai Toure, Solomonas Ka-lou, Samuelis Eto'o ar Benoit Assou-Ekot-to. Taãiau nò viena kita Afrikos komanda,galbt i‰skyrus AlÏyrà, nepasiÏymòjo to-kiu darniu komandiniu Ïaidimu.

Øsileis technologijas?Per kelias sekundes teisòjas suÏlugdò

i‰tis˜ met˜ darbà. Taip apie arbitrà Rober-to Rosetti, kuris per rungtynes tarp Mek-sikos ir Argentinos ∞skaitò i‰ akivaizdÏiosnuo‰alòs ∞mu‰tà argentinieãio Carloso Teve-zo ∞vart∞, kalbòjo meksikieãi˜ strategasJavieras Aguirre. O vos prie‰ kelias valan-das kitas teisòjas Jorge Larionda i‰ angloFranko Lampardo pavogò ∞vart∞, nesiteik-damas pamatyti, kad kamuolys po anglosmgio, atsimu‰´s ∞ skersin∞, akivaizdÏiaikirto vart˜ linijà. Tuo metu vokieãiai pir-mavo rezultatu 2:1 ir angl˜ ∞vartis galòjokardinaliai pakeisti maão eigà. Abu teisò-jai nedelsiant buvo nu‰alinti nuo likusi˜ãempionato varÏyb˜, taãiau vargu ar tokiakompensacija tenkina nuskriaustuosius.

FIFA vadovas Seppas Blateris buvopriverstas atsipra‰inòti uÏ klaidas pada-riusius teisòjus, taãiau kritikos stròlòs smi-go ir paãiam FIFA bosui. Pasaulin∞ futbolà

valdanti organizacija, ko gero, bus privers-ta i‰ naujo svarstyti, ar per svarbiausiasrungtynes nevertòt˜ teisòjams ∞ pagalbàpasilyti ir ‰iuolaikini˜ technologij˜, ku-rios jau kuris laikas yra naudojamos ki-tose sporto ‰akose.

Iki ‰iol FIFA atstovai nuolatos teisin-davosi, kad silomos technologijos arbayra per brangios, arba nòra efektyvios. Beto, buvo argumentuojama, kad nuolatinismoment˜ perÏirò-jimas gadint˜ var-Ïyb˜ groÏ∞ ir di-namikà. Taãiau, turintomenyje ‰iurk‰ãiasarbitr˜ klaidas, keliosakimirkos, praleistosperÏirint diskutuo-tinà epizodà, atrodotik menki nuostoliai,palyginti su ‰i˜ klaid˜padariniais. ·iuo at-veju futbolininkamsveikiausiai reikòt˜imti pavyzd∞ i‰ kit˜sporto ‰ak˜.

I‰ esmòs futboluisilomos dvi galimos technologijos. Pir-màjà sistemà "Cairos" futbolui silo kom-panija "Adidas", kuri teigia galinti ∞mon-tuoti ∞ kamuol∞ special˜ davikl∞, kurispasi˜st˜ teisòjui signalà, kai kamuolys ker-ta vart˜ linijà. FIFA ∞ tai atkerta, kad to-kiu atveju aik‰t´ reikòt˜ apraizgyti krvalaid˜ ir davikli˜, kad j˜ rodmenys bt˜kuo tikslesni.

Antroji sistema yra vadinamoji erelioakis. Pagal ‰ià sistemà svarbiausiose aik‰tòsvietose yra i‰dòstomos kameros, kurios,kilus ginãytinam momentui, padeda atkur-ti trimat∞ kamuolio judòjimo vaizdà. ·i tech-nologija naudojama tenise, kur∞ ÏaidÏiantkamuoliuko judòjimà galima atsekti mi-limetr˜ tikslumu. Îaidòjams leidÏiama ke-lis kartus per setà pra‰yti abejotino epizo-do pakartojimo. Be to, ‰i sistema naudoja-

ma ir ledo ritulyje:prie monitoriaus sò-dintis teisòjas galiperÏiròti abejotinusepizodus ir ∞skaitytiaik‰tòs teisòj˜ nepas-tebòtà ∞vart∞ ar pa-naikinti klaidingai uÏ-fiksuotà taikl˜ smg∞.

Vaizdo perÏirosnaudojamos ir perregbio rungtynes, kaiprie monitoriaus sò-dintis arbitras galiperÏiròti tokius es-minius momentus,kaip kamuolio pris-

paudimas uÏ galinòs linijos. Atrodo, kadfutbolui gali tekti pasinaudoti vienos i‰ ‰i˜sporto ‰ak˜ patirtimi.

Ko gero, diskusijos apie vis˜ peikiamàkamuol∞ "Jabulani", ramybòs stadionuoseneduodanãias vuvuzelas ar skandalingàprancz˜ Ïaidòj˜ elges∞ netrukus nutils, betkalb˜ apie ‰iuolaikini˜ technologij˜ vaid-men∞ futbole greitai nutildyti nepavyks.

Teisėjų atrankos kriterijai1. Kiekviena konfederacija turi pasi˜sti ∞ ãempionatà po kelis teisòjus.

2. Teisòjus atrenka konkreãios konfe-deracijos teisòj˜ taryba.

3. Atrinkti teisòjai prie‰ ãempionatà turipereiti fizinio pasirengimo ir medicininiuspatikrinimus.

4. Teisòjams prie‰ ãempionatà rengiamispecials seminarai.

5. Galutin∞ sprendimà dòl teisòj˜ tariaFIFA teisòj˜ komitetas.

6. Teisòjas negali teisòjauti savo konfederacijos komand˜ varÏyboms(nebent abi ekipos yra i‰ tos paãios konfederacijos).

7. UÏ ãempionatà teisòjas gauna apie40 tkst. eur˜.

·iame futbolo ãempionate daugiausiai kritikos ir net prakeiksm˜ sulaukia teisòjai

"SC

AN

PIX

" N

UO

TR

.

"SC

AN

PIX

" N

UO

TR

.

araliaus

2010 / 07 / 05veidas62

PASKUTINIS PUSLAPIS

Vidaus reikal˜ ministerijos duome-nimis, 2010 m. birÏelio 1 d. valsty-bòs bei savivaldybi˜ vie‰ojo admi-

nistravimo ∞staigose buvo patvirtinta apie79 tkst. pareigybi˜, o dirbo apie 74 tkst.valstybòs tarnautoj˜ ir ∞darbint˜j˜ pagaldarbo sutartis. ·tai toji biurokrat˜ armija,kuri tiesiogiai neteikia paslaug˜, kitaip ta-riant, yra “kabinetiniai”. Kiekvienas atski-ras Ïmogus i‰ ‰i˜ tkstanãi˜, esu tikra, –savitas, i‰silavin´s, geras draugas, ∞domuspa‰nekovas, turi humoro jausmà, yra myli-mas ir reikalingas. Taãiau kai kalbame apievalstybòs tarnybà, kalbame ne apie kon-kret˜ jos Ïmog˜, ne apie Varden∞ Pavar-den∞. Kalbame apie sistemà, jos ypatybes,vertybes bei sukuriamas motyvacijas. Pra-‰au nepriimti asmeni‰kai sistemos yd˜,kurios bus minimos toliau.

Kai finans˜ ministrò Ingrida ·imonytò,kurià ∞vardyãiau lig‰ioline geriausia vals-tybòs tarnautoja geràja prasme, prane‰ò,kad Vyriausybò jauãiasi lyg eÏiukas rke,tai buvo bene tiksliausias ir ‰maik‰ãiausiasvalstybòs tarnybos apibdinimas. Ir norsministrò kalbòjo apie laikinà situacijosnestabilumà, btent orientyr˜ ir ry‰i˜ ne-buvimas yra didÏiausia viso vie‰ojo sekto-riaus yda. Visos vie‰ojo sektoriaus proble-mos kyla dòl to, kad ‰ioje sistemoje nòraindividualaus sàry‰io tarp vie‰osios pas-laugos gavòjo, paslaugos teikòjo ir to, kurissumoka uÏ paslaugà. Negana to, ‰ioje sis-temoje nòra rinkos kain˜, nòra ir patikimotiesioginio veiklos ∞vertinimo – pelno.

Paklausa vie‰˜j˜ paslaug˜ srityje pasi-rei‰kia “a‰ noriu”, bet ne “a‰ moku”, ir taisujaukia rinkoje ∞prastà harmonijà. Biuro-kratai mato tik milÏini‰kus Ïmoni˜ norus“nemokam˜” paslaug˜ ir lò‰˜ stygi˜ jomsteikti. Todòl tipinis bet kurio tarnautojoatsakymas ∞ bet kok∞ klausimà yra “trkstalò‰˜”. Atsidrusi tarp prasilenkianãi˜ nor˜ir galimybi˜ Ïirkli˜, valstybòs tarnyba yra“eÏiukas rke”. Ji tiesiog neÏino, ko Ïmo-nòms reikia labiausiai, nes nemokamaijiems reikia visko ir daug. Ji neÏino ir kaiptai, ko reikia, pateikti efektyviausiu bdu,nes ji neskaiãiuoja veiklos rezultato. Net irnoròdama suskaiãiuoti negalòt˜, nes jossiekiami tikslai negali bti i‰matuoti.

Atpildas uÏ ‰∞ buvimà rke yra nulinòvalstybòs tarnybos atsakomybò. Beklai-dÏiodamas gali pridaryti didÏiausi˜ nesà-moni˜, milÏini‰kos Ïalos rinkos daly-viams, taãiau daugiausia rizikuoji netektiposto (ir tai – i‰imtiniais atvejais). Kai nò-ra patikim˜ orientyr˜, objektyvaus veiklos∞vertinimo ir atsakomybòs, yra puiki dirvasprendimus vie‰ajame sektoriuje pastmò-

ti subjektyvumo, favoritizmo ar korupcijoslink. Kadangi nòra ry‰io tarp paslaugosvartotojo ir mokòtojo uÏ paslaugà, ribotusi‰teklius imamasi skirstyti ne pagal varto-toj˜ prioritetus ir ne pagal “uÏsakov˜”, t.y.mokesãi˜ mokòtoj˜, prioritetus, o pagalvalstybòs tarnybos dalyvio, daÏnai – kon-kretaus Ïmogaus ar nedidelòs grupòs prio-ritetus. Vidinò sprendim˜ motyvacija ski-riasi nuo nuo‰irdaus “a‰ manau” iki simpli-cus vulgaris “man naudinga”, ar tai bt˜politiniai dividendai, arfinansinò nauda.

Pasaulyje turime prakti-ni˜ pavyzdÏi˜, kai valsty-bòs tarnyba veikia santyki-nai sklandÏiai. Skandina-vija daÏnai pateikiama kaip sektinas vals-tybòs tarnybos sutvarkymo pavyzdys. Tik-rai galima sutikti, kad pasaulio pavyzdÏiaigali pamokyti, kaip i‰gyvendinti piktÏaiz-des i‰ Ïemesniojo ir vidurinio tarnautoj˜sluoksnio. ·tai norisi tikòti, kad pradòtakontroliuojanãi˜j˜ institucij˜ pertvarkai‰naikins smulkmeni‰kà kontrolieri˜ pasi-pinigavimà prie‰ didÏiàsias ‰ventes. Tikraigalima pasiekti, kad kontroliuojanti institu-cija tapt˜ verslo pataròju ir pagalbininku,geriausiai tarnaujanãiu vartotojui, o nebaudÏiamuoju organu. Tikrai galima uÏtik-rinti, kad ministrai vadovaut˜ ministerijai,o ne ministerijos senbuviai vairuot˜ minis-trà. Deja, bet pavyzdÏi˜, kur bt˜i‰gyvendinta didmeninò korupcija, kai pri-dengus “valstybine svarba” vykdomosauk‰ãiausio lygio aferos, pasaulyje nòra, arnagrinòtume diktatras, ar modernias de-mokratines valstybes. Nesiekime korupci-

jos tik su pinigais. Populiarumas daugeliuipolitik˜ taip pat yra valiuta. Karjera – irgi.

Lietuvoje stengiamasi, kad valstybòstarnyba bt˜ efektyvesnò, ‰tai pasitelkia-mas strateginis planavimas, svarstoma,kaip pakeisti apmokòjimo sistemà, kad ‰ibt˜ motyvuojanti pasiekti rezultat˜.Sistemà turi reformuoti tos paãios sistemosdalyviai, tad pati reforma i‰gyvena siste-mos ligas. PavyzdÏiui, reformuodama ap-mokòjimà uÏ darbà, sistema negali i‰gy-vendinti priedo uÏ darbo staÏà. Pasakiusi,kad nuo ‰iol sieks orientuotis ∞ rezultatus,sistema vis viena linksta taikyti kriterijus,kurie yra patiems dalyviams arãiau kno.Sistemoje tyliai tnantis dalyvis yra labiauvertinamas nei sistemos ramyb´ sudrums-t´s reformatorius. KaÏkà veikti yra vertin-giau, nei kà nors padaryti. Padaryti tnantpaãioje sistemoje daÏnai net ne∞manoma.

I‰likimo instinktas bdingas kiekvienaisistemai, o valstybòs tarnyboje, kuri kuriapati save, i‰likimas yra itin lengvai pasie-kiamas tikslas. Valstybòs tarnyba tiesiogturi ∞tikinti paãià save, savo kompanionus,kad tik ji ar jai pavaldÏios struktros galiatlikti tam tikras funkcijas ir pasiekti tamtikr˜ tiksl˜. Tai darydama valstybòs tarny-ba yra pasmerkta suprie‰inti save su kitavisuomenòs grupe – su tais paãiais mokes-ãi˜ mokòtojais, kuri˜ lò‰omis vòliau ∞tvir-tins savo bties prasmingumà. Ji turi pasa-kyti, kad toji kurianãioji ir mokesãius mo-kanãioji visuomenòs dalis nemoka, negali,patiria nesòkmi˜ tam tikrose srityse, todòlreikia veikti uÏ jà, vietoje jos arba bent jau

priÏiròti, reguliuoti irsuvaldyti.

Taigi esamas valsty-bòs tarnybos ir jos klien-t˜ suprie‰inimas kyla nedòl to, kad Ïmonòs ma-

no, jog valstybòs tarnyba yra blogis sa-vaime, kur∞ tiesiog reikia sunaikinti. Vals-tybòs tarnyba pradeda kliti tada, kai patiuÏima pernelyg daug erdvòs, kuri ∞prastaipriklauso Ïmonòms. I‰ rinkos, i‰ bendruo-meni˜, i‰ Ïmogaus atimtose teritorijosedaÏniausiai tvarkomasi nekaip, valstybòstarnai neretai virsta tranais.

GràÏinti krybines erdves Ïmonòms:pelno siekimà – verslui, rpinimàsi arti-muoju – bendruomenòms ir ‰eimoms.Toks turòt˜ bti pirmasis ir svarbiausiasvalstybòs tarnautojo pareiginòs instrukci-jos punktas, jo pagrindinis orientyras rke.Veiklos efektyvumas turi bti matuojamas∞vykdytomis reformomis, o ne uÏimtomisnaujomis teritorijomis. Efektyvus vie‰asisadministravimas vis˜ pirma turi btimaÏas, kompakti‰kas, tiek funkcijomis,tiek valstybòs tarnautojais, o tada jau – irfinansais.

Efektyvus vie‰asisadministravimas vis˜pirma turi bti maÏasir kompakti‰kas.

RÌTA VAINIENñLaisvosios rinkos instituto prezidentò

“VE

IDO

” A

RC

HY

VO

NU

OT

R.

EΩiukas r∆keAtsidrusi tarp prasilenkianãi˜ nor˜ ir galimybi˜ Ïirkli˜, valstybòs tarnyba yra “eÏiukas rke”.