VILNIAUS UNIVERSITETO ONKOLOGIJOS INSTITUTAS

Apie prostatos vInformacija pacientams

2006 VILNIUS

UDK 616.6-006 Ap34

ParengA. SruogisJ. Tamoauskien

RedagavoG. Pruskuvien

MaketavoR. Jonyt

Knygel ileista Valstybins vio profilaktikos ir kontrols programos lomis.

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 2006 UABPetro ofsetas, 2006ISBN 9986-784-60-3

Apie prostatos v

Prostata

Prostata, arba priein liauka, yra vienas i vidini vyrik lytini organ. i liauka, savo dydiu bei forma primenanti katon, yra maajame dubenyje tuoj po lapimo psle, prigludusi prie jos dugno. Upakalin organo dalis siekia tiesij arn, todl gydytojas nesunkiai apiuopia prostat pirtu per ieinamj ang. i procedra vadinama digitaliniu rektaliniu tyrimu. Prostat i viraus apai perveria lapl (lapimkanalis, uretra), kuriuo i lapimo psls iteka lapimas. Liauka i iors apsupta raumenins fibrozins kapsuls (r. pav.).

Prostata gamina sekret, kuris sklos isiverimo metu silieja lapl ir susimaio su i sklidi atitekania sperma, padidindamas spermatozoid judrum bei j gebjim apvaisinti. Ji dar gamina baltym prostatos specifin antigen (PSA).

Prostatos augim ir veikl reguliuoja vyrikas lytinis hormonas testosteronas, kur gamina sklids. Nedidel io hormono dalis gaminama ir antinksiuose.

Pav.: vyro maojo dubens organ anatomija

Apie prostatos v

Prostatos vys

iuo metu Lietuvoje prostatos vys yra daniausia vyr onkologin liga. Per metus nustatoma jau apie 2000 nauj atvej, sergamumas ia liga nuolat auga. Prostatos vys paprastai aptinka-mas vyrams, turintiems daugiau kaip 50 met, iki to amiaus pasi-taiko retai. Prostatos vys, kitaip negu kit organ vys, gali ilgus metus tnoti prostatoje nesukeldamas joki simptom. Didioji i navik dalis auga labai ltai, taigi btent jaunesniems vyrams nesukelia joki problem. Tik nedidelei vyr daliai prostatos vys vystosi spariai, kai kuriais atvejais iplisdamas kitus organus, ypa kaulus.

Kas yra vys?

Kno audiniai ir organai sudaryti i smulki daleli, vadinam lstelmis. Vys i lsteli liga. Nors vairi organ lstels ski-riasi savo forma bei veikla, taiau j dauginimosi procesai vienodi. Sveikas organizmas lsteli dauginimosi procesus kontroliuoja. Veikiant kenksmingiems veiksniams, kokio nors organo lstels gali pakisti taip, kad ima nebeklausyti kontrols mechanizm. Tokios lstels pradeda daugintis nevaldomos, nesustodamos. Susidaro j sankaupa, t. y. susiformuoja navikas. Navikas gali bti gerybinis arba piktybinis.

Gerybinio naviko lstels nesiskverbia aplinkinius kno audinius ir neplinta kitus organus. Todl jos nra piktos, vins. Taiau diddamas gerybinis navikas gali mechanikai spausti aplinkinius audinius bei organus ir taip sukelti sveikatos problem.

Piktybinis navikas sudarytas i vini lsteli, kurios skver-biasi, auga gretimus audinius bei organus, taip juos paeisdamos ir sunaikindamos. Dar viena piktybini lsteli savyb jos atskyla nuo pirminio idinio ir krauju ar limfa pasklinda kituose organuose. Pasiekusios nauj viet, ios lstels gali ten daugintis ir sudaryti naujus navikus, vadinamus metastazmis. Prostatos vio atveju metastazi mgstama vieta stuburo, dubens, apatini galni kaulai.

Apie prostatos v

Kad bt nustatyta, ar navikas piktybinis, ar gerybinis, jo lsteles mikroskopu turi vertinti gydytojas patologas. Naviko lsteli gaunama vairiais bdais. Atliekant naviko biopsij, ipjaunamas nedidelis navikinio audinio gaballis. Kartais lsteli paimama spe-cialia mentele pagrandant naviko paviri. Tirti paimta mediaga, specialiai j paruous, itiriama mikroskopu. Kokiu bdu gauti navikini lsteli ityrimui, nusprendia gydytojas.

Paprastai visus piktybinius navikus kasdienybje vadiname viu, taiau gydytojai ino, jog vys yra toks piktybinis navikas, kuris isivysto i epitelinio audinio lsteli. Piktybiniai navikai, isivyst i neepitelini lsteli, vadinami kitaip, pvz., sarkoma, limfoma, melanoma ir kt. Epitelinis audinys sudaro vis kno gleivini pavirin sluoksn, o gleivins ikloja kvpavimo, lapimo, lyties, virkinamojo trakto takus. Prostata, kaip liauka, gaminanti sekret, sudaryta i liaukinio audinio, kuris yra ne kas kita, kaip liaukinis epitelis. I io epitelio isivysts piktybinis navikas yra prostatos vys. Liaukinis audinys isidsts periferinje pros-tatos dalyje, todl ir vys pradeda augti periferinse organo srityse.

Kokios prostatos vio atsiradimo prieastys?

Kaip minta, prostatos viu serga vyresnio amiaus vyrai, nauj io vio atvej nustatoma vis daugiau. Manoma, kad tai susij su tuo, jog, ilgjant moni gyvenimo trukmei, daugja ir vyresnio amiaus vyr, kurie ir gali susirgti ia liga. Be to, nuolat vis dides-niam vyresnio amiaus vyr skaiiui atliekami tyrimai, kurie leidia greiiau aptikti prostatos v.

Nors tikrosios prostatos vio atsiradimo prieastys dar neaikios, yra inoma keletas rizikos veiksni susirgti ia liga.

Vyrai, kuri artimi gimins (tvas, brolis, dd) serga ar sirgo prostatos viu, turi iek tiek didesn ios ligos rizik.

Jei keletas eimos moter sirgo krties viu, ypa jei jos susirgo bdamos maiau nei 40 met amiaus, tai gali reikti, jog eimos palikuonys paveldi mutavus gen. Tos eimos vyrai gali turti padidjusi prostatos vio rizik.

Pastebta, kad kai kuri etnini grupi mons turi didesn prostatos vio rizik, pavyzdiui, afroamerikieiai gerokai daniau

Apie prostatos v

serga ia liga nei baltieji amerikieiai. Tarp Azijos vyr prostatos vys reta liga.

Gausus riebaus gyvulins kilms maisto bei nepakankamas viei darovi ir vaisi vartojimas didina prostatos vio rizik.

Pomidorai bei i j pagaminti produktai, kaip keupas, apsaugo nuo prostatos vio. Taip veikia pomidoruose esanti mediaga liko-penas. rodyta, kad maisto papildai, turintys mikroelemento seleno, maina prostatos vio rizik.

Mokslininkai tsia prostatos vio rizikos veiksni paiekas.

Kokie yra prostatos vio simptomai?

Kai vys prostatoje yra ankstyvos stadijos, joki juntam simptom nebna. Jie atsiranda, kai vinis mazgas bna pa-kankamai didelis, kad galt spausti lapl ir trikdyti lapinimsi. Vyr, perengusi 50 met amiaus rib, prostata daniausiai bna padidjusi, ivejusi ne dl vio, bet dl daug daniau pasitaikanios gerybins prostatos hiperplazijos (GPH). Abiem atvejais, ar prostata bt padidjusi dl vio, ar dl GPH, simpto-mai panas:

lapinimasis pasunkja, nes lapimo srov, verdamasi per padidjusios prostatos spaudiam lapl, susilpnja, susiaurja

lapinimasis padanja, ypa nakt, nes, susiaurjus laplei, lapimo pslje po lapinimosi nuolat lieka lapimo

lapinimosi metu skauda lapimas kraujingas (is simptomas nra danas)

Jei pradeda varginti minti simptomai, btina nedelsiant kreiptis urolog. Svarbu prisiminti, kad daniausiai prostata padidja ne dl vio. Taiau bet kokiu atveju sutrikdytas lapinimasis kelia pavoj sveikatai, todl gydymas btinas.

Kaip minta, vinis procesas prostatoje vystosi ltai, lapinimosi sutrikim gali nebti daugel met, paioje prostatoje jau esant vio lsteli. Kartais pirmasis prostatos vio simptomas gali pasireikti kaul (dubens, launies, klubo ir kt.) skausmais. Tai reikia, kad

Apie prostatos v

vio lstels i pirminio idinio prostatoje iplito, susidar ligos metastazs kauluose.

Kaip nustatomas prostatos vys?

Paprastai pacient pirmiausia apiri eimos gydytojas ir jei reikia, pasiunia j pas urolog.

Pirmieji tyrimai, kuriuos atlieka gydytojas digitalinis rektalinis prostatos tyrimas ir PSA kraujyje tyrimas.

Digitalinis rektalinis tyrimas (prostatos apiuopa pirtu per tiesij arn)

Kaip minta, prostata upakaline savo dalimi prigludusi prie tie-siosios arnos sienels, todl gydytojas, pirtu iuopdamas prostat per tiesij arn, jauia jos pakitimus. Tai nra maloni procedra pacientui, bet visai neskausminga.

Jei prostata yra paeista vio, ji kieta ir gruoblta, o esant GPH, ji padidjusi, pakietjusi, bet lygi. Taiau, kaip minta, vinis proc-esas prostatoje vystosi ltai, tad jos apiuopos metu joki pastebim pakitim pirtu galima ir neapiuopti, organas atrodo normalus, nors vys jame jau yra.

PSA (prostatos specifinio antigeno) nustatymasPSA lygiui kraujyje nustatyti kraujas paprastai paimamas i venos

alkns linkyje. PSA baltymin mediaga, kuri gamina prostata, jos nedideli kiekiai visada bna sveiko vyro kraujyje. Kai prostatoje yra vys, PSA kiekis kraujyje daniausiai padidja. Taiau aptikus padidjus PSA lyg kraujyje negalima 100 procent tvirtinti, kad aptiktas ir prostatos vys, nes PSA lygis padidja ne tik dl vio, bet ir dl kit prieasi:

didjant vyr amiui esant prostatos udegimui esant lapimo tak infekcijai laplje esant kateteriui po lapimo psls ar prostatos chirurgini intervencij po prostatos masao

Apie prostatos v

po kitokio mechaninio prostatos dirginimo, pvz., pavaiavus ilgesn atstum dviraiu

kita

Taigi padidjs PSA lygis kraujyje leidia tik tarti prostatos v. Vio diagnoz patvirtinti ar paneigti galima tik atlikus kitus btinus tyrimus (apie tai bus kalbama emiau).

Pasitaiko prostatos vio atvej, kai PSA lygis kraujyje ilieka normalus.

50 met amiaus vyr normalus PSA lygis yra apie 2,8 nanogram mililitre kraujo, 70 met apie 5,3. Aptikus, kad PSA lygis didesnis, btina isiaikinti, ar is padidjimas nra dl vio: btina atlikti prostatos biopsij ir gaut mediag mikroskopikai itirti.

Po tinkamo ir efektyvaus prostatos vio gydymo PSA lygis kraujyje sumaja iki labai ma skaii, artim 0 (priklauso nuo gydymo). Toks PSA lygis turi ilikti vis likus gyvenim arba tol, kol liga nepradeda progresuoti. PSA lygis kraujyje nuolat tikrinamas. Jei jis padidja, tai gali reikti, kad liga atsinaujina. Taigi, po gydymo nuolat tiriant PSA lyg, galima vertinti, ar gydymas buvo radikalus, efektyvus, ar liga nepro-gresuoja.

Transrektalinis prostatos tyrimas ultragarsu (TRUS trans rectal ultrasound scan)

Ti