Europos vaiko garantijų sistemos įgyvendinimo Lietuvoje

Europos vaiko garantijų sistemos įgyvendinimo Lietuvoje giluminė analizė Literatūros apžvalga

2

TURINYS

Terminų žodynas ................................................................................................................................. 4

Įvadas 6

1. Nemokamų ir veiksmingų vaikų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų prieinamumas 9

2. Veiksmingų ir nemokamų aukštos kokybės švietimo paslaugų vaikams prieinamumas .......... 19

3. Nemokamų ir veiksmingų sveikatos priežiūros paslaugų vaikams prieinamumas ................... 29

4. Sveikos ir lygiavertės mitybos vaikams prieinamumas .......................................................... 37

5. Tinkamo būsto vaikams prieinamumas ................................................................................ 45

Pagrindinės išvados ........................................................................................................................... 57

Bibliografija ....................................................................................................................................... 63

© UNICEF, 2021

Ataskaita parengta Europos Komisijos užsakymu. Ataskaitoje pateikiama informacija ir požiūris yra autorių ir

nebūtinai atspindi oficialiąją Europos Komisijos nuomonę. Komisija neatsako už joje pateiktos informacijos

naudojimą. Papildoma informacija apie Europos Sąjungą yra prieinama internete adresu: www.europa.eu.

Ataskaitoje pateikta medžiaga buvo surinkta UNICEF ECARO užsakymu, bendradarbiaujant su Lietuvos

nacionaliniu UNICEF komitetu. UNICEF neprisiima jokios atsakomybės už ataskaitoje esančias klaidas. Šiame

leidinyje pateikiami duomenys, interpretacijos, nuomonės ir požiūriai priklauso autoriams ir nebūtinai atspindi

UNICEF nuostatas ir požiūrius.

Cituojant šią ataskaitą, prašome naudoti tokią literatūros nuorodą:

UNICEF. Europos vaiko garantijų sistemos Lietuvoje giluminė analizė. Literatūros apžvalga. UNICEF Europos ir

Centrinės Azijos regioninis biuras Ženevoje, 2021 m.

Autoriai:

Ataskaitą rengė PPMI tyrimų vadovės ir pagrindinės ekspertės Alinos Makarevičienės vadovaujama komanda.

PPMI direktorius Haroldas Brožaitis talkino kaip mokslinis konsultantas. PPMI tyrėjos, Greta Skubiejūtė

(ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra, švietimo paslaugos, sveikatos priežiūros paslaugos), Agnė Zakaravičiūtė

(vaikų pilnavertė mityba prieinamas būstas), Aistė Vaitkevičiūtė (vaikų pilnavertė mityba), Loes van der Graaf

(koordinatorė administraciniais klausimais), parengė ataskaitos turinį, remdamosis savo ekspertinio lauko žiniomis.

Projekto vadovybė

Daniel Molinuevo kartu su Kristina Stepanova (Europos vaiko garantijų sistemos nacionalinė koordinatorė

Lietuvoje) ir kitais trečiosios pasirengimo fazės Europos vaiko garantijai Lietuvoje vadovybės komiteto atstovais.

file:///D:/Ankstyvojo%20ugdymo%20priežiūra/Lithuanian%20Deep%20Dive%20Literature%20Review%20EN_final.docx%23_Toc85050984



3

Padėkos

Mokslinių tyrimų grupė dėkinga giluminės analizės iniciatyviniam komitetui už jo indėlį intensyvių svarstymų ir

peržiūros proceso metu.

Komanda taip pat norėtų padėkoti toliau nurodytoms institucijoms už jų indėlį. Nacionaliniu lygmeniu dėkojame

Lietuvos statistikos departamentui, Higienos institutui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Švietimo, mokslo

ir sporto ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Taip pat dėkojame konsultacijų dalyviams: Vilniaus,

Panevėžio ir Šiaulių visuomenės sveikatos biurų atstovams, Europos kovos su skurdu tinklui Lietuvoje, NVO

vaikams konfederacijai Lietuvoje, SOS vaikų kaimams Lietuvoje, Gargždų ir Panevėžio socialinių paslaugų

centrams, Vilniaus socialiniam klubui, Nacionalinei švietimo agentūrai, Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus

vaikai“, Romų visuomenės centrui, Šiaulių rajono savivaldybės švietimo ir sporto skyriui, Šiaulių, Neringos,

Radviliškio rajono, Vilniaus rajono, Telšių rajono savivaldybėms, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai,

Vytauto Didžiojo universitetui ir Mykolo Romerio universitetui.

Dėkojame PPMI kalbos redaktoriui James Nixon ir daugeliui kitų ekspertų, kurie pasidalijo su mumis savo žiniomis.

Taip pat norėtume padėkoti UNICEF Lietuvoje ir UNICEF Europos ir Centrinės Azijos regioniniam biurui (ECARO)

už jų pagalbą ir paramą vykdant tyrimą.

4

Terminų žodynas

SSAR Skurdo ir socialinės atskirties rizika.

KMI Kūno masės indeksas – matas, parodantis žmogaus masės ir ūgio kvadrato santykį,

naudojamas nustatyti mitybos būklę.

EVGS Europos vaiko garantijų sistema.

Pažeidžiami vaikai Jaunesni nei 18 metų asmenys, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis. Čia

turimi galvoje vaikai, kuriems gresia skurdas, vaikai, patiriantys didelį materialinį

ar socialinį nepriteklių arba gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose yra labai mažas

darbo intensyvumas.

Vaikai, gyvenantys šeimose,

patiriančiose socialinę riziką Vaikai, gyvenantys didesnės socialinės rizikos šeimose, veikiamose įvairių socialinių

veiksnių, pvz., piktnaudžiavimo tam tikromis medžiagomis, smurto namuose,

psichikos sveikatos problemų; taip pat, vaikai, gyvenantys atskirtose teritorijose, ir

patiriantys aukštą ekonominio nepritekliaus, nusikalstamumo ar smurto lygį bei

žemą išsilavinimo lygį, taip pat tam tikros grupės, pvz., romų vaikai.

Žiedinė savivaldybė Rajoninė savivaldybė, supanti didžiuosius Lietuvos miestus – Vilnių, Kauną,

Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį ir Alytų.

AUP Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra.

Energetinis nepriteklius Negalėjimas palaikyti reikiamos temperatūros namuose dėl žemų namų ūkio

pajamų, didelių energijos kaštų arba dėl žemo pastatų energijos vartojimo

efektyvumo.

ES-SPGS ES statistika apie pajamas ir gyvenimo sąlygas.

ESTR Europos socialinių teisių ramstis.

Visos dienos mokykla Mokymo modelis, siekiantis sumažinti laiką, kurį vaikas praleidžia už mokyklos

ribų, skiriant daugiau laiko ugdymui ir mokymuisi.

HBSC Tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas.

Per didelės išlaidos būstui Gyventojų, gyvenančių namų ūkiuose, kurių visos išlaidos būstui sudaro daugiau

kaip 40 proc. visų namų ūkio disponuojamųjų pajamų, procentinė dalis.

Prastos būsto sąlygos Nusako prastas namų ūkio gyvenimo sąlygas, pvz., nesandarus stogas, vonios arba

dušo nebuvimas, vidinio tualeto nebuvimas, būstas yra per tamsus.

Perpildytas būstas Bustas laikomas perpildytu, jeigu namų ūkis neturi kambarių, lygiaverčių: vienam

kambariui vienam namų ūkiui; vienam kambariui vienai porai; vienam kambariui

kiekvienam asmeniui, kuriam daugiau kaip 18 metų; vienam kambariui dviem tos

pačios lyties 12–17 metų amžiaus asmenims; vienam kambariui kiekvienam

skirtingos lyties 12–17 metų amžiaus asmeniui; vienam kambariui dviem vaikams,

nesulaukusiems 12 metų.

Didžioji kaimiškoji savivaldybė Visos kitos mažesnių Lietuvos miestų, išskyrus didžiuosius miestus, savivaldybės.

Mažas naujagimių svoris Mažesni negu 2 500 gramų (5,5 svaro) svorio naujagimiai.

5

Mažas pajamas gaunantys namų ūkiai

Namų ūkiai, kurių pajamos žemesnės nei 60 proc. nacionalinių vidutinių

disponuojamų pajamų.

Globos sistema Vaikų, negalinčių gyventi su savo tėvais, apgyvendinimas ir priežiūra. Dažniausiai

vaikų globa ne namuose reiškia, kad yra perimtos tėvų teisės į vaiko globą arba yra

taikomas apsaugos orderis. Lietuvoje vaikų globa ne namuose apima: 1) be tėvų

globos likusių vaikų alternatyvią globą, jiems suteikiant šeimos pagrindais

grindžiamą globą arba globą bendruomeniniuose vaikų globos namuose, 2) vaikų,

turinčių tėvų globą, apgyvendinimas ne jų pačių namuose. Tai vaikai, prižiūrimi

socializacijos centruose ir specialiojo ugdymo mokyklose, kuruojamose Švietimo,

mokslo ir sporto ministerijos, taip pat institucinė globa vaikams su negalia,

kuruojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Socialinę riziką patiriančios šeimos Sąvoka, apimanti įvairias rizikas, dėl kurių gali grėsti skurdas ar socialinė

atskirtis. Vaikų atveju tai reiškia: gyvenimą namų ūkyje, kuriame pajamas gauna

tik vienas asmuo; gyvenimą su neįgalia motina ar neįgaliu tėvu; gyvenimą namų

ūkyje, kuriame yra psichikos sveikatos problemų turinčių arba ilgalaikėmis ligomis

sergančių asmenų; gyvenimą namų ūkyje, kuriame piktnaudžiaujama

narkotinėmis medžiagomis arba smurtaujama artimoje aplinkoje. Ši sąvoka apima

ir Sąjungos piliečio, kuris persikėlė į kitą valstybę narę, vaikus, likusius savo kilmės

valstybėje narėje; vaikus, kurių motina yra paauglė arba jie patys yra paauglės

motinos, ir vaikus, kurių vienas iš tėvų yra laisvės atėmimo įstaigoje.

VRP Valstybės remiamos pajamos.

Specialieji ugdymosi poreikiai Specialieji ugdymosi poreikiai reiškia negalią ar sunkumus mokantis, dėl kurių

šiems vaikams mokytis yra sunkiau nei jų bendraamžiams.

SES Socialinis ir ekonominis statusas, apimantis pajamas, išsilavinimą ir finansinį

saugumą.

PSO Pasaulio sveikatos organizacija.

6

Įvadas

Vaikų skurdas ES vis dažniau suprantamas kaip konkrečiomis sąlygomis egzistuojantis, teisėmis grindžiamas,

daugiamatis reiškinys, suprantamas plačiau nei įprastai tik su skurdu siejamas finansinių išteklių trūkumas.[1] Nors

piniginio skurdo, kaip dažniausiai pasitaikančio skurdo konceptualizavimo, dėmesio centre yra finansinių išteklių

ir turto trūkumas, daugiamatė vaikų skurdo sąvoka pabrėžia daugybę veiksnių, lemiančių vaikų gerovę, pavyzdžiui,

sveikatą, išsilavinimą, priežiūrą, mitybą, gyvenamąją aplinką ir apsaugą. Todėl ji glaudžiai susijusi su socialine

atskirtimi ir vaikų teise į deramą gyvenimo standartą ir galimybę nepatirti nepritekliaus savo esminėse gyvenimo

srityse.[2] Vis dėlto, piniginis skurdas ir vaikų skurdas yra tampriai susiję: piniginis skurdas yra esminis daugiamačio

vaikų skurdo veiksnys, ir vaikai, patiriantys daugiamatį skurdą, yra daug labiau linkę patirti piniginį skurdą,

būdami suaugę.[3]

2019 m. 25,8 proc. vaikų Lietuvoje gyveno ties skurdo ir socialinės atskirties riba. Nepaisant to, kad situacija smarkiai

pagerėjo 2015 m., Lietuvos rodiklis vis tiek išliko šeštas blogiausias rezultatas tarp 27 ES šalių (Eurostato 2019 m.

duomenys). Be to, 22,7 proc. vaikų Lietuvoje (112 000) gyveno žemiau skurdo ribos, kuri lygi 60 proc. ekvivalentinių

disponuojamųjų pajamų medianos, išmokėjus socialines išmokas (Eurostato 2019 m. duomenys). Patys naujausi

duomenys rodo, kad 2020 m. daugiau nei pusė (51 proc.) namų ūkių, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo su

išlaikomais vaikais, susidūrė su skurdo ir socialinės atskirties rizika, tarp visų namų ūkių su išlaikomais vaikais

skurdo ir socialinės atskirties riziką patyrė 20,4 proc. (Lietuvos statistikos departamento 2021 m. duomenys).

Europos Sąjungos Tarybos 2021 m. birželio 14 d. rekomendacija kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema[4],

rekomenduoja, kad valstybės narės užtikrintų veiksmingą ir nemokamą galimybę naudotis ikimokyklinio

ugdymo ir priežiūros, švietimo ir mokyklinės veiklos paslaugomis, veiksmingą ir nemokamą sveikatos priežiūrą,

užtikrintų bent vieną kartą per dieną gaunamą sveiką maistą mokykloje ir taip pat veiksmingą galimybę gauti

sveiką mitybą ir tinkamą būstą.[5]

Veiksminga galimybė naudotis paslaugomis – padėtis, kai paslaugos yra sukurtos naudoti, įperkamos,

prieinamos, geros kokybės, teikiamos laiku ir kai potencialūs gavėjai žino apie jas ir savo teises jomis naudotis.

Veiksminga ir nemokama galimybė naudotis paslaugomis – padėtis, kai paslaugos yra sukurtos naudoti,

prieinamos, geros kokybės, teikiamos laiku ir kai potencialūs gavėjai žino apie jas ir savo teises jomis naudotis, ir

kai tokios paslaugos yra teikiamos nemokamai jas organizuojant ir teikiant arba skiriant pakankamas išmokas su

tomis paslaugomis susijusioms išlaidoms arba mokesčiams padengti, arba teikiamos tokiu būdu, kad finansinės

aplinkybės nebūtų kliūtis lygiateisei prieigai.

Šaltinis: Europos Sąjungos Tarybos rekomendacija 2021 m. birželio 14 d., kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema.

http://data.europa.eu/eli/reco/2021/1004/oj

Rekomendacijos, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema, tikslas – užkirsti kelią ir kovoti su socialine

atskirtimi, užtikrinant, kad pažeidžiami vaikai turėtų galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis, gauti

maitinimą ir būstą, tokiu būdu prisidedant prie vaiko teisių puoselėjimo, kovojant su vaikų skurdu ir skatinant lygias

galimybes.

Pažeidžiami vaikai – jaunesni nei 18 metų asmenys, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis. Tai vaikai,

kuriems gresia skurdas, patiriantys didelį materialinį nepriteklių arba gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose yra

labai mažas darbo intensyvumas.

Valstybėms narėms rekomenduojama nustatyti pažeidžiamus vaikus ir kuriant nacionalines integruotas

priemones, tikslingai atsižvelgti į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria:

(a) benamiai vaikai arba vaikai, gyvenantys labai prastomis būsto sąlygomis;

(b) neįgalūs vaikai;

(c) vaikai, turintys psichikos sveikatos problemų;

https://translate.googleusercontent.com/translate_f#_ftn1





http://data.europa.eu/eli/reco/2021/1004/oj

7

(d) migrantų kilmės vaikai ar vaikai, turintys mažumos rasinę ar etninę kilmę (visų pirma, romų kilmę);

(e) vaikai, kuriems skirta alternatyvi priežiūra (ypač institucinė);

(f) vaikai, gyvenantys socialinę riziką patiriančiose šeimose.

Šaltinis: Europos Sąjungos Taryba. Rekomendacija, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema.

Taip pat, rekomendacija ragina „siekiant kuo veiksmingiau skirti priemones pažeidžiamiems vaikams ir,

atsižvelgiant į nacionalines, regionines ir vietos organizacijas bei aplinkybes, įtraukti atitinkamas suinteresuotąsias

šalis į pažeidžiamų vaikų ir kliūčių, su kuriomis jie susiduria siekdami galimybės naudotis ir naudodamiesi

paslaugomis, kurias apima rekomendacija, nustatymo procesą.“

Tokiame kontekste ir siekiant sukurti konkrečias rekomendacijas dėl tinkamo Tarybos rekomendacijos

įgyvendinimo valdymo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo, ši giluminė analizė nustato pažeidžiamus vaikus ir kliūtis,

su kuriomis jie susiduria, bandydami pasinaudoti šioje rekomendacijoje aptariamomis paslaugomis, tokiu būdu

prisidėdama rengiant Vaiko garantijų sistemos Lietuvoje nacionalinį veiksmų planą.

Per devynis mėnesius nuo šios rekomendacijos priėmimo pateikti Komisijai laikotarpį iki 2030 m. apimantį

veiksmų planą šiai rekomendacijai įgyvendinti, atsižvelgiant į nacionalines, regionines ir vietos aplinkybes bei

esamus politinius veiksmus ir priemones, skirtas remti pažeidžiamus vaikus. Veiksmų plane, visų pirma, turėtų

būti:

i) tikslinės pažeidžiamų vaikų, kuriems bus skiriamos atitinkamos integruotos priemonės, kategorijos;

ii) siektini kiekybiniai ir kokybiniai tikslai, kalbant apie pažeidžiamiems vaikams skiriamas atitinkamas

priemones, atsižvelgiant į regioninius ir vietos skirtumus;

iii) planuojamos arba priimtos priemonės įgyvendinant šią rekomendaciją regioniniu ir vietos lygmenimiu, ir

reikalingi finansiniai ištekliai bei terminai;

iv) kitos planuojamos arba priimtos priemonės vaikų socialinės atskirties problemoms spręsti ir iš kartos į kartą

išliekantiems nepalankios padėties ciklams panaikinti, visų pirma, grindžiamos galimybes suteikiančia politikos

sistema;

v) nacionalinė duomenų rinkimo apie šią rekomendaciją, jos stebėsenos ir vertinimo sistema, taip pat siekiant

sukurti bendrą stebėsenos sistemą.

Šaltinis: Europos Sąjungos Taryba. Rekomendacija, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema.

Šioje ataskaitoje identifikuojamoss pažeidžiamų vaikų grupės, kurioms reikalingos veiksmingos pagalbos

priemonės ir kurie gautų daugiausia naudos iš vaiko garantijų sistemos. Ataskaitoje analizuojami esami duomenys

apie nepatenkintus vaikų poreikius ir kliūtis, su kuriomis jie susiduria, siekdami galimybės naudotis šiomis

paslaugomis. Remiantis šiais duomenimis, pagrindinėje ataskaitoje (angl. deep dive), kuri yra visos giluminės

analizės dalis, toliau bus analizuojamos nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu veikiančios politinės priemonės ir

iniciatyvos, siekiančios padidinti paslaugų vaikams prieinamumą, ir nustatytos veiksmingos programos, įstatymai

ir projektai.

Šioje ataskaitoje siekiant nustatyti pažeidžiamų vaikų tikslines grupes buvo remiamasi keletu vertinimo kriterijų,

apimančių:

• atotrūkius ir skirtumus, tikslines grupes lyginant su vaikais, nesusiduriančiais su skurdo ir socialinės

atskirties rizika;

• atotrūkius ir skirtumus, lyginant su 27 ES narių vidurkiu, vertinant tam tikras pažeidžiamų vaikų

grupes;

• atotrūkius ir skirtumus, lyginant su kitomis vaikų grupėmis, kurios nesusiduria su kliūtimis

naudojantis paslaugomis ir (arba) neturi nepatenkintų poreikių;

• atotrūkį tarp nacionalinės paramos sistemos (įstatymų) ir vaikų poreikių;

• atotrūkį tarp vaikų ir jų šeimų galimybių gauti paslaugas kaimuose ir miestuose;

• laikui bėgant besikeičiančias tendencijas ir pokyčius, iškylančius naujus iššūkius, trukdančius

patenkinti tam tikrų vaikų grupių poreikius ir suteikti jiems galimybę naudotis paslaugomis;

• keletą tyrimų ir ataskaitų, kuriose kalbama apie pažeidžiamų vaikų grupes.

8

Duomenų analizei buvo pasitelkiami statistiniai ir administraciniai duomenys, literatūra ir pažeidžiamus vaikus

atspindintys duomenys, orientuojantis į Europos vaiko garantijų sistemoje aptariamas penkias politikos kryptis.

Duomenų analizei buvo nagrinėjami tarptautinių organizacijų, ES institucijų, Lietuvos nacionalinių ir regioninių

institucijų, įstaigų dokumentai, taip pat mokslinė literatūra, šia tema atlikti moksliniai tyrimai, išleisti leidiniai,

duomenų bazės, administraciniai duomenys, t.t.

Ataskaitos, kurioje pateikiama duomenų analizė, struktūra atspindi Europos vaiko garantijų sistemoje aptartas

politikos kryptis ir paslaugas. Ataskaitos 1–5 skyriuose pateikiami atliktos analizės rezultatai apie vaikų galimybes

naudotis aukštos kokybės AUP paslaugomis, aukštos kokybės švietimu ir mokykline veikla, sveikatos priežiūros

paslaugomis, gauti sveiką mitybą ir tinkamą būstą. Kiekviename skyriuje aptariama, kokia yra Europos vaiko

garantijų sistemoje minimų paslaugų aprėptis, nepatenkinti poreikiai ir kliūtys, su kuriomis vaikai susiduria,

bandydami naudotis šiomis paslaugomis. Kiekvieno skyriaus gale trumpai apibendrinamas atliktas tyrimas,

išskiriant nustatytas pažeidžiamų vaikų grupes, apskaičiuotą grupės dydį, problemines sritis ir duomenų spragas.

Paskutinis ataskaitos skyrius pristato rezultatus ir išvadas apie pagrindines nustatytas problemas ir išskiria tas

pažeidžiamų vaikų grupes, kurioms turėtų būti teikiama pirmenybė nacionaliniu lygmeniu įgyvendinant Europos

vaiko garantijų sistemą.

9

1. Nemokamų ir veiksmingų vaikų

ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros

paslaugų prieinamumas

ANKSTYVASIS UGDYMAS IR PRIEŽIŪRA (AUP)

„Vaikų aprūpinimas nuo gimimo iki privalomo pradinio ugdymo, suteikiamo pagal nacionalinę reguliavimo

sistemą, t.y. turintis atitikti tam tikras taisykles, minimalius reikalavimus ir/arba pereiti akreditavimo

procedūras.“ Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra Lietuvoje vadinami ikimokykliniu ugdymu vaikams iki 5 metų

amžiaus, o priešmokykliniu ugdymu - vaikams, kuriems yra suėję 6 metai. Privalomas pradinis ugdymas

prasideda nuo 7 m. amžiaus. Lietuvoje prieinamos tiek valstybinės, tiek privačios AUP paslaugos. Šaltinis: Europos Komisija. https://eacea.ec.europa.eu/national-policies/eurydice/content/key-data-early-childhood-education-and-care-europe-

%E2%80%93-2019-edition_en ir EBPO virtuali biblioteka: https://www.oecd-ilibrary.org/education/education-in-lithuania/early-childhood-

education-and-care-in-lithuania_9789264281486-6-en.

Europos socialinių teisių ramstis (ESTR) teigia, kad „Vaikai turi teisę į kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą

už prieinamą kainą.“ Vis dėlto, netgi pačioms turtingiausioms šalims nepavyksta pasiūlyti visapusiškos vaikų

priežiūros sprendimų visoms šeimoms, ypač COVID-19 pandemijos metu.[6] Lietuvos atvejis ypač sudėtingas dėl ilgą

laiką skirto politinio dėmesio motinystei namuose. [7] Kaip ir visose posovietinėse šalyse, šeimos branduolys visada

buvo labiausiai vertinamas, ir šeimos politika siekė skatinti tokių šeimų formavimąsi, taikydama tokius politinius

įrankius kaip didelės vaiko priežiūros atostogų išmokos. Dėl to nepakankamai dėmesio buvo skiriama AUP

paslaugų plėtrai, todėl šiuo metu Lietuvoje ypač trūksta AUP paslaugų, jos yra nelanksčios, ypač vaikams iki dvejų

metų.

Aprėptis

Kaip ir dauguma posovietinių valstybių, kuriose ugdymas grindžiamas neformalia vaikų priežiūra, Lietuva neturi

gerai išvystytos AUP sistemos.[8] Vaikams iki penkerių metų nėra garantuojama vieta valstybinėse AUP įstaigose.[9]

2020–2021 m. m. iš viso 132 501 vaikas gavo ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą Lietuvoje [10], ir tik šiek tiek

daugiau nei 20 proc. vaikų, kurių amžius 3 m. ar mažiau, gavo oficialias AUP paslaugas, o 60 proc. vaikų buvo

prižiūrimi tik tėvų.[11] Tik 44,2 proc. vaikų iki dvejų metų gavo AUP paslaugas, o tų, kurių amžius 3–6 m., – 90,3 proc.[12]

Šiuo atžvilgiu Lietuva yra penkta mažiausią aprėptį turinti šalis ES po Bulgarijos, Latvijos, Slovakijos ir Vengrijos.

Vaikų iki 4 m., dalyvaujančių AUP, dalis nesiekė ES vidurkio.[13] Kalbant apie 4–6 m. amžiaus vaikus, skaičiai geresni.

Statistika rodo, kad 93,14 proc. vaikų, kurių amžiaus tarpsnis 4–6 m., dalyvavo AUP 2021 m. Vis dėlto, šis aprėpties

lygmuo nepasiekė Lietuvos švietimo strategijos tikslo (95 proc. visų vaikų iki 2020 m.) ir visai netenkina Komisijos

komunikato dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. iškeltų tikslų, siekiančių, kad iki 2030 m. 98 proc.

vaikų nuo 3 m. amžiaus iki privalomo pradinio ugdymo dalyvautų AUP.

1 LENTELĖ. DALYVAUJANČIŲ AUP VAIKŲ (0–5 M.) SKAIČIUS IR DALIS (PROC.)

VIETOVĖS POŽYMIS 2020-2021 m. m.

Vaikai (0–5 m.), dalyvaujantys AUP

Iš viso (0-5 m.) vaikų Lietuvoje Dalyvaujančių AUP vaikų (0-5 m.) dalis (proc.)

Šalyje 105 345 170 213 61,9 proc.

Miestas 88 871 119 981 74,1 proc.

Kaimas 16 474 50 232 32,8 proc.

Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė sistema. http://svis.emokykla.lt/ikimokyklinis-ugdymas/.

https://eacea.ec.europa.eu/national-policies/eurydice/content/key-data-early-childhood-education-and-care-europe-–-2019-edition_en

https://eacea.ec.europa.eu/national-policies/eurydice/content/key-data-early-childhood-education-and-care-europe-–-2019-edition_en

https://www.oecd-ilibrary.org/education/education-in-lithuania/early-childhood-education-and-care-in-lithuania_9789264281486-6-en

https://www.oecd-ilibrary.org/education/education-in-lithuania/early-childhood-education-and-care-in-lithuania_9789264281486-6-en









http://svis.emokykla.lt/ikimokyklinis-ugdymas/

10

Remiantis lentelėje pateiktais skaičiais, galima teigti, kad dalyvavimo AUP lygmuo miestuose yra dvigubai didesnis

nei kaimuose, dėl to, kalbant apie AUP, vaikai, gyvenantys kaimo vietovėse yra pažeidžiama grupė. Duomenys

rodo, kad kaimo vietovėse vaikai dažniau patiria skurdą ir socialinę atskirtį. Dėl to AUP paslaugos yra ypač svarbios

siekiant mažinti neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį vaiko raidai ir mokymosi pasiekimams, nes tyrimų

duomenys rodo, jog AUP ugdo socialinius ir ekonominius bei pažinimo gebėjimus šias paslaugas gaunantiems

vaikams.[14]

1 DIAGRAMA. DALYVAVIMO AUP LYGMENYS SKIRTINGOSE GEOGRAFINĖSE VIETOVĖSE 2020-2021 M. M.

Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė sistema. http://svis.emokykla.lt/ikimokyklinis-ugdymas/.

Remiantis 1 diagramos duomenimis, galima teigti, kad miestų savivaldybėse yra aukštesnis dalyvavimo AUP

lygmuo. Jis perkopia 100 proc. dėl to, kad vaikai iš kaimo vietovių taip pat dalyvauja AUP miestuose. Miestus

supančias savivaldybes sudaro didžiųjų Lietuvos miestų rajoninės savivaldybės, t.y. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos,

Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus. Didžiosios kaimiškos savivaldybės apima mažesnių Lietuvos miestų savivaldybes,

pvz., Druskininkus ir Biržus. Priklausomai nuo savivaldybės, vaikų iki šešerių metų dalyvavimas siekia nuo 14 proc.

iki 66 proc.[15] 66 proc. vaikų lanko AUP įstaigas miestuose, o mažiausi rodikliai užfiksuoti mažosiose savivaldybėse.

2018 m. devyniose savivaldybėse trūko vietų AUP įstaigose, o 30 savivaldybių negalėjo patenkinti tėvų prioritetų,

renkantis vietą ir norimus AUP paslaugų teikėjus. Statistika rodo, kad daugiau vietų AUP sistemoje esama

regionuose nei miestuose. Nors dalyvavimas AUP sistemoje yra didesnis dideliuose miestuose, jiems AUP vietų

labai trūksta. 2019 m. 90 proc. vaikų (3–5 m.) lankė AUP įstaigas didžiuosiuose miestuose (Vilnius, Panevėžys,

Kaunas t.t.), 84 proc. – didžiųjų miestų regionuose, 82 proc. – didžiosiose kaimiškose savivaldybėse (Telšiai, Jonava,

Anykščiai, t.t.), 78 proc. – mažosiose kaimiškose savivaldybėse (Skuodas, Rietavas, Pagėgiai, t.t.). [16] Statistika rodo

mažesnius skaičius, vertinant jaunesnių vaikų lankomumą.

Antrąją AUP paslaugų Lietuvoje dalį sudaro vieneri metai privalomo priešmokyklinio ugdymo. Vaikai turi pradėti

priešmokyklinį ugdymą tais kalendoriniais metais, kuomet jiems sukanka šešeri. Tėvai gali rinktis leisti savo vaikus

lankyti priešmokyklinio ugdymo įstaigas metais anksčiau, tačiau ne anksčiau nei vaikui sukanka penkeri.

Priešmokyklinio ugdymo metu per vienus metus siekiama parengti vaikus pradiniam ugdymui. Kadangi

priešmokyklinis ugdymas privalomas, kiekvienam vaikui (nuo maždaug 6 m.) užtikrinama vieta valstybinėse ar

savivaldybių mokymo įstaigose. Bendras vaikų skaičius priešmokyklinio ugdymo įstaigose 2020-2021 m. m. buvo

17,9 proc. mažesnis nei 2018-2019 m. m. (žr. 2 lentelę), nors šalies statistika rodo, kad 6 m. vaikų skaičius reikšmingai

nesikeitė tarp 2019 ir 2021 m.[17] Nėra tikslių, prieinamų duomenų, kiek procentų vaikų, gyvenančių miesto ir kaimo

vietovėse, mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Vis dėlto, mūsų pačių skaičiavimai [18] rodo galimus

vaikų dalyvavimo priešmokyklinio ugdymo sistemoje neatitikimus. 2018–2019 m. m. tik 61,3 proc. visų 6 m. vaikų,

gyvenančių kaimo vietovėse, buvo ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą, kai tuo tarpu miesto

vietovėse - 113,7 proc. Šie rodikliai buvo netgi mažesni 2020–2021 m. m., kai galiojo COVID-19 pandemijos

apribojimai. Tik 55,6 proc. vaikų kaimo vietovėse ir 90,6 proc. miestuose lankė priešmokyklinį ugdymą

priešmokyklinio ugdymo įstaigose ar bendrojo lavinimo mokyklose.

85.87 76.84

102.5380.82

93.14

020406080

100

Didžiosios kaimiškossavivaldybės

Mažosiossavivaldybės

Miestųsavivaldybės*

Žiedinėssavivaldybės

Šalyje

4-6 m. vaikų, dalyvaujančių AUP, dalis (proc.) 2020-2021 m. m. pagal geografinę vietovę


http://svis.emokykla.lt/ikimokyklinis-ugdymas/





11

2 LENTELĖ. VAIKŲ SKAIČIUS PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO SISTEMOJE

2018–2019 M. M. 2019–2020 M. M. 2020-2021 M. M.

Vaikų, ugdytų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičius

Miesto ir kaimo vietovės

Priešmokyklinio ugdymo įstaiga

18 682 17 318 13 499

Bendrojo lavinimo mokykla

9 798 9 680 9 920

Miestas Priešmokyklinio ugdymo įstaiga

17 175 15 948 11 719


6 121 6 230 6 714

Kaimas Priešmokyklinio ugdymo įstaiga

1 507 1 370 1 780


3 677 3 450 3 206

Šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas. 2021. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize

Nepatenkinti poreikiai

Remiantis šaltinių duomenimis, galima teigti, kad aukštos kokybės AUP paslaugos gali turėti didžiulį poveikį,

kuriant teigiamą vaikų požiūrį į mokymąsi, juntamą netgi paauglystės metu.[19] Kokybė gali būti pamatuojama

remiantis tam tikra informacija, pvz. mokytojų kvalifikacija, vaikų ir darbuotojų skaičiaus santykiu ir vaikams

siūlomais užsiėmimais. 2018 m. 36 proc. valstybinių AUP įstaigų neatitiko higienos reikalavimų dėl per didelių vaikų

grupių - jos buvo didesnės nei numatyta nacionalinėse rekomendacijose (nurodoma, kad vienam mokytojui turėtų

tekti ne daugiau kaip 20 vaikų).[20] Taip pat, nors savivaldybės yra įpareigotos teikti AUP įstaigų pedagogams penkių

dienų kvalifikacijos kėlimo kursus kiekvienais metais, duomenys rodo, kad 35 proc. AUP paslaugų teikėjų neturėjo

pakankamų išteklių įvykdyti šį reikalavimą, todėl 2018 m. 63 proc. jų negalėjo užtikrinti penkių dienų trukmės

kvalifikacijos kėlimo kursų.[21] Kitas svarbus aspektas, susijęs su AUP įstaigų pedagogų profesionalumu, yra šios

specialybės nepatrauklumas dėl per mažų atlyginimų, iššūkius keliančių darbo sąlygų ir tolesnio profesinio

tobulėjimo galimybių trūkumo. Vis dėlto, vyksta kai kurie teigiami pokyčiai, vienas iš jų – algų kėlimas. Nuo 2020 m.

AUP įstaigų mokytojų (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) alga jau prilygo pradinių klasių mokytojų

algoms.

Darbuotojų pasirengimas ir darbo kokybė ypač svarbūs, dirbant su ypatingų poreikių turinčiais vaikais.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo darbuotojai turi gebėti šiuos poreikius pastebėti ir padėti šeimoms gauti

ankstyvosios intervencijos paslaugas.[22] 2020 m. AUP įstaigose 23 123 vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais

buvo integruoti į bendrojo ugdymo grupes.[23] Tai yra didžiausia dalis integruotų vaikų Lietuvos istorijoje.

2 DIAGRAMA. SKAIČIUS SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ VAIKŲ, INTEGRUOTŲ Į IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGŲ BENDROSIOS PASKIRTIES GRUPES

0

5000

10000

15000

20000

25000

2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Skaičius specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų, integruotų į ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosios paskirties grupes

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/






12

Šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=6efa7f73-0c20-48c3-b296-02f343763cc0#/.

2020 m. 56 iš 716 AUP įstaigų suteikė vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais tikslines paslaugas specialios

paskirties grupėse, kurios buvo integruotos į bendrosios paskirties AUP paslaugas.[24] Visos šios AUP įstaigos veikė

miestuose. Vaikų su negalia, lankiusių šias AUP įstaigas, grupes sudarė vaikai su intelekto sutrikimais (3 AUP

įstaigos), regos sutrikimais (1), klausos sutrikimais (3), judesio ir padėties bei neurologiniais sutrikimais (6),

kalbėjimo ir kalbos sutrikimais (18), kompleksiniais sutrikimais (32) ir kitais sutrikimais (3). Vaikų su specialiaisiais

poreikiais dalis AUP įstaigose auga – nuo 2015 m. šis skaičius išaugo 28 proc.[25] Likę vaikai su specialiaisiais

ugdymosi poreikiais ar negalia pasilieka namuose globojami giminaičių arba lanko specialiuosius ugdymo centrus.

Šiuose specialiojo ugdymo centruose vaikai gauna specializuotas transporto paslaugas, yra maitinami, žaidžia

įvairius žaidimus, mokosi bei gauna psichologinę pagalbą. Apibendrinant, šie centrai yra daug labiau pasirengę

dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais ir neįgaliais vaikais, tačiau dėl tokios segregacijos vaikai atskiriami nuo

įprastinės sistemos ir visuomenės.

3 LENTELĖ. SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINČIŲ VAIKŲ SKAIČIUS AUP ĮSTAIGOSE IR JŲ DALIS (PROC.) LYGINANT SU VISAIS VAIKAIS AUP ĮSTAIGOSE

2015 2016 2017 2018 2019 2020

Skaičius Dalis (proc.)




Skaičius Dalis (proc.) Skaičius Dalis (proc.)

Iš viso 17 372 15 18 388 15,7 20 920 17,5 24 092 19,9 22 964 - 24 296 -

Miestas 15 342 15,2 15 722 15,5 18 359 17,7 21 221 20,2 20 238 - 21 672 -

Kaimas 2 030 13,6 2 666 17,4 2 561 16,4 2 871 18,2 2 726 - 2 624 -

Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė sistema. 2021. https://www.svis.smm.lt/ikimokyklinis-ugdymas/. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

2019. Švietimo būklės apžvalga. http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2019/10/Svietimo-bukles-apzvalga-2019-web.pdf.

Kadangi 3-6 m. vaikų su specialiaisiais poreikiais, lankančių bendrosios paskirties AUP įstaigas, dalis išaugo, jų

skaičius sumažėjo specialiojo ugdymo AUP įstaigose.

4 LENTELĖ. VAIKŲ SKAIČIUS SPECIALIOJO UGDYMO VAIKŲ PRIEŽIŪROS CENTRUOSE

2015–2016 M. M.

2016–2017 M. M.

2017–2018 M. M.

2018–2019 M. M.

2019–2020 M. M.

2020-2021 M. M.

Vaikų skaičius specialiojo ugdymo vaikų priežiūros centruose

693 655 598 620 592 578

Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė sistema. 2021. https://www.svis.smm.lt/ikimokyklinis-ugdymas/.

Šis pokytis susijęs su geresniais specialiųjų poreikių nustatymo metodais bei pagerėjusia vaikų su specialiaisiais

ugdymosi poreikiais įtrauktimi į bendrąjį lavinimą. Taip pat, tikimasi, kad nuo 2024 m. visi vaikai, nepaisant jų

specialiųjų poreikių ar negalios pobūdžio, turės galimybę lankyti AUP įstaigas toje vietovėje, kurioje jie gyvena. 2018

m. 88,7 proc. vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais lankė bendrojo lavinimo AUP įstaigas. Dažniausiai

pasitaikanti priežastis, kodėl vaikai nelankė bendrosios paskirties AUP įstaigų buvo ta, kad trūko švietimo pagalbos

specialistų.[26] Nors AUP įstaigose dirba psichologai, specialieji pedagogai ir kalbos terapeutai, jų neužtenka. Ypač

trūksta kalbos terapeutų ir psichologų kaimo vietovėse.. Profesionalių švietimo pagalbos darbuotojų trūksta dėl

dviejų priežasčių – trūksta profesinių mokymų ir nenorima dirbti kaimiškose vietovėse. Viešojo sektoriaus AUP

paslaugų teikėjai neturi pakankamų finansinių išteklių suteikti savo pedagogams reikiamų profesinių mokymų ir

apmokyti pagalbos specialistų. Specialių seminarų ir profesinių mokymų taip pat trūksta tam tikrose šalies vietose,

mokymo pajėgumai yra per maži, o sąnaudos, lyginant su skirtomis lėšomis, – per didelės.[27] Reikiamų seminarų ir

profesinių mokymų mažesnėse Lietuvos savivaldybėse trūkumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kaimo

vietovėse ir mažesniuose miesteliuose trūksta pagalbos specialistų. Vis dėlto, vaikų su specialiaisiais ugdymosi

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=6efa7f73-0c20-48c3-b296-02f343763cc0#/



https://www.svis.smm.lt/ikimokyklinis-ugdymas/

http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2019/10/Svietimo-bukles-apzvalga-2019-web.pdf




13

poreikiais įtraukimas kelia iššūkių ir didžiuosiuose miestuose. 2018 m. vaikų su specialiaisiais mokymosiporeikiais

ugdymas Vilniuje kėlė iššūkių 22 procentams pradinių mokyklų ir darželių.[28]

5 LENTELĖ. PAGALBOS SPECIALISTŲ SKAIČIUS AUP ĮSTAIGOSE

IŠ VISO ŠALYJE MIESTAS KAIMAS

2015 2018 2015 2018 2015 2018

Specialieji pedagogai 75 81 72 81 3 -

Kalbos terapeutai 551 588 514 540 37 48

Psichologai 45 61 44 60 1 1


6 LENTELĖ. VIENAM PAGALBOS SPECIALISTUI TENKANTIS MOKINIŲ SKAIČIUS AUP ĮSTAIGOSE

IŠ VISO ŠALYJE MIESTAS KAIMAS

2015 2018 2015 2018 2015 2018

Specialieji pedagogai 1 541 1 492 1 399 1 297 4 958 -

Kalbos terapeutai 210 206 196 195 401 328

Psichologai 2 568 1 981 2 289 1 751 14 875 15 763


AUP taip pat yra galingas pagalbos įrankis pabėgėlių, imigrantų ir tautinių mažumų kalbomis kalbančioms šeimoms

siekiant labiau supažindinti jas šalies kultūra ir sistema, padėti tėvams įsilieti į darbo rinką pereinamuoju

laikotarpiu.[29] Palyginus su vietiniais vaikais, AUP turi dar didesnį teigiamą poveikį vaikams iš aukščiau minėtų

šeimų grupių, nes šių šeimų vaikų mokymosi įvertinimai žymiai pagerėja, lyginant su vaikais iš migrantų šeimų,

kurie AUP paslaugomis nesinaudoja. 2018 m. veikė 91 AUP įstaiga, teikianti ugdymo paslaugas užsienio kalba.[30] Tai

buvo rusų, lenkų, baltarusių, jidiš ir kitos kalbos, pvz. anglų k. 2016–2017 m. m. 25 sugrįžę lietuvių kilmės vaikai

mokėsi AUP įstaigose, o dar 800 užsieniečių mokėsi tiek AUP įstaigose, tiek gavo švietimo paslaugas Lietuvos

mokyklose.[31] Deja, tyrimai rodo, kad AUP įstaigų pedagogams, dirbantiems su vaikais užsienio kalba, trūksta

reikiamų įgūdžių, trūksta ir pačių AUP įstaigų, teikiančių paslaugas užsienio kalbomis.[32] Su ta pačia problema

susiduria ir iš užsienio sugrįžę vaikai. AUP įstaigoms trūksta tinkamai parengtų pedagogų, dirbančių su imigrantų

vaikais, mokymosi priemonių ir metodikų. Nepakanka psichologų, galinčių padėti vaikams greičiau adaptuotis prie

naujos kultūrinės terpės ir švietimo sistemos.

7 LENTELĖ. VAIKŲ PRIEŽIŪROS CENTRŲ, TEIKIANČIŲ PASLAUGAS UŽSIENIO KALBOMIS, SKAIČIUS

AUP ĮSTAIGOJE NAUDOJAMA KALBA

2015–2016 m. m. 2016–2017 m. m. 2017–2018 m. m. 2018–2019 m. m.

Rusų k. 16 16 17 12

Lenkų k. 8 8 8 7

Keletas kalbų 68 68 65 72


Prieinamumo kliūtys

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl AUP paslaugos yra sunkiai prieinamos, yra jų neįperkamumas. Matoma

atskirtis tarp AUP paslaugas teikiančių privačių, pelno siekiančių tiekėjų ir viešojo sektoriaus. Valstybinėse AUP

įstaigose trūksta vietų visų amžiaus grupių vaikams, o ypač tiems, kurie yra iki dvejų metų. Jei vaikai negauna vietos

valstybinėse AUP įstaigose, kai kurios savivaldybės suteikia 100 eurų kompensaciją, kad vaikai galėtų lankyti

privačius AUP centrus.[33] Vis dėlto, šios sumos nepakanka. 50 proc. gyventojų teigia, kad jie neišgali susimokėti už

AUP paslaugas vaikams iki dvejų metų. Tai kelia ypač daug problemų dirbančioms motinoms, o ypač vienoms










14

auginančioms vaikus, nes Lietuvos visuomenėje įprasta, kad vaiko priežiūros našta dažniausiai tenka moterims.[34]

Vienišam tėvui/motinai AUP paslaugomis pasinaudoti yra sunku, nes jiems tenka didžiausia papildomų išlaidų,

tokių kaip vaikų kasdien gaunamas maistas, našta, ir jie turi ribotas laiko galimybes nuvežti savo vaikus į AUP

įstaigas, ypač jei jos yra toli nuo namų.[35] Deja, vienišam tėvui/motinai dažniausiai neteikiama pirmenybė gauti vietą

AUP įstaigose (tai nustato AUP įstaigos tvarkos aprašas), valstybės paramą transporto išlaidoms ar nuolaidoms AUP

paslaugoms. Taip pat kai kuriose savivaldybėse vieniši tėvai netgi patenka į daug labiau nepalankią padėtį nei kitos

šeimos, nes pirmenybė gauti vietas AUP įstaigose teikiama tokiems vaikams, kurių abu tėvai yra registruoti tame

pačiame mieste.[36] Kai vienišoms motinoms nėra teikiama pirmenybė gauti vietą AUP įstaigose, gali būti keliami

papildomi reikalavimai, pvz. privalomas reikalavimas įrašyti tėvo pavardę vaiko gimimo liudijime. Dažniausiai

vienišos motinos, jeigu jų vaikai negauna vietos valstybinėse AUP įstaigose, susimokėti už privačių AUP centrų

paslaugas neišgali. Kaip minėta anksčiau, kai kurios Lietuvos savivaldybės šiais atvejais teikia 100 eurų paramą,

tačiau to neužtenka, kadangi AUP paslaugos gali kainuoti dvigubai ar net penkis kartus brangiau už šią sumą,

priklausomai nuo miesto, kuriame jos teikiamos. Taip pat, nors vieniši tėvai turėtų gauti iš kito, atskirai gyvenančio

tėvo alimentus, tyrimai rodo, kad ne visi juos gauna.[37] Tokiais atvejais vyriausybė suteikia pašalpas iš Vaikų

išlaikymo fondo, tačiau ši suma tesudaro 1.5 bazinio socialinės išmokos dydžio (40 eurų).[38] Esant sudėtingai

finansinei situacijai, kai vienišų tėvų auginamas vaikas negauna vietos valstybinėse AUP įstaigose, jį auginantis

vienas iš tėvų turi arba kliautis pagalba iš savo neformalaus socialinio rato žmonių, arba mesti darbą. Taip vieniši

tėvai patenka į ypatingai nepalankią padėtį, nes jų šeimoms kyla didžiausia skurdo rizika, lyginant su kitų tipų

šeimomis Lietuvoje. Net jei vaikai yra priimami į AUP įstaigas, vieniši tėvai patiria daug didesnių sunkumų derinant

šeimą ir darbą, nes jie yra vieninteliai asmenys, prižiūrintys vaikus jiems susirgus ar esant kitoms nepalankioms

situacijoms. Todėl Lietuvos darbo kodeksas numato keletą išimčių vienišiems tėvams: jiems teikiama pirmenybė

sudarant darbo ir atostogų grafiką, galimybė gauti ilgesnes atostogas, dirbti nepilną darbo dieną bei dirbti dalinai iš

namų.[39] Deja, šios išimtys nėra vyriausybės remiamos finansiškai ir tampa našta darbdaviams. Todėl tyrimai rodo,

kad jų taikymas priklauso vien nuo darbdavių malonės padėti tėvams ir kai kuriais atvejais gali tapti darbdavių ir

kolegų nepasitenkinimo vienišais tėvais, siekiančiais pasinaudoti šiomis išimtimis, šaltiniu. [40] Taip pat išimtis dalį

laiko dirbti iš namų gali būti netaikoma, jei to neleidžia darbo pobūdis. Apibendrinant, visos Darbo kodekse

numatytos išimtys nėra plačiai taikomos praktiškai, nors tai ir geros iniciatyvos pavyzdys.

Kalbant apie įperkamumą, viena iš pažeidžiamiausių grupių yra šeimos, gyvenančios kaimo vietovėse. Didesnis

skaičius šeimų su vaikais, gyvenančių kaimuose, teigė sunkiai išgalintys sau leisti AUP paslaugas, - skirtingai negu

šeimos su vaikais miestuose.[41] 2016 m. ES-SPGS ad hoc modulio rodikliai rodo, kad 57,5 proc. šeimų kaimo vietovėse

susiduria su sunkumais susimokant už AUP paslaugas, lyginant su 47,5 proc. šeimų miestuose. Sunkumai, susiję su

įperkamumu, apima transporto, kanceliarinių prekių, drabužių ir maisto išlaidas. Vis dėlto, 3 diagrama rodo, kad

nors tokie atvejai ir nebuvo dažni, tačiau tik miestuose šeimos teigė susiduriančios su itin dideliais sunkumais

įperkant AUP paslaugas. Kita prieinamumo kliūtis šeimoms, gyvenančioms kaimo vietovėse, buvo tai, jog

savivaldybės nebuvo pajėgios suteikti vaikams, gyvenantiems atokiose vietovėse, pavėžėjimo paslaugas. Iš viso 14,5

proc. šeimų, gyvenančių kaimo vietovėse, kaip kliūtį prieinamumui įvardijo didelį atstumą ir transporto trūkumą, o

tai yra antroji pagrindinė kliūtis po didelių išlaidų.[42] 2018 m. 23 iš 60 savivaldybių neteikė vaikams, kad jie pasiektų

AUP įstaigas, pavėžėjimo autobusu paslaugų.[43]











15

3 DIAGRAMA. VAIKŲ PRIEŽIŪROS OFICIALIŲJŲ PASLAUGŲ ĮPERKAMUMO SKIRTUMAI MIESTUOSE IR KAIMUOSE, 2018 M.

Šaltinis: Eurobarometras. https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do.

Remiantis statistika galima teigti, kad kuo didesnės tėvų pajamos, tuo didesnė tikimybė, kad savo trimečiams ir

jaunesniems vaikams jie ieškos vaikų priežiūros paslaugų. 2016 m. tik 7 proc. vaikų iki trejų metų, susiduriančių su

skurdo ir socialinės atskirties rizika, naudojosi AUP paslaugomis, o tie, kurie nesusiduria su skurdo ir socialinės

atskirties rizika, sudarė 20 proc. Europoje vidutiniškai virš 20 proc. vaikų, susiduriančių su skurdo ir socialinės

atskirties rizika, dalyvauja AUP. [44] 2016 m. vaikų iki 3 m. amžiaus ir priklausančių mažas pajamas gaunančioms

šeimoms AUP įstaigose buvo 75 proc. mažiau nei jų bendraamžių.[45] Tik apie 5 proc. vaikų iš mažas pajamas

gaunančių šeimų naudojosi AUP paslaugomis iki jiems sukako treji, o iš vidutinių ir dideles pajamas gaunančių

šeimų lankė atitinkamai 25 proc. ir 35 proc. vaikų.[46] Mažas pajamas gaunančios šeimos (šeimos, kurių vienam

šeimos nariui tenka mažiau nei 125 eurai per mėnesį), gyvenančios kaimo vietovėse, susiduria su dvigubai labiau

nepalankia situacija ir dar didesniais sunkumais susimokėti už AUP paslaugas. 2016 m. 57,5 proc. šių šeimų patyrė

kokių nors sunkumų, o 23 proc. buvo vidutiniškai sunku.[47]

Menkas naudojimosi AUP paslaugomis lygis pastebimas tarp vaikų iki privalomo priešmokyklinio ugdymo

pradžios, gyvenančių šeimose, patiriančiose socialinę riziką. 2020 m. tik apie 64 proc. vaikų iš šių šeimų naudojosi

kokiomis nors AUP paslaugomis. Tarp pagrindinių priežasčių, kodėl jų dalyvavimas AUP buvo mažesnis, buvo jų

tėvų nenoras leisti vaikus lankyti AUP įstaigas bei transporto ir paslaugų vaikams su specialiaisiais ugdymosi

poreikiais trūkumas.[48] Šių šeimų poreikiams yra skiriamas nepakankamas dėmesys, ir jos negauna pakankamai

informacijos. Tyrimai rodo, kad pasitelkus socialinius darbuotojus, tėvų požiūris būna palankesnis AUP įstaigų

atžvilgiu. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. buvo nustatytas privalomas ikimokyklinis ugdymas vaikams, kurie auga

šeimose, patiriančiose socialinę riziką, o savivaldybės, skiriančios AUP paslaugas vaikams, augantiems šeimose,

patiriančiose socialinę riziką, gauna papildomą finansavimą. [49] Vaikams iš šeimų, patiriančių socialinę riziką, Vaiko

gerovės komisija suteikia pavėžėjimo, maitinimo paslaugas, mokymosi reikmenis, skiria šeimų stebėseną ir

informuoja tėvus apie AUP paslaugų teikiamą naudą. 2020–2021 m. 75 vaikai iš šeimų, patiriančių socialinę riziką,

lankė AUP įstaigas. Iki 2024 m. šį skaičių tikimasi padidinti mažiausiai iki 1 500.[50] Turimi duomenys rodo, kad nuo

2021 m. rugsėjo mėn, kai buvo padidintas finansavimas, 413 vaikų iš šeimų, patiriančių socialinę riziką, dalyvavo

AUP (Lietuvoje socialinę riziką patiriančiose šeimose priskaičiuojama esant apie 4 000 vaikų iki privalomojo

ikimokyklinio ugdymo, tačiau lankomumo lygmuo (413 vaikų) buvo nustatytas tik iš trimečių ir vyresnių iki

privalomojo ikimokyklinio ugdymo).[51] Tikimasi, kad suteikus papildomą finansavimą 2021-2022 m. m., AUP

paslaugomis pradės naudotis apie 1 000 vaikų, patiriančių socialinę riziką (t.y. 25 proc.).

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

Labai sunku Vidutiniškai sunku Gan sunku Gan lengva Lengva Labai lengva

Vaikų priežiūros įstaigų oficialių paslaugų neįperkamumo lygis pagal vietovės požymį; 2018 m.

Miestas Kaimas

https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do









16

8 LENTELĖ.VAIKŲ IŠ SKIRTINGŲ SOCIALINIŲ GRUPIŲ LANKOMUMO IR PASLAUGŲ ĮPERKAMUMO RODIKLIAI

VAIKAI,

NESUSIDURIANTYS

SU SKURDO IR

SOCIALINĖS

ATSKIRTIES RIZIKA

VISI

GYVENTOJAI

VAIKAI IŠ

VIDUTINES

PAJAMAS

GAUNANČIŲ

ŠEIMŲ

VAIKAI IŠ

DIDELES

PAJAMAS

GAUNANČIŲ

ŠEIMŲ

VAIKAI IŠ

MAŽAS

PAJAMAS

GAUNANČIŲ

ŠEIMŲ

KAIMO

VIETOVĖSE

VAIKAI

MIESTUOSE

VAIKAI,

SUSIDURIANTYS

SU SKURDO IR

SOCIALINĖS

ATSKIRTIES

RIZIKA

VAIKAI,

SUSIDURIANTYS

SU SKURDO

RIZIKA

20 proc. vaikų,

nesusiduriančių su

skurdo ir socialinės

atskirties rizika,

kuriems yra 0–3 m.,

dalyvauja AUP

50 proc. negali

susimokėti už

AUP

paslaugas,

teikiamas 0–2

m. vaikams

25 proc.

vaikų, kurių

amžius 0–3

m., iš

vidutines

pajamas

gaunančių

šeimų

dalyvauja

AUP

35 proc.

vaikų, kurių

amžius 0–3

m., iš dideles

pajamas

gaunančių

šeimų

dalyvauja

AUP

5 proc. vaikų,

kurių amžius

0–3 m.,

dalyvauja

AUP

57 proc.

patiria kai

kurių

finansinių

sunkumų

dalyvaujant

AUP, o

23 proc. yra

vidutiniškai

finansiškai

sunku

dalyvauti

AUP

47,5 proc.

šeimų patiria

finansinių

sunkumų

dalyvaujant

AUP

7 proc. vaikų, kurių

amžius 0–3 m.,

susiduriančių su

skurdo ir

socialinės

atskirties rizika,

dalyvauja AUP

75 proc. mažiau

vaikų, kurių

amžius 0–3 m., ir

25 proc. mažiau

vaikų, kurių

amžius 3–6 m.,

susiduriančių su

socialine rizika,

dalyvauja AUP,

lyginant su jų

bendraamžiais

64 proc. vaikų,

kuriems 5 m. ar

mažiau, dalyvauja

AUP

Šaltinis: sudaryta autorių.

Apibendrinant, pagrindinės kliūtys prieinamumui didinti yra vietų trūkumas valstybinėse AUP įstaigose, mažas

įperkamumas, transporto paslaugų trūkumas ir nepakankamas kiekis paslaugų vaikams su specialiaisiais ugdymosi

poreikiais. Sudėtingiausia situacija vaikams iki penkerių metų, kadangi valstybinėse AUP įstaigose šiai grupei vaikų

dažnai nepakanka vietų. Labiausiai su anksčiau minėtomis kliūtimis susiduria vaikai, gyvenantys kaimo vietovėse

bei vaikai, gyvenantys mažas pajamas gaunančiose, vienišų tėvų ir socialinę riziką patiriančiose šeimose. Vaikai iš

mažas pajamas gaunančių šeimų kaimo vietovėse atsiduria dvigubai labiau nepalankioje padėtyje, o jų dalyvavimo

AUP rodiklis yra žemiausias iš visų vaikų grupių.

9 lentelėje galima matyti apibendrinamąją informaciją apie pažeidžiamiausias vaikų grupes, apskaičiuotą jų dydį,

kliūtis lankomumui didinti, duomenų spragas ir politines priemones padėčiai gerinti.

17

9 LENTELĖ. VEIKSMINGA IR NEMOKAMA GALIMYBĖ NAUDOTIS ANKSTYVOJO UGDYMO IR

PRIEŽIŪROS PASLAUGOMIS. PAŽEIDŽIAMOS GRUPĖS

PAŽEIDŽIAMA

GRUPĖ

APSKAIČIUOTAS

GRUPĖS DYDIS

STATISTINIAI

DUOMENYS.

PROBLEMINĖS

SRITYS

DUOMENŲ SPRAGA POLITINĖS PRIEMONĖS

PADĖČIAI GERINTI

Vaikai iš mažas

pajamas gaunančių

šeimų

17,1 proc.[52] namų

ūkių yra ties skurdo

riba

Vietų valstybinėse AUP

įstaigose trūkumas

Aukšta privačių AUP

paslaugų kaina

Trūksta duomenų, kiek vaikų,

gyvenančių vienišų tėvų šeimose,

lanko privačias AUP įstaigas,

lyginant su vaikais, gyvenančiais abu

tėvus turinčiose šeimose

Pakankamo vietų skaičiaus

užtikrinimas, įgyvendinant

privalomąjį priešmokyklinį

ugdymą

Sumažinto mokesčio už ugdymą

nustatymas

Teikiant ikimokyklines AUP

paslaugas, suteikti pavėžėjimo

mokykliniu autobusu paslaugas ir

taikyti su transportu susijusias

kompensacijas

Vaikai socialinę

riziką patiriančiose

šeimose

17 430[53] (visų amžiaus

grupių vaikai)

Vietų valstybinėse AUP

įstaigose trūkumas

Aukšta privačių AUP

paslaugų kaina

Ribotas AUP paslaugų

prieinamumas

(transporto klausimas)

Nemotyvuoti tėvai

Trūksta duomenų apie sėkmingų

pavyzdžius, įtraukiant socialinius

darbuotojus

Pakankamo vietų skaičiaus

užtikrinimas, įgyvendinant

priešmokyklinį ugdymą

Sumažinto mokesčio už ugdymą

nustatymas





kompensacijas

Nustatyti privalomą

priešmokyklinį ugdymą

Įtraukti socialinius darbuotojus

Vaikai, gyvenantys

kaimo vietovėse

50 232 Retesnis ir trumpiau

trunkantis vaikų

dalyvavimas AUP

Ribotas AUP paslaugų

prieinamumas

(transporto klausimas)

Švietimo pagalbos

specialistų trūkumas

Trūksta duomenų, paaiškinančių

prastą lankomumą

Nustatyti privalomą

priešmokyklinį ugdymą AUP

įstaigose





kompensacijas

Specialiųjų poreikių

turintys ir neįgalūs

vaikai

24 962 Švietimo pagalbos

specialistų trūkumas

Teikiamos

nespecializuotos

paslaugos

Pedagogams trūksta

žinių

Trūksta duomenų dėl sėkmingo

vaikų su specialiaisiais poreikiais ar

negalia integravimo į bendrosios

paskirties AUP grupes

Įstatymo, reikalaujančio, kad visos

AUP įstaigos priimtų vaikus su

specialiaisiais poreikiais ir negalia į

bendrosios paskirties grupes

Kelti aukštesnius reikalavimus

priežiūros specialistams ir jų

parengimui



18

Užtikrinti transporto paslaugas

Vaikai iš migrantų

šeimų

Iš užsienio grįžusių

šeimų vaikai — 976[54]

Imigrantų vaikai —

1 007[55]

Prasta integracija dėl

kalbos ir kultūros

barjero

Teikti AUP paslaugas rusų, lenkų,

baltarusių, jidiš ir kitomis

kalbomis, pvz. anglų k.

Nustatyti, kad visi Lietuvoje

gyvenantys vaikai turėtų teisę

gauti valstybines AUP paslaugas

tokiomis pat sąlygomis kaip ir

vietiniai vaikai

Šaltinis: sudarė PPMI.



19

2. Veiksmingų ir nemokamų

aukštos kokybės švietimo

paslaugų vaikams prieinamumas

Pirmasis ESTR principas pabrėžia, kad: „Kiekvienas [žmogus] turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą,

mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą“. Todėl ES narės privalo visiems vaikams užtikrinti nemokamą ir

efektyvią galimybę naudotis aukštos kokybės švietimu bei suteikti jiems lygias galimybes. Šiame

skyriuje aiškinamasi, ar Lietuvos švietimo sistema pakankamai atsižvelgia į šį reikalavimą, ir kokias

problemas vis dar reikėtų spręsti. Pirmiausiai apžvelgiama švietimo paslaugų aprėptis, toliau

analizuojami pagrindiniai nepatenkinti vaikų poreikiai ir galiausiai apžvelgiamos šiuos poreikius

atliepti trukdančios prieinamumo kliūtys.

Aprėptis

Ne visi vaikai Lietuvoje lanko mokyklą ir gauną išsilavinimą. 2020–2021 m. m. 15 865 iš 593 319

mokyklinio amžiaus (7–16 m.) vaikų nelankė mokyklos, o tai sudarė 3,7 proc.[56] Nors beveik pusė šių

vaikų mokyklos nelankė dėl to, kad emigravo (12 497 vaikai) ir, ko gero, lankė mokyklas užsienyje,

likusieji jų nelankė dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių (1 726) arba priežasčių nėra nurodę

(3 139).[57] Tyrimai rodo, kad vaikai dažniausiai nelanko mokyklos dėl tėvų įsitraukimo ir domėjimosi

vaikų išsilavinimu stokos, o tai mažina vaikų motyvaciją ir savivertę; vaikai taip pat gali nenorėti

lankyti mokyklos, nes patiria patyčias ar susiduria su įvairiais psichologiniais sunkumais.[58] Didelių

skirtumų, lyginant berniukus ir mergaites, nematyti: 2020–2021 m. m. į mokyklą nebevaikščiojo 8 103

berniukai ir 7 762 mergaitės. Esama vaikų, kurie nors registruoti mokykloje, tačiau jiems skirtas

mokymas namuose, mokymasis šeimoje ar savarankiškas mokymasis. Mokymasis namuose

organizuojamas vaikams, kurie patiria įvairių su mokymusi susijusių sunkumų (tarp jų – ir nenoro

lankyti mokyklos), dėl ligos ar patirtų traumų.[59] Tokiems vaikams sudaromos savarankiško mokymosi

programos, juos konsultuoja mokytojai ir atvyksta mokyti į namus. Savarankiškas mokymasis gali būti

skirtas visiems mokiniams dėl įvairių priežasčių, jei jų trimestrų, semestrų ar metiniai įvertinimai

patenkinami.[60] Šiuos vaikus taip pat prižiūri mokyklos, jiems teikiamos konsultacijos, rengiamos

savarankiško mokymosi programos, jie atlieka jiems asmeniškai sudarytas pasiekimams įvertinti skirtas

užduotis, kurias rengia mokyklos sudaryta komisija. Tik tie vaikai, kurie gauna patenkinamus

mokymosi įvertinimus, gali tęsti savarankišką mokymąsi, o jų savarankiško mokymosi sutartis kasmet

pratęsiama. Mokymasis šeimoje yra vykdomas panašia tvarka, tačiau čia papildomai vertinamas vaikų

socializacijos užtikrinimas. Tik kai kurios mokyklos sutinka organizuoti ir vykdyti tokio tipo mokymo

proceso priežiūrą.[61]

Kalbant apie nemokamą ir veiksmingą galimybę naudotis aukštos kokybės švietimu, viena iš

pažeidžiamiausių grupių yra vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Laimei, vaikų su

specialiaisiais ugdymosi poreikiais skaičius bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse padidėjo,

tačiau specialiojo ugdymo mokyklose besimokančių mokinių skaičius didėjo taip pat, tačiau kitu mastu

nei specialiojo ugdymo vaikų priežiūros centruose. 2018 m. 1,13 proc. vaikų mokėsi specialiojo ugdymo







20

mokyklose, o 2013 m. – 0,99 proc.[62] Tuo tarpu 2020 m. 13,37 proc. vaikų su specialiaisiais poreikiais

mokėsi bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse. 2020–2021 m. m. iš viso mokyklose mokėsi

459 525 mokiniai, o 1,56 proc. jų turėjo elgesio ir emocinių sutrikimų. 2018–2019 m. m. 3 685 mokiniai

su specialiaisiais ugdymosi poreikiais mokėsi bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse: 679 –

Vilniuje, 593 – Šiauliuose, 196 – Panevėžyje, 11 – Mažeikiuose, 314 – Klaipėdoje, 503 – Kaune, likusieji –

mažesniuose miestuose ar regionuose. 2021 m. buvo 40 968 vaikai su specialiaisiais ugdymosi

poreikiais, turintys elgesio, klausos, kalbos, intelekto sutrikimų, aklieji ir su kitais sutrikimais. [63] 2018 m.

visoje Lietuvoje 98,83 proc. vaikų lankė įtraukiojo viduriniojo ugdymo įstaigas, kuriose jie buvo priimti

į bendrąsias klases.[64] Šis skaičius viršija Europos vidurkį (96,88 proc.), tačiau Europos specialiojo ir

inkliuzinio ugdymo plėtros agentūra pabrėžia, kad didelis skaičius mokinių su specialiojo ugdymosi

poreikiais, besimokančių bendrosiose klasėse, negarantuoja, kad jiems yra užtikrinamas pakankamos

kokybės švietimas. 2021–2030 m. Švietimo plėtros programa numato, kad visose mokyklose iki 2024 m.

tikimasi pasiruošti tinkamai įtraukti vaikus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Programoje taip pat

daug dėmesio skiriama neformaliems, užklasiniams užsiėmimams ir būreliams mokyklose, kurie, kaip

pripažįstama, yra svarbi vaikų, taip pat ir vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, ugdymo dalis.

2019 m. 30 proc. vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais pasinaudojo neformaliojo švietimo

galimybėmis; tikimasi, kad iki 2030 m. Lietuvoje 50 proc. vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais

dalyvaus neformaliojo švietimo programose.[65] Kaip ir vaikams, gyvenantiems kaimo vietovėse,

vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais trūksta neformaliojo švietimo veiklų įvairovės.

Nustatyta, jog neformaliojo švietimo veiklų trūkumas yra viena iš pagrindinių, vaikų dalyvavimą

mažinančių, prieinamumo kliūčių.

Europos šalių duomenys rodo, kad vaikai iš migrantų kilmės ar kitos tautybės šeimų taip pat

susiduria su labai nepalankia situacija. Migrantų kilmės vaikai gali patirti sunkumų, adaptuodamiesi

naujose šalyse, prisitaikydami prie vietinės kalbos, kultūros ir mokyklos sistemos. Kitos tautybės vaikai

susiduria su sunkumais, derindami šeimos ir mokyklos aplinką, kai mokosi savo gimtąja kalba, bet

lanko lietuviškas mokyklas. Vaikai gali patirti sunkumų, kai jiems reikia kalbėti savo gimtąja kalba

namuose, o mokytis kita kalba mokykloje. 2020–2021 m. m. 90 migrantų kilmės vaikų mokėsi lietuvių

kalba Lietuvos mokyklose.[66] Tačiau vaikai iš skirtingų etninių grupių gali lankyti mokyklas ir ne

lietuvių kalba.[67] Populiariausios – rusų ir lenkų mokyklos, veikiančios 10 Lietuvos savivaldybių:

Vilniuje ir jo rajone, Šalčininkų ir Trakų rajonuose, Visagine, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose ir Širvintų

bei Švenčionių rajonuose. 2020–2021 m. m. 31 502 vaikai mokėsi tautinių mažumų mokyklose (rusų,

lenkų ir kitose), o 2021 m. 1 710 užsieniečių vaikų pradėjo lankyti mokyklą Lietuvoje. Didžiausia dalis

nelietuviškas mokyklas lankančių vaikų mokosi Vilniuje – 4 152 mokiniai mokosi lenkiškose

mokyklose, 7 918 – rusiškose, o 3 701 – mokyklose, kuriose kalbama kitomis kalbomis. Kaune 1 032

vaikai mokėsi kita nei lietuvių kalba, 3 126 vaikai Klaipėdoje mokėsi rusų mokyklose, o 2 212 mokinių

lankė lenkiškas mokyklas Šalčininkuose. Apibendrinant, Lietuvoje veikia 46 lenkų mokyklos, 27 rusų ir

20 kitokiomis kalbomis ugdymo programas organizuojančių mokyklų. Nelietuvių kilmės vaikai taip

pat turi sąlygas lankyti popamokines veiklas savo mokyklose gimtąja kalba.[68] Nuo 2015 m., Vyriausybei

ir savivaldybėms leidus kiekvienam mokiniui pasinaudoti neformaliojo švietimo krepšeliu, kitoms

etninėms grupėms priklausančių vaikų, lankančių popamokines veiklas, skaičius padvigubėjo. 2018 m.

veikė 20 neformaliojo ugdymo centrų kitomis nei lietuvių kalbomis (rusų, lenkų ir baltarusių), teikusių

savo paslaugas 5 320 vaikų.

Viena iš labiausiai nuo visuomenės atskirtų grupių Lietuvoje yra romų vaikai. Šie vaikai susiduria su

kalbos ir kultūriniais barjerais, kenčia didelį nepriteklių ir diskriminaciją. Jie dažnai palieka mokyklą

būdami labai ankstyvo amžiaus, ir tik nedidelė romų vaikų dalis baigia vidurines ar net pradines

mokyklas.[69] Nors vertinant visos Lietuvos vaikų bendrąjį ugdymą ir mokyklos baigimą, rezultatai labai

geri, 2015 m. tik 27 proc. romų vaikų įgijo pradinį išsilavinimą ir tik 2 proc. – vidurinį išsilavinimą.[70] 8

proc. romų vaikų yra neraštingi. 2019 m. 432 romų vaikai lankė bendrojo ugdymo mokyklas. Didžiausia










21

dalis jų gyveno Vilniuje (110), Panevėžyje (59) ir Jonavoje (46), kur gyvena didžioji dalis Lietuvos romų

bendruomenės.[71] Kadangi duomenų, koks yra bendras mokyklinio amžiaus romų vaikų skaičius šiais

metais, nėra, neaišku, koks procentas šiai grupei priklausančių vaikų mokėsi švietimo įstaigose. 2015

m. duomenys rodo, kad romų vaikų dalyvavimo popamokinėse veiklose rodiklis buvo didesnis nei

pamokų lankymas – 33 proc. romų vaikų dalyvavo popamokinėse veiklose.[72] Popamokinės veiklos

vykdomos dienos priežiūros centruose Vilniuje ir Panevėžyje, kur skiriamas ypatingas dėmesys romų

kultūros išsaugojimui ir romų vaikų integracijai.

Lietuva mėgina spręsti menko dalyvavimo tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo programose

problemą. 2015 m. Lietuvos Vyriausybė leido kiekvienam mokiniui pasinaudoti „neformaliojo švietimo

krepšeliu“, leidžiančiu kiekvienam vaikui už tam tikrą sumą lankyti savo nuožiūra pasirinktą

neformaliojo švietimo programą. Šios programos gali būti vykdomos tiek mokykloje, tiek už jos ribų.

Įteisinus šį krepšelį 2015 m., vaikų, lankančių neformaliojo švietimo programas, skaičius padvigubėjo –

2015 m. 45 271 vaikai dalyvavo neformaliojo švietimo programose, o 2016 m. šis skaičius išaugo iki

88 840.[73] Mokinių skaičius palaipsniui didėjo, kol 2019 m. pasiekė aukščiausią rodiklį, kai 93 948 vaikai

dalyvavo neformaliojo švietimo programose. Deja, 2020 m. jis sumažėjo iki 88 851. Tai, tikėtina, susiję

su COVID-19 pandemija, nes daugelis veiklų buvo vykdomos internetu, todėl ne visi vaikai norėjo ar

galėjo tokiu būdu dalyvauti, ypač iš tų namų ūkių, kur vaikai neturėjo pakankamai asmeninės erdvės.

Taip pat, nors dalyvavimas neformaliojo švietimo programose padvigubėjo, tai vis tiek tesudaro 61,71

proc. Stebina tai, kad dalyvavimo neformaliojo švietimo programose rodikliai yra didesni kaimo

vietovėse nei miestuose – 2020 m. 66,47 proc. vaikų dalyvavo neformaliojo švietimo programose kaimo

vietovėse, o miestuose – 60,74 proc.[74] Iki 2030 m. Lietuvoje tikimasi pasiekti 75 proc. vaikų dalyvavimo

neformaliojo ugdymo programose lygį.[75]


Vaikams vis dar kyla daugybė problemų fiziškai pasiekti bendrojo ugdymo mokyklas, taip pat trūksta

kokybiškos pagalbos ir asmeninio dėmesio vaikams su specialiaisiais poreikiais. Nors iki 2024 m.

Lietuvoje visos bendrojo ugdymo mokyklos turėtų sugebėti priimti vaikus su specialiaisiais ugdymosi

poreikiais, 2019 m. vis dar veikė 44 specialiojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 3 800 mokinių. Nors

nėra planuojama panaikinti specialiojo ugdymo mokyklų, Švietimo valdymo informacinės sistemos

duomenys rodo, kad pati didžiausia problema, integruojant vaikus su specialiaisiais ugdymosi

poreikiais į bendrojo lavinimo mokyklas, yra švietimo pagalbos specialistų trūkumas bendrojo ugdymo

mokyklose. 2018 m. 9 proc. bendrojo lavinimo mokyklų nedirbo nė vienas švietimo pagalbos

specialistas, 53 proc. mokyklų neturėjo psichologo, o 28 proc. – specialiųjų pedagogų ir kalbos

terapeutų.

Kalbant apie vaikus iš migrantų kilmės šeimų, duomenys rodo, kad Lietuvoje tautinių mažumų

vaikams, besimokantiems nelietuviškai kalbančiose mokyklose, nepakanka knygų jų gimtąja kalba

(rusų, lenkų, baltarusių).[76] Turimos knygos yra pasenusios, o naujos – daug brangesnės nei vadovėliai

lietuvių k. Nuo 2008 iki 2017 m. buvo išleisti tik 7 nauji vadovėliai lenkų k., 4 – rusų k. ir nė vieno

baltarusių k. Be to, nelietuviškai kalbančiose mokyklose trūksta laboratorijų, ypač kaimo vietovėse.[77]

2017 m. daugiau nei pusė nelietuviškai kalbančių mokyklų neturėjo laboratorijos, o kaimiškose

vietovėse trūkumas buvo dvigubai didesnis. Panašios tendencijos matyti visose Lietuvos mokyklose –

laboratorijų trūkumas yra viena iš didžiausių problemų. 2017 m. miestuose 41,7 proc. lenkiškų

mokyklų, 54,4 proc. rusiškų mokyklų ir 44 proc. mokyklų, kurios kalbama kitomis kalbomis, turėjo

laboratorijas. O kaimo vietovėse tik 14,3 proc. lenkiškų mokyklų, 50 proc. rusiškų mokyklų ir 16,7 proc.

mokyklų, kuriose kalbama kitomis kalbomis, turėjo laboratorijas. Su kalbos barjeru susiduriantys

migrantų kilmės vaikai ir iš užsienio sugrįžę vaikai negauna pakankamai papildomų kalbos pamokų,

ypač besimokantys nuotoliniu būdu. Taip pat jiems trūksta psichologinės pagalbos, o mokytojai yra








22

nepakankamai pasirengę dirbti su vaikais iš migrantų kilmės šeimų.[78][79] Mokyklos, neturinčios

reikiamos patirties ir priemonių dirbti su vaikais iš šių šeimų, dvejoja priimdamos tokius vaikus, todėl

jie patiria diskriminaciją.

Vaikai, gyvenantys kaimo vietovėse, taip pat susiduria su didesniais sunkumais, siekdami gauti

išsilavinimą, ypač norėdami lankyti popamokinius užsiėmimus, kadangi jiems nėra suteikiamas

transportas. Pavėžėjimo mokykliniu transportu tvarkaraštis sudaromas pagal oficialias mokyklos darbo

valandas, todėl vaikams reikalingas kitas transportas, jei jie nori dalyvauti popamokinėse veiklose.

Nors, kaip minėta anksčiau, didesnis procentas vaikų, gyvenančių kaimo vietovėse nei miestuose,

lanko neformaliojo švietimo programas, transporto trūkumas vis dar išlieka pagrindinė kliūtis gauti

šias paslaugas. Išsprendus šią problemą, dalyvavimo rodikliai galėtų dar augti. Vaikai, gyvenantys

miestuose, turi didelę jiems prieinamą paslaugų pasiūlą, tačiau vaikai kaimo vietovėse turi mažiau

laisvalaikio pasirinkimų, todėl neformaliojo švietimo prieinamumas ir neformaliojo švietimo

užsiėmimų įvairovė jiems yra ypač svarbi. Vaikai kaimo vietovėse dažnai turi mažą popamokinių

veiklų pasirinkimą, jiems įprastai siūlomi tik muzikos ir sporto užsiėmimai. [80] Apskritai vaikai,

gyvenantys atokesnėse vietovėse, gauna prastesnį išsilavinimą dėl mokytojų ir kitų specialistų

trūkumo, jungtinių klasių, popamokinių veiklų įvairovės (ir menkų galimybių jas lankyti) ir

technologijų trūkumo. Be to, kaimo vietovėse trūksta laboratorijų, jas turi tik vienas penktadalis

mokyklų, o miestų mokyklose – du penktadaliai. Taip pat mokyklų, turinčių laboratorijas, skaičius

kaimo vietovėse beveik neauga. Dėl šių kliūčių, vaikų, gyvenančių kaimiškose vietovėse, mokymosi

pasiekimai žemesni.[81]

4 DIAGRAMA. MOKYKLŲ, TURINČIŲ LABORATORIJAS, SKAIČIUS PAGAL GEOGRAFINĘ VIETOVĘ

Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2020. Lietuvos miestų ir kaimų mokinių pasiekimai: skirtumai, jų priežastys, galimi

įveikos būdai. Prieiga per internetą: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2020/12/Miesto-ir-kaimo-mokiniu-

pasiekimai.pdf.

Lietuvos valstybinėse mokyklose pamokų metu nėra plačiai naudojamos technologijos. 2017 m.

Lietuvoje vidutiniškai 5,3 projektoriai ir 2,5 interaktyvios lentos teko 100 vaikų miestų mokyklose.[82]

Kaimo vietovėse 100 vaikų teko tik 1,9 interaktyvios lentos, tačiau stebina tai, kad jie naudojosi didesniu

skaičiumi projektorių nei miestuose - jiems teko 7,5 projektoriai 100 vaikų. Taip pat lyginant su Europos

vidurkiu, Lietuva turi žymiai mažesnį procentą skaitmenine įranga aprūpintų vidurinių mokyklų. 2019

m. tik 39 proc. pagrindinio ugdymo mokyklų buvo gerai aprūpintos skaitmenine įranga (ES vidurkis –

52 proc.), o vidurinio ugdymo mokyklų – 53 proc. (ES vidurkis – 72 proc.).[83] Likusios mokyklos buvo

aprūpintos tik vidutiniškai gerai. Be to, mokinių, kiekvieną savaitę naudojančių kompiuterius pamokų

metu, dalis Lietuvoje buvo taip pat mažesnė nei ES vidurkis. Pagrindinio ugdymo mokyklose 49 proc.

vaikų naudojosi kompiuteriu pamokų metu kiekvieną savaitę (ES vidurkis – 52 proc.), o vidurinio

ugdymo mokyklose – 52 proc. (ES vidurkis – 59 proc.) Apklausus suinteresuotąsias puses, buvo

0

10

20

30

40

50

2016 2017 2018 2019

Mokyklų, turinčių laboratorijas, skaičius pagal geografinę vietovę

Miestas Kaimas Šalyje





https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2020/12/Miesto-ir-kaimo-mokiniu-pasiekimai.pdf




23

nustatyta, kad mokėjimo naudotis informacinėmis technologijomis trūkumas buvo didžiulė problema

COVID-19 pandemijos metu. Daug vaikų, o ypač gyvenančių žemesnės socioekonominės padėties

šeimose, nemokėjo tinkamai naudotis kompiuteriais besimokydami namuose ir nesulaukė pagalbos iš

savo tėvų, kuriems taip pat trūko informacinių technologijų raštingumo.

Dar viena pažeidžiama grupė, kurios švietimo poreikiai nėra patenkinami, yra vaikai iš mažas pajamas

gaunančių šeimų. Vaikų iš mažas pajamas gaunančių šeimų mokymosi pasiekimai taip pat yra

prastesni nei jų bendraamžių. 2018 m. Lietuvoje atlikti PISA testai parodė, kad 15 m. moksleiviai iš

socialiai pažeidžiamų šeimų mokėsi prasčiau negu jų geriau gyvenantys bendraamžiai. Šiuo atžvilgiu

buvo tyrinėjama vaikų iš migrantų kilmės šeimų situacija bei kultūrinis, socialinis ir ekonominis

statusai. Kaip ir visose šalyse, vaikai, gyvenantys nepalankiomis socialinėmis ir ekonominėmis

sąlygomis, Lietuvoje turi prasčiausius mokymosi rezultatus. Be to, jie yra dvigubai mažiau motyvuoti

įgyti universitetinį išsilavinimą, lyginant su palankesnėmis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis

gyvenančiais jų bendraamžiais.[84] Vaikai iš žemas pajamas gaunančių šeimų dvigubai dažniau eina į

profesines mokyklas nei jų geriau gyvenantys bendraamžiai. Taip pat vaikai iš žemesnėmis pajamomis

disponuojančių šeimų yra daug mažiau linkę įgyti profesinę kvalifikaciją ir susiduria su 1,7 karto

mažesne tikimybe baigti vidurinę mokyklą.[85]

5 DIAGRAMA. VAIKŲ, PLANUOJANČIŲJŲ SIEKTI AUKŠTOJO IŠSILAVINIMO, DALIS PAGAL SES

Šaltinis: MOSTA. 2018. Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalga. Prieiga per internetą:

https://strata.gov.lt/images/tyrimai/bukle-2018-web.pdf.


Nors Lietuvoje nereikia mokėti mokesčio u privalomąjį ugdymą, esama su tuo susijusių papildomų

išlaidų, pvz., perkant vadovėlius, mokant už mokyklos išvykas, transportą į mokyklą.[86] Pagal Socialinės

paramos mokiniams įstatymą, mokinio reikmenys, tai – individualios mokymosi priemonės (pratybų

sąsiuviniai, skaičiuotuvai, rašymo, braižymo, piešimo ir kitos mokinio individualiai naudojamos

mokymosi priemonės), sportinė apranga, avalynė, drabužiai ir kiti būtini mokiniui ugdyti reikmenys,

kuriais mokiniai neaprūpinami Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka. Kitas, „paslėptas“ ugdymo išlaidas sudaro mokyklų išvykos, kultūriniai renginiai, IT įranga,

vadovėliai, kt. Vidutiniškai visa tai vaikui kainuoja 240–280 eurų per metus, o mažas pajamas

gaunančioms šeimoms tam tikslui skiriama 80 eurų išmoka. 2016 m. 29 proc. namų ūkių Lietuvoje teigė,

kad jiems buvo labai arba vidutiniškai sunku padengti formaliojo ugdymo išlaidas.[87] Kalbant apie

mažas pajamas gaunančias šeimas, šis skaičius sudarė 42 proc., o tarp vienišų tėvų namų ūkių – 61

proc.

Nelygybė skirtinguose namų ūkiuose taip pat sukuria nevienodas galimybes vaikams ir lemia jų

mokymosi rezultatus. Finansinių išteklių, sektino pavyzdžio trūkumas gali neigiamai veikti vaikų,

44

5871

82 87

0

20

40

60

80

100

Žemo SES Žemesnio nei vidutinisSES

Vidutinio SES Aukštesnio neividutinis SES

Aukšto SES

Vaikų, planuojančių siekti aukštojo išsilavinimo, dalis pagal SES, 2018 m.



https://strata.gov.lt/images/tyrimai/bukle-2018-web.pdf



24

gyvenančių nepalankiomis sąlygomis, siekius ir jų pastangoms mokykloje daryti blogą įtaką. [88] Taip pat

tokios nepalankios situacijos kaip technologijų, asmeninės erdvės, mokantis namuose, trūkumas,

sudėtingi santykiai su tėvais, nepakankamas tėvų dalyvavimas mokymosi procese turi įtakos

prastesniems mokymosi rezultatams.[89] Tai ypač išryškėjo COVID-19 pandemijos metu. Šiuo metu

Lietuvos Vyriausybė nepalankias sąlygas turinčias šeimas aprūpino 35 000 kompiuterių. Tačiau vaikai,

net jiems suteikus technologinę įrangą, nedalyvavo nuotolinėse pamokose ir susidūrė su ypač daug

iššūkių keliančiomis mokymosi sąlygomis, pvz., turėjo mokytis lovoje ar ant grindų su kitais žmonėmis

viename kambaryje.[90] Taip pat duomenys rodo, kad vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų dažniau

palikdavo švietimo sistemą, o užtikrinti jų grįžimą į mokyklas po pandemijos buvo sudėtingiau.

Kaimiškose mokyklose trūksta finansinės paramos tiek neformaliojo švietimo programoms, tiek

apskritai švietimui, o ypač vaikams su specialiaisiais poreikiais, kuriems reikalinga asmeninė

mokymosi pagalba.[91] Jaučiamas psichologų ir specialiųjų pedagogų trūkumas. Taip pat trūksta

mokytojų padėjėjų, kurie pagelbėtų vaikams su specialiaisiais poreikiais geriau integruotis tiek į

formaliąsias, tiek į neformaliąsias švietimo programas. Pavyzdžiui, 2017 m. vienam specialiajam

pedagogui teko dirbti su maždaug 55,45 vaikais, nors rekomenduojama, kad vienas specialusis

pedagogas dirbtų su 50 vaikų. Yra pasirodžiusi iniciatyva organizuoti vaikams su specialiaisiais

poreikiais specialias veiklas mokykloje mokinių atostogų metu.[92] Tokia galimybė taip pat buvo siūloma

COVID-19 pandemijos metu, kai vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais buvo leista lankyti

mokyklą. Nors tai ir padėjo tėvams, tačiau gali dar labiau gilinti vaikų segregaciją ir mažinti jų įtrauktį.

6 DIAGRAMA. NETURINČIŲ JOKIO ŠVIETIMO PAGALBOS SPECIALISTO MOKYKLŲ SKAIČIUS SKIRTINGOSE GEOGRAFINĖSE VIETOVĖSE

Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2019. Lietuvos miestų ir kaimų mokinių pasiekimai: skirtumai, jų priežastys, galimi

įveikos būdai. https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2020/12/Miesto-ir-kaimo-mokiniu-pasiekimai.pdf.

6 diagramoje matyti, kad visų tipų savivaldybių kaimiškose vietovėse trūksta švietimo pagalbos

specialistų. Didžiosios kaimiškos savivaldybės ir mažosios savivaldybės apima tiek kaimiškas, tiek

miesto vietoves, tačiau diagrama rodo, kad abiem atvejais kaimai turi dvigubai mažiau švietimo

pagalbos specialistų nei miestai.

Kaimo vietovėse taip pat daugiau jungtinių klasių. Daugiausia esama pradinio ugdymo jungtinių

klasių, kai tas pats mokytojas dirba su skirtingų, pvz., 2-os ir 3-os klasių mokiniais. Jungtinių klasių

organizavimas nebūtinai yra neigiamas reiškinys, jei jomis siekiama skatinti pažangą, pvz., Suomijoje

taip siekiama geriau integruoti migrantų kilmės vaikus. Deja, Lietuvoje pagrindinė jungtinių klasių

sudarymo priežastis yra mokytojų stygius ir nepakankamas mokinių skaičius, ypač kaimo vietovėse ir

miesteliuose. Tokių klasių formavimas sukelia didelių sunkumų mokytojams, o mokymo kokybė

0

10

20

30

Didžiosios kaimiškossavivaldybės

Mažosios savivaldybės Miestų savivaldybės* Žiedinės savivaldybės

Neturinčių jokio švietimo pagalbos specialisto mokyklų skaičius skirtingose geografinėse vietovėse

Dalies mieste Dalis kaime







25

smarkiai nukenčia. Jungtinės klasės yra viena iš pagrindinių prastos mokymosi kokybės ir žemesnių

mokymosi pasiekimų priežasčių.[93]

Kalbant apie migrantų kilmės vaikus, sudėtingiausioje situacijoje atsiduria nelegalių imigrantų vaikai,

nes jie neturi tokių pačių teisių į efektyvų ir nemokamą švietimą kaip lietuvių vaikai. [94] Vaikai, kurių

lietuvių kalbos žinios nepakankamos mokytis bendrojo ugdymo mokyklose, lanko išlyginamąsias

klases. Šiose klasėse vaikai mokosi lietuvių kalbos ir kitų pagrindinių disciplinų, pvz. matematikos,

anglų kalbos, gamtos mokslų. Taip vaikai gali mokytis iki dvejų metų. Vis dėlto, mokytojai yra

nepakankamai pasirengę dirbti su migrantų kilmės vaikais. 2020 m. tik 34,7 proc. mokytojų teigė

esantys gerai pasirengę su jais dirbti. Mokytojai taip pat neturi reikiamų mokymo priemonių, o

mokyklose trūksta švietimo pagalbos specialistų. Dėl to šių vaikų ne tik formaliojo švietimo, bet ir

socialiniai ir emociniai poreikiai nėra pakankamai gerai atliepiami.

Dėl duomenų ir tyrimų apie romų vaikus trūkumo, sunku įvardyti pagrindines prieinamumo kliūtis,

dėl kurių jie nelanko mokyklų. Vis dėlto, šiai literatūros apžvalgai konsultacijų ir pokalbių su

suinteresuotomis šalimis metu surinkti duomenys rodo, kad viena pagrindinių priežasčių yra tam

tikros kultūrinės nuostatos – išsilavinimas romų kultūroje nėra vertinamas. Be to, vaikai susiduria su

neigiamu požiūriu ir diskriminacija mokyklose, lėčiau mokosi nei jų bendraamžiai dėl kalbos barjero ir

patirties trūkumo. Romų vaikai dažniausiai nelanko AUP įstaigų ir, priešingai nei lietuvių vaikai,

neįgauna mokymosi pradmenų su tėvais. Dėl to jie turi prastesnius pasiekimus mokykloje ir žemesnę

motyvaciją mokytis.

Viena iš išeičių, galinčių padėti mažinti nelygybę, siekiant gerų mokymosi rezultatų bei didinant vaikų

su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, gyvenančių šeimose, patiriančiose socialinę riziką, ir kitų

pažeidžiamų vaikų grupių įtrauktį, būtų visos dienos mokyklos, kurios šiuo metu Lietuvoje nėra

paplitusios. Visos dienos mokyklos – tai mokyklos, kuriose vyksta papildomi užsiėmimai vaikams ne

pamokų metu. Dažniausiai tokių užsiėmimų metu vaikams yra padedama ruošti namų darbus,

žaidžiami įvairūs mokomojo pobūdžio žaidimai, organizuojamos išvykos į gamtą, o šie užsiėmimai

baigiami apie 18 val. Tokios mokyklos siekia padėti tėvams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus ir

suteikia vaikams saugią aplinką. Šios paslaugos ypač naudingos vienišų tėvų šeimoms. 2017 m. atliktas

visos dienos mokyklos poreikio tyrimas parodė, kad 50 proc. tėvų norėtų pasinaudoti tokiomis

ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programose dalyvaujantiems vaikams skirtomis paslaugomis; 35

proc. tėvų norėtų pasinaudoti tokiomis vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais skirtomis

veiklomis visose amžiaus grupėse, o 30 proc. tėvų norėtų gauti tokias paslaugas vaikams, gyvenantiems

šeimose, patiriančiose socialinę riziką.[95] Visos dienos mokykla buvo pripažinta kaip ankstyva

intervencija, galinti pagerinti vaikų įtrauktį ir pasiekimus.[96] 2018–2019 m. m. buvo įgyvendintas

bandomasis visos dienos mokyklos projektas 38 Lietuvos mokyklose. 87,5 proc. visų šiame projekte

dalyvavusių mokyklų teigė projektą buvus sėkmingą arba labai sėkmingą bei pabrėžė, kad tokios

paslaugos būtų išties labai naudingos. Vis dėlto, mokyklos taip pat susidūrė su tam tikrais iššūkiais –

kai kurioms trūko patalpų, metodologijos ir priemonių (pvz. mokomųjų žaidimų, sporto priemonių,

t.t.) sėkmingai vykdyti visos dienos mokyklos veiklas. Dėl anksčiau minėtų problemų ir per mažo

finansavimo visos dienos mokyklų tinklas Lietuvoje dar nebuvo sukurtas, tačiau šias paslaugas

siekiama plėsti. Šiuo metu jos yra teikiamos 1–4 klasių mokiniams kai kuriose pradinio ugdymo

mokyklose (daugiausia Vilniuje ir kituose miestuose). Vis dėlto, kol kas nėra užtikrinama tokių

paslaugų kokybė, nes didžioji dalis užsiėmimų skirti padėti vaikams ruošti namų darbus arba tiesiog

suteikti jiems saugią aplinką ir suaugusiųjų priežiūrą po pamokų.

Kita svarbi iniciatyva, didinanti vaikams teikiamų paslaugų įtraukų švietimą ir integraciją, yra visoje

Lietuvoje veikiantys vaikų dienos centrai. Šių centrų veiklą vykdo savivaldybė arba nevyriausybinės

organizacijos, ir jie yra popamokinio ugdymo sistemos dalis. Kaip minėta anksčiau, šie centrai yra labai

svarbūs romų vaikams, kurie čia gali mokytis ir saugiai leisti laiką jų kultūrai tolerantiškoje aplinkoje.





26

Šie centrai taip pat svarbūs vaikams, gyvenantiems šeimose, patiriančiose socialinę riziką.[97] Centrų

pagalba siekiama padėti šeimoms neprarasti vaikų globos teisių ir didinti jų galimybes teikti vaikams

geriausią priežiūrą. Taip pat vaikų dienos centrai suteikia galimybę vaikams džiaugtis vaikyste, gerinti

savo socialinius įgūdžius, gauti reikiamą socialinę, psichologinę ir su mokymusi susijusią pagalbą. Šie

centrai taip pat suteikia vaikams maitinimą. Todėl ši sistema turi tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį tikslą –

teikia kasdienes paslaugas vaikams ir rūpinasi ilgalaike pažeidžiamų šeimų gerove. Žiūrint plačiau šios

paslaugos padeda kovoti su socialine atskirtimi, leidžia geriau vystytis jaunesniajai kartai ir taip

prisideda prie visuomenės socialinės ir ekonominės gerovės kūrimo. 2019 m. 9 320 vaikai lankė vaikų

priežiūros centrus. 2020 m. visoje šalyje veikė 425 vaikų dienos centrai. Vis dėlto, tik 357 centrai buvo

oficialiai akredituoti. Taip pat jų nepakanka. Skaičiuojama, kad Lietuvoje dar trūksta apie 120 vaikų

priežiūros centrų, kad būtų patenkinti visų vaikų poreikiai.[98] Kaip matoma iš atliktų interviu, šiuo metu

veikiantys vaikų priežiūros centrai yra perpildyti ir nėra pasirūpinama visais vaikais, kuriems

reikalingos tokios paslaugos. Taip pat, kyla problemų dėl transporto, nes atokiose vietovėse

gyvenantiems vaikams nėra transporto priemonių grįžti iš šių centrų į namus.

Apibendrinant, nors švietimas turėtų būti universalus, prieinamas ir nemokamas visiems vaikams

Lietuvoje, kai kuriems iš jų vis dar kyla prieinamumo problemų, dalyvaujant tie formaliojo, tiek

neformaliojo švietimo programose. Labiausiai pažeidžiamos grupės – vaikai, gyvenantys kaimo

vietovėse, vaikai iš šeimų, turinčių žemą socialinį ekonominį statusą, vaikai, priklausantys tautinėms

mažumoms (ypač romų vaikai), vaikai iš migrantų kilmės šeimų (ypač nelegalių migrantų) bei vaikai,

turintys specialiųjų poreikių ir negalią.

10 LENTELĖ. VEIKSMINGA IR NEMOKAMA GALIMYBĖ NAUDOTIS AUKŠTOS KOKYBĖS ŠVIETIMU. PAŽEIDŽIAMOS GRUPĖS.

PAŽEIDŽIAMA

GRUPĖ

APSKAIČIUOTAS

GRUPĖS DYDIS

STATISTINIAI

DUOMENYS.

PROBLEMINĖS SRITYS

DUOMENŲ SPRAGA POLITINĖS PRIEMONĖS

PADĖČIAI GERINTI

Vaikai iš mažas

pajamas

gaunančių šeimų

22,7 proc. vaikų

susiduria su skurdo

rizika (112 000)

Didelė „paslėptų išlaidų“

našta

Apribota galimybė gauti

neformalųjį švietimą

Maža motyvacija siekti

gerų mokymosi rezultatų

Šiuo metu yra

prieinami duomenys,

pagal tam tikrus

kriterijus, pateikti

Europos vaiko

garantijų sistemos

Išlaidų mokinio reikmenims

kompensavimas

Nemokamas maitinimas

mokykloje

Nemokami neformaliojo

švietimo užsiėmimai

Romų vaikai 1 036[99] (visų amžiaus

grupių vaikai)

Žemas mokyklos

lankomumo lygis ir didelis

skaičius iš ugdymo

sistemos iškrentančių

vaikų

Neraštingumas

Kaip ir kalbant apie

visą romų populiaciją,

nepakanka duomenų

apibrėžti iškritimo iš

ugdymo sistemos

priežasčių

Privalomas priešmokyklinis,

pradinis ir bendrasis

ugdymas

Migrantų kilmės ir

iš užsienio

grįžusių šeimų

vaikai

Iš užsienio grįžusių

šeimų vaikai —

412[100]

Imigrantai – 3 303[101]

Adaptacija prie kalbos ir

kultūros

Jie yra psichologiškai

pažeidžiami

Diskriminacija

Lietuvių kalbos kursai

Psichologo paslaugos

mokyklose

Įstatymai, įpareigojantys

mokyklas priimti visus vaikus






27

Nelietuvių kilmės

vaikai

31 502[102] Trūksta atnaujintų

vadovėlių ir laboratorijų

Didesnis, nei Europos

vidurkis, švietimo

finansavimas

Vaikai,

gyvenantys kaimo

vietovėse

53 510 Žemesnė švietimo kokybė

ir laboratorijų trūkumas

Ribota galimybė gauti tiek

formalųjį ugdymą, tiek

dalyvauti mokyklos

organizuojamose

neformaliojo ugdymo

programose

Jungtinės klasės

Žemesnis socialinis

ekonominis statusas

Specialiųjų, socialinių

pedagogų ir psichologų

trūkumas

Didinti finansavimą su tikslu

pritraukti psichologų,

mokytojų, socialinių ir

specialiųjų pedagogų

Kelti aukštesnius

reikalavimus mokytojams

Teikti pavėžėjimo

mokykliniu autobusu

paslaugas ir taikyti su

transportu susijusias

kompensacijas


mokykloje

Išlaidų mokinio reikmenims

kompensavimas

Didinti bendradarbiavimą

tarp mokyklų ir kitų

institucijų, organizacijų

Specialiųjų

poreikių turintys

ir neįgalūs vaikai

4 873 Specialiųjų, socialinių

pedagogų ir psichologų

trūkumas

Ne visi vaikai integruoti į

bendrojo lavinimo

mokyklas

Trūksta asmeninės

mokymosi pagalbos ir

kvalifikuotų mokytojų

padėjėjų

Kliūtys fiziškai pasiekti

bendrojo lavinimo

mokyklas

Mažas neformaliojo

ugdymo veiklų

pasirinkimas

Nėra statistinių

duomenų, ar tėvai

priešintųsi priimti

vaikus su specialiaisiais

poreikiais ir negalia į

savo vaikų klases

Kelti aukštesnius

reikalavimus mokytojams ir

jų padėjėjams

Didinti bendradarbiavimą

tarp mokyklų ir kitų

institucijų, organizacijų

Teikti pavėžėjimo

mokykliniu autobusu

paslaugas ir taikyti su

transportu susijusias

kompensacijas


mokykloje

Didinti finansavimą tam, kad

būtų pritraukti psichologai,

socialiniai ir specialieji

pedagogai ir mokytojai

Įstatymas, reikalaujantis,

kad visos mokyklos priimtų

vaikus su specialiaisiais

poreikiais ir negalia į

bendrojo lavinimo

programas


28

Skatinti individualią

mokymo pagalbą

Įstatymas, įpareigojantis

visas mokyklas užtikrinti,

kad vaikai su negalia fiziškai

pasiektų mokyklas

Šaltinis: sudarė PPMI.

29

3. Nemokamų ir veiksmingų

sveikatos priežiūros paslaugų

vaikams prieinamumas

Galimybė gauti kokybišką sveikatos priežiūrą ir paslaugas yra svarbi vaikų gerovės dalis, padedanti

jiems išnaudoti visas savo galimybes.[103] Pagal vaiko garantijų sistemos galimybių

studiją[104] pažeidžiamiausios vaikų grupės Lietuvoje kalbant apie sveikatos priežiūros prieinamumą yra

vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų ir vaikai iš migrantų kilmės šeimų. Vaikai iš šių šeimų gali

susidurti su papildomomis prieinamumo kliūtimis: transporto išlaidomis, įvairių reikalingų specialistų

trūkumu viešajame sektoriuje, o migrantų kilmės vaikų atveju – besiskiriančiomis galimybėmis gauti

viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl šis skyrius pradedamas pristatant sveikatos priežiūros

paslaugų aprėptį atsižvelgiant į vaikų socialinę ir ekonominę padėtį. Po šios informacijos bus

analizuojami pagrindiniai neatliepti vaikų medicininiai poreikiai ir kliūtys, trukdančios gauti sveikatos

priežiūros paslaugas.

Aprėptis

Socialiniai ir ekonominiai trūkumai neigiamai veikia vaikų sveikatą.[105] Vaikai iš mažas pajamas

gaunančių šeimų priskiriami sveikatos rizikos grupei.[106] Vaikai, gyvenantys su turtingesniais tėvais,

gauna geresnes sveikatos priežiūros paslaugas ir valgo sveikesnį maistą. Be to, turtingesnių šeimų

vaikai gali gauti įvairesnių paslaugų, turinčių teigiamą poveikį jų sveikatai, pavyzdžiui, lankytis

baseinuose ar jodinėti, taip pat gauti platesnį būtinų sveikatos priežiūros paslaugų pasirinkimą

psichikos raidos ar kitų poreikių atvejais.. Interviu metu paaiškėjo, kad ne visos paslaugos vaikams,

turintiems autizmą ir kitus sutrikimus bei negalią, yra prieinamos (arba teikiamas nepakankamas

užsiėmimų skaičius) ir tik dalis šeimų gali sau leisti pirkti tokias paslaugas privačiame sektoriuje ar net

užsienyje, kai reikalingų paslaugų Lietuvoje nėra. Kitas svarbus veiksnys – tėvų

išsilavinimas. Išsilavinę tėvai turi daugiau žinių apie sveiką gyvenseną ir jos svarbą, todėl labiau

rūpinasi savo vaikų medicininiais poreikiais. O žemesnio išsilavinimo, mažesnes pajamas turintys ir

kaimo vietovėse gyvenantys tėvai linkę, pavyzdžiui, mažiau rūpintis savo vaikų dantų poreikiais – šie

vaikai rečiau valosi dantis ir lankosi pas odontologą.[107]

Duomenų apie benamystės sąlygomis gyvenančius vaikus Lietuvoje nėra, tačiau 2021 metais Europos

Komisijos atlikta apžvalga rodo, kad fizinės ir psichinės sveikatos problemų paplitimas tarp benamystę

patiriančių vaikų yra didesnis.[108] Jie turi didesnę tikimybę susirgti infekcinėmis ligomis, dažniau patiria

maisto trūkumą, paprastai jų burnos higiena yra prastesnė ir jiems kyla didesnė išnaudojimo rizika.

Remiantis 2017 m. ES-SPGS duomenimis, 4,2 proc. vaikų šeimose, kuriose pajamos buvo mažesnės nei

60 proc. vidutinių disponuojamųjų pajamų, turėjo neatlieptų medicininės apžiūros ar gydymo poreikių

lyginant su 1,7 proc. vaikų šeimose, kurių pajamos viršija 60 proc. vidutinių disponuojamųjų

pajamų. Dar didesni skirtumai lyginant su mažas pajamas gaunančių šeimų vaikais kaimo vietovėse,

kurių nepatenkinti medicininiai poreikiai siekė 5,4 proc. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis,

2017 m. 1,4 proc. visų vaikų Lietuvoje negavo jokio gydymo ar konsultacijos (lyginant su 2,8 proc. vaikų,

gyvenančių socialinės rizikos šeimoje), o 1,5 proc. negavo dantų gydymo ar konsultacijų[109] . Iš viso 2017








30

metais nepatenkintų medicininių poreikių turėjo apie 2,3 proc. vaikų, o tai sudarė 11 789[110] vaikų iš visų

vaikų populiacijos 2017 m. (512 577).

Be to, remiantis PISA 2018 m. tyrimo rezultatais, vaikai iš didesnes pajamas gaunančių šeimų du kartus

dažniau buvo patenkinti savo gyvenimu nei vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų. [111] Vaikai iš

mažas pajamas gaunančių šeimų nurodė, kad yra mažiau patenkinti savo fizine ir psichine

sveikata.[112] 2017 m. visų Lietuvos vaikų, gyvenančių namų ūkiuose, deklaruojančiuose nepatenkintus

bendruosius medicininius poreikius bent vienam vaikui, buvo 2,3 proc., o mažas pajamas

gaunančiuose namų ūkiuose gyvenančių vaikų – daugiau nei 4,2 proc..[113]

11 LENTELĖ. SOCIALINĖ EKONOMINĖ BŪKLĖ IR PASITENKINIMAS FIZINE IR PSICHINE SVEIKATA

VERTĖ % PATENKINTI FIZINE SVEIKATA

% PATENKINTI PSICHINE SVEIKATA

Socialinė ekonominė klasė

Mažiausių pajamų kvartilis

84,6 % 63,1 %

Vidutinių pajamų kvartilis 87,6 % 69,2 %

Didelių pajamų kvartilis 90,3 % 74,0 %

Šaltinis: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas: https://www.lsmu.lt/media/dynamic/files/19012/lukoseviciutejuste.pdf.

2014–2018 m. maždaug 40 proc. 5, 7 ir 9 klasių mokinių (10–15 metų amžiaus) nurodė jaučiantys apatiją,

beveik ketvirtadalis mokinių – nerimą, pyktį ir liūdesį, o trečdalis mokinių nurodė, kad jų nuotaika

prastesnė nei vidutinė.[114] Proporcija buvo didesnė tarp mergaičių nei berniukų. Pavyzdžiui, 31 proc.

mergaičių ir 16 proc. berniukų nurodė turį minčių apie savižudybę. Iš viso 701,5 iš 10 000 vaikų 2018

metais turėjo psichikos ir elgesio sutrikimų.[115]

12 LENTELĖ. PSICHOLOGINIAI IR ELGESIO SUTRIKIMAI 10 000 VAIKŲ

SUTRIKIMŲ GRUPĖ SKAIČIUS, TENKANTIS 10 000 VAIKŲ

Intelekto ir vystymosi sutrikimai 436,7

Emociniai ir elgesio sutrikimai 208,0

Nuotaikos sutrikimai 12,2

Depresija 11,4

Nerimo sutrikimai 111,4

Psichologiniai ir elgesio sutrikimai dėl apsinuodijimo

alkoholiu

2,6

Psichologiniai ir elgesio sutrikimai dėl kitokių

psichotropinių medžiagų vartojimo

2,7

Šizofreniniai sutrikimai 2,7

Šaltinis: Higienos institutas, Sveikatos informacijos centras. 2020. Lietuvos vaikų sveikatos

pokyčiai. https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf .





https://translate.google.com/translate?hl=ru&prev=_t&sl=en&tl=lt&u=https://www.lsmu.lt/media/dynamic/files/19012/lukoseviciutejuste.pdf



https://translate.google.com/translate?hl=ru&prev=_t&sl=en&tl=lt&u=https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf

31

Yra dideli skirtumai tarp įvairių amžiaus grupių vaikų patiriamų psichologinių ir elgesio

sutrikimų. Daugumai vaikų šie sutrikimai pasireiškia nuo1 iki 4 metų ir nuo 5 iki 9 metų amžiaus.

7 DIAGRAMA. VAIKŲ PSICHOLOGINIŲ IR ELGESIO SUTRIKIMŲ PRADŽIA, PASISKIRSTYMAS AMŽIAUS GRUPĖSE

Šaltinis: Higienos institutas, Sveikatos informacijos centras. 2020. Lietuvos vaikų sveikatos

pokyčiai. https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf .

Vaikai, priklausantys 15-17 metų amžiaus grupei, patiria daugiausia psichologinių ir elgesio problemų

dėl alkoholio (13,3 proc.) ir apsvaigimo nuo kitų psichotropinių medžiagų (13,7 proc.). 2020 metais buvo

užfiksuoti devyni savižudybių atvejai – du 10–14 metų amžiaus vaikų grupėje, septyni – 15–17 metų

amžiaus grupėje. Šeši iš šių vaikų gyveno mieste, trys – kaimo vietovėse.[116] Apskritai psichikos sveikatos

problemų paplitimas mieste yra didesnis nei kaimiškose vietovėse. 2020 metais mieste buvo 11 346

vaikai, kuriems pirmą kartą buvo pripažinti psichikos sutrikimai, o kaimo vietovėse – 4 824

vaikai.[117] Nors apskritai daugiau vaikų gyvena miestuose, ši tendencija rodo, kad kaimiškose vietovėse

gyvenantiems vaikams psichikos sveikatos sutrikimai diagnozuojami rečiau.

2020 metais taip pat buvo užfiksuota 70 vaikų mirčių dėl sveikatos komplikacijų.[118] Iš šių mirčių 30 buvo

dėl perinatalinio periodo ligų; 22 dėl apsigimimų; deformacijų ir chromosomų anomalijų; 4 dėl

kraujotakos sistemos ligų; 3 dėl kvėpavimo sistemos ligų; taip pat 3 dėl simptomų, požymių ir normos

neatitinkančių klinikinių bei laboratorinių duomenų, neklasifikuotų kitur; 1 dėl endokrininių, mitybos

ir medžiagų apykaitos ligų; ir 1 dėl nervų sistemos ligų. Iš šių mirčių 26 buvo užfiksuoti kaimo

vietovėse ir 44 – mieste.[119]

2020 metais taip pat užregistruota 7700 naujų užkrečiamųjų ligų atvejų – 258 salmonelių infekcijos; 1

334 dizenterijos; 5602 vėjaraupių; 144 askaridozės; ir 415 Enterbius vermicularis.[120] 2020 m. taip pat

nustatyta 18 naujų tuberkuliozės atvejų – 12 iš jų mieste ir penki kaimo vietovėse.[121]


Viena iš svarbiausių medicinos priemonių mažinant vaikų ir visos visuomenės ligų plitimą yra

skiepai. Skiepijimo nuo pagrindinių infekcinių ligų teikimas yra nacionalinės imunizacijos programos

dalis, nustatanti Lietuvos gyventojų skiepijimo tikslus. Lietuvoje skiepai nėra privalomi (būtinas tėvų

sutikimas), tačiau primygtinai rekomenduojami. Visi rekomenduojami skiepai, įtraukti į nacionalinę

0

100

200

300

400

500

600

700

800

0 metų 1-4 metai 5-9 metai 10-14 metų 15-17 metų

https://translate.google.com/translate?hl=ru&prev=_t&sl=en&tl=lt&u=https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf







32

imunizacijos schemą, yra nemokami. Nepaisant to, paskiepytų vaikų skaičius nėra pakankamas ir

nesiekia PSO rekomenduojamo 95 proc. skiepijimo tikslo, reikalingo bendram imunitetui susiformuoti.

Deja, Lietuvoje nepakankamo vaikų skiepijimo priežastys nėra aiškios. Atliktas tyrimas tik parodė, kad

ryšio tarp tėvų išsilavinimo ir pajamų bei jų atsisakymo skiepyti savo vaikus nėra.[122]

Tarp romų vaikų vakcinavimo skaičiai žymiai prastesni. Tik 80 proc. romų vaikų yra paskiepyti nuo

tuberkuliozės ir tik 56,4 proc. – per pirmuosius metus.[123] O romų vaikų, paskiepytų nuo Haemophilus

influenzae infekcijos, skaičius siekia vos 14,4 proc. (įskaitant visus vaikus iki 18 metų). Nors dauguma šią

vakciną gauna sulaukę dvejų metų (42 proc.), Lietuvoje rekomenduojama ja skiepyti vaikus,

sulaukusius 4 mėnesių.[124] Skiepai nuo hepatito B turėtų būti atliekami per pirmąsias 24 naujagimio

gyvenimo valandas, tačiau dauguma romų vaikų (68,4 proc.) yra skiepijami sulaukę 17 metų. Tik 28,2

proc. romų vaikų yra paskiepyti per pirmuosius metus po gimimo. Apskritai romų vaikų, paskiepytų

nuo hepatito B, skaičius yra nepakankamas. Kalbant apie kokliušą, tik 28,2 proc. romų vaikų yra

paskiepyti (pirmąja vakcina) pirmaisiais metais, o nuo difterijos – 63,3 proc.. Romų vaikai ne tik

nepakankamai skiepijami, bet jų prastesni ir bendri sveikatos rodikliai. 2017 metais pranešta, kad 40,3

proc. romų vaikų buvo labai geros sveikatos, 55,1 proc. geros, 3,1 proc. geros, 1,5 proc. blogos ir 0,1

proc. labai blogos.[125] 2020 m. 14 proc. romų vaikų nurodė sergantys lėtinėmis ligomis, 6 proc. - kad jų

fizinis aktyvumas buvo apribotas dėl sveikatos, o 31 proc. vaikų buvo šiek tiek apribojęs fizinį

aktyvumą. Remiantis atliktų interviu su ekspertais rezultatais, romų vaikai gauna netinkamą mitybą ir

sveikatos priežiūrą dėl mažesnio tėvų susidomėjimo šia sritimi, žinių ir finansų stokos. Kadangi AUP

ir mokyklos lankomumas tarp romų vaikų yra labai žemas, jų sveikata tikrinama ne taip dažnai kaip

kitų vaikų Lietuvoje, todėl sunkiau atpažinti jų sveikatos būklę ir nepatenkintus poreikius.

Kita pažeidžiama vaikų grupė skiepų atžvilgiu yra pabėgėlių vaikai. Dėl nuolatinės vaikų kaitos

pabėgėlių centruose Lietuvoje nėra duomenų, kurie padėtų įvertinti skiepijimo paplitimą. Tačiau yra

duomenų, rodančių, kad pabėgėlių vaikai yra lankomi ir skiepijami, tačiau nebūtinai pakankamai. 2018

metais Ruklos pabėgėlių centre buvo 60 vaikų iki 18 metų. Šie vaikai buvo paskiepyti būdami 1, 2, 6 ir

15 metų amžiaus.[126] Sveikatos priežiūra migrantų kilmės šeimų vaikams apskritai yra mažiau

prieinama. Tik 11 ES valstybių narių visiškai laikosi šio įsipareigojimo visoms vaikų grupėms. Lietuva

nėra viena iš jų. Lietuvoje prieglobsčio prašantys vaikai turi lygias teises kaip ir šalies piliečiai,

atsižvelgiant į aprėptį ir išlaidas, tačiau, į sveikatos priežiūros sistemą įtraukiami nelegalių migrantų iš

trečiųjų šalių kilmės vaikai ir nelegalių migrantų iš kitų ES šalių kilmės vaikai lyginant su piliečiais turi

apribotas teises.

Taip pat Lietuvoje vaikai turi problemų dėl gyvenimo būdo. 2017 metais duomenimis, 46 proc. vaikų

per įprastą savaitę fiziniam aktyvumui (neįskaitant kūno kultūros pamokų) skyrė nulį

valandų. Tyrimas rodo, kad tam iš dalies įtakos turi mažas tėvų dėmesys arba tai, kad suaugusieji namų

ūkyje neturi pakankamai laiko prižiūrėti kasdienę vaikų veiklą ir jų įpročius. Svarbų vaidmenį atlieka

ir finansai – kaip buvo pažymėta ankstesniame skyriuje, ne visi tėvai išgali leisti vaikus į popamokinę

veiklą, todėl šie negauna pakankamai prasmingo laisvalaikio paslaugų, laiką leidžia namuose. Šiuo

atžvilgiu ypač pažeidžiami vaikai, gyvenantys tik su vienu iš tėvų, kurie teigia, kad jų vaikai daug laiko

praleidžia patys, dažniausiai prie kompiuterio ar televizoriaus, valgydami iš anksto paruoštus šaldytus

maisto produktus. Mat tėvai turi dirbti ilgas valandas, o vaikai negali gauti jokių reikalingų paslaugų

po pamokų.


Vaikų medicininiai (ar odontologiniai) poreikiai gali būti nepatenkinti dėl įvairių priežasčių: negalėjimo

įpirkti gydymo, ilgų laukimo sąrašų, ilgo kelionės laiko ar transporto priemonių nebuvimo, taip pat

laiko stokos dėl darbo ar kitų šeimos narių priežiūros. Kaip rodo ES-SPGS 2017 ad hoc modulio






33

„Sveikata ir vaikų sveikata“ duomenys, Lietuvoje nustatytas didžiausias modalumo „per toli keliauti “

dažnis (46,3 proc.) kaip vaikų medicininių poreikių nepatenkinimo priežastis. [127] Nurodoma, kad

dažniausia vaikų odontologinių poreikių nepatenkinimo priežastis yra „laukiančiųjų sąrašas“ (83,9

proc.) ir „per brangus“ (9 proc.).[128]

Siekiant sumažinti rizikingą vaikų elgesį, pavyzdžiui, rūkymą, piktnaudžiavimą alkoholiu ir

narkotikais ar ankstyvus lytinius santykius, šalyje veikia 44 atviri jaunimo centrai ir 66 atviros jaunimo

erdvės, kuriose su jaunimu dirba socialiniai darbuotojai, psichologai ir socialiniai pedagogai. 2019

metais šiose veiklose dalyvavo 10 158 jaunuoliai. Deja, kaip ir dienos centrus, šiuos centrus dažniausiai

lanko tik socialinės rizikos šeimose gyvenantys vaikai. Be to, centrai nėra visoje šalyje – Biržų ir

Kaišiadorių savivaldybėse tokios infrastruktūros nesama. Lietuvoje mokyklos, siekdamos mažinti

rizikingą vaikų elgesį, taip pat privalo užtikrinti, kad mokiniai dalyvautų bent vienoje ilgalaikėje

socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio,

tabako ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą. Mokyklos

taip pat užsiima lytiniu švietimu, teikia psichologines konsultacijas ir socialinį mokymąsi, moko apie

sveiką gyvenseną ir asmeninį tobulėjimą.[129]

8 DIAGRAMA. PREVENCINIŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS MOKYKLOSE

Šaltinis: Švietimo naujienos. 2021 m. Baigėsi projektas „Saugios mokyklos aplinkos kūrimas II“ – kas

toliau? https://www.svietimonaujienos.lt/projektas-saugios-aplinkos-mokykloje-kurimas-ii-baigesi-kas-toliau/ .

Kaip matyti iš diagramos, visos mokyklos vykdo prevencines programas pagal to reikalaujantį

įstatymą. Vis dėlto, ne visi studentai lanko šias programas – taip pat ir nedidelė dalis mokytojų. Visos

mokyklos buvo įtrauktos į programą „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas II“ bei mokėsi įgyvendinti

prevencines programas. Šiuo metu Lietuvoje yra akredituota 11 prevencinių programų. Tačiau vaikų

lankomumas šiose programose yra nepakankamas, taip pat ir mokytojų pasirengimas – mokytojai teigė,

kad nesijaučia pakankamai pasirengę veiksmingai įgyvendinti prevencines programas.

Universali ir nemokama ankstyvoji reabilitacija vaikams, turintiems raidos sutrikimų, taip pat

prieinama visiems vaikams Lietuvoje.[130] Vaikams iki 7 metų šios paslaugos visais atvejais nemokamos,

pirmenybė teikiama vaikams iki 4 metų. Ambulatorinę ir/ar stacionarinę asmens sveikatos priežiūrą

teikia specialistų komanda, kurią sudaro socialiniai darbuotojai, psichologai, psichiatrai ir kt. Vaikų

raidos sutrikimams anksti nustatyti egzistuoja priežiūros paslaugos, teikiama kompleksinė pagalba

vaikams, turintiems raidos sutrikimų ar jų rizikos veiksnių, taip pat jų tėvams ar kitiems vaiko

atstovams. Nepaisant to, vaikų reabilitacijos vietų nėra pakankamai daug. 2016 metais Lietuvoje buvo

14 700 negalią turinčių vaikų, kuriems prireikė kompleksinės socialinės, medicininės ir kitos

pagalbos.[131] 2013–2015 m. minėtos paslaugos buvo suteiktos kiek mažiau nei 13 000 vaikų. 2016 metais

62.80%

31.30%

20.50%

100%

86.14%

47.03%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Mokyklos

Mokiniai

Mokytojai

2020-2021 2015-2016




https://translate.google.com/translate?hl=ru&prev=_t&sl=en&tl=lt&u=https://www.svietimonaujienos.lt/projektas-saugios-aplinkos-mokykloje-kurimas-ii-baigesi-kas-toliau/



34

paslaugas teikė 45 reabilitacijos įstaigos 34 savivaldybėse. Laukimo laikas, norint patekti į reabilitacijos

įstaigas, viršija normą, o jo vidurkis yra 25 dienos. Ilgiausias laukimo laikas yra 118 dienų (penkis kartus

ilgiau nei rekomenduojama norma). Ankstyvosios reabilitacijos laukimas užtrunka apie 150 dienų, nes

ne visos įstaigos teikia tokias paslaugas. Be to, reabilitacijos ligoninėse trūksta specialistų.

Šeimos, auginančios vaikus su negalia, teigia, kad turi ribotą prieigą prie tam tikrų jų vaikams

reikalingų gydymo būdų – kiekvieną mėnesį jos gauna apie 65 valandas medicininės ir socialinės

paramos, įskaitant apsilankymus vaikų raidos centre, ligoninėse ir reabilitacijos centruose, specialiąsias

mokyklas ir dienos priežiūrą.[132] Šie tėvai taip pat praneša, kad ne visi gydymo būdai ir paslaugos, kurių

reikia jų vaikams, yra nemokami; kai kurioms iš jų gauti reikia sumokėti visą sumą arba jos dalį iš savo

biudžeto. Absoliuti dauguma tėvų, auginančių vaikus su negalia, pasikliauja savo neformaliuoju tinklu

(96 proc.), kad suteiktų vaikams visus jiems reikalingus gydymo būdus ir paslaugas, nes valstybinės

struktūros neatliepia neatliepia visų jų poreikius. Situacija ypač komplikuojasi, kai šeimos išgyvena

dvigubai nepalankią situaciją – pavyzdžiui, mamos, kurios vienos augino vaikus su negalia, teigė

negalinčios sau leisti daug mokamų paslaugų ir gydymo, nes dėl vaikų negalios gali dirbti tik

trumpesnes darbo valandas. Kadangi visa šeimos našta gula ant jų pečių, motinos patiria didelį

perdegimą, kuris neigiamai veikia jų vaikus, nes negali patenkinti visų savo vaikų poreikių, ypač

emocinių.[133]

Lietuvoje vaikai, gyvenantys bendruomeniniuose globos namuose, nėra priskiriami atskirai grupei,

todėl gauna tokias pačias sveikatos priežiūros paslaugas bei turi pereiti tą patį procesą, kad jas gautų,

kaip visi vaikai. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su vaikais, stebi jų sveikatą ir atlieka labiau tėvų, o ne

valstybės vaidmenį. Atskiri globos namai gali turėti savo psichologus, tačiau tai nėra

privaloma. Sveikatos priežiūros paslaugų (ypač psichiatrijos) vartotojų skaičius gali būti didesnis tarp

globojamų vaikų, tačiau šiuos duomenis reikėtų patikslinti, o globojamiems vaikams taikomų paslaugų

stebėsena Lietuvoje nėra vykdoma.

Apskritai sudėtinga situacija dėl psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo visiems vaikams. Kad

gautų reikiamą pagalbą, vaikai turi laukti ilgose eilėse, o šeimoms kasmet kompensuojama tik 30

psichoterapeuto konsultacijų (gydytojui rekomendavus gali būti teikiama ir 10 papildomų

konsultacijų). 2018 metais psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikė 114 įstaigų, tačiau net trečdalis

jų paslaugų nesuteikė laiku, pritrūko vietų pacientams ir specialistų.[134] Duomenys rodo, kad vaikai

negauna reikiamo gydymo laiku – 2015 m. trečdalyje psichikos sveikatos centrų paslaugų laukimo

laikas buvo nuo vienos iki penkių dienų. Penktadalyje psichikos sveikatos centrų laukimo laikas buvo

nuo vienos iki dviejų savaičių.[135] Psichologinio konsultavimo prieinamumo ir tęstinumo trūkumas yra

ypač problematiškas vaikams, gyvenantiems mažas pajamas gaunančiose šeimose, pavyzdžiui, šeimose

tik su vienu iš tėvų. Tyrimai rodo, kad mažas pajamas gaunantys tėvai negali įpirkti privačių

psichologų paslaugų savo vaikams, o tais atvejais, kai vaikams reikalingas nuolatinis ir nuoseklus

konsultavimas, tokio gydymo jie tiesiog negauna.[136]

2018 metais sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo imtos įgyvendinti psichosocialinės

reabilitacijos ir dienos stacionaro paslaugos vaikams visose Lietuvos savivaldybėse.[137] Iki tol dienos

stacionarai buvo prieinami tik keliose įstaigose, todėl labai trūko vietų, vaikams reikėjo keliauti didelius

atstumus norint gauti paslaugas, paslaugos nebuvo prieinamos visiems. Tačiau kol kas trūksta įrodymų

apie šių pakeitimų poveikį ir pažangą juos įgyvendinant.

Apibendrinant galima pasakyti, kad pagal Lietuvos įstatymus medicininė sveikatos priežiūra yra

nemokama ir prieinama visiems Lietuvos vaikams. Lietuvos vaikų sveikatos rodikliai yra prastesni

lyginant su Europos vidurkiu, ne visi vaikai gauna ir reikiamą gydymą. Pagrindinės vaikų grupės,

patiriančios iššūkius, yra vaikai, gyvenantys mažas pajamas gaunančiose šeimose ir socialinės rizikos

šeimose, romų vaikai, pabėgėlių ir migrantų kilmės vaikai. Pabėgėlių ir migrantų kilmės vaikai yra

vieninteliai, kurių galimybės gauti nemokamą sveikatos priežiūrą Lietuvoje yra ribotos. Vis dar labai







35

trūksta duomenų apie vaikų prieinamumą prie sveikatos priežiūros paslaugų, apie kliūtis, trukdančias

jas gauti, ir nepatenkintus vaikų poreikius. Nors apskritai yra pakankamai duomenų apie sveikatos

rodiklius, jie dažnai nėra siejami su vaikų socialine ir ekonomine padėtimi, todėl sunku išmatuoti

problemos paplitimą tarp skirtingų vaikų grupių.

13 LENTELĖ. VEIKSMINGA IR NEMOKAMA GALIMYBĖ NAUDOTIS VAIKŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOMIS. PAŽEIDŽIAMOS GRUPĖS.

PAŽEIDŽIAMA

GRUPĖ APSKAIČIUOTAS

GRUPĖS DYDIS STATISTINIAI

DUOMENYS.

PROBLEMINĖS SRITYS

DUOMENŲ

SPRAGA POLITINĖS PRIEMONĖS

PADĖČIAI GERINTI

Vaikai mažas

pajamas

gaunančiose

šeimose

22,7% vaikų gresia

skurdas (112 000) Galimybės gauti sveikatos

priežiūros paslaugas (pvz.,

transporto) apribojimai

Vaikams, gyvenantiems

mažas pajamas

gaunančiose šeimose,

gresia didesnė rizika

negauti būtinų sveikatos

priežiūros paslaugų

Duomenų apie vaikų

sveikatos priežiūros

sistemos ribotumus

trūkumas, tačiau

esama konkrečių

duomenų apie

nepatenkintų

medicininių poreikių

priežastis

Sveikatos priežiūra yra universali ir

nemokama visiems vaikams,

įskaitant odontologijos ir

reabilitacijos paslaugas

Vaikai, gyvenantys

socialinės rizikos

šeimose

17430[138] (įvairaus

amžiaus vaikai) Jiems gresia didžiausias

pavojus negauti būtinų

sveikatos priežiūros

paslaugų ir patirti prievartą

Priežastys, kodėl ne

visi vaikai į mokyklas

pristato kasmetinius

sveikatos

patikrinimo

pažymėjimus,

nežinomos

Konkrečių duomenų

apie priežastis, dėl

kurių nebuvo

patenkinti

medicininiai

poreikiai, nėra

Mokyklos ir AUP paslaugų teikėjai

aktyviai dalyvauja stebint,

nustatant ir edukuojant apie

sveikatą ir sveikatos problemas,

taip pat nustatant

piktnaudžiavimą ir pranešant apie

jį

Romų vaikai 1036[139] (įvairaus

amžiaus vaikai) Romų vaikai pasižymi

prasčiausia sveikatos būkle

tarp visų kitų vaikų ir yra

rečiausiai skiepijama vaikų

grupė

Universali ir nemokama sveikatos

priežiūra

Nemokami skiepai

Migrantų kilmės ir

pabėgėlių vaikai 4 310 Ribota prieiga prie

nemokamų sveikatos

priežiūros paslaugų

Duomenų apie

skiepijimo rodiklius

nesama

Vaikai gauna visuotinę nemokamą

sveikatos priežiūrą, kai jie turi

prieglobsčio prašytojo statusą.

Šiuo metu diegiami nauji

pakeitimai, suteiksiantys visuotinę

nemokamą sveikatos priežiūrą



36

visiems Lietuvoje gyvenantiems

vaikams

Vaikai su negalia 14 289[140] (2017 m.) Ilgos eilės gauti


Vaikai, sergantys

psichikos ligomis 701,05 10 000

vaikų[141] (2018 m.)

Vaikai, gyvenantys

tik su vienu iš tėvų Jiems kyla didesnė rizika

negauti būtinų sveikatos

priežiūros paslaugų, ypač

kai reikalingos mokamos

paslaugos

Sveikatos priežiūra yra universali ir

nemokama visiems vaikams,

įskaitant odontologijos ir


Šaltinis : sudaryta PPMI.



37

4. Sveikos ir lygiavertės mitybos

vaikams prieinamumas

Tinkama mityba yra svarbi vaikų vystymuisi nuo pat kūdikystės ir per visus tolesnius mokyklos

metus. Alkani mokyklinio amžiaus vaikai nebus pajėgūs sėkmingai mokytis. Nepakankama mityba ir

nutukimas turės įtakos fizinei ir psichinei vaikų sveikatai bei jų gerovei visą gyvenimą[142] . Pagal

Europos vaiko garantijų sistemą visos valstybės narės, įskaitant Lietuvą, raginamos užtikrinti

veiksmingą sveikos mitybos prieinamumą vaikams, kuriems jos reikia.[143]

Šiame skyriuje aptariama dabartinė vaikų sveikos mitybos situacija Lietuvoje. Pateikiami duomenys

apie paslaugų aprėptį, nepatenkintus poreikius ir prieinamumo kliūtis pažeidžiamoms vaikų grupėms

ir jų šeimoms visoje šalyje. Taip pat kiekviename poskyryje pateikiama informacija apie mitybos būklės

rodiklius: žindymą, mažą gimimo svorį, per mažas vaikų svorį / antsvorį ir sveikos mitybos įpročius.

Aprėptis

Žindymas pirmuosius šešis mėnesius yra labai svarbus siekiant užtikrinti optimalų naujagimių augimą

ir vystymąsi. PSO rekomenduoja kūdikius pirmuosius šešis mėnesius maitinti tik krūtimi[144] . Remiantis

Statistikos departamento paskelbtais duomenimis[145] , krūtimi maitinamų vaikų iki 1 metų, kuriems

buvo atlikti profilaktiniai tyrimai, procentas per pastaruosius kelerius metus išliko stabilus. 2020 metais

49 proc. vaikų buvo žindomi krūtimi iki šešių mėnesių (lyginant su 2017 metų duomenimis matomas ir

nežymus padidėjimas – 46,7 proc. visų naujagimių), o 69 proc. – iki trijų mėnesių. Lietuvos higienos

institutas taip pat yra paskalbęs panašius duomenis apie mažą motinų, žindančių savo vaikus iki šešių

mėnesių, dalį. 2019 metais tik 37,8 proc. motinų žindė kūdikius iki šešių mėnesių, nors ir daugiau nei

32 proc. 2015 metais.[146] Lietuvoje konsultavimas žindymo klausimais[147] yra vienas iš reikalavimų

kūdikiams palankiose ligoninėse (angl. baby-friendly hospitals).[148]

Lyginant su kitomis ES valstybėmis narėmis, žindymo lygis Lietuvoje gana aukštas. Tarp pasaulio

regionų PSO Europos regionas pasižymi žemiausiu maitinimo krūtimi iki šešių mėnesių amžiaus

rodikliu - 25 proc. rodo, kad ES valstybėse narėse žindymo rodikliai turi gerokai didėti.[149] Tačiau vienas

iš iššūkių yra pasenę arba nelengvai prieinami duomenys apie ES žindymo rodiklius.

Kitas rodiklis, svarbus mitybai ir vaiko sveikatos rezultatams, yra mažas gimimo svoris[150] , kuris

prisideda ir prie tolesnių neigiamų sveikatos pasekmių. Be to, mažo svorio kūdikiai turi didesnę mirties

riziką bei didesnę tikimybę negalioms išsivystyti, o gimę gali praleisti daugiau laiko ligoninėje.[151] Tačiau

duomenys rodo, kad Lietuva turi vieną mažiausių mažo gimimo svorio rodiklių ES. Mažo svorio

kūdikiai 2019 metais sudarė vos 4,6 proc. visų gimimų. [152] Mažesnis rodiklis nei 4,5 proc. yra tik

Švedijoje, Suomijoje ir Estijoje. O Bulgarijoje, Kipre, Vengrijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Rumunijoje ir

Ispanijoje rodikliai viršija 8 proc. [153] Tačiau Lietuvoje mažo gimimo svorio duomenys nėra skirstomi

pagal socialines ir ekonomines charakteristikas.

2020 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo 2–18 metų amžiaus vaikų kūno masės indekso (KMI) vertinimo

slenksčiai, kurie buvo integruoti į kiekvieno mokinio kasmetinio profilaktinio sveikatos patikrinimo

pažymėjimą.[154] Dėl to tik 0,2 procento vaikų, gavusių šį pažymėjimą, neturėjo KMI rodiklio. 2019–2020

mokslo metų duomenys rodo, kad 64,95 proc. vaikų (7–17 metų amžiaus) buvo normalaus svorio, 16,39

proc. vaikų turėjo antsvorį, 11,48 proc. – per mažą svorį, o 7,18 proc. buvo nutukę (žr. 9 pav.).














38

9 DIAGRAMA. LIETUVOS VAIKŲ (7-17 M.) KMI VERTINIMAS 2019-2020 M. (PROC.)

Šaltinis: Gadžijeva, U. ir I. Židonienės. 2019. Vaikų sveikata. Gauta

iš: https://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Vaiku_sveikata/Vaik%C5%B3%20sveikata%202019.pdf .

Skatinant sveikos mitybos įpročius, tiesiogiai susijusius su normaliu vaikų svoriu, Lietuvoje teikiama

finansinė parama nemokamam vaikų maitinimui mokykloje. Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą

mokykloje, jei vidutinės pajamos šeimos nariams yra mažesnės nei 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP)

(VRP dydis 2019 m. buvo 122 Eur per mėnesį; 2020 m. – 125 Eur per mėnesį; 2021 m. – 128 Eur. per

mėnesį). Tačiau buvo pastebėta problemų, susijusių su šios politinės priemonės, siekiančios teikti

nemokamą maitinimą mokyklose, įgyvendinimu. Vaikai ir mokyklos darbuotojai pabrėžė, kad maisto

kokybė buvo žema, patiekalų galimybės ribotos. 2016 m. vis dar buvo išlikusi nemokamai maitinamų

vaikų segregacija.[155] Todėl 2018 m. nacionaliniu lygmeniu buvo akredituoti nauji reikalavimai dėl vaikų

maitinimo mokyklose kokybės ir maistinės vertės.[156] Pirmosios šio tyrimo konsultacijos su

suinteresuotosiomis šalimis dalyviai išreiškė prieštaringą požiūrį į pokyčių rezultatus. Kai kurių

dalyvių nuomone, priėmus naujus reikalavimus pagerėjo ir nemokamo maitinimo kokybė, tačiau vis

dar trūksta patikimų ir (arba) reprezentatyvių duomenų apie mokyklos maitinimo kokybės pagerėjimą.

Mažesnėse ir (arba) kaimiškose savivaldybėse 2019 mokslo metais nemokamą maitinimą gavo

didesnė dalis pažeidžiamų vaikų (iš šeimų, kurių pajamos mažesnės nei 1,5 VSD) lyginant su

didžiaisiais miestais ar jų apskričių savivaldybėmis. Pavyzdžiui, 2019 m. Vilniuje buvo fiksuotas

mažiausias rodiklis – tik 2,7 proc. Vaikų, gavusių nemokamą maitinimą; Klaipėdoje – 3,4

proc.; Palangoje – 4,3 proc. ir Kaune – 4,4 proc. Mažesnėse ir (arba) kaimiškose apskrityse šis rodiklis

didesnis. Pavyzdžiui, Joniškio rajone nemokamą maitinimą gavo 29,5 proc. vaikų; Pakruojo rajone –

29,8 proc.; Ignalinos rajone – 30,7 proc. ir Alytaus rajone – 38,2 proc. Šie skirtumai daugiausia siejami

su geresnėmis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis didesnėse savivaldybėse ir didžiuosiuose

miestuose – mažesniu nedarbo lygiu, didesnėmis pajamomis, mažesniu vaikų skaičiumi kiekviename

namų ūkyje ir kt.[157]

2020 m. sausio 1 d. – rugpjūčio 31 d. Lietuvoje vyko bandomasis projektas: teisę į nemokamus pietus,

nevertinant šeimos pajamų, įgijo ir ikimokyklinukai, besimokantys mokyklose, kuriose organizuojamas

nemokamas maitinimas. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. nemokami pietūs teikiami visiems ikimokyklinio

ugdymo vaikams ir 1 klasės mokiniams.[158] Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nemokami pietūs taip pat

suteikiami visiems 2 klasės mokiniams. Tikimasi, kad šis pakeitimas sumažins finansinę naštą

sudėtingomis sąlygomis gyvenančioms šeimoms, taip pat sumažins vaikų stigmatizaciją. COVID-19

pandemijos kontekste nuotoliniu būdu besimokančių vaikų nemokamas maitinimas buvo vykdomas

aprūpinant maistu ar paruoštais patiekalais (jei reikia) į namus.[159]

64.9516.39

11.487.18

Normalus svoris Antsvoris Per mažas svoris Nutukimas

https://translate.google.com/translate?hl=ru&prev=_t&sl=en&tl=lt&u=https://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Vaiku_sveikata/Vaik%25C5%25B3%2520sveikata%25202019.pdf






39

Taigi įvedus karantiną, Lietuvoje vietoj kasdienių pietų mokyklose mokiniai pradėjo gauti sausą davinį

arba paruoštus patiekalus į namus. Maitinimo organizavimo procesas karantino metu buvo vykdomas

vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – nepaprastosios padėties vadovo

sprendime nustatytais maitinimo įmonių veiklai keliamais reikalavimais. [160] Siekiant užtikrinti

nenutrūkstamą nemokamą mokinių maitinimą ekstremaliųjų situacijų ir karantino metu buvo sukurta

darbo grupė, kurią sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos

ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir savivaldybių

atstovai. Ši darbo grupė parengė metodines rekomendacijas dėl mokinių nemokamo maitinimo

organizavimo ekstremalių situacijų, ekstremalių įvykių ir (ar) karantino metu. Sveikatos apsaugos

ministro patvirtintame Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos apraše buvo apibrėžta maisto davinio

sąvoka, nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti išduodami maisto daviniai, pateikta

rekomenduojama maisto davinio sudėtis. Ekstremaliosios padėties ir karantino laikotarpiu mokiniai

buvo nemokamai maitinami visose 60 savivaldybių.

Kaip rodo šalies statistika, 2019 metais nemokamą maitinimą gavo 47 258 vaikai (13,7 proc. visų

mokyklą lankančių vaikų); 92 575 vaikai (26,4 proc. visų moksleivių) 2020 m. ir 95 347 (27,3 proc.) 2021

m. (nepilni duomenys).[161] Taigi labai padaugėjo vaikų, įtrauktų į nemokamo maitinimo mokyklose

programą.


Kaip rodo šalies duomenys, 2020 metais apie 30 proc. profilaktiškai patikrintų vaikų buvo visiškai

nežindomi, o 51 proc. vaikų nebuvo žindomi ilgiau nei šešis mėnesius.[162] Didelis nežindomų vaikų

procentas Lietuvoje rodo nepatenkintus vaikų poreikius nuo pat gimimo sveikai maitintis. Duomenys

rodo, kad 2020 m. vaikų, kurių poreikis gauti sveiką mitybą maitinant krūtimi nebuvo patenkintas,

skaičius siekė apie 10 000 (žr. 14 lentelę).

Pagal kūno svorį normalaus svorio ribų neatitiko 34,1 proc. Lietuvos 7-17 metų amžiaus vaikų. Iš viso

2019–2020 mokslo metais antsvorį ar nutukimą turėjo 22,4 proc. vaikų.[163] Lietuvos higienos instituto

duomenys rodo, kad bėgant metams mažėjo normaliu laikomo kūno svorio vaikų skaičius, o didėjo

vaikų su antsvoriu ir nutukimu rodikliai. [164] Antsvorį turinčių ir nutukusių vaikų skaičius per

pastaruosius ketverius metus padidėjo 1,8 procentinio punkto (pp), o normalaus kūno svorio vaikų

dalis sumažėjo 2,1 procentinio punkto.[165] Mažo svorio vaikų skaičius pasikeitė nežymiai – nuo 2016–

2017 mokslo metų jis išaugo 0,3 procentinio punkto ir pernai siekė 11,7 proc. Remiantis kitu

tyrimu[166] 2019–2020 m. daugiau mergaičių nei berniukų (2 procentinių punktų skirtumas) buvo per

mažo svorio ir daugiau berniukų nei mergaičių turėjo antsvorio (0,7 procentinio punkto) arba buvo

nutukę (1,9 procentinio punkto).[167]

Rodikliai, susiję su kūno masės indeksu, yra tiesiogiai susiję su vaikų galimybe gauti tinkamą ir

pilnavertę mitybą. Tinkama mityba taip pat turi didelę reikšmę vaikų augimui, fiziniam ir pažintiniam

vystymuisi, socialinei ir emocinei gerovei bei rezultatams mokykloje. [168] Kalbant apie mitybos įpročius,

sveika ir reguliari mityba gali turėti įtakos mokinių savijautai ir sveikatai (pvz., vengiant nutukimo,

diabeto ir kt.).[169] Per pastaruosius kelerius metus reguliarių sveikų pusryčių praktikos tarp vaikų

Lietuvoje sumažėjo. HBSC tyrimas (2018 m.) rodo, kad 48 proc. Lietuvos moksleivių nepusryčiauja

kasdien, o 22 proc. nepusryčiauja savaitgaliais.[170]

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ekspertų atlikta apklausa[171] patvirtino, kad 37,9 proc.

Lietuvos moksleivių (7–18 metų amžiaus) 2018–2019 metais nepusryčiavo kasdien. 65,6 proc.

respondentų teigė, kad daržovių valgo kiekvieną dieną, trečdalis vaikų nurodė, kad tik kelis kartus per

savaitę, o 6,4 proc. atsakė, kad daržovių praktiškai nevalgo.[172] Vaikų sveikos mitybos įpročių trūkumas

Lietuvoje tebėra problema, kuri gali turėti tiesioginės įtakos jų svoriui. Šie duomenys leidžia teigti, kad




https://translate.googleusercontent.com/translate_f#_Ref80609642












40

nemaža dalis Lietuvos vaikų neturi galimybės gauti sveikos mitybos, negali mokytis ir išsiugdyti

sveikos mitybos įpročių.


Tam tikros vaikų grupės Lietuvoje susiduria su specifinėmis kliūtimis, susijusiomis su jų teise

veiksmingai gauti sveiką ir pilnavertę mitybą kūdikystėje ir paauglystėje bei gebėjimą mokytis ir

išlaikyti sveikos mitybos įpročius augant.

Agresyvi rinkodara ir vis didėjantis sintetinių motinos pieno pakaitalų naudojimas dažnai įvardijamas

kaip žemo maitinimo krūtimi pirmuosius šešis mėnesius lygio visame pasaulyje priežastis.[173] Tačiau

Lietuvos duomenų šia tema nėra. Nors nėra tikslių duomenų ir apie tai, kiek procentų nežindančių

mamų ir nežindomų vaikų patiria socialinį ir materialinį nepriteklių, Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai

pabrėžia, kad moters amžius ir aukštasis išsilavinimas yra susiję su teigiama ir ilgesne žindymo

praktika.[174]

Tyrimo duomenys rodo, kad 2018 m. moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą (bakalauro laipsnis, ISCED

5A lygis) (75,1 proc. moterų Lietuvoje) ir dirbančios[175] (69,6 proc. moterų) žinojo daugiau apie žindymo

procesą ir jo naudą bei turėjo pozityvesnį požiūrį nei motinos, turinčios žemesnį išsilavinimą ar

nedirbančios.[176] Todėl mažiau išsilavinusios ir nedirbančios mamos dažniau nežindo savo vaikų arba

nustoja žindyti anksčiau. Tyrimai rodo, kad žindymo pasirinkimą ir jo trukmę labiausiai lemia moters

amžius (vyresnės moterys linkusios žindyti ilgiau), išsilavinimas (moterys, turinčios aukštąjį

universitetinį išsilavinimą, dažniau žindo ilgiau), gyvenimo sąlygos (didesnes pajamas gaunančios

moterys dažniau žindo krūtimi ilgiau) ir gyvenamoji vieta (miestuose gyvenančios moterys dažniausiai

žindo ilgiau).[177]

Be to, poreikis grįžti į darbą gali būti įvardytas kaip viena iš ankstyvo maitinimo krūtimi nutraukimo

priežasčių.[178] Tačiau verta paminėti, kad Lietuvoje žindymui darbe suteikiamos pertraukos: be bendros

pertraukos pailsėti ir pavalgyti, žindantiems darbuotojams turi būti suteikta ne trumpesnė kaip

pusvalandžio pertrauka žindymui kas tris valandas. Darbuotojo pageidavimu pertraukos žindymui

gali būti sujungiamos arba pridedamos prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkeliamos į darbo

dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Žindymo pertraukos apmokamos pagal

darbuotojo atlyginimą.[179]

Pajamų skurdas daro įtaką vaisių, daržovių ir baltymų vartojimui tarp vaikų, todėl padidėja

priverstinio maistinių medžiagų trūkumo dėl neįperkamumo priežasčių rizika. ES-SPGS (2014 m.)

duomenimis, neturtingi, vienišų tėvų namų ūkiai ir migrantų kilmės vaikai susiduria su didesne

prievartinio maistinių medžiagų trūkumo rizika. Lietuvoje maždaug 7 proc. visų vaikų gyvena namų

ūkiuose, kuriuose bent vienam vaikui kasdien dėl neįperkamumo trūksta vaisių ir daržovių. Vaikų

dalis mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose (t. y., mažiau nei 60 procentų disponuojamųjų

pajamų) yra didesnė – apie 19 proc. 2014 m. Lietuvos vaikų, gyvenusių nepasiturinčiose šeimose,

kuriems kasdien trūko vaisių ir daržovių, procentas buvo vienas didžiausių lyginant su kitomis ES

valstybėmis narėmis.[180]

Socialinė-ekonominė padėtis ir namų ūkio išteklių trūkumas yra reikšmingi veiksniai, lemiantys ir

veiksmingą vaikų sveikos mitybos prieinamumą Lietuvoje. Disponuojamos pajamos skiriasi ne tik

pagal urbanizacijos lygį (miesto/kaimiškos vietovės), bet ir pagal šeimos sudėtį. 2019 metais

disponuojamosios pajamos mieste buvo didesnės nei kaimo vietovėse. Mažiausios pajamos buvo tų

namų ūkių, kuriuos sudaro vienas asmuo, ir tų, kuriuose yra vienas suaugęs asmuo su išlaikomais

vaikais. [181] Todėl vaikai, gyvenantys šeimose tik su vienu iš tėvų, ypač kaimiškose vietovėse, dažniau

patiria skurdą, o tai lemia ir mažesnes sveikos mitybos galimybes bei sveikos mitybos įpročių

formavimosi sunkumus.










41

Eurostato duomenimis, 2019 metais Lietuvoje 20,6 proc. mažas pajamas gaunančių namų

ūkių, auginančių išlaikomus vaikus – ypač daugiavaikės šeimos (38,7 proc. mažas pajamas gaunančių

namų ūkių) ir šeimos tik su vienu iš tėvų (2019 m. – 26,1 proc.) – negalėjo sau leisti bent kas antrą dieną

valgyti patiekalų, kurių sudėtyje yra mėsos, vištienos, žuvies ar vegetariško atitikmens. Ir priešingai,

tik 9,1 proc. visų Lietuvos namų ūkių, turinčių išlaikomus vaikus, susidūrė su priverstiniu baltymų

trūkumu. Atitinkamai 2019 m. ir ES buvo mažiau tokių namų ūkių – 16,8 proc. nepasiturinčių namų

ūkių, turinčių išlaikomų vaikų (15,9 proc. daugiavaikių šeimų; 19,7 proc. vienišų šeimų), ir 5,8 proc.

visų namų ūkių, turinčių išlaikomų vaikų. Lietuvoje didžiausia dalis namų ūkių, kurie negalėjo sau

leisti tokio maitinimo buvo mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, turintys daugiavaikes šeimas, ir

mažas pajamas turintys namų ūkiai su vienu iš tėvų, ypač lyginant su šių grupių ES vidurkiu.[182]

Apklausa[183], kurią atliko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ekspertai, atskleidė, kad jaunesni

mokiniai dažniau pusryčiauja (70,3 proc. 1–4 klasių mokinių, 59,6 proc. 5–8 klasių ir 56,7 proc. 9–12

klasių mokinių). Skirtumai tarp lyčių taip pat buvo statistiškai reikšmingi: berniukai dažniau nei

mergaitės kasdien pusryčiaudavo. Be to, pusryčių valgymas buvo dažnesnis įprotis tarp mieste

gyvenančių mokinių (žr. 10 DIAGRAMĄ ).[184] Taip pat pastebimas nedidelis skirtumas tarp mergaičių,

kurios valgo daugiau daržovių nei berniukai ir tarp vaikų miesto vietovėse, kurie valgo daugiau

daržovių nei jų bendraamžiai kaimiškose vietovėse.[185]

10 DIAGRAMA. VAIKAI, VALGANTYS KASDIENIUS PUSRYČIUS (PAGAL LYTĮ, GYVENAMĄJĄ VIETOVĘ IR AMŽIŲ)

Šaltinis: Bartkevičiūtė, R. ir kt. 2020 m.

Kaip jau minėta 2018 m. HBSC tyrime, vaikai iš žemesnės socialinės ir ekonominės aplinkos

šeimų[186] taip pat neretai pusryčiaudavo rečiau ir laikėsi mažiau subalansuotos mitybos.[187] Kaip pabrėžė

šio tyrimo interviu dalyviai, sveikos mitybos įpročių trūkumas šeimoje riboja vaikų galimybes mokytis

ir ugdyti sveikos mitybos įpročius.

Atliekant HBSC tyrimą (2018 m.) buvo aiškinamasi, kokios moksleivių mitybos problemos, susijusios

su makroelementais, dažniausios. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos moksleiviai per mažai vartoja vaisių

ir daržovių. Vaisius ir daržoves kasdien vartoja tik 66 proc. mokinių. Mokslininkai pabrėžė, kad vaikų

vaisių ir daržovių vartojimui didelę įtaką daro socialiniai, ekonominiai ir demografiniai

veiksniai. Nustatyta, kad mokiniams augant vaisių ir daržovių suvartojimas mažėjo. Nepakankamas

vaisių ir daržovių vartojimas ypač ryškus tarp vaikų iš socialiai ir ekonomiškai nepasiturinčių

šeimų.[188] Mergaitės vartoja daugiau vaisių ir daržovių nei berniukai.[189]

Vaikų galimybės gauti tinkamą mitybą Lietuvoje dažnai priklauso nuo namų ūkio disponuojamų

pajamas arba tinkamo maitinimo prieinamumo mokyklose. Be to, mažiau žinoma apie ikimokyklinio

amžiaus vaikus arba tuos, kurie nelanko ugdymo įstaigų. Patikimų duomenų apie ikimokyklinio

0

20

40

60

80

Taip Ne

Berniukai Mergaitės

0

20

40

60

80

Taip Ne

Miestas Kaimo vietovė

0

20

40

60

80

Taip Ne

1-4 klasės 5-8 klasės

9-12 klasės









42

amžiaus vaikų mitybą nėra, nes Lietuvoje priešmokyklinis ugdymas nėra privalomas (plačiau žr. 1

skyrių).

Į turimus duomenis taip pat neįtraukiami vaikai, kurie negyvena tipiniuose namų ūkiuose, pavyzdžiui,

vaikai, gyvenantys globoje, ir prieglobsčio prašytojų vaikai. Be to, nors pripažįstamas ryšys tarp

socialinės ir ekonominės padėties bei mitybos modelių, mažai dėmesio iki šiol buvo skiriama socialiai

ir ekonominiu požiūriu pažeidžiamiausioms grupėms, pavyzdžiui, romų vaikams. Anot vienos iš

interviu dalyvių, tiesiogiai dirbančios su romų vaikais Lietuvoje, dauguma romų vaikų turi netinkamų

mitybos įpročių ir tai yra svarbi problema.

Apskritai mažiau išsilavinusių (neturinčių aukštojo išsilavinimo) mamų vaikai ir darbo neturinčių

motinų vaikai gali būti laikomi tomis vaikų grupėmis, kurioms labiausiai trūksta sveikos mitybos, nes

šie vaikai rečiau žindomi ir jau nuo kūdikystės gauna prastesnę mitybą. Be to, šeimose tik su vienu iš

tėvų gyvenantiems vaikams, ypač kaimo vietovėse, kasdien trūksta vaisių ir daržovių, nes jų šeimos

dažnai susiduria su finansinėmis problemomis ir gauna mažas pajamas. Tyrimai parodė, kad

daugiavaikės mažas pajamas gaunančios šeimos ir mažas pajamas turinčios vienišos šeimos ne visada

gali sau leisti valgyti sveiką maistą ir užtikrinti sveikus savo vaikų mitybos įpročius. Šeimoms,

gyvenančioms kaimo vietovėse ir (arba) mažesnėse savivaldybėse, gresia didesnis mitybos trūkumas.

43

14 LENTELĖ. VEIKSMINGA GALIMYBĖ VAIKAMS GAUTI SVEIKĄ MITYBĄ. PAŽEIDŽIAMOS GRUPĖS

PAŽEIDŽIAMA GRUPĖ

APSKAIČIUOTAS GRUPĖS DYDIS

STATISTINIAI DUOMENYS. PROBLEMINĖS SRITYS

DUOMENŲ SPRAGA POLITINĖS PRIEMONĖS PADĖČIAI GERINTI

Nežindomi vaikai

51% visų vaikų (iki 6 mėnesių) 2020 metais – maždaug 10 tūkst.

31% iš visų vaikų (iki 3 mėn.) 2020 metais – apie 6000

Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros trūkumas motinoms

Žinios apie žindymą ir jo naudą (susijusios su išsilavinimu ir ekonomine padėtimi)

Romų vaikai, kurie buvo maitinami krūtimi

Migrantų vaikai, kurie buvo maitinami krūtimi

Sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal „Kūdikiams palankios ligoninės“ standartus patvirtinimas

Konsultacijos žindymo klausimais kūdikiams palankiose ligoninėse (angl. baby-friendly hospitals)

Mažiau išsilavinusių mamų nežindomi vaikai

Maždaug 2500[190] mažiau išsilavinusių motinų vaikų

Nežindomi darbo neturinčių mamų vaikai

Maždaug 3000[191] darbo neturinčių motinų vaikų

Nežindomi vienišų motinų vaikai (susiję su darbu)

-

Mažas pajamas gaunančių šeimų vaikai, kurių svoris neatitinka numatyto normalaus svorio ribų

34,1% visų vaikų 2019-2020 metais – maždaug 100 tūkst.

Sveikos mitybos įpročių trūkumas šeimose

Nemokamo maitinimo mokykloje kokybės skirtumai

Nėra pakankamai duomenų apie ryšį tarp antsvorį ar per mažo svorį turinčių vaikų ir socialinės bei ekonominės jų aplinkos

PSO Europos vaikų nutukimo priežiūros iniciatyva

FEAD materialinės pagalbos programa

ES veiksmų planas dėl vaikų nutukimo 2014–2020 m.

ES vaisių, daržovių ir pieno mokyklose programa

Lietuvos vaikų kūno masės indekso (KMI) vertinimo slenksčiai[192]

Kasmetiniai profilaktiniai sveikatos patikrinimai

Nemokamas maitinimas mokyklose

„Dėl Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

Maisto politikos standartai ir gairės

Universali išmoka vaikui

Vaiko išlaikymo išmoka

Vienkartinė išmoka vaikams siekiant sumažinti COVID-19 poveikį

Vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų

Maždaug 110 000 vaikų, kuriems reikia pagalbos, kurie kasdien nevalgo vaisių ir daržovių (2019 m.)

Sveikos mitybos įpročių trūkumas šeimose

Nemokamo maitinimo mokykloje kokybės skirtumai

Nepakanka duomenų apie ikimokyklinio amžiaus vaikų galimybes gauti maitinimą

Prieiga prie maitinimo vaikams,

ES vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa

FEAD materialinės pagalbos programa

Sveika vaikų mityba: sveika Europos ateitis –

Vieniši namų ūkiai (kaimo vietovėse)




44

Vaikai iš mažas pajamas gaunančių daugiavaikių šeimų

Maždaug 120 000 vaikų, kuriems reikia pagalbos, kurie kasdien nepusryčiauja (2019 m.)

nelankantiems ugdymo įstaigų

Romų vaikų galimybė gauti mitybą

Migrantų vaikų sveikos mitybos prieinamumas

Vaikai su negalia ir sveikatos sutrikimais bei jų mitybos prieinamumas

Tarybos išvados (2018 m. birželio 22 d.)

Maisto politikos standartai ir gairės

Vaikams pritaikyta mityba

Nemokamas maitinimas mokykloje

Universali išmoka vaikui

Vaikų išlaikymo išmoka

Vienkartinė išmoka vaikams siekiant sumažinti COVID-19 poveikį

Vaikai mažas pajamas gaunančiose nepilnose šeimose

Vaikai kaimo vietovėse ir/ar mažesnėse savivaldybėse[193]

Šaltinis: sudaryta PPMI.


45

5. Tinkamo būsto vaikams

prieinamumas

Šiame skyriuje apžvelgiama esama padėtis, susijusi su veiksmingos galimybės gauti tinkamą būstą vaikams

ir namų ūkiams su vaikais Lietuvoje. Poskyriuose teikiami duomenys apie tinkamo būsto aprėptį,

nepatenkintus vaikų poreikius ir kliūtis, su kuriomis susiduria pažeidžiamiausi namų ūkiai su vaikais.

Nepatenkintų vaikų poreikių dalis apima įvairius būsto nepritekliaus aspektus: per dideles būsto išlaidas,

namų ūkių ekonomines problemas (įsiskolinimus už būsto paskolą ar nuomą ir komunalines paslaugas),

taip pat energetinį nepriteklių, perpildytų būstų situaciją ir kitus su būsto nepritekliumi susijusius

trūkumus (nesandarų stogą, drėgnas sienas ir kai kuriuos kitus nepatogumus) ir pan. Kaip yra pažymėjusi

Europos Komisija, nelygybė ir skurdas Lietuvoje išlieka dideli, o socialinių išmokų įtaka skurdo mažinimui

yra kritiškai maža.[194] Pajamų nelygybė tiesiogiai veikia šeimų galimybes gauti tinkamą būstą.

Aprėptis

ES-SPGS tyrimo duomenys (2019 m.) rodo, kad 35,5 proc. mažas pajamas gaunančių namų ūkių, auginančių

išlaikomus vaikus, Lietuvoje buvo savo nekilnojamojo turto savininkai, o 6,9 proc. mažas pajamas

gaunančių šeimų turtui turėjo būsto paskolą ar paskolą. Palyginimui, tik 24,8 procento mažas pajamas

gaunančių namų ūkių, auginančių išlaikomus vaikus visoje ES 27 valstybėse, turėjo savo turtą, o 7,2

procento iš jų turėjo būsto paskolą (žr. 15 lentelę). Mažas pajamas gaunančių namų ūkių, auginančių

išlaikomus vaikus, statistika taip pat atskleidžia, kad 7,7 proc. mažas pajamas gaunančių namų ūkių

Lietuvoje gyveno kaip nuomininkai, daugiausia pigiau nuomodamiesi nekilnojamąjį turtą – 6,3 proc. iš jų

nemokamai. Nedideles pajamas gaunančių namų ūkių, turinčių išlaikomų vaikų, nuomos lygis 2019 m. ES

šalyse buvo daug didesnis – iš viso – 24,8 proc. (žr. 15 lentelę). Esminių skirtumų tarp skirtingų tipų namų

ūkių su išlaikomais vaikais Lietuvoje nepastebėta.

15 LENTELĖ. MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIŲ NAMŲ ŪKIŲ SU IŠLAIKOMAIS VAIKAIS PASISKIRSTYMAS PAGAL NUOSAVYBĖS STATUSĄ LIETUVOJE IR ES ŠALYSE (2015-2019 M.)

2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m

LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27

Savininkas 40,5 % 28,1 % 37,6 % 28,1 % 33,7 % 26,3 % 30,2 % 25,4 % 35,5 % 24,8 %

Savininkas, turintis paskolą 2,6 % 8,3 % 2,5 % 8,7 % 2,4 % 7,9 % 3,1 % 7,7 % 6,9 % 7,2 %

Nuomininkas 12,9 % 26,2 % 10,5 % 26,0 % 12,3 % 26,3 % 10,3 % 26,2 % 7,7 % 24,8 %

Nuomininkas, nuoma rinkos kaina 1,6 % 16,9 % 0,9 % 16,8 % 1,3 % 17,2 % 1,4 % 18,0 % 1,4 % 16,9 %

Nuomininkas, nuoma už mažesnę kainą arba nemokamai

11,4 % 9,4 % 9,7 % 9,2 % 11,0 % 9,2 % 8,9 % 8,2 % 6,3 % 7,9 %

Šaltinis: 2019 m. ES-SPGS tyrimas. Gyventojų pasiskirstymas pagal nuosavybės statusą, namų ūkio tipą ir pajamų grupę [ilc_lvho02].

Į socialinį būstą Lietuvoje gali pretenduoti tos šeimų grupės, kurios neįperka nuosavo turto arba neišgali

išsinuomoti būsto. Pagrindinis reikalavimas yra susijęs su metinėms pajamomis, o visas procesas yra

reguliuojamas nacionaliniu ir savivaldybės lygmeniu.[195] Nacionaliniai duomenys rodo, kad šiuo metu

Lietuvoje socialiniuose būstuose gyvena 11 000 šeimų. Valstybės kontrolės ekspertai pabrėžė, kad

paramos nuomojamam būstui sistema Lietuvoje neužtikrina, kad pažeidžiamiausios grupės būtų

aprūpinamos būstu kuo greičiau, o investicijos į socialinio būsto plėtrą neišsprendžia būsto pasiūlos

problemos. Auditoriai taip pat pastebėjo, kad šalies statistikoje neišskiriama, kurioms žmonių grupėms

sunkiausia savarankiškai susirasti būstą ir kurios iš jų yra labiausiai pažeidžiamos.[196]

Kalbant apie vaikus su negalia, būsto pritaikymas jiems ir jų šeimoms yra didelis iššūkis, tačiau valstybė

šias šeimas remia. Būsto pritaikymo darbus vaikams su negalia 2020 metais atliko 50 savivaldybių. Iš






46

viso sunkią negalią turintiems vaikams pritaikyti 135 būstai, 110 vaikų su sunkia negalia suteiktos

techninės pagalbos priemonės.[197] Be tėvų globos likusių vaikų būsto tvarka Lietuvoje yra dalis

alternatyviosios globos tvarkos, kurią prižiūri Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto

ministerija.

Alternatyvi priežiūra vaikams teikiama dviem atvejais:

• rizikos grupės vaikams, kurie buvo atskirti nuo šeimų dėl vaiko teisių apsaugos

priežasčių, ir

• vaikams, kurie apgyvendinami savanoriškai (kol tėvai ir toliau turi tėvų teises),

dažniausiai vaikams su sunkia negalia (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) ir

vaikams, turintiems sudėtingų emocinių poreikių / ar sudėtingų elgesio problemų

(Švietimo, mokslo ir sporto ministerija).

Atskirtiems vaikams alternatyvi globa organizuojama tiek stacionarios alternatyvios globos pagrindu,

tiek taikant šeimos priežiūrą:

• Alternatyvi globa šeimoje apima artimųjų teikiamą priežiūrą (giminaičių globa) ir globos

šeimų, įskaitant profesionalius globėjus. Lietuvoje globėjų šeimomis laikomos tos šeimos,

kurios įsivaikina vaikus ir turi tokias pat teises į juos, lyg šie vaikai būtų jų biologiniai

vaikai. O profesionaliais globėjais laikomi tie globėjai, kurie laikinai globoja vaikus ir

neturi tų pačių teisių kaip į savo biologinius vaikus: vaikams paliekama galimybė grįžti į

biologines šeimas arba būti įvaikintiems.

• Alternatyvi stacionari globa teikiama mažuose bendruomeniniuose vaikų globos

namuose ir įstaigose (vyksta deinstitucionalizacijos procesas, instituciniai globos namai

pertvarkomi į bendruomeninius namus).

Vaikai, kurių tėvai turi tėvų teises, globojami ir ugdomi 3 tipų globos įstaigose (savanoriškai įkurdinti):

• socializacijos centruose prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kompleksinių

emocinių poreikių ir elgesio problemų turintiems vaikams;

• specialiosiose mokyklose prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, skirtose vaikams su

negalia ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams; ir

• vaikų su sunkia negalia įstaigos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2021 metais alternatyvioje globoje buvo 6622 vaikai be tėvų globos:

1. Stacionariose globos įstaigose: a) 866 vaikai buvo globojami institucijose; ir b) 697 –

bendruomeniniuose globos namuose;

2. Globa šeimoje: a) 2 959 buvo globojami šeimos narių (giminystės ir globos atvejais); b)

307 šeimynose; c) 1605 buvo globėjų šeimose; d) 188 profesionaliųjų globėjų šeimose.

Stacionarinė globa teikiama didelėse ir mažesnėse patalpose:

• Stacionarinė globa paprastai apibrėžiama mažesnėmis vaikų grupėmis, esančiomis

viename skyriuje, dažniausiai 6–8 vaikai. Ši priežiūra teikiama bendruomenėse,

šeimyninėje aplinkoje. Bendruomeninė globa – tai globos rūšis, kai vaikai gyvena

namuose, butuose ar kotedžuose kaip šeima, sudaryta iš ne daugiau kaip aštuonių

vaikų.[198]

• Institucinė priežiūra dažniausiai teikiama didesnėse institucinėse patalpose, 4-6 vaikai

dažniausiai dalijasi miegamuoju, dalijasi valgykla ir kitomis bendro naudojimo

patalpomis. Kaip minėta anksčiau, Lietuvoje vyksta deinstitucionalizacija ir beveik visos

šios institucijos yra panaikintos. Numatyta, kad iki 2023 metų jų turėtų jau nebelikti.

Pirmenybė teikiama alternatyviai (šeimos ar bendruomenės globai), o ne institucinei globai, nes

kiekvienas vaikas Lietuvoje laikomas turinčiu teisę gyventi šeimoje ar šeimą primenančioje



47

aplinkoje. Todėl nuo 2014 m. Lietuvoje vykdomas deinstitucionalizacijos procesas – visos institucinės

vaikų globos įstaigos turėjo būti panaikintos iki 2020 m. Tačiau apklausų rezultatai rodo, jog dar ne visos

įstaigos reformuotos. Interviu duomenys rodo, kad kai kurios įstaigos dar nėra paverstos

bendruomeninėmis globos įstaigomis dėl naujų gyvenamųjų patalpų ir jų pritaikymo trūkumo. Įstaigos

susidūrė su tokiomis problemomis kaip kaimynų priešinimasis, nuomotojų nenoras nuomoti butus,

kuriuose gyvens tiek daug vaikų (dažniausiai viename bute gyvena 6–8 vaikai) ir negebėjimas greitai

rasti būdų, kaip išnaudoti institucinių globos namų patalpas. Be to, kai kurias naujas bendruomenines

patalpas tenka atnaujinti, o tai užtrunka, todėl vaikai turi laikinai gyventi įstaigose. Kitas aspektas,

pristabdęs deinstitucionalizacijos procesą, yra finansiniai įsipareigojimai. Institucinę priežiūrą teikti turi

teisę tos įstaigos, kurios 2007-2013 metais yra gavusios ES struktūrinių fondų investicijas stacionarinių

socialinių paslaugų infrastruktūros plėtrai, ir tos, kurios 2004-2009 metais gavo Europos ekonominės

erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo finansavimą, todėl jos iki 2023 m. negali būti performuotos

į bendruomenines paslaugas teikiančius globos namus[199]. Nors bendruomeninė globa laikoma kur kas

geresne globa, lyginant su institucine, interviu dalyviai pabrėžė, kad net ir bendruomeninius vaikų

globos namus reikėtų pertvarkyti, o visus vaikus apgyvendinti profesionaliose globos šeimose, nes

būtent toks variantas užtikrina palankiausias sąlygos vaikams augti. Bendruomeninės tarnybos vis dar

laikosi griežtos tvarkos, tokiose patalpose gyvena per daug vaikų ir per mažai suaugusiųjų.

Lietuvoje vaikai taip pat gali būti laikinai įkurdinti ne namuose, kai jų tėvai išgyvena įvairias krizes,

pavyzdžiui gydosi priklausomybes. Tokiais atvejais specialistų komanda – atvejo vadybos darbuotojai,

socialiniai darbuotojai, psichologai ir kt., dirba su vaikais ir jų tėvais, kad užtikrintų vaikų grįžimą namo

į savo biologines šeimas.[200] Kol tėvams padedama spręsti įvairias problemas: priklausomybes, nedarbą,

tėvystės įgūdžių stoką, nepakankamas gyvenimo sąlygos vaikų saugumui užtikrinti, vaikai laikinai

apgyvendinami bendruomeniniuose namuose ar profesionalios globos šeimose. Paprastai tokio

pobūdžio intervencija trunka iki vienerių metų, o tais atvejais, kai šeimos neatitinka kriterijų, kad vaikai

galėtų grįžti namo, po metų vaikai įtraukiami į nuolatinę globos sistemą. Nepaisant to, yra įvairių

išimčių, nes siekiama, kad vaikai grįžtų į savo biologines šeimas. Šie sprendimai priimami pasitelkiant

teisines priemones.

Jau anksčiau minėti socializacijos centrai skirti vaikams, turintiems į nusikalstamumą linkusio elgesio

problemų, nusikaltus į šiuos centrus priskirtiems juridinių institucijų.[201] Socializacijos centrai yra laikomi

bendrojo ugdymo sistemos dalimi, nors vaikai šiose įstaigose gyvena, yra stebimi, jiems neleidžiama

išeiti iš centrų be darbuotojų priežiūros. Lietuvoje veikia trys socializacijos centrai, iš kurių du skirti

berniukams ir vienas mergaitėms nuo 14 iki 17 metų. 2021 metais pradėtas šių centrų modernizavimas,

atnaujinama infrastruktūra, diegiama daugiau metodinių priemonių.

Specialiosios mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalią turintiems vaikams turi bendrabučius,

kuriuose šias mokyklas lankantys vaikai dažniausiai gyvena penkias dienas per savaitę, o savaitgaliais

grįžta pas tėvus. Numatoma mažinti tokiose įstaigose gyvenančių vaikų skaičių, bendrojo lavinimo

mokyklose diegiant daugiau specialiojo ugdymo grupių bei gerinant vaikų su negalia ir specialiųjų

ugdymosi poreikių mokinių integraciją bendrose klasėse[202][203] . Nustatyta, kad specialiųjų mokyklų

bendrabučiai gali būti laikoma bendruomeninių globos įstaigų alternatyva, todėl pripažįstamas poreikis

padėti juose gyvenančių vaikų šeimoms, nes daugelis šeimų, kurios išleidžia vaikus į šiuos

bendrabučius, turi įvairių socialinių problemų. Vyriausybė siekia, kad vaikai daugiau laiko praleistų

savo šeimose, o ne tokiose įstaigose, nes gyvenimas šeimose geriausiai patenkina jų emocinius ir

socialinius poreikius. Taip pat trūksta reglamentų dėl šių bendrabučių personalo ir darbuotojų skaičiaus,

kuris yra nepakankamas.[204]


ES būsto išlaidų naštos rodiklis apibrėžiamas kaip procentas gyventojų, gyvenančių namų ūkyje, kuriame

visos būsto išlaidos (be būsto pašalpų) sudaro daugiau nei 40 procentų visų disponuojamų namų ūkio

pajamų (be būsto pašalpų).[205]

Statistika atskleidžia, kad lyginant su visų tipų namų ūkiais, turinčiais vaikų, vienišų tėvų, auginančių

išlaikomus vaikus, namų ūkiai patyrė didžiausią riziką – 10,8 proc. šios grupės narių 2019 m. patyrė būsto








48

išlaidų perteklinę naštą. Tarp ES valstybių narių šis rodiklis aukštesnis – 16,6 proc. vienišų suaugusiųjų,

turinčių išlaikomų vaikų, išgyveno per didelę būsto išlaidų naštą.[206] ES-SPGS tyrimo duomenys (2019 m.)

visgi rodo, kad vaikų, augančių tik su vienu iš tėvų, kurie patiria per didelę būsto išlaidų naštą, sumažėjo

12 procentinių punktų – nuo 22,8 proc. 2018 m. iki 10,8 proc. 2019 m. Be to, pastebimai sumažėjo namų ūkių,

kuriuos sudaro du suaugusieji, auginantys tris ar daugiau išlaikomų vaikų, kenčiančių nuo būsto išlaidų

naštos – nuo 11 proc. 2015 m. iki vos 1,4 proc. 2019 m. (žr. 16 lentelę).

16 LENTELĖ . BŪSTO IŠLAIDŲ PERTEKLINĖ NAŠTA PAGAL BŪSTO ŪKIO TIPUS LIETUVOJE IR ES (2015-2019 M.)

2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m


Vienišas asmuo su išlaikomais vaikais 28,2 % 23,0 % 21,2 % 20,0 % 19,4 % 18,4 % 22,8 % 18,9 % 10,8 % 16,6 %

Du suaugusieji su vienu išlaikomu vaiku 6,8 % 9,2 % 6,2 % 9,3 % 2,6 % 8,4 % 2,0 % 7,9 % 4,6 % 7,0 %

Du suaugusieji su dviem išlaikomais vaikais

3,4 % 8,3 % 1,4 % 7,9 % 6,2 % 7,1 % 1,7 % 6,2 % 1,8 % 6,5 %

Du suaugusieji su trimis ar daugiau išlaikomų vaikų

11,0 % 10,2 % 4,3 % 8,5 % 4,1 % 7,6 % 5,5 % 6,5 % 1,4 % 6,8 %

Namų ūkiai su išlaikomais vaikais 7,4 % 9,6 % 5,5 % 8,9 % 5,6 % 8,0 % 4,8 % 7,5 % 3,6 % 7,1 %

Šaltinis: ES-SPGS tyrimas. Būsto išlaidų pertekliaus norma pagal namų ūkio tipą. 2019. Būsto išlaidų pertekliaus rodiklis pagal namų

ūkio tipą [tessi166].

Nors nėra tikslių duomenų apie namų ūkių, auginančių vaikus ir patiriančių per didelę būsto išlaidų naštą,

pasiskirstymą kaimiškose ir miesto vietovėse, pastebima bendra tendencija, susijusi su visais namų ūkiais

Lietuvoje. Mažiau kaimo vietovių gyventojų skundžiasi negalintys tinkamai šildyti būsto arba išsimokėti

nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų. [207] Taigi atrodo, kad būsto išlaidos,

įskaitant šildymo išlaidas ir kitas būsto išlaidas, yra didesnė našta namų ūkiams miestuose.

ES-SPGS tyrimo duomenimis (2019 m.), 4,1 proc. visų vaikų ir 15,9 proc. vaikų mažas pajamas gaunančiose

šeimose (mažiau nei 60 procentų disponuojamųjų pajamų) patyrė perteklinę būsto išlaidų naštą. ES

vidurkis yra 8 proc. visų vaikų ir 29,5 proc. vaikų mažas pajamas gaunančiose šeimose[208] (žr.

17 lentelę). Taigi, duomenys rodo, kad mažas pajamas gaunančiose šeimose gyvenantys vaikai daug labiau

kenčia nuo būsto išlaidų pertekliaus tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse narėse. Nors visų Lietuvos

vaikų, taip pat mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų būsto išlaidų pertekliaus norma per metus sumažėjo

(nuo atitinkamai 10,1 ir 31,1 proc. 2015 m., iki 4,1 ir 15,9 proc. 2019 m.), tačiau skirtumas tarp visų Lietuvos

vaikų ir mažas pajamas gaunančių vaikų vis dar išlieka didelis. Taip pat verta paminėti, kad perteklinė

būsto išlaidų našta 27 ES šalyse per metus taip pat šiek tiek sumažėjo (žr. 17 lentelę). Migrantų kilmės

vaikai[209] taip pat buvo minėtini kaip viena iš pažeidžiamų vaikų grupių, tačiau tikslių duomenų apie juos

nėra.

17 LENTELĖ. VAIKŲ (IKI 18 METŲ) PERTEKLINĖ BŪSTO IŠLAIDŲ NAŠTA LIETUVOJE IR ES27 (2015–2019 M.)

2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m


Mažiau nei 60 % disponuojamųjų pajamų medianos

31,1 % 33,9 % 26,2 % 31,9 % 25,1 % 31,1 % 27,4 % 30,1 % 15,9 % 29,5 %

Visi vaikai 10,1 % 10,7 % 6,9 % 9,7 % 7,3 % 8,8 % 6,7 % 8,1 % 4,1 % 8,0 %

Šaltinis: 2019 m. ES-SPGS tyrimas. Būsto išlaidų pertekliaus rodiklis pagal amžiaus grupes [ilc_lvho07a].

Naujausi šalies duomenys patvirtina, kad Lietuvoje sudėtingiausią situaciją patiria namų ūkiai, kuriuos

sudaro vienas iš tėvų su išlaikomais vaikais – 19,2 proc. tokių namų ūkių negalėjo apmokėti būsto

paskolos, nuomos ar komunalinių mokesčių (žr. 18 lentelę). Duomenys rodo, kad namų ūkiai, susidedantys

iš dviejų tėvų, auginančių tris ir daugiau vaikų (19,6 proc.), taip pat susiduria su ekonominėmis

problemomis, susijusiomis su būsto išlaidomis, negebėjimu namų palaikyti pakankamai šiltų ir kt. Šiuo

atžvilgiu vienišų tėvų namų ūkiai ir daugiavaikės šeimos 2020 m. buvo labiausiai pažeidžiamos grupės.

Nacionaliniai duomenys rodo, kad šios grupės susiduria su ekonominėmis problemomis, įskaitant būsto

paskolos ar nuomos mokesčius, mokesčius už komunalines paslaugas (elektrą, vandenį, dujas) ar pirkimo

išsimokėtinai įmokas (žr. 18 lentelę).[210]











49

18 LENTELĖ. ĮSISKOLINIMAI UŽ BŪSTO PASKOLĄ AR NUOMĄ, KOMUNALINIUS MOKESČIUS (ELEKTRĄ, VANDENĮ, DUJAS) ARBA PIRKIMO IŠSIMOKĖTINAI ĮMOKAS PAGAL NAMŲ ŪKIO TIPĄ LIETUVOJE (2015-2019 M.)

2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m 2020 m

Namų ūkiai be vaikų 7,0 % 7,7 % 6,1 % 7,2 % 6,7 % 5,4 %

Namų ūkiai su vaikais 12,3 % 13,6 % 11,4 % 13,5 % 9,9 % 9,1 %

Vienas iš tėvų su išlaikomais vaikais 18,1 % 27,9 % 24,3 % 21,0 % 14,6 % 19,2 %

Du tėvai, auginantys tris ir daugiau vaikų 21,0 % 18,1 % 21,9 % 21,7 % 11,1 % 19,6 %

Šaltinis: Lietuvos oficialiosios statistikos portalas.

2019 metais 3 proc. mažas pajamas gaunančių namų ūkių Lietuvoje negalėjo sau leisti mokėti būsto

paskolos ar nuomos įmokų. ES vidurkis buvo gerokai didesnis – 9,3 proc. Taip pat verta paminėti, kad

rodiklis Lietuvoje nebuvo didelis visų tipų namų ūkiams, turintiems išlaikomų vaikų, įskaitant vienišus

namų ūkius ir dviejų tėvų namų ūkius, auginančius tris ir daugiau vaikų. Pastarosios grupės rodiklis 2019

metais Lietuvoje buvo 0 proc. (žr. 19 lentelę).

19 LENTELĖ. NEKILNOJAMOJO TURTO ĮSISKOLINIMŲ AR NUOMOS MOKĖJIMŲ ĮSIPAREIGOJIMAI TARP MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIŲ NAMŲ ŪKIŲ (MAŽIAU NEI 60 % DISPONUOJAMŲJŲ PAJAMŲ MEDIANOS), TURINČIŲ IŠLAIKOMŲ VAIKŲ, LIETUVOJE IR ES (2015–2019 M.)

2015 M 2016 M 2017 M 2018 M 2019 M


Namų ūkiai su išlaikomais vaikais 5,8 %

13,2 % 3,1 % 12,1 % 1,5 % 11,0 % 4,0 %

10,8 % 3,0 % 9,3 %

Vienišas tėvas su išlaikomais vaikais 6,5 %

14,8 % 5,0 %

11,7 % 2,2 %

12,8 % 4,8 %

11,8 % 5,5 % 10,6 %

Du tėvai, turintys tris ar daugiau išlaikomų vaikų

9,3 %

16,2 % 0,0 %

13,9 % 2,4 %

15,0 % 6,9 %

15,0 % 0,0 %

10,8 %

Šaltinis: 2019 m. ES-SPGS tyrimas. Įsiskolinimai už būsto paskolą arba nuomą [ilc_mdes06].

Namų ūkių negebėjimas palaikyti namų pakankamai šiltų yra energetinio nepritekliaus rodiklis ir dažnai

susijęs su mažomis namų ūkio pajamomis, didelėmis energijos sąnaudomis ir žemu energijos vartojimo

efektyvumu.[211] Finansinis nesugebėjimas palaikyti pakankamai šiltą būsto temperatūrą 2019 m. palietė 18,4

proc. mažas pajamas gaunančių namų ūkių (mažiau nei 60 proc. vidutinių disponuojamųjų pajamų) visoje

ES, o bėgant metams jis šiek tiek sumažėjo (nuo 24,1 proc. 2015 m. iki 18,4 proc. 2019 m.) (žr. 20

lentelę). Priešingai nei ši tendencija, per aptariamą dešimtmetį 11 šalių, tarp jų ir Lietuvoje, mažas pajamas

gaunančių namų ūkių, patiriančių energetinį nepriteklių, dalis pastebimai išaugo.[212]

2019 metais 35 proc. namų ūkių, auginančių išlaikomus vaikus, nesugebėjo namų palaikyti pakankamai

šiltų. Namų ūkiai, kuriuos sudaro vienas iš tėvų su vaikais, nukentėjo dar labiau – 41,8 proc. tokių namų

ūkių Lietuvoje negalėjo tinkamai šildyti savo būsto, taip pat 35,6 proc. namų ūkių, kuriuos sudaro du tėvai,

auginantys tris ir daugiau vaikų (žr. 20 lentelę). Lietuvos rodiklis yra antras pagal dydį tarp vaikų,

kenčiančių nuo nepakankamai šiltų namų, ES, ypač tarp gyvenančių vienišose ir mažas pajamas

gaunančiose šeimose.[213] Žymiai mažiau šeimų, gyvenančių kaimo vietovėse, skundėsi, kad negali išlaikyti

pakankamai šiltų namų ar laiku sumokėti būsto paskolos, nuomos ar komunalinių mokesčių (elektra,

vanduo, dujos) ar išsimokėtinai įmokų.[214]

20 LENTELĖ. MAŽAS PAJAMAS (MAŽIAU NEI 60 % DISPONUOJAMŲJŲ PAJAMŲ MEDIANOS) GAUNANČIŲ NAMŲ ŪKIŲ NESUGEBĖJIMAS PALAIKYTI NAMŲ PAKANKAMAI ŠILTŲ LIETUVOJE IR ES27 (2015–2019 M.)

2015 M 2016 M 2017 M 2018 M 2019 M


Namų ūkiai su išlaikomais vaikais 38,4 %

24,1 %

21,6 %

22,2 %

33,4 % 19,0 %

31,4 %

19,4 %

35,0 %

18,4 %

Vienas iš tėvų su išlaikomais vaikais 34,8 %

22,6 %

37,6 %

20,6 %

46,2 %

18,7 % 37,5 % 18,7 % 41,8 %

18,4 %

Du tėvai, turintys tris ar daugiau išlaikomų vaikų

35,8 %

27,3 % 4,3 % 23,2 % 29,7 %

18,5 %

21,0 %

15,9 %

35,6 %

19,3 %

Šaltinis: ES-SPGS 2019 m. tyrimas. Nesugebėjimas palaikyti pakankamai šiltų namų [ilc_mdes01].










50

Nacionaliniai duomenys (2020 m.) atskleidžia, kad 30,1 proc. Lietuvos namų ūkių, kuriuos sudaro vienas iš

tėvų su išlaikomais vaikais, ir 33,1 proc. dviejų tėvų namų ūkių, auginančių tris ir daugiau vaikų,

nesugebėjo savo namų palaikyti pakankamai šiltų.[215] Nepakankamas būsto šildymas gali pakenkti vaikų

sveikatai. Be to, karštuoju periodu dalis gyventojų negali būsto atvėsinti. Vaikams, turintiems sveikatos

problemų, karštis gali turėti rimtų pasekmių. Atrodo, kad klimato kaitos kontekste ši problema gali tik

didėti.[216] Energetinį nepriteklių patiriančios šeimos gali būti priverstos skirti mažiau finansinių išteklių

maistui, nuomai, transportui, švietimui, socialinei ar kultūrinei veiklai. Kita vertus, energetinis nepriteklius

taip pat siejamas su įsiskolinimais, nes mažas pajamas gaunantys žmonės susiduria su sunkumais laiku

apmokėti sąskaitas, jiems gresia energijos tiekimo sutrikimai, o blogiausiu atveju – iškeldinimas.[217]

Didelis būsto nepriteklius ES lygmeniu apibrėžiamas kaip: 1) gyvenimas perpildytame namų ūkyje; ir 2)

patyrimas bent vieno iš šių būsto netinkamumą gyventi rodančių požymių (nesandarus stogas / drėgnos

sienos / pūvantys langai, nėra vonios / dušo ir tualeto viduje arba būstas laikomas per

tamsiu).[218] Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo Lietuvoje atliktos apklausos ataskaitoje 56

proc.[219] vaikų dienos centrų atstovų pažymėjo, kad nepalankioje padėtyje atsidūrusios šeimos dažnai neturi

galimybės gauti tinkamo būsto ir gyvena perpildytuose namuose, o vaikai gyvena viename kambaryje su

keliais broliais ir seserimis arba su tėvais ar seneliais.[220]

ES-SPGS duomenys taip pat rodo, kad mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, kuriuose yra du tėvai,

auginantys tris ar daugiau vaikų , ir mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, kuriuose yra du tėvai su

dviem vaikais (mažiau nei 60 proc. disponuojamųjų pajamų medianos), negalėjo sau leisti įsigyti

nuosavybės su atskiru kambariu kiekvienam asmeniui - įkainiai už vidutinį kambarių skaičių vienam

asmeniui siekė atitinkamai 0,6 ir 0,8.[221] Duomenys rodo, kad vaikų skaičius namų ūkyje padidina vaikų

nepritekliaus riziką visose šalyse.[222]

Vaikų (iki 18 metų), gyvenančių perpildytuose būstuose, lygis Lietuvoje 2019 metais siekė 50,2 proc. tarp

mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų (mažiau nei 60 procentų disponuojamųjų pajamų medianos), o tarp

visų vaikų – 37,3 proc. Per pastaruosius penkerius metus ši tendencija beveik nemažėjo. ES šalyse šis

rodiklis yra mažesnis – 2019 m. perpildytuose būstuose gyveno 40,8 proc. mažas pajamas gaunančių vaikų

ir 24,4 proc. visų vaikų (žr. 21 lentelę). Visos Lietuvos populiacijos, patiriančios gyvenimą perpildyto būsto

sąlygomis, rodiklis buvo perpus mažesnis – perpildytuose būstuose 2019 metais gyveno 27,3 proc. visų

Lietuvos gyventojų.[223]

21 LENTELĖ. VAIKŲ (IKI 18 METŲ), GYVENANČIŲ PERPILDYTO BŪSTO SĄLYGOMIS, DALIS LIETUVOJE IR ES (2015-2019)

2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m



52,4 % 42,9 % 51,7 % 43,2 % 53,5 % 40,1 % 49,8 % 40,2 % 50,2 % 40,8 %

Visi vaikai 40,1 % 24,9 % 34,3 % 24,9 % 36,7 % 24,5 % 36,3 % 24,1 % 37,3 % 24,4 %

Šaltinis: ES-SPGS 2019 m. apklausa. Perpildymo rodiklis pagal amžių, lytį ir skurdo būklę – visi gyventojai [ilc_lvho05a].

Daugiausia perpildyto būsto sąlygomis gyvenančių namų ūkių Lietuvoje buvo tarp šeimų, auginančių

vaikus, – 2019 m. tokių šeimų su vaikais buvo 35,3 proc. Šis rodiklis gerokai skiriasi nuo ES vidurkio, kuris

yra daug mažesnis – 24,5 proc. (žr. 22 lentelę). Lietuvoje daugiausia perpildyto būsto sąlygomis gyvenančių

namų ūkių fiksuojama tarp dviejų tėvų namų ūkių, auginančių tris ir daugiau išlaikomų vaikų (49,7 proc.)

ir tarp tėvų, kurie augina vaikus vieni (47,5 proc.) (žr. 22 lentelę).

22 LENTELĖ. PERPILDYTO BŪSTO SĄLYGOMIS GYVENANČIŲJŲ RODIKLIS PAGAL NAMŲ ŪKIO TIPĄ LIETUVOJE IR ES (2015–2019 M.)

2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m


Namų ūkiai su išlaikomais vaikais 38,9 % 25,7 % 34,6 % 25,4 % 37,2 % 25,0 % 35,5 % 24,4 % 35,3 % 24,5 %

Vienas suaugęs su išlaikomais vaikais 46,4 % 25,9 % 45,2 % 26,8 % 43,1 % 25,9 % 44,7 % 25,1 % 47,5 % 24,4 %

Du suaugusieji su trimis ar daugiau išlaikomų vaikų

62,4 % 30,7 % 45,8 % 30,3 % 51,9 % 30,6 % 51,2 % 31,1 % 49,7 % 32,4 %

Šaltinis: ES-SPGS tyrimas 2019. Perpildyto būsto sąlygomis gyvenančiųjų rodiklis pagal namų ūkio tipą – visi gyventojai.













51

Lietuvoje 28,8 proc. vaikų, gyvenančių mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose (mažiau nei 60

procentų disponuojamųjų pajamų medianos), patyrė būsto problemų, pvz., dėl nesandaraus stogo; drėgnų

sienų, grindų ar pamatų; arba langų ar grindų puvimo. Didelis skirtumas tarp mažas pajamas gaunančių

vaikų ir visų Lietuvos vaikų, kurių bendras minėtų būsto problemų rodiklis siekė 15,2 proc., atskleidžia

nevienodą vaikų padėtį šalyje. Mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų rodiklis Lietuvoje yra daug didesnis

nei ES vidurkis, kur prastas gyvenimo būste sąlygas patiria 21 proc. mažas pajamas gaunančių vaikų (žr. 23

lentelę). Kalbant apie namų ūkius, kuriuose yra išlaikomų vaikų, 2019 m. statistiškai labiausiai nukentėjo

(45,6 proc.) vaikai, gyvenantys mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose, kuriuose yra du tėvai,

turintys tris ir daugiau išlaikomų vaikų, ir mažas pajamas gaunančių tėvų (dažniausiai vienišų tėvų)

vaikai (28,8 proc.).[224]

23 LENTELĖ. VAIKAI (NUO 0 IKI 17 METŲ), GYVENANTYS BŪSTE SU NESANDARIU STOGU, DRĖGNOMIS SIENOMIS, GRINDIMIS AR PAMATU ARBA PŪVANČIAIS LANGŲ RĖMAIS AR GRINDIMIS LIETUVOJE IR ES27 (2015-2019)

2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m



26,5 % 27,0 % 38,4 % 28,2 % 33,5 % 22,4 % 29,5 % 23,5 % 28,8 % 21,0 %

Visi vaikai 16,7 % 16,8 % 19,7 % 17,2 % 18,2 % 14,3 % 15,5 % 14,9 % 15,2 % 13,7 %

Šaltinis: ES-SPGS tyrimas 2019 m.

ES-SPGS duomenimis 2019 m. 10,5 proc. visų vaikų Lietuvoje vis dar neturėjo tualeto viduje su vandens

nuleidimu, o 10,4 proc. neturėjo nei vonios, nei dušo. Šie rodikliai gerokai viršija ES vidurkį, kur vos 1,9

proc. vaikų, gyvena be vonios ir dušo, ir 2 proc. neturi vidaus tualeto su vandens nuleidimu.[225] Be to, 6,4

proc. visų Lietuvos vaikų ir 9,7 proc. vaikų iš mažas pajamas gaunančių šeimų (mažiau nei 60 procentų

disponuojamųjų pajamų medianos) gyveno namų ūkiuose, kurių būstas buvo laikomas per tamsiu.[226]

2016 metais įvairaus tipo namų ūkiai su vaikais Lietuvoje neturėjo tam tikrų patogumų – centrinio šildymo,

vandentiekio, vandentiekio iš centrinio tiekimo, karšto vandens, kanalizacijos, vidaus tualeto, vonios ir

dušo, atskiros virtuvės.[227] 2016 m. pastebėtas didesnis karšto vandens trūkumas iš centrinio tiekimo (36–62

proc. namų ūkių pagal šeimos sudėtį).[228] Pastebėta, kad šeimoms, gyvenančioms tik su vienu iš tėvų,

lyginant su poromis, auginančiomis vaikus, patogumų trūko.

ES-SPGS duomenys rodo, kad 24,6 proc. vaikų iš mažas pajamas gaunančių šeimų (mažiau nei 60 proc.

disponuojamųjų pajamų medianos) 2019 m. Lietuvoje patyrė didelį būsto nepriteklių. Mažas pajamas

gaunančių vaikų, patiriančių didelius būsto nepriteklius, rodiklis 2019 m. ES buvo 14 proc. Lietuvoje

pastebimas didelis skirtumas tarp visų vaikų (14,8 proc.) ir mažas pajamas gaunančių vaikų (24,6 proc.)

rodiklių, rodančių vis dar išliekančią nelygybę. Per pastaruosius penkerius metus mažas pajamas

gaunančių vaikų didelio būsto nepritekliaus lygis šiek tiek mažėjo (su keliais svyravimais), tačiau Lietuvoje

vis dar išliko gana aukštas (žr. 24 lentelę). Namų ūkiai, auginantys išlaikomus vaikus, patyrė didesnį būsto

nepriteklių (12,8 proc. lyginant su 3,2 proc. visų namų ūkių), ypač tėvų, auginančių tris ir daugiau

išlaikomų vaikų, namų ūkiai (22,8 proc.) ir vieniši tėvai, turintys išlaikomų vaikų (18,8 proc.).[229]

24 LENTELĖ. DIDELIO BŪSTO NEPRITEKLIAUS LYGIS TARP VAIKŲ LIETUVOJE IR ES (2015–2019 M.)

2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m



28,8 % 19,2 %%

30,6 % 18,8 % 29,1 % 14,2 % 22,8 % 15,0 % 24,6 % 14,0 %

Visi vaikai 14,9 % 8,0 % 13,4 % 7,7 % 13,9 % 6,6 % 12,0 % 6,4 % 14,8 % 6,0 %

Šaltinis: 2019 m. ES-SPGS tyrimas. Didelio būsto nepritekliaus rodiklis pagal amžių, lytį ir skurdo statusą [ilc_mdho06a].

Šalies duomenys rodo, kad žmonės su negalia ir jų šeimos yra viena labiausiai nepasiturinčių grupių

Lietuvoje. Dėl paslaugų stokos vaikams su negalia dažnai mažėja jų šeimos narių (dažniausiai mamų)

pajamos. Be to, šeimų, auginančių vaikus su negalia, finansinės išlaidos dažnai yra didesnės nei įprastai,

nes reikia įsigyti vaistų, techninių priemonių, paslaugų ir pan. Šios išlaidos kartais viršija realias šeimos

pajamas. [230] Taip pat šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, trūksta pritaikytų būstų.[231] Nors 2020 m.

būsto pritaikymo paslaugas vaikams su negalia teikė 50 savivaldybių, žiūrint plačiau būsto pritaikymo












52

poreikiai patenkinti nebuvo, nes patenkinta tik 58,4 proc. kreipimųsi.[232] Apskritai nėra pakankamai

duomenų apie neįgalių vaikų būsto nepriteklių.

Labai sunku išmatuoti ne namuose su tėvais gyvenančių vaikų sąlygas dėl duomenų trūkumo ir globos

sistemos įvairovės. Kai kurių iš šių vaikų būsto sąlygos kartais nėra aukštos kokybės ir gali nesuteikti

saugios ir rūpestingos aplinkos.[233] Tačiau, kaip minėta viename iš interviu, alternatyvioje globoje

gyvenančių vaikų fizinės sąlygos (globos namuose ar šeimynose) turi atitikti būtinus teisės aktų

reikalavimus. Dėl to daugeliu atvejų būsto kokybė yra gana aukšta. Tačiau Vyriausybė turėtų sparčiau tęsti

deinstitucionalizavimo ir perėjimo nuo institucinės prie bendruomeninės ar šeimos globos sistemos,

procesą. Kadangi institucinėse globos įstaigose gyvenantys vaikai patiria įvairių nepatogumų lyginant su

vaikais, gyvenančiais su tėvais arba be tėvų globos, tačiau alternatyviosios globos įstaigose. Institucijose

gyvenantys vaikai dažniausiai jaučiasi atskirti ir daugeliu atvejų nėra gerai integruoti į visuomenę –

dažniausiai bendrauja tik tarpusavyje, lanko tas pačias mokyklas, dienos centrus ir kitą neformaliojo

ugdymo veiklą vaikų globos įstaigose.[234] Tokiose įstaigose gyvenantys vaikai neturi pakankamai asmeninės

erdvės, gyvena dideliuose kambariuose su dar keliais vaikais, o valgo į valgyklą panašiose

patalpose.[235] Šiems vaikams taip pat trūksta asmeninio suaugusiųjų dėmesio ir priežiūros, todėl jie dažniau

susiduria su vystymosi sutrikimais ir įvairiomis psichologinėmis problemomis lyginant su vaikais be tėvų

globos, gyvenančiais alternatyviojoje globoje. Be to, duomenys rodo, kad institucinėje globoje esantys vaikai

yra gali būti dažniau išnaudojami tiek globėjų, tiek bendraamžių. Yra fiksuota atvejų apie seksualinę ir

fizinę prievartą prieš įstaigose gyvenančius vaikus[236][237] . Situacija pagerėjo 2011 m., kai buvo priimtas

įstatymas prieš vaikų išnaudojimą ir stipriai pagerėjo jų gyvenimo sąlygos: nuolat buvo atliekami įstaigų

auditai, darbuotojai lankėsi įvairiuose seminaruose apie tai, kaip atpažinti prievartą, vaikai dalyvavo

įvairiuose seminaruose, kur buvo mokomi atpažinti išnaudojimą ir supažindinami su informacija, kur ir ką

kreiptis pagalbos, kam pranešti apie piktnaudžiavimo atvejus[238] . Nepaisant to, kai kurie piktnaudžiavimo

atvejai 2015 m. buvo aprašyti ir žiniasklaidoje. Jie vėl atkreipė dėmesį į deinstitucionalizacijos procesą, kuris

nors ir pradėtas įgyvendinti 2003 m., sistemingų pakeitimų nebuvo atnešęs.[239]

2020 metais atlikto vaikų, patyrusių deinstitucionalizacijos procesą, tyrimo rezultatai rodo, kad jų

gyvenimas žymiai pagerėjo persikėlus iš didelių į mažus bendruomeninius vaikų globos namus. [240] Tiek

vaikai, tiek jų socialiniai darbuotojai teigė, kad vaikai užmezgė daugiau socialinių ryšių, pademonstravo

geresnius mokymosi rezultatus, rado naujų pomėgių ir išmoko naujų įgūdžių, ypač susijusių su namų

priežiūra, skalbimu, maisto gaminimu ir kt.[241] Kai kurie vaikai pasakojo, kad prieš persikeldami į mažus

bendruomeninius vaikų globos namus nemokėjo naudotis skalbimo mašina ar virykle ir neturėjo maisto

apsipirkimo, maisto gaminimo ir kitos buitinės veiklos patirties. Vaikai teigė, kad mažuose

bendruomeniniuose vaikų globos namuose jaučiasi daug laimingesni, jiems patiko turėti savo asmeninę

erdvę, kurią galėjo įsirengti taip, kaip norėjo. Jiems patiko turėti laisvę gaminti maistą, valgyti ar praustis

po dušu, kai to norisi, ramiau leisti laiką ir dalyvauti neformalaus ugdymo užsiėmimuose ne savo globos

namuose. Be to, vaikai jaučiasi daug artimesni savo bendraamžiams; sakė turintys naujų draugų, kuriuos

kartais pasikviečia ir į naujus globos namus. Iš viso 93 proc. iš 212 apklaustų vaikų teigė, kad džiaugiasi

galėję pakeisti savo gyvenamąsias patalpas iš institucinės globos į bendruomeninius vaikų globos namus. [242]

Socialiniai darbuotojai taip pat teigė, kad vaikai tapo daug laimingesni, labiau pasitikintys savimi ir mažiau

problemiški, o jų santykiai su socialiniais darbuotojais tapo glaudesni. Tyrimo rezultatai rodo, kad pagerėjo

net vaikų santykiai su biologiniais tėvais. Socialinių darbuotojų teigimu, tėvai jaučiasi labiau atsipalaidavę,

nes gali atvykti į svečius be jokių formalių procedūrų, tiesiog apie tai informuodami darbuotojus

skambučiu.

Nepaisant to, patyčių problema išlieka, o kai kurie bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenantys

vaikai patiria patyčias mokykloje ar kaimynystėje.[243] Vaikai taip pat pranešė, kad dėl jų gyvenamosios vietos

pasikeitimo jie prarado kai kuriuos ankstesnius ryšius. Be to, nors bendruomeniniai vaikų globos namai

turėtų leisti vaikams jaustis taip, lyg jie gyventų šeimoje, socialinių darbuotojų teigimu, kai kurie

institucinės globos elementai vis dar išlieka, pavyzdžiui, labai griežtos taisyklės dėl grįžimo namo laiko,

griežtos kasdienės rutinos ir griežtų namų tvarkymo taisyklių. Socialiniai darbuotojai taip pat praneša, kad

jiems nepakanka psichologinių žinių, sunku išbūti vaikų krizes, ekstremalų elgesį ir kitus iššūkius. Kadangi

bendruomeniniuose vaikų globos namuose paprastai vienu metu dirba vienas socialinis darbuotojas, o

pagalbinio personalo nėra, kaip buvo įstaigose.[244]














53

Kalbant apie romų gyvenamuosius rajonus, jie dažnai yra perpildyti, daugumoje ES valstybių narių romų

šeimoms trūksta vandens, dujų, elektros ir viešųjų paslaugų. Romai taip pat susiduria su diskriminacija

dėl galimybės gauti būstą ir segregacija.[245] Tačiau informacijos apie romų vaikų būsto padėtį Lietuvoje

nėra pakankamai. Tačiau, anot vieno iš interviu dalyvių, romų šeimoms teikiamas socialinis būstas dažnai

gali būti nekokybiškas, perpildytas, suteikiantis prastas gyvenimo sąlygas, nepakankamai apšildomas ir

pan.

Neseniai atvykusių migrantų kilmės ir pabėgėlių vaikai taip pat susiduria su bendra rizika, susijusia su

įperkamumu ir tinkamo įperkamo būsto trūkumu. Tačiau šios grupės vaikus neproporcingai veikia ir

specifinė rizika, susijusi su privačia nuomos rinka, kurioje jie dažnai susiduria su diskriminacija dėl

galimybės gauti būstą.[246] Integracijos į Lietuvos savivaldybę laikotarpiu asmenims, gavusiems prieglobstį,

kas mėnesį mokama pašalpa būtiniausioms reikmėms (būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms, maistui,

transportui ir kt.). 2019 metais integracijos parama Pabėgėlių priėmimo centre pasinaudojo 458

užsieniečiai.[247] Tikslesnių duomenų apie migrantų iššūkius ieškant tinkamo būsto Lietuvoje nėra.

Lietuvoje benamystė apibrėžiama tik atsižvelgiant į asmenis ir šeimas, apsistojančias laikinuosiuose

būstuose. Dėl to gyvenantieji lauke ar negyvenamuose pastatuose, į statistiką nepatenka. Nacionalinio

skurdo mažinimo organizacijų tinklo Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, ypatingas dėmesys turėtų būti

skiriamas gatvėje dirbantiems ar gyvenantiems vaikams. Iki šiol nėra aišku, kiek tokių vaikų Lietuvoje

gyvena. Mat jie renkasi skirtingose vietose ir daugelio jų darbuotojai gali ir neatpažinti. Lietuvoje benamystę

išgyvenantys jaunuoliai dažniausiai yra globos sistemoje užaugę vaikai. Jiems būstas yra viena iš

pagrindinių problemų. Tyrimai parodė ryšį tarp gyvenimo valstybinėje įstaigoje vaikystės / paauglystės

metais ir būsto nestabilumo arba benamystės vėlesniu gyvenimo laikotarpiu.[248] Todėl ekspertai pabrėžia,

kad kuriant specializuotas paslaugas, kurių šiuo metu benamystės sąlygomis gyvenantiems jauniems

žmonėms nėra, būtina vadovautis požiūriu „pirmiausia būstas“.[249] Iki šiol duomenų apie benamystę

patiriančias šeimas su vaikais ir gatvėje gyvenančius vaikus praktiškai nebuvo. Lietuva yra vienintelė ES

šalių, neturinti konkrečios integruotos kovai su benamyste skirtos strategijos. Lietuvos statistikos

departamentas kasmet pateikia skaičius, kiek žmonių naudojasi benamystę išgyvenantiems žmonėms

skirtomis prieglaudomis ir skubios pagalbos motinoms ir vaikams paslaugomis. 2019 m. iš viso buvo

suskaičiuota 4 015 benamystę patiriančių asmenų, 16 proc. mažiau nei 2018 m. Skubios pagalbos ar

laikinuosiuose būstuose gyveno apie 1 858, o motinų ir vaikų priėmimo centruose – 2 157

asmenys. Romų bendruomenė Lietuvoje yra ypač pažeidžiama benamystės.[250] Romai sudaro mažiau nei 1

proc. visų Lietuvos gyventojų, tačiau 2015 m. 75 proc. romų gyveno skurde (beveik 40 proc. romų buvo

bedarbiai), kai šalies vidurkis tais metais buvo beveik keturis kartus mažesnis – apie 20 proc.[251]

Prasidėjusi pandemija sutrukdė atidaryti papildomas skubios būsto pagalbos patalpas, nepaisant Lietuvoje

įvestų nurodymų užsikrėtus COVID-19 izoliuotis namuose.[252] Dėl to benamystę išgyvenantieji negalėjo

gauti net laikino būsto ir krizės akivaizdoje tapo dar labiau pažeidžiami. Karantino metu naujiems

žmonėms nebuvo galima suteikti pagalbos būstui, o norint gauti net laikiną apgyvendinimo paslaugą

reikėjo turėti sveikatos pažymą (dažnai dėl pandemijos gydymo įstaigos atsisakydavo organizuoti

priėmimus). Be to, tais atvejais, kai žmonės būstą palikdavo kokiais nors reikalais, jiems dėl pandemijos

apribojimų nebūdavo leista grįžti.[253]


Visoje ES[254], šeimos, gyvenančios tik su vienu iš tėvų, būstui išleido daug didesnę pajamų dalį nei bet kuri

kita grupė – 26,3 proc. 2019 m. lyginant su 18,5 proc. visų gyventojų. Lietuvoje perteklinę būsto išlaidų naštą

patyrė 23,4 proc. vienišų tėvų ir 14,4 proc. visos populiacijos gyventojų.[255] Daugumą šių namų ūkių

sudarė vienišos motinos su vaikais.[256] Dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros stokos mamoms

buvo daug sunkiau susirasti darbą. Todėl jos dažnai renkasi mažiau apmokamus darbus arba darbą ne pilną

darbo dieną.[257] ES-SPGS tyrimo (2019 m.) duomenys rodo, kad namų ūkiai, sudaryti iš dviejų tėvų,

auginančių tris ar daugiau išlaikomų vaikų, taip pat buvo viena iš labiausiai nukentėjusių grupių (tiesiogiai

susiję su mažomis pajamomis šeimoje).

Lietuvos duomenimis, 2019 m. mažiausios disponuojamos vienišų tėvų namų ūkių ir dviejų tėvų namų

ūkių, auginančių tris ir daugiau vaikų, pajamos vienam gyventojui buvo atitinkamai 327 ir 350 eurų, nors

šios sumos bėgant metams nuosekliai didėjo.[258] Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo Lietuvoje















54

atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad prasidėjus pandemijai nepasiturinčių šeimų pajamos sumažėjo, kai

dalis tėvų neteko darbo.[259] Taigi mažos pajamos ir (arba) nedarbas arba prastos tėvų galimybės susirasti

darbą gali būti laikomos kliūtimis, trukdančiomis šeimoms veiksmingai įsigyti tinkamą būstą

Lietuvoje. Daugeliu atvejų šeimos, auginančios išlaikomus vaikus ir neturinčios gerų gyvenimo sąlygų, gali

kreiptis dėl finansinės paramos savivaldybės lygmeniu; tačiau finansinės pagalbos ne visada gali

pakakti. Papildomą paramą dažnai teikia NVO.

25 LENTELĖ. MĖNESIO DISPONUOJAMŲJŲ PAJAMŲ DYDIS VIENAM LIETUVOS GYVENTOJUI (2015-2019 M.)

2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m

Namų ūkiai be vaikų 421 euras 469 eurai 515 eurų 549 eurai 597 eurai

Namų ūkiai su vaikais 324 eurai 337 eurai 357 eurai 414 eurų 461 euras

Vienas iš tėvų su išlaikomais vaikais

219 eurų 241 euras 241 euras 284 eurus 327 eurai

Du tėvai su vienu vaiku 365 eurai 414 eurų 459 eurai 502 eurai 598 eurai

Du tėvai su dviem vaikais 372 eurai 343 eurai 370 eurų 428 eurai 448 eurai

Du tėvai, auginantys tris ir daugiau vaikų

212 eurų 228 eurus 2017 eurų 337 eurai 350 eurų

Šaltinis: Oficialus statistikos portalas. Mėnesio disponuojamų grynųjų pinigų sudėtis.

Kaip rodo 2019 metų duomenys, mažos pajamos lemia finansinį nepriteklių dėl būsto išlaidų. 2019 m. 16,7

proc. vienišų namų ūkių, auginančių išlaikomus vaikus, dėl būsto išlaidų patyrė didelę finansinę naštą, o

65,6 proc. – nedidelę. Lyginant su ankstesnių metų duomenimis, reikšmingas didelę naštą patiriančių namų

ūkių procento sumažėjimas (nuo 38,6 iki 16,7 proc.), tačiau nedidelę naštą patiriančių namų ūkių skaičius,

priešingai, didėjo (nuo 46,7 iki 65,8 proc.). Vis dėlto, šios tendencijos rodo pagerėjusią daugumos vienišų

namų ūkių finansinę padėtį, nors ir nevisiškai.[260] Tačiau lygiagrečiai padidėjo ir šių šeimų, visiškai

nepatyrusių finansinės naštos, procentas (nuo 6,5 proc. 2012 m. iki 17,4 proc. 2019 m.). Didelė išlaidų būstui

našta taip pat buvo pastebėta 22,2 proc. namų ūkių, susidedančių iš tėvų, auginančių tris ir daugiau

vaikų (2015–2018 m. ženkliai sumažėjo 10 proc.), iš kurių 57,7 proc. patyrė nedidelę naštą.[261] Apskritai,

duomenys rodo, kad vaikų ir jų šeimų situacijos pagerėjimas yra nepakankamas, nes finansinė būsto išlaidų

našta, nors mažėja, Lietuvoje vis dar išlieka didelė (daugiausia dėl mažų pajamų ir sunkumų

įsidarbinti). Didelės būsto išlaidos taip pat gali rodyti problemas, susijusias su mažu namų energijos

vartojimo efektyvumu ir didelėmis energijos sąnaudomis.

Kalbant apie socialinį būstą, Lietuvoje šiuo metu laukiančiųjų sąraše yra apie 10 tūkst.

asmenų. Daugiausia socialinio būsto laukiančių šeimų yra didžiuosiuose miestuose – Vilniuje (16,1 proc.

socialinio būsto laukiančiųjų), Kaune (7,4 proc.), Klaipėdoje (6,4 proc.) ir Šiauliuose (5,2 proc.).[262] Kaip

minėjo vienas iš interviu dalyvių, socialinis būstas dažnai gali būti perpildytas ir (arba) suteikiantis prastas

gyvenimo sąlygas. Be to, socialiniame būste gyvenančios šeimos su vaikais dažnai patiria energetinį

nepriteklių. Socialiniame būste gyvenančios šeimos Lietuvoje taip pat yra stigmatizuojamos. Ši problema

ne tik fiziologiškai paveiki šeimas su vaikais, bet ir daro įtaką socialinio būsto pirkimo ir skyrimo

planams. Naujausios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenimis, mažesnes pajamas

gaunantys ir mažesniuose miesteliuose gyvenantys gyventojai tolerantiškesni socialinio būsto ieškančių

šeimų problemoms.[263] Iki 2024 m. socialinio būsto laukimo laiką jau numatyta sutrumpinti iki penkerių

metų, o iki 2026 m. – iki trejų metų. Jeigu iki numatyto laikotarpio pabaigos savivaldybė negalės suteikti

asmeniui ar šeimai socialinio būsto, ji turės kompensuoti realią tinkamo būsto nuomos kainą rinkoje. [264]

Lietuvoje vaikams su negalia trūksta pritaikytų paslaugų, todėl tėvai dažnai negali dirbti visą darbo dieną

ar gauti tinkamų pajamų. Neįgaliems vaikams pritaikytų būstų trūkumas taip pat išlieka aktuali

problema Lietuvoje.

Kalbant apie vaikų globos įstaigas, duomenys rodo, kad jos dar nėra visiškai panaikintos dėl nepakankamo

alternatyvių, į šeimą ir bendruomenę orientuotų paslaugų, teikimo. Pavyzdžiui, 2021 metais šalyje buvo tik

217 profesionalių globėjų šeimų.[265] Šiuo metu ne visos institucijos gali būti panaikintos dėl tokių iššūkių

kaip darbuotojų trūkumas bendruomeniniuose globos namuose, laikinų globėjų šeimų ir profesionalių

globėjų trūkumas, namų, butų ar kotedžų trūkumas. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai be

tėvų globos likusius vaikus įsivaizduoja stereotipiškai ir yra linkę vengti jų savo kaimynystėje. Todėl sunku








55

rasti vietą, kurioje kaimynai neprotestuotų dėl bendruomeninių globos namų kūrimo.[266] Be to, nuomotojai

taip pat nenori turėti tiek daug vaikų savo nuosavybėje, o tai dar labiau apsunkina tinkamos gyvenamosios

vietos paiešką. Nepaisant to, duomenys rodo, kad vaikams persikėlus į naujus namus, pamažu keičiasi

kaimynų ir šeimininkų požiūris – priešiškumą ir įtarumą keičia šiluma, vaikai užmezga gerus ryšius su

vietos bendruomenėmis. [267] Be to, kai kurios savivaldybės jau yra išsinuomojusios arba įsigijusios naujas

patalpas bendruomeninėms paslaugoms teikti, tačiau patalpos vis dar renovuojamos.

Apskritai vienišų tėvų namų ūkiai, kuriuose yra išlaikomų vaikų, ir dviejų tėvų namų ūkiai, auginantys

tris ar daugiau išlaikomų vaikų (abi grupės dažniausiai pasižymi mažomis pajamomis), gali būti laikomi

labiausiai pažeidžiamomis grupėmis, kurioms reikia veiksmingos pagalbos tinkamam būstui gauti. Minėtos

grupės dažniau nei visos kitos susiduria su šiomis problemomis: pertekline būsto išlaidų našta (nors bėgant

metams ji mažėjo); sunkumais siekiant palaikyti namus pakankamai šiltus; prastomis gyvenimo sąlygomis,

pavyzdžiui, nesandariu stogu, drėgnomis sienomis, pūvančiais langais ir kitomis problemomis; jų būstai

yra perpildyti; patiria didelį būsto nepriteklių. Namų ūkiams, turintiems išlaikomų vaikų (įskaitant vienišų

tėvų namų ūkius ir dviejų tėvų namų ūkius, turinčius tris ar daugiau vaikų), taip pat gresia didesnė būsto

išlaidų našta, ypač susijusi su energetiniu nepritekliumi.

26 LENTELĖ. VEIKSMINGA VAIKŲ GALIMYBĖ GAUTI TINKAMĄ BŪSTĄ – GRUPĖS, KURIOMS TO REIKIA

RODIKLIS PAŽEIDŽIAMA

GRUPĖ APSKAIČIUOTAS

GRUPĖS DYDIS STATISTINIAI

DUOMENYS.

PROBLEMINĖS SRITYS

DUOMENŲ

SPRAGA POLITINĖS

PRIEMONĖS

PADĖČIAI GERINTI

Būsto išlaidų

našta

Vaikai iš mažas

pajamas

gaunančių šeimų Vaikai, gyvenantys

tik su vienu iš tėvų Daugiavaikių

šeimų (trys ir

daugiau vaikų)

vaikai Vaikai, gyvenantys

kaimo vietovėse Vaikai su negalia

4,1% visų vaikų – iš viso

apie 20 000 Ilgas socialinio būsto

laukiančiųjų sąrašas

Trūksta kokybiško

socialinio būsto

Romų šeimų ir šeimų,

gyvenančių socialiniuose

namuose, stigmatizavimas

Trūksta pritaikytų būstų

vaikams su negalia

Darbo ir asmeninio

gyvenimo pusiausvyros

trūkumas tėvams (ypač

motinoms)

Mažos šeimų pajamos

Nedarbas

Trūksta duomenų

apie romų vaikus Nepakanka

duomenų apie

vaikus su negalia Trūksta duomenų

apie migrantų kilmės

vaikus

Universali išmoka

vaikui Socialinės išmokos Parama būstui įsigyti

ar išsinuomoti Finansinė socialinė

parama (įskaitant

vandens, šildymo

išlaidas ir kt.)

nepasiturintiems

asmenims (šeimoms) Valstybės būsto

schemos

Negebėjimas

palaikyti

namų

pakankamai

šiltų

(energetinis

nepriteklius)

Vaikai iš mažas

pajamas

gaunančių šeimų Vaikai, gyvenantys

tik su vienu iš tėvų Didelės šeimos

(trys ir daugiau

vaikų) Miestuose

gyvenantys vaikai

26% visų vaikų – iš viso

apie 600 000 Trūksta duomenų

apie romų vaikus Nepakanka

duomenų apie

vaikus su negalia

Universali išmoka

vaikui Socialinės išmokos Finansinė socialinė

parama (šildymo

išlaidos)

Netinkamas

būstas ir

prastos

gyvenimo

sąlygos

(didelis

būsto

nepriteklius)

Vienišos šeimos

Didelės šeimos

(trys ir daugiau

vaikų) vaikai Šeimos,

auginančios vaikus

su negalia

14,8% visų vaikų – iš

viso apie 70 000 Nepakanka

duomenų apie

vaikus su negalia Trūksta duomenų

apie romų vaikus Nėra duomenų apie

būsto kokybę

alternatyvioje

globoje

Universali išmoka

vaikui Socialinės išmokos Institucinės globos

pertvarka Būsto pritaikymas

šeimoms,

auginančioms vaikus

su negalia



56

Benamystė Mamos su vaikais

(dažniausiai

patyrusios smurtą) Romų vaikai Vaikai, palikę

alternatyvią

priežiūrą

Maždaug 2000 mamų

su vaikais Į statistiką

neįtraukiami visi

benamystę

išgyvenantieji Nėra konkrečios

statistikos apie

gatvės sąlygomis

gyvenantį jaunimą

Universali išmoka

vaikui Socialinės išmokos Laikinas būstas

Vaikai globos

sistemoje 6622 vaikai,

gyvenantys

institucijose arba

bendruomeninėje

globoje

Vietų globėjų šeimose

trūkumas (vyresniems

vaikams, vaikams,

turintiems elgesio

problemų ir kt.)

Socialinių darbuotojų,

dirbančių

bendruomeninėse

patalpose, žinių trūkumas

Reikalavimas teikti vaikų

priežiūros paslaugas šeimą

primenančiose aplinkose

nėra visiškai įgyvendintas

Padidėjusi benamystės

rizika

Teisės aktai dėl

perėjimo nuo

institucinės globos

prie šeimos ir

bendruomenės

paslaugų

Šaltinis: sudaryta PPMI.

57

Pagrindinės išvados

1. Kokybiškos ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugos mažiausiai prieinamos vaikams iki 3 metų ir

vaikams iš mažas pajamas gaunančių šeimų – dažniausiai tai šeimos, gyvenančios tik su vienu iš tėvų,

vaikai, gyvenantys kaimo vietovėse ir vaikai su negalia.

2021 metais AUP paslaugomis naudojosi tik šiek tiek daugiau nei 20 proc. 3 metų ir jaunesnių vaikų, o 60

proc. šio amžiaus vaikų rūpinosi vien tiktai tėvai. Duomenys rodo, kad 50 proc. Lietuvos gyventojų

sudėtinga įpirkti AUP paslaugas vaikams nuo 0 iki 2 metų amžiaus. Tik 61,9 proc. 0–5 metų amžiaus vaikų

Lietuvoje lankė AUP: miestuose – 74,1 proc., kaimo vietovėse – 32,8 proc., todėl būtent pastarieji yra

pažeidžiama grupė. Kaimo vietovėse gyvenančios šeimos su vaikais nurodė, kad AUP paslaugos yra

sunkiau įperkamos ir prasčiau logistiškai prieinamos lyginant su šeimomis, gyvenančiomis miestuose – 23

iš 60 savivaldybių neteikia pavėžėjimo paslaugų vaikams, kad jie galėtų lankyti AUP. Mažas pajamas

gaunančios šeimos, gyvenančios kaimo vietovėse, patiria dar didesnių sunkumų norėdamos suteikti

vaikams AUP paslaugas – 56,9 proc. jų patiria vidutinio sunkumo, o 28,5 proc. bent kažkokių sunkumų.

Kalbant apie vaikus iki 3 metų amžiaus iš skurdžios socialinės ir ekonominės aplinkos ir vaikus,

kurių motinos yra mažiau išsilavinusios, jie net 75 proc. rečiau lankė formaliąją AUP lyginant su

bendraamžiais, o vaikai nuo 3 iki 6 metų amžiaus AUP paslaugas lankė maždaug 25 proc. rečiau. Tik 64

proc. vaikų nuo 0 iki 5 metų amžiaus, gyvenančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, naudojosi vaikų

priežiūros paslaugomis. Priežastys, dėl kurių vaikai, gyvenantys minėtose šeimoje, neįtraukiami į AUP, yra

jų tėvų nenoras registruoti savo vaikus į AUP, taip pat nepakankami savivaldybių pajėgumai sutekti

pavėžėjimo paslaugas vaikams, gyvenantiems atokiose vietovėse, bei vaikams su specialiaisiais poreikiais

reikalingas paslaugas. 2020 m. tik 56 iš 716 AUP įstaigų teikė tikslines paslaugas specialiųjų ugdymosi

poreikių turintiems vaikams specializuotose grupėse, integruotose į bendrąsias AUP įstaigas. Visos šios

AUP įstaigos buvo įsikūrusios didžiuosiuose miestuose.

Nacionaliniu lygmeniu organizuojama AUP neatitinka higienos reikalavimų, nes vaikų grupės yra per

didelės ir per daug vaikų tenka prižiūrėti vienam auklėtojui – rekomenduojamas santykis yra ne daugiau

kaip vienas auklėtojas 20 vaikų. Be to, vieniši tėvai patiria diskriminaciją dėl galimybės naudotis viešosiomis

paslaugomis – pirmenybė eilėje gauti vaikų priežiūros vietas atitenka tiems vaikams, kurių abu tėvai

registruoti tame pačiame mieste.

Politinės priemonės padėčiai gerinti

Siekiant pagerinti vaikų lankomumą, AUP nuo šiol yra privaloma visiems vaikams nuo 6 metų

amžiaus. Siekiant užtikrinti šių paslaugų prieinamumą, suteiktos pavėžėjimo paslaugos ir transporto

kompensacijos bei išplėstas vaikų priežiūros paslaugų teikimas. Be to, Vyriausybė įvedė privalomą AUP

lankymą vaikams, gyvenantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, kuri suteikiama gavus savivaldybės

administracijos direktoriaus nurodymą.

Siekiant mažinti finansinę naštą šeimoms, kurios negali naudotis viešosiomis vaikų priežiūros paslaugomis,

kai kuriose savivaldybėse (pvz., Vilniuje ir Kaune) numatyta 100 eurų kompensacija už privačiai AUP.

Siekiant užtikrinti reikiamą pedagogų kvalifikaciją, visi mokytojai Lietuvoje privalo turėti integruotų

pedagogikos studijų bakalauro (ketverių metų, 240 ECTS) arba profesinio bakalauro (trejų metų, 210 ECTS)

kvalifikacinį laipsnį ir prieš pradėdami dirbti AUP įstaigose atlikti praktiką.

Vaikai taip pat gali lankyti dienos centrus, kurie dažniausiai skirti specialiųjų poreikių ar negalią turintiems

vaikams, taip pat vaikams, gyvenantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose. Šie centrai gali priimti ir

vyresnius, mokyklinio amžiaus vaikus popamokinei veiklai. Vyriausybės numatyta dienos centrų schema

skirta dviem pagrindiniams tikslams pasiekti: kasdienėms paslaugoms vaikams trumpuoju laikotarpiu ir

pažeidžiamų šeimų (ypač vienišų tėvų) gerovei ilgalaikėje perspektyvoje. 2019 metais dienos centrus lankė

9 320 vaikų. 2020 metais visoje šalyje veikė 426 dienos centrai.

58

2. Kokybiškas išsilavinimas mažiausiai prieinamas vaikams, gyvenantiems kaimo vietovėse, vaikams iš

mažas pajamas gaunančių šeimų, įskaitant šeimas, kuriose yra tik vienas iš tėvų, taip pat vaikai, turintys

specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalią, vaikai iš migrantų arba skirtingos etninės kilmės šeimų, ypač

romų vaikai.

Nors privalomas mokslas Lietuvoje yra nemokamas, vis dar esama vadinamųjų „paslėptų“ išlaidų, susijusių

su mokslu, įskaitant knygas, klasių išvykas, išlaidas maistui ir transportą į mokyklą. Vidutinės metinės

išlaidos vienam vaikui siekia 240–280 eurų. Beveik 30 proc. namų ūkių Lietuvoje labai arba vidutiniškai

sunku padengti formaliojo švietimo išlaidas, ypač šeimoms, gyvenančioms kaimo vietovėse. Daugiau nei

40 proc. nepasiturinčių šeimų ir daugiau nei 60 proc. vienišų namų ūkių patiria šią problemą.

Lyginant su Europos vidurkiu, Lietuvos vaikai atlikdami PISA testus pademonstravo žemesnius rezultatus,

o prasčiausi rezultatai buvo užfiksuoti tarp vaikų iš mažas pajamas gaunančių šeimų – vaikai iš žemo SES

atsiliko nuo bendraamžių 24 balais. Didelis atotrūkis tarp vaikų, gyvenančių didmiesčiuose ir kaimo

vietovėse, taip pat buvo stebimas – vaikų iš kaimiškų vietovių PISA testų rezultatai buvo apytiksliai perpus

žemesni vaikų iš didžiųjų miestų. Akademiniai pasiekimai kaimo vietovėse yra žemesni dėl didelių

socialinių ir ekonominių skirtumų bei švietimo kokybės netolygumų tarp kaimiškų vietovių ir

miestų. Kaimo vietovių mokyklose dirba mažiau švietimo pagalbos specialistų, trūksta laboratorijų (tokią

infrastruktūrą turi tik penktadalis kaimiškų mokyklų), vyksta jungtiniai užsiėmimai. Bendros klasės

(dažniausiai būdingos pradiniam ugdymui) yra viena iš pagrindinių prastesnės mokymosi kokybės ir

prastesnių vaikų akademinių pasiekimų priežasčių. Pagrindinė jungtinių užsiėmimų organizavimo

priežastis – nepakankamas mokinių skaičius, todėl dauguma tokių užsiėmimų ir vykdomos kaimiškose

vietovėse.

Kita problema, susijusi su švietimo pagalbos specialistų trūkumu – nepakankama specialiųjų poreikių ir

negalią turinčių vaikų integracija į bendrojo lavinimo mokyklas. Nors teoriškai į mokyklas Lietuvoje turėtų

būti įtraukiami visi vaikai, 2019 metais vis dar veikė 44 specialiojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 3800

mokinių. 2018 metais specialiosiose mokyklose mokėsi 1,13 proc. vaikų, o 2020 metais į bendrojo lavinimo

mokyklas buvo įtraukta 13,37 proc. specialiųjų poreikių turinčių vaikų. Kalbant apie specialiuosius

poreikius ir negalią, vis dar egzistuoja daug problemų, susijusių su fizinio bendrojo lavinimo mokyklų

prieinamumo ir kokybiškos paramos bei individualaus dėmesio specialiųjų mokymosi poreikių vaikams

stoka. 2018 metais pagalbos mokymuisi specialistų neturėjo 9 proc. bendrojo lavinimo mokyklų, 53 proc.

mokyklų dirbo be psichologų, o 28 proc. mokyklų nebuvo specialiųjų poreikių pedagogų ar logopedų.

Mažumų vaikai taip pat išgyvena nepalankią situaciją. Vaikai, besimokantys mokyklose, kuriose vartojama

ne lietuvių kalba (pvz., rusų, lenkų, baltarusių), neturi pakankamai naujų vadovėlių, taip pat jiems trūksta

laboratorijų – laboratorijas turi tik penktadalis lenkiškai kalbančių mokyklų ir tik pusė rusakalbių

mokyklų. Migrantų kilmės vaikams ar iš užsienio grįžusiems lietuvių vaikams nesuteikiama tinkamų

kalbos kursų, ypač virtualiam mokymuisi. Taip pat jiems trūksta psichologinės pagalbos, o mokytojai nėra

pakankamai pasirengę dirbti su vaikais iš migrantų kilmės šeimų. Mokyklos, kurių bendruomenei trūksta

reikiamos patirties ir priemonių dirbti su vaikais iš migrantų kilmės šeimų, ir nesiryžta daugiau jų įtraukti,

todėl pastarieji patiria diskriminaciją. Tarp labiausiai marginalizuotų grupių galima minėti romų

vaikus. Nors Lietuva rodo aukščiausius rezultatus Europoje pagal mokyklos lankymą ir baigimą tarp visų

vaikų, 2011 m. pradinį išsilavinimą įgijo tik 10 proc. romų vaikų, o vidurinį – tik 3 proc. Apskritai 10 proc.

romų vaikų yra neraštingi.


2010 ir 2011 m. buvo priimti nauji įstatymai, įpareigoję visose Lietuvos mokyklose teikti įtraukųjį ugdymą

ir į bendrojo lavinimo mokyklas įtraukti specialiųjų ugdymosi poreikių, negalią turinčius ir visų kultūrų bei

etninių grupių vaikus. Tuo tarpu vaikų segregacija juos leidžiant į atskiras specialiojo ugdymo mokyklas

turi būti panaikinta. Be to, teikiant kompleksines paslaugas mokyklas lankantiems vaikams, reikalingas

tarpinstitucinis bendravimas.

Siekiant pagerinti vaikų, gyvenančių kaimo vietovėse, ir vaikų iš žemų socialinių ekonominių sluoksnių

įtrauktį, jiems suteikti mokykliniai maršrutiniai autobusai, kompensuojant transporto išlaidas, taip pat

teikiamas nemokamas maitinimas mokykloje. Be to, mažas pajamas gaunančioms šeimoms taip pat

priklauso 78 eurų kompensacija mokinio reikmenų išlaidoms padengti. Įvairios etninės kilmės vaikai,

59

besimokantys nelietuviškai kalbančiose mokyklose, yra įpareigoti mokytis lietuvių kalbos kaip antrosios

siekiant užtikrinti sėkmingą jų integracija į Lietuvos visuomenę.

3. Veiksminga galimybė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą mažiausiai prieinama romų ir pabėgėlių

vaikams, vaikams iš mažas pajamas gaunančių namų ūkių, vaikams su negalia ir turintiems ypatingų

poreikių ir (arba) psichikos sutrikimų.

2017 m. apie 50 proc. vaikų nuo 0 iki 15 metų nesilankė pas medikus. Dažniausia vaikų medicininių poreikių

nepatenkinimo priežastis buvo „per tolimas keliavimas“ (46,3 proc.), o dėl nepatenkintų odontologinių

poreikių – „ilgas laukimo sąrašas“ (83,9 proc.). Daugiau nei 4,2 proc. mažas pajamas gaunančių namų ūkių

vaikų nurodė turį nepatenkintų medicininių poreikių lyginant su 1,7 proc. jų bendraamžių namų ūkiuose,

kurių pajamos viršija 60 proc. disponuojamųjų pajamų medianos. Be to, vaikai iš turtingų šeimų dvigubai

dažniau teigė esą patenkinti savo gyvenimu lyginant su vaikais iš mažas pajamas gaunančių šeimų. Vaikai

iš mažas pajamas gaunančių šeimų yra taip pat mažiau patenkinti savo fizine ir psichine sveikata.

Vaikai, gyvenantys socialinę riziką patiriančiose šeimose, dažniau patiria prievartą. 2018 m. buvo pranešta

apie 811 prievartos prieš 4 metų ir jaunesnius vaikus atvejų; 638 prievartos prieš vaikus nuo 4 iki 6 metų

atvejai; 751 – prieš vaikus nuo 7 iki 9 metų; 1 441 – prieš vaikus nuo 10 iki 14 metų; ir 836 prievartos prieš

vaikus nuo 15 iki 17 metų atvejai. Vaikus dažniausiai skriaudžia neblaivūs tėvai. Be to, maždaug 25 proc.

mergaičių ir 10 proc. berniukų yra patyrę seksualinę prievartą nesulaukę 18 metų, nors nebūtinai savo

šeimose.

Kita pažeidžiama vaikų grupė yra romų vaikai. Tik 80 proc. romų vaikų yra paskiepyti nuo tuberkuliozės,

28,2 proc. nuo kokliušo, 63,3 proc. nuo difterijos ir tik 14,4 proc. nuo Haemophilus

influenzae infekcijos. Dauguma romų vaikų šia vakcina skiepijami dvejų metų (42 proc.), o Sveikatos

apsaugos ministerija rekomenduoja skiepyti daug anksčiau – vaikui sulaukus 4 mėnesių. Skiepai nuo

hepatito B turėtų būti atliekami per pirmąsias 24 naujagimio gyvenimo valandas, tačiau dauguma romų

vaikų nėra skiepijami iki 17 metų (68,4 proc.), o per pirmuosius metus po gimimo skiepijami tik 28,2

proc. Romų vaikų bendrieji sveikatos rodikliai taip pat prastesni. 2017 metais 40,3 proc. Lietuvos vaikų buvo

labai geros sveikatos, 55,1 proc. – geros, 3,1 proc. – pakankamai geros, 1,5 proc. – blogos ir 0,1 proc. – labai

blogos. O 70 proc. romų vaikų laikomi esantys geros sveikatos, 22 proc. – sveiki, o 8 proc. – pasižymintys

bloga arba labai bloga sveikata. 2020 metų duomenimis 14 proc. romų vaikų sirgo lėtinėmis ligomis, 6 proc.

nurodė, kad jų fizinis aktyvumas buvo apribotas dėl sveikatos, o 31 proc. – kad šiek tiek apribotas.

Kalbant apie skiepijimą, kita pažeidžiama vaikų grupė yra pabėgėlių vaikai. Duomenys rodo, kad

pabėgėlių vaikai yra lankomi ir skiepijami, tačiau nebūtinai pakankamai. 2018 metais Ruklos pabėgėlių

centre buvo 60 vaikų iki 18 metų. Jie buvo paskiepyti būdami 1, 2, 6 ir 15 metų amžiaus, o tai neatitinka

Lietuvos sveikatos rekomendacijų. Be to, nors prieglobsčio prašančių tėvų vaikai turi lygias teises į sveikatos

priežiūros paslaugų aprėptį ir kompensuojamas sveikatos išlaidas kaip ir Lietuvos piliečiai, tačiau jie yra

įtraukti į lygiagrečią sveikatos priežiūros sistemą, o nelegalių migrantų iš trečiųjų šalių ir nelegalių migrantų

iš kitų ES šalių vaikai turi ribotas teises.

Neįgaliems ir psichikos sutrikimų turintiems vaikams patiria sunkumų siekdami gauti sveikatos

paslaugas. Reabilitacijos centruose jiems nepakanka vietų, laukiančiųjų sąrašai labai ilgi. 2016 metais

paslaugas teikė 45 reabilitacijos įstaigos 34 savivaldybėse. Laukimo laikas reabilitacijos įstaigose viršija

normą: kol vidutinis laukimo laikas yra 25 dienos, ilgiausias laukimo laikas – 118 dienų (penkis kartus viršija

rekomenduojamą normą). Ankstyvosios reabilitacijos laukimas trunka apie 150 dienų, nes 27 įstaigos tokių

paslaugų neteikia. Be to, reabilitacijos ligoninėse trūksta specialistų. Panaši situacija gali būti ir kalbant apie

psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą. Vaikų susiduria su ilgomis eilėmis laukdami reikiamos

pagalbos, o kiekvienam vaikui kasmet kompensuojama tik 30 psichoterapeuto konsultacijų. 2018 metais

psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikė 114 įstaigų, tačiau net trečdalis jų paslaugų nesuteikė laiku,

pacientams trūko vietų ir dirbo per mažai specialistų. Vaikai su negalia paprastai negauna visų jiems

reikalingų gydymo ir paslaugų viešajame sektoriuje, nes jiems neužtenka teikiamų paslaugų valandų. Kai

kurios paslaugos nėra kompensuojamos arba kompensuojamos tik iš dalies, todėl mažas pajamas

gaunančios šeimos sunkiai jas įperka.

60


Sveikatos priežiūra vaikams Lietuvoje iš esmės yra nemokama, išskyrus tam tikrus specialius gydymo

būdus. Dantų priežiūra, klausos aparatai, medicininė reabilitacija, taip pat farmacijos produktai yra

nemokami visiems vaikams iki 18 metų amžiaus. 90 proc. sanatorijos paslaugų (antrinė profilaktika) yra

kompensuojama vaikams iki 7 metų vaikams su negalia iki 18 metų. Lietuvoje vyksta reguliarūs vaikų

sveikatos patikrinimai – bendri sveikatos patikrinimai pogimdyminiu laikotarpiu, ankstyvaisiais vaiko

metais ir kiekvienais mokslo metais; ankstyvaisiais ir mokslo metais vaikams priklauso dantų patikros, o

einant į ugdymo įstaigą kiekvienais mokslo metais papildomai tikrinamas regėjimas ir klausa.

Mokyklos vaidina svarbų vaidmenį skatinant vaikų sveikatą ir gerovę. Lietuvoje vykdomas privalomas

mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos stebėjimas – kiekvienais metais vaikai turi gauti bendros sveikatos ir

dantų būklės pažymas. Be to, mokyklos privalo užtikrinti, kad mokiniai dalyvautų bent vienoje ilgalaikėje

prevencinėje programoje, skirtoje socialinėms ir emocinėms kompetencijoms ugdyti. Jos apima smurto,

alkoholio, tabako ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją bei sveikos gyvensenos

skatinimą. Mokyklos taip pat vykdo lytinį švietimą, teikia psichologines konsultacijas ir socialinį mokymą,

moko apie sveiką gyvenseną ir asmeninį tobulėjimą.

Universali ir nemokama reabilitacija Lietuvoje taip pat prieinama visiems raidos sutrikimų ir negalią

turintiems vaikams. Vaikams iki 7 metų šios paslaugos yra nemokamos pirmenybę teikiant vaikams iki 4

metų. Be to, psichikos sutrikimų turintiems vaikams yra skirti dienos stacionarai. 2018 m. sveikatos

apsaugos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo įgyvendinamos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos

vaikams ir plečiamos dienos stacionaro paslaugos visose Lietuvos savivaldybėse, siekiant pagerinti šių

paslaugų prieinamumą.

4. Sveika ir pilnavertė mityba yra mažiausiai prieinama vaikams iš žemo socioekonominio sluoksnio ir

mažas pajamas gaunančių šeimų, įskaitant vienišų motinų šeimas ir mažiau išsilavinusias mamas, taip

pat kaimo vietovėse gyvenančius vaikus.

Kalbant apie mitybą, žindymas ir sveikos mitybos įpročiai yra vienas iš svarbiausių veiksnių. Lietuvos

statistika rodo, kad šalyje mažas žindymo lygis, ne visiems vaikams prieinamas sveikas maistas. 2020 metais

tik 49 proc. vaikų buvo žindomi iki 6 mėnesių. Žindymo dažnis koreliuoja su motinos amžiumi, išsilavinimo

lygiu, gyvenimo sąlygomis ir gyvenamąja vieta. Vyresnės mamos, turinčios aukštąjį išsilavinimą, didesnes

finansines pajamas ir gyvenančios didmiesčiuose, dažniau ir ilgiau žindo savo vaikus. O mažas pajamas

gaunančių šeimų mamos, vienišos ir mažiau išsilavinusios mamos žindo savo rečiau ir trumpiau, todėl

šie vaikai yra pažeidžiama tikslinė grupė. Kalbant apie sveikos mitybos įpročius, 2018 m. tik 48 proc. vaikų

nurodė, kad pusryčiauja kiekvieną dieną ir tai dažniausiai buvo vaikai iš šeimų, kurių socialinė ir

ekonominė padėtis žemesnė, ir šeimų, gyvenančių kaimo vietovėse. Be to, 27,5 proc. nepasiturinčių namų

ūkių 2019 metais negalėjo sau leisti kas antrą dieną valgyti mėsos, vištienos, žuvies ar vegetariškų

produktų. Be to, 15,6 proc. vienišų namų ūkių negalėjo sau leisti maisto, kuriame yra baltymų. Netinkamos

mitybos pasekmės vaikams pasireiškia per sveikatos ir svorio sutrikimus – 2019–2020 metais 16,39 proc. 7–

17 metų amžiaus vaikų turėjo antsvorio, 7,18 proc. – buvo nutukę, 11,48 proc. – svėrė per mažai.


Nacionaliniu lygmeniu mažas pajamas gaunančių šeimų vaikai yra aprūpinami nemokamu maitinimu

mokyklose. Mažesnių savivaldybių vaikai nemokamą maitinimą gauna dažniau nei didžiųjų miestų vaikai,

o tai rodo, kad pirmieji yra labiau pažeidžiama grupė. Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai nemokamo maisto

kokybė yra nepakankama, patiekalų galimybės ribotos, o vaikų, gaunančių nemokamą maitinimą,

išskyrimas į atskiras eiles lemia izoliaciją. COVID-19 pandemijos metu Lietuvos vaikai buvo aprūpinti

maistu namuose. Nemokami pietūs Lietuvoje teikiami visiems ikimokyklinio ugdymo ir 1 klasės

vaikams. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nemokami pietūs taip pat teikiami visiems 2 klasės mokiniams. Tikimasi,

kad šis pokytis sumažins finansinę naštą socialinę riziką patiriančioms šeimoms ir sumažins mažas pajamas

gaunančių vaikų stigmatizavimą.

61

5. Tinkamas būstas mažiausiai prieinamas mažas pajamas gaunančioms šeimoms, įtraukiant ir šeimas,

gyvenančias tik su vienu iš tėvų (ypač vienišų motinų šeimas), šeimoms, kuriose yra du suaugusieji su

trimis ir daugiau vaikų, taip pat šeimoms, auginančias vaikus su negalia, vaikams, gyvenantiems globos

įstaigose, pabėgėlių ir romų šeimoms.

Maždaug 16 proc. mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų Lietuvoje 2019 m. patyrė perteklinę būsto

išlaidų naštą. Vienišų tėvų, auginančių išlaikomus vaikus, šeimoms Lietuvoje tokia rizika buvo didesnė

– 10,8 proc. šios grupės šeimų 2019 m. patyrė didelę būsto išlaidų naštą. 16,7 proc. vienišų šeimų nurodė,

kad patiria didelę finansinę būsto išlaidų naštą, 65,6 proc. – kad nedidelę. Tuo tarpu 22,2 proc. šeimų,

auginančių tris ir daugiau vaikų, nurodė patiriančios didelę naštą, o 57,7 proc. – patiriančios nedidelę naštą.

Kalbant apie vaikų, gyvenančių nepakankamai šildomuose būstuose, skaičių Lietuvos rodiklis yra trečias

didžiausias ES. Ypač nukenčia vaikai, gyvenantys vieno suaugusiojo namų ūkyje (beveik 40 proc. jų

gyvena nepakankamai šildomuose namuose) ir nepasiturinčiose šeimose (35 proc.). Didesnė našta dėl

šildymo kaštų patiriama mieste. Be to, dalis gyventojų negali vėsinti būsto karštuoju laikotarpiu. Vaikams,

turintiems sveikatos problemų, karštis gali turėti neigiamą įtaką. Kaimo vietovėse gyvenančios šeimos taip

pat dažniau skundžiasi, kad negali sumokėti būsto paskolos, nuomos ir komunalinių mokesčių. Dėl

nesugebėjimo apmokėti sąskaitų šeimos gali būti iškeldintos.

Lietuva pagal didelio būsto nepritekliaus lygį yra aukščiau ES vidurkio – būsto nepriteklių patiria 14,8 proc.

visų gyventojų ir 24,6 proc. mažas pajamas gaunančių namų ūkių. Minėtas rodiklis apima gyvenimą

perpildytuose būstuose, kuriuose yra nesandarus stogas, drėgnos sienos, nėra vonios/dušo ar tualeto viduje

arba gyvenamajame būste, kuris laikomas per tamsu. Lietuvoje vaikai dažnai dalijasi kambariais su keliais

broliais ir seserimis, tėvais ar seneliais. Iš viso 37,3 proc. vaikų Lietuvoje gyvena perpildytuose būstuose,

dauguma jų priklauso šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. 2016 metais įvairaus tipo namų ūkiams

su vaikais Lietuvoje trūko tam tikrų patogumų. Tai buvo centrinis šildymas, vandentiekis, vandentiekis iš

centrinio tiekimo, karštas vanduo, kanalizacija, vidinis tualetas, vonia ir dušas, atskira virtuvė. 2019 metų

duomenimis, 10,5 proc. visų Lietuvos vaikų vis dar neturėjo tualeto viduje su vandens nuleidimu, o 10,4

proc. savo būste neturėjo nei vonios, nei dušo. Lyginant su poromis, auginančiomis vaikus, šeimos tik su

vienu iš tėvų turėjo mažiau patogumų, o kas penkta tokia šeima gyveno netinkamos būklės

būste. Romų rajonai taip pat dažnai yra perpildyti ir jiems trūksta vandens, dujų, elektros ir viešųjų

paslaugų. Neseniai į Lietuvą atvykusių migrantų kilmės ir pabėgėlių vaikai taip pat susiduria su bendra

rizika, susijusia su įperkamumu ir tinkamo įperkamo būsto trūkumu. Šias grupes taip pat neproporcingai

veikia specifinė rizika, susijusi su privačia nuomos rinka, kurioje jie dažnai susiduria su diskriminacija.

Kita pažeidžiama grupė – vaikai, likę be tėvų globos. Nors Lietuvoje vykdomas deinstitucionalizacijos

procesas, o alternatyviosios globos vaikai gyvena globėjų šeimose, yra globojami artimųjų arba gyvena

mažuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose, jiems vis tiek gresia didesnė benamystės rizika nei

kitiems vaikams. Jaunuoliai Lietuvoje, patiriantys benamystę, dažniausiai yra alternatyvioje globos

sistemoje užaugę vaikai. Be to, vis dar yra iššūkių, susijusių su deinstitucionalizavimu, nes ne visos vaikų

globos įstaigos yra reformuotos į bendruomenines įstaigas. Institucijose gyvenantys vaikai susiduria su

daugybe socialinių, edukacinių ir psichologinių iššūkių, gyvena labiau atskirtą gyvenimą, mažiau

bendrauja su socialiniais darbuotojais, jiems trūksta asmeninės erdvės ir įvairių kasdienių įgūdžių. Vaikai

kaimo vietovių bendruomeninėse įstaigose susiduria su transportavimo problemomis, o socialiniams

darbuotojams bendruomeninėse įstaigose trūksta psichologijos žinių, reikalingų tinkamai spręsti įvairias

kritines situacijas. Specialiojo ugdymo mokyklų bendrabučiuose gyvenantiems vaikams taip pat trūksta

suaugusiųjų priežiūros, kadangi trūksta darbuotojų reglamentavimo, šiuose bendrabučiuose dirba per

mažai žmonių. Vyriausybė siekia, kad būtų didinamos intervencijos į šeimas, o vaikai gautų visas

reikalingas ugdymo paslaugas kuo arčiau namų, kad mažiau vaikų gyventų mokyklų bendrabučiuose, nes

gyvenant šeimoje galima geriausiai patenkinti visus jų poreikius, ypač emocinius. Kalbant apie intervenciją

į šeimas, kita svarbi iniciatyva yra laikinas vaikų apgyvendinimas ne namuose, o globos sistemoje. Šios

paslaugos teikiamos vaikams, kurių tėvai išgyvena įvairias krizes, pavyzdžiui, priklausomybes, o iškilusias

problemas spręsti jiems padeda specialistų komanda, kad būtų užtikrinama saugi aplinką vaikams

sugrįžus. Tais atvejais, kai vaikai išgyvena krizes, susijusias su priklausomybėmis ir nusikalstamu elgesiu,

jie gali būti apgyvendinti socializacijos centruose. Lietuvoje veikia trys centrai, tobulinama jų infrastruktūra

ir darbo metodika, kad vaikams būtų užtikrintos geriausios gyvenimo ir mokymosi sąlygos, bendras jų

elgesio tobulėjimas ir sėkmingas grįžimas namo.

62

Lietuvoje nėra pakankamai būsto, kuris būtų pritaikytas vaikų su negalia poreikiams. Būsto pritaikymą

tokiems vaikams 2020 metais vykdė 50 savivaldybių. Tačiau tokio būsto pritaikymo poreikiai nebuvo

patenkinti – patenkinta tik 58,4 proc. prašymų.


Lietuvoje mažas pajamas gaunančioms šeimoms teikiama valstybės parama, taigi ir socialinio būsto

paslaugos, būsto nuomos išlaidų kompensacija ir valstybės iš dalies kompensuojamo būsto

paskolos. Nacionaliniai duomenys rodo, kad šiuo metu Lietuvoje socialiniuose būstuose gyvena 11 000

šeimų, o apytiksliai dar 10 000 yra laukiančiųjų sąraše. Daugiausia socialinio būsto laukiančių šeimų yra

didžiuosiuose miestuose, kurių laukimo laikas siekia apie trejus metus. Sprendžiant jaunimo benamystės

problemą, ypač globos įstaigose gyvenančių vaikų, ekspertai pabrėžė, kad plėtojant labiau specializuotas

paslaugas, kurių šiuo metu nėra, būtina vadovautis požiūriu „būstas pirmiausia“. Kalbant apie

deinstitucionalizavimą, Vyriausybė steigia bendruomenines įstaigas atsižvelgdama į Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos nuostatas ir reikalauja, kad NVO ir kitos globos institucijos pakeistų savo institucines

patalpas į bendruomenines. Savivaldybės atlieka svarbų vaidmenį deinstitucionalizacijos procese ir padeda

globos įstaigoms rasti butus bei pertvarkyti institucines patalpas, kad jos tarnautų kitoms reikmėms. Be to,

reikalaujama, kad vaikai būtų registruojami į bendruomenines įstaigas tik tais atvejais, kai nėra galimybės

jiems suteikti globos šeimoje.

Kalbant apie pabėgėlių vaikus, jų integracijos Lietuvoje laikotarpiu prieglobstį gavusiems asmenims kas

mėnesį mokama pašalpa būtiniausioms reikmėms (būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms, maistui,

transportui ir kt.). 2019 metais integracijos parama Pabėgėlių priėmimo centre pasinaudojo 458 užsieniečiai.

63

Bibliografija

Nida Baltranaitė. „Veiksnių, susijusių su pagimdžiusių moterų žiniomis apie žindymą, požiūriu į jį ir

ketinimu žindyti, vertinimas“. 2019. Prieiga

per: https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/101962/1/Magistrinis_2019%20DONE.pdf .

Roma Bartkevičiūtė , Albertas Barzda, Gabija Bulotaitė , Ramunė Miliauskė, ir Vytenis

Drungilas. „Mokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročių, faktinės mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių tyrimo

ataskaita 2019-2020“. 2020. Prieiga

per: smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/Mityba%20ir%20fizinis%20aktyvumas/Mokiniu_MI

_FM_FA_ATASKAITA_galut.pdf.

Gintarė Bukauskaitė ir Kamilė Donielaitė. „Kauno ir Skuodo miestų mokyklų mokytojų gebėjimo atpažinti

ir turimų žinių apie vaiko žalojamą palyginimą“. 2017. Prieiga

per: https://www.lsmuni.lt/cris/handle/20.500.12512/22251 .

Kontekstas. “Institucinės globos pertvarkos I-ojo etapo vertinimas.” 2020. Prieiga per:

https://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2016/07/Pertvarkos-vertinimo-ataskaita.pdf.

Europos Sąjungos Taryba. 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2021/1004, nustatanti Europos

vaiko garantijų sistemą. Europos Sąjungos oficialusis leidinys . 2021 m. Prieiga per: https://eur-

lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32021H1004&from=EN .

Švietimo valdymo informacinė sistema. 2021. Prieiga per: http://svis.emokykla.lt/bendrasis-ugdymas-2/ .

ES investicijos. „Ką daryti su socialinių būstų gyventojais: išstumti į užribį ar priimti į bendruomenę?“ 2020.

Prieiga per: https://www.esinvesticijos.lt/lt/naujienos-1/naujienos/ka-daryti-su-socialiniu-bustu-

gyventojais-isstumti-i-uzribi-ar-priimti-i-bendruomene .

Eurobarometras. 2021 m. Prieiga per: https://europa.eu/eurobarometer/screen/home .

Eurofound. 2020. Access to care services: Early childhood education and care, healthcare and long-term

care”. Prieiga per:

https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef20015en.pdf.

Eurofound. ”3rd European Quality of Life Survey”. 2013. Prieiga

per: https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1361en.pdf .

European Agency for Special Needs and Inlusive Education. ”EASIE Dataset Cross-Country Report”. 2018.

Prieiga per: https://www.european-agency.org/data/cross-country-reports.

European Commission. ”2nd Survey of Schools: ICT in Education.” 2019. Prieiga per: https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/2nd-survey-schools-ict-education-0.

74

https://translate.google.com/translate?hl=ru&prev=_t&sl=en&tl=lt&u=https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/101962/1/Magistrinis_2019%2520DONE.pdf

https://translate.google.com/translate?hl=ru&prev=_t&sl=en&tl=lt&u=https://www.lsmuni.lt/cris/handle/20.500.12512/22251

https://translate.google.com/translate?hl=ru&prev=_t&sl=en&tl=lt&u=https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/%3Furi%3DCELEX:32021H1004%26from%3DEN

https://translate.google.com/translate?hl=ru&prev=_t&sl=en&tl=lt&u=https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/%3Furi%3DCELEX:32021H1004%26from%3DEN

https://translate.google.com/translate?hl=ru&prev=_t&sl=en&tl=lt&u=http://svis.emokykla.lt/bendrasis-ugdymas-2/

https://translate.google.com/translate?hl=ru&prev=_t&sl=en&tl=lt&u=https://www.esinvesticijos.lt/lt/naujienos-1/naujienos/ka-daryti-su-socialiniu-bustu-gyventojais-isstumti-i-uzribi-ar-priimti-i-bendruomene

https://translate.google.com/translate?hl=ru&prev=_t&sl=en&tl=lt&u=https://www.esinvesticijos.lt/lt/naujienos-1/naujienos/ka-daryti-su-socialiniu-bustu-gyventojais-isstumti-i-uzribi-ar-priimti-i-bendruomene

https://translate.google.com/translate?hl=ru&prev=_t&sl=en&tl=lt&u=https://europa.eu/eurobarometer/screen/home

https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef20015en.pdf

https://translate.google.com/translate?hl=ru&prev=_t&sl=en&tl=lt&u=https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1361en.pdf

https://www.european-agency.org/data/cross-country-reports

https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/2nd-survey-schools-ict-education-0



64

European Commission. “Recommendation of 20 February 2013 Investing in children: breaking the cycle of disadvantage (2013/112/EU)”. Official Journal of the European Union. 2013. Prieiga per: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/ALL/?uri=CELEX%3A32013H0112.

European Commission. ”Early Childhood and School Education Funding.” 2020. Prieiga per: https://eacea.ec.europa.eu/national-policies/eurydice/content/early-childhood-and-school-education-funding-44_en.

European Commission. “Education and Training Monitor 2019”. Luxembourg: Publications Office of the European Union. 2020. Prieiga per: https://ec.europa.eu/education/sites/default/files/document-library-docs/volume-1-2019-education-and-training-monitor.pdf.

European Commission. “Key Data on Early Childhood Education and Care in Europe”. Luxembourg: Publications Office of the European Union. 2019. Prieiga per: https://eacea.ec.europa.eu/national-policies/eurydice/content/key-data-early-childhood-education-and-care-europe-%E2%80%93-2019-

edition_en.

European Commission. “Šalies ataskaita. Lietuva 2020 (SWD(2020) 514 final).” 2020. Prieiga per: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020SC0514&from=EN.

European Commission. “Homeless children and young people. A review of interventions supporting access to healthcare services”. Publications Office of the European Union website. 2021. Prieiga per: https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/6fcccdab-1507-11ec-b4fe-01aa75ed71a1/language-en.

European Commission. “Resistance to the deinstitutionalization of the childcare system in Lithuania”.

2016.

European Commission. “Feasibility Study for a Child Guarantee. Final Report”. 2020. Prieiga per: https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/c312c468-c7e0-11ea-adf7-01aa75ed71a1/language-en.\

Eurostat. ”Children by household type, income group, degree of urbanization and main reasons for not

meeting needs for childcare services.” 2016. Prieiga per: https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_ats04&lang=en.

Eurostat. ”Children receiving formal childcare services by household type, income group, degree of urbanization and level of difficulty to afford formal childcare services.” 2016. Prieiga per: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_ats03&lang=en.

Eurostat. ”How do parents organize childcare in the EU?.” 2016. Prieiga per: https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/ddn-20210330-1.

Eurostat. “Children by level of general health, household composition, quantile and age.” 2017.

Prieiga per: https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_hch12&lang=en.

75

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/ALL/?uri=CELEX%3A32013H0112



https://eacea.ec.europa.eu/national-policies/eurydice/content/early-childhood-and-school-education-funding-44_en



https://ec.europa.eu/education/sites/default/files/document-library-docs/volume-1-2019-education-and-training-monitor.pdf



https://eacea.ec.europa.eu/national-policies/eurydice/content/key-data-early-childhood-education-and-care-europe-%E2%80%93-2019-edition_en





https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020SC0514&from=EN

https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/6fcccdab-1507-11ec-b4fe-01aa75ed71a1/language-en



https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/c312c468-c7e0-11ea-adf7-01aa75ed71a1/language-en./



https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_ats04&lang=en

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_ats03&lang=en

https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/ddn-20210330-1

https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_hch12&lang=en

65

Eurostat. ”Children with unmet needs for medical examination or treatment by income group,

household composition and degree of urbanization.” 2017. Prieiga per: https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_hch14&lang=en.

Eurostat. ‘2017 EU-SILC Module Health and Children's Health.” 2017. Prieiga per:

https://ec.europa.eu/eurostat/documents/1012329/8706719/2017+Assessment+of+health+and+children+

health.pdf/3478c66e-7874-50c4-4fe7-d91857875adb.Eurostat.. “Participation rate in non-formal

education and training (last 4 weeks) by sex and age.” 2017. Prieiga per:

https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do.

Eurostat. “Average number of rooms per person by type of household and income group from 2013 –

EU SILC survey.” 2019. Prieiga per: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_lvho04&lang=en.

Eurostat. “Children (aged 0 to 17) having neither a bath, nor a shower in their dwelling – EU-SILC

survey.” 2019. Prieiga per: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?wai=true&dataset=ilc_mdho02c.

Eurostat.. “Children (aged 0 to 17) living in households considering their dwelling as too dark – EU- SILC survey.” 2019. Prieiga per:

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?wai=true&dataset=ilc_mdho04c.

Eurostat. “Children (aged 0 to 17) not having indoor flushing toilet for the sole use of their household – EU-SILC survey.” 2019. Prieiga per:

https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_mdho03c&lang=en.

Eurostat. ”Housing cost overburden rate by household type - EU-SILC survey.” 2019. Prieiga per:

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=tessi166&lang=en.

Eurostat. “Overcrowding rate by age, sex and poverty status – total population – EU-SILC survey.” 2019. Prieiga per: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_lvho05a.

Eurostat. “Severe Housing deprivation rate by household type – EU SILC survey.” 2019. Prieiga per: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_mdho06b&lang=en.

Eurostat. “Total population living in a dwelling with a leaking roof, damp walls, floors or foundation, or rot in window frames or floor – EU-SILC survey.” 2019. Prieiga per: https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_mdho01&lang=en.

Eurostat. “Housing cost overburden rate by age group - EU-SILC survey.” 2020. Prieiga per: https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tessi161/default/table?lang=en.

FEANTSA and Fondation Abbé Pierre. “Sixth Overview of Housing Exclusion In Europe 2021”, p. 78-

120. European Index of Housing Exclusion. 2021. Prieiga per: https://www.feantsa.org/public/user/Resources/reports/2021/CH3_EN.pdf.

Ugnė Gadžijeva and Indrė Židonienė. “Vaikų Sveikata“. 2019. Prieiga per: https://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Vaiku_sveikata/Vaik%C5%B3%20sveikata%202019.pdf. 76

https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_hch14&lang=en

https://ec.europa.eu/eurostat/documents/1012329/8706719/2017+Assessment+of+health+and+children+health.pdf/3478c66e-7874-50c4-4fe7-d91857875adb

https://ec.europa.eu/eurostat/documents/1012329/8706719/2017+Assessment+of+health+and+children+health.pdf/3478c66e-7874-50c4-4fe7-d91857875adb

https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_lvho04&lang=en

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?wai=true&dataset=ilc_mdho02c

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?wai=true&dataset=ilc_mdho04c

https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_mdho03c&lang=en

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=tessi166&lang=en

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_lvho05a

http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_mdho06b&lang=en

https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_mdho01&lang=en

https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tessi161/default/table?lang=en

https://www.feantsa.org/public/user/Resources/reports/2021/CH3_EN.pdf

https://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Vaiku_sveikata/VaikÅ³%20sveikata%202019.pdf

66

Globa. Šeima. Bendruomenė. “Bendruomeniniai globos namai visų pirma turi būti namai.“ 2019. Prieiga per: https://www.pertvarka.lt/naujienos/bendruomeniniai-vaiku-globos-namai-visu-pirma-turi-buti-namai/.

Anna Gromada and Dominic Richardson. “Where do rich countries stand on childcare?” Florence: UNICEF Office of Research – Innocenti. 2021. Prieiga per: https://www.unicef-irc.org/publications/pdf/where-do-rich-countries-stand-on-childcare.pdf.

A. C. Guio, H. Frazer, and E. Marlier. (eds). ““Study on the economic implementing framework of a possible EU Child Guarantee scheme including its financial foundation“, Second phase of the Feasibility Study for a Child Guarantee (FSCG2): Final Report“. Brussels: European Commission. 2021.

Higienos Institutas. “Mokinių Kūno Masės Indekso Įvertinimo Ir Dantų Bei Žandikaulių Būklės Apžvalga: 2019–2020 mokslo metų duomenys.“ 2020. Prieiga per: https://www.hi.lt/news/1684/1246/Pristatomi-mokiniu-KMI-ivertinimo-ir-dantu-bei-zandikauliu-bukles-duomenys.html.

Higienos Instituto Sveikatos Informacijos Centras. “Lietuvos vaikų sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai“. Vilnius: Higienos institutas. 2020. Prieiga per:

https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf.

Martynas Izokaitis, Vincentas Liuima, Loreta Stonienė, and Odeta Vitkūnienė. “Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų, Lietuvoje apžvalga.“ Visuomenės sveikata. 2015. Prieiga per: https://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2015.3(70)/VS%202015%203(70)%20LIT%20A %20Psichikos%20sveikatos%20prieziura.pdf.

Children Support Centre. „Vaikų iš globos namų apsaugos nuo smurto ir seksualinės prievartos Lietuvoje stiprinimas“. 2010. Tarpdisciplininis požiūris. http://vaikystebesmurto.lt/_sites/paramosvaikamscentras/media/images/Biblioteka/2010_11_05_konf_ seksualine_prievarta_pries_vaikus_is_globos_instituciju_tyrimo_pristatymas.pdf

Brigita Kairienė and Andrius Sprindžiūnas. “Social Equality as Groundwork for Sustainable Schooling: The Free Lunch Issue.” Journal of Teacher Education for Sustainability, vol. 18, no. 1, pp. 127-139. 2016. Prieiga per: https://sciendo.com/abstract/journals/jtes/18/1/article-p127.xml.

Albinas Kalvaitis. “Ikimokyklinio ugdymo plėtros galimybės Lietuvos savivaldybėse“. LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė švietimo agentūra. Vilnius. 2021. Prieiga per: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2021/03/Ikimokyklinio-ugdymo-pletros-galimybes.pdf.

Ramunė Kalėdienė, Mindaugas Stankūnas, Vilma Jasiukaitienė, Paulius Vasilavičius, and Jurgita Vladičkienė. “Visuomenės Sveikata Gerovės Valstybei“. Vilnius: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Visuomenės sveikatos fakultetas. 2019. Prieiga per: https://lsmuni.lt/media/dynamic/files/18986/vs_konferencijos_teziu_knyga_2019-12-04.pdf.

Kauno miesto savivaldybės taryba. “Sprendimas Dėl Atlyginimo Už Vaikų, Ugdomų Pagal Ikimokyklinio Ir (Ar) Priešmokyklinio Ugdymo Programas, Išlaikymą Dydžio Nustatymo Ir Mokėjimo

77

https://www.unicef-irc.org/publications/pdf/where-do-rich-countries-stand-on-childcare.pdf



https://www.hi.lt/news/1684/1246/Pristatomi-mokiniu-KMI-ivertinimo-ir-dantu-bei-zandikauliu-bukles-duomenys.html



https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf

http://vaikystebesmurto.lt/_sites/paramosvaikamscentras/media/images/Biblioteka/2010_11_05_konf_seksualine_prievarta_pries_vaikus_is_globos_instituciju_tyrimo_pristatymas.pdf

http://vaikystebesmurto.lt/_sites/paramosvaikamscentras/media/images/Biblioteka/2010_11_05_konf_seksualine_prievarta_pries_vaikus_is_globos_instituciju_tyrimo_pristatymas.pdf

https://sciendo.com/abstract/journals/jtes/18/1/article-p127.xml

https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2021/03/Ikimokyklinio-ugdymo-pletros-galimybes.pdf

https://lsmuni.lt/media/dynamic/files/18986/vs_konferencijos_teziu_knyga_2019-12-04.pdf

67

Tvarkos Aprašo Patvirtinimo (Nr. T-454).” 2019. Prieiga per: www.kaunas.lt/wp-content/uploads/sites/13/2015/07/mokescio-tvarkos-aprasas-naujas-2020-2.pdf.

Vita Kontvainė. “Romų tautybės asmenų padėtis 2020 m.“ Vilnius: Diversity Development Group. 2020. Prieiga per: https://tmde.lrv.lt/uploads/tmde/documents/files/Rom%C5%B3%20pad%C4%97tis%202020_TYRIMO %20ATASKAITA_galutin%C4%97%20(002).pdf.

Giedra Levinienė, EglėTamulevičienė, Jolanta Kudzytė, Aušra Petrauskienė, Apolinaras Zaborskis, Indrė Aželienė, and Liutauras Labanauskas.. “Factors associated with breastfeeding duration.” Medicina, 49(9), 415–421. 2015. Prieiga per: https://www.semanticscholar.org/paper/Factors-associated-with-breastfeeding-duration.-Levinien%C4%97-Tamulevi%C4%8Dien%C4%97/7d8387abf60f41dc3cb506117c57ef2a5d55f023

Lietuvos Respublikos Seimas. “Lietuvos Respublikos darbo kodeksas“, No. XII-2603. 2016. Prieiga per:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/10c6bfd07bd511e6a0f68fd135e6f40c

Lietuvos Respublikos Seimas. “Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas“, No. IX-1672. 2003. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/TAIS.215253

Lietuvos Respublikos Seimas. “Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymas“. 2014. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/620cd9e0584311e49df480952cc07606

Lietuvos Respublikos Seimas. „Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas“. 2011. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.400334

Lietuvos Respublikos Seimas. “Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas“. 2016. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/10c6bfd07bd511e6a0f68fd135e6f40c

Lietuvos Respublikos Seimas. “Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokos įstatymas“. 2006. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.289714

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. “Vaikų Mityba“. 2021. Prieiga per: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/vaiku.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. “Asmenų su negalia skaičius Lietuvoje.“ 2020. Prieiga per: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/neigaliuju-socialine-integracija/statistika-2.

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo

ir sporto ministerija. “Dėl mokinių nemokamo maitinimo organizavimo ekstremaliosios situacijos,

ekstremaliojo įvykio ir (ar) karantino metu metodinių rekomendacijų papildymo.“ Prieiga per:

https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/veiklos-sritys/seima/pinigine-

parama/Rekomendacijos%2Bd%C4%97l%2Bnemokamo%2Bmaitinimo%20_galutinis.docx.

78

http://www.kaunas.lt/wp-content/uploads/sites/13/2015/07/mokescio-tvarkos-aprasas-naujas-2020-2.pdf



https://tmde.lrv.lt/uploads/tmde/documents/files/Rom%C5%B3%20pad%C4%97tis%202020_TYRIMO%20ATASKAITA_galutin%C4%97%20(002).pdf

https://tmde.lrv.lt/uploads/tmde/documents/files/Rom%C5%B3%20pad%C4%97tis%202020_TYRIMO%20ATASKAITA_galutin%C4%97%20(002).pdf

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/620cd9e0584311e49df480952cc07606



https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.289714

https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/vaiku



https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/neigaliuju-socialine-integracija/statistika-2



68

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. “Socialinė parama vaikams.“ 2021. Prieiga per: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/socialine-parama-mokiniams.

Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministras. “Įsakimas dėl Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministro 2007. M. vasario 20 d. įsakymo Nr. A1-46 “Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo”. 2020. Prieiga per: https://e-

seimas.lrs.lt/portal/legalActPrint/lt?jfwid=bkaxmg2c&documentId=72b50832833a11eaa51db668f009294

4&category=TAD&fbclid=IwAR3KyaLmxPuVJzWRr3zbiXa9hUsXOuo4vxfbC9jdG6EnCw9boF6gj7Fr6 mY

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. „Įsakymas Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. V-951 „Dėl statistinės apskaitos formos Nr. 027-

1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. V-565).“ 2019. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a667901076f911e99ceae2890faa4193.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas. “Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo.“ 2018. Prieiga per:

https://www.bing.com/search?q=D%C4%97l+maitinimo+organizavimo+ikimokyklinio+ugdymo%2C+

bendrojo+ugdymo+mokyklose+ir+vaik%C5%B3+socialin%C4%97s+globos+%C4%AFstaigose+tvarkos+

apra%C5%A1o+patvirtinimo%E2%80%9C+pakeitimo&aqs=edge..69i57.28052j0j4&pglt=43&FORM=A

NNAB1&PC=LCTS.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. “Įsakymas dėl stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal naujagimiams palankios ligoninės reikalavimus tvarkos aprašo patvirtinimo.“ 2013. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.463653?jfwid=bkaxmk46. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. “Įsakymas dėl sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo (V-941).“ 2016. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/285853b09aee11e68adcda1bb2f432d1?jfwid=-wd7z8q07r.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. “Dėl Rekomendacijų dėl visos dienos mokyklos kūrimo ir veiklos organizavimo patvirtinimo.“ 2018. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/128eb961797811e89188e16a6495e98c?jfwid=bkaxlhjs%20%20https:/ /duomenys.ugdome.lt/?/tinklai/vdm/med=154.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. “Įsakymas dėl savarankiško mokymosi tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2007. Prieiga per:

http://www.mazeikiupm.lt/images/teise/SAVARANKISKO_MOKYMOSI_TVARKOS_APRASAS.pdf#

:~:text=1.%20Savaranki%C5%A1ko%20mokymosi%20tvarkos%20apra%C5%A1as%20%28toliau%20%

E2%80%93%20Tvarkos,profesin%C4%97je%20mokykloje%20tvark%C4%85.%202.%20Tvarkos%20apr

a%C5%A1e%20vartojamos%20s%C4%85vokos%3A

Lietuvos Respublikos vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga. “Kontrolierė atliko tyrimą dėl mokyklų bendrabučiuose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo“. 2016. Prieiga per:

79

https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/socialine-parama-mokiniams



https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a667901076f911e99ceae2890faa4193



https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.463653?jfwid=bkaxmk46



https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/285853b09aee11e68adcda1bb2f432d1?jfwid=-wd7z8q07r



https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/128eb961797811e89188e16a6495e98c?jfwid=bkaxlhjs%20%20https://duomenys.ugdome.lt/?/tinklai/vdm/med=154




http://www.mazeikiupm.lt/images/teise/SAVARANKISKO_MOKYMOSI_TVARKOS_APRASAS.pdf#:~:text=1.%20Savaranki%C5%A1ko%20mokymosi%20tvarkos%20apra%C5%A1as%20%28toliau%20%E2%80%93%20Tvarkos,profesin%C4%97je%20mokykloje%20tvark%C4%85.%202.%20Tvarkos%20apra%C5%A1e%20vartojamos%20s%C4%85vokos%3A




69

http://vtaki.lt/lt/naujienos/kontroliere-atliko-tyrima-del-mokyklu-bendrabuciuose-gyvenanciu-vaiku-teisiu-ir-teisetu-interesu-uztikrinimo

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. “Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti?“. 2019. Prieiga per: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23792/ar-isnaudojame-ikimokyklinio-ugdymo-galimybes-sekmingesnei-vaiku-ateiciai-uztikri.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. “Valstybės kontrolė: socialinio būsto visiems neužteks.“ 2017. Prieiga per: https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai_spausdinti.aspx?id=23127.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. “Ar ankstyvosios reabilitacijos paslaugos ir įtraukusis ugdymas atitinka neįgalių vaikų poreikius ir užtikrina jų socialinę integraciją“ (Nr. VA-P-10-4-27). 2016. Prieiga per: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23674/ar-ankstyvosios-reabilitacijos-paslaugos-ir-itraukusis-ugdymas-atitinka-neigaliu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “2019 Metų Veiklos Ataskaita.“ 2020. Vilnius. Prieiga per: https://lrv.lt/lt/aktuali-informacija/xvii-vyriausybe/strateginis-valdymas/vyriausybes-veiklos-ataskaitos-seimui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “Dėl nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013-2020 metų programos patvirtinimo.“ 2012. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.437985/asr.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “Dėl ugdymo šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2020. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/cbbe42649b6411eaa51db668f0092944 Ministry of Social Security and Labour. “Integration of foreigners.” 2020. Prieiga per: https://socmin.lrv.lt/en/activities/social-integration/integration-of-foreigners.

Ministry of Social Security and Labour. “Socialinė parama mokiniams“. 2021. Prieiga per: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/socialine-parama-mokiniams.

Paul Montgomery, Charles Donkoh, and Kristen Underhill.. “Independent living programs for young people leaving the care system: The state of the evidence.“ Children and Youth Services Review, 28, 1435-1448. 2006. Prieiga per: https://doi.org/10.1016/j.childyouth.2006.03.002.

MOSTA. “Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų

būklės

apžvalga“.

2018

Mokymosi namuose organizavimo tvarka. http://sjm.lt/wp-

content/uploads/2019/07/mokymo_namuose_organizavimo_tvarka_171129.pdf

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. “Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje 2019.” 2019. Prieiga per: https://www.smtinklas.lt/wp-content/uploads/simple-file-list/Metin%C4%97-skurdo-ir-socialin%C4%97s-atskirties-ap%C5%BEvalga/Skurdas-ir-socialine%CC%87-atskirtis-Lietuvoje-2019.pdf.

https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23792/ar-isnaudojame-ikimokyklinio-ugdymo-galimybes-sekmingesnei-vaiku-ateiciai-uztikri



https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai_spausdinti.aspx?id=23127

https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23674/ar-ankstyvosios-reabilitacijos-paslaugos-ir-itraukusis-ugdymas-atitinka-neigaliu



https://lrv.lt/lt/aktuali-informacija/xvii-vyriausybe/strateginis-valdymas/vyriausybes-veiklos-ataskaitos-seimui



https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.437985/asr



https://socmin.lrv.lt/en/activities/social-integration/integration-of-foreigners




https://doi.org/10.1016/j.childyouth.2006.03.002

https://www.smtinklas.lt/wp-content/uploads/simple-file-list/Metin%C4%97-skurdo-ir-

https://www.smtinklas.lt/wp-content/uploads/simple-file-list/Metin%C4%97-skurdo-ir-

https://www.smtinklas.lt/wp-content/uploads/simple-file-list/MetinÄ�-skurdo-ir-socialinÄ�s-atskirties-apÅ¾valga/Skurdas-ir-socialineÌ�-atskirtis-Lietuvoje-2019.pdf



70

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. “Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje 2020.” 2020. Prieiga per https://www.smtinklas.lt/wp-content/uploads/2020/10/Skurdas-ir-socialine-atskirtis_2020.pdf.

National Audit Office of Lithuania. “Valstybės kontrolė: socialinio būsto visiems neužteks.” 2017. Prieiga per: https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=23127.

Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. “2020 metų veiklos ataskaita.” 2020. Prieiga per: http://www.ndt.lt/wp-content/uploads/Veiklos-ataskaitas-uz-2020-final.pdf.

NVO vaikams akreditacija. “Vaikų dienos centrų žemėlapis, akreditacija.“ 2021. Prieiga per: http://www.nvovaikamskonfederacija.lt/2020/12/22/vaiku-dienos-centru-zemelapis-akreditacija/.

NVO vaikams konfederacija. “Bendruomeninių paslaugų link. Paslaugų prieinamumas neįgaliems vaikams bendruomenėje“. 2017. Prieiga per: http://www.nvovaikamskonfederacija.lt/wp-content/uploads/2018/01/Straipsnis_1_tiksl.pdf.

OECD. “Health Status: Infant Health.“ 2020. Prieiga per: :

https://stats.oecd.org/index.aspx?queryid=30118.

OECD. “Students' physical activities and eating habits”, in PISA 2015 Results (Volume III): Students' Well-

Being. Paris: OECD Publishing, 2017. Prieiga per: https://doi.org/10.1787/9789264273856-15-en.

OECD. “Education in Lithuania, Reviews of National Policies for Education”. OECD Publishing. 2017.

Prieiga per: https://doi.org/10.1787/9789264281486-en.

OECD. ‘Infant health’. 2019. Prieiga per: https://www.oecd-ilibrary.org/sites/ea7e9e6a-en/index.html?itemId=/content/component/ea7e9e6a-en.

OECD. “Starting Strong VI: Supporting Meaningful Interactions in Early Childhood Education and

Care”. Starting Strong. Paris: OECD Publishing. 2021. Prieiga per: https://doi.org/10.1787/f47a06ae-en.

OECD. 2016. “PISA 2015 Results in Focus”, PISA in Focus, No. 67. Paris: OECD Publishing. Prieiga per:

https://doi.org/10.1787/aa9237e6-en.

Official Statistics Portal. “Amenities in households dwelling”. 2016. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=9d1351c9-8b49-4e8b-8456-68dfe57180bc#/.

Official Statistics Portal. “Average disposable income per household per month by type of household”. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=03dfa230-b24b-4dc8-9279-33175f76e84e#/.

Official Statistics Portal. “Burden of housing expenditure on household”. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=5f4551ea-231a-4b63-8108-52af37043d64#//. 81

https://www.smtinklas.lt/wp-content/uploads/2020/10/Skurdas-ir-socialine-atskirtis_2020.pdf



http://www.ndt.lt/wp-content/uploads/Veiklos-ataskaitas-uz-2020-final.pdf



http://www.nvovaikamskonfederacija.lt/wp-content/uploads/2018/01/Straipsnis_1_tiksl.pdf



https://stats.oecd.org/index.aspx?queryid=30118

https://doi.org/10.1787/9789264273856-15-en

https://doi.org/10.1787/9789264281486-en

https://www.oecd-ilibrary.org/sites/ea7e9e6a-en/index.html?itemId=/content/component/ea7e9e6a-en



https://doi.org/10.1787/f47a06ae-en

https://doi.org/10.1787/aa9237e6-en

https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=9d1351c9-8b49-4e8b-8456-68dfe57180bc#/

https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=03dfa230-b24b-4dc8-9279-33175f76e84e#/



https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=5f4551ea-231a-4b63-8108-52af37043d64#//

71

Official Statistic Portal. “Income and Living conditions of the population of Lithuania”. 2020. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-pajamos-ir-gyvenimo-salygos-2020/gyvenimo-

salygos/materialiniai-nepritekliai.

Official Statistics Portal. “Number of child care institutions and families at the end of year”. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=e212da1b-2491-46d2-ab8a-2a260a3878c5#/.

Official Statistics Portal. “Persons living in households facing economic problems”. 2020. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ea685f5d-197a-4709-859b-98f68b61525b#/.

Official Statistics Portal. “Number of groups and children educated under pre-primary education curricula“. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=609d9282-f37a-4c3c-9a53-a19c326eec7a#/.

Official Statistics Portal. “Number of school-age children not attending school by municipality”. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=c1dda6d6-f1c1-49d6-983c-0be25911eb0a#/.

Official Statistics Portal. ‘Number of children that might have experienced abuse according to the age group 2014-2018’. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=8c33647f-33d6-42d9-b94d-968735200487#/.

Official Statistics Portal. “Number of pupils receiving free school meals by municipality“. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ad24092c-6d85-4cda-b8b5-83330a5abb22#/.

Official Statistics Portal. “Income and living conditions of the population of Lithuania“. 2020. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/en/lietuvos-gyventoju-pajamos-ir-gyvenimo-salygos-2020/namu-ukiu-

pajamos/disponuojamosios-pajamos.

Official Statistics Portal. “Persons living in households facing economic problems“. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ea685f5d-197a-4709-859b-98f68b61525b#/.

Official Statistics Portal. “Health:. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/sveikata.

Official Statistics Portal. “Burden of housing expenditure on household“. 2020. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=5f4551ea-231a-4b63-8108-52af37043d64#//.

Official Statistics Portal. “Average disposable income per household per month by type of household“. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=03dfa230-b24b-4dc8-9279-33175f76e84e#/.

Official Statistics Portal. “Income and living conditions of the population of Lithuania“. 2020. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-pajamos-ir-gyvenimo-salygos-2020/gyvenimo-

salygos/materialiniai-nepritekliai.

82

https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-pajamos-ir-gyvenimo-salygos-2020/gyvenimo-salygos/materialiniai-nepritekliai



https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=e212da1b-2491-46d2-ab8a-2a260a3878c5#/



https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=609d9282-f37a-4c3c-9a53-a19c326eec7a#/



https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=c1dda6d6-f1c1-49d6-983c-0be25911eb0a#/



https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=8c33647f-33d6-42d9-b94d-968735200487#/



https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ad24092c-6d85-4cda-b8b5-83330a5abb22#/



https://osp.stat.gov.lt/en/lietuvos-gyventoju-pajamos-ir-gyvenimo-salygos-2020/namu-ukiu-pajamos/disponuojamosios-pajamos



https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ea685f5d-197a-4709-859b-98f68b61525b#/

https://osp.stat.gov.lt/sveikata

https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=5f4551ea-231a-4b63-8108-52af37043d64#//







72

Official Statistics Portal. “At-risk-of-poverty rate in households with children“. 2020. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=dd312b7c-edc3-4ad3-81ce-534c500cce98#/.

Official Statistics Portal. “Number of pre-school establishments with special groups”. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ec2083e6-0114-439d-a934-a41f9482015c#/.

Official Statistics Portal. “Children with special educational needs integrated into general purpose groups of pre-school education schools”. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=6efa7f73-0c20-48c3-b296-02f343763cc0#/.

Official Statistics Portal. “Number of child care institutions and families at the end of year”. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=f8b4e6eb-9a3b-4b1b-b1cd-7b66a3ccaba9#/.

Official Statistics Portal. “Number of children in childcare institutions and families by sex”. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=e212da1b-2491-46d2-ab8a-2a260a3878c5#/.

Official Statistics Portal. “Number of children in families at social risk at the end of the year”. 2018. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=a6aa8592-975f-4a14-9377-108b4114dca2#/.

Official Statistics Portal. “Emigrants and immigrants by age group and sex”. 2017. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=c7fd5ee9-3c03-4f2d-96b6-b0e5c0c9b3b4#/

Official Statistics Portal. “Amenities in households' of dwellings”. 2016. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=9d1351c9-8b49-4e8b-8456-68dfe57180bc#/.

Official Statistics Portal. “Number of persons participating in non-formal education”. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=9811048c-ff06-4f2b-818e-28f55619ee4e#/

Official Statistics Portal. “Deaths of child”. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=248902ac-9b55-41e7-9fc1-48b25c500fb5#/.

Official Statistics Portal. “Child recognised by mental and behavioural disorders for the first time”. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=da9cd8ba-52a4-4ab1-ab40-a2a5c42eb313#/.

Official Statistics Portal. “Infant deaths by sex and cause of death”. 2021. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ce56f55b-af54-461b-9b29-06ad844cbffd#/.

Official Statistics Portal. “Infant deaths by age and place of residence”. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=736c97c5-9b68-4583-8f07-a60747306314#/.

Official Statistics Portal. “Child morbidity from communicable diseases”. 2021. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=e8438d63-c13b-45ef-b39a-f5f50a246ac9#/.

83

https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=dd312b7c-edc3-4ad3-81ce-534c500cce98#/

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ec2083e6-0114-439d-a934-a41f9482015c#/




https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=f8b4e6eb-9a3b-4b1b-b1cd-7b66a3ccaba9#/






https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=a6aa8592-975f-4a14-9377-108b4114dca2#/



https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=9d1351c9-8b49-4e8b-8456-68dfe57180bc#/

https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=248902ac-9b55-41e7-9fc1-48b25c500fb5#/



https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=da9cd8ba-52a4-4ab1-ab40-a2a5c42eb313#/



https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ce56f55b-af54-461b-9b29-06ad844cbffd#/

https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=736c97c5-9b68-4583-8f07-a60747306314#/

https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=e8438d63-c13b-45ef-b39a-f5f50a246ac9#/

73

Official Statistics Portal. “Child recognised as new cases of active tuberculosis”. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=5a3d055e-4c4f-4f17-9fd4-33a041697e8e#/.

Official Statistics Portal. “Families (family care homes) and foster children in them by municipality”. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=11d8e198-01d9-4255-a089-b8bc2970d140#/.

Official Statistics Portal. “Number of children in child care institutions and families by age group”. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=6a61dd92-32ed-4875-bae3-cfa184a8e9cc#/.

Official Statistics Portal. “Number of child care institutions and families at the end of year”. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=f8b4e6eb-9a3b-4b1b-b1cd-7b66a3ccaba9#/.

Official Statistics Portal. “Child care institutions and children in them by municipality”. 2021.

https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=39bde178-3216-4706-b615-59aaf268ac64#/.

Jan Peeters. “Improving the quality of ECEC services in Ukraine”. 2018. https://biblio.ugent.be/publication/8653084/file/8653091.

Giedrė Peseckytė. “Lithuania’s Roma struggle to find new homes after mass eviction”. 2014. Prieiga per: https://www.aljazeera.com/features/2020/12/14/lithuanias-roma-struggle-to-find-new-homes-after-city-eviction.

Vita Petrušauskaitė. “Romų situacijos Lietuvoje apžvalga“. 2016..

PPMI. “Švietimo paslaugų sugrįžusiems asmenims poreikio savivaldybėse tyrimas“. 2018. Prieiga per:

https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/%C5%A0vietimo%20paslaugos%20sugr%C4%AF

%C5%BEusiems_galutin%C4%97%20ataskaita_20181120.pdf.

PPMI. “Projekto 09.2.2-ESFA-V-729-01-0001 “Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ gerosios patirties ir finansavimo modelio panaudojimas mokymosi visą gyvenimą srityje“. 2020.

Jaunė Razmienė. “Lietuvos ikimokyklines įstaigas lankančių 4–6 metų amžiaus vaikų burnos higienos būklė, dantų pažeidžiamumas ėduonimi, jo ryšys su šeimos socioekonomine padėtimi“. 2013. Prieiga per: https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/91019/2/DISERTACIJA%20-- %20Jaune%20Razmiene%20-%20%5B2013-11-11%5D.pdf.

Michael J. Rigby. “Potentially over 3 million children in EU Europe believed not to be receiving medical and dental treatment – and parent’s reasons why“. Child: care, health and development, 46(3). 2020. Prieiga per: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/cch.12757

Regina Rašimienė. „Prievartos pasireiškimas prieš vaikus ir jos prevencija skirtingo tipo ugdymo įstaigose.“ 2010. Prieiga per: http://www.vaikystebesmurto.lt/_sites/paramosvaikamscentras/media/images/Biblioteka/2010_11_05_ konf_prievartos_pasireiskimas_pries_vaikus_ir_jos_prevencija_skirtingo_tipo_ugdymo_institucijose.p df 84

https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=5a3d055e-4c4f-4f17-9fd4-33a041697e8e#/

https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=11d8e198-01d9-4255-a089-b8bc2970d140#/



https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=6a61dd92-32ed-4875-bae3-cfa184a8e9cc#/



https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=f8b4e6eb-9a3b-4b1b-b1cd-7b66a3ccaba9#/



https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=39bde178-3216-4706-b615-59aaf268ac64#/

https://www.aljazeera.com/features/2020/12/14/lithuanias-roma-struggle-to-find-new-homes-after-city-eviction



https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/Å vietimo%20paslaugos%20sugrÄ¯Å¾usiems_galutinÄ�%20ataskaita_20181120.pdf

https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/Å vietimo%20paslaugos%20sugrÄ¯Å¾usiems_galutinÄ�%20ataskaita_20181120.pdf

https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/91019/2/DISERTACIJA%20--%20Jaune%20Razmiene%20-%20%5B2013-11-11%5D.pdf

https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/91019/2/DISERTACIJA%20--%20Jaune%20Razmiene%20-%20%5B2013-11-11%5D.pdf

https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/cch.12757

74

Romų platforma. “Švietimas”. 2021. Prieiga per: http://www.romuplatforma.lt/svietimas/

Greta Skubiejūtė. “Vienų motinų šeimos Lietuvos šeimos įstatymų kontekste”. 2020. Prieiga per: https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/download/15392/17002/29938.

Statistics Lithuania. “Number of pupils receiving free school meals by municipality“. 2020. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ad24092c-6d85-4cda-b8b5-83330a5abb22#/.

Statistics Lithuania. EU-SILC module: Health and Children’s Health. Households of Children under the Age of 16 Years, by satisfaction of children’s health examination or treatment needs. 2017. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/sveikata

Loreta Sadauskaitė. “Mokyklos nelankymo priežastys ir pasekmės”. 2013. Prieiga per: https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/114239Rasa Stundžienė, Danutė Kalibatienė, and Algimantas A. Vingras. “Kūdikių mitybos ypatumai pirmaisiais gyvenimo metais. Medicines teorija ir praktika“. Medicinos mintis, Vol. 16, No.4, p. 379-386 (2010).

Sveikatos apsaugos ministerija. “Vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija“. 2020. Prieiga per: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/asmens-sveikatos-prieziura/motinos-ir-vaiko-sveikata/vaiku-raidos-sutrikimu-ankstyvoji-reabilitacija.

Sveikatos apsaugos ministerija. “Gerėja vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugų prieinamumas“. 2019. Prieiga per: https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/gereja-vaiku-ir-paaugliu-psichiatrijos-paslaugu-prieinamumas.

Anželika Šerikova, Vitalija Šimkienė, and Natalija Gordejeva. “Šeimos politika ir gimstamumas”,

Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 3 (12). 329-336. 2008. Prieiga per: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-

0001:J.04~2008~1367161905536/J.04~2008~1367161905536.pdf.

Kastytis Šmigelskas, Justė Lukosevic iutė, Agnė Slapsinskaitė, Tomas Vaic iunas, Judita Bulotaitė,

Monika Zemaitaitytė, Laura Salc iunaitė, and Apolinaras Zaborskis. “Lietuvos moksleivių gyvensena ir

sveikata. Pagrindiniai 2018m. HBSC Tyrimo Rezultatai“. 2018. Prieiga per: http://hbsc.lt/wp-

content/uploads/2020/04/2018reportLT.pdf.

Švietimo valdymo informacinė sistema. “Bendrasis Ugdymas”. 2021. Prieiga per:

http://svis.emokykla.lt/bendrasis-ugdymas-2/.

Švietimo valdymo informacinė Sistema. “Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas”. 2021. Prieiga per: http://svis.emokykla.lt/ikimokyklinis-ir-priesmokyklinis-ugdymas/.

Švietimo valdymo informacinė Sistema. “Specialiųjų Ugdymosi Poreikių Turintys Mokiniai Bendrojo Ugdymo Mokyklų Bendrosiose Klasėse”. 2021. Prieiga per: https://www.svis.smm.lt/bendrasis-ugdymas-2/.

Švietimo valdymo informacinė sistema. “Švietimo stebėsenos rodikliai”. 2021. Prieiga per: https://www.svis.smm.lt/valstybes-strateginiai-svietimo-stebesenos-rodikliai-2/. 85

http://www.romuplatforma.lt/svietimas/

https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/download/15392/17002/29938



https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/asmens-sveikatos-prieziura/motinos-ir-vaiko-sveikata/vaiku-raidos-sutrikimu-ankstyvoji-reabilitacija



https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/gereja-vaiku-ir-paaugliu-psichiatrijos-paslaugu-prieinamumas



https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2008~1367161905536/J.04~2008~1367161905536.pdf

https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2008~1367161905536/J.04~2008~1367161905536.pdf

http://hbsc.lt/wp-content/uploads/2020/04/2018reportLT.pdf



http://svis.emokykla.lt/bendrasis-ugdymas-2/

http://svis.emokykla.lt/ikimokyklinis-ir-priesmokyklinis-ugdymas/

https://www.svis.smm.lt/bendrasis-ugdymas-2/



https://www.svis.smm.lt/valstybes-strateginiai-svietimo-stebesenos-rodikliai-2/

75

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “Švietimo būklės apžvalga“. 2021. Prieiga per: http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2019/10/Svietimo-bukles-apzvalga-2019-web.pdf.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “2021-2030 m. švietimo plėtros programa”. 2021. Prieiga per:

https://www.smm.lt/uploads/documents/Administracine%20informacija/planavimo%20dokumentai/p

letros%20programos/protokolai/%C5%A0PP%20projektas%20(2020-08-17).pdf.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “Socializacijos centrai”. 2020. Prieiga per:

https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/Socializacijos%20centras_2020-06-08.pdf

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “Tariamasi dėl socializacijos centrų ir specialiųjų mokyklų ateities: mažiau įstaigų, daugiau pagalbos vietose”. 2015. Prieiga per: https://www.smm.lt/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/tariamasi-del-socializacijos-centru-ir-specialiuju-mokyklu-ateities-maziau-istaigu-daugiau-pagalbos-vietose

Švietimo, sporto ir mokslo ministerija. “Dėl specialiųjų ir bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių specialiąsias klases, bendrabučiuose gyvenančių vaikų skaičiaus ir pavėžėjimo”. 2013. Prieiga per: https://www.smm.lt/uploads/documents/veikla/Pazyma_bendrabuciai%5B1%5D.pdf

Švietimo valdymo sistema. “Neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklos”. 2021. Prieiga per: https://www.svis.smm.lt/.

Švietimo valdymo informacinė sistema. “Neformalus vaikų švietimas”. 2021. Prieiga per: http://www.svis.smm.lt/neformalus-vaiku-svietimas-2/.

Švietimo valdymo informacinė sistema. “Švietimo stebėsenos rodikliai”. 2021. Prieiga per:

https://www.svis.smm.lt/

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “Kaip padidinti ikimokyklinio ugdymo aprėptį Lietuvoje?“, Švietimo Problemos Analizė, No. 11 (189). 2020. Prieiga per: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2020/12/Ikimokyklinio-ugdymo-apreptis.pdf.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “2021-2030 m. investicijų poreikio į švietimo sistemą žemėlapis“. 2020. Prieiga per: https://www.smm.lt/uploads/documents/es_parama/Svietimo%20zemelapis.pdf

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “2021-2030 M. Švietimo Plėtros Programos Pagrindimas“. 2020. Prieiga per:

https://www.smm.lt/uploads/documents/Administracine%20informacija/planavimo%20dokumentai/p

letros%20programos/protokolai/%C5%A0PP%20pagrindimas%20(projektas_2020%2011%2013).pdf.

Švietimo mokslo ir sporto ministerija. „Lietuvos miestų ir kaimų mokinių pasiekimai: skirtumai, jų priežastys, galimi įveikos būdai“. Švietimo Problemos Analizė, No. 5 (183). 2020. Prieiga per: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2020/12/Miesto-ir-kaimo-mokiniu-pasiekimai.pdf.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizė“. 2018

Prieiga per:

86

http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2019/10/Svietimo-bukles-apzvalga-2019-web.pdf

https://www.smm.lt/uploads/documents/Administracine%20informacija/planavimo%20dokumentai/pletros%20programos/protokolai/%C5%A0PP%20projektas%20(2020-08-17).pdf

https://www.smm.lt/uploads/documents/Administracine%20informacija/planavimo%20dokumentai/pletros%20programos/protokolai/%C5%A0PP%20projektas%20(2020-08-17).pdf


https://www.smm.lt/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/tariamasi-del-socializacijos-centru-ir-specialiuju-mokyklu-ateities-maziau-istaigu-daugiau-pagalbos-vietose




http://www.svis.smm.lt/neformalus-vaiku-svietimas-2/

https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2020/12/Ikimokyklinio-ugdymo-apreptis.pdf



https://www.smm.lt/uploads/documents/Administracine%20informacija/planavimo%20dokumentai/pletros%20programos/protokolai/Å PP%20pagrindimas%20(projektas_2020%2011%2013).pdf

https://www.smm.lt/uploads/documents/Administracine%20informacija/planavimo%20dokumentai/pletros%20programos/protokolai/Å PP%20pagrindimas%20(projektas_2020%2011%2013).pdf


76

https://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/2019/Lietuvos%20tautini%C5%B3%20m a%C5%BEum%C5%B3%20%C5%A1vietimo%20b%C5%ABkl%C4%97s%20analiz%C4%97_.pdf.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “Migrantų integravimas bendrojo ugdymo mokyklose“. 2020. Prieiga per:

https://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/2020/S%C5%A0PA%20Migrant%C5%B3 %20integravimas%20bendrojo%20ugdymo%20mokyklose%202020%20Nr%207%20lapkritis%202020-

11-30.pdf.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “Gerės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas“. 2018.

Prieiga per: https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/geres-psichikos-sveikatos-

prieziuros-paslaugu-prieinamumas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “Mokykla COVID-19 pandemijos sąlygomis: pamokos, sprendimai, perspektyvos“. 2021. Prieiga per:

https://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/2021/Mokykla-COVID-19-salygomis.pdf

Ugdymo sodas. “Mokyklos per mokinių atostogas gali organizuoti užimtumą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams“. 2020. Prieiga per: https://sodas.ugdome.lt/naujienos/perziura/61202.

UNICEF. “Global Study on Child Poverty and Disparities 2007-2008 Guide”. 2008.

UNICEF. “A world free from child poverty. A guide to the tasks to achieve the vision”. 2017. Prieiga per: https://www.unicef.org/reports/world-free-child-poverty.

UNICEF. 2021. “Health and child development”. 2021.

Rūta Urbonaitė. “Tėvų Atsisakymo Skiepyti Vaikus Priežasčių Analizė”. 2018. Prieiga per: https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/105044/1/Skiepai%20BMD%20R%C5%ABta%20Urb onait%C4%97.pdf.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. “Tikslinės grupės vaikų skiepijimo apimčių tyrimo duomenų analizė“. 2018. Prieiga per: http://skiepai.ulac.lt/upload/files/2019/05/06/skiepu-leidinys-5.pdf.

Valstybinio audito apskaita. “Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti?“. 2019.

Valstybinė kontrolė. “Ar ankstyvosios reabilitacijos paslaugos ir įtraukusis ugdymas atitinka neįgalių vaikų poreikius ir užtikrina jų socialinę integraciją“. 2016.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. “Globa (rūpyba)“. 2021. Prieiga per: https://vaikoteises.lt/veiklos-sritys/vaiko-globa-rupyba-ir-ivaikinimas/globa-rupyba/

Henrika Varnienė. “Qualitative research “Teikiamos pagalbos dėl šeimos narių su ilgalaike negalia masto šeimoms ir šeimose vertinimas“. Quantitative research “Teikiamos pagalbos dėl šeimos narių su ilgalaike negalia masto šeimoms ir šeimose vertinimas“‘‘. Report. 2021. Prieiga per: https://www.lnf.lt/wp-content/uploads/2021/07/Tyrimas.pdf

87

https://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/2019/Lietuvos%20tautiniÅ³%20maÅ¾umÅ³%20Å¡vietimo%20bÅ

https://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/2019/Lietuvos%20tautiniÅ³%20maÅ¾umÅ³%20Å¡vietimo%20bÅ

https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/geres-psichikos-sveikatos-prieziuros-paslaugu-prieinamumas



https://www.unicef.org/reports/world-free-child-poverty

https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/105044/1/Skiepai%20BMD%20RÅ

https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/105044/1/Skiepai%20BMD%20RÅ

http://skiepai.ulac.lt/upload/files/2019/05/06/skiepu-leidinys-5.pdf

https://www.lnf.lt/wp-content/uploads/2021/07/Tyrimas.pdf

77

Jovita Vingraitė, R. Bartkeviciūtė, and Kim F. Michaelsen. “A cohort study of term infants from Vilnius, Lithuania: feeding patterns”. Acta paediatrica, 93(10), 1349–1355, (2014).

World Health Organization. “Breastfeeding”. 2020. Prieiga per: https://www.who.int/health-topics/breastfeeding#tab=tab_1.

World Health Organization. “Nutrition and Food Safety”. 2021. Prieiga per: https://www.who.int/teams/nutrition-and-food-safety/food-and-nutrition-actions-in-health-systems/ten-steps-to-successful-breastfeeding.

World Health Organization Regional Office for Europe. “Finding from the 2017/2018 Health Behaviour in School-aged Children (HBSC) survey in Europe and Canada”. 2018. Prieiga per: https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/332091/9789289055000-eng.pdf

World Health Organization. “WHO European Region has lowest global breastfeeding rates”. 2015. Prieiga per: https://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/nutrition/news/news/2015/08/who-european-region-has-lowest-global-breastfeeding-rates.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas. “Vaikų teisių padėtis Lietuvos stacionariose globos ir ugdymo

įstaigose”. 2020. Prieiga per: http://www.hrmi.lt/uploaded/PDF%20dokai/TYRIMAI/Vaiko_teisiu_padetis.pdf.

1 Commission Recommendation of 20 February 2013 Investing in children: breaking the cycle of disadvantage

(2013/112/EU).

2 UNICEF. 2007. Global Study on Child Poverty and Disparities 2007-2008 Guide. Global Policy Section Division of Policy

and Planning.

3 UNICEF. 2017. A world free from child poverty. A guide to the tasks to achieve the vision.

4 Council of the European Union, Recommendation establishing a European Child Guarantee. https://eur-

lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32021H1004&from=EN .

5 Ten pat.

https://www.who.int/health-topics/breastfeeding#tab=tab_1



https://www.who.int/teams/nutrition-and-food-safety/food-and-nutrition-actions-in-health-systems/ten-steps-to-successful-breastfeeding



https://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/nutrition/news/news/2015/08/who-european-region-has-lowest-global-breastfeeding-rates




78

6 Gromada, A., and D. Richardson. 2021. Where do rich countries stand on childcare? UNICEF. Prieiga per:

https://www.unicef-irc.org/publications/pdf/where-do-rich-countries-stand-on-childcare.pdf.

7 Skubiejūtė, G. 2020. Vienų motinų šeimos Lietuvos šeimos įstatymų kontekste. Prieiga per:

https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/download/15392/17002/29938.

8 Šerikova, A., et al. 2008. Šeimos politika ir gimstamumas. Prieiga per: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-

0001:J.04~2008~1367161905536/J.04~2008~1367161905536.pdf.

9 European Commission. 2019. Eurydice Brief: Key Data on Early Childhood Education and Care in Europe. Prieiga per:

https://www.education.ie/en/The-Education-System/International/Eurydice/eurydice-brief-key-data-on-early-childhood-

education-and-care-in-europe.pdf.

10 Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas. 2021. Švietimo valdymo informacinė sistema. Prieiga per:

http://svis.emokykla.lt/ikimokyklinis-ir-priesmokyklinis-ugdymas/.

11 Eurostat. 2021. How do parents organize childcare in the EU? Prieiga per: https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-

eurostat-news/-/ddn-20210330-1.

12 Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas. 2021. Švietimo valdymo informacinė sistema. Prieiga per:

http://svis.emokykla.lt/ikimokyklinis-ir-priesmokyklinis-ugdymas/.

13 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2019. Švietimo būklės apžvalga. Prieiga per: http://www.nmva.smm.lt/wp-

content/uploads/2019/10/Svietimo-bukles-apzvalga-2019-web.pdf.

14 OECD. 2017. Education in Lithuania Highlights. Prieiga per: https://www.oecd.org/education/school/Education-in-

Lithuania-2017-highlights.pdf.

15 Valstybinio audito ataskaita. 2019. Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai

užtikrinti? Prieiga per: file:///C:/Users/VPVI/Downloads/VA-7_Ataskaita-ikimokyklinis.pdf.

16 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2020. Kaip padidinti ikimokyklinio ugdymo aprėptį Lietuvoje? Prieiga per:

https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2020/12/Ikimokyklinio-ugdymo-apreptis.pdf.

17 Official Statistics Portal. 2021. https://osp.stat.gov.lt/en_GB/statistiniu-rodikliu-analize#/

18 Own calculations were based on data on the resident population (aged 6) at the beginning of the year, accessible at the

Official Statistics Portal. https://osp.stat.gov.lt/en_GB/statistiniu-rodikliu-analize#/.

19 Peeters, J. 2018. Improving the quality of ECEC services in Ukraine. Prieiga per:

https://biblio.ugent.be/publication/8653084/file/8653091.

20 Valstybinio audito ataskaita. 2019. Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai

užtikrinti?

21 Ten pat.

22 OECD. 2021. Starting Strong VI: Supporting Meaningful Interactions in Early Childhood Education and Care. Prieiga

per: https://www.oecd-ilibrary.org/sites/f47a06ae-en/1/3/1/index.html?itemId=/content/publication/f47a06ae-

en&_csp_=dd82f616450cabbb36e84807345747f7&itemIGO=oecd&itemContentType=book.

23 Official Statistics Portal. 2021. Children with special educational needs integrated into general purpose groups of pre-

school education schools. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=6efa7f73-0c20-48c3-b296-

02f343763cc0#/.

24 Official Statistics Portal. 2021. Number of pre-school establishments with special groups.

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ec2083e6-0114-439d-a934-a41f9482015c#/.

25 Švietimo būklės apžvalga.

26 Ten pat.

27 Eurofound. 2020. Access to care services: Early childhood education and care, healthcare and long-term care. Prieiga

per: https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef20015en.pdf.

28 Eurofound. 2020. Access to care services: Early childhood education and care, healthcare and long-term care. Prieiga

per: https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef20015en.pdf.

29 Švietimo būklės apžvalga.

30 Ten pat.

31 PPMI. 2018. Švietimo paslaugų sugrįžusiems asmenims poreikio savivaldybėse tyrimas. Prieiga per:

https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/%C5%A0vietimo%20paslaugos%20sugr%C4%AF%C5%BEusiems_galutin%

C4%97%20atask aita_20181120.pdf.

32 Ten pat.

33 Key data on early childhood education and care in Europe.

34 Eurofound. 2013. 3rd European Quality of Life Survey. Prieiga per:

https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1361en.pdf.

35 Skubiejūtė, G. 2020. Vienų motinų šeimos Lietuvos šeimos įstatymų kontekste.

36 Kauno miesto savivaldybės taryba. 2019. Prieiga per: http://www.kaunas.lt/wp-

content/uploads/sites/13/2015/07/mokescio-tvarkos-aprasas-naujas-2020-2.pdf.


38 Lietuvos Respublikos Seimas. 2006. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokos įstatymas. https://e-

seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.289714



https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ec2083e6-0114-439d-a934-a41f9482015c#/

https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef20015en.pdf

79

39 Lietuvos Respublikos Seimas. 2016. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo

įstatymas. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/10c6bfd07bd511e6a0f68fd135e6f40c


41 Eurobarometer. Prieiga per: https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do.

42 Eurostat. 2016. Children by household type, income group, degree of urbanization and main reasons for not meeting

needs for childcare services. Prieiga per: https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do.

43 Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti?

44 European Commission. 2019. Education and Training Monitor 2019. Prieiga per:

https://ec.europa.eu/education/sites/default/files/document-library-docs/volume-1-2019-education-and-training-monitor.pdf.

45 Ten pat.

46 Gromada, A. and D. Richardson, Where do rich countries stand on childcare?

47 Eurostat. 2020. Children receiving formal childcare services by household type, income group, degree of urbanization

and level of difficulty to afford formal childcare services.Prieiga per:

https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do.

48 Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti?

49 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2021. Dėl Privalomojo ikimokyklinio ugdymo nustatymo

ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.423753/asr

50 Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2021. XVIII Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas.

https://lsadps.lt/images/20210302VPNPprojektas-skelbimui.pdf

51 Švietimo valdymo informacinė sistema. 2021.

52 Official Statistics Portal. 2021. At-risk-of-poverty rate in households with children. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=dd312b7c-edc3-4ad3-81ce-534c500cce98#/.

53 Official Statistics Portal. 2021. Number of children in families at social risk at the end of the year. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=a6aa8592-975f-4a14-9377-108b4114dca2#/.

54 Švietimo paslaugų sugrįžusiems asmenims poreikio savivaldybėse tyrimas.

55 Official Statistics Portal. 2021. Emigrants and immigrants by age group and sex. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=c7fd5ee9-3c03-4f2d-96b6-b0e5c0c9b3b4#/.

56 Official Statistics Portal. 2021. School-age children not attending school by municipality. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=c1dda6d6-f1c1-49d6-983c-0be25911eb0a#/.

57 Ten pat.

58 Sadauskaitė, L. 2013. Mokyklos nelankymo priežastys ir pasekmės.

https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/114239

59 Mokymosi namuose organizavimo tvarka. http://sjm.lt/wp-

content/uploads/2019/07/mokymo_namuose_organizavimo_tvarka_171129.pdf

60 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. 2007. Įsakymas dėl savarankiško mokymosi tvarkos aprašo

patvirtinimo.

http://www.mazeikiupm.lt/images/teise/SAVARANKISKO_MOKYMOSI_TVARKOS_APRASAS.pdf#:~:text=1.%20Savaranki%

C5%A1ko%20mokymosi%20tvarkos%20apra%C5%A1as%20%28toliau%20%E2%80%93%20Tvarkos,profesin%C4%97je%20mok

ykloje%20tvark%C4%85.%202.%20Tvarkos%20apra%C5%A1e%20vartojamos%20s%C4%85vokos%3A.

61 Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2020. Dėl ugdymo šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo. https://e-

seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/cbbe42649b6411eaa51db668f0092944.

62 Švietimo valdymo informacinė sistema. 2021. Švietimo stebėsenos rodikliai.

63 Švietimo valdymo informacinė sistema. 2021. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai bendrojo ugdymo

mokyklų bendrosiose klasėse. Prieiga per: http://svis.emokykla.lt/1-mokykla/.

64 European Agency for Special Needs and Inclusive Education. 2018. EASIE Dataset Cross-Country Report. Prieiga per:

https://www.european-agency.org/data/cross-country-reports.

65 2021. 2021-2030 m. švietimo plėtros programa.

66 Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse.

67 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2018. Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizė. Prieiga per:

https://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/2019/Lietuvos%20tautini%C5%B3%20ma%C5%BEum%C5%B3%2

0%C5%A1vietimo%20b%C5%ABkl%C4%97s%20analiz%C4%97_.pdf.

68 Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizė.

69 KontvaineV. 2020. Romų tautybės asmenų padėtis 2020 m. Prieiga per: www.romuplatforma.lt/wp-

content/uploads/2020/10/Rom%C5%B3-pad%C4%97tis-2020_TYRIMO-ATASKAITA_patikslinta-10-21.pdf.

70 Romų platforma. 2021. Švietimas. Prieiga per: http://www.romuplatforma.lt/svietimas/.

71 Ten pat.

72 Ten pat.

73 Švietimo valdymo sistema. 2021. Neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklos.

Prieiga per: https://www.svis.smm.lt/.



80

74 Švietimo valdymo informacinė sistema. 2021. Neformalus vaikų švietimas. Prieiga per:

http://www.svis.smm.lt/neformalus-vaiku-svietimas-2/.

75 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2021. 2021-2030 m. švietimo plėtros programa. Prieiga per:

https://www.smm.lt/uploads/documents/Administracine%20informacija/planavimo%20dokumentai/pletros%20programos/pro

tokolai/%C5%A0PP%20projektas%20(2020-08-17).pdf.

76 2021-2030 m. švietimo plėtros programos pagrindimas. Prieiga per:

https://www.smm.lt/uploads/documents/Administracine%20informacija/planavimo%20dokumentai/pletros%20programos/pro

tokolai/%C5%A0PP%20pagrindimas%20(projektas_2020%2011%2013).pdf.



79 2021-2030 m. švietimos plėtros programos pagrindimas.

80 PPMI. 2020. Projekto 09.2.2-ESFA-V-729-01-0001 “Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra” gerosios patirties ir

finansavimo modelio panaudojimas mokymosi visą gyvenimą srityje.

81 2021-2030 m. švietimo plėtros programos pagrindimas.


83 European Commission. 2019. 2nd Survey of Schools: ICT in Education.

84 OECD. 2015. PISA 2015 Results. Prieiga per: https://www.oecd-

ilibrary.org/docserver/9789264273856en.pdf?expires=1626261132&id=id&accname=guest&checksum=7756E3998D4D502249058B

6F53B8BD19.

85 MOSTA. 2018. Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalga. Prieiga per:

https://strata.gov.lt/images/tyrimai/bukle-2018-web.pdf.

86 European Commission. 2021. Study on the economic implementing framework of a possible EU Child Guarantee

Scheme including its financial foundation. Final Report.

87 European Commission. 2020. Feasibility Study for a Child Guarantee.

88 PISA 2015 Results.

89 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2020. 2021-2030 m. investicijų poreikio į švietimo sistemą žemėlapis. Prieiga per:

https://www.smm.lt/uploads/documents/es_parama/Svietimo%20zemelapis.pdf.

90 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2021. Mokykla COVID-19 pandemijos sąlygomis: pamokos, sprendimai,

perspektyvos. Prieiga per: https://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/2021/Mokykla-COVID-19-

salygomis.pdf.

91 2021-2030 m. švietimo plėtros programos pagrindimas.

92 Ugdymo sodas. 2020. Mokyklos per mokinių atostogas gali organizuoti užimtumą specialiųjų ugdymosi poreikių

turintiems mokiniams. Prieiga per: https://sodas.ugdome.lt/naujienos/perziura/61202.

93 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2020. Lietuvos miestų ir kaimų mokinių pasiekimai: skirtumai, jų priežastys,

galimi įveikos būdai. Prieiga per: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2020/12/Miesto-ir-kaimo-mokiniu-

pasiekimai.pdf.

94 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2020. Migrantų integravimas bendrojo ugdymo mokyklose. Prieiga per:

https://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/2020/S%C5%A0PA%20Migrant%C5%B3%20integravimas%20ben

drojo%20ugdymo%20mokyklose%202020%20Nr%207%20lapkritis%202020-11-30.pdf.

95 2021-2030 m. švietimo plėtros programa.

96 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. 2018. Dėl Rekomendacijų dėl visos dienos mokyklos kūrimo ir

veiklos organizavimo patvirtinimo. Prieiga per: https://e-

seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/128eb961797811e89188e16a6495e98c?jfwid=bkaxlhjs%20%20https://duomenys.ugdome.lt/?/t

inklai/vdm/med=154.

97 Study on the economic implementing framework of possible EU Child Guarantee Scheme including its financial

foundation.

98 NVO vaikams akreditacija. 2021. Vaikų dienos centrų žemėlapis, akreditacija. Prieiga per:

http://www.nvovaikamskonfederacija.lt/2020/12/22/vaiku-dienos-centru-zemelapis-akreditacija/.

99 Petrušauskaitė, V. 2016. Romų situacijos Lietuvoje apžvalga. Prieiga per:

https://www.upc.smm.lt/naujienos/romai/diena2016/Romu-situacijos-apzvalga-2016.pdf.


101 Emigrants and immigrants by age group and sex.

102 Education management information system. 2021. Prieiga per: http://svis.emokykla.lt/bendrasis-ugdymas-2/.

103 UNICEF. 2021. Health and child development.

104 Feasibility Study for a Child Guarantee.

105 Higienos Instituto Sveikatos Informacijos Centras. 2020. Lietuvos vaikų sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai

https://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf.

106 Ten pat.

107 Razmienė, J., 2013.Lietuvos Ikimokyklines Įstaigas Lankančių 4–6 Metų Amžiaus Vaikų Burnos Higienos Būklė, Dantų

Pažeidžiamumas Ėduonimi, Jo Ryšys Su Šeimos Socioekonomine Padėtimi. Prieiga per:

https://sodas.ugdome.lt/naujienos/perziura/61202

http://svis.emokykla.lt/bendrasis-ugdymas-2/

81

https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/91019/2/DISERTACIJA%20--%20Jaune%20Razmiene%20-%20%5B2013-11-

11%5D.pdf.

108 European Commission. 2021. Homeless children and young people. A review of interventions supporting access to

healthcare services.

109 Statistics Lithuania. 2017. EU-SILC module: Health and Children’s Health. Households of Children under the Age of

16 Years, by satisfaction of children’s health examination or treatment needs. https://osp.stat.gov.lt/sveikata

110 Rigby, M.J. 2020. Potentially over 3 million children in EU Europe believed not to be receiving medical and dental

treatment – and parent’s reasons why. Wiley.

111 PISA 2018 Results.

112 Kalėdienė, R., et. al. 2019. Konferencijos Tezių Knyga. Visuomenės Sveikata Gerovės Valstybei. Prieiga per:

https://lsmuni.lt/media/dynamic/files/18986/vs_konferencijos_teziu_knyga_2019-12-04.pdf.

113 Eurostat. 2011. Prieiga per: https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_hch14&lang=en.

114 HBSC (2018). Lietuvos moksleivių gyvensena ir sveikata: 2018 m. situacija ir tendencijos . Prieiga per: http://hbsc.lt/wp-

content/uploads/2020/04/2018reportLT.pdf.

115 Lietuvos vaikų sveikatos pokyčiai ir netolygumai.

116 Official Statistics Portal. 2021. Deaths of child. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-

analize?hash=248902ac-9b55-41e7-9fc1-48b25c500fb5#/.

117 Official Statistics Portal. 2021. Child recognised by mental and behavioural disorders for the first time. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=da9cd8ba-52a4-4ab1-ab40-a2a5c42eb313#/.

118 Official Statistics Portal. 2021. Infant deaths by sex and cause of death. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-

rodikliu-analize?hash=ce56f55b-af54-461b-9b29-06ad844cbffd#/.

119 Official Statistics Portal. 2021. Infant deaths by age and place of residence. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=736c97c5-9b68-4583-8f07-a60747306314#/.

120 Official Statistics Portal. 2021. Child morbidity from communicable diseases. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=e8438d63-c13b-45ef-b39a-f5f50a246ac9#/.

121 Official Statistics Portal. 2021. Child recognised as new cases of active tuberculosis. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=5a3d055e-4c4f-4f17-9fd4-33a041697e8e#/.

122 Urbonaitė, R. 2018. Tėvų atsisakymo skiepyti vaikus priežasčių analizė. Prieiga per:

https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/105044/1/Skiepai%20BMD%20R%C5%ABta%20Urbonait%C4%97.pdf.

123 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. 2018. Tikslinės grupės vaikų skiepijimo apimčių tyrimo duomenų analizė. Prieiga

per: http://skiepai.ulac.lt/upload/files/2019/05/06/skiepu-leidinys-5.pdf.

124 Ten pat.

125 Eurostat. 2021. Children by level of general health, household composition, quantile and age. Prieiga per:

https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_hch12&lang=en.

126 Tikslinės grupės vaikų skiepijimo apimčių tyrimo duomenų analizė.

127 Eurostat. 2019. 2017 EU-SILC Module Health and Children's Health. Prieiga per:

https://ec.europa.eu/eurostat/documents/1012329/8706719/2017+Assessment+of+health+and+children+health.pdf/3478c66e-7874-

50c4-4fe7-d91857875adb.

128 2017 EU-SILC Module Health and Children's Health.

129 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. 2016. Įsakymas dėl sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo

šeimai bendrosios programos patvirtinimo. Prieiga per: https://e-

seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/285853b09aee11e68adcda1bb2f432d1?jfwid=-wd7z8q07r.

130 Sveikatos apsaugos ministerija. Vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija. Prieiga per:

https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/VRSAR.pdf.

131 Valstybės kontrolė. 2016. Ar ankstyvosios reabilitacijos paslaugos ir įtraukusis ugdymas atitinka neįgalių vaikų

poreikius ir užtikrina jų socialinę integraciją.

132 Varnienė, H. 2021. Kokybinio tyrimo ‘Teikiamos pagalbos dėl šeimos narių su ilgalaike negalia masto šeimoms ir

šeimose vertinimas‘. Kiekybinio tyrimo ‚Teikiamos pagalbos dėl šeimos narių su ilgalaike negalia masto šeimoms ir šeimose

vertinimas‘. Ataskaita. Prieiga per: https://www.lnf.lt/wp-content/uploads/2021/07/Tyrimas.pdf.

133 Skubiejūtė, G. 2020. Vienų motinų šeimos Lietuvos šeimos įstatymų konstekste.

134 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2018. Gerės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Prieiga per:

https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/geres-psichikos-sveikatos-prieziuros-paslaugu-prieinamumas.

135 Izokaitis, M., et al. 2015. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo vaikams, turintiems psichikos, elgesio

ir emocijų sutrikimų, Lietuvoje apžvalga. Prieiga per:

https://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2015.3(70)/VS%202015%203(70)%20LIT%20A%20Psichikos%20sveikatos

%20prieziura.pdf.


137 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 2019. Gerėja vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugų

prieinamumas.

138 Number of children in families at social risk at the end of the year (statistics).




82

139 Romų situacijos Lietuvoje apžvalga.

140 NVO vaikams konfederacija. Bendruomeninių paslaugų link. Paslaugų prieinamumas neįgaliems vaikams

bendruomenėje. Prieiga per: http://www.nvovaikamskonfederacija.lt/wp-content/uploads/2018/01/Straipsnis_1_tiksl.pdf.

141 Higienos instituto sveikatos informacijos centras. 2020. Lietuvos vaikų sveikatos pokyčiai ir netolygumai. Prieiga per:


142 Bradshaw, J. and G. Rees. 2019. Feasibility Study for a Child Guarantee.

143 Council Recommendation (EU) 2021/1004 OF 14 June 2021 establishing a European Child Guarantee.

144 World Health Organization. 2020. Breastfeeding. Prieiga per: https://www.who.int/health-

topics/breastfeeding#tab=tab_1.

145 Statistics Lithuania. 2020. Number of pupils receiving free school meals by municipality. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ad24092c-6d85-4cda-b8b5-83330a5abb22#/.

146Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 2021. Vaikų Mityba. Prieiga per: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-

sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/vaiku.

147 Stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal naujagimiams palankios ligoninės reikalavimus

tvarkos aprašas.

148 WHO and UNICEF launched the Baby-friendly Hospital Initiative (BFHI). Prieiga per:

https://www.who.int/teams/nutrition-and-food-safety/food-and-nutrition-actions-in-health-systems/ten-steps-to-successful-

breastfeeding.

149 World Health Organization. 2015. WHO European Region has lowest global breastfeeding rates. Prieiga per:

https://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/nutrition/news/news/2015/08/who-european-region-has-lowest-

global-breastfeeding-rates.

150 Low birth weight has been defined by WHO as weight at birth of <2500 g (5.5 pounds).

151 OECD. Infant health. Prieiga per: https://www.oecd-ilibrary.org/sites/ea7e9e6a-

en/index.html?itemId=/content/component/ea7e9e6a-en.

152 OECD. 2020. Infant Health. Prieiga per: https://stats.oecd.org/index.aspx?queryid=30118.


154 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. V-951 „Dėl statistinės

apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“ pakeitimo: https://e-

seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a667901076f911e99ceae2890faa4193.

155 Kairienė, D., et al. 2016. ‘Social Equality as Groundwork for Sustainable Schooling: The Free Lunch Issue’ Prieiga per:

https://sciendo.com/abstract/journals/jtes/18/1/article-p127.xml.

156 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir

vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. 2018.

157 Higienos Instituto Sveikatos Informacijos Centras. 2020. Lietuvos vaikų sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai.

Prieiga per: https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf; Kalvaitis, A. 2021.

Ikimokyklinio ugdymo plėtros galimybės Lietuvos savivaldybėse. Prieiga per: https://www.nsa.smm.lt/wp-

content/uploads/2021/03/Ikimokyklinio-ugdymo-pletros-galimybes.pdf.

158 The European Commission. 2020. Early Childhood and School Education Funding. Retrieved form:

https://eacea.ec.europa.eu/national-policies/eurydice/content/early-childhood-and-school-education-funding-44_en.

159 Ministry of Social Security and Labour. Socialinė parama vaikams. https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-

vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/socialine-parama-mokiniams.

160 LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Dėl mokinių nemokamo

maitinimo organizavimo ekstremaliosios situacijos, ekstremaliojo įvykio ir (ar) karantino metu metodinių rekomendacijų

papildymo: https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/veiklos-sritys/seima/pinigine-

parama/Rekomendacijos%2Bd%C4%97l%2Bnemokamo%2Bmaitinimo%20_galutinis.docx.

161 Data received from the Ministry of Education, Science and Sport.

162 Breastfeeding (WHO).

163 Hygiene Institute of Lithuania. 2020. Mokinių Kūno Masės Indekso Įvertinimo Ir Dantų Bei Žandikaulių Būklės

Apžvalga. 2019–2020 mokslo metų duomenys. Prieiga per: https://www.hi.lt/news/1684/1246/Pristatomi-mokiniu-KMI-

ivertinimo-ir-dantu-bei-zandikauliu-bukles-duomenys.html.

164 Ten pat.

165 Ten pat.

166 Gadžijeva U., and I. Židonienė. 2019. Vaikų sveikata. Prieiga per:

https://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Vaiku_sveikata/Vaik%C5%B3%20sveikata%202019.pdf.

167 Underweight, overweight and obesity rates for children were determined according to the national BMI rate which is

approved for each age group of children (boys and girls separately): https://e-

seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a667901076f911e99ceae2890faa4193.

168 PISA 2015 Results (Volume III).







https://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Vaiku_sveikata/Vaik%C5%B3%20sveikata%202019.pdf

83

169 HBSC (2018). Lietuvos moksleivių gyvensena ir sveikata: 2018 m. situacija ir tendencijos. Prieiga per: http://hbsc.lt/wp-

content/uploads/2020/04/2018reportLT.pdf; PISA 2015 Results (Volume III).

170 HBSC (20Lietuvos moksleivių gyvensena ir sveikata.

171 Bartkevičiūtė., A. Barzda, G. Bulotaitė, R. Miliauskė, and V. Drungilas. 2020. Mokyklinio amziaus vaiku mitybos įprociu,

faktines mitybos ir fizinio aktyvumo Iįprociu tyrimo (2019-2020) ataskaita. Vilnius. Prieiga per:

smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/Mityba%20ir%20fizinis%20aktyvumas/Mokiniu_MI_FM_FA_ATASKAITA_g

alut.pdf.

172 Ten pat.

173 Breastfeeding (WHO).

174 Baltranaitė, N. 2019.Veiksnių, susijusių su pagimdžiusių moterų žiniomis apie žindymą, požiūriu į jį ir ketinimu

žindyti, vertinimas. Prieiga per: https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/101962/1/Magistrinis_2019%20DONE.pdf.

175 In this particular case, employed women are those women who have a job and a constant income.

176 Baltranaitė, N. 2019. Veiksnių, susijusių su pagimdžiusių moterų žiniomis apie žindymą, požiūriu į jį ir ketinimu

žindyti, vertinimas.

177 Levinienė, G., E. Tamulevičienė, J. Kudzytė, A. Petrauskienė, A. Zaborskis, et al.2013. Factors associated with

breastfeeding duration. Medicina (Kaunas), 49(9):415-21; Vingraitė, J., R. Bartkevičiūtė, and K.F. Michaelsen. Č00į. A cohort study

of term infants from Vilnius, Lithuania: feeding patterns. Acta Pediatr.93:1349-1355.

178 Stundžienė, R., D. Kalibatienė, and A. Vingras. 2010. Kūdikių mitybos ypatumai pirmaisiais gyvenimo metais.

Medicines teorija ir praktika.

179 LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, 37 straipsnio 9 dalis; LR Darbo kodeksas. 40 straipsnio 5 punktas, 52

straipsnio 2 punktas, 75 straipsnio 1 punkto 1 papunktis, 108 straipsnio 2 punkto 6 papunktis, 114 straipsnio 3 punktas, 118

straipsnio 5 punktas, 158 straipsnio 1 punktas.


181 Lietuvos Statistikos Departamentas (2020). Income and living conditions of the population of Lithuania. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/en/lietuvos-gyventoju-pajamos-ir-gyvenimo-salygos-2020/namu-ukiu-pajamos/disponuojamosios-

pajamos.

182 EU-SILC SURVEY. 2019. Living conditions in Europe – material deprivation and economic strain. Prieiga per:

https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Living_conditions_in_Europe_-

_material_deprivation_and_economic_strain&oldid=484559.

183 Bartkevičiūtė., A. Barzda, G. Bulotaitė, R. Miliauskė, and V. Drungilas. 2020. Mokyklinio amžiaus vaikų mitybos

įpročių, faktinės mitybos ir fizinio aktyvumo Iįpročių tyrimo (2019-2020) ataskaita. Vilnius. Prieiga per:

smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/Mityba%20ir%20fizinis%20aktyvumas/Mokiniu_MI_FM_FA_ATASKAITA_g

alut.pdf.

184 Ten pat.

185 Ten pat.

186 Socio-economic background is defined according to the Family Affluence Scale (FAS) which is a measure of material

family wealth.

187 Lietuvos moksleivių gyvensena ir sveikata.

188 Socio-economic background is defined according to the Family Affluence Scale (FAS) which is a measure of material

family wealth.

189 Lietuvos moksleivių gyvensena ir sveikata.

190 Apskaičiuota šios ataskaitos autorių remiantis bendra nežindomų vaikų statistika Lietuvoje ir kitų tyrimų rezultatais,

rodančiais, kiek procentų tam tikrų mamų grupių, tikėtina, joge nemaitins savo vaikų krūtimi.

191 Apskaičiuota šios ataskaitos autorių remiantis bendra nežindomų vaikų statistika Lietuvoje ir kitų tyrimų rezultatais,

rodančiais, kiek procentų tam tikrų mamų grupių, tikėtina, joge nemaitins savo vaikų krūtimi.

192 Lietuvos vaikų kūno masės indekso (KMI) vertinimo slenksčiai yra nustatyti nacionaliniu lygmeniu.

193 Papildomas rizikos veiksnys visoms pažeidžiamoms rizikos grupėms.

194 European Commission. 2020. Country Report, Lithuania.

195 Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo projektas.

196 National Audit Office of Lithuania. Valstybės kontrolė: socialinio būsto visiems neužteks. Prieiga per:

https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=23127.

197 Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2020 metų veiklos ataskaita:

http://www.ndt.lt/wp-content/uploads/Veiklos-ataskaitas-uz-2020-final.pdf.

198 Globa. Šeima. Bendruomenė. 2019. Bendruomeniniai globos namai visų pirma turi būti namai. Prieiga per:

https://www.pertvarka.lt/naujienos/bendruomeniniai-vaiku-globos-namai-visu-pirma-turi-buti-namai/.

199 Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministras. 2020. Įsakimas dėl Lietuvos Respublikos Socialinės

Apsaugos ir Darbo Ministro 2007. M. vasario 20 d. įsakymo Nr. A1-46 “Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“

pakeitimo. Prieiga per: https://e-




https://www.pertvarka.lt/naujienos/bendruomeniniai-vaiku-globos-namai-visu-pirma-turi-buti-namai/

84

seimas.lrs.lt/portal/legalActPrint/lt?jfwid=bkaxmg2c&documentId=72b50832833a11eaa51db668f0092944&category=TAD&fbclid

=IwAR3KyaLmxPuVJzWRr3zbiXa9hUsXOuo4vxfbC9jdG6EnCw9boF6gj7Fr6.

200 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2021. Globa

(rūpyba). https://vaikoteises.lt/veiklos-sritys/vaiko-globa-rupyba-ir-ivaikinimas/globa-rupyba/

201 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2020. Socializacijos centrai.

https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/Socializacijos%20centras_2020-06-08.pdf.

202 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2015. Tariamasi dėl socializacijos centrų ir specialiųjų mokyklų ateities: mažiau

įstaigų, daugiau pagalbos vietose. https://www.smm.lt/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/tariamasi-del-socializacijos-centru-ir-

specialiuju-mokyklu-ateities-maziau-istaigu-daugiau-pagalbos-vietose.

203 Švietimo, sporto ir mokslo ministerija. 2013. Dėl specialiųjų ir bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių specialiąsias klases,

bendrabučiuose gyvenančių vaikų skaičiaus ir pavėžėjimo.

https://www.smm.lt/uploads/documents/veikla/Pazyma_bendrabuciai%5B1%5D.pdf.

204 Lietuvos Respublikos vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga. 2016. Kontrolierė atliko tyrimą dėl mokyklų bendrabučiuose

gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. http://vtaki.lt/lt/naujienos/kontroliere-atliko-tyrima-del-mokyklu-

bendrabuciuose-gyvenanciu-vaiku-teisiu-ir-teisetu-interesu-uztikrinimo

205 European Index of Housing Exclusion 2021. Prieiga per:

https://www.feantsa.org/public/user/Resources/reports/2021/CH3_EN.pdf.

206 Ten pat.

207 Official Statistics Portal. 2020. Income and living conditions of the population of Lithuania, 2020. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-pajamos-ir-gyvenimo-salygos-2020/gyvenimo-salygos/materialiniai-nepritekliai.

208 EU-SILC survey. 2019. Housing cost overburden rate by age group [ilc_lvho07a].


210 Official Statistics Portal. Persons living in households facing economic problems: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-

rodikliu-analize?hash=ea685f5d-197a-4709-859b-98f68b61525b#/.


212 European Index of Housing Exclusion.

213 Ten pat.

214 Income and living conditions of the population of Lithuania.



213 Ten pat.

214 Income and living conditions of the population of Lithuania.

215 Persons living in households facing economic problems (statistics).

216 Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. 2019. Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje, 2019:

https://www.smtinklas.lt/wp-content/uploads/simple-file-list/Metin%C4%97-skurdo-ir-socialin%C4%97s-atskirties-

ap%C5%BEvalga/Skurdas-ir-socialine%CC%87-atskirtis-Lietuvoje-2019.pdf.

217 Ten pat.


219 Children’s day care centres organise and provide social care services for children from low-income families with social

risk problems and children with disabilities, as well as their family members in order to develop their social and life skills, help

realise their abilities, reduce their social exclusion or help to avoid social problems.

220 Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. 2020. Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje, 2020. Prieiga per:

https://www.smtinklas.lt/wp-content/uploads/2020/10/Skurdas-ir-socialine-atskirtis_2020.pdf.

221 EU-SILC survey. 2019. Average number of rooms per person by type of household and income group from 2013.


223 EU-SILC survey. 2019. Overcrowding rate by age, sex and poverty status – total population [ilc_lvho05a].




https://www.smm.lt/uploads/documents/veikla/Pazyma_bendrabuciai%5B1%5D.pdf



85

224 EU-SILC survey. 2019. Total population living in a dwelling with a leaking roof, damp walls, floors or foundation, or

rot in window frames or floor - EU-SILC survey [ilc_mdho01].

225 EU-SILC survey. 2019. Children (aged 0 to 17) having neither a bath, nor a shower in their dwelling [ilc_mdho02c]; EU-

SILC survey. 2019. Children (aged 0 to 17) not having indoor flushing toilet for the sole use of their household [ilc_mdho03c].

226 EU-SILC survey. 2019. Children (aged 0 to 17) living in households considering their dwelling as too dark

[ilc_mdho04c].

227 Official Statistics Portal. Amenities in households’ dwelling: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-

analize?hash=9d1351c9-8b49-4e8b-8456-68dfe57180bc#/.

228 Amenities in households’ dwelling.

229 EU-SILC survey. 2019. Severe housing deprivation rate by household type [ilc_mdho06b].

230 Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje.

231 Ten pat.

232 Neįgaliųjų reikalų departamento 2020 m. veiklos ataskaita.


234 Žmogaus teisių stebėjimo institutas. 2016. Vaikų teisių padėtis Lietuvos stacionariose globos ir ugdymo įstaigose.

Prieiga per: http://www.hrmi.lt/uploaded/PDF%20dokai/TYRIMAI/Vaiko_teisiu_padetis.pdf.

235 Ten pat.

236 Rašimienė, R. 2010. Prievartos pasireiškimas prieš vaikus ir jos prevencija skitingo tipo ugdymo įstaigose.

http://www.vaikystebesmurto.lt/_sites/paramosvaikamscentras/media/images/Biblioteka/2010_11_05_konf_prievartos_pasireis

kimas_pries_vaikus_ir_jos_prevencija_skirtingo_tipo_ugdymo_institucijose.pdf.

237 Children Support Centre. 2010. Vaikų iš globos namų apsaugos nuo smurto ir seksualinės prievartos Lietuvoje

stiprinimas. Tarpdisciplininis požiūris.

http://vaikystebesmurto.lt/_sites/paramosvaikamscentras/media/images/Biblioteka/2010_11_05_konf_seksualine_prievarta_prie

s_vaikus_is_globos_instituciju_tyrimo_pristatymas.pdf.

238 Lietuvos Respublikos Seimas. 2011. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. https://e-

seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.400334.

239 European Commission. 2016. Resistance to the deinstitutionalization of the childcare system in Lithuania. Prieiga per:

file:///C:/Users/VPVI/Downloads/ESPN%20-%20Flash%20Report%202016-15%20-%20LT%20-%20March%202016.pdf.

240 Contextus. 2020. Institucinės globos pertvarkos I-ojo etapo vertinimas. https://www.pertvarka.lt/wp-

content/uploads/2016/07/Pertvarkos-vertinimo-ataskaita.pdf.

241 Contextus. 2020. Institucinės globos pertvarkos I-ojo etapo vertinimas. https://www.pertvarka.lt/wp-

content/uploads/2016/07/Pertvarkos-vertinimo-ataskaita.pdf.

242 Ten pat.

243 Institucinės globos pertvarkos I-ojo etapo vertinimas.

244 Ten pat.



247 Ministry of Social Security and Labour. Integration of foreigners: https://socmin.lrv.lt/en/activities/social-

integration/integration-of-foreigners.

248 Feasibility Study for a Child Guarantee; Viner, R.M., and B. Taylor. 2005. Also: Montgomery, P,, C. Donkoh, and K.

Underhill. 2006.



251 Peseckytė, G. Lithuania’s Roma struggle to find new homes after mass eviction:

https://www.aljazeera.com/features/2020/12/14/lithuanias-roma-struggle-to-find-new-homes-after-city-eviction.



86

254 Skaičiavimus šio tyrimo autoriai atliko remdamiesi 2021 m. Europos būsto atskirties indekso duomenimis (angl.

European Index of Housing Exclusion).



257 Ten pat.

258 Official Statistics Portal. Average disposable income per household per month by type of household

https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=03dfa230-b24b-4dc8-9279-33175f76e84e#/.


260 Official Statistics Portal. Burden of housing expenditure on household: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-

analize?hash=5f4551ea-231a-4b63-8108-52af37043d64#//.

261 Official Statistics Portal. Burden of housing expenditure on household: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-

analize?hash=5f4551ea-231a-4b63-8108-52af37043d64#//.

262 ES investicijos. Ką daryti su socialinių būstų gyventojais: išstumti į užribį ar priimti į bendruomenę?

https://www.esinvesticijos.lt/lt/naujienos-1/naujienos/ka-daryti-su-socialiniu-bustu-gyventojais-isstumti-i-uzribi-ar-priimti-i-

bendruomene.

263 Ten pat.

264 LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimas. Projektas Nr. XIIIP-4777(2).

265 OSP. 2021. Families (family care homes) and foster children in them by municipality. Prieiga per:

https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=11d8e198-01d9-4255-a089-b8bc2970d140#/.

266 Institucinės globos pertvarkos I-ojo etapo vertinimas.

267 Ten pat.


87

Documents

Europos vaiko garantijų sistemos įgyvendinimo Lietuvoje