Upload
khangminh22
View
0
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
2
TURINYS
Terminų žodynas ................................................................................................................................. 4
Įvadas 6
1. Nemokamų ir veiksmingų vaikų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų prieinamumas 9
2. Veiksmingų ir nemokamų aukštos kokybės švietimo paslaugų vaikams prieinamumas .......... 19
3. Nemokamų ir veiksmingų sveikatos priežiūros paslaugų vaikams prieinamumas ................... 29
4. Sveikos ir lygiavertės mitybos vaikams prieinamumas .......................................................... 37
5. Tinkamo būsto vaikams prieinamumas ................................................................................ 45
Pagrindinės išvados ........................................................................................................................... 57
Bibliografija ....................................................................................................................................... 63
© UNICEF, 2021
Ataskaita parengta Europos Komisijos užsakymu. Ataskaitoje pateikiama informacija ir požiūris yra autorių ir
nebūtinai atspindi oficialiąją Europos Komisijos nuomonę. Komisija neatsako už joje pateiktos informacijos
naudojimą. Papildoma informacija apie Europos Sąjungą yra prieinama internete adresu: www.europa.eu.
Ataskaitoje pateikta medžiaga buvo surinkta UNICEF ECARO užsakymu, bendradarbiaujant su Lietuvos
nacionaliniu UNICEF komitetu. UNICEF neprisiima jokios atsakomybės už ataskaitoje esančias klaidas. Šiame
leidinyje pateikiami duomenys, interpretacijos, nuomonės ir požiūriai priklauso autoriams ir nebūtinai atspindi
UNICEF nuostatas ir požiūrius.
Cituojant šią ataskaitą, prašome naudoti tokią literatūros nuorodą:
UNICEF. Europos vaiko garantijų sistemos Lietuvoje giluminė analizė. Literatūros apžvalga. UNICEF Europos ir
Centrinės Azijos regioninis biuras Ženevoje, 2021 m.
Autoriai:
Ataskaitą rengė PPMI tyrimų vadovės ir pagrindinės ekspertės Alinos Makarevičienės vadovaujama komanda.
PPMI direktorius Haroldas Brožaitis talkino kaip mokslinis konsultantas. PPMI tyrėjos, Greta Skubiejūtė
(ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra, švietimo paslaugos, sveikatos priežiūros paslaugos), Agnė Zakaravičiūtė
(vaikų pilnavertė mityba prieinamas būstas), Aistė Vaitkevičiūtė (vaikų pilnavertė mityba), Loes van der Graaf
(koordinatorė administraciniais klausimais), parengė ataskaitos turinį, remdamosis savo ekspertinio lauko žiniomis.
Projekto vadovybė
Daniel Molinuevo kartu su Kristina Stepanova (Europos vaiko garantijų sistemos nacionalinė koordinatorė
Lietuvoje) ir kitais trečiosios pasirengimo fazės Europos vaiko garantijai Lietuvoje vadovybės komiteto atstovais.
3
Padėkos
Mokslinių tyrimų grupė dėkinga giluminės analizės iniciatyviniam komitetui už jo indėlį intensyvių svarstymų ir
peržiūros proceso metu.
Komanda taip pat norėtų padėkoti toliau nurodytoms institucijoms už jų indėlį. Nacionaliniu lygmeniu dėkojame
Lietuvos statistikos departamentui, Higienos institutui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Švietimo, mokslo
ir sporto ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Taip pat dėkojame konsultacijų dalyviams: Vilniaus,
Panevėžio ir Šiaulių visuomenės sveikatos biurų atstovams, Europos kovos su skurdu tinklui Lietuvoje, NVO
vaikams konfederacijai Lietuvoje, SOS vaikų kaimams Lietuvoje, Gargždų ir Panevėžio socialinių paslaugų
centrams, Vilniaus socialiniam klubui, Nacionalinei švietimo agentūrai, Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus
vaikai“, Romų visuomenės centrui, Šiaulių rajono savivaldybės švietimo ir sporto skyriui, Šiaulių, Neringos,
Radviliškio rajono, Vilniaus rajono, Telšių rajono savivaldybėms, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai,
Vytauto Didžiojo universitetui ir Mykolo Romerio universitetui.
Dėkojame PPMI kalbos redaktoriui James Nixon ir daugeliui kitų ekspertų, kurie pasidalijo su mumis savo žiniomis.
Taip pat norėtume padėkoti UNICEF Lietuvoje ir UNICEF Europos ir Centrinės Azijos regioniniam biurui (ECARO)
už jų pagalbą ir paramą vykdant tyrimą.
4
Terminų žodynas
SSAR Skurdo ir socialinės atskirties rizika.
KMI Kūno masės indeksas – matas, parodantis žmogaus masės ir ūgio kvadrato santykį,
naudojamas nustatyti mitybos būklę.
EVGS Europos vaiko garantijų sistema.
Pažeidžiami vaikai Jaunesni nei 18 metų asmenys, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis. Čia
turimi galvoje vaikai, kuriems gresia skurdas, vaikai, patiriantys didelį materialinį
ar socialinį nepriteklių arba gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose yra labai mažas
darbo intensyvumas.
Vaikai, gyvenantys šeimose,
patiriančiose socialinę riziką Vaikai, gyvenantys didesnės socialinės rizikos šeimose, veikiamose įvairių socialinių
veiksnių, pvz., piktnaudžiavimo tam tikromis medžiagomis, smurto namuose,
psichikos sveikatos problemų; taip pat, vaikai, gyvenantys atskirtose teritorijose, ir
patiriantys aukštą ekonominio nepritekliaus, nusikalstamumo ar smurto lygį bei
žemą išsilavinimo lygį, taip pat tam tikros grupės, pvz., romų vaikai.
Žiedinė savivaldybė Rajoninė savivaldybė, supanti didžiuosius Lietuvos miestus – Vilnių, Kauną,
Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį ir Alytų.
AUP Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra.
Energetinis nepriteklius Negalėjimas palaikyti reikiamos temperatūros namuose dėl žemų namų ūkio
pajamų, didelių energijos kaštų arba dėl žemo pastatų energijos vartojimo
efektyvumo.
ES-SPGS ES statistika apie pajamas ir gyvenimo sąlygas.
ESTR Europos socialinių teisių ramstis.
Visos dienos mokykla Mokymo modelis, siekiantis sumažinti laiką, kurį vaikas praleidžia už mokyklos
ribų, skiriant daugiau laiko ugdymui ir mokymuisi.
HBSC Tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas.
Per didelės išlaidos būstui Gyventojų, gyvenančių namų ūkiuose, kurių visos išlaidos būstui sudaro daugiau
kaip 40 proc. visų namų ūkio disponuojamųjų pajamų, procentinė dalis.
Prastos būsto sąlygos Nusako prastas namų ūkio gyvenimo sąlygas, pvz., nesandarus stogas, vonios arba
dušo nebuvimas, vidinio tualeto nebuvimas, būstas yra per tamsus.
Perpildytas būstas Bustas laikomas perpildytu, jeigu namų ūkis neturi kambarių, lygiaverčių: vienam
kambariui vienam namų ūkiui; vienam kambariui vienai porai; vienam kambariui
kiekvienam asmeniui, kuriam daugiau kaip 18 metų; vienam kambariui dviem tos
pačios lyties 12–17 metų amžiaus asmenims; vienam kambariui kiekvienam
skirtingos lyties 12–17 metų amžiaus asmeniui; vienam kambariui dviem vaikams,
nesulaukusiems 12 metų.
Didžioji kaimiškoji savivaldybė Visos kitos mažesnių Lietuvos miestų, išskyrus didžiuosius miestus, savivaldybės.
Mažas naujagimių svoris Mažesni negu 2 500 gramų (5,5 svaro) svorio naujagimiai.
5
Mažas pajamas gaunantys namų ūkiai
Namų ūkiai, kurių pajamos žemesnės nei 60 proc. nacionalinių vidutinių
disponuojamų pajamų.
Globos sistema Vaikų, negalinčių gyventi su savo tėvais, apgyvendinimas ir priežiūra. Dažniausiai
vaikų globa ne namuose reiškia, kad yra perimtos tėvų teisės į vaiko globą arba yra
taikomas apsaugos orderis. Lietuvoje vaikų globa ne namuose apima: 1) be tėvų
globos likusių vaikų alternatyvią globą, jiems suteikiant šeimos pagrindais
grindžiamą globą arba globą bendruomeniniuose vaikų globos namuose, 2) vaikų,
turinčių tėvų globą, apgyvendinimas ne jų pačių namuose. Tai vaikai, prižiūrimi
socializacijos centruose ir specialiojo ugdymo mokyklose, kuruojamose Švietimo,
mokslo ir sporto ministerijos, taip pat institucinė globa vaikams su negalia,
kuruojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Socialinę riziką patiriančios šeimos Sąvoka, apimanti įvairias rizikas, dėl kurių gali grėsti skurdas ar socialinė
atskirtis. Vaikų atveju tai reiškia: gyvenimą namų ūkyje, kuriame pajamas gauna
tik vienas asmuo; gyvenimą su neįgalia motina ar neįgaliu tėvu; gyvenimą namų
ūkyje, kuriame yra psichikos sveikatos problemų turinčių arba ilgalaikėmis ligomis
sergančių asmenų; gyvenimą namų ūkyje, kuriame piktnaudžiaujama
narkotinėmis medžiagomis arba smurtaujama artimoje aplinkoje. Ši sąvoka apima
ir Sąjungos piliečio, kuris persikėlė į kitą valstybę narę, vaikus, likusius savo kilmės
valstybėje narėje; vaikus, kurių motina yra paauglė arba jie patys yra paauglės
motinos, ir vaikus, kurių vienas iš tėvų yra laisvės atėmimo įstaigoje.
VRP Valstybės remiamos pajamos.
Specialieji ugdymosi poreikiai Specialieji ugdymosi poreikiai reiškia negalią ar sunkumus mokantis, dėl kurių
šiems vaikams mokytis yra sunkiau nei jų bendraamžiams.
SES Socialinis ir ekonominis statusas, apimantis pajamas, išsilavinimą ir finansinį
saugumą.
PSO Pasaulio sveikatos organizacija.
6
Įvadas
Vaikų skurdas ES vis dažniau suprantamas kaip konkrečiomis sąlygomis egzistuojantis, teisėmis grindžiamas,
daugiamatis reiškinys, suprantamas plačiau nei įprastai tik su skurdu siejamas finansinių išteklių trūkumas.[1] Nors
piniginio skurdo, kaip dažniausiai pasitaikančio skurdo konceptualizavimo, dėmesio centre yra finansinių išteklių
ir turto trūkumas, daugiamatė vaikų skurdo sąvoka pabrėžia daugybę veiksnių, lemiančių vaikų gerovę, pavyzdžiui,
sveikatą, išsilavinimą, priežiūrą, mitybą, gyvenamąją aplinką ir apsaugą. Todėl ji glaudžiai susijusi su socialine
atskirtimi ir vaikų teise į deramą gyvenimo standartą ir galimybę nepatirti nepritekliaus savo esminėse gyvenimo
srityse.[2] Vis dėlto, piniginis skurdas ir vaikų skurdas yra tampriai susiję: piniginis skurdas yra esminis daugiamačio
vaikų skurdo veiksnys, ir vaikai, patiriantys daugiamatį skurdą, yra daug labiau linkę patirti piniginį skurdą,
būdami suaugę.[3]
2019 m. 25,8 proc. vaikų Lietuvoje gyveno ties skurdo ir socialinės atskirties riba. Nepaisant to, kad situacija smarkiai
pagerėjo 2015 m., Lietuvos rodiklis vis tiek išliko šeštas blogiausias rezultatas tarp 27 ES šalių (Eurostato 2019 m.
duomenys). Be to, 22,7 proc. vaikų Lietuvoje (112 000) gyveno žemiau skurdo ribos, kuri lygi 60 proc. ekvivalentinių
disponuojamųjų pajamų medianos, išmokėjus socialines išmokas (Eurostato 2019 m. duomenys). Patys naujausi
duomenys rodo, kad 2020 m. daugiau nei pusė (51 proc.) namų ūkių, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo su
išlaikomais vaikais, susidūrė su skurdo ir socialinės atskirties rizika, tarp visų namų ūkių su išlaikomais vaikais
skurdo ir socialinės atskirties riziką patyrė 20,4 proc. (Lietuvos statistikos departamento 2021 m. duomenys).
Europos Sąjungos Tarybos 2021 m. birželio 14 d. rekomendacija kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema[4],
rekomenduoja, kad valstybės narės užtikrintų veiksmingą ir nemokamą galimybę naudotis ikimokyklinio
ugdymo ir priežiūros, švietimo ir mokyklinės veiklos paslaugomis, veiksmingą ir nemokamą sveikatos priežiūrą,
užtikrintų bent vieną kartą per dieną gaunamą sveiką maistą mokykloje ir taip pat veiksmingą galimybę gauti
sveiką mitybą ir tinkamą būstą.[5]
Veiksminga galimybė naudotis paslaugomis – padėtis, kai paslaugos yra sukurtos naudoti, įperkamos,
prieinamos, geros kokybės, teikiamos laiku ir kai potencialūs gavėjai žino apie jas ir savo teises jomis naudotis.
Veiksminga ir nemokama galimybė naudotis paslaugomis – padėtis, kai paslaugos yra sukurtos naudoti,
prieinamos, geros kokybės, teikiamos laiku ir kai potencialūs gavėjai žino apie jas ir savo teises jomis naudotis, ir
kai tokios paslaugos yra teikiamos nemokamai jas organizuojant ir teikiant arba skiriant pakankamas išmokas su
tomis paslaugomis susijusioms išlaidoms arba mokesčiams padengti, arba teikiamos tokiu būdu, kad finansinės
aplinkybės nebūtų kliūtis lygiateisei prieigai.
Šaltinis: Europos Sąjungos Tarybos rekomendacija 2021 m. birželio 14 d., kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema.
http://data.europa.eu/eli/reco/2021/1004/oj
Rekomendacijos, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema, tikslas – užkirsti kelią ir kovoti su socialine
atskirtimi, užtikrinant, kad pažeidžiami vaikai turėtų galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis, gauti
maitinimą ir būstą, tokiu būdu prisidedant prie vaiko teisių puoselėjimo, kovojant su vaikų skurdu ir skatinant lygias
galimybes.
Pažeidžiami vaikai – jaunesni nei 18 metų asmenys, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis. Tai vaikai,
kuriems gresia skurdas, patiriantys didelį materialinį nepriteklių arba gyvenantys namų ūkiuose, kuriuose yra
labai mažas darbo intensyvumas.
Valstybėms narėms rekomenduojama nustatyti pažeidžiamus vaikus ir kuriant nacionalines integruotas
priemones, tikslingai atsižvelgti į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria:
(a) benamiai vaikai arba vaikai, gyvenantys labai prastomis būsto sąlygomis;
(b) neįgalūs vaikai;
(c) vaikai, turintys psichikos sveikatos problemų;
7
(d) migrantų kilmės vaikai ar vaikai, turintys mažumos rasinę ar etninę kilmę (visų pirma, romų kilmę);
(e) vaikai, kuriems skirta alternatyvi priežiūra (ypač institucinė);
(f) vaikai, gyvenantys socialinę riziką patiriančiose šeimose.
Šaltinis: Europos Sąjungos Taryba. Rekomendacija, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema.
Taip pat, rekomendacija ragina „siekiant kuo veiksmingiau skirti priemones pažeidžiamiems vaikams ir,
atsižvelgiant į nacionalines, regionines ir vietos organizacijas bei aplinkybes, įtraukti atitinkamas suinteresuotąsias
šalis į pažeidžiamų vaikų ir kliūčių, su kuriomis jie susiduria siekdami galimybės naudotis ir naudodamiesi
paslaugomis, kurias apima rekomendacija, nustatymo procesą.“
Tokiame kontekste ir siekiant sukurti konkrečias rekomendacijas dėl tinkamo Tarybos rekomendacijos
įgyvendinimo valdymo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo, ši giluminė analizė nustato pažeidžiamus vaikus ir kliūtis,
su kuriomis jie susiduria, bandydami pasinaudoti šioje rekomendacijoje aptariamomis paslaugomis, tokiu būdu
prisidėdama rengiant Vaiko garantijų sistemos Lietuvoje nacionalinį veiksmų planą.
Per devynis mėnesius nuo šios rekomendacijos priėmimo pateikti Komisijai laikotarpį iki 2030 m. apimantį
veiksmų planą šiai rekomendacijai įgyvendinti, atsižvelgiant į nacionalines, regionines ir vietos aplinkybes bei
esamus politinius veiksmus ir priemones, skirtas remti pažeidžiamus vaikus. Veiksmų plane, visų pirma, turėtų
būti:
i) tikslinės pažeidžiamų vaikų, kuriems bus skiriamos atitinkamos integruotos priemonės, kategorijos;
ii) siektini kiekybiniai ir kokybiniai tikslai, kalbant apie pažeidžiamiems vaikams skiriamas atitinkamas
priemones, atsižvelgiant į regioninius ir vietos skirtumus;
iii) planuojamos arba priimtos priemonės įgyvendinant šią rekomendaciją regioniniu ir vietos lygmenimiu, ir
reikalingi finansiniai ištekliai bei terminai;
iv) kitos planuojamos arba priimtos priemonės vaikų socialinės atskirties problemoms spręsti ir iš kartos į kartą
išliekantiems nepalankios padėties ciklams panaikinti, visų pirma, grindžiamos galimybes suteikiančia politikos
sistema;
v) nacionalinė duomenų rinkimo apie šią rekomendaciją, jos stebėsenos ir vertinimo sistema, taip pat siekiant
sukurti bendrą stebėsenos sistemą.
Šaltinis: Europos Sąjungos Taryba. Rekomendacija, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema.
Šioje ataskaitoje identifikuojamoss pažeidžiamų vaikų grupės, kurioms reikalingos veiksmingos pagalbos
priemonės ir kurie gautų daugiausia naudos iš vaiko garantijų sistemos. Ataskaitoje analizuojami esami duomenys
apie nepatenkintus vaikų poreikius ir kliūtis, su kuriomis jie susiduria, siekdami galimybės naudotis šiomis
paslaugomis. Remiantis šiais duomenimis, pagrindinėje ataskaitoje (angl. deep dive), kuri yra visos giluminės
analizės dalis, toliau bus analizuojamos nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu veikiančios politinės priemonės ir
iniciatyvos, siekiančios padidinti paslaugų vaikams prieinamumą, ir nustatytos veiksmingos programos, įstatymai
ir projektai.
Šioje ataskaitoje siekiant nustatyti pažeidžiamų vaikų tikslines grupes buvo remiamasi keletu vertinimo kriterijų,
apimančių:
• atotrūkius ir skirtumus, tikslines grupes lyginant su vaikais, nesusiduriančiais su skurdo ir socialinės
atskirties rizika;
• atotrūkius ir skirtumus, lyginant su 27 ES narių vidurkiu, vertinant tam tikras pažeidžiamų vaikų
grupes;
• atotrūkius ir skirtumus, lyginant su kitomis vaikų grupėmis, kurios nesusiduria su kliūtimis
naudojantis paslaugomis ir (arba) neturi nepatenkintų poreikių;
• atotrūkį tarp nacionalinės paramos sistemos (įstatymų) ir vaikų poreikių;
• atotrūkį tarp vaikų ir jų šeimų galimybių gauti paslaugas kaimuose ir miestuose;
• laikui bėgant besikeičiančias tendencijas ir pokyčius, iškylančius naujus iššūkius, trukdančius
patenkinti tam tikrų vaikų grupių poreikius ir suteikti jiems galimybę naudotis paslaugomis;
• keletą tyrimų ir ataskaitų, kuriose kalbama apie pažeidžiamų vaikų grupes.
8
Duomenų analizei buvo pasitelkiami statistiniai ir administraciniai duomenys, literatūra ir pažeidžiamus vaikus
atspindintys duomenys, orientuojantis į Europos vaiko garantijų sistemoje aptariamas penkias politikos kryptis.
Duomenų analizei buvo nagrinėjami tarptautinių organizacijų, ES institucijų, Lietuvos nacionalinių ir regioninių
institucijų, įstaigų dokumentai, taip pat mokslinė literatūra, šia tema atlikti moksliniai tyrimai, išleisti leidiniai,
duomenų bazės, administraciniai duomenys, t.t.
Ataskaitos, kurioje pateikiama duomenų analizė, struktūra atspindi Europos vaiko garantijų sistemoje aptartas
politikos kryptis ir paslaugas. Ataskaitos 1–5 skyriuose pateikiami atliktos analizės rezultatai apie vaikų galimybes
naudotis aukštos kokybės AUP paslaugomis, aukštos kokybės švietimu ir mokykline veikla, sveikatos priežiūros
paslaugomis, gauti sveiką mitybą ir tinkamą būstą. Kiekviename skyriuje aptariama, kokia yra Europos vaiko
garantijų sistemoje minimų paslaugų aprėptis, nepatenkinti poreikiai ir kliūtys, su kuriomis vaikai susiduria,
bandydami naudotis šiomis paslaugomis. Kiekvieno skyriaus gale trumpai apibendrinamas atliktas tyrimas,
išskiriant nustatytas pažeidžiamų vaikų grupes, apskaičiuotą grupės dydį, problemines sritis ir duomenų spragas.
Paskutinis ataskaitos skyrius pristato rezultatus ir išvadas apie pagrindines nustatytas problemas ir išskiria tas
pažeidžiamų vaikų grupes, kurioms turėtų būti teikiama pirmenybė nacionaliniu lygmeniu įgyvendinant Europos
vaiko garantijų sistemą.
9
1. Nemokamų ir veiksmingų vaikų
ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros
paslaugų prieinamumas
ANKSTYVASIS UGDYMAS IR PRIEŽIŪRA (AUP)
„Vaikų aprūpinimas nuo gimimo iki privalomo pradinio ugdymo, suteikiamo pagal nacionalinę reguliavimo
sistemą, t.y. turintis atitikti tam tikras taisykles, minimalius reikalavimus ir/arba pereiti akreditavimo
procedūras.“ Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra Lietuvoje vadinami ikimokykliniu ugdymu vaikams iki 5 metų
amžiaus, o priešmokykliniu ugdymu - vaikams, kuriems yra suėję 6 metai. Privalomas pradinis ugdymas
prasideda nuo 7 m. amžiaus. Lietuvoje prieinamos tiek valstybinės, tiek privačios AUP paslaugos. Šaltinis: Europos Komisija. https://eacea.ec.europa.eu/national-policies/eurydice/content/key-data-early-childhood-education-and-care-europe-
%E2%80%93-2019-edition_en ir EBPO virtuali biblioteka: https://www.oecd-ilibrary.org/education/education-in-lithuania/early-childhood-
education-and-care-in-lithuania_9789264281486-6-en.
Europos socialinių teisių ramstis (ESTR) teigia, kad „Vaikai turi teisę į kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą
už prieinamą kainą.“ Vis dėlto, netgi pačioms turtingiausioms šalims nepavyksta pasiūlyti visapusiškos vaikų
priežiūros sprendimų visoms šeimoms, ypač COVID-19 pandemijos metu.[6] Lietuvos atvejis ypač sudėtingas dėl ilgą
laiką skirto politinio dėmesio motinystei namuose. [7] Kaip ir visose posovietinėse šalyse, šeimos branduolys visada
buvo labiausiai vertinamas, ir šeimos politika siekė skatinti tokių šeimų formavimąsi, taikydama tokius politinius
įrankius kaip didelės vaiko priežiūros atostogų išmokos. Dėl to nepakankamai dėmesio buvo skiriama AUP
paslaugų plėtrai, todėl šiuo metu Lietuvoje ypač trūksta AUP paslaugų, jos yra nelanksčios, ypač vaikams iki dvejų
metų.
Aprėptis
Kaip ir dauguma posovietinių valstybių, kuriose ugdymas grindžiamas neformalia vaikų priežiūra, Lietuva neturi
gerai išvystytos AUP sistemos.[8] Vaikams iki penkerių metų nėra garantuojama vieta valstybinėse AUP įstaigose.[9]
2020–2021 m. m. iš viso 132 501 vaikas gavo ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą Lietuvoje [10], ir tik šiek tiek
daugiau nei 20 proc. vaikų, kurių amžius 3 m. ar mažiau, gavo oficialias AUP paslaugas, o 60 proc. vaikų buvo
prižiūrimi tik tėvų.[11] Tik 44,2 proc. vaikų iki dvejų metų gavo AUP paslaugas, o tų, kurių amžius 3–6 m., – 90,3 proc.[12]
Šiuo atžvilgiu Lietuva yra penkta mažiausią aprėptį turinti šalis ES po Bulgarijos, Latvijos, Slovakijos ir Vengrijos.
Vaikų iki 4 m., dalyvaujančių AUP, dalis nesiekė ES vidurkio.[13] Kalbant apie 4–6 m. amžiaus vaikus, skaičiai geresni.
Statistika rodo, kad 93,14 proc. vaikų, kurių amžiaus tarpsnis 4–6 m., dalyvavo AUP 2021 m. Vis dėlto, šis aprėpties
lygmuo nepasiekė Lietuvos švietimo strategijos tikslo (95 proc. visų vaikų iki 2020 m.) ir visai netenkina Komisijos
komunikato dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. iškeltų tikslų, siekiančių, kad iki 2030 m. 98 proc.
vaikų nuo 3 m. amžiaus iki privalomo pradinio ugdymo dalyvautų AUP.
1 LENTELĖ. DALYVAUJANČIŲ AUP VAIKŲ (0–5 M.) SKAIČIUS IR DALIS (PROC.)
VIETOVĖS POŽYMIS 2020-2021 m. m.
Vaikai (0–5 m.), dalyvaujantys AUP
Iš viso (0-5 m.) vaikų Lietuvoje Dalyvaujančių AUP vaikų (0-5 m.) dalis (proc.)
Šalyje 105 345 170 213 61,9 proc.
Miestas 88 871 119 981 74,1 proc.
Kaimas 16 474 50 232 32,8 proc.
Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė sistema. http://svis.emokykla.lt/ikimokyklinis-ugdymas/.
10
Remiantis lentelėje pateiktais skaičiais, galima teigti, kad dalyvavimo AUP lygmuo miestuose yra dvigubai didesnis
nei kaimuose, dėl to, kalbant apie AUP, vaikai, gyvenantys kaimo vietovėse yra pažeidžiama grupė. Duomenys
rodo, kad kaimo vietovėse vaikai dažniau patiria skurdą ir socialinę atskirtį. Dėl to AUP paslaugos yra ypač svarbios
siekiant mažinti neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį vaiko raidai ir mokymosi pasiekimams, nes tyrimų
duomenys rodo, jog AUP ugdo socialinius ir ekonominius bei pažinimo gebėjimus šias paslaugas gaunantiems
vaikams.[14]
1 DIAGRAMA. DALYVAVIMO AUP LYGMENYS SKIRTINGOSE GEOGRAFINĖSE VIETOVĖSE 2020-2021 M. M.
Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė sistema. http://svis.emokykla.lt/ikimokyklinis-ugdymas/.
Remiantis 1 diagramos duomenimis, galima teigti, kad miestų savivaldybėse yra aukštesnis dalyvavimo AUP
lygmuo. Jis perkopia 100 proc. dėl to, kad vaikai iš kaimo vietovių taip pat dalyvauja AUP miestuose. Miestus
supančias savivaldybes sudaro didžiųjų Lietuvos miestų rajoninės savivaldybės, t.y. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos,
Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus. Didžiosios kaimiškos savivaldybės apima mažesnių Lietuvos miestų savivaldybes,
pvz., Druskininkus ir Biržus. Priklausomai nuo savivaldybės, vaikų iki šešerių metų dalyvavimas siekia nuo 14 proc.
iki 66 proc.[15] 66 proc. vaikų lanko AUP įstaigas miestuose, o mažiausi rodikliai užfiksuoti mažosiose savivaldybėse.
2018 m. devyniose savivaldybėse trūko vietų AUP įstaigose, o 30 savivaldybių negalėjo patenkinti tėvų prioritetų,
renkantis vietą ir norimus AUP paslaugų teikėjus. Statistika rodo, kad daugiau vietų AUP sistemoje esama
regionuose nei miestuose. Nors dalyvavimas AUP sistemoje yra didesnis dideliuose miestuose, jiems AUP vietų
labai trūksta. 2019 m. 90 proc. vaikų (3–5 m.) lankė AUP įstaigas didžiuosiuose miestuose (Vilnius, Panevėžys,
Kaunas t.t.), 84 proc. – didžiųjų miestų regionuose, 82 proc. – didžiosiose kaimiškose savivaldybėse (Telšiai, Jonava,
Anykščiai, t.t.), 78 proc. – mažosiose kaimiškose savivaldybėse (Skuodas, Rietavas, Pagėgiai, t.t.). [16] Statistika rodo
mažesnius skaičius, vertinant jaunesnių vaikų lankomumą.
Antrąją AUP paslaugų Lietuvoje dalį sudaro vieneri metai privalomo priešmokyklinio ugdymo. Vaikai turi pradėti
priešmokyklinį ugdymą tais kalendoriniais metais, kuomet jiems sukanka šešeri. Tėvai gali rinktis leisti savo vaikus
lankyti priešmokyklinio ugdymo įstaigas metais anksčiau, tačiau ne anksčiau nei vaikui sukanka penkeri.
Priešmokyklinio ugdymo metu per vienus metus siekiama parengti vaikus pradiniam ugdymui. Kadangi
priešmokyklinis ugdymas privalomas, kiekvienam vaikui (nuo maždaug 6 m.) užtikrinama vieta valstybinėse ar
savivaldybių mokymo įstaigose. Bendras vaikų skaičius priešmokyklinio ugdymo įstaigose 2020-2021 m. m. buvo
17,9 proc. mažesnis nei 2018-2019 m. m. (žr. 2 lentelę), nors šalies statistika rodo, kad 6 m. vaikų skaičius reikšmingai
nesikeitė tarp 2019 ir 2021 m.[17] Nėra tikslių, prieinamų duomenų, kiek procentų vaikų, gyvenančių miesto ir kaimo
vietovėse, mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Vis dėlto, mūsų pačių skaičiavimai [18] rodo galimus
vaikų dalyvavimo priešmokyklinio ugdymo sistemoje neatitikimus. 2018–2019 m. m. tik 61,3 proc. visų 6 m. vaikų,
gyvenančių kaimo vietovėse, buvo ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą, kai tuo tarpu miesto
vietovėse - 113,7 proc. Šie rodikliai buvo netgi mažesni 2020–2021 m. m., kai galiojo COVID-19 pandemijos
apribojimai. Tik 55,6 proc. vaikų kaimo vietovėse ir 90,6 proc. miestuose lankė priešmokyklinį ugdymą
priešmokyklinio ugdymo įstaigose ar bendrojo lavinimo mokyklose.
85.87 76.84
102.5380.82
93.14
020406080
100
Didžiosios kaimiškossavivaldybės
Mažosiossavivaldybės
Miestųsavivaldybės*
Žiedinėssavivaldybės
Šalyje
4-6 m. vaikų, dalyvaujančių AUP, dalis (proc.) 2020-2021 m. m. pagal geografinę vietovę
11
2 LENTELĖ. VAIKŲ SKAIČIUS PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO SISTEMOJE
2018–2019 M. M. 2019–2020 M. M. 2020-2021 M. M.
Vaikų, ugdytų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičius
Miesto ir kaimo vietovės
Priešmokyklinio ugdymo įstaiga
18 682 17 318 13 499
Bendrojo lavinimo mokykla
9 798 9 680 9 920
Miestas Priešmokyklinio ugdymo įstaiga
17 175 15 948 11 719
Bendrojo lavinimo mokykla
6 121 6 230 6 714
Kaimas Priešmokyklinio ugdymo įstaiga
1 507 1 370 1 780
Bendrojo lavinimo mokykla
3 677 3 450 3 206
Šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas. 2021. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize
Nepatenkinti poreikiai
Remiantis šaltinių duomenimis, galima teigti, kad aukštos kokybės AUP paslaugos gali turėti didžiulį poveikį,
kuriant teigiamą vaikų požiūrį į mokymąsi, juntamą netgi paauglystės metu.[19] Kokybė gali būti pamatuojama
remiantis tam tikra informacija, pvz. mokytojų kvalifikacija, vaikų ir darbuotojų skaičiaus santykiu ir vaikams
siūlomais užsiėmimais. 2018 m. 36 proc. valstybinių AUP įstaigų neatitiko higienos reikalavimų dėl per didelių vaikų
grupių - jos buvo didesnės nei numatyta nacionalinėse rekomendacijose (nurodoma, kad vienam mokytojui turėtų
tekti ne daugiau kaip 20 vaikų).[20] Taip pat, nors savivaldybės yra įpareigotos teikti AUP įstaigų pedagogams penkių
dienų kvalifikacijos kėlimo kursus kiekvienais metais, duomenys rodo, kad 35 proc. AUP paslaugų teikėjų neturėjo
pakankamų išteklių įvykdyti šį reikalavimą, todėl 2018 m. 63 proc. jų negalėjo užtikrinti penkių dienų trukmės
kvalifikacijos kėlimo kursų.[21] Kitas svarbus aspektas, susijęs su AUP įstaigų pedagogų profesionalumu, yra šios
specialybės nepatrauklumas dėl per mažų atlyginimų, iššūkius keliančių darbo sąlygų ir tolesnio profesinio
tobulėjimo galimybių trūkumo. Vis dėlto, vyksta kai kurie teigiami pokyčiai, vienas iš jų – algų kėlimas. Nuo 2020 m.
AUP įstaigų mokytojų (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) alga jau prilygo pradinių klasių mokytojų
algoms.
Darbuotojų pasirengimas ir darbo kokybė ypač svarbūs, dirbant su ypatingų poreikių turinčiais vaikais.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo darbuotojai turi gebėti šiuos poreikius pastebėti ir padėti šeimoms gauti
ankstyvosios intervencijos paslaugas.[22] 2020 m. AUP įstaigose 23 123 vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais
buvo integruoti į bendrojo ugdymo grupes.[23] Tai yra didžiausia dalis integruotų vaikų Lietuvos istorijoje.
2 DIAGRAMA. SKAIČIUS SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ VAIKŲ, INTEGRUOTŲ Į IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGŲ BENDROSIOS PASKIRTIES GRUPES
0
5000
10000
15000
20000
25000
2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Skaičius specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų, integruotų į ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosios paskirties grupes
12
Šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=6efa7f73-0c20-48c3-b296-02f343763cc0#/.
2020 m. 56 iš 716 AUP įstaigų suteikė vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais tikslines paslaugas specialios
paskirties grupėse, kurios buvo integruotos į bendrosios paskirties AUP paslaugas.[24] Visos šios AUP įstaigos veikė
miestuose. Vaikų su negalia, lankiusių šias AUP įstaigas, grupes sudarė vaikai su intelekto sutrikimais (3 AUP
įstaigos), regos sutrikimais (1), klausos sutrikimais (3), judesio ir padėties bei neurologiniais sutrikimais (6),
kalbėjimo ir kalbos sutrikimais (18), kompleksiniais sutrikimais (32) ir kitais sutrikimais (3). Vaikų su specialiaisiais
poreikiais dalis AUP įstaigose auga – nuo 2015 m. šis skaičius išaugo 28 proc.[25] Likę vaikai su specialiaisiais
ugdymosi poreikiais ar negalia pasilieka namuose globojami giminaičių arba lanko specialiuosius ugdymo centrus.
Šiuose specialiojo ugdymo centruose vaikai gauna specializuotas transporto paslaugas, yra maitinami, žaidžia
įvairius žaidimus, mokosi bei gauna psichologinę pagalbą. Apibendrinant, šie centrai yra daug labiau pasirengę
dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais ir neįgaliais vaikais, tačiau dėl tokios segregacijos vaikai atskiriami nuo
įprastinės sistemos ir visuomenės.
3 LENTELĖ. SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ TURINČIŲ VAIKŲ SKAIČIUS AUP ĮSTAIGOSE IR JŲ DALIS (PROC.) LYGINANT SU VISAIS VAIKAIS AUP ĮSTAIGOSE
2015 2016 2017 2018 2019 2020
Skaičius Dalis (proc.)
Skaičius Dalis (proc.)
Skaičius Dalis (proc.)
Skaičius Dalis (proc.)
Skaičius Dalis (proc.) Skaičius Dalis (proc.)
Iš viso 17 372 15 18 388 15,7 20 920 17,5 24 092 19,9 22 964 - 24 296 -
Miestas 15 342 15,2 15 722 15,5 18 359 17,7 21 221 20,2 20 238 - 21 672 -
Kaimas 2 030 13,6 2 666 17,4 2 561 16,4 2 871 18,2 2 726 - 2 624 -
Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė sistema. 2021. https://www.svis.smm.lt/ikimokyklinis-ugdymas/. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
2019. Švietimo būklės apžvalga. http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2019/10/Svietimo-bukles-apzvalga-2019-web.pdf.
Kadangi 3-6 m. vaikų su specialiaisiais poreikiais, lankančių bendrosios paskirties AUP įstaigas, dalis išaugo, jų
skaičius sumažėjo specialiojo ugdymo AUP įstaigose.
4 LENTELĖ. VAIKŲ SKAIČIUS SPECIALIOJO UGDYMO VAIKŲ PRIEŽIŪROS CENTRUOSE
2015–2016 M. M.
2016–2017 M. M.
2017–2018 M. M.
2018–2019 M. M.
2019–2020 M. M.
2020-2021 M. M.
Vaikų skaičius specialiojo ugdymo vaikų priežiūros centruose
693 655 598 620 592 578
Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė sistema. 2021. https://www.svis.smm.lt/ikimokyklinis-ugdymas/.
Šis pokytis susijęs su geresniais specialiųjų poreikių nustatymo metodais bei pagerėjusia vaikų su specialiaisiais
ugdymosi poreikiais įtrauktimi į bendrąjį lavinimą. Taip pat, tikimasi, kad nuo 2024 m. visi vaikai, nepaisant jų
specialiųjų poreikių ar negalios pobūdžio, turės galimybę lankyti AUP įstaigas toje vietovėje, kurioje jie gyvena. 2018
m. 88,7 proc. vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais lankė bendrojo lavinimo AUP įstaigas. Dažniausiai
pasitaikanti priežastis, kodėl vaikai nelankė bendrosios paskirties AUP įstaigų buvo ta, kad trūko švietimo pagalbos
specialistų.[26] Nors AUP įstaigose dirba psichologai, specialieji pedagogai ir kalbos terapeutai, jų neužtenka. Ypač
trūksta kalbos terapeutų ir psichologų kaimo vietovėse.. Profesionalių švietimo pagalbos darbuotojų trūksta dėl
dviejų priežasčių – trūksta profesinių mokymų ir nenorima dirbti kaimiškose vietovėse. Viešojo sektoriaus AUP
paslaugų teikėjai neturi pakankamų finansinių išteklių suteikti savo pedagogams reikiamų profesinių mokymų ir
apmokyti pagalbos specialistų. Specialių seminarų ir profesinių mokymų taip pat trūksta tam tikrose šalies vietose,
mokymo pajėgumai yra per maži, o sąnaudos, lyginant su skirtomis lėšomis, – per didelės.[27] Reikiamų seminarų ir
profesinių mokymų mažesnėse Lietuvos savivaldybėse trūkumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kaimo
vietovėse ir mažesniuose miesteliuose trūksta pagalbos specialistų. Vis dėlto, vaikų su specialiaisiais ugdymosi
13
poreikiais įtraukimas kelia iššūkių ir didžiuosiuose miestuose. 2018 m. vaikų su specialiaisiais mokymosiporeikiais
ugdymas Vilniuje kėlė iššūkių 22 procentams pradinių mokyklų ir darželių.[28]
5 LENTELĖ. PAGALBOS SPECIALISTŲ SKAIČIUS AUP ĮSTAIGOSE
IŠ VISO ŠALYJE MIESTAS KAIMAS
2015 2018 2015 2018 2015 2018
Specialieji pedagogai 75 81 72 81 3 -
Kalbos terapeutai 551 588 514 540 37 48
Psichologai 45 61 44 60 1 1
Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė sistema. 2021. https://www.svis.smm.lt/ikimokyklinis-ugdymas/.
6 LENTELĖ. VIENAM PAGALBOS SPECIALISTUI TENKANTIS MOKINIŲ SKAIČIUS AUP ĮSTAIGOSE
IŠ VISO ŠALYJE MIESTAS KAIMAS
2015 2018 2015 2018 2015 2018
Specialieji pedagogai 1 541 1 492 1 399 1 297 4 958 -
Kalbos terapeutai 210 206 196 195 401 328
Psichologai 2 568 1 981 2 289 1 751 14 875 15 763
Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė sistema. 2021. https://www.svis.smm.lt/ikimokyklinis-ugdymas/.
AUP taip pat yra galingas pagalbos įrankis pabėgėlių, imigrantų ir tautinių mažumų kalbomis kalbančioms šeimoms
siekiant labiau supažindinti jas šalies kultūra ir sistema, padėti tėvams įsilieti į darbo rinką pereinamuoju
laikotarpiu.[29] Palyginus su vietiniais vaikais, AUP turi dar didesnį teigiamą poveikį vaikams iš aukščiau minėtų
šeimų grupių, nes šių šeimų vaikų mokymosi įvertinimai žymiai pagerėja, lyginant su vaikais iš migrantų šeimų,
kurie AUP paslaugomis nesinaudoja. 2018 m. veikė 91 AUP įstaiga, teikianti ugdymo paslaugas užsienio kalba.[30] Tai
buvo rusų, lenkų, baltarusių, jidiš ir kitos kalbos, pvz. anglų k. 2016–2017 m. m. 25 sugrįžę lietuvių kilmės vaikai
mokėsi AUP įstaigose, o dar 800 užsieniečių mokėsi tiek AUP įstaigose, tiek gavo švietimo paslaugas Lietuvos
mokyklose.[31] Deja, tyrimai rodo, kad AUP įstaigų pedagogams, dirbantiems su vaikais užsienio kalba, trūksta
reikiamų įgūdžių, trūksta ir pačių AUP įstaigų, teikiančių paslaugas užsienio kalbomis.[32] Su ta pačia problema
susiduria ir iš užsienio sugrįžę vaikai. AUP įstaigoms trūksta tinkamai parengtų pedagogų, dirbančių su imigrantų
vaikais, mokymosi priemonių ir metodikų. Nepakanka psichologų, galinčių padėti vaikams greičiau adaptuotis prie
naujos kultūrinės terpės ir švietimo sistemos.
7 LENTELĖ. VAIKŲ PRIEŽIŪROS CENTRŲ, TEIKIANČIŲ PASLAUGAS UŽSIENIO KALBOMIS, SKAIČIUS
AUP ĮSTAIGOJE NAUDOJAMA KALBA
2015–2016 m. m. 2016–2017 m. m. 2017–2018 m. m. 2018–2019 m. m.
Rusų k. 16 16 17 12
Lenkų k. 8 8 8 7
Keletas kalbų 68 68 65 72
Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė sistema. 2021. https://www.svis.smm.lt/ikimokyklinis-ugdymas/.
Prieinamumo kliūtys
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl AUP paslaugos yra sunkiai prieinamos, yra jų neįperkamumas. Matoma
atskirtis tarp AUP paslaugas teikiančių privačių, pelno siekiančių tiekėjų ir viešojo sektoriaus. Valstybinėse AUP
įstaigose trūksta vietų visų amžiaus grupių vaikams, o ypač tiems, kurie yra iki dvejų metų. Jei vaikai negauna vietos
valstybinėse AUP įstaigose, kai kurios savivaldybės suteikia 100 eurų kompensaciją, kad vaikai galėtų lankyti
privačius AUP centrus.[33] Vis dėlto, šios sumos nepakanka. 50 proc. gyventojų teigia, kad jie neišgali susimokėti už
AUP paslaugas vaikams iki dvejų metų. Tai kelia ypač daug problemų dirbančioms motinoms, o ypač vienoms
14
auginančioms vaikus, nes Lietuvos visuomenėje įprasta, kad vaiko priežiūros našta dažniausiai tenka moterims.[34]
Vienišam tėvui/motinai AUP paslaugomis pasinaudoti yra sunku, nes jiems tenka didžiausia papildomų išlaidų,
tokių kaip vaikų kasdien gaunamas maistas, našta, ir jie turi ribotas laiko galimybes nuvežti savo vaikus į AUP
įstaigas, ypač jei jos yra toli nuo namų.[35] Deja, vienišam tėvui/motinai dažniausiai neteikiama pirmenybė gauti vietą
AUP įstaigose (tai nustato AUP įstaigos tvarkos aprašas), valstybės paramą transporto išlaidoms ar nuolaidoms AUP
paslaugoms. Taip pat kai kuriose savivaldybėse vieniši tėvai netgi patenka į daug labiau nepalankią padėtį nei kitos
šeimos, nes pirmenybė gauti vietas AUP įstaigose teikiama tokiems vaikams, kurių abu tėvai yra registruoti tame
pačiame mieste.[36] Kai vienišoms motinoms nėra teikiama pirmenybė gauti vietą AUP įstaigose, gali būti keliami
papildomi reikalavimai, pvz. privalomas reikalavimas įrašyti tėvo pavardę vaiko gimimo liudijime. Dažniausiai
vienišos motinos, jeigu jų vaikai negauna vietos valstybinėse AUP įstaigose, susimokėti už privačių AUP centrų
paslaugas neišgali. Kaip minėta anksčiau, kai kurios Lietuvos savivaldybės šiais atvejais teikia 100 eurų paramą,
tačiau to neužtenka, kadangi AUP paslaugos gali kainuoti dvigubai ar net penkis kartus brangiau už šią sumą,
priklausomai nuo miesto, kuriame jos teikiamos. Taip pat, nors vieniši tėvai turėtų gauti iš kito, atskirai gyvenančio
tėvo alimentus, tyrimai rodo, kad ne visi juos gauna.[37] Tokiais atvejais vyriausybė suteikia pašalpas iš Vaikų
išlaikymo fondo, tačiau ši suma tesudaro 1.5 bazinio socialinės išmokos dydžio (40 eurų).[38] Esant sudėtingai
finansinei situacijai, kai vienišų tėvų auginamas vaikas negauna vietos valstybinėse AUP įstaigose, jį auginantis
vienas iš tėvų turi arba kliautis pagalba iš savo neformalaus socialinio rato žmonių, arba mesti darbą. Taip vieniši
tėvai patenka į ypatingai nepalankią padėtį, nes jų šeimoms kyla didžiausia skurdo rizika, lyginant su kitų tipų
šeimomis Lietuvoje. Net jei vaikai yra priimami į AUP įstaigas, vieniši tėvai patiria daug didesnių sunkumų derinant
šeimą ir darbą, nes jie yra vieninteliai asmenys, prižiūrintys vaikus jiems susirgus ar esant kitoms nepalankioms
situacijoms. Todėl Lietuvos darbo kodeksas numato keletą išimčių vienišiems tėvams: jiems teikiama pirmenybė
sudarant darbo ir atostogų grafiką, galimybė gauti ilgesnes atostogas, dirbti nepilną darbo dieną bei dirbti dalinai iš
namų.[39] Deja, šios išimtys nėra vyriausybės remiamos finansiškai ir tampa našta darbdaviams. Todėl tyrimai rodo,
kad jų taikymas priklauso vien nuo darbdavių malonės padėti tėvams ir kai kuriais atvejais gali tapti darbdavių ir
kolegų nepasitenkinimo vienišais tėvais, siekiančiais pasinaudoti šiomis išimtimis, šaltiniu. [40] Taip pat išimtis dalį
laiko dirbti iš namų gali būti netaikoma, jei to neleidžia darbo pobūdis. Apibendrinant, visos Darbo kodekse
numatytos išimtys nėra plačiai taikomos praktiškai, nors tai ir geros iniciatyvos pavyzdys.
Kalbant apie įperkamumą, viena iš pažeidžiamiausių grupių yra šeimos, gyvenančios kaimo vietovėse. Didesnis
skaičius šeimų su vaikais, gyvenančių kaimuose, teigė sunkiai išgalintys sau leisti AUP paslaugas, - skirtingai negu
šeimos su vaikais miestuose.[41] 2016 m. ES-SPGS ad hoc modulio rodikliai rodo, kad 57,5 proc. šeimų kaimo vietovėse
susiduria su sunkumais susimokant už AUP paslaugas, lyginant su 47,5 proc. šeimų miestuose. Sunkumai, susiję su
įperkamumu, apima transporto, kanceliarinių prekių, drabužių ir maisto išlaidas. Vis dėlto, 3 diagrama rodo, kad
nors tokie atvejai ir nebuvo dažni, tačiau tik miestuose šeimos teigė susiduriančios su itin dideliais sunkumais
įperkant AUP paslaugas. Kita prieinamumo kliūtis šeimoms, gyvenančioms kaimo vietovėse, buvo tai, jog
savivaldybės nebuvo pajėgios suteikti vaikams, gyvenantiems atokiose vietovėse, pavėžėjimo paslaugas. Iš viso 14,5
proc. šeimų, gyvenančių kaimo vietovėse, kaip kliūtį prieinamumui įvardijo didelį atstumą ir transporto trūkumą, o
tai yra antroji pagrindinė kliūtis po didelių išlaidų.[42] 2018 m. 23 iš 60 savivaldybių neteikė vaikams, kad jie pasiektų
AUP įstaigas, pavėžėjimo autobusu paslaugų.[43]
15
3 DIAGRAMA. VAIKŲ PRIEŽIŪROS OFICIALIŲJŲ PASLAUGŲ ĮPERKAMUMO SKIRTUMAI MIESTUOSE IR KAIMUOSE, 2018 M.
Šaltinis: Eurobarometras. https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do.
Remiantis statistika galima teigti, kad kuo didesnės tėvų pajamos, tuo didesnė tikimybė, kad savo trimečiams ir
jaunesniems vaikams jie ieškos vaikų priežiūros paslaugų. 2016 m. tik 7 proc. vaikų iki trejų metų, susiduriančių su
skurdo ir socialinės atskirties rizika, naudojosi AUP paslaugomis, o tie, kurie nesusiduria su skurdo ir socialinės
atskirties rizika, sudarė 20 proc. Europoje vidutiniškai virš 20 proc. vaikų, susiduriančių su skurdo ir socialinės
atskirties rizika, dalyvauja AUP. [44] 2016 m. vaikų iki 3 m. amžiaus ir priklausančių mažas pajamas gaunančioms
šeimoms AUP įstaigose buvo 75 proc. mažiau nei jų bendraamžių.[45] Tik apie 5 proc. vaikų iš mažas pajamas
gaunančių šeimų naudojosi AUP paslaugomis iki jiems sukako treji, o iš vidutinių ir dideles pajamas gaunančių
šeimų lankė atitinkamai 25 proc. ir 35 proc. vaikų.[46] Mažas pajamas gaunančios šeimos (šeimos, kurių vienam
šeimos nariui tenka mažiau nei 125 eurai per mėnesį), gyvenančios kaimo vietovėse, susiduria su dvigubai labiau
nepalankia situacija ir dar didesniais sunkumais susimokėti už AUP paslaugas. 2016 m. 57,5 proc. šių šeimų patyrė
kokių nors sunkumų, o 23 proc. buvo vidutiniškai sunku.[47]
Menkas naudojimosi AUP paslaugomis lygis pastebimas tarp vaikų iki privalomo priešmokyklinio ugdymo
pradžios, gyvenančių šeimose, patiriančiose socialinę riziką. 2020 m. tik apie 64 proc. vaikų iš šių šeimų naudojosi
kokiomis nors AUP paslaugomis. Tarp pagrindinių priežasčių, kodėl jų dalyvavimas AUP buvo mažesnis, buvo jų
tėvų nenoras leisti vaikus lankyti AUP įstaigas bei transporto ir paslaugų vaikams su specialiaisiais ugdymosi
poreikiais trūkumas.[48] Šių šeimų poreikiams yra skiriamas nepakankamas dėmesys, ir jos negauna pakankamai
informacijos. Tyrimai rodo, kad pasitelkus socialinius darbuotojus, tėvų požiūris būna palankesnis AUP įstaigų
atžvilgiu. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. buvo nustatytas privalomas ikimokyklinis ugdymas vaikams, kurie auga
šeimose, patiriančiose socialinę riziką, o savivaldybės, skiriančios AUP paslaugas vaikams, augantiems šeimose,
patiriančiose socialinę riziką, gauna papildomą finansavimą. [49] Vaikams iš šeimų, patiriančių socialinę riziką, Vaiko
gerovės komisija suteikia pavėžėjimo, maitinimo paslaugas, mokymosi reikmenis, skiria šeimų stebėseną ir
informuoja tėvus apie AUP paslaugų teikiamą naudą. 2020–2021 m. 75 vaikai iš šeimų, patiriančių socialinę riziką,
lankė AUP įstaigas. Iki 2024 m. šį skaičių tikimasi padidinti mažiausiai iki 1 500.[50] Turimi duomenys rodo, kad nuo
2021 m. rugsėjo mėn, kai buvo padidintas finansavimas, 413 vaikų iš šeimų, patiriančių socialinę riziką, dalyvavo
AUP (Lietuvoje socialinę riziką patiriančiose šeimose priskaičiuojama esant apie 4 000 vaikų iki privalomojo
ikimokyklinio ugdymo, tačiau lankomumo lygmuo (413 vaikų) buvo nustatytas tik iš trimečių ir vyresnių iki
privalomojo ikimokyklinio ugdymo).[51] Tikimasi, kad suteikus papildomą finansavimą 2021-2022 m. m., AUP
paslaugomis pradės naudotis apie 1 000 vaikų, patiriančių socialinę riziką (t.y. 25 proc.).
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
Labai sunku Vidutiniškai sunku Gan sunku Gan lengva Lengva Labai lengva
Vaikų priežiūros įstaigų oficialių paslaugų neįperkamumo lygis pagal vietovės požymį; 2018 m.
Miestas Kaimas
16
8 LENTELĖ.VAIKŲ IŠ SKIRTINGŲ SOCIALINIŲ GRUPIŲ LANKOMUMO IR PASLAUGŲ ĮPERKAMUMO RODIKLIAI
VAIKAI,
NESUSIDURIANTYS
SU SKURDO IR
SOCIALINĖS
ATSKIRTIES RIZIKA
VISI
GYVENTOJAI
VAIKAI IŠ
VIDUTINES
PAJAMAS
GAUNANČIŲ
ŠEIMŲ
VAIKAI IŠ
DIDELES
PAJAMAS
GAUNANČIŲ
ŠEIMŲ
VAIKAI IŠ
MAŽAS
PAJAMAS
GAUNANČIŲ
ŠEIMŲ
KAIMO
VIETOVĖSE
VAIKAI
MIESTUOSE
VAIKAI,
SUSIDURIANTYS
SU SKURDO IR
SOCIALINĖS
ATSKIRTIES
RIZIKA
VAIKAI,
SUSIDURIANTYS
SU SKURDO
RIZIKA
20 proc. vaikų,
nesusiduriančių su
skurdo ir socialinės
atskirties rizika,
kuriems yra 0–3 m.,
dalyvauja AUP
50 proc. negali
susimokėti už
AUP
paslaugas,
teikiamas 0–2
m. vaikams
25 proc.
vaikų, kurių
amžius 0–3
m., iš
vidutines
pajamas
gaunančių
šeimų
dalyvauja
AUP
35 proc.
vaikų, kurių
amžius 0–3
m., iš dideles
pajamas
gaunančių
šeimų
dalyvauja
AUP
5 proc. vaikų,
kurių amžius
0–3 m.,
dalyvauja
AUP
57 proc.
patiria kai
kurių
finansinių
sunkumų
dalyvaujant
AUP, o
23 proc. yra
vidutiniškai
finansiškai
sunku
dalyvauti
AUP
47,5 proc.
šeimų patiria
finansinių
sunkumų
dalyvaujant
AUP
7 proc. vaikų, kurių
amžius 0–3 m.,
susiduriančių su
skurdo ir
socialinės
atskirties rizika,
dalyvauja AUP
75 proc. mažiau
vaikų, kurių
amžius 0–3 m., ir
25 proc. mažiau
vaikų, kurių
amžius 3–6 m.,
susiduriančių su
socialine rizika,
dalyvauja AUP,
lyginant su jų
bendraamžiais
64 proc. vaikų,
kuriems 5 m. ar
mažiau, dalyvauja
AUP
Šaltinis: sudaryta autorių.
Apibendrinant, pagrindinės kliūtys prieinamumui didinti yra vietų trūkumas valstybinėse AUP įstaigose, mažas
įperkamumas, transporto paslaugų trūkumas ir nepakankamas kiekis paslaugų vaikams su specialiaisiais ugdymosi
poreikiais. Sudėtingiausia situacija vaikams iki penkerių metų, kadangi valstybinėse AUP įstaigose šiai grupei vaikų
dažnai nepakanka vietų. Labiausiai su anksčiau minėtomis kliūtimis susiduria vaikai, gyvenantys kaimo vietovėse
bei vaikai, gyvenantys mažas pajamas gaunančiose, vienišų tėvų ir socialinę riziką patiriančiose šeimose. Vaikai iš
mažas pajamas gaunančių šeimų kaimo vietovėse atsiduria dvigubai labiau nepalankioje padėtyje, o jų dalyvavimo
AUP rodiklis yra žemiausias iš visų vaikų grupių.
9 lentelėje galima matyti apibendrinamąją informaciją apie pažeidžiamiausias vaikų grupes, apskaičiuotą jų dydį,
kliūtis lankomumui didinti, duomenų spragas ir politines priemones padėčiai gerinti.
17
9 LENTELĖ. VEIKSMINGA IR NEMOKAMA GALIMYBĖ NAUDOTIS ANKSTYVOJO UGDYMO IR
PRIEŽIŪROS PASLAUGOMIS. PAŽEIDŽIAMOS GRUPĖS
PAŽEIDŽIAMA
GRUPĖ
APSKAIČIUOTAS
GRUPĖS DYDIS
STATISTINIAI
DUOMENYS.
PROBLEMINĖS
SRITYS
DUOMENŲ SPRAGA POLITINĖS PRIEMONĖS
PADĖČIAI GERINTI
Vaikai iš mažas
pajamas gaunančių
šeimų
17,1 proc.[52] namų
ūkių yra ties skurdo
riba
Vietų valstybinėse AUP
įstaigose trūkumas
Aukšta privačių AUP
paslaugų kaina
Trūksta duomenų, kiek vaikų,
gyvenančių vienišų tėvų šeimose,
lanko privačias AUP įstaigas,
lyginant su vaikais, gyvenančiais abu
tėvus turinčiose šeimose
Pakankamo vietų skaičiaus
užtikrinimas, įgyvendinant
privalomąjį priešmokyklinį
ugdymą
Sumažinto mokesčio už ugdymą
nustatymas
Teikiant ikimokyklines AUP
paslaugas, suteikti pavėžėjimo
mokykliniu autobusu paslaugas ir
taikyti su transportu susijusias
kompensacijas
Vaikai socialinę
riziką patiriančiose
šeimose
17 430[53] (visų amžiaus
grupių vaikai)
Vietų valstybinėse AUP
įstaigose trūkumas
Aukšta privačių AUP
paslaugų kaina
Ribotas AUP paslaugų
prieinamumas
(transporto klausimas)
Nemotyvuoti tėvai
Trūksta duomenų apie sėkmingų
pavyzdžius, įtraukiant socialinius
darbuotojus
Pakankamo vietų skaičiaus
užtikrinimas, įgyvendinant
priešmokyklinį ugdymą
Sumažinto mokesčio už ugdymą
nustatymas
Teikiant ikimokyklines AUP
paslaugas, suteikti pavėžėjimo
mokykliniu autobusu paslaugas ir
taikyti su transportu susijusias
kompensacijas
Nustatyti privalomą
priešmokyklinį ugdymą
Įtraukti socialinius darbuotojus
Vaikai, gyvenantys
kaimo vietovėse
50 232 Retesnis ir trumpiau
trunkantis vaikų
dalyvavimas AUP
Ribotas AUP paslaugų
prieinamumas
(transporto klausimas)
Švietimo pagalbos
specialistų trūkumas
Trūksta duomenų, paaiškinančių
prastą lankomumą
Nustatyti privalomą
priešmokyklinį ugdymą AUP
įstaigose
Teikiant ikimokyklines AUP
paslaugas, suteikti pavėžėjimo
mokykliniu autobusu paslaugas ir
taikyti su transportu susijusias
kompensacijas
Specialiųjų poreikių
turintys ir neįgalūs
vaikai
24 962 Švietimo pagalbos
specialistų trūkumas
Teikiamos
nespecializuotos
paslaugos
Pedagogams trūksta
žinių
Trūksta duomenų dėl sėkmingo
vaikų su specialiaisiais poreikiais ar
negalia integravimo į bendrosios
paskirties AUP grupes
Įstatymo, reikalaujančio, kad visos
AUP įstaigos priimtų vaikus su
specialiaisiais poreikiais ir negalia į
bendrosios paskirties grupes
Kelti aukštesnius reikalavimus
priežiūros specialistams ir jų
parengimui
18
Užtikrinti transporto paslaugas
Vaikai iš migrantų
šeimų
Iš užsienio grįžusių
šeimų vaikai — 976[54]
Imigrantų vaikai —
1 007[55]
Prasta integracija dėl
kalbos ir kultūros
barjero
Teikti AUP paslaugas rusų, lenkų,
baltarusių, jidiš ir kitomis
kalbomis, pvz. anglų k.
Nustatyti, kad visi Lietuvoje
gyvenantys vaikai turėtų teisę
gauti valstybines AUP paslaugas
tokiomis pat sąlygomis kaip ir
vietiniai vaikai
Šaltinis: sudarė PPMI.
19
2. Veiksmingų ir nemokamų
aukštos kokybės švietimo
paslaugų vaikams prieinamumas
Pirmasis ESTR principas pabrėžia, kad: „Kiekvienas [žmogus] turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą,
mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą“. Todėl ES narės privalo visiems vaikams užtikrinti nemokamą ir
efektyvią galimybę naudotis aukštos kokybės švietimu bei suteikti jiems lygias galimybes. Šiame
skyriuje aiškinamasi, ar Lietuvos švietimo sistema pakankamai atsižvelgia į šį reikalavimą, ir kokias
problemas vis dar reikėtų spręsti. Pirmiausiai apžvelgiama švietimo paslaugų aprėptis, toliau
analizuojami pagrindiniai nepatenkinti vaikų poreikiai ir galiausiai apžvelgiamos šiuos poreikius
atliepti trukdančios prieinamumo kliūtys.
Aprėptis
Ne visi vaikai Lietuvoje lanko mokyklą ir gauną išsilavinimą. 2020–2021 m. m. 15 865 iš 593 319
mokyklinio amžiaus (7–16 m.) vaikų nelankė mokyklos, o tai sudarė 3,7 proc.[56] Nors beveik pusė šių
vaikų mokyklos nelankė dėl to, kad emigravo (12 497 vaikai) ir, ko gero, lankė mokyklas užsienyje,
likusieji jų nelankė dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių (1 726) arba priežasčių nėra nurodę
(3 139).[57] Tyrimai rodo, kad vaikai dažniausiai nelanko mokyklos dėl tėvų įsitraukimo ir domėjimosi
vaikų išsilavinimu stokos, o tai mažina vaikų motyvaciją ir savivertę; vaikai taip pat gali nenorėti
lankyti mokyklos, nes patiria patyčias ar susiduria su įvairiais psichologiniais sunkumais.[58] Didelių
skirtumų, lyginant berniukus ir mergaites, nematyti: 2020–2021 m. m. į mokyklą nebevaikščiojo 8 103
berniukai ir 7 762 mergaitės. Esama vaikų, kurie nors registruoti mokykloje, tačiau jiems skirtas
mokymas namuose, mokymasis šeimoje ar savarankiškas mokymasis. Mokymasis namuose
organizuojamas vaikams, kurie patiria įvairių su mokymusi susijusių sunkumų (tarp jų – ir nenoro
lankyti mokyklos), dėl ligos ar patirtų traumų.[59] Tokiems vaikams sudaromos savarankiško mokymosi
programos, juos konsultuoja mokytojai ir atvyksta mokyti į namus. Savarankiškas mokymasis gali būti
skirtas visiems mokiniams dėl įvairių priežasčių, jei jų trimestrų, semestrų ar metiniai įvertinimai
patenkinami.[60] Šiuos vaikus taip pat prižiūri mokyklos, jiems teikiamos konsultacijos, rengiamos
savarankiško mokymosi programos, jie atlieka jiems asmeniškai sudarytas pasiekimams įvertinti skirtas
užduotis, kurias rengia mokyklos sudaryta komisija. Tik tie vaikai, kurie gauna patenkinamus
mokymosi įvertinimus, gali tęsti savarankišką mokymąsi, o jų savarankiško mokymosi sutartis kasmet
pratęsiama. Mokymasis šeimoje yra vykdomas panašia tvarka, tačiau čia papildomai vertinamas vaikų
socializacijos užtikrinimas. Tik kai kurios mokyklos sutinka organizuoti ir vykdyti tokio tipo mokymo
proceso priežiūrą.[61]
Kalbant apie nemokamą ir veiksmingą galimybę naudotis aukštos kokybės švietimu, viena iš
pažeidžiamiausių grupių yra vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Laimei, vaikų su
specialiaisiais ugdymosi poreikiais skaičius bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse padidėjo,
tačiau specialiojo ugdymo mokyklose besimokančių mokinių skaičius didėjo taip pat, tačiau kitu mastu
nei specialiojo ugdymo vaikų priežiūros centruose. 2018 m. 1,13 proc. vaikų mokėsi specialiojo ugdymo
20
mokyklose, o 2013 m. – 0,99 proc.[62] Tuo tarpu 2020 m. 13,37 proc. vaikų su specialiaisiais poreikiais
mokėsi bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse. 2020–2021 m. m. iš viso mokyklose mokėsi
459 525 mokiniai, o 1,56 proc. jų turėjo elgesio ir emocinių sutrikimų. 2018–2019 m. m. 3 685 mokiniai
su specialiaisiais ugdymosi poreikiais mokėsi bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse: 679 –
Vilniuje, 593 – Šiauliuose, 196 – Panevėžyje, 11 – Mažeikiuose, 314 – Klaipėdoje, 503 – Kaune, likusieji –
mažesniuose miestuose ar regionuose. 2021 m. buvo 40 968 vaikai su specialiaisiais ugdymosi
poreikiais, turintys elgesio, klausos, kalbos, intelekto sutrikimų, aklieji ir su kitais sutrikimais. [63] 2018 m.
visoje Lietuvoje 98,83 proc. vaikų lankė įtraukiojo viduriniojo ugdymo įstaigas, kuriose jie buvo priimti
į bendrąsias klases.[64] Šis skaičius viršija Europos vidurkį (96,88 proc.), tačiau Europos specialiojo ir
inkliuzinio ugdymo plėtros agentūra pabrėžia, kad didelis skaičius mokinių su specialiojo ugdymosi
poreikiais, besimokančių bendrosiose klasėse, negarantuoja, kad jiems yra užtikrinamas pakankamos
kokybės švietimas. 2021–2030 m. Švietimo plėtros programa numato, kad visose mokyklose iki 2024 m.
tikimasi pasiruošti tinkamai įtraukti vaikus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Programoje taip pat
daug dėmesio skiriama neformaliems, užklasiniams užsiėmimams ir būreliams mokyklose, kurie, kaip
pripažįstama, yra svarbi vaikų, taip pat ir vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, ugdymo dalis.
2019 m. 30 proc. vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais pasinaudojo neformaliojo švietimo
galimybėmis; tikimasi, kad iki 2030 m. Lietuvoje 50 proc. vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais
dalyvaus neformaliojo švietimo programose.[65] Kaip ir vaikams, gyvenantiems kaimo vietovėse,
vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais trūksta neformaliojo švietimo veiklų įvairovės.
Nustatyta, jog neformaliojo švietimo veiklų trūkumas yra viena iš pagrindinių, vaikų dalyvavimą
mažinančių, prieinamumo kliūčių.
Europos šalių duomenys rodo, kad vaikai iš migrantų kilmės ar kitos tautybės šeimų taip pat
susiduria su labai nepalankia situacija. Migrantų kilmės vaikai gali patirti sunkumų, adaptuodamiesi
naujose šalyse, prisitaikydami prie vietinės kalbos, kultūros ir mokyklos sistemos. Kitos tautybės vaikai
susiduria su sunkumais, derindami šeimos ir mokyklos aplinką, kai mokosi savo gimtąja kalba, bet
lanko lietuviškas mokyklas. Vaikai gali patirti sunkumų, kai jiems reikia kalbėti savo gimtąja kalba
namuose, o mokytis kita kalba mokykloje. 2020–2021 m. m. 90 migrantų kilmės vaikų mokėsi lietuvių
kalba Lietuvos mokyklose.[66] Tačiau vaikai iš skirtingų etninių grupių gali lankyti mokyklas ir ne
lietuvių kalba.[67] Populiariausios – rusų ir lenkų mokyklos, veikiančios 10 Lietuvos savivaldybių:
Vilniuje ir jo rajone, Šalčininkų ir Trakų rajonuose, Visagine, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose ir Širvintų
bei Švenčionių rajonuose. 2020–2021 m. m. 31 502 vaikai mokėsi tautinių mažumų mokyklose (rusų,
lenkų ir kitose), o 2021 m. 1 710 užsieniečių vaikų pradėjo lankyti mokyklą Lietuvoje. Didžiausia dalis
nelietuviškas mokyklas lankančių vaikų mokosi Vilniuje – 4 152 mokiniai mokosi lenkiškose
mokyklose, 7 918 – rusiškose, o 3 701 – mokyklose, kuriose kalbama kitomis kalbomis. Kaune 1 032
vaikai mokėsi kita nei lietuvių kalba, 3 126 vaikai Klaipėdoje mokėsi rusų mokyklose, o 2 212 mokinių
lankė lenkiškas mokyklas Šalčininkuose. Apibendrinant, Lietuvoje veikia 46 lenkų mokyklos, 27 rusų ir
20 kitokiomis kalbomis ugdymo programas organizuojančių mokyklų. Nelietuvių kilmės vaikai taip
pat turi sąlygas lankyti popamokines veiklas savo mokyklose gimtąja kalba.[68] Nuo 2015 m., Vyriausybei
ir savivaldybėms leidus kiekvienam mokiniui pasinaudoti neformaliojo švietimo krepšeliu, kitoms
etninėms grupėms priklausančių vaikų, lankančių popamokines veiklas, skaičius padvigubėjo. 2018 m.
veikė 20 neformaliojo ugdymo centrų kitomis nei lietuvių kalbomis (rusų, lenkų ir baltarusių), teikusių
savo paslaugas 5 320 vaikų.
Viena iš labiausiai nuo visuomenės atskirtų grupių Lietuvoje yra romų vaikai. Šie vaikai susiduria su
kalbos ir kultūriniais barjerais, kenčia didelį nepriteklių ir diskriminaciją. Jie dažnai palieka mokyklą
būdami labai ankstyvo amžiaus, ir tik nedidelė romų vaikų dalis baigia vidurines ar net pradines
mokyklas.[69] Nors vertinant visos Lietuvos vaikų bendrąjį ugdymą ir mokyklos baigimą, rezultatai labai
geri, 2015 m. tik 27 proc. romų vaikų įgijo pradinį išsilavinimą ir tik 2 proc. – vidurinį išsilavinimą.[70] 8
proc. romų vaikų yra neraštingi. 2019 m. 432 romų vaikai lankė bendrojo ugdymo mokyklas. Didžiausia
21
dalis jų gyveno Vilniuje (110), Panevėžyje (59) ir Jonavoje (46), kur gyvena didžioji dalis Lietuvos romų
bendruomenės.[71] Kadangi duomenų, koks yra bendras mokyklinio amžiaus romų vaikų skaičius šiais
metais, nėra, neaišku, koks procentas šiai grupei priklausančių vaikų mokėsi švietimo įstaigose. 2015
m. duomenys rodo, kad romų vaikų dalyvavimo popamokinėse veiklose rodiklis buvo didesnis nei
pamokų lankymas – 33 proc. romų vaikų dalyvavo popamokinėse veiklose.[72] Popamokinės veiklos
vykdomos dienos priežiūros centruose Vilniuje ir Panevėžyje, kur skiriamas ypatingas dėmesys romų
kultūros išsaugojimui ir romų vaikų integracijai.
Lietuva mėgina spręsti menko dalyvavimo tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo programose
problemą. 2015 m. Lietuvos Vyriausybė leido kiekvienam mokiniui pasinaudoti „neformaliojo švietimo
krepšeliu“, leidžiančiu kiekvienam vaikui už tam tikrą sumą lankyti savo nuožiūra pasirinktą
neformaliojo švietimo programą. Šios programos gali būti vykdomos tiek mokykloje, tiek už jos ribų.
Įteisinus šį krepšelį 2015 m., vaikų, lankančių neformaliojo švietimo programas, skaičius padvigubėjo –
2015 m. 45 271 vaikai dalyvavo neformaliojo švietimo programose, o 2016 m. šis skaičius išaugo iki
88 840.[73] Mokinių skaičius palaipsniui didėjo, kol 2019 m. pasiekė aukščiausią rodiklį, kai 93 948 vaikai
dalyvavo neformaliojo švietimo programose. Deja, 2020 m. jis sumažėjo iki 88 851. Tai, tikėtina, susiję
su COVID-19 pandemija, nes daugelis veiklų buvo vykdomos internetu, todėl ne visi vaikai norėjo ar
galėjo tokiu būdu dalyvauti, ypač iš tų namų ūkių, kur vaikai neturėjo pakankamai asmeninės erdvės.
Taip pat, nors dalyvavimas neformaliojo švietimo programose padvigubėjo, tai vis tiek tesudaro 61,71
proc. Stebina tai, kad dalyvavimo neformaliojo švietimo programose rodikliai yra didesni kaimo
vietovėse nei miestuose – 2020 m. 66,47 proc. vaikų dalyvavo neformaliojo švietimo programose kaimo
vietovėse, o miestuose – 60,74 proc.[74] Iki 2030 m. Lietuvoje tikimasi pasiekti 75 proc. vaikų dalyvavimo
neformaliojo ugdymo programose lygį.[75]
Nepatenkinti poreikiai
Vaikams vis dar kyla daugybė problemų fiziškai pasiekti bendrojo ugdymo mokyklas, taip pat trūksta
kokybiškos pagalbos ir asmeninio dėmesio vaikams su specialiaisiais poreikiais. Nors iki 2024 m.
Lietuvoje visos bendrojo ugdymo mokyklos turėtų sugebėti priimti vaikus su specialiaisiais ugdymosi
poreikiais, 2019 m. vis dar veikė 44 specialiojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 3 800 mokinių. Nors
nėra planuojama panaikinti specialiojo ugdymo mokyklų, Švietimo valdymo informacinės sistemos
duomenys rodo, kad pati didžiausia problema, integruojant vaikus su specialiaisiais ugdymosi
poreikiais į bendrojo lavinimo mokyklas, yra švietimo pagalbos specialistų trūkumas bendrojo ugdymo
mokyklose. 2018 m. 9 proc. bendrojo lavinimo mokyklų nedirbo nė vienas švietimo pagalbos
specialistas, 53 proc. mokyklų neturėjo psichologo, o 28 proc. – specialiųjų pedagogų ir kalbos
terapeutų.
Kalbant apie vaikus iš migrantų kilmės šeimų, duomenys rodo, kad Lietuvoje tautinių mažumų
vaikams, besimokantiems nelietuviškai kalbančiose mokyklose, nepakanka knygų jų gimtąja kalba
(rusų, lenkų, baltarusių).[76] Turimos knygos yra pasenusios, o naujos – daug brangesnės nei vadovėliai
lietuvių k. Nuo 2008 iki 2017 m. buvo išleisti tik 7 nauji vadovėliai lenkų k., 4 – rusų k. ir nė vieno
baltarusių k. Be to, nelietuviškai kalbančiose mokyklose trūksta laboratorijų, ypač kaimo vietovėse.[77]
2017 m. daugiau nei pusė nelietuviškai kalbančių mokyklų neturėjo laboratorijos, o kaimiškose
vietovėse trūkumas buvo dvigubai didesnis. Panašios tendencijos matyti visose Lietuvos mokyklose –
laboratorijų trūkumas yra viena iš didžiausių problemų. 2017 m. miestuose 41,7 proc. lenkiškų
mokyklų, 54,4 proc. rusiškų mokyklų ir 44 proc. mokyklų, kurios kalbama kitomis kalbomis, turėjo
laboratorijas. O kaimo vietovėse tik 14,3 proc. lenkiškų mokyklų, 50 proc. rusiškų mokyklų ir 16,7 proc.
mokyklų, kuriose kalbama kitomis kalbomis, turėjo laboratorijas. Su kalbos barjeru susiduriantys
migrantų kilmės vaikai ir iš užsienio sugrįžę vaikai negauna pakankamai papildomų kalbos pamokų,
ypač besimokantys nuotoliniu būdu. Taip pat jiems trūksta psichologinės pagalbos, o mokytojai yra
22
nepakankamai pasirengę dirbti su vaikais iš migrantų kilmės šeimų.[78][79] Mokyklos, neturinčios
reikiamos patirties ir priemonių dirbti su vaikais iš šių šeimų, dvejoja priimdamos tokius vaikus, todėl
jie patiria diskriminaciją.
Vaikai, gyvenantys kaimo vietovėse, taip pat susiduria su didesniais sunkumais, siekdami gauti
išsilavinimą, ypač norėdami lankyti popamokinius užsiėmimus, kadangi jiems nėra suteikiamas
transportas. Pavėžėjimo mokykliniu transportu tvarkaraštis sudaromas pagal oficialias mokyklos darbo
valandas, todėl vaikams reikalingas kitas transportas, jei jie nori dalyvauti popamokinėse veiklose.
Nors, kaip minėta anksčiau, didesnis procentas vaikų, gyvenančių kaimo vietovėse nei miestuose,
lanko neformaliojo švietimo programas, transporto trūkumas vis dar išlieka pagrindinė kliūtis gauti
šias paslaugas. Išsprendus šią problemą, dalyvavimo rodikliai galėtų dar augti. Vaikai, gyvenantys
miestuose, turi didelę jiems prieinamą paslaugų pasiūlą, tačiau vaikai kaimo vietovėse turi mažiau
laisvalaikio pasirinkimų, todėl neformaliojo švietimo prieinamumas ir neformaliojo švietimo
užsiėmimų įvairovė jiems yra ypač svarbi. Vaikai kaimo vietovėse dažnai turi mažą popamokinių
veiklų pasirinkimą, jiems įprastai siūlomi tik muzikos ir sporto užsiėmimai. [80] Apskritai vaikai,
gyvenantys atokesnėse vietovėse, gauna prastesnį išsilavinimą dėl mokytojų ir kitų specialistų
trūkumo, jungtinių klasių, popamokinių veiklų įvairovės (ir menkų galimybių jas lankyti) ir
technologijų trūkumo. Be to, kaimo vietovėse trūksta laboratorijų, jas turi tik vienas penktadalis
mokyklų, o miestų mokyklose – du penktadaliai. Taip pat mokyklų, turinčių laboratorijas, skaičius
kaimo vietovėse beveik neauga. Dėl šių kliūčių, vaikų, gyvenančių kaimiškose vietovėse, mokymosi
pasiekimai žemesni.[81]
4 DIAGRAMA. MOKYKLŲ, TURINČIŲ LABORATORIJAS, SKAIČIUS PAGAL GEOGRAFINĘ VIETOVĘ
Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2020. Lietuvos miestų ir kaimų mokinių pasiekimai: skirtumai, jų priežastys, galimi
įveikos būdai. Prieiga per internetą: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2020/12/Miesto-ir-kaimo-mokiniu-
pasiekimai.pdf.
Lietuvos valstybinėse mokyklose pamokų metu nėra plačiai naudojamos technologijos. 2017 m.
Lietuvoje vidutiniškai 5,3 projektoriai ir 2,5 interaktyvios lentos teko 100 vaikų miestų mokyklose.[82]
Kaimo vietovėse 100 vaikų teko tik 1,9 interaktyvios lentos, tačiau stebina tai, kad jie naudojosi didesniu
skaičiumi projektorių nei miestuose - jiems teko 7,5 projektoriai 100 vaikų. Taip pat lyginant su Europos
vidurkiu, Lietuva turi žymiai mažesnį procentą skaitmenine įranga aprūpintų vidurinių mokyklų. 2019
m. tik 39 proc. pagrindinio ugdymo mokyklų buvo gerai aprūpintos skaitmenine įranga (ES vidurkis –
52 proc.), o vidurinio ugdymo mokyklų – 53 proc. (ES vidurkis – 72 proc.).[83] Likusios mokyklos buvo
aprūpintos tik vidutiniškai gerai. Be to, mokinių, kiekvieną savaitę naudojančių kompiuterius pamokų
metu, dalis Lietuvoje buvo taip pat mažesnė nei ES vidurkis. Pagrindinio ugdymo mokyklose 49 proc.
vaikų naudojosi kompiuteriu pamokų metu kiekvieną savaitę (ES vidurkis – 52 proc.), o vidurinio
ugdymo mokyklose – 52 proc. (ES vidurkis – 59 proc.) Apklausus suinteresuotąsias puses, buvo
0
10
20
30
40
50
2016 2017 2018 2019
Mokyklų, turinčių laboratorijas, skaičius pagal geografinę vietovę
Miestas Kaimas Šalyje
23
nustatyta, kad mokėjimo naudotis informacinėmis technologijomis trūkumas buvo didžiulė problema
COVID-19 pandemijos metu. Daug vaikų, o ypač gyvenančių žemesnės socioekonominės padėties
šeimose, nemokėjo tinkamai naudotis kompiuteriais besimokydami namuose ir nesulaukė pagalbos iš
savo tėvų, kuriems taip pat trūko informacinių technologijų raštingumo.
Dar viena pažeidžiama grupė, kurios švietimo poreikiai nėra patenkinami, yra vaikai iš mažas pajamas
gaunančių šeimų. Vaikų iš mažas pajamas gaunančių šeimų mokymosi pasiekimai taip pat yra
prastesni nei jų bendraamžių. 2018 m. Lietuvoje atlikti PISA testai parodė, kad 15 m. moksleiviai iš
socialiai pažeidžiamų šeimų mokėsi prasčiau negu jų geriau gyvenantys bendraamžiai. Šiuo atžvilgiu
buvo tyrinėjama vaikų iš migrantų kilmės šeimų situacija bei kultūrinis, socialinis ir ekonominis
statusai. Kaip ir visose šalyse, vaikai, gyvenantys nepalankiomis socialinėmis ir ekonominėmis
sąlygomis, Lietuvoje turi prasčiausius mokymosi rezultatus. Be to, jie yra dvigubai mažiau motyvuoti
įgyti universitetinį išsilavinimą, lyginant su palankesnėmis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis
gyvenančiais jų bendraamžiais.[84] Vaikai iš žemas pajamas gaunančių šeimų dvigubai dažniau eina į
profesines mokyklas nei jų geriau gyvenantys bendraamžiai. Taip pat vaikai iš žemesnėmis pajamomis
disponuojančių šeimų yra daug mažiau linkę įgyti profesinę kvalifikaciją ir susiduria su 1,7 karto
mažesne tikimybe baigti vidurinę mokyklą.[85]
5 DIAGRAMA. VAIKŲ, PLANUOJANČIŲJŲ SIEKTI AUKŠTOJO IŠSILAVINIMO, DALIS PAGAL SES
Šaltinis: MOSTA. 2018. Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalga. Prieiga per internetą:
https://strata.gov.lt/images/tyrimai/bukle-2018-web.pdf.
Prieinamumo kliūtys
Nors Lietuvoje nereikia mokėti mokesčio u privalomąjį ugdymą, esama su tuo susijusių papildomų
išlaidų, pvz., perkant vadovėlius, mokant už mokyklos išvykas, transportą į mokyklą.[86] Pagal Socialinės
paramos mokiniams įstatymą, mokinio reikmenys, tai – individualios mokymosi priemonės (pratybų
sąsiuviniai, skaičiuotuvai, rašymo, braižymo, piešimo ir kitos mokinio individualiai naudojamos
mokymosi priemonės), sportinė apranga, avalynė, drabužiai ir kiti būtini mokiniui ugdyti reikmenys,
kuriais mokiniai neaprūpinami Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka. Kitas, „paslėptas“ ugdymo išlaidas sudaro mokyklų išvykos, kultūriniai renginiai, IT įranga,
vadovėliai, kt. Vidutiniškai visa tai vaikui kainuoja 240–280 eurų per metus, o mažas pajamas
gaunančioms šeimoms tam tikslui skiriama 80 eurų išmoka. 2016 m. 29 proc. namų ūkių Lietuvoje teigė,
kad jiems buvo labai arba vidutiniškai sunku padengti formaliojo ugdymo išlaidas.[87] Kalbant apie
mažas pajamas gaunančias šeimas, šis skaičius sudarė 42 proc., o tarp vienišų tėvų namų ūkių – 61
proc.
Nelygybė skirtinguose namų ūkiuose taip pat sukuria nevienodas galimybes vaikams ir lemia jų
mokymosi rezultatus. Finansinių išteklių, sektino pavyzdžio trūkumas gali neigiamai veikti vaikų,
44
5871
82 87
0
20
40
60
80
100
Žemo SES Žemesnio nei vidutinisSES
Vidutinio SES Aukštesnio neividutinis SES
Aukšto SES
Vaikų, planuojančių siekti aukštojo išsilavinimo, dalis pagal SES, 2018 m.
24
gyvenančių nepalankiomis sąlygomis, siekius ir jų pastangoms mokykloje daryti blogą įtaką. [88] Taip pat
tokios nepalankios situacijos kaip technologijų, asmeninės erdvės, mokantis namuose, trūkumas,
sudėtingi santykiai su tėvais, nepakankamas tėvų dalyvavimas mokymosi procese turi įtakos
prastesniems mokymosi rezultatams.[89] Tai ypač išryškėjo COVID-19 pandemijos metu. Šiuo metu
Lietuvos Vyriausybė nepalankias sąlygas turinčias šeimas aprūpino 35 000 kompiuterių. Tačiau vaikai,
net jiems suteikus technologinę įrangą, nedalyvavo nuotolinėse pamokose ir susidūrė su ypač daug
iššūkių keliančiomis mokymosi sąlygomis, pvz., turėjo mokytis lovoje ar ant grindų su kitais žmonėmis
viename kambaryje.[90] Taip pat duomenys rodo, kad vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų dažniau
palikdavo švietimo sistemą, o užtikrinti jų grįžimą į mokyklas po pandemijos buvo sudėtingiau.
Kaimiškose mokyklose trūksta finansinės paramos tiek neformaliojo švietimo programoms, tiek
apskritai švietimui, o ypač vaikams su specialiaisiais poreikiais, kuriems reikalinga asmeninė
mokymosi pagalba.[91] Jaučiamas psichologų ir specialiųjų pedagogų trūkumas. Taip pat trūksta
mokytojų padėjėjų, kurie pagelbėtų vaikams su specialiaisiais poreikiais geriau integruotis tiek į
formaliąsias, tiek į neformaliąsias švietimo programas. Pavyzdžiui, 2017 m. vienam specialiajam
pedagogui teko dirbti su maždaug 55,45 vaikais, nors rekomenduojama, kad vienas specialusis
pedagogas dirbtų su 50 vaikų. Yra pasirodžiusi iniciatyva organizuoti vaikams su specialiaisiais
poreikiais specialias veiklas mokykloje mokinių atostogų metu.[92] Tokia galimybė taip pat buvo siūloma
COVID-19 pandemijos metu, kai vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais buvo leista lankyti
mokyklą. Nors tai ir padėjo tėvams, tačiau gali dar labiau gilinti vaikų segregaciją ir mažinti jų įtrauktį.
6 DIAGRAMA. NETURINČIŲ JOKIO ŠVIETIMO PAGALBOS SPECIALISTO MOKYKLŲ SKAIČIUS SKIRTINGOSE GEOGRAFINĖSE VIETOVĖSE
Šaltinis: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2019. Lietuvos miestų ir kaimų mokinių pasiekimai: skirtumai, jų priežastys, galimi
įveikos būdai. https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2020/12/Miesto-ir-kaimo-mokiniu-pasiekimai.pdf.
6 diagramoje matyti, kad visų tipų savivaldybių kaimiškose vietovėse trūksta švietimo pagalbos
specialistų. Didžiosios kaimiškos savivaldybės ir mažosios savivaldybės apima tiek kaimiškas, tiek
miesto vietoves, tačiau diagrama rodo, kad abiem atvejais kaimai turi dvigubai mažiau švietimo
pagalbos specialistų nei miestai.
Kaimo vietovėse taip pat daugiau jungtinių klasių. Daugiausia esama pradinio ugdymo jungtinių
klasių, kai tas pats mokytojas dirba su skirtingų, pvz., 2-os ir 3-os klasių mokiniais. Jungtinių klasių
organizavimas nebūtinai yra neigiamas reiškinys, jei jomis siekiama skatinti pažangą, pvz., Suomijoje
taip siekiama geriau integruoti migrantų kilmės vaikus. Deja, Lietuvoje pagrindinė jungtinių klasių
sudarymo priežastis yra mokytojų stygius ir nepakankamas mokinių skaičius, ypač kaimo vietovėse ir
miesteliuose. Tokių klasių formavimas sukelia didelių sunkumų mokytojams, o mokymo kokybė
0
10
20
30
Didžiosios kaimiškossavivaldybės
Mažosios savivaldybės Miestų savivaldybės* Žiedinės savivaldybės
Neturinčių jokio švietimo pagalbos specialisto mokyklų skaičius skirtingose geografinėse vietovėse
Dalies mieste Dalis kaime
25
smarkiai nukenčia. Jungtinės klasės yra viena iš pagrindinių prastos mokymosi kokybės ir žemesnių
mokymosi pasiekimų priežasčių.[93]
Kalbant apie migrantų kilmės vaikus, sudėtingiausioje situacijoje atsiduria nelegalių imigrantų vaikai,
nes jie neturi tokių pačių teisių į efektyvų ir nemokamą švietimą kaip lietuvių vaikai. [94] Vaikai, kurių
lietuvių kalbos žinios nepakankamos mokytis bendrojo ugdymo mokyklose, lanko išlyginamąsias
klases. Šiose klasėse vaikai mokosi lietuvių kalbos ir kitų pagrindinių disciplinų, pvz. matematikos,
anglų kalbos, gamtos mokslų. Taip vaikai gali mokytis iki dvejų metų. Vis dėlto, mokytojai yra
nepakankamai pasirengę dirbti su migrantų kilmės vaikais. 2020 m. tik 34,7 proc. mokytojų teigė
esantys gerai pasirengę su jais dirbti. Mokytojai taip pat neturi reikiamų mokymo priemonių, o
mokyklose trūksta švietimo pagalbos specialistų. Dėl to šių vaikų ne tik formaliojo švietimo, bet ir
socialiniai ir emociniai poreikiai nėra pakankamai gerai atliepiami.
Dėl duomenų ir tyrimų apie romų vaikus trūkumo, sunku įvardyti pagrindines prieinamumo kliūtis,
dėl kurių jie nelanko mokyklų. Vis dėlto, šiai literatūros apžvalgai konsultacijų ir pokalbių su
suinteresuotomis šalimis metu surinkti duomenys rodo, kad viena pagrindinių priežasčių yra tam
tikros kultūrinės nuostatos – išsilavinimas romų kultūroje nėra vertinamas. Be to, vaikai susiduria su
neigiamu požiūriu ir diskriminacija mokyklose, lėčiau mokosi nei jų bendraamžiai dėl kalbos barjero ir
patirties trūkumo. Romų vaikai dažniausiai nelanko AUP įstaigų ir, priešingai nei lietuvių vaikai,
neįgauna mokymosi pradmenų su tėvais. Dėl to jie turi prastesnius pasiekimus mokykloje ir žemesnę
motyvaciją mokytis.
Viena iš išeičių, galinčių padėti mažinti nelygybę, siekiant gerų mokymosi rezultatų bei didinant vaikų
su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, gyvenančių šeimose, patiriančiose socialinę riziką, ir kitų
pažeidžiamų vaikų grupių įtrauktį, būtų visos dienos mokyklos, kurios šiuo metu Lietuvoje nėra
paplitusios. Visos dienos mokyklos – tai mokyklos, kuriose vyksta papildomi užsiėmimai vaikams ne
pamokų metu. Dažniausiai tokių užsiėmimų metu vaikams yra padedama ruošti namų darbus,
žaidžiami įvairūs mokomojo pobūdžio žaidimai, organizuojamos išvykos į gamtą, o šie užsiėmimai
baigiami apie 18 val. Tokios mokyklos siekia padėti tėvams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus ir
suteikia vaikams saugią aplinką. Šios paslaugos ypač naudingos vienišų tėvų šeimoms. 2017 m. atliktas
visos dienos mokyklos poreikio tyrimas parodė, kad 50 proc. tėvų norėtų pasinaudoti tokiomis
ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programose dalyvaujantiems vaikams skirtomis paslaugomis; 35
proc. tėvų norėtų pasinaudoti tokiomis vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais skirtomis
veiklomis visose amžiaus grupėse, o 30 proc. tėvų norėtų gauti tokias paslaugas vaikams, gyvenantiems
šeimose, patiriančiose socialinę riziką.[95] Visos dienos mokykla buvo pripažinta kaip ankstyva
intervencija, galinti pagerinti vaikų įtrauktį ir pasiekimus.[96] 2018–2019 m. m. buvo įgyvendintas
bandomasis visos dienos mokyklos projektas 38 Lietuvos mokyklose. 87,5 proc. visų šiame projekte
dalyvavusių mokyklų teigė projektą buvus sėkmingą arba labai sėkmingą bei pabrėžė, kad tokios
paslaugos būtų išties labai naudingos. Vis dėlto, mokyklos taip pat susidūrė su tam tikrais iššūkiais –
kai kurioms trūko patalpų, metodologijos ir priemonių (pvz. mokomųjų žaidimų, sporto priemonių,
t.t.) sėkmingai vykdyti visos dienos mokyklos veiklas. Dėl anksčiau minėtų problemų ir per mažo
finansavimo visos dienos mokyklų tinklas Lietuvoje dar nebuvo sukurtas, tačiau šias paslaugas
siekiama plėsti. Šiuo metu jos yra teikiamos 1–4 klasių mokiniams kai kuriose pradinio ugdymo
mokyklose (daugiausia Vilniuje ir kituose miestuose). Vis dėlto, kol kas nėra užtikrinama tokių
paslaugų kokybė, nes didžioji dalis užsiėmimų skirti padėti vaikams ruošti namų darbus arba tiesiog
suteikti jiems saugią aplinką ir suaugusiųjų priežiūrą po pamokų.
Kita svarbi iniciatyva, didinanti vaikams teikiamų paslaugų įtraukų švietimą ir integraciją, yra visoje
Lietuvoje veikiantys vaikų dienos centrai. Šių centrų veiklą vykdo savivaldybė arba nevyriausybinės
organizacijos, ir jie yra popamokinio ugdymo sistemos dalis. Kaip minėta anksčiau, šie centrai yra labai
svarbūs romų vaikams, kurie čia gali mokytis ir saugiai leisti laiką jų kultūrai tolerantiškoje aplinkoje.
26
Šie centrai taip pat svarbūs vaikams, gyvenantiems šeimose, patiriančiose socialinę riziką.[97] Centrų
pagalba siekiama padėti šeimoms neprarasti vaikų globos teisių ir didinti jų galimybes teikti vaikams
geriausią priežiūrą. Taip pat vaikų dienos centrai suteikia galimybę vaikams džiaugtis vaikyste, gerinti
savo socialinius įgūdžius, gauti reikiamą socialinę, psichologinę ir su mokymusi susijusią pagalbą. Šie
centrai taip pat suteikia vaikams maitinimą. Todėl ši sistema turi tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį tikslą –
teikia kasdienes paslaugas vaikams ir rūpinasi ilgalaike pažeidžiamų šeimų gerove. Žiūrint plačiau šios
paslaugos padeda kovoti su socialine atskirtimi, leidžia geriau vystytis jaunesniajai kartai ir taip
prisideda prie visuomenės socialinės ir ekonominės gerovės kūrimo. 2019 m. 9 320 vaikai lankė vaikų
priežiūros centrus. 2020 m. visoje šalyje veikė 425 vaikų dienos centrai. Vis dėlto, tik 357 centrai buvo
oficialiai akredituoti. Taip pat jų nepakanka. Skaičiuojama, kad Lietuvoje dar trūksta apie 120 vaikų
priežiūros centrų, kad būtų patenkinti visų vaikų poreikiai.[98] Kaip matoma iš atliktų interviu, šiuo metu
veikiantys vaikų priežiūros centrai yra perpildyti ir nėra pasirūpinama visais vaikais, kuriems
reikalingos tokios paslaugos. Taip pat, kyla problemų dėl transporto, nes atokiose vietovėse
gyvenantiems vaikams nėra transporto priemonių grįžti iš šių centrų į namus.
Apibendrinant, nors švietimas turėtų būti universalus, prieinamas ir nemokamas visiems vaikams
Lietuvoje, kai kuriems iš jų vis dar kyla prieinamumo problemų, dalyvaujant tie formaliojo, tiek
neformaliojo švietimo programose. Labiausiai pažeidžiamos grupės – vaikai, gyvenantys kaimo
vietovėse, vaikai iš šeimų, turinčių žemą socialinį ekonominį statusą, vaikai, priklausantys tautinėms
mažumoms (ypač romų vaikai), vaikai iš migrantų kilmės šeimų (ypač nelegalių migrantų) bei vaikai,
turintys specialiųjų poreikių ir negalią.
10 LENTELĖ. VEIKSMINGA IR NEMOKAMA GALIMYBĖ NAUDOTIS AUKŠTOS KOKYBĖS ŠVIETIMU. PAŽEIDŽIAMOS GRUPĖS.
PAŽEIDŽIAMA
GRUPĖ
APSKAIČIUOTAS
GRUPĖS DYDIS
STATISTINIAI
DUOMENYS.
PROBLEMINĖS SRITYS
DUOMENŲ SPRAGA POLITINĖS PRIEMONĖS
PADĖČIAI GERINTI
Vaikai iš mažas
pajamas
gaunančių šeimų
22,7 proc. vaikų
susiduria su skurdo
rizika (112 000)
Didelė „paslėptų išlaidų“
našta
Apribota galimybė gauti
neformalųjį švietimą
Maža motyvacija siekti
gerų mokymosi rezultatų
Šiuo metu yra
prieinami duomenys,
pagal tam tikrus
kriterijus, pateikti
Europos vaiko
garantijų sistemos
Išlaidų mokinio reikmenims
kompensavimas
Nemokamas maitinimas
mokykloje
Nemokami neformaliojo
švietimo užsiėmimai
Romų vaikai 1 036[99] (visų amžiaus
grupių vaikai)
Žemas mokyklos
lankomumo lygis ir didelis
skaičius iš ugdymo
sistemos iškrentančių
vaikų
Neraštingumas
Kaip ir kalbant apie
visą romų populiaciją,
nepakanka duomenų
apibrėžti iškritimo iš
ugdymo sistemos
priežasčių
Privalomas priešmokyklinis,
pradinis ir bendrasis
ugdymas
Migrantų kilmės ir
iš užsienio
grįžusių šeimų
vaikai
Iš užsienio grįžusių
šeimų vaikai —
412[100]
Imigrantai – 3 303[101]
Adaptacija prie kalbos ir
kultūros
Jie yra psichologiškai
pažeidžiami
Diskriminacija
Lietuvių kalbos kursai
Psichologo paslaugos
mokyklose
Įstatymai, įpareigojantys
mokyklas priimti visus vaikus
27
Nelietuvių kilmės
vaikai
31 502[102] Trūksta atnaujintų
vadovėlių ir laboratorijų
Didesnis, nei Europos
vidurkis, švietimo
finansavimas
Vaikai,
gyvenantys kaimo
vietovėse
53 510 Žemesnė švietimo kokybė
ir laboratorijų trūkumas
Ribota galimybė gauti tiek
formalųjį ugdymą, tiek
dalyvauti mokyklos
organizuojamose
neformaliojo ugdymo
programose
Jungtinės klasės
Žemesnis socialinis
ekonominis statusas
Specialiųjų, socialinių
pedagogų ir psichologų
trūkumas
Didinti finansavimą su tikslu
pritraukti psichologų,
mokytojų, socialinių ir
specialiųjų pedagogų
Kelti aukštesnius
reikalavimus mokytojams
Teikti pavėžėjimo
mokykliniu autobusu
paslaugas ir taikyti su
transportu susijusias
kompensacijas
Nemokamas maitinimas
mokykloje
Išlaidų mokinio reikmenims
kompensavimas
Didinti bendradarbiavimą
tarp mokyklų ir kitų
institucijų, organizacijų
Specialiųjų
poreikių turintys
ir neįgalūs vaikai
4 873 Specialiųjų, socialinių
pedagogų ir psichologų
trūkumas
Ne visi vaikai integruoti į
bendrojo lavinimo
mokyklas
Trūksta asmeninės
mokymosi pagalbos ir
kvalifikuotų mokytojų
padėjėjų
Kliūtys fiziškai pasiekti
bendrojo lavinimo
mokyklas
Mažas neformaliojo
ugdymo veiklų
pasirinkimas
Nėra statistinių
duomenų, ar tėvai
priešintųsi priimti
vaikus su specialiaisiais
poreikiais ir negalia į
savo vaikų klases
Kelti aukštesnius
reikalavimus mokytojams ir
jų padėjėjams
Didinti bendradarbiavimą
tarp mokyklų ir kitų
institucijų, organizacijų
Teikti pavėžėjimo
mokykliniu autobusu
paslaugas ir taikyti su
transportu susijusias
kompensacijas
Nemokamas maitinimas
mokykloje
Didinti finansavimą tam, kad
būtų pritraukti psichologai,
socialiniai ir specialieji
pedagogai ir mokytojai
Įstatymas, reikalaujantis,
kad visos mokyklos priimtų
vaikus su specialiaisiais
poreikiais ir negalia į
bendrojo lavinimo
programas
28
Skatinti individualią
mokymo pagalbą
Įstatymas, įpareigojantis
visas mokyklas užtikrinti,
kad vaikai su negalia fiziškai
pasiektų mokyklas
Šaltinis: sudarė PPMI.
29
3. Nemokamų ir veiksmingų
sveikatos priežiūros paslaugų
vaikams prieinamumas
Galimybė gauti kokybišką sveikatos priežiūrą ir paslaugas yra svarbi vaikų gerovės dalis, padedanti
jiems išnaudoti visas savo galimybes.[103] Pagal vaiko garantijų sistemos galimybių
studiją[104] pažeidžiamiausios vaikų grupės Lietuvoje kalbant apie sveikatos priežiūros prieinamumą yra
vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų ir vaikai iš migrantų kilmės šeimų. Vaikai iš šių šeimų gali
susidurti su papildomomis prieinamumo kliūtimis: transporto išlaidomis, įvairių reikalingų specialistų
trūkumu viešajame sektoriuje, o migrantų kilmės vaikų atveju – besiskiriančiomis galimybėmis gauti
viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl šis skyrius pradedamas pristatant sveikatos priežiūros
paslaugų aprėptį atsižvelgiant į vaikų socialinę ir ekonominę padėtį. Po šios informacijos bus
analizuojami pagrindiniai neatliepti vaikų medicininiai poreikiai ir kliūtys, trukdančios gauti sveikatos
priežiūros paslaugas.
Aprėptis
Socialiniai ir ekonominiai trūkumai neigiamai veikia vaikų sveikatą.[105] Vaikai iš mažas pajamas
gaunančių šeimų priskiriami sveikatos rizikos grupei.[106] Vaikai, gyvenantys su turtingesniais tėvais,
gauna geresnes sveikatos priežiūros paslaugas ir valgo sveikesnį maistą. Be to, turtingesnių šeimų
vaikai gali gauti įvairesnių paslaugų, turinčių teigiamą poveikį jų sveikatai, pavyzdžiui, lankytis
baseinuose ar jodinėti, taip pat gauti platesnį būtinų sveikatos priežiūros paslaugų pasirinkimą
psichikos raidos ar kitų poreikių atvejais.. Interviu metu paaiškėjo, kad ne visos paslaugos vaikams,
turintiems autizmą ir kitus sutrikimus bei negalią, yra prieinamos (arba teikiamas nepakankamas
užsiėmimų skaičius) ir tik dalis šeimų gali sau leisti pirkti tokias paslaugas privačiame sektoriuje ar net
užsienyje, kai reikalingų paslaugų Lietuvoje nėra. Kitas svarbus veiksnys – tėvų
išsilavinimas. Išsilavinę tėvai turi daugiau žinių apie sveiką gyvenseną ir jos svarbą, todėl labiau
rūpinasi savo vaikų medicininiais poreikiais. O žemesnio išsilavinimo, mažesnes pajamas turintys ir
kaimo vietovėse gyvenantys tėvai linkę, pavyzdžiui, mažiau rūpintis savo vaikų dantų poreikiais – šie
vaikai rečiau valosi dantis ir lankosi pas odontologą.[107]
Duomenų apie benamystės sąlygomis gyvenančius vaikus Lietuvoje nėra, tačiau 2021 metais Europos
Komisijos atlikta apžvalga rodo, kad fizinės ir psichinės sveikatos problemų paplitimas tarp benamystę
patiriančių vaikų yra didesnis.[108] Jie turi didesnę tikimybę susirgti infekcinėmis ligomis, dažniau patiria
maisto trūkumą, paprastai jų burnos higiena yra prastesnė ir jiems kyla didesnė išnaudojimo rizika.
Remiantis 2017 m. ES-SPGS duomenimis, 4,2 proc. vaikų šeimose, kuriose pajamos buvo mažesnės nei
60 proc. vidutinių disponuojamųjų pajamų, turėjo neatlieptų medicininės apžiūros ar gydymo poreikių
lyginant su 1,7 proc. vaikų šeimose, kurių pajamos viršija 60 proc. vidutinių disponuojamųjų
pajamų. Dar didesni skirtumai lyginant su mažas pajamas gaunančių šeimų vaikais kaimo vietovėse,
kurių nepatenkinti medicininiai poreikiai siekė 5,4 proc. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis,
2017 m. 1,4 proc. visų vaikų Lietuvoje negavo jokio gydymo ar konsultacijos (lyginant su 2,8 proc. vaikų,
gyvenančių socialinės rizikos šeimoje), o 1,5 proc. negavo dantų gydymo ar konsultacijų[109] . Iš viso 2017
30
metais nepatenkintų medicininių poreikių turėjo apie 2,3 proc. vaikų, o tai sudarė 11 789[110] vaikų iš visų
vaikų populiacijos 2017 m. (512 577).
Be to, remiantis PISA 2018 m. tyrimo rezultatais, vaikai iš didesnes pajamas gaunančių šeimų du kartus
dažniau buvo patenkinti savo gyvenimu nei vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų. [111] Vaikai iš
mažas pajamas gaunančių šeimų nurodė, kad yra mažiau patenkinti savo fizine ir psichine
sveikata.[112] 2017 m. visų Lietuvos vaikų, gyvenančių namų ūkiuose, deklaruojančiuose nepatenkintus
bendruosius medicininius poreikius bent vienam vaikui, buvo 2,3 proc., o mažas pajamas
gaunančiuose namų ūkiuose gyvenančių vaikų – daugiau nei 4,2 proc..[113]
11 LENTELĖ. SOCIALINĖ EKONOMINĖ BŪKLĖ IR PASITENKINIMAS FIZINE IR PSICHINE SVEIKATA
VERTĖ % PATENKINTI FIZINE SVEIKATA
% PATENKINTI PSICHINE SVEIKATA
Socialinė ekonominė klasė
Mažiausių pajamų kvartilis
84,6 % 63,1 %
Vidutinių pajamų kvartilis 87,6 % 69,2 %
Didelių pajamų kvartilis 90,3 % 74,0 %
Šaltinis: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas: https://www.lsmu.lt/media/dynamic/files/19012/lukoseviciutejuste.pdf.
2014–2018 m. maždaug 40 proc. 5, 7 ir 9 klasių mokinių (10–15 metų amžiaus) nurodė jaučiantys apatiją,
beveik ketvirtadalis mokinių – nerimą, pyktį ir liūdesį, o trečdalis mokinių nurodė, kad jų nuotaika
prastesnė nei vidutinė.[114] Proporcija buvo didesnė tarp mergaičių nei berniukų. Pavyzdžiui, 31 proc.
mergaičių ir 16 proc. berniukų nurodė turį minčių apie savižudybę. Iš viso 701,5 iš 10 000 vaikų 2018
metais turėjo psichikos ir elgesio sutrikimų.[115]
12 LENTELĖ. PSICHOLOGINIAI IR ELGESIO SUTRIKIMAI 10 000 VAIKŲ
SUTRIKIMŲ GRUPĖ SKAIČIUS, TENKANTIS 10 000 VAIKŲ
Intelekto ir vystymosi sutrikimai 436,7
Emociniai ir elgesio sutrikimai 208,0
Nuotaikos sutrikimai 12,2
Depresija 11,4
Nerimo sutrikimai 111,4
Psichologiniai ir elgesio sutrikimai dėl apsinuodijimo
alkoholiu
2,6
Psichologiniai ir elgesio sutrikimai dėl kitokių
psichotropinių medžiagų vartojimo
2,7
Šizofreniniai sutrikimai 2,7
Šaltinis: Higienos institutas, Sveikatos informacijos centras. 2020. Lietuvos vaikų sveikatos
pokyčiai. https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf .
31
Yra dideli skirtumai tarp įvairių amžiaus grupių vaikų patiriamų psichologinių ir elgesio
sutrikimų. Daugumai vaikų šie sutrikimai pasireiškia nuo1 iki 4 metų ir nuo 5 iki 9 metų amžiaus.
7 DIAGRAMA. VAIKŲ PSICHOLOGINIŲ IR ELGESIO SUTRIKIMŲ PRADŽIA, PASISKIRSTYMAS AMŽIAUS GRUPĖSE
Šaltinis: Higienos institutas, Sveikatos informacijos centras. 2020. Lietuvos vaikų sveikatos
pokyčiai. https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf .
Vaikai, priklausantys 15-17 metų amžiaus grupei, patiria daugiausia psichologinių ir elgesio problemų
dėl alkoholio (13,3 proc.) ir apsvaigimo nuo kitų psichotropinių medžiagų (13,7 proc.). 2020 metais buvo
užfiksuoti devyni savižudybių atvejai – du 10–14 metų amžiaus vaikų grupėje, septyni – 15–17 metų
amžiaus grupėje. Šeši iš šių vaikų gyveno mieste, trys – kaimo vietovėse.[116] Apskritai psichikos sveikatos
problemų paplitimas mieste yra didesnis nei kaimiškose vietovėse. 2020 metais mieste buvo 11 346
vaikai, kuriems pirmą kartą buvo pripažinti psichikos sutrikimai, o kaimo vietovėse – 4 824
vaikai.[117] Nors apskritai daugiau vaikų gyvena miestuose, ši tendencija rodo, kad kaimiškose vietovėse
gyvenantiems vaikams psichikos sveikatos sutrikimai diagnozuojami rečiau.
2020 metais taip pat buvo užfiksuota 70 vaikų mirčių dėl sveikatos komplikacijų.[118] Iš šių mirčių 30 buvo
dėl perinatalinio periodo ligų; 22 dėl apsigimimų; deformacijų ir chromosomų anomalijų; 4 dėl
kraujotakos sistemos ligų; 3 dėl kvėpavimo sistemos ligų; taip pat 3 dėl simptomų, požymių ir normos
neatitinkančių klinikinių bei laboratorinių duomenų, neklasifikuotų kitur; 1 dėl endokrininių, mitybos
ir medžiagų apykaitos ligų; ir 1 dėl nervų sistemos ligų. Iš šių mirčių 26 buvo užfiksuoti kaimo
vietovėse ir 44 – mieste.[119]
2020 metais taip pat užregistruota 7700 naujų užkrečiamųjų ligų atvejų – 258 salmonelių infekcijos; 1
334 dizenterijos; 5602 vėjaraupių; 144 askaridozės; ir 415 Enterbius vermicularis.[120] 2020 m. taip pat
nustatyta 18 naujų tuberkuliozės atvejų – 12 iš jų mieste ir penki kaimo vietovėse.[121]
Nepatenkinti poreikiai
Viena iš svarbiausių medicinos priemonių mažinant vaikų ir visos visuomenės ligų plitimą yra
skiepai. Skiepijimo nuo pagrindinių infekcinių ligų teikimas yra nacionalinės imunizacijos programos
dalis, nustatanti Lietuvos gyventojų skiepijimo tikslus. Lietuvoje skiepai nėra privalomi (būtinas tėvų
sutikimas), tačiau primygtinai rekomenduojami. Visi rekomenduojami skiepai, įtraukti į nacionalinę
0
100
200
300
400
500
600
700
800
0 metų 1-4 metai 5-9 metai 10-14 metų 15-17 metų
32
imunizacijos schemą, yra nemokami. Nepaisant to, paskiepytų vaikų skaičius nėra pakankamas ir
nesiekia PSO rekomenduojamo 95 proc. skiepijimo tikslo, reikalingo bendram imunitetui susiformuoti.
Deja, Lietuvoje nepakankamo vaikų skiepijimo priežastys nėra aiškios. Atliktas tyrimas tik parodė, kad
ryšio tarp tėvų išsilavinimo ir pajamų bei jų atsisakymo skiepyti savo vaikus nėra.[122]
Tarp romų vaikų vakcinavimo skaičiai žymiai prastesni. Tik 80 proc. romų vaikų yra paskiepyti nuo
tuberkuliozės ir tik 56,4 proc. – per pirmuosius metus.[123] O romų vaikų, paskiepytų nuo Haemophilus
influenzae infekcijos, skaičius siekia vos 14,4 proc. (įskaitant visus vaikus iki 18 metų). Nors dauguma šią
vakciną gauna sulaukę dvejų metų (42 proc.), Lietuvoje rekomenduojama ja skiepyti vaikus,
sulaukusius 4 mėnesių.[124] Skiepai nuo hepatito B turėtų būti atliekami per pirmąsias 24 naujagimio
gyvenimo valandas, tačiau dauguma romų vaikų (68,4 proc.) yra skiepijami sulaukę 17 metų. Tik 28,2
proc. romų vaikų yra paskiepyti per pirmuosius metus po gimimo. Apskritai romų vaikų, paskiepytų
nuo hepatito B, skaičius yra nepakankamas. Kalbant apie kokliušą, tik 28,2 proc. romų vaikų yra
paskiepyti (pirmąja vakcina) pirmaisiais metais, o nuo difterijos – 63,3 proc.. Romų vaikai ne tik
nepakankamai skiepijami, bet jų prastesni ir bendri sveikatos rodikliai. 2017 metais pranešta, kad 40,3
proc. romų vaikų buvo labai geros sveikatos, 55,1 proc. geros, 3,1 proc. geros, 1,5 proc. blogos ir 0,1
proc. labai blogos.[125] 2020 m. 14 proc. romų vaikų nurodė sergantys lėtinėmis ligomis, 6 proc. - kad jų
fizinis aktyvumas buvo apribotas dėl sveikatos, o 31 proc. vaikų buvo šiek tiek apribojęs fizinį
aktyvumą. Remiantis atliktų interviu su ekspertais rezultatais, romų vaikai gauna netinkamą mitybą ir
sveikatos priežiūrą dėl mažesnio tėvų susidomėjimo šia sritimi, žinių ir finansų stokos. Kadangi AUP
ir mokyklos lankomumas tarp romų vaikų yra labai žemas, jų sveikata tikrinama ne taip dažnai kaip
kitų vaikų Lietuvoje, todėl sunkiau atpažinti jų sveikatos būklę ir nepatenkintus poreikius.
Kita pažeidžiama vaikų grupė skiepų atžvilgiu yra pabėgėlių vaikai. Dėl nuolatinės vaikų kaitos
pabėgėlių centruose Lietuvoje nėra duomenų, kurie padėtų įvertinti skiepijimo paplitimą. Tačiau yra
duomenų, rodančių, kad pabėgėlių vaikai yra lankomi ir skiepijami, tačiau nebūtinai pakankamai. 2018
metais Ruklos pabėgėlių centre buvo 60 vaikų iki 18 metų. Šie vaikai buvo paskiepyti būdami 1, 2, 6 ir
15 metų amžiaus.[126] Sveikatos priežiūra migrantų kilmės šeimų vaikams apskritai yra mažiau
prieinama. Tik 11 ES valstybių narių visiškai laikosi šio įsipareigojimo visoms vaikų grupėms. Lietuva
nėra viena iš jų. Lietuvoje prieglobsčio prašantys vaikai turi lygias teises kaip ir šalies piliečiai,
atsižvelgiant į aprėptį ir išlaidas, tačiau, į sveikatos priežiūros sistemą įtraukiami nelegalių migrantų iš
trečiųjų šalių kilmės vaikai ir nelegalių migrantų iš kitų ES šalių kilmės vaikai lyginant su piliečiais turi
apribotas teises.
Taip pat Lietuvoje vaikai turi problemų dėl gyvenimo būdo. 2017 metais duomenimis, 46 proc. vaikų
per įprastą savaitę fiziniam aktyvumui (neįskaitant kūno kultūros pamokų) skyrė nulį
valandų. Tyrimas rodo, kad tam iš dalies įtakos turi mažas tėvų dėmesys arba tai, kad suaugusieji namų
ūkyje neturi pakankamai laiko prižiūrėti kasdienę vaikų veiklą ir jų įpročius. Svarbų vaidmenį atlieka
ir finansai – kaip buvo pažymėta ankstesniame skyriuje, ne visi tėvai išgali leisti vaikus į popamokinę
veiklą, todėl šie negauna pakankamai prasmingo laisvalaikio paslaugų, laiką leidžia namuose. Šiuo
atžvilgiu ypač pažeidžiami vaikai, gyvenantys tik su vienu iš tėvų, kurie teigia, kad jų vaikai daug laiko
praleidžia patys, dažniausiai prie kompiuterio ar televizoriaus, valgydami iš anksto paruoštus šaldytus
maisto produktus. Mat tėvai turi dirbti ilgas valandas, o vaikai negali gauti jokių reikalingų paslaugų
po pamokų.
Prieinamumo kliūtys
Vaikų medicininiai (ar odontologiniai) poreikiai gali būti nepatenkinti dėl įvairių priežasčių: negalėjimo
įpirkti gydymo, ilgų laukimo sąrašų, ilgo kelionės laiko ar transporto priemonių nebuvimo, taip pat
laiko stokos dėl darbo ar kitų šeimos narių priežiūros. Kaip rodo ES-SPGS 2017 ad hoc modulio
33
„Sveikata ir vaikų sveikata“ duomenys, Lietuvoje nustatytas didžiausias modalumo „per toli keliauti “
dažnis (46,3 proc.) kaip vaikų medicininių poreikių nepatenkinimo priežastis. [127] Nurodoma, kad
dažniausia vaikų odontologinių poreikių nepatenkinimo priežastis yra „laukiančiųjų sąrašas“ (83,9
proc.) ir „per brangus“ (9 proc.).[128]
Siekiant sumažinti rizikingą vaikų elgesį, pavyzdžiui, rūkymą, piktnaudžiavimą alkoholiu ir
narkotikais ar ankstyvus lytinius santykius, šalyje veikia 44 atviri jaunimo centrai ir 66 atviros jaunimo
erdvės, kuriose su jaunimu dirba socialiniai darbuotojai, psichologai ir socialiniai pedagogai. 2019
metais šiose veiklose dalyvavo 10 158 jaunuoliai. Deja, kaip ir dienos centrus, šiuos centrus dažniausiai
lanko tik socialinės rizikos šeimose gyvenantys vaikai. Be to, centrai nėra visoje šalyje – Biržų ir
Kaišiadorių savivaldybėse tokios infrastruktūros nesama. Lietuvoje mokyklos, siekdamos mažinti
rizikingą vaikų elgesį, taip pat privalo užtikrinti, kad mokiniai dalyvautų bent vienoje ilgalaikėje
socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo prevencinėje programoje, apimančioje smurto, alkoholio,
tabako ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą. Mokyklos
taip pat užsiima lytiniu švietimu, teikia psichologines konsultacijas ir socialinį mokymąsi, moko apie
sveiką gyvenseną ir asmeninį tobulėjimą.[129]
8 DIAGRAMA. PREVENCINIŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS MOKYKLOSE
Šaltinis: Švietimo naujienos. 2021 m. Baigėsi projektas „Saugios mokyklos aplinkos kūrimas II“ – kas
toliau? https://www.svietimonaujienos.lt/projektas-saugios-aplinkos-mokykloje-kurimas-ii-baigesi-kas-toliau/ .
Kaip matyti iš diagramos, visos mokyklos vykdo prevencines programas pagal to reikalaujantį
įstatymą. Vis dėlto, ne visi studentai lanko šias programas – taip pat ir nedidelė dalis mokytojų. Visos
mokyklos buvo įtrauktos į programą „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas II“ bei mokėsi įgyvendinti
prevencines programas. Šiuo metu Lietuvoje yra akredituota 11 prevencinių programų. Tačiau vaikų
lankomumas šiose programose yra nepakankamas, taip pat ir mokytojų pasirengimas – mokytojai teigė,
kad nesijaučia pakankamai pasirengę veiksmingai įgyvendinti prevencines programas.
Universali ir nemokama ankstyvoji reabilitacija vaikams, turintiems raidos sutrikimų, taip pat
prieinama visiems vaikams Lietuvoje.[130] Vaikams iki 7 metų šios paslaugos visais atvejais nemokamos,
pirmenybė teikiama vaikams iki 4 metų. Ambulatorinę ir/ar stacionarinę asmens sveikatos priežiūrą
teikia specialistų komanda, kurią sudaro socialiniai darbuotojai, psichologai, psichiatrai ir kt. Vaikų
raidos sutrikimams anksti nustatyti egzistuoja priežiūros paslaugos, teikiama kompleksinė pagalba
vaikams, turintiems raidos sutrikimų ar jų rizikos veiksnių, taip pat jų tėvams ar kitiems vaiko
atstovams. Nepaisant to, vaikų reabilitacijos vietų nėra pakankamai daug. 2016 metais Lietuvoje buvo
14 700 negalią turinčių vaikų, kuriems prireikė kompleksinės socialinės, medicininės ir kitos
pagalbos.[131] 2013–2015 m. minėtos paslaugos buvo suteiktos kiek mažiau nei 13 000 vaikų. 2016 metais
62.80%
31.30%
20.50%
100%
86.14%
47.03%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Mokyklos
Mokiniai
Mokytojai
2020-2021 2015-2016
34
paslaugas teikė 45 reabilitacijos įstaigos 34 savivaldybėse. Laukimo laikas, norint patekti į reabilitacijos
įstaigas, viršija normą, o jo vidurkis yra 25 dienos. Ilgiausias laukimo laikas yra 118 dienų (penkis kartus
ilgiau nei rekomenduojama norma). Ankstyvosios reabilitacijos laukimas užtrunka apie 150 dienų, nes
ne visos įstaigos teikia tokias paslaugas. Be to, reabilitacijos ligoninėse trūksta specialistų.
Šeimos, auginančios vaikus su negalia, teigia, kad turi ribotą prieigą prie tam tikrų jų vaikams
reikalingų gydymo būdų – kiekvieną mėnesį jos gauna apie 65 valandas medicininės ir socialinės
paramos, įskaitant apsilankymus vaikų raidos centre, ligoninėse ir reabilitacijos centruose, specialiąsias
mokyklas ir dienos priežiūrą.[132] Šie tėvai taip pat praneša, kad ne visi gydymo būdai ir paslaugos, kurių
reikia jų vaikams, yra nemokami; kai kurioms iš jų gauti reikia sumokėti visą sumą arba jos dalį iš savo
biudžeto. Absoliuti dauguma tėvų, auginančių vaikus su negalia, pasikliauja savo neformaliuoju tinklu
(96 proc.), kad suteiktų vaikams visus jiems reikalingus gydymo būdus ir paslaugas, nes valstybinės
struktūros neatliepia neatliepia visų jų poreikius. Situacija ypač komplikuojasi, kai šeimos išgyvena
dvigubai nepalankią situaciją – pavyzdžiui, mamos, kurios vienos augino vaikus su negalia, teigė
negalinčios sau leisti daug mokamų paslaugų ir gydymo, nes dėl vaikų negalios gali dirbti tik
trumpesnes darbo valandas. Kadangi visa šeimos našta gula ant jų pečių, motinos patiria didelį
perdegimą, kuris neigiamai veikia jų vaikus, nes negali patenkinti visų savo vaikų poreikių, ypač
emocinių.[133]
Lietuvoje vaikai, gyvenantys bendruomeniniuose globos namuose, nėra priskiriami atskirai grupei,
todėl gauna tokias pačias sveikatos priežiūros paslaugas bei turi pereiti tą patį procesą, kad jas gautų,
kaip visi vaikai. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su vaikais, stebi jų sveikatą ir atlieka labiau tėvų, o ne
valstybės vaidmenį. Atskiri globos namai gali turėti savo psichologus, tačiau tai nėra
privaloma. Sveikatos priežiūros paslaugų (ypač psichiatrijos) vartotojų skaičius gali būti didesnis tarp
globojamų vaikų, tačiau šiuos duomenis reikėtų patikslinti, o globojamiems vaikams taikomų paslaugų
stebėsena Lietuvoje nėra vykdoma.
Apskritai sudėtinga situacija dėl psichikos sveikatos paslaugų prieinamumo visiems vaikams. Kad
gautų reikiamą pagalbą, vaikai turi laukti ilgose eilėse, o šeimoms kasmet kompensuojama tik 30
psichoterapeuto konsultacijų (gydytojui rekomendavus gali būti teikiama ir 10 papildomų
konsultacijų). 2018 metais psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikė 114 įstaigų, tačiau net trečdalis
jų paslaugų nesuteikė laiku, pritrūko vietų pacientams ir specialistų.[134] Duomenys rodo, kad vaikai
negauna reikiamo gydymo laiku – 2015 m. trečdalyje psichikos sveikatos centrų paslaugų laukimo
laikas buvo nuo vienos iki penkių dienų. Penktadalyje psichikos sveikatos centrų laukimo laikas buvo
nuo vienos iki dviejų savaičių.[135] Psichologinio konsultavimo prieinamumo ir tęstinumo trūkumas yra
ypač problematiškas vaikams, gyvenantiems mažas pajamas gaunančiose šeimose, pavyzdžiui, šeimose
tik su vienu iš tėvų. Tyrimai rodo, kad mažas pajamas gaunantys tėvai negali įpirkti privačių
psichologų paslaugų savo vaikams, o tais atvejais, kai vaikams reikalingas nuolatinis ir nuoseklus
konsultavimas, tokio gydymo jie tiesiog negauna.[136]
2018 metais sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo imtos įgyvendinti psichosocialinės
reabilitacijos ir dienos stacionaro paslaugos vaikams visose Lietuvos savivaldybėse.[137] Iki tol dienos
stacionarai buvo prieinami tik keliose įstaigose, todėl labai trūko vietų, vaikams reikėjo keliauti didelius
atstumus norint gauti paslaugas, paslaugos nebuvo prieinamos visiems. Tačiau kol kas trūksta įrodymų
apie šių pakeitimų poveikį ir pažangą juos įgyvendinant.
Apibendrinant galima pasakyti, kad pagal Lietuvos įstatymus medicininė sveikatos priežiūra yra
nemokama ir prieinama visiems Lietuvos vaikams. Lietuvos vaikų sveikatos rodikliai yra prastesni
lyginant su Europos vidurkiu, ne visi vaikai gauna ir reikiamą gydymą. Pagrindinės vaikų grupės,
patiriančios iššūkius, yra vaikai, gyvenantys mažas pajamas gaunančiose šeimose ir socialinės rizikos
šeimose, romų vaikai, pabėgėlių ir migrantų kilmės vaikai. Pabėgėlių ir migrantų kilmės vaikai yra
vieninteliai, kurių galimybės gauti nemokamą sveikatos priežiūrą Lietuvoje yra ribotos. Vis dar labai
35
trūksta duomenų apie vaikų prieinamumą prie sveikatos priežiūros paslaugų, apie kliūtis, trukdančias
jas gauti, ir nepatenkintus vaikų poreikius. Nors apskritai yra pakankamai duomenų apie sveikatos
rodiklius, jie dažnai nėra siejami su vaikų socialine ir ekonomine padėtimi, todėl sunku išmatuoti
problemos paplitimą tarp skirtingų vaikų grupių.
13 LENTELĖ. VEIKSMINGA IR NEMOKAMA GALIMYBĖ NAUDOTIS VAIKŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGOMIS. PAŽEIDŽIAMOS GRUPĖS.
PAŽEIDŽIAMA
GRUPĖ APSKAIČIUOTAS
GRUPĖS DYDIS STATISTINIAI
DUOMENYS.
PROBLEMINĖS SRITYS
DUOMENŲ
SPRAGA POLITINĖS PRIEMONĖS
PADĖČIAI GERINTI
Vaikai mažas
pajamas
gaunančiose
šeimose
22,7% vaikų gresia
skurdas (112 000) Galimybės gauti sveikatos
priežiūros paslaugas (pvz.,
transporto) apribojimai
Vaikams, gyvenantiems
mažas pajamas
gaunančiose šeimose,
gresia didesnė rizika
negauti būtinų sveikatos
priežiūros paslaugų
Duomenų apie vaikų
sveikatos priežiūros
sistemos ribotumus
trūkumas, tačiau
esama konkrečių
duomenų apie
nepatenkintų
medicininių poreikių
priežastis
Sveikatos priežiūra yra universali ir
nemokama visiems vaikams,
įskaitant odontologijos ir
reabilitacijos paslaugas
Vaikai, gyvenantys
socialinės rizikos
šeimose
17430[138] (įvairaus
amžiaus vaikai) Jiems gresia didžiausias
pavojus negauti būtinų
sveikatos priežiūros
paslaugų ir patirti prievartą
Priežastys, kodėl ne
visi vaikai į mokyklas
pristato kasmetinius
sveikatos
patikrinimo
pažymėjimus,
nežinomos
Konkrečių duomenų
apie priežastis, dėl
kurių nebuvo
patenkinti
medicininiai
poreikiai, nėra
Mokyklos ir AUP paslaugų teikėjai
aktyviai dalyvauja stebint,
nustatant ir edukuojant apie
sveikatą ir sveikatos problemas,
taip pat nustatant
piktnaudžiavimą ir pranešant apie
jį
Romų vaikai 1036[139] (įvairaus
amžiaus vaikai) Romų vaikai pasižymi
prasčiausia sveikatos būkle
tarp visų kitų vaikų ir yra
rečiausiai skiepijama vaikų
grupė
Universali ir nemokama sveikatos
priežiūra
Nemokami skiepai
Migrantų kilmės ir
pabėgėlių vaikai 4 310 Ribota prieiga prie
nemokamų sveikatos
priežiūros paslaugų
Duomenų apie
skiepijimo rodiklius
nesama
Vaikai gauna visuotinę nemokamą
sveikatos priežiūrą, kai jie turi
prieglobsčio prašytojo statusą.
Šiuo metu diegiami nauji
pakeitimai, suteiksiantys visuotinę
nemokamą sveikatos priežiūrą
36
visiems Lietuvoje gyvenantiems
vaikams
Vaikai su negalia 14 289[140] (2017 m.) Ilgos eilės gauti
reabilitacijos paslaugas
Vaikai, sergantys
psichikos ligomis 701,05 10 000
vaikų[141] (2018 m.)
Vaikai, gyvenantys
tik su vienu iš tėvų Jiems kyla didesnė rizika
negauti būtinų sveikatos
priežiūros paslaugų, ypač
kai reikalingos mokamos
paslaugos
Sveikatos priežiūra yra universali ir
nemokama visiems vaikams,
įskaitant odontologijos ir
reabilitacijos paslaugas
Šaltinis : sudaryta PPMI.
37
4. Sveikos ir lygiavertės mitybos
vaikams prieinamumas
Tinkama mityba yra svarbi vaikų vystymuisi nuo pat kūdikystės ir per visus tolesnius mokyklos
metus. Alkani mokyklinio amžiaus vaikai nebus pajėgūs sėkmingai mokytis. Nepakankama mityba ir
nutukimas turės įtakos fizinei ir psichinei vaikų sveikatai bei jų gerovei visą gyvenimą[142] . Pagal
Europos vaiko garantijų sistemą visos valstybės narės, įskaitant Lietuvą, raginamos užtikrinti
veiksmingą sveikos mitybos prieinamumą vaikams, kuriems jos reikia.[143]
Šiame skyriuje aptariama dabartinė vaikų sveikos mitybos situacija Lietuvoje. Pateikiami duomenys
apie paslaugų aprėptį, nepatenkintus poreikius ir prieinamumo kliūtis pažeidžiamoms vaikų grupėms
ir jų šeimoms visoje šalyje. Taip pat kiekviename poskyryje pateikiama informacija apie mitybos būklės
rodiklius: žindymą, mažą gimimo svorį, per mažas vaikų svorį / antsvorį ir sveikos mitybos įpročius.
Aprėptis
Žindymas pirmuosius šešis mėnesius yra labai svarbus siekiant užtikrinti optimalų naujagimių augimą
ir vystymąsi. PSO rekomenduoja kūdikius pirmuosius šešis mėnesius maitinti tik krūtimi[144] . Remiantis
Statistikos departamento paskelbtais duomenimis[145] , krūtimi maitinamų vaikų iki 1 metų, kuriems
buvo atlikti profilaktiniai tyrimai, procentas per pastaruosius kelerius metus išliko stabilus. 2020 metais
49 proc. vaikų buvo žindomi krūtimi iki šešių mėnesių (lyginant su 2017 metų duomenimis matomas ir
nežymus padidėjimas – 46,7 proc. visų naujagimių), o 69 proc. – iki trijų mėnesių. Lietuvos higienos
institutas taip pat yra paskalbęs panašius duomenis apie mažą motinų, žindančių savo vaikus iki šešių
mėnesių, dalį. 2019 metais tik 37,8 proc. motinų žindė kūdikius iki šešių mėnesių, nors ir daugiau nei
32 proc. 2015 metais.[146] Lietuvoje konsultavimas žindymo klausimais[147] yra vienas iš reikalavimų
kūdikiams palankiose ligoninėse (angl. baby-friendly hospitals).[148]
Lyginant su kitomis ES valstybėmis narėmis, žindymo lygis Lietuvoje gana aukštas. Tarp pasaulio
regionų PSO Europos regionas pasižymi žemiausiu maitinimo krūtimi iki šešių mėnesių amžiaus
rodikliu - 25 proc. rodo, kad ES valstybėse narėse žindymo rodikliai turi gerokai didėti.[149] Tačiau vienas
iš iššūkių yra pasenę arba nelengvai prieinami duomenys apie ES žindymo rodiklius.
Kitas rodiklis, svarbus mitybai ir vaiko sveikatos rezultatams, yra mažas gimimo svoris[150] , kuris
prisideda ir prie tolesnių neigiamų sveikatos pasekmių. Be to, mažo svorio kūdikiai turi didesnę mirties
riziką bei didesnę tikimybę negalioms išsivystyti, o gimę gali praleisti daugiau laiko ligoninėje.[151] Tačiau
duomenys rodo, kad Lietuva turi vieną mažiausių mažo gimimo svorio rodiklių ES. Mažo svorio
kūdikiai 2019 metais sudarė vos 4,6 proc. visų gimimų. [152] Mažesnis rodiklis nei 4,5 proc. yra tik
Švedijoje, Suomijoje ir Estijoje. O Bulgarijoje, Kipre, Vengrijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Rumunijoje ir
Ispanijoje rodikliai viršija 8 proc. [153] Tačiau Lietuvoje mažo gimimo svorio duomenys nėra skirstomi
pagal socialines ir ekonomines charakteristikas.
2020 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo 2–18 metų amžiaus vaikų kūno masės indekso (KMI) vertinimo
slenksčiai, kurie buvo integruoti į kiekvieno mokinio kasmetinio profilaktinio sveikatos patikrinimo
pažymėjimą.[154] Dėl to tik 0,2 procento vaikų, gavusių šį pažymėjimą, neturėjo KMI rodiklio. 2019–2020
mokslo metų duomenys rodo, kad 64,95 proc. vaikų (7–17 metų amžiaus) buvo normalaus svorio, 16,39
proc. vaikų turėjo antsvorį, 11,48 proc. – per mažą svorį, o 7,18 proc. buvo nutukę (žr. 9 pav.).
38
9 DIAGRAMA. LIETUVOS VAIKŲ (7-17 M.) KMI VERTINIMAS 2019-2020 M. (PROC.)
Šaltinis: Gadžijeva, U. ir I. Židonienės. 2019. Vaikų sveikata. Gauta
iš: https://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Vaiku_sveikata/Vaik%C5%B3%20sveikata%202019.pdf .
Skatinant sveikos mitybos įpročius, tiesiogiai susijusius su normaliu vaikų svoriu, Lietuvoje teikiama
finansinė parama nemokamam vaikų maitinimui mokykloje. Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą
mokykloje, jei vidutinės pajamos šeimos nariams yra mažesnės nei 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP)
(VRP dydis 2019 m. buvo 122 Eur per mėnesį; 2020 m. – 125 Eur per mėnesį; 2021 m. – 128 Eur. per
mėnesį). Tačiau buvo pastebėta problemų, susijusių su šios politinės priemonės, siekiančios teikti
nemokamą maitinimą mokyklose, įgyvendinimu. Vaikai ir mokyklos darbuotojai pabrėžė, kad maisto
kokybė buvo žema, patiekalų galimybės ribotos. 2016 m. vis dar buvo išlikusi nemokamai maitinamų
vaikų segregacija.[155] Todėl 2018 m. nacionaliniu lygmeniu buvo akredituoti nauji reikalavimai dėl vaikų
maitinimo mokyklose kokybės ir maistinės vertės.[156] Pirmosios šio tyrimo konsultacijos su
suinteresuotosiomis šalimis dalyviai išreiškė prieštaringą požiūrį į pokyčių rezultatus. Kai kurių
dalyvių nuomone, priėmus naujus reikalavimus pagerėjo ir nemokamo maitinimo kokybė, tačiau vis
dar trūksta patikimų ir (arba) reprezentatyvių duomenų apie mokyklos maitinimo kokybės pagerėjimą.
Mažesnėse ir (arba) kaimiškose savivaldybėse 2019 mokslo metais nemokamą maitinimą gavo
didesnė dalis pažeidžiamų vaikų (iš šeimų, kurių pajamos mažesnės nei 1,5 VSD) lyginant su
didžiaisiais miestais ar jų apskričių savivaldybėmis. Pavyzdžiui, 2019 m. Vilniuje buvo fiksuotas
mažiausias rodiklis – tik 2,7 proc. Vaikų, gavusių nemokamą maitinimą; Klaipėdoje – 3,4
proc.; Palangoje – 4,3 proc. ir Kaune – 4,4 proc. Mažesnėse ir (arba) kaimiškose apskrityse šis rodiklis
didesnis. Pavyzdžiui, Joniškio rajone nemokamą maitinimą gavo 29,5 proc. vaikų; Pakruojo rajone –
29,8 proc.; Ignalinos rajone – 30,7 proc. ir Alytaus rajone – 38,2 proc. Šie skirtumai daugiausia siejami
su geresnėmis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis didesnėse savivaldybėse ir didžiuosiuose
miestuose – mažesniu nedarbo lygiu, didesnėmis pajamomis, mažesniu vaikų skaičiumi kiekviename
namų ūkyje ir kt.[157]
2020 m. sausio 1 d. – rugpjūčio 31 d. Lietuvoje vyko bandomasis projektas: teisę į nemokamus pietus,
nevertinant šeimos pajamų, įgijo ir ikimokyklinukai, besimokantys mokyklose, kuriose organizuojamas
nemokamas maitinimas. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. nemokami pietūs teikiami visiems ikimokyklinio
ugdymo vaikams ir 1 klasės mokiniams.[158] Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nemokami pietūs taip pat
suteikiami visiems 2 klasės mokiniams. Tikimasi, kad šis pakeitimas sumažins finansinę naštą
sudėtingomis sąlygomis gyvenančioms šeimoms, taip pat sumažins vaikų stigmatizaciją. COVID-19
pandemijos kontekste nuotoliniu būdu besimokančių vaikų nemokamas maitinimas buvo vykdomas
aprūpinant maistu ar paruoštais patiekalais (jei reikia) į namus.[159]
64.9516.39
11.487.18
Normalus svoris Antsvoris Per mažas svoris Nutukimas
39
Taigi įvedus karantiną, Lietuvoje vietoj kasdienių pietų mokyklose mokiniai pradėjo gauti sausą davinį
arba paruoštus patiekalus į namus. Maitinimo organizavimo procesas karantino metu buvo vykdomas
vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – nepaprastosios padėties vadovo
sprendime nustatytais maitinimo įmonių veiklai keliamais reikalavimais. [160] Siekiant užtikrinti
nenutrūkstamą nemokamą mokinių maitinimą ekstremaliųjų situacijų ir karantino metu buvo sukurta
darbo grupė, kurią sudaro Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos
ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir savivaldybių
atstovai. Ši darbo grupė parengė metodines rekomendacijas dėl mokinių nemokamo maitinimo
organizavimo ekstremalių situacijų, ekstremalių įvykių ir (ar) karantino metu. Sveikatos apsaugos
ministro patvirtintame Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos apraše buvo apibrėžta maisto davinio
sąvoka, nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti išduodami maisto daviniai, pateikta
rekomenduojama maisto davinio sudėtis. Ekstremaliosios padėties ir karantino laikotarpiu mokiniai
buvo nemokamai maitinami visose 60 savivaldybių.
Kaip rodo šalies statistika, 2019 metais nemokamą maitinimą gavo 47 258 vaikai (13,7 proc. visų
mokyklą lankančių vaikų); 92 575 vaikai (26,4 proc. visų moksleivių) 2020 m. ir 95 347 (27,3 proc.) 2021
m. (nepilni duomenys).[161] Taigi labai padaugėjo vaikų, įtrauktų į nemokamo maitinimo mokyklose
programą.
Nepatenkinti poreikiai
Kaip rodo šalies duomenys, 2020 metais apie 30 proc. profilaktiškai patikrintų vaikų buvo visiškai
nežindomi, o 51 proc. vaikų nebuvo žindomi ilgiau nei šešis mėnesius.[162] Didelis nežindomų vaikų
procentas Lietuvoje rodo nepatenkintus vaikų poreikius nuo pat gimimo sveikai maitintis. Duomenys
rodo, kad 2020 m. vaikų, kurių poreikis gauti sveiką mitybą maitinant krūtimi nebuvo patenkintas,
skaičius siekė apie 10 000 (žr. 14 lentelę).
Pagal kūno svorį normalaus svorio ribų neatitiko 34,1 proc. Lietuvos 7-17 metų amžiaus vaikų. Iš viso
2019–2020 mokslo metais antsvorį ar nutukimą turėjo 22,4 proc. vaikų.[163] Lietuvos higienos instituto
duomenys rodo, kad bėgant metams mažėjo normaliu laikomo kūno svorio vaikų skaičius, o didėjo
vaikų su antsvoriu ir nutukimu rodikliai. [164] Antsvorį turinčių ir nutukusių vaikų skaičius per
pastaruosius ketverius metus padidėjo 1,8 procentinio punkto (pp), o normalaus kūno svorio vaikų
dalis sumažėjo 2,1 procentinio punkto.[165] Mažo svorio vaikų skaičius pasikeitė nežymiai – nuo 2016–
2017 mokslo metų jis išaugo 0,3 procentinio punkto ir pernai siekė 11,7 proc. Remiantis kitu
tyrimu[166] 2019–2020 m. daugiau mergaičių nei berniukų (2 procentinių punktų skirtumas) buvo per
mažo svorio ir daugiau berniukų nei mergaičių turėjo antsvorio (0,7 procentinio punkto) arba buvo
nutukę (1,9 procentinio punkto).[167]
Rodikliai, susiję su kūno masės indeksu, yra tiesiogiai susiję su vaikų galimybe gauti tinkamą ir
pilnavertę mitybą. Tinkama mityba taip pat turi didelę reikšmę vaikų augimui, fiziniam ir pažintiniam
vystymuisi, socialinei ir emocinei gerovei bei rezultatams mokykloje. [168] Kalbant apie mitybos įpročius,
sveika ir reguliari mityba gali turėti įtakos mokinių savijautai ir sveikatai (pvz., vengiant nutukimo,
diabeto ir kt.).[169] Per pastaruosius kelerius metus reguliarių sveikų pusryčių praktikos tarp vaikų
Lietuvoje sumažėjo. HBSC tyrimas (2018 m.) rodo, kad 48 proc. Lietuvos moksleivių nepusryčiauja
kasdien, o 22 proc. nepusryčiauja savaitgaliais.[170]
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ekspertų atlikta apklausa[171] patvirtino, kad 37,9 proc.
Lietuvos moksleivių (7–18 metų amžiaus) 2018–2019 metais nepusryčiavo kasdien. 65,6 proc.
respondentų teigė, kad daržovių valgo kiekvieną dieną, trečdalis vaikų nurodė, kad tik kelis kartus per
savaitę, o 6,4 proc. atsakė, kad daržovių praktiškai nevalgo.[172] Vaikų sveikos mitybos įpročių trūkumas
Lietuvoje tebėra problema, kuri gali turėti tiesioginės įtakos jų svoriui. Šie duomenys leidžia teigti, kad
40
nemaža dalis Lietuvos vaikų neturi galimybės gauti sveikos mitybos, negali mokytis ir išsiugdyti
sveikos mitybos įpročių.
Prieinamumo kliūtys
Tam tikros vaikų grupės Lietuvoje susiduria su specifinėmis kliūtimis, susijusiomis su jų teise
veiksmingai gauti sveiką ir pilnavertę mitybą kūdikystėje ir paauglystėje bei gebėjimą mokytis ir
išlaikyti sveikos mitybos įpročius augant.
Agresyvi rinkodara ir vis didėjantis sintetinių motinos pieno pakaitalų naudojimas dažnai įvardijamas
kaip žemo maitinimo krūtimi pirmuosius šešis mėnesius lygio visame pasaulyje priežastis.[173] Tačiau
Lietuvos duomenų šia tema nėra. Nors nėra tikslių duomenų ir apie tai, kiek procentų nežindančių
mamų ir nežindomų vaikų patiria socialinį ir materialinį nepriteklių, Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai
pabrėžia, kad moters amžius ir aukštasis išsilavinimas yra susiję su teigiama ir ilgesne žindymo
praktika.[174]
Tyrimo duomenys rodo, kad 2018 m. moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą (bakalauro laipsnis, ISCED
5A lygis) (75,1 proc. moterų Lietuvoje) ir dirbančios[175] (69,6 proc. moterų) žinojo daugiau apie žindymo
procesą ir jo naudą bei turėjo pozityvesnį požiūrį nei motinos, turinčios žemesnį išsilavinimą ar
nedirbančios.[176] Todėl mažiau išsilavinusios ir nedirbančios mamos dažniau nežindo savo vaikų arba
nustoja žindyti anksčiau. Tyrimai rodo, kad žindymo pasirinkimą ir jo trukmę labiausiai lemia moters
amžius (vyresnės moterys linkusios žindyti ilgiau), išsilavinimas (moterys, turinčios aukštąjį
universitetinį išsilavinimą, dažniau žindo ilgiau), gyvenimo sąlygos (didesnes pajamas gaunančios
moterys dažniau žindo krūtimi ilgiau) ir gyvenamoji vieta (miestuose gyvenančios moterys dažniausiai
žindo ilgiau).[177]
Be to, poreikis grįžti į darbą gali būti įvardytas kaip viena iš ankstyvo maitinimo krūtimi nutraukimo
priežasčių.[178] Tačiau verta paminėti, kad Lietuvoje žindymui darbe suteikiamos pertraukos: be bendros
pertraukos pailsėti ir pavalgyti, žindantiems darbuotojams turi būti suteikta ne trumpesnė kaip
pusvalandžio pertrauka žindymui kas tris valandas. Darbuotojo pageidavimu pertraukos žindymui
gali būti sujungiamos arba pridedamos prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkeliamos į darbo
dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną. Žindymo pertraukos apmokamos pagal
darbuotojo atlyginimą.[179]
Pajamų skurdas daro įtaką vaisių, daržovių ir baltymų vartojimui tarp vaikų, todėl padidėja
priverstinio maistinių medžiagų trūkumo dėl neįperkamumo priežasčių rizika. ES-SPGS (2014 m.)
duomenimis, neturtingi, vienišų tėvų namų ūkiai ir migrantų kilmės vaikai susiduria su didesne
prievartinio maistinių medžiagų trūkumo rizika. Lietuvoje maždaug 7 proc. visų vaikų gyvena namų
ūkiuose, kuriuose bent vienam vaikui kasdien dėl neįperkamumo trūksta vaisių ir daržovių. Vaikų
dalis mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose (t. y., mažiau nei 60 procentų disponuojamųjų
pajamų) yra didesnė – apie 19 proc. 2014 m. Lietuvos vaikų, gyvenusių nepasiturinčiose šeimose,
kuriems kasdien trūko vaisių ir daržovių, procentas buvo vienas didžiausių lyginant su kitomis ES
valstybėmis narėmis.[180]
Socialinė-ekonominė padėtis ir namų ūkio išteklių trūkumas yra reikšmingi veiksniai, lemiantys ir
veiksmingą vaikų sveikos mitybos prieinamumą Lietuvoje. Disponuojamos pajamos skiriasi ne tik
pagal urbanizacijos lygį (miesto/kaimiškos vietovės), bet ir pagal šeimos sudėtį. 2019 metais
disponuojamosios pajamos mieste buvo didesnės nei kaimo vietovėse. Mažiausios pajamos buvo tų
namų ūkių, kuriuos sudaro vienas asmuo, ir tų, kuriuose yra vienas suaugęs asmuo su išlaikomais
vaikais. [181] Todėl vaikai, gyvenantys šeimose tik su vienu iš tėvų, ypač kaimiškose vietovėse, dažniau
patiria skurdą, o tai lemia ir mažesnes sveikos mitybos galimybes bei sveikos mitybos įpročių
formavimosi sunkumus.
41
Eurostato duomenimis, 2019 metais Lietuvoje 20,6 proc. mažas pajamas gaunančių namų
ūkių, auginančių išlaikomus vaikus – ypač daugiavaikės šeimos (38,7 proc. mažas pajamas gaunančių
namų ūkių) ir šeimos tik su vienu iš tėvų (2019 m. – 26,1 proc.) – negalėjo sau leisti bent kas antrą dieną
valgyti patiekalų, kurių sudėtyje yra mėsos, vištienos, žuvies ar vegetariško atitikmens. Ir priešingai,
tik 9,1 proc. visų Lietuvos namų ūkių, turinčių išlaikomus vaikus, susidūrė su priverstiniu baltymų
trūkumu. Atitinkamai 2019 m. ir ES buvo mažiau tokių namų ūkių – 16,8 proc. nepasiturinčių namų
ūkių, turinčių išlaikomų vaikų (15,9 proc. daugiavaikių šeimų; 19,7 proc. vienišų šeimų), ir 5,8 proc.
visų namų ūkių, turinčių išlaikomų vaikų. Lietuvoje didžiausia dalis namų ūkių, kurie negalėjo sau
leisti tokio maitinimo buvo mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, turintys daugiavaikes šeimas, ir
mažas pajamas turintys namų ūkiai su vienu iš tėvų, ypač lyginant su šių grupių ES vidurkiu.[182]
Apklausa[183], kurią atliko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ekspertai, atskleidė, kad jaunesni
mokiniai dažniau pusryčiauja (70,3 proc. 1–4 klasių mokinių, 59,6 proc. 5–8 klasių ir 56,7 proc. 9–12
klasių mokinių). Skirtumai tarp lyčių taip pat buvo statistiškai reikšmingi: berniukai dažniau nei
mergaitės kasdien pusryčiaudavo. Be to, pusryčių valgymas buvo dažnesnis įprotis tarp mieste
gyvenančių mokinių (žr. 10 DIAGRAMĄ ).[184] Taip pat pastebimas nedidelis skirtumas tarp mergaičių,
kurios valgo daugiau daržovių nei berniukai ir tarp vaikų miesto vietovėse, kurie valgo daugiau
daržovių nei jų bendraamžiai kaimiškose vietovėse.[185]
10 DIAGRAMA. VAIKAI, VALGANTYS KASDIENIUS PUSRYČIUS (PAGAL LYTĮ, GYVENAMĄJĄ VIETOVĘ IR AMŽIŲ)
Šaltinis: Bartkevičiūtė, R. ir kt. 2020 m.
Kaip jau minėta 2018 m. HBSC tyrime, vaikai iš žemesnės socialinės ir ekonominės aplinkos
šeimų[186] taip pat neretai pusryčiaudavo rečiau ir laikėsi mažiau subalansuotos mitybos.[187] Kaip pabrėžė
šio tyrimo interviu dalyviai, sveikos mitybos įpročių trūkumas šeimoje riboja vaikų galimybes mokytis
ir ugdyti sveikos mitybos įpročius.
Atliekant HBSC tyrimą (2018 m.) buvo aiškinamasi, kokios moksleivių mitybos problemos, susijusios
su makroelementais, dažniausios. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos moksleiviai per mažai vartoja vaisių
ir daržovių. Vaisius ir daržoves kasdien vartoja tik 66 proc. mokinių. Mokslininkai pabrėžė, kad vaikų
vaisių ir daržovių vartojimui didelę įtaką daro socialiniai, ekonominiai ir demografiniai
veiksniai. Nustatyta, kad mokiniams augant vaisių ir daržovių suvartojimas mažėjo. Nepakankamas
vaisių ir daržovių vartojimas ypač ryškus tarp vaikų iš socialiai ir ekonomiškai nepasiturinčių
šeimų.[188] Mergaitės vartoja daugiau vaisių ir daržovių nei berniukai.[189]
Vaikų galimybės gauti tinkamą mitybą Lietuvoje dažnai priklauso nuo namų ūkio disponuojamų
pajamas arba tinkamo maitinimo prieinamumo mokyklose. Be to, mažiau žinoma apie ikimokyklinio
amžiaus vaikus arba tuos, kurie nelanko ugdymo įstaigų. Patikimų duomenų apie ikimokyklinio
0
20
40
60
80
Taip Ne
Berniukai Mergaitės
0
20
40
60
80
Taip Ne
Miestas Kaimo vietovė
0
20
40
60
80
Taip Ne
1-4 klasės 5-8 klasės
9-12 klasės
42
amžiaus vaikų mitybą nėra, nes Lietuvoje priešmokyklinis ugdymas nėra privalomas (plačiau žr. 1
skyrių).
Į turimus duomenis taip pat neįtraukiami vaikai, kurie negyvena tipiniuose namų ūkiuose, pavyzdžiui,
vaikai, gyvenantys globoje, ir prieglobsčio prašytojų vaikai. Be to, nors pripažįstamas ryšys tarp
socialinės ir ekonominės padėties bei mitybos modelių, mažai dėmesio iki šiol buvo skiriama socialiai
ir ekonominiu požiūriu pažeidžiamiausioms grupėms, pavyzdžiui, romų vaikams. Anot vienos iš
interviu dalyvių, tiesiogiai dirbančios su romų vaikais Lietuvoje, dauguma romų vaikų turi netinkamų
mitybos įpročių ir tai yra svarbi problema.
Apskritai mažiau išsilavinusių (neturinčių aukštojo išsilavinimo) mamų vaikai ir darbo neturinčių
motinų vaikai gali būti laikomi tomis vaikų grupėmis, kurioms labiausiai trūksta sveikos mitybos, nes
šie vaikai rečiau žindomi ir jau nuo kūdikystės gauna prastesnę mitybą. Be to, šeimose tik su vienu iš
tėvų gyvenantiems vaikams, ypač kaimo vietovėse, kasdien trūksta vaisių ir daržovių, nes jų šeimos
dažnai susiduria su finansinėmis problemomis ir gauna mažas pajamas. Tyrimai parodė, kad
daugiavaikės mažas pajamas gaunančios šeimos ir mažas pajamas turinčios vienišos šeimos ne visada
gali sau leisti valgyti sveiką maistą ir užtikrinti sveikus savo vaikų mitybos įpročius. Šeimoms,
gyvenančioms kaimo vietovėse ir (arba) mažesnėse savivaldybėse, gresia didesnis mitybos trūkumas.
43
14 LENTELĖ. VEIKSMINGA GALIMYBĖ VAIKAMS GAUTI SVEIKĄ MITYBĄ. PAŽEIDŽIAMOS GRUPĖS
PAŽEIDŽIAMA GRUPĖ
APSKAIČIUOTAS GRUPĖS DYDIS
STATISTINIAI DUOMENYS. PROBLEMINĖS SRITYS
DUOMENŲ SPRAGA POLITINĖS PRIEMONĖS PADĖČIAI GERINTI
Nežindomi vaikai
51% visų vaikų (iki 6 mėnesių) 2020 metais – maždaug 10 tūkst.
31% iš visų vaikų (iki 3 mėn.) 2020 metais – apie 6000
Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros trūkumas motinoms
Žinios apie žindymą ir jo naudą (susijusios su išsilavinimu ir ekonomine padėtimi)
Romų vaikai, kurie buvo maitinami krūtimi
Migrantų vaikai, kurie buvo maitinami krūtimi
Sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal „Kūdikiams palankios ligoninės“ standartus patvirtinimas
Konsultacijos žindymo klausimais kūdikiams palankiose ligoninėse (angl. baby-friendly hospitals)
Mažiau išsilavinusių mamų nežindomi vaikai
Maždaug 2500[190] mažiau išsilavinusių motinų vaikų
Nežindomi darbo neturinčių mamų vaikai
Maždaug 3000[191] darbo neturinčių motinų vaikų
Nežindomi vienišų motinų vaikai (susiję su darbu)
-
Mažas pajamas gaunančių šeimų vaikai, kurių svoris neatitinka numatyto normalaus svorio ribų
34,1% visų vaikų 2019-2020 metais – maždaug 100 tūkst.
Sveikos mitybos įpročių trūkumas šeimose
Nemokamo maitinimo mokykloje kokybės skirtumai
Nėra pakankamai duomenų apie ryšį tarp antsvorį ar per mažo svorį turinčių vaikų ir socialinės bei ekonominės jų aplinkos
PSO Europos vaikų nutukimo priežiūros iniciatyva
FEAD materialinės pagalbos programa
ES veiksmų planas dėl vaikų nutukimo 2014–2020 m.
ES vaisių, daržovių ir pieno mokyklose programa
Lietuvos vaikų kūno masės indekso (KMI) vertinimo slenksčiai[192]
Kasmetiniai profilaktiniai sveikatos patikrinimai
Nemokamas maitinimas mokyklose
„Dėl Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
Maisto politikos standartai ir gairės
Universali išmoka vaikui
Vaiko išlaikymo išmoka
Vienkartinė išmoka vaikams siekiant sumažinti COVID-19 poveikį
Vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų
Maždaug 110 000 vaikų, kuriems reikia pagalbos, kurie kasdien nevalgo vaisių ir daržovių (2019 m.)
Sveikos mitybos įpročių trūkumas šeimose
Nemokamo maitinimo mokykloje kokybės skirtumai
Nepakanka duomenų apie ikimokyklinio amžiaus vaikų galimybes gauti maitinimą
Prieiga prie maitinimo vaikams,
ES vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa
FEAD materialinės pagalbos programa
Sveika vaikų mityba: sveika Europos ateitis –
Vieniši namų ūkiai (kaimo vietovėse)
44
Vaikai iš mažas pajamas gaunančių daugiavaikių šeimų
Maždaug 120 000 vaikų, kuriems reikia pagalbos, kurie kasdien nepusryčiauja (2019 m.)
nelankantiems ugdymo įstaigų
Romų vaikų galimybė gauti mitybą
Migrantų vaikų sveikos mitybos prieinamumas
Vaikai su negalia ir sveikatos sutrikimais bei jų mitybos prieinamumas
Tarybos išvados (2018 m. birželio 22 d.)
Maisto politikos standartai ir gairės
Vaikams pritaikyta mityba
Nemokamas maitinimas mokykloje
Universali išmoka vaikui
Vaikų išlaikymo išmoka
Vienkartinė išmoka vaikams siekiant sumažinti COVID-19 poveikį
Vaikai mažas pajamas gaunančiose nepilnose šeimose
Vaikai kaimo vietovėse ir/ar mažesnėse savivaldybėse[193]
Šaltinis: sudaryta PPMI.
45
5. Tinkamo būsto vaikams
prieinamumas
Šiame skyriuje apžvelgiama esama padėtis, susijusi su veiksmingos galimybės gauti tinkamą būstą vaikams
ir namų ūkiams su vaikais Lietuvoje. Poskyriuose teikiami duomenys apie tinkamo būsto aprėptį,
nepatenkintus vaikų poreikius ir kliūtis, su kuriomis susiduria pažeidžiamiausi namų ūkiai su vaikais.
Nepatenkintų vaikų poreikių dalis apima įvairius būsto nepritekliaus aspektus: per dideles būsto išlaidas,
namų ūkių ekonomines problemas (įsiskolinimus už būsto paskolą ar nuomą ir komunalines paslaugas),
taip pat energetinį nepriteklių, perpildytų būstų situaciją ir kitus su būsto nepritekliumi susijusius
trūkumus (nesandarų stogą, drėgnas sienas ir kai kuriuos kitus nepatogumus) ir pan. Kaip yra pažymėjusi
Europos Komisija, nelygybė ir skurdas Lietuvoje išlieka dideli, o socialinių išmokų įtaka skurdo mažinimui
yra kritiškai maža.[194] Pajamų nelygybė tiesiogiai veikia šeimų galimybes gauti tinkamą būstą.
Aprėptis
ES-SPGS tyrimo duomenys (2019 m.) rodo, kad 35,5 proc. mažas pajamas gaunančių namų ūkių, auginančių
išlaikomus vaikus, Lietuvoje buvo savo nekilnojamojo turto savininkai, o 6,9 proc. mažas pajamas
gaunančių šeimų turtui turėjo būsto paskolą ar paskolą. Palyginimui, tik 24,8 procento mažas pajamas
gaunančių namų ūkių, auginančių išlaikomus vaikus visoje ES 27 valstybėse, turėjo savo turtą, o 7,2
procento iš jų turėjo būsto paskolą (žr. 15 lentelę). Mažas pajamas gaunančių namų ūkių, auginančių
išlaikomus vaikus, statistika taip pat atskleidžia, kad 7,7 proc. mažas pajamas gaunančių namų ūkių
Lietuvoje gyveno kaip nuomininkai, daugiausia pigiau nuomodamiesi nekilnojamąjį turtą – 6,3 proc. iš jų
nemokamai. Nedideles pajamas gaunančių namų ūkių, turinčių išlaikomų vaikų, nuomos lygis 2019 m. ES
šalyse buvo daug didesnis – iš viso – 24,8 proc. (žr. 15 lentelę). Esminių skirtumų tarp skirtingų tipų namų
ūkių su išlaikomais vaikais Lietuvoje nepastebėta.
15 LENTELĖ. MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIŲ NAMŲ ŪKIŲ SU IŠLAIKOMAIS VAIKAIS PASISKIRSTYMAS PAGAL NUOSAVYBĖS STATUSĄ LIETUVOJE IR ES ŠALYSE (2015-2019 M.)
2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m
LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27
Savininkas 40,5 % 28,1 % 37,6 % 28,1 % 33,7 % 26,3 % 30,2 % 25,4 % 35,5 % 24,8 %
Savininkas, turintis paskolą 2,6 % 8,3 % 2,5 % 8,7 % 2,4 % 7,9 % 3,1 % 7,7 % 6,9 % 7,2 %
Nuomininkas 12,9 % 26,2 % 10,5 % 26,0 % 12,3 % 26,3 % 10,3 % 26,2 % 7,7 % 24,8 %
Nuomininkas, nuoma rinkos kaina 1,6 % 16,9 % 0,9 % 16,8 % 1,3 % 17,2 % 1,4 % 18,0 % 1,4 % 16,9 %
Nuomininkas, nuoma už mažesnę kainą arba nemokamai
11,4 % 9,4 % 9,7 % 9,2 % 11,0 % 9,2 % 8,9 % 8,2 % 6,3 % 7,9 %
Šaltinis: 2019 m. ES-SPGS tyrimas. Gyventojų pasiskirstymas pagal nuosavybės statusą, namų ūkio tipą ir pajamų grupę [ilc_lvho02].
Į socialinį būstą Lietuvoje gali pretenduoti tos šeimų grupės, kurios neįperka nuosavo turto arba neišgali
išsinuomoti būsto. Pagrindinis reikalavimas yra susijęs su metinėms pajamomis, o visas procesas yra
reguliuojamas nacionaliniu ir savivaldybės lygmeniu.[195] Nacionaliniai duomenys rodo, kad šiuo metu
Lietuvoje socialiniuose būstuose gyvena 11 000 šeimų. Valstybės kontrolės ekspertai pabrėžė, kad
paramos nuomojamam būstui sistema Lietuvoje neužtikrina, kad pažeidžiamiausios grupės būtų
aprūpinamos būstu kuo greičiau, o investicijos į socialinio būsto plėtrą neišsprendžia būsto pasiūlos
problemos. Auditoriai taip pat pastebėjo, kad šalies statistikoje neišskiriama, kurioms žmonių grupėms
sunkiausia savarankiškai susirasti būstą ir kurios iš jų yra labiausiai pažeidžiamos.[196]
Kalbant apie vaikus su negalia, būsto pritaikymas jiems ir jų šeimoms yra didelis iššūkis, tačiau valstybė
šias šeimas remia. Būsto pritaikymo darbus vaikams su negalia 2020 metais atliko 50 savivaldybių. Iš
46
viso sunkią negalią turintiems vaikams pritaikyti 135 būstai, 110 vaikų su sunkia negalia suteiktos
techninės pagalbos priemonės.[197] Be tėvų globos likusių vaikų būsto tvarka Lietuvoje yra dalis
alternatyviosios globos tvarkos, kurią prižiūri Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo, mokslo ir sporto
ministerija.
Alternatyvi priežiūra vaikams teikiama dviem atvejais:
• rizikos grupės vaikams, kurie buvo atskirti nuo šeimų dėl vaiko teisių apsaugos
priežasčių, ir
• vaikams, kurie apgyvendinami savanoriškai (kol tėvai ir toliau turi tėvų teises),
dažniausiai vaikams su sunkia negalia (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) ir
vaikams, turintiems sudėtingų emocinių poreikių / ar sudėtingų elgesio problemų
(Švietimo, mokslo ir sporto ministerija).
Atskirtiems vaikams alternatyvi globa organizuojama tiek stacionarios alternatyvios globos pagrindu,
tiek taikant šeimos priežiūrą:
• Alternatyvi globa šeimoje apima artimųjų teikiamą priežiūrą (giminaičių globa) ir globos
šeimų, įskaitant profesionalius globėjus. Lietuvoje globėjų šeimomis laikomos tos šeimos,
kurios įsivaikina vaikus ir turi tokias pat teises į juos, lyg šie vaikai būtų jų biologiniai
vaikai. O profesionaliais globėjais laikomi tie globėjai, kurie laikinai globoja vaikus ir
neturi tų pačių teisių kaip į savo biologinius vaikus: vaikams paliekama galimybė grįžti į
biologines šeimas arba būti įvaikintiems.
• Alternatyvi stacionari globa teikiama mažuose bendruomeniniuose vaikų globos
namuose ir įstaigose (vyksta deinstitucionalizacijos procesas, instituciniai globos namai
pertvarkomi į bendruomeninius namus).
Vaikai, kurių tėvai turi tėvų teises, globojami ir ugdomi 3 tipų globos įstaigose (savanoriškai įkurdinti):
• socializacijos centruose prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kompleksinių
emocinių poreikių ir elgesio problemų turintiems vaikams;
• specialiosiose mokyklose prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, skirtose vaikams su
negalia ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams; ir
• vaikų su sunkia negalia įstaigos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2021 metais alternatyvioje globoje buvo 6622 vaikai be tėvų globos:
1. Stacionariose globos įstaigose: a) 866 vaikai buvo globojami institucijose; ir b) 697 –
bendruomeniniuose globos namuose;
2. Globa šeimoje: a) 2 959 buvo globojami šeimos narių (giminystės ir globos atvejais); b)
307 šeimynose; c) 1605 buvo globėjų šeimose; d) 188 profesionaliųjų globėjų šeimose.
Stacionarinė globa teikiama didelėse ir mažesnėse patalpose:
• Stacionarinė globa paprastai apibrėžiama mažesnėmis vaikų grupėmis, esančiomis
viename skyriuje, dažniausiai 6–8 vaikai. Ši priežiūra teikiama bendruomenėse,
šeimyninėje aplinkoje. Bendruomeninė globa – tai globos rūšis, kai vaikai gyvena
namuose, butuose ar kotedžuose kaip šeima, sudaryta iš ne daugiau kaip aštuonių
vaikų.[198]
• Institucinė priežiūra dažniausiai teikiama didesnėse institucinėse patalpose, 4-6 vaikai
dažniausiai dalijasi miegamuoju, dalijasi valgykla ir kitomis bendro naudojimo
patalpomis. Kaip minėta anksčiau, Lietuvoje vyksta deinstitucionalizacija ir beveik visos
šios institucijos yra panaikintos. Numatyta, kad iki 2023 metų jų turėtų jau nebelikti.
Pirmenybė teikiama alternatyviai (šeimos ar bendruomenės globai), o ne institucinei globai, nes
kiekvienas vaikas Lietuvoje laikomas turinčiu teisę gyventi šeimoje ar šeimą primenančioje
47
aplinkoje. Todėl nuo 2014 m. Lietuvoje vykdomas deinstitucionalizacijos procesas – visos institucinės
vaikų globos įstaigos turėjo būti panaikintos iki 2020 m. Tačiau apklausų rezultatai rodo, jog dar ne visos
įstaigos reformuotos. Interviu duomenys rodo, kad kai kurios įstaigos dar nėra paverstos
bendruomeninėmis globos įstaigomis dėl naujų gyvenamųjų patalpų ir jų pritaikymo trūkumo. Įstaigos
susidūrė su tokiomis problemomis kaip kaimynų priešinimasis, nuomotojų nenoras nuomoti butus,
kuriuose gyvens tiek daug vaikų (dažniausiai viename bute gyvena 6–8 vaikai) ir negebėjimas greitai
rasti būdų, kaip išnaudoti institucinių globos namų patalpas. Be to, kai kurias naujas bendruomenines
patalpas tenka atnaujinti, o tai užtrunka, todėl vaikai turi laikinai gyventi įstaigose. Kitas aspektas,
pristabdęs deinstitucionalizacijos procesą, yra finansiniai įsipareigojimai. Institucinę priežiūrą teikti turi
teisę tos įstaigos, kurios 2007-2013 metais yra gavusios ES struktūrinių fondų investicijas stacionarinių
socialinių paslaugų infrastruktūros plėtrai, ir tos, kurios 2004-2009 metais gavo Europos ekonominės
erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo finansavimą, todėl jos iki 2023 m. negali būti performuotos
į bendruomenines paslaugas teikiančius globos namus[199]. Nors bendruomeninė globa laikoma kur kas
geresne globa, lyginant su institucine, interviu dalyviai pabrėžė, kad net ir bendruomeninius vaikų
globos namus reikėtų pertvarkyti, o visus vaikus apgyvendinti profesionaliose globos šeimose, nes
būtent toks variantas užtikrina palankiausias sąlygos vaikams augti. Bendruomeninės tarnybos vis dar
laikosi griežtos tvarkos, tokiose patalpose gyvena per daug vaikų ir per mažai suaugusiųjų.
Lietuvoje vaikai taip pat gali būti laikinai įkurdinti ne namuose, kai jų tėvai išgyvena įvairias krizes,
pavyzdžiui gydosi priklausomybes. Tokiais atvejais specialistų komanda – atvejo vadybos darbuotojai,
socialiniai darbuotojai, psichologai ir kt., dirba su vaikais ir jų tėvais, kad užtikrintų vaikų grįžimą namo
į savo biologines šeimas.[200] Kol tėvams padedama spręsti įvairias problemas: priklausomybes, nedarbą,
tėvystės įgūdžių stoką, nepakankamas gyvenimo sąlygos vaikų saugumui užtikrinti, vaikai laikinai
apgyvendinami bendruomeniniuose namuose ar profesionalios globos šeimose. Paprastai tokio
pobūdžio intervencija trunka iki vienerių metų, o tais atvejais, kai šeimos neatitinka kriterijų, kad vaikai
galėtų grįžti namo, po metų vaikai įtraukiami į nuolatinę globos sistemą. Nepaisant to, yra įvairių
išimčių, nes siekiama, kad vaikai grįžtų į savo biologines šeimas. Šie sprendimai priimami pasitelkiant
teisines priemones.
Jau anksčiau minėti socializacijos centrai skirti vaikams, turintiems į nusikalstamumą linkusio elgesio
problemų, nusikaltus į šiuos centrus priskirtiems juridinių institucijų.[201] Socializacijos centrai yra laikomi
bendrojo ugdymo sistemos dalimi, nors vaikai šiose įstaigose gyvena, yra stebimi, jiems neleidžiama
išeiti iš centrų be darbuotojų priežiūros. Lietuvoje veikia trys socializacijos centrai, iš kurių du skirti
berniukams ir vienas mergaitėms nuo 14 iki 17 metų. 2021 metais pradėtas šių centrų modernizavimas,
atnaujinama infrastruktūra, diegiama daugiau metodinių priemonių.
Specialiosios mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalią turintiems vaikams turi bendrabučius,
kuriuose šias mokyklas lankantys vaikai dažniausiai gyvena penkias dienas per savaitę, o savaitgaliais
grįžta pas tėvus. Numatoma mažinti tokiose įstaigose gyvenančių vaikų skaičių, bendrojo lavinimo
mokyklose diegiant daugiau specialiojo ugdymo grupių bei gerinant vaikų su negalia ir specialiųjų
ugdymosi poreikių mokinių integraciją bendrose klasėse[202][203] . Nustatyta, kad specialiųjų mokyklų
bendrabučiai gali būti laikoma bendruomeninių globos įstaigų alternatyva, todėl pripažįstamas poreikis
padėti juose gyvenančių vaikų šeimoms, nes daugelis šeimų, kurios išleidžia vaikus į šiuos
bendrabučius, turi įvairių socialinių problemų. Vyriausybė siekia, kad vaikai daugiau laiko praleistų
savo šeimose, o ne tokiose įstaigose, nes gyvenimas šeimose geriausiai patenkina jų emocinius ir
socialinius poreikius. Taip pat trūksta reglamentų dėl šių bendrabučių personalo ir darbuotojų skaičiaus,
kuris yra nepakankamas.[204]
Nepatenkinti poreikiai
ES būsto išlaidų naštos rodiklis apibrėžiamas kaip procentas gyventojų, gyvenančių namų ūkyje, kuriame
visos būsto išlaidos (be būsto pašalpų) sudaro daugiau nei 40 procentų visų disponuojamų namų ūkio
pajamų (be būsto pašalpų).[205]
Statistika atskleidžia, kad lyginant su visų tipų namų ūkiais, turinčiais vaikų, vienišų tėvų, auginančių
išlaikomus vaikus, namų ūkiai patyrė didžiausią riziką – 10,8 proc. šios grupės narių 2019 m. patyrė būsto
48
išlaidų perteklinę naštą. Tarp ES valstybių narių šis rodiklis aukštesnis – 16,6 proc. vienišų suaugusiųjų,
turinčių išlaikomų vaikų, išgyveno per didelę būsto išlaidų naštą.[206] ES-SPGS tyrimo duomenys (2019 m.)
visgi rodo, kad vaikų, augančių tik su vienu iš tėvų, kurie patiria per didelę būsto išlaidų naštą, sumažėjo
12 procentinių punktų – nuo 22,8 proc. 2018 m. iki 10,8 proc. 2019 m. Be to, pastebimai sumažėjo namų ūkių,
kuriuos sudaro du suaugusieji, auginantys tris ar daugiau išlaikomų vaikų, kenčiančių nuo būsto išlaidų
naštos – nuo 11 proc. 2015 m. iki vos 1,4 proc. 2019 m. (žr. 16 lentelę).
16 LENTELĖ . BŪSTO IŠLAIDŲ PERTEKLINĖ NAŠTA PAGAL BŪSTO ŪKIO TIPUS LIETUVOJE IR ES (2015-2019 M.)
2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m
LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27
Vienišas asmuo su išlaikomais vaikais 28,2 % 23,0 % 21,2 % 20,0 % 19,4 % 18,4 % 22,8 % 18,9 % 10,8 % 16,6 %
Du suaugusieji su vienu išlaikomu vaiku 6,8 % 9,2 % 6,2 % 9,3 % 2,6 % 8,4 % 2,0 % 7,9 % 4,6 % 7,0 %
Du suaugusieji su dviem išlaikomais vaikais
3,4 % 8,3 % 1,4 % 7,9 % 6,2 % 7,1 % 1,7 % 6,2 % 1,8 % 6,5 %
Du suaugusieji su trimis ar daugiau išlaikomų vaikų
11,0 % 10,2 % 4,3 % 8,5 % 4,1 % 7,6 % 5,5 % 6,5 % 1,4 % 6,8 %
Namų ūkiai su išlaikomais vaikais 7,4 % 9,6 % 5,5 % 8,9 % 5,6 % 8,0 % 4,8 % 7,5 % 3,6 % 7,1 %
Šaltinis: ES-SPGS tyrimas. Būsto išlaidų pertekliaus norma pagal namų ūkio tipą. 2019. Būsto išlaidų pertekliaus rodiklis pagal namų
ūkio tipą [tessi166].
Nors nėra tikslių duomenų apie namų ūkių, auginančių vaikus ir patiriančių per didelę būsto išlaidų naštą,
pasiskirstymą kaimiškose ir miesto vietovėse, pastebima bendra tendencija, susijusi su visais namų ūkiais
Lietuvoje. Mažiau kaimo vietovių gyventojų skundžiasi negalintys tinkamai šildyti būsto arba išsimokėti
nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų. [207] Taigi atrodo, kad būsto išlaidos,
įskaitant šildymo išlaidas ir kitas būsto išlaidas, yra didesnė našta namų ūkiams miestuose.
ES-SPGS tyrimo duomenimis (2019 m.), 4,1 proc. visų vaikų ir 15,9 proc. vaikų mažas pajamas gaunančiose
šeimose (mažiau nei 60 procentų disponuojamųjų pajamų) patyrė perteklinę būsto išlaidų naštą. ES
vidurkis yra 8 proc. visų vaikų ir 29,5 proc. vaikų mažas pajamas gaunančiose šeimose[208] (žr.
17 lentelę). Taigi, duomenys rodo, kad mažas pajamas gaunančiose šeimose gyvenantys vaikai daug labiau
kenčia nuo būsto išlaidų pertekliaus tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse narėse. Nors visų Lietuvos
vaikų, taip pat mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų būsto išlaidų pertekliaus norma per metus sumažėjo
(nuo atitinkamai 10,1 ir 31,1 proc. 2015 m., iki 4,1 ir 15,9 proc. 2019 m.), tačiau skirtumas tarp visų Lietuvos
vaikų ir mažas pajamas gaunančių vaikų vis dar išlieka didelis. Taip pat verta paminėti, kad perteklinė
būsto išlaidų našta 27 ES šalyse per metus taip pat šiek tiek sumažėjo (žr. 17 lentelę). Migrantų kilmės
vaikai[209] taip pat buvo minėtini kaip viena iš pažeidžiamų vaikų grupių, tačiau tikslių duomenų apie juos
nėra.
17 LENTELĖ. VAIKŲ (IKI 18 METŲ) PERTEKLINĖ BŪSTO IŠLAIDŲ NAŠTA LIETUVOJE IR ES27 (2015–2019 M.)
2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m
LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27
Mažiau nei 60 % disponuojamųjų pajamų medianos
31,1 % 33,9 % 26,2 % 31,9 % 25,1 % 31,1 % 27,4 % 30,1 % 15,9 % 29,5 %
Visi vaikai 10,1 % 10,7 % 6,9 % 9,7 % 7,3 % 8,8 % 6,7 % 8,1 % 4,1 % 8,0 %
Šaltinis: 2019 m. ES-SPGS tyrimas. Būsto išlaidų pertekliaus rodiklis pagal amžiaus grupes [ilc_lvho07a].
Naujausi šalies duomenys patvirtina, kad Lietuvoje sudėtingiausią situaciją patiria namų ūkiai, kuriuos
sudaro vienas iš tėvų su išlaikomais vaikais – 19,2 proc. tokių namų ūkių negalėjo apmokėti būsto
paskolos, nuomos ar komunalinių mokesčių (žr. 18 lentelę). Duomenys rodo, kad namų ūkiai, susidedantys
iš dviejų tėvų, auginančių tris ir daugiau vaikų (19,6 proc.), taip pat susiduria su ekonominėmis
problemomis, susijusiomis su būsto išlaidomis, negebėjimu namų palaikyti pakankamai šiltų ir kt. Šiuo
atžvilgiu vienišų tėvų namų ūkiai ir daugiavaikės šeimos 2020 m. buvo labiausiai pažeidžiamos grupės.
Nacionaliniai duomenys rodo, kad šios grupės susiduria su ekonominėmis problemomis, įskaitant būsto
paskolos ar nuomos mokesčius, mokesčius už komunalines paslaugas (elektrą, vandenį, dujas) ar pirkimo
išsimokėtinai įmokas (žr. 18 lentelę).[210]
49
18 LENTELĖ. ĮSISKOLINIMAI UŽ BŪSTO PASKOLĄ AR NUOMĄ, KOMUNALINIUS MOKESČIUS (ELEKTRĄ, VANDENĮ, DUJAS) ARBA PIRKIMO IŠSIMOKĖTINAI ĮMOKAS PAGAL NAMŲ ŪKIO TIPĄ LIETUVOJE (2015-2019 M.)
2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m 2020 m
Namų ūkiai be vaikų 7,0 % 7,7 % 6,1 % 7,2 % 6,7 % 5,4 %
Namų ūkiai su vaikais 12,3 % 13,6 % 11,4 % 13,5 % 9,9 % 9,1 %
Vienas iš tėvų su išlaikomais vaikais 18,1 % 27,9 % 24,3 % 21,0 % 14,6 % 19,2 %
Du tėvai, auginantys tris ir daugiau vaikų 21,0 % 18,1 % 21,9 % 21,7 % 11,1 % 19,6 %
Šaltinis: Lietuvos oficialiosios statistikos portalas.
2019 metais 3 proc. mažas pajamas gaunančių namų ūkių Lietuvoje negalėjo sau leisti mokėti būsto
paskolos ar nuomos įmokų. ES vidurkis buvo gerokai didesnis – 9,3 proc. Taip pat verta paminėti, kad
rodiklis Lietuvoje nebuvo didelis visų tipų namų ūkiams, turintiems išlaikomų vaikų, įskaitant vienišus
namų ūkius ir dviejų tėvų namų ūkius, auginančius tris ir daugiau vaikų. Pastarosios grupės rodiklis 2019
metais Lietuvoje buvo 0 proc. (žr. 19 lentelę).
19 LENTELĖ. NEKILNOJAMOJO TURTO ĮSISKOLINIMŲ AR NUOMOS MOKĖJIMŲ ĮSIPAREIGOJIMAI TARP MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIŲ NAMŲ ŪKIŲ (MAŽIAU NEI 60 % DISPONUOJAMŲJŲ PAJAMŲ MEDIANOS), TURINČIŲ IŠLAIKOMŲ VAIKŲ, LIETUVOJE IR ES (2015–2019 M.)
2015 M 2016 M 2017 M 2018 M 2019 M
LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27
Namų ūkiai su išlaikomais vaikais 5,8 %
13,2 % 3,1 % 12,1 % 1,5 % 11,0 % 4,0 %
10,8 % 3,0 % 9,3 %
Vienišas tėvas su išlaikomais vaikais 6,5 %
14,8 % 5,0 %
11,7 % 2,2 %
12,8 % 4,8 %
11,8 % 5,5 % 10,6 %
Du tėvai, turintys tris ar daugiau išlaikomų vaikų
9,3 %
16,2 % 0,0 %
13,9 % 2,4 %
15,0 % 6,9 %
15,0 % 0,0 %
10,8 %
Šaltinis: 2019 m. ES-SPGS tyrimas. Įsiskolinimai už būsto paskolą arba nuomą [ilc_mdes06].
Namų ūkių negebėjimas palaikyti namų pakankamai šiltų yra energetinio nepritekliaus rodiklis ir dažnai
susijęs su mažomis namų ūkio pajamomis, didelėmis energijos sąnaudomis ir žemu energijos vartojimo
efektyvumu.[211] Finansinis nesugebėjimas palaikyti pakankamai šiltą būsto temperatūrą 2019 m. palietė 18,4
proc. mažas pajamas gaunančių namų ūkių (mažiau nei 60 proc. vidutinių disponuojamųjų pajamų) visoje
ES, o bėgant metams jis šiek tiek sumažėjo (nuo 24,1 proc. 2015 m. iki 18,4 proc. 2019 m.) (žr. 20
lentelę). Priešingai nei ši tendencija, per aptariamą dešimtmetį 11 šalių, tarp jų ir Lietuvoje, mažas pajamas
gaunančių namų ūkių, patiriančių energetinį nepriteklių, dalis pastebimai išaugo.[212]
2019 metais 35 proc. namų ūkių, auginančių išlaikomus vaikus, nesugebėjo namų palaikyti pakankamai
šiltų. Namų ūkiai, kuriuos sudaro vienas iš tėvų su vaikais, nukentėjo dar labiau – 41,8 proc. tokių namų
ūkių Lietuvoje negalėjo tinkamai šildyti savo būsto, taip pat 35,6 proc. namų ūkių, kuriuos sudaro du tėvai,
auginantys tris ir daugiau vaikų (žr. 20 lentelę). Lietuvos rodiklis yra antras pagal dydį tarp vaikų,
kenčiančių nuo nepakankamai šiltų namų, ES, ypač tarp gyvenančių vienišose ir mažas pajamas
gaunančiose šeimose.[213] Žymiai mažiau šeimų, gyvenančių kaimo vietovėse, skundėsi, kad negali išlaikyti
pakankamai šiltų namų ar laiku sumokėti būsto paskolos, nuomos ar komunalinių mokesčių (elektra,
vanduo, dujos) ar išsimokėtinai įmokų.[214]
20 LENTELĖ. MAŽAS PAJAMAS (MAŽIAU NEI 60 % DISPONUOJAMŲJŲ PAJAMŲ MEDIANOS) GAUNANČIŲ NAMŲ ŪKIŲ NESUGEBĖJIMAS PALAIKYTI NAMŲ PAKANKAMAI ŠILTŲ LIETUVOJE IR ES27 (2015–2019 M.)
2015 M 2016 M 2017 M 2018 M 2019 M
LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27
Namų ūkiai su išlaikomais vaikais 38,4 %
24,1 %
21,6 %
22,2 %
33,4 % 19,0 %
31,4 %
19,4 %
35,0 %
18,4 %
Vienas iš tėvų su išlaikomais vaikais 34,8 %
22,6 %
37,6 %
20,6 %
46,2 %
18,7 % 37,5 % 18,7 % 41,8 %
18,4 %
Du tėvai, turintys tris ar daugiau išlaikomų vaikų
35,8 %
27,3 % 4,3 % 23,2 % 29,7 %
18,5 %
21,0 %
15,9 %
35,6 %
19,3 %
Šaltinis: ES-SPGS 2019 m. tyrimas. Nesugebėjimas palaikyti pakankamai šiltų namų [ilc_mdes01].
50
Nacionaliniai duomenys (2020 m.) atskleidžia, kad 30,1 proc. Lietuvos namų ūkių, kuriuos sudaro vienas iš
tėvų su išlaikomais vaikais, ir 33,1 proc. dviejų tėvų namų ūkių, auginančių tris ir daugiau vaikų,
nesugebėjo savo namų palaikyti pakankamai šiltų.[215] Nepakankamas būsto šildymas gali pakenkti vaikų
sveikatai. Be to, karštuoju periodu dalis gyventojų negali būsto atvėsinti. Vaikams, turintiems sveikatos
problemų, karštis gali turėti rimtų pasekmių. Atrodo, kad klimato kaitos kontekste ši problema gali tik
didėti.[216] Energetinį nepriteklių patiriančios šeimos gali būti priverstos skirti mažiau finansinių išteklių
maistui, nuomai, transportui, švietimui, socialinei ar kultūrinei veiklai. Kita vertus, energetinis nepriteklius
taip pat siejamas su įsiskolinimais, nes mažas pajamas gaunantys žmonės susiduria su sunkumais laiku
apmokėti sąskaitas, jiems gresia energijos tiekimo sutrikimai, o blogiausiu atveju – iškeldinimas.[217]
Didelis būsto nepriteklius ES lygmeniu apibrėžiamas kaip: 1) gyvenimas perpildytame namų ūkyje; ir 2)
patyrimas bent vieno iš šių būsto netinkamumą gyventi rodančių požymių (nesandarus stogas / drėgnos
sienos / pūvantys langai, nėra vonios / dušo ir tualeto viduje arba būstas laikomas per
tamsiu).[218] Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo Lietuvoje atliktos apklausos ataskaitoje 56
proc.[219] vaikų dienos centrų atstovų pažymėjo, kad nepalankioje padėtyje atsidūrusios šeimos dažnai neturi
galimybės gauti tinkamo būsto ir gyvena perpildytuose namuose, o vaikai gyvena viename kambaryje su
keliais broliais ir seserimis arba su tėvais ar seneliais.[220]
ES-SPGS duomenys taip pat rodo, kad mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, kuriuose yra du tėvai,
auginantys tris ar daugiau vaikų , ir mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, kuriuose yra du tėvai su
dviem vaikais (mažiau nei 60 proc. disponuojamųjų pajamų medianos), negalėjo sau leisti įsigyti
nuosavybės su atskiru kambariu kiekvienam asmeniui - įkainiai už vidutinį kambarių skaičių vienam
asmeniui siekė atitinkamai 0,6 ir 0,8.[221] Duomenys rodo, kad vaikų skaičius namų ūkyje padidina vaikų
nepritekliaus riziką visose šalyse.[222]
Vaikų (iki 18 metų), gyvenančių perpildytuose būstuose, lygis Lietuvoje 2019 metais siekė 50,2 proc. tarp
mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų (mažiau nei 60 procentų disponuojamųjų pajamų medianos), o tarp
visų vaikų – 37,3 proc. Per pastaruosius penkerius metus ši tendencija beveik nemažėjo. ES šalyse šis
rodiklis yra mažesnis – 2019 m. perpildytuose būstuose gyveno 40,8 proc. mažas pajamas gaunančių vaikų
ir 24,4 proc. visų vaikų (žr. 21 lentelę). Visos Lietuvos populiacijos, patiriančios gyvenimą perpildyto būsto
sąlygomis, rodiklis buvo perpus mažesnis – perpildytuose būstuose 2019 metais gyveno 27,3 proc. visų
Lietuvos gyventojų.[223]
21 LENTELĖ. VAIKŲ (IKI 18 METŲ), GYVENANČIŲ PERPILDYTO BŪSTO SĄLYGOMIS, DALIS LIETUVOJE IR ES (2015-2019)
2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m
LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27
Mažiau nei 60 % disponuojamųjų pajamų medianos
52,4 % 42,9 % 51,7 % 43,2 % 53,5 % 40,1 % 49,8 % 40,2 % 50,2 % 40,8 %
Visi vaikai 40,1 % 24,9 % 34,3 % 24,9 % 36,7 % 24,5 % 36,3 % 24,1 % 37,3 % 24,4 %
Šaltinis: ES-SPGS 2019 m. apklausa. Perpildymo rodiklis pagal amžių, lytį ir skurdo būklę – visi gyventojai [ilc_lvho05a].
Daugiausia perpildyto būsto sąlygomis gyvenančių namų ūkių Lietuvoje buvo tarp šeimų, auginančių
vaikus, – 2019 m. tokių šeimų su vaikais buvo 35,3 proc. Šis rodiklis gerokai skiriasi nuo ES vidurkio, kuris
yra daug mažesnis – 24,5 proc. (žr. 22 lentelę). Lietuvoje daugiausia perpildyto būsto sąlygomis gyvenančių
namų ūkių fiksuojama tarp dviejų tėvų namų ūkių, auginančių tris ir daugiau išlaikomų vaikų (49,7 proc.)
ir tarp tėvų, kurie augina vaikus vieni (47,5 proc.) (žr. 22 lentelę).
22 LENTELĖ. PERPILDYTO BŪSTO SĄLYGOMIS GYVENANČIŲJŲ RODIKLIS PAGAL NAMŲ ŪKIO TIPĄ LIETUVOJE IR ES (2015–2019 M.)
2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m
LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27
Namų ūkiai su išlaikomais vaikais 38,9 % 25,7 % 34,6 % 25,4 % 37,2 % 25,0 % 35,5 % 24,4 % 35,3 % 24,5 %
Vienas suaugęs su išlaikomais vaikais 46,4 % 25,9 % 45,2 % 26,8 % 43,1 % 25,9 % 44,7 % 25,1 % 47,5 % 24,4 %
Du suaugusieji su trimis ar daugiau išlaikomų vaikų
62,4 % 30,7 % 45,8 % 30,3 % 51,9 % 30,6 % 51,2 % 31,1 % 49,7 % 32,4 %
Šaltinis: ES-SPGS tyrimas 2019. Perpildyto būsto sąlygomis gyvenančiųjų rodiklis pagal namų ūkio tipą – visi gyventojai.
51
Lietuvoje 28,8 proc. vaikų, gyvenančių mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose (mažiau nei 60
procentų disponuojamųjų pajamų medianos), patyrė būsto problemų, pvz., dėl nesandaraus stogo; drėgnų
sienų, grindų ar pamatų; arba langų ar grindų puvimo. Didelis skirtumas tarp mažas pajamas gaunančių
vaikų ir visų Lietuvos vaikų, kurių bendras minėtų būsto problemų rodiklis siekė 15,2 proc., atskleidžia
nevienodą vaikų padėtį šalyje. Mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų rodiklis Lietuvoje yra daug didesnis
nei ES vidurkis, kur prastas gyvenimo būste sąlygas patiria 21 proc. mažas pajamas gaunančių vaikų (žr. 23
lentelę). Kalbant apie namų ūkius, kuriuose yra išlaikomų vaikų, 2019 m. statistiškai labiausiai nukentėjo
(45,6 proc.) vaikai, gyvenantys mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose, kuriuose yra du tėvai,
turintys tris ir daugiau išlaikomų vaikų, ir mažas pajamas gaunančių tėvų (dažniausiai vienišų tėvų)
vaikai (28,8 proc.).[224]
23 LENTELĖ. VAIKAI (NUO 0 IKI 17 METŲ), GYVENANTYS BŪSTE SU NESANDARIU STOGU, DRĖGNOMIS SIENOMIS, GRINDIMIS AR PAMATU ARBA PŪVANČIAIS LANGŲ RĖMAIS AR GRINDIMIS LIETUVOJE IR ES27 (2015-2019)
2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m
LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27
Mažiau nei 60 % disponuojamųjų pajamų medianos
26,5 % 27,0 % 38,4 % 28,2 % 33,5 % 22,4 % 29,5 % 23,5 % 28,8 % 21,0 %
Visi vaikai 16,7 % 16,8 % 19,7 % 17,2 % 18,2 % 14,3 % 15,5 % 14,9 % 15,2 % 13,7 %
Šaltinis: ES-SPGS tyrimas 2019 m.
ES-SPGS duomenimis 2019 m. 10,5 proc. visų vaikų Lietuvoje vis dar neturėjo tualeto viduje su vandens
nuleidimu, o 10,4 proc. neturėjo nei vonios, nei dušo. Šie rodikliai gerokai viršija ES vidurkį, kur vos 1,9
proc. vaikų, gyvena be vonios ir dušo, ir 2 proc. neturi vidaus tualeto su vandens nuleidimu.[225] Be to, 6,4
proc. visų Lietuvos vaikų ir 9,7 proc. vaikų iš mažas pajamas gaunančių šeimų (mažiau nei 60 procentų
disponuojamųjų pajamų medianos) gyveno namų ūkiuose, kurių būstas buvo laikomas per tamsiu.[226]
2016 metais įvairaus tipo namų ūkiai su vaikais Lietuvoje neturėjo tam tikrų patogumų – centrinio šildymo,
vandentiekio, vandentiekio iš centrinio tiekimo, karšto vandens, kanalizacijos, vidaus tualeto, vonios ir
dušo, atskiros virtuvės.[227] 2016 m. pastebėtas didesnis karšto vandens trūkumas iš centrinio tiekimo (36–62
proc. namų ūkių pagal šeimos sudėtį).[228] Pastebėta, kad šeimoms, gyvenančioms tik su vienu iš tėvų,
lyginant su poromis, auginančiomis vaikus, patogumų trūko.
ES-SPGS duomenys rodo, kad 24,6 proc. vaikų iš mažas pajamas gaunančių šeimų (mažiau nei 60 proc.
disponuojamųjų pajamų medianos) 2019 m. Lietuvoje patyrė didelį būsto nepriteklių. Mažas pajamas
gaunančių vaikų, patiriančių didelius būsto nepriteklius, rodiklis 2019 m. ES buvo 14 proc. Lietuvoje
pastebimas didelis skirtumas tarp visų vaikų (14,8 proc.) ir mažas pajamas gaunančių vaikų (24,6 proc.)
rodiklių, rodančių vis dar išliekančią nelygybę. Per pastaruosius penkerius metus mažas pajamas
gaunančių vaikų didelio būsto nepritekliaus lygis šiek tiek mažėjo (su keliais svyravimais), tačiau Lietuvoje
vis dar išliko gana aukštas (žr. 24 lentelę). Namų ūkiai, auginantys išlaikomus vaikus, patyrė didesnį būsto
nepriteklių (12,8 proc. lyginant su 3,2 proc. visų namų ūkių), ypač tėvų, auginančių tris ir daugiau
išlaikomų vaikų, namų ūkiai (22,8 proc.) ir vieniši tėvai, turintys išlaikomų vaikų (18,8 proc.).[229]
24 LENTELĖ. DIDELIO BŪSTO NEPRITEKLIAUS LYGIS TARP VAIKŲ LIETUVOJE IR ES (2015–2019 M.)
2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m
LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27 LT ES27
Mažiau nei 60 % disponuojamųjų pajamų medianos
28,8 % 19,2 %%
30,6 % 18,8 % 29,1 % 14,2 % 22,8 % 15,0 % 24,6 % 14,0 %
Visi vaikai 14,9 % 8,0 % 13,4 % 7,7 % 13,9 % 6,6 % 12,0 % 6,4 % 14,8 % 6,0 %
Šaltinis: 2019 m. ES-SPGS tyrimas. Didelio būsto nepritekliaus rodiklis pagal amžių, lytį ir skurdo statusą [ilc_mdho06a].
Šalies duomenys rodo, kad žmonės su negalia ir jų šeimos yra viena labiausiai nepasiturinčių grupių
Lietuvoje. Dėl paslaugų stokos vaikams su negalia dažnai mažėja jų šeimos narių (dažniausiai mamų)
pajamos. Be to, šeimų, auginančių vaikus su negalia, finansinės išlaidos dažnai yra didesnės nei įprastai,
nes reikia įsigyti vaistų, techninių priemonių, paslaugų ir pan. Šios išlaidos kartais viršija realias šeimos
pajamas. [230] Taip pat šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, trūksta pritaikytų būstų.[231] Nors 2020 m.
būsto pritaikymo paslaugas vaikams su negalia teikė 50 savivaldybių, žiūrint plačiau būsto pritaikymo
52
poreikiai patenkinti nebuvo, nes patenkinta tik 58,4 proc. kreipimųsi.[232] Apskritai nėra pakankamai
duomenų apie neįgalių vaikų būsto nepriteklių.
Labai sunku išmatuoti ne namuose su tėvais gyvenančių vaikų sąlygas dėl duomenų trūkumo ir globos
sistemos įvairovės. Kai kurių iš šių vaikų būsto sąlygos kartais nėra aukštos kokybės ir gali nesuteikti
saugios ir rūpestingos aplinkos.[233] Tačiau, kaip minėta viename iš interviu, alternatyvioje globoje
gyvenančių vaikų fizinės sąlygos (globos namuose ar šeimynose) turi atitikti būtinus teisės aktų
reikalavimus. Dėl to daugeliu atvejų būsto kokybė yra gana aukšta. Tačiau Vyriausybė turėtų sparčiau tęsti
deinstitucionalizavimo ir perėjimo nuo institucinės prie bendruomeninės ar šeimos globos sistemos,
procesą. Kadangi institucinėse globos įstaigose gyvenantys vaikai patiria įvairių nepatogumų lyginant su
vaikais, gyvenančiais su tėvais arba be tėvų globos, tačiau alternatyviosios globos įstaigose. Institucijose
gyvenantys vaikai dažniausiai jaučiasi atskirti ir daugeliu atvejų nėra gerai integruoti į visuomenę –
dažniausiai bendrauja tik tarpusavyje, lanko tas pačias mokyklas, dienos centrus ir kitą neformaliojo
ugdymo veiklą vaikų globos įstaigose.[234] Tokiose įstaigose gyvenantys vaikai neturi pakankamai asmeninės
erdvės, gyvena dideliuose kambariuose su dar keliais vaikais, o valgo į valgyklą panašiose
patalpose.[235] Šiems vaikams taip pat trūksta asmeninio suaugusiųjų dėmesio ir priežiūros, todėl jie dažniau
susiduria su vystymosi sutrikimais ir įvairiomis psichologinėmis problemomis lyginant su vaikais be tėvų
globos, gyvenančiais alternatyviojoje globoje. Be to, duomenys rodo, kad institucinėje globoje esantys vaikai
yra gali būti dažniau išnaudojami tiek globėjų, tiek bendraamžių. Yra fiksuota atvejų apie seksualinę ir
fizinę prievartą prieš įstaigose gyvenančius vaikus[236][237] . Situacija pagerėjo 2011 m., kai buvo priimtas
įstatymas prieš vaikų išnaudojimą ir stipriai pagerėjo jų gyvenimo sąlygos: nuolat buvo atliekami įstaigų
auditai, darbuotojai lankėsi įvairiuose seminaruose apie tai, kaip atpažinti prievartą, vaikai dalyvavo
įvairiuose seminaruose, kur buvo mokomi atpažinti išnaudojimą ir supažindinami su informacija, kur ir ką
kreiptis pagalbos, kam pranešti apie piktnaudžiavimo atvejus[238] . Nepaisant to, kai kurie piktnaudžiavimo
atvejai 2015 m. buvo aprašyti ir žiniasklaidoje. Jie vėl atkreipė dėmesį į deinstitucionalizacijos procesą, kuris
nors ir pradėtas įgyvendinti 2003 m., sistemingų pakeitimų nebuvo atnešęs.[239]
2020 metais atlikto vaikų, patyrusių deinstitucionalizacijos procesą, tyrimo rezultatai rodo, kad jų
gyvenimas žymiai pagerėjo persikėlus iš didelių į mažus bendruomeninius vaikų globos namus. [240] Tiek
vaikai, tiek jų socialiniai darbuotojai teigė, kad vaikai užmezgė daugiau socialinių ryšių, pademonstravo
geresnius mokymosi rezultatus, rado naujų pomėgių ir išmoko naujų įgūdžių, ypač susijusių su namų
priežiūra, skalbimu, maisto gaminimu ir kt.[241] Kai kurie vaikai pasakojo, kad prieš persikeldami į mažus
bendruomeninius vaikų globos namus nemokėjo naudotis skalbimo mašina ar virykle ir neturėjo maisto
apsipirkimo, maisto gaminimo ir kitos buitinės veiklos patirties. Vaikai teigė, kad mažuose
bendruomeniniuose vaikų globos namuose jaučiasi daug laimingesni, jiems patiko turėti savo asmeninę
erdvę, kurią galėjo įsirengti taip, kaip norėjo. Jiems patiko turėti laisvę gaminti maistą, valgyti ar praustis
po dušu, kai to norisi, ramiau leisti laiką ir dalyvauti neformalaus ugdymo užsiėmimuose ne savo globos
namuose. Be to, vaikai jaučiasi daug artimesni savo bendraamžiams; sakė turintys naujų draugų, kuriuos
kartais pasikviečia ir į naujus globos namus. Iš viso 93 proc. iš 212 apklaustų vaikų teigė, kad džiaugiasi
galėję pakeisti savo gyvenamąsias patalpas iš institucinės globos į bendruomeninius vaikų globos namus. [242]
Socialiniai darbuotojai taip pat teigė, kad vaikai tapo daug laimingesni, labiau pasitikintys savimi ir mažiau
problemiški, o jų santykiai su socialiniais darbuotojais tapo glaudesni. Tyrimo rezultatai rodo, kad pagerėjo
net vaikų santykiai su biologiniais tėvais. Socialinių darbuotojų teigimu, tėvai jaučiasi labiau atsipalaidavę,
nes gali atvykti į svečius be jokių formalių procedūrų, tiesiog apie tai informuodami darbuotojus
skambučiu.
Nepaisant to, patyčių problema išlieka, o kai kurie bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenantys
vaikai patiria patyčias mokykloje ar kaimynystėje.[243] Vaikai taip pat pranešė, kad dėl jų gyvenamosios vietos
pasikeitimo jie prarado kai kuriuos ankstesnius ryšius. Be to, nors bendruomeniniai vaikų globos namai
turėtų leisti vaikams jaustis taip, lyg jie gyventų šeimoje, socialinių darbuotojų teigimu, kai kurie
institucinės globos elementai vis dar išlieka, pavyzdžiui, labai griežtos taisyklės dėl grįžimo namo laiko,
griežtos kasdienės rutinos ir griežtų namų tvarkymo taisyklių. Socialiniai darbuotojai taip pat praneša, kad
jiems nepakanka psichologinių žinių, sunku išbūti vaikų krizes, ekstremalų elgesį ir kitus iššūkius. Kadangi
bendruomeniniuose vaikų globos namuose paprastai vienu metu dirba vienas socialinis darbuotojas, o
pagalbinio personalo nėra, kaip buvo įstaigose.[244]
53
Kalbant apie romų gyvenamuosius rajonus, jie dažnai yra perpildyti, daugumoje ES valstybių narių romų
šeimoms trūksta vandens, dujų, elektros ir viešųjų paslaugų. Romai taip pat susiduria su diskriminacija
dėl galimybės gauti būstą ir segregacija.[245] Tačiau informacijos apie romų vaikų būsto padėtį Lietuvoje
nėra pakankamai. Tačiau, anot vieno iš interviu dalyvių, romų šeimoms teikiamas socialinis būstas dažnai
gali būti nekokybiškas, perpildytas, suteikiantis prastas gyvenimo sąlygas, nepakankamai apšildomas ir
pan.
Neseniai atvykusių migrantų kilmės ir pabėgėlių vaikai taip pat susiduria su bendra rizika, susijusia su
įperkamumu ir tinkamo įperkamo būsto trūkumu. Tačiau šios grupės vaikus neproporcingai veikia ir
specifinė rizika, susijusi su privačia nuomos rinka, kurioje jie dažnai susiduria su diskriminacija dėl
galimybės gauti būstą.[246] Integracijos į Lietuvos savivaldybę laikotarpiu asmenims, gavusiems prieglobstį,
kas mėnesį mokama pašalpa būtiniausioms reikmėms (būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms, maistui,
transportui ir kt.). 2019 metais integracijos parama Pabėgėlių priėmimo centre pasinaudojo 458
užsieniečiai.[247] Tikslesnių duomenų apie migrantų iššūkius ieškant tinkamo būsto Lietuvoje nėra.
Lietuvoje benamystė apibrėžiama tik atsižvelgiant į asmenis ir šeimas, apsistojančias laikinuosiuose
būstuose. Dėl to gyvenantieji lauke ar negyvenamuose pastatuose, į statistiką nepatenka. Nacionalinio
skurdo mažinimo organizacijų tinklo Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, ypatingas dėmesys turėtų būti
skiriamas gatvėje dirbantiems ar gyvenantiems vaikams. Iki šiol nėra aišku, kiek tokių vaikų Lietuvoje
gyvena. Mat jie renkasi skirtingose vietose ir daugelio jų darbuotojai gali ir neatpažinti. Lietuvoje benamystę
išgyvenantys jaunuoliai dažniausiai yra globos sistemoje užaugę vaikai. Jiems būstas yra viena iš
pagrindinių problemų. Tyrimai parodė ryšį tarp gyvenimo valstybinėje įstaigoje vaikystės / paauglystės
metais ir būsto nestabilumo arba benamystės vėlesniu gyvenimo laikotarpiu.[248] Todėl ekspertai pabrėžia,
kad kuriant specializuotas paslaugas, kurių šiuo metu benamystės sąlygomis gyvenantiems jauniems
žmonėms nėra, būtina vadovautis požiūriu „pirmiausia būstas“.[249] Iki šiol duomenų apie benamystę
patiriančias šeimas su vaikais ir gatvėje gyvenančius vaikus praktiškai nebuvo. Lietuva yra vienintelė ES
šalių, neturinti konkrečios integruotos kovai su benamyste skirtos strategijos. Lietuvos statistikos
departamentas kasmet pateikia skaičius, kiek žmonių naudojasi benamystę išgyvenantiems žmonėms
skirtomis prieglaudomis ir skubios pagalbos motinoms ir vaikams paslaugomis. 2019 m. iš viso buvo
suskaičiuota 4 015 benamystę patiriančių asmenų, 16 proc. mažiau nei 2018 m. Skubios pagalbos ar
laikinuosiuose būstuose gyveno apie 1 858, o motinų ir vaikų priėmimo centruose – 2 157
asmenys. Romų bendruomenė Lietuvoje yra ypač pažeidžiama benamystės.[250] Romai sudaro mažiau nei 1
proc. visų Lietuvos gyventojų, tačiau 2015 m. 75 proc. romų gyveno skurde (beveik 40 proc. romų buvo
bedarbiai), kai šalies vidurkis tais metais buvo beveik keturis kartus mažesnis – apie 20 proc.[251]
Prasidėjusi pandemija sutrukdė atidaryti papildomas skubios būsto pagalbos patalpas, nepaisant Lietuvoje
įvestų nurodymų užsikrėtus COVID-19 izoliuotis namuose.[252] Dėl to benamystę išgyvenantieji negalėjo
gauti net laikino būsto ir krizės akivaizdoje tapo dar labiau pažeidžiami. Karantino metu naujiems
žmonėms nebuvo galima suteikti pagalbos būstui, o norint gauti net laikiną apgyvendinimo paslaugą
reikėjo turėti sveikatos pažymą (dažnai dėl pandemijos gydymo įstaigos atsisakydavo organizuoti
priėmimus). Be to, tais atvejais, kai žmonės būstą palikdavo kokiais nors reikalais, jiems dėl pandemijos
apribojimų nebūdavo leista grįžti.[253]
Prieinamumo kliūtys
Visoje ES[254], šeimos, gyvenančios tik su vienu iš tėvų, būstui išleido daug didesnę pajamų dalį nei bet kuri
kita grupė – 26,3 proc. 2019 m. lyginant su 18,5 proc. visų gyventojų. Lietuvoje perteklinę būsto išlaidų naštą
patyrė 23,4 proc. vienišų tėvų ir 14,4 proc. visos populiacijos gyventojų.[255] Daugumą šių namų ūkių
sudarė vienišos motinos su vaikais.[256] Dėl darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros stokos mamoms
buvo daug sunkiau susirasti darbą. Todėl jos dažnai renkasi mažiau apmokamus darbus arba darbą ne pilną
darbo dieną.[257] ES-SPGS tyrimo (2019 m.) duomenys rodo, kad namų ūkiai, sudaryti iš dviejų tėvų,
auginančių tris ar daugiau išlaikomų vaikų, taip pat buvo viena iš labiausiai nukentėjusių grupių (tiesiogiai
susiję su mažomis pajamomis šeimoje).
Lietuvos duomenimis, 2019 m. mažiausios disponuojamos vienišų tėvų namų ūkių ir dviejų tėvų namų
ūkių, auginančių tris ir daugiau vaikų, pajamos vienam gyventojui buvo atitinkamai 327 ir 350 eurų, nors
šios sumos bėgant metams nuosekliai didėjo.[258] Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo Lietuvoje
54
atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad prasidėjus pandemijai nepasiturinčių šeimų pajamos sumažėjo, kai
dalis tėvų neteko darbo.[259] Taigi mažos pajamos ir (arba) nedarbas arba prastos tėvų galimybės susirasti
darbą gali būti laikomos kliūtimis, trukdančiomis šeimoms veiksmingai įsigyti tinkamą būstą
Lietuvoje. Daugeliu atvejų šeimos, auginančios išlaikomus vaikus ir neturinčios gerų gyvenimo sąlygų, gali
kreiptis dėl finansinės paramos savivaldybės lygmeniu; tačiau finansinės pagalbos ne visada gali
pakakti. Papildomą paramą dažnai teikia NVO.
25 LENTELĖ. MĖNESIO DISPONUOJAMŲJŲ PAJAMŲ DYDIS VIENAM LIETUVOS GYVENTOJUI (2015-2019 M.)
2015 m 2016 m 2017 m 2018 m 2019 m
Namų ūkiai be vaikų 421 euras 469 eurai 515 eurų 549 eurai 597 eurai
Namų ūkiai su vaikais 324 eurai 337 eurai 357 eurai 414 eurų 461 euras
Vienas iš tėvų su išlaikomais vaikais
219 eurų 241 euras 241 euras 284 eurus 327 eurai
Du tėvai su vienu vaiku 365 eurai 414 eurų 459 eurai 502 eurai 598 eurai
Du tėvai su dviem vaikais 372 eurai 343 eurai 370 eurų 428 eurai 448 eurai
Du tėvai, auginantys tris ir daugiau vaikų
212 eurų 228 eurus 2017 eurų 337 eurai 350 eurų
Šaltinis: Oficialus statistikos portalas. Mėnesio disponuojamų grynųjų pinigų sudėtis.
Kaip rodo 2019 metų duomenys, mažos pajamos lemia finansinį nepriteklių dėl būsto išlaidų. 2019 m. 16,7
proc. vienišų namų ūkių, auginančių išlaikomus vaikus, dėl būsto išlaidų patyrė didelę finansinę naštą, o
65,6 proc. – nedidelę. Lyginant su ankstesnių metų duomenimis, reikšmingas didelę naštą patiriančių namų
ūkių procento sumažėjimas (nuo 38,6 iki 16,7 proc.), tačiau nedidelę naštą patiriančių namų ūkių skaičius,
priešingai, didėjo (nuo 46,7 iki 65,8 proc.). Vis dėlto, šios tendencijos rodo pagerėjusią daugumos vienišų
namų ūkių finansinę padėtį, nors ir nevisiškai.[260] Tačiau lygiagrečiai padidėjo ir šių šeimų, visiškai
nepatyrusių finansinės naštos, procentas (nuo 6,5 proc. 2012 m. iki 17,4 proc. 2019 m.). Didelė išlaidų būstui
našta taip pat buvo pastebėta 22,2 proc. namų ūkių, susidedančių iš tėvų, auginančių tris ir daugiau
vaikų (2015–2018 m. ženkliai sumažėjo 10 proc.), iš kurių 57,7 proc. patyrė nedidelę naštą.[261] Apskritai,
duomenys rodo, kad vaikų ir jų šeimų situacijos pagerėjimas yra nepakankamas, nes finansinė būsto išlaidų
našta, nors mažėja, Lietuvoje vis dar išlieka didelė (daugiausia dėl mažų pajamų ir sunkumų
įsidarbinti). Didelės būsto išlaidos taip pat gali rodyti problemas, susijusias su mažu namų energijos
vartojimo efektyvumu ir didelėmis energijos sąnaudomis.
Kalbant apie socialinį būstą, Lietuvoje šiuo metu laukiančiųjų sąraše yra apie 10 tūkst.
asmenų. Daugiausia socialinio būsto laukiančių šeimų yra didžiuosiuose miestuose – Vilniuje (16,1 proc.
socialinio būsto laukiančiųjų), Kaune (7,4 proc.), Klaipėdoje (6,4 proc.) ir Šiauliuose (5,2 proc.).[262] Kaip
minėjo vienas iš interviu dalyvių, socialinis būstas dažnai gali būti perpildytas ir (arba) suteikiantis prastas
gyvenimo sąlygas. Be to, socialiniame būste gyvenančios šeimos su vaikais dažnai patiria energetinį
nepriteklių. Socialiniame būste gyvenančios šeimos Lietuvoje taip pat yra stigmatizuojamos. Ši problema
ne tik fiziologiškai paveiki šeimas su vaikais, bet ir daro įtaką socialinio būsto pirkimo ir skyrimo
planams. Naujausios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenimis, mažesnes pajamas
gaunantys ir mažesniuose miesteliuose gyvenantys gyventojai tolerantiškesni socialinio būsto ieškančių
šeimų problemoms.[263] Iki 2024 m. socialinio būsto laukimo laiką jau numatyta sutrumpinti iki penkerių
metų, o iki 2026 m. – iki trejų metų. Jeigu iki numatyto laikotarpio pabaigos savivaldybė negalės suteikti
asmeniui ar šeimai socialinio būsto, ji turės kompensuoti realią tinkamo būsto nuomos kainą rinkoje. [264]
Lietuvoje vaikams su negalia trūksta pritaikytų paslaugų, todėl tėvai dažnai negali dirbti visą darbo dieną
ar gauti tinkamų pajamų. Neįgaliems vaikams pritaikytų būstų trūkumas taip pat išlieka aktuali
problema Lietuvoje.
Kalbant apie vaikų globos įstaigas, duomenys rodo, kad jos dar nėra visiškai panaikintos dėl nepakankamo
alternatyvių, į šeimą ir bendruomenę orientuotų paslaugų, teikimo. Pavyzdžiui, 2021 metais šalyje buvo tik
217 profesionalių globėjų šeimų.[265] Šiuo metu ne visos institucijos gali būti panaikintos dėl tokių iššūkių
kaip darbuotojų trūkumas bendruomeniniuose globos namuose, laikinų globėjų šeimų ir profesionalių
globėjų trūkumas, namų, butų ar kotedžų trūkumas. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai be
tėvų globos likusius vaikus įsivaizduoja stereotipiškai ir yra linkę vengti jų savo kaimynystėje. Todėl sunku
55
rasti vietą, kurioje kaimynai neprotestuotų dėl bendruomeninių globos namų kūrimo.[266] Be to, nuomotojai
taip pat nenori turėti tiek daug vaikų savo nuosavybėje, o tai dar labiau apsunkina tinkamos gyvenamosios
vietos paiešką. Nepaisant to, duomenys rodo, kad vaikams persikėlus į naujus namus, pamažu keičiasi
kaimynų ir šeimininkų požiūris – priešiškumą ir įtarumą keičia šiluma, vaikai užmezga gerus ryšius su
vietos bendruomenėmis. [267] Be to, kai kurios savivaldybės jau yra išsinuomojusios arba įsigijusios naujas
patalpas bendruomeninėms paslaugoms teikti, tačiau patalpos vis dar renovuojamos.
Apskritai vienišų tėvų namų ūkiai, kuriuose yra išlaikomų vaikų, ir dviejų tėvų namų ūkiai, auginantys
tris ar daugiau išlaikomų vaikų (abi grupės dažniausiai pasižymi mažomis pajamomis), gali būti laikomi
labiausiai pažeidžiamomis grupėmis, kurioms reikia veiksmingos pagalbos tinkamam būstui gauti. Minėtos
grupės dažniau nei visos kitos susiduria su šiomis problemomis: pertekline būsto išlaidų našta (nors bėgant
metams ji mažėjo); sunkumais siekiant palaikyti namus pakankamai šiltus; prastomis gyvenimo sąlygomis,
pavyzdžiui, nesandariu stogu, drėgnomis sienomis, pūvančiais langais ir kitomis problemomis; jų būstai
yra perpildyti; patiria didelį būsto nepriteklių. Namų ūkiams, turintiems išlaikomų vaikų (įskaitant vienišų
tėvų namų ūkius ir dviejų tėvų namų ūkius, turinčius tris ar daugiau vaikų), taip pat gresia didesnė būsto
išlaidų našta, ypač susijusi su energetiniu nepritekliumi.
26 LENTELĖ. VEIKSMINGA VAIKŲ GALIMYBĖ GAUTI TINKAMĄ BŪSTĄ – GRUPĖS, KURIOMS TO REIKIA
RODIKLIS PAŽEIDŽIAMA
GRUPĖ APSKAIČIUOTAS
GRUPĖS DYDIS STATISTINIAI
DUOMENYS.
PROBLEMINĖS SRITYS
DUOMENŲ
SPRAGA POLITINĖS
PRIEMONĖS
PADĖČIAI GERINTI
Būsto išlaidų
našta
Vaikai iš mažas
pajamas
gaunančių šeimų Vaikai, gyvenantys
tik su vienu iš tėvų Daugiavaikių
šeimų (trys ir
daugiau vaikų)
vaikai Vaikai, gyvenantys
kaimo vietovėse Vaikai su negalia
4,1% visų vaikų – iš viso
apie 20 000 Ilgas socialinio būsto
laukiančiųjų sąrašas
Trūksta kokybiško
socialinio būsto
Romų šeimų ir šeimų,
gyvenančių socialiniuose
namuose, stigmatizavimas
Trūksta pritaikytų būstų
vaikams su negalia
Darbo ir asmeninio
gyvenimo pusiausvyros
trūkumas tėvams (ypač
motinoms)
Mažos šeimų pajamos
Nedarbas
Trūksta duomenų
apie romų vaikus Nepakanka
duomenų apie
vaikus su negalia Trūksta duomenų
apie migrantų kilmės
vaikus
Universali išmoka
vaikui Socialinės išmokos Parama būstui įsigyti
ar išsinuomoti Finansinė socialinė
parama (įskaitant
vandens, šildymo
išlaidas ir kt.)
nepasiturintiems
asmenims (šeimoms) Valstybės būsto
schemos
Negebėjimas
palaikyti
namų
pakankamai
šiltų
(energetinis
nepriteklius)
Vaikai iš mažas
pajamas
gaunančių šeimų Vaikai, gyvenantys
tik su vienu iš tėvų Didelės šeimos
(trys ir daugiau
vaikų) Miestuose
gyvenantys vaikai
26% visų vaikų – iš viso
apie 600 000 Trūksta duomenų
apie romų vaikus Nepakanka
duomenų apie
vaikus su negalia
Universali išmoka
vaikui Socialinės išmokos Finansinė socialinė
parama (šildymo
išlaidos)
Netinkamas
būstas ir
prastos
gyvenimo
sąlygos
(didelis
būsto
nepriteklius)
Vienišos šeimos
Didelės šeimos
(trys ir daugiau
vaikų) vaikai Šeimos,
auginančios vaikus
su negalia
14,8% visų vaikų – iš
viso apie 70 000 Nepakanka
duomenų apie
vaikus su negalia Trūksta duomenų
apie romų vaikus Nėra duomenų apie
būsto kokybę
alternatyvioje
globoje
Universali išmoka
vaikui Socialinės išmokos Institucinės globos
pertvarka Būsto pritaikymas
šeimoms,
auginančioms vaikus
su negalia
56
Benamystė Mamos su vaikais
(dažniausiai
patyrusios smurtą) Romų vaikai Vaikai, palikę
alternatyvią
priežiūrą
Maždaug 2000 mamų
su vaikais Į statistiką
neįtraukiami visi
benamystę
išgyvenantieji Nėra konkrečios
statistikos apie
gatvės sąlygomis
gyvenantį jaunimą
Universali išmoka
vaikui Socialinės išmokos Laikinas būstas
Vaikai globos
sistemoje 6622 vaikai,
gyvenantys
institucijose arba
bendruomeninėje
globoje
Vietų globėjų šeimose
trūkumas (vyresniems
vaikams, vaikams,
turintiems elgesio
problemų ir kt.)
Socialinių darbuotojų,
dirbančių
bendruomeninėse
patalpose, žinių trūkumas
Reikalavimas teikti vaikų
priežiūros paslaugas šeimą
primenančiose aplinkose
nėra visiškai įgyvendintas
Padidėjusi benamystės
rizika
Teisės aktai dėl
perėjimo nuo
institucinės globos
prie šeimos ir
bendruomenės
paslaugų
Šaltinis: sudaryta PPMI.
57
Pagrindinės išvados
1. Kokybiškos ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugos mažiausiai prieinamos vaikams iki 3 metų ir
vaikams iš mažas pajamas gaunančių šeimų – dažniausiai tai šeimos, gyvenančios tik su vienu iš tėvų,
vaikai, gyvenantys kaimo vietovėse ir vaikai su negalia.
2021 metais AUP paslaugomis naudojosi tik šiek tiek daugiau nei 20 proc. 3 metų ir jaunesnių vaikų, o 60
proc. šio amžiaus vaikų rūpinosi vien tiktai tėvai. Duomenys rodo, kad 50 proc. Lietuvos gyventojų
sudėtinga įpirkti AUP paslaugas vaikams nuo 0 iki 2 metų amžiaus. Tik 61,9 proc. 0–5 metų amžiaus vaikų
Lietuvoje lankė AUP: miestuose – 74,1 proc., kaimo vietovėse – 32,8 proc., todėl būtent pastarieji yra
pažeidžiama grupė. Kaimo vietovėse gyvenančios šeimos su vaikais nurodė, kad AUP paslaugos yra
sunkiau įperkamos ir prasčiau logistiškai prieinamos lyginant su šeimomis, gyvenančiomis miestuose – 23
iš 60 savivaldybių neteikia pavėžėjimo paslaugų vaikams, kad jie galėtų lankyti AUP. Mažas pajamas
gaunančios šeimos, gyvenančios kaimo vietovėse, patiria dar didesnių sunkumų norėdamos suteikti
vaikams AUP paslaugas – 56,9 proc. jų patiria vidutinio sunkumo, o 28,5 proc. bent kažkokių sunkumų.
Kalbant apie vaikus iki 3 metų amžiaus iš skurdžios socialinės ir ekonominės aplinkos ir vaikus,
kurių motinos yra mažiau išsilavinusios, jie net 75 proc. rečiau lankė formaliąją AUP lyginant su
bendraamžiais, o vaikai nuo 3 iki 6 metų amžiaus AUP paslaugas lankė maždaug 25 proc. rečiau. Tik 64
proc. vaikų nuo 0 iki 5 metų amžiaus, gyvenančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, naudojosi vaikų
priežiūros paslaugomis. Priežastys, dėl kurių vaikai, gyvenantys minėtose šeimoje, neįtraukiami į AUP, yra
jų tėvų nenoras registruoti savo vaikus į AUP, taip pat nepakankami savivaldybių pajėgumai sutekti
pavėžėjimo paslaugas vaikams, gyvenantiems atokiose vietovėse, bei vaikams su specialiaisiais poreikiais
reikalingas paslaugas. 2020 m. tik 56 iš 716 AUP įstaigų teikė tikslines paslaugas specialiųjų ugdymosi
poreikių turintiems vaikams specializuotose grupėse, integruotose į bendrąsias AUP įstaigas. Visos šios
AUP įstaigos buvo įsikūrusios didžiuosiuose miestuose.
Nacionaliniu lygmeniu organizuojama AUP neatitinka higienos reikalavimų, nes vaikų grupės yra per
didelės ir per daug vaikų tenka prižiūrėti vienam auklėtojui – rekomenduojamas santykis yra ne daugiau
kaip vienas auklėtojas 20 vaikų. Be to, vieniši tėvai patiria diskriminaciją dėl galimybės naudotis viešosiomis
paslaugomis – pirmenybė eilėje gauti vaikų priežiūros vietas atitenka tiems vaikams, kurių abu tėvai
registruoti tame pačiame mieste.
Politinės priemonės padėčiai gerinti
Siekiant pagerinti vaikų lankomumą, AUP nuo šiol yra privaloma visiems vaikams nuo 6 metų
amžiaus. Siekiant užtikrinti šių paslaugų prieinamumą, suteiktos pavėžėjimo paslaugos ir transporto
kompensacijos bei išplėstas vaikų priežiūros paslaugų teikimas. Be to, Vyriausybė įvedė privalomą AUP
lankymą vaikams, gyvenantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, kuri suteikiama gavus savivaldybės
administracijos direktoriaus nurodymą.
Siekiant mažinti finansinę naštą šeimoms, kurios negali naudotis viešosiomis vaikų priežiūros paslaugomis,
kai kuriose savivaldybėse (pvz., Vilniuje ir Kaune) numatyta 100 eurų kompensacija už privačiai AUP.
Siekiant užtikrinti reikiamą pedagogų kvalifikaciją, visi mokytojai Lietuvoje privalo turėti integruotų
pedagogikos studijų bakalauro (ketverių metų, 240 ECTS) arba profesinio bakalauro (trejų metų, 210 ECTS)
kvalifikacinį laipsnį ir prieš pradėdami dirbti AUP įstaigose atlikti praktiką.
Vaikai taip pat gali lankyti dienos centrus, kurie dažniausiai skirti specialiųjų poreikių ar negalią turintiems
vaikams, taip pat vaikams, gyvenantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose. Šie centrai gali priimti ir
vyresnius, mokyklinio amžiaus vaikus popamokinei veiklai. Vyriausybės numatyta dienos centrų schema
skirta dviem pagrindiniams tikslams pasiekti: kasdienėms paslaugoms vaikams trumpuoju laikotarpiu ir
pažeidžiamų šeimų (ypač vienišų tėvų) gerovei ilgalaikėje perspektyvoje. 2019 metais dienos centrus lankė
9 320 vaikų. 2020 metais visoje šalyje veikė 426 dienos centrai.
58
2. Kokybiškas išsilavinimas mažiausiai prieinamas vaikams, gyvenantiems kaimo vietovėse, vaikams iš
mažas pajamas gaunančių šeimų, įskaitant šeimas, kuriose yra tik vienas iš tėvų, taip pat vaikai, turintys
specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalią, vaikai iš migrantų arba skirtingos etninės kilmės šeimų, ypač
romų vaikai.
Nors privalomas mokslas Lietuvoje yra nemokamas, vis dar esama vadinamųjų „paslėptų“ išlaidų, susijusių
su mokslu, įskaitant knygas, klasių išvykas, išlaidas maistui ir transportą į mokyklą. Vidutinės metinės
išlaidos vienam vaikui siekia 240–280 eurų. Beveik 30 proc. namų ūkių Lietuvoje labai arba vidutiniškai
sunku padengti formaliojo švietimo išlaidas, ypač šeimoms, gyvenančioms kaimo vietovėse. Daugiau nei
40 proc. nepasiturinčių šeimų ir daugiau nei 60 proc. vienišų namų ūkių patiria šią problemą.
Lyginant su Europos vidurkiu, Lietuvos vaikai atlikdami PISA testus pademonstravo žemesnius rezultatus,
o prasčiausi rezultatai buvo užfiksuoti tarp vaikų iš mažas pajamas gaunančių šeimų – vaikai iš žemo SES
atsiliko nuo bendraamžių 24 balais. Didelis atotrūkis tarp vaikų, gyvenančių didmiesčiuose ir kaimo
vietovėse, taip pat buvo stebimas – vaikų iš kaimiškų vietovių PISA testų rezultatai buvo apytiksliai perpus
žemesni vaikų iš didžiųjų miestų. Akademiniai pasiekimai kaimo vietovėse yra žemesni dėl didelių
socialinių ir ekonominių skirtumų bei švietimo kokybės netolygumų tarp kaimiškų vietovių ir
miestų. Kaimo vietovių mokyklose dirba mažiau švietimo pagalbos specialistų, trūksta laboratorijų (tokią
infrastruktūrą turi tik penktadalis kaimiškų mokyklų), vyksta jungtiniai užsiėmimai. Bendros klasės
(dažniausiai būdingos pradiniam ugdymui) yra viena iš pagrindinių prastesnės mokymosi kokybės ir
prastesnių vaikų akademinių pasiekimų priežasčių. Pagrindinė jungtinių užsiėmimų organizavimo
priežastis – nepakankamas mokinių skaičius, todėl dauguma tokių užsiėmimų ir vykdomos kaimiškose
vietovėse.
Kita problema, susijusi su švietimo pagalbos specialistų trūkumu – nepakankama specialiųjų poreikių ir
negalią turinčių vaikų integracija į bendrojo lavinimo mokyklas. Nors teoriškai į mokyklas Lietuvoje turėtų
būti įtraukiami visi vaikai, 2019 metais vis dar veikė 44 specialiojo ugdymo mokyklos, kuriose mokėsi 3800
mokinių. 2018 metais specialiosiose mokyklose mokėsi 1,13 proc. vaikų, o 2020 metais į bendrojo lavinimo
mokyklas buvo įtraukta 13,37 proc. specialiųjų poreikių turinčių vaikų. Kalbant apie specialiuosius
poreikius ir negalią, vis dar egzistuoja daug problemų, susijusių su fizinio bendrojo lavinimo mokyklų
prieinamumo ir kokybiškos paramos bei individualaus dėmesio specialiųjų mokymosi poreikių vaikams
stoka. 2018 metais pagalbos mokymuisi specialistų neturėjo 9 proc. bendrojo lavinimo mokyklų, 53 proc.
mokyklų dirbo be psichologų, o 28 proc. mokyklų nebuvo specialiųjų poreikių pedagogų ar logopedų.
Mažumų vaikai taip pat išgyvena nepalankią situaciją. Vaikai, besimokantys mokyklose, kuriose vartojama
ne lietuvių kalba (pvz., rusų, lenkų, baltarusių), neturi pakankamai naujų vadovėlių, taip pat jiems trūksta
laboratorijų – laboratorijas turi tik penktadalis lenkiškai kalbančių mokyklų ir tik pusė rusakalbių
mokyklų. Migrantų kilmės vaikams ar iš užsienio grįžusiems lietuvių vaikams nesuteikiama tinkamų
kalbos kursų, ypač virtualiam mokymuisi. Taip pat jiems trūksta psichologinės pagalbos, o mokytojai nėra
pakankamai pasirengę dirbti su vaikais iš migrantų kilmės šeimų. Mokyklos, kurių bendruomenei trūksta
reikiamos patirties ir priemonių dirbti su vaikais iš migrantų kilmės šeimų, ir nesiryžta daugiau jų įtraukti,
todėl pastarieji patiria diskriminaciją. Tarp labiausiai marginalizuotų grupių galima minėti romų
vaikus. Nors Lietuva rodo aukščiausius rezultatus Europoje pagal mokyklos lankymą ir baigimą tarp visų
vaikų, 2011 m. pradinį išsilavinimą įgijo tik 10 proc. romų vaikų, o vidurinį – tik 3 proc. Apskritai 10 proc.
romų vaikų yra neraštingi.
Politinės priemonės padėčiai gerinti
2010 ir 2011 m. buvo priimti nauji įstatymai, įpareigoję visose Lietuvos mokyklose teikti įtraukųjį ugdymą
ir į bendrojo lavinimo mokyklas įtraukti specialiųjų ugdymosi poreikių, negalią turinčius ir visų kultūrų bei
etninių grupių vaikus. Tuo tarpu vaikų segregacija juos leidžiant į atskiras specialiojo ugdymo mokyklas
turi būti panaikinta. Be to, teikiant kompleksines paslaugas mokyklas lankantiems vaikams, reikalingas
tarpinstitucinis bendravimas.
Siekiant pagerinti vaikų, gyvenančių kaimo vietovėse, ir vaikų iš žemų socialinių ekonominių sluoksnių
įtrauktį, jiems suteikti mokykliniai maršrutiniai autobusai, kompensuojant transporto išlaidas, taip pat
teikiamas nemokamas maitinimas mokykloje. Be to, mažas pajamas gaunančioms šeimoms taip pat
priklauso 78 eurų kompensacija mokinio reikmenų išlaidoms padengti. Įvairios etninės kilmės vaikai,
59
besimokantys nelietuviškai kalbančiose mokyklose, yra įpareigoti mokytis lietuvių kalbos kaip antrosios
siekiant užtikrinti sėkmingą jų integracija į Lietuvos visuomenę.
3. Veiksminga galimybė gauti nemokamą sveikatos priežiūrą mažiausiai prieinama romų ir pabėgėlių
vaikams, vaikams iš mažas pajamas gaunančių namų ūkių, vaikams su negalia ir turintiems ypatingų
poreikių ir (arba) psichikos sutrikimų.
2017 m. apie 50 proc. vaikų nuo 0 iki 15 metų nesilankė pas medikus. Dažniausia vaikų medicininių poreikių
nepatenkinimo priežastis buvo „per tolimas keliavimas“ (46,3 proc.), o dėl nepatenkintų odontologinių
poreikių – „ilgas laukimo sąrašas“ (83,9 proc.). Daugiau nei 4,2 proc. mažas pajamas gaunančių namų ūkių
vaikų nurodė turį nepatenkintų medicininių poreikių lyginant su 1,7 proc. jų bendraamžių namų ūkiuose,
kurių pajamos viršija 60 proc. disponuojamųjų pajamų medianos. Be to, vaikai iš turtingų šeimų dvigubai
dažniau teigė esą patenkinti savo gyvenimu lyginant su vaikais iš mažas pajamas gaunančių šeimų. Vaikai
iš mažas pajamas gaunančių šeimų yra taip pat mažiau patenkinti savo fizine ir psichine sveikata.
Vaikai, gyvenantys socialinę riziką patiriančiose šeimose, dažniau patiria prievartą. 2018 m. buvo pranešta
apie 811 prievartos prieš 4 metų ir jaunesnius vaikus atvejų; 638 prievartos prieš vaikus nuo 4 iki 6 metų
atvejai; 751 – prieš vaikus nuo 7 iki 9 metų; 1 441 – prieš vaikus nuo 10 iki 14 metų; ir 836 prievartos prieš
vaikus nuo 15 iki 17 metų atvejai. Vaikus dažniausiai skriaudžia neblaivūs tėvai. Be to, maždaug 25 proc.
mergaičių ir 10 proc. berniukų yra patyrę seksualinę prievartą nesulaukę 18 metų, nors nebūtinai savo
šeimose.
Kita pažeidžiama vaikų grupė yra romų vaikai. Tik 80 proc. romų vaikų yra paskiepyti nuo tuberkuliozės,
28,2 proc. nuo kokliušo, 63,3 proc. nuo difterijos ir tik 14,4 proc. nuo Haemophilus
influenzae infekcijos. Dauguma romų vaikų šia vakcina skiepijami dvejų metų (42 proc.), o Sveikatos
apsaugos ministerija rekomenduoja skiepyti daug anksčiau – vaikui sulaukus 4 mėnesių. Skiepai nuo
hepatito B turėtų būti atliekami per pirmąsias 24 naujagimio gyvenimo valandas, tačiau dauguma romų
vaikų nėra skiepijami iki 17 metų (68,4 proc.), o per pirmuosius metus po gimimo skiepijami tik 28,2
proc. Romų vaikų bendrieji sveikatos rodikliai taip pat prastesni. 2017 metais 40,3 proc. Lietuvos vaikų buvo
labai geros sveikatos, 55,1 proc. – geros, 3,1 proc. – pakankamai geros, 1,5 proc. – blogos ir 0,1 proc. – labai
blogos. O 70 proc. romų vaikų laikomi esantys geros sveikatos, 22 proc. – sveiki, o 8 proc. – pasižymintys
bloga arba labai bloga sveikata. 2020 metų duomenimis 14 proc. romų vaikų sirgo lėtinėmis ligomis, 6 proc.
nurodė, kad jų fizinis aktyvumas buvo apribotas dėl sveikatos, o 31 proc. – kad šiek tiek apribotas.
Kalbant apie skiepijimą, kita pažeidžiama vaikų grupė yra pabėgėlių vaikai. Duomenys rodo, kad
pabėgėlių vaikai yra lankomi ir skiepijami, tačiau nebūtinai pakankamai. 2018 metais Ruklos pabėgėlių
centre buvo 60 vaikų iki 18 metų. Jie buvo paskiepyti būdami 1, 2, 6 ir 15 metų amžiaus, o tai neatitinka
Lietuvos sveikatos rekomendacijų. Be to, nors prieglobsčio prašančių tėvų vaikai turi lygias teises į sveikatos
priežiūros paslaugų aprėptį ir kompensuojamas sveikatos išlaidas kaip ir Lietuvos piliečiai, tačiau jie yra
įtraukti į lygiagrečią sveikatos priežiūros sistemą, o nelegalių migrantų iš trečiųjų šalių ir nelegalių migrantų
iš kitų ES šalių vaikai turi ribotas teises.
Neįgaliems ir psichikos sutrikimų turintiems vaikams patiria sunkumų siekdami gauti sveikatos
paslaugas. Reabilitacijos centruose jiems nepakanka vietų, laukiančiųjų sąrašai labai ilgi. 2016 metais
paslaugas teikė 45 reabilitacijos įstaigos 34 savivaldybėse. Laukimo laikas reabilitacijos įstaigose viršija
normą: kol vidutinis laukimo laikas yra 25 dienos, ilgiausias laukimo laikas – 118 dienų (penkis kartus viršija
rekomenduojamą normą). Ankstyvosios reabilitacijos laukimas trunka apie 150 dienų, nes 27 įstaigos tokių
paslaugų neteikia. Be to, reabilitacijos ligoninėse trūksta specialistų. Panaši situacija gali būti ir kalbant apie
psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą. Vaikų susiduria su ilgomis eilėmis laukdami reikiamos
pagalbos, o kiekvienam vaikui kasmet kompensuojama tik 30 psichoterapeuto konsultacijų. 2018 metais
psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikė 114 įstaigų, tačiau net trečdalis jų paslaugų nesuteikė laiku,
pacientams trūko vietų ir dirbo per mažai specialistų. Vaikai su negalia paprastai negauna visų jiems
reikalingų gydymo ir paslaugų viešajame sektoriuje, nes jiems neužtenka teikiamų paslaugų valandų. Kai
kurios paslaugos nėra kompensuojamos arba kompensuojamos tik iš dalies, todėl mažas pajamas
gaunančios šeimos sunkiai jas įperka.
60
Politinės priemonės padėčiai gerinti
Sveikatos priežiūra vaikams Lietuvoje iš esmės yra nemokama, išskyrus tam tikrus specialius gydymo
būdus. Dantų priežiūra, klausos aparatai, medicininė reabilitacija, taip pat farmacijos produktai yra
nemokami visiems vaikams iki 18 metų amžiaus. 90 proc. sanatorijos paslaugų (antrinė profilaktika) yra
kompensuojama vaikams iki 7 metų vaikams su negalia iki 18 metų. Lietuvoje vyksta reguliarūs vaikų
sveikatos patikrinimai – bendri sveikatos patikrinimai pogimdyminiu laikotarpiu, ankstyvaisiais vaiko
metais ir kiekvienais mokslo metais; ankstyvaisiais ir mokslo metais vaikams priklauso dantų patikros, o
einant į ugdymo įstaigą kiekvienais mokslo metais papildomai tikrinamas regėjimas ir klausa.
Mokyklos vaidina svarbų vaidmenį skatinant vaikų sveikatą ir gerovę. Lietuvoje vykdomas privalomas
mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos stebėjimas – kiekvienais metais vaikai turi gauti bendros sveikatos ir
dantų būklės pažymas. Be to, mokyklos privalo užtikrinti, kad mokiniai dalyvautų bent vienoje ilgalaikėje
prevencinėje programoje, skirtoje socialinėms ir emocinėms kompetencijoms ugdyti. Jos apima smurto,
alkoholio, tabako ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją bei sveikos gyvensenos
skatinimą. Mokyklos taip pat vykdo lytinį švietimą, teikia psichologines konsultacijas ir socialinį mokymą,
moko apie sveiką gyvenseną ir asmeninį tobulėjimą.
Universali ir nemokama reabilitacija Lietuvoje taip pat prieinama visiems raidos sutrikimų ir negalią
turintiems vaikams. Vaikams iki 7 metų šios paslaugos yra nemokamos pirmenybę teikiant vaikams iki 4
metų. Be to, psichikos sutrikimų turintiems vaikams yra skirti dienos stacionarai. 2018 m. sveikatos
apsaugos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo įgyvendinamos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos
vaikams ir plečiamos dienos stacionaro paslaugos visose Lietuvos savivaldybėse, siekiant pagerinti šių
paslaugų prieinamumą.
4. Sveika ir pilnavertė mityba yra mažiausiai prieinama vaikams iš žemo socioekonominio sluoksnio ir
mažas pajamas gaunančių šeimų, įskaitant vienišų motinų šeimas ir mažiau išsilavinusias mamas, taip
pat kaimo vietovėse gyvenančius vaikus.
Kalbant apie mitybą, žindymas ir sveikos mitybos įpročiai yra vienas iš svarbiausių veiksnių. Lietuvos
statistika rodo, kad šalyje mažas žindymo lygis, ne visiems vaikams prieinamas sveikas maistas. 2020 metais
tik 49 proc. vaikų buvo žindomi iki 6 mėnesių. Žindymo dažnis koreliuoja su motinos amžiumi, išsilavinimo
lygiu, gyvenimo sąlygomis ir gyvenamąja vieta. Vyresnės mamos, turinčios aukštąjį išsilavinimą, didesnes
finansines pajamas ir gyvenančios didmiesčiuose, dažniau ir ilgiau žindo savo vaikus. O mažas pajamas
gaunančių šeimų mamos, vienišos ir mažiau išsilavinusios mamos žindo savo rečiau ir trumpiau, todėl
šie vaikai yra pažeidžiama tikslinė grupė. Kalbant apie sveikos mitybos įpročius, 2018 m. tik 48 proc. vaikų
nurodė, kad pusryčiauja kiekvieną dieną ir tai dažniausiai buvo vaikai iš šeimų, kurių socialinė ir
ekonominė padėtis žemesnė, ir šeimų, gyvenančių kaimo vietovėse. Be to, 27,5 proc. nepasiturinčių namų
ūkių 2019 metais negalėjo sau leisti kas antrą dieną valgyti mėsos, vištienos, žuvies ar vegetariškų
produktų. Be to, 15,6 proc. vienišų namų ūkių negalėjo sau leisti maisto, kuriame yra baltymų. Netinkamos
mitybos pasekmės vaikams pasireiškia per sveikatos ir svorio sutrikimus – 2019–2020 metais 16,39 proc. 7–
17 metų amžiaus vaikų turėjo antsvorio, 7,18 proc. – buvo nutukę, 11,48 proc. – svėrė per mažai.
Politinės priemonės padėčiai gerinti
Nacionaliniu lygmeniu mažas pajamas gaunančių šeimų vaikai yra aprūpinami nemokamu maitinimu
mokyklose. Mažesnių savivaldybių vaikai nemokamą maitinimą gauna dažniau nei didžiųjų miestų vaikai,
o tai rodo, kad pirmieji yra labiau pažeidžiama grupė. Vis dėlto, pasitaiko atvejų, kai nemokamo maisto
kokybė yra nepakankama, patiekalų galimybės ribotos, o vaikų, gaunančių nemokamą maitinimą,
išskyrimas į atskiras eiles lemia izoliaciją. COVID-19 pandemijos metu Lietuvos vaikai buvo aprūpinti
maistu namuose. Nemokami pietūs Lietuvoje teikiami visiems ikimokyklinio ugdymo ir 1 klasės
vaikams. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nemokami pietūs taip pat teikiami visiems 2 klasės mokiniams. Tikimasi,
kad šis pokytis sumažins finansinę naštą socialinę riziką patiriančioms šeimoms ir sumažins mažas pajamas
gaunančių vaikų stigmatizavimą.
61
5. Tinkamas būstas mažiausiai prieinamas mažas pajamas gaunančioms šeimoms, įtraukiant ir šeimas,
gyvenančias tik su vienu iš tėvų (ypač vienišų motinų šeimas), šeimoms, kuriose yra du suaugusieji su
trimis ir daugiau vaikų, taip pat šeimoms, auginančias vaikus su negalia, vaikams, gyvenantiems globos
įstaigose, pabėgėlių ir romų šeimoms.
Maždaug 16 proc. mažas pajamas gaunančių šeimų vaikų Lietuvoje 2019 m. patyrė perteklinę būsto
išlaidų naštą. Vienišų tėvų, auginančių išlaikomus vaikus, šeimoms Lietuvoje tokia rizika buvo didesnė
– 10,8 proc. šios grupės šeimų 2019 m. patyrė didelę būsto išlaidų naštą. 16,7 proc. vienišų šeimų nurodė,
kad patiria didelę finansinę būsto išlaidų naštą, 65,6 proc. – kad nedidelę. Tuo tarpu 22,2 proc. šeimų,
auginančių tris ir daugiau vaikų, nurodė patiriančios didelę naštą, o 57,7 proc. – patiriančios nedidelę naštą.
Kalbant apie vaikų, gyvenančių nepakankamai šildomuose būstuose, skaičių Lietuvos rodiklis yra trečias
didžiausias ES. Ypač nukenčia vaikai, gyvenantys vieno suaugusiojo namų ūkyje (beveik 40 proc. jų
gyvena nepakankamai šildomuose namuose) ir nepasiturinčiose šeimose (35 proc.). Didesnė našta dėl
šildymo kaštų patiriama mieste. Be to, dalis gyventojų negali vėsinti būsto karštuoju laikotarpiu. Vaikams,
turintiems sveikatos problemų, karštis gali turėti neigiamą įtaką. Kaimo vietovėse gyvenančios šeimos taip
pat dažniau skundžiasi, kad negali sumokėti būsto paskolos, nuomos ir komunalinių mokesčių. Dėl
nesugebėjimo apmokėti sąskaitų šeimos gali būti iškeldintos.
Lietuva pagal didelio būsto nepritekliaus lygį yra aukščiau ES vidurkio – būsto nepriteklių patiria 14,8 proc.
visų gyventojų ir 24,6 proc. mažas pajamas gaunančių namų ūkių. Minėtas rodiklis apima gyvenimą
perpildytuose būstuose, kuriuose yra nesandarus stogas, drėgnos sienos, nėra vonios/dušo ar tualeto viduje
arba gyvenamajame būste, kuris laikomas per tamsu. Lietuvoje vaikai dažnai dalijasi kambariais su keliais
broliais ir seserimis, tėvais ar seneliais. Iš viso 37,3 proc. vaikų Lietuvoje gyvena perpildytuose būstuose,
dauguma jų priklauso šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. 2016 metais įvairaus tipo namų ūkiams
su vaikais Lietuvoje trūko tam tikrų patogumų. Tai buvo centrinis šildymas, vandentiekis, vandentiekis iš
centrinio tiekimo, karštas vanduo, kanalizacija, vidinis tualetas, vonia ir dušas, atskira virtuvė. 2019 metų
duomenimis, 10,5 proc. visų Lietuvos vaikų vis dar neturėjo tualeto viduje su vandens nuleidimu, o 10,4
proc. savo būste neturėjo nei vonios, nei dušo. Lyginant su poromis, auginančiomis vaikus, šeimos tik su
vienu iš tėvų turėjo mažiau patogumų, o kas penkta tokia šeima gyveno netinkamos būklės
būste. Romų rajonai taip pat dažnai yra perpildyti ir jiems trūksta vandens, dujų, elektros ir viešųjų
paslaugų. Neseniai į Lietuvą atvykusių migrantų kilmės ir pabėgėlių vaikai taip pat susiduria su bendra
rizika, susijusia su įperkamumu ir tinkamo įperkamo būsto trūkumu. Šias grupes taip pat neproporcingai
veikia specifinė rizika, susijusi su privačia nuomos rinka, kurioje jie dažnai susiduria su diskriminacija.
Kita pažeidžiama grupė – vaikai, likę be tėvų globos. Nors Lietuvoje vykdomas deinstitucionalizacijos
procesas, o alternatyviosios globos vaikai gyvena globėjų šeimose, yra globojami artimųjų arba gyvena
mažuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose, jiems vis tiek gresia didesnė benamystės rizika nei
kitiems vaikams. Jaunuoliai Lietuvoje, patiriantys benamystę, dažniausiai yra alternatyvioje globos
sistemoje užaugę vaikai. Be to, vis dar yra iššūkių, susijusių su deinstitucionalizavimu, nes ne visos vaikų
globos įstaigos yra reformuotos į bendruomenines įstaigas. Institucijose gyvenantys vaikai susiduria su
daugybe socialinių, edukacinių ir psichologinių iššūkių, gyvena labiau atskirtą gyvenimą, mažiau
bendrauja su socialiniais darbuotojais, jiems trūksta asmeninės erdvės ir įvairių kasdienių įgūdžių. Vaikai
kaimo vietovių bendruomeninėse įstaigose susiduria su transportavimo problemomis, o socialiniams
darbuotojams bendruomeninėse įstaigose trūksta psichologijos žinių, reikalingų tinkamai spręsti įvairias
kritines situacijas. Specialiojo ugdymo mokyklų bendrabučiuose gyvenantiems vaikams taip pat trūksta
suaugusiųjų priežiūros, kadangi trūksta darbuotojų reglamentavimo, šiuose bendrabučiuose dirba per
mažai žmonių. Vyriausybė siekia, kad būtų didinamos intervencijos į šeimas, o vaikai gautų visas
reikalingas ugdymo paslaugas kuo arčiau namų, kad mažiau vaikų gyventų mokyklų bendrabučiuose, nes
gyvenant šeimoje galima geriausiai patenkinti visus jų poreikius, ypač emocinius. Kalbant apie intervenciją
į šeimas, kita svarbi iniciatyva yra laikinas vaikų apgyvendinimas ne namuose, o globos sistemoje. Šios
paslaugos teikiamos vaikams, kurių tėvai išgyvena įvairias krizes, pavyzdžiui, priklausomybes, o iškilusias
problemas spręsti jiems padeda specialistų komanda, kad būtų užtikrinama saugi aplinką vaikams
sugrįžus. Tais atvejais, kai vaikai išgyvena krizes, susijusias su priklausomybėmis ir nusikalstamu elgesiu,
jie gali būti apgyvendinti socializacijos centruose. Lietuvoje veikia trys centrai, tobulinama jų infrastruktūra
ir darbo metodika, kad vaikams būtų užtikrintos geriausios gyvenimo ir mokymosi sąlygos, bendras jų
elgesio tobulėjimas ir sėkmingas grįžimas namo.
62
Lietuvoje nėra pakankamai būsto, kuris būtų pritaikytas vaikų su negalia poreikiams. Būsto pritaikymą
tokiems vaikams 2020 metais vykdė 50 savivaldybių. Tačiau tokio būsto pritaikymo poreikiai nebuvo
patenkinti – patenkinta tik 58,4 proc. prašymų.
Politinės priemonės padėčiai gerinti
Lietuvoje mažas pajamas gaunančioms šeimoms teikiama valstybės parama, taigi ir socialinio būsto
paslaugos, būsto nuomos išlaidų kompensacija ir valstybės iš dalies kompensuojamo būsto
paskolos. Nacionaliniai duomenys rodo, kad šiuo metu Lietuvoje socialiniuose būstuose gyvena 11 000
šeimų, o apytiksliai dar 10 000 yra laukiančiųjų sąraše. Daugiausia socialinio būsto laukiančių šeimų yra
didžiuosiuose miestuose, kurių laukimo laikas siekia apie trejus metus. Sprendžiant jaunimo benamystės
problemą, ypač globos įstaigose gyvenančių vaikų, ekspertai pabrėžė, kad plėtojant labiau specializuotas
paslaugas, kurių šiuo metu nėra, būtina vadovautis požiūriu „būstas pirmiausia“. Kalbant apie
deinstitucionalizavimą, Vyriausybė steigia bendruomenines įstaigas atsižvelgdama į Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos nuostatas ir reikalauja, kad NVO ir kitos globos institucijos pakeistų savo institucines
patalpas į bendruomenines. Savivaldybės atlieka svarbų vaidmenį deinstitucionalizacijos procese ir padeda
globos įstaigoms rasti butus bei pertvarkyti institucines patalpas, kad jos tarnautų kitoms reikmėms. Be to,
reikalaujama, kad vaikai būtų registruojami į bendruomenines įstaigas tik tais atvejais, kai nėra galimybės
jiems suteikti globos šeimoje.
Kalbant apie pabėgėlių vaikus, jų integracijos Lietuvoje laikotarpiu prieglobstį gavusiems asmenims kas
mėnesį mokama pašalpa būtiniausioms reikmėms (būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms, maistui,
transportui ir kt.). 2019 metais integracijos parama Pabėgėlių priėmimo centre pasinaudojo 458 užsieniečiai.
63
Bibliografija
Nida Baltranaitė. „Veiksnių, susijusių su pagimdžiusių moterų žiniomis apie žindymą, požiūriu į jį ir
ketinimu žindyti, vertinimas“. 2019. Prieiga
per: https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/101962/1/Magistrinis_2019%20DONE.pdf .
Roma Bartkevičiūtė , Albertas Barzda, Gabija Bulotaitė , Ramunė Miliauskė, ir Vytenis
Drungilas. „Mokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročių, faktinės mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių tyrimo
ataskaita 2019-2020“. 2020. Prieiga
per: smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/Mityba%20ir%20fizinis%20aktyvumas/Mokiniu_MI
_FM_FA_ATASKAITA_galut.pdf.
Gintarė Bukauskaitė ir Kamilė Donielaitė. „Kauno ir Skuodo miestų mokyklų mokytojų gebėjimo atpažinti
ir turimų žinių apie vaiko žalojamą palyginimą“. 2017. Prieiga
per: https://www.lsmuni.lt/cris/handle/20.500.12512/22251 .
Kontekstas. “Institucinės globos pertvarkos I-ojo etapo vertinimas.” 2020. Prieiga per:
https://www.pertvarka.lt/wp-content/uploads/2016/07/Pertvarkos-vertinimo-ataskaita.pdf.
Europos Sąjungos Taryba. 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2021/1004, nustatanti Europos
vaiko garantijų sistemą. Europos Sąjungos oficialusis leidinys . 2021 m. Prieiga per: https://eur-
lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32021H1004&from=EN .
Švietimo valdymo informacinė sistema. 2021. Prieiga per: http://svis.emokykla.lt/bendrasis-ugdymas-2/ .
ES investicijos. „Ką daryti su socialinių būstų gyventojais: išstumti į užribį ar priimti į bendruomenę?“ 2020.
Prieiga per: https://www.esinvesticijos.lt/lt/naujienos-1/naujienos/ka-daryti-su-socialiniu-bustu-
gyventojais-isstumti-i-uzribi-ar-priimti-i-bendruomene .
Eurobarometras. 2021 m. Prieiga per: https://europa.eu/eurobarometer/screen/home .
Eurofound. 2020. Access to care services: Early childhood education and care, healthcare and long-term
care”. Prieiga per:
https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef20015en.pdf.
Eurofound. ”3rd European Quality of Life Survey”. 2013. Prieiga
per: https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1361en.pdf .
European Agency for Special Needs and Inlusive Education. ”EASIE Dataset Cross-Country Report”. 2018.
Prieiga per: https://www.european-agency.org/data/cross-country-reports.
European Commission. ”2nd Survey of Schools: ICT in Education.” 2019. Prieiga per: https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/2nd-survey-schools-ict-education-0.
74
64
European Commission. “Recommendation of 20 February 2013 Investing in children: breaking the cycle of disadvantage (2013/112/EU)”. Official Journal of the European Union. 2013. Prieiga per: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/ALL/?uri=CELEX%3A32013H0112.
European Commission. ”Early Childhood and School Education Funding.” 2020. Prieiga per: https://eacea.ec.europa.eu/national-policies/eurydice/content/early-childhood-and-school-education-funding-44_en.
European Commission. “Education and Training Monitor 2019”. Luxembourg: Publications Office of the European Union. 2020. Prieiga per: https://ec.europa.eu/education/sites/default/files/document-library-docs/volume-1-2019-education-and-training-monitor.pdf.
European Commission. “Key Data on Early Childhood Education and Care in Europe”. Luxembourg: Publications Office of the European Union. 2019. Prieiga per: https://eacea.ec.europa.eu/national-policies/eurydice/content/key-data-early-childhood-education-and-care-europe-%E2%80%93-2019-
edition_en.
European Commission. “Šalies ataskaita. Lietuva 2020 (SWD(2020) 514 final).” 2020. Prieiga per: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020SC0514&from=EN.
European Commission. “Homeless children and young people. A review of interventions supporting access to healthcare services”. Publications Office of the European Union website. 2021. Prieiga per: https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/6fcccdab-1507-11ec-b4fe-01aa75ed71a1/language-en.
European Commission. “Resistance to the deinstitutionalization of the childcare system in Lithuania”.
2016.
European Commission. “Feasibility Study for a Child Guarantee. Final Report”. 2020. Prieiga per: https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/c312c468-c7e0-11ea-adf7-01aa75ed71a1/language-en.\
Eurostat. ”Children by household type, income group, degree of urbanization and main reasons for not
meeting needs for childcare services.” 2016. Prieiga per: https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_ats04&lang=en.
Eurostat. ”Children receiving formal childcare services by household type, income group, degree of urbanization and level of difficulty to afford formal childcare services.” 2016. Prieiga per: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_ats03&lang=en.
Eurostat. ”How do parents organize childcare in the EU?.” 2016. Prieiga per: https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/ddn-20210330-1.
Eurostat. “Children by level of general health, household composition, quantile and age.” 2017.
Prieiga per: https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_hch12&lang=en.
75
65
Eurostat. ”Children with unmet needs for medical examination or treatment by income group,
household composition and degree of urbanization.” 2017. Prieiga per: https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_hch14&lang=en.
Eurostat. ‘2017 EU-SILC Module Health and Children's Health.” 2017. Prieiga per:
https://ec.europa.eu/eurostat/documents/1012329/8706719/2017+Assessment+of+health+and+children+
health.pdf/3478c66e-7874-50c4-4fe7-d91857875adb.Eurostat.. “Participation rate in non-formal
education and training (last 4 weeks) by sex and age.” 2017. Prieiga per:
https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do.
Eurostat. “Average number of rooms per person by type of household and income group from 2013 –
EU SILC survey.” 2019. Prieiga per: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_lvho04&lang=en.
Eurostat. “Children (aged 0 to 17) having neither a bath, nor a shower in their dwelling – EU-SILC
survey.” 2019. Prieiga per: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?wai=true&dataset=ilc_mdho02c.
Eurostat.. “Children (aged 0 to 17) living in households considering their dwelling as too dark – EU- SILC survey.” 2019. Prieiga per:
http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?wai=true&dataset=ilc_mdho04c.
Eurostat. “Children (aged 0 to 17) not having indoor flushing toilet for the sole use of their household – EU-SILC survey.” 2019. Prieiga per:
https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_mdho03c&lang=en.
Eurostat. ”Housing cost overburden rate by household type - EU-SILC survey.” 2019. Prieiga per:
http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=tessi166&lang=en.
Eurostat. “Overcrowding rate by age, sex and poverty status – total population – EU-SILC survey.” 2019. Prieiga per: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_lvho05a.
Eurostat. “Severe Housing deprivation rate by household type – EU SILC survey.” 2019. Prieiga per: http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_mdho06b&lang=en.
Eurostat. “Total population living in a dwelling with a leaking roof, damp walls, floors or foundation, or rot in window frames or floor – EU-SILC survey.” 2019. Prieiga per: https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_mdho01&lang=en.
Eurostat. “Housing cost overburden rate by age group - EU-SILC survey.” 2020. Prieiga per: https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/tessi161/default/table?lang=en.
FEANTSA and Fondation Abbé Pierre. “Sixth Overview of Housing Exclusion In Europe 2021”, p. 78-
120. European Index of Housing Exclusion. 2021. Prieiga per: https://www.feantsa.org/public/user/Resources/reports/2021/CH3_EN.pdf.
Ugnė Gadžijeva and Indrė Židonienė. “Vaikų Sveikata“. 2019. Prieiga per: https://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Vaiku_sveikata/Vaik%C5%B3%20sveikata%202019.pdf. 76
66
Globa. Šeima. Bendruomenė. “Bendruomeniniai globos namai visų pirma turi būti namai.“ 2019. Prieiga per: https://www.pertvarka.lt/naujienos/bendruomeniniai-vaiku-globos-namai-visu-pirma-turi-buti-namai/.
Anna Gromada and Dominic Richardson. “Where do rich countries stand on childcare?” Florence: UNICEF Office of Research – Innocenti. 2021. Prieiga per: https://www.unicef-irc.org/publications/pdf/where-do-rich-countries-stand-on-childcare.pdf.
A. C. Guio, H. Frazer, and E. Marlier. (eds). ““Study on the economic implementing framework of a possible EU Child Guarantee scheme including its financial foundation“, Second phase of the Feasibility Study for a Child Guarantee (FSCG2): Final Report“. Brussels: European Commission. 2021.
Higienos Institutas. “Mokinių Kūno Masės Indekso Įvertinimo Ir Dantų Bei Žandikaulių Būklės Apžvalga: 2019–2020 mokslo metų duomenys.“ 2020. Prieiga per: https://www.hi.lt/news/1684/1246/Pristatomi-mokiniu-KMI-ivertinimo-ir-dantu-bei-zandikauliu-bukles-duomenys.html.
Higienos Instituto Sveikatos Informacijos Centras. “Lietuvos vaikų sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai“. Vilnius: Higienos institutas. 2020. Prieiga per:
https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf.
Martynas Izokaitis, Vincentas Liuima, Loreta Stonienė, and Odeta Vitkūnienė. “Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų, Lietuvoje apžvalga.“ Visuomenės sveikata. 2015. Prieiga per: https://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2015.3(70)/VS%202015%203(70)%20LIT%20A %20Psichikos%20sveikatos%20prieziura.pdf.
Children Support Centre. „Vaikų iš globos namų apsaugos nuo smurto ir seksualinės prievartos Lietuvoje stiprinimas“. 2010. Tarpdisciplininis požiūris. http://vaikystebesmurto.lt/_sites/paramosvaikamscentras/media/images/Biblioteka/2010_11_05_konf_ seksualine_prievarta_pries_vaikus_is_globos_instituciju_tyrimo_pristatymas.pdf
Brigita Kairienė and Andrius Sprindžiūnas. “Social Equality as Groundwork for Sustainable Schooling: The Free Lunch Issue.” Journal of Teacher Education for Sustainability, vol. 18, no. 1, pp. 127-139. 2016. Prieiga per: https://sciendo.com/abstract/journals/jtes/18/1/article-p127.xml.
Albinas Kalvaitis. “Ikimokyklinio ugdymo plėtros galimybės Lietuvos savivaldybėse“. LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionalinė švietimo agentūra. Vilnius. 2021. Prieiga per: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2021/03/Ikimokyklinio-ugdymo-pletros-galimybes.pdf.
Ramunė Kalėdienė, Mindaugas Stankūnas, Vilma Jasiukaitienė, Paulius Vasilavičius, and Jurgita Vladičkienė. “Visuomenės Sveikata Gerovės Valstybei“. Vilnius: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Visuomenės sveikatos fakultetas. 2019. Prieiga per: https://lsmuni.lt/media/dynamic/files/18986/vs_konferencijos_teziu_knyga_2019-12-04.pdf.
Kauno miesto savivaldybės taryba. “Sprendimas Dėl Atlyginimo Už Vaikų, Ugdomų Pagal Ikimokyklinio Ir (Ar) Priešmokyklinio Ugdymo Programas, Išlaikymą Dydžio Nustatymo Ir Mokėjimo
77
67
Tvarkos Aprašo Patvirtinimo (Nr. T-454).” 2019. Prieiga per: www.kaunas.lt/wp-content/uploads/sites/13/2015/07/mokescio-tvarkos-aprasas-naujas-2020-2.pdf.
Vita Kontvainė. “Romų tautybės asmenų padėtis 2020 m.“ Vilnius: Diversity Development Group. 2020. Prieiga per: https://tmde.lrv.lt/uploads/tmde/documents/files/Rom%C5%B3%20pad%C4%97tis%202020_TYRIMO %20ATASKAITA_galutin%C4%97%20(002).pdf.
Giedra Levinienė, EglėTamulevičienė, Jolanta Kudzytė, Aušra Petrauskienė, Apolinaras Zaborskis, Indrė Aželienė, and Liutauras Labanauskas.. “Factors associated with breastfeeding duration.” Medicina, 49(9), 415–421. 2015. Prieiga per: https://www.semanticscholar.org/paper/Factors-associated-with-breastfeeding-duration.-Levinien%C4%97-Tamulevi%C4%8Dien%C4%97/7d8387abf60f41dc3cb506117c57ef2a5d55f023
Lietuvos Respublikos Seimas. “Lietuvos Respublikos darbo kodeksas“, No. XII-2603. 2016. Prieiga per:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/10c6bfd07bd511e6a0f68fd135e6f40c
Lietuvos Respublikos Seimas. “Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas“, No. IX-1672. 2003. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalActEditions/lt/TAD/TAIS.215253
Lietuvos Respublikos Seimas. “Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymas“. 2014. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/620cd9e0584311e49df480952cc07606
Lietuvos Respublikos Seimas. „Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas“. 2011. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.400334
Lietuvos Respublikos Seimas. “Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas“. 2016. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/10c6bfd07bd511e6a0f68fd135e6f40c
Lietuvos Respublikos Seimas. “Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokos įstatymas“. 2006. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.289714
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. “Vaikų Mityba“. 2021. Prieiga per: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/vaiku.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. “Asmenų su negalia skaičius Lietuvoje.“ 2020. Prieiga per: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/neigaliuju-socialine-integracija/statistika-2.
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo
ir sporto ministerija. “Dėl mokinių nemokamo maitinimo organizavimo ekstremaliosios situacijos,
ekstremaliojo įvykio ir (ar) karantino metu metodinių rekomendacijų papildymo.“ Prieiga per:
https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/veiklos-sritys/seima/pinigine-
parama/Rekomendacijos%2Bd%C4%97l%2Bnemokamo%2Bmaitinimo%20_galutinis.docx.
78
68
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. “Socialinė parama vaikams.“ 2021. Prieiga per: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/socialine-parama-mokiniams.
Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministras. “Įsakimas dėl Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministro 2007. M. vasario 20 d. įsakymo Nr. A1-46 “Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo”. 2020. Prieiga per: https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalActPrint/lt?jfwid=bkaxmg2c&documentId=72b50832833a11eaa51db668f009294
4&category=TAD&fbclid=IwAR3KyaLmxPuVJzWRr3zbiXa9hUsXOuo4vxfbC9jdG6EnCw9boF6gj7Fr6 mY
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. „Įsakymas Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. V-951 „Dėl statistinės apskaitos formos Nr. 027-
1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. V-565).“ 2019. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a667901076f911e99ceae2890faa4193.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas. “Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo.“ 2018. Prieiga per:
https://www.bing.com/search?q=D%C4%97l+maitinimo+organizavimo+ikimokyklinio+ugdymo%2C+
bendrojo+ugdymo+mokyklose+ir+vaik%C5%B3+socialin%C4%97s+globos+%C4%AFstaigose+tvarkos+
apra%C5%A1o+patvirtinimo%E2%80%9C+pakeitimo&aqs=edge..69i57.28052j0j4&pglt=43&FORM=A
NNAB1&PC=LCTS.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. “Įsakymas dėl stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal naujagimiams palankios ligoninės reikalavimus tvarkos aprašo patvirtinimo.“ 2013. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.463653?jfwid=bkaxmk46. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. “Įsakymas dėl sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo (V-941).“ 2016. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/285853b09aee11e68adcda1bb2f432d1?jfwid=-wd7z8q07r.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. “Dėl Rekomendacijų dėl visos dienos mokyklos kūrimo ir veiklos organizavimo patvirtinimo.“ 2018. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/128eb961797811e89188e16a6495e98c?jfwid=bkaxlhjs%20%20https:/ /duomenys.ugdome.lt/?/tinklai/vdm/med=154.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. “Įsakymas dėl savarankiško mokymosi tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2007. Prieiga per:
http://www.mazeikiupm.lt/images/teise/SAVARANKISKO_MOKYMOSI_TVARKOS_APRASAS.pdf#
:~:text=1.%20Savaranki%C5%A1ko%20mokymosi%20tvarkos%20apra%C5%A1as%20%28toliau%20%
E2%80%93%20Tvarkos,profesin%C4%97je%20mokykloje%20tvark%C4%85.%202.%20Tvarkos%20apr
a%C5%A1e%20vartojamos%20s%C4%85vokos%3A
Lietuvos Respublikos vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga. “Kontrolierė atliko tyrimą dėl mokyklų bendrabučiuose gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo“. 2016. Prieiga per:
79
69
http://vtaki.lt/lt/naujienos/kontroliere-atliko-tyrima-del-mokyklu-bendrabuciuose-gyvenanciu-vaiku-teisiu-ir-teisetu-interesu-uztikrinimo
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. “Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti?“. 2019. Prieiga per: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23792/ar-isnaudojame-ikimokyklinio-ugdymo-galimybes-sekmingesnei-vaiku-ateiciai-uztikri.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. “Valstybės kontrolė: socialinio būsto visiems neužteks.“ 2017. Prieiga per: https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai_spausdinti.aspx?id=23127.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. “Ar ankstyvosios reabilitacijos paslaugos ir įtraukusis ugdymas atitinka neįgalių vaikų poreikius ir užtikrina jų socialinę integraciją“ (Nr. VA-P-10-4-27). 2016. Prieiga per: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/23674/ar-ankstyvosios-reabilitacijos-paslaugos-ir-itraukusis-ugdymas-atitinka-neigaliu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “2019 Metų Veiklos Ataskaita.“ 2020. Vilnius. Prieiga per: https://lrv.lt/lt/aktuali-informacija/xvii-vyriausybe/strateginis-valdymas/vyriausybes-veiklos-ataskaitos-seimui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “Dėl nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013-2020 metų programos patvirtinimo.“ 2012. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.437985/asr.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. “Dėl ugdymo šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2020. Prieiga per: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/cbbe42649b6411eaa51db668f0092944 Ministry of Social Security and Labour. “Integration of foreigners.” 2020. Prieiga per: https://socmin.lrv.lt/en/activities/social-integration/integration-of-foreigners.
Ministry of Social Security and Labour. “Socialinė parama mokiniams“. 2021. Prieiga per: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/socialine-parama-mokiniams.
Paul Montgomery, Charles Donkoh, and Kristen Underhill.. “Independent living programs for young people leaving the care system: The state of the evidence.“ Children and Youth Services Review, 28, 1435-1448. 2006. Prieiga per: https://doi.org/10.1016/j.childyouth.2006.03.002.
MOSTA. “Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų
būklės
apžvalga“.
2018
Mokymosi namuose organizavimo tvarka. http://sjm.lt/wp-
content/uploads/2019/07/mokymo_namuose_organizavimo_tvarka_171129.pdf
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. “Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje 2019.” 2019. Prieiga per: https://www.smtinklas.lt/wp-content/uploads/simple-file-list/Metin%C4%97-skurdo-ir-socialin%C4%97s-atskirties-ap%C5%BEvalga/Skurdas-ir-socialine%CC%87-atskirtis-Lietuvoje-2019.pdf.
70
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. “Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje 2020.” 2020. Prieiga per https://www.smtinklas.lt/wp-content/uploads/2020/10/Skurdas-ir-socialine-atskirtis_2020.pdf.
National Audit Office of Lithuania. “Valstybės kontrolė: socialinio būsto visiems neužteks.” 2017. Prieiga per: https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=23127.
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. “2020 metų veiklos ataskaita.” 2020. Prieiga per: http://www.ndt.lt/wp-content/uploads/Veiklos-ataskaitas-uz-2020-final.pdf.
NVO vaikams akreditacija. “Vaikų dienos centrų žemėlapis, akreditacija.“ 2021. Prieiga per: http://www.nvovaikamskonfederacija.lt/2020/12/22/vaiku-dienos-centru-zemelapis-akreditacija/.
NVO vaikams konfederacija. “Bendruomeninių paslaugų link. Paslaugų prieinamumas neįgaliems vaikams bendruomenėje“. 2017. Prieiga per: http://www.nvovaikamskonfederacija.lt/wp-content/uploads/2018/01/Straipsnis_1_tiksl.pdf.
OECD. “Health Status: Infant Health.“ 2020. Prieiga per: :
https://stats.oecd.org/index.aspx?queryid=30118.
OECD. “Students' physical activities and eating habits”, in PISA 2015 Results (Volume III): Students' Well-
Being. Paris: OECD Publishing, 2017. Prieiga per: https://doi.org/10.1787/9789264273856-15-en.
OECD. “Education in Lithuania, Reviews of National Policies for Education”. OECD Publishing. 2017.
Prieiga per: https://doi.org/10.1787/9789264281486-en.
OECD. ‘Infant health’. 2019. Prieiga per: https://www.oecd-ilibrary.org/sites/ea7e9e6a-en/index.html?itemId=/content/component/ea7e9e6a-en.
OECD. “Starting Strong VI: Supporting Meaningful Interactions in Early Childhood Education and
Care”. Starting Strong. Paris: OECD Publishing. 2021. Prieiga per: https://doi.org/10.1787/f47a06ae-en.
OECD. 2016. “PISA 2015 Results in Focus”, PISA in Focus, No. 67. Paris: OECD Publishing. Prieiga per:
https://doi.org/10.1787/aa9237e6-en.
Official Statistics Portal. “Amenities in households dwelling”. 2016. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=9d1351c9-8b49-4e8b-8456-68dfe57180bc#/.
Official Statistics Portal. “Average disposable income per household per month by type of household”. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=03dfa230-b24b-4dc8-9279-33175f76e84e#/.
Official Statistics Portal. “Burden of housing expenditure on household”. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=5f4551ea-231a-4b63-8108-52af37043d64#//. 81
71
Official Statistic Portal. “Income and Living conditions of the population of Lithuania”. 2020. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-pajamos-ir-gyvenimo-salygos-2020/gyvenimo-
salygos/materialiniai-nepritekliai.
Official Statistics Portal. “Number of child care institutions and families at the end of year”. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=e212da1b-2491-46d2-ab8a-2a260a3878c5#/.
Official Statistics Portal. “Persons living in households facing economic problems”. 2020. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ea685f5d-197a-4709-859b-98f68b61525b#/.
Official Statistics Portal. “Number of groups and children educated under pre-primary education curricula“. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=609d9282-f37a-4c3c-9a53-a19c326eec7a#/.
Official Statistics Portal. “Number of school-age children not attending school by municipality”. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=c1dda6d6-f1c1-49d6-983c-0be25911eb0a#/.
Official Statistics Portal. ‘Number of children that might have experienced abuse according to the age group 2014-2018’. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=8c33647f-33d6-42d9-b94d-968735200487#/.
Official Statistics Portal. “Number of pupils receiving free school meals by municipality“. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ad24092c-6d85-4cda-b8b5-83330a5abb22#/.
Official Statistics Portal. “Income and living conditions of the population of Lithuania“. 2020. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/en/lietuvos-gyventoju-pajamos-ir-gyvenimo-salygos-2020/namu-ukiu-
pajamos/disponuojamosios-pajamos.
Official Statistics Portal. “Persons living in households facing economic problems“. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ea685f5d-197a-4709-859b-98f68b61525b#/.
Official Statistics Portal. “Health:. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/sveikata.
Official Statistics Portal. “Burden of housing expenditure on household“. 2020. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=5f4551ea-231a-4b63-8108-52af37043d64#//.
Official Statistics Portal. “Average disposable income per household per month by type of household“. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=03dfa230-b24b-4dc8-9279-33175f76e84e#/.
Official Statistics Portal. “Income and living conditions of the population of Lithuania“. 2020. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-pajamos-ir-gyvenimo-salygos-2020/gyvenimo-
salygos/materialiniai-nepritekliai.
82
72
Official Statistics Portal. “At-risk-of-poverty rate in households with children“. 2020. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=dd312b7c-edc3-4ad3-81ce-534c500cce98#/.
Official Statistics Portal. “Number of pre-school establishments with special groups”. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ec2083e6-0114-439d-a934-a41f9482015c#/.
Official Statistics Portal. “Children with special educational needs integrated into general purpose groups of pre-school education schools”. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=6efa7f73-0c20-48c3-b296-02f343763cc0#/.
Official Statistics Portal. “Number of child care institutions and families at the end of year”. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=f8b4e6eb-9a3b-4b1b-b1cd-7b66a3ccaba9#/.
Official Statistics Portal. “Number of children in childcare institutions and families by sex”. 2020. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=e212da1b-2491-46d2-ab8a-2a260a3878c5#/.
Official Statistics Portal. “Number of children in families at social risk at the end of the year”. 2018. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=a6aa8592-975f-4a14-9377-108b4114dca2#/.
Official Statistics Portal. “Emigrants and immigrants by age group and sex”. 2017. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=c7fd5ee9-3c03-4f2d-96b6-b0e5c0c9b3b4#/
Official Statistics Portal. “Amenities in households' of dwellings”. 2016. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=9d1351c9-8b49-4e8b-8456-68dfe57180bc#/.
Official Statistics Portal. “Number of persons participating in non-formal education”. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=9811048c-ff06-4f2b-818e-28f55619ee4e#/
Official Statistics Portal. “Deaths of child”. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=248902ac-9b55-41e7-9fc1-48b25c500fb5#/.
Official Statistics Portal. “Child recognised by mental and behavioural disorders for the first time”. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=da9cd8ba-52a4-4ab1-ab40-a2a5c42eb313#/.
Official Statistics Portal. “Infant deaths by sex and cause of death”. 2021. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ce56f55b-af54-461b-9b29-06ad844cbffd#/.
Official Statistics Portal. “Infant deaths by age and place of residence”. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=736c97c5-9b68-4583-8f07-a60747306314#/.
Official Statistics Portal. “Child morbidity from communicable diseases”. 2021. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=e8438d63-c13b-45ef-b39a-f5f50a246ac9#/.
83
73
Official Statistics Portal. “Child recognised as new cases of active tuberculosis”. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=5a3d055e-4c4f-4f17-9fd4-33a041697e8e#/.
Official Statistics Portal. “Families (family care homes) and foster children in them by municipality”. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=11d8e198-01d9-4255-a089-b8bc2970d140#/.
Official Statistics Portal. “Number of children in child care institutions and families by age group”. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=6a61dd92-32ed-4875-bae3-cfa184a8e9cc#/.
Official Statistics Portal. “Number of child care institutions and families at the end of year”. 2021. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=f8b4e6eb-9a3b-4b1b-b1cd-7b66a3ccaba9#/.
Official Statistics Portal. “Child care institutions and children in them by municipality”. 2021.
https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=39bde178-3216-4706-b615-59aaf268ac64#/.
Jan Peeters. “Improving the quality of ECEC services in Ukraine”. 2018. https://biblio.ugent.be/publication/8653084/file/8653091.
Giedrė Peseckytė. “Lithuania’s Roma struggle to find new homes after mass eviction”. 2014. Prieiga per: https://www.aljazeera.com/features/2020/12/14/lithuanias-roma-struggle-to-find-new-homes-after-city-eviction.
Vita Petrušauskaitė. “Romų situacijos Lietuvoje apžvalga“. 2016..
PPMI. “Švietimo paslaugų sugrįžusiems asmenims poreikio savivaldybėse tyrimas“. 2018. Prieiga per:
https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/%C5%A0vietimo%20paslaugos%20sugr%C4%AF
%C5%BEusiems_galutin%C4%97%20ataskaita_20181120.pdf.
PPMI. “Projekto 09.2.2-ESFA-V-729-01-0001 “Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ gerosios patirties ir finansavimo modelio panaudojimas mokymosi visą gyvenimą srityje“. 2020.
Jaunė Razmienė. “Lietuvos ikimokyklines įstaigas lankančių 4–6 metų amžiaus vaikų burnos higienos būklė, dantų pažeidžiamumas ėduonimi, jo ryšys su šeimos socioekonomine padėtimi“. 2013. Prieiga per: https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/91019/2/DISERTACIJA%20-- %20Jaune%20Razmiene%20-%20%5B2013-11-11%5D.pdf.
Michael J. Rigby. “Potentially over 3 million children in EU Europe believed not to be receiving medical and dental treatment – and parent’s reasons why“. Child: care, health and development, 46(3). 2020. Prieiga per: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/cch.12757
Regina Rašimienė. „Prievartos pasireiškimas prieš vaikus ir jos prevencija skirtingo tipo ugdymo įstaigose.“ 2010. Prieiga per: http://www.vaikystebesmurto.lt/_sites/paramosvaikamscentras/media/images/Biblioteka/2010_11_05_ konf_prievartos_pasireiskimas_pries_vaikus_ir_jos_prevencija_skirtingo_tipo_ugdymo_institucijose.p df 84
74
Romų platforma. “Švietimas”. 2021. Prieiga per: http://www.romuplatforma.lt/svietimas/
Greta Skubiejūtė. “Vienų motinų šeimos Lietuvos šeimos įstatymų kontekste”. 2020. Prieiga per: https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/download/15392/17002/29938.
Statistics Lithuania. “Number of pupils receiving free school meals by municipality“. 2020. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ad24092c-6d85-4cda-b8b5-83330a5abb22#/.
Statistics Lithuania. EU-SILC module: Health and Children’s Health. Households of Children under the Age of 16 Years, by satisfaction of children’s health examination or treatment needs. 2017. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/sveikata
Loreta Sadauskaitė. “Mokyklos nelankymo priežastys ir pasekmės”. 2013. Prieiga per: https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/114239Rasa Stundžienė, Danutė Kalibatienė, and Algimantas A. Vingras. “Kūdikių mitybos ypatumai pirmaisiais gyvenimo metais. Medicines teorija ir praktika“. Medicinos mintis, Vol. 16, No.4, p. 379-386 (2010).
Sveikatos apsaugos ministerija. “Vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija“. 2020. Prieiga per: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/asmens-sveikatos-prieziura/motinos-ir-vaiko-sveikata/vaiku-raidos-sutrikimu-ankstyvoji-reabilitacija.
Sveikatos apsaugos ministerija. “Gerėja vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugų prieinamumas“. 2019. Prieiga per: https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/gereja-vaiku-ir-paaugliu-psichiatrijos-paslaugu-prieinamumas.
Anželika Šerikova, Vitalija Šimkienė, and Natalija Gordejeva. “Šeimos politika ir gimstamumas”,
Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 3 (12). 329-336. 2008. Prieiga per: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-
0001:J.04~2008~1367161905536/J.04~2008~1367161905536.pdf.
Kastytis Šmigelskas, Justė Lukosevic iutė, Agnė Slapsinskaitė, Tomas Vaic iunas, Judita Bulotaitė,
Monika Zemaitaitytė, Laura Salc iunaitė, and Apolinaras Zaborskis. “Lietuvos moksleivių gyvensena ir
sveikata. Pagrindiniai 2018m. HBSC Tyrimo Rezultatai“. 2018. Prieiga per: http://hbsc.lt/wp-
content/uploads/2020/04/2018reportLT.pdf.
Švietimo valdymo informacinė sistema. “Bendrasis Ugdymas”. 2021. Prieiga per:
http://svis.emokykla.lt/bendrasis-ugdymas-2/.
Švietimo valdymo informacinė Sistema. “Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas”. 2021. Prieiga per: http://svis.emokykla.lt/ikimokyklinis-ir-priesmokyklinis-ugdymas/.
Švietimo valdymo informacinė Sistema. “Specialiųjų Ugdymosi Poreikių Turintys Mokiniai Bendrojo Ugdymo Mokyklų Bendrosiose Klasėse”. 2021. Prieiga per: https://www.svis.smm.lt/bendrasis-ugdymas-2/.
Švietimo valdymo informacinė sistema. “Švietimo stebėsenos rodikliai”. 2021. Prieiga per: https://www.svis.smm.lt/valstybes-strateginiai-svietimo-stebesenos-rodikliai-2/. 85
75
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “Švietimo būklės apžvalga“. 2021. Prieiga per: http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2019/10/Svietimo-bukles-apzvalga-2019-web.pdf.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “2021-2030 m. švietimo plėtros programa”. 2021. Prieiga per:
https://www.smm.lt/uploads/documents/Administracine%20informacija/planavimo%20dokumentai/p
letros%20programos/protokolai/%C5%A0PP%20projektas%20(2020-08-17).pdf.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “Socializacijos centrai”. 2020. Prieiga per:
https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/Socializacijos%20centras_2020-06-08.pdf
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “Tariamasi dėl socializacijos centrų ir specialiųjų mokyklų ateities: mažiau įstaigų, daugiau pagalbos vietose”. 2015. Prieiga per: https://www.smm.lt/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/tariamasi-del-socializacijos-centru-ir-specialiuju-mokyklu-ateities-maziau-istaigu-daugiau-pagalbos-vietose
Švietimo, sporto ir mokslo ministerija. “Dėl specialiųjų ir bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių specialiąsias klases, bendrabučiuose gyvenančių vaikų skaičiaus ir pavėžėjimo”. 2013. Prieiga per: https://www.smm.lt/uploads/documents/veikla/Pazyma_bendrabuciai%5B1%5D.pdf
Švietimo valdymo sistema. “Neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklos”. 2021. Prieiga per: https://www.svis.smm.lt/.
Švietimo valdymo informacinė sistema. “Neformalus vaikų švietimas”. 2021. Prieiga per: http://www.svis.smm.lt/neformalus-vaiku-svietimas-2/.
Švietimo valdymo informacinė sistema. “Švietimo stebėsenos rodikliai”. 2021. Prieiga per:
https://www.svis.smm.lt/
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “Kaip padidinti ikimokyklinio ugdymo aprėptį Lietuvoje?“, Švietimo Problemos Analizė, No. 11 (189). 2020. Prieiga per: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2020/12/Ikimokyklinio-ugdymo-apreptis.pdf.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “2021-2030 m. investicijų poreikio į švietimo sistemą žemėlapis“. 2020. Prieiga per: https://www.smm.lt/uploads/documents/es_parama/Svietimo%20zemelapis.pdf
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “2021-2030 M. Švietimo Plėtros Programos Pagrindimas“. 2020. Prieiga per:
https://www.smm.lt/uploads/documents/Administracine%20informacija/planavimo%20dokumentai/p
letros%20programos/protokolai/%C5%A0PP%20pagrindimas%20(projektas_2020%2011%2013).pdf.
Švietimo mokslo ir sporto ministerija. „Lietuvos miestų ir kaimų mokinių pasiekimai: skirtumai, jų priežastys, galimi įveikos būdai“. Švietimo Problemos Analizė, No. 5 (183). 2020. Prieiga per: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2020/12/Miesto-ir-kaimo-mokiniu-pasiekimai.pdf.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizė“. 2018
Prieiga per:
86
76
https://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/2019/Lietuvos%20tautini%C5%B3%20m a%C5%BEum%C5%B3%20%C5%A1vietimo%20b%C5%ABkl%C4%97s%20analiz%C4%97_.pdf.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “Migrantų integravimas bendrojo ugdymo mokyklose“. 2020. Prieiga per:
https://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/2020/S%C5%A0PA%20Migrant%C5%B3 %20integravimas%20bendrojo%20ugdymo%20mokyklose%202020%20Nr%207%20lapkritis%202020-
11-30.pdf.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “Gerės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas“. 2018.
Prieiga per: https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/geres-psichikos-sveikatos-
prieziuros-paslaugu-prieinamumas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. “Mokykla COVID-19 pandemijos sąlygomis: pamokos, sprendimai, perspektyvos“. 2021. Prieiga per:
https://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/2021/Mokykla-COVID-19-salygomis.pdf
Ugdymo sodas. “Mokyklos per mokinių atostogas gali organizuoti užimtumą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams“. 2020. Prieiga per: https://sodas.ugdome.lt/naujienos/perziura/61202.
UNICEF. “Global Study on Child Poverty and Disparities 2007-2008 Guide”. 2008.
UNICEF. “A world free from child poverty. A guide to the tasks to achieve the vision”. 2017. Prieiga per: https://www.unicef.org/reports/world-free-child-poverty.
UNICEF. 2021. “Health and child development”. 2021.
Rūta Urbonaitė. “Tėvų Atsisakymo Skiepyti Vaikus Priežasčių Analizė”. 2018. Prieiga per: https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/105044/1/Skiepai%20BMD%20R%C5%ABta%20Urb onait%C4%97.pdf.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. “Tikslinės grupės vaikų skiepijimo apimčių tyrimo duomenų analizė“. 2018. Prieiga per: http://skiepai.ulac.lt/upload/files/2019/05/06/skiepu-leidinys-5.pdf.
Valstybinio audito apskaita. “Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti?“. 2019.
Valstybinė kontrolė. “Ar ankstyvosios reabilitacijos paslaugos ir įtraukusis ugdymas atitinka neįgalių vaikų poreikius ir užtikrina jų socialinę integraciją“. 2016.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. “Globa (rūpyba)“. 2021. Prieiga per: https://vaikoteises.lt/veiklos-sritys/vaiko-globa-rupyba-ir-ivaikinimas/globa-rupyba/
Henrika Varnienė. “Qualitative research “Teikiamos pagalbos dėl šeimos narių su ilgalaike negalia masto šeimoms ir šeimose vertinimas“. Quantitative research “Teikiamos pagalbos dėl šeimos narių su ilgalaike negalia masto šeimoms ir šeimose vertinimas“‘‘. Report. 2021. Prieiga per: https://www.lnf.lt/wp-content/uploads/2021/07/Tyrimas.pdf
87
77
Jovita Vingraitė, R. Bartkeviciūtė, and Kim F. Michaelsen. “A cohort study of term infants from Vilnius, Lithuania: feeding patterns”. Acta paediatrica, 93(10), 1349–1355, (2014).
World Health Organization. “Breastfeeding”. 2020. Prieiga per: https://www.who.int/health-topics/breastfeeding#tab=tab_1.
World Health Organization. “Nutrition and Food Safety”. 2021. Prieiga per: https://www.who.int/teams/nutrition-and-food-safety/food-and-nutrition-actions-in-health-systems/ten-steps-to-successful-breastfeeding.
World Health Organization Regional Office for Europe. “Finding from the 2017/2018 Health Behaviour in School-aged Children (HBSC) survey in Europe and Canada”. 2018. Prieiga per: https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/332091/9789289055000-eng.pdf
World Health Organization. “WHO European Region has lowest global breastfeeding rates”. 2015. Prieiga per: https://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/nutrition/news/news/2015/08/who-european-region-has-lowest-global-breastfeeding-rates.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas. “Vaikų teisių padėtis Lietuvos stacionariose globos ir ugdymo
įstaigose”. 2020. Prieiga per: http://www.hrmi.lt/uploaded/PDF%20dokai/TYRIMAI/Vaiko_teisiu_padetis.pdf.
1 Commission Recommendation of 20 February 2013 Investing in children: breaking the cycle of disadvantage
(2013/112/EU).
2 UNICEF. 2007. Global Study on Child Poverty and Disparities 2007-2008 Guide. Global Policy Section Division of Policy
and Planning.
3 UNICEF. 2017. A world free from child poverty. A guide to the tasks to achieve the vision.
4 Council of the European Union, Recommendation establishing a European Child Guarantee. https://eur-
lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32021H1004&from=EN .
5 Ten pat.
78
6 Gromada, A., and D. Richardson. 2021. Where do rich countries stand on childcare? UNICEF. Prieiga per:
https://www.unicef-irc.org/publications/pdf/where-do-rich-countries-stand-on-childcare.pdf.
7 Skubiejūtė, G. 2020. Vienų motinų šeimos Lietuvos šeimos įstatymų kontekste. Prieiga per:
https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/download/15392/17002/29938.
8 Šerikova, A., et al. 2008. Šeimos politika ir gimstamumas. Prieiga per: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-
0001:J.04~2008~1367161905536/J.04~2008~1367161905536.pdf.
9 European Commission. 2019. Eurydice Brief: Key Data on Early Childhood Education and Care in Europe. Prieiga per:
https://www.education.ie/en/The-Education-System/International/Eurydice/eurydice-brief-key-data-on-early-childhood-
education-and-care-in-europe.pdf.
10 Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas. 2021. Švietimo valdymo informacinė sistema. Prieiga per:
http://svis.emokykla.lt/ikimokyklinis-ir-priesmokyklinis-ugdymas/.
11 Eurostat. 2021. How do parents organize childcare in the EU? Prieiga per: https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-
eurostat-news/-/ddn-20210330-1.
12 Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas. 2021. Švietimo valdymo informacinė sistema. Prieiga per:
http://svis.emokykla.lt/ikimokyklinis-ir-priesmokyklinis-ugdymas/.
13 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2019. Švietimo būklės apžvalga. Prieiga per: http://www.nmva.smm.lt/wp-
content/uploads/2019/10/Svietimo-bukles-apzvalga-2019-web.pdf.
14 OECD. 2017. Education in Lithuania Highlights. Prieiga per: https://www.oecd.org/education/school/Education-in-
Lithuania-2017-highlights.pdf.
15 Valstybinio audito ataskaita. 2019. Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai
užtikrinti? Prieiga per: file:///C:/Users/VPVI/Downloads/VA-7_Ataskaita-ikimokyklinis.pdf.
16 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2020. Kaip padidinti ikimokyklinio ugdymo aprėptį Lietuvoje? Prieiga per:
https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2020/12/Ikimokyklinio-ugdymo-apreptis.pdf.
17 Official Statistics Portal. 2021. https://osp.stat.gov.lt/en_GB/statistiniu-rodikliu-analize#/
18 Own calculations were based on data on the resident population (aged 6) at the beginning of the year, accessible at the
Official Statistics Portal. https://osp.stat.gov.lt/en_GB/statistiniu-rodikliu-analize#/.
19 Peeters, J. 2018. Improving the quality of ECEC services in Ukraine. Prieiga per:
https://biblio.ugent.be/publication/8653084/file/8653091.
20 Valstybinio audito ataskaita. 2019. Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai
užtikrinti?
21 Ten pat.
22 OECD. 2021. Starting Strong VI: Supporting Meaningful Interactions in Early Childhood Education and Care. Prieiga
per: https://www.oecd-ilibrary.org/sites/f47a06ae-en/1/3/1/index.html?itemId=/content/publication/f47a06ae-
en&_csp_=dd82f616450cabbb36e84807345747f7&itemIGO=oecd&itemContentType=book.
23 Official Statistics Portal. 2021. Children with special educational needs integrated into general purpose groups of pre-
school education schools. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=6efa7f73-0c20-48c3-b296-
02f343763cc0#/.
24 Official Statistics Portal. 2021. Number of pre-school establishments with special groups.
https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ec2083e6-0114-439d-a934-a41f9482015c#/.
25 Švietimo būklės apžvalga.
26 Ten pat.
27 Eurofound. 2020. Access to care services: Early childhood education and care, healthcare and long-term care. Prieiga
per: https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef20015en.pdf.
28 Eurofound. 2020. Access to care services: Early childhood education and care, healthcare and long-term care. Prieiga
per: https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef20015en.pdf.
29 Švietimo būklės apžvalga.
30 Ten pat.
31 PPMI. 2018. Švietimo paslaugų sugrįžusiems asmenims poreikio savivaldybėse tyrimas. Prieiga per:
https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/%C5%A0vietimo%20paslaugos%20sugr%C4%AF%C5%BEusiems_galutin%
C4%97%20atask aita_20181120.pdf.
32 Ten pat.
33 Key data on early childhood education and care in Europe.
34 Eurofound. 2013. 3rd European Quality of Life Survey. Prieiga per:
https://www.eurofound.europa.eu/sites/default/files/ef_publication/field_ef_document/ef1361en.pdf.
35 Skubiejūtė, G. 2020. Vienų motinų šeimos Lietuvos šeimos įstatymų kontekste.
36 Kauno miesto savivaldybės taryba. 2019. Prieiga per: http://www.kaunas.lt/wp-
content/uploads/sites/13/2015/07/mokescio-tvarkos-aprasas-naujas-2020-2.pdf.
37 Skubiejūtė, G. 2020. Vienų motinų šeimos Lietuvos šeimos įstatymų kontekste.
38 Lietuvos Respublikos Seimas. 2006. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokos įstatymas. https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.289714
79
39 Lietuvos Respublikos Seimas. 2016. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo
įstatymas. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/10c6bfd07bd511e6a0f68fd135e6f40c
40 Skubiejūtė, G. 2020. Vienų motinų šeimos Lietuvos šeimos įstatymų kontekste.
41 Eurobarometer. Prieiga per: https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do.
42 Eurostat. 2016. Children by household type, income group, degree of urbanization and main reasons for not meeting
needs for childcare services. Prieiga per: https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do.
43 Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti?
44 European Commission. 2019. Education and Training Monitor 2019. Prieiga per:
https://ec.europa.eu/education/sites/default/files/document-library-docs/volume-1-2019-education-and-training-monitor.pdf.
45 Ten pat.
46 Gromada, A. and D. Richardson, Where do rich countries stand on childcare?
47 Eurostat. 2020. Children receiving formal childcare services by household type, income group, degree of urbanization
and level of difficulty to afford formal childcare services.Prieiga per:
https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/submitViewTableAction.do.
48 Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti?
49 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2021. Dėl Privalomojo ikimokyklinio ugdymo nustatymo
ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.423753/asr
50 Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2021. XVIII Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas.
https://lsadps.lt/images/20210302VPNPprojektas-skelbimui.pdf
51 Švietimo valdymo informacinė sistema. 2021.
52 Official Statistics Portal. 2021. At-risk-of-poverty rate in households with children. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=dd312b7c-edc3-4ad3-81ce-534c500cce98#/.
53 Official Statistics Portal. 2021. Number of children in families at social risk at the end of the year. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=a6aa8592-975f-4a14-9377-108b4114dca2#/.
54 Švietimo paslaugų sugrįžusiems asmenims poreikio savivaldybėse tyrimas.
55 Official Statistics Portal. 2021. Emigrants and immigrants by age group and sex. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=c7fd5ee9-3c03-4f2d-96b6-b0e5c0c9b3b4#/.
56 Official Statistics Portal. 2021. School-age children not attending school by municipality. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=c1dda6d6-f1c1-49d6-983c-0be25911eb0a#/.
57 Ten pat.
58 Sadauskaitė, L. 2013. Mokyklos nelankymo priežastys ir pasekmės.
https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/114239
59 Mokymosi namuose organizavimo tvarka. http://sjm.lt/wp-
content/uploads/2019/07/mokymo_namuose_organizavimo_tvarka_171129.pdf
60 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. 2007. Įsakymas dėl savarankiško mokymosi tvarkos aprašo
patvirtinimo.
http://www.mazeikiupm.lt/images/teise/SAVARANKISKO_MOKYMOSI_TVARKOS_APRASAS.pdf#:~:text=1.%20Savaranki%
C5%A1ko%20mokymosi%20tvarkos%20apra%C5%A1as%20%28toliau%20%E2%80%93%20Tvarkos,profesin%C4%97je%20mok
ykloje%20tvark%C4%85.%202.%20Tvarkos%20apra%C5%A1e%20vartojamos%20s%C4%85vokos%3A.
61 Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2020. Dėl ugdymo šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo. https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/cbbe42649b6411eaa51db668f0092944.
62 Švietimo valdymo informacinė sistema. 2021. Švietimo stebėsenos rodikliai.
63 Švietimo valdymo informacinė sistema. 2021. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai bendrojo ugdymo
mokyklų bendrosiose klasėse. Prieiga per: http://svis.emokykla.lt/1-mokykla/.
64 European Agency for Special Needs and Inclusive Education. 2018. EASIE Dataset Cross-Country Report. Prieiga per:
https://www.european-agency.org/data/cross-country-reports.
65 2021. 2021-2030 m. švietimo plėtros programa.
66 Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse.
67 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2018. Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizė. Prieiga per:
https://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/2019/Lietuvos%20tautini%C5%B3%20ma%C5%BEum%C5%B3%2
0%C5%A1vietimo%20b%C5%ABkl%C4%97s%20analiz%C4%97_.pdf.
68 Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizė.
69 KontvaineV. 2020. Romų tautybės asmenų padėtis 2020 m. Prieiga per: www.romuplatforma.lt/wp-
content/uploads/2020/10/Rom%C5%B3-pad%C4%97tis-2020_TYRIMO-ATASKAITA_patikslinta-10-21.pdf.
70 Romų platforma. 2021. Švietimas. Prieiga per: http://www.romuplatforma.lt/svietimas/.
71 Ten pat.
72 Ten pat.
73 Švietimo valdymo sistema. 2021. Neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklos.
Prieiga per: https://www.svis.smm.lt/.
80
74 Švietimo valdymo informacinė sistema. 2021. Neformalus vaikų švietimas. Prieiga per:
http://www.svis.smm.lt/neformalus-vaiku-svietimas-2/.
75 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2021. 2021-2030 m. švietimo plėtros programa. Prieiga per:
https://www.smm.lt/uploads/documents/Administracine%20informacija/planavimo%20dokumentai/pletros%20programos/pro
tokolai/%C5%A0PP%20projektas%20(2020-08-17).pdf.
76 2021-2030 m. švietimo plėtros programos pagrindimas. Prieiga per:
https://www.smm.lt/uploads/documents/Administracine%20informacija/planavimo%20dokumentai/pletros%20programos/pro
tokolai/%C5%A0PP%20pagrindimas%20(projektas_2020%2011%2013).pdf.
77 Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizė.
78 Švietimo paslaugų sugrįžusiems asmenims poreikio savivaldybėse tyrimas.
79 2021-2030 m. švietimos plėtros programos pagrindimas.
80 PPMI. 2020. Projekto 09.2.2-ESFA-V-729-01-0001 “Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra” gerosios patirties ir
finansavimo modelio panaudojimas mokymosi visą gyvenimą srityje.
81 2021-2030 m. švietimo plėtros programos pagrindimas.
82 Lietuvos tautinių mažumų švietimo būklės analizė.
83 European Commission. 2019. 2nd Survey of Schools: ICT in Education.
84 OECD. 2015. PISA 2015 Results. Prieiga per: https://www.oecd-
ilibrary.org/docserver/9789264273856en.pdf?expires=1626261132&id=id&accname=guest&checksum=7756E3998D4D502249058B
6F53B8BD19.
85 MOSTA. 2018. Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalga. Prieiga per:
https://strata.gov.lt/images/tyrimai/bukle-2018-web.pdf.
86 European Commission. 2021. Study on the economic implementing framework of a possible EU Child Guarantee
Scheme including its financial foundation. Final Report.
87 European Commission. 2020. Feasibility Study for a Child Guarantee.
88 PISA 2015 Results.
89 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2020. 2021-2030 m. investicijų poreikio į švietimo sistemą žemėlapis. Prieiga per:
https://www.smm.lt/uploads/documents/es_parama/Svietimo%20zemelapis.pdf.
90 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2021. Mokykla COVID-19 pandemijos sąlygomis: pamokos, sprendimai,
perspektyvos. Prieiga per: https://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/2021/Mokykla-COVID-19-
salygomis.pdf.
91 2021-2030 m. švietimo plėtros programos pagrindimas.
92 Ugdymo sodas. 2020. Mokyklos per mokinių atostogas gali organizuoti užimtumą specialiųjų ugdymosi poreikių
turintiems mokiniams. Prieiga per: https://sodas.ugdome.lt/naujienos/perziura/61202.
93 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2020. Lietuvos miestų ir kaimų mokinių pasiekimai: skirtumai, jų priežastys,
galimi įveikos būdai. Prieiga per: https://www.nsa.smm.lt/wp-content/uploads/2020/12/Miesto-ir-kaimo-mokiniu-
pasiekimai.pdf.
94 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2020. Migrantų integravimas bendrojo ugdymo mokyklose. Prieiga per:
https://www.smm.lt/uploads/documents/tyrimai_ir_analizes/2020/S%C5%A0PA%20Migrant%C5%B3%20integravimas%20ben
drojo%20ugdymo%20mokyklose%202020%20Nr%207%20lapkritis%202020-11-30.pdf.
95 2021-2030 m. švietimo plėtros programa.
96 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. 2018. Dėl Rekomendacijų dėl visos dienos mokyklos kūrimo ir
veiklos organizavimo patvirtinimo. Prieiga per: https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/128eb961797811e89188e16a6495e98c?jfwid=bkaxlhjs%20%20https://duomenys.ugdome.lt/?/t
inklai/vdm/med=154.
97 Study on the economic implementing framework of possible EU Child Guarantee Scheme including its financial
foundation.
98 NVO vaikams akreditacija. 2021. Vaikų dienos centrų žemėlapis, akreditacija. Prieiga per:
http://www.nvovaikamskonfederacija.lt/2020/12/22/vaiku-dienos-centru-zemelapis-akreditacija/.
99 Petrušauskaitė, V. 2016. Romų situacijos Lietuvoje apžvalga. Prieiga per:
https://www.upc.smm.lt/naujienos/romai/diena2016/Romu-situacijos-apzvalga-2016.pdf.
100 Švietimo paslaugų sugrįžusiems asmenims poreikio savivaldybėse tyrimas.
101 Emigrants and immigrants by age group and sex.
102 Education management information system. 2021. Prieiga per: http://svis.emokykla.lt/bendrasis-ugdymas-2/.
103 UNICEF. 2021. Health and child development.
104 Feasibility Study for a Child Guarantee.
105 Higienos Instituto Sveikatos Informacijos Centras. 2020. Lietuvos vaikų sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai
https://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf.
106 Ten pat.
107 Razmienė, J., 2013.Lietuvos Ikimokyklines Įstaigas Lankančių 4–6 Metų Amžiaus Vaikų Burnos Higienos Būklė, Dantų
Pažeidžiamumas Ėduonimi, Jo Ryšys Su Šeimos Socioekonomine Padėtimi. Prieiga per:
81
https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/91019/2/DISERTACIJA%20--%20Jaune%20Razmiene%20-%20%5B2013-11-
11%5D.pdf.
108 European Commission. 2021. Homeless children and young people. A review of interventions supporting access to
healthcare services.
109 Statistics Lithuania. 2017. EU-SILC module: Health and Children’s Health. Households of Children under the Age of
16 Years, by satisfaction of children’s health examination or treatment needs. https://osp.stat.gov.lt/sveikata
110 Rigby, M.J. 2020. Potentially over 3 million children in EU Europe believed not to be receiving medical and dental
treatment – and parent’s reasons why. Wiley.
111 PISA 2018 Results.
112 Kalėdienė, R., et. al. 2019. Konferencijos Tezių Knyga. Visuomenės Sveikata Gerovės Valstybei. Prieiga per:
https://lsmuni.lt/media/dynamic/files/18986/vs_konferencijos_teziu_knyga_2019-12-04.pdf.
113 Eurostat. 2011. Prieiga per: https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_hch14&lang=en.
114 HBSC (2018). Lietuvos moksleivių gyvensena ir sveikata: 2018 m. situacija ir tendencijos . Prieiga per: http://hbsc.lt/wp-
content/uploads/2020/04/2018reportLT.pdf.
115 Lietuvos vaikų sveikatos pokyčiai ir netolygumai.
116 Official Statistics Portal. 2021. Deaths of child. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-
analize?hash=248902ac-9b55-41e7-9fc1-48b25c500fb5#/.
117 Official Statistics Portal. 2021. Child recognised by mental and behavioural disorders for the first time. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=da9cd8ba-52a4-4ab1-ab40-a2a5c42eb313#/.
118 Official Statistics Portal. 2021. Infant deaths by sex and cause of death. Prieiga per: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-
rodikliu-analize?hash=ce56f55b-af54-461b-9b29-06ad844cbffd#/.
119 Official Statistics Portal. 2021. Infant deaths by age and place of residence. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=736c97c5-9b68-4583-8f07-a60747306314#/.
120 Official Statistics Portal. 2021. Child morbidity from communicable diseases. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=e8438d63-c13b-45ef-b39a-f5f50a246ac9#/.
121 Official Statistics Portal. 2021. Child recognised as new cases of active tuberculosis. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=5a3d055e-4c4f-4f17-9fd4-33a041697e8e#/.
122 Urbonaitė, R. 2018. Tėvų atsisakymo skiepyti vaikus priežasčių analizė. Prieiga per:
https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/105044/1/Skiepai%20BMD%20R%C5%ABta%20Urbonait%C4%97.pdf.
123 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. 2018. Tikslinės grupės vaikų skiepijimo apimčių tyrimo duomenų analizė. Prieiga
per: http://skiepai.ulac.lt/upload/files/2019/05/06/skiepu-leidinys-5.pdf.
124 Ten pat.
125 Eurostat. 2021. Children by level of general health, household composition, quantile and age. Prieiga per:
https://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=ilc_hch12&lang=en.
126 Tikslinės grupės vaikų skiepijimo apimčių tyrimo duomenų analizė.
127 Eurostat. 2019. 2017 EU-SILC Module Health and Children's Health. Prieiga per:
https://ec.europa.eu/eurostat/documents/1012329/8706719/2017+Assessment+of+health+and+children+health.pdf/3478c66e-7874-
50c4-4fe7-d91857875adb.
128 2017 EU-SILC Module Health and Children's Health.
129 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. 2016. Įsakymas dėl sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo
šeimai bendrosios programos patvirtinimo. Prieiga per: https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/285853b09aee11e68adcda1bb2f432d1?jfwid=-wd7z8q07r.
130 Sveikatos apsaugos ministerija. Vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija. Prieiga per:
https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/VRSAR.pdf.
131 Valstybės kontrolė. 2016. Ar ankstyvosios reabilitacijos paslaugos ir įtraukusis ugdymas atitinka neįgalių vaikų
poreikius ir užtikrina jų socialinę integraciją.
132 Varnienė, H. 2021. Kokybinio tyrimo ‘Teikiamos pagalbos dėl šeimos narių su ilgalaike negalia masto šeimoms ir
šeimose vertinimas‘. Kiekybinio tyrimo ‚Teikiamos pagalbos dėl šeimos narių su ilgalaike negalia masto šeimoms ir šeimose
vertinimas‘. Ataskaita. Prieiga per: https://www.lnf.lt/wp-content/uploads/2021/07/Tyrimas.pdf.
133 Skubiejūtė, G. 2020. Vienų motinų šeimos Lietuvos šeimos įstatymų konstekste.
134 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2018. Gerės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Prieiga per:
https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/geres-psichikos-sveikatos-prieziuros-paslaugu-prieinamumas.
135 Izokaitis, M., et al. 2015. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo vaikams, turintiems psichikos, elgesio
ir emocijų sutrikimų, Lietuvoje apžvalga. Prieiga per:
https://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2015.3(70)/VS%202015%203(70)%20LIT%20A%20Psichikos%20sveikatos
%20prieziura.pdf.
136 Skubiejūtė, G. 2020. Vienų motinų šeimos Lietuvos šeimos įstatymų kontekste.
137 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 2019. Gerėja vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugų
prieinamumas.
138 Number of children in families at social risk at the end of the year (statistics).
82
139 Romų situacijos Lietuvoje apžvalga.
140 NVO vaikams konfederacija. Bendruomeninių paslaugų link. Paslaugų prieinamumas neįgaliems vaikams
bendruomenėje. Prieiga per: http://www.nvovaikamskonfederacija.lt/wp-content/uploads/2018/01/Straipsnis_1_tiksl.pdf.
141 Higienos instituto sveikatos informacijos centras. 2020. Lietuvos vaikų sveikatos pokyčiai ir netolygumai. Prieiga per:
https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf
142 Bradshaw, J. and G. Rees. 2019. Feasibility Study for a Child Guarantee.
143 Council Recommendation (EU) 2021/1004 OF 14 June 2021 establishing a European Child Guarantee.
144 World Health Organization. 2020. Breastfeeding. Prieiga per: https://www.who.int/health-
topics/breastfeeding#tab=tab_1.
145 Statistics Lithuania. 2020. Number of pupils receiving free school meals by municipality. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/en/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ad24092c-6d85-4cda-b8b5-83330a5abb22#/.
146Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 2021. Vaikų Mityba. Prieiga per: https://sam.lrv.lt/lt/veiklos-
sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/vaiku.
147 Stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal naujagimiams palankios ligoninės reikalavimus
tvarkos aprašas.
148 WHO and UNICEF launched the Baby-friendly Hospital Initiative (BFHI). Prieiga per:
https://www.who.int/teams/nutrition-and-food-safety/food-and-nutrition-actions-in-health-systems/ten-steps-to-successful-
breastfeeding.
149 World Health Organization. 2015. WHO European Region has lowest global breastfeeding rates. Prieiga per:
https://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/nutrition/news/news/2015/08/who-european-region-has-lowest-
global-breastfeeding-rates.
150 Low birth weight has been defined by WHO as weight at birth of <2500 g (5.5 pounds).
151 OECD. Infant health. Prieiga per: https://www.oecd-ilibrary.org/sites/ea7e9e6a-
en/index.html?itemId=/content/component/ea7e9e6a-en.
152 OECD. 2020. Infant Health. Prieiga per: https://stats.oecd.org/index.aspx?queryid=30118.
153 Feasibility Study for a Child Guarantee.
154 Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. V-951 „Dėl statistinės
apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ patvirtinimo“ pakeitimo: https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a667901076f911e99ceae2890faa4193.
155 Kairienė, D., et al. 2016. ‘Social Equality as Groundwork for Sustainable Schooling: The Free Lunch Issue’ Prieiga per:
https://sciendo.com/abstract/journals/jtes/18/1/article-p127.xml.
156 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir
vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. 2018.
157 Higienos Instituto Sveikatos Informacijos Centras. 2020. Lietuvos vaikų sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai.
Prieiga per: https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vaiku-sveikatos-leidinys_2020.pdf; Kalvaitis, A. 2021.
Ikimokyklinio ugdymo plėtros galimybės Lietuvos savivaldybėse. Prieiga per: https://www.nsa.smm.lt/wp-
content/uploads/2021/03/Ikimokyklinio-ugdymo-pletros-galimybes.pdf.
158 The European Commission. 2020. Early Childhood and School Education Funding. Retrieved form:
https://eacea.ec.europa.eu/national-policies/eurydice/content/early-childhood-and-school-education-funding-44_en.
159 Ministry of Social Security and Labour. Socialinė parama vaikams. https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-
vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams/socialine-parama-mokiniams.
160 LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Dėl mokinių nemokamo
maitinimo organizavimo ekstremaliosios situacijos, ekstremaliojo įvykio ir (ar) karantino metu metodinių rekomendacijų
papildymo: https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/veiklos-sritys/seima/pinigine-
parama/Rekomendacijos%2Bd%C4%97l%2Bnemokamo%2Bmaitinimo%20_galutinis.docx.
161 Data received from the Ministry of Education, Science and Sport.
162 Breastfeeding (WHO).
163 Hygiene Institute of Lithuania. 2020. Mokinių Kūno Masės Indekso Įvertinimo Ir Dantų Bei Žandikaulių Būklės
Apžvalga. 2019–2020 mokslo metų duomenys. Prieiga per: https://www.hi.lt/news/1684/1246/Pristatomi-mokiniu-KMI-
ivertinimo-ir-dantu-bei-zandikauliu-bukles-duomenys.html.
164 Ten pat.
165 Ten pat.
166 Gadžijeva U., and I. Židonienė. 2019. Vaikų sveikata. Prieiga per:
https://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Vaiku_sveikata/Vaik%C5%B3%20sveikata%202019.pdf.
167 Underweight, overweight and obesity rates for children were determined according to the national BMI rate which is
approved for each age group of children (boys and girls separately): https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a667901076f911e99ceae2890faa4193.
168 PISA 2015 Results (Volume III).
83
169 HBSC (2018). Lietuvos moksleivių gyvensena ir sveikata: 2018 m. situacija ir tendencijos. Prieiga per: http://hbsc.lt/wp-
content/uploads/2020/04/2018reportLT.pdf; PISA 2015 Results (Volume III).
170 HBSC (20Lietuvos moksleivių gyvensena ir sveikata.
171 Bartkevičiūtė., A. Barzda, G. Bulotaitė, R. Miliauskė, and V. Drungilas. 2020. Mokyklinio amziaus vaiku mitybos įprociu,
faktines mitybos ir fizinio aktyvumo Iįprociu tyrimo (2019-2020) ataskaita. Vilnius. Prieiga per:
smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/Mityba%20ir%20fizinis%20aktyvumas/Mokiniu_MI_FM_FA_ATASKAITA_g
alut.pdf.
172 Ten pat.
173 Breastfeeding (WHO).
174 Baltranaitė, N. 2019.Veiksnių, susijusių su pagimdžiusių moterų žiniomis apie žindymą, požiūriu į jį ir ketinimu
žindyti, vertinimas. Prieiga per: https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/101962/1/Magistrinis_2019%20DONE.pdf.
175 In this particular case, employed women are those women who have a job and a constant income.
176 Baltranaitė, N. 2019. Veiksnių, susijusių su pagimdžiusių moterų žiniomis apie žindymą, požiūriu į jį ir ketinimu
žindyti, vertinimas.
177 Levinienė, G., E. Tamulevičienė, J. Kudzytė, A. Petrauskienė, A. Zaborskis, et al.2013. Factors associated with
breastfeeding duration. Medicina (Kaunas), 49(9):415-21; Vingraitė, J., R. Bartkevičiūtė, and K.F. Michaelsen. Č00į. A cohort study
of term infants from Vilnius, Lithuania: feeding patterns. Acta Pediatr.93:1349-1355.
178 Stundžienė, R., D. Kalibatienė, and A. Vingras. 2010. Kūdikių mitybos ypatumai pirmaisiais gyvenimo metais.
Medicines teorija ir praktika.
179 LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, 37 straipsnio 9 dalis; LR Darbo kodeksas. 40 straipsnio 5 punktas, 52
straipsnio 2 punktas, 75 straipsnio 1 punkto 1 papunktis, 108 straipsnio 2 punkto 6 papunktis, 114 straipsnio 3 punktas, 118
straipsnio 5 punktas, 158 straipsnio 1 punktas.
180 Feasibility Study for a Child Guarantee.
181 Lietuvos Statistikos Departamentas (2020). Income and living conditions of the population of Lithuania. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/en/lietuvos-gyventoju-pajamos-ir-gyvenimo-salygos-2020/namu-ukiu-pajamos/disponuojamosios-
pajamos.
182 EU-SILC SURVEY. 2019. Living conditions in Europe – material deprivation and economic strain. Prieiga per:
https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Living_conditions_in_Europe_-
_material_deprivation_and_economic_strain&oldid=484559.
183 Bartkevičiūtė., A. Barzda, G. Bulotaitė, R. Miliauskė, and V. Drungilas. 2020. Mokyklinio amžiaus vaikų mitybos
įpročių, faktinės mitybos ir fizinio aktyvumo Iįpročių tyrimo (2019-2020) ataskaita. Vilnius. Prieiga per:
smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/Mityba%20ir%20fizinis%20aktyvumas/Mokiniu_MI_FM_FA_ATASKAITA_g
alut.pdf.
184 Ten pat.
185 Ten pat.
186 Socio-economic background is defined according to the Family Affluence Scale (FAS) which is a measure of material
family wealth.
187 Lietuvos moksleivių gyvensena ir sveikata.
188 Socio-economic background is defined according to the Family Affluence Scale (FAS) which is a measure of material
family wealth.
189 Lietuvos moksleivių gyvensena ir sveikata.
190 Apskaičiuota šios ataskaitos autorių remiantis bendra nežindomų vaikų statistika Lietuvoje ir kitų tyrimų rezultatais,
rodančiais, kiek procentų tam tikrų mamų grupių, tikėtina, joge nemaitins savo vaikų krūtimi.
191 Apskaičiuota šios ataskaitos autorių remiantis bendra nežindomų vaikų statistika Lietuvoje ir kitų tyrimų rezultatais,
rodančiais, kiek procentų tam tikrų mamų grupių, tikėtina, joge nemaitins savo vaikų krūtimi.
192 Lietuvos vaikų kūno masės indekso (KMI) vertinimo slenksčiai yra nustatyti nacionaliniu lygmeniu.
193 Papildomas rizikos veiksnys visoms pažeidžiamoms rizikos grupėms.
194 European Commission. 2020. Country Report, Lithuania.
195 Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo projektas.
196 National Audit Office of Lithuania. Valstybės kontrolė: socialinio būsto visiems neužteks. Prieiga per:
https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=23127.
197 Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2020 metų veiklos ataskaita:
http://www.ndt.lt/wp-content/uploads/Veiklos-ataskaitas-uz-2020-final.pdf.
198 Globa. Šeima. Bendruomenė. 2019. Bendruomeniniai globos namai visų pirma turi būti namai. Prieiga per:
https://www.pertvarka.lt/naujienos/bendruomeniniai-vaiku-globos-namai-visu-pirma-turi-buti-namai/.
199 Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministras. 2020. Įsakimas dėl Lietuvos Respublikos Socialinės
Apsaugos ir Darbo Ministro 2007. M. vasario 20 d. įsakymo Nr. A1-46 “Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“
pakeitimo. Prieiga per: https://e-
84
seimas.lrs.lt/portal/legalActPrint/lt?jfwid=bkaxmg2c&documentId=72b50832833a11eaa51db668f0092944&category=TAD&fbclid
=IwAR3KyaLmxPuVJzWRr3zbiXa9hUsXOuo4vxfbC9jdG6EnCw9boF6gj7Fr6.
200 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2021. Globa
(rūpyba). https://vaikoteises.lt/veiklos-sritys/vaiko-globa-rupyba-ir-ivaikinimas/globa-rupyba/
201 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2020. Socializacijos centrai.
https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/Socializacijos%20centras_2020-06-08.pdf.
202 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 2015. Tariamasi dėl socializacijos centrų ir specialiųjų mokyklų ateities: mažiau
įstaigų, daugiau pagalbos vietose. https://www.smm.lt/lt/pranesimai_spaudai/naujienos_1/tariamasi-del-socializacijos-centru-ir-
specialiuju-mokyklu-ateities-maziau-istaigu-daugiau-pagalbos-vietose.
203 Švietimo, sporto ir mokslo ministerija. 2013. Dėl specialiųjų ir bendrojo ugdymo mokyklų, turinčių specialiąsias klases,
bendrabučiuose gyvenančių vaikų skaičiaus ir pavėžėjimo.
https://www.smm.lt/uploads/documents/veikla/Pazyma_bendrabuciai%5B1%5D.pdf.
204 Lietuvos Respublikos vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga. 2016. Kontrolierė atliko tyrimą dėl mokyklų bendrabučiuose
gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo. http://vtaki.lt/lt/naujienos/kontroliere-atliko-tyrima-del-mokyklu-
bendrabuciuose-gyvenanciu-vaiku-teisiu-ir-teisetu-interesu-uztikrinimo
205 European Index of Housing Exclusion 2021. Prieiga per:
https://www.feantsa.org/public/user/Resources/reports/2021/CH3_EN.pdf.
206 Ten pat.
207 Official Statistics Portal. 2020. Income and living conditions of the population of Lithuania, 2020. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-pajamos-ir-gyvenimo-salygos-2020/gyvenimo-salygos/materialiniai-nepritekliai.
208 EU-SILC survey. 2019. Housing cost overburden rate by age group [ilc_lvho07a].
209 Feasibility Study for a Child Guarantee.
210 Official Statistics Portal. Persons living in households facing economic problems: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-
rodikliu-analize?hash=ea685f5d-197a-4709-859b-98f68b61525b#/.
211 Feasibility Study for a Child Guarantee.
212 European Index of Housing Exclusion.
213 Ten pat.
214 Income and living conditions of the population of Lithuania.
211 Feasibility Study for a Child Guarantee.
212 European Index of Housing Exclusion.
213 Ten pat.
214 Income and living conditions of the population of Lithuania.
215 Persons living in households facing economic problems (statistics).
216 Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. 2019. Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje, 2019:
https://www.smtinklas.lt/wp-content/uploads/simple-file-list/Metin%C4%97-skurdo-ir-socialin%C4%97s-atskirties-
ap%C5%BEvalga/Skurdas-ir-socialine%CC%87-atskirtis-Lietuvoje-2019.pdf.
217 Ten pat.
218 Feasibility Study for a Child Guarantee.
219 Children’s day care centres organise and provide social care services for children from low-income families with social
risk problems and children with disabilities, as well as their family members in order to develop their social and life skills, help
realise their abilities, reduce their social exclusion or help to avoid social problems.
220 Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. 2020. Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje, 2020. Prieiga per:
https://www.smtinklas.lt/wp-content/uploads/2020/10/Skurdas-ir-socialine-atskirtis_2020.pdf.
221 EU-SILC survey. 2019. Average number of rooms per person by type of household and income group from 2013.
222 Feasibility Study for a Child Guarantee.
223 EU-SILC survey. 2019. Overcrowding rate by age, sex and poverty status – total population [ilc_lvho05a].
85
224 EU-SILC survey. 2019. Total population living in a dwelling with a leaking roof, damp walls, floors or foundation, or
rot in window frames or floor - EU-SILC survey [ilc_mdho01].
225 EU-SILC survey. 2019. Children (aged 0 to 17) having neither a bath, nor a shower in their dwelling [ilc_mdho02c]; EU-
SILC survey. 2019. Children (aged 0 to 17) not having indoor flushing toilet for the sole use of their household [ilc_mdho03c].
226 EU-SILC survey. 2019. Children (aged 0 to 17) living in households considering their dwelling as too dark
[ilc_mdho04c].
227 Official Statistics Portal. Amenities in households’ dwelling: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-
analize?hash=9d1351c9-8b49-4e8b-8456-68dfe57180bc#/.
228 Amenities in households’ dwelling.
229 EU-SILC survey. 2019. Severe housing deprivation rate by household type [ilc_mdho06b].
230 Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje.
231 Ten pat.
232 Neįgaliųjų reikalų departamento 2020 m. veiklos ataskaita.
233 Feasibility Study for a Child Guarantee.
234 Žmogaus teisių stebėjimo institutas. 2016. Vaikų teisių padėtis Lietuvos stacionariose globos ir ugdymo įstaigose.
Prieiga per: http://www.hrmi.lt/uploaded/PDF%20dokai/TYRIMAI/Vaiko_teisiu_padetis.pdf.
235 Ten pat.
236 Rašimienė, R. 2010. Prievartos pasireiškimas prieš vaikus ir jos prevencija skitingo tipo ugdymo įstaigose.
http://www.vaikystebesmurto.lt/_sites/paramosvaikamscentras/media/images/Biblioteka/2010_11_05_konf_prievartos_pasireis
kimas_pries_vaikus_ir_jos_prevencija_skirtingo_tipo_ugdymo_institucijose.pdf.
237 Children Support Centre. 2010. Vaikų iš globos namų apsaugos nuo smurto ir seksualinės prievartos Lietuvoje
stiprinimas. Tarpdisciplininis požiūris.
http://vaikystebesmurto.lt/_sites/paramosvaikamscentras/media/images/Biblioteka/2010_11_05_konf_seksualine_prievarta_prie
s_vaikus_is_globos_instituciju_tyrimo_pristatymas.pdf.
238 Lietuvos Respublikos Seimas. 2011. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. https://e-
seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.400334.
239 European Commission. 2016. Resistance to the deinstitutionalization of the childcare system in Lithuania. Prieiga per:
file:///C:/Users/VPVI/Downloads/ESPN%20-%20Flash%20Report%202016-15%20-%20LT%20-%20March%202016.pdf.
240 Contextus. 2020. Institucinės globos pertvarkos I-ojo etapo vertinimas. https://www.pertvarka.lt/wp-
content/uploads/2016/07/Pertvarkos-vertinimo-ataskaita.pdf.
241 Contextus. 2020. Institucinės globos pertvarkos I-ojo etapo vertinimas. https://www.pertvarka.lt/wp-
content/uploads/2016/07/Pertvarkos-vertinimo-ataskaita.pdf.
242 Ten pat.
243 Institucinės globos pertvarkos I-ojo etapo vertinimas.
244 Ten pat.
245 Feasibility Study for a Child Guarantee.
246 Feasibility Study for a Child Guarantee.
247 Ministry of Social Security and Labour. Integration of foreigners: https://socmin.lrv.lt/en/activities/social-
integration/integration-of-foreigners.
248 Feasibility Study for a Child Guarantee; Viner, R.M., and B. Taylor. 2005. Also: Montgomery, P,, C. Donkoh, and K.
Underhill. 2006.
249 Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje.
250 European Index of Housing Exclusion.
251 Peseckytė, G. Lithuania’s Roma struggle to find new homes after mass eviction:
https://www.aljazeera.com/features/2020/12/14/lithuanias-roma-struggle-to-find-new-homes-after-city-eviction.
252 European Index of Housing Exclusion.
253 Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje.
86
254 Skaičiavimus šio tyrimo autoriai atliko remdamiesi 2021 m. Europos būsto atskirties indekso duomenimis (angl.
European Index of Housing Exclusion).
255 European Index of Housing Exclusion.
256 Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje.
257 Ten pat.
258 Official Statistics Portal. Average disposable income per household per month by type of household
https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=03dfa230-b24b-4dc8-9279-33175f76e84e#/.
259 Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje.
260 Official Statistics Portal. Burden of housing expenditure on household: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-
analize?hash=5f4551ea-231a-4b63-8108-52af37043d64#//.
261 Official Statistics Portal. Burden of housing expenditure on household: https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-
analize?hash=5f4551ea-231a-4b63-8108-52af37043d64#//.
262 ES investicijos. Ką daryti su socialinių būstų gyventojais: išstumti į užribį ar priimti į bendruomenę?
https://www.esinvesticijos.lt/lt/naujienos-1/naujienos/ka-daryti-su-socialiniu-bustu-gyventojais-isstumti-i-uzribi-ar-priimti-i-
bendruomene.
263 Ten pat.
264 LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimas. Projektas Nr. XIIIP-4777(2).
265 OSP. 2021. Families (family care homes) and foster children in them by municipality. Prieiga per:
https://osp.stat.gov.lt/EN/statistiniu-rodikliu-analize?hash=11d8e198-01d9-4255-a089-b8bc2970d140#/.
266 Institucinės globos pertvarkos I-ojo etapo vertinimas.
267 Ten pat.