4
4 Kaunas - antrasis pagal dydi Lietuvos miestas, [sikur^s salies centre, didziausiii Lietuvos upiq- Neries ir Nemuno santakoje, apsuptojeZaliakalnio, Aleksoto irSilainiqkalvii. Kaune gyvena siek tiek daugiau nei 10 proc. visq, salies gyventojq., net 93 proc. jq - lietuviai, todel miestas pagristai vadinamas paciu etniskiausiu salies ar net Baltijos salii^ didmiesciu. Senasis Kaunas issaugojo vidurannzlLi miesto strukturq^. Didziausia miesto puosmena yra gotikos ir renesanso stiliii statiniai, o apylinkese traukos centrals yra tap? [spudingi baroko architekturos statiniL[ kompleksai. Kauno atsiradimas ir klestejimas susij^s su upiiivandens keliais, kurie VIII-XII a. buvo tap? svarbia vikingii prekybos arterija. Taciau rasytiniuose saltiniuose Kauno vardas plrm^ kartq^ paminetas tik 1361 m. kryziuocin lieroldo Vygando Marburgiecio kronikoje, ordlnui beslruosiant puiti prie Neries pastatytq^ murin? pil[. Miestas erne sparciau augti po 1408 m., kal Lietuvos didysis kunlgaikstis Vytautas IVIagdeburgo telses pagrindu Kaunui suteike savivaidq^. 1440 m. Kaunul, vienam pirmL(JLi miestq, Lietuvoje, buvo suteikta telse rengti turgus. XV a. pr. pagal tlplsk^ staciakampi viduramzin Vakarii Europos nrilestii plan^ buvo suplanuota miesto Rotuses alkste. Del palankios vietos - vandens transporto keliii Nerimi Ir Nemunu, Kaunas greital tapo svarblu Lietuvos DIdziosios Kunigalkstystes prekybos bel amatL[ centru. Kauno pllyje rezidavo valdovo skirtas seniunas, admlnistruojantis Kauno paviet^. Pilyje rinkdavosi Kauno pavieto bajorq seimas. 1441-1532 m. Kaune veike Hanzos kontora, Anglijos, Olandljos Ir net Venecijos pirkllL[faktorijos. IVIIeste buvo [sikurusi nemaza vokieciq kolonija, kurios rankose buvo suteikta didele Kauno prekybos dalis, taciau Kauno pirkiin prasymu, uzsienio plrkllL{ velklq^ ribojo 1492 m. valdovo Aleksandro suteikta privilegija, kuria buvo [teisinta kaunieciq tarpininkavimo Ir prekybos teisiq^ virsenybe. Nuo 1408 m. Kaunas Isaugo [ klestint[ europini miestq, turejus[ daug muro namq ir net medinials vamzdzials tekejus[ vandentiek[. XVI-XVIII a. mieste veike 23 amatlnlnkii ceciiai, 1542 m. pradeta statyti naujoji miesto rotuse, veike multlne, Pilles (baudzlamLun byiq.) bel Zemes (civiliniii byl4) teismai. Kaunieciai, gav? platq teisini Ir mokesciq imunitet^, sukure stiprl^ bendruomen?, amzininkiiji buvo vadinama Respublica Caunensis- Kauno Respublika. 1569 m. susikurus Lietuvos - Lenkijos valstybei Kaunas ne tik issaugojo savo relksm?, bet Ir buvo laikomas vienu is svarblausin ekonominiii bel prekybinl4 federallnes valstybes miestq. 1574 m. karaliaus Henriko Valua privilegljoje jls pavadlntas salies pasldldziavimu. XVII a. pr. pradeta statyti miesto slena, nors del mlestq^uzgrluvuslii bediiji talp Ir nebuvo baigta. XVII a. II p. Kaune, tuometinlame Villjampoles miestelyje, pradejo kurtis zydal. Cla pastatyta barokine murine sinagoga, veike kachalas (zydii. bendruomenes savlvaldos organas). Visame pasaulyje garsejo jeslbotas - zydii rabinii seminarija, kurloje studijavo ne tik Lietuvos, bet 2-3 p. Kauno sertamiescio panorama nuo Aleksoto kalvos / Panoramic view of Kaunas O 5 p. Pastatai aplink Kauno Rotuses aikstq / Buildings around the Town Hall Square

2-3 p. Kauno sertamiescio panorama nuo Aleksoto kalvos ... · tap? svarbia vikingii prekybos arterija. Taciau rasytiniuose saltiniuose Kauno vardas plrm^ kartq^ paminetas tik 1361

  • Upload
    others

  • View
    5

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: 2-3 p. Kauno sertamiescio panorama nuo Aleksoto kalvos ... · tap? svarbia vikingii prekybos arterija. Taciau rasytiniuose saltiniuose Kauno vardas plrm^ kartq^ paminetas tik 1361

4

Kaunas - antrasis pagal dyd i L ietuvos miestas, [s ikur^s sal ies centre, d idz iaus i i i L ietuvos u p i q - Ner ies ir N e m u n o santakoje, apsupto jeZa l iaka ln io , A leksoto i rS i l a in iqka lv i i . Kaune gyvena siek t iek daug iau nei 10 proc. visq, sal ies gyventojq., net 93 proc. j q - l ietuviai, todel miestas pagristai vad inamas paciu etnisk iausiu sal ies ar net Balt i jos sal i i^ d idmiesc iu . Senas is Kaunas issaugojo vidurannzlLi miesto strukturq^. Didziausia miesto puosmena yra got ikos ir renesanso st i l i i i stat iniai , o apy l inkese t raukos centrals yra tap? [spudingi baroko archi tekturos statiniL[ kompleksa i .

Kauno ats i rad imas ir k leste j imas sus i j^s su u p i i i v a n d e n s kel iais, kurie V I I I -X I I a. buvo tap? svarbia v i k ing i i p rekybos arter i ja. Taciau rasyt in iuose sal t in iuose Kauno vardas p l r m ^ kartq^ paminetas tik 1361 m. k ryz iuoc in l iero ldo Vygando Marburg iec io kronikoje, ordlnui beslruosiant puiti prie Ner ies pastatytq^ mur in? pil[. Miestas erne sparc iau augt i po 1408 m., kal L ietuvos didysis kunlgaikst is Vytautas IVIagdeburgo te lses pagr indu Kaunui suteike savivaidq^. 1440 m. Kaunul , v ienam pirmL(JLi miestq, Lietuvoje, buvo suteikta telse rengti turgus. X V a. pr. pagal t l p l sk^ s tac iakampi v idu ramz in Vakar i i Europos nrilestii p l a n ^ buvo sup lanuota miesto Rotuses alkste. Del palankios v ietos - vandens t ranspor to ke l i i i Ner imi Ir Nemunu , Kaunas greital tapo svarblu L ietuvos DIdziosios Kunigalkstystes prekybos bel amatL[ centru.

Kauno pllyje rez idavo va ldovo skir tas sen iunas, admlnis t ruojant is Kauno paviet^ . Pilyje r inkdavosi Kauno pavieto ba jorq se imas. 1 4 4 1 - 1 5 3 2 m. Kaune ve ike Hanzos kontora, Angl i jos, Olandl jos Ir net Veneci jos pirkl lL[faktori jos. IVIIeste buvo [sikurusi nemaza vok iec iq koloni ja, kur ios rankose buvo suteikta didele Kauno prekybos dal is, tac iau Kauno pirk i in p rasymu, uzsienio plrkllL{ velklq^ ribojo 1492 m. va ldovo A leksandro suteikta privi legi ja, kuria buvo [teisinta kaun iec iq tarp in inkav imo Ir prekybos teisiq^ v i rsenybe.

Nuo 1408 m. Kaunas Isaugo [ klestint[ europ in i miestq, turejus[ daug muro n a m q ir net medin ia ls vamzdz ia ls tekejus[ vandent iek[ . X V I - X V I I I a. mieste ve ike 23 amat ln lnk i i cec i ia i , 1542 m. pradeta statyti naujoji miesto rotuse, veike mult lne, Pil les (baudzlamLun byiq.) bel Z e m e s (civ i l in i i i byl4) te ismai . Kauniec ia i , gav? p la tq te is in i Ir mokesc iq imuni tet^ , sukure s t ip r l ^ bendruomen? , amz in i nk i i j i buvo vad inama Respublica Caunensis- Kauno Respubl ika.

1569 m. sus ikurus Lietuvos - Lenki jos valstybei Kaunas ne tik issaugojo savo re lksm?, bet Ir buvo la ikomas v ienu is svarb laus in ekonomin i i i bel p rekyb in l4 federa l lnes vals tybes miestq . 1574 m. karal iaus Henr iko Valua privi legljoje j ls pavadlntas sal ies pas ld ldz iav imu.

XVII a. pr. pradeta statyti miesto s lena, nors del mlestq^uzgr luvusl i i b e d i i j i talp Ir nebuvo baigta. XVII a. II p. Kaune, tuomet in lame Vi l l jampoles miestely je, pradejo kurtis zyda l . Cla pastatyta barokine mur ine s inagoga, veike kachalas (zydii . bendruomenes sav lva ldos organas) . V isame pasauly je garse jo jes lbotas - z y d i i rab in i i seminar i ja , kurloje studi javo ne tik L ietuvos, bet

2-3 p. Kauno sertamiescio panorama nuo Aleksoto kalvos / Panoramic view of Kaunas Old Town from Aleksotas hill 5 p. Pastatai aplink Kauno Rotuses aikstq / Buildings around the Town Hall Square

Page 2: 2-3 p. Kauno sertamiescio panorama nuo Aleksoto kalvos ... · tap? svarbia vikingii prekybos arterija. Taciau rasytiniuose saltiniuose Kauno vardas plrm^ kartq^ paminetas tik 1361

1̂ [Jn̂

^ 1

-J? »

Page 3: 2-3 p. Kauno sertamiescio panorama nuo Aleksoto kalvos ... · tap? svarbia vikingii prekybos arterija. Taciau rasytiniuose saltiniuose Kauno vardas plrm^ kartq^ paminetas tik 1361
Page 4: 2-3 p. Kauno sertamiescio panorama nuo Aleksoto kalvos ... · tap? svarbia vikingii prekybos arterija. Taciau rasytiniuose saltiniuose Kauno vardas plrm^ kartq^ paminetas tik 1361