Akvilė Žlibinaitė

2

Įžanga............................................ 5

Žirafa............................................ 6

Dramblys...................................... 8

Panda........................................... 10

Leopardas.................................... 12

Pelikanas..................................... 14

Orangutangas.............................. 16

Kengūra....................................... 18

Šaltiniai........................................ 21

3

4

Aš, Akvilė Žlibinaitė, iš Klaipėdos

„Ąžuolyno“ gimnazijos, savo kūrybiniam darbui

pasirinkau temą „Įdomiausi pasaulio gyvūnai“.

Šią temą pasirinkau norėdama supažindinti su

įdomiausių gyvūnų pagrindinėmis ypatybėmis,

tokiomis kaip išvaizda, mityba, prisitaikymas

prie aplinkos sąlygų, ir atkreipti žmonių dėmesį

į jų nykimą.

Šia tema noriu, kad kiekvienas perskaitęs su-

žinotų kažką naujo ir naudingo, suprastų, tarp

kokių nuostabių būtybių gyvename, ir prisidėtų

prie jų išsaugojimo.

5

Žirafa – aukščiausias že-me vaikščiojantis žinduo-lis, paplitęs Afrikos sava-nose. Ją nesunku pažinti iš ilgo kaklo ir ryškių dėmių ant kūno. Patinų ūgis iki 5,5 m, patelių 4-4,5 m. Su-augęs žirafos patinas sveria 1-2 tonas, patelė – viduti-niškai du kartus lengvesnė. Kailis gelsvai rudas su dė-mėmis.

Kaklas labai ilgas, kad galėtų pasiekti medžių lapiją. Kojos taip pat ilgos, priekinės 10 % ilgesnės už užpakalines. Dėl tokio kojų ilgumo žirafoms sunku pasilenkti prie žemės, todėl jos geria plačiai išsiskė-tusios. Gali bėgti 55 km/h greičiu. Žirafos žingsnis – daugiau kaip keturi metrai. Per minutę galingą žirafos šir-dis perpumpuoja apie 60 litrų kraujo. Todėl žirafų kraujo spaudimas aukščiausias iš visų gyvūnų pasaulyje.

6

Minta akacijų, viršūklių la-

pais ir vaisiais. Turi kie-

tą liežuvį, kurio ilgis siekia

iki 45 cm. Dėl įvairių agre-

syviai nusiteikusių žvėrių

kaip, pavyzdžiui, liūtų – ži-

rafos miega naktimis stovė-

damos, dažniausiai po 5 mi-

nutes. Tai leidžia joms iš-

vengti netikėtų plėšrių gy-

vūnų išpuolių.

Gyvena nedidelėmis 12 indi-

vidų grupėmis. Gyvenimo truk-

mė laukinėje gamtoje 20-25

metai, nelaisvėje - iki 28 metų.

Nėštumas trunka 400–460 die-

nų, paprastai gimsta vie-

nas jauniklis, nors pasitaiko ir

dvynukų. Gimdami žirafų jau-

nikliai krenta du metrus žemyn,

tačiau tikrai retai susižeidžia.

Nepaisant to, kad žirafos daž-

niausiai neskleidžia jokių garsų,

jų jaunikliai mykia.

7

Drambliai stambiausi dabartiniai sausumos žin-duoliai (aukštis iki 4 m, masė iki 7,5 t). Būdingiau-sias jų bruožas ilgas straub-lys. Juo laužo šakas, pake-lia daiktus, deda į burną maistą, siurbia ir šlakstosi vandeniu, užuodžia kva-pus. Straublyje nėra kaulų, todėl jis toks mobilus.

Vidutiniškai dramblio iltis sveria apie 60 kg ir yra 2,5 m ilgio. Kasdien drambliai valgo 150-170 kg maisto, išgeria 80 l vandens. Ir jie negali išgy-venti nė vienos paros be skys-čių. Vanduo drambliams būti-nas ir kiekvieno vakaro mau-dynėms. Dramblių oda labai raukšlėta, nes raukšlės padeda drambliams reguliuoti kūno temperatūrą ir drėgmės ba-lansą. Kojos stulpiškos, pen-kiapirštės, su mažomis kano-pėlėmis.

8

Drambliai gyvena grupė-mis, nuo penkių iki tūkstan-čio gyvūnų, o jai vadovauja sena patelė. Jauni patinai pašalinami iš bandos, vos tik subręsta. Jie formuoja naujas bandas. Jauniklių pa-telė susilaukia kas 4 metai. Dramblio patelės nėštumas trunka 22 mėnesius. Tik 1 atveju iš šimto patelėms gimsta dvyniai.

Drambliai komunikuoja ne tik garsais, sklindančiais iš straub-lių, riaumojimu, bet ir ultragar-siniu signalu.Tai padeda gyvū-nams nukeliauti didelius atstu-mus, nepasimesti ir nelikti be maisto. Drambliai turi labai gerą klausą, silpnus kitų dramb-lių šūksnius išgirsta net per 8 kilometrus. Drambliai – geri plaukikai ir mėgsta nardyti, jei tik yra gilumos. Gyvūnai gyve-na iki 70 metų.

9

Panda lokinių šeimos rūšis. Tankus kailis išmargintas baltos ir juodos spalvos lo-pais – pagrindinė spalva yra balta, priekinės ir užpa-kalinės kojos juodos. Juo-dos spalvos taip pat yra au-sys, nosis ir plotai aplink akis. Suaugusių pandų ilgis siekia 1,2-1,8 m. Vidutinis suaugusiųjų pandų svoris yra nuo 100 iki 115 kg.

Gyvūnas kilęs iš Kinijos ir gy-vena kalnuotose Kinijos miš-kuose. Vaikšto žeme, tačiau moka ir laipioti, ir plaukti. Nakčia aktyvūs, o dieną miega šakose, olose. Minta bambu-kais. Jos virškinimo sistema nėra optimaliai pritaikyta to-kiam maistui, todėl reikia kas-dien suėsti 15 kg bambukų ūglių ir lapų. Panda „puotauja" 16 valandų per die-ną.

10

Pandos – vienišiai ir bend-rauja tarpusavyje labai trumpai, kai ateina laikas poruotis. Poravimosi laiko-tarpis – balandis ir gegužė. Patelė po 2,5-4 mėnesių tru-kusio nėštumo atsiveda 1-2 labai mažus jauniklius, jie sveria 90-150g. ir būna tik tokio dydžio kaip žiurkė. Deja daug jauniklių miršta.

Pandos storas, vilnonis paltas išlaiko šilumą šaltyje. Didžioji panda turi didelius krūminius dantis ir stiprius žandikaulio raumenis, kad galėtų trupinti kieta bambuką. Daugelis žmo-nių mano, kad šie stambūs gy-vūnai turi būti mieli, bet panda gali būti pavojinga, kaip bet ku-ris kitas lokys.

Bambukai reikalingi ne tik pan-dai, bet ir žmogui. Todėl pan-doms gresia išnykimas.

11

Leopardas katinių šei-mos plėšrus žinduolis. Tai vieni pavojingiausių plėš-rūnų, paplitusių afrikoje ir azijoje. Tvirtas kūnas, o lyginant su kūno ilgiu ko-jos trumpos, kūno ilgis su uodega 1,5 - 2,6 m . Patinų masė siekia 30 - 96,5 kg, patelių 17 - 60 kg. Kai-lis gelsvas arba rudas, su juodomis dėmėmis.

Tai vienišą gyvenimo būdą mėgstantys plėšrūnai. Medžio-ja dažniausiai naktį. Puola iš pasalų ir keliais šuoliais pave-ja auką. Gerai laipiojantis me-džiais leopardas surengia pa-salas ir ant šakos. Leopardai minta įvairiais kanopiniais gy-vūnais: ožiais, antilopėmis. Net tris kartus už save sunkes-nią auką gali užsikelti į medį. Kailio spalva slepia leopardą gamtoje.

12

Leopardai sutinkami Afri-koje, Vidurinėje ir Pietinė-je Azijoje. Gyvena tankiuo-se miškuose ir kalnuose. Leopardės nėštumas trunka apie tris mėnesius. Ji atsive-da po 1-3 jauniklius. Kar-tais vadoje vienas ar du jau-nikliai būna juodos spalvos. Gamtoje išgyvena iki 12, kartais iki 17 metų.

Leopardai yra žinomi dėl jų su-gebėjimo laipioti, kartais jie vi-są dieną ilsisi ant medžių šakų. Šuolis virš 6 metrų horizontaliai ir iki 3 metrų vertikaliai. Leo-pardas sėkmingai gyvena gam-toje, nes turi gerai užmaskuo-jantį kailį, jo prisitaikėliškas medžioklės elgesys, įvairi mity-ba ir jėga perkelti sunkų svorį į medžius, jis geba prisitaikyti prie įvairių buveinių ir bėgti greičiu iki 58 km/h.

13

Pelikanai yra didelių vandens paukščių gentis. Skiriamieji požymiai: tie-sus snapas užsikabinęs ties galiuku, linijinės šnervės, plikas veidas ir plėvėtos kojos. Turi didelį gerklės maišelį gaudyti grobiui. Pelikano snape telpa iki 13 litrų vandens ir žuvų. Dau-giausiai turi šviesias plunksnas.

Pelikanas dažnas pakrančių vandenų gyventojas, minta daugiausia žuvimi, kurią gau-do netoli vandens paviršiaus. Jie keliauja pulkais, medžioja drauge ir veisiasi kolonijomis. Linkę lizdą sukti ant žemės. Pelikanų ir žmonių santykiai ginčytini. Paukščiai persekio-jami dėl konkurencijos su pra-mogine žvejyba. Jie nukentėjo nuo buveinių sunaikinimo, trikdymo ir aplinkos taršos.

14

Nors jie yra tarp sunkiau-sių skraidančių paukščių, jie gana lengvi, nes oro kišenės skelete ir poodyje suteikia jiems galimybę plūduriuoti ant vandens. Uodega trum-pa ir kvadratinė. Sparnai yra ilgi ir platus, tinkamos for-mos sklandymui, ir turi ne-įprastai didelį skaičių antri-nių skrydžio plunksnų.

Dauguma pelikanų valgo žuvį, kiti lesa driežus, varles, krabus. Per dieną jų gali sulesti 1,5 kg. Gaudo būriais vaikydami žuvis į seklumą Gyvena tropikuose, poliariniuose regionuose, sek-liose jūrų įlankose ir upių delto-se, apaugusiose nendrė-mis, meldais ir švendrais. Peri kolonijomis. Krauna didelius (~1,8 m pločio) lizdus iš van-dens augalų. Deda 2-4 kiauši-nius ir peri 29-30 dienų.

15

Orangutangas yra žmog-

beždžionė, glaudžiai susi-

jusi su žmogumi, turi net

97% bendros DNR. Jis yra

labai kantrus ir protingas

žinduolis. Patinų ūgis apie

1,5 m, svoris 120 kg. Pate-

lių ūgis 1,2 m, svoris 55kg.

Šios beždžionės aptinka-

mos Indonezijos salose.

Atogražų miškų buveinės nyksta nerimą keliančiu grei-čiu, dėl miškų naikinimo ir gaisrų. Kirtimas yra akivaizdi problema orangutangams, ku-rie praleidžia savo gyvenimą medžiuose. Brakonieriavimas ir medžioklė mėsai taip pat kelia grėsmę rūšiai. Motinos dažnai nužudomos dėl savo kūdikių, kurie vėliau parduo-dami juodojoje rinkoje kaip augintiniai, nes yra labai mie-li.

16

Orangutangas yra didžiau-sias pasaulyje medžiais lai-piojantis žinduolis. Gyvūnai turi būdingą beždžionėms formą, rausvą kailių, gra-bias rankas ir kojas. Jų ilgos rankos ištiestos apima 2 metrų ilgio. Orangutangų kojos yra gana trumpos ir silpnos. Orangutangai išgy-vena iki 60 metų ir ilgiau.

Orangutangai keliauja judėdami iš vieno medžio į kitą, ir daž-niausiai vengia laipioti žemyn ant žemės. Jie pasidaro sau aug-menijos lizdą miegoti naktį ir mažesnių, kad pailsėti dieną. Suaugę paprastai gyvena pavie-niui. Apie 60% orangutangų mitybos apima vaisiai, o likusi dalis susideda iš jaunų lapų ir ūglių, vabzdžių, dirvožemio. Vandens gauna iš vaisių ir iš medžių skylių.

17

Labiausiai paplitusi kengūrų rūšis – Raudonoji kengūra. Ji gali į aukštį pa-šokti daugiau nei žmogus, o jos svoris siekia apie 90 kg. Tai didžiausias sterblę turintis gyvūnas. Daugiau-siai kengūrų gyvena Aust-ralijoje, apie 57. Čia gyve-nančios kengūros, laiko-mos šalies simboliu. Gy-venimo trukmė - 9 metai.

Gyvūno priekinės galūnės trumpos, su aštriais nagais, o užpakalinės – stiprios ir ilgos. Turi metro ilgio uodegas, ku-rias naudoja pusiausvyros iš-laikymui. Nesugeba pašokti į viršų, jeigu uodega neliečia žemės. Šokinėja beveik du metrus į aukštį. Kengūros di-delės ausys, jų dėka ji pastebi grobuonį ar medžiotoją. Gy-vūnas augalėdis, vandens rei-kia visai nedaug, be jo gali iš-gyventi ištisus mėnesius.

18

Kengūros išvysto iki 60 km per valandą greitį, be to, jos gali peršokti 3 m aukščio barjerą. Dieną kengūra daž-niausiai ilsisi pavėsyje, o minta ji dažniausiai vakarop ar net naktį, kai tampa kiek vėsiau. Per didelius karščius kengūra priešais save ištie-sia priekines letenas ir tan-kiai jomis mojuodama vėdi-nasi. Ji taip pat laižo savo letenas, kad nebūtų per karšta.

Nėštumo laikotarpis siekia vos 33 dienas. Jauniklis gimsta 1-3 cm ilgio. Iki galo jaunikliai iš-nešiojami patelės sterblėje. Jau-niklis sterblėje gyvena apie 6 mėnesius Net kai jauniklis ga-na didelis, jis toliau minta ma-mos pienu, ieškodamas spenelio sterblėje. Iš vidaus sterblė yra visiškai lygi, mama gali savo raumenimis visaip reguliuoti, net visiškai ją užvertį, kad plau-kimo metu į ją nepatektų van-dens.

19

20

http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/

naujiena/horizontai/pasaulio-gyvunai-zirafa

-sukryzminkime-leoparda-su-kupranugariu-

640-231404

http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/

naujiena/kelioniu-ekspertas/ar-zinote-kad-

drambliai-638-228415

http://proin.ktu.lt/~tomablaz/azina/

index.php?

akcija=klatsas&tema=1&KL_KODAS=160

http://lt.wikipedia.org/wiki/Leopardas

http://animals.howstuffworks.com/birds/

pelican-bill-vs-belly2.htm

http://en.wikipedia.org/wiki/Pelican

http://wwf.panda.org/what_we_do/

endangered_species/great_apes/orangutans/

http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/

naujiena/horizontai/pasaulio-gyvunai-

strikinejantis-ir-vaikus-kiseneje-nesiojantis-

zmogaus-protevis-640-284491

21