Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimaszemaitijosnp.lt/files/uploaded/2-kryptis-nma-low-1.pdf · Už daržovių ir bulvių auginimą 1519 Lt/ha Už vaistažolių auginimą 1688 Lt/ha

Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimasLietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos II krypties priemonės

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos II krypties priemonės

2

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa (KPP) skirta žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui stiprinti, aplinkai ir kraštovaizdžiui tvarkyti, kaimo gyventojų gyvenimo sąlygoms gerinti, smulkiajam ir ne žemės ūkio verslui skatinti, kaimo gyventojų užimtumui didinti.

Parama teikiama pagal keturias KPP kryptis. Šiame leidinyje apžvelgsime KPP II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemones ir paramos pagal jas gavimo sąlygas.

Yra devynios KPP II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemo-nės. Jos padės Lietuvoje išsaugoti ir tinkamai tvarkyti natūralias ir pusiau na-tūralias pievas, šlapynes; remti ekologinį ūkininkavimą; skatins laikyti ir veisti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius ir naminius paukščius; apželdinti mišku žemės ūkio produkcijos gamybai naudotą žemę, padės užtikrinti gais-rų ir stichinių nelaimių prevenciją bei pažeistų miškų atkūrimą; įgyvendinti aplinkosaugos tikslus, gerinti aplinkos, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio kokybę, didinti miško visuomeninę estetinę vertę plėtojant rekreacinę infras-truktūrą; finansiškai skatins privačių miškų savininkus vykdyti aplinkosaugos požiūriu tinkamesnę miškų ūkio veiklą ir pan.


3

Kraštovaizdžio tvarkymo programa

Programos tikslas – išsaugoti ir tinkamai tvarkyti natūralias ir pusiau natūralias pievas, šla-pynes, išsaugoti arba prireikus atkurti ekstensyvias ūkininkavimo sistemas pievose ir šlapynėse, mažinti ūkininkavimą intensyviai naudojamose pievose, apsaugoti biologinę įvairovę ir van-dens telkinius nuo taršos.

Paramos gavėjai. Paramos gali kreiptis ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės ben-drovės (kooperatyvai), saugomų teritorijų direkcijos ir miškų urėdijos (dalyvaujant Krašto-vaizdžio tvarkymo programos veiklose „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ ir „Šlapynių tvarkymas“), asociacijos ar kiti žemės ūkio veiklos subjektai.

Reikalavimai• Žemės ūkio valda turi būti įregistruota LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre.• Paraišką reikia teikti kasmet.• Bendras žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitas plotas, už kurį mokamos

kompensacinės išmokos, turi būti ne mažesnis nei 1 ha žemės ūkio naudmenų. • Lauko plotas, už kurį pareiškėjas prašo išmokų, turi būti ne mažesnis nei 0,1 ha

(netaikoma dalyvaujantiems veiklose „Kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymas“, „Melioracijos griovių tvarkymas“).

• Reikalavimas veiklą vykdyti žemės ūkio naudmenose netaikomas dalyvaujantiems veiklose „Kraštovaizdžio elementų valdoje tvarkymas“, „Melioracijos griovių tvarkymas“, „Šlapynių tvarkymas“.

• Pareiškėjas privalo laikytis įsipareigojimų ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus.• Susmulkinta žolė turi būti pašalinama (iki rugsėjo 30 d.).• Pareiškėjo žemės ūkio naudmenos ir pasėliai turi atitikti geros agrarinės ir

aplinkosaugos būklės reikalavimus.• Pareiškėjas turi laikytis geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų 2007–2013 m., o

nuo 2009 m. – valdymo reikalavimų; • Pareiškėjas turi vykdyti veiklą tame pačiame paraiškoje nurodytame plote.• Per įsipareigojimų laikotarpį galima sumažinti ne daugiau kaip 3 proc., o padidinti ne

daugiau kaip 2 ha paraiškoje nurodytą pagal priemonę bendrą plotą. • Pareiškėjai (juridiniai asmenys) privalo neturėti įsiskolinimų LR valstybės biudžetui,

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. • Turėti žemės nuosavybės dokumentus. Nuomos ar panaudos sutarties pagrindu

valdomos žemės nuomos ar panaudos sutartis paramos paraiškos pateikimo dieną turi būti įregistruota viešajame registre teisės aktų nustatyta tvarka. Ši sutartis turi galioti ne mažiau kaip penkerius kalendorinius metus nuo paramos paraiškos teikimo dienos (šis reikalavimas netaikomas pareiškėjams, dalyvaujantiems Kraštovaizdžio tvarkymo programos veiklose „Medingųjų augalų juostos ariamoje žemėje“, „Ražienų laukai per žiemą“).

1 priemonė. Agrarinės aplinkosaugos išmokos


4

Veiklos sritys

1. Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas. Dalyvauti galima tik jei ganyklos arba pievos daugiametės, nenaudojamos sėjomainoje penkerius ar daugiau metų:

• nenaudoti pesticidų, trąšų, nekalkinti;• šienauti nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 30 d.;• gyvulius ganyti nuo birželio 15 d.;• nearti pievų ir nepersėti jų kultūrinėmis žolėmis;• išsaugoti pavienius medžius;• neįrengti naujų drenavimo ar laistymo sistemų.

2. Šlapynių tvarkymas. Veiklą vykdyti galima žemės ūkio naudmenose (mokamos tiesio-ginės išmokos ir parama pagal veiklą) ir ne žemės ūkio naudmenose (mokama tik parama pa-gal veiklą):

• nenaudoti pesticidų, trąšų, nekalkinti;• šienauti nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 30 d.;• gyvulius ganyti nuo liepos 1 d. (ganomi palaidi aptvaruose);• gyvulių tankumas nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 1 d. ne didesnis kaip 1 SG1/ha;• išsaugoti pavienius medžius, iškirsti krūmus;• neįrengti naujų drenavimo sistemų.

3. Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos tvarkymas pievose:• nearti, nenaudoti trąšų ir pesticidų, nekalkinti;• nušienauti kartą per metus arba ganyti gyvulius pagal nacionaliniuose teisės aktuose

nurodytus reikalavimus;• šienauti nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 30 d.;• ganyti gyvulius, išlaikant teisės aktų numatytus atstumus iki vandens telkinio kranto

(nuo birželio 15 d., 1 SG/ha).4. Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje:

• paversti ariamą žemę į daugiametę pievą 5 m pločio juostoje greta privalomos apsaugos juostos apsėjant daugiamečių žolių mišiniu iki liepos 1d.;

• nearti, nenaudoti trąšų ir pesticidų;• nušienauti iki vandens linijos kartą per metus arba ganyti gyvulius pagal

nacionaliniuose teisės aktuose nurodytus reikalavimus; • šienauti nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 30 d.;• ganyti gyvulius iki vandens telkinio kranto nuo birželio 15 d.

5. Ražienų laukai per žiemą:• po javapjūtės sutvarkyti šiaudus;• nepurkšti pesticidų ir herbicidų, trąšų, nekalkinti, neganyti gyvulių ir neskusti;• laukai paliekami neaparti iki kitų metų kovo 1 d.

6. Medingų augalų juostos ar laukai ariamoje žemėje:• liepos–rugpjūčio arba balandžio–gegužės mėn. apsėti medingų augalų mišiniu;• laukai įveisiami kaip atskiri laukai arba ne siauresnės kaip 6 m pločio juostos;• laukai ar juostos vienoje vietoje negali būti didesnio ploto kaip 0,5 ha; • 10 ha ariamos žemės apsėjamas ne daugiau kaip vienas laukas;• piktžolės gali būti naikinamos tik rankomis;

1 SG - sutartinis gyvulys.


5

• nenaudoti pesticidų, trąšų, nekalkinti;• birželio mėn. pusę ploto nupjauti iki 20 cm aukščio, o rugsėjo mėn. visą plotą – iki

10 cm aukščio (nupjautą žolę būtina išvežti); • laukas ar juosta negali būti naudojami privažiuoti, apsisukti ar sandėliuoti;• nuo rugsėjo 15 d. gali būti ganomi gyvuliai.

7. Kraštovaizdžio elementų (gyvatvorių) valdoje tvarkymas:• gyvatvorė turi būti ne mažiau kaip 1 m aukščio ir 10 m ilgio;• draudžiama arti dirvą 1 m pločio juostoje išilgai gyvatvorės;• per vegetacijos laikotarpį nuo liepos 31 d. gyvatvorė turi būti periodiškai karpoma ir

prižiūrima palaikant tvarkingą formą;• gyvatvorės turi būti šalia arba ne toliau kaip 5 m nuo deklaruojamų pagal kitas

paramos schemas laukų.8. Melioracijos griovių tvarkymas:

• nušienauti griovių šlaitus kartą per metus (nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 30 d.);• iškirsti krūmus;• nušienauta žolė ir iškirsti krūmai turi būti išvežti iki rugsėjo 30 d.

Išmokų dydžiai

Pievų tvarkymas 338 Lt/haŠlapynių tvarkymas ne žemės ūkio naudmenose 790 Lt/ha

Šlapynių tvarkymas žemės ūkio naudmenose 580 Lt/ha

Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos tvarkymas pievose (už papildomai įrengtų vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų tvarkymą)

345 Lt/ha

Vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos tvarkymas pievose (už vandens telkinių apsaugos juostų tvarkymą, privalomą pagal nacionalinius teisės aktus)

376 Lt/ha

Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje 552 Lt/ha

Ražienų laukai per žiemą 500 Lt/ha

Medingų augalų juostos ar laukai ariamoje žemėje 214 Lt/ha

Kraštovaizdžio elementų (gyvatvorių) valdoje tvarkymas 1 509 Lt/ha

Melioracijos griovių tvarkymas 345 Lt/ha


6

Ekologinio ūkininkavimo programa Programos tikslas – remti ekologinį ūkininkavimą kaip gamybos sistemą, kuri užtikrina ko-kybiškų maisto produktų, turinčių geras perspektyvas rinkoje, gamybą.

Reikalavimai• Laikytis ekologinio žemės ūkio taisyklių ne mažiau kaip įsipareigojimuose numatytą

laikotarpį.• Dalį produkcijos parduoti ir pateikti ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 18

lentelę „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“, joje turi būti pateikta informacija apie realizuotą produkciją (vėliausiai iki ateinančių metų gegužės 15 d.). Dokumentai (sąskaitos, sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai, kasos aparato kvitai arba pinigų priėmimo kvito kopijos, kuriose būtų nurodytas produkcijos kiekis ir piniginė vertė; prekybą turguje pagrindžiantys dokumentai, mugių rengėjų išduoti dokumentai, patvirtinantys prekybą mugėje), kuriais vadovaujantis buvo užpildyta 18 lentelė, turi būti saugomi visą įsipareigojimų laikotarpį.

Minėtuose dokumentuose turi būti nurodyta produkcijos vertė už šias sumas:

Remiama grupė Palankiose ūkininkauti vietovėse reikia realizuoti

Nepalankiose ūkininkauti vietovėse reikia realizuoti

Javai 500 Lt/ha 300 Lt/haDaržovės, bulvės, vaistažolės 1500 Lt/ha 1200 Lt/haSodai 4000 Lt/ha 3000 Lt/haUogynai 2000 Lt/ha 1500 Lt/ha

Išmokų dydžiai

Už javų auginimą 742 Lt/haUž daugiamečių žolių auginimą (ekologiškai auginant gyvulius) 438 Lt/haUž daržovių ir bulvių auginimą 1519 Lt/haUž vaistažolių auginimą 1688 Lt/haUž uogynus ir sodus 1781 Lt/ha

Maksimali metinė išmokos suma valdai dalyvaujant Ekologinio ūkininkavimo programoje – 150 000 Lt. Ūkis negali būti skaidomas siekiant išvengti paramos apribojimų (150 000 Lt val-dai). Apskaičiuodama paramos sumą, Nacionalinė mokėjimo agentūra atsižvelgs į 2007 m. tie-sioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius paraiškoje nurodytus duomenis.

Naujai įveistiems sodams ir uogynams pirmaisiais dalyvavimo programoje metais neatsižvel-giant į produkcijos realizavimo apimtį mokama 100 proc. paramos suma.

Reikalavimas nurodyti produkcijos vertę pagal pateiktą lentelę netaikomas ūkiams, laikan-tiems sertifikuotus gyvulius ir deklaruojantiems vien žalienas. Produkcijos realizavimo do-kumentų nereikalaujama dėl tos ūkio dalies, kurioje auginami javai, taikant santykį 1 sertifi-kuotas SG/3ha. Tam pačiam 1 sertifikuotam SG tenka 3 ha javų ir 3 ha daugiamečių žolių.


7

Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo programaProgramos tikslas – skatinti laikyti ir veisti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius ir naminius paukščius.

Paramos gavėjai• Fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla.• Juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla.

Reikalavimai• Pareiškėjas privalo laikyti bent 1 gyvulį, priklausantį Lietuvos senosioms veislėms,

kurioms kilusi grėsmė išnykti.• Laikytis gyvūnų gerovės, gyvulių registravimo ir identifikavimo reikalavimų, neturėti

iki einamųjų metų lapkričio 1 d. užfiksuotų ir nepašalintų iki einamųjų metų gruodžio 31 d. šių reikalavimų pažeidimų.

• Išlaikyti paramos paraiškoje nurodytą nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių skaičių programos įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. ne mažiau kaip penkerius metus.

• Gyvulius veisti tik grynuoju veisimu, t. y. poruoti tik tos pačios veislės gyvulius.• Gyvulių bandą papildyti gyvuliais iš savininkų, laikančių nykstančių Lietuvos senųjų

veislių gyvulius.

Išmokų dydžiaiParamos trukmė – penkeri metai. Parama mokama už paraiškoje nurodytą ir einamaisiais me-tais išlaikytą gyvulių skaičių.Parama teikiama už nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulius:

• už žemaitukų veislės arklius – 683,65 Lt už arklį; • už stambiųjų žemaitukų veislės arklius – 683,65 Lt už arklį; • už Lietuvos sunkiuosius arklius – 659,48 Lt už arklį; • už Lietuvos šėmuosius galvijus (karves, telyčias, veislinius bulius) – 621,5 Lt už

galviją;• už Lietuvos baltnugarius galvijus (karves, telyčias, veislinius bulius) – 621,5 Lt už

galviją;• už senojo genotipo Lietuvos juodmargius ir žaluosius galvijus (karves, telyčias,

veislinius bulius) – 621,5 Lt už galviją;• už senojo genotipo Lietuvos baltąsias kiaules (paršavedes, kiaulaites, veislinius

kuilius) – 224,43 Lt už kiaulę;• už Lietuvos vietines kiaules (paršavedes, kiaulaites, veislinius kuilius) – 224,43 Lt už

kiaulę; • už Lietuvos šiurkščiavilnes avis (ėriavedes, avytes, veislinius avinus) – 96,68 Lt už avį; • už senojo genotipo Lietuvos juodgalves avis (ėriavedes, avytes, veislinius

avinus) – 96,68 Lt už avį;

Paraiškų pateikimas. Paraiškų surinkimo laikotarpis nustatomas ir tvirtinamas LR žemės ūkio ministro įsakymu.


8

„Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimo programaProgramos tikslas – padėti pasiekti gerą būklę tų vandens telkinių, kurie dėl ypač didelio neigiamo žemės ūkio veiklos poveikio (vandens taršos maistinėmis ir organinėmis medžiago-mis) yra priskirti prie telkinių, kurių geros būklės gali nepavykti pasiekti iki 2015 m. (kaip rei-kalaujama pagal Bendrosios vandens politikos direktyvą 2000/60/EB ir LR vandens įstatymą).

Paramos gavėjai • Ūkininkai.• Žemės ūkio bendrovės.• Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).• Asociacijos ar kiti žemės ūkio veiklos subjektai.

Reikalavimai• Prašyti paramos tik už tą daugiamete ganykla arba pieva verčiamos ariamos žemės

plotą, kuris patenka į rizikos vandens telkinio baseiną ir kuris prieš metus buvo naudojamas žemės ūkio produkcijai gaminti bei deklaruotas tiesioginėms išmokoms gauti.

• Pirmaisiais dalyvavimo programoje metais apsėti daugiametėmis žolėmis iki liepos 1 d.• Jei daugiamete ganykla arba pieva paverstas laukas bus naudojamas gyvulininkystės

tikslais, plėtoti tik ekstensyvią gyvulininkystę (ne daugiau kaip 1 SG/ha).• Įveistoje daugiametėje ganykloje (pievoje) draudžiama naudoti pesticidus ir trąšas.• Antraisiais ir vėlesniais metais po apsėjimo pirmą žolę privalu nupjauti ir išvežti iki

rugpjūčio 1 d. (pagal geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus), antrą žolės pjovimą pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., šienauti baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d.

• Antros pjūties žolę išvežti iki rugsėjo 30 d.

Išmokų dydžiai. Už prarastas pajamas pavertus ariamą žemę daugiamete ganykla (pieva) ski-riama 407 Lt/ha parama.

Paraiškų pateikimas. Paraiškų surinkimo laikotarpis nustatomas ir tvirtinamas LR žemės ūkio ministro įsakymu. Terminas, iki kurio priimamos pavėluotai pateiktos paraiškos dėl para-mos, nurodomas tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklėse.


9

2 priemonė. Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas miškuPriemonės tikslas – skatinti žemės ūkio produkcijos gamybai naudotos žemės apželdinimą mišku kaip alternatyvų žemės panaudojimą plėtojant miškų ūkio veiklą ir užtikrinant vieto-vės ekologijos ir aplinkosaugos sąlygų gerinimą klimato kaitos kontekste bei sprendžiant ne-darbo problemas kaimo vietovėse.

Paramos gavėjaiFiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų) ar juridiniai asmenys, kuriems ne žemės ūkio paskirties ar apleista žemės ūkio paskirties žemė priklauso nuosavybės teise, valstybinės žemės valdytojai.

Reikalavimai• Pareiškėjas iki paramos paraiškos pateikimo užregistravo ir atnaujino valdos duomenis

LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre.• Pareiškėjas neturi įsiskolinimų LR valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio

draudimo fondui.• Pareiškėjas iš teritorinio žemėtvarkos skyriaus yra gavęs leidimą įveisti mišką ne

miško žemės sklype.• Želdinamas arba savaime apaugęs plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha viename

kadastriniame sklype, išskyrus atvejus, kai želdinamas (želiantis) plotas ribojasi su mišku (t. y. tampa esamo miško dalimi).

• Pareiškėjas turi būti parengęs miško želdinimo ir žėlimo projektą, patvirtintą VĮ Miškų urėdijos.

• Pareiškėjas privalo turėti želdinamų medžių rūšių miško sodmenų (sėklų) kilmės liudijimą ir jų įsigijimo (jei pirko) dokumentus.

• Pareiškėjo žemė, kurioje bus želdinamas miškas (visas želdinamas plotas), paraiškos teikimo metu turi atitikti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus, nustatytus LR žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327.

• Visa planuojama apželdinti mišku žemė paskutinius 2 metus iki paraiškos pateikimo turi būti deklaruota (žemės ūkio naudmenos, už kurias mokamos išmokos) tiesioginėms išmokoms gauti, joje turi būti gaminama žemės ūkio produkcija. Želdinamas plotas negali būti daugiau kaip 7 proc. didesnis nei deklaruotas.

• Parama teikiama veisiant vietines medžių ir krūmų rūšis, išskyrus atvejus, kai veisiamos greitai augančių medžių rūšys.

Kiti reikalavimai• Paramos paraiškos pateikimo metu jau įveisusiems mišką pareiškėjams išmokos

mokamos, jei miškas buvo įveistas ne anksčiau kaip 2007 m. rugsėjo 19 d., pareiškėjas atitinka visas paramos gavimo sąlygas, paramos paraiška pateikta ne vėliau kaip iki pirmos miško želdinių (žėlinių) inventorizacijos pažymos išdavimo datos.

• Pareiškėjai, kurie paramos paraiškos pateikimo metu miško dar neįveisę, privalo mišką įveisti per tris galimus miško želdinimo sezonus (rudens sezoną iki gruodžio 15 d., pavasario sezoną iki liepos 1 d.) nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Per minėtą laiką nepateikus pažymos apie miško želdinimo darbų įvertinimą, parama neteikiama (paramos paraiška atmetama).


10

Išmokų dydžiai• Paramos dydis priklauso nuo pasirinktų medžių rūšių ir apsodinamos žemės

derlingumo. Bendra pagalbos suma, suteikiama tai pačiai įmonei, negali viršyti 690 560 Lt per trejų fiskalinių metų laikotarpį.

• Kompensuojama 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir 70 proc. palankiose ūkininkauti vietovėse.

• Patvirtinus paraišką bus mokamos šios išmokos:vienkartinė miško įveisimo išmoka mokama pirmaisiais arba antraisiais metais po miško įveisimo, pateikus pažymą, kad jis pasodintas pagal visus reikalavimus;kasmetinė miško priežiūros ir apsaugos išmoka mokama penkerius metus po miško įveisimo ir teikiama tiems pareiškėjams, kurie gavo miško įveisimo išmoką (ši išmoka nemokama valstybinę arba miškų ūkio paskirties žemę apželdinant mišku, taip pat želdinant greitai augančius medžius);prarastųjų pajamų kompensavimo išmokos mokamos 15 metų nuo miško įveisimo.

Parama neskiriama• Ūkininkams ir jų sutuoktiniams, kurie gauna ankstyvo pasitraukimo iš prekinės

žemės ūkio gamybos paramą.• Kalėdiniams medeliams auginti, laukų apsauginėms juostoms apželdinti bei greitai

augančių medžių želdiniams veisti.• Iškirstam miškui atsodinti bei savaime mišku apaugusiems plotams.• Apželdinant mišku „Natura 2000“ teritorijas.• Antrą kartą veisiant mišką tame pačiame plote.

Reikalingi dokumentai• Paraiška.• Leidimas įveisti mišką ne miško žemės sklype (iš teritorinio žemėtvarkos skyriaus).• Miško želdinimo ir žėlimo projektas (patvirtintas atsakingų institucijų).• Miško sodmenų ar sėklų kilmės liudijimas.

Pastabos• Už plotą, kuriame įveisiamas miškas, tiesioginės išmokos nemokamos.• Jei paramos gavėjas pateikė prašymą išregistruoti paramos paraišką, privalo grąžinti paramą

už visą paramos teikimo laikotarpį, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus.

3 priemonė. Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas miškuPriemonės tikslas – skatinti ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties že-mės apželdinimą mišku kaip alternatyvų žemės panaudojimą plėtojant miškų ūkio veiklą ir užtikrinant vietovės ekologijos ir aplinkosaugos sąlygų gerinimą klimato kaitos kontekste bei sprendžiant nedarbo problemas kaimo vietovėse.

Paramos gavėjaiFiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų) ar juridiniai asmenys, kuriems ne žemės ūkio paskirties ar apleista žemės ūkio paskirties žemė priklauso nuosavybės teise, valstybinės žemės valdytojai.


11

Reikalavimai• Pareiškėjas iki paramos paraiškos teikimo užregistravo ir atnaujino valdos duomenis

LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre.• Pareiškėjas neturi įsiskolinimų LR valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio drau-

dimo fondui.• Pareiškėjas iš teritorinio žemėtvarkos skyriaus yra gavęs leidimą įveisti mišką ne miš-

ko žemės sklype.• Želdinamas arba savaime apaugęs plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha viena-

me kadastriniame sklype, išskyrus atvejus, kai želdinamas (želiantis) plotas ribojasi su mišku (t. y. tampa esamo miško dalimi).

• Pareiškėjas turi parengęs miško želdinimo ir žėlimo projektą, patvirtintą VĮ Miškų urėdijos.

• Pareiškėjas privalo turėti želdinamų medžių rūšių miško sodmenų (sėklų) kilmės liu-dijimą ir jų įsigijimo (jei pirko) dokumentus (netaikoma savaime apžėlusiems plo-tams, kuriuose papildomai sodinti nereikia).

• Parama teikiama veisiant vietines medžių ir krūmų rūšis, išskyrus atvejus, kai veisia-mos greitai augančių medžių rūšys.

Kiti reikalavimai• Paramos paraiškos teikimo metu jau įveisusiems mišką pareiškėjams išmokos moka-

mos, jei miškas buvo įveistas ar miško žėliniai (kai papildomai želdinti nereikia) pri-žiūrėti ir apsaugoti ne anksčiau kaip 2007 m. rugsėjo 19 d., pareiškėjas atitinka visas paramos gavimo sąlygas, paramos paraiška pateikta ne vėliau kaip iki pirmos miško želdinių (žėlinių) inventorizacijos pažymos išdavimo datos.

• Paramos paraiškos teikimo metu pareiškėjams, jau atlikusiems miško priežiūrą ir ap-saugą, žemės ūkio paskirties žemėje, savaime apaugusioje mišku (kai papildomai žel-dinti nereikia), išmokos mokamos tuo atveju, kai pareiškėjas atitinka visas paramos gavimo sąlygas.

• Pareiškėjai, kurie paramos paraiškos teikimo metu miško dar neįveisę, privalo mišką įveisti per tris galimus miško želdinimo sezonus (rudens sezoną iki gruodžio 15 d., pavasario sezoną iki liepos 1 d.) nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Per minėtą laiką nepateikus pažymos apie miško želdinimo darbų įvertinimą, parama neteikiama (paramos paraiška atmetama).

Išmokų dydžiai• Paramos dydis priklauso nuo pasirinktų medžių rūšių ir apsodinamos žemės derlin-

gumo.• Kompensuojama 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų mažiau palankiose ūkinin-

kauti vietovėse ir 70 proc. palankiose ūkininkauti vietovėse. • Patvirtinus paraišką bus mokamos šios išmokos:

vienkartinė miško įveisimo išmoka išmokama pirmaisiais arba antraisiais metais po miško įveisimo, pateikus pažymą, kad jis pasodintas pagal visus reikalavimus;kasmetinė miško priežiūros ir apsaugos išmoka mokama penkerius metus po miš-ko įveisimo (ši išmoka nemokama valstybinę arba miškų ūkio paskirties žemę apželdinant mišku, už savaime apaugusią apleistos žemės ūkio paskirties žemę, taip pat želdinant greitai augančius medžius).


12

Parama neskiriama• Ūkininkams ir jų sutuoktiniams, kurie gauna ankstyvo pasitraukimo iš prekinės

žemės ūkio gamybos paramą.• Kalėdiniams medeliams auginti.• Iškirstam miškui atsodinti.• Apželdinant mišku „Natura 2000“ teritorijas.• Antrą kartą veisiant mišką tame pačiame plote.

Reikalingi dokumentai• Paraiška.• Leidimas įveisti mišką ne miško žemės sklype (iš teritorinio žemėtvarkos skyriaus).• Miško želdinimo ir žėlimo projektas (patvirtintas atsakingų institucijų).• Miško sodmenų ar sėklų kilmės liudijimas.

4 priemonė. Miškininkystės potencialo atkūrimas ir pre-vencinių priemonių įdiegimasPriemonės tikslas – užtikrinti gaisrų ir stichinių nelaimių prevenciją bei pažeistų miškų at-kūrimą.

Veiklos sritys• Pirma veiklos sritis – stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir

prevencinės priemonės. • Antra veiklos sritis – bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos

gerinimas.

Paramos gavėjai• Pagal pirmą veiklos sritį – privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai.• Pagal antrą veiklos sritį – juridiniai asmenys, Miškų įstatyme nustatyta tvarka

įgyvendinantys bendrąją valstybinę miškų priešgaisrinės apsaugos sistemą visų nuosavybės formų miškuose.

Reikalavimai Bendri reikalavimai pareiškėjui:

• atitinka pareiškėjui keliamus reikalavimus;• iki paramos paraiškos pateikimo užregistravo arba atnaujino valdos duomenis LR

žemės ūkio ir kaimo verslo registre; • neturi įsiskolinimų LR valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondui; • užtikrina tinkamą projekto finansavimo šaltinį.

Reikalavimai, taikomi tik pirmai veiklos sričiai:• pareiškėjas pateikia miško valdos, kuriai prašoma paramos, nuosavybės arba valdymo

teisę patvirtinantį dokumentą; • pareiškėjas pateikia miškotvarkos projektą su numatytomis priešgaisrinėmis

prevencinėmis priemonėmis, jei šioms priemonėms prašoma paramos;


13

• parama prevencinėms priemonėms skiriama tik toms miško teritorijoms, kurios priskirtos didelės ar vidutinės gaisrų rizikos plotams (pagal patvirtintą LR miškų gaisringumo žemėlapį);

• priešgaisrinių juostų įrengimas ir priežiūra nebus remiami plotuose, kuriems teikiama apželdinimo mišku parama ar parama pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ veiklos sritis.

Reikalavimai, taikomi tik antrai veiklos sričiai:• parama skiriama tik didelės ar vidutinės gaisrų rizikos plotams (pagal patvirtintą LR

miškų gaisringumo žemėlapį);• pareiškėjas pateikia miško priešgaisrinių veiksmų planą arba operatyvinio miško

gaisrų gesinimo planą su numatomomis įgyvendinti priešgaisrinėmis priemonėmis, kurioms prašoma paramos, arba Generalinės miškų urėdijos patvirtintomis priešgaisrinėmis priemonėmis;

• pareiškėjas pateikia gaisrų stebėjimo bokštams statyti, įrengti ar rekonstruoti būtinus dokumentus ir projektus, kai tam prašoma paramos.

Tinkamos finansuoti išlaidosĮgyvendinant projektus pagal pirmą veiklos sritį:

• stichinių nelaimių ar gaisrų pažeistų miškų atkūrimo projektams parengti;• miškų atkūrimo išlaidos: plotui sutvarkyti ir išvalyti, miško sodmenims įsigyti, trans-

portuoti, dirvai paruošti, sodinti, žuvusiems želdiniams atsodinti, želdinių apsaugai;• miško apsaugos nuo gaisrų prevencinių priemonių išlaidos: priešgaisrinių barjerų,

apsaugos juostų (mineralizuotų ir lapuočių medžių rūšių juostų) įrengimas, atnaujinimas ir priežiūra.

Įgyvendinant projektus pagal antrą veiklos sritį:• tam tikrai vietovei skirto miško priešgaisrinių veiksmų plano bei operatyvinio

miško gaisrų gesinimo plano parengimas;• miško gaisrų prognozavimo ir stebėjimo objektai: stebėjimo bokštų statyba,

įrengimas ir rekonstrukcija, miško gaisrų stebėjimo sistemų įsigijimas ir įrengimas; duomenų ir telekomunikacinių ryšių sistemų įsigijimas;

• informacinių ženklų ir stendų įrengimas;• visuomenės švietimui skirtų leidinių ir vaizdo klipų rengimas ir sklaida;• priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo mechanizmai;• vandens paėmimo vietų, dirbtinių vandens saugyklų įrengimas.

Išmokų dydžiai• Didžiausia paramos suma vienam projektui:

pagal pirmą veiklos sritį – 345 280 Lt;pagal antrą veiklos sritį – 1 381 120 Lt.

• Finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Reikalingi dokumentai• Paraiška.• Miško valdos, kuriai prašoma paramos, nuosavybės dokumentai.• Projektas (detaliai aprašyti planuojami darbai, pateikiama darbų sąmata,

pagrindžiamos išlaidos).


14

• Miškotvarkos projektas.• Gaisrų stebėjimo bokštams statyti, įrengti ar rekonstruoti būtini dokumentai ir

projektai, kai tam prašoma paramos.

5 priemonė. Pelno nesiekiančios investicijos miškuosePriemonės tikslas – įgyvendinti aplinkosaugos tikslus, gerinti aplinkos, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio kokybę, didinti miško visuomeninę estetinę vertę plėtojant rekreacinę infras-truktūrą; plėsti, įrengti ir atnaujinti miškų rekreacinę infrastruktūrą; formuoti didesnės eko-loginės vertės medynus; teikti paramą miško savininkams ir valdytojams, atkuriantiems, sau-gantiems ir plėtojantiems miškų ekologines ir rekreacines funkcijas.

Paramos gavėjai – privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai (paramos besi-kreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų). Paramos paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su partneriais, nepriimamos.

Remiama veiklos sritis – miškų ekologinių ir rekreacinių funkcijų kaimo vietovėse atkūri-mas, išsaugojimas ir plėtra.

Reikalavimai • Pareiškėjas užtikrina tinkamą projekto finansavimo šaltinį: turimas lėšas, skolintas

lėšas, paramos lėšas, iš veiklos gautinas lėšas. Šaltinis turi būti pagrįstas paramos paraiškoje.

• Statiniai, į kuriuos investuojama, turi būti valdomi pareiškėjo nuosavybės teise arba kitais pagrindais.

• Pareiškėjas neturi įsiskolinimų LR biudžetui ir Valstybiniam socialiniam draudimo fondui.

• Pareiškėjas turi pateikti miško valdos, kuriai prašoma paramos, nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinančius dokumentus.

• Pareiškėjas turi pateikti miško valdos, į kurią investuojama, miškotvarkos projektą.• Jeigu būtina, pateikiami rekreacinių statinių techniniai projektai.• Pažeisto hidrologinio režimo atkūrimo darbai remiami tik I (rezervaciniuose) ir II

(ekosistemų apsaugos) miškų grupės miškuose pagal parengtus specialius projektus.• Miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimo

ar tipiškos struktūros palaikymo darbai remiami tik tada, jeigu jie numatyti nustatyta tvarka parengtame ir patvirtintame gamtotvarkos plane.

• Rekreacinės paskirties miško infrastruktūros objektų įrengimas ir gerinimas remiamas tik II B (rekreaciniuose) miškų grupės miškuose.

• Pareiškėjas įsipareigoja, kad rekreacine infrastruktūra galės nemokamai naudotis visuomenė.

• Leidimas kirsti mišką (jei paramos prašoma kraštovaizdžio formavimo kirtimams).• Pareiškėjas iki paramos paraiškos teikimo užregistravo valdos duomenis LR žemės

ūkio ir kaimo verslo registre.

Paramos dydis. Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Di-džiausia paramos suma vienam projektui – iki 345 280 Lt.


15

6 priemonė. Miškų aplinkosaugos išmokos Priemonės tikslas – finansiškai skatinti privačių miškų savininkus vykdyti aplinkosaugos požiūriu tinkamesnę miškų ūkio veiklą, išsaugoti kertines miško buveines ir ugdyti miško sa-vininkų ekologinį sąmoningumą, išsaugoti aukštos kokybės biologinę įvairovę miško buvei-nėse.

Paramos gavėjai – privačių miškų savininkai, savo valdose sutartiniais pagrindais savanoriš-kai įsipareigojantys laikytis papildomų aplinkosaugos reikalavimų, nenustatytų teisės aktais ir neprivalomų jų valdoms.

Remiamos sritys

Pirmoji veiklos sritis – išmokos už pagrindinių miško kirtimų nevykdymą KMB* terito-rijose.

Antroji veiklos sritis – išmokos už neplynus miško kirtimus vietoj galimų plynų miško kir-timų III* ir IV* grupės brandžiame miške.

Reikalavimai• Pareiškėjas pateikia privačios miško valdos nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą.• Pareiškėjas yra įregistravęs ir atnaujinęs valdą LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Pagal I veiklos kryptį pateikiami dokumentai• Miškotvarkos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo valdoje nustatyta

ne mažesnio kaip 1 ha KMB1 ir medynas yra pasiekęs minimalų pagrindiniams kirtimams amžių.

• Pažyma dėl pagrindinių kirtimų nevykdymo nustatytoje KMB1.

Įsipareigojimai – išsaugoti KMB1 ir ne trumpiau kaip 7 metus nevykdyti joje pagrindinių miško kirtimų.

Pagal II veiklos kryptį pateikiami dokumentai• Miškotvarkos projektas.• Leidimas kirsti mišką, kuriame leidžiamas neplynas pagrindinis miško kirtimas.• Pažyma, kad vietoj suplanuoto ir leistino neplyno miško kirtimo galėjo būti

leidžiamas ir plynas kirtimas.

Įsipareigojimai – vykdyti neplynus pagrindinius miško kirtimus vietoj galimų plynų miško kirtimų III2 ir IV3 grupės brandžiame miške.

1 Kertinė miško buveinė (KMB) – nepažeistas miško plotas, kuriame dabar yra didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų buveinių specializuotųjų rūšių.

2 III grupės miškai – geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ir šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose ir biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsaugos zonų ir kiti miškai, kuriuose ūkininkaujama siekiant išauginti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens ir žmogaus gyven-amosios aplinkos apsaugos funkcijas.

3 IV grupės miškai – miškai, kuriuose ūkininkaujama laikantis aplinkos apsaugos reikalavimų, siekiant išauginti produk-tyvius medynus medienai tiekti.


16

Išmokų dydžiai• Pagal I veiklos sritį – apie 586 Lt/ha per metus, bet mokama ne ilgiau kaip 7 metus.• Pagal II veiklos sritį – apie 293 Lt/ha per metus iki paskutinio neplyno kirtimo, bet

mokama ne ilgiau kaip 7 metus.

Paramos apribojimaiParama neteikiama plotui, kuriam jau teikiama parama pagal priemonę ,,Natura 2000“ išmokos“.

7 priemonė. „Natura 2000“ išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos (parama „Natura 2000“ vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje)Priemonės tikslas – kompensuoti atitinkamose vietovėse dėl sunkumų, atsiradusių įgyven-dinant direktyvas 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos, 92/43/EEB dėl natūralių bu-veinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir 2000/60/EB dėl vidaus paviršinių vandenų, tarpinių vandenų, pakrančių vandenų ir požeminio vandens apsaugos, asmenų patirtas išlaidas ir prarastas pajamas, įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus „Natura 2000“ tinklo vietovė-se, siekiant apsaugoti laukinius paukščius, natūralias buveines, saugomas rūšis ir jų buveines.

Taikymas ir veiklos sritysMokamos metinės kompensacijos už papildomas patirtas išlaidas ir prarastas pajamas dėl di-rektyvų 79/409/EEB ir 92/43/EEB įgyvendinimo atitinkamose vietovėse.

Paramos gavėjai• Fiziniai asmenys.• Privatūs juridiniai asmenys.

Reikalavimai • Žemės ūkio valda arba jos dalis turi patekti į „Natura 2000“ teritoriją.• Žemės ūkio valda turi būti įregistruota LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir jos

duomenys atnaujinti Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2008 m. taisyklėse, patvirtintose LR žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-187, nurodytais terminais.

• Pareiškėjas turi neturėti įsiskolinimų LR valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

• Pareiškėjas turi laikytis geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų 2007–2013 m., o nuo 2009 m. – valdymo reikalavimų.

• Pareiškėjas turi deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius.• Valdos dydis „Natura 2000“ teritorijoje turi būti ne mažesnis kaip 1 ha žemės ūkio

naudmenų.• Laukas, už kurį prašoma paramos, turi būti pažymėtas aiškiomis ribomis.• Žemės ūkio naudmenos ir pasėliai turi atitikti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės

žemės ūkio naudmenoms reikalavimus.• Pirmą kartą teikdamas paraišką pagal priemonę „Natura 2000“ žemės ūkyje pareiš-

kėjas turi pateikti ūkio schemą su informacija apie pievų ir ganyklų, hidrologinių objektų išsidėstymą bei hidrologines sąlygas. Vėlesniais metais kartu su paraiška pa-teikiama šios schemos kopija.


17

Veiklos apribojimai• Draudžiama suarti pievas ar persėti jas kultūrinėmis žolėmis.• Draudžiama sausinti ar kitaip keisti hidrologinį režimą.• Ganomųjų gyvulių skaičius 1 ha ganyklos turi būti iki 1 sutartinio gyvulio (SG).• Draudžiama šienauti pievas anksčiau kaip birželio 15 d., jei konkreti šienavimo pra-

džios data nėra kitaip nustatyta saugomos teritorijos nuostatuose ar tvarkymo plane.• Draudžiama naudoti trąšas, pesticidus, kalkinti žemės ūkio naudmenas.

Pareiškėjui parama neteikiama, jei jis yra perleidėjas pagal priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“.

Finansavimas – 138 Lt/ha.

8 priemonė. „Natura 2000“ išmokos (parama „Natura 2000“ miškų teritorijose)Priemonės tikslas – užtikrinti sėkmingą direktyvų 79/409/EEB dėl laukinių paukščių ap-saugos ir 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos įgyvendi-nimą teikiant specialią paramą privačių miškų savininkams, siekiant padėti jiems spręsti kon-krečias problemas, kylančias dėl šių direktyvų įgyvendinimo, padėti gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, ugdyti vietos bendruomenių ekologinį sąmoningumą.

Taikymas ir veiklos sritysMokamos metinės kompensacijos už papildomas patirtas išlaidas ir prarastas pajamas dėl miš-ko ūkinės veiklos apribojimų, nustatytų įgyvendinant direktyvas 79/409/EEB ir 92/43/EEB atitinkamoje vietovėje.

Paramos gavėjai• Privačių miškų savininkai.• Privačių miškų savininkų asociacijos.

Reikalavimai• Žemės ūkio valda arba jos dalis turi patekti į „Natura 2000“ teritoriją.• Žemės ūkio valda turi būti įregistruota LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir jos

duomenys atnaujinti Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2008 m. taisyklėse, patvirtintose LR žemės ūkio minis-tro 2008 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-187, nurodytais terminais.

• Pareiškėjas privalo neturėti įsiskolinimų LR valstybės biudžetui, Valstybinio sociali-nio draudimo fondo biudžetui.

• Laikytis geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų 2007–2013 m., o nuo 2009 m. – valdymo reikalavimų;

• Miško valdos dydis „Natura 2000“ teritorijoje turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha miš-ko naudmenų.


18

• Pareiškėjui reikia turėti parengtą ir patvirtintą miško valdos miškotvarkos projek-tą (arba projektą, pakoreguotą pagal saugomoje teritorijoje nustatytus veiklos apribo-jimus ir režimą) ir pateikti pažymą, išduotą saugomos teritorijos direkcijos, kurioje nurodyta, kad naudojamoje valdoje jo veiklai yra taikomi specifiniai papildomi drau-dimai ar apribojimai (jei taikomas bent vienas).

• „Natura 2000“ miško plotas turi būti apmatuotas ir pažymėtas stulpeliais kampuose.

Veiklos apribojimai• Uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus medyne, kuris yra pasiekęs IV miš-

kų grupės miškams taikomą kirtimų amžių arba pagrindiniai kirtimai tokiame medy-ne yra atidėti vėlesniam laikui.

• Leidžiami pagrindiniai miško kirtimai, tačiau jie turi būti vykdomi atvejiniais kirti-mais.

• Plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių.

• Sanitariniais kirtimais retinimo amžių pasiekusiuose ir vyresniuose medynuose negali būti iškertami visi džiūstantys ar išdžiūvę medžiai.

Pareiškėjas tik tada gali kreiptis paramos dėl apribojimų, numatytų 2 ir 3 punktuose, jei retinimai arba kirtimai saugomose teritorijose atlikti laikantis nustatytų apribojimų, buvo vykdomi po 2004 m. gegužės 1 d.

Pareiškėjas, gaunantis paramą pagal priemonę „Natura 2000“ miškų ūkyje“, už tuos pačius plotus negali gauti paramos pagal priemonę „Miškų aplinkosaugos išmokos“.

Finansavimas• 618 Lt/ha – kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus arba pagrindiniai

miško kirtimai yra atidėti vėlesniam laikui. Išmoka mokama tik tuomet, kai medynas yra pasiekęs IV (prekinės) miškų grupės miškams taikomą kirtimų amžių. Pagrindinių miško kirtimų atidėjimo atveju išmoka mokama tik kirtimų atidėjimo laikotarpiu.

• 324 Lt/ha – kai leidžiami pagrindiniai miško kirtimai, tačiau jie turi būti vykdomi atvejiniais kirtimais.

• 141 Lt/ha (5 metams) – kai plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių.

• 169 Lt/ha – kai draudžiama 20 metų amžių pasiekusiuose ir vyresniuose medynuose sanitariniais kirtimais iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius. Išmoka mokama tik tuomet, kai medynas yra retinimų amžiaus ir vyresnis.


19

9 priemonė. Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves Priemonės tikslas – išsaugoti kraštovaizdį, biologinę įvairovę, palaikyti gyvybingą kaimo bendruomenę, užtikrinti subalansuotą žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, paremti fizi-nius ir juridinius asmenis, ūkininkaujančius mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (MPŪV).

Taikymas ir veiklos sritys. Mokamos metinės kompensacijos už papildomas patirtas išlai-das ir prarastas pajamas dėl ūkininkavimo MPŪV.

Paramos gavėjai• Fiziniai asmenys.• Juridiniai asmenys.

Reikalavimai• Žemės ūkio valda ar jos dalis turi būti mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje. • Žemės ūkio valda turi būti įregistruota LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir jos

duomenys atnaujinti Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2008 m. taisyklėse, patvirtintose LR žemės ūkio minis-tro 2008 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-187, nurodytais terminais.

• Pareiškėjas privalo neturėti įsiskolinimų LR valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

• Pareiškėjas turi laikytis geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų 2007–2013 m., o nuo 2009 m. – valdymo reikalavimų;

• Pareiškėjas turi deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius.• Valdos dydis MPŪV vietovėje turi būti ne mažesnis kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų.• Laukas, už kurį prašoma paramos, turi būti pažymėtas aiškiomis ribomis.• Žemės ūkio naudmenos ir pasėliai turi atitikti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės

žemės ūkio naudmenoms reikalavimus. • Pareiškėjas įsipareigoja ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla mažiausiai 5 metus

nuo pirmos pagal priemonę gautos išmokos.• Pareiškėjas, turintis pievų ir ganyklų, privalo konkrečioje valdos dalyje atitikti bent

vieną iš šių kriterijų:gaminti prekinę žemės ūkio produkciją iš pievų ar ganyklų ir pateikti šios produk-cijos realizavimo dokumentus ne mažiau kaip už 250 Lt/ha;turėti bent 0,2 SG/ha pievose ir ganyklose (pagal Ūkinių gyvūnų registre esančius duomenis paraiškos teikimo metų liepos 1 d.);1/3 deklaruotų žemės ūkio naudmenų struktūros turi sudaryti dirbama žemė (t. y. ariama arba taikant technologiją be arimo apsėta žemė).

• Iki ateinančių metų balandžio 15 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai reikia pateikti prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo dokumentus.

Parama neteikiama, jei pareiškėjas yra perleidėjas pagal priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“.

Finansavimas• Didelio nepalankumo vietovėse – iki 260 Lt/ha.• Mažo nepalankumo vietovėse – iki 195 Lt/ha.

Kontaktai

2008 m.

Bendrasis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio minis-terijos informacijos telefonas (8 5) 252 6999.

Kilusius klausimus galite užduoti el. paštu [email protected], daugiauinformacijos www.nma.lt

Apie piktnaudžiavimo atvejus galite anonimiškai pranešti Pasitikėjimo linijos telefonu (8 5) 260 7901.

Documents

Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimaszemaitijosnp.lt/files/uploaded/2-kryptis-nma-low-1.pdf · Už daržovių ir bulvių auginimą 1519 Lt/ha Už vaistažolių auginimą 1688 Lt/ha