2003 METŲ VEIKLOS ATASKAITA - elibrary.lt ataskaitos/va2003.pdf · baudžiamoji, nei civilinė teisė nesuteikia Valstybės kontrolei jokių teisminių ar teisėsaugos galių. 1.1.2

LLIIEETTUUVVOOSS RREESSPPUUBBLLIIKKOOSS

VVAALLSSTTYYBBĖĖSS KKOONNTTRROOLLĖĖ

22000033 MMEETTŲŲ VVEEIIKKLLOOSS AATTAASSKKAAIITTAA

VVIILLNNIIUUSS

2003 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2

TTUURRIINNYYSS

VALSTYBĖS KONTROLĖS MISIJA, VIZIJA, VERTYBĖS 4

VALSTYBĖS KONTROLIERIAUS ĮVADINIS ŽODIS 5

1. VALSTYBĖS KONTROLĖ − AUKŠČIAUSIOJI VALSTYBINIO AUDITO INSTITUCIJA

8

1.1. VALSTYBĖS KONTROLĖS VEIKLOS PAGRINDINIAI PRINCIPAI 8

1.2. 2003 METŲ POKYČIAI 13 1.3. VALSTYBINIO AUDITO KOKYBĖS IR AUDITO METODIKOS TOBULINIMAS

17

1.4. EUROPOS SĄJUNGOS PHARE PROJEKTAS 18

1.5. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS 19

2. VALSTYBĖS KONTROLĖS VEIKLOS VEIKSMINGUMAS 21

2.1. POVEIKIS 22

2.2. SUTEIKTOS PASLAUGOS 26

2.3. PANAUDOTI IŠTEKLIAI 36

PRIEDAI 39

2003 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

3

VVAALLSSTTYYBBĖĖSS KKOONNTTRROOLLĖĖSS

MMiissiijjaa Padėti valstybei išmintingai valdyti ir naudoti turtą, lėšas ir kitus išteklius

VViizziijjaa Padėti Seimui vykdyti parlamentinę kontrolę ir skatinti

aukščiausių finansų valdymo standartų įgyvendinimą valstybiniame

sektoriuje bei efektyvų viešųjų paslaugų teikimą visuomenei

VVeerrttyybbėėss Profesinis tobulėjimas

Sąžiningumas

Objektyvumas

Nepriklausomumas

Komandinis darbas

Atsakingumas

2003 METŲ VEIKLOS ATASKAIT

4

A

VVAALLSSTTYYBBĖĖSS KKOONNTTRROOLLIIEERRIIAAUUSS ĮĮVVAADDIINNIISS ŽŽOODDIISS

Visa Valstybės kontrolės evoliucija tarpukario metais ir mūsų šaliai vėl atkūrus nepriklausomybę rodo, kad joje dirbantys žmonės nuolat ieškojo būdų, kaip padėti valstybės vadovams išmintingai valdyti bendrą tautos turtą ir finansinius išteklius.

Kiekvienas laikmetis kėlė konkrečius uždavinius. Šiuolaikiniame moderniame ir sparčiai besikeičiančiame pasaulyje finansų valdymas tapo ypač sudėtinga ir atsakinga valstybės valdymo sritimi.

„Enron“, šiuo metu vykstantis „Parmalat“ ir kitų tarptautinių korporacijų žlugimas visuotinį dėmesį sutelkė į finansų valdymo ir atskaitingumo problemas. Privataus sektoriaus problemos įspėja, kad ir viešojo sektoriaus valdymui ir finansiniam atskaitingumui turi būti griežtai taikomi visuotinai pripažinti standartai ir geriausia praktika.

Todėl valstybiniams auditoriams šiandien keliami ypač aukšti profesinės kvalifikacijos bei etikos reikalavimai. Jie privalo ne tik patikrinti finansines ataskaitas, įvertinti, ar efektyviai ir taupiai valdomas valstybės turtas, bet ir būti jo valdytojų konsultantais ir patarėjais.

Mūsų tikslas − nustatyti sritis, kuriose mūsų darbas turės reikšmingą įtaką. Nuo 2002 m. kovo mėn. atlikti valstybiniai auditai rodo mūsų teikiamų paslaugų vertę. Siūlome rekomendacijas, kaip tobulinti į rezultatus orientuotą valdymą viešojo administravimo subjektuose ir diegti pažangias finansų valdymo ir kontrolės sistemas viešajame sektoriuje. Atlikus apklausą, net 73 proc. mūsų klientų (audituojamų subjektų) atsakė, kad 2003 m. ir šiais metais atliktas (atliekamas) valstybinis auditas suteikė (suteikia) organizacijos veiklai „daugiau“ ir „žymiai daugiau“ naudos, palyginti su ankstesniais metais.

Valstybės lėšomis išlaikomų įstaigų veiklos vertinimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, nes biurokratinė sistema pati savaime neužtikrina efektyvaus darbo organizavimo, yra linkusi nuolat didėti, pradedamos dubliuoti funkcijos, o tai didina tikimybę, kad kai kurios jų išvis nebus atliktos. Valstybės kontrolės valstybiniai auditai suteikia stimulą spręsti šias problemas. Pavyzdžiui, atliekant skolų valstybei išieškojimo auditą nustatyta, kad valstybės institucijos, atsakingos už skolų valstybei išieškojimą,


5

praktiškai neturi duomenų apie kitų valstybės institucijų išmokamas lėšas valstybės skolininkams. Dėl to neretai valstybės skolininkai neįvykdo savo prievolių valstybei, nors tuo pačiu metu gauna lėšas iš valstybės institucijų. Tokia sistema neatitinka valstybės finansinių interesų. Atrankos būdu atlikti tikrinimai rodo, kad valstybė patiria milijoninius nuostolius. Mes tikime, kad Finansų ministerijos atstovų pozityvus požiūris ir noras spręsti problemas užtikrins reikiamos sistemos sukūrimą, valstybės finansinių interesų apsaugą bei Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimą.

Paskutinis dešimtmetis šalyje išsiskiria reformų gausa. Ar jos užtikrina mokesčių mokėtojų ir valstybės interesus − dažnas valstybinio audito rūpestis. Mūsų siūlymai padeda laiku pakoreguoti reformų kryptį ir apsaugoti nuo galimų nuostolių. Pavyzdžiui, valstybinio audito metu atkreipėme dėmesį į tai, kad institucinės teismų antstolių reformos eiga kelia grėsmę valstybės pajamų surinkimui bei riziką dėl didėsiančių valstybės įstaigų išlaidų ir pateikėme rekomendacijas tobulinti reformą. Teisingumo ministerija greitai į jas atsižvelgė ir pakeitė Sprendimų vykdymo instrukciją. Taip buvo sudarytos sąlygos sutaupyti dešimtis milijonų litų valstybės lėšų.

Valstybės kontrolė siekia, kad priimami įstatymai užtikrintų nuolatinę pažangą. Atliekame įstatymais inicijuojamų sistemų valstybinį auditą. Pavyzdžiui, 2003 m. atlikome vidaus kontrolės sistemos būklės vertinimą. Mes siekiame pagilinti vadovų suvokimą apie kontrolės aplinką ir padėti jiems suprasti rizikos vertinimo ir valdymo (prevencinių ir koreguojančių priemonių) reikšmę siekiant organizacijos tikslų ir užtikrinant išmintingą valstybės lėšų ir turto naudojimą. Šiuo auditu siekiama suteikti Seimui ir valstybiniam sektoriui daugiau žinių ir strateginės perspektyvos.

Valstybės kontrolės darbe akcentuojame, kad mūsų prioritetas – valstybinio audito kokybė, kurios galima pasiekti auditorių kompetencija. Atlikus apklausą, net 73 proc. mūsų klientų (audituojamų subjektų) atsakė, kad Valstybės kontrolės auditorių darbo profesionalumą 2003−2004 m. vertina „geriau“ ir „žymiai geriau“ nei ankstesniais metais.

Mūsų auditorių mokytoju tapo Jungtinės Karalystės nacionalinė audito įstaiga. Šiais metais pradėjome įgyvendinti jau antrąjį pusantrų metų trukmės PHARE „Dvynių“ projektą.

Toliau tobulinama valstybinio audito metodika. Siekiame sujungti teorines ir praktines Valstybės kontrolės, užsienio šalių ir privataus sektoriaus auditorių žinias.

Iš esmės pakeitėme santykius su audituojamais subjektais. Mes siekiame sukurti ilgalaikius, abipusiu suinteresuotumu ir pasitikėjimu pagrįstus santykius. Tai sudarytų galimybę išmintingiau valdyti valstybės turtą.

Reikia pripažinti, kad kol kas dar ne visi biudžeto asignavimų valdytojai, valstybės įmonių vadovai supranta, jog valstybinių auditorių rekomendacijos, o jeigu


pažeidimai audito metu neištaisomi, tai valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų sprendimai yra rašomi ne diskutuoti, o kad būtų įgyvendinti. Tačiau tokių „diskusijų“ su asignavimų valdytojais būna vis mažiau.

Pirmiausia siekiame, kad auditorių pastebėti ir nurodyti trūkumai būtų taisomi tuoj pat. Jei jie neištaisomi iki tol, kol pasirašoma audito ataskaita, rašome sprendimus, kurie turi teisės akto galią, ir audito subjektai privalo juos vykdyti.

Vis didesnį dėmesį Valstybės kontrolės atliktiems auditams skiria Seimas. Praėjusias metais Seimo Biudžeto ir finansų komitete įsteigtas Audito pakomitetis, kuris svarsto reikšmingiausias valstybinio audito ataskaitas. Vis dažniau audito ataskaitas svarsto ir kiti Seimo komitetai. Tai skatina įgyvendinti valstybinio audito rekomendacijas. Tikimės, kad šių metų pabaigoje Audito pakomitetis įgis komiteto statusą.

2003 metais tęsėsi Valstybės kontrolės veiklos pertvarkymas pagal Europos Sąjungos ir tarptautinius standartus ir geriausią praktiką.

Artimiausiu laiku mūsų laukia du išties dideli ir atsakingi uždaviniai. Valstybės kontrolei patikėta pareiga ir atsakomybė audituoti Lietuvai skiriamas Europos Sąjungos lėšas. Tokį darbą savo aukščiausiosioms audito institucijoms pavedė tik nedaugelis Europos Sąjungos šalių narių parlamentų, ryžosi imtis tik keletas būsimųjų Europos Sąjungos narių nacionalinių audito įstaigų.

Kita nauja veiklos sfera – savivaldybių auditai. Parlamentas vėl pavedė Valstybės kontrolei audituoti iš valstybės biudžeto savivaldybėms skiriamų lėšų panaudojimą, atlikti savivaldybių kontrolierių atliekamų auditų išorinę peržiūrą ir teikti jiems metodinę paramą.

Dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį į Valstybės kontrolės pavadinimą. Pavadinimas identifikuoja įstaigą. Todėl jo vaidmuo – labai svarbus.

Manytume, kad pavadinimo „Valstybės kontrolė“ keitimas į „Valstybinio audito rūmai“ būtų pagrįstas, naudingas ir neklaidinantis. Mūsų darbo sfera – tik valstybinis sektorius.

Valstybės kontrolė modernėja. Institucijos pavadinimas turi būti susijęs su pagrindine jos veikla – valstybiniu auditu. Su šiuo pavadinimu būsime labiau atpažįstami Lietuvoje ir pasaulyje.

Toliau pateikiame 2003 metų Valstybės kontrolės veiklos ataskaitą. Tikiuosi, kad ši ataskaita leis įvertinti Valstybės kontrolės indėlį į valstybinio

sektoriaus veiklos, ypač finansų srityje, tobulinimą. Joje pateikiamos svarbiausios institucijos ataskaitos ir išvados, praėjusių metų veiklos rezultatai.

Jonas Liaučius valstybės kontrolierius


7

11.. VVAALLSSTTYYBBĖĖSS KKOONNTTRROOLLĖĖ −− AAUUKKŠŠČČIIAAUUSSIIOOJJII VVAALLSSTTYYBBIINNIIOO AAUUDDIITTOO IINNSSTTIITTUUCCIIJJAA

11..11.. VVAALLSSTTYYBBĖĖSS KKOONNTTRROOLLĖĖSS VVEEIIKKLLOOSS PPAAGGRRIINNDDIINNIIAAII PPRRIINNCCIIPPAAII Lietuvos Respublikos Konstitucijos 134 straipsnis:

Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas.

11..11..11.. VVAALLSSTTYYBBĖĖSS KKOONNTTRROOLLĖĖSS VVAAIIDDMMUUOO

■ Valstybės kontrolė, prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, atlieka išorės auditą.

■ Valstybės kontrolės strateginiai tikslai:

− padėti stiprinti Seimo vykdomą parlamentinę kontrolę,

− skatinti skaidrų ir efektyvų Europos Sąjungos teikiamos finansinės paramos valdymą ir naudojimą, ginti Europos Bendrijų finansinius interesus,

− skatinti pažangių finansų valdymo ir kontrolės sistemų diegimą viešajame sektoriuje,

− skatinti į rezultatus orientuotą valdymą viešojo administravimo subjektuose.

■ Valstybės kontrolės darbas pirmiausia skirtas Seimui ir mokesčių mokėtojams.

■ Valstybės kontrolė informuoja Seimą, kaip valstybė ir kitos vykdomosios valdžios institucijos laikosi įstatymų ir įstatymų leidėjų valios naudojant valstybės lėšas. Valstybės kontrolę domina ne tik formalus įstatymų laikymasis − mes tiriame, ar Vyriausybės veikla tinkamai užtikrina tikslingą ir efektyvų lėšų panaudojimą. Valstybės kontrolė taip pat teikia siūlymus Seimui, kaip pagerinti valdymą.

■ Kodėl Valstybės kontrolė dirba mokesčių mokėtojams? Kiekvienas pilietis turi teisę žinoti, ar valstybė tikslingai išleidžia jo sumokėtus mokesčius. Todėl valstybinių auditorių išvados bei ataskaitos pristatomos žiniasklaidai ir visuomenei. Siekiame didinti valstybės atsiskaitymą piliečiams. Tinkamas informacijos pateikimas skatina mokesčių mokėtojų pasitikėjimą teikiama informacija, o kartu − pasitikėjimą savo valstybe ir demokratija.


■ Valstybės kontrolė, kaip ir daugelio užsienio šalių aukščiausiosios audito institucijos, neturi teisės bausti, neturi vykdomosios valdžios įgaliojimų. Valstybės kontrolė − visų pirma pagalba priimant sprendimus viešajame sektoriuje. Nei baudžiamoji, nei civilinė teisė nesuteikia Valstybės kontrolei jokių teisminių ar teisėsaugos galių.

11..11..22.. KKĄĄ AAUUDDIITTUUOOJJAA VVAALLSSTTYYBBĖĖSS KKOONNTTRROOLLĖĖ??

■ Valstybės kontrolė, prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, audituoja:

1 pav. Valstybės kontrolės audito sritys

Savivaldybių turto naudojimas,

valdymas, bei disponavimas juo pagal valstybinio

audito mastą

Valstybės

biudžeto lėšų, skiriamų

savivaldybių biudžetams, naudojimas

Vykdomos programos,

kuriose dalyvauja Lietuva

Lietuvos

Respublikoje gautos Europos Sąjungos lėšos

Privalomojo

sveikatos draudimo fondo

biudžeto vykdymas

Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžeto

vykdymas

Valstybės turto

valdymas, naudojimas ir

disponavimas juo

Valstybės

piniginių išteklių naudojimas

Valstybės biudžeto

vykdymas

Valstybės kontrolės

audito sritys


9

2 pav. Valstybinio audito mastas

vertinparodavalsty

komis

naudą

užtikrkontro

2003 METŲ VEIKLOS A

10

VALSTYBINIO AUDITO MASTAS (SUBJEKTAI)

valstybės institucijos ir įstaigos

savivaldybės

visų rūšių įmonės, kuriose valstybei ar savivaldybei

priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip ½ balsų

įmonės ir kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės ar savivaldybės institucija suteikė

lėšų arba turto

Valstybės kontrolė taip pat atlieka

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo

valstybinį auditą

Valstybės biudžeto vykdymo valstybinį auditą

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto

vykdymo valstybinį auditą

VEIKLOS AUDITAS FINANSINIS AUDITAS

VALSTYBĖS KONTROLĖ

11..11..33.. KKAAIIPP VVAALLSSTTYYBBĖĖSS KKOONNTTRROOLLĖĖ AATTRREENNKKAA VVAALLSSTTYYBBIINNIIOO AAUUDDIITTOO TTEEMMAASS??

■ Valstybiniams auditams temas Valstybės kontrolė atrenka stebėdama ir dama rizikas viešajame sektoriuje. Tai apima sistemingą duomenų rinkimą, ntį problemų viešajame sektoriuje apimtį ir rimtumą bei su jų sprendimu susijusią

bės veiklą. ■ Atrenkant valstybinio audito temas atsižvelgiama į Seimo, Seimo komitetų ir

ijų poreikius. ■ Pagrindinis audito temos atrinkimo veiksnys − ar valstybinis auditas atneš

valstybei ir visuomenei.

■ Atrenkant valstybinio audito temas Valstybės kontrolė yra nepriklausoma. Tai ina darbo kokybę ir objektyvumą. Tik Seimas nutarimu gali pavesti Valstybės lei atlikti valstybinį auditą pagal jos kompetenciją.

TASKAITA

■ Kiekvienų metų valstybinio audito mastas nustatomas valstybinio audito programose.

■ Kasmet siekiama atlikti finansinį visų asignavimų valdytojų auditą. ■ Prieš atliekant veiklos auditus atliekamas strateginis tyrimas, kurio tikslas:

užtikrinti būsimų auditų tinkamą suplanavimą; nustatyti prioritetus; užtikrinti rezultatyvų išteklių naudojimą.

11..11..44.. KKOOKKIIUU BBŪŪDDUU ĮĮGGYYVVEENNDDIINNAAMMOOSS VVAALLSSTTYYBBĖĖSS

KKOONNTTRROOLLĖĖSS RREEKKOOMMEENNDDAACCIIJJOOSS??

■ Dažnai klausiama, ar Valstybės kontrolė užtikrina jos pateiktų pasiūlymų įgyvendinimą ir nustatytų pažeidimų pašalinimą. Prikišama, kad Valstybės kontrolė neturi atitinkamų priemonių: negali bausti, neturi vykdomosios valdžios galių.

■ Reikia pripažinti, kad situacija yra kitokia: Valstybės kontrolės nustatytiems trūkumams šalinti ir rekomendacijoms įgyvendinti kuriamas efektyvus mechanizmas. 89 proc. 2003 m. baigtų valstybinių auditų metu pateiktų rekomendacijų (kurių įvykdymo terminas yra suėjęs) yra įgyvendinta visiškai ir iš dalies (77 proc. visiškai, 11 proc. iš dalies) (plačiau žr. 2.1. poskyrį).

■ Dauguma valstybinio audito metu rastų klaidų, nustatytų teisės aktų pažeidimų, netikslumų pašalinama ir rekomendacijos įgyvendinamos apie juos pranešus valstybės institucijai ar kitam audituotam subjektui.

■ Jei valstybės institucijos ar kiti audituoti subjektai nesiima tinkamų priemonių pašalinti pažeidimus ar įgyvendinti rekomendacijas, apie tai informuojama aukštesnė pagal pavaldumą valstybės institucija.

■ Jei ir toliau trūkumai nepašalinami (kaip ir tais atvejais, kai audito metu pateikti svarbūs pastebėjimai), Valstybės kontrolė kreipiasi į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Audito pakomitetį, kuris pagal savo veiklos nuostatus siekia parlamentinėmis priemonėmis padėti aukščiausiajai valstybinio audito institucijai Valstybės kontrolei įtvirtinti valstybinio audito poveikį valstybei ir visuomenei bei siekia užtikrinti, kad pateiktos Valstybės kontrolės rekomendacijos būtų visiškai įgyvendintos.

■ Džiaugiamės, kad Seimas pripažino Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimo svarbą ir prisideda prie jų efektyvaus įgyvendinimo. Žinoma, šis mechanizmas ir toliau turi būti nuolatos tobulinamas. Tikimės, kad metų pabaigoje Audito pakomitetis įgis komiteto statusą (Seimo valdybos 2003-10-16 sprendimas Nr. 400S-970), tuo dar labiau sustiprindamas Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinamumą ir pažangą valdant ir naudojant valstybės turtą, lėšas ir kitus išteklius.


11

3 pav. Rekomendacijų įgyvendinimas ir Seimo Audito pakomitetis

efekįstat

tiesiprocatlieir 13

2003 METŲ VEIKLO

12

Valstybės kontrolės ataskaita

NagrinėjimasSeimo

komitete ar Audito

pakomitetyje

Monitoringas

Vyriausybės ar audituoto

subjekto atsakymas

Seimo nutarimas

arba komiteto sprendimas

Valstybės kontrolė stebi,

kaip Vyriausybė, kitos valstybės

institucijos ir/ ar audituoti

subjektai vykdo Seimo ar

jo komiteto rekomendacijas

Valstybės kontrolės

ataskaitos ir išvados

pateikiamos Seimo

komitetams ir/ar Audito

pakomitečiui

Vyriausybė ar audituotas subjektas

informuoja, kaip bus

įgyvendinamos Seimo nutarimo

ar komiteto rekomendacijos

Seimas ar Komitetas

priima rekomendacijas

Seimo komitetas ar Audito

pakomitetis nagrinėja

valstybinio audito ataskaitas ir

išvadas, išklauso Vyriausybės

narių ir kitų atsakingų

asmenų paaiškinimus

11..11..55.. KKOOKKIIAA VVAALLSSTTYYBBĖĖSS KKOONNTTRROOLLĖĖSS SSTTRRUUKKTTŪŪRRAA??

■ Realizuojant Strateginį plėtros planą Valstybės kontrolė pertvarkoma taip, kad tyviai, taupiai ir rezultatyviai vykdytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitais ymais pavestas funkcijas.

■ Valstybės kontrolės personalo pagrindą sudaro darbuotojai, atliekantys (tarp jų ogiai vadovaujantys valstybiniam auditui) – 68 proc.: 47 proc. finansinį auditą ir 21 . veiklos auditą. 19 proc. darbuotojų teikia paramą valstybinio audito funkciją kantiems padaliniams (teisininkai, informatikai, tarptautinių ryšių darbuotojai ir kt.) proc. darbuotojų teikia paslaugas.

4 pav. Valstybės kontrolėje darbuotojų pasiskirstymas procentais

S ATASKAITA

Paslaugos13%

Parama19%

Veiklos auditas21%

Finansinis auditas47%

* - teisininkai, metodologai, informacijos, tarptautinių ryšių specialistai ir kt.

Iš viso 294

11..11..66.. KKOOKKSS VVAALLSSTTYYBBĖĖSS KKOONNTTRROOLLĖĖSS PPAADDAALLIINNIIŲŲ RREEGGIIOONNIINNIISS IIŠŠSSIIDDĖĖSSTTYYMMAASS??

■ Veiklos auditoriai sutelkti Vilniuje. Regionuose yra išdėstyta dalis finansinio audito padalinių. Regioninių padalinių buveinės yra įsikūrusios Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje.

Centrinė buveinė Vilniuje aptarnauja Vilniaus regioną. Be to, finansiniai auditoriai yra įsikūrę Šiauliuose, Alytuje ir Utenoje.

5 pav. Finansinio auditoregioninis suskirstymas

11..22.. 2200

11..22..11.. EEUURROOPPOOSS

Turbūt didžiausias vykstaįgytos Valstybės kontrolės kompnaujas svarbias audito sritis. Tapripažinimas, bet patikėta didelė pa

Valstybės kontrolės įstatymnustatyta išskirtinė Valstybės kontrsutarčių ir susitarimų, Europos Sątvarka atlikti Lietuvos Respublikojir teikti atitinkamoms institucijoms

Vadovaudamasis šiuo įstat

kontrolei atlikti Lietuvos Respubli

auditus ir teikti Lietuvos Respublik

šių auditų dokumentus:

1) ISPA programos projektų audi

2) SAPARD programos metinių a

0033 MMEETTŲŲ PPOOKKYYČČIIAAII

SSĄĄJJUUNNGGOOSS PPAARRAAMMOOSS AAUUDDIITTAASS

nčių pokyčių Valstybės kontrolėje įvertinimas yra etencijos pripažinimas pavedant Valstybės kontrolei čiau tai ne tik Valstybės kontrolės kompetencijos reiga ir atsakomybė.

o 9 str. papildymo įstatymu 2003 m. liepos mėn. 1d. olės kompetencija − Lietuvos Respublikos tarptautinių jungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta e gautos Europos Sąjungos finansinės paramos auditus šių auditų dokumentus.

ymu, Seimas 2003 m. liepos 1 d. pavedė Valstybės

koje gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos

os finansų ministerijai bei atitinkamoms institucijoms

tų ataskaitas ir išvadas;

uditų ataskaitas ir išvadas;


13

3) Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo garantijų dalies metinių auditų ataskaitas ir išvadas;

4) Sanglaudos fondo projektų auditų ataskaitas ir išvadas;

5) Europos Sąjungos struktūrinių fondų programų auditų ataskaitas ir išvadas.

Iki šiol SAPARD paramos patvirtinimo auditus atliko privati tarptautinė audito įmonė Pricewaterhouse Coopers.

Tarptautinėse sutartyse ir Europos Sąjungos reglamentuose nustatytas privalomų baigiamųjų Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo auditų vienas iš rezultatų – išvados (deklaracijos/sertifikato) parengimas, kurioje be kitų dalykų turi būti auditoriaus nuomonė apie programos/projekto finansinių ataskaitų tikrumą ir teisingumą. Nuomonei pareikšti Valstybės kontrolė turi audituoti įvairius Europos Sąjungos finansinės paramos administravimo lygius – nuo Europos Sąjungos paramą valdančiosios institucijos (Finansų ir Žemės ūkio ministerijos) iki galutinių paramos gavėjų.

6 pav. Valstybės kontrolės vieta panaudojant Europos Sąjungos paramą (Šaltinis – Finansų ministerija su Valstybės kontrolės pakeitimais)

PaVaM

departame

2003 METŲ VEIKLOS ATAS

14

AUDITAS

Vadovaujanti institucija

Komisija

Mokėjimo institucija

Tarpinė institucija

Įgyvendinančioji institucija

Vidaus audito tarnyba Vykdo 5% patikrinimus

Sistemos auditas

Galutiniai paramos gavėjai

Valstybės kontrolė Institucija parengsianti

baigiamąją (winding- up)

deklaraciją

aiškinimai: dovaujančiosios institucijos funkcijas atlieka Finansų ir Žemės ūkio ministerijos.

okėjimo institucijos funkcijas atlieka Finansų ministerijos Nacionalinio fondo ntas.

KAITA

Tarpinių institucijų funkcijas atlieka: Aplinkos, Susisiekimo, Ūkio, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ministerijos ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Vyriausybės.

Įgyvendinančių institucijų funkcijas atlieka: Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Transporto investicijų direkcija prie Susisiekimo ministerijos, VĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“, Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“.

Pažymėtina, kad Valstybės kontrolės atliekamas Europos Sąjungos finansinės paramos auditas bus tik viena iš privalomų, Europos Sąjungos reglamentuose nustatytų, kontrolės grandžių. Pirmoji ir žemiausia kontrolės grandis numatoma programas/projektus įgyvendinančiose institucijose (atliekami projektų fiziniai/administraciniai tikrinimai), antroji grandis – vidaus audito padaliniai tarpinėse institucijose (ministerijose) atlieka 5 proc. išlaidų ir sistemų auditus visuose programų/projektų valdymo lygiuose, trečioji grandis – Valstybės kontrolė atlieka programų/projektų išorės auditą ir teikia atitinkamus audito dokumentus Europos Komisijai (per Finansų ministeriją). Ketvirtoji Europos Sąjungos finansinės paramos kontrolės lygiui galima priskirti Europos Komisijos padalinių vidaus auditorius ir Europos Audito Rūmų auditorius.

7 pav. Europos Sąjungos paramos lėšų audito schema (Šaltinis – Finansų ministerija su Valstybės kontrolės pakeitimais)

Valstybės

kontrolėES

auditoriai

Kontrolės padaliniai

įgyvendinimo institucijose

Ministerijų vidaus audito

padaliniai

ES lėšos

Šaltinis: Finansų ministerija

Tik nu

finansinės paraVienas

funkcijų vykdyprogramų, stažSąjungos lėšų

ValstySąjungos lėšomEuropos Audit

o visų minėtų kontrolės grandžių veikimo priklausys Europos Sąjungos mos panaudojimo teisėtumas ir efektyvumas. svarbiausių, jei ne pats svarbiausias, Valstybės kontrolės atliekamų mo garantų – kvalifikuotas personalas. Todėl be jau vykdomų mokymo uočių Europos Audito Rūmuose, planuojama daug tiesiogiai su Europos

auditu susijusių veiklų antrajame PHARE „Dvynių“ projekte. bės kontrolės valstybiniai auditoriai jau turi patirtį audituojant Europos is finansuojamas programas, projektus bei jų administravimą: bendrai su

o Rūmais atlikti PHARE ir ISPA lėšomis finansuojamų aplinkos apsaugos


15

projektų ir PHARE Ekonominės socialinės sanglaudos programų vertinimo auditai, PHARE projektų administravimo vertinimo auditas, SAPARD išlaidų deklaracijos finansinis auditas, ISPA investicinio projekto baigiamasis auditas. Šiuo metu atliekami SAPARD 2003 m. išlaidų deklaracijos bei du ISPA techninės pagalbos projektų baigiamieji auditai.

11..22..22.. SSAAVVIIVVAALLDDYYBBĖĖMMSS SSKKIIRRTTŲŲ VVAALLSSTTYYBBĖĖSS LLĖĖŠŠŲŲ AAUUDDIITTAASS

Po ilgų diskusijų 2003 m. pabaigoje apsispręsta dėl savivaldybių išorės audito sistemos. Be kitų užduočių, įvertinant Valstybės kontrolės indėlį kuriant kontrolės sistemą valstybėje, 2003 metų pabaigoje, lapkričio 25 d. Seimas papildė Valstybės kontrolės įstatymą ir pavedė Valstybės kontrolei naują užduotį – valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimo auditą. Kartu Valstybės kontrolei pavesta rengti audito metodikas savivaldybių kontrolierių tarnyboms bei atlikti savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolieriaus tarnybos) atliekamo audito išorinę peržiūrą.

Šitas Valstybės kontrolei pavestas atsakingas darbas 2004 m. pareikalaus daug materialių ir žmonių išteklių, organizacinių ir koordinacinių gebėjimų.

Valstybės kontrolė nėra naujokė savivaldybių audite. 2003 m. buvo atliekami su savivaldybėmis susiję valstybiniai auditai (žr. 1 ir 2 priedus). Tai Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2000–2002 m. programos vykdymo Klaipėdos miesto savivaldybėje vertinimas, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto privatizavimo vertinimas Vilniaus miesto savivaldybėje, trumpalaikių beprocenčių paskolų teikimo ir grąžinimo ir kitų klausimų vertinimas.

11..22..33.. VVAALLSSTTYYBBĖĖSS PPAAJJAAMMŲŲ AAUUDDIITTAASS

Ne tik nauji įstatymai skatina Valstybės kontrolės veiklos plėtrą. Naudojant naujus audito metodus sutaupomi ištekliai ir Valstybės kontrolė imasi audituoti vis naujas sritis. Siekdama padėti stiprinti biudžeto vykdymo parlamentinės kontrolės funkciją, Valstybės kontrolė 2003 metais pradėjo vykdyti naują audito funkciją – valstybės pajamų auditą. Valstybės pajamos yra labai reikšmingos finansiniu požiūriu (dauguma valstybės išlaidų finansuojama valstybės pajamomis), jos susijusios su didele rizika (mokesčių vengimas, „juodoji ekonomika“, PVM grobstymo schemos ir pan.) ir yra svarbus klausimas, nes mokesčius moka visi, vieniems mokesčių mokėtojams nesumokėjus, mokesčių našta gula ant kitų mokesčių mokėtojų pečių. Auditas valstybės pajamų srityje labai skiriasi nuo audito išlaidų srityje. Pagrindinis skirtumas yra tai, kad audituojant pajamas nėra aišku, koks pajamų dydis turi būti surinktas pagal įstatymą.


2003 metais kartu su Danijos ir Švedijos aukščiausiųjų audito institucijų ekspertais Valstybės kontrolė valstybinėse mokesčių inspekcijose ir muitinėse atliko mokestinių nepriemokų, o Finansų ministerijoje – skolų valstybei (iš dalies) išieškojimo auditą ir parengė ataskaitą „Ar bus išieškota skola valstybei“. Valstybiniai auditoriai nustatė trūkumus mokesčių mokėtojų skatinimo mokėti mokesčius, valstybės institucijų bendradarbiavimo išieškant skolas valstybei, teismo antstolių institucinės reformos, mokesčių administratorių išieškojimo priemonių naudojimo klausimais.

Atsižvelgdama į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą, Valstybės kontrolė iki 2004-07-01 šį komitetą informuos apie Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų pažangą sprendžiant audito ataskaitoje „Ar bus išieškota skola valstybei“ iškeltas problemas.

11..33.. VVAALLSSTTYYBBIINNIIOO AAUUDDIITTOO KKOOKKYYBBĖĖSS IIRR AAUUDDIITTOO MMEETTOODDIIKKOOSS TTOOBBUULLIINNIIMMAASS

Siekiant užtikrinti audito darbo kokybę, auditoriaus darbas visuose audito etapuose yra prižiūrimas ir peržiūrimas. Audito peržiūra yra vienas iš darbo reikalavimų ir yra svarbus dalykas užtikrinant audito kokybę.

Valstybės kontrolėje peržiūra suskirstyta į vidinę ir išorinę. Vidinė peržiūra yra auditorių ir audito departamentų direktorių savo veiklos įvertinimas. Išorinės peržiūros tikslas – įvertinti bendrą audito kokybę, išaiškinti geriausios audito praktikos pavyzdžius, audito metodikos tobulinimo, auditorių mokymo sritis. Išorinė peržiūra yra skirta tam, kad Valstybės kontrolė, kaip aukščiausioji audito institucija, būtų tikra, jog kokybės reikalavimai, keliami auditui, yra įvykdyti.

2003 m. atlikus finansinių ir veiklos auditų išorinę peržiūrą, parengta Valstybinio audito išorinės peržiūros ataskaita. Šioje ataskaitoje nurodytos pagrindinės sritys, kuriose turi būti tobulinamas valstybinis auditas.

Peržiūra atlikta pagal Valstybės kontrolės įstatymą, Valstybinio audito reikalavimus, kitus teisės aktus bei Jungtinės Karalystės nacionalinės audito įstaigos ekspertų rekomendacijas.

Valstybės kon

Valstybės kontrolė
trolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas, s Audito metodikos komisijos pirmininkas

17

Finansinio audito peržiūros metu peržiūrėta 17 finansinio audito medžiagų (8 proc. atliktų auditų). Pateiktos finansinio audito medžiagos buvo įvertintos pagal Įstaigų finansinio audito vadove pateiktą vertinimo sistemą (A, B, C lygiais). B lygiu įvertinta 16 medžiagų, C lygiu – 1 medžiaga.

Valstybės kontrolės taryba pritarus Valstybinio audito išorinės peržiūros ataskaitai, darbo grupes, rengiančias mokymo medžiagas bei Valstybinio audito reikalavimų pakeitimo ir papildymo projektus, panaudojo valstybinio audito kokybės gerinimo rekomendacijas, atsižvelgė į jas tobulinant Valstybinio audito reikalavimus bei rengiant mokymo medžiagas.

Audito metodika, kaip ir bet kokios kitos veiklos srities technika bei technologija, turi būti tobulinama. Tuo tikslu ji nuolat atidžiai stebima ir kontroliuojama.

Siekiame sujungti teorines ir praktines Valstybės kontrolės auditorių, užsienio šalių ir privataus sektoriaus auditorių žinias. Tuo tikslu jau šiais metais įsteigta Audito metodikos komisija. Taip pat audito metodikai tobulinti gavome ir gauname ekspertų iš Jungtinės Karalystės, Švedijos, Danijos aukščiausiųjų audito institucijų paramą per PHARE 1 ir PHARE 2 projektus.

11..44.. EEUURROOPPOOSS SSĄĄJJUUNNGGOOSS PPHHAARREE PPRROOJJEEKKTTAASS

2003 metais baigta pirmojo Europos Sąjungos PHARE projekto „Dvynių“ dalis Valstybės kontrolėje, trukusi 18 mėnesių, su 850 tūkst. eurų biudžetu, 74 priemonėmis iš dviejų ar daugiau dalių, 36 trumpalaikiais ekspertais ir penkių komponentų, apimančių beveik visas Valstybės kontrolės veiklos sritis.

2003 m. pagal Europos Sąjungos PHARE projekto investicinę dalį nupirkta kompiuterinės įrangos: 8 tarnybinės stotys, 62 stacionarūs ir 185 nešiojami darbo kompiuteriai, 35 tinkliniai spausdintuvai, tinklo komutacinė bei kita įranga. Bendra pirkinio vertė sudarė 475 tūkst. eurų, iš jų 329 tūkst. eurų – PHARE programos lėšos, 146 tūkst. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) – nacionalinis kofinansavimas. Taigi kiekvienas valstybinis auditorius turi galimybe naudotis nešiojamu kompiuteriu tiek dirbdamas Valstybės kontrolės patalpose, tiek audituojamuose subjektuose. Šiuolaikinė kompiuterinė įranga sudaro sąlygas naudoti pažangiausias kompiuterines programas tiek konkrečiam auditui atlikti, tiek audito procesui valdyti. Tolesnis dėmesys bus skiriamas kompiuterinio tinklo pertvarkymui, audito darbo dokumentų automatizavimui, audito ir administracinių procesų stebėjimui, išteklių valdymui.

Pirmasis Europos Sąjungos PHARE projektas Valstybės kontrolėje buvo ne atsitiktinis įvykis, o nuoseklios ir sistemingos Valstybės kontrolės pertvarkos rezultatas


siekiant efektyviai įgyvendinti naujojo Valstybės kontrolės įstatymo nuostatas ir pereiti nuo kontrolės sampratos prie audito.

PHARE „Dvynių“ projekto partneriai: Jungtinės Karalystės nacionalinė audito įstaiga bei Danijos ir Švedijos nacionalinės audito įstaigos.

Projekto rezultatai akivaizdūs: parengti nauji Valstybės kontrolės tarybos nuostatai, Informacinių technologijų strateginio plėtros plano priemonių įgyvendinimo planas, Valstybės kontrolės personalo plėtros strategija, Valstybės kontrolės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo tvarka, atnaujinti Finansinio ir Veiklos audito vadovai. Įsteigta Valstybės kontrolės strateginio valdymo ir rizikos valdymo komisija.

Turbūt didžiausias PHARE projekto bei Valstybės kontrolės galimybių nuopelnas yra pasiektas pripažinimas – 2003 metais pritarta antrajam PHARE projektui: („Dvynių“ dalies biudžetas: 950 tūkst. eurų, 5 komponentai, 74 priemonės, 22 ekspertai; investicinės dalies biudžetas − 144 tūkst. eurų; paslaugų dalies biudžetas − 400 tūkst. eurų), kuris pratęs iki šiol padarytus darbus.

11..55.. TTAARRPPTTAAUUTTIINNIISS BBEENNDDRRAADDAARRBBIIAAVVIIMMAASS

2003 metais Valstybės kontrolė sėkmingai plėtojo tarptautinį bendradarbiavimą ir ieškojo naujų naudingų bendradarbiavimo galimybių.

Valstybės kontrolė jau 1992 metais tapo visateise INTOSAI (Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos) nare. Ši organizacija įkurta 1953 metais ir šiuo metu joje yra daugiau kaip 100 narių. 2003 m. Valstybės kontrolė dalyvavo Audito standartų, Apskaitos standartų, Vidaus kontrolės standartų, Informacinių technologijų audito, Valstybės skolos komitetų bei Privatizavimo, Programų vertinimo ir Aplinkos apsaugos darbo grupių veikloje. INTOSAI leidinyje neretai spausdinama informacija apie Valstybės kontrolės tarptautinę veiklą.

Valstybės kontrolė yra išrinkta EUROSAI (Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos) Valdymo tarybos nare šešeriems metams. Mūsų institucija Valdymo taryboje atstovauja ne tik Baltijos regiono valstybėms – Estijai ir Latvijai, bet taip pat ir Lenkijai. 2003 m. lapkričio mėnesį valstybės kontrolierius Jonas Liaučius pirmą kartą dalyvavo EUROSAI Valdymo tarybos posėdyje Romoje. Šiame posėdyje nuspręsta kitą Valdymo tarybos posėdį surengti 2004 metų rugsėjo mėnesį Vilniuje. Toks sprendimas rodo, kad Baltijos regionui skiriamas vis didesnis dėmesys.

Rengdamasi stoti į Europos Sąjungą Valstybės kontrolė aktyviai bendradarbiauja su aukščiausiosiomis Europos Sąjungos institucijomis – Europos Komisija bei Europos Audito Rūmais, su kuriais 1996 metais pasirašyta bendradarbiavimo deklaracija dėl bendrų veiklos gairių – dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos šalių, Kipro, Maltos ir


19

Turkijos aukščiausiųjų audito institucijų vadovų bei Europos Audito Rūmų atstovų metiniuose susitikimuose, atlieka bendrus auditus – misijas.

Siekiant narystės Europos Sąjungoje ypač aktualus tapo kaimyninių Baltijos ir Šiaurės šalių aukščiausiųjų audito institucijų bendradarbiavimas. Valstybės kontrolė aktyviai dalyvauja Baltijos ir Šiaurės šalių aukščiausiųjų audito institucijų vadovų ir atstovų susitikimuose, kurie kartą per metus rotacijos principu rengiami vienoje iš Baltijos šalių. Kitais metais toks susitikimas bus surengtas Vilniuje ir jame visų dalyvaujančių šalių nacionalinių audito institucijų generalinių auditorių pritarimu pirmą kartą dalyvaus ir Lenkijos aukščiausiųjų kontrolės rūmų atstovai.

Intensyvūs ryšiai palaikomi ir su Skandinavijos šalių – Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos – aukščiausiosiomis audito institucijomis. Bendradarbiaujama ne tik pagal dvišaliuose protokoluose suderintas priemones, vykdant bandomuosius auditus, bet ir sudarant sąlygas mūsų auditoriams stažuotis minėtose institucijose.

Ne mažiau svarbus ir Valstybės kontrolės bendradarbiavimas su kaimyninėmis Rytų Europos regiono valstybėmis – Baltarusija ir Ukraina.


22.. VVAALLSSTTYYBBĖĖSS KKOONNTTRROOLLĖĖSS VVEEIIKKLLOOSS VVEEIIKKSSMMIINNGGUUMMAASS

Valstybės kontrolei perėjus nuo kontrolės ir revizijų prie valstybinio audito atlikimo, pasikeitė prioritetai, veiklos būdai ir procedūros. Svarbiausias mūsų tikslas yra ne tik surasti pažeidėjus, bet ir padėti ištaisyti padarytus pažeidimus, vertinti audituojamo subjekto veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti viešojo sektoriaus veiklos tobulinimo galimybes. Valstybės kontrolė siekia, kad įvyktų realūs pokyčiai valstybiniame audite.

Žinoma, pasikeitus Valstybės kontrolės veiklai turėjo pasikeisti ir veiklos vertinimo kriterijai. Pirma, Valstybės kontrolė dabar akcentuoja pasiektą poveikį. Antra, vertinamos suteiktos Valstybės kontrolės paslaugos, trečia − panaudoti ištekliai paslaugoms suteikti. Valstybės kontrolės veiklos vertinimo kriterijus galima schematiškai pavaizduoti taip:

8 pav. Valstybės kontrolės veiklos vertinimo kriterijų hierarchija

TIKSLŲ PASIEKIMO (POVEIKIO) VERTINIMAS

UŽDAVINIŲ PASIEKIMO (SUTEIKTŲ PASLAUGŲ) VERTINIMAS

PANAUDOTŲ IŠTEKLIŲ VERTINIMAS

Siekdama įvertinti savo veiklą, Valstybės kontrolė nuolat tobulina vertinimo

kriterijų sistemą. Vertindama savo veiklą, Valstybės kontrolė 2004 m. sausio−vasario mėn. atliko apklausą1, siekdama sužinoti klientų (audituojamų subjektų) nuomonę apie pokyčius Valstybės kontrolės darbe. Net 96 proc. klientų ir jų darbuotojų atsakė, jog žino, kad Valstybės kontrolė įgyvendina naują valstybinio audito koncepciją, atlieka valstybinius auditus pagal tarptautinius audito principus, o 86 proc. respondentų atsakė,

1 Apklausa buvo atlikta anketiniu būdu. Anketos išsiųstos 41 klientui (audituotam subjektui). Gauta 72 proc. klientų ir jų darbuotojų atsakymų. Siekiant užtikrinti klientų nuomonės konfidencialumą ir atsakymų nešališkumą, su konkrečių klientų nuomonėmis neleista susipažinti tuos klientus auditavusiems valstybiniams auditoriams. Informacija apibendrinta susistemintu pavidalu.


21

kad mato skirtumą tarp 2003−2004 metais atliekamo valstybinio audito ir ankstesniais metais Valstybės kontrolės atliktų patikrinimų (revizijų).

22..11.. PPOOVVEEIIKKIISS VVAALLSSTTYYBBĖĖSS FFIINNAANNSSŲŲ VVAALLDDYYMMUUII,, TTUURRTTOO NNAAUUDDOOJJIIMMUUII BBEEII VVIIEEŠŠŲŲJJŲŲ PPAASSLLAAUUGGŲŲ TTEEIIKKIIMMUUII

2004 m. sausio−vasario mėn. atlikus apklausą 73 proc. respondentų atsakė, kad

2003−2004 m. atliktas (atliekamas) valstybinis auditas suteikė (suteikia) organizacijos veiklai „daugiau“ ir „žymiai daugiau“ naudos, palyginti su ankstesniais metais (69 proc. „daugiau“ ir 4 proc. „žymiai daugiau“). 26 proc. respondentų mano, kad tiek pat.

9 pav. 2003−2004 metais atliktų (atliekamų) valstybinių auditų suteikta (suteikiama) nauda organizacijoms, palyginti su ankstesniais metais

Valstybės kontrolės atliktais patikrinimais (revizijomis) (Šaltinis: audituojamų subjektų apklausa)

■ Vienustatyti audipateikti audituateityje ir kuriefektyvų valsmatuoti ne tikkoks Valstybė

■ 89 pįvykdymo term11,5 proc. iš d

2003 METŲ VEIKLOS ATASKAI

22

Daugiau69%

Mažiau1%

Žymiai daugiau

4%

Žymiai mažiau

0%

Tiek pat26%

na iš svarbiausių valstybinio audito reformos idėjų − audito metu ne tik tuojamų subjektų klaidas ir veiklos trūkumus, bet įvertinti jų aplinką, ojamam subjektui rekomendacijas, kurios leistų išvengti jų pasikartojimo os sustiprintų subjekto vidaus kontrolę, atskaitingumą, finansų valdymą bei tybės turto naudojimą. Taigi Valstybės kontrolė siekia savo rezultatus suteiktų paslaugų (auditų) kiekiu ar jų kaina, bet ir, kas yra svarbiausia, s kontrolės darbo poveikis. roc. 2003 m. baigtų valstybinių auditų metu pateiktų rekomendacijų (kurių inas yra suėjęs) yra įgyvendinta visiškai ir iš dalies (77,5 proc. visiškai,

alies).

TA

10 pav. Rekomendacijų įgyvendinamumas

Įgyvendinta; 77,5%

Atmetama subjekto;

1,4%

Nebeaktuali; 1,4%

Kitos priežastys;

8,2%

Iš dalies įgyvendinta;

11,5%

■ Iš 2003 m. priimtų 55 Valstybės kontrolės sprendimų įgyvendinta 87 proc., t. y. 11 procentinių punktų daugiau nei 2002 m.

11 pav prendimų įgyvendinamumo palyginimas 2002−2003 m.

■ Įgyvend

− Dėl atatskaitomybėse pa

− Dėl atlik(2002 m. − 5,6 mln

− Dėl SpAplinkos ministeripraktiką, taisykles.vertinti kaip veiksriziką.

. S

3325

5548

0

10

20

30

40

50

60

2002 m. 2003 m.

Priimta Įgyvendinta

intų rekomendacijų pavyzdžiai:

liktų auditų (tikrinimų) 2003 m. audituotų subjektų finansinėse pildomai apskaityta turto už 1 689 mln. Lt.

tų auditų (tikrinimų) 2003 m. į valstybės biudžetą grąžinta 6,7 mln. Lt . Lt).

ecialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos vykdymo audito ja parengė Prekių, paslaugų ir darbų pirkimo, taikant įprastą komercinę Padarytą pažangą reglamentuojant programos lėšų naudojimą galima nį, mažinantį netinkamo programos lėšų administravimo ir naudojimo


23

− Atlikus bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos auditą nustatyta, kad šalyje 2002 m. neįvykdžius bendrojo ugdymo planų, 49,9 mln. Lt (kaip nepanaudoti) buvo skirti mokymo aplinkai ir kitoms švietimo reikmėms. Pagal audito rekomendacijas pakeistas 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 str. ir nustatyta, kad nepanaudotos specialiosios dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti sumos gali būti naudojamos kitoms švietimo reikmėms tik įvykdžius bendruosius ugdymo planus.

− Valstybinio audito metu atkreipę dėmesį į tai, kad institucinės teismų antstolių reformos eiga kelia grėsmę valstybės pajamų surinkimui bei riziką dėl didėsiančių valstybės įstaigų išlaidų, pateikėme rekomendacijas tobulinti reformą. Teisingumo ministerija, atsižvelgdama į jas, greitai pakeitė Sprendimų vykdymo instrukciją ir sudarė sąlygas sutaupyti dešimtis milijonų litų valstybės lėšų: Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM 2003-07-25 patvirtino Atsiskaitymų su antstoliais programą ir pateikė Finansų ministerijai paraišką 95 mln. Lt finansavimui iš 2004 m. valstybės biudžeto gauti, kad būtų galima apmokėti 2003 bei 2004 metų vykdomųjų dokumentų vykdymo išlaidas antstoliams. Skirta 4 mln. Lt.

− Valstybės kontrolė pasiūlė spręsti Miško fondo likučio apskaitos ir jo tolesnio naudojimo bei beviltiškų skolų nurašymo klausimus ir užtikrinti, kad valstybės įmonių miškų urėdijų 2002 m. finansinėje atskaitomybėje būtų pateikiama tikra ir teisinga informacija apie jų finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Vyriausybė 2003-12-24

Klientų (audituojamų subjektų) atsiliepimai:

„Teikiamos rekomendacijos dėl vidaus kontrolės sistemos

tobulinimo sudaro prielaidas racionaliau naudoti valstybės

biudžeto lėšas, pasiekti geresnių veiklos rezultatų ir išvengti teisės

aktų pažeidimų bei klaidų.“

„Siekiama ne tik atskleisti organizacijos veiklai reikšmingus

faktus, bet ir tobulintinas finansinės-ūkinės veiklos bei

finansinių išteklių valdymo sritis.“

„Lyginant su ankstesniais metais, keičiasi įstaigos administracijos,

jos pavaldžių įstaigų vadovų ir darbuotojų požiūris į Valstybės

kontrolės auditorius, jais labiau pradedama pasitikėti, vertinti ir

matyti kaip savo partnerius, siekiant įgyvendinti institucijai ar įstaigai teisės aktais pavestas

funkcijas ir uždavinius.“

„Teikiami pastebėjimai ir pasiūlymai labai naudingi

tobulinant teisės aktus, susijusius su lėšų valdymu, jų tvarkymo

metodika.“


nutarimu Nr. 1677 „Dėl valstybės įmonių miškų urėdijų įstatinio kapitalo didinimo“ per 1995−2000 metus sukaupto Miško fondo likučio sąskaita 20 valstybės įmonių miškų urėdijų įstatinį kapitalą padidino 20 mln. Lt.

− Atlikus Nedarbo mažinimo programos vertinimo auditą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo pasiūlyta tobulinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintą Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo tvarką. Patobulinus tvarką numatyta Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų efektyvumo nustatymo metodika, numatytas sukurtų darbo vietų vertinimas, projektuose sukurtų darbo vietų ilgalaikiškumo užtikrinimas bei tai, kad paramos lėšos nebebus naudojamos PVM, kai paramos gavėjas yra šio mokesčio mokėtojas. Tai leis efektyviau naudoti Nedarbo mažinimo programos lėšas.

− Atsižvelgdama į Valstybės kontrolės audito metu atliktos pašto paslaugų vartotojų apklausos rezultatus, įmonė 2003 m. pradėjo klientams teikti 5 naujų paslaugų grupes. Patvirtinti investicijų planavimo ir paskirstymo prioritetai, sudaryta darbo grupė išanalizuoti samdomo transporto geros praktikos pavyzdžius.

− Valstybės kontrolei parengus valstybės įmonės Valstybės turto fondo valdymo koncepciją ir pasiūlius rekomendacijas dėl Turto fondo veiklos, Vyriausybė pritarė Valstybės kontrolės siūlymui įsteigti vidaus audito tarnybą Turto fonde.

− AB „Lietuvos energija“ 2003-11-24 raštu informavo Valstybės kontrolę apie valstybės kontrolieriaus 2001 m. sprendimo vykdymą tiek pačioje bendrovėje, tiek po jos reorganizavimo įsteigtose akcinėse bendrovėse

Klientų (audituojamų subjektų) atsiliepimai:

„Jei ankstesnių patikrinimų (revizijų) metu buvo siekiama tik

išsiaiškinti finansinius pažeidimus, tai 2003–2004 metais atliktų valstybinių auditų metu buvo siekiama įvertinti institucijos

vidaus kontrolės būklę, o pateiktos rekomendacijos valstybinio audito

ataskaitoje įpareigojo įstaigos administraciją sukurti kontrolės

procedūras ir paruošti atitinkamus tvarkomuosius dokumentus, kurie

sustiprintų vidaus kontrolę, užtikrintų teisingą ir racionalų

gautų asignavimų bei turto panaudojimą.“

„Auditorių darbo patirtis padeda nustatyti teisės aktų pažeidimus, tobulinti įstatymų įgyvendinimo

kontrolę, ištaisyti apskaitos klaidas.“

„Esame įsitikinę, kad

pasinaudojus Jūsų institucijos pareigūnų kompetencija ir

įgyvendinus jų rekomendacijas, bus pasiekta reali pažanga išieškant skolą valstybei.“


25

AB „Rytų skirstomieji tinklai“, AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, AB „Lietuvos elektrinė“ bei AB „Mažeikių elektrinė“. Pagrindiniai sprendimo vykdymo rezultatai:

1. Atstatyti nepagrįstai padaryti atidėjimai mažaverčiam inventoriui – 11 mln. Lt.

2. Atstatyti nepagrįstai padaryti atidėjimai ilgalaikiam turtui – 25 mln. Lt.

3. Iš vidinių apyvartų eliminuotas buvusio filialo „Tena“ vidinių pardavimų antkainis – 19 mln. Lt.

Pardavus konkurso būdu elektros energijos pirkėjo Baltarusijos Respublikos koncerno „Belenergo“ skolą, atstatyti padaryti atidėjimai abejotinoms skoloms ir gauta 99 mln. Lt įplaukų.

■ Daugiau apie rekomendacijų įgyvendinimą žr. 1.1.4. poskyrį.

22..22.. SSUUTTEEIIKKTTOOSS PPAASSLLAAUUGGOOSS

22..22..11.. AAUUDDIITTAAII

FFiinnaannssiinniiss aauuddiittaass

■ Per 2003 m. baigti 207 finansiniai auditai. 2003 m. pirmą kartą atlikti valstybės įstaigų finansiniai auditai ir pareikštos nuomonės dėl finansinės atskaitomybės.

■ 2003 m. pradėti finansiniai auditai 276 valstybės įstaigose (115 asignavimų valdytojų bei 161 jiems pavaldžioje įstaigoje), kurie baigsis 2004 m. pirmąjį pusmetį.

■ 2003 m. ir toliau didėja audituotų valstybės biudžeto išlaidų suma. 2003 m. baigtų finansinių auditų metu audituota 8 508 mln. Lt. 2002 m. valstybės biudžeto išlaidų (2002 m. tikrinta 2 902 mln. Lt, 2001 m. − 2 699 mln. Lt). 2003 m. pradėtų auditų metu (kurie baigsis 2004 m.) audituojama 8 720 mlrd. Lt 2003 m. valstybės biudžeto išlaidų.

12 pav. 2000–2003 m. audituotos (tikrintos) valstybės biudžeto išlaidos (mlrd. Lt)

2003 METŲ VEIKLOS ATASKAI

26

2902 2699

8508 8720

0

2000

4000

6000

8000

10000

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m.

39%

85%80%

44%

TA

■ Finansinio audito metu tikrinami ne atskiri audituojamo subjekto veiklos aspektai (kaip būdavo iki 2002 m.), o surenkami įrodymai, leidžiantys pareikšti pagrįstą nuomonę apie tai, ar finansinė atskaitomybė parodo tikrą bei teisingą įstaigos finansinę būklę ir ar audituojamo subjekto ūkinės operacijos buvo vykdomos laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

■ Valstybinis auditorius, atlikęs audituojamo subjekto veiklos rizikos vertinimą ir nustatęs padidintos rizikos sritis, informuoja apie jas subjekto vadovybę ir sudaro visas sąlygas imtis priemonių nustatytai rizikai valdyti bei ištaisyti esamas klaidas iki finansinės atskaitomybės pateikimo.

VVeeiikkooss aauuddiittaass

Laisvos rinkos sąlygomis įmonių veiklos efektyvumą užtikrina rinkos mechanizmai. Valstybiniame sektoriuje šį mechanizmą iš dalies pakeičia veiklos auditas. Teisingai atliktas veiklos auditas leidžia nustatyti subjektų veiklos problemas anksčiau nei šios

problemos gali paveikti subjekto veiklos efektyvumą.

■ Veiklos auditas skatina audituojamą subjektą daugiau dėmesio skirti veiklos ekonomiškumui, efektyvumui ir rezultatyvumui; audituojamam subjektui nurodomi būdai, kaip jis galėtų atlikti patobulinimus, leidžiančius sutaupyti lėšų arba sumažinti išlaidas, gerinti paslaugų kokybę, stiprinti valdymo, administracinius ir organizacinius procesus bei siekti savo tikslų.

■ Veiklos audito metu nustatoma, ar audituojamas subjektas, vykdydamas savo pareigas, ekonomiškai, rezultatyviai ir efektyviai naudoja išteklius.

■ Veiklos auditas apima:

− veiklos ekonomiškumo (taupumo) vertinimą, lyginant su viešojo administravimo principais ir geriausia administravimo praktika;

− finansinių, žmonių ir kitų išteklių panaudojimo efektyvumo auditą, įskaitant ir informacinių sistemų, veiklos vertinimo kriterijų (rodiklių) ir stebėsenos atlikimo nagrinėjimą, taip pat audituojamo subjekto atliktų veiksmų šalinant audito metu nustatytus trūkumus tyrimą ir kita, ką auditorius mano esant svarbu ir reikšminga siekiant pagerinti audituojamų subjektų veiklos efektyvumą;

− rezultatyvumo (veiksmingumo) auditą, susijusį su audituojamų subjektų, jų vykdomų programų tikslų pasiekimo įvertinimu. Atliekant rezultatyvumo auditą paprastai vertinamas audituojamo subjekto pasiektas efektas, t. y. kokį poveikį visuomenei, mokesčių mokėtojams ar kitoms suinteresuotoms šalims padarė audituojamo subjekto veikla. Tokio audito metu taip pat gali būti nagrinėjama, kaip audituojamas subjektas


27

stebi, analizuoja ir vertina, kokį poveikį išorei (už audituojamo subjekto ribų) padarė jo veikla.

■ 2003 m. atlikta 40 veiklos auditų. Dažnai vieno audito metu buvo audituoti keli subjektai ir jiems parengtos ir pateiktos atskiros audito ataskaitos. Tokiu būdu per 2003 metus buvo parengtos ir pateiktos 67 valstybinio audito ataskaitos. 2003 metais buvo atlikti 6 išankstiniai tyrimai ir parengtos 6 išankstinių tyrimų ataskaitos.

■ 2003 m. yra pradėta 10 veiklos auditų, kurie baigsis 2004 m.

BBeennddrraaii

■ Per 2003 m. parengtos 4 privalomos išvados Seimui dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, valstybės skolos ataskaitos, ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir valstybės biudžeto projekto (kaip ir 2002 m.).

■ 2003 m. parengtos 2 sisteminės valstybinio audito ataskaitos:

− „Vidaus kontrolės sistemos būklės vertinimas“, kurioje apibendrinta vidaus kontrolės būklė valstybiniame sektoriuje, tendencijos, pateiktos rekomendacijos.

− „Programų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, kriterijų vertinimas“, kurioje apibendrintas valstybės biudžeto programose nustatytų kriterijų kokybiškumas ir pritaikomumas, pateiktos rekomendacijos.

■ Pagal Seimo 2002-11-05 nutarimo Nr. IX-1179 „Dėl Valstybės kontrolės 2001 metų veiklos ataskaitos“ 3 str. įpareigojimą Valstybės kontrolė parengė Valstybės turto fondo valdymo tobulinimo veiklos koncepciją.

■ Pagal to paties nutarimo 2 str. Valstybės kontrolė 2003 m. teikdama Išvadą dėl 2002 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos pateikė panoraminį programų vykdymo vaizdą (tuo tikslu buvo atliktas sisteminis valstybinis auditas „Programų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, kriterijų vertinimas“), atlikti konkrečių asignavimų valdytojų (kurių finansavimas siekė per 2 mlrd. Lt (apie 20 % metinio valstybės biudžeto) programų veiklos auditai. Plačiau apie rezultatus žiūrėti išvadą dėl 2002 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos (pastaba: minėta Išvada pateikta Seimui ir paskelbta Valstybės kontrolės tinklalapyje: www.vkontrole.lt).

■ 2003 m. baigtų valstybinių auditų ataskaitų sąrašas pateiktas 1 priede. Valstybinio audito ataskaitos pateiktos audituotiems subjektams, svarbiausios iš jų − Seimui ir jo komitetams, Vyriausybei ir kitoms suinteresuotoms žinyboms.

■ Atliktų valstybinių auditų pasiskirstymas 2003 m. pagal audituotus subjektus parodytas 13 pav. Didžiausią dalį audituotų subjektų sudaro valstybės institucijos − 95 proc. Ir jų dalis toliau didėja. 2001 m. valstybės institucijos sudarė 50 proc. visų tikrinimų, 2002 m. − 67 proc.


Tokį pasiskirstymą nulėmė tai, kad mažėja valstybės kontroliuojamų įmonių. Be to, finansinis auditas beveik išimtinai atliekamas valstybės institucijose.

13 pav. Valstybinių auditų (tikrinimų) pasiskirstymas 2001–2003 m. pagal subjektus (proc.)

■ pajamos ir iKartu didėjaauditų apim

biudžeto asikontrolės didėja lėčiaapimtys. Tmetais atsiypač nepsąskaita (Vįgyvendina projektus). Pvalstybės bišlaidomis, biudžeto as96 proc. Tu

biudžeto asprocentiniais

0

20

40

60

80

100

2001 m. 49,7 10,6 17,4 14,7 7,6

2002 m. 66,6 8,1 7,8 9,4 8,1

2003 m. 95 2,3 0,4 1,9 0,4

1 2 3 4 5

Paaiškinimas: 1− iš valstybės išlaikomos įstaigos, 2 – valstybės įmonės; 3 − akcinės bendrovės ir privataus kapitalo įmonės; 4 – savivaldybės ir jų įstaigos, įmonės; 5 – kiti.

50

100

150

200

250

Valstybės biudžeto šlaidos kasmet didėja. ir mūsų atliekamų

tis. Tačiau valstybės

gnavimai Valstybės veiklai finansuoti u, nei auga audito iesa, paskutiniais likimas sumažėjo, aprastųjų išlaidų alstybės kontrolė

investicinius alyginti su 2001 m. iudžeto faktinėmis 2004 m. valstybės ignavimai padidėjo o tarpu valstybės

Pasta

ignavimai Valstybės kontrol punktais mažiau.

14 pav. Valstybės biudžeto išlaidų didėjimo palyginimas su valstybės biudžeto skiriamų asignavimų Valstybės kontrolei finansuoti

didėjimu (proc.) ba: 2001 m. lygis paimtas pagrindu − 100 proc.

196

100

144156

152

121106100

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m.

Valstybės biudžeto išlaidos (asignavimai)

Išlaidos (asignavimai) Valstybės kontrolei finansuoti

ei finansuoti išaugo tik 52 proc. arba 44


29

■ 2003 m. valstybinių auditų ataskaitų sąrašas ir audituoti subjektai pateikti 1 priede.

■ 2003 m. valstybinių auditų rezultatų pavyzdžiai pateikti 2 priede.

22..22..22.. DDAARRBBOO KKOOKKYYBBĖĖ

■ Teisme 2003 m. iškeltos 7 bylos

pagal skundus dėl Valstybės kontrolės sprendimų panaikinimo, iš kurių 6 dėl 2003 m. priimtų Valstybės kontrolės sprendimų (2002 m. − 8 bylos). Per 2003 m. teismai išnagrinėjo 10 bylų. 3 (30 proc.) Valstybės kontrolės sprendimai pripažinti teisėtais, 4 (40 proc.) – iš dalies neteisėtais, 2 (20 proc.) − neteisėtais. 1 (10 proc.) byla nutraukta pareiškėjai atsisakius ieškinio. Valstybės kontrolės sprendimai palikti galioti (2002 m. išnagrinėta 19 bylų dėl Valstybės kontrolės sprendimų, iš jų 9 (47 proc.) palikti galioti, 4 (21 proc.) iš dalies pakeisti, 1 (5 proc.) pripažintas neteisėtu, 5 (26 proc.) bylos nutrauktos, pareiškėjai atsisakius ieškinio).

■ Finansinio audito peržiūros metu peržiūrėta 17 finansinio audito medžiagų (8 proc. atliktų auditų) (plačiau apie finansinio audito peržiūrą žr. 1.4. poskyrį). Pateiktos finansinio audito medžiagos buvo įvertintos pagal Įstaigų finansinio audito vadove pateiktą vertinimo sistemą (A, B, C lygiais). Dauguma finansinių auditų įvertinta vidutiniu B lygiu – 16 medžiagų, C lygiu – 1 medžiaga. Keliant valstybinių auditorių kvalifikaciją vykdomi mokymai (daugiau žiūrėti 2.3.1. poskyrį).

■ 2003 m. dėl Valstybės kontrolės auditorių darbo skundų negauta.


Klientų (audituojamųjų subjektų) atsiliepimai:

„Valstybės kontrolės veikla pasikeitė

į teigiamą pusę tiek darbo kokybės, tiek profesionalumo, tiek vertinimo srityse. Auditorių darbo metodai, teikiami pasiūlymai gerina audituojamo subjekto darbo organizavimą bei kelia veiklos efektyvumą. Valstybės kontrolės veikla pakeitė audituojamo subjekto požiūrį į auditą, t.y. padėjo nugalėti „patikrinimų baimę“ ir suprasti audito naudą.“

„Objektyviai vertina veiklą, finansų

valdymo ir kontrolės sistemos efektyvumą ir tai sudaro pagrindą pasitikėti auditoriaus nuomone, teikiamomis rekomendacijomis.“

„Manome, jog 2003 m. Valstybės

kontrolės veikoje buvo išskirtiniai, todėl, kad jų veikla iš kontrolierių/revizorių buvo perorientuota į auditų atlikimą. Pastarieji savo esme, darbo organizavimo principais, audito informacijos planavimo, rinkimo, vertinimo, pateikimo prasme yra kur kas aukštesnio kokybinio lygmens nei iki tol atliekamos revizijos ar patikrinimai.“

■ 2004 m. sausio−vasario mėn. atlikus audituotų subjektų apklausą 73 proc. respondentų atsakė, kad Valstybės kontrolės auditorių darbo profesionalumą 2003−2004 m. vertina geriau ir žymiai geriau nei ankstesniais metais (60 proc. „geriau“ ir 13 proc. „žymiai geriau“). 27 proc. respondentų atsakė, kad Valstybės kontrolės auditorių darbo profesionalumą 2003−2004 m. vertina taip pat.

15 pav. Valstybės kontrolės auditorių darbo profesionalumo 2003−2004 m. vertinimas, palyginti su ankstesniais metais

(šaltinis: klientų (audituojamų subjektų) apklausa)

■ PerValstybės konankstesniais matsakė, kad Va

16 pa

Tiek pat27%

Žymiai blogiau

0%

Blogiau0%

Geriau60%

Žymiai geriau13%

apklausą 68 proc. respondentų (audituojamų subjektų) atsakė, kad trolės auditorių etiką 2003−2004 m. vertina geriau ir žymiai geriau nei etais (23 proc. „geriau“ ir 45 proc. „žymiai geriau“). 32 proc. respondentų lstybės kontrolės auditorių etiką 2003−2004 m. vertina taip pat.

v. Valstybės kontrolės auditorių etikos 2003−2004 m. vertinimas, palyginti su ankstesniais metais (šaltinis: klientų

(audituojamų subjektų) apklausa)


31

Žymiai geriau23%

T iek pat32%

Blogiau0%

Geriau45%

Žymiai blogiau

0%

22..22..33.. VVIISSUUOOMMEENNĖĖSS IINNFFOORRMMAAVVIIMMAASS

■ Kiekvienas pilietis turi teisę žinoti, ar valstybė tikslingai išleidžia jo sumokėtus mokesčius. Todėl valstybinių auditorių išvados bei ataskaitos pristatomos žiniasklaidai ir visuomenei. Siekiame didinti valstybės atsiskaitymą piliečiams. Valstybės kontrolė įgyvendina nuoseklią ir efektyvią viešųjų ryšių politiką, pagrįstą institucijos atvirumu ir jos veiklos skaidrumu. Tinkamas informacijos pateikimas skatina mokesčių mokėtojų pasitikėjimą teikiama informacija, o kartu − pasitikėjimą savo valstybe ir demokratija.

■ Visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms valstybinio audito ataskaitos pateiktos Valstybės kontrolės tinklalapyje www.vkontrole.lt.

■ 2003 m. parengti 39 spaudos pranešimai visuomenei apie atliktus auditus. Pagal žiniasklaidos priemonių atstovų paklausimus parengti 109 atsakymai ir komentarai. Buvo surengtos 4 spaudos konferencijos apie aktualiausius valstybinius auditus. Pagal Valstybės kontrolės pateiktą informaciją žinių agentūros ELTA ir BNS parengė informacijų, respublikinės žiniasklaidos priemonės paskelbė apie 380 publikacijų, radijo laidų ir televizijos siužetų.

■ Praėjusiais metais atnaujintas biuletenio leidimas. Kas ketvirtį leidžiamame biuletenyje „Valstybinis auditas“ spausdinami specialistų straipsniai, aktualiausios valstybinių auditų ataskaitos, Valstybės kontrolės veiklos kronika.

■ Valstybės kontrolės specialistų jėgomis baigiama rengti nauja Valstybės kontrolės interneto svetainės versija.

22..22..44.. KKIITTOOSS PPAASSLLAAUUGGOOSS

■ Seimui ir Seimo padaliniams 2003 m. pateikta 50 raštų dėl Valstybės kontrolės atliktų valstybinių auditų.

■ Prezidentui pateikti 4 raštai dėl Valstybės kontrolės atliktų valstybinių auditų.

■ 2003 m. Vyriausybei pateiktas 41 raštas dėl Valstybės kontrolės atliktų valstybinių auditų, 17 pasiūlymų dėl teisės aktų tobulinimo. 10 medžiagų parengta atsižvelgiant į Vyriausybės pateiktus prašymus ištirti įstaigų darbuotojų ar atskirų pareiškėjų pareiškimus.

■ Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Audito pakomitečiui 2003 m. buvo perduota 14 valstybinio audito ataskaitų ir trys privalomos išvados. Iš jų 2003 m. buvo svarstyta 10 valstybinio audito ataskaitų bei dvi privalomos išvados Seimui dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos ir valstybės skolos ataskaitos. Visuose Audito pakomitečio posėdžiuose dalyvavo Valstybės kontrolės darbuotojai. Į Audito pakomitečio posėdžius taip pat buvo pakviesti valstybės institucijų pareigūnai, atsakingi už Valstybės kontrolės


rekomendacijų įgyvendinimą. Valstybinio audito ataskaitos buvo perduotos turint tikslą su Audito pakomitečio pagalba informuoti Seimą apie Valstybės kontrolės atliktų valstybinių auditų rezultatus ir užtikrinti pateiktų rekomendacijų tinkamą įgyvendinimą.

2003 m. Audito pakomitetyje svarstytos šios valstybinio audito ataskaitos:

− privalomos išvados Seimui dėl 2002 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, 2002 m. valstybės skolos atskaitos;

− bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos valstybinio audito ataskaita (bendrame posėdyje su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu);

− valstybinio audito ataskaita „Ar bus išieškota skola valstybei?“;

− valstybinio audito ataskaita „Dėl specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti“;

− valstybinio audito ataskaita „Dėl buvusio SDAALR turto valdymo Lietuvos sporto draugijoje“;

− Valstybės turto fondo valdymo tobulinimo koncepcija;

− Kauno laisvosios ekonominės zonos steigimo valstybinio audito ataskaita;

− Žemės fondo valstybinės apskaitos 2001 metais teisingumo ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės vertinimo valstybinio audito ataskaita;

− Žemės reformai skirtų lėšų panaudojimo valstybinio audito ataskaita;

− Kelių programos valstybinio audito ataskaita;

− Europos Bendrijos skirtos paramos Lietuvos žuvininkystei Klaipėdos žvejų uosto infrastruktūrai panaudotų lėšų valstybinio audito ataskaita.

■ Valstybinio audito ataskaitos, 2003 m. svarstytos Seimo komitetuose (komisijose, ne Audito pakomitetyje), dalyvaujant Valstybės kontrolės darbuotojams:

− privalomos išvados Seimui dėl valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, valstybės skolos atskaitos, ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, valstybės biudžeto projekto;

− Informacinės visuomenės plėtros komitete svarstyta valstybinio audito ataskaita „Elektroninio parašo diegimo vertinimas“;

− Kaimo reikalų komitete svarstytos valstybinio audito ataskaitos: „Europos Bendrijos skirtos paramos Lietuvos žuvininkystei Klaipėdos žvejų uosto infrastruktūrai panaudotų lėšų vertinimas“ ir „Žemės reformai skirtų lėšų panaudojimo vertinimas“;


33

Valstybinė auditorė Erika Ragauskienė ir vyresnioji auditorė Laima Liegutė, atliekančios ISPA projekto valstybinį

auditą

− Švietimo, mokslo ir kultūros komitete svarstytos valstybinio audito ataskaitos „VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos dalinės veiklos vertinimas“, „Lietuvos nacionalinės filharmonijos veiklos organizuojant koncertines keliones ir festivalius vertinimas“;

− Antikorupcijos komisijoje svarstytos valstybinio audito ataskaitos: „Žemės reformai skirtų lėšų panaudojimo vertinimas“, SAPARD lėšų 2002 m. 9 mėn. išlaidų deklaracijos audito ataskaita (bendras posėdis su Biudžeto ir finansų komitetu).

■ Apsvarstę valstybinio audito ataskaitas, Seimo komitetai dažniausiai pavesdavo Vyriausybei užtikrinti Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimą. Daugiau apie rekomendacijų įgyvendinimą žr. 1.1.4. poskyrį.

■ 2003 m. Valstybės kontrolės darbuotojai dalyvavo dviejuose Nuolatinės komisijos valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti posėdžiuose. Jų metu buvo aptariami Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo aspektai, esami trūkumai ir problemos, ypač susijusios su Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM veikla administruojant SAPARD paramą ir pasirengimu administruoti Europos Sąjungos paramą po įstojimo į Europos Sąjungą. Valstybės kontrolės darbuotojai komisijai pateikė atliekamo audito išankstinius pastebėjimus bei rekomendacijas veiklai tobulinti.

■ 2003 m. Valstybės kontrolė teikė (ne audito metu) pasiūlymus dėl šių teisės aktų projektų: Biudžeto sandaros, Vietos savivaldos, Viešųjų pirkimų, Valstybės ir savivaldybių įmonių, Vidaus kontrolės ir vidaus audito, Labdaros ir paramos, Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo, Viešojo administravimo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymų pakeitimų ir papildymų.

■ 2003 m. Valstybės kontrolė prokuratūrai perdavė 10 medžiagų pagal atliktus auditus.

Valstybės kontrolė bendradarbiauja su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie VRM Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos srityje. Vykdant abiejų institucijų


pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą nuolat keičiamasi informacija, susijusia su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu. 2003 m. vykdant minėtą susitarimą perduotos dviejų auditų medžiagos, dėl vieno fakto iškelta baudžiamoji byla ir vyksta ikiteisminis tyrimas.

■ 2003 m. išnagrinėtos 7 bylos (2002 m. − 9), iškeltos vykdant Valstybės kontrolės sprendimus, kuriose Valstybės kontrolė dalyvavo kaip tretysis asmuo: 1 (14 proc.) ieškinys patenkintas, 2 (29 proc.) ieškiniai patenkinti iš dalies, 1 (14 proc.) ieškinys atmestas, 3 (43 proc.) bylos nutrauktos pareiškėjams atsisakius ieškinio (2002 m. 6 (67 proc.) ieškiniai patenkinti, 2 (22 proc.) patenkinti iš dalies, o 1 (11 proc.) atmestas).

Vyresniosios valstybinės auditorės Laima Lazauskienė ir Vilmantė

Jasevičiūtė, atliekančios finansinius auditus Vyriausybės

kanceliarijoje, Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijose

■ Valstybės kontrolės darbuotojai 2003 m. dalyvavo šių darbo grupių (komisijų ir pan.) veikloje: Lietuvos auditorių rūmų Audito kontrolės komitete (valstybės kontrolieriaus pavaduotojas V. Švedas), komisijoje (vėliau darbo grupėje), tyrusioje valstybės tarnautojų veiksmus ir priimtus sprendimus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu (R. Masiulionienė), Tarpžinybinėje komisijoje kovai su korupcija koordinuoti (B. Puzienė), Ministro Pirmininko potvarkiu sudarytoje darbo grupėje Europos Bendrijos finansinių interesų apsaugos efektyvumui užtikrinti (B. Puzienė).

■ 2003 m. Valstybės kontrolės rengiamos audito metodikos tapo nauja paslaugų išoriniams vartotojams rūšimi. Iki 2003 m. audito metodikos buvo naudojamos Valstybės kontrolės viduje. 2003-11-25 papildžius Valstybės kontrolės įstatymą Valstybės kontrolei pavesta savivaldybių kontrolierių tarnyboms rengti audito metodikas. Dabar Valstybės kontrolės parengtomis audito metodikomis naudosis ir savivaldybių kontrolierių tarnybos. Per 2003 m. parengtas naujas Veiklos audito vadovas, Informacinių sistemų audito gairės, Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos ir ataskaitos apie valstybės skolą audito laikinasis modulis.

■ Į Valstybės kontrolę kasmet kreipiasi gyventojai bei įvairios institucijos, nurodydami piktnaudžiavimo tarnyba atvejus, privatizavimo, žemės reformos ir žemės gražinimo, valstybės lėšų naudojimo pažeidimus ir kitą informaciją. Valstybės kontrolė tokių pareiškimų ir prašymų 2003 m. gavo 179 (2002 m. − 240), iš jų iš piliečių ar darbuotojų grupių – 172 (2002 m. − 176).


35

22..33.. PPAANNAAUUDDOOTTII IIŠŠTTEEKKLLIIAAII

Pagrindiniai Valstybės kontrolės ištekliai − personalas, jo kompetencija ir profesionalumas (žr. 2.3.1. poskyrį) ir veiklai finansuoti Seimo skiriami asignavimai (žr. 2.3.2. poskyrį).

Valstybės kontrolė siekia tobulinti išteklių valdymo apskaitą. Todėl antrajame PHARE projekte numatytos priemonės gerinti išteklių valdymą, apskaitą ir pateikimą.

22..33..11.. PPEERRSSOONNAALLAASS

■ Valstybės kontrolės vidutinis tarnautojų ir darbuotojų skaičius 2003 m. siekė 284 (žr. 17 pav.).

■ Darbuotojų ir tarnautojų kaita 2003 m. sudarė 4,5 proc. (palyginti: 2002 m. – 4,4 proc., 2000 m. − 5,3 proc.).

■ 67 proc. Valstybės kontrolės kolektyvo sudaro moterys (nuo 1999 m. šis skaičius nekito ir buvo 63 proc.).

■ Darbuotojų ir tarnautojų amžiaus vidurkis − 43 metai (kaip ir 2002 m.).

■ Visi Valstybės kontrolės pareigūnai turi aukštąjį išsilavinimą. Valstybės kontrolės tarnautojų išsilavinimo struktūra, palyginti su 2001 ir 2002 metais, pakito nežymiai ir pagrindinę dalį sudaro ekonominis išsilavinimas (apie 65 proc.). Valstybės kontrolėje dirba 4 mokslų daktarai.

17 pav. Vidutinio tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus dinamika

284261

287281286298301 302

0

100

200

300

400

1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m.

Pastaba: 2003-12-31 tarnautojų ir darbuotojų skaičius − 294.


■ 2003 metais parengta ir pradėta įgyvendinti visų Valstybės kontrolės tarnautojų kompetencijos vertinimo sistema, kuri padeda nustatyti kiekvieno tarnautojo kompetencijos lygį, parengti jiems asmeninio tobulėjimo planus. Remiantis šiais planais buvo parengtas Valstybės kontrolės tarnautojų metinis mokymo planas 2003 ir 2004 metams.

■ Vidutiniškai vieno darbuotojo mokymui skirta 114 akademinių valandų. Tai žymiai daugiau nei praėjusiais metais (2002 m. − 53, 2001 m. − 41, 2000 m. − 26). Daugiausia valandų (vidutiniškai apie 200) skirta kiekvienam naujai priimtam tarnautojui. 2003 m. kvalifikacijos kėlimui išleista 81 tūkst. Lt (4 proc. daugiau negu 2002 m.) valstybės biudžeto lėšų. Tačiau didžioji dalis mokymų buvo finansuota iš PHARE lėšų.

18 pav. Vienam darbuotojo mokymui tenkančios ak. valandos per metus ■

12 stažu

■(2002 maudito pr

institucijkuri parprofesinprogramprogramsupažindmetodikpavyzdžaudito pr

0

20

40

60

80

100

120

2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m.

2003 m. suorganizuoti 88 seminarai (2002 m. − 42), 23 kursai (2002 m. − 14), očių (iš kurių 2 – Europos Audito Rūmuose) (2002 m. − 5), 2 studijų vizitai.

Iš viso 2003 m. mokėsi 266 darbuotojai (2002 m. – 226), arba apie 88 proc. . – 80 proc.) visų Valstybės kontrolės darbuotojų ir 99 proc. (2002 m. – 98 proc.) ocese dalyvaujančiųjų.

■ 2003 metais suburta os instruktorių komanda, engė ir pradėjo įgyvendinti io auditorių mokymo as. Šios mokymo os skirtos auditoriams, ina juos su audito

a, geriausiais audito iais, audito metodais ir aktika.


37

22..33..22.. VVAALLSSTTYYBBĖĖSS KKOONNTTRROOLLĖĖSS FFIINNAANNSSAAII

Valstybės kontrolės turtas ir įsipareigojimai (tūkst. Lt) 2002-12-31 2003-12-31

Ilgalaikis materialusis turtas 11638 12682,2 Atsargos 127 156,4

Trumpalaikis turtas 1128,5 1110,6 Pinigai 17,8 10,9

Debitorinis įsiskolinimas 3,8 20,5 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 6460,5 6561,8

Ilgalaikio turto fondas 5177,5 6120,4 Trumpalaikio turto fondas 1128,5 1110,6

Kiti fondai 97,6 79,8 Kreditorinis įsiskolinimas 6,7 255,7*

* Kreditorinio įsiskolinimo didžiausią dalį 240 tūkst. Lt sudaro skola už 2003 m. pabaigoje iš „Europos Sąjungos PHARE paramos“ programos koofinansavimo lėšų įsigyta kompiuterinė technika už kurią tiekėjams bus sumokėta 2004 m. pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus sudarytoje sutartyje numatytą mokėjimo grafiką.

Valstybės kontrolei patvirtintų asignavimų panaudojimas (tūkst.. Lt)

2002 metai 2003 metai Patvirtinta asignavimų Panaudota Patvirtinta

asignavimų Patikslinta Panaudota

Iš viso asignavimų paprastosioms išlaidoms 15003 15002,1 15524 15311,5 15311,3

iš jų: darbo užmokesčiui 10206 10203,7 10758 10590 10585,9 įnašams soc. draudimui 3149 3148,5 3334 3266,1 3266 kitoms išlaidoms 1648 1649,9 1432 1455,4 1459,4 Iš viso asignavimų nepaprastosioms išlaidoms 975 650 2410 2947,5 2489,7

iš jų:

statybai 250 250 1900 1900 1900

ilgalaikio turto įsigijimui ** 725 400 510 1047,5 589,7 Iš viso asignavimų 15978 15652,1 17934 18259 17801,0 ** 2002 m. nepanaudotos koofinansavimo lėšos 325 tūkst. Lt ilgalaikiam turtui įsigyti pagal „Europos Sąjungos PHARE paramos“ programą buvo perkeltos į 2003 m. sąmatą, o 2003 m. nepanaudotos koofinansavimo lėšos pagal tą pačią programą – 457,8 tūkst. Lt į 2004 m. sąmatą.


Ap Fi ve

UA Kr civ Ku So ne ve me Su są

11 PPRRIIEEDDAASS

2003 M. PARENGTOS SEIMUI PRIVALOMOS IŠVADOS

Išvada dėl 2002 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos

Išvada dėl 2002 m. valstybės skolos ataskaitos

Išvada dėl 2001-2002 m. ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą

Išvada dėl 2004 m. valstybės biudžeto projekto

22000033 MM.. PPAARREENNGGTTŲŲ SSVVAARRBBIIAAUUSSIIŲŲ VVEEIIKKLLOOSS AAUUDDIITTOO AATTAASSKKAAIITTŲŲ SSĄĄRRAAŠŠAASS

linkos apsauga Specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos vertinimas

nansų politika, valstybės pajamos „Ar bus išieškota valstybės skola?“ (mokestinės nepriemokos išieškojimo

rtinimas) Paskolos su valstybės garantija grąžinimo galimybių vertinimas

B „Vilkaviškio vandenys“

ašto apsauga Programos „Visuomenės rengimas ginti valstybę“ priemonės „Koordinuoti

ilinės saugos veiklą“ vykdymo vertinimas

ltūra Valdovų rūmų atstatymo programos vykdymo 2002 metais vertinimas

cialinės apsauga ir darbas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomos

darbo mažinimo programos vertinimas Dėl Lietuvos darbo biržos organizuojamo darbo rinkos profesinio mokymo

rtinimo Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2000-2002

tų programos vykdymo Klaipėdos miesto savivaldybėje valstybinio audito ataskaita

sisiekimas Kelių priežiūros ir plėtros programos vertinimas Valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ galimybės didėjančios konkurencijos

lygomis pagerinti veiklos rezultatus


39

Švietimas Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos vertinimas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos vykdomos programos Vaikų ir jaunimo ugdymo užtikrinimo vertinimas Teisingumas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos valdymo reformos integruojantis į Europos Sąjungą efektyvumo vertinimas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos vykdomos programos "Bausmių vykdymo sistemos veiklos užtikrinimas" vertinimas Vidaus reikalai Programos „Viešojo saugumo ir viešojo administravimo politikos formavimas, įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė“ vertinimas Policijos departamento valdymo reformos efektyvumo vertinimas Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių AB „Lietuvos telegramų agentūra ELTA“ akcijų atstovavimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijoje vertinimas Ūkio politika, privatizavimas, Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos vykdymo rezultatų vertinimas

Kauno laisvosios ekonominės zonos steigimo vertinimas Dėl buvusio SDAALR turto valdymo Lietuvos techninio sporto draugijoje vertinimo rezultatų Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti veiklos vertinimo rezultatų

Dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiklos vertinimo, sudarant ir vykdant sandorius, rezultatų

Valstybinio audito ataskaita dėl valstybės įmonės Valstybės turto fondo valdymo tobulinimo

AB „Mažeikių nafta“, Lietuvos Vyriausybės ir „Williams International Company“ investicijų sutarties ekonominių pasekmių valstybės ūkiui vertinimas

Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto privatizavimo vertinimas (Vilniaus miesto savivaldybė) Valstybės valdymas Programų, finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, kriterijų vertinimas Viešieji pirkimai

Viešųjų pirkimų organizavimo bei sudarytų sutarčių vykdymo vertinimas Valstybinėje ligonių kasoje

Viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo vertinimas (akcinėje bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“) Viešųjų pirkimų tarnybos veiklos efektyvumo vertinimas


Žemės ūkis ir žemės reforma Specialiosios kaimo rėmimo programos vertinimas Pažyma dėl Žemės reformai skirtų lėšų panaudojimo vertinimo Žinių ir informacinės visuomenės plėtra, informacinių technologijų ir sistemų auditai Elektroninio parašo diegimo vertinimas Gyventojų registro informacinės sistemos vertinimas

22000033 MM.. PPAARREENNGGTTŲŲ EEUURROOPPOOSS SSĄĄJJUUNNGGOOSS PPAARRAAMMOOSS FFIINNAANNSSIINNIIOO IIRR VVEEIIKKLLOOSS AAUUDDIITTOO AATTAASSKKAAIITTŲŲ SSĄĄRRAAŠŠAASS

Dėl iš Europos Bendrijos skirtos paramos Lietuvos žuvininkystei, Klaipėdos žvejų uosto infrastruktūrai panaudotų lėšų vertinimo tikrinimo rezultatų Dėl PHARE ekonominės ir socialinės sanglaudos programų, skirtų pasirengimui valdyti ES struktūrinių fondų lėšas, vertinimo Dėl SAPARD lėšų 2002 metų 9 mėnesių išlaidų deklaracijos audito Dėl ISPA projekto 2000/LT/16/P/PT/001 „IX B transporto koridoriaus rekonstrukcija“ audito

22000033 MM.. BBAAIIGGTTŲŲ FFIINNAANNSSIINNIIOO AAUUDDIITTOO SSUUBBJJEEKKTTŲŲ SSĄĄRRAAŠŠAASS

(Pastaba: asignavimų valdytojai – paryškinti)

Seimas ir jam atskaitingos institucijos

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Nacionalinė sveikatos taryba, Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Vyriausybinių ryšių centras prie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento

Prezidentūra

Lietuvos Respublikos Prezidentūra


41

Vyriausybė ir jai atskaitingos institucijos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Alytaus apskrities statistikos valdyba, Vilniaus apskrities statistikos valdyba, Kauno apskrities statistikos valdyba, Klaipėdos apskrities statistikos valdyba, Šiaulių apskrities statistikos valdyba, Panevėžio apskrities statistikos valdyba, Marijampolės apskrities statistikos valdyba, Tauragės apskrities statistikos valdyba, Telšių apskrities statistikos valdyba

Aplinkos ministerija ir pavaldžios institucijos

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Respublikinis unikalių akmenų muziejus

Apskričių viršininkų administracijos

Alytaus apskrities viršininko administracija, Rudnios specialioji internatinė mokykla, Kauno apskrities viršininko administracija, Jiezno vaikų globos namai, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė internatinė mokykla, Salantų specialioji internatinė mokykla, Klaipėdos 1-oji specialioji internatinė mokykla, Klaipėdos 2-oji specialioji internatinė mokykla, Marijampolės apskrities viršininko administracija, Kazlų Rūdos specialioji internatinė mokykla, Panevėžio apskrities viršininko administracija, Pasvalio specialioji internatinė mokykla, Kučgalio specialioji internatinė mokykla, Tauragės apskrities viršininko administracija, Smalininkų specialioji internatinė mokykla, Skaudvilės specialioji internatinė mokykla, Telšių apskrities viršininko administracija, Mažeikių specialioji internatinė mokykla, Telšių specialioji internatinė mokykla, Šiaulių apskrities viršininko administracija, Linkuvos specialioji internatinė mokykla, Utenos apskrities viršininko administracija, Antazavės vaikų globos namai, Utenos vaikų globos namai, Dusetų specialioji internatinė mokykla, Utenos specialiojo ugdymo ir užimtumo centras, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus 1-oji specialioji internatinė mokykla, Vilniaus 3-oji specialioji internatinė mokykla

Finansų ministerija ir pavaldžios institucijos

Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija (1990 metų blokados fondo ataskaita), Finansų ministerijos mokymo centras, Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos,


Revizijų departamentas prie Finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno teritorinė muitinė, Klaipėdos teritorinė muitinė, Vilniaus teritorinė muitinė, Muitinės informacinių sistemų centras

Krašto apsaugos ministerija ir pavaldžios institucijos

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyba, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Pirmoji aviacijos bazė, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Antroji aviacijos bazė, Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos, Lietuvos kariuomenės Finansų ir turto tarnyba, Lietuvos kariuomenės Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“, Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas, Lietuvos kariuomenės Karo policija, Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdyba, Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko karių profesinio tobulinimo centras, Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Vakarų karinė apygarda

Kultūros ministerija ir pavaldžios institucijos

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos liaudies buities muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka, Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Lietuvos nacionalinis muziejus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei pavaldžios institucijos

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos trišalės tarybos sekretoriatas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Susisiekimo ministerija ir pavaldžios institucijos

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos


43

Sveikatos apsaugos ministerija ir pavaldžios institucijos

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių vaistų sandėlis, Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus vaistų sandėlis, Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno vaistų sandėlis, Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos vaistų sandėlis

Švietimo ir mokslo ministerija bei pavaldžios institucijos

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, Respublikiniai moksleivių techninės kūrybos rūmai, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija, Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla, Šiaulių logopedinė internatinė mokykla, Šiaulių sanatorinė - internatinė mokykla, Švėkšnos sanatorinė internatine mokykla, Vilniaus vidurinė mokykla „Lietuvių namai“, Kauno dailės gimnazija, Gruzdžių specialieji vaikų globos namai, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija, Kauno technologijos universiteto gimnazija

Mokslas ir studijos

Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos, Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos žemės ūkio, Klaipėdos, Kauno medicinos, Šiaulių universitetai, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos muzikos akademija, Lietuvos gyvulininkystės institutas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas,

Teisingumo ministerija ir pavaldžios institucijos

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonija, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių tardymo izoliatorius, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonija, Kybartų pataisos darbų kolonija-gyvenvietė

Vidaus reikalų ministerija ir pavaldžios institucijos

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisija, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Anykščių, Jonavos, Kaišiadorių, Jurbarko, Kauno, Kupiškio, Rokiškio, Širvintų, Ukmergės, Švenčionių, Šiaulių ir Šilalės rajonų policijos komisariatai, Marijampolės ir Šiaulių miestų vyriausieji policijos komisariatai, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulinės


tarnybos rinktinė, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policija, Pabėgėlių priėmimo centras, Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

Ūkio ministerija ir pavaldžios institucijos

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

Žemės ūkio ministerija ir pavaldžios institucijos

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis, Valstybinė mašinų bandymo stotis

Prokuratūra, teismai

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus apygardų teismai, Anykščių, Biržų, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Kretingos, Klaipėdos, Mažeikių, Molėtų, Pakruojo, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šiaulių, Šilutės, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos, Vilniaus ir Šilalės rajonų apylinkės teismai, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio ir Šiaulių miestų apylinkės teismai, Klaipėdos ir Šiaulių apygardų administraciniai teismai bei Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas

Savivaldybės

Marijampolės savivaldybės administracija (Surinkti pakankamus, tinkamus ir patikimus įrodymus dėl kreditorinio įsiskolinimo valdymo ir jo likučio savivaldybės balanse pagrįstumo)

Kitos institucijos

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas


45

22000033 MM.. VVAALLSSTTYYBBIINNIIŲŲ AAUUDDIITTŲŲ RREEZZUULLTTAATTŲŲ PPA

Valstybės kontrolės veiklos svarstymo metu kai kurie

pageidavimą, kad valstybės ataskaitose būtų pateikta platesnė Valstapžvalga pagal audituotas valdymo sritis. Atsižvelgdami į tai, teikikontrolės veiklos apžvalgą pagal audituotas valdymo sritis bei kaauditų rezultatų pavyzdžius šiose srityse.

Pastaba: Platesnė informacija pateikta Seimui pateiktoseišvadose dėl 2002 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, 200ataskaitos, 2001-2002 m. ataskaitos apie valstybei nuosavybės te2004 m. valstybės biudžeto projekto.

VALSTYBĖS VALDYMAS „Enron“, šiuo metu vykstantis „Parmalat“ ir kitų tar

žlugimas visuotinį dėmesį sutelkė į valdymo ir finansinio atskPrivataus sektoriaus problemos įspėja, kad ir viešojo sektoriaus vaatskaitingumui turi būti griežtai taikomi pripažinti standartai Tinkamai sudarytų ir pateiktų valstybės finansinių ataskaitų pavartotojų: įstatymų leidėjo, mokesčių mokėtojų ir kitų, pasitikėjimą kartu − pasitikėjimą savo valstybe.

Valstybės kontrolė skyrė daug dėmesio tam, kad geriausia standartai būtų įgyvendinti ir viešajame sektoriuje, siekiant išvengtir valdymą padaryti skaidresnį. Valstybės kontrolė metų eigoje glaudžiai dirbo su Vyriausybės, Finansų ministerijos atstovais, Seimkomiteto Audito pakomitečiu.

Valstybės kontrolė parengė tris privalomas išvadas Seimui ataskaitų: valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, valstybės ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtrekomendacijų, skirtų stiprinti valstybės valdymą ir parlamentinę ko

Išvadose mes pabrėžėme, kad Seimas, kaip valstybėskontroliuojanti institucija, galėtų pasirinkti reikalingos informacijospateikimo būdus bei formą, kad būtų užtikrinti vartotojo − Seimkontrolės funkciją. Pagrindinių apyskaitos sudarymo gairių numįstatymo lygiu padėtų užtikrinti prižiūrinčio − Seimo − ir p


22 PPRRIIEEDDAASS

AVVYYZZDDŽŽIIAAII

Seimo nariai išreiškė ybės kontrolės veiklos ame trumpą Valstybės i kuriuos valstybinių

Valstybės kontrolės 2 m. valstybės skolos ise priklausantį turtą,

ptautinių korporacijų aitingumo problemas. ldymui ir finansiniam ir geriausia praktika. skirtis – užtikrinti jų šiomis ataskaitomis, o

patirtis ir tarptautiniai i finansinių problemų ties šiais klausimais o Biudžeto ir finansų

dėl 2002 m. valstybės skolos ataskaitos ir ą. Jose pateikta 30 ntrolę.

biudžeto vykdymą apimtis, surinkimo ir o, poreikiai atliekant

atymas ir įtvirtinimas rižiūrimo asmens −

vykdomosios valdžios − funkcijų atskyrimą, nes šiuo metu prižiūrimasis asmuo daugeliu atvejų iš esmės sprendžia, kokia apimtimi, forma ir būdais jis bus kontroliuojamas, ir kokie duomenys teiktini kontroliuojančiam asmeniui. Tokia padėtis gali parlamentinę kontrolę padaryti nepakankamą.

Atsižvelgdamas į mūsų pasiūlymus, Seimas 2003 m. gegužės mėn. Vyriausybei pavedė ištaisyti Valstybės kontrolės Išvadoje dėl 2001 m. ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą nurodytas klaidas ir patikslinti ataskaitą.

Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį ir į kitą labai svarbią problemą − valstybės institucijų turima praktika asmenų lygybės prieš įstatymą srityje ir dažnai neužtikrina vienodo asmenų traktavimo esant panašioms ar tapačioms sąlygoms nesant tam pakankamo pagrindo. Todėl yra rizika, kad asmenys gali sulaukti nevienodos apimties administracinio poveikio priemonių ir/ar suvaržymų.

2002 metų gruodžio mėnesį buvo priimtas Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas. Siekdama, kad šio įstatymo įgyvendinimas vyktų kuo greičiau ir sklandžiau, ir norėdama užtikrinti nuolatinę pažangą vidaus kontrolės srityje, Valstybės kontrolė atliko valstybinį auditą ir parengė ataskaitą „Vidaus kontrolės sistemos būklės vertinimas“. Šiuo metu nė viena valstybės biudžetinių įstaigų grupė dar nepasiekė bendro įvertinimo „gerai“.

Pastaraisiais metais viešųjų finansų valdymo srityje vyko daug diskusijų dėl programinio biudžeto. Įvedant programinį biudžetą Lietuvoje buvo tikimasi, kad valstybės institucijos aiškiau išdėstys savo tikslus ir strategijas, pagerės organizacijų atskaitingumas visuomenei.

Valstybiniai auditoriai atlikdami programose nustatytų kriterijų kokybiškumo ir pritaikomumo vertinimą parengė ataskaitą „Programų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, kriterijų vertinimas“. Rezultatai parodė būtinybę giliau suvokti efektyvaus biudžeto programų sudarymą. Šioje stadijoje mes galime konstatuoti, kad dabartinė kryptis ir ryžtas turi būti sustiprinti, kad programinio biudžeto įgyvendinimas būtų sėkmingas.

Valstybė viešuosiuose santykiuose veikia per kitus viešuosius juridinius asmenis. Tačiau pastebėta, kad valstybės institucijoms siekiant organizacijos tikslų ir užtikrinant išmintingą valstybės lėšų ir turto naudojimą trūksta bendro valstybinio požiūrio – siekti bendrų valstybės tikslų.

Valstybės interesus ginant tik per vienos valstybės institucijos tikslų prizmę nėra visiškai užtikrinama valstybės, kaip juridinio asmens, finansinių interesų apsauga.


47

Valstybės institucijos, siekdamos organizacijos tikslų, turėtų skirti daugiau dėmesio rūpestingam elgesiui su valstybės turtu ir užtikrinti, kad valstybės turtas būtų valdomas ir naudojamas taip pat atidžiai ir rūpestingai, kaip elgtųsi „šeimininkas“.

Valstybės institucijų vadovai turėtų užtikrinti pakankamą bendradarbiavimą tarp institucijų, kad būtų išnaudojamos visos priemonės bendram valstybiniam interesui ginti, ir skatinti kiekvieną valstybės tarnautoją elgtis su valstybės turtu, įsipareigojimais ir reikalavimais taip pat atidžiai ir rūpestingai, kaip su savo asmeniniu turtu, įsipareigojimais ir reikalavimais.

Valstybės kontrolė, vykdydama konstitucinę pareigą – prižiūrėti, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymų nuostatomis dėl valstybės turto apskaitos, valdymo ir disponavimo juo kontrolės, atlieka valstybinius auditus. Jų metu, be kitų, nagrinėjame klausimus, susijusius su valstybei nuosavybės teise priklausančio turto apskaita, valdymu ir disponavimu juo. Nustatėme valstybei nuosavybės teise priklausančio turto apskaitos, valdymo ir disponavimo juo trūkumų.

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, įvertinęs Valstybės kontrolės Išvadoje dėl 2002 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos pateiktus pasiūlymus, išvadoje dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos“ Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlė „Skirti didesnį dėmesį valstybės institucijų bendradarbiavimui valstybės finansinių interesų srityje, siekiant, kad reikalinga informacija būtų keičiamasi laiku, o valstybės institucijų organizacijos tikslai būtų nustatomi ir vykdomi siekiant užtikrinti ne tik žinybinius interesus, bet ir valstybės, kaip savarankiško juridinio asmens, finansinius interesus“.

APLINKOS APSAUGA

Kai kuriose Aplinkos ministerijai pavaldžiose įstaigose pastebėti teisės aktų pažeidimai bei darbo trūkumai, pavyzdžiui, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, neskelbdamas viešojo pirkimo konkurso, įsigijo kuro.

Stringa programinis biudžetas. Audito metu nustatyta, kad Aplinkos ministerijos specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos vertinimo kriterijai nesuteikia naudingos ir patikimos informacijos, nėra nustatytos vertinimo kriterijų sudarymo tvarkos, apskaičiavimų metodikos. Dėl šių priežasčių atsiskaitymo už programos vykdymą ataskaitos tikrumas ir patikimumas kelia abejonių.


Vidaus kontrolės sistema privalo būti sustiprinta. Audito metu nustatyta, kad Aplinkos ministerijoje 2001–2002 m. nebuvo tinkamos specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos vykdymo vidaus kontrolės sistemos, apimančios programos lėšų surinkimo, paskirstymo, panaudojimo ir atskaitomybės funkcijų vykdymo kontrolę.

Auditų metu nustatyti darbo dubliavimo atvejai. Įgyvendinant Aplinkos ministerijos specialiąją aplinkos apsaugos rėmimo programą, siekiama kompensuoti aplinkai padarytą žalą, atkurti ir gausinti gamtos išteklius, rengti ir skleisti aplinkos apsaugos informaciją. Ši programa iš dalies tapati Aplinkos ministerijos patvirtintai „Bendrosios aplinkos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimo, įskaitant pasirengimą narystei Europos Sąjungoje“ programai. Abi minėtos programos skirtos tam pačiam Aplinkos ministerijos strateginiam tikslui įgyvendinti.

FINANSŲ POLITIKA, VALSTYBĖS PAJAMOS

Valstybės finansuose pastebimos teigiamos tendencijos. Mažėja valstybės skolinimosi kaštai (kasmet skolinamasi mažesnėmis palūkanomis). Įvykdytas bendras 2003 m. valstybės biudžeto pajamų planas.

Tačiau yra nemažai sričių, kuriose būtina siekti pažangos. Išvadose dėl 2003 ir 2004 m. valstybės biudžeto projektų pateikėme rekomendacijas tobulinti valstybės biudžeto planavimą.

Dvejus metus iš eilės nurodėme, kad pridėtinės vertės mokesčio planas yra per daug optimistinis ir kad nėra pagrindo manyti, kad jis bus įvykdytas. Įspėjome, kad 2003 m. gali būti nesurinkta 295 mln. Lt pridėtinės vertės mokesčio, faktiškai nesurinka net 360 mln. Lt. Taip pat atkreipėme dėmesį į 2004 m. per daug optimistinį pridėtinės vertės mokesčio planą, nepagrįstai įvertintą pridėtinės vertės mokesčio surinkimo sumažėjimo prognozę dėl stojimo į Europos Sąjungą (vidinių muitinių panaikinimo tarp šalių narių).

2003 m. buvo naujos Valstybės kontrolės funkcijos − valstybės pajamų audito − sukūrimo metai. Valstybės pajamos yra labai reikšminga sritis. Vien valstybės biudžeto pajamos 2003 m. sudarė per 9 mlrd. Lt. Kartu ji yra labai jautri sritis − mokesčių administravimas turi įtakos absoliučiai daugumai asmenų. Svarbu, kad mokesčiai būtų surinkti laikantis įstatymo ir įstatymas būtų taikomas mokesčių mokėtojams vienodai. Pajamų auditas skiriasi nuo išlaidų audito – pajamų atveju nežinoma, kiek tiksliai valstybės pajamų turi būti sumokėta pagal įstatymus.

Kartu su Danijos ir Švedijos aukščiausiųjų audito įstaigų ekspertais Valstybės kontrolė atliko valstybinėse mokesčių inspekcijose ir muitinėse mokestinių nepriemokų išieškojimo auditą ir parengė ataskaitą „Ar bus išieškota skola valstybei“. Valstybiniai auditoriai nustatė trūkumus mokesčių mokėtojų skatinimo mokėti mokesčius, valstybės


49

institucijų bendradarbiavimo išieškant skolas valstybei, teismo antstolių institucinės reformos, mokesčių administratorių išieškojimo priemonių naudojimo klausimais ir valstybės institucijoms pateikė 59 rekomendacijas.

Atrankos būdu patikrinus valstybės institucijų (Vilniaus, Kauno Klaipėdos teritorinių muitinių, apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų bei Turto banko) bendradarbiavimą administruojant skolas valstybei, nustatyta, kad įsiskolinimai valstybei galėjo būti sumažinti apie 10 mln. Lt lėšų, kurias valstybės institucijos perveda valstybės skolininkams už teikiamas paslaugas, sąskaita. Valstybiniai auditoriai rekomendavo sustiprinti valstybės institucijų bendradarbiavimą sukuriant sistemą, kuri užtikrintų skolų valstybei išieškojimą iš valstybės institucijų pervedamų lėšų skolininkams.

Valstybinio audito metu nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ir teritorinės muitinės 2001–2002 metais praktiškai neinicijavo nesąžiningų skolininkų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už turto perleidimą ar pardavimą nepateisinamai pigiai ar pirmenybės kitam kreditoriui suteikimą.

Atsižvelgdama į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą, Valstybės kontrolė iki 2004-07-01 šį komitetą informuos apie Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų pažangą sprendžiant audito ataskaitoje „Ar bus išieškota skola valstybei“ iškeltas problemas.

KRAŠTO APSAUGA

Kai kurios Krašto apsaugos ministerijai pavaldžios įstaigos tvarkė apskaitą ir sudarė finansinę atskaitomybę nesilaikydamos teisės aktų reikalavimų, vykdydamos programas gautus valstybės biudžeto asignavimus naudojo ne pagal patvirtintas sąmatas. Pavyzdžiui, valstybinio audito metu nustatyta, kad tarnybinių butų apskaita ir butpinigių mokėjimo tvarka sudarė galimybę kariams nepranešti apie jų turimas gyvenamąsias patalpas ir naujajame dalinyje gauti butpinigius, o iš tarnybos atleistiems kariams – toliau gyventi tarnybiniuose butuose.

Programinis biudžeto planavimas privalo būti tobulinamas. Krašto apsaugos ministerijos programos „Visuomenės rengimas ginti tėvynę“ priemonės „Koordinuoti civilinės saugos veiklą“ (vykdo Civilinės saugos departamentas prie KAM) įvykdymo vertinimo kriterijus neatspindi finansuojamos veiklos esmės.

Civilinės saugos departamento civilinės saugos veiklos koordinavimas išskirtinių ekstremalių įvykių metu nepateisino visuomenės lūkesčių laiku sulaukti pagalbos ekstremalių situacijų atveju. Dalis Civilinės saugos departamento prie KAM programos priemonei skirtų valstybės biudžeto asignavimų panaudota neracionaliai. Vykdoma koordinavimo funkcija nėra kokybiška ir nevisiškai tenkina Civilinės saugos ir gelbėjimo


sistemos poreikius. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklos koordinavimas nepakankamai reglamentuotas.

KULTŪRA

Atliekant valstybinius auditus Kultūros ministerijai pavaldžiose įstaigose buvo konstatuoti teisės aktų pažeidimai. Trijose Kultūros ministerijai pavaldžiose įstaigose neteisingai buvo tvarkoma apskaita ir sudaroma finansinė atskaitomybė. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje nustatyti finansinės drausmės pažeidimai organizuojant užsienio koncertines keliones ir tvarkant gaunamų pajamų apskaitą. Tik baigus valstybinį auditą, Kultūros ministerija parengė teatrų ir koncertinių organizacijų gastrolių užsienyje tvarką.

Nustatyti darbo trūkumai vykdant Valdovų rūmų atstatymo programą. Valstybės įmonė Vilniaus pilių direkcija, vykdanti minėtą programą, neužtikrino, kad 2002 metais Valdovų rūmų statybos projektavimo darbams skirtos lėšos būtų panaudotos rezultatyviai (panaudota tik 57 proc. skirtų lėšų), o likusią dalį lėšų panaudojo ne Valdovų rūmų atkūrimo programos įgyvendinimo tikslams.

Metinė rangos sutartis buvo pasirašyta neatsižvelgiant į faktiškai 2002 metams skirtus valstybės biudžeto asignavimus, o prie jos pateiktas darbų vykdymo grafikas sudarytas neatsakingai – pagal jį kai kurie statybos darbai numatyti vykdyti nustatyta tvarka neparengus projekto, t. y. nesivadovaujant atitinkamuose statybas reglamentuojančiuose teisės aktuose ir rangos sutartyje išdėstytomis nuostatomis.

SOCIALINĖ APSAUGA IR DARBAS

Būtina tobulinti biudžetinį planavimą. Audito metu nustatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama valstybinių ir šalpos (socialinių) pensijų ir valstybės socialinės paramos programą (kitos socialinės paramos išmokų lėšos pervestos savivaldybėms), panaudojo 6 mln. Lt mažiau nei patvirtinta. Atskiroms institucijoms nepakankamai bendradarbiaujant lėšų poreikis pašalpoms už žuvusius rezistentus buvo nustatytas netiksliai.

Atsižvelgdama į bedarbystės problemos aktualumą, Valstybės kontrolė tyrė, kaip Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuoja bedarbių profesinį mokymą.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2002 m. pabaigoje šalyje buvo įregistruota vidutiniškai 191 tūkst. bedarbių, iš kurių 41 proc. neturėjo jokios profesinės kvalifikacijos. Darbo biržoje 2002 m. buvo įregistruota 135 tūkst. laisvų darbo vietų.


51

Pagal patvirtintą užduotį 2002 metais buvo numatyta mokyti 12 tūkst. bedarbių. Tai sudarė tik 28 proc. apskaičiuoto darbo rinkos profesinio mokymo poreikio.

Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad bedarbių mokymo planai nėra tikslūs, nes sudaromi remiantis nepagrįstomis prielaidomis. Auditoriai rekomendavo profesinio mokymo išlaidas planuoti atsižvelgiant į praėjusių finansinių metų išlaidas vienam į mokymus nusiųstam asmeniui ir į profesinio mokymo programų kainų kitimo tendencijas.

Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad 2001 m. pradėjus rengti profesinio mokymo programų parinkimo konkursus, 2002-2003 m. mažėjo profesinio mokymo programų mokymo paslaugų kainos. Siekiant sumažinti darbo ir laiko sąnaudas, auditoriai pasiūlė profesinio mokymo programų parinkimo konkursus organizuoti centralizuotai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iškėlė uždavinį, kad per 90 dienų neterminuotam darbui būtų įdarbinami 75–80 proc. profesinio mokymo kursų klausytojų. Lietuvos darbo biržos ataskaitoje nurodoma, kad šis rodiklis siekia 90 proc. Tačiau valstybiniai auditoriai pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis nustatė, kad pateikti duomenys apie įsidarbinusius per 90 dienų po profesinio mokymo netikslūs. Iš patikrintų teritorinių darbo biržų 207 įsidarbinimo per 90 dienų atvejų buvo klaidingi 107. Auditorių nuomone, pagal Lietuvos darbo biržai pateiktus teritorinių darbo biržų duomenis negalima tiksliai įvertinti nustatyto uždavinio įgyvendinimo.

Stringa programinis biudžetas Socialinei apsaugos ir darbo ministerijai vykdant Nedarbo mažinimo programos valdymą bei Respublikinei darbo biržai ir teritorinėms darbo biržoms administruojant Vietinių užimtumo iniciatyvų projektus. Nenustatyti Nedarbo mažinimo programos tikslo – didinti gyventojų užimtumą rajonuose su aukštu nedarbo lygiu – pasiekimo įvertinimo kriterijai, leidžiantys įvertinti, kiek sumažėjo nedarbas dėl Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo. Neanalizuojamos priežastys, kodėl projektus įgyvendinusiose ir gavusiose valstybės paramą įmonėse nepadidėjo darbuotojų skaičius.

Yra rizika, kad Nedarbo mažinimo programos tikslas – didinti gyventojų užimtumą – gali būti nepasiektas. Dalies įmonių bendras darbuotojų skaičius po Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo nepadidėjo, arba padidėjo mažiau, negu įsteigta naujų darbo vietų.

Turi būti sustiprinta vidaus kontrolės sistema. Vykdant Nedarbo mažinimo programą buvo nepakankamai kontroliuojamas lėšų panaudojimas ir programos valdymas. Nebuvo tinkamai planuojama veikla ir įdiegta tokia kontrolės sistema, kuri užtikrintų Nedarbo mažinimo programos lėšų efektyvų panaudojimą.

Valstybės kontrolė, siekdama įvertinti Politinių kalinių ir tremtinių šeimų sugrįžimo į Lietuvą 2000–2002 metų programai skiriamų valstybės biudžeto,


Privatizavimo fondo ir skolintų lėšų naudojimo teisėtumą bei efektyvumą, atliko auditą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje. Programoje numatyta, kad gyvenamasis plotas minėtiems asmenims išnuomojamas, ir po to suteikiama galimybė jį išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis. Auditoriai konstatavo, kad esama grįžtančių į Lietuvą politinių kalinių ir tremtinių rėmimo tvarka nėra racionali, todėl dalis šiam tikslui skiriamų lėšų panaudojamos neefektyviai.

Klaipėdos miesto savivaldybė 1999–2002 metais grįžtantiems politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams nuomos pagrindu suteikė 48 butus. Jų nuomininkai 33 butus privatizavo ir 11 iš jų jau spėjo parduoti. 11 privatizuotų ir jau parduotų butų valstybei kainavo 919 tūkst. Lt, o juos privatizavę asmenys, pasinaudoję lengvatinėmis sąlygomis, sumokėjo už juos 22 tūkst. Lt. 7 parduotų butų buvę savininkai jau išvyko iš Lietuvos arba nedeklaravo savo naujos gyvenamosios vietos.

Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad pagal teisės aktais nustatytą tvarką savivaldybės, neatsižvelgdamos į pretendentų poreikius, gali pirkti įvairaus dydžio butus. Taip sudaromos sąlygos išnuomoti gyvenamąsias patalpas ne pagal grįžtančių politinių kalinių ir tremtinių šeimų sąrašo eiliškumą.

Valstybinių auditorių nuomone, Vyriausybė turi spręsti audito metu iškeltas bendro pobūdžio problemas, nes jos aktualios ir kitoms savivaldybėms. Be to, jų svarba kasmet didėja, nes pretendentų į šią paramą skaičius nuolat augo. 1992 metais valstybės lėšomis įgytus butus pageidavo nuomotis 250 grįžtančių šeimų, o 2001 metų pradžioje jų buvo jau 948. Todėl yra rizika, kad lėšos ir ateityje bus naudojamos neefektyviai.

SUSISIEKIMAS

Lietuvos automobilių kelių direkcija, neįsitikinusi pateiktų ataskaitų teisingumu, akcinei bendrovei „Smiltynės perkėla“ kompensavo 0,9 mln. Lt didesnes keleivių ir transporto priemonių neatlygintino perkėlimo keltais per Kuršių marias išlaidas. Nesivadovaudama Viešųjų pirkimų įstatymu ši direkcija sudarė penkiolika sandorių dėl 3,7 mln. Lt vertės tiriamųjų darbų pirkimo.

Kadangi vienas iš pajamų šaltinių Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti yra transporto priemonių savininkų ar valdytojo naudotojo mokesčiai, atlikdami auditą palyginome duomenis apie įregistruotas transporto priemones ir skaičių transporto priemonių, praėjusių technines apžiūras, nes tai turi įtakos šio mokesčio surinkimui. Įvertinus krovininių automobilių, priekabų bei puspriekabių skaičių ir nustatytus mokesčius bei tikimybę, kad šį mokestį būtų mokėję visų įregistruotų transporto priemonių savininkai, per 2002 metus šio mokesčio būtų buvę sumokėta apie 65 mln. Lt (įskaitant įregistruotas krovinines transporto priemones, kurioms suteikta lengvata


53

nemokėti mokesčio). Faktiškai per 2002 metus šio mokesčio sumokėta 18 mln. Lt, ir tai sudaro 27 proc. visų registruotų krovininių automobilių priskaičiuotų mokesčių sumos.

Lietuvos automobilių kelių direkcija pagal jos nuostatuose nustatytus veiklos tikslus ir funkcijas tik iš dalies vykdo jai, kaip „Kelių priežiūros ir plėtros“ programos valdytojai, nustatytą prievolę užtikrinti „Kelių priežiūros ir plėtros“ programos vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo efektyvumą ir rezultatyvumą. Lietuvos automobilių kelių direkcija neatlieka programos lėšų dalies, skiriamos vietinės reikšmės kelių priežiūrai ir plėtrai, planavimo ir panaudojimo pagal paskirtį kontrolės. Todėl vietinės reikšmės kelių priežiūrai ir plėtrai skiriamos lėšos gali būti naudojamos ne pačiu ekonomiškiausiu, efektyviausiu ir rezultatyviausiu būdu.

Savivaldybėms skiriamoms „Kelių priežiūros ir plėtros“ programos lėšoms nėra paruošto ekonominio pagrindimo ir apie 87 proc. savivaldybių nėra sudariusios ir patvirtinusios vietinių kelių ir gatvių plėtros strategijos.

2002 m. apie 46 proc. svarbių valstybei vietinės reikšmės kelių ir gatvių tikslinio finansavimo lėšų skirta kelių ir gatvių taisymo (remonto) darbams, nors, valstybinių auditorių nuomone, kelių ir gatvių taisymo (remonto) darbai neturėtų būti priskiriami prie svarbių valstybei darbų ar objektų.

SVEIKATA

Nustatyti teisės aktų pažeidimai Sveikatos apsaugos ministerijos finansiniuose santykiuose su jos įsteigta viešąją įstaiga Sveikatos teisės ir ekonomikos centru. Ministerija, neskelbdama viešųjų pirkimų konkurso ir pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą, užsakė parengti mokslines-praktines sveikatos programas ir už darbus sumokėjo 1,7 mln. Lt. Analogišką pažeidimą ji padarė ir sumokėdama 530 tūkst. Lt už įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų rengimą ir įgyvendinimą, kitų ministerijos pavedimų vykdymą. Jau ankstesniais metais Valstybės kontrolė konstatavo tokius netikslumus, tačiau ministerijos vadovybė jų netaisė. Be to, šiuos darbus pigiau galėjo atlikti keliais etatais papildyti ministerijos struktūriniai padaliniai.

Ministerijai pavaldžios įstaigos nesilaikydamos teisės aktų reikalavimų naudojo valstybės biudžeto asignavimus ir tvarkė apskaitą.

Vidaus kontrolė sveikatos apsaugoje nepakankama, neužtikrintas finansinės atskaitomybės teisingumas sveikatos apsaugos įstaigose.

ŠVIETIMAS

Atlikdama auditą Švietimo ir mokslo ministerijoje Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į tai, kad būtina stiprinti vidaus kontrolę finansų valdymo, turto, apskaitos srityse.


Pavyzdžiui, finansinis turtas (akcijos) – 13 mln. Lt, nebuvo apskaitytas Mokslo ir studijų departamento balanse ir reorganizavimo metu inventorizuotas bei perduotas Švietimo ir mokslo ministerijai.

Trijuose aukštojo mokslo universitetuose buvo neteisingai apskaitomas materialusis ir finansinis turtas. Pavyzdžiui, Vilniaus universitetas sumažino finansinį turtą, nes į apskaitą neįtraukė dalininko įnašų viešųjų įstaigų įstatiniam kapitalui suformuoti.

2002 metais pradėta vykdyti bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reforma.

Atlikus bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos auditą nustatyta, kad

šalyje 2002 m. neįvykdžius bendrojo ugdymo planų 49,9 mln. Lt (kaip nepanaudoti) buvo

skirti mokymo aplinkai ir kitoms švietimo reikmėms. Tokia lėšų panaudojimo galimybė

buvo numatyta 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių

patvirtinimo įstatymo 6 str.

Be to, audito metu nustatyta, kad nėra aiškios bendrojo lavinimo mokyklų

finansavimo reformos įgyvendinimo strategijos, t. y. nenustatyti laikotarpiai kiekvienam

bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos tikslui pasiekti bei tikslų įgyvendinimo

vertinimo kriterijai.

Nepakankamai užtikrinama moksleivio krepšelio lėšų panaudojimo stebėsena,

leidžianti įvertinti lėšų panaudojimo efektyvumą ir rezultatyvumą.

Valstybinės bendrojo lavinimo mokyklos 2002 metais nebuvo finansuojamos

moksleivio krepšelio principu. Skirtinga finansavimo tvarka sudaro nevienodas bendrojo

lavinimo mokyklų finansavimo ir konkurencijos sąlygas, prieštarauja bendrojo lavinimo

mokyklų finansavimo reformos tikslui – sukurti skaidrią švietimo finansavimo sistemą.

Švietimo ir mokslo ministerija, sudarydama moksleivio krepšelio lėšų projektus, savivaldybėms numatė skirti moksleivio krepšeliui lėšų daugiau, nei apskaičiavo savivaldybės ir turėjo būti skirta pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką.

Teisės aktai nenustato aiškių moksleivio krepšelio lėšų perskirstymo kriterijų (kurią moksleivio krepšelio lėšų dalį steigėjas turi teisę perskirstyti).

Nevisiškai įgyvendinamas finansavimo principas „pinigai paskui moksleivį“, ne laiku ir ne visuomet buvo vykdomi atsiskaitymai tarp savivaldybių 2002 metais moksleiviams pereinant iš vienos savivaldybės mokyklos į kitos savivaldybės mokyklą bei tarp tos pačios savivaldybės mokyklų.


55

Ne visais atvejais Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodika sudaro vienodas mokyklų, turinčių panašų moksleivių skaičių, finansavimo sąlygas.

Valstybiniai auditoriai pareiškė nuomonę, kad, atsižvelgiant į aukščiau pateiktas išvadas, reformos tikslai gali būti nevisiškai pasiekti.

Atlikus Švietimo ir mokslo ministerijoje programos „Vaikų ir jaunimo ugdymosi užtikrinimas“ auditą nustatyta, kad programinis biudžeto planavimas ir vidaus kontrolės sistema privalo būti sustiprinta.

Nenustatyti programos „Vaikų ir jaunimo ugdymosi užtikrinimas“ uždavinių įgyvendinimo kokybiniai bei išlaidų efektyvumo vertinimo kriterijai. Programos atsakingasis vykdytojas – Švietimo ir mokslo ministerija – neužtikrino tinkamos šios programos vykdymo kontrolės.

Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras be teisinio pagrindo 4 savivaldybėms pervedė 1 427 tūkst. Lt ir 4 rangovams, už atliktus darbus nepateikusiems sąskaitų faktūrų – 1 276 tūkst. Lt avansą, nors tai nebuvo numatyta rangos ir trišalėse Švietimo ir mokslo ministerijos, VšĮ „Būsto ir urbanistikos plėtros fondo“ bei savivaldybių pasirašytose sutartyse.

TEISINGUMAS, TEISĖSAUGA IR VIDAUS REIKALAI

Kai kurios Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai priklausančios įstaigos, tvarkydamos buhalterinę apskaitą bei atskaitomybę ir naudodamos lėšas, nesivadovavo atitinkamų teisės aktų reikalavimais. Pavyzdžiui, Širvintų rajono policijos komisariate nebuvo reikiamai tvarkoma buhalterinė apskaita ir atskaitomybė, nustatytas pinigų trūkumas kasoje ir neteisėtas pinigų nurašymas.

Valstybiniai auditoriai įvertino Kalėjimų departamento valdymo reformos efektyvumą.

Reforma buvo vykdoma nukrypstant nuo teisinės sistemos reformos metmenų. Neplaningai vyko personalo plėtra. Per trejus metus etatų skaičius išaugo 17,5 proc., tačiau laisvų etatų padaugėjo 47,4 proc.

Ne pagal paskirtį buvo naudojamos prie pataisos namų įsteigtų valstybės įmonių, kuriose dirba įkalintieji, lėšos.

Kai kuriuose šalies teismuose apskaita bei atskaitomybė tvarkoma nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Todėl auditoriai net aštuoniems teismams dėl finansinės atskaitomybės pateikė neigiamą arba sąlyginę nuomonę.


Teisėjų darbo užmokestis nėra sureguliuotas įstatymu, nors tai numatyta Teismų įstatymo 96 straipsnyje. Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos ta apimtimi, kuria nustatytas teisėjų darbo užmokesčio mažinimas, Konstitucinio teismo 2001-07-12 nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir negali būti taikomos. Todėl teisėjų darbo užmokestis ir toliau skaičiuojamas vadovaujantis Vyriausybės nutarimais (1997-06-24 Nr. 666, 1997-06-30 Nr. 689 bei 1999-12-28 Nr. 1494), reglamentuojančiais teismų teisėjų tarnybinio atlyginimo koeficientą, tarnybinio atlyginimo priedą už ištarnautą laiką ir nustatyto tarnybinio atlyginimo (koeficiento) padidinimą 1,75 karto. Todėl, įvertinusi Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas ir teisėjų darbo užmokesčio teisinio reguliavimo problemas, Valstybės kontrolė pasiūlė teisėjų darbo apmokėjimą sureguliuoti įstatymu.

Valstybės kontrolės pareigūnai atliko mokestinių ir kitų skolų valstybei išieškojimo funkcijos valstybinį auditą. Vienas iš valstybinio audito uždavinių buvo įvertinti teismų antstolių institucinės reformos įtaką skolų valstybei išieškojimo efektyvumui.

Pagrindinė teismų antstolių institucinės reformos idėja vertintina teigiamai, kadangi finansinis antstolio suinteresuotumas, kaip buvo planuota, turėjo vykdymo procesą padaryti efektyvesnį. Tikslui pasiekti pasirinktas privatus antstolio interesas ir asmeninė atsakomybė. Papildomas valstybės interesas – nefinansuoti antstolių veiklos. Atsisakyta finansuoti vykdymo procesą privačių asmenų naudai, prisiimant pareigą sumokėti už vykdymo procesą valstybės naudai. Ne mažiau svarbi priemonė – aukštos kvalifikacijos, juridinį išsilavinimą turinčių asmenų įtraukimas į šią veiklos sferą. Antstolių reforma turėjo skatinti racionalesnį biudžeto lėšų panaudojimą.

Nors vertinti reformos efektyvumą iš esmės dar per anksti, tačiau mažėjančios įplaukos ir galimos (jei nebus pakeisti teisės aktai) didelės išlaidos kelia susirūpinimą.

Atliekant valstybinio audito procedūras gauti duomenys apie valstybės institucijų antstoliams teikiamus vykdomuosius dokumentus. Remiantis pateiktais duomenimis nustatyta, kad antstoliams per penkis 2003 metų mėnesius pateikta 40 tūkst. vykdomųjų dokumentų, arba 17 tūkst. (30 proc.) mažiau nei 2002 m. tuo pačiu laikotarpiu (t. y. iki institucinės antstolių reformos). Išieškoti perduota suma sumažėjo 130 mln. Lt (arba 6 kartus) – nuo 154 mln. iki 24 mln. Lt. Antstolių išieškota suma sumažėjo 13 mln. Lt (arba daugiau nei 3 kartus) – nuo 18 mln. iki 5 mln. Lt. Institucinė antstolių reformos pradžia dar labiau paspartino išieškotų sumų mažėjimą: 2000 m. išieškota 56 mln. Lt, 2001 m. – 44 mln. Lt, 2002 m. – 41 mln. Lt.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2003-07-25 patvirtino Atsiskaitymų su antstoliais programą ir pateikė Finansų ministerijai paraišką 95 mln. Lt finansavimui iš 2004 m. valstybės biudžeto gauti, kad būtų galima apmokėti 2003 bei


57

2004 metų vykdomųjų dokumentų vykdymo išlaidas antstoliams. Valstybiniams auditoriams pasiūlius, Teisingumo ministerija pakeitė teisės aktus dėl sprendimų valstybės naudai vykdymo taisyklių. Todėl Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos buvo galima skirti žymiai mažesnį finansavimą – 4 mln. Lt.

ŪKIO POLITIKA, PRIVATIZAVIMAS IR VIEŠIEJI PIRKIMAI

Kai kurios valdymo institucijos vis dar nesilaiko Viešųjų pirkimų įstatymo pirkdamos paslaugas ir skelbdamos konkursus darbams ir paslaugoms atlikti.

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 2000–2003 metais nupirko darbų ir paslaugų už 52,7 mln. Lt. Trys ketvirtadaliai šių lėšų buvo išleista Muitinės informacinei sistemai kurti. Daugiau nei du trečdaliai pirkimų buvo atlikta iš vienintelio šaltinio. Tai kelia riziką, jog prekės ir paslaugos įsigyjamos ne ekonomiškiausiu būdu.

Valstybės kontrolei atlikus Kauno laisvosios ekonominės zonos steigimo vertinimą nustatyta, kad parenkant Kauno laisvosios ekonominės zonos teritoriją nebuvo parengtas detalusis planas, neatsižvelgta į tai, kad didelė dalis teritorijos priklauso privatiems asmenims, įeina dideli rekreacinio miško plotai.

Padengti nuostoliams už visuomenės reikmėms paimtą žemę Kauno apskrities administracija panaudojo 1 275 tūkst. Lt. Kauno apskrities administracija nebuvo pasirengusi efektyviai ir rezultatyviai panaudoti gautus šiam tikslui 800 tūkst. Lt. Apskrities administracija, matydama, kad efektyviai nepanaudos lėšų, galėjo jas grąžinti į valstybės biudžetą, tačiau to nepadarė. Už 490 ha privačios arba baigiamos privatizuoti žemės ar miško, paimant juos visuomenės reikmėms, savininkams reikės sumokėti apie 10,3 mln. Lt. 2003 metų valstybės biudžete Kauno apskrities administracijai šiam reikalui lėšų nebuvo numatyta.

Valstybinių auditorių nuomone, palankus metas įsteigti Kauno laisvąją ekonominę zoną yra praleistas tiek regioniniu, tiek integracijos į ES požiūriu.

Seimas 2002-11-05 nutarimo Nr. IX-1179 „Dėl Valstybės kontrolės 2001 metų veiklos ataskaitos“ 3 straipsniu įpareigojo iki 2003-04-01 pateikti Seimui valstybės įmonės Valstybės turto fondo valdymo tobulinimo koncepciją. Vykdydama pavedimą, Valstybės kontrolė parengė Valstybės turto fondo valdymo tobulinimo veiklos koncepciją ir 2003-03-28 raštu Nr. S-(2030-1.9.1.)-513 pateikė Seimo Pirmininkui, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Audito pakomitečiui, Vyriausybei ir Privatizavimo komisijos pirmininkui.

Koncepcijoje Seimui rekomenduota:

1. Svarstyti klausimą dėl Privatizavimo komisijos kompetencijos tikslinimo paliekant jai svarbių (strateginių) privatizuojamų objektų privatizavimo priežiūrą.


2. Valstybės turto fondo įstatyme reglamentuoti administracijos vadovo balsavimo priimant sprendimus, dėl kurių kilo viešųjų ir privačių interesų konfliktas, teisines pasekmes.

Kartu pareikšta Valstybės kontrolės nuomonė dėl Turto fondo veiklos perspektyvų.

ŽEMĖS ŪKIS IR ŽEMĖS REFORMA

Audituotose iš valstybės biudžeto išlaikomose įstaigose (Žemės ūkio ministerijoje, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) taikomos kontrolės procedūros kai kuriais atvejais neužtikrina teisėto valstybės biudžeto lėšų naudojimo ir teisingos, išsamios bei tikslios finansinės atskaitomybės sudarymo. Tai turėjo įtakos Žemės ūkio ministerijos 2002 m. Specialiosios kaimo rėmimo programos suvestinės finansinės atskaitomybės tikslumui. Agentūros finansinėje atskaitomybėje nebuvo nurodytas pavedimų lėšų sąskaitos 1 mln. Lt likutis ir atitinkamai kreditorinis įsiskolinimas nacionalinės paramos gavėjams.

Atlikę Kaimo rėmimo programos auditą, valstybiniai auditoriai ją įvertino:

Programinis biudžetas turi būti tobulinamas. Programos priemonėms vertinti naudojami kriterijai yra kiekybinio pobūdžio, tačiau nenaudojami kokybiniai vertinimo kriterijai. Žemės ūkio ministerijos strateginiame veiklos plane numatytos Kaimo rėmimo programos vertinimo kriterijų sistemos nepakanka, norint įvertinti Programos tikslo pasiekimą.

Valstybinio audito metu Lietuvoje taikyta intervencinė sistema nuo Europos Sąjungos skyrėsi pagrindiniais sistemos elementais, t. y. superkamos produkcijos kaina, intervencinio pirkimo laikotarpiu, superkamų kultūrų ir minimaliu superkamos produkcijos kiekiu, atsiskaitymo už supirktą produkciją tvarka.

Valstybės kontrolė įvertino žemės reformai skirtų lėšų panaudojimą.

Žemės reforma Lietuvoje prasidėjo 1991 metais. Iki 2003 m. sausio 1 d. Lietuvos piliečiai padavė daugiau nei 726 tūkst. prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, kurių bendras plotas sudaro 4 mln. ha. Iki to laiko nuosavybės teisės atkurtos į 3,4 mln. ha (84 proc. pateiktų prašymų). Visas Lietuvos žemės fondas sudaro 6,5 mln. ha.

Nuo žemės reformos pradžios iki 2003 m. žemės reformai panaudota 467 mln. Lt valstybės lėšų. 93 proc. šių lėšų panaudotos atsiskaitymams už atliktus žemės reformos darbus ir kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę mokėti. Apie 6 proc. žemės


59

reformos lėšų apskrityse buvo panaudotos biuro technikai įsigyti bei remontuoti, specialistų atlyginimų priedams, teismų ir ūkinėms išlaidoms apmokėti.

Valstybiniai auditoriai apskaičiavo, kad 1998–2002 metais nuosavybės teisių į žemę atkūrimas vidutiniškai kainavo 202 Lt už kiekvieną hektarą.

Valstybinių auditorių nuomone, pageidaujamos susigrąžinti 646 tūkst. ha žemės grąžinimas natūra arba lygiaverčiais sklypais valstybei dar gali kainuoti apie 130 mln. Lt. Jei išliks toks pat finansavimas, kaip per pastaruosius penkerius metus, šiuos darbus bus galima užbaigti per trejus metus. Tačiau kompensacijų išmokėjimas už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybei kainuos dar apie 1,176 mlrd. Lt.

Analizuodama 1992–1997 metais atliktus žemės reformos darbus, Valstybės kontrolė nustatė, kad reformai skirtos lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį, buvo pažeidinėjamas kompensacijų mokėjimo eiliškumas. Dėl Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos laiku neparengtų dokumentų piliečiams neišmokėta 568 tūkst. Lt.

Nuo 1997 m. liepos 27 d. žemės reformos darbų užsakovu ir organizatoriumi tapo apskričių viršininkų administracijos. Šią veiklą kontroliuoja ir koordinuoja Nacionalinė žemės tarnyba. Analizuodama šio laikotarpio žemės reformos eigą, Valstybės kontrolė nustatė, kad reformai skirtos lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį, buvo pažeidžiamas nustatytas žemės sklypų projektavimo eiliškumas, žemėtvarkos projektai rengiami neatlikus visų parengiamųjų darbų, vėluojama atkurti nuosavybės teises. Patikrinimų metu, nustačius pažeidimus, į valstybės biudžetą buvo grąžinta daugiau nei 111 tūkst. Lt.

Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepakankamai kontroliuoja, kaip apskrityse panaudojamos žemės reformos vykdymui skirtos lėšos. Todėl Valstybės kontrolė rekomendavo, kad šios lėšos apskričių administracijoms būtų skiriamos tiesiai iš valstybės biudžeto, o ne per Nacionalinę žemės tarnybą.

2003-10-13 valstybinio audito pagrindu parengėme pažymą dėl Žemės reformai skirtų lėšų panaudojimo. Pažymoje pateikta glausta ir esminė informacija apie žemės reformai skirtų lėšų panaudojimą bei apibendrinta informacija apie visas institucijas, dalyvaujančias žemės reformos procese. Pažymoje pateiktos išvados dėl žemės reformos eigos, Lietuvos Respublikos žemės fondo valstybinės apskaitos, žemės reformai skirtų lėšų panaudojimo, jų kontrolės bei rekomendacijos Vyriausybei ir Finansų ministerijai dėl efektyvesnio biudžeto lėšų panaudojimo. Pažyma pateikta Prezidentūrai, Seimui, Vyriausybei. Taip pat svarstyta Seimo Kaimo reikalų komitete, Seimo Antikorupcijos komisijoje.

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio apskrityse atlikti Lietuvos Respublikos žemės fondo valstybinės apskaitos teisingumo ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės auditai. Audito metu nustatyti žemės fondo valstybinės apskaitos bei žemės naudojimo


valstybinės kontrolės trūkumai ir pateiktos rekomendacijos veiklai gerinti. Paminėtina, kad Valstybės kontrolė audito metu pastebėjo mažus pataisos koeficientus, taikomus parduodamiems kitos paskirties žemės sklypams, esantiems pajūrio, pamario teritorijose, arti ežerų bei miesto ribų, ir rekomendavo juos didinti. Žemės ūkio ministras 2002-12-23 įsakymu Nr. 515 patvirtino žemės verčių žemėlapio sudarymo taisykles, kuriose, atlikus masinį vertinimą, nustatytos skirtingą vidutinę žemės vertę turinčios teritorijos (žemės verčių zonos), teritorijų (zonų) žemės vertės rodikliai ir duomenys, reikalingi atskirų žemės sklypų vidutinei rinkos vertei apskaičiuoti.

ŽINIŲ IR INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTRA, INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ

IR SISTEMŲ AUDITAI

Valstybės kontrolė nustatė, kad institucijos, kurias Vyriausybė įpareigojo įdiegti elektroninį parašą, kai kurių numatytų darbų iki šiol neatliko. Vyriausybės 2000 metais patvirtintoje koncepcijoje numatyta sudaryti sąlygas vartoti elektroninį parašą ir užtikrinti elektroninio atsiskaitymo sistemų funkcionavimą. Informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane nurodoma, jog iki 2002 metų turėjo būti įsteigta elektroninio parašo sertifikavimo priežiūros tarnyba, sertifikavimo centrai, o valstybės tarnautojai – aprūpinti pažymėjimais su elektroniniu parašu, valstybinėse institucijose – naudojami elektroniniai parašai bei sukurta elektroninių dokumentų saugojimo sistema. Už šių darbų atlikimą yra atsakingi Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Teisingumo, Vidaus reikalų ir Ūkio ministerijos. Darbams apmokėti buvo prognozuota išleisti 5 mln. Lt.

Valstybiniai auditoriai padarė išvadą, kad nevykdomos Informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane numatytos priemonės. Valstybės įmonė „Infrastruktūra“ valstybinio sertifikavimo centro steigimui atliko darbų už 0,5 mln. Lt. Auditoriai konstatavo, kad jie buvo panaudoti nerezultatyviai, nes Informacinės visuomenės plėtros komisijos siūlymu centro steigimas buvo sustabdytas.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto parengta teisinė bazė nesudaro kliūčių pradėti diegti elektroninį parašą. Dalis valstybinių institucijų ir valstybės įmonių elektroninį parašą diegė uždarose sistemose. Tačiau Informacinės visuomenės plėtros komitetas nerenka duomenų apie tam tikslui išleistas lėšas. Tai didina riziką, kad panaudotų lėšų efektyvumas bus mažas.

Valstybės kontrolė rekomendavo patikslinti Informacinės visuomenės plėtros strateginį ir Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planus, apsispręsti dėl valstybinio sertifikavimo centro reikalingumo, įvertinti galimas elektroninio parašo alternatyvas, pvz., galimybes pasinaudoti užsienio šalių sertifikavimo centrų paslaugomis,


61

galimybes atskirose srityse pasinaudoti nesaugiu elektroniniu parašu ir (arba) sertifikavimo centro steigimą privačiomis lėšomis.

Teisingumo ministerija neįvykdė arba nevisiškai įvykdė programose numatytus uždavinius. Pavyzdžiui, pagal Juridinių asmenų registro tvarkymo programą nebuvo įsteigtas juridinių asmenų registras, nors iš programai skirtų 1,5 mln. Lt buvo panaudota 1,47 mln. Lt.

SAVIVALDYBĖS

Audituodami Valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimo savivaldybėse Vyriausybės patvirtintą programą, pagrindinį dėmesį kreipėme į savivaldybių teises naudoti skiriamas specialiąsias tikslines dotacijas ir savivaldybėms teikiamų trumpalaikių beprocenčių paskolų sistemą.

2002 metų valstybės biudžeto įstatymo 3 ir 5 str. buvo nustatyta, kad nepanaudotos specialiosios tikslinės dotacijos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti gali būti naudojamos bendroms savivaldybių biudžetų reikmėms, o skirtos moksleivio krepšeliui finansuoti – kitoms švietimo reikmėms. Tikslinant 2002 metų valstybės biudžeto įstatymą bei tvirtinant 2003 metų valstybės biudžetą savivaldybėms buvo suteikta teisė planuojant bei vykdant biudžetą nepanaudotas lėšas skirti kitoms savivaldybių ir švietimo įstaigų reikmėms. Nors tvirtinant 2002 metų biudžetus savivaldybėms nebuvo suteikta teisė iš karto skirti dalį specialiosioms dotacijoms skiriamų lėšų kitoms priemonėms finansuoti, tačiau jos, jau tvirtindamos 2002 metų biudžetus, iš valstybės biudžete patvirtintos specialiosios tikslinės dotacijos valstybės perduotoms funkcijoms atlikti – 34 mln. Lt ir iš moksleivių krepšelio – 13 mln. Lt skyrė bendroms savivaldybių ir kitoms švietimo reikmėms.

Savivaldybės, tvirtindamos biudžetus 2003 metams, iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti 62 mln. Lt skyrė kitoms savivaldybių reikmėms, o iš moksleivio krepšeliui skirtų lėšų –16 mln. Lt kitoms švietimo reikmėms finansuoti.

Abejojame, kad tikslinga suteikti teisę savivaldybėms naudoti specialiąsias tikslines dotacijas bendroms savivaldybių biudžetų reikmėms. Šitaip tikslinės dotacijos supanašėja su bendromis dotacijomis, nes nėra reikalavimo tikslines dotacijas panaudoti numatytoms valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti.

Teikdami išvadą dėl LR 2004 metų valstybės biudžeto projekto pasisakėme, kad, jei būtų nepritarta minėtam siūlymui, rekomenduojame biudžeto projekte savivaldybėms suteikti teisę naudoti specialiąsias tikslines dotacijas bendroms savivaldybių biudžetų reikmėms tik įvykdžius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas.


Taip pat pasiūlėme, kad vykdant biudžetą nepanaudotos specialiosios tikslinės dotacijos moksleivio krepšeliui finansuoti sumos, įvykdžius bendruosius ugdymo planus, gali būti naudojamos kitoms savivaldybių švietimo reikmėms finansuoti.

Galiojusio iki 2004-01-01 Biudžeto sandaros įstatymo 10 str. 2 dalyje buvo nustatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka biudžetiniais metais savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės beprocentės paskolos iš valstybės biudžeto laikinam pajamų trūkumui padengti, kai šiam tikslui nepakanka savivaldybės biudžeto apyvartos lėšų. Biudžeto sandaros įstatyme buvo numatyta, kad trumpalaikės paskolos turi būti grąžintos iki biudžetinių metų pabaigos. Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje buvo nustatyta, kad paskolų grąžinimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki metų pabaigos. Tuo tarpu 2003-01-01 savivaldybių įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 36 444 tūkst. Lt. Nors negrąžintų trumpalaikių paskolų ir sumažėjo, tačiau 2004-01-01 dar buvo likę negrąžinta 10 199 tūkst. Lt.

Valstybės kontrolė ne kartą siūlė, kad savivaldybėms trumpalaikės paskolos būtų teikiamos tik skaičiuojant atitinkamas palūkanas. Įsigaliojus Biudžeto sandaros įstatymo naujajai redakcijai 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto apyvartos lėšų savivaldybėms gali būti teikiamos paskolos (jau nenurodant „beprocentės“) laikinam pajamų trūkumui padengti. Vyriausybės nustatytoje tvarkoje, kuri buvo tikslinta 2003-05-29 nutarimu Nr. 674, numatomos suteikti trumpalaikės beprocentės paskolos. Šiuo metu rengiamas naujas valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių projektas.

EUROPOS SĄJUNGOS PARAMA

SAPARD

SAPARD programų lėšų panaudojimo valstybinis auditas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje baigtas 2003 metais. Audito metu pateiktos 24 rekomendacijos, kurių dauguma susiję su SAPARD administravimo procedūrų ir kontrolės priemonių tobulinimu.

PHARE

Kartu su Europos Audito Rūmais vykdytą PHARE ekonominės ir socialinės sanglaudos (ESS) programų bendrą sisteminį veiklos auditą, siekiant įvertinti šių programų ir Europos Sąjungos bei Lietuvos strateginių tikslų, prioritetų, strategijų atitikimą bei per šią programą finansuojamų projektų efektyvumą, t. y. įvertinti tiek Komisijos, tiek Lietuvos institucijų veiksmus vykdant minėtas programas, Lietuvos Respublikos pasirengimą administruoti būsimas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, taip pat baigėme 2003 metais.


63

Valstybinio audito metu pastebėti trūkumai, susiję su Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamų projektų administravimu, kurį įvairiuose projektų įgyvendinimo etapuose vykdo daug valstybės institucijų ir įstaigų. Bendra atsakomybė už Europos Sąjungos finansinės paramos programų sudarymą, koordinavimą ir priežiūrą tenka nacionaliniam pagalbos koordinatoriui – Finansų ministerijai. Todėl, atsižvelgiant į numatomą perėjimą prie išplėstinės decentralizuotos projektų įgyvendinimo sistemos (EDIS), Europos Sąjungos finansinės paramos valdymo ir koordinavimo tobulinimui skirtos rekomendacijos pateiktos Finansų ministerijai.

ISPA

2003 metais atlikome ISPA projekto 2000/LT/16/P/PT/001 „IX B transporto koridoriaus rekonstrukcija“ galutinės išlaidų ataskaitos, galutinės ataskaitos ir Bendrijos paramos galutinio mokėjimo paraiškos Europos Bendrijų Komisijai auditą.

ISPA projekto 2000/LT/16/P/PT/001 „IX B transporto koridoriaus rekonstrukcija“ auditas atliktas siekiant nustatyti, ar projektas įgyvendintas pagal Finansiniame memorandume nustatytus reikalavimus ir projektui nustatytus tikslus, taip pat patvirtinti ISPA lėšų panaudojimo ataskaitų Europos Komisijai teisėtumą ir teisingumą. Audito rezultatų pagrindu Europos Komisija išmokės Lietuvai galutinį ISPA projektui skirtų lėšų likutį.

Valstybinio audito metu nustatėme šiuos svarbius pastebėjimus: – Projekto I dalies darbų konkursą laimėjusio rangovo konkursinis pasiūlymas

neatitinka konkurso dokumentuose ir viešųjų pirkimų skelbime nurodytų prekių kilmės reikalavimų. Vertinimo komisija, vertindama konkursinio pasiūlymo ir kilmės reikalavimų atitikimą, vertino tik sutikimą su pilietybės kriterijais, o prekių kilmė nebuvo vertinama.

– Projekto įgyvendinimui yra panaudota nedidelė dalis medžiagų, dėl kurių kyla abejonių, ar jų kilmės šalys yra Europos Bendrijos valstybės narės ir ISPA valstybės partnerės.

– Projekto techniniai prižiūrėtojai kai kuriais atvejais nesilaikė Statybos įstatymo reikalavimų, t. y. neužtikrino, kad rangovas tinkamai parengtų ir prie vykdomosios dokumentacijos pridėtų visus Statybos įstatymo reikalaujamus dokumentus bei neišreikalavo, kad rangovas tinkamai dokumentuotų privalomą statybos darbų dokumentą – statybos žurnalą.

Iš viso audito metu pateikta rekomendacijų ISPA projektus transporto srityje administruojančioms institucijoms: Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentui, Transporto investicijų direkcijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Pateiktos rekomendacijos susijusios su šių institucijų


vidaus kontrolės sistemos tobulinimu viešųjų pirkimų, sutarčių sudarymo, vidaus audito, techninės priežiūros, apskaitos ir informacinių sistemų tobulinimo ir kitose srityse.

Išskyrus 37 tūkst. eurų projekto išlaidas medžiagoms, dėl kurių panaudojimo teisėtumo, susijusio su kilmės reikalavimais, mes abejojame, mūsų manymu, galutinė išlaidų ataskaita ir galutinė ataskaita visais reikšmingais atžvilgiais teisingai parodo padarytas išlaidas ir atliktą darbą, laikantis Finansinio memorandumo, susijusio su projektu, ir projekto tikslų, ir kad Bendrijos paramos galutinio mokėjimo paraiška Komisijai yra pagrįsta.

KITA ES PARAMA

Valstybinio audito „Europos Bendrijos skirtos paramos Lietuvos žuvininkystei, Klaipėdos žvejų uosto infrastruktūrai panaudotų lėšų vertinimo“, atlikto Žemės ūkio ministerijoje ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijoje, pagrindinės išvados:

1. Pagal Biudžeto sandaros įstatymą jau nuo 2001 m. gaunama negrąžintina Europos Bendrijos finansinė parama Lietuvos žuvininkystei turėjo būti įtraukta į valstybės pajamas ir naudojama kaip valstybės biudžeto lėšos, tačiau šios lėšos dar ir 2003 m. pateko tiesiogiai į Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą ir apie šių lėšų gavimą bei panaudojimą neinformuojama Finansų ministerija. Tokiu būdu buvo sudaromos prielaidos Žuvininkystės departamentui šias lėšas naudoti nesilaikant teisės aktų, reglamentuojančių biudžeto lėšų naudojimą, apskaitą bei kontrolę, reikalavimų. 2004 m. valstybės biudžeto įstatyme Europos Sąjungos paramos lėšos numatytos valstybės biudžete.

2. Už 2,5 mln. Lt valstybės lėšų, kurios buvo skirtos svarbių valstybinės reikšmės objektų projektavimo, statybos ir modernizavimo finansavimui, statomas ledo fabrikas su ledo saugykla, pažeidžiant valstybės turtinius interesus, nuosavybės teise įregistruotas Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos vardu.

3. Pagal Žemės ūkio ministerijos ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos sudarytas tikslinės paramos skyrimo sutartis konfederacija neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Nors sutarčių įvykdymo terminas baigėsi 2001-12-31, sutartys nepratęstos, baudos (per 165 tūkst. Lt), numatytos šiose sutartyse, neišieškotos. Pažymėtina, kad Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija gavo 161 tūkst. Lt palūkanų už tikslinės paramos lėšų laikymą indėlių sąskaitose. Šių lėšų panaudojimo klausimas neišspręstas.

Valstybinio audito metu buvo nustatyti ir kiti finansinės paramos lėšų naudojimo trūkumai ir teisės aktų pažeidimai.


65

Nustatytiems trūkumams šalinti buvo pateiktos rekomendacijos Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai.

Vyriausybei pasiūlyta įvertinti ataskaitoje nurodytus Žemės ūkio ministerijos veiklos trūkumus administruojant finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei lėšas.

Siekiant užtikrinti finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei lėšų racionalų panaudojimą, efektyvų šių lėšų valdymą bei kontrolę ir sudaryti prielaidas teisingos ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą parengimą, pasiūlėme: patvirtinti minėtos finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei lėšų valdymo, naudojimo bei kontrolės tvarką; spręsti, ar tikslinga pervesti minėtos finansinės paramos Lietuvai lėšas tiesiogiai į Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą, nepatenkant joms į valstybės biudžeto sąskaitą.

Apie atlikto valstybinio audito rezultatus informuota Vyriausybė. Valstybinio audito ataskaita buvo svarstyta Seimo Biudžeto ir finansų komiteto Audito pakomitetyje, Biudžeto ir finansų bei Kaimo reikalų komitetuose. Valstybinio audito dokumentai perduoti Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF).

2003 METŲ VEIKLOS ATASKAITĄ PARENGĖ: Arūnas JUOZULYNAS, Valstybės ataskaitų ir pajamų audito departamento direktorius; Aldona MEILUVIENĖ, Valstybės ataskaitų ir pajamų audito departamento vyriausioji auditorė; Algirdas KARANAUSKAS, Valstybės ataskaitų ir pajamų audito departamento vyriausiasis auditorius; Elena VOVERIENĖ, Audito informacijos ir analizės skyriaus viršininkė.

Adresas: Pamėnkalnio 27, 01113 Vilnius Telefonas: (8-5) 2622580, faksas: (8-5) 2625092

El. paštas: [email protected]: http//www.vkontrole.lt


mailto:[email protected]

Documents

2003 METŲ VEIKLOS ATASKAITA - elibrary.lt ataskaitos/va2003.pdf · baudžiamoji, nei civilinė teisė nesuteikia Valstybės kontrolei jokių teisminių ar teisėsaugos galių. 1.1.2