cialdemokratinės vizijos Lietu-vai įgyvendinimo. Kodėl šie po-kyčiai tokie ir kuo jie svarbūs?

– Visa tai – mūsų organizaci-jos pamatas. Tam reikėjo ruoštis labai rimtai ir atsakingai. Aiškiai ir suprantamai apibrėžėme, kas mes šiandien esame, kokios mūsų vertybės, kaip veikia organizaci-ja, kaip partijoje daroma karjera ir panašiai. Iki šiol aiškiai ir atvi-rai tai nebuvo įvardinta. Visi ju-tome, kad socialdemokratija Lie-tuvoje priėjo pavojingą ribą, kai tapo nebeaišku – kas ji, vardan ko ji. Pokyčio programa ir penki žingsniai atsako į tuos klausimus. Šiandien ruošiame socialdemo-kratų viziją Lietuvai. Tada liks sunkiausioji dalis – įgyvendini-mas ir gyvenimas pagal tas gai-res, kurias patys ir nusibrėžėme.

– Tačiau partija labai ilgai gy-veno ir be minėtų taisyklių rin-kinių. Pirma, ką tai keičia? An-tra, kaip Jūs užtikrinsite, kad visa tai veiks praktikoje? Kalbu

apie elgesio kodą ir vadinamąjį karjeros kelią.

– Negalima sakyti, kad par-tijoje nebuvo vidinės organiza-cijos kultūros. Jei ji neaprašyta, nepagarsinta, neįvardinta, ji vis tiek egzistuoja. Vis dėlto, kai vi-sa tai aiškiai nepasakyta, neap-rašyta, tada atsiranda galimybė intrigoms, šešėliams ir kartais tuo piktnaudžiaujama. Partijos karjeros laiptais gali kilti žmo-nės ne pagal savo realius nuopel-nus ir egzistuoja aibė kitų daly-kų, kurie griauna organizaciją iš vidaus. Tai priminė apstingusią pelkę, kurioje visi įklimpę ir bijo pajudėti, kad dar giliau negrimz-tų. Reikėjo tai pakeisti.

Šiandien mes turime skaidrią, aiškią, visiems suprantamą siste-mą. Kodėl ji veiks? Todėl, kad tos nuostatos bus taikomos visiems. Mes jas aprašėme, paskelbėme ir galime vertinti, ar partijos na-rys elgiasi teisingai, ar ne. Ir tai – vienas pagrindinių šios poky-čio programos laimėjimų.

– Tačiau egzistuoja ir partijos Statute numatyti instrumentai, pavyzdžiui, Etikos ir procedū-rų komisija. Koks šių taisyklių, vertybinių kelrodžių santykis su tuo, ką nurodo Statutas?

– Visi šie dalykai Statutą pa-pildo. Tai, kas parašyta Statute, yra griežtos normos, į kurių pa-žeidimus ir reaguoja Etikos ko-misija. Bet visa kita yra moralės sfera. Ir štai čia mes visi kartu – skyrius, taryba, prezidiumas – ga-lime vertinti atitikimą deklaruo-tiems principams ir toms verty-bės, kurios yra surašytos. Tai ne-reiškia, kad žmogus, nesilaikantis mūsų elgesio kodekso, pagal Sta-tutą gaus nuobaudą. Esmė tokia, kad toks elgesys nėra skatinamas. Tokiam žmogui daryti politinę karjerą ar siekti politinių aukš-tumų bus gerokai sunkiau.

– Pokyčio programa ir pasku-tinis jos punktas – socialdemo-kratinė vizija Lietuvai – regis, yra bandymas į viešąją erdvę su-

Grįžtame prie didelių idėjų

2018 m. birželis-liepa, Nr. 4 (92)www.lsdp.lt

Keturios seserys, arba kuo tiki socialdemokratai

Nelygybės kaina per didelė

Kam reikalinga lyčių lygybė?

2 5 7 8p. p. p. p.

Liutauras Gudžinskas Vilija Blinkevičiūtė Dovilė Šakalienė

Ministras glosto brakonierius

Linas Jonauskas

Visi jutome, kad socialdemokratija lietuVoje priėjo paVojingą ribą, kai tapo nebeaišku – kas ji, Vardan ko ji. pokyčio programa ir penki žingsniai atsako į tuos klausimus.

grąžinti diskusiją apie socialde-mokratiją. Iki šiol tos diskusijos seklios: girdi, socialdemokrati-ja kalba tik apie tai, kaip atimti iš tų, kas turi ir kažkaip pada-linti tiems, kurie turi mažiau. Čia pat diskutuojama, ar social- demokratija XXI a. dar apskri-tai aktuali.

– Tie, kas šneka, kad socialde-mokratija kaip ideologija yra nebe-aktuali, klysta. Paprastai tai daro oponentai, stengdamiesi sumen-kinti socialdemokratus. Visame pasaulyje stebime nelygybės ir at-skirties didėjimą. O pagrindiniai socialdemokratų tikslai – sociali-nės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimas, solidarumo, nešant viešųjų paslaugų sektoriaus naš-tą, užtikrinimas. Taigi yra kaip tik priešingai: socialdemokratai – kaip niekada aktualūs.

Tačiau taip, priekaištas, kad patys leidome diskusijai tap-ti tokiai sekliai – teisingas.

3 p.

Justinas argustas

Susikaupusius visuo-menės lūkesčius ga-li išpildyti tik kairioji politika ir dabar tam

tinkamiausias metas.

Apie tai kalba 5 žingsnių po-kyčio programą pristatančios LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, pabrėždamas, kad to-kį nelygybės mastą, koks yra da-bar, gali įveikti tik valstybė, im-damasi aktyvių viešosios politi-kos priemonių. Gyventojų nepa-sitenkinimas sveikatos apsauga, švietimo sistema, iškreiptu socia- liniu draudimu ir neteisingais mokesčiais rodo, kad artėjame prie lūžio taško.

– Paskutiniame šio laikraščio puslapyje matome penkis info-grafikus, penkis LSDP pokyčio programos žingsnius, vedan-čius svarbiausio tikslo link – so-

2 Vertybės

Keturi – tai pats mažiau-sias sudėtinis skaičius. Veikiausiai dėl šios uni-

kalios matematinės savybės jis įvairiose pasaulio kultūro-se buvo ir yra suvokiamas kaip užbaigtumo ir pilnumo sim-bolis.

Įvairios senosios filosofinės sis-temos, tokios kaip budizmo, indų, graikų, judėjų ir krikščionių mąs-tymo tradicijos, siekdamos išskirti pačius pagrindinius gyvenimo ar tam tikro veikimo principus, pa-prastai jų nurodydavo būtent ke-turis. Galų gale įprastai išskiria-mos keturios medžiagos būsenos, keturios pasaulio kryptys ir keturi metų laikai.

Politikoje ši ketvirtybės prielai-da yra svarbi bent vienu aspektu. Tai esminis priešnuodis prieš vi-sa ko supaprastinimą ir suprieši-nimą, skirstymą tik į gera ir bloga, pasaulio spalvinimą baltai, juodai arba pilkai. Pabrėžtina – tam tikro reiškinio kertinių principų gali bū-ti ir daugiau nei keturi, tačiau, kai jų yra bent keturi, vietoj ambicijų vaizduoti pasaulį paprastesnį nei jis yra, pasirenkame perteikti jo sudė-tingumą ir daugiaprasmiškumą ir taip turėti gerokai pilnesnį suvoki-mą apie tai, kas mes esame, kas mus supa ir kur link einame.

Socialdemokratai – didžioji poli-tinė jėga, kuri praėjusiame amžiuje Vakaruose iškovojo, kad būtų pri-pažintos visų žmonių teisės daly-vauti savo valstybių valdyme – taip pat remiasi (bent) keturiomis svar-biausiomis politinėmis idėjomis. Tai yra Lygybė, Teisybė, Pažanga ir Bendrystė. Jas taip pat galima įsivaizduoti kaip keturias seseris, artimas ir šiek tiek viena kitai pa-vyduliaujančias. Būtent – kiekvie-ną iš šių vertybių geriausia suvokti santykyje su kitomis trimis. Iš da-lies šios giminingos idėjos papildo viena kitą, iš dalies – atsveria.

Tekste bus pamėginta perteikti kiekvieną iš šių seserų-idėjų per dvi svarbias jų tarpusavio jungtis. Pir-moji – Lygybės ir Teisybės – jungtis orientuota į dabarties problemas. Ji paremta klausimu, ką reikėtų dary-ti, kad politika taptų geresnė čia ir dabar. Tuo tarpu antroji – Pažan-gos ir Bendrystės – jungtis bene ge-riausiai išreiškia pamatinę politikos kaip laiko perspektyvos savybę. Ki-taip tariant, politika yra tarpusavio sutartiniai ir galios santykiai ne tik tarp šiuo metu gyvenančių, bet ir jau mirusių ir dar gimsiančių visuo-menės narių, ir į tai taip pat būtina atsižvelgti, formuluojant pagrindi-nius politikos siekius.

Keturios seserys, arba kuo tiki socialdemokrataiLiutauras GudžinskasVilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas

lygybės tikslas čia pirmiausia suprantamas kaip siekis užtikrinti, kad kiekVienas žmogus, nepaisant saVo prigimties ir socialinio statuso, turėtų Visas galimybes dirbti ir gauti tiek pajamų, kiek užtektų oriam gyVenimui.

teisybė kaip nešališkumas yra lygybę papildantis politinis tikslas. Visi bendruomenės nariai turi turėti tas pačias pamatines politines laisVes ir tuo pagrindu kaip įmanoma labiau būti įtraukti į sprendimų priėmimą.

• Lygios galimybės ir nešališkas valdymas

Hansas Kemanas, vienas iš autorite-tų lyginamųjų demokratinės kairės studijų srityje, pernai išleistoje stu-dijoje apie socialdemokratų par-tijas Vakaruose ir jų istorinę raidą nurodo, kad šioms politinėms jė-goms (nepaisant jų tarpusavio skir-tumų) būdingi du svarbūs ideologi-niai principai: lygybė (angl. equali-ty) ir teisingumas kaip nešališku-mas (angl. equity) (Keman 2017).

Lygybės tikslas čia pirmiausia su-prantamas kaip siekis užtikrinti, kad kiekvienas žmogus, nepaisant savo prigimties ir socialinio statuso , turėtų visas galimybes dirbti ir gau-ti tiek pajamų, kiek užtektų oriam gyvenimui. Per lygybę taip pat sie-kiama ir geresnių visuomenės ro-diklių – įveikto skurdo, suvaldytos infliacijos ir nedarbo. Tam, kad visi žmonės turėtų vienodas starto ga-limybes, socialdemokratai pateisi-na aktyvų valstybės vaidmenį eko-nomikoje ir socialinėje sferoje, pvz., užtikrinant deramą darbo apsaugą ir skatinant visišką užimtumą, taip pat teisingai paskirstant mokestinę naštą ir teikiant reikalingą sociali-nę paramą.

Teisybė kaip nešališkumas yra lygybę papildantis, tačiau socialde-mokratams ne ką mažiau svarbus politinis tikslas. Esminės ekonomi-nės ir socialinės politikos priemonės tik iš dalies pasiektų savo tikslą, jei šalies piliečiai būtų traktuojami ne-vienodai. Niekas negali būti diskri-minuojamas dėl savo tautybės, ra-sės, tikėjimo, lyties, lytinės orienta-cijos ir kitų sociokultūrine prasme svarbių skirčių. Visi bendruomenės nariai turi turėti tas pačias pamati-nes politines laisves ir tuo pagrin-du kaip įmanoma labiau įtraukti į sprendimų priėmimą – tiek nacio- naliniu, tiek vietos savivaldos lyg- meniu. Lygiai taip pat, jei valstybė teikia tam tikras viešąsias paslaugas (tokias kaip švietimas, sveikatos ap-sauga ar socialinis darbas), vadovau-jantis šiuo principu, jos privalo būti reikiamos apimties, deramos koky-bės ir vienodai prieinamos visiems šalies gyventojams.

priekį ir kelia naujus politinio ir so-cialinio stabilumo iššūkius. Social-demokratai, sveikindami pažan-gius technologinius pokyčius, tuo pačiu turi skirti ypatingą dėmesį tam, kaip tai gali paveikti ligšiolinę demokratinę tvarką ir žmonių tar-pusavio ryšius.

Viena esminių atsakingo vysty-mosi prioriteto sudedamųjų dalių yra dėmesys aplinkosaugai ir pas-taruoju metu vis spartėjančiai kli-mato kaitai. Nėra jokios abejonės, kad beatodairiškas pelno vaikyma-sis smarkiai sekina ribotus Žemės išteklius, ir tai yra turbūt geriausias pavyzdys, kokią pragaištį mums ža-da kliovimasis vien ekonominiais laisvosios rinkos imperatyvais. At-sakyti į šiuos iššūkius galima dve-jopai. Viena vertus, būtina stiprin-ti tarptautinį bendradarbiavimą ir jį įgalinančias institucines struktū-ras. Kita vertus, išeitį iš susidariu-sios padėties taip pat gali pasiūlyti tam tikri technologiniai sprendi-mai. Socialdemokratai šiuo atveju visokeriopai remia pastangas ieškoti pačių efektyviausių būdų, kaip su-stabdyti klimato kaitą ir užtikrinti tolesnę darnią plėtrą.

• Teisinga ir auganti. Visa Lietuva

Lietuvos socialdemokratų partija paskelbė penkių žingsnių atsinau-jinimo programą ir juo paremtą aši-nį šūkį. Tai yra savita, laiko ir vie-tos kontekstą atliepianti Vakarų šalių socialdemokratams svarbiau-sių idėjų sankirta. Jame atsispindi ir Pažanga, ir Teisybė, taip pat Ben-drystė ir Lygybė.

Reikia pripažinti, kad mūsų vals-tybėje santykis su politinėmis idėjo-mis prieštaringas. Ypač su kairiosio-mis. Jų pasigendama viešojoje erdvė-je. Apgailestaujama, kad politikoje daug nenuoširdumo ir trumparegiš-kumo. Tačiau bet kuri politinė jė-ga, kuri mėgina užčiuopti savo idė-jines šaknis, jas apmąstyti ir prista-tyti, rizikuoja susilaukti pašaipų ar kaltinimų atitrūkimu nuo realybės. Dar nei iš šio, nei iš to vis pabando-ma prikišti „tarybiškumą“.

Norisi tikėti, kad šis idėjų nuovar-gis Lietuvoje jau baigiasi, o LSDP programinis atsinaujinimas bus vienu iš esminių šią kaitą paskati-nančių veiksnių. Kai laisvosios rin-kos pirmenybę pabrėžianti pasau-lio ekonominė tvarka trūkinėja, o Lietuvoje socialinės problemos kuo toliau, tuo vis aštrėja, aiškios ir tel-kiančios kairės alternatyvos patei-kimas yra kaip niekad aktualus.

Skirtingose šalyse lygybės ir tei-sybės tikslams skiriamas nevieno-das svoris. Antai universalistiniu dar vadinamas Skandinavijos šalių gerovės režimas pirmiausia parem-tas nešališku valdymu. Šiuo atžvil-giu prioritetas skiriamas bendrai vi-siems prieinamoms viešosioms pas-laugoms finansuoti, o ne tikslinei socialinei paramai skirti (Rothstein ir Steinmo 2005). Tuo tarpu tose ša-

lyse, kur dėl tam tikrų aplinkybių susiklosčiusi santykinai didelė pa-jamų ir turto nelygybė, kairiosios partijos gali skirti didesnę reikšmę tiesioginiam pajamų perskirstymui.

Visgi, daug kam gali kilti klausi-mas, kodėl apskritai reikia siekti ly-gios ir nešališkai valdomos visuome-nės? Klausimas nėra toks paprastas. Pasak žymaus JAV filosofo T. M. Scanlono, jei laisvės reikalingumą kur kas lengviau įrodyti (nes nie-kas neturi teisės kištis į kito žmo-gaus gyvenimą, jam nurodinėti ir pan.), tai, kodėl reikia siekti lygybės politikoje, nėra taip lengva suprasti. Juolab, kad dažnai teigiama, kad bet kokie bandymai įnešti daugiau lygy-bės pažeidžia asmens laisvę tvarky-tis taip, kaip jis pageidauja.

vystytais žmonių gebėjimais. Dar daugiau – nustatyta, kad dėl toly-gesnio pajamų ir turto pasiskirsty-mo laimi visi, t. y. ne tik labiausiai pažeidžiami gyventojų sluoksniai, bet ir gaunantys didžiausias paja-mas ir turintys aukščiausią visuo-meninį statusą (Wilkinson ir Pic-kett 2009).

Šį paradoksą būtų sunku paaiš-kinti, jei neatsižvelgtume į tai, kad iš esmės visoms socialdemokratų par-tijoms būdingas gerovės valstybės siekis yra taip pat paremtas žmonių bendrystės ir pažangos idėjomis.

Vienas iš esminių egalitarinės tvarkos pranašumų – didesnis žmo-nių tarpusavio pasitikėjimas ir lai-mingesnė visuomenė. Ir priešin-gai – nelygybę paprastai lydi inten-

T. M. Scanlonas pamėgina pa-grįsti lygybės ir nešališko valdy-mo siekį, atsiremdamas į pama-tinę moralinės lygybės aksiomą. Jo teigimu, lygybės politinę svar-bą galime suvokti tik tuo atveju, jei pripažinsime, kad visi žmonės yra moraliai lygūs – nepriklauso-mai nuo tokių skirtumų kaip rasė, lytis, ar vietos, kur jie gyvena. Tuo vadovaudamasis, T. M. Scanlonas išveda šešis argumentus, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes. Pir-ma, skurdas stigmatizuoja, priver-čia dalį žmonių gėdytis savęs, o tai savaime sukuria žeminančius sta-tuso skirtumus, kurie nėra patei-sinami moraliai lygių žmonių vi-suomenėje. Be to, ekonominė ne-lygybė nevienodai paskirsto politi-nę įtaką ir suteikia turtingesniems galimybę kontroliuoti skurdesnių-jų gyvenimus. Antra, dėl nelygy-bės žmonės turi nevienodas star-to galimybes, o taip pat gali patir-ti, kad valdžios institucijos nėra nešališkos jų atžvilgiu. Nelygy-bė linkusi skatinti oligarchizaci-jos tendencijas. Galiausiai, trečia, nelygybė paprastai susiklosto dėl nepakankamo vyriausybės rūpes-čio visais šalies gyventojais ir dis-kriminacinių rinkos ekonomikos sąlygų (Scanlon 2018). Visa tai pa-grindžia, kodėl ir kaip žmonių ly-giateisiškumo principas turėtų bū-ti ne tik teoriškai formuluojamas, bet ir praktiškai įgyvendintinas.

• Stiprūs bendruomeniniai ryšiai ir atsakingas vysty-masis

Įvairūs tyrimai liudija, kad pastan-gos užtikrinti didesnę ekonominę lygybę ir nešališką valdymą atsiper-ka dešimteriopai. Labiau egalitari-nės visuomenės pasižymi geresne gyventojų sveikata ir vidutine gy-venimo trukme, žemesniais nusi-kalstamumo rodikliais, aukštesniu švietimo lygiu ir bendrai geriau iš-

syvesnė konkurencija, nesaugumo jausmas ir psichologinio pobūdžio įtampos. Jei šios negatyvios nuotai-kos įsivyrauja didelėje visuomenės dalyje, jas nejučia perima ir likusie-ji – nepaisant to, kokią socialinę ar ekonominę padėtį jie užima. Tai sa-vo ruožtu neigiamai veikia jų asme-ninę, subjektyviai vertinamą gero-vę, taip pat sveikatą ir bendrąją vals-tybės pažangą.

Svarbu pabrėžti, kad lygybės ir so-lidarumo tarpusavio ryšys abipusis. Didesnė lygybė stiprina žmonių bi-čiulystę, ir savo ruožtu glaudūs žmo-nių tarpusavio ryšiai skatina pasiti-kėti ir rūpintis vienas kitu. Šiuo at-žvilgiu politinių filosofų komuni-tarų ir libertarų ginče, koks yra in-divido ir bendruomenės santykis, socialdemokratai paprastai linksta remti pirmuosius. Tad, pavyzdžiui, Švedijos socialdemokratų Tautos namų (folkhemmet) vizijos pavyz-džiu pokario gerovės valstybė Va-karuose pirmiausia buvo kuriama kaip nacionalinės integracijos pro-jektas, turėjęs užtikrinti stabilią de-mokratiją kapitalistinės tvarkos są-lygomis. Suintensyvėjus ekonomi-nei globalizacijai, šis žmonių soli-darumo siekis išlieka ne ką mažiau svarbus nei anksčiau, tačiau patiria naujų iššūkių.

Technologijos ir jų inspiruojama socialinė ir ekonominė kaita yra be-ne pagrindinis veiksnys, kuris ska-tina vis iš naujo permąstyti visą so-cialdemokratų politinę filosofiją. Technologinė pažanga yra esminė kapitalizmo varomoji jėga, savyje turinti daug griaunamojo poten- cialo. Ji nuolatos naikina senas pra-monės šakas ir kuria naujas ekono-mikos veiklas. Pramonės revoliuci-ja sukūrė klasinę visuomenę, kurią vėliau keitė postindustrinės visuo-menės būklė, o pastarąją savo ruož-tu jau transformuoja beįsibėgėjanti robotizacija. Tai sukuria ir galimy-bes ekonomikai vėl sparčiai augti į

Lygybė Bendrystė

Teisybė Pažanga

Mūsų tikslas

Kaip pasieksime?

TEISINGA Ir AuGANTIvISA LIETuvA

32018 m. birželis-liepa, Nr. 4 (92)Politinės idėjos

G. Paluckas: visuomenė reikalauja kairiosios politikosTai yra visų atsakomybė. Pasida-vėme į lengvą populizmą, tech-nokratišką valdymą. Politikoje nebeliko idėjų, liko tik skaičiai. Skaičiai, pateikti ministerijos tar-nautojų, taigi iš politinio kon-teksto išimti dalykai. Tokios ma-žos idėjos žudo politiką. Turime grįžti prie vertybių, prie didelių idėjų, prie konceptualių dalykų.

– Tikslas, kurį suformulavome – Teisinga ir auganti. Visa Lietu-va – organiškas ir natūralus, ky-lantis iš mūsų įsitikinimų, iš so-cialdemokratinės ideologijos. Tai – socialinis teisingumas, pažan-ga, solidarumas. Visa tai atspin-di socialdemokratines vertybes.

Lygios galimybės visiems yra egalitarinės visuomenės pagrin-das. Nešališkas valdymas – tai mūsų valdžios efektyvumas ir ge-bėjimas tarnauti žmonėms. So-cialinių ryšių stiprinimas – ben-drystė arba, kaip kartais vadina-me, solidarumas, gebėjimas veik-

ti bendrai. Atsakingas vystymasis – tai pažanga, kuri ne griauna, o kuria naudą visiems. Čia – „žalio-ji“ gija mūsų programoje.

Visa tai apibrėžia, kas yra mo-derni socialdemokratija. Apiben-drinant, tai yra lygios galimybės visiems, nešališkas ir efektyvus valdymas, visų lygybė prieš įsta-tymą ir bendro veikimo visuome-nė – iš atskirų žmonių į pilietinę visuomenę. Taip pat tai – pažan-gi visuomenė, tačiau tokia, kuri pažangą sugeba sutramdyti, nes kai kada technologijos gali bū-ti žalingos.

– Kaip įmanoma tą pokytį pa-daryti, kai nuo pat Nepriklau-somybės pradžios vyrauja eko-nominio liberalizmo doktrina, kai toks mąstymas yra persmel-kęs visas sritis?

– Manau, kad tam atėjo labai palankus laikas. Visos valstybės pergyvena savo raidos etapus. Kai griuvo Sovietų Sąjunga, kur ben-dro veikimo, solidarumo idėjos buvo traktuojamos iškreiptai, nė-rėme į laukinį kapitalizmą. Jį kaž-kaip išgyvenome, visko buvo ir ta-da perėjome į socialiai orientuo-tą kapitalizmą, rinką su žmogaus veidu. Tačiau tas perėjimas, kaip

dabar liudija faktai, tebuvo for-malus. Didžiulių verslų įtaka po-litikams ir politikai išliko.

Tačiau šiandien aplinkybės yra pasikeitusios iš esmės. Didžiulės visuomenės grupės buriasi į įvai-rius pilietinius judėjimus ir rei-kalauja kairiosios politikos, t. y. didesnių investicijų į viešąjį sek-torių, į sveikatos priežiūros, so-cialinį ir kultūros sektorius, mo-kytojų atlyginimus ir pan. Daug intelektualų vis garsiau kalba kai-riųjų lūpomis, kairiųjų retorika ir apie kairiųjų vertybes. Tai reiškia, kad kairioji politika, ilgą laiką bu-

vusi reikalinga, bet neturėjusi tri-būnos, dabar vėl tampa madinga.

– Tačiau ar socialdemokratai pajėgūs atliepti tą lūkestį? Ką LSDP gali pasiūlyti be progre-sinių mokesčių idėjos?

– Pirmiausia visuomenė turi susitarti. Jeigu norime tokių vie-šųjų paslaugų kaip Švedijoje, tai negalime turėti tokios mokesčių sistemos kaip JAV. Taip nebūna. Jeigu nori važinėti „Mercedes“ automobiliu, tavo atlyginimas turi būti didelis, kad jį galėtum įpirkti. Jeigu mes, visuomenė, su-sitariame, kad norime to, kas pa-rašyta Konstitucijoje – nemoka-mo mokslo, nemokamo švietimo, nemokamos sveikatos priežiūros

– vadinasi, turime visi kartu su-sitelkę už tai susimokėti. Klausi-mas yra ne apie didesnius mokes-čius. Klausimas – apie sąžininges-nius ir teisingesnius mokesčius.

Neįtikėtina, bet akivaizdu: šiandien tie, kas uždirba daugiau, moka mažiau mokesčių nei tie, kurie gauna vidutines pajamas. Tai – unikali ir neteisinga mo-kestinė sistema. Nors ką tik išgy-venome mokesčių pertvarką, visa tai liko neišspręsta. Taigi, prieš kalbėdami apie didesnius mokes-čius, turime pasišnekėti apie tei-singesnius mokesčius.

– Jūs kalbate apie visuomenės susitarimą?

– Taip, galbūt net apie referen-dumą, kurio metu visuomenė tie-siai šviesiai pasakytų, ko ji nori. Girdime įvairių nuomonių. Kai kas sako, kad reikėtų privataus medicinos draudimo: turi dides-nes pajamas, daugiau moki, tai-gi nusipelnai geresnės sveikatos apsaugos. Kiti sako: gal įveskime iš dalies mokamą sveikatos prie-žiūrą? Čia tik iliustracija, tačiau mums dėl kai kurių dalykų rei-kia susitarti. Tam, kad mes žino-tume, ko siekiame.

Yra ir kiti aspektai. Tai – ko-rupcija ir žmonių, kurie dirba viešajame sektoriuje, kompeten-cija. Jei atlyginimas geras, kon-kurencija dėl darbo vietos yra didelė. Jeigu atlyginimas yra juo-kingas, tai ten eina dirbti bet kas. O paskui skundžiamės, kaip tie mokytojai mūsų vaikų neišmo-ko, todėl reikia samdyti kore-petitorių. O jį gali samdyti tik tie, kas turi pinigų. Taip atsiran-da mokamas mokslas, mokama sveikatos apsauga ir pan. O mes visi apsimetame, kad nemoka-ma. Tai yra tiesiog nesąžininga.

Socialdemokratų siekis yra ly-

gių galimybių visuomenė. Toks nelygybės mastas, koks yra da-bar, absoliučiai nepriimtinas ir jį įveikti gali tik valstybė akty-viomis viešosios politikos prie-monėmis.

– Didžiausias iššūkis Lietu-vai – pajamų nelygybė, kuri tik auga. Kai kas tai vadina net grėsme demokratijai. Kaip šią problemą siūlo spręsti LSDP?

– Pajamų nelygybė susifor-muoja darbo užmokesčio mo-kėjimo metu. Išspręsti tą pro-blemą, mokant įvairias išmokas – beveik neįmanoma. Vienas bū-dų mažinti pajamų nelygybę – dėl darbo užmokesčio derėtis su darbdaviais, tarpininkaujant ša-kinėms profesinėms sąjungoms, pasirašyti kolektyvines sutar-tis, arba problemą galima spręsti viešųjų paslaugų pavidalu. Vie-šosios paslaugos finansuojamos bendrai, taigi kalbu apie per-skirstymą, mažinantį pajamų nelygybę. Toks kelias – vienas efektyviausių.

Taigi, jei norime kovoti su pa-jamų nelygybe, turime kautis dviejuose frontuose. Pirma, kar-tu su profesinėmis sąjungomis, stengdamiesi užtikrinti teisingą atlygį už darbą, parengiant įvai-rias kolektyvines sutartis ir pan. Antra, kovoti už stiprų viešąjį sektorių, kuris sudaro galimy-bes gauti valstybės garantuoja-mas kokybiškas paslaugas nemo-kamai absoliučiai visiems, nepri-klausimai nuo pajamų.

– Svarbiausias LSDP pokyčio programoje yra penktas punk-tas: socialdemokratinė vizija Lietuvai. Tai – artėjančių rin-kimų programa?

– Tai yra socialdemokratų vi-zija Lietuvai iki 2024 metų. Nuo šios vizijos „atsišakos“ visos kitos siauresnės politinės programos – savivaldos, Europos Parlamento, Seimo rinkimų ir taip toliau. Tai bus konceptualus ir sistemiškas ilgalaikis dokumentas, kurį pa-tvirtinsime šių metų lapkričio mėnesį. Šią programą mes pasi-rengę įgyvendinti tiek būdami opozicijoje, tiek pozicijoje.

Socialdemokratų vizijos rengi-mo principas – plačios konsulta-cijos. Kvietėme visus, norinčius, galinčius, turinčius entuziazmo ir politinės valios, prisidėti prie programos rengimo. Visi, kurie nori prisidėti gali kreiptis ir bus įtraukti į procesą. Darbas vyks-ta atskirose grupėse, vėliau pa-rengsime suvestinę redakciją ir ją paskelbsime. Dėl galutinio va-rianto bus diskutuojama viešai – rudenį paskelbsime šios poli-tinės programos viešų svarsty-mų datas.

toks nelygybės mastas, koks yra dabar, absoliučiai nepriimtinas ir jį įVeikti gali tik Valstybė aktyViomis Viešosios politikos priemonėmis.

moderni socialdemokratija yra lygios galimybės Visiems, nešališkas ir efektyVus Valdymas, Visų lygybė prieš įstatymą ir bendro Veikimo Visuomenė – iš atskirų žmonių į pilietinę Visuomenę.

> Atkelta iš 1 p.

– Į panašius klausimus social- demokratai atsakinėja visame pasaulyje. Ką reiškia socialde-mokratija XXI a., kai cechų ir manufaktūrų laikai baigėsi, kai darbininkų klasės nebelieka, atsiranda laisvai samdomi dar-buotojai, atsiranda naujos socia- linės grupės, kurių nevienija profesinės sąjungos ir t. t. Kaip visa tai pasitinka ir atliepia at-sinaujinusi LSDP?

– Mes apie tai dabar ir disku-tuojame. Apie nesaugias darbo vietas, apie nykstančias sociali-nes garantijas dėl besikeičiančių darbo santykių. Taip, mes anks-čiau buvome pripratę prie api-brėžto santykio: štai – yra įmo-nė ar įmonės savininkas, o čia – samdomi darbuotojai. Visa tai la-bai sparčiai keičiasi. Daugėja lais-vai samdomų darbuotojų, kurie įvairių technologijų pagalba par-davinėja savo darbo jėgą visame pasaulyje. Bet už tai neturi sta-bilių darbo santykių, stabilių pa-jamų, neturi jokių socialinių ga-rantijų. Ir neturi apsaugos, kurią anksčiau garantuodavo profesi-nės sąjungos. Besikeičiantys dar-bo santykiai kelia naujus iššūkius ir į juos savo politinėje programo-je atsakysime.

Lietuvoje visi tie procesai – dar-bo santykių revoliucija – vėluoja keletą metų. Vakarų Europoje ir JAV jie vyksta sparčiau, tačiau tai pajus ir Lietuva. Nesaugių darbo santykių susaistyta visuomenės dalis didės, taigi jai taip pat rei-kės socialdemokratų pagalbos.

– Grįžkime prie pirmo poky-čių programos punkto: „Teisin-ga ir auganti. Visa Lietuva“. Re-tas tam prieštarautų. Kodėl so-cialdemokratai išskyrė keturis ir būtent tokius politinius už-davinius?

Gintautas Paluckas: Turime grįžti prie vertybių, prie didelių idėjų, prie konceptualių dalykų.

Šiandien visos organiza-cijos, tiek verslo įmonės, tiek visuomeninės ir po-

litinės organizacijos veikia itin konkurencingoje aplinkoje. Kiekvienos ambicingos orga-nizacijos siekis būti lydere ir pirmaujančia tarp kitų savo sri-tyje.

Kuriami įvairūs valdymo mode-liai, kurie padėtų organizacijoms siekti jų išsikeltų tikslų. Vienas iš labiausiai diegiamų ir organiza-cijų lūkesčius pateisinusių mode-lių – besiplečiančios organizacijos (angl. exponential organization) modelis, kuris praktikoje naudo-jamas pažangiausiose pasaulio or-ganizacijose. Vieni svarbiausių to-kio modelio organizacijų bruožų – efektyviai veikianti struktūra ir aiškūs kriterijai, kuriais vadovau-jantis galima siekia karjeros orga-nizacijoje.

Gintautas Paluckas, dar kandida-tuodamas į pirmininkus, pabrėžė, kad organizacijai reikia keistis, atsi-naujinti ir atgauti visuomenės pasi-tikėjimą. Partijoje buvo jaučiamas

Europos socialdemokra-tija „serga“, „miršta“, gal net ir iš viso jau yra „pra-

žuvusi“. Tokie kairiųjų partijų krizę lydintys skambūs politi-kos apžvalgininkų pareiškimai pasigirsta vis dažniau.

Spartėjančiame globalių politi-nių transformacijų sūkuryje, kuria-me interesai nustelbia vertybes, be-atodairiškas valdžios siekimas tra-dicines ideologijas suplaka į vieną bendrą galios ir pinigų katilą. Kita vertus, socialdemokratijai iškilęs egzistencinis iššūkis tuo pat metu – ir unikali galimybė atsinaujinti.

Socialdemokratija daugelį XX a. dešimtmečių užėmė patikimas po-zicijas Europos politikos žemėlapy-je, tačiau pastaraisiais metais jos ša-lininkai patiria ištisą virtinę nesėk- mių. Antai Islandijos parlamen-to rinkimuose 2016 m. Islandijos socialdemokratų aljansas surinko 5,7 proc. balsų, nors 2013 m. vy-kusių rinkimų rezultatas buvo dau-

Pokyčiai4 LSDP nario karjeros kelias

Socialdemokratų nuopuolis ir galimybės

Justas PankauskasLSDP pirmininko pavaduotojas

Justinas argustasLSDP komunikacijos skyriaus vadovas

nepasitenkinimas, kad svarbiau-si sprendimai priimami tarp kelių akių, kad renkant prezidiumo na-rius, pavaduotojus, neatsižvelgiama į skyrių siūlymus, visuomet aistras kurstydavo rinkimų sąrašai, nuolat girdimos pastabos „vėl tas pats de-šimtukas“ ir panašiai. Tad birželio mėnesį pristatyta LSDP 5 žingsnių pokyčio programa, kurioje numaty-tas ir partijos nario karjeros kelias.

Iki šiol neturėjome aiškių kriteri-jų, kaip įstojus į organizaciją reikia elgtis, kad būtum išrinktas į parti-jos struktūrinius vienetus, patek-tum į įvairių lygių rinkimų sąrašus ir būtum deleguotas į įvairias poli-tinio pasitikėjimo pozicijas valsty-bės institucijose.

Turime įsivesti aiškius kriteri-jus sau ir visuomenei, kaip, į poli-tinę organizaciją įstojęs partietis, vakarietiškais, gilios partinės de-mokratijos būdais gali siekti politi-ko karjeros nuo pirmo laiptelio iki politinių aukštumų. Tad, pristatau LSDP karjeros kelią, apie kurį dis-kutuosime susitikimuose skyriuo-se, partijos taryboje ir vėliau galė-sime juos patvirtinti. Aptartus ir išdiskutuotus, priimtinus visiems.

Kiekvienas naujas partijos narys, prisijungdamas prie organizacijos, turi aiškius motyvus, kodėl jis/ji ta-po nariu. Vieni ieško veiklos, nori prasmingai leisti laisvalaikį, ben-drauti, susirasti naujų draugų, ben-draminčių, dalyvauti renginiuose, diskusijose ir panašiai. Kiti siekia politinės karjeros. Pastaroji turi bū-

giau negu penkis kartus geresnis (29,8 proc.). Nyderlanduose social-demokratinė Olandijos darbo par-tija pernai vykusiuose parlamen-to rinkimuose tesurinko 5,7 proc. balsų. Tai – prasčiausias rezulta-tas per visą partijos gyvavimo lai-kotarpį. Prancūzijoje pernai įvy-kusių rinkimų metu socialdemo-kratinių pažiūrų kandidatą Benoit Hamon prezidentu tenorėjo maty-ti 6,4 proc. balsavusiųjų. Vokietijos socialdemokratų partija parlamen-to rinkimuose parodė prasčiausią rezultatą per visą pokario laiko-tarpį. Nesėkmės socialdemokratus persekioja ir Ispanijoje, Čekijoje, Austrijoje, daugelyje kitų Europos valstybių. Valstybėse, kur ankstes-nis politinis gyvenimas buvo sun-kiai įsivaizduojamas be ryškaus so-cialdemokratų dalyvavimo visuose valdžios lygmenyse.

Kodėl vis mažiau Europos rin-kėjų savo valstybių valdymą nori patikėti socialdemokratams? Kas nutiko ir kokios klaidos buvo pa-darytos? Pirma, rinkėjai nebemato aiškių skirtumų tarp pagrindinių didžiųjų partijų. Vietas parlamen-tuose užėmusios tradicinės ideo-logijos smarkiai supanašėjo ir rin-kėjams dažnai atrodo, kad skam-biai deklaruojamas vertybes pa-keitė interesas išlikti valdžioje bet kokia kaina. Vokietijos, Nyderlan-dų ir Austrijos pavyzdžiai rodo, kas

ti paremta aiškiais, skaidriais krite-rijais, visiems suteikiančiais vieno-das starto galimybes.

Kiekvienas partijos narys, įstojęs į ją (ar jau esantis joje), turi vienodas galimybes kilti karjeros laiptais. Par-tijoje kiekvienas skatinamas tapti jos ambasadoriumi arba ekspertu.

gali nutikti socialdemokratams po „vaivorykštinės“ koalicijos su deši-niaisiais. Rinkėjai skaudžiai ir ne-gailestingai baudžia nesibaigian-čiuose politiniuose kompromisuo-se su savo vertybėmis paskendusius kairiuosius.

skyriuje, kuriam priklauso. Bent kartą per mėnesį su skyriaus bičiu-liais organizuoja diskusiją kuruo-jama tema. Taip pat iš ambasado-riaus tikimasi bent 1 straipsnio per mėnesį regioninėje ar respublikinė-je žiniasklaidoje, diskusijų su vietos bendruomene, interesų grupėmis, organizacijomis ir pan. inicijavimo kuruojama tema. Ambasadorius stebi organizuojamus viešuosius renginius ir dalyvauja juose.

LSDP ekspertasLSDP ekspertai – tai LSDP pro-fesionalumo vertybės puoselėtojai. Nariai, besigilinantis į vieną ar kitą profesinę sritį, turintys ekspertinių žinių ir atstovaujantys LSDP pozi-ciją tam tikroje srityje.

Ekspertas turi turėti profesi-nį autoritetą: aukštąjį išsilavini-mą, darbo stažą, vadovaujan-čią poziciją savo profesinės vei-klos srityje. Taip pat iš eksper-to tikimasi aktyvios partijos po-zicijos sklaidos – ekspertas teikia įžvalgas regioninėje ar respub- likinėje žiniasklaidoje, nuolat seka politines aktualijas savo srities te-ma, operatyviai reaguoja ir teikia poziciją viešoje erdvėje, iškilus po-litinei aktualijai, dalyvauja disku-sijose, kurias organizuoja institu-cijos ar visuomenės interesų grupės.

Socialdemokratinės progra-mos įgyvendintojaiPolitinės programos įgyvendintojai yra atsakingi, kad partijos pažadai netaptų tuščiais žodžiais. Tai Sei-mo, Vyriausybės nariai, merai, re-gionų lyderiai. Užimdami atitin-

ekonominės gerovės augimo paža-dus tampa vis sunkiau įgyvendinti. Juolab, iš ekonominės gerovės, ūkio augimo daugiausiai išlošė tie, kurie ir taip klestėjo. Tuo tarpu daugelį metų vidutines pajamas gaunančių žmonių gerovė prastėjo, o ne gerėjo.

Trečias rimtas iššūkis socialde-mokratijai yra susijęs su nepertrau-kiamu imigrantų iš besivystančių šalių srautu, kurį neseniai papildė skaudžios pabėgėlių krizės pasek- mės. Europos valstybių rinkėjai ne-rimauja, kad jų darbus atims piges-nė darbo jėga, kuri dar ir galimai praskies nacionalinio tapatumo pa-matus. Dešiniosios partijos pajuto šį nerimą ir meistriškai sužaidė žmo-nių baimėmis. Socialdemokratai, savo ruožtu, daugiau mažiau išliko ištikimi humanistiniams idealams. Bene didžiausia tradicinių socialde-mokratų partijų problema yra ne-sugebėjimas greitai mobilizuotis ir aiškia politika operatyviai reaguoti į vis spartėjančių pasaulinių poky-čių metamus iššūkius.

Taigi, socialdemokratiją ištikusią krizę nulėmė daugelis įvairių vidi-nių ir išorinių veiksnių, kurių aiš-kesniam įvardijimui ir suvokimui būtina skirti deramą dėmesį. Ta-čiau dar svarbiau yra prisiimti atsa-komybę už politinės kairės sėkmin-gą ateitį. Suprantama, čia pat imtis neatidėliotinų veiksmų, reikalingų socialdemokratinių vertybių išsau-gojimui šiuolaikinėje Europoje.

Pradėti galima nuo aiškaus su-vokimo, kad kiekviena krizė, kiek-

vienas iššūkis tuo pat metu yra uni-kali galimybė veikti ir inicijuoti tei-giamus pokyčius. Norint tinkamai priimti kylančius iššūkius, būtina pradėti nuo atsinaujinimo idėjo-mis – kruopščiai, atvirai ir sąži-ningai peržiūrėti tradicines pozi-cijas ir esamus įsitikinimus. Kokie tradiciniai socialdemokratiniai kel-rodžiai geriausiai atliepia šiuolaiki-nių visuomenių poreikius, o kokios pažiūros spėjo pasenti ir reikalauja atnaujinimo?

Kitas dalykas – visus pokyčius būtina pradėti nuo savęs. Krizę iš-gyvenančios Europos socialdemo-kratų partijos privalo inicijuoti sis-teminius vidinius pokyčius, užtik- rinančius sprendimų priėmimo skaidrumą, lygias galimybes kilti partinės karjeros laiptais ir nepa-liekančius vietos nepotizmui, ko-rupcijai ar bet kokios formos ne-sąžiningumui.

Pagaliau bene svariausias atsakas augančiam rinkėjų nepasitikėjimui yra nuoširdus atsivėrimas visiems norintiems dalyvauti, kuriant ly-gių galimybių, socialiai teisingos ir politiškai atsakingos Europos atei-tį. Plačiosios pilietiškos visuome-nės dalyvavimas reikalingas tiek rengiant rinkimines programas, tiek prižiūrint jų įgyvendinimą ir atvirai diskutuojant apie valstybių politiniame gyvenime vykstančius pokyčius. Išgirsti, suprasti ir veikti išvien su savo piliečiais – būtino-ji socialdemokratų partijų išliki-mo sąlyga.

kamas pozicijas, jie kontroliuoja ir užtikrina, kad partijos politinės ir rinkiminės programų tikslai būtų įgyvendinami.

Tai aktyviai partijoje veikiantys nariai, turintys tam tikrą visuome-nės pasitikėjimą ir žinomi. Jie da-lyvauja diskusijose, teikia pozicijas spaudoje, siūlo ir formuoja partijos pozicijas įvairiais klausimais, pava-duoja pirmininką. Norint tapti šios komandos nariu, svarbu ne tik bū-ti partijos ambasadoriumi ar savo srities ekspertu. Svarbu ir išmany-ti efektyvaus vadovavimo, lyderys-tės principus.

Politiniai vizionieriaiTai profesionalai, kurie buria pro-fesionalus. Jie išryškina problemas ir skatina Lietuvos akademinę ben-druomenę ir ekspertus kartu suras-ti sprendimus. Ši komanda atsakin-ga už partijos politinės programos sukūrimą ir sklaidą. Politikos for-muotojai, atsižvelgdami į ideologi-nes vertybes ir stebėdami kintan-čią socialinę, ekonominę, politinę aplinką, teikia pasiūlymus ir įžval-gas, kurie formuoja LSDP politinę mintį ir lemia tikslus, kurių turime siekti. Politikos formuotojai teikia strategines įžvalgas, pasitelkiant jų pasiūlymus ir idėjas, formuoja-ma partijos politinė ir rinkiminė programos.

Politikos formuotojo pozicijai keliami patys aukščiausi reikalavi-mai: profesionalumas, pripažini-mas savo srities ekspertų rate, žino-mumas visuomenėje, autoritetas ir reputacija, aktyvi socialinė veikla.

Kviečiu diskusijai.

socialdemokratijai iškilęs egzistencinis iššūkis tuo pat metu – ir unikali galimybė atsinaujinti.

Antra, tokie pamatiniai socialde-mokratinės gerovės valstybės idea-lai, kaip visiems prieinama sveikatos apsauga, švietimas, pensijos ir kitos socialinio draudimo išmokos, Eu-ropoje iš esmės yra gerai išsipildę. O proletariatas virto viduriniąja klase, kurios pažiūros neišvengia-mai slenka arčiau dešinės. Cechų ir manufaktūrų laikai baigėsi, profesi-nių sąjungų vaidmuo menksta, fizi-nę darbo jėgą keičia automatizuoti procesai, atsiranda naujos dirban-čiųjų klasės ir pan. Be to, ekonomi-ne prasme šiuolaikinė Europa tapo apkrauta didelėmis skolomis ir ma-žiau konkurencinga. Su šiomis pro-blemomis tvarkomasi griežta tau-pymo politika, skaudžiausiai palie-čiančia didelę dalį socialdemokra-tų elektorato. Valdžios dalinamus

Redakcijos skiltis

LSDP ambasadoriusTai – LSDP vertybių nešėjas. Am-basadoriai – partijos aktyvistai, sa-vo kasdieniu elgesiu demonstruo-jantys partijos vertybes. Tai – Drą-sa, Pagarba Žmogui, Atsakomybė. Ambasadorius – svarbus koman-dos narys ir ideologijos skleidėjas. Jis ne tik nuolat komunikuoja su skyriaus nariais, bet ir aktyviai vei-kia išorinėje erdvėje. Pasirinkęs ku-ruojamą temą (pvz. socialinė politi-ka, mokytojai ar jaunimas), jis ben-drauja socialiniuose tinkluose, rašo straipsnius, komentuoja aktualijas.

Iš ambasadoriaus tikimasi nuo-latinių įrašų socialinio tinklo „Fa-cebook“ LSDP workplace erdvėje (3-4 kartai per savaitę kuruojama tema). Ambasadorius veika savo

Interpeliaciją „išgyvenęs“ aplinkos ministras Kęstutis Navickas prieš kurį laiką pa-

tvirtino Medžioklės taisyklių pakeitimus, kuriais panaikino medžiojamų gyvūnų licencija-vimą. Interpeliuojamam „vals-tiečių“ ir žaliųjų sąjungos dele-guotam ministrui Seime buvo užduota daugybė klausimų, tačiau šis liko paraštėse.

Problemos atliekų tvarkymo, vandentvarkos sektoriuose, strin-gančios reformos miškų ūkyje, pin-klūs ministro ryšiai su buvusia dar-boviete „Baltijos aplinkos forumu“. Visa tai, suprantama, labai svarbu. K. Navickas parlamento tribūno-je praleido kelias valandas, tačiau Seimo nariai buvo priversti klau-sytis iš lapo skaitomų atsakymų. Ministras papasakojo, ką, anot jo paties, jis nuveikė gero, o kas ne vi-sai gerai – nutylėjo. Srities lyderis, juolab, žaliasis, turėtų kalbėti ir apie problemas. Pavyzdžiui, apie tai, ko-dėl pakeitė taisykles į tokias, kurios naudingos brakonieriams.

Iki šių metų gegužės galioju-sios Medžioklės taisyklės numa-tė: medžiojamieji gyvūnai, kurių medžiojimui reikalingos licenci-

Sveikatos apsaugos siste-ma išgyvena ne pačius geriausius laikus. Medici-

niniais terminais kalbant – pa-tiria komplikacijas dėl uždels-to negydymo ir netinkamos „valstiečių“ chirurginės inter-vencijos. Pacientai vis dažniau skundžiasi teikiamų medici-nos paslaugų kokybe, o me-dikai pagrįstai kyla į protes-to akcijas, nes nėra patenkinti darbo sąlygomis ir atlygiu. Ką šioje situacijoje reikėtų daryti ir ką daro Sveikatos apsaugos ministerija?

Ministras Aurelijus Veryga šiuo atveju taiko jam įprastą – riboji-mų ir botago – metodą. Draudi-mų ir ribojimų jo politikoje daugė-ja. Pirmas užmojis – atimti galimy-bę iš savivaldybių įtakoti sveikatos paslaugų teikimo procesus ir viską

52018 m. birželis-liepa, Nr. 4 (92)AktualijosMinistras glosto brakonierius

Kaip išeiti iš Verygos džiunglių?

Linas JonauskasLSDP atsakingasis sekretorius

Juozas olekas Seimo LSDP frakcijos seniūnas

jos, yra briedis, taurusis elnias, da-nielius, stirna. Atsisakius licencijų šiems gyvūnams, jų gausa bus re-guliuojama kaip ir anksčiau, t. y. limituojant sumedžioti skirtą gy-vūnų kiekį. Licencija iš esmės bu-vo ne tik apskaitos dokumentas, bet ir realus saugiklis, apsaugantis šalies medžiojamus gyvūnus nuo brakonieriavimo.

Kiekvienais metais, nustatant ga-limų sumedžioti gyvūnų medžiok- lės limitus medžiotojų būreliams, buvo išduodamos ir licencijos brie-džių, tauriųjų elnių, danielių, stir-nų medžioklei. Aplinkos apsau-gos agentūra, įvertinusi šių gyvū-nų gausą medžioklės plotuose, nu-statydavo konkrečius skaičius, kiek per metus galima sumedžioti gyvū-nų ir pagal tai išduodavo medžiok-lės licencijas.

Pagal ankstesnę tvarką, sume-džiojus gyvūną, kuriam išduota li-cencija, dar prieš jo gabenimą, me-džiotojas privalėjo į sumedžioto gy-vūno ausį įverti specialios paskirties plombą, kuri ir licencija yra neat- skiriamos.

Bet koks sumedžiotų briedžių, tauriųjų elnių, danielių, stirnų ga-benimas be į gyvūnų ausis įvertų licencijų buvo prilyginamas brako-nieriavimui ir iš esmės buvo viena sėkmingiausių priemonių, kovo-jant prieš brakonieriavimą.

Aplinkos apsaugos inspektoriai pažeidėjams skirdavo milžiniškas baudas už neteisėtą medžioklę, pa-skaičiuodavo gamtai padarytą žalą, konfiskuodavo nelegalios medžiok- lės įrankius ir priemones. Šalies biu-džetas pasipildydavo tūkstančiais

centralizuoti ministerijoje. Be to, A. Veryga ėmėsi drausti teikti antri-nio lygio, t. y. specialistų paslaugas, daugelyje privačių ir gerą vardą tu-rinčių sveikatos priežiūros įstaigų.

Tokie ministro žingsniai, social-demokratų manymu, nepagerins sveikatos paslaugų kokybės. Ne-pagerins ir santykių tarp gydytojų ir pacientų. Juolab, kad problema – ne tai, kad dalis gyventojų pasi-renka gydymą privačiose medici-nos įstaigose.

Problema, kad už kiekvieną pas- laugą tiek privačioje, tiek valstybi-nėje gydymo įstaigoje Privalomojo sveikatos draudimo fondas sumoka per mažai. Moka už ribotą paslau-gų skaičių ir atsiskaito už paslaugas vėluodamas.

Gydymo įstaigų centralizavimas, kuris šiuo metu siūlomas kaip pa-nacėja, jau egzistavo Lietuvoje so-vietiniais laikais ir buvo diskredi-tuotas. Kai už viską atsakinga Svei-katos apsaugos ministerija, viskas koncentruojama tik centrinėse gy-dymo įstaigose, atokesnes rajonų li-gonines investicijos, nauja aparatū-ra pasiekia paskiausiai.

Savivaldybių pastangos prisi-dėti, pagerinti gydymo įstaigų in- frastruktūrą gal ir ne visada yra pakankamos, tačiau turime labai gerų pavyzdžių, kai gydymo įstai-

gų infrastruktūra atnaujinama ar medikų atlyginimai didinami bū-tent savivaldybių sprendimu. Nau-jausias pavyzdys – Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas: skirti pi-nigai šeimos gydytojų (ir jų koman-dų) atlyginimų padidinimui (maž-daug penktadaliu).

atsakingais už sprendimus dėl vie-nos ar kitos rūšies gausos.

Tačiau kol egzistuoja didžiu-lė vidinė konkurencija tarp me-džioklės plotų naudotojų, kol bet

kokia kaina ban-doma slėpti sume-džiotus gyvūnus, galų gale, kol vyks-ta nelegali prekyba tais pačiais sume-džiotais gyvūnais, valstybė turi atlik-ti svarbų vaidme-nį, užtikrinant teisingą gyvūni-jos balansą. Nea-bejoju, jei brako-nieriui yra visiškai nusispjauti į jo au-

tomobilio, šautuvo ar kitų priemo-nių konfiskavimą, jam tikrai nerū-pi nei Lietuvos gamta, nei gyvūnai.

Kita vertus, naujais taisyklių pa-keitimais ministras K. Navickas palengvina ir sumedžiotų gyvū-nų gabenimą, taigi nelegaliai me-džiojantiems suteikia dar daugiau laisvės. Jei anksčiau, sumedžiojus gyvūną, reikėdavo nedelsiant, tai-gi, prieš gabenant tokį gyvūną, pa-naudoti licenciją, dabar to daryti nebūtina. Pakeitimais leidžiama įforminti gyvūno sumedžiojimą jau tik atvykus į gyvūno dorojimo vietą, prieš pradedant sumedžio-to gyvūno dorojimą. Tai reiškia, kad tie patys medžiotojai, kurie pažeidinėdavo taisykles, medžio-dami daugiau limituotų gyvūnų nei leidžiama, dabar tai daryti ga-lės praktiškai be jokių didesnių apribojimų. Sumedžiotą gyvūną

mas ne tik valstybinėse gydymo įs-taigose, bet ir privačiose. Jau seniai mišrios medicinos paslaugos pasi-teisino ir odontologijoje.

Dabar didžiausią sumaištį ir nu-sivylimą kelia ministerijos vyk-doma žadėta medikų atlyginimų didinimo politika. Skirtingai nei

buvo žadėta, daugelyje gy-dymo įstai-gų (net ir ma-žiausias paja-mas gaunan-tiems medi-kams ir slau-gytojams) pa-didinti atlygi-nimų 20 pro-centų taip ir nepavyko.

Prisiminki-me, kad jaunieji gydytojai reziden-tai apskritai buvo palikti už bor-to šio atlyginimų didinimo metu. Jiems algos nepadidėjo nei centu. Ir dėl to įstaigų vadovai dažniau-siai visiškai nekalti, nors būtent juos bandoma kaltinti. Atlyginimai ne-didėjo dėl to, kaip buvo paskirsty-tos lėšos gydymo įstaigoms. Įkai-niai už medicinines paslaugas pa-didinti nepakankamai, o suteikia-mų paslaugų kiekis nėra toks dide-lis, kad gaunamų lėšų pakaktų at-

jie galės nekliudomi vežioti po vi-są medžioklės plotų teritoriją, ne-kliudomi čia pat jį išdoroti. Išva-da? Šalies miškuose gyvūnų tik mažės. Ir sparčiai.

Lietuva investuoja milijonus eurų į nykstančių rūšių išsaugo-jimą ir sąlygų gerinimą Lietuvo-je. Antai buvusi ministro darbo-vietė VĮ „Baltijos aplinkos foru-mas“ nuo 2016 m. vykdo projektą „Meldinės nendrinukės apsauga formuojant jai tinkamų kertinių buveinių tinklą Lietuvoje”, ku-riam skirta per 4 mln. eurų. Pri-menu ir apie lūšių bei didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje pro-gramas, kurios kainavo ne vieną milijoną eurų. Gal vis tik geriau gamtą saugoti, nei daryti biuro-kratinius sprendimus, dėl kurių gyvūnų mažėtų? Kita vertus, jei gyvūnų nemažėja, nebus ir jų iš-saugojimo projektų...

Prie gyvūnijos mažėjimo prisi-deda ir dar vienas ministro spren-dimas. Nuo pernai šimtams akty-vių visuomenininkų – neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių – buvo sumažintos galios, taigi ne-etatinių aplinkosaugininkų ins-titutas tapo neveikiančiu. Šimtai neetatinių aplinkosaugininkų sa-vo lėšomis ir iniciatyva saugodavo gamtą, fiksuodavo šimtus pažei-dimų ir surašydavo šimtus admi-nistracinių teisės aktų pažeidimų protokolų, tačiau jie tapo nerei-kalingi. Atsisakyta beveik 600 neetatinių inspektorių pagalbos. Šiuo metu Lietuvoje gyvąją gam-tą „saugo“ vos 60 gyvosios gamtos inspektorių, t. y. vienas inspekto-rius tenka vienai savivaldybei. Tai reiškia, kad jokia reali gyvosios gamtos apsauga šalyje nevyksta.

lyginimų padidinimui. Su tokiais sunkumais jau susidūrė mažesnės rajonų ligoninės, dėl kurių ateities negirdėti jokių paaiškinimų iš mi-nisterijos, išskyrus gąsdinimus apie uždarymą.

Ką siūlo socialdemokratai? Pri-valomojo sveikatos draudimo mo-kestis už valstybės draudžiamus as-menis turėtų būtų skaičiuojamas nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tokį privalomojo sveikatos drau-dimo dydį galima būtų pasiekti pa-laipsniui, per kelerius metus. Tuo-met užtektų lėšų sveikatos sistemos reformoms ir medikų bei pacientų lūkesčiams įgyvendinti.

Dėl gydytojų rezidentų: social-demokratai pateikė siūlymą didin-ti gydytojų rezidentų algas iki bazi-nio gydytojų atlyginimo. Deja, tiek didinti darbo užmokesčio Seimas nesiryžo, nors medikams buvo ža-dėtas adekvatus atlyginimo padi-dinimas.

Kartu su medikais ketiname ir toliau siekti įtakoti Vyriausybę, kad 2019 metais rezidentų ir kitų gydy-tojų bei slaugytojų atlyginimai ir toliau didėtų. Kad jauni žmonės, įgiję gydytojo išsilavinimą, Lietu-voje galėtų dirbti mūsų žmonių gerovei, o ne blaškytis po pasaulį ieškodami, kas įvertins jų darbą ir gebėjimus.

Tikrai matome gražių pavyz-džių ir privačios medicinos pas-laugų teikimo srityje: tiek pirminė-je – šeimos gydytojų, tiek antrinėje – specialistų grandyse. Taip, valsty-bė turi užtikrinti viešąsias medici-nos paslaugas, bet pasirinkę mišrios medicinos – valstybinės ir privačios – modelį, net ir po 30 metų, netu-rėtume grįžti atgal ir visiškai lauk išstumti privačiai dirbančių spe- cialistų. Puikus pavyzdys – pagal-binio apvaisinimo paslaugų teiki-

eurų už aukcionuose parduotus brakonierių ginklus ir automobi-lius. Panaikinus šią tvarką, aplinkos apsaugos pareigūnai lieka neįgalūs kovoti su brakonieriais.

Pastaruosius metus stirnų, el-nių, briedžių Lietuvoje tik dau-gėjo. Daugiausia dėl to, jog buvo ženkliai sustiprinta kova su bra-konieriais. Ministras savo moty-vų dėl taisyklių pakeitimo plačiau neišskleidė, tačiau akivaizdu: sau-gant gamtą, žengiame gerą žings-nį atgal.

Beje, iš šimtų konfiskuotų gin-klų tik vos keli buvo laikomi ne-turint tam leidimo, t. y. teisės me-džioti. Tai reiškia, kad didžioji dauguma išaiškintų brakonierių buvo tie patys medžiotojai. Idea-liu atveju būtent medžiotojai ga-lėtų efektyviai reguliuoti medžio-jamųjų gyvūnų gausą ir patys būti

lietuVoje gyVąją gamtą „saugo“

gyVosios gamtos inspektoriųvos 60

• J. Sabatauskas siūlo ne-diskriminuoti parolim-piečių ir išsaugoti piliety-bę užsienyje įvaikintiems Lietuvos piliečiams

Seimo narys Julius Sabatauskas siūlo labiau palaikyti ir paremti Lietuvos sportininkus, dalyvau-jančius Parolimpinėse ir kurčių-jų žaidynėse. Socialdemokratas Seime registravo pataisas, kad premijos būtų skiriamos ne tik 1-4 vietų Parolimpinių ir kur-čiųjų žaidynių laimėtojams, bet visiems iškovojusiems 1-6 vietas.

Kita pataisa parlamentaras siūlo skirti rentas neįgaliems, iš sporto pasitraukusiems sporti-ninkams, kai jie būna užėmę Par- olimpinėse ir kurčiųjų žaidynė-se 1 vietą arba 1-3 vietą tose spor-to šakose, kur konkurencija la-bai didelė.

„Dabar egzistuojanti tvarka yra diskriminacinė sportininkų parolimpiečių atžvilgiu. Turėtu-me visose srityse, taip pat ir spor-te siekti, kad ir neįgalūs žmonės turėtų vienodas galimybes“, – sa-ko J. Sabatauskas.

Taip pat J. Sabatauskas pasiūlė Pilietybės įstatymo pataisą, ku-ria būtų suteikta teisė išlaikyti pilietybę Lietuvoje gimusiems vaikams, kuriuos įvaikina užsie-nio piliečiai, susituokdami su jų motina arba tėvu, arba tuo atve-ju, kai likusius be globos vaikus įvaikina užsienio piliečių šeimos.

Frakcijos naujienos6Birželio mėnesis: 10 svarbiausių iniciatyvų• Mokesčių reforma: klaus-

dami, kiek pinigų gausiu, klauskite, ar gyvensiu ge-riau

Socialdemokratai negali pritarti daugeliui mokesčių sistemos per-tvarkos siūlymų. Valdančiųjų sku-biai prastumtuose įstatymų pro-jektuose užprogramuotos finan-sinės grėsmės – neužtikrinamas viešojo sektoriaus finansavimas: pritrūks lėšų lopšelių-darželių, mokyklų, gydymo įstaigų, kelių, viešojo transporto išlaikymui ir plėtrai. Jau dabar Vyriausybė ne-geba sulaikyti iš Lietuvos emi-gruojančių gydytojų, slaugytojų, dėl mažų atlyginimų kenčia socia- liniai, kultūros darbuotojai, mo-kytojai, mokslininkai.

„Mokesčių reformos pasekmė bus ta, kad, atrodo, dirbančiam žmogui „į rankas“ nubyrės 10-20 papildomų eurų. Tačiau biu-džetui tai sudarys 1,6 mlrd. eurų nuostolį, kurį netrukus pajusime visi – ieškodami privačių moka-mų gydymo paslaugų, samdyda-mi aukles ir korepetitorius vai-kams, negalėdami patogiai nau-dotis viešuoju transportu, keliais ir pritrūkdami kitų viešųjų pas-laugų, net ir tų, kurias mums ne-mokamai garantuoja Konstituci-ja”, – sako socialdemokratė Rasa Budbergytė.

• Socialdemokratai nepri-tardami „valstiečių“ refor-moms, teikė savo pataisas

Socialdemokratų partijos frakcija nepritaria Seime priimtai pensijų reformai: ji nepadidins pensinin-kų pajamų, dar labiau didins at-skirtį visuomenėje tarp turtin-gųjų ir mažas pajamas gaunančių, be to, ji palanki privatiems pensi-jų fondams.

Socialdemokratas Algirdas Sy-sas registravo pataisas Vyriausybės pateiktam pensijų sistemos per-tvarkos įstatymų paketui. Parla-mentaras pasiūlė išbraukti auto-matinį dalyvių įtraukimą į pen-sijų fondus.

Taip pat A. Sysas siūlė ir ilges-nį laikotarpį apsisprendimui dėl galimybės pasitraukti iš priva-čių pensijų fondų ir grįžti į So-drą. Kad žmogui liktų daugiau sukauptų lėšų, socialdemokra-tas pasiūlė sumažinti Vyriausy-bės siūlomus atskaitymus nuo dalyvio pensijų fonde sukaup-tos sumos.

A. Sysas siūlė didesniu pajamų mokesčio tarifu, t. y. 30 %, o ne 25 %, kaip siūlė Vyriausybė, ap-mokestinti gyventojų pajamas, kurios viršija 120 VDU.

„Vyriausybės siūlomos vadina-mosios „Sodros“ lubos ne tik didina atskirtį, t. y. daug uždir-bantiems leidžia mėgautis są-lyginai mažesniais mokesčiais, bet ir palieka skylę valstybės biudžete. Todėl siūliau, kad iž-do netektis būtų kompensuota didesniais pajamų mokesčio ta-

rifais, taikant juos didžiausiems atlyginimams“, – sako A. Sysas.

Mokesčių reformos paketui A. Sysas pateikė pataisas, kurio-mis siekė didesnio socialinio tei-singumo, t. y. pakelti biudžeti-ninkų atlyginimus iki lygmens, buvusio prieš krizę.

Socialdemokratas užregistra-vo siūlymą, kuriame valstybės tarnautojų, biudžetinių įstai-gų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis 2019 m. būtų 183 eurai, o ne 170,79 eurų, kaip nu-mato Vyriausybė.

Deja, Seimo dauguma beveik visoms socialdemokratų pasiū-lytoms pataisoms nepritarė.

• Mokytojų darbo užmo-kesčio apmokėjimo kei-timai neturi pabloginti jų padėties

Dėl keičiamos mokytojų darbo užmokesčio tvarkos socialdemo-kratų frakcijos nariai Seime dis-kutavo su kelių švietimo darbuo-tojų profesinių sąjungų atstovais.

Profesinių sąjungų atstovų po-zicijos dėl įvedamo etatinio mo-kytojų darbo apmokėjimo skiria-si. Jų teigimu, kol kas į pedagogų reikalavimus reikšmingai didin-ti atlyginimus nėra atsižvelgta.

Į socialdemokratų frakci-jos Seime posėdį buvo pakvies-ta Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Jai buvo iš-dėstyta socialdemokratų pozici-ja: turi būti sutvarkyta darbo ap-mokėjimo metodika, siūlomas etatinis darbo užmokesčio mo-delis neturi laikyti mokytojų ne-žinioje ir dar labiau pabloginti jų finansinės būklės.

• Frakcijos nariams dėl pensijų reformos aiški-nosi ministras L. Kuku-raitis

Socialdemokratai į Seimą pa-kvietė socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukurai-tį paaiškinti pensijų sistemos pertvarkos aspektus.

Ministras frakciją tikino, kad verslininkų lobistai įta-kos pensijų reformos projek-tams nedarė. Taip pat paaiš-kino, kad pertvarkyti pensi-jų sistemą sumanyta, norint padidinti mažas pensininkų pajamas.

Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas paste-bėjo, kad bus priešingai – dėl pensijų sistemos pertvarkos ir skurdas, ir socialinė atskirtis dar labiau didės. „Iš reformos laimi tik patys turtingiausieji, kuriems pritaikomos „Sodros“ įmokų lubos, tuo tarpu „So-dra“ ir iš jos pensijas gaunan-tys pralaimi: netenka 1 pro-cento įmokų ir dalies turtin-gųjų įmokų“, – sakė J. Olekas.

• Ar Lietuvai reikalinga vi-suotinė privalomoji pra-dinė karo tarnyba?

Tokį klausimą iškėlė socialde-mokratai į diskusiją Seime pa-kvietę jaunimo organizacijų at-stovus.

Visuotinio vaikinų šaukimo į kariuomenę galimybė numato-ma nuo 2024 m. Ar pritartų da-bartinio kariuomenės modelio ir valstybės gynybos koncepcijos keitimui diskutuoti su buvusiu krašto apsaugos ministru Juozu

Oleku susirinko moksleivių ir studentų organizacijų ir profe-sinių sąjungų atstovai.

Diskusijų dalyviai išsakė savo nuomones ir pageidavimus dėl visuotinio šaukimo sąlygų ir ga-limybių. Visi pritarė, kad reika-lingos platesnio masto diskusi-jos, prieš priimant realius politi-nius sprendimus šiuo klausimu.

• Socialdemokratės Mo-terų politikos lyderių forume kalbėjo apie ly-gias galimybes

Lietuvoje vykusiame pasauli-

• Valdantieji jaunuosius medikus toliau stumia iš Lietuvos – nepadidi-no algų, kiek žadėjo

Seimo valdančiųjų dauguma buldozeriu prastūmė mokes-čių ir pensijų sistemų pakeiti-

mų įstatymus, tuo tarpu bal-suoti už socialdemokrato Juo-zo Oleko siūlymą – didinti gydytojų rezidentų darbo už-mokestį iki bazinio medikų atlyginimo – nesiryžo, nors mitinguojantiems medikams buvo pažadėtas adekvatus dar-bo užmokesčio padidinimas.

„Toliau stumiami iš Lietu-vos jaunieji medikai, kurie da-bar realiai dar palaiko mū-sų sveikatos apsaugos sistemą. Juk daugybė jų jau išvažiavo iš Lietuvos, o likusieji rezidentai neturi galimybių Lietuvoje nei įsigyti būsto, nei kurti šeimų. Valdantieji ciniškai parodė sa-vo požiūrį į siūlymus adekva-čiai padidinti jų darbo užmo-kestį, taip pat ir požiūrį į visų piliečių galimybes gauti koky-biškas gydymo paslaugas. Gy-dytojų specialistų Lietuvoje mažėja ir dar mažės“, – sako Seimo narys J. Olekas.

Socialdemokratus stebina, kad valdantieji blokuoja kai kuriuos projektus Seime vien dėl to, kad jie teikiami opozici-jos, neatsižvelgdami, kad taip padaro akivaizdžią žalą vienai ar kitai socialinei grupei, kaip dabar – gydytojams reziden-tams, taip pat ir visai valstybei.

• Socialdemokratai pasiūlė nedarbingumą pradinukų tėvams karantino metu

Seimas po pateikimo pritarė so-cialdemokratų Juozo Oleko ir Ju-liaus Sabatausko inicijuotai Ligos ir motinystės socialinio draudi-mo įstatymo pataisai, kuri nu-mato, kad paskelbto karantino dėl epidemijos metu pradinukų tėvai gautų nedarbingumą vai-kams namuose prižiūrėti.

Anot J. Oleko, daugelis pradi-nių klasių moksleivių nepasiren-gę likti namuose vieni, todėl epi-demijos metu, paskelbus karanti-ną, tėvams turėtų būti leista juos prižiūrėti namuose tokiomis pa-čiomis sąlygomis kaip ir mažes-nius vaikus.

• D. Šakalienė ir L. Balsys gy-vūnų kankintojams siūlo uždrausti laikyti gyvūnus

Tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvū-nu, jį kankino, nuo trejų iki pen-kerių metų siūloma uždrausti įsi-gyti ir laikyti bet kokį gyvūną. To-kį pasiūlymą Seimo posėdžių se-kretoriate įregistravo LSDP frak-cijos nariai Dovilė Šakalienė ir Li-nas Balsys.

„Asmuo, kuris jau kartą elgėsi žiauriai su gyvūnu, turi padidin-tos rizikos faktorių, kad taip elgsis ir su kitais“, – savo siūlymą argu-mentuoja parlamentarai.

niame Moterų politikos lyderių suvažiavime dalyvavo social- demokratės Rasa Budbergytė ir Raminta Popovienė.

Kalbėdamos Seime sureng-toje Seimo delegacijos atstovų spaudos konferencijoje, jos ak-centavo, kad mūsų valstybėje trūksta supratimo, kaip kom-pensuoti moterims už tą sun-kų darbą, kurį jos dirba na-muose, augindamos vaikus, prižiūrėdamos ir slaugydamos pasiligojusius, pasenusius ar neįgalius asmenis. Trūksta ir privačiai teikiamų paslaugų, ir valstybės sukurtos infrastruk-tūros. Dėl tokio moterų užim-

tumo namuose nuostolius pa-tiria ir pati valstybė – Lietu-va vis labiau jaučia darbo jėgos trūkumą, tačiau vis dar nesi-imama statyti darželių, pen- sionatų, o priežiūros paslaugas savo artimiesiems namuose vis dar teikia moterys.

Socialinė politika 72018 m. birželis-liepa, Nr. 4 (92)

Nelygybės kaina – per didelė

Neįgalios moterys taip pat nori dirbti ir susilaukti vaikų

Iš tiesų šios mano mintys skirtos Lietuvos valdantie-siems, ministrams ir jų šei-

mininkams, kurie drebančiais balsais skelbia Lietuvai, kad progresiniai mokesčiai yra blo-gis, sukursiantis chaosą ir su-griausiantis valstybę.

Ir taip kalba sprendimų priėmė-jai valstybės, kurią didžiąja dalimi išlaiko samdomą darbą dirbantys, vaikus auginantys žmonės? Taip viešai drįstama teigti žmonėms valstybėje, kurioje nelygybė ir skur-das tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje?

O aš teigiu priešingai: ir mūsų valstybę, ir Europos Sąjungą su-griaus vis didėjanti pajamų, tur-to ir galimybių nelygybė bei nusi-kalstamas pataikavimas nedidelę visuomenės dalį sudarantiems tur-tingiesiems.

Nelygybė visuomenei – per brangiLSDP 5 žingsnių pokyčio pro-grama reiškia ir atvirą prisipaži-nimą, kad praeityje kartais būta per mažai socialdemokratijos, per mažai aiškių kairiosios politikos sprendimų. Daliniai kompromi-siniai, o kartais ir atviri sprendi-mai labiausiai tarnavo neolibera-lios politikos šalininkams, bet ne

mažinti išlaidų socialinei sričiai. Šias išlaidas būtina didinti.

Vis akivaizdžiau, kad be radika-lių sprendimų, nelygybė ir skurdas didės. Tokia situacija reiškia labai skubias užduotis (bei atsakomybę) mums, socialdemokratams. Ir Lie-tuvoje, ir visoje Europoje.

visiems Lietuvos žmonėms. Rezultatas – vis didėjanti paja-

mų nelygybė, nemažėjanti sociali-nė atskirtis, nelengvėjanti moterų ekonominė padėtis.

Gana. Keičiamės, nes norime po-kyčių Lietuvoje. Pradėjome kalbė-ti ne stambaus verslo, ne pinigų, o žmonių kalba. Tokia kalba vis garsiau skamba ir visoje Europoje, kurioje nelygybė taip pat didėja. Ir valstybių viduje, ir tarp valstybių.

Susirūpinimą socialine Europa pakeis konkretūs sprendimai?Europos Parlamente daug dėmesio skiriama naujai iniciatyvai – So-cialinių teisių ramsčiui – įgyven-dinti. Ši iniciatyva turėtų suteikti piliečiams naujų, veiksmingesnių darbo ir socialinių teisių, padėtų geriau spręsti socialines problemas.

Tai reiškia, kad europiečių gerovė ir socialinis saugumas tampa visos Bendrijos prioritetu. O Socialinių teisių ramsčio iniciatyvos įgyven-dinimas – mūsų, socialdemokra-tų, mūšio laukas.

Europos Parlamente šiuo metu svarstomi teisės aktai dėl darbo ir šeimos suderinimo. Drįstu teigti, kad tai vienos iš svarbiausių šiuo metu vykstančių diskusijų, kurių rezultatas turėtų būti reali pagal-ba šeimai, pirmiausia – moterims.

Taigi susirūpinimo socialine Eu-ropa esama. Tik, ar tai taps kon-krečiais sprendimais? Nerimo yra. Pavyzdžiui, vis dar sunkiai skina-si kelią Prieinamumo aktas, kuris paslaugas ir produktus turėtų pa-daryti labiau prieinamus žmonėms su negalia.

Prasidėjo ir diskusijos dėl 2021-2027 m. ES biudžeto. Kuo užpil-dyti biudžeto netektis dėl „Brexit“? Esu įsitikinusi, kad galimas ES biu-džeto lėšų perskirstymas neturėtų

Vilija BlinkevičiūtėLSDP pirmininko pavaduotoja, Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė

raminta PoPovienėSeimo LSDP frakcijos narė

ir lietuVoje, ir europoje įVairūs politiniai dariniai prisidengia socialdemokratijos idėjomis, lyg Vilkai ėriuko kailiais, ir Vykdo pražūtingą politiką. netikėkime jais ir neleiskime jiems nugalėti.

Kalbant apie moterų padėtį Lietuvoje, vie-na pažeidžiamiausių

grupių – moterys su negalia. Šiandien neretai pasidžiau-giame ir didžiuojamės, kai moterys su negalia tampa čempionėmis, jos geba pa-siekti, atrodytų, neįmano-mų aukštumų sporto, me-no, verslo srityse, tačiau aiš-ku viena – joms siekti profe-sinės ir asmeninės laimės yra ypač sunku ir sudėtinga.

Moterys su negalia – viena la-biausiai diskriminuojamų grupių Lietuvoje.

Jolanta Beresnevičienė – nuos-tabi moteris, vadovaujanti Kau-no krašto neįgaliųjų draugijai, pa-traukusi ir sužavėjusi savo krašto žmones taip, kad netgi pateko tarp šešių nominančių Metų kaunietės rinkimuose. Vis dėlto, finalinio apdovanojimų renginio scena bu-vo visiškai nepritaikyta dalyvei su judėjimo negalia, nors organizato-riai apie Jolantos negalią žinojo iš anksto. Renginio metu buvo nu-spręsta Jolantą ant scenos užneš-ti. Moteris nesutiko, jai toks eks-promtu priimtas sprendimas ne-buvo priimtinas. Nerimavo, kad tiesioginiame eteryje tokia nešimo akcija atrodys nei šiaip, nei taip. Jo-lanta per apdovanojimą tiesiog li-ko stovėti apačioje. Kaip jautėsi – neklauskite. Apie neįgalios daly-vės situaciją nepagalvojo nei pro-

fesionalai režisieriai, nei renginy-je dirbantis personalas.

Tokie pavyzdžiai rodo, kad kar-tais užtektų tik požiūrio, domėji-mosi ir noro spręsti neįgalių žmo-nių problemas, kad jie nepasijustų kitokie, atskirti ir atstumti.

Kita istorija apie klausos negalią turinčią jauną disko metikę Lari-są Voroneckają. Ji Pasaulio kurčių-jų olimpinių žaidynių čempionė, garsinanti Lietuvos vardą. Lietu-voje tuomet su pasididžiavimu bu-vo tariamas Larisos Voroneckajos vardas. Larisa visam pasauliui įro-dė – kurtumas nėra nuosprendis. Ji daug pasiekė ir dabar savo talentu, gebėjimais ir patirtimi norėtų pasi-dalinti, mokydama ir treniruodama vaikus, jaunuosius sportininkus. Tačiau dėl klausos negalios kol kas ji gali treniruoti tik kurčiųjų ir ne-prigirdinčiųjų mokyklose, kurių yra labai nedaug. Taigi rasti darbą ir įsi-tvirtinti darbo rinkoje beveik nėra galimybių. Norint dirbti bendrojo lavinimo mokyklose ar sporto mo-kyklose, Larisos atveju reikėtų ges-

tų kalbos vertėjų pagalbos. Trum-piau tariant, talentingai disko meti-kei Lietuvoje darbo nėra, nes ji turi klausos negalią.

Bendraujant su negalią turinčio-mis moterimis, jos pasakoja, kad nuolat jaučia atskirtį ir atstūmi-mą, negalėdamos dėl savo negalios įsidarbinti, sukurti šeimos, susipa-žinti su kitais žmonėmis, gauti įvai-rių paslaugų, jas skaudina ir nuvilia, kai dėl nepritaikytos aplinkos susi-duria su problemomis, besilankyda-mos pas ginekologą. Pasak neįgalių moterų, jų noras turėti vaikų ar nėš-tumas dar ir šiandien iššaukia nei-giamą reakciją – ne tik aplinkinių, bet ir pačių medikų.

Negalią turinčios moterys jaučia-si diskriminuojamos dvigubai – ir dėl lyties, ir dėl neįgalumo. Jos pa-sakoja, kad įsidarbinti joms daug sudėtingiau negu neįgaliam vyrui, praktiškai neįmanoma. Šią proble-mą pripažįsta Žmogaus teisių tary-ba ir kitos tarptautinės žmogaus tei-sių srityje veikiančios organizacijos, ji įvardijama ir Europos Parlamen-

to rezoliucijoje dėl neįgalių moterų. Lietuvoje taip pat atlikti tyrimai

neįgalių moterų padėties klausi-mais. Tokį tyrimą 2014 m. inicija-vusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atskleidė, kad neįgalių mo-terų padėtį mūsų šalyje sunkina ne tik minėti sunkumai darbo rinko-je, problemos, sprendžiant asmeni-nio gyvenimo klausimus, bet ir tai, kad trūksta neįgaliųjų teisių gynėjų; organizacijos, kovojančios už mo-terų teises, neišskiria neįgalių mo-terų problematikos. Lietuvoje be-veik neviešinama informacija apie negalią turinčių moterų poreikius, gyvenimo kokybę. Trūksta visuo-menės švietimo, keičiant aplinkinių požiūrį į neįgalias moteris.

Neįgalių moterų Lietuvoje, kaip ir visoje ES, yra kiek daugiau nei vyrų, moterys sudaro 52,4 % visų neįgaliųjų.

Lietuvoje visiems neįgaliesiems – ir moterims, ir vyrams – nėra užtik- rinamos pagrindinės žmogaus tei-sės, jie susiduria ne tik su neigiamo-mis visuomenės nuostatomis, bet ir su sunkumais, bandydami įsidar-binti, mokytis, naudodamiesi svei-katos priežiūros paslaugomis,

mastu ir kam aš nuoširdžiai pri-tariu?

Kova su vaikų skurdu, įve-dant Vaiko garantiją – privalomą kiekvienai valstybei teisės aktų rinkinį ir investicijas į vaikus. Ne-priimtina, kad visoje ES daugiau nei 1 vaikas iš 4 kenčia dėl skurdo.

Kova su skurdu ir socialine atskirtimi, nustatant minima-lių pajamų sistemą ir minimalias pensijas. Kiekviena valstybė narė turėtų būti įpareigota laipsniškai didinti minimalią pensiją ir mini-malų atlyginimą, kad jie būtų ne mažesni kaip santykinio skurdo rizikos riba.

Kova su didžiuliu jaunimo nedarbu. Valstybės turi veiks-mingai remti jaunus žmones, ieš-kančius vietos darbo rinkoje. Bū-tina didinti finansavimą ES inicia-tyvai Jaunimo garantija.

Kova už moterų atlyginimo didinimą. Moterims ES moka-mas vidutiniškai 16 % mažesnis atlyginimas nei vyrams už tą pa-tį darbą. Būtina pasiekti, kad būtų viešinami ne tik vidutiniai įstaigų ar įmonių atlyginimai, bet ir vyrų bei moterų atlyginimai už tą patį darbą konkrečiose darbovietėse.

Kova už darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimą. Turime kovoti už spartesnę darbo ir as-meninio gyvenimo pusiausvyros politiką, nes tai yra būtina sąlyga moterų ekonominei galiai didinti.

Perspėju: didžiojoje dalyje Eu-ropos, priešingai nei Lietuvoje, žo-dis „kova“ niekam alergijos nekelia. Juolab socialdemokratams.

Tai tik kelios užduotys mums, so-cialdemokratams. Turime ir toliau kovoti su ekonomine, socialine ir lyčių nelygybe. Jei to nepadarysi-me, tuos tikslus ir gražius žodžius perims kitos politinės partijos ar-ba judėjimai.

Tai vyksta jau dabar. Ir Lietuvoje, ir Europoje įvairūs politiniai dari-niai prisidengia socialdemokratijos idėjomis, lyg vilkai ėriuko kailiais, ir vykdo pražūtingą politiką. Netikė-kime jais ir neleiskime jiems nugalė-ti. Netikėkime ir tais, kurie atvirai bando įtikinti visuomenę, kad di-delė nelygybė yra natūralus rezul-tatas, kad taip ir turi būti.

Taip neturi būti. Nelygybė yra politinių sprendimų pasekmė, kai nebuvo ir nėra galvojama bei vei-kiama dėl solidarios, saugios ir tei-singos visuomenės.

Kaina už nelygybę, kurią kas-dien moka ir Lietuvos žmonės – per didelė.

Ką siūlo Europos kairieji?Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos iniciatyva suburta, buvu-sio Danijos premjero Poul Nyrup Rasmussen vadovaujama, aukšto lygio nepriklausomų ekspertų ko-misija, kuriai priklausau ir aš, ren-gia dokumentą dėl tvarios lygių ga-limybių Europos. Šis dokumentas turi numatyti aiškias veiklos kryp-tis Europos kairiesiems, socialde-mokratams.

Savo pirmajame posėdyje komi-sija pažymėjo, jog be radikalių po-litinių veiksmų nelygybė ir skurdas toliau didės iki tokio lygio, kuris ne tik kelia grėsmę mūsų visuomenių ekonominiam ir socialiniam vien-tisumui, bet ir Europos projekto egzistavimui bei nacionalinėms de-mokratijoms, ypač kai kyla popu-listinės autoritarinės jėgos visoje Europoje.

Taigi kokios pagrindinės kryp-tys jau dabar siūlomos Europos

Lyčių lygybė8

dovilė ŠakalienėSeimo LSDP frakcijos narė

Kam reikalinga lyčių lygybė arba kuo bloga natūrali tvarka?

Natūrali tvarka yra labai paprasta. Gimei mote-rim – kaltink save. Ta-

vo tikimybė patirti skurdą bei smurtą bus kur kas didesnė, užtat tikimybė gauti išsilavi-nimą ir užimti vadovaujančias pareigas bus ženkliai mažesnė; greičiausiai, Tu mažiau uždirbsi ir gausi mažesnę pensiją.

Ir kuo labiau natūralioje, tradici-nes vertybes garbinančioje valsty-bėje gimei – tuo ryškesnis bus Ta-vo pažeminimas ir atskirtis. Kuo mažiau šalis saugo žmogaus teises, kuo mažiau jos politikoje lyčių lygy-bės elemento, tuo dažnesni ir sun-kesni bus moterų ir mergaičių tei-sių pažeidimai. Tiesa, dar melskis, kad negimtum kaime, nes tuomet visi išvardinti sunkumai užgrius su keliaguba jėga.

Kaip rodo išsamūs tyrimai – nuo Jungtinių Tautų agentūrų iki Eu-ropos Komisijos, nuo nevyriausy-binių organizacijų iki nacionali-nių vyriausybių duomenų rinkimo (išnašose pateiksiu tik keletą, nes Google rasite dešimtis kitų) – per tūkstantmečius susiformavusi mo-terų ir mergaičių išnaudojimo kul-tūra, deja, palaikoma ir pačių mo-terų per įsišaknijusius nuolankumo ir drąsesnių savo seserų smerkimo stereotipus, suformavo neteisingu-mo, nelygybės, neteisybės tradici-ją ir „natūralią tvarką“, kurioje vie-na ranka gyvybės davėja aukština-ma, kita ranka – lytiškai ir kitaip išnaudojama, prievarta tekinama dar vaikystėje, verčiama gėdytis sa-vo moteriškumo ir drauge tas mo-teriškumas parduodamas kaip po-puliariausia prekė.

Ir net kai pasaulį ištinka nelai-mės – vis tiek būtent moterys nu-kenčia labiau. Kaip liudija naujau-

darbą, vertimą vogti ir kitaip nusi-kalsti, vis tiek dauguma išnaudo-jamųjų yra moterys ir mergaitės (71 % visų prekybos žmonėmis au-kų). Populiariausia vergovės forma vis tiek išlieka žmogaus pardavi-mas seksualiniam išnaudojimui – 79 % parduodamų žmonių (re-miantis JT narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biu-ro (UNDOC) ataskaita dėl pre-kybos žmonėmis), o joje – vėlgi absoliuti dauguma išnaudojamų žmonių yra moterys ir mergaitės, t. y. net 95 % parduodamų žmonių (remiantis Europos Komisijos ty-rimu „Lyties dimensija prekyboje žmonėmis“).

motinėlėms sengalvėlėms, pensinio amžiaus moterų skurdo rizikos ly-gis yra dvigubai didesnis nei tokio pat amžiaus vyrų (Lietuvos statisti-kos departamento duomenimis). Ir smurto artimoje aplinkoje epidemi-jos aukos dažniausiai yra moterys – 82 % (ten pat). O kas trečia Lietu-vos moteris ar mergaitė, vyresnė nei 15 metų, yra patyrusi kokios nors formos smurtą: fizinį, seksualinį, psichologinį, ekonominį (ES pa-grindinių teisių agentūros (FRA) apklausos „Smurtas prieš moteris“ duomenimis, 2014). 35 % Lietuvos moterų patyrė seksualinį priekabia-vimą (remiantis ES lyčių lygybės instituto (EIGE) ataskaita „Kova su smurtu prieš moteris. Lietuva“), bet du trečdaliai mūsų visuome-nės smerkia priekabiavimo aukas ir nelaiko priekabiavimo problema.

Maža to, Lietuvos gyventojai, pa-lyginti su kitų ES šalių gyvento-jais, labiausiai linkę pateisinti fizi-nį ir seksualinį smurtą prieš mote-ris, nors Lietuva kasmet būtent dėl smurto prieš moteris patiria socia-linių ir ekonominių nuostolių už 600 mln. eurų (EIGE duomeni-mis). Išnaudojamos ir mušamos pa-čios moterys vis tiek atlieka rūpin-tojų ir globėjų vaidmenį – dvigubai dažniau nei vyrai prižiūri ligonius, neįgaliuosius, senukus, vaikus, ir

smurto užtikrinimas, lemia visos visuomenės gyvenimo kokybės ge-rėjimą. Valstybės, kurios deda dau-giau pastangų užtikrinti lygias gali-mybes, išlošia tiek ekonomine, tiek socialine ir psichologine prasme. Geriau išnaudoja mergaičių talen-tus, yra konkurencingesnės, geriau apsaugo moteris nuo smurto, pa-tiria mažiau nuostolių, ir, kas įdo-miausia, – jose vyrai gyvena ilgiau, yra sveikesni, mažiau serga priklau-somybėmis ir mažiau žudosi.

jei tik suardoma nedaloma uniVersali žmogaus teisių doktrina – Visos teisės Visiems – niekas nebėra saugus, nes įVedama stipresniojo teisė.

geopolitinį žemėlapį, kas laukia su-žavėtų tradicinių vertybių gyni-mu ir kaip atrodo stipresniojo tei-sė praktikoje. Nepaisant prabudi-mo ir rimtų veiksmų, užtikrinant valstybių teritorinį vientisumą, mes vis dar likome gana akli mūsų pro-tų invazijai. Ir jei norime būti sau-gūs visame kame – turime suvok-ti, kaip esame griaunami iš vidaus, ką neša tradicinių vertybių ir na-tūralios tvarkos apologetai, ir kam mums reikia ir kuo naudingos yra lygios galimybės.

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad jei neginsime lygių galimybių – tie-siog susinaikinsime. Tvaraus vysty-mosi tikslai (https://sustainablede-velopment.un.org/sdgs) nėra nuo-bodžiaujančių Jungtinių Tautų klerkų sugalvota abrakadabra. Tai praktinis šio pasaulio išlikimo pla-nas. Labai rimtai siūlau pasiskaityti ir įsisąmoninti, kad Lietuva neturi atskiro Žemės rutulio, kuriam ne-gresia sausros, karai, badas ir kitos negandos, o dar, atsižvelgiant į vis augantį gyventojų mobilumą, visai nesame garantuoti, kad mūsų vai-kai ar anūkai gyvens būtent šiame Baltijos pajūrio plotelyje. Todėl la-bai rimtas įvertinimas, ką turime daryti, kad išliktų pasaulis ir Lietu-va pasaulyje, yra neišvengiama kiek- vieno bent kiek mąstančio žmogaus moralinė pareiga.

Ir vienas pirmųjų pasaulio išli-kimo elementų yra būtent lygių galimybių užtikrinimas, moterų ir mergaičių apsauga. Ko gero, rei-kėtų jas apsaugoti, jei apskritai no-rime išlikti – na, bent kol dar ne-paleidome masinės žmonių iš mė-gintuvėlių produkcijos, ar ne? O jei rimtai, mūsų visų išlikimas didele dalimi priklauso nuo moterų padė-ties – tvaraus pasaulio garantas yra išsilavinusi, dirbanti, saugi mote-ris, turinti pasirinkimo galimybę. Tad šiandien turime nemažai nepa-darytų darbų. Lietuvoje – taip pat.

Vyrų valandinis bruto atlygini-mas yra 1/6 didesnis nei moterų, o moterų pensijos beveik 1/5 ma-žesnės nei vyrų (Paulauskas, D. (2017). Lyčių nelygybė darbo rin-koje. „Kurk Lietuvai“ programa). Nepaisant deklaruojamos pagarbos

prekybos žmonėmis aukų

pensinio amžiaus moterų skurdo rizikos lygis

didesnis nei Vyrų

moterys71 %

lietuVos moterų patyrė seksualinį priekabiaVimą

35 %

2 kartus

sia JT Moterų diskriminacijos pa-naikinimo komiteto rekomendaci-ja nr. 37, moterys ir mergaitės pati-ria padidintą smurto lyties pagrin-du riziką nelaimių metu ar po jų, dažniausiai tai pasireiškia lytiniu išnaudojimu, prekyba žmonėmis, prievartavimais.

Net baisiuose tarptautiniuose or-ganizuotuose nusikaltimuose, to-kiuose kaip prekyba žmonėmis, vis tiek yra lyties dimensija. Nors šiuo-laikinė vergovė apima daug išnau-dojimo formų, įskaitant prievartinį

Kodėl aš apie tai kalbu? Sakysi-te, čia pasaulio statistika, čia kal-bam apie kitas šalis, Lietuva nie-kuo dėta. Tai ir yra didžioji mūsų bėda – nors taip veržėmės grįžti į pasaulio žemėlapį, vis dar tingime pažvelgti plačiau ir pamatyti, kad esame neatskiriama to pasaulio dalis, kad globalios geopolitinės tendencijos tiesiogiai veikia mū-sų kasdieninį asmeninį gyveni-mą čia, Lietuvoje. Kartais labai netikėtais aspektais. Putino Rusi-ja jau prieš keliolika metų Jungti-nėse Tautose pradėjo aktyviai sėti „tradicinių vertybių“ sėklą, įrodi-nėdama, kad vienos teisės yra svar-besnės už kitas, o vieni žmonės yra lygesni už kitus.

Orveliška paradigma išplito kaip virusas po visą Europą, nu-sirito populistų kurstomi raga-nų medžioklės laužai ir atpirki-mo ožių paieškos. Neįtikėtinai greitai pasimiršo istorijos pamo-kos, kuo baigėsi pažeidžiamiems žmonėms peršami kaltinimai dėl visuomenę kankinančių bė-dų, atrodo, kolektyvinėje pasą-monėje tik ir laukė momento iš-siveržti neapykanta žydams, gė-jams, moterims, vaikams. Tai ir yra struktūrinės nelygybės kabliu-kas: jei tik suardoma nedaloma universali žmogaus teisių doktri-na – visos teisės visiems – niekas nebėra saugus, nes įvedama stip- resniojo teisė. Bet kokios nelygy-bės pamatas yra jėga – kas stipres-nis, tas įveda savo taisykles.

Tam tikra prasme Europai pa-sisekė, kad Rusija neapsiribo-jo Vakarų pasaulio mentaliteto keitimu – nors juvenalinės justi-cijos ar vaikų grobimo skanda-lai padarė nemažai žalos konkre-čių valstybių reputacijai ir tarp- valstybiniams santykiams. Mai-danas ir Krymo aneksija leido su-prasti kur veda žmogaus teisių pa-radigmos naikinimas, braižant

pustrečio karto daugiau laiko ski-ria namų ūkio priežiūrai ir buities darbams. Atitinkamai, gali skirti 50 % mažiau laiko sportui, kultū-rinei veiklai ar savęs tobulinimui (EIGE duomenimis).

Tikiuosi, tiek duomenų užtenka, kad bent jau sutartume dėl pagrin-dinio fakto – deja, natūrali tvar-ka nėra palanki moterims, o ne-gindami moterų ir mergaičių tei-sių tiesiog neišliksime. Todėl ly-gių galimybių užtikrinimas yra pa-prasčiausiai sveiko proto diktuoja-ma būtinybė. Lygių galimybių, o tai reiškia apsaugos nuo skurdo ir

Ką mes galime padaryti arti-miausioje ateityje? Galime nusto-ti matyti nesamas šmėklas ir ratifi-kuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje įveikimo bei atitinkamai suplanuoti lėšas jos įgyvendinimui – o tai reiškia tiek lyčių lygybės švie-timo priemonių ir mokytojų paruo-šimui, tiek pagalbos smurto artimo-je aplinkoje aukoms teikimui, tiek įstatymų galutiniam sutvarkymui, tiek normaliam duomenų rinki-mui. Geri duomenys lygu gera po-litika – protingas posakis, nes mes pernelyg dažnai priimame emocijo-mis, paprastai baime, grįstus spren-dimus, kai reiktų tiesiog įvertinti, paskaičiuoti ir būtų akivaizdu, kur patiriame didžiausius nuostolius.

Antra, būtų puiku baigti ki-tą šmėklų medžioklę ir sustabdy-ti moterų teises ribojančių įstaty-mų svarstymą – jei norime mažin-ti abortų skaičių ir didinti tą patį gimstamumą, tai kažin ar išeitis būtų prievartinis visų moterų ap-sėklinimas iki jos mirs nuo nesibai-giančių gimdymų. Kur kas efekty-viau būtų pagaliau įgyvendinti ly-tinį švietimą (kuris šiandien pri-mena lietuviškų orų prognozę –

Problemos 92018 m. birželis-liepa, Nr. 4 (92)

Vilniaus rajonas ribojasi su Vilniaus miestu, tačiau tokiais socioekonominiais rodikliais, kaip kitų europos sostinių priemiesčiai, pasigirti negali.

Sostinės priemiestis – nepravažiuojami keliai ir nekokybiškos viešosios paslaugos robert duchnevičLSDP Vilniaus rajono skyriaus pirmi-ninkas, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys

LSDP Vilniaus rajono sky-riaus pirmininkas, LSDP Tautinių bendrijų komi-

teto pirmininkas, Vilniaus rajo-no savivaldybės tarybos narys

Vilniaus rajono savivaldybė vis dar Valdemaro Tomaševskio parti-jos rankose. Gyventojai ne pirmus metus sako, kad nori pokyčių, bet Lenkų rinkimų akcija – Krikščio-niškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) laimi ir laimi rinkimus. Dėl to iš dalies kaltas kitų partijų požiūris, ypač jų vadovybių. Ne išimtis bu-vome ir mes – socialdemokratai. Tačiau pastaruoju metu matome, kad LSDP skiria dėmesį visiems Lietuvos regionams, taip pat ir Vil-niaus rajonui. Mes keičiamės, kei-čiasi ir požiūris.

Laimėti rinkimus Vilniaus ra-jone sudėtinga, bet įmanoma. LL-RA-KŠS valdo visą savivaldybės administracinį aparatą. Daugelis gyventojų, jų artimieji su savivaldy-be susieti darbais, tai leidžia V. To-maševskio partijai šiems asmenims daryti spaudimą. LLRA-KŠS, sau-godama savo turimas pozicijas, vei-kia atsargiai, riboja konkurenciją ir gan konservatyviai žiūri į naujoves. Kitų partijų vadovybės tai jausda-mos nesistengia skirti šiam regio-nui daugiau dėmesio, o jėgas daž-niausiai koncentruoja tik prieš rin-kimus. Vietiniai partijų skyriai, ge-riau suprasdami situaciją, šaukiasi pagalbos, bet jos nesulaukia.

Vilniaus rajonas ribojasi su Vil-niaus miestu, tačiau tokiais socio-ekonominiais rodikliais, kaip kitų Europos sostinių priemiesčiai, pasi-girti negali. Nors, remiantis 2017 m. Lietuvos mažųjų savivaldybių in-deksu, Vilniaus rajono savivaldybė užėmė gan aukštą šeštą vietą, ta-čiau realios situacijos tai neatspin-di. Būdamas sostinės priemiesčiu, Vilniaus rajonas pagal įvairius ro-diklius nusileidžia ne tik Klaipė-

dos ir Kauno rajonams, bet ir Palan-gos, Druskininkų miestams ir Ma-žeikių rajonui.

Prastos būklės keliai. Didžiąją dalį vietinės reikšmės kelių, kurių iš viso yra 2 526,635 km, Vilniaus rajo-ne sudaro žvyrkeliai ir gruntiniai ke-liai. Tokių kelių yra maždaug 83 %.

Per 2017 m. išasfaltuota 25,3 km vietinės reikšmės kelių. Šį rodiklį, atsižvelgiant į menką Vyriausybės skiriamą finansavimą, galima ver-tinti neblogai. Tačiau didžiausią ne-rimą kelia būtent žvyrkelių ir grun-tinių kelių priežiūra. Pavasarį ir ru-denį šių kelių būklė yra tokia prasta, kad kai kurie gyventojai nesugeba išvažiuoti iš savo namų. Būna atve-jų, kai iki namo neprivažiuoja grei-toji ar, vykstant pagal iškvietimą dėl degančio namo, bejėgiškai klimpsta ugniagesiai. Nors problema dėl pras-tos kelių būklės valdantiesiems gerai žinoma, savivaldybė nėra pasirengusi ekstremalioms situacijoms. Atsižvel-giant į savivaldybės specifiką, daliai seniūnijų būtų pravartu turėti gali-mybę pačioms vykdyti pirminius ke-lių tvarkymo darbus. Tai leistų ope-ratyviai reaguoti, esant ekstrema-lioms situacijoms. Planuojant savi-valdybės biužetą, reikia atsižvelgti į gyventojų poreikius.

Netinkamai išplėtotas viešasis transportas. 2009 m. įsteigta sa-vivaldybės įmonė Vilniaus rajono autobusų parkas išstūmė didelę da-lį privačių vežėjų. Tačiau beveik dešimtmetį veikianti įmonė taip ir nesugebėjo užtikrinti, kad pa-slaugos būtų teikiamos, atliepiant realius gyventojų poreikius. Viešo-jo transporto grafikai nėra suderin-ti su gyventojais. Paskutinis marš-rutas iš rajono gyvenvietės į Vilnių yra 20.30 val., o iš Vilniaus į rajoną – 22.00 val. Tačiau ir tai galioja tik didžiausioms gyvenvietėms, pavyz-džiui, Nemenčinei. Mažesnių gy-venviečių gyventojams reikia pla-nuotis grįžti namo gerokai anks-čiau. Asmenims, dirbantiems pa-maininį darbą, neturintiems nuosa-vo automobilio, kelionė namo tam-pa tikru iššūkiu. Susisiekimas tarp savivaldybės gyvenviečių, pavyz-džiui, nuošalyje esančio kaimo ir seniūnijos centro, taip pat yra gana komplikuotas. Dėl šios priežasties kai kurių asmenų, o ypač daugumos atokiau gyvenančių senjorų, judėji-mas yra smarkiai apribotas.

Nekokybiškai teikiamos vie-šosios paslaugos. Gyventojai skundžiasi, kad kartais negau-na atsakymų į savo paklausimus, prašymus. Tuo įsitikinau ir pats. Net būdamas savivaldybės tary-bos nariu, pagal įstatymų nusta-tytus terminus negavau atsakymo į kelis savo teiktus raštus, pavyz-džiui, užklausas apie kelių būk- lę. Paruošti tokį atsakymą, kokį gavau, atitinkamos srities specia- listui turėtų užtrukti iki dviejų valandų. Nors darbuotojų daug, savivaldybės administracinis apa- ratas išpūstas, gauti kokybiškas paslaugas ne visada įmanoma.

Reikalingas glaudesnis ben-dradarbiavimas su nevyriausy-biniu sektoriumi ir investicijos į jaunimo politiką. Šiuo metu ne visos savivaldybės teikiamos socia- linės paslaugas yra kokybiškos, nes stokojama kvalifikuotų specialis-tų. Į pagalbą būtina pasitelkti ne-vyriausybines organizacijas. Pana-ši situacija yra dėl jaunimo politi-kos. Esame tarp šešių Lietuvos sa-vivaldybių, kurios nėra numačiu-sios lėšų jaunimo organizacijų, ar-ba organizacijų, dirbančių su jau-nimu, veiklai. Siūlome tai pakeis-ti ir skatinti jaunimo organizacijų kūrimąsi ir finansuoti jų aktyvią, konkurencingą veiklą.

Seniūnijos veikia neūkiškai. Daugelis Vilniaus rajono savival-dybės seniūnijų nesugeba racio-naliai planuoti savo lėšų ir veikia, nekreipdamos dėmesio į gyven-tojų poreikius. Seniūnai dėl atlie-kamų darbų turi tartis su gyven-tojais. Svarbu skatinti vietos ben-druomenių kūrimąsi ir stiprinti seniūnaičių darbą.

Vilniaus rajonas yra įvairiatau-tis, todėl gyvenimo kokybę čia le-mia ne vien gyvenviečių infras-truktūra ir pan., bet ir galimybė kiekvienam puoselėti savo kultū-rą, ugdyti vaikus gimtąja kalba. Deja, LLRA-KŠS tai užtikrina ne visiems.

Šio krašto gyvenvietės turtingos savo istorija bei kraštovaizdžiu. Vilniaus rajonas gali tapti turiz-mo ir poilsio kampeliu. Tikslin-ga investuoti į poilsio, rekreacines zonas, dviračių takus, pažintinius maršrutus. Tai padarę, sukursime sąlygas plėtotis smulkiam verslui, vietos gyventojams užtikrinsime papildomą pajamų šaltinį.

Vilniaus rajonas turi keistis. Po-kyčių ir politiko dėmesio laukia gyventojai.

nelabai aišku, kas bus ir nelabai aišku, ar bus) – tam reikia tiek iki galo paruošti mokomąsias priemo-nes ir pagaliau apmokyti mokyto-jus, kurių nemaža dalis kratosi šitos atsakomybės, nes nežino iš kur ryt papūs politinis vėjas, o ir patys nie-ko panašaus niekada nebuvo mokę-si. Kur kas efektyviau būtų kontra-ceptinių priemonių prieinamumo didinimas – tiek informacijos apie jas skleidimas, tiek jų kainos kom-pensavimas skurdą patiriančioms moterims. Kur kas efektyviau bū-tų pagalbos ir paramos, ir visų rei-

smurto artimoje aplinkoje aukų – moterys

82 %

kiamų paslaugų teikimas moterims, kurios ryžtasi nutraukti nėštumą ne dėl savo pasirinkimo, o dėl gresian-čio ar patiriamo smurto ar skurdo, ar neturėdamos galimybių derinti dar-bą ir vaiką – va štai čia vietoje morali-zavimų labai padėtų konkreti pagal-ba, neretai ir materiali. Ir čia darbai kur kas daugiau nei žodžiai galėtų.

O žodžiai – jie irgi gali nemažai. Pasikalbėkime apie tai, ką mums reiškia būti vyru ar moterimi dabar šiame pasaulyje, šioje valstybėje, ir ką mes norime perduoti savo vai-kams. Ir gal tuomet kitąsyk, žais-dami su mažyliais, automatiškai nekišime mergaitei lėlytės, o leisi-me ar net paskatinsime pamėgin-ti konstruktorių, nes žinosime, kad užtenka 3 mėnesių žaidimo su erd- vinį suvokimą lavinančiais žais-lais ir mažylių smegenyse įvyksta fiziniai pokyčiai, kurie lemia vė-lesnį geresnį erdvinių, matemati-

nių, techninių problemų sprendi-mą. Tikiuosi, kad rimtai pagalvo-sime, ar mes suteikiame savo mer-gaitėms tokią galimybę, ar auto-matiškai, net negalvodami atima-me iš jų šansą vystyti savo smegenis visapusiškai ir taip turėti lygias ga-limybes, startuoti iš lygių pozicijų ir pasiekti tai, ką jos galėtų pasiek-ti nevaržomos tradicijų apynasrio.

Ir dar. Galime ir privalome ma-tyti visą paveikslą. Suvokti, kad mes veikiame pasaulį ir pasaulis veikia mus. Tad kai kitąsyk many-sime, jog mums vienodai rodo, kad

Nigerijoje kaimo vietovėje gimu-si mergaitė turi 8 kartus didesnę tikimybę būti prievarta ištekinta vaikystėje, pagalvokime, ar tikrai mums nerūpi. Kokiame pasauly-je gyvename, pagal kokias taisyk- les auginame savo vaikus, kokį pasaulį kuriame savo vaikų vai-kams – kiek jame bus teisingu-mo ir lygių galimybių visoms ir visiems, kiek apsaugosime savo dukras ir anūkes, kiek sumažinsi-me tikimybę joms paskęsti skur-de ir smurte – sprendžiam mes ir sprendžiam dabar.

Svarbu užtikrinti vienodą vi-sų gyventojų atstovavimą. Rei-kia skirti dėmesį grupių gimtąja kalba (pagal realų gyventojų po-reikį) vaikų darželiuose steigi-mui. Šiuo metu priemiestyje gy-venantys naujakuriai neturi gali-mybės leisti savo vaikų į darželius valstybine kalba. Jie, bandyda-mi šias paslaugas gauti Vilniaus mieste, savo gyvenamąją vietą dek- laruoja ten, todėl Vilniaus rajo-no savilvaldybė praranda dalį gy-ventojų pajamų mokesčio. Be to, Vilniaus rajone iki šiol nėra elek-troninės vaikų registracijos į dar-želius sistemos.

•Planuojant savivaldybės biudže-tą, dvigubai daugiau lėšų skir-ti būtinajai infrastruktūrai (ke-liams, apšvietimui ir pan.). Tai pa-darius, net ir negaunant papil-domų įplaukų į biudžetą, kiek- vienais metais būtų išasfaltuota maždaug 35 km vietinės reikš-mės kelių.

•Kelioms seniūnijoms įsigyti pir-minius kelių priežiūros darbus galinčią atlikti techniką ir inves-tuoti į nedidelius nuosavus žvy-ro karjerus.

•Vilniaus rajono savivaldybės au-tobusų parko viešojo transporto paskutinio išvykimo iš Vilniaus į didžiąsias gyvenvietes laiką pra-tęsti iki 23 val. Atlikus gyvento-jų apklausas, pakeisti autobusų tvarkaraščius ir glaudžiau ben-dradarbiauti su Vilniaus mies-to savivaldybe dėl Vilniaus au-tobusų parko paslaugų teikimo Vilniaus rajone (Pagiriai, Vaidotai, Nemėžis, Rudamina, Skaidiškės, Kalviškės, Zujūnai, Riešė, Avižie-niai, Gineitiškės ir kt.).

•Šiuo metu, važiuojantiems savi-valdybės autobusų parko trans-portu, nustatytas 0, 065 Eur be PVM už 1 km važiavimo tarifas. Mes siūlome šį tarifą mažinti iki 0,045 Eur be PVM.

•Nemenčinės miesto apylinkėse pradėti vystyti turizmą. Inves-tuoti į dviračių takus, atnaujin-ti ir praplėsti poilsiavietes prie Neries ir Gėlos ežero, sutvarkyti piliakalnį, suteikti galimybę ša-lia poilsiaviečių vystyti smulkų verslą (vandens dviračiai ir kitos pramogos, užkandinės ir pan.), sukurti interaktyvius informaci-nius maršrutus.

•Sukurti elektroninę vaikų regis-tracijos į darželius sistemą. Taip bus matomas realus vietų kon-krečia kalba poreikis ir užtikrintas skaidrus patekimas į darželius.

•Pradėti bendradarbiauti su nevy-riausybiniu sektoriumi dėl socia-linių paslaugų teikimo.

•Kasmet 40 000 Eur savivaldybės biudžeto lėšų skirti jaunimo or-ganizacijų arba organizacijų, dir-bančių su jaunimu, projektinei veiklai.

• Įpareigoti seniūnus dėl vykdomų darbų konsultuotis su tos terito-rijos gyventojais.

Keli pasiūlymai pokyčių pradžiai

10 PožiūrisKairiųjų partijų padėtis Europoje

Politinė kultūra – nuoseklios politikos pamatas

XX a. kairiosios idėjos klestė-jo visame Vakarų pasaulyje: Jungtinėje Karalystėje „gero-vės valstybė“ buvo sukurta 1906-1914 m., minimalus mė-nesinis atlyginimas įtvirtintas 1909 m. Vokietijoje pensinė sistema, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų buvo pristatyti dar XIX a. pabaigo-je, o Prancūzijoje dabartinės socialinės apsaugos pagrin-dus padėjo Nacionalinė pa-sipriešinimo taryba Antrojo pasaulinio karo metu, nacių okupacijos įkarštyje.

XXI a., kairiosios partijos visoje Europoje susiduria su dideliais sun-kumais ir yra nustelbiamos dešinių-jų. Kas dėl to kaltas?

Politinės kairės vertybės įparei-goja didžiausią dėmesį skirti tam, ko žmogui reikia labiausiai: silpnes-niųjų apsauga, lygybė, adekvatūs mokesčiai pagal galimybes mokė-ti juos ir lygios galimybės. Po Di-džiosios depresijos (1929-1933 m.) būtent keinsizmas buvo pasirink-tas kaip gelbėtojas nuo per dide-lio rinkų liberalizavimo. Preziden-tas F. Roosevelt išplėtė vyriausybės galias, jog ši galėtų vaidinti didesnį vaidmenį, padedant piliečiams įsi-darbinti. Tuo metu Švedijoje social-demokratai tapo didžiausia partija šalyje, rinkimuose renkančia dau-giau nei 40-50 % balsų. Prancūzi-joje po Antrojo pasaulinio karo iš-kilo Komunistų partija ir Prancū-

Paklauskite vaiko Biržuo-se, kokioje vietoje jis nori gyventi. Greičiausiai išgir-site apie nuostabią pasakų šalį. Jei pakalbinsime kitų amžiaus grupių biržiečius, sužinosime, kad paaugliams reikia daugiau pramogų, jaunoms šeimoms – būsto ir darbo, brandiems keturias-dešimtmečiams – jų patirčiai ir atsakomybei adekvataus atlyginimo, o senjorams – galimybės oriai senti.

zų darbininkų grupė, kuri vėliau tapo dabartine Socialistų partija. Antrojoje XX a. pusėje centro kai-rė turėjo ryškias vertybines pozici-jos, aiškias nuostatas, kurių ir buvo daugmaž vienodai laikomasi visoje Europoje. Skandinavija tapo ega-litariniu regionu, kuriame daugu-ma paslaugų buvo finansuojamos valstybės. Skandinaviškas socializ-mas tapo daugybės kairiųjų partijų siekiamybe.

tus, nors šie užėmė tvirtą poziciją ir teigė, jog didžiosios koalicijos nebus. Tačiau po ilgų derybų ketvirtoji di-džioji koalicija (Große Koalition) pradėjo darbą. Tai ir įkūnija vieną iš problemų, su kuriomis susiduria kairiosios partijos: per didelis su-panašėjimas su dešiniosiomis par-tijomis. Iš dalies tai atitinka Ant-hony Downs knygoje Ekonominė demokratijos teorija („The Econo-mic Theory of Democracy“) skelb-tą teiginį, jog dvipartinėje sistemoje partijų ideologijos supanašėja, todėl labai sunku yra jas atskirti. Nors Vo-kietija jokiu būdu nėra dvipartinė valstybė, tačiau per visus naciona-linius parlamento rinkimus, vyku-sius šiame amžiuje, SPD ir CDU/CSU balsų suma perkopdavo 50 % ribą (mažiausia balsų dalis buvo 2017 m., kai surinko 53 %, daugiausia – 2002 m., kai surin-ko – 77 %).

Supanašėjimas kyla dėl mėgini-mo prisivilioti tuos rinkėjus, kurie nėra tvirtai apsisprendę dėl savo bal-so ir kurie tvirtai nesieja savęs nei su viena partija. Tačiau kyla klausimas, kur nubrėžti ribą, kai reikia sustoti, nes kyla per didelė grėsmė sukom-promituoti save, atsisakant verty-bių? Šią klaidą padarė buvęs Jung-tinės Karalystės Leiboristų partijos (Labour Party) vadovas Tony Blair. Tapęs partijos lyderiu pastūmė ją ar-čiau centro ir pristatė naują progra-mą (New Labour): ja atsisakė socia-

antrojoje XX a. pusėje centro kairė turėjo ryškias Vertybines pozicijos, aiškias nuostatas, kurių ir buVo daugmaž Vienodai laikomasi Visoje europoje.

amžių sandūroje aiški takoskyra tarp dešiniųjų ir kairiųjų ėmė palengVa nykti.

Lukas vaiGauskasLSDP narys

audronė GarŠvaitėLSDP Biržų skyriaus pirmininkė

listinių tikslų, kurių aptariama kai-rioji partija siekė viso pokario metu. Vietoj socialinės lygybės iškelta so-cialinio teisingumo idėja, t. y. vietoj to, kad būtų siekiama lygių galimy-bių visiems buvo pasirinkta išteklių perskirstymo sistema, kuri nepanai-kino nelygybės, o tik ją paslėpė; im-ta vis daugiau pasikliauti rinkos jė-gomis ir pačiu kapitalizmu. Už per didelį pasislinkimą į dešinę rinkėjai nubaudė Leiboristų partiją – pralai-mėti paskutiniai ketveri rinkimai į Bendruomenių rūmus. Kai 2015 m. partijos lyderiu tapo Jeremy Cor-byn ir vėl buvo užimtos tvirtos kai-riosios pozicijos (J. Corbyn yra ži-nomas kaip demokratinis socialis-tas), 2017 m. rinkimai davė teigia-mų rezultatų – parlamente laimėta 30 vietų daugiau nei per praėjusius rinkimus, o atotrūkis nuo konser-vatorių buvo tik 2.4 %.

Prancūzijos socialistų partija (Parti socialiste) susiduria su dar didesniais sunkumais ir prezidento rinkimuose jų kandidatas surinko vos 6 %, o parlamento – 7 % balsų (panašūs įvykiai nutiko ir 1969 m.,

kai partijos pirmtakė, Prancūzų darbininkų grupė, rinkimuose su-rinko vos 5 % balsų). Tokia situaci-ja susiklostė dėl buvusio prezidento socialisto François Holland vykdy-tos pernelyg draugiškos verslui po-litikos, nepaisant pažado kovoti su globalaus kapitalo įtaka. Pasiryžimą grįžti prie tikrojo kairės veido rodo tai, kad socialistų kandidatu tapo Benoît Hamon – vienas iš tų, ku-rie atvirai pasisako prieš preziden-to F. Holland priimtus sprendimus. Taigi pasiryžimo reformuoti parti-ją netrūksta. Italijos centro kairės koalicija 2018 m. rinkimuose taip pat gavo mažiausiai balsų šio am-žiaus parlamento rinkimuose (vos 22.9 %) ir finišavo treti.

Tačiau yra ir prošvaisčių. Ispani-jos naujoji vyriausybė yra kairioji ir progresyvi. Vienuolika iš septynio-likos postų, ir labai svarbių, yra pa-skirti moterims: teisingumo minis-terija, dvi pagrindinės finansų mi-nisterijos, taip pat darbo ir sveikatos portfeliai. Skandinavijos valstybėse socialdemokratinės partijos išlieka valdžioje ir šiose pozicijose laikosi jau daugiau nei 70 metų.

Kokias išvadas galime padaryti? Kol laikomasi savų vertybių ir įsiti-kinimų, rinkėjai atlygina už tai, su-teikdami mandatą. Tie, kurie lai-kosi tvirtos ir nuoseklios pozicijos tam tikrais klausimais, įrodo, kad jais galima pasitikėti. Žinoma, tai yra sunku: bėgant metams tam tikri dalykai gali įgyti kitokį kontekstą, kuris reikalaus pakitusios pozicijos, tačiau atsisakyti pagrindinių verty-bių – lygybės, gerovės valstybės ir sąžiningo rinkos reguliavimo – jo-kiu būdu negalima. Laikytis tvir-tų pozicijų yra sunku ir dėl to, jog didžiosios korporacijos visada yra priešingose barikadų pusėse ir ga-li mesti didžiulius resursus įtakoti politikų priimamus sprendimus. Bet politika turi tarnauti ne vers-lui, o žmonėms. O jei jau supran-tama, kad buvo priimti netinkami sprendimai, niekada nėra vėlu pra-dėti keistis.

Šia norų prasme Biržai niekuo neišsiskiria iš kitų rajonų – visiems reikia kokybiškos gyvenamosios aplinkos, galimybių realizuoti save ir elementarios pagarbos. Pagarbos žmogui, jo individualumui, nuo-monės ir pasirinkimo teisei. Juk iš esmės nuo pagarbos kitam ir vi-dinės kultūros viskas ir prasideda.

Mėgstame didžiuotis esantys Šventosios Romos imperijos ku-nigaikščių Radvilų palikuonys, bet dažnai pamirštame vadovau-tis principais, už kuriuos didikai Radvilos ir buvo labiausiai vertina-mi: drąsa ir nuoseklumu, siekiant tikslų ir ginant įsitikinimus. Pasak istoriko Rimvydo Petrausko, bū-tent nuoseklumas ginant politines vertybes – tai labiausiai pastebimas Radvilų bruožas. Ar kalbėtume apie politinio savarankiškumo sau-gojimą, ar apie bažnytinę politiką – visur galima stebėti apgalvotą ir nuoseklų Radvilų veikimą.

Tuo tarpu tiek Biržų, tiek visos Lietuvos politikos padangėje daž-

nai trūksta to nuoseklumo iki ga-lo užbaigti pradėtus projektus. Ir kaltas čia ne tik neryžtingumas ar pinigų stoka. Svarbiausia kliūtis – politinės kultūros nesuvokimas ar net nebuvimas.

Amerikiečių sociologas G. Al-mondas sako, kad politinė kultū-ra – tai istoriškai susiklosčiusių santykių, pastovių politinių pa-žiūrų ir politinio elgesio mode-lio visuma, piliečių ir jų grupių egzistavimo būdas. Pas mus gi įprasta manyti, kad politinė kul-tūra yra politikų reikalas. Prisi-pažinkime, juk pagauname save ar artimus mums žmones su ne-slepiamu pasitenkinimu, ironi-ja, sarkazmu ar pykčiu skaitant, žiūrint ir aptariant vietos ir šalies politines aktualijas. Mes juokia-mės iš vietinių politikų tarpu-savio rietenų, jų asmeninių am-bicijų, užgautų ego, prasiveržu-sių ilgai slopintų nuoskaudų ar kompleksų apraiškų. Ir galvoja-me, kad tai JIE politikuoja, nors

iš tikrųjų, tai MES, piliečiai, rin-kėjai jiems leidžiame taip elgtis.

Biržai – smegduobių kraštas. Galbūt dėl to užmarštin taip greitai nugarma politiniai paža-dai, rinkiminiai įsipareigojimai, išblėsta ranka į krūtinę už Bir-žus besimušusių politinių veikė-jų ryžtas ir atsakomybė, išsitri-na rinkėjų atmintis ir visuome-nė vėl virsta kūdikišku tyrumu kvepiančiu baltu lapu, kuriame politikai oriai piešia savo atei-ties vizijas.

Štai todėl ir manau, kad Bir-žams pirmiausiai reikia tapti po-litinės kultūros kraštu, bendruo-mene, kuri sugeba nuosekliai siek-ti tikslo, racionaliai vertindama politinių partijų ir pavienių poli-tikų rinkiminę elgseną, pažadus, veiksmus ir veiklą, atsakomybę ir atskaitomybę rinkėjams. Politinės kultūros apraiškos yra suvokimas, kad nedalyvavęs rinkimuose žmo-gus neturi moralinės teisės smerk-ti daugumos pasirinkimo, žinoji-

mas, ko tikėtis iš to, kam atiduo-tas balsas, gebėjimas analizuoti ir vertinti, kiek išrinktas politi-kas atliepė lūkesčius, netoleran-cija korupcijos apraiškoms, poli-tinėms rietenoms ir neveiklumui bei politinės veiklos įvertinimas, (ne)atiduodant balso kituose rin-kimuose. Galbūt tada Biržuose ir Lietuvoje rastųsi darbų ir įsiparei-gojimų nuoseklumas, o išrinktie-ji politikai ieškotų, kaip pateisinti rinkėjų lūkesčius, o ne įkąsti opo-nentams. Juk oponentų kandžio-jimas yra tikrų tikriausia nepagar-ba rinkėjams, kurie balsus atiduo-da, tikėdamiesi realių darbų, o ne asmeninių sąskaitų suvedinėjimo.

Visgi tikiu, kad iš amžių glū-dumų likęs radviliškas raciona-lumas išmokys biržiečius politi-nės kultūros ir ateis laikas, kai bus nuosekliai dirbama biržiečių var-du biržiečiams. Tai yra galimybė Biržams tapti geresniais. O istorija rodo, kad galimybės gali būti tiek įgyvendintos, tiek ir praleistos.

Tačiau amžių sandūroje aiški ta-koskyra tarp dešiniųjų ir kairių-jų ėmė palengva nykti. Vokietijoje didžiosios koalicijos tarp konser-vatyviųjų Krikščionių demokratų sąjungos ir Krikščionių socialinės sąjungos (CDU/CSU) ir Vokieti-jos socialdemokratų partijos (SPD) tapo kasdienybe po kiekvienų rin-kimų, išskyrus 2009 m. Po 2017 m. rinkimų konservatoriams, kurie su-rinko daugiausiai balsų, nepavyko sudaryti koalicinės vyriausybės su kitomis politinėmis jėgomis, todėl vėl buvo atsigręžta į socialdemokra-

Jeremy Corbyn: „Mes ekonomiką vertiname ne pagal tai, ar šalyje yra turtingųjų, o pagal tai, ar šalyje nėra skurstančiųjų“.

112018 m. birželis-liepa, Nr. 4 (92)SocialdemokratėLyčių lygybė savivaldybių dar nepasiekė

Vietos saViValdos lygmenyje Vis dar yra daug netikėjimo lyčių lygybės nauda ir yra plačiai paplitęs stereotipinis požiūris, t. y. manoma, kad moterų ir Vyrų padėtis yra natūrali, o moterų ir Vyrų padėties skirtumai aiškinami biologiniais skirtumais.

Orinta leiPutėLietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkė

Didžiausia kiekvienos valstybės vertybė yra jos žmonės. Lietuva

nuolat susiduria su įvairiais iš-šūkiais, todėl be galo svarbu pasitelkti kiekvieno iš mūsų – moterų ir vyrų – patirtį, kom-petenciją ir kūrybinį potencia-lą, sprendžiant įvairias proble-mas. Jokioje šalyje demokrati-nė santvarka negali būti kuria-ma be piliečių ir jų lygių teisių ir galimybių užtikrinimo, todėl reikia imtis būtinų priemonių vietos, regioniniu, Europos ir pasaulio lygiu užtikrinti, kad moterys ir vyrai sprendimų pri-ėmimo procesuoe dalyvautų lygiomis teisėms.

Tačiau suprantame, kad mes visi kasdieniame gyvenime susiduria-me su tam tikromis išankstinėmis nuostatomis, vyraujančiomis nor-momis ir stereotipais, kurie ribo-ja mūsų elgseną ar pasirinkimus. Žmonių nuostatos keičiasi labai lė-tai, todėl savivaldybės ir valstybės institucijos, nevyriausybinės orga-nizacijos galėtų aktyviau įsijungti į šių procesų reguliavimą.

Europos valstybių savivaldybių ir regionų taryba ragina Lietuvos savivaldybes pritarti Europos vyrų ir moterų lygybės vietos lygiu char-tijai. Deja, kol kas šiai chartijai pri-tarė tik 6 savivaldybės, todėl mes, moterys socialdemokratės, ragina-me visų likusių savivaldybių me-rus ir tarybas išanalizuoti minimą chartiją ir jai pritarti. Europos vyrų ir moterų lygybės vietos lygiu char-tija skirta Europos vietos ir regionų valdžios institucijoms prisiimti įsi-pareigojimą pasinaudoti savo įtaka ir partnerių ratu siekiant didesnės žmonių lygybės. Chartijai pritaru-sios savivaldybės turėtų parengti Ly-gių galimybių planą, numatyti prie-mones ir išteklius jam įgyvendinti ir nustatytiems rodikliams pasiek-ti. Esu įsitikinusi, kad nuoseklus ly-

čių lygybės principų įgyvendinimas savivaldybėse teigiamai veiktų mo-terų, vyrų ir vaikų gyvenimo koky-bę, skatintų intensyvesnę visuome-nės ekonominę plėtrą ir socialinę gerovę. Lygios galimybės visiems – vienas iš kertinių socialdemokratų tikslų. Mes manome, kad turi būti užtikrintos lygios galimybės gyven-ti ir veikti mūsų šalyje kiekvienam: jaunesniam ir vyresniam, moterims ir vyrams, sveikiems ir turintiems vienokią ar kitokią negalią.

Lietuvos socialdemokratės bir-želio 1-3 d. surengtame seminare „Lyčių lygybės ekonominė ir soci-alinė nauda“ diskutavo apie mote-rų dalyvavimą sprendimų priėmi-mo procesuose regionuose. Mums buvo svarbu identifikuoti, kokia yra situacija šioje srityje ir nuspręsti, ką mes galime pakeisti, patobulin-ti. Į šiuos klausimus mums padėjo atsakyti Lietuvos savivaldybių aso-ciacijos patarėjos socialiniais klau-simais A.Vareikytės pristatytas ty-rimas, kuris buvo atliktas Lietuvos savivaldybių asociacijos kartu su Ly-gių galimybių kontrolieriaus tarny-ba ir Lietuvos moterų lobistine or-ganizacija (tyrimo metu buvo ban-doma įvertinti realią situaciją lyčių lygybės srityje vietos savivaldoje).

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme reglamentuota, kad savi-valdybės į strateginį veiklos planą turi įtraukti priemones lygioms ga-limybėms užtikrinti. Tačiau, anali-zuojant strateginius planus, galima pastebėti, kad lyčių lygybė toli gra-žu nėra prioritetinis klausimas ir nė-ra numatyta pakankamai priemo-nių jai įgyvendinti. 2015 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko savivaldybių apklausą, kaip savivaldybėms sekasi įgyvendinti minėtą uždavinį.

Apklausos rezultatai parodė, kad darbuotojai neturi žinių ir aiškaus supratimo, kokios tai priemonės (lygioms galimybėms užtikrinti), trūksta metodikų, statistikos duo-menų ir kitos informacijos. Koky-binio tyrimo metu buvo bando-ma įvertinti savivaldybių vadovų ir administracijos atstovų požiū-rį į lyčių lygybę. Duomenys rodo, kad moterų ir vyrų lygybės klausi-mai deklaruojami kaip svarbūs sa-vivaldai, tačiau realiai praktikoje in-terpretuojami labai skirtingai. Vi-sų savivaldybių atstovai pripažino

formalų įsipareigojimą diegti lyčių lygybės principus, kurie numatyti teisės aktuose, tačiau realiai lyčių lygybės nuostatos nėra įgyvendi-namos, nes trūksta supratimo, ži-nių ir praktikos. Dauguma išsakė stereotipines nuostatas apie mote-rų ir vyrų socialinius vaidmenis – vertino lyčių lygybę kaip dirbtinai keliamą problemą, moterų ir vyrų padėties skirtumus siejo su biologi-niais skirtumais. Laikoma, kad Ly-čių nelygybės klausimas vienaip ar kitaip jau yra išspręstas ir lyčių nely-gybės problemų savivaldybėje nėra (remiantis kokybinio sociologinio tyrimo, atlikto pagal projektą „Sa-vivaldybės sėkmės kodas – lyčių ly-gybė“, duomenimis).

keliui išasfaltuoti pinigų dažnai at-siranda greičiau nei lauko aikštelės įrengimui vaikų darželyje. (Lyčių ly-gybės samprata sprendimų priėmi-mo procese sudėtinga) Esant tokiai situacijai ir trūkstant tam tikrų ži-nių arba nesuteikiant tam svarbos, mes turime akivaizdžius lyčių lygy-bės ir lygių galimybių pažeidimus, disproporciją, todėl ir visi sprendi-mai priimami, dažniau girdint tik vieną pusę. Lietuvos savivaldybių asociacija ir kitos institucijos orga-nizuoja įvairius mokymus, tačiau į juos dažnai važiuoja ne tie žmonės, kuriems iš tiesų reikėtų pasimoky-ti, praplėsti akiratį. Merui, tarybos nariams, administracijos vadovams neretai reikėtų kelti kvalifikaciją, ypač jeigu tokias pareigas užiman-tys žmonės prieš tai nėra dirbę vie-šajame sektoriuje.

Minėto tyrimo duomenys at-skleidė ir tai, kad dauguma savival-dybių nurodo, jog sudaro sąlygas darbuotojams lanksčiai derinti šei-mos ir darbo įsipareigojimus, tačiau formaliai įteisinto lankstaus darbo grafiko nėra. Taip pat nėra patvir-tintų aiškių darbuotojo paaukštini-mo ir užmokesčio kaitos kriterijų. Savivaldybės turi informaciją apie moterų/vyrų skaičių savivaldybės administracijoje, gaunamus atly-ginimus, tačiau ta informacija nė-ra analizuojama ar vertinama. O ji labai svarbi, sprendžiant lyčių lygy-bės klausimus, nes ne paslaptis, kad moterims sunkiau daryti karjerą dėl vaikų auginimo atostogų ir kitų įsi-pareigojimų šeimai.

Apibendrinant savivaldybių va-dovų ir administracijos atstovų po-žiūrį, kuris buvo vertinamas tyrimo metu, galima teigti, kad lyčių lygybė nėra savivaldybių prioritetinė sritis. Vietos savivaldos lygmenyje vis dar yra daug netikėjimo lyčių lygybės nauda ir yra plačiai paplitęs stereo-tipinis požiūris, t. y. manoma, kad moterų ir vyrų padėtis yra natūrali,

o moterų ir vyrų padėties skirtumai aiškinami biologiniais skirtumais. Savivaldybės neturi ir neplanuoja rengti konkrečių veiksmų planų ly-čių lygybės srityje. Savivaldybių stra-teginiuose plėtros/veiklos planuose, merų, tarybų ataskaitose neakcen-tuojami moterų ir vyrų poreikių skirtumai, jų padėties savitumai. Kaip nurodoma tyrime, formuo-jama lyties požiūriu „neutrali“ sa-vivaldybių socialinė ir ekonominė politika. Savivaldybių darbuotojai neturi reikalingų žinių apie egzis-tuojančią lyčių nelygybę, lyčių lygy-bės problematika suvokiama siau-rai, dažniausiai apsiriboja tik dar-bo santykių klausimais.

Socialdemokratės, dalyvavusios seminare, taip pat aptarė jų savival-dybėse esančią situaciją. Jos pasa-kojo, kad pasitaiko atvejų, kai savi-valdybių vadovai ar skyrių vedėjai netgi trukdo siekti įstatyme numa-tytų tikslų, susijusių su lyčių lygybe, kadangi tai nesutampa su jų asme-niniu subjektyviu požiūriu. Pavyz-džiui, pasitaiko atvejų, kai savival-dybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaromose valstybės tar-nautojų vertinimo komisijose yra vien vyrai (dažnai skyrių vedėjai ar pan.) ir tai akivaizdžiai prieštarau-ja lyčių lygybės principams.

Artėjant savivaldos, Europos Par-lamento, Prezidento rinkimams, mums labai svarbu, kokia kryptis bus pasirinkta vietos ir nacionali-niu lygiu. Po savivaldos rinkimų greičiausiai bus kažkiek koreguoja-mi strateginiai savivaldybių tikslai, rengiamos naujos koalicinės progra-mos ketveriems metams. Todėl ra-giname socialdemokratus jau dabar ruoštis ir imtis politinės lyderystės, užtikrinant lyčių lygybę vietos savi-valdos lygmenyje, ir auginti socialiai teisingesnę Lietuvą.

Lyčių lygybės principai privalo būti integruoti į savivaldybės veik- lą taip, kad tai taptų kiekvieno dir-bančio valstybės tarnautojo ar spe-cialisto sprendimų priėmimo atra-mos tašku. Jie kasdien darbe susidu-ria su lyčių lygybės sričiai aktualiais klausimais. Taip pat anksčiau minė-to tyrimo rekomendacijose mini-ma, kad būtina parengti metodiką, kaip rinkti ir analizuoti statistinius gyventojų duomenis, duomenis apie viešųjų paslaugų teikimą, atsižvel-giant į lyčių aspektą, kaip nustatyti prioritetinius lyčių lygybės politi-kos tikslus vietos lygiu ir kaip atlikti įgyvendinamų priemonių poveikio vertinimą. Būtina stiprinti regioni-nes nevyriausybines organizacijas, dirbančias lyčių lygybės srityje, pa-sitelkti visus įmanomus socialinius partnerius ir atlikti kitus darbus.

Neįgalios moterys taip pat nori dirbti ir susilaukti vaikų viešuoju transportu, norėdami įsigyti arba pritaikyti savo reik- mėms būstą. Statistika rodo, kad neįgalieji dažniau patiria smurtą.

Visa tai rodo, kad neužtenka pri-taikyti pastatus ar šaligatvius tam, kad įvažiuotų neįgalus žmogus su vežimėliu. Reikia daugybės priemo-

nių, kurios keistų ne tik mūsų aplin-ką, bet ir požiūrį, stereotipinį mąs-tymą – „tegu nedirba, užtenka, kad gauna pensiją“ arba „kam tai mote-riai dar vaikai, jai ir taip sunku gy-venti“ ir panašių. Neįgalūs žmonės šimtus ir tūkstančius kartų įrodė, kaip gali įveikti sunkumus ir net-

gi pasiekti daugiau negu neturin-tys negalios žmonės. Jiems reikia ir darbo, ir vaikų ir šeimos. Jie nori jaustis visaverčiais.

LR Seimo Neįgaliųjų teisių ko-misijoje kelią skinasi naujas Užim-tumo įstatymo pakeitimo projek-tas. Pritariu, kad tai, kas jame nu-matoma – kvotos darbdaviams dėl darbo vietų, subsidijos asistento iš-laidoms, neįgaliųjų darbo ir poilsio

vietai įrengti, transporto išlaidoms padengti (atvykimo į ir išvykimo iš darbo), lydimoji pagalba, įsidarbi-nus – yra tikrai labai reikalinga ir laukiama. Tačiau nerimą kelia tai, kad šiam įstatymui įgyvendinti ga-li būti neskirti reikiami finansai, o už jo nevykdymą nebus atsakomy-bės. Juk ir šiandien ugdymo įstaigų vadovai yra įpareigoti įrengti keltu-vus neigaliesiems ugdymo įstaigose. Tačiau jų atsakymas – nėra pinigų – dažniausiai atleidžia nuo bet ko-kios atsakomybės.

Lietuva 2016 m. Jungtinių Tau-tų neįgaliųjų teisių komitete prista-tė pirmąją Neįgaliųjų konvencijos įgyvendinimo ataskaitą. Komite-tas nustatė, kad iš daugiau kaip 60 rodiklių pilnai pasiekti tik trys. Tai-gi, turime griauti stereotipus, siekti, kad būtų užtikrinta neįgaliųjų teisė gyventi savarankiškai, kad kiekvie-na mergina, moteris bet kur Euro-poje turėtų galimybę įgyvendinti visus savo siekius ir planus, atskleisti talentus ir nejaustų tokios atskirties, kokią patiria šiandien.

> Atkelta iš 7 p.

Gilinantis į savivaldybių realią situaciją, vertinant savivaldybių administracijos darbuotojų sudėtį, analizuojant gyvenimiškas situaci-jas – akivaizdu, kad švietimo, kul-tūros, socialinių reikalų srityse do-minuoja moterys, o finansų, ekono-mikos, architektūros, komunalinio ūkio, energetikos srityje – vyrai. Pa-našiai yra su politine ir administra-cine vadovybe – čia dominuoja vy-rai. Tad, sudarant ar koreguojant savivaldybės biudžetą, sutikite, kad

Kritika12

Darbo biržos pertvarka. Reforma dėl reformos ar dėl žmonių?

Teisė gyventi savarankiškai skirta kiekvienam piliečiui

svetlana GriGorian LSDP Palangos skyriaus narė

kristina dūdonytėLSDP narė

Prieš metus Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterija kartu su Darbo

birža pristatė būsimas šios įstaigos pertvarkos gaires ir tikslus, kurių yra siekiama, įgyvendinant naują užimtu-mo politikos kryptį.

Kalbu apie pokyčius, kuriais pas-taruosius metus „gyvena“ darbo neturinčiais pasirūpinti privalan-ti įstaiga. Tikimasi, jog nuo spalio 1-osios Lietuvos darbo birža taps Užimtumo tarnyba. Valdininkai su ministru L. Kukuraičiu prieša-kyje viliasi, kad po reformos bus pa-gerinta paslaugų kokybė arba Dar-bo birža pagaliau taps funkcionalia ir šiandieninius darbo rinkos porei-

kius atitinkančia institucija.Pagrindinė reformos idėja – pro-

cesų pertvarka ir paslaugų kokybės gerinimas, tačiau jau dabar akivaiz-du, jog tai, kas vyksta restruktūri-zuojant Darbo biržą, tėra tik eilinė administracinė reforma.

Kai kurie politikai tokią refor-mą netuščiažodžiaudami vadina tiesiog reforma dėl reformos, o ne-veiksnią Darbo biržą – nesusipra-timu viešajame sektoriuje. Šiam tei-giniui sunku nepritarti.

Norint, jog reforma iš esmės pa-keistų ne vien biržos pavadinimą, tačiau ir jos funkcijas, reikia dau-giau nei etatų ir pareigybių naiki-nimo. Kita vertus, naikinant darbo vietas regioniniuose padaliniuose, bus naikinamos darbo vietos ir toje pačioje tarnyboje, tik pakeitus pa-vadinimą, bus registruojami nauji bedarbiai.

Akivaizdu, kad valdančiųjų lo-zungai apie regionų plėtrą yra tik tuščias burbulas. Vietoje institu-cijų perkėlimo iš Vilniaus į regio-nus – atvirkščias procesas – nai-kinamos darbo vietos regionuo-se. Dar daugiau, mano žiniomis,

prioritetinių profesijų programų sąrašo. Daugiausia prioritetinėmis išrinktos su informacinėmis tech-nologijomis susijusios programos, tačiau pasirinkimai galimi ir kiti.

pagrindinė reformos idėja – procesų pertVarka ir paslaugų kokybės gerinimas, tačiau jau dabar akiVaizdu, jog tai, kas Vyksta restruktūrizuojant darbo biržą, tėra tik eilinė administracinė reforma.

Neseniai buvo paskelb-ta, jog nuo 2030 m. sausio 1 d. proto ne-

galią ar psichikos sutrikimų turintys žmonės nebegalės būti siunčiami į valstybines globos įstaigas, kadangi jie turi gyventi ir visas reika-lingas paslaugas gauti savo bendruomenėse.

Tai yra apibrėžta ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenci-jos 19 straipsnyje. Taip apsispren-dė Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterija, o šiam procesui užtvirtin-ti bus pasirašomas moratoriumas. Atrodo viskas gerai, bet žmonės, turintys proto negalią ar psichikos sutrikimus turi teisę gyventi sava-rankiškai jau dabar, o ne po 12 ar daugiau metų. Vėl matoma refor-mų imitacija ir jokių sisteminių po-kyčių nevyksta.

Deinstitucionalizacija, tai yra tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruome-nėje teikiamų paslaugų, jau prasi-dėjo 2014 m., tačiau vyksta labai lė-tai – alternatyvos institucinei glo-bai savivaldybėse vystomos vangiai,

trūksta supratimo, kompetencijos, visa apimančios strategijos. O šiuo metu šis procesas virsta net į at-virkštinį – reinstitucionalizaciją, kai kuriamos naujos, nors ir mažes-nės įstaigos, t. y. nebe 400 žmonių viename pastate šalies užkampiuo-se, bet 40 ar mažiau, o tai iš esmės nieko nepakeis, kadangi neįgalieji ir vėl lieka sugrupuoti, apgyvendinti drauge atskiruose namuose vien to-dėl, kad turi kažkokią negalią, taigi atskirtis ir vėl tęsis.

Gyventi savarankiškai reiškia laisvę ir teisę pasirinkti kaip, kur ir su kuo nori gyventi bendruome-nėje, ir, esant poreikiui, gauti rei-kiamą pagalbą. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas yra iš-aiškinęs, kad maža įstaiga irgi yra institucija, todėl savarankiškas gy-venimas yra užtikrinamas asmeni-nio asistento ir prieinamų visuoti-nų paslaugų pagalba. Asmeninio asistento paslauga taip pat įvardi-jama kaip esminė priemonė, įgy-vendinant globos įstaigų pertvarką ir kuriant savarankiško gyvenimo bendruomenėje prielaidas.

Deja, Socialinės apsaugos ir dar-bo ministerija delsia reglamentuo-ti asmeninio asistento paslaugą ir vykdo pilotinius projektus, nors asmeninio asistento paslauga re-glamentuota ir teikiama daugiau nei 25-iose Europos valstybėse. Tad ir bandyti nieko nereikia, tik gerai išanalizuoti kitų valstybių patirtį ir pritaikyti mūsų šaliai tinkamus įgyvendinimo principus. Pavyz-

džiui, Latvijoje jau 5 metus žmonės su negalia gali pasinaudoti viena iš pagrindinių savarankiško gyveni-mo pagalbos priemonių ir savival-dybės rūpinasi darbo užmokesčiu asmeniniams asistentams. Švedija jau nuo 1994 m. yra reglamentavus asmeninio asistento paslaugą, o tai buvo pagrindinis deinstitucionali-zacijos proceso veiksnys, tad šian-dien ten gatvėje per 5 minutes gali išvysti 5 žmones su negalia.

Valstybė skiria tiesiogines išmo-kas žmonėms su negalia ir jie patys disponuoja jiems skirtais pinigais bei atsiskaito su asmeniniu asisten-tu; taip pat pateikia ataskaitas, jog skirti pinigai buvo panaudoti asme-ninio asistento pagalbai. Lietuvoje žmonės su negalia tokios galimybės vis dar neturi, todėl mes jų gatvėje pamatome vos vieną kitą. Bet juk Lietuvoje gali būti taip pat, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybė-se, tereikia greitesnių ir tikrų siste-minių pokyčių, o ne jų imitacijos.

Vienintelė Lietuvos savivaldy-bė – Alytaus miesto savivaldybė

– jau ruošiasi savarankiškai imtis sisteminio pokyčio, t. y. asmeninio asistento paslaugos teikimo. Šiai priemonei numatytos lėšos iš savi-valdybės biudžeto. Paslaugos tei-kimas bus organizuojamas ir vyk-domas vadovaujantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsaky-mu „Dėl asmeninio asistento pas-laugų organizavimo ir teikimo bei asmeninio asistento veiklos gairių patvirtinimo“. Pagirtinas žingsnis, tik norisi tikėti, kad procesas bus įgyvendintas, remiantis naujomis asmeninio asistento veiklos gairė-mis, kuriose asmeninio asistento pagalba apibrėžiama kaip namų ir viešojoje aplinkoje (palydint ir ko-munikuojant) individualiai asme-niui teikiama pagalba, padedanti asmeniui būti savarankišku ir už-tikrinanti svarbiausias asmens gy-vybinės veiklos funkcijas (asmens higiena, mityba, judumas/mobilu-mas; socialiniai santykiai ir aplin-ka), o ne remiantis senąją tvarka (pagal socialinės reabilitacijos pas-laugų neįgaliesiems bendruome-

nėje projektus), kai pagalba yra ri-bota ir neindividualizuota, ir žmo-gus su negalia negali pats pasirink-ti kada, kur ir kaip jos reikės, ir kas ją suteiks.

Taip pat mūsų piliečiai dar ne-atskiria socialinio darbuotojo nuo asmeninio asistento. Suprantama, kadangi ši pagalba mūsų šalyje dar nereglamentuota. Todėl svarbu pa-brėžti, jog socialinis darbuotojas yra socialinių paslaugų sistemos daly-vis, o tai reiškia, kad vykdo institu-cijų numatytas funkcijas ir įgyven-dina jų tikslus. Kai tuo tarpu asme-ninis asistentas yra negalią turin-čio asmens žmogaus teisių dalis, o tai reiškia, kad jis, negalią turintis asmuo, renkasi asmeninį asisten-tą, atitinkamai, apibrėžia asmeni-nio asistento vaidmenį ir nustato tikslus. Taip pat yra su finansavi-mu: socialiniam darbuotojui at-lyginimą moka socialinių paslau-gų institucija, o asmeniniam asis-tentui – negalią turintis žmogus iš jam skirto biudžeto – „krepšelio“, kuriuo jis laisvai disponuoja pats. Taip apibrėžiamas asmeninis asis-tentas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 5-ajame bendra-jame komentare. Norisi visiems pi-liečiams priminti, jog šią konvenci-ją Lietuva yra ratifikavus 2010 m. ir nuo tada yra įsipareigojus perkelti jos nuostatas į valstybės teisinę ba-zę, ir taip skatinti ir įgyvendinti neį-galiųjų teises. Tačiau minėtos nuos-tatos į strateginius šalies dokumen-tus perkeliamos lėtai, neefektyviai, procesas stringa. Reglamentavus asmeninio asistento pagalbą Lie-tuvoje, atsirastų viena iš socialinės įtraukties arba pagalbos savaran-kiškam gyvenimui priemonių.

Ar ši, tikiu jeigu ne kiekvienam, tai bent jau kas antram gyventojui, rytdieną galinti pakeisti naujiena Jums yra žinoma?

Pabandžius paieškoti daugiau informacijos apie tai, man ne-pavyko jos surasti Darbo biržos tinklalapyje. Kreipusis į institu-cijos viešųjų ryšių skyrių, jo spe-cialistai teigė negalintys konsul-tuoti, nes, įtariu, nelabai žino re-formos esmės.

Tenka apgailestauti, kad Socia-linės apsaugos ir darbo ministeri-ja, sugebanti rasti lėšų pertvarkai įgyvendinti, neranda galimybių vykdyti plačios viešinimo kam-panijos ir skelbti tai, kas realiai yra svarbu paprastam Lietuvos žmogui. Todėl kyla elementarus klausimas, kaip galime pasitikė-ti įstaiga, kuri negeba atskirti, ko-kie vykdomos reformos dalykai yra aktualiausi žmogui ir būtent tai viešinti. Nes juk ne adminis-traciniai procesai, o galimybė dir-bančiajam nemokamai persikva-lifikuoti, mano supratimu, ir yra ta žinia, kuri turėtų skambėti an-traštėse, tiesa?

Įrodyta, kad savo šalyje laimin-gi jaučiasi tie žmonės, kurie mato savirealizacijos galimybes. Džiu-gu, kad tokias galimybes savo pi-liečiams pagaliau pradėjo kurti ir valstybinės institucijos. Tik gaila, kad apie tai žino tik jos pačios.

ši administracinė re-forma nepalies centri-nio darbo biržos apa-rato, kuris tiesiogiai nedirba nei su darbo ieškančiais žmonė-mis, nei potencialiais darbdaviais.

Darbo biržą suvo-kiu kaip įstaigą, kuri realiai, atliepiant esa-mą situaciją, padeda žmogui susirasti dar-bą, o potencialiam darbdaviui – labiausiai jo poreikius atitinkan-tį darbuotoją. Realybė tokia, jog šiandien esama labai daug neefek-tyvių ir rinkos poreikių neatitin-kančių programų ir perkvalifika-vimo kursų.

Nors nėra jokių požymių, tačiau reformos šalininkai teigia, jog bū-tent tokių tikslų reforma ir pasieks: išplėtus veiklos profilį, nuo šiol ne-bereikia būti bedarbiu, kad galė-tum pretenduoti į persikvalifika-vimą. Tiesa, reikėtų pabrėžti ir tai, kad dirbantysis, panoręs gilinti ži-nias naujoje srityje bent jau kol kas gali rinktis tik iš 13-os patvirtintų

Veidai 132018 m. birželis-liepa, Nr. 4 (92)

Agnės Širinskienės aplinkos paslaptys

Česlovui Juršėnui – 80 metų

Mindaugas kluonisPolitologas, LSDP narys

Pastarųjų mėnesių korupcijos skandalai, krečiantys Lietuvos

politinę sistemą, kaip nieka-da išryškina politikos skai-drumo būtinybę. Lietuvos žmonės turi teisę į tai, kad jų rinktų politikų priimti spren-dimai tarnautų juos rinkusių piliečių, o ne verslo ir kitokių neaiškių grupių naudai.

Deja, susidaro įspūdis, kad per-nelyg susikoncentravus į vienos verslo grupės įtaką, pro akis pra-leidžiamos kitos grupės, kurios tyliai siekia užvaldyti valstybę ir daryti įtaką politiniams ir rinki-mų procesams. Šios grupės ap-supa politikus savais žmonėmis, teikia jiems neatlygintiną paramą per rinkimus, jų atstovai Vyriau-sioje rinkimų komisijoje atvirai sako, kad gali daryti įtaką rin-kimų rezultatams. Savo finansa-

vimo šaltinius šios grupės slepia, teigdamos, kad pagal galiojančius įstatymus jų viešinti neprivalo ir kad jų finansavimo šaltinių pavie-šinimas sukeltų neigiamą reakci-ją jų rėmėjų atžvilgiu.

Viena tokių grupių yra Laisvos visuomenės institutas. Šio insti-tuto vadovės Kristina Zamarytė-Sakavičienė ir Salomėja Fernan-dez Montojo yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirminin-kės ir Seimo laikinųjų tyrimų ko-misijų narės Agnės Širinskienės padėjėjos Seime, o instituto atsto-vas Vytautas Raškauskas 2012–2016 m. Seimo kadencijoje dirbo konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės padėjėju. Šie faktai nekeltų problemų, jei Laisvos vi-suomenės institutas būtų finan-suojamas skaidriai. Tačiau ins-titutas slepia savo rėmėjus, tarp kurių yra ne tik Lietuvos, bet ir užsienio fiziniai ir juridiniai as-menys. Instituto valdybos pir-mininko ir Vyriausiosios rinki-mų komisijos pirmininkės pava-duotojo Vincento Vobolevičiaus teigimu, instituto rėmėjų pavie-šinimas galėtų sukelti neigiamą visuomenės reakciją jų atžvilgiu.

Institutas neatskleidžia samdy-tų ekspertų, tarp kurių galėjo būti ir pati A. Širinskienė. Šių eksper-tų paslaugos buvo apmokamos iš

visuomenei neviešinamų institu-to rėmėjų lėšų.

Kyla klausimas, kodėl Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pir-mininkės padėjėjų vadovaujama įstaiga, kuri teikė paramą A. Ši-rinskienei rinkimų metu ir orga-nizavo palaikymo akcijas jos tei-kiamiems įstatymų projektams,

apvaisinimo) ir A. Širinskienės interesus atitinkančias „eksper-tines išvadas“.

Laisvos visuomenės instituto finansai, sudarytos sutartys, sam-dyti ekspertai turėtų būti pavie-šinti nuo pat jo įkūrimo pradžios, t. y. 2013 m. Pats Laisvos visuo-menės institutas žada juos viešin-ti tik už 2018 m. Akivaizdu, kad taip siekiama nuslėpti tikruosius instituto rėmėjus, kurie jį iki šiol finansavo. Tačiau visuomenė tu-ri teisę žinoti, ar Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirminin-kė ir jos aplinkos žmonės nėra su-siję su verslo grupėmis, užsienio valstybių agentūromis ir prieš-taringos reputacijos veikėjais, ir nėra bei nebuvo jų finansiškai re-miami. Kol šie duomenys visuo-menei nėra prieinami, klausimas, kas finansiškai remia A. Širins-kienės aplinkos žmones lieka ne-atsakytas.

Ir kol šie klausimai nėra atsaky-ti, kyla pagrįsta abejonė, ar A. Ši-rinskienė gali būti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirminin-ke ar tyrimų komisijų, ypač susi-jusių su poveikio valstybės insti-tucijoms darymu, nare. Nes mes nežinome, kas finansiškai remia A. Širinskienės aplinkos žmo-nes ir kieno interesams jie iš tie-sų dirba.

ką Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, laikinųjų tyrimų ko-misijų veiklai.

Neviešinant instituto rėmėjų, atsiranda galimybė atsilyginti už tam tikrus sprendimus, kuriuos priima, pavyzdžiui, Sveikatos rei-kalų komitetas ar Teisės ir teisė-tvarkos komitetas, kuriems vado-vavo ar vadovauja A. Širinskienė, finansuojant institutą. Juk insti-tutas remia A. Širinskienės rin-kimines ir politines kampanijas, todėl instituto rėmėjų neviešini-mas gali kelti pagrįstų nuogasta-vimų, kad taip sudaromos sąly-gos prekiauti poveikiu. Kol insti-tuto finansai, sudarytos sutartys, samdyti ekspertai nėra paviešin-ti ir yra slepiami, negalima viena-reikšmiškai atsakyti į klausimą, ar instituto finansavimas buvo ir yra skaidrus.

Laisvos visuomenės instituto finansų ir sutarčių paviešinimas leistų visuomenei įsitikinti, ar tam tikri priimti sprendimai ne-buvo įtakoti šį institutą finansuo-jančių Lietuvos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų. Tuo pačiu paaiškėtų, kas finansavo buvu-sios Seimo Sveikatos reikalų ko-miteto ir esamos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirminin-kės A. Širinskienės palaikymo ak-cijas (pavyzdžiui, dėl pagalbinio

instituto rėmėjų neViešinimas gali kelti pagrįstų nuogastaVimų, kad taip sudaromos sąlygos prekiauti poVeikiu.

Lietuvos so- cialdemokratų partijos Garbės

pirmininkas, Nepri-klausomybės Akto signataras, ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo narys, Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas gegužės 18 d. minėjo 80-ąjį jubiliejų.

Vieną garsiausių Lietu-vos politikų sveikino šalies prezidentė Dalia Grybaus-

kaitė, ministras pirminin-kas Saulius Skvernelis, Sei-mo nariai, partijos bičiuliai ir bendražygiai.

Socialdemokratų parti-jos pirmininkas Gintau-tas Paluckas, sveikindamas partijos Garbės pirminin-ką Česlovą Juršėną, įteikė jam reljefinės grafikos pa-veikslą „Džentelmenas“ ir linkėjo, kad „ilgus metus vienytų bendras tikslas ir prasmingi darbai, kad gy-venime netrūktų sėkmin-gų sumanymų, įdomios

bijo atskleisti savo rėmėjus. Ir kaip tai suderinama su skaidru-mo reikalavimais, taikomais Sei-mo Teisės ir teisėtvarkos komi-teto pirmininkei, jei jos aplinkos žmonės ir šalininkai yra finansiš-kai remiami neaišku kokių Lietu-vos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų? Juk finansuoti Laisvos visuomenės instituto veiklą ga-li bet kas, pradedant įvairiomis verslo grupėmis ir baigiant su už-sienio slaptosiomis tarnybomis susijusiais veikėjais. Tokia situ-acija kelia grėsmę, kad anonimi-niai finansuotojai gali daryti įta-

veiklos ir mielų žmonių“.Ilgametis bičiulis ir bendra-

žygis, Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, sveikindamas Kovo 11-osios akto signatarą, pažymėjo, kad teisybės paieškos politikoje geriausiai apibūdina Česlovą Juršėną ir kad gausybė Lietu-vos žmonių tai žino. „Teisybės paieškoms paskyrei save visur: žurnalistikoje, publicistikoje, teisėkūroje, programose, en-ciklopedijose, parlamentinėje Lietuvos demokratijoje“, - svei-kinimo laiške rašo V. P. An-driukaitis.

Lietuvos Respublikos Seime Lietuvos laisvės gynėjų galeri-joje surengta paroda, skirta sig- nataro 80-mečiui paminėti. Parodoje buvo eksponuoja-mos Lietuvos Respublikos Sei-mo archyvo fotografijos, kurio-se pristatyta ilgametė Česlovo Juršėno politinė, parlamenti-nė veikla. Ekspozicijoje ir sig-nataro aistra – karikatūrų ir

šaržų kolekcija.Česlovas Juršėnas parengė ir

išleido keletą žinynų tarptau-tinių santykių ir politikos te-matika. Poilsio neįsivaizduoja be šachmatų. Buvo renkamas Lietuvos šachmatų federacijos prezidentu. Kolekcionuoja žy-miausių dabarties politikų raš-tus ir karikatūras.

Česlovas Juršėnas apdova-notas Lietuvos nepriklauso-mybės medaliu (2000 m.), or-dino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Komandoro kry-žiumi (2001 m.), Marijos že-mės kryžiaus 2-ojo laipsnio or-dinu (Estija, 2004 m.), Vytau-to Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi (2004 m.), Ukrainos Jaroslavo Išmintingojo 3-iojo laipsnio ordinu (2006 m.), Bel-gijos ordinu, Olandijos ordi-nu, yra Petro Vileišio vardo no-minacijos laureatas (2006 m.). Jam suteikti Švenčionių (2003 m.) ir Ignalinos (2006 m.) ra-jonų garbės piliečio vardai.

Regionai14Tolygi ir tvari regionų plėtra – svarbus so cialdemokratų uždavinysKeturiuose LSDP skyriuose – Panevėžyje, Visagine, Šven-

čionyse ir Plungėje – įvyko pirmininko rinkimai. Apie svarbiausius skyrių veiklos tikslus ir prioritetus, regiono

aktualijas ir problemas bei laukiančius iššūkius pasakoja sky-rių primininkai Andrius Busila, Aurimas Gudas, Pavel Trusov ir Tadas Šetkauskis.

Andrius Busila: Artėjant rinki-mams, kaip visada, Lietuvoje ku-riasi naujos politinės jėgos, kurios siekia pritraukti žmones iš tradi-cinių partijų. Šie procesai neap-lenkia ir Panevėžio miesto, tačiau čia aš matau puikią galimybę at-sinaujinti. Džiugu, kad kartu yra žmonės, kuriems nėra svetimos so-cialdemokratinės idėjos, kurie yra pasiryžę dirbti Panevėžio miesto gyventojų labui. Tad pagrindinis tikslas yra sutelkti skyriaus narius į tvirtą kolektyvą. Reikia pagau-sinti mūsų gretas. Labai svarbu rudenį sudaryti pajėgių kandidatų į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą sąrašą ir išrinkti stiprų ly-derį, kuris galėtų varžytis miesto mero rinkimuose. Mūsų laukia dideli iššūkiai, tačiau tikiu, kad su skyriaus bičiulių pagalba mes juos įveiksime.

Aurimas Gudas: Darbuotis ėmiau dar gera mėnesį prieš iš-rinkimą naujuoju LSDP Visa-gino skyriaus pirmininku, kai skyriaus taryba pavedė laikinai vadovauti skyriui.

Artimiausias darbas – išana-lizuoti esamą skyriaus situaciją. Gaila – laikas ne pats tinkamiau-sias, artėja žmonių atostogos. To-dėl dabar atliekame namų dar-bus, susidėliojame veiklas, kurias turime įvykdyti artimiausiu me-tu. Startuoja projektas „Visaginas – Lietuva“, kuriam finansavimą skyrė partija. Na, o po atostogų, jau rugpjūčio antroje pusėje tvir-tinsime skyriaus valdymo struktū-rą, artėjančių rinkimų kandidatų sąrašus ir kt.

Žinoma, suprantu, koks neleng- vas darbas laukia tiek manęs, tiek skyriaus. Manau, esame pajėgūs susiremti su kylančiais iššūkiais. Žinome savo tikslą artėjančiuo-se savivaldos rinkimuose, esame ambicingi, o, suderinus vyresnių-jų patirtį ir jaunatvišką maksima-lizmą, rezultatas gali viršyti lūkes-čius. Svarbiausia – reikia grąžinti pasitikėjimą žmonėms Lietuvos socialdemokratų partija.

Pavel Trusov: Svarbiausias tiks-las yra skleisti ir puosėlėti social-

demokratines vertybes, palaikant artimą ir paprastą bendravimą su žmonėmis, ir atstovauti jų inte-resams. Kalbant konkrečiai apie Švenčionių rajoną, siekiame, kad jis taptų gyventi ir dirbti patrauk- liu Lietuvos rajonu.

Pagrindiniai prioritetai: Sveika-tos priežiūros paslaugų prieinamu-mo užtikrinimas, kokybiškų svei-katos priežiūros paslaugų teikimas regionuose; socialinės atskirties ma-žinimas; švietimo kokybės gerini-mas, orientuojantis į pradinį ir pa-grindinį ugdymą, suteikiant moks-leiviams galimybę gilinti žinias po-pamokinėse veiklose; gyventojų už-imtumo didinimas, orientuojantis ne tik į darbą, bet ir į sporto bei kul-tūrinę veiklą.

Tadas Šetkauskis: Manau, pagrindinis tikslas šiandien yra įtraukti visus skyriaus narius į ak-tyvią veiklą. Žmonės turi žinoti, kad jų nuomonė bus išklausoma ir yra gerbiama. Į partiją atėjęs žmo-gus turi jaustis reikalingu, aktyviai dalyvauti diskusijose. Partijos na-riai, matydami, kad gali prisidėti prie svarbių sprendimų, noriai skleis socialdemokratinę žinią Plungėje.

Antra, manau, yra svarbu plėtoti socialdemokratinę veiklą. Turime stengtis, kad kuo daugiau rajono gyventojų sužinotų apie mūsų sie-kius. Noriu, kad žmonės suprastų, jog būtent socialdemokratai kuria gerovės valstybę, gina silpnuosius ir rūpinasi tais, kurie negali savimi pasirūpinti.

Šiandien daug klausimų kelia regionų vystymo perspektyvos. Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria Jūsų miestas?A. B.: Didžiųjų miestų kontekste Panevėžys išsiskiria vienu ma-žiausiu darbo užmokesčiu šalyje. Remiantis Lietuvos statistikos de-partamento duomenimis, 2017 m. IV ketv. Panevėžyje žmonės vidu-tiniškai uždirbo 831,5 Eur (bru-to). Mažesnis atlyginimas buvo tik Šiauliuose, kur žmonės vidutiniš-kai uždirbo 764 Eur. Atitinkamai Vilniuje darbuotojas vidutiniškai uždirbo 1 000,3 Eur, Klaipėdoje – 933,5 Eur, o Kaune – 897,8 Eur.

Lyginant registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų san-tykį procentais, Panevėžys vėl uži-ma „garbingą“ antrą vietą (deja, nuo galo) tarp didžiųjų miestų. 2017 m. duomenimis, Kaune šis rodiklis bu-vo 7,2 %, Panevėžyje – 7,0 %, Klai-pėdoje – 6,4 %., Vilniuje – 6,1 % ir Šiauliuose – 5,3 %.

Nedarbo lygis ir nepakankamas darbo užmokestis lemia miesto gy-ventojų skaičiaus mažėjimą. Jie iš-vyksta į kitus miestus arba išvažiuo-ja iš Lietuvos apskritai. 2017 m. Pa-

nevėžys neteko 1 975 gyventojų. Už Panevėžį daugiau gyventojų neteko tik Klaipėda – 2 078 gyventojų ir Kaunas – 3 330 gyventojų.

Įvertinus Statistikos departamen-to pateiktus skaičius, manau, kad didžiausi iššūkiai, tenkantys Pa-nevėžio miestui, yra nedarbas, ge-rai apmokamų darbo vietų trūku-mas ir nuolatinis miesto gyvento-jų skaičiaus mažėjimas. 2014 me-tų pradžioje Panevėžyje gyveno 96 328 asmenys, o 2018 m. pradžioje jau tik 88 678 asmenys.

gomis eilėmis pas šeimos gydytojus, o ypač pas gydytojus-specialistus ir t. t. Kita vertus, nors dauguma pas-laugų, perkeltų į elektroninę erdvę, akivaizdžiai sutaupo laiką ir kaštus, pamirštama, jog Švenčionių rajo-no vidutinis gyventojų amžius ga-na sparčiai senėja ir tikrai ne visi čia gyvenantys žmonės spėja įsisavinti žinias, kaip gauti konkrečias pas-laugas elektroniniu būdu, kai tam tikrų paslaugų suteikimas tiesio-giniu būdu visiškai panaikinamas. Yra būtina atsižvelgti į vietos gyven-tojų realius poreikius ir stengtis iš-laikyti prieinamas paslaugas visiems be išimties gyventojams.T. Š.: Plungės rajonas, turbūt, kaip ir daugelis rajonų, susiduria su di-dele socialine atskirtimi, užimtu-mo problemomis. Žmonės, norė-dami užsidirbti daugiau, priversti vykti į didesnius miestus. Kai ku-rie pasirenka darbą užsienyje. Ne paslaptis, kad dalis jų taip ir lieka gyventi svečioje šalyje, ten išsiveža ir savo šeimas. Todėl matome ryš-kiai gilėjančią demografinę duobę, kai rajono mokyklose nebelieka moksleivių ir jas tenka uždaryti.

Įvertinkite šiandien vykdomą regioninę politiką: didmiesčiai vs regionai.A. B.: Panagrinėkime konkretų atvejį. 2018 m. veiklą pradėjo Vals-tybinė miškų urėdija, kuri ilgai-niui pakeis Generalinę miškų urė-diją. Naujos įstaigos būstinė turėjo įsikurti Panevėžio rajone, Katinų kaime. Panevėžio rajono savival-dybės taryba priėmė visus Valsty-binės miškų urėdijos įsikūrimui reikalingus sprendimus, skyrė patalpas, tačiau dabar viešojoje erdvėje pradėjo plisti informacija, kad Valstybinė miškų urėdija įsi-kurs Kaune, buvusio Valstybinio miškotvarkos instituto patalpose. Jei taip atsitiks, šiandien vykdo-mą regioninę politiką suprasti bus mažų mažiausiai sunku. Juk nau-jos įstaigos būstinė turėtų būti stip- rus postūmis vietos ekonomikai, motyvacija jauniems žmonėms gyventi ir dirbti čia. Naujos ir ne-blogai apmokamos darbo vietos galėtų pritraukti jaunus specialis-tus į Panevėžio regioną. Tai galė-tų būtų puikus regioninės plėtros skatinimo pavyzdys. A. G.: Kalbant šia tema, norėčiau akcentuoti, kad dabartinių val-dančiųjų vykdomos regionų po-litikos niekaip negalime vadinti REGIONINE POLITIKA. Ne-sakau, kad viskas nusėda didžiuo-siuose miestuose, bet...

Pažiūrėkime į kultūros sektorių – mes šnekame apie regionų finansa-vimą, bet matome, kad regionams atitenka labai maža dalis lėšų, ski-riamų vietos kultūriniams porei-kiams tenkinti. Pavyzdžiui, Nacio- naliniame simfoniniame orkestre ar Valstybiniame chore didžioji da-lis darbuotojų yra iš regionų. Ką tai reiškia? O gi tai, kad, jei minėti ko-lektyvai nesirodys regionuose, ne-beturėsime pamainos į atsilaisvi-nusias vietas.

Taip jau yra su Valstybiniu dainų ir šokių ansambliu „Lietuva“. Lie-tuvos muzikos ir teatro akademija visai Lietuvai ruošia tik 6 birbynės atlikėjus. Ir čia visai LIETUVAI!!! Jau nekalbu, kad menų mokyklo-se, kur padedamas pamatas, nėra nei specialistų, nei mokinių, kurie norėtų mokintis šio instrumento paslapčių.

Tad jau kuris laikas keliu klau-simą dėl didesnio valstybinių an-samblių viešinimo regionuose. Čia veikiančios kultūros įstaigos netu-

Kaip naujai išrinktas LSDP skyriaus pirmininkas, kokius pa-grindinius skyriaus veiklos tikslus ir prioritetus išskirtumėte?

Aurimas Gudas: Visaginas nėra atskira respublika, čia problemos panašios, kaip ir visoje Lietuvoje – bedarbystė, emigracija ir t. t.

Turime ir labai išskirtinį bruožą. Esame miestas, šalia uždaromos ato- minės elektrinės, kurioje vis dar dir-ba didžioji dalis mokesčių mokė-tojų. Esame ir miestas, šalia kurio yra statoma panaudoto branduoli-nio kuro saugykla. Ir čia ne tik Vi-sagino, o visos Lietuvos problema, su kuria šiandien kovoja vieni visa-giniečiai.

Dar viena problema susijusi su re-gionais – kompetentingų darbuo-tojų trūkumas. Žmonių motyva-vimas gražesne gamta ir pigesniu gyvenimu regionuose jau nebevei-kia. Todėl žinau daug jaunų žmo-nių, kurie po studijų tikrai negrįš iš didmiesčių, kiti, deja, pasirinks emigraciją. P. V.: Mano nuomone, Švenčionių rajonas, kaip ir didelė dalis kitų Lietuvos rajonų, susiduria su jau-nimo išlaikymo regione ar jaunų žmonių pritraukimo iš miestų į regioną problema. Moksleiviai, įgi-ję vidurinį išsilavinimą, o kartais vien tik pagrindinį, skuba moky-tis ar dirbti į didmiesčius, kur dar būdami studentais, stengiasi kuo greičiau įsitvirtinti didmiestyje, matydami čia didesnes galimybes surasti gerai apmokamą darbą ir kitas perpsektyvas. Aišku, dauge-liu atveju tie žmonės pateisina savo lūkesčius ir matydami aiškią did- miesčių persvarą, nebenori grįžti atgal į regioną, šalia gimtų namų ieškoti darbo ir kurti šeimą.

Kitas didelis iššūkis yra viešų ir privačių paslaugų prieinamumo užtikrinimas rajone ir dalies tokių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę. Optimizuojant dalies vie-šųjų paslaugų teikimo procesus ir vykdant centralizaciją, didelė da-lis Švenčionių rajono gyventojų su-siduria su tam tikrais sunkumais. Pavyzdžiui, tenka susidurti su la-bai ilgais, o kartais net viršijančiais maksimalią leistiną ribą konkretaus sprendimo priėmimo terminais, il-

rėtų mokėti už jų pasirodymus vie-tos bendruomenei, valstybinių an-samblių atvykimą į regionus turėtų finansuoti valstybė. Šį klausimą jau pristačiau LSDP kultūros komitete.

Zarasai

Švenčionys

Pavel Trusov: Analizuojant re-gioninę politiką Švenčionių rajo-ne, reikia pastebėti susisiekimo ir bendros miestelių ar kaimų in- frastruktūros kokybės pagerėjimą, akivaizdžiai juntama geresnė kelių kokybė, atnaujinti miestelių kvar-talai. Aišku, negalima nepaminėti ir atgijusio žemės ūkio, tik reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dėka naujos ir labai geros technikos ga-lima dirbti labai didelius žemės plotus ir turėti stambų ūkį, įdar-binant minimalų darbuotojų skai-čių. O tai reiškia, kad žemės ūkio

152018 m. birželis-liepa, Nr. 4 (92)RegionaiTolygi ir tvari regionų plėtra – svarbus so cialdemokratų uždavinys

veiklos vykdymo mastai didėja neproporcingai užimtumui.

Likusios svarbiausios čia gyve-nantiems žmonėms sritys, kaip darbas, sveikatos apsauga ar vie-šos paslaugos, pagal savo kokybę ir pasiekiamumą, akivaizdžiai at-silieka nuo didmiesčių. Pavyz-džiui, sveikatos apsaugos paslau-gos ne visada yra tokios koky-biškos kaip didmiestyje, dėl ko, kartais net ir nepagrįstai, suma-žėja vietinių gyventojų pasitikė-jimas jomis.

našesnius įrengimus, kad esamose darbo vietose dirbantieji galėtų su-kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Reikia pereiti nuo že-mos prie aukštos kvalifikacijos spe-cialistų reikalaujančių darbo vietų. Panevėžys nuo seno garsėja savo pramone, tačiau Vilniaus pavyzdys rodo, kad perspektyvu plėsti ir tei-kiamų paslaugų sferą (aptarnavimo, mokslo, geros medicinos ir pan.)A. G.: Per kelis pastaruosius metus Visagino veidas pamažėl keičiasi. Taip, dar nėra matomas didelis pro-veržis, bet Visagino savivaldybės taryba priėmė kelis sprendimus, dėl kurių Visaginas keičiasi. At-eina nauji investuotojai. Negaliu atsakyti, kaip Visaginas gyvens po 2020 m. Šiandien daug investuota į teritorijų sutvarkymą, erdvių pri-taikymą. Bet, ar nenutiks taip, kad nebus kam jose vaikščioti? Šiandien pasigendu projektų, skirtų turiz-mo, aktyvaus poilsio skatinimui, vandens pramogų kūrimui. Tiesa, miesto strateginiuose planuose šie dalykai numatyti, bet dar tikrai yra kur tobulėti, sprendžiant minimus klausimus.P. T.: Gyvenimas be pokyčių nega-limas. Pokyčiai turi užtikrinti bet kokios veiklos srities rezultatų pa-gerėjimą. Pokyčiai turi būti tokie, kad augtų vietos gyventojų pasiti-kėjimas rajono valdžia ir jos priima-mais sprendimas. Pastarieji turėtų lemti konkrečių gyvenimo sričių pokyčius, atnešančius saugumo ir laimės pojūtį žmonėms.

Kalbant apie konkrečias sritis, Švenčionių rajonui šiuo metu svar-biausia užtikrinti naujų darbo vietų sukūrimą ir esamų išlaikymą. Tam ypač svarbu skatinti naujo verslo kū-rimąsi rajone ir esamo išlaikymą. At-sižvelgiant į viešai paskelbtus Šven-čionių rajono moksleivių pasieki-mus, taip pat vertėtų išskirti švietimo kokybės gerinimo ir visuomenės kul-tūrinio užimtumo didinimo klausi-mą. Reikėtų orientuotis į mokinių popamokinio užimtumo didinimą ir jo vykdymo kontrolę, vystyti tiek teorinių žinių ūgdymą, tiek sporto veiklas, siekti, jog darželių ir mokyk- lų veikla būtų ne vien formali, bet ir patraukli vietos moksleiviams. T. Š.: Tai pažymėjau, atsakinėda-mas į trečią klausimą.

Kokį savo miestą ir rajoną re-gėtumėte ateityje? Kokia būtų socialdemokratų miesto ir rajo-no ateities vizija?A. B.: Atsakydamas į šį klausimą, pasinaudosiu LSDP programos nuostatomis. Aš pats norėčiau gy-venti dirbančiame mieste. Mieste, kuriame prieinamas kokybiškas švietimas, mieste, kuris plečiasi, kuriame kuriasi ir dirba jaunos šeimos. Šeimos, kurios gimdo ir augina vaikus, myli ir gerbia savo tėvus. Mieste, kuriame gyvena sveika ir socialiai saugi visuome-nė. Visuomenė, kuri yra užtikrin-ta dėl savo ateities.A. G.: Norisi pasidžiaugti, kad Visaginas labai patrauklus mies-tas jaunoms šeimoms. Čia šeimos

Besikeičiantys Zarasai kviečia apsilankytiDraugiškas kraštas,

garsėjantis kultūri-niais ir sportiniais

renginiais bei vandens pra-mogomis, kur kiekvienas atras galimybę aktyviai ar ramiai praleisti savo atos-togas ar savaitgalius – taip keliais žodžiais, paprašytas apibūdinti Zarasų krašto savitumą kalbėjo Zarasų rajono meras, socialdemo-kratas Nikolajus Gusevas.

Prieš kelerius metus prasidė-jęs atsinaujinimas keičia Zara-sų miesto veidą – savivaldybė at-naujinus visus visuomeninius pas-tatus, sėkmingai vykdo ir Dau-giabučių renovacijos programą, kuri jau apima daugiau nei pusę Zarasų mieste esančių daugiabu-čių. Didžiojoje saloje viešosios ir privačios partnerystės pagrindu vystomos aktyvaus poilsio pas- laugos – čia gali rasti didžiausią vandenlenčių parką Lietuvoje, batutų pramogas ant vandens, poilsio zonas, kavines ir kt. Ki-toje salos dalyje vystoma kultū-ros renginių infrastruktūra, pa-liekamos erdvės ramaus poilsio norintiems poilsiautojams ir gy-ventojams. Zarasai – žvejybos ro-jus, tad vykstant pramogauti, ne-pamirškit ir meškerių!

Šiais metais Zarasai suskambės keliais garsiais tūkstantiniais ren-giniais, į kuriuos kviečiame at-vykti visus bičiulius – jau tradi-ciniais tapę ,,Galapagai“ (liepos 27 d. – 29 d.) ir į Zarasus vėl grįž-tantis Formulės 2 Europos čem-pionatas (rugpjūčio 17 d. – 19 d.).

Per savivaldos rinkimus gyven-tojai galės įvertinti mūsų darbą ir politinės programos įgyvendini-mą. Pokyčiai, kurie vyksta Zara-suose, yra akivaizdūs. Zarasus at-randa ne tik Lietuvos bet ir kitų šalių, ypatingai Latvijos gyvento-jai. Poilsiaujančius ar apsiperkan-čius Daugpilio miesto gyvento-jus čia gali sutikti kiekvieną die-ną. Didėjant turistų srautams, auga ir gyventojų verslumas, ma-no Zarasų rajono meras Nikola-jus Gusevas.

Nemažai žmonių rajone vysto kaimo turizmo sodybų veiklą, mieste pritaikomi būstai nuomai poilsiautojams, o kultūros ir kuli-narinio paveldo gurmanams gali-ma pasiūlyti apsilankyti Šlynin-kos malūne, Sartų lankų restora-ne, atrasti medaus kelią ar išmė-ginti unikalių sraigių ūkio tiekia-mų produktų.

Teigiamus pokyčius Zarasuo-se lėmė veiklios bendruomenės ir tinkamai pasirinkta socialdemo-kratų politinė strategija, paremta aktyvaus bendradarbiavimo prin-cipais su vietos žmonėmis.

Nepaisant įvairių politinių vė-jų, mes, Zarasų socialdemokratai, išlikome vieningi ir, artėjant rin-kimams, bendradarbiaudami su vietos bendruomenėmis ir vado-vaudamiesi socialdemokratinė-mis vertybėmis, pateiksime rin-kimų programą, atitinkančią gy-ventojų lūkesčius, numatančią, kaip kurti darbo vietas, stiprin-ti šeimų ūkius ir padėti Zarasus paversti gyventi patraukliu kraš-tu visiems.

Zarasuose išlieka aktualios be-darbystės, mažo uždarbio, demo-grafinės problemos. Kaip ketina įveikti šiuos iššūkius turės atsaky-ti kiekviena partija ar visuomeni-nis komitetas, kurie kels kandida-tus į savivaldybių tarybas.

Manome, kad socialdemokra-tinis kelias, parama vietos gyven-tojams, norintiems plėtoti verslą, ypatingai socialinį ir kurti tam reikalingą infrastruktūrą, yra pri-oritetinė veiklos kryptis, kuri tu-rėtų būti vystoma savivaldybėse.

LSDP Zarasų skyriaus

informacija

gali gauti labai kokybiškas, jų lūkesčius atitinkančias paslau-gas. Galima daug kalbėti apie miesto išplanavimą, popamo-kines veiklas. Statistika rodo, kad Visagine neformaliojo švietimo veiklose dalyvauja virš 90 proc. mokyklinio am-žiaus vaikų. Jau beveik mo-dernizuoti visi visuomeninės paskirties pastatai, atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takai. Dar-bai tikrai vyksta.

Mes – atsinaujinantis skyrius, keičiamės kartu su partija. Ben-draudami su miesto gyventojais, jaučiame palaikymą, bet jis nėra išreiškiamas rinkimuose. Vadi-nasi, kažką praleidžiame, kaž-ko nepadarome iki galo, todėl stengsimės būti kuo viešesni, atviresni, artimesni visaginie-čiams. P. T.: Visų pirma, kaip mylintis savo kraštą Švenčionių rajono gyventojas ir LSDP Švenčionių skyriaus pirmininkas, ateityje Švenčionių rajoną regiu tokį, kuriame užtikrintas kokybiš-kas žmonių gyvenimas: rajoną, kuriame pakanka darbo vietų, aktyviai veikia verslas, žmonių gyvenimo lygis ne mažesnis kaip vidutinis, užtikrintas ko-kybiškas švietimas, yra priei-namos sveikatos priežiūros ir kitos viešos paslaugos, į rajoną po studijų noriai sugrįžta dalis čia gimusio, augusio ir gyve-nimo patirtį įgijusio jaunimo, kuris įsitvirtina čia su savo šei-momis; rajonas dėl išsaugotos unikalios gamtos patrauklus vietos gyventojams ir ypatingai turizmui.

Regionuose minimaliai jaučia-ma stambesnių įmonių veikla, kuri galėtų garantuoti didesnį užimtumą regiono gyventojams.T. Š.: Manau, plika akimi mato-ma, kad ši kova nelygi. Šiandien regionų plėtra sutelkta į gatvių as-faltavimą, dviračių takų tiesimą, miesto aikščių tvarkymą. Tačiau nesusimąstoma apie tai, kas to-mis gatvėmis važinės po keletos metų. Ar moderniose žaidimų aikštelėse matysime žaidžiančius vaikus? Mano nuomone, šiandien pamirštama svarbi žmogaus gyve-nimo dalis – pajamos. Mažuose regionuose įsigalėję „savi koncer-nai“, kurie be jokios konkurenci-jos diktuoja savo sąlygas darbuo-tojams. Šiandien turime sutelkti dėmesį į konkurencijos darbo rin-koje didinimą. Turime ieškoti būdų, kaip pritraukti investuoto-jus, kurie kurtų konkurencingas darbo vietas regionuose.

Kokie pokyčiai reikalingi (jei-gu reikalingi) Jūsų miestui?A. B.: Manau, kad Panevėžio miestui svarbiausia – gerai ap-mokamų darbo vietų kūrimas. Reikia rasti būdų, kaip paskatinti vietos verslą investuoti į naujus ir

Visaginas

Plungė

Tadas Šetkauskis: Norė-čiau matyti į Plungę grįžtan-čius studentus ir emigrantus, kurie jaustųsi reikalingi ir turėtų galimybę kurti gyve-nimą gimtajame mieste. Gat- vėmis vaikštančius senelius, kurie savo anūkais džiaugiasi ne per socialinius tinklus, o matydami, kaip jie auga savo tėvynėje. Gyventojus, akty-viai reiškiančius savo nuomo-nę įvairiais rajono valdymo klausimais ir prisidedančius prie socialinės gerovės kūri-mo. Tikiu, kad ateityje rajono valdžiai teks spręsti ne mokyk- lų uždarymo klausimus, o mokyklų ir darželių trūkumo problemas. To socialdemokra-tai sieks visomis išgalėmis.

LSDP 5 žingsnių pokyčio programa16

Redaktorė: Monika Čiuldytė-Kačerginskienė (8 659 99 440). Redakcija: Justinas Argustas, Linas Jonauskas, Irmina Frolova-Milašienė, dizaineris Antanas Brazauskas.El. paštas: infocentras@lsdp.lt. Redakcinė kolegija: Jolanta Bielskienė, Gediminas Černiauskas, Liutauras Gudžinskas, Mindaugas Kluonis, Auksė Kontrimienė, Orinta Leiputė, Vytautas Plečkaitis, Artūras Rudomanskis, Vilma Vaitiekūnaitė, Arkadijus Vinokuras, Ridas Viskauskas. Leidėjas – LSDP, tiražas 15 000 egz. ISSN 2029-3933 „Socialdemokratą“ gali gauti LSDP skyrių būstinėse, o elektroninę versiją – LSDP tinklalapyje.