Andrijanovas Michailas - Is Gelmiu. Kelrodis Gyvenimo Prasmes Beieskantiems

Embed Size (px)

Citation preview

michailas andrijanovas is gelmiu. kelrodis gyvenimo prasmes beieskantiems. 2005. klaipeda. i knyga skirta gyvenimui. tam procesui, kuriame dalyvaujate js, nepriklausomai nuo to norit js to ar ne. i knyga apie gyvenimo taisykles, kurios nepriklausomai nuo vyki ir aplinkybi galioja ir savo galiojimu inicijuoja i vyki ir aplinkybi krimsi. gyvendami mes grietai laikoms i taisykli nors kartais net nenutuokiame apie j egzistavim, o kartais net neigiame jas. mes galim inoti ias taisykles ir eiti kartu su jomis gyvenimo keliu siekiant suprasti kur ir kam einame. mes galim neinoti i taisykli ir taip pat skmingai gyventi. i knyga iekantiems atsakym ir negalintiems ramiai gyventi be j. tai tik pamstymai ir mintys nepretenduojanios autorines teises. jei velgsite ioje knygoje k nors savo, ar k nors jau girdto, matyto, skaityto, k gi, matyt taip ir yra. manyje mano mintys ir kit moni mintys, mano stereotipai ir kit moni pavyzdiai susipina taip, kad atskirti savo nuo ne savo nemanoma. taip yra ir pas jus. patentuojantys od vargu ar gali patentuoti mstymo linkm, iaukt jo odi. tas, kas atjo mane, pasiliko manyje, tapo manimi ir yra mano. ir bus mano tol, kol neatsiras dar kas nors, istumiantis, papildantis arba isklaidantis tai. jei radote ioje knygoje k nors js vadinkits jos autoriumi . jei radote joje ko nors naujo ir itaist js manymu esamus trkumus - vadinkits jos autoriumi. jei a pastu jus, jei a inau apie jus, jei a girdjau apie jus js esate ios knygos bendraautoriai. neskubkite tuo diaugtis ar dl to nusiminti. gal bt i knyga sunaikins js tok, koks esat dabar. gal bt perskait j

pajusit, kad js jau nebe js. bet tikriausiai to js ir iekot praddami j skaityti.

stebint i arti nepamatysi didelio paveikslo. kasdieniai darbai, darbeliaibgiojimas i vienos vietos kitkartais susimstau kur skubu kam skubu. bet daniausiai skubu ir tiek nesusimstydamas. bet stabteljus akimirkai, susidaro spdis, jog esu dalis kako didelio, kako ypatingo keistas jausmas mogus met metus vaikiojo protvi pramintais, nieko ypatingai neisiskirianiais takeliais. takeliai ia buvo visuomet ir niekas nekreip juos ypatingo dmesio. kaip ir kiekvienas i ms nekreipia ypatingo dmesio niekuo neisiskiriant tak. kart, nordamas paberti tr savo laukus mogus pasamd nedidel, kiniai veiklai pritaikyt lktuv. lktuvo pilotas, grs emn, su nuostaba prane, jog laukuose esantys takeliai sudaro ypatingus, tik i paukio skrydio matomus pieinius. i takeli paslaptys visuomet buvo mogui po kojomis, bet einant takeliu galima buvo pamatyti tik tiek kiek leidia takelis. norint pamatyti pieinius reikjo palikti takel, pasikelti vir jo, ueiti u jo rib. irint i arti neirsi didelio paveikslo.

gyvenimo prasm visuomet alia, bet tam, kad vertinti gyvenim reikia j pirma pragyventi. meno paroda .tiek daug grai dalyk vienoje vietoje. kai ateinu ia vienas ir nebereikia kreipti dmesio nuolatos ianius draugus - keiiuosi laikas tarsi pradeda judti atgal gilyn nepastebimai atsirandu tame laikotarpyje kai ie eksponatai buvo kuriami sivaizduoju save alia j krjotaip man lengviau suprasti pajusti

pas inom meninink atjs turtuolis usak nutapyti savo portret, pasaks,- noriu, kad portretas bt kokybikas, vertingas ir toks graus, kad net septintos kartos mano palikuoniai grotsi juo, ir padjo ant stalo 3 auksines monetas. grs atsiimti usakymo turtuolis pamat nuostab piein, o alia jo 2 auksines monetas. kas ia?,- paklaus jis menininko, a patenkintas tavo darbu, kodl tu neimi mano pinig?. a pamiau tik tiek, kiek jau esu udirbs- atsak menininkas,- tu praei kokybiko portreto ir a djau j visus savo gebjimus u tai pamiau vien monet, bet a neinau ar mano darbas bus vertingas ir ar tavo palikuoniai grosis juo, todl palikau kitas dvi monetas - jos dar ne mano. k gi, jos jau ir ne mano,- atsak turtuolis palikdamas monetas gulti ant stalo ir pams portret ijo, stipriai utrenkdamas duris. gal bt supyko, o gal norjo eistineinau, bet manau, kad menininkas, pradjs pieti paveiksl net pats negaljo pasakyti koks jis bus. nes jis neinojo. ar taps jo krinys nemirtingu kultros paveldu ar supus nesulauks dmesio? betapydamas jis negaljo vertinti krinio svarb. tik baigs darb, tik matant rezultat jis sugebs j vertinti. sugebs velgti atlikto darbo prasm. tam, kad pamatyti prasm mes turime praeiti vis keli - nuo idjos gimimo iki paskutinio potpio. gal ir mano gyvenimo prasm visuomet kakur alia, bet tam, kad vertinti gyvenim man reikia j pirma pragyventi.

kiekviename potpyje velgiant prasm domu, ar galjo is menininkas pasielgti kitaip? be abejo taip. jis galjo nepieti portreto ir neimti pinig, pasiteisinant jog usakymas nemanomas. galjo pasiimti visus pinigus, tikdamasis, jog jo krinys ir po imtmei iliks nuostabus ir vertingas. galjo, bet kakodl nenorjo to. menininko poelgis iek tiek keistas keistas, bet labai nuoirdus nuoirdus ar siningas?.. o gal nuoirdus ir siningas kartu? juk ir a gyvendamas galiu

klysti ir tesinti save, manydamas, jog viskas kas vyksta - ger. galiu kontroliuoti save ir stengtis neklysti manant, jog kontroliuodamas save pragyvensiu teisingai. galiu gyventi rytojumi, aukodamas i dien tam, kad rytoj bt geriau. galiu, bet ar noriu to? ar noriu rminti save kit grietas taisykles, ar noriu beklystant apgaudinti save, pateisinant visas savo silpnybes, ar noriu irti tik ateit, pasmerkdamas i dien pratin? ar nesinori mums ia ir dabar gauti tai, dl ko gyvename? ar nenori su kiekvienu kvpimu gauti jg ir noro sekaniajam? jei taip gal ir mums reikia irdyje ubaigti paveiksl ir velgti rezultat, vardan kurio tepi? tuomet, kaip ir menininkas, velgus rezultat pamatysime, kad ir tame potpyje, kur darome dabar yra galutinio rezultato sudedamoji dalis. kiekviename potpyje ivysim prasm.

vaizduot pralenkia veiksm. daug anksiau u meninink, prie tkstantmeius uoloje mogus nupie piein. bizon bgant nuo mediotoj. stebint piein mes keiiams. a svajoju suinoti kas buvo tas mogus nupies t piein. k jis veik. ar turjo vaik. kaip j vadino draugai. a noriu, bet negaliu rasti atsakymus iuos klausymus. io mogaus pieinys ir po tkstantmei iaukia manyje norus. a suprantu kok gil ir ilgalaik pdsak emje paliko j nupies mogus. a pavydiu iam mogui. pavydiu ir tuo pat metu man gaila io mogaus, nes visk k jis padar gyvenime tai tik tas pieinys. jo gyvenimas tai tik pieinys, nes tik piein tegalim vertinti. ar tai ne per maai gyvenimui? kita vertus kiti nepalieka ir tiek. ateina ir ieina neinomyb be pdsak. ar mes norime bti tais kitais? kaip ir is mogus, gyvenime mes nuolat siekiame ko nors. darydami k nors

siekiame rezultato. labai sunku neinant to ko nori gauti rezultate atlikti darbus, reikalingus tam rezultatui pasiekti. tam, kad beprasmikai neklajoti darbuose mes numatome rezultat. mes ueiname u planuojamo veiksmo ribos, nes u jos slypi numatyto darbo esm ir tikslas. ms vaizduot pralenkia veiksm. ji tarsi numato bsim rezultat, eina prie veiksm. taip pralenkdami planuojamus veiksmus mes tarsi lendam numatyto darbo esm ir tikslus. ms gyvenimas - veiksmas. veiksmas, kurio rezultatas taip pat yra u io veiksmo ribos. gyvenimo tikslo galima pasiekti tik po mirties, bet juk numatyti yra ne tas pats kas pasiekti? kam man tas tikslas jei mans jau nebebus? ar jau noriu bti alia t, kurie ieina nenupie savo pieinio uoloje?

inantis tiksl supranta kelia link jo. kodl a toks nelaimingas?, - paklaus eichas senojo iminiaus. o kas tau yra laim?- pasiteiravo iminius. eichas susimst ir atsak : ai tau, dabar a inau, k turiu nuveikti, kad biau laimingas suprats tiksl - suprasi keli link jo. gyvenimas kupinas kit tiksl ir rezultat, kiekvienas j - reikalingas ir svarbus. bet tai darbai kuriuos mes galime atlikti bdami gyvi. i darb rezultat mes siekiame tam, kad gyventi tol kol gyvenam. tai privilegija t, kurie nenori po savs palikti pdsak. vardan ko gyventi? koks tikslas pateisina emje praleistus metus? js norite perskaityti atsakym? ar i ties visuomet norite to ko praot? ar norit, kad kakas pirtu nukreipt jus ta linkme, kuria turit gyventi? ar galsit tuomet be abejoni ir nuogstavimo eiti tuo keliu, kur pasirinkot ne pats? ar js vis dar norite to, ko norjote?

tam, kad gimti i naujo btina numirti. gimimo dienaatrodo nieko ypatingo, bet net saul iandien vieia kakaip kitaip tarsi tik man. iek tiek lidna, taiau vis vien noriau, kad i diena trukt ilgiau nei rytojus.. kartais norisi, kad dabartis neieit praeit. kad likt ir engt su manimi ateit, taiau ateityje ne visuomet yra vietos dabariai. tik prisiminimams apie j a jau pavargau,- pasak vaikas tvui, su kuriuo kartu ryte bgiojo sporto aiktelje. palauk, snau, tuojau atsivers antrasis kvpavimas - papra tvas. po kurio laiko vaikas pasak i ties, dabar man jau lengviau. bet kur dingo tas pirmasis kvpavimas? dabar tai jau nebesvarbu, nusijuok tvas, mes jau atbgome pavelkite savo gimimo dat. ar manot, jog esate btent tokio amiaus? ar niekuomet neatrodt sau daug jaunesnis ar senesnis nei esate? ar neteko bendrauti su jaunais seniais ir senais jaunuoliais? gimimo data nerodo js amiaus. ji rodo tik da sigijimo dat menininko paveikslui. kokiu js bsit pasieks rezultato inot tik js. galima bnant 80 ties mirti jaunam, galima ir tik sulaukus atuoniolikos mirti seniu. biologikai gimstant ir mirtant vien kart, psichologikai mes gimstame antrkart tuomet, kai pirmkart psichologikai mirtame. kaip pirmasis kvpavimas ieina neinomyb tam, kad uleisti viet antrajam mes kelis kartus gyvenime mirtame tam, kad gimti i naujo.

skaudu kai gyvenimo tikslas pasiektas gyvenant. atsiradus naujam tikslui atsiranda naujas kelias link jo. atradus gyvenimo tiksl pereiname prie jo vedam keli. pakeiiame t gyvenim, kur gyvenome lyg iol nauj - mirtame tam, kad gimti i naujo. js tai daugiau ar maiau

pajusite kai baigsite skaityti i knyg. mirti visuomet apmaudu, ypa, nematant prasms gimti i naujo. mogus be pagrindinio tikslo - vargas mogus, nes jis neino kam jam gyventi. mogus prarads prasm gyventi - kas gali bti skaudiau? pavelgus u gyvenimo ribos mes planuojame mirties dat. iki jos dar toli, nes reikia spti maksimaliai priartti prie savo tikslo. apmaudu, jei pasieksim savj tiksl anksiau. akimirkai mes bsim laimingi, bet kur tuomet reiks eiti toliau?

net pati baisiausia informacija turi savyje k nors gero. dl blog oro slyg lktuv skrydi iandien nebebus - prane aerouosto dispeer. kaip apmaudu - garsiai nusimin darb skubjs mogus. kaip aunu - apsidiaug simyljli porel, atradusi netikt galimyb ilgiau pabti kartu. k gi, paspaud peiais dar vienas keleivis, nebus - tai nebus gyvenimas pilnas informacijos. suinant vien diaugiams, igirdus kit lidim. taiau pati informacija - beform. tik ms suvokime ji tampa gera ar bloga. tai, kas bloga jums gali bti gera man. tai kas gera man gali bti bloga jums. o gali ir nebti. kas ino kas yra gera jums? tik js pats. kas ino kas yra gera man? tik a pats. taiau net pati baisiausia informacija turi savyje k nors gero. net paties baisiausio melo itakose gldi tiesa. galimyb pastebti gr blogyje ir ties mele - gyvenimo virtuozo savyb. i jo elgesio nesuprasi ar jis nusivilia, ar tapo paeidiamas ir silpnas. jis priima blog kaip praeit - iimant i likusios informacijos tik gr sau, koks smulkus ir nepastebimas kitiems jis bebt, iliekant abejingas paiai

informacijai.

abejingumo galyb istorijos pamokagalvoje, susimaiius su pamokos tema besisuka vakarykts dovanoskodl net bereikalingos dovanos man malonios? kodl per savo vent jauiau lides? kodl tame lidesy jauiausi gerai? mano kariuomen didi ir stipri, mano kariai karingi ir gerai pasiruo, kodl jie bijo nedidelio upuolik brio, siautjanio mano valdose? - paklaus kunigaiktis savo patarjo. todl, kad upuolikai abejingi tavo kari stiprybei ir tavo kariai apie tai ino- atsak patarjas. pasaulyje daug moni, kurie abejingi kam nors. kiekvienas yra abejingas kam nors. yra moni, kurie nesidiaugia ir nenusimena. jie nemoka diaugtis ar lidti. jie nemato tame prasms. daug moni nemoka daryti tai, k moka daryti kiti. js taip pat nemokate visko k moku a. o a nemoku visko k mokate js. daug i ms jauiasi ne taip kaip trt jaustis. diaugsme lidi, o lidesyje digauja. diaugiantis protu mes kartais lidim irdyje, o liddami jauiame nepaaikinam malonum. tai enklas, kad bet kokiame blogyje yra grio. laimingas tas, kuris gali abejingai priimant informacij pakreipti savo gyvenim grio linkme, net apsemtas blogiu.

bet koks iorinis stmimas ar tempimas mog, inant tiksl, veda link jo. avys, avels, kiek j esu priskaiiavs prie mieg per vis savo gyvenim?.. tikriausiai tkstaniusdomu, kas atsitinka su avimis, kurios peroka tvor? gal jos grta namo, o gal keliauja kakur kitur mano fantazijos labirintuose? avis, didelje bandoje, norinti prasimuti prie vandens nenuklys nuo kelio. jai nemaio kit avi stumdimasis. i stumdyni pagalba ji greiiau prasimu prie savojo tikslo. kuo mes esame blogesni? manau, nesvarbu kas ir kaip atsiranda

ms gyvenime, nesvarbu kas ir kaip mumis stumdo, mums maio ar mums padeda. svarbu kad tai vyksta. gyvenimas bombarduoja mumis srautais informacijos. mes lidim, diaugiams, klystam, taisom klaidas. mes reaguojam informacij. mes judam gyvenimo keliu. nesvarbu koki informacij mes gauname, nesvarbu kaip tai vyksta svarbu kad taip yra. bet koks iorinis stmimas ar tempimas mog, inant tiksl, veda link jo jei niekas nevykt aplinkui mus ir viskas bt labai paprasta ar mes nortumm eiti?

inantis tiksl geba laikytis kelio nepasiklysdamas ir nepamesdamas jo. pavelkite skruzdl. kiek pavojaus ir netiktum laukia jos, neanios akel skruzdlyn! kiek kart ji krenta ir kiek kart vl stojasi. ar uteks jai ryto, laviruojant tarp tkstanio pavoj judti link pagrindinio, nenuklystant nuo kelio? ir vl nukrito o kur gi akel? tai ji - tvirtai laikoma ir neama toliau. produktai genda. norint pagaminti viei maist reikia j gaminti dabar. suskamba telefonas - btina atsiliepti. viskas aplink mus reikalauja dmesio ir jg, bet inantis tiksl geba laikytis kelio, kaip skruzdl nepasiklysdamas ir nepamesdamas jo.

i inojimo supratim. a inau, kad galiu atremti i atak - pasak mediniais ginklais fechtuotis besimokinantis mokinys. ar i ties gali? - perklaus mokytojas. taip - tvirtai atsak mokinys ir jo akyse nesimat baims ar nepasitikjimo. tuomet - ginkis - pasak mokytojas ir apkeit medin kard metalin. mokinys, pamats atr, blizgant plien eng kelis ingsnius atgal ir tar :

dabar a supratau, kad dar nepasiruos mes inome daug dalyk, kuri nesuprantame. mes jauiame ir suprantame daug dalyk, kuri neinome. supratimas aukiau u inojim. nes tai, k mes supratome tampa ms gyvenimo dalimi. tampa ms pagalbininku gyvenime. tampa mumis. inias nesunku pamirti, pakeisti, paneigti. tai kas yra suprasta, praleista pro mumis ir sisavinta - amiams liks mumyse. suprasti dalykai formuoja mus. j kiekis formuoja ms turin. taip, judant nuo inojimo supratim mes formuojame save.

ne viskas auksas, kas auksu blizga. mes galim imokti gintis nuo medinio peilio, bet ar tuomet jausims saugiai? mes galim daug dirbti - gauti daug diplom ir atestat, padaryti puiki karjer, nusipirkti gra kostium. mes galim sukonstruoti savo gyvenim taip, kad kitas mogus pavelgt mumis ir pasakyt - kaip gerai jis gyvena. jam mes atrodysim svarbs, laimingi ir patenkinti. gal bt tokiu mes atrodysim ir sau. bet kas svarbiau - atrodyti laimingu ar i tikro juo bti? gal i alies laimingai atrodantis mogus yra nelaimingas? gal mes, atrodant kitiems laimingais i tikro esam ne tokie? kas ino? tik mes patys. paklauskite savs ar js esate tokie kokiais atrodot kitiems? ar esate tokie kokiais norite atrodyti? ar norite atrodyti ar bti? tai klausymas kur kiekvienas privalo atsakyti pats. jei jam tai rpi

kiekvienas i ms - pagrindinis savo gyvenimo veikjas. iklauss mokinio pasakojim apie tai, kad viskas iame pasaulyje yra tik pasmons sukurtas miraas budist vienuolyno mokytojas pasak : k gi, tu gerai imanai i srit, bet pasakyk man ar is medinis rantis taip pat

miraas? taip - atsak mokinys. mokytojas trinkteljo raniu mokinio galv ir juokdamasis paklaus pykusio mokinio : jei tai miraas, i kur tuomet tavo pyktis? kiekvienas ms - pasaulio centras. vienintelis ir nepakartojamas. svarbus ir reikmingas. o kaip gi kitaip? juk jei nebt ms nebt ir mus supanio pasaulio. itas gyvenimas ms ir tik mes esame jo valdovai. mes jo reisieriai. nereikia bijoti valdyti pasaul taip kaip reikia mums. ne gda vadovauti pasauliui, gda daryti tai blogai.

nebijokite vadovauti, bijokite daryti tai netinkamai. noriau bti vadovu. btinai dideliu ir reikmingu. iek tiek prisibijau atsakomybs, bet, manau, atsakomyb mogui tai kaip prieskonis maistui - galima valgyti ir be j, bet tuomet skonis jau ne be tas. aiku, nepridjus ar perdjus prieskoni irgi nepasieksime norimo rezultato. geram skoniui, kaip ir geram vadovavimui reikalinga tinkama proporcija visi valdo visus. informacijos srautai susiduria ir pakeiia savo krypt. alkanas vaikas, praantis imaldos trumpam nukreipia js dmes ir t akimirk trumpai valdo jus. uo, praantis ivesti j laukan, koreguoja js elges. visi vadovauja visiems. nebijokime vadovauti, bijokime daryti tai netinkamai

silpnas negali tinkamai valdyti pasaulio. atrodo yra mogus. mogus ir tiek. dvi rankos, dvi kojos, galva. bet ne kaip rbus, ant jo maunamos vairios pareigos, sipareigojimai, privilegijos, teiss vienam daugiau, kitam - maiau. domu, kad kuo daugiau i rb umauta, tuo daniau mog vadina stipriu. domu ir tai, kad tuo pat metu stipriu vadina ir t, kuris iskirtinai i rb neturi.

pavyzdiui - auktas pareigas uimantis vadovas - turi begal sipareigojim ir privilegij. jam lenkiasi, j gerbia ir bijo, smerkia ir apkalbinja. jis stiprus? arba mogus, vardan to, kad isaugoti unikali, nedidel gl prisirakins prie geleinkelio bgi. jis atsisak savo teisi laisv, judjim. rizikuodamas gyvybe, galiausiai ikovojant pergal prie vis pasaul isaugo gl. ar jis stiprus? kas ivis yra stipryb? k a inau apie j? a inau, kad silpnas negali tinkamai valdyti pasaulio, nes pasaulis valdo j. silpnas nuolatos prao ir skundiasi. jam reikia utarjo ir pagalbininko. jam reikia uuojautos ir paramos. jis bijo valdyti, nes prato, kad pats yra pavaldinys. pasakykite silpnam ne ir jis atsisakys tikslo. pasakykite taip ir jis bus js vergu. stiprus valdo silpnus. jis neprao, bet silo. jis ne skundiasi, bet dalijasi patirtimi. pasakykite jam ne ir tapsite silpnesniu, nes atsisakte jums pasilyto. pasakykite jam taip ir tapsite priklausomi nuo jo. jis pats sprendia vardan ko, kaip ir su kuo jam kariauti, k ginti bet kokiame klausime, kurio atsakymas numato galimyb rinktis tarp taip ir ne mes renkams daug daugiau, nei vien tik od. mes renkams pozicij, parenkame arba pabriame savo status. nustatome ribas tarp leistino ir udrausto. parodome savo jgas ir silpnybes. danai, tokioje situacijoje silpnas sako taip tik i baims pasakyti ne. o sakydamas ne, sako tai i bejgikumo pasakyti taip. stiprus sakydamas taip - leidia arba sutinka , o sakydamas ne - draudia arba prietarauja. labai nuoirdu. prie mane du lapeliai, viename parayta tam, kad, o kitame nes. domu, kad

suraydamas ant j nuveiktus per dien darbus galiu lengvai suprasti - k padariau i bejgikumo, o k i stiprybs. lapeliuose surayti nes - mano veiksmai, iprovokuoti ko nors. tam, kad mano sprendimai. silpni gyvena, nes yra gyvi. jie valgo, nes alkani. jie dirba virvalandius, nes udirba per maai. jie skundiasi, nes gyvena blogiau negu nort. tas nes lydi juos vis gyvenim, akivaizdiai parodant, kad visk k jie daro jie daro pavalds aplinkybms. nes - j silpnumas. j pastovus bandymas suvelninti padt, sumainti skausm. stiprs gyvena tam, kad siekti tikslo. jie valgo tam, kad bti sotiems. jie dirba daugiau tam, kad udirbti daugiau. trumpas tam kad - pateisina visus j poelgius. dirbti tam, kad daug lengviau, negu nes. ikentti skausm nes daug skausmingiau, negu tam, kad. tikslas - padeda veikti sunkumus. tikslas - vedlys gyvenimo labirintuose. jis ujaus ir paguos, jis suteiks jg ir stimulo. jis - tai, vardan ko sakoma tam, kad. jis stiprij moni atrama ir jga. jis stipriau u stiprius, nes vardan jo stiprieji stiprs! pabandykite darydami k nors atsakyti sau ar darote tai tam, kad ar nes. nustebsite, kiek daug keiia is maas odelis. jis valdo mus. nes jis - kelio dalis. tam, kad - vilgsnis ateit. nes- praeities aplinkybi suvelninimas ir taisymas. visuomet verta k nors daryti tam, kad vliau nereikt daryti nes.

alia stipraus gera ir saugu, bet visuomet jauti, kad prieiti per arti jo pavojinga. kuo daugiau didja stulpelis tam, kad tuo daugiau jauiuosi vertingas, savarankikas, stiprus. danai susiduriu su paradoksu - fizikai silpn mog

pripastu stipriu. mano seneliui - 85 metai. jis vos pajuda, bet geba kontroliuoti visk aplink savs. manau, jis stiprus. stiprus valdo pasaul. visi aplinkui j - jo pavaldiniai. jis - vadovas, protingas ir profesionalus. valdant ir vadovaujant jis nesiima radikali veiksm. jis neleidia aplinkybms tapti nepavaldioms jo veiksmams. jo pavaldiniai daro visk tiksliai ir laiku. jam nereikia tikrinti j darb. danai net nereikia sakinti. utenka to, kad jis yra. neatlikti darbo laiku ar atlikti ji nesiningai baisu. niekas neino kas tuomet gali atsitikti, nes apie tai baisu net pagalvoti. stipr bijo ir myli. tik bijo ir tik myli. bailiausieji bailiai savo baim gali maskuoti neapykant o meil nuolankum, bet jie tik atrodys neapkenianiais ar nuolankiais, tuo tarpu myls arba bijos. stiprus dirba, suprasdamas darbo svarb tikslui. tam, kad pasiekti tikro rezultato reikia eiti ne trumpiausiu, bet reikalingu keliu. eiti negailint savs, eiti nebijant klii, nes reikalingas tvirtas, realus, o ne tokiu atrodantis rezultatas. stiprus supranta tai, todl dirbdamas - dirba. jis egoistas, judantis savo tikslo link. jis rpinasi pavaldiniais ir baudia juos. su jo gera ir saugu, bet visuomet jauti, kad prieiti per arti jo pavojinga. js tikrai inote tok mog. arba pats esate jis.

stiprus neskuba. du mons stat namel i kort. nesunkus darbas, bet kruoptus ir ilgas. vienas atsine kalades ir ikart sdo prie stalo, pradjo dlioti. kitas pradjo daug vliau, nes prie dliodamas sitikino ar tvirtai stovi jo stalas - ar nejuda, ar udaryti langai ir durys manau ios istorijos baigtis daug kam aiki kiekviename darbe svarbus ne tik laikas ar jgos sugaitos rezultatui pasiekti, bet - rezultato tvirtumas. kas i to, kad mes pastatysim tikrj nam per savait, jei per skubjim jis greitai sugrius? tikras darbas reikalauja jg ir dmesio, bet pavelkite u jo

rib - pamatykite rezultat ir suprasit, kaip svarbu j atlikti gerai. jei jums nereikalingas tvirtas ir tikslus rezultatas gal bt neverta net pradti darbo? ar turit pakankamai laiko daryti k nors nesiningai? ar tursit laiko vliau taisyti padarytas klaidas? stiprus - neskuba. stiprus neskuba, nes kaip jis beskubt jis priarts prie savo tikslo tik tada kai to reiks. skubantis visuomet vluoja. skubantys silpni, nes pavalds laikui kaip gali bti pavaldus laikui tas, kurio tikslas u gyvenimo ribos? stiprus - neskuba. neskuba tam, kad pavelgti rezultat. tam, kad atlikti klaid prevencij. tam, kad i miliniko srauto informacijos irinkti tik t, kuri verta jo siningo darbo. jo statomas namas nesugrius ir nesupus. kiekvienas vartas jame suktas smoningai, suprantant jo svarb ir paskirt. kas bt jei bent viena i imto fundamento plyt bt skilusi? kas atsitikt, jei bent vien supuvusi lent prikaltumm? nesiningas ir nerpestingas bent vieno ingsnio atlikimas gresia trauma. klysti monika. bet numatyti ir apeiti klaidas - protinga.

pyktis gimdo kert. grietumas - teisingum. manau, labiausia eidiantis dalykas bti apkaltintam tuo, ko nesi padars, vien todl, kad btina k nors apkaltinti. bti aprktam pardavjos, vien todl, kad jai bloga nuotaika, arba iki tavs buv pirkjai eid j. arba tiesiog iaip i pykio. aibai, beprasmiki ir chaotiki agresijos smgiai - bet kam , bet kur, bet kaip esi priverstas arba kopti vien i barikad pus - kovoti konflikte, kurio nauda niekinga arba nuryti nesaldi svetimo pykio piliul. na, o maloniausias dalykas - kai ilgoje eilje poliklinikoje tau prie nos bandaniam pralsti storieviui u tavs stovintis mogus pasako: ei, kur lendi? tai jo vieta! gale stovinio mogaus grietumas tarsi atstato

teisingum. vadinti jo poelg piktu vargu ar kas beidrst bent jau i toje eilje stovini mogus turjo uniuk. dar ma ir neiauklt. atsitiko taip, kad uo sudrask jo mgstamus batus. mogus baud un. baud u tai, k jis padar. baud, nes buvo piktas ir nusivyls. kerijo silpnesniam u savo nuoskaud. mums nelabai patinka is mogus. nes jis yra pavaldus net uniui. ar gi jis ne silpnas? kitas mogus pateks panai situacij dar t pat, taiau ne i kerto, o tam, kad pamokyt, iauklt un. tam, kad ateityje ivengt panai situacij. dar tai be pykio, bet grietai. be nuoskaudos, inant, jog jo pamoka nepraeis veltui. mums patinka is mogus. jis grietas, bet ne piktas. jis baisus, bet neabejotinai teisingas. j galima tik mylti arba bijoti. kaip galima neksti ar nepateisinti to, kuris turi tiksl? kaip paprietarausi tam, kas teisus? silpno mogaus pyktis gimdo kert. kertas tai beviltiko silpnumo kak pakeisti pasekm. stipraus mogaus grietumas sau ir kitiems - tvarkos palaikymo priemon. o tvarka, tai - k mes vadiname teisingumu.

pagrindin ir svarbiausia uduotis. kiekvienas rezultatas reikalauja darbo. kiekviename darbe gali atsirasti klaid. kiekviena klaida reikalauja dmesio tam, kad rezultatas bt tvirtas. keli imtai darbinink stat nuostab laiv. jis buvo vienas didiausi ir tviriausi vis laik laivas. viskas jame buvo padaryta tvarkingai ir tvirtai, iskyrus vienos inkaro grandins grandies, kuri nebuvo pakankamai sutvirtinta su kitomis. is laivas ijs i uosto niekuomet negro j metalin grandin susideda i daugelio dali, taiau ko verta net pati storiausia ir tviriausia grandin, jei bent viena i imt jos grandi bus

brokuota? eidami link rezultat, siekiant tiksl, atliekame daugel veiksm, bet utenka vienam i j bti brokuotam ir visas darbas nueis veltui. pastebti, numatyti, apeiti galim silpnum veiksm grandinje - pagrindin ir svarbiausia uduotis. ne visuomet tai ieina, bet reikia mokintis.

kai baudia ir auklja stiprus, nekyla abejoni, jog kaltas tu. kas nepritvirtino inkaro grandins? kas nepakankamai gerai ir siningai atliko manim pavest darb? visi tie darbininkai - alkoholikai. tinginiai,- visus juos reikia ivaryti lauk i darbo, pakarti, suaudyti, umuti - rkt pikta pardavja. kam buvo pavestas is darbas? kas kontroliavo jo atlikim? kokybs kontrolierius? kas? tu? - pradt domtis poliklinikoje pagelbjs mogus. a, bet juk grand tvirtinau ne a. darbininko kvalifikacija nelygi tavajai. tavo uduotis - kontroliuoti kokyb. jei a iekosiu nekokybikai atliekam darb, tai kam tuomet bsi reikalingas tu? ar esi reikalingas? taip tai kas kaltas? a kai baudia ir auklja stiprus, nekyla abejoni, jog kaltas tu, nes stiprus stiprus bekompromisikai. jo bausm u jo sakym nevykdym grieta, teisinga ir visuomet gresianti.. gali maskuoti baim ir meil jam pykt ar nuoskaud. gali teisintis ar nesiteisinti, taiau supranti, kad jis neabejotinai teisus. jo bausm neivengiama. jis baudia tik kaltus, nes gali ilgoje moni grandinje velgti silpn grand. nes neskuba. nes yra stiprus. jei kaltas jis - jis baudia save. grietai ir be abejoni. jis baudia net save, kaip manote ar nubaus pavaldin u nepareiging elges?

tiksliai nustatant silpnj grand jis parodo kitiems - esi kaltas - bsi nubaustas, kas tu bebtum. taiau, jei bsi nekaltas ir siningas, tau bus leista bti ariau. ar ne to mes norime, bdami silpni? ar nenorime, kartais, pasislpti u tvirtos jgos ir argument sienos? stipraus mogaus atrama jo tikslas. jis mat rezultat, jis j supranta. kaip gi jis gali palti ar suklysti? jei jums tai atrodo sunku prisiminkite skruzdliuk, neant kelis kartus u save sunkesn nat. net jis supranta, kam jis tai daro. net jis supranta savojo kelio svarb. ar esate silpnesnis u j?

stiprus prisiima atsakomyb, silpnas jos kratosi nors, kontrolierius padar klaid, jis tebra kakuo avus. galbt savo drs priimti atsakomyb? gal todl, kad itar t a neatsikalbindamas ir nebekaltindamas kit? manau, kad jis stiprus, nes stiprieji klysta, bet nebijo prisiimti atsakomybs u savo klaidas. mogus turi silpnyb - pateisinti nenor imokti to, kad yra dar per jaunas arba jau per senas. jis mano, jog reikiamas laikas jau prajo arba dar ateis. k gi, paguoskite tok mog, jis vertas uuojautos.

labai lengva pasiduoti aplinkybm. labai lengva pasakyti k a galiu padaryti?.. a jau padariau visk, k galjau ; tai nepriklauso nuo mans ir taip pasimirti. palikti visk kitiems. leisti kitiems vesti jus savo tikslo link. bet ar norite to? ar manote, kad kiti ino, kur jums reikia eiti? ar norite, kad js piein oloje ibraiyt svetima ranka? prisiimti atsakomyb - ingsnis link stiprybs, nuimti atsakomyb u padarytas klaidas ir nepabaigtus darbus nuo savs - tramplinas silpnjimo link.

danai taip darant, mes net nesusimstom, kad numetant u k nors atsakomyb ant kit - mes tampam nata jiems. natos atsikrato. su nata nesiskaito. nata bereikalingas balastas. norit bti bereikalingais?

k padarei tu, kad jiems pavykt? gero reisieriaus uduotis sukurti atmosfer, kurioje aktorius pasijus taip, kaip reikalinga reisieriui. sunku maksimaliai priartinti mog prie jam pavesto darbo. ikramtyti visk k jis turs suvalgyti. numatyti ir atmesti visas jo galimas klaidas. paaikinti mogui, kad jo atliekamas darbas yra svarbus, padaryti taip , kad jo neatliks jis pasijust kaltas, o atliks reikmingas. tai ilgas procesas. ilgas ir sunkus. bet jei kelias bt idealiai paprastas ar nortumte eiti juo? ar yra toksai kelias? ar jis js? jei koks nors darbas svarbus jums - padarykite j pats. nes tik tuomet galsite bti tikras, jog viskas atlikta gerai. jei js darbui reikalingas kito mogaus dalyvavimas padarykite taip, kad jis atlikt savo darbo dal siningai ir nuosekliai. padarykite visk, kas priklauso nuo js ir visk, kad jam bt lengviau. likusi darbo dal pasilykite padaryti jam. sukurkite toki scen, kurioje jo dalyvavimas bt minimalus, paprastas ir motyvuotas. nereikalaukite i kit daryt tai, kas padaryti yra js jgose, nereikalaukite, bet silykite. gerbkite tuos, kuriems vadovaujate. neklauskite kit, kodl jie nepadar ko nors. klauskite savs, ko nepadarme mes - tam, kad jiems pavykt. iekokite savo nesugebjimo ir tik tuomet sakykite kitiems j trkumus. manau, kad pamokytas kontrolierius kit kart pasielgs btent taip

viskam savo laikas. ar prasytumm eiameio vaiko paneti mai bulvi?

ar skintumm dar nesubrendus vaisi? ar reikalausite i kito to, ko jis dar negali padaryti? juk jei aktorius netinka vaidmeniui - pakeiia aktori. suteikiant pirmajam galimyb pasireikti kitur arba leidiant augti ir tobulintis iki reikiamo lygio. pastebti kitame jo silpnybes ir jg, tolygu gebjimui atskirti diaugsmo signalus lidesy. arba pajusti lidesio natas diaugsme. tam reikia laiko ir siningo savs neapgaudinjimo. pavelgti giliau u produkto pakuot ant kurios parayta vieias ir minktas ir sitikinti ar i ties vieias ir ar i ties minktas. pabandyti, vertinti ir suprasti. pairti mog giliau, atmetus on jo kaukes. ar jis valdo jus ar js valdot j? kur jo silpnybs? kam jums jo silpnybs ir kam jos jam? leiskite jam naudoti js tikslui savo jg ir parodykite jam, kaip atsikratyti silpnumo. nejau nuskinsim ir sunaikinsim dar ali obuol vien todl, kad jis alias? nejau imesit vaik vien todl, kad jis dar per silpnas jums padti? jis jums reikalingas, bet tam, kad tai suprasti ir jums, ir jam reikia laiko. viskam savo laikas, o kol kas padkite jam.

paiam laikytis tvarkos daug sudtingiau, nei j nurodyti kitiems. susidaro spdis, kad pikta pardavja mano, jog visuomet yra teisi. ji ino kas, kaip, kur turi bti, stovti, gulti, kvpuotiia jos prekystalis, ia jos tvarka. bet ar apauktas pirkjas mano taip pat? sugalvoti ir palaikyti tvark kitiems nesunku. vykdyti teisingum kitiems -

nesudtinga. vykdyti teisingum tik kitiems, aplenkiant save - emiausias i mogaus bruo. vykdyti teisingum sau, bei laikytis tvarkos paiam - vadovo savyb. karas, mano manymu, pikiausias mogaus iradimas.. pyktis, agresija, skausmas be protingo vadovavimo i abiej pusi, karas - beprasm, beform msmal. protingas generolas ne tik pavojingas prieas, bet ir, be abejo, geras vadovas jis nustato judjimo krypt kitiems. jis atsakingas u kit taisykling ir sining jo paskirt uduoi atlikim. jis palaiko savo tvark ir baudia j paeidusius. net jei paeidjas savo prasiengimu padar gerai. juk jei vietoj bausms jis sulauks pagyr, kiti pasielgs taip pat. kiti nors paeisti taisykles. kiti usinors paeisti tvark. tarkim sakymas buvo pasislpti ir laukti, niekuo savs neiduodant. ir tai vienas karys, neilaiks tampos nubga iki prieo stovyklos, nukauna deimt prie ir laimingas grta atgal. drsu? pagirti? apdovanoti? bet ar toks poelgis nra statymo nevykdymas, galintis iduoti viso brio buvimo viet? jei pagirsi j - kit kart pus brio, nekreipiant dmesio tavo sakymus sukils ir bandys nuveikti kak didvyriko. taigi - girti ar bausti? btent todl, generolas turi atskirti mel nuo tiesos. jis turi velgti, kuri grandis silpna, net jei jos silpnumo dka atsitiko kas nors gero. be abejo, yra didel pagunda pasidiaugti griu, kur padar taisykli paeidjas. kiekviename blogyje yra grio, bet juk mes dl to nevadiname blog griu?

neskubkite ko nors pradti ir k nors ubaigti. ar manoma, kad pauz net naud? pauz laike, pauz atstume, pauz tarp vyki ir po j? ta pauz prie ilg

kelion, kai sustoji ir patikrini ar visi dokumentai yra su savimi; ar turi biliet? ta pauz, kai uuot apkaltins visus kaip pardavja, iekai tikrojo kaltininko? geras generolas neskuba girti ar bausti priek siverus kar.. jis ivis neskuba ko nors pradti ir k nors ubaigti. jis ilaiko atstum tarp sprendimo ir jo eigos pradios ar pabaigos. patikrina ar verta pradti. ar padaryta siningai? prie atiduodant sakym paruoia visk jo atlikimui ir sitikina, jog verta sakyti. padaro pauz pradioje ir pabaigoje. atsikrats skubjimo ir pavelgs bsim ar padaryt veiksm - gali velgti jame daug naujo. ilaikius pauz pokalbio pabaigoje galima igirsti daugiau, nei per vis pokalb. pauzs metu velgiant ne odius ir veiksmus jau pasakytus ir padarytus, bet j neam, bet dar nesam rezultat - mes tarsi velgiam ateit, neirint praeit. aplinkybs keiiasi. mes keiiame aplinkybes, nes keiiams patys. gal mums jau nereikia to, ko mes norjome? sukuriant pauz, mes galim pamatyti tai, kas pastumia ms panekov pasakyti ar padaryti k nors. mes ne atstumo, o laiko pagalba atsitraukiame nuo didelio paveikslo, siekiant pamatyti j visa. velgti jo esm. odiai ir veiksmai ne tobulas, bet vienintelis esms rodiklis. tik stebint esm galima pastebti, kaip puolantis jus mogus i tikrj ginasi, o atrodantis nepavojingu rengia smoksl, gal net pats to nesuprasdamas.

vakar. iandien. rytoj. keliavimas laiku ne vien fantast ir svajotoj privilegija. mes visi, ir mai ir

dideli judant gyvenimo keliu i esms judam laiku. i praeities pro dabart ateit. keliaujant kur nors visuomet verta turti emlap. turintis tiksl ir matantis keli link jo ino tai jam praeitis - tai ta tiesa, kuri galima atsiremti. praeitis brangi tuo, kad ji nepakeiiama. bet tuo paiu dl to, kad ji negrainama, ji praranda vert ateityje. dabartis tai esama padtis laike. tai trumpalaik padtis. ji - nra tokia tvirta ir stabili kaip praeitis. bet yra kur kas ariau tiesos, nei ateitis. ji dar ne tiesa, bet ir ne melas. ji - pusfabrikatis, dl kurio galima kovoti, bet dl kurios kovoja tik kvailiai, negebantys uimti geresns padties ateityje. ateitis neturi tiesos. jos dar nra, bet ji bus. kelia ateit nustato dabartis, remdamasi praeit. danai, nordami atrasti komfortabilesn keli mons kovoja tarpusavy - tarsi kariuomens. danai kovoja u savo praeit, dar daniau ir agresyviau u dabart. ir ne taip danai u ateit bet jus perpildyt autobus, kuriame liko tik viena laisva vieta - u kuri viet verta kovoti? u t, kuri jau uimta? u t, kuri uimama dabar? ar u t, kuri vis dar laisva?

imkite tai, kas yra i tikrj, o ne tai, k nortumt matyti vietoj to. remtis ateit negalima, nes jos dar nra. remtis dabart - jau geriau, bet ji dar per silpna. belieka remtis praeit, kokia nemaloni ji beatrodyt, nes ateitis gali bti veidmaininga, dabartis dar formuojasi, o praeitis tai esyb. gaila, kad rinkdami sau vadus mons nurao j praeities klaidas, ir tikint j paadais, mano jog ateityje jie bus geri. ar sunku atskirti alt nuo ilumos? taip pat lengva atskirti moni veidmainyst nuo esybs. mel nuo tiesos. silpnyb nuo jgos.

tiesiog reikia uduoti sau paprast klausim - kas vyksta ia ir dabar? be iliuzij ir abejoni atsakyti j ir suprasti. ir man ir tau ne viskas ieina ikart , todl kartais praveria sunkius, didelius darbus dalinti maus ir lengvus. kiekvieno pabaigoje nustatant tarpin, bet real ir laukiam rezultat. o pasiekus j, padaryti pauz kvpimui ir vertinimui; naujo rezultato nustatymui ir kelio link jo apibrimui. visi didieji dalykai susideda i ma. net monolitins uolos turi sudedamj dali. be abejo daugel dalyk dalinti tiesiog kvaila.. k js norite gauti? daug, bet po met ar dal to, bet jau dabar? dal rytoj, dal poryt, dal uporyt? dalindami didelius darbus paprastus ir maus pamatome real rezultat. suprantame mums pavyksta! ir inome kad pavyks.

tiesa ir netiesa. ar tu valgei i uogien? - paklaus jaunesnio broliuko sesuo. ne - pamelavo jis. ar tavo brolis m i uogien? - dukters paklaus mama ne - atsak dukra ir nesumelavo. netiesa tai smoningas esybs ikraipymas. jei esyb ikreipiama nesmoningai tai tiesa, bet tik tam, kuris neprisidjo prie jos ikraipymo. tuomet netiesos prieastis yra tas, kuris smoningai ikreipia ties - pakeiia faktus, skaiius, odius. o tas, kas j prim ir pateik kaip ties - nemeluoja. su slyga, jog yra nuoirdus. nenori sakyti netiesos - bk nuoirdus. bk nuoirdus pirmas ir bsi pirmas igirds ties. jei negali bti nuoirdus visais klausymais - neskubk. bk nuoirdus tiek, kiek gali. tiek, kiek realiai esi. dalink didel distancij tokias, kurias gali nubgti. ne inoti ar tiktis to, bet i ties bti. tai yra suprasti, kad gali.

netoleruok pusiau supratimo. pusiau supratimas tai inios, nuojauta, tendencija. pasikliaudamas vien tikjimu tampi panaus rusik rulet aidiant mog. jis kakodl tikisi, kad kulka teks ne jam. o jei jam? na k gi - nepavyko ar nori gyventi tam, kad paskui pasakyti - na k gi nepavyko? gerai jei turi antr bandym. bet ar sulauksi jo i kulkos? tik tikras nuoirdumas yra tiesa.

a - tau. tu - man. gerbti kitus daugiau, nei gerbti save. galima mylti save, suprantant, kad niekas iskyrus tavs paties - tavs nemyli, bet ar tai bus ta meil, kuri verta vadintis tikra? ar nuolatos nelys galv mintys, kad mons nepastebi tavyje to, dl ko tave btina mylti? tai kas tuomet? apkaltinti kitus aklumu? atsiskirti, nes esi nesuprastas? taip padaryti galima, bet o kam? pabgti nuo vis, pasislpti dar giliau, neapksti kit, besitikint, kad tuomet tapsi vis matomas, mylimas ir gerbiamas? ar savo neapykant sunaikinti visus ir visk aplink save ir savyje i kerto? tai kuo gi tuomet tu skirsis nuo mogaus kertaujanio uniui i savo bejgikumo k nors pakeisti? gerbti kitus - tai leidimas gerbti save. mylti kitus - leidimas bti mylimam. negerbti kit prieastis, kad negerbt tavs. neksti kit - prieastis, kad nekst tavs. negebantis sakyti ties sau ir kitiems, vargu ar gali tiktis, kad ties sakys jam manau, kad sakyti ties kitiems, tai leidimas sakyti ties tau. sakoma tiesa turi bti neabejotina man. pusiau tiesa - netikra tiesa - nevari tiesa. pusiau tiesa taip pat ir pusiau melas. pusiau melas - tai maas, nerykus ir nepiktybinis, bet jau melas. melas jis ir yra melas, kaip j bepavadinsi. i mao katono iauga katonas. kas gi dar gali i jo iaugti? ps vjas, trks arba bus per daug vandens, keisis medio forma, bet i katono iaugs katonas. o i melo mao ir

nereikmingo - melas didelis. jei leisiu augti. jei nepastebsiu ir nevelgsiu. jei neprisiimsiu atsakomybs u nepastebjim ir nevalgum. jei atsiribosiu nuo vyki, sakydamas - tai ne mano katonas, dar ne laikas, a dar per jaunas ar jau per senas. jei susitaikysiu su mintimi, jog gyvensiu su melu, ar galiu tiktis, kad nereiks gyventi jame?

blogas karys - abejoja sakymais. kas bt, jei kiekvienas aktorius pradt rodinti reisieriui, kas jo manymu yra teisinga? kas atsitikt, jei karys suabejot sakymu? atak! - suauk generolas, sulauks tinkamo momento. bet palaukit j deimtkart daugiau nei ms, tai saviudyb - pareik vienas kari. k daryti? sustoti, praleisti tinkam moment atakai ir paaikinti kariui, kodl btent tas, praeitin einantis momentas, tinkamiausias? gal jis ir supras. bet tuomet kiekvienam i kari teks kas kart aikinti kas, kur, kodl ir kam. o laikas eina - prieas nelaukia. blogas tas karys, kuris abejoja sakymais.

generolo uduotis - abejoti. kario uduotis - be abejoni vykdyti sakymus. generolo uduotis - abejoti prie sakant. abejoti, reikia bandyti suprasti, kur tiesa, o kur melas. padaryk pauz, atskirk grdus nuo pel. nubrk rib tarp tiesos ir netiesos. nebna pusiau tiesos ar pusiau netiesos, juk pusiau tiesa tiek pat tiesa kiek ir melas. tai tiek pat supuvusi lenta kiek ir tvirta. ar nori gyventi i toki lent sukaltam name? ar nori nesumainus kainos pirkti bent truput brokuot prek? jei nenori pats, kodl manai, kad nors kitas? kartais mes norim bti apgauti. bet tik su slyga, jog inome ties. a nujauiu

ties, bet tu geriau apgauk mane. taip mes sakome, nesmoningai norint ilaikyti pauz, reikaling tam, kad vertinti ir apmastyti gresiani ties. pasiruoti. vertinti. priimti atsakomyb. rasti ieit. pastebti gr blogyje, baim agresijoje. atskirti grdus nuo pel. generolui, saugant savo karius nuo bereikaling auk - tiesa tai tik tiesa. jei abejoji - geriau patikrinti. tikrindamas sitikink, kad nebeabejoji. jei vis dar abejoji, o sakyti reikia - isakyk tendencij, bet ne ties. tendencija pretenduoja tapti tiesa, bet ji dar ne tiesa. ji - silpna tiesa, pusiau tiesa. ar ji verta kovos? generolas negins pusiau melo, nepuls dl pusiau tiesos. jis neskuba vadovauti tiems, kas nenori bti jo pavaldiniais ar pagalbininkais. daryti tai, tas pats kaip pasiryti i kart bgti 10-ies kilometr distancij, suprantant, kad prabgti galite tik vien. jei nematote toki, kurie nori bti js pavaldiniais, gal dar pats esate per prastas vadovas? nematantis savo atsakomybs savo bejgikume - bejgis tapti stipresniu.

pirmas ingsnis igijim - lygos pripainimas. prisipainti sau, kad esi prastas vadovas, tai tas pats, kaip pradti iekoti kuom esi prastas. nepripainti to, tai tas pats kaip nepripainti savo ligos. nepripainti savo ligos reikia negerti vaist nuo jos. reikia sakyti - a sveikas, nes dar per jaunas sirgti. a stiprus, nes stiprus nebna silpnas. a stiprus ir sveikas, nes tai mano tikslas. bet bti vien stipriam ir sveikam ar to ne per maa gyvenimui? kur tada ms pieinys oloje? pripainti lig - sunku. tai momentas, kai mes nujausdami ties norim bti apgauti. is momentas reikalauja pauzs. tai - stipri, smoninga pauz. pauz vardan tikslo. pauz, kuri btina padaryti

tam, kad nepavluoti. pauz, kuriuos metu apsisprendi ar gyvensi su melu, apgaudinjant save nenorjimu inoti ir pripainti ties. ar naudojant nors ir baisi, bet ties, kaip atramin fundament engti reikaling ingsn. pirmas ingsnis igijim - savo ligos pripainimas.

abejojantis prie darant, daryk neabejodamas. kam abejoti, jei atrodai stiprus? ar esi tikras, kad ne tik tokiu atrodai, bet ir esi? jei esi tikras, reikia tai supranti? jei supranti, reikia inojai, abejojai ir sitikinai? ities atlikai vis tai, ar tik tikiesi, jog silpnumo kulka teks ne tau? siekti stiprybs kaip tikslo irgi silpnyb. laviruoti tarp stiprybs ir silpnumo, naudojant jg, kad atrasti silpnum ir naudojant silpnyb tam, kad suprasti kaip j pakeisti jg - menas. bet is menas - ne tikslas, o tik instrumentas, reikalingas tam, kad pasiekti tiksl. mog, sitikinus savo neabejotin stipryb, lengva apgauti. mog, manant esant be trkum, lengva sulauyti. nes jis nesisaugo, tikint, kad jo stipryb - jo saugumo garantas. i ties stiprus visuomet abejoja savimi prie darant, utai daro neabejodamas. arba nedaro ivis.

tarp pradios ir pabaigos - darbas. turti pat moderniausi emlap, dar nereikia pasiekti tiksl. velgti rezultat, dar nereikia jo pasiekti. pripainti lig, dar nereikia igyti. pastebti silpnum, nereikia jo atsikratyti. tarp pradios ir pabaigos darbas, kur btina atlikti paiam. gyvenime reikia rinktis, sakyti, galvoti, gerbti, neksti, pykti, mylti - visus iuos veiksmus mogus atlieka pats. pats sau. pats u save. pats dl savs.

atsiranda du pats - pats - darantis ir pats vardan kurio daroma. pats norintis ir pats abejojantis. mes ir norim, ir nenorim. mes vienu metu ir diaugiams, ir lidim. mes juokiams iki aar, ir verkiame iki juoko. mes ir knas, ir protas kartu. mes pats sau pavaldinys ir vadovas, draugas ir prieas. mes patys sau generolai ir patys sau kariai. ar mes paklstam sau? visuomet darome tai, kas mums svarbu ar slapstoms u vairi nes? nuo ko priklauso ms kariuomens skm, jei jos vadai mes patys? tik nuo ms pai. tik nuo gebjimo vadovauti avimi. gebjimas - nesuteikiamas gimstant. jis renkamas darbais. naujas gebjimas - kaip nauja imokta raid. kiekviena naujai imokta raid atveria naujus horizontus. kiekvienas ingsnis kaln vis daugiau pakelia jus vir ems. kiekvienas potpis daais vis daugiau pasako apie bsim paveiksl. atrodo neinojai ir abejojai, bet vis dl to padarei pirm ingsn ir tai ikarto pamatei kur reikia dti antr. o antrasis parod treiojo krypt. kur gi buvau ankiau? kodl neinojau? nepadars pirmo ingsnio, neinai kur dti koj antram. norint skaityti tarp raidi btina mokti skaityti. nemanoma gebti vadovauti kitais, nesugebant vadovauti savimi. vadovauti reikia inoti, kas i tikro reikalinga o kas tik atrodo reikalinga. vadovauti reikia inoti ir suprasti ko nori. kaip vaiuojant autobusu - tiksliai inoti stotel, kurioje nori ilipti.

norai ir trokimai. kartais mes i tikrj nenorime to, ko troktame. danai, patys sukuriame aplinkybes, kuriose netikri norai uslepia tikrus. tai, kaip gerti tabletes, neinant ir nesistengiant suprasti kuo sergam. apknus mogus, norintis atsikratyti virsvorio, sako - a valgau per daug.

kaltas mano noras valgyti. apribojant nor a sulieknsiu. tai pavyzdys, kai neteisingai konstatuojama liga, kai imamas pats trumpiausias kelias j pastebti. is apknus mogus valgo tiek, kiek i tikrj nori. tiek, kiek reikia jo organizmui. o likus, nereikaling maist jis suvartoja, nes mgsta aisti su maistu, jausti jo skon burnoje. jo apknumo prieastis ne tikrasis siekimas pasisotinti, bet alingas protis daryti tai, kas jam nereikalinga - vykdyti ne tikrj savo nor, o daugiau u j. jam patinka ne valgyti, bet lepintis maistu. aisti su maisto skoniu. norint, kad vaikas ne aist, o mokintsi, btina patraukti nuo darbo stalo aislus. nemainkite apknaus mogaus raciono, tegul valgo tiek, kiek jam reikia. bet paslpkite jo aislus - t maist su kuriuo jis aidia. tuomet suprasit. jog jo apknumo prieastis ne noras valgyti, bet meil maistui. tai beveik tas pats, bet labai skirtinga! va dabar, supratus save, is mogus turt klausti savs, ar jis gali atsisakyti meils - maisto skoniui, vardan grakios figros. ar jis i tikrj nori nebesmaliiauti bdamas sotus ar tik svajoja to norti? tai kodl geros dietos riboja ne kiek, bet asortiment. tai kodl reikia imokti atskirti tikrus norus nuo netikr. kaip ivynioti saldain norint suvalgyti saldain, ivyniojam j i popieriuko, atskirdami j nuo jau nebereikalingos pakuots. nes mums reikia tik saldainio. tik esms, o ne to, kas i esm apgaubia. kas bt jei saldainis ikart neturt popieriuko? ar galt jis neisipurvinti ir likti saugus? tiesos pakuot, kaip ir saldainio pakuot saugo j tam, kad ji pasiekt adresat. visa i knyga - esms pakuot, bet kaip be jos a perneiu esm jums? sudegink, suplyk jau perskaityt knyg, bet ar atsikratysi esms ir tiesos idstytos joje? pakuot, kaip ir odis praranda savo vert tuomet, kai atliko savo vaidmen. ar buvo svarbus is odis? taip, be abejo. bet ar jo reikia dabar? ne, nes jo

kelias ir laikas baigsi, jis iki galo atliko savj tiksl. laikas uleisti keli kitiems odiams. mums gaila atlikt darb, bet mes diaugiams j atnetais rezultatais. gailtis ir diaugtis - tai sankrya atsirandanti su kiekviena informacija. tai blogis gryje ir gris blogyje. tau rinktis. padidintas kiekis - nerealu. tai kaip padidintas noras - tokio nebna. nemanoma norti daugiau negu nori. norti daugiau negu nori, tai arba turti kelis norus, arba neturti nei vieno. norti pasisotinti daugiau negu to reikalauja alkis, reikia arba norti ne tik valgyti, bet ir pasimgauti skoniu. arba nenorti valgyti ivis, o valgym naudoti kaip pagalbin priemon kam nors kitam mstymui, apsiraminimui, savs gailjimui. padidintas asortimentas - tai galimyb rinktis, tai galimyb eiti kair ar dein, paimti skan pyragait ar neskan, bet maisting. galimyb ivynioti saldain ar palikti tok, koks yra ir suvalgyti su popieriuku. padidintas asortimentas tai visada pagunda suklysti. pasielgti taip, kaip lengviausia gauti rezultat be darbo. gerai, jei ir be darbo gautas rezultatas tvirtas. gerai, jei saldainio popieriuke suktas ities saldainis. bet tai yra ne visada. vagyst - padidinto asortimento pavyzdys. galima ilgai dirbti, taupyti pinigus ir vliau turti main. arba galima nedirbti, netaupyti, o tiesiog pavogti ir taip pat turti main. rezultatas vienas. keliai prie jo - skirtingi. keliai po jo - skirtingi. kelias po rezultato parodo io rezultato tikrj kain. turti main ir diaugtis, kad turi. arba turti main ir bijoti, nes j turi. kas geriau? ko js norite diaugtis ar bijoti? pavelgus ateit suprantam ko i tikrj norim ir ko nenorim. koks, tikriausiai yra neskanus saldainis su popieriuku

pabaigai

tai ir viskas. rayti toliau - norti daugiau nei nori. i knyga kelrodis, o ne kelias ir tikrai ne rezultatas. gerai, jei pastebjote joje kur eiti. gerai jei pastebjote joje kur nereikia eiti. ji atliko savo darb, jos jau nebereikia, ji - praeitis. bt gerai, jei ji tapt fundamentu ateiiai. kelrodiu, kur pamatot, kuriuo pasinaudojat ir kur pamirtat pamus i jo tiek, kiek reikia. su pagarba, michailas andrijanovas. [email protected]