1 Tema.reguliavimas.aktualus

Administracinė teisėSpecialioji dalis

Lekt. Edmundas Sakalauskas

Edmundas Sakalauskas 4

1 tema. Valstybinio reguliavimo teorijos ir praktikos pagrindiniai bruožai Lietuvos Respublikoje

Valstybinio reguliavimo sąvoka ir jo aplinka. Reguliavimo priemonės. Administracinis teisinis reguliavimas ir jo rūšys. Įstatymų, poįstatyminių aktų, sutarčių, vidaus administravimo aktų lygmenys.

Valstybinis reguliavimas ir viešasis administravimas, sąvokų santykis ir apimtis. Valstybiniam reguliavimui veikti reikalingos priemonės: veiklos pagrindų norminis reguliavimas, oficialus pripažinimas, specialių teisių suteikimas (registracija, standartizacija, kvotų nustatymas, licencijų, leidimų suteikimas, biudžetinių asignavimų išskyrimas, tarifų apskaičiavimas, kainų politika ir kt.), ūkinės ar kt. veiklos plėtojimo tvarkos nustatymas, įvairių rūšių veiklos ir jos kokybės norminių reikalavimų nustatymas, paramos organizacijos valdymo objektams – šakoms, įmonėms ir pan., įvairių draudimų ir sankcijų dėl jų pažeidimo nustatymas.

Administraciniai teisiniai režimai, kaip valstybinio stabilumo garantas. Administracinių teisinių režimo prigimtis, samprata ir požymiai. Administracinių teisinių režimų specialių priemonių sistema. Administracinių teisinių režimų klasifikavimas.

Europos Sąjungos teisės įtaka administracinei teisei, kaip savarankiškai teisės šakai ir valstybiniam reguliavimui. ES teisės reikalavimai administracinėms priemonėms, formoms, metodams, režimams. Europos Sąjungos reikalų koordinavimas.

STUDIJŲ DALYKO STRUKTŪRA (1)

I SKYRIUS. VALSTYBINIO ATSKIRŲ ADMINISTRACINĖS VEIKOS SRIČIŲ REGULIAVIMO PAGRINDAI

1 tema. Valstybinio reguliavimo teorijos ir praktikos pagrindiniai bruožai Lietuvos Respublikoje

2 tema. Viešojo administravimo sistema3. tema. Viešojo administravimo institucijų diskrecija

II SKYRIUS. ADMINISTRACINĖS – POLITINĖS VEIKLOS VALDYMAS

4 tema. Krašto apsaugos ir valstybės saugumo valdymas5 tema. Vidaus reikalų valdymas6 tema. Teisingumo ir užsienio reikalų valdymas

STUDIJŲ DALYKO STRUKTŪRA (2)

III SKYRIUS. ŪKIO VALDYMAS7 tema. Transporto ir kelių bei Ryšių ir informatikos ūkio valdymas8 tema. Statybos, komunalinio ūkio ir teritorijų planavimo valdymas9 tema. Energetikos valdymas10 tema. Žemės ūkio valdymas11 tema. Aplinkos, jos materialinių išteklių ir miškų naudojimo valdymas12 tema. Pramonės ir prekybos valdymas13 tema. Valstybinis tarpšakinių sričių valdymas

IV SKYRIUS. SOCIALINĖS-KULTŪRINĖS VEIKLOS VALDYMAS14 tema. Socialinės apsaugos valdymas15 tema. Sveikatos apsaugos valdymas16 tema. Švietimo, mokslo, kultūros, kūno kultūros ir sporto valdymas

Pagrindiniai uždaviniai:Motyvuoti studentus suvokti, kad administracinės teisės išmanymą lemia

sisteminis, tęstinis, nuoseklus humanitarinių, socialinių ir teisinių žinių įsisavinimas, kūrybingas kitų mokslų informacijos pritaikymas administracinės teisės tikslams įgyvendinti.

Kelti studentų supratimo lygmenį, kad administracinės teisės specialiosios dalies problemas nagrinėjančios teisės normos ir administracinė teisės doktrina, gina tas pačias socialines teisines žmogaus, visuomenės, valstybės vertybes, suderintai papildydamos, kompensuodamos arba neutralizuodamos kitų teisės šakų poveikius. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Europos Sąjungos teisės ir administracinės teisės specialiosios dalies nuostatų santykiui, kadangi Europos Sąjungos teisė labai daro didelę įtaką administracinės teisės specialiosios dalies teisės doktrinos ir norminimo lygmenims.

Ugdyti studentų gebėjimus nustatyti tarpusavio priklausomybės ryšius tarp administracinės teisės bendrosios ir specialiosios dalių, taip pat tarp kitų teisės šakų ir pošakių, socialinių mokslų dalykų: vadybos, viešojo administravimo, sociologijos ir pan.

Orientuoti studentus, kad jie gebėtų įsisavinti administracinės teisės specialiosios dalies nagrinėjamų problemų ir jų priimamų sprendimo būdų vertinimus, panaudojant įvairius socialinio pažinimo metodus.

Ugdyti studentų gebėjimus suvokti, kad administracinės teisės ar kitos teisės reguliacinis veiksmingumas priklauso nuo kitų socialinių, ekonominių, vadybinių ir kitokių veiksnių konsoliduoto poveikio.

Ugdyti studentų gebėjimus teisės ir teisės normų pagrindu įvertinti administracinę teisinę praktiką.


Administracinės teisės sistemos bendroji

dalisNormos, įtvirtinančios valstybinio valdymo principus (pvz. Teisėtumas, viešumas);

Normos, reglamentuojančios administracinės teisės subjektų teisinę padėtį (pvz. Muitinės kodeksas);

Normos, reguliuojančios valdymo organų formavimo tvarką bei valstybės tarnybą;

Normos, reglamentuojančios valstybinio valdymo veiklos formas;

Normos, reguliuojančios valstybinio valdymo metodus;Normos, nustatančios administracinės procesinės

veiklos pagrindus (procesinės normos);Normos, įtvirtinančios teisėtumo valstybinio valdymo

sferoje užtikrinimo būdus ir tvarką.


Administracinės teisės sistemos ypatingoji dalis

Normos reguliuojančios valstybinį valdymą ūkio (ekonomikos) sferoje.

Tai pramonės, paslaugų, žemės ir vandens ūkio, prekybos, statybos, ryšių, informatikos, telekomunikacijos, komunalinio ūkio, gamybos,

Normos reguliuojančios valstybinį valdymą socialinėje kultūrinėje sferoje.

Tai kultūros, mokslo, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, sporto ir fizinės kultūros ir pan.

Normos reguliuojančios valstybinį valdymą administracinėje politinėje sferoje.

Tai krašto apsauga, vidaus ir užsienio reikalai, nacionalinis saugumas, teisingumo vykdymas ir užtikrinimas ir pan.


Akivaizdu, jog geriausioje

santvarkoje privalo būti tokia tvarka, kad kiekvienas galėtų geriausiai elgtis ir laimingai gyventi. Neįmanoma gerai

gyventi nedarant gerų darbų, o joks geras

darbas, nei žmogaus, nei valstybės,

neįmanomas be dorybės ir supratimo.

Aristotelis (384–322 m. pr. Kr.)


Apie valstybę ir jai tarnaujančius žmones buvo rašoma dar tais laikais, kai gyveno ir mokė didieji filosofai: Sokratas, Aristotelis, Platonas, Seneka, I. Kantas.

Jau tada buvo aktualūs valstybės valdymo, žmonių gerovės, teisingumo valdant klausimai.

Pasak Platono, valstybė - politinė ir dorovinė organizacija ir jos tikslas - aprūpinti piliečius viskuo, kas būtina jų gyvenimui.


Visuomenė be valdymo egzistuoti negali.

Jo būtinumą lemia žmonių veikla bei bendri gyvenimo poreikiai.

Valdymas (reguliavimas) yra įvairiapusis ir sudėtingas reiškinys, kurio tikslas užmegzti ryšius tarp atskirų sistemos dalių bei sutelkti juos į visumą.

Valdymo prigimtis yra organizacinio, tvarkomojo pobūdžio, kurio efektyvumas priklauso nuo to, kiek yra apibrėžti konkretūs tikslai.


Bendroji valdymo sąvoka

Valdymu daromas poveikis žmogaus arba žmonių grupės valiai.

Jis skatina motyvuoti savo apsisprendimą elgtis pagal oficialų

paliepimą.

Valdymo santykiai iš visų žmonių arba jų grupių santykių išskiriami remiantis

taisyklėmis, pagal kurias skirstomos subjektų teisės ir pareigos.


Bendrąja prasme valdymas yra valdančiojo poveikis valdomajam siekiant užsibrėžto bendros valdymo

sistemos tikslo.

Kartu valdymas gali būti suprantamas ir ne tik kaip valdiniai santykiai, bet ir kaip procesas arba valdinių

santykių įgyvendinimas.

Valdantysis Valdomasis = “valdžia”, “valdymas”, “vadovavimas”, “pavaldumas”.


Valstybės valdymo sąvoka

Kalbėdamas apie valstybės reikalų tvarkymą prof. M. Romeris vartojo terminą “valdymas”.

Nagrinėdamas valdžių padalijimą, jis daugiau dėmesio skyrė šiuolaikinėse valstybėse paplitusiam “trilypiam” valdžių padalijimui.

Šiame kontekste vykdomosios valstybės valdžios funkciją (be įstatymų leidžiamosios ir teismines) jis vadino “valdymu arba administravimu”.

Vykdomosios valdžios funkcijas įgyvendinančias valstybės institucijas valdymo arba administravimo organais vadino ir prof. P. Leonas, pabrėždamas, kad “atitikdami trims didžiosioms valstybės valdžios vykdymo rūšims – įstatymų leidimui, teismui ir valdymui, - ir valstybės organai yra skirstomi į tris rūšis: įstatymo leidimo, teismo ir valdymo (administracijos) organus.


VALDYMO sąvoka turi daug prasmių,• tiek ekonominę,• tiek teisinę,• tiek sociologinę,• tiek biologinę,• ir kt. VALDYMAS - tai tikslingas, kryptingas, nuolatinis valdymo subjekto poveikis valdymo objektui.

Tai sąvoka apima procesus, kurie vyksta visuomenėje, gyvojoje ir negyvojoje gamtoje.

Valdymo procesas visuomet vyksta organizuotoje aplinkoje – SISTEMOJE.

SISTEMA – tai organizuota, tarpusavyje susijusių ir atliekančių tam tikras funkcijas struktūrinių elementų visuma. Šiai sistemai yra būdinga jos elementų vienybė, darnumas.


VALDYMO SUBJEKTAS

VALDYMO OBJEKTAS

APLINKA APLINKA

VALDANČIOJI SISTEMA

VALDOMOJI SISTEMA


VALDYMAS - tai sistemoje pasireiškiantis tikslingai kryptingas

poveikis, kuris įgyvendinamas valdymo subjekto komandomis objektui , siekiant išlaikyti sistemą tam tikroje

organizacijos būsenoje bei pasiekti kitus sistemos tikslus ir išspręsti jos uždavinius.


Valdymo sistemą apibūdinantyspožymiai

Jos tikslai ir uždaviniai; valdymo subjektai ir objektai; funkcijos; organizacinė struktūra; nepriklausomybė ir sistemos elementų

bendradarbiavimas; apibrėžtos veiklos formos ir metodai.


VALDYMO struktūra:

I. VALDYMO SUBJEKTO; II. VALDYMO OBJEKTO.

VALDYMUI būdingi požymiai:• HIERARCHIJA;• PAVALDUMAS.

VALDYMO SUBJEKTAS YRA AUKŠTESNĖJE HIERARCHIJOS PAKOPOJE NEGU VALDYMO OBJEKTAS;

VALDYMO OBJEKTAS PRIVALO VYKDYTI VALDYMO SUBJEKTO NURODYTUS SPRENDIMUS.

I.

II.


Valdymas, kaip vadybinė sąvoka

Kuri susijusi su laiko ir žmonių tarpusavio santykiais.

Pagal J. A. F. Stoner galima išskirti tokius valdymo ypatumus laiko bei žmonių tarpusavio santykių aspektu: Valdymas - tai pastangos sukurti trokštamą ateitį, atsižvelgiant į praeitį bei dabartį; Valdymas atitinka ir atspindi tam tikrą istorinį laikotarpį Valdymas - tai praktika, kurios pasekmės bei poveikis pasireiškia po tam tikro laiko;


Valdymas pagal J. A. F. Stoner

Tai yra pastangos planuoti, organizuoti, vadovauti ir kontroliuoti, bei visų kitų išteklių panaudojimas siekiant užsibrėžtų tikslų.

Visus keturis komponentus:planavimą;organizavimą;vadovavimą;ir kontrolę apima valdymo procesas


Planavimas - tai yra tikslų formulavimo bei jų įgyvendinimui tinkamos veiksmų eigos nustatymo procesas.

Organizavimas - tai toks darbo, valdžios ir išteklių paskirstymo ir suderinimo procesas, kuris leidžia jiems pasiekti tikslus. Skirtingi tikslai reikalauja skirtingų struktūrų.

Vadovavimas - tai grupės ar visos organizacijos narių veiklos nukreipimas, įtakos darymas, siekiant atlikti būtinas užduotis. Vadovavimui svarbiausia - žmonių santykiai ir laikas.

Kontrolė - tai yra toks procesas, kuris užtikrina, kad reali veikla atitiktų planuojamą. Kontrolė susideda iš šių pagrindinių elementų:

a) atliekamo darbo standartų nustatymo;

b) darbo vertinimas;

c) jo palyginimas su nustatytais standartais;

d) kai yra nukrypimų nuo standartų, pasirinktų veiksmų keitimas.


Valdymo sąvoka vartojama įvairiose srityse, tačiau siekiant giliau pažinti valdymo procesus

bei jų ypatumus, valdymas klasifikuojamas:a) Mechaninis valdymas

b) biologinis valdymas

c) socialinis valdymas


VALDYMO RŪŠYS

BIOLOGINIS (procesas vyksta gyvuose organizmuose);

MECHANINIS (procesas vyksta mechaninėje aplinkoje);

SOCIALINIS (procesas vyksta tarp žmonių, t.y. visuomeninių santykių , žmonių ir organizacijų valdymas).


SOCIALINIS VALDYMAS

Tai poveikis įvairioms visuomenės struktūroms, siekiant sudaryti tam tikras sąlygas jų funkcionavimui ir padidinti jų veiklos efektyvumą.

J. Lekavičius

SOCIALINIS VALDYMAS – visos visuomenės ar atskirų jos grupių bendro gyvenimo ir veiklos organizavimas, reguliavimas bei koordinavimas sutinkamai su tos grupės nustatytais tikslais ir interesais


SOCIALINIAM VALDYMUI keliami reikalavimai:

1. Valdymo subjektas turi būti autoritetas;

2. Valdymas vyksta tik žmonių grupėje;

3. Valdymo veiksmams reikalingas planas;

4. Būtinas pareigų, veiksmų paskirstymas dalyviams;

5. Būtina informacija;

6. Kontrolės funkcija;

7. Atskirų individų veiksmų vienijimas / derinimas;

8. Pastebėtų trūkumų šalinimas.


Socialinį valdymą įgyvendina žmonės bei jų organizuoti kolektyvai.

Tokioje grupėje reikalingas bendras darbas, bendra veikla, todėl reikalinga, kad ta veikla būtų tikslinga, sąmoninga, t.y. šie žmonių veiksmai turi būti valdomi, koordinuojami, derinami, vienijami.


SOCIALINIO VALDYMO RŪŠYS

VALSTYBINISVALDYMAS

VISUOMENINIS VALDYMAS


VISUOMENINIS VALDYMAS

Tai savanoriškumo principu susibūrusių visuomeninių organizacijų veikla;

Pagrindiniai požymiai:

- visuomeninį valdymą vykdo ne valstybės institucijos, o įvairūs žmonių junginiai ar jų susivienijimai;

-visuomeninis valdymas vykdomas savaveiksmiškumo pagrindu; valdymo funkcijas vykdo atitinkamų nevyriausybinių organizacijų įgalioti atstovai.

-valdymas procese pasireiškia autoriteto galia, nevyriausybinių organizacijų narių savanorišku paklusimu valdymo valiai.


VALSTYBINIO VALDYMO

SAMPRATA

Teisine prasme:Terminas “Valdymas” apibūdinamas, kaip

subjekto institucijos, organizacijos, valdžios atstovo, pareigūno ir t.t.) galimybė palenkti kitus savo valiai, įtakoti kitų veiksmus ir sprendimus, nustatyti valdančiųjų ir valdomųjų statusą.

Subjektas reikalui esant gali veikti prievartaŠiais abipusiais santykiais realizuojama valstybinė

valdžia, kitaip tariant - ADMINISTRAVIMAS

Administravimas - lot. valdymas


Valstybinis valdymas pasireiškia elgesio normų nustatymu visuomeninių

santykių dalyviams

ir

tų normų korekcijomis, atsižvelgiant į besikeičiančią

situaciją.


Valstybiniam valdymui būdingi bruožai:

Viena valstybinį valdymą vykdanti šalis būtinai turi būti valstybinė institucija arba valstybės vardu veikiantis atstovas;

Poįstatyminė veikla, nes įstatymų nustatytos valstybinio valdymo pagrindinės kryptys yra įgyvendinamos poįstatyminiais aktais.

Tvarkomasis pobūdis, kuriam būdingi pavaldumo ir subordinacijos santykiai.

Valstybė reguliuoja ne visus žmonių santykius, o tik reikšmingiausius, nes galioja principas:

De minimus non curant lex et pretor (smulkmenomis įstatymas ir teisėjas neužsiima)


Valstybinis reguliavimas yra viena iš valstybinio valdymo funkcijų, jis apibūdinamas valstybės nustatomomis ir užtikrinamomis bendrosiomis taisyklėmis, kurių turi laikytis visuomeniniuose santykiuose dalyvaujantys subjektai ir atsižvelgiant į kintančias sąlygas, užtikrinti šių taisyklių koregavimą.

Šią valstybės reguliavimo funkciją papildo teisinių reikalavimų vykdymo visapusiška kontrolė; santykiaujančių šalių veiklos bendros krypties nustatymas ir koordinavimas; jų teisėtų interesų ir teisių apsauga; prioritetų nustatymas ir jų reglamentavimas norminiais aktais; registracijos tvarkos nustatymas; licencijavimas ir kt.

Vadovaujantis užsienio šalių patirtimi, reguliavimas pagal tikslus skirstomas į socialinį ir ekonominį, o pagal valstybinio reguliavimo formą - į politinį ir įstatyminį – administracinį


Apskritai valstybės reguliavimo tikslas -reguliuoti žmonių santykius tam, kad jie pasižymėtų teisingumu, butų apsaugotos teisės ir tų kurie rinkos ekonomikos sąlygomis nesugeba apsaugoti savo teisių bent minimaliu lygiu, tam kad tam tikros socialinės grupes, rinkos ekonomikos sąlygomis įgijusios ekonominės ir politinės galios, šio savo pranašumo nepaverstų viešpatavimu visai visuomenei.


VALSTYBINIS REGULIAVIMAS

Pagal tikslus skirstomas taip:


Pagal valstybinio reguliavimo formą

VALSTYBINIS REGULIAVIMAS


Valstybinis reguliavimas dažniausiai analizuojamas teisės moksle - valstybės ir teisės teorijoje, administracinėje teisėje.

Tačiau, analizuojant santykį tarp valstybinio valdymo ir savireguliacijos ekonomikoje, atsiranda prieštaravimų dėl valstybinio valdymo praplėtimo šioje srityje, nes didėja valstybinis aparatas ir administracinis – teisinis poveikis valdymo objektams.


Teisinis reguliavimas – tai tokia socialinio reguliavimo rūšis, arba forma, kai poveikis žmonių elgesiui yra daromas teisės normomis ir teisės principais.


Teisinio reguliavimo mechanizmas

Teisinio reguliavimo mechanizmo kategorija pažymi teisės judrumą, išryškina jos funkcionavimo dėsningumus, padeda tobulinti teisinio reguliavimo efektyvumą.

Teisinio reguliavimo mechanizmas – teisinių priemonių, o taip pat procesų ir būklių visumos sistema, kurios pagalba teisė veikia į visuomeninius santykius valstybiniame valdyme.


Administracinis teisinis reguliavimas, kaip tam tikra sritis, yra imperatyvus normatyvinis mechanizmas, tvarkantis subjektų ir objektų veiklą, taip pat formuojantis stabilų jų funkcionavimo teisinį pagrindą.

Be to, jis, kaip ir pats administracinis valdymas, apima daugelį valstybinio ir visuomeninio gyvenimo sričių.

Valstybinis reguliavimas, yra vienas iš administracinio - teisinio poveikio elementų ir visada nukreiptas į teisinę formą.


Administracinio teisinio reguliavimo objektas –

visuomeniniai santykiai valstybiniame valdyme


Administracinio teisinio reguliavimo objekto sudėtinės

dalys

Santykiai, susiklostantys formuojant viešosios administracijos struktūrą, kontrolės santykiai;

Viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimo santykiai;

Administracinis reagavimas ir asmenų teisių gynimas viešojo valdymo srityje.


Pagrindiniai administracinio teisinio reguliavimo mechanizmo elementai

Administracinės teisės normos

Administracinės teisės principai

Administraciniai teisiniai santykiai

Administracinės teisės normų aiškinimo aktai

Administracinės teisės normų taikymo aktai


Administracinis – teisinis reguliavimas naudoja:

normas – definicijas, kompetencines normas, normatyvus (standartus, kvotas ir pan.), techninius parametrus kaip juridines normas

- (kainų dydį, įvairius atstumus, normas ir pan.).

Reguliavimas taip pat susijęs su bendrosiomis piliečių normomis, mokesčių įstatymais, kuriuos jis tarsi apiformina ir įveda į reguliuojamų objektų veiklą, priklausomai nuo situacijos tam tikruose veiklos cikluose.


Administracinio teisinio reguliavimo etapai1-asis etapas. Administracinio t.reguliavimo mechanizmas

pradedamas teisės norminių aktų leidyba

2-asis etapas apima teisės norminių aktų publikavimą, informacijos priemonių panaudojimą, todėl vadinamas informacine komunikacija

3-iasis etapas vadinamas ideologine komunikacija. Šiame etape diegiami visuomeninių santykių subjektų tam tikri moraliniai įtikinimai auklėjant juos taip, jog teisines nuostatas būtina vykdyti savanoriškai.

4-asis etapas vadinamas stimuliuojamąja komunikacija, arba skatinamuoju bendravimu. Valstybė moraliai ir materialiai skatina aktyviai ir iniciatyviai vykdyti teisinius reikalavimus.

5-asis etapas prasideda pažeidus teisės normų reikalavimus, nes valstybė panaudoja teisinės atsakomybės institutą. Šis etapas vadinamas prevencinio bendravimo etapu.


Teisinio reguliavimo būdai

Elkitės tik šitaip (įpareigojimas)

Šitaip nesielkite (draudimas)

Elkitės taip, kaip manote esant reikalinga (leidimas) (pvz. pvz. administracinė diskrecijaadministracinė diskrecija)

Kai kur dar kaip atskiri būdai išskiriami pagyrimas, lengvata

ir rekomendacija


Klasifikacijos kriterijumi gali būti administracinio-teisinio reguliavimo įgyvendinimo formų skirstymas pagal apimtį ir metodus.

Tai:

1.valstybinio rėmimo formos;

2.imperatyvūs kiekybiniai ir kokybiniai normatyvai;

3.legalizuojamosios priemonės (pavyzdžiui, licencijavimas, fizinių ir juridinių asmenų registracija);

4.administraciniai režimai, susiję su ypatinga valstybės padėtimi;

5.administraciniai – funkciniai režimai;

6.valstybės monopolijos įvedimas.


Teisinio poveikio būdų tarpusavio derinimas sudaro

teisinio reguliavimo metodą.

Pirminiai administracinių teisinių santykių poveikio metodai:

Subordinacijos

Koordinavimo


Administracinėje teisėje akivaizdūs imperatyvaus pobūdžio santykiai.

Dispozityvus metodas yra, tačiau jis tarsi kyla iš imperatyvaus metodo.


Tais atvejais, kuomet administracinis teisinis reguliavimas yra nesuderintas su fundamentalių žmogaus teisių apsauga arba netgi tiesiogiai siekia apriboti žmogaus teises ir laisves, neišvengiamai kyla konfliktai tarp piliečių ir valstybės.

Jeigu viešasis interesas fetišizuojamas, nesigilinama į jo esmę, ginamas menamas „viešasis interesas“ ir nesiekiama kiekvienu konkrečiu atveju racionaliai pagrįsti žmonių elgesio vienoje ar kitoje veiklos srityje administracinio teisinio reguliavimo, nuolatos kyla teisiniai konfliktai.


Netinkamas administracinis teisinis reguliavimas

kelia rimtą grėsmę žmogaus teisių ir laisvių realizavimui ir apsaugai.


Kita vertus, dėl administracinio teisinio reguliavimo spragų taip pat susidaro prielaidos, jog bus pažeistos žmogaus teisės.

Lietuvoje itin dažni atvejai, kuomet įstatymai, galintys apsaugoti vienokias ar kitokias piliečių teises, neveikia, nes Vyriausybė ar kitos įgaliotos institucijos nesukuria įstatymo įgyvendinimo mechanizmo.



ĮSTATYMŲ, POĮSTATYMINIŲ AKTŲ,

SUTARČIŲ, VIDAUS ADMINISTRAVIMO AKTŲ

LYGMENYS.


Konstitucija Konstituciniai įstatymai Konstitucijos pataisos Ratifikuotos tarptautinės sutartys Įstatymai Įstatymų galią turintys aktai Konstitucinio teismo nutarimai Teismų sprendimai Seimo nutarimai ir sprendimai Prezidento dekretai ir potvarkiai Vyriausybės nutarimai ir potvarkiai MP potvarkiai, rezoliucijos, įsakymai Ministerijų, įstaigų prie ministerijų leidžiamos

instrukcijos, įsakymai Savivaldybių tarybų sprendimai


Valstybiniam teisiniam reguliavimui

veikti reikalingos priemonės


Valstybiniam teisiniam reguliavimui veikti reikalingos priemonės:

•veiklos pagrindų norminis reguliavimas,•oficialus pripažinimas, •pažymėjimas, suteikiantis subjektui statusą ir teisę veikti

jo pasirinktoje veiklos (ūkio) šakoje (registracija, standartizacija, kvotų nustatymas, licencijų, leidimų suteikimas, biudžetinių asignavimų išskyrimas, tarifų apskaičiavimas, kainų politika ir kt.),

•ūkinės ar kt. veiklos plėtojimo tvarkos nustatymas, •įvairių rūšių veiklos ir jos kokybės norminių reikalavimų

nustatymas, paramos organizacijos valdymo objektams – šakoms, įmonėms ir pan.,

•įvairių draudimų ir sankcijų dėl jų pažeidimo nustatymas.


Kad būtų palaikoma tvarka politinėje, socialinėje ir

ūkinėje valstybės valdymo srityse, valstybiniam

teisiniam reguliavimui veikti reikalingos

priemonės.

Teisė šių teisinių priemonių, procesų ir būklių

visumos sistema veikia visuomeninius santykius

valstybiniame valdyme.


LR viešojo administravimo įstatymas administracinį

reglamentavimą apibrėžia kaip taisyklių, nuostatų, reglamentų ir

kitų teisės aktų priėmimą įstatymams įgyvendinti (3str.2d.).

Tai Vyriausybės nutarimais tvirtinami ministerijų ir

Vyriausybės įstaigų nuostatai, ministrų įsakymais tvirtinamos

įvairios taisyklės, nuostatai.

Savivaldybių tarybų sprendimai dėl joms priskirtų

klausimų irgi įgyvendinami priimant atitinkamas taisykles,

nuostatus ir kitokius viešojo valdymo teisinius aktus.


Spręsdami ministerijos reguliavimo sričiai priskirtus

klausimus, ministrai bendrai privalomas elgesio taisykles –

teisės normas nustato ne tik įsakymais, bet ir rašytiniais

dokumentais.

Viešasis administravimas atliekamas ir individualaus

pobūdžio teisės aktais.

Individualiais įsakymais atliekamas institucijų ir

įstaigų vidaus administravimas – valdomas personalas,

tvarkoma įstaigos vidaus struktūra ir kt.


Tarpusavyje derinant, priklausomai nuo besikeičiančių

socialinių, ekonominių ir kitokių sąlygų ir situacijų,

panaudojama didelė reguliavimo priemonių įvairovė:

•Normavimas;

•Licencijavimas;

•Draudimai;

•Kontrolė (patikrinimai, revizijos, auditas, pavedimų

vykdymo kontrolė, administracinės priežiūros bei prevencijos

veiksmų kontrolė)

•Fizinių ir juridinių asmenų registracija;

•Kita...


Viena iš valstybinio teisinio reguliavimo priemonių –

licencijavimas ir leidimai.

Licencija yra oficialus dokumentas, kuriuo įmonėms, įstaigoms,

organizacijoms, privatiems asmenims suteikiama teisė verstis

tam tikros rūšies veikla.

Licencija atskirais atvejais yra būtina juridinių asmenų

veiksnumo sąlyga.

Licencijavimas

CK 2.78 strp. nurodo, kad

įstatymų nustatytais atvejais

juridiniai asmenys gali imtis tam

tikros rūšies veiklos tik gavę

įstatymų nustatyta tvarka išduotą

licenciją.


Kiekvienai įstatymų nustatytai licencijuojamos

veiklos rūšiai Vyriausybė tvirtina licencijavimo

taisykles.Jose nurodoma licencijuojamoji veikla, licenciją

išduodanti institucija ir jos įgaliojimai, licencijai gauti

reikalingi dokumentai, pateiktų dokumentų nagrinėjimo

tvarka ir terminai, licencijų rūšys ir jų išdavimo sąlygos,

įskaitant licencijų turėtojų teises ir pareigas, licencijos sąlygų

laikymosi priežiūros tvarka, licencijos galiojimo

sustabdymo bei panaikinimo atvejai ir tvarka.


Be licencijavimo, administracinė veikla atliekama ir

išduodant kitokius leidimus pvz.: leidimų sistema taikoma

pasienyje, o policijos ir valstybės sienų apsaugos pareigūnams

suteikta teisė tikrinti, kaip asmenys laikosi taisyklių.

Leidimais nustatomas ir užsienio šalių piliečių, taip pat

asmenų be pilietybės teisinis statusas jiems būnant Lietuvoje.

Šie asmenys nustatyta tvarka privalo gauti leidimus laikinai

apsigyventi ar nuolat gyventi, taip pat dirbti Lietuvos

Respublikoje pagal darbo sutartį.

Leidimai


Sertifikavimas

Sertifikavimas yra procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga

patvirtina, kad produktas, procesas, paslauga ar fizinio asmens

kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus.

Šios srities valdymo santykių pagrindus nustato Lietuvos

Respublikos atitikties įstatymas.

Šiuo metu sertifikavimo funkciją reglamentuoja apie 50 teisės aktų.

Tam tikrose valdymo srityse sertifikavimo funkciją atlieka

centrinės žinybos ar jų sistemai priskirtos įstaigos.


Sertifikatas – tikrumo, vertės nustatymo pažymėjimas, galioja tik nurodytai sertifikavimo sričiai, o galiojimas sustabdomas arba anuliuojamas, jei pažeistos sertifikavimo išdavimo sąlygos t.y. darbai turi būti atliekami pagal kokybės užtikrinimo planą, informuoja apie pasikeitimus savo įmonėje ir kokybės užtikrinimo sistemoje, pašalinti audito ataskaitoje nurodyti neatitikmenys.

Sertifikatas pvz.: suteikia teisę statyti gyvenamuosius, viešojo naudojimo, pramonės ir kitos ūkinės veiklos pastatus (išduoda LR Aplinkos ministerija).


LR CK 2.62 str. nurodyta, kad juridinis asmuo turi būti

įregistruotas juridinių asmenų registre.

Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės

registras. Jį tvarko įstatymų nustatyta valstybės institucija –

registro tvarkytojas.

Juridinių asmenų registras


Civilinis kodeksas nurodo:

• kokie dokumentai turi būti pateikiami juridiniam asmeniui

įregistruoti;

• atsisakymo registruoti pagrindus ir apskundimą;

• juridinio asmens likvidavimo registro tvarkytojo iniciatyva

pagrindus;

• įtvirtina juridinių asmenų registro viešumo principą,

registro duomenų paskelbimo būdus ir tvarką;

• atsakomybės taikymą neteisėtai atsisakius įregistruoti

juridinį asmenį ar padarius klaidų registre.


Kiti registrai:•Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybinis

registras;•Valstybės tarnautojų registras;•Užsieniečių registras;•Transporto priemonių registraciją atlieka valstybės

įmonė ,,Regitra,,.

Valstybės registras – tai teisinių, organizacinių,

technologinių priemonių visuma, skirta nustatyta

tvarka registruoti įstatymais nustatytus objektus,

rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti bei teikti

suinteresuotiems asmenims registruojamų objektų

juridinius, kiekybinius, geografinius ir kitus duomenis

ir dokumentus.


Standartas – standartizacijos dokumentas, nustatantis normas, taisykles ir reikalavimus produkcijai.

Standartų rūšys:tarptautiniai – tarptautinės standartizacijos organizacijos priimti ir visuomenei skirti;regioniniai – regioninės standartizacijos organizacijos priimti ir visuomenei skirti;nacionaliniai – nacionalinės standartizacijos institucijos priimti ir visuomenei skirti;įmonės – ruošiami konkrečioje įmonėje ir tvirtinami jos vadovo, skirti įmonės veiklai, produktams ar jų gamybai standartizuoti.

Standartizacija

Lietuvos standartus tvarko Lietuvos

standartizacijos departamentas prie LR

Aplinkos ministerijos. Atskirų šakų

standartus priima technikos komitetai.


Vyriausybė vykdo valstybinį kainų reguliavimą nustatydama kai kurių prekių ar paslaugų aukščiausią ir žemiausią kainų lygį ar dydį, deklaruodama prekių ir paslaugų, įtrauktų į atskirą Vyriausybės parengtą sąrašą, kainas.

Vietos savivaldos organai įstatymo nustatyta tvarka

reguliuoja savivaldybės vietinio ūkinio įmonių

gaminamos produkcijos kainas ir teikiamų paslaugų

tarifus.

Tarifų reguliavimo tvarką nustato LR Vyriausybė, tvirtina valstybinės reikšmės paslaugų tarifus: valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių nuomos mokesčio tarifus, šiluminės energijos, gaminamos Energetikos ministerijos reguliavimo srities įmonėse, elektros energijos tarifai, namų šildymo ir karšto vandens priežiūros tarifai, kurie apskaičiuojami priklausomai nuo namo ploto, sistemų amžiaus. Kiti tarifai: pajamų mokesčio, vidaus greitojo pašto paslaugų, pokalbių ir kt.


Biudžete nustatyta biudžetinių įstaigų ir kitų biudžeto

lėšas gaunančių subjektų, atliekančių viešojo administravimo

funkcijas išlaidoms ir ilgalaikiam materialiajam turtui bei

strateginėms atsargoms įsigyti skirta lėšų suma –

asignavimai, kurią asignavimų valdytojas turi teisę

biudžetiniais metais gauti iš biudžete sukauptų lėšų, pateikęs

paraišką Valstybės iždą tvarkančiai institucijai arba

savivaldybių administracijai, patvirtintoms programoms

valdyti.


Ūkinės ar kitos veiklos plėtojimo tvarka nustatoma

strateginiu veiklos planu, nustatomi tikslai, uždaviniai,

veiklos kryptys, atsižvelgiant į valstybės ilgalaikės raidos

strategijos nuostatas.

Plėsti veiklos objektus leidžiama tik turint atitinkamą

dokumentaciją, kuri suderinama su vietos savivaldos

institucijomis atitinkama ministerija pvz.: aplinkos apsaugos

teritorinis organizavimas ir aplinkos tvarkymo valstybinis

reguliavimas vykdomas pagal bendrojo ir specialiojo

teritorinio planavimo dokumentus.


Įstatymais ir kitais teisės aktais yra apibrėžiami valstybinių institucijų įgaliojimai nustatyti taisykles ir

sąlygas ūkinei ir komercinei veiklai. Vyriausybės įgaliotos institucijos prižiūri, kaip

laikomasi nustatytų veiklos sąlygų ir taisyklių, renka informaciją, skiria baudas bei kitas sankcijas taisyklių

pažeidėjams.Sankcijas taiko

Teismai pareigūnai Policija Mokesčių ir kitos inspekcijos

(įspėjimas, administracinė nuobauda, administracinio teisės pažeidimo priemonių konfiskavimas (pvz.: neteisėtos žvejybos priemonių konfiskavimas), nušalinimas nuo pareigų, administracinis areštas)


Parama organizacijos valdymo objektams teikiama, kai valstybinės institucijos vykdo viešuosius pirkimus, investuoja, skolinasi, privatizuoja, dereguliuoja verslo aplinką bei užkerta kelią naujiems mokesčiams ir reguliavimo mechanizmams.

Tokia politika gerina verslo sąlygas ir tobulina konkurencinę aplinką.

Konkretūs valdžios veiksmai, kuriais siekiama padėti tam tikram verslui ar ūkio šakai, dažniausiai vykdomi biudžeto lėšomis.

ES parama sudaro dideles galimybes plėtoti kelių,

geležinkelių ir oro transporto infrastruktūrą, viešbučių

ir paslaugų sistemą, spręsti gamtos apsaugos ir

gyvenamosios aplinkos gerinimo uždavinius taip pat

ES struktūrinių fondų parama energijos teikimo

satbilumo, prieinamumo ir didesnio energetikos

efektyvumo užtikrinimo ir kt.


ADMINISTRACINIAI TEISINIAI REŽIMAI



Teisė, o ypač administracinės teisės šaka, labai glaudžiai susijusi su visuomeniniais procesais ir jų

pokyčiais.Civilizuotoje valstybėje jie negali būti stichiški, bet

turi būti reguliuojami.

Sunkiau kontroliuojamose situacijose, kurios destabilizuoja visuomeninį gyvenimą,

valstybės valdžia privalo taikyti ypatingas poveikio priemones, kurių visuma ir yra

administracinis teisinis režimas.


Teisinė literatūra “režimo” sąvoką aiškina skirtingai.

Tarptautinių žodžių žodynas, režimą (pranc. regime), vienoje iš reikšmių apibrėžia kaip tiksliai nustatytą tvarką.

Vaitkevičiūtė V.Tarptautinių žodžių žodynas. V., Žodynas, 2002.-P. 916


Kas gi yra teisinis režimas?

Teisinis režimas – reguliavimo tvarka, išreikšta kompleksu teisinių priemonių, parodančių išskirtinį tarpusavyje sąveikaujančių leidimų, draudimų, pozityvių įpareigojimų derinimą ir sudarančių reguliavimo kryptingumą.


Teisės teorija teisinį režimą apibrėžia kaip reguliavimo tvarką, išreikštą kompleksu teisinių priemonių, parodančių išskirtinį tarpusavyje sąveikaujančių leidimų, draudimų, pozityvių įpareigojimų derinimą ir sudarančių reguliavimo kryptingumą.

Vancevičius S. Valstybės ir teisės teorija: mokomoji priemonė. V.: Justitia, 2000. P.202.


Užsienio šalių administracinės teisės literatūroje pateikiamas administracinių teisinių režimų apibrėžimas, kuriuo akcentuojamas teisinio reguliavimo įgyvendinimo metodų specifiškumas (draudimų, leidimų, pozityvių įpareigojimų derinimas) bei šiuos metodus atitinkančių teisės subjektų elgesio sekimas.

Taigi teisinis režimas apibrėžiamas kaip ypatinga teisinio reguliavimo tvarka, išreikšta atitinkamomis teisinėmis priemonėmis, sukurianti norimą socialinę padėtį ir palankią arba nepalankią aplinką teisės subjektų poreikių patenkinimui.


Teisinio režimo negalima tapatinti nei su bendruoju teisiniu reguliavimu,

nei su teisės įgyvendinimo procesu.

Režimui būdingas išskirtinis reguliavimo būdas, kuriuo kuriamas ir

naudojamas specifinis juridinių, organizacinių bei kitų priemonių derinys ir

taip garantuojama stabili valstybės padėtis.


Tvarkos užtikrinimas administracinėmis teisinėmis

priemonėmis turėtų būti laikomas

administraciniu teisiniu režimu.


Administracinių teisinių režimų sritis

negali būti apribota vien tik nepaprastųjų situacijų

(nepaprastoji ir karo padėtis).


Administracinį teisinį režimą galima apibrėžti ir kaip įstatymais

nustatytų taisyklių visumą, kurių savo veikloje turi laikytis piliečiai ir

juridiniai asmenys.


Kokia yra administracinių teisinių režimų specifika?

Ji pasireiškia imperatyviais valdymo metodais, pavaldumo santykių sukūrimu ir palaikymu.


Analizuojant administracinius teisinius režimus, išskiriama ir administracinių teisinių režimų paskirtis – tai tam tikrų valstybės sričių, situacijų reguliavimas, su specialių priemonių sistema.Tokioms priemonėms priskiriama: 1) Teisiniai aktai ir normos, nustatantys ypatingą veiklos tvarką tam tikrose sferose;

2) Įgaliotos valstybinės institucijos, kurios sukurtos specialiai arba gavę įgaliojimus formuoti ir palaikyti atitinkamą režimą;

3) Specialios teisinės priemonės, skirtos režimo tvarkai palaikyti (registracija, licencijavimas);

4) Detali teisės subjektų veikimo reglamentacija ir jų tarpusavio santykiai;

5) Griežta kontrolės ir atsakomybės sistema administracinio-teisinio režimo veikloje (režimo taisyklių vykdymo patikrinimas, operatyvinės paieškos priemonių pritaikymas ir pan.);

6) Platesnis ribotai leidžiamųjų ir draudžiamųjų metodų naudojimas derinamas būtinais atvejais su teisės subjektų stimuliavimu (teisių ir laisvių realizavimas leidžiamas tik pateikus asmeniui prašymą, kuriuo suteikiama tokia galimybė).;

7) Specialių organizacinių, techninių, materialinių ir finansinių priemonių egzistavimas (pavyzdžiui specialios įrangos vietos apžiūrai panaudojimas).


Administraciniams teisiniams režimams būdingi požymiai:

Fizinių ir juridinių asmenų ir pareigūnų elgesys nustatomas specialiomis teisės normomis;

Visuomeninių organizacijų ir valdžios institucijų veiklos išsami reglamentacija;

Papildomų taisyklių arba visiems privalomų teisės normų išimčių taikymas;

Ypatingo režimo, specialios teisėtvarkos kontrolės ir tam tikrų apribojančių priemonių taikymas.


Administraciniai teisiniai režimai keičia administracinės teisės subjektų

teisinę padėtį.

Šiais atvejais administracinio teisinio reguliavimo sritis išsiplečia.


Režimas įgyvendinamas įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais ir nukreiptas

į jų griežtai tikslinę ir funkcinę veiklą tose srityse, kur reikalingos papildomos

priemonės tinkamai valstybės būklei palaikyti.


Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinami pagrindiniai administracinių teisinių režimų

funkcionavimo principai ir nuostatos.

Pagrindinių teisių ir laisvių neliečiamumo principas, teisių ir laisvių ribojimo pagrindai, oficialaus režimo įvedimo principas.

Pažymėtina, kad būtent Konstitucija įtvirtina nepaprastosios ir karinės padėties, valstybės sienos apsaugos, teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos administracinius teisinius režimus.


Įstatymais nustatoma teisinio režimo rūšis, įvedimo pagrindai, subjektai, vykdantys režimo valdymą, veiklos

taisyklės ir priemonės.

Teisės aktus konkretina pagal savo kompetenciją Vyriausybė, ministerijos,

departamentai, vietos valdymo institucijos.


Kaip matome..

administracinis – teisinis režimas - tai specifinė teisės subjektų veiklos tvarka, taikoma įvairiose valstybinio gyvenimo srityse.

Jis įgyvendinamas įstatymais ir poįstatyminiais aktais ir nukreiptas į jų griežtai tikslinę ir funkcinę veiklą tose srityse, kur reikalingos papildomos priemonės stabiliai valstybės būklei palaikyti.


Administracinių teisinių režimų klasifikacija


Pasirenkant kriterijumi režimo objektą, specialūs administraciniai teisiniai režimai grupuojami į

1.teritorinius režimus (išskirtinė ekonominė zona, karantinas, karinė padėtis, uždaro administracinio teritorinio vieneto režimas);

2.objektinius režimus (atominės energetikos objekto režimas, vandens telkinio režimas);

3.daiktų, medžiagų keliančių padidintą pavojų arba turinčių svarbią valstybinę reikšmę režimus (ginklų, nuodų, narkotinių medžiagų, dokumentų su valstybės paslaptimi);

4. veiklos arba funkcinius režimus (priešgaisrinis režimas, evakuacijos, muitinės režimas).


Taip pat išskiriami režimai pabrėžiant reguliavimo dalyką.

Šie specialūs administraciniai teisiniai režimai skirstomi į

gamtos apsaugos režimus (draustiniai, nacionaliniai parkai, kurortai),

viešosios tvarkos apsaugos režimus (nepaprastoji padėtis),

valstybės saugumo režimus (valstybės sienos, valstybės paslapties apsaugos režimai)


Taip pat veikia režimai klasifikuojami pagal laiką,

tai pastoviai veikiantys režimai (valstybės sienos režimas) ir

situacinio pobūdžio režimai (nepaprastoji, karo padėtis)


Nuoseklesnei analizei tinkamiausia administracinių teisinių režimų klasifikacija pagal režimų tikslą.

Pirmoji grupė apima administracinio - teisinio reguliavimo režimus esant ypatingai valstybinei padėčiai (nepaprastosios, karo padėties atvejai, valstybinių sienų apsauga, muitinių apsauga.).


Antroje grupėje funkciniai režimai. Jų paskirtis aprūpinti valstybės valdymo

funkcijas ir veiklos sferas (mokesčių, sanitarinę, ekologinę ir kt.


Trečiai grupei priklauso administraciniai teisiniai legitiminiai režimai.

Šių režimų veikimo sferoje yra du režimai tai:

a) Leidžiamieji režimai, kai fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę paduoti pareiškimus dėl leidimo įvykdyti vieną ar daugiau tam tikrų veiksmų, tuo tarpu atitinkamų pareigūnų arba institucijų sprendimas suteikti leidimą arba ne.

b) Legalizuojamieji režimai, kurie susiję su oficialia juridinių ir fizinių asmenų registracija, taip pat normatyvinių reikalavimų reglamentacija įvairių rūšių veiklai


Administracinių teisinių režimų klasifikacija

Administraciniai teisiniai režimai

ypatingoms valstybės padėtims

Karo padėties

Nepaprastosios padėties

Valstybinių sienų apsauga

Funkciniai administraciniai teisiniai režimai-aprūpinti

valstybės valdymo funkcijas ir veiklos sferas

ir kt.

Paprastieji

Administraciniai teisiniai legitiminiai režimai

Legalizuojamieji administraciniai teisiniai režimai- leidžia oficialią

juridinių ir fizinių asmenų

registraciją įvairių rūšių veiklai

Specialūs

Telefono ryšio;

Komunalinių paslaugų; Viešbučių ir

kt..

Vartotojų teisių

apsaugos;Lietuvos banko

veiklos; Ekologiniai.

Leidimų administraciniai

teisiniai režimai – taikomi fiziniams

ir juridiniams asmenims, kurie turi teisę paduoti pareiškimus dėl leidimo įvykdyti

vieną ar daugiau tam tikrų veiksmų.

Sprendimų dėl pilietybės klausimų

procedūros.

Fizinių ir juridinių asmenų registras; Nekilnojamojo turto registras; Licencijavimas;

Sertifikavimas, Metrologija ir kt.


1. Administraciniai teisiniai režimai esant ypatingajai valstybės padėčiai

Nepaprastosios padėties

Karo padėties

Valstybės sienų apsaugos

Kiti(muitinių apsaugos;

protekcionizmas)


Nepaprastosios padėties režimas

Jis geriausiai atspindi šią grupę ir atitinka pagrindinius jos požymius:

1.Valstybinės institucijos, įstaigos ir organizacijos veikia ypatingos teisinio režimo sąlygoms

2.Galima apriboti fizinių bei juridinių asmenų teises ir pridėti pareigų

3.Laikina priemonė

4.Visi ribojimai nustatomi įstatymu


Nepaprastoji padėtis –

ypatingas teisinis režimas valstybėje ar jos dalyje, leidžiantis taikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje

ir Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytus laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir

laisvėmis apribojimus ir laikinus juridinių asmenų veiklos apribojimus.


Teisės aktai nurodoKonstitucijos 144 str. 3 dalis teigia, kad

nepaprastąją padėtį reguliuoja įstatymas

Šiuo konstitucijos straipsniu ir nepaprastosios padėties įstatymu nustatyta, kad:

1.Nepaprastąją padėtį gali įvesti Seimas, tarp Seimo sesijų – Prezidentas, bet jo sprendimą vis tiek tvirtina Seimas.

2.Seimas gali nustatyti režimo taikymo teritoriją, mąstą, trukmę...


Ypatingasis režimas

1.Tam tikrų priemonių taikymas kertant valstybinę sieną

2.Kėlimosi laisvės apribojimas

3.Viešosios tvarkos ir ypatingųjų objektų sustiprinta apsauga

4.Viešų akcijų uždraudimas

5.Žiniasklaidos laisvės ribojimas

6.Dokumentų tikrinimas


Karo padėties administraciniai teisiniai režimai

Įvedus karo padėtį taikoma Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo įstatyme numatyta tvarka.

Lietuvoje veikia Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas.


Karo režimas

Analogiškas nepaprastosios padėties režimui.

Reguliuojamas mobilizacijos ir mobilizacinio režimo įstatymais.

Pagrindiniai principai:1.Centralizuotas valdymas

2.Terminų laikymasis

3.Planavimas

4.Kontrolė

5.kompleksiškumas


Karo padėties įvedimą numato:

• LR Konstitucijos 142 str.:

Seimas įveda karo padėtį, skelbia mobilizaciją ar demobilizaciją, priima

sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti

Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus.


Karo padėties įvedimą numato:

LR Konstitucijos 142 str.:

Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui,

Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įveda karo padėtį visoje Valstybėje ar jos dalyje, skelbia mobilizaciją ir teikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, o tarp

Seimo sesijų - nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją. Seimas patvirtina arba panaikina

Respublikos Prezidento sprendimą.


Nauja Karo padėties įstatymo redakcija priimta 2000 m. birželio8 d.

Įstatymo skirsniai:

• Bendrosios nuostatos

• Karo padėties įvedimas ir atšaukimas

• Teisių ir laisvių apribojimas esant karo padėčiai

• Įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklos ypatumai

• Valstybės valdymo pertvarkymas

• Karinės ir bendros priemonės


• Ginkluotosios pajėgos – Lietuvos kariuomenė ir karo padėties metu priskirtos kitos ginkluotosios pajėgos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, specializuoti policijos daliniai, Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai bei kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadui.

• Gyventojų evakavimas - organizuotas gyventojų iškeldinimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi, suteikiant jiems stacionarias arba laikinas gyvenamąsias patalpas.

• Karas - paskelbtas karas ar bet kuris kitas tarptautinis ginkluotas konfliktas, kurio dalyvė yra Lietuvos Respublika.

• Karinės teisėsaugos institucijos – karo policija, karinės ikiteisminio tyrimo įstaigos bei jų kontrolę atliekančios institucijos, karo lauko teismai.

• Kariniai pareigūnai - valstybės ginkluotųjų pajėgų pareigūnai, turintys vadų ar karinius administracinius įgaliojimus, bei karinės teisėsaugos institucijų pareigūnai.

• Komendanto valanda - paros laikas, kada draudžiama būti viešosiose vietose be karo komendanto išduoto leidimo.

• Uždara teritorija - teritorija, į kurią patekti ir iš kurios išvykti galima tik turint karo komendanto išduotą leidimą.


Karo padėtis - Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta ypatinga teisinė padėtis, kuri įvedama

prireikus ginti Tėvynę ginkluoto užpuolimo ar jo grėsmės atveju, kai kyla grėsmė Lietuvos valstybės suverenumui ar jos

teritoriniam vientisumui, arba prireikus vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus siekiant užtikrinti

valstybės gynybą ir kitas svarbiausias valstybės funkcijas karo metu.


Karo padėties įvedimas:

Karo padėtį įveda SeimasPrezidentas priima sprendimą įvesti karo padėtį

ir teikia šį sprendimą priimti Seimui

Karo padėtis gali būti įvesta visoje valstybėje arba jos dalyje

Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas ar Respublikos Prezidento dekretas dėl karo padėties atšaukimo paskelbiamas per visuomenės informavimo priemones ir įsigalioja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.


Apie karo padėties įvedimą nedelsiant informuojamos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienyje, taip pat užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos Lietuvos Respublikoje.

Apie karo padėties įvedimą ir jos metu nustatytus žmogaus teisių ir laisvių ribojimus bei jų priežastis nedelsiant informuojamas Europos Tarybos Generalinis Sekretorius ir Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius.

Apie karo padėties įvedimą ir jos metu nustatytus žmogaus teisių ir laisvių ribojimus bei jų priežastis nedelsiant informuojamos ir kitos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių šalys, jei tai numatyta tose sutartyse.


LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ IR UŽSIENIEČIŲ TEISIŲ IR LAISVIŲ APRIBOJIMAS BEI PAREIGŲ

NUSTATYMAS

Apribojimų klasifikavimas:

• Žmogaus teisės naudotis privataus gyvenimo neliečiamumu apribojimas

• Žmogaus teisės naudotis būsto neliečiamumu apribojimas

• Žmogaus teisės reikšti įsitikinimus, ieškoti informacijos ir ją gauti ar skleisti apribojimas

• Laisvės kilnotis apribojimas

• Teisės vienytis į politines partijas, politines, visuomenines organizacijas apribojimas

• Teisės rinktis į susirinkimus apribojimas


• Karo padėties metu asmenų telefoninių pokalbių pasiklausymas, susirašinėjimo, pašto siuntų ar kitokio susižinojimo tikrinimas gali būti atliekamas be teismo sprendimo • Karinės būtinybės atveju kariai turi teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į asmens būstą be gyventojo sutikimo. • Karinių vienetų vadai, karo komendantai turi teisę panaudoti būstą kariams, asmenims, pasitraukusiems iš savo gyvenamųjų vietų, apgyvendinti ir karinės paskirties objektams įrengti

• Draudžiama ieškoti, gauti, skleisti informaciją apie bet kokius valstybės institucijų ir pareigūnų, kariuomenės veiksmus, karinę bei ekonominę valstybės būklę, karo veiksmų eigą

• Asmenys, esantys Lietuvos Respublikoje, įvedus karo padėtį, neturi teisės be specialaus karo komendanto leidimo pakeisti savo nuolatinę gyvenamąją vietą

• Įvedus karo padėtį, sustabdomos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, leidžiančios atvykti į Lietuvos Respubliką be vizų.

• Karo padėties metu susirinkimai, išskyrus valstybės institucijų ar pareigūnų ir pasipriešinimo karinei agresijai organizacijų organizuojamus, viešosiose vietose draudžiami.


Karo padėties metu asmenys su savimi visada privalo turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Asmenys, neturintys su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, turi būti sulaikomi, kol bus

nustatytas asmens tapatumas, bet ne ilgiau kaip 48 valandoms.


ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ VEIKLOS YPATUMAI

Vyriausybė karo padėties metu gali nustatyti visų nuosavybės formų įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms privalomuosius darbus ar užduotis, reikalingus karo padėties reikmėms tenkinti. Už tokių darbų ir užduočių atlikimą atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Vyriausybė gali paskirti į visų nuosavybės formų įmones, įstaigas ir organizacijas savo atstovus nustatytų darbų ar užduočių atlikimui užtikrinti. Paskirtų atstovų nurodymai įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovams bei darbuotojams yra privalomi


Vyriausybė karo padėties metu turi teisę nustatyti ir kontroliuoti ginklų, šaudmenų, karinės technikos ir kitos ginkluotės, maisto prekių ir kitų prekių, reikalingų karo padėties reikmėms, gamybą bei prekybą jomis, įpareigodama ūkio subjektus gaminti ar prekiauti šiomis prekėmis arba uždrausdama paskiriems ūkio subjektams verstis šių prekių gamyba ar prekyba jomis, pati įsigydama, skatindama ūkio subjektus ar pavesdama jiems įsigyti šių prekių iš užsienio valstybių.

Vyriausybė karo padėties metu turi teisę riboti ar uždrausti įvairių kitų prekių gamybą ar prekybą jomis


VALSTYBĖS VALDYMO PERTVARKYMAS

PERTVARKYMAS APIMA:• Valstybės institucijų veiklos pertvarkymą• Savivaldos institucijų veiklos ribojimas • Apskričių viršininkų ir jų administracijų funkcijų perėmimas • Karo komendantai skyrimą• Ikiteisminio tyrimo įstaigų pertvarkymą• Teismų sistemos pertvarkymą• Karo lauko teismų steigimą


GYVENTOJŲ EVAKAVIMAS

• Siekdama užtikrinti Lietuvos Respublikos gyventojų saugumą karo metu, Vyriausybė skelbia jų evakavimą.

• Evakuojant gyventojus, jiems būtinai suteikiamos laikinos stacionarios gyvenamosios patalpos, o kelionės metu jie aprūpinami maistu ir medikamentais.

• Gyventojų evakavimui užtikrinti gali būti laikinai paimtos juridiniams ir fiziniams asmenims priklausančios transporto priemonės, nenaudojamos šių asmenų savarankiškai evakuotis. Asmenys, vykstantys iš evakavimo vietos savo transporto priemonėmis, privalo padėti išvykti kitiems asmenims.

•Savivaldybės, į kurių teritoriją evakuojami gyventojai, privalo pasirengti priimti tokį evakuojamų asmenų skaičių, kuris yra ne mažesnis kaip 10 procentų atitinkamos savivaldybės teritorijos gyventojų skaičiaus.


KARINĖS IR KITOS PRIEMONĖS

• Įvedus karo padėtį, Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo nustatyta tvarka skelbiama ir vykdoma mobilizacija.• Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybės gynimo taryba.

• Įvedus karo padėtį, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, gyventojai aprūpinami maistu, medikamentais, kitomis medicinos pagalbos priemonėmis, taip pat vykdomos gelbėjimo, evakavimo ir kitos civilinės saugos priemonės.


LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS GYNIMO TARYBOS

ĮSTATYMAS1997 m. balandžio 30 d. Nr. VIII-209

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybos sudarymą, veiklos tvarką ir įgaliojimus.


2 straipsnis. Valstybės gynimo taryba

1. Lietuvos Respublikos valstybės gynimo taryba yra valstybės institucija, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos reikalus, įskaitant valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais.

2. Į Valstybės gynimo tarybą įeina Respublikos Prezidentas - vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

3. Valstybės gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas.


4 straipsnis. Valstybės gynimo tarybos funkcijos

1. Valstybės gynimo taryba:1) svarsto užsienio ir vidaus politikos nuostatas,

garantuojančias Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei teritorijos vientisumą;

2) svarsto pagrindinius Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos ir gynybos principus bei kryptis;

3) svarsto ir teikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei rekomendacijas dėl tarptautinių sutarčių bei susitarimų gynybos ir kitais kariniais klausimais sudarymo, pasirašymo ir ratifikavimo;

4) koordinuoja valstybės valdymo institucijų, susijusių su nacionalinio saugumo užtikrinimu, veiklą;

5) svarsto pagrindines valstybės parengimo mobilizacijai nuostatas;

6) svarsto rekomendacijas dėl kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo vietų ir teritorinių manevravimo ribų, ginkluotųjų pajėgų padalinių perkėlimo į kitas dislokavimo vietas taikos metu;


7) svarsto Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grupės pateikiamas išvadas ir rekomendacijas;

8) nustato strategines krizių valdymo gaires;

9) svarsto kitus valstybės gynimo klausimus;

10) svarsto ir teikia pasiūlymus dėl krašto apsaugos sistemos finansavimo.

2. Kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, taip pat ginkluoto užpuolimo atveju Valstybės gynimo taryba svarsto ir teikia Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei rekomendacijas:

1) dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos organizavimo;

2) dėl karo padėties;

3) dėl mobilizacijos.

4 straipsnis. Valstybės gynimo tarybos funkcijos



Valstybės sienų apsauga

Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas, poįstatyminiai aktai, tarptautiniai susitarimai, kuriuose tiksliai reguliuojamas valstybinės sienos režimas.

Pagrindiniai režimo elementai: valstybės sienos teisinis režimas; pasienio teisinis režimas; pasienio kontrolės punktų teisinis režimas.


PKP Užkardos Bokštai ZR ir PRRVSJ Kita StatistikaATPPadaliniai

VALSTYBĖS SIENOS JUOSTA. STRUKTŪRA

LR ir BR stulpai

LR - BR VSŽkomplektas

Pėdsakųjuosta, tvora

VSJ tipai

VSJ tvora

PRR

VSAZR, PRR

2,5 m 2,5 m 5 m 3 m

13 m

Valst. sienos charakteristika



Įstatymai

Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas1996 m. gruodžio 19 d. Nr. VIII-49 Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas2000 m. gegužės 9 d. Nr. VIII-1666 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos

įstatymas2000 m. spalio 10 d. Nr. VIII-1996Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2206


Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai1.Dėl pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos patvirtinimo

2001 m. spalio 1 d. Nr. 11762.Dėl Pasienio policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reorganizavimo ir

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo2001 m. vasario 22 d. Nr. 194

3.Dėl pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo 2001 m. vasario 2 d. Nr. 126

4.Dėl pasienio teisinio režimo taisyklių patvirtinimo2002 m. balandžio 30 d. Nr. 598

5.Dėl valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo2002 m. spalio 3 d. Nr. 1562

6.Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos patvirtinimo2002 m. vasario 28 d. Nr. 302

7.Dėl vizų režimo panaikinimo Europos Sąjungos leidimus turintiems asmenims2003 m. gruodžio 18 d. Nr. 1636

8.Dėl Lietuvos Respublikos vizų išdavimo nuostatų patvirtinimo1997 m. birželio 26 d. Nr. 685

9.Dėl vizų režimo panaikinimo Jungtinių Tautų Organizacijos leidimus turintiems asmenims1995 m. kovo 9 d. Nr. 347

10.Dėl pasienio ruožo ribų ir valstybės sienos apsaugos zonos ribų bei Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašo patvirtinimo2001 m. sausio 22 d. Nr. 72

11.Dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės sienos apsaugai skirtų žemės plotų ir jų ribų patvirtinimo2001 m. gegužės 8 d. Nr. 523

12.Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybės sienos apsaugai skirtų žemės plotų ir jų ribų patvirtinimo2001 m. sausio 26 d. Nr. 96

13.Dėl Lietuvos Respublikos ir Latvijos respublikos valstybės sienos apsaugai skirtų žemės plotų ir jų ribų patvirtinimo2000 m. sausio 12 d. Nr. 31

14.Dėl Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos apsaugai skirtų žemės plotų ir jų ribų patvirtinimo1999 m. gruodžio 13 d. Nr. 1387

15.Dėl komisijos Lietuvos Respublikos valstybės sienai delimituoti ir demarkuoti bei ekonominei zonai Baltijos jūroje nustatyti sudarymo1993 m. kovo 25 d. Nr. 198

16.Dėl operatyvinės veiklos subjektų sąrašo patvirtinimo ir jų operatyvinės veiklos masto nustatymo2002 m. spalio 3 d. Nr. 1559

17.Dėl užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos gelbėjimo pajėgų ir technikos vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną taisyklių patvirtinimo



VSAT uždaviniai

Užtikrinti valstybės sienos neliečiamumą ir įgyvendinti valstybės sienos apsaugos politiką Pagal savo kompetenciją užtikrinti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų valstybės sienos teisinio režimo klausimais vykdymą Pagal savo kompetenciją užtikrinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką ir visuomenės saugumą


VSAT funkcijos1. Saugo valstybės sieną sausumoje, jūroje, Kuršių

mariose ir pasienio vidaus vandenyse;2. Atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių

valstybės sieną, kontrolę;3.Užtikrina pasienio teisinį režimą ir pagal kompetenciją

pasienio kontrolės punktų režimą;4.Užtikrina aplinkos apsaugos režimą valstybės sienos

apsaugos objektuose ir kontroliuoja gamtos išteklių naudojimo priemonių vykdymą pasienio ruože;

5.Pagal savo kompetenciją dalyvauja užtikrinant valstybės muitų režimą

6.Dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos kontrolę;7.Dalyvauja vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus jūroje,

Kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse; 8.Dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką bei vykdo kitas

įstatymų numatytas teisėtvarkos funkcijas pasienio ruože;9.Ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gina valstybę karo metu;10.Vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas

funkcijas;



3. Legitimūs administraciniai teisiniai režimai

Legalizuojamieji administraciniai teisiniai režimai leidžia oficialią fizinių ir juridinių asmenų įvairių rūšių veiklos registraciją

Leidimų administraciniai teisiniai režimai taikomi fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie turi teisę paduoti pareiškimus dėl leidimo įvykdyti tam tikrus veiksmus


Legalizuojamų režimų grupei valstybėje reikšmingi trys procesai

1. Standartizacija

2. Sertifikavimas

3. Metrologija


Legalizuojamasis režimasFizinių ir juridinių asmenų registrasValstybės registrasGyventojų registrasNekilnojamojo turto registrasLicencijavimasStandartizacija – veikla, skirta tam tikroje srityje įvesti

optimalią tvarką nustatant bendrąsias nuostatas, kurios gali būti visuotinai panaudotos esamiems ir galimiems uždaviniams spręsti. Reikalinga sveikatai, gyvybei apsaugoti ir pan. Vyko Lt. Standartizacijos dep.

Sertifikavimas – veikla, nustatanti, ar produktas, procesas, paslauga, fizinio asmens kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus.

Metrologija – valstybės politika norminant matavimus, jų metodus, priemones matavimų vienovei ir reikiamam matavimų tikslumui pasiekti. Tikrina, ar atitinka matavimo priemonės, matai etalonus.


Leidimų režimasŠiam režimui priklauso sprendimų dėl pilietybės

klausimų procedūros.LR pilietybės įstatymas išsamiai reguliuoja teisės į

pilietybę turinį, pagrindus, jos įgijimo, nutraukimo tvarką bei pilietybės klausimus nagrinėjančių valstybės institucijų įgaliojimus.

Šios institucijos: Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Pilietybės reikalų komisija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos migracijos tarnybos prie savivaldybių.

Lietuvos užsieniečių teisinę padėtį reglamentuoja įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties.

Valstybė jiems taiko teisinius privilegijų režimus:• palankumo; • abipusiškumo;• nacionalinį.


ID kortelė


2. Funkciniai administraciniai teisiniai

režimai PaprastiejiJuos nustato veiklos taisyklės – tam tikros rūšies aptarnavimo ir funkcionavimo standartai.Pvz.:telefono ryšio, veterinarijos, komunalinių, viešbučių paslaugų teikimo taisyklės

Specialūs-užtikrina t.t svarbias valst. valdymo f.c. Įdiegiami siekiant specializuoti veiksmų seką ir normalizuoti įvairias veiklos sritis.Pvz.: vartotojų teisių apsaugos; Lietuvos banko veiklos; ekologiniai


“Administracinių – teisinių režimų paskirtis – tai tam tikrų valstybės sričių, padėčių reguliavimas, su specialių priemonių sistema, kuri susideda iš atskirų elementų: svarbiausia yra saugumo užtikrinimas teisiniais aktais ir normomis, kurie nustato ypatingą veiklos tvarką tam tikrose sferose.

Saugumui užtikrinti įgaliojamos valstybinės institucijos, kurios specialiai sukurtos arba gavę įgaliojimus formuoti ir palaikyti atitinkamą režimą.

Teisės subjektams nustatoma detali veikimo reglamentacija ir jų tarpusavio santykiai. Pradeda egzistuoti griežta kontrolės ir atsakomybės sistema, specialios organizacinės, techninės, materialinės ir finansinės priemonės duotojo administracinio-teisinio režimo veikloje.

Tokiu būdu sudaromos palankios sąlygos vykdomosios valdžios institucijų, jų įgaliojimų rezultatyviam įgyvendinimui;


Administracinės teisės šakos specifiškumas administracinių teisinių

režimų įgyvendinime pasireiškia imperatyviais valdymo metodais,

pavaldumo santykių sukūrimu ir palaikymu.


Administraciniai – teisiniai režimai – tai įstatymais apibrėžtų taisyklių visuma, kurių savo veikloje turi laikytis piliečiai ir juridiniai asmenys, o taip pat specifinė teisės subjektų veiklos tvarka, įvairiose valstybinio gyvenimo srityse.

Pagrindinė administracinių teisinių režimų funkcija yra apsaugoti pilietį, visuomenę ir pačią valstybę.



Administracinė teisė: bendrieji teorijos klausimai,

valdymo aktų institutas, ginčo santykių jurisprudenciniai aspektai

Viešojo administravimo teisiniai pagrindai


savarankiškai192 - 218 psl.

savarankiškaiI, II skyriai


DĖKOJU UŽ DĖMESĮEDMUNDAS SAKALAUSKAS

Documents

1 Tema.reguliavimas.aktualus