Lietuvos Veterinarijos Akademija

Gyvulininkyst÷s Technologijos Fakultetas

Gyvulininkyst÷s Katedra

Asta Morkyt÷

„Fitobiotinio preparato Sangrovit įtaka viščiukų broilerių

produktyvumui ir virškinimo procesams“

Magistro darbas

Darbo vadovas:

prof. habil. dr. R. Gružauskas

Kaunas 2009

2

Magistro darbas atliktas 2007–2009 metais. Bandymas atliktas Lietuvos veterinarijos

akademijos paukščių lesalų ir paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje prie Gyvulininkyst÷s

katedros, AB „Vilniaus paukštynas“, Kauno technologijos universiteto Maisto institute ir

Lenkijos mokslų akademijos gyvūnų reprodukcijos ir maisto tyrimų institute.

Magistro darbą pareng÷: Asta Morkyt÷ ___________

(parašas)

Magistro darbo vadovas: prof. habil. dr. R. Gružauskas

(LVA Gyvulininkyst÷s katedra)

___________

(parašas)

Recenzentai: ___________

(parašas)

3

TURINYS

1. Įvadas ................................................................................................................................4 1. 1. Darbo tikslas ir uždaviniai........................................................................................5

2. Literatūros apžvalga..................................................................................................................6 2.1. Fitobiotinio preparato, gaminamo iš augalo Sanguinaria canadensis, botanin÷s

savyb÷s..............................................................................................................................6

2. 2. Augalo Sanguinaria canadensis veikliosios medžiagos ...........................................7

2.3. Fitobiotinio preparato Sangrovit panaudojimo ypatumai gyvūnų mityboje .............8

3. Darbo metodika.........................................................................................................................9 3.1. Darbo atlikimo vieta, sąlygos ir bandymo schema ...................................................9

4. TYRIMŲ METODIKOS ........................................................................................................12 4. 1. Zootechninių tyrimų metodikos .............................................................................12

4. 2. Fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikos............................................................12

4.3. Viščiukų broilerių m÷sos kokyb÷s tyrimų metodikos .............................................13

4.4. Statistin÷ duomenų analiz÷......................................................................................15

5. Tyrimų Rezultatai ...................................................................................................................15 5. 1. Fitobiotinio preparato Sangrovit įtaka viščiukų broilerių augimo intensyvumui,

lesalų sąnaudoms, išsaugojimui......................................................................................15

5.2. Fitobiotinio preparato Sangrovit įtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams ...17

5. 3. Fitobiotinio preparato Sangrovit įtaka viščiukų broilerių skerdenos morfologinei

sud÷čiai ir m÷sos kokybei ...............................................................................................19

6. Išvados ....................................................................................................................................23 7. REKOMENDACIJOS ............................................................................................................24 8. PADöKA ................................................................................................................................24 9. SUMMARY............................................................................................................................25 10. Literatūros sąrašas.................................................................................................................26

4

1. Įvadas

Pasaulyje nemažai d÷mesio kreipiama į gyvūnin÷s kilm÷s priedus, pagamintus be

pašarinių antibiotikų. 2006 m. Eurupos Sąjungoje antibiotikai kaip pašarų priedai buvo

uždrausti, nustatyta, kad patogeniniai mikroorganizmai tampa atsparūs tiek žmonių, tiek ir

gyvūnų organizme (Hafhide, 2003). Fitobiotikus galima apibr÷žti kaip į pašarą dedamus

augalin÷s kilm÷s produktus, vartojamus norint pagerinti žem÷s ūkyje auginamų gyvulių

charakteristikas. Fitobiotikai apima labai platų medžiagų spektrą pagal biologinę kilmę,

formules, chemines savybes ir grynumą. Aktyviosios fitobiotikų medžiagos yra antrin÷s

sudedamosios augalų dalys. Pagrindin÷ fitobiotikų savyb÷ – galimyb÷ smarkiai pagerinti

žem÷s ūkyje auginamų gyvulių zootechnines charakteristikas. Šiuo metu daugiau tiriamos

įvairios produktų grup÷s – organin÷s rūgštys, enzimai, fitogeniniai pašarų priedai bei kiti

komponentai ir iš dalies jau įmaišomi į pašarą atskirai arba kombinacijomis (Thomke ir

Elwinger, 1998; Wenk et al., 1998; Wenk, 2000; Bedford, 2001; Pfirter, 2003; Rosen,

2003). Šiandien ir ateityje gyvūnų mityboje naudojamos papildomos medžiagos,

visuomen÷s požiūriu, turi būti kiek įmanoma natūralesn÷s (Wenk et al., 1998; Malz, 2003).

Kalbant apie fitogeninius pašarų priedus, žol÷mis dažniausia laikomi augalai ar augalų

dalys, kurios turi specifinį poveikį žmon÷ms ir gyvūnams. Tai gal÷tų būti šaknys, stiebai,

lapai, kurie naudojami švieži arba džiovinti (Wenk et al., 1998). Naudojant fitobiotinius

preparatus reikia atsakyti į tokius klausimus: kokie augalai, augalų sudedamos dalys ir

paruošimo technologijos vienodai didintų paukščių produktyvumą, kaip užtikrinti tolygų

fitogeninių medžiagų įvedimą į pašarus, kaip gali ilgalaikis perdozavimas paveikti

paukščių sveikatingumą ir produktyvumą, koks yra tarpusavio ryšys tarp fitobiotinių ir

lesalų maistinių medžiagų, ar gali ir kokiu mastu fitobiotinių medžiagų likučiai kauptis

paukštienoje ir kiaušiniuose, ar gali fitobiotin÷s medžiagos sukelti alergines reakcijas

pašarų gamintojams, vykstant nuolatiniam odos ar kv÷pavimo takų kontaktui. Preparato

panaudojimas priklauso nuo augalų aktyvių komponentų kilm÷s, derliaus nu÷mimo laiko,

technologinių procesų, įterpimo į pašarus metodų, sąveikos su lesalų komponentais, lesalų

sud÷ties, žarnyno mikrofloros pokyčių,. Bandymo tikslas buvo ištirti fitobiotinio preparato

Sangrovit įtaką viščiukų broilerių augimui, m÷sos kokybei, riebalų rūgščių koncentracijai,

krūtin÷l÷s ir šlaunelių raumenų pH, m÷sos skerdenos charakteristikai.

5

1. 1. Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas: Ištirti fitobiotinio preparato Sangrovit įtaką viščiukų broilerių

produktyvumui ir virškinimo procesams.

Darbo uždaviniai:

• ištirti Sangrovito įtaką viščiukų broilerių augimo intensyvumui;

• ištirti Sangrovito įtaką lesalų sunaudojimui ir išsaugojimui;

• ištirti Sangrovito įtaką virškinimo procesams;

• Ištirti Sangrovito įtaką paukštienos kokybei.

6

2. Literatūros apžvalga

2.1. Fitobiotinio preparato, gaminamo iš augalo Sanguinaria canadensis, botanin÷s savyb÷s

Augalas Sanguinaria canadensis L. (kanadin÷ sangvinarija) priklauso Papaveraceae

(aguoninių) šeimai. Jungtin÷se Amerikos Valstijose ir Kanadoje augalas žinomas „kraujo

šaknies“ pavadinimu, kurį galima supainioti su europine kraujo šaknimi (Potentilla erecta L).

Augalas pavasarį žydi vienas iš pirmųjų. Žyd÷jimo laikas tęsiasi nuo kovo pradžios iki geguž÷s

pabaigos (Bennet et al., 1990; Krause, 1996). Augalas Sanguinaria canadensis L. turi gražius

baltus žiedus su 8–12 vainiklapių vieno žyd÷jimo metu. Žiedas yra auglus, turi daug auksinių

piestelių. S÷klos atsiranda maždaug 30–40 dienų po žyd÷jimo pailgoje, siauroje, dviskilt÷je,

daugias÷kl÷je kapsul÷je, kurios ilgis maždaug 3–5 cm (Krause, 1996). Vienoje kapsul÷je yra

maždaug 50 s÷klų (Salmore and Hunter, 2001a). S÷klos turi daug aliejų (Elaiosom arba

angliškai „seed appendage“), kuriuos surenka skruzd÷l÷s ir laiko savo skruzd÷lynuose arba

išplatina aplinkoje (Beattie and Culver, 1981; Zettler et al., 2001; Heithaus and Humes, 2003;

Ness, 2004). Šaknies kelmas yra storas, apvalus ir m÷singas, galai lengvai susiraitę. Jis yra

maždaug 2,5–10 cm ilgio, iki 15 mm storio ir turi daug, trumpų, plonų šaknų. Tamsios,

oranžin÷s, raudonos spalvos sultys šaknyse dav÷ augalui Sanguinaria, arba kraujo šaknies, vardą

(Bennet et al., 1990). Europoje augantys augalai iš Papaveraceae eil÷s yra Chelidonium majus L.

(didžioji ugniažol÷) ir Macleaya cordata (širdiškoji makl÷ja), kurios turi palyginamus alkaloidų

pavyzdžius (Krause, 1996). D÷l to augalas Sanguinaria canadensis L yra giminingesnis

Macleaya cordata (Blattner and Kadereit, 1999). Didžiosios ugniažol÷s ir širdiškosios makl÷jos

antžemin÷s ir požemin÷s augalo dalys po žyd÷jimo surenkamos lauke, išdžiovinamos ir

perdirbamos į homeopatinius vaistus.

7

2. 2. Augalo Sanguinaria canadensis veikliosios medžiagos

Pirmaeil÷mis sudedamosiomis medžiagomis vadinamos medžiagos, kurios yra gyvybiškai

svarbios – pavyzdžiui, vanduo, angliavandeniai, baltymai, riebalai, mineralin÷s medžiagos ir

vitaminai (Wald, 2003). Antraeil÷mis augalo sudedamosiomis medžiagomis vadinamos

medžiagos, kurios augalams n÷ra gyvybiškai būtinos, tačiau per ilgą evoliuciją augaluose

sintetinamos ir akumuliuojamos apsisaugoti nuo kitų augalų, nuo patogenų ir/arba nuo žol÷džių

(Schmeller et al., 1997; Verpoorte and Memelink, 2002). Antraeil÷mis augalo sudedamosiomis

medžiagomis prie visų kitų priklauso eteriniai aliejai ( pvz. terpenas ), karčiosios medžiagos (

pvz. alkaloidai ), aštriosios medžiagos ( pvz. kapseicinas ), dažomosios medžiagos ( pvz.

karotinoidai ) ir fenolio medžiagos ( pvz. flavanoidai ).Alkaloidai apibr÷žiami kaip azoto

turinčių antraeilių, su mažo molekulinio svorio metabolitų grup÷, kuri randama beveik 20% visų

augalų. Iki šiandien yra identifikuota ir aprašyta daugiau nei 16000 alkaloidų (Krane et al.,

1984; Šimánek, 1985; Hasimoto and Yamada, 1994; Facchini, 2001;Memelink et al., 2001).

Alkaloidai dažnai slypi latekso pavidalo sultyse, kurios iš karto išsiskiria užd÷jus augalą ant

žaizdotos vietos ir gali atskleisti savo gynybinį veikimą (augalas n÷ra mobilus), pavyzdžiui,

prieš patogenus ir/arba žol÷džius (Schmeller et al., 1997; Gantet and Memelink, 2002; Hess,

2003; Damme ir Ader, 2004). Šios antraeil÷s augalo sudedamosios medžiagos vadinamos ir

fitoleksinais, arba gynybin÷mis medžiagomis (Mahady and Beecher, 1994). Identifikuotas

antraeiles augalo sudedamąsias medžiagas (aktyviosios medžiagos), džiovintoje augalo

Sanguinaria šaknyje sudaro vidutiniškai 2,7% keturnariai benzo(c)fenantridino alkaloidai, kurie

labai svyruoja priklausomai nuo vietos, kurioje augalas auga – nuo < 2% iki 9% (Bennet et al.,

1990). Jie esti druskų formos, yra spalvą suteikiančios sudedamosios medžiagos (Krause, 1996).

Sangvinarinas, sudarydamas apie 50 % bendro alkaloidų kiekio, laikomas pagrindiniu alkaloidu

( vedančiuoju alkaloidu ) ir su chelerytrinu ( 25 % bendro alkaloidų kiekio ) sudaro apie 75 %

viso alkaloidų kiekio dalį. Šalia sangvinarino ir chelerytrino sangvinarijos ekstrakte randama

sangvilutino, chelilutino, chelirubino ir sangvirubino. Pagal pH rodiklį sangvinarinas turi

skirtingas struktūros formules. Katijonin÷ forma yra nuo 1 iki 4 pH ribose, pseudobaz÷s forma

yra 7 – 12 pH ribose, 4 – 7 pH ribose sangvinarinas turi dvilyčio jono formą. Sangvinarino

prasiskverbimas pro ląstel÷s membraną vyksta hidrofolin÷je pseudobaz÷s formoje.

Sangvinarinas konvertuojasi į aktyvią katijoninę formą, kai tik atsiranda ląstel÷je. Sangvinarino

raudona spalva bei chelerytrino geltona spalva priskiramos jų keturnariams katijonams

(Vespalec et al., 2003). Remiantis naujais tyrin÷jimais (Paulová and Slavík, 1993; Barták et al.,

2003; Vespalec et al., 2003), sangvinarinas ir chelerytrinas kartu su grynomis amino rūgštimis

8

gali sususijungti į SH grupes. Šiuo junginiu sangvinarinas ir chelerytrinas gali veikti

citotoksiškai kenksmingus mikroorganizmus žmonių ir gyvūnų gastro-virškinamajame trakte

(Ulrichova et al., 2001). Jau šimtmečius žmon÷s vartoja augalus (vaistažoles) patys ir naudoja

gyvūnams (Gerbert et al., 1999). Junginį vartojant pašarui, šalia pašaro energijos (kaloringumo)

didelę reikšmę turi ir fizikin÷s pašaro savyb÷s (miltai arba granul÷s), virškinamojo trakto

užpildymo (sotumo) būsena (naminiams paukščiams įskaitant ir gūžį), gliukoz÷s buvimas kraujo

plazmoje, aplinkos ir kūno temperatūra (Denbow, 1985; Pfirter,1988; Kolb, 2000; Pfirter, 2005).

2.3. Fitobiotinio preparato Sangrovit panaudojimo ypatumai gyvūnų mityboje

Sangrovit produktas yra standartizuotas pašarų priedas. Fitogeninį produktą suprantame

kaip iš augalo kilusią medžiagą. Čia kalbama apie visą augalą, augalo dalis arba augalo

sudedamąsias medžiagas (Wenk et al., 1998; Kluth et al., 2002). Kai fitogeniniai produktai

naudojami žmonių medicinoje, kalbama taip pat ir apie augalinius vaistus, kai fitogeniniai

produktai naudojami gyvūnų mityboje, kalbame ir apie fitobiotikus (Wald, 2003). Fitogeninių

medžiagų veikimas yra įvairus ir apskritai siejamas su pašarų vartojimo įtaka, endokrinin÷s

sistemos aktyvumu, antioksidaciniu aktyvumu (Wenk et al., 1998;, Kluth et al., 2002;

Tschirner, 2004). Visų žmonių ar gyvūnų gydymui naudojant fitogenines medžiagas, reikia

atkreipti d÷mesį į tai, kad jos yra naudingos žmon÷ms ir gyvūnams. Tai reiškia, kad geriau

įveikiami patogenai nepadarant žalos žmon÷ms ar gyvūnams (Oliver-Bever, 1983; Hess, 2003;

Wenk, 2003). Sangrovit paskutinio šimtmečio 90-ųjų metų pradžioje išvyst÷ agronomas ir

veterinaras Klausas Neufeldas (Klaus Neufeld), kaip alternatyvą antimikrobiniams

produktyvumo skatintojams. Už Sangrovit Neufeldas apdovanotas Vienos ekonomikos

didžiuoju aplinkosaugos prizu (Struck, 2002). Sangrovit įtrauktas į „aromatą ir apetitą

skatinančių pašarų priedų“ grupę. Kiekvienais metais visame pasaulyje šio pašaro papildo

gauna 20 mln. kiaulių ir 100 mln. m÷sinių viščiukų (Struck, 2002). Sangrovit naudojamas su

bet kokia pašaro rūšimi ir kombinuojamas su bet kokia atskiro pašaro ir pašarų papildo forma,

pavyzdžiui, mikroelementais, amino rūgštimis, enzimais ir probiotikais. Sangrovit esančios

veikliosios medžiagos papildomai stimuliuoja kepenis. Šis poveikis turi ypatingą reikšmę, nes

šiandieninių didžiausio produktyvumo gyvūnų kepenis – jų organizmo pagrindinį medžiagų

apykaitos organą – nenormaliai apsunkina š÷rimo forma. Sangrovit saugumo rodiklis yra

1200, tai reiškia, kad tik kas 1200-ąjį perdozavimą gali atsirasti toksinis poveikis. Sangrovit iš

toksikologiniu požiūriu laikomas saugesniu priedu. Sangrovit produktas yra atsparus karščiui,

9

jį galima vartoti ir su skystu pašaru, nes jis nenus÷da. Sangrovit yra naudojamas šeriant

penimas kiaules, paršelius, vištas dedekles, m÷sinius galvijus, viščiukus broilerius.

3. Darbo metodika

3.1. Darbo atlikimo vieta, sąlygos ir bandymo schema

Tyrimai atlikti 2007–2009 metais Lietuvos veterinarijos akademijos paukščių lesalų ir

paukštininkyst÷s produktų laboratorijoje prie Gyvulininkyst÷s katedros, AB „Vilniaus

paukštynas“, Kauno technologijos universiteto Maisto institute ir Lenkijos mokslų akademijos

Gyvūnų reprodukcijos ir maisto tyrimų institute.

Bandymas atliktas su 1000 vienadienių Cobb 500 linijų derinio viščiukais broileriais.

Paukščiai buvo suskirstyti į dvi grupes. Kiekvieną grupę sudar÷ po 500 paukščių. Viščiukai

broileriai buvo laikomi ant gilaus kraiko, taip pat gal÷jo laisvai prieiti prie vandens iš

stacionarių girdymo talpyklų. Auginimo ir priežiūros sąlygos visose viščiukų broilerių grup÷se

per kiekvieną bandymą buvo vienodos.Kontrolin÷s grup÷s viščiukai broileriai buvo lesinami

tokiais pat lesalais kaip ir tiriamos grup÷s.Paukščiai lesinti penkias savaites (naudojant

startinio periodo lesinimą 1–8 dienomis ir augimo periodo lesinimą 9–35 dienomis) ad libitum.

Į lesalus buvo įterpta Sangrovit®, 30g tonai lesalo. (1 lentel÷)

1 lentel÷. Bandymo planas.

Grup÷s Paukščių skaičius

grup÷je Rodiklis

Kontrolin÷ Tiriamoji

Kombinuotasis

lesalas + +

Kombinuotasis

lesalas +

Sangrovit®1

– +

500 vienoje grup÷je

(iš viso 1000,

vienoje pogrup÷je

po 50 )

Lesalai, naudoti bandymui:

Kombinuotasis lesalas (kontrolin÷ grup÷);

Kombinuotasis lesalas + Sangrovit® (tiriamoji grup÷).

10

Preparato aprašymas

Sangrovit® prekiniu ženklu žymimas grynas ir natūralus pašarų priedas, gaunamas iš

apys÷klio, priklausiančio Papaveracea augalų šeimai.Jis natūraliai pagerina pašarų

pasisavinimą ir sumažina proteinų skilimą virškinamajame trakte. Sangrovit® yra

mikrogranul÷s be žiedadulkių, turintis malonų kvapą. Jis lengvai dozuojamas, atlaiko karštį,

sl÷gį ir rūgštis. Sangrovit® sud÷tin÷s dalys stimuliuoja naminių paukščių tulžies pūslę, kasą,

kepenų funkciją, gerindamos virškinimą. Gyvūnai tampa gyvybingesni ir sulesa daugiau

pašaro – tai teigiamai atsiliepia jų augimo charakteristikoms.

Kombinuoto lesalo sud÷tis pateikta 2 lentel÷je.

2 lentel÷. Kombinuotojo lesalo sud÷tis %

Ingredientai ir sud÷tis Startinis

periodas

Augimo

periodas

Kviečiai 42,73 34,79

Kukurūzai 18,00 16,00

Rupūs kvietiniai miltai – 5,00

Miežiai – 5,00

Sojos rupiniai 27,50 23,40

Rapsų rupiniai – 4,00

Sojos aliejus 4,20 6,50

Žuvų miltai 1,00 –

Eritrocitai AP301P 1,50 –

Monokalcio fosfatas 1,40 1,55

Klintys 1,50 1,45

Natrio bikarbonatas 0,21 0,27

Druska 0,15 0,15

Vitaminas E 0,01 0,01

L-lizinas HCL 0,18 0,40

L-treoninas 0,07 0,09

DL-metioninas 0,36 0,29

Premiksas N7 broilerių startinio periodo lesalui

0,5%

0,60 –

Premiksas N8 broilerių augimo periodo lesalui 0,5% – 0,60

11

Euroguard SV (skystas) 0,30 0,30

Biotox 0,10 0,10

Opticube 0,10 –

Rovabio Excel LC 0,02 0,03

Maxiban 0,05 0,05

Capsoquin 66% 0,015 0,015

Sangrovit® 0,005 0,005

Apskaičiuota maistingųjų medžiagų sud÷tis

Apykaitin÷ energija (MJ/kg) 12,77 13,11

Žali proteinai ( analizuota ) 22,14 20,06

Žali riebalai (analizuota) 6,62 9,26

Žalia ląsteliena 2,41 3,00

Žalieji pelenai 4,62 4,72

Lizinas 1,27 1,24

Metioninas 0,61 0,53

Metioninas/cisteinas 0,98 0,89

Triptofanas 0,27 0,24

Linolio rūgštis 3,24 4,55

Treoninas 0,85 0,79

NaCl 0,15 0,15

Ca (analizuota) 1,00 0,96

P (bendras)(analizuota) 0,73 0,77

Na 0,17 0,16

Cl 0,13 0,17

K 0,87 0,86

Mg 0,10 0,12

P (pasisavinamas) 0,47 0,49

12

4. TYRIMŲ METODIKOS

4. 1. Zootechninių tyrimų metodikos

Bandymų metu viščiukų broilerių kūno mas÷ buvo nustatoma individualiai sveriant 1, 8,

21 ir 35 amžiaus dieną. Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti buvo apskaičiuojamos sveriant

duodamus lesalus ir jų likučius kiekvieno viščiuko auginimo laikotarpio pabaigoje. Buvo

apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 viščiukui broileriui išauginti ir produkcijos vienetui gauti.

Viščiukų broilerių išsaugojimas buvo stebimas ir registruojamas visose grup÷se, kiekvieną

dieną per bandymų periodus.

4. 2. Fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikos

Bandymų pabaigoje (35-ą amžiaus dieną) viščiukai broileriai buvo paskersti, laikantis

eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijų (Close et al., 1997). Viščiukų broilerių

aklosios žarnos chimuse bakteriniai fermentiniai aktyvumai nustatyti p- arba o-nitrofenolio

išsiskyrimo kiekį iš nitrofenilgliukozidų pagal Juśkiewicz et al. (2002) modifikuotą Djouzi ir

Andneux (1997) metodą. Naudoti šie substratai: α-gliukozidaz÷, α-galaktozidaz÷,

β-galaktozidaz÷, β-gliukozidaz÷ ir β-gliukuronidaz÷. Viščiukų broilerių aklosios žarnos

chimuso TGRR kiekis nustatytas dujų chromatografu Shimadzu GC – 14 A, stikline kolon÷le

(2,6 mm×2,5 m) užpildyta 10% SP-1200/1% H3PO4 ant 80/100 Cromosorb W AW, kolon÷l÷s

temperatūra 110°C, detektoriaus 180°C, injektoriaus-195°C (Ziołecki et al., 1973). Žarnos

chimusas buvo pasvertas (apie 0,2 g), sumaišytas su 0,2 ml skruzdžių rūgštimi, atskiestas

dejonizuotu vandeniu ir centrifuguotas 5 minutes. Skaidrus mišinys be nuos÷dų įd÷tas į dujų

chromatografą.

13

4.3. Viščiukų broilerių m÷sos kokyb÷s tyrimų metodikos

Paukščių skerdenos morfologin÷ sud÷tis atlikta pagal Guide for the dissection of poultry

carcasses chicken, duck, turkey Marche G., 2000 INRA, France. Pra÷jus 24, 48 ir 72

valandoms po paskerdimo, naudojantis pHmeter „Ino Lab 730“, buvo nustatomas pH kiekis

krūtin÷l÷s ir šlaunelių raumenyse.Viščiukų broilerių m÷sos juslin÷s savyb÷s įvertintos Kauno

technologijos universiteto Maisto institute. Tiriamų produktų kiekvienos savyb÷s

intensyvumas vertintas taip:

1. Savyb÷ nejaučiama;

2. Labai silpnai jaučiama;

3. Mažai jaučiama;

4. Vidutiniškai jaučiama;

5. Pakankamai jaučiama;

6. Stipriai jaučiama;

7. Labai stipriai jaučiama;

M÷ginių patiekimas ir vertinimas. Viščiuko broilerio skerden÷l÷ buvo dedama į verdantį

vandenį, vandeniui užvirus, m÷ginys virtas 20 minučių nuo užvirimo. M÷giniai padalyti

ketvirčiais išilgai ir iš karto patiekti degustatoriams su kambario temperatūros vandeniu ar

arbata. Degustuotojai tur÷jo nustatyti šias savybes: bendrą kvapo intensyvumą, virtos vištienos

kvapą, netipinį kvapą, spalvos intensyvumą, švelnumą, kramtymo lengvumą, sultingumą,

skaidulingumą, pojūtį burnoje, virtos vištienos skonį, netipinį skonį ir skonį, likusį po

valgymo. Juslinių savybių tyrimo apibūdinimas pateiktas 3 lentel÷je.

14

3 lentel÷. Viščiukų broilerių m÷sos juslinių savybių apibūdinimas

Juslin÷ savyb÷ Apibūdinimas

Bendras kvapo

intensyvumas

Bendras kvapo intensyvumas

Virtos vištienos kvapo

intensyvumas

Be prieskonių virtai vištienai būdingas kvapas

Netipiniai kvapai Netipinio kvapo intensyvumas

Spalvos intensyvumas Spalvos intensyvumas; 1 – pabalusi; 7 – ryški

Švelnumas Šis požymis apibr÷žia stiprumą, reikalingą atsikąsti

m÷sai

Kramtymo lengvumas Kandimų skaičius ir/ar laikas, reikalingas sukramtyti

kąsniui

Sultingumas Sulčių kiekis, išsiskiriantis kramtant m÷są

Skaidulingumas Skaidulų kiekis, juntamas kramtant m÷są

Pojūtis burnoje Bendras skonio pojūtis burnai, liežuviui ir dantims

Virtos vištienos skonio

intensyvumas

Tipinis vištienos, virtos be prieskonių, skonis

Netipinis skonis Skonio, nebūdingo vištienai, intensyvumas

Skonis po valgymo Skonis burnoje kramtant ir 5 sekund÷s po kramtymo

15

4.4. Statistin÷ duomenų analiz÷

Dispersijos analiz÷ (ANOVA) taikyta individualiai tirtiems deskriptoriams. M÷giniai

palyginti Dankano kriterijaus pagrindu. Parinktas statistinis reikšmingumas P > 0,05. Dankano

testas leidžia nustatyti, kurių konkrečių produktų vienos ar kitos savyb÷s intensyvumu

vidurkiai tarpusavyje statistikai reikšmingai skiriasi. Augimo charakteristikų duomenų

dispersijos analiz÷ apskaičiuota naudojant SAS programin÷s įrangos MIXED procedūrą.

Atliekant m÷sos juslinių savybių rezultatų statistinę analizę, vertintojų pajaustam ir suvoktam

juslin÷s savyb÷s intensyvumui, pažym÷tam skal÷je, priskirta santykin÷ skaitin÷ išraiška.

5. Tyrimų Rezultatai

5. 1. Fitobiotinio preparato Sangrovit įtaka viščiukų broilerių augimo intensyvumui, lesalų sąnaudoms, išsaugojimui

8 dienų amžiaus viščiukų broilerių kūno mas÷ tiriamoje grup÷je buvo 3% mažesn÷ nei

kontrolin÷s grup÷s viščiukų broilerių. 21 ir 35 dieną tiriamosios grup÷s individų kūno mas÷

buvo 2% didesn÷ palyginti su kontroline grupe. Lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti 1–8

gyvenimo dieną padid÷jo 4%, palyginti su kontroline grupe. 9–21 dieną tiriamoje grup÷je ši

proporcija buvo 1% žemesn÷ nei kontrolin÷je grup÷je. Bandymo pabaigoje tiriamos grup÷s

viščiukų broilerių lesalo pasisavinimas buvo 2% žemesnis nei kontrolin÷s grup÷s viščiukų

broilerių. Per visą bandymo laikotarpį (1–35 dienomis) tiriamoje grup÷je lesalo pasisavinimas

buvo 1% žemesnis nei kontrolin÷je grup÷je. Tyrimų duomenys apie viščiukų broilerių

išsaugojimą parod÷, kad tiriamoje grup÷je viščiukų broilerių gaištamumas buvo 1 % mažesnis,

palyginus su kontroline grupe. Per visą bandymo laikotarpį viščiukų broilerių išsaugojimas

siek÷ 97%. Lesalų pasisavinimas, viščiukų broilerių išsaugojimas ir Sangrovit poveikis kūno

masei pateikiamas 4 lentel÷je.

16

4 lentel÷. Fitobiotinio preparato Sangrovit® poveikis kūno masei, lesalų sąnaudoms 1 kg priesvorio

gauti, viščiukų broilerių išsaugojimas.

Grup÷s Viščiukų amžius (d)

Kontrolin÷ Tiriamoji

Kūno mas÷, g

Vidurkio

standartinis

nuokrypis

1 44,79 44,56 0,12

8 160,62

100%

155,72

97%

1,33

21 686,01

100%

700,57

102%

6,25

35 1753,25

100%

1766,26

102%

13,60

lesalų sąnaudos, 1 kg priesvorio gauti

1–8 1,62±0,07

100%

1,69±0,04

104%

9–21 1,74

104%

1,71

99%

0,02

22–35 2,07

100%

2,01

98%

0,06

1–35 1,91

100%

1,87

99%

0,03

Gaištamumas, (%)

1–8 0,7 0

9–21 0,7 2,0

22–35 3,3 1,6

1–35 4,6 3,6

17

5.2. Fitobiotinio preparato Sangrovit įtaka viščiukų broilerių virškinimo procesams

Per žarnyno epitelį acetatas yra įsiurbiamas į kraują, su kuriuo per kepenis keliauja į

periferinius audinius ir raumenų yra metabolizuojamas. Acetatas sustiprina kraujo srovę

gaubtin÷je žarnoje bei skatina klubin÷s žarnos turinio jud÷jimą. Propionatas susijęs su lipidų ir

gliukoz÷s apykaita organizme, jis mažina plazmos cholesterolio kiekį slopindamas kepenų

cholesterogenez÷s procesus. Propionatas kepenyse virsta gliukoze. Butiratas teikia energiją

žarnyno epitelio ląstelių augimui ( daugiausia gaubtin÷s žarnos ląstel÷ms ) ir viso organizmo

medžiagų apykaitos procesams. Butiratas tiesiogiai ir/arba netiesiogiai dalyvauja įvairiuose

mechanizmuose, reguliuojančiuose ląstelių augimą, sienelių pralaidumą.Butiratas pasižymi

šiais veikimo mechanizmais:

• Įtakoja žarnyno epitelinių ląstelių dauginimąsi atpalaiduodamas augimo

faktorius, arba virškinamo trakto peptidus;

• Tiesiogiai įtakoja genų reguliuojamą ląstelių dauginimąsi;

Galutiniai karbohidratų fermentacijos, veikiant aklosios žarnos ir gaubtin÷s žarnos

mikroflorai, produktai yra trumpųjų grandinių riebalų rūgštys (TGRR). TGRR gamyba

susijusi su įprastine storosios žarnos veikla ir patologijų prevencija, kai jos patenka į žarnyno

vidinę ląstelių dangą, raumenis ir kraujagysles.TGRR stimuliuoja vandens ir natrio

absorbavimą. Ypač rūgščioje aplinkoje, TGRR koncentracija gali sustabdyti kai kuriuos

patogenus, kaip Salmonella, Clostridium ir Escherichia coli.

18

5 lentel÷. Fitobiotikų poveikis trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijai viščiukų broilerių

aklosiose žarnose (µmol/g).

Grup÷s ir rodikliai

Kontrolin÷ Tiriamoji

Acetatai 92,23±3,92 89,72±5,86

Propionatai 14,77±0,96 13,46±1,19

Izobutiratai 1,06±0,16 0,80±0,09

Butiratai 26,79±1,70a 32,77±2,04b

Izovaleratai 1,54±0,22 1,16±0,15

Valeratai 2,27±0,15 2,39±0,19

Iš viso 138,7±4,59 140,3±7,20

5 lentel÷je pateikiami Sangrovit® poveikio trumpųjų grandinių riebalų rūgščių

koncentracija broilerių aklosiose žarnose rezultatai. Prid÷jus fitobiotikų, preparatas Sangrovit®

sumažino trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentraciją viščiukų broilerių aklosiose

žarnose: acetatų – 2,51 µmol/g, propionatų – 0,31 µmol/g, izobutiratų – 0,26 µmol/g, ir

izovaleratų – 0,38 µmol/g palyginti su kontroline grupe. Trumpųjų grandinių riebiųjų rūgščių,

pavyzdžiui, butiratų ir valeratų, buvo atitinkamai daugiau 5,98 µmol/g (P≤0,05) ir 0,12 µmol/g

palyginti su kontroline grupe. Bendra trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija

viščiukų broilerių aklosiose žarnose buvo 1,6 µmol/g aukštesn÷ nei kontrolin÷je grup÷je

(P≤0,05).

Bakteriniai glikolitiniai fermentai α ir β – galaktozidaz÷s atlieka svarbų vaidmenį

nevirškinamų angliavandenių fermentacijos procese. Normali žarnyno flora gali įtakoti

kancerogenezę išskirdama fermentus, kurie paverčia prokancerogenus aktyviais

kancerogenais. Šie fermentai yra β – gliukozidaz÷, β – gliukuronidaz÷, azoreduktaz÷ ir

nitroreduktaz÷. β – gliukozidaz÷ padeda hidrolizuoti nekrakmolingų polisacharidų gliukoz÷s

monomerus, β – gliukuronidaz÷s veikimas yra pripažįstamas žalingu organizmui, nes jis gali

išskirti kancerogenines medžiagas iš gliukuronin÷s rūgšties junginių. β-gliukuronidaz÷ veikia

susidarant toksiškiems ir kancerogeniniams metabolitams užpakalin÷je žarnoje.

β-galaktozidaz÷s ir α-gliukozidaz÷s poveikis gali pagerinti atsparaus krakmolo ir laktoz÷s

fermentaciją, taip pat sudaryti TGRR ir pieno rūgštis, kurios yra energijos šaltinis audiniams.

19

6 lentel÷. Fitobiotikų poveikis fermentų veiklai (U/g), amoniako (g/100 g) ir proteinų turiniui

viščiukų broilerių aklosiose žarnose (mg/g)

Grup÷s ir rodikliai

Kontrolin÷ Tiriamoji

α-gliukozidaz÷ 2,09±0,41 2,79±0,36

β-gliukozidaz÷ 0,78±0,20 0,66±0,10

α-galaktozidaz÷ 4,18±0,78 5,96±0,69

β-galaktozidaz÷ 3,29±0,66 3,70±0,56

β-gliukuronidaz÷ 2,07±0,46 1,80±0,25

amoniakas 59,0±4,30 62,85±4,04

proteinai 0,498±0,04 0,561±0,04

Kaip matyti iš 6 lentel÷s, preparato Sangrovit® naudojimas padidino α-gliukozidaz÷s,

α-galaktozidaz÷s ir β-galaktozidaz÷s veiklą, fermentų, proteinų ir amoniako koncentraciją, o

β-gliukozidaz÷s ir β-gliukuronidaz÷s veikla palyginti su kontroline grupe sumaž÷jo, lesinta be

papildų (P>0,05).

5. 3. Fitobiotinio preparato Sangrovit įtaka viščiukų broilerių skerdenos morfologinei sud÷čiai ir m÷sos kokybei

Paukštienos morfologinei sud÷čiai įtakos turi genotipas, lesinimas, laikymo sąlygos.

Analizuojant fitobiotinio preparato Sangrovit poveikį paukštienos morfologinei sud÷čiai, buvo

nustatytas teigiamas poveikis pilnai skrostos skerdenos, krūtin÷s ir šlaunų raumenų išeigai.

7 lentel÷. Viščiukų broilerių pilnai skrostos skerdenos mas÷

Grup÷s

Rodikliai Kontrolin÷ Tiriamoji

Pilnai skrostos skerdenos

mas÷, g

1555,51±41,65 1566,83±53,20

Krūtin÷l÷s mas÷, g 390,09±14,94 401,92±19,84

Šlaunelių mas÷, g 307,25±8,76 299,73±10,63

Pilvo riebalų mas÷, g 14,70±1,99 19,45±1,63

20

Vidutin÷ viščiukų broilerių, lesintų naudojant fitobiotinius preparatus, pilnai skrostos

skerdenos ir krūtin÷lių mas÷ buvo atitinkamai 11,32 (1%) ir 11,83 g (3%) didesn÷ palyginti su

kontrolin÷s grup÷s viščiukais br÷oileriais. Šlaunelių mas÷ tiriamoje grup÷je buvo 7,52 g

(2,44%) mažesn÷ nei kontrolin÷je grup÷je. Atliktas bandymas parod÷, kad viščiukų broilerių,

lesintų naudojant fitobiotikus Sangrovit®, pilvo riebalų mas÷ buvo 4,75% didesn÷ negu

kontrolin÷je grup÷je (P>0,05).

8 lentel÷. Sangrovit įtaka krūtin÷l÷s ir šlaunelių raumenų pH koncentracijai.

Krūtin÷l÷s raumenų pH Valandos

Kontrolin÷ grup÷ Tiriamoji grup÷

0 5.76±0.01 5.78±0.02

24 5.77±0.02 5.73±0.02

48 5.81±0.02 5.75±0.02

72 5.76±0.05 5.70±0.02

Šlaunelių raumenų pH

Kontrolin÷ grup÷ Tiriamoji grup÷

0 5.80±0.02 5.80±0.03

24 5.82±0.02 5.85±0.03

48 5.78±0.03 5.87±0.03

72 5.97±0.07 5.94±0.09

Sangrovit maisto priedas krūtin÷l÷s ir šlaunelių raumenų pH didel÷s įtakos netur÷jo.

Pra÷jus 72 valandoms po paskerdimo pH kito tarp 5.76 ir 5.81 kontrolin÷je grup÷je ir nuo 5.70

iki 5.78 tiriamoje grup÷je. pH kitimas abiejose grup÷se buvo panašus ir svyravo tarp 5.80 ir

5.97. Pagal Sanudo (1992) pH gali lemti šie faktoriai: raumenų tipas, veisl÷, amžius, lytis ir

individualios charakteristikos.

21

Šlaunelių raumenų juslinių savybių analiz÷

Vidutin÷s šlaunelių raumenų juslinių savybių reikšm÷s pateikiamos 1 diagramoje.

Visų krūtin÷lių m÷ginių bendras kvapas buvo intensyvus (5,7–6,1). Iš rezultatų matyti,

kad lesinimo būdas nedaro neigiamos įtakos šlaunelių raumenų m÷ginių kvapui.

1 diagrama. Šlaunelių raumenų juslinių savybių vertinimo vidutin÷s reikšm÷s.

Vizualus m÷ginių vertinimas neatskleid÷ ryškios lesinimo būdo įtakos m÷sos spalvos

intensyvumui (P=0,5). Visi m÷giniai tur÷jo panašią struktūrą, ir nebuvo reikšmingų m÷ginių

skirtumų: m÷sos švelnumas mažesnis nei vidutinis, o skaidulingumas ir sultingumas buvo

aukštesnis už vidutinį. Visos šios savyb÷s būdingos įprastai kulšelių m÷sai. Lesalo papildai

taip pat netur÷jo reikšmingo neigiamo poveikio m÷ginių skoniui. Skonio pokyčių nenustatyta

(P>0,05). Bendras m÷ginių skonis buvo intensyvesnis už vidutinį (maždaug 5,4). Netipinio

skonio netur÷jo n÷ vienas m÷ginys. Visi m÷giniai buvo priimtini valgymui (5,42–5,58), ir tarp

jų neužfiksuota statistiškai reikšmingų skirtumų.

22

Krūtin÷lių raumenų juslinių savybių analiz÷

Vidutin÷s krūtin÷lių raumenų juslinių savybių reikšm÷s pateikiamos 2 diagramoje.

Bendras visų krūtin÷lių m÷ginių kvapas buvo intensyvus (virš 6 balų). N÷ vienas

m÷ginys netur÷jo netipinių kvapų. Iš duomenų matyti, kad lesalo papildai netur÷jo

reikšmingo poveikio m÷sos m÷ginių kvapui, spalvai, skoniui bei struktūros savyb÷ms.

2 diagrama. Krūtin÷lių raumenų juslinių savybių vertinimo vidutin÷s reikšm÷s.

23

6. Išvados

1. Fitobiotinio preparato Sangrovit priedas padidino tiriamų viščiukų broilerių masę 2%, o

lesalų sąnaudos 1 kg priesvorio gauti sumaž÷jo 1%, palyginti su kontroline grupe.

2. Fitobiotinio preparato Sangrovit priedas viščiukų broilerių išsaugojimui esmin÷s įtakos

netur÷jo.

3. Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija naudojant fitobiotinį preparatą

Sangrovit buvo didesn÷, nes jų bendra koncentracija viščiukų broilerių storose žarnose

palyginti su kontroline grupe padid÷jo 1,6 µmol/g. Butiratų koncentracija buvo didesn÷

tiriamosios grup÷s aklosiose žarnose palyginti su kontroline grupe (P > 0,05).

4. Sangrovit priedas tiriamoje grup÷je padidino α-gliukozidaz÷s, α-galaktozidaz÷s ir

β-galaktozidaz÷s, amoniako koncentraciją, palyginti su kontroline grupe.

5. Fitobiotinis preparatas padidino pilnai skrostos skerdenos ir krūtin÷s raumenų išeigas 1

ir 3%, palyginti su kontroline grupe.

6. Fitobiotinio preparato priedas esmin÷s įtakos krūtin÷s ir šlaunelių raumenų pH

koncentracijai netur÷jo, m÷sos brendimo procesai abiejose grup÷se vyko vienodai.

7. Fitobiotinio preparato Sangrovit priedas m÷sos juslin÷ms savyb÷ms neigiamos įtakos

netur÷jo ir nustatyti skirtumai tarp grupių buvo statistiškai nepatikimi (P > 0,05).

24

7. REKOMENDACIJOS

Gerinant viščiukų broilerių auginimo intensyvumą, lesalų konversiją bei optimizuojant

virškinimo procesus per visą jų auginimo periodą, fitobiotinį preparatą Sangrovit

rekomenduojama įterpti 30 g tonai lesalo.

8. PADöKA

D÷koju darbo vadovui Gyvulininkyst÷s katedros ved÷jui prof. habil. dr. Romui

Gružauskui už patarimus, pagalbą. Taip pat d÷koju visam Gyvulininkyst÷s katedros kolektyvui

už bendradarbiavimą. Pad÷kos žodžius noriu pasakyti lektorei Astai Racevičiūtei –

Stupelienei, j.m.d. Vilmai Šašytei už pagalbą atliekant mokslinius tyrimus, už supratimą, taip

pat Agilai Semaškaitei ir Virginijai Jarulei. Nuoširdžius pad÷kos žodžius noriu pasakyti AB

„Vilniaus Paukštynas“ generaliniam direktoriui e. prof. Vytautui T÷veliui už suteiktą galimybę

naudotis eksperimentine paukštide ir pagalbą atliekant bandymus su viščiukais broileriais, taip

pat d÷koju Kauno technologijos universiteto Maisto instituto darbuotojai Aldonai Mieželienei

už pagalbą, d÷koju Lenkijos mokslų akademijos Gyvūnų reprodukcijos ir maisto tyrimų

instituto darbuotojui prof. habil. dr. Zenonui Zduńczykui.

25

9. SUMMARY

Postgraduate student: Asta Morkyt÷

Master‘s thesis: Influence of Sangrovit on productivity, digestive processes of broiler

chickens.

Supervisor: prof., habil.., dr. R. Gružauskas

Master‘s thesis comprises: 29 text pages, 8 tables, 2 diagrams.

Research methodology: The research was performed in the years 2007 - 2009 in

Lithuanian Veterinary Academy Birds Feed and Aviculture Products laboratory at the Animal

Breeding Department, AB „Vilniaus paukštynas“, Kaunas University of Technology Food

Institute and Polish Science Academy Animal Reproduction and Food Research Institute. The

research was performed with 1000 ephemeral Cobb 500 chicken broilers, divided into two

groups, comprising 500 each. During the research birds were fed for five weeks, 30 g

Sangrovit to the tone of feed was added in the experimental group. The following parameters

were measured at the time of the research: body mass of each chicken (1, 8, 21 and 35 days),

feed absorption coefficient of each group (1, 8, 9-21 and 22-35 days of age), death rate of birds

at the time of research. It was established that body mass of 8 days chicken broilers in the

experimental group was 3 % less than of chicken broilers in the control group, on the 21st and

35th day the body mass of chickens in the experimental group was 2 % greater in comparison

with the body mass of chickens in the control group. Feed consumption for 1 kg of overweight

on the 1 – 8 day of life increased 4 % in comparison to the control group. During the whole

research period in the experimental group feed consumption for 1 kg of overweight was 1 %

lower than in control group of chicken broilers. TGRR concentration, using fitobiotic

preparative was greater as their general concentration in chickens broilers’ large intestines

increased 1,6µmol/g. comparing to the control group. Sangrovit additive increased α-

glukosidase, α-galaktozidase and β-galaktozidase efficiency, ferment, proteins concentration.

Average chickens broilers carcase and brisket mass was 11, 32 (1 %) and 11, 83 g (3 %)

greater in comparison with control group chickens broiler carcass and brisket mass.

26

10. Literatūros sąrašas

1. Barták, P., Šimánek, V., Vlčková, M., Ulrichová, J. And Vespalec, R. (2003): Interactions

of sanguinarine and chelerythrine with molekules containing a mercapto group. J. Phys. Org.

Chem., 16: 803–810.

2. Beatie, A.J. and Culver, D.C. (1981): The guild of myrmecochores in the herbaceous flora

of West Virginija forests. Ecology, 62: 107–115.

3. Bennet, B.C., Bell, C.R. and Boulware, T. (1990): Geographic variation in alkaloid content

of Sanguinaria canadensis (Papaveraceae). Rhodora, Vol. 92, No. 870: 57–69.

4. Blattner, F.R. and Kadereit, J.W. (1999): Morphological evoliution and ecological

diversification of forest-dwelling poppies (Papaveraceae: Chelidonioideae) as deduced from a

molecular phylogeny of the ITS region. Plant Systematics and Evoliution, 219, 3–4: 181 197.

5. Bostoglou N., Florou-Paner P., Christaki E., Spais A. Effect of dietary organo essential oil

on performance of chickens and on iron-induced lipid oxidation on berast, thigh and

abdominal fat tissues. Br. Poult. Sci. 2002. Vol. 43. P. 223–230.

6. Cummings J., Englyst Fermentation in the human large intestine and the available

substrates. Am, J. Clin. Nutr. 1987. Vol. 45. P. 124–125.

7. Close B., Banister K., Baumans Bernoth E. Laboratory animals 1997. Part 2. P. 1–32.

8. Damme, K. und Ader, P. (2004): Hähnchenaufzucht mit phytogenem Futterzusats.

Futter-und Wasserverbrauct wurden positiv beeinflusst. DGS MAGAZIN, Woche 14: 16–20.

9. Denbow, D.M. (1985): Food Intake Control in Birds. Neuroscience & Biobehavioral

Reviews, Vol. 9: 223–232.

10. Djouzi Z., Andneux C. Compared effects of three oligosacharides on metabolism of

intestinal mikroflora in rats inoculated with a human faecal flora. Br J Nutr. 1997. Vol.78. P.

313–324.

11. Facchini, P.J. (2001): ALKALOID BIOSYNTHESIS IN PLANTS: Biochemistry, Cell

Biology, Molecular Regulation, and Metabolic Engineering Applications. Annu. Rev. Plant

Physiol. Plant Mol. Biol., 52: 29–66.

12. Gantet, P. and Memelink, J. (2002): Transcription factors: tool to engineer the production

of pharmacologically actine plant metabolites. TRENDS in Pharmacological Sciences, Vol.

23, No. 12: 563–569.

13. Gebert, S., Messikommer, R. und Wenk, C. (1999): Chinesischen Kräuter im Ferkelfutter.

Schriftenreihe Institut für Nutztierwissenschaften, ETH Zürich, Band 19: 163–164.

27

14. Guide for the dissection of poultry carcasses chicken, duck, turkey Marche G., 2000,

INRA, France.

15. Hasimoto, T. and Yamaha, Y. (1994): ALKALOID BIOGENESIS: Molecular Aspects.

Annu. Rev. Plant Physiol. Plant Mol. Biol., 45: 257–285.

16. Heithaus, E.R. and Humes, M. (2003): Variation in communities of seed-dispersig ants in

habitats with different disturbance in Knox County, Ohio. Ohio Journal of Science, 103 (4):

89–97.

17. Hees, H.D. (2003): Sekundäre Pflanzeninhalttsstoffe: antinutritive Faktoren mit Potential

als Futter zusätze in der Rindviehfütterung. Schriftenreihe Institut für Nutztierwissenschaften,

ETH Zürich, Band 24: 89–102.

18. Hofirek B., Haas D. Comparative studies of ruminal fluid collected by oral tube or by

puncture of the caudorental ruminal sac. Acta Vet. Brno. 2001. Vol. 70. P. 27–33.

19. Juśkiewicz J., Zuńczyk Z., Jankovski J. Effect of adding mannan-oligosaccharide to the

die ton the performance, weight of digestive tract segments, and caecal digesta parameters in

young turkeys. J. Anim. Feed. Sci. 2003. Vol. 12. P. 133–142.

20. Juśkiewicz J., Zuńczyk Z., Jankovski J. Effect of adding mannan–oligosaccharide to the

die ton the performance, weight of digestive tract segments, and caecal digesta parameters in

young turkeys. J. Anim. Feed. Sci. 2003. Vol. 12. P. 133–142.

21. Kluth, H., Schulz,. E., Halle, I. und Rodehutscord, M. (2002): Zur Wirksamkeit von

Kräutern und ätherischen Ölen bei Schwein und Geflügel. Tagungsband der 7. Wittenberger

Tagung zur Schweine-und Feflügelernährung: 66–74.

22. Kolb, E. (2000): Futteraufnahme beim Schwein-Wie Nerven, Hormone und Enzime

zusammenspielen. DGS MAGAZIN, Woche 44: 38–41.

23. Krane, B.D., Fagbule, M.O., Shamma, M. and Gözler, B. (1984): The

Benzophenanthridine Alkaloids. Journal of Natural Products, Vol. 47 No. 1: 1–43.

24. Lee K., Everst H., Beynen A. Essentials oils in broiler nutrition. Int. J. Polt. Sci. 2004.

Vol. 3. P. 738–752.

25. Mahady, G.B. and Beecher, C.W.W. (1994): Elicitor-stimulated benzophenanthridine

alkaloid biosynthesis in bloodroot suspensijon cultures is mediated by calcium.

Phytochemistry, Vol. 37, No. 2: 415–419.

26. Memelink, J., Verpoorte, R. and Kijne, J.W. (2001): ORCAnization of

jasmonate-responsive gene expression in alkaloid metabolism. TRENDS in Pharmacological

Science, Vol. 6, No. 5: 212–219.

28

27. Montagne L., Pluske J., Hampson. A review of interaction between dietary fibre and the

intestinal muscosa, and their consequences on digestive health in young non-ruminant animals.

Anim. Feed Sci Tech. 2003. Vol. 108. P. 95–117.

28. Ness, J.H. (2004): Forest edges and fire ants alter the seed shadow of an antdispersed

plant. Oecologia, 138: 448–454.

29. NRC-NATIONAL Research Council. Nutrient requirements of poultry. 9 th ed. National

Academy Press Washington, D.C., USA. 1994.

30. Oliver-Bever, B. (1983): Medicinal plants in tropical West Afrika III. Anti-infection

therapy with higher plants. Journal of Ethnopharmacology, 9: 1–83.

31. Paulová, H., and Slav÷k, J. (1993): Interaction of sanguinarine with serum albuman.

Pharmazie, 48: 555–556.

32. Pfirter, H.P. (1988): Was bestimmt den Futterverzehr beim Huhn? UFA Revue, 11: 27–28.

33. Pfirter, H.P. (2005): Beeinflussung der Verdauungsprozesse und Leistung der Tiere durch

technologische Futterbearbeitung. Schriftenreihe Institut für Nutztierwissenschaften, ETH

Zürich, Band 26: 59–83.

34. Prohaszka L. Antibacterial mechanism of volatile fatty acids in the intestinal tract pigs

against Escherichia coli. Zentralbl. Veterinarmed. Reihe B. 1986. Vol. 33. P. 166 (abst).

35. Reddy and B., Engle A., Simi B., Goldan M. Effect of dietary fiber on colonic bacterial

enzymes bile acids in regulation to colon cancer. Gastroent. 1992. Vol. 102. P. 1475–1482.

36. Roland N., Nugon-Baudon L., Rabot S. Interactions between the intestinal glora and

xenobiotic metabolizing enzymes and their health consequences. World Rev. Nutr. Dietics.

1993. Vol. 74. P. 123–148.

37. Salmore, A.K. and Hunter, M.D. (2001a): Elevation trends in defense chemistry,

vegetation, and reproduction in Sanguinaria canadensis. Journal of Chemical Ecology, Vol.

27, No. 9: 1713–1727.

38. Schmeller, T., Latz-Brüning, B. and Wink, M. (1997): Biochemical activities of berberine,

palmatine and sanguinarine mediating chemical defence against microorganisms and

gerbivores. Phytochemistry, Vol. 44, No. 2: 257–266.

39. Sañudo C. La calidad organoléptica de la carne con especial referencija a la especie

ovina.: factores que la determinan, metodos de medida y causa de variación. 1992. 117f.

Facultad de Veterinaria-Departamento Producción Animal y Ciencia de los Alimentos.

Zaragoza, 1992.

40. Šimánek, V. (1985): Benzophenanthridine alkaloids, in A. Brossi (ed.), The Alkaloids,

Academic Press, New York, Vol. 26: 185–240.

29

41. Struck, J. (2002): Die Natur als Partner-Phytobiotics stellt sich gesellschaftlichen Trends.

KRAFTFUTTER/FEED MAGAZINE, 3/02: 106–109.

42. Tschirner, K. (2004): Untersuchungen zur Wirksamkeit und zum Nachweis des

pflanzlichen Alkaloids Sanguinarin beim Schwein. Dissertation, Institut für Tierernährung und

Stoffwechselphysiologie der Christian-Albrechts-Universität zu Kiel.

43. Ulrichová, J., Dvořák, Z., Vičar, J., Lata, J., Smržová, J., Šedo, A. and Šimánek, V.

(2001): Cytotoxicity of natural compounds in hepatocyte cell culture models The case of

quaternary benzo[c]phenanthridine alkaloids. Toxicology Letters, 125:125–132.

44. Verpoorte, R. and Memelink, J. (2002): Engineering secondary metabolite production in

plants. Current Opinion in Biotechnoligie, 13: 181–187.

45. Vespalec, R., Barták, P., Šimánek, V., and Vlčková, M. (2003): Electrophoretic

investigation of the interactions of sanguinarine and chelerythrine with molekules containing

the mercapto group. Journal of Chromatography, B, 797: 357–366.

46. Wald, C. (2003): Gewürze & Co.-eine Übersicht. Lohmann Informatikon, 3: 7–11.

47. Wenk, C., Samarasinghe, K., Balmer, I. and Häller, B. (1988): Adequate supply of

tryptophan to growing chickens with respect to niacin. In: Proc. XVIII Wld. Poult. Congress.

4–9 September 1988, Nagoya, Japan: 281.

48. Wenk, C. (2003): Zusatznnutzen und Risiken von Futterzusatzstoffen für den Menschen.

Schriftenreihe Institut für Nutztierwissenschaften, ETH Zürich, Band 24: 103–112.

49. Zettler, J.A., Spira, T.P. and Allen, C.R. (2001): Ant-seed mutualisms: can red imported

fire ants sour the relationship? Biological Conservation, 101: 249–253.

50. Ziołecki A., Kwiatkowska E. Gas chromatotografy of C1 to C5 fatty acids in rumen fluid

and fermentation madia. Journal of Chromatografy 1973. Vol. 80. P. 250–254.