Šeimai, ieŠkantiems bendraminčių ir paguodos

2013 m. vasario 14–20 d., Nr. 6 (1125) Savaitraštis leidžiamas nuo 1990 m. spalio mėn. Kaina 2,28 Lt

(nukelta į 3 psl.)

(nukelta į 5 psl.)

Vyriausioji valstybinė auditorė Daina Balčėtienė.

tina taip manyti?– Atlikome neįgaliųjų su dar-

bo santykiais susijusių pajamų analizę. Iš 223 tūkst. neįgaliųjų, gaunančių netekto darbingumo ir invalidumo pensijas, 2011 m. dirbo apie 46 tūkst. Daugumos jų darbo užmokestis nedidelis, ta-čiau beveik 8 tūkst. (19 proc.) ne-įgaliųjų pajamos viršijo 2 tūkst. Lt per mėnesį. Nustatėme tokių atvejų, kai neįgalieji, kuriems mo-kamos netekto darbingumo pen-sijos, uždirbo 10-30 kartų dau-giau, nei jiems išmokėta pensijų. Pvz., asmuo, kurio darbingumo lygis 45–55 proc., uždirbo 36 937 Lt/mėn.; 30-40 proc. darbingumo lygį turintysis – 38 436 Lt/mėn.; o mažesnio nei 25 proc. darbingu-mo asmuo gavo 28 934 Lt/mėn. darbo užmokestį. Ar iš tiesų tiek uždirbančiam žmogui tikslinga prarasto darbingumo išmoka? 5 400 neįgaliųjų, gavusių 2 tūkst. Lt/mėn. ir didesnį darbo užmo-kestį, 2011 m. buvo išmokėta ne-tekto darbingumo pensijų apie 40 mln. Lt.

Nustatėme atvejų, kai neį-galieji pagal Neįgalumo ir dar-bingumo nustatymo tarnybos (NDNT) vertinimą turėtų dirb-ti ne visą darbo dieną ar savaitę arba jiems nustatytas specialu-sis nuolatinės priežiūros (pagal-

Valstybės kontrolė: neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymui trūksta objektyvumo

Valstybės kontrolieriai atliko auditą, kuriuo vertino, ar ne-įgalumo ir darbingumo lygis nustatomas objektyviai ir ar efektyvi profesinė reabilitacija. Pasak Valstybės kontro-lės išvadų, nėra teisinga, kad netekto darbingumo išmo-ka mokama net tada, kai asmuo uždirba 30 kartų daugiau nei jo gaunama išmoka.

Valstybės kontrolės išvadas sutiko pakomentuoti I-ojo audi-to departamento direktoriaus pa-vaduotoja Edita Janušienė ir vy-riausioji valstybinė auditorė Dai-na Balčėtienė. Šį kartą kalbamės

apie neįgalumo ir darbingumo nustatymą.

– Teigiate, kad neįgalumo ir darbingumo išmokos ne visada skiriamos racionaliai. Kas ska-

bos) poreikis, tačiau jie dirba ke-liose darbovietėse. Manome, kad tokios išvados kelia klausimų, ar iš tiesų prarasto darbingumo ly-gis nustatytas objektyviai.

– Dažnai neįgaliųjų darbo pajamos yra nepastovios, jiems sunkiau išsilaikyti darbo vietoje, todėl jiems prarasto darbingumo išmokos yra stabilumo garantas.

– Kartais ir atrodo, kad nori-ma užsitikrinti pajamas siekiant gauti prarasto darbingumo išmo-ką. Kai kurios savivaldybės išsi-skiria dideliu neįgaliųjų skaičiu-mi – ypač tos, kuriose nedarbo ly-gis viršijo šalies vidurkį. Pvz., Vil-niaus mieste, Mažeikų ir Kretin-gos r. neįgaliųjų yra nuo 5,1 iki 6 proc., o Kaišiadorių ir Pakruojo r. jų skaičius viršijo 11 proc.

Iš tiesų ne visada nustačius mažesnį darbingumą žmogus praranda darbą ar pajamas. Nu-statėme, kad 58 proc. iš 6 tūkst. 2009–2011 metais dirbusių neįga-liųjų pajamos, susijusios su darbo santykiais, padidėjo.

– Kokia patirtis yra užsienio valstybėse?

– Galime drąsiai sakyti, kad kitose Europos valstybėse lengvai pinigų nedalija. Pirma įsitikina, kad žmogus tikrai nebegali dirb-

ti, išnaudojamos visos medicini-nės reabilitacijos galimybės. Kai kuriose šalyse nustatomas laiki-nas nedarbingumas.

Europos Sąjungos valstybės (Olandija, Vokietija, Prancūzi-ja ir kt.) netekto darbingumo pensijos mokėjimą sieja su dar-bo pajamomis: nustatoma atly-ginimo riba, iki kurios neįgalu-sis gali uždirbti neprarasdamas teisės į netekto darbingumo pen-siją. Pvz., Vokietijoje asmuo, dir-bantis darbą, iš kurio gauna pa-jamų, gali prarasti netekto dar-bingumo pensiją. Jos dydis pri-klauso nuo socialinio draudimo įmokų per visą draudimo laiko-tarpį. Mokamos grąžinimo į ak-tyvų gyvenimą išmokos, skirtos padėti išsaugoti arba rasti darbą, darbo paieškoms, stažuotėms, pasirengimui dirbti, profesiniam mokymuisi ir tobulinimuisi, taip

Kas geriau: aukštojo mokslo diplomas ar profesinės reabilitacijos baigimo pažymėjimas?

dijų pasirinkimo galimybes ribo-ja ir nepritaikyta (arba ne visiškai pritaikyta) aplinka – dar labiau.

Tik įėjusius į parodą pasitikę ISM vadybos ir ekonomikos uni-versiteto stendai, atrodo, bandė išsklaidyti šias abejones. „99 proc. absolventų įsidarbina pagal spe-cialybę, 61 proc. absolventų pra-dėjo dirbti studijuodami, 19 proc. absolventų turi savo verslą“, – iš-kalbinga ir patraukli statistika ne tik kvietė studijuoti, bet ir žadė-jo įsidarbinimo, karjeros galimy-bes. Pritaikyta universiteto infras-

truktūra (pirmuosiuose rūmuose įrengti liftai, nuovaža, keltuvė-liai, pritaikytos auditorijos, tua-letai) – dar vienas paskatinimas neįgaliuosius rinktis studijas šio-je aukštojoje mokykloje.

Beje, Lietuvos neįgaliųjų draugija, įgyvendindama ES struktūrinių fondų remiamą pro-jektą „E-studijos“ jau buvo už-mezgusi ryšius su ISM universi-tetu – 100 neįgaliųjų buvo suda-rytos sąlygos (sukurti nuotolinių studijų modeliai, pritaikyti jau veikiantys) studijuoti šioje aukš-tojoje mokykloje. Įgyvendinant projektą įprastą bakalauro stu-dijų pirmo kurso kreditų skaičių surinkę neįgalieji gali savarankiš-kai tęsti studijas ISM universitete.

Atrodo, kad universitetas pa-kankamai dėmesio skiria ir ab-solventų įsidarbinimui. Karjeros centras konsultuoja studentus, ieškančius praktikos ar darbo; pasiūlo ir kartu aptaria galimas paieškos alternatyvas bei strategi-

ją; padeda parengti profesionalų CV bei parašyti pirmuosius mo-tyvacinius laiškus; skelbia prakti-kos ir darbo pasiūlymus. Čia taip pat organizuojami renginiai, se-minarai, diskusijos ir susitikimai su įmonių atstovais, absolventais; rengiama karjeros diena, kurioje studentai gali prisistatyti verslo

bendrovėms, užmegzti naudin-gus kontaktus.

ISM universitetą lankytojams pristatę esami ir buvę studentai tikino, kad šios aukštosios moky-klos diplomas atveria duris į dau-gelį darbo atrankos konkursų.

Egidijaus Skipario nuotr.

Lietuvos parodų centre „Litexpo“ surengta 11-oji tarptau-tinė paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2013“ šiemet su-traukė ne tik rekordinį dalyvių, bet ir lankytojų skaičių. Tris dienas šurmuliavusioje didžiausioje žinių ir išsilavinimo par-odoje susitikimo su būsimaisiais studentais laukė apie 190 mokymo įstaigų iš 15 pasaulio šalių: visos Lietuvos aukšto-sios mokyklos, kolegijos, per 70 profesinio rengimo ir vers-lo mokyklų, profesinio mokymo centrų, darbo rinkos mo-kymo centrų, daugiau kaip 40 ugdymo įstaigų iš užsienio. Parodos lankytojams buvo pristatyta per 100 profesijų.

Aukštosios mokyklos vardas – darbdavių

vertinamas kriterijusVis didėjant aukštųjų moky-

klų, kolegijų absolventų nedar-bui, šiandieniniams studijas be-sirenkantiems moksleiviams svarbu pagalvoti ne tik apie tai, kokios profesijos patinka, bet ir ar jos perspektyvios, paklausios darbo rinkoje, ar jas baigus neteks padėti diplomo į stalčių ir iš naujo planuoti savo gyvenimo. Tai ak-tualu visiems būsimiems studen-tams, o neįgaliesiems, kurių stu-

Neįgaliųjų draugijos: veikla, problemos, pasiekimaiTrakai:

2012 m. gruodžio 21 d. žadėta pasaulio pabaiga la-bai tikėjo garsus Holivudo aktorius Melas Gibsonas. Nuotykių filmo apie majų imperijos žlugimą „Apoka-lipto“ režisierius ne viename interviu ragino mėgautis gyvenimu, kol esame gyvi. Apie pasaulio baigtį, kaip apie sąmoningumo pabaigą, kalbėjo žinomas kanadie-čių aktorius ir scenaristas Danas Akroidas.

Žadėta apokalipsė beveik visuose žemynuose sukė-lė neregėtą sąmyšį. Buvo mūrijami gilūs rūsiai, apsirū-pinama negendančiais produktais, žvakėmis, žibalinė-mis lempomis ir žibalu. Kai kas suskato statyti Nojaus laivą – išsigelbėjimą nuo rūstaus Dievo piršto – tvano.

Dėl baisių gaivalinių nelaimių džiūgavo kai kurios netradicinės religinės bendruomenės. Girdi, įvyks ar-magedonas – didžiojo visagalio kova su šėtonu, ku-ris bus įmestas į bedugnę, o visų tautų ir genčių pik-tieji bus sunaikinti. Tada žemėje įsivyraus taika, tvar-ka ir ramybė.

Siaubas dėl pranašaujamo planetos žlugimo įsisu-ko ir į dalies Lietuvos gyventojų galveles. Aistras kurs-tė be sensacijų negalinti išsiversti žiniasklaidos dalis. Gerokai ištuštėjo konservų, kruopų ir kt. lentynos. Net garsus krepšininkas Š.M. neatlaikė – prisipirko gausy-bę negendančio maisto ir lemtingos dienos laukė pa-sikvietęs į savo sodybą pulkelį draugų. Deja, senovės majų pranašystės apgavo.

Psichologai sako, kad panika yra viena iš minios elgesio rūšių – daugelį jos narių apimanti baimė, ku-rią sukelia realus ar įsivaizduojamas pavojus. Ši užkre-čiama baimė trukdo protingai vertinti aplinkybes, su-kaupti valią ir priešintis menamai blogybei.

Neretai panika kyla trūkstant žinių apie grėsmės šaltinį ir mastą. O dar savo trigrašį kiša prasti etnolo-gai, astronomai ir kiti. Dažnai galima išgirsti, kad že-mės link skrieja kosminiai kūnai, kurie gali (ir negali!) su ja susidurti. Jei negali, kuriems galams skleisti infor-maciją? Ar toks neapibrėžtos sąvokos turinys nekelia baimingos nuotaikos ir neskatina gelbėtis?

Yra toks jausmas kaip savitvarda, t.y. mokėjimas tramdyti save, reguliuoti veiksmus nepalankiomis aplinkybėmis. Prieš 4-erius metus mitingas prieš tuo-metės Vyriausybės naktinį mokesčių pertvarkymą vir-to riaušėmis: dužo Seimo langai, gatvės žibintai, parei-gūnai šaudė guminėmis kulkomis, paleido ašarines du-jas. Buvo sužeistų. Dabar yra 27 nuteistieji už brutalų protesto būdą. Pavieniam mitinguotojui neišsiveržtų piktas šėlsmas, jis nesigriebtų akmenų, šaligatvio ply-telių nuolaužų. Bet minios siautulio užvaldytas net ge-ras žmogus it avinėlis klusniai eina su ja ir drauge su visais praranda sveiką nuovoką, pamiršta savitvardą.

Įtaiga – poveikis žmogaus psichikai, dažnai maži-nantis jo sąmoningumą ir savitvardą. Svarbiausia prie-monė – žodis, būtinai autoriteto. Juk žinią apie majų pranašystes ne Meksikos indėnai skleidė po pasaulį. Apokalipsę „numatė“ visokio plauko astrologai, eks-trasensai, jų spėjimus netruko pasičiupti žiniasklaida. O kai mitų lauželį dar pakurstė dievobaimingieji bei jų pranašai, daug kam beliko raustis į žemę su konser-vais ir žvakėmis.

Pagal visatos tyrinėtojų hipotezes – spėjimus be įrodymų – pasaulio gyvybė gali išnykti. Bet po dau-gelio milijonų, gal ir po milijardo metų. Kataklizmų dėl žemės paviršiaus pasikeitimų ir neapdairios žmo-nių veiklos atsitinka jau dabar, tik jų dydžiai nėra fata-lūs planetai. Liūdnesnių padarinių sulauktume nebent kilus branduoliniam valstybių konfliktui. Bet ar dėl to jau dabar reikia prarasti gyvenimo viltį ir rezignuoti, t.y. pasiduoti likimui, nusiminti, kenkti savo sveikatai.

Šventasis Raštas skelbia, jog kada nors žemėje bus atkurtas rojus. Tad kodėl nepasitelkus savo vaizduo-tės ir nepasvajojus apie visuotinį gėrį? Užuot ieškant medžiagos naujam Nojaus laivui statyti.

Ar statysime Nojaus laivą?

Trakų rajono neįgalių-jų draugijoje įsibėgėja dar-bas. Nuo metų pradžios čia buvo teikiamos skalbimo paslaugos (veikla nenutrū-ko, nes šias paslaugas teikė Darbo biržos įdarbinta Rita Senutienė), o nuo vasario pirmuosius neįgaliuosius jau priėmė dirbti pradėju-si biosocialinių funkcijų at-statymo paslaugas teikian-ti masažistė Ona Jankaus-kienė. Taip pat į kvietimus padėti namuose atsiliepė meistras Andžejus Butke-vič, į gydymo įstaigas bei kitur draugijos automo-biliu pavežėja Romualdas Kerdokas. Savanoriškai su būreliu darbščių moterų prie siuvamų, mezgamų trakiškių pamėgtų žaislų vaikams padirbėti ateina darbo terapijos specialistė Olga Ochmanienė – oficia- liai ši veikla prasidės tik nuo kovo.

O štai meno mėgėjai į repeticijas šiemet nebesi-rinks. Meninių gebėjimų lavinimui, tiksliau – su ne-įgaliaisiais dirbančios pro-fesionalios meno vadovės

Nesikeičiantis finansavimas verčia mažinti veiklas

darbo užmokesčiui pinigų neskirta. Meno kolektyvas „Širdagraužis“ gyvavo ge-rokai ilgiau nei dešimtme-tį, savo šmaikščiais hu-moristiniais pasirodymais pelnė žiūrovų palankumą, todėl labai apmaudu nu-traukti jo veiklą. Tačiau, pasak Neįgaliųjų draugi-jos pirmininkės Rimos Ka-liukevičiūtės, kito pasirin-kimo nėra.

Trakų rajono savival-dybė, skirstydama socia- linės reabilitacijos pas-laugų neįgaliesiems ben-druomenėje projekto lė-šas Neįgaliųjų draugijai numatė tokį pat finansa-vimą, kaip ir praėjusiais metais – 67 tūkst. litų. Pa-sak R.Kaliukevičiūtės, jau pernai dėl lėšų trūkumo teko atsisakyti neįgalie-siems reikalingų psicho-logo paslaugų, šiemet vei-klas reikės dar labiau su-siaurinti. Atsilieps ir mi-

nimalios algos padidini-mas – daugiau pinigų pri-reiks ne tik atlyginimams, bet ir brangstančioms pas-laugoms. Organizacijos va-dovė neslepia, kad jau per-nykštį gruodį sąskaitoms už patalpų išlaikymą ap-mokėti teko panaudoti iš nario mokesčio, už paslau-gas gautus bei rėmėjų per-vestus (2 proc. pajamų mo-kesčio) pinigėlius. O šie-metinės šildymo, elektros kainos juk dar labiau pa-didėjo. R.Kaliukevičiūtės skaičiavimu, draugijai išsi-laikyti reikėtų dar bent 20 tūkst. litų. „O kas bus kitą-met?“ – visai neretoriškai klausia Trakų rajono neį-galiųjų draugijos vadovė.

Pirmininkės pateikti skaičiai akivaizdžiai rodo, kad paslaugos neįgalie-siems reikalingos, jog jo-mis noriai naudojamasi, nepaisant, kad už visas tenka ir patiems prisimo-

kėti. Biosocialinių funk-cijų atstatymo paslaugo-mis pernai pasinaudojo 95 žmonės (jiems atlikta po 10 masažų), 20 neįgaliųjų na-muose apsilankęs meistras taisė įvairiausius gedimus, 87 žmonėms buvo teikia-mos skalbimo paslaugos. R.Kaliukevičiūtės nuomo-ne, draugija visada sten-giasi padėti neįgaliesiems, suteikti kuo daugiau pas-laugų, įtraukti į veiklą, ska-tina žmones pasijusti rei-kalingais. Užtat skaudu išgirsti, kai kitos instituci-jos demonstratyviai taupo neįgaliųjų sąskaita. Trakiš-kius gerokai nustebino šių dienų atvejis, kai Migraci-jos tarnyba neįgaliajai at-sisakė nemokamai išduo-ti jai priklausančią asmens tapatybės kortelę ir pasą – esą taupant valstybės lėšas neįgaliesiems išduodamas tik pasas...

Aldona DELTUVAITĖ

Šilutės r.: Pašventinta ir pagerbta duonaNuo seno lietuviai gar-

bino ugnies deivę Gabi-ją. Jos garbei skirtą die-ną buvo kepama duona ir atliekamos aukojimo ap-eigos. Atėjus krikščiony-bei senoji lietuvių šventė sutapatinta su šv. Agotos varduvėmis, vasario 5-ąja. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose. Ti-kėta, kad šventinta duona apsaugo namus ir asmenis nuo įvairiausių negandų.

Minėdami šv. Agotos – duonos dieną, ketvirtą kar-tą Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos Švėkšnos pada-linys miestelio bendruo-menę ir svečius pakvietė į duonos pašventinimo ir pagerbimo šventę. Švėkš-nos seniūnijos salėje vos tilpo visi susirinkusieji.

Šventė prasidėjo Švėkš-nos seniūnui Alfonsui Še-pučiui kartu su prelatu Petru Stuku ir draugijos nariais pagarbiai įnešus duonos kepalą. Prelatas P.Stukas pašventino duo-ną ir vandenį šventosios mergelės ir kankinės Ago-tos garbei, o pašventinta duona buvo dalijama, kad visi galėtų jos namo par-sinešti. Kol šventės daly-viai dalinosi pašventinta duona, nuotaikingą kon-certą neįgaliesiems dova-nojo kraštietis Valerijonas Krutikovas.

Renginio vedėja Ingri-ta Riterienė, Švėkšnos pa-dalinio pirmininkė, ir jai talkinusios draugijos na-rės bei Švėkšnos specialio-sios mokyklos auklėtiniai negailėjo gražiausių žo-džių pagrindiniam šven-tės akcentui – duonai. Iš

jų lūpų skambėjo poezijos posmai, proza bei patar-lės, buvo prisimintos duo-nos kepimo apeigos, tradi-cijos ir net pademonstruoti senoviniai įrankiai, naudo-ti duonos kepimui.

Apie duonos kelią nuo mažo grūdelio iki kva-pnios juodos riekelės pa-sakojo buvusi mokyto-ja Danuta su dviem savo vaikaitėm. Tešlos užraugi-

mui ir duonos kepimui se-novėje buvo teikiama sa-kralinė prasmė. Šis darbas šventas – jis imituoja pa-saulio sutvėrimą. O kepa-lėlis yra tarsi jo modelis, kryžiaus ženklu padaly-tas į keturias pasaulio ša-lis. Todėl niekada nevalia duonos dėti padu į viršų – sutriks pasaulyje nusisto-vėjusi tvarka.

Šventės dalyviai turė-

jo unikalią galimybę para-gauti ne tik lietuviškos, na-minės, bet ir rusiškos bei indiškos duonos.

Švėkšnos specialio-sios mokyklos auklėti-niai, padėkoję neįgalie-siems už prasmingą ir gra-žią Duonos šventę, draugi-jos padalinio pirmininkei I.Riterienei dovanojo duo-nos raugo, linkėdami, kad kepama duona būtų min-koma su meile, o namuose, kur kvepia kepama duona, gyventų geri žmonės.

I.Riterienė buvo pa-ruošusi duonos pjausty-mo lenteles su užrašytomis šmaikščiomis patarlėmis apie duoną, kurias, kartu su mažyčiu duonos kepa-lėliu, šventės rėmėjų švėkš-niškių V. ir A.Toliušių ke-pykloje iškeptu šiai pro-gai, dovanojo svečiams ir dalyviams.

Violeta AsTrAUsKIENĖJono Girskio nuotr.

Šventėje neįgaliesiems buvo dalijama duona.

Duoną pašventino prelatas Petras Stukas.

2 psl.2013 m. vasario 14–20 d., Nr. 6 (1125), „Bičiulystė“

(atkelta iš 1 psl.)

Pasvalys:Vasario 5 dieną atidaryta jau

4-oji Pasvalio rajono neįgaliųjų draugijos fotografų paroda. Šį-kart savo nuotraukas Pasvalio darbo biržos fojė pristatė Sigi-ta Letkauskaitė. Jos darbų paro- da „Žvilgsnis į Tėviškės dan-gų“ – tai spalvotas ir giedras jau-no neįgalaus žmogaus žvilgsnis per fotoaparato objektyvą į Lie-tuvos dangų.

Sigita yra daugiausiai dir-banti, tobulėjanti ir daug pasie-kianti Pasvalio rajono neįgaliųjų draugijos fotografų būrelio narė. Savo nuotraukas žiūrovui Sigi-ta pateikia jau ne pirmą sykį ir vis kitokiu rakursu. Pirmieji jos darbai buvo eksponuojami neį-galių fotografų plenero parodo-je Nidoje.

Fotografija – ne vienintelis S.Letkauskaitės pomėgis. Ji ne-abejinga ir rankdarbiams. Sigi-tos kruopščių ir įdomių karpi-nių parodą matė Pasvalio rajo-no paslaugų ir užimtumo centro pagyvenusiems ir neįgaliesiems gyventojai, lankytojai ir darbuo-tojai. Beveik pusmetį jos karpi-nių paroda puošė Darbo biržos patalpas. Dabar S.Letkauskaitė

Darbščios fotografės

darbų paroda

Pradingusi piniginė

Palatos kaimynė jau nežinia kelintą kartą krausto savo daik-tus. Iš pradžių nekreipiame dė-mesio. Moteriškė jau nebejauna, o ir sveikata gerokai pašlijusi. Gal ko ieško, o gal tiesiog yra įpratu-si taip laiką leisti. Sunerimstame tik tada, kai ima dejuoti, kad ne-randa piniginės. O pinigų vais-tams ir kitoms reikmėms įsidė-jusi nemažai.

Nesmagu. Palatoje gulime tri-se. Niekaip negaliu suprasti, kaip tai galėjo nutikti. Visos vaikšto-me nedaug, tad tuščios palatos beveik nepaliekame. Na, gal la-bai trumpam. Pinigų tikrai ne-ėmiau, neabejoju, kad ir trečioji mūsų kaimynė to nepadarė. Ne-panaši į tokią. O įtarti personalą būtų tiesiog šventvagiška...

Kaimynė pasiskundžia se-sutei, vėliau gydytojui. Po kurio laiko ima garsiai dejuoti korido-riuje, vėl kažkam pasakodama.

– Gal palatos moteriškės? – tyliai sako kažkas.

– Ne, aš jų neįtariu.– Tai ką įtari? – klausia vėl tas

pats tylus balsas.– Nežinau.– Tai dar ieškok, – pataria.Man jau ima rodytis, kad iš-

Gyvenimiškos istorijos

ėjus iš palatos visi žiūri į mane ir galvoja, kad esu vagilė. Žinau, kad nesu kalta, bet vos sulaikau ašaras. Tikriausiai dar nesustip-rėjau po operacijos, todėl esu to-kia jautri.

Po pietų piniginė atsiranda. Ne rankinėje ar spintelėje, o po čiužiniu. Net akyse prašviesėja.

– Niekam nesakykim, – pra-šo. – Sakys – žioplos...

– Ir įtarinės visus? – klausiu.– Geriau jau visos žioplos,

nei viena vagilė, – pritaria tre-čioji kaimynė.

Pasakome, kad rado. Visiems palengvėja. Iškart pasijuntu ge-riau, galvos skausmas sumažėja.

Protinga katėMano katė labai mėgsta sėdė-

ti ant palangės ir dairytis. Man tai visai nepatinka: ji išstumdo gėlių vazonėlius, o vieną, drau-gės padovanotą ir žydintį, nu-metė ir sudaužė. Tą kartą aš ti-krai supykau ir sudaviau jai šluotele. Neskaudžiai. Dažniau-siai to nedarau, tad katė labai su-pyko ir spruko. Vėliau ėmė gu-drauti ir ant palangės lipti tik tada, kai kambary manęs nėra. O man įėjus skuba slėptis.

– Kur dingo žmona? – vyro paklausė kaimynė. Niekur jos nematau, o katė nuolat tupi ant lango tarp gėlių.

– Serga, ligoninėj, – atsa-kė šis.

– Taip ir maniau, kad kažkas

negerai. Eisiu aplankyti. Ji mane slaugė, kai sirgau. O kodėl nie-ko nesakei?

– Ką čia sakysi, – aiškina-si vyras. – Pasveiks, jau geriau.

– Protinga ta jūsų katė, nė ne-būčiau žinojusi, – pasidžiaugė kaimynė. – Manasis katinas tin-gus, tik ant sofos miega.

Katė iš tiesų protinga. Ne tik todėl, kad ant palangės tupi. Tą žinau ir aš pati. Eibių, žinoma, kartais prikrečia.

O kaimynė aplankė kaip ir buvo žadėjusi. Ne kartą viena kitai pagelbėjome, gražiai ben-draujame. Abi turime sveikatos problemų, prireikia ir vaistų, ir paguodos. Suartina ir tai, kad ir mano, ir jos vaikai jau paliko namus. Džiaugiuosi, kad ji šalia tada, kai jos labiausiai reikia, ir stengiuosi atsilyginti tuo pačiu.

Pirmoji mokytojaŠį kartą lankyti ligonės einu

aš pati. Sunkiai serga mano pir-moji mokytoja. Anksčiau bendra-vome retai, nes ji gyveno kaime. Tačiau, sveikatai pablogėjus, per-sikėlė pas dukrą. Dabar dažnai ją aplankau. Kalbamės apie viską: vaikus, sveikatą, gėles, rankdar-bius, knygas, valgių gaminimą... Jėgos senka, bet jos protas aštrus, amžiaus nepaliestas.

Įdėsiu kuklių lauktuvių ir būtinai nupirksiu baltą rožę. Ži-nau, kad ji labai mėgsta gėles. Pradžiuginsiu. Kartu su drauge

renkame gražiausią. Neklausau jos patarimo nulaužyti spyglius, manau, kad be spyglių rožė jau nebe rožė.

Mane pamačiusi mokyto-ja apsidžiaugia. Kviečia prisės-ti, dėkoja už lauktuves. Paima rožę, pauosto, pamerkia į vazą. Dėkoja. Ir, tarsi atspėjusi mano mintis, sako:

– Tu žinai, kad rožes labai mėgstu. Tiesa, jų spygliai aštrūs. Bet šitokį nuostabų žiedą kažkas turi ginti ir saugoti. Tokia, matyt, jų paskirtis. Gamtoje nieko nėra nereikalingo.

Klausausi įdėmiai. Su ja ben-drauti visada įdomu. Daug žinių per gyvenimą sukaupusi noriai jomis dalijasi.

Esu jai dėkinga. Man pasise-kė, kad ji buvo pirmoji mano mo-kytoja. Daug ko išmokė ir tebe-moko. Net mintis atspėja.

Draugystei daug žodžių nereikia

Marytės beveik negirdėti. Matyt, ne itin šneki moteriškė sunegalavusi tyliai kenčia vie-na. Liga rimta, vaistų daug, o ir mintys ne tokios, kuriomis daly-tis norėtųsi. Pamažu susibendra-vome. Aš jau jaučiausi geriau, tad stengiausi padėti, kuo galėdama. Kai pasijunta blogai, bėgu sesu-tės pakviesti, įpilu atsigerti, ap-klostau. O ji ima dejuoti, kad ne-turi kuo atsilyginti. Raminu, kad

man visai nesunku, netgi malo-nu, aiškinu, kad ir man padėda-vo. Ji tik galvą palinguoja.

Sužinojau, kad gyvena kai-me pas ūkininkaujantį sūnų, ku-ris daug dirba, tad ir lanko retai. Kitų artimųjų neturi.

Nedaug kas lankė ir mane. Vaikai toli, vyras labai ligoninių nemėgsta. Tai ir guodėme viena kitą. Kai mane išrašė, atsisveiki-nome su ašaromis akyse. Pasikei-tėme adresais ir telefonais. Pasi-žadėjome bendrauti, gal net kada pasisvečiuoti.

Prieš pat Kalėdas prie namo vartelių sustojo mašina. Atpaži-nau Marytės sūnų ir išbėgau pa-sitikti. Jis įbruko man ryšulėlį ir sumurmėjęs, kad labai skuba, spruko per vartus. Nuo mašinos dar pasakė:

– Mama siunčia, sakė, kad la-bai pasiilgo.

Nespėjau nei padėkoti, nei paklausti, kaip jai sekasi. Suau-gęs vyras, o toks nekalbus ir ne-drąsus. Tylus kaip ir mama.

Nustebinta atrišau maišelį: stiklainėlis medaus, kaimiškas sūris, paltelė lašinukų, obuoliai. Akyse sutvisko ašaros. Čium-pu telefoną. Dėkoju, teiraujuo-si, kaip sveikata, linkiu linksmų švenčių ir pažadu po jų aplanky-ti. Lauktuvių nuvešiu ir aš. Bet svarbiausia tai, kad vėl susitik-sime, pabendrausime.

rima DANYLIENĖRadviliškis

ruošia mezginių parodą, ji bus skirta Motinos dienai.

Pasvalio darbo biržos vy-riausioji specialistė Rima Kasperskienė, atidarydama S.Letkauskaitės fotografijos dar-bų parodą, šiltai atsiliepė apie Sigitos kūrinius ir linkėjo auto-rei sveikatos, optimizmo, gražių darbų. Pristatydama parodos autorę susirinkusiesiems, Pas-valio rajono neįgaliųjų draugi-jos pirmininkė Eglė Vegytė pa-brėžė Sigitos darbštumą, intere-sų įvairovę, puikiai atsispindin-čią jos darbuose.

Susidomėjusiesiems ir į paro- dos atidarymą susirinkusie-siems fotografijų autorė papa-sakojo, kaip atsirado šie gražūs vaizdai. Žiūrovai žavėjosi tai-kliai užfiksuotais pajūrio sau-lėlydžiais, audros debesų for-momis.

Vilius GrABsKIsAutoriaus nuotr.

Pirmieji Sigitos Letkauskaitės (ketvirta iš dešinės) fotografijų parodos lan-kytojai.

pat perkvalifikavimui. Prancūzijoje neįgaliajam, pa-

jėgiam dirbti, mokama pensija, lygi 30 proc. vidutinio metinio per 10 metų gauto didžiausio at-lyginimo, bet ne didesnė už nu-statytą didžiausią ribą.

Mūsų nuomone, Lietuvo-je netekto darbingumo pensijų dydis nepakankamai susietas su prarastomis ir gaunamomis pa-jamomis ir teisės aktais neregla-mentuota, kas yra papildomos neįgaliojo išlaidos ir kaip jos tu-rėtų būti apskaičiuojamos. Turė-tų didesnės įtakos netekto dar-bingumo išmokai turėti ir stažas bei sumokėtų įmokų suma. Mus nustebino, jog jeigu žmogus sten-gėsi, baigė aukštąjį, dirbo, mokė-jo įmokas į socialinį fondą, gauna mažiau negu kitas, kuris nė pirš-to nepajudino, nors jų liga ir bū-klė yra ta pati. Turėtų būti labiau skatinama žmones integruoti į darbo rinką, kad jie dirbtų ir už-sidirbtų. Einame kita kryptimi – žmonės nenori dirbti, o nori gau-ti pašalpas.

– Ar esama tvarka padeda objektyviai nustatyti darbin-gumo lygį?

– Mes vertinome darbingumo lygio nustatymo procesą ir ma-nome, kad šiuo metu nustatant asmens darbingumą pernelyg di-delę įtaką turi medicininiai krite-rijai. Nustatant darbingumo lygį

tikslinga labiau atsižvelgti į funk-cinius ir profesinius veiksnius.

Sveikatos apsaugos ministe-rijos ir NDNT specialistai pažy-mėjo, kad tobulėjant medicinos priežiūrai, vis dažniau asmens sveikata pagerėja. Todėl, nusta-tant darbingumo lygį, svarbu ne tik pats sveikatos sutrikimas, bet ir dėl to sutrikimo pakitusios as-mens funkcijos, lemiančios jo ge-bėjimą dirbti, įgyvendinti anks-čiau įgytą profesinę kompeten-ciją, įgyti naują kvalifikaciją ar atlikti kitus darbus.

Nepakankamai aiškus funk-cinių kriterijų nustatymo mecha-nizmas – be ilgesnio stebėjimo praktiškai neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek žmogus gali lipti, pakelti ranką, kiek jam skauda ir pan. Žmogus gali imituoti savo galimybes, todėl jį reikėtų stebė-ti ilgesnį laiką.

– Keičiama apie ketvirtada-lis apskųstų NDNT sprendimų. Kodėl taip atsitinka?

– Šiuo metu NDNT neturi ga-limybių patikslinti asmeniui gy-dytojų nustatytos diagnozės. Gy-dytojo nustatyta diagnozė yra nekvestionuojama, be to, ne vi-sada išsamiai užpildomas siun-timas. NDNT specialistams, sie-kiant įsitikinti sveikatos priežiū-ros įstaigų jiems pateiktų medici-ninių duomenų teisingumu, bū-tina susipažinti su asmens am-bulatorine kortele (nuo 2012 m. jiems suteikta tokia galimybė).

Reikėtų patikrinti, ar asmuo gu-lėjo ligoninėje, ar vartoja vienai ar kitai ligai gydyti reikiamus vais-tus ir pan.

NDNT turėtų būti suteikta teisė kreiptis į nepriklausomus specialistus, konsultantus ir ini-cijuoti reikalingus tyrimus, kai kyla abejonių dėl nustatytos di-agnozės teisingumo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė atvejį, kai NDNT buvo atneštas kito žmogaus išrašas, jame pakeitus tik pavardę. Kad būtų kuo mažiau galimybių taip padaryti, reikėtų skatinti sveika-tos priežiūros įstaigas duomenis suvedinėti į kompiuterį. Jau da-bar NDNT veikia sistema, kai ne-reikia pateikti popierinių siunti-mų. Jei visi duomenys būtų su-vesti kompiuteryje, ir gydyto-jams būtų lengviau.

– Ką siūlytumėte daryti? – Turėtume siekti kuo dides-

nio objektyvumo nustatant pra-rasto darbingumo lygį, o tam bū-tinas bendradarbiavimas ir suta-rimas aukščiausiam lygyje - tarp ministerijų.

Reikėtų netekto darbingu-mo išmokas labiau diferencijuo-ti, atsižvelgiant į patiriamas pa-pildomas išlaidas. Galintiems dirbti, bet nedirbantiems, netek-to darbingumo pensijos galėtų būti tolygiai mažinamos, didi-nant tiems neįgaliesiems, kurie negali integruotis į darbo rinką.

Kalbėjosi Aurelija BABINsKIENĖ

Valstybės kontrolė: neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymui

trūksta objektyvumo

2013 m. 14–20 d., Nr. 6 (1125), „Bičiulystė“3 psl.

DaktarasAiskauda

Žmonės, kuriems žiemą vasarą šąla rankos ir ko-

jos, vadinami šaltmiriais. Ši bū-sena ne tiek pavojinga, kiek var-ginanti. Pagal statistiką, beveik kas trečia moteris (ypač 30–40 metų) ir beveik kas ketvirtas vy-ras (ypač po 45 metų) skundžia-si padidėjusiu jautrumu šalčiui. Vieniems žmonėms ši problema atsirado neseniai, kitiems tai tę-siasi metų metais. Kai kurie žmo-nės susigyvena su šia savo or-ganizmo ypatybe, neieško prie-žasčių, tik paprasčiausiai vengia šalto oro, skersvėjo, šalto maisto ir gėrimų, šilčiau rengiasi, dau-giau geria karštos arbatos, ka-vos... Į gydytojus jie nesikreipia dėl to, kad tam vis pritrūksta lai-ko, mat bėda nėra tokia didelė ir su ja galima gyventi. Tačiau ne-reikėtų apsigauti – šąlančios ga-lūnės gali pranešti mums apie li-gas. Susipažinkime su pagrindi-nėmis padidėjusio jautrumo šal-čiui priežastimis.

Vegetacinė kraujagyslių distonija

Distonija (t.y. tonuso sutri-kimas) – liguista organizmo bū-sena, kurią sukelia mūsų vege-

Šąlančios galūnės: smulkmena ar ligos simptomas?

tacinės nervų sistemos sutriki-mai. Vegetacinė kraujagyslių distonija dar vadinama vegeta-cine kraujagyslių disfunkcija ir vegetacine disfunkcija.

Vyrauja nuomonė, kad ši dis-tonija – ne savarankiška liga, o sindromas, kokio nors sutriki-mo padarinys. Todėl, norint šio sindromo atsikratyti, būtina ras-ti priežastį. Žinotina, jog šis sin-dromas veikia savarankiškai ir mes negalime jo visiškai kontro-liuoti (sąmoningai galime daryti tik labai nedidelį poveikį).

Priežastys:• paveldėjimas;• fizinis ir protinis pervargimas;• psichoemocinė įtampa;• mažas atsparumas stresams;• miego stoka;• hormoniniai pokyčiai (paau-glystės ir klimakteriniu laikotar-piu);• neurozė.

Pastaba. Kraujotakos sutri-kimų atsiranda ne vien tik nuo kasdienės nervinės įtampos, stresų, bet ir esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui, kraujyje ir minkštuosiuose audiniuose pa-didėjus kenksmingų medžiagų koncentracijai bei esant nema-žam antsvoriui.

Požymiai:• galvos skausmas ir svaigimas (galimi ir apalpimo atvejai);• sumažėjęs arterinis kraujos-pūdis;• padidėjęs jautrumas šalčiui;• bendras silpnumas;• mieguistumas;• sumažėjusi dėmesingumo koncentracija;• greitas nuovargis.

Pastaba. Moterys, sergan-čios vegetacine kraujagyslių dis-

tonija, susiduria ne tik su plašta-kų ir pėdų atšalimu, bet ir tirpi-mo pojūčiu, jos prasčiau jaučiasi keičiantis orams.

Vegetacinės nervų sistemos valdos

Vegetacinė nervų sistema kontroliuoja visų vidaus orga-nų darbą, reguliuoja daugybę biocheminių ir fiziologinių pro-cesų, t.y. mūsų viduje palaiko pusiausvyrą, tam tikrą tvarką. Ji yra atsakinga už šilumos, pra-kaito, adrenalino, insulino išsis-kyrimą, šlapimo gamybą, skran-džio ir žarnyno aktyvumą, ar-terinį kraujospūdį, širdies susi-traukimų dažnį ir daugelį kitų procesų.

skydliaukės veiklos sutrikimai

Kai žmogus suserga hipoti-roze (skydliaukės veiklos susil-pnėjimas; dėl šios ligos organiz-mas stokoja skydliaukės gami-namų hormonų, todėl lėtėja or-ganizmo medžiagų apykaita), neretai apie tai jis net nežino. Mat yra daugybė šios ligos po-žymių, kurie būdingi ir kitoms ligoms. Štai šis sąrašas: • darbingumo sumažėjimas;• padidėjęs jautrumas šalčiui, drebulys, šiurpulys;• kaklo skausmas;• sausa, blyški arba pageltusi oda;• svorio padidėjimas;• pagausėjęs prakaitavimas;• sustiprėjęs širdies plakimas;• plaukų lūžinėjimas;• atminties pablogėjimas;• sumažėjusi dėmesingumo koncentracija;• nervingumas;• sumažėjęs atsparumas stresui;• mėnesinių ciklo sutrikimai.

Nevisavertės dietosŽiema mūsų organizmui su-

kelia stresą. Jis padidėja mums nusprendus laikytis alinančių dietų ar net badauti. Tuomet or-ganizmas netenka būtinų mine-ralų, vitaminų (šąlantiems žmo-nėms ypač svarbūs vitaminai A, C ir E) ir kitų medžiagų. Pavyz-džiui, atsiradus jodo ir geležies stygiui, sutrinka šilumos apykai-ta, todėl plaštakos ir pėdos šąla net šiltoje patalpoje.

Šalčio alergijaApie šią alergijos rūšį prieš

kurį laiką išsamiai buvo rašoma „Bičiulystėje“, todėl šioje pastrai-poje priminsime tik vieną kitą svarbesnį dalyką. Antai, esant lengvai šios alergijos formai, pa-rausta skruostai. Šis paraudimas nepraeina net grįžus namo ir lai-kosi keletą valandų. Blogiausia, kad po kurio laiko paraudusias vietas pradeda niežtėti.

Įspėjimas: šių vietų nedera kasyti. Niežtėjimas susilpnės, jei prie niežulį keliančių vietų pri-dėsime marlės ar vatos tampo-ną, sumirkytą sodos skiediniu (šaukštelis sodos stiklinei šilto vandens).

Kitais atvejais ašaroja akys, pabrinksta paakiai, lūpose atsi-randa įtrūkų.

Pastabos1. Kai kurie šalčiui jautrūs

žmonės rūko lauke ir patalpose, klaidingai manydami, jog tokiu būdu sušils. Tai tik iliuzija, nes parūkius tampa dar šalčiau (rū-kymas sukelia papildomus krau-jagyslių spazmus). Tas pats pasa-kytina ir apie alkoholinių gėrimų vartojimą. Mat alkoholis tik laiki-nai praplečia kraujagysles, netru-kus pradedama dar labiau šalti.

2. Šalčiui jautriems žmonėms tikslinga prieš einant į šaltą orą (geriausia tai padaryti prieš 40 minučių) veidą pasitepti specia-liu apsauginiu kremu, kurio pa-grindą sudaro ne vanduo, o rie-balai. Grįžę namo kremą nusiva-lykite specialiomis kosmetinėmis veido valymo priemonėmis, ne-turinčiomis muilo ir spirito, nes jie sausina odą ir taip stiprina re-akciją į šaltį.

reino sindromasApie šią ligą, kuri pasireiš-

kia pasikartojančiais rankų ir kojų pirštų smulkių arterijų ir arteriolių spazmais, atsirandan-čiais dėl kraujotakos sutrikimų, taip pat buvo rašoma „Bičiulys-tėje“. Priminsime, jog šiuo sin-dromu, įvairių šaltinių duome-nimis, Lietuvoje serga nuo 5 iki 20 proc. žmonių.

Kai Reino sindromas ligonį mažai vargina, specialaus gydy-mo nereikia. Rekomenduojama tik saugotis šalčio ir vengti stre-sų. Sunkesniais atvejais gydyto-jas gali skirti vaistų, mažinančių kraujagyslių spazmus.

Baigiamasis žodisŠiuo rašiniu norime užpil-

dyti enciklopedijose, žinynuose bei populiariojoje medicinos li-teratūroje šia tema egzistuojan-čią nemažą informacinę spragą. Čia pateikiame dažniau pasitai-kančias galūnių šalimo priežas-tis, trumpai supažindiname su kai kuriais medicinoje vartoja-mais terminais. Pateiktos žinios jokiu būdu negali būti laikomos praktine neakivaizdinio gydymo priemone. Ištirti ligonį, nustatyti ligą ir skirti gydymo priemones gali tik gydytojas.

romualdas OGINsKAs

nės druskų organizme kaups kur kas lėčiau.

Šalinti gali ne visiPrireikus druskas šalinti, ži-

notina, kad šių procedūrų ne-galima atlikti nėščiosioms, ser-gantiems širdies kraujagyslių, skrandžio, dvylikapirštės žar-nos, kepenų, ūmiomis ligomis, nuo inkstų nepakankamumo kenčiantiems žmonėms. Pir-miausia dėl to, kad, valant „per-teklines“ druskas, iš organizmo kartu išplaunama ir kalio drus-ka, kuri būtina širdies veiklai.

Padėti gali ryžiaiRyžių naudos druskų šalini-

mui iš organizmo nepajusime, jei juos valgysime įprastai. Mat jie turi komponentų, organiz-me gaminančių gleives, kurios trukdo šalinti druskas. O štai jei ryžius, supylę į sietelį, nuplau-sime tekančiu vandeniu, paskui dar, pakeitę vandenį (į jį galima įberti truputį geriamosios so-dos), pamirkysime, pavirsime ant silpnos ugnies, 3 kartus pa-keisdami vandenį švariu (karš-tu), tai gauta košė ir bus efekty-

Kaip neprisikaupti per daug druskųDažnas apie organizme susikaupusias druskas iš-girsta iš medikų, kai ima traškėti galūnių sąnariai, sprandas, skausminga lankstyti stuburą. Tada ir padėti žmogui jau sun-kiau. Laimėtume, jei dau-giau žinotume apie drus-kų kaupimosi profilaktiką ir jų šalinimą. Juolab kad šių priemonių gausiai gali pasiūlyti ir liaudies medi-cina. Tiesa, jas renkantis reikia tartis su gydytoju, nes tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks (o galbūt ir pakenks) kitam.

vi druskų iš organizmo šalinimo priemonė. Praradę savo gleivė-tumą, ryžiai tampa porėti, len-gvai priima druskas ir jas natū-raliai šalina. Ryžių košelę tiks užgerti erškėčių vaisių, ramu-nėlių arbata. Pavalgius taip pa-ruoštų ryžių, tądien daugiau ne-galima valgyti, mat kiti suvarto-ti produktai gali sukelti gleivių susidarymą organizme ir kliu-dyti procedūrai. Rytojaus die-ną reikės išgerti pusę litro bu-rokėlių ir obuolių sulčių.

Kadangi tokias procedūras rekomenduojama daryti porą savaičių, be maisto neįmano-ma apsieti. Tokiais atvejais gali-ma valgyti virtų bulvių, kopūs-tų, morkų, pupelių, džiovintų abrikosų. Šie produktai padės organizme išlaikyti kalio drus-kų pusiausvyrą.

Juodieji ridikaiJų sultys labai tinka sergan-

tiems tulžies pūslės akmenlige (jei kartu nesergama kitomis li-gomis). Sultys taip pat tirpdo druskas sąnariuose.

Paruošimo būdas: gerai nu-plovę stambų ridiką, pašalinę

smulkias šakneles, pamerkia-me pusvalandžiui į šaltą van-denį, ten įbėrę truputėlį kalio permanganato. Paskui dar kartą nuplauname ir neluptus sutar-kuojame bulvių tarka. Išsunktas sultis laikome šaldytuve. Geria-me po trečdalį stiklinės po val-gio (patariama valgyti natūra-lų, neriebų maistą). Kartais ge-riantiems ridikų sultis atsiranda skausmų. Jei jie nenyksta,sulčių reikia atsisakyti.

Kitos priemonėsDruskas tirpdančių medžia-

gų gausu salieruose. Sulčių pa-ruošimo būdas: gerai nuplo-vę šakniavaisį sumalame kar-tu su lapais, išspaudžiame sul-tis. Geriame po šaukštą triskart per dieną prieš valgį. O išspaus-tą masę galima dėti kaip kom-presą ant skaudančių sąnarių.

Naudingos ir petražolės, jei sumaltas jų šaknis ilgokai pa-virsime piene. Tokią tyrę, šal-tai laikant, galima vartoti porą dienų. Valgyti ją reikia po vie-ną šaukštelį, užgeriant bruknių, medetkų, meškauogių, ramunė-lių arba kraujažolių arbata. Šios

žolės skatina šlapimo išsiskyri-mą, o su juo natūraliai šalina-mos ir druskos. Šis druskų ša-linimo būdas tinka tik nuo kitų ligų nekenčiantiems žmonėms. Pajutus padažnėjusį širdies pla-kimą ar galvos svaigulį, proce-dūras reikia nutraukti.

AntpilaiNaudingas šalinant drus-

kas yra ir petražolių sėklų ant-pilas. Jis paruošiamas šaukšte-lį sutrintų sėklų užpylus 0,5 l pieno. Palaikius antpilą termo-se per naktį, jis išgeriamas per 3 kartus.

Graikinių riešutų lukštų ant-pilas paruošiamas lukštus už-pylus degtine ir, sandariai už-darius, savaitę palaikius šilto-je, tamsioje patalpoje. Šio antpi-lo reikia gerti po šaukštą prieš pusryčius.

Bruknių lapų antpilas: šaukštas sutrintų sausų bru-knių lapų užpilamas 2 stiklinė-mis verdančio vandens. Palaiko-ma 30 min, perkošiama. Geriant šį antpilą profilaktiškai druskos mūsų organizme nesikaups.

Vetusta PrIŠMANTIENĖ

Nekaupkime druskųPirmiausia reikėtų mąstyti

ne apie druskų, šlakų šalinimą iš organizmo, bet apie tinkamą mitybą, nuo kurios priklauso jų kaupimasis. Pavyzdžiui, ga-lima drąsiai teigti, kad mėgs-tantys žalias morkas, arbūzus, iš moliūgų, aguročių pagamin-tus maisto produktus, greipfru-tų, apelsinų, citrinų sultis žmo-

4 psl.2013 m. vasario 14–20 d., Nr. 6 (1125), „Bičiulystė“

Padėdama kitiems neturi laiko liūdėti

„Šilutės naujienų“ tinklalapy-je paskelbtame Gintarės Plun-gietės straipsnyje „Klastinga liga serganti juknaitiškė pa-guodos randa ir kitiems“ rašo-ma apie Šilutės rajone, Juknai-čiuose, gyvenančią cukriniu diabetu sergančią Birutę Mar-tinkienę, kuri ne tik nepalūžta nuo ligos išbandymų, bet ir su-geba pakelti ūpą kitiems.

II tipo diabetu moteris serga jau 28-erius metus. Per tiek laiko B.Martinkienė pasakoja išmoku-si džiaugtis gyvenimu nepaisy-dama ligos keliamų sunkumų.

Apie tai, kad serga cukriniu diabetu, Birutė sužinojo būdama 26-erių. Kankino troškulys, var-gino dažnesnis šlapinimasis, vė-liau prasidėjo ir alpimo priepuo-liai. Iš pradžių moteris dėl jų ne-sąmoningai kaltę vertė išgyven-tam stresui – mirė mylima mo-čiutė. Ji taip pat sirgo cukriniu diabetu, tačiau šeimai tuomet nė mintis nekilo, kad liga gali būti paveldima.

Birutė dirbo Klaipėdoje virėja, paskui bufetininke. Kasdien ben-dravo su medicinos studentėmis ir gydytojomis, joms ir pasipasa-kojo, kad jaučiasi nekaip. Paklau-siusi patarimų, atliko tyrimus – tada ir paaiškėjo diagnozė.

Anot Birutės, iš pradžių ją išti-ko šokas – nesinorėjo dirbti, lydė-jo bloga nuotaika. Atsigauti mo-teriai padėjo pas motiną praleis-tos atostogos. Gelbėjo ir mintys, kad jos situacija – ne prasčiausia, mat ji gali dirbti, būti naudinga.

Ilgą laiką Birutė diabetą kon-troliavo vien stengdamasi sveikai maitintis ir gerdama tabletes. Ta-čiau prieš 3 metus prireikė insuli-no injekcijų – sustreikavo moters kasa, nebepajėgianti dirbti taip, kad išlaikytų pakankamą gliuko-zės kiekio pusiausvyrą.

B.Martinkienė pasakoja kar-tą per dieną susileidžianti ilgalai-kio veikimo insulino, o cukraus kiekio prisipažįsta nematuojanti dažnai, mat per tiek ligos metų la-bai gerai pažino savo organizmą.

Žiūrėdamas į Birutę nė vienas nepasakytų, kad ji – ligonė. Op-timizmu trykštanti moteris dar sugeba gyvenimą praskaidrin-ti ir kitiems. Kaimynai juokauja, kad ant josios buto durų reikėtų pakabinti lentelę su užrašu „Se-nelių namai“. Daug garbaus am-žiaus juknaitiškių užsuka pas Bi-rutę: vieni prašo padėti susigau-dyti technikos dalykuose, kiti – surasti, kas galėtų daržą sukasti, dar kiti užeina tiesiog paplepėti.

Moteris džiaugiasi galinti pa-dėti ir jaustis naudinga. Be to, tu-rint užsiėmimų nelieka laiko gal-voti apie savo ligą. Šiandien di-džiausias moters džiaugsmas ir pasididžiavimas – medicinos mokslus Klaipėdoje kremtanti duktė Ingrida ir sūnus Artūras. „Kai gimdžiau dukterį, gydyto-jai įspėjo, kad ir ji gali susirgti. Tačiau abu vaikai gimė sveiki“, – džiaugiasi Birutė.

Žiniasklaidoje apie neįgaliųjų gyvenimą

Darbo vietą garantuoja ne kiekvienas diplomas

Personalo atrankos specialis-tai pabrėžia, kad karjerą reikia pradėti planuoti ne studijoms ar-tėjant į pabaigą, o jas renkantis. Bet koks aukštojo mokslo diplo-mas tikrai nesuteikia garantijos, kad pavyks sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje. Ypač vienokių ar kitokių specialiųjų poreikių tu-rintiems studentams.

M.Romerio universiteto Pri-ėmimo komisijos atsakinga-sis sekretorius Saulius Bugai-liškis ragina neįgaliuosius keis-ti savo pačių nusistatymą, kad jie tegali studijuoti socialinį dar-bą, informatiką arba kinezitera-piją (regėjimo negalią turintie-ji). Teisė, ekonomika – puiki al-ternatyva neįgaliųjų studijoms. S.Bugailiškis pateikia ir konkre-čių pavyzdžių. Vienas tokių – sunkią regėjimo negalią turin-tis M.Romerio universitete tei-sę baigęs ir Valstybinėje duo-menų apsaugos inspekcijoje įsi-

Kas geriau: aukštojo mokslo diplomas ar profesinės reabilitacijos baigimo

pažymėjimas?(atkelta iš 1 psl.)

darbinęs šios aukštosios moky-klos absolventas, teisės klausi-mais interesantus konsultuojan-tis telefonu.

M.Romerio universitete neį-galiesiems prieinamos visų spe-cialybių studijos. Naujasis uni-versiteto korpusas, kuriame yra auditorijų ir konferencijų kom-pleksas, suprojektuotas įverti-nus sunkiai judančių, vežimė-lyje sėdinčių žmonių poreikius. Prie centrinio įėjimo įrengta nuo-važa, o 4 aukštų pastate – liftas. Neįgaliems studentams pritai-kyta ir moderni, šiuolaikiška bi-blioteka, 2 keltuvai padeda ve-žimėliais judantiesiems patekti į skaityklas ir į bufetą.

Pasitelkęs planšetinį kom-piuterį S.Bugailiškis pademons-travo universiteto bibliotekoje įrengtas kompiuterizuotas dar-bo vietas neįgaliems studentams. „Viena iš Periodikos skaitykloje įrengtų darbo vietų pritaikyta žmonėms su smulkiosios moto-rikos sutrikimais. Čia studentai gali patogiai naršyti internete – kompiuterio pelė yra didesnė

ir lengviau valdoma, klaviatūra turi metalinį apvalkalą, prie dar-bo stalo pritvirtinti rankų laiki-kliai, – pasakoja universiteto at-stovas. – Kita darbo vieta skirta silpnaregiams. Jie gali naudo-ti specialų elektroninį didinimo aparatą (skaitomą tekstą jis didi-na nuo 2 iki 50 kartų), o informa-cijos skaitymui internete – speci-alią programinę įrangą. Univer-sitete yra specialiųjų poreikių kabinetas, kuriame studentai ir darbuotojai, sergantys cukriniu diabetu, gali susileisti vaistus; mamos ir tėčiai gali pervystyti ir pamaitinti vaikus.“

Aukštoji mokykla – ne darbo birža...

Neįgaliesiems draugiško ir nemažai specialiųjų poreikių studentų kasmet priimančio Vy-tauto Didžiojo universiteto So-cialinių mokslų fakulteto deka-nas, profesorius Jonas Ruškus, paklaustas apie šios aukštosios mokyklos neįgalių absolven-tų galimybes įsidarbinti, atsako tiesiai: „Aukštoji mokykla – ne darbo birža. Ji suteikia išsilavi-

nimą, specialybę. O kokią ją pa-sirinkti – paties studento apsis-prendimas.“

Šiaulių universitetą (ŠU) par-odos lankytojams pristačiusios Studentų atstovybės ryšių ko-ordinatorės Redos Račkauskai-tės teigimu, šią aukštąją mokyklą baigę neįgalieji darbą tikrai gali susirasti. Dažniausiai Socialinės gerovės ir negalės studijų fakul-tetą besirenkantiems neįgaliems studentams (šiuo metu studijuo-ja 27 specialiųjų poreikių turin-tys jaunuoliai) siūlomos darbo rinkoje paklausios specialybės: kineziterapija, socialinis darbas ir socialinė reabilitacija, socia-linė bei specialioji pedagogika, sveikatos edukologija. Čia – vie-nintelėje vietoje Lietuvoje galima įgyti specialiojo pedagogo-logo-pedo specialybę, o tokių specia-listų labai trūksta visoje šalyje.

R.Račkauskaitė pasakoja, kad Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetą pasirinkusiems neįgaliems studentams siūloma moderni mokymo bazė, veži-mėliais judantiesiems pritaikyta

aplinka, bendrabutis. Nuo rugsė-jo neįgaliesiems bus prieinama ir renovuojamas Humanitarinis fa-kultetas. Pasitikrinti, ar pasirin-ko tinkamą specialybę, studen-tams padeda stebimosios prak-tikos, kurioms parenkama bū-simam darbui artima aplinka – nakvynės namai, vaikų namai, dienos socialinės globos centras „Goda“ ir pan.

Pasak R.Račkauskaitės, stu-dijų programos, specializacijos, gretutinės studijos ŠU kuriamos atsižvelgiant ir į šiandienos rin-kos paklausą, ir įvertinant, kas bus po 5-erių ar 10-ies metų.

Konkretus amatas geriau nei aukštojo mokslo

diplomas?Netylant samprotavimams,

kad mūsų aukštosios mokyklos išleidžia nemažai konkretaus pa-sirengimo darbo rinkai neturin-čių absolventų, šiemetinėje par-odoje daug dėmesio skirta profe-siniam moksleivių rengimui. Ak-tualus jis ir neįgaliems jaunuo-liams, mat pastaruoju metu pa-daugėjo atvejų, kai į Darbo biržą atėjusiam aukštojo mokslo diplo-mą turinčiam neįgaliajam pasiū-loma kreiptis į profesinės reabi-litacijos centrą ir ten išmokti ko-kios nors praktiškos profesijos.

Galimybes įgyti nesudėtin-gas, tačiau užimtumą garantuo-jančias specialybes pristatė Vil-niaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centras, siūlantis profesinio mokymo programas specialiųjų poreikių turinčiam jaunimui. Centro profesijos mo-kytojos Irena Seniūnienė ir Irena Jankevičienė pasakojo, kad per 3-ejus mokslo metus neįgalieji čia įgyja patinkančią bei darbo rinkoje paklausią lengvų drabu-žių siuvėjo, virėjo, leidybos dar-buotojo, baldų apmušėjo, pasta-tų restauratoriaus, staliaus, ap-dailininko (statybininko), dailių-jų rankdarbių gamintojo ar pana-šią specialybę. Mokyklą baigusių jaunuolių galima sutikti dirban-čių RIMI prekybos centre, staty-bų bendrovėse, netgi žinomos dizainerės Daivos Urbonavičiū-tės studijoje.

Vieningame stende savo paslaugas pristatė ir 6 darbo rinkos mokymo centrai. Žirmū-nų darbo rinkos mokymo cen-tro Profesinės reabilitacijos sky-riaus vedėja Regina Mieldažie-nė pasakojo, jog centras, įgy-vendindamas ESF finansuoja-mą projektą „Parama neįgalie-siems“ dirbti pasirengusiems specialiųjų poreikių asmenims siūlo 30 profesijų. Populiariau-sios iš jų – apskaitininko, kondi-terio, individualių lengvų dra-bužių siuvėjo-sukirpėjo bei siu-vėjo-operatoriaus, virėjo speci-alybės. Iki vienerių metų trun-kantys mokymai organizuo-jami pagal formalias mokymo programas.

Šiuo metu Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre moko-si apie 70 neįgaliųjų. Profesinė reabilitacija čia vykdoma 4 eta-pais. Pirmiausia į centrą atsiųs-tą neįgalųjį pasitinka psicholo-gas, jo galimybes įvertina kine-ziterapeutas bei ergoterapeutas. Antrasis etapas – orientavimas į specialybę. Neįgalieji supa-žindinami su būsimomis darbo vietomis – vedami į laboratori-ją, kirpyklą, siuvyklą, konditeri-jos cechą ir pan., kad susidarytų įspūdį, kokiomis sąlygomis teks dirbti. Trečiasis etapas – moky-mas, susidedantis iš teorinės ir praktinės dalies. R.Mieldažienė atkreipia dėmesį, kad praktikos atliekamos realiose darbo vie-tose – centras palaiko ryšius su įvairių sričių darbdaviais, to-dėl neįgaliesiems siūlo puikią galimybę išbandyti save. Beje, ne vienas darbdavys, matyda-mas nuoširdžias neįgaliųjų pa-stangas bei gebėjimą atlikti pa-tikėtus darbus, pasiūlo pasilikti įmonėje. Tie, kuriems įsidarbin-ti iš karto nepavyksta, sulaukia centro pagalbos – tai ketvirtasis profesinės reabilitacijos etapas. R.Mieldažienės teigimu, įsidar-bino 47 proc. praėjusių metų pa-baigoje Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre profesinės re-abilitacijos programą baigusių neįgaliųjų.

Aldona MILIEŠKIENĖ Egidijaus Skipario nuotr.

M.Romerio universiteto Priėmimo komisijos atsakingasis sekretorius Sau-lius Bugailiškis ragina neįgaliuosius susidomėti įvairesnėmis profesijomis.

Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro atstovė Laura Duobaitė neįgalie-siems pristatė čia teikiamos profesinės reabilitacijos galimybes.

2013 m. 14–20 d., Nr. 6 (1125), „Bičiulystė“5 psl.

PIRMADIENĮ– PENKTADIENĮ: 6.00–9.00 LAbAs RyTAs, LIETu-vA: 6.30, 7.00, 7.30, 8.30 – ži-nios; 6.34, 8.03 – orai; 7.05, 7.35, 8.35 – orai, sportas.12.15 – 15.00 LAbA DIENA, LIE-TuvA: 12.20, 14.40 – žinios; 12.25, 14.50 – sportas, orai; 13.00, 14.00 – LRT radijo žinios.

Redakcija primena, kad verta sekti Tv stočių

skelbimus, nes programose gali būti pakeitimų.

baltijos Tv

Lietuvos televizijos stočių programos artimiausią savaitę

6 psl.2013 m. vasario 14–20 d., Nr. 6 (1125), „Bičiulystė“

Neįgalieji pasaulyje PasaulyjeNepelnyta bauda

Vaizdo kamera užfiksavo, kaip kelio darbininkai Tel Avi-ve nutempia automobilį, prieš tai šalia jo nupaišydami neįga-liojo stovėjimo vietos ženklą. Automobilio savininkei Hilai Ben Baruš buvo liepta sumo-kėti baudą, lygią pusseptinto šimto litų, bei automobilio nu-tempimo išlaidas. Visa tai – už automobilio pastatymą netei-sėtoje vietoje. Įpykusi vairuoto-ja surado kameromis užfiksuo-tą vaizdo įrašą, kuris atsklei-dė Izraelio automobilių staty-mo kontrolierių darbo meto-dus. „Žiūriu ir tiesiog negaliu patikėti savo akimis“, – sociali-niame tinklalapyje paviešinusi vaizdo įrašą jį komentavo mo-teris. Netrukus po kompromi-tuojančio vaizdo įrašo paskel-bimo moteris gavo atsiprašy-mo laišką iš vietos savivaldy-bės, kuriame pripažįstama ši „rimta klaida“. Panašu, kad at-siprašymo moteriai neužteko: ji ėmė grasinti teismais.

Daugėja eutanazijos atvejų

Belgijoje 2012 m. pasiektas absoliutus eutanazijos atvejų rekordas nuo 2002 m., kai ka-ralystėje buvo legalizuota ši praktika. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per-nai gydytojai taikė eutanazi-ją 1432 kartus – šis skaičius 25 proc. viršija 2011 m. rodiklį. Ministerijos duomenimis, 81 proc. visų atvejų tenka Flan-drijai – šiaurinei olandiškai kalbančiai šalies daliai, kur ši praktika buvo legalizuota pir-mą kartą Europoje. Dažniau-siai – 74 proc. atvejų – eutana-zijos prašo pacientai, sergan-tys sunkių formų vėžiu. Pagal Belgijos įstatymus, eutanazi-ja taikoma tik asmeniniu raš-tišku žmogaus prašymu ir tik tuo atveju, jei jis mirtinai ser-ga ir patiria nepakeliamas fizi-nes ar dvasines kančias. Paci-entas turi būti pilnametis (vy-resnis kaip 18 m. amžiaus) ir sveiko proto.

Maltos ordinui – 900 metų

Romos katalikų Bažnyčia visą savaitę mini garsiojo Mal-tos ordino įkūrimo 900-ąsias metines. Šis didžiausias rite-rių ordinas įkurtas 1113 m. va-sario 13 dieną. Maltos ordinas rūpinasi medicinine ir sociali-ne pagalba, dalyvauja humani-tarinėse misijose. Jam priklau-sančių savanorių skaičius vien Italijoje siekia 3,5 tūkst. žmo-nių, o „naujųjų vargšų“ skai-čius per ekonominę Europos krizę išaugo iki 26 mln. Iškil-mių ceremoniją šeštadienį Vati-kano bazilikoje pradėjo popie-žius Benediktas XVI. Jis pasvei-kino Maltos ordino didįjį ma-gistrą Metju Festingą ir 4 tūkst. savanorių aktyvistų, įsitrauku-sių į labdaros veiklą dešimty-se pasaulio šalių, tarp jų Sirijo-je, Konge ir kituose neramiuo-se planetos regionuose.

stengtis skatina aplinkinių abejonėsAmerikietis Deitonas Veberis – 13-os metų berniukas, ap-linkinius stebinantis savo ryžtu. Nepaisydamas sunkumų, su kuriais gyvenime susiduria dėl kūdikystėje patirtos amputacijos, jis sportuoja, jaučiasi esantis toks pat, kaip visi, ir įkvepia kitus žmones. O aplinkinių abejonės dėl jo gebėjimų Deitono ne tik neerzina, bet skatina dar labiau stengtis.

Deitono motina Natalija Ve-ber pasakoja, kad gimęs berniu-kas niekuo nesiskyrė nuo kitų. Jo išskirtinumo nepastebėjo ir medikai. Tai, kad kažkas nege-rai, paaiškėjo tik berniukui rim-tai susirgus. Būdamas vos 11-os mėnesių jis staiga labai suti-no ir ėmė karščiuoti, temperatū-ra pakilo iki kritinės 40 laipsnių ribos, tad teko kviesti greitąją. Tuomet ir paaiškėjo, kad berniu-kas gimė neturėdamas blužnies, organo, kuris padeda skaidyti ir

naikinti bakterijas, patenkančias į kraujotaką. Deja, per vėlai pa-stebėjus šią įgimtą organizmo ypatybę, jo kraujyje aptikti pa-vojingieji streptokokai, sutrikdę galūnių kraujotaką ir sukėlę ne-galavimą. Pasak berniuko mo-tinos Natalijos Veber, tai buvo bene sunkiausias laikas gyveni-me. Šeimą kankino nežinia. Ke-lias dienas berniukas balansavo ties gyvybės ir mirties riba. Gy-dytojų prognozės buvo liūdnos. Deitono motina nusprendė pa-

krikštyti sūnų. Laimei, liūdniau-sios prognozės neišsipildė ir ber-niukas išgyveno. Bet šis išbandy-mas paliko gilų pėdsaką visam gyvenimui – jam teko amputuo-ti rankas žemiau alkūnių ir kojas žemiau kelių.

Ieškojo įdomių užsiėmimųKai kuriems žmonėms tokia

liūdna gyvenimo pradžia taptų tikru svajonių žlugimu, bet tik ne Deitonui ir jo šeimai. Anot Nata-lijos, sūnus – eilinis berniukas ir niekuo nesiskiria nuo kitų. Šei-moje jis geriausiai moka valgyti lazdelėmis, čiuožia su pačiūžo-mis, mokosi kovos menų... Tėvai pasakoja niekada jo nei vertę, nei draudę sportuoti – elgėsi su sū-num kaip ir su kitais savo vai-kais, leido rinktis užsiėmimus, kurie patinka.

Būdamas maždaug 8-erių Deitonas žaidė futbolą moky-klos komandoje. Nors ir turėjo kojų protezus, jais nesinaudo-jo. Dėl vikrumo saugo pozicijo-je netrukus komandos draugai ir treneris ėmė jį vadinti „siurbliu“ – taip greitai ir gerai berniukas atimdavo kamuolį iš varžovo ir perduodavo savo komandos na-riams. Pats Deitonas pasakoja, kad žaisti futbolą nebuvo sun-ku, mat tai, kad buvo žemes-nis už kitus, tapo jo pranašumu.

Vėliau berniukas pajuto, kad jį traukia kovos menai. Šioms treniruotėms Deitonas jau sky-rė 4-erius metus ir, pasak Dei-tono tėvo, berniuko pasiekimai ne tokie jau kuklūs – nugalė-tas jis buvo vos vieną kartą. Ir tai pirmaisiais treniruočių me-tais. Pirmasis berniuko treneris

Į Pietų Korėją iš Lietuvos vyko 8 sportininkai (4 slidinin-kai ir 4 sniegbridininkai): 6 Ute-nos specialiosios mokyklos-dau-giafunkcio centro ugdytiniai ir 2 Radviliškio rajono Šeduvos gim-nazijos Specialiojo ugdymo sky-riaus sniegbridininkai. Sporti-ninkus šioms varžyboms ruošė kūno kultūros mokytojas-trene-ris ekspertas, Lietuvos specialio-sios olimpiados komiteto prezi-dentas Zenonas Misiūnas ir kūno kultūros mokytojas metodinin-kas Arūnas Bagdonas.

Geriausiai žaidynėse sekėsi slidininkei Rūtai Tuskenytei – ji individualiose rungtyse pelnė 2 aukso medalius, po porą meda-lių slidinėdami iškovojo Aurimas Jasiulionis, Erikas Garbul ir Ro-bertas Ivanauskas. Taip pat lie-tuviai aukso medalius laimėjo ir

Neįgaliųjų sportas

Iš specialiosios olimpiados – su gausiu medalių kraičiu

Sausio pabaigoje–vasario pradžioje Pietų Korėjoje vy-kusiose specialiosios olim-piados žiemos žaidynėse lietuviai iškovojo 15 meda-lių, iš jų – 8 aukso.

slidinėjimo estafetėje (4 po 1 km). Ne prasčiau sekėsi ir snieg-

bridžiams – medalius pelnė Lina Šumskytė, Raimondas Vai-cekauskas ir Algirdas Grakaus-kas. Estafetėje 4 po 400 Lietu-vos sniegbridininkai iškovojo sidabrą.

Pasak Z.Misiūno, lietuvių sportininkų pergalės nebuvo at-sitiktinės – jie ne vienus metus ruošėsi šioms žaidynėms. Snie-go pas mus būna labai trumpai, tačiau ir vasarą sportininkai tre-niruojasi mokomosiose stovy-klose – lavina ištvermę, bendrą fizinį pasirengimą: lipa į kalnus, mankštinasi su šiaurietiško ėji-mo lazdomis ir pan. Sausio mė-nesį olimpiečiai lavinosi tarp-tautinio lygio Latvijos Madonos tarptautiniame žiemos sporto šakų centre.

Pasaulio specialiosios olimpi-ados žiemos žaidynės vyksta kas ketveri metai, šiemet jose daly-vavo delegacijos iš 180 pasaulio valstybių. Visi specialiosios olim-piados delegacijos sportininkai, treneriai ir vadovai turi tarptau-

tinių varžybų ir pasaulinių ren-ginių patirties. Slidininkams Rū-tai Tuskenytei ir Aurimui Jasiu-lioniui – tai trečioji olimpiada.

2014 m. Belgijoje, Antverpe-ne, vyks Europos specialiosios olimpiados vasaros žaidynės, o „Bičiulystės“ ir „Eltos“ inf.

Garis Chornikas prisimena, kad pirmą kartą pamatęs jį savo treni-ruotėje pagalvojo – „vargšas ber-niukas“. Bet jo veide buvo maty-ti noras mokytis ir entuziazmas, Deitonas tarsi įtikinėjo trenerį, kad viskas pavyks. Taip pama-žu Garis patikėjo berniuko gali-mybėmis ir ėmė kurti treniruo-čių techniką, kad išnaudotų sti-priąsias berniuko puses neišryš-kindamas silpnųjų.

Pastangos ir noras lemia sėkmę

Anot trenerio, didžiausia ber-niuko stiprybė – noras treniruo-tis. Tiesa, ir fiziškai jis nėra iš sil-pnųjų – ne taip jau paprasta jį nu-galėti. Deitonas atkaklus ir visa-da labai stengiasi laimėti. Kitiems besitreniruojantiems vaikams jis tampa tikru pavyzdžiu, įrodan-čiu, jog pastangos nenueina per-niek, tad niekada negalima nu-leisti rankų. Berniukas nelaiko sa-vęs išskirtiniu ir mielai atsakinė-ja į kitų vaikų klausimus apie tai, kaip neteko galūnių ir kaip išmo-ko sportuoti. Taip jis ne tik įkve-pia kitus, bet ir pats įgauna ryžto stengtis bei įrodyti, kad gali daug daugiau nei mano kiti.

Pasak Deitono, stengtis la-biausiai paskatina aplinkinių abejonės dėl to, ar jis sugebės padaryti vieną ar kitą dalyką. „Sportuoju tam, kad kitiems pa-rodyčiau, ką galiu. Noriu juos įti-kinti, jog man sekasi taip pat ge-rai, kaip kitiems kartu sportuo-jantiems vaikams. Tikiu, kad ga-liu padaryti viską, ką noriu“, – pasakoja berniukas.

Pagal užsienio spaudą parengė

Šarūnas sVArBUTIs

2015 m. JAV, Los Andžele, – Pa-saulio specialiosios olimpiados vasaros žaidynės. Planuojama, kad ir šiose žaidynėse lietuvai-čiai startuos taip pat sėkmingai, kaip ir Pietų Korėjoje.

„Bičiulystės“ inf.

Lietuvos delegacija specialiosios olimpiados žiemos žaidynėse.

Deitonas su mama mėgaujasi gyvenimu.

2013 m. 14–20 d., Nr. 6 (1125), „Bičiulystė“7 psl.

Miniatiūros

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos

Prie kūrybos šaltinio Iš „Bičiulystės“ bičiulių

kūryboso

Jis buvo aukštaitis, rokiškė-nas. Linksmo būdo, pasakorius, nenustygstantis vietoje, mielai bendraujantis ir su jaunu, ir su senu. Kartu su mano tėvu jie šei-moje augo penkiese: keturi bro-liai ir sesuo. Anksti likę našlaičiais išsisklaidė visi po pasaulį. Du vy-riausieji patraukė laimės ieškoti Amerikon. Mano tėvas, tada dar visai vaikas, giminių prižiūrimas, liko ūkyje. O vidurinis brolis Jo-nas su paaugle seserimi išvyko į Rusiją paragauti svetimos duo-nos. Matyt, ji buvo neskalsi, o ir gimtinė traukė atgalios, kad po kurio laiko Jonas grįžo į kaimą, vedė ir ėmėsi ūkininkauti.

Kai po daugelio metų apsi-lankiau jų tėviškėje, giminaičiai pasakojo linksmą istoriją, kaip dėdė Jonas ardavęs lauką. Prie arklio traukiamos žagrės jis pri-sirišdavęs sąsiuvinį su perrašytu pjesės tekstu ir, varydamas vagą, mokydavosi vaidmenį. Minty-se išvydau jį, kiekvienos vagos gale perverčiantį sąsiuvinio lapą. Sako, buvęs geras liaudies teatro aktorius. Nė vienas spektaklis be jo neapsieidavęs. Koks buvo ar-tojas – nutylima. Dėdės pusbro-lis, mano paklaustas apie tą ari-mą, tik šypsojosi į ūsą.

Gaila, kad nei dirbti žemę, nei vaidinti dėdei ilgai neteko.

Dėdė JonasAtėjus sovietams dėdės Jono sū-nus pasitraukė į mišką, o jį patį saugumiečiai ilgai tardė. Kai sū-nus žuvo ir pasimirė sielvarto pa-laužta dėdės žmona, jis persikėlė į kitą Lietuvos pakraštį ir įsidar-bino krosniakuriu. Bet ir ten nei buvimas tarp svetimų žmonių, nei vienatvė ir polinkių neatitin-kantis darbas neaptemdė dėdei gyvenimo džiaugsmo.

Retsykiais jis mus aplanky-davo. Su manim, filologijos stu-dente, mėgo pakalbėti apie lite-ratūrą. „Salomėja Nėris nusižū-dę, Petras Cvirka nusižūdę“, – savo gražia aukštaitiška tarme dėdė bandė užpildyti mano lite-ratūros mokslo spragas. „Netie-sa, mums šito nedėstė“, – prieš-taravau aš. Bet dėdė Jonas laikė-si savo nuomonės. Jis ir pats rašė „eiliaraščius“. Slapčia. Viešumo-je jų skaityti nedrįso. Aš buvau bene vienintelė klausytoja. Su di-deliu užsidegimu, kiek tik leido jo artistiška prigimtis, dėdė de-klamuodavo man savo patrioti-nes eiles kiekvieno apsilankymo pas mus metu.

Mano tėvui jo brolio kūry-ba įspūdžio nedarė. Kaip ne-darė įspūdžio ir tai, kad šis, bū-damas garbaus amžiaus, suma-nė vesti. Jo išsirinktoji Petronėlė, sena pana, dėdei labai tiko, ir jis atvažiavo gauti brolio pritarimo. ,,Kaip manai, Vladai, ar man ves-

ti tą davatką mergelę?“ – kelin-tą kartą klausė dėdė, vakaroda-mas su broliu prie taurelės. Ne-sulaukęs atsakymo, toliau knap-sėjo prie stalo, kol galiausiai už-snūdo.

Nors ir negavęs brolio prita-rimo, dėdė Petrutę vedė ir kartu su ja leido dienas mažame gra-žiame namelyje vieno Žemaiti-jos miestelio pakrašty. Tebesau-gau jų nuotrauką savo albume. Stovi šalia žydinčių jurginų du pagyvenę laimingi žmonės. Jis – aukštas, tiesus, stambių bruožų. Ji – gerokai jaunesnė, smulkutė, jam vos iki peties, malonaus vei-do. Ir kas galėtų pasakyti, kur ta vedybų laimė slypi? Gal senatvė-je du žmonės, būdami drauge, gali patirti ne mažiau džiaugs-mo, nei jaunystėje, kai ta buvimo kartu kaina dar nėra tokia dide-lė, kaip gyvenimo saulėlydyje?

Dabar dėdė Jonas ilsisi Ku-žių kapinaitėse. Laidotuvių metu vietinis vargonininkas jam pagie-dojo man niekada negirdėtą gies-mę „Sudiev, einu namo“. „Gal iš tiesų jo nerimastinga siela surado savo tikruosius namus, kurių čia, žemėje, kaip ir neturėjo?“– pa-galvojau. Bet mano atmintyje jis ligi šiolei tebegyvena čia. Links-mas pasakorius, aktorius ir poe-tas. Tikras aukštaitis.

Gražina DAUGINIENĖVilnius

Ramutės Pažėraitės nuotr. Gulbių šauksmas.

* * *Iš širdies ir iš akių išnyk – Sulaukiau ryto!Tik šitas siluetas lygKažkur matytas.

Aušra rasotame langeLyg veidą piešia...Ir vėl mes esame drauge,Vėl dviese!

Praeiviai nuskuba gatve,Pasaulis mažas – Matau iš tolo aš tave?!Miražas…

Ir kaip gyventi aš anksčiauGalėjau?Net kai tavęs nebemačiau –Mylėjau...

Duota mylėtiŽmogui kiekvienam,Bet ir kentėtiNeatimta jam.

Duota džiaugtis,Laime tikėti.Leista juoktis,O kartais – liūdėti.

Nuotraukų konkursui „Laiko ženklai“

GimtadienisVasaris prieš pusę amžiaus

padovanojo man brolį. Mačiau jį mažytį, suvystytą lyg baltą ka-muoliuką, vėliau – papurgal-vį mėlynakį berniuką, kuris bė-gant metams virto jaunuoliu, ei-nančiu į šokius, ieškančiu, kokiu keliu pasukti.

Šiandien jis jau pusamžis vy-ras, padedantis man patirti gy-

venimo džiaugsmą, parnešan-tis knygų iš bibliotekos, pado-vanojantis gėlių gimimo dienos proga ir turintis tą, kurią gali vadinti savo išrinktąja, gyveni-mo drauge.

Ir vėl su vasario pūgomis at-eina jo gimtadienis. Laimingo gyvenimo kelio tau, mano gera-sis brolau.

ViduržiemisJau įpusėjusi žiema krečia

įvairias, ne visada malonias, iš-daigas. Žiemos šalčius keičia drė-

gni darganoti orai ir vietoj snai-gių į langų stiklus beldžiasi lie-taus lašai. O po balomis dar sle-piasi neištirpę ledo tiltai. Kai tą drėgną darganą vėl pakeičia šal-tis, medžių šakos pasidengia bal-tu šerkšnu. Tuomet atrodo, kad medžiai pasipuošia gražiais raš-tais išmegztais baltais nėrinių šydais.

Viduržiemis ir pavasario lau-kimas tyliu džiugesiu praskaidri-na dienas.

Aušra VErBLIUDAVIČIŪTĖŠeduva

Vieni iš atminties išėjo,Kiti ten pasiliko.Menu juos tarsi abėcėlę,Skaitytą pirmą knygą.

Lauke ramunių – lyg sapnuočiau –Aš sutikau jaunystę.Paskui sėdėjome po uosiuDrauge. Atrodė, slysta

Ramunių lauke

* * *Pavargai? Atsisėsk ant akmens,Aš tau duosiu gyvybės vandensIš jaunystės šaltinių gilių,Kur prikritę mielų spindulių.

Ar matai, kokie mudu jauniNardom tam atminties šuliny!Mėnesienoje tavo plaukai...Tai kodėl tu dabar pravirkai?

Šluostom ašaras. Lik ant akmens,Duosiu tau užmiršimo vandens.Būsi augalas – be praeities,Be jausmų, be problemų, išties...

Pamatysi, vanduo tau padėsIr širdies niekada neskaudės.Vėl nenori? Na, ką gi, eime,Nors pavargę, bet šita žeme...

Mums duota

Vargų duota,Kančių ir nelaimių.Ligų būta,Skausmų ir apgaulės.

Bet yra ir svajonės,Viltis ir laukimas.Akimirkos malonios,Yra atleidimas.

Tai vis gyvenimasKiekvieno mūsų.Skirtas man,Galbūt ir jūsų.

Angelė BrIZICKAJAKaišiadorys

Tu ir ašTu parnešei miško žolynųIr namai gi pakvipo mišku.Tu, perėjusi vaikystės plynę,Nuskubėjai jaunystės taku.

Juokeisi, kad mąžta man jėgos,Nesuspėju jau aš su tavim.Kai saulė nubėgs geležinkelio bėgiais,Vysis ją per laukus traukinys.

Tu parnešei miško dalelęKaip vainiką ant savo galvos.Tu ne slėnis, o maža kalvelėPrie gyvenimo aukštos kalvos.

Praeina, kas turi praeiti,Nieko be galo nėra, nebus.Renka mergaitė į skreitąGiles, berniukas – rausvus lapus.

Ta mergaitė – tai tu.Tas berniukas – tai aš.

Mūsų namaiSusiręskim namus iš meilės,Kad juose būtųJauku, ramu ir šiltaIr kad, be manęs, tavęs,Čia dar ir ji tilptų.

Susiręskim namus iš džiaugsmo,Tegu visada jis mus lydiIr niekada nepaliekaGyvenimo pakely,Kad galėtume juo pasidalytiPer pusę, po lygiai.

Susiręskim namus iš laukimo,Juk jis toks šviesusKaip vasaros diena,Pati ilgiausia.

Susiręskim tokius namus,Kad jie būtų mano ir tavo,Vadinasi, mūsų.

Mums iš po kojų žemė. LygiaiAbudu meilė šildė.Tu juk iš tų, kur pasilikoAtmintyje, ir širdį

Dažnai suskausta prisiminusRamunių lauką baltą,Kada gyvenimo pusnynuosMan būva baisiai šalta.

Vytautas VITKŪNAsVilnius

Danutė BATIsIENĖŠakiai

o

o

8 psl.2013 m. vasario 14–20 d., Nr. 6 (1125), „Bičiulystė“