71

Ac tA Ac A de m i A e A rt i u m V i l n e nsis / 76 2 015

Įvadas

Magistrantūroje buvo parengtas baigiamasis darbas tema „Tradicinės urbanistinės erdvės reabilitavimas Lietuvos miestų struktūroje“1. Jame paliesti klausi-mai, susiję su miesto urbanistinės erdvės atkūrimu ir kūrimu, remiantis tradicijomis ir istorine patirtimi. Šis darbas tapo pagrindu disertacijai „Morfologinės struktūros transformacijos centriniame miesto rajo-

1 Inesa alistratovaitė, „Tradicinės urbanistinės erdvės reabili-tavimas Lietuvos miestų struktūroje“: Magistrantūros baigia-masis darbas, temos vadovas prof. a. vyšniūnas, 2000.

ne (Lietuvos pavyzdžiu)“2. Pagrindinis tyrimų laukas buvo morfostruktūriniai dėsningumai ir transforma-cijos miestų centrinėse dalyse. Šie darbai bei vėlesnė praktika (nuo 2005) susijusi su urbanistinės struktūros projektavimu patvirtino faktą, kad masės (užstatymo) ir erdvės (visuomeninės) dimensijos kartu su sociali-ne funkcija bei jų kompozicija miesto struktūroje yra pagrindas fizinės miesto formos modeliavimui. Šiame straipsnyje liečiamas vienas iš miesto morfostruktūros

2 Inesa alistratovaitė, „Morfologinės struktūros transformacijos centriniame miesto rajone (Lietuvos pavyzdžiu)“: Rankraštis, daktaro disertacija: humanitariniai mokslai, menotyra – 03H, skulptūra ir architektūra – H312, 2005, 242 p.

aIKŠTĖ KaIP URBaNIsTINĖs ERdvĖs TIPas. TaRP sOCIaLINĖs FUNKCIJOs IR ERdvINIŲ dIMENsIJŲ Inesa Alistratovaitė-KurtinaitienėvILNIaUs GEdIMINO TECHNIKOs UNIvERsITETas

Pylimo g. 26/1, LT-01132 vilnius inesa.al@gmail.com

straipsnyje nagrinėjama miesto aikštė urbanistiniu aspektu, kaip masės ir erdvės kompozicija su socialinės funkcijos turiniu. Pateikiamos aikštės sąvokos versijos žodynuose, įstatymuose, aptariama aikštės sąvokos for-muluotė urbanistiniame kontekste. Formuluojami kriterijai aikštės formavimui anksčiau atliktų aikštės (kaip struktūrinio elemento) tyrimų pagrindu profesinės literatūros šaltiniuose, skiriant dėmesį urbanistinės erdvės formavimo principams (konkrečių kompozicinių-struktūrinių sprendinių paieškai). aptariamas aikštės cha-rakterio tapatumas, priklausomai nuo jos geografijos mieste. straipsnis aktualus urbanistikos ir architektūros profesinio lauko tyrėjams bei kaip bibliografinė rodyklė aikštės fenomeno suvokimui urbanistikoje.

REIKŠMINIaI žOdžIaI: aikštės sąvoka, miesto aikštė, vertinimo aspektai, kriterijai, centrinė miesto dalis, urbanis-tiniai sprendimai, aikštės charakteris, vietos tapatumas.

72

elementų, kuriame masės ir erdvės santykis, jo socia-linis turinys dažnai aptarinėjamas urbanistikos profe-sinėje veikloje, – tai aikštė – sudėtinis miesto viešųjų erdvių elementas.

visų pirma, visuomenės poreikiams skirtų viešųjų erdvių samprata gana plati, tačiau miesto charakterį ir jo tapatumą atskleidžia šie viešųjų fizinių erdvių tipai3:

1. urbanistinė erdvė, priklausanti miesto bendruo-menei, tvarkoma savivaldybės ir yra laisvai prieinama kiekvienam miestiečiui, t. y. atvira – tai gatvės, kran-tinės, pasažai, aikštės, skverai, parkai, žaliosios erdvės (pvz., kapinės, sporto aikštynai ir pan.);

2. atviros privačios nuosavybės viešam naudojimui savanoriškai perduotos erdvės (analogiškos 1 tipui) arba viešosios erdvės, veikiančios servitutų (pareigos visuomenei) teisės principu (dažniausiai komunikaci-nės tranzitinės erdvės);

3. uždaros privačios ir neprivačios nuosavybės vie-šosios erdvės arba pusiau viešos erdvės (t. y. turinčios viešąjį pobūdį, kuriose ribojamas lankomumas) – tai bažnyčios, pasažai, stočių ir uostų salės, turgaus halės, prekybos centrai ir kiti viešosios paskirties pastatai, daugiaaukštės automobilių aikštelės;

4. periodiškai veikiančios 1, 2, 3 tipo viešosios er-dvės (pvz., 8–20 h per parą, tik savaitgaliais, vasaros ar žiemos sezonais).

Miesto aikštė – tai ne vien erdvinės struktūros ele-mentas, bet ir socialinių funkcijų vieta (šventiniams renginiams, minėjimams, visuomenės susibūrimams, trumpalaikio gyventojų poilsio, bendravimo, susitiki-mų ir pan. vieta).

visų antra, terminu vieša erdvė – daugiau liečia-mas funkcijos klausimas, o aikštė – tai pirmiausia geometriniai parametrai. Tekste pateikiamos įžvalgos apie aikštę urbanistiniu aspektu, kaip masės ir erdvės kompoziciją su socialinės funkcijos turiniu (būtent šie dėmenys yra realūs tyrimų ir kūrybos objektai pa-čioje urbanistikoje). Mėginama suformuluoti aiškius

3 Pranciškus Juškevičius [ir kt.], Urbanistika: procesai, problemos, planavimas, plėtra, vilnius: Technika, 2013, 384 p.

kriterijus aikštės formavime, kartu atliekant aikštės (kaip struktūrinio elemento) tyrimus profesinės li-teratūros šaltiniuose, skiriant dėmesį urbanistinės erdvės formavimo principams (konkrečių kompozi-cinių-struktūrinių sprendinių paieškai). Šie kriteri-jai yra pagrindas atliekamai aikščių (už senamiesčio ribų, tačiau centrinės dalies teritorijoje) lyginamajai analizei bendrakultūriniame Europos kontekste4. aikščių pasirinkimą lėmė tai, kad būtent šios aikštės per pastarąjį 25 metų periodą Lietuvoje yra dažnas dėmesio objektas įvairiu lygmeniu (specialistų, poli-tikų, bendruomenės), tuo pačiu ir jų įvaizdžio (tiek fizinio, tiek socialinio) požiūriu, kuris vis dar nėra susiformavęs ar suformuotas. dėl ribotos straipsnio apimties pristatau tik aikštės tyrimą profesinėje lite-ratūroje, vertinimo kriterijų formulavimą, o lygina-moji aikščių analizė tarp atrinktų šalių sostinių bus publikuojama vėliau.

1. aIKŠTĖs sąvOKOs aIŠKINIMas

žvelgiant į miestų aikščių pirminę paskirtį, ši dažniau-siai būdavo prekybinė, kuri ilgainiui keitėsi, buvusios turgavietės tapo visuomeninės paskirties erdvėmis. Todėl jose atsirado įvairūs simboliai, skulptūros ir kiti meniniai elementai, kurie atspindėjo to meto politi-nę, ekonominę santvarką ir keitėsi priklausomai nuo tos santvarkos kaitos. Tačiau šiandien dažnai aikšte vadinami tiesiog neužstatyti plotai, net transporto žie-dai, aikštėmis vadinami ir plotai prie didesnių sporto kompleksų. Todėl pateikiami aikštės sąvokos/reikš-mės aiškinimai pirminiuose šaltiniuose (žodynuose bei įstatymuose):

4 Tai pagrindinės šalys su sostinėmis iš bendro geografiškai api-brėžto kultūrinio regiono: Čekija/Praha, Estija/Talinas, Latvija/Ryga, Lenkija/varšuva, Lietuva/vilnius, Rumunija/Bukareštas, slovakija/Bratislava, slovėnija/Liubliana, vengrija/Budapeštas, vokietija/Rytų Berlynas. Kitos šalys (austrija, Šveicarija), įei-nančios į šį regioną, neįtrauktos dėl bendros politekonominės krypties. Išvardytas šalis taip pat vienija nepriklausomybės atgimimai (dažniausiai vykdavę aikštėse, kurios išsidėsčiusios miesto centrinėse dalyse), posocialistinio statuso įgavimas.

73

■ teisės aktuose: tai viena iš viešųjų vietų (dėl sąvo-kos „viešoji vieta“ diskutuojama teisiniame kontekste, konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra išsamaus ir aiškaus viešosios vietos sąvokos api-brėžimo5).

■ Dabartinės lietuvių kalbos žodyne: aikštė – tai miške lygi be medžių, mieste be namų vieta arba spor-to pramogų vieta.

■ Sąvokų žodynėlis senovės civilizacijų istorijai pa-žinti: aikštė – tai agora Graikijos polio gyventojų su-sirinkimas ir vieta, kur jis vykdavo; tai svarbiausioji miestų aikštė su šventyklomis, turgaviete, įstaigomis.

■ Urbanistikos žodyne, kurio sudarytojas yra Ro-bertas Cowanas6, aikštė aiškinama dvejopai: 1) ar-chitektūrinėmis priemonėmis sutvarkyta (išgrįsta/asfaltuota) erdvė, dažniausiai stačiakampio formos iš dalies arba visiškai apribota pastatais; 2) urbanizuota miesto erdvė, iš dalies arba visiškai apribota pastatais. autorius pateikia anglų architektūros istorijos tyrė-jo adriano Forty7 pastabas, kad angliškas terminas square tapatus kitose Europos kalbose vartojamiems atitikmenims place, platz ar praça (žodis square anglų kalboje yra vartojamas nuo 1660 m.). Tuo tarpu vie-šąja erdve laikomos visos teritorijos (nesvarbu, dydis, konfigūracija, planavimo principai), į kurias gali lega-liai patekti bet kas ir bet kada be jokių trukdymų.

■ interneto enciklopedijoje8: tai neužstatyta mies-to ar kitos gyvenvietės teritorija, gatvių ar kelių tinklo dalis.

Iš pateiktų pavyzdžių akivaizdu, kad aiškinant aikštės sąvoką šiandien svarbu įvardyti aikštės vietą (miestas, miškas ar pan.). Bendrąja prasme tikslinant

5 Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė, „viešosios vietos samprata ir problematika“, in: Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka: Mokslinių straipsnių rinkinys, vilnius: Mykolo Riomerio uni-versitetas, 2011 (5), p. 199–219.

6 Robert Cowan, The Dictionary of Urbanism, Great Britain: streetwise Press, 2005, 468 p.

7 Ibid. 8 Vikipedija, [interaktyvus], [žiūrėta 2014-07-10], https://lt.wiki-

pedia.org/wiki/aik%C5%a1t%C4%97.

aikštės terminą9 taip pat svarbu nusakyti aikštės vai-dmenį mieste (hierarchija viešųjų erdvių sistemoje, pvz., didesni miestai turi kelias skirtingos paskirties aikštes), santykį su užstatymu (tipologija, socialinės infrastruktūros gretimybėmis), socialinius kontaktus (teisiniu požiūriu, pvz., „kuri yra nuolat ar nustatytu laiku prieinama visuomenei ar jos daliai laisvai ar ko-merciniu, narystės pagrindu arba kitaip yra naudoja-ma verslo, pramogų ar kitais teisėtais tikslais“10).

2. vIEŠŲJŲ ERdvIŲ IR aIKŠČIŲ T yRIMas

PROFEsINĖs LITERaTūROs ŠaLTINIUOsE

Profesinėje literatūroje aikštė visada yra suvokiama kaip sudėtinė miesto viešųjų erdvių dalis (ar mor-fostruktūrinis miesto elementas), todėl ji dažniausiai nagrinėjama ir vertinama kartu su jomis (neretai ir viso miesto mastu). Remiantis šia nuostata apžvelgia-mi ryškiausi šios tematikos autorių tyrimų ypatumai, kryptys tiek Lietuvoje, tiek pasauliniu mastu11, teori-niame aikštės aiškinimo kontekste prioritetą teikiant moksliniams darbams. Koncentruojamasi į tuos šalti-nius, kurie tiesiogiai (ne per bendrą miesto vertinimą) liečia viešąsias miestų erdves, dėmesį skiriant aikštei12 [1 lentelė]. Tiriama remiantis šiais kriterijais:

1) išskiriami svarbiausi Lietuvos ir pasauliniu mas-tu autorių tyrimai, kurie savo ypatybėmis turėjo įtakos aikštės tyrimo plėtojimui (esminės įžvalgos);

2) išskiriami aikštės kaip tiriamo objekto naujumas esamų tyrimų kontekste;

3) akcentuojami aikštės tyrimo skirtumai (jeigu tokie yra).

9 Įtraukiant sąvoką į urbanistinių terminų žodynus ateityje.10 Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė, op. cit., p. 214–215.11 Plačiausiai žinoma ir įtakos turinti aikštės sampratos (jos for-

mavimosi) klausimu.12 daugelis šaltinių yra minima lietuvių autorių tekstuose, tačiau

tekste pasiklystama, kur autoriaus indėlis, o kur minimo šal-tinio pozicija. Todėl tikslas yra kiek įmanoma koncentruotai pateikti informaciją lentelės forma (tai tam tikra šaltinių in-ventorizacija, kuri ateityje gali būti pildoma) aikštės sampratos klausimu ne per objekto istoriją, bet per tyrimų chronologiją.14 15 16 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61

74

Eil.

Nr.

Aut

oriu

s (t

auty

bė/

šalis

, pro

fesin

ė kr

yptis

) M

etai

13

Esm

inės

įžva

lgos

, nau

jum

as, s

kirt

umai

(v

iešų

jų e

rdvi

ų ve

rtin

imo

krite

rijai

, rod

iklia

i, ve

iksn

iai)

Cha

rakt

erin

gos v

izua

linės

info

rmac

ijos f

ragm

enta

s aik

štės

ve

rtin

imui

(sch

ema,

pie

šinys

, nuo

trau

ka ir

pan

.)Ve

rtin

imo

aspe

ktas

/kr

iteri

jai

PASA

ULI

NIU

MA

STU

1Po

llio

Vitr

uviu

s14

(sen

ovės

Ro

mos

rašy

to-

jas,

arch

itekt

as,

inži

nier

ius)

I m. p

r. K

r. (1

960)

Kon

kreč

iai a

ikšt

ėms

vitr

uviu

s dė

mes

io n

eski

ria

(sky

riai

, net

ie-

siog

iai l

ieči

anty

s ai

kšte

s, yr

a sk

irti

mie

sto

gatv

ėms

ir v

isuom

e-ni

niam

s pas

tata

ms b

ei jų

par

inki

mo

viet

ai).

Tači

au p

atei

kdam

as

mie

sto

plan

o sc

hem

ą (t

ai s

pind

ulin

io m

iest

o sc

hem

a, o

jei

gu

prie

jūr

os,

tai

pusė

aps

kriti

mo)

aik

štė

dažn

iaus

iai

yra

mie

sto

plan

o ep

icen

tras

. Tok

ios (

cent

rinė

s – a

utor

ės sv

arst

ymu)

mie

sto

aikš

tės

dydi

s pr

ikla

uso

nuo

mie

sto

gyve

ntoj

ų sk

aiči

aus,

o ga

li-m

os ai

kštė

s pro

porc

ijos a

titin

ka sa

ntyk

į 2:3

, kur

is p

apra

stai

žym

i au

kso

pjūv

į.

Mie

sto

geom

etrin

ė ko

mpo

zici

ja

Gat

vių

kryp

čių

diag

ram

a■ a

ikšt

ės d

ydis,

pa

ram

etra

i;■ ž

mon

ių k

ieki

s ai

kštė

je15

2Le

onas

Bat

ista

Alb

erti16

(Xv

a. i

talų

re

nesa

nso

arch

itekt

as ir

ar

chite

ktūr

os

teor

etik

as)

1442

–145

2 (1

988)

alb

erti

prita

ria v

itruv

ijaus

dės

tom

am p

ožiū

riui

dėl a

ikšč

ių p

ro-

porc

ijų. G

ilind

amas

is į v

aizd

o pe

rspe

ktyv

os g

alim

ybes

(žm

ogau

s ste

bėjim

o la

uką,

past

atų

aukš

tį, a

tstum

ą ik

i pas

tato

), a

lber

ti re

ko-

men

davo

:■ f

orm

uoti

stačia

kam

pes a

ikšte

s, ku

rių il

gis b

ūtų

dvig

ubai

dide

s-ni

s nei

plot

is (s

anty

kis 1

:2);

■ o a

ikšt

ę fo

rmuo

janč

ių p

asta

tų a

ukšt

is tu

ri bū

ti 5

kart

us m

a-že

snis

už a

ikšt

ės s

kers

men

į (ar

ba n

uo 1

/6 ik

i 1/3

aik

štės

plo

čio)

. N

esila

ikan

t šių

par

amet

rų a

ikšt

ės e

rdvė

: a) i

šdid

ėja

tuo

atve

ju, j

ei

ją su

pant

ys p

asta

tai p

er m

aži;

ir b)

slog

i, je

i pas

tata

i per

nely

g auk

š-ti;

aik

štės

dyd

is nė

ra g

rindž

iam

as v

ien

aikš

tės f

orm

antų

aukš

čiu.

apžv

algo

s kam

pas

■ aik

štės

form

a;■ a

ikšt

ės d

ydis,

pa

ram

etra

i;■ a

ikšt

ės p

ropo

rcijo

s ir

dom

inuo

janč

io

past

ato

sant

ykis

1 len

telė

. Pag

rindi

niai

urb

anist

ikos

sritį

nag

rinėj

anči

ų au

torių

tyrim

ai (p

asau

liniu

ir L

ietu

vos m

astu

), ku

riuos

e plė

toja

mas

aikš

čių

vert

inim

as,

tyrim

as, s

kiria

mas

dėm

esys

erd

vės f

orm

avim

o pr

inci

pam

s (ko

nkre

čių

kom

pozi

cini

ų–st

rukt

ūrin

ių sp

rend

inių

pai

eško

s)

Tabl

e 1.

Maj

or s

tudi

es b

y au

thor

s an

alys

ing

urba

n de

sign

(inte

rnat

iona

l and

Lith

uani

an),

in w

hich

eva

luat

ion

and

rese

arch

of s

quar

es is

de

velo

ped

focu

sing

on th

e pr

inci

ples

of f

orm

atio

n of

urb

an sp

ace

(a se

arch

for c

oncr

ete

com

posit

iona

l and

stru

ctur

al so

lutio

ns)

13

auto

riai r

ikiu

ojam

i pag

al p

ublik

acijo

s met

us, p

radž

ioje

min

imas

orig

inal

i kūr

inio

pas

kelb

imo

data

, o sk

liaus

teliu

ose

pate

ikia

mi p

erle

isto

šalti

nio

met

ai, a

ptik

ti st

raip

snio

auto

rės.

14

Vitr

uviu

s: Th

e Te

n Bo

oks o

n A

rchi

tect

ure,

New

yor

k: d

over

pub

licat

ions

, Inc

., 19

60, 3

31 p

., [i

nter

akty

vus]

, [ži

ūrėt

a 20

14-1

0-08

], ht

tp://

ww

w.gu

tenb

erg.

org/

fi-le

s/20

239/

2023

9-h/

2923

9-h.

htm

.15

Pa

ryšk

inta

s krit

eriju

s yra

dom

inuo

jant

is na

grin

ėjam

ame

šalti

nyje

.16

Le

on B

attis

ta a

lber

ti, O

n th

e Art

of B

uild

ing i

n Te

n Bo

oks,

Lond

on, 1

965,

[int

erak

tyvu

s], [

žiūr

ėta

2014

-10-

08],

http

s://w

ww.

ques

tia.c

om/r

ead/

8956

3736

/ten-

book

s-on

-arc

hite

ctur

e.

75

3H

erm

anna

s E.

Mae

rten

sas17

(v

okie

čių

arch

i-te

ktas

)18

90

ada

ptuo

dam

as fi

ziki

nes š

vies

os sa

vybe

s men

e (ka

ip žm

ogau

s fizi

-ol

ogin

es ž

vilg

snio

rib

as –

aut

orė)

vok

ieči

ų ar

chite

ktas

Mae

rten

sas

pate

ikė

past

ato

steb

ėjim

o rib

as iš

aik

štės

, tai

p pa

t gat

vių

sker

si-ni

uose

pjū

viuo

se,

reko

men

duod

amas

tok

ias

aukš

čio

ir pl

očio

pr

opor

cijo

s:■ p

ats g

eria

usia

s arc

hite

ktūr

inės

det

alės

apžv

algo

s kam

pas y

ra

45 l

aips

niai

(kur

i rei

škė,

kad

steb

ėtoj

o at

stum

as y

ra to

ks p

at k

aip

deta

lės a

tstu

mas

nuo

žem

ės);

■ st

ebėt

ojo

žvilg

snis

riboj

amas

tie

s 27

la

ipsn

iais,

tod

ėl s

te-

bėto

jas p

atog

iai a

pžve

lgia

nam

ą nu

tolę

s nuo

jo 2

kar

tus d

ides

niu

atst

umu

negu

jo a

pžve

lgia

mo

past

ato

aukš

tis (

dėl t

o bu

vo k

riti-

kuoj

amos

mod

erni

zmo

laik

u nu

tiest

os g

atvė

s, ku

rios b

ūdav

o pe

r pl

ačio

s ir n

eatit

ikda

vo ši

ų kr

iterij

ų);

■ ste

bėto

jas

struk

tūrą

apl

inko

je a

pžve

lgia

17

laip

snių

kam

pu,

kuris

pril

ygin

amas

3 k

artu

s di

desn

iam

pas

tato

auk

ščiu

i (ta

i lai

ko-

mos

kai

p ta

m ti

kros

hig

ieno

s nor

mos

– o

ro ir

švie

sos p

rala

idum

ui

gatv

ėse)

;■

4 ka

rtus

did

esni

s pas

tato

auk

štis,

kai

silu

etas

tam

pa m

iest

o pa

nora

mos

vai

zdo

elem

entu

18).

aik

štės

pro

filia

i■ a

ikšt

ės p

ropo

rcijo

s ir

dom

inuo

janč

io

past

ato

sant

ykis

17

Áko

s Mor

aván

szky

, „Th

e opt

ical

cons

truc

tion

of u

rban

spac

e: H

erm

ann

Mae

rtens

, Cam

illo

sitte

and

the t

heor

ies o

f ‘aes

thet

ic p

erce

ptio

n’“,

in: J

ourn

al o

f Arc

hite

ctur

e, 20

12, 1

7:5,

p. 6

55–6

66,

[inte

rakt

yvus

], [ž

iūrė

ta 2

014-

11-2

4], h

ttp://

dx.d

oi.o

rg/1

0.10

80/1

3602

365.

2012

.724

850.

18

„fro

m a

dist

ance

gre

ater

than

four

tim

es th

e bu

ildin

g’s h

eigh

t, th

e sil

houe

tte b

ecom

es p

art o

f a p

ictu

resq

ue v

iew

of t

he ci

ty’s

skyl

ine“

.

76

4C

amill

o Si

tte19

(aus

trų

men

o ist

orik

as

ir ar

chite

ktas

)18

89 (1

993)

Krit

ikuo

dam

as X

IX a.

regu

liarių

mie

stų m

onot

oniją

sitt

e ana

lizuo

-ja

isto

rinių

mie

stų e

rdvi

ų fo

rmav

imos

i pav

yzdž

ius i

r pat

eiki

a ai

kš-

čių

sam

prat

os p

rinci

pus:

■ tuš

čia,

nev

isišk

ai su

form

uota

erdv

ė arb

a tie

siog

neuž

stat

ytas

pl

otas

mie

ste

dar n

ėra

aikš

tė;

■ aik

štė

turi

būti

užda

ra, k

itaip

taria

nt, a

prib

ota;

■ med

žiai

aik

štėj

e yr

a kl

iūtis

steb

ėtoj

ui;

■ aik

štės

gyl

is ir

plot

is pr

ikla

uso

nuo

steb

ėtoj

o kr

yptie

s (sv

ar-

bus v

izua

linis

ir ps

icho

logi

nis s

tebė

tojo

mie

sto

erdv

ės su

voki

mas

); ■

aikš

tė n

epriv

alo

būti

kvad

ratin

io p

lano

, nes

tai n

elem

ia k

o-ky

bės,

svar

biau

sia, k

ad k

rašt

inių

sant

ykis

nebū

tų d

ides

nis n

ei 1

:3;

■ sa

ntyk

is ta

rp a

ikštė

s dy

džio

ir

užst

atym

o nu

lem

ia a

ikštė

s ko

nfigū

raci

ją;

■ ps

icho

emoc

inis

krūv

is ne

turi

sąsa

jų s

u tik

ruoj

u ai

kštė

s fi-

zini

u dy

džiu

;■

aikš

tės p

rieš b

ažny

čias

turi

būti

gilio

s, o

rotu

šės a

ikšt

ės p

la-

čios

.Re

mia

ntis

aikš

čių

sam

prat

os p

rinci

pais

sitte

sufo

rmul

avo

reik

ala-

vim

us a

ikšt

ės d

ydži

ui ir

form

ai:

■ aik

štės

dyd

is pr

ikla

uso

nuo

mie

sto

kate

gorij

os;

■ aik

štės d

ydis

prik

laus

o nu

o ai

kšči

ų dy

džių

ben

dram

iest

inėj

e sis

tem

oje;

■ ai

kšči

ų dy

dis

glau

džia

i sie

jam

as s

u do

min

uoja

nčio

pas

tato

dy

džiu

, įve

rtin

us a

ikšt

ės st

atus

ą (b

endr

amie

stin

ėje

siste

moj

e) b

ei

dydį

(m

iest

ų ka

tego

rijos

e); m

inim

alus

aik

štės

dyd

is tu

ri bū

ti ne

ne

maž

esni

s nei

pas

tato

aukš

tis, o

mak

simal

us –

ned

ides

nis u

ž dvi

-gu

bą d

omin

uoja

nčio

pas

tato

aukš

tį (įv

ertin

us tū

rinę k

ompo

zici

ją,

pask

irtį,

arch

itekt

ūrin

ę ap

dailą

ir

pan.

, kur

ie d

ar g

ali

padi

dint

i ai

kštė

s par

amet

rus)

.

aik

ščių

pla

nai

■ urb

anist

inė

raid

a;■ a

ikšt

ės fo

rma;

■ aik

štės

dyd

is,

para

met

rai;

■ mor

fotip

o m

aste

lis;

■ aik

štės

vie

ta m

iest

o st

rukt

ūroj

e;■ a

ikšt

ės ry

šys s

u ki

tom

is vi

ešos

iom

is er

dvėm

is;■ a

ikšt

ė ir

do

min

uoja

ntis

ob

jekt

as,

prop

orci

jos;

■ aik

štės

stat

usas

m

iest

e;■ v

izua

linis

ryšy

s;■ p

sicho

emoc

inis

krūv

is

19

Cam

illo

sitte

, Der

Sta

dteb

au n

ach

sein

en k

unstl

erisc

hen

Gru

ndsa

tzen

, 188

9, v

ertim

as į

angl

ų ka

lbą

City

Pla

nnin

g Ac

cord

ing

to A

rtist

ic P

rincip

les, N

ew y

ork:

Ran

dom

Hou

se, 1

965,

ver

-tim

as į

rusų

kal

bą Х

удож

ест

венн

ые о

снов

ы гр

адос

тро

ител

ьст

ва, М

оскв

а: С

трой

изда

т, 19

93.

77

5Jo

sefa

s St

übbe

nas20

(vok

ieči

ų ar

chite

ktas

ir

urba

nist

as)

1890

(190

7)

Pate

ikta

aik

ščių

kla

sifika

cija

mie

sto

plan

e:1)

aik

štės

, ski

rtos

eism

ui (t

rans

port

o ai

kštė

s) (v

ok. V

erke

hrs-

plät

ze); 2) a

ikšt

ės, s

kirt

os k

onkr

ečia

i fun

kcija

i (vo

k. N

utzp

lätz

e);

3) ai

kštė

s – so

dai (

terit

orija

su g

azon

ais,

gaus

iai a

pžel

dint

a, ta

i re

krea

cinė

s aik

štės

su že

ldin

iais

(gal

dau

giau

skve

rai/p

arkų

aikš

te-

lės)

(vok

. Gar

tenp

lätz

e);

4) t

iesio

giai

su

past

atų

arch

itekt

ūra

(užs

taty

mu)

sus

ijusio

s ai

kštė

s (vo

k. A

rchi

tekt

ur p

lätz

e):

a) a

ikšt

ė pr

ieša

is re

ikšm

ingą

mie

sto

past

atą

(vok

. Vor

plät

ze);

b) a

ikšt

ės su

pas

tata

is (v

ok. B

ebau

te p

lätz

e);

c) a

ikšt

ės, a

psup

tos p

asta

tų (v

ok. U

mba

ute p

lätz

e);

d) a

ikšt

ės su

pam

inkl

ais (

pvz.,

Tra

falg

aro

aikš

tė L

ondo

ne);

e) a

ikšt

ės p

rieša

is m

iest

o va

rtus

(vok

. Sta

dtto

rplä

tze)

.5)

sut

apdi

ntos

aik

štės

, kur

iose

sut

apdi

nam

os k

elio

s fu

nkci

-jo

s (vo

k. D

oppe

lplä

tze)

(pvz

., tr

ansp

orto

ir re

krea

cijo

s – L

eipc

igo

aikš

tė B

erly

ne);

apib

endr

inan

t aik

ščių

kla

sifika

vim

ą pa

teik

ta a

ikšč

ių d

ydži

ų pa

lygi

nam

oji l

ente

lė (p

aram

etra

i: pl

otis,

ilgi

s, pl

otas

), ta

čiau

joje

ne

atsis

pind

i pat

eikt

oji k

lasifi

kaci

ja.

Išsk

irti a

ikšč

ių p

agrin

dini

ai at

pažį

stam

umo

požy

mia

i:■ a

ikšt

ės u

ždar

umas

(išk

lotin

ių a

iškum

as);

■ ai

kštė

, kai

p el

emen

tas,

turi

būti

vien

tisa

(kai

p au

tono

mišk

a vi

ešoj

i erd

vė);

■ ai

kštė

s pro

porc

ijos p

rikla

uso

nuo

aikš

tės f

unkc

ijos (

jų sa

n-ty

kis)

; ■ aik

štės

pro

porc

ijos p

agrįs

tos o

ptin

iais

prin

cipa

is;■

reik

šmin

gų p

asta

tų ir

aik

štės

erd

vės s

anty

kis (

pvz.,

pas

tata

s ga

li st

ovėt

i aik

štėj

e da

žnai

ją d

alyd

amas

į dv

i erd

ves)

;■

aikš

čių

įreng

imas

(m

ažos

ios

arch

itekt

ūros

ele

men

tai a

rba

tiesio

g ai

kštė

s diz

aina

s).

aik

ščių

pla

nai

■ aik

štės

dyd

is,

para

met

rai;

■ tūr

inė-

erdv

inė

kom

pozi

cija

;■ a

ikšt

ė ir

dom

inuo

jant

is ob

jekt

as, p

ropo

rcijo

s;■ a

ikšt

ės st

atus

as

mie

ste;

■ aik

štės

funk

cija

/pa

skirt

is (t

ipol

ogija

pa

gal f

unkc

iją);

■ žm

ogau

s poj

ūčia

i/su

voki

mas

20

Her

man

n Jo

sef s

tubb

en, D

er S

tädt

ebau

. Ent

wer

fen,

Anl

age u

nd E

inric

htun

g der

Geb

äude

. Des

Han

dbuc

hes d

er A

rchi

tekt

ur, s

tuttg

art:

alfr

ed K

röne

r ver

lag,

190

7, 6

52 p

., [in

tera

ktyv

us],

[žiū

rėta

201

4-09

-05]

, http

s://a

rchi

ve.o

rg/d

etai

ls/de

rstd

teba

u00s

tgoo

g.

78

6a

lber

tas E

richa

s Br

inck

man

nas21

(vok

ieči

ų m

eno

istor

ikas

)19

08

Nag

rinėd

amas

arc

hite

ktūr

ą Br

inck

man

nas

teig

ia, k

ad u

rban

isti-

ka y

ra a

ukšč

iaus

ias

arch

itekt

ūros

lygm

uo (

be u

rban

istik

os n

ėra

arch

itekt

ūros

). U

rban

istik

a, a

rchi

tekt

ūra

ir m

enas

turi

būti

kaip

ly

giav

erči

ai k

ompo

nent

ai. P

atei

ktas

Xv

II i

r Xv

III

a. a

ikšč

ių i

r sk

ulpt

ūros

san

tyki

s, jų

tarp

usav

io įt

aka

bei į

taka

mie

sto

vieš

ajai

er

dvei

. Pag

rindi

nės s

ąlyg

os a

ikšt

ei:

■ „e

rdvė

s poj

ūtis“

aik

štėj

e tu

ri bū

ti vi

enas

pag

rindi

nių

reik

a-la

vim

ų; ■ for

ma

ir fu

nkci

ja tu

ri ei

ti išv

ien;

■ aik

štės

kon

tūra

i tur

i būt

i aišk

ūs, t

ada

skul

ptūr

inė

kom

pozi

-ci

ja tu

ri st

iprų

pov

eikį

steb

ėtoj

ui (p

riorit

etas

teik

iam

as k

vadr

ato,

tr

ikam

pio,

apsk

ritim

o ai

kštė

s for

mom

s);

■ aik

štės

e, ku

rios y

ra k

aip

kom

plek

so d

alis

(kar

tu su

pas

tatu

), sk

ulpt

ūros

kom

pozi

cija

i įta

kos t

uri p

asta

to ti

pas,

jo sv

arba

mie

ste;

■ sk

ulpt

ūros

auk

štis

ir vi

eta

aikš

tėje

turi

būti

kom

pozi

cišk

ai

sude

rinti

(tai

auto

rius į

rodi

nėja

per

pat

eiki

amus

pjū

vius

, žm

ogau

s ak

ių h

oriz

onto

ir p

ersp

ekty

vos l

inija

s).

aik

štės

pjū

vis

■ aik

štės

form

a;■ t

ūrin

ė-er

dvin

ė ch

arak

teris

tika;

■ aik

štė

ir

dom

inuo

jant

is

obje

ktas

, pro

porc

ijos;

■ aik

štės

funk

cija

/pa

skirt

is (t

ipol

ogija

pa

gal f

unkc

iją);

■ psi

choe

moc

inis

kr

ūvis

7Br

uno

Zevi

22

(ital

ų ar

chite

ktas

)19

57 (1

993)

auto

rius i

tin p

lači

ai n

agrin

ėja

erdv

ę ka

ip p

riem

onę

arch

itekt

ūroj

e ist

orin

iu a

spek

tu (a

ntik

inėj

e G

raik

ijoje

, krik

ščio

nybė

je, b

izan

tiniu

, ro

man

iniu

, go

tikos

, re

nesa

nso,

bar

oko

laik

otar

piai

s, ur

bani

sti-

nę e

rdvę

XIX

am

žiuj

e, or

gani

šką

erdv

ę m

ūsų

dien

omis)

ir n

e tik

. a

iškin

dam

as u

rban

istin

ę erd

vę Z

evi j

ą įv

ardi

ja k

aip

tuštu

mą,

kurią

rib

oja

įvai

rūs s

tatin

iai,

želd

ynai

ir p

an. –

tai g

atvė

s, ai

kštė

s, pa

rkai

, ža

idim

ų ai

kšte

lės.

Šie d

alyk

ai –

tai a

rchi

tekt

o ur

bani

sto v

eikl

os įk

ū-ni

jimas

trim

ate

erdv

e, o

ši pr

iem

onė

vien

a pa

grin

dini

ų kū

rybi

nių

inst

rum

entų

arc

hite

ktūr

os š

akoj

e –

urba

nist

ikoj

e (k

ur u

rban

istin

ė st

rukt

ūra,

urba

nist

inė

erdv

ė ir

ją fo

rmuo

jant

is už

stat

ymas

yra

pa-

grin

dini

ai ty

rimų

ir kū

rybo

s obj

ekta

i).

aik

štės

pla

nas i

r išk

lotin

ė■ u

rban

istin

ė ra

ida;

■ ist

orin

is nu

osek

lum

as;

■ aik

štės

ryšy

s su

kito

mis

vieš

osio

mis

erdv

ėmis;

■ aik

štė

ir do

min

uoja

ntis

obje

ktas

, pro

porc

ijos

21

alb

ert E

rich

Brin

kman

n, P

latz

und

Mon

umen

t. U

nter

such

unge

n zu

r Ges

chich

te u

nd Ä

sthet

ik d

er S

tadt

bauk

unst,

Ber

lin: v

erle

gt b

ei E

rnst

Was

mut

h a

.-G.,

1908

, 174

p.,

[inte

rakt

yvus

], [ž

iūrė

ta 2

014-

08-2

3], h

ttps:/

/arc

hive

.org

/det

ails/

plat

zund

mon

umen

01br

ingo

og.

22 Z

evi B

runo

, Arc

hite

ctur

e As S

pace

: How

to L

ook

at A

rchi

tect

ure,

New

yor

k: H

oriz

on P

ress

, 195

7, [i

nter

akty

vus]

, [ži

ūrėt

a 201

4-08

-21]

, http

://w

ww.

ques

tia.c

om/r

ead/

1032

2531

/arc

hite

c-tu

re-a

s-sp

ace-

how

-to-

look

-at-

arch

itect

ure.

79

8Pa

ulas

Zu

cker

is23

(vok

ieči

ų ar

chite

ktas

, m

eno

istor

ikas

)19

59

auto

rius

apžv

elgi

a m

iest

o ai

kštė

s ra

idą

kaip

„ps

icho

logi

škai

de-

term

inuo

tą a

rche

tipą

kiek

vien

ame

savo

rai

dos

etap

e ne

prik

lau-

som

ai n

uo g

yven

amos

vie

tovė

s m

aste

lio“24

. Pat

eiki

amos

5 t

ipų

mie

sto

aikš

čių

form

os:

■ už

daro

s er

dvės

aik

štė

– pa

pras

tai y

ra re

gulia

rios

geom

etri-

nės f

orm

os; u

ždar

umas

suar

dom

as įs

iliej

anči

omis

gatv

ėmis;

■ vyr

auja

nti a

ikšt

ė –

tai e

rdvė

, prik

laus

anti

past

atui

ar p

asta

tų

grup

ei;

■ pag

rindi

nė ai

kštė

– tu

rinti

cent

ro sa

vybę

, kur

ios d

ėka v

iskas

ju

ngia

ma

į visu

mą;

■ ai

kšči

ų gr

upė

– ta

i aik

štės

tarp

usav

yje

susij

usio

s org

anišk

ai

ir/ar

ba e

stet

iškai

;■ a

mor

finė

aikš

tė –

tai n

evisi

škai

ar v

isai n

eorg

aniz

uota

ir b

e-fo

rmė

lygi

nant

su k

itom

is ai

kštė

mis.

aik

štės

mie

sto

plan

e■ u

rban

istin

ė ra

ida;

■ aik

štės

form

a;■ a

ikšt

ės v

ieta

mie

sto

stru

ktūr

oje;

■ aik

štės

ryšy

s su

kito

mis

vieš

osio

mis

erdv

ėmis;

■ tūr

inė-

erdv

inė

kom

pozi

cija

;■ a

ikšt

ė ir

dom

inuo

jant

is ob

jekt

as, p

ropo

rcijo

s

9Th

omas

as

Gor

dona

s C

ulle

nas25

(ang

lų

arch

itekt

as ir

ur

bani

stas

)19

61 (1

996)

Culle

nas

atsk

leid

ė vi

suom

enin

ių e

rdvi

ų da

ugia

plan

iškum

ą ju

-da

nt s

ubje

ktui

(tre

čioj

i di

men

sija

kaip

dvi

mač

io p

lano

pro

jek-

cija

). Ta

i ta

ikyt

ina

ir ai

kšte

i, ku

ri, p

rikla

usom

ai n

uo g

amtin

ių

sąly

gų b

ei n

uo a

ikštę

sup

anči

ų išk

lotin

ių,

gali

turė

ti vi

zual

inių

ka

drų

įvai

rovę

. (Ši

ų ka

drų

įvai

rovė

prik

laus

o nu

o ai

kštė

s tip

o –

aikš

tė u

ždar

a ar

atvi

ra, a

ikštė

s sta

tusa

s, ai

kštė

s soc

ialin

is at

rakt

yvu-

mas

; pvz

., la

nkom

iaus

ia ai

kštė

– an

gl. t

he p

opul

ar sq

uare

). Pa

grin

dini

ai p

rinci

pai,

kuriu

os iš

skyr

ė26:

■ išo

rinė

erdv

ė –

tai,

ką fo

rmuo

ja g

atvė

s ir a

ikšt

ės, k

urių

apr

i-bo

jimas

auk

ščiu

ir s

ukur

ia iš

orin

ę er

dvę.

Iš ti

krųj

ų ap

linko

s fo

r-m

avim

as re

mia

si sr

autų

(tek

ėjim

o) p

rinci

pu, o

soci

alin

ės są

veik

os

dėka

vyk

sta

srau

tų p

aski

rsty

mas

. sr

auta

i re

ikal

auja

erd

vės

šiai

sąve

ikai

real

izuo

ti;■ l

auko

kam

bary

s (an

gl. o

utdo

or ro

om) –

turi

būti

suku

rtas

su-

bjek

tui k

aip

fizišk

ai ap

ribot

a vie

ta;

■ užd

arum

as ir

jo ri

bos –

tai s

varb

i kat

egor

ija, k

uri y

ra p

riva-

lom

a m

iest

o ko

ntek

ste

juda

nt su

bjek

tui;

■ či

a ir

ten

– či

a yr

a pa

žįst

ama,

ten

gali

būti

žino

ma

arba

ne

(prik

laus

omai

nuo

subj

ekto

serij

os v

aizd

inių

).

vaiz

do k

adra

i■ a

ikšt

ės fo

rma;

■ tūr

inė-

erdv

inė

kom

pozi

cija

;■ v

izua

linia

i ry

šiai

(kad

rų

daug

iapl

aniš

kum

as);

■ psic

hoem

ocin

is kr

ūvis

23

Zuck

er P

aul, T

own a

nd Sq

uare

from

the A

gora

to th

e Vill

age G

reen

, New

york

: Col

umbi

a Uni

vers

ity P

ress

, 195

9, [i

nter

akty

vus]

, [ži

ūrėt

a 20

14-0

7-20

], ht

tp://

ww

w.qu

estia

.com

/rea

d/10

0708

466/

tow

n-an

d-sq

uare

-from

-the-

agor

a-to

-the-

villa

ge-g

reen

.24

Ib

id.

25

Culle

n G

ordo

n, Th

e Co

ncise

Tow

nsca

pe,

arc

hite

ctur

al P

ress

, 19

96,

199

p.,

[inte

rakt

yvus

], [ž

iūrė

ta 2

014-

08-2

8],

http

://w

ww.

amaz

on.co

m/C

onci

se-T

owns

cape

-Gor

don-

Culle

n/dp

/075

0620

188.

26

Ibid

.

80

10O

rgan

izac

ija

„Pro

jekt

ai

vieš

osio

ms

erdv

ėms“

(„

Proj

ect

for P

ublic

Sp

ace“

27 –

PPs

)19

75

Org

aniz

acija

„Pr

ojek

tai v

iešo

siom

s erd

vėm

s“ b

uvo

įkur

ta 1

975

m.,

sieki

ant p

adėt

i žm

onėm

s su

kurt

i dar

nias

kai

myn

yste

s. Re

mia

ntis

W. H

. Whi

te‘o28

ir  J

. Jac

obs29

idėj

omis,

buv

o su

kurt

a sis

tem

a, pa

-de

dant

i žm

onėm

s pag

erin

ti pr

ekyb

os ra

jonų

, par

kų, g

atvi

ų, ai

kšči

ų,

bend

ruom

enių

cen

trų

ir ki

tų v

iešų

jų e

rdvi

ų ko

kybę

. dar

bo p

atir-

tis –

dau

giau

nei

30

met

ų, d

arba

s su

2000

ben

druo

men

ių 2

6 ša

lyse

.PP

s po

žiūr

iu, p

agrin

dini

ai ti

ksla

i kur

iant

gera

s viet

as:

1) s

ocia

lum

o sk

atin

imas

; 2) v

eikl

os įv

airo

vės p

asiri

nkim

as; 3

) pa

togu

mas

ir p

atra

uklu

mas

; 4) l

engv

as p

asie

kiam

umas

.d

ešim

t sėk

min

gos a

ikštė

s prin

cipų

: 1)

iden

titet

as; 2

) tra

uka;

3) p

atog

umai

(suo

liuka

i etc

.); 4

) fun

k-ci

nis l

anks

tum

as (r

yto

veik

los,

vaka

ro v

eikl

os);

5) se

zoni

škum

as; 6

) pa

sieki

amum

as; 7

) per

imet

ras;

8) p

rieig

os; 9

) adm

inist

ravi

mas

; 10)

fin

ansa

vim

as.

veik

imo

mod

elis

■ aik

štės

form

a;■ a

ikšt

ės r

yšys

su

kito

mis

vie

šosi

omis

er

dvėm

is;

■ tūr

inė-

erdv

inė

kom

pozi

cija

;■ a

ikšt

ės fu

nkci

ja/

pask

irtis

(tip

olog

ija

paga

l fun

kciją

);■ ž

mog

aus p

ojūč

iai

11Ro

bas K

rier

as30

(arc

hite

ktas

iš

Liuk

sem

burg

o,

arch

itekt

ūros

te

oret

ikas

ir

urba

nist

as)

1975

(199

1)

R. K

riera

s sav

o ve

ikla

dem

onst

ruoj

a ra

cion

alųj

į pož

iūrį

(pas

tato

ir

žmog

aus m

aste

lio sa

ntyk

is). s

avo

pirm

taku

laik

ydam

as s

itte,

urba

-ni

stin

ę erd

vę ai

škin

a viz

ualin

e hie

rarc

hija

, tuo

form

uoda

mas

trad

i-ci

nį p

ožiū

rį (k

ur p

lėto

jam

os tr

adic

inės

prie

mon

ės ir

mor

folo

gini

ai

elem

enta

i).

R. K

riera

s urb

anist

inę e

rdvę

tapa

tina s

u išo

rine e

rdve

ir v

ardi

ja

visu

s erd

vės t

ipus

tarp

pas

tatų

mie

ste, t

urin

čius

tam

tikr

ą soc

ialu

mo

laip

snį (

atvi

ros,

netr

ukdo

mos

erdv

ės ju

dėjim

ui p

o at

viru

dan

gum

i, vi

ešos

, pus

iau

vieš

os ir

priv

ačio

s zon

os).

Urb

anist

inės

erdv

ės an

aliz

ė at

lieka

ma m

orfo

logi

niu

prin

cipu

: išs

kiria

mi p

agrin

dini

ai u

rban

isti-

nės

erdv

ės e

lem

enta

i (ga

tvės

ir a

ikštė

s) b

ei jų

pag

rindi

nės

form

os

(kva

drat

as, a

pskr

itim

as ir

trik

ampi

s su

galim

ų va

riaci

jų sk

aiči

umi).

(s

tači

akam

pio,

trik

ampi

o ir

apsk

ritim

o ru

dim

entu

s gal

ima

įžve

lgti

ir ne

taisy

klin

go p

lano

aikš

tėse

, kad

angi

šios

form

os y

ra v

ieni

ntel

ės,

kuria

s gal

ima

išvys

tyti

į aišk

ią p

lano

form

ą.) T

okia

urb

anist

inės

er-

dvės

cha

rakt

erist

ika

suda

ro p

riela

idas

suvo

kti j

ą ka

ip g

eom

etrin

ių

kūnų

kom

plek

są, f

orm

uoja

mą fi

zini

ų ir

soci

alin

ių ve

iksn

ių. R

. Krie

-ro

įsiti

kini

mu,

aikš

tės a

tsira

dim

as m

ieste

yra s

usiję

s su

pirm

iniu

ur-

bani

stin

ės er

dvės

pan

audo

jimu.

aik

ščių

urb

anist

iniu

prin

cipu

laik

o st

rukt

ūrin

į ir e

rdvi

nį u

ždar

umą,

tači

au ji

s nek

alba

apie

aikš

tės i

r jos

fo

rman

tų p

ropo

rcija

s, no

rs a

kiva

izdu

, kad

trad

icin

io u

žsta

tym

o er

-dv

ėse (

kuria

s jis

resp

ektu

oja)

turė

tų d

omin

uoti

aikš

tės i

r užs

taty

mo

sant

ykis

1:2.

aik

štės

tipa

i pla

ne (k

vadr

ato,

apsk

ritim

o ir

trik

ampi

o fo

rmos

)■ a

ikšt

ės fo

rma

(geo

met

rizuo

jam

i el

emen

tai j

uos

tipol

ogiz

uoja

nt) p

lano

st

rukt

ūros

pož

iūriu

;■ d

ydis,

par

amet

rai;

■ aik

štės

funk

cija

/pa

skirt

is

81

12C

hrist

ophe

ris

Ale

xand

eris

31

(aus

trų

arch

itekt

as)

1977

ale

ksan

deri

s pat

eiki

a pr

aktin

ius p

atar

imus

urb

aniz

uoto

ms t

eri-

tori

jom

s. K

iekv

iena

s jo

min

imas

elem

enta

s pat

eiki

amas

mod

elio

pa

vida

lu. 6

1 sk

yriu

je „

Maž

os v

isuom

enin

ės a

ikšt

ės“

(ang

l. sm

all

publ

ic sq

uare

s) a

ikšt

ės p

rily

gina

mos

visu

omen

iškia

usia

i pat

alpa

i (a

ngl.

mos

t pub

lic r

oom

), ko

kią

tik g

ali t

urėt

i mie

stas

. aut

oriu

s pa

teik

ia ra

ktin

į spr

endi

mą

aikš

tės p

robl

emom

s spr

ęsti:

■ ga

tvės

nat

ūral

iai p

erei

na į

aikš

tes,

kaip

į ak

tyvi

ausi

ą so

ci-

alin

į taš

ką;

■ pe

r di

delė

s ai

kštė

s ge

rai a

trod

o pl

ane,

tači

au re

alyb

ėje

jos

aple

nkia

mos

, nef

unkc

iona

lios;

■ ai

kštė

soc

ialia

i nea

ktyv

i, je

igu

1 as

men

iui t

enka

dau

giau

ne

i 90

m²;

■ 4

žmon

ės s

ocia

liai s

uakt

yvin

a 10

met

rų, 1

2 žm

onių

– 1

8 m

etrų

, o 3

3 žm

onės

– 3

0 m

etrų

;■

todė

l vi

enoj

e vi

etoj

e tik

imyb

ė 4/

12 ž

mon

ių y

ra d

ides

nė

negu

33;

■ 21

met

ro at

stum

u ga

lima

atpa

žint

i žm

ogau

s vei

dą ir

išgi

rs-

ti m

iest

o tr

iukš

mo

sąly

gom

is.

ale

xand

eris

pri

eina

pri

e iš

vado

s, ka

d m

iest

o ai

kštė

turi

būt

i ki

ek įm

anom

a m

ažes

nė, t

. y. n

epla

tesn

ė ne

gu 1

4 ar

18

m s

ker-

sai i

r ne

ilges

nė n

egu

21 m

. Tai

rek

omen

duot

ina

aikš

čių

ploč

iui

(tru

mpą

ja k

rašt

ine)

, ilg

ąja

kraš

tine

aikš

tė g

ali b

ūti i

lges

nė.

Mie

sto

mas

telio

mod

elia

im

iest

as →

maz

gai

→ e

rdvė

■ aik

štės

form

a;

■ dyd

is, p

aram

etra

i;■ a

ikšt

ės v

ieta

mie

sto

stru

ktūr

oje;

■ aik

štės

ryš

ys su

ki

tom

is v

iešo

siom

is

erdv

ėmis

;■ ž

mon

ių k

ieki

s ai

kštė

je;

■ žm

ogau

s poj

ūčia

i (r

egėj

imas

/ obj

ektų

m

atom

umas

)

27

Proj

ect f

or P

ublic

Spa

ce, [

inte

rakt

yvus

], [ž

iūrė

ta 2

014-

10-0

3], h

ttp://

ww

w.pp

s.org

/.28

W

illia

m H

Whi

te, Th

e Soc

ial L

ife o

f Sm

all U

rban

Spa

ces,

1988

, [in

tera

ktyv

us],

[žiū

rėta

201

4-06

-29]

, http

s://a

rchi

ve.o

rg/d

etai

ls/sm

allU

rban

spac

es.

39

Jane

Jaco

bs (1

916–

2006

) – Ja

v ir

Kan

ados

žurn

alist

ė. Iš

gars

ėjo

knyg

a D

idži

ųjų

Amer

ikos

mie

stų m

irtis

ir gy

veni

mas

.30

Ro

b K

rier,

Urb

an S

pace

, Lon

don:

aca

dem

y Ed

ition

s, 19

91, 1

74 p

., [in

tera

ktyv

us],

[žiū

rėta

201

4-09

-03]

http

://ro

bkrie

r.de/

urba

n-sp

ace-

engl

.php

#pag

e-03

2-03

3.31

C

hrist

ophe

r ale

xand

er, A

Pat

tern

Lan

guag

e, To

wns

– B

uild

ings

– C

onstr

uctio

n, N

ew y

ork:

Oxf

ord

Uni

vers

ity P

ress

, 197

7, 1

171

p., [

inte

rakt

yvus

], [ž

iūrė

ta 2

014-

11-2

4], h

ttps:/

/arc

hive

.or

g/de

tails

/aPa

ttern

Lang

uage

.

82

13W

illia

mas

H.

Why

te‘a

s32

(am

erik

ieči

ų ur

bani

stas

)19

80 (1

988)

Why

te‘as

sav

o stu

diją

pra

deda

nuo

sea

gram

pas

tato

N

iujo

rke.

ask

etišk

a M

. van

der

Roh

e su

form

uota

aik

štė n

ebuv

o su

man

yta

kaip

akty

vaus

soci

alin

io b

endr

avim

o er

dvė,

tači

au n

eilg

ai tr

ukus

to-

kia t

apo:

„die

ną či

a sus

irink

davo

iki 1

50 žm

onių

“. au

toriu

s pat

eiki

a sa

vo a

pmąs

tym

us š

iais

aspe

ktai

s: sė

dim

ų vi

etų

skai

čium

i, ga

mto

s el

emen

tais

(sau

lė, m

edži

ai, v

ėjas

, van

duo)

, gat

vės i

r vie

šosio

s erd

vės

sant

ykiu

, tria

ngul

iaci

ja („

tai p

roce

sas,

kurio

met

u ko

ks n

ors r

eišk

i-ny

s ar

ba a

smuo

ska

tina

kitų

nep

ažįst

amų

asm

enų

bend

ravi

mą.“

). N

ors

didž

ioji

dalis

prin

cipų

iliu

stru

ota

didž

iųjų

mie

stų p

avid

alu,

W

hyte

‘as te

igia

, kad

„šie

teor

inia

i prin

cipa

i vei

kia

ir m

ažes

niuo

se

mie

stuos

e. Č

ia p

risid

eda t

ik ta

m ti

kri s

peci

finia

i fak

toria

i, kai

p an

tai

žmon

ių st

oka,

kurią

daž

niau

siai į

tako

ja fu

nkci

jų iš

iskla

idym

as <

...>,

ta

d či

a sva

rbia

usia

s užd

avin

ys –

kon

cent

raci

ja“.

Prie

laid

a –

kuo

dide

snis

laisv

os v

iešo

s erd

vės p

lota

s, tu

o da

u-gi

au jo

je la

nkyt

ojų

– pa

neig

iam

a:■

aikš

tės

„dyd

is ne

visu

omet

yra

esm

inis

fakt

oriu

s, le

mia

ntis

erdv

ės p

opul

iaru

mą

<....

>, ta

ip p

at n

e visu

omet

svar

biau

siu fa

kto-

rium

i yra

pat

ogių

sėdi

mų

viet

ų sk

aiči

us“.

seag

ram

aik

štė

Niu

jork

e (s

ocia

linis

kont

akta

s)■ d

ydis,

par

amet

rai;

■ žm

onių

kie

kis

aikš

tėje

;■ ž

mog

aus p

ojūč

iai;

■ psi

choe

moc

inis

kr

ūvis

14Le

onas

Kri

eras

33

(arc

hite

ktas

iš

Liuk

sem

burg

o,

arch

itekt

ūros

te

oret

ikas

ir

urba

nist

as)

1984

L. K

riero

teig

imu,

visi

mie

sto e

lem

enta

i yra

lygi

aver

čiai

, tod

ėl ji

e vi

si pr

ival

o fo

rmuo

ti m

iesto

urb

anist

inę s

truk

tūrą

. Jis

min

i įva

irius

vi

suom

enin

ių er

dvių

tipu

s, sk

irsty

dam

as ju

os į

maz

go ir

tink

lo el

e-m

entu

s, ku

rie at

itink

a lok

alų

arba

ben

dram

iest

inį c

hara

kter

į. a

ikš-

tės

prisk

iriam

os m

azga

ms

ir yr

a dv

ejop

o ch

arak

terio

: 1)

viet

inės

re

ikšm

ės –

tai t

urga

us a

ikštė

(it.

pia

zza)

, sta

tinys

san

kryž

oje

arba

fo

rum

e (g

r. te

trapy

lon)

, ned

idel

ė ai

kštė

(it.

piaz

etta

), ki

emas

(ang

l. co

urt);

2) b

endr

amie

stin

ės re

ikšm

ės –

tai d

idel

ė aik

štė (i

t. pi

azza

le),

skve

ras (

angl

. squ

are)

, par

kas (

angl

. par

k), k

apin

ės (a

ngl.

cem

eter

y).

Urb

anist

inia

i ele

men

tai

■ mor

fotip

o m

aste

lis;

■ aik

štės

vie

ta m

iest

o st

rukt

ūroj

e;■ a

ikšt

ės r

yšys

su

kito

mis

vie

šosi

omis

er

dvėm

is;

■ tūr

inė-

erdv

inė

kom

pozi

cija

;■ a

ikšt

ės st

atus

as

mie

ste;

■ aik

štės

funk

cija

/pa

skirt

is (a

ikšč

ių

tipol

ogija

pag

al

funk

ciją

)

32

Will

iam

H. W

hite

, op.

cit.

33

Leon

Krie

r, H

ouse

s, Pa

lace

s, Ci

ties,

Lond

on: a

rchi

tect

ural

des

ign

ad

Edi

tions

, 198

4, 1

28 p

.

83

15Ro

bert

as

Stim

pela

s34

(nep

avyk

o ra

sti

info

rmac

ijos)

1984

Ploč

io ir

aukš

čio

sant

ykis

prik

laus

o nu

o st

ebin

čioj

o vi

etos

:■

jei p

asta

to ir

jį st

ebin

čio

žmog

aus s

anty

kis y

ra 1

:12

(jis n

u-to

lęs

12 k

artų

nuo

pas

tato

), va

izda

s už

ima

tik n

edid

elę

regė

jimo

lauk

o da

lį (a

ikšt

ės e

rdvė

s pro

porc

ijos n

ėra

aišk

ios)

;■

jei p

asta

to ir

jį st

ebin

čio

žmog

aus s

anty

kis y

ra 1

:3 a

rba

1:6,

ai

kštė

s erd

vės p

ojūt

is ta

mpa

kon

kret

esni

s ir j

auči

amos

jos p

ropo

r-ci

jos (

aikš

tės e

rdvė

s pro

porc

ijos y

ra su

voki

amos

);■

jei p

asta

to ir

jį st

ebin

čio

žmog

aus s

anty

kis y

ra 1

:1, ž

mog

us

jauč

iasi

kaip

siau

ram

e ki

eme

(form

uoja

si di

delė

s api

mtie

s erd

vės

įspūd

is).

aik

štės

plo

tis tu

ri bū

ti 3–

6 ka

rtus

did

esni

s ne

gu ją

sup

anči

ų pa

stat

ų au

kštis

, o p

asta

tų a

ukšt

ingu

mas

tur

i būt

i vid

utin

is, n

es

esan

t per

nely

g au

kštie

ms

past

atam

s pa

žeid

žiam

as a

pžva

lgos

lau-

kas

ir vi

sos

aikš

tės

erdv

ės s

uvok

imas

(vi

enu

žvilg

sniu

neg

alim

a ap

imti

aikš

tės t

rimat

ės e

rdvė

s), t

ačia

u ir

esan

t per

nely

g že

mie

ms

past

atam

s pra

rand

amas

aik

štės

erd

vini

s-tū

rinis

suvo

kim

as.

aik

štės

plo

čio

ir au

kšči

o sa

ntyk

is■ d

ydis,

par

amet

rai;

■ mor

fotip

o m

aste

lis;

■ tūr

inė-

erdv

inė

kom

pozi

cija

;■ a

ikšt

ė ir

do

min

uoja

ntis

ob

jekt

as, p

ropo

rcijo

s

16G

. I. Z

osi-

mov

as35

(rus

ų m

oksli

-ni

nkas

, tyr

imų

sriti

s –

urba

nist

ika)

1986

Zosim

ovo

teig

imu,

urb

anist

inė e

rdvė

yra

men

inės

kūr

ybos

obj

ek-

tas.

Jis, a

tsiž

velg

dam

as į

istor

inę

plan

avim

o ra

idą,

išsk

iria

du ta

r-pu

savy

je su

sijus

ius r

eišk

iniu

s: er

dvės

neg

atyv

umą

ir po

zity

vum

ą.

Šios

sav

ybės

nėr

a ko

kybi

nis

fakt

oriu

s, ta

i ste

bėto

jo re

akci

ja, k

uri

išrei

škia

ma

pozi

tyvu

mu

ir ne

gaty

vum

u: u

žsta

tym

as –

poz

ityva

s, vi

ešoj

i erd

vė (t

arp

jų) i

r aik

štė

– ne

gaty

vas.

Zosim

ovo

teig

imu,

vie

šosio

s erd

vės t

uri t

urėt

i užd

arum

o sa

-vy

bę b

ei įv

airo

vę, k

uri p

asire

iškia

viz

ualin

iais

barje

rais,

form

uo-

janč

iais

„kad

ro“ d

augi

apla

nišk

umą.

Erdv

ės in

vert

as■ u

rban

istin

ė ra

ida;

■ aik

štės

form

a;■ v

izua

linia

i ryš

iai

34

Rola

nd s

timpe

l, „P

latz

-ver

wei

se“,

in: B

auw

elt, B

erlin

, 198

4, 1

5, p

. 625

–653

.35

Г.

И. З

осим

ов, „

Про

стра

нств

о го

рода

– о

бъек

т ху

дож

еств

енно

го т

ворч

еств

а“, i

n: Э

стет

ичес

кая

выра

зит

ельн

ост

ь го

рода

, Мос

ква:

Нау

ка, 1

986,

p. 7

3–10

2.36

C

liff M

ough

tin, U

rban

Des

ign:

Stre

et a

nd S

quar

e, Bu

rling

ton:

arc

hite

ctur

al P

ress

, 199

9, p

. 87–

127.

84

17C

liffas

M

ough

tinas

36

(ang

lų

mok

slini

nkas

)19

92

auto

rius a

ikšč

ių p

avyz

džia

is išs

kiria

aikš

tės f

orm

avim

o są

lyga

s:■ f

unkc

ija ir

aikš

tė;

■ pat

ekim

ai į

aikš

tę;

■ aik

štės f

orm

a;

■ aik

štės (

išklo

tinių

) užd

arum

as;

■ aik

štės d

omin

avim

as m

ieste

(kat

egor

ija);

■ ryš

ys ta

rp ai

kšči

ų (s

u ki

tom

is vi

suom

enin

ėmis

erdv

ėmis)

.Pa

ti sv

arbi

ausia

fizi

nės k

okyb

ės są

lyga

laik

oma a

ikštė

s užd

arum

as.

aik

štės

pla

nas (

pavy

zdys

, api

man

tis v

isas s

ąlyg

as)

■ aik

štės

form

a;■ a

ikšt

ės v

ieta

mie

sto

stru

ktūr

oje;

■ aik

štės

ryšy

s su

kito

mis

vieš

osio

mis

erdv

ėmis;

■ tūr

inė-

erdv

inė

kom

pozi

cija

;■ a

ikšt

ės st

atus

as

mie

ste;

■ aik

štės

funk

cija

/pa

skir

tis (a

ikšč

ių

tipol

ogija

pag

al

funk

ciją

)18

Han

sas

Joac

him

as

Am

inde

37

(vok

ieči

ų ar

chite

ktas

, m

iest

ų pl

anuo

toja

s)19

94

auto

rius a

ikšt

es sk

irsto

pag

al jų

loka

ciją

, fun

kciją

– c

entr

inė

rin-

kos

aikš

tė, a

ikšt

ės p

rieš

trau

kini

ų st

otis

ar k

ultū

ros

židi

nius

(vi

-su

omen

iniu

s pas

tatu

s), a

ikšt

ės –

gyv

enam

osio

se te

ritor

ijose

, biu

-rų

ir m

išrio

s pas

kirt

ies t

erito

rijos

e, m

ažos

kai

myn

inės

aikš

tės,

taip

pa

t mem

oria

linės

vie

tos i

r eism

o sa

los.

aik

ščių

pag

rindi

niai

prin

cipa

i:■

vert

inam

os p

agal

jų e

rdvi

nį p

ovei

kį –

užd

aros

arb

a pu

siau

atvi

ros

(kai

p vi

suom

enin

ės e

rdvė

s „k

išenė

“), į

vert

inan

t jų

jung

i-m

ąsi

arba

gru

pavi

mą

su k

itom

is vi

suom

enin

ėmis

erdv

ėmis

bei

ženk

linim

ą do

min

uoja

nčiu

pas

tatu

; ■

aikš

tės

form

a ir

dydi

s nė

ra s

usiję

(ai

kštė

su

skul

ptūr

iniu

ak

cent

u ly

giai

taip

pat

gal

i būt

i ir

vyria

usyb

ės r

ango

kai

p ir

gy-

vena

moj

o ra

jono

cent

re, o

pus

iau

atvi

ra ai

kštė

– p

rie u

osto

ar p

re-

kyvi

etės

).

dre

zden

o pl

ano

frag

men

tas (

aikš

tės i

šski

riam

os p

lane

)■ a

ikšt

ės fo

rma;

•dyd

is, p

aram

etra

i;■ a

ikšt

ės v

ieta

mie

sto

stru

ktūr

oje;

■ aik

štės

ryšy

s su

kito

mis

vieš

osio

mis

erdv

ėmis;

■ tūr

inė-

erdv

inė

kom

pozi

cija

;■ a

ikšt

ės fu

nkci

ja/

pask

irtis

36

Cliff

Mou

ghtin

, Urb

an D

esig

n: S

treet

and

Squ

are,

Burli

ngto

n: a

rchi

tect

ural

Pre

ss, 1

999,

p. 8

7–12

7.37

H

ans-

Joac

him

am

inde

, Ben

k Ba

rbar

a, P

lätz

e in

der S

tadt

, Ost

filde

rn-R

uit b

ei s

tuttg

art:

Hat

je, 1

994,

153

p.

85

19a

li M

adan

ipo-

uras

38 (

mok

sli-

nink

as; t

yrim

ų sr

itis –

ur

bani

stik

a,

mie

stų

plan

avim

as)

1996

auto

rius n

agrin

ėja

urba

nist

inę

erdv

ę, tr

aktu

odam

as ją

kai

p so

ci-

alin

ę er

dvin

ę bū

tį (la

bai r

yšku

s soc

ialin

is ve

iksn

ys).

Nag

rinėj

imui

pa

teik

iam

os įv

airių

disc

iplin

ų in

terp

reta

cijo

s. au

toria

us n

uom

o-ne

, ši s

ąvok

a ap

ima

ne ti

k pa

stat

us, b

et ir

įvai

rius

kitu

s ob

jekt

us

pači

oje u

rban

istin

ėje a

plin

koje

, įsk

aita

nt ir

žmon

es, s

anty

kius

tarp

jų

, įvy

kius

, kai

p be

sifor

muo

janč

ios u

rban

istin

ės er

dvės

prie

žast

in-

gum

ą. P

ati a

ikšt

ė ka

ip u

rban

istin

ės e

rdvė

s ele

men

tas m

iest

e nė

ra

išski

riam

a, t

ačia

u ja

i, ka

ip ir

kiti

ems

urba

nist

inia

ms

erdv

ės e

le-

men

tam

s, ta

ikom

a ch

arak

teris

tika:

■ str

uktū

rinės

ribo

s; ■ ž

mon

ės;

■ pro

jekt

avim

o pr

oces

as;

■ užs

taty

mo

įtaka

(arb

a ki

taip

aik

štės

form

anta

i);

■ aik

štės

erd

vės r

egul

iavi

mas

(fun

kcijų

kai

ta a

ikšt

ėje,

pvz.,

jos

prita

ikym

as se

zoni

škum

ui);

■ tob

ulum

o va

izdi

niai

.

Pom

pidu

aik

štė

Pary

žiuj

e■ a

ikšt

ės fo

rma;

■ mor

fotip

o m

aste

lis;

■ aik

štės

funk

cija

/pa

skirt

is;■ ž

mon

ių k

ieki

s ai

kštė

je;

■ viz

ualin

iai r

yšia

i

20Bi

llas H

illie

ras39

(a

nglų

m

oksli

nink

as,

tyrim

ų sr

itis –

ur

bani

stik

a,

mie

stų

plan

avim

as)

1996

auto

rius i

šplė

tojo

nau

ją tr

imat

ės er

dvės

teor

iją: k

aip

ir ko

dėl j

i yra

gy

vybi

ngas

kom

pone

ntas

. Teo

rija

plėt

ojam

a an

aliz

uoja

nt ir

apr

a-šin

ėjan

t mie

sto

ir už

stat

ymo

kuria

mus

erdv

iniu

s mod

eliu

s. M

eto-

du a

iškin

ama,

kai

p m

iest

as a

r užs

taty

mas

yra

stru

ktūr

izuo

jam

as.

Nau

doja

mas

i na

ujai

atr

asta

ska

itmen

ine

prog

ram

a, v

adin

ama

Erdv

ės si

ntak

se. J

i sėk

min

gai a

dapt

uota

spr

endž

iant

urb

anist

inės

er

dvės

pro

jekt

avim

o pr

oble

mas

(pro

gram

oje p

arin

kti i

ndik

ator

iai

yra

erdv

ės p

anau

dojim

as, ž

mon

ių k

ieki

s vi

enet

e, ko

ncen

trac

ija,

lank

omum

as ir

pan

. visi

šie

rodi

klia

i aps

kaič

iuoj

ami m

atem

atiš-

kai,

toki

u bū

du p

erte

ikia

ma e

rdvė

s soc

ialin

ė kok

ybė)

. Šia

prie

mo-

ne g

alim

a tir

ti ry

šį ta

rp to

, kai

p m

iest

ai s

truk

tūriz

uoja

mi,

ir to

, ka

ip ji

e fu

nkci

onuo

ja. E

rdvė

s sin

taks

ė pr

iside

da p

rie s

upra

timo,

ka

ip m

iest

ai n

atūr

alia

i gal

i kist

i ate

ityje

, o p

agal

tai g

alim

a pr

o-gn

ozuo

ti m

iest

o ra

idą b

ei p

avei

kti p

lana

vim

o ir

proj

ekta

vim

o (u

r-ba

nist

ikos

) pro

cesą

.

soci

alin

io a

ktyv

umo

erdv

inis

vert

inim

as■ a

ikšt

ės ry

šys s

u ki

tom

is vi

ešos

iom

is er

dvėm

is;■ a

ikšt

ės st

atus

as

mie

ste;

■ aik

štės

funk

cija

/pa

skirt

is;■ ž

mon

ių k

ieki

s ai

kštė

je (k

once

ntra

cija

, ap

skai

čiuo

jam

a na

ujom

is te

chno

logi

nėm

is pr

iem

onėm

is)

38

ali

Mad

anip

our,

Des

ign

of U

rban

spac

e. An

Inqu

iry in

to a

Soc

io-s

patia

l Pro

cess

, Eng

land

: Joh

n W

iley

& s

ons,

1996

, 241

p.

39

B

ill H

illie

r, Sp

ace i

s the

mas

chin

e, Lo

ndon

, 199

6, 3

55 p

.

86

21N

ikos

as a

. Sa

linga

rosa

s40

(mat

emat

ikos

pr

ofes

oriu

s, ur

bani

stik

os ir

ar

chite

ktūr

os

teor

etik

as)

1999

(200

5)

auto

rius i

šski

ria 8

geo

met

rinių

ryšių

taisy

kles

(kur

ios g

ali b

ūti t

ai-

kom

os ir

mies

to a

ikšte

i):1.

Jung

tys.

stip

riai s

ujun

gti g

ali b

ūti t

ik to

pat

ies m

aste

lio e

le-

men

tai.

stru

ktūr

oje

nega

li lik

ti ne

suju

ngtų

ele

men

tų. J

ungt

ys g

ali

būti

vizu

alin

ės, s

truk

tūrin

ės, f

unkc

inės

, geo

met

rinės

.2.

Įvai

rovė

. Jun

gtys

susid

aro

tarp

kon

tras

tingų

elem

entų

. Ryš

iai

tarp

pan

ašių

elem

entų

yra

silp

ni.

3. R

ibos

. ski

rtin

gos

stru

ktūr

os ju

ngia

si pe

r rib

os e

lem

entu

s. Ju

ngty

s for

muo

jam

os ta

rp st

rukt

ūrų,

o n

e tar

p jų

vid

inių

elem

entų

.4.

Jėgo

s. Ta

rpus

avio

sąve

ika

stip

resn

ė sm

ulki

ame

mas

tely

je n

ei

stam

biam

e.5.

Org

aniz

acija

. sm

ulka

us m

aste

lio st

rukt

ūros

kur

iam

os iš

aiš-

kiai

apib

rėžt

ų st

ambe

snio

mas

telio

stru

ktūr

ų.6.

Hie

rarc

hija

. st

rukt

ūrų

elem

enta

i išs

kiria

mi

paga

l sv

arbą

. Įv

edus

hie

rarc

hiją

, sud

ėtin

gos

stru

ktūr

os įg

auna

tva

rką,

jų n

epa-

pras

tinan

t.7.

abi

pusė

nep

rikla

usom

ybė.

skirt

ingo

mas

telio

ele

men

tai i

r st

rukt

ūros

nep

rikla

uso

vien

a nu

o ki

tos t

iesio

giai

. sm

ulka

us m

aste

-lio

stru

ktūr

os re

ikal

auja

stam

baus

, bet

ne a

tvirk

ščia

i. 8.

ska

idym

as. d

arni

stru

ktūr

a ne

gali

būti

visiš

kai s

uska

idyt

a į

pirm

iniu

s ele

men

tus.

Ryšių

dia

gram

os■ m

orfo

tipo

mas

telis

;■ a

ikšt

ės v

ieta

mie

sto

stru

ktūr

oje;

■ aik

štės

ryš

ys su

ki

tom

is v

iešo

siom

is

erdv

ėmis

;■ t

ūrin

ė-er

dvin

ė ko

mpo

zici

ja;

■ aik

štė

ir

dom

inuo

jant

is

obje

ktas

, pro

porc

ijos;

■ ai

kštė

s sta

tusa

s m

iest

e

22K

arla

s Jür

gena

s K

raus

e41

(vok

ieči

ų m

oksli

nink

as,

tyrim

ų sr

itis –

ur

bani

stik

a)

2004

Kra

use p

atei

kia a

ikšt

ės ev

oliu

ciją

mie

sto

raid

oje i

r išs

kiria

tik

fiziš-

kai a

pčiu

opia

mus

aik

ščių

tyrim

o as

pekt

us:

■ aik

ščių

tipa

i for

mos

atžv

ilgiu

; ■ a

ikšt

ės d

ydis

(plo

čio

ir ilg

io) v

aria

cijo

s; ■ a

ikšč

ių g

rupa

vim

as (a

ikšt

ė ir

dom

inuo

jant

is ob

jekt

as);

■ maž

osio

s arc

hite

ktūr

os el

emen

tai a

ikšt

ėse;

■ aik

ščių

para

metr

ai (iš

pagr

indi

nio a

ikštė

s apž

valgo

s taš

ko);

■ aik

ščių

fizi

nis (

neuž

stat

ytas

) plo

tas;

■ ai

kštė

s sk

ersin

is pj

ūvis

– pr

opor

cijo

s (a

ikšt

ės p

aram

etrų

ir

aukš

čio

sant

ykis)

.

aik

štės

tipa

i ist

orin

ėse

gyve

nvie

tėse

pag

al J.

K. K

raus

ę■ u

rban

istin

ė ra

ida;

■ aik

štės

form

a;■ d

ydis

, par

amet

rai;

■ mor

fotip

o m

aste

lis;

■ tūr

inė-

erdv

inė

kom

pozi

cija

;■ a

ikšt

ė ir

dom

inuo

jant

is ob

jekt

as, p

ropo

rcijo

s

40

Nik

os a

. sal

inga

ros,

Prin

ciples

of U

rban

Str

uctu

re, d

elft

Uni

vers

ity o

f Tec

hnol

ogy

Net

herla

nd: T

echn

e Pr

ess,

2005

, 252

p.

41

Kar

l-Jür

gen

Kra

use,

„Plä

tze:

Beg

riff, G

esch

icht

e, Fo

rm, G

röße

und

Pro

fil“,

Uni

vers

ität d

ortm

und,

200

4, 2

4 p.

, [in

tera

ktyv

us],

[žiū

rėta

201

4-07

-10]

, http

://w

ww.

raum

plan

ung.

tu-d

or-

tmun

d.de

/slg

/pdf

/PLa

ETZE

.pdf

.

87

23Ke

vina

s Ly

ncha

s42

(am

erik

ietis

, m

iest

ų pl

anuo

toja

s)19

60 (2

007)

, 19

86

auto

rius,

tirda

mas

mie

sto st

rukt

ūrą,

išsky

rė m

etod

iką

funk

cion

a-lia

m, e

stetin

iam

/psic

holo

gini

am m

iesto

įvai

zdži

o fo

rmav

imui

, pa-

grįst

ą su

sifor

mav

usia

is m

iesto

dar

inia

is (s

truk

tūrin

iais

elem

enta

is)

– ra

jonu

, rib

a, or

ient

yru,

maz

gu, k

eliu

.M

iest

o ai

kštę

pris

kiria

maz

go e

lem

entu

i. d

idži

osio

ms

aikš

-tė

ms

reko

men

duoj

amas

opt

imal

us v

isuom

enin

ės e

rdvė

s dy

dis

12–2

4 m

plo

čio

ir ik

i 100

m il

gio.

Pasa

k Ly

ncho

, mie

sto

form

os p

okyč

iai p

rikla

uso

nuo

polit

i-nė

s va

lios,

nes

„jėg

a ir

vald

žia

išrei

škia

ma

tom

is pa

čiom

is pr

ie-

mon

ėmis

– ce

rem

onia

liu v

yrau

janč

iu o

rient

yru,

ašin

e sim

etrij

a ir

regu

liariu

pla

nu“43

.

vie

tos t

apat

umo

elem

enta

ike

lias →

maz

gas→

dom

inan

tė →

rib

a →

raj

onas

■ aik

štės

form

a;■ d

ydis,

par

amet

rai;

■ aik

štės

vie

ta m

iest

o st

rukt

ūroj

e

24Ja

nas G

ehla

s44

(dan

ų ar

chite

ktas

)19

87 (2

011)

Geh

las i

nten

syvi

ai ty

rinėj

a visu

omen

inių

erdv

ių fu

nkci

ją ir

form

ą be

i sav

o ty

rimų

rezu

ltatu

s ada

ptuo

ja p

rakt

ikoj

e įv

airio

se p

asau

lio

viet

ose.

Kny

gą s

udar

o 4

skyr

iai,

iš ku

rių a

ntra

me

skyr

iuje

„Pl

a-na

vim

o pr

iela

idos

“ („

Prer

equi

sites

for

Pla

nnin

g“)

anal

izuo

jam

i žm

ogau

s po

jūči

ų (u

oslė

s, kl

auso

s, re

gėjim

o) fi

zinė

s ga

limyb

ės

soci

alio

je e

rdvė

je. K

aip

ir da

ugel

is ki

tų a

utor

ių, G

ehla

s įsit

ikin

ęs,

kad

turi

būti

tam

tik

ras

„sus

ikal

bėjim

as“

tarp

aik

štės

mat

men

ų (a

ngl.

dim

ensio

ns)

ir vi

etos

poj

ūčio

(an

gl. s

ense

of p

lace

). Jo

tei-

gim

u, o

ptim

alūs

aik

štės

met

men

ys b

ūtų

30 x

35

m. T

okio

dyd

žio

aikš

tėje

dar

įman

oma a

tpaž

inti

žmog

ų, es

antį

kito

je ai

kštė

s pus

ėje.

aik

štės

form

ato

elem

enta

s■ d

ydis,

par

amet

rai;

■ viz

ualin

iai r

yšia

i;■ ž

mog

aus p

ojūč

iai

42

Kevi

n Ly

nch,

The I

mag

e of t

he C

ity, M

assa

chus

etts

: Cam

brid

ges,

The

MIT

Pre

ss, 2

007,

194

p.

43

Кеви

н Ли

нч, С

овер

шен

ная

фор

ма в

град

ост

ройт

ельс

тве

, Мос

ква:

Стр

ойиз

дат,

1986

, 327

p.

44

Jan

Geh

l, Li

fe b

etw

een

Build

ings

, New

yor

k: v

an N

ostr

and

Rein

hold

, 201

1, 2

02 p

.

88

25K

onfe

renc

ija

„Eur

opos

aik

štė“

(Con

fere

nce

„The

Euro

pean

sq

uare

“)45

2002

Pirm

oji k

onfe

renc

ija „E

urop

os ai

kštė

“ vyk

o Za

lcbu

rge,

aust

rijoj

e, su

dal

yvia

is (m

iest

ų m

erai

s, ta

rybo

s na

riais,

pla

navi

mo

dire

kto-

riais,

pro

feso

riais

iš ar

chite

ktūr

os, p

lana

vim

o ir

soci

alin

ių m

oks-

lų) i

š dvi

dešim

t dvi

ejų

šalių

. Kon

fere

ncijo

s met

u išs

kirt

os p

agrin

-di

nės g

rėsm

ės E

urop

os a

ikšt

ei:

■ nev

aldo

ma p

reky

bini

ų ce

ntrų

ir p

riem

iest

inių

terit

orijų

plė

-tr

a m

iest

o pa

kraš

čiuo

se (p

erife

rijoj

e);

■ m

asin

is tu

rizm

as, k

uris

istor

ines

aik

štes

pav

erči

a vi

en t

ik

turis

tų tr

auko

s taš

kais;

■ did

ėjan

tis a

ikšč

ių m

onof

unkc

iškum

as;

■ inf

orm

acin

ių te

chno

logi

jų sk

atin

imas

mėg

ina

pake

isti s

oci-

alin

į gyv

enim

ą ai

kštė

je į

„virt

ualią

ago

rą“.

Konf

eren

cijo

s dar

botv

arkė

buv

o su

skirs

tyta

tem

omis:

■ aik

štė

kaip

ben

druo

men

ės įs

ipar

eigo

jimų

kata

lizat

oriu

s;■ a

ikšt

ė ka

ip m

iest

o un

ikal

aus i

dent

iteto

repr

ezen

tant

as;

■ aik

štės

kai

p tu

rgau

s vie

ta;

■ mišr

i pas

kirt

is ir

įvai

rovė

;■ p

usia

usvy

ra ta

rp g

yven

amos

ios p

aski

rtie

s ir t

uriz

mo;

■ esm

inia

i sėk

min

gos a

ikšt

ės b

ruož

ai;

■ aik

štė

kaip

soci

alin

io m

okym

o ap

linka

;■ a

ikšt

ei ti

nkam

a na

ujoj

i arc

hite

ktūr

a;■ e

ismo

ir tr

ansp

orto

kla

usim

ai;

■ kom

erci

nės i

r gyv

enam

osio

s plė

tros

pov

eiki

s mie

sto

perif

e-rij

oje

aikš

tės e

kono

min

iam

gyv

ybin

gum

ui.

vie

nas i

š kon

fere

ncijo

je ap

taria

mų

pavy

zdži

ų (J

ihla

va a

ikšt

ė Č

ekijo

je)

■ ist

orin

is nu

osek

lum

as;

■ aik

štės

vie

ta m

iest

o st

rukt

ūroj

e;■ a

ikšt

ės ry

šys s

u ki

tom

is vi

ešos

iom

is er

dvėm

is;■ t

ūrin

ė-er

dvin

ė ko

mpo

zici

ja;

■ aik

štė

ir do

min

uoja

ntis

obje

ktas

, pro

porc

ijos;

■ aik

štės

stat

usas

m

iest

e;■ a

ikšt

ės fu

nkci

ja/

pask

irtis

;■ ž

mon

ių k

ieki

s ai

kštė

je

45

The E

urop

ean

Squa

re C

onfe

renc

e Rep

ort,

2002

, [in

tera

ktyv

us],

[žiū

rėta

201

4-10

-06]

, http

://w

ww.

livab

leci

ties.o

rg/a

rtic

les/

euro

pean

-squ

are-

conf

eren

ce-r

epor

t.

89

26M

atth

ew

Car

mon

a46

[ir k

t.](a

nglų

ur

bani

stas

, pr

ofes

oriu

s)20

03

Car

mon

a ana

lizuo

ja u

rban

istik

os sp

ecia

lybė

s spe

cifik

ą, ją

mat

uo-

dam

as k

elio

mis

dim

ensij

omis:

mor

folo

gine

, suv

okim

o, so

cial

ine,

vizu

alin

e, fu

nkci

ne ir

laik

o. U

rban

istik

a, k

aip

holis

tinė

sriti

s, yr

a pa

veik

i plė

tros

, kon

trol

ės ir

ben

drad

arbi

avim

o pr

oces

uose

. Ji s

u-pr

anta

ma

kaip

mie

sto

funk

cijų

erdv

inė o

rgan

izac

ija p

agal

tam

ti-

krus

est

etin

ius i

r ver

tybi

nius

krit

eriju

s. au

toriu

s ats

kyrė

sąvo

kas

urba

nist

inė e

rdvė

(ang

l. urb

an sp

ace)

nuo v

iešo

ji erd

vė (a

ngl. p

ublic

sp

ace)

. apt

arda

mas

aik

štes

, aut

oriu

s pat

eikė

C. s

itte,

P. Z

ucke

rio,

R. K

riero

, G. C

ulle

no p

ožiū

rius į

aikš

tę. I

šski

riam

as p

loči

o ir

ilgio

sa

ntyk

is, k

uriu

o at

skiri

amos

gat

vės i

r aik

štės

erd

vės:

■ je

i plo

čio

ir ilg

io s

anty

kis

yra

2:3

– nė

ra d

omin

uoja

nčio

s aš

ies; ■ j

ei sa

ntyk

is 1:

3 –

prad

eda f

orm

uotis

judė

jimas

tarp

gat

vės i

r ai

kštė

s, ne

s dom

inuo

ja v

iena

ašis

;■

jei s

anty

kis 1

:5 –

aišk

iai d

omin

uoja

vie

na a

šis ir

judė

jimas

vy

ksta

vie

na k

rypt

imi;

■ je

i virš

ijam

as s

anty

kis

1:5

– ta

i tik

rai y

ra g

atvė

(ta

i erd

vė,

kuri

„ver

čia“

judė

ti).

Urb

anist

ikos

sam

prat

a■ u

rban

istin

ė ra

ida;

■ aik

štės

form

a;• d

ydis

, par

amet

rai;

■ aik

štė

ir do

min

uoja

ntis

obje

ktas

, pro

porc

ijos;

■ aik

štės

stat

usas

m

iest

e;■ a

ikšt

ės fu

nkci

ja;

■ viz

ualin

iai r

yšia

i

27U

rban

sq

uare

s47

(ale

ksan

dara

s Ja

nici

jevi

cas –

bu

v. Ju

gosla

vija

; tin

klap

io

įkūr

ėjas

, ar

chite

ktas

, gr

afika

s, tin

klo

ir m

ultim

edijo

s kū

rėja

s)20

05

auto

rius

kons

ultu

oja,

kolek

cion

uoja

(ap

lank

ytų

viet

ų sk

.) ai

kščių

kl

ausim

ais.

aik

štėm

s tai

kom

as v

ertin

imo

met

odas

jas s

kirs

tant

pag

al p

si-ch

olog

inę

geog

rafin

ę (a

ngl.

psyc

hoge

ogra

phica

l) re

akcij

ą į

erdv

ę, su

bjek

tui a

psila

nkiu

s ai

kštė

je. I

šski

riam

i šie

asp

ekta

i: so

cial

umas

, va

rtojim

as i

r ak

tyvu

mas

, gal

imyb

ės i

r ry

šys,

kom

fort

as, v

aizd

as,

turis

tinis

patra

uklu

mas

. Re

mia

mas

i tok

ia a

ikšč

ių k

lasifi

kavi

mo

siste

ma:

bend

ruom

eni-

nės

(ang

l. so

cial);

ren

gini

ų (a

ngl.

cere

mon

ial);

reli

ginė

s (a

ngl.

reli-

giou

s); a

) tra

nspo

rto ži

edai

(ang

l. tra

ffic c

ircle)

, b) k

iem

ai u

žsta

tym

o str

uktū

roje,

virt

ę vi

ešos

iom

is er

dvėm

is (d

ar k

itaip

pus

iau

vieš

osio

s er

dvės

) (an

gl. c

ourt

yar

d); g

yven

amųj

ų str

uktū

roje

(ang

l. re

siden

ti-al

); ga

tvės

-pas

ažai

(ang

l. str

eet-s

hopi

ng);

su p

arku

(ang

l. w

ith p

ark)

.a

ikšč

ių tr

aktu

otės

(ang

l. m

eand

erin

g gr

oups

): žy

mio

sios (

angl

. fa

mou

s);

aikš

tės

su p

arku

; at

nauj

into

s (a

ngl.

rene

wed)

; žm

onių

(a

ngl.

peop

le); m

ėgia

mia

usio

s (a

ngl.

favo

urite

); la

bai s

enos

(an

gl.

very

old)

; nen

audo

jam

os (a

ngl. u

nusu

al);

jauki

os (a

ngl. c

ozy)

; isto

ri-nė

s (an

gl. h

istor

ic); p

aslėp

tos (

angl

. hid

den)

; išk

ilmių

(ang

l. ce

rem

o-ni

al);

loty

nų (a

ngl.

latin

).

Kla

sifika

cija

■ aik

štės

vie

ta m

iest

o st

rukt

ūroj

e;■ a

ikšt

ės ry

šys s

u ki

tom

is vi

ešos

iom

is er

dvėm

is;■ a

ikšt

ės fu

nkci

ja/

pask

irtis;

■ žm

onių

kie

kis

aikš

tėje

;■ v

izua

linia

i ryš

iai;

■ žm

ogau

s poj

ūčia

i;■ p

sich

oem

ocin

is

krūv

is

46 M

atth

ew C

arm

ona,

Hea

th T

im, O

c Tan

er, T

iesd

ell s

teve

, Pub

lic P

lace

s – U

rban

Spa

ces:

The D

imen

sions

of U

rban

Des

ign,

Oxf

ord:

arc

hite

ctur

al P

ress

, 200

3, 3

20 p

.47

The W

orld

of U

rban

Squ

ares

. A co

llect

ion

and

anal

ysis

of re

disc

over

ed p

ublic

spac

es, [

inte

rakt

yvus

], [ž

iūrė

ta 2

014-

10-0

6], h

ttp://

ww

w.ur

bans

quar

es.c

om/,

[žiū

rėta

201

4-10

-14]

.

90

28va

lent

inas

H

adel

icha

s48

(ital

ų m

oksli

nink

as;

tyrim

ų sr

itis –

ar

chite

ktūr

a,

urba

nist

ika)

2012

auto

rius,

Bauh

auso

uni

vers

iteto

vei

mar

e do

cent

as, p

atei

kia

ur-

bani

stin

ės e

rdvė

s ko

kybė

s m

iest

e em

pirin

į ty

rimą.

Jis

atsa

ko į

kl

ausim

ą, ar

gal

ima

mie

sto

aikš

tę su

proj

ektu

oti p

agal

obj

ekty

vias

ka

tego

rijas

ir k

okyb

ės r

odik

lius.

ada

ptav

o Ly

ncho

erd

vės

suvo

-ki

mo

teor

iją su

fizi

niu

aikš

tės e

rdvė

s kon

stra

vim

u, re

mda

mas

is 3

erdv

inėm

is sa

vybė

mis:

cen

trišk

umu,

kry

ptin

gum

u ir

užda

rum

u.

Jom

is sie

kiam

a įv

ertin

ti, k

as įt

akoj

a žm

ogau

s in

tuity

vų sp

rend

i-m

ą lik

ti ko

nkre

čioj

e m

iest

o er

dvėj

e ar

vėl

iau

sugr

įžti.

aik

štės

elem

entų

mod

elia

vim

as p

agal

K.L

ynch

ą■ a

ikšt

ės v

ieta

mie

sto

stru

ktūr

oje;

■ aik

štės

ryšy

s su

kito

mis

vieš

osio

mis

erdv

ėmis;

■ tūr

inė-

erdv

inė

kom

pozi

cija

;■ a

ikšt

ė ir

do

min

uoja

ntis

ob

jekt

as, p

ropo

rcijo

s;■ ž

mog

aus p

ojūč

iai

LIET

UV

OS

MA

STU

29a

ntan

as

Pily

paiti

s, Ju

ozas

Ba

ršau

skas

49

(arc

hite

ktai

)19

66

Pate

ikta

s Xv

I–Xv

II a.

Lie

tuvo

s nau

jų ir

reko

nstr

uotų

mie

stų ce

ntrų

už

staty

mo

plan

ingu

mo

tyrim

as. M

iestų

cent

rų u

žsta

tym

e apt

aria

mi

gatv

ių ti

nklo

cha

rakt

eris

(sta

čiak

ampi

s) ir

cen

trin

ių a

ikšč

ių fo

rma

(kva

drat

inė,

stači

akam

pė).

Mie

sto c

entr

inė

aikš

tė –

tur

gavi

etė

– da

žnia

usia

i buv

o fo

rmuo

jam

a ne

užsta

tyta

me

kvar

tale.

Pač

ioje

tur-

gavi

etėj

e, be

rotu

šės,

laba

i daž

nai b

uvo

stato

mos

įvai

rios k

raut

uvė-

lės, s

andė

liai i

r pan

. aik

ščių

dyd

žiai

bei

užs

taty

mas

šiuo

laik

otar

piu:

■ arti

ma k

vadr

atui

turg

aviet

ė, ku

rios k

rašti

nių

ilgis

90–1

00 m

;■ k

vadr

atin

ė tu

rgav

ietė

, kur

ios k

rašti

nių

ilgis

apie

142

m, o

jos

plot

ą atit

inka

12

lygi

ų sk

lypų

(jo

ploč

io ir

ilgi

o sa

ntyk

is ly

gus 1

:3, š

is pl

oto

vien

etas

–

tai m

odul

izuo

tas s

klyp

as);

■ ski

rtin

gai n

uo d

auge

lio v

akar

ų Eu

ropo

s mie

stų ai

kščių

bei

ga-

tvių

užs

taty

mo

pjūk

linio

silu

eto,

Lie

tuvo

s mie

stuos

e do

min

avo

lygi

ra

mi s

togų

kra

igų

linija

.

aik

ščių

sche

mos

■ urb

anis

tinė

raid

a;■ i

stor

inis

nuos

eklu

mas

;■ i

stor

inė

vert

ė;■ a

ikšt

ės fo

rma;

■ dyd

is, p

aram

etra

i;■ a

ikšt

ės v

ieta

mie

sto

stru

ktūr

oje;

■ aik

štės

funk

cija

48

vale

ntin

Had

elic

h, „Q

ualit

y by

des

ign:

the

venu

stas

of U

rban

squ

ares

“, 20

12, 1

5 p.

, [in

tera

ktyv

us],

[žiū

rėta

201

4-09

-03]

, http

s://w

ww.

cnu.

org/

sites

/ww

w.cn

u.or

g/fil

es/c

nu20

_qua

li-ty

_by_

desig

n_-_

the_

venu

stas

_of_

urba

n_sq

uare

s_-_

vale

ntin

_had

elic

h_sc

reen

.pdf

.49

a

ntan

as P

ilypa

itis,

Juoz

as B

arša

uska

s, „X

vI–

XvII

a. L

ietu

vos n

aujų

ir re

kons

truo

tų m

iest

ų ce

ntrų

užs

taty

mo

plan

ingu

mas

“, in

: Lie

tuvo

s TSR

arc

hite

ktūr

os k

laus

imai

, viln

ius,

1966

, 3,

p. 2

88–3

23.

91

30K

azys

Šeš

elgi

s50

(arc

hite

ktas

ur

bani

stas

)19

96

K. Š

ešel

gio

(199

6) is

torin

ės ra

idos

kon

teks

te a

pžve

lgia

mos

pav

ie-

nių

mie

stų

ir m

iest

elių

pag

rindi

nės

to la

ikot

arpi

o ek

onom

inės

, po

litin

ės s

ąlyg

os b

ei jų

įtak

a m

iest

ui, a

tski

riem

s jo

ele

men

tam

s, ta

rp jų

ir a

ikšt

ei. P

agal

laik

otar

pį a

ptar

iam

a ai

kšči

ų vi

eta,

plo

tas,

form

a, p

aski

rtis,

bes

ikei

čian

tis u

žsta

tym

as ti

ek a

ikšt

ės p

erim

etru

, tie

k jo

s vid

uje.

aik

ščių

sche

mos

■ urb

anis

tinė

raid

a;■ i

stor

inis

nuos

eklu

mas

;■ a

ikšt

ės fo

rma;

■ dyd

is, p

aram

etra

i;■ a

ikšt

ės v

ieta

mie

sto

stru

ktūr

oje;

■ aik

štės

funk

cija

31vy

taut

as

Jurk

štas

(arc

hite

ktas

ur

bani

stas

)19

94

auto

rius p

atei

kia

viln

iaus51

ir K

auno

52 se

nam

iesč

ių tū

rinės

-erd

vinė

s ko

mpo

zicijo

s tyr

imus

, sus

ided

ančiu

s iš d

viejų

dal

ių: i

šorin

ių (s

ilue-

to, p

anor

amų,

kom

pozic

ijos į

tako

s zon

ų) ir

vid

inių

(vid

aus e

rdvi

ų ir

dom

inan

čių k

ompo

zicin

io v

aidm

ens)

tyrim

ų. v

idau

s erd

vių

tyrim

as

susid

eda i

š gat

vių

ir ai

kščių

bei

kva

rtalų

kie

mų

erdv

ių. a

ikšč

ių ir

ga-

tvių

verti

nim

o kr

iterij

ai la

bai p

anaš

ūs. a

ikštė

yra

erdv

ės ti

pas,

kurio

s yp

atum

ai –

isto

rišku

mas

, mas

telis

, šia

ndie

ninė

funk

cija.

vien

as p

a-gr

indi

nių

urba

nisti

nio

mas

telio

krit

erijų

yra „

funk

cinis

lauka

s“, k

uris

susid

eda

iš op

timal

ių a

tstum

ų zo

nos,

psich

olog

inių

arc

hite

ktūr

inės

er

dvės

ribų

, for

muo

jančių

erdv

ę pas

tatų

, fizin

ės m

asės

tank

io ir

kt.

aik

ščių

ver

tinim

ui (

kaip

ir g

atvi

ų) n

audo

jama

nom

inal

i per

s-pe

ktyv

a –

tai s

anty

kis t

arp

dom

inan

tės a

ukšč

io ir

atst

umo

nuo

ste-

bėto

jo (

nom

inal

iosio

s pe

rspe

ktyv

os p

ropo

rcijo

s),

plan

iškum

as i

r išs

iskiri

ančių

elem

entų

kiek

is. a

ikštė

se, k

aip ir

gat

vėse

, priv

alum

u lai

kom

as n

ereg

ulia

rum

as, k

aip p

sicho

logi

nį k

omfo

rtą

lemia

nti s

avy-

bė. a

ikštė

s fo

rmav

ime

priv

alu tę

sti a

rchi

tekt

ūros

ir e

rdvė

s kū

rybo

s tra

dicij

as (k

arta

is er

dvių

neiš

baig

tum

as yr

a jų

savi

tas p

ožym

is).

Mie

ste 14

0 m at

stum

as yr

a mak

simal

i rib

a, ka

i dar

galim

a suv

ok-

ti žm

ogau

s jud

esiu

s. Ši

os ri

bos y

ra la

ikom

os m

iesto

erd

vių

mas

telio

ps

ichofi

ziolo

gini

u kr

iterij

umi.

Tiek

viln

iaus,

tiek

Kaun

o se

nam

iesč

io a

ikšč

ių k

ompo

ziciją

ak-

tyvi

ai fo

rmuo

ja v

ertik

alės

, aik

ščių

užs

taty

mo

arch

itekt

ūros

kok

ybė

atsp

indi

jos

buvu

sią a

r es

amą

funk

cinę

ir re

prez

enta

cinę

reik

šmę.

suau

gę m

edžia

i – p

rara

ndam

a aik

štės e

rdvė

.

Rotu

šės a

ikšt

ės K

aune

nom

inal

ios e

rdvė

s pla

ne■ i

stor

inis

nuos

eklu

mas

;■ m

orfo

tipo

mas

telis

;■ a

ikšt

ės v

ieta

mie

sto

stru

ktūr

oje;

■ aik

štės

ryšy

s su

kito

mis

vieš

osio

mis

erdv

ėmis;

■ tūr

inė-

erdv

inė

kom

pozi

cija

;■ a

ikšt

ė ir

dom

inuo

jant

is ob

jekt

as, p

ropo

rcijo

s;■ a

ikšt

ės fu

nkci

ja;

■ žm

ogau

s poj

ūčia

i

51

vyta

utas

Jurk

štas

, „K

auno

sena

mie

sčio

tūrin

ė-er

dvin

ė ko

mpo

zici

ja“, i

n: A

rchi

tekt

ūros

pam

inkl

ai, v

ilniu

s, 19

75, N

r. 3,

p. 9

8–12

0.52

vy

taut

as Ju

rkšt

as, „

viln

iaus

sena

mie

sčio

tūrin

ė-er

dvin

ė ko

mpo

zici

ja“, i

n: A

rchi

tekt

ūros

pam

inkl

ai, v

ilniu

s, 19

77, N

r. 4,

p. 3

6–60

.

92

32Zi

gmas

J.

Dau

nora

53

(arc

hite

ktas

ur

bani

stas

)19

98

1997

m. v

ilnia

us m

iest

o sa

viva

ldyb

ės a

rchi

tekt

ūros

ir s

taty

bos

depa

rtam

ento

(da

b. M

iest

o pl

ėtro

s de

part

amen

tas)

užs

akym

u v

GTU

Urb

anist

ikos

kat

edro

s mok

slini

nkai

atlik

o v

ilnia

us L

ukiš-

kių

aikš

tės i

r apl

inko

s urb

anist

iniu

s tyr

imus

. str

aips

nyje

ban

dyta

nu

stat

yti

Luki

škių

aik

štės

ir

jos

aplin

kos

erdv

iniu

s, fu

nkci

nius

, ek

olog

iniu

s be

i id

eolo

gini

us y

patu

mus

, įv

ertin

ti šių

ypa

tum

ų ad

ekva

tum

ą vi

etov

ės s

varb

ai, a

ptar

ti ga

limą

aikš

tės

ir ap

linko

s ur

bani

stin

ę plė

totę

.

Luki

škių

aik

štės

viln

iuje

pla

nas

■ ist

orin

is nu

osek

lum

as;

■ mor

fotip

o m

aste

lis;

■ aik

štės

vie

ta m

iest

o st

rukt

ūroj

e;■ a

ikšt

ės ry

šys s

u ki

tom

is vi

ešos

iom

is er

dvėm

is;■ t

ūrin

ė-er

dvin

ė ko

mpo

zici

ja;

■ aik

štė

ir

dom

inuo

jant

is

obje

ktas

, pro

porc

ijos;

■ aik

štės

stat

usas

m

iest

e;■ a

ikšt

ės fu

nkci

ja;

■ viz

ualin

iai r

yšia

i33

alg

iman

tas

Miš

kini

s54

(arc

hite

ktas

ur

bani

stas

)nu

o 19

99 ik

i 20

09

a. M

iškin

io (p

avel

doty

ros d

arbų

serij

a Li

etuv

os u

rban

istik

os p

avel-

das i

r jo

vert

ybės

, 6 k

n.) p

rista

tom

a vi

sų L

ietu

vos m

iestų

ir m

ieste

-lių

išsa

mi i

storin

ė ra

ida,

ilius

truo

jant

i ir

jų a

ikšč

ių is

torin

ę ra

idą,

są

lyga

s, ur

bani

stin

ius

bruo

žus,

jų k

aitą

bei

sta

tusą

(ur

bani

stik

os

pave

ldo

poži

ūriu

).

Roki

škio

urb

anist

ikos

pam

inkl

o ir

zono

s sch

ema

■ urb

anis

tinė

raid

a;■ i

stor

inis

nu

osek

lum

as;

■ ist

orin

ė ve

rtė;

■ aik

štės

form

a;■ d

ydis,

par

amet

rai;

■ aik

štės

vie

ta m

iest

o st

rukt

ūroj

e;■ a

ikšt

ės ry

šys s

u ki

tom

is vi

ešos

iom

is er

dvėm

is;■ a

ikšt

ės fu

nkci

ja

53

Zigm

as Jo

nas d

auno

ra, „

Luki

škių

aik

štės

ir jo

s apl

inko

s urb

anist

inės

sąly

gos i

r plė

tojim

o ga

limyb

ės“,

in: U

rban

istik

a ir

arch

itekt

ūra,

viln

ius,

1998

, Nr.

22(2

), p.

64–

76.

54

alg

iman

tas M

iškin

is, L

ietu

vos u

rban

istik

os p

aveld

as ir

jo v

erty

bės.

Vidu

rio L

ietu

vos m

iesta

i ir m

ieste

liai:

Pave

ldot

yros

dar

bų se

rija,

6 k

n., v

ilniu

s: sa

vast

is, 2

009,

630

p.

93

34To

mas

G

runs

kis

(arc

hite

ktas

ur

bani

stas

)20

02

dise

rtac

ijoje

55 at

likta

mie

sto

visu

omen

inių

erdv

ių (t

arp

jų ir

aikš

-tė

s) ti

polo

giza

cija

, pag

rįsta

ne t

ik k

okyb

iniu

erdv

ės ap

ibūd

inim

u,

bet i

r m

iest

o so

ciok

ultū

rinio

kon

teks

to c

hara

kter

istik

omis,

įve-

dant

nau

jas s

ąvok

as: s

ocio

kultū

rinė

mie

sto

visu

omen

inių

erd

vių

kaito

s ir

form

avim

o tr

adic

ija, s

ocio

kultū

rinis

visu

omen

inės

er-

dvės

arb

a m

iest

o pr

otot

ipas

, erd

vės m

orfo

stru

ktūr

a.

apta

riant

kon

kreč

ią a

ikšt

ę56, f

orm

uluo

jam

a be

ndra

krit

erijų

sis

tem

a, k

uria

rem

iant

is ar

gum

entu

ojam

a ai

kštė

s pas

kirt

is (e

ste-

tinis-

sem

antin

is jo

s va

izda

s ir

kom

pozi

cini

ų-st

rukt

ūrin

ių p

rie-

mon

ių a

rsen

alas

) ana

lizuo

jant

Eur

opos

mie

sto

aikš

čių

trad

icijo

s pa

likim

ą (k

reip

iant

dėm

esį n

e tie

k į k

onkr

etų

spre

ndin

į, ki

ek į

soci

alin

io u

žsak

ymo

subj

ektą

).a

ikšt

ės e

rdvė

s fo

rmav

imo

trad

icija

57 –

tai

kon

kreč

ių la

iko-

tarp

ių ti

pišk

ų ai

kštė

s erd

vės s

truk

tūro

s, se

man

tikos

ir ti

polo

gijo

s fo

rmav

imo

spre

ndin

ių s

istem

a; iš

skirt

a tr

adic

inės

aik

ščių

kat

e-go

rijos

(val

styb

inės

-rep

reze

ntac

inės

, ben

dram

iest

inės

ir v

ietin

ės;

funk

cini

u po

žiūr

iu –

tai

turg

aus,

rotu

šės

ir ka

tedr

os)

ir ai

kštė

s ko

mpo

zici

jos

bei

stru

ktūr

os t

radi

cijo

s (p

erim

amum

as,

mie

sto

mod

ulin

io t

inkl

o m

aste

lis –

mor

fotip

as; e

rdvė

s ir

dom

inan

tės

kom

pozi

cini

s san

tyki

s).

T. G

runs

kio58

apžv

elgt

i 199

0–20

09 m

. lai

kota

rpio

mie

sto

vie-

šųjų

erd

vių

ir ai

kšči

ų fo

rmav

imo

pavy

zdži

ai b

ei iš

skirt

os k

elio

s pa

grin

dinė

s ten

denc

ijos.

visu

omen

inių

erd

vių

tipų

ir pa

skirt

ies k

aita

prik

laus

omai

nuo

soci

alin

ės tv

arko

s■ i

stor

inis

nuos

eklu

mas

;■ a

ikšt

ės fo

rma;

• mor

fotip

o m

aste

lis;

■ aik

štės

vie

ta m

iest

o st

rukt

ūroj

e;■ a

ikšt

ės r

yšys

su

kito

mis

vie

šosi

omis

er

dvėm

is;

■ tūr

inė-

erdv

inė

kom

pozi

cija

;■ a

ikšt

ė ir

dom

inuo

jant

is ob

jekt

as, p

ropo

rcijo

s;■ a

ikšt

ės st

atus

as

mie

ste;

■ aik

štės

funk

cija

55

Tom

as G

runs

kis,

„soc

ioku

ltūrin

io k

onte

ksto

įtak

a m

iest

o vi

suom

enin

ių e

rdvi

ų fo

rmav

imui

“: d

akta

ro d

isert

acijo

s san

trau

ka, H

uman

itarin

iai m

oksla

i, m

enot

yra

(03H

), sk

ulpt

ūra

ir ar

chite

ktūr

a (H

312)

, viln

ius:

Tech

nika

, 200

2, 3

6 p.

56

Tom

as G

runs

kis,

„Luk

iškių

aik

štės

est

etin

ės tr

ansf

orm

acijo

s pro

blem

a Eu

ropo

s mie

sto

aikš

čių

trad

icijo

s disk

urse

“, in

: Urb

anist

ika

ir ar

chite

ktūr

a, v

ilniu

s, 20

00, N

r. 24

(3),

p. 1

19–1

34.

57

Ibid

.58

To

mas

Gru

nski

s, „a

pie

kai k

uria

s šiu

olai

kine

s aik

ščių

form

avim

o te

nden

cija

s Lie

tuvo

je“,

in: U

rban

istik

a ir

arch

itekt

ūra,

viln

ius,

2007

, Nr.

33(3

), p.

135

–144

.

94

35au

driu

s N

ovic

kas59

(m

enin

inka

s)20

04

Mok

slini

ame

darb

e ke

liam

a ai

kštė

s fo

rmos

ir t

urin

io p

avid

alų,

re

ikšm

ių i

r so

ciok

ultū

rinio

kon

teks

to s

ąryš

ingu

mo

prob

lem

a,

teik

iant

i pag

rindą

dau

giaa

spek

čiam

sem

antin

iam

tyrim

ui.

aik

štės

arch

itekt

ūrin

io p

avid

alo

ir ga

tvių

įsiju

ngim

o po

būdi

s są

lygo

ja jo

s int

rave

rtišk

ą ar

ba e

kstr

aver

tišką

san

tykį

su u

rban

is-tin

iu k

onte

kstu

. Int

rave

rtišk

umas

pas

ireišk

ia a

ikšt

ės a

psau

gini

ų sa

vybi

ų ir

orie

ntuo

tum

o į s

ave,

o ek

stra

vert

iškum

as a

ikšt

ės k

o-m

unik

acin

ių sa

vybi

ų, at

viru

mo

aplin

kai,

daly

vavi

mo

form

uoja

nt

kita

s mie

sto

dalis

akc

enta

vim

u.1.

arc

hite

ktūr

inis

pavi

dala

s ir p

lano

form

os že

nklin

imas

: ■ p

asta

tų k

ompo

navi

mo

sem

antin

ė ch

arak

teris

tika;

■ pla

no są

rang

os įt

aka

reik

šmių

form

avim

uisi

aikš

tėje

; ■ a

ikšt

ės sa

ntyk

is su

urb

anist

iniu

kon

teks

tu;

2. a

ikšt

ę sem

antiz

uoja

nčių

stru

ktūr

inių

elem

entų

raid

a:■ m

onum

enta

s ir a

ikšt

ės p

rasm

inis

turin

ys;

■ sem

antiz

uoja

nčių

želd

inių

funk

cija

;■ v

ande

ns įr

engi

nių

vaid

muo

aik

štės

reik

šmių

stru

ktūr

oje;

■ aik

štės

dan

ga k

aip

soci

okul

tūrin

ių p

orei

kių

proj

ekci

ja;

■ sm

ulki

eji a

ikšt

ės e

lem

enta

i – fu

nkci

nės

koky

bės

ir st

atus

o že

nklin

toja

i;3.

Pas

kirt

ys –

aik

štės

reik

šmių

form

atai

:■ r

epre

zent

acin

ė pa

skirt

is: so

cial

inės

tapa

tybė

s žym

ėjim

as;

■ rel

igin

ė ap

eigi

nė p

aski

rtis:

erd

vės s

akra

lizav

imas

;■

kom

erci

jos p

aski

rtis:

kas

dien

inių

ir p

rogi

nių

pore

ikių

ten-

kini

mas

;■ r

ekre

acijo

s pas

kirt

is: se

kulia

ri di

men

sija;

■ šiu

olai

kini

o al

tern

atyv

aus m

eno

inte

rven

cijo

s: ne

trad

icin

is vi

etos

ženk

linim

as.

aik

štės

vai

zdas

■ aik

štės

ryšy

s su

kito

mis

vieš

osio

mis

erdv

ėmis;

■ tūr

inė-

erdv

inė

kom

pozi

cija

;■ a

ikšt

ė ir

do

min

uoja

ntis

ob

jekt

as, p

ropo

rcijo

s;■ a

ikšt

ės fu

nkci

ja

59

audr

ius N

ovic

kas,

„Mie

sto

aikš

tė: f

orm

os ir

turin

io se

man

tinis

tyrim

as“:

Rank

rašt

is, d

akta

ro d

isert

acija

: hum

anita

rinia

i mok

slai,

men

otyr

a –

03H

, sku

lptū

ra ir

arc

hite

ktūr

a –

H31

2,

2004

, 2 t.

95

36a

lgis

Vyš

niūn

as60

(arc

hite

ktas

ur

bani

stas

)20

08

apžv

elgi

ami

pagr

indi

niai

kon

kreč

ios

aikš

tės

(Luk

iškių

) ur

ba-

nist

inės

plė

tros

eta

pai,

įver

tinan

t ne

tik r

ealiz

acija

s, be

t ir

visa

s id

ėjas

, pro

fesin

es k

once

pcija

s, pa

teik

iam

i Luk

iškių

aik

štės

urb

a-ni

stin

io f

orm

avim

o ir

pam

inkl

o (L

aisv

ės k

ovot

ojam

s) s

taty

mo

prin

cipa

i:■ v

iešų

jų er

dvių

sist

emoj

e Luk

iškių

aikš

tė y

ra p

ati s

varb

iaus

ia

vieš

oji e

rdvė

, kur

ios

fizin

is dy

dis

leid

žia

ją p

aver

sti p

agrin

dine

vi

sos v

alst

ybės

aik

šte;

■ ai

kštė

s arc

hite

ktūr

inės

kom

pozi

cijo

s tob

ulin

imas

yra

nes

u-sij

ęs su

aikš

tės p

aram

etrų

kei

timu;

■ aš

inės

kom

pozi

cijo

s pr

inci

pas

yra

fund

amen

talu

s, ne

pri-

klau

som

as n

uo id

eolo

gijo

s;■

atsk

irtas

ašin

ės k

ompo

zicijo

s prin

cipas

Luk

iškių

aik

štės p

riei-

gose

(tai

vizu

alini

s ryš

ys) i

r cen

trišk

a ašin

ė pam

inkl

o kom

pozic

ija, k

ai

pam

inkl

as ai

kštė

s cen

tre.

aik

štės

yra

erd

vės t

ipas

(vie

šoji

urba

nist

inė

erdv

ė), o

vie

šoji

erdv

ė tė

ra so

cial

inė

funk

cija

.

Erdv

inė

Luki

škių

aik

štės

kon

cepc

ija■ d

ydis,

par

amet

rai;

■ mor

fotip

o m

aste

lis;

■ aik

štės

vie

ta m

iest

o st

rukt

ūroj

e;■ t

ūrin

ė-er

dvin

ė ko

mpo

zici

ja;

■ aik

štė

ir do

min

uoja

ntis

obje

ktas

, pro

porc

ijos;

■ aik

štės

stat

usas

m

iest

e;■ a

ikšt

ės fu

nkci

ja

37Pr

anci

škus

Ju

škev

ičiu

s61

(mok

slini

nkas

, ur

bani

stas

)20

13

Pate

ikta

aik

ščių

kla

sifika

cija

pag

al j

ų re

ikšm

ę su

sisie

kim

ui b

ei

kitu

s krit

eriju

s: ■ m

otor

izuo

to e

ismo

aikš

tė,

■ mišr

aus e

ismo

aikš

tė,

■ nem

otor

izuo

to e

ismo

aikš

tė.

vie

šųjų

erd

vių

naud

ojim

o in

deks

ai■ a

ikšt

ės v

ieta

mie

sto

stru

ktūr

oje;

■ aik

štės

funk

cija

/pa

skir

tis;

■ žm

onių

kie

kis

aikš

tėje

60

alg

is vy

šniū

nas,

„Luk

iškių

aik

štė –

soci

alin

io u

žsak

ymo

evol

iuci

ja. P

amin

klas

Lai

svės

kov

ų da

lyvi

ams a

r sim

bolis

„La

isvė“

?“, in

: Urb

a-ni

stika

ir a

rchi

tekt

ūra,

viln

ius,

2008

, Nr.

32(4

), p.

 201

–220

.61

Pr

anci

škus

Jušk

evič

ius [

ir kt

.], U

rban

istik

a: p

roce

sai,

prob

lemos

, p

lana

vim

as, p

lėtra

, viln

ius:

Tech

nika

, 201

3, 3

84 p

.

viln

iaus

sena

mie

sčio

erdv

ės n

audo

jimo

inde

ksai

198

9–20

04 m

. P 

– pė

sčių

jų er

dvė;

E –

erdv

ė eism

ui; L

as –

erdv

ė len

gvie

ms

auto

mob

iliam

s sta

tyti.

).

96

Kadangi chronologiškai pereinama per autorių tyrimus, išskiriami šie vertinimo aspektai su juos detalizuojančiais kriterijais62, kurie yra svarbūs aikštės objektui:

■ istorinis aspektas (laiko dimensija):– urbanistinė raida;– istorinis nuoseklumas; – istorinė vertė (paveldo statusas);■ morfologinis aspektas (plane):– aikštės forma (geometrinė forma ir uždara ar

atvira = apribota ar ne);– dydis, parametrai;– morfotipo mastelis;■ struktūrinis aspektas (ryšys su aplinka, trijų

matmenų dimensija – 3d):– aikštės vieta (lokacija) miesto struktūroje;– aikštės ryšys su kitomis viešosiomis erdvėmis;– tūrinė-erdvinė kompozicija (charakteristika);– aikštė ir dominuojantis objektas (ryšys),

proporcijos63;■ socialinis aspektas:– aikštės statusas (kategorija) mieste;– aikštės funkcija/paskirtis (aikštės tipologija

pagal funkciją);– žmonių kiekis aikštėje;■ vizualinis-psichologinis aspektas:– vizualiniai ryšiai (kadrų planiškumas);– žmogaus pojūčiai/suvokimas (uoslė, klausa, regė-

jimas);– psichoemocinis krūvis (fizinis veiksnys, pvz.,

paminklo buvimas, apželdintas fasadas ir pan.).

Lentelėje pateiktas šaltinių palyginimas nagrinėja-mų aspektų (istorinis, morfologinis, struktūrinis, socialinis, vizualinis-psichologinis) ir jų kriterijų

62 aspektai ir jų kriterijai gali būti pildomi.63 „Proporcijos suprantamos kaip ilgių, pločių, aukščių ir tūrių

darna, kaip atskirų elementų santykis su visuma.“; adomonis Juozas, Nuo taško iki sintezės. Taikomosios dailės kompozicijos pa-grindai, vilnius: vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008, 248 p. Todėl šis kriterijus priskiriamas struktūriniam aspektui.

pobūdžiu (k1, k2, kn) [2 lentelė]. žymima, kurie as-pektai ir kriterijai buvo paliesti šaltiniuose, pastarie-ji išdėstyti chronologine tvarka. Pagrindinės išvados būtų:

■ Miesto aikščių tyrimai nagrinėjami skirtingais aspektais, daugiausia dėmesio skiriant fizinių para-metrų analizei (plačiausiai liečiami aikštės ilgio ir pločio santykis bei aikštės dydžio ir gretimo domi-nuojančio pastato aukščio santykis)64.

■ Tyrimų pradžioje aikštė nagrinėjama daugiau kaip architektūrinis pastato elementas su savo pro-porcijomis ir forma (vitruvius, alberti), o pastato svarba ir dydis glaudžiai koreliuoja su miesto reikš-me ir statusu. vėliau atsiranda aikštės vertinimas lyginamuoju būdu, nes istoriniu aspektu tampa len-gvai pamatuojama evoliucijos raidoje susiformavusi aikštė (tai, kas priimta norma ir nusistovėję, gražu, patogu, naudinga) su analizuojama aikštės kokybe nagrinėjamo laiko fone (pvz., C. sitte, J. stubenas, a. E. Brinckmannas, Ch. alexanderis, P. Zuckeris ir kt.).

■ dalis autorių aikštės elementą miesto struktū-roje analizuoja pasirinktu vienu aspektu (vien tik istoriniu arba vien struktūriniu ir pan.), tačiau yra autorių, kurių šaltiniuose dominuoja vienas kriteri-jus (pvz., R. Krieras – morfologinio aspekto aikštės formos kriterijus arba G. Cullenas – vizualinio-psi-chologinio aspekto vizualinių ryšių (kadrų planiš-kumas) kriterijus, arba v. Jurkštas – struktūrinis as-pektas tūrinės-erdvinės kompozicijos kriterijus). Iš dalies galima teigti, kad šaltinių publikavimo data susijusi su aspektų ir jų kriterijų kiekiu. Šių dienų šaltiniuose vis mažiau kalbama vieno aspekto krite-rijumi, o apimamas visas kompleksas kriterijų vienu aspektu, netiesiogiai liečiant ir visai kitus atskirus kitų aspektų kriterijus.

■ aikštės tyrimus pagal jų nagrinėjimo aspektus ga-lima būtų skirstyti į keletą grupių:

64 Beveik iki modernizmo pradžios (XIX a.) sutariama, kad mies-to aikštė yra ribojama statiniais.

97

autorius / Šaltinio pavadinimas

Istorinis aspektas (laiko dimensija)

Morfologinis aspektas (plane)

struktūrinis aspektas (ryšys su aplinka, 3d)

socialinis aspektas vizualinis-psichologinis aspektas

Urb

anist

inė

raid

a

Isto

rinis

nuos

eklu

mas

Isto

rinė

vert

ė (p

avel

do st

atus

as)

aik

štės

form

a (p

lane

) (t

ipol

ogiz

avim

as)

dyd

is, p

aram

etra

i (p

lane

)

Mor

fotip

o m

aste

lis

aik

štės

vie

ta

(loka

cija

) m

iest

o st

rukt

ūroj

e

aik

štės

ryšy

s su

kito

mis

vieš

osio

mis

erdv

ėmis

Prop

orci

jos,

tūrin

ė-er

dvin

ė –

kom

pozi

cija

(c

hara

kter

istik

a)

aik

štė

ir do

min

uoja

ntis

obje

ktas

(ryš

ys)

aik

štės

stat

usas

m

iest

e (k

ateg

orija

)

aik

štės

funk

cija

/pa

skirt

is (a

ikšt

ės

tipol

ogija

pag

al

funk

ciją

)

Gyv

ento

jų sk

aiči

us

mie

ste/

žmon

ių k

ieki

s ai

kštė

je

viz

ualin

iai r

yšia

i (k

adrų

pla

nišk

umas

)

žmog

aus p

ojūč

iai/

suvo

kim

as (

uoslė

, kl

ausa

regė

jimas

)

Psic

hoem

ocin

is kr

ūvis

(fizi

nis

veik

snys

)

1. P. vitruvius ✓

2. L. B. alberti ✓

3. H. E. Maertensas ✓

4. C. sitte ✓ ✓ ✓ ✓

5. J. stubbenas ✓ ✓

6. a. E. Brinckmannas ✓ ✓

7. B. Zevi ✓

8. P. Zuckeris ✓ ✓

9. G. Cullenas ✓

10. PPs ✓ ✓

11. R. Krieras ✓

12. Ch. alexanderis ✓ ✓

13. W. H. Whyte‘as ✓ ✓

14. L. Krieras ✓ ✓ ✓

15. R. stimpelas ✓

16. G. I. Zosimovas ✓ ✓

17. C. Moughtinas ✓

18. H. J. aminde ✓ ✓

19. a. Madanipouras ✓ ✓ ✓ ✓

20. B. Hillieras ✓ ✓

21. N. a. salingaros ✓ ✓

22. K. J. Krause ✓

23. K. Lynchas ✓

24. J. Gehlas ✓

25. Konferencija „Europos aikštė“ (Conference „The European square“)

✓ ✓ ✓

26. M. Carmona ✓ ✓ ✓

27. „Urban squares“ ✓ ✓

28. v. Hadelichas ✓

29. a. Pilypaitis ✓

30. K. Šešelgis ✓

31. v. Jurkštas ✓

32. J. Z. daunora ✓ ✓ ✓

33. a. Miškinis ✓ ✓ ✓

34. T. Grunskis ✓ ✓ ✓ ✓

35. a. Novickas ✓ ✓

36. a. vyšniūnas ✓ ✓

37. P. Juškevičius ✓

2 lentelė. Šaltinių palyginimas nagrinėjamais aspektais (istorinis, morfologinis, struktūrinis, socialinis, vizualinis–psichologinis) ir juos detalizuojančių kriterijų pobūdžiu (k1, k2, kn)

Table 2. Comparison of sources by analised aspects (historical, morphological, structural, social, visual–psychological) and their detailed criterions (k1, k2, kn)

Paaiškinimai: juodame langelyje – kriterijai, kurie šaltinyje tiesiog liečiami; simbolis langelyje – kriterijai, kurie šaltinyje itin akcentuojami.

98

– istoriniai aikščių tyrimai, kur aikštė kaip elemen-tas nagrinėjama miesto istorijos raidoje, jo istorijai pa-žinti;

– morfologiniai-struktūriniai (morfostruktūriniai) aikščių tyrimai – šiai grupei galima priskirti didžiąją dalį šaltinių, kuriuose dažnai persipina morfologinis (plane) aikštės nagrinėjimas su erdviniu aikštės erdvės konstravimu (pjūvyje, aksonometrijoje, perspektyvoje);

– socialiniai-psichologiniai aikščių tyrimai – tai ty-rimai tiesiogiai susiję su žmonėmis, jų veikla, savęs ir kito žmogaus suvokimu aikštės erdvėje;

– vizualiniai-psichologiniai aikščių tyrimai, dau-giausia liečiantys stebinčiojo estetinį suvokimą, jo psi-choemocinę būseną.

■ Lietuvos autoriai liečia daugelį tų pačių aspek-tų, kuriais aikštės tyrimus pateikia autoriai pasauliniu mastu, kai kurie jų yra ypač išsamūs, detalizuoti (pvz., v. Jurkšto). Lietuvos aikščių tyrimai atlikti istoriniu ir struktūriniu aspektais, atskirai paliečiant kitų aspektų pavienius kriterijus.

■ didelę dalį tyrėjų galima vadinti vieno ar kito as-pekto šalininkais, tačiau akivaizdu, kad miesto aikštė su savo klasikinėmis tyrinėjimo priemonėmis (forma, struktūra, ašis, užstatymas ir pan.) vis labiau65 koreliuo-ja su socialiniu veiksniu (žmogumi) atliepdama jo vi-zualinę-psichologinę patirtį.

3. URBaNIsTINIŲ sPRENdIMŲ PRIvaLOMIEJI

KRITERIJaI aIKŠTEI

atliekant aikštės empirinį tyrimą 2 skyriuje pristaty-tus tyrimo aspektus ir jų kriterijus galima būtų su-rikiuoti tokia seka (tačiau dažnai kai kurie kriterijai yra grupuojami ar atliekami sykiu, tai priklauso nuo iškeltų uždavinių formuojant aikštę, pvz., ar joje tik tobulinama kompozicija, ar tikrinamas jos vietos po-

65 ypač tuose šaltiniuose, kurie nėra skirti vien profesinei audi-torijai, o platesnei visuomenei, tiesioginiams aikštės naudoto-jams. Tai būtų nuorodos į šiuos šaltinius PPs, Jan Gehl, The European square Conference Report – 2002, Urban squares.

tencialas, ar iš esmės tvarkoma jos prieigų urbanisti-nė struktūra):

a) aikštės lokacija miesto urbanistinėje struktūroje;b) istorinis nuoseklumas/istorinė vertė. svarbu žino-

ti, koks urbanistinės struktūros pobūdis – reguliarus ar nereguliarus;

c) aikštės kategorija miesto aikščių sistemoje;d) aikštės funkcija (arba tipas pagal funkciją, jos

prieigų galimybės, šiais laikais būtina sąlyga tampa po-lifunkciškumas aikštėje66);

e) miesto modulinio tinklo mastelis – morfotipas, nulemtas sklypo modulio (kai kur jis net įvardijamas modulizuotu67 vienetu, kuris pasireiškia ir erdviniu po-žiūriu užstatymo masteliu. Šiam dar turi įtakos sklypų ribos ir žemės rinka;

f) aikštės ryšys su kitoms viešosiomis erdvėmis (arba su svarbiais miesto elementais/gretimybėmis, pvz., upė, traukos objektai ar pan.);

g) tūrinė-erdvinė kompozicija (nominalių erdvių charakteris, dominuojančio arba svarbaus statinio bu-vimas aikštėje, respektuojamos ašys ir pan.);

h) aikštės erdvės ir dominančių kompozicinis san-tykis (C. sitte, a. E. Brinckmannas, N. a. salingaros, v. Hadelichas; T. Grunskis68 šį santykį įvardija nomina-liosios perspektyvos tradicija) arba proporcijos (pločio ir aukščio, kur dažniausiai pločio pakeisti nepavyksta, bet aukštingumas gali keistis tiek išklotinėse, tiek kvar-talų vidinėse erdvėse, aikštės prieigose);

i) vizualiniai ryšiai iš aikštės su aikštės prieigomis;j) psichoemocinis krūvis (fizinis veiksnys).Naujai projektuojant aikštes būtų patartina aikštės

dydį sieti (ar bent jau patikrinti struktūriškai sukirptą aikštės dydį) su žmonių kiekiu aikštėje, su vietos ben-druomenės žmonių skaičiumi. Šis rodiklis kaip pirmi-nė aikštės dydžio informacija aptariama P. vitruvijaus ir Ch. alexanderio šaltiniuose.

66 The European square Conference Report.67 Pilypaitis antanas, Baršauskas Juozas, op. cit.68 Tomas Grunskis, „Lukiškių aikštės estetinės transformacijos

problema Europos miesto aikščių tradicijos diskurse“.

99

4. aIKŠTĖs CHaRaKTERIs – TaI JOs GEOGRaFIJa

MIEsTE = vIETOs TaPaTUMas

aikštės lokacijos, arba tiesiog jos geografijos, kriterijų norėčiau panagrinėti išsamiau. visų pirma ne tik dėl jos reikšmės kriterijų sistemoje, tačiau ir dėl jos pro-blematikos lauko. Šiandien dažnas diskusijų objektas Lietuvoje tiek visuomenės, tiek specialistų – tai aikš-tės, esančios centrinėse miestų dalyse; dėl jų įvaizdžio ir tolesnės formavimo krypties.

daugelis tyrinėtojų pažymi, kad miestų aikštės yra tarsi jų vizitinės kortelės, kuriose atsispindi miesto semantiniai bruožai. Pagal aikštę atpažįstamas ir pats miestas, nes aikštė jame dažnai tampa miesto simbo-liu. Taip pagal Švento Petro bazilikos aikštę yra atpa-žįstama Roma, pagal Šv. Morkaus aikštę – venecija ir

pan. dėl šios priežasties istorinė miesto viešųjų erdvių struktūra yra tam tikras miesto identitetas.

Gilinantis į aikštės lokaciją dažnai liečiama mies-to planinė forma. daugelis Europos miestų yra spin-duliniai (literatūroje galima aptikti miestų struktūrą, pavaizduotą apskritimo ketvirtyje, kaip tipinę miestui naudojamą grafinę išraišką). Egzistuoja tokia miesto dalių hierarchija [1 il.]:

aiškiausia ir labiausiai baigtinė viešųjų erdvių sis-tema laikoma miesto branduolyje (kurį dažniausiai juosia gynybinė siena) su jo istoriniais priemiesčiais.

Centrinėje miesto dalyje (kurioje yra ir miesto branduolys su istoriniais priemiesčiais vadinamas senamiesčiu) išskiriamos viešosios erdvės, reprezen-tuojančios miestą nuo XIX a. iki XX a. vidurio. Joms būdingas intensyvus užstatymas, aukšta viešųjų erdvių

1. Miesto dalių hierarchija plane ir atskirų dalių galima struktūra (atskirų dalių struktūrai iliustruoti pateikti vilniaus miesto fragmentai)

Plan of the hierarchy of the city parts and its urban structure of the separate parts (fragments from the plan of vilnius are presented to illustrate separate parts of the urban structure)

senamiestis → centrinė dalis → nauji rajonai → priemiestis

100

kokybė su tam tikra miesto visuomeninių erdvių for-mavimo veikla, kurią lydi vizualiai užbaigta (transfor-muota pagal vieną estetinę-kompozicinę ideologiją) urbanistinė struktūra69.

Naujuose rajonuose miesto visuomeninės erdvės praranda iš centrinės dalies einančią aiškesnę viešųjų erdvių struktūrą, kadangi ir pati užstatymo struktūra nėra tradicinė (t. y. būdinga miesto centrinei daliai), čia dažniausiai identifikuojamos neišbaigtos urbanis-tinės struktūros su atvirais kiemais, susijungiančiais tarpusavyje, akivaizdus aikštės nebuvimas, skverų ar bendrai naudojamų erdvių trūkumas.

Miesto riba žymi perėjimą tarp skirtingų režimų, t. y. iš miesto į kaimą. Tai riba tarp senesnės ir naujes-nės industrinės bei agrarinės kultūros.

Taigi kiekviena miesto dalis turi savąją viešųjų er-dvių struktūrą. O aikštė dažnai yra susikertančių ga-tvių mazgas, į kurį gatvėmis lengvai ir netrukdomai patenkama iš kitų miesto vietų, o aikštę ribojantis ir jos erdvę formuojantis architektūrinis užstatymas lei-džia ją atpažinti kaip aikštę.

aikštės, kaip visuomeninės erdvės elemento, buvi-mas liudija apie urbanistinės struktūros (morfostruk-tūros), taip pat ir viešųjų erdvių sistemos brandumą:

■ aikštė senamiestyje yra susiformavusios morfos-truktūros sistemos išbaigtas elementas. dažniausiai kintantis dalykas – tai funkcija aikštės užstatymo peri-metre, bet ne fizinių parametrų keitimas.

■ aikštė centrinėje dalyje (tarp senamiestinės struk-tūros ir naujųjų rajonų) – tai pusiau susiformavusios morfostruktūros sistemos elementas, kuris dažnai nėra išbaigtas. Kintantis dalykas čia būtų ne aikštės erdvė (paprastai jos erdvė ir parametrai yra nekeičia-mi, nors bandoma tikrinti ir šį rodiklį), o jos fiziniai parametrai aikštės užstatymo perimetru.

■ aikščių naujuosiuose rajonuose nėra arba jos yra integruotos į komercinio komplekso struktūrą ir to-

69 Įprastai spinduliniuose miestuose centrinę miesto dalį juo-sia magistralių koridorius. Nagrinėjant centrinio rajono ribą sprendžiama magistralių mieste humanizavimo problema.

dėl nėra išskiriamos kaip atskiri visuomeninės erdvės elementai. Tokios aikštės dažniausiai suformuotos pagal formalias schemas išlaikant abstrakčius kom-pozicinius principus. Keistina gali būti viskas – tiek aikštės dydis, parametrai, tiek fiziniai parametrai, su-siję su jos užstatymu.

Centrinėse dalyse esančios aikštės formavime dažnai persipina labai daug interesų (tiek viešų, tiek privačių, ypač dar ir dėl to, kad šiose dalyse vis dar yra morfostruktūrinių užstatymo spragų, kurias už-pildžius atsiranda poreikis tobulinti ir pačias viešą-sias erdves bei aikštes.

Pagal išvardytą teritorijų hierarchiją gali būti iš-skirti aikščių nagrinėjimo lygmenys ir su jais susiję konkretūs strateginiai aikštės sprendimo klausimai:

1) makromastelyje – aikštės integravimas į miesto bei rajono struktūrą;

2) tarpiniame mastelyje – socialinė funkcija (gy-vybingumas ir komunikatyvumo potencialas);

3) mikromastelyje – aikštę respektuojantys para-metrai ir detalės (emociniai krūviai).

5. aPIBENdRINIMaI

Šio darbo pagrindu formuluojamos išvados ir reko-mendacijos, liečiančios kertinius aikštės suvokimo klausimus: terminas, objekto tyrimo laukas, aikštės vieta mieste, aikštės funkcija, objekto tyrimų perspek-tyva.

Terminas■ aikštės terminas traktuojamas kaip meninė ka-

tegorija (laisvai interpretuojama tiek visuomenės, tiek specialistų), todėl jokiuose įstatymuose, net ir susiju-siuose su miestų planavimu (teritorijų planavimo įsta-tymuose ar kt.), šios sąvokos nėra, kaip nėra ir kitų miesto elementų sąvokų, pavyzdžiui, rajono, kvartalo, užstatymo ir pan.

Objekto tyrimo laukas šaltiniuose■ aikštės tyrimus pagal jų nagrinėjimo aspektus

galima būtų suskirstyti į keletą grupių:

101

– istoriniai aikščių tyrimai, kur aikštė kaip elementas nagrinėjama miesto istorijos raidoje, jo istorijai pažinti;

– morfologiniai-struktūriniai (morfostruktūriniai) aikščių tyrimai, kuriuose morfologinis (plane) aikštės nagrinėjimas dažnai persipina su struktūriniu (erdviniu aikštės erdvės konstravimu pjūvyje, aksonometrijoje, perspektyvoje);

– socialiniai-psichologiniai aikščių tyrimai, tiesio-giai susiję su žmonėmis, jų veikla, savęs ir kito žmogaus suvokimu aikštės erdvėje;

– vizualiniai-psichologiniai aikščių tyrimai, dau-giausia liečiantys stebinčiojo estetinį suvokimą, jo psi-choemocinę būseną.

■ didelę dalį tyrėjų galima vadinti vieno ar kito as-pekto šalininkais, tačiau akivaizdu, kad miesto aikštė su savo klasikinėmis tyrinėjimo priemonėmis (forma, struktūra, ašis, užstatymas ir pan.) vis labiau koreliuoja su socialiniu veiksniu (žmogumi) atliepdama jo vizuali-nę-psichologinę patirtį. Todėl šių aspektų sugretinimas būtų raktas aikščių tobulinimui naujuosiuose rajonuose, o kai kuriais atvejais ir centrinėse dalyse, kur vis dėlto labiau dominuoja morfologinio-struktūrinio aspekto taikymas.

Aikštės vieta mieste■ Miesto morfostruktūroje egzistuojanti miesto da-

lių hierarchija senamiestis / centrinė dalis / naujieji rajo-nai / priemiestis turi savąją viešųjų erdvių struktūrą su jai būdingu aikštės charakteriu. aikščių atnaujinimas, keičiant simbolius bei estetikos pobūdį, lemia daugelio miestų aikščių rekonstrukciją, jų funkcinius bei esteti-nius pokyčius.

Aikštės funkcija■ aikštės utilitari (kasdienė) funkcija skiriasi nuo

aikštės panaudojimo valstybės politinių reformų metu. Tai ypač akivaizdu Ukrainos įvykių fone, kur aikštė, kaip žmonių solidarumo išraiška, tampa labai aktuali valsty-bės politinių sprendimų mastu.

Objekto tyrimų perspektyva ■ Tęsiant darbą šia kryptimi, kriterijų kiekį reiktų

tikslinti atsižvelgiant į šiuolaikinių aikščių tvarkymo

problemas (todėl yra poreikis apžvelgti Lietuvos aikš-čių formavimo principus ir neformavimo priežastis konkrečiai, tai leistų suformuluoti žinias, aktualias pro-jektuotojams ir pačiai šiuolaikinei visuomenei – tiek valdžios elitui, tiek paprastiems visuomenės nariams).

■ aikštės kriterijų formavimas pagal aikštės (kaip struktūrinio elemento) tyrimus profesinės literatūros šaltiniuose yra teorinė platforma aikščių lyginamajai analizei bendrakultūriniame Europos kontekste, ta-čiau reikėtų atsižvelgti, kad aikštes visų pirma turėtų vienyti jų alokacija ir statusas (hierarchijos klausimas).

■ Šiais laikais retai reikia sukurti aikštę nuo nulio, dažniau reikalingas jos tobulinimas ir atgaivinimas. aikštė yra miesto identiteto ženklas, jį pripažinti ša-linant bendrų ir aiškiai suformuluotų kriterijų trūku-mus būtina.

Gauta 2014 12 04

LITERaTūRa

adomonis Juozas, Nuo taško iki sintezės. Taikomosios dailės kompo-zicijos pagrindai, vilnius: vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008.

alistratovaitė Inesa, Morfologinės struktūros transformacijos centri-niame miesto rajone (Lietuvos pavyzdžiu): Rankraštis, daktaro disertacija: humanitariniai mokslai, menotyra – 03H, skulptū-ra ir architektūra – H312, 2005.

alistratovaitė Inesa, „Tradicinės urbanistinės erdvės reabilitavimas Lietuvos miestų struktūroje“: Magistrantūros baigiamasis dar-bas, temos vadovas prof. a. vyšniūnas, 200070.

aminde Hans-Joachim, Benk Barbara, Plätze in der Stadt, Ostfildern-Ruit bei stuttgart: Hatje, 1994.

Carmona Matthew, Heath Tim, Oc Taner, Tiesdell steve, Public Places – Urban Spaces: The Dimensions of Urban Design, Oxford: architectural Press, 2003.

Cowan Robert, The Dictionary of Urbanism, Great Britain: streetwise Press, 2005, 468 p.

daunora Zigmas Jonas, „Lukiškių aikštės ir jos aplinkos urbanisti-nės sąlygos ir plėtojimo galimybės“, in: Urbanistika ir architek-tūra, vilnius, 1998, Nr. 22(2), p. 64–76.

Gehl Jan, Life between Buildings, New york: van Nostrand Reinhold, 2011.

70 darbas buvo nominuotas tarp geriausių diplominių darbų Lietuvos aukštųjų mokyklų magistrantūros pakopos architek-tūros ir urbanistikos disciplinoje.

102

Grunskis Tomas, „apie kai kurias šiuolaikines aikščių formavimo tendencijas Lietuvoje“, in: Urbanistika ir architektūra, vilnius, 2007, 33(3), p. 135–144.

Grunskis Tomas, „Lukiškių aikštės estetinės transformacijos problema Europos miesto aikščių tradicijos diskurse“, in: Urbanistika ir architektūra, vilnius, 2000, 24(3), p. 119–134.

Grunskis Tomas, „sociokultūrinio konteksto įtaka miesto visuo-meninių erdvių formavimui“: daktaro disertacijos santrauka, Humanitariniai mokslai, menotyra (03H), skulptūra ir archi-tektūra (H312), vilnius: Technika, 2002.

Hillier Bill, Space is the Machine, London, 1996.Jurkštas vytautas, „Kauno senamiesčio tūrinė-erdvinė kompozici-

ja“, in: Architektūros paminklai, vilnius, 1975, Nr. 3, p. 98–120.Jurkštas vytautas, „vilniaus senamiesčio tūrinė-erdvinė kompozi-

cija“, in: Architektūros paminklai, vilnius, 1977, Nr. 4, p. 36–60.Juškevičius Pranciškus [ir kt.], Urbanistika: procesai, problemos,

planavimas, plėtra, vilnius: Technika, 2013. Krier Leon, Houses, Palaces, Cities, London: architec-tural design

ad Editions, 1984.Lynch Kevin, The Image of the City, Massachusetts: Cambridges,

The MIT Press, 2007.Madanipour ali, Design of Urban space. An Inquiry into a Socio-

spatial Process, England: John Wiley & sons, 1996.Miškinis algimantas, Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės.

Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai: Paveldotyros darbų serija, 6 kn., vilnius: savastis, 2009.

Moughtin Cliff, Urban Design: Street and Square, Bur-lington: architectural Press, 1999, p. 87–127.

Novickas audrius, Miesto aikštė: formos ir turinio semantinis tyri-mas: Rankraštis, daktaro disertacija: humanitariniai mokslai, menotyra – 03H, skulptūra ir architektūra – H312, 2004, 2 t.

Pilypaitis antanas, Baršauskas Juozas, „XvI–XvII a. Lietuvos naujų ir rekonstruotų miestų centrų užstatymo planingumas“, in: Lietuvos TSR architektūros klausimai, vilnius, 1966, 3, p. 288–323.

salingaros Nikos a., Principles of Urban Structure, delft University of Technology Netherlands: Tech-ne Press, 2005.

sitte Camillo, Der Stadtebau nach seinen kunstlerischen Grundsatzen, 1889, vertimas į anglų kalbą City Planning According to Artistic Principles, New york: Random House, 1965; vertimas į rusų kal-bą Художественные основы градостроительства, Москва: Стройиздат, 1993.

stimpel Roland, „Platz-verweise“, in: Bauwelt, Berlin, 1984,15, p. 625–653.

Šešelgis Kazys, „vilniaus miesto Lukiškių aikštės formavimo pro-jektai“, in: Urbanistika ir architektūra, vilnius, 1997, Nr. 24(2), p. 32–53.

Šešelgis Kazys, Lietuvos urbanistikos istorijos bruožai, vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.

Šimkaitytė-Kudarauskė Rūta, „viešosios vietos samprata ir proble-matika“, in: Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka: Mokslinių straipsnių rinkinys, vilnius: Mykolo Riomerio universitetas, 2011 (5), p. 199–219.

vyšniūnas algis, „Lukiškių aikštė – socialinio užsakymo evoliuci-ja. Paminklas Laisvės kovų dalyviams ar simbolis „Laisvė“?“,

in: Urbanistika ir architektūra, vilnius, 2008, Nr. 32(4), p. 201–220.

Зосимов Г. И., „Пространство города – объект художествен-ного творчества“, in: Эстетическая выразительность го-рода, Москва: Наука, 1986, p. 73–102.

Линч Кевин, Совершенная форма в градостройтельстве, Москва: Стройиздат, 1986.

INTERNETINĖs PRIEIGOs

alberti Leon Battista, On the Art of Building in Ten Books, [inte-raktyvus], London, 1965, [žiūrėta 2014-08-11], https://www.questia.com/read/89563736/ten-books-on-architecture.

alexander Christopher, A Pattern Language, Towns – Buildings – Construction, [interaktyvus], New york: Oxford University Press, 1977, 1171 p., [žiūrėta 2014-11-24], https://archive.org/details/aPatternLanguage.

Brinkmann albert Erich, Platz und Monument. Untersuchungen zur Geschichte und Ästhetik der Stadtbaukunst, Berlin: verlegt bei Ernst Wasmuth a.-G., 1908, 174 p., [interaktyvus], [žiū-rėta 2014-08-23], https://archive.org/details/platzundmonu-men01bringoog.

Cullen Gordon, The Concise Townscape, architec-tural Press, 1996, 199 p., [interaktyvus], [žiūrėta 2014-08-28], http://www.amazon.com/Concise-Townscape-Gordon-Cullen/dp/0750620188.

Hadelich valentin, „Quality by design: the venustas of Urban squares“, 2012, 15 p., [interaktyvus], [žiūrėta 2014-09-03], https://www.cnu.org/sites/www.cnu.org/files/cnu20_quali-ty_by_design_-_the_venustas_of_urban_squares_-_valen-tin_hadelich_screen.pdf.

Krause Karl-Jürgen, „Plätze: Begriff, Geschichte, Form, Größe und Profil“, Universität dortmund, 2004, 24 p., [interakty-vus], [žiūrėta 2014-07-10], http://www.raumplanung.tu-dor-tmund.de/slg/pdf/PLaETZE.pdf.

Krier Rob, Urban Space, London: academy Editions, 1991, 174 p., [interaktyvus], [žiūrėta 2014-09-03], http://robkrier.de/ur-ban-space-engl.php#page-032-033.

Miestų viešosios erdvės. Kūrybiškumas ir meninė intervencija, [in-teraktyvus], [žiūrėta 2014-06-30], http://www.kepa.lt/uploads/parsisiuntimui/knyga_miestu_viesosios_erdves_vIsa.pdf.

Moravánszky Ákos, „The optical construction of urban space: Hermann Maertens, Camillo sitte and the theories of ‘aes-thetic perception’“, in: Journal of Architecture, 2012, 17:5, p. 655–666, [interaktyvus], [žiūrėta 2014-11-24], http://dx.doi.org/10.1080/13602365.2012.724850.

Project for Public Space, [interaktyvus], [žiūrėta 2014-10-03], http://www.pps.org/.

stubben Hermann Josef, Der Städtebau. Entwerfen, Anlage und Einrichtung der Gebäude. Des Handbuches der Architektur, stuttgart: alfred Kröner verlag, 1907, 652 p., [interaktyvus], [žiūrėta 2014-09-05], https://archive.org/details/derstdte-bau00stgoog.

103

The World of Urban squares. A collection and analysis of rediscove-red public spaces, [interaktyvus], [žiūrėta 2014-10-14], http://www.urbansquares.com/.

Vitruvius: The Ten Books on Architecture, New york: dover publi-cations, Inc., 1960, 331 p., [interaktyvus], [žiūrėta 2014-10-08], http://www.gutenberg.org/files/20239/20239-h/29239-h.htm.

White William H., The Social Life of Small Urban Spaces, 1988, [in-teraktyvus], [žiūrėta 2014-06-29], https://archive.org/details/smallUrbanspaces.

Zevi Bruno, Architecture As Space: How to Look at Architecture, New york: Horizon Press, 1957, [interaktyvus], [žiūrėta 2014-08-21] http://www.questia.com/read/10322531/architectu-re-as-space-how-to-look-at-architecture.

Zucker Paul, Town and Square from the Agora to the Village Green, New york: Columbia University Press, 1959, [inte-raktyvus], [žiūrėta 2014-07-20], http://www.questia.com/read/100708466/town-and-square-from-the-agora-to-the-vil-lage-green.

THE sQUaRE as a TyPE OF URBaN sPaCE. BETWEEN sOCIaL FUNCTIONs aNd sPaTIaL dIMENsIONs

Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė

KEyWORds: city square, aspects of evaluation, criterion, central part of the city, urban solutions, character of a square, local identity.

sUMMaRy

a square is one of the elements of a city’s morphological structure. The balance between its volume and space, as well as its social content are the topics that are often discussed by professionals of urban design. In addition to being an element of spatial structure, a city square also performs social functions (it provides a space for festive gatherings, commemorations, public get-togethers, short-term public recreation, socialisation, etc.).

The term “public space” basically refers to the functional aspect, while the term “square” primarily denotes geometrical parameters. The current paper presents some insights into the aspect of urban design of squares treating it as a composition of volume and space with a social function. It sets the criteria for the formation of a square on the basis of the earlier studies of squares (as structural elements) found in professional literature, while focusing on the principles of formation of urban space (a search for concrete compositional and structural solutions). These criteria constitute the basis for a comparative analysis of squares (in central parts of cities rather than old towns) in the context of the common European cultural framework. The paper aims to find out if today, 25 years after the restoration of independence in Lithuania, these squares need to be transformed or merely adjusted (improved). This question, like the issue of status (both physical and social), which still has not been established in some Baltic cities and states, is frequently raised at various levels (professional, political and social).