2016 m. Nr. 1 / 7 LIETUVOS METŲ GAMINYS 2015 · 2016. 1. 21. · pat savo darbo pradžios Vilniuje bendrovė laikosi aktyvios taršos mažinimo politikos, todėl vienas iš esminių

1

LIETUVOS METŲ GAMINYS 2015

2016 m. Nr. 1 / 7

HIDROSTATYBA

Statyba ir statybos pramonėInžinerinė pramonėArchitektūra. InterjerasProjektavimas TechnologijosTechnikaObjektas Viešieji pirkimai

„Vilniaus energija“ – už žalią aplinką Sostinę šildanti „Vilniaus energija“ – jau trylika metų šilumos ūkyje veikianti bendrovė. Nuo pat savo darbo pradžios Vilniuje bendrovė laikosi aktyvios taršos mažinimo politikos, todėl vienas iš esminių uždavinių – efektyvi šilumos gamyba ir supančios aplinkos saugojimas.

Ilgametė patirtis ir laiku priimti bendrovės sprendimai buvo įvertinti – UAB „Vilniaus energija“ 2014 metais apdovanota aukso medaliu už taršos mažinimą „Metų gaminio apdovanojimuose“.

Sugriežtėjus ES direktyvų reikalavimams teršalų koncentracijoms degimo produktuose, „Vilniaus energija“ kartu su Lietuvos energetikos institutu ėmėsi veiksmų: parengė bei įgyvendino projektą, kuris leido sumažinti taršą Vilniaus antrojoje termofikacinėje elektrinėje.

Pagal instituto parengtą techninį projektą šioje elektrinėje buvo įrengta dūmų recirkuliacijos sistema, leidusi sumažinti azotų oksidus. Taip pat įdiegtas automatinis katilo valdymas – optimizuotas degimo procesas, panaikintas žmogaus klaidos faktorius, padidintas katilo darbo patikimumas ir saugumas. Įdiegus šias naujoves, buvo optimizuotas procesas ir sumažintas emisijų dydis iki direktyvos reikalavimų.

Aplinkai daromą neigiamą poveikį „Vilniaus energija“ mažina nuolat. Bendrovė taiko pažangias šilumos ir elektros energijos gamybos technologijas, modernizuoja perdavimo tinklus.

Investicijos į atsinaujinančią energiją ir taupymą yra svarbios kuriant žalesnį Vilnių. Sostinėje įgyvendinti biokuro projektai neša trigubą naudą: leidžia kvėpuoti švaresniu oru, didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo importuojamų dujų ir pigina šilumą. Biokuro naudojimo plėtra leidžia siekti pagrindinių „Vilniaus energijos“ tikslų.

4

Mieli skaitytojai, Šis žurnalas skirtas svarbiausiam pramonės metų įvykiui – Lietuvos pramo-nininkų konfederacijos nominacijoms „Lietuvos metų gaminys 2015“ ir „Sė-kmingai dirbanti įmonė“. Jame rasite ne tik moderniausių technologijų pri-grūstą laivą, bet ir vieną iš sandariausių Lietuvoje vaikų darželį, ne tik grindų dangą, pagamintą iš aliejaus, bet ir naujienų iš „šviesos pasaulio“...Tačiau, kaip sakė Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA ekspertas doc. dr. Vladas Algis Gapšys, kad ir kokie įspūdingi būtų apdovanoti objektai, produktai, sektoriaus tendencijoms nusakyti jų neužtenka. Todėl žurnale pri-statomos ir konkurse nedalyvavusios įmonės, jų įgyvendinti projektai, teikia-mos paslaugos.

Auksas ir sėkmėBendrovės „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius yra kalbėjęs apie atminimo lenteles ant objektų. Jose galėtų būti informacija apie objektą ir jo rangovus. „Ir žmonės matytų, ir bendrovei būtų garbė“, – sakė jis. Gal at-eis laikas, kai ant objektų bus tvirtinamos ne tik atminimo lentelės, bet ir me-daliai, pelnyti konkursuose. Tai ne tik garbė, bet ir atsakomybė už savo darbą. Tikimės, kad tokiomis „atminimo lentelėmis“ bus šis žurnalas, kuris pasieks Jūsų klientus, užsakovus, valdžios atstovus ir visuomenę. Kalbindami Sėkmingomis nominuotų įmonių vadovus, klausėme, ar lengva būti sėkminga įmone Lietuvoje. Nelengva, neslėpė verslo žmonės, su kuriais

Leidėjas VšĮ „Propagandos ministerija“Vyr. redaktorė Genė Drungilienė

Mob. 8 640 [email protected]

Projektų vadovė Lida LapkienėMob. 8 672 [email protected]

Maketavo VšĮ „Geriausia idėja“

Spaudė UAB „Standartų spaustuvė“, Dariaus ir Girėno g. 39, 02189 Vilnius

Nuotraukos ir tekstai bendrovių ir www.statybunaujienos.lt, jei nenurodyta kitaip.

Leidėjas neatsako už reklamų turinį.

Leidinys pasiekiamas ir portale STATYBUNAUJIENOS.LT

Leidinys platinamas nemokamai.

Tai yra portalo STATYBUNAUJIENOS.LT leidinys.LIETUVOS METŲ GAMINYS 2015 Nr. 1/7

sutarėme, kad laikas sėsti prie apvalaus stalo ir kalbėti su tais, nuo kurių tai priklauso. Netrukus Jus pakviesime į portalo Statybunaujienos.lt diskusiją šia tema.

Bendrystė Šį žurnalą pristato portalas Statybunaujienos.lt. Tai jau trečias portalo leidi-nys, skirtas metų nominacijoms. Redakcija džiaugiasi pirmą kartą pristatyda-ma grupę LINPRA įmonių, kurios rinkai pateikė naujų modernių gaminių. Tiki-mės, kad tai yra aktyvios bendrystės pradžia, nes statyba, statybos pramonė bei inžinerinė pramonė turi bendrų dedamųjų.Metams baigiantis, portale Statybunaujienos.lt buvo sukurta nauja rubrika „Architektūra. Interjeras“. Ji atliepta ir žurnale. Ši tematinė grupė atveria kelią architektams ir dizaineriams kalbėti ne tik apie estetiką, grožį, bet ir apie jos sudedamąsias dalis, technologijas, sprendimus.

Žurnalas ir portalasKaip minėjau, šį žurnalą leidžia portalas Statybunaujienos.lt. Visi šio leidinio tekstai, – o daugelis ir išsamiau, – publikuojami specialioje portalo rubrikoje „Metų nominacijos“ arba susijusiose rubrikose. Portale vartomu formatu tal-pinamas ir pats žurnalas, kurį taip pat galima pasiekti ir per pasaulinę leidinių platformą issuu.com.

Pagarbiai Genė Drungilienė,

Portalo vyr. redaktorė

Redaktoriaus žodis

5

Statybų sektoriaus „vizitine kortele“ turi būti kokybė, atsakomybė ir inovatyvumasDidelis „Metų gaminio“ medaliais apdova-notų statybos objektų skaičius, „Sėkmingai

dirbančių įmonių“ titulo nusipelniusios statybos įmonės liudija, kad padėtis sektoriuje – nebloga ir stabili. Išlaikome atsargaus optimizmo atmosferą, tačiau suvokiame, kad pokyčių baimė, kuri neretai pastebima valdžios struktūrose, veda į stagnaciją, todėl visų statybos proceso dalyvių pastangomis siekiame keistis, neprarasti konkurencingumo ir nuolat tobulėti.Globalizacija ir technologijų pažanga daro įtaką visų pasaulio valstybių vystymuisi. Lietuva – ne iš-imtis. Jungtinių Tautų atliktų tyrimų rezultatai liu-dija, kad iki 2050 m. pasaulyje reikės pastatyti 33 milijonus naujų butų. Prognozuojama, kad per 35 metus miestuose gyvenančių žmonių padaugės beveik dvigubai, iki 3,3 milijardo gyventojų per-sikels gyventi į miestus. Šie iššūkiai skatina kurti technologijas, kurios paspartintų architektūrinių sprendimų įgyvendinimo procesą, statybos proce-są ir sukurtų įrankius, įgalinančius kokybiškai val-dyti sukurtą miestų infrastruktūrą. Lietuvoje taip pat jau žengiame skaitmeninės statybos keliu. Dirbti inovatyvioje aplinkoje tikisi tiek šiandien universitetų suoluose sėdintys būsimieji inžinie-

Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

palyginti su tuo pačiu metu pernai. Per devynis 2015 m. mėnesius statybos darbų buvo atlikta už 1,8 mlrd. eurų. Statybos šiemet lėmė trečdalį Lie-tuvos ekonomikos augimo.Artimiausia sektoriaus padėtis smarkiai priklausys nuo viešojo sektoriaus investicijų ir nuo to, kaip valstybinis sektorius įsiklausys į verslo pastabas. Statybos verslo atstovai aktyviai siūlo sprendimus, galinčius sektorių pakelti į naują efektyvumo lygį, kuris leistų džiaugtis dar didesniais statybos ben-drovių pasiekimais.Apdovanojimais įvertintos pažangiausios ir savo vardą branginančias Lietuvos statybos sektoriaus įmonės. Stipriausios bendrovės pasižymi dėme-siu darbininkų kompetencijų ugdymui, darbų saugos užtikrinimui, aplinkosauginiams tikslams. Džiugina, kad tokių įmonių Lietuvos statybininkų asociacijoje daugėja ir jos prisijungia prie bendrų statybos verslo tikslų siekimo. Siekdami verslo aplinkos gerinimo, tikime, kad statybos kokybės kartelė Lietuvoje nuolat kils.Pripažintos įmonės stiprina statybininkų įvaizdį. Sektoriaus „vizitine kortele“ turi būti kokybė, atsa-komybė, inovatyvumas. Patikimos statybos įmo-nės – tai ramstis užsakovams ir svarbi valstybės ūkio vystymosi dalis.

Lietuvos statybininkų asociacija

riai, tiek užsienio rinkose sėkmingai dirbantys Lietuvos statybos paslaugų eksporto lyderiai, matantys sprendimus, kuriuos būtina pritaikyti ir Lietuvos rinkoje.Statybos sektoriaus augimas pirmąjį 2015 m. pus-metį siekė 7,7 proc., per tris ketvirčius – 2,5 proc.,

6

5 Statybų sektoriaus „vizitine kortele“ turi būti kokybė, atsakomybė ir inovatyvumas

TURINYS

Lietuvos metų gaminys 2015

8 Konkurso „Lietuvos metų gaminys – 2015“ laureatai pagal gaminių grupes

9 Kodėl LPK prezidentas Robertas Dargis pramonininkus pasiuntė į mokyklą?

10 Sukūrė pridėtinę vertę verslui ir patogų gyvenimą vilniečiams

12Įgyvendindama gyvybiškai svarbų projektą, „Hidrostatyba“ įgijo naujos geležinkelių tiesimo patirties

15 Dzūkijos nacionalinio parko apžvalgos bokštas – ant žemės to nepamatysi

16 „Kauno tiltai“ – Transporto infrastruktūros statybų lyderė

19Vienas sudėtingiausių pastarojo dešimtmečio projektų – paprastų brėžinių nebeužteko

20 „LitCon“ iššūkis: apleistas pastatas virto ateities mokykla

22 Pirmasis A+ klasės pastatas: statybų šaknys karčios, bet vaisiai – auksiniai

23 Gamtos galios ir moderniausių atradimų sintezė – po jūsų vaikų kojomis

25Ekspertai: „Sakret LT“ gaminiai gali konkuruoti su geriausiais užsienio analogais

27 „Avona“ pastatė modernią laboratoriją

Sėkmingai dirbanti įmonė

28 Milijardierė nesibodi paspausti rankos Lietuvos sandėlininkui

30 Lietuvos rinkoje sunkiau nei svetur

33 „Grinduvai“ nereikšmingų klientų nebūna

34 „Inti“ pakeitė pavadinimą ir išplėtė veiklą

35 Reta rūšis: KRATC – sėkmingai dirbanti savivaldybių įmonė

37 Ką reikia įveikti, kad įmonė būtų sėkminga Lietuvoje

Inžinerinė pramonė

38 Pramonė orientuojasi gaminti modernius produktus, taupančius energiją

40 „Enerstena“ – pažangių biomasės deginimo technologijų lyderė

42 Rinkai pasiūlė ekonomišką katilą, kuris be jokios priežiūros šildys savaitę

43 Su brangiausiais įrenginiais dirba dar brangesnis turtas – žmonės

44 Laivas „Mintis“ – gelbėtojas, prievaizdas ir atradimas dokumentinių filmų kūrėjams

47 Seną lokomotyvą pavertė šiuolaikišku ir moderniu

7

48 Mitas, kad LED apšvietimas brangus, – paneigtas

50 Skaičiai – tik viena sėkmingos įmonės dedamoji. Lemia visuma

52Pagrindinis iššūkis – suvokti, kur galima geriausiai pritaikyti 3D spausdinimo pranašumus

53 Siekis – mažiau kuro ir daugiau šilumos

Viešieji pirkimai

54CPO LT – pagalbininkas, vykdant viešuosius pirkimus viešojo sektoriaus ir savivaldos institucijoms

Teisė

57 Ar tikrai Jūsų namas priklauso Jums?

68 „Ruukki®“: suteikia fasadams gylio, gyvybės bei išskirtinumo

70 „Paroc“. Kas išties slepiasi už „Lietuvos metų gaminio“ medalių?

72 ROCKWOOL – pažangi apsauga nuo gaisrų

73 Klinkerio populiarumas neslūgsta

74 Išskirtiniai produktai taupantiems šilumą

Technika

75 Ekonomiška, ergonomiška, ekologiška

Interjeras

58Krepšinio aikštelė, masažo kambariai ir namukai-kabinetai – „Conresta“ užbaigė svajonių biurą

62 Ant svetainės sienos – Antikos motyvai ir gyvas dangus

64 Meistrų rankų darbo lovos gali būti ryškios, o miegas – skanus ir kokybiškas

Technologijos

66 Mokslo ir technologiniai atradimai apšvietimo srityje žada didelius pokyčius

79Modernizuoti dar vieni vartai į Lietuvą – Tverečiaus tarptautinis pasienio kontrolės punktas

Maisto pramonė

81Antram gyvenimui prikėlė gėrimą, skirtą gerti iš lėto, pasimėgaujant kiekvienu lašeliu

Objektas

76 Prisiliesti prie Klaipėdos dramos teatro restauratoriams buvo garbė

Projektavimas

78Praėjusiais metais projektavimo įmonėms užderėjo ypatingų, sudėtingų ir reikšmingų statinių

8

AUKSO medaliai

STATYBOS IR STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ PRAMONĖS GRUPĖJE:

• Dzūkijos nacionalinio parko apžvalgos bokštas – AB „Montuotojas“

• Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Vilniuje, Santariškių gatvėje, statybos darbai su darbo projekto parengimu – UAB „Irdaiva“

• Verslo centras GRAND OFFICE, Viršuliškių skg. 34, Vilniuje – AB „YIT Kausta“

• Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorijos statybos darbai – UAB „Avona“

• Projekto „Rail Baltica“ I etapas: Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Kaunas įgyvendinimas – AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir rangovinės organizacijos: AB „Kauno tiltai“, AB „Panevėžio keliai“, AB „Eu-rovia Lietuva“, UAB „Hidrostatyba“, UAB „Geležinkelio tiesimo centras“

• IXB Koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio sta-tyba – AB „Kauno tiltai“

• Projekto Skånegatan 1-3 Geteborge fasadų konstrukcijos – UAB „Sta-ticus“

• „Tauragės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ – AB „Panevėžio sta-tybos trestas” ir UAB „Arginta“

• Laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių ter-minalas-tarptautinis konteinerių paskirstymo centras (HUB‘as) – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“

• Magistralės Vilnius–Panevėžys ruožų, tiltų ir viadukų rekonstravimas, vadovaujantis FIDIC Geltonosios knygos reikalavimais, – AB „Panevė-žio keliai“

• Kelio rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas, panaudojant skaitmeninį kelio modelį, – AB „Panevėžio keliai“

• Gyvenamieji namai „Upės rezidencija“ Žirmūnų g. 1K, 1L, 1M, Vilniuje – AB „YIT Kausta“

• Vilniaus Šalomo Aleichemo ORT gimnazijos rekonstrukcija – UAB „Lit-con“

• Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo horizontalusis kryptinis pragręžimas po Kuršių mariomis – PPS Pipeline Systems GmbH

• Pagerinti plytelių klijai „SAKRET Fke“ – UAB „Sakret LT“

• Grindų paklotas/betonas „SAKRET BE“ – UAB „Sakret LT“

EKOLOGIJOS IR APLINKOSAUGINĖS PRAMONĖS GRUPĖJE:

• Energijos naudojimo vadybos sistema, atitinkanti ISO 50001:2011 stan-darto reikalavimus, – UAB „Šiaulių vandenys“

• Nuotekų valymo įrenginys AT+P – UAB „August ir Ko“

PASLAUGŲ GRUPĖJE:

• Palangos aplinkkelio statybos projektas – UAB „Kelprojektas“

• Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro (NFTMC) techninis projek-tavimas – UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Architektūros kūrybinė grupė“

MAŠINŲ IR ĮRENGIMŲ PRAMONĖS GRUPĖJE:

• Šiaudų granulėmis kūrenamas pramoninis katilas – UAB „Enerstena“

• Automatinė PET taros pūtimo mašina „LITO 4/4 Hot fill“ – UAB „Terekas“

• Polikristalinis saulės elementas – UAB „Soli Tek cells“

• Universalus granulinis katilas „BIO20“ – UAB „Biokaitra“

• Skalės precizinėms lazerinėms matavimo sistemoms – UAB „Precizika Metrology“

• Modernizuotas keleivinis lokomotyvas TEP70 – AB „Lietuvos geležin-keliai“ ir UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“

• Individualizuoti akinių lęšiai – UAB „BRD“

• LED panelė – UAB „Baltled“

• Etaloninis varpo tipo įrenginys oro/dujų skaitikliams ir srauto matuo-kliams kalibruoti, tikrinti ir bandyti – Lietuvos energetikos institutas

• Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ – UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“

• Elektrinė aukštos temperatūros krosnis SNOL 128/1200 – AB „Umega“

• Kietojo kuro vandens šildymo katilas „KALVIS-190 M-1“ – UAB „Kalvis“

• Metalinis dangtelis „PVC FREE“ – UAB „Elmoris“

SIDABRO medaliai

• Krosnelė-židinys Vienybė „Retro“ – AB „Umega“

• Mūro/tinko mišinys „SAKRET PM Super“ – UAB „Sakret LT“


Konkurso „Lietuvos metų gaminys – 2015“ laureatai pagal gaminių grupes

9

Švietimas yra tas pamatas, ant kurio galima statyti valstybės ateitį.LNTPA paskelbė demografinius tyrimus, atliktus Darbo ir socialinių tyrimų instituto.

Lietuvai, pastebėjo R. Dargis, jie rodo ne kokias tendencijas.2015 m. pradžioje Lietuvoje buvo 2 mln. 921 tūkst. gyventojų. Nuo 2011 iki 2015 m. pradžios gyven-tojų sumažėjo visose apskrityse, labiausiai mažė-jimą šiuo laikotarpiu pajuto Šiaulių (7,9 proc.) ir Panevėžio (7,4 proc.) apskritys. Šiuo laikotarpiu augo tik Vilniaus m. ir raj., Kauno raj., Klaipėdos raj. bei Neringos savivaldybės, parodė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos užsakymu atliktas tyrimas.Pastaraisiais metais pastebimi tarptautinės emi-gracijos srautų mažėjimai – 2010 metais tūkstan-čiui gyventojų teko 26,9 emigranto, 2013 – 2014 metais šis rodiklis gerokai sumažėjo – iki 12,5 emigranto tūkstančiui gyventojų. 2010-2014 m. laikotarpiu į Lietuvą reemigravusių žmonių skai-čius išaugo beveik 5 kartus (nuo 5,2 iki 24,3 tūkst.), dauguma jų renkasi gyventi trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tačiau tiek nepakanka, kad būtų kompensuojami natūralūs nuostoliai.Daugiau nei pusė savivaldybių per pastaruosius 14 metų neteko apie penktadalio gyventojų. Dėl sumažėjusio kvalifikuotų darbuotojų skaičiaus kai kuriuose regionuose sunku užtikrinti gerai apmo-kamas darbo vietas, situacija dar sudėtingesnė kaimo vietovėse.„Kas tame mažėjime darosi svarbu – kad tie, kurie

Kodėl LPK prezidentas Robertas Dargis pramonininkus pasiuntė į mokyklą?

ateina į verslą, ateina pakeisti dabartinių versli-ninkų, turi turėti daug daugiau idėjų, galimybių, energijos, kad galėtų kurti dar didesnę pridėtinę vertę ir galėtų auginti valstybę ir ekonomiką“, – sako R. Dargis. LPK prezidentas sako pastebįs, kad mokytojai ne ką tegali pakeisti, nes neturi metodikos, kaip vaikams pasakoti apie verslą: kas yra verslas, kas yra kūryba, idėjos. Todėl vaikams versle ir yra svar-biausia – ne idėjos, o pinigai.„Ko reikia iš mūsų? Mums reikia eiti į mokyklas, reikia eiti ir kalbėti vaikams, kas yra verslas, kas yra idėja, kaip tie dalykai gali būti materializuo-ti“, – kalbėdamas „Metų gaminio“ apdovanojimų renginyje, LPK prezidentas R. Dargis paragino verslininkus atsigręžti į vaikus. Verslininkai, jo pastebėjimu, turi didelę patirtį, pelno apdovano-jimus už gaminius – jie turi ką papasakoti.„Papasakokit vaikams, kaip tas gaminys, kaip ta idėja gimė, kodėl pradėjote tai gaminti, kodėl galvojate, kad tas gaminys yra reikalingas varto-tojui. Pasakykite vaikams, kad jie gali tai padaryti. Tik tada mes turėsime kitą kartą žmonių, kurie iš tikrųjų turės daug įdomių idėjų, galės auginti ne tik savo gerovę, bet ir visos valstybės. Labai noriu paprašyti jūsų visų, ypatingai verslininkų – kitais metais pasakykit sau bent du kartus nueiti į mo-kyklą ir susitikti su vaikais, papasakoti apie tai, ką jūs darote. Tai bus didžiulė dovana ne tik jaunajai kartai, bet ir visai mūsų valstybei“, – kreipdama-sis į verslininkus, kurių gaminiai ir projektai pelnė „Metų gaminio“ apdovanojimus.

Kai Lietuvos pramonininkų kon-federacijos (LPK) prezidentas Ro-bertas Dargis mokinių paklausė, kas yra svarbiausia versle, išgir-do atsakymą – pinigai. „Mes pui-kiai suprantame, kad ne pinigai versle yra svarbiausi, o idėjos, ką mes norime padaryti kitam, kokią pridėtinę vertę sukurti, kad iš to galėtų augti ekonomika, galėtų augti jūsų asmeninė, šeimos ge-rovė“, – pastebi R. Dargis.

Nominacijas „Sėkmingai dirbanti įmonė – 2015“ pelnė

Mažų įmonių grupėje:• UAB„Sargasas“

• Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“

• UAB „Layher Baltic“

• UAB „Agrosfera“

• UAB „ICS projectus group“

• UAB „BIOK laboratorija“

Vidutinių įmonių grupėje:• UAB „Inspecta“

• AB „Požeminiai darbai“

• UAB „WARFF“

• UAB „Inžineriniai tinklai“

• Biotechnologinės farmacijos centras UAB „Biotehpharma“

• „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“

• UAB „Irdaiva“

• UAB „Pack Klaipėda“

• UAB „Voltas“

• UAB „Vilkijos gija“

• UAB „Garlita“

• UAB „August ir Ko“

• VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

• AB „Dolomitas“

• UAB „ADAX“

• UAB „Sicor Biotech“

Didelių įmonių grupėje:• AB „Montuotojas“

• UAB „Šiaulių vandenys“

• AB „Lietuvos geležinkeliai“

• AB „Umega“

• UAB „Bega“

• UAB „Philip Morris Lietuva“

• AB „Lifosa“

• UAB „Vičiūnų grupė“

• UAB „Selteka“

• AB „Lietuvos paštas“

• AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (Klasco)

• UAB „Aurika“


Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis

10

Sukūrė pridėtinę vertę verslui ir patogų gyvenimą vilniečiams

Verslo centras „Grand Office“, Viršuliškių pro-jektas Vilniuje bei gyvenamųjų namų projektas

„Upės rezidencija“, kuriuos įgyvendino bendro-vė „YIT Kausta“, šiemet pelnė apdovanojimus.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos apdovanojimas „Už darnią plėtrą“ bendrovės „YIT Kausta“ vadovui Kęstučiui Vanagui bei projekto autoriams architektams Gintarui Čaikauskui ir

Miroslavui Šeinickiui buvo įteiktas už daugiafunkcį Viršuliškių centrą, kuriame išplėtotas aukštybinis A energinės klasės biurų pastatas „Grand Office“, gyve-namieji namai „Solo City“ ir prekybos centras „Prisma“. Šis projektas yra įvardintas kaip geriausias teritorijos konversijos į traukos centrą projektas.

Viršuliškių centras kelia įspūdį dydžiu ir kompleksinėmis investicijomis

„Miestui urbanistine prasme svarbu turėti lokalius miesto centrus. Multifunkcinis Viršuliškių centras kaip tik toks – keliantis įspūdį savo dydžiu ir kom-pleksinėmis investicijomis, kur įsikūrė komerciniai, gyvenamieji ir prekybiniai pastatai, – sakė Linas Naujokaitis, vertinimo komisijos narys, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas. – Tam pasirinkta puiki vieta ir urbanistine prasme – netoli centro ir greta aplinkkelio. Tai išskirtinis ir puikiai išvystytas daugiafunkcis miesto centras.“Bendrovė „YIT Kausta“ keičia sostinės Viršuliškių rajoną: 3,5 ha sklype už Spaudos rūmų įgyvendino trijų skir-tingos paskirties objektų statybos darbus. Buvusioje spaustuvės „Vilspa“ teritorijoje suplanuotas daugiafunk-cis projektas su gyvenamaisiais namais, biurų pastatų kompleksu, prekybos centru. Teritorijoje iškilo prekybos centras „Prisma“, 21 aukšto pirmasis Baltijos šalyse A energinio efektyvumo klasės biurų pastatas „Grand Offi-ce“ ir „Solo city“ mažaaukščiai gyvenamieji namai. Projektą įgyvendinanti bendrovė „YIT Kausta“ ne tik keičia Viršuliškes, bet ir mažina transporto spūstis mieste, sukuriant darbo vietas arčiau namų.

Gyvena šalia darbo, patogiai važiuoja į centrą

Modernus daugiabučių gyvenamųjų namų komplek-sas „Solo city“ darniai papildo teritorijos urbanistinį


11

kompleksą. Šiuo metu – tai du šiuolaikiški 6 aukštų gyvenamieji namai. Kiekviename iš jų įrengta po 42 butus. „Tai ir strategiškai patogi vieta – lengvas susisieki-mas su Vilniaus centru, – ir galimybė atsigauti nuo miesto šurmulio. Manome, kad tai yra kaip tik tai, ko ieško šiuolaikiški naujakuriai, – sakė bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. – Šie daugiabučiai unikalūs tuo, kad yra sukurti pagal žmonių, kurie norėtų jame gyventi, poreikius.“Bendrovė atliko specialią apklausą ir potencialių naujakurių klausė nuomonės apie svarbias namo detales: laiptinių apdailą, vaikų žaidimų aikšteles, butų planus ir kt. Vėliau, atsižvelgiant į šiuos pagei-davimus, buvo patobulintas galutinis daugiabučio projektas. Todėl „Solo city“ gyvenamasis kompleksas turi jaukią aplinką su erdviu kiemu, žaidimų aikšte-lėmis vaikams, tinkamai išvystyta infrastruktūra bei patogiu susisiekimu: netoli yra mokyklos, darželiai, laisvalaikio bei prekybos centrai, o miesto centras pasiekiamas greitai ir išvengiant transporto spūsčių. „Solo city“ gyvenamųjų namų kvartalas statomas laikantis aukščiausių tarptautinio koncerno „YIT“ kokybės ir saugumo reikalavimų. Namai pasižymi aukšta šilumine varža ir sandarumu, sunaudoja mažiau šilumos energijos, tad gyventojai šaltų žie-mų nesibaimina, nes žino, jog šildymo išlaidos bus minimalios.

Verslo centras „Grande Office“ – naujos kartos biuras

Bendrovės „YIT Kausta“ projektui verslo centras „Grande Office“ už inovatyvius, sudėtingus konstruk-tyvinius sprendimus, aukštą organizacinę kultūrą, kompleksiškumą, nuolatinį naujų inovatyvių darbo vietų kūrimą, atsižvelgiant į įmonės vertę keliant sta-tybų šakos prestižą Lietuvoje ir užsienyje, didesnį nei minimalūs reikalavimai energinį efektyvumą (A kla-sė) ir kokybę – įteiktas aukso medalis. Taip nusprendė konkurso „Lietuvos metų gaminys 2015“ ekspertai.

Biurų pastatas „Grand Office“ pastatytas kaip ženklas prie sankryžos. Skaidrieji fasadai atsukti ne į miesto centro pusę, bet į pakraščius, kurie plėtojasi. Tad sta-tinys, pagal architektų sumanymą, stovi kaip žibin-tas, apšviečiantis visą aplinką. Trys stačiakampio formos pastato fasado pusės yra stiklinės, todėl nusuktos nuo pietinės saulės. Ketvir-toji yra uždaryta su vėdinamu fasadu, apdailai panau-dojant keramines plokštes. Šioje pastato dalyje įreng-tos laiptinės. Visas biurų pastatas suprojektuotas taip, kad jo langai kryptų į žaliąją Pilaitės rajono pusę, o liftais kylantiems „Grand office“ darbuotojams ir sve-čiams atsivertų vaizdas į Vilniaus miesto panoramą. Tačiau svarbiausias pastato išskirtinumas – verslo centre įdiegtos modernios inžinerinės sistemos, už-tikrinančios A klasės energinio efektyvumo prana-šumus. Šiuolaikiškas biurų pastatas yra draugiškas aplinkai ir čia dirbantiems žmonėms. A energinį efektyvumą lemia pastato sandarumas bei įdiegtos efektyvios inžinerinės sistemos: šildymas, vėdinimas, aukšto naudingumo rekuperatorinė sistema. Projek-tuojant pastatą buvo atsižvelgta ir į akustiką – imtasi priemonių, kad pastato inžinerinių sistemų keliami garsai būtų minimalūs.

Patogus susisiekimas – didelis pranašumas

Pastato vieta mieste itin patraukli. 21 aukšto pasta-tas iškilo šalia Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio, todėl yra gerai matomas ir greitai pasiekiamas iš skirtingų sostinės vietų. Aplinkkelis užtikriną greitą išvažiavimą Kauno ir Ukmergės kryptimis. „Patogus susisiekimas leidžia sutaupyti laiko tiek verslo centro darbuotojams, tiek partneriams ar klien-tams, aplenkiant automobilių spūstis, – sako bendro-vės „YIT Kausta“ vadovas K. Vanagas, kurio vadovauja-ma įmonė taip pat įsikūrė šiame pastate. – Atstumas iki sostinės centro – vos 4 kilometrai, o iki oro uosto galima nuvykti per 10 minučių. Šis verslo centras vie-nareikšmiai sukurtas šiuolaikiniam žmogui.“

21 aukšto pastate biurų patalpoms yra skirta apie 10 tūkst. kv. metrų. Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtos 265, o aplink pastatą – dar 28 au-tomobilių stovėjimo vietos. Šalia pastato iškilo 10 m aukščio plieninio milžino, lai-kančio debesį, skulptūra, sukurta garsaus skulptoriaus Tado Gutausko. Skulptūra „Suomis“ sukurta Lietuvoje veikiančių Suomijos įmonių iniciatyva, papuošia nau-jai kuriamą daugiafunkcį sostinės centrą. Ji iškilo tarp greitkelio ir pastatų suformuotoje viešojoje erdvėje.Per kelerius ateinančius metus šalia „Grand Office“ iškils dar dviejų A klasės biurų kompleksas – verslo namai „Duetto“. Dviejuose 10-ies aukštų pastatuose, planuojama, bus sukurta apie 1600 naujų darbų vie-tų. Šiuo projektu bus baigti viso kvartalo Viršuliškių skersgatvyje vystymo darbai.

„Upės rezidencija“ – skandinaviškas stilius ir kokybė

„Metų gaminio“ kategorijoje aukso medaliu įvertin-tas ir „YIT Kausta“ Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, įgyven-dintas gyvenamųjų namų projektas „Upės reziden-cija“. „Metų gaminio“ ekspertai išskyrė inovatyvius šio projekto sprendimus, kurie leido pasiekti didesnį nei minimalus sandarumą bei energinį efektyvumą. Ekspertai šį projektą laiko sėkmingai įgyvendintu mažaaukščių daugiabučių namų kvartalo statybos projektu, akcentuodami kompleksinius, vartotojų poreikius atitinkančius sprendimus.„Upės rezidencijoje“ suprojektuoti trys gyvenamieji namai su 53 įvairaus dydžio dviejų ir trijų kambarių butais. Daugelio butų langai orientuoti į upės pusę. Skandinaviškas stilius ir kokybė, mažaaukštė staty-ba, komfortišką gyvenimo būdą užtikrinantys mo-dernūs sprendimai, gamtos apsuptis ir šalia esantis miesto centras – šio gyvenamojo rajono patrauklu-mo paslaptis. Įsikūrę „Upės rezidencijoje“ naujakuriai džiaugiasi puikia infrastruktūra ir galimybe pasimė-gauti upės kaimynyste. Čia namus atrado žmonės, vertinantys puikų susisiekimą ir gamtos artumą.


12

„Rail Baltica“ vėžės tiesimas labai svar-bus Lietuvai. „Rail Baltica“ padidins krovinių srautus ir turės įtakos vežėjų verslo augimui. Įgyvendinus šį pro-

jektą, „Rail Baltica“ įsilies į tarptautinį geležinkelių transporto tinklo koridorių „North Sea-Baltic“, – sakė iškilminguose renginiuose Lietuvoje daly-vavusi už transportą atsakinga Europos Komisijos narė, slovėnė Violeta Bulc. – Lietuva per „Rail Bal-tica“ tampa bendros Europos transporto erdvės ir bendrosios rinkos dalimi. Tai yra labai svarbus Lie-tuvos politinis, ekonominis ir socialinis žingsnis. Ši geležinkelio atkarpa sustiprins jūsų uostus ir regi-

Įgyvendindama gyvybiškai svarbų projektą, „Hidrostatyba“ įgijo naujos geležinkelių tiesimo patirties

Didžiausio Lietuvos istorijoje investicinio projekto „Rail Baltica“ geležinkelio statybos darbai atkarpoje nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno užbaigti. Apie tai baigiantis 2015 m. iškilmin-guose renginiuose Kaune ir sostinėje paskelbė atsakingi Eu-ropos Sąjungos ir Lietuvos aukšti pareigūnai. Tarp 5 rangovų, įgyvendinusių šį projektą, yra ir bendrovė „Hidrostatyba“. Sykiu su AB „Kauno tiltai“, AB „Panevėžio keliai“, AB „Eurovia Lietu-va“, UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ ji pelnė „Lietuvos metų gaminio 2015“ aukso medalius.

oninį bendradarbiavimą. Tokie projektai, kaip „Rail Baltica“ padeda kurti Europos Sąjungą.“

Rekonstravo tris tiltus, kertančius Nemuną, Jiesią ir Sausvagę

Tarptautinę geležinkelio atkarpą Lietuvoje stačiu-siems penkiems generaliniams rangovams talkino 28 subrangovai. Iš viso projekto metu darbavosi daugiau negu 1000 darbuotojų. Tarptautinėje „Rail Baltica“ 120 km ilgio atkarpoje buvo nutiesta nauja europinio standarto vėžė, o šalia jos atnau-jinta esama rusiško standarto geležinkelio linija. Visoje trasoje iš viso paklota 233 km naujų bėgių

1435 mm ir 1520 mm pločio keliams, įskaičiuojant ir kelynus stotyse.Visoje „Rail Baltica“ atkarpoje rangovai taip pat at-naujino geležinkelio inžinierinių tinklų infrastruk-tūrą, rekonstravo stotis, kelynus, peronus, atliko kitus rangos darbus.„Rail Baltica“ atkarpoje Lietuvos teritorijoje iš viso sutvarkyta, įrengta ir pastatyta 19 tiltų ir 4 viadu-kai, 108 iešmai, 40 pervažų, 98 pralaidos, 10 gele-žinkelio stočių ir 20 peronų.„Įgyvendinant didžiausią geležinkelių transporto projektą regione mes dirbome 15 km vėžės atkarpoje, kurioje reikėjo remontuoti tiltus, sutvarkyti šoninius


13

kelius, įrengti iešmus bei atlikti kitus darbus. Didelis dėmesys buvo skiriamas eismo saugumo priemo-nėms – automatizavimo ir valdymo sistemoms, švieslentėms ir kitoms priemonėms“, – pasakojo Jonas Dumašius, bendrovės „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas. Ruožas, kuriame dirbo jo vadovaujamos įmonės specialistai, buvo sudėtingas dėl to, kad ne-mažai darbų teko atlikti pačiame Kaune. Todėl reikė-jo įvertinti esamą infrastruktūrą, atsižvelgti į nuties-tus kabelius, vamzdynus. Be to, tiltas per Nemuną, kurį reikėjo rekonstruoti – kultūros paveldo objektas, todėl jį tvarkant taip pat reikėjo nemažai specifinių žinių – iš viso „Hidrostatyba“ rekonstravo tris tiltus, kertančius Nemuną, Jiesią ir Sausvagę.

Tiesiant europinę vėžę buvo pritaikyta daug naujovių

„Hidrostatybos“ darbuotojai pastatė modernų pe-roną Kaune, sutvarkė bei sukonstravo per 8 tūkst. 600 metrų europinio geležinkelio kelio ir daugiau kaip 14 tūkst. metrų rusiškos vėžės kelio. Bendras įrengtos sankasos europinės ir rusiškos vėžės ge-ležinkeliui ilgis siekia per 22 tūkst. 800 metrų. Taip pat sukonstruota 18 geležinkelio iešmų, lei-džiančių traukiniams persirikiuoti iš vienų stoties kelių į kitus, įrengta ir rekonstruota 12 pralaidų ir daudų, kurios reikalingos siekiant apsaugoti kai kuriuos kultūros paveldo objektus, įrengtos latakų ir drenažo sistemos. Latakų sistemos ilgis – 3 475 metrai, o drenažo – 12 500 metrų. „Mūsų įmonė geležinkeliuose dirba jau daug metų, bet šis projektas mums įdomus ir dėl to, kad tie-siant europinę vėžę buvo pritaikyta daug naujovių, kurios šiuo metu diegiamos Europoje, tarp jų ir automatizavimo bei valdymo srityse, – sakė J. Du-mašius. – Šis projektas – ne tik nauja geležinkelių tiesimo patirtis mums, jį įgyvendinančioms įmo-

nėms. Dalyvavimas jame mums, kaip ir visai Lietu-vai, reikšmingas ir dėl to, kad šis geležinkelis – dar vienas mūsų šalies integracijos į Europą etapas.“Įmonės „Hidrostatyba“ vadovas tikisi dalyvauti ir antrojo etapo darbuose – tam jau rengiasi.

Bendrovė įgyvendino vieną iš didžiausių savo projektų

Dalyvavimas įgyvendinant europinės vėžės pro-jektą „Rail Baltica“ įmonei svarbus ir tuo, kad tai – vienas iš didžiausių projektų, kuriuos teko įgyven-dinti pastaruoju metu. Statybos, rekonstrukcijos ir modernizavimo darbus, kurių vertė – daugiau kaip 60 mln. eurų, atliko per 19-20 mėnesių. „Nors mes galime atlikti ir daugiau darbų, Lietuvo-je tokių projektų, kai vienoje sutartyje numatoma tokia didelė darbų apimtis, nėra daug“, – pastebė-jo bendrovės „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas J. Dumašius. Įmonės darbų yra visoje Lietuvoje. Ir ne tik. Įmonė yra įžengusi į Afrikos žemyną, kryptingai juda į Vo-kietijos rinką, ieškoma naujų verslo nišų ir kitose ES bendrijos šalyse.Pelnytai „Hidrostatyba“ didžiuojasi savo „auksinių projektų galerija“. Tai ne tik įmonei, bet ir visai Lie-tuvai svarbūs objektai, pelnę Lietuvos pramo-nininkų konfederacijos nominacijos „Lietuvos metų gaminys“ aukso medalius. Tai rekons-truota Palangos J. Basanavičiaus gatvė; įrengtas kabantis pėsčiųjų tiltas virš Klaipėdos geležinkelio stoties kelynų; rekons-

truotos Danės upės krantinės Klaipėdoje; rekons-truota Klaipėdos geležinkelio stotis „Draugystė“.Tarp reikšmingų pastarojo dešimtmečio „Hidros-tatybos“ objektų – Kauno M. K. Čiurlionio tilto prietilčio statyba, krantinių statyba Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, AB „Klaipėdos nafta“ rekonstrukcija – tamsiųjų naftos produktų rezer-vuarų parko statyba. Įmonė yra daug nuveikusi vandentiekio ir nuotekų valymo srityje, pastačiusi nemažai daugiabučių namų. O praėję, 2015-ieji, „Hidrostatybai“ ir jos valdo-moms įmonėms buvo ne tik nuspalvinti „Rail Baltica“ auksine nominacija, bet ir prasmingi už-baigtais kitais išskirtiniais objektais, papildžiusiais netrumpą įgyvendintų projektų istoriją. Antrinė įmonė „HSC Baltic“ Mykolo Riomerio universiteto mokslininkams, tyrėjams ir studentams pastatė Socialinių inovacijų laboratorijų kompleksą, kur bus kuriamos ir realizuojamos inovatyvios moksli-nės programos, susijusios su verslo srities tyrimais. Šalia Klaipėdos „Hidrostatyba“ pastatė modernią atliekų rūšiavimo gamyklą. Tai svarbus Vakarų regio-nui aplinkosauginis objektas, leisiantis pereiti į naują aplinkos apsaugos lygmenį. Ir bene svarbiausias pasi-baigusių metų akcentas „Hidrostatybai“ buvo sėkmin-gas statybos darbų užbaigimas Nacionaliniame fizinių

ir technologijos mokslų centre (NFTMC), statomame Saulėtekio slėnyje Vilniaus Universiteto užsakymu. „Šie metai tikrai buvo ypatingi naujomis patirti-mis, valstybinės reikšmės projektais ir sėkmingai įveiktais iššūkiais“, – re-ziumavo „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas J.Dumašius.


Tarptautinę geležinkelio atkarpą Lietuvoje stačiusiems penkiems generaliniams rangovams talkino 28 subrangovai. Iš viso projekto metu darbavosi daugiau negu 1000 darbuotojų.

14

15


Konkurso ekspertai, vertindami bendrovės „Montuotojas“ įgyvendintą projektą, akcentavo jį kaip sėkmingai įgyvendintą kompleksinį turizmo ir gamtos išsaugojimo projektą, svarbų pietų Lietuvos regionui. Objektas, panaudojus sudėtingus technologinius

sprendimus, panaudotas pažangiausias darbų vykdymo technologijas, garantavo darbų kokybę.Bendrovei auksą pelniusį gaminį – apžvalgos bokštą – suprojekta-vo architektai Alvydas Mituzas ir Arvydas Gudelis. Kaip ir kiti tokios paskirties objektai, bokštas yra unikalios architektūros, netipinis statinys, projektuotas įvertinant santykį su aplinka, kraštovaizdžiu. Nors 26 metrų bokštas iškyla virš šalia stovinčių medžių, tačiau penkios rudos spalvos bokšto kolonos daro jį labai panašų į pušų kamienus – tarsi susilieja su jais. „Montuotojo“ specialistams teko įgyvendinti architektų idėją: kadangi pušų kamienai į viršų plonėja, turi plonėti ir bokšto atramos, – pasakojo bendrovės generalinis direktorius Alfonsas Jaras. – Pirmiausia konstruk-cijų formos buvo parinktos dėl estetikos, o vėliau mums teko išspręsti techninius klausimus.“ Visos plieninės konstrukcijos, užtikrinant statinio ilgaamžiškumą, cinkuotos. Tokie architektų sumanymai, pastebi A. Jaras, reikalauja iš projekto įgyvendintojų papildomų pastangų bei inžinerinės minties. Kiekvieną koloną, kurios yra kūginės formos, reikėjo gaminti valcuojant plieno lakštus. Tokia forma buvo aprinkta dėl architektūrinio akcento. Bokšto konstrukcijas laiko devynių metrų gylio gręžtinai pamatai. Laiptams ir aikštelėms parinktos tankios cinkuotos grotelės, kad lipant nesijaustų diskomforto dėl aukščio. Montuojant bokštą daugumą kons-trukcijų teko sumontuoti, vėliau demontuoti, cinkuoti ir vėl sumontuoti. Bendras darnus darbas su architektais bei technine priežiūra davė vaisių – konstrukcijos tapo ne tik tvirtos, bet ir estetiškos. Visos konstrukcijos – kūginės kolonos, laiptai, turėklai pagaminti bendrovės „Montuotojas“ montavimo firmos Alytuje gamybinėje bazėje. Bokšto statybos montavimo dabai, įskaičiuojant ir konstrukcijų gamybą, truko apie penkis mėnesius. Bokšto aukštis siekia 26,32 metro. Statybos montavimo darbų vertė – 947 982,97 lito arba 0,3 mln. eurų„Pušynai, Nemuno vingis, Pastraujo sala – tokio grožio, stovėdamas ant žemės, nepamatysi“, – sako bendrovės „Montuotojas“ generalinis direk-torius A. Jaras, kurio vadovaujama įmonė taip pat pelnė ir „Sėkmingai dirbančios įmonės 2015“ nominaciją.

Dzūkijos nacionalinio parko apžvalgos bokštas – ant žemės to nepamatysi

„Lietuvos metų gaminio“ ekspertai, vertinę svar-biausiam metų pramonės konkursui pateiktus darbus, Dzūkijos nacionalinio parko apžvalgos bokštui skyrė aukso medalį. Bokštą sumontavo ir pastatė akcinė bendrovė „Montuotojas“.

Užs

. Nr.

15/1

46

16

Apie 1000 darbuotojų, iš kurių daugiau kaip 200 yra atestuoti patyrę transporto infras-truktūros statybos inžinieriai, turinti ben-drovė drąsiai imasi ambicingų projektų ir

visuomet užtikrina nepriekaištingą darbų kokybę bei atitinka tarptautinių standartų reikalavimus.„Kauno tiltai“ įgyvendina didelio masto, techniš-kai sudėtingus transporto infrastruktūros statybos projektus Lietuvoje ir užsienyje. Šiemet konkurso „Lietuvos metų gaminys – 2015“ apdovanojimuose aukso medaliais įvertinti du bendrovės įvykdyti geležinkelio projektai – „Rail Baltica“ ir „IXB Koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Ky-viškės–Valčiūnai antrojo kelio statyba“.

Pažangiai išplėtė geležinkelių tinklą

Šiais metais „Metų gaminio“ apdovanojimui AB „Kauno tiltai“ pristatė projektą „IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statyba“. Tai Vilniaus miestui ir visam Lie-tuvos geležinkelių tinklui svarbus transporto

„Kauno tiltai“ – transporto infrastruktūros statybų lyderė


Akcinė bendrovė „Kauno tiltai“ yra viena didžiausių transporto infrastruktūros statybos bendrovių Baltijos šalyse. Įmonė speci-alizuojasi tiltų ir kelių, geležinkelių, oro ir vandens uostų, tunelių infrastruktūros statybos srityje.

infrastruktūros projektas, kurio sėkmingas įgy-vendinimas ne tik leido modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą ir sudarė galimybes vystyti projek-tus, susijusius su elektrinių traukinių Baltarusijos kryptimi eismo gerinimu.Šio projekto įgyvendinimas turėjo lemiamos įtakos ir krovinių pervežimui geležinkeliais, nes atsirado galimybė iki Vaidotų skirstymo stoties gabenti krovinių sąstatus, kurių bendras svoris siekia 6 tūkst. tonų. Tokios naujos infrastruktūros atsiradimas leido nukreipti gabenamus krovinius nuo Vilniaus geležinkelio stoties rajono.Daugiau nei 50 mln. eurų vertės Kyviškės–Valčiū-nai aplinkkelio projektas sudaro galimybes visą krovinių srautą nukreipti už miesto teritorijos, dėl to Vilniaus miesto geležinkelio stotyje suma-žės geležinkelio sukeliamos spūstys, eismas taps saugesnis ir neliks taršos pavojaus dėl gabenamų pavojingų medžiagų.2011 m. gruodį pradėtus darbus „Kauno tiltai“ sėkmingai pabaigė 2015 m. birželį, o bendra pro-jekto vertė siekė 74, 95 mln. eurų.

Naujos krovinių pervežimo galimybės

Įgyvendinant šį projektą rekonstrukcijos darbus atliko „Kauno tiltų“ vadovaujamas įmonių konsor-ciumas, kurį sudarė keturi partneriai: „Panevėžio keliai“, Lenkijos geležinkelių statybos bendrovė „Trakcja PRKiI S.A.“, Latvijos „Belam–Riga“ ir Kau-no statybos įmonė „Mitnija“.Kyviškės–Valčiūnai aplinkkelio projekto įgyven-dinimo metu buvo rekonstruotas po II pasaulinio karo ypatingam krovinių pervežimui pastatytas 24,5 km ilgio geležinkelio kelias, aplenkiantis Vil-niaus miestą.Būtina paminėti, kad ankstesnis aplinkkelis buvo tik vieno kelio, todėl šalia buvo įrengtas antrasis kelias, kad ruožo pralaidumas būtų didesnis ir juo galėtų vykti daugiau traukinių. Įgyvendinant projektą buvo nutiestas antrasis ge-ležinkelio aplinkkelio kelias – 24,4 km ilgio, kurio vėžės plotis – 1520 mm. Tuo pat metu buvo re-konstruojamas ir esamas 24,5 km vienkelis neelek-trifikuotas geležinkelio ruožas Kyviškės–Valčiūnai.

17


Naujiems traukiniams – modernizuotos stotys

Buvo išplėtota Kyviškių ir Valčiūnų geležinkelio stočių infrastruktūra. Tam, kad pagerėtų eismo saugumas ir kokybė, stotyse buvo nutiesti papil-domi nauji keliai ir pakloti didesnio kryžmėženklio iešmai. Iš viso įgyvendinant projektą buvo moder-nizuotos trys geležinkelio stotys.Didžiausią projekto darbų dalį sudarė žemės dar-bai – naujos sankasos įrengimas, esamos sanka-sos rekonstrukcija ir esamos geležinkelio infras-truktūros pritaikymas dvikeliui ruožui.Naujai tiesiamame ruože buvo pastatytas vie-nas pėsčiųjų viadukas, įrengtos trys naujos ir demontuotos trys buvusios pralaidos, o taip pat rekonstruota ir pritaikyta dvikeliui geležinkelio ruožui dešimt pervažų. Siekiant nuo triukšmo apsaugoti arti geležinkelio esančias gyvenvietes, buvo pastatytos triukšmą slopinančios sienutės, kurių bendras ilgis sudaro daugiau nei 5,4 km, bei pasodinti želdiniai.

Modernizuota signalizacijos sistema

Dėl pasikeitusio kelių išplanavimo buvo rekons-truojama signalizacijos sistema – atnaujinta jos įranga ir valdymas bei pervažų signalizacija. Taip pat įrengtas iešmų šildymas bei modernizuoti rie-dmenų automatinės kontrolės prietaisai. Buvo rekonstruojama ir elektros tiekimo sistema, modernizuojamos transformatorinės pastotės, diegiamos nuotolinio valdymo ir kontrolės posis-temės.

Antrojo aplinkkelio statybų metu 18–ai mėnesių traukinių eismas geležinkelio keliu Kyviškės–Val-čiūnai buvo uždarytas, traukiniai laikinai buvo nukreipiami per Kirtimus ir Vaidotus. Siekiant kuo mažiau trikdyti įprastą traukinių eismą, likusiu projekto įgyvendinimo periodu sudėtingi darbai buvo atliekami nenutraukiant traukinių eismo.

Naujos investicijos ir saugus eismasNutiestas aplinkkelis bei įrengta šiuolaikinė, visus ES aplinkosauginius, eismo saugos ir infrastruk-tūrinius reikalavimus atitinkanti geležinkelių inf-rastruktūra padės užtikrinti Lietuvos ekonomikos augimą bei pritraukti naujų investicijų. Pastatytas aplinkkelis – dar vienas svarbus žingsnis moder-nizuojant IX tarptautinį geležinkelio koridorių nuo valstybės sienos su Baltarusija iki Klaipėdos. Investicijos į viso koridoriaus modernizavimą atei-tyje Lietuvai leis sustiprinti tranzito valstybės po-zicijas bei įgyti konkurencinių pranašumų. Bus su-darytos sąlygos į Klaipėdos uostą gabenti daugiau krovinių, Lietuvos biudžetas iš to gaus daugiau pajamų, mūsų šalis taps patrauklesnė vežėjams, nes bus patogesnis krovininių traukinių susisieki-mas. Nauju dvikeliu bus galima vežti ir daugiau krovinių. Atlikus darbus aplinkkeliu krovininiai traukiniai gali važiuoti ir didesniu nei iki šiol – iki 80 km/val. – greičiu.Naujoji geležinkelio atšaka garantuoja kokybiš-kesnį ir saugesnį eismą. Traukiniai aplenkdami Vilniaus miestą riedės aplinkkeliu, kur mažesnis

transporto ir pėsčiųjų judėjimas. Projekto vyk-dytojams buvo itin aktualūs ir aplinkos apsaugos aspektai. Traukinių transportas turi mažiausią neigiamą poveikį aplinkai. Vilniaus miestas bus apsaugotas nuo taršos pavojaus, kurį galėtų su-kelti avarijos atveju išsiliejusios geležinkeliu gabe-namos pavojingos medžiagos.

Gausi apdovanojimų kolekcijaTechniškai sudėtingiausi AB „Kauno tiltų“ staty-bos objektai jau anksčiau yra pelnę prestižinio konkurso „Metų gaminys“ apdovanojimus. „Metų gaminys 2014“ apdovanojimą pelnė net pusmečiu anksčiau užbaigtas projektas „Transeuropinio tin-klo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapas“, o apdovanojimuose „Metų gaminys 2013“ sėkmę atnešė per itin trumpą laiką, vos per 6 mėn., įgyvendinta IXB transporto koridoriaus (Žirnių g.) ir Vilniaus tarptautinio oro uosto jung-tis.Bendrovė „Metų gaminys 2010“ apdovanojimą yra pelniusi už pastatytą ilgiausią Lietuvoje 610 metrų Jakų žiedo estakadą, pastatytą per 24 mėnesius, o nominacijoje „Metų gaminys 2009“ apdovanojimas įteiktas už Kauno geležinkelio tu-nelio rekonstrukciją, kuri inžineriniu požiūriu, yra sudėtingiausias projektas Baltijos šalyse. „Kauno tiltų“ sėkmės istorija prasidėjo 2008-aiais, kuomet „Metų gaminys 2008“ apdovanojimas bendrovei buvo įteiktas už 380 metrų ilgio Vilniaus pietinio aplinkkelio estakados projektą.

Užs

. Nr.

15/1

44

18

Daugiau nei elektrinės

Daugiau nei elektrinės

Tel. +370 312 25182, www.profimus.lt

5 kW, 10 kW, 50 kW

19

Vienas sudėtingiausių pastarojo dešimtmečio projektų – paprastų brėžinių nebeužteko Po naujai iškilusio Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro (NFTMC) patalpas Saulėtekyje jau vaikšto mokslininkai. Statybininkai dar turi šį tą pataisyti, tačiau netrukus Lietuvoje pradės veikti šimtus la-boratorijų talpinantis centras, kuriuo ne gėda pasigirti ir europiečiams.

ne tik brėžiniai, bet ir informacija, kuri buvo pateikta BIM. Konkrečios vietos sprendimų apžiūrėjimas vyk-davo planšečių ekranuose“, – šypsosi V. Babaliauskas. „Sweco Lietuva“ viceprezidentas pats buvo nustebin-tas pastato techninio aukšto vaizdo – įrenginiai, ap-tarnaujantys pastato inžinerines sistemas, užima 1600 kv. metrų. Toks yra plotas techninio aukšto, kuriame sutalpinta pastatą aptarnaujanti techninė įranga.

Palikta galimybė įsirengti saulės kolektorius

Nuspręsti, koks architektūrinis sprendimas bus pri-taikytas šiam mokslų centrui, jį suprojektuoti užtru-ko gal netgi ilgiau, nei šį statinį pastatyti. „Sweco Lietuva“ projektavimo darbus pradėjo dar 2012 m. Pastatą stengtasi padaryti energiškai efektyvų, ta-čiau V. Babaliauskas primena, jog tuo metu galiojo B energinės klasės reikalavimai. „Buvo užuominų, jog reikia projektuoti efektyvesnį nei B klasės pastatą. To ir buvo siekiama, tačiau dėl finan-sinių galimybių tai įgyvendinti buvo ganėtinai sunku, todėl numatyta ateityje nesunkiai įdiegti technologi-jas, kurios pastatą padaryti energiškai efektyvesniu. A klasės jis nepasiekė, tačiau kai kuriais parametrais NFTMC yra efektyvesnis už standartinės B klasės pas-tatą“, – sakė „Sweco Lietuva“ viceprezidentas. Šiame centre ketinama vystyti lazerių, šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos ir elektronikos mokslinių tyrimų darbus ir plėtrą.

Pastato techninį projektą, darbo projektą bei statinio projekto vykdymo priežiūrą atliko kompanija „Sweco Lietuva“.Kompanijos „Sweco Lietuva“ vicepreziden-

tas Valdas Babaliauskas prisipažįsta, jog šįkart tradiciniai dvimačiai brėžiniai visiškai kapituliavo prieš naująsias projektavimo technologijas – įvai-rių inžinerinių tinklų bei konstrukcijų buvo tiek daug, jog popieriniuose brėžiniuose jų tiesiog ne-buvo įmanoma atvaizduoti. Teko rengti projektą naudojant BIM technologijas.Įmonei už projekto unikalumą, sudėtingumą, iš-skirtinumą bei svarbą Lietuvos mokslo infrastruk-tūrai nominacijoje „Metų gaminys 2015“ skirtas aukso medalis.

Šimtai laboratorijų ir nematytų įrengimų

„Dėl architektūrinės išvaizdos galiu pasakyti tik tiek, kad pastatas yra novatoriškas, fasadai at-kartoja bitės korio išvaizdą. Tokią idėją sugalvojo mūsų subrangovai, bendrovės „Architektūros kūrybinė grupė“ architektai, kurie taip pat buvo apdovanoti aukso medaliu“, – vertina V. Baba-liauskas. – Šis pastatas svarbus tiek universitetų mokslininkams bei darbuotojams, tiek Lietuvai. Dabar negaliu sakyti užtikrintai, tačiau kai pra-dėjome projektuoti, buvo kalbama, kad tai yra bene didžiausias tokio tipo laboratorijų centras Europoje.“

Technologiniu požiūriu – tai itin sudėtingas projek-tas. Daugiau nei 25 tūkst. kv. metrų pastate įrengta apie 250 įvairios paskirties laboratorijų. Tarp jų yra patalpų, kur būtina ypatingos švaros aplinka; mikro-bangų laboratorija – kurioje reikėjo įrengti beatspin-dę kamerą, sugeriančią bandymų metu sugeneruotą elektromagnetinį spinduliavimą; įrengta ekranuotų laboratorijų, užtikrinančių mokslinių bandymų aplin-ką be išorinių trikdžių; į pastatą tiekiamos 24 rūšių dujos, įrengtos demineralizuoto vandens, suspausto oro tiekimo bei vakuumo užtikrinimo sistemos.

Popieriniai brėžiniai tokios tinklų gausos neatlaikė

„Toks laboratorijų ir sudėtingų įrenginių skaičius lemia ir pastate esančių inžinerinių sistemų gausą. Jei pažvelgtume į projektą, tai visas pastatas yra prigrūstas inžinerinės įrangos. Konkursą pastatyti šį centrą laimėjo „Hidrostatyba“, „Fima“. Pagal su-tartį su rangovais nebuvo numatyta, jog rengsime 3D projektus BIM aplinkoje (skaitmeninio mode-liavimo), – pasakoja V. Babaliauskas. – Tačiau kai rangovas paprašė pastato vidaus tinklų suvestinio inžinerinio plano, pabandėme ir supratome, kad jo atvaizduoti popieriuje tiesiog neįmanoma.“ Bendrovei „Sweco Lietuva“ 3D technologijos, BIM nebuvo naujiena. Tačiau statybų bendrovėms teko papildomai apsirūpinti planšetiniais kompiuteriais. „Statybininkai iš pradžių sakė: „Duokite brėžinius!“ Tačiau netrukus pastebėjome, jog jiems reikalingi


Užs

. Nr.

15/1

67

20

Gausybės lankytojų sulaukiantis ir sostinės gyventojų pamėgtas Bernardinų sodas, legendinis Anykščių siaurukas ir atei-ties mokykla vadinama Vilniaus Šolomo

Aleichemo ORT gimnazija – tai tik keletas garsių projektų, kurių ėmėsi UAB „LitCon“ profesionalai.Šiemet UAB „LitCon“ vykdytas projektas – Vilniaus Šalomo Aleichemo ORT gimnazijos rekonstrukcija konkurse „Lietuvos metų gaminys – 2015“ įvertin-tas aukso medaliu.

Skaičiuoja veiklos dvidešimtmetįAnot įmonės vadovo Lino Piliponio, per dvide-šimt veiklos metų sėkmę įgyvendinant projektus UAB „LitCon“ lėmė užtikrintas sekimas tokiomis vertybėmis, kaip kompetencija, atsakomybė, da-lykiškumas. „Tai vertybės, kuriomis kasdien vadovaujamės savo darbe ir tai, kad UAB „LitCon“ šiemet švenčia savo veiklos dvidešimtmetį, įrodo, kad jas pasirin-kome teisingai“, – kalbėjo jis.

„LitCon“ iššūkis: apleistas pastatas virto ateities mokykla

Kūrybiškumas imantis naujų ambicingų projektų ir profesionalu-mas siekiant naujam gyvenimui prikelti senus statinius – tokios vertybės lydi ir užtikrina itin sėkmingą uždarosios akcinės ben-drovės „LitCon“ projektų įgyvendinimą.

Kalbėdamas apie įmonės veiklos gaires UAB „Lit-Con“ vadovas pabrėžė, kad bendrovės komanda yra ambicinga, siekianti tapti geriausia, kokybiš-kai ir profesionaliai įgyvendinti statybų projektus, pateisinti užsakovų lūkesčius.

Sename pastate atvėrė langą į ateitį

2015-ųjų rugsėjį moksleiviams duris atvėrusi Vil-niaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija neabejo-tinai yra viena moderniausių ne tik sostinėje, bet ir moderniausia iš visų šalies mokyklų. Vaizdingoje Žvėryno mikrorajono vietoje esantis XX amžiaus viduryje statytas pastatas buvo at-naujintas iš pagrindų. Dabar jis turi ne tik naują stogą, apšiltintą fasadą, pakeistus langus ir duris bei visas naujas vidaus ir lauko inžinerines komu-nikacijas, bet ir performuotą vidaus išplanavimą. Naujus mokslo metus mokiniai pradėjo moder-niuose kabinetuose su naujausiomis technologijo-mis. Projekto įgyvendintojai atsižvelgė ir į žmonių

su negalia poreikius: įrengtas liftas, keltuvas, nuovažos. Mokykloje taip pat atnaujinta skaitykla-biblioteka, aktų, sporto salės, itin funkcionalios valgyklos patalpos.

Rekonstrukcija išsaugojo istorinį autentiškumą

Rekonstrukcijos metu performuotas vidaus iš-planavimas: viduje kiekviename aukšte įrengti


UAB „LitCon“ vadovas Linas Piliponis.

21

neįgaliesiems pritaikyti tualetai, panaudojus PVC pertvaras, įrengtos papildomos klasės, adminis-traciniai kabinetai, išplėsta valgyklos ir virtuvės erdvė. Įrengtos patogios ir erdvios rūbinės moks-leiviams. Atlikta nauja vidaus apdaila, o pasirink-tos renovacijos priemonės ne tik sumažino energi-jos sąnaudas, bet ir pagerino šios ugdymo įstaigos higienos sąlygas.Pakeistas pastato stogas bei apšiltintas fasadas. Buvę pastato dekoro lipdiniai atkurti juos išfrezuo-jant polistirole ir perkeliant ant atnaujinto fasado.Keičiant pastato langus ir duris, buvo pasirūpinta, kad jie būtų pagaminti iš medžio ir atitiktų pavel-dosauginius teritorijos reikalavimus. Pastate pakeistos visos vidaus ir lauko inžinerinės komunikacijos. Atnaujinta šildymo sistema, at-naujintas šilumos mazgas, pakeisti vamzdynai ir elektros instaliacija.Rekonstrukcijos metu buvo daug dėmesio skirta ne tik paties pastato atstatymui, bet ir modernių moky-mosi patalpų įrengimui. Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT rekonstruotoje mokykloje moksleiviai turi itin šiuolaikiškas sąlygas mokytis: visose mokyklos kla-sėse įrengti šiuolaikiniai vaizdo projektoriai ir išma-niosios mokyklinės lentos, o informacinių technolo-gijų klasėje įdiegta naujausia moderni kompiuterinė įranga, kuri prisidės prie ugdymo kokybės gerinimo.Chemijos, fizikos, užsienio kalbų klasės įrengtos itin moderniai: chemijos klasės moksleivius pasi-tiko su laboratoriniams darbams skirtais baldais, praustuvais, traukos spintomis, skirtomis rea-gentų laikymui, o fizikos klasėje įrengta elektros instaliacija, kuri užtikrina įrenginių, skirtų labora-toriniams bandymams, įjungimą.

Pasirūpino ir supančia aplinkaAtnaujinant mokyklos pastatą, buvo skirta dėme-sio ir aplinkos infrastruktūrai. Naujai sutvarkytos sporto – futbolo ir krepšinio aikštelės, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Mokinių ir perso-nalo saugumui teritorijoje įrengta moderni vaizdo stebėjimo sistema.Gimnazijos teritorijoje įrengtos dvi aikštelės – ma-žojo futbolo ir krepšinio. Šalia mokyklos įrengtas sporto aikštynas su aukšto lygio Šveicarijos ga-mintojo dangomis, skirtomis multifunkcinėms sporto aikštelėms. Sporto aikštyne įrengtos krep-šinio, futbolo aikštės, bėgimo takai ir šuoliaduobė šuolių į tolį treniruotėms. Jaukią atmosferą padeda sukurti žaliosios zonos bei gėlynai. Mokyklos aplinka turi ir vieną privalu-mą, išskiriantį ją iš kitų sostinės mokyklų – jos te-ritorijoje esama išsaugoto ir sodo. Tvora ties pasta-to fasadu nuo gatvės pusės atstatyta ir atnaujinta, atsižvelgiant į autentišką buvusią pastato tvorą. Įgyvendindama švietimo įstaigų renovacijos pro-jektus, bendrovė „LitCon“ vadovaujasi giežtai nu-statytais darbo prioritetais – naudojama itin daug šiuolaikiškų technologijų, kurios užtikrina mini-malią taršą triukšmu, minimalią oro taršą bei ra-cionaliausius medžiagų panaudojimo sprendimus.

Drąsiai imasi unikalių projektųĮmonė dirba ne tik su naujais statybos projektais, bet ir renovuoja kultūros paveldo objektus, kuo-met dažnai tenka ieškoti nestandartinių sprendi-mų, dirbti specifinėmis sąlygomis.Paklaustas, kokius UAB „LitCon“ įgyvendintus kultūros paveldo objektų renovacijos projektus būtų galima išskirti kaip pačius sudėtingiausius, įmonės vadovas L. Piliponis teigė, jog kiekvienas objektas turi savo specifiką, tačiau per įmonės darbo praktiką pasitaikė ir labai rimtų iššūkių: „Norėčiau paminėti du mums labai svarbius pro-jektus, kurių įgyvendinimas buvo patikėtas būtent UAB „LitCon“ ir šiandien galime džiaugtis puikiais rezultatais. Tai Bernardinų sodo Vilniuje rekonstra-vimas ir ,,Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto plėtra 2009-2011 metais“ staty-bos tvarkomieji darbai“.Bernardinų sodo (buvusio Sereikiškių parko) Vil-niuje rekonstravimo projektas „LitCon“ specialis-

tams buvo ne tik labai reikšmingas ir įdomus, bet kartu ir sudėtingas. „Juk parkas – tarsi gyvas organizmas, tad ir vyk-dant projektą, siekiant atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, kas nors nuolat kito – tai želdinių iš-sidėstymas, tai takų planas“, – šypsojosi pašneko-vas ir pridūrė, kad vykdant rekonstrukcijos darbus netrūko trukdžių ir įtampos, bet svarbiausia, – kad šiandien parko lankytojai gali džiaugtis neprie-kaištingai sutvarkyta aplinka.Įmonės specialistai darbavosi rekonstruodami Aleksandro Stulginskio universiteto rūmus, Vil-niaus Jono Pauliaus II progimnazijos ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos pastatus. Bendrovės darbų sąraše – ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo studijų centro patalpų remontas bei Kauno tech-nologijos universiteto Nacionalinio atviros priei-gos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro – „Santakos mokslo slėnis“ – bei visuome-nės sveikatos fakulteto Tilžės g.18, Kaune statybos projektai.


Užs

. Nr.

15/1

37

22

Sunku ir suskaičiuoti, kiek zuikių nušauta šiomis statybomis – sutrumpėjo vietos dar-želyje laukiančių vaikų eilės, o savivaldybei darželio išlaikymas kainuoja gerokai pigiau.

Skaičiuojama, jog šildyti vieną kvadratinį šio dar-želio metrą kainuoja vos 1 eurą per metus, kai tuo metu kituose darželiuose šildymo kainos tiek siekia per mėnesį, o kai kuriuose – ir 2 eurus už kvadratinį metrą. Projektui lėšų skyrė vilniečių skundų dėl į darže-lius netelpančių vaikų nukankinta Vilniaus miesto savivaldybė. Darželio statybos jai kainavo 3,9 mln. eurų.

Taupo netgi šiltą vidaus orąBendrovės „Irdaiva“ gamybos direktorius Rusla-nas Laškovas pripažino, jog Santariškių darželyje atlikus pirmąjį energinio efektyvumo testą, teko papildomai sandarinti, tačiau dabar šiame objekte įgytą patirtį bendrovė išnaudoja su kaupu. Darželiui pasirinktas geoterminis šildymas, nors dar prieš statybų pradžią numatyta tokia pastato orientacija, jog jį natūraliai prišildytų ir saulė. „Įrengtas geoterminis šildymas, sienų ir stogo ši-lumos izoliacija, daug griežtesni reikalavimai kelti durims ir langams“, – sakė R. Laškovas. Pašnekovas teigė, jog darželyje iš tiesų įrengta kombinuota šildymo sistema – stipriai nukritus

Pirmasis A+ klasės pastatas: statybų šaknys karčios, bet vaisiai – auksiniai Visose srityse daugiausia ovacijų, garbės ir naudos gauna pirmasis žmogus ar bendrovė, pasiekusi tikslą. Ne išimtis – ir statybos. Kalbinant bendrovės „Irdaiva“ vadovą Irmantą Kubi-lių, Santariškių A+ energinės klasės vaikų darželį jis paminėjo kaip vieną iš projektų, kuriuo didžiuojasi labiausiai. Netrukus šis statinys pelnė prestižinio verslininkų rengiamo konkurso „Lietuvos metų gaminys“ aukso medalį.

temperatūrai, jei šilumos dar trūksta, yra galimy-bė pirkti ir centralizuotai tiekiamos šilumos.„Įrengti storesni pastato šilumos izoliacijos sluoks-niai, kad šilumos nė kiek nebūtų prarandama“, – sakė R. Laškovas. Darželyje taip pat įrengta pa-tobulinta rekuperacinė sistema, kuri iš patalpų iš-trauktą orą nukreipia ne į lauką, o išvalo, išfiltruoja ir grąžina atgal į patalpas.„Tokiu būdu oras atšąla tik kokiu vienu laipsniu, neeikvojama energija jį pašildyti“, – sakė bendro-vės gamybos vadovas. Visi darželio pamatai, sienų ir langų sujungimo vietos statytos taip, kad šalčio tiltelių niekur neliktų.

Menkiausia klaida – lemtinga Paklaustas, kaip sekėsi statyti pirmąjį A+ klasės pastatą, kai nėra iš ko semtis patirties ar paklausti patarimo, R. Laškovas dėkojo projekto užsakovams bei techniniams prižiūrėtojams ir pasyvaus namo asociacijai. Išklausius jų patarimų, pavyko pasiekti bendrą tikslą – pastatyti A+ klasės pastatą. Pasyvaus namo asociacijos atstovai taip pat atliko pastato sandarumo bandymus. „Šiuos bandymus atlikome gal du ar tris kartus. Iš pirmo karto nepavyko gauti tokio sandarumo, ko-kio siekta. Daugiausia problemų turėjome spręs-dami, kaip užsandarinti ventiliacijos ortakius, kurie veda į lauką, bei kaip užsandarinti langus ir duris, kad šaltas oras nesiveržtų vidun“, – prisime-na R. Laškovas. Jis pripažino, jog statant tokio sandarumo pastatą menkiausia klaidelė lemia, jog vėliau darbus reikia taisyti, patirti nuostolių. Sandarumo testai paro-do, pro kurias konkrečiai vietas į patalpą skverbiasi šaltas oras.

Linoleumas – iš aliejaus ir pušų sakų

Darželyje taupoma ne tik šiluma – visose patalpo-se sumontuoti LED šviestuvai, taupumo sprendi-mais išsiskiria ir virtuvės įranga: visi prietaisai yra aukštesnės nei įprasta energinės klasės, viryklė

turi vandens filtravimo sistemą, o garų surinktu-vas ištrauktą, iki 99 procentų išvalytą orą ne pum-puoja lauk, o grąžina į patalpas.Mažyliams įrengtas grindinis šildymas, o kad šilu-ma nesklistų pro sintetines medžiagas – paklota natūralaus linoleumo danga. Jei niekada nesate matę, kaip atrodo linoleumas iš sėmenų aliejaus, pušų sakų, džiuto, medienos ir kamščiamedžio miltų – teks užsukti į Santariškių darželį.„Ši danga neturi jokių sintetinių priedų, tad šildo-ma jų neišskiria į aplinką“, – pabrėžė R. Laškovas.Darželis padengtas net 30-ies centimetrų putų polistirolo sluoksniu, jo fasadas nudažytas ryškes-nėmis nei įprasta spalvomis, kai kur „paspalvinti“ ir langų stiklo paketai.

Gautą patirtį panaudoja: jau iškilo dar vienas A+ klasės darželis

2015-ųjų pabaigoje Santariškių darželis taip pat gavo „Geriausio visuomeninio projekto“ prizą iš Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos bei Darnios plėtros akademijos. „Įgijome patirties ir visai neseniai gavome dar vie-no A+ klasės objekto statybos darbų užbaigimo aktą, – pasidžiaugė bendrovės gamybos vadovas. – Kelmės rajone pastatėme neįgaliųjų vaikų dar-želį. Ten darbus pradėjome pavasarį ir jau lapkričio 1-ąją gavome statybos darbų užbaigimo aktą. Tie-sa, ten pastatas yra mažesnis, apie 600 kvadratinių metrų ploto. Mums tai jau antras A+ klasės objek-tas. Jau žinojome visus kritinius taškus. Reikėjo tik sėkmingai pasinaudoti patirtimi.“ Bendrovės „Irdaiva“ gamybos vadovas teigė, jog statant energiškai efektyvius pastatus geriausia mokytis iš savo patirties – iš pirmo karto viską padaryti idealiai pavyksta retam. „Statant tokius pastatus reikia labai kontroliuoti, ką daro darbuotojai. Jei nepamatysi, nesuvaldy-si – vėliau reikės ardyti ir šalinti defektus. Mus statant kontroliavo techniniai prižiūrėtojai, mes kontroliavome savo darbuotojus – todėl ir pavy-ko“, – sakė R. Laškovas.


Užs

. Nr.

15/1

45

23

„Tarkett“ pardavimų Lietuvoje atstovė Vaida Mulerskaitė teigė, jog natūralų linoleumą pasaulyje gamina vos trys bendrovės. Greičiausiai ir ateityje jos

nesulauks didelės konkurencijos, nes gamybos procesas – itin ilgas ir brangus.

Bakterijų žudikasGaminant PVC dangas tereikia išsirinkti spalvą ir už kelių dienų jau gausite pagamintą produktą. „Gaminant natūralų linoleumą į bendrą masę supilamas linų sėmenų aliejus, pušų sakai ir kiti mineraliniai priedai, ji paliekama 24 val. oksiduo-tis. Bene ilgiausiai užtrunka „konservavimas“ spe-cialiose krosnyse, tačiau šis procesas labai svarbus norint išgauti pageidaujamas produkto savybes, ypač – lankstumą ir tvirtumą. Dažniausiai visame pasaulyje natūralūs produktai yra brangesni – taip ir šiuo atveju“, – pasakojo V. Mulerskaitė. Ji pridūrė, jog dažnas lietuvis vis dar įpratęs PVC dangą vadinti linoleumu. Panašiai taip, kaip ir vi-sas sauskelnes – „pampersais“. Ir iš tiesų atsiradusi sintetinė PVC danga tikrąjį linoleumą stumtelėjo į rinkos paribius. Natūralu – ji buvo pigesnė. Tačiau natūralaus gaminio niekas negali pralenkti dėl jo antibakterinių savybių – bakterijos pateku-sios ant šio paviršiaus nebegali toliau daugintis ir žūsta. Taip yra dėl gaminio sudėtyje esančio linų sėmenų aliejus, kuris turi natūralių antibakterinių savybių. „Dažniausiai Vakarų Europoje vaikų darželiuose naudojamas tik natūralus linoleumas. Baltijos ša-lyse tam neretai pritrūksta lėšų. Statybose grindų dangoms lėšų skiriama santykinai nedaug, o juk grindys yra intensyviausiai naudojamos – jomis daugiausia vaikštome, jomis ropoja vaikai, deda ant jų savo žaislus ir vėliau juos kramto“, – skirti daugiau dėmesio grindų dangai ragino V. Muler-skaitė.

Gamtos galios ir moderniausių atradimų sintezė – po jūsų vaikų kojomis

Kaip jau minėta, Santariškių vaikų darželyje pasirūpinta ir sveika grindų danga – čia paklotas lyderiaujančios grindų gamybos įmonės „Tarkett“ natūralus linoleumas. Jis gaminamas iš natū-ralių ir atsinaujinančių žaliavų: linų sėmenų aliejaus, pušų sakų, džiuto, kalkakmenio, medienos ir kamštinio medžio miltelių. Natūralų linoleumą galima atskirti iš kvapo – tai neįkyrus, gaivus ir specifinis linų sėmenų aliejaus kvapas.

Danga, neteršianti patalpų oro mikrojunginiais

Projektuojant Santariškių vaikų darželį ieško-ta grindų dangos, kuri atitiktų aukščiausius kokybės ir ekologijos standartus. Dėl savo eks-ploatacinių savybių, higieniškumo ir lengvos priežiūros – natūralus linoleumas yra idealus pasirinkimas švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų grindims.Žmonės namuose, biuruose, kitose patalpose pra-leidžia 90 proc. savo laiko, todėl vidaus oro kokybė yra labai svarbi. Tačiau ištirta, jog cheminių me-džiagų vidaus patalpose išsiskiria net 2–5 kartus daugiau nei lauke. Tuo metu Lietuvoje sparčiai didėja sergamumas astma: per pastarąjį dešim-tmetį gyventojų, kenčiančių nuo šios ligos, skai-čius išaugo daugiau nei dvigubai. Ypač daug šioje statistikoje – vaikų. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per 2002–2012 metus vaikų sergamumas astma šalyje padidėjo nuo 17 iki 38,7 atvejų 1000-čiui gyventojų. Natū-ralus linoleumas beveik neskleidžia lakiųjų orga-ninių junginių – medžiagų, kurias galime įkvėpti, kurios gali sukelti alerginę reakciją, dirginti kvėpa-vimo takus. „Viskas garuoja – lakuoti paviršiai, netgi dažy-ti vaikų žaislai skleidžia mikrodalelytes, mums nematomus junginius, – sakė V. Mulerskaitė. – „Tarkett“ natūralus linoleumas skleidžia net 10 kartų mažesnes šių junginių emisijas, nei numato Europos Sąjungos reikalavimai. Mes labai didžiuo-jamės šiuo rodikliu.“

Ypač stiprus paviršius – ne tik apsauga bet ir lengva priežiūra

Atsiradus PVC dangai imta ieškoti, kaip dar pa-tobulinti linoleumą. „Tarkett“ mokslininkai su-kūrė paviršių „xf²™“, savo patvarumu ir kietumu artimą deimantui. Danga yra atsparesnė trinčiai,

reikalauja retesnio valymo bei priežiūros, netepli, atspari įvairioms dėmėms.Nors „Tarkett“ labiau orientuojasi į stambesnius projektus, V. Mulerskaitė pastebi, jog ir privatūs klientai šią dangą po kelis ar keliolika kvadratų perka specialiai vaikų kambariams įrengti. Linoleumas gali būti kelių rūšių: kompaktinis, akustinis ir valdantis statinį krūvį.„Statinį elektros krūvį išsklaidantį linoleumą mūsų mokslininkai sukūrė 2012-aisiais metais, ir džiaugiamės, kad 2015 metais pirmieji ir kol kas vieninteliai pasaulyje rinkai pristatėme nau-jieną – elektrai laidų linoleumą. Tokios dangos įrengiamos kompiuterių klasėse, serverinėse, o operacinėse jos – privalomos. Esant elektros iš-krovai, ji turi būti įžeminama, todėl ir danga turi būti laidi elektrai“, – pasakojo V. Mulerskaitė. Ieškantys būdų triukšmo poveikiui sumažinti, gali rinktis akustinį linoleumą, kuris dėl garsą izoliuo-jančių savybių triukšmą sumažina iki 18 dB.

Spalvos ir raštai itin tinka vaikų kambariams

Linoleumo spalvingumas ir lengvas įrengimo bū-das leidžia išgauti įvairiausių raštų. Tokia danga leidžia grindis paversti vaikų žaidimo aikštele be papildomų įrengimų. Bendrovė rūpinasi ne tik linoleumo pardavimais: gamintojas „Tarkett“ turi 7 grindų dangos perdir-bimo centrus, kuriuose perdirbamos netgi bendro-vės konkurentų senos grindų dangos. „Labai svarbus yra produkto tvarumas, jo poveikis aplinkai. Kad ir ateities kartoms būtų gera gyventi šiame pasaulyje“, – sakė V. Mulerskaitė.


Užs

. Nr.

15/1

63

24

Skaitmeninė spaudaLateksinė (ekologiška) spauda

Visos reklamos idėjos

Verkių g. 29, Šeimos aikštė 2, VilniusMob. 862627230

El.p. [email protected]

25

Teigiamo ekspertų vertinimo sulaukė trys bendrovės „Sakret LT“ gaminiai. Tai pa-gerinti plytelių klijai SAKRET FKe, grindų paklotas/betonas SAKRET BE ir mūro/tinko

mišinys SAKRET PM Super.Pagerintuose plytelių klijuose SAKRET FKe yra ne-mažai polimerų. Todėl jais galima klijuoti ant senų plytelių dangos, o darbus atlikti – patogu. Cemen-tiniai klijai Sakret FKe skirti keraminėms, betoni-nėms apdailos, akmens masės, klinkerinėms, mo-zaikos, židinio apdailos ir akmens plytelėms. Klijai puikiai tinka betoniniams ir kitokiems minerali-niams pagrindams, taip pat ant senų plytelių, gip-so-kartono, medžio drožlių plokščių pagrindams bei sienoms ir grindims. Pagerintus klijus galima naudoti tiek išorės, tiek ir vidaus darbams, netgi šildomoms grindims. Produkto techniniai rodikliai atitinka standarto LST EN 12004 reikalavimus. Klijai, kaip fasadų apdailos sudėtinė dalis, buvo naudojami prabangių namų gyvenvietėje „Verkių slėnis“ Vilniuje, prekybos centre „IKI“ Grigiškėse. Ekspertų vertinimu, gaminys turi tvirtas pozicijas statybos rinkoje, nes per devynis 2015 metų mėne-sius buvo pagaminta 2700 tonų. Palyginus su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu, didėjimas siekia 14 procentų. Ekspertų verdiktas – produktas užtikrin-

tai konkuruoja su geriausiais užsienio ir vidaus ga-mybos analogiškais produktais, todėl yra palankus eksportuoti. 2015 m. eksportas siekė 650 tonų. Ga-myboje iš dalies naudojamos vietinės medžiagos. Analogiško ekspertų vertinimo sulaukė ir antrasis bendrovės „Sakret LT“ gaminys – grindų paklo-tas/betonas SAKRET BE. Statybinis sausas betono mišinys skirtas kloti betonines grindis, jis tinka vidaus ir išorės darbams. Šio produkto stiprumo klasė – C25. Tinka šildomoms grindims beto-nuoti. Grindų paklotas/betonas SAKRET BE tin-kamas ruošti rankiniu būdu, mažomis porcijomis bei naudojant maišymo įrangą. Produkto techniniai rodikliai atitinka standarto LST EN 13813 reikalavimus. Ekspertų pastebėjimu, ga-minys turi tvirtas pozicijas statybos rinkoje – per devynis 2015 metų mėnesius jo pagaminta 8000 tonų. Palyginus su tuo pačiu 2014 metų laikotar-piu, didėjimas siekia 12 procentų. Produktas užti-krintai konkuruoja su geriausiais užsienio ir vidaus gamybos analogiškais produktais, todėl yra palan-kus eksportuoti. 2015 m. eksportas siekė 600 tonų. Pagerinti plytelių klijai SAKRET FKe bei grindų paklotas/betonas SAKRET BE bendrovei „Sakret LT“ pelnė „Lietuvos metų gaminio 2015“ aukso medalius. Dar vienas įmonės produktas – mūro/

tinko mišinys SAKRET PM Super – bendrovei už-dirbo sidabro medalį. Mūro/tinko mišinys SAKRET PM Super yra statybinis sausas cemento ir kalkių mišinys, tinkantis mūro bei tinko vidaus ir išorės darbams. Šis produktas tinkamas visų tipų sienų iš plytų bei blokelių mūrijimui, sienų ir lubų tinkavimui, taip pat drėgnose patalpose. Tinkuoti galima rankiniu būdu bei tinkavimo mašinomis.Be cemento ir smėlio, gamyboje naudojami spe-cialūs komponentai, teikiantys mišiniui plastišku-mo. Produkto techniniai rodikliai atitinka standar-to LST EN 998-2 reikalavimus. Kaip ir pirmieji du įmonės gaminiai, pastebi eks-pertai, šis produktas turi tvirtas pozicijas statybos rinkoje. Per devynis 2015 metų mėnesius jo paga-minta 4000 tonų arba 13 proc. daugiau, palyginus su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu. Kaip ir pirmieji produktai, mūro/tinko mišinys SAKRET PM Super sėkmingai konkuruoja su geriausiais užsienio ir vidaus gamybos analogiškais produktais, tačiau jo eksportuojama mažiau, negu kitų produktų. Bendrovė „Sakret LT“, vadovaujama Aleksandro Toropči-no, Lietuvoje yra žinoma kaip įmonė, gaminanti plytelių klijus ir sausus mišinius. Įmonės gamybinis pajėgumas – apie 250 tūkst. tonų. Įmonėje dirba apie trisdešimties darbuotojų. Nuo 2008 metų ji veikia Kėdainiuose.

Ekspertai: „Sakret LT“ gaminiai gali konkuruoti su geriausiais užsienio analogaisSausi mišiniai ir klijai – naudingi ir geros kokybės statybos pro-duktai, gebantys konkuruoti su importuojamais analogiškais gaminiais, tad yra perspektyvūs didinti eksporto apimtis. Jų ga-mybai naudojamos vietinės medžiagos – smėlis ir cementas. Taip uždarosios akcinės bendrovės „Sakret LT“ gaminius, pateiktus „Lietuvos metų gaminio 2015“ konkursui, apibūdina ekspertai.

25


Užs

. Nr.

15/1

35

27

2012 m. rudenį „Avona“ ėmėsi įgyvendinti naują projektą – buvo pradėtas statyti 1900 kv. m mokslinių laboratorijų pastatas su moderniausia žemės ūkio perdirbimo

technologine įranga. Įmonei reikėjo įrengti tech-nologijų patalpas, cheminę laboratoriją, plovyklą, šaldymo, šaldytuvų sandėliavimo bei kitas patal-pas pagal aukščiausius mokslo laboratorijoms ke-liamus higienos ir gaisrinės saugos reikalavimus. Objekto, kurio vertė – 1,1 mln. eurų (statybos/rekonstrukcijos darbų vertė – 879 847 €, be PVM), statybas ekspertai įvertino aukso medaliu: už sė-kmingai įgyvendintą kompleksinį modernų žemės ūkio krypties, sandėliavimo ir laboratorijų kom-plekso statybos projektą ir kokybę. Atviros prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo tech-nologijų modeliavimo laboratorija yra Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“

„Avona“ pastatė modernią laboratoriją

Pusantrų metų bendrovės „Avona“ darbo rezultatas – vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorijos sta-tyba – įmonei pelnė „Metų gaminio 2015“ vardą ir aukso medalį.

plėtos projekto dalis. Įgyvendinus projektą, bus sukurta ir išplėtota komunikavimo ir technologijų perdavimo infrastruktūra, kuri užtikrintų moksli-nio potencialo panaudojimo sinergiją. Projekto įgyvendinimo metu Sodininkystės ir dar-žininkystės instituto bazėje atlikta rekonstrukcija ir įrengta atviros prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorija, sumontuota technologiniam procesui reikalinga bazinė įranga, aprūpinta laboratoriniais ir technologiniais baldais. Ši laboratorija yra eksperimentinis modulis, prototi-pas įmonių, kartu su Lietuvos mokslo institucijomis kuriančių ir diegiančių inovatyvius produktus bei technologijas, konkurencingas pasaulinėse rinkose. Įkurta atviros prieigos vaisių ir daržovių perdir-bimo technologijų modeliavimo laboratorija reprezentuoja Lietuvos valstybės vardą pasaulio visuomenėje, gerina šalies įvaizdį. Joje jau lan-

kėsi pasaulio politikai, mokslo ir verslo atstovai ir puikiai įvertino laboratorijoje pradėtus vykdyti mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatus ir pasiekimus. Laboratorijoje vyko ES parlamentarų ir ES šalių Kaimo plėtros komitetų pirmininkų išva-žiuojamasis posėdis, EUFRIN išvažiuojamoji sesija, lankėsi Baltarusijos ambasadorius, Latvijos, Esti-jos, Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos verslininkai .Atviros prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo tech-nologijų modeliavimo laboratorija yra moderni, šiuolaikiška technologinė laboratorija, galinti ir atliekanti ne tik mokslinius tyrimus, bet ir pusiau pramoninius technologinius darbus, kurianti tech-nologijų ir produktų prototipus ir juos diegianti į gamybą. Tokio lygio technologinių laboratorijų, pritaikytų dirbti su verslu, nėra aplinkinėse valsty-bėse, mokytis ir semtis patirties atvyksta Latvijos ir Estijos institutų mokslininkai.


28

Vokiška sėkmės praktika:

milijardierė nesibodi paspausti rankos Lietuvos sandėlininkui

Sunku net patikėti: patyrusi gaisrą, suniokojusį prekių sandėlius, kentusi šešiaženklius nuostolius statybiniais pastoliais prekiau-janti vokiečių kapitalo bendrovė „Layher Baltic“ šiais metais vis tiek pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimą.

Pabendravus su jos vadovu Viktoru Voron-covu peršasi dvi mintys – tai lemia arba Lietuvos įmonėse nebūdingi darbuotojų motyvavimo būdai, arba bendrovės vadovo

sugebėjimas į visas negandas pažvelgti per opti-mizmo prizmę.„Mes nedirbame vakuume. „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimas pirmiausia priklauso nuo mūsų klientų, – paklaustas apie įmonės sėkmės paslaptį pokalbį pradeda Viktoras Voroncovas. – Žinoma, dalis nuopelnų priklauso ir vokiečiams – dėl to, kad jie gamina išskirtinės kokybės pro-duktą. Tačiau koks penktadalis – mūsų kolektyvo nuopelnas. Visi, kurie atėjo čia dirbti, dirba iki šiol. Dauguma žmonių jauni – 20-25-erių metų, tačiau kasmet jie įgyja vis daugiau patirties, žinių.“Jis priduria, jog bendrovei kopiant į sėkmės viršū-nę Lietuvoje ėmė rastis pastolių nuomos bendro-vės – todėl dabar pastolių nuomos verslas mūsų šalyje itin išplėtotas.Bendrovės vadovas pastebi, jog šiuo metu daugu-ma su statybų verslu susijusių bendrovių skaičiuo-



V. Voroncovo rankose – Sėkmingai dirbančios įmonės nominacija.

29

ja savo uždirbtus pinigus, tačiau netaupo darbo efektyvumą didinančių priemonių sąskaita.„Tai, kad parduodame tiek daug pastolių, rodo, jog žmonės keičia savo požiūrį į verslą. Jie investuoja į priemones, užtikrinančias ilgalaikį ir efektyvų dar-bą, – sakė V. Voroncovas. – Jau praėjo tas sunkus periodas, kai bendrovės skaičiavo, kaip išgyventi artimiausią mėnesį, du. Dabar žmonės planuoja verslo ateitį. Jie žino: perkant „Layher“ pastolius ar nuo aplinkos poveikio saugančias konstrukci-jas brangiau sumokėsi dabar, tačiau galėsi ramiai dirbti 10 metų.“

Nemokamas maitinimas ir apranga – turėtų būti standartas

Bendrovė „Layher Baltic“ buvo įkurta 2007-aisiais, tačiau dabartiniai jos darbuotojai prisijungė tik 2011-aisiais. Iš pradžių „Layher“ turėjo savo pada-linį Telšiuose. Šiandien bendrovės vadovas atviras – tuo metu apie sėkmę niekas net nesvajojo. „Galvojau – jei atlaikysiu nors pusę metų, bus labai gerai. Jei įmonė tiek laiko nebankrutuos. Šia-me biure (Vilniuje, –red. past.) pradėjome dirbti 2011-ųjų lapkričio mėnesį. O 2012-ieji mums buvo labai sėkmingi – pardavimai išaugo 1500 procen-tų!“ – prisimena V. Voroncovas.Jau veiklos pradžioje susitarta, jog bendrovės dar-buotojai gauna nemokamą maitinimą – taip kom-panija parodo, jog rūpinasi didesnę dienos dalį šal-tame sandėlyje praleidžiančiais savo darbuotojais.„Kava, arbata – visada visiems nemokama – plius pietūs. Manau, kad taip turėtų būti visose įmonėse. Išlaidos dėl to nėra didelės“, – sakė V. Voroncovas. Pritildęs balsą jis lyg paslaptį išduoda, jog dirban-tis jaunimas prieš pat atlyginimą dažniausiai į dar-bą traukia tuščiomis kišenėmis. Žinoma, ir pietūs tuomet būna atidėti „geresniems laikams“.„Kai žino, jog bent pavalgyti gaus biure, daug linksmesni ateina į darbą“, – juokauja įmonės vadovas. Ir jau rimčiau priduria, jog tokia sistema galioja visame pasaulyje „Layher“ padaliniuose – pastebėta, jog toks sprendimas stipriai didina darbuotojų motyvaciją. Be to, darbuotojai gauna pilną komplektą firminės aprangos, todėl gali ne-sukti galvos, ką apsirengti į darbą.

Vokiečiai mokė kitokios pardavimų strategijos ir kantrybės

Paklaustas apie visai neseniai bendrovei smogusį gaisrą, „Layher Baltic“ vadovas pripažįsta, jog ši skaudi nelaimė atnešė daug nuostolių. Tačiau per pastaruosius metus įspūdingų rezultatų pasiekusi bendrovė turėjo sukaupusi pakankamai išteklių, kad galėtų tęsti veiklą toliau.„Mes nestabdome savo veiklos ar investicijų Baltijos šalyse. Šiemet planavome statyti naują sandėlį ir savo biurą – ir pastatėme, nepaisant gaisro ir fakto, jog turėjome nurašyti daug savo pastolių kaip ne-tinkamų naudoti – paveikti karščio jie jau neatitiko saugumo reikalavimų“, – sakė V. Voroncovas.

Su nuosavu biuru ir sandėliu pavėluota visai ne-daug – V. Voroncovas jau porą metų siūlė bendro-vės akcininkams įrengti laikinus biurus už uždirbtą pelną pirktoje nuosavoje žemėje.„Pasistatome kokius nors laikinus konteinerius ir dir-bame“ – siūlėme mes vokiečiams. Tačiau jų požiūris į verslą – kitoks. Jie nori iš karto viską padaryti idea-liai, išbaigtai. Akcininkai norėjo patikrinti, ar iš tiesų Baltijos šalių rinka yra tokia pelninga. Todėl prašė šiek tiek palaukti“, – kalbėjo bendrovės vadovas.Tik pakartojus buvusią sėkmę ir 2013-aisiais buvo gautas leidimas įsigyti žemės sklypą Salininkuose. 2015-ųjų pavasarį prasidėjo naujojo biuro staty-bos, o naujuosius metus bendrovės darbuotojai pradeda dar dažais kvepiančiose patalpose.

Tobulėjimas – kokioje tik nori srityjeBendrovės vadovas teigė, jog bendrovės akcininkai yra kantrūs ir nepristinga tikėjimo lietuviais. Jie moko, ką reikėtų pataisyti ir kantriai laukia rezultato.Dauguma vadovų norėtų išgirsti paslaptį, kaip sulipdyti tą „svajonių komandą“ – kolektyvą, ku-ris nesusigundo konkurentų pasiūlymais, iš peties dirba ir tobulėja.„Kai kurie mano, jog viską lemia pinigai ir nori iš manęs išgirsti, kad pasiūlome didelį darbo užmo-kestį. Tai netiesa! Į mūsų bendrovę atėjęs žmogus pirmiausia turi parodyti, kad jis vertas tų pinigų. Jei parodo – su užmokesčiu nėra problemų“, – bendrovės filosofiją atskleidė V. Voroncovas.Pašnekovas pridūrė, jog šios bendrovės darbuoto-jams tiesiog nepaliekama priežasčių prastai dirbti.„Vos atėjus darbuotojui yra duodama viskas: darbo drabužiai, mokymai, maitinimas. Prašom, dirbk. Nė vienas darbuotojas negali pasakyti, jog kažko trūksta. Vokiečiai tikrai daug investuoja į darbuoto-jų apmokymą. Ne tik į tai, kaip dirbti su pastoliais, tačiau į bet kokius kursus, kokių tik darbuotojas pageidauja“, – sakė bendrovės „Layher Baltic“ vadovas.Neseniai pasitaręs bendrovės kolekty-vas nusprendė, jog dirbant su Latvijos rinka būtų pravartu patobulinti rusų kal-bą. Kaip tarė, taip pa-darė: dalis darbuoto-jų iškeliavo į kalbos kursus Kaliningrade.Taip pat visi „Layher Baltic“ darbuotojai turi pasto-lininkų pažymėjimus.„Visi be išimties žino, kaip sumontuoti pastolius. Žino, kaip tai padaryti saugiai. Visi turi krautuvo vairuotojo pažymėjimus. Esame vokiečių preky-bos rūmų nariai, tad siunčiame savo darbuotojus pasimokyti, kaip dalyvauti parodose, kaip geriau parduoti savo produktus. Žmonės visuomet turi turėti galimybę augti“, – pridūrė pašnekovas.Kiekvienas bendrovės darbuotojas taip pat privalo

apsilankyti pastolių gamykloje. V. Voroncovo tei-gimu, tai labai pakeičia požiūrį – pamačius, jog produkto gamybos procese tiesiog nėra ko prikišti, vėliau lengviau tuo įtikinti ir klientus.

Kaip milijardierė spaudė ranką Lietuvos sandėlininkui

„Layher Baltic“ darbuotojai susitinka su šios bendrovės atstovais iš kitų šalių. O Vokietijoje jie sutinkami su didžiule pagarba – pastaruoju metu nė vienas kitas padalinys nepademonstravo tokių gerų rezultatų, kaip „Layher Baltic“.V. Voroncovas prisimena, jog į Lietuvą savo privačiu lėktuvu atskridusi „Layher“ savininkė jau žinojo, kad šio padalinio sandėlyje dirba Tomas ir Denisas.„Įsivaizduokite situaciją, kai milijardinės bendro-vės savininkė įžengia į mūsų sandėlį ir sako: „Svei-ki, aš Caroline Layher, ačiū Jums, vyrai, už puikų darbą šiais metais“. Viskas, daugiau nebereikia nieko. Kai žmogus, valdantis milijardus, tave ger-bia, tu nori dirbti tokioje įmonėje“, – realią situa-ciją atpasakojo V. Voroncovas. Jis pripažįsta, jog susitikimas su bendrovės ak-cininkais jam pačiam yra vienas įsimintiniausių prisiminimų per visą profesinę karjerą.

Pagarba – svarbiausiaPastaruosius 4-erius metus bendrovė tik augo ir Viktorui Voroncovui tai pradeda kelti nerimą: mat pastoliai – ne kokios nors grindjuostės, kurias kei-čiate kaskart atlikdami remontą. Kokybiški pasto-liai tarnauja 20–40 metų.Šiuo metu statybų bendrovės verčiau renkasi pastolius nuomotis iš susikūrusių specializuotų nuomos bendrovių, nei įsigyti. Daugiau pastolių nuperka pramonės bendrovės. „Layher Baltic“ nepasididžiuoja: negalintiems įsigyti nurodo savo

klientų – pastolių nuomos bendrovių kontaktus.Be to, remiantis Norvegi-jos, Didžiosios Britanijos, Latvijos patirtimi, pradė-tos gaminti scenų, paky-lų konstrukcijos, laikini stogai, kuriais pastatas uždengiamas, kol vyksta statybos darbai.„Mūsų pardavimų lygis nedaug atsilieka nuo

Lenkijos ar Rusijos rezultato. O juk Baltijos šalys – nedidelė rinka. Tačiau – stabili. Dėl gerų rezultatų mums taip greitai leista investuoti į nuosavą san-dėlį bei biurą“, – sakė V. Voroncovas.Paklaustas, kokių savo nuopelnų įžvelgia vedant bendrovę į sėkmę, pašnekovas tik dar kartą pagiria įmonės savininkus. „Mane gerbia akcininkai, tad ir aš gerbiu savo darbuotojus. Pagarba – svarbiausia“, – pokalbį užbaigia įmonės vadovas.


„Įsivaizduokite situaciją, kai milijardinės bendrovės savininkė įžengia į mūsų sandėlį ir sako: „Sveiki, aš Caroline Layher, ačiū Jums, vyrai, už puikų darbą šiais metais“.


Užs

. Nr.

15/1

33

30

Įrenginių tikrinimo, atitikties vertinimo, ban-dymų, sertifikavimo, techninio konsultavimo bei mokymų paslaugas teikiančios „Inspectos“ įsteigimas prieš penkerius metus prasidėjo nuo

profesionalų komandos subūrimo. „Iškart buvo nuspręsta, kad ieškosime pačių ge-riausių specialistų, turinčius ilgametę patirtį, aukštą, netgi tarptautinę kvalifikaciją. Tai pavyko padaryti, todėl pas mus dirba geriausi savo srities žinovai Lietuvoje. Rezultatai rodo, kad klientai tą pastebėjo – jie pasitiki mumis“, – kalbėjo M. Andriuškevičius, vadovaujantis 62 darbuotojų ko-mandai. „Inspecta“ pasikvietė ne tik puikiai savo darbą išmanančius, bet ir metodikas, sistemas, pagal kurias Lietuvoje yra tikrinami įrenginiai, kūrusius specialistus. Jie pagal ES standartus pra-dėjo dirbti, Lietuvai dar nesant Bendrijos nare. „Šie kolegos yra geriausi ekspertais Lie-tuvoje. Jie yra prisidėję prie norminių dokumentų, techninių reikalavimų bazės sukūrimo, nuolat gilina savo žinias ir jo-mis dalinasi“, – teigė M. Andriuškevičius. Investicija į profesionalius darbuoto-jus dar greičiau atsipirko, nes pasikeitė klientų požiūris – įmonėms nebereikia vien tik įrenginius prižiūrinčių darbuoto-jų parašo, jos prašo specialistų, galinčių įvertinti tikslią įrenginių būklę, nurodyti, ar juos saugu naudoti. „Inspecta“ priklauso tarptautinei eks-pertų kompanijai „Inspecta Group“, kuri taip pat gerokai prisidėjo prie įmonės sėkmės. Įrenginių tikrinimo, atitikties vertinimo, bandymų, sertifikavimo, techninio konsultavimo bei mokymų paslaugas Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse teikianti kompanija dalinasi patirtimi, kartu dalyvauja tarptautiniuose konkursuose.

Susidarė išskirtinė padėtis„Inspecta“ pelningai dirbti pradėjo praėjus vos dviem metams po įkūrimo. 2014 m. apyvarta išau-

Lietuvos rinkoje sunkiau nei svetur

Prieš penkerius metus Lietuvoje įkurta bendrovė „Inspecta“ galėtų būti verslo sėkmės istorijos pavyzdžiu – apyvarta sparčiai auga, o per pastaruosius dvejus metus „Inspec-ta“ dukart pelnė Lietuvos pramonininkų konfederacijos įsteigtą „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominaciją. Tačiau bendrovės generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius atskleidė, kad įmonės kelias nėra rožėmis klotas – įrenginių techninės būklės ir ser-tifikavimo paslaugas teikiančioms bendrovėms Lietuvoje vykdyti veiklą sunkiau nei daugelyje kitų Europos valstybių.

go 80 proc., penai ji paaugo dar apie 50 procentų. Panašiai augo ir pelnas. „Tačiau tokiu pelnu džiaugiamės tik todėl, kad dirbame užsienyje. Lietuvoje esanti konkurencinė aplinka tokių rezultatų pasiekti neleistų“, – at-skleidė M. Andriuškevičius. Daugelyje Europos šalių pavojingų įrenginių prie-žiūra atiduota privataus kapitalo įmonėms. Pavyz-džiui, Skandinavijos šalyse tokia tvarka įsigaliojo nuo 2002 m., Latvijoje ir Estijoje valstybinės įs-taigos šia veikla neužsiima jau kelerius metus. Dar yra kelios Europos šalys, kur verslas į šią veiklos sritį visai neįleidžiamas. Tuo metu Lietuvoje susidarė išskirtinė situacija – privačios ir valstybinės įmonės konkuruoja toje pačioje rinkoje.

atliekami labai atsakingo darbo reikalaujantys įrangos patikrinimai. Suabejota, ar už tokius įkainius tai galima padaryti profesionaliai.

Pažeidžiamas ir nešališkumo principas

M. Andriuškevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vienos valstybinės įstaigos kon-troliuoja kitas, taip pažeisdamos nešališkumo principą.„Kai prieš daugelį metų Europoje kūrėsi organi-zacijos, besirūpinančios produktų bei įrenginių sauga, jos priklausė valstybei, kuri ėmėsi atsa-komybės kontroliuoti tiek rinką, tiek produktus, tiek įrenginius. Dabar visoje ES bei daugelyje

kitų šalių situacija pasikeitė – įsitvirtino nuostata, kad institucija, kuri teikia kon-trolės ir sertifikavimo, atitikties vertinimo paslaugas, turi būti nepriklausoma. Lietu-va, būdama ES nare ir siekdama užtikrinti laisvą paslaugų judėjimą pagal ES sutartį bei siekdama supaprastinti laisvo paslaugų judėjimo administracines procedūras pagal Europos parlamento ir Tarybos direktyvas, pakeitė daug įstatymų, taip pat 2009 m. gruodį keitėsi ir Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, kuriame numatyta, kad įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga gali tapti bet ku-rioje ES valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai. To-kiu būdu Lietuva atvėrė rinką potencialiai

pavojingus įrenginius galinčioms tikrinti tarp-tautinėms kompanijoms, tačiau rinkoje paliko veikti valstybei priklausančią viešąją įstaigą, kurią valdo ministerija, kontroliuojanti tą pačią rinką. Ar tai normalu?“ – svarstė M. Andriuške-vičius.Panaši situacija yra su statybos produktų serti-fikavimu. Formaliai rinka laisva, statybos pro-duktus gali sertifikuoti bet kuri ES sertifikavimo įstaiga. Visoje Europoje statybos produktai ser-

„Inspecta“ priklauso tarptautinei ekspertų kompanijai „Inspecta Group“, kuri taip pat gerokai prisidėjo prie įmonės sėkmės. Įrenginių tikrinimo, atitikties vertinimo, bandymų, sertifikavimo, techninio konsultavimo bei mokymų paslaugas Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse teikianti kompanija dalinasi patirtimi, kartu dalyvauja tarptautiniuose konkursuose.

„Nėra normalu, kai tenka konkuruoti su minis-terijoms priklausančiomis viešosiomis ar vals-tybinėmis įstaigomis – ne pelno siekiančiomis organizacijomis, kurios dempinguoja paslaugų kainas“, – teigė M. Andriuškevičius. Jis atsklei-dė, kad ši padėtis nerimą kelia ne tik Lietuvos rinkoje jau dirbančioms privataus kapitalo ben-drovėms, bet ir tarptautinėms organizacijoms, sužinojusioms, už kokias žemas kainas Lietuvoje


31

tifikuojami pagal Europos parlamento ir Tarybos reglamentą, tačiau Lietuvoje tai atlieka ir vals-tybinė įmonė, priklausanti Aplinkos ministeri-jai. O ministerija yra ta institucija, kuri suteikia įgaliojimus sertifikuoti statybos produktus. Ar taip turėtų būti, stebisi M. Andriuškevičius.

Nei skaidru, nei prasminga Oficialiai atvertą, tačiau su valstybiniu žaidėju likusią kontrolės ir sertifikavimo, atitikties verti-nimo paslaugų rinką nepatikliai vertina ne tik jau joje esantys privataus kapitalo žaidėjai. Į Lietuvą įžengti būgštaujančios tarptautinės kompanijos susidariusią situaciją laiko privataus sektorius žlugdymu, jo plėtros stabdymu. „Valstybės konkuravimas su verslu yra nesąži-ningas: normalioje valstybėje kas nors yra re-guliuotojas ir kas nors – reguliuojamasis. O kai valstybė pati užsiima verslu ir save reguliuoja, tai nėra nei skaidru, nei prasminga, – pabrėžė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Val-das Sutkus. – Verslininkai turi užsiimti verslu, o valstybės, įskaitant valstybines įmones, funkcija yra teikti viešąsias paslaugas. Kalbu apie tokias visuomenei reikalingas paslaugas, kurių arba verslas neteikia, arba jos ekonominiu požiūriu yra neapsimokančios, bet būtinos visuomenei. Tuo tarpu valstybinei įmonei konkuruoti su efektyviai ir skaidriai veikiančiu verslu yra ne-tikslinga.“ Jam pritarė ir Laisvosios rinkos instituto prezi-dentas Žilvinas Šilėnas, kurio manymu, valstybei priklausančios įmonės apskritai neturėtų teikti ko-mercinių paslaugų. Tačiau valstybinės institucijos ne tik neskuba uždaryti seniai veikiančių, su verslu nelygiomis sąlygomis konkuruojančių įstaigų, bet steigia ir naujas. „Liūdna, kad praėjus 25 metams nuo nepriklau-somybės atgavimo vis dar reikia aiškinti, kodėl konkurencija yra gerai arba kodėl nereikia steig-ti valstybinių paslaugų įmonių“, – apgailestavo jis.

„Inspecta“ bendrovės generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius: „Iškart buvo nuspręsta, kad ieškosime pačių geriausių specialistų, turinčius ilgametę patirtį, aukštą, netgi tarptau-tinę kvalifikaciją. Tai pavyko padaryti, todėl pas mus dirba geriausi savo srities žinovai Lietuvoje. Rezultatai rodo, kad klientai tą pastebėjo – jie pasitiki mumis.“


Užs

. Nr.

15/1

48

32

33

Per 18 veiklos metų Alytuje įsikūrusios įmo-nės specialistai įrengė grindis daugelyje svarbių objektų, tarp kurių – Ignalinos at-ominė elektrinė, Airijos skrydžių bendrovės

„Ryanair“ orlaivių angarai Karmėlavoje, mašinų gamykla „Astra“, sunkvežimių remonto dirbtuvės Vilniuje, Šiauliuose, „Škodos“ centras Vilniuje, takai K. Dineikos parke Druskininkuose, prekybos centrai, ūkininkų ūkių objektai. Vien pernai įreng-ta ir atnaujinta apie 120 tūkst. kv. metrų poliureta-ninių, epoksidinių, poliuretancementinių, glaisty-to betono grindų, o investicijos į gamybą ir plėtrą siekė 50 tūkst. eurų.

Investicijos atsiperkaPagal vakarietiškus standartus dirbančios įmonės, kuri ne tik kloja įvairias naujas, bet ir atnaujina senas grindis, direktorių Tomą Vailionį, nors 2015 metais produkcijos ir suteiktų paslaugų apimtys buvo šiek tiek mažesnės negu 2014-ais, kai vien intermodaliniame terminale atlikta darbų už be-veik 10 mln. litų, (beveik 2 mln. 900 tūkst. eurų), metai buvo geri.„Kartais užsakymų būna daugiau, kartais mažiau, bet ir pernai dirbome stabiliai – atlikome darbų už 2 mln. 500 tūkst. eurų. O pelnytas „Sėkmingai dirbančios įmonės“ vardas – viso kolektyvo darbo įvertinimas. Tai mūsų brandos, profesionalumo

„Grinduvai“ nereikšmingų klientų nebūna

Beveik 2 milijonai kv. metrų įvairių grindų, tarp kurių – Lietuvoje ana-logo neturinti danga Vilniaus intermodaliniame terminale, 300 tūkst. eurų siekiančios investicijos į modernią gamybinę bazę ir vakarietišką grindų įrengimo įrangą. Visa tai vainikuoja 2015-ųjų metų pabaigoje Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ pelnytas Sėkmingai dirbančios įmonės vardas.

bei mokėjimo prisitaikyti prie kintančių verslo są-lygų įrodymas“, – įsitikinęs įmonės, šeštą kartą iš eilės, o iš viso net devintą kartą (2005-2007 m. ir 2010-2015 m.) pelniusios garbingą Lietuvos pra-monininkų konfederacijos nominaciją, vadovas, visai neseniai šias pareigas perėmęs iš savo senelio Antano Minkevičiaus. Jei nori būti konkurencingas, patenkinti užsakovų poreikius ir užtikrinti darbų kokybę, turi nuolat tobulėti, įsisavinti naujas technologijas bei in-vestuoti į gamybą ir plėtrą, pabrėžia T. Vailionis. Todėl įmonė nuolat bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Kauno tech-nologijos universitetu, o 2014 ir 2015 metais jos specialistai mokėsi dirbti su trikomponentinėmis dangomis Vokietijos ir Anglijos įmonėse kartu su UAB „Remmers Baltica“ specialistais.„Darbo kokybė ir sparta priklauso ne tik nuo įgūdžių bei patirties, bet ir nuo įrangos. Kadangi darbas nenutrūksta visą parą, norime, kad dar-buotojams, kurie pasklidę objektuose visoje Lie-tuvoje, nereikėtų gaišti laiko laukiant, kol kuriam nors įrankiui sugedus jį pataisys ar iš Alytaus bus atvežtas kitas. Todėl nemažai lėšų skiriame nusi-dėvėjusios įrangos atnaujinimui. 2015-ais UAB „Grinduva“ įsigijo naujų glaistyklių, lazerių. Žmo-nės dirba su nauja įranga, o senesnę, bet tinkamą naudoti, pasiliekame rezerve, kad ji visada būtų po ranka“, – aiškina T. Vailionis.

Kitas naujas pirkinys – namelis ant ratų su buitinė-mis patalpomis, minkštais baldais ir mikrobangų krosnele, kad dirbdami toli nuo namų specialistai turėtų kur patogiai pailsėti ir papietauti. „Rūpestis darbuotojais taip pat atsiperka“, – įsitikinęs jis.

Sėkmės formulė: patirtis ir pagarba klientui

Jaunas įmonės vadovas – vienas iš jauniausių „Grin-duvoje“, kurioje dauguma iš 28 darbuotojų – ates-tuoti inžinieriai ir įgudę darbininkai profesionalai.„Mes esame maža, tačiau profesionali ir mobili įmonė „ant ratų“, o viena didžiausių mūsų vertybių – stabilus kolektyvas, kurį sudaro ilgametę patirtį sukaupę dar-buotojai“, – pabrėžia T. Vailionis ir priduria, kad įmonė laikinai žmonių neįdarbina – joje dirba vien specialistai.O pats svarbiausias dalykas – pagarba kiekvienam klientui. „Mums nesvarbu, ar užsakymas didelis, ar mažas. Kartais mums paskambina ir klausia, ar važiuosi-me 100 kv. metrų grindų įrengti. Aš atsakau, kad važiuosime, nes jei mes šiandien atsisakysime, rytoj, kai tas klientas turės užsakymą 10 tūkst. kv. metrų, jis pasiūlys atlikti darbus ne mums, o tiems, kurie padarė tą šimtą. Todėl mums svarbūs visi, nepriklausomai nuo darbų apimties, – sako T. Vailionis ir priduria: – Gal tai, kad nereikšmingų klientų mums nėra, ir lemia mūsų sėkmę.“


Užs

. Nr.

15/1

34

34

Uždaroji akcinė bendrovė „Inti“, daug metų rinkoje žinoma kaip įmonė, montuojanti vandentiekio ir nuotekų tinklus bei su tuo susijusius įrenginius, išplėtė savo veiklos

ribas. Bendrovės generalinis direktorius Eduardas Černulis sako, kad pertvarkiusi veiklos priorite-tus, įmonė daugiau dėmesio skiria bendriesiems statybos darbams, neatsisakydama ir inžinerinių tinklų projektų. Ir tai jau pasiteisino – užsakymų padaugėjo. Bendrovės veiklos sritis – gamybos, pramonės, sandėliavimo ir kitų, negyvenamosios paskirties pastatų, statyba. „Aš esu už siaurą specializaciją, bet norint konku-ruoti mūsų rinkoje, išlaikyti potencialą ir kvalifika-ciją, reikia diversifikavimo, – sako „Inti“ generali-nis direktorius E. Černulis. – Kai rinkoje situacija įtempta, veiklų išskaidymas naudingas.“Tokioms permainoms bendrovė ruošėsi jau seniai. Kai laimėjus konkursą dalį darbų tenka atiduoti kitiems, gimsta naujos strategijos: ką daryti, kad darbai, kurių rinkoje pertekliaus nėra, liktų ben-drovės užsakymų portfelyje.Reaguodama į rinkos situaciją, bendrovė skyrė daugiau dėmesio ir darbuotojų kvalifikacijai kelti, jų kompetencijoms didinti. Kvalifikacijos kėlimo kursams bei darbuotojų žinioms gilinti per 2015 m. devynis pirmuosius mėnesius bendrovė skyrė 11600 eurų. Lėšos buvo skirtos kelti tiek darbininkų, tiek administracijos bei inžinerinio techninio personalo kvalifikaciją.

„Inti“ pakeitė pavadinimą ir išplėtė veiklą

Uždaroji akcinė bendrovė „Inžineriniai tinklai“, nuo lapkričio pakeitusi pavadinimą į „Inti“, nominuota „Sėkmingai dirbančia įmone 2015“.

Personalo valdymo kursuose dalyvavo ir gilino žinias bendrovės personalo vadovė. Kvalifikacijos kėlimo kursuose dalyvavo projektuotojai, bendrų-jų statybos darbų vadovai. Vienas įmonės darbuo-tojas dalyvavo profesinio rengimo kursuose ir įgijo suvirintojo elektra pirmojo lygio kvalifikaciją, 58 darbuotojai dalyvavo mokymuose, buvo atestuoti ir įgijo įvairių energetikos darbuotojo kategorijų, suteikiančių teises organizuoti ir vykdyti darbus elektros įrenginiuose bei eksploatuoti vartotojo elektros įrenginius iki 400 kV. Įmonė naujų darbuotojų nesamdė – pasirinko naujų kompetencijų ir kvalifikaciją suteikti ben-drovės darbuotojams. Įmonei, pastebi vadovas, naudinga turėti darbuotojus, kurie turi aukštą kvalifikaciją keliose srityse, kurie turi kompetenci-jų atlikti ne vieną darbą.Įmonėje įdiegta nuolatinio tobulėjimo kultūra, pažangių, tarptautiniu mastu pripažintų metodi-kų TOC ir LEAN pagrindu sukurta veiklos procesų valdymo sistema, standartizuoti ir optimizuoti veiklos procesai. „Inti“ yra viena iš pirmųjų statybi-nių organizacijų, įdiegusi šias metodikas. „Tai nulėmė, kad per trumpesnį laiką ir sunau-dojant mažiau išteklių galėjome sukurti didesnę vertę klientui ir taip padidinti savo konkurencinį pranašumą, – sako bendrovės „Inti“ generalinis direktorius Eduardas Černulis, akcentuodamas, kad tikroji šių naujovių vertė apčiuopiama tuomet, kai TOC ir LEAN tampa kiekvieno darbuotojo įpro-

čiu. – Kai atsiras įpročiai daryti taip, o ne kitaip, tada ir bus rezultatai.“Naujųjų metodikų mokėsi ne tik įmonės vadovai, bet ir visi kiti darbuotojai, nes, kaip sako E. Černu-lis, visas kolektyvas turi norėti keistis ir mokytis. Jis įsitikinęs, kad išaugusio darbo našumo ir veiklos efektyvumo naudą pajus visi – ir įmonės darbuo-tojai, ir klientai.O klientų sąrašas plečiasi ir geografiškai: „Inti“ lai-mėjo konkursą Lenkijoje. „Šiuo metu, kol vyksta projektavimo darbai, diskutuojame dėl darbų vykdymo technologijų, kalbamės apie darbų organizavimą, – sako E. Černulis. – Darbus vykdysime su partneriais lenkų įmone: renovuosime Varšuvos nuotekų kolektorių –2,1 m skersmens.“ Bendrovei tai yra pirmasis projektas užsienyje po daugelio metų. Bendrovės „Inti“ produkcijos ir paslaugų apimtys trečiąjį 2015 metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, padidėjo 4 kartus, didėjo ir investicijos į gamybą. Vien tik darbo sąlygų kokybei gerinti bendrovė per tris pirmuosius 2015 metų ketvirčius investavo 4 820 eurų. Įmonė įtraukta į Viešųjų pirkimų tarnybos patvir-tintų tiekėjų sąrašą, NATO skelbiamų konkursų po-tencialių tiekėjų sąrašą, leidžiantį dalyvauti NATO skelbiamuose rangos darbų pirkimuose, turi teisę dirbti su informacija, žymima žyma „Slaptai“.

Alytaus vandens gerinimo irenginių pastatas. 2015 m.


35

Tokį apdovanojimą vidutinių įmonių katego-rijoje ką tik pelnė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC). Jis tapo pirmuo-ju iš 10 veikiančių RATC centrų, gavusių tokį

įvertinimą, bei vienintele vidutinio dydžio įmonių kategorijoje apdovanota savivaldybių įmone.„Kol kas Klaipėdos regionas – vienintelis šalyje turi išbaigtą atliekų tvarkymo ciklą, apimantį skirtingų atliekų surinkimą, jų precizišką rūšiavimą ir galuti-nį sutvarkymą atliekas sudeginant, iš jų gaminant energiją“, – sakė KRATC direktorius Šarūnas Reikalas.Klaipėdos regionas taip pat yra pirmasis šalyje, visiškai užbaigęs iš ES lėšų finansuotą mechaninio apdorojimo gamyklos statybą. Ji netoli Dumpių savartyno pradėjo veikti prieš kelias savaites.

Padėjo kolektyvas bei savivaldybės sprendimai

Paklaustas, kas lėmė lyderiavimą savo verslo srity-je, Š. Reikalas pirmiausia pagyrė įmonės kolektyvą – tai ilgus metus dirbantys profesionalai, darbuo-tojų kaita šioje bendrovėje yra itin maža. „Taip pat sėkmę nulėmė strateginiai miesto planai energetikos sektoriuje ir politiniai sprendimai ku-riant regioninę atliekų tvarkymo sistemą. Paaiškėjus, kad regione gali atsirasti atliekas kaip kurą naudo-janti jėgainė, buvo apsispręsta visame regione laiky-tis atliekų deginimo krypties“, – sakė įmonės vado-vas. Klaipėdoje pastačius atliekų deginimo bendrovę „Fortum“, pradėjus atliekas rūšiuoti, sąvartyną pa-siekia tik labai nedidelis atliekų kiekis – didžioji dalis panaudojama šiluminei ir elektros energijai išgauti.KRATC šiemet pabaigė Europos Sąjungos (ES) stan-dartus atitinkančios atliekų tvarkymo sistemos su-kūrimą – tam prireikė 13 metų. Per tokį laikotarpį uždaryti 39 sąvartynai ir šiukšlynai, pastatytas vienas bendras ekologiškas Dumpių sąvartynas, įrengtos di-džiųjų kompostuojamųjų atliekų surinkimo aikštelės, išdalinta daugiau nei 10 tūkst. kompostavimo kontei-nerių gyventojams, įsigyta moderni atliekų rūšiavimo technika. Dabar jau jokie ES reikalavimai dėl atliekų tvarkymo nebaisūs – Klaipėdos regionas, net ir neda-rydams jokių papildomų investicijų, jau yra pasiruo-šęs vykdyti 2020-ųjų metų ekologines užduotis. Tuo metu, kai dauguma savivaldybių dar tik lau-kia, kada bus užbaigtos rūšiavimo gamyklos, toks

Reta rūšis: KRATC – sėkmingai dirbanti savivaldybių įmonėŽiniasklaidoje retai išvysite pagyrų savivaldybės valdomoms įmonėms. Dažniausiai girdime: darbai vėluoja, projektas užstrigo, trūksta lėšų. Todėl kai pati Lietuvos pramonininkų konfederacija (o čia susėdę žmonės tikrai žino, kaip turėtų funkcionuoti verslas) skiria „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimą savivaldybių valdomai įmonei, pasi-daro smalsu, kas jie ir kaip jiems pavyksta dar ir sėkmingai dirbti.

įrenginys netoli Klaipėdos, Dumpiuose, jau vei-kia. Kitų regionų atliekų tvarkymo administrato-riai kalba apie mokesčių už atliekas didinimą, tuo metu KRATC administruojamame uostamiestyje rinkliava netgi mažėja jau ketvirtus metus iš eilės.Nežinia, ar pastebėję, jog nieko čia sudėtingo, jog konteinerių niekur netrūksta, Klaipėdos regiono gyventojai rūšiuoja pakankamai aktyviai – apie 17 proc. nuo viso atliekų srauto. Tuo metu bendras Lietuvos vidurkis – 10–15 proc.

Siekiant efektyvaus atliekų tvarkymo varstomos ir mokyklų durys

KRATC atstovo spaudai Arūno Liubinavičiaus teigi-mu, Klaipėdos regione išrūšiuotų antrinių žaliavų kiekis pernai išaugo dar apie 5 proc.Bendrovė stengiasi rūšiavimą padaryti patogų – kai kuriuose Klaipėdos rajonuose įrengti talpūs požeminiai konteineriai, jie sugrupuoti kartu su rū-šiavimo konteineriais, kad būtų galima ir buitines, ir išrūšiuotas atliekas išmesti vienoje vietoje, nerei-kėtų kulniuoti per gatvę ar už kelių šimtų metrų.„Ugdome gyventojų sąmoningumą ir atsikratant stambiomis atliekomis: sena buitine technika, baldais. Stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės įrengtos visose savivaldybėse, Klaipėdos mieste jų yra net 3. Lietuvoje vis dar įprasta viską bandyti sugrūsti į kon-teinerį ar numesti šalia jo“, – kalbėjo A. Liubinavičius.Jis pripažino, jog net ir puikių rezultatų pasiekęs KRATC susiduria su problemomis: kai kurie gy-ventojai stambiagabarites atliekas vis dar palieka kiemuose, vengia rūšiuoti.

Gal ir nereikia labai stebėtis – sovietmečiu atliekų tvarkymo įgūdžių mūsų niekas nemokė, tuo tarpu Europa rūšiuoja 30-40 metų.Tačiau A. Liubinavičius mano, jog efektyvaus atlie-kų tvarkymo reikia siekti mažais žingsneliais – pasirėmę Skandinavijos šalių patirtimi Klaipėdos savivaldybės atstovai pradeda lankytis mokyklose, darželiuose, kur vaikams veda ekologinio švietimo pamokas. Tik pradėjus apie rūšiavimą kalbėti dar mokyklos suole, galima tikėtis, jog vėliau pasieksi-me galbūt ir penktadalio, ir ketvirtadalio išrūšiuo-tų atliekų procentą.

Išnaudos atliekų ir gamtos potencialąTuo metu bendrovės vadovas rengiasi išnaudoti atliekas žmonių poreikiams tenkinti – iš pūvančių atliekų jau gaminama elektra, tačiau bendrovė turi didesnių užmojų.„Darbai tuo nesibaigia. Turime planų, kaip tobulinti esamą sistemą, – žadėjo KRAC vadovas.– Jau dabar iš sąvartynuose išsiskiriančių pūvančių atliekų dujų ga-miname elektrą. Siekiame išnaudoti uždarytus sąvar-tynus vėjo, saulės jėgainių projektams, planuojame užsiimti pelenų perdirbimu. Šie projektai turėtų sta-bilizuoti ar net sumažinti kainą už atliekų tvarkymą viso regiono gyventojams“, – pasakojo Š. Reikalas.Dar šiemet patobulinimų sulaukė ir regioninis Dumpių sąvartynas. Pabaigus ES remiamą aplin-kosauginį projektą, pūvančių atliekų skysčiai, va-dinamasis filtratas, valomas visiškai sandariuose įrenginiuose, todėl į aplinką neskleidžiami nema-lonūs kvapai. Tai ypač aktualu aplinkinių teritorijų gyventojams.


Užs

. Nr.

15/1

49

36

37

Įmonė „Požeminiai darbai“ verčiasi infrastruk-tūros darbais, tad daugiausiai vykdo Europos sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, nuo kurių priklauso įmonės sėkmė. Vienas ES

finansavimo periodas – 2007–2013 m. – pasibai-gė, o kitas, nors turėjo prasidėti 2014 m., vis dar neįsibėgėja. Dėl to trūksta projektų.

Įmonių daug – projektų mažai„Įmonių daug, projektų mažai – tokia situacija at-sipalaiduoti neleidžia“, – sako R. Baikštys. Įmonės vadovo nuomone, tokią situaciją lėmė ir rinkimai, ir vyriausybių kaita – politika ateina ir į verslą. Ypač ryškiai tai jaučiama dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Viešieji pirkimai yra ta sritis, kuri jaudina visą verslą. Todėl įmonių vadovai nedviprasmiškai sutiko Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) sektorinę – viešųjų pirkimų statybos srityje – apžvalgą. VPT pranešime sakoma, jog „analizė parodė, kad vie-šuosiuose pirkimuose šiame sektoriuje dalyvauja 20-30 įmonių. 32 proc. statybos sektoriaus viešųjų pirkimų pasiūlymų pateikė tik vienas rangovas. Rinkoje veikia virš 5000 statybos įmonių, tačiau 20 įmonių laimi 50 procentų viešųjų pirkimų, o pir-kimuose apskritai dalyvauja 529 įmonės“. Verslas turi savo nuomonę. „Projektai yra labai politizuoti, priklausomi ir lemiami partijų, jų sėkmių, nesėkmių, užimamų postų, – sako R. Baikštys. – Aiškiai kažkam su-kuriamos išsikirtinės sąlygos, bet niekas su tuo nekovoja.“

Ką reikia įveikti, kad įmonė būtų sėkminga Lietuvoje„Lietuvoje būti sėkmingai dirbančia įmone nėra taip lengva“, – sako Raimondas Baikštys, įmonės „Požeminiai darbai“ generali-nis direktorius. Kaune įsikūrusi įmonė šiemet pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominaciją.

Kaip išmatuoti ekonomiškai naudingiausią kainą?

Dar vienas viešųjų pirkimų skaudulys – mažiau-sios kainos kriterijus, nuo kurio nukentėjo visi – tiek rangovai, tiek užsakovai. Bet dėl ekonomiškai naudingiausios kainos kriterijaus vadovas neturi vienareikšmiškos nuomonės. „Kol kas nežinau, ar šis kriterijus išspręstų situ-aciją. Kai statome valymo įrenginius, gyvena-mąjį namą, gamyklą, formules žinome: brangiai statysi, bet pigiai eksploatuosi. Bet jeigu reikia uždengti stogą – kaip įvertinsi?“ – abejonėmis dalijasi „Požeminių darbų“ vadovas. Kita vertus, pastebi jis, gudrauja ir užsakovai. Viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujantys rangovai mato, kaip konkursų sąlygose atsiranda vis nauji kriterijai, kurie paprastai pritaikomi kokiai nors konkrečiai įmonei – konkurso dalyvei. R. Baikštys sako ga-lintis suvokti, kodėl tai vyksta ir nelabai kas gali pakeisti situaciją. Pagrindinis dalykas – per maža Lietuvos rinka.

Ką daryti su darbuotojais, kai nėra projektų?

Užsakymai nėra vienintelė problema, kurią spręsti būtina. Nuolat juntama ir įtampa dėl darbuotojų. Prasidėjus infrastruktūros projektams, įmonei vi-suomet prisireikia aukštos kvalifikacijos suvirinto-jų, kitų kvalifikuotų specialistų. „Bet visuomet reikia galvoti, ką daryti, kai nėra projektų,– sako R. Baikštys. – Reikia turėti, ką jiems duoti dirbti.“Tokios įmonės, kaip „Požeminiai darbai“, neretai atsiduria spąstuose: išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, nesant darbo, neįmanoma, o kai atsi-randa projektai – reikia darbuotojų, kurių sunku rasti. Paklaustas apie darbuotojų nuomos galimy-bę, įmonės vadovas sako, kad gal tai ir būtų spren-dimas, bet tuomet, R. Baikščio nuomone, nuomos įmonė susidurtų su ta pačia problema, kaip ir kitos įmonės – kaip juos išlaikyti, kai nėra darbo.

Investicijos – mažinti sunkų fizinį darbą Didžiausios investicijos įmonėje skiriamos taip pat tam, kad kuo mažiau liktų sunkaus fizinio darbo, kurio statyboje yra labai daug. Jeigu praėjusių metų bendrovės „Požeminiai drabai“ apyvarta siekė 7,5 mln. eurų, tai investicijoms buvo skirta 0,2 mln. eurų.Sėkmingai dirbti Lietuvos rinkoje darosi vis sudė-tingiau. Reikia išmanyti ne tik vadybos subtilybes, bet ir gebėti gauti užsakymų, rinkoje veikiant virš 5000 statybos įmonių, kai 20 įmonių laimi 50 pro-centų konkursų.

Raimondas Baikštys, įmonės „Požeminiai dar-bai“ generalinis direktorius.


38

Tačiau viena tendencija yra aiški – visos įmonės, pristatydamos rinkai paslaugas ir produktus, akcentuoja ekonomiškumą. „Iš tų įmonių, kurios dalyvavo konkurse,

ypač ryškiai išsiskiria katilų gamintojai. Šiemet buvo pristatyti penki katilai“, – sakė V. A. Gapšys. Tai šiaudų granulėmis kūrenamas pramoninis katilas (UAB „Enerstena“); krosnelė – židinys „Vie-nybė. Retro“ ir elektrinė aukštos temperatūros krosnis SNOL 128/1200 (AB „Umega“); universalus granulinis katilas „BIO20“ (UAB „Biokaitra“); kieto-jo kuro vandens šildymo katilas „Kalvis 190M-1“ (UAB „Kalvis“).

Pirmasis pramoninis katilas, kūrenamas šiaudų granulėmis

UAB „Enerstena“ pristatė 2 MW šiaudų ir medžių granulėmis kūrenamą pramoninį garo katilą, kuris

Pramonė orientuojasi gaminti modernius produktus, taupančius energiją

Lietuvos pramonininkų asociacijos (LPK) konkurse „Lietuvos metų gami-nys 2015“ dalyvavo 13 inžinerinės pramonės įmonių. Todėl asociacijos „Linpra“ ekspertų komisijos dėl mašinų ir įrenginių, elektronikos ir elektro-technikos pramonės įmonių gaminių pripažinimo „Lietuvos Metų gaminiais 2015“ komisijos pirmininkas doc. dr. Vladas Algis Gapšys sako, kad kalbėti apie tai, kas iš tiesų vyko šiame sektoriuje 2015 metais, negalima.

įdiegtas Klaipėdos tabako gaminių įmonėje „Phi-lip Morris Lietuva“. Katilas pagamina iki 3 t garo per valandą ir yra naudojamas įmonės technolo-ginėms reikmėms. Katilo valdymas visiškai auto-matizuotas, jo galia, priklausomai nuo įmonės po-reikio, gali būti reguliuojama nuo 30 iki 100 proc. nominalios galios.„Tai ne pirmas įmonės projektas, pripažintas „Metų gaminiu“, tačiau jis yra pirmas, kuris kū-renamas Lietuvoje nepanaudotų šiaudų granulė-mis“, – sakė V. A. Gapšys. Be aukso medalio už pramoninį katilą bendrovei „Enerstena“ taip pat skirtas ir prizas „Inovatyvi įmonė“ – už vykdytą inovacinę veiklą. AB „Umega“ pristatė du šios grupės produktus, tai krosnelė –židinys „Vienybė. Retro“ ir elektrinė aukštos temperatūros krosnis SNOL 128/1200. Pirmojoje įdiegtas dvigubo degimo procesas. Kaip sakė ekspertas, degimo metu susidariusios

medžiagos yra sudeginamos dar krosnelės viduje – antroje kameroje, tad į aplinką patenka mažiau teršalų. Antrasis gaminys – pramoninė krosnis, tinkanti metalo gaminius kaitinti juos grūdinant bei kitoms reikmėms. Detalės kaitinamos kontei-neryje, kuris užpildomas apsauginėmis dujomis, kad detalės nesioksiduotų. Krosnies kaitinimo procesas valdomas mikroprocesoriniu valdikliu. Termoizoliacinės medžiagos turi Det Norske Veri-tas sertifikatą.

Į rinką veržiasi vis ekonomiškesni katilai

Universalus granulinis katilas „BIO20“ – bendro-vės „Biokaitra“ gaminys. Įmonėje gaminamų ka-tilų gama papildyta mažiausiu pagal galią katilu. Ji siekia 20 KW. Katilas galintis apšildyti iki 200 kv. m. patalpas. Katilo galia automatiškai gali


Doc. dr. Vladas Algis Gapšys

39

būti reguliuojama nuo 6 iki 20 KW. Šis nedidelis katilas gali būti kūrenamas šiaudų ar medienos granulėmis. Kuru užpildžius bunkerį, katilas 3–7 paras gali dirbti savarankiškai. Kaip sakė gaminį pristatydamas V. A. Gapšys, katilas gali būti per-tvarkomas ir kūrenti malkomis, gali būti valdomas ir nuotoliniu būdu.Kitas konkurso gaminys – kietojo kuro vandens šildymo katilas „Kalvis -190 M-1“, kurį pagamino bendrovė „Kalvis“. Tai naujas 190 KW galios šil-dymo katilas su judančiu ardynu pakuroje. Jis yra skirtas patalpoms, kuriose įrengtos centrinio šildy-mo sistemos, šildymui, šilto vandens paruošimui, netgi šilumos tiekimui technologinėms reikmėms. Katilo galia gali būti reguliuojama nuo 59 iki 190 KW. Kuras, jei naudojamos medienos pjuvenos ar skiedros, paduodamas mechanizuotai. Galima kūrenti ir rankiniu būdu, jei naudojamos malkos, anglis ar briketai.„Šilumokaitis – vamzdinis, vamzdžiais praeina karšti dūmai, vandens talpa – 0,9 kub m., šildy-mo paviršius – apie 18 kv. metrų, – vardijo V. A. Gapšys. – Katilo valdymo sistema kontroliuoja vi-sus procesus – nuo kuro tiekimo iki dujų emisijos pašalinimo.“Gaminys buvo pristatytas parodose Londone, Len-kijoje, Rusijoje.Iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo administruojamų lėšų gyventojams skiriamos kompensacijos, siekiant skatinti senus, aplinką teršiančius šildymo katilus keisti aplinkai draugiš-komis, atsinaujinančius šaltinius naudojančiomis technologijomis. Į kompensacijas gali pretenduoti visi vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų savininkai. Kompensacija taikoma, kai namai šildomi dujomis ar anglimi kūrenamais katilais, kurie keičiami draugiškais aplinkai.

Kompensuojama 30 proc. nuo tinkamomis pripa-žįstamų išlaidų, bet ne daugiau nei patvirtintas maksimalus įkainis. V. A. Gapšio manymu, tokia kompensacija yra paskata ir gyventojams keisti kūrenimo būdą, ir verslui – siūlyti kuo daugiau, kuo ekonomiškesnių, patrauklių katilų.

Karštiems produktams – plastmasinė tara

Polikristalinį saulės elementą konkursui pristatė UAB „Soli Tek cels“. Tai visai naujas aukštųjų tech-nologijų produktas Lietuvoje. Tikimasi, kad jis bus konkurencingas pasaulio rinkose, nes paruošta technologija ir priemonės ją įgyvendinti yra labai aukšto lygio. Vieno elemento galia – 4,0–4,3 W. Pasiektas efektyvumo vidurkis – apie 17,75 proc. yra laikomas gana konkurencingu. Elemento pagrindas – importuojama polikrista-linė silicio plokštelė, 0,2 mm storio, kvadrato for-mos 156 x 156 mm. „Bendrovė „Terekas“ padarė gerą daiktą“, – sako V. A. Gapšys, pristatydamas kretingiškių įmonę ir jos automatinę PET taros pūtimo mašiną „LITO4/4 hot fill“. Įmonė jau daugelį metų gamina PET taros pūtimo mašinas, jas vis tobulindama. Mašinos parduoda-mos rytų ir Vakarų rinkose.„Tai ženkliai patobulinta 2-4 lizdų mašina, pritai-kyta gaminti tarą, tinkamą pilstyti karštus pro-duktus. Tam mašinoje įdiegta nauja speciali taros gamybos technologija, dėl ko plastmasinė tara tampa tinkama pilstyti į ją karštus produktus“, – pasakoja ekspertas. Ruošiniai gali būti 17-91gramų , taros talpa – iki 3 litrų. Vieno mašinos lizdo našumas – iki 1000 butelių per valandą. Mašina pristatyta parodose JAV, Rusijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Bendrovei „Terekas“ už šį įrenginį įteiktas ne tik aukso medalis, bet ir prizas „Inovatyvus produk-tas“.Mašinų ir įrenginių, elektronikos ir elektrotechni-kos pramonės įmonių grupėje taip pat pristatytos skalės precizinėms lazerinėms siste-moms. UAB „Precizika Metro-logy“ kartu su KTU mokslinin-kais atliko metrologinių skalių gamybos modernizavimo dar-bus, siekiant pagerinti jų eks-ploatacines savybes. Skalėms panaudotas mažiau jautrus temperatūriniams pokyčiams stiklas, pagerintas atspindys, panaudota danga nuo mecha-ninių pažeidimų. Skalės jau parduodamos Didžio-sios Britanijos įmonei „Renishaw“.

Atgaivino lokomotyvąBendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Vilniaus lo-komotyvų remonto depas“ modernizavo keleivinį

lokomotyvą. Pakeitus dyzelinį variklį, pagrindi-nį generatorių ir įdiegus kompiuterinę lokomoty-vo valdymo ir diagnostikos sistemą, eismo saugu-mą užtikrinančias priemones, lokomotyvas tapo šiuolaikinės išvaizdos ir komfortabilus. Lokomo-tyvas gali važiuoti greičiu iki 160 km per valandą.Bendrovė „BRD“ pristatė individualizuotus akinių lęšius. Jų gamyba pradėta 2015 m. modernioje akinių lęšių laboratorijoje „Baltic Optical Dimen-sion“, įrengtoje Trakų rajone. Čia gaminami vieno židinio, bifikaliniai ir progresiniai akinių lęšiai pagal individualius užsakymus. Įmonėje veikia akinių lęšių gamybos linija, kurios pajėgumas – iki 4000 vienetų per parą. Proceso metu lęšių kokybės parametrai tikrinami kelis sykius, jie dengiami kie-tomis dangomis. UAB „Baltled“ konkursui pristatė LED panelę.

Verslas – mokslui, o mokslas – verslui

Etaloninis varpo tipo įrenginys oro/dujų skaiti-kliams ir srauto matuokliams kalibruoti, tikrinti ir bandyti – tai yra Lietuvos energetikos instituto kūrinys. „Varpas – tai indas, orientuotas dugnu į viršų. Besileidžiantis į kitą indą, užpildytą sandarinančiu skysčiu, išstumia orą, kurio tūris proporcingas po-slinkiui. Toks yra matavimo principas, – pasakoja V. A. Gapšys. – Matuojamo srauto debitas gali būti nuo 0,016 iki 16 kub. metrų per valandą. Jo valdy-mas – automatizuotas.“ Įrenginys buvo pateiktas tarplaboratoriniams palyginimams pagal EURO-MET programą ir buvo gerai įvertintas. Kaip sakė ekspertas, keletas tokių įrenginių jau pagaminti ir eksploatuojami Lietuvos verslo įmonėse.Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ sukurtas „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ specialistų, bendradar-biaujant su Klaipėdos universitetu. Tai katamara-ninio tipo, 39 m ilgio ir 12 m pločio laivas–plau-kiojanti laboratorija, jų įrengtos net dvi. Jos skirtos

geologiniams, biologiniams, fizikiniams – cheminiams ty-rimams. Laivą įsigijo Klaipėdos universitetas„Lietuvos pramonininkų kon-federacijos „Metų gaminio“ konkursuose nuo 2003 metų jau dalyvavo 54 skirtingos įmonės. Keturios naujos iš jų – prisidėjo šiemet“, – suskai-čiavo „Linpra“ ekspertų komi-sijos dėl mašinų ir įrenginių, elektronikos ir elektrotechni-kos pramonės įmonių gami-

nių pripažinimo „Lietuvos Metų gaminiais 2015“ komisijos pirmininkas doc. dr. Vladas Algis Gapšys. Trylikai iš konkursui „Lietuvos metų gaminys 2015“ pateiktų gaminių įteikti aukso medaliai, vienas medalis – sidabro. Jis skirtas „Umegos“ krosnelei – židiniui.


Tendencija yra aiški – visos įmonės, pristatydamos rinkai paslaugas ir produktus, akcentuoja ekonomiškumą

40

Įsigijus UAB „Termotechnika“ ir UAB „Elinta VS“ (pervadinta į UAB „Enerstena VS“), įsteigus mokslinių tyrimų ir vystymo centrą, atidarius įmonę UAB „Enerstenos gamyba“, atstovybes

Latvijoje, Estijoje ir Ukrainoje, susikūrė stipri įmo-nių grupė. Įmonė išplėtė savo galimybes.Konkursui „Lietuvos metų gaminys 2015“ įmonė pristatė šiaudų granulėmis kūrenamą katilą, kurį „Enerstena“ profesionalų komanda suprojektavo, pagamino ir instaliavo. Katilas veikia „Philip Morris Lietuva“ tabako gamykloje Klaipėdoje. Tai pirma-sis Lietuvoje pagamintas pramoninis garo katilas, kūrenamas šiaudų granulėmis. „Enerstena“ sėkmingai kuria ir tobulina pramoni-nių biokuro katilinių technologinės įrangos liniją, tad 2015 metais gautas aukso medalis įmonei jau buvo penktasis.

„Enerstena“ – pažangių biomasės deginimo technologijų lyderė

Biomasės deginimo technologijų lyderė Baltijos šalyse UAB „Enerstena“ energeti-kos rinkoje dirba nuo 2002 m. Pagrindinės jos veiklos kryptys – biokuro katilų projek-tavimas ir gamyba, įmonė taip pat gamina kondensacinius ekonomaizerius, paku-ras ir kitą technologinę biokuro katilinių įrangą. Įgyvendinamus projektus įmonė atlieka nuo idėjos „iki rakto“, teikia auto-matizavimo, montavimo ir eksploatavimo paslaugas.

Naujas konkurentas biokuro rinkojeNors Lietuvoje kurui šiaudai pradėti naudoti nuo 1996 m., bet tolesnė jų panaudojimo šilumai ir energijai gaminti plėtra tebėra lėtoka. Skaičiuoja-ma, kad Lietuvoje kasmet susidaro apie keturi mi-lijonai tonų šiaudų. Pusės šio kiekio užtektų visai Lietuvai apšildyti, bet šiaudai nėra panaudojami. Ūkininkams tai galėtų tapti papildomu pajamų šaltiniu arba būdu išlaidoms sumažinti.Anot specialistų, gali būti deginami įvairiais bū-dais paruošti šiaudai: šiaudų ryšuliai ir ritiniai bei šiaudų briketai ir granulės, skiriasi tik įrangos konstrukcija, matmenys, deginimo proceso valdy-mo galimybės. Šiaudų ryšulių ir ritinių matmenys nulemia dide-lius pakurų matmenis, apsunkina biokuro tiekimo į pakurą automatizavimą. Dažniausiai tai būna periodinio veikimo mažos ir vidutinės (iki 1 MW)

galios pakuros. Šiaudų granulių tankis yra 4–5 kartus didesnis negu šiaudų ritinių bei ryšulių ir siekia apie 450–850 kg/kub. m. Jos yra birios, ne-linkusios susigulėti, vienalytės ir sterilios, taip pat joms yra svetimas savaiminio kaitimo reiškinys. Tai supaprastina sandėliavimo, pakrovimo, iškrovimo, transportavimo, dozavimo ir degimo proceso val-dymo darbus.

Dvigubai pigesnis kuras Šiaudų granulės, kaip kuras, yra naudingesnis ir universalesnis. Jo kaina yra trečdaliu žemesnė nei medienos granulių ar briketų, du kartus mažes-nė nei gamtinių dujų kaina, tačiau energinėmis savybėmis nenusileidžia medienai. Kita svarbi biokuro iš šiaudų savybė – mažai pelenų, jie te-siekia apie 5 proc. Jų sudėtyje yra daug vertingų medžiagų: kalio, magnio, fosforo ir kalcio. Šios

Pramoninė šiaudų granulių deginimo įranga nuo 1 MW iki 5 MW.


41

medžiagos gali būti panaudotos kaip trąšos že-mės ūkyje. Šiaudų deginimas yra visiškai kitoks procesas nei įprastas medienos deginimas, jam reikalingi specialūs katilai. Lietuvoje esama įmonių, kurios sukūrė buitinius šiaudų granulėmis kūrenamus katilus. Tam tikros spragos būta pramonės sekto-riuje, mat pramoninių granulinių garo katilų Lie-tuvoje niekas negamino. Laimėjusi gerai žinomos įmonės „Philip Morris Lietuva“ skelbtą konkursą, šį iššūkį priėmė „Enerstena“.

Rezultatai pranoko lūkesčiusKūrenant šiaudų granules gaunamas garas yra naudojamas technologiniams procesams. Šiau-dų granules deginančiai įrangai buvo iškelti ir sutartyje numatyti aukšti reikalavimai: nominali galia – 3 t/h sauso, sotaus garo; katilo projektinis slėgis – 13 bar, darbinis slėgis – 10 bar; katilo ga-lios reguliavimo diapazonas – nuo 30 proc. iki 100 proc. nominalios galios; elektros sunaudojimas visais režimais – ne didesnis nei 11 kWh/1 MWh pagaminto garo; katilo komplekso NVK (naudingo veiksmo koeficientas) visame katilo galios regu-liavimo diapazone >=90 proc. Numatytas katilo prastovos laikas dėl gedimo ar kito įvykio, dėl ko katilas negalėtų būti eksploatuojamas, ne ilgesnis nei 100 val. per metus, o pats katilo veikimas turi būti automatizuotas. Tai buvo nelengva užduotis, bet „Enerstenos“ specialistai ją įveikė – buvo įgyvendinti visi su-tartyje numatyti reikalavimai, o kai kurie jų net viršyti. Elektros sunaudojimas visais režimais šiuo metu yra ne didesnis nei 9 kWh/1 MWh paga-minto garo.

Technologija gimė LietuvojeKatilą „Enerstena“ pagamino savo nuosavoje gamykloje pagal 97/23/EEB, EN12953/EN12952 standartus. Gamykloje vadovaujamasi kokybės vadybos sistema, atitinkančia ISO 9001 standarto reikalavimus, aplinkosaugos vadybos sistema, kuri atitinka ISO 14001 standartą ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema, paremta standartu BS-OHSAS 18001. Šio katilo gamybos projektą tikrino sertifikavimo įmonė TÜV SÜD. „Enerstenos“ turima naujausia šiuolaikinė įranga ir prie šio projekto dirbusi spe-cialistų komanda užtikrino, kad Lietuvoje paga-minta įranga būtų pradėta naudoti ir pačiuose sudėtingiausiuose technologiniuose procesuose.„Enerstena“ gali pasiūlyti šiaudų granulių degi-nimo įrangą nuo 1 iki 5 MW. Katilai gali būti tiek vandens šildymo, tiek garo. Būtina akcentuoti, kad šiaudų granulėmis kūrenamuose katiluose galima deginti ir medienos granules. Šiaudų granulių deginimo įranga, lyginant su medienos granulių deginimo įranga, yra brangesnė vos 10-15 proc., bet tokie katilai greitai atsiperka. „Jei imtume aktyviau šią technologiją diegti, panaudotume turtą, kuris šiandien tiesiog guli

laukuose. Tai lietuviška inovacija, kuria labai di-džiuojamės. Esame pirmieji Lietuvoje sukūrę tokią technologiją ir pagaminę įrangą“, – teigė UAB „Enerstenos grupė“ generalinis direktorius ir Lie-tuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas. Bendrovė kartu su užsakovais skatinama atsinau-jinančių energijos šaltinių panaudojimą ir siekia švarios bei saugios aplinkos ateities kartoms. „Be šiaudų deginimo technologijos, sukūrėme ir technologiją avižų lukštams deginti. Suprojek-tavome, pagaminome ir instaliavome 2 t/h avi-žų lukštais kūrenamą katilą, jis yra instaliuotas įmonėje „Grainmore“, – teigė V. Ramanauskas. Jo žodžiais, biokuro panaudojimas pramoninei energijai gaminti yra itin ekonomiškai naudingas tais atvejais, kai energijos gamybai panaudojamos gamybinės veiklos atliekos.

Darbas įvertintas karališkais apdovanojimais

2015-ieji „Enerstenai“ buvo itin sėkmin-gi, mat ji buvo pastebėta ir įvertinta daugybe apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje. Itin svarbus įvertinimas įmonei konkurse „Švedijos verslo ap-dovanojimai 2015“, kur „Enerstena“ nugalėjo „Tvarios plėtros“ kategori-joje. Apdovanojimą įteikė Švedijos karalius Karlas Gustavas XVI ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.Konkurse „Pasiekimai aplinko-saugoje“ įmonė apdovano-ta už palankiausią aplinkai produktą – biokuro katilą ir kondensacinio ekonomaize-rio su kondensato valymo sistema komplektą, Žinių ekonomikos forumo organi-zuojamame konkurse „Žinių ekonomikos įmonės 2014“ laimėjo pažangiausios tra-dicinės pramonės įmonės kategorijoje. Įmonė taip pat apdo-vanota „Verslo žinių“ ir „Nordea“ surengtuose Lietuvos verslo lyderių apdovanojimuose, jai skirta nominacija „Už tvarią plėtrą“. VšĮ Lie-tuvos inovacijų centro ir Lietuvos pramoni-ninkų konfederaci-jos nacionaliniame konkurse „Inovacijų prizas“ „Enerstena“ apdovanota „Inovaty-vios įmonės“ kategori-joje.

BendrovėseLietuvos metų gaminys 2015

Užs

. Nr.

15/1

38

42

Universalus granulinis katilas „BIO20“ yra pats mažiausias iš bendrovės „Biokaitra“ pagamintų katilų. Jo galia siekia 20 KW, bet apšildyti juo galima patalpas iki 200

kv. metrų. Katilo galia automatiškai gali būti regu-liuojama: nuo 6 iki 20 KW.

Lietuviai dažniau renkasi pigų kurąŠis universalus nedidelės galios katilas „BIO20“ gali būti kūrenamas visais rinkoje prieinamais biokuro gaminiais: medžio drožlių, šiaudų, saulė-grąžų lukštų, durpių granulėmis. Lietuviai paprastai renkasi palyginti žemos koky-bės kurą, todėl labai svarbu, kad katilas pajėgtų iš jo „išspausti maksimalią šilumą“. Bendrovės katilai kaip tik ir konstruojami taip, kad atitiktų šį krite-rijų.

Rinkai pasiūlė ekonomišką katilą, kuris be jokios priežiūros šildys savaitę

Šildytis galima dviem būdais – be rūpesčio ir brangiai arba pigiai, bet turėti nuolatinį rūpestį. Pirmasis būdas asocijuojasi su centra-lizuotai tiekiama šiluma, o antrasis – su katilu, kūrenamu atsinau-jinančiu kuru. O yra katilų, su kuriais šildytis galima pigiai ir be rūpesčio. Vienas tokių – universalus granulinis katilas „BIO20“.

Tinkamiausią kurą katilui galima pasirinkti pagal galimybes ir poreikius. Medžio drožlių granulių pa-traukliausia savybė yra mažas pelenų kiekis ir geros šiluminės savybės. Vis dėlto jų kaina, lyginant su kitų rūšių granulėmis, yra aukščiausia. Šiaudų granulės dėl žemos pelenų lydymosi temperatūros linkusios tapti šlaku, bet kainuoja pigiau ir pasižymi geromis šiluminėmis savybėmis. Saulėgrąžų lukštų granulės Lietuvoje dar pakankamai naujas dalykas, šių granu-lių pasiūla mažesnė, jų pelenai labiau linkę tapti šla-ku. Durpių granulės pasižymi aukštu kaloringumu ir žema kaina, tačiau dėl specifinio kvapo ir didelio pe-lenų kiekio jos, kaip kuras, labiau rekomenduotinas pramoninėms patalpoms, akcentavo Ž. Mackevičius.UAB „Biokaitra“ katilai, kūrenami tik ekologišku, iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintu kuru. Šiandien, kai ekologinės problemos tampa vis aktualesnės, tai tampa itin svarbu. Bendrovės katilai šilumai gaminti naudoja kurą, kuris ne-kenkia aplinkai. Jam sudegus, pelenai gali būti panaudojami kaip trąša žemės ūkyje. Svarbu ir tai, kad katilams tinkamo kuro pasiūla Lietuvos rinkoje yra didžiulė ir jo įsigyjant niekada neturėtų kilti problemų. Žemės ūkio kultūrų, šiau-dų ar medžio granulių galima įsigyti ištisus metus. Todėl katilą įsigijusiems žmonėms savo namuose nereikės turėti specialios patalpos dideliems kuro kiekiams sandėliuoti.

Užkūrei ir pamiršai savaitę Apsisprendus dėl kuro, naujojo katilo vartotojo laukia labai patogios funkcijos. Viena jų – galimy-bė katilą valdyti nuotoliniu būdu. Antroji – katilą be rūpesčio galima palikti ilgesniam laikui. „Kuru užpildžius bunkerį, katilą galima palikti veikti savarankiškai tris – septynias paras, – pasakoja Ž. Mackevičius. – Katilo darbą valdo šiuolaikiška auto-matinė sistema, kuri efektyviai užtikrina optimalų degimo procesą ir leidžia katilo savininkui be didelio nerimo įjungti katilą ir kelioms dienoms jį pamiršti.“Bendrovės granulinis katilas „BIO20“ yra patikimas dėl jame įdiegtos saugios katilo veikimo sistemos, kuri atitinka visus Europoje taikomus saugumo standartus. Tai ypač aktualu šalčiausiais metų mėnesiais, per kuriuos žmonės neretai vengia ilgesniam laikui išvykti, nes nenori sugrįžę rasti visiškai atšalusių namų. UAB „Biokaitra“ gaminiai jų vartotojams suteikia gerokai daugiau laisvės. „BIO20“ ir kiti bendrovės „Biokaitros“ katilai – tai automatiniai, šiaudų, žemės ūkio kultūrų bei medžio granulėmis kūrenami katilai, kurių degiklis neturi analogų. Šio elemento konstrukcija yra patentuota ir unikali bendrovės gaminiams. Skirtingų modelių katilai skirti gyvenamųjų, visuomeninių, komercinių patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui.Visi bendrovės katilai gaminami Lietuvoje. Tai suteikia galimybę operatyviai reaguoti ir suteikti klientams reikiamą pagalbą. Taip pat greitai atlikti ir garantinį bei pogarantinį aptarnavimą, nes visos atsarginės granulinio katilo dalys visuomet yra sandėliuose. Už šį gaminį, universalų katilą „BIO20“, bendrovė „Biokai-tra“ gruodį buvo apdovanota „Metų gaminio 2015“ auk-so medaliu. Taip buvo pratęsta ilgametė įmonės tradici-ja. Tokius pat prizus jos gaminiai laimėjo ir 2012 bei 2013 metais, o 2011–aisiais pelnytas sidabro medalis.

Universalus granulinis katilas „BIO20“.


Užs

. Nr.

15/1

39

43

„Sargaso“ pasiekimus ir įgytą puikią re-putaciją geriausiai patvirtina ilgame-tė partnerystė su lazerių gamintojais. Žinia, būtent lazerių srityje Lietuvos

įmonės yra tarp pasaulio lyderių. Bendrovė lazerių gamintojams tiekia mechanines detales, t. y. kom-ponentus, iš kurių konstruojamas lazeris. Kaip sako „Sargaso“ vadovas Rimantas Šileikis, lazerių gamintojai kelia didžiulius reikalavimus, kuriuos įgy-vendinti įmanoma tik puikiai suprantant savo darbą. „Mūsų įmonei balandžio mėnesį bus vienuolika metų. Tai reiškia, kad turime didelį įdirbį. Su pirmai-siais užsakovais iš lazerių srities mes ilgai bendravo-me. Iš pradžių jie mums pasiūlė tiesiog pabandyti, pasižiūrėti, ar sugebėsime. Visgi ten yra didžiuliai reikalavimai tikslumui, švarumui. Pačios detalės turi būti nepriekaištingai išplautos ir išdžiovintos, jose negali likti emulsijos ar tepalo likučių. Apie tikslu-mą jau net nekalbu. Juk lazeryje sustatytos detalės – tai dažniausiai būna korpusai, optikos įrenginių laikikliai – turi būti be jokių organinių dalelių, nes jos kaip mat sugadintų visą įrenginį“, – pasakojo jis. Pelnyti pasitikėjimą ir tiesiog išugdyti reikiamas kompetencijas prireikė pakankamai daug laiko ir kantrybės. Tai atsipirko su kaupu – tapome reikalingi ir kitokių optinių prietaisų gamintojams. „Pati pra-džia buvo nedrąsi ir atsakinga. Jautėme, su kokiais užsakovais pradedame dirbti. Atrodo, žinojome jų

Su brangiausiais įrenginiais dirba dar brangesnis turtas – žmonėsTikslumas. Šis žodis bendrovei „Sargasas“ yra bene pats svarbiausias. Kitaip ir būti negali, nes nuo sugebėjimo gaminti tiksliai ir kokybiškai priklauso jos sėkmė. Įmonė jau daugiau nei dešimtmetį kelia tiksliosios mechanikos standartus, gamindama itin didelio preciziškumo detales įrenginiams ir prietaisams.

reikalavimus – detalių tikslumas, paviršių kokybė, terminai. Bet lazerių mechanikoje yra specifinės plo-nybės, kurių perpratimui reikia laiko. Buvo ir suklupi-mų, ir skaudžių nukritimų. Tačiau išmokom. Šiandien gavus užsakymą jau nebėra tokių didelių problemų. Tuos procesus jau įvaldėme“, – teigia R. Šileikis.Pasiekti reikiamą precizikos lygį įmanoma tik turint ati-tinkamus įrenginius. Kaip tvirtina bendrovės vadovas, „Sargasas“ nesirengia taupyti įrenginių sąskaita ir už-sakymus atlieka pačia naujausia ir geriausia technika. „Šiandien jau turime pakankamai naujausių įren-ginių. Dirbant su optomechanikos užsakovais, sunkiai įsivaizduojamas darbas neturint staklių su penkiomis ašimis arba detalių kontrolės be auto-matinės matavimo mašinos. Laikas nestovi vietoje – eilės laukia robotai ir 3D spausdintuvai.Visgi įrenginiai yra tik viena sudedamųjų. Dar svar-biau už pačius įrenginius yra prie jų dirbantys žmo-

nės. R. Šileikis net nedvejodamas juos vadina pačiu didžiausiu bendrovės turtu. „Gal tai ir atrodys pakankamai skambus pareiš-kimas, bet būtent žmonės yra mūsų turtas. Juos auginamės patys. Iš viso pas mus dabar dirba 35 žmonės, iš kurių, berods, 22 turi aukštąjį išsilavi-nimą. Prie staklių bet ko nepastatysi. Tam reika-lingos techninės žinios, technologijų išmanymas, išlavinta vaizduotė – brėžinio taip paprastai ne-perskaitysi. Gero specialisto paruošimas užima gerus metus“, – sako „Sargaso“ vadovas.Nieko keisto, kad ir pagrindinės bendrovės investicijos skiriamos būtent darbuotojų ugdymui. Tai ne visada lengvas uždavinys, bet pastangos paprastai atsiperka. „Auginimo procesas užtrunka. Neišvengiamai vyksta ir kaita. Mums pats didžiausias skausmas – grėsmė prarasti žmones. Nesinori būti tarpine stotele. Todėl ir stengiamės juos motyvuoti. Mokame atlyginimus, kurie pakankamai viršija šalies vidurkį. Mūsų kolekty-vas be to dar ir labai jaunas. Aš pats kartais nusistebiu į juos žiūrėdamas, kaip prie staklių dirba gabūs 23-25 metų vaikinai. Tačiau į juos reikia investuoti, užsiaugin-ti“, – teigia R. Šileikis ir priduria labai besididžiuojantis savo kolektyvu, kai parodose užsienyje kolegos atkrei-pia dėmesį į „Sargaso“ gaminių kokybę. Tokie momen-tai įrodo, kad ilgametės pastangos duoda rezultatus.Šiemet bendrovė mažųjų įmonių grupėje pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominaciją.

„Sargaso“ vado-vas Rimantas Šileikis: „Lazerių gamintojai kelia didžiulius reika-lavimus, kuriuos įgyvendinti įma-noma tik puikiai suprantant savo darbą.“

Užs

. Nr.

15/1

53


44

Laivas „Mintis“ – gelbėtojas, prievaizdas ir atradimas dokumentinių filmų kūrėjamsVisi, kurie dar turėjo abejonių, kodėl Klaipėdos universitetui prireikė modernaus ir naujausia įranga aprūpin-to tyrimų laivo, nutilo nelaimės akivaizdoje: nuo kovo mėnesio pradėtas eksploatuoti laivas „Mintis“ šį pa-vasarį vyko apžiūrėti į Baltijos jūrą nukritusio lėktuvo An-2, ieškoti galbūt dar gyvų lakūnų, iškelti jų kūnų ir išanalizuoti lėktuvo nuolaužų. Jis vienintelis Lietuvoje turėjo specialius itin giliai panerti galinčius robotus ir visą šiai gelbėjimo operacijai reikalingą techniką. Ir nors lakūnų išgelbėti nepavyko, apie šį, dar tik pirmuo-sius reisus į jūrą pradėjusį laivą per vieną dieną sužinojo visa Lietuva. Neseniai laivą pastačiusiai bendrovei „Vakarų Baltijos laivų statykla“ už šį laivą įteiktas aukso medalis ir „Metų gaminio“ apdovanojimas.

naudą pramonės ir ypač vėjo jėgainių parko vysty-mui jūroje atskleidė mokslininkas.

Nelaimė parodė, kodėl tokį laivą turėti privalu

Nuo laivo galima nerti į jūrą, vaizdą transliuojan-čiais robotais apžiūrinėti povandeninius objektus.„Jei labai reikėtų, galime dalyvauti gelbėjimo operacijose. Nukritus lėktuvui An-2 mūsų lai-vas tapo platforma, nuo kurios buvo atliekami tiek apžiūros, tiek vėliau – lėktuvo pakėlimo darbai. Kadangi tai – nelaimė, dirbo valsty-binio lygmens prokurorai, tyrėjai, o iš mūsų

Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų atviros prieigos centro, Laivyno ir ekspedicijų tyri-mų laboratorijos vadovas Nerijus Blažauskas sako, jog vadinamoji „atvira prieiga“ reiškia,

kad laivo įranga ir galimybėmis prireikus gali nau-dotis visi: užsienio dokumentinių filmų kūrimo ka-nalai, gelbėtojai, kariškiai, moksleiviai edukaciniais tikslais, užsienio ir Lietuvos mokslininkai. Taip laivas kompensuoja apie milijono eurų išlaidas, kurių kasmet reikia įgulos išlaikymui, priežiūrai, kurui.

Gali daryti praktiškai viską„Šis laivas skirtas viskam. Jis – daugiafunkcinis. Jo įranga, galimybės, darbinis plotas, laboratorijos lei-

džia atlikti praktiškai visus su jūra susijusius tyrimus. Jis gali tirti tiek gruntą (tai – geologiniai tyrimai), tiek tai, kas žemiau grunto (geofiziniai tyrimai), van-dens storymę, dugno paviršių, įvairius vandens pa-rametrus – cheminius, biologinius. Taip pat gali tra-luoti žuvies išteklius, atlikti gręžimo darbus – tokio pobūdžio darbų gali prireikti uostui arba įrengiant vėjo jėgaines jūroje“, – vardijo N. Blažauskas.Laivo technika leidžia įsiskverbti į jūros dugną dar 50 metrų gilyn. Kitu atveju, kadangi jis yra kata-marano tipo, gali dirbti ir itin sekliose vietose (kur tėra 4-5 metrai gylio).„Ištyrę dugno gruntą, galime pasakyti, kokius in-žinerinius įrenginius ten galima statyti“, – tyrimų


45

buvo paprašyta mokslinės pagalbos: vežėmės vaizdo kameras–robotus, kurie apžiūrėjo lėk-tuvą“, – prisiminė nesenus tragiškus įvykius N. Blažauskas.Laivas „Mintis“ vienintelis Lietuvoje turėjo reikia-mą įrangą ir pilotų kūnams iš jūros gelmės iškelti. Galbūt tokioje situacijoje būtų galėjusi pagelbėti užsienio bendrovių technika, tačiau lietuviams tai būtų kainavę beprotiškas sumas.„Žinoma, įvyko skaudi nelaimė, tačiau mes turė-jome progą išbandyti techniką, valstybė sutaupė daug pinigų, na, o laivas savo ruožtu buvo parekla-muotas. Visiems buvo įrodytas jo funkcionalumas ir reikšmė, nes jau girdėjome gandų neva „meta čia pinigus neaišku kam... stato kažkokius laivus“, – sako Laivyno ir ekspedicinių tyrimų laboratorijos vadovas.Laive be 6 įgulos asmenų gali dirbti 12-os moks-lininkų ar kitų profesijų atstovų komanda, iš viso išplaukus į jūrą galima joje išgyventi 21 dieną. Specialios saugyklos įrengtos ne tik gausiems maisto ištekliams – iš atsarginių dalių, kurias nuolat vežiojasi šis laivas, būtų galima sutvarkyti iš rikiuotės išėjusį variklį, tam įrengtos ir dirbtu-vės.Denyje papildomai galima sumontuoti konteine-rius su gyvenimo vietomis ir sanitariniais mazgais dar 8 žmonėms. Kiekviena kajutė turi po dviaukštę lovą ir atskirą sanitarinį mazgą, papildomas dušas įrengtas prie pat įėjimo, kad parėjus iš lauko būtų galima nusiprausti.Valgykloje įrengta skaidrių demonstravimo įran-ga, tačiau čia demonstruojamą medžiagą kiekvie-nas asmeniškai gali matyti ir kajutėse įrengtuose ekranuose. Visa įranga sujungta į bendrą tinklą, laive veikia interneto ryšys.

Pagaliau paaiškės faktai apie cheminį ginklą

Itin aktuali tema ir potenciali ekologinė bomba – dar nuo karo laikų Baltijos jūroje palaidotas che-minis ginklas.Iki šiol niekas tiksliai nežinojo, nei kur, nei kiek sta-tinių pavojingų medžiagų dunkso Baltijos dugne. Tačiau dabar Klaipėdos universiteto turimas laivas pamažu praskleis paslapties šydą.„Niekas dar nėra galutinai ištyręs, paskaičiavęs ar pamatavęs cheminio ginklo paplitimo. Kitaip tariant, kiek jo ir kur jis guli? Kiek išsisklaidęs? Kokio tipo tai talpos, kokia potenciali tarša? Nes talpos, kuriose jis yra, juk turi tam tikrą at-sparumo terminą. Per tam tikrą laiką metalas surūdija. Kol kas niekas apie tai informacijos neturi, nes cheminis ginklas guli giliai – apie 100 metrų gylyje. Mes su turima aparatūra galime dirbti iki 300 metrų gyliuose“, – sakė pašnekovas.Vykdant cheminio ginklo Baltijos jūroje tyrimus svarbiausia nustatyti ginklo mastą: plotį, tūrį, kokiose talpose jis yra. Visa tai gali atskleisti laive esanti aparatūra.

„Jei kalbėsime jau apie taršą – tai yra toksinės medžiagos, kurios kažkur tirpsta, yra pernešamos. Jos gali arba įsisunkti į gruntą, arba ištirpti vande-nyje, arba būti pasisavinamos augalų, gyvų orga-nizmų ir toliau keliauti mitybos grandine“, – dėstė N. Blažauskas.Laivo įranga leidžia paimti ir grunto, ir vandens, ir gyvų organizmų mėginius, čia pat dar plūduriuo-jant ant vandens nustatyti, ar jie – užteršti.„Bandome teikti paraiškas į įvairius Europos fi-nansuojamus projektus, kad galėtume daugiau sužinoti apie cheminio ginklo problemą. Čia reikė-tų bendrų tyrimų kartu su kaimynais“, – pridūrė pašnekovas.

Jis pasakojo, jog cheminio ginklo grėsmė žmo-nių sveikatai ar aplinkai nėra labai didelė. Vie-na iš toksiškų medžiagų – ipritas – patekęs į vandenį yra želatinos formos. Nejudinamas jis nei jūros, nei organizmų neapnuodytų. Nebent būtų išnešiotas itin stiprių povandeninių sro-vių.Būtent todėl cheminį ginklą stengtasi išmesti gi-lesnėse vietose, daubose.„Jei jis gulėtų kur nors priekrantėje – būtų blo-giau. Audros, bangos daužosi į krantą, tuomet po-tenciali žala gali būti padaryta ir jūrai, ir sausumai. O dabar, kai guli ten giliai, – tiesiog reikia tyrimų“, – sakė N. Blažauskas.

Laivo virtuvelė ir konferencijų patalpa.

Kapitono tiltelis.

Nerijus Blažauskas. Variklių skyrius.


46

Patirtį perėmė iš kaimynųIki praėjusių metų pradžios Klaipėdos universite-tas teturėjo kelis „pramoginio-mokomojo“ tipo laivus: nedidelį burlaivį „Odisėja“ ir didesnįjį – „Brabander“.„Pastarasis burlaivis rimtas, istorinis, medinis. Šie-met vasarą planuojame su juo vykdyti ekspediciją į Farerų salas, Islandiją. Vis tik iš šių laivų galėdavai pasisemti vandens tyrimams, atlikti šiokius tokius dugno tyrimus. Na, iš jų galėjo dirbti narai. Netu-rėjome įrangos, kuri reikalinga kažką sunkesnio traukti, vilkti, šaudyti (stipriai iššauti orą seismi-niams tyrimams) – negalėjome tokių tyrimų atlik-ti. Visas mūsų jūrinis mokslas po sovietinių lai-kų apsiribojo tokiu „paviršiumi“. O dabar galime eiti į labai didelius ir rimtus mokslinius projektus. Atsirado galimybės čia augti, mokytis, vystyti jūrinių mokslų sek-torių ir auginti tyrėjus. Baltijos jūroje retas dabar turi tokias ga-limybes“, – pasigyrė pašnekovas.Vizija dėl laivui reikiamos įrangos buvo perimta iš Lenkijos moksli-ninkų. Nei estai, nei latviai kol kas neturi tokios įrangos, tokios mokslinės bazės.„Lenkijoje trejus me-tus dirbau jūrinių tyrimų institute. Tą gerąją prak-tiką, pačią laivo koncepciją atsinešėme čia, dar šiek tiek ją patobulinome ir išėjo šis laivas. Kata-marano tipo, platus, labai ekonomiškas, su mažesne grimzle. Jis yra tarsi lenkų turimo laivo geresnė versija“, – šypsojosi N. Blažauskas.

Teikė paslaugas dirbantiems valstybinės reikšmės projektuose

Nors pirmaisiais veiklos metais laivas „Mintis“ dar nespėjo sudalyvauti daugelyje projektų, Laivyno ir ekspedicinių tyrimų laboratorijos vadovo teigimu, jis dirbo daugiau, nei planuota.„Įėjimas į rinką su tokiu laivu yra lėtas. Tave turi pamatyti, išgirsti, turi užsitarnauti gerą vardą. Laivas buvo naudojamas, pavyzdžiui, kai kuriems darbams atlikti tiesiant „NordBalt“ elektros jungtį. Išbandėme inkaravimąsi sudėtingoje vietoje, nes įprastai, kai smėlis yra toks judrus, laivas čiuožia“, – sakė pašnekovas.Laivu naudojosi latvių ir anglų narai, siekdami elektros jungties vamzdį užkloti papildomomis smėlio gaudyklėmis, papildoma danga, kad ji neatsidengtų smėliui judant. Narai turėjo sąlygas patogiai gyventi laive.

Vėliau „Mintis“ buvo naudotas inžineriniams darbams Lenkijoje, kaimynai siekė ištirti dugno gruntą.„Šių darbų metu reikėjo išlaikyti poziciją. „Mintis“ turi mūsų regione gana retą dinaminio pozicio-navimo funkciją: tai reiškia, jog gali jūra siūbuo-ti, banguoti, tačiau jis stovės kaip įkaltas vienoje vietoje. Poziciją jis išlaiko savo varikliukais. Taigi išbandėme šį dalyką – viskas puikiai veikia. Lenki-joje taip pat instaliavome hidrografinius plūdurus – tai plūdurai, matuojantys įvairias jūrines sąlygas

tačiau ateities planai dar įspūdingesni.„Kitais metais ruošiamės rimtai ekspedicijai į Šiau-rės jūrą su kanalo „Discovery“ filmavimo grupe. Apžiūrinėsime nuskendusius laivus, jie turės savo narus, operatorius, vėliau iš šios ekspedicijos gims rimti dokumentiniai filmai, – atskleidė N. Bla-žauskas.Kaip jau minėta, kuras, laivo įgulos išlaikymas atsieina iki 1 mln. eurų per metus. Todėl laivas gali suteikti paslaugas užsienio mokslininkams, karininkams, verslininkams. Šios paslaugos yra apmokamos.„Lyginant su kitais panašaus tipo laivais, jis yra

pigus, nes maksimaliai ekonomiškas. Išlaidos ku-rui turbūt būtų perpus mažesnės, nei kitų

laivų. Beje, jis labai kompaktiškas, tiek įrangos ir visko sutalpinta į vieną

erdvę. Būtent todėl techniškai tai buvo žiauriai sudėtingas

projektas. Manau, kad Va-karų Baltijos laivų staty-

kla keiksnojo jį staty-dami. Tai tas netelpa, tai anas, tai kas nors kur nors kliūna “, – sako N. Blažauskas.

Lietuvių bendrovė

pagaliau statė lietuviams

Laivas buvo statomas dvejus metus. Įmonių

grupės Vakarų laivų gamy-kla (kurios antrinė įmonė yra

Vakarų Baltijos laivų statykla) generalinis direktorius Arnoldas

Šileika priduria, kad nors tai ir nebuvo sudėtingiausias kompanijos statytas laivas, kai

kurie užsakovo reikalavimai tapo iššūkiu.„Tai unikalus projektas, šiuolaikiškas, modernus mokslinių tyrimų laivas, kuris, manau, gali tapti tokio tipo laivų standartu. Jame sumontuota labai galinga jėgainė, jis aprūpintas pačia naujausia ir moderniausia moksline įranga, navigacijos siste-ma. Didžiausias išbandymas buvo tai, kad laivas savo gabaritais nėra didelis, o jame reikėjo su-montuoti labai daug įrangos“, – teigė A. Šileika.Dar vienas įdomus faktas – per pastaruosius dvi-dešimt metų tai pirmasis laivas, kurį ši lietuvių bendrovė statė Lietuvai. Arnoldas Šileika pabrėžė, kad paskutinį kartą Lietuvos užsakovams įmonės meistrai laivus statė 1996–1997 metais. Tuokart laivų statyklos specialistai „Lietuvos jūrų laivinin-kystės” užsakymu pastatė du laivus – „Vytautą“ ir „Gediminą“.N. Blažausko teigimu, laivas sėkmingai veikti tu-rėtų apie 20 metų. Todėl skaičiuojama, jog iki jo „išėjimo į pensiją“ reikėtų sukaupti lėšų panašiam naujam laivui.

(oro, vandens temperatūrą, bangų dydį, srovių stiprumą). Ši operacija sudėtinga. Tokius darbus dirbant taip pat turi būti išspręsti visi saugumo klausimai“, – pasakojo N. Blažauskas.

Ateityje – bendra ekspedicija su „Discovery“ filmavimo komanda

Vėliau „Mintis“ „apžiūrėjo“ kelis nuskendusius lai-vus ir netgi aptiko vieną „šviežią“ skenduolį.Šiuolaikinė įranga leidžia padaryti 3D nuskendusio ir dugne gulinčio laivo vizualizaciją, nuskenuoti kiekvieną jo atbrailą ir linkį. Čia vėlgi buvo panau-dota nauja įranga ir kompiuterinės technologijos.Laivas taip pat „prižiūri“ ir Būtingės naftos termi-nalą – matuoja įvairius aplinkos parametrus, kad naftos transportavimu užsiimanti bendrovė nepa-skleistų taršos.Pirmaisiais veiklos metais nuveikta išties daug –


Užs

. Nr.

15/1

50

47

Atlikus modernizavimo darbus, lokomo-tyvas įgijo šiuolaikišką išvaizdą, tapo komfortabilus. Jo greitis siekia – iki 160 km/val.

3000 kW galingumo šiuolaikinis modernizuotas keleivinis lokomotyvas TEP70M-0249 su elektros pavara yra skirtas keleivinių vagonų pervežimui geležinkelio keliais, kurių kelio tarpuvėžės plotis siekia 1520 mm. Vykdant modernizacijos darbus buvo modifikuotas lokomotyvo kėbulas, pritai-kant jį naujų mazgų ir agregatų sumontavimui,

Seną lokomotyvą pavertė šiuolaikišku ir moderniu

Bendrovė „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ modernizavo keleivinį 3000 kw galios lokomotyvą 6-mis varančiomis ašimis. Tai pirmasis tokio tipo projektas, realizuotas keleiviniam loko-motyvui TEP70, rytų Europoje. Šis bendrovės gaminys „Lietuvos metų gaminio 2015“ konkurse įvertintas aukso medaliu.

atlikti kiti tokiam projektui įgyvendinti būtini darbai. Kaip pagrindinis galios šaltinis lokomotyve yra jėgainė, sudaryta iš dyzelinio variklio ir generato-riaus – lokomotyve sumontuotas 3000 kW galios dyzelinis variklis. Lokomotyve dyzelinio variklinio generatoriaus automatizuotam valdymui ir jėgai-nės parametrų reguliavimui įdiegta kompiuterinė (mikroprocesorinė) valdymo sistema.Taip pat buvo pakeista vibro ir triukšmo izoliacija, sumontuota nauja apdaila, lokomotyvų brigados

darbo vietoje komfortui ir mikroklimatui pagerinti įrengtas kabinos kondicionierius, naujos mašinisto sėdynės, elektra pašildomi langai ir galinio vaizdo veidrodžiai, prožektoriai, buferiniai žibintai ir t.t. Pagrindinė „Vilniaus lokomotyvų remonto depo“ veikla – manevrinių lokomotyvų, kelio mašinų gamyba, visų rūšių riedmenų kapitalinių ir ei-namųjų remonto darbų atlikimas ir lokomotyvų modernizavimas. Pagrindinis Bendrovės užsako-vas – bendrovės akcininkas – AB „Lietuvos gele-žinkeliai“.


Užs

. Nr.

15/1

65

48

LED šviesos diodų panelė Lietuvos pramo-nininkų konfederacijos (LPK) konkurse „Lietuvos metų gaminys 2015“ įvertinta aukso medaliu mašinų ir įrengimų pramonės

grupėje. Tai universalus gaminys, kuris gali būti montuojamas ir į modulines, ir į gipso lubas. Jis tinka biurams, ligoninėms, darželiams, prekybos salėms ir kitoms patalpoms apšviesti.

LED panelė: modernus šviestuvas, kuris gali būti montuojamas ir

senojo vietoje LED panelė, sunaudojanti iki 3 kartų mažiau ener-gijos, yra ženkliai ekonomiškesnė už analogiškus ankstesnės kartos šviestuvus. Joje nėra jokių kenksmingų medžiagų, jos šviesa nevargina pa-talpoje dirbančių žmonių akių, ji atrodo solidžiau, o jos tarnavimo laikas net kelis kartus ilgesnis už įprastų šviestuvų. Tačiau ne tik tai lėmė, kad prestižinis apdovanojimas atiteko būtent šiam kompanijos „Baltled“ specialistų sumanytam ir įgyvendintam projektui. „Daugelis galvoja, kad LED apšvietimas yra labai brangus, tačiau mūsų sukurta panelė paneigia šį mitą – tai labai efektyvus, ženkliai pranašesnis

Mitas, kad LED apšvietimas brangus, – paneigtas

Šios įmonės vardas ir jos specialistų sukurti unikalūs gaminiai ir šviesos spren-dimai gerai žinomi visame pasaulyje, nes beveik 80 proc. joje sukurtų produktų keliauja į užsienį. Tačiau vienas naujausių UAB „Baltled“ projektų – LED švie-sos diodų panelė sukurta specialiai mūsų šalies poreikiams patenkinti.

už pastaruoju metu plačiai naudojamus kitokius šviestuvus, pavyzdžiui, liuminescencines lempas, gaminys, todėl investicijos į jį tikrai atsiperka“, – apibūdindamas naująjį gaminį pasakoja UAB „Bal-tled“ direktorius Kęstutis Lukoševičius.Anot jo, dėl unikalių inžinerinių sprendimų ir šviestuvo paviršiui naudojamų medžiagų mak-simaliai išnaudojamas LED lempų efektyvumas, o šviesa iš panelės sklinda reikiamu kampu. Dėl to apšvietimas mažiau akina, o dirbantys LED panele apšviestoje patalpoje jaučiasi komfortiškai. Kadangi naudojami su-derinti aukštos kokybės komponentai, priešingai vyraujančiai nuomonei, šis modernus šviestuvas pasižymi aukštu spalvų atkūrimo indek-su. Tai reiškia, kad visos aplinkos spalvos jam šviečiant nepraranda natūralumo. K. Lukoševičius pabrėžia dar vieną aspektą, kuris LED šviesos diodų panelę daro patraukliu gami-niu. Pastaruoju metu biurams, viešbučiams ir kitoms viešoms patalpoms apšviesti Lietuvoje plačiai naudojami standartiniai šviestuvai su liu-minescencinėmis lempomis – į lubas įmontuoti

kvadratai. Noras pakeisti juos neardant lubų ir buvo ta užduotis, kurią kompanijos specialistai turėjo išspręsti. „Kadangi perdaryti lubas yra daug vargo, mes sie-kėme sukurti sprendimą, kuris leistų pakeisti seną apšvietimą į pranašesnį ir sumažinti energijos sąnaudas jų neardant. Mūsų sukurta LED panelė yra tokio paties dydžio kvadratas, todėl galima labai paprastai ir greitai pakeisti ja seną šviestuvą

– tereikia vieną išmontuoti, o kitą su-montuoti toje pačioje vietoje“,

– aiškina UAB „Baltled“ vadovas.

Visa tai ir lėmė, kad naujasis

gaminys, kokybiš-kai ir šiuolaikiškai ap-

šviečiantis patalpas bei leidžiantis vartotojui ženkliai sutaupyti, labai greitai

įsitvirtino Lietuvos rinkoje. Nors jis pradėtas ga-minti tik 2014 m., kompanija Lietuvos rinkai jau pateikė jų daugiau kaip 10 tūkst. vienetų.„Apie 80 proc. visų kitų mūsų produktų keliauja į užsienį, Bet LED panelę mes kūrėme būtent Lietu-vos rinkai, todėl apie 80 proc. šių panelių parduo-dame mūsų šalyje“ , – pabrėžia K. Lukoševičius.


49

Medalis – visos komandos darbo įvertinimas

Įtakingiausiame šalies įmonių gaminamą pro-dukciją vertinančiame LPK konkurse pelnytas apdovanojimas – pirmas toks aukštas įmonės, šviečiančios reklamos ir bendrojo apšvietimo LED sprendimus kuriančios daugiau negu dešimtme-tį, įvertinimas. Pasak K. Lukoševičiaus, bendrovei tai patvirtinimas, kad jie eina teisinga kryptimi ir kuria produktus, kurių šiandien reikia rinkai, bei įpareigojimas tęsti darbus. „Aukščiausio lygio Lietuvos verslo apdovanojimas svarbus ir įmonės plėtrai įsitvirtinant naujose rinkose. Savo produktais mes prekiaujame 35 pa-saulio šalyse ir nuolat ieškome naujų klientų. Todėl aukso medalis – tai ne tik mūsų kompetencijos patvirtinimas esamiems, bet ir mūsų patikimumo įrodymas naujiems klientams. Tai patvirtinimas, kad mes siūlome tikrai išskirtinius sprendimus, kurie padidins potencialių klientų norą geriau mus pažinti ir skatins juos bendradarbiauti su mumis“, – tikisi UAB „Baltled“ vadovas. Anot jo, ši sėkmė – viso įmonės kolektyvo nuo-pelnas, o daugiausiai kuriant LED panelę prisidėjo produktų vystymo vadovo Mindaugo Jasiulevi-čiaus vadovaujami inžinieriai, kuriems ir „priklau-so didžioji dalis medalio, nes vienas nieko nesu-kursi – turi dirbti komanda“.

Naujas idėjas testuoja Šviesos laboratorijoje

Bene didžiausią patirtį Rytų Europoje turinčia bei pelnytai viena iš Lietuvos rinkos lyderių kuriant ir tobulinant LED šviesos sprendimus vadinama ben-drove pasitiki ir pačios didžiausios bei garsiausios pasaulio kompanijos. Jų užsakymu UAB „Baltled“ įvairiose šalyse įgyvendino daugiau nei 50 tūkst. sprendimų.Ne vienas iššūkių kupinas modernių pastatų apšvietimo projektas įgyvendintas ir Lietuvoje, o vienas naujausių „Baltled“ šviesos inžinierių įgyvendintų projektų – verslo centre „Premium“. Visi sprendimai sukurti atsižvelgiant į kliento po-reikius ir pastato dizainą, o efektyvūs šviestuvai, kurie esant tam pačiam šviesos kiekiui suvartoja žymiai mažiau elektros energijos negu standar-tiniai, ne tik solidžiai atrodo, bet ir jungiasi prie įdiegtos valdymo sistemos bei sukuria ypač geras darbo sąlygas.Efektyvūs šviesos sprendimai kuriami pasitelkus modernią Šviesos laboratoriją. Joje esančiais įrenginiais naujų gaminių prototipai tikrinami ir lyginami su rinkoje esančiomis alternatyvomis. Pasak didelę patirtį turinčių šviesos inžinierių, tikrinti kuriamų produktų komponentų suderi-namumą ir sistemų parametrus būtina, kadangi net naudodamas brangius ir patikimus pro-duktus iš anksto nežinai, kaip jie veiks sujungti į sistemą, koks bus gaminio ilgaamžiškumas, akinimo bei galutiniai skleidžiamos šviesos pa-rametrai. „Laboratorijos, kurioje yra devynios skirtingos testavimo sistemos, atitinkančios tarptautinius reikalavimus šviesos laboratorijoms, galimybės leidžia atlikti virš 90 skirtingų testavimų-bandy-mų. Naudodama aukščiausio lygio detektorius

mūsų produktų vystymo komanda gali per kelias dienas labai tiksliai įvertinti visus galutinius kuria-mo produkto šviesos srauto, spalvos, ilgaamžišku-mo, elektromagnetinio suderinamumo, apsaugos klasės bei temperatūros poveikio parametrus“, – pabrėžia K. Lukoševičius.Yra ir dar viena UAB „Baltled“ sėkmės paslaptis. Tiksliau – sava sėkmės formulė, be kurios nesu-kursi gero produkto. Anot bendrovės vadovo, pir-miausia reikia labai gerai perprasti, ko reikia rin-kai, klientams: „Kalbiesi su jais, ir kai jau suvoki jų poreikius, gali žengti antrą žingsnį – galvoti, kaip juos patenkinti. Tada kuri produkto koncepciją – ne vieną variantą, o kelis, nes iš karto pataikyti į dešimtuką dažniausiai nepavyksta. Vėliau vystai tą produktą ir kai jis jau sukurtas, informuoji po-tencialius klientus, kad yra naujas gaminys, kuris gali tenkinti jų poreikius“, – vardija bendrovės vadovas.Tačiau ir pradėjus tiekti naują gaminį, anot K. Lu-koševičiaus, reikia įsiklausyti į klientų nuomonę, ar pateikta tai, ko jie tikėjosi, ar dar reikia šį tą patobulinti. Būtent toks nuolatinis atsinaujinimas ir yra sėkmės formulės pagrindas, kadangi neįma-noma sukurti idealaus produkto visiems klientams ir visiems laikams. „Jei norime pateisinti mūsų klientų ir produktų pirkėjų pasitikėjimą ir plėstis, privalome greitai reaguoti į besikeičiančius rinkos poreikius ir tobu-lėjančių technologijų siūlomus naujus sprendimus integruoti į mūsų kuriamus produktus“, – pabrėžia UAB „Baltled“ vadovas ir priduria, kad neseniai įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo ir įmonės lėšomis finansuoti projektai ženkliai pa-didino bendrovės konkurencingumą ir galimybes investuoti į naujų LED apšvietimo produktų vys-tymą.


Užs

. Nr.

15/1

42

50

Skaičiai – tik viena sėkmingos įmonės dedamoji. Lemia visuma

Norėdami įvertinti, kaip sekasi vienai ar kitai bendrovei, mes visiškai instinktyviai ieškome skaičių. Suprask, kuo didesnė apyvarta ir pelnas, tuo geriau dirbama. Visgi elektrotechni-nius sprendimus diegiančios UAB „Voltas“ vadovas Darius Levickis su tokiu vertinimu sutinka tik iš dalies. Taip, pra-eitų metų pabaigoje bendrovė gavo „Sėkmingai dirbančios įmonės“ nominaciją, bet, pasak jo, tam, kad galėtum vadintis tikrai „sėkmingu“, vien pelningumo nepakanka.

UAB „Voltas“ pernai didino ir savo pelningu-mą, ir apyvartą, ir investicijas, ir eksporto apimtis. Kaip tvirtino D. Levickis, visa tai yra ne vienerių metų darbo rezultatas.

Geriausia mokykla – galimybė gyvai pačiupinėti naujus gaminius

Darbai, kurie buvo padaryti prieš kelerius me-tus, tuo pačiu buvo ir puiki investicija, atsipirkusi 2015–aisiais.


51

„Tokia lengva mūsų avantiūra buvo pasiryžimas imtis projektų Baltarusijoje. Ten dirbome įgyven-dinant du stambius objektus. Tai buvo 2012-2013 m. Po praėjusios krizės tai buvo projektai su di-džiausiomis darbų apimtimis. Mums pavyko rea-bilituotis, gauti didelius kontraktus ir taip atsigau-ti. Tada ir atsistatė darbuotojų skaičius, bendrovės apyvarta. Taigi tie objektai prisidėjo ir prie praeitų metų sėkmės. Mums pavyko ne tik susitarti dėl vėjo jėgainių projekto Lietuvoje, bet ir dėl darbų toje pačioje Baltarusijoje. Ten pernai įvykdėme ne-mažą dalį darbų. Gauti užsakymus ir padėjo buvęs kelerių metų įdirbis“, – dėstė pašnekovas.Pernai bendrovė daug investavo į darbo sąlygų ge-rinimą. Atnaujintas transporto priemonių parkas, suteikti planšetiniai kompiuteriai darbų vadovams, atnaujintos administracijos darbuotojų darbo vie-tos – kompiuteriai, telefonai. D. Levickiui tai atrodo visiškai natūralu. Anot jo, būtent į darbuotojus ir turi būti nukreipta didžioji dalis investicijų. „Mūsų didžiausios investicijos yra į mūsų darbuo-tojus, kokybišką darbą. Jeigu nori kažką daryti greitai ir kokybiškai, tiesiog būtinos investicijos į įrangą, darbuotojų mokymus. Mums tai yra svar-biausia. Jeigu neturėsime specialistų, kurie galėtų valdyti sudėtingą techniką ir vykdyti didelės ap-imties projektus, mes būsime niekas. Todėl nieko keisto, kad būtent čia ir reikia investuoti daugiau-siai“, – teigia jis.Elektrotechnika yra tokia sritis, kurioje nuolatos kaž-kas keičiasi, todėl tiesiog negalima sau leisti užsnūsti. Nuolatos privalai domėtis, kas vyksta rinkoje ir pačias svarbiausias naujoves kuo greičiau pristatyti savo kli-entams. „Voltui“ ši taisyklė labai gerai žinoma. „Mūsų patirtis čia jau pakankamai didelė. Įmonė darbavosi statant pačias pirmąsias vėjo jėgaines Lietuvoje. Tuos darbuotojus, kurie kažkada patys pirmieji pradėjo dirbti su vėjo ar saulės energeti-ka, irgi pavyko išlaikyti. Pati geriausia mokykla yra galimybė gyvai pačiupinėti naujus gaminius. Todėl visada stengiamės, kad mūsų darbuotojai būtų supažindinti su naujausiais gaminiais ir technologi-jomis. Kviečiame pas mus atvažiuoti ir didžiųjų ga-mintojų atstovus. Jie geriausiai sugeba supažindin-ti su naujausiais sprendimais“, – kalbėjo D. Levickis.

Klientas gerai žino, ko noriPašnekovas pastebi, kad pastaraisiais metais vie-šojoje erdvėje itin pagausėjo informacijos apie elektrotechnikos sprendimus. Tokiomis aplinky-bėmis vėluoti, atsilikti būtų pati didžiausia klaida. Klientai kaipmat tai suprastų. „Keičiasi tai, kiek informacijos yra viešojoje erdvė-je, kaip lengvai pasiekiama, ir kokia dalis žmonių ja domisi. Jeigu pats klientas domisi naujausiomis technologijomis, tai jis reikalauja ar bent jau nori, kad ir pas jį būtų instaliuojamos, tarkim, naujausios apšvietimo technologijos. Klientų poreikiai auga kartu su jų informuotumu. Žinoma, mes jau turime su viskuo suspėti. Turime visada būti pasiruošę pa-siūlyti tuos naujausius sprendimus“, – sakė jis.

Nieko keisto, kad gavę galimybę sužinoti dau-giau, klientai tai ir pa-daro. Šiandien jie kaip niekada informuoti, ži-nantys, ko nori, ir reiklūs. „Taip, tai tikrai jaučiame. Didžiausi įrenginių tiekė-jai nuolatos organizuoja daugybę renginių, semi-narų, kuriuose supažindi-na žmones su naujausiais sprendimais. Klientams visa ta informacija šian-dien yra labai lengvai prieinama. Ir jie naujovė-mis pakankamai domisi. Anksčiau buvo taip, kad mes patys pasakodavom apie naujoves, siūlydavom jas. Dabar jau patys klientai apie jas teiraujasi. Šiandieninis klientas pa-prastai jau pats būna apsisprendęs, ko ir kaip nori“, – teigė UAB „Voltas“ vadovas.

Vadovybė ne tik iš darbuotojų tikisi atsakomybės, bet ir pati elgiasi

atitinkamai D. Levickio įsitikinimu, atsiliepti į augančius kli-entų poreikius gali tik darbuotojai, kurie ne tik automatiškai atlieka pavestas užduotis, bet į savo darbą žiūri kūrybingai. „Žmonės, kurie yra savo srities specialistai, generuo-ja idėjas, stengiasi susipažinti su naujovėmis, yra di-džiausias mūsų įmonės turtas ir nulemia jos sėkmę. Kaip mums tai pavyksta? Manau, kad visų pirma darbuotojas turi įmonėje jaustis patogiai. Jam turi būti suteiktos galimybės atsiskleisti. Dėl savo idėjų ir žinių jis neturi būti kaip nors gniuždomas. Turi būti leista viską pasakyti, kuo daugiau sužinoti. Galų gale, turi būti tam tikras komforto lygis. Aišku, viską reikia gerai pasverti. Lazda juk turi du galus. Duotos laisvės turi suteikti naudos įmonei. Į žmones, kurie laisvę ir kitus suteiktus įrankius panaudoja bendram

labui, mes investuojame, palai-kome juos. Visgi, jeigu žmogus tai panaudoja kažkaip ne taip, tenka kalbėti visai kitaip“, – neslepia pašnekovas.Pasak D. Levickio, jeigu iš aplinkinių lauki tam tikro re-zultato, privalai ir pats rodyti pavyzdį. Bendrovės „Voltas“ vadovybė iš savo darbuotojų tikisi atsakomybės, todėl ir pati privalo atitinkamai elgtis. „Visada stengiamės būti so-cialiai atsakingi, tegu ir ne-didele dalimi, bet bent kuo galime prisidėti prie kokių nors problemų sprendimo.

Pavyzdžiui, aš pats stengiuosi gyventi aktyviai. Noriu, kad ir jaunoji karta turėtų galimybių akty-viai gyventi. Juk kiek mes būsime sveiki ir aktyvūs laisvalaikiu, tiek būsime sveiki ir aktyvūs darbe. Todėl mūsų socialinis darbas dažniausiai vykdo-mas su sportininkais. Didžiuojamės pernai padėję vienam olimpiečiui. Maratonininkas Rimantas Kančys Berlyne įvykdė olimpinį normatyvą, o mes buvome, turbūt, didžiausi jo rėmėjai. Jis net ir nor-matyvą įvykdė bėgdamas su mūsų įmonės užrašu ant krūtinės“, – džiaugėsi bendrovės vadovas.Socialinė veikla jam – lygiai tokia pati verslo dalis, nes įmonės sėkmė matuojama toli gražu ne vien pinigais. Sėkmingas verslas turi nešti teigiamą po-kytį žmonių gyvenimuose. „Mums „Sėkmingai dirbanti įmonė“ yra tokia, kuri yra viena iš savo srities lyderių. Visų pirma, dėl savo darbuotojų kvalifikacijų, teikiamo paslaugų spektro. Lygiai taip pat sėkminga įmonė ta, kurios darbuoto-jai gerai jaučiasi savo darbe. Sėkminga įmonė prisi-deda ir prie socialinių projektų, gali ištiesti ranką ir padėti. Taigi įmonės sėkmė turi būti vertinama įvai-riapusiškai. Ne tik pasiektais skaičiais, apyvartomis ar pelnais. Mano požiūriu, į vieną visumą turi susi-lieti daug skirtingų aspektų. Tik tada gali vadintis „Sėkmingai dirbančia įmone“, – teigė D. Levickis.

Elektrotechnika yra tokia sritis, kurioje nuolatos kažkas keičiasi, todėl tiesiog negalima sau leisti užsnūsti. Nuolatos privalai domėtis, kas vyksta rinkoje ir pačias svarbiausias naujoves kuo greičiau pristatyti savo klientams.


Užs

. Nr.

15/1

41

UAB „Voltas“ vadovas Darius Levickis apdovanojimo ceremonijoje

52

Pastaraisiais metais 3D spausdinimo techno-logijos jau spėjo sukelti nemažai triukšmo. Investiciniai fondai įmones, vienaip ar kitaip dirbančias 3D srityje, stebi itin atidžiai. Ko-

dėl 3D spausdinimas sulaukia tiek dėmesio? Pa-sak bendrovės „In Re“ produkto vadovo Ramūno Šablevičiaus, taip yra visų pirma dėl inovatyvumo ir plataus pritaikymo, kuriais pasižymi ši techno-logija. „Tai, kas ilgus metus buvo pasiekiama tik didelėms kompanijoms, tapo prieinama kiekvienam vartoto-jui: tiek namų, tiek mažos įmonės konstruktoriui ar architektui. Nereikia pamiršti, kad tai „atvirkštinė“ technologija mums žinomoms tradicinėms detalių gamybos technologijoms – frezavimui, tekinimui ir pan. Dabar mes galime nesudėtingais įrenginiais (3D spausdintuvais) „užauginti“ mums reikiamos formos detales, patikrinti jų atitikimą siekiamam di-zainui ar surenkamumui, funkcionalumui per kelias ar keliolika valandų!“ – dėstė jis.Prognozuojama, kad 3D spausdinimas gali sukelti revoliuciją pramonėje, nes iš esmės pasikeis tai, kaip mes įsigysime mums reikalingus įrenginius ir jų dalis ar gatavus produktus – užuot juos užsakius ir laukus pristatant, tereikės parsisiųsti 3D modelį ir jį atsi-spausdinti.„Norint objektyviai įvertinti 3D spausdinimo technologijos privalumus reikėtų tiksliai įvardinti

Pagrindinis iššūkis – suvokti, kur galima geriausiai pritaikyti 3D spausdinimo pranašumusPramonėje prieš konstruojant gaminius dažnai iš pradžių reikia sukurti jų prototipus. Prototipų gamybai tradiciniais būdais (metalo apdirbimu, liejimu ir pan.) reikia daug išteklių, tiek finansinių, tiek laiko, nes pati gamyba gali trukti net kelias savaites. Pastaruoju metu vis plačiau žinomi ir pritaikomi 3D spausdintuvai leidžia maksi-maliai greitai ir patogiai, vos ne vieno mygtuko paspaudimu, sukurti (atspausdinti) būsimųjų gaminių prototipus. Lietuvoje 3D spausdin-tuvų srityje darbuojasi ir bendrovė „In Re“.

pramonės sritis, kuriose 3D spausdinimo užimama dalis vis plėsis ir didės. Prisiminkime kad ir pra-monės robotizaciją – ilguoju laikotarpiu robotai ir pusautomačiai sugebėjo nurungti žmogaus rankų darbą dėl greitumo, tikslumo, bet tik dėl augančios prekių ir detalių paklausos. Atitinkamai 3D spausdi-nimas artimiausioje ateityje nurungs robotus ir net rankų darbą srityse, kuriose tai bus ekonomiška nau-dinga naudoti“, – teigė Ramūnas Šablevičius.Jis pateikia ir kelis labai konkrečius pavyzdžius, kurie šiandien gal dar ir atrodo kaip mokslinė fantastika, bet rytoj jau bus realybė. „Vienas iš pavyzdžių – erdvėlaivio sugedusios ar sudegusios detalės atspausdinimas vietoje, užuot jas gaminus ir transportavus iš Žemės. Kitas pavyz-dys – žmogaus organų užauginimas laboratorijose – gal tokiu būdu eliminuosime tinkamų donorų paiešką? Esmė ta, kad šiuo metu ir dar ganėtinai ilgai mes versimės tiek rankų darbu, tiek pagalbi-nėmis priemonėmis, tiek tradiciniais gamybos me-todais. Pagrindinis iššūkis – suvokti, kur mes galime ekonomiškai pritaikyti 3D spausdinimo teikiamus pranašumus“, – įsitikinęs „In Re“ produkto vadovas.

Taigi vis populiarėjantis 3D spausdinimas tiek į kasdienius žmonių

gyvenimus, tiek į pramonę turė-tų įnešti daugy-

bę naujų vėjų. Anot pašnekovo, šiandieninės tenden-

cijos sufleruoja, jog 3D spausdinimas greičiausiai žengia į aeronautikos, medicinos ir tiksliosios elek-tronikos sritis. Nemažą dalį rinkos užima galutinių produktų gamyba pagal individualius užsakymus – įsteigta nemažai 3D spausdinimo centrų, kurie atlieka vienetinius ar smulkiaserijinius užsakymus pagal pateiktus klientų 3D modelius. Tai jau nebe naujiena ir Lietuvoje. „Tik nepamirškime, kad kol kas 3D spausdinimas yra smulkių detalių gamybos technologija, žvelgiant iš galimų gauti detalės gabaritų perspektyvos. Kol kas nėra technologijos, kuri galėtų vienu metu iš skirtin-gų medžiagų „auginti“ gelžbetoninę tilto siją ar „lie-ti“ namo perdengimą su instaliuotais inžineriniais tinklais. Taip, jau sugebame „auginti“ namo sienas, bet stogą dengiame tradiciniais būdais. Ne, tai ne-bus vienintelė „teisinga“ technologija, bet taip, tai bus vienas iš inovatyviausių būdų spręsti, kaip gauti reikiamą formą“, – neabejoja R. Šablevičius.


Užs

. Nr.

15/1

40

53


Kaip portalui Statybunaujienos.lt sakė asociacijos „Linpra“ eks-pertų komisijos dėl mašinų ir įrenginių, elektronikos ir elektro-

technikos pramonės įmonių gaminių pripažinimo „Lietuvos Metų gaminiais 2015“ komisijos pirmininkas doc. dr. Vladas Algis Gapšys, visos įmonės, pristatydamos rinkai paslaugas ir pro-duktus, akcentuoja ekonomiškumą. Iš tų įmonių, kurios dalyvavo konkurse, ypač ryškiai išsiskiria katilų gaminto-jai. Tarp penkių katilų du yra bendrovės „Umega“ gaminiai.

Elektrinė aukštos temperatūros krosnis SNOL 128/1200 – aukso

medalisSNOL 128/1200 – elektrinė aukštos tem-peratūros krosnis, kurios kamera pagaminta iš pluoštinės termoizoliacijos plokščių ir plytų. Krosnis skirta metalo ir kitų įvairių lydinių termi-nio apdirbimo darbams, pagal standartą, kuris konkrečiai taikomas aeronautikos srityje. Krosnyje detalės bus grūdinamos bei atliekamas papildo-mas terminis apdirbimas. Detalės dedamos į spe-cialų krosnyje esantį metalinį konteinerį, į kurį per sumontuotą automatinę dujų padavimo sistemą, leidžiamos apsauginės dujos (argonas). Ši pro-cedūra užtikrina, kad terminio apdorojimo metu detalės nesioksiduotų ir išliktų kokybiškos iki pat proceso pabaigos. Po proceso visos detalės be iš-imties yra tikrinamos rentgenu, todėl joks neatiti-

Siekis – mažiau kuro ir daugiau šilumos

Bendrovė „Umega“ 2015 metus pabaigė pelniusi du „Lietuvos metų gaminio“ medalius bei „Sėkmingai dirbančios įmonės“ vardą.

kimas yra negalimas. Proceso metu išsiskyrę garai ar perteklinės dujos per centrinę ventiliavimo sis-temą patenka į specialų dujų surinktuvą, iš kurio vėliau šias medžiagas galima saugiai pašalinti.Krosnies temperatūra reguliuojama elektroniniu mikroprocesoriniu temperatūros reguliatoriumi, kuris veikia kartu su termopora, įmontuota ka-meroje. Savikontrolės ir savidiagnostikos sistema PID – užtikrina tolygų temperatūros pasiskirstymą krosnies kameroje. Krosnyje taip pat įmontuota kompiuterinė sąsaja, kuri leidžia perkelti duome-nis į kompiuterį tam, kad vėliau juos būtų galima patikrinti bei analizuoti. Visa tai užtikrina kokybiš-ką kaitinimo ciklą, kuris negali turėti jokių nukry-pimų nuo sertifikuotos procedūros.

Židinys-krosnelė Vienybė „RETRO“ – sidabras

Krosnelė-židinys Vienybė „Retro“ – pirmasis nau-jos šildymo technikos šeimos narys, projektuotas laikantis LST EN-13240 standarto. Krosnelė-židinys Vienybė „Retro”, lyginant su įprastomis krosnelėmis, yra ekonomiška ir drau-

giška aplinkai. Degimo metu susida-riusios medžiagos yra sudeginamos dar krosnelės viduje, o į aplinką paten-ka minimalus teršalų kiekis. Krosnelės viduje vyksta du degimo procesai, to-kiu būdu maksimaliai deginamas ku-ras ir degimo metu susidariusios dujos. Kad krosnelė kūrentųsi ir šildytų, reika-lingi du dalykai: mediena ir deguonis. Išskirtinis Vienybė „Retro“ krosnelės dizainas optimizuoja konvekcijos ir

šilumos išspinduliavimo procesus. Tai reiškia mažiau kuro, bet daugiau šilumos. Krosnelė pagaminta iš plieno ir sveria 65 kg.

Auga produkcijos ir paslaugų apimtys

Generalinio direktoriaus Tomo Džiugo va-dovaujama įmonė pripažinta „Sėkmingai dirban-čia įmone 2015“. Ši nominacija pelnyta, įvertinus svarbiausius įmonės rodiklius. „Umega” pirmąjį praėjusių metų ketvirtį į gamybą investavo 1080 tūkst. €, o trečiąjį – 693 tūkst. €. Eksporto apimtys nuo 3741 tūkst. € pirmą ketvirtį išaugo iki 4688 tūkst. € trečią ketvirtį. Įsteigtos 85 naujos darbo vietos, tad trečią ketvirtį įmonėje dirbo 676 darbuotojai. Produkcijos ir paslaugų ap-imtys didėjo nuo 5006 tūkst. € iki 6322 tūkst. €.Kokybės vadybos standartas ISO 9001 sertifikuo-tas nuo 2003 m., o aplinkos apsaugos ISO 14001 – nuo 2002 m. 2015 m. įmonė sertifikavosi iš naujo turimas vadybos sistemas. „Įmonėje aktyviai taikome ISO 3834 standarto ir PED-H-14.038 direktyvos reikalavimus, – sakė įmonės vadovas T. Džiugas. – Šiais metais pa-pildėme vidaus auditorių gretas 3 sertifikuotais darbuotojais, kuriuos mokė (sertifikavo) trečiosios šalies sertifikavimo įmonė.“Bendrovė „Umega” – šiuolaikiška gamybinė įmo-nė, turinti ilgalaikes tradicijas metalo apdirbimo ir gamybos iš metalo srityse. Pagrindines AB „Ume-ga“ veiklos sritis sudaro: šildymo įrenginiai, žemės ūkio ir miško technika, laboratorinės ir pramoni-nės krosnys, orapūtės, metalinės detalės, vožtu-vai, kiti metalo produktai bei elektros prekės.

Židinys-krosnelė Vienybė „RETRO“ – sidabras

Elektrinė aukštos temperatūros krosnis SNOL 128/1200 – aukso medalis

54

CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas

Viešieji pirkimai

Centrinė perkančioji organizacija CPO LT 2015 metus įvardija sėkmingais: lyginant su 2014 metais, perkančiųjų organizacijų, vykdančių pirkimus per elektroninį katalo-

gą, skaičius išaugo beveik 11 proc., – nuo 3310 iki 3668; tiekėjų skaičius taip pat padidėjo beveik 10 proc., – nuo 443 iki 486; sutarčių kiekis padidė-jo 15 proc., – nuo15263 iki 17558; sukurti penki nauji prekių, paslaugų ir darbų moduliai, – iš viso jų dabar yra 32.2015 metais perkančiosioms organizacijoms atsirado naujų galimybių centralizuotai įsigyti vertimo, pašto ir kurjerių, paprasto ir specialaus skalbimo, paprasto ir specialaus skalbimo iš socia-linių įmonių paslaugų bei kanceliarinių prekių taip pat iš socialinių įmonių. Naujų paslaugų ir prekių įtraukimas į elektroninį katalogą suaktyvino šalies ūkio subjektus, ypač vidutinį ir smulkųjį verslą bei socialines įmones.

CPO LT – pagalbininkas, vykdant viešuosius pirkimus viešojo sektoriaus ir savivaldos institucijoms

2015 metais viešojo sektoriaus ir savivaldos institucijų perkančiosios organizacijos per CPO LT sudarė daugiau nei 17,5 tūkst. sutarčių prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti už 365 mln. eurų, t. y. šių pirkimų minėtoms institu-cijoms atlikti pačioms nereikėjo.

Anot CPO LT direktoriaus Rolando Černiausko, neįgaliųjų socialinės įmonės yra ne tik svarbūs šalies ūkio subjektai, bet ir reikšmingi socialinės ekonomikos elementai. Tačiau praktika rodo, kad šioms įmonėms dėl jų specifikos ne visada pasise-ka laimėti konkurencinėje kovoje su stambiaisiais rinkos dalyviais, nežiūrint į tai, jog jų siūlomos prekės ir paslaugos savo kokybe nė kiek nenusi-leidžia didžiųjų įmonių produkcijai. Ši aplinkybė paskatino CPO LT sukurti atskirus paslaugų ir prekių modulius, kuriuose tik socialinės įmonės varžosi centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose. Kaip parodė praktika, perkančiosios organizacijos aktyviai perka socialinių įmonių siūlomas prekes ir paslaugas, todėl ir ateityje CPO LT vykdys tokius pirkimus, įtraukdama lygiateisiais pagrindais soci-alines įmones į centralizuotus viešuosius pirkimus. 2015 m., įgyvendinus ES struktūrinių fondų fi-nansuotą projektą „Centralizuotų viešųjų pirkimų

valdymo sistemos kūrimas ir diegimas“, pradėjo veikti naujasis elektroninis katalogas CPO IS, praplėtęs vykdomų centralizuotų viešųjų pirki-mų galimybes. Naujoje informacinėje sistemoje paprastesnis užsakymų formavimas, pateikiama kainų prognozė, perkančiosioms organizacijoms sukurta patogesnė duomenų valdymo, sistemini-mo ir archyvavimo statistikos duomenų apdoroji-mo sistema ir administravimas, galimybė vykdyti konsoliduotus pirkimus ir aukcionus, organizuoti apklausas.CPO LT nuo 2013 metų aktyviai padeda institu-cijoms, įgyvendinančioms daugiabučių namų atnaujinimo (renovacijos) programą. Jos pas-laugomis gali naudotis ir būstą renovuojantys subjektai. „Pastebėjome, kad dauguma jų yra neperkan-čiosios organizacijos, todėl joms Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, pagal kurias pirkimai vyksta CPO LT elektroniniame kataloge, nėra privalo-mos. Todėl ėmėmės iniciatyvos padėti gyven-tojams lengviau ir paprasčiau įsigyti renovacijai reikalingus darbus be perteklinio reglamentavi-mo, būtino vykdant viešuosius pirkimus. Taip at-sirado alternatyvaus katalogo neperkančiosioms organizacijoms idėja. Jai pritarė Vyriausybė ir mūsų steigėja – Ūkio ministerija – 2015 metų lapkričio mėnesį suteikė teisę CPO LT vykdyti ne tik viešuosius, bet ir kitus pirkimus daugiabučių renovacijai. Tikimės, kad ši CPO LT iniciatyva bus ir toliau palaikoma bei artimiausiu metu daugi-abučių bendrijų gyventojai, pasinaudoję alterna-tyvaus katalogo teikiamomis galimybėmis, galės įvertinti jo privalumus ir naudą“, – įsitikinęs CPO LT vadovas. Alternatyvaus katalogo naudą pajus ir statybos įmonės, siūlančios savo paslaugas daugiabučių renovacijai vykdyti. Tiekėjų atranka vyks nuolatos, nes pirkimams pakaks Aplinkos ministerijos pa-tvirtintos tvarkos, per kelias dienas tiekėjams bus galima suteikti galimybę dalyvauti pirkimuose bei atsiras galimybė pagal poreikį keisti pirkimo ar sutarčių sąlygas. Toks administracinių procedūrų liberalizavimas atvers platesnes galimybes vidu-tinėms ir mažoms statybos sektoriaus įmonėms dalyvauti šalies daugiabučių namų atnaujinimo (renovacijos) programoje. Kaip teigia CPO LT direktorius R. Černiauskas, nuo 2013 metų Lietuvoje veikianti centralizuoto viešųjų pirkimų vykdymo elektroninėje erdvėje sistema tapo viešojo sektoriaus bei savivaldos institucijoms reikalingu ir jų lūkesčius tenkinančiu įrankiu.

55UAB „JUNG Vilnius“, Žirmūnų g. 68, tel. (8 5) 236 1919, el. p. [email protected], www.jung.ltwww.facebook.com/Jung.Vilnius | Prekybos partnerių kontaktai: www.kontaktai.jung.lt

Išmaniau nebūna!Valdyti apšvietimą, temperatūrą, žaliuzes ir kitą namų įrangą dabar lengva kaip niekada! Tam ir buvo sukurtas išmanusis patalpų įrangos funkcijų valdiklis su žiniatin-klio galimybėmis JUNG Smart Control IP. Naudojantis šio prietaiso jutikliniu ekranu grafiškai atvaizduoti ir val-dyti patalpų įrangos funkcijas patogu taip pat, kaip ir naudotis išmaniuoju telefonu.

Nuo dailaus jungiklio stilingam interjerui iki išmaniųjų namų sistemų – vokiška kokybė ir dizaino įvairovė.

57

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretu-tinių teisių įstatymas nurodo, kad architek-tūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių pro-jektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat

pastatai ir kiti statiniai) yra autorių teisių objektas. Tai reiškia, kad dėl architektūros kūrinio projekto sukūrimo ir, svarbiausiai, teisių į jį perdavimo turi būti sudaroma rašytinė sutartis, kurioje labai aiš-kiai turi būti aptariamas architekto, kaip autoriaus, turtinių teisių perdavimas užsakovui. Kitu atveju, mažų mažiausiai, rizikuojate šalia savo namo rasti pastatytą dar vieną tokį pat namą arba Jūsų namo projektas atsidurs bendrame projektų kataloge tarp šimtų kitų, kuriuos už nedidelį atlygį gali nau-doti kiti asmenys. Kita grėsmė – namo projekto perdarymas. Įsta-tymas nurodo, kad projekto keitimus ir (ar) pa-pildymus atlieka projektą rengęs projektuotojas papildomos sutarties su užsakovu pagrindu, o

Ar tikrai Jūsų namas priklauso Jums?Kiekvienas namas yra statomas pagal projektą. Kiekvienas namo projektas turi autorių. Kiekvienas autorius turi teises į projektą. Šias teises privalote įgyti Jūs, nes tik tada Jūsų namas visiškai priklausys Jums.

architektūros kūrinio (pastato ar kito statinio) savininkas be autoriaus leidimo gali keisti pasta-tą ar kitą statinį tik tada, kai tai daroma dėl tech-ninių priežasčių arba dėl pastato ar kito statinio praktinio naudojimo.Pastarosios projektuotojo, kaip kūrinio auto-riaus, teisės dažnai sutartiniuose santykiuose su užsakovu (statytoju ar vystytoju) pamirštamos ir prisimenamos tik tuomet, kai statytojas nori pakeisti projekto sprendinius, bet projektuoto-jas, paprastai jau gavęs atlygį, nesutinka keisti parengto projekto arba sutinka tai padaryti tik už papildomą atlygį.Situacija tampa dar keblesne, kuomet projekto sprendiniai iš dalies jau yra realizuoti, t. y. dalis pastato pagal projektą pastatyta. Šiuo atveju net ir nusprendus rengti naują projektą susiduriama su ankstesnio projektuotojo autorinėmis teisė-mis į jau realizuotą projekto dalį.

Tokių praktinių situacijų dažniausia pasitaiko kei-čiantis aplinkybėms – rinkos sąlygoms, šeimos po-reikiams ar nekilnojamojo turto vystytojo situacijai. Todėl jų pikas buvo krizės metu, kuomet vystytojai ir statytojai, siekdami mažinti savo verslo riziką, siekė mažinti pastato aukštų skaičių arba tokiu būdu jų statybą laikinai pristabdyti. Siekiant išvengti architekto pretenzijų dėl auto-riaus teisių, kurių sprendimas statytojui kainuotų labai brangiai, reikėtų atidžiai ir profesionaliai su-formuluoti projektavimo sutarčių dalį dėl statytojo teisės daryti pakeitimus projekte ir numatyti turti-nių autorinių teisių perėjimą užsakovui. Teisingai sutartyje apibrėžta ši nuostata padėtų sutaupyti užsakovams ne tik laiko sprendžiant konfliktines situacija su projektuotojais, bet ir pinigų.

Advokatų profesinė bendrija „TRINITI LT“L. Stuokos-Gucevičiaus g. 9-10, LT-01122, VilniusTel. +370 5 2312211, el. p. [email protected]

Partnerė, advokatė Vilija ViešūnaitėTeisininkas Arūnas Kucka

Teisė

58

Ar Jums patiktų, jei įsiskaudus galvai nuo stringančių užduočių, kelioms minutėms išbėgtumėte į krepšinio aikštelę draugiškoms rungtynėms su kolegomis? Arba žavi masažistė pamasažuotų nuo darbo įsitempusius pečius? O gal norėtumėte baro arba hamako darbo vietoje? Ak, tiesa – dar praverstų grilis ant stogo.

Skamba neįtikėtinai, tačiau visa tai savo naujajame biure turi bendrovės „TV žaidi-mai“ darbuotojai. Šį biurą įrengę bendrovės „Conresta“ atstovai džiūgauja ne mažiau,

už biuro naujakurius. Statybos darbų vadovas An-drėjus Čaplinskij pripažįsta – klausant užsakovų pageidavimų atvipo žandikaulis, tačiau šiandien galima pasigirti, kad visas netikėtas idėjas pavyko įgyvendinti.

Masažo kambariai ir krepšinio aikštelė – kodėl gi ne?

„Ir aš užsinorėjau tokiame biure dirbti“, – juokda-masis pripažįsta A. Čaplinskij. Ir pradeda vardyti visas darbuotojų svajones, kurias pavyko paversti realybe 1200 kvadratinių metrų biure.„Ta erdvė buvo tuščia. Tiesiog visiškai be nieko. At-likome bendrus statybos darbus, elektros instalia-

Interjeras

Krepšinio aikštelė, masažo kambariai ir namukai-kabinetai – „Conresta“ užbaigė svajonių biurą

59

cijos, vėdinimo, kondicionavimo sistemų įrengimo darbus, buvo naujai statomos karšto ir šalto van-dens, buitinių nuotekų sistemos“, – sakė statybos darbų vadovas.Apie 350 kvadratinių metrų erdvės skirta specifi-nėms patalpoms – filmavimo studijoms.„Šios erdvės lubos buvo gana aukštos – iki 7 metrų. Todėl darėme lofto tipo erdvę: palikome aukštas lubas, viršuje matyti atviri inžineriniai tinklai bei vamzdynas. Tačiau vamzdžius reikėjo išvedžioti gražiai, kai kur – šiek tiek paslėpti, kad nekristų į akis. Įprastas lubas darėme tik kokiame penk-tadalyje biuro“, – pasakojo A. Čaplinskij.Be studijų visa kita erdvė liko biurams, poilsio zonai, masažo kambariams... Palaukit, palaukit – kam?!„Taip, jei pavargsta darbuotojai, įrengti kamba-riukai, kad galėtų juos čia pamasažuoti. Čia bus ne tik masažo kambariai – dar lounge zona su krepšinio aikštele! – stebina pašnekovas. – Juk lubos 7 metrų aukščio, tad kodėl gi ne?“Atsipalaidavimui skirtoje zonoje taip pat bus įrengti stalo futbolo stalai, o galbūt – net bė-gimo takeliai.

Biure – energingų spalvų kokteilis„Studijose sudėjome pakeliamas grindis, kad būtų patogu po jomis išvedžioti įvairius laidus ir žmonės galėtų pasijungti techniką ten, kur reikia. Dvi studijos yra stačiakampio formos, o palei dvi jų kraštines eina namų kvartalas – tiesiog viduje iš gipso kartono pastatyti namukai, su stogais, tokie namai name“, – toliau vardijo statybos darbų vadovas.Namukuose įrengtos darbo vietos bei sanitarinis mazgas, taip pat – masažo kambariai.„Sienų apdailai gausiai naudojami įdomūs fototape-tai: ugnikalniai, miškai, kalnai, tango šokėjai. Taip pat dizaineriai šiame biure derina daug ryškių spal-

vų. Praktiškai visos patalpos išdažytos skirtingomis spalvomis – jų apie 27. Bordo, sodriai žalia, ryškiai mėlyna. Pagal sienas parinkta ir kiliminė danga – jei žalias namukas, tuomet žalios ir grindys, jei mėly-nas – kiliminė danga taip pat mėlyna“, – pasakojo bendrovės „Conresta“ darbų vadovas.Virtuvė šiame biure taip pat negalėjo likti tiesiog

paprasta virtuve – ji įkurdinta viename iš namelių, kurio dalis – iš gipso kartono, o kita dalis sukurta iš medinių konstrukcijų, stambių tašų. Namukui už-dengtas tikras „trobelės“ stogas.Darbų užsakovai norėjo išnaudoti „dangų remian-čias“ lubas. Poilsio zonoje įrengtos antresolės, kur galima užlipti kopėtėlėmis, pagulėti ir pailsėti ar tiesiog padirbėti drybsant minkštame fotelyje.

„Antresolę suformavome iš tvirtos medienos. Ten bus galima pasėdėti, jei atsibos darbuotis prie kom-piuterio. Arba gal išsimiegoti ramiai, kad vadovas nepamatytų“, – juokavo A. Čaplinskij.

Didžiausias iššūkis – namukai pastato viduje

Biuro darbuotojai turės galimybę išeiti pasigrožė-ti miesto panorama bei čia pat pasiskrudinti

kepsnį – ant prekybos centre „Panorama“ stogo įrengta terasa, kurioje palikta

vietos masyviam grilio įrenginiui.Darbo staluose paliktos ertmės ma-

syviems augalams. A. Čaplinskij tei-gimu, planuojama, jog biuro dar-buotojai klaviatūromis čiaukšės po, pavyzdžiui, palmių lapais.„Biuruose įprasta sienas dažyti balta spalva, tuomet nupirkti vieno gamintojo baldus. Čia – kiekviena patalpa skirtinga. Gali

keliauti per kabinetus ir kiekvie-nas jų bus kitoks, nei prieš tai ap-

lankytas“, – sakė A. Čaplinskij.Nors klausant apie šį biurą stebina

daugybė sprendimų, statybų vadovo teigimu, didžiausias iššūkis buvo suręsti

viduje namelius.„Juos reikėjo suformuoti, sumontuoti, visa tai vyko

dideliame aukštyje. Kai jau sumontavome, buvo sudė-tinga nudažyti. Manau, kad nameliai buvo didžiausias iššūkis šioje patalpoje. Na, nepaisant šviestuvų, kurie kabinami nuo 7 metro aukščio lubų viršaus ant plonų lynų. Reikia, kad jie kabėtų lygiai, nesvyruotų, atitiktų dizainerio sprendimą“, – džiaugsmingai atsidūsta dar-bų vadovas. Statybininkai renkasi paskutinius įrankius ir biurą užleidžia darbuotojams. Matyt nuo šiol pirma-dienis jiems nebebus pati sunkiausia savaitės diena.

Interjeras

60

Pušku pušku rankų darbo sėdmaišiai yra puiki alternatyva įprastiems baldams. Naujausių

tendencijų dizainas, didelis audinių bei spalvų pasirinkimas,

dėmesys detalėms ir įvairių formų modeliai taps stilinga

Jūsų interjero dalimi.

Kitoks požiūris į minkštus baldus

www.puskupusku.lt

61

Pušku pušku rankų darbo sėdmaišiai yra puiki alternatyva įprastiems baldams. Naujausių

tendencijų dizainas, didelis audinių bei spalvų pasirinkimas,

dėmesys detalėms ir įvairių formų modeliai taps stilinga

Jūsų interjero dalimi.

Kitoks požiūris į minkštus baldus

www.puskupusku.lt

62

Skoningai ir išskirtinai papuošti gali būti kie-kvieni namai. Tereikia pasitelkti fantaziją, ir jūsų namai taps nepakartojami, – tei-gia patyrusius dailininkus, dekoratorius ir

dizainerius vienijančios UAB „Siuzanos studija“, įkurtos 2009 metais, Klaipėdos skyriaus vadovė, audiovizualinio meno specialistė Birutė Darjeva ir dizainerė Monika Drazdauskaitė.

Dekoracijos stilingiems namams Pasak jų, rafinuotumo ir išskirtinumo interjerui suteikia iš meniniam dekoravimui skirto tinko sukurti darbai. Iš jo, naudodamiesi įvairiomis dirb-

Ant svetainės sienos – Antikos motyvai ir gyvas dangus

Įspūdingi vaizdai, puošiantys šimtamečių dvarų sienas, ir meno kūriniui prilygstantys židiniai, nuo kurių sunku atitraukti akis, ka-daise buvo didikų privilegija. Tačiau įstabių ornamentų pynėmis ir antikinėmis kolonomis galime grožėtis ne tik jų menėse.

tinio sendinimo technikomis, patyrę dekoratoriai gali sukurti klasikinį, moderniosios klasikos, mo-dernųjį, skandinavišką, itališką, provanso ar bet kokio kito stiliaus interjerą kiekvienuose namuose. Sienas, grindis, lubas ar židinį papuoš įvairiausi raštai, reljefiniai ornamentai, peizažai, 3D vaizdai.„Pasitelkus dekoratyvinį tinką, kitas specialias medžiagas ir technikas, galima sukurti įvairių efektų: šešėlius, spalvų „perėjimus“, spindesį, blizgesį, perlamutrinį švytėjimą. Į dekoruojamą sieną galima inkrustuoti apšvietimo lemputes ir jų skleidžiama šviesa originaliai pabrėš iš dekoraty-vinio tinko sukurtą reljefinį piešinį bei suteiks jam unikalumo“, – pasakoja B. Darjeva.

Kurdami originalius interjerus UAB „Siuzanos Studija“ meistrai dažniausiai naudoja PRO DECOR dekoravimo glaistą. Anot specialistų, ši itin plastiška medžiaga lengvai tonuojama, gerai sukimba su paviršiumi, to-dėl ją patogu formuoti ir sukurti įvairias dekoruoja-mo paviršiaus faktūras. Be to, šis glaistas įgeria labai nedaug vandens, džiūdamas mažai „sėda“, o vėliau netrūkinėja. Būtent jį bendrovės meistrai naudojo kurdami įspūdingą svetainės interjerą Tauragėje. „Kurdami medžio su žiedais imitaciją, naudojome ne tik mūsų partnerių tiekiamą PRO DECOR glaistą, bet ir specialų jų gaminamą laką. Pirmiausia iš de-koratyvinio tinko sukūrėme baltos spalvos faktūrą, paskui formavome reljefą – medžio šakas ir žiedus,

Interjeras

63

o tada jau ėmėmės dažų ir atsirado spalvos, ats-palviai bei šešėliai, kurie vaizdui suteikia daugiau tikroviškumo“, – apie vieną naujausių „Siuzanos studijos“ darbų pasakoja M. Drazdauskaitė. Pasak dizainerės, tokiai dekoracijai nekenkia nei drėgmė, nei karštis, todėl dekoruoti galima net ži-dinius, o kad būtų patogu prižiūrėti, dekoracija pa-dengiama apsauginiu laku – tada nuvalyti nuo jos dulkes galima paprasčiausiu drėgnu skudurėliu. „Net jei kibirą vandens ant jos užpilsite, nieko ne-nutiks, nes ji tvirta kaip betonas“, – juokauja me-nininkė ir priduria, kad puošiant šią svetainę buvo panaudoti ir tapybos elementai. Pasak jos, labiau-siai paplitę sienų dekoravimo tinku būdai yra relje-finis ir faktūrinis, bet sukurtus ornamentus galima paversti geležies, akmens ar stiklo imitacija ir net sukurti šilkinio audinio efektą. O meninė tapyba, kuri „yra neatsiejama stilingo interjero dalis, pa-deda sukurti jaukią atmosferą ir pabrėžia išskirtinį namų stilių“.

Lietuviams prie širdies modernas ir skandinaviškas stilius

„Siuzanos studijoje“ dirbantys menininkai sako, kad vieni užsakovai jau būna apsisprendę, ko nori, kiti prašo jų patarimo.

„Jei interjeras jau sukurtas, mes pasiūlome keletą variantų, kurie jį harmoningai papildytų. Jei klien-tas dar tik kuria interjerą, bet jau žino, kad jis bus, pavyzdžiui, itališko stiliaus, mes parengiame kelis tokio stiliaus dekoracijų eskizus. O jei klientas dar tik svarsto, kokio interjero norėtų, pokalbio metu stengiamės perprasti jo polinkius ir atsižvelgdami į tai pateikiame keletą vizualizacijų variantų“, – pasakoja M. Drazdauskaitė. Pasak dizainerės, paprastai užsakovui pateikiama iki 10 variantų, o jei prireikia – patikęs pasiūlymas toliau koreguojamas.Tačiau lietuvaičių ir arti-miausių mūsų kaimynų skoniai skiriasi, pastebi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse dirbančios menininkės. „Pavyzdžiui, Latvijoje ir Lenkijoje labai populia-rus klasikinis stilius bei moderni klasika. Ne-mažai klasikinio stiliaus darbų atliekame ir mūsų šalyje, tačiau pas mus yra daugiau pageidaujan-čių modernaus ir skandinaviško stiliaus darbų“, – pastebi M. Drazdauskaitė.

Kada „laikas norėti“? Dekoras suteikia erdvei savitumo ir gyvybės net tada, kai jis užima labai nedaug vietos, bet jei no-rite stilingai dekoruoti namus ar jų dalį, į dailinin-kus dekoratorius B. Darjeva pataria kreiptis iš kar-to, kai būste prasideda apdailos darbai: „Ne bėda, jeigu kreipsitės ir vėliau, nes išskirtinio paruošimo nei sienoms, nei luboms nereikia – jos turi būti ly-gios ir parengtos taip, kaip įprastam dažymui, bet jei kreipsitės, kai sienos tik pradedamos tinkuoti ir glaistyti, per tą laiką mes pagal kliento pageidavi-

mus parengsime eskizus, ir kai tik apdailos darbai bus

baigti, darbo iš karto imsimės mes.“„Siuzanos studijos“-savininkė ir vadovė Siuzana Darjeva sako, kad įmonės specialistai gali ne tik dekoruoti namus, bet teikia ir visas interjero projek-tavimo paslaugas – nuo

architektūrinio sprendimo ir elektros kištukinių lizdų bei jungiklių išdėstymo iki durų ir grindų, baldų ir užuolaidų bei mielų smulkmenų interjerui pagyvinti nupirkimo.

Interjeras

Susipažinti su UAB „Siuzanos studija“ atliktais darbais galima interneto svetainėje www.siuzanosstudija.eu, įmonės paskyroje socialiniame tinkle Facebook arba atvykus į studiją Klaipėdoje ir Šiauliuose. Pasikonsul-tuoti su dizaineriu galima atvykus į studiją centre „DECO“, Dubysos g. 19, Klaipėdoje bei telefonu +370 698 45 998, Šiauliuose – Vasario 16-osios g. 35, telefonas +370 698 45 986.

Užs

. Nr.

15/1

64

64

Į lietuvių miegamuosius vis drąsiau žengiantys čiužinių ir lovų meistrai, konstruktoriai bei di-zaineriai čia kuria revoliuciją – lovos gali būti ryškios, o miegas – skanus ir kokybiškas.

Čiužinio ir lovos tandemą lietuviams siūlantys meistrai tvirtina, kad vienas su kitu derantys čiužinys ir lova yra pagrindinis kokybiško miego garantas. Vietoje masinės gamybos – individualūs užsaky-mai. Tokią darbo kryptį pasirinkę gamintojai kie-kvienam savo klientui ieško išskirtinio pasiūlymo. „Netiesa, kad nugaros problemos išsprendžiamos miegant ant lentų ar ant žemės. Tam, kad jaus-

Meistrų rankų darbo lovos gali būti ryškios, o miegas – skanus ir kokybiškas

Kurti gali ne tik menininkai, o rankų darbas išsiveržia iš tradicinio supra-timo rėmų – į rankų darbą atsigręžia ir didieji Lietuvos gamintojai. „Lietu-viai vertina kokybę, meistrų rankų darbą ir išskirtinumą“, – sako Jonavos čiužinių ir lovų gamintojos įmonės „Lonas“ vadovas Domas Jakutis.

tumėtės komfortiškai, meistrai ieško individualių sprendimų“, – tvirtina čiužinių ir lovų gamintojai.

Čiužinys ir lova – du broliaiDaug metų tik čiužinius gaminusi įmonė prieš dvejus metus sukūrė lovų kolekciją. Pasak D. Jaku-čio, net ir geriausio čiužinio savybės gali „pasimes-ti“ dėl netinkamos lovos. „Jei čiužinį padėsime ant žemės, jis neatskleis visų savo savybių. Jei jį padėsime ant netinkamų grote-lių arba, kitaip tariant, – lovos, nutiks tas pats. Tin-kamas čiužinys yra tik viena sudedamoji kokybiško miego dalis“, – sakė D. Jakutis.

Net 30–40 proc. čiužinio savybių priklauso nuo grotelių. Jos viena nuo kitos turi būti tam tikru atstumu, ir tik tada tinkamai pasiskirsto čiužinio minkštumo zonos.

Užduotis – užtikrinti taisyklingą kūno padėtį

Kaip teigia meistrai, išsirinkti čiužinį ir lovą yra vie-nodai svarbu. Tačiau jei „Lone“ gaminamos lovos atitinka kokybiškos lovos standartus ir jas belieka išsirinkti tik pagal norimą dizainą, dydį bei spal-vas, tai dėl čiužinio klausimų kyla gerokai daugiau.

Interjeras

65

Nors daugelį metų buvo teigiama, kad turint nu-garos problemų geriausia miegoti ant grindų arba lentų, čiužinius gaminantys meistrai tvirtina, kad taip nėra. „Renkantis čiužinį išties reikia atkreipti dėmesį ir į savo sveikatos būklę, galbūt patirtas nugaros trau-mas, ligas. Visų pirma, jas reiktų aptarti su medi-kais, o jau po to – sprendimo dėl čiužinio ieškoti ne pas kaimyną, o pas gamintojus“, – tvirtina D. Jakutis. Kokį čiužinį pasirinkti, priklauso ne tik nuo žmo-gaus sveikatos būklės, tačiau ir nuo jo miegojimo įpročių, nuo „miego skonio“ – vienam nepatogiu atrodantis čiužinys kitam gali pasirodyti tikru „aukso viduriu“. Pagrindinė ir svarbiausia čiužinio užduotis – užti-krinti taisyklingą kūno padėtį miegant ir suteikti tvirtą atramą stuburui. Renkantis čiužinį žmogui reiktų įvertinti jo „kietumą“ arba „minkštumą“. Kietesnis čiužinys labiau tinka daugiau sverian-tiems žmonėms, minkštesnis – sveriantiems mažiau.

Skiriasi savo savybėmisTačiau ne tik kietumas ir minkštumas yra esminiai čiužinių skirtumai. Pirkėjai čiužinius renkasi iš trijų pagrindinių jų tipų.

Pats populiariausias – spyruoklinis čiužinys. Dėl kainos ir kokybės santykio juos lietuviai pamėgę labiausiai. Taip pat siūlomi viskoelastiniai čiužiniai. Jie puikiai prisitaiko prie žmogaus kūno formų, –„sugeria“ judesius, reaguoja į kūno šilumą ir spaudimą ir yra tinkami tiems, kurie nori šiltesnio čiužinio. Visko-elastiniai čiužiniai nerekomenduojami žmonėms, kurie skundžiasi padidėjusiu prakaitavimu ir nori miegoti vėsiau.Trečiasis čiužinių tipas – lateksiniai čiužiniai. Jie pasižymi dideliu taškiniu elastingumu, atsparūs deformacijai, ilgaamžiai, o gerą oro ventiliaciją užtikrina vertikalūs oro kanalai. Išsirinkus čiužinį, juo galima naudotis keturiolika dienų, ir, jei pasirodys netinkamas, galima pakeisti jį kitu. Renkantis čiužinį nerekomenduojama prekybos salone vienu kartu išbandyti daug čiužinių, tai yra ant daugelio jų atsigulti. „Nutiks kaip kvepalų parduotuvėje. Jei uostai daug kvapų, staiga jie visi ima atrodyti vienodi. Todėl einant rinktis čiužinio, esmines jų savybes ir skirtumus būtų gerai žinoti. Išklausiusi kliento poreikius, salono pardavėja turi atrinkti ir pasiūlyti bent tris labiausiai pirkėjui tinkamus čiužinius“, – pasakojo D. Jakutis. Tuo tarpu rūpesčiai dėl lovos – gerokai malonesni.

Ją klientai gali išsirinkti internetu, patys susikūrę lovos spalvas, audinius, išsirinkę modelį arba radę tinkamą variantą iš jau siūlomų pavyzdžių. Įmonė „Lonas“ iš viso siūlo daugiau nei keturioli-ka tūkstančių skirtingų lovos variantų. Pastaruoju metu lovų kolekciją įmonė papildė daugiau negu 200 naujų audinių.

Su meile – iki paskutinės siūlėsNors gali pasirodyti, kad tarp čiužinių įvairovės lengva pasiklysti, tačiau viskas – daug paprasčiau. „Kiekvienas, kuris renkasi čiužinį, turėtų aiškiai sudėlioti akcentus – ar yra nugaros problemų, ar labiau mėgsta kietą, ar minkštą čiužinį. Tuomet jam tinkamus variantus pasiūlo specialistai“, – sakė įmonės „Lonas“ vadovas D. Jakutis. Būtent dėl skirtingų žmonių poreikių gamintojai orientuojasi ne į masinę gamybą, o į individualius užsakymus. „Prie kiekvieno čiužinio ir lovos prisiliečia žmo-gaus rankos – meistrų rankų darbo čiužiniai ir lovos pagaminti su meile iki paskutinės siūlės. Tačiau įvertinti, kuo skiriasi masinės gamybos ir rankų darbo čiužinys, geriausiai galima tik tada, kai ant tokio čiužinio miegi“, – sakė įmonės vado-vas D. Jakutis.

Interjeras

Užs

. Nr.

15/1

66

66

Mokslo ir technologiniai atradimai apšvietimo srityje žada didelius pokyčius

2015 m. rudenį Romoje vyko Profesionalių apšvietimo dizaine-rių konferencija (PLDC 2015). Joje pristatyti naujausi mokslo ir technologiniai atradimai apšvietimo srityje. UAB „Gaudrė“ apšvietimo specialistas Simas Rinkevičius dalijasi tendencijomis iš PLDC 2015, kurios laukia mūsų jau artimiausioje ateityje.

parenkant tinkamą sprendimą, reikia atsižvelgti į biuro plotą, natūralų apšvietimą ir kitus veiksnius.„Jei tik įmanoma, rekomenduoju natūralią šviesą. Ji – ekologiškiausia ir nemokama. Tačiau gyventi ir dirbti pagal natūralų paros ir metų laikų ritmą, deja, negalime“, – sako S. Rinkevičius. Įrengiant darbo vietos apšvietimą reikia laikytis kelių taisyklių, kurios galioja ir dideliam biurui, ir vaiko darbo vietai. Projektuojant dirbtinį apšvie-timą, jis pataria naudoti įvairius skirtingai šviesą skleidžiančius ir skaidančius apšvietimo įrengi-nius bei šviestuvus, kurie padėtų išvengti didelių šviesos kontrastų, akinimo, aštrių šešėlių bei kitų akis varginančių, ilgainiui regėjimą silpninančių reiškinių.Biure geriausiai derinti tiesioginį ir netiesioginį apšvietimą. Dirbtiniam apšvietimui biure S. Rin-kevičius rekomenduoja naudoti išsklaidytą – ne-tiesioginę šviesą, kuri beveik nesukuria šešėlių. Naudoti vien netiesioginę šviesą energiškai ne-efektyvu, todėl derinami tiesioginės ir netiesiogi-nės šviesos šviestuvai. Optimalus santykis – apie 50-70 proc. netiesioginės ir 50-30 proc. tiesiogi-nės šviesos.

Technologijos

„Šiuo metu normuojama apšvieta, t. y. šviesos kiekis, krintantis į ploto viene-tą (1 lx yra 1cd į 1 kv. m). Tačiau akis mato ne krintančią į paviršių šviesą, o

atsispindinčią nuo jo. Todėl teisinga būtų matuo-ti skaistį, kuris daug labiau atitinka tai, ką mes matome. Apšvieta pasirinkta normoms, nes ją lengviau pamatuoti. Matuoti skaistį dar neseniai buvo pakankamai sudėtinga ir brangu, tačiau jau yra palyginti paprasti įrankiai tai padaryti. Manau, kad per kelerius artimiausius metus bus peržiūrė-tos ir higienos normos“, – prognozuoja S. Rinkevi-čius, sakydamas, kad perėjus prie vidinių patalpos paviršių šviesumo skaičiavimo (angl. Mean Room Surface Exitance – MRSE) daug svarbesnis taps ne horizontalių, o vertikalių paviršių apšvietimas, kurį jau dabar rekomenduoja įmonės apšvietimo dizaineriai.Dar viena naujovė, kuri veikiausiai turės nemažai įtakos ateityje projektuojant biurų apšvietimą – „į žmogų orientuotas apšvietimas“ (angl. „Human centric lighting“ arba HCL). Tokios apšvietimo sistemos keičia spalvinę temperatūrą pagal paros ritmą, prisitaikydamos prie žmogaus biologinio laikrodžio. Vokietijoje jau išleistos apšvietimo pro-

jektavimo rekomendacijos naudoti HCL (DIN SPEC 67600), tiesa, kol kas tai ne normos.„Dabar tai gan brangu, bet prof. dr. Günther Lei-sing iš Graco Technologijų universiteto prognozuo-ja, kad 2020 m. HCL produktų rinka Europoje sieks 1,4 mlrd. EUR, tad jų kaina sumažės, ir ilgainiui toks apšvietimas taps prieinamas ne tik praban-gius biurus įsirengiantiems užsakovams“, – sako jis. Į rinką ateinančios naujovės iš esmės pakeis po-žiūrį į šviesos šaltinių išdėstymą biure. „Gaudrės“ specialistai HCL principus atitinkantį apšvietimą gali įrengti ir dabar. HCL yra ir bus taikomas ne tik biuruose, bet ir švietimo įstaigose, ligoninėse, viešbučiuose, SPA centruose, namuose ir net parduotuvėse.

Vengti kontrasto, akinimo ir šešėliųSkaičiuojama, kad biure dirbantis žmogus viduti-niškai per gyvenimą jame praleidžia apie 70 tūkst. valandų. Optimalus darbo vietos apšvietimas sukuria kokybišką darbo aplinką, pagerina dar-buotojų koncentraciją bei mažina nuovargį. Tačiau to nepasiekiama įprastais bendros šviesos švies-tuvais. Bendrovės „Gaudrė“ specialistų teigimu,

Mokslinės komunikacijos centras Menų inkubatorius Rupert

67

Idealu biurą apšviesti pakabinamais arba pastatomais šviestuvais

„Idealus variantas biurui apšviesti yra pakabinami arba pastatomi šviestuvai, kurie šviečia ir į viršų, ir į apačią. Kai dėl biuro interjero yra problemų įrengti pakabinamus šviestuvus (pavyzdžiui, grotelines lubas apskritai sudėtinga apšviesti), tiks pastatomi šviestuvai-toršerai“, – pataria S. Rinkevičius.Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad šviesa neturėtų akinti ne tik toje darbo vietoje dirbančio žmogaus, bet ir kitų, esančių patalpoje. Jei atstumas nuo šviestuvo iki lubų yra nedidelis, netiesioginės švie-sos šviestuvas gali apšviesti lubas taip ryškiai, kad pradės akinti pačios lubos. Šviesos, sklindančios žemyn, sukeltą akinimą mažina seniai žinomos parabolinės aliuminio grotelės, įvairūs lęšiai bei palyginti neseniai sukurti mikroprizmatiniai sklai-dytuvai, „mikrodownlight“ tipo optika.Didesniame biure S. Rinkevičius pataria įrengti au-tomatines šviesos valdymo sistemas, kai šviestuvas pats pritems arba išsijungs, esant natūraliai šviesai.

Erdvė turi tarnauti žmogui„Gaudrė“ įrenginėjo apšvietimo sistemas Vilniaus universiteto mokslinės komunikacijos ir informa-cijos centre (MKIC), advokatų kontoroje „Raidla Lejins & Norcous“, Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje, verslo centre „Liepų biurai“ Klaipėdoje, ne viename prekybos centre ir kituose objektuose. Apšvietimą lemia patalpų paskirtis. „Pavyzdžiui, MKIC erdvės buvo planuotos taip, kad tarnautų žmonėms, o ne knygoms. Siekiant apsaugoti knygas, pastato langai saulėtoje pusėje yra nedideli, o kitos dvi sienos, atsuktos į mišką, yra stiklinės. Įgyvendindami architekto Rolando Paleko sumanymą ir atsižvelgdami į jo pageidavi-mus, „Gaudrės“ specialistai modifikavo šviestuvų sistemą VINDO bei sukūrė šviestuvą knygų lenty-noms. Taip sukurtos skirtingai apšviestos zonos pagal individualius poreikius – pradedant prie-blanda ir baigiant darbo vietomis, apšviestomis natūralia dienos šviesa“, – pasakoja S. Rinkevičius.Biuras – ir susitikimų kambariai, posėdžių salės, koridoriai, poilsio zonos, todėl reikalavimai joms skiriasi.Posėdžių salės apšvietimas priklauso nuo paskir-ties. Joje gali būti bendras apšvietimas. Jei bus naudojamas projektorius, gerai kaip alternatyvą turėti kryptinį apšvietimą, o sieną, ant kurios pro-jektuojamas vaizdas, reiktų palikti neapšviestą. Tuomet naudojant projektorių šviesos nereikės išjungti, bus galima dirbti su dokumentais.„Posėdžių salėje pravers ir protingos šviesos val-dymo sistemos bei keli skirtingi apšvietimo sce-narijai, nes tą pačią erdvę lengvai galėsite pritai-kyti ir mini konferencijai, ir nedidelei šventei. Jei tai konferencijų salė, svarbu nepamiršti apšviesti pranešėjo vietos – jis turi būti gerai matomas, nes svarbi ir neverbalinė informacija“, – priduria paš-nekovas.

Technologijos

Centrinis Klaipėdos terminalas

Užs

. Nr.

15/1

24

68

1995-siais Vaidotuose, netoli Vilniaus įsi-kūrusi bendrovė, kuri yra tarptautinės 50 šalių veikiančios SSAB kompanijos dalis, yra sukūrusi tvirtą, visą šalį apimantį prekybos

partnerių ir paslaugų tinklą. O Lietuvoje dirban-tis daugiau kaip šimto žmonių kolektyvas siūlo visiems statybos etapams – nuo projektavimo iki montavimo – skirtus gaminius ir paslaugas, pa-deda investicinėms ir statybų bendrovėms plėtoti savo verslą.

„Ruukki®“: suteikia fasadams gylio, gyvybės bei išskirtinumo

Stogų ir fasadų apdailos medžiagos, daugiasluoksnės plokštės vidaus ir išorės atitvaroms, apkrovas laikantys lakštai, metalinės karkaso konstrukcijos bei kiti gaminiai iš plieno komercinių, pramoninių, individualių ir ūkinių pastatų statybai ir renovacijai – tai tik nedidelė UAB „Ruukki Lietuva“ gaminių bei paslaugų dalis.

Fasadų sistemos siekiantiems taupyti energiją

Tarp rinkoje įsitvirtinusių bendrovės gaminių – įprastos bei ypatingai sandarios „Energy“ daugia-sluoksnės plokštės, skirtos žemės ūkio objektams, pramoniniams šaldytuvams, fasadams, stogams, patalpų pertvaroms ir luboms įrengti. Fasadų sistemų asortimentą pastaraisiais metais

papildė net keli unikalūs sprendimai – „Ruukki Forma™“ ir „Ruukki Expression™“.Vis populiarėjančią „Ruukki Forma™“ prekės ženklu pažymėtą fasadų sistemą sudaro daugia-sluoksnės „Energy“ plokštės, užtikrinančios ypa-tingą atitvarų sandarumą, ir ant jų sumontuoti papildomi „Ruukki“ apdailos gaminiai. Tokia siste-ma atitinka aukštus architektūros standartus bei užtikrina puikų energijos vartojimo efektyvumą. Ją naudojant galima iki 20 proc. sumažinti pastato

Technologijos

69

energijos sąnaudas bei pagerinti jo energinio nau-dingumo klasę.Apie „Ruukki Expression™“ sakoma, kad tai siste-ma, kuri kiekvienam suteikia galimybę pasitelkus vaizduotę sukurti ką nors savita, nes ant „Ruuk-ki® Energy“ daugiasluoksnių plokščių sistemos išorinio paviršiaus klijuojamos įvairių spalvų ir raštų lipnios plėvelės galima atspausdinti bet ką: įmonių logotipus, aplinką pagyvinančius ar kitus pageidaujamus vaizdus. „Ruukki Expression™“ lipniosios plėvelės yra specialiai sukurtos fasa-dams – labai aukštos kokybės, atsparios ultravio-letiniams spinduliams, todėl sukurtas vaizdas ilgiau išliks ryškus, neišblukęs.„Ruukki Forma™“ sistemos pagrindu yra sukurta elektros energiją iš saulės energijos generuojanti, architektūriškai patraukli ir lengvai montuojama sistema „Ruukki® Solar“. Naudojant ją kartu su pagrindo konstrukcija, sudaryta iš „Ruukki® Ener-gy“ daugiasluoksnių plokščių, sistema leis turėti autonominę elektros energiją.Nuolat plečianti asortimentą bendrovė 2015 me-tais pristatė rinkai ir naujos kartos saulės kolek-torius, kuriuos galima montuoti ant naujų ir mo-dernizuojamų pastatų fasadų naudojant „Ruukki“ sukurtą tvirtinimo sistemą. Fotovoltiniai saulės moduliai, paverčiantys saulės šviesą į elektros energiją, ypač tinka prekybos, pramonės, sandėlių ir logistikos pastatams.„Fasadų sistemos, pažymėtos „Ruukki®“ prekės ženklu, visuomet pristatomos sukomplektuotos, su visais montavimui reikalingais komponentais, nes viskas, ką mes darome, skirta mūsų klientams – kad jų veikla vyktų sklandžiau, o energija būtų vartoja-ma efektyviau“, – pabrėžia „Ruukki Lietuva“ pramo-ninės statybos verslo vadovas Marius Bojarūnas.

„Ruukki® emotion“ – dimensijų žaismas

Kalbėdamas apie naujausią rinkai pristatytą „Ru-ukki Lietuva“ sistemą „Ruukki® emotion“, bendro-

vės pramoninės statybos verslo vadovas pabrėžia, kad tai yra ne vien integruojamas LED apšvieti-mas. Tai pilnai sukomplektuota fasado sistema, sudaryta iš „Ruukki Energy“ daugiasluoksnių plokščių, pagal individualų dizainą perforuotos apdailos, specialių tvirtinimo elementų bei inte-gruoto foninio apšvietimo.M. Bojarūnas priduria, kad į apdailos atraminę konstrukciją integruotoje „Ruukki® emotion“ fo-ninio apšvietimo sistemoje naudojamos efekty-viai energiją vartojančios LED lemputės. Sistemą galima programuoti, todėl šviesos atspalviai gali keistis pagal kliento pageidavimus. Programuojamas pageidaujamų spalvų apšvieti-mas ir kūrybos laisvė kuriant meninę perforaciją suteikia praktiškai neribotas galimybes sukurti išskirtinės architektūrinės išvaizdos bei kliento pa-geidavimus atitinkančią prekybos ar verslo centro, parduotuvės ar stadiono arba kitos paskirties nau-jo bei modernizuojamo pastato išvaizdą.„Ruukki® emotion“ suteikia pastatų fasadams naujų dimensijų, kadangi perforuotas paviršius, paryškintas programuojamu baltos spalvos arba spalvotu foniniu apšvietimu, subtiliai parodo jų ypatybes. Tokios detalės suteikia fasadams gylio, gyvybės bei išskirtinumo“, – sako inžinierius Pasi Turpeenniemi, „Ruukki“ fasadų gaminių kūrimo skyriaus vadovas.Jam pritaria bendrovės architektai Petteris Lautso ir Pekka Pakkanenas. Pasak jų, viena iš įdomiausių medžiagų architektūroje yra metalai, kurių forma-vimo galimybės praktiškai yra neribotos. „Todėl kai medžiagai suteikiame faktūrą, greta laiko, erdvės ir kitų dimensijų atsiranda dar vie-na dimensija – paviršiaus struktūra. Ji skirtingai atsiskleidžia žvelgiant iš skirtingo atstumo, o tai leidžia mums giliau suvokti pastato architektūrą“, – teigia P. Lautso. P. Pakkanenas priduria, kad šie gaminiai suteikia architektams galimybę naudo-jant skirtingus metalus bei perforacijos tipus ir šviesos žaismą sukurti daugybę fasado dekoravi-mo variantų, nes „skirtingas apšvietimas tamsiuo-

ju paros metu leidžia ne tik originaliai apšviesti fasadą, bet ir kurti tam tikrą emocinę atmosferą“.„Papildomą efektą sukuria ir saulė, kuri kildama ar besileisdama fasadą apšviečia skirtingai. Tokia fa-sadų apdaila tinka ir naujiems, ir renovuojamiems pastatams“, – pabrėžia P. Turpeenniemi. Bendro-vė „Ruukki“ savo gaminamus perforuoto metalo produktus skirsto į tris grupes: pilnos perforacijos, simetrinės perforacijos ir meninės perforacijos, tačiau visi gaminiai sukurti taip, kad jų derinimas, išskirtinio dizaino kūrimas bei montavimas būtų paprastas.

Gaminiai, atitinkantys aukščiausius standartus

Atsižvelgdama į rinkos tendencijas ir naujuosius europinius standartus, bendrovė „Ruukki“ nuolat koreguoja gaminamų daugiasluoksnių plokščių asortimentą. Pavyzdžiui, nuo 2015 m. rugpjūčio8 d. įsigaliojus europinių normų EN 14509 pakeiti-mams ir sugriežtinus priešgaisrinės saugosreikalavimus daugiasluoksnėms plokštėms, iki šiol gamintas daugiasluoksnes plokštes su poliuretano putplasčio šerdimi keičia plokštės su poliizocianurato putplasčiu Ruukki E-PIR ir X-PIR.

Technologijos

Užs

. Nr.

15/1

54

70

Mes suskaičiavome, kad „Paroc“ per visą savo veiklos istoriją sukaupė net dešimties nacionalinio konkurso „Lietuvos metų ga-minys“ aukso medalių kolekciją. Ką jums tai reiškia?

Taip, išties mūsų gaminami akmens vatos izolia-ciniai gaminiai jau dešimt kartų buvo įvertinti „Lietuvos metų gaminio“ aukso medaliais. Tai ir universalios, vėdinamų, bei tinkuojamų atitva-rų plokštės, šaltų rūsių ir garažų lubų plokštės, smūgio garso izoliacijos plokštės bei plokščiųjų stogų plokštės. Daugelyje šių grupių yra po keletą gaminių, kurių naudojimą lemia konkrečios kons-trukcijos sprendimas ir sąlygos. Išties, kolekcija, galima sakyti, solidi, tačiau ne apie medalių kolekcionavimą turbūt čia reikėtų kalbėti, bet apie tai, kas išties slepiasi po tokiais įvertinimais.

Kaip Jūs manote, ar tokie apdovanojimai yra tik rinkodaros triukas ar kažkas daugiau? Kas po tais medaliai slepiasi išties?

„Paroc“. Kas išties slepiasi už „Lietuvos metų gaminio“ medalių?

Izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc“ yra viena iš nedauge-lio Lietuvos įmonių, kuri per visą savo veiklos istoriją sukaupė gausią „Lietuvos metų gaminys“ medalių kolekciją. Kas išties slepiasi už tų apdovanojimų? Apie tai kalbamės su „Paroc“ rin-kodaros vadove Baltijos šalims dr. Audrone Endriukaityte.

„Paroc“, kaip inovatyvi, dinamiška ir nuolat naujovių ieškanti kompanija savo gaminius nuolatos tobulina atsižvelgdama į rinkos poreikius ir laikmečio iššūkius. Pastatų energinio efektyvinimo didinimas mus įpa-reigoja ir šiame procese mes visada stengėmės būti bent vienu žingsneliu priekyje. Todėl kurdami naujus ir tobulindami senuosius savo gaminius ir sprendimus mes orientuojamės į tendencijas rinkoje, o įmonės asortimentą plečiame įvertindami klientų poreikius.Pavyzdžiui, 2011 metais apdovanota PAROC eXtra plokštė. Efektyvūs sprendimai, kokybiškas, greitas ir patogus montavimas, dėl 60 procentų suspausto pakuočių tūrio sumažėjusios gaminio transportavimo ir sandėliavimo sąnaudos bei itin palengvėję pakrovimo ir iškrovimo darbai yra pa-lankiai vertinami ir statybininkų, ir statybos vers-lo vystytojų, ir galutinio vartotojo. Šio gaminio universalumas ir ypač paprastas ir patogus šiltini-mo darbų atlikimas statybininkams padeda įvyk-dyti darbus greitai ir labai kokybiškai, o statybų vystytojai sutaupo papildomo laiko ir lėšų dėl itin patogaus gaminio pristatymo į statybų aikšteles.

Technologijos

71

PAROC eXtra naudojama praktiškai visų – reno-vuojamų ir naujai statomų daugiaaukščių ir indivi-dualių gyvenamųjų, komercinių, administracinių, gamybinių bei kitos paskirties – pastatų šilumos izoliacijai ir apsaugai nuo ugnies bei garso, kai ši-lumos izoliacija yra neveikiama apkrovų. Savo populiarumo ji nepraranda ir šiandien. PA-ROC eXtra plokštėmis buvo apšiltinta ir į A klasę renovuojamo daugiabučio Mickevičiaus g. 9, Vil-niuje, palėpė.

Kokie „Paroc“ gaminiai pastaraisiais metais susilaukė daugiausia nacionalinio konkurso „Lietuvos metų gaminys“ organizatorių dė-mesio?

2014 metų konkursui buvo pristatytas sparčiai populiarėjantis ir visų statybos proceso dalyvių itin vertinamas gaminys – tinkuojamų fasadų akmens vatos plokštė PAROC Linio 10. Šį ga-minį, tiekiamą puikiai vartotojų atpažįstamoje raudonai ir baltai dryžuotoje pakuotėje, galima pamatyti daugumoje Lietuvos statybviečių. Nuo pat pasirodymo – 2014 metų balandžio mėne-sį – Lietuvos rinkoje šis gaminys įgijo vartotojų pasitikėjimą ir yra noriai pasirenkamas. Jo naudojimo sritis – praktiškai visų – renovuoja-mų ir naujai statomų daugiaaukščių ir individualių gyvenamųjų, komercinių, administracinių, bei ki-tos paskirties – pastatų tinkuojamų fasadų kons-trukcijų šilumos izoliacijai, apsaugai nuo ugnies bei oru sklindančio garso.Subalansuotas aukštos gaminio kokybės bei savybių derinys, kokybiškas, greitas ir patogus montavimas yra palankiai vertinami statybi-ninkų ir statybos verslo vystytojų bei galutinio vartotojo. Šio gaminio ypač paprastas ir patogus šiltinimo darbų atlikimas statybininkams pade-da įvykdyti darbus greitai ir labai kokybiškai, o statybų vystytojai sutaupo papildomo laiko ir lėšų. Galutinis vartotojas, apšiltinęs savo būstą „Pa-roc“ akmens vatos gaminiais, gali džiaugtis tri-guba, kompleksine nauda. Visų pirma – tai efektyvi šilumos izoliacija, kuri prisideda prie energinių resursų bei lėšų taupy-mo, gamtos apsaugos ir taršos mažinimo bei le-mia vidaus patalpų sveiką mikroklimatą ir aukš-tą gyvenimo bei darbo sąlygų komforto lygį. Antra – garso ar triukšmo izoliavimo problemos tiek senuose, tiek naujos statybos namuose yra aktualios. O kaip tik konstrukcijų su porėtos struktūros akmens vatos plokštėmis kokybiškas įrengimas užtikrina patikimą apsaugą nuo triukš-mo. Na, ir trečia – akmens vatos gaminiai yra nede-gūs ir priskiriami A1 degumo Euro klasei. Todėl tinkamai pasirinkus gaminį ar sprendinį – šilu-mą izoliuojantis sluoksnis, įrengtas iš nedegių PAROC plokščių, sumažina ugnies plitimą, taip suteikdamas neįkainojamo laiko evakuojant žmones.

Technologijos

72

Statybų sektorių pasiekiančios naujovės iš mokslininkų laboratorijų kelia aukštyn koky-bės kartelę ir statybos standartams. Statinio konstrukcija turi būti suprojektuota ir sumon-

tuota taip, kad, kilus gaisrui ar nugriaudėjus sprogi-mui, nuostoliai ir poveikis pastatui būtų minimalūs.Kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos turi tam tikrą laiką išlaikyti dėl gaisro atsiradusias apkrovas. Be to, turi būti apribota gaisro kilimo ga-limybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje, gais-ro išplitimas į gretimus statinius, o pastate esantys žmonės galėtų saugiai iš jo išeiti. Itin svarbiu faktoriumi ekstremalių situacijų akivaiz-doje tampa pastato šiltinimo medžiaga, mat gali tapti itin nuostolingo ugnies siautėjimo priežastimi. Vienas iš racionalių sprendimų siekiant užtikrinti pa-talpų saugumą – pastatų šiltinimas nedegia akmens vata, kokią savo klientams siūlo ROCKWOOL. Šios rūšies medžiagos, nepriklausomai nuo storio, ne tik neprisideda prie gaisro plitimo, bet ir riboja jį.

Neišskiria dūmų ir liepsnojančių lašeliųŠi vata priskiriama saugiausiai – A1 degumo klasei. Ji nedega, o lydosi tik aukštesnėje nei 1000 laips-nių temperatūroje, tad neprisideda prie ugnies plitimo bei sudaro patikimą priešgaisrinį užtvarą. Itin svarbu tai, kad gaisro metu šios statybinės medžia-gos beveik neišskiria dūmų bei neskleidžia liepsnojan-čių lašelių ar dalelių. Būtent dūmai sunkina orientaciją

ROCKWOOL – pažangi apsauga nuo gaisrų

Gyvenamosiose ir biurų ar pramoninės paskirties pastatuose kilę gais-rai ne tik atneša didelių nuostolių, bet ir neretai pasiglemžia žmonių gyvybių. Šių dienų pažangiosios technologijos bei naujos kartos me-džiagos, naudojamos statybų pramonėje, leidžia tokio pavojaus riziką sumažinti iki minimalios ar net visai pašalinti.

gaisro aplinkoje ir sukelia pavojų uždusti, o liepsnojan-tys lašeliai gali tapti rimtų nudegimų priežastimi.

Maksimaliam saugumui – izoliacinė sistema

ROCKWOOL į platų savo siūlomų akmens vatos gaminių asortimentą įtraukė kompleksinę spren-dimų sistemą, skirtą pasyviajai pastato konstruk-cijų apsaugai nuo gaisro. Kuriant priešgaisrinius sprendimus pasinaudota jau daug metų rinkoje žinoma sistema CONLIT 150, kuri skirta įvairių lai-kančiųjų konstrukcijų apsaugai nuo ugnies. Sistemos CONLIT 150 naudojimas paremtas laiko patikrintais ir veiksmingais medžiagų bei tech-nologiniais sprendimais, todėl su ja statomame objekte galima kompleksiškai įrengti įvairių rūšių apsaugos nuo gaisro priemones.Ugnies pastate plitimui kelią gali užkirsti laikančiųjų plieninių, medinių ir gelžbetoninių konstrukcijų bei ventiliacijos ortakių priešgaisrinė izoliacijos sistema. Priešgaisrinės plokštės naudojamos įvairaus tipo ir skerspjūvio plieninių laikančiųjų konstrukcijų ir elementų – sijų ir kolonų, bei gelžbetoninių konstrukcijų (perdenginių, sienų, sijų ir kolonų) priešgaisrinei izoliacijai, bei kaip papildoma prieš-gaisrinė danga medinėms konstrukcijoms. Šių izoliacijos elementų tvirtinimui naudojami CONLIT GLUE klijai, kurie skirti ne tik plokštėms tvirtinti, bet ir siūlių ar sandūrų sandarinimui.

Sistema lengvai montuojamaKlientai, siekiantys maksimaliai užtikrinti priešgais-rinę izoliaciją statiniuose, itin palankiai įvertino CON-LIT PLUS plokštes. Tai kietos akmens vatos plokštės su magnio hidroksido Mg(OH)2 dalelių priedu, kuris veikiamas šilumos išskiria didelį kiekį kristališkai su-rišto vandens. Magnio hidroksido dalelės yra išsidės-čiusios maždaug per plokščių storio vidurį. Plokštės iš vienos pusės padengtos aliuminio folijos danga.Plieninių ventiliacijos, kondicionavimo ir dūmų nuvedimo ortakių sistemas izoliavus 60 mm storio CONLIT PLUS plokštėmis, galima pasiekti jų atspa-rumo ugniai klasę iki 120 minučių, t. y. apsaugotas nuo ugnies poveikio ortakis nustatytą laiką pasižymi vientisumu, izoliacinėmis savybėmis gaisro metu.Gaisro izoliacijos sistema yra veiksminga, papras-ta ir lengvai montuojama. Izoliacinė medžiaga iš ROCKWOOL akmens vatos yra lengvai pjaustoma paprasčiausiais įrankiais (pvz., peiliu, rankiniu pjūklu). Dėl papildomo konstrukcijos apsunkini-mo izoliacinėmis medžiagomis nebūtina naudoti stipresnių tvirtinimo sistemųROCKWOOL gaminių savybės apsibrėžiamos stan-dartu LST EN 13501-1, kuris pripažįstamas ne tik Europos Sąjungos, bet kai kuriose kitose pasaulio šalyse.

Daugiau informacijos apie COLNIT sistemą rasite čia:www.rockwool.lt/gaminiai+ir+panaudojimas/conlit_sistema/apie_conlit

Technologijos

Užs

. Nr.

15/1

17

73

Viena labiausiai garbinamų tradicinės kera-mikos rūšių – klinkerinės plytos: ypatinga plytų rūšis, gaminama iš specialių rūšių molio. Gamybos eigoje jis išdegamas 1200

laipsnių temperatūroje iki visiško dalelių sukepimo – tai suteikia nepaprasto atsparumo ir ilgaamžišku-mo. Šias savybes lemia aukštas klinkerio mechani-nis tvirtumas, atsparumas vandens įgeriamumui ir šalčiui, leidžiantis įmirkusiai plytai ištverti daugybę sušaldymo ir atitirpimo ciklų. Patyrę klinkerinių ply-tų gamintojai savo produkcijai suteikia 100 metų garantiją, – ir tai tvirtas pažadas, paremtas gamy-bos ir eksploatacijos patirtimi. Vienas pagrindinių kompanijos „Wienerberger“ pro-duktų, tiekiamų į Lietuvos rinką, – „Terca“ keraminės apdailos plytos. Specialistai aukštai vertina jų dekora-tyvines savybes, platų asortimentą, nepriekaištingą kokybę. Plačiausiai klinkerio keramika taikoma stati-nių fasadų apdailai, nemaža „Terca“ produkcijos dalis taikoma interjerų dekoravimui. Klinkerio populiaru-mas ypač išaugo, Lietuvos privačių namų architektū-roje įsivyravus vadinamajam „olandiškam“ stiliui.Kita populiari keraminė produkcija – „Penter“ trinkelės, naudojamos viešose erdvėse – galima paminėti Klaipėdos piliavietę, Vilniaus Bernardi-nų sodą, aikštes Joniškyje ir Krekenavoje. Įvairių spalvų bei formų keraminės trinkelės sudaro kon-kurenciją niūriai biudžetinėms betono plytelėms.

Klinkerio populiarumas neslūgsta

Senoviniai plytų statiniai – neatsiejama Lietuvos kultūrinio pa-veldo dalis, ištvėrusi daugelio amžių išbandymus. Todėl mūsų požiūris į statybinės keramikos gaminius – itin pagarbus, turintis senas ir gilias tradicijas, o kartu tampriai susijęs su šiuolaikine architektūra bei moderniomis statybos technologijomis.

Rinkoje auga „Porotherm“ keraminių blokelių pa-klausa – būdami stambūs, tvirti ir kartu pakanka-mai lengvi, jie spartina mūro darbus. Kvalifikuotai atlikto blokelių mūro paviršius yra lygesnis, nei įprastų plytų, tad sumažėja sienų šiltinimo bei tin-kavimo išlaidos. „Porotherm“ blokeliai naudojami vidaus ir išorinėms sienoms mūryti – kokybiškai atlikus statybos darbus, ilgaamžiškumu jie nenu-sileidžia įprastam plytų mūrui. Ketvirtoji „Wienerberger“ produktų grupė Lie-tuvos rinkoje – „Koramic“ keraminės čerpės. „Koramic“ atstovai mini tokios dangos „tylumą“, stabilumą, ekologiškumą. Spalvų ir dydžių stan-dartai leidžia lengvai derinti tarpusavyje skirtin-gų kolekcijų medžiagas, ne tik išgaunant estetinį vaizdingumą, bet ir kokybiškai atliekant jungimus bei sudūrimus – naudojant esminius „vienerių rankų“ privalumus. Dėl mechaninio tvarumo ir specifinės faktūros klinkerio plytos idealiai tinka atstatyti senuosius mūrus arba klasikinės architektūros interpretaci-joms. Po degimo aukštoje temperatūroje kiekvie-na plyta įgauna natūraliam akmeniui prilygstantį tvirtumą, unikalų, kartais ne visiškai tolygų pa-viršiaus atspalvį, vienu-dviem milimetrais skiriasi plytų gabaritai, „vaikšto“ kampai ir įstrižainės. Priklausomai nuo molio sudėties ir formavimo būdo, plytos gali būti įvairių faktūrų – nuo šiurkš-

čios, primenančios sužiedėjusią duonos plutą, iki visiškai lygios. Norint išgauti papildomą glotnu-mą, klinkerio paviršius prieš degant tepamas skys-tu smulkios frakcijos moliu (vadinamoji engobo technika). Statybos metu klinkerio plytos rišamos specialiu skiediniu, per dieną klojant ribotą eilių skaičių; dažnai naudojamas netolygus arba nepil-nas siūlių užpildymas, imituojant senovinę mūro techniką. Puikius to pavyzdys – Vilniaus bastėja – unikalus fortifikacinės architektūros statinys, kurio sienos rekonstruojant sudėtos iš klinkerinių plytų; praėjus keliems dešimtmečiams, beveik niekas jau neabejoja šio mūro autentiškumu. Dekoratyvinės bei konstrukcinės klinkerio ir kitų rūšių degto molio savybės naudojamos ir šiandieninėje ar-chitektūroje. Vienas žinomiausių pasaulyje mūrinės architektūros konkursų yra koncerno „Wienerberger“ kas du metus rengiami „Brick Award“ apdovanojimai. „Kai mes kalbame apie plytas, žmonės galvoja, kad kalbame apie tradicijas. Bet šiame konkurse galime pamatyti daugybę inovatyvių projektų, suteikiančių plytų mūrui naują išvaizdą ir prasmę“, – teigia architektas Wang Shu, 2012 m. Pritzkerio premijos laureatas ir 2014 m. konkurso komisijos narys. Dviem metais anksčiau šiame konkurse buvo apdovanotas garsaus lietuvių architekto Algi-manto Kančo ir jo dukros Gustės Kančaitės projek-tas – viešbučio pastatas Danės krantinėje Klaipė-doje. Architekto teigimu, prie šio projekto sėkmės prisidėjo ir apdailos – plokščiųjų keraminių čerpių – parinkimas, suteikęs pastatui santūraus solidu-mo ir darniai sujungęs stogą bei sienas į vieningą tūrį. Pastatas išsiskiria iš konteksto, tačiau dėl la-koniškos formos ir patvarios apdailos jis moderniai atrodys ir po 100 metų, tapdamas moderniosios architektūros paminklu.

Technologijos

Kernavės g. 88, LT 08216 Vilnius, tel. +370 5 2417435

www.wienerberger.lt

Užs

. Nr.

15/1

27

74

Dvi modernias gamyklas Kaune ir Rietave turinčios bendrovės gaminiai iš polistire-ninio putplasčio, pažymėti prekės ženklu „Šiloporas“, rinkoje vertinami dėl puikių

termoizoliacinių savybių, teigia UAB „Kauno šilas“ pardavimų vadovas Tomas Čerauskas. Siekian-tiems užtikrinti aukštą pastato energinį efekty-vumą, įmonė siūlo pilkąjį polistireninį putplastį „Šiloporas Neo“.

Išskirtiniai produktai taupantiems šilumą

UAB „Kauno šilas“ – vienas didžiausių polistireninio putplas-čio gamintojų Lietuvoje. Bendrovė, pirmoji Lietuvoje prieš 25 metus pradėjusi gaminti šią termoizoliacinę medžiagą, šian-dien vartotojams siūlo itin aukštos kokybės, Europos Sąjun-gos reikalavimus atitinkančius gaminius.

„Šiloporas Neo“ –

sienoms, stogams ir

grindims šiltinti „Šis gaminys, kurį Lietuvoje pradėjome gaminti pirmieji, iš kitų išsiskiria ypatingai gera šilumos izoliacija“, – pa-brėžia jis.Pašnekovas aiškina, kad

fasadams, grindims, sto-gams apšiltinti siūlomi skir-

tingi gaminiai. Pavyzdžiui, fasa-dams – sienoms su šilumos izoliacija

išorėje, padengtoms tinku, šiltinti skirtas pilkšvo atspalvio „Šiloporas Neo“ EPS 70 (λD

0.032 W/(m·K)). Anot T. Čerausko, tai labai efektyvi, ilgaamžė, atspari apkrovoms

termoizoliacinė me-džiaga, į kurią nesige-ria drėgmė. Jos, kaip ir kitų šiuo prekės ženklu pažymėtų gaminių izoliacinės bei fizinės savybės nesikeičia per visą tarnavimo laikotar-pį. Šį polistireninį put-plastį gamintojai reko-

menduoja naudoti ir kitiems pastato elementams apšiltinti.

Šildomoms grindims gyvenamuo-siuose ir viešosios paskirties pastatuose,

stogams su šilumos izoliacija virš gegnių arba kitų laikančiųjų konstrukcijų, plokštiems stogams bei nuolydžio formavimui T. Čerauskas rekomen-duoja rinktis gaminį „Šiloporas Neo“ EPS 80 (λD 0.031 W/(m·K)). Jo teigimu, „tai labai efektyvi, tvirta, ilgaamžė, atlaikanti dideles apkrovas, neį-gerianti drėgmės termoizoliacinė medžiaga“.Stogams su šilumos izoliacija, apsaugota ritinine danga nuo atmosferos kritulių, rūsio sienų išorinei

šilumos izoliacijai, grindims su šilumos izoliacija po išlyginamuoju betono sluoksniu, kurioms ten-ka didelės apkrovos, pašnekovo teigimu, puikiai tiks „Šiloporas Neo“ EPS 100 (λD 0.030 W/(m·K)). Ši ypatingai efektyvi, tvirta, atlaikanti dideles apkrovas ir ilgaamžė, atspari drėgmei termoizo-liacinė medžiaga, ypatinga ir tuo, kad gali liestis tiesiai su gruntu.

Garso izoliacija – pagal specialią technologiją

„Kauno šilas“, kurios visi gaminiai yra sertifikuo-ti, – vienintelė įmonė Lietuvoje, pagal specialią technologiją gaminanti plokštes, skirtas smūgio garsui perdangose izoliuoti. Tai „Šiloporas EPS T“. Jis naudojamas gyvenamuosiuose, administra-ciniuose, poilsio ir kituose pastatuose grindų po išlyginamuoju betono sluoksniu šiltinimui. „Visi naujai statomi vienbučiai ir daugiabučiai gy-venamieji namai turi atitikti C perdangų smūgio garso izoliacijos klasę. „Šiloporas EPS T“ tenkina šiuos reikalavimus“, – pabrėžia T. Čerauskas. Jo teiginius, kad ši termoizoliacinė medžiaga ten-kina C garso izoliacijos klasei gyvenamųjų namų perdangose keliamus reikalavimus, patvirtina Statybos produkcijos sertifikavimo centras bei Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto statybinės šiluminės fizikos laboratorija ir įmonei išduotas Nacionalinis tech-ninis liudijimas.

Dalintis žiniomis ir šilumaDidžiulę polistireninio putplasčio gamybos patirtį sukaupusioje įmonėje įdiegta šiuolaikinė gamy-bos kontrolės sistema bei tarptautinis kokybės vadybos (ISO) standartas, o jos specialistai ne tik patys nuolat gilina žinias, bet sukaupta patirtimi noriai dalijasi su projektuotojais, architektais, stu-dentais ir kitais.„Nuolat dalyvaujame įvairiuose projektuose ir ini-ciatyvose, bendradarbiaujame su pasyvaus namo projekto plėtotojais. Jiems mūsų gaminamas „Ši-loporas Neo“ suteikia didžiules galimybes taupyti šilumą. Todėl perkeltine prasme galima pasakyti, kad savo sukaupta šiluma dalinamės su visais“, – sako T. Čerauskas.

Technologijos

Užs

. Nr.

15/1

60

75

Abu kalbinti bendrovės „Konekesko Lietu-va“ klientai – UAB „Fegda“ ir UAB „Alkes-ta“ atstovai – sako, kad jų pasirinkimą lėmė ir technika, ir aptarnavimas – platus

ir kokybiškas paslaugas teikiantis serviso tinklas.

UAB „Fegda“ Transporto skyriaus vadovas Dalius Naruševičius

Iš „Konekesko Lietuva“ bendrovė neseniai įsigijo „Kubota“ ekskavatorių. Sprendimą, pasak D. Naru-ševičiaus, nulėmė praktiški dalykai. „Vieną „Kubotą“ jau turėjome, jis per daug mums pro-blemų nedarė, todėl nutarėme įsigyti ir antrą“, – sako jis. „Kubotą“ iš „Konekesko Lietuva“ įmonė pirko pa-skelbusi konkursą. „Fegdos“ specialistai įvertino techninius duomenis – kelininkams tai yra pui-kiai tinkanti technika. Kitas ne mažiau svarbus

„Konekesko Lietuva“ atstovaujamai technikai klientai skiria tris E:

ekonomiška, ergonomiška, ekologiškaTechnikos – pradedant nuo statybinės iki kelių tiesimo ir miško kirti-mo, – naudotojai aiškiai žino, kokios technikos jiems reikia, ir tiksliai įvardina, ko laukia iš pardavėjo. Kai jie randa, ko reikia, grįžta. Ben-drovės „Konekesko Lietuva“ atvejis yra kaip tik toks.

dalykas, sprendžiant dėl pirkinio, buvo tai, kad operatorius buvo pratęs dirbti su šia technika – darbuotojui turi būti patogu. Trečia, vardina D. Naruševičius, – gerai dirba „Konekesko Lietuva“ serviso tarnyba: „Mes vertiname serviso darbą, nes mums labai svarbus operatyvumas.“Pasirinkimą taip pat lėmė kokybės ir kainos san-tykis. Šis kriterijus buvo svarbus ir 2006 m. iš „Ko-nekesko Lietuva“ įsigyjant pirmąjį ekskavatorių „Kubota“. Kelininkai vertina šios technikos, kurią įvardina kaip našią, galimybes – ekskavatorius tinka ir šlaitus daryti, ir tranšėjas kasti. Jis gali būti naudojamas ir patalpoje, nes yra nedidelis. „Ekskavatorius „Kubota“ yra konkurencingas rin-koje, mums tinka kainos ir kokybės santykis, pagal ekonomiškumą, ergonomiką atitinka Europos lygį. Taip pat labai svarbus ir patogus serviso tinklas. Visi šie dalykai lėmė rinktis ir antrą mašiną iš tos pat kompanijos“, – sakė D. Naruševičiaus.

UAB „Alkesta“ Mechanizmų eksploatacijos ir remonto skyriaus

vyr. mechanikas Vadim KrutikovĮmonė „Kobelco“ vikšrinį ilgastrėlį ekskavatorių prieš pusmetį pasirinko dėl praktinių sumetimų. „Mes rinkomės iš daugelio gamintojų, – važiavome į objektus, bandėme techniką, vertinome remonto iš-laidas, kuro sąnaudas, eksploatacines savybes. Visas mašinas pabandėme ir apsisprendėme: pagal visus kriterijus mums tinka „Kobelco“, – sakė V. Krutikov.

Mechanikas išskiria patogią eksploataciją ir pa-togų remontą. Operatorius dirba komfortiškoje kabinoje, aplinką stebi galinio vaizdo kamera. Visa technika, sako V. Krutikov, genda, tad remonto bazė bei serviso specialistai, kokius turi „Konekes-ko Lietuva“, buvo labai svarbus dalykas.„Mes nusipirkome būtent tai, ko ir norėjome, ir pirkiniu esame patenkinti, – pirkinį įvertino V. Krutikov. – Kainos ir kokybės santykis yra ypač geras – optimaliausias variantas. Kiti gamintojai to negali pasiūlyti.“Pirkėjams svarbu ir tai, kad ekskavatorius taupiai naudoja degalus ir mažai teršia aplinką. Bendrovė jau turėjo 11 metų „Kobelco“ ekskavatorių, kuris iki šiol dirba puikiai: tai yra patikima, gera, efek-tyvi technika. Todėl planuodami naujus darbus, planuoja įsigyti ir galbūt dar vieną tokį pat ekska-vatorių, nes tai yra „ekonomiška, ekologiška, labai gera, švari technika“.

Apie bendrovęUAB „Konekesko Lietuva“ jau bene 15 metų Lietu-vos rinkai siūlo žemės ūkio techniką ir padargus, statybinę, kelių tiesimo, statybos, miškų, sandėlia-vimo techniką ir įrangą, visos technikos atsargines dalis bei teikia kokybiškas technikos priežiūros ir remonto paslaugas. Įmonė atstovauja „Kobelco“, „Kubota“, „Ponsse“, „Sennebogen“, „Grove“, „Dyna-pac“ ir kt. prekiniams ženklams.

Technika

Užs

. Nr.

15/1

52

76

„Objektas sudėtingas gal labiau savo paskirtimi, nei technine dalimi – tai juk teatras. Bent jau mūsų bendro-vei tokios paskirties pastatas – kol

kas vienintelis. Kodėl viskas truko taip ilgai? Lai-mėję konkursą darbams turėjome 48 mėnesius, tačiau pritrūko finansavimo, todėl darbai truko ne 4, o 5 metus“, – pokalbį pradeda A. Kliukas.

Pastatas pamažu plyšo Dramos teatro rekonstrukcijos konkurse pirmasis reikalavimas buvo bendrovės kvalifikacija – kiek kultūros paveldo objektų ji turi, kiek – su tokio tipo pastatais įgudusių dirbti specialistų, kiek – apyvartinių lėšų. Antrajame etape tradiciškai svarstykles nusvėrė žemiausia darbų kaina.„Kainos visų dalyvavusių konkurse buvo panašios. Tik kad mums iki teatro – 5 minutės, o kiti dalyviai buvo kauniečiai, vilniečiai...“, – prisimena A. Kliukas.Klaipėdos dramos teatras buvo uždarytas nuo 2007-ųjų, tačiau tik 2010-aisiais pasirašyta sutar-

Prisiliesti prie Klaipėdos dramos teatro restauratoriams buvo garbė

Objektas

Klaipėdos dramos teatre jau praūžė pirmosios premjeros. Tuo metu teatrą atnaujinusios bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovai priima padėkas iš aukščiausių šalies asmenų ir sako, jog prisidėti prie tokio objekto atgaivinimo buvo didelė garbė. „Gauti rekonstruoti tokį projektą – siekiamybė kiekvienai ben-drovei“, – sako bendrovės vadovas Aldas Kliukas.

tis su „Pamario restauratoriumi“ ir pamažu prasi-dėjo darbai. O pradėti teko nuo griovimo.„Turėjo išlikti trys autentiški fasadai: iš Anikės aikštės pusės, iš Teatro gatvės ir vidinis. Dalį teatro teko nugriauti visai. Kodėl? Nes jau per pirmąją šio pastato rekonstrukciją po juo buvo pakloti kelių rūšių pamatai. Vienur – poliniai, o iš upės pusės didelė dalis pastato buvo padaryta ant sekliųjų plokščiųjų pamatų. Taigi, pusė pastato stovi sta-biliai, kita – sėda. Sėda ir plėšia sienas. Laimei, griūties nebuvo, tačiau plyšiai buvo pakankamai dideli“, – prisiminė prastą pastato būklę Aldas Kliukas.Dabar aktoriai ir vaizdo scenoje sužavėti teatro lankytojai vaikšto ant 16 m gylio polių. Tokių konstrukcijų prireikė tam, kad teatras stabiliai sto-vėtų „ant kojų“ ir nebesmegtų į Danės senvagės dumblą.„Poliai po šiuo pastatu – ir gręžtiniai, ir suktiniai, ir spraustiniai – visokie. Bendras jų ilgis – beveik 7 kilometrai. Jie turi pereiti visą dumblą iki more-

ninio sluoksnio – tvirto pagrindo. Vos pradėjome darbus – prasidėjo ir kruizinių laivų sezonas – atvyksta turistai. Turėjome laivų grafiką, jiems atplaukus pristabdydavome darbus, taip pat – pylėme labai daug vandens, kad nebūtų dulkių“, – prisiminė bendrovės vadovas.Po griovimo darbų teko iškasti didelį kiekį grunto – siekiant visapusiškai atnaujinti teatrą po žiūrovų vietomis ir scena buvo numatyti pakėlimo mecha-nizmai, o jų įrengimui reikėjo papildomos erdvės.„Kasėme 4 metrus žemyn nuo grindų lygio, nuo Anikės aikštės paviršiaus – dar gilyn. Šiame teatre žiūrovų ir scenos plokštumos gali vartytis – gali būti viename lygmenyje arba žiūrovai – amfite-atre, scena – žemiau. Tam reikalinga sudėtinga stūmoklių ir kitų mechanizmų sistema – ją įrengė už įrangą atsakingi rangovai kartu su užsienio par-tneriais“, – sakė A. Kliukas.Visi šie sudėtingi mechanizmai įrengti 2 metrai žemiau upės lygio. Tad „Pamario restauratoriaus“ statybininkams teko sunkiai kovoti su vandeniu.

77

Objektas

„Prisikasėm iki po pastatu ėjusio šaltinėlio. Ir ką daryt? Šaltinio tu nepakreipsi. Tuomet statėme šulinį ant šaltinėlio ir aktyviai nusiurbinėjome vandenį. Pastatėme tokius polius, kurie tarnavo, na, kad pastato kaip kokio kamščio neišstumtų į viršų. Išbetonavome grindis ir šaltinėlį palikome po jomis. Be ką daryti? Jei atjungsi siurbimą, iš-plaus tą betoną. Palikome metalinį dangtelį, kad nebūtų spaudimo, siurbliai vis dar veikė. Betonui sustingus – viską nupjovėm ir paliko tas šaltinėlis po grindimis, 4 metrų gylyje“, – apie retam žino-mą įvykį pasakojo pašnekovas.

Siena nuvirto vos prisilietusDabar A. Kliukas juokiasi, jog pirmaisiais statybų metais teko dirbti be jokio pastebimo rezultato.„Dirbam dirbam, pinigus gaunam, o teatras kaip nekyla, taip nekyla, – šypsojosi bendrovės vadovas.Tuo metu restauratoriai po jau stūksančiomis sienomis grūdo ilgus polius. Vis tik pirmųjų metų pabaigoje buvo išmūryti pamatai ir prasidėjo matoma rekonstrukcijos dalis. Ir čia – dar vienas netikėtumas.„Priestate, kuris eina palei Pilies gatvę, ankstesnės rekonstrukcijos metu buvo įrengta, matyt, ne visai teisingai paskaičiuota gelžbetoninė konstrukcija. Ji buvo pavojinga, mums reikėjo šią konstrukciją de-montuoti. Tačiau vos prisilietėme – ji visa kaip nu-pjautas sviestas nuvirto. Iki nelaimės buvo vienas žingsnis. Laimei, žmonės nenukentėjo, – nei tuo metu, kai teatras dar veikė, nei mūsų darbuotojai, kai siena nugriuvo“ – ramiau atsikvepia A. Kliukas.Po tokių adrenalino dozę kraujyje pakėlusių įvykių sekė ramesni darbai: tūrio atstatymas, įvairių pro-jektinių sprendimų įgyvendinimas.„Taip dirbome iki 2015 metų. Matyt, valdžios ko-ridoriuose buvo priimtas sprendimas, kad būtina dar šiais [2015 m., red. past.] metais viską užbaig-ti. Kartu buvo skirtas ir visas trūkstamas finansavi-mas. Tuo metu dar buvo nepadaryta visa apdaila: akustinės, gaisrui atsparios plokštės, grindys, sie-nos ir lubos“, – kalbėjo „Pamario restauratoriaus“ vadovas.

Miestiečiams reikia pamokos apie kultūros paveldą

Teatro interjeras – ne prekybos centro vidus. O jo įrengimo darbams tebuvo skirti metai. Jie bendro-vei buvo itin įtempti.„Buvo visko – jau nebesikalbėjom, o šaukėm vieni ant kitų“, – prisipažįsta A. Kliukas.O dar vos nudažius teatro fasadą prie šaukiančiųjų prisijungė ir dalis nepatenkintų klaipėdiečių.„Taip, fasadas anksčiau buvo smėlio spalvos. Ta-čiau kultūros paveldo tyrėjai, specialistai nustatė pirminę spalvą – tai ta rausva spalva, kuria ir nudažėme. Nujaučiau, kad reakcija bus: „ajajaj!“. Tačiau šiandien, jei perdažytume ta buvusia smė-lio spalva, turbūt ir vėl būtų: „ajajajaj!“ – juokiasi bendrovės vadovas.

Senovinė teatro išorė slepia gausybę viduje sutal-pintų modernių technologijų: elektros instaliacija, oro padavimo-ištraukimo sistema, automatinio valdymo, garso, šviesų, televizijos sistemos.„Begalės inžinerinių sistemų, kurios suvestos, suderintos ir dėl to teko ne tik mums, tačiau ir mūsų subrangovams daug pasidarbuoti“, – sakė A. Kliukas.A. Kliuko teigimu, iš kitų Klaipėdos bendrovių teko užsisakinėti didelius kiekius kiliminės dangos, granito.„Teatras – ir kaina, ir darbų apimtimis – vienas iš didžiausių mūsų projektų per 15 metų. Restaura-cijos darbų čia buvo nedaug, užtat gausu rekons-trukcijos darbų“, – sakė A. Kliukas.Kadangi šalia teatro stovėjo statybinis kranas, vyko kiti darbai, šalia fasado restauracijos ir paties pastato rekonstrukcijos, teko perkloti dalį Klaipė-dos senamiesčio grindinio.„Fasadą dažėme du kartus. Pamatėme, prieš ati-duodant pastatą eksploatuoti, kad reikia dar kartą „pereiti“, viskas turi būti „šviežia“, – sakė gero re-zultato siekusių restauratorių vadovas.Girdėdamas kritiką dėl atliktų darbų jis svarsto, ar reikėtų miestiečiams paaiškinti, kuo skiriasi au-tentiškas ir naujas pastatas.„Trys dramos teatro fasadai yra autentiški. Kai kurie karnizai – kreivoki, kai kur tinkas ištrupėjęs, duobėtas. Tai – autentiškas tinkas. Negalėjome jo numušti – tai autentika! Tiesiog iš naujo nuda-žėme. Duobės ypač pastebimos iš Teatro gatvės pusės. Kartais norisi visiems tai paaiškinti“, – ne-rimavo pašnekovas.Kultūros paveldu pripažinti ir saugomi yra dramos teatro fasadai, lipdiniai, traukės. Visi šie elementai turėjo būti išsaugoti, ne perdaryti.

Garbę dalinasi su projekto autoriaisNors įmonę papuoš apdovanojimai iš premjero A. Butkevičiaus bei teatro vadovo T. Juočio rankų, A. Kliukas nemano, jog restauratoriai nuveikė labai ypatingą darbą – pasiekimu galima laikyti tai, jog tokio masto darbai buvo atlikti netrukdant turistams, priekaištų nesulaukta nei iš aplinkinių kavinių ar viešbučių, nei iš savivaldybės.„Tai, kad pastatas yra toks, kokį matote, reiškia, kad tiksliai įgyvendinome užsakovo norus, tai ir projekto autorių nuopelnas. Jie neretai lieka nuošalyje – taip neturėtų būti. Šį projektą sukūrė Stanislovas Lukšas, jo žmona Kristina dirbo kuriant teatro interjerą. O plytas nešioti – bet kas gali“, – laurus už projektą su jo kūrėjais dalinosi A. Kliukas.Jis pripažino, jog restauratoriai mieste ir jo apylin-kėse pastebi jų rankų prašyte prašančius objektus, o Klaipėdos dramos teatras buvo didžiulė „Pama-rio restauratoriaus“ siekiamybė.„Rekonstruoti tokį objektą – kiekvienos įmonės siekiamybė. Dabar girdėti kalbų, kad rekonstrukci-jai bus uždaromas muzikinis teatras – kuri įmonė nenorėtų tokio objekto?“ – sako jau planuodamas ateities darbus A. Kliukas. U

žs. N

r. 15

/130

78

Svarbu paminėti, kad Lietuvos pramoninkų konfederacijos nominacijoje „Lietuvos metų gaminys 2015“ aukso medaliais buvo apdo-vanotos dvi įmonės narės.

UAB „Sweco Lietuva“, kuriai vadovauja Artūras Abromavičius, – už Nacionalinio fizinių ir techno-logijos mokslų centro (NFTMC) techninį projekta-vimą, kuris plačiau pristatytas šiame leidinyje.Bendrovei „Kelprojektas“, vadovaujamai Algimanto Madžiaušio, „Lietuvos metų gaminio 2015“ aukso medalis įteiktas už Palangos aplinkkelio statybos

Praėjusiais metais projektavimo įmonėms užderėjo ypatingų, sudėtingų ir reikšmingų statinių

Kiekvienam specialistui apdovanojimas ar nominacijos įtei-kimas yra geriausias atlygis už pastangas ir laiką, realizuo-jant kūrybines mintis. Džiaugiamės, kad 2015 metai Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos nariams buvo reikšmingi ir sėkmingi. Vienydami skirtingų statybos sričių projektavimo specialistus, didžiuojamės jų įvertinimais projektuojant ypa-tingus, sudėtingus ir reikšmingus statinius – tiek nacionaliniu, tiek savivaldos lygmeniu.

projektą. Palangos aplinkkelis – pirmasis susisieki-mo infrastruktūros projektas Lietuvoje, įgyvendin-tas viešojo ir privataus sektorių partnerystės prin-cipu. Be to, projektas įstabus išskirtiniais Vydmantų sankryžos rekonstrukcijos sprendiniais ir priemonė-mis, pritaikant sankryžą lenktynių organizavimui, bei inovatyviais aplinkosauginiais sprendimais gyvūnų apsaugai, triukšmo ir oro taršos mažinimui. Ypatingai svarbi Palangos aplinkkelio projektavimo ir tiesimo priežastis – automobilių ir pėsčiųjų bei dviratininkų eismo saugumo didinimas.

Projektavimo darbų pradžia – 2013 metai. 2015 m. balandžio mėnesį projektas įgyvendintas, o 2015 m. gegužės 1 d. Palangos aplinkkelis buvo atidarytas. UAB „Kelprojektas“ 2015 m. buvo sėkmingi ir Lie-tuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos konkurse „Mūsų kelias“. Šiame kon-kurse „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 17,34 iki 22,03 km (dešinės pusės) rekonstravimo pro-jektas“ buvo pripažintas kaip geriausias projektas. Šis projektas svarbus tiek eismo saugos, tiek pato-gesnio susisiekimo aspektais ne tik automobiliais, bet ir dviračiais ar pėsčiomis. Įrengiami pėsčiųjų viadukai Stanaičiuose (18,34 km) ir Juragiuose (20,85 km) bei pėsčiųjų ir dviračių takai, jungian-tys Stanaičius su Juragiais. Taip pat svarbus dėme-sys skiriamas aplinkosauginėms priemonėms ma-žinant triukšmo lygį iki higienos normų. Numatyti sprendiniai leis taupyti kelionės laiką, mažins kelio priežiūros, kelių transporto eksploatacines ir ava-ringumo sąnaudas. 2015 m. baigti įgyvendinti Vilniaus miestui svar-būs objektai. Jungtinio gyvybės mokslo centro pastato ir daugiaaukštės automobilių saugyklos Saulėtekio al. 9 projektavimo paslaugas atliko net dvi mūsų asociacijos įmonės narės – UAB „Viltek-ta“ ir UAB „Ekoprojektas“. Pagrindinė architektū-rinė idėja – komplekso moduliai išdėstyti tarsi atskiros, universalios ląstelės, sudarančios vienin-gą visumą. Kubo formos tūriai atvirose Saulėtekio erdvėse formuoja humanišką, būdingą Vilniaus miestui urbanistinę struktūrą, primenančią senojo universiteto ansamblio kompoziciją – jaukų vidinį kiemą. Pastato aukštis, monumentali architek-tūros raiška suteikia išskirtinumo, simbolizuoja mokslo rimtį, kuria solidų naujojo Vilniaus univer-siteto komplekso charakterį.2015 m. buvo įgyvendintas ir kitas UAB „Viltekta“ projektuotas ir Vilniaus miestui svarbus objektas, tai biurų pastatas „Grande office“, Viršuliškių skg. 26. Naujas komercinis kompleksas susideda iš ke-turių dalių: administracinio 21aukšto pastato su 3 lygių požemine automobilių stovėjimo aikštele, 2 aukštų „Tuvlitos“ automobilių techninės apžiūros pastato, 2 aukštų „Autoprizmė“ pastato ir 2 aukštų „Megamesta“ pastato. Šis korpusas jungiamas su administracijos pastatu bendru parapetu „juosta“, kuri apsupa visą komercijos kompleksą. „Tuvlitos“ automobilių techninės apžiūros pastatas planuo-jamas teritorijos viduje tarp administracinio ir kitų pastatų.

Projektavimas

Gintarė ZORSKAITĖ, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomoji direktorė

79

Užtikrinant šiuolaikiškas darbo sąlygas Vals-tybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Muitinės departamento (MD) pareigūnams bei pakankamą ES išorės sienos saugumą,

buvo suprojektuotas tarptautinis pasienio kontrolės punktas lengviesiems automobiliams ir pėstiesiems. Tverečiaus PKP užima 0,79 ha teritoriją. Pasienio punktas suprojektuotas taip, kad jo darbuotojai per parą galėtų patikrinti 500 transporto priemonių – į abi puses: 480 lengvųjų automobilių ir 20 autobusų. Bendras pagrindinio pastato plotas 529,95 kv. me-trų.Tverečiaus pasienio kontrolės punkto statytojas ir techninio projekto užsakovas – Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos.Suprojektuotas ir pastatytas dviejų aukštų adminis-tracinis pastatas, kuriame yra visos būtinos patalpos VSTA ir muitinės pareigūnams, budinčio pareigūno patalpa, iš kurios stebima ir valdomos visos posto sistemos, suprojektuotos inžinerinės patalpos, pa-talpa prieglobsčio prašantiems, trumpalaikio sulai-kymo patalpa.Vienaaukštėje pastato dalyje suprojektuota auto-busų keleivių ir pėsčiųjų tikrinimo salė, joje įrengta VSAT pareigūnų pasienio tikrinimo kabina dviem pareigūnams, numatytos 4 kompiuterizuotos darbo vietos, automatiniai valdomi keleivių praleidimo varteliai/turniketai, stacionarūs atitvarai, valdomos švieslentės virš kabinos – keleivių srautų reguliavi-mui ir praleidimui. Įrenginiai suprojektuoti ir įrengti taip, kad pareigūnai galėtų dirbti reverso principu, keičiant keleivių tikrinimo kryptis. Kabina suprojek-tuota iš lengvų konstrukcijų, joje numatyta mikro-klimato palaikymo sistema. Salėje numatyta bagažo tikrinimo rentgeno įranga, patalpos detaliai muiti-nės patikrai atlikti, muitinės tarpininkų patalpa.Prie pastatų priblokuota stoginė apsaugoti nuo kritulių atliekančius patikrą pareigūnus ir keleivius. Po stogine suprojektuoti 6 lauko patikros nameliai – VSAT ir MD pareigūnams.Kiekviename namelyje suprojektuota kompiuteri-zuota darbo vieta – darbui reversinio eismo atveju,

Modernizuoti dar vieni vartai į Lietuvą – Tverečiaus tarptautinis pasienio kontrolės punktasPagal bendrovės „Verslo investicijų projektai“ specialistų parengtą projektą baigtas modernizuoti Tverečiaus pasienio kontrolės punk-tas (PKP). Vietoj senų, susidėvėjusių pastatų ir statinių, kurie nebe-atitiko šiuolaikinių reikalavimų, iškilo modernūs vartai į Lietuvą.

pagal poreikį keičiant transporto eismo kryptis; do-kumentų ir biometrijos duomenų perdavimui numa-tyti langeliai/stalčiukai ir pasikalbėjimo įranga; prie-šais ir apie namelius numatyti apsauginiai atitvarai.Suprojektuota ir įrengta autotransporto kontrolės ir eismo valdymo sistema: šviesoforai, automatiniai pakeliami užtvarai, priverstinio stabdymo įrenginiai, švieslentės, indukcinės kilpos. Į sistemą integruoti teritorijoje esantys automatiniai vartai. Transporto srautų valdymas atliekamas iš darbo vietose esančių kompiuterių.Sumontuoti radiacijos matavimo įrenginiai, kurie matuoja išvažiuojančio ir įvažiuojančio į Lietuvą autotransporto radiacijos spinduliavimą. Punkte suprojektuota muitinės procedūrų aikštelė rentgenu detaliai tikrinti transporto priemones. Kol vykdomos šios procedūros, vairuotojai gali naudotis palaukimo ir dokumentų sutvarkymo patalpa.Suprojektuotas detalaus tikrinimo pastatas, kur prireikus detaliai tikrinami lengvieji automobiliai. Jame įrengtas iki 3,5 t keliamosios galios autokeltu-vas, suprojektuotas momentinis šildymas infrarau-donųjų spindulių žematemperatūriniais elektriniais šildytuvais. Tarptautiniame Tverečiaus pasienio kontrolės punk-te pakloti nauji inžineriniai tinklai, įrengtos inovaty-vios inžinerinės sistemos, šildymui įrengti šilumos siurbliai oras–vanduo, rekuperacinė vėdinimo sistema. Nepertraukiamam elektros energijos tie-kimui užtikrinti įrengtas rezervinis energijos šaltinis – dyzelinis generatorius, punkto teritorijoje sumon-tuoti priešgaisriniai vandens rezervuarai.Punkto statyba buvo vykdoma laipsniškai, nenu-traukiant PKP veiklos, t. y. pasienio tarnyboms atlie-kant patikros procedūras bei važiuojant transportui, punkto paslaugomis naudojantis pėstiesiems.Kaip sakė UAB „Verslo investicijų projektai“ direk-torė Aurelija Keturkaitė, projektuojant Tverečiaus pasienio kontrolės punktą, išskirtinių projektuotojų kompetencijų neprisireikė. „Patikrinta“ projektuoto-jų komanda, vadovaujama projektų vadovės Laimos Zinkevičiūtės, turi ilgametės patirties projektuojant

analogiškus objektus, tai sausumos kelių, jūrų uos-to, oro uosto veterinarijos ir fitosanitarijos pasienio tikrinimo postai, Lavoriškių pasienio kontrolės punktas, pernai atidarytas Eišiškių pasienio kontro-lės punktas, šiuo metu projektuojamas tarptautinis Šumsko pasienio kontrolės.punktas.Projektuotojai derino VSAT ir MD veiklą reglamen-tuojančius dokumentus su įprastais projektavimo dokumentais, tačiau VSAT reikalavimai buvo lemian-tys. Projektuodami punkto modernizavimą, specia-listai konsultavosi su minėtų institucijų pareigūnais. Daug praktinių patarimų ir naudingos informacijos suteikė VSAT Pasienio kontrolės punktų skyrius virši-ninkas Sigitas Ratkevičius.„Elektroninę radiacijos vartų kontrolės sistemą integruoti į projektuojamą punktą teko bendradar-biaujant su JAV specialistais, kurie ją padovanojo ir sumontavo, – sakė A. Keturkaitė. – Visi kiti darbai – projektavimo ir statybos – buvo atlikti Lietuvos įmonių.“ Generalinis projekto rangovas – bendrovė „Fima“, statybos rangovai – bendrovė „Liteka“. „Su „Liteka“ labai paprasta dirbti, greitai ir opera-tyviai reaguojama, nebūna dviprasmiškų situacijų. Ši bendrovė nesistengia piginti objekto – kaip su-projektuota, taip stengiasi ir padaryti“, – sakė A. Keturkaitė, kalbėdama apie bendrą darbą su staty-bininkais. Bendrovės „Verslo investicijų projektai“ direktorė A. Keturkaitė sako, kad pastarojo meto tendencija skelbti konkursus statybos darbams kartu su pro-jektavimu, yra ydingi, nes nukenčia visi: užsakovai gauna ne tai, ko norėjo, projektuotojus spaudžia statybininkai, nes laimi mažiausia kaina ir stengiasi daryti kuo pigiau. Tverečiaus PKP atveju pirmiausia buvo parengtas techninis projektas – išgirsti visi naudotojai, į pro-jektą sudėti jų lūkesčiai bei reikalavimai – staty-bininkams reikėjo tik vykdyti. Tada ir gaunamas, pastebi p. Keturkaitė, normalus projektas, kai nerei-kia priiminėti abejotinų sprendimų, nes visa numa-tyta projekte.

Projektavimas

Užs

. Nr.

15/1

57

80

81

Maisto pramonė

Ar kada pagalvojote, koks alkoholinis gėri-mas yra pats seniausias pasaulyje? Koks gėrimas dar vadinamas Šiaurės Europos vynu? Tai midus. Prieš kelis tūkstan-

tmečius atsiradęs gėrimas buvo užmirštas, tada vėl prikeltas naujam gyvenimui. Lietuvoje tuo rūpinosi garsus maisto pramonės veikėjas Alek-sandras Sinkevičius. Būtent jo iniciatyva šeštojo dešimtmečio pabaigoje midus pradėtas gaminti pramoniniu būdu.

Sukūrė lietuvišką džinąTačiau A. Sinkevičiaus ambicijos buvo nukreiptos ne tik į praeitį, bet ir į ateitį. Štai kodėl jis iškėlė sau didelį uždavinį – sukurti lietuvišką džiną. Šis Anglijoje atsiradęs ir kadagiais kvepiantis alko-holinis gėrimas populiarus visame pasaulyje, bet Lietuva neturėjo nieko panašaus. Taip pirmą kartą pristatytas „Nemunas“. Pagal unikalią A. Sinkevičiaus receptūrą sukur-tas alkoholinis bespalvis gėrimas, didžiausios ir gražiausios Lietuvos upės pavadinimu pirkėjams pirmą kartą pristatytas 1969 metais. 60 procentų stiprumo gėrimas išsiskyrė tiek savo stiprumu, tiek kvapu, tiek ir skoniu, todėl netruko atrasti savo au-ditoriją. Deja, kartu su A. Sinkevičiumi pradingo ir pats „Nemunas“. Ilgą laiką jis nebuvo gaminamas.

Produktas – išlavintam skoniuiGaivinti „Nemuną“ ėmėsi UAB „Lietuviškas midus“. Bendrovė jau daugybę metų verčiasi tradicinių lietuviškų gėrimų gaivinimu, tęsdama A. Sinkevi-čiaus pradėtus darbus. Kaip sakė UAB „Lietuviškas midus“ vadovas Egidijus Valiukevičius, prikelti „Nemuną“ buvo ir savotiškas garbės reikalas. Uni-kalus vieno iškiliausių maisto pramonės atstovų kūrinys tiesiog negalėjo būti pamirštas.Pamiršti „Nemuno“ neleido ir jo gerbėjai. E. Valiu-kevičius teigia sutikęs ne vieną žmogų, prisime-nantį šį gėrimą ir besidomintį jo likimu. Jis sako, kad „Nemunas“ prisimenamas dėl savo išskirtinu-mo. Tai gėrimas, kurio ištisais buteliais tikrai neį-

Antram gyvenimui prikėlė gėrimą, skirtą gerti iš lėto, pasimėgaujant kiekvienu lašeliu

Ar įmanoma suderinti tradicijas ir naujoves? Gali pasirodyti, kad šie du dalykai tarsi prieštarauja vienas kitam. Tačiau kūrybin-giems žmonėms tokios mintys svetimos. Atvirkščiai. Jungdami seną su nauju, jie geba sukurti kažką unikalaus, nepamirštamo. Prieš beveik pusę amžiaus Lietuvos maisto pramonės legenda sukūrė unikalų gėrimą, „Lietuvišką džiną“, kuris spėtas ir pamil-ti, ir pamiršti, o dabar ir prikeltas naujam gyvenimui.

manoma gerti. Jis skirtas gerti iš lėto, nedideliais kiekiais, pasimėgaujant kiekvienu lašeliu. Nieko keisto, kad jis tiko ir patiko ne kiekvienam, bet „Nemuną“ pamėgę jį prisimena iki šiol. Pagaliau atgimęs gėrimas skirtas tiek jiems, tiek naujai suaugusiųjų kartai. Produktas puikiai tiks geriau išlavintam skoniui, taip pat gali būti naudojamas kokteiliams, maišant su toniku ar sultimis.

Kūrė naują, saugodami palikimąVisgi „Nemuno“ prikėlimo naujam gyvenimui procesas buvo pakankamai ilgas ir reikalaujantis kruopštumo. E. Valiukevičius prisipažįsta, kad kūrėjams teko ir šiek tiek išlipti iš savo komforto zonos. „Didžioji mūsų asortimento dalis yra midūs arba gėrimai, kuriuose vienas iš ingredientų yra medus. Beveik visuose mūsų gėrimuose – vienokia arba kitokia forma – esama medaus. Šiame gėrime tokių produktų nėra. Taigi juo mes tarsi šiek tiek atsitraukiame nuo to, ką esame įpratę daryti. Gali-ma sakyti, kad mums tai buvo savotiškas eksperi-mentas“, – kalbėjo UAB „Lietuvos midus“ vadovas.Tas eksperimentas ne visada buvo paprastas. A. Sinkevičius apibūdinamas kaip savotiškas rene-sanso žmogus. Jame puikiai derėjo tiek gebėji-mas svajoti, tiek ir puikaus technologo savybės. Natūralu, kad jo pasekėjams norėjosi išsaugoti jo autentišką palikimą. „Tai tikrai buvo iššūkis. Tačiau jis paremtas ir senti-mentais produktui, kuris kažkada buvo labai gerai priimtas. Mus tai labai skatino sugrįžti prie šitos idėjos“, – kalbėjo E. Valiukevičius.

Džinas, kuris nėra visiškas džinasSugrįžusį gėrimą jis su savo komanda pristatinėja pamažu. Iš pradžių jis ragautas privačiose de-gustacijose. Dabar atsidūrė didžiuosiuose preky-bos centruose. Tikimasi, kad netolimoje ateityje pavyks jį pristatyti ir užsienio rinkai.Kaip ir visi bendrovės gaminiai, šis gėrimas gali būti puikus suvenyras, reprezentuojantis Lietuvą. Dovanoti verslo partneriams midaus jau seniai tapo

savotiška tradicija. Bendrovės „Lietuviškas midus“ vadovas įsitikinęs, kad lietuvišku midumi pavadina-mas „Nemunas“ gali būti puiki tokios tradicijos tąsa. „Džino kategorija yra labai žinoma visame pasauly-je. Tuo pačius „Nemunas“ ir nėra visiškai džinas. Jis šiai kategorijai nelabai galėtų būti priskirtas. Tiems vartotojams, kurie mėgsta džiną, jis turėtų pasiro-dyti labai įdomus“, – įsitikinęs E. Valiukevičius.„Lietuviškas midus“ savo svečiams organizuoja eks-kursijas ir degustacijas. Ekskursijos metu apsilankę svečiai turi galimybę išgirsti senojo gėrimo atsiradi-mo istoriją. Darbo dienomis siūloma aplankyti įmo-nės rūsius, kuriuose brandinami gėrimai. Vykdomų degustacijų metu siūloma paragauti gaminamų gėrimų, įvertinti skirtingų gėrimų skonines savybes bei sudėtį. Šis produktas Lietuvos metų gaminio konkurse pelnė aukso medalį.

Užs

. Nr.

15/1

68

RENGINIŲ organizavimo lyderiai

Mūsų KLIENTAI

JŪSŲ šventę papildys

DAUGIAU NEI 238 VYNO RŪŠYS! GREITAS IR NEMOKAMAS PRISTATYMAS Į NAMUS IR BIURUS VILNIAUS MIESTE.

KONSULTACIJA BEI UŽSAKYMAS TELEFONU: + 370 655 44044. [email protected] WWW.VYNOKORTA.LT

Verslo renginiai. Tarptauunės konferencijos. Viešieji ryšiai. Pristatymai. Asmeninės šventės. Kelionės. Madų šou. Susiukimai. Renginių logisuka.

www.jmr.lt [email protected] +370 5 240 2121 P.Vileišio 18N, LT-10306 Vilnius

Documents

2016 m. Nr. 1 / 7 LIETUVOS METŲ GAMINYS 2015 · 2016. 1. 21. · pat savo darbo pradžios Vilniuje bendrovė laikosi aktyvios taršos mažinimo politikos, todėl vienas iš esminių