1863-1904 m. Vilniaus gubernijos fotografai

Fotografijos raida pasaulyjeir Lietuvoje

UDK 77.04(474.5)(091)

Dainius Junevičius

1863-1904 m.Vilniaus gubernijosfotografai

Iki XIX a. pradžios kaupėsi mokslininkų žiniosapie šviesos poveikį medžiagoms, daugėjo atrastųšviesai jautrių cheminių medžiagų. 1827m. N. Niėpce' aspo 13 metų nesėkmingų bandymų sukūrė spaudos for-mų gaminimo metodą naudojant šviesa i jautrų sluoks-nį. 1829 m. N. Niėpce'as.ėmė dirbti kartu su L. Daguer-re'u. Po N. Niėpce'o mirties 1833 m. L. Daguerre'as tęsėbandymus ir 1839 m. pradžioje Prancūzijos mokslųakademijos prezidentas F. Arago jau pranešė akademi-jai apie L. Daguerre'o sukurtą atradimą. Rugpjūčiomenesį ten pat buvo pademonstruotas pirmas šviesosnupieštas vaizdas, gautas L. Daguerre' 0 metodu sidab-ro plokštelėje. Vėliau, padidinus plokštelės jautrumąšviesai ir sukūrus naujus šviesesnius objektyvus, eks-ponavimo laikas sutrumpėjo iki kelių sekundžių irapie 1850 m. dagerotipija suklestėjo. L. Daguerre' 0 me-todu gautų atvaizdu nebuvo galima padauginti.

230

Kitas fotografijos pradininkas - F. Talbotas,pirmuosius rezultatus gavęs jau 1837 m., savo išradi-mą pateikė patentavimui keliomis savaitėmis vėliauuž L. Daguerre'ą. Jis gaudavo negatyvinį vaizdą po-pieriuje, padengtame sidabro chloridu arba jodidu, iškurio buvo galima padaryti daug pozityvinių kopijųant kito popieriaus lakšto.

1848 m. N. Niėpceo giminaitis Niėpce'as deSaint Victoras pakeitė F. Talboto pirmajame procesoetape naudotą popierių stiklo plokštele, padengtašviesai jautriu baltymų (albumino) sluoksniu su kaliojodidu. 1851 m. vietoj baltymų F. S. Archeris pasiūlėnaudoti kolodijų. Tokiu būdu atsirado vadinamasisšlapio kolodijaus metodas, kuris galutinai išstūmėdagerotipiją ir išsilaikė apie tris dešimtmečius.

Amerikoje pradėjusi plisti apie 1860 m., pokurio laiko Europoje išpopuliarėjo f.erotipija, - nuot-raukų darymo ant paprastos skardos metodas, dardešimtmetį vadintas "amerikietiškuoju metodu".

1871m. R. Maddoxas vietoj kolodijaus pabandėželatiną su sidabro jodidu arba bromidu. Po to, kai1878 m. Bennettui pavyko šios emulsijos jautrumąpadaryti keliasdešimt kartų didesnį už anksčiaunaudoto kolodijaus, fotografijoje įvyko tikras pervers-mas. Sauso bromoželatinos metodo dėka fotografijatapo žymiai mobilesnė ir leido sukurti mažo formatokameras. Vystantis fotografinei chemijai tobulėjofotografijos kameros ir objektyvai '.

232

UDK 27(474.05)(091)

Dainius Junevičius

Pirmieji Vilniaus dagerotipininkaiir fotografai

Pirmosios dagerotipinės nuotraukos Lietuvojebuvo padarytos jau 1839 m. Kaip liudija B. Podczaszyns-kis", pirmosios dagerotipinės nuotraukos Lietuvojedarytos tais pačiais metais, kai F. Arago Prancūzijosmokslų akademijai pristatė L. Daguerre'o išradimą -1839 m. vasarą. Tuomet kunigaikščio L. Wittgensteinovaikų guvernantas Marcillacas dagerotipavo Verkiųrūmus ir jų frontonus puošusias skulptūras.

. Vėliau Vilniuje fotografavo kitų kraštų foto-grafai. Pirmasis 1843 m. liepos mėn. laikraščiuosepasiskelbė dagerotipininkas C. Ziegleris. 1843 m. rug-sėjo menesį ir 1844 m. balandžio mėn. Vilniuje port-retus fotografavo L. Ginzburgas, 0 1844 m. lapkričiomėn. - Vienos chemikas F. Danneris. Pirmąją pasto-vią ateljė 1845 m. Vilniuje atidarė vilnietis E. Ro-sensonas, fotografijos mokęsis Karaliaučiuje. Jo ateljėsu pertraukomis veikė iki pat 1863 m. birželio 6 d.,kuomet buvo uždaryta M. Muravjovo nurodymukartu su kitomis fotoatelje.

Iš Druskininkų į Peterburgą per Vilnių 1851 m.važiavęs ir trumpam apsistojęs čia fotografavodagerotipininkas iš Norvegijos Neupertas.

, Nuo 1854 m. iki 1859 m. į Vilnių nuolat atvyk-davo fotografuoti vokietis O. Neuschaefferis, apsisto-davęs Romerių name Savičiaus gatvėje. Įdomu, kadpirmąjį kartą į Vilnių 1854 m. jis atvyko iš Kauno, kurtaip pat darė dagerotipines ir fotografines nuot-raukas. Jo veiklą tęsė žentas A. Swieykovskis.

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T. 3.

Ilgainiui fotografija išstūmė dagerotipiją. 1860m.Vilniuje beveik vienu metu buvo atidarytos dar keliosfotoateljė - A. Korzono, A. Swieykovskio, V. Dau-manto, tikriausiai 1861rrr.- A. Bonoldi. Vilniaus foto-grafų ateljė buvo įrengtos labai moderniai, aprū-pintos naujausia aparatūra. Pvz., A. Korzonas prietai-sus ir medžiagas siuntėsi iš Paryžiaus. Jis taip patsiūlė vilniečiams pirkti fotoaparatus. 1862 m. Orgel-brando knygynas jau pardavinėjo vietinių ir užsienioįžymybių nuotraukas bei albumus fotografijoms, nuo1863m. fotografai reikalingomis cheminėmis medžia-gomis galėjo apsirūpinti A. Šerševskio vaistinėje.

* * *Šiame darbe skelbiama LVIA saugomų bylų

medžiaga apie Vilniaus gubernijos fotografų veikląnuo 1863 m. birželio 6 d. iki 1905 m. sausio 1 d. Pra-dedama 1863 m. birželio 6 d., kuomet visos fotogra-fijos įmones buvo uždarytos, 0 po to patikrintos.Patikrinimo medžiaga leidžia aptarti tuometinesfotoateljė. Darbas baigiamas 1904m., nes vėlesnio lai-kotarpio medžiaga per gausi šiam straipsniu i. Irneaprašomi laikotarpiai, ir kitų lietuviškų gubernijųfotografų veikla bus tiriama vėlesniuose darbuose.Taip pat sąmoningai apsiribota vien archyvo doku-mentais, šiame tyrimo etape nesiekiant pateikti galu-tinių išvadų ar išsamių apibendrinimų.

Pateikiami vien dokumentų faktai, tačiau jieturėtų deramai papildyti ankstesnių autorių darbusnauja medžiaga, leisiančia geriau suvokti vykusiusprocesus bei tendencijas ir padėti susigaudyti įvykiųchronologijoje.

233

234

Dainius Junevičius

Vieni fotografai pradėdavo darbą, padirbę arbapasimokę pas dirbančius fotografus, kiti atvykdavo iškitur; fotografai jungėsi ir skyrėsi, keitė patalpas,keitėsi gatvių pavadinimai ir namų savininkai; foto-grafams nuskurdus, bankrutavus, išvykus kitur armirus keitėsi fotoateljė savininkai. Skyrėsi fotoateljėįranga, atliekamų darbų kokybė ir pobūdis. Keitėsiįstatymai ir klientų poreikiai. Autorius tikisi, kad čiaskelbiama medžiaga, papildyta abėcėliniais fotografųsąrašais, pakankamai išsamiai atskleidžia organizacinęVilniaus gubernijos fotoatęljė istorijos veiklą.

Dabartine tyrimų būk le. Spausdintųšaltinių apžvalga

Pirmąjį išsamesnį darbą apie pirmuosius Vil-niaus fotografus paskelbė žymus Vilniaus fotografasJ. Bulhakas (1876-1950)3. Jis informaciją rinko iš tuometu dar gyvų buvusių praeities Iiudininkų, kalbinoseniausius fotografus, įkopusius į septintą ar netaštuntą dešimtmetį, surado pirmųjų fotografų pali-kuonis. Daug patikimų žinių J. Bulhakas gavo išVilniaus tyrinėtojo Liucijono Uzięblos (1864-1942).Pats J. Bulhakas pripažino, kad jo informatoriamslabiau sekėsi pasakoti įvairias anekdotiškas istorijasiš fotografų gyvenimo nei prisiminti faktus ir datas.Negalėdamas patikrinti faktų, jis visą surinktą me-džiagą peteikė tokią, kokią gavo.

J. Bulhakas plačiau aprašė fotografų J. Čecha-vičiaus, S. Fleury, A. Strauso, brolių Čižų veiklą.V.ienas jo straipsnio skyrius skirtas kitiems fotogra-

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T 3.

fams, tarp kurių keliais sakiniais paminėti A. Daukša,A. Strunevičius, T. Chodzka, B. Medzionis, J. Herrna-navičius. J. Bulhakas paaiškino, kad jokių žinią iš-skyrus pavardes, nerado apie V. Grabovskį, S. Sure-vičių, A. Korzoną, V. Daumantą.

J. Bulhakas visiškai neminėjo žydų fotografų,nors jų indėlis Vilniaus gubernijos fotografijosistorijai yra labai žymus.

Be J. Bulhako, apie žymesnius Vilniaus fotogra-fus rašė jau minėtas L. Uzięblo" ir A. Sniezko". Remda-masis L.Slendzinskio archyve esančiais dokumentais nau-jų duomenų apie J. Čechavičių pateikė J. Andruszkie-wiczius". Jo darbe taip pat trumpai paminėti ir kai kuriekiti vėlesni Vilniaus fotografai. Naujų duomenų apieJ. Čechavičiaus gyvenimą paskelbta pastaruoju metu".

Ilgą laiką minėtas J. Bulhako straipsnis buvopagrindinis, 0 kartais ir vienintelis šaltinis kitiemsautoriams, rašiusiems apie Vilniaus fotografus. TiriantLietuvos fotografijos istoriją svarbus V. [uodakis", pir-masis pateikęs išsamią fotografijos vystymosi Lie-tuvoje apybraižą. Jo darbe jau panaudoti kai kuriearchyviniai dokumentai. Šios disertacijos pagrinduparengta spaudai Lietuvos fotografijos istorija".

Periodikoje pasirodę smulkesni straipsniai pa-rengti remiantis čia nurodytais šaltiniais, ir todėl juosenėra nieko naujo. Tiriamajam fotografijos laikotarpiuinušviesti reikšmingi A. Daukšos ir S. Fleury mokinioJ. Strazdo atsiminimai" bei straipsnis apie A. [urašaitį".

Studijuojant XIX a. Vilniaus fotografijos istorijąnegalima nepasinaudoti kitų kaimyninių kraštųfotografijos praeities tyrimų rezultatais. Vilniaus

235

Daugiausia žinių apie fotoateljė steigimą, foto-ateljė savininkus, įrangą, adresus ir t. t. yra Vilniausgubernatoriaus kanceliarijos archyve (LVlA. F. 380).

Dainius Junevičius

fotografija vystėsi veikiama Varšuvos, Krokuvos,Berlyno, Karaliaučiaus, Peterburgo ir kitų miestųfotografijos". Verta paminėti lenkų analogiško laiko-tarpio miestų ir fotografų veiklos tyrinėjimus":

XIX a. Lietuvos fotografų nuotraukų sukauptadaugelyje Lietuvos ir užsienio muziejų bei privačiosekolekcijose. Yra išleistas Nacionaliniame muziejujesaugomų fotografų darbų katalogas", kurio įžangojepateikta trumpa Lietuvos fotografijos vystymosi ap-žvalga. Joje, rašant apie fotografų veiklą, remtasi anks-čiau J. Bulhako, L. Uzięblos ir V. Juodakio darbais beiinf~rmacija, esančia ant nuotraukų kortelių antrosios pusės.

Vieni aptarti darbai yra nevisiškai patikimi dėljuose naudotų informacijos rinkimo metodų, kitineaprašo visų fotografų. Nė viename darbe iki šiolnenaudota labai gausi archyvuose sukaupta infor-macija. Atskirai netyrinėti provincijoje veikę foto-grafai, nėra apibendr inančių žinių apie vietoviųfotografijų raidą, mėgėjiškos fotografijos atsiradimą,fotografų tarpusavio ryšius ir išorines įtakas. Šiamedarbe siekiama remiantis Vilniaus gubernatoriauskanceliarijos archyve esančiais dokumentais nušviestiminėtus klausimus. Pateikti fotografų sąrašai taip patturėtų leisti tiksliau nustatyti išlikusių nuotraukųdarymo laiką ir net portretuojamų asmenų amžių.

Archyvinių šaltinių apžvalga

236


Aptariamu laikotarpiu fotoateljė atidaryti reikėjogauti gubernatoriaus pažymėjimą. Paprastai gavusiprašymą atidaryti naują fotoateljė ar pakeisti esamosstatusą, 0 taip pat ir kvalifikacijos įrodymus, anksčiauturėtus leidimus, politinio patikimumo dokumentusir pan. gubernatoriaus kanceliarija klausdavo valdi-ninko, kuriam pavesta fotoateljė priežiūra, nuomonėsir prašytojo gyvenamosios vietos policijos viršininkonuomonės apie prašytojo asmenį ir jo patikimumą.Policijos viršininko atsakymuose randame daugiausiažinių apie fotografus - jų amžių, tikybą, šeimospadėtį ir sudėtį, išsilavinimą, profesiją, ankstesniusužsiėmimus, politinį ir moralinį patikimumą. Jeiprašytojas būdavo atvykęs iš kitos gubernijos arbadar tik atsiųsdavo prašymą iš ten, buvo klausiama tosvietovės administracijos ir policijos viršininko. Šikorespondencija užtrukdavo gana ilgai. Archyveišlikdavo gubernatoriaus kanceliarijos sunčiamųraštu juodraščiai ir gaunamų raštų originalai. Prašy-mą patenkinus prašytojui buvo siunčiamas pažy-mėjimas, suteikiantis teisę steigti ar pertvarkytifotoateljė. Bylose išliko nemažai pažymėjimų origi-nalų, kurie savininkų būdavo grąžinami pertvarkantfotoateljė ir prašant naujo pažymėjimo.

Nuo 1870 m. kasmet Vyriausiajai spaudos reika-lų valdybai buvo parengiama ataskaita apie spaus-tuvių inspektoriaus prižiūrimas įstaigas, taigi, ir apiefotoateljė. Informaciją šioms ataskaitoms pateikdavospaustuvių inspektorius ir Vilniaus policmeisteris beivisų apskričių ispravnikai. Tiesa, galutinėje siunčia-moje suvestinėje buvo minimos tik Vilniaus miesto

237

Fotoateljė priežiūra.Teisiniai reikalavimai

Dainius Junevičius

fotoateljė. Pranešime Vyriausiajai spaudos reikalųvaldybai taip pat būdavo pateikiama fotoateljė statis-tika - naujai įsteigtų, užsidariusių, pakeitusių savi-ninką fotoateljė skaičius ir tais metais spalio 1 d.veikiančių fotoateljė sąrašas.

Taigi, kiekvienais metais žinių ieškota dviejosebylose:

1) steigimo bylose, kur buvo susirašinėjama dėlleidimo atidaryti spaustuves, knygynus, fotoateljė(nuo 1891 m. spaustuvių, fotoateljė ir knygynų reika-lams skiriamos atskiros bylos);

. 2) žiniaraščiuose, kur buvo pranešimai Vyriau-siajai spaudos reikalų valdybai.

Peržiūrėtos 1860-1906 m. bylos. Mus dominu-sios šio archyvo fondo bylos beveik visos išlikusios.Nerasta 1860-1862 m., 1865-1&67 m., 1875 m., 1892m., 1896 m. steigimo bylų, 0 po 1895 m. šiame fondenerasta žiriiaraščių. 1903 m. žiniaraštis yra Vilniausgeneralgubernatoriaus kanceliarijos fonde". 1897 m.ir 1908 m. ataskaitos buvo išleistos atskira knygele".Išsamus archyvinių bylų sąrašas pateikiamas priede.

Fotoateljė, kurios po 1839 m. Daguerre'o atra-dimo pradėjo steigtis Rusijos imperijoje, kaip irpoligrafijos įmones. buvo pavaldžios Vidaus reikalųministerijai. Fotografijos įstaigų priežiūra buvo pri-lygintaspaustuvią litografijų, raidžių liejyklų irknygynų priežiūrai", 0 fotoateljė galėjo būti steigia-

238


mos tik leidus gubernatoriui ir patvirtinus Vidaus rei-kalų ministerijai.

Tačiau vos atvykęs į Vilnių Vilniaus karinis,Kauno, Gardino ir Minsko generalinis gubernatoriusM. Muravjovas 1863 m. birželio 6 d. laiške Vilniausgubernatoriui rašė, kad, jo žiniomis, "dauguma Vil-niaus spaustuvių, litografijų ir fotoateljė veikia bereikalaujamų leidimų, per visą jų veikimo laiką nebu-vo tikrinama nei asmeninė, nei materialinė sudėtis. Kaikurios iš šių įstaigų visiškai nepatikimos, nes grubiaipažeidinėja cenzūros reikalavimus."18 Po to, kai 1863m. gegužės 25 d. Vilniuje pasirodė sukilelių atsišau-kimas dėl Vilniuje įvykdytos mirties bausmės S. Išorai,M. Muravjovas pavedė kavalerijos pulko rotmistruikunigaikščiui Šachovskiui kruopščiai patikrinti visasVilniaus spaustuves, litografijas, raidžių liejyklas irfotoateljė. Nurodytame M. Muravjovo laiške išdėstytiŠachovskio patikrinimo rezultatai suteikia labai dauginformacijos apie tuometiniu fotoateljė būklę Vil-niuje. Taigi, 1863 m. birželio pradžioje Vilniuje:

1. Prūsijos pavaldiniui Zovynui priklausantifotoateljė nepilnai įrengta, joje nėra darbininkų, jineveikia;

2. Trys fotoateljė - Novinskio, Bonoldi ir Kor-zono - įtarus savininkus buvo patikrintos policijos.Dėl šio patikrinimo metu rastų įvairių draudžiamųdalykų Novinskis ištremtas, 0 jo fotoateljė buvonurodyta uždaryti; Bonoldi išvažiavo į užsienį, iš kur,manoma, tiekia ginklus sukilėliams; Korzonas areš-tuotas ir laikomas įkalintas Vilniaus citadelėje. Tačiaušiose fotoateljė darbai vyksta kaip ir anksčiau;

239

Dainius Junevičius

3. Visose devyniose veikiančiose fotoateljė rastaįvairių asmenų fotografijų. Šių asmenų teatrinė irfantastinė apranga leidžia įtarti juos dalyvavus anks-tesniame arba dabartiniame sukilime. Didelis šiųkortelių kiekis, viena vertus, rodo, jog fotoateljė duodadaug naudos,okita vertus, kursto veikti prieš įstaty-mą. Kunigaikštis Šachovskis daugiausia kortelių radoNovinskio, Bonoldi, Korzono ir Rozensono fotoateljė".

Muravjovas ėmėsi represinių priemonių. No-vinskio, Bonoldi, Korzono ir Rozensono fotoateljėįsakyta uždaryti, aparatus užantspauduoti, 0 foto-ateljė esančias nuotraukas konfiskuoti. Iš likusiųfotoateljė - J. Bžozovskio, J. Jasenskio, V. Daumanto,Š. Privalskio ir A. Swieykovskio - pareikalauta pa-teikti piniginį užstatą ir trijų patikimų asmenų laida-vimo raštus. Joms taip pat uždrausta prekiauti sukili-me dalyvavusių arba neramumus primenančių asme-nų nuotraukomis. Iki šių reikalavimų įvykdymofotoateljė laikinai uždarytos. Užstato dydis priklausėnuo fotoateljė didumo ir vykdomų darbų apimties irsvyravo nuo 200 iki 600 rublių.

Vilniaus gubernatoriui nurodyta komandiruotispecialų valdininką, kuris nuolatos revizuotų įstai-gas. Šiam valdininkui pavesta parengti 1862 m.gegužės 14 d. caro patvirtintomis laikinosiomis tai-syklėmis ir Vidaus reikalų ministro 1862 m. birželio5 d. ir 1861 m. lapkričio 14 d. cirkuliarais Nr. 85 beiNr. 154 reikalaujamas specialias knygas".

Reikiamus dokumentus ir užstatą pateikusiųA. Swieykovskio ir Š. Privalskio fotoateljė buvo tuojpat atidarytos ir 1863 m. birželio 27 d. jau veike".

240


Tuo metu taip pat jau buvo įvykdyti ir kiti M. Murav-jovo reikalavimai: ateljė užantspauduotos, nuot-raukos konfiskuotos, fotoateljė savininkams įteiktosturto įsigijimo ir pardavimo įrašų bei įstaigos dar-buotojų knyga. Trečioji įstatymų reikalaujama knyga -fotoateljė vykdomų darbų registravimo žurnalas -dar buvo rengiamas, nes jis savo forma skyrėsi nuospaustuvėms skirtų greitai parengtų knygų. 1863 m.birželio 29 d. buvo duotas leidimas atidaryti savofotoateljė ir Zovynui".

Uždarytųjų fotoateljė ir jų savininkų likimas toks:A. Korzonas buvo nuteistas ir ištremtas. Jo

fotoateljė bandė atgauti žmona Vanda, įrodžiusi, kadįstaiga buvo įrengta jos lėšomis, bet visi jos prašymaibuvo atmesti. Ateljė buvę fotoaparatai grąžinti Van-dai Korzon'".

J. Jasenskis negalėjo pateikti 200 rb užstato irprašė leisti fotoateljė pastatą parduoti, 0 fotografijospriemones grąžinti jam": .

E. Rozensonas išvyko į Gardiną ir pardavė savofotoateljė L. R. Vol, pateikus iai 200 rb užstatą":

y. Daumantas prašė sumažinti jam taikomąuž stato dydį. Leidimą fotoateljė jis gavo 1864 m.balandžio 7 d., pateikęs 200 rb užstatą, nors iš pra-džių iš jo buvo reikalaujama 300 rb".

1864 m. kovo 6 d. kunigaikštis Šachovskis darkartą patikrino veikiančias fotoateljė ir rado šiuospažeidimus":

A. Swieykovskio fotoateljė knygose rašomavokiškai, jis pats nerūpestingas;

L. Vol įstaiga nepaprastai purvina;

241

Dainius Junevičius

Zovynas knygas rašo vokiškai ir nevykdo nuro-dymų.

Už nustatytus trūkumus fotografai A. Swiey-kovskis ir Zovynas buvo nubausti piniginėmis 5rublių baudomis. J. Bžozovskis buvo pametęs jamišduotą pažymėjimą ir todėl irgi buvo nubaustaspinigine 25 rublių bauda.

Šio patikrinimo metu jokių priekaištų nebuvopadaryta Š. Privalskio fotoateljė.

Iki užstato davimo reikalavimo panaikinimoišimtis buvo padaryta vos kelis kartus. Iš Peterburgoį Vilnių atvykęs Vilniaus progimnazijos mokytojas I.Petrovas gavo leidimą "Rusų fotografijai", kuriosįsteigimas, kaip rašė prašytojas, pasitarnaus, "kad čiaįsivyrautų tautinis rusų elementas". Jis ketino fotogra-fuoti ir eksponuoti Senienų muziejaus objektus".Tačiau, kai tik I. Petrovas paprašė leidimo, nepateikusužstato fotografuoti žmones, jam buvo atsakyta, kadtą jis gali padaryti tik "bendrais pagrindais", t. y. suužstatu'". Neišliko žinių, kad užstatus ar laidavimoraštus būtų pateikęs J. Čechavičius, 1866m vasario 20 d.gavęs generalgubernatoriaus leidimą visose ŠiaurėsVakarų krašto gubernijose daryti žemės ūkio ir fabriki-nių daiktų bei regionalinių tipų nuotraukas" ir ob-servatorijos fotografas V. Zacharčikas, apie kurį žino-ma, kad jis 1867 m. pradžioje padovanojo Vilniausvaizdų albumus generalgubernatoriui, carienei ircaraitei ". Galima spėti, kad šiems fotografams dėlkažkokių priežasčių buvo pritaikytos užstato lengva-tos ir nereikalauta lojalumo bei patikimumo įrodymų.

Iš pradžių išduodamuose leidimuose buvo įra-

242


šomi reikalavimai, kurių pagal 1865 m. balandžio 6 d.įsigaliojusių caro patvirtintų Laikinųjų taisyklių III sk.15 str.lsavo veikloje turi laikytis fotografijos įstaiga":

1. Šviesoraščio gaminiai privalo turėti pažymėtąfirmos vardą;

2. Taip pat firmos vardu turi būti pažyrnėtiįstaigoje esantys fotografijų pavyzdžiai;

3. Paveikslų ir estampų nuotraukos gali būtidaromos tik leidus cenzūrai, pažymint leidimo gavi-mą ant nuotraukos;

4. Fotoateljė savininkas visiškai atsako už savodarbuotojų veiksmus. Be to, fotoateljė turi vesti visųjoje daromų fotonuotraukų albumą, į kurį turi būtiklijuojamos paeiliui sunumeruotos nuotraukos.

1868 m. liepos 16 d. naujas generalguberna-torius Kaufmanas, padaręs išvadą, kad sąlygos Šiau-rės Vakarų krašte jau pasikeitė, be to, galiojantysįstatymai pakankamai gerai užtikrina t-varką, 0 patiateljė kaina yra geras užstatas, panaikino piniginioužstato reikalavimą-". Po šios datos imti grąžintianksčiau pateikti užstatai.

Tuo metu Vilniausfotografai buvo pateikętokius užstatus, iš kurio dydžio galima spręsti apiefotoateljė didumą":

Privalskis 500 rbVol 200 rbBžozovskis 200 rbDaumantas 200 rb (nors iš pradžių buvo reika-

laujama 300 rb)Tėvelis 300 rb (turėjo tris aparatus)1870 m. balandžio 11 d. Vilniaus gubernatorius,

243

Dainius Junevičius

tikriausiai jau žinodamas būsimo patikrinimo rezul-tatus, pavedė naujam ypatingų pavedimų valdinin-kui Rykačiovui patikrinti, kaip vedamos darbų regist-ravimo knygos, ir jei jų neras tų, sudaryti aktą irnubausti kaltininkus". Iš to, kad knygos darbų regist-ravimui buvo pagamintos tik po patikrinimo ir per-duotos fotoateljė savininkams 1870m. rugsėjo 17 d.,galime spręsti, kad iki tol jų nebuvo ir fotoateljėdaromi darbai nebuvo registruojami.

Minėtos laikinosios cenzūros taisyklės ir 1865m. rugsėjo 1 d. pradėjusios veikti Vyriausiosiosspaudos reikalų valdybos (VSRV)1866m. gegužės 18d. cirkuliaras Nr. 1052reikalavo kasmet į VSRVsiųstiataskaitas - žiniaraščius apie gubernijoje veikiančiasspaustuvių prižiūrėtojo pavaldžias įstaigas. Iki 1870m. tai buvo daroma nereguliariai, todėl1870 m. VRSVsavo cirkuliaru Nr. 2508 pakartotinai pareikalavokiekvienais metaisatsiųsti žinias apie kiekvienaismetais spalio 1 d. veikiančias įstaigas.

Pagal Cenzūros ir Spaudos Statuto 159straipsnįįstaiga, turėjusi leidimą, bet dvejus metus neveikusi,praranda teisę veikti ir turi leidimo prašyti iš naujo.Taip leidimą veikti 1874m. prarado J. Čechavičius irJ. Rukovičius". Pagal 161straipsnį pasikeitus savinin-kui naujasis turėjo per pusę metų išsirūpinti naująleidimą, Už šio reikalavimo sulaužymą O. Slen-dzinska (Balsevičiūtė-de Rotte), paveldėjusi J. Čecha-vičiaus fotoateljė, bet laiku neišsirūpinusi leidimo,1889 m. buvo nubausta 25 rb bauda ir neteko teisėsfirmos vadinti Čechavičiaus vardu'".

Gavus gubernatoriaus leidimą fotoateljė atidaryti

244

Kultūros istorijos tyrinejimai. 1997. T 3.

reikėjo dar gauti gildijos bilietą. Pagal 1865 m. vasario9 d. Mokesčių nuostatų 37 str. fotografai mokėjo bilietomokestį pagal vietos antros gildijos normą - 17 rubliųper metus. J. Bžozovskis, 1864m. prašydamas pamestoleidimo kopijos, skundėsi, kad be jo negali gautigildijos bilieto, kurį reikia visada turėti su savimi".

Pagal Vilniaus generalgubernatoriaus 1885 m.kovo 16 d. aplinkraštį publikuojant portretines nuot-raukas reikėjo dvi nuotraukas pateikti policijos cen-zūrai ir tik gavus jos leidimą nuotraukas buvo galimaplatinti (dauginti ir pardavinėti)". Vienas nuotraukųegzempliorius likdavo policijos bylose.

1904 m. Kijevo gubernatoriaus sprendimas ne-duoti leidimo fotoateljė atidaryti buvo apskųstas val-dančiajam senatui. Senatas išaiškino, kad Cenzūros irSpaudos Statuto 1890m. 157ir 158straipsniai netaikyti-ni fotoateljė atidaryti ir dėl to atskiro gubernatoriausleidimo norint atidaryti fotoateljė nereikia. Remiantisšiuo išaiškinimu Kijevo gubernatoriaus sprendimas bu-vo panaikintas=. Panašus Senato išaiškinimas buvo pri-imtas jau 1900m. gruodžio 15d. Tada Vidaus reikalų mi-nisterija 1901m. rugsėjo 20 d. aplinkraščiu Nr. 12surinkomedžiagą apie gubernijose taikomą praktiką" ir po to ne-įvedė jokių pakeitimų fotoateljė atidarymo nuostatuose.

Provincijos fotoateljėIlgainiui fotoateljė kūrėsi ne tik pačiame Vilniuje,

bet ir kitose gubernijos vietose - iš pradžių apskričiųmiestuose, vėliau miesteliuose, kurortuose ir kariniųstovyklų vietovėse.

245

Dainius Junevičius

1863 m. kunigaikščio Šachovskio patikrinimometu provincijos fotoateljė dar neminimos. 1864 m.balandžio 25 d. J. Bžozovskis, teigdamas, kad neturidarbo Vilniuje, prašė gubernatoriaus leidimo foto-grafuoti portretus Vilniaus ir Kauno gubernijų apskri- C

čių miestuose. 1864 m. balandžio 28 d. jo prašymasbuvo atmestas". Tuo metu J. Bžozovskis buvo pame-tęs savo anksčiau turėtą leidimą (atsirado 1864 m.gegužės 1 d.), ir, galimas daiktas, kad šiuo prašymujis tiesiog norėjo išspręsti pamesto leidimo problemą':visai neketindamas fotografuoti ne Vilniuje.

Pirmą kartą apie provincijos fotoateljė užsi-menama 1867 m. Tų metų sausio mėn. A. Litscheriuibuvo grąžintas užstatas už Dysnoje uždarytą Prūsijospiliečio Denhofo fotoateljė": Denhofo fotoateljė atida-rymo laikas nežinomas.

1867 m. balandžio mėn. leidimo fotoateljė ati-daryti Švenčionyse paprašė V. Ovčinskis. Šis pra-šymas, 0 taip pat ir vėlesni pakartotiniai 1867 m.gegužės 25 d. bei 1868 m. balandžio 26 d. prašymaibuvo atmesti, nes V. Ovčinskis buvo įtariamas kreditobilietų padirbinėjimo byloje. Vėliau, išsiaiškinus įtari-mų nepagrįstumą, V. Ovčinskiui Vilniaus guber-natoriaus 1868 m. birželio 8 d. leidimu Nr. 5484 buvoleista atidaryti pirmąją šiame apskrities mieste fotogra-fijos ateljė".

1868 m. buvo atmestas Religioni prašymas leistiatidaryti įstaigą Eišiškėse".

1868 m. rugsėjo 13 d. Dysnoje pradėjo dirbtiDaugpilio foto grafas, Prūsijos pilietis A. Neigebaue-ris", 0 1869 m. gegužės 23 d. Lydoje - S. Okolovas'".

246


Trakuose karaimas J.Kaplanovskis turėjo 1869m.rugpjūčio 16 d. leidimą atidaryti ateljė su dviemaparatais. Tačiau, paveikusi vos kelis mėnesius,Trukstant užsakymų ateljė buvo uždaryta?"

1870 m. rudenį visų apskričių ispravnikai patei-Q

kė žinias apie pas juos veikiančias sp~ustuvių inspek-toriui pavaldžias įstaigas. Fotoateljė nebuvo nė vie-noje. V. Ovčinskis, S. Okolovas ir A. Neigebaueris jaubuvo uždarę savo' dirbtuves. Naujų fotoateljė Vilniausgubernijos provincijoje neatsirado dar ir 1871 m.žiniaraštyje.

Po ilgesnės pertraukos 1871 m. rugsėjo 29 d.Dysnoje pradėjo veikti kita fotoateljė. Ją atidarė A. Pet-rov as, turėjęs leidimą įstaigai su vienu aparatu. Šifotoateljė uždaryta tik 1875 m. A. Petrovui išvykus įBerdyčevą".

Ašmenoje 1875 rn. birželio menesį ėmė veiktiM. Gordono fotoateljė, bet jau spalio menesį jis išvykokitur".

Švenčionyse Kremeris dirbo nuo 1875 m. iki1878 m., kuomet išvyko ieškoti vietos kitur'". Leidi-mo antrajai fotoateljė atidaryti Švenčionyse 1876 m.prašė J. Rukovičius (turėjęs 1872 m. leidimą foto-ateljė Vilniuje atidaryti, bet juo nepasinaudojęs).Apskrities ispravnikas į šį prašymą atsake. kadKremerio fotoateljė neturi daug užsakymų, ir steigtidar vieną fotoateljė reikalo nėra. J. Rukovičiaus pra-šymas buvo atmestas".

Trakuose pagal 1875 m. lapkričio 13 d. leidimądviejų aparatų fotoateljė turėjęs Ch. Pasynkas 1876 m.ją uždarė, norėdamas perkelti ją į Vilnių, bet 1870 m.

247

Dainius Junevičius

jis jau prašė gubernatoriaus leidimo parduoti Tra-kuose uždarytos fotografijos aparatus".

Sprendžiant pagal 1878 m. sąrašą tai metaisfotografų provincijoje vėl nebebuvo. 1879 m. vasariomėn. Kremeris norėjo atidaryti ateljė Lydoje, betnegavo sutikimo. Tais pačiais metais buvo atmestasir J. Goldino prašymas fotoateljė Lydoje atidaryti.

Leidimo fotoateljė atidaryti Dysnoje 1879 m.negavo ir M. Voicenovičius. Tokiu būdu ir 1879 m.visoje Vilniaus gubernijoje fotoateljė nebuvo.

1880 m. leidimą pirmajai fotoateljė atidarytiLydoje gavo A. Sragovičius. 1880 m. buvo atmestasJ. Coldo prašymas perkelti fotoateljė iš Ukmergės įDysną", bet po kelių mėnesių leista čia steigti foto-ateljė M. Gordonui'".

Vėliau fotoateljė ėmė steigtis ir kituose mies-tuose: Birštone 1883 m.-1885 m. vasaromis fotografavoN. Silvanavičius-", Varėnoje 1894 m. vieną sezoną -G. Feldmanas'", Ašmenoje - 1895 m. M. Sliozbergas'",Alytuje 1896 m. - 1.Abramovičius'", Hlybokoje 1898 m.-I. Šadovskis", Smurgainiuose 1899 m. - A. Kevličius'",Vileikoje 1899 m. - J. Kaganas'", Drujoje 1902 m. -A. [ofe'", Žiežmariuose 1904 m. - A. Cygan'".

Nuo 1902 m. atsiranda fotografų, išsirūpinusiųleidimą fotografuoti visoje gubernijoje nenurodantkonkrečios vietos. Fotografai, turintys tokius leidi-mus, galėjo dirbti visoje gubernijoje ieškodami uždar-bio kitų dar nepasiektose vietose.

Provincijos fotografijos ateljė buvo nedidelės,paprastai jų savininkai turėdavo vieną aparatą, kuriuobūdavo daromos tik portretinės nuotraukos. Šių ateljė

248

Kultūros istorijos tyrinėjirnai. 1997. T 3.

darbo apimtys buvo mažos. Tik didesniuose miestuo-se - Lydoje ir Dysnoje - fotoateljė galėdavo turėti pa-kankamai užsakymų. Kituose apskričių miestuose irmiesteliuose užsakymų trūkdavo, ir fotografai, pa-dirbę labai trumpai, ieškodavo kitos vietos.

Leidimai fotografuoti vietovesIkonografiškai vertingos senosios Vilniaus foto-

grafijos, dėl to plačiau aptarsime vietovių fotografijųklausimą. Daugiau dėmesio skirsime ir vaizdus foto-grafavusių fotografų veikimo chronologijai.

Iki 1863 m. Vilnių fotografavo tik Korzonas irSwieykovskis.

Kaip jau mineta, 1867 m. Astronomijos obse-vatorijos fotografas V. Zacharčikas padovanojo savofotografuotų Vilniaus vaizdų albumą carienei ir josdukrai bei Vilniaus generalgubernatoriui. Tarp 1872 m.ir 1888 m. Vilniaus gubernijoje fotografavo J. Čecha-vičius. Archyve nepavyko rasti dokumentų, kuriepaaiškintų, kuo remiantis šiems fotografams buvo su-teikta teisė fotografuoti vietoves. J. Čechavlčiui 1866m. išduotame pažymėjime nėra tiesioginio leidimofotografuoti vietoves. 1876 m. šis leidimas buvo grą-žintas į Vilniaus gubernatoriaus kanceliarija, 0 naujasisleidimas'" išduotas tik fotoateljė laikyti, atskirai ne-pažymint, kad jam leidžiama fotografuoti vietoves.

1883 m. balandžio 4 d. Nissenui, prašiusiamleidimo vienam mėnesiui pastatyti Vilniuje paviljonąir jame skubiai daryti nuotraukas ant skardos'", buvoduotas leidimas, kuriame aiškiai nurodoma, kad jam

249

250

Dainius Junevičius

griežtai draudžiama fotografuoti vietovių vaizdus.Nepavyko išsiaiškinti, ar iki 1892 m., kuomet VSRVišleido 1892 m. rugpjūčio 1 d. cirkuliarą Nr. 3790 dėlkarinės reikšmės vietovių fotografavimo, buvo kokioskonkrečios taisyklės, taikomos fotografavimui nepaviljonuose. Vėliau šio cirkuliaro nuostatos buvoprimintos ir papildytos 1897 m. sausio 10 d. cirku-liaru Nr. 228.

Daugelio kitų fotografų mėginimai XIX a. gautileidimus fotografuoti vietoves buvo nesėkmingi.

1874 m. gruodžio 1 d. Varšuvos gyventojasTiburcijus Chodzka prašė leidimo kartu su J. Čecha-vičiumi atidaryti fotoateljė Vilniuje, kurioje jis ketinodaryti žmonių ir vietovių vaizdų nuotraukas. Dėlpolitinio nepatikimumo 1863 m. tremtinys T. Chodz-ka Vilniuje buvo nepageidautinas ir jo prašymasbuvo atmestas. Atmestas buvo ir kitas paties T.Chodzkos 1875 m. gegužės 5 d. prašymas atidarytifotoateljė be kompaniono bei kiek vėliau jo giminai-čio Telesforo Chodzkos vardu paduotas prašymas.fotoateljė. kurioje bus daromos portretų nuotraukos,žemėlapių, planų kopijos ir vietovių vaizdai+'". Darvieną kartą T. Chodzka prašė leidimo atidaryti fo-toateljė Vilniuje, kurioje "darytų žmonių, Vilniaus irapylinkių nuotraukasT" 1883 m. sausio 13 d., bet iršis prašymas buvo atmestas be jokių paaiškinimų.

Bajoras Jonas Hermanavičius, gyvenęs Balninkųdvare, turėjo leidimą 1894 m. vasaros sezono metu sulaikina kilnojama fotoateljė važinėti po apskričių mies-tus bei miestelius ir daryti pavienes ir grupines žmo-nių nuotraukas vienu aparatu, bet neturėjo teisės


fotografuoti vietovių. Kitais metais jis paprašė leidi-mo fotografuoti dviem aparatais, be to, kaip ir anks-čiau, fotografuoti žmones bei Vilniaus ir jo apylinkiųvaizdus. Savo prašymą jis motyvavo taip:" ... pagei-daučiau daryti Vilniaus miesto ir jo apylinkių vietoviųvaizdų, garsėjančių savo visuomene dominančiu vaiz-dingumu, nuotraukas, kurios visumoj sudarys įdomųalbumą ir papuoš bet kurią svetainę ar kabinetą."?'

Į šį norą nebuvo atsižvelgta ir J. Hermanavičiui1895 m. buvo išduotas leidimas atidaryti fotoateljėVilniuje nenurodant adreso, be teisės fotografuotivietoves". 1897 m. jis gavo leidimą priimti kompa-'nionu A. Daukšą ir nuo tada žinoma, kad firma "Ger-manovič ir Ko" veikė Botanikos g., Rubcovos name.Tuoj pat po to J. Hermanavičius išvyko iš Vilniaus į Ru-siją ir fotoateljė paliko naujajam kompanionui. J. Her-manavičius Rusijoje laiko veltui neleido. Po dvejų me-tų grįžęs į Vilnių jis atsivežė Rusijos Vyriausiosiosspaudos reikalų valdybos 1898 m. rugpjūčio 14 d.leidimą fotografuoti visoje Rusijos imperijoje nuotrau-kas Rusijos vaizdų albumui sudaryti, "bet bendraispagrindais", t. y. laikantis VSRV1892m. rugpjūčio 1 d.ir 1897 m. sausio 10 d. cirkuliarų Nr. 3790 ir Nr. 228reikalavimų dėl karinių objektų, ir labai įdomų Susi-siekimo ministro kanceliarijos 1898 m. lapkričio 12 d.raštą, nurodantį geležinkelių tarnybos agentamspadėti J. Hermanavičiui, sudarinėjančiam geležinke-lio statinių fotografinių nuotraukų albumą'". Pateikęsšių dviejų tarpusavyje prieštaraujančių raštų kopijasJ. Hermanavičius 1900 m. sausio mėn. paprašė Vil-niaus gubernatoriaus leidimo Mažojoje Pohuliankoje,

251

252

Dainius Junevičius

Gorskio name, atidaryti remiantis šiais leidimais joir jo pagalbininkų įvairiose imperijos vietose foto-grafuojamų nuotraukų gaminimo ir grupavimo dirb-tu ves?". Leidimas tokioms dirbtuvėms jam buvoišduotas 1900 m. sausio 14 d. Šias dirbtuves 1901 m.spalio mėn. vėl išvykdamas į Rusiją jis perleidonaujam kompanionui V. Jankevičiui. Dar kartą grįžęsį Vilnių 1903 m. spalio mėn. J. Hermanavičius jauatidarė tik portretinių nuotraukų ateljė, kurios vedėjutapo V. Zavistovskis.

1897 m. leidimo fotografuoti pastatus ir įstaigasnegavo vilnietis, Vitebsko foto grafas D. BojarskisŠleiferis, nors turėjo ir pateikė Vitebsko guberna-toriaus leidimą fotografuoti grupes, pastatus ir įstai-gas visoje Vitebsko gubernijoje75•

Po to, kai 1899 m. liepos 28 d. Adomas Daukša,remdamasis tuo, kad ,,fotografijų mėgėjai nuolatosteiraujasi Vilniaus ir jo apylinkių nuotraukų'<", pa-prašė atitinkamo leidimo, Vilniaus gubernatoriuskreipėsi į Vilniaus karinės apygardos štabo viršinin-ką, norėdamas sužinoti, kokie yra fotografavimoVilniaus gubernijoje apribojimai.

Iš atsakymo paaiškėja, kad "kariuomenės vadas,pristačius jam 1897 m. fotografavimo Vilniaus karinėsapygardos ribose reikalą, nusprendė esant reikalingaVilniaus gubernijoje uždrausti fotografuoti:

1. Visas geležinkelio linijas su visais juose esan-čiais statiniais ir vietovę dviejų varstų atstumu nuo jų;

2. Nemuno upę su krantais 5 varstų atstumu.Dėl to, Vilniaus vaizdus galima fotografuoti tik

ten, kur nėra geležinkelio, 0 miesto apylinkėse ten,


kur geležinkelis yra toliau, kaip už dviejų varstų."?"Šitas apribojimas nuo šiol visą laiką būdavo įrašomasį išduodamus leidimus.

A. Daukšos prašymas gavus šį išaiškinimą buvoatmestas.

Pagal 1892m. vasario 15d. VSRVcirkuliarą Nr. 2555fotografuoti vietoves be papildomo leidimo galėjo Ru-sijos imperatoriškosios draugijos, Odesos fotografijosDraugijos, Maskvos žinių skleidimo draugijos foto-grafijų skyrių, kurių nuostatuose, patvirtintuose Vi-daus reikalų ministro, tokia teisė būdavo [rašyta, na-riai". Karinės reikšmės vietovėse pagal VSRV 1892 m.rugpjūčio 1 d. cirkuliarą Nr. 3790 šie nariai vis tiek tu-rėjo gauti karinių organų leidimą. Remdamasis tuo,1901 m. gegužės 16 d. A Daukša, pateikęs Maskvos fo-tografijos draugijos nario bilietą Nr. 11361po ilgos pert-raukos 1901 m. birželio 5 d. gavo pirmąjį leidimą foto-grafuoti Vilniaus gubernijos vietovių vaizdus, supran-tama, išskyrus karinės reikšmės vietoves ir pastatus".

Po ilgų, kelis dešimtmečius trukusių pastangųsugrįžti į Vilnių ir čia fotografuoti", T. Chodzkaperkelia savo fotoateljė iš Lomžos iš pradžių į Drus-kininkus,o 1900 m. pradžioje - ir į Vilnių".

1901 m. birželio 5 d. prašyme Vilniaus guber-natoriui jis išdėsto tokius motyvus, kuriuos vėl norisipacituati:

"Nors Vilniaus miestas dėl savo padėties pri-klauso prie pačių gražiausių Europos miestų, iki šiolnepadarytas pilnas jo žavingų vaizdų albumas, kurisgalėtų grožio mėgėjams suteikti pasitenkinimo irbūtų svetainės stalo papuošimu.

253

Dainius Junevičius

DeI to ketinu išleisti pilną Vilniaus fotografiniųvaizdų albumą ir turiu garbės prašyti Jūsų Prakilnybėsleisti man daryti Vilniuje esančių pastatų ir paminklų beigražiausių Vilniaus miesto apylinkių vietovių fotografinesnuotraukas. "83

Prašomas leidimas T. Chodzkai išduotas tik šiektiek vėliau negu A. Daukšai - 1901 m. liepos 20 d.84

1901 m. liepos 23 d. M. Rapoport, kurios foto-ateljė Vilniuje veikė jau nuo 1899 m. rugpjūčio 21 d.,paprašė leidimo daryti žmonių, pastatų, kurortiniųvietovių nuotraukas Vilniaus gubernijos apskričiųmiestuose ir miesteliuose, 0 taip pat daryti tokiasvietovių ir pastatų nuotraukas pačiame Vilniausmieste". Leidimo ponia M. Rapoport šį kartą negavo,bet iš spaustuvių inspektoriaus atsakymo sužinome,kad T. Chodzka ir A. Daukša savo nuotraukų tuometu dar nebuvo išleidę. Spaustuvių inspektorius,tarsi gindamas šiuos fotografus nuo konkurencijos,siūlo atmesti M. Rapoport prašymą, "nes Vilniujeleidimus jau gavo patyrę fotografai - A. Daukša irT. Chodzka; tie darbai, kuriuos jie išleis, visiškaipatenkins poreikius; Rapoport, kaip moteris ir nepa-tyrusi fotografė, kažin ar [vykdys tuos rimtus reika-lavimus, kurie keliami fotografuojant vaizdus irvietoves'?".

Ne pirmas kartas, kai spaustuvių inspektoriussiūlo atmesti naujus prašymus motyvuodamas, kadVilniuje yra daug fotografų, kad jie neturi užsakymų,kad visi poreikiai fotoateljė ir taip yra patenkinami.Taip jis akivaizdžiai stojo dirbančių fotografų pusėn.Galime tik spėlioti, kodėl. ..

254


Praėjus aštuoniems mėnesiams, 1902 m. kovo12 d. pateiktas M. Rapoport prašymas nežinia kokiomaplinkybėms pasikeitus 1902 m. kovo 19 d. paten-kinamas". Gautu leidimu M. Rapoport galėjo ir ne-spėti pasinaudoti, nes 1902 m. rugsėjo 14 d. Binko-vičius gavo leidimą atidaryti fotoateljė ten, kur veikė"Miriam" fotoateljė. Binkovičius vietovių jau nefoto-grafavo.

Atvirame ore fotografavo ir A. Altšuleris 1902m. vykstant žemės ūkio parodai. Prašyme fotoateljėatidaryti jis rašo "parodos metu padaręs daug nuot-raukų, kurias palankiai įvertino jo didenybė genero-las leitenantas fon Val.isasT". Vėliau A. Altšulerisgavo leidimą fotografuoti, bet tik portretines nuotrau-kas, 0 ne vietoves".

1903 m..duotų leidimų fotografuoti vietovespadaugėjo.

A. Gorbačius, turėjęs 1902m. rugsėjo 3 d. leidi-mą fotografuoti žmones Vileikoje, nusprendė plėstisavo veiklą ir 1904 m. birželio 5 d. gavo leidimąfotografuoti vietoves.

1903m. birželio 5 d. S. Rymšanas leidimą foto-grafuoti vietoves gavo, nors savo prašyme jis to netneminėjo. Tiesa, šio leidimo neprireikė, nes S. Rim-šanas kažkur išvyko.

1903 m. kovo 26 d. leidimą fotografuoti gavoVaršuvos fotografų draugijos narys T. Dubrovskis, 0

1903 m. birželio 8 d. - iki tol A. Daukšos fotoateljėdirbęs N. Kovarskis.

1903 m. birželio 8 d. leidimą vasaros sezonometu fotografuoti Lietuvos istorijos paminklų ir tipų

255

Dainius Junevičius

vaizdų albumui, kurisbūsiąs išleistas Devrienoleidykloje Rusijos istorijos, geografijos ir etnografijosleidiniui vidurinėms mokykloms, gavo Maskvosfoto grafas N. Ostankovičius. Šis leidimas jam buvoišduotas ir 1904 m., ir 1905 m.90

1906 m. karinės apygardos vadovybė apsižiū-rėjo, kad Vilniuje platinami atvirukai su tilto perVilnelę ir Vilniaus geležinkelio stoties n uotr au-komis". Tai buvo akivaizdus galiojančių geležinkelioir jo įrenginių fotografavimo apribojimų pažeidimas.Buvo tuoj pat pareikalauta šiuos atvirukus konfis-kuoti, sustiprinti priežiūrą, patraukti atsakomybėnkaltininkus. Po kiek laiko Vilniaus gubernatoriusinformavo karinę vadovybę, kad pirmieji du punktaiįvykdyti. Atsakyme nepasakyta nė žodžio apie trečio-jo reikalavimo [vykdymą".

Galima įtarti, kad neteisetų nuotraukų autoriusbuvo J. Hermanavičius, pasinaudojęs turėtu leidimugeležinkelio statiniams fotografuoti.

Kilus rusų-japonų karui V. Smirnovas, atsikėlęsį Vilnių iš Kalugos, nusprendė vėl užsiimti fotografi-ja, fotografuoti gražius, 0 taip pat istorijos ir etno-grafijos požiūriu vertingus Rusijos vaizdus, 0 vietose,kur nėra ateljė, fotografuoti ir žmones, 0 30 proc. visouždarbio skirti Rusijos Raudonojo Kryžiaus draugijai.Visus daromus darbus ir pelną jis registruosiąs spe-cialiose knygose, kurias būtų lengva p atikririti'".Leidimas išduotas 1905 m. sausio 8 d.

Be jau minetų fotografų, Vilnių XIX-XX a. san-dūroje fotografavoS. Fleury, vėliau broliai Butkovs-kiai. Archyve nėra duomenų apie jiems išduotus

256


specialius leidimus vietovių vaizdams fotografuoti.Pvz., S. Fleury dirbtuvės dar ir 1908 m. sausio 1 d.veikė turint 1892 m. leidimą, kuriame nėra įrašo apieteisę fotografuoti vietoves. Greičiausiai jis pasinau-dojo ta aplinkybe, kad buvo Sankt Peterburgo foto-grafijos draugijos, įkurtos 1898 m., narys.

XIX a. Vilnių fotografavo nedaug profesionalų:A. Korzonas, A. Swieykovskis, V. Zacharčikas, J. Če-chavičius, XIX ir XX a. sandūroje - S. Fleury, J. Her-manavičius, A. Daukša, T. Chodzka, N. Ostankovi-čius, Butkovskiai, taip pat galbūt A. Gorbačius, M. Ra-poport, N. Kovarskis, V. Smirnovas.

Pagal galiojusią tvarką fotografai turėjo vestidaromų darbų registracijos žurnalus. Radus tokįalbumą būtų galima gauti beveik visą informacijąapie padarytus darbus. Tačiau tai beveik neįmanoma.Bet vietovių vaizdų fotografijų negatyvuose dažnaipasitaikantys įrašyti skaičiai gali būti registravimo to-kiuose žurnaluose numeriai. Tokiu atveju lyginantnuotraukas iš tų galima spręsti apie nuotraukų dary-mo chronologiją, net nustatyti, kurioje ateljė jos. pa-darytos.

Fotografai megejaiJau 1863 m., kuomet generalgubernatorius

M. Muravjovas sugriežtino fotoateljė atidarymo tvar-ką, inžinierius Malachovskis kreipėsi į Vilniaus gu-bernatorių, prašydamas išsiaiškinti, kokios galimybėsfotografuoti taikomos fotografams mėgėjams?'. Jis turįsfotografijos prietaisų, bet naujai išleistose taisyklėse

257

Dainius Junevičius

neradęs įstatymo mėgėjams. Vilniaus policmeisteriuigubernatoriaus buvo griežtai nurodyta tuojau patužantspauduoti Malachovskio fotoaparatus ir išrei-kalauti pasižadėjimo, kad jis aparatų be leidimo nepar-duos ir nenaudos. Fotografavimu jam bus leista už si-iminėti tik pateikus bendra tvarka numatytą užstatą'".Tikriausiai tokio užstato inžinierius Malachovskis ne-pateikė, nes vėliau jis nebeminimas jokiuse sąrašuose.

Įdomus kunigo J. Jakubausko, imperatoriško-sios laisvosios ekonomikos draugijos nario bendra-darbio, 1884 m. rugsėjo 24 d. prašymas leisti fotogra-fuoti moksliniais tikslais nebuvo patenkintas".

Mėgėjų fotografų atsiranda tada, kai atran-damos bromoželatinos negatyvinės plokštelės -1878-1880 m. - dėl kurių įvyko perversmas fotogra-fijoje ir paplito mažaformačiai momentiniai aparatai.

Kauno gubernijos dvarininkas A. Daunoravičius,įsigijęs savo mėgėjiškiems tikslams mažo formatoaparatą, 1890 m. kovo 19 d. prašo leidimo fotografuotiVilniuje. Netrukus jis gauna tokį leidimą, kuriamenurodyta, kad jis neturi teisės prekiauti nuotrauko-mis". Tokį pat leidimą 1891 m. fotografuoti Vilnių irjo apylinkes gavo Polesės geležinkelio kuro revizoriusK. Maciejevskis'". Archyve nėra 1892 m. prašymųatidaryti fotoateljė bylos, todėl nežinia, ar buvo foto-grafams mėgėjams išduota leidimų tais metais. Kitaismetais leidimus gavo: Polesės geležinkelio kontrolėskontrolierius A. Čistiakovas - turėti fotoaparatą irfotografuoti vietoves, bet be teisės pardavinėti nuot-raukas" ir antrosios Vilniaus gimnazijos VII klasėsmokinys J. Zalkindas - mėgėjiškai fotografuoti Vilnių

258


ir jo apylinkių vaizdus, bet be teisės pardavinėtinuotraukas-?'. J. Zalkindu pasekė kitas šios gimnazijosmokinys - šeštokas N. Kreiceris, 1894 m. sausio mėn.išsirūpinęs leidimą užsiiminėti fotografijos menu'?'.

1894-1904 m. leidimus mėgėjiškai fotografuotigavo dar keli asmenys, 0 1904 m. liepos 21 d. J. Ep-šteinui, prašiusiam leidimo turėti fotoaparatą mėgė-jiškiems tikslams, buvo atsakyta, kad gubernatoriausleidimo fotoaparatui turėti nereikia, jei neketinamaatidaryti ateljė!".

Pirmųjų Vilniaus gubernijos fotografų mėgėjųdarbų tyrimų nėra, 0 juk galimas dalykas, kad leidi-mą vietoves fotografuoti turėjusių mėgėjų šeimyni-niuose albumuose išliko retų Vilniaus miesto irapylinkių vaizdų.

Grupinės nuotraukosŽmonių grupių nuotraukas pirmieji Vilniuje

1887 m. pradėjo daryti broliai Chackelevičiai, kurieskelbėsi esą Paryžiaus fotografų brolių de Jungųįgaliotiniai!'". Kadangi tokias dideles grupes buvogalima suburti tik atvirame ore, jiems reikėjo gautiatskirą leidimą fotografuoti. 1887 m. gruodžio 23 d.gautame leidime papildomai aiškiai pabrėžiama, kadjis nesuteikia teisės fotografuoti vietoves.

1888 m. birželio 20 d. F. Martini prašė leidimopriimti kompanionu M. Butkovskį ir taip pat leistidaryti grupines nuotraukas. F. Martini 1890 m. išvykoiš Vilniaus, ir M. Butkovskiui buvo išduotas leidimasfotografuoti pavienius žmones ir grupes.

259

1890 m. leidimo fotografuoti žmonių grupesatvirame ore prašė V. Grinevičius ir jį gavo, bet pernustatytą laiką fotoateljė neatidaręs, 1891 in. kovo 7d. paprašė tokio pat leidimo dar kartą. Nors policmeis-terio informacijoje gubernatoriui tvirtinama, kad V.Grinevičius neturi prietaisų ir nefotografuos, Vilniausgubernatorius 1891 m. balandžio 13 d. jam išduodaprašytą leidimą fotografuoti visoje gubernijoje-".

Vėliau grupines nuotraukas daryti nebuvo drau-džiama, ir visi prašiusieji tokius leidimus gaudavo.

Dainius Junevičius

Ateljė įrangaIš archyve išlikusių gubernatoriui pateikiamų

prašymų galima gauti informacijos apie fotografijosateljė įrangą, naudojamus aparatus, paviljonų pastatus,fotografų mokymąsi, priklausymą draugijoms ir pan.

1863m. J. Jasenskis, negalėdamas pateikti reika-laujamo užstato, pardavė medinį fotoateljė pastatą,kurio įrengimui ir medžiagoms įsigyti jis buvo išlei-dęs 1560 rb10s•

Nuo 1866 m. pradėta reikalauti, kad prašytojasnurodytų būsimų dirbtuvių aparatų (dažniausiaivadintų staklėmis) kiekį, darbuotojų skaičių. Nuo tadaišliko daugiau informacijos ir apie pačius aparatus.

1869m. rugpjūčio mėn. prašyme V. Tėvelis rašo:"darbai vykdomi trimis objektyvais arba staklėmis;mažesnis naudojamas kopijoms, vidutinis vizitinemskortelėms, pats didžiausias portretarns"!". I. Trutne-vas, įrengęs savo fotoateljė, pranešė gubernatoriui,kad -joje bus du aparatai - vienas vizitiniams, kitas

260


kabinetiniams portretams daryti'?". Vėliau 1. Bliumo-vičius, pirkdamas iš Trutnevo fotoateljė, norėjo jojeturėti keturis aparatus, tačiau jam išduotame leidimeaparatų kiekis nenurodytas ..

Kitose ateljė buvo tiek aparatų:

Savininkas Metai KiekisRukovičius 1872Suvorovas 1872Morozas 1874Čechavičius 1876Privalskis 1876V. Čižas ir Lopatinskis 1879Broliai Čižai 1879Lopatinskis 1891Pasinkas 1875Dochtorovičius 1880Perelrnanas 1882Aronstatas 1886Zeger 1886Strunevičius 1886Gordonas 1886DaumantasMartini 1887

23363442242322212

1882 m. Perelmanas rašo, kad jis savo ateljėturės du aparatus, nes kitaip būtų neįmanoma kon-kuruoti su Vilniaus fotoateljė, kuriose yra po du irdaugiau fotoaparatų':".

Nuo brolių Čižų 1879 m. atsiskyrusiam F. Lopa-tinskiui liko du aparatai. 1884 m. jis priėmė kom-panionais S. Fleury ir R. Bačanskį, bet aparatų likotiek pat. Po F. Lopatinskio mirties jų paveldėtojeateljė liko du aparatai.

261

Pastatai

Dainius Junevičius

Iš pateiktų duomenų matyti, kad daugumafotografijos ateljė buvo apsirūpinusios dviem ar trimaparatais. Vienas ir du aparatai buvo skirti portre-tinėms nuotraukoms fotografuoti, 0 vienas - nega-tyvams ant popieriaus kopijuoti. Iš kitų išsiskiria tiktrumpai veikusi J. Dochtorovičiaus ateljė bei broliųČižų ir J. Čechavičiaus dirbtuvės, turėjusios leidimąfotografuoti keturiais ir šešiais aparatais.

Apie fotografijos ateljė patalpas žinių apta-riamuose šaltiniuose yra nedaug.

1887 m. 1.Chonovičius turėjo perkelti fotoateljėį kitą vietą, nes prie namo, kuriame buvo įrengta jofotoateljė, buvo pastatytas užpakalinis fligelis, suma-žinęs apšviestumą fotografavimo paviljone'?".

1897 m. balandžio mėn. gaisras sunaikino I.Smorgonskio fotoateljė Vilniuje, Didžiojoje gatvėje,Gilelso name. Fotografijos pastatas buvo medinis!".Leidimo naujam pastatui toje pačioje vietoje statytijis nebegavo ir turėjo perkelti savo dirbtuves kitur.

MetodaiIš pareiškimų sužinome, kad nuotraukos buvo

daromos ne tik ant popierius, bet ir taikant ypatingą"amerikietišką metodą", ant skardos (A. Lenzas,1880111). Kiti tą metodą vadino Ferotiss, t. y. ferotipija(N. Nissenas, 1883). Kai 1887 m. gegužės 21 d. atvy-kusi E. Zeger paprašė leidimo Vilniuje atidarytiferotipiją naudojant amerikietiškąjį metodą polic-

262


meisteris atsakė, kad dauguma Vilniaus fotografųnaudoja šį metodą ir nuotraukas daro tokiomis patkainomis+". 1889 m. gegužės 1 d. F. M. Basinas savoprašyme rašė, kad fotografuoti mokėsi pas E. Zegerir moka fotografuoti ant amerikietiškos skardos!".

Fotoreilemenu parduotuvesAštuntajame ir devintajame dešimtmetyje Vil-

niuje pastoviai dirbo per dvylika fotografų, 0 visojegubernijoje jų buvo iki dvidešimt. Padidėjus foto-reikmenų poreikiui, Vilniuje atsidarė pirmosios par-duotuvės - 1891 m. Sviadoščiaus ir Raumšteino,1893 m. - Jasinskio.

Peržiūrėtos Vilniaus gubernatoriaus kance-liarijos (fondas 380) 1860-1906 m. laikotarpio bylos

Metai Apyrašas Steigimo bylos Žiniaraščiai1860 17 neradau'P neradau1861 18 neradau neradau1862 19 neradau neradau1863 20 467 486115

(apima ir 1864 m.)1864 21 žr. apyr. 20 neradau1865 22 449 - nėra LVIA116 neradau

447 - nėra LVIA1866 23 neradau neradau1867 24 275 neradau1868 25 525 neradau!"1869 26 271 neradau1870 27 15 321871 28 16 371872 29 11 31

263

Dainius Junevičius

1873 30 12 461874 31 10 391875 32 10 - nėra LVIA 271876 33 10 271877 34 11 251878 35 10 251879 36 10 271880 37 172 1891881 38 162 2151882 39 135 1981883 40 108 127

·1884 41 166 1861885 42 2J6 2771886 43 371 4961887 44 459 5701888 45 475 5141889 46 457 4971890 47 633 6721891 48 632 6721892 49 neradau 8361893 50 731 7601894 51 841 8721895 52 567 6761896 53 neradau neradau1897 54 583 neradau1898 55 616 neradau1899 56 921 neradau1900 58 953 neradau1901 59 1176 neradau1902 60 992 neradau1903 61 1011 - Ipusrn. neradau

1165 - IIpusrn.1904 62 12 neradau1905 63 neradau neradau1906 64 neradau neradau264


Informacija apie fotoateljė veikimo tvarką šiamedarbe gauta iš Suvalkų gubernatoriaus kanceliarijosfondo 1010, ap. I, b. 246.

Vilniaus gubernijos fotografų sąrašasĮ sąrašą įtrauktos visų archyvinese bylose mini-

mų fotografų pavardės nepriklausomai nuo to, ar jiefotografavo Vilniaus gubernijoje, ar tik prašė leidimofotografuoti. Pirmiausia abėcėlės tvarka pateikiamiVilniaus fotografai, po to - kitų vietovių, įėjusių įVilniaus guberniją, fotografai. Šios vietovės taip patsurašytos abėcėlės tvarka.

Apie skirtingus fotografus archyvuose žiniosnevienodos, todėl ir šiame sąraše kiekvienam jų skirtinevienodos apimties straipsneliai. Aprašant fotografusstengtasi laikytis tokios tvarkos: pirmoje straipsnelioeilutėje didžiosiomis raidėmis rašoma fotografo pavar-dė ir, jei žinomi, vardai ir tėvo vardas; antroje eilutėjenurodomi žinomi biografiniai duomenys - gimimodata, luomas, religija, gyvenamoji vieta, išsilavinimasir pan. Toliau chronologine tvarka pateikta informacijaapie savarankišką fotografo veiklą - fotoateljė veikimolaikotarpiai ir vietos, gautų leidimų fotoateljė atidarytiduomenys, kitos žinios. Trumpumo dėlei sąraše nau-dojamos šios santrumpos:

d. - duktėg. - gimęs, gatvėjud - judėjaskat. - katalikasliuter. - liuteronasmiesto - miestietiss. - sūnus

265

BRičardas BAČANSKIS, Dionizo s.G. 1859 m., bajoras, kat.Kartu su S. Fleury priimtas F. Lopatinskio kompanianu (leidimas Nr.6437 išduotas 1884.11.24). Po F. Lopatinskio mirties su S. Fleuryatidarė dviejų aparatų fotoateljė Didždimas Nr. 1207 išduotas1887.03.06). Samaroje fotoateljė veikė 1896-1903 m. vasarą; Vilniuje -1904 m.-po 1908 m. (leidimas Nr. 6318 išduotas 1904.04.20).

Efraimas BAKAS, Jankelio s.G. 1871 m., miesi., jud.Dviejų aparatų fotoateljė veikė Vilniuje 1899 m.-po 1903 m. (leidimasišduotas 1899.08.24).

Elijošius BINKOVIČIUS, Joselio s.G. 1852 m., jud.Fotoateljė ueike Pružanuose 1902.01.24 leidus Gardino gub.; vieno

Dainius Junevičius

Vilnius

AAronas ALTŠULERIS, Abramo s.G. 1873 m., miest., jud.Fotoateljė veikė Vilniuje 1902 m.-po 1908 m. (leidimas Nr. 13738išduotas 1902.11.15).

Girša ANTOVILIS, Berko s.Miest., jud.Fotoateljė veikė Vilniuje 1899 m.-po 1903 m. (leidimas Nr. 10248išduotas 1899.09.19).

Michelis ARONŠTATAS, Salamono s.Mirė 1889.01.25, miesi., jud.Fotoateljė veikė Kauno gub., Veršvų km. 1880 m. ir 1881 m. (leidimasNr. 5645 išduotas 1880.08.13); Vilniuje - 1886-1889.01.25 Pupkinosir Paz na nskas name, Didžiojoje g. (leidimas Nr. 2764 išduotas1886.05.31).

Basia ARONŠTATMichelio Aronštato našlėTrijų aparatų fotoateljė veikė Vilniuje 1889.01.25-po 1892 m. (leidimasNr. 2407 išduotas 1889.05.31) Pupkinos ir Poznanskos name, Didžiojoje g.

266

Kultaros istorijos tyrinėjimai. 1997. T. 3.

aparato fotoateljė - Vilniuje - 1902 m.-po 1908 m. Vileikos g., inž.[anušeoičiaus name (leidimas Nr. 11135 išduotas 1902.09.14).

Izraelis BLIUMOVIČIUS, Samuilo s.Vilniaus miest., Širvintų pirklys.1870.09.22 ketino pirkti J.Trutnevo fotoateljė ir dirbti joje turint keturisaparatus. Fotoateljė veikė Vilniuje (leidimas Nr. 4794 išduotas1870.10.28). Vėliau nebeminimas.

Dovydas BOJARSKIS ŠLEIFERISVieno aparato fotoateljė veikė Vilniuje 1897 m.-po 1903 m. (leidimasNr. 9533 išduotas 1897.10.08).

Vladimiras BORCHARTAS (BORCHARDTAS), Michailo s.Bajoras, 2-os gildijos pirklysFotoateljė veikė Vilniuje 1866 m.-po 1872 m. (leidimas Nr. 9669išduotas 1866.11.15).

Ivanas BRANDENBURGASDailininkas.Fotoateljė veikė Vilniuje, Gomolickio name, Aušros Vartų g. (leidimasNr. 6204 išduotas 1867.08.12). 1867.10.18 A. Druetas pardavė J.Brandenburgui savo fotoateljė Šiškos name, Vokiečių g.

Julijonas Kasparas BURBEKLIS, Kazimiero-Samsono s.G. 1851 m., kat., nuo 1881 m. A. Strauso fotoateljė uedejas, ueliau,išdavus 1897.04.19 leidimą Nr. 3699 - A. Strauso našles fotoateljėvedėjas.Dviejų aparatų fotoateljė veikė Vilniuje 1899 m=po 1908 m. (leidimasNr. 10138 išduotas 1899.09.17).

Mironas BUTKOVSKIS, Giršos s.G. 1865 m., miestoFotoateljė veikė Vilniuje 1888-1889 m. (leidimas Nr. 4505 išduotas1888.10.03), F. Martinikompanionas, jam išvykus iš Vilniaus (leidimas Nr. 271 išduotas1890.01.16) lieka fotoateljė Sokolovskio name savininkas; 1891-1896m. dviejų aparatų fotoateljė veikė Homolickos name, Arklių g. (leidimasNr. 6142 išduotas 1891.10.11). 1896 m.-po 1908 m. dirbo ten pat kartusu broliu Leonu (leidimas Nr. 4372 išduotas 1896.06.03). Nuo 1900m. turejo Persijos šacho dvaro fotografų titulą.

Aleksejus BUTURLINAS, Ivano S.

Atsargos pulkininkas.

267

/

Dainius Junevičius

Fotoateljė 1899-1902 m. veikė Vilniuje, Jurgio prospekte, Davainos name(leidimas Nr. 856 išduotas 1899.01.21). 1902 m. liepos men. norejoparduoti [otoatelie f. Binkouičiui, bet 1902.08.26 pardaue Įurašaičiui.

Jaroslavas BŽOZOVSKISBajoras.Poioatelje veike Vilniuje, Tilto g., Ragaiskos name, 1863-1§68 m.(leidimas Nr. 6888 išduotas 1863.09.17); po 1868.11.27 - A. Sirausokompanionas; 1874-1876 m. [oioatelįė veike netoli Botanikos sodo,Čechavičiaus name (leidimas Nr. 466 išduotas 1874.02.07); 1876 m.perkelia [otoatelie į Šmidto namą Didžiojoje g. (leidimas Nr. 4910išduotos 1876.09.15); 1880 m, nebedirbo suA. Sirausu ir veliau nebeminimas.

CBencelis (Borisas) CHACKELEVIČIUS, Movšes s.[onauos-miest,1879.07.20 negavo leidimo atidaryti [otoaielįė Vilniuje. Iki tol gyvenoSankt Peterburge. 1886.06.05 turejo leidimus fotografuoti Minske irBirštone. 1886111.vieną sezoną fotoateljė veike Varenoje (leidimas Nr.2935 išduotus 1886.06.09). 1886 m. rudenį negavo leidimo atidaryti[otoatelįė Švenčionyse. Vilniuje 1887 m. su broliu Leonu vieneriusmetus galėjo fotografuoti žmoniu grupes. 1889.02.25 jau buvo išvykęį užsienio Nuo 1896 m. turejo fotoateljė Liubline. Vilniuje mirus broliuiJoseliui pgl. 1900.03.27 leidimą Nr. 6594 su brolio našle Rebeka peremevieno aparato [otoateije Jurgio pr., daktaro Burgarto name. 1900 m.ateljė nusipirko T. Chodzka.

Joselis (Josifas) CHACKELEVIČIUS, Moošėe S.

Mire 1899.09.08.1896.05.11 turejo leidimą Nr. 3827 vieno aparato [otoatelje Vilniujeatidaryti, bet juo nepasinaudojo.1899 m. fotoaleljė veike Vilniuje, Jurgio pr., daktaro Burgario name(leidimas Nr. 4396 išduotus 1899.05.05). Po mirties [otoatelje peremėnašiė Rebeka ir brolis Bencelis,

Rebeka CHACKELEVIČ, Elijošiaus d.':;. 1860 m., jud.Vilniuje gyveno nuo 1899.05.05, atvykusi iš Besarabijos sr., Benderum., fotografo Joselio (Josifo) našle.Po vyro. mirties kartu su vyro broliu Benceliu pereme vieno aparato[otoateljė Jurgio pr., daktaro Burgarto name (leidimas Nr. 6594 išduotus1900.06.16). 1900 rn. atelie nusipirko T. Chodzka.

268

i~ _


Kasparas CHLIUDZINSKIS, Liudviko s.Bajoras.1871.05.28 praše leidimo atidaryti [otoateljė Didžiojoje g., Gimnazijosname, buvusios Truineoo fotoateljė patalpose. Fotoatelie veike Vilniuje1871 m.-prieš 1874 m. (leidimas Nr. 2424 išduouis 1871.07.05).

Telesforas CHODZKA, Liudviko s.Vilniaus miesi., Tiburciiaus Chodzkos giminaitis.1875.05.29 buvo atmestas jo prašymns atidaryti [oioatelje Vilniuje,kurioje būtų daromos porireiu nuotraukos, žemelapiu, planų kopijosir uietooiu vaizdai.

Tiburcijus CHODZKA, Jono s.G. 1840 m., kai., 1863 m. trims rnenesiams buvo areštuoias ir po toištremtas i Viatkos gub.; 1870 m: buvo stebimas Varšuvos policijos.Turejo fotoateljė Plocke, Piotrkoue, Lomžo]e, Druskininkuose.1874.12.01 negavo leidimo kartu su f. Cechuinčiumi atidaryti aielieVilniuje žmoniu ir oaizdu fotografavimui, 1875.05.05 negavo leidimo[otoatelje Vilniuje vien žmonių fotografavimui, 1883.01.13 negavoleidimo atidaryti fotoatelie Vilniuje Vilniaus ir apvlinkiu nuotraukufotografavimui. 1900-1901 m. vieno aparato fotoateljė veike Vilniuje,Jurgio prospekte, Burgarto name (leidimas Nr. 1420 išduotas1900.02.14). 1901-1908 m. galejo fotografuoti ir vietoves (leidimas Nr.7490 išduotas 1901.07.20), [otoaieliė veike ten pat.

lcikas CHONOVIČIUS, [udelio s.Miest., [ud., dvejus metus mokesi pas Š. Priualskį.1871-1887 m. fotoateljė veike Vilniuje, Didžiojoje g., Prikazo name(veliau - Tvzenhnuzo, dar veliau - Syrkino namas) (leidimas Nr. 2653išduotas 1871.07.21). Fotoateiie perkelta iKotvičiaus namą toje pačiojegatvėje (leidimas Nr. 5043 išduotos 1887.10.14), nes prie namo,kuriame ji buvo, gniinio fligelio pristačius priestatq sumažėio paviljonoapšvietimas. 1899 m. rugsėjo men . - po 1908 m.fotcatelje veike broliuCholemu name Didžiojoje g. (189909.13 irašas Nr. 9964); [otoaieųėperkelta iš Glezerio (buv. Kotvičiaus) namo.

Aizikas CINOVECASVilniaus miesto1896 m.-po 1908 m. fotoateljė veike Jurgio pr., Mackevičiaus name(leidimas Nr. 3825 išduotns 1896.05.11).

269

Dainius Junevičius

ČJuozapas ČECHA VIČIUS, Justino s.G. 1817 m. (arba 1819 m.) - 1888.01.01, atsargos titulinis patarėjas.1866.02.20 gavo Vilniaus gubernatoriaus leidimą fotografuoti daiktusir regionalinius tipus. 1872-1874 m. nėra Vil1'!.iausfotografų sąrašuose.Nuo 1874.02.07 iki 1876 m. rugsėjo mėn. Cechavičiaus name veikėStrauso ir Bžozovskio fotoateljė. 1876.04.08 tapęs fotoateljė paviljonoBotanikos sode savininku prašo leidimo atidaryti šešių aparatųfotoateljė. 1876-1888 m. fotoateljė veikė nuosavame name Botanikosg. (leidimas Nr. 1801 išduotas 1876.04.15). Po mirties paliko fotoateljėOna i de Rotte, gyvenusiai jo name, kuri vėliau ištekėjo už V. Slen-dzinskio. O. Slendzinska laiku neišsirūpino naujo leidimo, todėlfotoateljė 1888.07.01 buvo uždaryta.

Vaclovas ČIŽAS, Henriko s.Bajoras.1875-1879 m. Vilniuje kartu su Lopatinskiu turėjo keturių aparatųfotoateljė Homolickio name (leidimas Nr. 3085 išduotas 1875.10.11).1879.08.23 su broliu Eduardu prašo naujo leidimo atidaryti dviejųaparatų fotoateljė toje pačioje vietoje atskirai nuo Lopatinskio;1879.09.04 Eduardas ir Henrikas Čižai prašo leidimo atidaryti foto-ateljė kartu su broliu Vaclovu ir visi trys broliai Cižai turi dviejųaparatų fotoateljė Homolickio name, Arklių g. (leidimas Nr. 4510). 1891m.-po 1908 m. fotoateljė veikė dvarininko Kozėlos name, Aušros Vartųg. (leidimas Nr. 5484 išduotas 1891.09.08).

DAdomas DAUKŠA, Juozapo s.Bajoras, iki 1897 m. Vilniuje nuolat negyveno.1897.10.09 J. Hermanavičius kartu su A. Daukša gavo leidimą Nr.9634 fotoateljė firmai "Germanovič ir K" Botanikos g., Rubcovos name.1898-1902 m. atidarė fotoateljė Vilniuje atskirai nuo pasitraukusio J.Germanavičiaus (leidimas Nr. 3329 išduotas 1898.04.16). 1899.07.23A. Daukšos prašymas leisti fotografuoti vietoves buvo atmestas1899.09.01, bet 1901 m. gavo teisę fotografuoti vietoves (leidimas Nr.5749 išduotas 1901.02.09), nes buvo Maskvos fotografų draugijosnarys. Nuo 1897.07.20 fotoateljė vedėju dirbo B. Medzionis. 1902.04.23į jo fotoateljė patalpas Gurčino name, Sv. Jono g., persikelia A.Elchonesas.

Valerijonas DAUMANTAS (DOVMUNT), Pilypo s.Bajoras, mire 1886 m.Fotografavo Vilniuje prieš 1863.06.06, Didžiojoje g., S. Rodkevičiaus

270

-


name. 1864-1871 m. gavo leidimąfotoateljė veiklai (leidimas Nr. 3085išduotas 1864.04.07); 1871-1874 m. turėdamas tą patį leidimą atidarėfotoateljė Miesto name Nr. 10, kur jo pagalbininku dirbo K. Huleckis;1874-1877 m. - ten pat (leidimas išduotas 1874.08.09) kartu su J.Huleckiu; 1877-1886 m. - atskirai nuo J. Huleckio Miesto, veliau -Rodkevičiaus name, Aušros Vartų g. (leidimas Nr. 3218 išduotas1877.07.02).

Juozapas DOCHTOROVIČIUS, Jono s.Bajoras.1880-1881 m. keturių aparatųfotoateljė veikė Vilniuje, Konciugovičiausname, Pilies g. (leidimas Nr.5341 išduotas 1880.10.04).

Antanas Kazimieras DRUETAS, Prano s.Bajoras.Fotoateljė veikė Vilniuje 1866-1867 m. (leidimas Nr. 6251 išduotas1866.07.15). Perėmė Sveikovskiui priklausiusią fotoateljė. Leidimasbuvo išduotas dvejiems metams~ bet 1867.10.18 jis pranešė guberna-ioriui, kad fotoateljė Vokiečių g., Siškos name, perleido I. Brandenburgui.

EAizikas ELCHONESAS, Morducho s.Vilniaus gub. ir apskrities Michališkių miesto Prieš 1902 m. gavoPersijos šacho dvaro fotografo vardą.Turėjo 1897.03.03 išduotą leidimą Nr. 2221 atidaryti fotoateljėVilniaus gub. miestuose ir miesteliuose. 1897-1902 m. vieno aparatofotoateljė veikė Didžiojoje g., Rodkevičiaus name, kur prieš tai buvo J.Goldo ateljė (leidimas Nr. 10693 išduotas 1897.11.07). 1902 m.-po1908 m. fotoateljė vei~ė pagal 1902.04.30 irašq ant seno leidimo Nr.10693 Gurčino name, Sv. Jono g.. vietoj buv. A. Daukšos fotoateljė. Buvoatidarytas fotoateljė skyrius (leidimas Nr. 7090 išduotas 1906.05.19).

Dovydas ENGELŠTERNASFotoateljė veikė Vilniuje 1905 m.-po 1908 m. (leidimas Nr. 13989išduotas 1905.09.21).

Šmuelis Morduchas EPŠTEINAS, Mejerio s.Vilniaus miesto1868 m.-prieš 1874 m. fotoateljė veikė Alaus skg., Gorskio (Oginskioipediniu) name (leidimas Nr. 10369 išduotas 1868.10.08).

J. ERGORNAS žr. L. Turgelis ir J. Ergornas

271

Dainius Junevičius

FStanislovas FLEURYBajoras, A. Štrauso mokinys.Kartu su R. Bačanskiu priimtas F. Lopatinskio kompanionu (leidimasNr. 6437 išduotos 1884.11.24). Po F. Lopaiinskio mi~ties su R.Bačanskiu dirbo dviejų aporaiu fotoateljė Didžiojoje g., Sv. Dvasiosvienuolyno name Nr. 70 (leidimas Nr. 1207 išduotos 1887.03.06). 1892m.-po 1908 m. dirbo be R. Bačanskio Vrublevskio name, Didžiojoje g.(leidimas Nr. 3134 išduotas 1892.04.29).

Levas Leiba FRUMINASAtsargos feldšerio sūnus, fotografijos mokesi pas A. Buiurlinq.Vieno aparato fotoateljė veikė Vilniuje 1904 m=po 1903 m. (leidimasNr. 9051 išduotas 1904.05.31).

G!oselis"GOLDAS, Ebero s.Miest.1880.01.05 prašė leidimo Ukmergėje turimą fotoateljė perkelti į Dvsną,bet prašymas buvo atmestas. 1885.08.31 gyv. Suualku gub., Vladis-lavovo mieste, ir čia dirbo fotografu. Norėjo atidaryti fotoateljė Vilniuje,bet jo prašymas 1885.09.05 buvo atmestas. Fotoateljė veikė Vilniuje1886-1891 m. (leidimas išduoias 1886.01.21), Didžiojoje g., Makare-vičiaus name. 1889-1891 m. pas ji dirbo J. Smorgonskis. 1891.08.08prašė leidimo parduoti įmonę J. Smorgonskiui, 0 po to 1891.10.05 darprašė leisti perkelti fotoateljė i Gilelso namą. 1891 gruodžio men,fotoateljė perima J. Smorgonskis.

Augustinas GORBAČIUS, Jurgio s.Valstietis.1902 m. fotoateljė veikė Vileikoje (leidimas Nr. 10555 išduoias1902.09.03), 1903-1906 m. galėjo fotografuoti vietoves visoje guberni-joje. Fotoateljė veikė Vilniuje 1906 m. - po 1908 m. (leidimas Nr. 16715išduotas 1906.11.27).

Vladislavas GRINEVIČIUS, Konstantino s.G. 1868 m., bajoras, kat, Vilniuje gyv. nuo 1879 m. lapkričio men.Turejo 1890.10.09 leidimą Nr. 5283 fotografuoti žmones grupėmisaiuirame ore, 0 nuotraukas daryti Kalvarijos g., nuosavame name, bet juonepasinaudojo. Vilniuje 1891-1894 m. turėjo teisę dvejus metus foto-grafuoti žmones grupėmis šešiuose Vilniaus gubernijos apskričių mies-tuose (leidimas Nr. 2397 išduotas 1891.04.13). 1894m.-po 190.3m.fotoateljėveikė Kalvarijos g., nuosavame name (leidimas Nr. 6756išduotas 1894.08.16).

272


HJonas HERMANAVIČIUSG. 1871 m., bajoras. Baige Geležinkelio technikos mokyklą·Vilniaus gub. apskrities miestuose ir miesteliuose 1894 m. vasarą galėjovienu aparatu fotografuoti portretus ir žmonių grupes. 1895-1897 m.Vilniuje veikė dviejų aparatų fotoateljė (leidimas išduotas 1895.05.16).1897 m. kartu su A. Daukša atidarė firmą "Germanovič ir KO"Botanikos g., Rubcovos name, kur fotografavo vienu aparatu (leidimasNr: 9634 išduotas 1897.10.09). Išvažiuodamas iš Vilniaus 1897.11.02perdavė firmą A. Daukšai. 1898.02.11 pasitrauks iš kompanijos irgrąžino iureiq leidimą Nr. 9634. Grįžęs iš Rusijos M. Poguliankosg., Gorskio name, atidarė nuotraukų darymo ir grupavimo dirbtuves(leidimas Nr. 419 išduotas 1900.01.14). 1901 m. spalio mėn. išvažiavoį Rusiją sudaryti visos Rusijos vaizdų albumo ir perdavė fotoateljė V.Jankevičiui. Turėjo 1903.05.13 Vilniaus karines apygardos štaboleidimą Nr. 8004fotografuoti Vilniaus apygardos daliniuose. Vilniuje1903-1904 m. veike fotoateljė "Ekonomija", kurios vedėju dirbo V.Zavistovskis (leidimas Nr. 21029 išduotas 1903.12.18). 1904.01.04prašė leidimo, be "Ekonomijos", atidaryti pagrindinę ateljė Vilniaųsg., daktaro Petraškevičiaus name, kuriai vadovautų jis pats, ir skyriųN. Vilnioje, kuriam vadovautų žmona Joana. Prašymas 1904.04.24atmestas. 1904.04.27 kartu su V. Zavistovskiu prašė perrašyti leidimąV. Zavistovskiui, nes del susiklosčiusių aplinkybių perdavė fotoateljėjam. 1904.10.11 vėl praše pakeisti liudijimo Nr. 21029 kitu ir išduotijį V. Zaoistouskiui. 1908.01.01 ataskaitoje nurodomas leidimas Nr.21029 išduotas 1903.12.18, nors nurodomas ir V. Zavistovskis(leidimas Nr. 17914 išduotas 1904.10.14).

Kajetonas HULECKIS, Juozapo s.G. 1847 m., baioras, kat. 1871 m. gyv. Rodkevičiaus name, 1872 m. -Miesto name Nr: 10. Fotografijos mokesi pas V. Daumantq, pas kurįdirbo padejeju, 1870.06.12-1871.01.04 praktikavosi Peterburge.1871.03.24 prašymas atidaryti fotoateljė Vilniuje, Didžiojoje g., Popo vaname, buvo atmestas 1871.04.17.1871.04.22 rašo, kad neketino steigtinaujos, 0 tik arenduoti buv. "Moskovskoje" (gal A. Petrovo Rusųfotografija?) aielje, bet prašymas vis tiek 1871.04.27 atmestas.Arendavo fotoateljė, esančią Miesto name Nr. 10 ir dare nuotraukassavo vardu (leidimas Nr. 1962 išduotas 1872.05.23). 1872 m. polic-meisterio sąraše nurodomas kaip V. Daumanto kompanionas. Miestoname Nr. 10 dirbo kartu su V. Daumantu (leidimas Nr. 2552 išduotas1874.08.09). 1877.04.11 gavo leidimą Nr. 3744 atidaryti fotoateljėatskirai nuo V. Daumanto Našlaičių g., Karlovičiaus name, bettikriausiai jos neaiidare.

273

Dainius Junevičius

J v

Vladislavas JANKEVICIUS, Petro s.Kauno gub. Šiaulių apskr. valstietis, geležinkelio iechnikas, baigęsVilniaus geležinkelio technikos mokyklą, fotografas mėgėjas. Į Vilniųatvyko 1901 m. spalio 3 d. iš Minsko gub., kur gyveno 1,5 metų.Gyveno Gorskos name, Kalnų skg.Fotoateljė veikė Vilniuje 1901-1902 m. išvykusio iš Vilniaus J.Germanavičiaus fotonuotraukų darymo ir grupavimo dirbtuvėse,Gorskos name, M. Poguliankos g. (leidimas Nr. 14117 išduotas1901.12.20). 1902 m.-prieš 1908 m. fotoateljė veikė Veimarno nameNr. 1631, Aleksandro bulv. ir Suzdalės g. kampe (leidimas Nr. 5997išduotas 1902.05.16).

•

Jonas JASENSKIS, Prano s.Baioras, 1863 m. gyv. Martinovskos name.Vilniuje -prieš 1863.06.06. Laikinai uždarytą fotoateljė Vokiečių g.,kunigo -Puzinos name, nepajėgęs pateikti užstato, pardavė prieš1863.07.29.

Aleksandras JURAŠAlTIS, Benedikto S.G. 1859 m., miesi., namų išsilavinimo, gana raštingas.1894-1902 m. dirbo žmonos Petronėlės fotoateljė Bielske. 1900 m.fotografavo Beloviežo kaime, ten gyvenant caro šeimai. Vieno aparatofotoateljė veikė Vilniuje 1902 m.-po 1908 m. (leidimas Nr. 12786išduotus 1902.10.26). Pirko A. Buturlino fotoateljė Jurgio pr. ir Totoriųg. kampe.

KMichailas KAMENSKIS, Dimitrijaus S.G. 1880 m., garbės miesto P. Rudzianskio kompanionas. Baigęs Lydosmokyklą tarnavo Polesės geležinkelio valdyboje raštininku.Kartu su P. Rudzianskiu atidarė fotoateljė, kuri veikė 1904 m.-po 1908m. Vilniuje, Lipskos name (leidimas Nr. 17409 išduotas 1904.10.07).

Chaimas KONlKAS, Movšės-Mendelio S.

Musninkų miesi., g. 1875 m., baigė Vilniaus piešimo mokyklą ir mokesiImperatoriškoje Dailės akademijoje.

Joselis KONlKAS, Movšės-Mendelio S.Musninkų miest., g. 1877 m., baigė Lydos apskrities mokyklą.Dviejų aparatų meninių port retų dirbtuvės veikė Vilniuje, Sodų g.,Aizenštadto name 1902 m.-po 1908 m. (leidimas Nr. 2967 išduotas1902.03.03).

274

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T 3.----------------------Abdonas KORZONASFotoateljė Vilniuje veikė iki 1863.06.06, kuomet buvo uždaryta visiemslaikams.

LJonas LEVICKISKolegijos asesorius.1864.03.23 pateikęs 150 rb užstatą prašė leidimo atidaryti fotoateljėVilniuje.Fotoateljė veikė Vilniuje, Elijaševičiaus name, 1864 m=prieš 1868 m.(leidimas Nr. 3916 išduotas 1864.05.07).

Darja LEVINSON, Zelmano d.G. 1881.01.02 Vilniuje, jud.1901-1903 m. mokesi fotografijos Varšuvoje pas fotografą Tiraspolskį.Į Vilnių atvyko 1903.03.21. Fotoateljė veikė Vilniuje 1903 m=prieš1908 m. (leidimas Nr. 18009 išduotas 1903.10.25).

Faustinas LOPATINSKIS, Konstantino s.Bajoras. M. 1886.11.161875-1879 m. kartu su V. Čižu turėjo fotoateljė Vilniuje, Arkliu g.,Homolickos name (leidimas Nr. 3085 išduotas 1875.10.11). 1879-1884m. turėjo savo dviejų aparatų fotoateljė Didžiojoje g., Šv. Dvasiosvienuolyno name, buvusioje Tėvelio ateljė (leidimas Nr. 4511 išduotas1879.09.04).Į tą pačią fotoateljė priima kompanionu S. Fleury ir R. Bačanski(leidimas Nr. 6473 išduotas 1884.11.24). Po mirties [otoat el]« perėmėkompanionai.

MFridrikas (Fridzikas) MARTINI, Andriaus s.G. 1851 m., Iiuter., i Vilnių atvyko iš Kremenčiugo, buvo Š. Perelmanofotoateljė vedėjas, praktiškai vienas jai vadovavo.1887-1888 m. Vilniuje, Sokolovskio ,name, Vokiečių g., veikė dviejųaparatų fotoateljė, kurią jis pirko iš S. Perelmano (leidimas Nr. 4394išduotas 1887.09.12). Perkėlė fotoateljė i Paškevičiaus namą Malo-Stefanovskaja g. (Kvasnyj per.) (1888.05.28 papildomas irašas Nr.2307). Prieme kompanionu M. Butkouski ir gavo teisę dviem aparataisdaryti portretus ir grupines nuotraukas (1888.10.03 irašas Nr. 4505).Perkėlė fotoateljė atgal i Sokolovskio namą Vokiečių g. (1889.05.08irašas Nr. 1969). 1889.12.30 perleido savo dali kompanionui M.Butkovskiui, nes dėl šeimyninių aplinkybių išvyko iš Vilniaus.

275

vwrr

Dainius Junevičius

Bronislavas MEDZIONIS, Juozapo s.G. 1874 m., miestoNuo 1897.07.20 - A. Daukšos fotoate/jė vedėjas. Fotoateljė veikėVilniuje 1904 m.-po 1908 m. (leidimas Nr. 17317 išduotas 1904.10.06)

NDominykas NARKEVIČIUSG. 1836 m., kat.Vilniuje gyveno nuo 1866.09.06 iki 1871.10.02. Iki 1871 m. tarnavoJ. Bžozovskio fotoateljė. Išvyko i Sankt Peierburgq, nuo 1875.08.18gyveno Tverės gub., turėjo fotoateljė Višnij Voločoke. Į Vilniųgrižo 1890.05.30, baigęs karo tarnvbą.1890-1891 m. buvo leista turėti dviejų aparatųfotoateljė dvejus metusVilniuje, Antakalnio g., Rudominskio name (leidimas Nr. 4381 išduotas1890.08.21).

Nikolajus NISSENASBerlyno gyventojas, Prūsijos pilietis. Prieš atvykdamas i Vilnių gyvenoLodzėje.Vilniuje 1883 m. galėjo daryti žmoniu nuotraukas ant skardos (leidimasNr. 2243 išduotas 1883.04.13).

NOVINSKISFotoateljė veikė Vilniuje iki 1863.06.06, kuome! buvo uždaryta.

oNikolajus OSTANKOVIČIUS, Nikolajaus S.

G. 1854 m., bajoras.Vilniuje 1903 m. vasaros sezono metu fotografavo Vilniaus gub.vietoves (leidimas Nr. 11637 išduotas 1903.06.08); 1903.12.19-1904.04.01 buvo Vilniaus policijos seklių sk. fotografas; 1904 m.vasaros sezono metu fotografavo Vilniaus gub. vietoves (leidimas Nr.6366 išduotas 1904.04.21); Vilniuje ir gubernijojeveikė ateljė 1905m.-prieš 1908 m. (leidimas Nr. 20607 išduotas1904.12.12).

pLiudvika PAVLOVSKA, Karolio d.G. 1850 m., bajoro Dominyko Pavlovskio žmona. 1872 m. gyveno J.Čechavičiaus name, Botanikos g. J. Čechavičius 1872.08.08 išdavėpažymėjimą, kad L. Pavlovska mokėsi pas ji ir gali savarankiškaifotografuoti.1872-1873 m. turėjo trijų aparatų ateljė Vilniuje Didžiojoje g-,

276


Gimnazijos name, prie piešimo mokyklos (leidimas Nr. 1641 išduotas1872.04.29).

Šlioma PERELMANAS, Geršos s.Mokėsi Berlyne, turėjo 1882.10.07 atestatą.1882-1887 m. veikė dviejų aparatų fotoateljė Vilniuje, Sokolovskioname, Vokiečių g. (leidimas Nr. 6608 išduotas 1882.12.10). Fotoateljėvedėjas buvo F. Martini. Pardaoė fotoateljė F. Mnrtini (leidimas Nr.4394 išduotas 1887.09.17).

Ivanas PETROVAS, Ivano s.Imperatoriškiosios akademijos dailininkas, Vilniaus progimnazijospiešimo mokytojas.Vilniuje 1864 m. Senienų muziejuje aiidare "Rusų fotografiją"muziejaus daiktams fotografuoti (leidimas išduotas 1864 m. rugsėjomen.), 1865-1867 m. ten pat veikė portretų ateljė (leidimas Nr. 50išduotas 1865.01.05). 1867.11.21 atsisakė fotoateljė ir grąžino leidimą.

Šachno PRIVALSKISMiesi., žydas, mire 1878 m.1863.06.06 jo fotoateljė už Aušros Vartų, Aušros Vartų g., Berkenbergoname, laikinai uždaryta, kol pateiks užstatą. 1863-1876 m. kartu suRathke atidare ateljė (leidimas Nr. 4672 išduotas 1863.07.17). Ferkėlėtrijų aparatų fotoateljė iš proterejaus Homolickio namo Aušros Vartų g.i Rodkevičiaus namą Nr. 73/55 Didžiojoje $- (leidimas Nr. 1412išduotas 1876.03.20), kur fotoateljė veikė iki S. Privalskio mirties.

Gencelis PUMPIANAS (PUMPIANSKIS), Rafailo s.Bialystoko fotografas. 1903 m. prašymas leisti atidaryti jo Bialystoko[otoatelje skyrių Vilniuje buvo atmestas. Fotoateljė veikė Vilniuje 1905m.-po 1908 m. (leidimas Nr. 15959 išduotas 1905.10.10).

RMirijam RAPOPORT, Zelmano d.G. 1875 m., jud. Vilniuje gyveno nuo 1896.07.10.Vilniuje 1899-1902 m. ateljė "Mirijam" fotografavo žmones (leidimasNr. 9254 išduotas 1899.08.25). Turėjo teisę fotografuoti vietoves(leidimas Nr. 3676 išduotas 1902.03.19). Vietoje "Miriam" fotoateljėinž. [anušeoičiaus name, Vileikos g., pradėjo veikti E. Binkovičiausateljė (leidimas Nr. 11135 išduotas 1902.09.14).

Hermanas RA THKEPrūsijos pilietis.

277

Dainius Junevičius

1863.06.05 kartu su kompanionu Š. Privalskiu prašė leidimo atidarytifotoateljė, bet nepaieikęs užstato savarankiško leidimo negavo. Vėliaunebeminimas.

ROZENSONASDirbo Vilniuje prieš 1863 m. 1863.06.06 radus neleistinų nuotraukųduotas nurodymas uždaryti jo fotoateljė. 1863.08.fO jam buvo leistaparduoti fotoateljė Didžiojoje g., Vienuolyno nariu, su aparatais irmedžiagomis L. R. Val.

Petras RUDZIANSKIS, Antano s.Biržų miesi., Vilniuje gyveno nuo 1903.01.18. Septynerius metusmokėsi Krokuvoje. Nuo 1888 m. iki 1895 m. gyveno užsienyje.1904.03.31 atmestas prašymas atidaryti fotoateljė Vilniuje. 1904 m.-po 1908 m. kartu su M. Kamenskiu atidarė ateljė Vilniuje, Lipskosname (leidimas Nr. 17409 išduotas 1904.10.07).

Slcikas SEREBRINAS, Šliomos s.Miest., mirė 1904.09.201893-1904 m. vieno aparato ateljė veikė Vilniuje, Didžiojoje g., nameNr. 187 (leidimas Nr. 4560 išduotas 1893.06.03).

Sofija SEREBRINAG. 1870 m., Iciko žmona.Mirus vyrui paaiškėjo, kad nėra seno leidimo ir ji paprašė išduoti naują.Fotoateljė veikė Vilniuje 1904 m.-po 1908 m. (leidimas Nr. 432išduotas 1905.01.11). Fotoateljė vedėju buvo B. Zaoeleoas, kopijuotojuiki 1905.05 dirbo M. Zakas.

Ona SLENDZINSKAG. 1845 m. Balsevičiūtė, iš pirmos santuokos de Roite, 1888 m. ištekėjouž dailininko V. Slendzinskio. Vilniuje gyveno nuo 1876.05.03 J.Čeehavičiaus name.Po J. Čeehavičiaus mirties paoeldejo jo fotoateljė Botanikos sode;kadangi per pusę metų neišsirūpino naujo leidimo, 1888.11.26 buvonubausta 25 rb bauda. Fotoateljė tvarkė kartu su vyru. 1888.09.16išduotas leidimas Nr. 4267, bet įteiktas tik 1888.12.01, sumokėjusbaudą. 1892 m.-po 1903 m. veikė fotoateljė Šiaudų g. (leidimas Nr.8544 išduotas 1892.11.05).

Vasilijus SMIRNOVAS, Aleksandro s.G. 1849 m., miesi., kilęs iš Kalugos. Dirbo Polesės geležinkelyje šimti-

278


ninku, vėliau kurį laiką raštininku šio geležinkelio valdyboje.1905 m.-prieš 1908 m. galėjo fotografuoti vietoves (leidimas Nr. 248išduotas 1905.01.08). Dalį pelno žadėjo skirti Raudonajam Kryžiui.

Icikas SMORGONSKIS, Mejerio-Bencelio s.G. 1864 m., miesi., Vilniuje gyveno nuo 1885.12.13. Apie dvejus metusdirbo J. Gaida fotoateljė Didžiojoje g., Makarevičiaus name.1891-1897 m. turejo dviejų aparatų ateljė Vilniuje, Gilelso name,Didžiojoje g. (leidimas Nr. 7302 išduotas 1891.12.01). Cia jis atkėleiš J. Gaida pirktq fotoateljė. 1897 m. balandžio mėn. gaisras sunaikinofotoateljė Gilelso name, Didžiojoje g. Negavo leidimo statyti toje vietojekitos.1899 m.-po 1903 m. galejo laikyti fotoateljė ir buvo leista fotografuotižmones visoje Vilniaus gubernijoje (leidimas Nr. 540 išduotas 1899.06.03).

Aleksandras STRAUSAS (STRAUZAS)Gubernijos sekretorius, Sankt Peterburgo dailes akademijos dailininkas,firmos .Strauss ir Ko" savininkas. Mirė 189(fJ-#t.. r:x:.. v

1876-1880 m. su kompanionu J. Bžozovskiu turėjo fotoateljė Smidtoname, Didžiojoje g. (leidimas Nr. 4910 išduotas 1876.09.13). Išsiskyręssu J. Bžozouskiu, gavo naują fotoateljė toje pačioje vietoje (leidimas Nr.1097 išduotas 1880.02.27). Fotoateljė 16 metų dirbo J. Burbeklis. Pomirties fotoateljė paveldėjo žmona Kotryna.

Kotryna STRAUSAleksandro našlė.1897 m.-po 1908 m. turėjo paveldėtąfotoateljė, kurios vedėju iki 189909.17 buvo J. Burbeklis (leidimas Nr. 3699 išduotas 1897.04.19).

Adolfas STRUNEVIČIUS, Vincento s.Bajoras. v

1874-1875 m. veikė dviejų aparatų ateljė Didžiojoje g., Sv. Dvasiosvienuolyno name Nr. 59/10 (leidimas Nr. 2400 išduotas 1874.07.25);1874.09.24 ši fotoateljė dar buvo neatidaryta. v

1875-1878 m. kartu su Tėveliu turėjo keturių aparatų fotoateljė Sv.Dvasios vienuolyno name Nr. 10, Didžiojoje g. (leidimas Nr. 3039išduotas 1875.10.09).1878-1883 m. atskirai nuo Tėvelio turejo dviejųaparatų fotoateljė Rodkevič name Nr. 73/55, Našlaičių g. (leidimas Nr.4752 išduotas 1878.10.19). 1882 m. turėjo dvifotoateljė: 1) Konciugo-vičiaus name, Pilies g. ir 2) Rodkevičiaus name, Didžiojoje g.; 1883m. Vaškevičiaus name, Pilies g.1884 m. ir 1885 m. suvestinėse neminimas. Spaustuvių inspektoriausžiniomis (1886.07.01) Strunevičius jau daugiau kaip prieš dvejusmetus uždarė fotoateljė, todėl senas leidimas nebegaliojo. 1886.06.21

279

Dainius Junevičius

grąžino 1878.10.19 išduotą leidimą Nr. 4752 ir prašė naujo leidimoatidaryti fotoateljė Soboro name, Didžiojoje g. Perkėlė dviejų aparatųfotoateljė iš Rodkevičiaus namo Nr. 73/55 iSoboro namą Nr. 12/9, irgiDidžiojoje g. (leidimas Nr. 3666 išduotas 1886.07.10). 1898 m.minimas 1892.08.18 iraše Nr. 6503 ir 1896.12.10 iraše Nr. 9729Didžiojoje g., Miesto name Nr. 10. 1908 m. žiniaraštyje nera.

SUVOROVASPoručikas.1865-1867 m. fotoateljė veikė Vilniuje, Aušros Vartų g., Homolickioname (leidimas Nr. 12285 išduotas 1865.10.04). 1867.08.03 leidimobuvusiai poručiko Suvorovo fotoateljė Homolickio name, Aušros Vartųg., prašė dail. I. Brandenburgas.

Ivanas SUVOROVAS, Moisiejaus s.Atsargos kapitonas, Vilniaus astronomines observatorijos fotografas.Turejo 1~66 m. leidimą fotografuoti žmones, bet seniai pametė. 1872-1878 m. buvo leista privačiai dirbti prie Observatorijos esančiamepaviljone (leidimas Nr. 4084 išduotas 1872.11.16). Pakeitęs butąperkėlė fotoateljė iprelato Konciugovičiaus namą Didžiojoje g. (leidimasNr. 34 išduotas 1878.01.04). 1879 m. fotoateljė veikė Makareoičiaus,1882 m. - Kapitulos, 1883 m. - Konciugovičiaus name, Didžiojoje g.1884 m. suvestinėje nera. Neminimas ir ueliau. 1885.01.09 praše VGpažymėjimo, kad laikydamas fotoateljė elgėsi nepriekaištingai. Tokioliudijimo jam reikejo norint atidaryti fotoateljė kitur arba rūpinantisVR ministro leidimu fotografuoti visoje Rusijoje. Prašoma liudijimągavo 1885.02.07.

ŠVulfas ŠEFTELIS, Šolomo s. ,G. "1865m., miesi., iud., 1899 m. gyveno Vilniuje, 1900 m. - Svenčionyse.Į Vilnių uėl atvyko 1900.10.24. Fotografavo nuo, 1879 m. Turėjo1899.07.30 išduotą leidimą Nr. 8087 atidaryti ateljė Svenčionyse 1899-1901 m. Turėjo 1901.02.20 leidimą Nr. 1676 fotografuoti Svyriuose,

Albertas SVEIKOVSKIS (SWIEYKOWSKI)Prūsijos pilietis.Vilniuje jo fotoateljė 1863.06.06 buvo laikinai uždaryta, kol pateiksužsiaiq. 1863.06.27 atidaryta. 1863-1865 m. veikė fotoateljė Vokiečiųs- Siškos n~me (leidimas Nr. 5046 išduotas 1863.07.24). 1864.03.06revizorius Sachovskojus nusiaie, kad knygas veda vokiškai ir siūlenubausti 5 rb bauda. 1865 m. pabaigoje arba 1866 m. pradžioje išvykoiš Vilniaus -.1867.11.07 turėjo ateljė Tuloje.

280

Dainius Junevičius

grąžino 1878.10.19 išduoiq leidimą Nr. 4752 ir praše naujo leidimoatidaryti fotoateljė Soboro name, Didžiojoje g. Perkėlė dviejų aparatųfotoateljė iš Rodkevičiaus namo Nr. 73/55 i Soboro namą Nr. 12/9, irgiDidžiojoje g. (leidimas Nr. 3666 išduotas 1886.07.10). 1898 m.minimas 1892.08.18 iraše Nr. 6503 ir 1896.12.10 iraše Nr. 9729Didžiojoje g., Miesto name Nr. 10. 1908 m. žiniaraštyje nera.

SUVOROVASPoručikas.1865-1867 m. fotoateljė veikė Vilniuje, Aušros Vartų g., Homolickioname (leidimas Nr. 12285 išduotas 1865.10.04). 1867.08.03 leidimobuvusiai poručiko Suvorovo fotoateljė Homolickio name, Aušros Vartųg., prašė dail. 1. Brandenburgas.

Ivanas SUVOROVAS, Moisiejaus s.Atsargos kapitonas, Vilniaus asironominės observatorijos fotografas.Turejo 1?66 m. leidimą fotografuoti žmones, bet seniai pametė. 1872-1878 m. buvo leista privačiai dirbti prie Observatorijos esančiamepaviljone (leidimas Nr. 4084 išduotas 1872.11.16). Pakeitęs butąperkele fotoateljė i prelato Konciugovičiaus namą Didžiojoje g. (leidimasNr. 34 išduotas 1878.01.04). 1879 m. fotoateljė veikė Makarevičiaus,1882 m. - Kapitulos, 1883 m. - Konciugovičiaus name, Didžiojoje g.1884 m. suvestinėje nera. Neminimas ir vėliau. 1885.01.09 prašė VGpažymėjimo, kad laikydamas fotoateljė elgėsi nepriekaištingai. Tokioliudijimo jam reikėjo norint atidaryti fotoateljė kitur arba rūpinantisVR ministro leidimu fotografuoti visoje Rusijoje. Prašoma liudijimągavo 1885.02.07.

ŠYulfae ŠEFTELIS, Šolomo s. ,G. '1865 m., miesi., [ud., 1899 m. gyveno Vilniuje, 1900 m. - Svenčionyse.Į Vilnių vėl atvyko 1900.10.24. Fotografavo nuo, 1879 m. Turėjo1899.07.30 išduota leidimą Nr. 8087 atidaryti ateljė Svenčionyse 1899-1901 m. Turejo 1901.02.20 leidimą Nr. 1676 fotografuoti Svyriuose,

Albertas SVEIKOVSKIS (SWIEYKOWSKI)Prūsijos pilietis.Vilniuje jo fotoateljė 1863.06.06 buvo laikinai uždaryta, kol pateiksužsiaiq. 1863.06.27 atidaryta. 1863-1865 m. veikė fotoateljė Vokiečiųs- Siškos n~me (leidimas Nr. 5046 išduotas 1863.07.24). 1864.03.06revizorius Sachovskojus nusiaie, kad knygas veda vokiškai ir siūlenubausti 5 rb bauda. 1865 m. pabaigoje arba 1866 m. pradžioje išvykoiš Vilniaus -.1867.11.07 turejo ateljė Tuloje.

280

..Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T 3.

o nuotraukas daryti Švenčionyse. Fotoateijė veike Vilniuje 1902 m. -po 1903 m. (leidimas Nr. 700 išduotas 1902.01.15).

Dovydas ŠEREŠEVSKISMiest.Fotoateliė veike Vilniuje 1905 m. - po 1908 m. (leidimas Nr. 2499išduotas 1905.02.16).

Stanislovas ŠLAJEVSKIS, Lvovo s.Bajoras.1879-1880 m. trijų aparatų atelie veike Vilniuje, Didžiojoje g., prelatoKonciugevičiaus name (leidimas Nr. 6128 išduotas 1879.12.03).

TVladislavas TĖVELIS, Motiejaus s.Tiiulinis patarejas, buvęs Soisločes progimnazijos mokytojas.Fotoaielje veike Vilniuje 1865 m. (leidimas Nr. 50 išduotas 1865.01.25);1865-1869 m. veike ateljė [ureuičienės name (leidimas Nr. 10865išduotas 1865.05.26); 1875-1878 m. kartu su A. Strunevičiumi turejoketurių aparatų aielįe Didžiojoje g., Šv. Dvasios vienuolyno name(leidimas Nr. 3039 išduotas 1875.10.09); 1878-1879 m. veike nuosavaV. Teoelio [otoatelje Šv. Dvasios vienuolyno name (leidimas Nr. 4753išduotas 1878.10.19). 1879.08.23 V. Tėuelio [oioaielje jau buvouždaryta ir F. Lopaiinskis .praše leidimo atidaryti savo fotoateljebuvusios vietoje.

Ivanas TRUTNEVAS1870 m. dviejų aparatų [otoateliė veike Vilniuje, prie Piešimo mokyklos,Gimnazijos kieme (leidimas Nr. 808išduotas 1870.02.07). Pas jį dirbolaborantas ir padejėjas. 1870.10.28 leidimą atidaryti fotoatelie, pirktąiš l.Truineuo, gavo J. Bliumouičius, 0 1871.05.28 :...K. Chliudzinskis.1872.04.29 leidimą atidaryti fotoateijė Gimnazijos name, prie Piešimomokyklos, gavo L. Pavlovska. 1871 m., 1872 m. ir 1873 m. J. Trutnevo[otoateljė vis dar nurodoma spaustuvių stebetojo sqrašuose, bet jos neraVilniaus policmeisterio pateikiamuose sąrašuose.

Leiba TURGELIS, Joselio s.Miest.1,883.09.01 prašė leidimo atidaryti [oioaieliė Vilniuje, pateikęs broliųCižų atestatą, bet prašymas 1883.09.09 buvo atmestas. Kartu su J.Ergornu 1884-1887 m. turejo atelje Vilniuje, Didžiojoje g., Kotvičiausname; foioatelie atidaryta 1885.07.03. 1887.06.27 spaustuuiu inspek-

281

torius praneše, kad birželio mėnesi L. Turgelis dingo nežinia kur, nepa-likęs savo bute jokių daiktų ir leidimo Nr. 7043. J. Ergornas fotografijosreikalų netvarkė ir niekada joje nebuvo. Fotoateljė laikoma uždaryta.

Dainius Junevičius

VLiba Raša VAL f') -Vilniuje gyveno Trakų g., Vienuolyno name.Fotoateljė veikė Vilniuje 1863-1869 m. (leidimas Nr. 5375 išduotas1863.08.03). E. Rozensonas 1863.08.20 gavo leidimą parduoti savouždarytą fotoateljė L. R. Val. 1864 m. revizorius Šachovskis, tikrin-damas Vilniaus fotoateljė, L. R. Val ateljė rado didelę netvarką ir siūlėsavininkę nubausti 5 rb bauda.1869.11.01 L. R. Val fotoateljė jau buvo uždaryta.

ZVilhelmas ZACHARČIKAS1866-1870 m. - Vilniaus observatorijos fotografas, apie 1866 m.fotografavo Vilnių.

Vitoldas ZA VIS TO VSKIS, Jono Eduardo s.G. 1872 m., bajoras, kai., baigė Varšuvos progimnaziją, Vilniuje gyvenonuo 1896.04.15 tėvo name. 1904 m. buvo J. Hermanaoičiaus fotoateljėvedėjas.Fotoateljė veikė Vilniuje 1904 m. - po 1908 m. (leidimas Nr. 17914išduotas 1904.10.16); fotoateljėpirko iš J. Hermanavičiaus.

Morduchas ZAKASG. 1871 m., S. Serebrinos fotoateljė kopijuotojas.Fotoateljė veikė Vilniuje 1905 m. - po 1908 m. (leidimas Nr. 6960išduotas 1905.05.10).

Borisas ZA VELEVAS, Jakovo s.G. 1871 m. 1904 buvo S. Serebrinos fotoateljė vedėjas.

Efromna ZEGERVilniaus miesto1887.05.21 prašė leidimo trumpam atidaryti Vilniuje ferotipijąamerikietiškuoju metodu. 1887.06.01 prašymas atmestas. Vieneriusmetus galėjo fotografuoti žmones Ašmenoje, Lydoje, Eišiškėse ir dardviejuose miesteliuose (leidimas Nr. 4763 išduotas 1887.09.24). 1888-1890 m. (leidimas Nr. 1263 išduotas 1888.03.24), 1890-1892 m.(leidimas Nr. 2069 išduotas 1890.03.30) turėjo dviejų aparatų ateljė

282


Vilniuje. 1892 m. iš E. Zeger fotoateljė Didžiojoje g., Rodkevičiausname (leidimas Nr. 2907 išduotas 1892.04.20), peremė J.Goldas.

ZOVYNAS (SOVIEN)Vilniuje gyveno nuo 1860 m.1863 m. - prieš 1868 m. veikė ateljė Vilniuje, Trakų g.

Alytus

Icikas ABRAMOVIČIUS, Šimelio-Geršos s.Gardino gub. ir apskr. Veliko-Berestovičių miest.,fotografas.Fotoateljė veikė Alytuje 1896-1899 m. (leidimas Nr. 10119 išduotas1896.12.20). Alytuje fotografavo karininkus, šiems išvykus i stovykląVarėnoje, prašė leidimo fotografuoti Varėnoje. Varėnoje turejo vienoaparato ateljė (leidimas Nr. 7056 išduotas 1899.07.10).

Movšė BUCHALTERISFotoateljė Marijampolėje savininkas.Dirbo Marijampolėje (leidimas Nr. 9384 išduotas 1891.06.28). VisojeTraku apskr. fotografavo žmones (leidimas Nr. 3508 išduotas 1894.04.24).

Aronas MAROČNIKASSlonimo miest., mokęsis fotoateljė.Alytuje turėjo vieno aparato ateljė (leidimas Nr. 6752 išduotas1894.08.16).

Ašmena

Žr. M. GORDONAS Lydoje.

Morduchas SLIOZBERGASAšmenos apskr., Naliboko miesi., turėjo Minsko gub. leidimą:Ašmenoje veikė vieno aparato ateljė (leidimas Nr. 279 išduotas1895.01.12).

Feliksas VYSOCKIS, Adomo s.G. 1880 m., Ašmenos miesi., miesto seniūno sūnus, kai., 1899 m. baigėVilniaus realinės mokyklos kursą. Metus studijavo Varšuvos Poli-technikoje.Ašmenoje veikė vieno aparato fotoateljė (leidimas Nr. 4545išduotas 1901.05.07).

283

Dainius Junevičius

Birštonas

Nikodemas SIL VANAVIČIUSAkademikas.Birštone 1883 m. vasarą kartu su Reingardu turėjo ateljė (leidimas Nr.40341 išduotas 1883.06.04). Birštone fotografavo 1884 m. vasarą(leidimas Nr. 3725 išduotas 1884.06.30). 1885 m. vasarą - taip patBirštone.

Dysna

Antanas ANDŽEJEVSKIS, Jono-Justino s.G. 1866 m., Novoaleksandrovsko miesi., mokesi Novoaleksandrovskomokykloje.Fotografavo Dysnoje vienu aparatu (leidimas Nr. 989 išduotas1902.01:21), bet, atrodo, fotoate/jė neatidarė.

Jerchimas BERENŠTEINASG. 1874 m.Fotografavo Dysnoje (leidimas išduotas 1904.12.09).

Žr. F. CHŽANOVSKIS (CHŽANOVIČIUS) Lydoje

DENHOFASDysnos fotografas.Jo įgaliotas Prūsijos pilietis Andreas Litscheris 1867.01.04 prašėgrąžinti užstatą už fotoateljė. 1867.01.30 Dysnos ispravnikas patvir-tino, kad fotoateljė uždaryta ir joje nedirbama.

Joselis EPŠTEINASDysnos miesto1904.06.01 praše leidimo tureti [otoaparaiq kaip mėgėjas ir įsipareigojopolicijai nemokamai daryti arkliavagių ir kitų piktadarių nuotraukas.Vėliau paaiškino, kad nori fotografuoti ne kaip mėgėjas ir atidarytifotoate/jė. Leidimą gavo.

284

Gerka FIDELMANASLepe/io miesto1894.02.11 prašė leidimo atidaryti fotoateljė Dysnoje. Nei 1894 m.ataskaitoje, nei vėliau neminimas.


Žr. M. GORDONAS Lydoje

Sofija GREKOVA, Nikolajaus d.Fotografavo Dysnoje vienu aparaiu 1887-1889 m. (leidimas Nr. 1457išduotas 1887 m. balandžio meri.). Fotoateljė atidarė 1889.09.14.Uždaryta 1889.10.23. Paminėta 1894 m. ataskaitoje. (žr.L GREKOV AS)

Ivanas GREKOVASGalėjo Vilniaus gubernijos ribose daryti iuairiu vietovių, vaizdų,paminklų ir pan. nuotraukas (leidimas Nr. 3580 išduotas 1892.05.12).

JURKOVSKlSVitebsko fotografas, atvyko i Dysną ir 1889.09.25 telegrama prašėleidimo fotografuoti. Pasiųstas Vilniaus gubernatoriaus atsakymas, kadfotografavimui nera kliūčių. 1893 m. ir 1894 m. neminimas.

Zusja L1VŠlNAS, Movšės s.G. 1883 m., Dysnos II gildijos pirklio sūnus.1903.07.30 prašė leidimo fotografuoti Dysnoje.

Antanas NEIGEBRUNERIS, Teodoro s.Fotografavo Dysnoje 1868 m. (leidimas Nr. 9421 išduotas 1868.09.13).

Žozefina KORDYMOVIČ, Aleksandro d.G. 1870 m., 172-0 Lydos pėsiininku pulko leitenanto žmona, gyvenoLydoje, mokėjo fotografuoti.Fotografavo Lydoje vienu aparatu (leidimas Nr. 13745 išduotas1902.11.15).

Moisiejus PERELŠTEINAS, lelijos s.Vitebsko fotografas, turėjo Vitebsko gub. leidimą fotografuoti Vitebskogub. miesteliuose ir apskrityse.Fotografavo Dysnoje vienu aparatu (leidimas Nr. 9023 išduotas1901.08.25).

Aleksandras PETROVASDysnos apskrities mokyklos braižybos ir dailyraščio mokytojas.Fotografavo Dysnoje vienu aparatu (leidimas Nr. 3555 išduotas1871.09.29). 1875 m. kovo mėn. išvažiavo iKijevo gub., Berdyčevą, ir1875 rugsėjo mėn. fotoateljė Dysnoje nebebuvo.

Nikolajus POVOZOVAS, Aleksandro s.Fotoateljė veikė Dysnoje 1892-1894 m. (leidimas Nr. 5102 išduotos1892.06.27). 1894 m. spalio mėn. Dysnoje veikė tik Grekovos fotoateljė.

285

Dainius Junevičius

Šimelis Morduchas ŠERAS, Leibos s.G. 1876 m. arba 1878 m., Kauno gub., Novoaleksandrovsko apskr.Dusetų miesi., jud. 1901.04.09 gyv. Daugpilyje, studijavo fotografiją.Prašė leidimo fotografuoti Dysnoje. 1901.07.25 prašymas atmestas.1902.03.06 gyveno Dysnoje, turejo Podoles gub. leidimą Nr. 6280,išduotą 1900.11.15, fotografuoti Bare, bet ten del konkurencijosnevažiavo. 1902.05.27 išvažiavo iš Dysnos i Vydžius, kur aiidarė[otoateljė. Dysnoje fotografavo vienu aparatu (leidimas Nr. 10553išduotas 1902.09.03).

Druja

Abromas JOFFĖ, Movšes s.G. 1862 m., miest.1902.05.03 praše leidimo atidaryti [oioateliė Drujoje ir fotografuotivisoje gubernijoje. Fotografavo Drujoje (leidimas Nr. 8710 išduotas1902.07.15).

Zalmanas LEVENPOLIS, Joselio s.Poloeka miesi., prieš paduodamas prašymą gyveno Poloeke ir uertesismulkia prekyba.Drujoje fotografavo vienu aparatu (leidimas Nr. 12214 išduotas1901.11.09), bet iki 1902.05.09 [otoateljė dar nebuvo atidaryta.

Hlyboka

BORETTI1886.05.27 praše leidimo [otoateljė Hlybokoje atidaryti, bet negavoatsakymo.

Izraelis Leizeris ŠADOVSKISVitebsko gub. Lepelio miest., nuo 1885 m. gyveno Hlybokoje.1895.02.10 prašymas [otoatel]ė Hlybokoje atidaryti atmestas1895.05.25. Fotografavo Hlybokoje vienu aparatu (leidimas Nr. 11išduotas 1898.01.02).

Lyda

Aleksandras BLOSFELDAS, Aleksandro s.1899-1900 m. [otoateljė veike Lydoje, Akmenų g., Rimšos name

286


(leidimas Nr. 9 išduotas 1899.01.02). 1900.09.10 ateljė pardavėmiestiečiui Perelmanui.

BRONŠTEINASFotografavo Lydoje (leidimas Nr. 8527 išduotas 1905.06.07).Girša CHAZANOVICIUSLydos miestoFotografavo Lydoje 1892-1894 m. (leidimas Nr. 6200 išduotas1892.08.06). Po 1894 m. neminima.

Fortunatas CHŽANOVSKIS (CHAŽANOVIČIUS), Jono S.

Bajoras.1881.06.08 prašymas leisti sezono metu daryti nuotraukas Vilniausgubernijoje ir visose jos apskrityse 1881.06.16 atmestas. 1881 m. pgl.1881.07.14 gavo leidimą Nr. 3427 fotografuoti vienu aparatu Lydojevasaros metu. 1882.05.10 prašė leidimo fotografuoti Dysnoje.

Pinehusas GOLDŠTEINAS, Arono S.Atsargos karininkas, Gardino gub., Bielsko apskr. Semiatičių miestoTurejo fotoateljė Bielske.Fotoateljė veikė Lydoje 1897-1900 m. (leidimas Nr. 4774 išduotas1897.05.20).1900.01.25 grąžino leidimą Nr. 4774 ir grižo i Bielską.

Mejeris GORDONAS, JankeIio S.Vileikos apskr. Danūooičiu miestoFotografavo Ašmenoje nuo 1875 m. (leidimas Nr. 1843 išduotus1875.06.26). 1877 m. ir oėliau Ašmenoje neminimas. 1880.08.05 prašeleidimo atidaryti fotoateljė Dysnoje. 1886.01.07 Vilkaviškio fotografasprašė leidimo atidaryti dviejų aparatų fotoateIjė Lydoje, kur jo ateljėveikė 1886-1890 m. (leidimas Nr. 770 išduotus 1886.02.07). Turejo1886.07.24 leidimą Nr. 4019 atidaryti Trakuose dviejų aparatų ateljė,bet atidaryta 1886 m. spalio men. ji veikė ne ilgiau kaip menesį.

Moškė Avrumas GURVICAS, Iciko s.Voluinės gub. Rovno miest. Žmona RozalijaGurvic.I Lydą perkėle fotoateljė iš Rovno (leidimas Nr. 21098 išduotas1903.12.18/19).

Žozefina KORDYMOVIČ, Aleksandro d.G. 1870 m., 172-0 Lydos pėstininkų pulko leiienanio žmona, gyv.Lydoje, mokėjo fotografuoti. Fotografavo Lydoje vienu aparatu (leidimasNr. 13745 išduotas 1902.11.15).

287

Dainius Junevičius

Napoleonas OKOLOVAS, Abrozijaus s.Vilniaus apskr. bajoras, g. 1842 m., kat.Fotografavo Lydoje vienu aparatu 1869 m. (leidimas Nr. 4816 išduotas1869.05.23).

Šaja PERELMANAS, Leizerio s.Minsko miesi., į Lydą atvykęs 1899 m. viduryje, pusantrų metų buvoA. Blosfeldo fotoateljė vedėjas. Fotoateljė pirko iš A. Blosfeldo.Fotografavo Lydoje vienu aparatu (leidimas Nr. 1471 išduotas 1901.02.20).

Aronas SRAGOVIČIUS, Iciko s.Nesvyžiaus miesto Minsko gub. leidimu Nr. 1720, išduotu 1876.03.19,turejo fotoateljė Nesvyžiuje.Fotografavo Lydoje (leidimas Nr. 701 išduotas 1880.02.05). 1893 m.Lydoje veike tik Chazanovičiaus fotoateljė.

Morduchas TEVIANSKIS, Leiba s.Slonimo 'miest., gyv. Lydoje.Fotografavo Lydoje vienu aparatu (leidimas Nr. 9907 išduotas 1901.01.19).

Aronas-Leiba VIDECKISFotografavo Lydoje (leidimas Nr. 9656 išduotas 1904.06.11).

Naujasis Medilas

Bonifacijus /AKOVICKIS, Donato S.G. 1869 m., Vilniaus gub., Vileikos apskr., Medilo valsčiaus valstietis,baigęs Naujojo Medilo mokyklą.1903.10.20 praše leidimo fotografuoti fotografijas ir vaizdus. Foto-grafavo Naujajame Medile (leidimas Nr. 1613 išduotas 1904.02.04).

Trakai

Žr. M. GORDONAS Lydoje

/. KAPLANOVSKISKaraimas.Turėjo 1869.08.16 leidimą fotografuoti dviem fotoaparatais. Fotoateljėveikė kelis menesius. . .

288

Kultūros istorijos tyrinejimai. 1997. T. 3.

Chaimas PASYNKAS, Jochelio s.Vilniaus miestoFotografavo dviem aparatais Trakuose 1875-1876 m. (leidimas Nr.3519 išduotas 1875.11.13). 1876.08.19 praše leidimo fotoateljė perkeltiį Vilnių. 1880.02.27 prašė leidimo parduoti Trakuose uždarytosfotoateljė aparatus.

Smurgainys

Antanas KEVLIČIUS, Teofilio s.G. 1866 m., kat., gyv. Vilniaus gub., Ašmenos apskr., Smurgainyse.Fotografavo Smurgainyse (leidimas Nr. 3933 išduotas 1899.04.22).

Švenčionys

Mejeris BRvUMBERGAS, Movšės s.G. 1877 m., Svenčionių miesi., [ud., Vilniuje gyv. PylimO$-, Radinoname. Studiiauo fotografiią, į Vilnių atvyko 1896.06.20 iš Svenčionių.Fotografavo Svenčionyse vienu aparaiu (leidimas Nr. 9152 išduotas1899.08.24).

Kalmanas FRUTKOAnykščių miesi., g. 1866 m., vedęs, trijų vaikų ievas, Žagarėje turėjomedinį namą.Fotografavo Švenčionyse (leidimas Nr. 7010 išduotas 1904.04.30).

KREMERISDviejų aparatų ateljė veikė Švenčionyse 1875-1878 m. (leidimas Nr.2812 išduotus 1875.09.27). 1878 m. vasaros pabaigoje išvyko ieškotikitos vietos. 1879.02.16 gyveno Dochšicėje, praše leidimo atidarytifotoateljė Lydoje. 1879.03.01 prašymas atmestas.Pinkas lcikas MULCAS, Srogo s.Paneuėžio miesto1895.05.19 prašė leidimo fotografuoti Švenčionyse.

fulfas OVČINSKIS, Kopelio s.Svenčionių miestoTrys 1867 m. ir 1868 m. prašymai fotografuoti atmesti, nes Ovčinskisbuvo įtariamuoju kredito bilietų padirbinėjimo byloje.

289

Dainius Junevičius

lt!68-1870 m. fotoateljė veikė Švenčionyse, Vydžių g., Zalmano Skutoname (leidimas Nr. 4584 išduotas 1868.06.08).

Morduchajus PAPIRNASPinsko-Karolinos miest., turejo Minsko vicegubernatoriaus leidimąfotografuoti Slucke. Buvo nukentėjęs per gaisrą Gardine.Fotografavo Švenčionyse 1887 m. nuo balandžio 21 iki spalio 21 d.(leidimas Nr. 1708 išduotas 1887.04.16).

Vladislovas VALIULEVIČIUS, Kazimiero s.G. 1861 m., kai., nuo 1884 m. buvo apskrities felčeris.Fotografavo Švenčionyse vienu aparatu (leidimas Nr. 13167 išduotas1900 m. lapkričio men.).

Mina ABRAMOVIČžr. ABRAMOVIČIUS Alytuj.

Ruvinas CALISMiest., turejo leidimą atidaryti fotoateljė Kaune ir leidimą fotografuotiKaune būnant didžiajam kunigaikščiui Vladimirui Aleksandrovičiui.Fotografavo Varėnoje 1904 m. (leidimas Nr. 9710 išduotas 1904.06.10).

Girša Beras FELDMANASPasvalio miesi., fotografas.Turėjo KG 1893.07.20 leidimą Nr. 843fotografuoti Šiauliuose be teisėsvykti kitur. Varėnoje vieno sezono metu atidarė fotoateljė fotografuotižmones ir grupes (leidimas Nr. 3140 išduotas 1894·.04.12).

Vileika

Augustinas GORBAČIUS, Jurgio s.G. 1875.01.01, valstietis, kai., lenkas. Nuo 1902.06.19 gyvenoSuvalkuose, Peterburbo g., Fridmano name. Fotografijos mokėsiDaugpilyje.Fotografavo Vileikoje 1902-1903 m. (leidimas Nr. 10555 išduotas1902.09.03).

290


KACENBOGENASFotografavo Vileikoje (leidimas Nr. 5930 išduotas 1905.04.21).

Joselis KAGANAS, Chimo-Pinchaus s.G. 1875 m., Minsko gub. Naugarduko miest., gyveno Šiauliuose nuo1897 m. kovo mėn.Turejo Poltavos guo, leidimą Nr. 2297, išduotą 1898.03.11,fotografuotiLovicoje. Pateikė Siaulių fotografo v. Zatorskio atestaiq, kad dirbosąžiningai.Fotografavo Vileikoje (leidimas Nr. 734 išduotas 1899.01.22). Vėliau,1901.01.28, Minsko gub., Naugarduko apskr. Liubnos miesi., gyv.Šiauliuose nuo 1899.12.07, prašė leidimo fotoateljė Ašmenoje atidaryti.Prašymas 1901.04.19 atmestas. Kauno gub. rašte 1901.03.25 nurodyta,kad jo psichika kiek sutrikusi.

Morduchas ŠEINMANAS, Dovydo s.G. 1877 m.Fotografavo Vileikoje (leidimas Nr. 9391 išduotas 1903.06.03).

Žiežmariai

Ana Elcha CYGAN, Morduėho d.Prieš 1903.11.27 atvažiuodama i Žiežmarius metus gyveno Biržuose.Vyras Leiba Cyganas.Turėjo Kauno gub. 1903.03.07 išduotą leidimą Nr. 2825 fotografuotiKauno gub., Paneuėžio apskr., Biržuose.Fotografavo Ziežmariuose (leidimas Nr. 2047 išduotas 1904.02.10).Vyras 1904 m. rugsėjo mėn. prašė leidimo fotografuoti Seduvoje.

Fotografai, turėję teisę fotografuoti visoje gu-bernijoje, nenurodant pagrindinės vietovės

Nochimas KOVARSKISAdutiškio miesi., gyveno Vilniuje, Uosto g., Reformatų sinodo name.1903.06.10 išduotas leidimas Nr. 9820, kuriame leidžiama fotografuotivietoves. 1908.01.01 neminimas.

Antanas KUNDANAS (KUPCATAS), Adomo s.Vitebsko gub., Rezeknės apskr., Kulneva valsčiaus valstietis, g. 1866m., vedęs, baigęs valsčiaus mokyklą, fotografavo, daug keliavo, mažaižinomas. Gyveno Rygoje, Katalikų g.

291

Dainius Junevičius

1901.12.17 prašė leidimo daryti nuotraukas Vilniaus gub. miestuoseir gyvenvietėse.Leista fotografuoti žmones Vilniaus gub. (leidimas Nr. 2873išduotas1902.09.03).

Georgijus PAPURO-GRINCEVIČIUS, Alekso s.Kaimo mokyklos mokytojas, gyveno Ašmenos apskr., Smurgainyse.Leidžiama fotografuoti Vilniaus gub. be teises fotografuoti vietoves(leidimas Nr. 7380 išduotas 1904.05.22).

Samuilas RYMŠO (RYMŠANAS)Gyv. Švenčionių apskr., Lentupyje.Leidžiama fotografuoti vietoves (leidimas Nr. 9235 išduotas 1903.07.05).Leidimas išsiųstas 1903.06.05, bet 1903.08.18 dar nebuvo jo gavęs.

Šmuelis ŠERAS, Jankelio s.Gyveno Smurgainyse.Leidžiama fotografuoti gub. vietoves (leidimas Nr. 9649 išduotas1903.06.06).

Tomas DUBROVSKISVileikos apskr., Kriaginino valstietis. Varšuvos fotografijos draugijosnarys. .Leista fotografuoti Vilniaus gub. (leidimas Nr. 9822 išduotas 1903.06.10).

292

Fotografai mėgėjai

Jonas ANDRIUŠKEVIČIUS, Adomo s.Poleses valstybinio geležinkelio valdybos kontrolės gubernijos sekretorius.Gavo 1895.05.19 leidimą Nr. 2997 tureti fotoaparatą mėgėjiškiemstikslams.

Juozapas ANDRIUŠKEVIČIUS, Adomo s.Tarnavo Vilniaus policijos valdybos skyriaus viršininku.Leidimas megėjiškai fotografijai 1895.12.16

Andrejus ČISTIAKOVAS, Nikolajaus s.Gubemijos sekretorius, Poleses geležinkelio valdybos kontrolės koniro-lieraus pavaduotojas.Gavo 1893.05.05 leidimą Nr. 3352 tureti aparatą.fotografuoti vietovesbe teises pardauineii nuotraukas.


Antanas DAUNORA VIČIUSKolegijos sekretorius, Kauno gub. dvarininkas.1890.03.19 praše leidimo mėgėiiškais tikslais fotografuoti Vilniuje mažoformato aparatu.Leidžiama fotografuoti be teises pardaoineii nuotraukas (leidimas Nr.1790 išduotas 1890.04.13).

Jonas GAIKOVIČIUS, Juozapo s.Baįoras, gyv. Vilniuje, Aleksandro g., Ceiberio name.Leidžiama fotografuoti Vilniaus gub. žmones, bet ne vietoves (leidimasNr. 7684 išduotas 1898.08.08).

Julijonas JAKUBOVSKISKunigas, Imp. laisvosios ekonomikos draugijos narys bendradarbis.1884.09.24 prašymas leisti užsiiminėti fotografija moksliškais tikslaisatmestas.

Nikolajus KREICERISII gimnazijos VI klasės mokinys.Leidžiama fotografuoti be teises pardavinėti nuotraukas (leidimas Nr.418 išduotas 1894.02.10).

Kazimieras MACIEJEVSKIS, Jemeljano s.Polesės geležinkelio kuro revizorius.Leidžiama fotografuoti be teises pardaoineti nuotraukas (leidimas Nr.5669 išduotas 1891.09.16).

MALACHOVSKISInžinierius, leitenantas.1863 m. rugpjūčio meno per VP pareiškė VG, kad turi fotografijosprietaisų, bet, nesuradęs naujai išleis tose taisyklėse istatymo mėgėjams,prašo leisti jam užsiimineti fotografija.Vilniaus gubernatorius rašte Nr. 5389, išduotame 1863.08.08, paliepiaužantspauduoti Malachovskio fotografijos prietaisus ir gauti jopasižadeiimą, kad jų nenaudos be leidimo. Fotografija galės užsiimtipateikęs užsiaiq. •1864 m. kovo men. revizoriaus Sachovskio ir uėliau neminimas.

Jakovas POTAPOVAS, Mifejaus S.Tomska gub. miesto Atvykęs tarnybon i Vilnių 1895.04.26 prašė leidimotoliau fotografuoti. Jam leidžiama (leidimas Nr. 3270 išduotas1895.05.10).

293

Dainius Junevičius

Jemeljanas ROUBA, Jono s.G. l867 m., bajoras, kai., paveikslų kopijuotojas, gyv. Vilniuje, Trakųg., Sulmano name. Iki kariuomenes mokesi Varšuvos piešimo mokykloje,kitokio išsilavinimo neturi, Vilniuje gyv. nuo 1892.11.031894.04.01 praše leidimo vasaros sezono menesiais su visa fotografijosįranga keliauti po Vilniaus gub., fotografuoti apskrities miestuose,miesteliuose ir kaimuose. Leidžiama fotografuoti vieną vasarą (leidimasNr. 3995 išduotas 1894.05.16). 1894.10.05 prašo leidimo kitiemsmetams ir, atrodo, jį gauna.

Georgijus STAN9VSKIS, Eduardo s.Buvo Lydos apskr. Sčutino dvaro valdytojas. Austrijos pilietis, 1897m. - Vilniaus miesto Prieš 1897 m. kovo men. atvykdamas į Ščutinodvarą gyv. Varšuvoje.Leidžiama tureti vieną fotoaparatą ir fotografuoti be ieises fotografuotivietoves (leidimas Nr. 6317 išduotas 1899.07.02).

VALIULEVIČIUSŠvenčionyse turejo mėgėjišką fotoateljė. Žr. Švenčionys.

Julijus ZALKINDASII Vilniaus gimnazijos VII klases aukleiinis.Leidžiama fotografuoti kaip mėgėjui Vilniaus ir apylinkių vaizdus beteises juos pardavinėti (leidimas Nr. 5311 išduotas 1893.06.22).


Literatūra

I Fotografijos istorijos aprovalga pateikiama pagal: 3HI.(HKJIOITejĮHgeCKHH

cnoseps. C. Tlerepčypr, 1902. T. XXXVI.2 Podczaszynski, Kronika sztuk i przemyslu II Gazeta Warszawska. 1853.Nr. 2. S. 2-3.3 Bulhak J. 0 pierwszych fotografach wile1iskich z XIX wieku II FotografPolski. 1939. Nr. 3/4. (Taip pat buvo atskiras šio straipsnio atspaudas:Jan Bulhak. 0 pierwszych fotografach unlenskich. z XIX uiieku. Wilno, 1939.)4 Uzięblo L S.p. Alexander Wladyslaw Strauss (Nieco notat z epoki) IITygodnik Ilustrowany. 1879. Nr. .9. S. 107;Uzięblo L Aleksander Strauss II Wilno (kwartalnik), 1939. Nr. 1;Uzięblo L l. Czechowicz II Polski Slownik Biograficzny. IV. Krakow,1939. S. 311.5 Sniezko A. Fleury Stanislaw Filiber II Polski Slownik Biograficzny. VII.Krakow, 1948-1958. S. 37-38.6 Andruszkiewicz J. J6zef Czechowicz - fotograf XIX-wiecznego Wilna IIL Slendzinski. Pamiętnik Wystawy. Warszawa, 1977.7 Junevičius D. Juozapas Čechavičius, Vilniaus dainius II Šiaurės Atėnai.1995. Nr. 14. P. 9;Junevičius D. Vilniaus fotografas Jozefas Czechooiczius II Baltos lankos.1995. Nr. 6.8 Juodakis V. Fotografijos istorijos Lietuvoje bruožai iki 1940 m. II Diser-tacija kandidato laipsniui gauti.9 Juodakis V. Lietuvos fotografijos istorija. 1854-1940. V., 1996.10 Strazdas J. Kaip aš tapau fotograju II Kultūros barai. 1968. Nr. 2. P. 55.II Janulaitis K Vienas iš pirmųjų II Kultūros barai. 1976. Nr. 3. P. 57.12 Kitavertus, ir Vilniaus fotografijos įmones galėjo turėti įtakos kai ku-riems minėtiems miestams. J. Kozinskio darbe apie Krokuvos fotografijosistoriją nurodoma, kad 1860 m. Vienoje fotografijos meną studijavęs kro-kuvietis A. Šubertas sukilimui pralaimėjus aplankė modemiai įrengtas fo-tografijos ateljė Varšuvoje ir Vilniuje, 0 taip pat Austrijoje (žr. kitą išnašą).13 Zdzarski W. Historia fotografii urarszatuskiei. W., 1974;Koziriski J. Fotografia krakowska w latach 1840-1914. Krakow, 1978;Mossakowska W. Walery Rzeuiuski. W., 1981;Mossakowska W. Poczqiki fotografii w. Warszawie (1839-1863). W., 1994.(Abiejuose pastaruosiuose darbuose yra išsami, kruopščiai parengtabibliografija. )14 Budrytė Z. Lietuoos fotografų darbai. XIX a. - 1915 II Katalogas. V., 1985.15 LVIA. F. 378. BS 1903. B. 3.16 Crrncox rnrrorpadnonr , mrrorpadiaasc, qlOTOrpa<j:JrrHM... B r. Bnnnexaxonanraxcn B BeJi:eHrrrrHacnexropcxoro HaJ(30paK l-oMYHHBapH1898r. Bnmta, 1897; Crrncox ... K l-oMYHHBapH1908 r. Ilpanoacemre K OTQeTYaa 1907 r. Bamta, 1908.

295

Dainius Junevičius

17 Merkys V. Lietuvos poligrafijos įmones 1795-1915 m, / / Spauda irspaustuvės. Iš lietuvių kultūros istorijos. V., 1972. T. 7. P. 142-249.(Norisi atkreipti dėrnesį, kad nuo šio darbo pasirodymo pasikeitė LVIAVilniaus gubernatoriaus kanceliarijos fondo bylų signatūros.)18 LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. 1. 2-5.19 Raštuose ši pavardė rašoma labai skirtingai. Pats fotografas pasi-rašydavo .Sooien",20 LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. 1. 3.21 Ten pat, 1.5.22 Ypatingų pavedimų valdininko majoro Nožino 1863.06.27 raportasNr. 382 Vilniaus gubernatoriui. LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. 1. 44-46.23 Ten pat, 1.48-50, 85-93.24 Ten pat, 1.58,282,283, 285, 289-29l.25 Ten pat, 1.110, 192, 193.26 Ten pat, 1.116, 217, 218, 232, 233.27 Ten pąt, 1.315-318, 331.2B Ten pat, 1.300-303.29 Ten pat, 1.353-356, 358, 362.30 Ten pat, 1.371-373,377,378.31 LVIA. F. 378. 1866 BS. B. 185. 1. 1.LVIA. F. 380. A. 33. B. 10.1. 4l.32 LVIA. F. 378.1866 BS. B. 185. 1. 51-53.33 Žr., pvz., 1868.06.08 Vilniaus gubernatoriaus nurodymą Nr. 5769Švenčionių ispravnikui. LVIA. F. 380. A. 25. B. 525. 1. 89.341868.07.16 cirkuliaras Nr. 2726. - LYlA. F. 380. A. 25. B. 525. 1. 115-117.35 Ypatingų pavedimų valdininko Morenco sudarytas sąrašas. f. 380, ap. 25,b. 525, 1. 132-133. .36 LVIA. F. 380. A. 27. B. 15. 1. 35.37 Ten pat, 1.117, 118.3B LVIA. F. 380. A. 31. B. 10. 1. 254.39 LVIA. F. 380. A. 45. B. 457. 1. 153, 168.40 LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. 1. 298.41 LVIA. F. 380. A. 42. B. 216. 1. 54.42 BeCTHlfK CeHaTCKOH Ilpexrsoo« 1904. N2 103a. C. 465. Cituojama pagal:LVIA. F. 1010. A. I. B. 246. 1. 19.43 LVIA. F. 1010. A. 1. B. 246. 1. 11, 2l.44 LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. 1. 341, 342.45 LVIA. F. 380. A. 24. B. 275. 1. 5,6, 17.46 Ten pat, 1.63-65, 76, 77, 255, 256; A. 25. B. 525. 1. 78, 82, 134.47 LVIA. F. 380. A. 25. B. 525. 1. 18, 21, 62, 102, 107.48 Ten pat, 1.146, 185.49 LVIA. F. 380. A. 26. B. 271. 1. 37, 38, 56, 57.50 Ten pat, 1.103, 106, 107, 163, 180.51 LVIA. F. 380. A. 28. B. 16. 1. 204, 209; A. 32. B. 27. 1. 6.

296


52 LVIA. F. 380. A. 32. B. 27. L. 5.53 LVIA. F. 380. A. 33. B. 10. L. 5, 104; A. 34. B. 25. L. 3, 4.54 Ten pat, 1. 83, 104, IOS.55 LVIA. F. 380. A. 37. B. 172. L. 36; A. 33. B. 10. L. 131.56 Ten pat, 1. 59-140.57 LVIA. F. 380. A. 43. B. 371. L. 1,5.58 LVIA. F. 380. A. 40. B. 108. L. 60,67,68; A. 41. B. 166. L. 65,66; A. 42.B. 216. L. 48, 76.59 LVIA. F. 380. A. 51. B. 841. L. 10, 11, 16.60 Ten pat, 1. 30, 31.61 LVIA. F. 380. A. 56. B. 921. L. 31.62 LVIA. F. '380. A. 54. B. 583. L. 51.63 LVIA. F. 380. A. 56. B. 921. L. 5, 8, 9.64 LVIA. F. 380. A. 55. B. 616. L. 25,29,30.65 LVIA. F. 380. A. 60. B. 992. L. 32, 33.66 LVIA. F. 380. A. 61. B. 1011. L. 86,87,89.67 Originalas yra Lenkijos Bialystoko Slendzinskių galerijos archyve.68 LVIA. F. 380. A. 40. B. 108. L. 27, 33.69 LVIA. F. 380. A. 31. B. 10. L. 381.70 LVIA. F. 380. A. 40. B. 108. L. 4.71 LVIA. F. 380. A. 52. B. 567. L. 9.72 Ten pat, 1. 11.73 LVIA. F. 380. A. 58. B. 953. L. 4.74 Ten pat, 1. 3.75 LVIA. F. 380. A. 54. B. 583. L. 21, 23, 25.76 LVIA. F. 380. A. 56. B. 921. L. 73. Tame pačiame prašyme A. Daukšataip pat įsipareigojo vesti atskirą alburną, kuriame eilės tvarka busklijuojamos sunumeruotos nuotraukos.77 Ten pat, 1. 75.78 LVIA. F.380. A. 59. B. 1176. L. 17.79 Ten pat, 1. 14, 20.80 Ten pat, 1. 19.81 Plačiau apie tai rašyta: Leszek Taborski. Tyburcy Chodiko - XIX-wiecznyfotograf z Lomzy / / Dagerotyp. Nr. 2. Materialy do historii fotografii. W.,1994.82 LVIA. F. 380. A. 58. B. 593. L. 96.83 Ten pat, 1. 24.M LVIA. F. 380. A. 59. B. 1176. L. 27.85 Ten pat, 1.27.86 Ten pat, 1.41.87 LVIA. F. 380. A. 60. B. 992. L. 14, 15, 18.88 Ten pat, 1.89.89 Ten pat, 1. 88-92.90 N. Ostankovičiaus nuotraukos ir [sp ūdžiai iš kelionės po Lietuvą

297

Dainius Junevičius

publikuoti: H. OCTaHKOBH'1.3KCKYPClffl no }l!nBe. (Ilyressre 3aMeTKJf) III1CTopHQeCKHiiBeCTHHK. 1907, <jJeBpaJlb. T. CVII. C. 586-612. (MABbibliotekoje šis straipsnis yra atskirai.)91 1906.05.07 Vilniaus karinės apygardos štabo raštas Nr. 606 Vilniausgubernatoriui. LVIA. F. 380. A. 64. B. 27. L. 214.sz LVIA. F. 380. A. 64. B. 27. L. 217.93 LVIA. F. 380. A. 62. B. 12. L. b.n .•• LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. L. 222, 223.95 Ten pat, I. 233.96 LVrA. F. 380. A. 41. B. 166. L. 121, 122.97 LVIA. F. 380. A. 47. B. 633. L. 52, 53.98 LVIA. F. 380. A. 48. B. 632. L. 36, 37.99 LVlA. F. 380. A. 50. B. 731. L. 4,5.100 Ten pat, I. 10, 15, 16.101 LVIA. F. 380. A. 51. B. 841. L. 1, 4.102 LVIA. F. 380. A. 62. B. 12. L. 60.103 LVIA. F. 380. A. 44. B. 459. L. 153, 159.104 LVrA. F. 380. A. 47. B. 633. L. 172-174; A. 48. B. 632. L. 4, 6,16.JOS LVIA. F. 380. A. 20. B. 467. L. 193.106 LVIA. F. 380. A. 26. B. 271. L. 127.107 LVIA. F. 380. A. 27. B. 15. L. 6, 10.100 LVIA. F. 380. A. 39. B. 135. L. 220.1\l<J LVIA. F. 380. A. 44. B. 459. L. 118.110 LVIA. F. 380. A. 56. B. 921. L. 27.III LVlA. F. 380. A. 37. B. 172. L. 191.JJ2 LVIA. F. 380. A. 44. B. 459. L. 37, 55.JJ3 LVIA. F. 380. A. 46. B. 457. L. 51.114 Pastaba "neradau" reiškia, kad kelis kartus atidžiai peržiūrėjus fondoapyrašą nepavyko rasti tokios bylos.115 Vienas leidimus gavusių fotografų sąrašas yra byloje 467, I. 2.116 Pastaba "nėra LVIA" reiškia, kad byla yra fondo apyraše, bet prie josyra nuoroda "vybylo".1171868 m. užstatus pateikusių fotografų sąrašas yra byloje 525, I. 132, 133.

Kultūros istorijos tyrinėjimai. 1997. T. 3.,

The photographers of the Vilniusprouince. 1863-1904Dainius Junevicius

In the first article of the cycle dealing with thehistory of the Lithuanian photography, an overview of theactivities of a photo studio that functioned in the VilniusProvince is presented, based on the archival documents ofthe Vilnius Province Office and certain other archivalsources. The Vilnius Province embraced eastern Lithuania(Vilnius, Alytus, Birstonas, Trakai, Svencionys, Varena andZiezmariai) and part of Byelorussia (Asmena, Dysna,Druja, Hlybokoje, Lyda, Naujasis Medilas, Smurgainys andVileika). In the introduction, the emergence of photographyin Lithuania and its development before 1863 are brieflydescribed.

With the exception of several articles devoted toindividual photographers, archival sources were not usedin the investigations of the history of the Lithuanianphotography. The sources used in this work are first of allapplications written by the photographers for the permis-sion to set up photo workshops as well as documentsrelated to the consideration of these applications. Muchvaluable information may be found in the annual reportson the operating photo studios issued by the govern or andin 1870-1896 submitted to the Chief Board for PressMatters in Sanct Petersburg on a regular basis.

The order of setting up and reorganization of photostudios was revealed on the basis of archival material.Under Russian laws, photo studios were equivalent topublishing enterprises and the provisions of censorshiplaws were applied to them. The governor was entitled toissue permits for the photo studio activities. Photographerswho wished to photograph larger groups of people out-

339

outdoors or localities had to obtain separate permits. In thecase of localities, a consent of military authorities was alsoto be obtained. Photographing of strategic objects wasprohibited. Up until 1904, owners of cameras engaged inamateur photographing also had to have special permits.Membership of the Russian photographic societies (therewere several of them by the end of the 19th century) grantedthe right to take photographs in all localities of Russiawithout separate permit.

The above-said sources also include material on thephoto studio equipment and techniques.

In the appendix to the article, brief information aboutphotographers who worked in Vilnius and towns andtownships of the province is presented. Photographer'sbiographic data and dates of his activities known arespecified at each name; relations with other photographersare described.

340

Documents

1863-1904 m. Vilniaus gubernijos fotografai