PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK-751

MUZIKOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Muzikologijos mokyklinio brandos egzamino programa parengta remiantis bendrojo lavinimo

mokyklos reformos dokumentuose keliamais tikslais, Nacionalinės M. K. Čiurlionio bei E. Balsio menų mokyklų, J. Naujalio muzikos gimnazijos, S. Šimkaus, J. Gruodžio bei Vilniaus konservatorijų mokymo programomis. Sudarant programą atsižvelgta į jau dvejus metus M. K. Čiurlionio menų mokykloje vykdyto muzikologijos egzamino rezultatus, organizavimo ir vykdymo patirtį.

2. Pasirenkamąjį muzikologijos brandos egzaminą gali laikyti Lietuvos menų ir muzikos mokyklų mokiniai, būsimieji muzikai profesionalai, siekiantys studijuoti Lietuvos muzikos akademijoje. Egzaminą renkasi mokiniai, mokęsi muzikologinių dalykų bendruoju ir specialiuoju lygmenimis.

3. Muzikologijos brandos egzamino programa siekiama apibrėžti pirmą kartą rengiamo technologinio profilio egzamino turinį, užduočių tipus, reikalavimus mokinių žinioms ir gebėjimams. Juo siekiama daryti įtaką mokymo(si) procesui: skatinti mokytojus ir mokinius tobulinti muzikologinių dalykų mokymą ir mokymąsi.

II. MUZIKOLOGINIŲ DALYKŲ MOKYMOSI TIKSLAI

4. Muzikologinių dalykų mokymas menų mokyklose (gimnazijose), konservatorijose yra meninio

ugdymo dalis. Mokymo branduolį sudaro solfedžio, harmonijos, elementariosios muzikos teorijos, muzikos istorijos, muzikos kūrinių analizės dalykai. Jų mokomasi dviem lygmenimis – bendruoju ir specialiuoju. Mokymo lygmenys skiriasi turinio apimtimi, gilumu ir sudėtingumu bei keliamais reikalavimais mokinio žinioms ir gebėjimams.

5. Muzikologinių dalykų mokymo tikslai abiem lygmenims yra bendri: 5.1. muzikos teorijos ir muzikos istorijos žinių perteikimas; 5.2. žinių ir gebėjimų praktinis taikymas; 5.3. specialiųjų gebėjimų, būtinų muziko profesijai lavinimas. 6. Baigdamas mokyklą, mokinys turi gebėti: 6.1. išmanyti klausomą muziką – jos estetinę vertę, istorinį kontekstą, struktūros ir raiškos ypatumus; 6.2 žinoti muzikos kalbos dėsnius ir vartoti juos muzikinėje veikloje – dainuojant ar grojant

fortepijonu; 6.3 gebėti sudaryti ir taisyklingai užrašyti natomis struktūrinius muzikos kalbos elementus, suvoktos

muzikos fragmentus arba savo kūrybinius bandymus; 6.4. kalbėti apie muziką, jos reiškinius ir savo muzikinę patirtį tinkamai vartojant muzikologines

sąvokas ir terminus. III. EGZAMINO TIKSLAI

7. Muzikologijos egzaminu nesiekiama patikrinti ir įvertinti visos mokinio muzikologinės

kompetencijos ir gebėjimų. Pagrindinis jo tikslas – susitelkti ties bendro muzikologinio išprusimo sritimis ir įvertinti svarbiausius gebėjimus, būtinus muzikui profesionalui:

7.1. patikrinti ir įvertinti mokinių muzikinę klausą ir ritmo pojūtį; 7.2. patikrinti ir įvertinti muzikos teorijos žinias bei muzikinį raštingumą; 7.3. patikrinti ir įvertinti harmonijos žinias ir įgūdžius; 7.4. patikrinti ir įvertinti gebėjimą savarankiškai nagrinėti muzikos kūrinius; 7.5. patikrinti ir įvertinti muzikos istorijos žinias, gebėjimą kalbėti apie muziką ir tinkamai naudotis

muzikologine terminija. 8. Muzikologijos egzaminu siekiama įvertinti mokinių žinias ir gebėjimus taip, kad egzamino rezultatai

būtų patikimas pagrindas aukštosioms muzikos mokykloms atrinkti būsimus studentus.

2

IV. MOKINIŲ GEBĖJIMAI

9. Muzikologijos egzamine tikrinami ir vertinami gebėjimai, atitinkantys kelių muzikologinių dalykų (solfedžio, harmonijos, elementariosios muzikos teorijos, muzikos istorijos, muzikos kūrinių analizės) mokymo tikslus. Jie siejami su šiems dalykams įprastomis veiklos sritimis:

9.1. solfedžio – dainavimas ir muzikinio diktanto rašymas; 9.2. harmonijos – melodijos harmonizavimas (arba kūrybinė užduotis) bei skambinimas fortepijonu; 9.3. elementariosios teorijos – gebėjimas naudotis muzikine terminija, muzikinio rašto ženklais bei

muzikinių struktūrų pažinimas; 9.4. muzikos istorijos – muzikos kūrinių atpažinimas ir istorinio išprusimo parodymas; 9.5. muzikos kūrinių analizė – muzikinių kūrinių struktūros nagrinėjimas iš natų. 10. Egzamine tikrinamus mokinių gebėjimus galima suskirstyti į tris grupes: 10.1. žinios ir supratimas; 10.2. žinių pritaikymas; 10.3. specialieji muzikiniai gebėjimai. 10.1. Žinios ir supratimas 11.1. Tikrinant šios grupės gebėjimus, mokinys turi parodyti, ar jis žino ir supranta: 10.1.1. muzikologines sąvokas bei terminologiją (pvz., dermė, melodija, harmonija, largo, marcato,

foršlagas, žanras, moduliacija, dviejų dalių paprasta forma, coda, sonata, opera ir pan.); 10.1.2. muzikos kalbos elementų struktūrą (pvz., gama, tetrachordas, dermė, intervalas, akordas ir

pan.); 10.1.3. balsovados taisykles, akordų funkcijas, jų jungimo logiką (pvz., nuoseklus ir šuoliškas, funkcinė

seka T S D T, harmoninis ir melodinis jungimas); 10.1.4. svarbiausius muzikos istorijos raidos faktus ir jų kontekstą (pvz., muzikos epocha, stilius,

stilistinė kryptis, kompozitorius, nacionalinė mokykla ir pan.); 10.1.5. muzikos instrumentus ir dainininkų balsus (pvz., styginiai skambinamieji, mediniai pučiamieji,

sopranai, altai, bosai ir pan.). 11.2. Žinių pritaikymas 11.2. Tikrinant šios grupės gebėjimus, mokinys turi parodyti, ar jis moka: 11.2.1. dainuodamas: 11.2.1.1. tinkamu tempu atlikti muzikos kūrinio fragmentą (pratimą), atsižvelgdamas į visas

muzikiniame tekste pateiktas nuorodas; 11.2.1.2. sudaryti ir jungti melodinius akordus; 11.2.1.3. sudaryti moduliaciją sakinio forma; 11.2.2. užrašydamas muzikinį diktantą, teoriniu požiūriu tiksliai ir tvarkingai užrašyti skambinamą muziką natomis. 11.2.3. harmonizuodamas melodiją ar kurdamas akompanimentą: 11.2.3.1. įžvelgti pateiktoje melodijoje slypinčią harmonijos funkcijų ir tonacijų kaitos logiką; 11.2.3.2. išspręsti uždavinį, remiantis balsovados, akordų sudarymo ir jungimo taisyklėmis; 11.2.3.3. išlaikyti tam tikrą stilių, balsų skaičių, faktūros tipą; 11.2.4. skambindamas fortepijonu: 11.2.4.1. sudaryti ir jungti akordus; 11.2.4.2. sudaryti kadencijas, sekvencijas, nukrypimus, moduliacijas; 11.2.4.3. sudaryti formą – sakinį, schemą ar periodą. 11.2.5. klausydamas muzikos: 11.2.5.1. atpažinti kūrinius, priskirti juos epochai, žanrui, autoriui; 11.2.5.2. atpažinti dainininkų balsus ir muzikos instrumentus solo, ansamblyje ir orkestre; 11.2.6. kalbėdamas apie muziką, pasirinkti tinkamus pasakojamai temai faktus, interpretuoti juos

istoriniame kontekste, palyginti, surasti panašumų, skirtumų ir pan.; 11.2.7. analizuodamas muzikos kūrinius iš natų: 11.2.7.1. nustatyti kūrinio formą, nurodyti jos padalas, įvardyti skiriamuosius jų požymius; 11.2.7.2. pavaizduoti muzikos kūrinio formą tinkama schema; 11.2.7.3. priskirti kūrinį tinkamai formų klasei, žanrui, nurodyti tai įrodančius tipinius bruožus; 11.2.7.3. nurodyti, kuriai muzikos epochai, krypčiai ar kompozitoriui priklauso muzikos kūrinys; 11.2.7.4. nustatyti ir paaiškinti kūrinio temų plėtojimo principus.

3

11.3. Specialieji muzikiniai gebėjimai 11.3.1. Specialieji muzikiniai gebėjimai susiję su muzikinės veiklos sritimis, reikalaujančiomis

specialių gabumų (muzikinės klausos, muzikinės atminties, ritmo pojūčio) ir įgūdžių (balso valdymo bei skambinimo fortepijonu).

11.3.2. Specialieji muzikiniai gebėjimai parodo, ar mokinys gali: 11.3.2.1. dainuodamas: 11.3.2.1.1. intonaciniu ir ritminiu požiūriu tiksliai ir išraiškingai atlikti muzikinį tekstą; 11.3.2.1.2. pastebėti ir pataisyti pasitaikiusias klaidas ar netikslumus. 11.3.2.2. užrašydamas muzikinį diktantą bei klausydamas muzikos: 11.3.2.2.1. nustatyti fortepijonu skambinamo muzikos fragmento dermę ir tonaciją pagal kamertoną; 11.3.2.2.2. nustatyti tinkamą muzikos tempą, metrą; 11.3.2.2.3. suvokti garsus kūrinio dermėje ir metre; 11.3.2.2.4. atpažinti konkrečius muzikos kalbos elementus (pvz., dermes, melodinius ir harmoninius

intervalus, trigarsius ir keturgarsius akordus, jų jungtis, nukrypimus, moduliacijas, neakordinius garsus, melizmas), raiškos priemones (pvz., tempą, metrą, dinamiką) bei muzikos formos struktūrinius elementus (pvz., motyvus, frazes, sakinius, periodus, kadencijas, sekvencijas);

11.3.2.2.5. pastebėti tempo kaitos, dinamikos bei muzikinės artikuliacijos niuansus (pvz., p, mf, f, cres., dim., rit. stacc., ir pan.);

11.3.2.2.6. skirti muzikos instrumentų ir žmogaus balsų tembrus bei sekti jų melodinės tėkmės ypatumus (pvz., šuolius);

11.3.2.3. harmonizuodamas melodiją, atliekdamas kūrybinę užduotį, skambindamas fortepijonu ir analizuodamas muziką iš natų:

11.3.2.3.1. audijuoti natomis užrašytą (ar kuriamą) melodiją (muzikos kūrinį); 11.3.2.3.2. audijuoti melodijos skambėjimą įvairiuose harmoniniuose bei faktūros kontekstuose; 11.3.2.3.3. sklandžiai perteikti savo idėjas skambinant fortepijonu ir harmonizuojant melodiją raštu; 11.3.2.3.4. pastebėti ir pataisyti pasitaikiusias klaidas ar netikslumus.

V. EGZAMINO TURINYS

12. Muzikologijos egzamino turinys pateikiamas bendruoju ir specialiuoju lygmenimis. Bendruoju

lygmeniu pateikti reikalavimai privalomi ir mokiniams, laikantiems egzaminą specialiuoju lygmeniu. Reikalavimai bendruoju lygmeniu atskirose muzikologinės veiklos srityse dar skirstomi į reikalavimus skirtingoms atlikėjų specialybėms.

13.∗ Reikalavimai bendrajam ir specialiajam lygmeniui pateikti programos 1 priede. Muzikos istorijos žinių tikrinimo žodžiu potemės tvirtinamos Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus įsakymu ir skelbiamos Nacionalinio egzaminų centro tiklalapyje iki kovo 1 d.

14. Žinotinų muzikos kūrinių sąrašas bendrajam lygmeniui pateiktas programos 2 priede. Žinotinų muzikos kūrinių sąrašas specialiajam lygmeniui pateiktas programos 3 priede.

V. EGZAMINO STRUKTŪRA 15 Muzikologijos mokyklinį brandos egzaminą sudaro: 15.1. egzamino dalis raštu: 15.1.1 diktantas, kurio metu klausoma muzika užrašoma natomis; 15.2.2. muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas; 15.2.3. muzikinio mąstymo testas; 15.2. kūrybinė užduotis: 15.2.1 dainavimas; 15.2.2. skambinimas fortepijonu (harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu); 15.2.3. pasakojimas (muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu). 16. Egzamino dalių trukmė pateikiama lentelėje.

∗ Patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2006 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-2033 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo „Dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programų“ pakeitimo“.

4

Egzamino dalis raštu

Užduotis Užduoties sudedamosios dalys Atlikimo trukmė

1. Muzikinis diktantas 30 min.

2. Muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas

10–12 užduočių, susietų su skambančios muzikos pavyzdžiais.

75-90 min.

3. Muzikinio mąstymo testas 1. harmonijos uždavinys (teorijos užduotys); 2. muzikinio kūrinio analizė iš natų; 3. muzikos kūryba pagal pateiktą pavyzdį.

150 min.

Egzamino dalies trukmė ~4,5 val. Kūrybinė užduotis

1. Dainavimas

1. moduliacijos schemos dainavimas; 2. nežinomo muzikinio teksto dainavimas iš natų.

8 min.

2. Harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu

1. sekvencijos skambinimas; 2. moduliacijos periodo skambinimas.

7 min.

3. Muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu

1. visuotinės muzikos istorijos klausimas; 2. lietuvių muzikos istorijos klausimas.

15 min.

Egzamino dalies trukmė (vienam mokiniui) 30 min.

17. Egzamino dalis raštu ir kūrybinė užduotis vykdoma skirtingomis dienomis.

VII. EGZAMINO MATRICA 18∗. Muzikologijos brandos egzamino užduočių ir egzamino vertinimas grindžiamas turinio

sričių ir tikrinamų gebėjimų proporcijomis, nusakytomis egzamino matricoje. Gebėjimai

Veiklos sritys Žinios ir

supratimas Žinių

taikymas Specialieji gebėjimai

Svarba (%)

Muzikinis diktantas

Muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas

Dal

is

rašt

u

Muzikinio mąstymo testas

50

Dainavimas

Harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu

Kūr

ybinė

uždu

otis

Muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu

50

Iš viso (%) 55 25 20 100

Matricoje pateikti skaičiai yra orientaciniai, todėl egzamino užduotyje galima tam tikra paklaida.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

19. Muzikologijos mokyklinio brandos egzamino mokinių darbus vertina vertinimo komisija, kuri vadovaujasi vertinimo instrukcija.

20. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Mokinių darbai įvertinami taškais, kurie paverčiami dešimtbalės skalės pagal vertinimo instrukcijoje pateiktas vertinimo skales. Egzaminas yra išlaikytas tik tada, kai išlaikytos abi jo dalys, t.y. už kūrybinę užduotį ir dalį raštu mokinys turi surinkti ne mažiau kaip po 35 proc. galimų taškų. ∗ Patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2100 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo „Dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programų“ pakeitimo“.

5

21. Muzikologijos egzamine tas pačias užduotis atlieka ir bendrojo, ir specialiojo lygmens mokiniai, kurie turi galimybę rinktis užduotis pagal savo gebėjimus. Todėl jų vertinimo skalė atskiriems lygmenims ir specialybėms yra skirtinga. Taip sudaromos sąlygos įvertinti mokinio pasiekimus pagal galimybes, pasirengimo lygmenį ir poreikius.

_________________________________________

6

Muzikologijos brandos egzamino programos

1 priedas

EGZAMINO TURINYS

1. Muzikologijos egzamino turinys pateikiamas bendruoju ir specialiuoju lygmenimis. Bendruoju lygmeniu1 pateikti reikalavimai privalomi ir mokiniams, laikantiems egzaminą specialiuoju lygmeniu. 2. Mokinių gebėjimai tikrinami: 2.1. Egzamino dalis raštu: 2.1.1. užrašant klausomą muziką natomis (diktantas); 2.1.2. klausant muzikos ir atliekant užduotis, susietas su skambančios muzikos fragmentais (muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas); 2.1.3. atliekant teorines ir kūrybines užduotis (muzikinio mąstymo testas). 2.2. Kūrybinė užduotis: 2.2.1. dainuojant; 2.2.2. skambinant fortepijonu (harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu); 2.2.3. pasakojant (muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu).

EGZAMINO DALIS RAŠTU

MUZIKINIS DIKTANTAS

Reikalavimai bendrajam lygmeniui

Reikalavimai specialiajam lygmeniui

Diktanto užrašymo trukmė – 30 min. Diktanto tipai ir sudėtingumas vienbalsis Solinio dainavimo specialybės mokiniams:

Forma: • vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų tos pačios

arba skirtingos tematikos, sakinių (7–9 taktai); • periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmasis sakinys gali

baigtis pusine kadencija. Tempas: lėtas arba vidutinis, gali būti tempo sulėtinimai ir pagreitinimai. Metras: • 2/4, 3/4, 4/4, 3/8; • gali būti prieštaktis ir užtaktis.

Ritmas: • pagrindinės ritmo vertės; • pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės; • taškuotas, punktyrinis; • triolės aštuntinėmis; • sinkopės (

).

Tonacija: 0–2 prieraktiniai ženklai. Dermė: • vyrauja mažoro ir minoro diatonika; • galimi harmoninio ir melodinio mažoro elementai. Melodika: • vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; • šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8 (šuoliai padidintais ar suma-

žintais intervalais nenaudojami);

1 Reikalavimai bendruoju lygmeniu atskirose muzikologinės veiklos srityse dar skirstomi į reikalavimus skirtingoms

atlikėjų specialybėms.

7

neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai pereinamieji ir pagalbiniai garsai, šuoliniai diatoniniai pagalbiniai ir įbėgantieji garsai; Artikuliacija: legato, staccato, akcentas (>); Dinamika: laipsninė (f, mf, p) ir evoliucinė dinamika (cresc., dim.).

dvibalsis Pučiamųjų ir liaudies instrumentų specialybių mokiniams Forma: • vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų, tos pačios

arba skirtingos tematikos sakinių (6–10 taktų); • periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmasis sakinys gali

baigtis pusine ar baigiamąja netobula kadencijomis. Faktūra: homofoninė. Tempas: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams. Metras: • 2/4, 3/4, 4/4; • gali būti prieštaktis ir užtaktis.

Ritmas: • pagrindinės ritmo vertės; • pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės; • taškuotas, punktyrinis ritmas;

• ypatingosios dalybos grupės: triolės (

3

); • sinkopės (

)2.

Tonacija: 0–3 prieraktiniai ženklai. Dermė: nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas. Melodika: • vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; • šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8 (šuoliai padidintais ar

sumažintais intervalais nenaudojami); • neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai

pereinamieji ir pagalbiniai garsai, šuoliniai diatoniniai pagalbiniai ir įbėgantieji garsai;

• gali būti panaudotos sekvencijos – diatoninė ir chromatinė; Dinamika ir artikuliacija: žr. reikalavimus solinio dainavimo specia-lybės mokiniams.

Fortepijono ir styginių instrumentų specialybių mokiniams: Forma: • vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų–trijų,

pasikartojančios ar skirtingos tematikos sakinių (7–12 taktai); • periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmasis sakinys gali

baigtis pusine, baigiamąja netobula, o vidurinis – vylingąja, pusine ar baigiamąja netobula kadencijomis.

Faktūra: • homofoninė; • gali būti imitacijų, polifonijos elementų. Tempas: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams. Metras: • 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8. • gali būti prieštaktis ir užtaktis.

Ritmas: • pagrindinės ritmo vertės; • pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su

lyga ar be jos; • taškuotas, punktyrinis;

2 Vienu metu skirtinguose balsuose nenaudotini sudėtingi ritmo deriniai, pvz., dviejų aštuntinių grupė ir triolė aštuntinėmis. Taip pat nepageidautini melodijos šuoliai šešioliktinių ritmu.

8

• ypatingosios dalybos grupės: triolės (

3

); • sinkopės (

; )3.

Tonacija: 0 – 4 prieraktiniai ženklai. Dermė: • nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas; • gali būti nukrypimų į fryginį ar VI žemą dermės laipsnį. Melodika: • vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; • šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8, kartais šuoliai padidintais ar

sumažintais intervalais; • neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai

pereinamieji, pagalbiniai, šuoliniai pagalbiniai, įbėgantieji; • gali būti panaudotos sekvencijos – diatoninė ir chromatinė. Dinamika ir artikuliacija: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams.

tribalsis Chorinio dainavimo ir dirigavimo specialybės mokiniams:

Muzikos teorijos ir muzikos istorijos specialybės mokiniams:

Forma: • vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų – trijų, pasikartojančios ar skirtingos

tematikos sakinių (7–13 taktai); • periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmas sakinys gali baigtis pusine, baigiamąja

netobula, o vidurinis – vylingąja, pusine ar baigiamąja netobula kadencijomis. Faktūra:

• homofoninė; • gali būti imitacijų, polifonijos elementų.

Faktūra: polifoninės ir homofoninės derinys.

Tempas: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams. Metras:

• 3/4, 4/4, 6/8. Metras: • 3/4, 4/4, 5/4, 6/8.

• gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas:

• pagrindinės ritmo vertės; • pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su lyga ir be jos;

•

• ypatingosios dalybos grupės: triolės (

3

);

• kvintolė

5

• sinkopės (

) 4.

Tonacija: 0–4 prieraktiniai ženklai. Tonacija: 0–5 prierak-tiniai ženklai.

Dermė: nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas;

• gali būti nukrypimų į fryginį ar VI žemą dermės laipsnį. • nukrypimai į dur–moll sistemos akordus; • moduliacijos į pirmo giminingumo tonacijas.

3 Nepageidautini melodijos šuoliai šešioliktinių ritmu. 4 Vienu metu keliuose balsuose nepageidautinos sudėtingų ritmo figūrų deriniai, pvz., viename balse – keturios šešioliktinės, kitame – dvi aštuntinės ir trečiame – triolė aštuntinėmis. Nerekomenduojama naudoti didelių melodijos šuolių šešioliktinių ritmu.

9

Melodika: • vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; • šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8;

• šuoliai nuo gr.4 iki d.9.

• šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais;

neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai pereinamieji, pagalbiniai, šuoliniai pagalbiniai, įbėgantieji.

• gali būti panaudotos sekvencijos – diatoninė ir chromatinė. • sekvencijos (diato-ninė ir chromatinė).

Dinamika ir artikuliacija: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams. Užduoties atlikimo pobūdis Mokinys turi galimybę rinktis diktantą – rašyti lengvesnį (gaudamas mažiau taškų) arba sudėtingesnį

(gaudamas daugiau taškų).

MUZIKOS ISTORIJOS IR MUZIKOS TEORIJOS TESTAS

Tema Reikalavimai bendrajam lygmeniui

Reikalavimai specialiajam lygmeniui

Testo atlikimo trukmė – 75–90 min. Muzikos istorija a) muzikos epochos Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti:

• epochą ir autorių, kuriam priklauso ar galėtų priklausyti skambantis kūrinys;

• pagal tipinius požymius (instrumentus, faktūrą, muzikinę kalbą) priskirti kūrinį tinkamam muzikos stiliui.

Žinoti: • chronologines epochų ribas ir su kokiais reiškiniais jos siejamos; • estetinius idealus, būdingiausius žanrus, stiliaus ypatybes,

žymiausius kūrėjus. b) kompozitorius, kūrinys Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti:

• žinotinus muzikos kūrinius, jų autorių5. Žinoti: • žymiausių muzikos kūrėjų svarbiausius gyvenimo faktus, susijusius

su kūrybinio kelio tarpsniais; • ryškiausius visuomeninės kompozitoriaus veiklos nuopelnus. Apibūdinti: • būdingiausius kompozitoriaus muzikos stiliaus ypatumus (idėjos,

vyraujantys instrumentai ir žanrai, būdingiausi melodikos, ritmikos, harmonijos bruožai, formos plėtojimo ypatumai);

• kompozitoriaus nuopelnus nacionalinėje muzikinėje kultūroje; • žinotino kūrinio ryškiausius muzikos kalbos ypatumus (melodiką,

ritmiką, harmoniją) ir formą. Paaiškinti: • sąryšį su praeitomis ir ateinančiomis epochomis (muzikos kalbos

aspektu). Palyginti: • dviejų kūrinių muzikos kalbos ypatumus (surasti panašumų ir

skirtumų). c) lietuvių muzikinis folkloras

Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti: • lietuvių liaudies muzikos instrumentus.

5 Žinotinų kūrinių sąrašas bendrajam ir specialiajam lygmenims pateiktas prieduose.

10

Žinoti: • etnografinius regionus, jiems būdingiausius žanrus; • ryškiausius folkloro rinkimo ir skelbimo faktus.

Apibūdinti: • ryškiausius lietuvių liaudies dainų melodikos ir ritmikos bruožus; • lietuviško folkloro panaudojimą profesionaliojoje muzikoje

(profesionaliojoje ir pramoginėje). d) Lietuvos Respublikos muzikinis gyvenimas

Žinoti: • žymiausius atlikėjus, pedagogus, kūrinių premjeras.

Apibūdinti: • girdėtus naujausius kūrinius.

2. Muzikos teorija a) muzikos garsai, užrašymo ženklai ir jų reikšmė

• taisyklingai rašyti muzikos ženklus (tempą, metrą, natas, dinamikos nuorodas ir kt.);

• paaiškinti muzikos ženklų, aptinkamų natose, reikšmes; b) ritmas, metras, tempas, dinamika

• paaiškinti sąvokų turinį; • tinkamai jomis naudotis.

2.1 Struktūriniai muzikos elementai a) intervalai, akordai

Klausydamas muzikos kūrinio ir iš natų turi atpažinti: • paprastuosius intervalus; • pagrindinius mažorinius ir minorinius akordus (kvintakordus ir

septakordus), jų apvertimus, sprendimus ir jungtis (3–4 akordai); • sudaryti, apversti ir užrašyti pažįstamus intervalus ir akordus

natomis; • nurodyti struktūrinius jų ypatumus, akordų funkcijas; • paaiškinti akordų jungimo ar tonacijų kaitos taisykles.

• atpažinti alteruotus S ir D grupių akordus ir jų sprendimus;

• atpažinti dur-moll sistemos akordus (VI žemą, III žemą, VII žemą, minorinę D) ir jų junginius su kitais akordais;

• atpažinti akordų grandines – VI žemų ir III žemų aukštyn arba žemyn.

b) dermė, gama, tetrachordas, tonacija

• klausydamas muzikos kūrinio ir iš natų turi atpažinti dermę, tetrachordus, gamas;

• paaiškinti sąvokų reikšmę; • žinoti prieraktinius tonacijų ženklus; • žinoti pirmojo giminingumo tonacijas.

• žinoti antrojo ir tolimo giminingumo tonacijas.

c) nukrypimas, moduliacija

• klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti nukrypimus į pirmo giminingumo tonacijas;

• surasti nukrypimus ir moduliacijas natose.

Klausydamas muzikos kūrinio ir natose turi atpažinti: • nukrypimus ir moduliacijas į

pirmo giminingumo tonacijas;

• nukrypimus į dur–moll sistemos akordus;

• nukrypimus ir moduliacijas į antro laipsnio giminingumo tonacijas;

11

• enharmonines moduliacijas per D7 ir VII (sm.).

d) melodija, muzikos sintaksė

Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti: • periodą; • sintaksinius muzikos darinius (motyvą, frazę, sakinį); • kadencijas (pusines, vylingas (nutrauktas), baigiamąsias; frygines

(soprane ir bose). Nustatyti iš natų: • kadencijų tipus; • sintaksinę melodijos struktūrą.

e) muzikos žanrai ir formos • priskirti klausomą kūrinį tinkamam žanrui ir formai. Žinoti: • muzikos žanrų klasifikavimo aspektus; • muzikos formų klasifikavimo kriterijus; • sąvokų reikšmes. Apibūdinti: • žanrinius muzikos požymius; • būdingiausius muzikos formų struktūrinius požymius;

f) faktūra, muzikinės medžiagos plėtojimo būdai

• klausydamas muzikos kūrinio ir iš natų homofoninę ir polifoninę faktūrą, sekvencijas, imitacijas, ostinato, vargonų punktą, varijavimą ir pan.

Žinoti ir apibūdinti: • faktūros tipus (homofoninį, polifoninį, harmoninį); • faktūros rūšis (monofoninę, akordinę, homofoninę-harmoninę);

g) raiškos priemonės

• klausomos muzikos tempą (lėtas, vidutinis, greitas), metrą (dviejų, trijų dalių), ritmo ypatumus (pvz., taškuotą, punktyrinį, sinkopes, ypatingąją ritmo dalybą);

• atpažinti, iššifruoti ir užrašyti melizmas – trumpąjį foršlagą, trelį, nachšlagą, mordentą, grupetą, tremolo;

• žinoti natų rašybos trumpinimo ir kitus atlikimo ženklus; • skirti muzikos instrumentų tembrus (simfoninio orkestro

instrumentų, fortepijono, klavesino, gitaros, akordeono, vargonų, ksilofono, vibrafono, varpų ir varpelių, lietuvių liaudies instrumentų);

• skirti žmogaus balso tembrus – diskantų, sopranų, altų, tenorų ir bosų;

h) modernios muzikos komponavimo technikos

• skirti ryškiausius XX amžiaus muzikos komponavimo būdus ir technikas – atonaliąją, minimalistinę, konkrečiąją, sonoristinę ir mikrotoninę.

Muzikos istorijos ir muzikos teorijos testo užduočių tipai. Kiekvieną užduotį sudaro kelios dalys, susietos su klausomos muzikos fragmentais. Jose pateikti klausimai, į kuriuos atsakant reikia:

1) pažymėti teisingus arba neteisingus teiginius (sąvokas); 2) parašyti atsakymą; 3) pasirinkti tinkamus atsakymus; 4) susieti klausomą muziką su papildoma informacija (tekstais, natomis, paveikslėliais, schemomis,

lentelėmis ir pan.); 5) parašyti ženklus tinkamoje vietoje (pvz., klausomos muzikos tempą, dinamiką, išgirstą intervalą,

akordą natomis ir pan.); 6) užpildyti lentelę (sisteminti, klasifikuoti, palyginti ir t.t.); 7) sudaryti schemą (pvz., muzikos kūrinio formos).

Testo sudarymo pobūdis Teste pateikti įvairaus sudėtingumo klausimai, vertinami skirtingu taškų skaičiumi. Lengvesni klausimai

numatyti bendrajam, sudėtingesni – specialiajam gebėjimų lygmeniui.

12

MUZIKINIO MĄSTYMO TESTAS

Veiklos pobūdis Reikalavimai bendrajam lygmeniui

Reikalavimai specialiajam lygmeniui

Testo atlikimo laikas – 150 min. Harmonija

Melodijos harmonizavimas keturiais balsais

Atlikėjų specialybių mokiniams (išskyrus solinio dainavimo specialybės mokinius): • 10 taktų periodas; • trijų ketvirtinių metras; • vyrauja ketvirtinės, aštuntinės, naudojamos

pusinės; • moduliacija į pirmo giminingumo tonaciją; • trys kadencijos; • bendras akordas pradinėje tonacijoje yra bet

kuris akordas, išskyrus naujos tonacijos toniką;

• du alteruoti akordai; • du šuoliai; • dvi tipinės slinktys; • du perstatymai; • du nukrypimai.

Muzikos teorijos ir muzikos istorijos specialybės mokiniams: • 12 taktų periodas; • keturių ketvirtinių ar šešių

aštuntinių metras; • vyrauja aštuntinės,

naudojamos ketvirtinės, pusinės su tašku ir be taško;

• moduliacija(-os) į pirmo, antro ar tolimo giminingumo tonacijas: derminė, nuosekli(-os), staigi(-os), per fryginį, VI žemą, D7 ar sumažintą septakordą;

• naudojami nukrypimai, alteracijos, perstatymai;

• kadencijos – pusinė, vylingoji, baigiamoji;

• visos neakordinių garsų rūšys viename-trijuose balsuose.

Užduoties pateikimo pobūdis Atlikdamas užduotį mokinys turi galimybę rinkti lengvesnę (įvertintą mažesniu taškų skaičiumi) arba sunkesnę (įvertintą didesniu taškų skaičiumi) melodiją.

Elementarioji muzikos teorija Muzikinio raštingumo testas 6

Solinio dainavimo specialybės mokiniams: Sudaryti: • mažorinius ir minorinius garsaeilius

(natūralius, harmoninius, melodinius); • tetrachordus (mažorinius, minorinius,

harmoninius); • diatoninį bei chromatinį pustonį ir toną

aukštyn ir žemyn nuo duoto garso; • atvirą arba uždarą kvintų ratą, pradedant duota

tonacija. Sudaryti ir išspręsti galimais būdais: • intervalus (diatoninius, būdinguosius,

chromatinius); • akordus (mažorinius, minorinius kvintakordus

duota tonacija ar nuo duoto garso; • D7 ir jo apvertimus duota tonacija siaurame

išdėstyme Nustatyti: • konsonansus ir disonansus; • melodijos dermę, tonaciją, dermės laipsnius; • duotos melodijos metrą.

6 Muzikinio raštingumo testą atlieka solinio dainavimo specialybės mokiniai, nesimokę harmonijos kurso.

13

Nustatyti ir išspręsti: • intervalus (diatoninius ir būdinguosius); • akordus – mažorinius ir minorinius

kvintakordus ir jų apvertimus, D7 ir jo apvertimus.

Nustatyti ir apversti: • paprastą intervalą; • mažorinius ir minorinius akordus; • D7. Pakeisti enharmoniškai: • duotus garsus.

Parašyti: • natas įvairiose oktavose smuiko ir boso

raktais; • raidinius natų pavadinimus; • sinkopę 2/4 metru; • natų grupės ritminę vertę: viena nata su tašku

ar be taško; • muzikinių terminų lietuviškas reikšmes. Transponuoti duotą melodiją: • duotu intervalu; • į nurodytą tonaciją. Kitos užduotys: • suskirstyti duotą melodiją taktais nurodytu

metru; • tinkamai sugrupuoti natas duotu metru

(2/4,3/4, 4/4).

Užduočių pateikimo ir atlikimo forma Kiekvieną užduotį sudaro kelios dalys. Jose pateikti klausimai, į kuriuos atsakant reikia:

1) pažymėti teisingus arba neteisingus teiginius (sąvokas); 2) pasirinkti tinkamus atsakymus; 3) parašyti ženklus tinkamoje vietoje; 4) susieti informaciją su papildoma medžiaga (natomis, schemomis, iliustracijomis, lentelėmis ir kt.); 5) atlikti užduotis rašant natas ir kitus ženklus penklinėje.

Muzikos kūrinių analizė Muzikinio kūrinio analizė iš natų Atlikėjų specialybių mokiniams (išskyrus solinio

dainavimo specialybės mokinius): Muzikos teorijos ir muzikos istorijos specialybės mokiniams:

Sudaryti muzikos kūrinio formos schemą-lentelę, kurioje nurodyti: • formos dalis (padalas), jų apimtį taktais; • tonacinį planą; • nustatyti kūrinio formos, formos dalies, struktūros tipą.

1.1. Smulkiosios formos a) periodas Priskirti klasei nurodytais atžvilgiais:

• tematiniu (pasikartojančios, skirtingos tematikos); • tonaciniu (moduliacinis, vienatonacinis); • struktūriniu (normatyvinis, nenormatyvinis); • sintaksiniu (kvadratinis, nekvadratinis). Nustatyti struktūros tipą: • paprastas, sudėtinis. Apibūdinti sandaros ypatumus: • dalus, nedalus, vieno sakinio, dviejų sakinių, trijų sakinių.

b) paprastosios formos (2 ir 3-jų dalių)

Nustatyti: • tipą (neprizinis, nereprizinis); • pobūdį (vystomojo ar kontrastinio);

14

• reprizos tipą. c) sudėtinės formos (2 ir 3-jų dalių)

Nustatyti: • tipą (neprizinis, nereprizinis); • vidurinės dalies tipą (trio ar epizodas); • reprizos tipą.

d) tarpinės formos

Nustatyti pagal struktūros ypatumus: • tarpinę trijų dalių; • sudėtinę trijų–penkių dalių; • bar formą; • trijų–penkių dalių paprastąją.

e) posminė (kupletinė) forma

Nustatyti pagal struktūros ypatumus.

1.2. Stambiosios vientisinės formos f) variacijų forma Nustatyti struktūrinį tipą pagal nurodytus kriterijus:

• formos sudarymo principą (variacijų, variantinė, kupetinė-variacinė); • temos traktavimo pobūdį: – griežtosios (ornamentinės (figūracinės) ir ostinatinės (nekintamu bosu ar melodija), – laisvosios (būdingosios) varijuojamų temų skaičių – paprastosios (viena tema), sudėtingosios (dvitemės, tritemės).

g) rondo Nustatyti formos tipą: • senovinis (kupletinis) • moduliacinis; • klasikinis; • siuitinis (romantikų).

Nustatyti struktūrinį tipą pagal nurodytus kriterijus: • pagal refrenų ir epizodų eilės tvarką (rondo su refrenu pirmoje vietoje, rondo su

refrenu antroje vietoje); • pagal formą sudarančių dalių skaičių (penkių, septynių ir daugiau dalių); • pagal panaudotų temų skaičių (vienatemis, dvitemis, daugiatemis).

Žinoti rondo formos raidą XIX–XX a. 1.3. Ciklinės formos Nustatyti ir apibūdinti formas:

• dviejų dalių ciklinę; • monociklą; • siuitą (senovinę, naująją). Nustatyti ir apibūdinti ciklus: • vokalinį, instrumentinį

miniatiūrų; • sonatinį-simfoninį; • superciklą.

a) sonatos forma Nustatyti formos tipą ir jos atmainas: • klasikinė sonata; • sonatina; • sonata su epizodu; • sonata su dviguba ekspozicija; • rondo-sonata.

2. Laisvosios ir mišriosios formos bei žanrai 2.1. Polifoninė ir mišri faktūra

Atpažinti kanoną. Nustatyti polifoninį periodą.

Atpažinti: • imitaciją (inversija, retroversija,

augmentacija, diminucija); • kanoną. Nustatyti formas: • polifoninį periodą; • senovinę dviejų, senovinę trijų

dalių;

15

• senovinę sonatos formą; • fugą ir jos formas (sudėtingąją

fugą, fugetę, fugato). Užduočių pateikimo ir atlikimo forma Kiekvieną užduotį sudaro kelios dalys. Jose pateikti klausimai, į kuriuos atsakant reikia: • pažymėti teisingus arba

neteisingus teiginius (sąvokas); • pasirinkti tinkamus atsakymus; • parašyti ženklus tinkamoje

vietoje; • susieti informaciją su

papildoma medžiaga (natomis, schemomis, iliustracijomis, lentelėmis ir kt.);

• atlikti užduotis rašant natas ir kitus ženklus penklinėje.

Harmoninė muzikos kūrinio analizė Nurodyti:

• akordų, neakordinių garsų pavadinimus; • sekvencijų, kadencijų rūšis; muzikos terminų lietuviškas reikšmes.

Elementari muzikos kūrinio analizė (solinio dainavimo mokiniams): Nustatyti kūrinio formą a) periodas Nustatyti formos tipą ir rūšį pagal nurodytus

kriterijus: • teminiu (pasikartojančios, skirtingos

tematikos); • tonaciniu (moduliacinis, vienatonacinis). Apibūdinti sandaros ypatumus (išplėstas ar sutrumpintas). Nurodyti: • sintaksinę struktūrą (motyvus, frazes,

sakinius); • pagrindinę tonaciją; • tonacinį planą (nukrypimus); • kadencijų rūšis (pusinę ir baigiamąją, tobulą,

netobulą); • chromatizmus (pereinamuosius, pagalbinius,

moduliacinius). Apibūdinti melodijos liniją (kylanti, krintanti, banguojanti, rečitatyvinė).

Užduoties pateikimo ir atlikimo forma Analizei pateikiamas originalios muzikos kūrinys, nagrinėjamas nurodytais kriterijais.

Kūryba pagal pateiktą pavyzdį Muzikinio fragmento komponavimas Pasirinkti tinkamiausias raiškos priemones:

• melodikos tipą (kylantį, krintantį, banguojantį, rečitatyvinį);

• akordus (nuo konsonansinių trigarsių iki daugiagarsių, alteruotų, netercinės sandaros akordų);

• funkcijas (pagrindines ir šalutines mokyklinės harmonijos, džiazo harmonijos funkcijas).

16

Užduoties pateikimo ir atlikimo forma Užduotis pateikta penklinėje. Tai gali būti bet kokios faktūros rūšies muzikinis fragmentas, kurį reikia pratęsti.

KŪRYBINĖ UŽDUOTIS HARMONIJOS UŽDUOČIŲ ATLIKIMAS FORTEPIJONU Skambinimo užduotys

Reikalavimai bendrajam lygmeniui

Reikalavimai specialiajam lygmeniui

Užduočiai atlikti skiriama 7 min. 1. Sekvencijos Solinio dainavimo specialybės mokiniams7:

Dviejų–trijų akordų jungtis: • T, S, D kvintakordai (apvertimai),

perstatymai su sprendimu; • D7 ir apvertimai su sprendimu; • II ir VII laipsnių septakordai, apvertimai su

sprendimu; • D9, II9 su sprendimu.

Atlikėjų specialybių (išskyrus solinio dainavimo specialybės) mokiniams: • keturių akordų jungtis8;

5–6 akordų jungtis su neakordiniais garsais;9

• pagrindinių ir šalutinių kvintakordų, septakordų, jų apvertimų jungtis (perstatymai, sprendimai);

• II ir V laipsnių nonakordų sprendimai ir jungtys su kitais akordais; • alteruotų S ir D grupių akordų sprendimas ir jungtys su kitais akordais.

2. Sekvencijos su nukrypimais • į pirmo giminingumo tonacijas, fryginį kvintakordą ir sekstakordą, III, VI, VII

žemų laipsnių kvintakordus bei minorinę dominantę.

3. Moduliacijos • į pirmo giminingumo tonacijas

Forma: periodas (išplėstas periodas).

• nuosekli per tarpinę tonaciją į pirmo, antro ar tolimo giminingumo tonacijas arba • derminė. Forma: periodas.

Metras: 2/4, ¾. Tonacijos: 0-5 prieraktiniai ženklai.

Kadencijos: pusinė sudėtinė, baigiamoji sudėtinė tobula. išplėsto periodo atveju – vylingoji. K46 pusinėje ir baigiamojoje kadencijose; D7 baigiamojoje kadencijoje; alteruoti S grupės akordai pusinėje ir baigiamojoje kadencijose.

Panaudoti: • alteruotą D grupės akordą; • kvintakordą, sekstakordą ir

kvartsekstakordą;

Panaudoti: • nukrypimus į pirmo

giminingumo tonacijas ar dur–moll sistemos akordus;

• fryginį kvintakordą, 7 Solinio dainavimo specialybės mokiniai užduotis atlieka siaurame išdėstyme ir skambina viena ranka. 8 Kitų specialybių mokiniai užduotis atlieka siaurame, mišriame ir plačiame išdėstyme, skambindami abiem rankomis. 9 Žr. 2 išnašą.

17

• disonansinį II, V ar VII laipsnio akordą; • nukrypimą į I giminingumo tonaciją ar dur–

moll sistemos akordą.

sekstakordą; • neakordinius garsus viename ar

keliuose balsuose (užlaikymą pereinamuosius, pagalbinius, įbėgančiuosius).

4. Staigi moduliacija • per D7, sumažintą

septakordą, fryginį ar VI žemą dermės laipsnį.

Formą, metrą, tonacijas žr. moduliacijos reikalavimuose.

5. Tipinių melodinių struktūrų harmonizavimas • viršutinio mažorinio tetrachordo aukštyn ir žemyn soprane ir bose,

• fryginio tetrachordo žemyn soprane ir bose. DAINAVIMAS Veiklos pobūdis Reikalavimai

bendrajam lygmeniui Reikalavimai specialiajam lygmeniui

Moduliacijos schemos (sakinio forma) solfedžiavimas Užduočiai atlikti skiriama 5 min. Atlikėjų specialybių (išskyrus solinio daina-

vimo specialybės mokinius) mokiniams: Solfedžiuojamos moduliacijos schemos į pirmo giminingumo tonacijas muzikinės kalbos sudėtingumas atitinka moduliacijos skambinimo fortepijonu reikalavimus atlikėjų specialybių mokiniams (išskyrus nukrypimus) (žr.psl. 15).

Muzikos teorijos ir muzikos istorijos specialybės mokiniams: Solfedžiuojamos moduliacijos schemos muzikinės kalbos sudėtingumas atitinka moduliacijos skambinimo fortepijonu reikalavimus specialiajam lygmeniui (išskyrus neakordinius garsus) (žr. psl. 15).

Nežinomo muzikos pavyzdžio dainavimas Užduočiai atlikti skiriama 3 min. Vienbalsės melodijos dainavimas iš natų Solinio dainavimo specialybės mokiniams:

Solfedžiuojamos melodijos muzikinės kalbos sudėtingumas atitinka vienbalsio diktanto reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams (žr. psl. 5).

Muzikos teorijos ir istorijos specialybės mokiniams: Metras: • 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8, 9/8. • gali būti prieštaktis ir užtaktis.

Ritmas: • pagrindinės ritmo vertės; • pagrindinės ir mišrios ( )

jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos;

• taškuotas, punktyrinis; • ypatingosios dalybos grupės

(triolės, duolės, kvintolės, sekstolės);

• sinkopės; Tonacija: 0–5 prieraktiniai ženklai. Dermė: • mažoras, minoras (natūralus,

harmoninis, melodinis); • galimos alteracijos ir chromatizmai; • galimi nukrypimai ir moduliacijos į

pirmo, antro giminingumo bei dur–moll sistemos tonacijas;

18

• bliuzo; • tonų. Melodika: • vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų

žingsniai; • šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki

d.9; • šuoliai padidintais ar sumažintais

intervalais. Pučiamųjų ir liaudies instrumentų

specialybių mokiniams: Metras: • 2/4, 3/4, 4/4, 3/8; • gali būti prieštaktis ir užtaktis.

Ritmas: žr. diktanto reikalavimus pučiamųjų ir liaudies instrumentų specialybių mokiniams (žr. psl. 6). Tonacija: 0–3 prieraktiniai ženklai. Dermė: • mažoras, minoras (natūralus,

harmoninis, melodinis); • galimi dvigubai harmoninio mažoro ir

minoro elementai; • galimos diatoninės liaudies dermės; • galima pentatonika; • nukrypimai į pirmo giminingumo

tonacijas. Melodika: • vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų

žingsniai, naudojami šuoliai intervalais – nuo grynosios kvartos iki grynosios oktavos (šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais nenaudojami);

• neakordiniai garsai: pereinamieji ir pagalbiniai chromatizmai;

• gali būti sekvencijos (diatoninės ir chromatinės).

Fortepijono, styginių instrumentų ir chorinio dainavimo ir dirigavimo specialybių mokiniams: Metras: • 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8; • gali būti prieštaktis ir užtaktis.

Ritmas: • pagrindinės ritmo vertės; • pagrindinės ir mišrios ( ) jų

dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos;

• taškuotas, punktyrinis; • ypatingosios dalybos grupės (triolės,

duolės, kvintolės); • sinkopės. Tonacija: 0 – 4 prieraktiniai ženklai. Dermė: • mažoras, minoras (natūralus,

harmoninis, melodinis);

19

• galimos alteracijos ir chromatizmai; • galimi nukrypimai ir moduliacijos pirmo

giminingumo tonacijas. Melodika: • vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų

žingsniai; • šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8; • galimi šuoliai padidintais ar sumažintais

intervalais; • neakordiniai garsai; • gali būti sekvencijos (diatoninės ir

chromatinės). Vienbalsės melodijos dainavimas akompanuojant sau fortepijonu Metras:

• 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8. • gali būti prieštaktis ir užtaktis.

Ritmas: • pagrindinės ritmo vertės; • pagrindinės ir mišrios (

) jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos;

• taškuotas, punktyrinis; • ypatingosios dalybos grupės

(triolės, duolės); • sinkopės; Tonacija: 0–5 prieraktiniai ženklai. Dermė: • mažoras, minoras (natūralus,

harmoninis, melodinis); • alteracijos ir chromatizmai; • nukrypimai ir moduliacijos pirmo

giminingumo tonacijas; • bliuzo; • tonų. Melodika: • vyrauja laipsniškos slinktys,

tercijų žingsniai; • šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki

gr.8; • galimi šuoliai padidintais ar

sumažintais intervalais. MUZIKOS ISTORIJOS ŽINIŲ PATEIKIMAS ŽODŽIU

Temos Reikalavimai bendrajam lygmeniui

Reikalavimai specialiajam lygmeniui

Užduočiai atlikti skiriama 10 min. 1. Visuotinė muzikos istorija a) Europos viduramžių muzika Paaiškinti:

• sąvokų pasaulietinė muzika, religinė muzika, grigališkasis choralas, liturgija reikšmes.

20

Apibūdinti: • profesionalios muzikos raidos ypatumus (grigališkasis choralas, Notre Dame

mokykla, organumas); • pasaulietinės muzikos raidos ypatumus (klajojančių muzikantų menas); • svarbiausius profesionalios ir pasaulietinės muzikos žanrus ir formas. Pateikti pavyzdžių • viduramžių pasaulietinės muzikos.

b) Renesansas

Žinoti: • ryškiausias XIV–XVI a. mokyklas (Italija, Prancūzija, Nyderlandai). Paaiškinti: • Ars Antiqua ir Ars Nova sąvokų reikšmę. Apibūdinti: • ryškiausius kūrėjus; • Renesanso muzikos žanrus. Pateikti pavyzdžių • religinės ir pasaulietinės muzikos (visų epochų).

Palyginti: viduramžių ir Renesanso muzikos kalbos ypatumus.

c) Barokas

Žinoti: • XVII–XVIII a. muzikos instrumentus; • operos atsiradimo aplinkybes; • operos raidos ypatumus; • ryškiausius kompozitorius; • baroko epochos pabaigos ženklus. Paaiškinti: • sąvokų dramma per musica, opera buffa ir opera seria reikšmes; • sąvokų kantata, oratorija ir mišios reikšmes. Apibūdinti: • epochos stiliaus ypatumus ir būdingus žanrus; • baroko operos žanro ir formos ypatumus; • ankstyvosios operos kūrėjų nuopelnus žanro raidai (J. Peri, C. Monteverdi, A.

Scarlatti, J. B. Lully, H. Purcell); • instrumentinės muzikos žanrus ir formas; • tipiškus muzikos kalbos ypatumus; • bendruosius G. F. Händelio ir J. S. Bacho stiliaus ypatumus (žanrus, formas, muzikos

kalbą); • G. F. Händelio oratorijų ir instrumentinės muzikos ypatumus; • J. S. Bacho vokalinius instrumentinius žanrus (kantatos, pasijos mišios), klavyrinę

muziką („Gerai temperuotas klavyras“ ), vargoninę muziką bei koncertus orkestrui. Pateikti pavyzdžių: • Oratorijų, kantatų, mišių (visų epochų);

Pateikti pavyzdžių: • polifoninių preliudų ir fugų ciklų (visų epochų). Palyginti: • Renesanso ir baroko epochų muzikinį gyvenimą (pasaulietinės ir

religinės, vokalinės ir instrumentinės muzikos santykio bei kompozitoriaus vaidmens visuomenėje kaitą);

• Händelio ir Bacho stiliaus ypatumus (žanrus, formas, muzikos kalbą).

d) Švietimo epocha ir muzikinis klasicizmas Žinoti:

• švietimo epochos intelektinio gyvenimo ypatumus; • ryškiausius švietėjus ir jų idėjas, turėjusius įtakos muzikos meno raidai; • kompozitorius klasicistus; • Ch. W. Glucko operos reformos esmę.

21

Paaiškinti: • sąvokų klasikinis ir klasicistinis reikšmes. Apibūdinti: • epochos stilių, jo kitimą, būdingus žanrus, formas ir muzikos kalbą; • Ch. W. Glucko kūrybos ypatumus, jo operinės dramaturgijos principus (op. „Orfėjas

ir Euridikė“). Pateikti pavyzdžių: • kompozitorių, vykdžiusių operos reformą (visų epochų).

• Palyginti: baroko ir klasicistinę operą (žanras, forma, poetinio teksto ir muzikos santykis).

e) Vienos klasikų kūryba

Žinoti: • ryškiausius klasicistinius kūrinius (turinio tipą, žanrus, formas, muzikinės kalbos

ypatumus); • būdingus klasicistinės muzikos žanrus. Paaiškinti: • sąvokos stilius reikšmę; • sąvokos zingšpylis reikšmę; Apibūdinti: • J. Haydno simfonijas ir oratorijas („Metų laikai“); • W. A. Mozarto ir L. van Beethoveno stiliaus ypatumus (žanrus, formas, muzikinės

kalbos ypatumus); • W. A. Mozarto operas (žanrai, forma, muzikos kalba) ir instrumentinę muziką

(„Requiem“); • L. van Beethoveno sonatas fortepijonui ir simfoninę kūrybą. Pateikti pavyzdžių: • zingšpylio.

Pateikti pavyzdžių: • Beethoveno sonatų fortepijonui, neatitinkančių klasicistinio

sonatinio ciklo normų. Palyginti: • ankstyvojo ir vėlyvojo klasicizmo muzikos kalbą; • Haydno, Mozarto ir Beethoveno sonatinio simfoninio ciklo (sonatos

fortepijonui, simfonijos) traktuotę (sonatinio allegro temos, temų perdirbimas, ciklą sudarančios dalys ir jų apimtys).

f) Romantizmas muzikoje Žinoti:

• romantizmo muzikoje apraiškas; • naujus muzikos žanrus, susiformavusius romantizmo epochoje. Paaiškinti: • sąvokų programinė muzika, leitmotyvas, begalinė melodija reikšmes; • sąvokos nacionalinė muzikos mokykla reikšmę; • sąvokos muzikinė drama reikšmę. Apibūdinti: • romantinės muzikos turinio ypatumus; • tipinius XIX a. muzikos žanrus, formas ir išraiškos priemones; • romantikų simfoninės muzikos ypatumus (turinys, forma ir išraiškos priemonės); • F. Schuberto, R. Schumanno, H. Berliozo, F. Chopino, F. Liszto, R. Wagnerio, J.

Brahmso, B. Smetanos, A. Dvořako, E. Griego kūrybos ypatumus; • F. Schuberto dainas, vokalinius ciklus, instrumentinę muziką; • R. Schumano kūrinius fortepijonui, vokalinius ciklus; • H. Berliozo programinio simfonizmo ypatumus („Fantastinė simfonija“); • F. Chopino fortepijoninę muziką; • F. Liszto simfonines poemas bei fortepijoninę kūrybą; • R. Wagnerio muzikinės dramos principus;

22

• J. Brahmso vokalinius ir instrumentinius žanrus; • E. Griego kūrinius fortepijonui ir muziką H. Ibseno dramai „Peras Giuntas“. Pateikti pavyzdžius: • kūrinių, kuriuose panaudoti leitmotyvai; • simfoninių poemų.

Pateikti pavyzdžius: • vokalinių, instrumentinių (programinių ir neprograminių) ciklų. Palyginti: • klasicistinės ir romantinės melodijos ypatumus; • klasicistinės ir romantinės harmonijos ypatumus; • klasicistinę ir romantinę simfoniją (turinys, temos ir jų plėtotė,

formos traktuotė). g) XIX a. opera

Žinoti: • ryškiausius XIX a. operos kūrėjus ir jų kūrinius. Paaiškinti: • sąvokų siužetas, libretas reikšmę. Apibūdinti: • būdingiausius XIX a. italų operos bruožus; • G. Rossini, G. Verdi operų ypatumus; • G. Verdi operos „Rigoletto“, „Aida“ ypatumus; • G. Bizet operinę kūrybą („Karmen“).

Pateikti pavyzdžių: • operų, kurių siužetas pagrįstas realaus gyvenimo vaizdais. Palyginti: • klasicistinę ir romantinę operą turinio požiūriu.

h) XIX a. rusų muzika

Žinoti: • Ryškiausius XIX a. rusų muzikos kūrėjus ir jų kūrinius; • „Galingojo sambūrio“ įkūrimo idėją ir siekius. Paaiškinti: • sąvokos istorinė muzikinė drama reikšmę.

Apibūdinti: • M. Glinkos, N. Rimskio-Korsakovo, P. Čaikovskio kūrybos ypatumus; • N. Rimskio-Korsakovo operos „Snieguolė“, simfoninės siuitos „Šecherazada“

ypatumus; • M. Musorgskio dainų, instrumentinės muzikos ir istorinės muzikinės dramos

(„Borisas Godunovas“) ypatumus; • P. Čaikovskio operų („Eugenijus Oneginas“, „Pikų dama“) ir simfonijų (IV ir VI)

ypatumus; • XIX a. pab. – XX a. pr. Rusijos muzikinės kultūros pokyčius; • A. Skriabino ir S. Rachmaninovo kūrybos ypatumus.

Pateikti pavyzdžių • lietuviškos istorinės muzikinės dramos. Palyginti: • XIX a. italų ir rusų operų ypatumus žanriniu aspektu.

i) XIX a. pab–XX a. pr. simfoninė muzika Žinoti:

• ryškiausius XIX a. pab.–XX a. pr. simfoninės muzikos kūrėjus ir jų kūrinius. Paaiškinti: • Apibūdinti: • G. Mahlerio, R. Strausso simfonizmo ypatumus.

Palyginti: • P. Čaikovskio, G. Mahlerio, R. Strausso simfonijų ypatumus.

23

j) XX a. muzikos stilistinės kryptys Žinoti:

• ryškiausias XX a. pradžios muzikos kryptis; • ryškiausius kiekvienos krypties atstovus ir jų kūrinius; • Naujosios Vienos mokyklos įkūrimo idėją ir siekius. Paaiškinti: • sąvokos stilistinės kryptys reikšmę; • sąvokų atonalumas, dodekafonija, serializmas reikšmę; • sąvokos soprano ostinato reikšmę. Apibūdinti: • impresionizmo, ekspresionizmo, neoklasicizmo muzikinės raiškos ypatumus; • C. Debussy ir M. Ravelio kūrybą bei fortepijoninės muzikos ypatumus. Pateikti pavyzdžių • dodekafoninių muzikos kūrinių; • muzikos kūrinių, kur panaudotas soprano ostinato (visų epochų).

Pateikti pavyzdžių • lietuviškos impresionistinės muzikos. Palyginti: • impresionizmą ir ekspresionizmą dailėje ir muzikoje; • klasicistinės ir neklasicistinės muzikos ypatumus.

k) XX a. pirmosios pusės vidurio Europos šalių muzikinė kultūra

Žinoti: • ryškiausius XX a. pirmosios pusės vidurio Europos kompozitorius ir jų kūrinius. Apibūdinti: • XX a. pirmosios pusės vidurio Europos muzikos ypatumus (B. Bartokas,

L. Janačekas, K. Pendereckis); • XX a. pirmosios pusės prancūzų muzikinės kultūros ypatumus; • XX a. JAV ir Vokietijos muzikos ypatumus.

l) XX a. antrosios pusės kompozicinės technikos

Žinoti: • naujas kompozicijos technikas, sukurtas XX a. antrojoje pusėje; • klasikinius muzikos pavyzdžius, sukurtus panaudojant naujas technikas. Paaiškinti: • sąvokos kompozicinė technika reikšmę. Apibūdinti: • aleatorikos, sonoristikos, konkrečiosios muzikos, minimalizmo kūrybos technologiją

ir raiškos galimybes. Pateikti pavyzdžių • aleatorikos, sonoristikos, konkrečiosios muzikos, minimalizmo.

2. Lietuvių muzika a) folkloras

Žinoti: • etnografines sritis; • dainų žanrus; • lietuvių dainų rinkimo ir publikavimo faktus. Paaiškinti: • sąvokos monodija reikšmę. Apibūdinti: • vokalinės ir instrumentinės muzikos ypatumus (žanrus, formas, raiškos savybes); • būdingus lietuvių liaudies dainų melodikos bruožus. Pateikti pavyzdžių • dzūkų monodijos; • darbo, kalendorinių, šeimos, šienapjūtės, rugiapjūtės dainų, baladžių.

24

Palyginti: • sąvokų melodija ir melodika reikšmes; • lietuvių ir kitos (žinomos) tautos dainos melodijos ypatumus.

b) Atgimimo laikotarpio (XIX a. pab–XX a. pr.) muzikinė kultūra

Žinoti: • Atgimimo laikotarpio iškiliausius kūrėjus, ryškiausius jų kūrinius, nuopelnus

Lietuvos muzikinei kultūrai. Paaiškinti: • sąvokos dainos išdaila reikšmę. Apibūdinti: • J. Naujalio, Č. Sasnausko, M. Petrausko kūrybą; • M. K. Čiurlionio stiliaus ypatumus, fortepijoninę kūrybą, harmonizuotas liaudies

dainas bei simfoninę muziką; • S. Šimkaus muzikinę veiklą ir dainų ypatumus. Pateikti pavyzdžių • originalių ir išdailintų dainų.

Palyginti: • XIX a. pb. – XX a. pr. lietuvių ir Vakarų Europos muzikos žanrus ir

muzikos kalbos ypatumus (pvz.: Šimkus, Gruodis – Bartokas, Čiurlionis – Griegas).

c) Lietuvos operos teatro įkūrimas

Žinoti: • iškiliausius dainininkus ir dirigentus, jų nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai. Apibūdinti: • teatro repertuarą; • J. Karnavičiaus operą „Gražina“.

d) XX a. pirmosios pusės muzikinė kultūra Žinoti:

• J. Gruodžio nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai ir ryškiausius kūrinius. Apibūdinti: • J. Gruodžio kūrybos ypatumus, charakteristika simfoninę, kamerinę muziką, dainas,

baletą.

Palyginti: • Čiurlionio ir Gruodžio muziką žanriniu ir muzikos kalbos požiūriais.

e) XX a. IV dešimtmečio muzikinė kultūra Žinoti:

• XX a. IV dešimtmečio muzikinės kultūros situaciją, ryškiausius kompozitorius ir jų kūrinius;

• B. Dvariono veiklą ir nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai. Apibūdinti: • naujos kartos kompozitorių (V. Bacevičiaus, V. Banaičio, J. Kačinsko) muzikos

ypatumus; • B. Dvariono atlikėjišką veiklą ir kūrybos ypatumus, fortepijoninę muziką, koncertą

smuikui ir orkestrui.

25

f) XX a. vidurio–antrosios pusės muzikinė kultūra Žinoti:

• ryškiausius kompozitorius ir jų kūrinius. Apibūdinti: • S. Vainiūno atlikėjišką veiklą ir kūrybos ypatumus, koncertus fortepijonui; • J. Juzeliūno kūrybos ypatumus, simfoninę ir kamerinę muziką; • E. Balsio kūrybos ypatumus, koncertus smuikui, baletą „Eglė žalčių karalienė“,

oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio“; • V. Klovos operą „Pilėnai“; • F. Bajoro, B. Kutavičiaus, O. Balakausko kūrybos ypatumus.

Palyginti: • XX a. vidurio ir antrosios pusės Lietuvos muzikinės kultūros

ypatumus su to laikotarpio Vakarų Europos muzika. g) Naujasis romantizmas ir postmodernizmas lietuvių muzikoje Žinoti:

• ryškiausius kompozitorius ir jų kūrinius. Apibūdinti: • naujosios muzikos ypatumus; • A. Martinaičio, V. Bartulio, O. Narbutaitės, M. Urbaičio kūrybą. Pateikti pavyzdžių • naujojo romantizmo ir postmodernizmo.

Paaiškinti: • sąvokų naujasis romantizmas ir postmodernizmas kriterijus. Palyginti: • žinomą romantinį ir naująjį romantinį kūrinį.

26

Muzikologijos brandos egzamino programos

2 priedas

ŽINOTINŲ MUZIKOS KŪRINIŲ SĄRAŠAS BENDRAJAM LYGMENIUI

I. UŽSIENIO ŠALIŲ MUZIKA Grigališkojo choralo pavyzdys: Salve Regina (Hanning10, p.37).

Sekvencija Dies irae (,,Rūstybės diena“).

Palestrina G. (~1525–1594'). Iš ,,Popiežiaus Marcelio mišių“ (Missa Papae Marcello): Agnus Dei I (Hanning, p. 192).

Vivaldi A. (168–1741). Iš ciklo ,,Metų laikai“: koncertas ,,Pavasaris“, I dalis.

Bach J. S. (1685–1750). Tokata ir fuga vargonams d-moll, BWV 565; Preliudai ir fugos: C-dur, c-moll (GTK, I); Chromatinė fantazija ir fuga klavyrui d-moll, BWV 903; Iš Mišių h-moll, BWV 232: Crucifixus (Nr.16).

Händel G. F. (1685–1759). Iš oratorijos ,,Mesijas“: choras nr. 42 Allelujah; iš Didžiosios siuitos klavesinui nr.7 g-moll: Pasakalija.

Gluck Chr. W. (1714-1787). Iš operos ,,Orfėjas ir Euridikė“ Fleitos solo iš II v.; Orfėjo arija ,,Netekau aš Euridikės“ (Che farò senza Euridice?) iš III v.

Haydn J. (1732–1809). Simfonija Nr. 103 Es-dur (,,Su timpanų tremolo“ I Mit dem Paukenwirbel);

Iš oratorijos ,,Metų laikai“ Simono arija (nr. 4), medžiotojų choras (nr. 29); Styginių kvarteto d-moll (,,Kvintų kvarteto“), op.76 nr.2, 1 dalis.

Mozart W. A. (1756–1791). Iš op. ,,Figaro vedybos“: Uvertiūra, Figaro arija (Non piu andrai) iš 1 v.;

iš op. ,,Don Žuanas“: Introdukcija (nuo Leporelo solo Notte e giorno), Don Žuano ir Cerlinos duettino iš I v. (La ci darem la mano); Don Žuano arija (,,su šampanu“) iš I v. (Finch'han dal vino); Sonata fortepijonui A-dur, K.331; Simfonija nr. 40 g-moll, K. 550; Koncerto fortepijonui ir orkestrui nr. 23 A-dur (K. 488) I dalis; iš Reųuiem: Dies irae, Lacrimosa.

Beethoven L. van (1770–1827). Sonatos fortepijonui: nr. 8 ,,Patetinė sonata“ c-moll, op.13; nr. 14 ,,Mėnesienos sonata“ (Sonata quasi una fantasia) cis-moll, op. 27 nr. 2; Simfonija nr. 5 (,,Likimo“) c-moll, op. 67; Simfonijos nr. 9 d-moll (op.125) finalas;

Uvertiūra ,,Egmontas“, op. 84.

Schubert F. (1797–1828). Dainos: ,,Girių karalius“ (D. 328), ,,Forelė“ (D. 550); iš ciklo ,,Gražioji malūnininkė“ (D. 795): ,,Kelionėn“; iš ciklo ,,Žiemos kelionė“ (D. 911): ,,Ramiai miegok“, ,,Rylininkas“; iš rinkinio ,,Gulbės giesmė“ (D. 957): ,,Serenada“, ,,Antrininkas“ (Der Doppelgänger); ,,Nebaigtoji simfonija“ h-moll (nr. 8, D. 759); iš fortepijoninio ,,Forelių kvinteto“ (D. 667) - IV d. (variacijos dainos ,,Forelė“ tema);

Schumann R. (1810–1856). Iš ,,Karnavalo“, op. 9: Įžanga (Prėambule)–- Pjero – Arlekinas – Euzebijus - Florestanas – Drugeliai – Šokančios raidės – Chopin – ,,Davidsbiundlerių“ maršas prieš filistinus; iš vokalinio ciklo ,,Poeto meilė“, op. 48: ,,Tada, geguži nuostabus“, ,,Aš nepykstu“.

Mendelssohn F. (1809–1847). Koncerto smuikui e-moll, op. 64, I dalis; iš muzikos Šekspyro komedijai ,,Vasarvidžio nakties sapnas“: Uvertiūra, Vestuvių maršas.

Paganini N. (1782–1840). Kapričas smuikui solo a-moll, op. I nr. 24.

Rossini G. (1792–1868). Iš op. ,,Sevilijos kirpėjas“: Uvertiūra; Figaro kavatina (Largo al factotum) iš I v. I pav.; Rozinos kavatina (Una voce poco fa) ir Don Bazilijo arija (La calunnia) iš I v. II pav.

Berlioz H. (1803–1869). ,,Fantastinė simfonija“.

Glinka M. (1804–1857). Simf. orkestrui: ,,Kamarinskaja“; Operos ,,Ruslanas ir Liudmila“ uvertiūra; romansas ,,Menu akimirką žavingą“ (Ja pomniu čudnoje mgnovenje).

10 Žr. knygą: Hanning B. R. Vakarų muzikos istorija. – V., Presvika, 2000.

27

Chopin F. (1810–1849). Baladė nr.l g-moll; Etiudas c-moll, op. 10 nr. 12 (,,Revoliucinis“); Mazurka a-moll, op.17 nr.4; Noktiurnas b-moll, op. 9; Polonezas A-dur, op. 40; Preliudas Des-dur, op. 28 nr.15; Sonatos nr.2 b-moll, op. 35, III d. – Gedulo maršas; Valsas cis-moll, op. 64 nr.2.

Liszt F. (1811–1886). Simfoninė poema ,,Preliudai“; Koncertas fortepijonui nr.l Es-dur, ,,Vengriškoji rapsodija“ fortepijonui nr.2 cis-moll.

Wagner R. (1813–1883). Iš op. ,,Tanhoizeris“: uvertiūra; iš operos ,,Lohengrinas“: 1 v. įžanga; iš operos ,,Tristanas ir Izolda“: Izoldos mirtis (Isoldes Liebestod) iš III v..

Brahms J. (1833–1897). Simfonija nr. 4 e-moll, I ir IV dalys; Koncertas smuikui ir ork. D-dur, I dalis.

Bizet G. (1838–1875). Iš op. ,,Karmen“: uvertiūra; habanera (I v.); Eskamiljo kupletai (II v.).

Gounod Ch. (1818–1893). Iš op. ,,Faustas“: Mefistofelio kupletai (Le veau d'or...) iš 1 v.

Smetana B. (1824–1884). Simf. poema ,,Vltava“ iš ciklo ,,Mano tėvynė“.

Dvořak A. (1841–1904). Simfonija nr. 9 e-moll ,,Iš Naujojo pasaulio“.

Musorgskij M. (1839–1881). Iš op. ,,Borisas Godunovas“: varpų skambesys, choras Slava ir Boriso monologas (Skorbit duša) iš prologo II paveikslo; Boriso monologas (Dostig ja vysšej vlasti) iš II v.; scena prie Vasilijaus Palaimintojo cerkvės (su Jurodivo daina Mesiac jedet, kotionok plačet) iš IV v.; iš ,,Parodos paveikslėlių“ fortepijonui: Pasivaikščiojimas, ,,Du žydai, turtingas ir vargšas“, ,,Karžygių vartai Kijeve“; daina ,,Blusa“.

Borodin A. (1833–1887) .Iš op. ,,Kunigaikštis Igoris“: Poloviečių šokiai (nuo Uletaj na kryljach vetra) iš II v.

Čaikovskij P. (1840–1893). Simfonijos: nr. 4 f-moll (op. 36) ir nr. 6 h-moll (op. 74); iš op. ,,Eugenijus Oneginas“: Tatjanos laiško scena (II pav.), Lenskio arija (Kuda, kuda vy udalilis) iš V pav.; iš op. ,,Pikų dama“: Introdukcija, Germano ir Lizos scena iš II pav. (su Germano ariozo Prosti, nebesnoje sozdanje), Germano ariozo (Čto naša žiznj) iš VII pav.; Koncerto fortepijonui ir ork. Nr. l b-moll I dalis.

Rimskij-Korsakov N. (1844–1908). Simf. siuita ,,Šecherazada“.

Grieg E. (1843–1907) Koncerto fortepijonui a-moll, op.16, I dalis; iš muzikos H. Ibseno dramai ,,Peras Giuntas“: ,,Rytas“, ,,Ozės mirtis“ (iš I siuitos), ,,Sulveigos daina“ (iš II siuitos);

Verdi G. (1813–1901). Iš op. ,,Rigoletas“: scena (nuo Povero Rigoletto!), Rigoleto dainelė (La rà, la rà) ir arija (Cortigiani, vil razza dannata) iš II v.; Hercogo dainelė (La donna ė mobile) ir Kvartetas (Un di, se ben rammentomi... Bella figlia dell'amore') iš III v.; iš op. ,,Traviata“: Įžanga, užstalės daina (Libiamo, libiamo) Violetos rečitatyvas ir arija (È strano!..) iš I v.; iš op. ,,Aida“: Įžanga; choras ir triumfo maršas iš II v.; Aidos ir Radameso duetas iš IV v. (nuo 0 terra addio).

Puccini G. (1858–1924). Iš op. ,,Bohema“: Rudolfo arija (Che gelida manina) iš 1 v.; iš op. ,,Madam Baterflai“: Čio–Čio-San arija (Un bel di, vedremo) iš II v.

Mahler G. (1860–1911). Simfonijos Nr. 1 D-dur, 1 dalis; Iš Simfonijos Nr. 5 - IV d. (Adagietto).

Strauss R. (1864–1949). Simf. poema ,,Tilio Oilenšpygelio išdaigos“, op. 28.

Skriabin A. (1872–1915). Fortepijonui: Etiudas dis-moll (op. 8 nr. 12) ir Sonata nr. 4 Fis-dur;

,,Ekstazės poema“ orkestrui, op. 54.

Rachmaninov S. (1873–1943). Vokalizė balsui ir fortepijonui (arba orkestrui), op. 34 nr. 14; Preliudas fortepijonui cis-moll, op. 3 nr. 2; Koncertas fortepijonui nr. 2 c-moll, op. 18.

Debussy C. (1862–1918). Simfoninis preliudas ,,Fauno popietė“; ,,Bergamo siuitos“ fortepijonui III dalis - ,,Mėnesiena“ (Claire de lune); preliudas fortepijonui nr. 8 ,,Mergaitė linų spalvos plaukais“ (La fille aux cheveux de lin).

Ravel M. (1875–1937). ,,Bolero“ simf. orkestrui.

Stravinskij I. (1882–1971). Iš baleto ,,Petruška“: Rusiškas šokis (I pav.) ir Petruškos charakteristika (II pav. pradžia); iš baleto ,,Šventasis pavasaris“ (Vesna sviaščennaja / Le sacre du printemps): įžanga (su lietuvių liaudies dainos citata).

Webern A. (1883–1945). Variacijos fortepijonui, op. 27.

28

Bartok B. (1881–1945). Allegro barbaro fortepijonui. Orff C. (1895–1982). Iš sceninės kantatos Carmina burana: įžanginis choras 0 Fortuna. Gershwin G. (1898–1937) Iš operos ,,Porgis ir Besė“: Lopšinė (Lullaby); ,,Žydroji rapsodija“ (Rhapsody in Blue) fortepijonui ir orkestrui. Prokofjev S. (1891–1953). Simfonija nr. 1 D-dur, op. 25 (,,Klasikinė“); iš bal. ,,Romeo ir Džuljeta“ op. 64: ,,Džuljeta mergaitė“ (Džuljetta-devočka, nr.10), ,,Riterių šokis“ (Tanec rycarej, nr.13; II siuitos iš baleto šis fragmentas vadinasi ,,Montekiai ir Kapulečiai“ ir prasideda III v. įžanga (nr.37). Šostakovič D. (1906–1975). Simfonijos nr. 7 C-dur, op. 60 (,,Leningrado simfonijos“) I dalis. Messiaen 0. (1908–1992). Simfonijos ,,Turangalila“ I dalis. Penderecki K. (l933). ,,Rauda Hirošimos aukoms“ (Ofiarom Hiroszimy -– Tren).

II. LIETUVIŲ MUZIKA

Naujalis J. (1869–1934). Dainos: ,,Jaunimo giesmė“, ,,Vasaros naktys“, ,,Lietuva brangi“; ,,Svajonė“ styginių kvartetui. Sasnauskas Č. (1867–1916). Dainos: ,,Užmigo žemė“, ,,Kur bėga Šešupė“. Petrauskas M. (1873–1937) Iš op. ,,Birutė“: Birutės arija (Dievaičiai, dievuliai), Senojo vaidilos daina (Po tamsiai naktelei). Čiurlionis M. K. (1875–1911). Simfoninės poemos ,,Miške“, ,,Jūra“; Fortepijonui: preliudai b-moll, op. 3 nr.l (VL 169), d-moll, op. 12 nr.l (VL 234); Fuga b-moll, op. 34 (VL 345); Harmonizuotos liaudies dainos: ,,Beauštanti aušrelė“, ,,Bėkit, bareliai“, ,,Oi, lekia, lekia“, ,,Oi, giria, giria“. Gruodis J. (1884–1948). Iš baleto ,,Jūratė ir Kastytis“: Adagio (A la Chopin); solo dainos: ,,Visur Tyla“, ,,Aguonėlės“; choro dainos: ,,Žvejai“, ,,Žiema“; iš Sonatos smuikui ir fortepijonui – I ir IV dalys; simf. orkestrui: Variacijos liaudies temomis (,,Simfoninės variacijos“). Šimkus S. (1887–1943). Solo daina: "Kur bakūžė samanota"; Choro dainos: ,,Vėjo dukra“, ,,Oželis“, ,,Ūžia girelė“, ,,Lietuviais esame mes gimę“. Karnavičius J. (1884–1941). Iš operos ,,Gražina“: Jauno bajoro daina (Tankumyne skardi ragas) iš I v., Gražinos rečitatyvas ir arija (Eiki, kryžiuočius pasiųski... 0 naktuže rami) iš II v. Tallat-KeIpša J. (1889–1949). Dainos: ,,Kur lygūs laukai“ (ch.), ,,Mano sieloj šiandien šventė“ (solo). Bacevičius V. (1905–1970) ,,Elektrinė poema“ simfoniniam orkestrui, op. 16. Banaitis K. V. (1896–1963). Trio ,,Lietuviškos idilijos“ (smuikui, klarnetui ir arfai) I dalis. Dvarionas B. (1904–1972) .Iš op. ,,Dalia“: Skudučio baladė (IV v.); Koncertas smuikui; Pezzo elegiaco (,,Prie ežerėlio“) smuikui ir fortepijonui; Iš ,,Žiemos eskizų“ fortepijonui: ,,Apsnigtas miškas“, ,,Pirmosios snaigės“. Vainiūnas S. (l909–1982). Koncertai fortepijonui: Nr. 2 (II-III dalys), Nr. 4 (I d.); iš ,,Mažosios vabzdžių siuitos“ fortepijonui: ,,Drugelis“, ,,Žiogas“. Juzeliūnas J. (1916–2001). Simfonijos Nr. 2 ir Nr. 5 (,,Lygumų giesmės“); ,,Afrikietiški eskizai“ simfoniniam orkestrui; Sonata balsui ir vargonams ,,Melika“. Balsys E. (1919–1984). Koncertas smuikui ir ork. Nr. 2; iš bal. ,,Eglė žalčių karalienė“: Prologas, Eglės rauda; oratorijos ,,Nelieskite mėlyno gaublio“ III dalis. Klova V. (l926). Iš op. ,,Pilėnai“: Pasveikinimo choras, Ūdrio daina su choru. Laurušas V. (1930). ,,Nakties balsai“ chorui. Kutavičius B. (l932). ,,Dzūkiškos variacijos“ kameriniam orkestrui; oratorija ,,Paskutinės pagonių apeigos“. Barkauskas V. (1931). Partita smuikui solo. Balakauskas 0. (1937). ,,Kalnų sonata“ fortepijonui ir orkestrui – I dalis; ciklo ,,Kaip marių bangos prisilietimas“ smuikui ir f-nui II pjesė; Koncertas obojui, klavesinui ir styginiams. Bajoras F. (1934) ,,Sakmių siuita“ balsui ir fortepijonui; Sonata smuikui ir fortepijonui ,,Prabėgę metai“. Martinaitis A. (l950). Kantata-koncertas Cantus ad futurum.

29

Muzikologijos brandos egzamino programos

3 priedas

ŽINOTINŲ MUZIKOS KŪRINIŲ SĄRAŠAS SPECIALIAJAM LYGMENIUI

I. UŽSIENIO ŠALIŲ MUZIKA

Himnas Ut queant laxis (Hanning, p. 47).

Vivaldi A. (168?–1741). Iš ciklo ,,Metų laikai“: koncertas ,,Pavasaris“ (visas).

Bach J. S. (1685–1750). Preliudai ir fugos: D-dur (GTK, I); ,,Itališkasis koncertas“ klavyrui F-dur (BWV 971); Iš Mišių h-moll, BWV 232: Kyrie eleison (Nr.l), Agnus Dei (Nr.23); choraliniai preliudai vargonams Ich ruf zu dir, Herr Jesu Christ, f-moll (BWV 639) ir Nun komm' der Heiden Heiland, g-moll (BWV 659)

Händel G. F. (1685–1759). Iš oratorijos ,,Samsonas“: Samsono arija (Nr. 8) iš I d.; Gedulo maršas (Nr. 53 a) iš III d.

Gluck Chr. W (l714–1787). Iš op. ,,Orfėjas ir Euridikė“: demonų, furijų ir Orfėjo scena (II v.).

Haydn J. (1732–1809). Iš oratorijos ,,Metų laikai“: audros scena (choras, nr. 18), Hanos daina (su choru, nr. 405 G-dur); Styginių kvartetas d-moll (,,Kvintų kvartetas“), op.76 nr.2 (visas); Sonata fortepijonui D-dur (Allegro con brio - Largo e sostenuto - Presto, ma non troppo).

Mozart W. A. (1756–.1791) ,,Jupiterio simfonijos“ (nr. 41, C-dur, K. 551) finalas; Koncertas fortepijonui ir orkestrui nr. 23 A-dur (K. 488); iš op. ,,Figaro vedybos“: Figaro kavatina (Se vuol ballare), Kerubino arija (Non so piu cosa son) iš I v. ir arijetė (Voi, che sapete) iš II v.; grafienės kavatina (Porgi, amor) iš II v.; iš op. ,,Don Žuanas“: Leporelo arija ,,Su sąrašu“ (Madamina! Il catalogo è questo) iš I v.

Beethoven L. van (1770–1827). Simfonijos: Nr. 3 (,,Herojinė“) Es-dur, op.55; Nr. 6 (,,Pastoralinė“) F-dur, op.68, Koncerto fortepijonui nr.5 Es-dur (op. 73) I dalis; nr.17 d-moll (,,su rečitatyvu“), op.31 nr.2; nr.21 C-dur (,,Waldsteino sonata“ arba ,,Aurora“), op.53; nr.23 f-moll (Appassionata), op.57.

Schubert F. (1797–1828). Dainos: ,,Margarita prie ratelio“, iš ciklo ,,Gražioji malūnininkė“: ,,Kur“, ,,Mana“, ,,Medžiotojas“, ,,Malūnininkas ir upelis“, ,,Upelio lopšinė“; iš ciklo ,,Žiemos kelionė“: ,,Liepa“, ,,Pavasario sapnas“; Styginių kvartetas d-moll (su variacijomis dainos ,,Mirtis ir mergelė“

Schumann R. (1810–1856). Fortepijonui: ciklas ,,Karnavalas“, op. 9; iš ,,Fantastinių pjesių“ op.12:

,,Polėkis“ (Aufschwung), ,,Kodėl“ (Wamm?); iš vokalinio ciklo ,,Poeto meilė“, op. 48: ,,Ak, rožės, lelijos“ (Die Rose, die Lilie), ,,Sapne raudojau graudžiai“ (Ich hab' im Traum geweinet).

Mendelssohn F. (1809–1847). Koncertas smuikui ir orkestrui e-mo//, op. 64; iš muzikos Šekspyro (Shakespeare) komedijai ,,Vasarvidžio nakties sapnas“: Scherzo.

Paganini N. (1782–1840). Kapričas smuikui solo op.l nr. 9 E-dur (,,Medžioklė“); Koncerto smuikui nr. 2 (h-moll, op.7) finalas - rondo La campanella (,,Varpelis“).

Rossini G. (1792–1868). Iš op. ,,Sevilijos kirpėjas“: Almavivos kavatina (Ecco ridente in cielo) iš I v. I pav.

Berlioz H. (1803–1869). ,,Rakoczy maršas“ (dar vadinamas "Vengrišku maršu") orkestrui.

Glinka M. (1804–1857). Simf. orkestrui: ,,Aragono chota“; iš op. ,,Gyvybė už carą“ (,,Ivanas Susaninas“): introdukcijos choras, polonezas ir mazurka iš II v., Susanino arija (Ty vzojdioš, moja zaria!) iš IV v.; iš op. ,,Ruslanas ir Liudmila“: Liudmilos kavatina (I v.), Černomoro maršas (IV v); romansas ,,Abejonė“ (,,Somnenije“).

Chopin F, (1810–1849). Kūriniai fortepijonui: Etiudas: E-dur, op.10 nr. 3; Mazurka: B-dur, op. 7 nr. Noktiurnas: c-moll, op. 48 nr. 1; Preliudai: h-moll, A-dur op. 28 nr. 6, 7.

Liszt F. (1811–1886). Fortepijonui iš ciklo ,,Klajonių metai“: ,,Prie šaltinio“, ,,Petrarkos sonetas“ nr. 123, Gondoljera ir tarantela iš ciklo ,,Venecįja ir Neapolis“; Koncertinė parafrazė G.Verdi operos ,,Rigoletas“ temomis; ,,Vengriškoji rapsodija“ nr. 6 Des-dur.

30

Wagner R. (1813–1883). Iš ,,Skrajojančio olando“: Sentos baladė iš II v.; Jūreivių choras iš III v.; iš op. ,,Lohengrinas“: III v. įžanga, Lohengrino pasakojimas (In fernem Land) iš III v.; iš op. ,,Tristanas ir Izolda“: įžanga; iš op. ,,Valkirija“: ,,Valkirijų skridimas“ iš III v.; iš op. ,,Dievų žuvimas“: Gedulo maršas iš III v.

Brahms J. (1833–1897). Simfonija nr. 4 e-moll, op. 98; fortepijonui: Rapsodija h-moll, op.79 nr.l; Intermezzo Es-dur, op.117 nr. 1; ,,Vengrų šokis“ nr.l g-moll (fortepijonui 4 rankom arba orkestrui).

Bizet G. (1838–1875). Iš op. ,,Karmen“: segidilja (Prės des remparts de Séville) iš I v.; Don Chose arija iš II v. (La fleur que tu m'avais jeté); būrimo scena (tercetas Mèlons! Coupons!) iš III v.; Karmen ir Don Chose scena (Cest toi! C'est moi!) iš IV v.; iš muzikos A. Daudet dramai "Arlietė": Preliudas iš I siuitos, Pastoralė ir Farandola iš II-os.

Gounod Ch. (1818–1893). Iš op. ,,Faustas“: Valsas (Ainsi que la brise legėre) iš I v.; Zybelio kupletai (Faites-lui mes aveux), Fausto kavatina (Salut! demeure chaste et pure), Margaritos scena (baladė Il était Roi de Thulé ir ,,deimantų arija“ (Ah! Jeris, de me voir) iš II v.

Smetana B. (1824–1884). Iš op. ,,Parduotoji nuotaka“: valstiečių choras (Proč bychom se netešili) ir polka iš I v., furiantas iš II v., Marženkos ir Jeniko duetas (Tak tvrdosijná, divko) iš III v.

Dvořak A. (1841–1904). ,,Slavų šokiai“: g-moll, op. 46 nr. 8; e-moll, op. 72 nr. 2.

Musorgskij M. (1839–1881). ,,Parodos paveikslėliai“ fortepijonui; iš op. ,,Borisas Godunovas“: Įžanga, choras (Na kogo ty nas pokidaješ) iš prologo I pav.; Varlamo daina (Kak vo gorode bylo...) iš I v.; solinės dainos: ,,Jeriomuškos lopšinė“, ,,Seminaristas“.

Borodin A. (1833–1887). II simfonija (,,Karžygiškoji“), h-moll, iš op. ,,Kunigaikštis Igoris“: uvertiūra; Igorio arija (Ni sna, ni otdycha), Končako arija (Zdorov li kniaz?), Jaroslavnos rauda (Ąch! pláču ja) iš IV v.

Čaikovskij P. (1840–1893). Uvertiūra-fantazija ,,Romeo ir Džuljeta“; Koncertas fortepijonui ir ork. nr.l b-moll, op.23; iš op. ,,Eugenijus Oneginas“: įžanga; mergaičių choras (Devicy krasavicy) ir Onegino arija (Kogda by žizn domašnim krugom) iš III pav.; Onegino ir Tatjanos scena iš VII pav.; iš op. ,,Pikų dama“: Tomskio baladė (Odnaždy v Versalie) iš I pav.; IV paveikslo įžanga; Lizos arija (Už polnočj blizitsia) iš VI pav.

Rimskij-Korsakov N. (1844–1908). iš op. ,,Snieguolė“: Snieguolės arija (S podružkami po jagodu choditj), arijetė (Slychala ja) ir Užgavėnių palydų choras (Ranym-rano kury zapeli) iš prologo; Trečioji Lelio daina (Tuča so gromom) iš III v.; Snieguolės tirpimo scena (No čto so mnoj? Blaženstvo ili smertj?) ir finalinis choras (Sveti sila, bog Jarilo) iš IVv.; iš op. ,,Caro sužadėtinė“: Liubašos daina (Snariažaj skorej) iš I v.; Marfos arija (V Novgorode my riadom s Vanej) iš II v., scena ir arija (Ivan Sergejič, chočeš v sad poidiom) iš IV v.

Grieg E. (1843–1907). Koncertas fortepijonui a-moll, op. 16; Muzika H. Ibseno dramai ,,Peras Giuntas“:I siuita; iš ,,Lyrinių pjesių“ f-nui: ,,Drugelis“ (op. 43 nr. 1), ,,Pavasarį“ (op. 43 nr. 6), ,,Nykštukų eisena“ (op. 54 nr. 3); ,,Vestuvių diena Trolhaugene“ (op. 65 nr. 6); solinės dainos: ,,Poeto širdis“ (Des Dichters Herz, op. 5 nr. 2), ,,Myliu tave“ (Jeg elsker dig!, op. 5 nr.3).

Verdi G. (1813–1901). Iš op. ,,Rigoletas“: įžanga; Hercogo baladė (Questa o quella) iš I v.; Džildos arija (Gualtier Maldè!... Caro nome) iš I v.; Rigoleto dainelė (La rà, la rà); Džildos ir Rigoleto scena (nuo Tutte le feste) iš II v. iš op,,Traviata“: Violetos ir Alfredo duetas (Parigi, o cara)iš III v.; iš op. ,,Aida“: Radameso rečitatyvas ir arija (Se quel guerrier io fossi!.. Celeste Aida!) bei Aidos scena (Ritorna vincitor!) iš I v.; III v. įžanga; Aidos ir Radameso duetas iš IV v. (nuo La fatal pietra).

Puccini G. (1858–1924). Iš op. ,,Bohema“: Mimi arija (Sì. Mi chiamano Mimì) iš I v.; Miuzetės valsas (Quando men’vo’) iš II v.; iš op,,Toska“: Kavaradosio arija (E lucevan le stelle...) iš III v.

Mahler G. (1860–1911). Simfonija Nr. 1 D-dur.

Strauss R. (1864–1949). Iš op. ,,Salomėja“ (Salome): finalinis Salomėjos monologas (Ah! Du wolltest mich nicht deinen Mund küssen lassen).

Skriabin A. (1872–1915). Simfonija nr. 3 (,,Dieviškoji poema“), op. 43; Dvi poemos, op.32; Preliudai, op. 11: nr. 2 (a-moll), 5 (D-dur), 6 (h-molt).

Rachmaninov S. (1873–1943). Fortepijonui: preliudai: g-moll, op. 23 nr. 5; G-dur, op. 32 nr. 5; gis-moll, op. 32 nr. 12; Etiudas paveikslas a-moll, op. 39 nr. 6; Rapsodija fortepijonui ir orkestrui Paganini tema, op. 43.

31

Debussy C. (1862–1918. Preliudai fortepijonui: nr. 9 ,,Nutraukta serenada“ (La sérėnade interrompue), nr.1O ,,Paskendusi katedra“ (La cathédrale engloutie).

Ravel M. (1875–1937). Fortepijonui: Pavana mirusiai infantai (Pavane pour une infante dêfunte); Sonatina.

Stravinskij I. (1882–1971). Iš bal. ,,Šventasis pavasaris“ (Vesna sviaščennaja I Le sacre du printemps): finalas – ,,Didysis šventasis šokis“ (Išrinktoji).

Berg A. (1885–1935). Koncertas smuikui.

Honegger A. (1892–1955). Pacific 231 simf. orkestrui.

Milhaud D. (1892–1974). Siuita 2 fortepijonams ,,Skaramušas“ (Scaramouche).

Hindemith P. (1895–1963). Iš ciklo fortepijonui Ludus tonalis: Preliudas, Fuga in G.

Šostakovič D. (1906–1975). Simfpnija nr. 7 C-dur, op. 60 (,,Leningrado simfonija“).

Chačaturian A. (1903–1978). Koncertas smuikui.

Ščedrin R. (1932). „Karmen-siuita“ G. Bizet operos temomis.

II. LIETUVIŲ MUZIKA

Naujalis J. (1869–1934). Noktiurnas fortepijonui.

Čiurlionis M. K. (1875–1911). Styginių kvarteto I dalis; Fortepijonui: preliudai Fis-dur, op. 6 nr.l (VL 184), Des-dur (Pastoralė), op. 7 nr. 2 (VL 187), d-moll, op. 12 nr.l (VL 234); ciklas ,,Marios“ (,,Jūra“), op. 28 nr.l-3 (VL317).

Gruodis J. (1884–1948). Iš Sonatos fortepijonui nr. 2-II dalis (,,Lietuvoje“); solo dainos: ,,Alyvos“, ,,Pavasario naktis Berlyne“; choro dainos: ,,Skamba, skamba kankliai“, ,,Šiltas gražus rudenėlis“, harmonizuotos liaudies dainos ,,Ulijona“, ,,Voverelė“.

Karnavičius J. (1884–1941). Iš op. ,,Gražina“: iš II v., Liutauro monologas (Girdžiu trimitų aidą) iš III v.

Banaitis K. V. (1896–1963). Trio ,,Lietuviškos idilijos“ smuikui, klarnetui ir arfai.

Dvarionas B. (1904–1972). Koncertas fortepijonui nr. 2 e-moll; choro dainos: ,,Sesuo žydroji Vilija“, Penkios patarlės chorui; solo daina ,,Žvaigždutė“.

Vainiūnas S. (1909–1982). Koncertas fortepijonui Nr. 2;

Juzeliūnas J. (1916–2001). Iš baleto ,,Ant marių kranto“: Mariaus ir Kastės adagio.

Balsys E. (1919–1984). ,,Dramatinės freskos“ smuikui, fortepijonui ir orkestrui; oratorija ,,Nelieskite mėlyno gaublio“; Iš bal. ,,Eglė žalčių karalienė“ Sutiktuvių maršas, Eglės ir Žilvino duetas.

Klova V. (1926). Iš op. ,,Pilėnai“: Margirio arija (IV v.).

Kutavičius B. (1932). ,,Mažasis spektaklis“.

Balakauskas 0. (1937). ,,Kalnų sonata“ fortepijonui ir orkestrui; ciklas ,,Kaip marių bangos prisilietimas“ smuikui ir f-nui.

Bartulis V.. (1954). ,,Palydžiu iškeliaujantį draugą...“ violončelei ir fortepijonui.

Urbaitis M. (1952). ,,Meilės daina ir išsiskyrimas“ balsui ir vėluojančiai sistemai;

Bachvariationen 4 smuikams.

Narbutaitė O. (1956). Iš oratorijos Centones mea urbi -III dalis (,,Pavasaris“).

___________________________________________________