4
1951 1920 1930 1940 195o''- I960 - 1970 1980 1990 2000 2010 1 1951 metn sausio 29 dien^^ Deividas Laksas sedejo prie savo senojo biuiko vairo ir stebejo krintancius lietaus lasus. Automobili buvo pasistat^s po aukstu ^zuolu salia Dzonso Hopkinso ligonines. Kartu buvo ir trys jo vaikai, du dar vystykluose. Jie lauke savo moti- nos, Henrietos. Pries kelet^ minuciit ji issoko is automobilio, ant galvos uzsimete svark^ ir pro „spalvotnjii" tualet^ vienintel[, kuriuo jai buvo leidziama naudotis, nuskubejo '\. Salia esanciame pastate po elegantisku kupolo formos variniu stogu stebedama kie- m^ kuris anksciau buvo pagrindinis [ejimas i Hopkins^ stovejo desimties su puse pedos aukscio marmurine Jezaus statula placiai '\ salis isskestomis rankomis. Niekas is Henrietos seimos neuzeidavo pas Hopkinso gydytoj^ neaplank^s Jezaus statulos, nepadej^s geliii prie kojii, nepasimeld?s ir nepatryn^s kojos nykscio, kad sektiisi. Taciau t^dien Henrieta net nestabtelejo. Ji nuejo tiesiai \s klinikos laukiam^i, platii, erdvii ir tusci^ tik su daugybe ilgii baznycios klauptus primenancin suolii tiesiomis atkaltemis. Registratorei tare: - Mano gimdoje yra guzas. Reikia, kad gydytojas apziuretii. Daugiau nei metus artimiausioms draugems Henrieta skundesi, kad nekaip jauciasi. Kart^po vakarienes su pusseseremis Margarete ir Sede sededama ant savo lovos pasake: - Manyje yra guzas. - Kas? - perklause Sede. ~ Guzas, - pakartojo. - Skauda siaubingai, kai vyras man^s uzsi- geidzia. Jezau, nejauciu nieko kito, tik skausmus. Kai pirm£(^kart^papilveje pajuto skausm%, pamane, kad tai susij? su pries kelias savaites ivykusiu dukters Deboros gimdymu arba ligo- mis po til naktq, kurias Deividas kartais praleisdavo su kitomis mote- rimis. Gydytojai jas gyde penicilino ir sunkiiyi^ metali^ injekcijomis.

19511951 1920 • 1930 • 1940 • 195o''- I960 - 1970 • 1980 • 1990 • 2000 • 2010 1 1951 metn sausio 29 dien^^ Deividas Laksas sedejo prie savo senojo biuiko vairo ir stebejo

  • Upload
    others

  • View
    2

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

  • 1951 1920 • 1930 • 1940 • 195o''- I960 - 1970 • 1980 • 1990 • 2000 • 2010

    1

    1951 metn sausio 29 dien^^ Deividas Laksas sedejo prie savo senojo biuiko vairo ir stebejo krintancius lietaus lasus. Automobili buvo pasistat^s po aukstu ^zuolu salia Dzonso Hopkinso ligonines. Kartu buvo ir trys jo vaikai, du dar vystykluose. Jie lauke savo moti-nos, Henrietos. Pries kelet^ minuciit ji issoko is automobilio, ant galvos uzsimete svark^ ir pro „spalvotnjii" tualet^ vienintel[, kuriuo jai buvo leidziama naudotis, nuskubejo '\. Salia esanciame pastate po elegantisku kupolo formos variniu stogu stebedama kie-m ^ kuris anksciau buvo pagrindinis [ejimas i Hopkins^ stovejo desimties su puse pedos aukscio marmurine Jezaus statula placiai '\ salis isskestomis rankomis. Niekas is Henrietos seimos neuzeidavo pas Hopkinso gydytoj^ neaplank^s Jezaus statulos, nepadej^s geliii prie kojii, nepasimeld?s ir nepatryn^s kojos nykscio, kad sektiisi. Taciau t^dien Henrieta net nestabtelejo.

    Ji nuejo tiesiai \s klinikos laukiam^i, platii, erdvii ir tusci^ tik su daugybe ilgii baznycios klauptus primenancin suolii tiesiomis atkaltemis. Registratorei tare:

    - Mano gimdoje yra guzas. Reikia, kad gydytojas apziuretii.

    Daugiau nei metus artimiausioms draugems Henrieta skundesi, kad nekaip jauciasi. Kart^po vakarienes su pusseseremis Margarete ir Sede sededama ant savo lovos pasake:

    - Manyje yra guzas. - Kas? - perklause Sede. ~ Guzas, - pakartojo. - Skauda siaubingai, kai vyras man^s uzsi-

    geidzia. Jezau, nejauciu nieko kito, tik skausmus. Kai pirm£(^kart^papilveje pajuto skausm%, pamane, kad tai susij?

    su pries kelias savaites ivykusiu dukters Deboros gimdymu arba ligo-mis po til naktq, kurias Deividas kartais praleisdavo su kitomis mote-rimis. Gydytojai jas gyde penicilino ir sunkiiyi^ metali^ injekcijomis.

  • 26 Nemirtingas Henrietos Laks gyvenimas Henrieta vienu metu sugriebe abiejij pusseserin rankas ir uzdejo

    jas sau ant pilvo, lygiai taip pat, kaip dedavo Deborai pradejus spar-dytis.

    - Jauciat k^ nors? Pusseseres spaudinejo jai pilv^. Sede istare: - Nezinau. Gal tau negimdinis nestumas? Zinai, kad taip buna. - As tikrai ne nescia, - atsake Henrieta. - Tai guzas. - Hene, turi pasitikrinti. Kas, jei tai kas nors bloga? Taciau Henrieta pas gydytoj^ taip ir nenuejo, o pusseseres apie

    pokalbi miegamajame niekam nepasakojo. Tais laikais zmones ne-kalbejo apie tokius dalykus kaip vezys, taciau Sede suprato, kad Henrieta tai slepe is baimes, kad jai pasalins gimd^ ir nebegales tu-reti vaiki^.

    Praejus savaitei po miegamajame [vykusio pokalbio dvidesimt devyneriii Henrieta pajuto, kad laukiasi penktojo vaiko - Dzo. Sede su Margarete spejo, kad skausmas greiciausiai susij§s su kudikiu. Taciau Henrieta tai neige:

    - Jis buvo dar pries pastojant. Tai kazkas kita. Jos liovesi apie tai kalbeti; Henrietos vyrui taip pat nieko nepa-

    sakojo. Praejus keturiems su puse menesio nuo Dzozefo gimimo, Henrieta nuejo i vonios kambar; ir pamate krauju suteptus apatinius, nors menstruacijoms dar buvo per anksti.

    Uzsirakino duris, pripyle voni^ paniro i silt^ vandeni ir praskete kojas. Tada ikiso \i pirst^ ir patryne juo gimdos kakleli, kol surado tai, k^ ir tikejosi rasti: kiet^ guz^ giliai viduje, lyg kazkas gimdos kaklelio kaireje puseje butu istat^s stiklo rutuliuk^.

    Henrieta islipo is vonios, nusisluoste ir apsirenge. Tada vyrui pasake: - Geriau nuvezk mane pas gydytoj^. As kraujuoju, o menesinems

    dar ne laikas. Gydytojas j ^ apziurejo, pamate guz^ ir nusprende, kad tai sifilio

    sukelta zaizda. Taciau tyrimo rezultatas sifilio neparode, ir gydytojas patare nuvaziuoti i Dzonso Hopkinso ginekologijos klinik^.

    Hopkinsas buvo viena geriausiii ligoniniii salyje. 1889 metais pa-statyta labdaros ligonine neturtingiesiems uzeme daugiau nei tuzino akrn plot^ buvusiit Ryti^ Baltimores kapiniii ir psichiatrines ligoni-nes vietoje. Valstybines Hopkinso palatos buvo kimste prikimstos pacientxi, daugiausia juodaodzin ir neigalinciii apmoketi gydymo islaidii. Beveik dvidesimt myliii Deividas ten veze Henriet^ ne to-del, kad si ligonine jiems labai patiko, bet todel, kad visoje apylinke-je ji buvo vienintele, kurioje gydo juodaodzius. Buvo Dzimo Krou laikai, kai juodaodzius is baltiesiems skirts ligoniniii isprasydavo

  • 1. Apziura 11 lauk ir niekam nerupejo, kad jie gali numirti tiesiog automobili^ sto-vejimo aiksteleje. Netgi Hopkinse, nors ten tikrai rupinosi tokiais pacientais, juodaodziai buvo guldomi tik yuodaodziii palatas, o ger-ti galedavo tik is spalvotiesiems skirti^ fontaneliii.

    Taigi slauge pasauke Henriet^ palydejo [ spalvotiyii apziuros palat^ vien^ is daugelio apziuros palati^, atskirtit stiklinemis sieno-mis, kad slauges galetq stebeti pacientus. Henrieta nusirenge, [sisupo i krakmolyt^ ligonines chalat^ ir atsigule ant medinio apziuros stalo. Ji lauke budincio ginekologo Hovardo Dzounso. Tai buvo liesas zils-tantis vyras, jo zem^bals^svelnino silpnas pietietiskas akcentas. Kai ginekologas [ejo, Henrieta papasakojo apie guz^. Pries pradedamas apziur^_ jis perverte kortel? - trumps jos gyvenimo apzvalg^ su gau-sybe negydytii ligi^:

    Issilavinimas - sesios ar septynios klases; nanm seimininke ir penkiti vaikii motina. Kvepavimo sunkumai nuo vaikystes del pasikartojancin gerkles infekcijt{ ir kreivos nosies pertvaros. Terapeutas siule chirurginq korekcijq, paciente jos atsisake. Beveik penkerius metus pacientei skaudejo danti kuris galiau-siai buvo pasalintas dar su keliais dantimis. Vienintelis riipes-tis - vyriausia dukte, epileptike ir nebyle. Laimingai istekejusi. Alkoholinius gerimus vartoja retai. Nekeliavusi. Gerai maiti-nasi, linkusi bendrauti. Paciente uzaugo desimties vaikti sei-moj'e. Vienas zuvo automobilio avarijoje, kitas mire reumatui pazeidus sirdi, trecias buvo nunuodytas. Nepaaiskinamas va-ginalinis kraujavimas ir kraujas slapime per pastaruosius du nestumus; terapeutas rekomendavo atlikti pjautuvo formos Iqsteliii tyrimq. Paciente atsisake. Su sutuoktiniu gyvena nuo 15 metii lytiniii santykin nemegsta. Pacientei diagnozuotas besimptomis neurosifilis, taciau ji gydymq nutrauke teigdama, kad jauciasi gerai. Pries du menesius, po penktojo gimdymo, slapime rasta daug kraujo. Tyrimai parode padidejusio Iqsteliii aktyvumo plotus gimdos kaklelyje. Terapeutas rekomendavo diagnostikq ir nusiunte pas specialistq, kad biitt{ atmesta in-fekcijos ar vezio galimybe. Paciente apsilankymq atsauke. Pries menesi pacientei buvo nustatyta gonoreja. Pacientq vel pakviete gydytis klinikoje. Atsakymo nera.

    Nenuostabu, kad Henrieta niekada negrizdavo toliau tirtis. Zeng-dama [ Hopkins^ ji jautesi taip, lyg vyktq [ uzsienio sali nemokeda-ma kalbos. Henrieta mokejo auginti tabak^ ir skersti kiaules, taciau

  • 28 Nemirtingas Henrietos Laks gyvenimas nebuvo girdejusi tokiii zodzii^ kaip gimdos kaklelis ar biopsija. Ji nedaug skaite ir rase, o mokykloje nesimoke gamtos mokslii. Kaip ir daugumajuodaodzin pacientii, kreipesi [ Hopkins^ tik tada, kai ma-ne, kad jau neturi jokio kito pasirinkimo.

    Dzounsas isklause Henrietos pasakojim^apie skausmus ir krau-javim^. Veliau uzrase: „Ji teigia zinojusi, kad kazkas negerai jos gimdos kakleliui. Paklausta, kaip tai suzinojo, atsake, kad pajuto, lyg ten butq guzas. Tiksliai nezinau, k^ turi omeny taip sakydama, nebent is tiknyn apciupinejo si^ viet%"

    Henrieta vel atsigule ant apziuros stalo, pedas stipriai ispraude [ kilpas ir ziurejo [ lubas. Kaip ir tiketasi, Dzounsas surado guz^ tiksliai ten, kur ji ir sake. Apibudino tai kaip mazdaug penkiii centu monetos dydzio apirusi kiet^, darini. Jei gimdos kakle![ butii galima palyginti su laikrodzio ciferblatu, guzas butii ties ketvirta valanda. Dzounsas buvo mat^s tukstancius gimdos kaklelio vezio sukelt^^ pa-zeidimq, taciau nieko panasaus i s ; - blizganti ir tamsiai raudon^ (kaip veliau parase, panasi; [ „vynuogiii zele"), silpnai kraujuojanti nuo menkiausio prisilietimo. Dzounsas atpjove maz^ megini ir nu-siunte i apacioje esanci^patologijos laboratorij^diagnozei nustatyti. Tada liepe Henrietai vykti namo.

    Netrukus Dzounsas prisedo ir padiktavo pastabas apie Henriet^ ir jos diagnoz?: „{domu tai, kad 1950 metq rugsejo 19 dient^ji gimde sioje ligonineje, bet ligos istorijoje nera jokii; irasi; apie kokias nors gimdos kaklelio anomalijas - nei tuo metu, nei atlikus pakartotin? apziur^ po sesiij savaiciq."

    Taciau praejus trims menesiams ji buvo cia su didziuliu naviku. Arba gydytojai jo nepastebejo per pastar^^ apziur^ nors tai atrode visiskai neimanoma, arba jis issivyste per stulbinamai trumps laik^.