2013 m. kovo 20 d. / Trečiadienis / Nr. 64 (13 489)

ORAI

Debesuota, dauge-lyje rajonų snigs,pūs gūsingas vėjas.Temperatūra dienąnuo 3 laipsnių šalčio iki 0 laipsnių.

19p.

Susirask mėgstamą darbą ir nedirbsi visą gyvenimą. Šie žymaus kinų mąstytojo Konfucijaus žodžiai idealiai tinka Dainai Gudzinevičiūtei. Ji 34 metus liejo prakaitą šau-dyklose, o nuo 2012-ųjų spalio12 dienos vadovauja LTOK.

“Taip. Nedirbau, - duodama inter-viu “Lietuvos žinioms” šypsojosi 47metų Lietuvos tautinio olimpiniokomiteto (LTOK) prezidentė. - Gal pa-sakyta per skambiai. Juk būdavo - grįž-tu iš treniruotės, kiek paguliu ir tik tuo-met nusispiriu sportinius batelius. Bettai niekis. Svarbu, kad buvo įdomu.

Šaudymas man labai patiko. Tą patį ga-liu pasakyti ir apie dabartinį etapą. Va-žiuoju į darbą su džiaugsmu, nes manįdomu, matau savo veiklos prasmę.”

Pirmą kartą šaudyti į skrendan-čius taikinius D.Gudzinevičiūtė pa-bandė būdama dvylikos.

15p.

Didžiosios pergalės - kas 12 metų

UŽSIENIS

Pradeda skalūnųdujų gavybą

Ekonomikos krizės kamuojama Is-panija importuoja beveik 99 proc.šalies rinkai reikalingų dujų. Tai Is-panijai kainuoja brangiai ir suryjanemažai biudžeto lėšų. Tačiau nėrapadėties be išeities. Ispanija išsigel-bėjimą bando rasti eksploatuodamaskalūnų dujas. Neseniai atliktas tyri-mas parodė, kad skalūnuose esančiųdujų Ispanijai užtektų 70 metų. Taisukėlė užsienio dujų žvalgybos kom-panijų susidomėjimą, nors pačiojeIspanijoje atsirado ir priešininkų.Tačiau kanadiečių bendrovė “BNKPetroleum” jau pradėjo išgauti skalūnų dujas baskų krašte. 6p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

9p. 13p.

UŽSIENIS

Pranciškus rado kelią į žmonių širdis

VERSLAS

Žvejų ūkyje - liesos menkės metai

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Šimtadienį mininčios Vyriausybės vadovas AlgirdasButkevičius tikina, kad baigiamarengti mokesčių reforma radikalių permainų nepateiks.Numatomi progresyvesni mokesčiai mažiau uždirbantiemsžmonėms, analizuojamas kapitalo apmokestinimas.

Premjeras A.Butkevičius pažymi,kad Vyriausybė turi ambicingų planųpertvarkyti šilumos ūkį, sparčiai vyk-dyti daugiabučių namų renovavimoprogramą. Jis skaičiuoja, kad įgyven-dinus šiuos siekius dujų suvartojimasgaminant šilumą gali sumažėti perpus.

Apie pirmuosius ministrų kabine-to darbo mėnesius, padėtį valstybėje,euro įsivedimo perspektyvas ir socia-linės atskirties mažinimą - “Lietuvosžinių” interviu su premjeru AlgirduButkevičiumi.

3p.

Rom

o Ju

rgai

čio

nuot

rauk

a

Šimtaspremjero

dienų

A.Butkevičius:“Mano tikslas - žiūrėti

į priekį ir negyventipraeitimi.”

KULTŪRA

Ilgas lietuviškasS.Loznicossavaitgalis

Penktadien∞skaitykite priedà

Modernuskis 2013

7p.

2013 03 20Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Ar galima įveikti blogį plikomis rankomis?

ALVYDAS MEDALINSKAS

Lietuvoje yra daug gražių daly-kų, kuriais galima džiaugtis. Bet po-litinė partinė korupcija buvo ir lie-ka vienu didžiausių blogių. Jągalima pavadinti valstybės piktžaiz-de. Vis labiau į akis krinta tai, kadpirmąkart per nepriklausomybėsistoriją tautos atstovybėje turimeasmenų, kurie galbūt yra įklimpę įkontrabandą ar į kitą neteisėtą, ne-skaidrią veiklą. Ši aplinkybė turėtųbadyti akis įvairių partijų politi-kams Seimo vadovybėje. Negalimaraginti valstybės piliečių gyventi do-rai ir teisingai, kai tokie asmenys sė-di aukščiausiose valdžios kėdėse.

Tokie reiškiniai vienus žmonesdemoralizuoja, kitiems sukelia dep-resiją arba priverčia juos emigruoti.

Ar kovos su korupcija ir kontra-banda nereikėtų pradėti pirmiau-sia apsivalant nuo kai kurių įtakin-gų valdančiosios koalicijos atstovų?Jei kai kurios partijos tokius asme-nis delegavo į aukščiausias parei-gas, ką tai sako apie jų pačių požiū-rį į teisingumą?

Teisėsauga Lietuvoje dažnai vei-kia pagal skambutį “iš viršaus”, o ikitol nesiima nieko daryti. Juo labiaupo Finansinių nusikaltimų tyrimotarnybos vadovų atleidimo istorijos.Vienas tų pareigūnų - Vitalijus Gai-lius - tapo parlamentaru ir dabar va-dovauja Seimo Antikorupcijos ko-misijai. Jis suvokė, kad įstatymais šikomisija yra padaryta bedantė. Su-manyta peržiūrėti teisės aktus, regu-liuojančius šios komisijos darbą.

Teisinėje demokratinėje visuo-

menėje kovoti su korupcija gali bū-ti pasitelkta ir visuomenė. Bet ak-tyvi visuomenininkė, prabilusi apievieno valdžios veikėjo ryšius sukontrabandininkais, buvo pati už-tampyta po teismus ir tapo kalta,kad buvo šių įvykių liudininkė.

Iki šiol mūsų valstybėje piliečiaiar jų grupės neturi teisės kreiptis irį teismą, kad patys gintų viešąjį inte-resą. Jiems tenka plikomis rankomisstoti prieš tuos, kurių rankose yraarba milijonai, arba didžiulė valdžia.

Politikos srityje mesti iššūkį ko-

rumpuotai politinei partinei sistemaidabar tapo neįmanoma. NesančiosSeime partijos negavo finansavimoiš valstybės biudžeto ir negalėjo jogauti iš verslo bendruomenės. Taipbuvo užspaustas deguonis politineialternatyvai. Vienintelė galimybė, pa-likta Lietuvoje politinei alternatyvaiatsirasti, - kelti didžiulį šurmulį, są-myšį šalyje ir taip patekti į Seimą. Betžmonėms, kuriems valstybės intere-sai yra svarbesni už grupinius, tokskelias nėra priimtinas.

Tad kokia gali būti alternatyva?Reikėtų grąžinti galimybę parti-joms, negaunančioms finansavimoiš valstybės, lėšų gauti iš verslobendruomenės.

Praėjusią savaitę paskelbti duome-nys apie parlamentinių partijų finan-sinę padėtį. Gražiausių idėjų turintneįmanoma įveikti politinių jėgų,kurios net ne rinkimų metu dispo-nuoja nuo 5 iki 8 mln. litų lėšomis.

Per rinkimus šios sumos, ypač jeiguįskaitysime ir kai kurių partijų šešė-linius pinigus, yra dar didesnės.

O visuomenė gali ir be didelių pi-nigų mesti iššūkį vienam didžiausiųblogių mūsų valstybėje - politineipartinei korupcijai. Bet tam reikia netik noro ir valios. Reikia, kad mūsųvalstybės piliečiai galėtų imtis tokiosveiklos, suteikti jai teisinį pagrindą.Tai ir turėtų būti padaryta, pirmiau-sia suteikus daugiau galių Seimo An-tikorupcijos komisijai. Prie kovos sukorupcija gali prisidėti ir parlamen-tinės partijos. Visų pirma - pašalin-damos iš Seimo vadovybės asmenis,kurių veikla visuomenei ir piliečiamskelia pagrįstą nerimą dėl jų galimųsąsajų su korupcija ir kontrabanda.Raginant prisidėti teisėsaugą ir pa-sitelkus į pagalbą visuomenę bei pi-liečius, ši veikla pagaliau turi būti iš-tirta ir nuvalyta didžiulė dėmė nuomūsų valstybės veido. •

Seimo tribūna

Seimo opozicijos lyderis, kon-servatorių vadovas AndriusKubilius įsitikinęs, kad šimta-dienį švenčianti Vyriausybė iki šiol daugiausia dėmesio skyrė vidinėms batalijoms, o ne realiems darbams.

- Šią savaitę sukanka 100 dienų, kaiturime naują Vyriausybę. Kaip verti-nate jos veiklą?

- Vyriausybę reikia pasveikinti, kadpirmą 100 dienų išgyveno. Tačiau iš-gyvenimas ir yra didžiausias jos pa-siekimas, nes kokie nors didesni dar-bai ar reikšmingi jų kontūrai vis darneišryškėjo.

Tuo šios Vyriausybės darbų pradžiavisiškai skiriasi nuo mūsų ministrų ka-bineto veiklos starto. Iš mūsų ji pavel-dėjo neblogai sutvarkytą ekonomiką irvalstybės finansus. Praėjusius metusLietuva baigė su 3,5 proc. bendrojo vi-daus produkto viršijančiu augimu. Taivienas didžiausių rodiklių Europos Są-jungoje. Biudžeto deficitas yra mažes-nis, nei nustatyta Mastrichto kriterijų.Nėra išorės sąlygų sukurtos aplinkos,kuri verstų Vyriausybę labai skubėti.Mes darbą pradėjome pasaulinės kri-zės skaudžiai paveiktoje šalyje ir perpirmąsias 100 dienų turėjome priimtisvarbiausius išlaidų mažinimo, mokes-čių pertvarkos, ekonomikos skatinimosprendimus.

Esant tokiai neblogai ekonominei,finansinei situacijai, ši Vyriausybė galir neturi skubėti priimti kai kuriųsprendimų, nes bent jau pradiniuetapu jos skubėjimas lėmė kelias ga-na reikšmingas klaidas. Pirmiausiaturiu galvoje minimalios mėnesio al-gos (MMA) padidinimą. Kaip rodoStatistikos departamento ilgalaikės

duomenų kreivės, MMA didinimaslėmė tai, kad dvejus metus trukęs ne-darbo mažėjimas sustojo. Tai yra ryš-ki tendencija, atspindinti pirmą šiosVyriausybės “laimėjimą”.

- Kokias stipriąsias ir silpnąsias šiosVyriausybės vietas išskirtumėte?

- Lėtas veikimas aiškiai matyti iš Vy-riausybės posėdžių darbotvarkių, kaiapsiribojama keliolikos klausimų svars-tymu, iš kurių tik pora būna rimtesni.

Išskirčiau dar vieną bruožą. Perpirmąsias 100 dienų išryškėjo, kadVyriausybė ir premjeras deda daugpastangų dramatiškoms kovoms pa-tiems su savimi. Jas, regis, vis pavyks-ta laimėti premjerui. Štai vienas so-cialdemokratų lyderių AlgimantasSalamakinas paskelbė, kad reikiastabdyti skalūnų dujų žvalgybos ir ga-vybos projektą. Tada aplinkos mi-nistras “tvarkietis” Valentinas Mazu-

ronis vyko į JAV, buvo “įdarbinta” vi-sa Mokslų akademija. Jaučiu, jogpremjeras išeis ir pasakys, kad įveikėšią vidinę rezistenciją. Tas pats ir supensijų sistemos pertvarka. Paskel-bęs, kad įsivesime eurą, premjeras tu-ri kovoti su Rolando Pakso iniciaty-vomis organizuoti referendumą, taippat vis raminti, jog nebus sveikatosapsaugos ministro Vytenio Andriu-kaičio revoliucijų. Tai šiek tiek pri-mena verdančios veiklos imitaciją.

Kaip stipresnę A.Butkevičiaus savy-bę įvardyčiau tai, kad jis bet kokiomisaplinkybėmis kartoja 3-4 gerai išmok-tas tiesas, jog pagrindiniai Vyriausy-bės tikslai ekonominėje politikoje yrarenovacija, šilumos ūkis ir, kad ir kaipbūtų keista, gyvulininkystė. Niekasnesiginčija dėl renovacijos ir kitų da-lykų svarbos, bet pasigendu išsames-nio požiūrio į tuos iššūkius Lietuvos

ekonomikoje, kurių vien renovacija iršilumos ūkio pertvarka neišspręs. Ne-galima manyti, kad nedarbą galimaįveikti tik naujomis darbo vietomisstatybų sektoriuje ar gyvulininkystė-je. Ekonomika po krizės atsigavo irspartų augimą demonstruoja dėl su-stiprėjusio konkurencingumo, prit-raukiamų investicijų, aukštųjų tech-nologijų, inovatyvios ekonomikosplėtros. Kol kas apie tokius svarbiuspamatinius dalykus, kaip jie turėtųbūtų plėtojami, iš premjero ir Vyriau-sybės negirdžiu.

- A.Butkevičiaus ministrų kabine-tas ėmė peržiūrėti jūsų Vyriausybėsinicijuotus projektus ir sprendimus:naujos atominės elektrinės statybą,mokesčių sistemą, pensijų reformą.Kaip tai vertinate?

- Be abejo, nauja Vyriausybė turiteisę ir atsakomybę patikrinti, ar mū-sų skaičiavimai ir principinės nuos-tatos buvo tinkamai sudėliotos. Ta-čiau 100 dienų laikotarpis rodo, kadvaldančiąją koaliciją suformavusiospartijos nei idėjomis, nei žmonėmisnebuvo tinkamai pasirengusios atsa-kingam valdžios darbui. Tokius pa-matinius dalykus - ką planuojamakeisti mokesčių sistemoje, energeti-kos politikoje - partijos turi žinoti jaueidamos į rinkimus. Dabar susidaroįspūdis, kad staiga patekta į valdžią irpulta ieškoti atsakymų, kurie turėjobūti seniai žinomi.

- Kokių svarbiausių darbų turėtųimtis Vyriausybė?

- Ketveri metai šiai Vyriausybei su-teikia galimybių pasižymėti labaireikšmingais ilgalaikiais strateginiaisdarbais. Pirmiausia turiu galvojeenergetinių projektų tęstinumą ir pa-matus tiems projektams, kurie galigarantuoti Lietuvos energetikos kon-

kurencingumą, įsiliejimą į europinessistemas ir išspręsti daugelį energeti-kos problemų ateinantiems dešimt-mečiams. Kalbu apie suskystintų du-jų terminalą, elektros jungtis, dujųsektoriaus pertvarką, elektros genera-ciją Visagino atominėje elektrinėje.Kitu atveju ši Vyriausybė, negebėda-ma įgyvendinti strateginių projektų,pavers Lietuvą Rusijos geopolitiniųenergetikos interesų įrankiu ilgiemsdešimtmečiams. Šiuo metu spren-džiami būtent tokie klausimai. Ne tai,kas bus po 3-4 metų, o kas bus perateinančius dešimtmečius.

Taip pat svarbus euro įvedimas.Remsime šios Vyriausybės pastangassiekiant sklandaus ir efektyvaus įsi-traukimo į euro zoną 2015 metais.

- Jūsų vadovauta Vyriausybė vienin-telė per 23 metus dirbo visą kadenci-ją. Kaip manote, ar dabartinis ministrųkabinetas pajėgus tai pakartoti?

- Politinis stabilumas - vienas priva-lumų, svarbių ne tik valdančiajai koa-licijai, bet ir valstybei. Į jį, kaip į pagrin-dą ką nors nuveikti, reikia investuoti.Ketverius metus dirbdamas Vyriausy-bės ir valdančiosios koalicijos vadovu,turėjau investuoti daug politinių ir psi-chologinių išteklių į tai, kad koalicijabūtų stabili, darbinga. Kartu stengtis,kad ji dirbtų rezultatyviai.

Kartais atrodo, kad dabartinė koa-licija vis dar mano, jog stabilumo ge-riausiai galima siekti mažiau dirbant,bėgant nuo sudėtingesnių, bet labaireikšmingų strateginių sprendimų.Tokia iliuzija yra pavojinga. Stabilu-mas nieko neveikiant yra “pelkinis”.Nelinkėčiau šiai Vyriausybei pasižy-mėti būtent tokiu stabilumu.•Seimo narį kalbino ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

A.Kubilius: “Per pirmąsias 100 dienų išryškėjo,kad Vyriausybė ir premjeras deda daug pastangų

dramatiškoms kovoms patiems su savimi.”

Didžiausias pasiekimas - išgyvenimas

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)S.Šimkevičius (tel. 249 2244)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentasG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)

„LŽ gidas“

J.Čiulada (tel. 249 2234)

„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)

G.Ambrazas (tel. 249 2207)

Fotografija R.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)

Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Visuomenė gali be didelių pinigų mesti

iššūkį politinei partineikorupcijai. Bet tam rei-kia ne tik noro ir valios.

Romo Jurgaičio nuotrauka

Dienos temos 32013 03 20Lietuvos žinios

Atkelta iš • 1 p.

Didžiuliai pokyčiai- Prie Vyriausybės vairo stovite jau

tris mėnesius. Kaip premjero postas pa-keitė jūsų gyvenimą?

- Pirmiausia noriu pasakyti, kaddžiaugiuosi Vyriausybės komandiniudarbu, stabilia situacija valdančiojojekoalicijoje. Per susitikimus aptariamesvarbiausius klausimus, pateikiamus irsvarstomus Vyriausybėje.

O mano gyvenime pokyčiai didžiu-liai. Anksčiau galėjau pats planuoti, kąveikti po darbo, savaitgaliais. Nors pla-nuoju ir dabar, laisvo laiko beveik ne-beliko.

- Kol kas esate populiariausias šaliespolitikas, gerai vertinama ir Vyriausybė.Kodėl visuomenė pasitiki jumis ir mi-nistrų kabinetu?

- Manau, kad visuomenė mumis pa-sitiki turėdama vilties, jog pateisinsimelūkesčius ir šalyje rasis teigiamų poky-čių. Lietuvos žmonių nusivylimas yralabai didelis.

Mums reiškiamas pasitikėjimas įpa-reigoja dirbti sutelktai ir priimti spren-dimus, kurie visuomenėje būtų mato-mi ir juntami.

- Nors esama taisyklės 100 dienų ne-pulti naujosios valdžios, ir jūs pats, irVyriausybė sulaukė nemažai kritikos,būta nesutarimų ir valdančiojoje koali-cijoje. Ar neapkarto premjero duona?

- Premjero duona tikrai nėra saldi.Tai veikiausiai galėtų pasakyti kiekvie-nas asmuo, ėjęs ne tik premjero, bet irprezidento, ministrų, kitų aukštų pa-reigūnų pareigas. Pirmiausia todėl, kadtai yra didelė atsakomybė.

Iš tiesų, dar nebuvo suformuotanauja Vyriausybė, valdančioji koalici-ja, o stipri kritika jau liejosi. Nesitikėjautokios nepagrįstos kritikos. Ji nebuvogrindžiama pozityvu, argumentais arrimta analize. Kritikavo vien dėl to, kadkažkam reikėjo nueiti nuo valdžios. Ta-čiau išlikome stabili koalicija, ir per 100dienų pavyko priimti tokių sprendimų,kurie realiai bent iš dalies pagerino gy-ventojų padėtį.

Paveldas nedžiugina - Tikriausiai jau galite įvertinti, kokią

padėtį paveldėjote po ketverių metųcentro dešinės koalicijos valdymo?

- Padėtis tikrai nekokia - didelis ne-darbas, auganti socialinė atskirtis,emigracija, nuolat kilusios elektros irdujų kainos, dėl kurių ankstesnė Vy-riausybė beveik nesiderėjo, žmonių iš-laidos šildymui neretai viršija jų paja-mas. Gausybė įstrigusių projektų,nepadarytų darbų - štai tokią situacijąpaveldėjome.

Kalbant apie nesėkmingą Ignalinosatominės elektrinės uždarymą, ypačapie projektą B1, reikia pasakyti, kadginčai trunka jau 37 mėnesius. Peržen-gėme trejų metų laikotarpį. Vadybiniupožiūriu tai visiškai nesuprantama. Bu-vo giriamasi, kad energetikos sektoriu-je nuveikta labai daug. Tačiau galiu pa-sakyti, kad šilumos ūkis faktiškai buvopertvarkytas pasistengus tik savivaldy-bių merams, supratusiems, jog reikiaspręsti didelių šildymo kainų problemą.

Kai kur dar atliekamas auditas, ku-ris turėtų atspindėti, ar milijonai, išleis-ti svarstant atskirus klausimus, buvopanaudoti teisėtai ir ar valstybė iš to ga-vo kokios nors naudos.

Mano tikslas - žiūrėti į priekį ir ne-gyventi praeitimi. Tačiau kiekvienas lo-giškai mąstantis žmogus turi žinoti, antkokio pagrindo yra atsistojęs. Norinttai padaryti reikia tam tikros analizės.

- Veiklą pradėjote nuo pirmtakųveiklos revizijos. Prezidentė Dalia Gry-bauskaitė ne kartą kritikavo darbų tęs-tinumo stygių. Kodėl negalima eiti įpriekį, nežengus kelių žingsnių atgal?

- Einame į priekį labai smarkiai. Ne-kyla jokių klausimų dėl suskystintų du-jų terminalo, šio projekto peržiūrėjimoar stabdymo. Anksčiau dėl jo taip patbuvo daug panegirikos, nors buvo pa-sirašyta tik viena sutartis dėl laivo sta-tybos. Akvatorijos gilinimo sutartis bu-vo pasirašyta esant šiai Vyriausybei,krantinės statybos - tik praėjusią savai-tę. Dėl elektros jungčių su Švedija irLenkija taip pat nėra kilę jokių klausi-mų. Tiesa, sutartis su Lenkija dėl pro-jekto įgyvendinimo pasirašyta tik vasa-rio 15 dieną.

Visi projektai, kurie yra svarbūs mū-sų valstybei, tęsiami. Dėl atominėselektrinės statybos privalome turėtiskaičiavimus, kurių laukia Latvijos irEstijos premjerai. Ilgalaikis strateginisprojektas, kuris turės veikti nemažaimetų ir jo veiklos proceso nelabai gali-ma pakeisti ar sustabdyti, reikalauja di-džiulės atsakomybės bei ekonominiopagrindimo.

Sieks proveržio energetikoje- Tarp svarbiausių darbų minite nau-

jų darbo vietų kūrimą, verslo plėtrosskatinimą, energetikos pertvarka, šilu-mos kainų mažėjimą. Kada matysimekonkrečius rezultatus?

- Pirminius rezultatus jau galima pa-matyti, o ilgalaikėje perspektyvoje busįgyvendinamos darbo vietų kūrimo,verslo skatinimo, šilumos ūkio pertvar-kos programos. Kalbant konkrečiau,per pirmuosius mėnesius pavyko tesė-ti kelis gyventojams duotus pažadus.Priėmėme sprendimą nuo sausio mė-nesio padidinti minimalią mėnesio al-gą iki 1000 litų.

Dėl energetikos turiu pasakyti, kad,be darbo grupės, kuri rengia neprik-lausomą energetikos strategiją ir turiją pateikti Seimui iki gegužės 15 die-nos, esame žengę aiškių žingsnių ma-žindami elektros gamybos kvotų Lie-tuvos elektrinėje rezervą. Dėl to išLietuvos į Rusiją išvešime apie 120-140mln. litų mažiau. Taip pat 1,5 cento su-mažinome elektros energijos kainospadidėjimą.

Sustabdėme pinigų išplovimą iš biu-džeto dėl padarytų neprotingų spren-dimų, susijusių su saulės energijos jė-gainėmis. Manau, tai Lietuvai būtųkainavę apie 600 mln. litų.

Esame atlikę skaičiavimus dėl šilu-mos ūkio pertvarkos Lietuvoje pagalkiekvieną savivaldybę: kiek reikėtų in-vestuoti, kokie darbai yra padaryti. Da-bar galime pasakyti, kiek maždaug kai-nuotų perėjimas prie 50 proc. biokuronaudojimo. Tai atsieitų daugiau kaip300 mln. litų struktūrinės paramos lė-šų. Radę 50 mln. litų šilumos ūkio pert-varkai, raginame savivaldybes teikti pa-raiškas. Yra dar 30 mln. litų vertėsšaukimas savivaldybėms dėl inžineri-nių tinklų pertvarkymo. Norėtume, kadir vienoje, ir kitoje programoje būtų 150mln. litų, bet 2007-2013 metų finansi-nėje perspektyvoje surinkome tik tokiuslikučius.

Kita programa yra viešosios pa-skirties objektų modernizavimas. Į jąpirmiausia bus įtraukti studentųbendrabučiai. Pajudėjo nacionalinėdaugiabučių renovacijos programa,kurią įgyvendinant žmonės nebusverčiami iš bankų imti paskolų, in-vesticijos bus apmokėtos lėšomis,gautomis sutaupius už šildymą. Vyk-dant šią programą bus sukurta nau-jų darbo vietų statybos sektoriuje, taiišjudins ir statybinių medžiagų ga-mybą. Jeigu visa tai bus įgyvendinta,dujų vartojimas gaminant šilumą su-mažės apie 50-60 procentų.

- Planuojate peržiūrėti mokesčių sis-temą. Ar nesulauksime ko nors pana-šaus į “naktinę” mokesčių reformą?

- Jeigu būtume planavę kažką pana-šaus į “naktinę” mokesčių reformą, jaubūtume ją įvykdę. Dėl mokesčių refor-mos jau einame į pabaigą. Reikia aiš-kiai pabrėžti, kad radikalus mokesčiųsistemos keitimas atbaido investuoto-

jus ir sukelia nepastovumo, nepasitikė-jimo jausmą verslininkams. Todėl dir-bame analizuodami, ką galėtume pa-keisti.

Radikalių pokyčių tikrai nebus. Esa-me numatę tam tikrą progresinę siste-mą mažiau uždirbantiems žmonėms.Tačiau nekalbame apie progresiniusmokesčius. Taip pat analizuojame kapi-talo apmokestinimą.

Tramdys monopolininkus- Visuomenei nerimą kelia nemažai

Vyriausybės sprendimų ir ketinimų:nuolaidos lenkų tautinei mažumai švie-timo srityje, ministro Vytenio Andriu-kaičio užmojai sveikatos apsaugos srity-je. Kokia jūsų pozicija šiais klausimais?

- Jei toliau būtų tęsiamas nevaldo-mas ir nereguliuojamas sveikatos ap-saugos sistemos finansavimas, ištiktųtam tikras finansinis krachas. Dėl pa-prastos priežasties - steik kiek nori pri-vačių medicinos įstaigų greta valsty-binių, ir su jomis privalomai bussudarytos sutartys dėl finansavimo.Vėliau aiškinamės ir teisinamės visuo-menei, kodėl už kiekvieną laboratori-nį tyrimą reikia mokėti.

Iki šiol galiojo toks principas: visiemspo truputį išdaliji ir vėl sėdi be pinigų.Manau, ta situacija reikalauja didžiuliųpokyčių. Sveikatos apsaugos ministraskritikos sulaukė dėl vienos priežasties -dėmesio skirta reikalingiems sprendi-mams, kurie nelabai priimtini tam tik-riems įstaigų vadovams. Tinkamai pa-teikus problematiką, ji būtų visai kitaipsuprantama.

Dėl nuolaidų tautinėms mažumoms.Reikia pripažinti, kad iki šių metų lietu-vių kalbos egzaminas buvo laikomas at-skirai, kitų tautybių moksleiviai, mokę-si nelietuviškose mokyklose, jį laikėpagal kitą tvarką. Įvyko du pakeitimai.Pagal pirmą nelietuviškų mokyklų abi-

turientai turės parašyti 400 žodžių raši-nį. Antras galioja ir lietuviškų mokyklųmoksleiviams - temą bus galima rinktisne iš trijų, o iš septynių autorių. Faktiš-kai yra padaryta tik viena pataisėlė, betji buvo pernelyg išpūsta.

Veiklą baigė ir išvadas pateikė darbogrupė dėl tautinių mažumų klausimų.Įpareigojau Teisingumo ministeriją pa-rengti teisės aktus dėl vardų ir pavar-džių rašybos nelietuviškais rašmenimis.

- Deklaruotas siekis 2015 metais įsi-vesti eurą. Tačiau dauguma gyventojųtam nepritaria. Kaip įtikinsite visuome-nę, kad būti euro zonoje geriau nei užjos ribų?

- Manau, kad bus atliktas didelisviešinimo darbas. De facto jau turimeeurą, nesuprantu, kodėl reikėtų tampriešintis. Pateiksiu kelis paprastus ar-gumentus, kodėl euras mums naudin-gas. Šiuo metu paskolos eurais sudaro70 proc. visų išduotų paskolų. Antra,kasmet keisdami litus į eurus praranda-me maždaug 100-120 mln. litų. Trečia,įsivedus eurą, ir valstybė, ir žmonės ga-lės skolintis mažesnėmis palūkanomis.Turime valiutos valdybos modelį, kaiLietuvos bankas neturi jokios galios irnegali daryti įtakos makroekonomi-kos procesams. Siūlyčiau žmonėmssuprasti, kad reikia kuo greičiau įsi-vesti eurą.

- Trečdalis Lietuvos žmonių gyvenaties skurdo riba. Kaip spręsite šią pro-blemą?

- Iš tiesų tai didžiausias mūsų šaliesskaudulys. Situaciją taisome. Pirmiau-sia gaivinsime energetikos sektorių pergyvenamųjų namų renovaciją. Tai leissukurti naujų darbo vietų. Renovacijabus pradėta visose šalies savivaldybėsetuo pačiu metu. Taip bus sprendžiamosir regioninės problemos.

Naujojoje Europos Sąjungos finan-sinėje perspektyvoje pirmiausia bus at-sižvelgta į paraiškas paramai gauti, tei-kiamas verslininkų iš regionų. Taip bussiekiama pritraukti investicijų. Kitasmūsų tikslas - sumažinti šeimos biu-džeto išlaidas atpiginant monopolinespaslaugas.•

100 dienų prie Vyriausybės vairo

Romo Jurgaičio nuotrauka

A.Butkevičius: “Radikalus mokesčių sistemos keitimas atbaido investuotojus ir sukelia

nepastovumo, nepasitikėjimo jausmą verslininkams.”

2013 03 20Lietuvos žinios4 Dienos temos

RAIMONDA RAMELIENĖ

Po apgalvotų ir nuosaikių Vyriausybės žingsnių, žengtųper pastaruosius tris mėnesius,ekonomistai, pramonininkai ir ūkininkai laukia gerokai ryžtingesnių sprendimų.

Vyriausybės “medaus mėnesio”jie kol kas neketina trikdyti, tačiausvarbiausius darbus, kurių artimiau-siu metu tikisi iš ministrų kabineto,jau surikiavo.

Dėmesys energetikaiEkonomistas Rimantas Rudzkis

giria Vyriausybę už atsargiai priima-mus sprendimus. “Kai nėra jokiųstreso situacijų, valdžia taip ir turi elg-tis”, - įsitikinęs jis. Pasak eksperto,minimalios mėnesio algos padidini-mas iki 1000 litų buvo jau seniai prib-rendęs reikalas. Kadangi dėl infliaci-jos žmonių perkamoji galia gerokaisusilpnėjo, anot ekonomisto, logiška,kad tai turėjo atsispindėti ir valdžiossprendimuose.

Aktualiausias Vyriausybės laukiantisiššūkis, pasak R.Rudzkio, - energetika.“Pagaliau reikia apsispręsti, kuria kryp-timi judės mūsų energetikos sistema. Visdar atviras atominės elektrinės statybosklausimas. Nors referendumo rezulta-tai lyg ir turėjo jį išbraukti, juntame mū-sų partnerių Latvijoje ir Estijoje spaudi-mą, todėl galutinis taškas, matyt, darnepadėtas. Šiai Vyriausybei teks kruopš-čiai išanalizuoti padėtį, nes sprendimaslabai atsakingas ir turės įtakos labai ilgąlaikotarpį. Todėl čia jokiu būdu skubė-ti negalima”, - pabrėžė ekspertas.

Kitas Vyriausybės laukiantis darbas -pagaliau išspręsti “Sodros” problemas.R.Rudzkis apgailestavo, kad per praė-jusius ketverius metus šiuo klausimubeveik nepasistūmėta. “Atgaivinti žmo-nių pasitikėjimą socialine sistema, jąpertvarkyti - sunkus uždavinys. Šiuometu “Sodros” padėtis tokia, kad jeinieko nebus daroma, neišvengiamaibus pasiekta nemokumo riba”, - sakėekonomistas. “Sodros” pertvarka, anotjo, siejasi su visų mokesčių pertvarka.“Seniai yra subrendęs poreikis supap-rastinti mokesčius. Daug kalbama apiebūtinumą didinti Lietuvos konkuren-cingumą. Tačiau viena silpniausių vie-

tų - pernelyg sudėtingas mokesčių sis-temos administravimas. Esama daugvisokių mažyčių mokesčių, kurių su-rinkimo kaina yra didesnė nei jų indė-lis į iždą”, - sakė ekspertas.

Paklaustas apie eurą, R.Rudzkistikino nematąs jokių problemų, jeijis bus įvestas ne 2015-aisiais, kaipplanuojama, o vėliau. “Matant eu-ro zonos situaciją net neaišku, argeriau į ją skubėti, ar pažiūrėti, kaipklostysis reikalai. Vien Kipro situa-cija rodo, kiek euro zonoje yra po-vandeninių akmenų. Nėra jokių ga-rantijų, kad problemos nepaaštrės.Tokiu atveju dalyvavimas šiame

klube valstybei nemažai kainuotų”, -priminė ekonomistas.

Matavimo stadijaLietuvos pramonininkų konfedera-

cijos (LPK) viceprezidentas Gedimi-nas Rainys pabrėžė, kad vairą perėmu-sios vyriausybės neretai veiklą pradedanuo administracinių pertvarkymų - jun-gia arba steigia ministerijas, keičia jų va-dovus. Todėl, pašnekovo nuomone, koltrunka “matavimo ir vertinimo stadija”,ramus požiūris į institucijas yra tik svei-kintinas. Tačiau jai pasibaigus turėtų ras-tis ryžtingų sprendimų. “Vyriausybė tik-rai parodė ryžtą dėl suskystintų dujųterminalo, minimalios mėnesio algospadidinimo, euro įvedimo, pasirengi-mo Lietuvos pirmininkavimui EuroposSąjungos Tarybai. Čia tikrai galima ra-šyti didelį pliusą”, - įsitikinęs G.Rainys.

Tačiau, pasak LPK vicepreziden-to, dalis labai aktualių klausimų “lie-ka laukimo fazėje”. Tarp jų - mokes-čių sistemos pakeitimai, kuriuosturėtų pateikti premjero sudarytadarbo grupė.

“Džiugu pažymėti, kad atnauji-nant energetikos strategiją vieną va-dovaujamų vaidmenų turėtų atliktiLietuvos energetikos institutas, kurįankstesnė Vyriausybė ketverius me-tus ignoravo”, - sakė G.Rainys. Bekita ko, nekantriai laukiama pirmų-jų Vyriausybės žingsnių sprendžiantfundamentalius emigracijos, demog-rafijos, regioninės plėtros klausimus.“Akivaizdu, kad vienas pagrindiniųviso mūsų valdymo kozirių - struk-tūrinės lėšos ir kaip jos bus panaudo-tos skatinant investicijas”, - teigėLPK viceprezidentas. Jis taip pat pa-brėžė, kad kuo skubiau būtina paša-

linti verslo sąlygas bloginančias kliū-tis. Anot G.Rainio, būna atvejų, kainaujos įmonės negali įsikurti penke-rius ir daugiau metų, nes tam truk-do nesureguliuoti teritorijų planavi-mo, poveikio aplinkai vertinimo,sveikatos centrų išduodamų leidimųklausimai. Pašnekovo teigimu, visatai trukdo bent iš dalies “atstatyti tąindustrializuotą Lietuvą, kokia ji bu-vo iki mūsų didžiosios pramonėsžlugimo prieš 15-20 metų”.

Svarbiausia - darbasVienas stambiausių mūsų šalyje grū-

dų augintojų Zigmas Aleksandravi-čius pirmiausia visų žemdirbių vardupanoro išreikšti pagarbą premjerui,kuris “pirmas per visus nepriklauso-mybės metus išdrįso pasakyti, kad že-mė yra Lietuvos nacionalinis turtas”.

“Dabar tikimės, jog premjeras busryžtingas iki galo, išspręs klausimustaip, kad mūsų žemė nebus išparce-liuota”, - vylėsi ūkininkas. Pasak jo, taipjau nutiko, kad per porą dešimtmečiųvisa žemė pateko į keliolikos asmenųrankas. “Liko kelios pieninės, mėsinės,keli grūdų supirkėjai. Dabar tas patsdarosi su žeme”, - tikino ūkininkas.

Jis vylėsi, kad šį penktadienį vyk-siančiame žemdirbių suvažiavimevaldžios atstovai išgirs per metų me-tus susikaupusias problemas ir pa-galiau imsis konkrečių veiksmų. “Jeine, toliau bus galima stebėtis, kodėlžmonės išvažiuoja”, - sakė ūkinin-kas. Jis pridūrė, kad pagrindinė šiųdienų kaimo problema - nedarbas.“Kai nėra darbo, viskas griūva. Žmo-nės išvažiuoja šeimomis, uždaromidarželiai, mokyklos, ligoninės”, -vardijo Z.Aleksandravičius. •

Iššūkiai įvardyti, belieka juos priimti

RAIMONDA RAMELIENĖ

Šimtadienį mininčią Vyriausy-bę politologai giria už pradėtustesėti pažadus rinkėjams, betdrauge perspėja ją neužmigtireitingų viršūnėse, nes ateityjelaukia nemažai išbandymų.

Politologai teigia, kad populiarumoXVI Vyriausybei ir jos vadovui Algir-dui Butkevičiui prideda ne tik konk-retūs darbai, bei ir kitoks nei ankstes-nio ministrų kabineto veiklos stilius.Tačiau valdžios įvaizdį gadina prastaviešoji komunikacija ir negebėjimasaiškiai išdėstyti siekiamų tikslų.

Politologo Algio Krupavičiausteigi-mu, Vyriausybės veiklai apibūdinti geriau-siai tinka patarlė “Dešimt kartų pama-tuok, vieną - kirsk”. “Atsargus veiklumas,viskas apskaičiuota ir pasverta”, - pažy-mėjo jis. Nors ir neskubant, tesimi kaikurie duoti pažadai - padidinta minima-li mėnesio alga, matyti pokyčių daugia-bučių renovacijos srityje. “Kita vertus,šios Vyriausybės vykdomos politikoskontūrai yra labiau socialiai orientuoti,nei buvo iki šiol. Ekonomikos krizę Lie-tuva išgyveno, bet socialinės sąnaudosbuvo vienos didžiausių Europos Sąjun-goje (ES). Tai liudija dabar ES pateikia-ma makroekonominė statistika”, - sakėA.Krupavičius.

Anot politologo, gerokai skiriasi šiosir ankstesnės Vyriausybės darbo stilius.“Dabartinio premjero retorika yra tikrainuosaikesnė, palyginti su ankstesniojo.Šis dažnai kalbėjo kategoriškai ir nelabaipaisė visuomenės nuomonės”, - sakė jis.Didžiausias šios Vyriausybės minusas -nesustyguota viešoji komunikacija, ne-

gebėjimas aiškiai pasakyti, kas daromair planuojama daryti. “Kartais premje-rui priekaištaujama, kad vieną kartą kal-ba viena, kitąsyk dėsto kitokią nuomo-nę. Čia yra tiesos. Viešoji komunikacijaturėtų būti tikslesnė ir aiškesnė, nes dabarsusidaro neapsisprendimo įspūdis”, -tei-gė A.Krupavičius.

Pagal tris pirmuosius veiklos mėne-sius spręsti apie tolesnius Vyriausybėsdarbus, anot politologo, būtų neatsargu.“Pirmiausia, neaišku, ko galima sulauk-ti iš išorės, nes euro zonos problemos nė-ra išspręstos. Antra, nors Lietuvos eko-nomikos augimo prognozės yra neblogos,tikrai prireiks laiko, kol tas augimas pa-virs nauda gyventojų namų ūkiams”,- at-kreipė dėmesį pašnekovas.

Kitas dalykas - deklaruojamas siekis2015 metais turėti eurą. Anot politolo-go, nė vienai valstybei įvedant eurą ne-pavyko išvengti infliacinių procesų irkainų didėjimo.

Politologė Lidija Šabajevaitė taippat mano, kad “gražiai vertinti” Vyriau-

sybę galima už pradėtus tesėti pažadusrinkėjams, nors kai kurie jų, kad ir dau-giabučių renovacija, yra gana kontro-versiški. Nuveikti darbai kol kas nėralabai dideli, bet tempą lemia ir objekty-vios aplinkybės. “Daug kas peržiūrima,perprojektuojama, todėl kai sukasi toksdidelis mechanizmas, visko padarytitaip greitai neįmanoma”, - argumenta-vo pašnekovė. Kita vertus, tesėti paža-dus šiuo metu subrendo tam tikros są-lygos. Politologė priminė, kad ankstesnėVyriausybė savo veiklą pradėjo itin sunkiulaiku, todėl turėjo imtis labai nepopulia-rių sprendimų. “Minimalios mėnesioalgos padidinimas labai patraukia žmo-nes. Ankstesnė Vyriausybė turėjo viskąmažinti ir karpyti. Taigi populiarumaspriklauso ir nuo susiklosčiusių sąlygų”,- sakė L.Šabajevaitė.

Iš keturių partijų atstovų sudarytosVyriausybės veiklos pliusu politologėlaiko valdančiosios daugumos gebėji-mą nepasiduoti kai kurioms koalicijospartnerių “fantazijoms”.•

Reitingus kelia atsargus veiklumas Menininkai jaučiasi diskriminuojami

RAIMONDA RAMELIENĖ

Europinėmis lėšomis iki šiolnelepinta kultūra viliasi, kadnaujosios valdžios atsuktas in-vesticijų čiaupelis bus dosnusir šiai sričiai.

Lietuvos meno kūrėjų asociacijosprezidentas Kornelijus Platelis įsi-tikinęs, jog 100 naujosios Vyriausy-bės dienų - pernelyg trumpas laiko-tarpis, kad būtų galima pajusti kokiųnors apčiuopiamų pokyčių. “Vyriau-sybė tik apšilo, kol kas nieko kito išjos ir nesitikėjome”, - pripažino ra-šytojas. Pasak jo, vienas pagrindiniųdalykų, ko iš Vyriausybės tikisi me-no organizacijos ir kūrėjai, 2014-2020 finansiniams metams skirtųeuropinių struktūrinių fondų lėšųracionalus paskirstymas. “Iki šiolkultūrai - Kultūros ministerijos ku-ruojamai sričiai, investicijų skirtanebuvo. Visos lėšos, kurios atėjo įkultūrą, buvo gautos per savivaldy-bes. Tikimės, kad šiuo laikotarpiukultūra nebus nustumta į šalį. Kaipdabar žargonu sakoma, ji bus “hori-zontalus prioritetas”, - vylėsi K.Pla-telis. Lėšų, anot jo, laukia ne tik biu-džetinė sritis, bet ir nevyriausybinėsorganizacijos.

Ne mažiau meno kūrėjams aktua-li ir pensijų problema. K.Platelio tei-gimu, menininkai šiuo metu negau-na nei pirmojo, nei antrojo laipsniovalstybinių pensijų. Nežinoma, arapskritai jos bus mokamos. “Meni-ninkai jaučiasi diskriminuojami.Mokslininkai, sportininkai gaunarentas, o menininkai, dažnai labaigarsūs, nacionalinių premijų laurea-

tai palikti likimo valiai”, - piktinosirašytojas. Anot jo, sovietiniais laikaismokesčiai nuo autorinio atlyginimonebuvo atskaitomi, todėl kai kuriegarbaus amžiaus menininkai tegau-na 400 litų pensijos. “Ankstesnė Vy-riausybė šį klausimą žadėjo spręstikompleksiškai vykdant pensijų re-formą, ši žada tą patį. Pasižiūrėsi-me”, - kalbėjo K.Platelis.•

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

K.Platelis: “Menininkai, dažnai

labai garsūs, nacionalinių premijų

laureatai palikti likimo valiai.”

Irmanto Gelūno (www.15min.lt) nuotrauka

L.Šabajevaitė: “Populiarumas priklauso ir nuo susiklosčiusių sąlygų.”

Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

G.Rainys: “Džiugu, kad atnaujinant energetikosstrategiją vieną vadovaujamų vaidmenų turėtų

atlikti Lietuvos energetikos institutas, kurįankstesnė Vyriausybė ignoravo.”

DAIVA BARONIENĖ

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės svarstymai, kadiki 2030-ųjų Lietuvoje turėtų nebelikti vaikų namų, 30 vaikų išauginusiems ir 17 tebeauginantiems šeimynos tėvams kelia šypseną.

Nepriklausomybės atkūrimo prie-šaušriu Panevėžio rajone bedaliusvaikus glaudžiančią šeimyną įsteigęGražina ir Vidantas Grigaliūnai geraiprisimena po kelerių metų skambėju-sias jau laisvos Lietuvos valdžios kalbas,esą vaikų namų mūsų šalyje tikrai nebe-bus praėjus keliolikai metų. Kadangitaip neatsitiko, o globos įstaigose gyve-nančių vaikų tik padaugėjo, Grigaliū-nams visiškai neatsakingi atrodo dabar-tinės socialinės apsaugos ir darboministrės A.Pabedinskienės teiginiai.Juoba kad pačių šeimynų padėtis nėrapavydėtina.

“Išlaikyti šeimyną tampa vis sunkiauir finansiniu, ir biurokratiniu požiūriu.Esant tokiai situacijai rasis mažiau žmo-nių, kurie ryžtųsi padėti svetimiems vai-kams išeiti į suaugusiųjų gyvenimą”, -įsitikinusi G.Grigaliūnienė.

Įvardyti paslaugos teikėjaisDarbas be laisvų savaitgalių, be atos-

togų ir suvokimas, kad užsidirbsi tik mi-nimalią pensiją. Taip G.Grigaliūnienėapibūdina savo, kaip šeimynos moti-nos, kasdienybę. Negana to, moteriai

skaudu, kad dokumentuose, pagal ku-riuos jai mokamas atlyginimas, jiedu suvyru įvardyti ne mama ir tėčiu, net neglobėjais, o paslaugos teikėjais bei ugdy-mo proceso dalyviais.

Už tai, kad dalyvauja šiame procese,Grigaliūnai kas mėnesį gauna kiek ma-žiau nei 1500 litų. Iš šios sumos dar iš-skaičiuojami mokesčiai. Kiekvienamšeimynoje ugdomam vaikui valstybėmoka po 1040 litų, o Grigaliūnai turikruopščiai atsiskaityti, kur tuos pinigusišleidžia. “Dieną žaidžiu su vaikais, ga-minu jiems valgį, padedu ruošti pamo-kas, o naktį, vaikams sumigus, sėdutvarkyti buhalterijos”, - LŽ pasakojo

moteris. Ji pasidžiaugė, jog kadaise įgi-jo buhalterės specialybę, ir tai jai labaipraverčia auginant šeimynos vaikus.

V.Grigaliūnas pabrėžė, kad jiems darpasisekė, nes kuriantis šeimynai Pane-vėžio rajono savivaldybė šalia jų turimonamuko pastatė 300 kvadratinių metrųpastatą, skirtą vaikams gyventi.

Didžiulis išbandymas24 metus gyvuojančiai šeimynai, anot

G.Grigaliūnienės, kone pusę to laikotekdavo įrodinėti, kad ji įkurta ne pasi-pinigauti iš vaikams mokamų pašalpų.“Girdėjome nemažai replikų, kad įkū-rėme vaikų fermą, duodančią mums

pelną. Tačiau vėliau pamatę, kad netur-tėjame, o visus pinigus išleidžiame vai-kų labui, aplinkiniai į mus pradėjo žiū-rėti palankiau”, - pasakojo moteris.

Ji pabrėžė, jog retam žmogui supran-tama, kad galima išties mylėti svetimusvaikus ir kad jie tampa tokie pat bran-gūs kaip savi. Tačiau auklėti svetimą vai-

ką, anot šeimynos mamos, nepalygintisunkiau. “Prisiimtiems vaikams reikiarodyti gerokai daugiau kantrybės neisaviems, su jais tenka būti daug švelnes-niems, jautresniems. Tai didžiulis išban-dymas žmogui”, - kalbėjo G.Grigaliū-nienė.

Šiuo metu šeimynos tėvai ugdo aš-tuonis vaikus, kuriems suteikta nuola-tinė globa, ir devynis laikinai jiems pa-tikėtus vaikus.

Negautų labdaros - skurstų“Žmonės turėtų žinoti ir tai, kad re-

tas į vaikų namus ar šeimynas paten-kantis vaikas neturi raidos sutrikimų,daugybės įgimtų ligų. Tad šeimynų tė-vams būtina suprasti, jog pasiimtus vai-kelius reikės itin uoliai motyvuoti, kadjie norėtų ko nors siekti gyvenime, rei-kės ilgas valandas sėdėti padedant ruoš-ti jiems pamokas”, - kalbėjo G.Griga-liūnienė.

Ji teigė, jog labai dažnai šeimynai pa-tikėti nebemaži vaikai neturi jokių higie-nos įgūdžių. “Ar įsivaizduojate, kieksunkaus darbo reikia įdėti, kol tokiusvaikus išmokai socialumo?” - klausėG.Grigaliūnienė. Dar ir dabar prisime-na vieno ministrų jai, pasiskundusiai,kad laukia itin maža pensija, pateiktąpasiūlymą eiti dirbti. “Valdžia mūsųtriūso nelaiko darbu, tad nemano, kaduž jį reikėtų deramai atlyginti”, - nuos-kaudų neslėpė moteris.

G.Grigaliūnienė pabrėžė, kad nuopat įsikūrimo šeimyną įvairiais daik-tais, o kartais ir pinigais paremia lab-dariai iš Švedijos. “Jei ne jie, tikraiskurstume”, - sakė ji. •

Dienos temos 52013 03 20Lietuvos žinios

SPARTINS JUNGIMĄSI

Darbo partijos (DP) vicepirmininkasVytautas Gapšys pareiškė, kad “dar-biečiai” su partija “Tvarka ir teisingu-mas” gali susijungti “gana greitai”, betkonkretaus termino nenurodė. Taippolitikas kalbėjo, kai Apeliacinis teis-mas vakar atmetė prokuroro prašymąuždrausti teisiamos DP jungimąsi su“tvarkiečiais”. Anksčiau skelbta, kadjungiamasis suvažiavimas gali vyktibalandžio pabaigoje. Apeliacinio teis-mo teisėjas Valdimaras Bavėjanas pa-skelbė, kad draudimas jungtis parti-joms galėtų prieštarauti Konstitucijai irPolitinių partijų įstatymui. Kita vertus,teisėjų kolegija sutiko su prokuroro ar-gumentu, kad pirmosios instancijosteismo išvada, pagal kurią naujai įs-teigta politinė partija dar trejus metusbūtų atsakinga už pasibaigusio juridi-nio asmens prievoles, yra abejotina.Tačiau, teismo nuomone, vien ši ap-linkybė nėra pakankamas pagrindasapriboti DP veiklą. Apeliacinio teismonutartis galutinė ir neskundžiama.

BYLA NESTABDOMA

Vilniaus apygardos teismas vakarnusprendė netenkinti teisiamos Seimonarės Vitalijos Vonžutaitės advokatoArūno Petrausko prašymo kreiptis iš-aiškinimo į Konstitucinį Teismą (KT),ar Operatyvinės veiklos įstatymo kaikurių straipsnių nuostatos nepriešta-rauja Konstitucijai. Jei šis prašymasbūtų buvęs patenkintas, Darbo parti-jos vadinamosios juodosios buhalteri-jos bylos nagrinėjimas būtų sustabdy-tas, kol savo sprendimą paskelbtų KT.V.Vonžutaitės advokatas mano, kadbuvo pažeistos jo ginamosios teisės irlaisvės, garantuojamos Konstitucijoje.Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kadgalioję įstatymai nenumatė galimybės

skųsti sprendimo dėl slapto sekimo.Prokuroro Sauliaus Versecko teigimu,per slaptą sekimą surinkta medžiagagauta teisėtomis priemonėmis. Baigia-mosios kalbos byloje prasidės balan-džio 8 dieną.

IŠKVIESTAS PASIAIŠKINTI

Lietuvos ambasadorius Baku ArtūrasŽurauskas buvo iškviestas į Azerbai-džano užsienio reikalų ministeriją pa-siaiškinti dėl Seime įkurtos draugystėssu Kalnų Karabachu grupės. A.Žu-rauskas patvirtino, kad pirmadienį su-sitiko su Azerbaidžano užsienio reika-lų viceministru Halafu Halafovu.“Formaliai nota įteikta nebuvo, tik iš-reikštas Azerbaidžano susirūpini-mas”, - sakė ambasadorius.

PRISISTATĖ SEIMUI

Kandidatas į Specialiųjų tyrimų tar-nybos (STT) vadovus, šiuo metu lai-kinai STT vadovaujantis Saulius Ur-banavičius teigia, kad būtinaanalizuoti, kodėl ne visuomet pavyks-ta įrodyti kaltinamųjų kaltę, ir stiprin-ti tarnybos analitinę veiklą. “Tai, kąnedelsdami turime pradėti daryti, -nuolatinė sistemiška išteisinamųjųnuosprendžių analizė, kad ateityjebūtų išvengta klaidų dėl įrodymų pa-grįstumo, jų pakankamumo”, - vakarprisistatydamas Seime sakė S.Urba-navičius. Jis tvirtino, kad šiuo metuSTT nepakankamai dirbamas analiti-nis darbas. S.Urbanavičius teigė, kadjam nerimą kelia ir didelė STT dar-buotojų kaita. Toliau S.Urbanavičiauskandidatūrą svarstys Seimo frakcijosir komitetai. Dėl jo paskyrimo ketina-ma balsuoti kitą savaitę.

BNS, LŽ

Šeimynos tėvams ministrė - utopijos skleidėja

Gražina ir Vidantas Grigaliūnai įsitikinę, kad mūsų šalyje ir po dviejų dešimtmečių vaikų namai neišnyks.Daivos Baronienės nuotrauka

Trumpai

G.Grigaliūnienė: “Valdžia mūsų triūso

nelaiko darbu, tad nemano, kad už jį reikėtų

deramai atlyginti.”

2013 03 20Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

GUIDO WESTERWELLE Vokietijos užsienio reikalų ministrasSpecialiai LŽ iš Berlyno

Po parlamento rinkimų Italijoje vėl imta kartoti seniaižinoma frazė: “Toks rinkimųrezultatas - tai ne šalies vidausproblemų, bet iš išorės bruka-mos vienpusiškos taupymopolitikos pasekmė.” Taigi buvobalsuojama prieš “griežtostaupymo politikos kursą”.

Toks požiūris visiškai neteisingas.Pirmiausia, nepaisant griežtos tau-pymo politikos, visose nuo krizėsypač stipriai nukentėjusiose eurozonos valstybėse buvo renkami po-litikai, vykdantys griežtą stabilumopolitiką. Taip buvo Ispanijoje irPortugalijoje, Airijoje ir Graikijoje.Net Italijoje Silvio Berlusconi pa-rėmė Mario Monti reformų kursą,nors per vėlai ir nenuoširdžiai.Naujoji Kipro valdžia taip pat pra-nešė vykdysianti struktūrines refor-mas.

Antra, sąvokų “griežta taupymopolitika” ir “augimas” supriešini-mas galbūt tinka politinėje kovoje,tačiau tai nėra reali alternatyva.Teigiantieji, kad taupymas ir augi-mas yra neįveikiamos priešingybės,

kartu daro prielaidą, jog augimą ga-lima pasiekti tik skolinantis. Bet se-niai žinome, kad skolinimusi pagrįs-tos valstybės išlaidos gali praverstitik kaip trumpalaikė priemonė, one užtikrinti tvarų augimą. Be to,didėjant valstybės skolai, anksčiauar vėliau ateis tiesos valanda, o taiatsitiks tuomet, kai rinkos, t. y. kre-ditoriai, praras pasitikėjimą skolostvarumu. Nėra nieko blogiau, kaivalstybė tampa visiškai priklauso-ma nuo finansų rinkų.

2013-ieji Europai gali tapti sun-kiausiais krizės metais. Nors jau ma-tomi pirmi teigiami reformų rezul-tatai, didėja pasitikėjimas finansųrinkomis, euro zonos šalyse mažėjabiudžeto deficitas ir disbalansas, darteks palūkėti, kol šie ekonomikospakilimo pranašai atsispindės irekonomikoje. Euro zoną vis darstingdo recesija, o jaunimo nedarbaskai kuriose šalyse yra rekordinis.Mes, Europos gyventojai, galimerinktis - arba tęsime solidarumo, di-desniu konkurencingumu pagrįstoaugimo ir biudžeto konsolidavimopolitiką, arba grįšime prie senosios,jau seniai žlugusios skolinimosi po-litikos.

Pastarasis variantas būtų fatališ-kas, nes niekas nepaneigs, kad pat-vari finansų politika, augimas ir už-imtumas yra susiję. Ten, kur nebuvopaisoma patvarumo taisyklių, šiuometu vyrauja didžiausias nedarbas,nes ten niekas neinvestuoja. Taigitie, kurie grįžta prie skolinimosi, netik padėties nepagerina, o tik stu-mia Europą į ilgalaikį masinį ne-

darbą. Svarbiausia - pasirinkti tin-kamą viena su kita glaudžiai susi-jusių reformų derinį - jo įgyvendi-nimas užtruks, bet jis pasiteisins.

Ne mažiau svarbu yra ir tai, kadžmonės neprarastų tikėjimo, jogvaistai yra veiksmingi. Todėl dabarlemiamas prioritetas - kova su ne-darbu, ypač tarp jaunimo, nes dar-bo praradimas - ne tik asmeninėžmogaus tragedija, bet ir visos šaliesekonomikos bėda. Jokia valstybėnegali sau leisti švaistyti savo žmo-nių sugebėjimų.

Prioritetu išlieka ir reformos,skirtos darbo rinkai modernizuotibei jos mobilumui skatinti. Turimetoliau investuoti į švietimą ir moks-linius tyrimus. Vokietija gali padė-ti glaudžiai bendradarbiaudamaprofesinio mokymo srityje. Tiekmūsų šalyje, tiek visoje Europojeįmonėms, kuriančioms naujas dar-bo vietas, reikia suteikti lengvatiniųkreditų. Čia svarbus tokių bankųkaip Europos investicijų bankasvaidmuo.

Visi europiečiai turi būti pasiren-gę ilgalaikėms reformoms. Tai ga-lioja ir Vokietijai. Mes per krizę nu-kentėjome mažiau nei kai kuriemūsų partneriai Europoje ir šian-

dien mūsų tokia gera padėtis, ko-kia jau seniai buvo, nes laiku įgy-vendinome esmines, nors ir skaus-mingas reformas, o konsolidavimopolitikos ėmėmės dar 2010-ųjų pra-džioje, todėl mūsų neįsuko psicho-loginis krizės verpetas.

Tačiau būtų klaidinga manyti,kad Vokietija tapo ilgam atspari kri-zei, ir mums nebereikia jokių refor-mų, - juk vos prieš dešimtmetį Vo-kietija buvo laikoma “Europosligoniu”. Todėl mūsų vyriausybė irpasisako už sveikus valstybės finan-

sus ir subalansuotą 2014-ųjų biudže-tą. Ji tęs pradėtas reformas, taip di-dindama konkurencingumą. Nemažiau svarbu ir tai, kad didėjant pa-klausai Vokietijoje mūsų partneriaiiš Europos gali į ją eksportuoti, o jau-ni kvalifikuoti europiečiai gaunaperspektyvą įsidarbinti Vokietijosdarbo rinkoje. Mes žinome: jei mū-sų partneriams seksis blogai, nekles-tės ir Vokietijos ekonomika.

Europos laivas priplaukė kritinęribą. Pavojingos uolos jau prap-lauktos, bet uostas dar nepasiektas,todėl negalime iššvaistyti pasitikė-jimo, kurį pavyko susigrąžinti. Tu-rime susitelkti ir laikytis stabilumopolitikos kurso. Tai pasiteisina.•

Europos Sąjungai pirmininkau-jančios Airijos finansų ministrasMichaelas Noonanas pranešė,kad Europos Parlamentas pasiekė pirminį susitarimą dėlvadinamojo Bendro priežiūrosmechanizmo.

Šiam mechanizmui Bendrijos šalyspritarė dar praėjusiais metais, nes taiyra vienas svarbiausių elementų sie-kiant stabilizuoti Europos Sąjungos(ES) bankininkystės sistemą ir neleisti,kad dėl finansinių sunkumų patirian-čių bankų atskirų šalių vyriausybėmsiškiltų bankroto rizika, taip pat juo sie-kiama išgelbėti paskolų davėjus nuožlugimo. “Tai esminis bankų sąjungoselementas, nutraukiantis pavojingusryšius tarp bankų ir ES šalių vyriausy-bių. Taip pat tai žingsnis link bankų są-jungos, kuri padės atkurti bankų siste-mą Europoje ir prisidės prie josstabilumo”, - pabrėžė Airijos ministras.

M.Noonanas sakė, kad kai kurias Eu-ropos centrinio banko prižiūrimo me-chanizmo detales dar reikės derinti. Taippat susitarime numatomas didesnis Eu-ropos Parlamento vaidmuo skiriantBendro priežiūros mechanizmo aukš-čiausiuosius pareigūnus.

Šis sprendimas Europos Parlamen-te buvo priimtas likus kelioms valan-doms iki balsavimo Kipro parlamen-te dėl indėlių apmokestinimo. Tik taipKipras gali gauti jam pažadėtą 10 mlrd.eurų paramą.•Reuters, AFP, LŽ

Susitarė dėl bankų priežiūrosSvarbiausia laikytis kurso

Mes, Europos gyventojai, galime rinktis - arbatęsime solidarumo ir biudžeto konsolidavimopolitiką, arba grįšime prie senosios, jau seniai

žlugusios skolinimosi politikos.

Nuo dujų importo priklauso-moje Ispanijoje glūdi dideliskalūnų dujų telkiniai. Tarptau-tinės bendrovės jau pradėjošių dujų gavybą, tačiau ji keliagalvos skausmą Ispanijos aplinkosaugininkams.

Ekonomikos krizės kamuojama Is-panija importuoja beveik 99 proc. šaliesrinkai reikalingų dujų. Šis dujų impor-tas šaliai kainuoja brangiai ir suryja ne-mažai biudžeto lėšų. Tačiau nėra padė-ties be išeities. Ispanija, kaip ir Lietuva,išsigelbėjimą bando rasti eksploatuo-dama skalūnų dujas. Neseniai atliktastyrimas parodė, kad skalūnuose esančiųdujų Ispanijai užtektų 70 metų.

Sumažintų priklausomybęPrekybos nafta ir dujomis įmonių

grupių asociacija mano, kad Ispanijojeglūdi 2,05 trln. kubinių metrų dujų. Pa-gal dabartinę rinkos kainą jų vertė siek-tų 700 mln. eurų. Susidomėjimą ispaniš-komis dujomis jau parodė tarptautinėsbendrovės. Viena jų - Kanados “BNKPetroleum Inc.” - planuoja išgauti dujastrijuose Ispanijos regionuose. Skalūnųdujų gavybai ji planuoja naudoti hidrau-linio ardymo technologiją.

Pasak BNK statybos inžinieriausJuano Carloso Munozo-Conde, ska-lūnų dujų gavyba sumažintų Ispani-jos priklausomybę nuo importo beileistų sumažėti dujų kainoms šalyje.“Ispanija beveik visas dujas priverstaimportuoti iš užsienio. Tai ekonomi-nių sunkumų prispaustai valstybei perdidelė prabanga. Skalūnų dujų gavy-ba Ispanijoje sumažins dujų kainą beipriklausomybę nuo dujas eksportuo-jančių valstybių”, - sakė J.C.Muno-zas-Conde.

Jis pridūrė, kad Ispanija turi “įspū-dingus dujų išteklius”, o jų gavybainaudojama hidraulinio ardymo tech-nologija pati “saugiausia ir ekonomiš-kiausia”. “Ispanija išties turi milžiniš-kus skalūnų dujų išteklius. Juos reikėtųišnaudoti. Skalūnų gavybai naudoja-me saugiausią ir ekonomiškiausiąhidraulinio ardymo technologiją. Šiatechnologija pasiekiame didžiausiąskalūnų dujų gavybos efektyvumą”, -pasakojo J.C.Munozas-Conde.

Kelia nerimą aktyvistamsHidraulinio ardymo technologija ke-

lia nerimą Ispanijos aplinkosauginin-kams ir pilietinių organizacijų aktyvis-

tams. “Hidrauliniam ardymui reikalin-gas vanduo. Jis paimamas iš Ispanijosupių, ežerų ir kitų vandens telkinių. Šietelkiniai užteršiami”, - sakė aplinkosau-gininkas Manuelis Sanchezas. O Ispa-nijos žaliųjų judėjimo aktyvistas Fer-nando Granero mano, kad skalūnųdujų gavyba niokoja šalies kraštovaizdį.“Dėl skalūnų dujų prarasime gražiusnacionalinius parkus ir sugadinsime ša-lies kraštovaizdį. Pinigai dujų bendro-vėms svarbesni už gamtą. Turime ap-saugoti Ispaniją nuo suniokojimo”, -drąsiai kalbėjo F.Granero.

Jis bei jo kolegos iš žaliųjų judėjimoplanuoja pradėti prieš skalūnų dujųgavybą nukreiptą kampaniją. “Neno-

rime, kad mūsų šalis taptų dykyne. Tu-rime kovoti už gamtos išsaugojimą”, -teigė F.Granero.

Skalūnų telkiniaiNepaisydama aplinkosaugininkų ir

gamtos aktyvistų reikalavimų Ispani-jos pramonės ministerija išdavė 19 lei-dimų skalūnų dujų telkiniams eksp-loatuoti. “Tikimės išgauti kuo daugiaudujų. Skalūnų dujų gavyba atitinka vi-sus aplinkosaugos reikalavimus”, - įsi-tikinęs Ispanijos pramonės ministrasJose Manuelis Soria. Jis pridūrė, kadsparčiausiai dujos išgaunamos Šiau-rės Ispanijoje esančiame Baskijos-Kantabrijos baseine. “Baskų krašte di-

džiausi skalūnų dujų telkiniai, todėljuose dujų gavyba vyksta sparčiausiai”, -teigė J.M.Soria.

Profesoriaus mokslinį laipsnį tu-rintis chemijos inžinierius AngelisCamara mano, kad Baskijoje skalū-nų dujų gavyba tokia sėkminga ir dėlgero priėjimo prie vandens telkinių.“Baskų krašte daug vandens telkinių.Šiaurėje Ispanijos krantus skalaujaBiskajos įlanka, pačiame baskų kraš-te yra nemažai ežerų ir upių. Jų van-duo naudojamas hidraulinio skalūnųdujų ardymo procesui”, - aiškinoA.Camara. Jis nesibaimina, kad išgau-nant dujas sunaudojamas milžiniškaskiekis vandens. “Skalūnų dujų gavy-

bai reikia 30 tūkst. kubinių metrųvandens. Dažnai vandenį sodrinameir naudojame jį pakartotinai”, - sakėA.Camara.

Jungtinių Tautų pasaulio vandensvertinimo programos ataskaitoje skel-biama, kad Ispanija yra sausringiausiavalstybė Europos Sąjungoje. Tačiausausringumas - ne kliūtis. Tarptauti-nės kompanijos BNK, “R2 EnergyInc.”, “Hidrocarburos de Euskadi SA”,“Heyco Energy Group” ir “San LeonEnergy Plc” jau pradėjo skalūnų dujųgavybą ekonomikos krizės kamuoja-moje Pietų Europos valstybėje. •Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Ispanija pradeda skalūnų dujų gavybą

Skalūnų dujų gavyba sumažins Ispanijos priklausomybę nuo dujų eksporto. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Skalūnų dujų gavybaIspanijoje sumažins

dujų kainą bei priklausomybę nuo

dujas eksportuojančiųvalstybių.

Pasaulis 72013 03 20Lietuvos žinios

SUSILPNĖJO VYRIAUSYBĖ

Pietų Indijos regioninė partija“Dravida Munnetra Kazhagam”(DMK) paskelbė, kad traukiasi išnacionalinės valdančiosios koali-cijos. Tamil Nadu valstijoje įsikū-rusi DMK spaudė vyriausybę pa-smerkti Šri Lanką dėl įtariamųkaro nusikaltimų etninei tamilųmažumai per šioje saloje vykusįpilietinį karą. Partijos lyderisMuthuvelas Karunanidhi paskel-bė, kad DMK pasitrauks iš kairio-sios pakraipos Jungtinio pažangosaljanso (UPA) koalicijos, kuri In-diją valdo nuo 2009 metų. Nuorugsėjo, pasitraukus kitai partijai,šis aljansas turės mažumą parla-mente. “Negalime sutikti su cent-

ro pozicija”, - sakė M.Karunanid-hi. Jeigu nebus rastas sprendimas,gali labai padidėti pirmalaikiųrinkimų tikimybė. Dabar rinkimainumatomi 2014 metų pirmoje pu-sėje. DMK, kuri priklauso nuo ta-milų rinkėjų, glaudžiai susijusiųsu tamilais Šri Lankoje, yra antrapagal dydį partija koalicijoje ir tu-ri 18 vietų parlamente bei penkispostus vyriausybėje.

SPROGIMAS NEVADOJE

Jungtinių Amerikos Valstijų Nevadosvalstijoje esančioje karinės amunici-jos saugykloje per pratybas nugriau-dėjus sprogimui žuvo septyni jūrųpėstininkai, keletas jų sužaloti. Nu-

kentėjusieji buvo nugabenti į vietos li-goninę. Pasak pratyboms vadovavu-sio generolo Raymondo Foxo, auko-mis tapo Antrosios jūrų pėstininkųdivizijos nariai. “Meldžiamės už juosir perduodame nuoširdžiausią užuo-jautą žuvusių jūrų pėstininkų šei-moms”, - sakė generolas.

ATMETA DIALOGĄ

Sirijos opozicija nepradės dialogo suprezidento Basharo al Assado režimu.Taip savo inauguracijos kalboje pa-reiškė naujai išrinktas sukilėlių prem-jeras Ghassanas Hitto. “PatvirtinameSirijos žmonėms, kad dialogo su Assa-do režimu nebus”, - sakė Gh.Hitto.Sirijos pagrindinė opozicinė Nacio-

nalinė koalicija išrinko Gh.Hitto savopremjeru sukilėlių užimtoje Sirijos te-ritorijoje. Turkijos sostinėje po maž-daug 14 valandų konsultacijų už už-darų durų vykusiame balsavime užGh.Hitto kandidatūrą balsavo 35 iš 49koalicijos narių.

AUTOBUSO AVARIJA

Indijos vakaruose esančioje Maharašt-ros valstijoje nuo tilto į išdžiūvusiąupės vagą nukritus autobusui žuvo 32ir buvo sužeista dar 13 žmonių. “Au-tobusas važiavo iš Goa į Mumbajų, kaivairuotojas staiga jo nesuvaldė”, - sakėvienas policijos pareigūnas. Avarijaįvyko priešaušriu Khedo rajone, maž-daug 350 km į pietus nuo valstijos sos-

tinės Mumbajaus. Dauguma sužeistų-jų, tarp kurių yra ir autobuso vairuoto-jas, patyrė galvos bei rankų sužeidi-mus. Jie gydomi vietos ligoninėje.

IŠPUOLIAI IRAKE

Bagdade per automobiliuose padėtųbombų sprogimus ir šaudymus, dau-giausia - šiitų rajonuose, žuvo mažiau-siai 50 žmonių, dar 171 buvo sužeistas.Irako sostinėje ir aplink ją rytinę pikovalandą sprogo apie 20 bombų auto-mobiliuose. Naujas smurto proveržissukrėtė Bagdadą 10-ųjų JAV vadovau-tos invazijos į Iraką metinių, kuriosminimos trečiadienį, išvakarėse.

AFP, BNS, LŽ

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Kone milijonas pasaulio katalikųatvyko į Romą, kad galėtų dalyvauti Vatikano Šv. Petro aikštėje vykusioje iškilmingojepopiežiaus Pranciškaus inauguracijoje.

Jis - popiežius, 1,2 mlrd. katalikų va-dovas. Kuklus ir paprastas žmogus, tie-siantis ranką kiekvienam tikinčiajam.Tokį vakar pasaulis matė Argentinoskardinolą Jorge Mario Bergoglio, kurįkažkas jau spėjo pavadinti “pasaulio kle-bonu”. Pasirinkęs kuklaus ir nuolan-kaus Pranciškaus (koks buvo šventasispranciškus Asyžietis) vardą, naujasispontifikas pageidavo, kad kuo mažiaupompastikos būtų ir per jo inauguraci-ją. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jitruko dvi, o ne tris valandas, kaip įžen-gus į Šventąjį Sostą Benediktui XVI.

Popiežius Pranciškus per inauguraci-ją pateikė pasauliui ir daugiau staig-menų. Nors ceremonija turėjo prasidė-ti prie šv. Petro kapo bazilikos kriptoje,naujasis pontifikas pasirodė Šv. Petroaikštėje puse valandos anksčiau. O ir at-vyko į ją ne kulkų nepramušamu papa-mobiliu, o paprastu atviru džipu. Keliskartus apvažiavęs didžiulę kolonomisapsuptą aikštę, Pranciškus netikėtai išva-žiavo už Vatikano ribų ir pasuko į mal-dininkų pilnas gatves. Jis sustodavo pa-laiminti jam tiesiamų vaikų ir net išlipoiš mašinos, kad apkabintų pagyvenusįžmogų, sėdintį invalido vežimėlyje.

Atrodo, tarsi naujuoju pontifikudžiaugiasi ne tik žmonės, bet ir gamta.Tą dieną, kai buvo renkamas popiežius,Romoje lijo, lietus nustojo tik iš kaminoėmus kilti baltiems dūmams, o per inau-guraciją švietė skaisti saulė, nors meteo-rologai buvo išpranašavę lietų ir žaibus.

Valdžios ženklaiPrasidėjus ceremonijai pontifikas nu-

sileido į kriptą, kur palaidotas šv. Petras.Pats vyriausias amžiumi kardinolas, taspats prancūzas Jeanas Louis Tauranas,kuriam buvo suteikta garbė pranešti, kadišrinktas naujas popiežius, apgaubėPranciškų popiežiaus mantija, paveldė-ta iš jo pirmtako Benedikto XVI. Kitąvaldžios ženklą - Žvejo žiedą - pontifi-kui įteikė italas kardinolas Angelo So-dano. Bet ir šis žiedas buvo staigmena,nes buvo ne iš aukso, o tik juo aptrauk-tas. Popiežius gavo ir baltą vilnonę juos-tą, simbolizuojančią paklydusią avelę irkartu popiežiaus valdžios visagalybę.

Tapęs pontifiku, J.M.Bergoglio pasi-liko ir savo arkivyskupo herbą, kuriomėlyname fone yra auksinė jėzuitų or-dino emblema, saulės spindulių gaubia-ma Kristaus monograma IHS ir trys juo-

dos vinys. Herbas tik buvo papildytaspopiežiaus tiara ir sukryžiuotais Rojausir Romos raktais, kurie taip pat yra pon-tifiko valdžios ženklas.

Tačiau ant didžiulės Šv. Petro bazi-likos laiptų laikytos šv. Mišios buvodaug paprastesnės nei prieš aštuone-rius metus, kai laikė jo pirmtakas Bene-diktas XVI.

Bažnyčios misija - gerbti kiekvieną Dievo kūrinį

Popiežius privalo “ištiesti rankas, kadapsaugotų visus Dievo žmones ir sumeile apglėbtų visą žmoniją, ypač pa-čius neturtingiausius, silpniausius, ne-reikšmingiausius”, - susirinkusiesiemsaikštėje kalbėjo Pranciškus. “Jį turi įk-vėpti kukli, konkreti ir ištikima tarny-ba”, - aiškino tikintiesiems pontifikasitališkai, tačiau su Lotynų Amerikosakcentu. Jo kalboje žinovai pajuto di-delę šv. Pranciškaus Asyžiečio, kuriogarbei J.M.Bergoglio ir pasirinko po-piežišką vardą, mokymo įtaką.

“Bažnyčios misija - gerbti kiekvieną

Dievo kūrinį ir gerbti aplinką, kuriojegyvename. Tai reiškia, kad ji turi gintižmones, rodyti mylinčiojo rūpinimąsikiekvienu, ypač vaiku, pagyvenusiužmogumi, kenčiančiuoju nepriteklių,tuo, apie kurį dažnai pagalvojame vė-liausiai... Po tokios tamsos mums reikiamatyti vilties šviesą”, - sakė popiežius jįsveikinantiems maldininkams, mojuo-jantiems kone viso pasaulio šalių vėlia-vomis.

Pranciškus vilkėjo paprastus baltusdrabužius, avėjo juodus, o ne popie-žiams įprastus raudonus batus. Tačiaujam parodyti pagarbos atvyko 130 vals-tybių delegacijos, šeši karaliai, JAV vi-ceprezidentas Joe Bidenas, Vokietijoskanclerė Angela Merkel, Argentinosvadovė Cristina Fernandez de Kir-chner, Lietuvos prezidentė Dalia Gry-bauskaitė. Ji pasveikino popiežių Li-etuvos žmonių vardu su artėjančiomisVėlykomis, tačiau jam dovanų atvežtąbeveik 2 metrų ilgio verbą teko įteiktiper protokolo tarnybą.

Popiežius skaitė Evangeliją graikų, o

ne tradicine lotynų kalba, jis raginomelstis prancūzų, rusų, arabų, kinų irsuahelių kalbomis. Per šv. Mišias skam-bėjo jo paties pasirinktas retai atlieka-mas Giovanni Pierluigi da Palestrinoskūrinys “Tu Es Pastor Ovium” (“Esi aviųpiemuo”), sukurtas 1585 metais Siksto Vintronizacijai, ir buvo matyti, kad nau-jasis popiežius jau pavergė ne tik Romosir į jo inauguraciją atvažiavusių žmoniųširdis. Jam pajuto meilę viso pasaulio ka-talikai.

Džiaugsmas ArgentinojeBene labiausiai vakar džiūgavo Ar-

gentina. Buenos Airių Katedros aikš-tėje įrengtame milžiniškame ekranepopiežiaus Pranciškaus inauguraciją ste-bėjo šimtai tūkstančių šios šalies gyven-tojų. Iš pradžių ketinta įrengti didžiulįekraną plačiausioje Argentinos sostinėsgatvėje - Liepos 9-osios prospekte, ta-

čiau paskui buvo pasirinkta aikštė šaliakatedros, kur stovi ne tik Argentinos pre-zidento rūmai, bet yra ir kuklus butelis,kuriame gyveno Buenos Airių arkivys-kupas kardinolas J.M.Bergoglio.

Kad pamatytų tiesioginę transliaciją,žmonės rinkosi dar išvakarėse. Tikin-tieji budėjo ir meldėsi visą naktį, o lab-daros organizacijų nariai rinko aukas irmaisto produktus vargšams.

Buenos Airių mokyklose buvo at-šauktos pamokos, kad mokiniai galėtųstebėti, kaip pirmą kartą istorijoje Loty-nų Amerikos atstovas intronizuojamasKatalikų bažnyčios galva. Ta proga netvienas iš Argentinos sostinės simbolių -67 metrų aukščio obeliskas - tapo gelto-nos ir baltos spalvų, t. y. buvo papuoštaspopiežiaus vėliavos spalvomis. Lygiai vi-durdienį Argentinoje popiežiaus Pran-ciškaus garbei skambėjo visų bažnyčiųvarpai. •

Pranciškus jau rado kelią į žmonių širdis

Trumpai

Popiežius Pranciškus su žmonėmis, o ne šalia jų. / AFP/Scanpix nuotrauka

Jis sustodavo palaiminti jam tiesiamų vaikų irnet išlipo iš mašinos, kad apkabintų pagyvenusį

žmogų, sėdintį invalido vežimėlyje.

2013 03 20Lietuvos žinios8 Pasaulis

San Tomė ir Prinsipė gali taptinaujaisiais Afrikos emyratais.Šalis pradėjo juodojo aukso - naftos - gavybą, ir jos ekonomikasparčiausiai vystosi visame pasaulyje.

San Tomė ir Prinsipė - viena ma-žiausių Afrikos valstybių. Šią Gvinė-jos įlankoje esančią valstybę sudarodvi salos. San Tomės ir Prinsipėskreolų visuomenė rami - joje nėraetninių, lingvistinių ar kalbinių lū-žių, tačiau šalies gyventojai skursta.Valstybės ekonomika - viena silp-niausių pasaulyje. Bendras vidausproduktas vienam gyventojui suda-ro vos 1473 dolerius (3934 litus).Daugumą savo pajamų San Tomė irPrinsipė gauna iš kakavos eksporto,turizmo bei užsienio valstybių para-mos. Ši parama sudaro apie 90 proc.šalies biudžeto, kuris siekia vos 150mln. dolerių (400,6 mln. litų).

Tačiau San Tomės ir Prinsipėsekonominė politika ir visuomenėsgyvenimas gali apsiversti aukštyn ko-jom. Šalies teritoriniuose vandenyseglūdi neišsemiami naftos klodai.“Bussines Insider” ekspertai teigia,kad dviejų salų valstybei pradėjusnaftos gavybą jos ekonomika vysto-si sparčiausiai visame pasaulyje.

Nerūpestingi politikaiSan Tomės ir Prinsipės valstybė-

je ilgus metus vyravo socialistinėvienpartinė sistema. Žlugus SovietųSąjungai, šalis perėjo prie daugia-partinės sistemos, tačiau ji neatne-šė stabilumo į dviejų salų valstybę.Per 22 metus pasikeitė net 17 vy-riausybių. Dažna vyriausybių kaitastabdė šalies socialinę ir ekonominęplėtrą, o vyriausybių vadovai daž-nai mėgavosi prabanga, užmiršdamiskurstančius gyventojus.

Vienas garsus San Tomės ir Prin-sipės advokatas Filinto Costa Aleg-re mano, kad šalis niekada neišbrisiš skurdo, jeigu valdžia nesirūpinsžmonėmis. “Vyriausybių vadovamsir jų nariams rūpi tik automobiliai,vilos, kelionės ir prabangos prekės.Jiems paprasti piliečiai nieko ne-reiškia. Politikai įklampins valsty-bę į dar didesnį skurdą”, - sakėF.Costa Alegre.

Agrarinė valstybė Skurdas San Tomėje ir Prinsipėje

truko ilgus šimtmečius. Valstybėjevyravo žemės ūkis, o pramonės ša-kos buvo menkai išplėtotos. Žemėsūkio pradžia San Tomėje ir Prinsi-pėje siejama su XVI amžiumi, kaikolonistai pradėjo tropinių planta-cijų ekonomikos plėtrą. XX amžiauspradžioje dviejų salų valstybė buvodidžiausia kakavos eksportuotoja pa-saulyje, tačiau nepriklausomybės pa-skelbimas bei socialistinės idėjos be-veik numarino žemės ūkį.

1975 metais valdantysis šalies re-žimas nacionalizavo kakavos plan-tacijas ir įkūrė 15 stambių žemėsūkio bendrovių. Patirties stoka,korupcija bei ekonomikos neišma-nymas šioms bendrovėms baigėsibankrotu. Kakavos eksportas iš le-targo miego pakilo tik XX amžiausdevintajame dešimtmetyje, kai so-cialistinis režimas liberalizavo eko-nomiką. Tuo metu Pasaulio ban-kas pradėjo finansuoti kakavoseksporto programą ir ji apsaugojošią žemės ūkio šaką nuo kracho.

Kinai pralaužė ledus1999 metais seisminiai tyrimai už-

fiksavo, kad San Tomės ir Prinsipės te-ritoriniuose vandenyse glūdi gilumi-nės neaprėpiamos naftos atsargos.Sužinoję šią naujieną, Afrikos valstybėspolitikai ir gyventojai šoko iš džiaugs-mo. “Pagaliau išbrisime iš skurdo!”,“San Tomė ir Prinsipė praturtės!” -

mirgėjo šios Afrikos valstybės laikraš-čių antraštės. Tačiau salų gyventojai irvaldantysis elitas greitai nusivylė. Dau-gelis užsienio bendrovių menkai do-mėjosi San Tomės ir Prinsipės nafta, osusiviliojusios milžinišku pelnu Nige-rijos ir JAV kompanijos dėl dideliųnuostolių pasitraukdavo iš San Tomėsir Prinsipės teritorinių vandenų.

Prieš kelerius metus ledus pavykopralaužti kinams. Azijos milžinės

bendrovė “Sinopec” pradėjo gavybą iškelių naftos gręžinių. Nors iš pradžiųji patyrė nemažų nuostolių, praėju-sieji metai atnešė kinams pelną. “Naf-tos gręžiniai San Tomės ir Prinsipėsteritoriniuose vandenyse tapo pelnin-gi. Šiais metais pelnas turėtų padidė-ti. Ketiname eksploatuoti ir kitus grę-žinius”, - skelbė “Sinopec” atstovas.

Šios naujienos ypač pradžiuginošalies vyriausybės atstovus. “Po ilgųlaukimo metų užsienio bendro-vėms juodojo aukso gavyba tapopelninga. Tai atneš gerų permainųvėjų į mūsų šalies ekonomiką. Ga-lime tapti viena turtingiausių Afri-kos valstybių. Mums šviečiasi pui-ki ateitis”, - džiaugėsi San Tomės irPrinsipės vyriausybės narys.

Tačiau kakavos plantacijoje dir-

bantis Alvaro Lukaka mano, kadnaftos gavyba nepakeis paprastų SanTomės ir Prinsipės žmonių gyveni-mo. “Iš naftos galėtų praturtėti ne-bent korumpuota valdžia. Paprastižmonės ir toliau skurs. Kiekvienądieną sunkiai dirbu kakavos planta-cijoje ir sunkiai suduriu galą su galu.Nafta šalyje nieko nepakeis”, - sakėA.Lukaka.

Turizmo plėtraTurizmas - vienas svarbiausių pa-

jamų šaltinių San Tomėje ir Prinsi-pėje. Valstybėje kasmet auga turis-tų skaičius bei pajamos iš turizmo.Turistai gėrisi gražiu San Tomės irPrinsipės atogrąžų peizažu, unika-lia fauna ir flora, vietos gyventojųdraugiškumu ir šalies verslininkųsiūlomomis pramogomis.

“Mums patinka San Tomėje irPrinsipėje. Joje mažos kainos ir gra-ži gamta. Atvykome iš Portugalijosir tikrai nesigailime. Čia nuostabūsir draugiški žmonės”, - tvirtino jau-na portugalų pora. Jie mano, kadpagrindinė kliūtis plėtotis turizmopramonei - brangūs skrydžiai. “At-skridome iš Lisabonos. Skrydismums kainavo brangiai. Tačiau SanTomėje ir Prinsipėje praleidomenuostabią savaitę. Greitai išskrisimenamo. Norėtume į šią valstybę su-grįžti ir vėl”, - sakė portugalai.

San Tomės ir Prinsipės turizmo mi-nisterijos atstovas mano, kad turizmosektorių reikėtų dar patobulinti. “Išnaftos gavybos uždirbtus pinigus skir-sime infrastruktūros plėtrai bei savošalies reklamai. Tikimės privilioti dardaugiau turistų”, - vylėsi San Tomėsir Prinsipės vyriausybės atstovas.

Taigi nafta tampa San Tomės irPrinsipės ekonomikos gelbėtoja.Ekspertai prognozuoja, kad salųvalstybės ekonomika šiais ir kitaismetais augs milžinišku tempu. Naf-ta jau pradėta išgauti ir davė ilgailaukto pelno. Tačiau neaišku, ar išnaftos gautas lėšas šalies vyriausy-bė investuos į infrastruktūros plėt-rą, turizmo sektoriaus tobulinimąir paprastų žmonių gyvenimo ko-kybės gerinimą. Greičiausiai šie pi-nigai nusės korumpuotų šalies val-džios atstovų kišenėse.•Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Afrikoje gali iškilti naujieji emyratai

Kalintis kurdų lyderis Abdullah Ocalanas kurdų Naujųjų metų dieną paskelbė istorines paliaubas. Jomis baigėsi ilgus metus trukusi ir daug aukų nusinešusiKurdistano darbininkų partijos (KDP) bei Turkijos vyriausybės kova.

“Kovo 21 dieną per Novrūzošventę (Naujuosius metus pagalpersų kalendorių) skelbiu paliau-bas. Tai istorinis momentas kur-dams ir turkams”, - cituodamasA.Ocalano parašytą laišką sakė kur-dus palaikantis Turkijos įstatymųleidėjas Selahattinas Demirtas.

Imralio saloje kalintį A.Ocalanąkurdų delegacija aplankė šią savai-tę. Šis jų apsilankymas jau trečiasnuo vyriausybės taikos derybų pra-džios su KDP vadovu A.Ocalanupraėjusių metų pabaigoje. “Noriuskubiai išspręsti ginklų problemą.Neturi žūti nė vienas žmogus”, -teigiama A.Ocalano laiške. Jis taip

pat paragino Turkijos parlamentąpradėti “skaidrų taikos procesą beisuteikti galimybę tūkstančiams kur-

dų sukilėlių sudėti ginklus ir arti-miausiais mėnesiais pasitraukti išTurkijos”.

Per tris dešimtmečius trunkančiaskovas tarp KDP ir Turkijos žuvodaugiau kaip 40 tūkst. žmonių. Tur-kijos vyriausybė dėl šių žūčių kaltinonelegaliai veikiančią KDP. Ši partija,taip pat žinoma kaip KADEK irKONGRA-GEl, siekė sukurti komu-nistine ideologija besiremiančią vals-tybę kurdų gyvenamosiose teritori-jose Turkijos rytuose, šiaurės rytųIrake, šiaurės rytų Sirijoje ir šiaurėsvakarų Irane.

Siekdama šių tikslų KDP naudojojėgą ir smurtą rengdama teroroatakasTurkijoje ir prieš Turkijos ob-jektus kitose valstybėse. KDP taip patbendradarbiavo su kitomis kurdų na-cionalistinėmis karinėmis grupuotė-

mis kaimyninėse šalyse - Irake ir Ira-ne. Dėl taikomų kovos metodų KDPyra įtraukta į Jungtinių AmerikosValstijų, Europos Sąjungos ir NATOteroristinių organizacijų sąrašus.

Kurdų lyderis A.Ocalanas nuo patKDP susikūrimo pradžios vadovavošiai nelegaliai partijai. 1999 metais jisbuvo nuteistas laisvės atėmimo baus-me iki gyvos galvos už separatistiniojudėjimo įsteigimą ir tėvynės išdavi-mą. Netekę savo lyderio kurdai ir to-liau vykdė nelegalią veiklą. 2007 me-tų kovo 1 dieną apie 20 kurdųdemonstrantų, protestuojančių prieštariamą A.Ocalano nuodijimą, ban-dė įsiveržti į Jungtinių Tautų (JT) pa-statą Ženevoje, bet, prasibrovę į pa-grindinį JT rūmų kiemą, vėliau iš jobuvo išstumti. Pastaruoju metu KDPsmurto protrūkiai liovėsi, ir nelegalipartija pradėjo taikos derybas suTurkijos vyriausybe. Manoma, kadistorinės paliaubos užbaigs ilgus me-tus trukusią nesantaiką tarp kurdų irturkų.•AFP, LŽ

Kurdų lyderis paskelbė paliaubas

Per tris dešimtmečiustrunkančias kovas

tarp KDP ir Turkijos žuvo daugiau kaip 40 tūkst. žmonių.

San Tomės ir Prinsipės ekonomika gali apsiversti aukštyn kojom, nes šalies

teritoriniuose vandenyse glūdi neišsemiaminaftos klodai.

A.Ocalanas nori užbaigti nesantaiką tarp kurdų ir turkų.Reuters/Scanpix nuotrauka

Naftą atradusi San Tomė ir Prinsipė nuostabiu kraštovaizdžiu privilioja turistus. / Club Santana nuotrauka

Verslas 92013 03 20Lietuvos žinios

VIDA BORTELIENĖ

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybaipusmetis bus gera proga išsiaiš-kinti ir žvejybos Baltijos jūrojelikimą. Šiuo metu teisės aktaidraudžia remti naujų laivų statybą, o galimybė modernizuoti senus lietuviams suteikta pavėluotai.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pir-mininkas Saulius Bucevičius susitikimesu žvejais Klaipėdoje patikino, kad sieksišanalizuoti visokeriopos valstybės pa-galbos jūrinei žvejybai galimybes. Buskalbama su žuvininkystės atstovaisBriuselyje, kaip išsiderėti geresnes 2014-2020 metų finansinės paramos sąlygasjūrinei žvejybai, kaip pasinaudoti Lietu-vos pirmininkavimo ES Tarybai laiko-tarpio renginių tribūna. Taip pat jis iš-siuntęs paklausimus keliems bankamsdėl kreditų žvejų įmonėms suteikimosąlygų.

Kaimo reikalų komitetas šiandienkviečia žemės ūkio ministrą VigilijųJukną aptarti Lietuvos žuvininkystėssektoriaus problemų, tarp jų - perne-lyg skubotai kovo 15 dieną patvirtintasžvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimotaisykles, Aukščiausiojo Teismo spren-dimo dėl ledo generatoriaus grąžinimovalstybei įgyvendinimo variantus beižuvininkystės aukciono paskirtį.

Pasikeitė sąlygosBendrovės “Senoji Baltija” direkto-

rius Arūnas Maželis, kaip ir dešimtieskitų įmonių vadovai, priekaištavo Že-mės ūkio ministerijai (ŽŪM), kadprieš mėnesį sudaryta darbo grupėžvejų pasiūlymus dėl kvotų skirstymotaisyklių atmetė be jokių argumentų.Nors ŽŪM vadovybės susitikime sužvejais žadėta, kad bus rengiamasnaujas dokumentas ir tvarka atitiksdaugumos interesus, “kosmetiškai”pakoreguotos ankstesnio ministro Ka-zio Starkevičiaus komandos rengtos

taisyklės liko naudingos tik vienaiįmonei “Banginis”. Jai skiriama, esąpagal istorinę sugavimų teisę, 80 proc.šprotų kvota. Dabartiniu metu, ko-merciniu požiūriu, laisvai rinkoje par-duodamos vadinamosios baltosios žu-vys - įmonėms pačios naudingiausios.Nes gaudyti menkes ir privalomai jasplukdyti nuo Danijos krantų į Klaipė-dos žuvininkystės produktų aukcionąvien tam, kad net 80 proc. viso kiekiobūtų nupirkta ir eksportuota į užsie-nį, - grynas nuostolis žvejams ir aki-vaizdus konkurencijos iškraipymas.

Pasak įmonės “Ramsun” direkto-riaus Mindaugo Rimeikio, visi žvejaivalstybei buvo raštiškai pasižadėjętiekti žuvis į aukcioną tol, kol baigsis,pagal ES paramos sąlygas, 5 metų įsi-pareigojimų laikotarpis. Paskui nu-matyta aukcioną perduoti žvejųbendruomenei. Žvejai žodį tesėjo, ovalstybė savo pareigos neįvykdo ir re-mia tik vieną įmonę.

“Banginio” direktorius AlgirdasAušra įmonės pranašumą argumen-tuoja susiklosčiusia sugavimų raida:kai žvejoti šprotų niekas nenorėjo, Lie-

tuvai skirta kvota būdavo neišgaudo-ma, ši įmonė modernizavo vieną laivąir ėmėsi nepopuliaraus verslo. Šprotaiparduodami danams, kurie juos per-dirba į miltus, skirtus gyvulių paša-rams, nes Lietuvoje šprotų nėra kurdėti. Dabar atimti kvotą iš “Banginio”,A.Aušros manymu, reikštų grįžimą įsocializmą.

Tačiau kiti žvejai pažymi, kad šiuometu, jei laivas neturi 300 tonų špro-tų ar strimelių kvotos, dėl menkių ne-verta plaukti į jūrą. Dešimtadaliu pa-brangę degalai kainuoja daugiau neiper dvi paras sugautos 10 dėžių men-kių. Pasak A.Maželio, žvelgiant isto-riškai, tik “Senoji Baltija” - buvęs žve-jų kolūkis, iš kurio išsirutuliojo visoskitos įmonės, gali reikalauti priorite-tų, bet to nesiekia. Įmonės savinin-kas Arvydas Žiogas sako, kad dėl

“Banginio”, kuriam leista žvejoti šp-rotus didesnės galios (1250 kW), neileidžia ES teisės aktai (750 kW), lai-vu, visi kiti žvejai “turės nusimautikelnes”.

Tiktų nenauji laivaiŽuvininkystės mokslo darbuotojas

Šarūnas Toliušis taip pat palaiko nuo-monę, kad vienarūšė žvejyba negali bū-ti amžina, nes žuvų rūšys migruoja irkinta. Stebėjimai rodo, kad menkėssmulkėja, nespėja užaugti, jų maitini-mosi rajonai tolsta nuo Lietuvos pa-krantės. Pritvirtinus įmones tik priemenkių, jeigu ES jų žvejybą uždraustų,pagal dabartines taisykles daug įmoniųliktų be darbo.

Tokią perspektyvą patvirtina ir ŽŪMstatistika. Pasak viceministro Ryčio Šat-kausko, Lietuva vienintelė iki šiol ne-sugebėjo modernizuoti laivyno, todėlpastaraisiais metais neišgaudė laivuitenkančios didesnės nei anksčiau men-kių kvotos. O šprotų, dėl kurių vykstagrumtynės, kvotos taip pat netolygios:nuo 2006 iki 2012 metų Lietuvai skiria-mas kiekis pamažu mažėjo - nuo 21 iki11 tūkst. tonų. Šiemet skirta sugauti 12tūkst. tonų, iš jų 10 tūkst. tonų tenka“Banginiui”.

Supjausčiusios dvi dešimtis laivųir už tai gavusios per 20 mln. litų pa-ramos, žvejų įmonės, išskyrus “Ban-ginį”, neįsigijo nė vieno naujesniolaivo. Bet žvejai atremia, kad visi te-gavo po trupinį. Bendrovės “Spika”direktorius Gintaras Gylys pažymė-jo, kad žvejybai tinkamo laivo staty-bos kaina siekia 10 mln. litų. Gau-nant iš žvejybos mažas metinespajamas paskolų be valstybės garan-tijos neįmanoma gauti.

Žvejai siūlo išeitis: valstybei išsirei-kalauti iš ES išlygos arba remti laivųstatybą, arba už modernizuoti numa-tytas lėšas leisti įsigyti, pavyzdžiui, išžvejybą puoselėjančios Danijos, 10metų senumo laivų. Dabartinio Lietu-vos žvejybos laivyno amžius - 35-40metų, toks atjauninimas būtų pažan-gos šuolis.•

ARVYDAS JOCKUS

Šiemet deklaruoti turtą privalėsnauja vadovų grupė: valstybės irsavivaldybių įstaigų vadovai, jųpavaduotojai, padalinių vadovai ir pavaduotojai bei jų šeimų nariai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)šiemet gyventojams parengė apie 1,5mln. iš dalies užpildytų pajamų dek-laracijų. Nuo vakar jas galima pildyti irpateikti tikrinti VMI interneto svetai-nėje. 2012 metų pajamas ir turtą gy-ventojams reikia deklaruoti iki gegužės2 dienos.

Pažymose daugiau informacijos

Turtą ir pajamas šiemet privalodeklaruoti politikai, tarnautojai, vals-tybės įstaigų ir įmonių vadovai beikiti asmenys. Pajamas turi deklaruo-ti individualią veiklą vykdę gyvento-jai bei mokėtojai, norintys pasinau-doti gyventojų pajamų mokesčiolengvatomis.

Iš dalies užpildytos deklaracijosšiemet pateikiamos kiek pilnesnės.Deklaruojantieji ras išsamesnę infor-maciją apie metinį papildomą neap-mokestinamąjį pajamų dydį (NPD),

dėl kurio anksčiau kildavo daug ne-aiškumų. “Įvertinome moksleivių re-gistrų duomenis, kurių anksčiau ne-turėjome, ir jau dabar tėveliams, 2012metais turėjusiems moksleivių, ku-riems suėjo 18 metų, NPD apskai-čiuosime pagal šiuos duomenis”, -teigė VMI viršininko pavaduotojaVilma Vildžiūnaitė.

Papildomas NPD tėvams, augi-nantiems vyresnius kaip 18 metųvaikus, besimokančius dieninėsebendrojo lavinimo mokyklose, tai-komas tol, kol jų vaikai baigia šiasmokyklas.

Be to, pažymas VMI papildė infor-macija, aktualia smulkiesiems versli-ninkams, dirbantiems pagal versloliudijimus. Pažymoje gyventojai rasinformaciją apie didesnes kaip 15,5tūkst. litų pajamas iš verslo liudiji-muose nurodytos veiklos, gautas išjuridinių asmenų. Mat šią sumą vir-šijus tenka mokėti 5 proc. pajamųmokestį.

Išsiplėtė deklaruojančiųjų ratasŠiemet prie deklaruojančiųjų tur-

tą prisidės gausus būrys naujų as-menų. “Tai labai plati gyventojųgrupė - valstybės ar savivaldybių įs-taigų vadovai, jų pavaduotojai, pa-dalinių vadovai ir jų pavaduotojaibei jų šeimų nariai. Taigi turto dek-

laracijas pateikti privalės vaikų dar-želių, mokyklų, ligoninių, poliklini-kų, bibliotekų, muziejų ir panašiųįstaigų, kurios visiškai ar iš dalies fi-nansuojamos biudžeto lėšomis, va-dovaujantys darbuotojai”, - vardijoV.Vildžiūnaitė.

Kaip ir praėjusiais metais, metinesturto ir pajamų deklaracijas pateiktiprivalo kredito ir žiniasklaidos įstai-

gų valdybų nariai, vadovai, jų pava-duotojai, vyriausieji redaktoriai, jųpavaduotojai, redaktoriai, jų pava-duotojai bei jų šeimų nariai. Taip pattie gyventojai, kurie politinės kampa-nijos dalyviui per praėjusius metuspaaukojo daugiau kaip 40 litų. Iš vi-so turto deklaracijas šiemet turėtų pa-teikti apie 130 tūkst. gyventojų.

Šiemet pirmą kartą gyventojai tu-

ri pranešti VMI apie sudarytus san-dorius grynaisiais, kurie viršija 50tūkst. litų sumą, tačiau nėra patvir-tinti notaro. Tokios deklaracijosformą taip pat galima rasti VMIsvetainėje. “Šis įpareigojimas atsi-rado dėl to, kad gyventojai anksčiaupiktnaudžiaudavo ir pateikdavofiktyvius skolos raštelius, kuriaispagrįsdavo savo išlaidas”, - aiškinoV.Vildžiūnaitė.

Abejojantieji, ar turi deklaruotiturtą ir pajamas, gali tai sužinoti VMIinformacijos centro telefonu 1882 ar-ba VMI “Facebook” profilyje.

Išmokos - balandžio pradžiojeGyventojai gali susigrąžinti dalį pa-

tirtų gyventojų pajamų mokesčio(GPM) išlaidų, jeigu 2012 metais mo-kėjo gyvybės draudimo, pensijų įmo-kas, taip pat už pirmas studijas ir pir-mą profesinį mokymą, palūkanas užvieną iki 2009 metų paimtą būsto kre-ditą, jei pasinaudojo per mažu ar vi-sai nesinaudojo NPD. O gyventojai,kurie pasinaudojo per dideliu NPD,turėtų pateikti deklaraciją ir mokestįsumokėti.

Pirmosios mokesčio permokos gy-ventojus, tinkamai užpildžiusiuselektronines deklaracijas, pasieks jaubalandžio pradžioje, o pateikusiemspopierines - iki liepos pabaigos.•

Šprotų, dėl kurių vyksta grumtynės, kvotos taippat netolygios: nuo 2006 iki 2012 metų Lietuvai

skiriamas kiekis pamažu mažėjo - nuo 21 iki 11 tūkst. tonų.

Žvejų ūkyje - liesos menkės metai

Žvejyba daugelyje šalių vertinama kaip socialinis ir valstybės remiamas verslas, o mūsų šalyje galimybė išgyventi suteikta tik ekonomiškai stipresnėms įmonėms. / Vidos Bortelienės nuotrauka

Turtą deklaruos ir vaikų darželių vedėjai

Pernai gyventojams buvo grąžinta 206 mln. litų GPM permokų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

KAZIMIERAS ŠLIUŽAS

Dešimtį metų kaupus lėšas pagal kaupiamojo gyvybėsdraudimo sutartį ateina laikasskabyti kantraus taupymo vaisius. Kaip Lietuvos žmonėselgiasi sulaukę solidaus finansinio pastiprinimo?

Siekdama išsiaiškinti draudimoišmokas gavusių lietuvių išlaidavi-mo įpročius, Europos draudimobendrovė “ERGO Life Insurance”užsakė gyventojų, sudariusių sutar-tis su įvairiomis gyvybės draudimobendrovėmis, apklausą. Jos bendraišvada - dešimtadalis iš 1013 ap-klaustųjų nusprendžia pasibaigusiasdraudimo sutartis pratęsti arba pa-likę dalį sukauptų lėšų pratęsti iš da-lies. Kiti daugiau pinigų išleidžiabrangiems pirkiniams ir turistinėmskelionėms. Apklausą atliko rinkostyrimų ir konsultacijų bendrovė“Prime Consulting”.

Moterys ir vyrai“Atlikus apklausą paaiškėjo, kad

šiuo metu kaupiamuoju arba inves-ticiniu gyvybės draudimu lėšas dau-giausia kaupia 30-49 metų didžiųjųLietuvos miestų gyventojai. Trečda-lis jų dar abejoja dėl tinkamiausiobūdo panaudoti gyvybės draudimusukauptas lėšas, tačiau pastebimos irkelios išlaidų planavimo tendenci-jos”, - LŽ teigė “ERGO Life Insu-rance” Gyvybės draudimo departa-mento direktorė Baltijos šalyse AistėRudžinskytė.

Pasak bendrovės atstovės, paaiš-kėjo, kad moterys ir vyrai su sukaup-tais pinigais elgiasi visiškai skirtin-gai. Antai trečdalis vyrų už gyvybėsdraudikų išmokėtus pinigus planuo-ja pirkti naują automobilį, 14 proc.juos skirs naujam būstui įsigyti, o kasdešimtas bent dalį skirs kelionei.Moterys, priešingai, labiausiai norikeliauti. Šiam tikslui didelę dalį gyvy-bės draudimu sukauptų lėšų skiria27 proc. moterų. Kas septinta mote-ris nusprendžia sukauptą sumą skir-ti tolesniam kaupimui, o kas aštunta- būsto remontui.

“Vyrų ir moterų požiūriai išsiski-ria ir kalbant apie sukauptų lėšų pa-naudojimą vaikų ateičiai. Beveik kasdešimta moteris (9 proc. apklaustų)sukauptas lėšas ketina skirti savaran-kiškai vaikų gyvenimo pradžiai, o taidaryti planuoja tik 3 proc. vyrų. Dar9 proc. moterų santaupas ketinaskirti vaikų mokslams, o vyrai tokiųketinimų išvis neturi”, - pasakojaA.Rudžinskytė.

Kelionei ilgai kauptas lėšas labiau-siai nori skirti kauniečiai (31 proc.),

naujam automobiliui - gyventojai išLietuvos kaimų (50 proc.), būsto re-montui - panevėžiečiai (20 proc.),naujam būstui įsigyti - kauniečiai (15proc.), vaikų savarankiško gyvenimopradžiai - šiauliečiai (20 proc.), vai-kų mokslams - mažesnių miestų gy-ventojai (14 proc.).

Pasak A.Rudžinskytės, nors bend-rovė turi filialus ir kitose Baltijosvalstybėse, panašaus tyrimo jose nė-ra atlikusi. Nepaisant to, bendra iš-vada neprieštarauja 2012 metų pa-

baigoje SEB banko atlikto tyrimo iš-vadai: lietuviai labiausiai mėgsta iš-laidauti, latviai labiausiai pasirūpinasavo vaikų ateitimi, o estai aktyviau-siai kaupia senatvei.

Sotesnė pensijaGyvybės draudikų džiaugsmui,

paaiškėjo, kad 11 proc. gyventojųgautą draudimo išmoką planuojaskirsti tolesniam kaupimui. LŽ pa-kalbino vilnietį, kuris savo sukaup-tą sumą nusprendė išdėlioti: 5 tūkst.litų iš 10 metų kauptos sumos jis nu-tarė skirti apmokėti stomatologo pa-slaugoms, o kitą dalį paliko draudi-mo bendrovėje ir kaups toliau. “Užatsiimtą lėšų dalį nieko mokėti ne-reikėjo, tačiau kitą kartą komisiniomokesčio nereikės mokėti jau tik po10 metų, nes sutartis pratęsiama 10metų”, - pasakojo pašnekovas. Pa-sak jo, jis nusprendęs pratęsti sutar-tį pasibaigusios sutarties sąlygomissu sąlyga, kad paliks trečdalį su-kauptos sumos. A.Rudžinskytės tei-gimu, tokiu atveju draudimo bend-rovės elgiasi įvairiai.

Mat nuo 2003 metų sausio suda-rytoms sutartims dažniausiai yra tai-komos naujų gyvybės draudimą reg-lamentuojančių įstatymų nuostatos,kurios draudėjui yra mažiau palan-kios. Pavyzdžiui, iš pastarųjų sutar-čių dalyvių išmokų, kurios apskai-čiuojamos laikotarpiui pasibaigus,išskaičiuojama anksčiau kasmet gau-ta gyventojo pajamų mokesčio leng-vata. Ji ne tokia menka - deklaravęs

pajamas draudėjas kasmet gauna 15proc. įmokų dydžio kompensaciją.Taigi asmeniui, kas mėnesį gyvybėsdraudimui skirdavusiam po 200 litųir deklaruodavusiam savo pajamas,Valstybinė mokesčių inspekcija kas-met pervesdavo ir perveda po 360 li-tų, o per 10 metų - dešimteriopaidaugiau. Vadinasi, pasibaigus nau-jajai sutarčiai iš jam skirtos draudi-mo išmokos bus išskaičiuota 3600 li-tų, kurie dabar traktuojami kaipmokesčio atidėjimas.

Gyvybės draudimo UAB “PZULietuva gyvybės draudimas” Produk-tų ir rizikos valdymo skyriaus vado-vės Brigitos Poškuvienės teigimu,draudimo sutarties laikotarpiui pasi-baigus pratęstoms sutartims nustato-mos panašios sąlygos kaip ankstes-nėms, bet išmokos jau numatomospagal įstatymą, įsigaliojusį 2013 me-tų sausio 1 dieną.

Valstybinė mokesčių inspekcijabuvo paskelbusi įstatymo išaiškini-mą, bet paskui jį atšaukė, todėl įvai-rios gyvybės draudimo bendrovės el-giasi savo nuožiūra.

Pasak PZU atstovės, bendrovė sa-vo klientams, nusiteikusiems sutartispratęsti ankstesnėmis sąlygomis, re-komenduoja nelaukti laikotarpio pa-

baigos, nes kol sutartis nėra pasibai-gusi, leidžiama ir pakeisti draudimosumą, ir draudžiamąją dalį, ir sutar-ties galiojimo laikotarpį.

Tačiau dauguma draudėjų tuo pa-sinaudoti jau negalės, nes nuo 2003-iųjų sausio sutarčių, sudarytų 10 me-tų, laikotarpis jau yra pasibaigęs.

Ne viskas prarastaLietuvos gyvybės draudimo įmo-

nių asociacijos vadovas Artūras Bak-šinskas LŽ nuramino, kad įstatymaisyra numatytos ir trys sąlygos, kai vi-są gyvybės draudimu sukauptą su-mą draudėjas gali gauti ir pagal su-tartis, sudarytas nuo 2003 metų.

Svarbiausia sąlyga visada viena:sutartis turi trukti ne trumpiau kaip10 metų. Tačiau kai kuriais atvejais,anot A.Bakšinsko, galima valstybeikompensacijų ir negrąžinti. Pirmo-ji sąlyga - išmokos gavėjas turėtų

būti draudėjo vaikas, kuriam sutar-ties pabaigoje neturi būti sukakę26-erių. Kita sąlyga - išmokos ga-vėjui turėtų būti iki pensijos likędaugiau kaip 5 metai. O taisyklė,galiojanti visiems kitiems, - per su-tarties laikotarpį jie negali būti pa-sinaudoję gyventojų pajamų mo-kesčio lengvata. •

Praranda dalį draudimo išmokos

2013 03 20Lietuvos žinios10 Verslas

Trečdalis vyrų už gautas gyvybės draudimo išmokas perka naują automobilį, o

ketvirtadalis moterų - kelionę.

DEFICITAS KIEK MAŽESNIS

“Sodros” biudžeto deficitas šiųmetų sausio ir vasario mėnesiais,preliminariais duomenimis, buvo487,4 mln. litų - 76 mln. litų ma-žesnis nei tuo pačiu laikotarpiuprieš metus ir 4,1 mln. litų mažes-nis, nei planuota. “Sodra” prane-šė, kad jos pajamos per du šių me-tų mėnesius buvo 1,302 mlrd. litų- 82,2 mln. litų (6,7 proc.) dides-nės nei per praėjusių metų tą patįlaikotarpį. 98,1 proc. “Sodros”biudžeto pajamų sudaro draudėjųir apdraustųjų mokamos valstybi-nio socialinio draudimo įmokos.“Sodros” biudžeto priskaičiuotosišlaidos (be pervedimų į Privalo-

mąjį sveikatos draudimo fondą irpensijų kaupimo fondus) šiemetsiekė 1,789 mlrd. litų ir buvo 2mln. litų mažesnės nei 2012-ųjųsausio-vasario mėnesiais. 75,8proc. šių lėšų skirta pensijoms iš-mokėti, 12,3 proc. - ligos ir moti-nystės socialinio draudimo išmo-koms, 3,3 proc. - nedarbosocialinio draudimo išmokoms.Tik vasario mėnesį “Sodros” biu-džeto pajamos buvo 728,5 mln. li-tų, išlaidos - 893,6 mln. litų, obiudžeto deficitas siekė 165,1 mln.litų. Visa “Sodros” pasiskolintų irnegrąžintų lėšų suma vasario pa-baigoje siekė 10,103 mlrd. litų,nuo metų pradžios ji padidėjo375,8 mln. litų.

MODERNIZAVIMOPROJEKTAS PABRANGOVienintelės Lietuvoje cemento ga-mybos bendrovės “Akmenės ce-mentas” įgyvendinamo didžiausioįmonės istorijoje modernizavimoprojekto vertė padidėjo maždaug15 mln. litų - iki 365 mln. litų.“Vien statybos darbai truko dve-jus su puse metų - per tą laiką pa-kilo kai kurių statybos medžiagųkainos”, - sakė “Akmenės cemen-to” generalinis direktorius Artū-ras Zaremba. Papildomą 30 mln.litų sindikuotą paskolą įmonei su-teikė SEB, “Danske Bank”, DNB,Suomijos “Pohjola” ir “Swed-bank”. Tas pats konsorciumas fi-

nansavo visą projektą, 2007 me-tais jis suteikė 130 mln. litų pasko-lą. Pasak A.Zarembos, projektuibaigti bus skirta apie 18 mln. litų,o likusi suma - apyvartiniam kapi-talui. Jis teigė, kad statybos darbaiturėtų būti baigti liepą arba rugp-jūtį, o nauja gamybos linija pradėsveikti rugsėjį. Įgyvendinus projek-tą beveik trečdaliu sumažės kurosąnaudos, ketvirtadaliu - aplinkostarša, o gamybos pajėgumas padi-dės nuo 1 mln. iki 1,5 mln. tonųcemento per metus. Naują gamy-bos liniją projektavo Švedijoskompanija “Sweco”, o stato Pane-vėžio statybos trestas.

LŽ, BNS

A.Rudžinskytė: “9 proc. moterųsantaupas ketina skirti vaikųmokslams, o vyrai tokių ketinimųišvis neturi.” / Erlendo Bartulio ir

LŽ archyvo nuotraukos

Trumpai LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,6678 -0,1649%

10 000 Baltarusijos rublių 3,0949 +0,0646%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,2921 -0,1794%

10 Danijos kronų 4,6311 -0,0194%

1 DB svaras sterlingų 4,0290 -0,0968%

100 Vengrijos forintų 1,1250 -0,0978%

100 Islandijos kronų 2,1220 -0,3063%

100 Japonijos jenų 2,7938 -0,9449%

100 Kazachstano tengių 1,7683 -0,2997%

1 Latvijos latas 4,9230 -0,0284%

10 Norvegijos kronų 4,6010 -0,2087%

10 Lenkijos zlotų 8,3167 -0,0301%

100 Rusijos rublių 8,6526 -0,0428%

10 Švedijos kronų 4,1413 -0,1714%

1 Turkijos naujoji lira 1,4715 -0,0680%

10 Ukrainos grivinų 3,2829 -0,1767%

2013 03 20, LB

FAKTAILietuvos draudimo rinka, įskaitant ir šalyjeveikiančius užsienio draudimo įmonių fi-lialus, pagal pasirašytas draudimo įmokasšių metų sausio ir vasario mėnesiais siekė299,523 mln. litų - 12,9 proc. daugiau neiper du 2012 metų mėnesius.Lietuvos banko duomenimis, gyvybėsdraudimo rinka padidėjo 11,2 proc., iki87,644 mln. litų. Kaip pranešė BNS, gyvy-bės draudimui šiemet teko 29,3 proc. vi-sų įmokų (29,7 proc.).Šiemet sudaryta 717,1 tūkst. draudimo sutarčių.Investicinės gyvybės draudimo įmokos šie-met siekė 59,567 mln. litų ir sudarė 68 proc.visų gyvybės draudime pasirašytų įmokų.Šiemet sausio-vasario mėnesiais pasirašytosinvesticinio gyvybės draudimo įmokos padi-dėjo 14,2 proc., sudarytų sutarčių skaičius iš-augo 5 proc., iki 3,1 tūkstančio.Draudimo bendrovės šiemet kompensavo226,564 mln. litų draudimo žalos - 38,3proc. daugiau nei per du 2012-ųjų mėne-sius, iš jų gyvybės draudimo bendrovės -97,418 mln. litų žalos (77,4 proc. daugiau).Investicinio gyvybės draudimo išmokosšių metų sausį-vasarį siekė 70,498 mln. li-tų (72,4 proc. visų gyvybės draudimo iš-mokų). Investicinio gyvybės draudimo iš-mokų suma šiemet išaugo 2,4 karto.

Trasa 112013 03 20Lietuvos žinios

Elektra varomais automobiliaisnaudotis Lietuvoje kol kas ryžtasi tik entuziastai, bet ir visoje Europoje jais dar nėravažinėjama masiškai.

Mintimis apie tai, ko trūksta, kad ap-linkai nekenksmingų automobilių rin-ka pajudėtų iš mirties taško, savaitėsskiltyje dalijosi Just-auto.com vyriau-siasis redaktorius Dave’as Leggettas.

“Praėjusią savaitę vairavau įprasti-nį automobilį, elektra varomą “Re-nault Zoe”. Be to, pusryčiavau su“Renault” vadovu Carlosu Ghosnuir jis primygtinai tikino, kad “Zoe”yra tikras automobilis, kuris neturė-tų būti painiojamas su padailintaisgolfo laukų vežimėliais, suformavu-siais elektromobilių asortimentoįvaizdį. Sutinku su juo. “RenaultZoe”, kaip ir “Nissan Leaf”, sudarogalimybes elektromobiliams įsitvir-tinti ir keičia žmonių suvokimą apiejuos. Elektromobilio vairavimas imaatrodyti vis kasdieniškesnis ir ne toksekscentriškas.

Elektra varomų automobilių laiko-tarpis dar tik prasideda ir kol kas jieneįsisuko į rinką su trenksmu. Revo-liucinės technologijos niekada nėrapriimamos lengvai, kad ir apie kokiąsritį pagalvotumėte. C.Ghosnas taippat pabrėžė, kad inovacijoms įvertin-ti reikia laiko - rinka visuomet laukiaženklų, ar jos sėkmingos, ar ne. Jeielektromobiliams pavyktų bent kiekįsitvirtinti automobilių rinkoje, imtųkeistis ir jų gamyba. Augant kiekiuivieneto kaina krinta. Atsarginės dalysatpinga. Investuoja tiekėjai. Daugėjatyrimų, kaip reikėtų tobulinti naujusproduktus. O mažesnė kaina reiškiadidėjančią paklausą. Be to, įsibėgėtųinfrastruktūros kūrimas, nes įkrovi-mo vietų poreikis taptų akivaizdus, odaugėjant įkrovimo vietų elektromo-biliai taptų dar patrauklesni.

Tokį planą jau seniai puoselėjo“Tesla”. Jos sportinis rodsteris turė-jo būti pirmasis modelis, keičiantisvisuomenės požiūrį į elektromobi-lius, o tuomet turėjo būti pradėti ma-siškai gaminti pigesni modeliai. Ta-čiau taip neįvyko. Visuomenė sunkiai

priima radikaliai naujus dalykus. Ži-noma, visuomet yra ankstyvų drą-suolių, bet dauguma susilaiko dėl ri-zikos, kuri perkant tokį brangųloterijos bilietą, kaip automobilis, la-bai didelė. Kam švaistyti pinigusankstyvo modelio baterijoms, kai josnuolat sparčiai tobulėja? Sukelti pa-klausą užtrunka, o investavus daugy-bę pinigų laikas greičiau prailgsta.

Vis dėlto elektromobiliai atrodolabai perspektyvūs, net jei dabar esa-te nusiteikęs skeptiškai. Visame pa-saulyje žmonės daugiau galvoja apieaplinkosaugą. Didėjanti žmonių po-puliacija, baigtinių energijos ištek-lių naudojimas, ekstremalūs klima-to pokyčiai išduoda dideles

problemas. Akivaizdus pavyzdys -oro užterštumas Kinijoje, vyriausy-bė to negali ignoruoti. Taigi dar vie-nas elektromobiliams palankus da-lykas - įvairių šalių teisiniai aktai,darantys įtaką automobilių pramo-nės darbui. Ar kalbėtume apie griež-tesnį išmetamųjų dujų limitą, ar apie

formuojamus elektromobilių par-kus, tarptautinės tendencijos aiškios.Automobilių gamintojai savo mode-lių gamą sieks papildyti elektromo-biliais ir hibridais, kad galėtų prisi-taikyti prie skirtingų reikalavimų.•LŽ

Elektromobilių rinkoje laukimo nuotaika

ILONA STAŠKUTĖ

Baltarusijos ir Lietuvos sostinesskiria vos 180 kilometrų, taigigretimos šalies gyventojai jauįvertino artimos kaimynystėspranašumus. Vis daugiau svečių šį atstumą įveikia traukiniais, o netrukus kelionė taps dar trumpesnė.

Šių metų pradžioje daugumojebendrovės “Lietuvos geležinkeliai”maršrutų keleivių srautai išliko sta-bilūs, bet keliaujančiųjų iš Vilniausir Baltarusijos sostinės Minsko gau-sėjo itin sparčiai. Vasarį tarp dvie-jų sostinių keliavo daugiau nei 22tūkst. keleivių, arba 44 proc. dau-giau nei tą patį mėnesį 2012-aisiais.

Tapo ekspresuBendrovės “Lietuvos geležinkeliai”

Keleivių vežimo direkcijos direktoriauspavaduotojas Dalijus Žebrauskas pa-tvirtino, kad ilgą laiką populiariausitarptautiniai reisai geležinkeliu iš Lie-tuvos buvo į Maskvą ir Sankt Peter-burgą, tačiau kuo toliau, tuo sparčiaujuos vejasi stiprėjanti Minsko kryptis.Tai lėmė ne tik stiprėjantys baltarusiųįpročiai leisti laisvalaikį Lietuvoje, betir patobulintas maršrutas. “Visai nese-niai šis reisas buvo nepatogus daugu-mai keleivių, važinėjančių tarp dviejųdidžiųjų miestų. Baltarusijoje būdavolabai daug stotelių, kur traukiniai išmiestelių ir kaimelių surinkdavo vyks-tančiuosius į Minską. Todėl bendrau-jant su Baltarusijos geležinkelių atsto-vais kilo idėja, kad būtų tikslingapabandyti sutrumpinti kelionės laikąir orientuotis į keliaujančiuosius tarpsostinių”, - aiškino pašnekovas. Marš-rutas atnaujintas nuo praėjusių metųgegužės - tarptautinis traukinys tapoekspresu, stojančiu tik vienoje tarpi-nėje stotyje Molodečne. D.Žebrauskasneslėpė, kad būtent po šio pakeitimokeleivių ėmė daugėti itin sparčiai, o šisėkmė įkvėpė rimtesniems pokyčiams.

Patikrinimas - kaip oro uosteĮsitikinus, kad norinčiųjų keliau-

ti iš Vilniaus ir Minsko yra daugiaunei pakankamai, bendrovė “Lietu-vos geležinkeliai” nusprendė įvestidar vieną naujovę, padėsiančią su-

trumpinti kelionės trukmę. Jau nuošių metų gegužės pabaigos traukinysnebebus stabdomas dėl ilgo patikri-nimo pasienyje - keleiviai bus tikri-nami Vilniaus geležinkelio stotyje.Pasak D.Žebrausko, šiuo metu sie-nos kirtimo procedūros gerokaipailgina kelionę. Lietuvos pusėjetraukinys stoja Kenoje, ten muiti-ninkai ir pasieniečiai keleivius tikri-na 20-30 minučių, o vos pervažia-vęs sieną traukinys vėl stabdomasBaltarusijoje dėl tokio paties patik-rinimo. “Dėl to gimė idėja padarytisienos kirtimo procesą greitesnį irsutrumpinti kelionės trukmę atlie-

kant patikrą Vilniuje”, - tvirtino pa-šnekovas. Jau netrukus Vilniaus ge-ležinkelio stoties požeminėje perė-joje bus pastatyti bagažo peršvietimoir pasų nuskaitymo įrenginiai, pa-našūs į naudojamus oro uostuose.Tačiau D.Žebrauskas juokavo, kadtaip anksti, kaip prieš skrydį, atvyk-ti nereikės - vieno žmogaus patikra

truks tik apie minutę, o pareigūnaidirbs net keturiuose postuose.

Minske taip pat planuojama įvestipatikrą stotyje, tačiau tik nuo 2015metų, o iki tol patikra Baltarusijos pu-sėje bus atliekama važiuojant. “Įva-žiavus į Baltarusijos teritoriją trauki-nys trumpam sustos, įlips jų šaliespasieniečiai bei muitininkai ir važiuo-jant iki Molodečno patikrins žmoneskelyje. Grįžtant atitinkamai pareigū-nai įlips Molodečne ir išlips pasieny-

je”, - dėstė D.Žebrauskas. Planuoja-ma, kad dėl patikrinimo prieš sėdantį traukinį kelionė sutrumpės bentpusvalandžiu - nuo trijų valandų ikidviejų su puse.

Pigiau ir greičiauPašnekovas neslėpė, kad projekto

tikslas yra užtikrintai aplenkti auto-

mobilius ir autobusus. Jau dabar va-žiuojant traukiniu nereikia švaistytilaiko spūstyse ir jaudintis dėl sunkiaiprognozuojamų eilių pasienyje. Be to,kelionė traukiniu gerokai pigesnė -važiuoti iš Vilniaus į Minską vienamžmogui kainuoja 35-75 litus. Nega-na to, gegužės viduryje bendrovė“Lietuvos geležinkeliai” planuoja at-sigabenti tris naujus dyzelinius trau-kinius, kurie gaminami specialiaišiam maršrutui. Tuomet tiesioginiųreisų į Minską padaugės nuo dviejųiki trijų per dieną.

Tačiau visi šie patobulinimai - tikpradžia. Netrukus planuojama kelio-nę dar labiau sutrumpinti ir atstumątarp dviejų sostinių įveikti vos per dvivalandas. “Tolesnis žingsnis, kurį pla-nuojame įgyvendinti su baltarusiais,yra infrastruktūros ir bėgių atnauji-nimas, o svarbiausia naujiena - ruo-žas bus elektrifikuotas”, - patvirtinoD.Žebrauskas.

Ateityje - 2 valandų kelionėŠie ketinimai nėra abstraktūs. Pasak

pašnekovo, rangos darbų sutartis jaupasirašyta, rengiamos pirkimų proce-dūros ir kiti formalumai. Abi šalys at-naujins ruožą savo teritorijoje, o 2015metais darbai turi būti baigti. Elektri-niai traukiniai bus ne tik dinamiškes-ni, mažiau teršiantys aplinką bei piges-ni eksploatuoti, bet ir gerokai greitesni.Atnaujintame ruože jie pasieks net 160km/h, vietoj dabartinių 120 km/h.

D.Žebrauskas patikino, kad norsbendrovės “Lietuvos geležinkeliai” už-mojaiplatūs, jie gerai pasverti. Pašneko-vas sutiko, kad šiuo metu srauto augi-mas matuojamas didžiuliais procentasir dėl mažos palyginamosios bazės. Ta-čiau skaičiuojama, kad per artimiau-sius dvejus metus keleivių iš Vilniaus irMinsko turėtų padvigubėti.

Šiuo metu daugumą keliautojų su-daro baltarusiai, atvykstantys į Lietu-vą apsipirkti, bet ir pasikeitus gyven-tojų poreikiams keliautojų srautasneturėtų nusekti. D.Žebrauskas pa-žymėjo, kad parduotuvės nėra vienin-telis traukos centras. Baltarusius do-mina turistiniai skrydžiai iš Vilniausoro uosto, nemažai žmonių važinėjadarbo reikalais, o Vakarų Europą iš-maišiusiems jauniems keliautojamsartima Lietuvos kaimynė atrodo eg-zotiška ir viliojanti. •

Į Minską traukiniu - per 2,5 valandos

C.Ghosnas nusprendė atsakomybę už baterijas palikti ant įmonės pečiųir tikisi nors taip pritraukti elektromobilių pirkėjų. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Jau nuo 2015 metų dviaukščiaielektriniai traukiniai kursuos netik tarp Vilniaus ir Kauno, bet irmaršrutu “Vilnius-Minskas”.

Jei elektromobiliamspavyktų bent kiek

įsitvirtinti automobiliųrinkoje, imtų keistis

ir jų gamyba.

Pasak D.Žebrausko, nuo gegužės mėnesio vieno važiuojančiojo į Minskątraukiniu patikra užtruks vos minutę. / Romo Jurgaičio nuotraukos

Jau nuo šių metų gegužės pabaigos traukinysnebebus stabdomas dėl ilgo patikrinimo

pasienyje - keleiviai bus tikrinami Vilniaus geležinkelio stotyje.

2013 03 20Lietuvos žinios12 Kultūra

AUDRIUS MUSTEIKIS

Zybelį paprastai dainuojamecosopranai, kartais sop-ranai. Dabar prie A.Bagdo-navičiaus pavardės rašomakontratenoras. Šiandien,

kovo 20-ąją, per Charles’io Gounod“Fausto” premjerą sostinės Teatro are-noje turėsime progą išgirsti retuosiusLietuvos balsus - du kontratenorus:altiną Algirdą ir sopraniną ViktorąGerasimovą, dainuosiantį Margaritą.

Su A.Bagdonavičiumi LŽ susitikoVilniaus kolegijoje, Menų fakultete.Čia jis dėsto solinį dainavimą muziki-nio teatro specialybės studentams ir,akivaizdu iš aplinkinių aktyvių reakci-jų, yra visų mėgstamas. Įdomu, kaiptenoras tapo kontratenoru ir kokiosšių balsų perspektyvos Lietuvoje?

- Pažįstame jus iš televizijos projek-to “Triumfo arka”, kai dalyvavote kaiptenoras. Kas gi esate: tenoras, galintisdainuoti kontratenoru, ar atvirkščiai?Ar čia to paties balso diapazonas?

- Iš tiesų tai skirtingi balsai. Kiekvie-nas vyras turi savo natūralų gamtinįbalso registrą ir aukštesnį - falcetinį,tik dažniausiai jis būna neišlavintas.Gerai jį įvaldžiusieji ir dainuojantiejitik šiame registre vadinami kontrate-norais. Kartais jiems apibūdinti varto-jamas kitas žodis, tiesa, ne toks gražusir ne visiems priimtinas, - falcetistai.Kontratenorai dainuoja aukštesniamediapazone nei tenorai ir naudoja kito-kią vokalo techniką. Aukštesni kont-ratenorai vadinami sopraninais, že-mesni - altinais.

- Sopraninas - tai V.Gerasimovas. - Jo balsas šviesesnis, lengvesnis,

aukštesnis, mano - žemesnis, kiek tam-sesnis. Mes niekada negalėtume kon-kuruoti dėl tos pačios partijos, preten-duoti į tą patį vaidmenį - dėl skirtingųbalso tipų. Užtat abu puikiai galėtumerasti savo vietą baroko operose, jeigujos čia bus statomos. Tokių planų yra.Baroko epocha į aukštumas iškėlė dai-nininkus kastratus. Buvo tokia žiauritradicija, suluošinusi daug gyvenimų.Bet kai kurie kastratai dainavo tiesiogfantastiškai. Nė vienas dabartinis kont-ratenoras taip negalėtų, kadangi tai vi-sai kitokios fiziologijos dalykai.

- Ar, be jūsų su Viktoru, Lietuvojedar esama kontratenorų?

- Vyrų vokalinės grupės “Quorum”lyderis Vitalijus Neugasimovas, profe-sionalus muzikantas. Nors klasikiniovokalo studijų nėra baigęs, bet su mik-rofonu dainuoja labai stilingai ir gražiai.

- Kaip ir kodėl perėjote į kontrate-norus?

- Tikrai nebuvo lengva apsispręstikeisti balso tipą. Tai neįvyko sponta-niškai. Visai netikėtai mane atrado lat-vių dirigentas Andris Veismanis, kaiKlaipėdos muzikiniame teatre buvostatoma Claudio Monteverdi opera“Popėjos karūnavimas”. Tuo metujiems reikėjo kontratenoro pagrindi-niam vaidmeniui. Aš pretendavau įnedidelę tenoro partiją. Vienoje an-samblio scenoje padainavau falcetu.Dirigentas nustebo, sukluso: “Jūsų gra-žus falcetinis registras, mėginkite reng-ti Otonės vaidmenį.” Kaip perkūnas iš

giedro dangaus! Nusprendžiau paban-dyti, kad vėliau nesigraužčiau. Paban-džiau, sulaukiau gerų atsiliepimų. Vė-liau Klaipėda pasiūlė pagrindinįvaidmenį Carlo Orffo kantatoje “Car-mina burana”. Dar parengiau partijųkeliose Mišiose ir “Stabat mater”. Kuotoliau, tuo labiau mane įtraukia būtentbaroko epocha. Tada praktiškai viskasbuvo rašoma tokiems - išskirtiniamsbalsams. Aišku, tuo metu būta ir bosų,ir tenorų. Tačiau, pavyzdžiui, GeorgoFriedricho Handelio operose nė vie-nas pagrindinis herojinis vaidmuo ne-buvo parašytas nei bosui, nei tenorui.Tiesiog tuo metu vyravo tokia nuosta-ta, tokia estetika. Jei turėčiau savo bal-są palyginti su kieno nors, atitikmensieškočiau praeityje. Tai žymusis,G.F.Handelio itin mėgtas kastratas ita-las Senesino. Bent keliolika pagrindi-

nių partijų savo operose kompozito-rius dedikavo jam. Pasirodo, visos tospartijos puikiai atitinka mano balso ga-limybes. Taigi pamačiau, kad repertua-ro tokiam balsui apstu, vadinasi, irperspektyvų jį atlikti yra užtektinai.Lietuvoje tai dar visiškai neužpildytaniša, todėl drąsiai žengiu šiuo keliu.

- Praėjusį sausį per koncertą “Jaunibalsai” sostinės Šv. Kotrynos bažnyčiojesu V.Gerasimovu įspūdingai padainavo-te duetą iš G.F.Handelio “Julijaus Ceza-rio”. Ar tokia opera gali būti artimiausiumetu pastatyta Lietuvoje?

- Mielai statytume. Tačiau tai itinambicingas projektas. “Julijus Ceza-ris” - pasaulinio operos aukso fondokūrinys. Būta labai daug puikių jos at-likimų. Paslysti čia labai lengva, ypačjei to imsis jaunas, didelės patirties at-likti baroko muziką dar neturintis ko-lektyvas. Taigi klausimas, kuriuo eta-pu imsimės? Gal pirma išbandysimeką kita. Svarbu ir tai, kad baroko ope-ra - itin puošni, pompastiška, todėlkoks nors pusiau koncertinis varian-tas žiūrovų nepritrauktų, netenkintų.Čia minimaliomis lėšomis neišsiver-si. Bet galimybių ieškosime.

- Artimiausi jūsų planai - koncerti-nės programos?

- Taip. Rengiu ir solinę programą.Dar labai norėtume parengti bendrąkoncertinę programą su Viktoru - iš-skirtinę, kokios Lietuvoje dar nėra bu-vę. Bet tai ne patys artimiausi planai.

- Kiek dabar dainuojate kaip tenoras?- Negaliu pasigirti, kad labai daug.

Bet keletą pagrindinių vaidmenų visdar atlieku Panevėžio muzikiniameteatre. Žiūrėsime, kokie bus teatroplanai, bet visose naujose perklauso-se dalyvauju jau kaip kontratenoras.Blaškytis nesinori, juolab kad tobuli-nant kontratenoro techniką reikia darlabai daug ir intensyviai dirbti. Čia iš-kyla visai kiti uždaviniai nei tenorui.Kontratenoro diapazoną galima plės-ti ir plėsti. Tarkim, tenorui viršutinė ri-ba daugumoje partijų yra konkretiantros oktavos “do”, ir tiek, o kontra-tenorui įmanoma kilti aukštyn, kiektik leidžia balsas. Iš pradžių dainuo-jant kontratenoru buvo labai sunkuintonuoti. Atrodo, lyg ir viskas gerai,bet paklausai įrašo - toli gražu ne. Svar-

bi siekiamybė - kad balsas visame dia-pazone skambėtų vienodai, viršuje ne-būtų per šaižu, apačioje - per tamsu.

- Ar pastebite publikos reakcijos iš-girdus tokį retą balsą pokyčių? Vis darsusižvalgoma, gūžčiojama pečiais?

- Manau, turėtų būti natūrali reak-cija ne į balso tipą, o į kūrinį, jo atliki-mą, poveikį. Tikrai matau - jeigu pa-dainuoji gerai, reakcija teigiama,ovacijos. Tai drąsina žengti toliau.

- O išgirstantieji jus pirmą kartą?- Tik pradėjus dainuoti iš tiesų su-

klūsta. Išeina vyras, visiems įdomu,kaip dainuos - aukštai, žemai, per vi-durį. Ir netikėtai išgirsta aukštą, kiekpanašų į moterišką balsą. Iš pradžiųbūna nustebę, bet kai įsiklauso - į mu-ziką, balso kuriamą estetiką, manau,viskas susidėlioja į vietas.

- “Fausto” Zybelis - nei tenoro, neikontratenoro partija.

- Man, kaip altinui, tai truputį peraukšta partija, teko ją adaptuoti. Likota pati muzika, tie patys ansambliai,tos pačios gražiosios Zybelio arijos -romansas ir kupletai. Tik pakeista tųdviejų solinių numerių tonacija.

- Kuo jums patrauklus naujasis“Faustas”?

- Tai kamerinė operos versija - be cho-ro, baleto, Valpurgijos nakties. Kai kurchorą atstos orkestras, kai kur jo parti-jas atliksime mes visi - kaip ansamblius.Režisieriaus sprendimas - viskas įspraus-ta į vienos palatos rėmus. Bandysime tąankšto pasaulėlio erdvę išnaudoti kuoįvairiapusiškiau. Perteiksimecharakteriųdvilypumą - kiekvieno personažo, jų tar-pusavio santykius, dramas ir įtampas.Štai Zybelis ir Faustas - varžovai, siekian-tys tos pačios moters palankumo. Mar-

garitos dvilypumas - ir meilė, ir paniekaFaustui. Į Zybelį ji žvelgia beveik kaipį mažvaikį. Mefistofelis, savaime su-prantama, toje patalpoje gali elgtis kaiptinkamas. Man patinka korektiškas re-žisieriaus Artūro Areimos darbas, dis-kusijos apie kiekvieną personažo žings-nį ir jo motyvaciją. Dirbdamas su kitaisrežisieriais šito kartais pasigendu. Kaikada vyrauja diktatūra: “Tavo reikalas -atlikti, kas parašyta ir ką aš sakau!”

Opera, kurios veiksmas nukeltas įpsichiatrijos kliniką, skatins susimąs-tyti apie dabartinį beprotišką mūsų gy-venimo tempą. Čia susitinka skirtingųlikimų žmonės: Valentinas, atvykęs iškaro; Faustas, mokslininkas; dar ne-subrendęs Zybelis - visi atsiduria ten irgali būti, kad ramybę įmanoma suras-ti tik tokioje vietoje. Kol sveiki, visiemsreikėtų surasti balansą savo intensyvia-me gyvenime, kad neperlenktume laz-dos, apsiimtume tiek, kiek spėjame.

Spektaklyje bus įspūdingai žaidžiamavaizdo projekcijomis, apšvietimu, grimu.

- O kaip laikosi jūsų sesuo Eglė Bagdo-navičiūtė-Chisiu, irgi dalyvavusi “Trium-fo arkoje”?

- Su vyru Vasile gyvena Bukarešte.Jis - profesionalus dainininkas, karje-ra klostosi labai sėkmingai. Šeima au-gina du vaikučius. Iš dalies Eglė pa-aukojo solistės karjerą dėl šeimos.Tačiau muzikos ji neatsisako, sėkmin-gai vykdo “Kindermusik” - vaikamsskirtą muzikinę programą, yra jos pra-dininkė Rumunijoje. Abu yra paren-gę gražią duetų programą. Eglė - ne ištų, kurie pasiduoda. Dar ji dirba ver-tėja. Yra gabi kalboms - moka rumu-nų, italų, rusų, anglų, vokiečių kalbas.Gali vertėjauti, tą ir daro. •

Reti balsai randa savo nišą

“Visose naujose perklausose dalyvauju jau kaip kontratenoras”, - sako dainininkas A.Bagdonavičius. / Romo Jurgaičio nuotrauka

A.Bagdonavičius: “Manau, turėtų būti natūralireakcija ne į balso tipą, o į kūrinį,

jo atlikimą, poveikį.”

Algirdas Bagdonavičius Baltijos kamerinio operos teatro trupėje - pats vyriausias, jam trisdešimtpenkeri, bet šiandien per operos “Faustas” premjerą atliks jauniausio personažo - įsimylėjėlio Zybelio - vaidmenį. “Kuo įvairesnės užduotys, tuo įdomiau”, - komentuoja dainininkas.

MINDAUGAS KLUSAS

Tarptautiniame Vilniaus kinofestivalyje “Kino pavasaris”lankėsi Baltarusijoje gimęs dokumentinio ir vaidybinio kinorežisierius Sergejus Loznica. 2001 metais su šeima emigravęs į Vokietiją, jis nelaikomas vokiečių režisieriumi.

S.Loznica festivalyje buvo pastebimasnuo jo pradžios, dalyvavo atidarymo ce-remonijoje, žiūrėjo Dustino Hoffmano“Kvartetą”. Penktadienį skyręs pokal-biams su žiniasklaidininkais, šeštadie-nį, kovo 16-ąją, kino centre “Forum Ci-nemas Vingis” festivalio publikairežisierius pristatė savo naująją juostą“Rūke”, sukurtą pagal baltarusių rašyto-jo Vasilio Bykovo to paties pavadinimoapysaką. Pristatė ne tik filmą, bet ir dalįsavo komandos. Gana gausią lietuviš-kąją dalį. Juosta buvo filmuojama Lat-vijoje, visai netoli nuo Lietuvos sienos.

Vilioja talentaiSu mūsų šalimi S.Loznicą sieja patys

glaudžiausi saitai. Kasmet režisieriusatvyksta čia padirbėti prie savo filmų.“Mėnesį ar du praleidžiu Lietuvoje”, -prisipažino svečias. Vieša paslaptis, kadį Lietuvą kino kūrėją atvilioja čia gyve-nančio garso režisieriaus baltarusioVladimiro Golovnickio talentas.

S.Loznica pasakojo, kad jo gimtaja-me krašte filmo “Rūke” premjera susi-laukė didelio žiūrovų dėmesio. “Dau-giau kaip tūkstančio vietų kino teatrasbuvo sausakimšas. Turbūt pirmąkartnuo devintojo dešimtmečio pradžios”,- teigė jis. Juosta rodyta ir Maskvoje, ta-čiau ten ji nebuvo sutiktas taip audrin-gai, publikos reakcijos buvo skirtingos.

Moralinė kolizijaSvečias prisipažino, jog surasti pro-

diuserių kompaniją, kuri imtųsi rem-ti filmą apie Antrąjį pasaulinį karą, bu-vo nelengva. “Visiems kyla abejonių,ar dar ką nors galima pasakyti šia te-ma”, - tikino režisierius. Visi trys pa-grindiniai juostos “Rūke” veikėjai yrapriversti spręsti jiems kilusią moralinękoliziją. Kiekvienas ją įveikia savaip. Is-torija nukelia į 1942 metų Baltarusiją.Regionas okupuotas nacių, jiems tal-kina iš vietinių vyrų suformuoti kari-niai būriai. Vyksta partizaninis pasip-riešinimas. Netoli kaimo, kuriamegyvena geležinkelininkas Sušenia, nuobėgių nustumiamas traukinys. Nekal-tas Sušenia suimamas, tačiau vokiečiųkarininkas nutaria jo nepakarti draugesu kitais ir paleidžia. Pasklinda gandas,kad Sušenia yra išdavikas. Iš miško su-sidoroti su juo ateina partizanai Buro-vas ir Voitikas...

“Rūke 2” nereikiaIškart po filmo seanso publika ėmė

svarstyti, ar vertėjo režisieriui savo juos-tą baigti šūviu. Galbūt, pasak jų, į rūkąpanirusi, “tyli” pabaiga leistų žiūro-

vams patiems spręsti - reikėjo Sušeniairinktis savižudybę ar ne. Į šį klausimąS.Loznica atsakė sekmadienį, kovo 17dieną, per susitikimą “Meno avilyje”.Renginį vedė kino režisierė Giedrė Bei-noriūtė, istorikė Lina Kaminskaitė-Jan-čorienė ir kino teoretikas Lukas Bra-šiškis. Režisierius tikino, kad šūvispasigirsta ir V.Bykovo apysakoje. “Su-manymo ką nors keisti neturėjau, beto, nesinorėjo iškreipti rašytojo idėjos.Pritariu jai, tai - ir mano etinis pasirin-kimas, - sakė svečias. - Paprastai filmųprasmę atskleidžia paskutinė frazė, ošiuo atveju prasmė priklauso nuo vie-no garso. Antra, visada linkstu pabaig-ti pasakojimą. “Rūke 2” nereikia.”

Aklavietėje nuo pradžiosV.Bykovo pjesė atskleidžia sudėtin-

gus žmonių santykius visuomenėje. Jei

ji neegzistuotų, režisieriaus teigimu,nebūtų ir Sušenios dilemos. “Apysa-koje pateikta situacija paradoksali. Kasprivertė Sušenią rinktis tokią baigtį?Žmonių, kurie anksčiau jam buvo ar-timi, neapykanta, nenoras bendrauti -atsakė S.Loznica. - Ar tie žmonės tei-sūs - klausimas mums, žiūrovams.Kaip ir klausimas, dėl kokių priežasčiųjie liovėsi su juo bendrauti. Pasitaikosituacijų, kurios atrodo akivaizdžios,tačiau iš tiesų tokios nėra. Kad turė-tum įrodymų, reikia grįžti į praeitį irviską matyti. Tačiau jei patys nedaly-vaujate toje situacijoje, neturite teisėsvertinti herojaus veiksmų. Mes dažnaisavo vertinimams pasitelkiame tai, kąmatė ar girdėjo kiti.” Pasak režisieriaus,Sušenia nuo filmo pradžios atsidūręsaklavietėje. “Iš esmės visą filmą jis at-sisveikina su viltimi, suvokia, jog bet

kurie jo žingsniai ir veiksmai - bepras-miai. Trijų dienų kelionė jį įstumia įdar sunkesnę padėtį, nes šalia atsidu-ria dar du nušautieji. Grįžęs į šeimą,jis keltų grėsmę žmonos ir vaiko gyvy-bei. Tad jam lieka tik savižudybė. Kai-na, kurią jis moka už savo garbę ir oru-mą, yra jo gyvybė”- aiškino juostos“Rūke” autorius.

Ko reikia pasakaiIeškodamas filmo lokacijų režisie-

rius lankėsi Baltarusijoje, Lenkijoje,Lietuvoje. “Po to “įšokome” į Latviją.Pasukau dešinėn į mišką ir atsidūriauten, kur man ir reikėjo”, - prisiminėS.Loznica. Prieš jo akis stojo žmogausveiklos nepaliesti Daugpilio regionomiškai. “Latvijoje patenkate į mišką,kuriame - kelmai ir visa kita, ko reikiapasakai, - sakė režisierius. - O vis dėltotai Europos Sąjunga, nereikia kirsti sie-nų, atkrinta muitinės procedūros per-vežant vokišką techniką.” Iškilo vienin-telė problema - kaip surasti gatvinįkaimą, kokie būdingi ano meto Balta-rusijai. “Radome tik vieną gatvę, tačiauir ją teko gerokai parengti filmavimui.

Pastatėme, tiksliau, apstatėme geležin-kelio stotį ir pagrindinio veikėjo namą”,- pasakojo režisierius.

Kilmė - rusų kultūraDaugeliui festivalio žiūrovų nedavė

ramybės režisieriaus kilmės klausimas.“Nors pastarųjų dviejų filmų prodiuse-ris vokietis, į filmus įdėti vokiečių pini-gai, Vokietijoje manęs niekas nevadi-na vokiečių režisieriumi, - prajuokinosusirinkusius “Meno avilio” svečias. -Mano tėtis kilęs iš Vakarų Ukrainos,mama - iš pietinės Rusijos. Tad nesu išukrainiečių šeimos. Jei tautybę siesimesu valstybe (o tautybės samprata iškilokartu su valstybės sąvokos atsiradimu,anksčiau jos nebuvo), asmeniškai savotautybės nenorėčiau sieti su jokia vals-tybine struktūra. Vis dėlto, jei kalbėsi-me apie kultūrą, tai - rusų kultūra.”

Mano laimės griūtisS.Loznica atskleidė, kad pirmasis jo

vaidybinis filmas “Mano laimė” (“Kinopavasaris” jį rodė prieš dvejus metus -aut.) grįstas išgirstų ir matytų įvykių įs-pūdžiais, taip pat atmosfera, į kurią re-žisierius nuolat panirdavo keliaudamaspo Rusijos provinciją. “Norėjau paro-dyti erdvę, kuri suyra. Trūkinėja santy-kiai, griūva visuomenės struktūra. Ir kurvis tai veda. Erdvę, per kurią keliavau,mano manymu, geriausiai apibūdinažodis “griūtis”, “destrukcija”. Visi vė-lesni įvykiai po 2010 metų, kai filmasbuvo baigtas, neleidžia abejoti savo įsi-tikinimu. Griūties procesas tęsiasi ir dėlto labai liūdna.”

S.Loznicos filmas “Rūke” bus rodo-mas kovo 20, 24 ir 28 dienomis kinocentre “Forum Cinemas Vingis”, ko-vo 22 dieną Kaune, kino centre “Fo-rum Cinemas”. •

Kultūra 132013 03 20Lietuvos žinios

Ilgas lietuviškas S.Loznicos savaitgalis

ŽIAURIAI GRAŽŪSROMANSAI

Vilniaus universiteto planetariume ko-vo 22 dieną bus nepaprasta, kadangi įšią magišką vietą grįžta rašytojas, reži-sierius, dainų autorius, bardas Vytau-tas V.Landsbergis su žmona Ramuneir kompozitoriumi Raimondu Rašpo-liausku. Jie pristatys programą “Žiau-riai gražūs romansai”, drauge ir naujaiišleistą kompaktinę plokštelę “Žiauriai

gražūs romansai. Išėjau aš stotin”.Žiauriai gražūs romansai - tai specifi-nis dainuojamosios kūrybos žanras,labai išpopuliarėjęs nepriklausomojetarpukario Lietuvoje (1919-1939), kaimiestuose bei kaimuose atsirado radi-jas ir dėl jo restoranuose, vakarėliuosebei užstalėse ėmė plisti romansų dai-navimo tradicija. Dažniausiai tai bū-davo iš kitų kalbų versti ir lietuviškomssituacijoms pritaikyti itališki, rusiški arčigoniški romansai. Tačiau sparčiaibuvo kuriami ir savi, lietuviški žiaurieji

romansai, neretai lydimi aštrių egzo-tiškų prieskonių, tragiškos meilės, nu-kirstų galvų... Laikui bėgant tekstai įgi-jo visiškai kitą, kūrėjų nenumatytą,prasmę. Juose išsigrynino juodasis hu-moras, absurdas, ironija - tai jausmai,kurių droviam, šiaurietiškam lietuviš-kam mentalitetui niekad nebus perdaug. “O tai ir yra žiauriuose roman-suose - kai nebesupranti, ar verkti, arjuoktis”, - sako V.V.Landsbergis.

LŽ

Festivalio publikai režisierius S.Loznica pristatė savo naująją juostą “Rūke”. / Kadras iš filmo

S.Loznica gimė 1964 metais Baranovi-čiuose (Baltarusija). Vėliau šeima per-sikėlė gyventi į Kijevą, čia Sergejus bai-gė vidurinę mokyklą ir Politechnikosinstitutą, įgijo inžinieriaus ir matemati-ko diplomą. Kibernetikos institutomokslininkas laisvalaikiu vertė iš japo-nų kalbos. 1991 metais S.Loznica įstojoį Maskvos valstybinį kinematografijosinstitutą. Jį baigė 1997 metais. 2001-aisiais jis su žmona ir dviem dukterimisemigravo į Vokietiją. S.Loznica yra dvie-jų vaidybinių, trijų pilnametražių ir de-vynių trumpametražių dokumentiniųfilmų autorius.

Kasmet mėnesį ar du S.Loznica praleidžia Lietuvoje. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

V.V.Landsbergis su žmona Ramune. / Organizatorių nuotrauka

Trumpai

2013 03 20Lietuvos žinios14 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Lietuvos futbolo rinktinės pasirengimas artėjančiai pasaulio čempionato atrankosdvikovai su Slovakija įsibėgėja.Mūsiškiams šiandien - trečioji treniruočių stovyklosVienoje diena.

Austrijos sostinė lietuvius pasiti-ko žiemiškais orais. Per pirmąją tre-niruotę buvo šlapdriba, termomet-ras rodė 1 laipsnį šalčio.

“Viskas gerai, tik nesitikėjome to-kio oro. Treniruotėse šalo kojos”, -skundėsi gynėjas Tomas Mikuckis.

Lietuvos rinktinės trenerių už-duotis Vienoje - iki penktadieniosucementuoti naują gynybos lini-ją. Kaip žinome, dėl geltonųjų kor-telių ir traumų rinktinei negalėspadėti Arūnas Klimavičius, MariusŽaliūkas, Marius Stankevičius, taippat formą praradęs ValdemarasBorovskis.

“Daugiausia dėmesio bus skiria-ma taktiniam pasirengimui, nesžaidėjai fiziškai gerai pasirengę. Pertas dienas privalome rasti optima-lią gynybos liniją ir žaidėjus, suge-bėsiančius sėkmingai žaisti aikštėsviduryje”, - sakė lietuvių treneris išVengrijos Csaba Laszlo.

Mintyse - tik pergalėLietuvių varžovai slovakai į treni-

ruočių stovyklą susirinko irgi pirma-dienį. Jie iš karto apsistojo Žilinoje,kur penktadienį vyks rungtynės. Už-vakar Slovakijos rinktinėje buvo 21futbolininkas, dar vienas prisidės šian-dien. Tai - Richardas Lasikas, vakarvakare su “Brescios” komanda žaidęsItalijos “Serie B” pirmenybėse.

Po dvikovos su Lietuva Slovaki-jos futbolininkai liks Žilinoje ir ant-radienį ten žais draugiškas rungty-nes su Švedijos ekipa.

“Man atrodo, kad žmonėms įdo-mesnės rungtynės su Švedija, nes jielaukia garsiojo Zlatano Ibrahimovi-čiaus pasirodymo. Tačiau mumssvarbiausias susitikimas - su Lietu-va”, - pažymėjo slovakų strategasStanislavas Griga. Su kolega MichaluHippu rinktinę jie treniruoja lygiomisteisėmis - nė vienas neturi vyriausio-jo trenerio statuso. Per keturis turus

Slovakijos komanda surinko 7 taš-kus ir G grupėje užima trečiąją vie-tą, nuo lyderių bosnių ir graikų atsi-likdama 3 taškais. Slovakams kojąpakišo pralaimėjimas 0:1 Graikijaipraėjusį spalį Bratislavoje. Tad, pa-sak varžovų rinktinės kapitono Mar-tino Škrtelio iš “Liverpool” klubo,dabar jie privalo nugalėti lietuvius.

“Pirmosios rungtynės Vilniuje(1:1 - red.) buvo specifinės, tekožaisti ant dirbtinės dangos. Sąlygos

Žilinoje bus palankesnės. Spaudi-mo negalime jausti. Esame per daugpatyrę, kad nesugebėtume su tuosusidoroti”, - užtikrintai kalbėjoM.Škrtelis.

S.Griga tvirtino: jei auklėtiniai de-monstruos tokį žaidimą, koks buvodvikovoje su Graikija, to pergaleiprieš Lietuvą turėtų pakakti. Tik ko-mandos veteranas 33 metų MarianasČišovsky spaudos konferencijoje pra-šė nenuvertinti lietuvių ir pavadino

juos kietu riešutu. Nežiūrėti į varžo-vus iš aukšto slovakus privertė ir pa-starosios dvejos draugiškos rungty-nės - lapkritį jie 0:3 pralaimėjočekams, vasarį 1:2 - belgams.

“Dabar mums svarbiausia laimė-ti. Bet kartu norisi parodyti žaidimokokybę, kurią praradome žaisdamisu čekais ir belgais”, - teigė M.Či-šovsky.

Keturios netektys“Žinau, kad Lietuvos rinktinė

žais be trijų pagrindinių gynėjų. Ta-čiau gynyboje puikiai gali rungty-niauti ir Deividas Šemberas. Todėl

jų problema ne tokia ir didelė, -analizavo M.Hippas. - Netekčių tu-rime ir mes. Lyginant su rungtynė-mis Vilniuje, neturėsime keturiųvaikinų.”

Radoslavui Zabavnikui (“Mainz”)lengvai sukrėstos smegenys, kojostraumas gydosi Vladimiras Weissas(“Pescara”) ir Miroslavas Stochas(Stambulo “Fenerbahce”). Prie pa-grindinio vartininko vaidmens prati-nasi Dušanas Kuciakas iš Varšuvos“Legia”. Jo užduotis - pakeisti ilga-metį rinktinės vartų sargą Janą Mu-chą, į kurio vartus praėjusį rugsėjįVilniuje Marius Žaliūkas įmušė pui-kų įvartį galva.

30 metų J.Mucha praėjusį rudenįlaikinai sustabdė savo karjerą rink-tinėje motyvuodamas, jog nori dau-giau dėmesio skirti žaidimui Angli-jos klube Liverpulio “Everton”.Atrodo, toks žaidėjo motyvas nela-bai patiko treneriams.

“Mūsų nuomonė nesikeičia -J.Mucha šiuo metu yra geriausiasSlovakijos vartininkas. Bet neketi-name vos po kelerių rungtynių mal-dauti, kad sugrįžtų. Galbūt vėliau.Palaikome ryšį su juo. J.Mucha patsturi nuspręsti - nori į rinktinę arne”, - pareiškė S.Griga. Dar jis pri-dūrė, kad vartininkas žaidžia ban-guotai. Savaitgalį puikus J.Muchosžaidimas padėjo “Everton” 2:0 nu-galėti Anglijos čempionus “Man-chester City”, bet prieš tai slovakasrungtynėse su “Wigan” vos per 4minutes praleido tris įvarčius, ir joekipa pralaimėjo 0:3.

C.Laszlo džiaugėsi, kad pastaruo-ju metu lietuviai savo klubuose mu-šė įvarčius. Turi kuo pasigirti ir slo-vakai. Martinas Jakubko dviemtiksliais smūgiais prisidėjo prie įs-pūdingos Permės “Amkar” pergalėsRusijoje 5:1 prieš Vladikaukazo “Ala-nija” komandą su D.Šemberu. Plze-no “Viktorios” legionierių M.Či-šovsky ir Mareko Bakošo įvarčiaipadėjo šiai komandai 4:0 nugalėtiPrahos “Dukla”. Italijos “Serie A”lygoje “Napoli” 3:2 palaužė Berga-mo ekipą “Atalanta”, o MarekasHamšikas buvo vienas geriausių nu-galėtojų komandoje.

“Malonu, kad jiems gerai sekasiklubuose. Bet mes norime, kad to-kį žaidimą jie demonstruotų irrinktinėje”, - atsiduso S.Griga.•

Varžovai irgi sprendžia galvosūkius SLOVAKIJOS RINKTINĖVartininkai: Dušanas Kuciakas

(Varšuvos “Legia”), Dušanas Pernišas

(Šcecino “Pogon”), Matušas Putnoc-

ky (Bratislavos “Slovan”).

Gynėjai: Lukašas Pauschekas (Bratis-

lavos “Slovan”), Marianas Čišovsky

(Plzeno “Viktoria”), Martinas Škrtelis

(“Liverpool”), Kornelis Salata (“Ros-

tov”), Janas Durica (Maskvos “Loko-

motiv”), Tomašas Hubočanas (Sankt

Peterburgo “Zenit”), Dušanas Švento

(“Salzburg”), Marekas Čechas

(“Trabzonspor”).

Saugai: Lubomiras Guldanas (Razgra-

do “Ludogorec”), Viktoras Pečovsky

(“MŠK Žilina”), Jurajus Kucka (“Ge-

noa”), Marekas Sapara (“Trabzons-

por”), Richardas Lasikas (“Brescia”),

Marekas Hamšikas (“Napoli”), Rober-

tas Makas (“Nurnberg”).

Puolėjai: Michalas Durišas, Marekas

Bakošas (abu - Plzeno “Viktoria”), Mar-

tinas Jakubko (Permės “Amkar”), Fili-

pas Hološko (Stambulo “Besiktas”).

Kovo 18 diena buvo paskutinė,kai Lietuvos krepšinio lygos(LKL) komandos galėjo registruoti naujų žaidėjų. Šia galimybe pasinaudojo “Prienų”, Pasvalio “Pienožvaigždžių”, Utenos “Juventus”ir Klaipėdos “Neptūno” ekipos.

“Prienai” pasikvietė 192 cm ūgio gy-nėją Darių Pakamanį. Sezoną krepši-ninkas pradėjo Ispanijos antrojoje ly-goje. Atstovaudamas Melijos ekipai“Melilla” jis vidutiniškai per 14 minu-čių pelnydavo 4,8 taško. Praėjusį sezo-ną D.Pakamanis atstovavo “Juventus”ir vidutiniškai rinko 11,2 taško.

“Pieno žvaigždės” įregistravo 205cm ūgio puolėją Samuelį Muldrową.Amerikietis sezoną pradėjo Ukrai-nos ekipoje “DniproAzot”. Per rung-tynes jis pelnydavo 11,9 taško ir ka-muolį atkovodavo 7,7 karto.

“Juventus” įregistravo amerikietįRyaną Olanderį, jį pasikvietė iš “Pa-

langos Triobet”. 213 cm ūgio viduriopuolėjas buvo vienas pajūrio ekiposlyderių - vidutiniškai rinko 14,7 taš-ko ir kamuolį atkovojo 8 kartus.

“Neptūno” gretas papildė auksinėsLietuvos jaunimo rinktinės narys klai-pėdietis Arnas Butkevičius. 20-metis199 cm ūgio gynėjas paliko Panevėžio“Lietkabelį” ir iki sezono pabaigos su-darė sutartį su gimtojo miesto ekipa.

“Džiugu, kad “Lietkabelio” ir“Neptūno” klubų vadovai sutarė dėlmanęs. Jau prieš kelerius metus no-rėjau atstovauti gimtojo miesto ko-mandai, tačiau vis atsirasdavo truk-džių. Pagaliau žaisiu namie”, -kalbėjo A.Butkevičius. Šį sezoną Pa-nevėžio komandai jis pelnydavo vi-dutiniškai 11,1 taško.

Diena anksčiau “Lietkabelis” įre-gistravo 18-metį gynėją ŽygimantąŠimonį. 191 cm ūgio krepšininkasšį sezoną rungtyniavo Panevėžioekipoje “Omega-Irmus”. •LŽ

LKL klubai užkamšė skylesSTUDENTŲ PASAULYJE

Lietuvos studentų krepšinio lygos(LSKL) vaikinų I grupės čempio-nate baigėsi reguliarusis sezonas irpaaiškėjo finalo ketverto dalyviai.Pirmąją pusfinalio porą sudaryspraėjusių metų finalininkai MykoloRomerio universiteto (MRU) krep-šininkai (12 pergalių ir 4 pralaimė-jimai, 1 vieta) ir daugkartinė Lietu-vos ir Europos studentų čempionėVytauto Didžiojo universiteto(VDU) komanda (10/6, 4 vieta)krepšininkai). Kitame pusfinalyjeLietuvos sporto universiteto (LSU)krepšininkai (11/5, 2 vieta) stosprieš Šiaulių universiteto (10/6, 3vieta) atstovus. Finalininkai paaiš-kės po vienų pusfinalio rungtynių,kurios numatytos balandžio 15 die-ną. Kovas dėl bronzos ir aukso me-dalių planuojama organizuoti ba-landžio 28, 29 dienomis Kaunosporto halėje. Balandžio 15 dienądėl vietos finale varžysis ir LSKLmerginų turnyro ekipos. Pusfina-liuose susitiks LSU ir Klaipėdos

universiteto bei MRU ir VDU ko-mandos.

D.BECKHAMAS APLENKĖ L.MESSIPirmąją vietą daugiausia uždirban-čių pasaulio futbolininkų sąraše pa-gal Prancūzijos žurnalo “FranceFootball” versiją užėmė “Paris StGermain” (Prancūzija) saugas Da-vidas Beckhamas. Jo pajamos praė-jusį sezoną sudarė 36 mln. eurų.Anglas aplenkė trejus metus turtin-giausiu planetos futbolininku titu-luotą “Barcelonos” (Ispanija) puo-lėją Lionelį Messi. Argentinietispraėjusį sezoną uždirbo 35 mln. eu-rų. Trečiojoje pozicijoje liko 30 mln.eurų uždirbęs Madrido “Real” (Is-panija) puolėjas portugalas Cristia-no Ronaldo, o ketvirtas šiame sąraše- Machačkalos “Anži” (Rusija) puo-lėjas kamerūnietis Samuelis Eto’o,jo pajamos siekė 24 mln. eurų.

LŽ

Trumpai

Vilniuje slovakų vartus gynęs J.Mucha (kairėje) vėliau nutarė pailsėti nuotarptautinio futbolo. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

M.Škrtelis: “Spaudimo negalime

jausti. Esame per daugpatyrę, kad nesugebė-

tume su tuosusidoroti.”

“Pagaliau žaisiu namie”, - džiaugiasi klaipėdietis A.Butkevičius.Kklietkabelis.lt nuotrauka

Sportas 152013 03 20Lietuvos žinios

SAULIUS RAMOŠKA

Susirask mėgstamą darbą ir ne-dirbsi visą gyvenimą. Šie žymauskinų mąstytojo Konfucijaus žodžiai idealiai tinka Dainai Gudzinevičiūtei, kuri 34 metusliejo prakaitą šaudyklose, o nuo2012-ųjų spalio 12 dienos vadovauja Lietuvos tautiniamolimpiniam komitetui (LTOK).

“Taip. Nedirbau, - duodama inter-viu “Lietuvos žinioms” šypsojosi 47metų LTOK prezidentė. - Gal pasaky-ta per skambiai. Juk būdavo - grįžtu ištreniruotės, kiek paguliu ir tik tuometnusispiriu sportinius batelius. Bet tainiekis. Svarbu, kad buvo įdomu. Šau-dymas man labai patiko. Tą patį galiupasakyti ir apie dabartinį etapą. Važiuo-ju į darbą su džiaugsmu, nes man įdo-mu, matau savo veiklos prasmę.”

Tegul šautuvai patyliPirmą kartą šaudyti į skrendančius

taikinius D.Gudzinevičiūtė pabandė bū-dama dvylikos. Nuo to sykio šautuvastapo jos palydovu. Po 34 metus truku-sios sporto karjeros ginklus, kurie šau-lei padėjo iškovoti ne vieną svaiginamąpergalę, teko ilgam užrakinti seife.

Ką šautuvai, kurių moteris turi nevieną, pasakytų, jei prabiltų? “Geriautegul jie patyli, - juokėsi LTOK vado-vė. - Su jais teko patirti ir džiaugsmo,ir nusivylimų. Vieni naudoti trumpiau,kiti - per dešimt metų. Į šautuvą žiūriukaip į darbo įrankį.”

Tie darbo įrankiai D.Gudzinevičū-tę išgarsino pasaulyje. 1988 metais jitapo Europos čempione asmeninėjeir komandinėje įskaitose, 2002-aisiais -planetos vicečempione. Bet garsiau-siai jos šūviai aidėjo Sidnėjaus olim-piadoje - D.Gudzinevičiūtė tapo olim-pine čempione.

Penkeriose olimpinėse žaidynėse da-lyvavusi sportininkė po 2012-ųjų Lon-dono olimpiados, kurioje užėmė 14 vie-tą, nutarė atsisveikinti su šaudymu.

Kai 24 metus LTOK vadovavęs Ar-tūras Poviliūnas pareiškė naujai ka-dencijai nebekandidatuosiąs, Dainaiškėlė savo kandidatūrą ir, per genera-linę asamblėją surinkusi daugiau bal-sų nei jos oponentas dukart olimpinisčempionas disko metikas VirgilijusAlekna, sėdo į LTOK vadovo kėdę.

D.Gudzinevičiūtė neslepia, kad josgyvenimas pasikeitė. Šautuvą paskuti-nį kartą rankose laikė prieš keturis mė-nesius, kai jį išardė. Į šaudyklą jos darnetraukia, tačiau sapnuose ji šaudo.

Šiandien LŽ pašnekovė - LTOKprezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Viskas jos rankose- Energingai siekėte LTOK preziden-

to kėdės. Ar naujos pareigos pasirodėsunkesnės, nei tikėjotės?

- Aš ir nesitikėjau, kad viskas vykssavaime. Reikia laiko. Dirbu su paty-rusia komanda, viskas juda į priekį.

- Prieš rinkimus sakėte, jog olimpinė-je veikloje trūksta skaidrumo, viešumo.Sklandė gandų dėl “Olifėjos” veiklos.

- Viešumo šiek tiek trūko: nors kaikas neviešinama, susidaro įspūdis, kadyra ką slėpti. Dabar viską parodome -posėdžius, protokolus, biudžetus. “Oli-fėja” ne kartą buvo tikrinama, audituo-jama. Tarptautinis ir vietinis auditai nėsykio neturėjo nė vieno priekaišto.

- Planuojate į Rio de Žaneiro olim-piadą vykti su 100 sportininkų rinkti-ne. Tai realu?

- Tai įgyvendinama svajonė. Tik neviskas priklauso nuo mūsų. Jei šie me-tai paskelbti sveikatingumo metais, osporto biudžetas vėl mažinamas, apiekokį valstybės požiūrį į sportą galimekalbėti? Jei sportininkė, garsinanti Lie-

tuvą kartu su mūsų čiuožėju, laikomanepakankamai nusipelniusia, nesiin-tegravusia?.. Norime, kad valstybė įviską pradėtų žiūrėti toliaregiškiau.

Atributiką išdovanos- Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas?- Pasikeitė ir gyvenimas, ir darbo

ritmas. Anksčiau, kai ateidavo pava-saris, pamažu pradėdavau krautisdaiktus, skaičiuoti, kiek prireiks dviemsavaitėms marškinėlių, kojinių, spor-tinių batelių. Dabar viskas kitaip. Kan-didatuodama žinojau, ką darau ir kureinu, todėl negaliu sakyti, kad įkritaukaip musė į barščius.

- Spintoje atsirado kitokių drabužių?- Iš mano šešių ar septynių porų spor-

tinių batelių teliko dvi. Iškeliavo du stal-čiai kojinaičių, daugybė šaudymo marš-kinėlių. Tačiau vis dar esu prisirišusi priesportinių daiktų. Turiu trejus šaudymoakinius, kuriuos, nors ir labai gaila, teksatiduoti jaunimui. Turiu net ir naujųpirštinaičių, kurios buvo atidėtos juodaidienai. Reikės ir jas padovanoti. Dabarpagrindiniai mano aprangos elementai -bateliai ir švarkeliai. Anksčiau buvodžinsai ir sportiniai džemperiai.

- Sutuoktinis Tadas Griniukas į juskreipiasi “prezidente”?

- Būna, kad pasišaipo. Bet jam irgitenka. Viename rašinyje Tadas išvydosavo naują pavardę - Gudzinevičius(juokiasi). Savo dozę dėmesio jis gavoprieš dvylika metų.

Padeda asmeniniai ryšiai- Ar jums lengvai pavyko įsilieti į

tarptautinę olimpinę šeimą? - Svarbiausias oficialus vizitas buvo

pernai į Europos olimpinių komitetųgeneralinę asamblėją. Drauge su mu-mis vyko LTOK garbės prezidentasA.Poviliūnas. Jis mums labai padėjo,pristatė. Jau esame susitarę su mūsųšalies kaimynais dėl įvairių projektų.

Taip pat vykau į Azerbaidžanoolimpinio komiteto 25 metų jubilie-jų. Azerbaidžanas turi vienintelę mo-terį, tapusia olimpine čempione - taippat šaulę Zemfirą Meftachetdinovą.Su ja daugiau nei prieš 20 metų sto-vyklose gyvenome viename kamba-

ryje. Kai pasakai, kad ją pažįsti - iškarto kitoks bendravimas. Asmeni-niai ryšiai daug duoda.

Visada troško jodinėti- Ką jums sako rugsėjo 18-oji?- Tądien 2000-aisiais Sidnėjuje tapau

olimpine čempione. Ši data siejasi sugeromis emocijomis bei šviesaus atmi-nimo treneriu Vytautu Blonskiu. Jis bu-vo ir kolega, ir draugas, ir mokytojas. Jonetektis man buvo milžiniškas smūgis.

Pastebėjau, kad mano gyvenimaskardinaliai keičiasi kas dvylika metų.1988 metais patekau į SSRS rinktinę irtapau Europos čempione. 2000-aisiaistapau olimpine čempione, 2012-aisiais -olimpinio komiteto prezidente.

- Pirmąkart šautuvą paėmėte įrankas būdama dvylikos...

- Šaudžiau 34 metus. Solidi kar-jera. Labai mažai šakų, kuriose tiekilgai gali aktyviai sportuoti. Daly-vavau daugiau nei dvidešimtyje Eu-ropos pirmenybių, septyniolikojepasaulio čempionatų, penkerioseolimpinėse žaidynėse. Duok, Dieve,visiems tokios ilgos sporto karjeros.

- Tomas Kaukėnas LŽ prisipažinobiatlonininku tapęs dėl aistros gink-lams. O jūs?

- Atsitiktinai. Visą gyvenimą svajo-jau jodinėti. Brolis pradėjo šaudyti,atsivedė mane. Ir pasilikau. Manopirmasis treneris mokėjo patrauktivaikus į šią sporto šaką...

Seife raudų negirdėti- Noras šaudyti nepraėjęs?- Kartais sapnuoju tai. Bet dabar

tokiu oru nėra ko lįsti į šaudyklą. Gal-būt vasarą, kai kolegos rinksis savait-galiais į šaudyklą, ir aš susigundysiuvieną dieną ten atvažiuoti. Anksčiaujie stebėdavosi - kodėl nepasirodausavaitgaliais pašaudyti savo malonu-mui? Atsakydavau - treniravausi visąsavaitę, tad anoks čia malonumas šau-dyti dar ir poilsio dienomis.

- Turėjote ne vieną šautuvą?- Turiu kelis, visi itališki. Jų skaičių

tikrai sumažinsiu (šypsosi).- Šautuvai turėtų jaustis išduoti...- Ašarojančių nemačiau, neteko

girdėti jų raudančių seife (juokiasi).Prie šautuvų esu prisirišusi. Galė-davau pamiršti paso numerį, betšautuvo numerio - ne. Iki šiol pa-menu beveik visų šautuvų numerius(šypsosi). Tačiau ginklų nesureikš-minu, nevadinu vardais kaip kiti au-tomobilius.

Perdėtas dėmesys išvargino- Gal esate pagalvojusi: kai su ofi-

cialiu kvietimu atvažiuos kokio nors nacionalinio olimpinio komiteto vadovas, reikės pasiūlyti drauge pašaudyti?

- Šaudymas man niekada nebuvolaisvalaikio praleidimas. Per varžybasatiduodi viską ir padarai viską. Kitą-syk koks nors verslininkas pasiūlyda-vo - eime į šaudyklą “persimesti”. At-sakydavau - taip nemoku.

Kartą skambino renginių organi-zavimo kompanija, kad surengčiauparodomąsias šaudymo varžybas.Pasipiktinau. Pasiūliau pasikviestichirurgą, kad mėsą supjaustytų. Pa-lyginimas šiurkštus, bet aš nesu “šou-menė”. Mano visiškai kitoks tikslas.

- Bet šiokių tokių įgūdžių turite -anksčiau dalyvavote televizijos šokiųprojekte.

- Nebuvau “šoumenė”. Tiesiog no-rėjau pasilinksminti, išbandyti save(šypsosi).

- O ką jums reiškia 2000 metų mo-ters titulas?

- Tais metais buvo visko daug. Su-prantu ir užjaučiu mūsų olimpinęčempionę Rūtą Meilutytę dėl ją sle-giančio dėmesio. Manau, jai pasisekė,kad gyvena ne Lietuvoje, antraip bū-tų labai sunku.

2000-aisiais dar Sidnėjuje prie ma-nęs priėjo tuometis Kūno kultūros irsporto departamento generalinis di-rektorius Rimas Kurtinaitis ir pasa-kė: dabar, vaikeli, pamatysi, ką tai reiš-kia, oi, dabar padirbėsi. Pamaniau -užuot pasveikinęs tapus čempione, jismane gąsdina. Bet išties tie keli mėne-siai buvo nepaprastai sunkūs. Daugy-bė renginių - ir niekam negali atsaky-ti. Perdėtas dėmesys labai išvargino.Dabar į viską žiūriu kitaip. Man jauneįdomu pasakoti, kaip atrodo manošuo ar katė. Mieliau kalbu apie spor-to rūpesčius.•

Didžiosios pergalės - kas 12 metų

D.Gudzinevičiūtė: “Kartą skambino renginiųorganizavimo kompanija, kad surengčiau

parodomąsias šaudymo varžybas. Pasipiktinau. Pasiūliau pasikviesti chirurgą,

kad mėsą supjaustytų.”

2012 metų spalio 12-ąją prasidėjo naujas olimpinės čempionės D.Gudzinevičiūtės gyvenimo etapas. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Su šautuvu Daina nesiskyrė 34 metus. / LŽ archyvo nuotrauka

BUTAIPARDUODA

Skubiai naujai įrengtą 64 kv. m butą prie Kaunomarių (IV a., yra autonominis šildymas, sandėliu-kas, vieta automobiliui, rami ir graži vieta, mažimokesčiai, kaina - sutartinė). Tel. 8 682 43 719.

4 kambarių butą Panevėžyje (mūrinis aštuoniųbutų namas, statytas 1992 m., 78 kv. m, kamba-riai nepereinami, yra du įstiklinti balkonai, kaina -125 000 Lt). Tel. 8 699 75 245.

SODYBOS, SKLYPAIPARDUODA

9 a sklypą (namų valda) Vilniuje, Mačernio g.,Visoriuose (kaina - 459 000 Lt). Tel. 8 686 45 198. Užs. LM-9009

14 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vilniuje(10 km nuo centro, yra elektra, geras susisieki-mas, tinka dvibučio namo statybai, 1 a kaina -7000 Lt, be tarpininkų). Vilnius, tel. 8 682 46 203.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalniosen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, tinka dvi-bučio namo statybai, kaina - 125 000 Lt, betarpininkų). Tel. 8 656 17 413.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvu automobiliųsėdynių užvalkalus. Taisau, keičiu suplyšusiussalonų, sėdynių apmušalus. Tel.: 8 676 34 662,(8 5) 231 8014.

PASLAUGOSPrijungia, taiso automatines skalbykles. Konsultuojaįsigyjant naują, naudotą arba su transportavimo de-fektais. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus. Vilnius, tel. 8 689 16 300.

MEDICINOS PASLAUGOSGydau nuo depresijos ir jos atmainų: melancholi-jos, apatijos, savigraužos, nutukimo, utėlių ir kaipapsisaugoti nuo jų, mokau kaip žmogui atspėti sa-vo ateitį. Padedu išspręsti šeimos nesutarimus,vaikų auklėjimo klausimus, kaip išgyventi be vaistų.Kreiptis adresu: Rasa Norkutė, iki pareikalavimo,Centrinis paštas, LT-92129 Klaipėda.

Nustatau, padedu įveikti sveikatos sutrikimųpriežastis. Po kompleksinio medžiagų apytakosįvertinimo išmokinsiu tinkamai naudotis tradi-cinių priemonių deriniais, kurie efektyviaipaskatina sveikimo procesus. Tel. 8 602 03 836.

Teismo medicinos profesorius konsultuoja, at-lieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikataipadarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550, 8 615 16 310,(8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTASDažau, glaistau, tinkuoju, tapetuoju, kloju lami-natą ir t.t. Turiu 20 metų darbo patirtį. Tel. 8 663 75 794.

Ekologiški buitiniai vandens minkštinimo įren-giniai „AntiCa“. Parduoda, montuoja, suteikiagarantiją. Vilnius, tel. 8 687 73 616.

PRANEŠIMAIUždaroji akcinė bendrovė „MŪPO“ (į. k.168456196 ), buveinės adresas: J.Janonio g. 3,Panevėžys, informuoja, kad keičiamas bendro-vės pavadinimas. Naujasis UAB „MŪPO“pavadinimas - UAB „JRP group“. Užs. R-174

Pranešame kad 2013 03 22 d. 12.00 val. poprilyginamo detaliųjų planų patvirtinimo busvykdomi kadastriniai matavimai naujų skly-pų Vilniaus m., Pylimėlių g. 7A, (buvęs skl.kad. Nr. 0101/0025:1159), priklausančių VI-TALIJUI CHOMSKIUI ir SAULIUI PUTRIMUI.Nustatant ir suderinant sklypo ribą, į matavi-mus kviečiamas gretimo sklypo kad. Nr.0101/0025:1197 savininkas GINTARASRINKEVIČIUS, gim. 1963 03 18. Kontaktai:Rinktinės g. 24, Vilniaus m., tel. 250 5575,matininkas S.Lipeckij. Užs. V-2104

Informuojame apie 2013 03 14 parengtą Kauno r.sav., Užliedžių sen., Naujųjų Muniškių k. esančiosklypo (kad. Nr. 5283/0001:111) planuojamosūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo at-rankos išvadą Nr. 24/(PAV)-D2-724 planuojamaiūkinei veiklai. Veiklos organizatorius: Airis Kalvinskas, Tirkiliškių g. 18, Kaunas, tel. 8 657 88 805. Informacijos rengėja: UAB „MTARCH“, V.Putvinskio g. 17-4, Kaunas, tel.8 675 31 588, el. p.: aurelijai.grikstaitei@gmail.com.Atrankos išvadą pateikusi institucija: Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas(RAAD) prie AM, Rotušės a. 12, Kaunas. tel. (8 37) 32 07 04. Planuojamos veiklos pavadi-nimas: Metalo mechaninio apdirbimo cechas.Priimta atrankos išvada: poveikio aplinkai verti-nimas neprivalomas. Susipažinti su PŪV PAVatrankos dokumentais bei išvada galima infor-macijos rengėjos, veiklos organizatoriaus aratrankos išvadą pateikusios institucijos patalpo-se. Raštiškus pasiūlymus ar pretenzijas (jei tokiųbus) galima teikti veiklos organizatoriui, KaunoRAAD 20 darbo dienų po paskelbimo nurody-tais adresais. Užs. KKG-2406

2013 03 20Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

PRANEŠIMAS APIE ESMINĮ ĮVYKĮ

1. Biržų akcinė bendrovė „Siūlas“, įmonės kodas154756041, Astravo g. 17, LT-41190 Biržai.2. Šis pranešimas pateikiamas LR Vertybiniųpopierių komisijai (Konstitucijos prospektas 23,LT-08105 Vilnius), Nacionalinei Vertybinių po-pierių biržai (Konstitucijos pr. 7, 15 a, LT-08501Vilnius), Centriniam vertybinių popierių depo-zitoriumui (Konstitucijos pr. 23, LT-08105 Vil-nius), dienraščiui „LIETUVOS ŽINIOS“, laikraš-čiui „Biržiečių žodis“, skelbiamas įmonės el.adresu: www.siulas.lt.3. 2013 m. balandžio mėn. 19 d. 11.00 val. AB„Siūlas“ bendrovės administraciniame pastateadresu: Astravo g. 17, Biržai, įvyks visuotinisakcininkų susirinkimas. Akcininkai privalo pa-teikti asmens dokumentą ir išrašą iš vertybiniųpopierių sąskaitos. Akcininkų įgaliotiems asme-nims privaloma pateikti įstatymų nustatyta tvar-ka patvirtintus įgaliojimus. Neįvykus šiam susi-rinkimui, pakartotinis įvyks 2013 m. gegužėsmėn. 3 d. 11.00 val. toje pat vietoje.

4. Susirinkimo darbotvarkė:4.1. 2012 m. bendrovės metinis pranešimas;4.2. Audito išvada;4.3. Bendrovės 2012 metų metinių finansinių

ataskaitų rinkinio tvirtinimas;4.4. 2012 metų pelno (nuostolio) paskirstymo

tvirtinimas.Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos die-na 2013 m. balandžio mėn. 12 d.5. Pranešimas nėra konfidencialus.6. Papildomą informaciją apie šį esminį įvykį įga-liotas teikti Vainibutas Voras, tel. (8 450) 31 689.7. Pasirašydamas šį informacinį pranešimą pat-virtinu, kad:

7.1. Pateikiama informacija apie esminį įvykį yra išsami ir teisinga.

7.2. Esu susipažinęs su LR Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme ir LR ATPK numatytomis sankcijomis už klaidinančios informacijos teikimą.

2013 03 15, Direktorius Vidmantas Gražinys Užs. LM-2396

PRANEŠIMAS„TUNBRIDGE WELLS EQUITABLE FRIENDLY SOCIETY LIMITED“

(VADINAMA „THE CHILDREN’S MUTUAL“)„FORESTER LIFE LIMITED“

1992 M. DRAUGIJŲ ĮSTATYMO (THE FRIENDLY SOCIETIES ACT 1992) 86 DALIS IR 15 PRIEDAS

ĮSIPAREIGOJIMŲ PERDAVIMASPranešama, kad „Tunbridge Wells Equitable Friendly Society Limited“ (vadinama „The Children’sMutual“) (registruotas numeris 190F), kurios registruotas adresas yra Brockbourne House, 77Mount Ephraim, Tunbridge Wells, Kent, TN4 8GN, Jungtinė Karalystė (toliau - „Draugija“), pa-teikė prašymą Finansinių paslaugų tarnybai (angl. Financial Services Authority) („FPT“), kad šitarnyba patvirtintų, remiantis 1992 m. draugijų įstatymo 86 dalimi, siūlomą visų Draugijos įsi-pareigojimų perdavimą „Forester Life Limited“ (registruotas numeris 2997655), kurios re-gistruotas adresas yra Foresters House, Cromwell House, Cromwell Avenue, Bromley BR2 9BF,Jungtinė Karalystė („FLL“). Numatoma, kad perdavimas įsigalios 2013 m. balandžio 3 d.Visos suinteresuotosios šalys turi teisę kreiptis į FLL dėl šio prašymo iki 2013 m. gegužės 20 d.imtinai. Suinteresuotoji šalis yra bet kuris asmuo (nepriklausomai nuo to, ar jis yra Draugijosnarys), teigiantis, kad jam arba jai šis perdavimas turėtų neigiamos įtakos. Visi šie raštiški krei-pimaisi turėtų būti gauti „Forester Life Limited“, adresu Foresters House, Cromwell House,Cromwell Avenue, Bromley BR2 9BF, Jungtinė Karalystė (adresuojant Jason Rose, vadovui) ar-ba elektroniniu paštu Jason.Rose@foresters.co.uk.Buvo gauta nepriklausomo aktuarijaus ataskaita, su kuria galima susipažinti Draugijos biu-re adresu Brockbourne House, 77 Mount Ephraim, Tunbridge Wells, Kent, TN4 8GN, Jung-tinė Karalystė, per laikotarpį, ne trumpesnį kaip 21 diena nuo šio pranešimo paskelbimodatos. Ataskaitą taip pat galima rasti internete www.thechildrensmutual.co.uk.Kiekvienas subjektas, kurio poliso atžvilgiu Lietuva yra įsipareigojusioji šalis (angl. State ofthe Commitment), ir kuris nesutinka su perdavimu, gali nutraukti savo polisą per tris mė-nesius nuo perdavimo datos (perdavimas šiuo metu numatomas 2013 m. balandžio 3 d.).Išdavė „Tunbridge Wells Equitable Friendly Society Limited“ valdymo komitetasIšdavė „Forester Life Limited“ valdyba Užs. R-173

Vadovaujantis paramos fondo „EUROVY“ vienintelio dalininko 2013 m. kovo 15 d. spren-dimu, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondo įstatymo 8 str. 2 d. 7 p. bei paramosfondo „Eurovy“ įstatų 64 p., paramos fondas „Eurovy“, juridinio asmens kodas 302893457,buveinės adresas: Ūmėdžių g. 96-16, Vilniuje, yra likviduojamas. Visi duomenys yra kaupia-mi ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Likvidatore yra paskirta Jūratė Kemežytė. Adresas korespondencijai: UAB „X LAW“, Šeimy-niškių g. 3, 09312 Vilnius. Užs. LM-2402

Uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės hidroprojektas“ akcininkams!

Uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės hidroprojektas“, kodas 177195222, registruota bu-veinė: Taikos g. 6, Šilutė, (toliau - Bendrovė) vadovo iniciatyva ir sprendimu 2013 m. balan-džio 11 d. 9.00 val. šaukiamas Bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Su-sirinkimas vyks adresu: Vytauto pr. 23, Kaunas (IV-o aukšto posėdžių salėje).

Eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė:1. Bendrovės metinis pranešimas. Bendrovės 2012 metų metinių finansinių ataskaitų rinki-nio tvirtinimas.2. Bendrovės 2012 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas.3. Bendrovės valdybos atšaukimas.4. Bendrovės valdymo organų struktūros pakeitimas.5. Bendrovės įstatų naujos redakcijos tvirtinimas.6. Kiti klausimai.

Akcininkai registruojami nuo 8.45 val. iki 9.00 val. Atvykstantiems į susirinkimą būtina tu-rėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą (įgaliotam atstovui - papildomai turėti įstatymųnustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą).

Su visa medžiaga šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimais beisprendimų dėl kiekvieno eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projek-tais įstatymų nustatyta tvarka Bendrovės akcininkai galės susipažinti Bendrovės buveinėje, Taikosg. 5, Šilutė (tel. (8 441) 62 001; el. paštas: d.kavaliauskas@siluteshidroprojektas). Užs. LM-2407

Renginiai 172013 03 20Lietuvos žinios

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA20 d. 19 val. Koncertuoja Nacionalinės M.K.Čiurlionomenų mokyklos simfoninis orkestras, NacionalinėsM.K.Čiurlionio menų mokyklos choras, Linda Šima-nauskaitė (arfa), Kotryna Šiugždinytė (violončelė),Greta Petkevičiūtė (klarnetas), Paulius Andersson(fortepijonas). Dirigentas - Martynas Staškus21 d. 19 val. Koncertuoja Valstybinis pučiamųjų orkestras“Trimitas” ir solistas Jamesas Morrisonas (Australija)VILNIAUS ROTUŠĖ21 d. 19 val. Vienintelis “Fine Arts Quartet” koncertasŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA20 d. 19 val. Koncertuoja Aistė Smilgevičiūtė irgrupė “Skylė”21 d. 19 val. Vakaras su Andriumi Kaniava. Daly-vauja Andrius Kaniava (vokalas, gitara), Sigitas Mic-kis (klavišiniai) ir Aleksandras Ten (gitara)22 d. 19 val. Koncertas “Širdies melodijos”. DalyvaujaKatažyna Narkevič (smuikas), Giedrė Žarėnaitė(smuikas), Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristofo-ro kamerinis orkestras. Dirigentas Donatas KatkusPRAMOGŲ ARENA20 d. 19 val. Koncertuoja Leonidas Agutinas ir An-želika VarumMUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK CLUB”20 d. 18 val. Anekdotų grandų turas per LietuvąKLUBAS “BRODVĖJUS”22 d. 21 val. Grupės “Rebelheart” koncertasPRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS”22 d. 19 val. Grupės “Rondo” gyvo garso koncertasKLUBAS “TAMSTA”20 d. 19 val. Filmas “Marley” plius gyvo garso koncertas21 d. 20.30 val. Dainuojamoji poezija. DalyvaujaDomantas Razauskas su grupe22 d. 21.30 val. “Funky Abba” Saulės Kliošas feat.Dagna, Saulius Šemiotas, Andželika Petrauskaitė,Kotryna Nasutavičiūtė

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA20 d. 18 val. Kamerinės muzikos vakaras. DalyvaujaRokas Valuntonis (fortepijonas)22 d. 18 val. Koncertuoja Kauno miesto simfoninisorkestras ir Sigutė Stonytė (sopranas). Dirigentas -Modestas PitrėnasKAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS21 d. 18 val. Koncertuoja Inga Valinskienė ir “Džen-telmenai”22 d. 18 val. Teatralizuotas koncertas “Čigonų baronas”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI22 d. 18 val. Muzikinio šou “X faktorius” talentųkonkurso finalistų koncertasPRAMOGŲ SALĖ “VAKARIS”21 d. 19 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per LietuvąKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ21 d. 18 val. Koncertas “Garsų peizažai”. DalyvaujaRusnė Mataitytė (smuikas) ir Mindaugas Bačkus(violončelė)

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS22 d. 17 val. Respublikinių moksleivių folkloriniųšokių varžytuvių “Patrepsynė 2013” Šiaulių miestoir rajono atrankinis turas23 d. 15 val. IX šalies vaikų ir jaunimo šokių festivalio-konkurso “Norim kilt 2013” Šiaurės Lietuvos atrankos turas24 d. 17 val. Vakaronė. Groja “Miestas”KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ”22 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI21 d. 9 ir 13 val. Vaikų ir jaunimo teatro šventė “Drąsiau, drambly!”, skirta Tarptautinei teatro dienai22 d. 10 val. Lietuvos vaikų ir moksleivių lietuviųliaudies kūrybos atlikėjų konkursas “Tramtatulis” 22 d. 12 val. Edukacinis spektaklis “Margučių pasaka”22 d. 13 val. Kauno šokio teatras “Aura”. Spektaklis “1863”22 d. 18 val. Humoro grupės “Ambrozija” koncertas

PALANGAMUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”22 d. 21 val. Poezijos ir muzikos spektaklis “Kriok-lys po ledu”. Dalyvauja Sigitas Jakubauskas (akto-rius), Gintautas Gascevičius (būgnai, perkusija), Eligijus Žilinskas (gitara), Gintaras Dzidolikas (kla-višiniai)

DRUSKININKAIDRUSKININKŲ KOLONADA22 d. 21 val. Akustinis bliuzo vakaras su AleksandrBelkin ir Gražina Deičko

ALYTUSALYTAUS KULTŪROS IR KOMUNIKACIJŲ CENTRAS22 d. 18 val. Koncertuoja Čiurlionio kvartetas

VILNIUSGALERIJA “MENO NIŠA”Skulptoriaus Gedimino Piekurio paroda “Kolekcija skulptūra paveikslai”. VDA GALERIJA “AKADEMIJA”Audronės Petrašiūnaitės paroda “Atminties paveikslai”. JONO MEKO VIZUALIŲJŲ MENŲ CENTRASEugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio paroda “Before and After”. PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJALietuvos fotomėgėjų sąjungos 80-mečiui skirta forografijų paroda.LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOSGALERIJASigitos Sukackaitės grafikos darbų paroda“Manoma - menama”. RAŠYTOJŲ KLUBASDailininkės Nijolės Dirvianskytės tapybos paroda.PAMĖNKALNIO GALERIJAAndriaus Kviliūno instaliacija “Tylioji istorija”. GALERIJA “VARTAI”Linos Kruopytės videoperformansas “Season”. Ugniaus Gelgudos ir Neringos Čeriauskaitės kūri-nys “Wolfgang, is that you?” (Wolfgangai, tai tu?). Patricijos Jurkšaitytės paroda “Olandiškos istorijos”.GALERIJA “KUNSTKAMERA”Sergejaus Gračiovo (1922-1993) paroda “Kelionės ir uostai”.

VILNIAUS ROTUŠĖTapytojo Aleksandro Vozbino paroda “Veidrodinisamžius”. Sūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius - vartai į Sūduvą 2013”.ŠV. JONO GATVĖS GALERIJASkulptoriaus Arvydo Ališankos jubiliejinė persona-linė skulptūrų, objektų, video paroda “Sukaktuvi-ninko ego parida: “Tarp”. LIETUVOS TEATRO, MUZIKOS IR KINO MUZIEJUSSūduvos regiono menininkų paroda “Vilnius - vartai į Sūduvą 2013”.VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJAParoda “Žvilgsnis į Sūduvą”. ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRASParoda “Didesnio dalis. Lietuvos šiuolaikinis menas”LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALASNuolatinė Lietuvos istorijos ir etnografijos ekspozicijaTAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvosir Europos paveldo klodai”

KAUNASFLUXUS MINISTERIJAAliaus Balbierio paroda “Jono Meko žemė”. KAUNO KERAMIKOS MUZIEJUSTarptautinė Baltijos šalių šiuolaikinės keramikosparoda “Pavasaris 2013”.

KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJAAleksandros Jacovskytės fotografijų paroda “Vilniaus vaizdai”. A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲMUZIEJUSAušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės paroda “4Istorijos”. GALERIJA “AUKSO PJŪVIS”Rūtos Indriūnaitės keramikos paroda “Selekcija”. KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUSLietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso“Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda. M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJAKazimiero Žoromskio (1913-2004) paroda “Spalvos virpėjimas”.NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖSMUZIEJUSParoda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”. NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRASRymanto Penkausko fotografijų paroda “Vandenyje”.

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS GALERIJAPersonalinė Evaldo Bernoto piešinio bei metaloplastikos paroda “Kalbantys daiktai”. KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRASAtrankinė paroda į Jaunųjų Europos kūrėjų2013/2015 metų bienalę.Paroda “JCE laureatai 2012”.

KLAIPĖDOS APSKRITIES VIEŠOJI I.SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKASkulptoriaus Algirdo Boso medalių paroda

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRASParoda “Aš”. ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJAŠiaulių krašto tautodailės paroda “Metai”. Tekstilininkės Aldonos Lamauskienės ir keramiko Algimanto Tamašausko paroda. LAIPTŲ GALERIJAIrenos ir Viliaus Šliuželių kūrybos darbų paroda“Dialogai”.Paroda “Sovietinių lagerių kalinės JadvygosBieliauskienės kūryba”. GALERIJA “SKIZZE”Olandų kilmės dailininko Toreque Zaanen tapybos paroda “Pakilęs iš pelenų...”. ŠIAULIŲ UNIVERSITETO DAILĖS GALERIJAGunos Milersones ir Dainio Karkluvalskio (Latvija)tapybos bei fotografijos paroda “Galbūt...”.CHAIMO FRENKELIO VILATarptautinė paroda “1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos”. Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai”, “Daiktai, kurie kalba”DVIRAČIŲ MUZIEJUSSigito Kučo fotografijų paroda “Kelionė dviračiais išPekino į Londoną”. Nuolatinė ekspozicija “Dviratis ir Lietuva”

RADIJO IR TELEVIZIJOS MUZIEJUSParoda “Radijo ir televizijos muziejui - 30”. Garso ir vaizdo atkūrimo prietaisų ekspozicija

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Velykų šventės puošmenos”.Paroda “Panevėžio urbanistikos raida 1918-1940 metais”.Paroda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”. PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IRSĄJŪDŽIO MUZIEJUSParoda “Sąjūdžio žingsniai”.DAILĖS GALERIJAKlaudijaus Petrulio ir Jūratės Mykolaitytės tapybos darbų paroda “Du”.

DRUSKININKAIM.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUSParoda “Sesuo rūpintojėlė”, skirtaM.K.Čiurlionio sesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės atminimui.V.K.JONYNO GALERIJARimto Tarabildos jubiliejinė paroda “Kryžkelių atmintis”.

PALANGAPALANGOS VIEŠBUČIO “GAMANTA” RESTORANASUnikali tapybos miniatiūrų paroda “Prabudimas”.

Parodos

Koncertai

2013 03 20Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Tapatybės vagilė” - 11.30, 14.15, 17, 19.40, 21.50 val.“Tamsus dangus” - 11.45, 14, 16.15, 18.45, 21.15 val.“Parkeris” - 13, 15.45, 18.15, 20.45 val.

“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 13.15,20.30 val.“Hičkokas” - 11, 18 val.Festivalis “Kino pavasaris 2013” - 15-28 d.“Mama” - 13.45, 18.30 val.“Šalutinis poveikis” - 16, 21 val.

“Ką išdarinėja vyrai” - 19.25, 21.40 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.30,16.30 val.“Gimtadienis” - 14.30, 19.10 val.“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.“Sniego karalienė” - 12.15 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 10.15 val.“Saugus prieglobstis” - 15.30 val.“Valentinas vienas” - 12, 16.45, 21.30 val.“Legendos susivienija” - 10.45 val.FORUM CINEMAS VINGISFestivalis “Kino pavasaris 2013” - 15-28 d.“Šalutinis poveikis” - 21.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.40, 16.20, 19 val.“Linkolnas” - 20.30 val.“Valentinas vienas” - 15 val.“Ralfas Griovėjas” - 12 val.“Argo” - 17.45 val.SKALVIJA“Dieviškos pievų marių žmonos” - 19.15 val.“Zuloak” - 21.30 val.Programa “Lietuviai trumpai” - 17 val.PASAKA“Ana Karenina” - 20.45 val.“Medžioklė” - 21.15 val.“Magiškas Paryžius 3” - 19 val.“Optimisto istorija” - 16.15 val.“7 dienos Havanoje” - 16 val.“Amžinas sugrįžimas” - 21 val.“Meilė kaip nuodai” - 16.30 val.“Trumpas konkursas 2” - 18.45 val.OZO KINO SALĖ“Aurora” - 18 val.“Maskva, Belgija” - 16 val.

MULTIKINO“Tapatybės vagilė” - 12, 15.30, 18.15, 20.45 val.“Tamsus dangus” - 16, 18, 20, 22 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.30, 13.15, 16,18.45, 21.30 val.“Saugus prieglobstis” - 14.45, 19.30 val.“Šalutinis poveikis” - 13.45, 17.15 val.“Mama” - 15.30, 22 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 17.45 val.“Gimtadienis” - 17, 19.15, 21.30 val.

“Sniego karalienė” (3D) - 11, 13 val.“Sniego karalienė” - 10.15, 12, 14 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19.45 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 11.30 val.“Valentinas vienas” - 22 val.;“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.45, 13.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 10, 12.15 val.

KAUNASCINAMON“Tapatybės vagilė” - 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.15 val.“Parkeris” - 13.30, 21.55 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 11, 13.45 val.“Gimtadienis” - 12, 14.15, 17, 19.15, 21.45 val.“Mama” - 22.15 val.“Šalutinis poveikis” - 16 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 11.30, 20.15 val.“Sniego karalienė” (3D) - 16.30 val.“Sniego karalienė” - 11.15, 13.15, 18.15 val.“Valentinas vienas” - 15.15, 17.25, 18.45, 19.40, 21.30 val.FORUM CINEMAS“Tapatybės vagilė” - 11.30, 16.45, 19, 21.15 val.“Tamsus dangus” - 13.45, 16.30, 18.45, 21 val.“Parkeris” - 13.30, 18.15, 20.45 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 15.45, 20.30 val.“Mama” - 15, 19.30 val.“Diatlovo perėja: dingusi ekspedicija” - 12.45,21.40 val.“Šalutinis poveikis” - 17.45 val.“Hičkokas” - 16 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.45, 14, 17.30,20.30 val.“Gimtadienis” - 13.15, 14.30, 17, 19.15, 21.50 val.“Sniego karalienė” (3D) - 11.15, 12.15 val.“Sniego karalienė” - 10.15 val.“Saugus prieglobstis” - 14.15 val.“Valentinas vienas” - 10.30, 17.15, 21.30 val.

“Legendos susivienija” - 11.45 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS

“Tapatybės vagilė” - 11, 13.30, 16, 18.45, 21.15 val.“Tamsus dangus” - 11.45, 14.15, 16.30, 19, 21.30 val.“Šalutinis poveikis” - 18.30, 21 val.“Ką išdarinėja vyrai” - 16.15, 21.45 val.“Mama” - 13.10, 17.50 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 10.15, 13.45,17.15, 20.45 val.“Gimtadienis” - 10.45, 15.25, 20.20 val.“Sniego karalienė” (3D) - 14.45 val.“Sniego karalienė” - 17 val.“Sniego karalienė” (3D, rusų kalba) - 12.45 val.“Žuviukas Nemo” (3D) - 10.30 val.“Valentinas vienas” - 14, 19.15 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Tamsus dangus” - 22 val.“Mama” - 15, 18, 20.45 val.“Linkolnas” - 13, 18.30 val.“Ką išdarinėja vyrai?” - 19.30 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 12.15, 15.30, 18.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 13.30, 16.30 val.“Gimtadienis” - 13.45, 16, 18.15, 20.30 val.“Sniego karalienė” - 10.15 val.“Valentinas vienas” - 16.15, 21.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 21.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 11.15 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Valentinas vienas” - 16.45 val.“Ozas: didingas ir galingas” - 10, 12.20 val.“Gimtadienis” - 14.40 val.“Parkeris” - 18.40, 20.50 val.I SALĖ“Legendos susivienija” - 11 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40 val.“Ana Karenina” - 16.35 val.“Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai” -14.20 val.

“Ištrūkęs Džango” - 20.45 val.“Kietas riešutėlis. Puiki diena mirti” - 19 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Tapatybės vagilė” - 13.30, 16, 18.40, 21.20 val.“Ozas: didingas ir galingas” (3D) - 14.30, 17.45 val.“Gimtadienis” - 15.20, 18.05, 20.30 val.“Valentinas vienas” - 13, 21 val.

TREČIADIENIS 20 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Namelis prerijose” (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida15.00 “Namelis prerijose”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Senis” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Komisaras Reksas” N-719.40 “Stilius”. Namai20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “LRT ekonomikos forumas”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “LRT ekonomikos

forumas”. Laidos tęsinys23.20 Vakaro žinios23.35 “Komisaras

Reksas” (k.) N-70.35 “Senis” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Tomas ir Džeris”7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.50 “Ne vienas kelyje” (k.)11.40 “Nuo... Iki...” (k.)12.55 “iKarli”13.25 “Kempiniukas Plačiakelnis”13.55 “Nerami tarnyba” N-7

15.00 “Volkeris, Teksaso reindžeris” N-7

16.00 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.15 “Diagnozė: valdžia”21.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Trileris “Kraštutinės

priemonės” N-141.00 “Vampyro dienoraščiai” N-14

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Choras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Prieš srovę”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Mažylių nuotykiai”14.00 “Čipas ir Deilas

skuba į pagalbą”14.30 “Kempiniukas

Plačiakelnis”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”.

Tiesioginė transliacija17.40 “Simpsonai”18.10 “Be komentarų”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Paslapčių namai”

20.30 “Motina ir sūnus”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Vikingų loto”22.05 “Daktaras Hausas”23.05 “CSI Majamis”0.05 “Daktaras Hausas”1.05 “Firma”1.55 “Biuras”2.50 “Vilfredas”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Užkalnio 5” (k.) N-79.00 “Juoko kovos” (k.) N-710.00 “Svotai” (k.) N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Jūrų velniai” (k.) N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas”

(k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensai prieš

nusikaltėlius” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Pagal įstatymą”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Taip. Ne”21.30 “Sąmokslo teorija” N-722.30 “Mentai” N-723.30 “Jūrų velniai” (k.) N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS22, 23, 24 d. 18.30 val. “Lohengrinas”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS

20 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Šitas vaikas”20 d. 19 val. Studijoje. “Poetė”22, 23 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Medžioklės scenos”JAUNIMO TEATRAS20 d. 18 val. “Juoko akademija”21 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus”

22 d. 18 val. “Slaptoji dviratininkų draugija”RUSŲ DRAMOS TEATRAS20 d. 18 val. Alytaus miesto teatras. “Raganius”21 d. 18 val. “Vargas dėl proto”22 d. 18 val. “Sveiki, emigrantai! (Squat)”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS20 d. 18.30 val. Šiaulių dramos teatras. “Inertiškosdujos”21 d. 18.30 val. Šiaulių dramos teatras. “Skerdynių dievas”22 d. 18.30 val. “Paskutiniai mėnesiai”KEISTUOLIŲ TEATRAS21 d. 19 val. “Meilė iš paskutinio žvilgsnio”MENŲ SPAUSTUVĖ20 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Trupė liūdi”. “Ežiukas rūke”20 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Viskas arba nieko”21 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Utopia”.“Tiksinti bomba”21 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Antigonė (Ne mitas)”“DOMINO” TEATRAS20, 22 d. 19 val. “Primadonos”KIRTIMŲ KULTŪROS CENTRAS22 d. 18.30 val. Naujasis teatras “Aušra”. “Petys gi į petį”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS20 d. 18.30 val. ir 21 d. 13 val. Didžiojoje scenoje.“Balta drobulė”

20 d. 11 val. Mažojoje scenoje. Trupė “Degam”. “Zita - pelytė”20 d. 19 val. Mažojoje scenoje. Trupė “Degam”. “Tetos”21 d. 18 val. Rūtos salėje. “Akmenų pelenai”21 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Bjaurusis”22 d. 18 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”22 d. 19 val. Rūtos salėje. Teatras “Cezario grupė”.“Nutolę toliai”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS20 d. 17 val. “Brėmeno muzikantai”21 d. 18 val. “Čigonų baronas”22 d. 18 val. “Aida”KAUNO KAMERINIS TEATRAS20 d. 10 ir 12 val. “Kaip atpažinti raganą?”21 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis”22 d. 18 val. “Diena ir naktis”KAUNO MAŽASIS TEATRAS22 d. 19 val. “Septyniolika”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS20 d. 10 val. “Tigriukas Petrikas”21 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. Visu greičiu atgal!”KAUNO TEATRO KLUBAS22 d. 19 val. “7 Kristaus žodžiai”. Atlieka choras “Exaudi”23 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS22 ir 23 d. 18.30 val. “Adata”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS22 d. 18 val. “Rimti žaidimai”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS20 d. 18.30 val. Vilniaus mažasis teatras. “Madagaskaras”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Primadonos”

PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS20 d. 18 val. Ievos Norkutės koncertasPANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS22 d. 18 val. “Svajonių sala”BENDRUOMENIŲ KULTŪROS CENTRAS

20 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

ROKIŠKISROKIŠKIO KULTŪROS CENTRAS21 d. 15 ir 19 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

BIRŽAIBIRŽŲ KULTŪROS CENTRAS21 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KRETINGAKRETINGOS KULTŪROS CENTRAS21 d. 12 val. Klaipėdos dramos teatras. “Atrastas lobis”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė” 7.50“Geniuko Vudžio šou” 8.15 “Garfildas” 8.40 “Mar-vel animė. Ašmenys” N-7 9.05 “Draugai IV” (k.) N-79.30 “Didžiojo sprogimo teorija” N-7 10.00 “Vaipe-ris” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00 “Istviko ra-ganos” N-7 13.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Telepar-duotuvė” 15.30 “Šunys darbininkai” 16.30“Šeimynėlė” N-7 17.00 “Draugai IV” N-7 17.25 “Na-mai, kur širdis” N-7 18.00 “Detektyvė Rizoli” N-719.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00Veiksmo trileris “Karalystė” N-14 23.00 Veiksmo f.“Karo paukščiai” N-14 0.40 “Ties riba” N-14

LRT kultūra8.00 “Tara Dankan” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00 “La-bas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 Dok. f. “Kai gandrasnuvilia”. 3, 4 d. (k.) 12.30 “Dar širdyje - ne sutema”(k.) 13.05 Vienas eilėraštis 13.15 “Šnipai” N-714.10 “Lyderiai” su Andriumi Tapinu 14.55 “Muzi-kos pasaulio žvaigždės”. Groja Vilhelmas Čepinskis,Jurijus Bašmetas, kamerinis orkestras “Maskvos so-listai”. Dirigentas Jurijus Bašmetas (k.) 15.30 “Labadiena, Lietuva” (k.) 17.40 Žinios (k.) 18.00 “Kultū-rų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.15 “Girių horizontai”18.45 “Emigrantai” 19.30 “Pinigų karta” 20.15“Durys atsidaro” 20.45 “Pagauk kampą” 21.10 “At-žalos” 22.00 “Savęs link”. Fotomenininkas PauliusNormantas 22.25 Dok. f. “Joy Division” N-7 0.00Panorama (k.) 0.45 “Lietuvos šokių dešimtukas”(k.) 1.45 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. DainuojaInesa Linaburgytė

TV66.00 “Paslapčių namai” 9.15 Teleparduotuvė 9.30“Adrenalinas” 10.00 “Išlikimas” 11.00 “Mastrichtopolicija” 12.00 “Topmodeliai” 13.00 “Kaip aš susi-pažinau su jūsų mama” 14.00 “Moterų lyga. Vyrai,pinigai ir meilė” 14.30 Teleparduotuvė 15.00 “Išli-kimas” 16.00 “Tarzano nuotykiai” 17.00 “Mastrich-to policija” 18.00 “Kastlas” 19.00 “CSI Majamis”20.00 “Kaip aš susipažinau su jūsų mama” 21.00“Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė” 21.30 Drama

“Tarpininkai” 23.50 Europos pokerio turas 0.50 “6kadrai” 1.20 “Kastlas” 2.10 “CSI Majamis” 3.00 “Pa-slapčių namai”

Lietuvos ryto TV6.45 Programa 6.49 TV parduotuvė 7.05 “Repor-teris” 7.55 “Lietuva tiesiogiai” 8.30 “Super L.T.” N-79.30 “Namų daktaras” 10.05 “Kas tu toks?” 11.00“Merdoko paslaptys” N-7 12.00 “Reporteris”12.55 “Išdurtukai” N-7 13.25 TV parduotuvė13.55 “Komisaras Megrė” N-7 15.00 Žinios 15.15“Pašėlę TV pokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Moterys, ka-ras ir taika. Kolumbija” N-7 16.00 Žinios 16.10Dok. f. “Moterys, karas ir taika. Kolumbija” tęsinysN-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuva tiesiogiai” 18.00Žinios 18.45 “Nuoga tiesa” 19.45 Dok. f. “Mainaigamtoje” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuvatiesiogiai” 22.30 “Nuoga tiesa” 23.30 “Reporteris”0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “Emos laimė” N-7 9.00 Komedija“Laiškai Džuljetai” 11.00 Fantastinis f. “KonanasBarbaras” N-7 13.00 Dok. f. “Kelionė į vandenynogelmes” 15.00 Drama “Jaunatis” N-7 17.05 Dra-ma “ŽKVD” N-7 19.00 Trileris “Dėžė” N-7 21.00Komedija “Žvėrelių maištas” 23.00 Trileris “Auš-ros kariai” N-14 1.00 Trileris “Kvepalai. Vieno žu-diko istorija” N-14

Balticum TV8.45 “Ieškokime geriausio!” 9.00 “Balticum TV”žinios 9.15 “Vaiduokliškos istorijos” 9.45 “Kritinėriba” N-7 10.45 “Vienišų seselių klubas” N-711.15 “Aukščiausia klasė” 12.15 “Maisto detek-tyvai” 12.45 “Komanda Č” N-7 13.45 “Reidas”(k.) 14.15 “Mūsų augintiniai” 14.45 Komedija“Mano vienintelis ir nepakartojamas” N-7 16.45“Įspūdingiausių interjerų dešimtukas” 17.15 “Se-nas geras faras” N-7 18.15 “Gyvūnai - darbo pir-mūnai!” 18.45 “Jūros patruliai” 19.45 “Ieškokimegeriausio!” 20.00 “Balticum TV” žinios 20.15“Advokatė Lovinski” N-7 21.15 “Karamelė” 22.15

“Balticum TV” žinios 22.30 “Kinomano užrašai”(k.) 22.45 “Verbų sekmadienis” 23.45 “GSG 9:elitinis būrys” N-7

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Miškuose ir kalnuose”9.00 Žinios 9.30 1000 smulkmenų 10.15 Apie tai,kas svarbiausia 11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios12.30 Žinios. Maskva. 12.50 Žinios. Budėtojų dalis13.00 X byla 14.00 “Kilmingų mergelių institutopaslaptys” 14.50 Žinios. Sportas 15.00 Žinios15.30 Žinios. Maskva 15.55 Svetimos paslaptys16.40 “Čigonėlė” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Ži-nios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Veronika”21.05 “Kamenskaja” 22.05 “K-19” 23.00 “Miškuo-se ir kalnuose” 23.55 Žinios+ 0.10 “Miestelis” 1.40Vaid. f. “Tranzitas”. 1 s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic10.45 Tenisas. Indian Wells turnyro pusfinalis13.05 Futbolas. Anglijos Premier lyga. “Everton” -“Manchester City” 14.55 Ledo ritulys. KHL. Rytųkonferencijos pusfinalis. Tiesioginė transliacija17.30 Tenisas. Indian Wells turnyro ketvirtfinalis19.50 “Formulė-1”. Australijos GP lenktynių ap-žvalga 20.50 Ledo ritulys. KHL. Rytų konferenci-jos pusfinalis 22.50 Futbolas. UEFA Čempionų ly-ga. “Barcelona” - “Milan” 0.40 “Futbol Mundial”žurnalas

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaiptai pagaminta? 12.40 Olandų jūros užtvankos13.35 Greiti ir triukšmingi 14.30 Automobiliųpardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas 16.20Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00Kaip tai veikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00Aukso karštligė 22.00 Narai, ieškantys aukso23.00 Džiunglių auksas. Gana 0.00 Mirtinas laimi-kis 1.00 Kardžuvių žūklė

Orai 192013 03 20Lietuvos žinios

Avinas. Esate kaip žaibo ka-muolys. Jei nebūsite sarkastiškiir pagiežingi, aplinkiniai jus įver-

tins. Nepamirškite, kad konstruktyvi kriti-ka ir šaipymasis - toli gražu ne tas pat.

Jautis. Šiandien dalysite patari-mus, todėl pasijusite pamalo-ninti ir reikalingi. Tik stenkitės

pernelyg nemoralizuoti, neauklėti. Pasirū-pinkite sveikata.

Dvyniai. Jūsų gyvybingumas irenergija padės baigti seną pro-jektą arba pradėti naują. Galite

būti neįprastai emocingi, tačiau apie savojausmus nepasakokite bet kam.

Vėžys. Šiandien skirkite laikoširdžiai artimiems dalykams.Gali tekti susidurti su savo bai-

mėmis - nebijokite pažvelgti joms į akis. Va-karop nueikite į kiną.

Liūtas. Pasistenkite atskirti fak-tus nuo fantazijos. Ne viskas taipblogai, kaip atrodo. Sėkmė ma-

žumėlę vedžioja už nosies, bet galų gale tu-rėtų jums nusišypsoti.

Mergelė. Saugokitės svetimųžmonių, nes galite būti apgauti.Atidžiau rinkitės maistą. Nepra-

leiskite progos nusipirkti loterijos bilietą - ti-kėtinas praturtėjimas.

Svarstyklės. Galimos finansinėsproblemos. Lengvai viską su-tvarkysite, jei vadovausitės logi-

ka. Asmeniniai santykiai gali šlubuoti, matpernelyg pasitikite mylimu žmogumi.

Skorpionas. Atidžiau kontro-liuokite savo emocijas, adekva-čiai reaguokite į situaciją, ypač

mažai pažįstamų žmonių draugijoje. Tikėsi-te tuo, kas jums sakoma.

Šaulys. Metas palankus finan-sinėms investicijoms. Dėl visopikto pasitarkite šiuo klausimu

su kompetentingu asmeniu. Vakare geriaulikti namie, nors ir sulauktumėte kvietimų.

Ožiaragis. Netinkama diena di-deliems pirkiniams. Gali vargin-ti asmeniniai santykiai. Pasikal-

bėkite su antrąja puse, kur nors kartu išvykite.Labai naudinga pakeisti aplinką.

Vandenis. Neskolinkite net ge-riausiam draugui. Jausite sielosramybę, todėl aplinkiniai suksis

netoliese. Lengviau nei tikėjotės sutvarkysi-te seniai atidėliotą reikalą.

Žuvys. Tinkamas metas paišlai-dauti, nes širdyje jau pavasaris.Vienišiai gali sutikti sau skirtą as-

menį. Antroje dienos pusėje venkite staig-menų - jos veikiausiai nebus malonios.

Vardas, pavardė: ...................................................

.................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 6:25leidžiasi 18:30dienos ilgumas12:05

MĖNULISPirmoji priešpilnio diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+13

0

-3 -7

-2 -6

-4

-3 -7

-3 -7

-8

-4

Lisabona

+18Malaga

+14Madridas

+19Alžyras

+22Tunisas

+16

Atėnai+17

Larnaka

+15Stambulas

+15Barselona

+13Bordo

+4Dublinas

+9Paryžius

+5Londonas

+12 Nica

+13Roma

+15Dubrovnikas

+13Sofija

+16Bukareštas

Varna

-4Maskva

-5 Helsinkis

+7Kijevas

+2Berlynas

-3

Kopenhaga0

Stokholmas

-1

Oslas

+2Amsterdamas

+12Miunchenas

+9Praha

-3Vilnius

-5Talinas

0Ryga

-1

Minskas

-4Sankt Peterburgas

Bratislava

+3Varšuva

+12Viena

+13Budapeštas

PriešpilnisIII 19

PilnatisIII 27

DelčiaIV 03

JaunatisIV 10

Šiandien: debesuota,daugelyje rajonų snigs,pūs gūsingas vėjas.Temperatūra dieną nuo 3 laipsnių šalčio iki 0 laipsnių.

Rytoj: debesuota su pragiedruliais, daug kursnigs. Temperatūra naktį6-10 laipsnių šalčio, dienąnuo 2 laipsnių šalčio iki1 laipsnio šilumos.

79-oji metų diena. Kovo dvidešimtoji, trečiadienis,trečioji 12-osios metų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 286 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Irma, Irmantas, Filomena, Tautvilė, Žygimantas.Geros dienos! LŽ

Kryžiažodis Horoskopai

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite žodį ar žodžius ir laimėkite redakcijos savaitės prizą!Šios savaitės nugalėtoją skelbsimebalandžio 8 dieną. Atsakymą siųskite el. paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu iškirpkite ir siųskite adresu:“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Žuvys 02 21 - 03 20

Kovo 19 d. sudoku sprendimas.

2013 03 20Lietuvos žinios20 Margumynai

Golfo čempionas T.Woodsas oficialiai pranešė, kad palaiko“romantiškus santykius” su savotautiete olimpine kalnų slidinėji-mo čempione Lindsey Vonn.

Apie tai garsusis sportininkas parašėpirmadienį savo tinklalapyje ir pranešė,kad su Lindsey susitikinėja jau kelis mė-nesius. Taip pat jis įdėjo kelias jųdviejųnuotraukas ir paprašė žurnalistų bei sa-vo gerbėjų gerbti jo asmeninį gyvenimą.

Pirmieji pranešimai, kad 37 me-tų T.Woodsas susitikinėja su 28 me-tų L.Vonn, pasirodė praėjusį lapk-ritį. Tuomet bulvarinė spauda rašė,kad jie buvo pastebėti viename išAustrijos slidinėjimo kurortų, ta-čiau abiejų sportininkų atstovai ka-tegoriškai tuos gandus paneigė.

Asmeninis Tigerio gyvenimas ta-po visuotinio susidomėjimo objek-tu, kai paaiškėjo, jog apgaudinėjosavo žmoną manekenę Elin Nor-

degren. 2010 metų rugpjūtį du vai-kus auginusi pora išsiskyrė, ir dabarTigeris su buvusia žmona vaikaisrūpinasi atskirai.

Lindsey taip pat yra išsiskyrusi.Jos skyrybos oficialiai įteisintos tikšių metų pradžioje, nors su vyru jinegyvena nuo 2011 metų. Vanku-verio žiemos olimpiadoje slidinin-kė L.Vonn yra laimėjusi aukso me-dalį greitojo nusileidimo rungtyje,o bronzos - didžiojo slalomo. •

Tigeris Woodsas įsimylėjo

Nors Gerard’as Depardieu viskartoja, kad labai myli Rusiją,naują savo bendrovę jis įre-gistravo ne Rusijoje, o Belgijoje.

Neseniai gavusi Rusijos pilietybęprancūzų kino žvaigždė G.Depar-dieu įregistravo savo naują bend-rovę Belgijos miestelyje Nešene,esančiame netoli Prancūzijos sie-nos. Jo bendrovė vadinasi “Hol-ding-2712”, nes taip aktorius norė-

jo įamžinti savo gimimo dieną(1948 metų gruodžio 27-ąją).Bendrovės įstatinis kapitalas - 20tūkst. eurų.

Aktorius atsisakė Prancūzijos pi-lietybės, nes pasipiktino prezidentoFrancois Hollande’o sumanymu ap-mokestinti 75 proc. pajamų mokes-čiu tuos, kurie uždirba daugiau neimilijoną eurų per metus. Sausį jis ga-vo Rusijos pilietybę, o vasarį buvoregistruotas Mordovijoje savo drau-go Rusijos valstybinio filmų fondo

direktoriaus Nikolajaus Borodačevobute. G.Depardieu taip pat tapoMordovijos atstovu FIFA. Jis spėjoapsilankyti ir Čečėnijoje. Ten jįdraugiškai priėmė prezidentas Ram-zanas Kadyrovas ir suteikė Čečėni-jos garbės piliečio vardą. Čečėnijo-je G.Depardieu taip patiko, kad jispažadėjo jau šį mėnesį pradėti kur-ti filmą apie savitą šio krašto kultū-rą. Tačiau verslo nei šioje respubli-koje, nei Rusijoje prancūzų aktoriuspradėti nepanoro. •

G.Depardieu verslas - Belgijoje

70-metės dvynės Louise ir Martine Fokkens nutarė paliktiAmsterdamo Raudonųjų žibintų kvartalą, kuriame abiišdirbo daugiau kaip 50 metųir aptarnavo daugiau kaip 355 tūkst. vyrų.

Keturis vaikus turinti Louise sa-kė, kad daugiau dirbti ji nebegali, nesserga artritu. Jos sesuo Martine, tu-rinti tris vaikus, sakė, jog traukiasi išdarbo todėl, kad jau darosi sunku su-sirasti klientų. Martine turi tik vienąnuolatinį klientą, kuris ją aplankokiekvieną savaitę. “Jam atsakyti tie-siog negaliu. Jis pas mane eina tarsiį bažnyčią sekmadieniais”, - sakėprostitutė.

Abi moterys ketina gyventi iš ne-didelės pensijos, taip pat iš pajamų,

gautų už memuarus, kuriais re-miantis buvo sukurtas dokumenti-nis filmas.

Dirbdamos seserys Fokkens pa-prastai vilkėdavo vienodais raudo-nais drabužiais. Prostitucija jos ėmėverstis dar neturėdamos nė 20-ies,nes tuo metu šeimoje kilo problemųir jos nutarė užsidirbti pinigų savokūnu. Prieš keletą metų jiedvi para-šė knygą “Ponios iš Amsterdamo”.Ja remiantis pernai buvo sukurtasdokumentinis filmas “Susitikimas suseserimis Fokkens”.

Seserys pasakoja, kad legalizavusprostituciją gyventi joms nepasidarėlengviau. “Dideli mokesčiai, todėldaugybė merginų mieliau dirba in-ternete ir namie negu kvartale, nestuomet rečiau jomis susidomi mokes-čių rinkėjai”, - pasakojo Raudonųjųžibintų kvartalo senbuvės. •

Seniausios prostitutės išėjo į pensiją

Niujorko veterinarams tekoskubiai operuoti šunį, kuris su riestainiu prarijo daugiaukaip šimtą monetų.

Keturkojo šeimininkas Volstrite dir-bantis finansininkas Timas Kelleherispasakojo, kad jo 13-metis terjeras Dže-kas, jei tik pamato ką nors valgomo,būtinai turi suėsti. Kai augintinis užuo-dė šeimininko krepšyje riestainį, nu-tarė jį iš ten iškrapštyti. Tačiau kartu suriestainiu iš krepšio išbyrėjo ir pinigi-nėje esančios monetos. Šlamšdamastrupinius šuo prarijo ir jas.

Po paros Džekas ėmė vemti ir šei-mininkas jį skubiai nuvežė pas veteri-narą. Rentgenas parodė, kad šunsskrandyje daugybė monetų. Jose esan-tis cinkas kėlė mirtiną pavojų ketur-kojo kepenims ir inkstams, todėl bu-vo nutarta šunį nedelsiant operuoti.

Po dvi valandas trukusios opera-cijos iš šuns skrandžio buvo išimta111 monetų. “Jei monetos nebūtųišimtos, Džekas neabejotinai būtųnugaišęs”, - sakė veterinarė AmyZalcman.

Šiuo metu Džekas jaučiasi puikiaiir “vėl veda iš proto” savo šeiminin-ką. Taip sako pats T.Kelleheris. •

Šuo priėdė monetų

Seserys Fokkens 50 metų dirbo Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartale.

“Corriere della Sera”, “NY Daily News”, “The Sun”, “Le Figaro”, LŽ

G.Depardieu su R.Kadyrovu.

Tiek monetų buvo išimta iš šunsskrandžio.

Džekas jau sveikas.

T.Woodsas su L.Vonn susitikinėja jau kelis mėnesius. / Reuters/Scanpix, mirror.co.uk ir NY Daily News nuotraukos