2012 metų - regula.lt...investicijų, o tam įtakos turi ir politikų gyvenimas nuo rinkimų iki rinkimų, įsitikinusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK)

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS

KONTROLĖS KOMISIJA

2012 metų

VEIKLOS ATASKAITA

2013 m. balandžio 30 d. Nr. R4-6

Vilnius

2

Turinys

ĮŽANGINIS ŽODIS – INTERVIU ...................................................................................................... 5

SANTRAUKA ................................................................................................................................ 10

1. KOMISIJOS MISIJA, TIKSLAI ................................................................................................... 17

2. ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMO TEISINĖS APLINKOS POKYČIAI ................. 20

2.1. Atsinaujinančių išteklių energetikos sektorius .................................................................... 20

2.2. Elektros sektorius .............................................................................................................. 24

2.3. Gamtinių dujų sektorius ..................................................................................................... 30

2.4. Šilumos sektorius .............................................................................................................. 33

2.5. Vandens sektorius ............................................................................................................. 35

2.6. Kiti teisės aktai .................................................................................................................. 35

3. VEIKLŲ ATSKYRIMAS PAGAL ES III ENERGETIKOS PAKETĄ .............................................. 39



4. RINKŲ STEBĖSENA IR TYRIMAI ............................................................................................. 47

4.1. Licencijavimas ir leidimai ................................................................................................... 47

4.1.1. Elektros sektorius ......................................................................................................... 47

4.1.2. Gamtinių dujų sektorius ................................................................................................ 48

4.1.3. Šilumos sektorius ......................................................................................................... 50

4.1.4. Vandens sektorius........................................................................................................ 50

4.2. Rinkų stebėsena ................................................................................................................ 51

4.2.1. Atsinaujinančių išteklių energetikos sektorius ............................................................... 51



4.2.4. Šilumos sektorius ......................................................................................................... 53

4.2.5. Vandens sektorius........................................................................................................ 58

4.3. Rinkos tyrimai .................................................................................................................... 59



4.3.3. Nepriklausomi šilumos gamintojai ................................................................................ 60

5. REGULIUOJAMOS VEIKLOS APSKAITA, KAINODARA IR KAINOS ....................................... 62






6. NAUJŲ VARTOTOJŲ IR GAMINTOJŲ PRIJUNGIMAS ............................................................ 88






7. INVESTICIJŲ DERINIMAS ....................................................................................................... 94

3





8. ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA ................................................................................ 100

8.1. Atsinaujinančių išteklių energetikos sektorius .................................................................. 101

8.2. Elektros sektorius ............................................................................................................ 102

8.3. Gamtinių dujų sektorius ................................................................................................... 108

8.4. Šilumos sektorius ............................................................................................................ 111

8.5. Vandens sektorius ........................................................................................................... 116

9. VARTOTOJŲ TEISIŲ IR TEISĖTŲ INTERESŲ GYNIMAS ..................................................... 117

9.1. Vartotojų skundai ............................................................................................................. 117

9.1.1. Atsinaujinančių išteklių energetikos sektorius ............................................................. 119

9.1.2. Elektros sektorius ....................................................................................................... 119

9.1.3. Gamtinių dujų sektorius .............................................................................................. 120

9.1.4. Šilumos sektorius ....................................................................................................... 121

9.1.5. Vandens sektorius...................................................................................................... 123

9.2. Ikiteismine tvarka išnagrinėti skundai ............................................................................... 123

9.3. Paslaugos vartotojams .................................................................................................... 124

10. INFORMACINĖ VEIKLA ....................................................................................................... 126

11. BENDRADARBIAVIMAS ....................................................................................................... 131

11.1. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas Lietuvoje ................................................................ 131

11.2. Tarptautinis bendradarbiavimas ..................................................................................... 132

12. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS .............................................................................. 138

12.1. Darbo organizavimas ..................................................................................................... 138

12.2. Kvalifikacijos kėlimas ..................................................................................................... 140

12.3. Strateginio plano vykdymas ........................................................................................... 142

12.4. Finansavimas ir lėšų panaudojimas ............................................................................... 146

13. KOMISIJOS NUTARIMAI ...................................................................................................... 148

13.1. Norminiai teisės aktai .................................................................................................... 148

13.2. Individualūs teisės aktai ................................................................................................. 151

14. TEISMINIAI GINČAI .............................................................................................................. 169

14.1. Elektros sektorius .......................................................................................................... 169

14.2. Gamtinių dujų sektorius ................................................................................................. 170

14.3. Centralizuotai tiekiamos šilumos sektorius ..................................................................... 171

14.4. Vandens sektorius ......................................................................................................... 180

PRIEDAS. ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS APŽVALGA

4

Į jus žvelgia gerokai išaugęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kolektyvas,

skaičiuojantis jau 17-tus veiklos metus.

Pristatydami tai, ką svarbaus nuveikėme 2012 metais, šioje metinėje veiklos

ataskaitoje nutarėme atsisakyti įprasto įžanginio žodžio – vietoj jo rasite DELFI žurnalistės

Rasos Lukaitytės-Vnarauskienės parengtą interviu apie atliktus darbus ir ateities perspektyvas.

Kiekviena organizacija, kaip ir žmogus, su metais įgyja vis daugiau žinių ir išminties, išmoksta

atsijoti trumpalaikes realijas nuo ilgalaikių tendencijų. Gebėjimas į atliktus darbus pažvelgti iš šalies

– brandžios organizacijos požymis, kuri naujus iššūkius pasitinka su tvirtomis vertybėmis ir aiškiais

principais.

Tikimės, kad vartydami Komisijos 2012 metų veiklos ataskaitą rasite atsakymus į daugelį jums

svarbių ir aktualių klausimų.

Su pagarba Komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė

5

ĮŽANGINIS ŽODIS – INTERVIU

Komisijos pirmininkę D. Korsakaitę kalbina DELFI žurnalistė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė

Šilumos kainų lūžis Lietuvoje įvyktų, jei

didžiųjų miestų tiekėjai imtų gaminti

pigesnę šilumą iš biokuro ar atliekų ir

atsirastų konkurencija tarp gamintojų.

Tačiau specialiems įrengimams reikia

investicijų, o tam įtakos turi ir politikų

gyvenimas nuo rinkimų iki rinkimų,

įsitikinusi Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos (VKEKK)

pirmininkė Diana Korsakaitė. Interviu

DELFI ji tvirtino, kad šilumos tiekėjai

turėtų būti įstatymu įpareigojami

dalyvauti biokuro biržoje. Tai didintų

skaidrumą ir mažintų šio kuro kainą.

– Išgyvenome dar vieną didelių sąskaitų šildymo sezoną. Kaip manote, kiek tokių dar bus ir

kodėl nė viena valdžia neranda sprendimų šiuo klausimu?

– Na, Klaipėda susitvarkė. Ten šiuo metu yra daug tiekėjų, nors tam yra ir istorinių priežasčių, nes

šiame mieste nuo seno buvo įmonių, kurios parduodavo perteklinę šilumą tinklų operatoriui. Galbūt

dėl to jiems buvo lengviau apsispręsti įsileisti kitus nepriklausomus gamintojus. Beje, Klaipėdoje

gegužę oficialiai atsidaro nauja „Fortum“ šilumos gamykla.

O kituose didžiuosiuose miestuose veikia politinių ciklų veiksnys, nes tokie projektai yra ilgesni nei

viena kadencija ir, matyt, tai yra viena iš priežasčių, kodėl jie nestartuoja.

Svarbu kartą ir ilgam laikotarpiui valstybės mastu turėti nekeičiamą sprendimą, kokio modelio

siekiame. Jeigu į tą modelį eitume, tai anksčiau ar vėliau nueitume. Šiandien įstatyme įtvirtintas

trečias konkurencinės rinkos struktūros modelis, kai gamybos dalyje įteisinta konkurencija, o

vieningas supirkėjas aprūpina visus vartotojus. Taip yra įtvirtinta dvejus metus galiojančiame

įstatyme ir po truputį tai vyksta.

Pavyzdžiui, Vilniuje yra septynios ar aštuonios įmonės, kurios domisi šilumos gamybos

galimybėmis. Dalis jų šilumą norėtų gaminti iš biokuro, taip pat degindamos atliekas.

– Toks susidomėjimas rodo, kad Vilniuje yra erdvės uždirbti?

- Taip. Ypač vertinant tai, kad šiuo metu su didžiaisiais šilumos gamybos įrenginiais, deginančiais

dujas, Vilniuje kažko esminio nedaroma. Neinvestuojama į jų pertvarkymą, jie tiesiog veikia taip,

kaip veikia. Dabar įmanoma, investavus į biokuro įrenginius, šilumą pagaminti pigiau nei kainuoja

tik dujos.

– Jūsų nuomone, kas labiausiai trukdo didiesiems miestams pereiti prie biokuro?

- Sunku pasakyti, kodėl savivaldybės nepaskatina ir nemotyvuoja savo kontroliuojamų šilumos

tiekėjų pereiti prie biokuro, patvirtindamos naujas investicijas. Mes suprantame, kad investicijoms

reikia lėšų, tačiau jeigu gautume europinių pinigų padengti dalį, pageidautina, didžiąją dalį

investicijos, tuomet iškart sureaguotų visos sistemos kaina.

Jeigu investicijas šilumos tiekėjai turėtų finansuoti iš savo resursų bei paskolų, tuomet tokio greito

kainos mažėjimo nebūtų, nes reikėtų atpirkti kapitalo sąnaudas.

6

– Kokią dalį šilumos tokiam miestui kaip Vilnius būtų efektyviausia pasigaminti iš biokuro?

Kokią įtaką tai turėtų galutinei kainai?

– Manau, 40-50 proc., bet mes visada sakėme, kad kuras turi būti diversifikuotas, kad nebūtų

priklausomybės nuo vienos kuro rūšies. Įtaka kainai priklausytų nuo to, ar būtų naudojami

europiniai, ar įmonės pinigai. Dabar Vilniuje šilumai gaminti naudojama maždaug 10-11 proc.

biokuro.

– Biokuras pateikiama kaip reali Lietuvos energetikos nepriklausomumo alternatyva, tačiau

biokuro rinką šiuo metu krečia skandalai, kurie praskleidžia paslapties širmą – Finansinių

nusikaltimų tyrimų tarnybos kratos, premjero Algirdo Butkevičiaus žodžiai, kad šios rūšies

kuras Kaune šilumos neatpigino, prezidentės Dalios Grybauskaitės kritika dėl skaidrumo

stokos. Ar viskas čia tvarkoje ir jei ne, kokias problemas matote?

– Jūs palietėte du aspektus – nepriklausomų šilumos gamintų segmentą ir biokuro rinką.

Esu įsitikinusi, kad konkurencija gali turėti reikšmingos įtakos šilumos kainai, ir tam reikalingi rinkos

struktūros pokyčiai kiekvienoje konkrečioje sistemoje. Tiesa, kol kas į didžiuosius miestus atėjus

labai mažiems gamintojams, sistemos kaina nesureagavo, nes įėjusieji yra per maži. Pavyzdžiui

Kaune, visi mažieji nepriklausomi gamintojai sudaro apie 3 proc. rinkos, ir netgi jeigu jie gerokai

sumažintų savo kainą, įtaka visos sistemos kainai iš esmės būtų nejaučiama. Tačiau Klaipėdos

pavyzdys rodo, kad jei rinkos struktūra yra artima konkurencinei, įėjus į rinką naujam žaidėjui,

šilumos supirkimo kaina išsyk keičiasi.

Kol kas biokuras naudojamas ne tokia didele apimtimi, kokios norėtųsi ir kokios siekiama įstatymu.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme pasakyta, kad 2020 m. turėtume turėti 60 proc.

vietinių ir atsinaujinančių išteklių, naudojamų centralizuoto šildymo sistemose. Praėjusių metų

rezultatas – 25 proc.

Mūsų įsitikinimu, skaidrumą rinkoje turėtų padidinti šimtaprocentinė biokuro biržos išnaudojimo

galimybė.

– Kas trukdo jai veikti taip, kaip buvo tikėtasi?

– Ką reiškia, buvo tikėtasi? Na, įsteigiame biržą, patvirtiname reglamentus ir pirkėjams bei

pardavėjams sakome: „Ateikite ir dalyvaukite“. Dabar pirkėjai – šilumos tiekimo įmonės ir

pardavėjai, kurių yra nemažai, nors didieji yra du-trys, turi ilgalaikius kontraktus. Pirmiausiai reikėtų

spręsti dėl ilgalaikių tiekimo sutarčių ir ar birža turi pakankamus įgaliojimus užtikrinti biokuro

tiekimą tomis apimtimis, kurios yra reikalingos tam tikru metu.

Taigi, jeigu nebus reguliuojamoms kompanijoms įpareigojimo pirkti per biržą, tai startiniu

pereinamuoju laikotarpiu, kuris gali užsitęsti neribotą laiką, visiškai nėra intereso eiti į biržą.

Vadinasi, reikalingas sprendimas dėl privalomumo. Mes manome, jeigu yra reguliuojama įmonė, ji

turėtų bent dalį produkcijos – 30-50 proc. – pirkti biržoje. Mano įsitikinimu, tai turėtų būti nurodyta

įstatymu.

Taip pat norint, kad biržoje vyktų prekyba, turi būti standartizuotos biokuro rūšys ar standartizuotas

produktas.

– Kodėl reikia standartizuoti? Atrodo, kad biokuras yra biokuras. Ar yra kas manipuliuoja

tuo ir perka arba parduoda kitokio pavadinimo prekę?

- Biokuras gali būti skiedros, kelmai, miško atliekos ar kitas mišinys, o jie turi savo tankumo,

drėgnumo ir kitas savybes. Labai svarbu standartizuoti, nes jeigu mes pasakome, kad biokuro

7

mišinys yra toks produktas, kuris pasižymi tam tikromis aiškiomis techninėmis savybėmis, pvz.,

konkrečia energetine verte, tuomet visiems biokuro gamintojams ir pardavėjams yra sudaromos

vienodos galimybės suformuoti produktą ir jį pateikti.

Bet jeigu nėra standartizuoto produkto, tai, kaip sako ekonomikos teorijos klasika – kiekvienas

tiekėjas stengiasi suteikti savo produkcijai išskirtinį bruožą ir taip susidaryti mikromonopoliją.

– Tai šiuo metu ir vyksta?

– Taip. Todėl mes ir sakome, kad reikia standartizuoti produktą.

– Kaip vyksta Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas dujų sektoriuje? Buvo pasigirdę

gandų, kad „Gazprom“ siūlo jį atidėti mainais į dujų kainos sumažinimą?

- Mūsų veiksmų tokie pranešimai ir tokia informacija niekaip neveikia. Mes turime įstatymą,

Vyriausybė nutarimą, su besiskaidančiumi operatoriumi esame pasitvirtinę šių planų įgyvendinimo

programą ir pagal ją vykdome tam tikrus žingsnius.

Rudenį buvo sudarytas skiriamasis balansas ir suformuotos dviejų kompanijų atskyrimo sąlygos,

kurioms mes vasarį pritarėme. Pagal šias sąlygas iki liepos pabaigos turi įsisteigti dvi bendrovės ir

atsidalinti turtą, darbuotojus ir veiklą. Tuomet nuo šių metų liepos pabaigos iki kitų metų spalio

pabaigos turi išspręsti nuosavybės klausimą, bet operacinis atskyrimas bus įvykęs šių metų liepos

pabaigoje.

– Tačiau jeigu Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas sustotų, nebeliktų prasmės turėti

terminalą?

- Kol kas nematau galimybių jam sustoti, nes viskas vyksta taip, kaip suplanuota. Norint pakeisti

dabar vykstantį procesą, turėtų būti labai rimti teisės aktų pakeitimai.

– Kaip apskritai vyksta suskystintų dujų terminalo projektas?

– VKEKK uždavinys buvo nustatyti ir įgalinti projekto vystymo bendrovę turėti tam tikrą kiekį lėšų,

kad projektas sėkmingai vyktų. Rudenį nustatėme priedą, kuris leis per dvejus metus surinkti iki

200 mln. Lt (114 mln. Lt šiemet ir 85 mln. Lt kitąmet – DELFI) terminalo projekto bendrovei. Šį

priedą moka visi dujų vartotojai.

– Ar nekyla sunkumų surenkant lėšas, nes jau priėmus sprendimą „Achema“ jam

prieštaravo?

– Yra asmenų, kurie apskundė sprendimą teismui ir dabar vyksta bylos. Teismo sprendimas visų

pirma, bus taikomas bylą suformavusiam asmeniui, bet kažkokiu būdu jis bus išplėstas ir visiems

kitiems mokėtojams. Tai yra labai svarbi byla ir labai svarbus teismo sprendimas.

– Jūs turite omenyje „Achemą“?

- Taip, „Achemą“.

– Rengiatės pristatyti metinę VKEKK veiklos ataskaitą. Kokį praėjusių metų sprendimą

pavadintumėte kritiniu, turėjusiu didžiausią įtaką vartotojams?

- Šiemet svarbiausias sprendimas buvo apsisprendimas pradėti formuoti taip vadinamą ilgo

laikotarpio padidėjimo sąnaudų modelį elektros tinklų paslaugoms. Jeigu turime konkurencingą

rinką, kainos savaime nukrenta tiek, kad jos būtų lygios ribinėms sąnaudoms.

8

Kadangi tinkluose konkurencijos neturime ir niekada neturėsime, mums reikia surasti būdą, kaip

prieiti prie ribinių sąnaudų. Vienas iš būdų, kuris plačiai naudojamas tinklinėse infrastruktūrose, yra

ilgo laikotarpio vidutinio padidėjimo sąnaudų modelis, kai pirmiausiai suprojektuojama, koks turėtų

būti teoriškai efektyviai veikiantis tinklas konkurencinėje rinkoje ir paskaičiuojamos tokio tinklo

paslaugų kainos.

Tokiu atveju, jeigu praeityje buvo padaryti neefektyvūs tinklo statybos sprendimai, vartotojai už tai

nebemokės. Antra, kainą maksimaliai priartinsime prie ribinių sąnaudų.

Trečia, mes išpainiosime tą maišalynę, kuri yra padaryta, operatoriams perkainavus turto vertę. Ši

finansinėje įmonių atskaitomybėje yra keturis kartus didesnė nei reguliacinėje atskaitomybėje, nuo

kurios ir skaičiuojamos nusidėvėjimo sąnaudos, kapitalo grąža.

Kitų metų vasarą žinosime, kokia turėtų būti sąnaudų apimtis ir paslaugų kaina. Šiuo metu dar

nežinome, koks turėtų būti rezultatas, ar jis labai skirsis nuo dabartinio reguliacinio rezultato. Tai,

kad turėsime įvertį, kiek turėtų kainuoti tinklo paslaugos, yra labai didelis žingsnis į priekį.

Taip pat galiu pasakyti, kad šiemet vartotojams sutaupėme daugiau nei 230 mln. Lt, didžiausia

dalimi tai lėmė sumažintas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tarifo (priskaičiuojamo prie

galutinės elektros kainos – DELFI) sumažinimas.

– O ką rodo kitų sektorių patirtis, koks būdavo realios ir teorinės kainos santykis?

– Visoje Europoje šis modelis naudojamas telekomunikacijų tinklui. Pagal modelį paskaičiuota

sąnaudų suma visada būdavo gerokai mažesnė už pagal faktinius istorines sąnaudas paskaičiuotą

sumą. Taip pat Jungtinėje Karalystėje šis modelis naudojamas kai kurių tinklo paslaugų kainodarai.

– Kalbant apie atsinaujinančiu elektros išteklius, kaip paaiškintumėte, kad 2011 m. metais

galiojo net iki 1,6 Lt/kWh supirkimo kaina ir buvo gauta 15 tūkst. paraiškų, o šiemet tarifą

teko sumažinti 40 proc.?

- 2011 metais galiojęs tarifas buvo nustatytas, berods, 2008 m. Kai 2011 m. buvo priimtas

Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymas, buvo matyti, kad sąlygos mažiesiems

atsinaujinančios energetikos plėtotojams yra tobulos. Jiems garantuotas nemokamas prijungimas

prie tinklo, pirmenybinis persiuntimas tinklais, 12 metų garantuotas supirkimo tarifas nuo momento,

kai gauna gamybos leidimą, nors tarifas užsifiksuoja gavus plėtros leidimą.

Kitaip tariant, išsiimu plėtros leidimą ir užsifiksuoja, kad mano pagamintos elektros supirkimo

tarifas bus x, bet aš tik po dvejų metų statysiu jėgainę ir tik tada pradėsiu naudoti šį tarifą.

Tarifą mes galėjome ir privalėjome koreguoti kartą per metus. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl

įvykus staigiam technologijų atpigimui tarptautinėse rinkose, kilo toks ažiotažas Lietuvoje.

Pavyzdžiui, iki 2012 m. vidurio paraiškų buvo, bet ne masiškai, 2011 m. paraiškų buvo tik

dešimtimis, nors galiojo dar geresnis tarifas.

Didžioji paraiškų dalis supuolė 2012 m. antroje pusėje, nes technologijų kaina jau buvo nukritusi,

bet tarifas nebuvo spėjęs sureaguoti, nes jis buvo tvirtinamas metams nuo sausio iki sausio.

Kai buvo pamatyta, kad tokios sąlygos yra labai geros ir kad įstatymas neribotai skatina mažąją

saulės energetiką, bet ekonomika to nebepaveš, buvo susizgribta, kad reikia pakeisti sąlygas.

Taigi dabar supirkimo tarifas fiksuojamas gamybos leidimo išdavimo momentu, jis gali kisti kas

ketvirtį.

9

Taip mes galime reaguoti į technologinius pokyčius, kita vertus, taip nesuteikiamos galimybės

mažiesiems energijos gamintojams gauti perteklinį pelną, nepagrįstą ir gaunamą atsitiktinumo

dėka.

Iš Energetikos ministerijos laukiame galutinio išaiškinimo, kaip traktuoti situaciją, kai pakeistas

įstatymas sako, jog kvota Lietuvai iš viso yra 10 megavatų, o instaliuota jau yra 55 megavatai, nes

ankstesnė įstatymo redakcija tai leido. Klausimas, kaip bus subsidijuojama virš kvotos esanti galia.

– Ar Lietuva vis dėlto taps saulės energetikos valstybe po 12 metų, kai bus baigtos mokėti

subsidijos?

– Viskas priklausys nuo to, ar saulės energijos technologija atpigs tiek, kad gamintojai galėtų be

subsidijų dalyvauti biržoje.

– Kokia Jūsų prognozė?

– Aš sakyčiau, kad taip greitai nespės. Kita vertus, faktas tas, kad tai yra greičiausiai besivystanti

technologija šiuo metu. Tie, kurie jau yra suinstaliavę modulius ir 12 metų gaus subsidijas, juk

modulio tarnavimo laikas yra 25 metai, kai kas sako, kad net iki 40 metų, jų investicijos bus

atsipirkusios ir jie galės pelningai dalyvauti biržoje. Tačiau ar tuo metu nauji dalyviai be subsidijų

galės ateiti į rinką, reikia palaukti ir pamatysime.

– Nauji įstatymai numatė didesnį VKEKK finansavimą, tačiau Jūsų atlyginimo politikai

didinti nesutinka (VKEKK pirmininkės atlyginimas be priedų neatskaičius mokesčių

4,5 tūkst. LT - DELFI). Kaip tai vertinate, kai jūs reguliuojamoje srityje vadovai uždirba iki

dešimt kartų daugiau, ar tai netrukdo dirbti?

– Ne, atlyginimo dydis netrukdo dirbti. Mes ne maži vaikai, visi žinojome, kur einame. Jeigu

įstatymo leidėjas laiko, kad mūsų darbas vertas tokių pinigų, vadinasi, jis tiek ir vertas. Mes

dirbame valstybės tarnyboje ne tik todėl, kad savo algalapyje turime kažkokį skaičių, dirbame todėl

kad galime keisti sistemą ir ją gerinti. Idėjų realizavimas yra gal net ir svarbesnis nei skaičius

algalapyje.

Šaltinis: R. Lukaitytė-Vnarauskienė „D. Korsakaitė siūlo receptą, kaip išeiti iš užburto „brangiausių šildymo

sezonų” rato“, 2013 m. balandžio 30 d , www.DELFI.lt.

10

SANTRAUKA

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 696 nauja redakcija išdėstė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatus. Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. XI-2215 atleido Joną Grigą iš Komisijos nario pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, ir 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. XI-2223 paskyrė Darių Biekšą Komisijos nariu.

*******

• Komisija parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimui naujos redakcijos Šilumos ūkio įstatymo projektą. • Komisija parengė ir pateikė Energetikos ministerijai 3 įstatymų pakeitimų projektus: - Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies pakeitimo projektą; - Energetikos įstatymo 8 straipsnio ir priedo papildymo įstatymo projektą; - Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimo projektą. • Komisija parengė ir pateikė Vyriausybei tvirtinti 3 nutarimų projektus: - Komisijos nuostatus; - Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašą; - Valstybės reguliuojamų kainų elektros energijos sektoriuje nustatymo principų aprašą. Komisija teikė pastabas ir pasiūlymus dėl 7 įstatymų pakeitimų projektų, 9 Vyriausybės nutarimų projektų, 11 ministro įsakymų projektų. 2012 metais Komisija posėdžiuose priėmė 461 nutarimą, iš jų 85 norminiai teisės aktai (metodikos, tvarkos).

******* Komisija parengė ir patvirtino (svarbiausi norminiai teisės aktai, pilnas sąrašas priede): - naujos redakcijos Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatai (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 21 d., Nr. O3-263). - Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodika (patvirtinta 2013 m. vasario 22 d. Nr. O3-41 ); - Rinkos kainos nustatymo metodika (patvirtinta 2012 m. kovo 19 d., Nr. O3-69); - Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir teikiamų paslaugų kokybės reikalavimai (patvirtinta 2012 m. birželio 8 d., Nr. O3-134); - Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašas (patvirtinta 2012 m. birželio 18 d., Nr. O3-155); - Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodika (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 14 d., Nr. O3-229); - Visuomeninių elektros energijos kainų, visuomeninio tiekimo paslaugos kainos ir jų viršutinių ribų nustatymo metodika (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 28 d., Nr. O3-280);

11

- Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodika (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 21 d., Nr. O3-255); - Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos nustatymo metodika (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 28 d., Nr. O3-279); - Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodika (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 28 d., Nr. O3-275); - Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašas (patvirtinta 2012 m. spalio 9 d., Nr. O3-294); - Reikalavimai naudojimosi gamtinių dujų perdavimo sistema taisyklėms ir naudojimosi gamtinių dujų skirstymo sistema taisyklėms (patvirtinta 2012 m. liepos 5 d., Nr. O3-178); - Reikalavimai naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklėms (patvirtinta 2012 m. gruodžio 21 d., Nr. O3-433), - Karšto vandens kainų skaičiavimo metodika (patvirtinta 2012 m. birželio 8 d. Nr. O3-132; patvirtinta 2012 m. lapkričio 9 d., Nr. O3-353); - Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją didžiausių tarifų nustatymo metodika (patvirtinta 2012 m. gegužės 14 d., Nr. O3-106); - Taikinamojo tarpininkavimo taisyklės (patvirtinta 2012 m. spalio 16 d., Nr. O3-308).

******* • 2012 metais Komisija išnagrinėjo ir pateikė išsamius raštiškus atsakymus į 872 vartotojų skundus ir prašymus (2011 metais – 914, 2010 metais – 744, 2009 metais – 336); • atsižvelgiant į viešoje erdvėje vykstančias diskusijas ir ugdant rinkos dalyvių kompetenciją energetikos srityje, buvo parengtos ir paskelbtos 7 viešosios konsultacijos aktualiais teisės aktų taikymo klausimais (2011 metais – 10); • 2012 metais įvyko 44 Komisijos posėdžiai, juose apsvarstyti 383 klausimai ir priimtas 461 nutarimas; • Komisija 2012 metais parengė ir išplatino 389 informacinius pranešimus, iš jų 129 dėl energetikos sektoriaus reguliavimo sąlygų (2011 metais atitinkamai 228 ir 70); • 2012 m. rugsėjo 3 d.– spalio 31 d. atlikta į Komisiją besikreipiančių interesantų anoniminė apklausa, kurios rezultatai parodė, kad didžioji dauguma interesantų teigiamai vertina aptarnavimo Komisijoje kokybę: 51 proc. respondentų nurodė, kad į rūpimus klausimus buvo atsakyta kvalifikuotai, 47 proc. – pakankamai kvalifikuotai ir tik 2 proc. nebuvo patenkinti gauto atsakymo turinio išsamumu.

******* Komisijos sprendimai 2012 metais sąnaudų apskaitos ir kainodaros priežiūros srityje įgalino vartotojus sutaupyti daugiau kaip 230 mln. Lt. (2011 metais – 307 mln. Lt). Pagal sektorius šie sprendimai pasiskirstė taip:

12

• elektros energijos vartotojai sutaupys apie 182,915 mln. Lt (2011 metais – 237 mln. Lt). Komisija elektros energetikos sektoriuje reguliavimą taiko virš 200 ūkio subjektų atžvilgiu. 2012 metais buvo atliekami kainų metiniai perskaičiavimai 22 ūkio subjektams; • gamtinių dujų vartotojai sutaupys 8 mln. Lt (2011 metais – 32,5 mln. Lt). Komisija gamtinių dujų sektoriuje kainų reguliavimą taiko 6 ūkio subjektų atžvilgiu. 2012 metais buvo atliekami perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų metiniai perskaičiavimai. 2012 metais, atsižvelgiant į 2011 metais pakeistą Gamtinių dujų įstatymą, gamtinių dujų tiekimo kainos yra nereguliuojamos; • šilumos energijos vartotojai sutaupys 38,9 mln. Lt. Komisija šilumos sektoriuje reguliavimą taiko 61 ūkio subjekto atžvilgiu. 2012 metais šilumos bazinės kainos dedamosios buvo nustatytos 17 subjektų, 31 subjektui atlikti savivaldybių tarybų ir įmonių nustatytų šilumos kainų dedamųjų patikrinimai bei 16 subjektų šilumos kainos dedamosios nustatytos vienašališkai (2011 metais šilumos bazinės kainos dedamosios nustatytos 19 subjektų bei atlikti šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimai 27 subjektams); • geriamojo vandens vartotojai sutaupys 3,06 mln. Lt (2011 metais – 1,7 mln. Lt). Komisija geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektoriuje reguliavimą taiko 75 ūkio subjektų atžvilgiu. 2012 metais Komisija suderino geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas 20 ūkio subjektų (2011 metais – 11 subjektų).

1 lentelė. Elektros energijos sektoriaus rodikliai

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. Pokytis

Sektoriaus dalyvių skaičius* 201 202 237 429 192

Elektros energijos sektoriaus pajamos per metus, mln. Lt

2.520 2.783 2.839 2.946

107

Elektros sektoriaus pardavimai natūriniais TWh

9,16 9,22 9,38 9,58

0,2

Elektros sektoriaus investicijos iš viso, mln. Lt

374,1 332,7 328,9 392** 63,1

* dalyvių skaičius su nepriklausomais tiekėjais ir gamintojais ** planinės investicijos

Šaltinis: Komisija.

13

2 lentelė. Elektros sektoriaus viršutinių kainų ribų dinamika, ct/kWh

Ūkio subjektas

Galiojusi

2012 m.,

ct/kWh

Ūkio

subjekto

projektas,

ct/kWh

Komisijos

nustatyta

2013 m.,

ct/kWh

Skirtumas

nuo ūkio

subjekto

projekto,

proc.

Nepripažinta

sąnaudų,

mln. Lt

LITGRID AB, perdavimas 2,32 2,32 2,415 +4,1 +9,3

AB LESTO, skirstymas, VĮ/ŽĮ 4,89/6,39 4,8/6,34 4,747/6,219 -1,1/-1,9 -6,734/-6,394

UAB „E-Tinklas“, skirstymas, VĮ/ŽĮ 3,25/2,86 3,95/4,24 3,08/3,31

-22,03/-

21,93 0,17/0,147

AB „Achema“ 13,72/8,06 16,8/11 16,84/11,07 +0,24/+0,64 0,003/0,002

AB „Akmenės cementas“, skirstymas

VĮ/ŽĮ 2,5 2,5 2,25 -10 0/0,00002

AB „Lifosa“, skirstymas, VĮ/ŽĮ 5,31/8,39 6,3/9,58 6,02/9,43 -4,44/-1,57 0/0

AB „Lietuvos energija“ (AB Lietuvos

elektrinė), tretinio rezervo kaina

LT/MW/h

12,2 16,25 16,25 - -

AB „Lietuvos energija“(Kruonio HAE)

antrinio rezervo kaina LT/MW/h 11,71 13,66 13,56 -0,7 -0,2


elektrinė), energijos kaina ct/kWh 37,27 49,03 49,03 0 -


elektrinė), sąnaudos elektros

energijos tiekimo saugumui ir

sistemos rezervams užtikrinti (mln.

Lt) (VIAP)

398,266 571,525 412,193 -27,88 -159,332

Atominės energetikos darbo

saugumui užtikrinti (mln. Lt) (VIAP) 0 19,180 0 -100 -19,180

Skirstomojo tinklo parengimas

atsinaujinančių energijos išteklių

gamybos integravimui (mln. Lt)

(VIAP)

0,168 0,452 0,452 0 -

Termofikacinių elektrinių rėmimui

(mln. Lt) (VIAP) 117,16 168,202 166,182 -1,2 -2,02

Iš viso: -182.915


3 lentelė. Gamtinių dujų sektoriaus rodikliai

2009 m. 2010 m. 2011 m.

2012 m. Pokytis

Licencijuotų sektoriaus dalyvių skaičius 7 13 (5*) 15 (7*) 19 (11*) +4

Dujų sektoriaus pajamos per metus,

mln. Lt 1.663 2.254 2.407

2.521 +115 (4.5%)

Dujų sektoriaus pardavimai natūriniais,

mln. m3

2.681 3.069 3.375 3.281

-94 (-2.79%)

Dujų sektoriaus investicijos iš viso, mln. Lt 92 118 64,6 156 91.4 (141.7%)

*- licencijuojamos veiklos nevykdė


14

4 lentelė. Gamtinių dujų sektoriaus infrastruktūrinių paslaugų kainų viršutinių

ribų dinamika, Lt už tūkst. m3

Ūkio subjektas Iki

2010-12-31

Iki

2011-12-31

Nuo

2012-01-01

Nuo

2013-01-01

Pokytis,

proc.

AB „Lietuvos dujos“, tiekimas* 53,70 51,69 - -

AB „Lietuvos dujos“,

transportavimas 207,46 200,17 207,11 261,12 26,1

UAB „Dujotekana“, tiekimas* 44,32 42,75 - -

UAB „Fortum Heat Lietuva“,

tiekimas* 7,06 7,00 - -

UAB „Fortum Heat Lietuva“,

skirstymas 134,40 136,95 150,53 150,26 -0,2

UAB „Haupas“, tiekimas* 91,00 85,33 - -

UAB „Intergas”, skirstymas 92,64 83,87 85,65 82,52 -3,7

UAB „Intergas”, tiekimas* 7,34 9,65 - -

UAB „Druskininkų dujos",

skirstymas 1213,2 1383,3 1446,55 1449,7 0,2

UAB „Druskininkų dujos", tiekimas* 119,07 134,92 - -

AB agrofirma „Josvainiai“,

skirstymas

54,42 59,27 65,17 10

*- nuo 2012 metų nereguliuojama.

Šaltinis: Komisija

5 lentelė. Šilumos sektoriaus rodikliai

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. Pokytis

Sektoriaus dalyvių skaičius 58 58 59 61 2

Šilumos sektoriaus pajamos per metus, mln. Lt 1.707 1.708 1.696 2.094 +23,5%

Šilumos sektoriaus pardavimai, GWh 7748 8175 7279 7913 +8,7%

Šilumos sektoriaus investicijos iš viso, mln. Lt 148 222 324 199 -38,6%


Dalyvių skaičius 61 (51 šilumos tiekėjas, 9 reguliuojami gamintojai, 1 karšto vandens tiekėjas).

15

6 lentelė. Šilumos sektoriaus kainų / sąnaudų palyginimas


7 lentelė. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektoriaus rodikliai

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Pokytis,

proc.

Sektoriaus dalyvių skaičius 73 73 73 75 2,7

Sektoriaus pajamos už metus mln. Lt 404,6 412,4 421,1 438,5 4,1

Sektoriaus pardavimai, mln. m3

geriamojo vandens 91,16 89,07 88,6 89,4 0,9

nuotekų 85,74 85,11 85,3 86,7 1,6

Vandens sektoriaus investicijos iš viso, mln. Lt 552 443 527 293 -44,4


Ūkio subjektai, kuriems 2012

m. nustatytos šilumos bazinių

kainų dedamosios

Galiojusi

kaina,

ct/kWh

Ū. s.

projektas,

ct/kWh

Komisijos

nustatyta,

ct/kWh

Kainos

pokytis nuo

ū. s.

projekto,

proc.

Komisijos

sumažintos

sąnaudos,

tūkst. Lt

UAB „Axis Industries“ 22,30 24,18 21,43 -11,4 -633,0

Balterma ir ko, UAB 30,06 32,24 28,82 -10,6 -655,9

AB „Grigiškės“ 21,16 19,99 13,98 -30,1 -2546,0

AB „Kauno energija“ 29,94 29,80 28,65 -3,9 -15384,6

AB „Klaipėdos energija“ 25,78 26,23 25,30 -3,5 -8352,9

Lietuvos energija, AB 12,30 17,47 15,19 -13,1 -3757,2

UAB „Litesko“ filialas „Biržų

šiluma“ 30,97 32,58 29,32 -10,0 -656,3

UAB „Litesko“ filialas „Telšių

šiluma“ 29,01 32,47 28,97 -10,8 -1855,4

AB „Matuizų plytinė“ 18,30 17,04 16,46 -3,4 -3532,8

UAB „Nemėžio

komunalininkas“ 27,90 36,56 31,65 -13,4 -2108,5

AB „Panevėžio energija“ 25,89 23,72 23,46 -1,1 -1163,6

UAB „Plungės šilumos tinklai“ 24,26 25,24 22,37 -11,4 -1849,3

AB „Simega“ 13,79 13,89 13,41 -3,5 -161,4

AB „Vilniaus paukštynas“ 19,09 24,80 20,17 -18,7 -286,8

AB „Šiaulių energija“ 29,32 26,16 25,51 -2,5 -2699,1

UAB „Šilutės šilumos tinklai“ 24,08 24,55 21,83 -11,1 -1896,8

UAB „Širvintų šiluma“ 18,69 19,32 19,44 +0,6 +41,9

Komisija 27 šilumos tiekimo įmonėms atliko šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimą +8608,2

Iš viso: -38889,5

16

8 lentelė. Vandens sektoriaus vidutinių kainų / sąnaudų palyginimas (tiems ūkio

subjektams, kuriems Komisija suderino kainas 2012 metais)

Ūkio subjektas Galiojanti

kaina, Lt/m3

Ū. s.

projektas,

Lt/m3

Komisijos

suderinta,

Lt/m3

Skirtumas

nuo ū. s.

projekto,

proc.

Nepripažinta

sąnaudų,

tūkst. Lt

UAB „Šiaulių vandenys“ 5,99 6,02 6,34 5,3 1.750

UAB „Kalvarijos komunalininkas“ 5,27 10,99 6,13 -44,2 -850

UAB „Mažeikių vandenys“ 5,53 5,96 6,01 0,9 629

UAB ,,Kretingos vandenys“ 8,52 8,32 8,56 2,9 214

UAB ,,Dzūkijos vandenys" 4,88 6,70 6,29 -6,1 -766

UAB ,,Vilkaviškio vandenys" 6,24 9,22 7,37 -20,1 -1.265

UAB ,,Giraitės vandenys" 5,68 7,66 7,56 -1,3 -86

UAB ,,Elektrėnų komunalinis ūkis" 5,42 5,39 5,42 0,6 -81

UAB ,,Prienų vandenys" 7,67 11,55 10,66 -7,7 -282

UAB ,,Kauno vandenys" 4,18 4,77 4,65 -2,5 892

UAB ,,Kazlų Rūdos komunalininkas" 6,38 8,34 7,41 -11,2 -21

UAB ,,Kelmės vanduo" 6,16 7,73 6,81 -11,9 -57

UAB ,,Likėnų vandenys" 14,74 16,22 5,43 -66,5 -108

UAB ,,Palangos vandenys" 7,28 7,60 7,17 -5,6 -1.498

UAB ,,Tauragės vandenys" 7,07 7,86 7,33 -6,7 87

UAB ,,Ukmergės vandenys" 6,09 7,27 7,25 -0,3 35

UAB ,,Širvintų vandenys" 7,89 9,51 9,21 -3,2 -82

VĮ ,,Visagino energija" 5,29 7,92 8,96 13,1 -934

Pravieniškių pataisos namai-atviroji

kolonija 1,98 2,97 2,75 -7,4 -136

UAB ,,Radviliškio vanduo" 7,42 8,47 8,00 -5,5 -500

Iš viso nepripažinta sąnaudų:

-3.058


17

1. KOMISIJOS MISIJA, TIKSLAI

Komisijos misija – užtikrinti vartotojams energetinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, sudarant lygias veiklos sąlygas visiems rinkos dalyviams. 2012 m. vasario 10 d. Komisija paminėjo 15 metų veiklos sukaktį. Įvertinus sukauptą energetikos sektoriaus reguliavimo patirtį bei per artimiausius 10–15 metų laukiančius naujus iššūkius, suformuluotas strateginis Komisijos veiklos tikslas – užtikrinti ilgalaikę ir efektyvią energetinių sektorių nepriklausomo reguliavimo sistemą.

1 pav. Komisijos 2013–2015 metų strateginis tinklelis


Komisijos prioritetinės veiklos kryptys:

vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga; skaidrių, nediskriminacinių, prognozuojamų veiklos sąlygų sektoriuje užtikrinimas, skatinant

konkurenciją, savireguliaciją ir technologinę kaitą; subjektų veiklos efektyvumo didinimas, taikant skatinamąsias ekonominio reguliavimo bei

reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimo priemones; integracija į vieningos ES rinkos bei reguliavimo erdvę; skaidrumas, viešumas, atvirumas, lankstumas institucinėje veikloje.

Komisijos veiklos sritys:

ELEKTROS ENERGIJOS SEKTORIUS: iškastinis kuras 91,4 proc., atsinaujinantys

energijos ištekliai 8,6 proc.

18

ŠILUMOS ENERGIJOS SEKTORIUS: iškastinis kuras 73,4 proc., atsinaujinantys energijos

ištekliai 26,6 proc.

GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIUS: iškastinis kuras 100 proc.

GERIAMOJO VANDENS IR NUOTEKŲ SEKTORIUS: atsinaujinantys energijos ištekliai

100 proc.

TRANSPORTO (KELTŲ PER KURŠIŲ MARIAS) SEKTORIUS: iškastinis kuras 100 proc.

2 pav. Komisijos veiklos sritys


Šiuo metu Komisijai vadovauja jau trečiasis Komisijos pirmininkas – Diana Korsakaitė, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu penkerių metų kadencijai paskirta 2010 m. sausio 21 d. Komisijos nariai – Danas Janulionis (pirmininko pavaduotojas), Žilvinas Klimka, Vygantas Vaitkus, nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. Komisijos nariu paskirtas Darius Biekša, kuris pakeitė Komisijos narį Joną Grigą, pasibaigus įgaliojimų laikui. Per 16 metų Komisijos nariais buvo paskirta 11 energetikos, ekonomikos, teisės ekspertų. 2012 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 696 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nauja redakcija išdėstė Komisijos nuostatus. Komisijos nariai 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. O3-269 pasiskirstė kuruojamos veiklos sritimis taip: - Komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė vadovauja Komisijos darbui ir kuruoja elektros bei atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus klausimus; - Komisijos pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis kuruoja centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens, geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo sektorių kainų nustatymo ir

19

metodologijos, taip pat transporto bei visus klausimus, susijusius su Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo taikymo sritimi; - Komisijos narys Darius Biekša kuruoja šilumos vartotojų skundų nagrinėjimą ir klausimus, susijusius su šilumos tiekėjų pateiktais investicijų projektais bei nepriklausomų šilumos gamintojų veikla; - Komisijos narys Žilvinas Klimka kuruoja korupcijos prevencijos klausimus; - Komisijos narys Vygantas Vaitkus kuruoja teisėkūros ir teisės taikymo bei gamtinių dujų sektorius.

20

2. ENERGETIKOS SEKTORIAUS REGULIAVIMO TEISINĖS APLINKOS POKYČIAI

Komisija parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimui naujos redakcijos Šilumos ūkio įstatymo projektą. Komisija parengė ir pateikė Energetikos ministerijai 3 įstatymų pakeitimų projektus: Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies pakeitimo projektą; Energetikos įstatymo 8 straipsnio ir priedo papildymo įstatymo projektą; Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimo projektą. Komisija parengė ir pateikė Vyriausybei tvirtinti 3 nutarimų projektus: Komisijos nuostatus; Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašą; Valstybės reguliuojamų kainų elektros energijos sektoriuje nustatymo principų aprašą. Komisija teikė pastabas ir pasiūlymus dėl 7 įstatymų pakeitimų projektų, 9 Vyriausybės nutarimų projektų, 11 energetikos ministro įsakymų projektų. 2012 metais Komisija posėdžiuose priėmė 461 nutarimą, iš jų 85 norminiai teisės aktai (metodikos, tvarkos). Dėl derinamų ar tvirtinamų teisės aktų projektų Komisija paskelbė 75 viešąsias konsultacijas, iš jų 11 – pakartotinės. Visos rinkos dalyvių ir suinteresuotų asmenų teiktos pastabos ir pasiūlymai skelbiami viešai.

2.1. Atsinaujinančių išteklių energetikos sektorius Komisija, išnagrinėjusi Energetikos ministerijos 2012 m. rugpjūčio 8 d. pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, teikdama pastabas atkreipė projekto leidėjų dėmesį į elektros energijos gamintojų, kurių elektrinių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW (toliau – Maži gamintojai), įtraukimą į bendrą skatinimo kvotą. Komisija pažymėjo, kad paliekant esamą skatinimo kvotos dydį atsiras Mažų gamintojų, kurie negalės pasinaudoti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje numatytomis skatinimo priemonėmis, nes nebebus laisvos skatinimo kvotos. Tuo pačiu gamintojai, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 30 kW, praras teisę dalyvauti skatinimo kvotų ir fiksuoto tarifo paskirstymo aukcione. Komisija, atsižvelgdama į kylančias praktines problemas taikant Įstatymo nuostatas, papildomai pabrėžė esmines problemas ir teikė siūlymus: • koreguoti „gamintojų“ sąvoką, nustatant / apjungiant ar priskiriant generavimo įrenginius juos nuosavybės teise valdančiam asmeniui; • numatyti reikalavimus, kuriuos turi atitikti integruota į pastatą saulės šviesos energijos elektrinė ir subjektą, kuris turėtų nustatyti, jog saulės elektrinė yra integruota; • numatyti draudimus / sankcijas gamintojams, dirbtinai išskaidžiusiems žemės sklypą ir generavimo šaltinius, siekiantiems didesnio skatinimo priemonių pasinaudojimo; • 40 proc. ribojimą nuo maksimaliai leidžiamos prijungti generuojančių šaltinių galios taikyti ir vienam aukciono laimėtojui, nurodžiusiam mažiausią pageidaujamą fiksuotą tarifą; •„Maksimaliai leidžiamos prijungti generuojančių šaltinių galios regione“ sąvokos keitimas į „Didžiausią leistiną skatinimo kvotą, numatytą regione“; • numatyti galimybę gamintojui įrengti didesnės galios elektrinę ar elektrinių parką, bet tuo pačiu numatyti, kad fiksuoto tarifo dydis, laimėtas aukcione, taikomas tik ta dalimi, kuriai aukcione laimėta skatinimo kvota; • išbraukti Įstatymo 11 straipsnio 7 punktą, t. y. atsisakyti vertinti atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus;

21

• numatyti principus, draudžiančius elektros energijos gamintojams, pasinaudojusiems skatinimo priemonėmis, skatinimo laikotarpiu pakeisti elektrinės tipą, keičiant naudojamą atsinaujinančių išteklių rūšį elektros energijai gaminti į iškastinį kurą; • detalizuoti Įstatymo 14 straipsnio 16 dalį, nurodant gamintojus, kurie gali pasinaudoti išimtimi nepasirašyti ketinimų protokolo ir gauti supaprastintas prijungimo sąlygas; • apibrėžti perteklinės elektros energijos supirkimo laikotarpį ir fiksuoto tarifo taikymą perteklinės elektros energijos gamintojams; • nustatyti biodujų gamintojams, tiekiantiems biodujas į gamtinių dujų sistemas, supirkimo tarifo užfiksavimo momentą bei skatinamąjį laikotarpį. Taip pat sekti teisinio reguliavimo sistemiškumą ir tiksliai teisės aktuose apibrėžti, iš kokių lėšų / fondų finansuojama biodujų gamyba bei kaip padengiami biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie gamtinių dujų sistemos kaštai; • tiksliai apibrėžti taikytino fiksuoto tarifo dydžio užfiksavimo momentą Mažam gamintojui, t. y. numatyti, kad fiksuoti tarifai taikomi tokie, kurie galioja leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dieną; • nustatyti instituciją, kuri įvertintų, jog naudojama biomasė neturi priemaišų, kurios nelaikytinos biomase, ar koks priemaišų kiekis leistinas; • numatyti, koks procentas šiukšlių turėtų būti superkamas energijai gaminti (elektros, šilumos), kokios šiukšlės (rūšiuotos ar nerūšiuotos) būtų superkamos, kaip būtų įrodomas nupirktas ir sunaudotas rūšiuotų (ar nerūšiuotų) atliekų kiekis, kaip už energijos gamybą, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, turėtų būti mokama elektros energijos gamintojams. Komisija, išnagrinėjusi Energetikos ministerijos derinti pateiktą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (patvirtinta 2013 m. sausio 17 d., Nr. XII-169) pakartotinai atkreipė dėmesį į asmenų, jau gavusių plėtros leidimus, teisėtų lūkesčių principą ir iš šio principo kylantį poreikį išsamiai apsvarstyti galimybes suderinti skatinimo kvotos dydį ir esamuoju metu jau išduotų Leidimų plėtoti skaičių. Taip pat Komisija pastebėjo, kad Įstatymo 20 straipsnio 5 dalis taikoma nediskriminaciniu pagrindu visoms technologijoms, todėl dėl neatsispindinčių realių kaštų mažėjimų ir dėl vykstančios sparčios technologinės pažangos atsiranda problemų dėl fiksuotų tarifų dydžių tikslumo. Komisija teikė siūlymus Vyriausybės nutarimo „Dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (patvirtinta 2012 m. liepos 4 d., Nr. 827) projektui: • numatyti tvarką, kaip elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, yra superkama iki leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos; • numatyti subjektą bei tvarką, kaip nustatomas elektros energijos kiekis, suvartojamas šilumos siurblių darbui užtikrinti; • pabrėžta problematika dėl šilumos siurbliams taikomos paramos – dėl fondo šilumos siurblių darbui suvartojamos elektros energijos lengvatiniam tarifui nustatyti, numatyti subjektą, kuris turi užtikrinti, kad šilumos siurbliai atitinka numatytus Europos Sąjungos standartus; taip pat nustatyti mechanizmą dėl šilumos siurblių registro, registro administratoriaus, leidimų eksploatuoti išdavimo tvarkos; • numatyti subjektą, kuris atlieka bendrą kontrolę, kad gamintojams nebūtų suteikiama dviguba parama. Taip pat aiškiai nustatyti, kurie subjektai ir kuriems subjektams teikia informaciją apie gautą paramą iš finansavimo programų; • numatyti sąlygas ar tvarką, kaip Energetikos ministerija prižiūri, tvarko, sistemina ir (ar) skelbia informaciją apie gamintojus, pasinaudojusius dviguba paramos schema, ar stebi atskirų skatinimo priemonių įgyvendinimo tinkamumą; • numatyti tolesnius veiksmus dėl investicijų į elektros tinklų plėtrą, rekonstrukciją ir kt. ta dalimi, kuri reikalinga atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius elektros energijos gamybos įrenginius prijungti prie elektros tinklų, kurios būtų priskiriamos investicijoms, atliekamoms Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti; • numatyti gamybos įrenginių prijungimo išlaidų kompensavimo tvarką tais atvejais, kai prijungiamas elektros energijos gamintojas turi galimybę naudoti diversifikuotą kuro struktūrą, t. y. naudoti atsinaujinančius ir neatsinaujinančius energijos išteklius vienu metu; • dėl biodujų gamybos ir biodujų įrenginių prijungimo prie dujų sistemų, kurie yra viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (toliau – VIAP), tačiau VIAP teikimo mechanizmas gamtinių dujų

22

sektoriuje nenumatytas, todėl turėtų būti atliekami atitinkamų teisės aktų pakeitimai, kad būtų išvengta prieštaravimų ir išlaikytas teisinio reguliavimo sistemiškumas bei aiškumas. Komisija, išnagrinėjusi Energetikos ministerijos pateiktą derinti energetikos ministro įsakymo ,,Dėl paskirtosios įmonės atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą, kuriame apibrėžiama energetikos įmonių, pretenduojančių tapti vieningu elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, supirkėju, atrankos tvarka, pateikė pastabas: • nenumatytas subjektas, superkantis elektros energiją iš gamintojų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, jei Energetikos ministerijai paskelbus kvietimą teikti prašymus dėl dalyvavimo atrankoje neatsiras atrankos dalyvių (įmonių); • didžiausią finansinio pajėgumo kriterijų numatyti kaip pagrindinį; • nurodyti ir nustatyti tvarką / taisykles, kuriomis remiantis bus nustatomi įmonių finansiniai pajėgumai; • įmonių atrankoje numatytas pirmumo kriterijus nėra objektyvus. Kriterijus turėtų būti taikomas tik tuo atveju, kai įmonių finansinio pajėgumo rodikliai yra vienodi, arba atsižvelgti į kitus galimus atrankos rodiklius, pavyzdžiui, įvertinti technologinį ir / ar vadybinį įmonių pajėgumą. Komisija teikė pastabas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų teikimo taisyklių patvirtinimo“ projektui: • subsidijos sąvoka turėtų būti apibrėžiama kaip gamintojui teisės aktų nustatyta tvarka apmokama elektros energijos kainos dalis; • nustatyti subsidijos atsisakymo tvarką; • numatyti aiškius reikalavimus, kuriais remiantis institucija būtų paskirta kaip kompetentinga įstaiga atlikti kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir panaikinimo priežiūrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827 patvirtinus Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašą bei 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 810 patvirtinus Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų regionų ir jiems priskirtų skatinimo kvotų sąrašą, Komisija pakoregavo ir nauja redakcija išdėstė Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 21 d., Nr. O3-263). Nuostatuose buvo atlikti šie esminiai pakeitimai: • apibrėžta „maksimaliai leidžiamų prijungti generuojančių šaltinių galia“ sąvoka; • įvestas neįprastai mažos pasiūlytos kainos patikros kriterijus; • patikslinti aukciono organizavimo bendrieji principai, neribojant to paties dalyvio dalyvavimo viename aukcione su skirtingais elektrinių projektais; numatant draudimą aukciono dalyviui su vienu ketinimų protokolo skirtingoms elektrinėms dalyvauti aukcione; • papildytas dokumentų, teikiamų į aukcioną, sąrašas; • patikslinti aukciono laimėtojo(-ų) išrinkimo kriterijai ir skatinimo kvotos padalinimo principai; • parengta gamintojo prašymo dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione forma; • numatyta nuostata, kad dalyvis pasiūlymą pageidaujamam fiksuotam tarifui privalo teikti neviršydamas fiksuotų tarifų didžiausių galimų dydžių, kurie galioja aukciono dokumentų ir pirminių pasiūlymų dėl fiksuoto tarifo registracijos procedūros pradžios metu; • numatyta, kad aukciono laimėtojas (ai) negali didinti elektrinės galingumo, nurodyto ketinimų protokole; • numatyta, kad aukciono laimėtojas (ai) gali mažinti elektrinės galingumą, tik jeigu paskelbus kelis aukciono laimėtojus gamintojo elektrinių prijungimas prie elektros tinklų riboja kito gamintojo elektrinių galimą prijungimą arba aukciono laimėtojui neužtenka skatinimo kvotos pagal pasiūlytos statyti elektrinės įrengtąją galią, arba skatinimo kvota laimėtojams paskirstoma proporcingai. Taip pat aukciono laimėtojas gali mažinti elektrinės galingumą, jei tokį sumažinimą lemia objektyvios techninės priežastys arba po aukciono laimėjimo įsigalioję teismų sprendimai, turintys įtakos leidžiamai instaliuoti ar eksploatuoti maksimaliai elektrinės galiai. Siekiant užtikrinti veiksmingą konkurenciją ir plėtrą atsinaujinančių išteklių energetikos srityje, Komisija papildomai pakoregavo Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus (patvirtinta 2012 m. gruodžio 28 d., Nr. O3-455), numatydama atvejį, kad aukcione gali dalyvauti vienas dalyvis. Taip pat pakoreguoti pagrindai, kada aukcionas laikomas neįvykusiu.

23

Komisija viešai paskelbė ir suderino 3 pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašus. Esminis reikalavimas aprašui – elektros tinklų operatorius privalo aiškiai ir iš anksto atskleisti visą informaciją, kuri reikšminga priimant sprendimą elektros energijos gamintojui, norinčiam prisijungti prie operatoriaus tinklų ir jau vykdančiam prijungimo darbus. LITGRID AB parengtas Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašas su Komisija suderintas 2012 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. O3-159. AB LESTO parengtas Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašas su Komisija suderintas 2012 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. O3-201. AB Achema parengtas Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašas su Komisija suderintas 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. O3-301. Komisija, siekdama teisinio aiškumo ir nuoseklumo bei norėdama išvengti neproporcingos finansinės ir administracinės naštos gamintojams, elektros energijos gamybai naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius, patvirtino Energetikos įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašo pakeitimus (patvirtinta 2012 m. gegužės 28 d., Nr. O3-120), numatant, kad: • elektros energijos rinkos operatoriaus technologiniai, vadybiniai ir finansiniai pajėgumai nėra vertinami; • atsisakyta nepriklausomų tiekėjų technologinių, vadybinių ir finansinių pajėgumų įvertinimo, kai yra išduodamas arba keičiamas leidimas vykdyti veiklą nepriklausomam tiekėjui; • elektros energijos gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius, kurių elektrinių įrengtoji galia yra ne didesnė nei 350 kW, suteikiant galimybę neteikti Komisijai audito išvados. Komisija taip pat atliko Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodikos pakeitimus (patvirtinta 2012 m. birželio 25 d., Nr. O3-174), įsigaliojusius 2012 m. birželio 26 d. Esminiai pasikeitimai: • biodujų jėgainės, gaminančios elektros energiją, pagal technologinius tipus išskirstytos į biodujų jėgaines, gaminančias elektros energiją iš sąvartynuose išgaunamų biodujų, ir biodujų jėgaines, gaminančias elektros energiją iš biodujų, išgaunamų anaerobiniu ar kitu būdu perdirbančias biodegraduojančias organinės kilmės atliekas ar substratus; • biodujų jėgainių tipai diferencijuojami pagal jėgainių įrengtąsias galias (pajėgumus), atsižvelgiant į tai, kiek galima pagaminti elektros energijos (kWh) iš vieno kub. metro dujų, patiekiamų į gamtinių dujų sistemą; • biodujų jėgainėms, gaminančioms elektros energiją, nustatomi tokie patys technologinio pajėgumo koeficientai, kaip nustatyti Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų nustatymo metodikoje biodujų gamintojams, tiekiantiems dujas į gamtinių dujų sistemą, atitinkamam technologijos tipui ir pajėgumui; • tiksliai apibrėžiamos integruotų į pastatus saulės jėgainių ir neintegruotų į pastatus saulės jėgainių sąvokos. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai, Komisija patvirtino Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodikos pakeitimus (patvirtinta 2013 m. vasario 22 d., Nr. O3-41). Esminiai pakeitimai: • tarifai bus perskaičiuojami 4 kartus per metus. Iki šių pakeitimų elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifai buvo nustatomi visiems metams; • keičiamas mažos elektrinės apibrėžimas: mažosios elektrinės įrengtoji galia ribojama iki 10 kW; • mažosioms elektrinėms bus taikomi perteklinės elektros energijos tarifai, kurie taip pat bus tvirtinami ne dažniau kaip 4 kartus per metus. Iki pakeitimų buvo taikomi fiksuoti tarifai; • pakeista prijungiamų objektų įrengtoji galia; • atsižvelgiant į sparčiai tobulėjančias technologijas, jų efektyvumo didėjimą pakeisti technologinio pajėgumo koeficientai.

24

2.2. Elektros sektorius Komisija teikė pastabas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo 2012–2016 metų plano patvirtinimo“ projektui, atkreipdama dėmesį, kad dalis priemonių įgyvendinama tarptautiniu lygmeniu, tačiau nėra nurodyta, ar pateiktas preliminarus lėšų poreikis yra bendras visoms šalims, įgyvendinančioms numatytas priemones, ar pateikiama lėšų dalis, kurią turės finansuoti Lietuvos Respublika. Taip pat daliai priemonių nebuvo numatytas net apytikslis ar prognozuojamas lėšų poreikis, todėl siekiant visapusiško Projekto išpildymo ir atsižvelgiant į pateiktų priemonių svarbą siūlyta patikslinti Projektą, nurodant bent preliminarų lėšų poreikį priemonėms. Komisija teikė pastabas 2012 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (patvirtinta 2012 m. birželio 21 d., Nr. XI-2084) dėl atominės elektrinės projekto įgyvendinimo bendrovės verslo santykio modelio ir apmokestinimo: • įvardytas prieštaravimas, kai, viena vertus, elektros energijos ir galios kaina nustatoma įvertinant su gamyba susijusias sąnaudas, o kitoje projekto dalyje į elektros energijos ir galios kainą papildomai įtraukiamos ir tos sąnaudos, kurios bus patirtos atominės elektrinės statybai, infrastruktūros plėtrai, kitoms reikiamoms investicijoms prieš atominei elektrinei pradedant elektros energijos gamybą; • nurodyta, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas kainų reguliavimas netaikomas, tačiau atitinkamai nėra nustatytas aiškus ir skaidrus kainos už atominėje elektrinėje pagamintą elektros energiją nustatymo mechanizmas, t. y. nėra nurodytas subjektas, atsakingas už tai, kad elektros energijos ir galios kaina yra nustatyta pagrįstai ir teisingai; • atkreiptas dėmesys, kad nėra numatytas subjektas, atsakingas už elektros energijos ir galios pardavimo kainos nustatymą, įvertinant sąnaudas, patirtas atominės elektrinės statybai, infrastruktūros plėtrai, kitoms reikiamoms investicijoms prieš atominei elektrinei pradedant elektros energijos gamybą; • numatyta, jog pateikiamas sąnaudų, kurios gali būti įskaičiuojamos į elektros energijos pardavimo kainą, nebaigtinis sąrašas, kurį, siekiant numatomo reguliavimo skaidrumo ir apibrėžtumo, vartotojų nediskriminavimo, piktnaudžiavimo ir nepagrįstų sąnaudų įtraukimo į elektros energijos pardavimo kainą išvengimo, siūlyta patikslinti ir numatyti baigtinį sąrašą; • pastebėta, kad vienoje Projekto dalyje buvo nustatyta, jog atominės elektrinės statybos sąnaudos gali būti įtraukiamos tik į elektros energijos galios pardavimo kainą, kitoje Projekto dalyje nurodyta, jog ne tik elektros energijos, bet ir galios pardavimo kaina nustatoma įvertinus minėtas sąnaudas; • siūlyta apsvarstyti galimybę, ar tokios apimties projektui yra tikslinga kasmet peržiūrėti nusidėvėjimo ir amortizacijos normatyvus; • siekiant ateityje išvengti galimų neapibrėžtumų, įtraukiant sąnaudas į elektros energijos ir galios pardavimo kainą, siūlyta patikslinti projektą, papildant nuostata, jog įtraukiamos tik tos darbo užmokesčio sąnaudos, kurios išimtinai susijusios su naujos atominės elektrinės statyba bei šioje elektrinėje pagamintos elektros energijos gamyba ir pardavimu. Analogiškai siūlyta patikslinti sąnaudų apimtį atitinkamuose punktuose; • vengiant neapibrėžtumo, galimų kilti praktinių taikymo problemų bei siekiant skaidrumo, siūlyta patikslinti, kad tik naujai statomos atominės elektrinės sąnaudos, susijusios su branduolinės (atominės) elektrinės eksploatavimo nutraukimu ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, įtrauktinos į elektros energijos pardavimo kainą; • nėra numatytas subjektas, kuris priima sprendimus pasirenkant vieną ar kelis iš Projekte nurodytų finansavimo šaltinių, turi nustatyti pasirinktų finansavimo šaltinių lėšų apimtį ir jų paskirstymo santykį; • siekiant skaidraus ir aiškaus teisinio reguliavimo, siūlyta patikslinti, kuri elektros energijos tarifo dedamoji dalis turima omenyje, kuria, be kitų finansavimo šaltinių, bus finansuojama atominės elektrinės projekto įgyvendinimo dalis. Komisija teikė pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ projektui (patvirtinta 2012 m. birželio 20 d., Nr. 723): • siekiant aiškumo ūkio subjektams, ketinantiems vykdyti licencijuojamą veiklą, siūlyta numatyti, kad elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijose turi būti nurodoma

25

teritorija, kurioje šių licencijų turėtojai turi išskirtines licencijoje nurodytos veiklos vykdymo teises ir pareigas; • atkreiptas dėmesys, kad būtina suderinti terminą išduotai licencijai tikslinti ir dublikatams išduoti, kaip analogiškai buvo numatyta jau galiojančiose Licencijų išdavimo taisyklėse gamtinių dujų sektoriuje; • pasiūlyta numatyti dokumentų, kuriuos turi pateikti asmuo, siekiantis verstis elektros energetikos sektoriuje licencijuojama skirstymo veikla, sąrašą, taip užtikrinant teisinį tikrumą ir apibrėžtumą, vienareikšmiškai suprantamus ir tinkamai taikomus reikalavimus asmeniui, siekiančiam verstis licencijuojama skirstymo veikla; • kol neatliktas perdavimo veiklos atskyrimas, buvo pasiūlyta numatyti nepriklausomo sistemos operatoriaus paskyrimo tvarką. Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 3 punktas numato, kad Komisija prireikus rengia ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus. Komisija parengė Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašo projektą, kurį, suderinusi su suinteresuotais asmenimis, pateikė Vyriausybei. Projekte įtvirtintos šios esminės nuostatos: • numatyti ūkio subjektų, dalyvaujančių reguliuojamame elektros energetikos sektoriuje, apskaitos atskyrimo principus bei sąnaudų paskirstymo principus. Apskaitos atskyrimas bei tinkamas sąnaudų paskirstymas užkerta kelią kryžminiam subsidijavimui tarp ūkio subjekto teikiamų paslaugų kainodaros, o kartu užtikrina prielaidas veiksmingai konkurencijai formuotis elektros energijos gamybos ir tiekimo srityse; • nustatyti ribojančių veiksnių sąrašą, taikytiną sąnaudų grupėms ir jų apimčiai, padengtinai per reguliuojamos veiklos kainas. Šie ribojantys veiksniai orientuoti į elektros energijos gamybos ir tiekimo efektyvumo skatinimą, sudaro prielaidas vartotojui gauti patikimą ir kokybišką elektros energiją mažiausiomis sąnaudomis; • įtvirtinti investicijų grąžos skaičiavimo principus, atsižvelgiant į ūkio subjekto kapitalo struktūrą bei skolinto ir nuosavo kapitalo kainą; • numatyti elektros energijos kainų skaičiavimo principus, sudarančius prielaidas užtikrinti teisinį tikrumą kintančioje aplinkoje, ekonominę plėtrą, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumą, skaidrumą ir nediskriminavimą. Valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principų aprašas parengtas ir gamtinių dujų sektoriuje. Komisija patobulino Rinkos kainos nustatymo metodiką (patvirtinta 2012 m. kovo 19 d., Nr. O3-69), kur nustatyta, kad elektros energijos rinkos kaina skaičiuojama, įvertinant visas elektros energijos kainas ir kiekius, kurie suprekiaujami Lietuvos elektros biržoje, t. y. įvertinant biržos kainą formuojančius pasiūlymus, biržos kainos neformuojančius pasiūlymus, pagal biržos dalyvių taikomą tarpusavio kompensacinių atsiskaitymų sistemą suprekiautus kiekius ir kainas bei šalia biržos sudarytas tiesiogines dvišales sutartis. Pagal Rinkos kainos nustatymo metodiką apskaičiuojama rinkos kaina yra aktuali aukcionuose dalyvausiantiems elektros energijos gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius. Šis pakeitimas įgalino Komisiją skelbti objektyvią ataskaitinio laikotarpio (mėnesio, metų) elektros energijos rinkos kainą. Numačius prekybos elektros energija organizavimo principų pasikeitimus, kai prekybą biržoje vykdys elektros biržos operatorius, o prekyba pagalbiniais apsaugos nuo elektros energijos kainų svyravimo instrumentais bus vykdoma atskirai nuo prekybos biržoje, taip pat nuo 2012 m. birželio 18 d. pasikeitusias elektros energijos prekybos biržoje sąlygas – Baltpool UAB keičia Nord Pool Spot, o su tuo ir biržos operatoriaus santykis su reguliavimo institucija, Komisija Rinkos kainos nustatymo metodikoje patikslino elektros energijos rinkos kainos apskaičiavimo būdą. Numatyta, kad bus vertinamas: - biržoje suprekiautas elektros energijos kiekis; - prekyba pagalbiniais instrumentais; - šalia biržos sudaromos tiesioginės dvišalės sutartys. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimus bei į tai, kad Lietuvoje pardėjo veikti elektros energijos prekybos sistema Nord Pool Spot Komisija parengė ir kelioms viešosioms konsultacijoms teikė Elektros energijos rinkos priežiūros tvarkos aprašo pakeitimo projektą. Šiuo projektu siekiama

26

užtikrinti tinkamą prekybos elektros energijos rinkoje priežiūrą ir stebėseną, sukurti prielaidas sąžiningai ir veiksmingai konkurencijai elektros energijos rinkoje. Šiuo metu projektas yra rengiamas atsižvelgiant į tai, kad jo nuostatos turi būti suderintos su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011, rinkos operatoriaus Nord Pool Spot Rinkos elgesio taisyklių (angl. Market Conduct Rules) bei kitų teisės aktų nuostatomis. Komisija parengė ir patvirtino naujos redakcijos Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir teikiamų paslaugų kokybės reikalavimus (patvirtinta 2012 m. birželio 8 d., Nr. O3-134). Numatyti šie esminiai reikalavimai: • minimalūs persiuntimo patikimumo ir teikiamų paslaugų kokybės lygiai kiekvienam operatoriui nustatomi konkrečiam reguliavimo periodui; • kiekvieno persiuntimo patikimumo rodiklio esamo lygio pokytis, palyginus su Komisijos nustatytu minimaliu patikimumo lygiu, kiekvienais reguliavimo periodo metais įvertinamas nustatant elektros energijos kainų viršutines ribas; • Komisija, atsižvelgdama į praėjusio reguliavimo periodo faktinių persiuntimo patikimumo bei kokybės rodiklių vidurkį, naujam reguliavimo periodui patvirtina minimalius persiuntimo patikimumo bei kokybės lygius (rodiklius), kurie negali būti blogesni už patvirtintus praėjusiam reguliavimo periodui; • operatoriams nustatomi 5 paslaugų kokybės rodikliai, o 1 rodiklis taikomas tiek operatoriams, tiek elektros energijos tiekėjams – laiku išnagrinėtų skundų procentinė dalis nuo visų gautų skundų, kuri turi būti ne mažesnė nei 90 proc. kiekvienais kalendoriniais metais. Komisija, siekdama subalansuotos (tikslų ir priemonių) ūkio subjektų veiklos priežiūros, parengė ir patvirtino Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašą (patvirtinta 2012 m. birželio 18 d., Nr. O3-155), kuris pakeitė Licencijuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašą. Patvirtintas teisės aktas sudaro prielaidas optimizuoti Komisijos vykdomą ūkio subjektų veiklos priežiūrą, užtikrinant, kad Komisijos atliekama priežiūra būtų efektyvi, koordinuota, pagrįsta mažiausiomis sąnaudomis bei kuo mažiau trikdant prižiūrimų ūkio subjektų veiklą. Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos priežiūros tvarkos apraše įtvirtintos šios esminės nuostatos: • suformuotas Komisijos ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijos vykdymas, numatant, kad Komisija vykdo priežiūrą energetikos įmonių veiklai, kuriai reikalingi licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos; • atsisakyta perteklinių veiklos priežiūros procedūrų, siekiant mažinti rinkos dalyviams administracinę naštą bei korupcijos pasireiškimo riziką; • įtvirtintas metodinės pagalbos ūkio subjektams teikimas, siekiant skaidrios verslo aplinkos energetikos sektoriuje; • suderintos su galiojančiais teisės aktais Apraše vartojamos ūkio subjektų veiklos priežiūros nuostatos. 2012 m. vasario 7 d. įsigaliojus naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymui, elektros energijos vartotojai pradėti skirstyti į buitinius ir nebuitinius. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai keitėsi ir prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymas (anksčiau visi vartotojai turėjo apmokėti 20 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų pagal apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą prijungimo įkainį). 2012 metais Komisija patikslino Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodiką (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 14 d., Nr. O3-248), kurioje numatyta, kad: • buitiniai ir socialiai pažeidžiami vartotojai apmoka 20 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą įkainį; • kiti vartotojai, išskyrus buitinius ir socialiai pažeidžiamus, apmoka 40 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą įkainį; • gamintojai apmoka 100 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose teisės aktuose nustatyta kitaip; • taip pat įvardyti atvejai, kai buitiniam vartotojui gaunamą elektros energiją pradėjus vartoti savo ar kitų asmenų ūkinės komercinės ar profesinės veiklos reikmėms tenkinti nepraėjus vieniems

27

metams po prijungimo prie elektros tinklų, toks vartotojas nėra laikomas buitiniu ir privalo apmokėti likusią prijungimo prie elektros tinklų sąnaudų dalį; • reglamentuota nauja apmokėjimo už leistinosios galios mažinimą tvarka, kuri taikoma tik nebuitiniams vartotojams, per pastaruosius tris metus didinusiems leistinąją naudoti galią daugiau nei 500 kW. Komisija, siekdama nustatyti skaidrius, aiškius ir objektyvius elektros energijos sisteminių paslaugų kainos nustatymo principus, parengė ir patvirtino Elektros energijos sisteminių paslaugų kainos nustatymo metodiką (patvirtinta 2012 m. liepos 27 d., Nr. O3-200). Joje įtvirtintos šios esminės nuostatos: • reglamentuota elektros energijos sisteminių paslaugų kainos nustatymo tvarka; • išskirtos perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų sisteminių paslaugų kainos pagal atskiras aktyviosios galios rezervo rūšis pagal Elektros tinklų naudojimo taisykles; • nustatyti atitinkamų paslaugų sąnaudų nustatymo principai. Komisija parengė ir patvirtino Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodiką (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 14 d., Nr. O3-229), kuria siekiama nustatyti skaidrius, objektyvius ir nediskriminuojančius elektros energijos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainodaros principus. Teisės akte numatyti apskaitos atskyrimo tikslai, principai bei reikalavimai gamintojams arba nepriklausomiems tiekėjams, motyvuotu Komisijos sprendimu pripažintiems turinčiais didelę įtaką elektros energijos rinkoje ir (ar) rezervinės galios paslaugų rinkoje. Esminės nuostatos Metodikoje: • nustatyti reguliavimo apskaitos principai; • numatyti reikalavimai sąnaudų apskaitai. Sąnaudas privaloma priskirti vienai iš šių kategorijų: tiesioginių, netiesioginių, bendrųjų ar nepaskirstytų sąnaudų kategorijai; • sudarytas sąnaudų, kurias draudžiama priskirti reguliuojamos veiklos verslo vienetams, sąrašas; • reglamentuotas investicijų grąžos skaičiavimas; • įtvirtintos energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymo taisyklės, nurodant, kad reguliuojamos paslaugos (produkto) kaina yra lygi tos paslaugos (produkto) pateikimo sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą, įvertinus prognozuotų ir faktinių sąnaudų bei investicijų grąžos neatitikimo per ataskaitinį laikotarpį. Siekiant, kad visuomeninės elektros energijos kainos, elektros energijos visuomeninio tiekimo paslaugų kainos ir jų viršutinės ribos būtų nustatomos pagal skaidrius, aiškius ir objektyvius principus, Komisija patikslino Visuomeninių elektros energijos kainų, visuomeninio tiekimo paslaugos kainos ir jų viršutinių ribų nustatymo metodiką (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 28 d., O3-280), kurioje įtvirtinti šie pakeitimai: - įvestas visuomeninių elektros energijos kainų viršutinių ribų nustatymas; - nustatytas įpareigojimas operatoriui su reguliuojama veikla nesusijusios veiklos apskaitą tvarkyti atskirai nuo reguliuojamos veiklos apskaitos. Šis pakeitimas leis užtikrinti, kad finansinė-investicinė veikla, nesusijusi su reguliuojama veikla, nedarytų įtakos reguliuojamos veiklos rezultatams; - numatytas investicijų grąžos skaičiavimo mechanizmas ir įvestas skatinamojo reguliavimo principas; - įtvirtinta, kad reguliuojamos veiklos nusidėvėjimo lėšos turi būti naudojamos tik su reguliuojama veikla susijusiems poreikiams; - reguliavimo laikotarpis prailgintas nuo 3 iki 5 metų. Komisija, atsižvelgdama į naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymo nuostatas, pakoregavo Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodiką (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 21 d., Nr. O3-255): • nustatytas įpareigojimas operatoriui su reguliuojama veikla nesusijusios veiklos apskaitą tvarkyti atskirai nuo reguliuojamos veiklos apskaitos. Šis pakeitimas leis užtikrinti, kad operatoriaus finansinė-investicinė veikla, nesusijusi su reguliuojama perdavimo/skirstymo veikla, nedarytų įtakos reguliuojamos veiklos rezultatams; • numatytas investicijų grąžos skaičiavimo pagal WACC mechanizmas ir įvestas skatinamojo reguliavimo principas;

28

• įtvirtinta, kad reguliuojamos veiklos nusidėvėjimo lėšos turi būti naudojamos tik su reguliuojama veikla susijusiems poreikiams; • reguliavimo laikotarpis prailgintas nuo 3 iki 5 metų. Komisija taip pat parengė ir patvirtino Elektros energijos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninių elektros energijos kainų diferencijavimo tvarkos aprašą (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 19 d., Nr. O3-252). Atsižvelgiant į naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymo nuostatas, numatančias, kad paslaugų teikėjai nustato kainų diferencijavimo tvarką, kurios aprašą tvirtina Komisija, parengtas atskiras dokumentas, reglamentuojantis elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ir visuomeninių elektros energijos kainų diferencijavimo sąlygas ir tvarką. Į dokumentą iš Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikos bei Visuomeninių elektros energijos kainų, visuomeninio tiekimo paslaugos kainos ir jos viršutinės ribos nustatymo metodikos perkelti elektros energijos kainų diferencijavimo principai pagal vartotojų grupes, laiką, galios ir energijos dedamąsias, tarifų planus ir kitus objektyvius požymius. Teisės akte detaliai apibrėžtas perdavimo paslaugos kainos diferencijavimas gamintojams ir importuotojams, importuojantiems elektros energiją iš valstybių, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės. 2012 metais tris kartus keitėsi Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimą ir apmokėjimą reglamentuojantys teisės aktai. I) 2012 m. liepos 18 d. Vyriausybė nauja redakcija išdėstė Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašą bei, atsižvelgdama į elektros energetikos įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, 2012 m. rugsėjo 19 d. patvirtino Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje administravimo tvarkos aprašą, kuris pakeitė Komisijos 2010 metais patvirtintą Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje administravimo tvarkos aprašą. Naujai patvirtintuose teisės aktuose buvo įtvirtinta VIAP lėšų surinkimo schema, pagal kurią didžiąją dalį VIAP lėšų iš vartotojų buvo pavesta surinkti nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams. Komisija šiam privačių ūkio subjektų įpareigojimui nepritarė ir Vyriausybei siūlė numatyti alternatyvią VIAP lėšų surinkimo schemą, pagal kurią visas VIAP lėšas iš vartotojų surinktų tik tinklų operatoriai. Atsižvelgdama į Elektros energetikos įstatymo bei anksčiau minėtų teisės aktų pakeitimus, Komisija pakeitė VIAP kainos nustatymo metodiką (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 28 d., Nr. O3-279). Metodikoje buvo numatyti šie esminiai pakeitimai: • įtrauktos papildomos paslaugos, kurios finansuojamos iš VIAP biudžeto: elektros energijos gamybos pajėgumų, strategiškai svarbių elektros energetikos sistemos darbo saugumui ir patikimumui ar valstybės energetinei nepriklausomybei užtikrinti, plėtra; • numatyta nauja VIAP mokėtojų grupių diferenciacija: • iš gamintojų, gaminančių elektros energiją termofikaciniu rėžimu ir ją vartojančių savo reikmėms, VIAP lėšos renkamos tik už atsinaujinančių energijos išteklių rėmimui ir infrastruktūros projektams skirtas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas; • visi kiti vartotojai moka už visas VIAP paslaugas; • numatyta, VIAP dedamųjų surenkamų iš tinklų operatorių ir nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, nustatymo tvarka; • pakoreguoti VIAP kainos ir biudžeto nustatymo bei informacijos teikimo Komisijai terminai. II) Komisija teikė savo siūlymus dėl Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 916 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto, kuriuo buvo numatyta dalį remtinos elektros energijos apimties paskirstyti aukciono būdu. Esminiai siūlymai: • įvertinti remtino elektros energijos kiekio bei VIAP kainos padidėjimo įtaką elektros energijos kainai; • patikslinti „technologinio elektros energetikos sistemos funkcionavimo“ sąvoką;

29

• numatyti aiškų mechanizmą, kaip būtų suderinti gamintojų, Komisijos nustatytų kaip turinčių didelę įtaką rinkoje, įpareigojimai ir remtinos elektros energijos kvotos paskirstymo aukcionų nuostatos; • suderinti numatomais pakeitimais siūlomų aukcionų bei Vyriausybės apraše numatytų sprendimų priėmimo teminus su Energetikos ir Elektros energetikos įstatymuose nurodytais terminais. III) Komisija 2012 m. gruodžio mėnesį Energetikos ministerijai pateikė nutarimų projektų „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 916 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1157 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo“ ir „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2013 metams nustatymo“ pakeitimo“ paketą. Esminiai siūlymai: • atsisakyti VIAP lėšų surinkimo per privačius, didžiąją dalimi itin smulkius nereguliuojamus ūkio subjektus, pavedant šią pareigą tinklų operatoriams ir VIAP lėšų administratoriui; • apriboti lėšų sumą, skiriamą VIAP administratoriui už jo atliekamą funkciją, iki 500 tūkst. Lt per metus; • atsisakyti Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1471 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 916 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų nuostatų dėl remtinos elektros energijos kvotos paskirstymo; • sumažinti remtiną elektros energijos gamybos apimtį, nustatytą Lietuvos energija, AB Lietuvos elektrinei, ir taip daugiau nei 1 ct/kWh sumažinti VIAP ir galutinę elektros energijos kainą vartotojams. Vyriausybei 2012 m. gruodžio 19 d. patvirtinus šiuos pakeitimus, Komisija 2012 m. gruodžio 21 d. pakeitė VIAP kainos nustatymo metodiką (patvirtinta 2012 m. gruodžio 21 d., Nr. O3-418). Metodikoje nustatyti VIAP kainos, taikomos tik tinklų operatoriams, skaičiavimo principai. Komisija teikė pastabas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamo Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir administravimo tvarkos aprašo pakeitimo projektui (patvirtinta 2013 m. vasario 20 d., Nr. 171), kuriuo numatytas iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos realizavimas elektros energijos biržoje. Komisijos teiktos pastabos ir pasiūlymai: • siūlyta numatyti, jog gamintojams, gaminantiems elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, būtų užtikrintas ir mokamas visas jų veiklos pradžioje užfiksuotas elektros energijos supirkimo tarifas; • apriboti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos superkančiosios įmonės administracines sąnaudas, susijusias su superkančiosios įmonės veikla, iki 90 tūkst. Lt per metus; • numatyti, jog superkančiajai įmonei būtų kompensuotos elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekybos sąnaudos, nepadengtos pajamomis, gautomis iš rinkos. Šiuos pakeitimus Komisija įvertins nustatydama VIAP kainą ir biudžetą 2014 metams. Siekiant užtikrinti energetikos sektoriaus skaidrumą ir sudaryti prielaidas sąžiningai konkurencijai, taip įgyvendinant vartotojų teisę pasirinkti tiekėją ar gamintoją, Komisija parengė ir patvirtino Reikalavimus rekomendacijoms, susijusioms su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems reikalavimams (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 19 d., Nr. O3-251). Pagal Energetikos įstatymą Komisija ne rečiau kaip kartą per metus skelbia rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai. Šios rekomendacijos bus taikomos visiems ūkio subjektams, teikiantiems paslaugas (prekes) energetikos sektoriuje. Taip siekiama didesnio skaidrumo, sutarčių duomenų prieinamumo, užtikrinant, jog didmeninė energijos rinka siųstų svarbius kainų signalus, kurie daro įtaką

http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=155269&p_query=&p_tr2=&p_org=212&p_fix=n&p_gov=n

http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=155269&p_query=&p_tr2=&p_org=212&p_fix=n&p_gov=n

30

gamintojų ir vartotojų pasirinkimui, atspindėtų realias sąlygas energijos tiekimui ir pasiūlai, sumažintų manipuliavimo rinka riziką ir kainos signalų iškraipymą, taip pat investicijų sprendimams dėl gamybos ir transportavimo infrastruktūros. Teisės akte numatytos pagrindinės rekomendacijų rengimo procedūrinės taisyklės, principai ir reikalavimai turiniui. Komisija taip pat aktyviai dalyvavo rengiant kitų valstybės institucijų teisės aktus bei teikė pasiūlymus dėl Prekybos elektros energija taisyklių pakeitimo projekto (patvirtinta 2012 m. birželio 4 d., Nr. 1-108), Prekybos pagalbiniais apsaugos nuo energijos kainų svyravimo instrumentais taisyklių projekto (patvirtinta 2012 m. gruodžio 7 d., Nr. 1-255), Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių projekto, Energijos išteklių biržos operatoriaus licencijavimo taisyklių projekto (patvirtinta 2012 m. rugpjūčio 29 d., Nr. 1025), Naujų buitinių vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sutarčių standartinių sąlygų aprašo pakeitimo projekto (patvirtinta 2013 m. kovo 18 d., Nr. 1-62), Elektros tinklų naudojimo taisyklių projekto bei kitų su elektros energetika susijusių dokumentų priėmimo projektų.

2.3. Gamtinių dujų sektorius 2012 metais buvo parengtas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektas (patvirtinta 2012 m. birželio 12 d., Nr. XI-2053), numatantis, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti įrengtas suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalas ir jo efektyvų veikimą užtikrinanti gamtinių dujų infrastruktūra. 2012 m. gegužės mėn. Komisija pateikė siūlymus Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektui, kuriais siūlė: • pasirengti suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto veiklai, esant ženkliai sumažėjusiam gamtinių dujų poreikiui šalyje, ir numatyti mažiausius įmanomus kaštus šalies vartotojams generuojantį SGD terminalo veiklos modelį; • aiškiai ir skaidriai atskirti suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros eksploatacijos bei investicijų grąžos kaštus, numatant kaip atskirą dedamąją prie perdavimo kainos; • atsisakyti privalomo 25 proc. pirkimo, kaip nepagrįsto ir perteklinio, nes suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros eksploatacijos bei investicijų grąžos kaštai dengiami per atskirą dedamąją prie perdavimo kainos; • panaikinti nuostatas dėl gamtinių dujų kainos viršutinės ribos reguliavimo, kuris, atsisakius privalomo 25 proc. pirkimo, taptų Gamtinių dujų įstatymo pagrindais reguliuojamu objektu; • apsvarstyti „imk arba mokėk“ sąlygų taikymą Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo kontekste, kaip išlaikantį prekybos gamtinių dujų biržoje likvidumą. Lietuvos Respublikos Seimui 2012 m. birželio 12 d. Nr. XI-2053 priėmus Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą (toliau – SGDTĮ), Komisija parengė įgyvendinamuosius teisės aktus. Įgyvendindama SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos ar jų dalis Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, Komisija pakeitė Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodiką (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 28 d., Nr. O3-275). Metodikos pakeitimu buvo reglamentuoti lėšų, skirtų SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, įtraukimo į gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinę ribą tvarka ir principai. Metodika papildyta nauju skyriumi, kuriame numatyta tvarka, kaip SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti skirtos lėšos Komisijos sprendimu gali būti įskaičiuojamos į gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinę ribą, kaip papildoma atskira perdavimo kainos viršutinės ribos dedamoji – SGDT kaina. Siekiant užtikrinti skaidrias ir nediskriminuojančias SGD terminalo prijungimo prie gamtinių dujų perdavimo sistemos procedūras ir įkainius, vadovaudamasi Gamtinių dujų įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, SGDTĮ 8 straipsnio 1 dalimi, Komisija suderino Suskystintų gamtinių dujų terminalo prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo sistemos procedūras bei įkainių nustatymo principus (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 21 d., Nr. O3-262), nustatančius SGD terminalo prijungimo prie gamtinių dujų perdavimo sistemos procedūrą nuo prašymo pateikimo, preliminarių prijungimo sąlygų suderinimo iki SGD terminalo prijungimo prie gamtinių dujų

31

perdavimo sistemos akto pasirašymo bei įtvirtina, kad prijungimo įmoka bus apskaičiuota pagal Gamtinių dujų naujų vartotojų ir biodujų įrenginių prijungimo įkainių nustatymo metodiką. Atsižvelgdama į SGDĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad SGDT lėšas Komisijos nustatyta tvarka administruoja ir SGD terminalo operatoriui kompensuoja gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, Komisija patvirtino Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašą (patvirtinta 2012 m. spalio 9 d., Nr. O3-294). Teisės aktas nustato aiškią ir skaidrią SGD terminalo lėšų, skirtų jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, surinkimo ir mokėjimo tvarką gamtinių dujų sektoriuje, įtvirtino reikalavimus lėšų apskaitai, ataskaitoms ir skaidrumui. Atsižvelgdama į tai Komisija parengė SGDTĮ pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma patikslinti SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį. Manytina, kad toks reglamentavimas neužtikrina SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalies ir kitų Įstatymo nuostatų tinkamo įgyvendinimo. Komisija pasiūlė nustatyti, kad gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą sudarančias sąnaudas ir gautas pajamas Komisijos nustatyta tvarka administruotų ir SGD terminalo operatoriui arba SGD terminalo projekto įgyvendinimo bendrovei kompensuotų gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius. Tokiu atveju neliktų teisinių kliūčių SGD terminalo projektą įgyvendinančiai bendrovei kreiptis į Komisiją dėl SGD terminalo įrengimo sąnaudų dalinio kompensavimo 2013 metais ir vėliau, iki licencijos SGD terminalo operatoriui išdavimo. Kadangi dar SGD terminalo projekto stadijoje yra būtina užtikrinti naudojimosi SGD terminalu taisyklių nustatymą, Komisija taip pat pasiūlė pakeisti SGDTĮ 10 straipsnio 1 dalį, nustatant galimybę ne tik SGD terminalo operatoriui, bet ir projekto įgyvendinimo bendrovei patvirtinti naudojimosi SGD terminalu taisykles. Komisija teikė pasiūlymus Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo reikalavimų neatitinkančių gamtinių dujų įmonių veiklų ir kontrolės atskyrimo tvarkos aprašo pakeitimo projektui (patvirtinta 2012 m. birželio 27 d., Nr. 782), atsižvelgiant į praktikoje iškilusias problemas dėl numatyto apraše perdavimo sistemos operatoriui perduodamo turto vertės vertinimo. Pateiktiems Komisijos pasiūlymams buvo pritarta ir atitinkamai pakeistos aprašo nuostatos pagal Komisijos pasiūlytą variantą. Komisija inicijavo Energetikos ministro tvirtinamų Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklių pakeitimus (patvirtinta 2013 m. kovo 5 d., Nr. 1-54), atsižvelgiant į Gamtinių dujų įstatymo pakeitimus, tiesiogiai susijusius su prekyba gamtinėmis dujomis biržoje, taip pat dėl priimto Energijos išteklių rinkos įstatymo reglamentuojamų taisyklių, taikomų prekybai gamtinėmis dujomis. Šie pakeitimai yra svarbūs Komisijai įgyvendinant vieną iš įstatymais numatytų funkcijų – tvirtinti Energijos išteklių biržos reglamentą. Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 3 punktas numato, kad Komisija prireikus rengia ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus. Komisija parengė Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašo projektą, kurį, suderinusi su suinteresuotais asmenimis, pateikė Vyriausybei. Siekiant aiškiai, nuosekliai ir skaidriai formuoti visų energetikos sektorių kainodaros principus bei įgyvendinti Vyriausybei įstatymais priskirtą kompetenciją, manytina, kad yra tikslinga patvirtinti Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų aprašą, kuriame numatyti tokie esminiai pokyčiai gamtinių dujų sektoriaus kainodaros reguliavime: • nustatytas principų sąrašas, kuriais vadovaudamiesi reguliuojami ūkio subjektai privalo tvarkyti reguliuojamos veiklos apskaitą; • įvedami apskaitos atskyrimo mechanizmai, išgryninant verslo vienetus. Tinkamas apskaitos atskyrimo įgyvendinimas užtikrina maksimalų skaidrumą ir nediskriminavimą; • nustatyta sąnaudų sisteminė klasifikacija. Aiški ir visiems vienoda sąnaudų sisteminė klasifikacija užtikrins reguliavimo apskaitos objektyvumą ir palyginamumą; • nustatytas ribojančių veiksnių sąrašas, taikytinas sąnaudų grupėms ir jų apimčiai, padengtinai per reguliuojamos veiklos kainas; • numatyta, kad investicijų grąžos dydis nustatomas remiantis ekonominiais veiksniais, t. y. atsižvelgiant į ūkio subjekto kapitalo struktūrą bei skolinto ir nuosavo kapitalo kainą.

32

Komisija nauja redakcija išdėstė Gamtinių dujų naujų vartotojų, naujų gamtinių dujų sistemų ir biodujų gamybos įrenginių prijungimo įkainių nustatymo metodiką (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 21 d., Nr. O3-256), kurioje nustatė naujų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie veikiančių gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų įkainių skaičiavimo principus. Vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktu, prijungimo įkainių nustatymo metodikoje įtvirtinta, kad prijungimo įkainių skaičiavimams būtų naudojama perdavimo ir/arba skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimams taikoma investicijų grąžos norma (WACC). Be to, metodikoje numatoma, kad tuo atveju, kai dėl naujos gamtinių dujų sistemos prijungimo esamomis perdavimo ir/ar skirstymo sistemomis transportuojamas bendras dujų kiekis dėl naujų sistemos naudotojų nepadidėja, naujos gamtinių dujų sistemos prijungimo įkainis prilyginamas naujai gamtinių dujų sistemai prijungti reikalingam investicijų dydžiui. Siekiant nustatyti gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemų operatorių bei tiekimo įmonių teikiamų paslaugų, tiesiogiai susijusių su jų licencijose nustatyta veikla, kokybės, įskaitant patikimumo, rodiklius ir jų vertinimo tvarką, Komisija, įgyvendindama Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 7 punktą, patvirtino Gamtinių dujų įmonių teikiamų paslaugų patikimumo ir kokybės rodiklių, jų įvertinimo tvarkos aprašą (patvirtinta 2012 m. balandžio 11 d., Nr. O3-90). Gamtinių dujų įmonės surinktus statistinius duomenis dėl paslaugų patikimumo ir kokybės privalės apibendrinti pagal Komisijos patvirtintus kriterijus ir suskaičiuoti kokybės rodiklius. Komisija kiekvienam reguliavimo periodui (ar jo daliai) nustatys minimalius teikiamų paslaugų patikimumo ir kokybės rodiklius individualiai kiekvienai dujų įmonei. Dujų įmonės, teikdamos paslaugas aukštesniais parametrais nei joms nustatyti minimalūs rodikliai, bus skatinamos, ir atvirkščiai, esant žemesniems paslaugų kokybės ir patikimumo rodikliams, bus taikomos ekonominio poveikio priemonės. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 43 straipsnio 2 dalies 4 punktu, parengė Reikalavimus gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriaus rengiamai atitikties programai (patvirtinta 2012 m. birželio 18 d., Nr. O3-149). Vadovaujantis šiais reikalavimais, skirstymo sistemos operatorius, tiekiantis gamtines dujas daugiau nei 100 tūkst. vartotojų, turi parengti atitikties programą, kuria siekiama gamtinių dujų skirstymo sistemos naudotojams sudaryti vienodas, nediskriminacines prieigos ir naudojimosi gamtinių dujų skirstymo sistema sąlygas bei įgyvendinti skirstymo sistemos operatoriaus veiklos efektyvumo, viešumo, informavimo ir kitus licencijuojamos veiklos principus. Gamtinių dujų įstatymo 49 straipsnio 3 dalis numato, kad gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemų operatorių rengiamos Naudojimosi gamtinių dujų perdavimo sistema ir naudojimosi gamtinių dujų skirstymo sistema taisyklės neturi diskriminuoti sistemų naudotojų ir privalo sudaryti jiems lygias, sąžiningas, objektyvias ir skaidrias galimybes bei sąlygas naudotis sistemomis. Todėl Komisija patvirtino Reikalavimus naudojimosi gamtinių dujų perdavimo sistema taisyklėms ir naudojimosi gamtinių dujų skirstymo sistema taisyklėms (patvirtinta 2012 m. liepos 5 d., Nr. O3-178). Operatorių rengiamose taisyklėse turės būti aiškiai apibrėžta sistemų naudotojų bei operatorių teisės ir pareigos, prašymų pasinaudoti sistemomis pateikimo ir vertinimo tvarka, pajėgumų paskirstymo mechanizmai, perkrovos valdymo tvarka ir kt. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, patvirtino Reikalavimus naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklėms (patvirtinta 2012 m. gruodžio 21 d., Nr. O3-433), kurie užtikrina, jog taisyklių rengėjo rengiamos taisyklės būtų skaidrios, suteiktų norintiems pasinaudoti terminalu nediskriminuojančias, objektyvias ir skaidrias galimybes bei sąlygas. Parengtose taisyklėse turės būti nustatytas aiškus suskystintų gamtinių dujų terminalo pajėgumų paskirstymo mechanizmas, terminalo naudotojų teisės bei pareigos, prašymo pasinaudoti terminalu pateikimo tvarka, prekybos antrinėje rinkoje pajėgumais tvarka ir sąlygos bei kt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi Komisija patvirtino Naudojimosi gamtinių dujų gavybos tinklais tvarkos aprašą (patvirtinta 2012 m. gruodžio 21 d., Nr. O3-431), kuris užtikrina, kad gamtinių dujų įmonėms ir vartotojams naudojimosi gavybos tinklais teisė būtų suteikta sąžiningai ir viešai, skatinant konkurencingą gamtinių dujų rinką

http://www.regula.lt/lt/teises-aktai/kiti-teises-aktai/nutarimas149.doc




33

ir išvengiant piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, atsižvelgiant į tiekimo saugumą ir reguliarumą, turimus arba pagrįstai prieinamus pajėgumus ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Komisija, įgyvendindama Gamtinių dujų įstatymo 50 straipsnio 2 dalies nuostatas, patvirtino Naudojimosi gamtinių dujų laikymo saugyklose ir gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis kriterijų aprašą (patvirtinta 2012 m. gruodžio 21 d., Nr. O3-432). Taip siekiama sudaryti galimybes gamtinių dujų vartotojams skaidriai ir nediskriminuojamai pasinaudoti gamtinių dujų laikymo saugyklose ir gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis. Aprašas nustato, kad gamtinių dujų laikymo saugyklose paslaugų kainos būtų reguliuojamos, vadovaujantis Komisijos patvirtinta metodika, o gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugų kainos būtų nustatomos derybų būdu, tarpusavio sutarčių pagrindu. Vadovaudamasi Gamtinių dujų įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi ir 26 straipsnio 4 dalimi, Reikalavimų gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklėms, patvirtintų Komisijos 2012 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. O3-48, 17 punktu Komisija suderino AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisykles (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 14 d., Nr. O3-250). Taisyklėmis reglamentuojami perdavimo sistemos operatoriaus, skirstymo sistemos operatorių, rinkos operatorių, sistemų naudotojų bei kitų rinkos dalyvių teisės ir pareigos, galimi veiksmai, dalyvaujant perdavimo sistemos balansavime, sukelto disbalanso padengimo ir disbalanso užmokesčio taikymo principai.

2.4. Šilumos sektorius Komisija parengė ir 2012 m. rugsėjo 21 d. pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo (naujos redakcijos) projektą. Komisija siūlo šiuos esminius pokyčius šilumos sektoriaus reguliavime: • sugriežtinta investicinių procesų priežiūra ir koordinavimas – sektoriaus dalyviai privalo suderinti savo ilgalaikes investicines programas su Šilumos sektoriaus strategija, specialiaisiais savivaldybių planų sprendiniais, aiškiai įstatymuose suformuluotais valstybės tikslais sektoriuje. Komisija, vertindama investicinius planus šiuo aspektu, turi teisę teikti privalomus nurodymus ūkio subjektams dėl investicijų projektų, įskaitant įpareigojimą skirti investiciniams projektams dalį pelno; • suformuojamas konkurenciją sektoriuje skatinančių instrumentų rinkinys – teisė reguliuoti vertikaliai susijusius asmenis, jei tai turi reikšmingą įtaką sektoriaus dalyvių veiklos rezultatams ir sektoriaus konkurencinei būklei; nuostatos, skatinančios nepriklausomą gamybą, ypač panaudojant alternatyvius išteklius; užtikrinamas nediskriminacinės teisės naudotis tinklų infrastruktūra tiek gamintojams, tiek vartotojams (kitiems šilumos gavėjams); • mažmeninė veikla (tiekimas) pastato viduje tampa visiškai atskirta nuo infrastruktūros valdytojų interesų – sistemos operatorius lieka atsakingas už centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos techninį eksploatavimą ir saugumą, tačiau mažmeninę tiekimo (paskirstymas, bilingas ir pan.) veiklą (už įvado) vykdo su sistemos operatoriumi nesusiję asmenys, vertinant Konkurencijos įstatymo prasme; • vartotojai įgalinami savo sprendimais nesudėtingai keisti pastatų šildymo būdą: vartotojai bendru sutarimu gali nuspręsti performuoti savo pastato šildymo būdą į alternatyvų būdą; arba vartotojai bendru sutarimu gali nuspręsti performuoti savo pastato šildymo būdą į alternatyvų būdą, tačiau palikti technines priemones ir galimybes, esant poreikiui, naudoti centralizuota sistema tiekiamą šilumą, kaip ne nuolatinį šilumos šaltinį; vartotojai įgalinami patys imtis iniciatyvos ir priimti sprendimus dėl gamintojo pasirinkimo ir tiekėjo pasirinkimo (gamybos ir tiekimo segmentai pereina į visišką demonopolizaciją); • apskaitos ir kainodaros reglamentavimo pakeitimai – numatomas apskaitų atskyrimas ir sąnaudų paskirstymas pagal reguliuojamas/nereguliuojamas veiklas bei verslo vienetus, atsižvelgiant į vertikaliai integruotų sektoriaus dalyvių vertės grandinę; galutinės kainos prilyginamos sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą; • atskiriamos ir aiškiai išgryninamos funkcinės šiame sektoriuje veikiančių institucijų sritys.

34

Komisija pateikė išsamų Energetikos ministerijos pateikto Šilumos ūkio įstatymo naujos redakcijos projekto įvertinimą. Pateiktos pastabos buvo susijusios tiek su koncepciniais projekto sprendimais, pavyzdžiui, su nacionalinio (valstybės reguliuojamo) šilumos tinklų įsteigimo, gamybos atskyrimo nauda šilumos sektoriui ir vartotojams, siūlomų pokyčių kaštų-naudos analizės būtinumas, tiek ir su konkrečiomis projekto nuostatomis. Teiktos pastabos ir pasiūlymai dėl pereinamo laikotarpio nustatymo, operatoriaus ir kitų sąvokų apibrėžimo, subjektų teisių ir pareigų atribojimo, atsakomybės klausimų, Komisijos ir kitų institucijų kompetencijos kainodaros, investicijų derinimo ir kitose srityse, atsiskaitymo už atskiras paslaugų rūšis ypatumų, tam tikrų techninio pobūdžio paslaugų teikimo ir atsakomybės už tai nustatymo, energijos sutaupymo bei efektyvumo vertinimo kriterijų, tam tikrų numatytų projekte atskirų subjektų skatinimo mechanizmų tikslingumo, gamybos santykių konkurencijos kontekste, tam tikrų subjektų veiklos reguliavimo tikslingumo ir kiti. 2012 metų pabaigoje Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, atsižvelgdama į gaunamus prašymus, rekomendacijas ir vartotojų nusiskundimus, parengė ir 2012 m. gruodžio 5 d. pateikė derinti kitą Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pakeitimo projektą. Projekte sprendžiami šilumos, karšto vandens tiekėjo ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo tarpusavio santykiai, kompetencija, teisės ir pareigos karšto vandens tiekimo srityje. Komisija, teikdama pastabas projektui, atkreipė ministerijos dėmesį, kad pagal galiojantį Šilumos ūkio įstatymą apsirūpinimo karštu vandeniu būdai kelia organizacinių ir atsakomybės klausimų, į kuriuos atsakymų nepateikia nei įstatymas, nei įgyvendinamieji teisės aktai. Pavyzdžiui, situacija, kai šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas. Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 4 dalis numato, kad didžiausi Lietuvos šilumos tiekėjai neužsiima šilumos punktų priežiūra, tačiau šilumos punktas yra karšto vandens ruošimo įrenginys. Taigi didieji šilumos tiekėjai, nevaldydami šilumos punktų, neturi galimybės užtikrinti karšto vandens kokybės reikalavimų. Taip pat pateiktame projekte trūksta išsamumo aprašant antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Nereglamentuojamos tokį būdą pasirinkusių karšto vandens vartotojų teisės ir pareigos, karšto vandens tiekimą faktiškai atliekančio asmens teisės ir pareigos, karšto vandens apskaita ir apmokėjimas butuose. Nuo 2012 m. vasario 3 d. Komisijos 2012 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ panaikinta nuostata, kad šilumos kainos gali nesikeisti kas mėnesį, jei pokytis, palyginus su galiojančia kaina, yra mažesnis nei 5 procentai. Iki šio pakeitimo įmonės neprivalėjo kas mėnesį keisti šilumos kainų, atsižvelgdamos į kuro kainų pokytį, ir tokiu būdu sukaupdavo didesnes nepadengtas kuro sąnaudas, nei analogiškos įmonės, kurios keisdavo šilumos kainas kas mėnesį. Šis pakeitimas leido sumažinti nepadengtų kuro sąnaudų apimtis. Karšto vandens kainų skaičiavimo metodika 2012 metais buvo keista du kartus (patvirtinta 2012 m. birželio 8 d., Nr. O3-132; 2012 m. lapkričio 9 d., Nr. O3-353). Pirmuoju metodikos pakeitimu įtvirtinta galimybė koreguoti karšto vandens kainą, atsižvelgiant į karšto vandens tiekėjų investicijų plano vykdymo apimtį, t. y., kad neįgyvendinus dalies planuotų investicijų, ir dėl to gautų perteklinių pajamų dalis kompensuojama karšto vandens vartotojams. Antrasis metodikos pakeitimas panaikino kryžminį subsidijavimą tarp karšto vandens vartotojų grupių. Nuo šio metodikos pakeitimo įsigaliojimo vartotojai, nesantys daugiabučiuose namuose (individualūs namai, viešosios įstaigos ir kiti), nemoka už daugiabučiuose namuose dėl apskaitos prietaisų paklaidų susidariusias leistinas karšto vandens netektis.

2013 m. sausio 30 d. įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris paspartins neefektyviausių energetiniu požiūriu daugiabučių atnaujinimą. Šiuo įstatymo pakeitimu Komisijai numatyta funkcija prireikus pakeisti maksimalias šilumos suvartojimo daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti normas. Dėl minėtų normų keitimo poreikio Komisija priims sprendimą 2013 metais, atlikusi esamos situacijos analizę. Komisija numačiusi 2013 metų pirmąjį pusmetį atlikti viešąjį pirkimą dėl Maksimalių šilumos suvartojimo normų daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti įvertinimo paslaugos pirkimo. Viešojo pirkimo laimėtojas atliks Maksimalių šilumos suvartojimo normų analizę, pagrįstą moksliniais tyrimais, aktualumo bei pritaikymo tipinėms daugiabučių namų šildymo sistemoms vertinimą. Komisijos Šilumos ir vandens departamento Skundų skyrius, atsižvelgdamas į atliktos analizės rezultatus, parengs Maksimalių

35

šilumos suvartojimo normų daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti, patvirtintų Komisijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. O3-105, pakeitimo projektą.

2.5. Vandens sektorius 2012 metais Lietuvos Respublikos Seimas nesvarstė Aplinkos ministerijos parengto Lietuvos Respublikos geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo. Jeigu 2013 metais bus priimtas šis įstatymas, Komisija turės patvirtinti įgyvendinamuosius teisės aktus: pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, nustatyti su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla susijusių sąnaudų apskaitos taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusių reikalavimų sąvadą, baudų skyrimo taisykles, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų sąvadą, garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarką ir sąlygas, konkurso organizavimo garantiniam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui taisykles.

2.6. Kiti teisės aktai 2012 metais buvo pakeisti Komisijos nuostatai (patvirtinta 2012 m. birželio 13 d., Nr. 696), taip užtikrinant jų atitikimą Energetikos, Elektros energetikos, Gamtinių dujų, Atsinaujinančių išteklių energetikos, Energijos išteklių rinkos, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymų nuostatoms, patobulinta Komisijos nuostatų struktūra, bendrosios nuostatos, Komisijos tikslai ir funkcijos, teisės, Komisijos veiklos organizavimo reglamentavimas. Siekiant didinti Komisijos veiklos nuoseklumą ir skaidrumą, sudarytos teisinės prielaidos įkurti Komisijos Vidaus audito tarnybą. Komisija 2012 m. rugsėjo 26 d. pateikė Energetikos ministerijai Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio ir priedo papildymo įstatymo projektą, įgyvendinant 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL 2011 L 326, p. 1) (toliau – Reglamentas) 13 straipsnio nuostatas, kuriomis, siekiant, jog nacionalinė reguliavimo institucija – Komisija – galėtų vykdyti Reglamentą, užtikrindama koordinuotą, nuoseklų ir efektyvų tyrimą dėl piktnaudžiavimu didmeninėse elektros energetikos ir dujų rinkose, būtų suteikiami proporcingi tyrimo ir vykdymo užtikrinimo dėl piktnaudžiavimų įgaliojimai. Siūlomi numatyti Komisijos įgaliojimai: • pagal Energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti reikalingą informaciją bei dokumentus ar jų nuorašus iš kitų asmenų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą; • pateikus teismo leidimą, įeiti ir atlikti patikrinimą tikrinamo asmens naudojamose patalpose, teritorijoje ar transporto priemonėse, peržiūrėti tyrimui reikalingus asmens duomenis, reikalauti esamų telefonų skambučių, gauti jų kopijas ir išrašus, kompiuteriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją; • gauti su tikrinamų asmenų veikla susijusių asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto asmens tarnybines patalpas. Taip pat numatyta supaprastinta Teismo leidimo gavimo procedūra. Šie pakeitimai leis užtikrinti Energetikos įstatymo suderinamumą su ES teisės akto – Reglamento nuostatomis ir užtikrins efektyvų didmeninės energijos rinkos priežiūros mechanizmą, suteikiant nacionalinei reguliavimo institucijai pakankamus įgaliojimus vykdyti tyrimus dėl didmeninės energijos rinkos pažeidimų elektros energetikos ir dujų sektoriuose, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pažeidimus.

Komisija parengė Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimo projektą, numatantį privalomą energetikos įmonių, įsigyjančių energijos išteklius šilumos ir (ar) elektros energijai gaminti, perkamo biokuro dalies pirkimą energijos išteklių biržoje. Komisijos nuomone, įstatymo projektu

36

įtvirtinus privalomą perkamo biokuro įsigijimo šaltinį ir konkrečią įsigyjamo biokuro dalį, būtų skatinama biokuro rinkos plėtra, t. y. padidėtų energetikos įmonių galimybės pasirinkti biokuro pardavėją, tiekiantį palankiausiomis kainomis, sudarytų sąlygas konkurencijai tarp šių verslo subjektų didėti. Tai skatintų rinkos tendencijas atspindinčių kainų formavimąsi ir galiausiai – šilumos kainų mažėjimą galutiniams vartotojams. Komisija, susipažinusi su Energetikos ministerijos pateiktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl energijos išteklių biržos operatoriaus licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ projektu (patvirtinta 2012 m. rugpjūčio 29 d. , Nr. 1025), pagal kompetenciją teikė pastabas bei pasiūlymus dėl vartojamų sąvokų, numatytos licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų laikymosi pažeidimų tyrimo tvarkos, pažeidimų ištaisymo procedūros, pasekmių bei kt. Komisija pagal kompetenciją teikė pastabas ir pasiūlymus Energetikos ministerijos parengtam Prekybos pagalbiniais apsaugos nuo energijos kainų svyravimo instrumentais taisyklių projektui (patvirtinta 2012 m. gruodžio 7 d., Nr. 1-255.). Komisija atkreipė dėmesį, jog derinti pateiktas projektas yra pernelyg lakoniškas ir apsiriboja vien blanketinio pobūdžio teisės normomis, taip nesudarant sąlygų tinkamai įgyvendinti įstatymo nuostatas. Komisija, siekdama valdyti korupcijos rizikos veiksnius ir iki įmanomai mažiausio lygio sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę atitinkamose Komisijos veiklos srityse, taip pat užtikrinti skaidresnę ir veiksmingesnę Komisijos veiklą, parengė ir patvirtino Komisijos kovos su korupcija programą (patvirtinta Komisijos pirmininko 2012 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. O1-45), kurioje numatytos priemonės, skirtos ir naudojamos kryptingai įgyvendinti korupcijos prevenciją. Programoje numatomos korupcijos prielaidų ir sąlygų mažinimo bei šalinimo, atsakomybės už korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus įgyvendinimo gairės, kurios taikomos institucijos viduje ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Komisijos 2012–2013 metų kovos su korupcija programa viešai skelbiama Komisijos tinklalapyje, rubrikoje „Veikla“. Komisija, įgyvendindama Energetikos įstatymo nuostatas bei skatindama alternatyvius ginčų sprendimo būdus energetikos sektoriuje, parengė ir patvirtino Taikinamojo tarpininkavimo taisykles (patvirtinta 2012 m. spalio 16 d., Nr. O3-308). Taisyklių tikslas – padėti ginčo šalims likviduoti socialinį konfliktą, atkurti socialinę taiką ir sudaryti prielaidas šalims taikiai išspręsti ginčą, taip pat, esant priimtiniems taikinamojo tarpininkavimo procedūros rezultatams, abipusio kompromiso būdu, padėti priimti abiem šalims priimtiną susitarimą dėl ginčo išsprendimo bei išvengti privalomo skundų ir ginčų nagrinėjimo Komisijoje ar teisme. Taisyklėse apibrėžta taikinamojo tarpininkavimo sąvoka, reglamentuota Komisijoje vykdomo taikinamojo tarpininkavimo procedūra bei įtvirtinti taikinamojo tarpininkavimo procedūros principai. Komisija teikė pastabas dėl Teisingumo ministerijos parengto Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1, 8, 10, 12, 17, 22, 30, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Buvo pateiktas skaidresnis Vartotojų teisių apsaugos tarnybos siūlymų pakeisti ar pripažinti netekusiu galios administracinį aktą, pažeidžiantį vartotojų ekonominius interesus, į kurį neatsižvelgė viešojo administravimo institucija, paskelbimo interneto tinklalapyje modelis. Taip pat buvo siūloma suderinti projektą su Energetikos įstatymo nuostatomis dėl Komisijos veiklos nepriklausomumo ir savarankiškumo. Komisija derino Teisingumo ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos minimalių (būtinų) teisinių garantijų ūkio subjektų administracinės atsakomybės (ekonominių sankcijų) taikymo procese įstatymo koncepcijos projektą „Dėl Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos patvirtinimo“ (patvirtinta 2012 m. spalio 24 d., Nr. 1304). Pateikti praktiniai pasiūlymai dėl numatyto priimti Lietuvos Respublikos minimalių (būtinų) teisinių garantijų ūkio subjektų administracinės atsakomybės (ekonominių sankcijų) taikymo procese įstatymo suderinamumo su specialiaisiais ekonomines sankcijas ir jų skyrimo procedūras nustatančiais įstatymais, taip pat pateiktos pastabos dėl šiuo metu Energetikos įstatyme įtvirtinto ekonominių sankcijų skyrimo instituto ypatumų ir taikymo praktikos, siūlomo ekonominių sankcijų skyrimo bylų teismingumo modelio įgyvendinimo problemų, iškelti probleminiai klausimai dėl ekonominių sankcijų skyrimo pagrindų atskyrimo nuo licencijų, atestatų ir pan. galiojimo sustabdymo ar panaikinimo pagrindų.

37

Komisija teikė pastabas ir pasiūlymus Energetikos ministerijai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 277 „Dėl įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto. Komisija atkreipė dėmesį, kad nutarimo projekto nuostatos turėtų būti suderintos su Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reikalavimu, pagal kurį visais atvejais iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkama šiluma negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Komisija teikė siūlymus Ūkio ministerijai dėl Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ pakeitimo“ projekto (patvirtinta 2012 m. lapkričio 21 d., Nr. 1407). Atkreiptas dėmesys į nutarimo projekto 4.4 ir 5.7 punktus, kurie reglamentuoja informacinių sistemų, skirtų verslo priežiūros funkcijoms vykdyti, sukūrimą. Komisija pabrėžė, kad, būdama valstybės įstaiga, kuriai pavestas energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo srityse veikiančių subjektų veiklos reguliavimas ir valstybinė energetikos priežiūra, savo funkcijoms vykdyti yra įgalinta turėti prieigą prie visos reikalingos reguliuojamų įmonių finansinės ir techninės informacijos nepaisant to, ar informacija yra vieša, kaip tai numato teisės aktų nuostatos, ar ji pasižymi tam tikrais informacijos savininko nustatytais informacijos naudojimo apribojimais. Kadangi Nutarimo projekte numatyta, kad ūkio subjektų priežiūrą atliekanti institucija savo informacinėse sistemose, skirtose verslo priežiūros funkcijoms vykdyti, kaupiamą informaciją teikia Ūkio ministerijai, kuri minėtą informaciją naudos savo valdomoje informacinėje sistemoje, Komisija pažymėjo, jog, siekdama nepažeisti teisės aktuose nustatytų imperatyvų, susijusių su draudimu tretiesiems asmenims teikti informaciją, kuriai jos savininkų suteiktas konfidencialios informacijos statusas, negalėtų pateikti visos reguliuojamų įmonių teikiamos informacijos, kadangi turėtų teisę teikti tik tą dalį informacijos, kuri pagal teisės aktų nuostatas yra vieša ir kuriai netaikytina papildoma teisinė apsauga pagal Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalį. Komisija derino Energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 1-145 „Dėl informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (patvirtinta 2012 m. gruodžio 15 d., Nr. 1-253.). Siekdama užtikrinti, kad visi rinkoje veikiantys ūkio subjektai, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, įgyvendintų įstatymų leidėjo nustatytus reikalavimus, Komisija pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl uždarosios akcinės bendrovės steigimo ir valstybės turto investavimo projekto (patvirtinta 2012 m. liepos 4 d. Nr. 826). Komisija 2012 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. O3-106 priėmė Keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją didžiausių tarifų nustatymo metodiką. Šia metodika nustatyti bendrieji keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją didžiausių tarifų (toliau – Didžiausi tarifai) nustatymo principai, pateikimo derinti bei derinimo tvarka. Reglamentuotas būtinųjų sąnaudų nustatymas ir paskirstymas, apskaitos atskyrimo principai. Nustatyti kainodaros principai paremti siekiu užtikrinti saugų keleivių ir transporto priemonių perkėlimą keltais per Kuršių marias, taip pat užtikrinti savalaikį keleivių ir transporto priemonių perkėlimą keltais per Kuršių marias. Komisija patvirtino Piniginių baudų skyrimo ir jų dydžių nustatymo taisyklių pakeitimą (patvirtinta 2012 m. birželio 8 d., Nr. O3-143), kuriuo buvo įgyvendintos Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo nuostatos, susijusios su sankcijų skyrimo už įstatymo reguliuojamose srityse padarytus pažeidimus, pagrindais ir tvarka. Komisija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos gamtinių

38

dujų įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 17 punktu ir 11 straipsniu, atliko Viešojo konsultavimosi dėl energetikos veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektų taisyklių, patvirtintų Komisijos 2011 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. O3-350, pakeitimus (patvirtinta 2012 m. rugsėjo 28 d., Nr. O3-283), kuriais siekė įgyvendinti naujos Elektros energetikos įstatymo redakcijos nuostatas.

39

3. VEIKLŲ ATSKYRIMAS PAGAL ES III ENERGETIKOS PAKETĄ

ES III energetikos paketas, kurio nuostatos perkeltos į Gamtinių dujų įstatymą ir Elektros energetikos įstatymą, griežtai reikalauja atskirti perdavimo veiklą nuo tiekimo ir gavybos veiklų bei šių veiklų komercinių interesų, įskaitant perdavimo veiklos nuosavybės atskyrimą. Skirstymo veiklos atveju reikalaujamas skirstymo veiklos atskyrimas turi užtikrinti skirstymo veiklos teisinį, funkcinį ir organizacinį nepriklausomumą nuo kitų veiklos rūšių, nesusijusių su skirstymu, tačiau nereikalaujamas skirstymo veiklos nuosavybės atskyrimas.

3.1. Elektros sektorius LITGRID AB perdavimo veiklos atskyrimas (sertifikavimas) Vadovaujantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 9 straipsniu, valstybė narė, pasirinkusi visišką nuosavybės atskyrimo modelį, privalo užtikrinti perdavimo veiklos atskyrimą nuo tiekimo ir gamybos veiklos bei šių veiklų komercinių interesų, įskaitant perdavimo veiklos, nuosavybės atskyrimą. Pagal Elektros energetikos įstatymą, įsigaliojusį 2012 m. vasario 7 d., kuriuo perkeliamos Tarybos Direktyvos 2009/72/EB nuostatos, įtvirtinti šie esminiai perdavimo veiklos atskyrimo reikalavimai: 1. Perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumas. Perdavimo sistemos operatorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo veikti nepriklausomai nuo elektros energijos gamybos, skirstymo ir tiekimo veiklos bei jų komercinių interesų. 2. Perdavimo veiklos atskyrimas. Kai perdavimo sistemos operatorius yra vertikaliai integruotos įmonės dalis, jis savo teisine forma, organizacine struktūra ir priimdamas sprendimus turi būti nepriklausomas nuo kitų vertikaliai integruotos įmonės veiklos rūšių, nesusijusių su perdavimu. Siekiant užtikrinti perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumą, turi būti laikomasi Elektros energetikos įstatyme numatytų detalių reikalavimų (perdavimo sistemos operatorius nuosavybės teise turi valdyti perdavimo tinklus, jų technologinius priklausinius ir kitą turtą, reikalingą tinkamai vykdyti elektros energijos perdavimo veiklą; tas pats asmuo ar asmenys neturi teisės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti asmenį, vykdantį gamybos ir (ar) tiekimo veiklą, ir tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti perdavimo sistemos operatorių arba turėti kokių nors teisių perdavimo sistemos operatoriaus atžvilgiu). 3. Ne vėliau kaip nuo 2012 m. kovo 3 d. vertikaliai integruota įmonė ir perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti visišką perdavimo sistemos operatoriaus atskyrimą nuo vertikaliai integruotos įmonės, tarp jų, bet neapsiribojant, perdavimo sistemos operatoriaus kontrolės ir elektros energijos perdavimo veiklos atskyrimą, įskaitant elektros energijos perdavimo veiklai naudojamo turto nuosavybės teisės perleidimą perdavimo sistemos operatoriui. 4. Kai perdavimo sistemos operatorius yra valstybės institucija, įstaiga, organizacija ar kitas viešasis asmuo, laikoma, kad perdavimo veiklos atskyrimas yra tinkamai įgyvendintas, jeigu perdavimo sistemos operatorių ir asmenis, vykdančius elektros energijos gamybos ar tiekimo veiklą, tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja atskiros valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos ar kiti viešieji asmenys. Valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos ar kiti viešieji asmenys nėra atskiri, jeigu jie yra tiesiogiai pavaldūs tam pačiam viešajam asmeniui, pažeidžiant perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumo reikalavimus. 5. Jeigu perdavimo sistemos operatorius neatitinka Elektros energetikos įstatyme nustatytų veiklos atskyrimo sąlygų ir reikalavimų, vertikaliai integruota įmonė ir perdavimo sistemos operatorius ar juos kontroliuojantys asmenys privalo imtis visų būtinų priemonių jiems įgyvendinti, įskaitant įmonės reorganizavimą, atskyrimą, atlygintinį ar neatlygintinį perdavimo sistemos operatoriaus ar jį kontroliuojančio asmens bendrovės akcijų perleidimą valstybei, taip pat kitas teisėtas priemones.

40

Komisija 2012 m. kovo 15 d. posėdyje konstatavo, kad LITGRID AB pažeidė Elektros energetikos įstatymo, perkeliančio III ES energetikos direktyvų paketo nuostatas į nacionalinę teisę, įpareigojimą iki 2012 m. kovo 3 d. atskirti perdavimo veiklą nuo kitų vertikaliai integruotos įmonės veiklų bei komercinių interesų, susijusių su elektros energijos gamyba ir tiekimu. Vertikaliai integruotai įmonei UAB „Visagino atominė elektrinė“ priklausė LITGRID AB kontrolinis akcijų paketas bei su tuo susijusios teisės ir pareigos dėl bendrovės valdymo ir kontrolės. Tiek Elektros energetikos įstatymas, tiek III ES energetikos paketas griežtai reikalauja atskirti perdavimo veiklą nuo tiekimo ir gamybos veiklos bei šių veiklų komercinių interesų, įskaitant perdavimo veiklos nuosavybės atskyrimą.

3 pav. Vertikaliai integruotos įmonės struktūra iki 2012 m. rugsėjo 27 d.


Komisija, siekdama užtikrinti, kad visi rinkoje veikiantys ūkio subjektai, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, įgyvendintų įstatymų leidėjo nustatytus reikalavimus, įpareigojo LITGRID AB iki 2012 m. kovo 30 d. pateikti: • išsamų pasirinkto veiklų ir kontrolės atskyrimo nuo vertikaliai integruotos įmonės veiklos rūšių, nesusijusių su perdavimu, būdo aprašymą kartu su numatomų atlikti veiksmų detaliu planu; • visą informaciją, kuri skaidriai atskleistų konkrečius veiksmus, kuriais bus užtikrintas veiklų atskyrimo reikalavimų įgyvendinimas, eiliškumas bei terminai. Komisija, atsižvelgdama į Tarybos Direktyvoje 2009/72/EB ir atitinkamai Elektros energetikos įstatyme numatytą terminą, iki kurio veiklos, nesusijusios su perdavimu, privalėjo būti atskirtos, padarė išvadą, kad visi veiksmai turi būti atliekami ypatingos skubos tvarka, o LITGRID AB pateiktame plane nepasinaudojama visomis įstatymuose numatytomis sąlygomis trumpinti terminus, todėl Komisija 2012 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. O3-89 „Dėl LITGRID AB perdavimo veiklos atskyrimo plano“ įpareigojo LITGRID AB iki 2012 m. spalio 1 d. atlikti visus veiksmus, reikalingus užtikrinti Elektros energetikos įstatymo reikalavimų įgyvendinimą, ir informuoti Komisiją. LITGRID AB, vykdydama Komisijos nutarimą, 2012 m. spalio 1 d. pateikė dokumentus (patikslinti duomenys pateikti 2012 m. spalio 23 d., 2012 m. gruodžio 3 d. ir 2013 m. kovo 29 d. raštais), kuriais grindžiamas Elektros energetikos įstatymo 53 straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse nurodytų reikalavimų dėl perdavimo veiklos atskyrimo įgyvendinimas.

5,61 proc.

Energetikos ministerija

Visagino Atominė Elektrinė UAB

LITGRID AB (PSO)

AB LESTO (STO)

Lietuvos energija AB (gamyba)

UAB BALTPOOL (biržos operatorius)

Energijos tiekimas UAB (tiekimas)

100 proc.

82,63 proc. 96,13 proc.

100 proc.

97,5 proc.

67 proc.

UAB TETAS (elektros tinklų projektai)

100 proc.

AB „Klaipėdos nafta“

valdo 33 proc.

Smulkieji akcininkai

valdo 2,5 proc.

E.ON Ruhrgas International GmbH


11,76 proc.


valdo 3,87 proc.

41

4 pav. Įmonių kontrolė po LITGRID AB atskyrimo nuo vertikaliai integruotos įmonės nuo 2012 m.

rugsėjo 27 d. (įvertinus 2013 m. sausio 11-15 d. įvykusius UAB „TETAS“ ir UAB „Elektros tinklo

paslaugos“ akcijų mainus tarp LITGRID AB ir AB LESTO).


*Technologijų ir inovacijų centras.

**Elektros tinklo paslaugos.

***Įmonės pagrindinė veikla yra nacionalinio investuotojo funkcijų ir įsipareigojimų įgyvendinimas naujos

atominės elektrinės Lietuvos Respublikos projekte (JAR duomenys).

****Bendrovės pagrindinė veikla yra viešbučių, nuomos, paslaugų aptarnavimo ir kita įstatymų

nedraudžiama su šiomis veiklomis tiesiogiai susijusi veikla.

*****Elektros, dujų, komunalinių paslaugų bei atsinaujinančios energijos gamybos bendrovė.

Komisija, vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 25 straipsnyje nustatyta procedūra ir terminais, t. y. ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo visų reikalingų ir tinkamai parengtų dokumentų, duomenų ir informacijos pateikimo dienos įvertina įgyvendintų perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų tinkamumą bei priima preliminarų sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo.

100 proc. 17,70 proc. 70,63 proc. 100 proc. 100 proc. 100 proc. 100 proc.

18,96 proc. 0,35 proc. 67 proc.

Energetikos ministerija

UAB „EPSO G“

LITGRID AB (PSO)

UAB BALTPOOL

(biržos operatorius)

UAB TETAS

NT VALDOS,

UAB

UAB TIC**

LitPol Link

Nord Pool

Spot AS

100 proc.

97,5 proc.

50 proc. 2 proc.

AB „Klaipėdos

nafta“

AB „Lietuvos

dujos“

VĮ „Energetik

os agentūra“

VĮ „Ignalinos atominė

elektrinė“

VĮ Radioaktyvių

atliekų tvarkymo agentūra

VĮ Lietuvos naftos

produktų agentūra


2,5 proc.

100 proc.

UAB LITGAS

82,63 proc. 11,76 proc.

Finansų ministerija

UAB „Visagino atominė elektrinė“

AB LESTO (STO)

AB „Lietuvos energija“ (gamyba)

UAB „Energijos tiekimas“ (tiekimas)

100 proc.

96,13 proc.

100 proc.

UAB TIC* UAB ETP** NT VALDOS,

UAB

100 proc. 24,94 proc. 57,93 proc.

UAB „VAE-SPB“***

100 proc.

UAB „Kauno energetikos remontas“

UAB „Gotlitas“****

VšĮ Respublikinis energetikų mokymo

centras

100 proc.

100 proc. 100 proc.

Smulkieji akcininka

i

5,6 proc.

E.ON Ruhrgas International GmbH*****


3,87 proc.

42

Komisija 2013 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr.O3-138 priėmė preliminarų sprendimą dėl elektros energijos perdavimo veiklos atskyrimo ir perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo ir apie tai nedelsiant informuos Europos Komisiją, kuri pateiks savo išvadą. Gavus Europos Komisijos išvadą, Komisija priims galutinį sprendimą ir išduos neterminuotą elektros energijos perdavimo veiklos licenciją. Atliekant perdavimo sistemos operatoriaus sertifikavimo (paskyrimo) procedūrą, buvo sprendžiami šie esminiai klausimai: - Energetikos ministerija netiesiogiai per UAB „EPSO-G“ kontroliuoja perdavimo sistemos operatorių LITGRID AB ir kartu turi tiesioginę kontrolę Lietuvos naftos produktų agentūros atžvilgiu, kuri paskirta vykdyti suskystintų gamtinių dujų paskirtojo tiekimo veiklą, taip pat tiesiogiai valdo AB „Klaipėdos nafta“, įgyvendinančią suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, kuri įsteigė dukterinę dujų tiekimo įmonę UAB „LitGas“, ar ši situacija suderinama su Tarybos Direktyvos 2009/72/EB 9 straipsnio ir Elektros energetikos įstatymo 53 straipsnio nuostatomis; LITGRID AB paskyrimas galimas esant sąlygai, jog Lietuvoje pradėjus eksploatuoti SGD terminalą, Energetikos ministerija neturės teisės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti įmonių, užsiimančių gamtinių dujų tiekimo veikla, bei atsižvelgiant į tai, jog Komisija neturi teisės išduoti tiekimo veiklos licenciją įmonei ar įmonėms, kurios neatitinka Elektros energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme, Tarybos Direktyvoje 2009/73/EB ir Tarybos Direktyvoje 2009/72/EB nurodytų reikalavimų dėl perdavimo veiklos atskyrimo nuo gamybos ir tiekimo veiklų; - ar suderintina su Tarybos Direktyvos 2009/72/EB 9 straipsnio ir Elektros energetikos įstatymo 53 straipsnio nuostatomis, jei dalis asmenų vienu metu dalyvauja perdavimo sistemos operatoriaus, gamybos ir tiekimo įmonių valdybose; Preliminaraus sprendimo priėmimo metu nustatyta, jog UAB „EPSO-G“, LITGRID AB nėra fizinių asmenų, kurie būtų UAB „Visagino atominė elektrinė“ ar AB „Lietuvos energija“, UAB „Energijos tiekimas“ valdybose ar padalinių vadovai; - ar pasirinkta atlygintinė perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybės atskyrimo forma leis užtikrinti pakankamus perdavimo sistemos operatoriaus finansinius pajėgumus vykdant jam įstatymais priskirtas funkcijas. Komisija 2013 m. kovo 8 d. papildomai kreipėsi į Energetikos ministeriją, LITGRID AB, UAB „EPSO-G“ ir paprašė pateikti informaciją apie tai, kokia forma (lėšos, kurias išmokės LITGRID AB, biudžeto asignavimai ar kt.) numatoma įvykdyti UAB „EPSO-G“ sutartinius įsipareigojimus bei pateikti LITGRID AB 2013–2022 metų prognozinius finansinės atskaitomybės balanso, pelno (nuostolių) bei pinigų srautų ataskaitos duomenis.

Energetikos ministerija ir UAB „EPSO-G“ informavo, kad tolesni sprendimai dėl sutarties tarp UAB „Visagino atominė elektrinė“ ir UAB „EPSO-G“ vykdymo bus priimti tik po to, kai Energetikos ministerija ir Finansų ministerija pateiks savo pasiūlymus, vykdydamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimą, o šiuo metu jokie mokėjimai nėra vykdomi. Atsižvelgiant į atsakingų institucijų ir įmonių paaiškinimus bei pateiktus faktinius duomenis, kad jokie mokėjimai nėra pradėti vykdyti, ir LITGRID AB finansines projekcijas 2013–2022 metams, konstatuota, kad sutarties vykdymas nedaro įtakos LITGRID AB finansiniam pajėgumui.

Tačiau pažymėtina, jog Komisija, vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 15 straipsnio 14 dalimi, atlieka licencijuojamos veiklos priežiūrą, vadovaudamasi Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašo 4.6 punktu – kasmet atlieka perdavimo sistemos operatoriaus finansinio pajėgumo vertinimą. Bet kuriuo metu paaiškėjus aplinkybėms, kurios tiesiogiai gali turėti įtakos LITGRID AB finansinei veiklai, bus atliktas finansinio pajėgumo vertinimas ir nustatytos LITGRID AB galimybės vykdyti perdavimo sistemos operatoriaus licencijuojamą veiklą.

Komisija, vadovaudamasi Elektros energetikos įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, privalo nuolat prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip paskirtasis perdavimo sistemos operatorius, vykdydamas savo veiklą, užtikrina Elektros energetikos įstatyme nustatytus nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimus, kad dėl tam tikrų perdavimo sistemos operatoriaus veiklos aplinkybių pasikeitimo nebūtų pažeisti perdavimo sistemos operatoriaus nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimai.

43

AB LESTO skirstymo veiklos atskyrimas Vadovaujantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 26 straipsniu, valstybė narė privalo užtikrinti, jog kai skirstymo sistemos operatorius yra vertikalios integracijos įmonės padalinys, bent teisinės formos, organizacinės struktūros ir sprendimų priėmimo tvarkos požiūriu jis turi būti nepriklausomas nuo kitų veiklos rūšių, nesusijusių su skirstymu. Šis reikalavimas nenustato įpareigojimo skirstymo sistemos operatoriaus turto nuosavybę atskirti nuo vertikalios integracijos įmonės. Pagal Elektros energetikos įstatymą, įsigaliojusį 2012 m. vasario 7 d., kuriuo perkeliamos Direktyvos nuostatos, įtvirtinti šie esminiai skirstymo veiklos atskyrimo reikalavimai: 1. Skirstomųjų tinklų operatoriaus nepriklausomumas. Skirstomųjų tinklų operatorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, elektros energijos skirstymo veiklą vykdo nepriklausomai nuo elektros energijos gamybos, perdavimo ir tiekimo veiklos bei jų komercinių interesų. 2. Skirstymo veiklos atskyrimas. Kai skirstomųjų tinklų operatorius yra vertikaliai integruotos įmonės dalis, skirstomųjų tinklų operatorius savo teisine forma, organizacine struktūra ir priimdamas sprendimus turi būti nepriklausomas nuo kitų elektros energetikos veiklos rūšių, nesusijusių su skirstymu. Siekiant užtikrinti skirstomųjų tinklų operatoriaus nepriklausomumą, turi būti laikomasi Elektros energetikos įstatyme numatytų detalių reikalavimų (skirstomųjų tinklų operatoriaus valdymo organų nariai ir įmonės padalinių vadovai nedalyvauja vertikaliai integruotos įmonės, tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingos už kasdienę elektros energijos gamybos, perdavimo ir (ar) tiekimo veiklą, priežiūros ir valdymo organuose). 3. Skirstomųjų tinklų operatorius privalo užtikrinti, kad ne vėliau kaip nuo 2012 m. kovo 3 d. skirstomųjų tinklų operatoriaus, esančio vertikaliai integruotos įmonės dalimi, ir kitų su elektros energijos skirstymu nesusijusių veiklų komerciniai interesai bus atskirti, įgyvendinant Elektros energetikos įstatyme nustatytus reikalavimus. 4. Skirstomųjų tinklų operatoriui neatitinkant Elektros energetikos įstatyme nustatytų veiklos atskyrimo sąlygų ir reikalavimų, vertikaliai integruota įmonė ir skirstomųjų tinklų operatorius privalo imtis visų būtinų priemonių jiems įgyvendinti, įskaitant įmonės reorganizavimą ar kitas teisėtas priemones. 5. Įgyvendinant elektros energijos skirstymo veiklos teisinės formos, organizacinės struktūros ir sprendimų priėmimo nepriklausomumą, vertikaliai integruota įmonė ir skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina, kad skirstomųjų tinklų operatorius nevykdys elektros energijos gamybos ir (ar) nepriklausomo tiekimo veiklos ir veiks nepriklausomai nuo šių veiklos rūšių komercinių interesų. Šis reikalavimas neriboja skirstomųjų tinklų operatoriaus teisių ir pareigų, užtikrinant elektros energijos visuomeninį tiekimą Elektros energetikos įstatyme numatytais tikslais, jei įvykdyti skirstymo veiklos rūšių ir apskaitos atskyrimo reikalavimai, nesusiję su skirstymu. Komisija 2012 m. kovo 15 d. posėdyje konstatavo, kad AB LESTO pažeidė Elektros energetikos įstatymo, perkeliančio III ES energetikos direktyvų paketo nuostatas į nacionalinę teisę, įpareigojimą iki 2012 m. kovo 3 d. atskirti įmonės kontrolę nuo kitų vertikaliai integruotos įmonės veiklų bei komercinių interesų. Vertikaliai integruotai įmonei UAB „Visagino atominė elektrinė“ priklausė AB LESTO kontrolinis akcijų paketas bei su tuo susijusios teisės ir pareigos dėl bendrovės valdymo ir kontrolės. Tiek Elektros energetikos įstatymas, tiek III ES energetikos paketas reikalauja, kad skirstymo veiklos atskyrimas turi užtikrinti skirstymo veiklos valdymo ir kontrolės nepriklausomumą nuo perdavimo, tiekimo ir gamybos veiklos bei šių veiklų komercinių interesų, tačiau nereikalaujama skirstymo veiklos nuosavybės atskyrimo. Komisija, siekdama užtikrinti, kad visi rinkoje veikiantys ūkio subjektai, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, įgyvendintų įstatymų leidėjo nustatytus reikalavimus, įpareigojo AB LESTO iki 2012 m. kovo 30 d. pateikti: • išsamų pasirinkto kontrolės atskyrimo nuo vertikaliai integruotos įmonės veiklos rūšių, nesusijusių su skirstymu, būdo aprašymą kartu su numatomų atlikti veiksmų detaliu planu;

44

• visą informaciją, kuri skaidriai atskleistų konkrečius veiksmus, kuriais bus užtikrintas veiklų atskyrimo reikalavimų įgyvendinimas, eiliškumas bei terminai. AB LESTO pateikus šiuos duomenis, Komisija 2012 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. O3-88 įpareigojo AB LESTO iki 2012 m. birželio 30 d. atlikti visus būtinus veiksmus, įgyvendinant Elektros energetikos įstatymą dėl skirstymo veiklos atskyrimo nuo vertikaliai integruotos įmonių grupės. Įmonei pateikus reikiamus dokumentus, Komisija 2012 m. liepos 26 d. posėdyje konstatavo, kad AB LESTO skirstymo veiklos atskyrimas atitinka Elektros energetikos įstatymo 54 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas. Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių nebūtų užtikrinamas Elektros energetikos įstatymo 54 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų veiklos rūšių ir apskaitos atskyrimo reikalavimų įgyvendinimas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių aplinkybių pasikeitimo AB LESTO įpareigota informuoti Komisiją.

3.2. Gamtinių dujų sektorius

2012 metais Komisija pradėjo ir vykdė AB „Lietuos dujos“ veiklos atskyrimo vykdymo priežiūrą. Komisija, išnagrinėjusi AB „Lietuvos dujos“ 2012 m. gegužės 31 d. pateiktus veiklų ir kontrolės atskyrimo būdų aprašymus bei numatomų atlikti veiksmų planus, 2012 m. birželio 15 d. priėmė nutarimą Nr. O3-145 „Dėl AB „Lietuvos dujos“ perdavimo ir skirstymo veiklų ir kontrolės atskyrimo veiksmų planų“. 2011 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus naują Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą (toliau GDĮ), perkeliantį Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (ES trečiojo Energetikos paketo) nuostatas į nacionalinę teisę, kartu buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo įstatymas (toliau – Įgyvendinimo įstatymas), nustatantis veiklų atskyrimo būdus bei terminus. GDĮ numatyta, kad gamtinių dujų perdavimo veikla privalo būti atskirta nuo gamtinių dujų gavybos veiklos ir tiekimo veiklos, atskiriant perdavimo sistemos ir (arba) perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybę nuo gavybos ir (arba) tiekimo veiklą vykdančių gamtinių dujų įmonių. Konkrečius terminus, per kuriuos gamtinių dujų įmonės turi atlikti pagrindinius veiksmus, siekdamos atitikti GDĮ reikalavimus, nustato GDĮ reikalavimų neatitinkančių gamtinių dujų įmonių veiklų ir kontrolės atskyrimo vykdymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1239 (toliau – Planas). Pagal Planą GDĮ reikalavimų neatitinkanti gamtinių dujų įmonė, kuri vykdo gamtinių dujų perdavimo veiklą, ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 31 d. turi priimti sprendimą dėl vieno iš veiklų ir kontrolės atskyrimo būdų pasirinkimo ir pateikti Komisijai išsamų pasirinkto veiklų bei kontrolės atskyrimo būdo aprašymą ir numatomų atlikti veiksmų planą. 2012 m. kovo 15 d. AB „Lietuvos dujos“ pateikė Komisijai prašymą ir pagrindimą Plano 5 ir 9 punktuose nurodytus terminus dėl perdavimo veiklos ir kontrolės atskyrimo būdo bei skirstymo veiklos teisinio, funkcinio ir organizacinio atskyrimo būdo pratęsti iki 2012 m. gegužės 31 d. Komisija, išnagrinėjusi AB „Lietuvos dujos“ prašymą, 2012 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. O3-20 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklų ir kontrolės atskyrimo būdo aprašymo su numatomų atlikti veiksmų planu pateikimo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai terminų“ pratęsė AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo veiklos ir kontrolės atskyrimo būdo ir numatomų atlikti veiksmų plano bei gamtinių dujų skirstymo veiklos teisinio, funkcinio ir organizacinio atskyrimo būdo terminus iki 2012 m. gegužės 31 d. 2012 m. gegužės 31 d. AB „Lietuvos dujos“ pateikė Komisijai pasirinktų gamtinių dujų perdavimo veiklos ir kontrolės atskyrimo būdo ir skirstymo veiklos atskyrimo būdo aprašymą su veiksmų planais, kuriuose numatyta iki 2013 m. liepos 31 d. teisiškai, funkciškai ir organizaciniu požiūriu atskirti Bendrovės gamtinių dujų perdavimo veiklą ir iki 2014 m. spalio 31 d. įvykdyti perdavimo veiklos kontrolės atskyrimą bei teisiškai, funkciškai ir organizaciniu požiūriu atskirti Bendrovės gamtinių dujų skirstymo veiklą. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas perdavimo veiklai ir kontrolei atskirti pasirinko reorganizavimo procedūrą, numatytą Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnyje ir Plano 8 punkte, o skirstymo veiklai atskirti – veiklos perdavimą naujai įsteigtai dukterinei bendrovei. Perdavimo veiklai vykdyti bus įkuriama nauja akcinė bendrovė (toliau – PSO bendrovė), kurios akcininkais iki kontrolės atskyrimo įgyvendinimo bus dabartiniai AB „Lietuvos dujos“ akcininkai.

45

Numatoma, kad licencija perdavimo veiklai vykdyti bus gauta bei turtas, teisės ir pareigos pagal perdavimo-priėmimo aktus PSO bendrovei perduoti 2013 m. liepos 31 d. Skirstymo veiklai vykdyti bus steigiama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – SSO bendrovė), kurioje Bendrovė turės 100 proc. akcijų. Bendrovės veiklos pertvarkymo veiksmų planas, steigiant dukterinę SSO bendrovę, parengtas pagal uždarųjų akcinių bendrovių steigimo procedūrą reglamentuojančias Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo, kitų teisės aktų nuostatas bei Bendrovės įstatus. Numatoma, kad licencija skirstymo veiklai vykdyti bus gauta bei turtas, teisės ir pareigos pagal perdavimo - priėmimo aktus SSO bendrovei perduoti iki 2014 m. spalio 31 d.

5 pav. AB „Lietuvos dujos“ pasirinktas veiklų atskyrimo būdas


Komisija, išnagrinėjusi AB „Lietuvos dujos“ 2012 m. gegužės 31 d. pateiktus veiklų ir kontrolės atskyrimo būdų aprašymus bei numatomų atlikti veiksmų planus, 2012 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. O3-145 „Dėl AB „Lietuvos dujos“ perdavimo ir skirstymo veiklų ir kontrolės atskyrimo veiksmų planų“ konstatavo, kad: - AB „Lietuvos dujos“ pateikė AB „Lietuvos dujos“ 2012 m. gegužės 28 d. valdybos protokolu patvirtintą Bendrovės atskyrimo veiksmų planą (toliau – Perdavimo planas) ir Bendrovės veiklos pertvarkymo veiksmų planą (toliau – Skirstymo planas); - atsiradus ir paaiškėjus aplinkybėms, kurios daro įtaką Perdavimo plano ir Skirstymo plano įgyvendinimui, Komisija pasilieka teisę pateikti atitinkamus nurodymus AB „Lietuvos dujos“ dėl pateiktų Perdavimo ir Skirstymo planų; nurodė: - gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklas ir kontrolę atskirti laikantis Perdavimo plane nurodytų būdų ir terminų, kad ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 31 d. AB „Lietuvos dujos“ teisiškai, funkciškai ir organizaciniu požiūriu būtų atskyrusi savo gamtinių dujų veiklas, o ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 31 d. turi būti įvykdytas veiklų ir kontrolės atskyrimas, ir Skirstymo plane nurodytų būdų ir terminų, kad teisinis, funkcinis ir organizacinis skirstymo veiklos atskyrimas būtų atliktas ne vėliau kaip iki 2014 m. spalio 31 d.; - Perdavimo ir Skirstymo planuose numatomus Komisijai pateikti dokumentus teikti Perdavimo ir Skirstymo planuose nurodytu laiku ir nedelsiant pranešti Komisijai apie Perdavimo ir Skirstymo planuose nurodytų veiksmų atlikimo terminų praleidimo ar neįvykdymo atvejus, taip pat apie kitas Perdavimo ir Skirstymo planams vykdyti svarbias aplinkybes; - vykdyti Komisijos nustatytus kitus, Perdavimo ir Skirstymo planuose nenumatytus, veiksmus, reikalingus atskirti perdavimo ir skirstymo veiklas bei kontrolę pagal Gamtinių dujų įstatymo

http://www.regula.lt/lt/teisine-informacija/komisijos-nutarimai/index.php?docId=30268

http://www.regula.lt/lt/teisine-informacija/komisijos-nutarimai/index.php?docId=30268

46

pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnį ir Komisijos nurodytus veiksmų atlikimo terminus. Pagal galiojančius teisės aktus AB „Lietuvos dujos“ pertvarkos galutinis terminas – 2014 m. spalio 31 d.

AB „Lietuvos dujos“, vykdydama Perdavimo plane numatytus teisinius veiksmus ir laikydamasi Perdavimo plane nurodytų terminų, 2013 m. sausio 30 d. pateikė Komisijai AB „Lietuvos dujos“ atskyrimo sąlygas su priedais (toliau – Atskyrimo sąlygos). Kartu pateikta audito įmonės UAB „Grand Thornton Rimess“ parengta Atskyrimo sąlygų vertinimo ataskaita ir AB „Lietuvos dujos“ 2013 m. sausio 30 d. valdybos sprendimas dėl Atskyrimo sąlygų patvirtinimo. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo reikalavimų neatitinkančių gamtinių dujų įmonių veiklų ir kontrolės atskyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2011 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1417, išnagrinėjo pateiktas Atskyrimo sąlygas bei kartu su jomis pateiktus priedus: - AB „Lietuvos dujos“ 10 mėnesių, pasibaigusių 2012 m. spalio 31 d., sutrumpintą finansinę ataskaitą; - skiriamąjį balansą, sudarytą 2012 m. spalio 31 dienai; - atskiriamai daliai priskirto ilgalaikio turto, nebaigtos statybos objektų, mažaverčio inventoriaus, atsargų, sutarčių, administracinių aktų, darbuotojų pareigybių, veiklą tęsiančios ir naujos bendrovės įstatų projektus.

Atsižvelgdama į Komisijos pateiktas pastabas bendrovė pateikė papildomus duomenis ir paaiškinimus. Komisija 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-64 konstatavo, kad: – AB „Lietuvos dujos“ pateikė atskyrimo sąlygas AB „Lietuvos dujos“ valdybos 2012 m. gegužės 28 d. protokolu Nr. 5 patvirtintame Bendrovės atskyrimo veiksmų plane numatytais terminais; – AB „Lietuvos dujos“ atskyrimo sąlygos, patvirtintos AB „Lietuvos dujos“ valdybos 2013 m. sausio 30 d. protokolu Nr. 1, sudaro sąlygas tinkamai pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo reikalavimų neatitinkančių gamtinių dujų įmonių veiklų ir kontrolės atskyrimo vykdymo plano 8.1 punktą įgyvendinti gamtinių dujų perdavimo veiklos atskyrimą, kad ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 31 d. AB „Lietuvos dujos“ būtų teisiškai, funkciškai ir organizaciniu požiūriu atskyrusi gamtinių dujų perdavimo veiklą; – gamtinių dujų perdavimo veiklą vykdysiančiai bendrovei perduodamo turto sudėtis atitinka AB „Lietuvos dujos“ veiklų apskaitos tvarkos aprašo, suderinto Komisijos 2011 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. O3-363 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklų apskaitos tvarkos aprašo“ turto paskirstymo principus bei investicijas, suderintas Komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-293 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ investicijų projekto „Investicijos, skirtos perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) atskyrimui ir naujos įmonės įkūrimui“.

47

4. RINKŲ STEBĖSENA IR TYRIMAI

Komisija, siekdama užtikrinti vienodą rinkos dalyvių informuotumą ir konkurencines sąlygas, skelbia atskirų sektorių rinkos ataskaitas. Siekiant ištirti konkurencijos veiksmingumą, Komisija 2012 metais atliko elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimą. 2013 metais Komisija atliks elektros energijos gamybos rinkos tyrimą ir dujų tiekimo rinkos tyrimą.

4.1. Licencijavimas ir leidimai Energetikos įstatymas numato pareigą Komisijai išduoti energetikos veiklos licencijas, jas keisti, sustabdyti licencijų galiojimą, panaikinti galiojimo sustabdymą, panaikinti licencijų galiojimą, prižiūrėti ir kontroliuoti energetikos įmonių licencijuojamą veiklą. Elektros energetikos sektoriuje licencijuojama ši veikla: - elektros energijos perdavimo; - elektros energijos skirstymo; - elektros energijos visuomeninio tiekimo. Nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla reguliuojama leidimais. Komisija elektros energetikos sektoriuje reguliavimą taiko virš 200 ūkio subjektų atžvilgiu. Gamtinių dujų sektoriuje licencijuojama ši veikla: - perdavimo; - skirstymo; - laikymo; - skystinimo; - tiekimo; - rinkos operatoriaus. Gamtinių dujų sektoriuje Komisija reguliavimą taiko 29 ūkio subjektų atžvilgiu. Šilumos sektoriuje Komisija, atsižvelgdama į savivaldybės institucijos rekomendacijas, šilumos tiekėjui, tiekiančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, išduoda licencijas, sustabdo jų galiojimą, panaikina ir kontroliuoja licencijuojamą veiklą. Komisija šilumos sektoriuje reguliavimą taiko 61 ūkio subjekto atžvilgiu. Licencijas mažiau kaip 10 GWh šilumos tiekiančiam tiekėjui išduoda, sustabdo, panaikina ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja savivaldybės institucija. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje Komisija išduoda viešojo vandens tiekimo licencijas, jas registruoja, stabdo jų galiojimą ir jas naikina, taip pat kontroliuoja, kaip viešieji vandens tiekėjai laikosi licencijų sąlygų. Komisija geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektoriuje reguliavimą taiko 75 ūkio subjektų atžvilgiu. Iki šiol nei viena savivaldybė nėra parinkusi viešojo vandens tiekėjo, todėl Komisija nėra išdavusi nei vienos viešojo vandens tiekimo licencijos.

4.1.1. Elektros sektorius Elektros energetikos sektoriuje, 2012 m. vasario 7 d. įsigaliojus naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymui, licencijuojama liko tik elektros energijos perdavimo, elektros energijos skirstymo ir elektros energijos visuomeninio tiekimo veikla. Nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla tapo leidimais reguliuojama veikla pagal Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles, kurias tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Kadangi įpareigotos institucijos neparengė leidimų išdavimo taisyklių, Komisija negalėjo vykdyti jai įstatymais priskirtų funkcijų leidimais reguliuojamoje veikloje – išduoti, keisti leidimus, nors tokių prašymų iš įmonių buvo. 2012 metais Komisija neišdavė nei vienos naujos licencijos, taip pat nebuvo keičiamos ar panaikinamos elektros energijos perdavimo, skirstymo bei visuomeninio tiekimo licencijos.

48

Iš viso nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijas turi 65 nepriklausomi tiekėjai, iš jų 26 vykdo veiklą.

6 pav. Nepriklausomų elektros energijos tiekėjų sąrašas


2011 m. gruodžio 28 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. spalio 25 d. reglamentas Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL 2011 L 326, p. 1), kuriuo numatoma rinkos dalyvių registracija. Registruojami tie rinkos dalyviai, kurie sudaro sandorius didmeninėje rinkoje, apie kuriuos reikalauja pranešti Reglamento nuostatos. Komisija, Europos Komisijai patvirtintus atitinkamus Reglamento įgyvendinamuosius teisės aktus, patvirtins Rinkos dalyvių registracijos tvarką bei sudarys ir administruos nacionalinį rinkos dalyvių registrą. 2012 m. birželio 18 d. Lietuvoje veiklą pradėjus elektros rinkos operatoriui Nord Pool Spot, o BALTPOOL UAB nutraukus elektros biržos operatoriaus veiklą, Komisija panaikino 2009 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. O3-270 BALTPOOL UAB išduotą elektros energijos rinkos operatoriaus licenciją. Vykdant veiklą BALTPOOL UAB, Komisija buvo nustačiusi pavedimų pirkti ir parduoti elektros energijos biržoje kainos viršutinę ribą, kad rinkos dalyviai negalėtų manipuliuoti ir neturėtų ketinimų nustatyti bei palaikyti neįprastą pasiūlos ir paklausos sąlygų neatitinkančią kainą. Nord Pool Spot sistemoje galiojanti riba yra 2000 EUR/MWh, todėl Komisija priėmė sprendimą pripažinti netekusiu galios Komisijos 2010 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. O3-305, kuriuo buvo nustatyta pavedimų pirkti ir parduoti elektros energijos biržoje kainų viršutinė riba.

4.1.2. Gamtinių dujų sektorius Komisija gamtinių dujų sektoriuje licencijuoja perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo ir rinkos operatoriaus veikla. Gamtinių dujų perdavimo veiklą vykdo vienintelė įmonė – AB „Lietuvos dujos“. Komisija yra išdavusi šiai įmonei licenciją vykdyti perdavimo veiklą 2001 m. gruodžio mėn. Tranzito veikla nėra licencijuojama, ją vykdo perdavimo sistemos operatorius AB „Lietuvos dujos“. Gamtinių dujų skirstymo veiklai vykdyti 2012 metais, kaip ir 2011-aisiais, galiojo Komisijos išduotos 6 skirstymo licencijos. Visos skirstymo įmonės 2012 metais vykdė skirstymo veiklą.

49

2012 metais Komisija išdavė tris gamtinių dujų tiekimo licencijas: Baltic Energy Services, UAB, Enefit UAB, Sky Energy Group UAB. Iš viso gamtinių dujų tiekimo licencijas 2012 metais turėjo 17 gamtinių dujų tiekimo įmonių, tačiau 9 iš jų nevykdė gamtinių dujų tiekimo veiklos. 2012 m. lapkričio 9 d. Komisija priėmė sprendimą išduoti licenciją gamtinių dujų rinkos operatoriaus veiklai UAB GET Baltic. Iš viso gamtinių dujų rinkos operatoriaus veiklos licencijas 2012 metais turėjo 2 įmones. Gamtinių dujų rinkos operatoriaus pagrindinė funkcija – organizuoti antrinę prekybą gamtinėmis dujomis gamtinių dujų biržoje.

7 pav. Licencijų turėtojų sąrašas


Komisija suderino UAB GET Baltic ir BALTPOOL UAB gamtinių dujų biržos paslaugų įkainius. Gamtinių dujų biržos dalyviams nustatyti prekybos gamtinių dujų biržoje užmokesčiai parodyti 9 lentelėje. Pažymėtina, kad abu gamtinių dujų rinkos operatoriai, siekdami sudaryti palankesnes sąlygas prekiauti gamtinėmis dujomis biržoje, 2013 metais taiko nuolaidą fiksuotiems metiniams mokesčiams.

9 lentelė. Lietuvos gamtinių dujų biržose taikomi užmokesčiai (be PVM)

Užmokesčio pavadinimas

UAB GET Baltic BALTPOOL UAB

Užmokesčio dydis

Užmokesčio dydis 2013 m.

Užmokesčio dydis

Užmokesčio dydis 2013 m.

Fiksuoti metiniai dalyvavimo užmokesčiai:

Pirminės registracijos įkainis, Lt 5 000 0 - -

Metinės narystės įkainis, Lt/metams 10 000 0 20 000 0

Už kiekvieną papildomos prekybos paskyrą, Lt/metus

- - 1 500 0

Kintami apyvartos užmokesčiai:

Prekybos įkainis, Lt/tūkst. m³ 3 3 1,2 2

Atsiskaitymų, Lt/tūkst. m³ - - 0,6 1


Komisija, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų reikalavimų, preambulės 30 punktu, turi užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamente nustatytų taisyklių ir pagal jį priimtų gairių.

50

Vykdydama šį punktą Komisija parengė Ataskaitą dėl AB „Lietuvos dujos“ reglamento nuostatų įgyvendinimo, kurioje įvertino, kaip perdavimo sistemos operatorius laikosi reglamente nustatytų taisyklių ir gairių. Ataskaitoje buvo nustatytas AB „Lietuvos dujos“ reglamento nuostatų įgyvendinimo planas. Jame numatyti 5 etapai 2012 metais (paskutinis 2013 m. sausio 1 d.), kuriems pasibaigus perdavimo sistemos operatorius turėjo būti pilnai įgyvendinęs reglamento nustatytų taisyklių ir gairių reikalavimus. 2013 m. vasario mėn. duomenimis, perdavimo sistemos operatorius yra įgyvendinęs reglamento reikalavimus, išskyrus nuostatas, susijusias su tinklo kodekso (naudojimosi perdavimo sistema taisyklės) bei dešimties metų tinklo plėtros plano (Europos Bendrijos mastu) kūrimu. Vykdydama Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 17 punkto reikalavimus Komisija parengė Gamtinių dujų tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją ataskaitą už 2011 metus. Ataskaitoje pateikta bendra informacija dėl vamzdynų faktinių pajėgumų išnaudojimo tranzito veiklai, vidaus vartojimo poreikiams tenkinti, tranzitui priskirtų investicijų į gamtinių dujų perdavimo sistemą vertinimas bei tranzito veiklos sąnaudų atskyrimo nuo perdavimo veiklos principai.

4.1.3. Šilumos sektorius Pagal Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnį šilumos tiekėjui, tiekiančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, licencijas, atsižvelgdama į savivaldybės institucijos rekomendacijas, išduoda, jų galiojimą sustabdo, panaikina ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja Komisija. Licencijas mažiau kaip 10 GWh šilumos tiekiančiam tiekėjui išduoda, sustabdo, panaikina ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja savivaldybės institucija. 2012 metų pabaigoje galiojo 45 Komisijos šilumos tiekėjams išduotos šilumos tiekimo licencijos. 2012 metais Komisija išdavė vieną licenciją – UAB „Ukmergės šiluma“, trims šilumos tiekėjams – UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“, UAB „Kalvarijos komunalininkas“ ir AB „ORLEN Lietuva“ – panaikintas licencijų galiojimas. Dėl aptarnaujamos teritorijos pasikeitimo buvo pakeistos licencijos UAB „Miesto energija“, AB „Jonavos šilumos tinklai“, UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“, dėl buveinės adreso pasikeitimo – Balterma ir Ko, UAB licencija.

8 pav. Šilumos tiekimo licencijų turėtojų sąrašas


4.1.4. Vandens sektorius Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad Komisija išduoda viešojo vandens tiekimo licencijas, jas registruoja, stabdo jų galiojimą ir jas naikina, taip pat kontroliuoja,

51

kaip viešieji vandens tiekėjai laikosi licencijų sąlygų. Minėtame įstatyme viešasis vandens tiekėjas apibrėžiamas kaip valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama įmonė, turinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgytą teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą savivaldybės (kelių savivaldybių) viešojo vandens tiekimo teritorijose. Komisijos duomenimis, 57 savivaldybės parengė ir patvirtino infrastruktūros plėtros planus, tačiau nei viena iš jų nenustatė viešojo vandens tiekėjo teritorijų ir konkurso tvarka neparinko viešojo vandens tiekėjo. Savivaldybėms neįvykdžius šių Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtintų nuostatų, Komisija neišdavė nei vienos viešojo vandens tiekimo licencijos bei nevykdė licencijuojamos veiklos kontrolės.

4.2. Rinkų stebėsena

4.2.1. Atsinaujinančių išteklių energetikos sektorius Komisija, siekdama užtikrinti skaidrų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) elektros energetikos sektoriuje fondo formavimą, skelbia VIAP lėšomis remtinų elektros energijos gamintojų, naudojančių atsinaujinančius energetikos išteklius, sąrašus. Komisijos tinklalapyje www.regula.lt skelbiamas gamintojų sąrašas suskirstytas pagal gamintojus, kuriems leidimas gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių išduotas iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įsigaliojimo dienos, ir pagal gamintojus, kuriems leidimas gaminti elektros energiją išduotas po Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įsigaliojimo dienos.

9 pav. Gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių sąrašai


Siekiant užtikrinti skaidrų VIAP lėšų, skiriamų apmokėti elektros energijai, pagamintai naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, panaudojimą bei įgyvendinant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatą dėl dvigubo projektų finansavimo draudimo, Komisija skelbia gamintojų, ketinančių pasinaudoti ar jau pasinaudojusių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa po Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įsigaliojimo dienos, sąrašą bei gamintojų, ketinančių pasinaudoti ar jau pasinaudojusių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įsigaliojimo dienos, sąrašą.

http://www.regula.lt/

http://www.regula.lt/lt/lenteles/Gamintojai/gamintojai_3.php

http://www.regula.lt/lt/lenteles/Gamintojai/gamintojai_4.php

52

Komisija, vykdydama energijos išteklių rinkos stebėsenos funkciją, numatytą Energijos išteklių rinkos įstatyme, įsigaliojusiame 2012 m. birželio 15 d., ir siekdama užtikrinti bendrą rinkos dalyvių informuotumą, 2012 m. gruodžio mėn. paskelbė pirmąją biokuro rinkos (šilumos gamybos segmentui) stebėsenos ataskaitą. Joje pristatytos bendros biokuro rinkos tendencijos, apžvelgta Komisijos licencijuojamų šilumos tiekėjų perkamo biokuro rinka bei atlikta konkurencijos plėtrą biokuro rinkoje galinčių apriboti sutarčių dėl biokuro pirkimo nuostatų analizė. Nuo 2013 metų Komisija rengs ketvirtines biokuro rinkos stebėsenos ataskaitas.

4.2.2. Elektros sektorius Elektros energetikos sektoriuje Komisija prižiūri elektros energijos rinkos atvėrimą, stebi konkurencijos didmeninėje bei mažmeninėje prekyboje mastą bei veiksmingumą. Nuo 2012 metų, įsigaliojus Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių pakeitimams, Komisijai pradėjo teikti ataskaitas elektros energijos gamintojai, gaminantys ir tiekiantys į tinklus elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energetikos išteklių. Šių gamintojų skaičius sparčiai augo – 2011 metų pabaigoje buvo 128, 2012 metų pabaigoje 267, tačiau tik maždaug pusė gamintojų 2012 metais Komisijai laiku pateikė ketvirtines elektros energijos gamybos veiklos ataskaitas. Tai sudarė kliūtis Komisijai laiku pateikti aktualią informaciją rinkos dalyviams apie elektros energijos sektoriaus plėtrą. Komisija visus metus periodiškai priminė elektros energijos sektoriaus dalyviams, tiek gaminantiems elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiek užsiimantiems licencijuojama nepriklausomo tiekimo veikla, apie būtinybę pateikti laiku nepateiktą informaciją. 2012 metų pabaigoje elektros energiją gamino ir į tinklus tiekė 267 elektros energijos gamintojai, gaminantys elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių. 2013 m. vasario mėn. 21 d. duomenimis, Komisijai ketvirtinių elektros energijos gamybos veiklos ataskaitų už 2012 m. nebuvo pateikę 89 gamintojai. Todėl Komisija, siekdama paskatinti rinkos dalyvius laiku teikti teisės aktuose numatytą informaciją, savo tinklalapyje www.regula.lt pradėjo skelbti elektros energijos gamintojų, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiančių ją į tinklus, bet nepateikusių Komisijai ketvirtinių elektros energijos gamybos veiklos ataskaitų už 2012 metus, sąrašą.

10 pav. Nepateikusių informacijos Komisijai elektros energijos gamintojų

sąrašas


53

Taip pat Komisija savo tinklalapyje www.regula.lt yra paskelbusi ir periodiškai atnaujina informaciją apie nepriklausomo elektros energijos tiekimo licencijas turinčių rinkos dalyvių veiklos vykdymą.

4.2.3. Gamtinių dujų sektorius Komisija prižiūri gamtinių dujų rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje bei mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą. Siekdama didinti rinkos dalyvių informuotumą Komisija kiekvieną ketvirtį rengia ir Komisijos tinklalapyje www.regula.lt skelbia gamtinių dujų stebėsenos ataskaitas. Ataskaitose nagrinėjamos gamtinių dujų importo, perdavimo, skirstymo ir tiekimo rinkos.

11 pav. Gamtinių dujų rinkos stebėsenos ataskaitos


4.2.4. Šilumos sektorius Šilumos ūkio įstatymas numato, kad Komisija nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas. Nustatydama minėtą tvarką ir sąlygas Komisija privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Komisija, reaguodama į potencialių naujų rinkos dalyvių (būsimų nepriklausomų šilumos gamintojų) išsakomus pastebėjimus dėl sąlygų šiai veiklai pradėti, nustačiusi galimas teisines spragas centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tinklų valdytojams naudotis turima išskirtine padėtimi bei žymiai didesne derybine galia ir vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, taip pat atsižvelgdama į Energetikos įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintą tikslą – sudaryti palankesnes sąlygas naujų gamybos pajėgumų prieigai prie tinklų (sistemų), pirmiausia pašalinant kliūtis, trukdančias naujų rinkos dalyvių prieigą ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą, 2012 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. O3-142 patvirtino naujos redakcijos Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką. Esminiai pakeitimai: - Nustatyta, kad šilumos tiekėjas privalo supirkti šilumos energiją iš nepriklausomo šilumos gamintojo už šio gamintojo nustatytą kainą, jeigu šilumos energija atitinka kokybinius parametrus ir nustatytoji kaina yra ne didesnė nei pagrindinio šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos energijos gamybos sąnaudos. - Nustatyta, kad nepriklausomas šilumos gamintojas rezervinę šilumos gamybos galią nemokai gauna iš šilumos tiekėjo.



54

- Detalizuotas iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamų šilumos energijos kiekių pagal kiekvieną gamintoją nustatymo procesas, įskaitant atvejus, kai bendras šilumos energijos kiekis, apie kurį pranešė nepriklausomi šilumos gamintojai, viršija bendrą centralizuoto aprūpinimo šiluma sistemos vartotojų šilumos energijos poreikį. - Įtvirtinta pareiga šilumos tiekėjui sudaryti preliminarią šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartį su ūkio subjektu, ketinančiu gaminti ir parduoti šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas (potencialiu nepriklausomu šilumos gamintoju). Šis įpareigojimas sutvirtina nepriklausomo šilumos gamintojo derybines pozicijas, o preliminarios sutarties sudarymas investicijų į šilumos gamybos įrenginius projektą padaro geriau prognozuojamą ir apibrėžtą aiškiu teisių ir pareigų rinkiniu. - Apibrėžtos ribojančios sąlygos, kurių centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tinklų valdytojas negalės primesti nepriklausomam šilumos gamintojui, kaip silpnesniam derybiniam partneriui, įskaitant sąlygas dėl neproporcingų sankcijų. - Sugriežtintos sąlygos, kai šilumos tinklų priežiūros darbams atlikti šilumos tiekėjas gali iš dalies arba visiškai atjungti nepriklausomo šilumos gamintojo įrenginius. Norint nepriklausomo šilumos gamintojo įrenginius atjungti ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui, būtina iš anksto apie tai pranešti ir pateikti motyvuotą Valstybinės energetikos inspekcijos išvadą. - Įtraukta šilumos energija, pagaminta deginant atliekas, prioritetu tais atvejais, kai keletas nepriklausomų gamintojų, naudojančių skirtingas technologijas, teikia siūlymus parduoti šilumos energiją už vienodą kainą. Šio tipo šilumos energija vertinama kaip prioritetas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ši technologija apima ir sprendžia dviejų sektorių – šilumos energijos gamybos bei atliekų tvarkymo – problemas. 2012 metais Komisija, turėdama tikslą sudaryti kuo palankesnes sąlygas naujų gamybos pajėgumų prieigai prie tinklų (sistemų), pirmiausia pašalinant kliūtis, trukdančias naujų rinkos dalyvių prieigą ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybą, taip pat atlikusi nepriklausomų šilumos gamintojų verslo sąlygų analizę ir nustačiusi esminius veiksnius, kliudančius konkurencijai šilumos gamybos sektoriuje, įvertinusi rinkos dalyvių paklausimų pobūdį ir siekdama kuo didesnio aiškumo ir skaidrumo, 2012 m. gruodžio 10 d. pateikė viešajai konsultacijai Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo pakeitimus. Viešosios konsultacijos metu gavus ir įvertinus rinkos dalyvių pastabas bei siūlymus, Supirkimo tvarkos pakeitimai buvo pakoreguoti ir Supirkimo tvarka 2013 m. vasario 1 d. buvo paskelbta pakartotinei viešajai konsultacijai. Minėtos tvarkos pakeitimai patvirtinti Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu O3- 74. Esminiai pakeitimai: • Nustatomos sąlygos, kokiais principais bus skaičiuojama superkamos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kaina, jeigu šilumos tiekėjas neturi arba turi nepakankamai šilumos gamybos įrenginių pajėgumų. Kai šilumos tiekėjo valdomų šilumos gamybos įrenginių galios nepakanka vartotojų šilumos poreikiui patenkinti, tokiu atveju palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos skaičiuojamos kaip šilumos tiekėjo atitinkamo mėnesio šilumos gamybos kainos kintamosios dedamosios konkrečioje sistemoje ir reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų, veikiančių toje sistemoje, šilumos gamybos kainų (kintamosios ir pastoviosios dedamųjų), svertinis vidurkis.

Jei šilumos tiekėjas konkrečioje sistemoje šilumos gamybos įrenginių nevaldo, palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos nustatomos kaip atitinkamoje sistemoje veikiančių reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos kainų (kintamosios ir pastoviosios dedamųjų) svertinis vidurkis.

• Patikslinta iš reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina. Numatyta, kad tuo atveju, kai reguliuojamas nepriklausomas šilumos gamintojas užtikrina rezervinę galią, o šilumos tiekėjas už šią paslaugą atsiskaito mokėdamas pastovų mokėjimą (Lt/mėn./kW), toks nepriklausomas šilumos gamintojas konkuruoja su kintama kainos dalimi (ct/kWh). Taip pat numatyta, kad nepriklausomas šilumos gamintojas gali parduoti šilumą už mažesnę nei pagal nustatytas dedamąsias apskaičiuota šilumos gamybos kainą.

• Įtvirtinta prievolė dėl informacijos atskleidimo. Reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai apie ateinančio mėnesio šilumos kainos dedamąsias (kintamąją ir pastoviąją) viešai praneša ne vėliau kaip 17 einamojo kalendorinio mėnesio dieną, šilumos tiekėjas apie ateinantį mėnesį ketinamas taikyti palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas viešai praneša ne vėliau kaip 18 einamojo kalendorinio mėnesio dieną. Be to, šilumos tiekėjai ne vėliau kaip iki einamojo

55

mėnesio 15 dienos skelbia praėjusio mėnesio faktinį šilumos poreikį, šilumos tiekėjo pagamintos šilumos kiekį ir iš kiekvieno nepriklausomo šilumos gamintojo nupirktą šilumos kiekį.

• Detaliau apibrėžtos nepriklausomų šilumos gamintojų prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų sąlygos. Šilumos tiekėjas nepriklausomo šilumos gamintojo įrenginius prijungia per tarpinį šilumokaitį arba tiesiogiai. Taip pat numatyta, kad, jei nepriklausomas šilumos gamintojas nesutinka su prijungimo techninėmis sąlygomis, jis kreipiasi į Valstybinę energetikos inspekciją, kuri teikia motyvuotą išvadą dėl galimai perteklinių techninių sąlygų panaikinimo. Šilumos ūkio įstatyme taip pat yra numatyta, kad nepriklausomiems šilumos gamintojams, kaip ir kitiems šilumos tiekėjams, yra privaloma šilumos gamybos kainodara, tačiau esant pagrįstam nepriklausomo šilumos gamintojo prašymui, Komisija turi teisę priimti motyvuotą sprendimą netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros nepriklausomam šilumos gamintojui. Nereguliuojamo nepriklausomo šilumos gamintojo statusas reiškia, kad tokioms įmonėms netaikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, tačiau papildomais saugikliais yra užtikrinama, kad šilumos energijos kaina vartotojams nedidės, t. y. nereguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų, kaip ir reguliuojamų, pagaminta šiluma negali būti superkama už didesnę kainą nei palyginamosios šilumos tiekėjo gamybos sąnaudos. Nepriklausomo šilumos gamintojo statusas įmonei suteikiamas tuomet, jei gaminamos ir į centralizuotą šilumos tiekimo sistemą tiekiamas šilumos kiekis nedaro reikšmingos įtakos galutinei centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kainai ir šilumos tiekėjo veiklai. 2012 metais Komisija gavo 7 nepriklausomų šilumos gamintojų prašymų pripažinti juos nereguliuojamais ir netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros. Komisija, išnagrinėjusi nepriklausomų šilumos gamintojų prašymus dėl privalomos šilumos gamybos kainodaros netaikymo ir atlikusi tyrimus, taip pat siekdama sudaryti prielaidas veiksmingai konkurencijai šilumos gamybos segmente, skatinti pigiausių energijos išteklių šilumai gaminti paiešką ir naudojimą bei įgyvendinti šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis, 2012 metais nereguliuojamais pripažino 5 nepriklausomus šilumos gamintojus ir nusprendė netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros minėtų nepriklausomų šilumos gamintojų atžvilgiu. Komisija, vykdydama rinkos priežiūros funkciją ir siekdama, kad rinkos dalyviai disponuotų aktualia informacija, 2012 metais pradėjo rengti ir skelbti nepriklausomų šilumos gamintojų gaminamos šilumos energijos rinkos apžvalgas, kuriose nepriklausomų šilumos gamintojų rinka analizuojama pagal pagamintą ir šilumos tiekėjams parduotą šilumos kiekį, šilumos gamybai naudojamo kuro rūšis bei geografinį pasiskirstymą.

12 pav. Nepriklausomų šilumos gamintojų rinkos apžvalgos


56

2012 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 23 nepriklausomi šilumos gamintojai, iš kurių 13 Komisija yra pripažinusi nereguliuojamais. Po 5 nepriklausomus šilumos gamintojus veikė AB „Kauno energija“, AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Panevėžio energija“ aptarnaujamose teritorijose.

10 lentelė. Nepriklausomi šilumos gamintojai

Eil. Nr. Pavadinimas Gaminama šilumos energija parduodama

Pastaba

1. AB „Grigiškės“ AB ,,Vilniaus energija“ Reguliuojama

2. UAB „Ekoresursai“ AB ,,Kauno energija“ Nereguliuojama

3. UAB Kauno termofikacinė elektrinė

AB ,,Kauno energija“ Reguliuojama

4. UAB GECO Kaunas AB ,,Kauno energija“ Nereguliuojama

5. UAB „ENG“ AB ,,Kauno energija“ ir AB „Panevėžio energija“

Nereguliuojama

6. UAB „Lorizon Energy“ AB ,,Kauno energija“ Nereguliuojama

7. UAB „Pramonės energija“ AB ,,Klaipėdos energija“ Nereguliuojama

8. UAB „Izobara“ AB ,,Klaipėdos energija“ Nereguliuojama

9. AB „Klaipėdos baldai“ AB ,,Klaipėdos energija“ Nereguliuojama

10. UAB „Geoterma“ AB ,,Klaipėdos energija“ Nereguliuojama

11. AB „Baltijos elektrinių investicijos“

AB ,,Klaipėdos energija“ Nereguliuojama

12. Guartis, AB AB ,,Panevėžio energija“ Nereguliuojama

13. AB „Simega“ AB ,,Panevėžio energija“ Reguliuojama

14. AB „Lifosa“ AB ,,Panevėžio energija“ Reguliuojama

15. UAB „KURANA“ AB ,,Panevėžio energija“ Nereguliuojama

16. UAB „Energijos parkas“ AB ,,Šiaulių energija“ Nereguliuojama

17. UAB „Baisogalos bioenergija“ UAB ,,Šakių šilumos tinklai“ Nereguliuojama

18. AB „Klaipėdos energija“ UAB ,,Miesto energija“ (Klaipėdos LEZ teritorija)

Reguliuojama

19. AB „Axis industries“ UAB ,,Litesko“ filialas ,,Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdos mieste

Reguliuojama

20. AB „Matuizų plytinė“ UAB ,,Varėnos šiluma“ Reguliuojama

21. UAB „Plungės bioenergija“ UAB ,,Plungės šilumos tinklai“ Reguliuojama

22. Lietuvos energija, AB UAB ,,Elektrėnų komunalinis ūkis“ Reguliuojama

23. AB „Vilniaus paukštynas“ UAB ,,Nemėžio komunalininkas“ Reguliuojama


Šilumos ūkio įstatyme nustatyta, kad šilumos tiekėjui atsisakius supirkti nepriklausomo šilumos gamintojo pasiūlytą nustatytus kokybinius reikalavimus atitinkančią šilumą, gamintojas turi teisę apskųsti tiekėjo sprendimą Komisijai, kuri nepriklausomo šilumos gamintojo ar šilumos tiekėjo skundus nagrinėja ikiteismine tvarka. Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjo ginčą tarp nepriklausomo šilumos gamintojo UAB „GECO Kaunas“ ir AB „Kauno energija“. UAB „GECO Kaunas“ 2012 m. spalio 24 d. kreipėsi į Komisiją prašydama įvertinti AB „Kauno energija“ skelbiamų palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų teisingumą. Komisija nustatė, kad jos apskaičiuotos nesilaikant Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo reikalavimų. Komisijai rekomendavus peržiūrėti nustatytas palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, AB „Kauno energija“ pagal nurodytas pastabas jas perskaičiavo. Atsižvelgiant į tai, UAB „GECO Kaunas“ kreipėsi į AB „Kauno energija“ su prašymu perskaičiuoti mokėtiną sumą už 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. pagamintą bei patiektą šilumos energiją, tačiau sulaukė netenkinančio atsakymo ir pateikė prašymą ginčą išnagrinėti Komisijai. Įvertinusi ginčo aplinkybes ir šalių pasirašytą šilumos supirkimo sutartį Komisija iš dalies patenkino UAB „GECO Kaunas“ reikalavimus: - įpareigojo AB „Kauno energija“ perskaičiuoti mokėtiną sumą už UAB „GECO Kaunas“ 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. pagamintą bei supirktą šilumą pagal Komisijos nurodymu patikslintas palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas ir sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo įsigaliojimo;

57

- atitinkamai perskaičiuoti balansuojamos šilumos iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės kainą bei įvertinti sutartinių įsipareigojimų tarp UAB „GECO Kaunas“ ir AB „Kauno energija“ vykdymą. Komisija apskaičiavo ir 2012 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. O3-180 nustatė lyginamuosius rodiklius, kurie yra taikomi visiems ūkio subjektams, kuriems Šilumos ūkio įstatymas numato taikyti privalomąjį reguliavimą šilumos ir karšto vandens kainodaros srityje, rengiant bei Komisijai ir (ar) savivaldybėms vertinant šilumos bazinės kainos dedamųjų, perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų, karšto vandens dedamųjų ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektus. Siekiant didinti šilumos ir karšto vandens tiekimo įmonių veiklos efektyvumą, ekonominį skaidrumą, nustatyti įmonių būtinąsias sąnaudas bei palyginti atitinkamoms grupėms priklausančių įmonių veiklą, Komisija kasmet atlieka įmonių teikiamų duomenų analizę ir iki kiekvienų metų liepos 1 d. nustato Lyginamuosius rodiklius. Lyginamieji rodikliai apskaičiuojami pagal Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašą (toliau – Aprašas). Komisija, atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio Šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas, numatančias, jog į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis, bei praktinį lyginamųjų rodiklių skaičiavimą ir taikymą, pakoregavo Aprašą ir 2012 m. gruodžio 19 d. pateikė viešajai konsultacijai. Aprašas buvo patvirtintas 2013 m. sausio 31 d. Esminiai pakeitimai: • patikslinti ir pripažinti netekusiais galios Aprašo punktai, pagal kuriuos lyginamųjų rodiklių skaičiavimuose buvo įvertinamos sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis; • papildytas lyginamųjų rodiklių, apskaičiuojamų atsižvelgiant į šilumos gamyboje naudojamo kuro balansą, sąrašas; • pakoreguotas rodiklio, pagal kurį nustatoma vienam dirbančiajam gamybos veikloje tenkanti eksploatuojamų įrenginių instaliuota galia, skaičiavimas.

Siekiant didinti vartotojų ir suinteresuotų asmenų informuotumą, Komisija nuo 2010 metų kiekvieną mėnesį savo tinklalapyje www.regula.lt skelbia šilumos kainų Lietuvos miestuose statistiką.

13 pav. Šilumos kainų statistika Lietuvoje


Šilumos ūkio įstatymas Komisiją įpareigoja iki mėnesio 20 dienos viešai informuoti apie kuro, šilumos, perkamos nereguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų, ir geriamojo vandens kainas, naudotinas skaičiuojant šilumos ir karšto vandens kainas. Komisija, surinkusi informaciją iš šilumos tiekėjų ir reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų, kiekvieną mėnesį savo tinklalapyje www.regula.lt skelbia apskaičiuotas kuro (žaliavos) rinkos kainas, šilumos, perkamos iš



58

nereguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų, kainas, taip pat geriamojo vandens tiekėjų taikomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas.

14 pav. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos 2011–2013 metais


4.2.5. Vandens sektorius

Komisija, siekdama didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių veiklos efektyvumą, ekonominį skaidrumą, nustatyti įmonių būtinąsias sąnaudas bei palyginti atitinkamoms grupėms priklausančių įmonių veiklą, kiekvienais metais atlieka įmonių teikiamų duomenų analizę ir nustato Lyginamuosius rodiklius, kurie kasmet iki liepos 1 d. viešai paskelbiami Komisijos interneto svetainėje www.regula.lt.

15 pav. Vandens tiekimo įmonių lyginamieji rodikliai



59

Lyginamieji rodikliai apskaičiuojami pagal Komisijos 2011 metais parengtą ir patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos lyginamosios analizės aprašą.

4.3. Rinkos tyrimai

4.3.1. Elektros sektorius

Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymu, įsigaliojusiu 2012 m. vasario 7 d., Komisija turi atlikti rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka. Komisija 2012 m. birželio 8 d. patvirtino Rinkų tyrimo taisykles, kuriose apibrėžta rinkų tyrimo procedūra bei pradinis elektros energetikos sektoriuje tiriamų rinkų sąrašas, pagal kurį Komisija ne rečiau nei kartą per penkis metus tiria elektros energijos gamybos, elektros energijos nepriklausomo tiekimo ir elektros energijos rezervinės galios rinkas. Rinkų tyrimai gali būti atliekami ir gavus skundą iš elektros energijos vartotojų dėl galimo asmenų piktnaudžiavimo atitinkamoje rinkoje, taip pat valstybės ar savivaldybės institucijų ar suinteresuotų asmenų motyvuotu prašymu. Pagal Rinkų tyrimo taisykles Komisija didelę įtaką rinkoje turinčiam asmeniui, atsižvelgdama į rinkos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, gali nustatyti tokius įpareigojimus: • teikti paslaugas kainomis, pagrįstomis sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą; • įrodyti kainų pagrįstumą sąnaudomis per protingumo kriterijų atitinkantį terminą; • įgyvendinti Komisijos nustatytus reikalavimus sąnaudų apskaitos sistemoms, metodams ir (arba) modeliams, skirtiems konkrečioms paslaugų rūšims teikti; • vadovautis Komisijos nustatytu sąnaudų padengimo mechanizmu, skatinančiu efektyvumą ir, kiek įmanoma, didinančiu ilgalaikę naudą vartotojams; • nesudaryti kitiems rinkos dalyviams įėjimo į rinką barjerų; • neriboti konkurencijos, nustatant nepagrįstas kainas; • nesudaryti geresnių sąlygų atskiriems vartotojams ar nepagrįstai neatsisakyti teikti paslaugų; • užtikrinti Komisijos nustatytą paslaugų kokybę. Siekiant apginti teisėtus vartotojų interesus ir skatinti veiksmingą konkurenciją, didelę įtaką rinkoje turinčiam asmeniui gali būti taikomos individualios kainų kontrolės priemonės ir įpareigojimai kainas grįsti sąnaudomis ar kainomis, nustatomomis palyginamose rinkose. 2012 m. vasario 7 d. įsigaliojus naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymui, pasikeitė elektros energijos rezervinės galios nustatymo mechanizmas, t. y. vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi numatyta, jog rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai Komisija, atlikdama rinkos tyrimą, nustato, kad toks gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas turi didelę įtaką rinkoje. Komisija savo iniciatyva 2012 m. birželio mėn. pradėjo ir rugsėjo mėn. baigė elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimą, kurio metu nustatyta, kad didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje turi 1 asmuo – Lietuvos energija, AB. Didelę įtaką rinkoje turinčiam asmeniui nustatyti apskaitos atskyrimo bei paslaugų teikimo sąnaudomis pagrįstomis kainomis įpareigojimai. Taip pat, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 1 dalimi, Komisija priėmė sprendimą nustatyti Lietuvos energija, AB elektros energijos rezervinės galios rinką sudarančių paslaugų kainų viršutines ribas. 2013 metais Komisija planuoja atlikti elektros energijos gamybos rinkos tyrimą.

60

4.3.2. Gamtinių dujų sektorius Vadovaujantis naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymu, įsigaliojusiu 2011 m. rugpjūčio 1 d., Komisijai atlieka rinkos tyrimus, užtikrinant, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo didele įtaka gamtinių dujų rinkoje atvejų. Komisija 2012 m. birželio 8 d. patvirtino Rinkų tyrimo taisykles, kuriose apibrėžta rinkų tyrimo procedūra bei pradinis gamtinių dujų sektoriuje tiriamų rinkų sąrašas, pagal kurį Komisija ne rečiau nei kartą per penkis metus tiria gamtinių dujų gavybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo, skystinimo ir laikymo rinkas. Rinkų tyrimai gali būti atliekami ir gavus skundą iš gamtinių dujų vartotojų dėl galimo asmenų piktnaudžiavimo atitinkamoje rinkoje, taip pat valstybės ar savivaldybės institucijų ar suinteresuotu asmenų motyvuotu prašymu. Pagal Rinkų tyrimo taisykles Komisija didelę įtaką rinkoje turinčiam asmeniui, atsižvelgdama į rinkos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, gali nustatyti tokius įpareigojimus: • teikti paslaugas kainomis, pagrįstomis sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą; • įrodyti kainų pagrįstumą sąnaudomis per protingumo kriterijų atitinkantį terminą; • įgyvendinti Komisijos nustatytus reikalavimus sąnaudų apskaitos sistemoms, metodams ir (arba) modeliams, skirtiems konkrečioms paslaugų rūšims teikti; • vadovautis Komisijos nustatytu sąnaudų padengimo mechanizmu, skatinančiu efektyvumą ir, kiek įmanoma, didinančiu ilgalaikę naudą vartotojams. • nesudaryti kitiems rinkos dalyviams įėjimo į rinką barjerų; • neriboti konkurencijos nustatant nepagrįstas kainas; • nesudaryti geresnių sąlygų atskiriems vartotojams ar nepagrįstai neatsisakyti teikti paslaugas; • užtikrinti Komisijos nustatytą paslaugų kokybę; Siekiant apsaugoti vartotojų interesus ir skatinti veiksmingą konkurenciją, didelę įtaką rinkoje turinčiam asmeniui gali būti taikomos individualios kainų kontrolės priemonės ir įpareigojimai kainas grįsti sąnaudomis ar kainomis, nustatomomis palyginamose rinkose. Gamtinių dujų sektoriuje 2012 metais rinkos tyrimų nebuvo atlikta. Komisija 2013 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. O3-81 priėmė sprendimą 2013 metais atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą, taip siekiant ištirti konkurencijos veiksmingumą gamtinių dujų tiekimo rinkoje ir nustatyti didelę įtaką šioje rinkoje turinčius dalyvius.

4.3.3. Nepriklausomi šilumos gamintojai

2012 metais 7 nepriklausomi šilumos gamintojai pateikė prašymus Komisijai pripažinti juos nereguliuojamais ir netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros. Komisija, išnagrinėjusi nepriklausomų šilumos gamintojų prašymus dėl privalomos šilumos gamybos kainodaros netaikymo ir atlikusi tyrimus, nepriklausomo nereguliuojamo šilumos gamintojo statusą suteikė 5 gamintojams. Nereguliuojamo nepriklausomo šilumos gamintojo statusas reiškia, kad tokioms įmonėms netaikoma privaloma šilumos gamybos kainodara, tačiau papildomais saugikliais yra užtikrinama, kad šilumos energijos kaina vartotojams nedidės. Nepriklausomo šilumos gamintojo statusas įmonei suteikiamas tuomet, jei gaminamos ir į centralizuotą šilumos tiekimo sistemą tiekiamas šilumos kiekis nedaro reikšmingos įtakos galutinei centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kainai. Komisija 2012 metais gavo ir UAB „AUTOIDĖJA“ bei UAB „Pramonės energija“ prašymus dėl privalomos šilumos gamybos kainodaros netaikymo. UAB „AUTOIDĖJA“ 2012 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą ir 2013 m. kovo 15 d. buvo pripažinta nereguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju. UAB „Pramonės energija“ pateikė prašymą dėl nereguliuojamos kainodaros 2012 m. rugpjūčio 3 d., tačiau pateiktais dokumentais ir argumentais nepagrindė ketinimų vykdyti šilumos tiekimo veiklą. Todėl Komisija nutraukė tyrimą dėl UAB „Pramonės energija“ pripažinimo nereguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju.

61

2012 metais nereguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai pagamino 79,2 tūkst. MWh šilumos arba 18,0 proc. iš viso nereguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų pagaminto šilumos kiekio. Į šilumos tiekėjų centralizuoto šildymo sistemą patiekta 49,8 tūkst. MWh šilumos arba 14,1 proc. iš viso nereguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų patiekto šilumos kiekio.

11 lentelė. 2012 metais nepriklausomais nereguliuojamais pripažinti šilumos

gamintojai


Eil. nr. Įmonės pavadinimas Data Teritorija

1. UAB „ENG“ 2012.02.17 Pasvalio miestas

2. UAB GECO Kaunas 2012.07.16 Kauno miestas

3. UAB „KURANA“ 2012.07.27 Pasvalio miestas

4. UAB „ENG“ 2012.10.09 Garliavos miestas

5. UAB „Lorizon Energy“ 2012.10.16 Kauno miestas

62

5. REGULIUOJAMOS VEIKLOS APSKAITA, KAINODARA IR KAINOS

Komisija 2012 metais pradėjo organizuoti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus. Komisija per 6 mėnesius paskirstė daugiau nei 30 proc. skatinimo kvotos. 2012 metais Komisija nusprendė pradėti įgyvendinti elektros energetikos srityje Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (angl. Long run average incremental costs) (toliau – LRAIC) apskaitos modelį. Komisija, išnagrinėjusi SGD terminalo projekto finansavimo galimybes, 2012 metais nustatė lėšas, skirtas suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudų daliai kompensuoti 2013 metams – 113.798 tūkst. Lt

5.1. Atsinaujinančių išteklių energetikos sektorius Fiksuoti tarifai 2011 m. gegužės mėn. įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui, Komisija pirmą kartą suskaičiavimo ir nustatė elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifus 2012 metams. Supirkimo tarifai ir Maksimalūs tarifai nustatyti visoms atsinaujinančių energijos išteklių jėgainėms, kurios gamina elektros energiją, ir biodujų jėgainėms, išgaunančioms biodujas, išdiferencijuojant jas pagal jėgainių technologijų tipus ir jėgainių technologinius pajėgumus, kaip tai numato Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas.

63

12 lentelė. Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius išteklius,

fiksuoti tarifai 2012 metams

ĮG – įrengtoji galia.


*Saulės jėgainės diferencijuojamos ne tik pagal technologinius pajėgumus, bet ir pagal technologinius

jėgainių tipus (neintegruotos ir integruotos į pastatą). Integruotos į pastatą saulės jėgainės yra tokios

jėgainės, kurios montuojamos į pastatą ir naudojamos, kaip dalinis pastato paviršius, visiškai pakeičiantis

atitinkamą pastato stogo ar sienos plotą.

Jėgainės tipas pagal technologiją Įrengtoji galia, kW

Tarifas, Lt/kWh be PVM

Pokytis, proc. 2011 m. 2012 m.

Vėjo jėgainės

ĮG ≤ 30

0,3

0,37 23

30 < ĮG ≤ 350 0,36 20

ĮG > 350 0,28 -6,7

Saulės jėgainės (neintegruota)

ĮG ≤ 30 1,63

1,44 -11,7

30 < ĮG ≤ 100 1,33 -18,4

100 < ĮG ≤ 350

1,56 1,04

-33,3 ĮG > 350

100 < ĮG ≤ 1000

ĮG > 1000 1,51 -31,1

Saulės jėgainės (integruota)*

ĮG ≤ 30 1,63

1,8 10,4

30 < ĮG ≤ 100 1,66 1,8

100 < ĮG ≤ 350

1,56 1,28

-17,9 ĮG > 350

100 < ĮG ≤ 1000

ĮG > 1000 1,51 -15,2

Biodujų jėgainės gaminančios elektrą

ĮG ≤ 30

0,3

0,64 113

30 < ĮG ≤ 350 0,58 93

350 < ĮG ≤ 1000 0,58 93

ĮG >1000 0,48 60

Biomasės

ĮG ≤ 30

0,3

0,5 66,7

30 < ĮG ≤ 350 0,45 50

350 < ĮG ≤ 5000 0,45 50

ĮG >5000 0,37 23,3

Hidroenergijos

ĮG ≤ 30

0,26

0,28 7,7

30 < ĮG ≤ 350 0,27 3,8

350 < ĮG ≤ 1000 0,27 3,8

ĮG > 1000 0,22 -15,4

64

13 lentelė. Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifai 2012 metams

Jėgainės tipas Technologinis pajėgumas

nm3/val.

Tarifas, Lt/nm3

be PVM

Biodujų jėgainės, išgaunančios dujas iš sąvartynų

TP ≤ 125 nm3/val. 0,72

125 nm3/val. < TP 0,55

Biodujų jėgainės, anaerobiniu ar kitu būdu perdirbančios biodegraduojančias organinės kilmės atliekas ar substraktus

TP ≤ 125nm3/val. 3,43

125 nm3/val. < TP ≤ 250 nm

3/val. 2,97

250 nm3/val. < TP ≤ 500 nm

3/val. 2,8

TP > 500 nm3/val. 2,72

TP – Technologinis pajėgumas.


2012 m. birželio 21 d. Komisija patikslino Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodiką, išdiferencijuodama biodujų jėgaines, gaminančias elektros energiją, pagal technologinius tipus į biodujų jėgaines, gaminančias elektros energiją iš sąvartynuose išgaunamų biodujų, ir biodujų jėgaines, gaminančias elektros energiją iš biodujų, išgaunamų anaerobiniu ar kitu būdu perdirbančias biodegraduojančias organinės kilmės atliekas ar substratus. Siekiant analogiškumo dujų ir elektros sektoriuose, biodujų jėgainės diferencijuojamos pagal skirtingus technologinius tipus ir pajėgumus atsižvelgiant į tai, kiek galima pagaminti elektros energijos (kWh) iš vieno m3 išgaunamų biodujų. Komisija, atsižvelgdama į atliktus Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodikos pakeitimus ir įvertinusi elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintą elektros energijos kiekį bei veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumą ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumą, perskaičiavo ir 2012 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą dėl fiksuotų tarifų gamintojams, elektros energijos gamybai naudojantiems saulės šviesos energiją, ir gamintojams, elektros energijos gamybai naudojantiems biodujas, išgaunamas iš sąvartynų ar biodujas, išgaunamas anaerobiniu ar kitu būdu perdirbant biodegraduojančias organinės kilmės atliekas ar substratus. Remiantis atlikta atsinaujinančių išteklių sektoriaus analize, vėjo jėgainėms, biomasės jėgainėms ir hidroenergijos jėgainėms 2012 metais nustatyti skatinamieji tarifai palikti galioti ir 2013 metams. 2012 metų rugsėjo mėn. pabaigoje patvirtinti Supirkimo tarifai ir Maksimalūs tarifai energijai, pagamintai naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, taikomi nuo 2013 m. sausio 1 d. Šie tarifai netaikomi gamintojams, kurie įrenginiams įsigyti po Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įsigaliojimo dienos pasinaudojo ar ketina pasinaudoti nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšomis.

65


fiksuoti tarifai 2013 metams

Jėgainės tipas pagal technologiją

Įrengtoji galia Tarifas, Lt/kWh (be PVM) Pokytis,

proc. (toliau –ĮG), kW

2012 m. 2013 m.

Saulės jėgainės (neintegruotos į pastatus)*

ĮG ≤ 30 1,44 1,25 -13,19

30 < ĮG ≤ 100 1,33 1,16 -12,78

ĮG > 100 1,04 0,90 -13,46

Saulės jėgainės (integruotos į pastatus)

ĮG ≤ 30 1,80 1,60 -11,11

30 < ĮG ≤ 100 1,66 1,48 -10,84

ĮG > 100 1,28 1,14 -10,94

Biodujų jėgainės, gaminančios elektros energiją iš sąvartynuose išgaunamų biodujų

ĮG ≤ 30 0,64 0,44 -31,25

30 < ĮG ≤ 500

0,58

0,42 -27,59

ĮG >500

0,34 -29,17 30 < ĮG ≤ 1000

ĮG >1000 0,48

Biodujų jėgainės, gaminančios elektros energiją iš biodujų, išgaunamų anaerobiniu ar kitu būdu perdirbant biodegraduojančias organinės kilmės atliekas ar substratus

ĮG ≤ 30 0,64 0,59 -7,81

30 < ĮG ≤ 500

0,58

0,55 -5,17

500 < ĮG ≤ 1000

0,51 6,25

1000 < ĮG ≤ 2000 0,48

0,48 0,00

ĮG >2000 0,47 -2,08

Vėjo jėgainės

ĮG ≤ 30 0,37 0,37 0,00

30 < ĮG ≤ 350 0,36 0,36 0,00

ĮG > 350 0,28 0,28 0,00

Biomasės

ĮG ≤ 30 0,50 0,50 0,00

30 < ĮG ≤ 5000 0,45 0,45 0,00

ĮG >5000 0,37 0,37 0,00

Hidroenergijos

ĮG ≤ 30 0,28 0,28 0,00

30 < ĮG ≤ 1000 0,27 0,27 0,00

ĮG > 1000 0,22 0,22 0,00


Pastaba. *Saulės jėgainės diferencijuojamos ne tik pagal technologinius pajėgumus, bet ir pagal

technologinius jėgainių tipus (neintegruotos ir integruotos į pastatą). Integruotos į pastatą saulės jėgainės yra

tokios jėgainės, kurios montuojamos į pastatą ir naudojamos, kaip dalinis pastato paviršius, visiškai

pakeičiantis atitinkamą pastato stogo ar sienos plotą.

66

15 lentelė. Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifai 2013 metams

Jėgainės tipas pagal technologiją Technologinis pajėgumas,

nm3/val.

Tarifas, Lt/nm3 (be PVM) Pokytis,

proc. 2012 m. 2013 m.

Biodujų jėgainės, išgaunančios dujas iš sąvartynų

TP ≤ 125 nm3/val. 0,72 0,80 11,11

125 nm3/val. < TP 0,55 0,62 12,73

Biodujų jėgainės, anaerobiniu ar kitu būdu perdirbančios biodegraduojančias organinės kilmės atliekas ar substratus

TP ≤ 125nm3/val. 3,43 3,43 0,00

125 nm3/val. < TP ≤ 250 nm3/val. 2,97 2,97 0,00

250 nm3/val. < TP ≤ 500 nm3/val. 2,80 2,80 0,00

TP > 500 nm3/val. 2,72 2,72

0,00

Šaltinis – Komisija.

TP – Technologinis pajėgumas

2013 m. vasario 1 d. įsigalioję Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimai nustatė Komisijai pareigą ne dažniau kaip keturis kartus per metus įvertinti sektoriaus plėtrą ir perskaičiuoti fiksuotų tarifų dydžius, taikomus energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams. Remiantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodikos reikalavimais bei Energetikos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta valstybės reguliuojamas kainas paskelbti viešai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jų taikymo pradžios, Komisija, įvertinusi elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, faktinius investicinius kaštus, atsižvelgdama į faktinį pagamintą elektros energijos kiekį bei sumažėjusią skolinto kapitalo kainą, perskaičiavo ir 2013 m. vasario 28 d. patvirtino elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifus 2013 metų II ketvirčiui (taikomus nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.).

Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energetikos išteklius, tarifai nustatyti visoms atsinaujinančių energijos išteklių jėgainėms, kurios gamina elektros energiją, išdiferencijuojant jas pagal jėgainių technologijų tipus ir jėgainių technologinius pajėgumus. Įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimams, pasikeitė mažos elektrinės apibrėžimas, numatantis, kad tokios elektrinės įrengtoji galia negali būti didesnė nei 10 kW. Atitinkamai Komisija, nustatydama fiksuotų tarifų dydžius, atsisakė elektrinių diferenciacijos ribos pagal elektrinių įrengtąją galią iki 30 kW.

67


fiksuoti tarifai 2013 metų II ketv.

Vėjo jėgainės

ĮG, kW iki 2013-04-01 nuo 2013-04-01 ĮG, kW

< 30 0,37 0,33 < 10

30 <ĮG<350 0,36 0,32 10 <ĮG<350

ĮG>350 0,28 0,26 ĮG>350

Saulės jėgainės (neintegruota)

ĮG, kW iki 2013-04-01 nuo 2013-04-01 ĮG, kW

< 30 1,25 0,75 < 10

30 <ĮG<100 1,16 0,69 10 <ĮG<100

ĮG>100 0,9 0,64 ĮG>100

Saulės jėgainės (integruota)

ĮG, kW iki 2013-04-01 nuo 2013-04-01 ĮG, kW

< 30 1,6 0,97 < 10

30 <ĮG<100 1,48 0,87 10 <ĮG<100

ĮG>100 1,14 0,81 ĮG>100

Biomasės jėgainės

ĮG, kW iki 2013-04-01 nuo 2013-04-01 ĮG, kW

< 30 0,5 0,49 < 10

30 <ĮG<5000 0,45 0,45 10 <ĮG<5000

ĮG>5000 0,37 0,38 ĮG>5000

Hidroenergijos jėgainės

ĮG, kW iki 2013-04-01 nuo 2013-04-01 ĮG, kW

< 30 0,28 0,27 < 10

30 <ĮG<1000 0,27 0,24 10 <ĮG<1000

ĮG>1000 0,22 0,22 ĮG>1000

Biodujų jėgainės, gaminančios elektros energiją iš sąvartynuose išgaunamų biodujų

ĮG, kW iki 2013-04-01 nuo 2013-04-01 ĮG, kW

< 30 0,44 0,43 < 10

30 <ĮG<500 0,42 0,41 10 <ĮG<500

ĮG>500 0,34 0,33 ĮG>500

Biodujų jėgainės, gaminančios elektros energiją iš biodujų, išgaunamų anaerobiniu ar kitu būdu perdirbant biodegraduojančios organinės kilmės atliekas ar substratus

ĮG, kW iki 2013-04-01 nuo 2013-04-01 ĮG, kW

< 30 0,59 0,55 < 10

30 <ĮG<500 0,55 0,51 10 <ĮG<500

500 <ĮG<1000 0,51 0,48 500 <ĮG<1000

1000 <ĮG<2000 0,48 0,46 1000 <ĮG<2000

ĮG>2000 0,47 0,44 ĮG>2000

Šaltinis. Komisija.

68

Aukcionai

Komisijos kompetencijai priskirta organizuoti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus elektros energijos gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius, kurie ketina pasinaudoti paramos schemomis, numatytomis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.

Skatinimo kvotų paskirstymo aukcione laimėta skatinimo kvota ir fiksuotas tarifo dydis taikomas gamintojui (laimėtojui) 12 metų nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Maksimalus aukciono organizavimo laikotarpis – 180 dienų.

Aukcionai organizuojami kiekvienai technologijai atskirai, pagal technologinius pajėgumus t. y. pagal elektrinių diferenciaciją, nurodytą Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodikoje. Vienu metu gali vykti 17 skirtingų aukcionų, jeigu yra pakankamai laisvos kvotos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašą bei Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų regionų ir jiems priskirtų skatinimo kvotų sąrašą, Komisija 2012 m. rugsėjo 21 d. nauja redakcija išdėstė Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus, kuriuose nustatė neįprastai mažos pasiūlytos kainos patikros kriterijų, įtvirtino leidimą laimėjus aukcioną keisti elektrinių išdėstymo vietas, nekeičiant elektrinių prijungimo prie elektros tinklų taško, nurodė momentus, kada aukciono laimėtojas gali keisti (mažinti) elektrinės galingumą, nurodytą ketinimų protokole, įtvirtino draudimą aukciono laimėtojui didinti elektrinės įrengtąją galią, nustatė aukcione taikomo fiksuoto tarifo užfiksavimo momentą, įtvirtino maksimalios leidžiamos prijungti generuojančių šaltinių galios apibrėžimą, numatė, kad laimėtojui ar laimėtojams atsisakius aukcione laimėtos skatinimo kvotos, aukcionas laikomas neįvykusiu. Vadovaudamasi naujai išdėstyta Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų redakcija Komisija pradėjo organizuoti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus.

Pirmasis prašymas organizuoti skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną gautas 2012 m. rugsėjo 27 d. Nuo to momento Komisijoje pradėta organizuoti 17 skirtingų aukcionų.

Baigti aukcionai

Remiantis 2012 m. rugsėjo 27 d. prašymu, pradėtas organizuoti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionas gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia yra didesnė nei 350 kW ir kurios jungiamos į perdavimo tinklą. Aukciono procedūros vykdytos nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. vasario 22 d. Aukcione užregistruoti 8 dalyviai. Aukciono metu išnaudota 71 proc. (150 MW) skatinimo kvotos nuo bendros skatinimo kvotos, numatytos Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų regionų ir jiems priskirtų skatinimo kvotų sąraše (210 MW). Komisijos posėdyje patvirtinti trys aukciono laimėtojai.

17 lentelė. Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems

vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 350 kW ir kurios

jungiamos prie perdavimo tinklo, laimėtojai

Eil. Nr.

Laimėtojai Fiksuotas tarifas Paskirstyta skatinimo kvota (MW)

1. UAB „Amberwind“ 24,5 ct/kWh 81

2. UAB „Pamario jėgainių energija“ 24,5 ct/kWh 45

3. UAB „Eurakras“ 24,5 ct/kWh 24


Aukciono metu taikytas maksimalus fiksuoto tarifo dydis aukcione dalyvaujantiems gamintojams buvo 28 ct/kWh (be PVM). Aukciono laimėtojams 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos bus taikomas 24,5 ct/kWh (be PVM) fiksuoto tarifo dydis arba 12,5 proc. mažesnis nei maksimalus fiksuoto tarifo dydis.

69

Komisija 2012 m. rugsėjo 28 d. gavo prašymą organizuoti skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną biodujų elektrinėms, gaminančioms elektros energiją, kurių numatoma įrengtoji galia yra ne didesnė nei 1000 kW. Aukciono procedūros vykdytos nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. kovo 28 d. Aukcione užregistruoti 37 dalyviai. Aukciono metu išnaudota beveik 23 proc. (17,1 MW) skatinimo kvotos nuo bendros skatinimo kvotos, numatytos Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų regionų ir jiems priskirtų skatinimo kvotų sąraše (75 MW). Komisijos posėdyje patvirtinta aštuoniolika aukciono laimėtojų.

18 lentelė. Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biodujas, kurių

elektrinių įrengtoji galia ne didesnė nei 1000 kW, laimėtojai

Eil. Nr.

Laimėtojai Fiksuotas

tarifas Paskirstyta skatinimo kvota

(MW)

1. UAB „Autoidėja“ 47 ct/kWh 1

2. UAB „Kenergija“ 47 ct/kWh 1

3. UAB „Psenergija 47 ct/kWh 1

4. UAB „Nenergija“ 47 ct/kWh 1

5. UAB „Senergita“ 47 ct/kWh 1

6. UAB „Venergija“ 47 ct/kWh 1

7. UAB „Tvari energija“ 47 ct/kWh 1

8. UAB „Jenergija“ 47 ct/kWh 1

9. UAB „Lenergija“ 47 ct/kWh 1

10. UAB „Menergija“ 47 ct/kWh 1

11. UAB „Zenergija“ 47 ct/kWh 1

12. UAB „Intergates“ 47 ct/kWh 1

13. UAB „Energmeta“ 47 ct/kWh 1

14. UAB „Pavilnių saulės slėnis 28“ 47 ct/kWh 1

15. UAB „Bioinvest“ 47 ct/kWh 1

16. UAB „ViaModus“ 47 ct/kWh 1

17. UAB „Energ“ 47 ct/kWh 0,6

18. UAB „Energ“ 47 ct/kWh 0,5


Aukciono metu taikytas maksimalus fiksuoto tarifo dydis aukcione dalyvaujantiems gamintojams buvo 58 ct/kWh (be PVM). Aukciono laimėtojams 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos bus taikomas 47 ct/kWh (be PVM) fiksuoto tarifo dydis arba beveik 19 proc. mažesnis nei maksimalus fiksuoto tarifo dydis. Komisija 2012 m. spalio 2 d. gavo prašymą organizuoti skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo. Aukciono procedūros vykdytos nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. kovo 28 d. Aukcione užregistruota 70 dalyvių. Aukciono metu išnaudota beveik 10 proc. (4,83 MW) skatinimo kvotos nuo bendros skatinimo kvotos, numatytos Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų regionų ir jiems priskirtų skatinimo kvotų sąraše (50 MW). Komisijos posėdyje patvirtinta penkiolika aukciono laimėtojų.

70


vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 iki 350 kW ir kurios jungiamos

prie skirstomojo tinklo, laimėtojai

Eil. Nr.

Laimėtojai Fiksuotas

tarifas Paskirstyta skatinimo kvota

(MW)

1. UAB „Area Energy“ 36 ct/kWh 0,35

2. UAB „Area Energy“ 36 ct/kWh 0,35

3. UAB „KJ 220“ 36 ct/kWh 0,35

4. UAB „KJ 220“ 36 ct/kWh 0,35

5. UAB „KJ 220“ 36 ct/kWh 0,35

6. UAB „KJ 220“ 36 ct/kWh 0,35

7. UAB „KJ 220“ 36 ct/kWh 0,35

8. UAB „RR Invest“ 36 ct/kWh 0,35

9. UAB „PPR Invest“ 36 ct/kWh 0,35

10. UAB „Vertikalus lūžis“ 36 ct/kWh 0,35

11. UAB „Lašų duona“ 36 ct/kWh 0,33

12. UAB „Pabalnotas vėjas“ 36 ct/kWh 0,25

13. UAB „Pabalnotas vėjas“ 36 ct/kWh 0,25

14. UAB „Vėjo gama“ 36 ct/kWh 0,25

15. UAB „Gwenergy“ 36 ct/kWh 0,25


Aukciono metu taikytas maksimalus fiksuoto tarifo dydis aukcione dalyvaujantiems gamintojams buvo 36 ct/kWh (be PVM). Aukciono laimėtojams 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos bus taikomas 36 ct/kWh (be PVM) fiksuoto tarifo dydis. Komisija 2012 m. spalio 10 d. gavo prašymą organizuoti skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo. Aukciono procedūros vykdytos nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. kovo 28 d. Aukcione užregistruoti 8 dalyviai. Aukciono metu išnaudota daugiau nei 6 proc. (2,8 MW) skatinimo kvotos nuo likusios skatinimo kvotos, numatytos Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų regionų ir jiems priskirtų skatinimo kvotų sąraše (45,17 MW). Komisijos posėdyje patvirtinta penkiolika aukciono laimėtojų.


vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 350 kW ir kurios

jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojai

Eil. Nr.

Laimėtojai Fiksuotas tarifas Paskirstyta skatinimo kvota (MW)

1. UAB „Žalia giria“ 25 ct/kWh 1,5

2. UAB „Gwenergy“ 25 ct/kWh 0,5

3. UAB „Laukuvos vėjas“ 25 ct/kWh 0,8


Aukciono metu taikytas maksimalus fiksuoto tarifo dydis aukcione dalyvaujantiems gamintojams buvo 28 ct/kWh (be PVM). Aukciono laimėtojams 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos bus taikomas 25 ct/kWh (be PVM) fiksuoto tarifo dydis arba beveik 11 proc. mažesnis nei maksimalus fiksuoto tarifo dydis.

71

Neįvykę aukcionai 2012 m. gruodžio 28 d. Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionas biodujų elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra didesnė nei 1000 kW, paskelbtas neįvykusiu, nes buvo įregistruotas tik vienas aukciono dalyvis. Tuo metu galiojusioje Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų redakcijoje buvo numatyta, kad aukcionas organizuojamas gamintojų grupei t. y. dviem ar daugiau gamintojų. Aukcionas laikomas neįvykusiu, jeigu per Komisijos interneto tinklalapyje nurodytą aukciono dokumentų ir pirminių pasiūlymų dėl fiksuoto tarifo priėmimo terminą neįregistruojami bent dviejų asmenų vokai su aukciono dokumentais ir pirminiais pasiūlymais dėl fiksuoto tarifo. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatyme, kuris įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d., numatyta, kad jei skatinimo kvotų paskirstymo aukcionuose paskirstytų skatinimo kvotų ir galiojančiuose ne aukciono būdu išduotuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimuose gaminti elektros energiją nurodytos elektrinių įrengtosios suminės galios suma yra lygi ar viršija Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodytas įrengtąsias sumines galias, skatinimo kvotų paskirstymas sustabdomas, o pradėtos, tačiau nebaigtos skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų procedūros šioje dalyje numatytu atveju yra nutraukiamos. Energetikos ministerija pateikė duomenis apie išduotų leidimų plėtoti ir išduotų leidimų gaminti bendrą suminę įrengtąją galią bei nurodė, kad skatinimo kvota saulės šviesos elektrinėms yra išnaudota. Atsižvelgdama į esamą situaciją Komisija 2013 m. kovo 14 d. nutraukė Skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną saulės šviesos elektrinėms, neintegruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia didesnė nei 100 kW, Skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną saulės šviesos elektrinėms, neintegruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia ne didesnė nei 100 kW ir Skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną saulės šviesos elektrinėms, integruotoms į pastatą, kurių įrengtoji galia didesnė nei 100 kW. Komisija 2013 m. kovo 14 d. paskelbė neįvykusiu skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 5000 kW. Aukcionas paskelbtas neįvykusiu, nes aukcionas organizuojamas gamintojų grupei, tačiau tik vieno gamintojo pateiktas pasiūlymas dėl pirminio fiksuoto tarifo atitiko Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų reikalavimus. Organizuojami aukcionai 2013 m. balandžio 4 dienos duomenimis, Komisija organizuoja 8 skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams.

72

21 lentelė. Organizuojami skatinimo kvotų paskirstymo aukcionai


5.2. Elektros sektorius Energetikos įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme reglamentuotos Komisijos funkcijos dėl reguliuojamos veiklos apskaitos, kainodaros ir kainų nustatymo. Elektros energetikos srityje sektoriuje Komisija taiko reguliavimą virš 200 ūkio subjektų atžvilgiu. 2012 metais buvo atliekami kainų metiniai perskaičiavimai 22 ūkio subjektams, Komisijos sprendimai elektros energijos vartotojai sutaupys apie 182,915 mln. Lt. Nuo 2010 metų, kai Lietuva iš elektros energijos eksportuotojos tapo importuotoja, vis daugiau elektros energijos pradėta realizuoti laisvoje rinkoje. Todėl rinkos dalyviams aktualu ne tik žinoti vidutinę suprekiautos elektros energijos biržoje kainą, bet ir prognozuojamą visoje šalyje suprekiautos elektros energijos vidutinę kainą. Komisija ją skaičiuoja, įvertinusi praėjusių 12 mėnesių biržoje susiformavusią vidutinę faktinę elektros energijos kainą bei prekybos pagal dvišalės sutartis kiekius ir kainas, taip pat atsižvelgiama į ateities sandorių perspektyvas gretutinėse rinkose. Nustatant elektros rinkos kainą, kaip papildomos informacinės aplinkybės taip pat yra vertinamos ir bendros tendencijos tarptautinėse rinkose bei tarptautinių agentūrų prognozės. Komisija 2013 metams nustatė 15,7 ct/kWh elektros energijos rinkos kainą. Ši kaina taip pat naudojama suformuoti VIAP biudžetą. Elektros energijos rinkos kaina Įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių įstatymui, Komisijai priskirta nauja funkcija – nustatyti praėjusio mėnesio elektros energijos rinkos kainą, kuri apskaičiuojam kaip svertinis vidurkis kiekių ir kainų, suprekiautų elektros biržoje Lietuvos kainų zonoje. Praėjusio mėnesio rinkos kaina taikoma tik elektros energijos gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius, kurie dalyvavo ir laimėjo kvotas bei fiksuotus tarifus Komisijos organizuotuose aukcionuose Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka. Tokiam gamintojui iš VIAP fondo VIAP lėšų suma nustatoma, kaip faktiškai per mėnesį pagaminto ir į tinklą patiekto elektros energijos kiekio ir skirtumo tarp Komisijos organizuotame aukcione laimėto fiksuoto tarifo ir ne žemesnės nei praėjusio mėnesio vidutinės elektros energijos rinkos kainos sandauga.

Eil. Nr. Organizuojami aukcionai

1. Hidroelektrinėms, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 1000 kW

2 Biomasės elektrinėms, kurių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 5000 kW

3. Gamintojams, naudojantiems biodujas, išgaunamas anaerobiniu ar kitu būdu perdirbant biodegraduojančias organinės kilmės atliekas ar substratus, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 1000 kW iki 2000 kW

4. Gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 350 kW ir kurios jungiamos prie perdavimo tinklo


6. Vėjo elektrinėms, kurių numatoma įrengtoji galia yra didesnė nei 350 kW ir kurios bus jungiamos prie skirstomojo tinklo

7. Gamintojams, naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 5000 kW


73

16 pav. Elektros energijos rinkos kainos kitimas 2012 metais


Viršutinės kainų ribos Persiuntimo paslaugų kainų viršutinės ribos yra nustatytos 2011–2013 metų reguliavimo periodui. Kasmet persiuntimo paslaugų kainų viršutinės ribos yra koreguojamos, įvertinant kiekio poveikio, nenumatytų pasikeitimų bei indeksavimo koeficientus.

22 lentelė. Persiuntimo paslaugų kainų viršutinės ribos

2011–2013 metams bei perskaičiuotos paslaugų kainų viršutinės ribos 2013 metams (ct/kWh)

Rodikliai LITGRID AB

AB LESTO

vidutinės įtampos tinkluose

žemos įtampos tinkluose

2011–2013 metams nustatytos persiuntimo paslaugų kainų viršutinės ribos 2,32 4,89 6,39

2013 metams perskaičiuotos persiuntimo paslaugų kainų viršutinės ribos 2,415 4,747 6,219


Perdavimo kainos viršutinė riba 2013 metams didėja dėl: - sumažėjus BVP augimo prognozei, atitinkamai mažėja perduodamos elektros energijos kiekis – 0,4 proc.; - išaugusios infliacijos – 0,8 proc.; - pasikeitusio investicijų grąžos skaičiavimo mechanizmo (WACC) – 3,7 proc.; - išaugusių nusidėvėjimo sąnaudų, įvertinus įgyvendintus investicijų projektus – 0,4 proc. Gautos papildomos pajamos už elektros energijos balansavimo paslaugą perdavimo kainos viršutinę ribą sumažino 1,2 proc. Perskaičiuojant AB LESTO skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas 2013 metams, buvo atsižvelgta, kad pasikeitė Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916. Todėl, vadovaujantis minėto aprašo nuostatomis, AB LESTO už perkamą elektros energiją technologinėms sąnaudoms ir savosioms reikmėms padengti 2013 metais nemokės sisteminių paslaugų ir VIAP kainos. Taip pat skaičiuojant investicijų grąžą, iš sąnaudų eliminuojamos palūkanų sąnaudos.

74

AB LESTO skirstymo paslaugų kainų viršutinės ribos didėja dėl šių priežasčių: - sumažėjus BVP augimo prognozei, atitinkamai mažėja persiunčiamos elektros energijos kiekis – 3 proc.; - išaugusios infliacijos – 3,02 proc.; - pasikeitusio investicijų grąžos skaičiavimo mechanizmo (WACC) – 2,7 proc.; - išaugusių nusidėvėjimo sąnaudų, įvertinus įgyvendintus investicijų projektus – 0,9 proc.

AB LESTO skirstymo paslaugų kainų viršutinės ribos mažėja, eliminavus palūkanų sąnaudas (2,6) ir netaikant elektros energijai, perkamai technologinėms reikmėms, VIAP ir sisteminių paslaugų kainos (4,9 proc.).

Komisijai atlikus tyrimus ir nustačius, kad galios rezervų rinkoje didelę įtaką turi Lietuvos energija, AB su savo gamybos padaliniais – Lietuvos elektrine, AB ir Kruonio hidroakumuliacine elektrine, vadovaujantis Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodika, buvo nustatytos Lietuvos energija, AB teikiamų paslaugų kainų viršutinės ribos – antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo, antrinio aktyviosios galios rezervo nuokrypiams reguliuoti, tretinio aktyviosios galios rezervo, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugų. 2012 metais antrinio galios rezervo užtikrinimo paslauga apėmė ir reaktyviosios galios bei įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas. Nuo 2013 metų kiekviena šių paslaugų išskiriama atskirai ir skaidriai nustatoma jos kainos viršutinė riba. Kiekvienos galios rezervų užtikrinimo paslaugos kainos viršutinė riba buvo nustatoma pagal Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodiką, kuri griežtai reikalauja atskirti visas sąnaudas ir turtą kiekvienai paslaugai.

23 lentelė. Aktyviosios galios rezervų kaina 2010–2013 metais

Eil. Nr.

Pavadinimas 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m.

1. AB Lietuvos elektrinės aktyviosios galios rezervų kainos

1.1. Tretinio rezervo kaina, Lt/MW/h 12,2 12,2 12,2 16,25

1.2. Antrinio rezervo kaina, Lt/MW/h 13,05 13,05 - -

2. Kruonio HAE antrinio avarinio rezervo kaina, Lt/MW/h

7,7 11,86 11,71 13,56

3. Kruonio HAE antrinio galios rezervo nuokrypiams reguliuoti kaina, Lt/MW/h

- - - 13,56

4. Kruonio HAE reaktyviosios galios ir įtampos valdymo paslaugos kaina, Lt/h

- 3129

5. Avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugos kaina, tūkst. Lt

- - - 1061


Atsižvelgiant į rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutines ribas, taip pat į perdavimo sistemos operatoriaus 2013 metams prognozuojamą paslaugų kiekį bei iš didelę įtaką turinčio asmens Lietuvos energija, AB planuojamus užsakyti kiekius, 2013 metams nustatyta 0,942 ct/kWh sisteminių paslaugų kaina. Į sisteminių paslaugų kainas įtraukiamos aktyviosios galios pirminio, antrinio, tretinio rezervo užtikrinimo paslaugų įsigijimo sąnaudos, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo bei avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugų teikimo sąnaudos. Komisija nustatė 2011–2013 metams viršutines skirstymo kainų ribas mažiesiems elektros skirstymo tinklams, turintiems skirstymo licencijas: AB „Achema“, AB „Akmenės cementas“, AB „Lifosa“, UAB „Korelita“ ir UAB „E-Tinklas“. Koreguojant ribas 2013 metams, palyginti su įmonių skaičiavimais, buvo nepripažinta 0,322 mln. Lt sąnaudų.

75

24 lentelė. Skirstymo kainų ribos mažiesiems elektros skirstymo tinklams

UAB

„E-Tinklas“ AB

„Achema“ AB „Akmenės

cementas“ AB „Lifosa“ UAB „Korelita“

Rodikliai vidutinės įtampos tinkluose









2011-2013 metams

nustatytos persiuntimo

paslaugų kainų viršutinės ribos

12,45 7,18 3,11 6,7 7,4 9,25 9,64 3,27 3,05

2013 metais perskaičiuotos

persiuntimo paslaugų kainų viršutinės ribos

16,84 11,07 2,25 6,02 9,43 13,73 14,95 3,08 3,31


Viešuosius interesus atitinkančio paslaugos

Komisija nustatė termofikacinių elektrinių, kurios yra remiamos iš VIAP biudžeto, remtinos elektros energijos supirkimo kainas 2013 metams. Visų elektrinių superkamos elektros energijos kainos, palyginus su 2012 metais, keitėsi dėl gamtinių dujų kainų augimo. Termofikacinių elektrinių gaminamos energijos kainos dedamosios 60–80 proc. sudaro kuro sąnaudos. Remiantis 2012 m. rugsėjo mėn. duomenimis, buvo prognozuojama 1379 Lt/tūkst. m3

vidutinė 2013 metų metinė gamtinių dujų kaina. 2012 metų skaičiavimuose buvo taikoma 1280 Lt/tūkst. m3. Į UAB „Vilniaus energija“ superkamos elektros energijos kainą taip pat buvo įtrauktos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu pripažintos susidariusios negautos pajamos už 2009 ir 2010 metus – 14,96 mln. Lt.

25 lentelė. 2010–2013 metų elektros energijos supirkimo kainos, ct/kWh

Elektros energijos bendrame šilumos ir elektros energijos cikle gamintojai

2013 m. nustatyta

2012 m. nustatyta

2011 m. nustatyta

2010 m. nustatyta

UAB „Vilniaus energija“

UAB „Vilniaus energija“ TE3 37,71 27,41 23,88 16,98

UAB „Vilniaus energija“ TE2 37,16 30,73 26,39 16,25

UAB „Vilniaus energija“ Salininkų TE 49,80 35,95 31,79 16,13

UAB Kauno termofikacijos elektrinė 32,63 27,66 22,45 20,16

AB „Klaipėdos energija“ 36,57 29,99 25,96 16,85

AB „Klaipėdos mediena“ 40,01 37,56 - -

AB „Kauno energija“

AB „Kauno energija“ Petrašiūnų el. 39,20 30,17 25,27 21,00

AB „Kauno energija“ Noreikiškių el. 40,01 37,56 - -

AB „Panevėžio energija“

AB „Panevėžio energija“ RK1 50,73 34,58 27,59 22,92

AB „Panevėžio energija“ TE 43,41 31,43 24,38 25,69

UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ 39,08 30,46 24,48 19,23

UAB „ENG“ Pasvalio rajoninė katilinė 57,18 42,46 30,88 29,24

Vidutinė elektros supirkimo kaina, ct/kWh 36,74 28,52 23,93 18,90


Komisija 2012 m. spalio 12 d. taip pat nustatė iš VIAP biudžeto remiamos Lietuvos energija, AB Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos kainą 2013 metams – 41,86 ct/kWh. 2012 m. gruodžio 21 d. Komisija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 1035 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2013 metams nustatymo“ pakeitimo“, kuriuo remtina elektros energijos gamybos apimtis Lietuvos

76

energija, AB Lietuvos elektrinei buvo sumažinta nuo 1530 GWh iki 900 GWh, pakeitė Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainą – 49,03 ct/kWh.

17 pav. 2008–2013 metais Lietuvos energija, AB Lietuvos elektrinėje pagamintos ir superkamos elektros energijos kaina, ct/kWh


Vyriausybei sumažinus remtinos elektros energijos gamybos apimtį Lietuvos elektrinei, Komisija pakeitė 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. O3-297 patvirtintą elektros energijos, pagamintos Lietuvos elektrinėje, supirkimo kainą ir šiai elektrinei reikalingą VIAP lėšų poreikį. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, Komisija 2012 m. gruodžio 21 d. sumažino VIAP biudžetą ir kainas.

18 lentelė. VIAP kainos 2013 metams, ct/kWh (be PVM)

Vartotojų grupės Esant Lietuvos energijos, AB Lietuvos elektrinei 1530 GWh

kvotai

Esant Lietuvos energijos, AB Lietuvos elektrinei 900 GWh

kvotai

I Gamintojai (termofikacinės elektrinės), vartojantys pasigamintą elektros energiją savo reikmėms

3,119 3,119

II Visi asmenys, išskyrus gamintojus (termofikacines elektrines), vartojančius pasigamintą elektros energiją savo reikmėms

10,490 9,377


77

26 lentelė. 2013 metų elektros energetikos sektoriaus VIAP biudžetas


Visuomeninės elektros energijos tiekimo kainos riba

Visuomeninis tiekėjas parduoda elektros energiją tiek reguliuojamiems vartotojams pagal visuomeninius tarifus, tiek kaip garantinis tiekėjas pagal Elektros energetikos įstatyme nustatytą garantinio tiekimo kainą. Todėl Komisija, skaičiuodama visuomeninę elektros tiekimo kainos viršutinę ribą, vertino bendrą parduotos energijos kiekį tiek vartotojams, atsiskaitantiems visuomeniniais tarifais, tiek vartotojams, atsiskaitantiems garantinio tiekimo tarifais. Atsižvelgiant į tai, Komisija nustatė visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą 2013 metams 0,49 ct/kWh (vietoj AB LESTO suskaičiuotos 0,53 ct/ kWh).

Visuomeninių elektros energijos tarifų kainos riba

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos elektros rinkos plėtros planą visuomeniniais tarifais 2013 metais atsiskaitys tik buitiniai vartotojai, nustačius visas elektros energijos kainos dedamąsias buvo apskaičiuota visuomeninės kainos viršutinė riba 2013 metams buitiniams vartotojams, kuri įvertina persiuntimo paslaugas, visuomeninio tiekimo paslaugos kainą, VIAP ir įsigyjamos elektros energijos kainą, kuri suskaičiuota 16,133 ct/kWh.

27 lentelė. Visuomeninių kainų dinamika 2011–2013 metais, ct/kWh be PVM

Rodikliai 2011 m. 2012 m. 2013 m. Pokytis, palyginti su

nustatyta 2012 m., proc.

Įsigijimo kaina 16 15,94 16,133 1,21

VIAP kaina 6,01 7,04 9,377 33,2

Sisteminių paslaugų kaina 0,66 0,62 0,942 51,94

Perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba 2,32 2,32 2,415 4,09

Visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba 0,37 0,44 0,49 11,36

Skirstymo paslaugos vidutinės įtampos tinklais kainos viršutinė riba

4,89 4,88 4,747 -2,73

Visuomeninės kainos viršutinė riba vartotojams, perkantiems elektros energiją iš vidutinės įtampos tinklų

30,25 31,24 34,104 9,17

Skirstymo paslaugos žemos įtampos tinklais kainos viršutinė riba

6,39 6,41 6,219 -2,98

Visuomeninės kainos viršutinė riba buitiniams vartotojams, perkantiems elektros energiją iš žemos įtampos tinklų

36,64 37,65 40,323 7,1


VIAP paslauga 2013 m. lėšų

poreikis

2011 m. pinigų srauto fakto ir

plano neatitikimai

2013 m. pinigų srauto planas

Pakeistas VIAP lėšų poreikis 2013 m.

Pakeistas VIAP pinigų

srauto planas 2013 m.

AEI gamyba ir balansavimas 184,212 +10,021 194,233 184,212 194,233

TEC gamyba 168,202 - 2,020 166,182 168,202 166,182

Lietuvos energija, AB gamyba 571,437 - 73,343 498,094 471,177 397,834

Lietuvos energija, AB rezervai 14,359 0 14,359 14,359 14,359

VAE 0 0 0 0 0

NordBalt 85,000 0 85,000 85,000 85,000

IAE 0 0 0 0 0

AEI gamintojų prijungimas 0,452 - 0,844 - 0,392 0,452 - 0,392

tinklų plėtra dėl AEI 0 0 0 0 0

Administravimas 0,500 0 0,500 0,500 0,500

Lėšų likučio saugojimo rezultatas - 0,600 - 0,569 -1,169 -0,600 -1,169

Įplaukų neatitikimas dėl EE kiekio neatitikimo

- + 7,154 7,154 - 7,154

Iš viso: 1.023,562 - 59,601 963,961 923,302 863,71

78

19 pav. Vidutinė elektros energijos kaina 2011–2013 metams, ct/kWh be PVM


Visuomeninės kainos didėjimą 2013 metais lėmė šios priežastys:

• išaugusi VIAP dedamoji – 2,337 ct/kWh; • išaugusi elektros energijos įsigijimo kaina – 0,193 ct/kWh; • išaugusi perdavimo kaina (su sisteminių paslaugų kaina) – 0,417 ct/kWh. Skirstymo paslaugos kaina vidutinės įtampos tinklais sumažėjo 0,133 ct/kWh, žemos įtampos tinklais – 0,191 ct/kWh. Iš viso skirstymo paslaugos kaina mažėjo 0,324 ct/kWh.

LRAIC apskaitos modelis

2012 m. balandžio mėn. Komisija po konsultacijų su rinkos dalyviais nusprendė pradėti formuoti elektros energetikos srityje Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (angl. Long run average incremental costs) (toliau – LRAIC) apskaitos modelį. Jis taikomas elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų sąnaudoms nustatyti, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančių investicijų grąžą. LRAIC apskaitos modelis plačiai žinomas ir taikomas tinklų reguliavimo praktikoje, skatina tinklų efektyvumą bei ilgalaikę konkurenciją, taip teikiant naudą vartotojams ir kitiems elektros energetikos sektoriaus dalyviams. Komisija siekia, kad LRAIC modeliu būtų įgyvendinti šie principai: • susiję su sąnaudų apskaita, kad naujų elektros energijos gamintojų prijungimo sąlygos ir tarifai būtų objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminaciniai, atsižvelgiant į visas išlaidas ir naudą, kurią teikia technologijų plėtra; • susiję su sąnaudų auditu, kad būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo ir konkurencijos elektros energetikos sektoriuje reikalavimų; • susiję su rinkos priežiūra, kad būtų užtikrintas efektyvus elektros energijos rinkos veikimas.

LRAIC modelio taikymas perdavimo ir skirstymo tinklo paslaugų kainoms nustatyti labai prisidėtų įgyvendinant šiuos tikslus: 1. Efektyvios konkurencijos skatinimas. LRAIC modelio rezultatas – nustatytas efektyvaus operatoriaus, veikiančio konkurencinėje aplinkoje ir savo veikloje naudojančio modernių technologijų pagrindu sukurtą tinklą, paslaugų sąnaudas, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžos normą. 2. Efektyvių investicinių sprendimų skatinimas. Kainodara, grįsta padidėjimo, ribinėmis sąnaudomis, leidžia suformuoti paskatas tokiems investiciniams sprendimams, kurie atspindi esamą ekonominę rinkos realybę, t. y. LRAIC modelis kainodaros reguliavimo prasme yra instrumentas, skatinantis efektyvius investicinius sprendimus visame sektoriuje. Tai leidžia pasiekti pajamų (įmonės požiūriu) ir klientų gaunamos naudos (vartotojų požiūriu) optimizavimo vienu metu efektą.

79

3. Protingas istorinio operatoriaus sąnaudų padengimas. Efektyvaus operatoriaus (sumodeliuoto efektyvaus tinklo) sąnaudos vertinamos einamąja verte, o ne istorine. Todėl LRAIC modelio pagalba sistemos operatoriams užtikrinamos būtinos lėšos investicijoms į infrastruktūrą pagal paklausos poreikius. 4. Skaidrumo užtikrinimas. LRAIC apskaitos modelio formavimo procese dalyvauja (arba turi visas galimybes dalyvauti) visi elektros energetikos sektoriaus dalyviai, įskaitant asmenis, besinaudojančius operatorių paslaugomis. Visi LRAIC etapai fiksuojami ir viešai skelbiami Komisijos interneto puslapyje, įskaitant pateiktus klausimynus, gautas rinkos dalyvių nuomones, tokiu atveju užtikrinant ne tik pilną viešumą, bet ir kitų rinkos dalyvių, t. y. besinaudojančių operatorių paslaugomis asmenų dalyvavimą ir pasiūlymus. Elektros rinkų dalyvių ir sistemos operatorių dalyvavimas LRAIC apskaitos modelio formavime didina skaidrumą per didesnį informuotumą bei pasitikėjimą. 5. Kryžminės subsidijos tarp sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų išvengimo užtikrinimas. LRAIC modelio metodologijoje nustatytų paslaugų aprėpties ir sumodeliuoto efektyvaus tinklo elementų matrica, taikant elementų veiksnių elementus, įgalins išvengti kryžminės subsidijos bei nustatyti ekonomiškai ir techniškai pagrįstas, efektyvias reguliuojamų paslaugų sąnaudas. Be to, kaštų tarp paslaugų paskirstymo mechanizmas bei tinkamas nustatyto modelio taikymas bus kasmet kontroliuojamas.

LRAIC modelis elektros sektoriuje galėtų būti pradedamas taikyti ne anksčiau, kaip pasibaigus dabartiniam reguliavimo laikotarpiui, t. y. nuo 2014 m. sausio 1 d.

5.3. Gamtinių dujų sektorius

Gamtinių dujų sektoriuje Komisija tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas bei nustato (koreguoja) viršutines kainų ribas, reguliuojamos veiklos apskaitos ir sąnaudų atskyrimo reikalavimus, siekiant išvengti veiklų kryžminio subsidijavimo. Viršutinės kainų ribos nustatomos penkerių metų laikotarpiui, o kartą per metus koreguojamos kainų viršutinės ribos 6 ūkio subjektams. Komisija taip pat tikrina, ar dujų įmonių nustatytos konkrečios reguliuojamų paslaugų kainos nediskriminuoja atskirų vartotojų grupių, kas pusę metų tvirtinta gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams. Komisija kasmet gamtinių dujų sektoriuje nustato, koreguoja ar patikrina apie 100 kainų, taikomų ūkio subjektams arba gyventojams. Komisijos sprendimai 2012 metais gamtinių dujų vartotojams leis sutaupyti 8 mln. Lt.

28 lentelė. Gamtinių dujų įmonių kainų viršutinių ribų palyginimas (Lt/ tūkst. m3)

Įmonės pavadinimas ir veiklos rūšis

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. Pasikeitimas 2013 m., palyginus su

2012 m., proc.

AB „Lietuvos dujos“

Perdavimas 40,18 39,03 41,60 40,61 44,26 8,99

Skirstymas 181,93 168,43 158,57 166,5 179,33 7,71

UAB „Fortum Heat Lietuva“

Skirstymas 154,68 134,4 136,95 150,53 150,26 -0,18

UAB „Intergas“ Druskininkų sav.

Skirstymas 63,38 92,64 83,87 85,65 82,52 -3,65

UAB „Intergas“ Mažeikių sav.

Skirstymas 584,55 92,64 83,87 85,65 82,52 -3,65

UAB „Druskininkų dujos“

Skirstymas 1213,20 1213,20 1383,3 1446,55 1449,70 0,22

AB agrofirma „Josvainiai“

Skirstymas 47,35 52,59 54,42 59,27 65,14 9,90


Perdavimo kainos viršutinė riba 2012 metais Komisija pakoregavo AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinę ribą 2013 metams, kuri, palyginus su 2012 metais, didėjo 9 proc. – nuo 40,61 Lt už tūkst. m3 iki 44,26 Lt už tūkst. m3.

80

20 pav. AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos

2013 metais pasikeitimo priežastys


Didžiausią įtaką perdavimo kainos viršutinės ribos pokyčiui darė mažėjantis transportuojamų dujų kiekis. AB „Lietuvos dujos“, pateikdama duomenis perdavimo kainos viršutinei ribai koreguoti, nurodė, kad 2012 metais perdavimo tinklais planuojama transportuoti 3,095 mlrd. m3 gamtinių dujų. Palyginus su 2011 metais, transportuojamas dujų kiekis mažėjo 7,9 proc.

21 pav. AB „Lietuvos dujos“ 2009–2013 metų perdavimo veiklos investicijų grąžos skaičiavimai

Rodikliai 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. Iš viso

Reguliuojamo turto vertė (RAB), tūkst. Lt 371.626 346.306 461.725 463.635 470.075

Investicijų grąžos norma 0,0805 0,0500 0,0500 0,0805 0,0805

ROI, faktas, tūkst. Lt 24.885 25.887 33.488 31.248 29.973* 145.481

Komisijos nustatyta investicijų grąža, tūkst. Lt

29.916 17.315 23.086 37.323 37.841 145.481

* prognozuojama investicijų grąža


SGDT priedas prie perdavimo kainos Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi numatyta, kad SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos ar jų dalis Komisijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą, vadovaujantis Energetikos įstatyme, Gamtinių dujų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytais energijos kainų reguliavimo reikalavimais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 199 „Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 864 redakcija), Klaipėdos naftos terminalą valdančiai akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ (toliau – Bendrovė) buvo suteikti įgaliojimai įgyvendinti SGD terminalo projektą (toliau – Projektas). Bendrovė parengė preliminarų SGD terminalo infrastruktūrinės dalies projektą ir, vadovaudamasi aukščiau išvardintais teisės aktais, 2012 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Komisiją dėl lėšų, skirtų SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo (toliau – Projektas) bei eksploatavimo sąnaudoms finansuoti, nustatymo. Bendrovės pateikto Projekto preliminari vertė yra 453 mln. Lt. Projektui finansuoti Bendrovė planavo gauti 253 mln. Lt paskolą iš tarptautinių finansinių institucijų (Europos investicijų banko, Šiaurės investicijų banko ir (ar) Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko), o

81

likusiai 200 mln. Lt sumai Bendrovė prašė Komisijos priimti sprendimą, užtikrinantį Projekto finansavimą gamtinių dujų vartotojų lėšomis, t. y. įplaukomis iš papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos – SGDT priedo (toliau – SGDT priedas). Komisija, išnagrinėjusi Projekto finansavimo galimybes, 2012 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. O3- 317 „Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams“ nustatė lėšas, skirtas suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti ir padengti, 2013 metams.

29 lentelė. Lėšos, skirtos SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo

sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti ir padengti, 2013 metams

Lėšų paskirtis Suma, tūkst. Lt

Kompensuoti SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudas ar jų dalį 113.798

Kompensuoti SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties eksploatavimo sąnaudas ar jų dalį

0

Padengti SGD terminalo lėšų administravimo sąnaudas 302

Iš viso: 114.100


Komisija numatė galimybę koreguoti nustatytą SGDT lėšų sumą, pasikeitus esminėms aplinkybėms, darančioms reikšmingą įtaką Projekto finansavimui ir jo įgyvendinimui Atsižvelgiant į tai, 2012 metais koreguojant AB „Lietuvos dujos“ perdavimo kainos viršutinę ribą 2013 metams, vadovaujantis Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodika, Komisija nustatė papildomą ir neatsiejamą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedą), skirtą suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms kompensuoti 2013 metais, lygią 37,53 Lt už tūkst. m3. Skirstymo kainos viršutinė riba Koreguojant gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinę ribą 2013 metams, Komisija įvertino AB „Lietuvos dujos“ skirstymo veiklos pelną visam reguliavimo periodui (2009–2013 metams) ir nustatydama 2013 metų skirstymo kainos viršutinė ribą įvertino 15,4 mln. Lt pelną, viršijantį vidutinio pelno normą. Tačiau priežastys ir objektyvūs veiksniai, didinantys skirstymo kainos viršutinę ribą, darė didesnę įtaką, todėl AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinė riba 2013 metams didėjo 7,7 proc. – nuo 166,50 Lt už tūkst. m3 iki 179,33 Lt už tūkst. m3.

22 pav. AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinės ribos 2013 metais pasikeitimas dėl korekcijos koeficientų


82

30 lentelė. AB „Lietuvos dujos“ 2009–2013 metų skirstymo veiklos investicijų

grąžos skaičiavimai

Rodikliai 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. Iš viso

Reguliuojamo turto vertė (RAB), tūkst. Lt

392.287 388.920 375.784 386.528 400.271

Investicijų grąžos norma 0,0808 0,0500 0,0500 0,0808 0,0808

ROI, faktas, tūkst. Lt 15.918 51.696 31.749 23.631 10.512* 133.506

Komisijos nustatyta investicijų grąža, tūkst. Lt

31.697 19.446 18.789 31.232 32.342 133.506

* prognozuojama investicijų grąža


Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams Vadovaudamasi Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 16 dalimi Komisija patikrina dujų įmonių pateiktas konkrečias gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainas, ar jos nediskriminuoja atskirų vartotojų grupių ir neviršija nustatytos kainos viršutinės ribos. Komisija, vadovaudamasi Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 17 dalimi, kas pusę metų tvirtina tarifus buitiniams vartotojams. 2012 metais Komisija 5 dujų įmonėms du kartus per metus tvirtino tarifus buitiniams vartotojams, diferencijuojant juos pagal grupes Gamtinių dujų tarifas buitiniams vartotojams susideda iš prognozuojamų gamtinių dujų (produkto), konkrečių perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo kainų ir skirtumo tarp ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų (produkto) kainų sumos. Dujų importo kaina ateinančiam pusmečiui yra prognozuojama pagal kintančių importo kainos dedamųjų (1 proc. sieringumo mazuto, dyzelinio kuro (0,1), JAV dolerio ir euro santykį bei dujų kaloringumą) prognozę. Pajamų skirtumas, kuris susidaro dėl skirtumo tarp prognozuotos ir faktinės importo kainos, įvertinamas nustatant gamtinių dujų kainą kitam pusmečiui. Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnis numato, kad gamtinių dujų tiekimo kaina nėra reguliuojama, išskyrus atvejus, jei Komisija rinkos tyrimo metu nustato, jog dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo asmuo taiko pernelyg dideles kainas arba naudoja kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams. Gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimą Komisija atliks 2013 metais. Atjungimo / pajungimo tarifai 2012 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-54 buvo patvirtintas Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašas, kurio 25 punktas nustato, kad jei dujų tiekimas buvo nutrauktas vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų, 6 dalies 1 ir 3 punktų nustatytais atvejais ir Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašo 24 punktu, dujų tiekimas atnaujinamas, kai buitinis vartotojas sumoka įsiskolinimus už dujas ir suteiktas paslaugas bei apmoka skirstymo sistemos operatoriui dujų tiekimo nutraukimo ir atnaujinimo (vartotojo dujų sistemos atjungimo, pajungimo) bei kitas su tuo susijusias išlaidas skirstymo sistemos operatoriaus su Komisija suderintais ir patvirtintais įkainiais. Komisija, įvertinusi skirstymo sistemų operatorių patiriamas sąnaudas, 2012 m. gruodžio 21 d. suderino UAB „Fortum Heat Lietuva“, UAB „Druskininkų dujos“, AB agrofirmos „Josvainiai“, UAB „Intergas“, 2013 m. sausio 31 d. – AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų tiekimo atjungimo ir pajungimo įkainius:

83

31 lentelė. Gamtinių dujų tiekimo atjungimo ir pajungimo įkainiai

Bendrovės pavadinimas Gamtinių dujų tiekimo

atjungimo įkainis, Lt (be PVM)

Gamtinių dujų tiekimo pajungimo įkainis,

Lt (be PVM)

UAB „Fortum Heat Lietuva“ 50,08 72,54

UAB „Druskininku dujos“ 47,78 73,36

AB agrofirma „Josvainiai“ 75,97 82,93

UAB „Intergas“ 68,13 87,55

AB „Lietuvos dujos“ 97,3 138,76


5.3. Šilumos sektorius Energetikos įstatymas įpareigoja Komisiją tvirtinti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas. Šilumos ūkio įstatyme nustatyta, kad šilumos kainos yra nustatomos vadovaujantis Komisijos patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika pagal Komisijos parengtus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus Šilumos kainų nustatymo metodikos principus. Šie principai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 889. 2012 m. balandžio 24 d. Komisija viešajai konsultacijai pateikė Šilumos kainų nustatymo metodikos naujos redakcijos projektą. Iš rinkos dalyvių surinkusi pastabas ir pasiūlymus bei juos įvertinusi Komisija pakartotinei viešajai konsultacijai teikė pakoreguotą metodikos projektą 2013 m. vasario 2 d. Naujoji metodikos redakcija buvo patvirtinta 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-73 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“. Esminiai pokyčiai: • įvesta speciali reguliavimo veiklos apskaita, numatant tam tikrus apskaitos standartus reguliuojamos veiklos apskaitai. Tai sudaro sąlygas aiškiai atskirti reguliuojamą ir nereguliuojamą veiklą, palankesnes sąlygas plėtotis konkurencijai šilumos gamybos srityje, kuri leis sumažinti šilumos kainas vartotojams; • numatyta motyvacinė priemonė pirkti biokurą ne pagal pirkimo-pardavimo sutartis, bet Energijos išteklių biržoje. Įtvirtinta nuostata, kad skaičiuojant šilumos kainas taikoma faktinė ūkio subjekto atitinkamos biokuro rūšies kaina, jei ūkio subjektas atitinkamą biokuro rūšį įsigijo Energijos išteklių biržoje. Tačiau su išlyga, kad jei Energijos išteklių birža yra nelikvidi, t. y. atitinkamos kuro rūšies apyvarta Energijos išteklių biržoje praėjusį kalendorinį mėnesį sudarė mažiau kaip 10 proc. Komisijos reguliuojamų Ūkio subjektų atitinkamos biokuro rūšies kiekio poreikio ir Energijos išteklių biržoje atitinkamą mėnesį dalyvavo mažiau kaip 3 Komisijos reguliuojami Ūkio subjektai, tokiu atveju į šilumos kainą įskaičiuojama atskiro sandorio kaina ne didesnė nei 110 proc. Komisijos skelbiamos vidutinės atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos, įskaitant kuro transportavimo sąnaudas; • užtikrintas skaidrumas, numatant, kad visa informacija apie kiekvieną verslo vienetą ir investicijų grąžą (išskyrus konfidencialią) bus viešai skelbiama tiek šilumos tiekėjų interneto puslapiuose, tiek Komisijos tinklalapyje; • visuose sektoriuose suvienodinti investicijų grąžos skaičiavimo principai, numatant, kad visur bus naudojama vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC); • pakeistas gamybos iš atsinaujinančių išteklių skatinimas. Kiekvienas projektas vertinamas individualiai ir tik teikiantys didžiausią naudą gauna papildomą skatinimą. Konkretaus investicinio projekto atsiperkamumui ir finansinių srautų subalansavimui užtikrinti Komisija motyvuotu sprendimu gali nustatyti papildomą priedą, t. y. papildomą finansavimo šaltinį su numatytu galiojimo laikotarpiu.

Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta, kad šilumos kainodara grindžiama palyginamosios analizės principu, t. y. palyginus šilumos tiekėjo veiklą su kitų, atitinkamai šilumos tiekėjų grupei priklausančių tiekėjų rodikliais. Komisija 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-219 patvirtino Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės

84

aprašą. Apraše nustatyti aiškūs lyginamųjų rodiklių skaičiavimo principai, reglamentuota duomenų, reikalingų rodikliams apskaičiuoti, pateikimo bei rodiklių taikymo ir viešo paskelbimo tvarka. Lyginamąja analize įtvirtinami efektyvumo rodikliai taikomi skaičiuojant būtinąsias šilumos ir karšto vandens veiklų sąnaudas ir nustatant asmenims, kuriems Šilumos ūkio įstatymas numato taikyti privalomąjį reguliavimą šilumos ir karšto vandens kainodaros srityje, veiklos efektyvumo užduotis. Vadovaujantis šiuo aprašu, 2012 m. liepos mėnesį buvo viešai paskelbti 2011 metų šilumos tiekėjų lyginamieji šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo rodikliai.

23 pav. Šilumos tiekimo įmonių lyginamieji rodikliai


Minėtas aprašas buvo pakeistas 2013 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. O3-30, priėmus Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, pagal kurio 7 straipsnio 1 dalį į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis, o pagal 8 straipsnio 6 dalį – šilumos ir karšto vandens kainos, diferencijuotos pagal šilumos punktų nuosavybę, galėjo būti taikomos iki 2011 m. lapkričio 1 d. Atliekant pakeitimą taip pat papildytas lyginamųjų rodiklių, kurie nustatomi atsižvelgus į šilumos gamyboje naudojamo kuro balansą, sąrašas bei, siekiant tikslumo, pakoreguotas rodiklio, pagal kurį nustatoma vienam dirbančiajam gamybos veikloje tenkanti eksploatuojamų įrenginių instaliuota galia, skaičiavimas. Minėti aprašo pakeitimai leidžia atlikti tikslesnį ūkio subjekto veiklos rodiklių palyginimą su kitų ūkio subjektų, vykdančių atitinkamą veiklą, rodikliais. Energetikos įstatymas ir Šilumos ūkio įstatymas Komisiją įpareigoja nustatyti šilumos bazinių kainų dedamąsias šilumos tiekėjams, kurie per metus realizuoja daugiau kaip 10 GWh šilumos, ir reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams. Komisija taip pat tikrina savivaldybių tarybų, nepriklausomų šilumos gamintojų ir šilumos tiekėjų, kurie pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas šilumos kainų dedamąsias nusistato įstatuose nustatyta tvarka (kurių daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kurie valdo skirtingose savivaldybėse esančias šilumos tiekimo sistemas) kasmet perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų nustatymo atitikimą teisės aktams ir, jei reikia, nurodo kainų nustatymo pažeidimus. Šilumos ūkio įstatymas suteikia teisę Komisijai vienašališkai nustatyti šilumos kainų dedamąsias, jei savivaldybės nepašalina nurodytų pažeidimų arba laiku nenustato šilumos kainų dedamųjų. Komisija šilumos sektoriuje reguliavimą taiko 61 ūkio subjekto atžvilgiu. 2012 metais Komisija šilumos bazinių kainų dedamąsias nustatė 11 šilumos tiekėjų ir 6 reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams. Nustatydama šilumos bazines kainas Komisija detaliai analizuoja paskutinių trejų metų sąnaudų pagrįstumą, veiklos efektyvumą ir reguliavimo įtaką ūkio subjektų veiklai.

85

Komisija taip pat priėmė 24 sprendimus dėl savivaldybių tarybų, 6 sprendimus dėl reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų ir 1 sprendimą dėl paties šilumos tiekėjo įstatuose numatyta tvarka (AB „Panevėžio energija“) nustatytų šilumos kainų dedamųjų, patvirtindama kainų nustatymo atitikimą teisės aktams arba nurodydama savivaldybėms, šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams kainų nustatymo pažeidimus. Komisija, užtikrindama Šilumos ūkio įstatymo nuostatų įgyvendinimą ir siekdama, kad šilumos tiekėjai laiku perskaičiuotų paslaugų kainas vartotojams ir jas grįstų būtinosiomis sąnaudomis, 2012 metais šilumos kainų dedamąsias vienašališkai nustatė 1 nepriklausomam šilumos gamintojui ir 15 šilumos tiekėjų, kai laiku nebuvo nustatytos šilumos kainų dedamosios arba nepašalinti Komisijos nurodyti šilumos kainų dedamųjų nustatymo pažeidimai. Šilumos ūkio įstatyme taip pat yra numatyta pareiga Komisijai kasmet nustatyti karšto vandens kainų dedamąsias. 2012 metais Komisija karšto vandens kainos dedamąsias nustatė 44 karšto vandens tiekėjams, taip pat suderino AB „Klaipėdos energija“, AB „Kauno energija“ ir AB „Panevėžio energija“ įstatuose nustatyta tvarka nustatytas karšto vandens dedamąsias. Komisijos priimti sprendimai šilumos sektoriuje apskaitos ir kainodaros srityje vartotojus 2012 metais įgalino sutaupyti 38,9 mln. Lt. Konkurenciniai šilumos vartotojai Šilumos ūkio įstatyme numatyta, kad konkurencinis šilumos vartotojas – tai šilumos vartotojas, esantis šilumos tiekimo konkurencinėje zonoje, nustatytoje savivaldybės tarybos patvirtintame specialiajame šilumos ūkio plane, arba kitas Komisijos nustatytas šilumos vartotojas, suvartojantys daugiau kaip 1 procentą šilumos tiekėjo per praėjusius kalendorinius metus realizuoto šilumos kiekio. Konkurenciniams šilumos vartotojams nustatoma šilumos kaina, kuri turi padengti šilumos gamybos ir individualias perdavimo sąnaudas, o šią kainą nustato šilumos tiekėjas, suderinęs su Komisija. Priimti sprendimą dėl konkurencinio vartotojo statuso suteikimo, kai vartotojas nepriklauso šilumos tiekimo konkurencinei zonai, nustatytai savivaldybės tarybos patvirtintame specialiajame šilumos ūkio plane, gali tik Komisija. Esant pagrįstam šilumos vartotojo prašymui, Komisija turi teisę priimti motyvuotą sprendimą pripažinti šį šilumos vartotoją konkurenciniu šilumos vartotoju. Komisija 2011 metais patvirtino Šilumos vartotojų pripažinimo konkurenciniais šilumos vartotojais tvarkos aprašą, kuris sudaro prielaidas išlaikyti pusiausvyrą tarp šilumos gamybos ir perdavimo efektyvumo bei patikimo ir kokybiško šilumos tiekimo vartotojams užtikrinimo mažiausiomis sąnaudomis. Minėtame apraše numatyta, kad Komisijos sprendimas pripažinti šilumos vartotoją konkurenciniu šilumos vartotoju yra priimamas, jei yra tenkinama sąlyga – vartotojo nepripažinus konkurenciniu vartotoju, šis turi teisines ir finansines galimybes bei ketinimus atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, o tokio atsijungimo įtaka šilumos galutinei kainai kitiems vartotojams yra reikšmingesnė nei galimos šilumos tiekėjo šilumos kainos nuolaidos pritaikymo įtaka. Komisija motyvuotą sprendimą pripažinti/nepripažinti šilumos vartotoją konkurenciniu priima, atlikusi tyrimo procedūrą, kuri reikalinga atskleisti vartotojo įtaką atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje kainos kitiems šilumos vartotojams atžvilgiu. 2012 metais gauti AB „Rokiškio sūris“ ir AB „Eglės“ sanatorija prašymai pripažinti juos konkurenciniais šilumos vartotojais. Komisija šių prašymų netenkino. Kaip minėta, šilumos kainų dedamąsias konkurenciniams šilumos vartotojams nustato šilumos tiekėjai, o Komisija šias kainas derina. Komisija 2012 metais priėmė 2 sprendimus: dėl UAB „Utenos šilumos tinklai“ nustatytų šilumos kainų konkurenciniam šilumos vartotojui UAB „Švyturys-Utenos alus“ ir UAB „Birštono šiluma“ nustatytų šilumos kainų konkurenciniam šilumos vartotojui AB Birštono sanatorija „Versmė“ derinimo.

86

5.4. Vandens sektorius Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas Komisiją įpareigoja tvirtinti vandens tiekėjų geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir kontroliuoti, kaip ji taikoma. Komisija geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektoriuje reguliavimą taiko 75 ūkio subjektų atžvilgiu. 2012 metais Komisija suderino geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas 20 ūkio subjektų. Atlikusi sąnaudų pagrįstumo analizę ir įvertinusi planuojamas atlikti investicijas Komisija sumažino būtinąsias vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių sąnaudas, nustatė efektyvumo didinimo užduotis. Komisijos sprendimai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų sektoriuje leis vartotojams sutaupyti 3,06 mln. Lt. 2012 metais galiojo Komisijos 2011-aisiais pakeista Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika. 2011 metais patvirtintas Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašas įgalino diferencijuoti paslaugų įkainius pagal paslaugos gavėjo išleidžiamų teršalų kiekį ir taršos pobūdį. Minėtas aprašas leis visiems geriamojo vandens tiekėjams taikyti vienodus nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo principus. Be to, Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo tvarkos aprašas užtikrina, kad abonentai, išleidžiantys padidėjusios ir specifinės taršos nuotekas į vandens tiekėjo valdomą nuotakyną, už paslaugas mokėtų būtinosiomis sąnaudomis pagrįstą kainą, o tiekėjai – padengia sąnaudas, patirtas valant padidėjusios ir specifinės taršos nuotekas. Komisija tikslas – užtikrinti, kad vartotojai gautų patikimas ir kokybiškas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas mažiausiomis sąnaudomis. 2012 metais derindama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas Komisija vadovavosi 2011 metais patvirtintu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos lyginamosios analizės aprašu, kuriame įtvirtinti efektyvumo rodikliai, taikomi skaičiuojant būtinąsias geriamojo vandens, nuotekų tvarkymo bei pardavimo veiklos sąnaudas, ir nustatant geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektoriuje veikiantiems ūkio subjektams veiklos efektyvumo didinimo užduotis ateinančiam reguliaciniam periodui. Siekiant didinti vandens tiekimo įmonių veiklos efektyvumą, ekonominį skaidrumą, nustatyti įmonių būtinąsias sąnaudas bei palyginti atitinkamoms grupėms priklausančių įmonių veiklą, Komisija apskaičiavo ir 2012 m. birželio mėn. viešai paskelbė lyginamuosius rodiklius.

24 pav. Vandens tiekimo įmonių lyginamieji rodikliai


87

Kiekvienais metais Komisija, atlikusi vandens įmonių teikiamų duomenų analizę ir nustačiusi lyginamuosius rodiklius, juos skelbs viešai ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 1 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas numato, kad Komisija, derindama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą. Komisijos suderintas teikiamų paslaugų kainas taiko 75 įmonės, kurios geriamąjį vandenį tiekia 98 proc. centralizuotai vandenį gaunančių gyventojų. Komisijos turimais duomenimis, Lietuvoje yra dar virš 200 vandens tiekimo subjektų (žemės ūkio bendrijos, kaimo bendruomenės, pajininkai, fizinių asmenų grupės ir kiti subjektai), tačiau jų veikla nekontroliuojama, o už tiekiamą vandenį vartotojai atsiskaito sutartinėmis (valstybės nereguliuojamomis) kainomis. Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, Komisijos suderintas kainas vandens tiekėjai pradeda taikyti tik po to, kai jas patvirtina savivaldybių tarybos. 2012 metais Komisija išsiuntė penkis raštus Vyriausybės atstovams apskrityse, miestų bei rajonų savivaldybėms su prašymu užtikrinti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatos įgyvendinimą, kad su Komisija suderintos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos būtų nustatytos (patvirtintos) savivaldybės tarybos sprendimu. Komisija atkreipė tiek savivaldybių, tiek Vyriausybės atstovų apskrityse dėmesį, kad, delsiant priimti nepopuliarius sprendimus ir patvirtinti naujas geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo kainas, geriamojo vandens tiekimo įmonės netenka apyvartinių lėšų, todėl vėluoja atlikti investicijas į paslaugų kokybę bei prieinamumą pagal savivaldybių tarybų patvirtintus veiklos ir plėtros planus. Vėluojant investicijoms, formuojasi reali grėsmė šalyje neįvykdyti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme numatytos užduoties – pasiekti 95 proc. paslaugos skverbtį iki 2015 metų. Be to, taikant kainas, kurios nepadengia veiklos sąnaudų, didinamas finansinis veiklos nuostolis, bloginama įmonių kredito rizika, brangsta paskolos, o taip pat netenkama suplanuotų išteklių paslaugos kokybiniams parametrams palaikyti. Todėl pasitvirtinus veiklos planus ir pasikeitus sąnaudoms, delsimas keisti paslaugų kainas reiškia tik viena – itin didelius kainų šuolius ateityje. Keturių miestų ir rajonų savivaldybės sureagavo į Komisijos prašymą užtikrinti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatų įgyvendinimą ir patvirtino Komisijos suderintas vandens tiekėjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, vienos savivaldybės tarybai nepašalinus kainų nustatymo pažeidimų Komisija savo sprendimu savivaldybės kontroliuojamam vandens tiekėjui vienašališkai nustatė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas. 2012 metais iš 20 Komisijos suderintų vandens tiekėjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, savivaldybių tarybos patvirtino 18 vandens tiekėjų kainas. Palangos miesto savivaldybės taryba geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo klausimo neįtraukė į tarybos posėdžių darbotvarkę, Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimo laukiama.

88

6. NAUJŲ VARTOTOJŲ IR GAMINTOJŲ PRIJUNGIMAS

Atlikusi nepriklausomų šilumos gamintojų verslo sąlygų analizę ir nustačiusi esminius veiksnius, kliudančius konkurencijai šilumos gamybos sektoriuje, Komisija išdėstė Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašą nauja redakcija. 2013 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr.O3-140 Komisija patvirtino naujus prijungimo prie elektros tinklų įkainius vartotojams. Komisija patvirtino AB „Lietuvos dujos“ naujų buitinių vartotojų prijungimo prie gamtinių dujų sistemos paslaugų įkainius.

6.1. Atsinaujinančių išteklių energetikos sektorius 2012 metais Komisija, vadovaudamasi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatomis, skaidrumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais, nustatė Reikalavimus pasinaudojimo elektros tinklais aprašui, pagal kuriuos tinklų operatoriai privalėjo parengti ir suderinti su Komisija pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašus. Reikalavimuose pasinaudojimo elektros tinklais aprašui nurodoma, kad elektros tinklo operatorius privalo aiškiai ir iš anksto atskleisti visą informaciją, kuri reikšminga priimant sprendimą dėl elektros energijos gamintojų, naudojančių atsinaujinančius energetikos išteklius, prijungimo ir (ar) jau vykdomo prijungimo. Skirstomųjų tinklų operatorių AB LESTO, AB „Achema“ bei perdavimo tinklų operatoriaus LITGRID AB parengtus Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo tinklais tvarkos aprašų projektus Komisija teikė viešosioms konsultacijoms, kad suinteresuoti rinkos dalyviai galėtų susipažinti su aprašų projektais bei pateikti savo siūlymus ir pastebėjimus. LITGRID AB parengtas Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašas su Komisija suderintas 2012 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. O3-159, AB LESTO Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašas – 2012 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-201, AB Achema Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašas – 2012 m. spalio 16 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-301. Skirstomųjų tinklų operatoriai AB „Lifosa“, AB „Akmenės cementas“, UAB „E Tinklas“ ir UAB „Korelita“ nusprendė pritarti ir naudotis AB LESTO parengtu Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašu. Komisija, įgyvendindama Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas ir siekdama užtikrinti teisinį tikrumą bei aiškumą šalims, ketinančioms sudaryti prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį, dar 2011 metais patvirtino Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo pavyzdinę formą. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė 2012 m. liepos 4 d. patvirtino Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašą, Komisija patikslino Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo pavyzdinę formą, papildant reikalavimu gamintojams pateikti dokumentus, patvirtinančius detaliojo plano, kuris leidžia statyti gamintojo pareiškime nurodytos galios ir tipo elektrinę, galiojimą, jeigu planuojant statyti tokią elektrinę toks dokumentas reikalingas, bei numatyti atvejai, kuriais elektros tinklų galios ir pralaidumų rezervavimas netenka galios. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas Komisiją įpareigoja prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, taikomos prijungimo įmokos ir vykdomas biodujų supirkimas. Pastebėta, kad sektoriaus plėtra nevyksta dėl teisės aktų neapibrėžtumų. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta, kad biodujų gamyba ir biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie

89

gamtinių dujų sistemos yra VIAP, todėl sąnaudos, patirtos prijungiant biodujų elektrines ir superkant biodujas, turėtų būti įvertinamos ir įtraukiamos į VIAP biudžetą. Tačiau šiuo metu galiojančiame Gamtinių dujų įstatyme, kituose teisės aktuose nėra numatyto VIAP teikimo mechanizmo gamtinių dujų sektoriuje, todėl turėtų būti atliekami atitinkamų teisės aktų pakeitimai, taip išvengiant prieštaravimų ir išlaikant teisinio reguliavimo sistemiškumą bei aiškumą. Be to, biodujų gamintojams nėra apibrėžtas skatinamas laikotarpis, nenurodyta, kuriuo momentu užfiksuojamas supirkimo tarifas. Taip pat pastebėta, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas apibrėžiamas kaip asmuo, kuris eksploatuoja atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginį, turi leidimą verstis šia veikla arba ketinantis plėtoti šią veiklą. Tačiau ši prievolė nenumatyta, taip pat nenurodyta institucija, kuri išduotų šiuos leidimus. Gamtinių dujų įstatyme apskritai nenumatoma galimybė išduoti gamybos leidimus gamtinių dujų įmonėms.

6.2. Elektros sektorius

Energetikos įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme Komisijai nustatyta funkcija tvirtinti

energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius.

2012 m. vasario 7 d. įsigaliojus naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymui, elektros energijos vartotojai pradėti skirstyti į buitinius ir nebuitinius. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai keitėsi ir prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymas (anksčiau visi vartotojai turėjo apmokėti 20 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų pagal apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą prijungimo įkainį). 2012 m. rugsėjo 13 d. Komisija patikslino Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodiką, kurioje numatyta, kad: • buitiniai ir socialiai pažeidžiami vartotojai apmoka 20 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą įkainį; • kiti vartotojai, išskyrus buitinius ir socialiai pažeidžiamus, apmoka 40 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą įkainį; • gamintojai apmoka 100 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Komisijos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose teisės aktuose nustatyta kitaip; • taip pat įvardyti atvejai, kai buitiniam vartotojui gaunamą elektros energiją pradėjus vartoti savo ar kitų asmenų ūkinės komercinės ar profesinės veiklos reikmėms tenkinti nepraėjus vieniems metams po prijungimo prie elektros tinklų, toks vartotojas nėra laikomas buitiniu ir privalo apmokėti likusią prijungimo prie elektros tinklų sąnaudų dalį; • reglamentuota nauja apmokėjimo už leistinosios galios mažinimą tvarka, kuri taikoma tik nebuitiniams vartotojams, per pastaruosius tris metus didinusiems leistinąją naudoti galią daugiau nei 500 kW. Komisija, atsižvelgdama į 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojusius Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo pakeitimus, 2013 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. O3-139 patikslino Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodiką. Esminiai pakeitimai: • numatyta prijungimo prie elektros tinklų sąnaudų paskirstymo tarp gamintojo ir operatoriaus tvarka, atsisakant nemokamo gamintojų, kurių elektrinių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, prijungimo prie tinklų – jie padengs 20 proc. prijungimo išlaidų; • pakeista prijungimo įmokos skaičiavimo tvarka, atsisakant 25 m atstumo neapmokestinimo; • numatyta nustatant įkainį 1 m elektros linijai nutiesti, I ir II grupės vartotojus laikyti viena grupe; • iki 2 metų pailgintas terminas, per kurį vartotojas, mažinantis elektros įrenginių leistinąją naudoti galią, privalo apmokėti už šios galios sumažinimą operatoriui likusią faktiškai patirtų sąnaudų dalį, proporcingai mažinamai galiai. 2012 metais Komisija nekeitė nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusių Komisijos nustatytų prijungimo

prie elektros tinklų įkainių vartotojams.

Komisija 2013 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. O3-140 patvirtino naujus vartotojų prijungimo prie

elektros tinklų įkainius, kurie įsigalios nuo 2013 m. birželio 1 d.

90

32 lentelė. Komisijos 2013 metais pakeisti prijungimo prie elektros tinklų įkainiai (100 proc.)


I grupei vartotojų prijungimo įkainis už 1 kW elektros įrenginių leistinosios naudoti galios įrengimą ar padidinimą mažėja 26,67 proc., II grupei didėja 9,75 proc., III grupei mažėja 31,22 proc., IV grupei mažėja 32,1 proc.

I ir II grupei prijungimo įkainis už 1 m nutiesiamą elektros tinklą mažėja 4 proc., III grupei didėja 9,33 proc., IV grupei mažėja 16 proc.

25 pav. Prijungimo įkaniniai už 1 kW leistinosios naudoti galios įrengimą 2012–2013 metais


6.3. Gamtinių dujų sektorius Komisija, vadovaudamasi Gamtinių dujų įstatymu, rengia ir tvirtina prijungimo įkainių skaičiavimo metodiką bei nustato naujų buitinių vartotojų prijungimo prie gamtinių dujų sistemų įkainius. 2012 metais Komisija parengė ir 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. O3-257 patvirtino naujos redakcijos Gamtinių dujų naujų vartotojų, naujų gamtinių dujų sistemų ir biodujų jėgainių prijungimo įkainių nustatymo metodiką (toliau – Prijungimo metodika). Pagal Prijungimo metodiką Komisija nustato naujų buitinių vartotojų prijungimo paslaugų kainas, gamtinių dujų įmonės suskaičiuoja naujų nebuitinių vartotojų prijungimo įkainius. Buitinių vartotojų prijungimo įkainiai gali būti koreguojami ne dažniau kaip kartą per metus. Prijungimo įkainis susideda iš dviejų dalių: pastoviosios dalies, nepriklausančios nuo atstumo, ir kintamosios dalies, t. y. prijungimo kainos už kiekvieną nutiestą dujotiekio metrą. 2012 metais dėl naujų prijungimo įkainių į Komisiją kreipėsi tik viena gamtinių dujų įmonė – AB „Lietuvos dujos“. Bendrovė pateikė duomenis antrojo pogrupio vartotojų (vartojančių dujas būstui šildyti ir per metus suvartojančių daugiau kaip 500 m3 dujų) prijungimo įkainiams perskaičiuoti. Kadangi per paskutinius 4 ketvirčius (2011 m. IV ketv.–2012 m. III ketv.), kurių

150

595

458

352

110

653

315

239

0

100

200

300

400

500

600

700

I grupė II grupė III grupė IV grupė

Lt/k

W

2011-2012 m.galiojęs įkainis

Nuo 2013 m.birželio 1 d.įsigaliosiantis įkainis

Vartotojų grupė

Įkainis už 1 kW elektros įrenginių leistinosios naudoti galios įrengimą ar padidinimą (Lt)

Įkainis už 1 m elektros tinklo nutiesimą (Lt)

Galiojo iki 2013-06-01

Galioja nuo 2013-06-01

Pokytis, proc.

Galiojo iki 2013-06-01

Galioja nuo 2013-06-01

Pokytis, proc.

I grupė 150 110 -26,67 75 72 -4,00

II grupė 595 653 +9,75 75

III grupė 458 315 -31,22 75 82 +9,33

IV grupė 352 239 -32,10 75 63 -16,00

91

duomenys naudojami naujam prijungimo įkainiui nustatyti, buvo prijungtas tik vienas pirmojo pogrupio vartotojas (gamtines dujas naudoja mastui ruošti ir per metus suvartoja iki 500 m3 dujų), AB „Lietuvos dujos“ nepateikė prašymo perskaičiuoti įkainius šio pogrupio vartotojams. AB „Lietuvos dujos“ per paskutinius 4 ketvirčius prijungė 1949 buitinius antrosios grupės vartotojus. Jiems prijungti buvo nutiesta 28,41 km skirstomojo dujotiekio. Naujiems vartotojams prijungti skirtos investicijos – 6569,27 tūkst. Lt (iš jų 4677,33 tūkst. Lt – vartotojų lėšos). Skaičiuojant vidutinį prijungimo tarifą, įvertinamas investicijų atsipirkimas per 20 metų ir įtaka skirstymo kainos viršutinei ribai, t. y. planuojamos investicijos neturi didinti skirstymo kainos viršutinės ribos. Vidutinis įkainis pagal bendrovės nurodytus koeficientus yra diferencijuojamas į pastoviąją ir kintamąją dalis. Vadovaudamasi Prijungimo metodika Komisija nustatė gamtinių dujų prijungimo įkainius antrojo pogrupio buitiniams vartotojams 2013 metams.

33 lentelė. Prijungimo įkainių kitimas 2009–2013 metais


Prijungimo įkainių antrojo pogrupio buitiniams vartotojams pastoviosios ir kintamosios dalies kitimas 2009–2013 metais parodytas paveikslėliuose.

Vidutinis prijungimo įkainis skaičiuojamas vertinant 30 m ilgio prijungimo dujotiekį.

Rodiklis Prijungimo įkainis, nepriklausantis nuo

atstumo, Lt Įkainis už nutiestą

dujotiekio metrą, Lt/m

Prijungimo įkainis 2009 metais 1 569,66 89,26

Prijungimo įkainis 2010–2011 metais 1 402,56 94,48

Prijungimo įkainis 2012 metais 1 249,05 50,26

Nustatytas prijungimo įkainis 2013 metams

915,54 57,05

Pasikeitimas, palyginus su 2012 metais, proc.

-26,7 13,5

27

0

20

40

60

80

100

2009 m. 2010-2011 m. 2012 m. 2013 m.

89,2694,48

50,2657,05

Kintamoji dalisLt/m

13,5%

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

2009 m. 2010-2011 m. 2012 m. 2013 m.

1569,66

1402,56

1249,05

915,54

Pastovioji dalis

-26,7%

Lt

27 pav. Gamtinių dujų prijungimo tarifo antrojo pogrupio buitiniams vartotojams pastoviosios

dalies kitimas 2009–2013 metais

26 pav. Gamtinių dujų prijungimo tarifo

antrojo pogrupio buitiniams vartotojams kintamosios dalies kitimas 2009–2013 metais

Šaltinis: Komisija. Šaltinis: Komisija.

26 27

92

28 pav. Vidutinio prijungimo mokesčio kitimas 2012 ir 2013 metais


Pirmojo pogrupio buitiniams vartotojams prijungimo įkainis nesikeitė, t. y. pastovioji dalis – 3323,19 Lt, kintamoji dalis – 142,16 Lt/m. Kitos gamtinių dujų įmonės 2012 metais gamtinių dujų prijungimo įkainių nekoregavo. AB „Lietuvos dujos“ per 2012 metus iš viso prijungė 2236 naujus vartotojus, iš jų 2108 buitinius ir 128 nebuitinius. UAB „Intergas“ 2012 metais prijungė 1 naują buitinį ir 2 nebuitinius vartotojus, UAB „Druskininkų dujos“ – 12 pirmojo pogrupio buitinių vartotojų. Kitos dujų įmonės 2012 metais neprijungė naujų vartotojų.

6.4. Šilumos sektorius Šilumos ūkio įstatyme numatyta, kad Komisija nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas. Nustatydama minėtą tvarką ir sąlygas Komisija privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Komisija Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašą patvirtinto 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202. Atlikusi nepriklausomų šilumos gamintojų verslo sąlygų analizę ir nustačiusi esminius veiksnius, kliudančius konkurencijai šilumos gamybos sektoriuje, siekdama kuo didesnio aiškumo ir skaidrumo Komisija 2012 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. O3-142 ir 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-74 nauja redakcija išdėstė Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašą. Esminiai pakeitimai: • Nustatytos sąlygos, kokiais principais bus skaičiuojama superkamos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų kaina, jeigu šilumos tiekėjas neturi arba turi nepakankamai šilumos gamybos įrenginių pajėgumų. Kai šilumos tiekėjo valdomų šilumos gamybos įrenginių galios nepakanka vartotojų šilumos poreikiui patenkinti, tokiu atveju palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos skaičiuojamos kaip šilumos tiekėjo atitinkamo mėnesio šilumos gamybos kainos kintamosios dedamosios konkrečioje sistemoje ir reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų, veikiančių toje sistemoje, šilumos gamybos kainų (kintamosios ir pastoviosios dedamųjų), svertinis vidurkis. Jei šilumos tiekėjas konkrečioje sistemoje šilumos gamybos įrenginių nevaldo, palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos nustatomos kaip atitinkamoje sistemoje veikiančių reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos kainų (kintamosios ir pastoviosios dedamųjų) svertinis vidurkis. • Patikslinta iš reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kaina. Numatyta, kad tuo atveju, kai reguliuojamas nepriklausomas šilumos gamintojas užtikrina rezervinę galią, o šilumos tiekėjas už šią paslaugą atsiskaito mokėdamas pastovų mokėjimą (Lt/mėn./kW), toks nepriklausomas šilumos gamintojas konkuruoja su kintama kainos dalimi

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55

2012 m. 2013 m.

Lt

m

-4,7%

93

(ct/kWh). Taip pat numatyta, kad nepriklausomas šilumos gamintojas gali parduoti šilumą už mažesnę nei pagal nustatytas dedamąsias apskaičiuota šilumos gamybos kainą. • Įtvirtinta prievolė dėl informacijos atskleidimo. Reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai apie ateinančio mėnesio šilumos kainos dedamąsias (kintamąją ir pastoviąją) viešai praneša ne vėliau kaip 17 einamojo kalendorinio mėnesio dieną, šilumos tiekėjas apie ateinantį mėnesį ketinamas taikyti palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas viešai praneša ne vėliau kaip 18 einamojo kalendorinio mėnesio dieną. Be to, šilumos tiekėjai ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos skelbia praėjusio mėnesio faktinį šilumos poreikį, šilumos tiekėjo pagamintos šilumos kiekį ir iš kiekvieno nepriklausomo šilumos gamintojo nupirktą šilumos kiekį. • Detaliau apibrėžtos nepriklausomų šilumos gamintojų prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų sąlygos. Šilumos tiekėjas nepriklausomo šilumos gamintojo įrenginius prijungia per tarpinį šilumokaitį arba tiesiogiai. Taip pat numatyta, kad, jei nepriklausomas šilumos gamintojas nesutinka su prijungimo techninėmis sąlygomis, jis kreipiasi į Valstybinę energetikos inspekciją, kuri teikia motyvuotą išvadą dėl galimai perteklinių techninių sąlygų panaikinimo.

6.5. Vandens sektorius Siekiant įgyvendinti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo reikalavimą – iki 2015 metų pasiekti, kad 95 procentai kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešai tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, Komisija įpareigoja kiekvieną tiekėją pateikti Aplinkos ministerijai ir Komisijai duomenis, kokia skverbtis bus pasiekta iki 2015 metų, po reguliacinio laikotarpio atlikus planuojamas investicijas į paslaugų plėtrą. 2012 metais Komisija suderino geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas 20 tiekėjų. Apibendrinant šių vandens tiekėjų Aplinkos ministerijai ir Komisijai pateiktus duomenis, iki 2015 metų numatoma, kad 4 savivaldybėse bus įgyvendintas įstatymo reikalavimas, kitose savivaldybėse geriamojo vandens tiekimo paslaugų skverbtis išaugs apie 5 procentinius punktus, o nuotekų tvarkymo paslaugų – apie 6 procentinius punktus, tačiau nesieks įstatyme numatyto reikalavimo.

94

7. INVESTICIJŲ DERINIMAS

7.1. Elektros sektorius Energetikos įstatymas numato pareigą Komisijai vertinti elektros energetikos įmonių investicijų pagrįstumą. Jeigu investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis ir nėra įskaičiuojamos į kainų viršutines ribas. 2011–2013 metais, nustatant pradinį pajamų lygį persiuntimo paslaugas vykdančioms įmonėms, buvo suderintos elektros energijos perdavimo ir skirstymo įmonių ilgalaikės reguliuojamos veiklos programos. 2011–2013 metais šios įmonės iš viso numatė investuoti (be strateginių objektų) 1.257,7 mln. Lt

34 lentelė. 2011–2013 metų elektros energijos perdavimo ir skirstymo įmonių investicijos

Investicijos į infrastruktūrą 2011 m. 2012 m. 2013 m.

Planas, mln. Lt 430,288 407,072 420,337

Faktas, mln. Lt 445,25 463,157 -


Perdavimo sistemos operatorius

Pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Komisijoje tvarkos aprašą perdavimo sistemos operatorius derina atskiras investicijas, kurių apimtis yra lygi arba didesnė nei 12 mln. Lt. 2012 metais Komisija nederino atskirų perdavimo sistemos operatorius LITGRID AB investicijų, kurių suma didesnė nei 12 mln. Lt. Bendra LITGRID AB investicijų suma buvo 140,06 mln. Lt, iš jų 43,7 mln. buvo skirta investicijoms į strateginius projektus. Įgyvendindama Elektros energetikos įstatymo nuostatas Komisija 2012 metų liepos mėnesį paskelbė viešąją konsultaciją dėl LITGRID AB parengto Lietuvos elektros energetikos sistemos 330–110 kV tinklų plėtros plano 2012–2021 metais, taip sudarydama sąlygas visuomenei susipažinti ir pateikti pastabas bei pasiūlymus. Perdavimo sistemos operatorius, rengdamas tinklų plėtros planą, yra įpareigotas daryti pagrįstas prielaidas apie elektros energijos gamybos, tiekimo, vartojimo ir tarpsisteminių elektros energijos srautų tendencijas, atsižvelgti į regioninius ir visos Europos Sąjungos tinklų investicijų planus. Elektros tinklų plėtros plane perdavimo sistemos operatorius turi nurodyti: • perdavimo sistemos infrastruktūrą, kurią reikia įrengti ar atnaujinti per planuojamą 10 metų laikotarpį; • visas investicijas, dėl kurių jau priimtas sprendimas, ir naujas investicijas, kurios bus reikalingos per planuojamą 10 metų laikotarpį; • visų investicijų projektų planuojamus įgyvendinimo terminus. Gavus suinteresuotų asmenų pastabas bei patikslintus duomenis, Komisija įvertino ir 2013 metų vasario pabaigoje konstatavo, kad LITGRID AB pateiktas 10 metų Lietuvos elektros energetikos sistemos 330-110 kV tinklų plėtros planas 2012–2021 metais atitinka Elektros energetikos įstatymo 33 straipsnio 2, 3 ir 5 dalies reikalavimus. Taip pat įpareigojo LITGRID AB suderinti šiame plane nurodytus investicijų projektus, įskaitant jų finansavimo struktūrą, Komisijoje teisės aktų nustatyta tvarka bei teikti Komisijai šio plano įgyvendinimo ataskaitą. Skirstomojo tinklo operatorius Skirstomojo tinklo operatoriai Komisijai privalo teikti derinti atskiras investicijas, kurių apimtis yra lygi ar viršija 5 mln. Lt. 2012 metais Komisija suderino 2 AB LESTO investicijų projektus, kurių bendra vertė siekia 15,49 mln. Lt. Komisija taip pat suderino vieną AB „Achema“ investicijų projektą, kurio vertė siekia 6,538 mln. Lt.

95

35 lentelė. 2012 metais Komisijos suderinti skirstomųjų tinklų investicijų projektai

Eil.

Nr.

Projekto pavadinimas Vertė, mln. Lt ES finansuojama

dalis, mln. Lt

Paskirtis

1.

AB LESTO Šančių 35/10 kV

transformatorių pastotės

rekonstrukcijos investicijų projektas

7,806

Bus užtikrintas įrenginių

patikimas ir saugus

darbas ir patikimas

elektros energijos

tiekimas vartotojams

2.

AB LESTO Vilijampolės 110/10 kV

transformatorių pastotės

rekonstrukcijos investicijų projektas

8,952

Bus užtikrintas esamų

paslaugų kokybės

gerinimas

3.

AB „Achema“ investicijų projektas

„Elektros skirstymo sistemos

modernizavimas“

6,538 2,6

Bus užtikrintas patikimas

ir saugus elektros

energijos tiekimas

vartotojams, įvykus

gedimui, bus galima per

trumpiausią laiką atjungti

elektros įrenginius ir tuo

pačiu užtikrinti neavarinį

kitų įrenginių darbą

Iš viso 2012 metais suderinta investicijų: 23,296 2,6


Kiekvienais reguliavimo periodo metais, perskaičiuojant viršutines persiuntimo paslaugų kainų ribas, yra įvertinamos padarytos faktinės investicijos (įvesto į eksploataciją turto vertė) už praėjusius metus. Bendra AB LESTO investicijų suma 2012 metais siekė 325,902 mln. Lt. Iš jų 155,591 mln. Lt buvo skirta naujiems vartotojams ir gamintojams prijungti, 170,311 mln. Lt – esamam tinklui stiprinti ir rekonstruoti.

36 lentelė. AB LESTO 2012 metais atliktų investicijų pasiskirstymas

Investicijų rūšis Investicijų suma, mln. Lt

Investicijos į skirstymo tinklą (vidutiniosios įtampos) 56,718

Investicijos į skirstymo tinklą (žemosios įtampos) 48,313

Kitos investicijos, nesusijusios su naujų tinklo naudotojų prijungimu 65,280

Investicijos, susijusios su naujų vartotojų objektų prijungimu prie skirstymo tinklo (vidutiniosios įtampos) 82,322

Investicijos, susijusios su naujų vartotojų objektų prijungimu prie skirstymo tinklo (žemosios įtampos) 70,127

Investicijos, susijusios su naujų gamintojų objektų prijungimu prie skirstymo tinklo (vidutiniosios įtampos) 1,697

Investicijos, susijusios su naujų gamintojų objektų prijungimu prie skirstymo tinklo (žemosios įtampos) 1,445

Iš viso 2012 metais atlikta investicijų: 325,902


7.2. Gamtinių dujų sektorius Energetikos įstatymas numato pareigą Komisijai vertinti gamtinių dujų įmonių investicijų pagrįstumą. Jeigu dujų įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis ir neįskaičiuojamos į kainų viršutines ribas. Komisija derina dujų įmonių investicijų projektus, kurių vertė yra didesnė nei 1 mln. Lt. Investicijos vertinamos vadovaujantis Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašu, patvirtintu 2009 m. liepos 10 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-100, projektų vertinimo kriterijai priklauso nuo investicijų paskirties. Vertindama investicijas, kurios skirtos sistemų plėtrai ir naujiems vartotojams prijungti, Komisija skaičiuoja investicijos atsipirkimą per nustatytą laikotarpį ir vertina investicijos įtaką

96

reguliuojamoms kainoms. Vadovaujantis Gamtinių dujų įstatymo nuostatomis, investicijos naujiems vartotojams prijungti negali didinti kainos esamiems vartotojams. Vertindama investicijas, skirtas sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, esamai sistemai atstatyti, rekonstrukcijai, Komisija įvertina socialinę, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo naudą, taip pat suskaičiuoja ir derindama investicijų projektą nurodo investicijų įtaką reguliuojamoms kainoms. Svarbiausias 2012 metais suderintas investicijų projektas buvo susijęs su ES trečiojo Energetikos paketo nuostatų vykdymu. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB, numato, kad perdavimo sistemos operatorius nesidalija informacinių technologijų sistemomis ar įranga, fizinėmis patalpomis bei prieigos apsaugos sistemomis nei su vienu vertikalios integracijos įmonės padaliniu, taip pat nesinaudoja tų pačių konsultantų ar išorės rangovų paslaugomis, susijusiomis su informacinių technologijų sistemomis ar įranga, ir prieigos apsaugos sistemomis. AB „Lietuvos dujos“, vykdydama Komisijos 2012 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. O3-145 „Dėl AB „Lietuvos dujos“ perdavimo ir skirstymo veiklų ir kontrolės atskyrimo veiksmų planų“, kuriuo buvo nurodyta, kad ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 31 d. AB „Lietuvos dujos“ teisiškai, funkciškai, ir organizaciniu požiūriu būtų atskyrusi savo gamtinių dujų veiklas, pateikė Komisijai derinti investicijų projektą „Investicijos, skirtos perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) atskyrimui ir naujos įmonės įkūrimui“. Komisija, išnagrinėjusi AB „Lietuvos dujos“ pateiktą derinti investicijų projektą, skirtą perdavimo sistemos operatoriui atskirti ir įkurti naują įmonę, pritarė investicijoms, kurių preliminari vertė yra apie 8,5 mln. Lt. Skirstymo veikloje 2012 metais suderinti du AB „Lietuvos dujos“ investicijų projektai, skirti dujų tiekimo patikimumui ir saugumui užtikrinti: - Vilniaus miesto ir rajono dujų skirstymo sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo didinimas, pastatant skirstomąjį didelio slėgio dujotiekį ir sujungiat dvi pagrindines Vilniaus dujų skirstymo stotis (DSS) ir Rudaminos DSS; - Klaipėdos miesto dujų skirstymo sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo didinimas, pastatant skirstomąjį dujotiekį ir sujungiant Klaipėdos antrąją DSS ir Klaipėdos miesto skirstomuosius tinklus. Perdavimo veikloje 2012 metais suderinti trys AB „Lietuvos dujos“ investicijų projektai dėl DSS rekonstrukcijos: - Maišiagalos (Vilniaus r.) DSS rekonstrukcija; - Taujėnų (Ukmergės r.) DSS rekonstrukcija; - Gegužinės (Panevėžio r.) DSS rekonstrukcija.

37 lentelė. Investicijų projektai gamtinių dujų sektoriuje ir jų įtaka kainos

viršutinei ribai

Eil. Nr. Projekto pavadinimas

Vertė, tūkst. Lt

Kainos viršutinės ribos padidėjimas

Lt/tūkst. m3 Proc.

Skirstymo veikla

1. Vilniaus miesto ir rajono dujų skirstymo sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo didinimas, pastatant skirstomąjį didelio slėgio dujotiekį ir sujungiat dvi pagrindines Vilniaus DSS ir Rudaminos DSS

5018,5

0,49

0,29

2. Klaipėdos miesto dujų skirstymo sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo didinimas, pastatant skirstomąjį dujotiekį ir sujungiant Klaipėdos antrąją DSS ir Klaipėdos miesto skirstomuosius tinklus

6628,0

0,67

0,40

3. Iš viso skirstymo veikloje: 11646,5 1,16 0,69

Perdavimo veikla

4. Maišiagalos (Vilniaus r.) DSS rekonstrukcija 2400,0 0,083 0,20

5. Taujėnų (Ukmergės r.) DSS rekonstrukcija 1950,0 0,066 0,16

6. Gegužinės (Panevėžio r.) DSS rekonstrukcija 2200,0 0,076 0,19

7. Investicijos, skirtos perdavimo sistemos operatoriui (PSO) atskirti ir naujai įmonei įkurti

8475,0

0,836

2,06

8. Iš viso perdavimo veikloje: 15025 1,061 2,61


97

Kitos dujų įmonės – UAB „Druskininkų dujos“, UAB „Fortum Heat Lietuva“, AB agrofirma „Josvainiai“, UAB „Intergas“ – 2012 metais neteikė derinti naujų investicijų projektų

7.3. Šilumos sektorius

Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, pagal Energetikos įstatymą privalo numatomas investicijas derinti su Komisija. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. 2012 metais Komisija priėmė 67 sprendimus dėl 35 šilumos tiekėjų ir reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų ilgalaikių investicijų derinimo bei investicijų planų koregavimo. 2012 metais šilumos tiekėjai investavo 199 mln. Lt, iš jų į šilumos gamybos infrastruktūrą – 82 mln. Lt, į perdavimą – 116 mln. Lt. 38 lentelėje pateikiamos investicijos, atliktos 2012 metais į atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą.

38 lentelė. 2012 metais į atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą atliktos investicijos

Eil. Nr.

Projekto pavadinimas Suderinta investicijų

vertė, mln. Lt

Faktiškai įvykdytų

investicijų vertė, mln.

Lt

ES finansuojama dalis, mln. Lt

Paskirtis

1. UAB „Akmenės energija“ 8,3 8,3 4,0 Žalgirio katilinės pritaikymas biokuro naudojimui, pastatant 5,0 MW galios biokuro katilą ir 1,4 MW galios kondensacinį ekonomaizerį.

2. UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“

11,7 5,4

0 Druskininkų katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokurą naudojantį vandens šildymo katilą. Projektas nebaigtas, ES parama dar negauta.

3. AB „Jonavos šilumos tinklai“

10,3 7,6 2,3 Suprojektuoti ir įrengti 10 MW galios biokurą naudojantį vandens šildymo katilą.

4. VĮ „Visagino energija“ 8,8 8 1,3 VĮ „Visagino energija“ šiluminėje katilinėje įrengtas 8 MW galios biokurą naudojantis vandens šildymo katilas su 5MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu.

Iš viso 2012 metais suderinta investicijų:

39,1 29,3 7,6


98

7.4. Vandens sektorius Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savivaldybės teritorijoje plėtros planus tvirtina savivaldybių tarybos. Komisija, derindama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą. 2012 metais į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą buvo investuota 292 mln. Lt, iš kurių 61 proc. lėšų skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir savivaldybės lėšos investicijų finansavimo struktūroje sudarė 17 proc., 22 proc. – pačių vandens tiekėjų lėšos. Investicijos buvo skiriamos paslaugų plėtrai, tiekimo patikimumui didinti ir sąnaudoms mažinti.

39 lentelė. 2012 metų investicijos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje

Eil. Nr.

Ūkio subjektas Investuota 2012 m., mln. Lt

iš jų Europos Sąjungos

fondų lėšos, mln. Lt

Investicijų paskirtis

Vandentiekio ir nuotekų tinklai

Paslaugų kokybės gerinimo

priemonės

1. UAB „Šiaulių vandenys“ 23,0 16,9 4,4 18,5

2. UAB „Vilniaus vandenys“ 22,5 2,9 8,4 14,1

3. UAB „Akmenės vandenys“ 22,0 17,8 9,1 12,8

4. AB „Klaipėdos vanduo“ 21,2 8,4 14,5 6,7

5. UAB „Kelmės vanduo“ 20,5 15,1 11,2 9,4

6. UAB „Mažeikių vandenys“ 18,9 13,3 11,2 7,7

7. UAB „Trakų vandenys“ 15,3 12,0 10,5 4,8

8. UAB „Plungės vandenys“ 15,3 12,5 15,3 0,0

9. UAB „Kretingos vandenys“ 12,0 9,3 8,2 3,8

10. UAB „Kauno vandenys“ 11,9 9,2 11,9 0,0

11. UAB „Telšių vandenys“ 8,9 5,3 7,1 1,8

12. UAB „Joniškio vandenys“ 8,9 6,6 8,5 0,4

13. UAB „Kėdainių vandenys“ 8,5 0,0 7,3 1,1

14. UAB „Sūduvos vandenys“ 7,2 4,7 5,1 2,1

15. UAB „Pakruojo vandentiekis“ 7,2 5,8 4,4 2,8

16. UAB „Vilkaviškio vandenys“ 7,0 5,6 0,0 7,0

17. UAB „Varėnos vandenys“ 6,5 5,1 6,0 0,6

18. UAB „Jonavos vandenys“ 5,6 3,8 3,1 2,5

19. UAB „Ukmergės vandenys“ 5,5 3,1 3,2 2,3

20. UAB „Šakių vandenys“ 4,8 3,8 3,6 1,2

21. UAB „Utenos vandenys“ 4,6 0,0 1,0 3,6

22. UAB „Palangos vandenys“ 4,3 2,5 3,4 0,9

23. UAB „Dzūkijos vandenys“ 3,4 1,2 0,5 2,9

24. UAB „Prienų vandenys“ 3,8 3,0 3,8 0,0

25. UAB „Kaišiadorių vandenys“ 3,1 2,5 2,3 0,8

26. UAB „Šilalės vandenys“ 3,1 2,5 2,3 0,7

27. Kitos įmonės 17,1 6,1 10,4 6,7

Iš viso: 292,0 178,9 176,7 115,3


Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme numatytas siekis, kad iki 2015 metų ne mažiau kaip 95 procentai kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešai tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis. Tačiau dar 2011 metais Valstybės kontrolės atlikta analizė1 parodė, kad 2008–2009 metais geriamojo vandens tiekimo prieinamumas išaugo tik 0,4 proc., o norint, kad 95 proc. gyventojų būtų sudarytos sąlygos centralizuotai naudotis geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymu, kasmet prieinamumas turi būti padidintas

1 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2011 m. sausio 5 d. audito ataskaita „Vandens tiekimo organizavimas ir

kainodara“ Nr. VA-P-20-3-1.

99

4 proc. Tokiais plėtros tempais 95 proc. šalies gyventojų centralizuotai teikiamomis paslaugomis galės naudotis tik po 50 – 60 metų. Todėl būtina atkreipti dėmesį, jog šiuo metu atliekamos investicijos į vandentvarkos ūkio plėtrą nėra pakankamos, kad iki 2015 metų 95 proc. šalies gyventojų būtų prieinamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos.

100

8. ŪKIO SUBJEKTŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA

2012 metais Komisija ūkio subjektams ir kitiems suinteresuotiems asmenims teikė 7 konsultacijas teisės aktų taikymo klausimais. Komisija atliko 5 planinius tikslinius ūkio subjektų veiklos patikrinimus ir 4 neplaninius veiklos patikrinimus.

Ūkio subjektų priežiūra skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių. Komisija licencijuojamos veiklos sąlygų priežiūrą vykdo 384 ūkio subjektų atžvilgiu. Ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. Planinių patikrinimų pirminis tikslas – informacijos apie ūkio subjektą vertinimas ir metodinės pagalbos ūkio subjektui teikimas. Neplaninis patikrinimas atliekamas tuo atveju, jei Komisija gauna informacijos dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams; siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai. 2012 metais Komisija atliko 5 planinius tikslinius ūkio subjektų veiklos patikrinimus. Kasmet Komisija viešai interneto tinklalapyje www.regula.lt paskelbia ketinamų atlikti planinių patikrinimų planą.

40 lentelė. 2012 metais Komisijos atlikti planiniai tiksliniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai

Eil. Nr.

Ūkio subjekto pavadinimas

Paskutinio patikrinimo

data

Numatyto patikrinimo laikas Patikrinimo rūšis (tikslinis ar kompleksinis)

Pradžia Pabaiga

1. UAB „Nemenčinės komunalininkas“

Netikrinta 2012-11-05 2012-12-21 Tikslinis. Įvertinti sąnaudų paskirstymą tarp vykdomų veiklų 2010–2011 metais, patikrinti nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimo teisingumą ir pajamų, gautų iš ilgalaikio turto nusidėvėjimo, panaudojimą.

2. UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“

Netikrinta 2012-06-04 2012-08-31 Tikslinis. Įvertinti sąnaudų paskirstymą tarp filialo vykdomų veiklų 2006–2011 metais, taip pat UAB „Litesko" centro sąnaudų paskirstymą tarp filialų.

3. AB „Klaipėdos energija“ Netikrinta 2012-08-20 2012-10-19 Tikslinis. Įvertinti sąnaudų paskirstymą tarp vykdomų veiklų 2010–2011 metais.

4. UAB „Fortum Heat Lietuva“

Netikrinta 2012-07-15 2012-09-15 Tikslinis. Įvertinti sąnaudų paskirstymo tarp veiklų, materialinių ir joms prilygintų sąnaudų, kitų sąnaudų ir nedetalizuotų sąnaudų pagrįstumą.

5. UAB „Elektros energijos prekyba“

Netikrinta 2012-04-02 2012-05-25 Tikslinis. Įvertinti finansinį pajėgumą.


2012 metais Komisija taip pat atliko UAB „Vilniaus energija“, SKY ENERGY GROUP, UAB, LITGRID AB, kaip VIAP lėšų administratoriaus, UAB „Anvilis“ neplaninius veiklos patikrinimus.

Ūkio subjektų konsultavimas yra neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis. 2012 metais Komisija ūkio subjektams ir kitiems suinteresuotiems asmenims teikė 7 konsultacijas teisės aktų taikymo klausimais. Komisijos teiktas konsultacijas rasite tam skirtoje rubrikoje.


101

29 pav. Komisijos teikiamos konsultacijos teisės aktų klausimais


8.1. Atsinaujinančių išteklių energetikos sektorius 2012 metais Komisija pradėjo organizuoti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus, todėl vykdant ūkio subjektų veiklos priežiūrą daug dėmesio skirta ugdyti gamintojų, ketinančių dalyvauti aukcionuose, kompetencijas. Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionai organizuojami pagal Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus, kuriuos Komisija nauja redakcija išdėstė 2012 metais. Atsižvelgdama į gaunamus suinteresuotų asmenų paklausimus dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų bei aukcionų dokumentų teikimo Komisija parengė informaciją gamintojams ir nurodė: • aukcionui teikiamų dokumentų formas; • gamintojas, pateikdamas prašymą dalyvauti aukcione, privalo nurodyti vietovę, kurioje planuoja statyti elektros gamybos įrenginius taip, kad būtų galima nustatyti šių įrenginių esamą ar planuojamą buvimo vietą; • elektrinės prijungiamos supaprastinta tvarka, joms išduodant supaprastintas prijungimo sąlygas, t. y. netaikant prievolės pasirašyti ketinimų protokolą ir pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 16 dalies nuostata taikytina konkrečiai asmenų grupei, kuri tenkina visas šias sąlygas: a) tiems asmenims, kurie buvo prisijungę prie elektros tinklų kaip vartotojai iki Įstatymo įsigaliojimo (2011 m. gegužės 24 d.) – t. y. esamos elektrinės; b) kurių galia ne didesnė kaip 350 kW; c) ne didesnė kaip skirstomųjų tinklų artimiausiame prijungimo taške esama leistinoji galia, išskyrus prie gyvulininkystės, paukštininkystės įmonių, sąvartynų ir nuotekų valymo įmonių statomas biodujų elektrines, kurių galia neribojama; d) siekdami tapti gamintojais, gaminti bei tiekti visą elektrinėse pagaminamą elektros energiją į elektros tinklus, kreipiasi į elektros tinklų operatorių su prašymu išduoti supaprastintas prijungimo sąlygas. • vienas aukciono dalyvis gali pateikti tik vieną pirminį ir vieną patikslintą pasiūlymą dėl tos pačios elektrinės ir tam pačiam aukcionui, tačiau vieno aukciono dalyvio teikiamų pasiūlymų skaičius dėl skirtingų elektrinių ar skirtingiems aukcionų regionams nėra ribojamas. Taip pat aukciono dalyvis negali teikti vieno ketinimų protokolo skirtingoms elektrinėms; • pasiūlymų dėl fiksuoto tarifo eilė sudaroma pagal pageidaujamo fiksuoto tarifo dydį didėjimo tvarka, o jei fiksuoti tarifai sutampa – ir pagal didesnę elektrinės įrengtąją galią. Jei sutampa

102

pasiūlymas dėl fiksuoto tarifo ir elektrinės įrengtoji galia – sutapusių dalyvių pasiūlymai reitinguojami vienoje pozicijoje; • hipotetines situacijas dėl skatinimo kvotos paskirstymo tais atvejais, kai po potencialaus laimėtojo ar laimėtojų toliau eilėje esančių 2 aukciono dalyvių pasiūlymai sutampa. Komisija, reaguodama į energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų gaunamus paklausimus, atsižvelgdama į tai, kad 2012 m. gegužės 24 d. įsigaliojus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui ir esant teisiniam neapibrėžtumui dalis gamintojų tęsė elektrinių prijungimo etapus ir siekiant išvengti nenuoseklaus teisės aktų taikymo bei nepažeisti gamintojų teisėtų lūkesčių, teikė konsultaciją, nurodydama, kokius aukciono dokumentus privalo pateikti energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojai, kurie nuo 2011 m. gegužės 24 d., t. y. nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos, iki išaiškinimo pateikimo dienos yra sudarę su tinklų operatoriumi prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartį arba turi leidimą gaminti elektros energiją, ir kuriems netaikomos Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827, 8 punkto nuostatos. Komisija, pateikė viešą išaiškinimą dėl pasinaudojimo paramos schema – fiksuotu tarifu ir parama įrenginiams įsigyti, nurodydama, kad elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojui, kuris pasinaudojo ar ketina pasinaudoti Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje numatytais Programos finansavimo šaltiniais, po Įstatymo įsigaliojimo dienos (t. y. 2011 m. gegužės 24 d.), įrenginiams įsigyti, remiantis Įstatymo 20 straipsnio 13 dalimi, fiksuotas tarifas netaikomas, taip pat toks gamintojas atsako už pagamintos elektros energijos balansavimą, elektros energijos gamybos pajėgumų rezervavimą bei pagamintą elektros energiją parduoda Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. Komisija vadovaudamasi Energetikos ministerijos išaiškinimu, dėl fiksuoto tarifo užfiksavimo momento (nuo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išdavimo dienos ar leidimo gaminti elektros energiją išdavimo) savo interneto tinklalapyje viešai paskelbė nurodydama, kokie galiojantys fiksuoti tarifai turėtų būti taikomi: 1. Asmenims, iki 2012 m. gruodžio 31 d. pateikusiems prašymus gauti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir iki 2013 m. sausio 31 d. gavusiems leidimus gaminti elektros energiją, taikomi 12 metų laikotarpiu elektros energijos supirkimo tarifai, kurie galiojo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo momentu. 2. Asmenims, iki 2012 m. gruodžio 31 d. pateikusiems prašymus išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir iki 2013 m. sausio 31 d. negavusiems leidimo gaminti elektros energijos, taikoma Įstatymo 20 straipsnio 6 dalis, kai elektros energija iš gamintojo superkama 12 metų laikotarpiu supirkimo tarifu, kuris galios leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dieną. 3. Asmenims, iki 2013 m. sausio 31 d. gavusiems leidimus gaminti elektros energiją (pagal pateiktus iki 2013 m. sausio 31 d. prašymus), taikomi 12 metų laikotarpiu elektros energijos supirkimo tarifai, kurie galiojo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo momentu. Gaunant leidimus gaminti elektros energiją nuo 2013 m. vasario 1 d., taikomos Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatos. 4. Asmenims, kurie pateikė prašymus gauti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus 2013 m. sausio 1-31 d. laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, kad suminė elektrinių galia viršijo Įstatymo 13 straipsnyje nurodytus 10 MW ir skatinimo kvotų paskirstymas buvo sustabdytas, nebus taikomos skatinimo priemonės – skatinimo tarifas.

8.2. Elektros sektorius 2012 metų pradžioje buvo baigtas 2011-ųjų spalio mėn. pradėtas neplaninis LITGRID AB, kaip VIAP lėšų administratoriaus, veiklos patikrinimas. Patikrinimo tikslas buvo įvertinti, kaip VIAP lėšų administratorius laikosi VIAP lėšų surinkimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytų reikalavimų VIAP lėšų panaudojimo apskaitai, atsakomybei ir skaidrumui. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kai

103

kurie gamintojai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius, už iš perdavimo tinklo pirktą elektros energiją savo reikmėms ir ūkiniams poreikiams nesumokėjo 8502 Lt VIAP lėšų. Komisija įpareigojo LITGRID AB grąžinti į VIAP lėšų fondą šias lėšas. Taip pat Komisija nutarė kreiptis į Energetikos ministeriją dėl VIAP aprašo pakeitimo inicijavimo, siekiant, kad būtų aiškiai reglamentuotas ūkiniams ir technologiniams poreikiams suvartojamos elektros energijos apskaitos atskyrimas, kai elektros energija perkama iš elektros tinklo ir nėra įrengtų atskirų apskaitos prietaisų, apskaitančių ūkiniams bei technologiniams poreikiams suvartojamus elektros energijos kiekius. Taip pat dėl to, kad būtų aiškiai reglamentuota, kuriems elektros energijos gamintojams ir kuriais atvejais kyla pareiga mokėti VIAP lėšas už elektros energiją, pirktą iš elektros tinklo. 2012 metais baigtas UAB „Anvilis“ veiklos patikrinimas dėl vadybinio pajėgumo atitikimo licencijuojamai veiklai vykdyti. UAB „Anvilis“ veiklos nevykdė bei neturėjo nei vieno darbuotojo įmonės apskaitai, todėl Komisija buvo pasirengusi stabdyti nepriklausomo tiekimo licenciją, tačiau prieš priimant sprendimą pasikeitė įmonės akcininkas, kuris paskyrė naują direktorių ir finansininką bei užtikrino vadybinį įmonės pajėgumą, todėl licencija nebuvo sustabdyta. 2012 metais Komisija atliko planinį UAB „Elektros energijos prekyba“ bei neplaninį SKY ENERGY GROUP, UAB patikrinimą dėl finansinio pajėgumo atitikimo nepriklausomo tiekimo veiklai vykdyti. Nors abiejų įmonių finansinis pajėgumas viršija normatyvinio rodiklio žemutinę ribą, įmonės turi didelių finansinių įsipareigojimų ir neturi subalansuotų piniginių srautų, tačiau jos yra pajėgios vykdyti nepriklausomo tiekimo veiklą. Komisija atliko Lietuvos energijos, AB Lietuvos elektrinės 9 bloko statybos sąnaudų įvertinimą bei galutinį būtinų sąnaudų apimties nustatymą šiai investicijai, kuri 2013 metams įtraukta į VIAP. Įvertinus visus 2009–2012 metais atliktus mokėjimus, buvo nustatyta, kad nepadengtos sąnaudos sudarė 60,1 mln. Lt sąnaudų, vietoj įmonės planuotų beveik 69 mln. Lt. Ši suma buvo įvertinta nustatant Lietuvos elektrinės gaminamos elektros energijos kainą 2013 metams. Komisija, 2012 m. spalio 12 d. posėdyje patvirtinusi VIAP biudžetą 2013 metams ir atsižvelgusi į suinteresuotų asmenų pastabas, priėmė protokolinį sprendimą įvertinti, ar VIAP lėšų administratorius 2012 metais panaudojo VIAP lėšas pagal paskirtį. VIAP administravimo tvarkos aprašas numato, kad VIAP lėšų administratorius VIAP lėšų apskaitą turi tvarkyti atskirai nuo bet kurios kitos veiklos apskaitos. Komisija, išanalizavusi VIAP administratoriaus pateiktą informaciją, nustatė, kad: • tarpsisteminei jungčiai NordBalt skirtos VIAP lėšos 2012 m. balandžio 1 d.–2012 m. spalio 5 d. laikotarpiu buvo išmokamos ir kaupiamos atskiroje sąskaitoje, kaip tai numato teisės aktai; • VIAP lėšų administratorius VIAP lėšas 2012 m. balandžio 1 d.–2012 m. spalio 5 d. laikotarpiu naudojo pagal paskirtį. Įvertinus nustatytas aplinkybes, Komisija konstatavo: • VIAP lėšų administratorius VIAP lėšas naudojo pagal tikslinę VIAP lėšų paskirtį, vadovaudamasis teisės aktuose nustatytais reikalavimais; • VIAP lėšų administratorius VIAP lėšas, skirtas tarpsisteminei jungčiai NordBalt, naudojo pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Paslaugų kokybės ir persiuntimo patikimumo rodiklių vykdymas Elektros energetikos įstatyme nurodyta, kad Komisija nustato elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus bei kontroliuoja, kaip jų laikomasi. Nustatydama minimalius elektros energijos persiuntimo paslaugų reikalavimus Komisija informuoja vartotojus, kokie parametrai dėl tinklo techninės kokybės yra keliami perdavimo ir skirstymo operatoriams. Metams pasibaigus apibendrinamos nuo perdavimo ir skirstymo sistemų operatorių priklausančių veiksnių elektros energijos persiuntimo nutraukimo priežastys ir Komisija nustato, ar nebuvo pažeisti minimalūs elektros energijos persiuntimo paslaugų patikimumo reikalavimai.

104

2012 metais buvo pakeisti Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimai, pagal kuriuos Komisija, nustatydama viršutines paslaugų kainų ribas naujam reguliavimo periodui, patvirtina minimalius elektros energijos persiuntimo patikimumo lygius, atsižvelgdama į praėjusio reguliavimo periodo faktinių persiuntimo patikimumo rodiklių vidurkį. Minimalūs persiuntimo patikimumo lygiai galioja iki reguliavimo periodo pabaigos ir negali būti blogesni už praėjusiam kainų reguliavimo periodui patvirtintus minimalius kokybės lygius. Tuo pačiu buvo pratęstas minimalių elektros energijos persiuntimo patikimumo lygių, nustatytų 2011 metais, galiojimas iki reguliavimo periodo pabaigos. Elektros energijos persiuntimo paslaugų kokybės rodikliai ir jų minimalūs lygiai atskirai skaičiuojami elektros energijos perdavimo sistemai bei skirstymo tinklui. Kuo rodiklio reikšmė mažesnė, tuo elektros energijos persiuntimo patikimumo lygis yra geresnis. Skaičiavimuose vertinami tik tie atvejai, kai elektros energijos persiuntimo nutraukimas įvyko dėl sistemos operatoriaus atsakomybei priskiriamų priežasčių arba dėl nenustatytų priežasčių. Nutraukimai, kurie įvyko dėl „force majeure“ ar dėl išorinio poveikio priežasčių, kokybės rodikliams įtakos neturi. Elektros energijos persiuntimo patikimumas perdavimo tinklais yra vertinamas dviem rodikliais:

END – perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis dėl elektros tiekimo nutraukimų perdavimo sistemoje, MWh/vartotojui;

AIT – vidutinis nutraukimo laikas, kuris parodo vidutinę nutraukimų trukmę perdavimo sistemoje, min./vartotojui.

Komisijos 2012 metams nustatyti patikimumo rodikliai įpareigoja perdavimo tinklo operatorių užtikrinti, kad techninė paslaugų kokybė bus geresnė arba lygi minimaliems reikalavimams: vartotojams elektros energijos vidutinė nutraukimo trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 0,26 min., o nepersiųstos elektros energijos kiekis būtų ne didesnis kaip 5,22 MWh. Atsižvelgiant į tai, kad pagal anksčiau galiojusius Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus iki 2012 metų kasmet buvo nustatomas minimalus persiuntimo patikimumo lygis, kuris buvo apskaičiuojamas iš paskutinių 3 metų faktinių rodiklių vidurkio, LITGRID AB 2011 metais dėl labai žemo 2008–2009 metų šių rodiklių faktinio lygio buvo nustatytas žemas minimalus END ir AIT rodiklių lygis, kurio įmonė 2011–2012 metais nepasiekė. Tačiau galima matyti nuoseklų nepersiųstos elektros energijos kiekio (END) ir vidutinės elektros energijos nutraukimų trukmės (AIT) rodiklių mažėjimą 2011–2012 metais. Komisija, perskaičiuodama perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinę ribą

31 pav. Vidutinė perdavimo tinkle elektros energijos trukmė (AIT) ir šio rodiklio minimalus lygis, min./vartotojui


30 pav. Dėl elektros energijos tiekimo nutraukimų perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis

(END) ir šio rodiklio minimalus lygis, MWh/vartotojui


105

2013 metams, įvertino faktinį persiuntimo patikimumo lygį. Palyginus su nustatytu minimaliu lygiu, 2011 metais persiuntimo patikimumas pagal END rodiklį pablogėjo 50 proc., pagal AIT rodiklį – 42,3 proc., todėl viršutinė kainų riba pagal šiuos rodiklius buvo mažinama po 0,1 proc. už kiekvieną rodiklį. Elektros energijos persiuntimo patikimumas skirstomaisiais tinklais yra vertinamas SAIDI (Vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo skirstomuoju tinklu nutraukimų trukmė) ir SAIFI (Vidutinis elektros energijos skirstomajame tinkle nutraukimų skaičius vartotojui) rodikliais. Skirstomųjų tinklų operatoriams Komisijos 2012 metams nustatyti patikimumo rodikliai įpareigoja užtikrinti, kad techninė paslaugų kokybė bus geresnė arba lygi minimaliems reikalavimams: vartotojams elektros energijos vidutinė nutraukimo trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 66 min. per metus, o vartotojui tenkantis vidutinis nutraukimų skaičius dėl skirstomųjų tinklų operatoriaus kaltės neturėtų būti didesnis nei 0,93 karto. Faktiniai 2011metų AB LESTO persiuntimo patikimumo rodikliai yra: SAIDI – 59,5 min., SAIFI – 0,814 karto. Palyginus persiuntimo patikimumo rodiklių įvykdymą 2011 metais su nustatytu minimaliu lygiu, SAIDI rodiklis viršytas 9,8 proc., SAIFI rodiklis viršytas 12,5 proc. Atsižvelgiant į tai, už SAIDI rodiklio faktinio lygio pagerinimą paslaugų kainų viršutinės ribos padidintos 0,05 proc., už SAIFI rodiklio pagerinimą – 0,1 proc. Iš viso kainų viršutinės ribos padidintos po 0,15 proc. kiekvienoje įtampoje.

Kaip matyti iš paveikslėlių, AB LESTO persiuntimo patikimumo rodikliai nuosekliai mažėja. Tai reiškia, kad gerėja persiuntimo paslaugų kokybė, trumpėja nutrūkimų laikas vienam vartotojui per metus bei mažėja nutrūkimų skaičius 1 vartotojui. 2012 metais Komisijai priėmus naujos redakcijos Elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus, kiekvienais metais Komisijos veiklos ataskaitoje bus vertinama persiuntimo paslaugas teikiančių operatorių ir tiekėjų teikiamų paslaugų kokybė. Skirstymo paslaugos teikėjams yra nustatyti tokie rodikliai:

laiku (per 20 d. nuo prijungimo įmokos sumokėjimo) prijungtų naujų vartotojų procentinė dalis;

nutrauktos elektros energijos atstatymas pagal nustatytus terminus;

laiku išnagrinėtų vartotojų ir tinklų naudotojų skundų procentinė dalis.


32 pav. Vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo skirstomuoju tinklu nutraukimų trukmė (SAIDI) ir šio rodiklio minimalus lygis, min./vartotojui

33 pav. Vidutinis elektros energijos skirstomajame tinkle nutraukimų skaičius vartotojui (SAIFI) ir šio rodiklio

minimalus lygis, skaičius/vartotojui


106

Perdavimo sistemos operatoriui ir nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams ir visuomeniniam tiekėjui nustatomas tik vienas paslaugų kokybės rodiklis – tai laiku išnagrinėtų skundų procentinė dalis.

41 lentelė. AB LESTO persiuntimo patikimumo kokybės rodiklių vykdymas 2012 metais

Aprūpinimo elektra patikimumo kategorija

Matavimo vnt.

Nustatytas paslaugos suteikimo vartotojui rodiklis

Vidutinis paslaugos suteikimo vartotojui

rodiklis

Paslaugos suteikimo

vartotojui nustatytu laiku rodiklis

(proc.)

I

Per laiką, ne ilgesnį nei automatinis perjungimas nuo vieno nepriklausomo elektros

šaltinio prie kito

Per laiką, ne ilgesnį nei automatinis

perjungimas nuo vieno nepriklausomo elektros šaltinio prie

kito

100

II val. 2,5 1,88 100

III val. 24 4,28 100


Paslaugų kokybės rodikliai AB LESTO 2012 metais pateikti lentelėje.

42 lentelė. AB LESTO paslaugų kokybės rodiklių vykdymas 2012 metais

Eil. Nr. Paslaugų kokybės rodiklis Matavimo vnt.

Nustatytas paslaugos suteikimo vartotojui rodiklis

Paslaugos suteikimo vartotojui nustatytu laiku

rodiklis (proc.)

Buitiniams vartotojams

Kitiems vartotojams

Buitiniams vartotojams

Kitiems vartotojams

1.

Laikas, per kurį buvo prijungti naujojo vartotojo elektros įrenginiai (kai vartotojo įrenginiams prijungti reikia įrengti tik atvadą su apskaitos spinta ar skydu ir šiems darbams atlikti projektas nereikalingas)

Darbo dienų skaičius

20 20 99,41 98,43

2.

Laikas, per kurį buvo prijungti įsiskolinimą apmokėjusio vartotojo elektros įrenginiai, po atjungimo dėl nemokėjimo


5 2 96,74 84,07

3.

Laikas nuo pranešimo vartotojui iki planuojamo elektros energijos persiuntimo nutraukimo dėl tinklų priežiūros darbų

Kalendorinių dienų skaičius

10 10 100 100

4 Nustatyto apskaitos prietaiso ar apskaitos schemos gedimas


5 5 98,99 99,76

5. Skundo nagrinėjimo trukmė Kalendorinių

dienų skaičius 30 30 98,95 100


LITGRID AB 2012 metais iš vartotojų gavo 5 skundus, iš kurių 3 buvo pagrįsti. Per 30 kalendorinių dienų išnagrinėtas tik 1 skundas, t. y. laiku išnagrinėti skundai sudarė tik 20 proc. Mažosios elektros energijos skirstymo įmonės – E-Tinklas, AB „Achema“ AB „Lifosa“, AB „Akmenės cementas“ ir UAB „Korelita“ – 2012 metais nutraukimų dėl operatoriaus kaltės bei vartotojų skundų neturėjo. Finansinio pajėgumo vertinimas Kiekvienais metais Komisija vertina ūkio subjektų finansinį pajėgumą. Ūkio subjekto finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas, jei jo bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis yra didesnis nei Komisijos nustatyta atitinkamo sektoriaus atitinkamos veiklos finansinio pajėgumo normatyvinio rodiklio žemutinė reikšmė.

107

Pagal 2011 metais atitinkamą veiklą vykdžiusių įmonių Finansinės apskaitos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis buvo išvesta infrastruktūros ir tiekimo veiklos finansinio pajėgumo normatyvinio rodiklio žemutinė reikšmė. Elektros energetikos sektoriaus įmonės, remiantis metinių pajamų kriterijumi, buvo suskaidytos į infrastruktūros ir tiekimo veiklos segmentus. Infrastruktūros įmonės priskiriamos LITGRID AB, AB LESTO, UAB E-Tinklas ir Lietuvos energija AB. Tiekimo veiklai priskiriama nepriklausomo tiekimo veiklą vykdančios įmonės. Kiekvienai iš šių veiklų Elektros skyrius suskaičiavo finansinio pajėgumo normatyvines rodiklio žemutines reikšmes: infrastruktūros veiklos – 1,23 balo, tiekimo veiklos – 1,40 balo. Apskaičiuojant tiekimo veiklos finansinio pajėgumo normatyvinio rodiklio žemutinę reikšmę, kad nebūtų iškreipta jo reikšmė, nebuvo vertinami UAB „Alpiq energija Lietuva“, UAB „Energo life“ ir UAB „Baltic energy partners“ rodikliai, nes jų nuosavas kapitalas 2011 metais buvo mažesnis nei pusė įstatinio kapitalo. Lokalius elektros tinklus turinčių ūkio subjektų, vykdančių skirstymo, visuomeninio tiekimo bei nepriklausomo tiekimo veiklą, apskaičiuojant infrastruktūros veiklos bei tiekimo veiklos normatyvinio finansinio pajėgumo žemutinę reikšmę, finansiniai rodikliai nevertinami, nes pardavimų pajamos iš licencijuojamos veiklos sudaro labai mažą dalį bendrose įmonės pajamos. Visi ūkio subjektai, vykdę infrastruktūros veiklą atitiko reikalavimus, kad jų finansinis pajėgumas nebūtų mažesnis už sektoriaus atitinkamo normatyvinio finansinio pajėgumo rodiklio žemutinę reikšmę.

34 pav. Infrastruktūros veiklą vykdžiusių ūkio subjektų bendrieji finansinio pajėgumo rodikliai


Kaip matyti paveikslėlyje, tik UAB „Energo life“, vykdžiusios nepriklausomo tiekimo veiklą, finansinio pajėgumo rodiklis buvo mažesnis už apskaičiuotą šiai veiklai normatyvinio finansinio pajėgumo rodiklio žemutinę reikšmę.

108

35 pav. Tiekimo veiklą vykdžiusių ūkio subjektų bendri finansinio pajėgumo rodikliai


Daugumos nepriklausomą tiekimą vykdžiusių ūkio subjektų įsiskolinimo koeficientas viršija 60-120 proc., o kai kurių ūkio subjektų finansinio sverto koeficientas rodo, kad skolintas kapitalas net keliolika kartų viršija nuosavą kapitalą. UAB „Alpiq energija Lietuva“, UAB „Energo life“ ir UAB „Baltic energy partners“ buvo įpareigoti atlikti veiksmus, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus, pagal kuriuos nuosavas kapitalas negali būti mažesnis nei ½ įstatinio kapitalo.

UAB „Alpiq energija Lietuva“ ir UAB „Baltic energy partners“ padidino nuosavą kapitalą akcininko įnašais. UAB „Energo life“ akcininkas nesutinka padidinti nuosavą kapitalą akcininko įnašais ir įmonė nuosavas kapitalas lieka mažesnis nei pusė įstatinio kapitalo. Jei įmonės finansinio pajėgumo rodiklis už 2012 metus bus mažesnis nei nustatyta 2012 metų finansinės atskaitomybės finansinio pajėgumo normatyvinio rodiklio žemutinė reikšmė, bus galima svarstyti apie leidimo galiojimo sustabdymą šiam ūkio subjektui.

8.3. Gamtinių dujų sektorius Komisija gamtinių dujų sektoriuje licencijuojamos veiklos sąlygų priežiūrą vykdo 20 ūkio subjektų atžvilgiu. 2012 metais Komisija gamtinių dujų sektoriuje atliko UAB „Fortum Heat Lietuva“ planinį tikslinį patikrinimą. Patikrinimo tikslas – įvertinti UAB „Fortum Heat Lietuva“ sąnaudų pasiskirstymą tarp veiklų, materialinių ir joms prilygintų sąnaudų, kitų nedetalizuotų sąnaudų pagrįstumą. Komisija, susipažinusi su UAB „Fortum Heat Lietuva“ planinio tikslinio patikrinimo metu nustatytais faktais bei išvadomis, pritarė Komisijos specialistų parengtai patikrinimo ataskaitai bei įpareigojo įmonę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Komisijos nutarimo įsigaliojimo pateikti šią informaciją: • 2010 ir 2011 metų gamtinių dujų skirstymo veiklos sąnaudų metines ataskaitas, patikslinant ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas, suskaičiuojant jas pagal Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodiką;

109

• 2010 ir 2011 metais patikslintą gamtinių dujų skirstymo veikloje naudojamo turto vertę, t. y. suskaičiuotą pagal Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, skystinimo ir laikymo įmonių licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės nustatymo principus; • 2010 ir 2011 metų gamtinių dujų skirstymo veiklos sąnaudų metines ataskaitas, patikslinant darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų dydį, t. y. gamtinių dujų skirstymo veikloje nevertinti darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų tų darbuotojų pareigybių, kurių sąnaudų įtraukimas nėra nustatytas UAB „Fortum Heat Lietuva“ veiklos sąnaudų atskyrimo principuose; • 2010 metų gamtinių dujų skirstymo veiklos sąnaudų metinę ataskaitą, patikslinant nedetalizuotų materialinių sąnaudų dydį, neįtraukiant su gamtinių dujų skirstymo veikla nesusijusių sąnaudų, t. y. šilumos tiekimo asociacijos nario mokesčio ir personalo vadybininko darbuotojo, kurio darbas nėra susijęs su gamtinių dujų skirstymo veikla, įdarbinimo sąnaudų. Paslaugų kokybės ir patikimumo rodikliai Gamtinių dujų įstatyme įtvirtinta, kad Komisija nustato gamtinių dujų įmonių paslaugų kokybės, įskaitant patikimumo, rodiklius ir jų įvertinimo tvarką bei prižiūri, kaip dujų įmonės laikosi šių reikalavimų. Įgyvendinama Gamtinių dujų įstatymo nuostatas Komisija parengė Gamtinių dujų įmonių teikiamų paslaugų patikimumo ir kokybės rodiklių, jų įvertinimo tvarkos aprašą, kurį patvirtino 2012 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. O3-90. Komisija 2012 metais kiekvienai dujų įmonei individualiai nustatė minimalius kokybės rodiklių lygius reguliavimo periodui ar jo daliai. Dujų įmonės, kurios teiks paslaugas aukštesniais parametrais, nei joms nustatyti minimalūs kokybės rodiklių lygiai, bus skatinamos, ir atvirkščiai, esant žemesniems paslaugų kokybės ir patikimumo rodikliams, bus pritaikytos ekonominės poveikio priemonės. Komisija atlieka paslaugų kokybės ir tiekimo patikimumo rodiklių stebėseną (monitoringą) nuo 2009 metų, kasmet šiuos duomenis analizuoja ir pateikia ataskaitose Europos Komisijai. Pagrindiniai tiekimo patikimumo rodikliai yra SAIDI ir SAIFI, t. y. vidutinė nutraukimų trukmė vienam vartotojui (SAIDI; ang. System average interruption duration index) ir vidutinis nutraukimų skaičius, tenkantis vienam sistemos vartotojui (SAIFI; ang. System average interruption frequency index) per ataskaitinį laikotarpį. SAIDI ir SAIFI rodikliai diferencijuojami pagal nutraukimo priežastis, minimalus SAIDI ir SAIFI kokybės rodiklių lygis bus nustatomas tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų priežasčių. Didžiausios gamtinių dujų įmonės AB „Lietuvos dujos“ SAIDI ir SAIFI rodikliai 2009–2012 metais parodyti paveikslėliuose. 2012 metais abu įmonės rodikliai pablogėjo, palyginus su 2011 metais. Vidutinė neplanuotų nutraukimų trukmė didėjo nuo 0,367 iki 0,4644, nutraukimų skaičius – nuo 0,0053 iki 0,0059. Kitos gamtinių dujų skirstymo įmonės nutraukimų neturėjo.

110

36 pav. AB „Lietuvos dujos“ vidutinė neplanuotų nutraukimų trukmė vienam

vartotojui (SAIDI) dėl operatoriaus atsakomybės


37 pav. AB „Lietuvos dujos“ vidutinis neplanuotų nutraukimų skaičius vienam

vartotojui (SAIFI) dėl operatoriaus atsakomybės


Laiku išnagrinėto vartotojo prašymo rodiklis (ATS) AB „Lietuvos dujos“ skirstymo sistemoje 2012 metais sudarė 96,69 proc., o 2011 metais – 96,3 proc. Kitos įmonės (UAB „Druskininkų dujos“, UAB „Fortum Heat Lietuva“, AB agrofirma „Josvainiai“, UAB „Intergas“) 100 proc. laiku išnagrinėjo tiek buitinių, tiek nebuitinių vartotojų prašymus. Avarinių tarnybų atvykimas pas buitinius vartotojus dėl gautų pranešimų apie dujų nuotėkį visose įmonėse 100 proc. atitiko nustatytą laiką. Perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriai teikia naujų vartotojų sistemų prijungimo prie veikiančių perdavimo ar skirstymo sistemų paslaugą, kuriai taikomi 2 paslaugų kokybės reikalavimai: • naujų vartotojų prašymų dėl jų sistemų prijungimo prie veikiančios perdavimo ar skirstymo sistemos nagrinėjimas; • naujo vartotojo sistemos prijungimas prie veikiančios perdavimo ar skirstymo sistemos pagal prijungimo sutartį.

Laiku, t. y. per 45 kalendorines dienas naujam vartotojui išsiųstų atsakymų procentinė dalis visose dujų įmonėse 2012 metais, kaip ir 2011 metais, buvo 100 proc. Dėl operatoriaus atsakomybės per nustatytą laiką neprijungtų naujų vartotojų procentinė dalis pagal AB „Lietuvos dujos“ duomenis

0,1678

0,492

0,367

0,4644

0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

0,002

0,0056

0,0053 0,0059

0

0,001

0,002

0,003

0,004

0,005

0,006

0,007

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

111

2012 metais sudarė 1,7 proc., o 2011 metais buvo 1,7 proc. Kitos įmonės (UAB „Druskininkų dujos“, UAB „Fortum Heat Lietuva“, AB agrofirma „Josvainiai“, UAB „Intergas“) tiek 2012 metais, tiek 2011-aisiais naujus vartotojus prijungė laiku.

Finansinio pajėgumo vertinimas Komisija, vykdydama licencijuojamų energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama užtikrinti, kad vartotojai gautų nepertraukiamas ir kokybiškas paslaugas, ne rečiau kaip kartą per metus atlieka ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. 2012 metais Komisija įvertino 7 gamtinių dujų įmonių, vykdžiusių tiekimo, perdavimo ir skirstymo veiklas, finansinį pajėgumą. Nustatyta, kad visų dujų įmonių finansinis pajėgumas yra pakankamas vykdyti licencijuojamą veiklą.

38 lentelė. Gamtinių dujų įmonių finansinio pajėgumo vertinimo suvestinė

Pavadinimas Finansinio pajėgumo

įvertis

Žemutinė finansinio pajėgumo riba

Kategorija – Infrastruktūros ūkio subjektai

AB „Lietuvos dujos“ 3,75

1,13

UAB „Intergas“ 3,75

AB agrofirma „Josvainiai“ 2,63

UAB „Fortum Heat Lietuva“ 1,38

UAB „Druskininkų dujos“ 1,25

Kategorija – Tiekimo ūkio subjektai

UAB „Haupas“ 3 1,43

UAB „Dujotekana“ 2,57


8.4. Šilumos sektorius

2012 metais šilumos sektoriuje buvo numatyta atlikti 3 tikslinius patikrinimus: UAB „Nemėžio komunalininkas“, UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ ir AB „Klaipėdos energija“. UAB „Nemėžio komunalininkas“ patikrinimo tikslas – įvertinti sąnaudų paskirstymą tarp vykdomų veiklų 2010-2011 metais, patikrinti nusidėvėjimo sąnaudų skaičiavimo teisingumą ir pajamų, gautų iš ilgalaikio turto nusidėvėjimo, panaudojimą. Atlikus patikrinimą nustatytas pažeidimas – Bendrovė neteisingai paskirstė administracines (veiklos) sąnaudas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikloms. UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ patikrinimo tikslas – įvertinti sąnaudų paskirstymą tarp filialo veiklų 2006–2011 metais, taip pat UAB „Litesko“ centro sąnaudų paskirstymą tarp filialų. Šis patikrinimas baigtas 2013 m. kovo mėnesį. Komisija, susipažinusi su UAB ,,Litesko“ filialo ,,Druskininkų šiluma“ planinio tikslinio patikrinimo metu nustatytais faktais bei išvadomis, pritarė Komisijos specialistų parengtam patikrinimo aktui. Komisija konstatavo, kad: • UAB „Litesko“ generalinio direktoriaus patvirtintos veiklos sąnaudų paskirstymo taisyklės atitinka Šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos reikalavimus, numatančius, kad turtas įsipareigojimai ir sąnaudos, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos atitinkamai veiklai, paskirstomos tarp veiklų proporcingai tiesiogiai priskirtam turtui, įsipareigojimams ir sąnaudoms. • UAB ,,Litesko“ filialo ,,Druskininkų šiluma“ veiklos (administracinės) sąnaudos tarp gamybos, perdavimo, pardavimo paskirstytos kryžmiškai nesubsidijuojant veiklų ir atitinka Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatas, kurios numato, jog kryžminis subsidijavimas tarp veiklų yra

112

draudžiamas. • UAB ,,Litesko“ filialas ,,Druskininkų šiluma“ bazinės kainos galiojimo metu pakeitė bendrame technologiniame cikle gaminamos šilumos ir elektros energijos gamybos sąnaudų atskyrimo metodą. Komisija pažymėjo, kad kuro sąnaudų metodų pakeitimas turėjo įtakos 2010 m. faktinių kuro sąnaudų dydžiui. Komisija įpareigojo UAB ,,Litesko“ filialą ,,Druskininkų šiluma“ per 10 darbo dienų nuo Komisijos nutarimo įsigaliojimo pateikti patikslintus 2009 spalio 1 d – 2010 m. spalio 31 d. ir 2010 m. lapkričio 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiais filiale susidariusių nepadengtų kuro sąnaudų skaičiavimus. AB „Klaipėdos energija“ patikrinimo tikslas buvo įvertinti sąnaudų paskirstymą tarp vykdomų veiklų 2010–2011 metais. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad sąnaudų paskirstymas atliktas be pažeidimų. 2012 metų pradžioje Komisija inicijavo UAB „Vilniaus energija” neplaninį tikslinį patikrinimą, kurio metu įvertintas už 2011 m. lapkričio mėn. išrašytų sąskaitų už suteiktas paslaugas formos atitikimas teisės aktų reikalavimams, taikomų ataskaitinių laikotarpių, už kuriuos pateikiamos sąskaitos, ir šiais laikotarpiais taikomų šilumos kainų taikymo atitikimas teisės aktų reikalavimams, UAB „Vilniaus energija” veikla, vykdant šilumos tiekimo licencijuojamą veiklą, ir, atsižvelgiant į Šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, perduodant daugiabučių namų šilumos punktų priežiūrą kitiems šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams. Nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ nesilaikė mokėjimo už šilumą pranešimo formai keliamų tikslumo, aiškumo ir išsamumo reikalavimų, numatytų Šilumos ūkio įstatyme ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, 2011 m. lapkričio mėn. mokėjimo už šilumą pranešimuose. Teikdama papildomą informaciją vartotojams bendrovė vieną iš šilumos kainos dalių – kompensaciją už nepadengtas kuro sąnaudas – įvardijo žodžių junginiu „skola už kurą“. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vilniaus energija“ jau kitą mėnesį vartotojams pateikiamuose mokėjimo pranešimuose atsisakė tokio informacijos pateikimo būdo, poveikio priemonės bendrovės atžvilgiu nebuvo taikytos. Komisija išanalizavo sąskaitų už šilumos energiją formavimo praktiką ir nustatė, kad sąskaitos vartotojams yra išrašomos paskutinę mėnesio dieną, tačiau atsiskaitomųjų prietaisų rodmenys ne visada nuskaitomi paskutinę mėnesio dieną. Todėl vartotojams pateikiamose sąskaitose šilumos kainos, galiojančios nuo mėnesio pirmos dienos iki paskutinės, yra taikomos šilumos energijai, suvartotai kitą laikotarpį nei šilumos kainos taikymo laikotarpis. Pagal Šilumos ūkio įstatymą šilumos ir karšto vandens kainos galioja nuo mėnesio pirmos dienos iki paskutinės mėnesio dienos. Tačiau Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės apibrėžia atsiskaitymo laikotarpį, kaip ne ilgesnį negu vieno mėnesio terminą. Padaryta išvada, kad tinkamai vykdant nustatytus reikalavimus atsiskaitymo laikotarpiui ir kitus su sąskaitų už suvartotą šilumos energiją pateikimo susijusius reikalavimus bei sąskaitas formuojant už ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį, skaičiuojant nuo praėjusio mėnesio rodmenų deklaravimo ar nurašymo datos, nėra užtikrinamas Šilumos ūkio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl šilumos kainos galiojimo laikotarpių vykdymas. Todėl Komisija kreipėsi į Energetikos ministeriją su siūlymu suderinti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas dėl atsiskaitymo terminų su Šilumos ūkio įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatomis, t. y.: • tiksliau apibrėžti atsiskaitymo laikotarpio sąvoką ir atsiskaitymo laikotarpio terminą sieti su kalendorinio mėnesio pradžia ir pabaiga, įvertinant, kad apskaitos prietaisų rodmenys turi būti nuskaityti per paskutinę kalendorinio mėnesio dieną; • tuo atveju, kai apskaitos prietaisų rodmenys yra nuskaitomi rankiniu būdu, numatyti, kad rodmenų nuskaitymas tiesiogiai per paskutines 3 atsiskaitymo laikotarpio dienas laikomas tinkamu apskaitos prietaiso rodmenų nuskaitymu; • numatyti, kad kai paskutinė atsiskaitymo laikotarpio diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymas po ne darbo ar oficialios šventės dienos einančią darbo dieną yra laikomas tinkamu; • šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėse sąlygose įtvirtinti nuostatą, kad vartotojas atsiskaito už patiektą šilumos energiją pagal ties tiekimo –vartojimo riba įrengto atsiskaitomojo šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis, kurie yra užfiksuoti paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną;

113

• įvardyti konkrečius subjektus, atsakingus už tai, kad apskaitos prietaisų rodmenys būtų nuskaitomi atitinkamai paskutinę atsiskaitymo laikotarpio dieną ir mokėjimo pranešimai būtų išrašomi už suvartotos per atsiskaitymo laikotarpį šilumos energijos kiekį. UAB „Vilniaus energija“ licencijuojamos veiklos pažeidimų, kiek tai susiję su veiksmais, perduodant nuo 2011 m. lapkričio 1 d. šilumos punktų priežiūros veiklą asmenims, 85 vykdžiusiems pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, patikrinimo metu nebuvo nenustatyta. Šilumos ūkio įstatyme nustatyta, kad šilumos tiekėjui atsisakius supirkti nepriklausomo šilumos gamintojo pasiūlytą nustatytus kokybinius reikalavimus atitinkančią šilumą, gamintojas turi teisę apskųsti tiekėjo sprendimą Komisijai, kuri nepriklausomo šilumos gamintojo ar šilumos tiekėjo skundus nagrinėja ikiteismine tvarka. Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjo ginčą tarp nepriklausomo šilumos gamintojo UAB „GECO Kaunas“ ir AB „Kauno energija“. UAB „GECO Kaunas“ 2012 m. spalio 24 d. kreipėsi į Komisiją prašydama įvertinti AB „Kauno energija“ skelbiamų palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų teisingumą. Komisija nustatė, kad jos apskaičiuotos nesilaikant Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo reikalavimų. Komisijai rekomendavus peržiūrėti nustatytas palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, AB „Kauno energija“ pagal nurodytas pastabas jas perskaičiavo. Atsižvelgiant į tai, UAB „GECO Kaunas“ kreipėsi į AB „Kauno energija“ su prašymu perskaičiuoti mokėtiną sumą už 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. pagamintą bei patiektą šilumos energiją, tačiau sulaukė netenkinančio atsakymo ir pateikė prašymą ginčą išnagrinėti Komisijai. Įvertinusi ginčo aplinkybes ir šalių pasirašytą šilumos supirkimo sutartį Komisija iš dalies patenkino UAB „GECO Kaunas“ reikalavimus: - įpareigojo AB „Kauno energija“ perskaičiuoti mokėtiną sumą už UAB „GECO Kaunas“ 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. pagamintą bei supirktą šilumą pagal Komisijos nurodymu patikslintas palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas ir sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo įsigaliojimo; - atitinkamai perskaičiuoti balansuojamos šilumos iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės kainą bei įvertinti sutartinių įsipareigojimų tarp UAB „GECO Kaunas“ ir AB „Kauno energija“ vykdymą. Konsultacijos teisės aktų klausimais Reaguojant į ūkio subjektų kreipimusis dėl šilumos sektoriaus teisės aktų taikymo, Komisija teikė du išaiškinimus: • Dėl mokėjimo pranešimuose teikiamos informacijos apie šilumos energiją, suvartotą bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės nustato mokėjimo už šilumą ir (ar) karštą vandenį pranešime vartotojui pateikiamą privalomą informaciją. Pagal Taisyklių 6 priedą informacija apie buto (patalpų) šildymui tenkančią šilumos energiją ir butui priskirtą šilumą bendro naudojimo patalpų šildymui yra pateikiama atskirose mokėjimo pranešimo eilutėse. Taigi šilumos kiekis, priskirtas bendro naudojimo patalpoms šildyti, yra priskiriamas prie privalomos teikti informacijos. Atsižvelgiant į minėtas Taisyklių nuostatas, šilumos tiekėjas privalo laikytis Taisyklių 6 priede numatytų reikalavimų mokėjimo pranešimo turiniui ir teikdamas mokėjimo už šilumą pranešimus išskirti informaciją apie butui (patalpoms) šildyti tenkančią šilumos energiją ir butui priskirtą šilumą bendro naudojimo patalpoms šildyti. • Dėl karšto vandens kainos dedamųjų taikymo, apskaičiuojant konkretaus mėnesio karšto vandens kainą. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, kad karšto vandens tiekėjai kasmet viešai informuoja vartotojus apie nustatytas karšto vandens kainų dedamąsias. Karšto vandens kainų dedamosios įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos. Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, keičiantis karšto vandens kainoms, karšto vandens tiekėjai iki mėnesio 25 dienos viešai informuoja vartotojus, savivaldybes bei Komisiją apie apskaičiuotas karšto vandens kainas.

114

Pagal Įstatymo 32 straipsnio 14 dalies 2 punktą karšto vandens tiekėjai galutines karšto vandens kainas apskaičiuoja atsižvelgdami į nustatytas karšto vandens kainos dedamąsias, pakitusias geriamojo vandens bei šilumos kainas ir jas paskelbia iki mėnesio 25 dienos. Atsižvelgdama į išdėstytas teisės aktų nuostatas bei siekdama užtikrinti, kad karšto vandens tiekėjai karšto vandens kainas skaičiuotų ir taikytų pagal karšto vandens kainodarą reglamentuojančius teisės aktus, Komisija pažymėjo, kad nuo kito mėnesio 1 dienos įsigalioja Komisijos nutarimu nustatytos dedamosios (kaip tai numatyta Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje), o ne galutinės karšto vandens kainos, apskaičiuotos pagal naujai nustatytas karšto vandens kainos dedamąsias. Todėl skaičiuodami galutines karšto vandens kainas ir iki einamojo mėnesio 25 dienos jas viešai paskelbdami karšto vandens tiekėjai turi vadovautis galiojančiomis karšto vandens kainos dedamosiomis. Finansinio pajėgumo vertinimas

Komisija, vykdydama licencijuojamų energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama užtikrinti, kad vartotojai gautų nepertraukiamas ir kokybiškas paslaugas, ne rečiau kaip kartą per metus atlieka ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą.

Atlikusi šilumos sektoriaus ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą Komisija posėdyje konstatavo, kad tik UAB „Pakruojo šiluma“ 2011 metų bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis yra mažesnis nei Komisijos nustatyta šilumos ūkio sektoriaus normatyvinio finansinio pajėgumo rodiklio žemutinė reikšmė. Visų kitų šilumos tiekimo įmonių rodikliai yra didesni nei Komisijos nustatyta žemutinė riba.

115

43 lentelė. Šilumos tiekėjų 2011 metų bendrieji finansinio pajėgumo rodikliai


Atlikus nepriklausomų šilumos gamintojų finansinio pajėgumo vertinimą, nustatyta, kad visų gamintojų bendrieji finansinio pajėgumo rodikliai yra didesni nei Komisijos nustatyta šilumos ūkio sektoriaus normatyvinio finansinio pajėgumo rodiklio žemutinė reikšmė.

44 lentelė. Nepriklausomų šilumos gamintojų 2011 metų bendrieji finansinio

pajėgumo rodikliai


Ūkio subjektas Bendrasis finansinio

pajėgumo rodiklis

Normatyvinio finansinio pajėgumo rodiklio žemutinė

reikšmė

UAB „Akmenės energija“ 3,00

1,27

UAB „Anykščių šiluma“ 2,38

Balterma ir ko, UAB 2,38

UAB „Birštono šiluma“ 2,25

UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 2,63

UAB „Gelvita“ 2,50

UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ 1,88

AB „Jonavos šilumos tinklai“ 2,13

UAB „Fortum Joniškio energija“ 3,38

UAB „Kaišiadorių šiluma“ 3,13

AB „Kauno energija“ 2,75

AB „Klaipėdos energija“ 3,50

UAB „Kretingos šilumos tinklai“ 1,50

UAB „Lazdijų šiluma“ 2,50

UAB „Litesko“ 3,13

UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ 2,63

UAB „Molėtų šiluma“ 2,63

UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 2,63

UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2,00

UAB „Pakruojo šiluma“ 1,13

AB „Panevėžio energija“ 2,00

UAB „Plungės šilumos tinklai“ 1,75

UAB „Prienų energija“ 1,63

UAB „Radviliškio šiluma“ 3,38

UAB „Raseinių šilumos tinklai“ 2,00

UAB „Skuodo šiluma“ 2,75

UAB „Šakių šilumos tinklai“ 3,13

UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ 1,50

AB „Šiaulių energija“ 2,13

UAB „Šilalės šilumos tinklai“ 1,63

UAB „Šilutės šilumos tinklai“ 3,13

UAB „Širvintų šiluma“ 2,25

UAB „Fortum Švenčionių energija“ 3,25

UAB „Tauragės šilumos tinklai“ 2,50

UAB „Utenos šilumos tinklai“ 3,25

UAB „Varėnos šiluma“ 3,50

VšĮ Velžio komunalinis ūkis 1,50

UAB „Vilniaus energija“ 3,38

VĮ „Visagino energija“ 2,63

Ūkio subjektas Bendrasis finansinio

pajėgumo rodiklis

Normatyvinio finansinio pajėgumo rodiklio žemutinė

reikšmė

UAB Kauno termofikacijos elektrinė 1,50

1,27 UAB „Plungės bioenergija“ 2,88

AB „Simega“ 3,63

116

Komisija finansinio pajėgumo vertinimą atlieka pagal Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašą.

8.5. Vandens sektorius Atsižvelgiant į vandens tiekėjų ir kitų suinteresuotų asmenų paklausimus, Komisija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų sektoriuje 2012 metais teikė viešą išaiškinimą dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų perskaičiavimo nepasibaigus nustatytų kainų galiojimo laikotarpiui. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, viešieji vandens tiekėjai, vadovaudamiesi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, apskaičiuoja tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, suderinę su Komisija, teikia tvirtinti savivaldybių, kurių teritorijose tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas, taryboms. Ten pat yra nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Be to, savivaldybių tarybos tvirtina geriamojo vandens tiekėjo veiklos ir plėtros planus, kurie sudaromi ne trumpesniam kaip kainų galiojimo laikotarpiui. Įstatymas numato dvi aplinkybes, kurioms esant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos gali būti perskaičiuojamos anksčiau, nei baigiasi kainų galiojimo laikotarpis: 1) kai veiklos ir plėtros planai nevykdomi arba 2) kai veiklos ir plėtros planai keičiami. Tokiu atveju apie veiklos planų nevykdymą arba keitimą vandens tiekėjas privalo informuoti savivaldybės tarybą ir Komisiją, kuri priima sprendimą dėl kainų keitimo poreikio. Atsižvelgus į minėtas Įstatymo nuostatas, geriamojo vandens tiekėjai gali kreiptis į Komisiją dėl išankstinio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo, jei veiklos ir plėtros planai nevykdomi arba veiklos ir plėtros planai dėl objektyvių priežasčių gali būti nevykdomi. Tiekėjai, informuodami savivaldybės tarybą ir Komisiją dėl veiklos planų nevykdymo ar galimo nevykdymo bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo būtinumo, turi nurodyti plano nevykdymą ar galimą nevykdymą nulėmusius objektyvius veiksnius, kurie yra nesusiję su įmonės veikla ar neveikimu, pvz., mokesčių pasikeitimas, negautos planuotos pajamos dėl sumažėjusių vandens pardavimo ir nuotekų tvarkymo kiekių, itin išaugusios energetikos išteklių bei medžiagų kainos ir pan. Taip pat turi būti pateikti skaičiavimai, įrodantys, kad dėl nurodytų veiksnių geriamojo vandens tiekėjas negaus pakankamai lėšų veiklos ir plėtros planui vykdyti. Komisija, gavusi iš geriamojo vandens tiekėjo minėtą informaciją, vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, priima spendimą dėl kainų keitimo poreikio.

117

9. VARTOTOJŲ TEISIŲ IR TEISĖTŲ INTERESŲ GYNIMAS

2012 metais Komisija išnagrinėjo ir pateikė išsamius raštiškus atsakymus į 872 vartotojų skundus ir prašymus. Iš jų didžiausią dalį – 75,7 proc. sudaro klausimai dėl įmonių veiklos šilumos ūkyje. Vartotojams aktualiais klausimais Komisija teikė 2 viešus išaiškinimus. Komisija nuo 2012 metų spalio mėn. informaciją bei konsultacijas interesantams teikia nemokamu bendruoju informacijos telefonu.

9.1. Vartotojų skundai Kasmet didėjantis vartotojų informuotumo lygis ir aktyviai ginami teisėti interesai formuoja ir Komisijos veiklos prioritetus bei užduotis vartotojų teisių gynimo srityje.

Prisidėdama prie veiksmingesnės vartotojų teisių apsaugos stebėsenos sistemos Lietuvoje kūrimo, didindama energetinių paslaugų vartotojų teisių apsaugos stebėsenos nuoseklumą, operatyviau reaguodama į gaunamus energetinių paslaugų vartotojų prašymus ir skundus Komisija 2012 metais išsamiai išnagrinėjo Europos Komisijos 2010 m. gegužės 12 d. rekomendacijos Nr. SEC (2010) 572 „Dėl suderintos vartotojų skundų ir pasiteiravimų klasifikavimo ir pranešimo sistemos taikymo“ (toliau – Rekomendacija) nuostatų pritaikymo Komisijos darbe galimybes. Atsižvelgiant į Komisijai teisės aktais suteiktą kompetenciją vartotojų teisių apsaugos srityje ir gaunamų prašymų bei skundų specifiką, dalis Rekomendacijoje pateiktų kriterijų įtraukti į skundų ir prašymų klasifikatorių, kurį Komisijos pirmininkas patvirtino 2012 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. O1-51 „Dėl vartotojų skundų, prašymų ir ginčų klasifikavimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje“. Klasifikatorius taip pat papildytas „Gerosios praktikos gairių dėl vartotojų skundų klasifikavimo“ nuostatomis, kurias 2010 m. birželio 10 d. patvirtino Europos elektros ir dujų reguliuotojų grupė (angl. European Regulators Group in Electricity and Gas - ERGEG), vienijusi visų Europos Sąjungos valstybių energetikos reguliavimo institucijas.

Europos Komisijos užsakymu parengtos ERGEG gairės papildo Rekomendacijos skundų klasifikavimo kriterijų sąrašą konkrečiai elektros ir dujų sektorių vartotojams aktualiais klasifikavimo kriterijais.

Nuo 2012 metų rugsėjo mėn. Komisija gaunamus vartotojų skundus ir prašymus klasifikuoja pagal patvirtintą klasifikatorių, kuris leidžia surinkti ir apdoroti daugiau prašymuose bei skunduose pateikiamos informacijos, lengviau identifikuoti problemas, imtis priemonių aktualiausiems klausimams spręsti, prireikus – organizuoti papildomas visuomenės informavimo ir švietimo priemones.

118

39 pav. 2008–2012 metais Komisijos gautų vartotojų skundų ir

prašymų dinamika (vnt.)


40 pav. 2008–2012 metais Komisijos gautų vartotojų skundų ir prašymų pasiskirstymas

pagal sektorius (proc.)


2012-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia vartotojų skundų ir prašymų gauta dėl įmonių veiklos šilumos ūkio sektoriuje. Paveikslėlyje pateikiami 2012 metų duomenys atspindi detalesnį gaunamų prašymų ir skundų klasifikavimą.

170

343

744

911 872

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1000

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

62,4 65,9 77,8

82,8 75,7

10,5 12,8

6,1 2,7

3,6 15,9 10,8

6,8 8,5

7,5

11,2 10,5 9,3 6

4,9 6,8

0,9 0,6

Tarpsektoriniai

Kita

Atsinaujinantys ištekliai

Vanduo

Elektra

Dujos

Šiluma

119

41 pav. 2012 metais Komisijos gautų vartotojų skundų ir prašymų pasiskirstymas

pagal sektorius (vnt.)


Komisija, reaguodama į valstybės institucijų ir kitų trečiųjų asmenų gaunamus prašymus suteikti informaciją apie energetikos įmonių veiklą ir siekdama užtikrinti kuo didesnį visų suinteresuotų subjektų informuotumą bei energetikos sektoriaus skaidrumą, 2012 m. spalio 22 d. parengė ir paskelbė viešą išaiškinimą dėl informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo teisinių aspektų. Komisija akcentavo teisės aktuose nustatytos viešos informacijos ir energetikos įmonių konfidencialia laikomos informacijos santykio teisinius aspektus.

9.1.1. Atsinaujinančių išteklių energetikos sektorius Atsinaujinančių išteklių sektoriuje vartotojams aktualiausi klausimai buvo dėl supirkimo kainų, tarifų taikymo ir prisijungimo sąlygų. Vartotojai taip pat domėjosi dalyvavimu aukcionuose, teisės aktų taikymu dėl leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus ir pan.

45 lentelė. Vartotojų skundai ir prašymai atsinaujinančių išteklių sektoriuje (vnt.)

Pobūdis Gauta skundų ir prašymų

Dėl supirkimo tarifų 20

Dėl prisijungimo sąlygų 11

Dėl teisės aktų taikymo 11

Dėl dalyvavimo aukcionuose 7

Dėl elektrinių technologinio tipo 5

Kiti (dėl elektrinės įrengtosios galios didinimo, duomenų pateikimo ir pan. ) 5

Iš viso: 59


9.1.2. Elektros sektorius Elektros energetikos sektoriuje vartotojams aktualiausi klausimai buvo dėl elektros energijos kainų ir tarifų taikymo, įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sąlygų ir įkainių. Vartotojai skundėsi dėl elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus siūlomų nesąžiningų ir neteisėtų elektros energijos tiekimo sutarties sąlygų.

660

31 65

43 59 6 8

Šiluma

Dujos

Elektra

Vanduo


Kita

Tarpsektoriniai

120

46 lentelė. Vartotojų skundai ir prašymai elektros sektoriuje (vnt.)


Dėl elektros energijos kainų ir tarifų 12

Dėl vartotojo elektros įrenginių prijungimo 17

Dėl nesąžiningų ir neteisėtų elektros energijos tiekimo sutarties sąlygų 9

Dėl elektros energijos kiekio, suvartoto bendroms namo reikmėms, skaičiavimo

5

Dėl teisės aktų taikymo 4

Dėl sąskaitos teisėtumo 4

Dėl galios dedamosios pagrįstumo 3

Kiti (dėl elektros apskaitos, sąskaitų už elektros energiją teisėtumo ir pan.) 11

Iš viso: 65


Praėjusiais metais Komisija atliko elektros energetikos įmonės patikrinimą dėl vartotojų skundų. 2012 m. balandžio mėnesį Komisija, atlikusi AB LESTO Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties ir Prašymo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pakeisti tarifo planą (tarifą) teisinę analizę, nustatė, kad šiame prašyme nurodyti atvejai, kada vartotojas gali keisti apmokėjimo už paslaugas būdą (planą), neatitinka Komisijos suderintos AB LESTO visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos 26 ir 16.2 punktų reikalavimų, numatančių, jog tarifas gali būti keičiamas pasikeitus elektros energijos kainoms, vartotojui suvartojus 12000 kWh ir daugiau elektros energijos per 12 mėnesių arba kartą per 12 mėnesių. Komisija įpareigojo AB LESTO patikslinti skelbiamą informaciją, kad ši atitiktų Komisijos suderintos tvarkos reikalavimus, ir atskleisti visus atvejus, kada vartotojas gali keisti apmokėjimo už paslaugas būdą (tarifų planą). Komisija taip pat nustatė, kad AB LESTO nepakankamai aiškiai atskleidžia reikšmingą informaciją vartotojui apie sprendimus dėl atsiskaitymo būdų, skaitiklio rodmenų deklaravimo ir mokėtinos sumos apskaičiavimo sąlygų.

Komisija rekomendavo AB LESTO aiškiau ir nuosekliau atskleisti vartotojo prašyme bei viešai teikiamoje informacijoje atsiskaitymo būdų pasirinkimo, apskaitos prietaiso rodmenų deklaravimo bei mokėtinos sumos už suteiktas paslaugas apskaičiavimo sąlygų turinį. Šiuo metu mokėjimo planą „Namai“ yra pasirinkę 2825 AB LESTO vartotojai, o planą „Namai Plius“ – 5457.

9.1.3. Gamtinių dujų sektorius Dujų sektoriuje vartotojams aktualiausi buvo dujų kainos dydžio, prijungimo įmokų ir gamtinių

dujų atjungimo dėl skolų klausimai, vietinės bendrojo naudojimo sistemos naudojimosi

neatlygintinai. Vartotojai domėjosi ir dėl pastoviosios kainos dalies už gamtines dujas pagrįstumo.

Komisija, gavusi skundų dėl dujų įmonės neatlygintino naudojimosi vietine bendrojo naudojimo

sistema, pateikė Energetikos ministerijai siūlymą patikslinti Naudojimosi vietine bendrojo

naudojimo sistema taisykles. Komisija, įvertinusi praktikoje susidarančią situaciją, kai gamtinių

dujų skirstymo veikla užsiimančios įmonės, faktiškai prisijungusios prie vietinės gamtinių dujų

bendrojo naudojimo sistemos, nesudaro skirstymo paslaugų teikimo sutarties su minėtų sistemų

savininkais, nes teisės aktuose yra įtvirtinta tvarka, pagal kurią skirstymo paslaugų teikimo sutartis

yra sudaroma sistemos savininko iniciatyva, pasiūlė taisyklėse nustatyti, kad skirstymo paslaugų

teikimo sutartis būtų sudaroma dujų įmonės iniciatyva.

121

47 lentelė. Vartotojų skundai ir prašymai gamtinių dujų sektoriuje (vnt.)


Dėl gamtinių dujų kainos dydžio 10

Dėl prijungimo įmokos 6

Dėl gamtinių dujų atjungimo už skolas 3

Dėl vietinės bendrojo naudojimo sistemos naudojimosi neatlygintinai 3

Dėl pastoviosios kainos dalies pagrįstumo 2

Dėl suskystintos naftos dujų kainų 2

Kiti (dėl priskyrimo vartotojų grupei, gamtinių dujų įmonių reguliavimo principų ir kt.)

5

Iš viso: 31


Komisija, išnagrinėjus vartotojo skundą dėl jo priskyrimo konkrečiam buitinių vartotojų pogrupiui, pateikė siūlymą patikslinti Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašo nuostatą, įtvirtinant, kad buitinio vartotojo grupė (pogrupis), įvertinus pilnų kalendorinių metų suvartojimo kiekį, taip pat perskaičiuojama už laikotarpį nuo prisijungimo iki kalendorinių metų pabaigos. Taip pat Komisija, gavusi vartotojų ir savivaldybių skundus dėl suskystintų naftos dujų kainų didėjimo, 2012 m. gruodžio 21 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, prašydama priimti sprendimą dėl poreikio įvertinti bendrovių, parduodančių suskystintas naftos dujas buitiniams vartotojams, veiksmus. 2013 m. sausio 28 d. kartu su Energetikos ministerija, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Konkurencijos taryba ir savivaldybių atstovais buvo svarstomas suskystintų naftos dujų didinimo klausimas. Nuspręsta, kad Energetikos ministerija parengs Energetikos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame bus nustatytas suskystintų naftos dujų reguliavimo mechanizmas.

9.1.4. Šilumos sektorius 2012 metų pradžioje centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai dažnai kreipėsi prašydami išaiškinti, ar šilumos tiekėjas sąskaitose teisėtai išskiria eilutę „skola už kurą“ ir taiko šią šilumos kainos dalį. Komisija, reaguodama į gyventojų prašymus ir skundus, tinklalapyje www.regula.lt pateikė išaiškinimą dėl sąskaitų už šildymą detalizavimo teisėtumo. Komisija, reaguodama į šilumos energijos vartotojų prašymus ir siekdama užtikrinti kuo didesnį šilumos sektoriaus skaidrumą bei vartotojų informuotumą, 2012 m. sausio mėn. parengė ir paskelbė viešą išaiškinimą dėl UAB ,,Vilniaus energija“ vartotojams už 2011 m. lapkričio mėn. išrašytose sąskaitose atsiradusios naujos sąnaudų eilutės ,,skola už kurą“ teisėtumo ir pagrįstumo. Komisija nurodė, jog nors šilumos tiekėjo nepadengtos kuro sąnaudos yra viena iš jo būtinųjų sąnaudų rūšių, kurios, remiantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 18 dalimi, pagrįstai įskaičiuojamos į šilumos kainą, tačiau tokių sąnaudų įvardijimas ,,skola už kurą“ yra netikslus ir potencialiai klaidinantis vartotojus, nes asocijuojasi su tam tikru vartotojo turimų mokėjimo įsipareigojimų nevykdymu.

Komisija 2012-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia vartotojų prašymų ir skundų gavo dėl sąskaitų už šildymą bei karštą vandenį pagrįstumo. Gyventojai taip pat domėjosi šilumos paskirstymo metodais, atsiskaitomaisiais šilumos prietaisais, šildymo ir karšto vandens sistemų teikimo, bendrojo naudojimo patalpų šildymu ir t. t.


122

48 lentelė. Vartotojų skundai ir prašymai šilumos sektoriuje (vnt.)


Dėl sąskaitų už šildymą pagrįstumo 156

Dėl šildymo ir karšto vandens sistemos 101

Dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo 78

Dėl mokėjimo už karštą vandenį 77

Dėl bendrųjų patalpų šildymo 41

Dėl „skolos už kurą“ teisėtumo 32

Dėl šilumos tiekėjo veiksmų teisėtumo 29

Dėl karšto vandens apskaitos prietaisų 29

Dėl bendrijos mokesčių veiksmų 25

Dėl mokesčio už cirkuliaciją 17

Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties 14

Dėl sąskaitos struktūros 14

Dėl teisės normų taikymo 12

Dėl šilumos pardavimo mokesčio 8

Dėl informacijos pateikimo 6

Dėl šilumos ir karšto vandens kainų 5

Kiti (dėl socialinės kompensacijos skyrimo ir kt. ) 16

Iš viso: 660


Didėjant vartotojų skundų ir prašymų skaičiui, Komisija 2012 metų pradžioje atliko UAB „Vilniaus energija“ neplaninį tikslinį patikrinimą ir konstatavo, kad:

• UAB „Vilniaus energija“ nesilaikė mokėjimo už šilumą pranešimo formai keliamų tikslumo, aiškumo ir išsamumo reikalavimų, numatytų Šilumos ūkio įstatyme ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, 2011 metų lapkričio mėn. Mokėjimo už šilumą pranešimuose. Teikdama papildomą informaciją vartotojams bendrovė vieną iš šilumos kainos dalių – kompensaciją už nepadengtas kuro sąnaudas – įvardijo žodžių junginiu „skola už kurą“. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vilniaus energija“ jau kitą mėnesį vartotojams pateikiamuose mokėjimo pranešimuose atsisakė tokio informacijos pateikimo būdo, Komisija poveikio priemonių taikymą bendrovės atžvilgiu laiko netikslingu.

• UAB „Vilniaus energija“ suformuotuose mokėjimo pranešimuose už 2011 metų lapkričio mėn. atsispindėjo šilumos suvartojimas už ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį. Šilumos tiekėjams neturint galimybės nuskaityti skaitiklių rodmenų paskutinę mėnesio dieną, nėra tinkamai vykdomos Šilumos ūkio įstatymo nuostatos, tačiau tai neprieštarauja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėms. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės reikalauja, kad sąskaitos būtų formuojamos už ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį. Pagal Šilumos ūkio įstatymą šilumos ir karšto vandens kainos galioja nuo mėnesio pirmos dienos iki paskutinės mėnesio dienos. Komisija nusprendė kreiptis į Energetikos ministeriją su siūlymu suderinti Šilumos ūkio įstatymo, Civilinio kodekso bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatas dėl atsiskaitymo terminų.

• UAB „Vilniaus energija“ licencijuojamos veiklos, kiek tai susiję su veiksmais, perduodant nuo 2011 m. lapkričio 1 d. šilumos punktų priežiūros veiklą asmenims, vykdžiusiems pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, pažeidimų nenustatyta.

Kainų taikymo kontrolė Šilumos ūkio įstatyme Komisijai kartu su savivaldybių tarybomis yra numatyta pareiga kontroliuoti, ar įmonės teisingai skaičiuoja šilumos ir karšto vandens kainų kintamosios dedamosios dydį ir kaip taikomos šilumos ir karšto vandens kainos. Šilumos tiekėjai ir reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai kiekvieną mėnesį iki 25 dienos Komisijai teikia duomenis apie apskaičiuotas šilumos ir (ar) karšto vandens kainas bei šioms kainoms apskaičiuoti taikomas kuro ir (ar) perkamos šilumos kainas.

123

Komisija, gavusi reikiamus duomenis, kiekvieną mėnesį tikrina visų šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų apskaičiuotų šilumos ir (ar) karšto vandens kainų skaičiavimo teisingumą.

9.1.5. Vandens sektorius Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų sektoriuje vartotojams aktualiausi klausimai buvo susiję su vandens tiekėjų taikomos pardavimo kainos teisėtumu, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainomis. Gyventojai domėjosi ir dėl nelegalių vandentiekio tinklų ir vandens naudojimo, leidimo gręžiniui ir kainų derinimo, sugadinto geriamojo vandens apskaitos prietaiso žalos atlyginimo ir t. t.

49 lentelė. Vartotojų skundai ir prašymai vandens sektoriuje (vnt.)


Dėl pardavimo kainos 22

Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų 10

Dėl geriamojo vandens apskaitos prietaisui įrengti panaudotų papildomų medžiagų apmokėjimo

2

Dėl nuotekų išvežimo sąskaitos pateikimo 2

Kiti (dėl nelegalių vandentiekio tinklų ir vandens naudojimo, leidimo gręžiniui ir kainų derinimo, sugadinto geriamojo vandens apskaitos prietaiso žalos atlyginimo ir pan.)

7

Iš viso: 43


9.2. Ikiteismine tvarka išnagrinėti skundai Pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas Komisija ikiteismine tvarka nagrinėja skundus dėl savivaldybių tarybų nustatytų šilumos kainų dedamųjų šilumos tiekėjams. 2012 metais Komisija ikiteismine tvarka nagrinėjo septyniems šilumos tiekėjams nustatytų šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų atitikimą teisės aktams: • 2011 m. liepos ir rugpjūčio mėn. Komisija gavo Joniškio miesto vartotojų prašymus dėl UAB Joniškio būtų ūkiui nustatytų kainų augimo ir teisėtumo. • 2011 m. spalio 5 d. Komisija gavo Lietuvos Respublikos Seimo nario Andriaus Mazuronio ir 2011 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo nario Broniaus Paužos prašymus ištirti ir įvertinti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T2-261 „Dėl AB „Požeminiai darbai“ tiekiamos šilumos kainos nustatymo“ nustatytų šilumos kainų augimo teisėtumą ir pagrįstumą. • 2011 m. spalio 5 d. Komisija gavo šilumos tiekėjo UAB „Jurbarko komunalininkas“ prašymą užtikrinti teisėtus interesus ir ikiteismine tvarka išnagrinėti skundą dėl Jurbarko rajono savivaldybės 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T2-262 nustatytų šilumos ir karšto vandens kainų. • 2012 m. sausio 24 d. Komisija gavo Buitinių vartotojų sąjungos skundą dėl Ukmergės rajono savivaldybės 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 7-147 „Dėl UAB „Ukmergės butų ūkis“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainos patvirtinimo“. • 2012 m. kovo 8 d. Komisija gavo DNSB „Naujasis Trinapolis skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 1-213 „Dėl UAB „Vilniaus valda“ tiekiamos šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ ir 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 1-214 „Dėl UAB „Vilniaus valda“ tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo“. • 2012 m. balandžio 20 d. Komisija gavo UAB „Didma“ prašymą ikiteismine tvarka išnagrinėti skundą dėl Kalvarijos savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. T-17-28 „Dėl UAB „Didma“ centralizuotai tiekiamos šilumos bazinės kainos ir šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams nustatymo“. • 2012 m. rugsėjo 21 d. Komisija gavo Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio kreipimąsi dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T11-572 „Dėl Vėžaičių gyvenvietei centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dedamųjų ir kompensacijos nustatymo“.

124

Komisija, išanalizavusi savivaldybių ir šilumos tiekėjų pateiktus nustatytų šilumos kainų ir karšto vandens kainų dedamųjų pagrindimus, nurodė pažeidimus bei rekomendavo savivaldybėms įvertinti pateiktas pastabas bei pažeidimus ir, atsižvelgus į jas, nustatyti šilumos kainų dedamąsias bei karšto vandens kainų dedamąsias, laikantis Šilumos ūkio įstatymo, Šilumos kainų nustatymo ir Karšto vandens nustatymo metodikų reikalavimų.

9.3. Paslaugos vartotojams Užtikrindama Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 10 dalyje ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje numatytą energetinių paslaugų vartotojų informavimo apie jų teises, galiojančius teisės aktus ir jiems prieinamus ginčų sprendimo būdus tinkamą įgyvendinimą Komisija 2012 m. kovo 1 d. įsteigė naują administracijos struktūrinį padalinį – Bendrąjį informacijos centrą. Vienas Bendrojo informacijos centro veiklos prioritetų – kokybiškas interesantų aptarnavimas Komisijoje. Todėl Komisija nuolat siekia sudaryti lankstesnes galimybes vartotojams pateikti prašymą ar skundą, pagerinti telefonu teikiamų konsultacijų kokybę, užtikrinti, kad Komisijos tinklalapyje www.regula.lt pateikiama informacija būtų aiški, paprastai ir greitai surandama.

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ypač Vienodos ir kokybiškos asmenų konsultavimo praktikos užtikrinimo gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1K-235/4-892, įtvirtintą interesantų informavimo pareigą ir nustatytus teikiamos informacijos kokybinius reikalavimus, Komisija nuo 2012 metų spalio mėn. informaciją bei konsultacijas interesantams teikia nemokamu bendruoju informacijos telefonu 8-800-20500. Pirmąjį bendrojo informacijos telefono veikimo mėnesį buvo suteiktos konsultacijos 174 interesantams. Bendruoju informacijos telefonu interesantai dažniausiai kreipėsi dėl nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasirinkimo, naujų elektros energijos tarifų bei viešuosius interesus atitinkančių paslaugų.

42 pav. Komisijos vidutiniškai per mėnesį gautų vartotojų paklausimų bendruoju

informacijos telefonu pasiskirstymas pagal sektorius (proc.)


Kita svarbi Bendrojo informacijos centro funkcija – organizuoti anonimines interesantų apklausas, kurios leidžia nustatyti besikeičiančius vartotojų poreikius ir priimti atitinkamus sprendimus dėl Komisijos teikiamų paslaugų kokybės gerinimo. Siekiant pagerinti interesantų aptarnavimo kokybę, Bendrasis informacijos centras 2012 m. rugsėjo 3 d. – spalio 31 d. vykdė anoniminę interesantų apklausą. Apklausos anketą buvo galima užpildyti interneto svetainėje www.regula.lt arba atvykus į Komisiją. Iš viso sulaukta 382 vartotojų anketų.

63 11

17

5 2 1

1

Elektra


Šiluma

Dujos

Vanduo

Teisės klausimasi

Ne pagal kompetenciją



125

Apibendrinti duomenys parodė, kad didžioji dauguma interesantų teigiamai vertina aptarnavimo Komisijoje kokybę: 51 proc. respondentų nurodė, kad į rūpimus klausimus buvo atsakyta kvalifikuotai, 47 proc. – pakankamai kvalifikuotai ir tik 2 proc. nebuvo patenkinti gauto atsakymo turinio išsamumu.

Komisijos nustatytas interesantų priėmimo laikas patogus 98 proc. apklausos dalyvių. Interesantams rūpimais klausimais Komisijos pateikiama informacija yra aiški – 95 proc. užpildžiusiųjų anketas ją įvertino gerai ir labai gerai. 80 proc. apklausos dalyvių patvirtino, kad jų klausimų sprendimas Komisijoje nebuvo atidėliojamas, t. y. išspręstas greičiau nei per 30 dienų ir dažniausiai (92 proc.) interesantai buvo informuojami apie veiksmus, kurių imasi Komisija. Interesantai nurodė, kad Komisijos interneto tinklapyje pateikiama informacija paprasta naudotis (91 proc. interesantų), taip pat 90 proc. respondentų žinojo ir naudojosi galimybe pateikti Komisijai prašymą / dokumentus elektroniniu būdu, 9 proc. ketino išbandyti šią paslaugą ateityje. 96 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad ketina ateityje Komisijai teikti dokumentus elektroniniu būdu.

Atlikta interesantų apklausa parodė, kad Komisija, siekdama gerinti savo veiklą ir teikiamų paslaugų kokybę, turėtų daugiau dėmesio skirti visuomenei informuoti apie alternatyvius ginčų sprendimo būdus, suteikiančius galimybę iškilusius ginčus spręsti ne teismo keliu. Tik kiek mažiau nei pusė apklaustųjų (49 proc.) žinojo apie tokią galimybę, todėl Komisija 2013 metais parengs švietimo programą apie alternatyvius ginčų sprendimo būdus.

Anoniminės apklausos metu taip pat siekta įvertinti visuomenės požiūrį į korupcijos pasireiškimo tikimybę ir visuomenės pasitikėjimą Komisijos priimamais sprendimais. Tik 4 proc. respondentų nurodė, kad, jų nuomone, asmeninės pažintys, neoficialus atlygis, paskatinimas galėtų turėti įtakos Komisijos sprendimams jų pateiktais klausimais.

Bendrasis informacijos centras anonimines vartotojų apklausas rengs ne rečiau kaip kartą per metus.

126

10. INFORMACINĖ VEIKLA

Svarbiausias Komisijos informacinės veiklos principas – skaidrumas ir prieinamumas. 2012 metais Komisija parengė ir išplatino 389 informacinius pranešimus, iš jų 129 – dėl energetikos sektoriaus reguliavimo sąlygų pakeitimo.

Komisija nuolat informuoja visuomenę ir žiniasklaidą apie priimamus sprendimus. Įstatymų

pokyčiai 2011 metais–2012-ųjų pradžioje gerokai išplėtė Komisijos funkcijas ir priimamų sprendimų

ratą, suformavo naujus uždavinius apskaitos ir kainodaros srityje, todėl nuosekliai augo ir

informacinių pranešimų skaičius: 2012 metais jų parengta ir išplatinta 389 (129 – dėl energetikos

sektoriaus reguliavimo sąlygų pakeitimo), 2011 metais – atitinkamai 228 ir 70, 2010 metais – 127 ir

30.

Svarbiausias Komisijos informacinės veiklos principas – skaidrumas ir prieinamumas,

užtikrinant, kad visuomenė ir žiniasklaida galėtų lengvai ir greitai rasti aktualią aiškiai bei

suprantamai pateikiamą informaciją.

43 pav. Komisijos paskelbtų pranešimų visuomenei ir žiniasklaidai dinamika

2008–2012 metais (vnt.)


Reikalavimai, kokia ir kaip pateikiama informacija privalo būti skelbiama valstybės ir savivaldybių

institucijų bei įstaigų interneto svetainėse, numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m.

balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 patvirtintame Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų interneto svetainėms apraše. Komisijos interneto svetainė www.regula.lt ir joje

pateikiama informacija 100 proc. atitinka šiuos reikalavimus pagal Informacinės visuomenės

plėtros komiteto vertinimą.

Siekiant, kad vartotojams būtų paprasta ir patogu naudotis tinklalapyje www.regula.lt skelbiama informacija, susisteminti kiekvieno sektoriaus teisės aktai skelbiami vienoje vietoje, kita informacija grupuojama pagal sektorius – elektros, dujų, šildymo, vandens, atsinaujinančių energijos išteklių.

56 70

127

228

389

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.



127

44 pav. Komisijos pateikiama informacija pagal sektorius


Vartotojai jau įprato, kad Komisijos tinklalapyje reguliariai pateikiama šilumos kainų statistika Lietuvoje, skelbiamos nustatytos elektros energijos, dujų, šildymo, karšto vandens, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo bei kitų energetikos sektoriaus paslaugų kainos ir tarifai, prijungimo įkainiai ir t.t. 2012 m. kovo 1 d. Komisijoje įsteigtas Bendrasis informacijos centras, teikiantis vartotojams visą reikiamą informaciją apie jų teises, galiojančius teisės aktus, o kilus ginčui – apie galimus sprendimo būdus. Būtinybė stiprinti vartotojų teises ir teisėtų interesų gynimą, t. y. energetinių paslaugų vartotojų informavimo apie jų teises, galiojančius teisės aktus ir jiems prieinamus ginčų sprendimo būdus, numatyta Trečiajame ES energetikos pakete, Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymuose. Nuo 2012 metų spalio mėn. į Komisiją vartotojai gali kreiptis nemokamu bendruoju informacijos telefonu 8-800-20500. Atsižvelgiant į dažniausiai vartotojų užduodamus klausimus, susijusius su vandens, dujų, elektros,

atsinaujinančių energijos išteklių, šilumos sektoriais, ir siekiant operatyviai suteikti interesantams

juos dominančią informaciją, Komisija reguliariai atnaujina interneto svetainės www.regula.lt

rubriką „DUK“ (Dažniausiai užduodami klausimai). Jei vartotojas ieškomos informacijos neranda,

visuomet gali kreiptis į Bendrąjį informacijos centrą raštu, elektroniniu paštu, faksu ar telefonu.


128

45 pav. Atsakymai į dažniausiai vartotojų užduodamus klausimus


Du kartus per savaitę pasibaigus darbo laiku Bendrojo informacijos centro specialistai vieną

valandą papildomai konsultuoja vartotojus, priima skundus ir prašymus, teikia kitą informaciją.

Komisija taip pat nuolat konsultuoja ir organizuoja mokymus visuomenės informavimo priemonių atstovams, kitiems suinteresuotiems asmenims apie elektros energijos, gamtinių dujų, atsinaujinančių energijos išteklių kainodarą, skatinimo kovotų paskirstymo aukcionų procedūras ir kt. Taip ugdoma žiniasklaidos atstovų kompetencija energetikos srityje ir užtikrinama, kad vartotojams bus pateikta išsami bei teisinga informacija. Komisija, siekdama skaidraus ir viešo ir teisės aktų priėmimo proceso, tinklalapyje www.regula.lt skelbia viešąsias konsultacijas dėl priimamų ar derinamų teisės aktų projektų. Tam sukurta speciali rubrika „Viešosios konsultacijos“, kur visi suinteresuoti asmenys gali matyti gaunamas pastabas ir pasiūlymus dėl ketinamų priimti teisės aktų. 2012 metais buvo paskelbtos 75 viešosios konsultacijos dėl priimamų teisės aktų projektų. Vienas iš Komisijos veiklos prioritetų – rinkos dalyvių kompetencijos energetikos srityje ugdymas ir švietimas. Reaguojant į paklausimus ir diskusijas, Komisija reguliariai teikia konsultacijas aktualiais teisės aktų taikymo klausimais. 2012 metais parengtos ir paskelbtos 7 viešosios konsultacijos dėl sąskaitų už šildymą detalizavimo, mokėjimo pranešimuose pateikiamos informacijos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų perskaičiavimo nepasibaigus nustatytų kainų galiojimo laikotarpiui, energetikos įmonių, kurios verčiasi energijos perdavimo ir (arba) skirstymo veikla, pajamų apskaičiavimo, informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo, karšto vandens kainos dedamųjų taikymo, apskaičiuojant konkretaus mėnesio karšto vandens kainą, ir gamintojų, turinčių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartis arba leidimus gaminti elektros energiją. Visi išaiškinimai skelbiami rubrikoje „Konsultacijos teisės aktų klausimais“. Pastaruoju metu vis svarbesne Komisijos veiklos sritimi tampa ūkio subjektų konsultavimas ir jų kompetencijos ugdymas, pabrėžiant vartotojų interesų apsaugą. Ūkio subjektai Komisijos tinklalapyje www.regula.lt gali naudotis rubrika „Ūkio subjektų priežiūra“, kurioje pateikiami ūkio subjektų priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai, Komisijos planinių patikrinimų planas, informaciniai reikalavimai ūkio subjektams ir kita aktuali informacija.



129

Atsižvelgiant į rinkos dalyvių poreikius, nuo 2012 metų Komisija, siekdama skaidriai, aiškiai ir objektyviai nustatyti elektros energijos gamintojų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, gaunamą VIAP lėšų sumą, taip pat, kad visi rinkos dalyviai ir minėti gamintojai galėtų stebėti rinkos kainos tendencijas, kiekvieną mėnesį savo interneto svetainėje viešai skelbia praėjusio mėnesio vidutinę elektros energijos rinkos kainą. Komisija itin svarbiems veiklos klausimams spręsti interneto svetainėje www.regula.lt kuria atskiras rubrikas, kur tiesiogiai iš titulinio tinklalapio puslapio suinteresuotos institucijos ir rinkos dalyviai gali rasti aktualią informaciją. Tai ypač pasiteisino pradėjus organizuoti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus. Komisijos tinklalapyje sukurta speciali rubrika „Aukcionai“, skirta gamintojams, iš

atsinaujinančių energijos išteklių gaminantiems elektros energiją ir dalyvaujantiems skatinimo

kvotų paskirstymo aukcionuose. Rubrikoje „Aukcionai“ skelbiama visa gamintojams aktuali

informacija: nuo prašymo organizuoti aukcioną pateikimo iki nugalėtojų paskelbimo ir aukciono

pabaigos. Komisija 2012 metais iš viso paskelbė 8 skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus

gamintojams, iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminantiems elektros energiją.

46 pav. Svarbiems veiklos klausimams spręsti kuriamos specialios rubrikos


Komisija taip pat nuolat didina vartotojų ir ūkio subjektų informuotumą apie alternatyvius ginčų sprendimo būdus ir nuosekliai diegia taikaus vartotojo skunde nurodytų aplinkybių išsprendimo paieškų praktiką, kai vartotojo skundas pirmiausia yra persiunčiamas paslaugų teikėjui, nurodant galimybę ir terminus susitarti su vartotoju taikiai. Komisija skatina didesnį visuomenės informuotumą bei kompetenciją energetikos sektoriaus klausimais, todėl specialistai reguliariai dalyvauja susitikimuose su vartotojais. 2012 m. balandžio 2 d. Komisijos Šilumos ir vandens departamento Kainų ir investicijų skyriaus specialistai dalyvavo Marijampolėje vykusioje diskusijoje su vartotojais apie galimybes sumažinti šilumos kainas, Skundų skyriaus atstovai nuolat konsultuoja daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkus ir atskirus vartotojus dėl šilumos paskirstymo metodų rengimo, pasirinkimo ir taikymo. Šilumos ir vandens departamento Kainų ir investicijų skyriaus specialistai 2012 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesiais dalyvavo Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo integruoto tinklo naudojimo taisyklių derinimo ir tobulinimo ekspertinės konsultacinės darbo grupės susitikimuose (iš viso jų įvyko 10), kuriuose kartu su šilumos tiekėju ir nepriklausomais šilumos


130

gamintojais aptarė, kokiomis sąlygomis turėtų būti superkama šiluma, kad skatintų konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje ir sudarytų prielaidas mažinti šilumos kainas vartotojams. Siekiant užtikrinti Komisijos darbo skaidrumą, tinklalapyje www.regula.lt viešai skelbiamos Komisijos pirmininko, Komisijos pirmininko pavaduotojo, Komisijos narių, Administracijos direktoriaus ir departamentų bei skyrių darbotvarkės, svarbesni susitikimai su institucijų atstovais ir rinkos dalyviais.


131

11. BENDRADARBIAVIMAS

11.1. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas Lietuvoje Komisija bendradarbiauja įgyvendinant Valstybinę vartotojų teisių apsaugos 2011–2014 metų strategiją, patvirtintą Vyriausybės 2011 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 848. Taip siekiama sukurti efektyvesnę vartotojų teisių apsaugos sistemą, stiprinti vartotojų gebėjimus, tuo pačiu didinant rinkos konkurencingumą ir vartotojų galimybes konkurencinėje rinkoje.

Efektyviai vartotojų teisių apsaugai svarbu sukurti informacinę sistemą, užtikrinti tikslingą vartotojų ir ūkio subjektų švietimą bei gebėjimų tobulinimą, sudaryti sąlygas veikti rinkos dėsniams – mažinti laisvo įėjimo į rinką kliūtis, šalinti vartotojų pasirinkimą varžančius nebūtinus veiklos apribojimus, tobulinti reguliavimo priemones, supaprastinti administracines procedūras.

Komisija pagal kompetenciją 2012 metais dalijosi sukaupta informacija bei patirtimi su visomis bendros Vartotojų teisių informacinės sistemos diegime dalyvaujančiomis institucijomis, rengiant vartotojų alternatyvių ginčų sprendimo mechanizmų taikymo ir plėtros galimybių tyrimo ataskaitą, kurioje analizuotas ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Lietuvoje taikymas, teikiant siūlymus dėl ūkio subjektų savireguliacijos skatinimo priemonių.

Komisija Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21, nustatyta tvarka ir priemonėmis su kitomis atsakingomis institucijomis dalyvavo nagrinėjant Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato valstybėms narėms platinamus dokumentus energetikos srityje, teikiant pastabas ir derinant ministerijų bei kitų valstybės institucijų parengtas pozicijas, teikė vertinimus dėl siūlomų Europos Sąjungos teisės aktų projektų ir nenorminių dokumentų nuostatų, pasiūlymus rengiamai Lietuvos pozicijai.

2012 metais nagrinėtos Europos Sąjungos Tarybos išvados dėl atsinaujinančių išteklių energetikos, reglamentų projektai dėl apyvartinių taršos leidimų, transeuropinės energetikos infrastruktūros, jos finansavimo ir svarbiausių projektų atrankos kriterijų, energetikos srities statistinės informacijos bendrų reikalavimų, energijos mokesčių direktyvos projektas, sprendimo dėl keitimosi energetikos srities informacija su trečiosiomis šalimis projektas, komunikatai dėl ES vandens išteklių ir Europos energijos vidaus rinkos perspektyvos ir kt.

Komisija pagal jai teisės aktais suteiktą kompetenciją ir numatytas funkcijas įvairiose srityse nuolat bendradarbiauja ir keičiasi informacija su:

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija,

Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetu,

Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetu,

Ministro Pirmininko tarnyba,

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija,

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija,

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba,

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba,

Valstybine energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos,

Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Atsižvelgiant į sprendžiamų klausimų aktualumą ir svarbą energetikos sektoriaus dalyviams, Komisija taip pat bendradarbiauja su valstybinėmis mokslo ir švietimo įstaigomis. 2012 metų balandį Komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė ir Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekanas doc. dr. Algirdas Monkevičius pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Sutartimi šalys patvirtino siekį bendradarbiauti organizuojant ir įgyvendinant universitetines, neuniversitetines ir tęstines studijas, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, rengiant ir įgyvendinant energetikos viešojo valdymo sistemos plėtros bei kitus veiklos projektus, kuriems svarbi mokslinė

132

kompetencija, taip pat kokybiškai įgyvendinti naują „Energetikos politikos ir vadybos“ Viešojo administravimo magistrantūros studijų specializaciją.

11.2. Tarptautinis bendradarbiavimas

Bendros Europos Sąjungos rinkos kūrimo siekis ir nuo 2011 metų įsigaliojęs Trečiasis energetikos paketas daro labai stiprią įtaką Komisijos, kaip nepriklausomo Lietuvos nacionalinio energetikos srities reguliuotojo, tarptautinei veiklai. Trečiasis paketas ne tik nustatė aukštesnius vartotojų teisių apsaugos reikalavimus, įpareigojo įgyvendinti struktūrinį perdavimo veiklos atskyrimą nuo gamybos ir tiekimo vertikaliai integruotose įmonėse, suteikė daugiau įgaliojimų ir savarankiškumo energetikos reguliuotojams nacionaliniame lygmenyje. Pasikeitusi Europos Sąjungos reguliavimo aplinka sudarė sąlygas atsirasti naujoms priemonėms rinkų ir energetikos tinklų valdymo taisyklėms harmonizuoti Europos lygiu ir pakoregavo iki tol nusistovėjusią tarptautinio bendradarbiavimo energetikos srityje institucinę sąrangą.

Iki tol buvę atskiros nacionalinės, dvišaliu ar regioniniu pagrindu nustatytos energetikos tinklų valdymo ar prieigos prie tinklų taisyklės turės būti harmonizuotos Europos Sąjungos tinklų kodeksų pagalba. Taip pat sudarytos sąlygos Komisijai, kartu kitų Europos Sąjungos šalių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis bendradarbiaujant Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūroje (ACER), prisidėti prie pastarųjų kodeksų bendro rengimo bei derinimo su Europos perdavimo sistemų operatorių tinklais (ENTSO) elektros ir dujų srityje ir rekomendacijų Europos Komisijai dėl tinklų kodeksų priėmimo teikimo. Taip valstybėms narėms ir institucijoms pasiūlytas aktyvaus dalyvavimo ir bendradarbiavimo rinkos kūrime mechanizmas, vietoje bandymų klausimus spręsti nacionaliniu lygiu.

Dalis ACER 2012 metais vykusio bendradarbiavimo buvo dar 2011-aisiais pradėtų darbų tąsa. Baigtos rengti elektros balansavimo taisyklių bendrosios rekomendacijos, sąveikos dujų sektoriuje bendrosios rekomendacijos. Taip pat pradėtos rengti trečiosios šalies prieigos bendrosios rekomendacijos, keitimosi duomenimis dujų sektoriuje bendrosios rekomendacijos, suderintos perdavimo tarifo dujų sektoriuje taisyklės, elektros tinklų sujungimo tinklo kodeksas, reikalavimų generatoriams tinklo kodeksas, pralaidumų galių paskirstymo ir perkrovų valdymo tinklo kodeksas, perdavimo sistemų operatorių tarpusavio atsiskaitymų fondo steigimo ir veiklos priežiūros ataskaita, pajėgumų paskirstymų mechanizmų dujų sektoriuje tinklo kodeksas, dujų balansavimo tinklo kodeksas.

Nemažesnę reikšmę bendros Europos Sąjungos energetikos rinkos kūrimui turi ir ACER rengiama elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų pažangos metinė ataskaita, kuriai Lietuvos rodiklius teikė ir Komisija. Taip pat ACER 2012 metais teikė nuomones dėl 2013-ųjų ENTSO elektros ir dujų srityje darbo programų bei tinklų plėtros planų. Derintos bendros nuomonės dėl kitų institucijų paklausimų, susijusių su kaštų paskirstymo metodologijomis, perdavimo sistemų operatorių sertifikavimu, informacijos apie didmeninę rinką sistemingu tvarkymu, keitimosi informacija tarp ACER, nacionalinių reguliuotojų ir kitų institucijų mechanizmais.

Šie ir kiti susiję klausimai svarstyti iš nacionalinių reguliavimo institucijų vadovų ar kitų aukšto lygio atstovų sudarytoje ACER Reguliuotojų valdyboje. Taip pat Reguliuotojų valdybos susitikimams padeda pasirengti specializuotos darbo grupės. Komisijos nariai ir specialistai dalyvavo ACER Reguliuotojų valdybos ir darbo grupių veikloje. Aktyviai prisidėta prie bendrųjų ACER nuomonių pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamente (EB) Nr. 713/2009 ir kituose Trečiojo energetikos paketo dokumentuose numatytą kompetenciją rengimo ir derinimo. 2012 m. vyko 10 ACER Reguliuotojų valdybos susitikimų, Elektros darbo grupė taip pat rinkosi 10 kartų, Dujų – 11 kartų. Vykdymo, stebėsenos ir procedūrų darbo grupė bei Stebėsenos, vientisumo ir skaidrumo darbo grupės rinkosi po 9 kartus.

133

47 pav. ES Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros

(ACER) sprendimų priėmimo organizacinė struktūra


Glaudžiai su Komisijos veikla ACER susijusi ir narystė Europos energetikos reguliuotojų taryboje (CEER), kuri per elektros ir gamtinių dujų energetikos reguliavimo praktikos harmonizavimą siekia sudaryti prielaidas bei paskatinti vieningos, efektyvios, konkurencingos ir tvarios ES energetikos vidaus rinkos formavimąsi. Dėl siekio energetikos srities reguliuotojams, esant galimybei, laikytis kuo vieningesnės pozicijos, nacionalinių reguliuotojų vadovus ar kitus aukšto lygio atstovus vienijanti CEER Generalinė asamblėja 2010 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą dėl bendro pirmininkavimo kartu su ACER Reguliuotojų valdyba ir darbo grupėmis: renkamas bendras CEER Generalinės asamblėjos ir ACER Reguliuotojų valdybos pirmininkas bei bendri pirmininkai panašios kompetencijos CEER ir ACER darbo grupėms. Dėl šios priežasties ir glaudžiai susijusių energetikos srities klausimų bei panašių susitikimų darbotvarkių CEER organizacinė struktūra iš dalies atkartoja ACER struktūrą.

48 pav. Europos energetikos reguliuotojų tarybos (CEER) sprendimų priėmimo

organizacinė struktūra


Tačiau, priešingai nei ACER, CEER neriboja gana aiškiai apibrėžtas Trečiojo energetikos paketo suteiktas veiklos mandatas ir jo nulemtos veiklos sritys bei tikslai. Todėl CEER gali daugiau dėmesio skirti energetinių paslaugų vartotojų klausimams aptarti bei geriausiai valstybių praktikai apibendrinti. Taip pat CEER turi platesnes galimybes palaikyti glaudžius darbinius santykius su kitomis tarptautinėmis regioninėmis energetikos srities organizacijomis, įsijungti į tarptautines iniciatyvas ar paramos mažiau nepriklausomo energetikos reguliavimo patirties turinčioms valstybėms paramos schemas. CEER laisviau gali reikšti bendras reguliuotojų pozicijas aktualiais Europos Sąjungos energetikos srities klausimais, dalyvauti Europos Komisijos

134

skelbiamose viešosiose konsultacijose dėl ateities reguliavimo priemonių, inicijuoti svarbių klausimų svarstymą, kai tokia galimybė nenumatyta ACER 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 713/2009 įsteigiančiame Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą.

Visavertė narystė CEER reikalauja aktyviai bei nuosekliai dalyvauti bei sekti darbo grupių veiklą specialistų lygmeniu, kad būtų panaudojamas visas organizacijoje sukauptos daugiau nei 10 metų darbo patirties potencialas. Todėl Komisijos atstovai be jau aukščiau minėtų ACER susitikimų, kurie organizuojami kartu CEER atitinkamų darbo grupių susitikimais, 2012 metais sekė Vartotojų ir mažmeninių rinkų darbo grupės bei tarptautinės strategijos darbo grupės, susitikusių 15 kartų, veiklą.

Komisija aktyviai bendradarbiavo su Europos Komisija Trečiojo energetikos paketo nuostatų praktinio įgyvendinimo Lietuvoje klausimais. Susitikimuose su Energetikos generalinio direktorato atstovais aptartas veiklų atskyrimas energetikos srities įmonėse, Baltijos regiono energetikos infrastruktūros plėtros perspektyvos, teisės aktų vertėjams į lietuvių kalbą teiktos konsultacijos dėl naujų energetikos srities teisės aktų nuostatų, sąvokų taisyklingo vertimo. Teikta informacija apie Lietuvos energetikos sektoriaus vertinimo pagrindinius rodiklius 2012 metų lapkričio mėn. viešai Europos Komisijos pristatytam Energijos vidaus rinkos komunikatui, įvertinusiam bendros energetikos rinkos kūrimo pažangą bei numačiusiam preliminarias tolimesnio darbo kryptis, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai. Taip pat 2012 metais Komisijos atstovai dalyvavo Europos Komisijos inicijuojamuose tradiciniuose specializuotuose elektros energijos, gamtinių dujų ir energijos vartotojų forumuose.

Komisija taip pat yra Regioninės energetikos reguliuotojų asociacijos (ERRA) narė. Komisijos darbuotojai yra šios asociacijos Teisinio reguliavimo, Licencijavimo / Konkurencijos, Tarifų / kainodaros ir Vadovų komitetų nariai. Vienydama per 30 narių – institucijų iš Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos, Afrikos ir per 20 Asociacijos veiklai nusipelniusių garbės narių – privačių asmenų, ERRA daug dėmesio skiria kvalifikacijos kėlimo programoms: organizuoja mokymus, kursus, seminarus, rengia įvadinius mokymus pradedantiesiems energetikos sektoriaus reguliuotojų darbuotojams.

Taip pat asociacija veikla pastebima ir dėl nuo 2002 metų rengiamų kasmetinių Energetikos reguliavimo ir investavimo konferencijų, sutraukiančių daugiau kaip 200 su energetika susijusių viešojo ir privataus sektorių organizacijų atstovų. 2012 metais bendru Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliavimo institucijų vadovų bei ERRA sekretoriato sutarimu nuspręsta 2013 metais Energetikos reguliavimo ir investavimo konferenciją skirti Baltijos regiono problematikai ir 2013 m. rugsėjo 16–17 dienomis organizuoti Taline, Estijoje.

49 pav. Komisijos dalyvavimas Regioninės energetikos reguliuotojų asociacijos

(ERRA) veikloje


Dar vieną glaudaus Komisijos bendradarbiavimo su kaimyninių šalių reguliuotojais pavyzdys – kasmet organizuojamas Baltijos bendros energetikos rinkos miniforumas, kuriame tradiciškai

135

dalyvauja Baltijos ir Skandinavijos šalių energetikos reguliuotojų, ministerijų bei kitų šio sektoriaus dalyvių atstovai. 2012 metais Estijoje ir Latvijoje organizuoti miniforumai nuo ankstesnių renginių, kurie pasižymėjo orientacija į elektros energijos rinkos problematiką, išsiskyrė didesniu dėmesiu vandens ir nuotekų tvarkymo klausimams, taip sudarant galimybes dalyviams lanksčiai reaguoti į besikeičiančią nacionalinę reguliavimo aplinką ir greičiau pritaikyti kitų šalių patirtį savo darbe.

2013 m. gegužės mėnesį numatyta miniforumą surengti Vilniuje. Su Lietuvos ir kaimyninių šalių elektros energetikos politikos formuotojais, perdavimo tinklų operatoriais, elektros energijos gamintojais, tiekėjais, prekybininkais, įmones vienijančių asociacijų atstovais ketinama aptarti pastarųjų metų elektros energijos rinkos plėtros pažangą, platesnes integravimo galimybes ir infrastruktūros plėtrą, vartotojams kylančius iššūkius ir informavimą apie pasikeitimus, tiekimo saugumo klausimus.

2012 metų lapkričio 14–15 dienomis Komisijos atstovų delegacija Gruzijos Nacionalinės energetikos ir vandens tiekimo reguliavimo komisijos kvietimu lankėsi Gruzijoje, kur su vietos reguliuotoju dalijosi informacija apie elektros ir gamtinių dujų rinkų specifiką, vandens tiekimo rinkos reguliavimo aktualijas ir ateities perspektyvas, galimas atsinaujinančių išteklių energetikos paramos schemas. Taip pat aptarta reguliavimo institucijų darbo specifika: keistasi informacija apie reguliuotojams priskirtas kompetencijos sritis, optimalią daugiasektorinių reguliuotojų organizacinę struktūrą, išteklius, priimamų reguliacinių sprendimų autonomiškumą. Atsižvelgdamos į abipusį interesą kurti bendradarbiavimo partnerystę ir keistis informacija energetikos ir vandens tiekimo reguliavimo sektoriuje, suprasdamos veiksmingo ir nuoseklaus reguliavimo svarbą bei poreikį perimti tarptautinių ir regioninių organizacijų, kuriose Lietuvos ir Gruzijos reguliuotojai dalyvauja, geriausią efektyvaus reglamentavimo patirtį, Lietuvos energetikos reguliuotojas ir Gruzijos Nacionalinė energetikos ir vandens tiekimo reguliavimo komisija pasirašė Partnerystės energijos ir vandens tiekimo reguliavimo srityje memorandumą.

Memorandumas numato bendrais veiksmais skatinti kiekvienos šalies konkurencingą energijos sektoriaus aplinką, veiksmų, galinčių lemti konkurencijos suvaržymą rinkoje, vengimą. Lietuvos ir Gruzijos nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos taip pat sieks aktyviai bendradarbiauti ir konsultuotis vykdant jungtinius projektus energetikos bei vandens tiekimo reguliavimo srityse, užtikrinti ekspertų dalyvavimą bendruose susitikimuose, pasitarimuose, seminaruose ir simpoziumuose, imtis visų įmanomų veiksmų, siekiant skatinti Lietuvos ir Gruzijos valstybių energetikos sektorių reguliavimo tobulinimą.

2012 m. lapkričio 22 d. Komisijoje viešėjo Kalugos srities (Rusija) gubernatoriaus vadovaujama delegacija. Svečiai iš Rusijos susitikimo metu domėjosi Komisijos vaidmeniu reguliuojant elektros, gamtinių dujų, atsinaujinančių energijos išteklių, šilumos, vandens sektorius, aptarė, kaip Lietuvoje nustatomos reguliuojamų įmonių paslaugų kainos, skatinamos investicijos energetikos srityje, užtikrinamas jų efektyvumas.

2012 m. gegužės 16 d. Komisijoje lankėsi Serbijos Aplinkos ministerijos atstovai. Susitikimo metu pristatyta Komisijos darbo organizavimo patirtis bei bendrieji reguliavimo principai, atkreipiant dėmesį į aktualius vandens sektoriaus reguliavimo teisinės aplinkos aspektus. Svečiai plačiau domėjosi Komisijos patirtimi kainų ir tarifų nustatymo metodologiniais klausimais, lyginamosios analizės principais, Europos Sąjungos lėšomis remiamų infrastruktūros projektų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje įgyvendinimu bei tokių investicijų poveikiu geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifams.

2012 m. balandžio 24 d. Komisijoje lankėsi Norvegijos energetikos reguliuotojo ir biržos operatoriaus Nord Pool Spot (NPS) atstovai. Su svečiais aptarta, kaip ruošiamasi NPS atėjimui į Lietuvos elektros energijos rinką, diskutuota apie prekybos organizavimo taisykles, pagrindinius reikalavimus rinkos dalyviams ir kitus susijusius teisės aktus. Taip pat susitikimo metu dalintasi patirtimi, kaip Norvegijos energetikos reguliuotojas prižiūri NPS, kokios yra ataskaitų teikimo ir bendravimo procedūros, siekiant užtikrinti tinkamą energijos rinkos veikimą, diskutuota apie likvidumo situaciją Lietuvos energijos rinkoje bei skaidrumo dėl importo iš trečiųjų šalių klausimus ir kitas aktualias problemas. Su NPS veiklos Lietuvoje pradžia 2012 m. birželio 18 d. susijęs ir Komisijos oficialus bendradarbiavimas su Skandinavijos energetikos reguliuotojų (NordREG) organizacija, kuri siekia užtikrinti tinkamą elektros energijos rinkų priežiūrą, suvienodinti kitų elektros rinkų, kuriose dirba NPS, veiklos principus, nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d.

https://www.nordicenergyregulators.org/

136

2012 m. birželio 27 d. Komisijos atstovai dalyvavo pirmajame ACER didmeninės energijos rinkos stebėsenos Ad hoc ekspertų grupės susitikime, kur buvo aptariami ekspertų grupės darbo organizavimo klausimai, vyko diskusija dėl ACER parengtos viešosios konsultacijos dokumento – Rekomendacijų dėl didmeninės energijos rinkos sandorių ir Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (toliau – REMIT) 8 straipsnio įgyvendinimo. Minėtame susitikime dalyvavo Italijos, Prancūzijos, Norvegijos, Vengrijos, Jungtinės Karalystės ir kitų ES šalių reguliuotojų atstovai, perdavimo sistemos operatorių, rinkos operatorių, ACER atstovai. Aptarti probleminiai klausimai, susiję su REMIT įgyvendinimu, dėl pažeidimų tyrimo procedūrų, kurios ypač aktualios Lietuvai, kuri nuo 2012 m. birželio mėn. prisijungė prie bendros prekybos elektros energija sistemos Nord Pool Spot. Komisijos atstovai taip pat dalyvavo Vienoje (Austrijoje) Austrijos energetikos reguliavimo institucijos Energie-Control Austria organizuotoje konferencijoje „REMIT įgyvendinimas ir jo nuostatų laikymasis“. Konferencijos metu aptarta REMIT reikšmė, taikymo ir įgyvendinimo aspektai, energetikos įmonės pasidalino savo patirtimi laikantis REMIT nuostatų, o nacionalinės reguliavimo institucijos turėjo galimybę dalyvauti atskiroje sesijoje, kurios metu buvo galima aktyviau diskutuoti, užduoti dalyviams, iš kurių buvo ir REMIT rengėjai, aktualius klausimus, susijusius su REMIT įgyvendinimu, ypač dėl numatomų sankcijų už REMIT nuostatų pažeidimus, valstybėms narėms suteikiamų papildomų įgaliojimų vykdant tyrimą pagal REMIT nuostatas. Be to, buvo aptariamas Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros rengiamų antrųjų gairių dėl REMIT 8 straipsnio projektas. 2012 m. liepos 4 d. Briuselyje (Belgijos karalystė) vyko susitikimas su Europos Komisijos atstovais dėl Reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių projekto nuostatų tobulinimo ir ateities perspektyvų tinkamai taikant priimto reglamento nuostatas, su siūlymu stiprinti nacionalinių reguliuotojų vaidmenį dalyvaujant Bendrojo intereso projektų įgyvendinimo procese. 2012 m. liepos 5 d. vyko Ad hoc BEMIP darbo grupės 3-iasis susitikimas elektros ir dujų sektoriuose, kurio metu aptarti pateikti Bendrojo intereso projektai, Europos Komisijos išrinkti konsultantai apžvelgė projektų įvertinimo kriterijus. Komisijos atstovai dalyvavo rengiant ir derinant su kaimyninių šalių reguliuotojais, iki 2013 metų spalio mėn. planuojamą patvirtinti Bendrų Europos infrastruktūros projektų sąrašą. Komisija palaikė šių projektų įtraukimą į Bendrų Europos infrastruktūros projektų sąrašą: • Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės išplėtimo projektą; • Aukštos įtampos liniją Kruonis – Ignalina; • Tarpsisteminę jungtį aukštos įtampos jungtį LitPol Link1; • Tarpsisteminę jungtį aukštos įtampos jungtį LitPol Link2. 2012 m. rugpjūčio 28 d. Briuselyje (Belgija) vyko Energetikos Generalinio direktorato organizuotas susitikimas su valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, ENTSO-E ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, siekiant aptarti nacionalinių reguliavimo institucijų vaidmenį nustatant ir atrenkant bendro intereso projektus pagal ES lygiu nustatytus kriterijus. Susitikimo metu pristatytos bendro intereso projektų atrinkimo ir finansavimo proceso Reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių projekto nuostatos (toliau – Reglamentas). Taip pat buvo pristatomi vertinimo kriterijai bei bendro intereso projektų atrinkimo terminai. ACER atstovai pristatė ACER vaidmenį nustatant bendrą ES mastu projektų sąrašą, jog ACER turėtų veikti kaip moderatorius, užtikrinantis, jog regioninių grupių pateikti bendro intereso projektų sąrašai būtų reitinguojami aiškiai vadovaujantis Reglamente nurodytais kriterijais bei sąnaudų ir naudos analizės (CBA) metodika. Komisijos atstovai nuolat dalyvauja ACER darbo grupėse, kurios veikia kaip patariamasis organas ir kuriose dalyvauja nacionalinių reguliavimo institucijų, Europos Komisijos atstovai. Komisijos atstovai dalyvauja visose keturiose darbo grupėse: Agentūros įgyvendinimo, stebėsenos ir procedūrų darbo grupėje (AIMP WG); Agentūros stebėsenos, vientisumo ir skaidrumo darbo grupėje (AMIT WG); Agentūros elektros darbo grupėje (AEWG); Agentūros dujų darbo grupėje (AGWG). Taip pat dalyvauja sukurtose tikslinėse darbo (angl. task force) grupėse: Didmeninės

137

rinkos stebėsenos; Didmeninės energetikos rinkos ir kitose. Per 2012 metus darbo grupėse buvo svarstomi šie esminiai klausimai: tinklų kodeksų rengimas, ACER rekomendacijų dėl REMIT 8 straipsnio rengimas, dėl bendro intereso projektų, dėl ENTSO-E sąnaudų ir naudos analizės metodikos, dėl TYNDP ir kt. Aktyviai dalyvaujama ir susitikimuose bei darbo grupėse, kur sprendžiami klausimai, susiję su Europos valstybių planuojamų infrastruktūros plėtros projektų pripažinimo strateginiais ir skiriant jiems bendro intereso projektų (angl. projects of common interest) statusą (suteikiantį galimybę pretenduoti į ES fondų paramą), Europos valstybių gamtinių dujų perdavimo sistemų integracija į bendrą ES perdavimo sistemą, jos balansavimu, tarifų harmonizavimu, perdavimo sistemos pajėgumų paskirstymu, bendradarbiavimu tarp nacionalinių reguliavimo institucijų. Komisijos atstovai 2012 metais taip pat dalyvavo Gdanske (Lenkijoje) ir Bratislavoje (Slovakijoje) ERRA organizuotuose Licencijavimo komiteto susitikimuose bei forume dėl išmaniųjų tinklų ir išmaniųjų matavimo prietaisų naudojimo, kur aptarti ir aktualūs atsinaujinančių energijos išteklių sektoriaus reguliavimo aspektai, nagrinėtos elektros energijos rinkos vystymosi tendencijos.

138

12. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

2012 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nauja redakcija išdėstė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatus. 2012 metų pabaigoje Komisijoje dirbo 74 darbuotojai. 2012 m. kovo 1 d. Komisijoje įsteigtas Bendrasis informacijos centras, teikiantis vartotojams informaciją apie jų teises, galiojančius teisės aktus ir jiems prieinamus ginčų sprendimo būdus. Siekiant valdyti korupcijos rizikos veiksnius ir iki įmanomai mažiausio lygio sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę atitinkamose Komisijos veiklos srityse, 2012 m. liepos 25 d. patvirtinta Komisijos kovos su korupcija programa.

12.1. Darbo organizavimas Komisija, įgyvendindama savo misiją – užtikrinti vartotojams energetinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, sudarant lygias veiklos sąlygas visiems rinkos dalyviams, vadovaujasi Komisijos nuostatais, Komisijos darbo reglamentu, įstatymais ir teisės aktais, Komisijos strateginiu veiklos planu bei Komisijos veiklos planu. Kassavaitiniuose Komisijos narių bei skyrių vedėjų pasitarimuose aptariami per savaitę atlikti darbai ir numatomos būsimos užduotys. Pasitarimuose nusprendžiama, kokius klausimus būtina išnagrinėti tvarkomuosiuose Komisijos posėdžiuose, kuriems klausimams nagrinėti būtina organizuoti viešuosius svarstymus, kokia yra oficiali Komisijos pozicija konkrečiu klausimu. Komisijos ir administracijos darbuotojų išanalizuoti klausimai įrašomi į viešojo Komisijos posėdžio darbotvarkę. Uždari Komisijos posėdžiai organizuojami Komisijos vidaus darbo organizavimo klausimais arba tada, kai to reikalauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios konfidencialios informacijos naudojimą. 2012 metais įvyko 44 Komisijos posėdžiai, juose apsvarstyti 383 klausimai ir priimtas 461 nutarimas, iš jų 85 norminiai teisės aktai (metodikos, tvarkos). Stiprinant vartotojų teisių ir teisėtų interesų gynimą, Komisijoje 2012 m. kovo 1 d. įkurtas naujas struktūrinis padalinys – Bendrasis informacijos centras, kurio įsteigimas numatytas III ES energetikos pakete. Bendrasis informacijos centras teikia vartotojams visą reikiamą informaciją apie jų teises, galiojančius teisės aktus ir jiems prieinamus ginčų sprendimo būdus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 696 nauja redakcija išdėstė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatus, taip užtikrinant jų atitikimą Energetikos, Elektros energetikos, Gamtinių dujų, Atsinaujinančių išteklių energetikos, Energijos išteklių rinkos, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymų nuostatoms, patobulinta Komisijos nuostatų struktūra, bendrosios nuostatos, Komisijos tikslai ir funkcijos, teisės, Komisijos veiklos organizavimo reglamentavimas. Komisija, siekdama valdyti korupcijos rizikos veiksnius ir iki įmanomai mažiausio lygio sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę atitinkamose Komisijos veiklos srityse, taip pat užtikrinti skaidresnę ir veiksmingesnę Komisijos veiklą, parengė ir patvirtino Komisijos kovos su korupcija programą (patvirtinta Komisijos pirmininko 2012 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. O1-45), kurioje numatytos priemonės, skirtos ir naudojamos kryptingai įgyvendinti korupcijos prevenciją. Programoje numatomos korupcijos prielaidų ir sąlygų mažinimo bei šalinimo, atsakomybės už korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus įgyvendinimo gairės, kurios taikomos institucijos viduje ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 1747 „Dėl Valstybinės kainų ir

139

energetikos kontrolės komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 30 punktą bei siekiant didinti Komisijos veiklos nuoseklumą ir skaidrumą, 2013 m. vasario 22 d. Komisijos pirmininko įsakymu Nr. O1-19 buvo patvirtinta nauja Komisijos valdymo struktūra, įsteigiant Vidaus audito skyrių.

50 pav. Komisijos grafinė struktūra (nuo 2013 m. vasario 25 d.)


Ataskaitinių metų pabaigoje Komisijoje dirbo 74 darbuotojai: 5 Komisijos nariai (valstybės pareigūnai), 55 valstybės tarnautojai ir 14 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. 2012 metais konkurso būdu į darbą Komisijoje buvo priimta 18 valstybės tarnautojų. Tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybines institucijas buvo perkelti 3 Komisijos valstybės tarnautojai, 4 – tokiu pat būdu perkelti į Komisiją iš kitų įstaigų. Komisijoje ataskaitinių metų pabaigoje dirbo 51 (69 proc.) moteris ir 23 (31 proc.) vyrai. Iš 74 Komisijos darbuotojų 70 turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą (95 proc.). 2012 metų gruodžio mėn. pagal profesinį išsilavinimą Komisijos darbuotojai buvo pasiskirstę taip: - ekonomika 31 (44 proc); - inžinerija 11 (16 proc.); - teisė 17 (24 proc.); - kitas išsilavinimas 11 (16 proc.).

140

51 pav. Komisijos darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą, proc.


5 darbuotojai turi po 2 aukštojo mokslo diplomus, vienas darbuotojas yra apgynęs daktaro disertaciją. 2012 metais Komisija 2 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams suteikė galimybę atlikti praktiką Komisijos Dujų bei Teisės skyriuose.

12.2. Kvalifikacijos kėlimas Komisijos darbuotojai 2012 metais kvalifikaciją kėlė Regioninės energetikos reguliuotojų asociacijos (ERRA, Budapeštas), Florencijos reguliuotojų mokyklos, Floridos universiteto Komunalinių paslaugų tyrimo centro organizuotuose specialių profesinių žinių mokymuose:

„Reguliavimo institucijos vaidmuo energetikos infrastruktūros vystyme. Investicijos ir tinklų veiklos taisyklės: ES ir Rusijos patirtis bei planai“, Florencija;

„Infrastruktūrų reguliavimas ir strategijos“, Florida, Geinsvilis;

„Praktinė lyderystė politinėje aplinkoje“, Florida, Geinsvilis;

„Energetikos politika ir ES teisė“, Florencija;

„Energetikos reguliavimo teisiniai aspektai“, Florencija;

„Energetikos įmonių reguliavimas“, Florencija;

„Įvadas į energetikos sektoriaus reguliavimą“, Budapeštas;

„Elektros energijos rinkos principai“, tarptautinė energetikos reguliuotojų mokykla, Budapeštas.

Komisijos pirmininkė D. Korsakaitė (2013 metais) ir Komisijos pirmininko pavaduotojas D. Janulionis (2012 metais) baigė specializuotus mokymus ir įgijo tarptautinį reguliuotojo sertifikatą – Certificate in International Regulatory Affairs “What Makes a Good Regulator?”. Komisijos teisininkai kėlė kvalifikaciją dalyvaudami Nacionalinės teismų administracijos mokymo centro organizuotose mokymuose, skirtuose Lietuvos administracinio teismo ir apygardų administracinių teismų teisėjams, mokymuose „Daiktinės teisės taikymo aktualijos. Daiktinių teisių gynimo problemos“, „Konstitucinės jurisprudencijos aktualijos“, taip pat dalyvavo konferencijoje „Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai“. Siekiant tobulinti bendruosius įgūdžius bei gebėjimus, Komisijos atstovai dalyvavo mokymuose „Lietuvos valstybės tarnautojų, atstovaujančių Lietuvos interesams ES, kvalifikacijos tobulinimas“, „Sisteminis lyčių lygybės aspekto integravimas valstybės valdyme“.

44 proc.

16 proc.

24 proc.

16 proc.

Ekonomika

Inžinerija

Teisė

Kitas išsilavinimas

141

Komisija sudarė sąlygas atnaujinti žinias taip pat ir finansų, personalo, ryšių su visuomene bei viešųjų pirkimų specialistams. Komisijos darbuotojui, atsakingam už tarptautinių komandiruočių organizavimą, buvo sudarytos sąlygos tobulinti anglų kalbos žinias kursuose. Specialios žinios buvo plečiamos dalyvaujant konferencijose ir seminaruose užsienyje. 2012 metais 34 Komisijos darbuotojai dalyvavo tarptautiniuose seminaruose, konferencijose ir darbo susitikimuose. Komisijos darbuotojai dalyvavo Europos energetikos reguliuotojų tarybos (angl. CEER) generalinės asamblėjos, Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros (angl. ACER) Reguliuotojų valdybos susitikimuose bei ACER elektros ir dujų darbo grupių susitikimuose (Florencijoje, Liublianoje, Madride, Limasolyje, Briuselyje, Varšuvoje). Darbuotojai specialiąsias žinias gilino šiuose renginiuose: - Taline (Estijos Respublika) vykusiame Baltijos šalių infrastruktūrų reguliuotojų forume '2012 ir 13-tame Baltijos šalių elektros rinkos mini forume; - 4-ame Baltijos energetikos rinkos dalyvių aukščiausio lygio susitikime; - Sofijoje (Bulgarijos Respublika) Regioninės energetikos reguliuotojų asociacijos (ERRA) Tarifų komiteto susitikime; - Florencijoje (Italijos Respublika) Roberto Schumano studijų centro, Europos energetikos reguliuotojų tarybos ir Europos Komisijos organizuotoje konferencijoje „Reguliavimo institucijos vaidmuo energetikos infrastruktūros vystyme, investicijos ir tinklų veiklos taisyklės: ES ir Rusijos patirtis bei planai“; - Europos Komisijos organizuotame XXIII Florencijos forume elektros klausimais; - Florencijos reguliuotojų mokyklos organizuotame Europos Sąjungos energetikos teisės ir politikos forume bei Europos elektros reguliuotojų forume; - Gdanske (Lenkijos Respublika) ERRA organizuotame Licencijavimo ir konkurencijos komiteto susitikime bei forume dėl išmaniųjų tinklų ir išmaniųjų matavimo prietaisų naudojimo, - Madride (Ispanijos Karalystė) vykusiame 21–ame Europiniame gamtinių dujų reguliavimo forume; - Bratislavoje (Slovakijos Respublika) ERRA organizuotame Licencijavimo ir konkurencijos komiteto susitikime tema „Elektros energijos rinkų vystymasis“; - Vienoje (Austrijos Respublika) energetikos reguliuotojų seminare ir Lietuvos energetikos reguliavimo patirties pristatyme; - Austrijos energetikos reguliavimo institucijos Energie-Control Austria organizuotoje konferencijoje „Reglamento dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo įgyvendinimas ir jo nuostatų laikymasis“; - Briuselyje (Belgijos Karalystė) Baltijos regiono elektros ir dujų ad hoc darbo grupės susitikime, Europos Komisijos Direktorato Elektros koordinavimo grupės susitikime; - CEER ir Europos Komisijos organizuotoje konferencijoje „2020 metų vizija Europos energetikos vartotojams“; - Energetikos Generalinio direktorato organizuotame susitikime su valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, Europos Komisijos Energetikos Direktorato Elektros koordinavimo grupės susitikime; - Baltijos šalių elektros energijos tinklų sujungimo specialiosios darbo grupės susitikime; 5-ajame BEMIP darbo grupės susitikime; - Kelne (Vokietijos Respublika) vykusioje energetikos sektoriaus technologijų ir sprendimų konferencijoje bei parodoje „Integravimas energetikos sektoriuje“; - Osle (Norvegijos Karalystė) vykusiame Nordic Energy Regulators reguliuotojų forume; - Šiaurės regiono reguliuotojų tarybos atstovų ir elektros rinkos operatoriaus Nord Pool Spot darbo grupės susitikime didmeninės elektros energijos rinkos priežiūros bei rinkos operatoriaus licencijavimo klausimais; - Rygoje (Latvijos Respublika) vykusiame seminare „Gamtinių dujų kainos formavimas bei gamtinių dujų sektoriaus rinkos reguliavimas Europos Sąjungoje“; - Baltijos regioninės iniciatyvos darbo grupių susitikimuose bei 14-ajame Baltijos elektros rinkos mini-forume; - Izmire (Turkijos Respublika) vykusioje kasmetinėje ERRA investicijų konferencijoje;

142

- Londone (Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė) Europos Komisijos Energetikos Generalinio direktorato kartu su Jungtinės Karalystės reguliuotoju (OFGEM) organizuotame 5-ajame Energijos vartotojų forume; - Kutaisyje (Gruzija) vykusiame susitikime su Gruzijos Respublikos Valstybinės energijos ir vandens tiekimo reguliavimo komisijos atstovais. 2012 m. balandžio 5 d. Marupės bei Ligo miesteliuose (Latvijos Respublika) vyko biodujų gamybos ir panaudojimo elektros energijos gamybai išvažiuojamasis seminaras. 2012 m. gegužės 9-10 dienomis Vilniuje vyko Energetikos ministerijos organizuota tarptautinė konferencija „Atsinaujinančių energijos išteklių darni plėtra Lietuvos Europos Sąjungos kontekste“. 2012 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje vyko Energetikos ministerijos kartu su Europos Komisija ir Baltijos Asamblėja organizuota II regioninė BEMIP konferencija „Baltijos energijos rinkos ir jungčių planas: integruoto ir darnaus energetinio regiono link“. Vilniuje vyko konferencija „Užbaigiant ES energijos vidaus rinkos kūrimą iki 2014 m.: Lietuvos atvejis“.

12.3. Strateginio plano vykdymas Komisijos 2012 metų strateginis tikslas – sukurti patikimą, nepriklausomą energetinių sektorių ekonominio reguliavimo sistemą, užtikrinančią energetinių paslaugų kokybę ir prieinamumą vartotojams. 2012 metų strateginis tikslas buvo vertinamas 1 efekto kriterijumi: vidutinio statistinio namų ūkio išlaidų dalis, tenkanti energetinėms paslaugoms įsigyti (proc. nuo vidutinio statistinio namų ūkio disponuojamų pajamų). Komisijos strateginiame veiklos plane numatyta, kad vidutinio statistinio namų ūkio išlaidų dalis, tenkanti energetinėms paslaugoms įsigyti, neviršys 16 proc. 2012 m. gruodžio mėn. duomenimis, vidutinio statistinio namų ūkio išlaidų dalis, tenkanti energetinėms paslaugoms įsigyti (proc. nuo vidutinio statistinio namų ūkio disponuojamų pajamų), buvo 11 proc. Kriterijus įvykdytas 131 proc. Komisijos vadovybė ir padalinių vadovai kiekvienų metų rudenį renkasi į strateginę sesiją, kurios metu aptaria įgyvendintus tikslus ir numato būsimas užduotis. 2012 m. spalio 22–23 dienomis vykusios strateginės sesijos metu buvo pakoreguotas Komisijos strateginis tikslas ir 2013–2015 metams numatyta: Užtikrinti ilgalaikę ir efektyvią energetinių sektorių nepriklausomo reguliavimo sistemą. Siekiant objektyviau įvertinti Komisijos strateginių tikslų pasiekimo lygį, nuo 2013 metų Komisija strateginį tikslą vertins 3 efekto kriterijais.

143

50 lentelė. Informacija apie 2012 metų Komisijos strateginio veiklos plano

tikslų įgyvendinimą

Institucijos tikslo pavadinimas

Informacija apie tikslo įgyvendinimą (pagal priemonių eiliškumą)

Integruotis į ES reguliavimo sistemą

ir siekti efektyvios

Komisijos veiklos.

• Vadovaujantis naujos redakcijos Energetikos įstatymo 8 straipsnio 14 ir 15 dalimis, nuo 2012 metų Komisijos programos, vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą, finansuojamos iš Komisijos pajamų, gautų iš energetikos įmonių pervedamų įmokų, apskaičiuotų pagal atskirų energetikos sektorių metines energijos perdavimo ir (ar) skirstymo veiklų pajamas. Siekiant užtikrinti efektyvią Komisijos veiklą, rengiamas metinis veiklos planas. Komisijos struktūrinių padalinių vadovai rengia ketvirtines Komisijos veiklos plano ataskaitas, kur yra įvertinami pasiekti rezultatai, nurodomos priežastys neįvykdžius numatytų priemonių. • Komisija nuolat informuoja visuomenę apie priimamus sprendimus: 2012 metais buvo parengti ir išplatinti 389 informaciniai pranešimai, iš jų 129 dėl energetikos sektoriaus reguliavimo sąlygų. Taip pat reguliariai organizuojami susitikimai su žiniasklaidos priemonių atstovais, rengiamos spaudos konferencijos. • 2012 metais Komisija parengė investicijų projektą „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos informacinės sistemos sukūrimas“, apimsiantį interneto svetainės su šilumos kainų ir kitų duomenų grafiniu atvaizdavimu, intraneto svetainės, dokumentų valdymo sistemos sukūrimą. Informacinės sistemos sukūrimas leis užtikrinti efektyvesnį Komisijos darbo organizavimą ir kokybišką vartotojų aptarnavimą. • 2012 metais įvyko 44 Komisijos posėdžiai, juose apsvarstyti 383 klausimai ir priimtas 461 nutarimas. • Komisija parengė 2011 metų veiklos ataskaitą, ją paskelbė savo interneto svetainėje ir pateikė Respublikos Prezidentui, Seimui bei Vyriausybei. Seimo Ekonomikos komitetas pritarė Komisijos veiklos ataskaitai. • Komisija parengė ir pateikė Europos Komisijai Lietuvos Respublikos elektros energijos ir gamtinių dujų rinkų metinę ataskaitą. • Komisija Europos Sąjungos (ES) reikalų koordinavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir priemonėmis dalyvavo pagal savo kompetenciją nagrinėjant ES Tarybos Generalinio sekretoriato platinamus dokumentus, derinant ministerijų ir kitų valstybės institucijų parengtas pozicijas, teikė išvadas dėl ES teisės aktų projektų nuostatų, pasiūlymus rengiamai Lietuvos pozicijai. 2012 metais nagrinėtos Tarybos išvados dėl atsinaujinančių išteklių energetikos, reglamentų projektai dėl apyvartinių taršos leidimų, transeuropinės energetikos infrastruktūros, jos finansavimo ir svarbiausių projektų atrankos kriterijų, energijos mokesčių direktyvos projektas, sprendimo dėl keitimosi energetikos srities informacija su trečiosiomis šalimis projektas, komunikatai dėl ES vandens išteklių ir Europos energijos vidaus rinkos perspektyvos ir kt.). • Komisijos nariai ir specialistai dalyvavo ES Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (Agentūra) Reguliuotojų valdybos ir darbo grupių veikloje. Aktyviai prisidėta prie bendrųjų Agentūros nuomonių pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamente (EB) Nr. 713/2009 ir kituose trečiojo energetikos paketo dokumentuose numatytą kompetenciją rengimo ir derinimo. • Komisija aktyviai bendradarbiavo su ES institucijomis trečiojo energetikos paketo nuostatų praktinio įgyvendinimo Lietuvoje klausimais. Susitikimuose su Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato atstovais aptartas veiklų atskyrimas energetikos srities įmonėse, bendradarbiauta su kitomis Lietuvos institucijomis teikiant informaciją Europos Komisijai apie galimus ES teisės pažeidimo Lietuvoje atvejus. • Komisijos nariai ir specialistai dalyvavo specializuotų energetikos srities regioninių organizacijų aktualiuose susitikimuose ir diskusijose dėl ES bendros energijos rinkos kūrimo, Lietuvos institucijų organizuotose renginiuose ir pasitarimuose energetikos klausimais.

Užtikrinti prognozuojamą ir

skaidrią verslo aplinką energetikos

bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

sektoriuose.

• Komisija elektros energetikos sektoriuje reguliavimą taiko virš 200 ūkio subjektų atžvilgiu, gamtinių dujų sektoriuje – 6, šilumos sektoriuje – 61, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektoriuje – 75 ūkio subjektų atžvilgiu. • Komisijos sprendimai 2012 m. sąnaudų apskaitos ir kainodaros priežiūros srityje įgalino vartotojus sutaupyti daugiau kaip 230 mln. Lt. • Komisija, vykdydama rinkos priežiūros funkciją ir siekdama, kad rinkos dalyviai disponuotų patikima informacija, renka, apibendrina duomenis ir teikia ketvirtines bei metines gamtinių dujų rinkos ir elektros energijos rinkų stebėsenos ataskaitas. 2012 metais taip pat parengta ir paskelbta Gamtinių dujų tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją ataskaita už 2011 metus ir Ataskaita dėl teisės naudotis gamtinių dujų tinklais sąlygų įgyvendinimo. • Ugdant rinkos dalyvių kompetenciją energetikos srityje ir atsižvelgiant į viešoje erdvėje vykstančias diskusijas 2012 metais buvo parengtos ir paskelbtos 7 viešosios konsultacijos aktualiais teisės aktų taikymo klausimais.

144

• 2012 metais Komisija parengė investicijų projektą „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenų surinkimo ir analizės informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ (toliau – DSAIS). Informacinė sistema bus skirta surinkti duomenis iš reguliuojamų ūkio subjektų bei keistis informacija, kas leis efektyviau taikyti šiuolaikinius matematinius modeliavimo metodus, atsirastų galimybės kaupti bei operuoti duomenimis, kurie yra elektroninėje formoje, ir perskirstyti Komisijos žmogiškuosius išteklius. • 2012 metais Komisija pradėjo ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (toliau - LRAIC) apskaitos modelio įgyvendinimą elektros energijos sektoriuje. 2013 m. sausio 29 d. Komisija pasirašė sutartį su UAB „PricewaterhouseCoopers“ dėl LRAIC apskaitos modelio kūrimo. • 2012 metais Komisija posėdžiuose priėmė 461 nutarimą, iš jų 85 norminiai teisės aktai (metodikos, tvarkos), 219 nutarimai dėl kainų ir tarifų, 78 nutarimai dėl energetikos įmonių investicijų derinimo, 16 nutarimų dėl licencijų išdavimo, pakeitimo ar panaikinimo. • 2012 metais Komisija pradėjo organizuoti skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus gamintojams, iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminantiems elektros energiją. Iš viso paskelbti 8 aukcionai pagal skirtingus jėgainių technologijų tipus ir technologinius pajėgumus. Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionai organizuojami pagal Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus, kuriuos Komisija nauja redakcija išdėstė 2012 metais.

Pagal Komisijos kompetenciją

užtikrinti energijos ir geriamojo vandens vartotojų teisių ir teisėtų interesų

apsaugą

• 2012 m. kovo 1 d. įsteigtas Bendrasis informacijos centras, teikiantis vartotojams visą reikiamą informaciją apie jų teises, galiojančius teisės aktus, o kilus ginčui – apie galimus sprendimo būdus. Būtinybė stiprinti vartotojų teises ir teisėtų interesų gynimą, t. y. energetinių paslaugų vartotojų informavimo apie jų teises, galiojančius teisės aktus ir jiems prieinamus ginčų sprendimo būdus, numatyta Trečiajame ES energetikos pakete, Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymuose. Nuo 2012 metų spalio mėn. į Komisiją vartotojai gali kreiptis bendruoju informacijos telefonu. • Komisija nuolat teikia konsultacijas energetikos temomis rašantiems žurnalistams (pvz. apie elektros energijos, gamtinių dujų, atsinaujinančių energijos išteklių kainodarą, skatinimo kovotų paskirstymo aukcionų procedūrą ir kt.). • Siekiant sukurti interaktyvią duomenų bazę, suteikiančią galimybę energijos paslaugų vartotojui Komisijos tinklalapyje greitai ir patogiai surasti suprantamą ir palyginamą informaciją, 2012 metais Komisija parengė investicijų projektą „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos informacinės sistemos sukūrimas“. Projektas apima interneto svetainę su šilumos kainų ir kitų duomenų grafiniu atvaizdavimu, intraneto svetainę, dokumentų valdymo sistemą. Informacinė sistema padės užtikrinti kokybišką informacijos pateikimą vartotojui ir efektyvų Komisijos darbo organizavimą. • Skatinant energetikos bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuose geriausią įmonių valdymo patirties ir atsakingo verslo praktiką, Komisija vykdo ūkio subjektų veiklos priežiūrą bei atlieka patikrinimus. 2012 metais Komisija atliko 5 planinius tikslinius ir 2 neplaninius ūkio subjektų veiklos patikrinimus. • 2012 metais Komisija gavo 872 vartotojų skundus ir prašymus, jie buvo išnagrinėti ir vartotojams pateikti išsamūs raštiški atsakymai. Ne teisme tvarka išnagrinėti 3 skundai. • Komisija atliko besikreipiančių interesantų anoniminę apklausą. Rezultatai parodė, kad didžioji dauguma interesantų teigiamai vertina aptarnavimo Komisijoje kokybę: 51 proc. respondentų nurodė, kad į rūpimus klausimus buvo atsakyta kvalifikuotai, 47 proc. – pakankamai kvalifikuotai ir tik 2 proc. nebuvo patenkinti gauto atsakymo turinio išsamumu.


Strateginio veiklos plano programos vykdymo 2012 metais rezultatai pagal 2012–2014 metų strateginio veiklos plano vertinimo kriterijus pateikti lentelėje.

145

51 lentelė.2012 metų strateginio veiklos plano vykdymas pagal vertinimus kriterijus

Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės 2012 m.

Planas Įvykdyta Įvykdymo proc.

Tikslas 1: Integruotis į ES reguliavimo sistemą ir siekti efektyvios Komisijos veiklos

TVK: Gerai vertinančių Komisijos aptarnavimo kokybę vartotojų skaičius (proc. nuo apklaustų asmenų, besikreipusių į Komisiją)

< 50 proc. 91 proc. 182 proc.2

UVK: Parengta ir viešai paskelbta metinė veiklos ataskaita 1 1 100 proc.

UVK: Metinio Komisijos veiklos plano priemonių įgyvendinimas (proc. nuo planuotų priemonių)

100 proc. 97 proc. 97 proc.3

UVK: Įdiegtos bendros licencijuojamų įmonių finansinių ir ekonominių duomenų informacinė sistemos dalis (proc.)


UVK: Parengtos ir pateiktos Europos institucijoms reguliuojamų sektorių stebėsenos ataskaitos, suderintos pozicijos (parengtos nuomonės) per Lietuvos narystės ES informacinę sistemą (LINESIS) (proc. nuo privalomų teikti ataskaitų ir pateiktų derinti pozicijų)

100 proc. 100 proc. 100 proc.

UVK: Komisijos darbuotojų dalyvavimas privalomuose ACER rengiamuose susitikimuose (proc. nuo posėdžių skaičiaus)


Tikslas 2: Užtikrinti prognozuojamą ir skaidrią verslo aplinką energetikos bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotakų tvarkymo sektoriuose

TVK: Nepriklausomų elektros energijos tiekėjų mažmeninės rinkos dalis proc. (rinką vertinant pagal patiektos elektros energijos kiekį)

35 proc. 49,50 proc. 141 proc.

TVK: Nepriklausomų šilumos gamintojų rinkos dalis proc. (rinką vertinant pagal patiektos į tinklą šilumos kiekį)


UVK: Suteiktų viešųjų konsultacijų skaičius (proc. nuo visų gautų kreipimųsi)


UVK: Parengta teisės aktų ir teisės aktų pakeitimų projektų proc. nuo metiniame teisės aktų rengimo plane suplanuotų teisės aktų skaičiaus


UVK: Parengta ir viešai paskelbta atskirų energetinių sektorių stebėsenos ketvirtinė ataskaita

8 8 100 proc.

UVK: Licencijuotų energetikos bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių atitikimas technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo rodikliams (proc. nuo visų licencijuotų įmonių)

< 90 proc. Duomenys

bus skelbiami liepos mėn.

-

Tikslas 3: Pagal Komisijos kompetenciją užtikrinti energijos ir geriamojo vandens vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą

TVK: Vartotojų, pasitikinčių Komisija, kaip vartotojų interesus ginančia institucija, skaičius (proc. nuo apklaustų asmenų, besikreipusių į Komisiją)


UVK: Vartotojų, žinančių, kokiais klausimais galima kreiptis ir kokias problemas gali išspręsti Komisija, skaičius (proc. nuo apklaustų asmenų, besikreipusių į Komisiją)


UVK: Atlikta licencijuotų įmonių veiklos patikrinimų (proc. nuo metiniame patikrinimų plane suplanuotų patikrinimų)


UVK: Pagal Komisijos kompetenciją išnagrinėta energijos ir geriamojo vandens vartotojų skundų bei atsakyta į paklausimus (proc. nuo visų gautų skundų ir paklausimų)



2 Komisija 2012 m. rugsėjo 3 d.– spalio 31 d. atliko Komisijos interesantų aptarnavimo kokybės tyrimą. Apibendrinus pateiktus duomenis matyti, kad

Komisijos nustatytas interesantų priėmimo laikas yra patogus 98 proc. apklausos dalyvių. Komisijos pateikiama informacija interesantams rūpimais

klausimais yra aiški – 95 proc. užpildžiusiųjų anketas Komisijos pateikiamos informacijos aiškumą vertina gerai ir labai gerai. 80 proc. apklausos dalyvių patvirtino, kad jų klausimų sprendimas Komisijoje nebuvo atidėliojamas, t.y. išspręstas greičiau nei per 30 dienų ir dažniausiai (92 proc.)

interesantai buvo informuojami apie veiksmus, kurių imasi Komisija, spręsdama jų klausimus. 3 Neįgyvendinta 12 metinio Komisijos veiklos plano priemonių dėl laiku negautos reikalingos informacijos arba žmogiškųjų išteklių trūkumo. Neatlikti darbai suplanuoti 2013 metų veiklos plane. 4 Komisija 2012 m. IV ketvirtį suderino investicijų projektą „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Duomenų surinkimo ir analizės

informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“. 2013 m. sausio 22 d. paskelbtas viešasis pirkimas techninei specifikacijai parengti, 2013 m. vasario 6 d. paskelbtas Duomenų surinkimo ir analizės informacinės sistemos projektavimo ir techninės priežiūros paslaugų viešasis pirkimas. 5 Iki 2012 m. gegužės 1 d. Komisija buvo finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, dėl ribotų finansinių išteklių nebuvo užtikrintas tinkamas

atstovavimas tarptautinėse organizacijose. 6 Atsižvelgiant į tai, kad, praktiškai įgyvendinant naujai įsigaliojusius įstatymus ir kitus teisės aktus, kilo papildomas, nenumatytas pirminėje teisės

aktų įgyvendinimo analizės stadijoje, poreikis reglamentuoti naujai atsiradusius santykius ir apibrėžti Komisijos funkcijų įgyvendinimo procedūras,

dalies planuotų priimti teisės aktų parengimas buvo atidėtas. 7 Komisija atlikto interesantų aptarnavimo kokybės tyrimą. Rezultatai parodė, kad 51 proc. respondentų Komisijos pateiktus atsakymu įvertino kaip

kvalifikuotus, 47 proc. -kaip pakankamai kvalifikuotus. Tyrimo metu buvo teiraujamasi apklausos dalyvių nuomonės, ar asmeninės pažintys, neoficialus atlygis, paskatinimas galėtų turėti įtakos Komisijos sprendimams jų pateiktais klausimais. Iš visų apklausoje dalyvavusiųjų, 56 proc.

atsakė, kad tai neturėtų įtakos. 8 Komisija atlikto interesantų aptarnavimo kokybės tyrimą. Rezultatai parodė, kad 28 proc. apklaustųjų į klausimą apie iš Komisijos gautos informacijos aiškumą jiems rūpimais klausimais vertina labai gerai, 67 proc. – gerai. Komisijos interneto tinklapyje pateikiamos informacijos

prieinamumą ir naudojimosi paprastumą 21 proc. interesantų įvertino labai gerai, 70 proc. – gerai.

146

12.4. Finansavimas ir lėšų panaudojimas

Komisija 2012 metais vykdė programą „Energetikos ir geriamojo vandens sektorių kainų reguliavimas bei rinkos priežiūra”. Šiai programai vykdyti Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu Komisijai buvo skirta 4832,0 tūkst. Lt asignavimų. Nuo 2012 m. gegužės mėn. Komisija nenaudojo iš valstybės biudžeto skirtų asignavimų. Komisijos programa nuo gegužės mėn. finansuojama iš Komisijos pajamų, gautų Energetikos įstatymo (nauja redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.) 8 str. 15 dalyje nustatyta tvarka.

Komisijos asignavimų planas, įskaitant patikslinimus, 2012 metams buvo 5067,0 tūkst. Lt, iš jų panaudota 98 proc.

2012 metais Komisija baigė vykdyti du projektus (pradžia 2010 metais), finansuojamus iš Europos socialinio fondo:

2010 m. vasario 25 d. buvo pasirašyta sutartis su Europos socialinio fondo agentūra dėl

projekto „Piliečių aptarnavimo gerinimas Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės

komisijoje“ vykdymo, finansuojamo iš Europos socialinio fondo lėšų ir Lietuvos valstybės

biudžeto lėšų, kurios įtrauktos į Vidaus reikalų ministerijai skirtus biudžeto asignavimus.

Projekto įgyvendinimo pabaiga – 2012 m. vasario 25 d.

2010 m. kovo 31 d. buvo pasirašyta sutartis su Europos socialinio fondo agentūra dėl

projekto „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos valstybės pareigūnų,

valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kvalifikacijos tobulinimas“,

finansuojamo iš Europos socialinio fondo lėšų, kurios įtrauktos į Vidaus reikalų ministerijai

skirtus biudžeto asignavimus. Projekto įgyvendinimo pabaiga – 2012 m. sausio 31 d.

Pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kvalifikacijai kelti įvairiuose kursuose, seminaruose, konferencijose Lietuvos ir užsienio valstybių renginiuose buvo išleista 163,0 tūkst. Lt.

Komisija yra 2 tarptautinių organizacijų – Regioninės energetikos reguliuotojų asociacijos (ERRA) ir Europos energetikos reguliuotojų tarybos (CEER) narė. 2012 metais šių organizacijų funkcionavimui buvo sumokėta 135,3 tūkst. Lt narystės mokesčių.

2012 m. gruodžio 31 d. Komisijos balanse buvo 359,3 tūkst. Lt balansinės vertės ilgalaikio materialiojo turto; 16,1 tūkst. Lt – nematerialiojo turto; atsargų – 0,5 tūkst. Lt.

147

52 lentelė. 2011–2013 metais Komisijai skirtų asignavimų planas ir lėšų panaudojimas (tūkst. Lt)

Eil. Nr.

Išlaidų pavadinimas

2011 m. asignavimų

planas, įskaitant

patikslinimus

Panaudota asignavimų

(kasinės išlaidos) 2011 m.

2012 m. asignavimų

planas, įskaitant

patikslinimus

Panaudota asignavimų

(kasinės išlaidos) 2012 m.

2013 m. patvirtintas asignavimų

planas

1. Išlaidos iš viso: 3166,0 3163,1 5067,0 4941,3 9330,0

Iš jų:

1.1. Darbo

užmokestis 1885,0 1885,0 2488,0 2437,6 3900,0

1.2. Socialinio

draudimo įmokos 606,9 606,9 765,2 758,8 1226,0

1.3. Prekės ir

paslaugos 527,4 525,7 1319,1 1297,7 2254,2

1.4. Dotacijos 13,0 12,1 135,4 135,3 92,0

1.5. Socialinės išmokos

(pašalpos) 118,7 118,4 74,3 53,4 57,8

1.6. Materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimas

15,0 15,0 285,0 258,5 1800,0


53 lentelė. Komisijos valstybės pareigūnų, tarnautojų ir darbuotojų bruto darbo užmokestis su

priedais ir priemokomis


2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Komisijos narys 5.452,13 4.545,90 4858,67 4620,49

Administracijos direktorius - - 5738,11 5754,29

Departamento direktorius - - - 5775,77

Departamento skyriaus vedėjas

- - - 4301,79

Savarankiško skyriaus vedėjas

4.721,71 4.500,02 4534,16 4728,47

Savarankiško skyriaus ved. pav.

4.226,63 3.722,89 3684,15 4002,00

Patarėjas (skyriaus) - - 4054,33 4452,86

Vyr. specialistas 3.170,01 2.966,22 2971,44 3162,28

Vyresn. specialistas 2.489,57 1.783,70 1767,50 1946,25

148

13. KOMISIJOS NUTARIMAI

13.1. Norminiai teisės aktai

1. 2012-01-27 Nr. O3-6 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl šilumos kainų nustatymų metodikos“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.15-684);

2. 2012-01-27 Nr. O3-7 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-233 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.15-685);

3. 2012-01-27 Nr. O3-13 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-230 „Dėl biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.15-686);

4. 2012-02-06 Nr. O3-23 „Dėl elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo 2012 metams“ (Žin., 2012, Nr.18-844);

5. 2012-02-28 Nr. O3-46 „Dėl Baltpool UAB Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamento derinimo“;

6. 2012-03-02 Nr. O3-48 „Dėl reikalavimų gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklėms patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr.29-1384);

7. 2012-03-19 Nr. O3-50 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. O3-157 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje taisyklių patvirtinimo“ ir jį keitusio nutarimo pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2012, Nr.34-1697);

8. 2012-03-19 Nr. O3-51 „Dėl Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo dokumentų, duomenų ir informacijos pateikimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr.34-1698);

9. 2012-03-19 Nr. O3-66 „Dėl Prekybos gamtinėmis dujomis priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr.34-1699);

10. 2012-03-19 Nr. O3-69 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-175 „Dėl Elektros energijos rinkos kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.34-1700);

11. 2012-04-10 Nr. O3-79 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. O3-350 „Dėl Viešojo konsultavimosi dėl energetikos veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;

12. 2012-04-11 Nr. O3-85 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. O3-75 „Dėl ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 44-2196);

13. 2012-04-11 Nr. O3-87 „Dėl sąnaudų apskaitos modelio elektros energetikos sektoriuje“ (Žin., 2012, Nr. 45-2215);

14. 2012-04-11 Nr. O3-90 „Dėl Gamtinių dujų įmonių teikiamų paslaugų patikimumo ir kokybės rodiklių, jų įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 45-2216);

15. 2012-05-14 Nr. O3-106 ,,Dėl keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją didžiausių tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo” (Žin., 2012, Nr. 56-2819);

16. 2012-05-28 Nr. O3-120 ,,Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m.

sausio 29 d. nutarimo Nr. O3-6 „Dėl energetikos įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio

pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo” (Žin., 2012, Nr. 62-3160);


liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 „Dėl karšto vandens kainos nustatymo metodikos“

pakeitimo” (Žin., 2012, Nr. 67-3459);


birželio 11 d. nutarimo Nr. O3-75 „Dėl elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų

kokybės reikalavimų“ pakeitimo” (Žin., 2012, Nr.67-3458);

19. 2012-06-08 Nr. O3-135 ,,Dėl rinkų tyrimo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2012, Nr.67-3460);

149


liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-175 „Dėl elektros energijos rinkos kainos nustatymo metodikos

patvirtinimo“ pakeitimo” (Žin., 2012, Nr.67-3461);


spalio 4 d. nutarimo Nr. O3-202 „Dėl šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų

tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo” (Žin., 2012, Nr.67-3462);


rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. O3-132 „Dėl piniginių baudų skyrimo ir jų dydžių nustatymo

taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo” (Žin., 2012, Nr.107-5455);

23. 2012-06-18 Nr. O3-149 ,,Dėl reikalavimų gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriaus

rengiamai atitikties programai patvirtinimo” (Žin., 2012, Nr.69-3583);

24. 2012-06-18 Nr. O3-155 ,,Dėl energetikos įmonių reguliuojamos veiklos priežiūros tvarkos

aprašo patvirtinimo” (Žin., 2012, Nr.69-3584);

25. 2012-06-18 Nr. O3-156 Dėl elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo pradžios (Žin., 2012, Nr.69-3585);


gegužės 5 d. nutarimo Nr. O3-19 „Dėl Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo

metodų patvirtinimo“ pakeitimo”;


liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-233 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant

atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo” (Žin.,

2012, Nr.72-3778);

28. 2012-07-05 Nr. O3-178 ,,Dėl Reikalavimų naudojimosi gamtinių dujų perdavimo sistema

taisyklėms ir naudojimosi gamtinių dujų skirstymo sistema taisyklėms patvirtinimo” (Žin.,

2012, Nr.82-4331);

29. 2012-07-09 Nr. O3-179 ,,Dėl šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir

sąlygų aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m.

birželio 8 d. nutarimu Nr. O3-142, korektūros klaidos ištaisymo ir pakeitimo” (Žin., 2012,

Nr. 82-4332);

30. 2012-07-27 Nr. O3-200 ,,Dėl elektros energijos sisteminių paslaugų kainos nustatymo

metodikos patvirtinimo” (Žin., 2012, Nr.91-4771);

31. 2012-07-27 Nr. O3-203 ,,Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. O3-163 „Dėl Elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo pavyzdinės formos patvirtinimo“ pakeitimo” (Žin., 2012, Nr.93-4842);

32. 2012-09-07 Nr. O3-217 „Dėl Komisijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. O3-132 „Dėl Piniginių baudų skyrimo ir jų dydžių nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.107-5455);

33. 2012-09-07 Nr. O3-218 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. O3-75 ,,Dėl Ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.107-5456);

34. 2012-09-07 Nr. O3-219 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. O3-201 „Dėl Nepriklausomų šilumos gamintojų pripažinimo nereguliuojamaisiais tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr. 107-5457);

35. 2012-09-07 Nr. O3-220 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. O3-400 „Dėl prašymo išduoti, pakeisti, patikslinti licenciją, išduoti licencijos dublikatą, sustabdyti licencijos galiojimą, pratęsti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą formos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.107-5458);

36. 2012-09-14 Nr. O3-229 „Dėl elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr.108-5509);

37. 2012-09-14 Nr. O3-248 Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-235 „Dėl Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2012, Nr.108-5510);

38. 2012-09-14 Nr. O3-249 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-317 „Dėl elektros energijos supirkimo kainų iš bendrų šilumos ir

150

elektros energijos gamintojų 2012 metams nustatymo“ korektūros klaidos ištaisymo“ (Žin., 2012, Nr.108-5511);

39. 2012-09-14 Nr. O3-250 „Dėl AB „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo sistemos

balansavimo taisyklių derinimo“ (Žin., 2012, Nr.108-5512);

40. 2012-09-19 Nr. O3-251 „Dėl Reikalavimų rekomendacijoms, susijusioms su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems reikalavimams, patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr.110-5626);

41. 2012-09-19 Nr. O3-252 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninių elektros energijos kainų diferencijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr.110-5627);

42. 2012-09-19 Nr. O3-253 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. O3-155 ,,Dėl Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.111-5667);

43. 2012-09-21 Nr. O3-255 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. O3-139 „Dėl Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.111-5668);

44. 2012-09-21 Nr. O3-256 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. O3-187 „Dėl Gamtinių dujų naujų vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.111-5669);

45. 2012-09-21 Nr. O3-263 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-229 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.111-5673);

46. 2012-09-27 Nr. O3-270 „Dėl Energijos išteklių biržos reglamento tvirtinimo“ (Žin., 2012,

Nr.113-5781);

47. 2012-09-28 Nr. O3-274 „Dėl Elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų“ (Žin., 2012, Nr.115-5855);

48. 2012-09-28 Nr. O3-275 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr.O3-106 „Dėl gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.115-5856);

49. 2012-09-28 Nr. O3-278 „Dėl minimalių elektros energijos persiuntimo patikimumo lygių nustatymo“ (Žin., 2012, Nr.115-5857);

50. 2012-09-28 Nr. O3-279 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr.115-5858);

51. 2012-09-28 Nr. O3-280 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. O3-199 „Dėl Visuomeninių elektros energijos kainų, visuomeninio tiekimo paslaugos kainos ir jos viršutinės ribos nustatymo metodikos“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.115-5859);

52. 2012-09-28 Nr. O3-282 „Dėl elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo 2013 metams“ (Inf. pr., 2012, Nr.79-698);

53. 2012-09-28 Nr. O3-283 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. O3-350 „Dėl Viešojo konsultavimosi dėl energetikos veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.115-5860);

54. 2012-10-09 Nr. O3-291 „Dėl elektros energijos sisteminių paslaugų kainos 2013 metams nustatymo“ (Žin., 2012, Nr.118-5972);

55. 2012-10-09 Nr. O3-292 „Dėl elektros energijos rinkos kainos 2013 metams nustatymo“ (Žin., 2012, Nr.82-712);

56. 2012-10-09 Nr. O3-294 „Dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.118-5973);

57. 2012-10-16 Nr. O3-298 „Dėl elektros energijos supirkimo kainų iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų 2013 metams nustatymo“ (Žin., 2012, Nr.122-6178);

58. 2012-10-16 Nr. O3-299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2013 metams nustatymo“ (Žin., 2012, Nr.122-6179);

151

59. 2012-10-16 Nr. O3-308 „Dėl Taikinamojo tarpininkavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr.122-6187);

60. 2012-10-16 Nr. O3-316 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. O3-86 „Dėl Komisijos Rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo patvirtinimo“ pakeitimo“;

61. 2012-10-19 Nr. O3-317 „Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams“;

62. 2012-10-26 Nr. O3-329 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. O3-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.130-6604);

63. 2012-10-26 Nr. O3-341 „Dėl Elektros energijos perdavimo paslaugos kainų, tarifų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“ (Žin., 2012, Nr.126-6382);

64. 2012-10-26 Nr. O3-342 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį keitusių nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2012, Nr.126-6383);

65. 2012-11-09 Nr. O3-353 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. O3-106 „Dėl Karšto vandens kainos nustatymo metodikos“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.132-6752);

66. 2012-11-22 Nr. O3-385 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. O3-263 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-229 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ korektūros klaidos ištaisymo“;


spalio 16 d. nutarimo Nr. O3-299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų

2013 metams nustatymo“ korektūros klaidos ištaisymo (Žin., 2012, Nr.150-7718);


rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. O3-279 ,,Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros

energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012,

Nr.152-7819);


spalio 16 d. nutarimo Nr. O3-299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų

2013 metams nustatymo“ pakeitimo (Žin., 2012, Nr.152-7821);

70. 2012-12-21 Nr. O3-425 ,,Dėl UAB GET Baltic Prekybos gamtinių dujų biržoje reglamento

derinimo“ (Žin., 2012, Nr.154-7964);

71. 2012-12-21 Nr. O3-431 ,,Dėl Naudojimosi gamtinių dujų gavybos tinklais tvarkos aprašo

patvirtinimo” (Žin., 2012, Nr.154-7970);

72. 2012-12-21 Nr. O3-432 ,,Dėl Naudojimosi gamtinių dujų laikymo saugyklose ir gamtinių dujų

laikymo vamzdynuose paslaugomis kriterijų aprašo patvirtinimo”(Žin., 2012, Nr.154-7971)“;

73. 2012-12-21 Nr. O3-433 ,,Dėl Reikalavimų naudojimosi suskystintų gamtinių dujų terminalu taisyklėms patvirtinimo” (Žin., 2012, Nr.154-7972;

74. 2012-12-28 Nr. O3-455 ,,Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-229 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo” (Žin., 2012, Nr.154-7979);

13.2. Individualūs teisės aktai

75. 2012-01-26 Nr. O3-1 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės tarybos akcinei bendrovei „Požeminiai darbai“ nustatytų šilumos kainos dedamųjų“;

76. 2012-01-27 Nr. O3-2 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ šilumos kainos dedamųjų“;

77. 2012-01-27 Nr. O3-3 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Prienų energija“ Trakų padalinio šilumos kainos dedamųjų“;

152

78. 2012-01-27 Nr. O3-4 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Plungės bioenergija“ šilumos gamybos kainos dedamųjų“;

79. 2012-01-27 Nr. O3-5 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Tauragės šilumos tinklų šilumos kainos dedamųjų ir valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2012–2014 metams“;

80. 2012-01-27 Nr. O3-8 „Dėl šilumos tiekimo licencijos uždarajai akcinei bendrovei „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ galiojimo panaikinimo“;

81. 2012-01-27 Nr. O3-9 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės uždarajai akcinei bendrovei Joniškio butų ūkiui nustatytų šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų“;

82. 2012-01-27 Nr. O3-10 „Dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“;

83. 2012-01-27 Nr. O3-11 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai nustatymo“;

84. 2012-01-27 Nr. O3-12 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Ignalinos šilumos tinklų šilumos kainos dedamųjų ir valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano“;

85. 2012-01-27 Nr. O3-14 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ 2005 – 2011 metų investicijų“;

86. 2012-01-27 Nr. O3-15 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. O3-46 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdos padalinio investicijų“ pakeitimo“;

87. 2012-01-27 Nr. O3-16 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdos padalinio 2009 – 2012 metų investicijų“;

88. 2012-01-27 Nr. O3-17 „Dėl Valstybinės kainų ir eneregtikos kontrolės komisijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. O3-270 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ 2010–2015 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ papildymo“;

89. 2012-01-27 Nr. O3-18 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ 2012 metų investicijų“;

90. 2012-01-27 Nr. O3-19 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. O3-192 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių šilumos tinklai“ investicijų, iš dalies finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų“ pakeitimo“;

91. 2012-01-27 Nr. O3-20 „Dėl UAB „Raseinių šilumos tinklai“ 2011 – 2013 metų investicijų“;

92. 2012-01-27 Nr. O3-21 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. O3-319 „Dėl UAB „Raseinių šilumos tinklai“ 2010 metų investicijų ir antrosios bazinės šilumos kainos galiojimo laikotarpiu (2007 m. – 2009 m.) faktiškai atliktų investicijų“ pakeitimo“;

93. 2012-01-27 Nr. O3-22 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. O3-320 „Dėl UAB „Raseinių šilumos tinklai“ 2010–2013 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo“;

94. 2012-02-06 Nr. O3-24 „Dėl Komisijos 2012-2014 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“;

95. 2012-02-17 Nr. O3-25 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“;

96. 2012-02-17 Nr. O3-26 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Skuodo šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“;

97. 2012-02-17 Nr. O3-27 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Skuodo šiluma““;

98. 2012-02-17 Nr. O3-28 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“;

99. 2012-02-17 Nr. O3-29 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Akmenės energija“ nustatymo“;

100. 2012-02-17 Nr. O3-30 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Kretingos šilumos tinklų šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“;

101. 2012-02-17 Nr. O3-31 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „ENG“ pripažinimo nereguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju“;

102. 2012-02-17 Nr. O3-32 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gelvita“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“;

153

103. 2012-02-17 Nr. O3-33 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Gelvita““;

104. 2012-02-17 Nr. O3-34 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų“;

105. 2012-02-17 Nr. O3-35 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Fortum Joniškio energija“ 2012 metų investicijų“;

106. 2012-02-17 Nr. O3-36 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. O3-6 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės energija“ 2010 – 2012 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo“;

107. 2012-02-17 Nr. O3-37 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės energija“ 2011 metų investicijų“;

108. 2012-02-17 Nr. O3-38 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. O3-227 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ 2010 metų investicijų“ pakeitimo“;

109. 2012-02-17 Nr. O3-39 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ 2005 – 2011 metų investicijų“;

110. 2012-02-17 Nr. O3-40 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Fortum Joniškio energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“;

111. 2012-02-17 Nr. O3-41 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. O3-136 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos naujos struktūros patvirtinimo“ ir juo keistų nutarimų pripažinimo netekusiais galios“;

112. 2012-02-17 Nr. O3-42 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų šiluma“ perskaičiuotų šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“;

113. 2012-02-24 Nr. O3-43 „Dėl šilumos tiekimo licencijos uždarajai akcinei bendrovei „Kalvarijos komunalininkas“ galiojimo panaikinimo“;

114. 2012-02-24 Nr. O3-44 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. O3-28 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2009 – 2013 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo“;

115. 2012-02-24 Nr. O3-45 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2010–2012 metų investicijų“;

116. 2012-02-28 Nr. O3-47 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo reglamento pakeitimo“;

117. 2012-03-15 Nr. O3-49 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų“ (Inf. pr., 2012, Nr.23-207);

118. 2012-03-19 Nr. O3-52 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kalvarijos komunalininkas“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų“ (Inf. pr., 2012, Nr.23-208);

119. 2012-03-19 Nr. O3-53 „Dėl akcinės bendrovės „Rokiškio sūris“ pripažinimo konkurenciniu šilumos vartotoju“;

120. 2012-03-19 nr. O3-54 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“ 2012 metų investicijų“;

121. 2012-03-19 Nr. O3-55 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Plungės šilumos tinklai“ 2009–2011 metų investicijų“;

122. 2012-03-19 Nr. O3-56 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“;

123. 2012-03-19 Nr. O3-57 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų“ (Inf. pr., 2012, Nr.23-209);

124. 2012-03-19 Nr. O3-58 „Dėl Jurbarko rajono savivaldybės uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarko komunalininkas“ nustatytų šilumos ir karšto vandens kainų“;

125. 2012-03-19 Nr. O3-59 „Dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“;

126. 2012-03-19 nr. O3-60 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų Balterma ir ko, UAB“ (Inf. pr., 2012, Nr.23-210);

127. 2012-03-19 Nr. O3-61 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų Balterma ir ko, UAB“;

154

128. 2012-03-19 Nr. O3-62 „Dėl Balterma ir ko, UAB valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2012 – 2014 metams“;

129. 2012-03-19 Nr. O3-63 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gelvita“ šilumos kainos dedamųjų“;

130. 2012-03-19 Nr. O3-64 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ investicijų projekto „Vilniaus miesto ir rajono dujų skirstymo sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo didinimas, pastatant skirstomąjį didelio slėgio dujotiekį ir sujungiant dvi pagrindines Vilniaus DSS ir Rudaminos DSS““;

131. 2012-03-19 Nr. O3-65 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ investicijų projekto „Klaipėdos miesto dujų skirstymo sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo didinimas, pastatant skirstomąjį dujotiekį ir sujungiant Klaipėdos antrąją DSS ir Klaipėdos miesto skirstomuosius tinklus““;

132. 2012-03-19 Nr. O3-67 „Dėl AB LESTO skirstymo veiklos atskyrimo“;

133. 2012-03-19 Nr. O3-68 „Dėl LITGRID AB perdavimo veiklos atskyrimo“;

134. 2012-03-20 Nr. O3-70 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklų ir kontrolės atskyrimo būdo aprašymo su numatomų atlikti veiksmų planu pateikimo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai terminų“;

135. 2012-03-21 Nr. O3-71 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdos mieste planinio tikslinio patikrinimo“;

136. 2012-03-21 Nr. O3-72 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kretingos vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų“ (Inf. pr., 2012, Nr.24-217);

137. 2012-03-30 Nr. O3-73 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Anykščių šiluma“ 2011 metų investicijų“;

138. 2012-03-30 Nr. O3-74 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Anykščių šiluma““;

139. 2012-03-30 Nr. O3-75 „Dėl akcinės bendrovės „Axis Industries“ šilumos gamybos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ (Inf. pr., 2012, Nr.27-259);

140. 2012-04-03 Nr. O3-76 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ neplaninio tikslinio patikrinimo“;

141. 2012-04-06 Nr. O3-77 „Dėl šilumos tiekimo licencijos uždarajai akcinei bendrovei „Šalčininkų šilumos tinklai“ pakeitimo“;

142. 2012-04-10 Nr. O3-78 „Dėl AB LESTO mokėjimo tarifų planų taikymo“;

143. 2012-04-10 Nr. O3-80 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilkaviškio vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų“ (Inf. pr., 2012, Nr. 30-285);

144. 2012-04-11 Nr. O3-81 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Plungės šilumos tinklai“ (Inf. pr., 2012, Nr. 30-286);

145. 2012-04-11 Nr. O3-82 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Plungės šilumos tinklai““;

146. 2012-04-11 Nr. O3-83 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Plungės šilumos tinklai“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2012 – 2016 metams“;

147. 2012-04-11 Nr. O3-84 „Dėl LITGRID AB neplaninio veiklos patikrinimo“;

148. 2012-04-11 Nr. O3-86 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės šilumos tinklai“ 2012 metų investicijų“;

149. 2012-04-11 Nr. O3-88 „Dėl AB LESTO skirstymo veiklos atskyrimo“;

150. 2012-04-11 Nr. O3-89 „Dėl LITGRID AB perdavimo veiklos atskyrimo plano“;

151. 2012-04-17 Nr. O3-91 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų“ (Inf. pr., 2012, Nr. 32-298);

152. 2012-04-17 Nr. O3-92 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų butų ūkis““;

153. 2012-04-17 Nr. O3-93 „Dėl naujojo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ dujų sistemos prašymo formos derinimo“ (Žin., 2012, Nr. 46-2284);

154. 2012-04-17 Nr. O3-94 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ investicijų projekto „Jungties, jungiančios Kiemėnų DAS su magistraliniu dujotiekiu Ivacevičiai – Vilnius – Ryga (DN500), įrengimas“ faktinės kainos“;

155

155. 2012-04-17 Nr. O3-95 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ investicijų projekto „Maišiagalos (Vilniaus r.) gamtinių dujų skirstymo stoties rekonstrukcija““;

156. 2012-04-17 Nr. O3-96 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ investicijų projekto „Taujėnų (Ukmergės r.) gamtinių dujų skirstymo stoties rekonstrukcija““;

157. 2012-04-17 Nr. O3-97 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ investicijų projekto „Gegužinės (Panevėžio r.) gamtinių dujų skirstymo stoties rekonstrukcija“;

158. 2012-04-25 Nr. O3-98 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“;

159. 2012-04-25 Nr. O3-99 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija““;

160. 2012-04-26 Nr. O3-100 „Dėl gamtinių dujų licencijos Baltic Energy Partners, UAB išdavimo“;

161. 2012-04-27 Nr. O3-101 „Dėl akcinės bendrovės LESTO Šančių 35/10 kV transformatorių pastotės rekonstrukcijos investicijų projekto derinimo“;

162. 2012-04-27 Nr. O3-102 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų“ (Inf. pr., 2012, Nr. 35-338);

163. 2012-04-27 Nr. O3-103 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano“;

164. 2012-04-27 Nr. O3-104 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų“ (Inf. pr., 2012, Nr. 35-339);

165. 2012-04-27 Nr. O3-105 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų“ (Inf. pr., 2012, Nr. 35-340);

166. 2012-05-14 Nr. O3-107 ,,Dėl Balterma ir ko, UAB šilumos kainos dedamųjų bei valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2012 – 2014 metams”;

167. 2012-05-14 Nr. O3-108 ,,Dėl akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ šilumos gamybos bazinės kainos dedamųjų nustatymo” (Inf. pr., 2012, Nr. 39-373);

168. 2012-05-14 Nr. O3-109 ,,Dėl šilumos gamybos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo akcinei bendrovei „Axis Industries“;

169. 2012-05-14 Nr. O3-110 ,,Dėl akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ 2012 metų investicijų”;

170. 2012-05-14 Nr. O3-111 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kaišiadorių šiluma“ perskaičiuotų šilumos kainos dedamųjų”;

171. 2012-05-14 Nr. O3-112 ,,Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių šiluma“;

172. 2012-05-24 Nr. O3-113 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo”;

173. 2012-05-28 Nr. O3-114 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Prienų vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų” (Inf. pr., 2012, Nr. 44-405);

174. 2012-05-28 Nr. O3-115 ,,Dėl akcinės bendrovės „Jonavos šilumos tinklai“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo”;

175. 2012-05-28 Nr. O3-116 ,,Dėl karšto vandens kainos dedamųjų akcinei bendrovei „Jonavos šilumos tinklai“;

176. 2012-05-28 O3-117 ,,Dėl akcinės bendrovės „Eglės“ sanatorijos pripažinimo konkurenciniu šilumos vartotoju”;

177. 2012-05-28 O3-118 ,,Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams”;

178. 2012-05-28 O3-119 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams”;

179. 2012-05-29 Nr. O3-121 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Plungės šilumos tinklai“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo”;

180. 2012-05-29 Nr. O3-122 ,,Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. O3-81 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Plungės šilumos tinklai“ pakeitimo” (Inf. pr., 2012, Nr. 44-406);

181. 2012-05-29 Nr. O3-123 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams”;

156

182. 2012-05-29 Nr. O3-124 ,,Dėl AB agrofirmos „Josvainiai“ gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams”;

183. 2012-06-05 Nr. O3-125 ,,Dėl 2011 metų finansinio pajėgumo normatyvinių rodiklių žemutinių reikšmių nustatymo gamtinių dujų sektoriuje”;

184. 2012-06-05 Nr. O3-126 ,,Dėl dujų įmonių 2011 metų finansinio pajėgumo vertinimo”;

185. 2012-06-05 Nr. O3-127 ,,Dėl pavedimų pirkti ir parduoti elektros energijos biržoje kainų viršutinės ribos nustatymo panaikinimo” (Žin., 2012, Nr. 64-3270);

186. 2012-06-05 Nr. O3-128 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo” (Inf. pr., 2012, Nr. 46-422);

187. 2012-06-05 Nr. O3-129 ,,Dėl akcinės bendrovės „Simega“ 2010 – 2011 metų investicijų”;

188. 2012-06-05 Nr. O3-130 ,,Dėl elektros energijos rinkos operatoriaus licencijos BALTPOOL uždarajai akcinei bendrovei galiojimo panaikinimo”;

189. 2012-06-05 Nr. O3-131 ,,Dėl akcinės bendrovės „Lifosa“ šilumos gamybos kainos dedamųjų perskaičiavimo”;

190. 2012-06-08 Nr. O3-133 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Anykščių šiluma“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo;

191. 2012-06-08 Nr. O3-136 Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. O3-79 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio šiluma“ 2011 metų investicijų“ pakeitimo;

192. 2012-06-08 Nr. O3-137 Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. O3-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio šiluma“ 2010-2012 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo;

193. 2012-06-08 Nr. O3-139 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šilalės šilumos tinklai“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo;

194. 2012-06-08 Nr. O3-140 Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Šilalės šilumos tinklai“;

195. 2012-06-08 Nr. O3-141 Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo vykdymo;

196. 2012-06-08 Nr. O3-144 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio šiluma“ 2012 metų investicijų;

197. 2012-06-15 Nr. O3-145 Dėl AB „Lietuvos dujos“ perdavimo ir skirstymo veiklų ir kontrolės atskyrimo veiksmų planų;

198. 2012-06-18 Nr. O3-146 Dėl finansinio pajėgumo normatyvinio rodiklio žemutinių reikšmių nustatymo elektros energetikos sektoriuje (Žin., 2012, Nr.69-3582);

199. 2012-06-18 Nr. O3-147 Dėl akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ 2012-2013 metų investicijų;

200. 2012-06-18 Nr. O3-148 Dėl elektros energetikos sektoriaus įmonių 2011 metų finansinio pajėgumo įvertinimo;

201. 2012-06-18 Nr. O3-150 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kazlų Rūdos komunalininkas“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo;

202. 2012-06-18 Nr. O3-151 Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės šilumos tinklai“;

203. 2012-06-18 Nr. O3-152 Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės šilumos tinklai“;

204. 2012-06-18 Nr. O3-153 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės šilumos tinklai“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2012-2014 metams;

205. 2012-06-18 Nr. O3-154 Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų akcinei bendrovei „Grigiškės” (Inf. pr., 2012, Nr.52-483);

206. 2012-06-18 Nr. O3-157 Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Utenos šilumos tinklai“;

207. 2012-06-18 Nr. O3-159 Dėl LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo derinimo;

208. 2012-06-25 Nr. O3-160 Dėl šilumos tiekimo licencijos BALTERMA ir ko, UAB pakeitimo;

209. 2012-06-25 Nr. O3-161 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo (Inf. pr., 2012, Nr. 51-479);

157

210. 2012-06-25 Nr. O3-162 Dėl 2011 metų normatyvinio finansinio pajėgumo rodiklio žemutinės reikšmės šilumos ūkio sektoriuje nustatymo;

211. 2012-06-25 Nr. O3-163 Dėl šilumos ūkio subjektų 2011 metų finansinio pajėgumo įvertinimo;

212. 2012-06-25 Nr. O3-164 Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. O3-282 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų šiluma“ 2011 metų investicijų“ pakeitimo;

213. 2012-06-25 Nr. O3-165 Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. O3-281 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų šiluma“ 2011-2013 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo (Inf. pr., 2012, Nr.79-697);

214. 2012-06-25 Nr. O3-166 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų šiluma“ 2012 metų investicijų;

215. 2012-06-25 Nr. O3-167 Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. O3-216 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Utenos šilumos tinklai“ 2010-2011 metų investicijų ir antros bazinės šilumos kainos galiojimo laikotarpiu (2007 m. lapkritis – 2010 m. spalis) faktiškai atliktų investicijų“ pakeitimo;

216. 2012-06-25 Nr. O3-168 Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. O3-215 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Utenos šilumos tinklai“ 2010 – 2013 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo;

217. 2012-06-25 Nr. O3-169 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Utenos šilumos tinklai“ 2012 metų investicijų;

218. 2012-06-25 Nr. O3-170 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Likėnų vandenys“ geriamojo vandens tiekimo paslaugų kainų derinimo (Inf. pr., 2012, Nr.51-480);

219. 2012-06-25 Nr. O3-171 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo (Inf. pr., 2012, Nr.51-481);

220. 2012-06-25 Nr. O3-172 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Intergas“ gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams;

221. 2012-06-25 Nr. O3-173 Dėl akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ šilumos gamybos kainos dedamųjų nustatymo;

222. 2012-06-29 Nr. O3-175 Dėl vidutinės svertinės kapitalo kainos keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais per Kuršių marias (per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją) į (iš) Kuršių neriją didžiausiems tarifams nustatyti paskelbimo;

223. 2012-07-05 Nr. O3-176 Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. O3-87 UAB „Ukmergės energija“ išduotos šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-1 pakeitimo;

224. 2012-07-05 Nr. O3-177 Dėl šilumos tiekimo licencijos uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“ išdavimo;

225. 2012-07-09 Nr. O3-180 Dėl 2011 m. šilumos tiekėjų lyginamųjų šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo rodiklių paskelbimo;

226. 2012-07-10 Nr. O3-181 Dėl Kalvarijos savivaldybės uždarajai akcinei bendrovei „Didma“ nustatytų šilumos kainos dedamųjų;

227. 2012-07-10 Nr. O3-182 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio šiluma“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo;

228. 2012-07-10 Nr. O3-183 Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Radviliškio šiluma“ nustatymo;

229. 2012-07-10 Nr. O3-184 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo;

230. 2012-07-10 Nr. O3-185 Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“ nustatymo;

231. 2012-07-10 Nr. O3-186 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šalčininkų šilumos tinklai“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo;

232. 2012-07-13 Nr. O3-187 Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Šalčininkų šilumos tinklai“ nustatymo;

158

233. 2012-07-13 Nr. O3-188 Dėl akcinės bendrovės „Jonavos šilumos tinklai“ šilumos kainos dedamųjų;

234. 2012-07-16 Nr. O3-189 Dėl uždarosios akcinės bendrovės GECO Kaunas pripažinimo nereguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju;

235. 2012-07-24 Nr. O3-190 Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“;

236. 2012-07-24 Nr. O3-191 Nemėžio komunalininkas“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2012-2014 metams;

237. 2012-07-24 Nr. O3-192 Dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Alytaus energija“;

238. 2012-07-24 Nr. O3-193 Dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma;

239. 2012-07-24 Nr. O3-194 Dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Palangos šiluma;

240. 2012-07-24 Nr. O3-195 Dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Telšių šiluma;

241. 2012-07-24 Nr. O3-196 Dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Biržų šiluma;

242. 2012-07-24 Nr. O3-197 Dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje;

243. 2012-07-24 Nr. O3-198 Dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“ Sargėnuose;

244. 2012-07-24 Nr. O3-199 Dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Vilkaviškio šiluma“;

245. 2012-07-27 Nr. O3-201 Dėl AB LESTO elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo derinimo;

246. 2012-07-27 Nr. O3-202 Dėl AB LESTO skirstymo veiklos atskyrimo;

247. 2012-07-27 Nr. O3-204 Dėl AB „Lietuvos dujos“ prašymo prijungti naują gamtinių dujų sistemą, tiesioginį vamzdyną ar biodujų gamybos įrenginį ir prašymo prijungti požeminę gamtinių dujų saugyklą formų derinimo (Žin., 2012, Nr.93-4843);

248. 2012-07-27 Nr. O3-205 Dėl šilumos tiekimo licencijos akcinei bendrovei ,,ORLEN Lietuva“ galiojimo panaikinimo;

249. 2012-07-27 Nr. O3-206 Dėl šilumos gamybos bazinės kainos dedamųjų Lietuvos energija, AB (Inf. pr., 2012, Nr.61-580);

250. 2012-07-27 Nr. O3-207 Dėl akcinės bendrovės „Šaulių energija“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2012–2014 metams;

251. 2012-07-27 Nr. O3-208 Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų akcinei bendrovei „Šiaulių energija (Inf. pr., 2012, Nr.61-581);

252. 2012-07-27 Nr. O3-209 Dėl karšto vandens kainos dedamųjų akcinei bendrovei „Šiaulių energija“;

253. 2012-07-27 Nr. O3-210 Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ 2009–2011 metų investicijų“ pakeitimo;

254. 2012-07-27 Nr. O3-211 Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. O3-176 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ 2012–2014 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo;

255. 2012-07-27 Nr. O3-212 Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ 2013–2014 metų

investicijų;

256. 2012-07-27 Nr. O3-213 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „KURANA“ pripažinimo

nereguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju;

257. 2012-07-27 Nr. O3-214 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės šilumos tinklai“ šilumos

kainos dedamųjų;

258. 2012-09-07 Nr. O3-215 „Dėl gamtinių dujų tiekimo licencijos ENEFIT UAB išdavimo“;

259. 2012-09-07 Nr. O3-216 „Dėl akcinės bendrovės LESTO Vilijampolės 110/10 kv

transformatorių pastotės rekonstrukcijos investicijų projekto derinimo“;

159

260. 2012-09-07 Nr. O3-221 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei

„Varėnos šiluma“ nustatymo“;

261. 2012-09-10 Nr. O3-222 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m.

rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. O3-168 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos šiluma“

2012 metų investicijų“ pakeitimo“;

262. 2012-09-10 Nr. O3-223 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos šiluma“ 2010–2012

metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo“;


balandžio 16 d. nutarimo Nr. O3-57 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo

„Alytaus energija“ 2010–2014 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“

pakeitimo“;


balandžio 2 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo

„Alytaus energija“ investicijų, iš dalies finansuojamų iš Europos sąjungos struktūrinių fondų“

pakeitimo“;

265. 2012-09-10 Nr. O3-226 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Alytaus

energija“ 2011-2012 metų investicijų“;


vasario 5 d. nutarimo Nr. O3-10 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Fortum Švenčionių

energija“ 2009–2013 metų investicijų“ pakeitimo“;

267. 2012-09-14 Nr. O3-228 „Dėl gamtinių dujų tiekimo licencijos SKY ENERGY GROUP, UAB

išdavimo“;

268. 2012-09-14 Nr. O3-230 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio šiluma“ šilumos

kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“;

269. 2012-09-14 Nr. O3-231 „Dėl DNSB „Naujasis trinapolis“ 2012 m. kovo 8 d. skundo

nagrinėjimo ikiteismine tvarka“;

270. 2012-09-14 Nr. O3-232 „Dėl Buitinių vartotojų sąjungos 2012 m. sausio 24 d. skundo

nagrinėjimo ikiteismine tvarka“;

271. 2012-09-14 Nr. O3-233 „Dėl akcinės bendrovės „Simega“ šilumos gamybos bazinės kainos

dedamųjų nustatymo“ (Inf. pr., 2012, Nr.75-658);

272. 2012-09-14 Nr. O3-234 „Dėl akcinės bendrovės „Simega“ 2007–2011 metų investicijų“;

273. 2012-09-14 Nr. O3-235 „Dėl akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ šilumos kainos

dedamųjų“;

274. 2012-09-14 Nr. O3-236 „Dėl Lietuvos energija, AB šilumos bazinės kainos dedamųjų“

(Inf. pr., 2012, Nr.75-659);

275. 2012-09-14 Nr. O3-237 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“

2012-2013 metų investicijų“;

276. 2012-09-14 Nr. O3-238 „Dėl AB agrofirmos „Josvainiai“ prašymo prijungti naują gamtinių

dujų sistemą, tiesioginį vamzdyną ar biodujų gamybos įrenginį formos derinimo“;

277. 2012-09-14 Nr. O3-239 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės vandenys“

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo“ (Inf. pr., 2012,

Nr.75-660);

278. 2012-09-14 Nr. O3-240 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės vandenys“

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo“ (Inf. pr., 2012,

Nr.75-661);

279. 2012-09-14 Nr. O3-241 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo uždarosios

akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Kelmės šiluma“;


rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. O3-198 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „litesko“ filialo „Kelmės

šiluma“ 2010-2014 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo“;

281. 2012-09-14 Nr. O3-243 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“

2012 metų investicijų“;

160

282. 2012-09-14 Nr. O3-244 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Vilkaviškio

šiluma“ 2013 metų investicijų“;


lapkričio 16 d. nutarimo Nr. O3-270 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“

2010–2015 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo“;

284. 2012-09-14 Nr. O3-246 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ 2012–2013 metų

investicijų“;


spalio 29 d. nutarimo Nr. O3-179 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Prienų energija“

2009–2011 metų investicijų plano“ pakeitimo“;

286. 2012-09-21 Nr. O3-254 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“

šilumos kainos dedamųjų“;

287. 2012-09-21 Nr. O3-257 „Dėl UAB „Intergas“ prašymo prijungti naują gamtinių dujų sistemą,

tiesioginį vamzdyną ar biodujų gamybos įrenginį formos derinimo“ (Žin., 2012, Nr.111-5670);


„Raseinių šilumos tinklai“;

289. 2012-09-21 Nr. O3-259 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Utenos šilumos tinklai“ šilumos

kainos dedamųjų perskaičiavimo“;

290. 2012-09-21 Nr. O3-260 „Dėl šilumos kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei

„Švyturys - Utenos alus“;

291. 2012-09-21 Nr. O3-261 „Dėl UAB „Fortum Heat Lietuva“ prašymo prijungti naują gamtinių

dujų sistemą, tiesioginį vamzdyną ar biodujų gamybos įrenginį formos derinimo“ (Žin., 2012,

Nr.111-5671;

292. 2012-09-21 Nr. O3-262 „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo prijungimo prie AB

„Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo sistemos procedūros ir įkainių derinimo“ (Žin.,

2012, Nr.111-5672);

293. 2012-09-21 Nr. O3-264 „Dėl akcinės bendrovės „Panevėžio energija” šilumos bazinės

kainos dedamųjų nustatymo“ (Inf. pr., 2012, Nr.77-680);

294. 2012-09-21 Nr. O3-265 „Dėl akcinės bendrovės „Panevėžio energija” karšto vandens

kainos dedamųjų nustatymo“;

295. 2012-09-21 Nr. O3-266 „Dėl akcinės bendrovės „Panevėžio energija” valdomo turto

priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2012–2017 metams“;


energija“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“;


energija“ biomasės kogeneracinės elektrinės turto vertės, priskirtos šilumos gamybai,

nustatymo“;

298. 2012-09-25 Nr. O3-269 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narių

pasiskirstymo kuruojamos veiklos sritimis“;

299. 2012-09-28 Nr. O3-271 „Dėl energijos išteklių biržos operatoriaus licencijos BALTPOOL

UAB išdavimo“;

300. 2012-09-28 Nr. O3-272 „Dėl akcinės bendrovės „Achema“ investicijų projekto „Elektros

skirstymo sistemos modernizavimas“ derinimo“;

301. 2012-09-28 Nr. O3-273 „Dėl BALTPOOL UAB taikomų įkainių už energijos išteklių biržos

operatoriaus teikiamas paslaugas energijos išteklių biržos dalyviams, prekiaujantiems biokuro

biržoje, derinimo“ (Žin., 2012, Nr.115-5854);

302. 2012-09-28 Nr. O3-276 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos šiluma“ šilumos

kainos dedamųjų perskaičiavimo“;

303. 2012-09-28 Nr. O3-277 „Dėl UAB „Druskininkų dujos“ prašymo prijungti naują gamtinių dujų

sistemą, tiesioginį vamzdyną ar biodujų gamybos įrenginį formos derinimo“;

304. 2012-09-28 Nr. O3-281 „Dėl LITGRID AB perdavimo paslaugos kainos viršutinės

ribos 2013 metams perskaičiavimo“;

161

305. 2012-10-09 Nr. O3-284 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „ENG“ pripažinimo

nereguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju“;

306. 2012-10-09 Nr. O3-285 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Fortum Švenčionių energija“

šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“;


„Fortum Švenčionių energija“;


gruodžio 30 d. nutarimo Nr. O3-453 „Dėl UAB „Miesto energija“ Klaipėdos laisvosios

ekonominės zonos teritorijoje 2003–2012 metų investicijų“ pakeitimo“;

309. 2012-10-09 Nr. O3-288 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų vandenys“ geriamojo

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo“ (Inf. pr., 2012, Nr.82-710);

310. 2012-10-09 Nr. O3-289 „Dėl valstybės įmonės „Visagino energija“ geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo“ (Inf. pr., 2012, Nr.82-711);

311. 2012-10-09 Nr. O3-290 „Dėl Lietuvos energijos, AB elektros energijos rezervinės galios

užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2013 metams nustatymo“ (Žin., 2012, Nr.118-5971);

312. 2012-10-09 Nr. O3-293 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ investicijų projekto

„Investicijos, skirtos perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) atskyrimui ir naujos įmonės

įkūrimui“;

313. 2012-10-09 Nr. O3-295 „Dėl akcinės bendrovės LESTO skirstymo paslaugos vidutinės ir

žemos įtampos tinklais kainos viršutinės ribos 2013 metams perskaičiavimo“ (Žin., 2012,

Nr.118-5974);

314. 2012-10-09 Nr. O3-296 „Dėl akcinės bendrovės LESTO elektros energijos visuomeninio

tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos 2013 metams perskaičiavimo“ (Žin., 2012,

Nr.118-5975);

315. 2012-10-16 Nr. O3-297 „Dėl Lietuvos energija, AB Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros

energijos supirkimo kainos 2013 metams nustatymo“ (Žin., 2012, Nr.122-6177);

316. 2012-10-16 Nr. O3-300 „Dėl akcinės bendrovės LESTO elektros energijos visuomeninės

kainos viršutinės ribos 2013 metams nustatymo buitiniams vartotojams, perkantiems elektros

energiją iš vidutinės ir žemos įtampos tinklų“ (Žin., 2012, Nr.122-6180);

317. 2012-10-16 Nr. O3-301 „Dėl AB „Achema“ elektros energijos gamintojų pasinaudojimo

elektros tinklais tvarkos aprašo derinimo“ (Žin., 2012, Nr.122-6181);

318. 2012-10-16 Nr. O3-302 „Dėl akcinės bendrovės „Achema“ skirstymo paslaugos kainos

viršutinės ribos 2013 metams perskaičiavimo“ (Žin., 2012, Nr.122-6182);

319. 2012-10-16 Nr. O3-303 „Dėl akcinės bendrovės „Akmenės cementas“ skirstymo paslaugos

vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainos viršutinės ribos 2013 metams perskaičiavimo“ (Žin.,

2012, Nr.122-6183);

320. 2012-10-16 Nr. O3-304 „Dėl akcinės bendrovės „Lifosa“ skirstymo paslaugos vidutinės ir

žemos įtampos tinklais kainos viršutinės ribos 2013 metams perskaičiavimo“ (Žin., 2012,

Nr.122-6184);

321. 2012-10-16 Nr. O3-305 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Korelita“ skirstymo paslaugos

vidutinės ir žemos įtampos tinklais ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinės ribos

2013 metams perskaičiavimo“ (Žin., 2012, Nr.122-6185);

322. 2012-10-16 Nr. O3-306 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „E Tinklas“ skirstymo

paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainos viršutinės ribos 2013 metams

perskaičiavimo“ (Žin., 2012, Nr.122-6186);

323. 2012-10-16 Nr. O3-307 „Dėl UAB „Fortum Heat Lietuva“ planinio tikslinio patikrinimo“;

324. 2012-10-16 Nr. O3-309 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Lorizon Energy“ pripažinimo

nereguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju“;

325. 2012-10-16 Nr. O3-310 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kazlų Rūdos komunalininkas“

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų“ (Inf. pr., 2012, Nr.84-731);

326. 2012-10-16 Nr. O3-311 „Dėl akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ šilumos kainos

dedamųjų“;

327. 2012-10-16 Nr. O3-312 „Dėl AB „Grigiškės“ šilumos gamybos kainos dedamųjų“;

162

328. 2012-10-16 Nr. O3-313 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų valstybės įmonei „Visagino

energija“;

329. 2012-10-16 Nr. O3-314 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo uždarajai akcinei

bendrovei „Lazdijų šiluma“;

330. 2012-10-16 Nr. O3-315 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų šiluma“

2009–2013 metų investicijų“;

331. 2012-10-22 Nr. O3-318 „Dėl viešosios įstaigos Velžio komunalinio ūkio šilumos kainos

dedamųjų vienašališko nustatymo“ ;

332. 2012-10-22 Nr. O3-319 „Dėl akcinės bendrovės „Simega“ šilumos gamybos kainos

dedamųjų“;


bendrovei „Šakių šilumos tinklai“;

334. 2012-10-22 Nr. O3-321 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams,

naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurie

jungiami prie skirstomojo tinklo, sąlygų aprašo patvirtinimo“;


naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 350 kW ir kurie

jungiami prie perdavimo tinklo, sąlygų aprašo patvirtinimo“;


naudojantiems biodujas, kurių elektrinių įrengtoji galia ne didesnė nei 1000 kW, sąlygų

aprašo patvirtinimo“;

337. 2012-10-26 Nr. O3-324 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų šiluma“ šilumos kainos

dedamųjų vienašališko nustatymo“;

338. 2012-10-26 Nr. O3-325 „Dėl akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ valdomo turto


339. 2012-10-26 Nr. O3-326 „Dėl Lietuvos energijos, AB 2012–2014 metų investicijų“;


rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. O3-198 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo

„Kelmės šiluma“ 2010–2014 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“

pakeitimo“;

341. 2012-10-26 Nr. O3-328 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“


342. 2012-10-26 Nr. O3-330 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo ir

skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie

gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams“

(Žin., 2012, Nr.126-6375);

343. 2012-10-26 Nr. O3-331 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ pakoreguotos ilgalaikės

2009–2013 metų perdavimo ir skirstymo veiklų investicijų programos“;

344. 2012-10-26 Nr .O3-332 „Dėl AB „Lietuvos dujos“ teikiamų paslaugų minimalių kokybės lygių

nustatymo“ (Žin., 2012, Nr.126-6376);

345. 2012-10-26 Nr. O3-333 „Dėl AB agrofirmos „Josvainiai“ teikiamų paslaugų minimalių

kokybės lygių nustatymo“ (Žin., 2012, Nr.126-6377);

346. 2012-10-26 Nr. O3-334 „Dėl UAB „Fortum Heat Lietuva“ teikiamų paslaugų minimalių

kokybės lygių nustatymo“ (Žin., 2012, Nr.126-6378);

347. 2012-10-26 Nr. O3-335 „Dėl UAB „Druskininkų dujos“ teikiamų paslaugų minimalių kokybės

lygių nustatymo“ (Žin., 2012, Nr.126-6379);

348. 2012-10-26 Nr. O3-336 „Dėl UAB „Intergas“ teikiamų paslaugų minimalių kokybės lygių

nustatymo“ (Žin., 2012, Nr.126-6380);

349. 2012-10-26 Nr. O3-337 „Dėl AB „Achema“ teikiamų paslaugų minimalių kokybės lygių

nustatymo“ (Žin., 2012, Nr.126-6381);

350. 2012-10-26 Nr. O3-338 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų dujos“ gamtinių

dujų skirstymo kainos viršutinės ribos koregavimo“;

163

351. 2012-10-26 Nr. O3-339 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ gamtinių

dujų skirstymo kainos viršutinės ribos koregavimo“;

352. 2012-10-26 Nr. O3-340 „Dėl akcinės bendrovės agrofirmos „Josvainiai“ gamtinių dujų

skirstymo kainos viršutinės ribos koregavimo“;


naudojantiems biodujas, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 1000 kW, sąlygų aprašo

patvirtinimo“;


naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 350 kW ir kurios

jungiamos prie skirstomojo tinklo, sąlygų aprašo patvirtinimo“;


naudojantiems saulės šviesos energiją, kurių elektrinės neintegruotos į pastatą ir kurių

elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 100 kW, sąlygų aprašo patvirtinimo“;

356. 2012-11-08 Nr. O3-346 „Dėl gamtinių dujų rinkos operatoriaus licencijos UAB GET Baltic

išdavimo“;

357. 2012-11-08 Nr. O3-347 „Dėl 2012 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr.O3-100 išduotos

gamtinių dujų tiekimo licencijos Nr. L2-19 (GDT) patikslinimo“;

358. 2012-11-08 Nr. O3-348 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Intergas“ gamtinių dujų

skirstymo kainos viršutinės ribos koregavimo“ (Žin., 2012, Nr.132-6751);

359. 2012-11-09 Nr. O3-349 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Birštono šiluma“ šilumos

kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“;

360. 2012-11-09 Nr. O3-350 „Dėl šilumos kainos dedamųjų konkurenciniam šilumos vartotojui

akcinei bendrovei Birštono sanatorijai „Versmė“;


Tauragės šilumos tinklams“;

362. 2012-11-09 Nr. O3-352 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Fortum Joniškio energija“

karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo“;


rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. O3-246 „Dėl VĮ „Visagino energija“ 2011–2013 metų investicijų“

pakeitimo“;


liepos 30 d. nutarimo Nr. O3-147 „Dėl UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ 2011 metų investicijų“

pakeitimo“;


rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. O3-183 „Dėl UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ 2010 metų investicijų

ir antros bazinės šilumos kainos galiojimo laikotarpiu (2007 m. balandis – 2009 m. gruodis)

faktiškai atliktų investicijų“ pakeitimo“;


rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. O3-184 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių šilumos

tinklai“ 2010–2013 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo“;


liepos 16 d. nutarimo Nr. O3-189 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės GECO Kaunas

pripažinimo nereguliuojamu nepriklausomu šilumos gamintoju“ pakeitimo“;


naudojantiems saulės šviesos energiją, kurių elektrinės neintegruotos į pastatą ir jų įrengtoji

galia ne didesnė nei 100 kW, sąlygų aprašo patvirtinimo“;


spalio 22 d. nutarimo Nr. O3-321 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams,

naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurie

jungiami prie skirstomojo tinklo, sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;

370. 2012-11-09 Nr. O3-361 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. O3-322 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams,

164

naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 350 kW ir kurie jungiami prie perdavimo tinklo, sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;

371. 2012-11-09 Nr. O3-362 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. O3-323 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biodujas, kurių elektrinių įrengtoji galia ne didesnė nei 1000 kW, sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;

372. 2012-11-09 Nr. O3-363 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-343 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems biodujas, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 1000 kW, sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;

373. 2012-11-09 Nr. O3-364 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-344 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;

374. 2012-11-09 Nr. O3-365 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-345 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems saulės šviesos energiją, kurių elektrinės neintegruotos į pastatą ir kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 100 kW, sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;

375. 2012-11-22 Nr. O3-366 „Dėl AB LESTO elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos bei visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos paskelbimo“ (Žin., 2012, Nr.137-7048);

376. 2012-11-22 Nr. O3-367 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo,

skirstymo kainų ir gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams“ (Žin., 2012, Nr.137-7049);

377. 2012-11-22 Nr. O3-368 „Dėl akcinės bendrovės „Achema“ gamtinių dujų skirstymo kainos

viršutinės ribos nustatymo“ (Žin., 2012, Nr.137-7050);

378. 2012-11-22 Nr. O3-369 „Dėl akcinės bendrovės „Achema“ gamtinių dujų skirstymo kainos

patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr.137-7051);

379. 2012-11-22 Nr .O3-370 „Dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos geriamojo


380. 2012-11-22 Nr .O3-371 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Matuizų plytinė“ 2012 metų

investicijų“;

381. 2012-11-22 Nr. O3-372 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei

„Matuizų plytinė“ (Inf. pr., 2012, Nr.95-811);

382. 2012-11-22 Nr. O3-373 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių šilumos tinklai“


383. 2012-11-22 Nr. O3-374 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Fortum Švenčionių energija“


384. 2012-11-22 Nr. O3-375 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ 2008–2012 metų

investicijų“;

385. 2012-11-22 Nr. O3-376 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Tauragės šilumos tinklai


386. 2012-11-22 Nr. O3-377 „Dėl VĮ „Visagino energija“ perskaičiuotų šilumos kainos

dedamųjų“;


bendrovei „Ignalinos šilumos tinklai“;


„Kretingos šilumos tinklai“ nustatymo“;

389. 2012-11-22 Nr. O3-380 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės

pažeidimo vykdant reguliuojamą veiklą“;

390. 2012-11-22 Nr. O3-381 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Pakruojo šiluma“ pažeidimų

vykdant reguliuojamą veiklą“;

391. 2012-11-22 Nr. O3-382 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų šiluma“ pažeidimo

vykdant reguliuojamą veiklą“;

165

392. 2012-11-22 Nr. O3-383 „Dėl SKY ENERGY GROUP, uždarosios akcinės bendrovės

neplaninio veiklos patikrinimo“;

393. 2012-11-22 Nr. O3-384 „Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems saulės šviesos energiją, kurių elektrinės integruotos į pastatą ir jų įrengtoji galia didesnė nei 100 kW, sąlygų aprašo patvirtinimo“;

394. 2012-11-27 Nr. O3-386 ,,Dėl akcinės bendrovės „LIFOSA“ 2013 metų elektros energijos

kainų persiuntimo paslaugų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo“ (Žin., 2012,

Nr.138-7100);

395. 2012-11-27 Nr. O3-387 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Korelita“ 2013 metų elektros

energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo“ (Žin., 2012, Nr.138-7101);

396. 2012-11-27 Nr. O3-388 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „E Tinklas“ 2013 metų elektros

energijos persiuntimo paslaugos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo“ (Žin., 2012,

Nr.138-7102);

397. 2012-11-27 Nr. O3-389 ,,Dėl akcinės bendrovės „Akmenės cementas“ 2013 metų elektros

energijos persiuntimo paslaugų kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo“ (Žin., 2012,

Nr.138-7103);

398. 2012-11-27 Nr. O3-390 ,,Dėl akcinės bendrovės „Achema“ 2013 metų elektros energijos

persiuntimo paslaugų kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo“ (Žin., 2012, Nr.138-

7104);

399. 2012-11-27 Nr. O3-391 ,,Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ buitinių vartotojų

prijungimo paslaugų kainų nustatymo“ (Žin., 2012, Nr.138-7105);

400. 2012-11-29 Nr. O3-392 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio vanduo“ geriamojo


401. 2012-11-29 Nr. O3-393 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės Tauragės šilumos tinklų


402. 2012-11-29 Nr. O3-394 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Prienų energija“ Trakų

padalinio karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo“;

403. 2012-11-29 Nr. O3-395 ,,Dėl akcinės bendrovės agrofirmos „Josvainiai“ gamtinių dujų

skirstymo kainų ir gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams“;

404. 2012-11-29 Nr. O3-396 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Intergas“ gamtinių dujų

skirstymo kainų ir dujų tarifų buitiniams vartotojams“;

405. 2012-11-29 Nr. O3-397 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ gamtinių

dujų skirstymo kainų ir gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams“;

406. 2012-11-29 Nr. O3-398 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų dujos“ gamtinių

dujų skirstymo kainų ir gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams“;

407. 2012-12-03 Nr. O3-399 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio 2012 m.

rugsėjo 19 d. skundo nagrinėjimo ikiteismine tvarka“;

408. 2012-12-14 Nr. O3-400 ,,Dėl akcinės bendrovės ,,Jonavos šilumos tinklai“ šilumos tiekimo

licencijos pakeitimo“;

409. 2012-12-14 Nr. O3-401 ,,Dėl Pravieniškių 2–ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos


410. 2012-12-14 Nr. O3-403 ,,Dėl lėšų, skirtų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas,

panaudojimo 2012 metais“;


birželio 6 d. nutarimo Nr. O3-74 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo

„Marijampolės šiluma“ 2008 metų investicijų suderinimo“ pakeitimo“;

412. 2012-12-14 Nr. O3-405 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Marijampolės

šiluma“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“;

413. 2012-12-14 Nr. O3-406 ,,Dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo uždarosios

akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Marijampolės šiluma“;


sausio 29 d. nutarimo Nr. O3-5 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės energija“ 2009

ir 2010 metų investicijų“ pakeitimo“;

166


vasario 17 d. nutarimo Nr. O3-37 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės energija“

2011 metų investicijų“ pakeitimo“;


sausio 29 d. nutarimo Nr. O3-6 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės energija“

2010–2012 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo“;

417. 2012-12-14 Nr. O3-410 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės Kretingos šilumos tinklai



rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. O3-187 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Kretingos šilumos

tinklų 2010–2012 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo“;

419. 2012-12-14 Nr. O3-412 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“


420. 2012-12-14 Nr. O3-413 ,Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų akcinei bendrovei „Kauno

energija“ (Žin., 2012, Nr.101-880);

421. 2012-12-14 Nr. O3-414 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“

perskaičiuotų šilumos kainos dedamųjų“;

422. 2012-12-14 Nr. O3-415 ,,Dėl karšto vandens kainos dedamųjų akcinei bendrovei „Kauno

energija“;

423. 2012-12-14 Nr. O3-416 ,,Dėl akcinės bendrovės „Kauno energija“ valdomo turto priežiūros

ir eksploatavimo darbų plano 2013–2016 metams“;

424. 2012-12-14 Nr. O3-417 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės Ignalinos šilumos tinklų



spalio 16 d. nutarimo Nr. O3-297 „Dėl Lietuvos energija, AB Lietuvos elektrinėje pagamintos

elektros energijos supirkimo kainos 2013 metams nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2012,

Nr.152-7820);


spalio 16 d. nutarimo Nr. O3-300 „Dėl akcinės bendrovės LESTO elektros energijos

visuomeninės kainos viršutinės ribos 2013 metams nustatymo buitiniams vartotojams,

perkantiems elektros energiją iš vidutinės ir žemos įtampos tinklų“ pakeitimo“ (Žin., 2012,

Nr.152-7822);

427. 2012-12-21 Nr. O3-422 ,,Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų akcinei bendrovei

„Klaipėdos energija“ (Inf. pr., 2012, Nr.99-974);

428. 2012-12-21 Nr. O3-423 ,,Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ karšto vandens

kainos dedamųjų“;

429. 2012-12-21 Nr. O3-424 ,,Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ valdomo turto

priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2013-2015 metams“;

430. 2012-12-21 Nr. O3-426 ,,Dėl UAB GET Baltic gamtinių dujų biržos paslaugų įkainių

derinimo“ (Žin., 2012, Nr.154-7965);

431. 2012-12-21 Nr. O3-427 ,,Dėl UAB „Fortum Heat Lietuva“ gamtinių dujų tiekimo atjungimo ir

pajungimo įkainių derinimo“ (Žin., 2012, Nr.154-7966);

432. 2012-12-21 Nr. O3-428 ,,Dėl UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų tiekimo atjungimo ir


433. 2012-12-21 Nr. O3-429 ,,Dėl AB agrofirmos „Josvainiai“ gamtinių dujų tiekimo atjungimo ir


434. 2012-12-21 Nr. O3-430 ,,Dėl UAB „Intergas“ gamtinių dujų tiekimo atjungimo ir pajungimo

įkainių derinimo“ (Žin., 2012, Nr.154-7969);

435. 2012-12-21 Nr. O3-434 ,,Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei

„Širvintų šiluma“ (Inf. pr., 2012, Nr.1-4);

436. 2012-12-21 Nr. O3-435 ,,Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei

„Širvintų šiluma“ nustatymo“;

167

437. 2012-12-21 Nr. O3-436 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Širvintų šiluma“ valdomo turto


438. 2012-12-21 Nr. O3-437 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Plungės bioenergija“ šilumos

gamybos kainos dedamųjų perskaičiavimo“;


„Pakruojo šiluma“ nustatymo“;

440. 2012-12-21 Nr. O3-439 ,,Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės

bendrovės „Litesko“ filialui „Telšių šiluma“ (Inf. pr., 2012, Nr.1-2);

441. 2012-12-21 Nr. O3-440 ,,Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarosios akcinės

bendrovės „Litesko“ filialui „Telšių šiluma“ nustatymo“;

442. 2012-12-21 Nr. O3-441 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“

valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2012–2014 metams“;

443. 2012-12-21 Nr. O3-442 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių šilumos tinklai“


444. 2012-12-21 Nr. O3-443 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kazlų Rūdos komunalininkas“

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų vienašališko nustatymo“;

445. 2012-12-21 Nr. O3-444 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės Tauragės šilumos tinklų



gruodžio 14 d. nutarimo Nr. O3-413 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų akcinei bendrovei

„Kauno energija“ korektūros klaidos ištaisymo“ (Inf. pr., 2012, Nr.1-5);


„Birštono šiluma“ nustatymo“;

448. 2012-12-21 Nr. O3-447 mmDėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams,

naudojantiems biomasę, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 5000 kW, sąlygų aprašo

patvirtinimo“;

449. 2012-12-21 Nr. O3-448 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Kelmės šiluma“

šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“;

450. 2012-12-28 Nr. O3-449 ,,Dėl AB LESTO elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir

jų taikymo tvarkos pakeitimo bei visuomeninių elektros energijos kainų ir jų taikymo tvarkos

pakeitimo paskelbimo“ (Žin., 2012, Nr.154-7973; 2013, Nr. 3);


lapkričio 27 d. nutarimo Nr. O3-390 „Dėl akcinės bendrovės „Achema“ 2013 metų elektros

energijos persiuntimo paslaugų kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo“ pakeitimo“

(Žin., 2012, Nr.154-7974);


lapkričio 27 d. nutarimo Nr. O3-389 „Dėl akcinės bendrovės „Akmenės cementas“ 2013 metų

elektros energijos persiuntimo paslaugų kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo“

pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.154-7975);


lapkričio 27 d. nutarimo Nr. O3-388 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „E Tinklas“

2013 metų elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos

paskelbimo“ pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.154-7976);

454. 2012-12-28 Nr. O3-453 ,,Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos

2012 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. O3-387 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Korelita“

2013 metų elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo“ pakeitimo“

(Žin., 2012, Nr.154-7977);


2012 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. O3-386 „Dėl akcinės bendrovės „Lifosa“ 2013 metų

elektros energijos persiuntimo paslaugų kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo“

pakeitimo“ (Žin., 2012, Nr.154-7978);

456. 2012-12-28 Nr. O3-456 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“

šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ (Inf. pr., 2012, Nr.1-6);

168


karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo“;


turto priežiūros ir eksploatavimo plano 2013–2017 metams“;

459. 2012-12-28 Nr. O3-459 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų šiluma“ karšto

vandens kainos dedamųjų nustatymo“;

460. 2012-12-28 Nr. O3-460 ,,Dėl Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams,

naudojantiems biodujas, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 1000 kW, paskelbimo

neįvykusiu“;


2013–2015 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“.

169

14. TEISMINIAI GINČAI

14.1. Elektros sektorius 2012 m. lapkričio 26 d. UAB „Baltijos vėjas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – VAAT), prašydama panaikinti Komisijos 2012 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. O3-322 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 350 kW ir kurie jungiami prie perdavimo tinklo, sąlygų aprašo patvirtinimo“ ir Komisijos 2012 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. O3-361 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. O3-322 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia didesnė nei 350 kW ir kurie jungiami prie perdavimo tinklo, sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. VAAT 2013 m. vasario 5 d. sprendimu UAB „Baltijos vėjas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato procedūros pažeidimo pasekmės. 2012 metais buvo tęsiama 2011-aisiais VAAT pradėta administracinė byla pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija” pareiškimą dėl Komisijos 2011 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-317 „Dėl elektros energijos supirkimo kainų iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų 2012 metams nustatymo” 1, 2 ir 3 punktų teisėtumo. Pareiškėjas prašė panaikinti Komisijos 2011 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-317 „Dėl elektros energijos supirkimo kainų iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų 2012 metams nustatymo” 1, 2 ir 3 punktus, įpareigoti Komisiją perskaičiuoti UAB „Vilniaus energija” termofikacinės elektrinės Nr. 3, termofikacinės elektrinės Nr. 2 ir Salininkų katilinės elektrinės elektros energijos supirkimo kainą 2012 metams, taip pat sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į LVAT su prašymu ištirti, ar Komisijos 2011 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. O3-123 patvirtinta Elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse, supirkimo kainos nustatymo metodika neprieštarauja Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 daliai ir 15 straipsnio 2 daliai. VAAT bylą sustabdė, kol VAAT bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1281-244/2012 pagal UAB „Vilniaus energija“ skundą Energetikos ministerijai ir Komisijai. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, UAB „Vilniaus energija“ savo skundą atsiėmė. UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. lapkričio 10 d. skundu kreipėsi į VAAT dėl Energetikos ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 1-256 „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, sąrašo ir remtinos elektros energijos gamybos apimties ir masto 2012 metais bei prognozių nustatymo“ 1.2.1 punkto dėl UAB „Vilniaus energija“ termofikacinėje elektrinėje Nr. 3 gaminamos elektros energijos remtinos gamybos apimties, Komisijos 2011 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-317 „Dėl elektros energijos supirkimo kainų iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų 2012 metams nustatymo“ 1 punkto, Komisijos 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. O3-334 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. O3-278 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų nustatymo“ pakeitimo“ 3 ir 8 punktų dalyse, kuriomis nustatomos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos UAB „Vilniaus energija“ elektros energijos gamybos termofikacinėje elektrinėje Nr. 3 panaikinimo. UAB „Vilniaus energija“ taip pat prašė įpareigoti Energetikos ministeriją tinkamai nustatyti remtiną elektros energijos gamybos apimtį, atitinkančią Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-219 patvirtintus Elektros energijos supirkimo iš bendrųjų šilumos ir elektros energijos gamintojų taisyklių reikalavimus, atitinkamai įpareigoti Komisiją perskaičiuoti bendriems šilumos ir elektros energijos gamintojams superkamos elektros energijos viešuosius

2013 m. balandžio 9 d. duomenimis, vyksta 36 teisminiai ginčai. Daugiausia ginčų – 27 vyksta dėl šilumos ir karšto vandens sektoriaus klausimų, kiti ginčai pagal sektorius pasiskirsto taip: elektros – 3, gamtinių dujų –2, atsinaujinančių išteklių – 2, geriamojo vanduo – 2. energijos sektorius

170

interesus atitinkančių paslaugų lėšas ir lėšų biudžetą dalyje dėl UAB „Vilniaus energija“ termofikacinės elektrinės Nr. 3 2012 metams. UAB „Vilniaus energija“ teigimu, Energetikos ministras, priimdamas minėto įsakymo 1.2.1 punktą, pažeidė Elektros energijos supirkimo iš bendrųjų šilumos ir elektros energijos gamintojų taisyklių 9.1 punkte įtvirtintą remtinos apimties nustatymo formulę, taip pat Energetikos ministro 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-215 patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašo 16.2 punkte nustatytą pareigą argumentuoti, kodėl sumažina UAB „Vilniaus energija“ prašyme nurodyta remtina apimtis ir nesilaikyta įtvirtinto termino nustatyti remtiną apimtį. Atitinkamai skundžiamų Komisijos nutarimų punktai yra neteisėti, nes priimti remiantis Energetikos ministras Įsakymo 1.2.1 punktu. VAAT 2012 m. liepos 2 d. sprendimu UAB „Vilniaus energija“ skundą patenkino iš dalies ir panaikino skundžiamų administracinių aktų dalis. Atitinkamai teismas panaikino Komisijos skundžiamų nutarimų dalis ta apimtimi, kurios buvo priimtos remiantis Energetikos ministro Įsakymo 1.2.1 punktu. Vilniaus rajono apylinkės teisme 2012 m. pradėta civilinė byla pagal ieškovo AB LESTO ieškinį atsakovams A. S., T. S., D. V. dėl skolos priteisimo, kurioje Komisija pagal kompetenciją teikė išvadą. Nagrinėjamoje byloje ginčas buvo kilęs dėl netinkamo elektros energijos vartotojų įsipareigojimų vykdymo AB LESTO atžvilgiu. Teismas ieškovo AB LESTO ieškinį tenkino.

14.2. Gamtinių dujų sektorius 2012 metais tęsėsi dvi administracinės bylos pagal pareiškėjos AB „Lietuvos dujos“ skundus: dėl Komisijos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. O3-283 „Dėl AB „Lietuvos dujos“ planinio tikslinio patikrinimo“ ir Komisijos 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. O3-347 „Dėl AB „Lietuvos dujos“ reguliuojamos veiklos pažeidimo“. Vienoje byloje pareiškėja prašė dalinai panaikinti Komisijos nutarimą, kuriuo buvo pritarta atlikto AB „Lietuvos dujos“ planinio tikslinio patikrinimo aktui, argumentuodama tuo, kad Komisija, priimdama nutarimą, netinkamai taikė Komisijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei reguliavimo praktiką, Akcinių bendrovių įstatymą, Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ir tiekimo licencijavimo taisykles ir kitus teisės aktus. Šis skundas VAAT 2012 m. vasario 20 d. sprendimu buvo atmestas kaip nepagrįstas. LVAT teismas šioje byloje priėmė galutinį sprendimą ir pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kitoje byloje pareiškėja prašo panaikinti Komisijos nutarimą, kuriuo buvo konstatuotas AB „Lietuvos dujos“ padarytas reguliuojamos veiklos pažeidimas ir skirta piniginė bauda. Pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjos reikalavimus pagrįstais ir skundo reikalavimus patenkino – panaikino Komisijos 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. O3-347 „Dėl AB „Lietuvos dujos“ reguliuojamos veiklos pažeidimo“ skirtą baudą. Sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka. 2012-ųjų pabaigoje AB „Achema“ VAAT apskundė du Komisijos nutarimus: 2012 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. O3-317 „Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams“ 3.1 ir 4 punktus bei 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-330 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams“ 2 punktą. Pareiškėja grindžia savo reikalavimus minėtų nutarimų punktų galimu prieštaravimu Energetikos įstatymui, Gamtinių dujų įstatymui, Viešojo administravimo įstatymui, Europos Sąjungos teisės aktams bei Konstitucijai. UAB „Druskininkų dujos” 2011 m. gruodžio 12 d. pateikė skundą VAAT dėl Komisijos 2011 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. O3-365 „Dėl UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinės ribos 2010–2014 metams nustatymo“, Komisijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. O3-369 „Dėl UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinės ribos koregavimo“, Komisijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. O3-370 „Dėl UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo veiklos 2010–2014 metų investicijų programos“ ir Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. O3-410 „Dėl UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo kainų ir tarifų buitiniams vartotojams“ viršutinės ribos 2010–2014 metams nustatymo“. Šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvavo ir Druskininkų savivaldybė. Pareiškėja teismo prašė

171

panaikinti minėtus Komisijos nutarimus ir įpareigoti Komisiją įvertinti bei numatyti UAB „Druskininkų dujos“ negautų pajamų kompensaciją dėl neva neteisėto UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinės ribos nustatymo ir koregavimo, gamtinių dujų skirstymo kainų ir tarifų buitiniams vartotojams nustatymo ir atsisakymo derinti UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo veiklos 2010–2014 metų investicijų programą. VAAT 2012 m. birželio 7 d. sprendimu UAB „Druskininkų dujos” skundą atmetė kaip nepagrįstą. UAB „Druskininkų dujos” minėtą VAAT sprendimą apskundė LVAT, kuris 2013 m. sausio 21 d. sprendimu taip pat atmetė apeliacinį skundą. Komisija teikė išvadas civilinėse bylose pagal AB ,,Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovui UAB ,,Limba“ dėl netesybų pagal naujų gamtinių dujų vartotojų prijungimo prie gamtinių dujų sistemų sutartis mokėjimo ir byloje pagal BUAB „Achemarida“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

14.3. Centralizuotai tiekiamos šilumos sektorius 2011 m. rugsėjo 29 d. priimtu Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu, buvo įtvirtinta, kad šilumos tiekėjas negali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) (3 straipsnio 2 dalis). Dėl to įstatymų leidėjas nustatė esminius ir imperatyvius šilumos kainodaros reglamentavimo pakeitimus. Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsniu buvo pakeistos Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 ir 3 dalys, nustatant, jog į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis, tokiu būdu panaikinant galimybę šilumos kainas, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, diferencijuoti pagal šilumos punktų nuosavybę. Pagal Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, šilumos ir karšto vandens kainos, diferencijuotos pagal šilumos punktų nuosavybę, galėjo būti taikomos iki 2011 m. lapkričio 1 d. Komisija, įgyvendindama Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas, informavo savivaldybes, kad, atsižvelgiant į Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus, turi būti pakoreguoti savivaldybių tarybų sprendimai dėl šilumos kainų dedamųjų nustatymo, pataisė Šilumos kainų nustatymo metodiką bei priėmė atitinkamus sprendimus dėl šilumos kainų dedamųjų, nebeįtraukiant šilumos punktų nusidėvėjimo, remonto bei priežiūros sąnaudų. Tokiu būdu buvo nustatyta pagal šilumos punktų nuosavybę nediferencijuota šilumos kaina. Tai lėmė daug analogiškų teisminių bylinėjimųsi su šilumos tiekėjais. Vis dėlto teismai, nagrinėdami šio pobūdžio bylas, laikėsi nuoseklios praktikos ir galutinai suformavo atitinkamus precedentus. 2012 metais baigta administracinė byla pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovams Komisijai ir Energetikos ministerijai dėl institucijų veiklos ar neveikimo įgyvendinant Šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Pareiškėjas prašo įpareigoti Energetikos ministeriją ir Komisiją priimti Šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies ir Energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančią tvarką, kuri užtikrintų visų pareiškėjo atliktų ir per šilumos kainą nepadengtų investicijų į šilumos punktų įrengimą / modernizavimą sugrąžinimą. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkinto, tačiau šis sprendimas buvo apskųstas, nes teismas netinkamai ir nesistemiškai įvertino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias Komisijos ir Energetikos ministerijos kompetenciją įgyvendinant Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo Komisijos neveikimą. LVAT 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu panaikino VAAT 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. UAB ,,Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ 2011 m. lapkričio 28 d. skundu kreipėsi į VAAT dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. T1-141 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų nustatymo“, prašydamas panaikinti minėtą Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimą kaip neteisėtą, nepagrįstą ir prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams, įpareigoti Druskininkų savivaldybės tarybą įvertinti ir numatyti UAB „Litesko“ nustatomose reguliuojamose energetikos veiklų kainose

172

negautų pajamų kompensaciją. UAB ,,Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ nuomone, Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą ir nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iš šilumos kainų išėmusi teisės aktų nustatyta tvarka suderintų bei atliktų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas ir nebenumačius kitokios jų padengimo tvarkos, pažeidė Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, pagal kurią nustatant valstybės reguliuojamas kainas turi būti numatytos būtinos išlaidos energetikos sektoriaus plėtrai ir energijos efektyvumui, taip pat Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, nuosavybės apsaugos ir neliečiamumo principus. VAAT 2012 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 1 punktas yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, atsižvelgiant į tai, Druskininkų savivaldybės taryba, nustatydama šilumos kainų dedamąsias pareiškėjui, privalėjo atsižvelgti į Komisijos 2011 m. spalio 26 d. nutarimą Nr. 03-302, kuriuo pakeitė Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 03-324 nustatytas pareiškėjo šilumos bazinės kainos dedamąsias ir nebeįtraukė šilumos punktų nusidėvėjimo, remonto bei priežiūros sąnaudų, tokiu būdu nustatant pagal šilumos punktų nuosavybę nediferencijuotą šilumos kainą. Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 120 straipsnio normos analizė leidžia daryti išvadą, kad savivaldybės veiklos laisvė nėra beribė, o savarankiškumas nėra galimybė ignoruoti imperatyvias įstatymų nuostatas, šiuo atveju – Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, pagal kurią į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Teismo vertinimu, Druskininkų savivaldybės taryba pagrįstai į sprendimą Nr. T1-141, nustatydama UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai teikiamos šilumos dedamąsias, neįtraukė šilumos punktų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų. Teismo nuomone, skundžiamas sprendimas Nr. T1-141 negali prieštarauti teisinės valstybės principui, nes savivaldybė minėtu sprendimu įgyvendino Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas. UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ pateikė apeliacinį skundą. LVAT 2012 m. spalio 15 d. nutartimi UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ apeliacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei Komisija, nei Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, neturėjo teisės keisti įstatyme įtvirtintos jo įsigaliojimo datos, o priešingas sprendimas reikštų esminį kompetencijos viršijimą bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimą. UAB „Litesko“ 2011 m. gruodžio 23 d. skundu kreipėsi į VAAT dėl Komisijos 2011 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. O3-391 „Dėl savivaldybių tarybų ir šilumos tiekėjų nustatytų šilumos kainų dedamųjų pakeitimų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas“, prašydamas panaikinti minėto Komisijos nutarimo 2, 4, 5 punktus, įpareigoti Komisiją įvertinti ir numatyti UAB „Litesko” nustatomose reguliuojamose energetikos veiklų kainose UAB „Litesko” negautų pajamų kompensaciją. UAB „Litesko“ teigimu, Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, pažeidė Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, pagal kurią nustatant valstybės reguliuojamas kainas turi būti numatytos būtinos išlaidos energetikos sektoriaus plėtrai ir energijos efektyvumui, taip pat Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, nuosavybės apsaugos ir neliečiamumo principus. VAAT 2012 m. kovo 19 d. sprendimu UAB „Litesko“ skundą atmetė. Teismas rėmėsi skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusių Šilumos ūkio įstatymo ir Energetikos įstatymo nuostatomis bei sistemiškai aiškinęs šių įstatymų nuostatas padarė išvadą, kad Šilumos ūkio įstatymas Energetikos įstatymo atžvilgiu yra specialusis šilumos ūkio sektorių reglamentuojantis teisės aktas, todėl Energetikos įstatyme įtvirtintos bendrosios šilumos ūkio sektorių reglamentuojančios teisės normos taikytinos tiek, kiek šilumos ūkio sektoriuje susiklostančių santykių nereglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas. UAB „Litesko“ pateikė apeliacinį skundą. LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartimi UAB „Litesko“ apeliacinį skundą atmetė. Atlikusi lingvistinę ir sisteminę nurodytų teisės normų analizę, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo pakeitimų įsigaliojimo data – 2011 m. lapkričio 1 d., atitinkamai tik iki šios datos gali būti taikomas šilumos ir karšto vandens kainų diferencijavimas, atsižvelgiant į šilumos punktų nuosavybę. UAB ,,Litesko“ filialas ,,Marijampolės šiluma“ kreipėsi į VAAT su prašymu panaikinti Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. O3-412 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ filialui ,,Marijampolės šiluma“, 2011 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. O3-452 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ filialo ,,Marijampolės šiluma“ šilumos

173

kainos dedamųjų“ bei Marijampolės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 1-328 ,,Dėl šilumos kainos dedamųjų nustatymo UAB ,,Litesko“ filialui ,,Marijampolės šiluma“. Pareiškėjas tvirtino, kad Komisija ir savivaldybė, priimdamos skundžiamus nutarimus ir sprendimą, kuriais panaikino šilumos kainų diferencijavimą pagal šilumos punktų nuosavybę, pažeidė Energetikos įstatymo 17 straipsnio 8 dalies 6 punktą, 15 straipsnio 2 dalį, Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą bei 23 straipsnyje numatytą nuosavybės apsaugos ir neliečiamumo principą. Šioje byloje Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant išaiškinimo, ar Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies (2011 m. spalio 11 d. redakcija) ir Šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies (2011 m. rugsėjo 29 d. redakcija) nuostatos, nei vienai iš jų nenurodžius ir nedetalizavus tvarkos, kokiu būdu turėtų būti sugrąžintos investicijos į šilumos punktų įrengimą / modernizavimą, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, teisėtų lūkesčių principui ir Konstitucijos 23 straipsniui, numatančiam nuosavybės apsaugos ir neliečiamumo principus. VAAT 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkino, o skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT pareiškėjo apeliacinio skundo netenkino ir paliko galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. UAB ,,Litesko“ filialas ,,Vilkaviškio šiluma“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. O3-450 „Dėl savivaldybių tarybų ir šilumos tiekėjų nustatytų šilumos kainų dedamųjų pakeitimų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas“ 6 punktą, konstatuojantį, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. B-TS-201 priimtas be pažeidimų. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Šilumos ūkio įstatymo nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai išaiškinimo. VAAT pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT pareiškėjo apeliacinio skundo netenkino ir paliko galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. UAB ,,Litesko“ filialas ,,Kelmės šiluma“ pateikė skundą dėl Komisijos 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. O3-425 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ filialo ,,Kelmės šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ panaikinimo. VAAT 2012 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT pareiškėjo apeliacinio skundo netenkino ir paliko galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Toliau nagrinėta 2011 metais pradėta administracinė byla pagal UAB ,,Litesko” filialo ,,Kelmės šiluma” skundą dėl Komisijos 2011 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. O3-322 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui ,,Kelmės šiluma“ ir 2011 m. spalio 26 d. nutarimo ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui ,,Kelmės šiluma“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2011–2015 metams“. Pareiškėjas prašė panaikinti minėtus Komisijos nutarimus kaip nepagrįstus ir įpareigoti Komisiją iš naujo atlikti turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) plano derinimo su pareiškėju procedūrą ir atitinkamai pakeisti bazinės šilumos energijos kainos dedamąsias. Pareiškėjo teigimu, Komisija, apskaičiuodama vidutines metines remonto sąnaudas 2011–2015 metams, nepagrįstai sumažino pareiškėjo projekte pateiktą sąnaudų sumą, taip pažeisdama tiek Šilumos kainų nustatymo metodikoje, tiek Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principą, nustatant energijos resursų kainas vartotojams. VAAT pareiškėjo skundą atmetė, o pareiškėjui pateikus apeliacinį skundą, LVAT pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. UAB „Vilniaus energija“ su 2011 m. sausio 17 d. skundu kreipėsi į VAAT, prašydama panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ ir 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-318 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2009–2013 metams“ ir įpareigoti Komisiją priimti naujus nutarimus. UAB „Vilniaus energija” teigimu, Komisija, apskaičiuodama ir nustatydama įmonei šilumos bazinės kainos dedamąsias pažeidė Šilumos kainų nustatymo metodikoje įtvirtintąją Šilumos technologinių nuostolių bei remonto sąnaudų apskaičiavimo tvarką. VAAT 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu skundą iš dalies tenkino ir panaikino skundžiamus Komisijos nutarimus. Komisija LVAT pateikė apeliacinį skundą, nesutikdama su VAAT vertinimais dėl technologinių nuostolių skaičiavimo. Be to, Komisijos nuomone, pirmosios

174

instancijos teismas nukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos ir neatsižvelgė į Šilumos ūkio įstatymo vieną iš pagrindinių tikslų – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams (1 str. 2 d. 1 p). Komisija pažymėjo, kad be minėtuose teisės aktuose įtvirtinto būtinųjų (valstybės normuojamų) sąnaudų susigrąžinimo principo yra numatytas ir mažiausių sąnaudų principas, kuris suponuoja pareigą Komisijai, įgyvendinant reguliuojamų kainų politiką, sudaryti sąlygas šilumos tiekėjams vykdyti jų veiklą kuo efektyviau bei ekonomiškiau, taip užtikrinant kitai santykių šaliai – šilumos vartotojams kokybišką paslaugos teikimą pagrįstomis kainomis. Todėl Komisija, pasinaudodama diskrecijos teise, nagrinėjamu atveju pagrįstai taikė faktinių šilumos perdavimo nuostolių rodiklį. LVAT 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu patenkino Komisijos apeliacinį skundą, panaikino VAAT sprendimą ir UAB „Vilniaus energija“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad Komisija nepažeidė teisės aktų nuostatų, įgyvendino jai suteiktas galias, laikėsi nustatytų procedūrų ir neviršijo jai suteiktų galių. Vertindamas šilumos perdavimo technologinių nuostolių dydžio nustatymą teismas pažymėjo, kad spręsdama šį klausimą Komisija, be kita ko, turi teisę vadovautis ekonominio tikslingumo kriterijumi (taip pat ir vertindama UAB „Vilniaus energija“ pateiktą 2010–2013 metų turto priežiūros ir eksploatavimo (remonto darbų) planą), o spręsdama šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo pastoviųjų būtinųjų sąnaudų klausimą gali ir turi įvertinti paskutinių praėjusių 3 kalendorinių metų faktines sąnaudas. Realizuodama šią savo diskreciją Komisija, kaip valstybinis ekonominis reguliuotojas, nustatydama priimtinų (jos pakoreguotų) sąnaudų dydį, gali pasinaudoti tam tikro „valingo“ sprendimo priėmimo teise ir atsižvelgti į Šilumos ūkio įstatymo tikslą – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams (1 str. 2 d. 1 p.), ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus (1 str. 2 d. 3 p.). Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, Bronius Cicėnas ir Juozas Imbrasas 2011 m. sausio 14 d. prašymu kreipėsi į VAAT dėl Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimų Nr. O3-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ ir Nr. O3-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, prašydami panaikinti minėtus Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus ir įpareigoti Komisiją priimti naujus nutarimus dėl šilumos kainų dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ bei karšto vandens kainos dedamųjų. VAAT patenkino Komisijos prašymą sujungti nagrinėjamą bylą ir administracinę bylą Nr. I-1896-562/2011 (pagal UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. sausio 17 d. skundą dėl Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. O3-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“) į vieną bylą. VAAT 2011 m. liepos 15 d. nutartimi buvo paskirta byloje šilumos kainos sąnaudų skaičiavimo ekspertizė bei sustabdytas bylos nagrinėjimas. 2012 m. birželio 18 d. nutartimi VAAT sustabdė bylą iki kol LVAT priims galutinį sprendimą administracinėje byloje Nr. I-749-624/2012 (aukščiau minėta byla pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą dėl Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr.O3-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ ir nutarimo Nr. O3-318 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2009–2013 metams“). Šios bylos nagrinėjimas toliau bus tęsiamas VAAT, LVAT 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-749-624/2012 patenkinus Komisijos apeliacinį skundą ir pripažinus, jog Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr.O3-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ ir nutarimas Nr. O3-318 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plano 2009–2013 metams“ yra teisėti ir pagrįsti. UAB ,,Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ 2011 m. lapkričio 28 d. skundu kreipėsi į VAAT, prašydamas panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. T1-142 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“. Pareiškėjas prašė įtraukti Komisiją atsakovu bei panaikinti Komisijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. O3-443 „Dėl šilumos kainos dedamųjų UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šilumą“ ir 2012 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. O3-25 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ šilumos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“. Pareiškėjas taip pat prašė teismo įpareigoti Druskininkų savivaldybės tarybą ir Komisiją iš naujo įvertinti ir nustatyti gamybos bei perdavimo veiklų elektros energijos ir vandens technologijos sąnaudas bei kuro struktūrą, o Druskininkų savivaldybės tarybą – įpareigoti iš naujo įvertinti UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ 2010 metais patirtas, bet nepadengtas 157,7 tūkst. Lt šilumos punktų, priklausančių pareiškėjui nuosavybės teise, priežiūros sąnaudas, įpareigoti

175

atitinkamai pakeisti pareiškėjo centralizuotai teikiamos šilumos kainų dedamąsias. VAAT 2012 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ pateikė apeliacinį skundą. LVAT 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą VAAT 2012 m. kovo 2 d. sprendimą. UAB „Miesto energija“ 2010 m. gruodžio 19 d. skundu kreipėsi į VAAT dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymo bei jo pagrindu atlikto šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-3 papildymo panaikinimo, prašydama panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymą ir jo pagrindu atliktą UAB „Ukmergės šiluma“ šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-3 papildymą. UAB „Miesto energija“ nurodė, jog Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymą, kuriuo papildė UAB „Ukmergės šiluma“ išduotą šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ŠT-3 aptarnavimo teritorijomis, viršijo kompetenciją, minėtos licencijos papildymas atliktas pažeidžiant imperatyvius Šilumos ūkio įstatymo 30 str. reikalavimus, nesilaikant Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių ir viešojo administravimo subjektų kompetencijos, todėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas įsakymas yra neteisėtas ir negalioja. VAAT 2012 m. kovo 1 d. sprendimu patenkino pareiškėjo UAB „Miesto energija“ skundą ir panaikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymą ir jo pagrindu atliktą UAB „Ukmergės šiluma“ šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-3 papildymą. Teismas konstatavo, kad savivaldybė, suteikdama teisę šilumą tiekti dviem subjektams toje pačioje teritorijoje, akivaizdžiai ir neginčytinai pažeidė imperatyvias nuostatas, todėl įsakymas ir jo pagrindu atliktas UAB „Ukmergės šiluma“ licencijos papildymas prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 30 str. 4 daliai ir jau vien šiuo aspektu yra naikintinas. Ukmergės rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą. LVAT 2012 m. spalio 4 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į VAAT dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 7-185 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ šilumos bazinių kainų dedamųjų taikymo uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“, prašydamas panaikinti minėtą sprendimą. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas sprendimas prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 4 daliai. Komisija byloje dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. VAAT 2012 m. vasario 23 d. sprendimu patenkino pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą ir panaikino Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 7-185 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ šilumos bazinių kainų dedamųjų taikymo uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“. Teismas konstatavo, kad subjektas, neturintis šilumos tiekimo licencijos tam tikroje teritorijoje, negali būti šilumos tiekėju ir jam negali būti nustatomos šilumos kainos jam nenustatytoje teritorijoje, todėl ginčijamas sprendimas priimtas neturint teisinio pagrindo. Alytaus miesto savivaldybė 2011 m. spalio 20 d. skundu kreipėsi į VAAT, prašydama panaikinti Komisijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. O3-252 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ filialui ,,Alytaus energija“ vienašališko laikinųjų šilumos kainos dedamųjų nustatymo“ 4 ir 5 punktus kaip nepagrįstus, tvirtindama, jog Komisija, vienašališkai nustatydama šilumos kainos dedamąsias bendrovei, neturėjo teisės įtraukti bendrovės patirtų, tačiau nepadengtų kuro sąnaudų, susidariusių per laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. Pareiškėjas tvirtino, kad Komisijos patvirtintoje Šilumos kainų nustatymo metodikoje nėra įtvirtinto reikalavimo, jog pasibaigus šilumos bazinės kainos galiojimui būtų reikalavimas įvertinti šilumos tiekėjo nepadengtas kuro sąnaudas. Pareiškėjas taip pat laikė nepagrįstas UAB ,,Litesko“ filialui ,,Alytaus energija“ priklausančių šilumos punktų priežiūros sąnaudas, susidariusias už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2011 m. birželio 17 d., kadangi, anot pareiškėjos, nei Šilumos ūkio įstatyme, nei Šilumos kainų nustatymo metodikoje nebuvo jokių reikalavimų, kad šilumos tiekėjo praėjusio laikotarpio nepadengtas šilumos punktų priežiūros sąnaudas būtina įvertinti, nustatant pirmųjų bazinės kainos galiojimo laikotarpio metų šilumos kainos dedamąsias. VAAT skundą atmetė kaip nepagrįstą. Dėl šio sprendimo pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą. LVAT grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pakartotinai jį atmetė kaip nepagrįstą.

176

UAB ,,Litesko“ 2012 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į VAAT, prašydama panaikinti Komisijos 2012 m. liepos 24 d. nutarimus: Nr. O3-192 ,,Dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ filialui ,,Alytaus energija“, Nr. O3-194 ,,Dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ filialui ,,Palangos šiluma“, Nr. O3-197 ,,Dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo uždarosios akcinės bendrovės ,,Litesko“ filialui ,,Marijampolės šiluma“ Kazlų Rūdoje, Nr.O3-198 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ filialui ,,Marijampolės šiluma“ Sargėnuose“. Pareiškėjas prašė įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti leistinas karšto vandens netektis daugiabučių namų tinkluose ir nustatyti planuojamo realizuoti karšto vandens kiekį, nustatyti atitinkamai pakeistas karšto vandens dedamąsias, kreiptis į LVAT su prašymu ištirti Karšto vandens kainų nustatymo metodikos 39 punkto atitikimą Šilumos ūkio įstatymui, Energetikos įstatymui, Civiliniam kodeksui ir kitiems teisės aktams. Pareiškėjas skunde teigė, kad Komisija, apskaičiuodama planuojamą realizuoti karšto vandens kiekį, nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė 5 proc. dydžio leistinas karšto vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, vietoje pareiškėjo nurodyto faktinio šių netekčių dydžio. VAAT skundą atmetė ir netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į LVAT. Šis teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. 2012 metais baigta nagrinėti administracinė byla pagal UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ skundą dėl Komisijos 2011 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-139 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui „Alytaus energija“. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti Komisijos 2011 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. O3-139, įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti leistinas karšto vandens netektis daugiabučių namų tinkluose ir nustatyti planuojamo realizuoti karšto vandens kiekį, nustatyti atitinkamai pakeistas karšto vandens dedamąsias, kreiptis į LVAT su prašymu ištirti Karšto vandens kainų nustatymo metodikos 39 punkto atitikimą Šilumos ūkio įstatymui, Energetikos įstatymui, Civiliniam kodeksui ir kitiems teisės aktams. VAAT 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi skundas buvo atmestas. UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ pateikus apeliacinį skundą, LVAT 2012 m. birželio 14 d. nutartimi jį atmetė. 2012-aisiais išnagrinėta byla pagal pareiškėjo K. J. J. skundą dėl Komisijos 2011 m. spalio 12 d. rašto „Dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turto nuomos sutarties sąlygų vykdymo“, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti Komisijos 2011 m. spalio 12 d. sprendimą ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą, atliekant išsamų tyrimą šilumos ir karšto vandens kainoms Viliaus miesto gyventojams perskaičiuoti. 2012 m. kovo 12 d. sprendimu VAAT atmetė pareiškėjo skundą, o 2012 m. lapkričio 14 d. LVAT sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. 2012 metais buvo tęsiama byla pagal pareiškėjo K. J. J. skundą dėl Komisijos 2011 m. vasario 1 d. rašto ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. kovo 14 d. sprendimo panaikinimo. Byla šiuo metu yra sustabdyta. Komisija dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo: • administracinėje byloje pagal UAB ,,Litesko“ filialo ,,Vilkaviškio šiluma“ skundą dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo savivaldybė, įgyvendindama naująjį teisinį reguliavimą šilumos sektoriuje, nebeįtraukė šilumos punktų nusidėvėjimo sąnaudų į šilumos kainas. Kauno apygardos administracinis teismas Pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą; • administracinėje byloje pagal UAB ,,Litesko“ filialo ,,Marijampolės šiluma“ skundą dėl Marijampolės rajono savivaldybės tarybos sprendimo, pagal kurį šilumos punktų nusidėvėjimo sąnaudos nebeįtraukiamos į šilumos kainas. Byla dar neišnagrinėta; • Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pagal UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai. Pareiškėjas prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. T2-196 ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą įvertinti bei numatyti UAB „Litesko“ nustatomose reguliuojamose energetikos veiklų kainose UAB „Litesko“ negautų pajamų kompensaciją dėl neteisėto (amortizacijos) sąnaudų padengimo sumažinimo (nutraukimo), priimant ir taikant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. T2-196. Komisija nesutiko su pareiškėjo

177

skundu ir prašė teismo jį atmesti. Teismas UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ skundą atmetė kaip nepagrįstą; • pagal UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ skundą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. T2-276. Pareiškėjas prašė panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. nusprendė UAB „Litesko“ skundą patenkinti, panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. T2-276 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą bei jo pagrindimą ir priimti sprendimą; • nagrinėjamose 4 analogiškose administracinėse bylose pagal UAB „Vilniaus energija“ skundus Metrologijos inspekcijai dėl teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktų panaikinimo. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius, 2012 m. atlikęs UAB „Vilniaus energija“ Metrologijos įstatymo laikymosi kontrolę tiekiant šilumos energiją ir karštą vandenį atitinkamiems gyvenamiesiems namams Vilniuje, surašė Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktus. Metrologijos inspekcija nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ neužtikrino jai priklausančių skaitiklių techninės priežiūros ir laiku atliekamos metrologinės patikros. VAAT minėtose administracinėse bylose laikosi vieningos pozicijos – UAB „Vilniaus energija“ skundą atmesdavo kaip nepagrįstą; • administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Ž. skundą dėl 2011 m. lapkričio 16 d. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 3R-289 (AG-255/01-2011), Energetikos inspekcijos sprendimo Nr. (13)2R-1126 panaikinimo ir Energetikos inspekcijos įpareigojimo išsamiai atsakyti į pareiškėjo paklausimą. VAAT pareiškėjo skundą atmetė. Sprendimas apskųstas apeliacine tvarka; • administracinės bylos nagrinėjime pagal G. K. skundą dėl Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą; • Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. skundą UAB „Vilniaus energija“ dėl neteisėto šilumos paskirstymo ir įpareigojimo iš naujo paskirstyti šilumą. Ieškovė nurodo, kad UAB ,,Vilniaus energija” tiekia šilumos energiją netinkamai, neteisėtai ir nepagrįstai paskirstydama šilumos energiją tarp namo butų savininkų, pažeisdama galiojančius teisės aktus. Ieškovė pareikalavo atsakovės atlikti suvartotos šilumos perskaičiavimą, tačiau atsakovei atsisakius tai padaryti, ieškovė, vadovaudamasi Energetikos įstatymo nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kreipėsi į Komisiją. Komisija iš dalies patenkino ieškovės skundą, įpareigodama atsakovę perskaičiuoti mokėjimus už šildymą nuo 2012 metų sausio mėnesio. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į Komisiją, prašydama priimti papildomą sprendimą, įpareigojantį atsakovę atlikti perskaičiavimus nuo 1998 metų iki 2012 metų. Komisija atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą, nurodydama tai, kad atsakovė nėra atsakinga už namo administratoriaus laiku nepateiktus duomenis apie name esančias patalpas ir butus bei jų savininkus, kas lėmė netinkamą šilumos paskirstymą; • civilinėje byloje pagal UAB ,,Vilmetrona“ ieškinį UAB ,,Vilniaus energija“ dėl įsiskolinimo pagal rangos sutartį, pagal kurią ieškovei buvo pavesta vykdyti šilumos punktų priežiūros darbus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ieškovo reikalavimą dėl įsiskolinimo įvykdė; • pagal UAB „Fabeta“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“ ir ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus energija“ dėl išlaidų svetimam daiktui atnaujinti atlyginimo. Šiose bylose vyko ginčas dėl išlaidų už atliktus šilumos punktų priežiūros darbus atlyginimo; • 2012 metais pradėtos dvi analogiškos administracinės bylos pagal pareiškėjo E.Z. skundą atsakovams Energetikos ministerijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo pašalinti padarytą pažeidimą, viešo intereso gynimo, neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pareiškėjo skundus atmetė.

2012 metais pradėta nagrinėti civilinė byla pagal ieškovų E. K. ir I. K. ieškinį Komisijai dėl 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimo panaikinimo. Skundžiamame sprendime Komisija atsisakė nagrinėti privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka E. K. ir I. K. ieškinį UAB „Vilniaus energija“, nes teisme tuo pačiu metu tarp tų pačių šalių jau buvo nagrinėjama byla. 2012-aisiais buvo tęsiamos civilinėse bylos, susijusios su civiliniais santykiais šilumos sektoriuje, kuriose Komisija dalyvavo kaip išvadą duodanti institucija:

178

• byla pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsakovui P. M. dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, ir ieškovo UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ ieškinį atsakovui V. M. Z. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, UAB „Vilniaus energija“ ieškinį E. Ž. bei priepriešinių reikalavimų dėl šilumos tiekimo sutarties pripažinimo nutraukta, baigta byla pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui D. S. Šiose bylose buvo teiktos išvados dėl šilumos kiekio nustatymo ir paskirstymo metodų taikymo. Be to, 2012 metais buvo tęsiamos bylos pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsakovui P. M. dėl skolos už gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą, komunalines ir priežiūros paslaugas priteisimo, taip pat baigta civilinė byla pagal ieškovo P. M. atsakovams UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl buto šilumos vartojimo sutarties pripažinimo nutraukta ir išlaidų už netinkamai vykdytą šilumos vartojimo sutartį priteisimo. Komisija teikė išvadą civilinėje byloje pagal AB ,,Šiaulių energija“ ieškinį G. A. individuliai įmonei dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, pareigos apmokėti už šilumą, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kad vartotojas yra atsijungęs nuo centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos, ir kitų susijusių klausimų; • bylose pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui G. R., UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui R. G., UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui UAB „Buktesa“, UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui E. Ž., UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams A. J. ir S. J., UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams I. K. ir E. K. Visos minėtos bylos iškeltos dėl skolos už šilumos energiją priteisimo. Šiose bylose buvo teiktos išvados dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo, dėl šilumos priskyrimo koeficiento; • pagal Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir AB „City Service“ dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atmetė, bet šis sprendimas apskųstas apeliacine tvarka; • pagal UAB ,,Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei T. P. Byloje kilo ginčas dėl patalpų ploto, už kurį turėtų būti skaičiuojama suvartojama šilumos energija bendrabučio tipo name, nustatymo. Komisija teikė išaiškinimus dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo pagrįstumo ir teisėtumo bei ploto, pagal kurį turi būti skaičiuojama suvartojama šilumos energija; • pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui AB „Kauno energija“ dėl centralizuotos šilumos vartojimo santykių pripažinimo nutrauktais ir įpareigojimo atsakovui atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą namui, kuriame yra ieškovo patalpos. Komisija pasisakė dėl būtinybės mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, kai asmens butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo, taip pat paaiškino šilumos paskirstymo metodo taikymo galimybes nagrinėjamoje situacijoje ir pasiūlė parengti individualų šilumos paskirstymo metodą bei pateikti šį metodą derinti Komisijai; • pagal UAB „Vilniaus valda“ ieškinį atsakovams D. B., G. B. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją ir karšto vandens tiekimo paslaugas priteisimo. Ieškovas teismo prašė solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteisti skolą už suteiktas paslaugas ir delspinigius už ne laiku vykdomus sutartinius įsipareigojimus; • pagal ieškovės V. B. IĮ ieškinį atsakovei AB „Panevėžio energija“. Ieškovė nurodo, kad atsakovė šilumos energijos paskirstymą atliko nesivadovaudama teisės aktų nustatytais reikalavimais; • pagal ieškovo R. Š. skundą UAB „Vilniaus energija“. Ieškovas nesutiko su bendrovės atliekamu šilumos paskirstymo metodu; • pagal AB „Kauno energija“ skundą atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo už suvartotą šilumos energiją; • pagal ieškovų V. B., S. B. ieškinį atsakovui UAB „Prienų energija“. Ieškovai nesutiko su UAB „Prienų energija“ atliekamu šilumos paskirstymu bei prašė teismo įpareigoti bendrovę laikytis 2000 metais sudarytos šilumos ir karšto vandens tiekimo sutarties; • pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui A. G. dėl apmokėjimo už šilumą bendro naudojimo patalpoms šildyti; • pagal 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos skundą atsakovui R. G. Ginčas byloje kilo dėl šilumos paskirstymo. Karštas vanduo UAB „Vilniaus energija“ 2012 m. gegužės 25 d. skundu kreipėsi į VAAT, prašydama panaikinti Komisijos 2012 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. O3-99 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija, apskaičiuodama planuojamą realizuoti karšto vandens kiekį, nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė 5 proc. dydžio leistinas

179

karšto vandens netektis daugiabučių namų tinkluose, susidarančias dėl karšto vandens apskaitos prietaisų paklaidų, vietoje UAB „Vilniaus energija“ nurodyto faktinio šių netekčių dydžio, t. y. 22 proc. Dėl to buvo pažeistas tiek Energetikos įstatyme, tiek Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintas būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principas, taikomas nustatant energijos resursų kainas vartotojams. VAAT 2012 m. spalio 2 d. sprendimu UAB „Vilniaus energija“ 2012 m. gegužės 25 d. atmetė skundą kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, jog Energetikos įstatyme nustatyti įmonių, kurių kainas reguliuoja valstybė, kainų nustatymo principai, siekiant protingai suderinti įmonių sąnaudų grąžos principus su viešaisiais paslaugų teikimo interesais, be to, numatyti reikalavimai, kad energija būtų vartojama efektyviai. Teismas taip pat konstatavo, jog teisės aktai reikalauja, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjo veikla būtų efektyvi bei vykdoma mažiausiomis sąnaudomis, todėl būtų nepateisinama, jei tokios netektys, kurios iš esmės atsiranda dėl to, kad šilumos ir karšto vandens tiekėjas netinkamai atlieka teisės aktuose numatytas pareigas, įgyvendina savo teises, būtų įtraukiamos į kainų skaičiavimą. Kita vertus, pareiškėjo reikalavimas – įskaityti į kainą 22 proc. netektis – visiškai neskatintų pareiškėjo, kaip karšto vandens tiekėjo, siekti Šilumos ūkio įstatyme nurodytų tikslų, t. y. mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą vartotojams bei įgyvendinti kitas pareigas. UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą. Šiuo metu byla nagrinėjama LVAT. Komisija, išnagrinėjusi karšto vandens vartotojo skundą, nustatė, kad UAB ,,Vilniaus energija”, apskaičiuodama vartotojo suvartotą karšto vandens kiekį, nepagrįstai taiko karšto vandens suvartojimo normas, kadangi bendrovė neatliko visų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytų veiksmų, numatytų tiems atvejams, kai vartotojai atsisako įsileisti karšto vandens tiekėją, kad šis įrengtų naują karšto vandens skaitiklį vartotojo bute. 2012 m. liepos 16 d. raštu Nr. R2-1671 Komisija įpareigojo UAB ,,Vilniaus energija“ perskaičiuoti karšto vandens suvartojimą vartotojui, t. y. netaikyti karšto vandens suvartojimo normatyvų. Pareiškėja pateikė skundą VAAT ir paprašė panaikinti šį Komisijos įpareigojimą kaip nepagrįstą, nes, jos nuomone, vartotojui raštu atsisakius įleisti karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytos karšto vandens vartotojo atliekamo pažeidimo konstatavimo procedūros vykdymas būtų formalus ir perteklinis bei prieštarautų proporcingumo, efektyvumo, protingumo bei Civilinio kodekso 6.200 straipsnyje nurodytam sutarčių vykdymo principams. VAAT pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuo metu šis teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. UAB ,,Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą, kuriuo inspekcija nurodė, kad atsiskaitymams su vartotojais turi būti naudojami tik karšto vandens skaitikliai su galiojančia metrologine patikra, kaip tai numato Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis ir 17 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjas teigė, kad šis aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, faktinės situacijos bei Komisijos viešai skelbiamos pozicijos. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį metrologinę patikrą karšto vandens tiekėjas vykdo tik jo įrengtų ir jam priklausančių karšto vandens skaitiklių atžvilgiu. Todėl ši pareiga nėra aktuali tuose daugiabučiuose namuose, kur gyventojai nėra pasirinkę UAB ,,Vilniaus energija“ karšto vandens tiekėju. Komisija atsiliepime nurodė, kad teisės aktuose yra reglamentuotas karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinės patikros atlikimas tik Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytu 1-uoju apsirūpinimo karštu vandeniu būdu, t. y. kai karštas vanduo perkamas iš karšto vandens tiekėjo, numatant, kad už karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinę patikrą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas. Komisija papildomai pabrėžė, kad esant 2-am apsirūpinimo karštu būdui, dalį karšto vandens tiekėjo funkcijų atlieka daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ar kitas namo gyventojų įgaliotas asmuo, pasirašydamas sutartis su geriamojo vandens ir šilumos tiekėjais, todėl darytina išvada, kad karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinės patikros atlikimą galėtų organizuoti minėtas daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ar kitas namo gyventojų įgaliotas asmuo. Byla šiuo metu nagrinėjama teisme. UAB ,,Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos 2012 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. R2-2192, kuriuo UAB ,,Vilniaus energija“ buvo įpareigota neskirstyti su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartoto karšto vandens kiekio, nes karšto vandens tiekėjas neįvykdė savo pareigų sutvarkyti karšto vandens apskaitą name. Pareiškėjo teigimu, Komisijos įpareigojimas yra

180

neteisėtas, nes Komisija netinkamai pritaikė Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatą. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, būtina stabdyti bylos nagrinėjimą ir teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata ta apimti, kiek ja nėra įtvirtintas baigtinis ,,karšto vandens apskaitos sutvarkymo“ kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą, sąrašas; nėra numatyta, kaip tiekėjų sąnaudos, pateikiant visą daugiabučiame name suvartotą šilumos energiją (taip pat ir nepaskirstytą karštą vandenį), yra įvertinamos nustatant valstybės reguliuojamas kainas, kai dėl tiekėjo prievolių sutvarkyti karšto vandens apskaitą neįvykdymo nėra tiekėjų kaltės; nėra numatyti būdai, kaip tiekėjams kompensuojamos nepaskirstyto karšto vandens, kurio negalima tiesiogiai priskirti ir išdalinti vartotojams dėl priežasčių, objektyviai nepriklausančių nuo tiekėjų valios, paruošimo ir pateikimo sąnaudos, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, 23 straipsniui ir 46 straipsnio 1 ir 3 dalims.

14.4. Vandens sektorius VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ pateikė VAAT skundą dėl dalies Komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. O3-289 „Dėl VĮ „Visagino energija“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų derinimo“ panaikinimo, kuria buvo derinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo įkainiai VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“. Pareiškėjos nuomone, nutarimas dalyje, kuria suderinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo įkainiai VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“, yra priimtas nepagrįstai išskirtine tvarka skaičiuojant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, taip pat, pareiškėjo nuomone, Komisija taikė netinkamą metodą pareiškėjui skaičiuojant diferencijuotas viešųjų paslaugų kainas. Klaipėdos apygardos teisme pradėta civilinė byla pagal UAB „Klaipėdos rajono vandenys“, AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovams UAB „Agrovet“, UAB „Hidrona“ dėl skolos priteisimo. Ginčas kilo dėl inžinerinių nuotekų tinklų naudojimosi tvarkos ir sąlygų. UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausė, o UAB „Hidrona“ nuosavybės teise dabar priklauso tam tikra dalis inžinerinių nuotekų tinklų, kuriais šalinamos nuotekos. Kadangi AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2012 m. sausio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, bendrovė kreipėsi į UAB „Hidrona“ su siūlymu nuotekoms šalinti reikalingus tinklus išnuomoti ar išpirkti, o nepavykus susitarti – į teismą. 2012 metais buvo tęsiamas bylos nagrinėjimas pagal UAB „Šiaulių vandenys“ ieškinį atsakovui UAB „TDL Oda“, kurioje Komisija dalyvauja kaip išvadą teikianti institucija.

Documents

2012 metų - regula.lt...investicijų, o tam įtakos turi ir politikų gyvenimas nuo rinkimų iki rinkimų, įsitikinusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK)