anoramainforegio

[2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

▶ Pagalba atsigaunant iš ekonominės krizės

▶ „regiostars“ pagerbia novatoriškus projektus

▶ sėkmingos regioninės politikos skatinimas Europos dienos renginiuose

▶ Partnerystė sanglaudos politikojeŠio pagrindinio principo įgyvendinimo stiprinimas

Regioninė politika

▶redakcijos skiltis .............................................3Johannes Hahn

▶tema .........................................................................4-7Partnerystės stiPrinimas įgyvendinant struktūrinius fondus

▶regioninis valdymas vietiniu lygiu: austrijos Pavyzdys ........................................ 8-9

▶2007-2013 m. sanglaudos Politikos efektyvumas ...................................................10-11

▶struktūriniai fondai Padeda es atsigauti Po ekonominės krizės ........12-15

▶suPažindinimas su nauju generaliniu direktoriumi ............................ 15

▶„regiostars“ aPdovanojimuose Pagerbti novatoriški Projektai ........16-17

▶žemėlaPiai ......................................................18-19▶ Sanglaudos politikos suplanuotos

investicijos į galimybių kūrimą▶ Užimtumas viešojo administravimo tarnybose

▶kaiP tinkamai Pasirinkti bendrojo finansavimo Projektus ...........................20-21

▶Projektai .......................................................22-25Projektų iš Čekijos Respublikos, Suomijos, Maltos ir Slovakijos pavyzdžiai

▶euroPos dienos šventė įvairiose es šalyse .....................................26-29

▶komunikacija regioninėje Politikoje .............................................................30-31

▶įmonių ir inovacijų Parama ................32-33

▶PaPildoma euroPos regioninė Politika: šveicarijos, eee ir norvegijos Parama ..................... 34-35

▶darbotvarkė ....................................................... 36

Šis žurnalas išspausdintas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis ant perdirbto popieriaus. Internete jį galima skaityti 21 kalba adresu:http://ec.europa.eu/regional_policy/information/ panorama/index_lt.cfm

Šiame leidinyje išsakytos nuomonės priklauso autoriui ir nebūtinai išreiškia Europos Komisijos nuomonę.

Nuotraukos (puslapiai):Viršelis: © Ivelin IVANOVPuslapiai 3, 4, 5, 12, 13, 15, 16, 17, 21: © Europos Komisija14 puslapis: © Biocant, © Casala, © Corallia8 puslapis: © Walter Luttenberger (www.blende16.at) 22 puslapis: © „Mater Dei“ ligoninės onkologijos centras23 puslapis: © ZLKL24 puslapis: © Varpu Heiskanen, UEF25 puslapis: © „BioScience Slovakia“Puslapiai 26-29: Latvija: © „Eiropas Savienības dārza svētki“ / Bulgarija-Rumunija: © „Adina ENE“ / Slovėnija: © „Zavod Antona Martina Slomška“ / Portugalija: © INALENTEJO / Graikija: © Evi Panagiotakopoulou / Kiti paveikslėliai: Europos KomisijaPuslapiai 30-31: © Nacionalinė plėtros agentūra (HU) / © Regioninės plėtros ministerija (PL) / © Ekonomikos ir užimtumo ministerija (PT)

[2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

▶4

▶22

▶16▶8

Bulgarijos ir rumunijos mokinių mokymas apie

bendradarbiavimą, bendravimą ir įvairovę

Europos dienoje

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

▶ rEdakcijos skiltis

Sėkmingo ES struktūrinių fondų naudojimo pagrindas yra skirtingų lygių partnerystė su vietiniais atstovais planuojant, įgyvendinant ir vertinant programas. Norint gauti didžiausią naudą ir užtikrinti efektyviausią ES išteklių panaudojimą rei-kia kaupti ir sujungti skirtingų partnerių patirtį.

Komisijos pasiūlymuose dėl 2014-2020 m. ES sanglaudos politikos šiai partnerystei suteikta pirmenybė ir ji labai susti-printa. Pagal naujus reikalavimus valstybės narės turės sudaryti partnerystės sutartis su pagrindiniais veikėjais, pvz., inter alia regioninės ir vietinės valdžios institucijomis, ekono-miniais ir socialiniais partneriais ir pilietinei visuomenei ats-tovaujančiomis organizacijomis. Šiam procesui palaikyti taip pat kuriamas Europos partnerystės elgesio kodeksas.

Ekonomikos augimas

ES struktūriniai fondai yra galingas daugiau negu 300 mili-jardų eurų investicijų mechanizmas, kurių daugiausia skiriama ekonomikos atsigavimo strategijai ir Europos ekonomikos skatinimo pastangoms, darbo vietų kūrimui ir ekonominės veiklos skatinimui vietiniu lygiu. Griežtai paisant esamo biu-džeto ir programų naudojamos augimą skatinančios investi-cijos, kurios veikia tiesiogiai ir teikia ilgalaikę ekonominę naudą.

Šiuo metu pirmenybė teikiama ir spartesniam lėšų pateiki-mui, o kai kuriose valstybėse narėse fondai perprogramuoti, kad ES finansavimas pasiektų sektorius, kuriuose investicijos gali būti greitai panaudotos. Kai kuriose šalyse pakoreguotas bendrojo finansavimo dydis, kad paspartėtų sunaudojimas.

johannes HahnEuropos Komisijos regioninės politikos atsakingasis asmuo

3

informacijos sklaida…

Informacija ir komunikacija yra neatsiejama regioninės poli-tikos valdymo ir įgyvendinimo dalis. Svarbu pranešti visuo-menei, kas pasiekta naudojant ES struktūrinius fondus ir kokių yra finansavimo galimybių.

Apklausų duomenys rodo, kad vis daugiau žinoma apie ES finansavimą ir galimą jo poveikį regiono plėtrai. Šios apklausos pabrėžia, kaip svarbu susieti pagrindinę informaciją su kasdie-nėmis problemomis, pvz., ekonomikos krize, investicijomis ir darbo vietų kūrimu, ir skirti dėmesio sėkmės istorijoms.

Be to, skirtinguose Europos kampeliuose atsirado daug puikių naujų idėjų, o dalijimasis idėjomis ir geriausia praktika yra Komi-sijos „RegioStars“ apdovanojimų tikslas. Jau penktus metus rengiami šie svarbūs apdovanojimai parodo, kaip galima naujo-viškai naudoti ES finansavimą. Šių metų birželio 14 d. vykusioje apdovanojimų ceremonijoje iš 24 nuostabių projektų buvo išrinkti penki, pelnę apdovanojimų skirtingose kategorijose.

Visi laimėję projektai apima kelias sritis ir parodo, kaip suma-niai galima nukreipti skirtingų vietinių organizacijų pastangas ir pasiekti pažangų tvarų integracinį augimą. Šie ir kiti 350 pro-jektų, nominuotų per pastaruosius penkerius metus, yra gerų idėjų ir praktikos šaltinis, kuris galėtų įkvėpti kitus Europos regionus.

3

▶ PartNErystės stiPriNiMas įgyVENdiNaNt struktūriNius foNdus

▶sužinokite daugiau http://ec.europa.eu/regional_policy/how/principles/index_lt.cfm

komisijos įstatymų pasiūlymuose dėl 2014-2020 m. es sanglaudos poli-tikos sugriežtinti partnerystės ir daugiapakopio valdymo reikalavimai. Pagal šiuos reikalavimus visos valstybės narės turės sudaryti partne-rystės sutartis su pagrindiniais veikėjais, pvz., inter alia regioninės ir vietinės valdžios institucijomis, ekonominiais ir socialiniais partneriais ir pilietinei visuomenei atstovaujančiomis organizacijomis. šiam proce-sui palaikyti kuriamas europos partnerystės elgesio kodeksas.

▶tEMa

4

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

Partnerystės idėja nėra nauja, ji jau buvo pristatyta 1957 m. Romos sutartyje ir susieta su Europos socialiniu fondu. Vykdant 1988 m. reformą partnerystė tapo bendruoju Struktūrinių fondų pagrindiniu principu.

Partnerystė užtikrina, kad skirtingų partnerių patirtis skirtin-gose veiklos srityse bus sukaupta ir leis efektyviausiai naudoti ES išteklius, kurie sudaro beveik trečdalį viso ES biudžeto.

Būtina, kad sanglaudos politikos veikėjai/partneriai daly-vautų visuose programų planavimo, įgyvendinimo ir verti-nimo etapuose. Tada jie jausis ES dalimi ir prisiims bendrus įsipareigojimus siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų (1).

Partnerystė neatsiejama nuo daugiapakopio valdymo idėjos. Be to, šis mechanizmas užtikrina subsidiarumo ir proporcin-gumo principų laikymąsi. Daugiapakopis valdymas leidžia įgy-vendinti partnerystės principą tiek vertikaliai (tarp regionų ir vietinių valdžios institucijų (RVVI), nacionalinės vyriausybės ir Europos Sąjungos), tiek horizontaliai (tarp šių skirtingų lygių, ekonominių ir socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų (PVO).

Nenuoseklus įgyvendinimas

Partnerystė yra vienas iš elementų, iš esmės didinančių san-glaudos politikos efektyvumą, tačiau dalyviai praneša, kad šis principas labai skirtingai įgyvendinamas valstybėse narėse ir regionuose.

Todėl kai kurios institucijos ir pagrindiniai dalyviai paprašė partnerystės ES lygiu rekomendacijų. Europos Parlamento rezoliucijos paskatino (2) Komisiją pateikti bendrą partnerys-tės apibrėžimą ir rekomendacijas. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas reikalavo (3) Europos geros

praktikos kodekso, o Regionų komitetas rekomendavo (4) sti-printi partnerystės praktiką.

Be to, pozicijų dokumentuose, įvairių pilietinės visuomenės orga-nizacijų ir regionų bei vietinių valdžios institucijų tinklų tyrimuose ir publikacijose taip pat pabrėžiama partnerystės būtinybė.

Naujuose įstatymų pasiūlymuose dėl 2014-2020 m. ES san-glaudos politikos šios rekomendacijos įgyvendintos sugriežtinant partnerystės ir daugiapakopio valdymo principų reikalavimus.

Europos partnerystės elgesio kodeksas

Buvo išleistas Europos Komisijos narių darbinis dokumentas, turintis padėti valstybėms narėms tinkamai sudaryti partnerys-tės sutartis atliekant parengiamąjį darbą. Dokumente taip pat išdėstyti Europos partnerystės elgesio kodekso (EPEK), kuris bus dalyvių diskusijų pagrindas, pagrindiniai reikalavimai.

Regioninės politikos GD atlikta analizė parodė, kad ypač svarbu pasirinkti tinkamus partnerius. Pvz., daugiau negu šešiasdešimt organizacijų (socialiniai partneriai, regionai ir ministerijos) dalyvavo konsultavimo procedūrose kuriant Graikijos nacionalinę strateginių priemonių programą (NSPP).

Organizacijos pasirinktos taip, kad atstovautų visoms politikos sritims ir socialinėms grupėms nacionaliniu ir regiono lygiu ir apimtų visas NSPP temas. Aktyviai dalyvaujant tiems patiems kelių lygių partneriams ir užtikrinus skaidrią informacijos sklaidą išvengta NSPP ir veiklos programų (VP) neatitikimų.

Pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas labai svarbus kuriant programas daugelyje valstybių narių. PVO padeda kurti strateginius NSPP ir VP dokumentus įvairiais būdais: rengdamos klausimynus, dalyvaudamos darbo grupėse, reng-damos viešuosius dialogus, seminarus arba svetainėse.

(1) Strategija „Europa 2020“, 2010-03-03 COM(2010).(2) Žr. konkrečią EP rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės nacionaliniu ir regiono lygiu ir regioninės politikos srities projektų pagrindo – P6_TA(2008)0492 (Beaupuy ataskaita) ir EP rezoliuciją dėl gero ES regioninės politikos valdymo: Europos Komisijos pagalbos ir kontrolės procedūros – P7_TA(2010)0468 (Manescu ataskaita).(3) Žr. EESRK nuomonę dėl veiksmingos partnerystės valdant sanglaudos politikos programas skatinimo remiantis 2007–2013 m. ciklo gerą ja praktika CESE 967/2010 (Olsson ataskaita).(4) Žr. Regionų komiteto Baltą ją knygą dėl daugiapakopio valdymo, CONST – IV – 020, CdR 89/2009.

5

Partnerius skatina padėti rengti programas įvairių tipų ben-dradarbiavimo platformos, kurios siekia padidinti supratimą apie dalyvavimą. Pvz., Austrijos tradicinis socialinės partne-rystės modelis panaudotas įgyvendinant Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) pro-gramas. Ekonominiai ir socialiniai partneriai tradiciškai įtrau-kiami į nacionalinė strateginių priemonių programos kūrimą ir stebėjimą kaip nuolatinės institucijos Austrijos erdvinio planavimo konferencija (ÖROK) nariai.

dalyvavimas vertinant

Partnerių dalyvavimas vertinant yra paskutinis ciklo etapas. Pvz., Lenkijoje siekiant palaikyti vertinimo efektyvumą tiek nacionaliniu, tiek regiono lygiu Lenkijos ESF vadovaujančioji institucija sukūrė Žmogiškųjų išteklių programos (ŽI VP) ver-tinimo valdymo grupę. Į grupę įtrauktos institucijos ir orga-nizacijos, suinteresuotos dalyvauti vertinimo procese, pvz., vadovaujančiosios institucijos atstovai, tarpininkai (centriniai ir regiono), socialiniai partneriai, nacionalinė vertinimo ins-titucija ir nepriklausomi vertinimo ekspertai.

Regioninės politikos GD atliko apklausą dėl kliūčių, susijusių su partnerių dalyvavimu rengiant programą. Apklausos rezul-tatai pateikti šioje diagramoje.

Pvz., sprendimų priėmimo proceso centralizavimas buvo pami-nėtas kaip viena pagrindinių tinkamo partnerystės veikimo kliūčių Portugalijoje, Vengrijoje, Maltoje, Airijoje, Slovakijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.

Rumunijos, Vengrijos, Estijos, Latvijos ir daugiau patirties turinčių šalių, pvz., Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos, valdžios institucijos įvardijo pilietinės visuomenės organizacijų ribo-tas galimybes dalyvauti nacionalinėje ir regioninėje ekono-mikos politikoje ir ribotus išteklius, kurie neleidžia joms tapti aktyviomis dalyvėmis.

Todėl kai kuriose valstybėse narėse tokioms organizacijoms teikiama administracinė ir finansinė parama įtraukiant į pro-gramas specialias techninės pagalbos biudžeto pozicijas, kurios užtikrina partnerių dalyvavimą.

Pvz., Jungtinės Karalystės viešajame konkurse išrinktiems ste-bėjimo komisijos nariams atlyginama pagal Velso Asamblėjos nustatytas taisykles. Latvijoje teikiama techninė pagalba sti-prinant partnerių profesines galimybes (mokymas) ir skatinant juos dalyvauti.

▶

bendrųjų nuostatų reglamento (bnr) Projekto 5 straiPsnis

(1) dėl kiekvienos partnerystės sutar-

ties ir kiekvienos programos valstybė

narė užmezga partnerystės ryšius su

šiais partneriais:

(a) kompetentingomis regionų, vietos,

miestų ir kitomis valdžios institucijomis;

(b) ekonominiais ir socialiniais partne-

riais; ir

(c) įstaigomis, atstovaujančiomis pilieti-

nei visuomenei, įskaitant aplinkosaugos

partnerius, nevyriausybines organizaci-

jas, ir įstaigomis, atsakingomis už moterų

ir vyrų lygių teisių ir nediskriminavimo

skatinimą.

(2) Pagal daugiapakopio valdymo prin-

cipą partneriai dalyvauja valstybėms

narėms rengiant partnerystės sutartis ir

pažangos ataskaitas bei rengiant, įgy-

vendinant, stebint ir vertinant progra-

mas. Partneriai dalyvauja programų

stebėsenos komitetuose.

(3) komisijai suteikiami įgaliojimai pri-

imti deleguotuosius aktus pagal 142

straipsnį, rengiant Europos elgesio

kodeksą, kuriame nustatomi tikslai ir

kriterijai, skirti padėti įgyvendinti par-

tnerystės principą ir sudaryti sąlygas

valstybėms narėms dalytis informacija,

patirtimi, rezultatais ir gerąja patirtimi.

(4) Bent kartą per metus dėl kiekvieno

BsP fondo komisija sąjungos lygmeniu

dėl fondų paramos įgyvendinimo kon-

sultuojasi su partneriams atstovaujan-

čiomis organizacijomis.

Be to, BNr yra nuostatos, kurios tiesiogiai

susijusios su partneryste arba yra susiju-

sios su šiuo principu stebėjimo, ataskaitų

teikimo ir vertinimo aspektais.

▶tEMa

6

28 %9 %

3 % 12 %

21 %27 %

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

Partnerių identifikavimas ir įtraukimas

Valstybėse narėse, pvz., Maltoje, Airijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje, pilietinės visuomenės dalyvavimas turi ilgas ir puo-selėjamas tradicijas, nes tokiu būdu gaunami skirtingi požiū-riai į politines, kultūros, socialines, aplinkos ir kitokias problemas, net jei iš anksto nustatytos partnerių pasirinkimo procedūros arba teisinė bazė (kaip Suomijoje) yra retos.

Todėl gera partnerių identifikavimo ir įtraukimo praktika turi būti sukurta ir priimta, kad sanglaudos politikos įgyvendini-mas būtų standartizuotas visose valstybėse narėse. Europos partnerystės elgesio kodekso tikslai yra minimalūs reikalavi-mai ir bendrieji standartai.

▶

▶

struktūrinis dialogas

Bendras struktūrinio dialogo tikslas yra priartinti san-

glaudos politiką prie piliečių ir pasiekti, kad politiką palai-

kytų kritinė masė. struktūrinis dialogas yra pasitikėjimo

kūrimo mechanizmas, kuriame komisija įsipareigoja

išklausyti visas šias organizacijas ir atsižvelgti į jų pasiū-

lymus. 2010 ir 2011 m. regioninės politikos gd surengė

diskusijas, o ketvirtasis susitikimas įvyks 2012 m.

struktūrinis dialogas yra įtraukiantis dalyvavimo proce-

sas, skirtas pilietinės visuomenės organizacijoms Europos

lygiu (Es pagalbinėms organizacijoms). Šios organizacijos

gali suformuoti Europos viešąją nuomonę ir atskleisti

mūsų politikos svarbą paprastiems žmonėms. jos gali

nukreipti ir sutelkti nacionalinių ir regionų narių nuomo-

nes (iš apačios į viršų) ir perduoti pagrindinę informaciją

iš Briuselio paprastiems žmonėms (iš viršaus į apačią)

veikdamos kaip komisijos ir jos narių pagalbininkės.

struktūrinis dialogas

Struktūrinis dialogas yra skirtas išorinei komunikacijai page-rinti, ES politikos ir Komisijos darbo pastebimumui padidinti ir informuoti apie sanglaudos politikos ir strategijos „Europa 2020“ tikslus. Be to, dialogas didina pilietinės visuomenės efektyvumą siekiant bendrų tikslų, padeda geriau suprasti atsakomybę ir stiprina partnerystę.

Be dvišalių ir kitokių neoficialių susitikimų ir debatų su regi-onų ir vietinėmis valdžios institucijomis arba pilietinės visuo-menės organizacijomis, oficialiai kartą per metus rengiamas PVO ir Komisijos socialinis ir struktūrinis dialogas dėl esamo 11 straipsnio ir būsimo 5 straipsnio.

PartNErystės ProBlEMos

● Nėra problemų● Ribotos galimybės● Centralizacija

● Menkas susidomėjimas● Neatsakė● Per mažai bendraujama

7

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

1995 m. austrijos įstojimo į europos sąjungą metais federalinė kanceliarija kartu su federalinėmis pro-vincijomis sukūrė inovatyvią ir integracinę vietinę regioninio valdymo struktūrą, skirtą es struktūrinių fondų, o ypač europos regioninės plėtros fondų ati-tikties procesui paremti.

Užbaigus ES struktūrinių fondų įgyvendinimo fazę, ES para-mos sistema yra įtraukta į vietinės vyriausybės ir regioninės plėtros kasdienes veiklas vietiniu lygiu. Dabar struktūrą sudaro 32 Austrijos regioninių valdymo institucijų (RVI) tin-klas, nacionaliniu lygiu koordinuojamas Austrijos regioninio valdymo biuro.

RVI įtraukta į puikiai funkcionuojančią struktūrą, padedančią subalansuotai įgyvendinti tūkstančius projektų regionuose, atspindint tikruosius poreikius vietiniu lygiu ir puikiai sude-rinant šalies kaimo ir miesto vietovių interesus.

Net prieš ES įvertinimą Austrija rūpinosi plėtros pusiausvyra miesto centruose, kaimo vietovėse ir kalnuotose srityse, kurių tradicijos turtingos, bet pramonė plačiai neplėtojama, todėl jos gali būti ignoruojamos. Dalyvaudama programoje „Šeimos Austrija“, šalis įsipareigojo skatinti savo regionų plėtrą.

Šių įsipareigojimų pagrindas – regioninė valdymo struktūra, kuri gali būti visiškai integruojama, veikianti iš apačios į viršų, atitinkanti makroekonominius centrinės politikos kūrimo poreikius.

Vietinė organizacija

Austrijos regioninę valdžią sudaro mažos organizacijos, kurių tikslas – vietinės plėtros skatinimas, tinklų kūrimas, konsul-tavimo ir gynybos paslaugų teikimas ir projektų įgyvendini-mas regioniniu lygiu. Ši struktūra, išdėstyta kurti tiesioginį ryšį su vietinėmis bendruomenėmis ir veikėjais, dar lieka centralizuotos organizacijos sistemoje.

RVI dauguma (74 %) organizuota kaip privačios asociacijos arba ribotos kompanijos. Šių įvairių asociacijų nariai yra ats-kiri asmenys arba atstovai iš savivaldybių ir įmonių. Socia-liniai partneriai – prekybos komitetai, prekybos są jungos – žemės ūkio komitetai, darbo organizacijos (vok. Arbeiter-kammer) ir vietiniai darbo centrai – įtraukti arba kaip nariai, arba atlieka patariamąją funkciją.

▶ rEgioNiNis ValdyMas ViEtiNiu lygiu: austrijos PaVyZdys

8

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

Šiuo metu regioniniai vadovai atsakingi ne tik už strateginį pla-navimą, bet ir už faktinį projektų įgyvendinimą ir toliau daly-vauja sutarčių sudarymo ir tinklų kūrimo procese. Komunikacijos įgūdžiai ir ryšių galimybė yra pagrindiniai sėkmės veiksniai.

Regioninės valdymo institucijos skiriasi savo struktūra ir vie-tiniais tikslais, tačiau susijusios tarpusavyje verslo veiklomis, skatinančiomis vietinius jų regiono interesus.

Vietinė sąsaja

RVI tinklas tapo administruojančia struktūra, formuojančia sąsają tarp nacionalinių ir regioninių interesų. RVI pateikia labai aukštos kokybės „tiltą“ tarp regioninio planavimo naci-onaliniu lygiu ir vietinių bendruomenių poreikių ir išteklių, kurie pripažįstami kaip svarbi inovacija į Austrijos regioninę plėtrą ir esminis komponentas užtikrinant efektyvius ryšius vietiniu lygiu.

Vietinės institucijos aktyviai veikia siekdamos užtikrinti tolesnę savo regiono plėtrą, gerinant užimtumą, žemės ūkį ir technologijas ir remiant inovacijas visos srityse.

Svarbiausios individualių RVI paslaugos, projektai ir veiklos – vykdyti bandomuosius projektus, sampratos ir paskesnius tyrimus, projektų stebėjimą ir ES programų įgyvendinimo paramą.

RVI gali veikti už vietinės bendruomenės ribų, nustatyti tin-klus, įtraukti strategines plėtros sąnaudas, parengti konkre-čius projekto tikslus ir priemones, konsultuoti ir stebėti jų įgyvendinimą.

regioninio valdymo institucijų veikla

1982 m. Žemutinė Austrija (Niederösterreich) buvo vienas iš pirmųjų regionų, įsteigusių regioninio valdymo instituciją, orientuotą į miškingus regionus.

Žemutinės Austrijos regioninio valdymo atstovė Helene Mader aiškina: „Esame organizacija, atsakinga už regioninių interesų koordinavimą, naudojant valstybines, nacionalines ir Europines strategijas. Svarbi mūsų darbo dalis – skatinimas kurti bendradarbiavimą tarp savivaldybių paprastų žmonių lygiu. Taip pat vykdome geresnes koordinavimo veiklas su aplinkinėmis teritorijomis, jungiančiomis savivaldybes“.

Tirolyje yra aštuonios regioninio valdymo organizacijos, vei-kiančios ir kaip vietinės tvarios regioninės plėtros politikos institucijos, ir kaip projektų įgyvendinimo, gaunant profesi-onalų paramą, pagalbinės institucijos.

„Tirolio regioninio valdymo institucijos yra savanoriškos aso-ciacijos, veikiančios regioniniu lygiu ir vykdančios tikslinį ben-dradarbiavimą tarp regionų, valstybės, federalinės vyriausybės ir ES. Jos strategiškai orientuotos į mūsų regioninę plėtrą. Ins-titucijos dirba pagal visas temas ir įtraukia daugybę dalyvių bei tikslinių grupių, – aiškina Tirolio regioninio valdymo atstovė Andrea Fink.

– Svarbu, kad jos įtrauktos ir artimai bendradarbiauja inici-juojant projektą ir jį įgyvendinant, taip pat dalyvauja įgyven-dinant ES regionines paramos programas“, – prideda ji.

Lungau regioninio valdymo institucijos direktorius Josefas Fanningeris sako, kad regioninio valdymo struktūros siūlo techninės pagalbos, konsultavimo ir informacijos priemones. Jos teikia ES programų įgyvendinimo paramos struktūras ir susieja jas su regioninėmis veiklomis, įmonių tinklais ir kitais regioninio valdymo centrais.

▶sužinokite daugiau http://www.rm-austria.at/

„ Svarbi mūsų darbo dalis – skatinimas kurti bendradarbiavimą tarp savivaldybių paprastų žmonių lygiu. “

9

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

▶ 2007-2013 M. saNglaudos Politikos EfEktyVuMas

nacionalinių ekspertų tinklas, 27 valstybėse narėse stebintis programų, kurios 2007-2013 m. yra bendrai finansuojamos europos regioninės plėtros fondo (erPf) ir sanglaudos fondo, efektyvumą, pateikė ataskaitą (1) ekspertai vertino įvairias problemas nuo bendro eko-nominio fono iki programų įgyvendinimo pažangos ir gautų rezultatų. ataskaitoje nurodoma, kad sanglau-dos politikos įgyvendinimas paspartėjo 2010 m., nors tam tikros šalys iškėlė kausimą, ar jos turės pajėgumų išnaudoti galimą finansavimą per likusį programos lai-kotarpį. nepaisant to, dauguma šalių dėjo pastangas ir siekė pagerinti įgyvendinimą perskirstydamos išlaidas sritims, kuriose yra didesnis finansavimo poreikis arba kuriose skirtas lėšas galima greičiau išleisti.

Ekonominiai suvaržymai

Nenuostabu, kad pastaruoju metu buvo padidinti nacionali-nės plėtros išlaidų suvaržymai. Todėl valstybėms narėms buvo sunkiau rasti finansavimą, reikalingą sanglaudos poli-tikos programoms bendrai finansuoti. Tuo pačiu metu dauge-lyje naujų valstybių narių, sumažinus nacionalinius biudžetus, ES finansavimas tapo praktiškai vieninteliu finansavimo šal-tiniu plėtros išlaidoms padengti (ES12).

Šie požymiai leidžia daryti prielaidą, kad priemonės, kurių imtasi biudžeto deficitui sumažinti, padidins regioninius skir-tumus. Tikrai, vyriausybinių lėšų sumažinimas sumažino plė-tros išlaidų finansavimą tiek tiesiogiai, tiek per bendrą jį finansavimą. Regionai, kuriuose paplitusios tradiciškesnės pramonės šakos, pvz., tekstilės, išliko smukę per visą šį nuos-mukio laikotarpį. Nuo gamybos priklausomi regionai, nors ir sumažėjus eksportui, daugeliu atvejų įrodė galintys atsigauti ir išnaudoti ne ES rinkas.

Nors galimas nacionalinis finansavimas sumažėjo, dauge-lyje valstybių narių regioninė politika daugiausia dėmesio tebeskiria esamų struktūrinių problemų sprendimui, o ne prisitaiko ir renkasi naujas veiklas.

Pasiekimai nuo 2007 m.

Per pirmus ketverius programavimo laikotarpio metus nusta-tyta reikšmingų pasiekimų.

Bendrai visoje ES sukurta beveik 189 000 darbo vietų (visos darbo dienos atitikmuo) tiesiogiai dėl vykdomų projektų.

Beveik 24 000 įmonių pradėjo gauti paramą ir daugiau nei 100 000 MVĮ padėta investuoti ir kurti inovacijas.

Buvo paremta 19 000 mokslinių tyrimų, techninės plėtros ir inovacijų projektų ir 6 000 įmonių mokslinių tyrimų-bendra-darbiavimo projektų.

Kalbant apie infrastruktūrą, beveik 920 000 žmonių prisijungė prie plačiajuosčio interneto. Papildomai maždaug 1,5 milijono žmonių buvo prijungta švaraus geriamojo vandens tiekimo sis-tema, o daugiau nei 3,3 milijono – pagrindinio drenažo sistema.

Į Europos transporto tinklą įtraukta 280 km greitkelių ir 285 km geležinkelių ir sutaupyta daug kelionėms skiriamo laiko atnau-jinus kelius ir geležinkelius, ypač naujose ES valstybėse narėse (ES12), be to, išvalyta 800 km2 apleistos arba užterštos žemės.

(1) Vertinimo tinklas, pateikiantis 2007-2013 m. sanglaudos politikos analizę.

10

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

Progresas 2010 m.

Sanglaudos politikos programų įgyvendinimas paspartėjo 2010 m., nors kai kuriose šalyse, ypač Bulgarijoje, Italijoje ir Rumunijoje, buvo labai vėluojama. Ekspertai perspėja, kad abejojama dėl kai kurių šalių pajėgumo tinkamai panaudoti esamą finansavimą per likusį programavimo laikotarpį. Yra didelė rizika, kad kai kurios šalys didžiausią dėmesį skirs lėšų panaudojimui, todėl nukentės remiamų projektų kokybė ir jų efektyvumas siekiant plėtros tikslų. Atsižvelgiant į sudėtingą ekonominę situaciją ir viešųjų biudžetų naštą, dar svarbiau, kad finansavimas būtų panaudotas efektyviausiai.

išmokos

Paramos iš ERPF ir Sanglaudos fondo indėlis, skirtas plėtros išlaidoms, apskaičiuojamas kaip maždaug 40 % vyriausybės per metus išleidžiamo kapitalo naujose valstybėse narėse (ES12) iki programos laikotarpio pabaigos. Skaičiai skiriasi: nuo 8 % Kipre ir 28 % Slovėnijoje iki maždaug 75 % Slovakijoje ir Vengrijoje.

Visoje Europoje iš viso maždaug 55 % programoms skirto biudžeto buvo paskirstyta projektams iki 2010 m. pabaigos, tai yra daugiau nei dukart nei iki ankstesnių metų pabaigos (23 %). Tačiau paskirstymas Bulgarijoje, Italijoje ir Rumunijoje buvo daug mažesnis – tik trečdalis esamo finansavimo.

Šiose ir keliose kitose šalyse buvo akivaizdus įgyvendinimo vėlavimas daugelyje politikos sričių; tai atspindi institucinių ir planavimo pajėgumų trūkumą, tai pat sunkumus ieškant bendrojo finansavimo dėl krizės ir mažo įmonių finansavimo poreikio, nes perspektyvos neaiškios.

Taisant padėtį imtasi priemonių, kurios sumažintų vėlavimą: jos apima išlaidų perskirstymą sritims, kuriose galima greičiau panaudoti finansavimą, pvz., geležinkelių ir kelių statybai. Buvo pertvarkytos mokėjimo sistemos – padidintas jų efek-tyvumas ir supaprastintas reglamentavimas. Vyko daugiau personalo kursų, pasitelkta daugiau išorinių konsultantų, taip pat panaudoti ištekliai skolinantis iš EIB ir kitų šaltinių, kad būtų sumažintos bendrojo finansavimo problemos.

▶sužinokite daugiau http://ec.europa.eu/regional_policy/information/ evaluations/index_en.cfm#1

2007 2008 2009 2010

2007-2013 M. saNglaudos Politika

Išlaidos Pradėjusių gauti paramą skaičiusBendrai sukurta darbo vietų remiamose MVĮ

▶

11

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

▶ struktūriNiai foNdai PadEda Es atsigauti iŠ EkoNoMiNės kriZės

Padidintas penkių šalių bendrasis finansavimas

Ypatingas dėmesys skirtas valstybėms narėms, kurios šiuo metu gauna specialią ją ekonominę pagalbą, vadinamosioms „programos šalims“ – Airijai, Graikijai, Latvijai, Portugalijai ir Rumunijai.

2011 m. gruodžio mėn. ES vyriausybės ir Europos Parlamen-tas susitarė dėl laikinosios priemonės, leidžiančios ES skirti bendrą jį finansavimą, kad laikinai iki 10 procentinių punktų šioms specialiosios pagalbos šalims būtų padidinta parama.

Todėl dabar keturios iš šių šalių (Graikija, Latvija, Portugalija ir Rumunija) per 2007-2013 m. finansinio planavimo laiko-tarpį gali gauti iki 95 procentų bendrą jį projektų finansa-vimą, nedidinat bendros esamų ES fondų apimties.

Šiuo metu ES bendrojo finansavimo riba Airijai yra padidinta nuo 50 iki 60 procentų. Bendrasis finansavimas padidina-mas tik prašant susijusioms valstybėms narėms ir galimas tik tada, kai šalis yra makroekonominės pagalbos gavėja.

Dabartinėje įtemptoje ekonominėje situacijoje ir esant mažai galimybei skirti lėšų iš nacionalinių biudžetų, šis laikinas ben-drojo finansavimo padidinimas yra teigiamas ir sveikintinas veiksmas siekiant palaikyti augimą skatinančias investicijas.

Nuo 2009 m. vykdomi veiksmai

2009 m. balandžio mėn. įsigaliojo grupė reikšmingų priemonių, didinančių ES sanglaudos politikos poveikį ir lankstumą. Teisi-niuose pakeitimuose ir kitose finansavimo procedūrų spartinimo rekomendacijose didžiausias dėmesys skiriamas administra-vimo supaprastinimui, didesniam programos vadovų lankstumui, spartesniam veiksmų įgyvendinimui, grynųjų pinigų įdėjimui ir didesniam techninės pagalbos naudojimui.

Šiame kontekste buvo pasiūlyta 13 atskirų priemonių. Pvz., skirtas papildomas avansinis 6,25 milijardo eurų mokėjimas Europos regionų plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF) programoms, siekiant padidinti nacionalinių, regi-oninių ir vietinių valdžios institucijų grynųjų pinigų srautus. Šiuo metu bendroji padidėjimo suma yra 11,25 milijardo eurų.

strategijos siekiant suteikti daugiau energijos euro-pos ekonomikai, kurti darbo vietas ir atgaivinti eko-nominį augimą dalis dabar apima es struktūrinių fondų perorientavimą ir jų naudojimą kaip tikslinių investavimo priemonių. šiuo metu prioritetas yra ir galimų investicijų spartesnis pateikimas, todėl keičia-mos kai kurių valstybių narių fondų programos, kad išteklius būtų galima suteikti tiems sektoriams, kurie gali greitai išnaudoti investicijas. visų šių veiksmų imtasi norint užtikrinti, kad naudojant esamą biu-džetą ir struktūrinių fondų veiksmų programas būtų teikiamos investicijos, turinčios tiesioginę įtaką ilga-laikei ekonominei naudai.

12

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

Dabar galimas didesnis programos valdymo lankstumas, nes leidžiama keisti programos veiksmus, skirtus kovoti su ekonomikos krize ir spartinti lėšų naudojimą srityse, turin-čiose didesnį augimo potencialą.

Pvz., Italijoje vykdomas Pietų arba Mezzogiorno regionų veiksmų planas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama švie-timo, įdarbinimo, investicijų į plačiajuostį ryšį ir geležinkelio infrastruktūrą finansavimui. Ši parama, kurios bendroji suma yra 3,1 milijardo eurų, gali būti greičiau investuota keičiant programas. Europos Komisija nuolat padeda valstybėms narėms, norinčioms skirti fondus gyvybiškai svarbiems eko-nomikos sektoriams, turintiems geriausią augimo potencialą.

Siekiant supaprastinti procedūras ir suteikti daugiau lankstumo, buvo pakeistas reglamentavimas, o daugiausia dėmesio skirta tokioms sritims kaip valstybės pagalba, pagrindiniai investa-vimo projektai ir efektyvaus energijos vartojimo bei energijos taupymo programų įtraukimas apgyvendinimo sektoriuje.

Kad būtų užtikrintas maksimalus ES investicijų panaudojimas, rengiant pagrindinius projektus teikiama techninė pagalba. Bendradarbiaujant su Europos investicijų banku (EIB) imtasi veiksmų, kad būtų supaprastintas finansinių instrumentų, pvz., garantijos schemų, naudojimas, ypač kuriant naujas mažas ir vidutines įmones (MVĮ).

Parama bedarbiam jaunimui ir neįgaliesiems

Pagrindinis nerimą keliantis dalykas – jaunimo nedarbo lygis Europoje. Komisija paragino valstybes nares naudoti esamą jungtinį 22 milijardų eurų ES finansavimą ir nacionalinį ben-drąjį finansavimą iš Europos socialinio fondo, kuris dar nepa-skirstytas projektams.

Šie fondai gali padėti valstybėms narėms sukurti didesnės paramos schemas, ypač jaunimui. Valstybėms narėms suteikta papildoma 4,3 milijono eurų parama per ESF teikiant techninę pagalbą ir siekiant padėti valstybėms narėms sukurti ar išplėsti mokymosi schemas ir programas, remiančias jaunus ir socia-linius verslininkus.

Apskritai, dabar valstybės narės gali perkelti išteklius iš vieno instrumento į kitą ar įtraukti naujų instrumentų, remdamosi savo darbo rinkos būkle. Airijoje, Belgijoje, Čekijos Respubli-koje, Graikijoje, Italijoje, JK, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Slovėnijoje buvo įtraukta naujų priemonių arba naujai pabrėžtos esamos ESF remiamos priemonės.

Šios priemonės daugiausia skirtos grupėms, kurias labiausiai paveikė krizė. Įgyvendinamos schemos sukurtos darbo vie-toms išlaikyti arba integracijai ar integracijai iš naujo skatinti, o kai kurie veiksmai konkrečiai skirti ypač ekonominės krizės paveiktiems sektoriams (pvz., gamyba, statyba ir tekstilė).

„ Šie fondai gali padėti valstybėms narėms sukurti didesnės paramos schemas, ypač jaunimui. “

13

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

Palaikymas graikijojeAttica ir Vakarų Graikijos regionams skirta klasterių iniciatyva „Corallia“ (angl.

Corallia Clusters Initiative) (apie 37 mln. EUR 2007-2013 m.) yra viešoji ir

privati partnerystė, siekianti skatinti konkurencingumą, verslininkystę ir ino-

vacijas žinioms imlių bei į eksportą orientuotų technologijų segmentuose,

kuriant inovacijų klasterius. Dėl „Corallia“ veiklos mikroelektronikos ir įdėtųjų

sistemų srityje buvo pasiekta akivaizdžių rezultatų, įskaitant akivaizdų metinės

apyvartos, eksporto, patentų pateikimo padidėjimą, daugiau sukurtų darbo

vietų. Taikant naują politikos kūrimo požiūrį, kai pradedama nuo smulkmenų

ir pereinama prie bendrųjų principų, pasirodė daug „sėkmės istorijų“.

El. receptas: tai prasidėjo kaip bandomasis projektas siekiant sumažinti nebū-

tinas išlaidas Graikijos sveikatos apsaugos sektoriuje ir sutaupyti 1 milijardą

eurų per metus. Tai yra el. sveikatos apsaugos projektas, turintis santykinai

mažą biudžetą (25 milijonus eurų) su numatyta tiesiogine nauda Graikijos

viešajam biudžetui – 200 milijonų eurų per pirmuosius veiklos metus ir dar

500 milijonų eurų kaip netiesiogine nauda, gaunama sumažinus pernelyg

didelį vaistų receptų išrašymo ir nereikalingo gydymo atvejų skaičių.

Parama PortugalijojeProjektas „Urbanização de Vila D’Este pastatų renovacija – Vilar de Andorinho – I eta-

pas – Vila Nova de Gaia“ skirtas integruotam miesto atkūrimui, stengiantis pagerinti

gyvenamųjų pastatų energijos naudojimo efektyvumą. Investicijos apima šiluminę izo-

liaciją, įėjimo sričių ir laiptinių renovavimą, langų rėmų įstatymą ir (arba) pakeitimą,

ventiliacijos įrenginių ir apšvietimo sistemų sumontavimą. Bendros investicijos: 5,2 mili-

jono eurų, ES indėlis: 4,2 milijono eurų.

Biotechnologijų išplėtimas: Projektas „Biocant II“ Aveiro mieste – tai Cantanhede techno-

logijų parko išplėtimas, apimantis biotechnologijų įmonių pastatų statybą ir tam tikros

su jų veikla susijusios pagalbinės infrastruktūros, labiausiai susijusios su laboratorinėmis

paslaugomis, įrengimą. Bendros investicijos: 3,89 milijono eurų, ES indėlis: 50 %.

Parama airijojeCASALA: „Centre for Affective Solutions for Ambient Living Awareness“

(CASALA) – tai vienas iš dviejų Dundalko technologijų instituto taiko-

mųjų tyrimų centrų. Pirminė jo funkcija – dirbti su Airijos pramone sie-

kiant produktų inovacijų, verslo konkurencingumo ir rinkos lyderystės

kylančiame kasdienį gyvenimą palengvinančios aplinkos sektoriuje.

Panaudodamas 1,41 milijono eurų ES finansavimą (bendras investicijų

paketas – 1,82 milijono eurų), centras didina Dundalko IT galimybę

konkuruoti nacionalinių ir tarptautinių investicijų iniciatyvose, ypač susi-

jusiose su ES veiksmų planu „Senėjimas informacinėje visuomenėje“.

14

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

Pvz., Latvijoje paskirsčius 135 milijonų eurų finansavimą, papil-domas finansavimas buvo skirtas įdarbinimui skatinti (iš viso 63,5 milijono eurų), suteikiant darbo vietas labiausiai pažeidžia-miems asmenims pagal kritinių atvejų įdarbinimo programą, remiant darbuotojų įgūdžių tobulinimą, siūlant mokymo gali-mybes ne visą dieną dirbantiems žmonėms įmonėse, susidu-riančiose su sunkumais, skatinant socialinę integraciją.

decentralizuotas sprendimų priėmimas dėl mažesnių projektų

Nuo 2010 m. birželio mėn. Europos Komisijos patvirtinimas reikalingas tik projektams, kurių vertė viršija 50 milijonų eurų (bendrai ES ir nacionalinių fondų). Padidinus ribą (nuo 25 mili-jonų eurų), galima tiesiogiai pradėti daugiau projektų nedarant įtakos bendram ES fondų naudojimo kontrolės mechanizmui.

MVį kreditavimo parama

Mažos ir vidutinės įmonės sukuria daugiausia darbo vietų Europoje – vidutiniškai 80 procentų visų naujų įdarbinimo atvejų. Dabar struktūrinius fondus galima naudoti kaip garantiją, kad MVĮ gaus kreditavimą. Tai taikoma ne tik įkū-rimo, bet ir plėtimosi etapui. Maždaug 500 milijonų eurų iš ES fondų buvo iš naujo paskirstyti programoms, kad būtų naudojami kaip garantijos schema.

Prioritetiniai projektai graikijoje

Komisija ir Graikijos valdžios institucijos sudarė daugiau nei 180 strateginių augimą skatinančių projektų sąrašą. Buvo nustatyti terminai, kad tinkami projektai, kurių vertė 11,5 mili-jardo eurų (bendrai ES ir nacionalinių fondų), iki 2013 m. pabai-gos būtų įgyvendinti ir sukurta nuo 90 000 iki 108 000 naujų darbo vietų.

Graikijos darbo grupė, įkurta 2011 m. viduryje, padeda sti-printi Graikijos valdžios institucijų pajėgumą skatinti vietinį struktūrinių fondų investicijų įgyvendinimą.

▶sužinokite daugiau http://ec.europa.eu/regional_policy/index_lt.cfm

▶ suPažiNdiNiMas su Nauju gENEraliNiu dirEktoriuMi

dr. WaltEr dEffaa Naujasis regioninės politikos direktorato generalinis direktorius

Naujasis gd regioninės politikos generalinio direktorato

vadovas dr. Walteris deffa yra sukaupęs įspūdingą pro-

fesinę finansų ir ekonomikos sričių patirtį. jis studijavo

ekonomiką tiubingeno universitete ir Berlyno technikos

universitete, įgijo ekonomikos daktaro laipsnį Štutgarto

gugenheimo universitete ir yra sertifikuotas vidaus audi-

torius (cia). Be to, nuo 1999 m. iki 2009 m. jis dėstė Euro-

pos kolegijoje, Briugėje.

Nuo 1983 m. dirbo Europos komisijoje Briuselyje,

o 2012 m. vasario mėn. tapo regioninės politikos

generaliniu direktoriumi. anksčiau ėjo Mokesčių

ir muitų są jungos generalinio direktoriaus (2009-

2012 m.), Vidaus audito tarnybos generalinio direkto-

riaus (2004-2009 m.), regioninės politikos finansų

direktoriaus (2003-2004 m.), generalinio sekretoriato

direktoriaus (2001-2003 m.), gd BiudžEto direkto-

riaus (1999-2001 m.) ir komisaro Wulfo Mathieso

kabineto vadovo (1997–1999) pareigas. yra kelių

publikacijų apie Europos viešąsias finansų ir audito

problemas autorius.

15

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

▶ PagErBti NoVatoriŠki ProjEktai „rEgiostars“ aPdoVaNojiMuosE

liepos 14 d. briuselyje vykusioje „regiostars 2012“ apdovanojimų ceremoni-joje daugiausia dėmesio skirta novatoriškiems projektams. regioninės politi-kos komisaras johannes Hahn ir „regiostars“ vertintojų komisijos prezidentas luc van den brande pristatė penkis „regiostars“ apdovanojimų laimėtojus. vertintojų komisija akcentavo, kad dalyviai iš visos es, suskirstyti į penkias kategorijas, atliko puikų ir novatorišką darbą. todėl visi 24 finanlininkai lai-komi laimėtojais ir yra įkvėpimo šaltinis kitiems. „regiostars“ yra kasmetinis es sanglaudos politikos remiamas renginys kuriame pripažįstami ir apdova-nojami novatoriški projektai. apdovanojimus pradėta teikti 2008 m., o dabar jau planuojamas 6-asis konkursas, kuris turėtų įvykti 2013 m. vasario mėnesį.

ceremonija vyko 1930 m. įkurto viešbučio „Hotel de Plaza“ teatre Briuselyje

PažaNgus augiMas LAIMėTOJAS: Eco World styria

Apdovanojimą atsiėmė Gerd Garzer, Štirijos vyriausybės ekonomikos ir ino-vacijų skyriaus vadovo pavaduotojas, ir Sabina Seiler, projekto vadovė. Pro-jekto tikslas – padidinti sėkmingai aplinką tausojančias technologijas tai-kančių įmonių koncentraciją Austrijos Štirijos regione (AT) ir padėti šiam tel-

kiniui tapti pasauliniu aplinką tausojančių inovacijų centru. Taip pat siekiama padidinti pasaulinį regiono konkurencin-gumą patraukiant inovacijų į žaliųjų technologijų sritį ir ska-tinant ekonominę plėtrą. ▶sužinokite daugiau: www.eco.at

tVarus augiMasLAIMėTOJAS: graBs (žaliosios ir mėlynosios erdvių pritaikymas miesto sritims ir ekologiniams miestams)Diane Smith, GRaBS projekto pagrindinė partnerė, ir Chrispo-phe di Pompeo, Šiaurė-Pa de Kalė regiono tarybos narė, atsi-ėmė apdovanojimą 14 GRaBS partnerių iš aštuonių valstybių narių (AT, EL, IT, LT, NL, SE, SK ir UK) vardu. GRaBS suteikia priemonių ir žinių, reikalingų norint miestų plėtra Europoje

tinkamai pritaikyti prie klimato pokyčių. Šis projektas leidžia vie-šosioms institucijoms, miestų projektuotojams, architektams ir planuotojams kurti ar perkurti išorines erdves ir pastatus, kad jie būtų atsparūs klimato kaitai ir ekstremalaus oro sąlygoms. ▶sužinokite daugiau: http://www.grabs-eu.org/

iNtEgraciNis augiMasLAIMėTOJAS: o4o – Vyresnio amžiaus žmonės vyresnio amžiaus žmonėms

Kate Stephen, Šiaurės Škotijos ir aplinkinių salų universiteto (JK) kaimo sveikatos centro, ir Jim Millard, Škotijos vyriausy-bės ES biuro vyresnysis patarė-jas politikos klausimais, atsi-ėmė apdovanojimą už O4O projektą, padedantį kaimo ben-druomenėms teikti vyresnio amžiaus žmonių mobilizavimo

16

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

johannes Hahn ir luc van den Brande su „regiostars“ vertintojų komisija

johannes Hahn ir luc van den Brande su visais „regiostars“ laimėtojais

johannes Hahn, regioninės politikos komisaras

„regiostars“ vertintojų komisijos prezidentas luc van den Brande

padedant kitiems vyresnio amžiaus žmonėms paslaugas. Pro-jekto partneriai yra Europos šiaurinės sritys – Suomija, Gren-landija, Šiaurės Airija, Škotija ir Švedija – kurios dirbo su ben-druomenėmis atlikdamos tyrimus ir kurdamos alternatyvius paramos ir paslaugų teikimo būdus savo vyresnio amžiaus piliečiams. Ypač buvo stengiamasi užpildyti paslaugų teikimo spragas, kad vyresnio amžiaus žmonės galėtų toliau gyventi savo namuose ir bendruomenėse. ▶sužinokite daugiau: www.o4os.eu

MiEstas – žVaigždėLAIMėTOJAS: sÖM – Pietryčių Malmė

Pontus Lindberg (kairėje), Skonės Blekingės regioninių struktūrinių fondų partnerių bendrijos pirmininkas, ir Anders Nilsson, Fosio rajono tarybos pirmininkas, atsiėmė apdovanojimą už SÖM pro-jektą, kuriuo siekiama kurti socialiai, finansiškai bei eko-

logiškai tvarią aplinką keturiuose remtinuose pietryčių Mal-mės rajonuose (SE). SÖM sutelkė piliečius, privačius asmenis,

savininkus ir komercinį bei pramonės pasaulį kurti strateginę partnerystę ir rengti miesto ateities plėtros atkūrimo veiksmų planą. ▶sužinokite daugiau: www.malmo.se

iNforMacija ir ryŠiaiLAIMėTOJAS: PalENkės VaiVadija Jarosław Dworzański (dešinėje), Palenkės vaivadijos (PL) maršalka, ir Zbigniew Nikitorowicz, kabineto vadovas, atsiėmė apdovanojimą už internetinius įrankius, informuo-jančius visuomenę apie projektus, gaunančius naudą iš ES regioninės politikos. Laimėtojo svetainėje pateikiama išsami, visapusiška informacija lenkų ir anglų kalbomis apie bendrai finansuoja-mas investicijas ir programos paramos gavėjus, naudojant var-totojui patogius įrankius, kuriais galima peržiūrėti projektų įgyvendinimo efektus. Dar daugiau, čia pateikiami gerosios praktikos pavyzdžiai, reikšmingai prisidėję prie provincijų plė-tros, padėję skatinti ES programas ir investicijas. ▶sužinokite daugiau: www.podlaskiedotacje.pl

Prestižiniai „regiostars“ apdovanojimai

17

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

Už

adm

inis

trac

inių

ribų

nus

taty

mą

atsa

king

a ©

„Eu

roG

eogr

aphi

cs“ a

soci

acija

▶ 2007-2013 M. saNglaudos Politikos suPla-Nuotos iNVEsticijos į galiMyBių kūriMą

Šiame žemėlapyje kaip viso finansavimo dalis pavaizduo-tos 2007-2013 m. programos įgyvendinimo laikotarpiu sanglaudos politikos suplanuotos investicijos į galimybių kūrimą. Tai apima veiklas, gerinančias politikos ir programos įgyvendinimo kūrimą, monitoringą ir vertinimą, taip pat ska-tinančias partnerystę, sutartis ir iniciatyvas per dalyvių ryšius. Sanglaudos politika vis daugiau investuoja į institucijas, val-dymą ir galimybių kūrimą visuose lygmenyse, kaip pagrindinį kitų sričių (pvz., infrastruktūros, inovacijos ir verslo arba švie-timo) paramos efektyvumo didinimo veiksnį.

Žemėlapyje matyti, kad sanglaudos politika remia tokias veiklas daugelyje skirtingų vietų. Didžiausia dalis matoma visuose Bulgarijos regionuose, taip pat labiau išsivysčiu-siuose regionuose, pvz., Vienoje ir Aukštutinėje Austrijoje (Oberösterreich) (AT) arba Pietų Danijoje (Syddanmark) (DK), kur daugiausia galimybių kūrimo išlaidų nukreipta į progra-mos kūrimo ir įgyvendinimo tobulinimą. Tačiau kai kuriuose Vokietijos regionuose, daugelyje JK, Švedijos ir Suomijos regionų šios investicijos ypač mažos.

% VISų LėŠų

< 0,5

0,5 - 1,0

1,0 - 2,5

2,5 - 5,0

> 5,0

Išlaidų kategorijos 80 ir 81Šaltinis: DG REGIO

Canarias

Guyane

Açores Madeira

GuadeloupeMartinique

Réunion

18

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

▶ užiMtuMas ViEŠojo adMiNistraViMo tarNyBosE*, 2010-2011 M. Vidurkis

Šiame žemėlapyje pavaizduota viso užimtumo viešojo administravimo įstaigose (įskaitant apsaugos ir sociali-nio draudimo tarnybas) procentinė dalis. Šis indikatorius atspindi viešojo sektoriaus svarbą teikiant darbo vietas. Užimtumo viešajame sektoriuje dalis iš esmės atspindi regi-ono tipą ir miesto vietovėse yra didesnė nei kaimo vietovėse. Ši dalis taip pat nurodo, kokia yra ekonomikos struktūra. Trumpuoju laikotarpiu viešojo sektoriaus užimtumo kūrimas gali išsaugoti ir sukurti darbo vietas, smunkant ekonomikai. Tačiau ilguoju laikotarpiu gali atspindėti privačiojo sekto-riaus galimybių kurti darbo vietas susilpnėjimą.

Situacija ES regionuose labai skiriasi. Kai kuriuose, pvz., Šiaurės Rytų Škotijoje (JK), Lombardijoje (IT) arba Šiaurės Rytų regione (RO), viešojo sektoriaus užimtumas yra labai nedidelis: 2011 m. jis sudarė atitinkamai 2,8 %, 3,2 % ir 3,3 % viso užimtumo. Kituose regionuose viešasis sektorius yra daug svarbesnis tei-kiant darbo vietas ir jo dalis sudaro beveik 30 % Seutos (Siudad Ciudad Autónoma de Ceuta) ir Meliljos (Ciudad Autónoma de Melilla) (ES) autonominiuose miestuose, 20,5 % Šiaurės Egėjuje (Voreio Aigaio) (EL) ir 13,1 % Korsikoje (Corse) (FR).

Už

adm

inis

trac

inių

ribų

nus

taty

mą

atsa

king

a ©

„Eu

roG

eogr

aphi

cs“ a

soci

acija

* NACE (Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus) O skyrius – „Viešasis administravimas ir apsauga; privalomasis socialinis draudimas“.

BENDRAS UŽIMTUMAS (%)

ES 27 šalių vidurkis = 7,2 %Šaltinis: „Eurostat“ (ES darbuotojų apklausa)

Canarias

Guyane

Açores Madeira

GuadeloupeMartinique

Réunion

< 4,2

4,2 - 5,2

5,2 - 6,2

6,2 - 7,2

7,2 - 8,2

8,2 - 9,2

9,2 - 10,2

> 10,2

19

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

vykdant sanglaudos politiką, labai svarbu pasirinkti geriausiai programos tikslus atitinkančius projektus, kuriems įgyvendinti reikia mažiausiai administravimo išteklių ir pastangų. esant ribotiems biudžetams vis svarbesnis bus viešų jų investicijų efektyvumas ir našumas. 2014-2020 m. įgyvendinamų programų lai-kotarpiu komisijos pasiūlytoje naujoje reglamenta-vimo sistemoje taip pat skiriama daugiau dėmesio našumui gerinti. europos regioninės plėtros fondas (erPf) finansuoja labai įvairią veiklą, todėl nėra visiems atvejams tinkamo projekto pasirinkimo pro-ceso. šį procesą visada reikia taikyti pagal atitinka-mos valstybės narės arba regiono sąlygas ir sistemą. Pagal naujausius šešių valstybių narių projektų pasi-rinkimo tyrimus, galima pateikti kelias rekomendaci-jas 2014-2020 m. laikotarpiui.

kvietimų teikti projektų paraiškas rengimas

Vadovaujančiosios institucijos paprastai gauna galimų lėšų gavėjų paraiškas per kvietimų teikti projektų paraiškas sis-temą. Pagrindiniai sprendimai dėl projekto pasirinkimo nuos-tatų būna priimti kuriant programą, kai vadovaujančioji institucija pasirenka laikinuosius arba pastoviuosius kvieti-mus teikti projekto paraiškas, nusprendžia, ar teikti kvietimus vienu etapu, ar keliais etapais, ir kartu su stebėjimo komitetu apibrėžia ir priima kvietimui teikti paraiškas taikomus pro-jekto pasirinkimo kriterijus. Šiame kontekste rekomenduo-jame atlikti šiuos veiksmus:

• rengiant kvietimus teikti projektų paraiškas įtraukti dalyvius, ypač iš privačiojo sektoriaus ir susijusius su regionu;

▶ kaiP tiNkaMai PasiriNkti BENdrojo fiNaNsaViMo ProjEktus2014-2020 LAIKOTARPIO ERPF REKOMENDACIJOS

• pritaikyti kvietimą teikti paraiškas realiems sektoriaus poreikiams, paraiškų teikėjams ir dalyviams aiškiai nurodyti konkrečius tikslus, paskirstymo, finansavimo sąlygas, pasirinkimo kriterijus ir procedūrą;

• renkantis teikti pirmenybę labiausiai programos tikslus atitinkančioms ir mažiausiai išteklių reikalau-jančioms paraiškoms;

• nustatyti ir taikyti vieneto kainos ribas/ribines vertes, kad būtų užtikrintas tinkamas finansų valdymas;

• nustatyti ribotą skaičių aiškių, paprastų ir supran-tamų pasirinkimo kriterijų ir leisti patyrusiems ver-tintojams įvertinti projekto paraiškų idėjas.

Paraiškų teikėjų valdymas

Vadovaujančiosios institucijos (dažniau organizacijos tarpi-ninkės) atliekamas paraiškų teikėjų valdymas yra svarbus veiksnys, lemiantis bendrą pasirinkimo procedūrų efekty-vumą. Reikia atlikti šiuos veiksmus:

• efektyviau valdyti paraiškų teikėjus konsultuojant ir greitai teikiant atsakymus dėl finansavimo galimybių;

• suteikti paraiškų teikėjams internetinius įrankius, pvz., savarankiško įvertinimo įrankius, aiškias glaus-tas instrukcijas ir instrukcijų formas.

Paraiškų rengimas ir teikimas

Paraiškų teikėjai turi parengti paraiškas, remdamiesi kvie-timų teikti paraiškas reikalavimais. Būtinų dokumentų turinys ir skaičius priklauso nuo projekto tipo, aprėpties ir valstybės narės/vadovaujančiosios institucijos ypatybių.

Sukurtos procedūros ir valstybės narės el. valdžios pas-laugų lygis lemia, ar paraiškas bus galima teikti paštu, el. būdu ar asmeniškai.

20

panorama [suMMEr 2012 ▶ No 42]

Paraiškų vertinimas, projekto pasirinkimas ir finansavimo sutarties sudarymas

Jei kvietimas teikti projekto paraiškas yra pastovusis, paraiš-kos vertinamos nuolat, o jei laikinasis – suėjus paraiškų tei-kimo terminui. Dažniausiai vertina vadovaujančioji institucija/organizacija tarpininkė, kuriai kartais padeda vienas arba keli išoriniai vertintojai. Reikia atlikti šiuos veiksmus:

• sumažinti administravimo išlaidas iki būtino mini-mumo apribojant vertintojų skaičių ir nustatyti taisy-kles, kaip išvengti išorinių vertintojų interesų konfliktų;

• didinti skaidrumą skelbiant pasirinkimo institucijų atsakomybę, vertintojų ir pasirinkimo institucijų narių pavardes, vertinimo ataskaitas ir išsamius vertinimo rezultatus ir nurodant atmestų paraiškų teikėjams atmetimo priežastis;

• maksimaliai sumažinti laiką nuo projekto paraiškos pateikimo iki sprendimo dėl finansavimo priėmimo, pvz., nustatant įpareigojančius terminus;

• sukurti paraiškų teikėjams prieinamą apeliacijų teikimo procedūrą.

▶sužinokite daugiau http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/ studies/pdf/selection/selection_process.pdf

Rengdami paraiškas, daugelis paraiškų teikėjų naudojasi išo-rinių konsultantų paslaugomis (beveik 90 % kai kuriose vals-tybėse narėse). Nors specialistų pasitelkimas pateisinamas, jei vietoje nėra tinkamų specialistų (pvz., dizaino dokumentų sudarymo inžinierių), paplitęs paraiškų paramai gauti sudarymo paslaugų pirkimas pabrėžia, kad kvietimuose teikti projektų paraiškas reikia aiškių glaustų reikalavimų ir tinkamai nukreipto bei prieinamo vadovavimo. Reikia atlikti šiuos veiksmus:

• reikalauti, kad paraiškų teikėjai pateiktų tik doku-mentus, būtinus projekto paraiškai įvertinti pagal paramos teikimo sąlygas ir programos tikslus;

• riboti išorinių konsultantų dalyvavimą paraiškos teikimo lygiu nustatant aiškias užsakomųjų pas-laugų taisykles ir finansines ribas;

• reikalauti pateikti tą patį dokumentą tik vieną kartą (1);

• ir paraiškų teikėjams siūlyti el. sprendimus, peržen-giančius siūlomus reglamentuojančius el. sanglau-dos reikalavimus. Dokumentų ir duomenų teikimas elektroniniu būdu labai naudingas norint realiuoju laiku pateikti paraiškų teikėjams atsiliepimus apie jų paraiškas.

(1) „Tik vieno karto“ principas, aprašytas Europos iniciatyvoje „Small Business Act“, priimtoje 2008-08-25, SEC (2008) 2101.

21

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

▶ Vėžio gydyMas XXi a.

maltoje statomas šiuolaikiškas vėžio gydymo cen-tras. 2013 m. planuojamoje atidaryti naujoje ligoninėje bus trigubai daugiau vietų vėžiu sergan-tiems pacientams negu yra dabar. be to, 410 000 salos gyventojų galės naudotis pažangiomis diag-nozavimo ir gydymo paslaugomis.

Mater Dei ligoninės onkologijos centras perėmė pavadinimą iš naujos pagrindinės ligoninės Msidoje (miestas šiaurės rytų pakrantėje). Pagrindinę ligoninę papildanti naujoji įstaiga perims visus netoliese esančios Sir Paul Boffa ligoninės, kurioje gydomi vėžiu sergantys pacientai ir teikiamos palia-tyviosios slaugos paslaugos, vėžiu sergančius pacientus. Ji taip pat susijusi su Maltos platesnio nacionalinio vėžio plano (2010-2015 m.) tikslais, pvz., trumpesnis laukimo lai-kas ir geresnis gydymas.

Onkologijos centre veiks pažangūs vėžio gydymo ir slaugos skyriai. Jis bus fiziškai ir organizacijos lygiu susijęs su Mater Dei ligonine. Plotas bus maždaug 23 000 kvadratinių metrų.

ES per ERPF bendrai finansuojamame naujajame pastate bus 74 vietos stacionare gydomiems pacientams; 22 vietos ambu-latoriškai gydomiems pacientams ir 12 vietų namuose gydo-miems pacientams. Didžiausia iš keturių funkcinių sričių yra skirta stacionare gydomiems pacientams: suaugusiųjų onko-logijos skyrius (iš viso 32 vietos, penkios pridedamos pagal projektą), paliatyviosios slaugos skyrius (6 papildomų vietų), vaikų ir paauglių onkologijos skyrius (padidės nuo šešių iki 10 lovų), hematologijos skyrius (16 vietų, perkeltų iš Mater Dei ligoninės) ir rentgenologijos skyrius.

▶sužinokite daugiau https://ehealth.gov.mt/healthportal/health_institutions/hospital_services/mater_dei_hospital/mater_dei.aspx

Erdvi šiuolaikiška ligoninė

Namie gydomiems pacientams pagal projektą prisideda 8 vie-tos, iš viso bus 12. Diagnostikos ir gydymo padaliniai papil-domi radioterapijos, dienos slaugos ir bendrosios anestezijos procedūros skyriais. Ligoninėje bus teikiamos visos paslaugos – nuo fizioterapijos iki socialinio darbo ir psichologijos.

Po pirmojo etapo kasimo darbų antruoju etapu pastatyti trys bunkeriai, kuriuose bus laikoma pagrindinė radioterapijos įranga (tiesiniai greitintuvai). Ketvirtasis bunkeris papildys šią erdvę. Vėžiu sergantys Maltos pacientai bus gydomi taikant XXI a. radioterapiją. Trečiuoju etapu centro statyba bus užbaigta.

„Mūsų naujoji sveikatos priežiūros įstaiga bus skirta pažan-giam vėžio gydymui, švietimui ir tyrimams,“ – pasakoja Medi-cinos paslaugų fondo generalinis direktorius ir onkologijos centro projekto vadovas Brianas St Johnas. Jis taip pat tiki, kad ligoninė paskatins vėžio gydymo Maltos specialistus tai-kyti naują pažangesnę darbo praktiką.

Kasmet maždaug 1 400 Maltos gyventojų suserga vėžiu, nuo šios ligos miršta maždaug 700 žmonių. Naujasis centras sie-kia gydyti 60 % visų Maltos vėžiu sergančių pacientų. Centre bus įdiegta ekologiška infrastruktūra, pvz., saulės energijos kolektoriai ant stogo ir energijos atgavimo sistemos.

bendra vertė: EUR 48 802 800

es įnašas: EUR 41 482 300

Meninis naujojo onkologijos centro įspūdis

▶MALTA

22

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

▶ NEįgaliųjų VEžiMėlių Naudotojų judruMo didiNiMas

greitai bus pradėtos masiškai gaminti naujoviškos transporto priemonės, kuriomis neįgaliųjų vežimėlių naudotojai galės saugiai ir greitai judėti viešaisiais keliais. Čekijos mašinų gamybos įmonės zlkl, įsikū-rusios olomouco regiono lošticės mieste, sukurtas „elbee“ taip pat gavo es fondų paramą, kad prototi-pas greičiau būtų pradėtas gaminti.

Naudodami standartinius automobilius, neįgaliųjų vežimė-liais judantys žmonės susiduria su daugeliu keblumų, pvz., įlipant ir išlipant iš automobilio reikia keisti sėdynes. Taip pat gali būti sudėtinga vežimėlį įkelti į automobilį.

„Elbee“ yra elegantiškas šių problemų sprendimas. Automo-bilyje yra nuotoliniu būdu valdomos unikalios durys. Apatinės durys tampa rampa, kuria galima lengvai įvažiuoti vežimėliu į automobilį ir iš jo išvažiuoti. Uždaręs duris naudotojas gali vairuoti automobilį sėdėdamas vežimėlyje.

Automobilis oficialiai priskirtas visureigių kategorijai, didžiau-sias jo greitis yra 80 km/h. Kompaktišką automobilį galima pastatyti lygiagrečiai prie šaligatvio, kad žmogus neįgaliojo vežimėlyje galėtų patogiai išvažiuoti iš automobilio tiesiai ant šaligatvio, o ne ant kelio. Automobilio galinėje dalyje yra vietos vienam keleiviui. Valdymo ir dizaino elementus galima pritaikyti pagal konkretaus vairuotojo norus ir poreikius.

2003 m. pasirodžiusį koncepcinį „Elbee“ modelį 2004 m. perėmė ZLKL ir per ketverius metus pavertė funkciniu pro-totipu. Automobilis išsiskiria unikalia konstrukcija ir keliomis naujoviškomis techninėmis dalimis, o 2007 m. gavo Europos regioninės plėtros fondo paramą.

Būsimas komercinis modelis

ES finansavimas priartins automobilio gamybą, įskaitant technologijų įsigijimą ir sertifikavimą. ZLKL ketina pagerinti automobilio naudojimo savybes ir padaryti jį patikimesnį.

ZLKL tyrimai parodė, kad žmonės neįgalių jų vežimėliuose nori judėti savarankiškai. „Siekiame suteikti judėjimo pro-blemų turintiems žmonėms galimybę laisvai ir savarankiškai judėti, kad jų gyvenimo kokybė būtų geresnė,“ – pasakoja projekto vadovas Ladislavas Brázdilas (jaun.).

Įmonė tiki, kad „Elbee“ sudomins naudotojus Čekijos Respu-blikoje ir visoje Europoje. Tai labai praktiškas patrauklaus dizaino sprendimas miesto ir kaimo gyventojams.

2013 m. pradžioje prasidės masinė „Elbee“ gamyba. Pirmiau-sia automobiliai bus gaminami tik Čekijos rinkai, o vėliau gamyba bus plečiama.

▶sužinokite daugiau www.elbee.cz

bendra vertė: EUR 1 448 800

es įnašas: EUR 614 100

▶OLOMOUCKý KRAJ, CEKIJA

23

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

Daugiausia centrų yra Joensuu, didžiausiame regiono mieste. Ketvirtoji grupė yra Kuopio, už 130 km į vakarus.

Anksčiau atskirai dirbusios įstaigos dabar bendradarbiauja kaip grupės, gaudamos Rytų Suomijos universiteto paramą ir admi-nistruojamos „SIB-labs“, atsiskyrusios nuo telkinio. „Sutelktas bendradarbiavimas didina regiono konkurencingumą. Tai pui-kus nacionalinių ir vietinių ES finansavimo institucijų, tyrimo institutų ir gamybos partnerių sutelkto komandinio darbo ir bendradarbiavimo pavyzdys,“ – teigia „SIB-labs“ direktorius profesorius Mika Suvanto.

universitetų valdoma platforma

Telkiniui naudinga dviejų universitetų teikiama stipri švie-timo bazė. Bazė apima gamtos mokslus (chemiją, fiziką, IT) Rytų Suomijosuniversitete ir technologijas Šiaurės Karelijos taikomųjų mokslų universitete.

2000 m. keturios pažangiųjų technologijų, plėtros ir naujo-vių grupės atsirado Šiaurės Karelijoje gavus ES finansavimą. Dabar jos sudaro ES medžiagų, tiksliųjų technologijų ir dif-rakcinės optikos projektų centrą.

Tikslių jų įrenginių padalinys kuria tiksliuosius įrenginius ir daugiausia bendradarbiauja su plastiko ir metalo sektorių įmonėmis kurdamas naujus produktus. Difrakcinės optikos ir fotonikos tyrimų laboratorija turi unikalią tyrimų infras-truktūrą, kurios laboratorija inicijuoja mokslinius tyrimus universitete. Ji padeda įmonėms kurti produktus ir išbandyti naujas idėjas.

„SMARC Innovations“ (SMARCi) yra Rytų Suomijos universiteto chemijos fakulteto tyrimų padalinys. Jame daugiausia dėme-sio skiriama aukšto lygio medžiagų tyrimams, technologijos plėtrai skatinti ir regiono konkurencingumui didinti teikiant mokslinių tyrimų ir pramonės sąsają. Galiausia „InFotonics Centre Joensuu“ derinama patirtis fotonikos ir IT srityse. Ši bangų optikos inžinerijos ir spalvų spektro tyrimų sričių lyderė sukūrė bendradarbiavimo su šios srities pažangiausiomis laboratorijomis ir institutais tinklą.

Pasibaigus projektui „SMARCi“ ir „InFotonics Centre Joensuu“ tęs veiklą kaip „SIB-labs“ dalis. Ši tyrimų aplinka susieja Rytų Suomijos universiteto biomedžiagų, medžiagų, fotonikos ir spalvų spektro tyrimų sričių patirtį.

▶sužinokite daugiau http://www.uef.fi/siblabs/http://wartsila.pkamk.fi/upu/www.ifc.joensuu.fi

▶ stiPryBė ViENyBėjE

bendra vertė: EUR 20 000 000

es įnašas: EUR 10 000 000

aukščiausios klasės mokslo ir technologijų centrų tel-kinys rytų suomijos šiaurės karelijoje gerina gyve-nimą regione. centrai suskirstyti į keturias atskiras grupes, kurių pagrindinės veiklos sritys yra medžiagos, tiksliosios technologijos ir difrakcinė optika. centrai atlieka tyrimus ir plėtrą visose trijose srityse ir kuria naujas regiono įmones.

tyrėjų grupė iš uEf chemijos katedros, dirbanti su raman spektroskopija

▶POHJOIS-KARJALA, SUOMIJA

24

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

sveiki žmonės gali daugelį metų būti virusinių infek-cijų nešiotojais to nepastebėdami. tačiau susilpnėjus imuninei sistemai šios slaptos infekcijos gali būti didelė grėsmė sveikatai. vienas iš sprendimų – geriau diagnozuoti infekcinius patogenus. šio tikslo siekia slovakijoje vykdomas es tyrimų projektas.

Mokslininkai neseniai nustatė, kaip kelios skirtingos virusinės infekcijos gali nepastebėtos gyventi žmogaus organizme nesukeldamos rimtų problemų. Tačiau susilpnėjus tokių žmo-nių imuninei sistemai (pvz., dėl ligos, organų persodinimo arba šalutinio gydymo poveikio) šios infekcijos gali sukelti ligą. Dėl to užsikrėtusiam asmeniui gali išsivystyti sunkios komplikacijos ar net ištikti mirtis.

2010 m. birželį „BioScience Slovakia“, įsikūrusi Bratislavoje, sutelkė jėgas su Slovakijos mokslų akademijos (SAS) Viru-sologijosinstitutu vykdydamos infekcinių patogenų klinikinio diagnozavimo pramonės tyrimų projektą, kurį bendrai finan-suoja Europos regioninės plėtros fondas. Bendradarbiaujant siekiama pagerinti infekcinių patogenų diagnostiką (kol kas menkai ištirtas sritis) kiekvienam patogenui taikant skirtin-gus metodus ir formatus.

išsami diagnostika

„Norėdami supaprastinti, paspartinti diagnozavimą ir padi-dinti jo tikslumą, mokslininkai turi taikyti išsamius metodus,“ – pasakoja „BioScience Slovakia“ valdantysis direktorius ir laboratorijos vadovas dr. Peteris Kiliánas. – „Tai galėtų būti bendras formatas, tinkamas įprastai diagnostikai, kuriame naudojamos pažangiausios molekulinės biologijos žinios.“ Siekiama pradėti naudoti šį naują tyrimų formatą gydymo įstaigose ir sukurti bendrą akademijos ir privačių įstaigų tyrimų bazę.

Partneriai jau įveikė bioinformacinės analizės etapą. Šiuo metu kuriamos neigiamos ir teigiamos kontrolės, bandoma optimizuoti ir derinti patogenų aptikimo sąlygas.

2012 m. sausį partneriai pateikė JAV ir tarptautinio patento paraišką, kurią įkvėpė gauti tyrimų rezultatai. Šiame patente aprašytos žmonių limfocitinio choriomeningito viruso (LCMV) aptikimo ir (arba) ūminių ir lėtinių LCMV infekcijų atskyrimo priemonės ir metodai. „Šis virusas yra ignoruojamų pato-genų pavyzdys. Jis gali sugadinti sveikatą, jei žmogaus imu-nitetas pažeistas,“ – aiškina dr. Kiliánas.

Projektas turėtų būti užbaigtas 2013 m. gegužę, tačiau, anot dr. Kiliáno, dar daug reikia padaryti, nes nėra patikimų duomenų apie LCMV viruso paplitimą bendrojoje populiaci-joje, todėl reikia sukaupti naujų šios srities duomenų naudo-jant mūsų projekte sukurtą aptikimo procedūrą.

▶sužinokite daugiau www.bioscience.sk/projects.html

bendra vertė: EUR 1 641 900

es įnašas: EUR 1 240 400

▶ gErEsNis slaPtų iNfEkciNių PatogENų aPtikiMas

darbas su ląstelių kultūromis ii klasės biologinės saugos kabinetuose

▶BRATISLAVSKý KRAJ, SLOVAKIJA

25

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

BELGIJA rytų flandrija Kiekvienais metais Europos diena organizuo-jama vis kitoje Rytų Flandrijos provincijoje. Šiais metais ketvirtasis renginys vyks gegužės 6 d. Vaslande (Waasland), provincijos rytuose. Du tikslo aspektai: parodyti, ko galima pasiekti gavus ES finansavimą, akcentuojant konkre-čius projektus, ir pateikti informaciją apie ES poveikį piliečių kasdieniam gyvenimui. Pagrin-dinės veiklos: pasirinktų projektų gatvės paroda Sint Gilis Vase, septyni „Atvirų durų“ projektai ir dviračių žygis po užsienio šalis.▶sužinokite daugiau: www.europadag.be

▶ EuroPos diENos ŠVENtė įVairiosE Es ŠalysE

gegužės 9 d. yra europos diena – ypatinga diena visiems europos piliečiams, nes tada pagerbiama garsioji šumano deklaracija. 1950 m. gegužės 9 d., praėjus pen-keriems metams po antrojo pasaulinio karo pabaigos, Prancūzijos užsienio ministras robertas šumanas pirmą kartą pateikė europos sąjungos kūrimo idėjas, pasiūly-damas sukurti europos anglių ir plieno bendriją (eaPb).

1985 m. birželio 29 dieną, vykstant milano europos tarybos pasitarimui, valstybių ir vyriausybių vadovai sutarė gegužės 9 d. paskelbti „europos diena“. nuo 1985 m. kiekvienais metais švenčiama ši diena sutei-kia galimybę įvairius šventinius renginius, skirtus suartinti europą ir jos piliečius. keliuose čia aprašy-tuose renginiuose atkreipiamas dėmesys į naudą, kurią europos regioninės plėtros fondas (erPf) teikia visos es regionams.

▶

▶

26

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

ČEKIJOS RESPUBLIKAPrahaGegužės 9 d. Prahoje vykusioje spaudos konferencijoje oficia-liai pradėtas naudoti ES finansuojamų projektų internetinis žemėlapis. Žemėlapis sukurtas jungtinėmis Čekijos Respublikos EB atstovybės ir Regioninės plėtros ministerijos pajėgomis. Jį galima peržiūrėti internetu www.mapaprojektu.cz

LATVIJA ryga2012 m. ES sodų festivalyje (kuris organizuojamas nuo 2009 m.) buvo švenčiami penkeri metai nuo Latvijos priėmimo į Europos Sąjungą. Šių metų šventėje pastatyta apie 10 temi-nių palapinių, atstovaujančių skirtingoms institucijoms, pvz., ambasadoms ir vyriausybėms institucijoms. Renginyje daly-vavo 400 atstovų iš 70 organizacijų ir keli tūkstančiai lanky-tojų. Finansų ministerija palapinėje „Klestinti Europa“ platino informaciją apie eurą ir ES fondus. Taip pat buvo pristatyta Latvijos-Lietuvos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programa ir vienas iš penkių Latvijos regioninių struktūrinių fondų (Rygos). ▶sužinokite daugiau: http://www.latlit.eu/

BULGARIJA-RUMUNIJA silistra/kelerašis Gegužės 9 d. Rumunijos-Bulgarijos tarpvalstybinio bendra-darbiavimo programos organizatoriai sukvietė Kelerašio Mihai Eminescu teorinės mokyklos (Rumunija) ir Silistros Nicola Vaptsarovo mokyklos (Bulgarija) mokinius. Pagrindinis rengi-nio tikslas – supratimo apie programą didinimas, taip pat jaunų žmonių švietimas apie aktyvios Europos pilietybės svarbą. Mokinių domėjimasis ir klausimų įvairovė patvirtino renginio sėkmę. Dalyvė iš Rumunijos Georgiana patvirtino: „Turėjau galimybę suprasti, kad Europos Sąjunga tiesiogine ir perkeltine prasme yra šalia mūsų – ji nėra tik vėliava. Kad ji reiškia bendradarbiavimą, toleranciją ir bendravimą – ji iš tikrųjų yra „suvienijusi įvairovę“. Supratau, kad saitai tarp mūsų ir bulgarų yra stipresni nei maniau“.▶sužinokite daugiau: http://www.cbcromaniabulgaria.eu/index.php

▶

▶

▶

27

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

▶

▶

PORTUGALIJA MadeiraGegužės 9 d. Regioninės plėtros institutas suorganizavo gatvės parodą Funšalio mieste (Travessa do Cabido, Nr. 16). Renginio tikslas – pateikti informaciją visuomenei apie skirtin-gas programas, kurias bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Visą dieną lankytojai gali klausinėti, įsitraukti į diskusijas apie projektus ir gauti susijusias ir įsimintinas dovanėles.▶sužinokite daugiau: http://www.idr.gov-madeira.pt/

SLOVėNIJA MariborasES fondų vadovaujančioji institucija Slovėnijos Ekonominės plėtros ir technologijų ministerija ne tik atstovavo Europos Są jungai, bet ir dalyvavo Europos jaunimo savaitėje (gegu-žės 7-10 d.). Reginyje pristatant projektą „Europos kaimas“ suteikta galimybė pateikti pavyzdžius iš skirtingų ES valsty-bių narių gyvenimo sričių. Europos kultūrinę įvairovę gausiai iliustravo įvairūs spalvingi stendai ir įtraukianti pramogų pro-grama, kurioje buvo muzikos, šokių, pristatytos maisto tra-dicijos ir kiti valstybei būdingi dalykai. ▶sužinokite daugiau: http://www.maribor2012.eu/en/nc/project/prikaz/114505/

NYDERLANDAI dordrechtasGegužės 11 ir 12 dienomis švenčiant „Europa Kijkdagen“, arba Europos dieną, visuomenei buvo pristatyta apie 150 projektų, kuriuos bendrai finansuoja ES. Vienas iš tokių buvo „Duurza-amheidfabriek“ arba „Tvari gamykla“. Šis visiškai naujas sta-tinys atstovauja viskam, kas novatoriška ir tvaru, kviečia naujas įmones, „žaliuosius“ investuotojus ir jaunuosius tech-nikos talentus veikti kartu, išbandyti ir sukurti kūrybiškus ir ekonomiškai perspektyvius metodus ir produktus. ▶sužinokite daugiau: http://www.europaomdehoek.nl/kijkdagen

▶

28

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

▶▶

GRAIKIJA kretaKretoje buvo švenčiama Europos diena, surengta daugybė renginių, skirtų visų amžių ir įvairių interesų lankytojams. Renginiai vyko vienoje iš puikiai žinomų ir lengvai pasiekiamų salos susirinkimo vietų, dalyviai galėjo dalyvauti semina-ruose, o paprastiems dalyviams buvo skirta gausybė interak-tyvios informacinės ir pramoginės veiklos, taip pat ir gyvos muzikos koncertas lauke. ▶sužinokite daugiau: http://www.espa.gr/en/Pages/Newsfs.aspx?item=361

PRANCŪZIJAPietūs-Pirėnai Gegužės 12 d. Vykusio Europos dienos renginio dalyviai turėjo galimybę iš naujo atrasti Tulūzą įsijungę į didžiulį dviračių žygį, prasidėjusį miesto „Place du Capitol“ aikštėje. Kiekvienam prieinamo žygio trasa driekėsi per miestą, kanalą, upę, laukus ir žaliąsias atvirąsias erdves, sustojant pakeliui aptarti dešimties skirtingų ES bendrai finansuo-jamų projektų. Dalyviai galėjo atsivežti savo dviračius arba išsinuomoti juos šalia išvykimo taško esančioje dviračių stotyje. ▶sužinokite daugiau: http://www.europe-en-midipyrenees.eu/le-joli-mois/#event32468

29

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

▶ koMuNikacija rEgioNiNėjE PolitikojE

informacija ir komunikacija yra neatsiejama programos valdymo dalis: vieši pranešimai apie pasiekimus ir finan-savimo galimybes regioninėje politikoje yra pagrindinis programos įgyvendinimo prioritetas. Praėjusiais metais atliktas informacijos ir komunikacijos laikotarpio vidurio įvertinimas labai prisidėjo prie to, kad kai kurie pasieki-mai būtų atlikti laiku ir būtų numatyti būsimi uždaviniai. „Panorama“ diskutuoja šia tema su vengrijos, lenkijos ir Portugalijos atstovais.

▶ Kaip pasiekti programos (-ų) veiklų

laikotarpio vidurio informacijos ir komunikacijos įvertinimą?

Lenkijoje įvertinimas pagrįstas duomenimis, surinktais regu-liaraus stebėjimo metu, ir vykdomu komunikacijos veiklų vertinimu, pateikiamu metinės suvestinės forma. Įvertinimai atlikti, vadovaujantis pateiktu pavyzdžiu apie gyventojų skaičių nuo 2006 m., naudojant tą pačią apimtį ir metodo-logiją, skirtą palyginamiems rezultatams generuoti.

„Taip pat naudojomės rezultatais, gautais atlikus kitas nuo-monių apklausas, – aiškina Paulina Piotrowska iš Regioninės plėtros ministerijos, – apie ES fondų ir veiklos programų, įgyvendinamų su gyventojais ir tam tikromis tikslinėmis gru-pėmis, suvokimą ir įvaizdį, taip pat 2010 m. „Flash Euroba-rometer“ suvestinės rezultatais. Turėdami tiek daug šaltinių galėjome atlikti įvertinimą iš vidaus“.

Panašiai iš esmės iš vidaus, naudojantis tik žiniatinklio svetai-nėmis, informaciniais biuleteniais, seminarais, renginiais ir lėšų gavėjų bei visuomenės apklausomis, įvertinimas buvo atliktas Portugalijoje. „Tik dvi iš dešimties programų buvo įvertintos iš išorės, – pastebėjo Paulo Emerenciano iš Ekonomikos ir užim-tumo ministerijos, – kad būtų gauta kokybiškesnė informacija apie tokius dalykus, kaip išskirtinis pripažinimas“.

Kitokio požiūrio buvo laikomasi Vengrijoje, kurioje komuni-kacija apie programas atliekama centralizuotai. „Įvertinimą atlikome su išorinės rinkos tyrimų įmonės pagalba, – aiškina

Nándor Csepreghy iš nacionalinės plėtros agentūros. „Ištirta, kokią įtaką komunikacija apie 2007-2010 m. ES finansuo-jamą plėtrą ir programų įgyvendinimą turėjo siekiant komu-nikacijos plano tikslų, t. y. supažindinti Vengrijos žmones su ES finansavimo rezultatais ir bendru vaidmeniu, kurį atlieka ES įgyvendindama šią plėtrą“.

▶ Kokie pagrindiniai įvertinimo rezultatai?

Visose trijose šalyse rezultatai vienodai rodo, kad vis dau-giau žinoma apie ES finansavimą ir teigiamą jo poveikį naci-onalinei ir regioninei plėtrai.

Lenkijoje „Eurobarometer“ suvestinės rezultatai parodė vieną iš didžiausių ES fondų sąmoningumo indikatorių, o Vengrijoje, dėl šiuo laikotarpiu vykdytų komunikacijos veiklų, 76 % visų gyventojų, 75 % potencialių dalyvių ir beveik 100 % finansa-vimo gavėjų turėjo bendrųjų žinių apie ES finansuojamus pro-jektus arba žinių apie jų kaimynystėje vykdomus projektus.

Iš Portugalijos gautų rezultatų išryškėjo kai kurie bendri aspektai su iš dalies svarbiu informacijos turiniu„Projekto nuotraukų ir vaizdo įrašų demonstravimas žmonėms parodo

30

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

žmogiškąją pusę, o istorijų apie projektą pasakojimas yra svarbus siekiant pritraukti potencialių finansavimo gavėjų dėmesį, – sako Paulo Emerenciano. – Tiksli ir atnaujinta infor-macija žiniatinklio svetainėse yra ne mažiau svarbi nei greita ir lengva prieiga prie oficialios informacijos, pvz., reglamentų ir projekto sąrašų. Geografiškai nurodyta informacija apie projektus leidžia lengviau juos rasti“.

Komunikacijos strategija yra esminis dalykas, nes komunikacijos tinklas yra koordinacijos priemonė. Segmentavimo komunikacija, turinti konkrečius tikslus, gali sukurti abipusiškai naudingus ryšius, o reguliarios ir tęstinės komunikacijos veiklos sutvirtina pripažinimą ir sąmoningumą. Informacijos ir ryšių technologijos yra pagrindinė komunikacijos priemonė, o žiniatinklio svetainės turėtų būti naudojamos ne tik kaip informacijos šaltiniai, bet ir kaip paslaugų kanalai ar net kaip vieno langelio principas.

„Pagrindiniai informacijos šaltiniai finansavimo gavėjams – žiniatinklio svetainės, publikacijos ir mokymo įvykiai – buvo sėkmingos, nes buvo skirtos bendrajai publikai – medijos kam-panijoms ir kitiems medijos projektams, – pastebi Paulina Pio-trowska, – bet svarbiausia yra susieti pagrindinę informaciją su besikeičiančia realybe, pvz., ES biudžetu arba ekonomine krize“.

▶ Ko išmokote iš šios veiklos? Ar jūsų programa (-os) modifikavo komunikacijos strategiją kaip laikotarpio vidurio įvertinimo rezultatą?

Lenkijoje įvertinimas leido atidžiau peržiūrėti ir atnaujinti komunikacijos strategiją. Buvo pritaikytos komunikacijos tikslinės grupės ir stebėjimo indikatoriai bei toliau tobuli-nami interneto įrankiai.

„Dabar turime susitelkti į pranešimų koregavimą, – sako Pau-lina Piotrowska, – pavyzdžiui, ES fondų teikiamos paramos nukreipimą į žmonių gyvenimo kokybę ir realių jos įgyvendi-nimo rezultatų pateikimą. Norėtume išplėsti finansavimo suvokimą už paramos kelių tiesimui, techninei infrastruktūrai ar žemės ūkiui ribų ir sutelkti dėmesį į inovacijų paramą ir kitokios paramos sritis, pvz., socialinę integraciją, galimybes jaunimui ir vyresniems nei 50 m. žmonėms. Labai rekomen-duojame reguliariai įvertinti komunikacijos efektyvumą ar jos individualius įrankius. Vertinimai suteikia labai svarbios infor-macijos, leidžiančios modifikuoti dabartines modifikacijos veiklas, kad būtų maksimaliai padidintas jų efektyvumas“.

Didesnis žinojimas gali būti būdas padidinti tolesnį Vengrijos žmonių dalyvavimą programose. „Padidėjo trijų tikslinių grupių – gyventojų, potencialių dalyvių ir paramos gavėjų – tikslinis numatytų paraiškų dalyvauti projekte indikatorius“, – pažymi Nándor Csepreghy.

Portugalijoje rezultatai pateiks informaciją apie būsimas pro-gramų veiklas, nepaisant biudžeto sunkumų. Kaip tvirtina Paulo Emerenciano, dabartinis ekonominis kontekstas pabrėžia savo dėmesį investicijoms ir darbo vietų kūrimui. Todėl projektai ir iš dalies sėkmės istorijos yra pagrindinis šių laikų komunikaci-jos turtas.

iš kairės į dešinę:

▶NáNdor csEPrEgHy Nacionalinės plėtros agentūros ryšių departamento vadovas (Vengrija)

▶PauliNa PiotroWska informavimo ir skatinimo veiklos vertinimo vyr. specialistė, regioninės plėtros ministerija (lenkija)

▶Paulo EMErENciaNo Ekonomikos ir užimtumo ministerijos ryšių ir dokumentų centro koordinatorius (Portugalija)

31

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

▶ ParaMa įMoNėMs ir iNoVacijoMs

Priešingos padėties poveikio įvertinimas (t. y. naudo-jant kontrolines grupes) – tai europos komisijos ana-lizių dėl paramos įmonėms ir inovacijoms papildomas mokslinis patikimumo patvirtinimas. dabar galima tiksliai parodyti poveikį įmonių lygmens investicijų, inovacijų ir darbo vietų kūrimo atžvilgiu. Pagalba mvį teikiama daug efektyviau nei didelėms įmonėms, ankstyvieji požymiai rodo, kad finansų inžinerija yra daug efektyvesnė už tiesiogines subsidijas.

Nuo 2008 m. Europos Komisijos Generalinis regionų politi-kos direktoratas turi poveikio vertinimo, naudojant priešin-gos padėties metodus, programą (žr. bloką). Nors techniškai sudėtingi, šie vertinimai poveikio apskaičiavimams suteikia patikimumo ir tikslumo.

Pamažu aiškėja įvairių tipų paramos įmonėms ir inovacijoms poveikio vaizdas. Nors šis vaizdas vis dar neišsamus, jau matomas programų būsimų etapų poveikis.

didelis poveikis investicijoms ir inovaci-joms, vidutinis – darbo vietų kūrimui

Dažnai įmonių rėmimo aiškus tikslas būna darbo vietų sukū-rimas. Atlikus ankstesnius vertinimus pastebėta, kad dau-gumoje programų stebima sėkmė darbo vietų sukūrimo atžvilgiu ir tik mažumoje stebimos investicijos ar inovacijos įmonių lygmeniu.

Tačiau priešingos padėties poveikio vertinimai leidžia manyti, kad pirminis paramos įmonėms ir inovacijoms poveikis yra investicijų ir produktyvumo pokyčiai. Darbo vietų sukūrimas yra realus, bet antrinis poveikis.

▶

Priešingos Padėties Poveikio įvertinimas – kodėl ir kas?

Viena iš problemų vertinant politikos poveikį yra prie-

šingos padėties nebuvimas – kaip įvertinti tai, kas būtų,

jei nebūtų paramos. Pvz., įmonė gali gauti investicijų

(visas ar dalį) netgi be viešųjų pinigų.

Priešingos padėties vertinimui pasiskolinamas įrankis iš

mokslinių metodų – kontrolinė grupė. remiamos įmonės

lyginamos su didele grupe panašių įmonių (toks pats

dydis, regionas, sektorius ir kt.). taip poveikio apskaičia-

vimas tampa moksliškai pagrįstesnis, bet tam reikia gerai

išmanyti apie duomenų kaupimą ir tinkamos palyginimo

grupės parinkimą.

regioninės politikos generalinis direktoratas dirba šioje

srityje nuo 2008 m. daugiau informacijos žr. daniel Mou-

qué (2012 m.) „What have we learned from counterfactu-

als?“, Regioninio požiūrio dokumente, taip pat regioninės

politikos gd poveikio įvertinimo interneto svetainėje:

▶ http://ec.europa.eu/regional_policy/impact/ evaluation/index_en.cfm

Ką SUŽINOJOME NAUDODAMI PRIEŠINGOS PADėTIES METODUS?

Pvz., parama įmonėms Rytų Vokietijoje vertinama 27 000 darbo vietų – realus ir reikšmingas pasiekimas, bet daug mažesnis nei parodo programos stebėjimo duomenys – 107 000 naujų darbo vietų ir 439 000 darbo vietų, kurios būtų prarastos nesant para-mos. Atvirkščiai, ta pati schema turi reikšmingą poveikį paska-tintų investicijų atžvilgiu – kiekvienam viešųjų pinigų eurui buvo papildomai sukurta 1,50 euro investicijų.

Be to, yra akivaizdus poveikio inovacijoms įrodymas. Remia-mose Čekijos Respublikos įmonėse dėl finansų krizės 2008 m. patentų teikimas sumažėjo tik 14 %, o lyginamojoje grupėje – 63 %. Paramos Vokietijos tyrimų ir kūrimo sektoriui tyrime pastebėtas akivaizdus poveikis tiek gamybos, tiek produktų ino-vacijoms. Buvo didesnė tikimybė, kad remiamos įmonės užbaigs inovacijų projektus ir pradės dirbti sus naujais (žr. diagramą).

32

0 %

10 %

20 %

30 %

40 %

50 %

60 %

70 %

80 %

90 %

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

▶

ParaMa VokiEtijos tyriMų ir kūriMo sEktoriui turėjo didElės įtakos įVairių rūŠių iNoVacijoMs

● Nesubsidijuojamos įmonės N = 21 226

● Subsidijuojamos įmonės N = 623

N = įmonių skaičius

Šaltinis: KU Leuven, skirta Regioninės politikos GD (2011 m.), „Counterfactual impact evaluation of cohesion policy: Examples from Support to Innovation and Research“. Inovacijų rodikliai gauti iš bendruomenės inovacijų apklausos įmonių lygmens duomenų.

Novatoriu

s

Produkto

iNovacija

Gamybos iNovacija

NebaiGta

s iNovacijų

Projekta

s

vykdomas iNovacijų

Projekta

s

Pamokos būsimai sanglaudos politikai – palaikyti MVį

Pagrindinis ir pasikartojantis priešingos padėties vertinimų rezultatas – remti ne dideles, o mažas ir vidutines įmones (MVĮ) yra efektyviau. Pvz., atlikus tyrimą (1), apimantį Čekijos Respubliką, Lenkiją, Slovakiją ir Vengriją, sužinota, kad „daž-niausiai kuo didesnė įmonė, tuo mažesnis paramos poveikis darbo vietų kūrimui“.

Įdomu, kad Italijoje atlikus išsamų tyrimą, nustatyta, kad subsidijos įvairaus dydžio MVĮ (labai mažoms, mažoms ar vidutinėms) buvo vienodai efektyvios. Tik didelėms įmonėms subsidijos turėjo mažą poveikį arba neturėjo jokio. Be to, yra ankstyvųjų požymių, kad paskolos yra efektyves-nės nei subsidijos. Įvertinus paramą MVĮ Piemonte (2) regione (Šiaurės vakarų Italijoje), nustatyta, kad dėl įvairių formų finansų inžinerijos lengvatinių paskolų įkurta viena darbo vieta kainavo perpus mažiau nei dėl subsidijų, be to, buvo netikėtai didelis poveikis investicijoms – 5 eurai už bendrų subsidijų atitikmens eurą.

tolesnis darbas šioje srityje

Tolesnis darbas yra būtinas, pirmiausia, norint patvirtinti šiuos rezultatus naudojant daugiau schemų didesnėje gru-pėje šalių ir, antra, atsakyti į būsimus klausimus (pvz., apie finansų inžineriją, mokymą ir tinklų kūrimą). Regioninės poli-tikos GD aktyviai bendradarbiauja su valdančiosiomis insti-tucijomis ir valstybėmis narėmis – daugiau informacijos ieškokite poveikio vertinimo interneto svetainėje.

(1) TARKI (2010 m.) „Impact of Cohesion Policy on employment level and quality in the Visegrád countries“.(2) ASVAPP, skirta Regioninės politikos GD (2012 m.) „Counterfactual Impact Evaluation of Cohesion Policy: Impact, cost-effectiveness and additionality of investment subsidies in Italy“.

33

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

▶ PaPildoMa EuroPos rEgioNiNė Politika: ŠVEicarijos, EEE ir NorVEgijos ParaMa

nepaisant staigaus augimo, nuo 2004 m. prisijungu-sių dvylikos šalių gerovės lygis yra palyginti žemas ir šios šalys vis dar atsilieka nuo jų es 15 partnerių daugeliu atžvilgių. nuo 2008 m. šveicarija finansavo įvairius projektus skirtus šiems išaugusios europos sąjungos ekonominiams ir socialiniams skirtumams mažinti naudodama šveicarijos plėtros įnašą.

Siekdama padėti dešimčiai naujų valstybių narių, prisijungu-sių 2004 m., Šveicarija pažadėjo skirti iš viso 1 milijardą Švei-carijos frankų (apie 832 milijonus eurų) per penkerius metus nuo 2007 iki 2012 m. Nuo dabar iki 2017 m. bus įgyvendinta 210 rinkinių projektų. 2007 m. prisijungus Bulgarijai ir Rumu-nijai, Šveicarija padidino savo paramą dar 257 milijonais Švei-carijos frankų (214 milijonų eurų) 2009-2014 m. laikotarpiui. Įgyvendinimo etapas šioms dviem šalims truks iki 2019 m.

teminiai prioritetai

Finansavimas nukreiptas į labiau išsivysčiusius regionus ir į keturių teminių sričių projektus:

• sauga ir stabilumas, reformų parama;

• aplinkosauga ir infrastruktūra;

• privataus sektoriaus skatinimas;

• žmogiškoji ir socialinė plėtra.

Penktasis „Specialių jų priemonių“ prioritetas skirsto lėšas pagal vadinamąsias subsidijų schemas. Sukurtas pagalbos teikimo organizacijoms arba institucijoms, pvz., nevyriausy-binėms organizacijoms ir pilietinei visuomenei, schemos, lei-džiančios sąnaudų požiūriu efektyvų programų, apimančių daug nedidelių projektų, administravimą.

▶

Projektų Pasirinkimas

• Projektai pateikiami kaip atsakymas į kvietimą teikti pasiūlymus ir vykdomi pagal dvišalę pro-gramos sutartį, kurią Šveicarija pasirašo su kiekviena šalimi.

• Kiekvienos šalies nacionaliniai koordinavimo padaliniai atsakingi už projekto pasiūlymų tyrimą pagal nurodytus pasirinkimo kriterijus.

• Atsižvelgdama į projekto temą Šveicarijos plė-tros agentūra arba Ekonomikos reikalų valsty-bės sekretoriatas patvirtina finansavimą ir jų įgyvendinimo koordinavimą bei stebėjimą.

• Bulgarijoje ir Rumunijoje projektų pasiūlymų schema lieka atvira iki 2014 m. gruodžio mėn., tačiau kitoms tinkamoms valstybėms uždaryta 2012 m. birželio mėn.

• Paramą gali gauti viešosios įstaigos, tarptauti-nės ir nevyriausybinės organizacijos bei įmonės, turinčios viešą jį įgaliojimą.

ŠVEicarijos Plėtros įNaŠas

Parama taip pat teikiama pasirengti projektams (pvz., gali-mybių studijoms) ir padengia tam tikras paramą gaunančių valstybių valdymo išlaidas.

įsipareigojimas ir solidarumas

Šveicarijos įsipareigojimas ES augimui yra šalies solidarumo su ES išraiška, jos pasiryžimas pasidalinti našta ir padėti augti Centrinei ir Rytų Europai. Tuo pačiu metu Šveicarija deda pagrindus tvirtiems ekonominiams ir politiniams ryšiams su naujausiomis ES valstybėmis narėmis. Jos įnašas taip pat pagerins Šveicarijos įmonių verslo perspektyvas šiose naujose augančiose rinkose.

▶sužinokite daugiau http://www.erweiterungsbeitrag.admin.ch/en/Home

34

panorama [2012 M. Vasara ▶ Nr. 42]

▶ PaPildoMa EuroPos rEgioNiNė Politika: ŠVEicarijos, EEE ir NorVEgijos ParaMa

žiniasklaidoje daugiau dėmesio skiriama es regioni-niams fondams, tačiau yra kita mažiau žinoma para-mos schema, kurios tikslas – sukurti glaudesnę europą. teikdamos eee ir norvegijos paramą, islandija, lich-tenšteinas ir norvegija mažina europos ekonominius ir socialinius skirtumus ir stiprina dvišalius santykius su 15 centrinės ir pietinės europos šalių.

Nors šios valstybės nėra ES narės, Europos integracija daro įtaką kasdieniam Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos gyve-nimui. Pasirašiusios Europos ekonominės erdvės (EEE) sutartį trys šalys veikia vidaus rinkoje ir glaudžiai bendradarbiauja su ES prekybos ir verslo, aplinkosaugos, tyrimų ir švietimo, socialinės politikos, vartotojų apsaugos ir kultūros srityse.

Bendrieji įsipareigojimai

Tarp Europos valstybių ir jose yra giliai įsišaknijusių skir-tumų. EEE sutartimi pripažinta būtinybė mažinti ekonomi-nius ir socialinius skirtumus. Teikdamos paramą, Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija padeda ES panaikinti šį atotrūkį. Nuo 2004 m. iki 2009 m. 1,3 milijardo eurų buvo skirta paramą gaunančioms valstybėms (1) ir beveik 1,8 milijardo eurų numatyta skirti nuo 2009 m. iki 2014 m. Patvirtintos programos iki 2016 m. turi baigti įgyvendinti programas. Norvegija teikia 97 % lėšų. Pagrindinės sritys apima aplin-kosaugą ir klimato pokyčius, pilietinę visuomenę, tyrimus, sveikatos priežiūrą ir švietimą, socialinę integraciją, kultūros paveldą, teisėsaugą ir vidaus reikalus.

Papildomas finansavimas

Šie prioritetai daugeliu aspektų susiję su didesniais ES tiks-lais, numatytais augimo strategijoje „Europa 2020“. Tai drą-sūs su užimtumu, inovacijomis, švietimu, socialine integracija ir klimatu / energija susiję siekiai. Paramos lėšomis taip pat finansuojamas bendradarbiavimas srityse, kurioms nepa-kanka vidinio ES finansavimo. Pvz., daugiau negu 140 mili-jonų eurų buvo skirta pilietinės visuomenės plėtrai. Tai atveria galimybes nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) stiprinti savo vaidmenį žmogaus teisių apsaugos srityje ir teikti silpniausiai visuomenės daliai reikalingas paslaugas.

santykių stiprinimas

Dvišalių santykių stiprinimas yra pagrindinis paramos schemų tikslas. Daugiau negu pusė programų apima glaudų paramą teikiančių ir partnerių valstybių viešųjų įstaigų ben-dradarbiavimą. Numatyta, kad partneriai įgyvendins šimtus projektų. Paramos schemos kuriamos naudojantis vertinga tarptautinių organizacijų, pvz., Europos Tarybos, patirtimi. Taryba tiesiogiai dirba įvairiose srityse – nuo pažeidžiamų grupių poreikių (pvz., romų) iki kovos su prekyba žmonėmis ir lytimi pagrįstu smurtu.

▶sužinokite daugiau www.eeagrants.org

(1) 12 naujausių ES valstybių narių (Bulgarija, Kipras, Čekijos Respublika, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija), taip pat Graikija, Portugalija ir Ispanija turi teisę gauti EEE paramą. Norvegijos parama teikiama tik 12 naujausių ES valstybių narių.

▶

fiNaNsaViMo PaskirstyMas(2009-2014 m.)

● Aplinkosauga ir klimato kaita ......................€ 643 891 995

● Žmogiškoji ir socialinė plėtra .......................€ 323 785 145

● Kultūros paveldas ..............................................€ 188 618 750

● Teisėsauga ir vidaus reikalai ........................€ 142 149 500

● Moksliniai tyrimai ir stipendijos ..................€ 136 744 561

● Pilietinė visuomenė ..........................................€ 146 706 750

● Geras darbas ir trišalis dialogas ................€ 8 000 000

● Administravimas ir dvišaliai ryšiai ...........€ 198 603 299

Iš viso..................................................................... € 1 788 500 000

EEE ir NorVEgijos ParaMa

35

KN-LR-12-0

42-LT-C

2012 M. rugsėjo 21 d. Europos bendradarbiavimo dienaywww.ecday.eu

2012 M. sPalio 8-11 d._Briuselis (BE)

ATVIRų DURų DIENOS, Europos regionų ir miestų savaitė

2012 M. laPkričio 15-16 d._Mecas (FR)

„Rurban Conference“

2012 M. laPkričio 27-28 d._Rėgensburgas (DE)

ES Dunojaus strategijos pirmasis kasmetinis forumas

2012 M. gruodžio 3-4 d._Paryžius (FR)

Jungtinis INFORM & INIO tinklų susitikimas

2013 M. Vasario 7 d._Briuselis (BE)

2013 m. „RegioStars“ apdovanojimų ceremonija

Europos komisija, regioninės politikos generalinis direktoratasinformacijos ir ryšių su trečiosiomis šalimis skyrius,raphaël gouletavenue de tervueren 41, B-1040 BriuselisE. paštas: regio-info@ec.europa.eutinklavietė: http://ec.europa.eu/regional_policy/index_lt.htm

ISSN 1725-8227© Europos Są junga, 2012 m.Dauginti leidžiama nurodžius šaltinį.

Daugiau informacijos apie šiuos renginius galite rasti „Inforegio“ svetainės darbotvarkės skyriuje: http://ec.europa.eu/regional_policy/ conferences/agenda/index_lt.cfm

Kokie sanglaudos politikos pasiekimai jūsų regione? Norėtume

išgirsti jūsų istorijas, kuriose akcentuojami rezultatai ir apčiuopiama nauda piliečiams.

Taip pat galite papasakoti mums apie pasirengimą kitam programavimo laikotarpiui.

Atrinktos istorijos bus pristatytos kitame žurnalo „Panorama“ leidime Siųskite

savo pasakojimus šiuo adresu:

regio-panorama@ec.europa.eu

▶darBotVarkė

BŪKITE IŠGIRSTI