View
0
Download
0
Category
Preview:
Citation preview
Galimybių studija
„LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO
VYSTYMOSI IR MOKSLINĖS VEIKLOS STIPRINIMAS”
ATLIKO
UAB „Bankinės konsultacijos“
Gedimino pr. 26
Vilnius LT-01104
Tel.: +370 5 2616274
Vilnius
2010
Santrauka
Po 2009 metų LR Vyriausybės nutarimo pagal bendras tyrimų kryptis buvo sujungtos trys giminingos
krypties mokslo institucijos: Lietuvos žemdirbystės, sodininkystės ir daržininkystės bei miškų institutai.
Sujungimo padariniu tapo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) įkūrimas. Šiuo
sujungimu yra siekiama sukurti šiuolaikišką mokslinę instituciją, kuri konsoliduotų Lietuvos agrarinį ir
miškų mokslą bei kompleksiškai spręstų fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės
plėtros problemas žemės ūkio ir miškininkystės srityse.
Kadangi sujungimo eiga yra ilga, šio proceso metu yra reikalinga ne tik juridiškai įteisinti centrą, bet ir
išspręsti daugelį kitų iškylančių problemų. Taigi, šioje studijoje yra identifikuojama, su kokiomis
problemomis susiduria LAMMC dabartiniame institutų bei jų filialų integravimosi procese. Taip pat, yra
nustatomos LAMMC silpnosios pusės, pateikiamos išsamios ilgalaikės dešimties metų prognozės,
susijusios su LAMMC vystymosi bei plėtros rezultatais, bei įvardinami pasiūlymai dėl šių silpnybių
šalinimo bei tolimesnio LAMMC veiklos vystymo ir mokslinės veiklos stiprinimo.
Turinys
1. Įvadas ............................................................................................................................................... 89
2. Informacija apie Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą ............................................................ 92
3. Agrarinių ir miškų mokslų bei studijų apžvalga ............................................................................... 95
3.1 Lietuvos žemės ūkio universitetas................................................................................................ 96
3.1.1 Studijos LŽŪU ...................................................................................................................... 96
3.1.2 Mokslas LŽŪU ................................................................................................................... 104
3.2 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras ............................................................................... 112
4. Verslo ir mokslo bendradarbiavimo apžvalga ................................................................................ 121
4.1 MTEP finansavimas Lietuvoje ....................................................................................................... 121
4.2 Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimas Lietuvos žemės ir miškų ūkio sektoriuose ..... 126
4.3 Europos ir pasaulio žemės ir miškų ūkio mokslų centrų veiklos bei patirties aptarimas ........... 128
5. Agrarinių ir miškų mokslų tyrimų rinka ir LAMMC paslaugų komercializacija ........................... 131
5.1 MTEP, susijusios su agrariniu ir miškų sritimi, rinkos tyrimas ................................................. 131
5.2 LAMMC kuriamos ir teikiamos produkcijos komercinio gyvybingumo tyrimas ................ 139
6. LAMMC stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių analizė ....................................................... 145
7. LAMMC poreikių analizė ............................................................................................................... 151
7.1 Žmogiškieji ištekliai ................................................................................................................... 151
7.2 Technologinė bazė bei infrastruktūra ......................................................................................... 152
7.3 Fizinis institutų sujungimas ir bendros infrastruktūros sukūrimas............................................. 157
7.4 Finansų sujungimas bei vieningas finansavimo paskirstymas ................................................... 158
8. LAMMC misija, vizija ir tikslai 2011 – 2020m. ............................................................................ 160
9. Alternatyvūs LAMMC vystymosi ir mokslinės veiklos stiprinimo sprendimai ............................. 164
9.1 Būsimų LAMMC veiklos ir plėtros rezultatų prognozė............................................................. 164
9.1.1 LAMMC išlaidų prognozė .................................................................................................. 164
9.1.2 LAMMC įplaukų prognozė................................................................................................. 173
9.1.3 LAMMC įplaukų ir išlaidų sandara bei jų balansas............................................................ 178
9.2 Pasiūlymai LAMMC problemų įveikimui ................................................................................. 182
9.3 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro MTEP veiklų planas............................................... 187
9.4 LAMMC poveikis agrarinių ir miškų mokslų plėtrai................................................................. 200
Priedai ........................................................................................................................................................ 203
89
1. Įvadas
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos plėtra agrarinio ir miškų ūkio sektoriuje yra gyvybiškai svarbi vystant Lietuvos žemės ir
miškų ūkį. Šis sektorius Lietuvai yra reikšmingas įvairiais aspektais: ekonominiu, socialiniu, etnokultūriniu bei gamtosaugos.
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo žemės ir miškų ūkio sektoriaus reikšmė kuriant bendrąją pridėtinę vertę Lietuvos
ekonomikoje pastebimai sumenko. Šio sektoriaus sukuriama Lietuvos bendroji pridėtinė vertė nuo 1996 metų sumažėjo 78 procentais.
Pirmąjį 2010-ųjų metų pusmetį ji tesiekė tik 2,7% visos sukuriamos bendrosios pridėtinės vertės (žr. 1 paveikslą).
Paveikslas 1.1. Bendrosios pridėtinės vertės dalis sukuriama žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės sektoriuose 1995-2010 (I
pusm.)
*Pastaba: 2010 I pusmetis
Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas (2010)
Vis dėlto, šio sektoriaus bendroji pridėtinė vertė augo ekonominės recesijos laikotarpiu (žr. 2 paveikslą).
Paveikslas 1.2. Bendrosios pridėtinės vertės kitimas žemės ūkio, miškininkystės ir medžioklės sektoriuje, tūkst. litų (to meto
kainomis)
90
Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas (2010)
Recesijos metu, kada visuose Lietuvos sektoriuose buvo jaučiamas didelis nuosmukis, vieninteliame žemės ūkio bei miškininkystės
sektoriuje buvo stebimas bendrosios pridėtinės vertės kilimas - 2008 metais ji išaugo 3 procentais, o 2009 metais – 1,8 procento. Kita
vertus, iš 2 paveikslo matyti, jog žėmės ūkio sektoriaus potencialas per pastaruosius 15 metų kito labai nežymiai. Bendroji pridėtinė
vertė kito apytiksliai nuo 2,5 iki 3 milijardų litų, o šio svyravimo viena iš priežasčių galėjo būti žemės derlingumo kaita.
Taip pat žemės ir miškų sektorius tampa vienu svarbiausių produkciją eksportui gaminančių šakų (žr. 1.3 paveikslą).
Paveikslas 1.3. Žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės produktų eksporto dalis bendrame Lietuvos eksporte 1996-2010 (I pusm.)
*Pastaba: panaudoti I pusmečio duomenys, kuriuose eliminuota sezoniškumo įtaka.
91
Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas (2010)
Nuo 2004 metų šio sektoriaus eksporto dalis bendrame Lietuvos eksporte išaugo 2,9 karto ir 2009 metais siekė 6,6%. Šis kilimas
aiškinamas tuo, jog ekonominio nuosmukio laikotarpiu svarbesnės tampa bei didesnę paklausą turi kasdieninio vartojimo prekės.
Taigi, ekonominiu požiūriu žemės ir miškų ūkis yra svarbus Lietuvos ekonomikai. Ateityje prognozuojama, jog žemės ir miškų
sektoriaus produkcija didės bei plėsis jos eksportas. Žemės ūkio ministerijos 2010-2020 metų strateginiame veiklos plane numatytas
aktyvus šio sektoriaus vystymas. Ketinama orientuotis į pagrindines eksporto rinkas, prisitaikant prie ES rinkų kokybės standartų
reikalavimų ir trečiųjų rinkų muitų politikos.
Žemės ūkio svarbą rodo ir faktas, jog vis dar didelė dalis darbo rinkos dalyvių dirba šiame sektoriuje. Naujausiais duomenimis, 2008
metais žemės, miškininkystės bei medžioklės šakoje dirbo 7,9 procento visų užimtųjų.
Taip pat viena iš nuomonių yra ta, jog žemės bei miškų ūkio tolesnė raida yra svarbi ir tuo, jog šis procesas galėtų prisidėti prie ne tik
Lietuvos bet ir viso pasaulio tvaraus vystymosi, kuris užtikrintų tausojantį išteklių naudojimą dabartyje ir paliktų pakankamai resursų
ateities kartoms. Tai būtų galima padaryti daugiau dėmesio skiriant sveikiems ir aukštos kokybės produktams, aplinkos požiūriu
tvariems gamybos metodams taip pat vystant ekologinį žemės ūkį bei intensyviau naudojant atsinaujinančias žaliavas.
Taigi, siekiant darnios žemės ir miškų ūkio plėtros, turi būti vykdoma šios srities mokslinių tyrimų bei technologinė plėtra (MTTP).
MTTP yra pagrindinis veiksnys lemiantis ne tik šio sektoriaus bet ir visos šalies darnų vystymąsi. Tai yra viena iš pagrindinių
priemonių, kuri padeda pasiekti ekonominę bei socialinę gerovę. Žinios, pajėgumas kurti naujas technologijas bei gebėjimas pritaikyti
naujausius atradimus yra svarbiausia įvairių sričių bei visos ekonomikos varomoji jėga.
Deja, bet šiuo metu Lietuva žymiai atsilieka nuo ES šalių pagal tiriamosios veiklos finansavimą. Pagal Lietuvos statistikos
departamento duomenis, valstybės sektoriaus, verslo bei aukštojo mokslo institucijų išlaidos, skiriamos MTTP, 2009 metais tesudarė
0,84 procentus bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu pagal 2002 metais sudarytą Lisabonos strategiją ES šalys yra įsipareigojusios iki
2010 metų pasiekti 3 procentų bendrojo vidaus produkto rodiklį, iš kurio du trečdalius sudarytų privataus sektoriaus investicijos.
Bendru ES mastu šalies mokslininkai taip pat atsilieka pagal mokslinių publikacijų produktyvumą. Pagal Erawatch naujausius
pasiekiamus 2006 metų duomenis, Lietuvoje vienam tyrėjui per metus teko tik 0,14 mokslinės publikacijos (pirmauja Šveicarija – 0,58
92
mokslinės publikacijos), bei 330 mokslinių publikacijų milijonui gyventojų (pirmauja Šveicarija – 2448 publikacijų milijonui
gyventojų).
Taigi, šiuolaikiškas bei efektyviai naudojantis turimus išteklius LAMMC vystymas bei centro mokslinės veiklos stiprinimas prisidėtų
prie MTEP stiprinimo šalyje, Lietuvos žemės ir miškų ūkio plėtojimo bei stiprinimo.
Šios studijos pagrindinis tikslas yra įvertinti žemdirbystės, sodininkystės ir daržininkystės bei miškininkystės institutų jungimosi
naudą kiekvienam iš projekto partnerių, nustatyti jungimosi metu suformuoto darinio sinergijos efektą. Įvertinus šiuos aspektus bus
galima tiksliau planuoti jungimosi eigą, kad projekte dalyvaujantys institutai galėtų simbiozės pagalba auginti savo sukuriamą
pridėtinę vertę maksimaliu įmanomu dydžiu.
Tyrime bus panaudoti įvairūs analizės metodai. Tarp jų - vienas svarbiausių yra apklausos būdas, kurio metu bus gauta daug pradinės
informacijos interviu metu, o vėlesniame tyrimo etape bendraujant telefonu ir elektroniniu paštu bus išsiaiškintos įvairios detalės,
reikalingos tolimesniam tyrimui. Apklausiant ekspertus bus siekiama gauti kuo profesionalesnės, tikslios bei argumentuotos
informacijos. Taip pat bus vykdoma įvairių dokumentų analizė pasitelkiant valstybinės statistikos nagrinėjimą ir kitus oficialius
dokumentus.
2. Informacija apie Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC) yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas. Šios organizacijos veiklos sritis yra
vykdyti biomedicinos mokslų srities agronomijos, miškotyros ir su jomis susijusių biologijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkotyros,
botanikos, zoologijos krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.
LAMMC savo veiklą pradėjo 2009 m. gruodžio 23 d. Vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu, pagal bendras tyrimų kryptis buvo
sujungtos trys giminingos krypties mokslo institucijos:
Lietuvos žemdirbystės institutas;
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas
Lietuvos miškų institutas.
93
Susijungimo tikslas yra sukurti šiuolaikišką mokslinę instituciją, kuri konsoliduotų Lietuvos agrarinį ir miškų mokslą, kompleksiškai
spręstų fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros problemas žemės ūkio ir miškininkystės srityse. Šiuo
metu institutai yra gana savarankiški, veikiantys kaip LAMMC struktūriniai padaliniai. Atskirų institutų sukaupta patirtis, mokslinis
potencialas bei turima mokslinė eksperimentinė bazė sudaro prielaidas LAMMC racionaliau išnaudoti šiuos išteklius, vystyti mokslą
patrauklų verslui sprendžiant žemės ūkio ir miškų ūkio problemas, optimizuoti mokslinių tyrimų planavimą ir valdymą. Be to,
LAMMC sukūrimas prisideda prie aukštos mokslinės kvalifikacijos specialistų rengimo, o išaugęs kompetencijos lygis ateityje leis
labiau integruotis tarptautinėje erdvėje, dalyvauti tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, programose. LAMMC taip pat
numatyta daug naujų tyrimų krypčių. Galiausiai, reorganizacija institutui turi leisti racionaliau panaudoti šalies biudžeto ir Europos
Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
LAMMC direktoriumi yra paskirtas profesorius, habilituotas daktaras Zenonas Dabkevičius, prieš tai buvęs Lietuvos žemdirbystės
instituto direktoriumi. Detali organizacinė struktūra yra pateikta 1 priede.
Nors ir buvo sukurta viena mokslinių tyrimų organizacija, tačiau fizinis institutų susijungimas vis dar nėra įvykęs. 1 lentelėje
išvardinti esami LAMMC filialai, esantys įvairiose Lietuvos vietose.
94
Lentelė 2.1. Filialai, priklausantys LAMMC
LAMMC filialas Filialo adresas
Žemdirbystės institutas Kėdainių r. sav. Akademijos mstl. Instituto al. 1
Sodininkystės ir daržininkystės institutas Kauno r. sav. Babtų mstl. Kauno g. 30
Miškų institutas Kauno r. sav. Girionių k. Liepų g. 1
Agrocheminių tyrimų laboratorija Kauno m. sav. Kauno m. Savanorių per. 287
Vokės filialas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Žalioji a. 2
Vėžaičių filialas Klaipėdos r. sav. Vėžaičių mstl. Gargždų g. 29
Joniškėlio bandymų stotis Pasvalio r. sav. Joniškėlio m.
Rumokų bandymų stotis Vilkaviškio r. sav. Klausučių k.
Elmininkų bandymų stotis Anykščių r. sav. Naujųjų Elmininkų k. Dvaro g. 6
Kaltinėnų bandymų stotis Šilalės r. sav. Kaltinėnų mstl. Varnių g. 17
Perlojos bandymų stotis Varėnos r. sav., Perlojos km.
Upytės bandymų stotis Panevėžio r. sav. , Upytės k. Linininkų g. 3
Pasak centro darbuotojų, dabartinė centro struktūra yra optimali, o centro fiziniam susijungimui iš dalies trukdo pajamų ir gyvenimo
išlaidų disbalansas, kuris riboja kasdieninį judėjimą dideliais atstumais, gyvenamojo būsto bei gyvenamosios vietos keitimo
galimybes. Kita vertus, kiekvienas iš padalinių turi jau egzistuojančią bei ilgus metus kurtą mokslinių tyrimų bazę. Pavyzdžiui,
moksliniams tyrimams konkrečiose vietovėse yra paskirta žemė ir miškai, įrengti ilgamečiai stacionarūs bandymų laukai, susodinti
daugiamečiai sodiniai, tyrimų vykdymui pastatyti specialūs įvairios paskirties statiniai ir panašiai. Taigi, esamų institutų fizinis
susijungimas šiuo atveju nėra tikslingas ar racionalus.
Ilgalaikėje perspektyvoje bus išskirtos tyrimų kryptys, kurioms bus reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas tarp padalinių. Tokiu
atveju konsoliduojant mokslinių tyrimų atlikimą, vykdant tarpdisciplininius ir tarpšakinius tyrimus, galimai išaugs bendros
infrastruktūros poreikis.
95
3. Agrarinių ir miškų mokslų bei studijų apžvalga
Šio galimybių studijos skyriaus tikslas yra pristatyti Lietuvos institucijas, atliekančias mokslinius tyrimus agrarinių ir miškų mokslų
srityje.
Lietuvoje moksliniai tyrimai agrarinių ir miškų ūkio srityse yra atliekami šiose institucijose:
Lietuvos žemės ūkio universitetas:
o Agronomijos fakultetas;
o Fundamentinių mokslų studijų institutas;
o Miškų ir ekologijos fakultetas;
o Žemės ūkio inžinerijos fakultetas.
LAMMC:
o Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas;
o Lietuvos žemdirbystės institutas;
o Lietuvos miškų institutas.
Taigi, toliau pateikiama informacija apie mokslinių tyrimų kryptis, mokslinių tyrimų praktinius rezultatus, šių institucijų dalyvavimą
projektuose bei programose, bendradarbiavimą su verslo sektoriumi.
Kadangi Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU) taip pat organizuoja agrarinių ir miškų ūkių srities specialistų rengimą Lietuvoje,
šiame skyriuje taip pat bus trumpai apžvelgtos universiteto studijų programos bei pristatyti kiti universiteto kokybės rodikliai, susiję su
šios srities studijomis.
96
3.1 Lietuvos žemės ūkio universitetas
3.1.1 Studijos LŽŪU
LŽŪU vykdo visų pakopų studijas biomedicinos, technologijos ir socialinių mokslų srityse, apimant 10 studijų krypčių, tiesiogiai
susijusių su kaimo plėtra ir administravimu, žemės, vandens ir miškų ūkiu, tausojančiu gamtos išteklių naudojimu agrarinėje aplinkoje
(žr. 3.1.1.1 ir 3.1.1.2 lenteles).
97
Lentelė 3.1.1.1. LŽŪU pagrindinių studijų programos ir suteikiamos kvalifikacijos
Valstybinis
kodas
Studijų programa
Mokymosi forma ir
trukmė
Suteikiama kvalifikacija D N
BIOMEDICINOS MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS
Agronomijos fakultetas
61206B101 Agronomija 4 5 agronomijos bakalauras
61206B103 Žemės ūkio technologijos ir jų vadyba 5 agronomijos bakalauras
61206B104 Sodininkystė ir apželdinimas 4 agronomijos bakalauras
61210B105 Biosocialinis ūkis ir mityba 4 visuomenės sveikatos bakalauras
Miškų fakultetas
61214B101 Miškininkystė 4 5 miškininkystės bakalauras
61203B103 Ekologija 4 5 ekologijos ir aplinkotyros bakalauras
SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS
Ekonomikos ir vadybos fakultetas
61204S107 Žemės ūkio ekonomika 4 5 ekonomikos bakalauras
61203S121 Žemės ūkio buhalterinė apskaita ir
finansai 4 5
vadybos ir verslo administravimo
bakalauras
61203S122 Žemės ūkio verslo vadyba 4 5 vadybos ir verslo administravimo
bakalauras
61203S105 Kaimo plėtros administravimas 4 5 vadybos ir verslo administravimo
bakalauras
TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS
Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas
61204T106 Hidrotechnikos inžinerija 4 5
5
aplinkos inžinerijos bakalauras
inžinierius
61204T109 Vandens apsaugos inžinerija ir
valdymas 4 5 aplinkos inžinerijos bakalauras
61204T202 Žemėtvarka 4 5
5
kraštotvarkos bakalauras
inžinierius
Žemės ūkio inžinerijos fakultetas
61209T117 Žemės ūkio mechanikos inžinerija 4 5 mechanikos inžinerijos bakalauras
98
5 inžinierius
61209T111 Žemės ūkio inžinerija ir vadyba 4 5
5
mechanikos inžinerijos bakalauras
inžinierius
61209T113 Žemės ūkio produktų gamybos
inžinerija 4
5
5
mechanikos inžinerijos bakalauras
inžinierius
61209T115 Žemės ūkio produktų laikymo ir
perdirbimo inžinerija 4
5
5
mechanikos inžinerijos bakalauras
inžinierius
61206T103 Žemės ūkio energetikos inžinerija 4 5
5
energetikos bakalauras
inžinierius
61209T119 Kaimo komunalinė inžinerija 4 5 inžinierius
Šaltinis: Lietuvos žemės ūkio universitetas (http://www.lzuu.lt/pradzia/lt/7574)
Šiuo metu LŽŪU studijos vykdo 19 pirmosios pakopos studijų programų. Žemės ūkio inžinerijos fakultetas siūlo daugiausiai
programų, tuo tarpu miškų fakultetas pateikia dvi programas. Atsižvelgiant į studijuojančiųjų poreikius, įgyti bakalauro laipsnį LŽŪU
siūlo studijuojant ketverius arba penkerius metus, priklausomai nuo pasirinktos mokymosi formos – dieninės ar neakivaizdinės.
Lentelė 3.1.1.1. LŽŪU magistratūros studijų programos ir suteikiamos kvalifikacijos
Kodas Studijų programa Specializacija Trukmė Suteikiama kvalifikacija
BIOMEDICINOS MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS
Agronomijos fakultetas
62106B101 Agronomija - 2 agronomijos magistras
62106B102 Sodininkystė ir
daržininkystė - 2 agronomijos magistras
62106B104 Agrobiotechnologija - 2 biotechnologijos magistras
62106B103 Agroekosistemos - 2 ekologijos magistras
Miškų fakultetas
62114B101 Miškininkystė Miškininkystė; miško
ekonomika; medžioklystė 2 miškininkystės magistras
62103B106 Ekologija Agroekologija; miško
ekologija; hidroekologija 2 ekologijos ir aplinkotyros magistras
SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS
Ekonomikos ir vadybos fakultetas
99
62104S113 Žemės ūkio ekonomika
Ekonominė politika;
tarptautinė žemės ūkio
ekonomika
2 ekonomikos magistras
62103S142 Žemės ūkio buhalterinė
apskaita ir finansai
Buhalterinė apskaita ir
auditas; finansai 2
vadybos ir verslo administravimo
magistras
62103S143 Žemės ūkio verslo
vadyba
Rinkodaros vadyba;
konsultavimo vadyba 2
vadybos ir verslo administravimo
magistras
62103S114 Kaimo plėtros
administravimas Socialinė vadyba 2
vadybos ir verslo administravimo
magistras
62107S124 Profesijos edukologija 2 edukologijos magistras
TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIS
Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas
62104T105 Hidrotechnikos
inžinerija
Hidrotechninės statybos
inžinerija;
Vandens apsaugos
inžinerija
2 aplinkos inžinerijos magistras
62104T201 Žemėtvarka 2 kraštotvarkos magistras
Žemės ūkio inžinerijos fakultetas
62109T121 Žemės ūkio mechanikos
inžinerija 2 mechanikos inžinerijos magistras
62109T118 Žemės ūkio inžinerija ir
vadyba 2 mechanikos inžinerijos magistras
62109T119 Žemės ūkio produktų
gamybos inžinerija 2 mechanikos inžinerijos magistras
62109T120
Žemės ūkio produktų
laikymo ir perdirbimo
inžinerija
2 mechanikos inžinerijos magistras
62106T108 Žemės ūkio energetikos
inžinerija 2 energetikos magistras
Šaltinis: Lietuvos žemės ūkio universitetas (http://www.lzuu.lt/pradzia/lt/7574)
LŽŪU studijos vyksta pagal 37 programas, iš kurių 18 yra magistrantūros studijos. Magistro laipsnį universitete galima įgyti per
dvejus metus.
100
Viena svarbiausių studijų sistemos dalis, be abejonės yra studentai. LŽŪU 2009 metų pradžioje studijavo virš 7000 būsimų žemės
ūkio, miškininkystės, kaimo plėtros ar ekologijos specialistų.
Paveikslas 3.1.1.1. Studentų skaičius LŽŪU pagal studijų pakopą (2008 12 09 duomenys)
Duomenų šaltinis: Lietuvos žemės ūkio universitetas (http://www.lzuu.lt/pradzia/lt/7502)
Iš visų studijavusių šiame universitete, didžioji dalis studijavo pagrindinėse studijose, 10 procentų buvo aukštesniųjų pakopų studentai
bei 1,2 procento - doktorantų (žr. 3.1.1.1 paveikslą). Bendras studentų skaičius LŽŪU auga, tačiau šis augimas yra aiškinamas
beužsitęsiančia studijų trukme dėl akademinių atostogų bei kurso kartojimų.
LŽŪU studijų prorektorius Jonas Čaplikas pažymi, jog mokymuisi aukštą motyvaciją turintys abiturientai yra nelinkę pasirinkti
studijų LŽŪU bei labiau renkasi geresnį įvaizdį visuomenėje turinčius universitetus. Jis aiškina, jog tai yra susiję su neigiamu kaimo ir
žemės ūkio įvaizdžiu, sunkiomis gyvenimo sąlygomis kaime. Taigi, iš to seka, kad palyginus su kitais Lietuvos universitetais, didžioji
dalis LŽŪU studentų negali paaiškinti motyvacijos dėl studijų pasirinkimo, taip pat daugelis nemoka pristatyti savęs darbdaviams, ar
nežino kaip ieškoti darbo. Prorektorius teigia, jog nėra stengiamasi perauklėti studentus, tačiau dėstytojai daugiau laiko skiria darbui
auditorijose bei individualiai, taiko specifinius žinių perkėlimo ir gebėjimų ugdymo metodus, ypatingą dėmesį skiria bendrajam
101
universitetiniam ugdymui su tikslu, jog studentai galėtų geriau orientuotis visuotinėse vertybėse, gebėtų jas atsirinkti, geriau suvoktų
savo padėtį ir paskirtį kintančioje visuomenėje.
Kiti svarbūs universiteto kokybės rodikliai yra mokslininkų skaičius bei jų produktyvumas. 3.1.1.2 paveiksle pateikiama LŽŪU
darbuotojų sudėtis, kurioje matyti mokslininkų užimama dalis tarp visų universiteto tarnautojų.
Paveikslas 3.1.1.2. Darbuotojų sudėtis LŽŪU pagal pareigas (2008 12 09 duomenys)
Duomenų šaltinis: Lietuvos žemės ūkio universitetas (http://www.lzuu.lt/pradzia/lt/7502)
2009 metų pradžioje universitete dirbo apie 500 pedagogų iš 1029 darbuotojų, t.y. apie pusę universiteto darbuotojų sudarė pedagogai.
Apie 46 procentus pedagogų sudarė profesoriai bei docentai, o likusieji - lektoriai, asistentai bei moksliniai bendradarbiai.
Mokslinis produktyvumas taip pat neatsiejamai žymi mokslo institucijos kokybę bei jos raidą. 3.1.1.3 paveiksle matoma LŽŪU
darbuotojų publikacijų kaita 2006-2009 metais pagal universiteto fakultetus.
Paveikslas 3.1.1.3. Mokslo straipsnių leidiniuose pasiskirstymas tarp fakultetų ir institutų
102
Duomenų šaltinis: Lietuvos žemės ūkio universitetas (http://www.lzuu.lt/mokslas/lt/30904)
Iš aukščiau pateikto paveikslo matoma, jog publikacijų skaičiumi žymiai pirmauja žemės ūkio inžinerijos fakultetas. Vienas
aktyviausių universiteto fakultetų taip pat yra agronomijos fakultetas, tuo tarpu mažiausiai aktyvus per minėtą laikotarpį išliko kaimo
kultūros institutas, per ketverius metus teišleidęs apie 14 publikacijų. Per šį laikotarpį buvo stebimas įvairus mokslinių publikacijų
kitimas, t.y. keliuose fakultetuose bei institutuose publikacijų skaičius nuolat kilo, kituose – buvo matomas kritimas (ypatingai 2007-
2008 metais).
3.1.1.1. lentelėje pateikti 2009 metų duomenys apie universiteto fakultetų leidžiamų mokslinių straipsnių pasiskirstymą tarptautinės
reikšmės bei Lietuvos moksliniuose leidiniuose ir duomenų bazėse.
Lentelė 3.1.1.3. Universiteto darbuotojų publikacijos 2009 metais
Fakultetas/
Institutas
Mokslo straipsniai Mokslo
populiarinimo
straipsniai ISI Web of
Science
Kituose
ISI
žurnaluose
TDB
leidiniuose
Kituose leidiniuose
Užsienyje Lietuvoje
103
AF 7,77 19,86 15,75 16,25 18,86 (66)
EVF 0 13,07 32,96 1,50 21,05 (37)
MEF 3,67 14,50 4,08 13,08 14,82 (29)
VŪŽF 1,50 18,89 8,58 11,43 4,50 (22)
ŽŪIF 14,09 29,64 7,92 10,05 46,64 (23)
AI 4,72 10,90 9,67 4,95 9,20 (13)
FMSI 2,69 7,29 3,17 0 5,33 (0)
KKI 0,40 6,00 6,50 5,66 7,66 (3)
Bandymų stotis 1,30 0,50 0,51 0,75 2,83 (3)
Iš viso: 36,14
(57)
120,65
(162)
89,14
(119)
63,67
(90)
130,89
(158)
(196)
Pastaba: Skliausteliuose nurodytas straipsnių skaičius vnt., neįvertinus fakulteto/instituto autorių indėlio.
Šaltinis: Lietuvos žemės ūkio universitetas (http://www.lzuu.lt/mokslas/lt/30904)
Iš pateiktos lentelės matoma, jog LŽŪU moksliniai straipsniai daugiausiai buvo publikuojami tarptautiniuose moksliniuose leidiniuose
bei duomenų bazėse. JAV mokslinės informacijos instituto pateiktuose ISI sąrašo žurnaluose, kuriuose publikacijos rodo aukščiausią
mokslinių tyrimų lygį, LŽŪU išleido 30 procentų visų savo publikacijų. Aktyviausi iš universiteto šiuose prestižiniuose žurnaluose
buvo agronomijos bei žemės ūkio inžinerijos fakultetai. Kitose tarptautinėse duomenų bazėse publikuojami moksliniai darbai siekė
apie 20 procentų, bei kituose užsienio leidiniuose – apie 14 procentų. Likęs trečdalis universiteto mokslinių darbų buvo skelbiami
Lietuvos moksliniuose leidiniuose, o žemės ūkio inžinerijos fakultetas juose publikavo daugiausiai. Remiantis universiteto nurodytais
skaičiais, LŽŪU dirba apie 420 mokslininkų ir per metus jie iš viso paskelbia apie 440 mokslinių straipsnių, iš kurių apie 157
publikacijos yra ISI moksliniuose žurnaluose. Iš to galima daryti išvadą, kad mokslinis produktyvumas nėra aukštas, kadangi vienam
mokslininkui per metus tenka apytiksliai viena mokslinė publikacija arba 0,47 publikacijos ISI leidiniuose.
LŽŪU yra sudaręs bendradarbiavimo sutartis su 58 pasaulio mokslo ir studijų institucijomis ir, pasak LŽŪU studijų prorektorius Jono
Čapliko, šis bendradarbiavimas nėra vien tik „popierinis“. Universitetas yra Europos universitetų asociacijos, Bolonijos didžiosios
chartos bei kitų tarptautinių mokslo ir studijų organizacijų narys.
Universiteto biudžete taip pat numatyta atskira dėstytojų pritraukimo iš šalies programa, kadangi universitetas vykdo atvirumo politiką
bei siekia pritraukti kuo daugiau dėstytojų iš užsienio mokslo ir studijų institucijų. Šios lėšos nebus žymios, todėl pagrindiniai manai
104
vyks pagal SOCRATES/ERASMUS bei kitas tarptautines studentų ir dėstytojų mainų programas. Universitetas aktyviai dalyvauja
šiose mainų programose, kadangi įžvelgia didelę šio proceso naudą.
J. Čaplikas pabrėžia, kad nors ir sunkiai, tačiau LŽŪU pavyksta išlaikyti jaunus mokslininkus, o ypatingai tuos, kurie yra atsidavę
mokslui. Kita vertus, LŽŪU ir kiti universitetai neatitinka šiuolaikiškos visuomenės būklės, todėl jaunieji mokslininkai nėra
suinteresuoti dirbti dėl žemų atlyginimų ir vidinės konkurencijos universitete stokos. Pasak, ūkio ministro Dainiaus Kreivio šiuo metu
Lietuvą yra palikę apie 2000 mokslo daktarų.
3.1.2 Mokslas LŽŪU
Kaip minėta skyriaus pradžioje, LŽŪU moksliniai tyrimai agrarinių bei miškų mokslų srityje yra atliekami: agronomijos, miškų ir
ekologijos, žemės ūkio inžinerijos fakultetuose bei fundamentinių mokslų studijų institute. Toliau pateikiama informacija kiekvieno jų
vystomas mokslines kryptis bei
Agronomijos fakultetas
Šio fakulteto mokslinės veiklos pagrindinės kryptys yra žemės ūkio augalų biologijos, jų produktyvumo ir kokybės gerinimo tyrimai.
Detalesnė informacija apie mokslinių tyrimų kryptis agronomijos fakulteto katedrose yra pateikta sekančioje 3.1.2.1. lentelėje.
105
Lentelė 3.1.2.1. LŽŪU Agronomijos fakulteto mokslinių tyrimų kryptys susijusios su agrariniais ir miškų mokslais
Augalininkystės ir gyvulininkystės katedra:
Lauko augalų auginimo technologijų parametrų tyrimai;
Pašarinių žolių produktyvumo tyrimai;
Lauko ir pievų augalų augimo, derliaus formavimo, selekcinės medžiagos bei veislių kūrimo ir jų genetinio
potencialo įvertinimo tyrimai.
Gazoninių žolių tyrimai.
Biologijos ir augalų apsaugos:
Žemės ūkio augalų ligų sukėlėjų biologijos, ekologijos ir žalingumo tyrimai;
Miško entomokompleksų ir miško augalams žalingų organizmų tyrimai;
Bitininkystės technologijų tobulinimas ir praktinis pritaikymas;
Vabalų faunos tyrimai Lietuvoje.
Dirvotyros ir agrochemijos:
Dirvodarą lemiančių veiksnių, dirvožemių taršos ir dangos struktūros sistemų tyrimai, jų duomenų bazės
sudarymas, aplinkos dirvožemio monitoringo parametrų nustatymas;
Nevienodos genezės dirvožemių biologinio aktyvumo ir žemės ūkio augalų derliaus pokyčiai skirtingose
agrocenozėse;
Skirtingos genezės dirvožemių, išskirtų naujoje Lietuvos dirvožemio klasifikacijoje (1999) fizikinių,
cheminių savybių ir produktyvumo kitimo, veikiant natūraliems ir antropogeniniams veiksniams, tyrimai ir
106
vertinimas;
Dirvožemio savybių kitimo ir augalų derliaus formavimosi dėsningumai skirtingose tręšimo sistemose.
Žemdirbystės katedra:
Ekologinio ūkininkavimo teoriniai ir praktiniai pagrindai;
Žemės dirbimo optimizavimas;
Žemės ūkio augalų bendrijų derėjimo sąlygų optimizavimas žemdirbystės priemonėmis;
Rapsų auginimo technologinių parametrų ir poveikio dirvožemio derlingumui tyrimai.
Sodininkystės ir daržininkystės katedra:
Aplinkos veiksnių ir agrotechnikos priemonių įtaka daržovių derliui, kokybei bei išsilaikymui;
Sodo augalų biologinio potencialo tyrimai.
Agrobiotechnologijos laboratorija:
Rapsų ir linų pradinės selekcinės medžiagos kūrimas;
Aliejinių augalų genetinės struktūros keitimas in vitro metodais;
Aliejinių augalų atsparumo biotiniams ir abiotiniams veiksniams tyrimai, atsparių genotipų kūrimas;
Rapsų sėklų spalvos paveldimumo tyrimai, geltonsėklių genotipų kūrimas;
Rapsų polimorfizmo tyrimai naudojant molekulinius žymenis.
Informacijos šaltinis: Lietuvos žemės ūkio universitetas (http://www.lzuu.lt/af/lt)
107
Pagrindinės MTEP kryptys, kuriose pasiekti geriausi rezultatai, yra Lietuvos dirbamų dirvožemių genezės, klasifikavimo, ekologijos ir
našumo tyrimai, tausojančioji ir ekologinė žemdirbystė, aplinkos veiksnių ir agrotechnikos priemonių įtaka vaisių ir daržovių derliui,
kokybei bei išsilaikymui. Šio fakulteto vykdomų mokslinių tyrimų praktinių rezultatų pavyzdžiai yra:
Sukurtos naujos technologijos AB "Linas Agro". "Žieminių ir vasarinių rapsų auginimo aspektai kintančio klimato sąlygomis".
Sukurtos salyklinių miežių auginimo technologijos. Parengta pagal mokymo programą „Salyklinių miežių auginimo technologija“.
Sukurtos žieminių kviečių, užtikrinančių ne mažiau 14 % baltymingumo gavimą, auginimo technologijos.
Kukurūzų grūdams auginimo technologijos.
Sukurta vasarinių rapsų veislė "Auksiai“, kuri 2002 metais įtraukta į Lietuvos sąlygomis tinkamiausių augalų veislių sąrašą.
Naudojant mikrosporų kultūrą, biotechnologiniais metodais sukurtos perspektyvios dihaploidinės žieminių ir vasarinių rapsų
linijos.
Sukurta ir perduota valstybiniams tyrimams sojų veislė „Dzūkė“.
Sukurta sojų auginimo technologija.
Užpatentuota humatinių trąšų gamybos technologija - humino rūgščių turinti trąšų kompozicija (kartu su AB "Achema").
Sukurtos ir įdiegtos į gamybą skystosios, specializuotos trąšos kambario augalams (kartu su AB "Achema").
LŽŪU Bandymų stoties laboratorijoje sudarytas ir darbui parengtas infraraudonųjų spindulių kompiuterizuotoje sistemoje PSCO /
ISI IBM – PC 4250 dirvožemio judriųjų fosforo ir kalio duomenų bankas.
Preparato B - green efektyvumo prieš grambuolių lervas nustatymas ir rekomendacijos šio preparato naudojimui.
Rekomendacijų kenkėjų ir ligų daromos žalos pušies žėliniams mažinimui pagrindiniuose neplynuose kirtimuose parengimas.
LŽŪU AF palaiko aktyvius mokslinius bei dalykinius ryšius su giminingų mokslo šakų Lietuvos, ES, NVS bei kitų šalių universitetais
bei mokslo institutais. Fakultetas taip pat turi keletą mecenatų ir apie dešimtį kitų rėmėjų iš privataus žemės ūkio sektoriaus.
Fundamentinių mokslų studijų institutas
108
LŽŪU fundamentinių mokslų studijų institutas vykdo agro-bio-technologinių sistemų matematinio modeliavimo, medžiagų
fizikinių savybių, atsinaujinančių žaliavų ir energijos išteklių iš atliekų ir biomasės racionalaus panaudojimo ir poveikio aplinkai
mokslinių tyrimų kryptis, susijusias su agrariniais mokslais.
Miškų ir ekologijos fakultetas
Pagrindinė mokslinė veiklos sritis yra biomedicinos mokslai, o kryptys - miškotyros, ekologijos ir aplinkotyros. Informacija apie
mokslinių tyrimų kryptis susijusias su agrariniais bei miškų mokslais yra pateikta sekančioje 3.1.2.2. lentelėje.
109
Lentelė 3.1.2.2. LŽŪU miškų ir ekologijos fakulteto tyrimų kryptys susijusios su agrariniais ir miškų mokslais
Miškininkystės katedra
Fundamentinės mokslinės veiklos kryptys:
Miško ekosistemų tvarumą ir biologinę įvairovę įtakojančių veiksnių tyrimo metodologija ir
antropoekologinė analizė.
Miško žvėrių ir paukščių biologija.
Taikomosios mokslinės veiklos kryptys:
Ūkinės veiklos įtaka miško žvėrims ir paukščiams;
Selekcijos plėtros miškuose kryptys ir metodai;
Miško genetinių išteklių išsaugojimas;
Medynų formavimo ir kirtimų technologijos;
Miško žėlimo skatinimo ir želdinimo technologijos;
Miško daigynų technologijos;
Agrarinės kraštotvarkos metodai;
Miško ekosistemų tvarumas;
Medžiojamųjų gyvūnų aklimatizacija (reaklimatizacija);
Medžiojamųjų gyvūnų veisimas nelaisvėje;
Medžiojamųjų gyvūnų populiacijų tvarkymas;
110
Medžioklėtvarkos technologijos.
Miškotvarkos katedra
Miško inventorizacijos, kartografijos ir miško tvarkymo tobulinimas;
Medienos matavimo ir apskaitos tobulinimas;
Miško ūkio raidos tyrimai;
Miško ūkio veiksmingumas valdymo optimizavimas ;
Miško ūkio politika ir strategija;
Medienos logistika;
GIS technologijų plėtra;
Miškų monitoringas.
Ekologijos katedra
Augalų ekologija
Informacijos šaltinis: Lietuvos žemės ūkio universitetas (http://www.lzuu.lt/me/lt)
Geriausi MTEP rezultatai yra pasiekti atliekant tvarios ir daugiatikslės miškininkystės technologijų tobulinimo tyrimus, miško išteklių
dinamikos ir naudojimo modeliavime. Šio fakulteto mokslinių tyrimų praktinių rezultatų pavyzdžiai yra:
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų projektas (2007).
Miško kirtimų taisyklių projektas (2008).
Valstybinių miškų kompleksinio ūkio plėtros iki 2010 m. strateginio plano projekto, numatančio priemones valstybinio miškų
ūkio valdymo, organizavimo bei ekonominio reguliavimo sistemai tobulinti, parengimas (2005 – 2007).
Vidinė miškotvarkos projekto tipinės struktūros, diferencijuotos pagal valdos dydį, aprašo parengimas.
111
Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijos strateginių tikslų įgyvendinimo iki 2015 programos projekto
parengimas.
Medienos apskaitos biržėje medkirte galimybių tyrimas.
Rąstų medienos ir žievės tūrio modeliai. Naudojami kompiuterinėse Haglof kompanijos žerglėse, platinamose Lietuvos miškų
urėdijose ir kituose ūkiniuose subjektuose. Kaip metodinė priemonė šiais metais universitete laimėjo III vietą.
Miškų ir ekologijos fakultetas daugiausiai bendradarbiauja MTEP srityje su Europos miškų institutu bei Skandinavijos šalių
universitetais bei institutais.
Žemės ūkio inžinerijos fakultetas
Geriausių rezultatų LŽŪU žemės ūkio inžinerijos fakultetas yra pasiekęs tiriant energetinius procesus biotechnologijose bei nustatant
jų poveikį aplinkai, kuriant bei tobulinant tausojančias, ekologiškas žemės dirbimo, lauko daržovių auginimo, derliaus nuėmimo
technologijas ir mašinas. LŽŪU žemės ūkio inžinerijos fakulteto tyrimų kryptys susijusios su agrariniais ir miškų mokslais išvardintos
toliau esančioje 3.1.2.1. lentelėje.
112
Lentelė 3.1.2.3. LŽŪU žemės ūkio inžinerijos fakulteto tyrimų kryptys susijusios su agrariniais ir miškų mokslais
Agroenergetikos katedra
Augalinės biomasės energetinė konversija.
Elektromagnetinių laukų poveikio žemės ūkio kultūroms tyrimai.
Biodujų gamybos iš žemės ūkio atliekų technologijos ir jų taikymas energetikoje.
Žemės ūkio mašinų katedra
Augalinės biomasės naudojimo pašarui bei kurui technologijų ir technikos įvertinimas.
Žemės dirbimo ir sėjos technologijų bei mašinų tobulinimas.
Grūdinių bei smulkiasėklių augalų nuėmimo technologijų ir mašinų tobulinimas.
Informacijos šaltinis: Lietuvos žemės ūkio universitetas (http://www.lzuu.lt/if/lt)
Šiame fakultete yra 4 mokslinės ir 60 studijų laboratorijų, kuriuose intensyviai plečiama mokslinė veikla.
3.2 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
Lietuvos žemdirbystės institutas
Įsteigtas 1956 metais Dotnuvoje. Šio instituto fundamentinių ir taikomųjų darbų svarbiausios kryptys yra:
Dirvožemio fizikinės, chemijos, biologijos savybės ir augalų mitybos procesai;
113
Augalų genetika, biotechnologija, fiziologija bei biochemija, selekcija, sėklininkystė, genetinių išteklių įvairovės apsauga ir
plėtra;
Kultūrinių augalų formavimosi ypatumai, agroekologijos ir regioninės žemdirbystės sistemos.
Geriausi rezultatai yra pasiekti tiriant dirvožemio apsaugos priemones, kultūrinių augalų produktyvumo kitimą žemės dirbimo
sistemose bei atliekant javų ir daugiamečių žolių biotechnologinius tyrimus.
Institute sukurta daugiau kaip 250 lauko augalų veislių, parengtos svarbiausių žemės ūkio augalų auginimo technologijos. Institutas
nuo 1989 m. leidžia tęstinį leidinį „Žemdirbystė“. Po įvykdytos reorganizacijos žemdirbystės institutas daugiau dėmesio ketina skirti
energiniams augalams bei jų technologijų plėtrai.
Lentelė 3.2.1. Mokslinių tyrimų apimtys
2005 2006 2007 2008
Biudžetiniai moksliniai tyrimai:
Programos 14 14 12 13
Darbai 135 101 89 87
Valstybės mokslo programa „Augalų genetinių išteklių
moksliniai tyrimai 2004–2008 m.“ 1 1 1 1
LVMS fondo remiami darbai 22 19 22 25
ŽŪM remiami darbai 27 19 15 23
Lietuvos ūkio subjektų remiami darbai 34 35 24 19
Užsienio ūkio subjektų remiami darbai 14 28 21 35
Tarptautinės sutartys ir projektai 17 17 17 15
Šaltinis: Agrarinių ir miškų mokslų asociacija (http://ammia.lt/index.php/category/tyrimu-naujienos/)
Šiuo metu institutas yra įsitraukęs į daugiau kaip 20 tarptautinių programų ir projektų, o svarbiausi iš jų yra:
114
"Baltijos jūros regiono bioenergetikos skatinimo projektas" (Bioenergetikos skatinimas);
"Agro ekosistemų produktyvumas ir stabilumas kintant klimatui";
"Lietuvoje užaugintos augalininkystės produkcijos užterštumo mikotoksinais stebėsena rizikos veiksnių įvertinimui ir
prevencijai“.
Pagrindiniai MTEP partneriai užsienyje yra Danijos ir Švedijos žemės ūkio mokslų institutai bei tarptautinis augalų genetinių
išteklių institutas.
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas
Instituto ištakos yra Dotnuvoje, 1938 metais įkurtoje sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje. Šiuo metu institutas yra įsikūręs
Babtuose ir vysto tokias mokslines kryptis kaip:
Sodo ir daržo augalų biologijos ir biotechnologijos pagrindų plėtojimas, selekcija bei genofondas;
Sodo ir daržo augalų agrobiologija ir
ekologija, dauginimas ir auginimo technologijos;
Vaisių, uogų ir daržovių kokybė, jų
laikymas bei perdirbimas.
Pagrindinės MTEP kryptys, kuriose pasiekti geriausi rezultatai yra augalų selekcijos sistemų kūrimas in vitro sistemoje, augalų
raida, morfogenezė, žydėjimo iniciacijos teorijos plėtojimas, sodo ir daržo augalų auginimo technologijos, užtikrinančios optimalius ir
aukštos kokybės derlius.
Instituto mokslinę produkciją sudaro naujai sukurtos sodo ir daržo augalų veislės, naujos arba patobulintos sodo ir daržo augalų
auginimo ir dauginimo technologijos. Taip pat šis institutas siekia įtvirtinti naują veiklos sritį, t.y. teikti vaisių ir daržovių perdirbimo
rekomendacijos gamybai. Šiuo metu jau veikia eksperimentinis perdirbimo cechas. Kartu su Kauno technologijos universitetu yra
sukurtas Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centras, plečiamas bendradarbiavimas su verslo įmonėmis.
115
Institute kasmet parašoma po 100-120 mokslinių straipsnių ir 50-60 populiariųjų straipsnių, keletas knygų, brošiūrų, monografijų.
Sukurtos 38 sodo ir 40 daržo augalų veislių, kurių dauguma įtrauktos į Europos daržo augalų bendrąjį katalogą ir Nacionalinį augalų
veislių sąrašą bei plačiai auginamos Lietuvoje ir už jos ribų.
Esamas mokslinis potencialas ir mokslinės-techninės bazės modernizavimas sudaro sąlygas plėtoti taikomuosius ir fundamentinius
tyrimus visomis kryptimis – pradedant genų inžinerija ir baigiant per
dirbtu produktu.
Instituto vykdomos mokslinės programos:
Modernios sodininkystės mokslinių tyrimų ir technologinė plėtra, siekiant užtikrinti maisto kokybės saugą ir
konkurencingumą.
Mokslinių tyrimų ir technologinė plėtra integruotoje ir ekologinėje daržininkystėje siekiant užtikrinti produkcijos kokybę,
saugą ir konkurencingumą.
Sukurti ar introdukuoti modernios sodininkystės ir daržininkystės reikalavimus atitinkančias veisles.
Vaisių ir daržovių laikymo ir perdirbimo moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, užtikrinanti saugą ir kokybę.
Instituto vykdomų projektų pavyzdžiai su Lietuvos valstybinėmis institucijomis bei šalies ir užsienio įmonėmis:
Sodo ir daržo augalų produkcijos laikymo modifikuotoje ir kontroliuojamoje atmosferoje optimalių sąlygų įtaka produkcijos
kokybiniams parametrams.
Pramoniniu būdu auginamų vaistinio valerijono produkcijos kokybės įvertinimas, pirminio paruošimo ir perdirbimo būdų
optimizavimas.
Technologinės inovacijos ekologiniams obelų sodams.
Kietakūnio apšvietimo technologija fitotronams ir šiltnamiams.
Naujausių lauko daržovių lietinimo technologijų tyrimai.
116
Ūkiškai reikšmingų vabzdžių, erkių bei grybų populiacijų genomikos tyrimai Baltijos regione.
Agroekosistemų produktyvumo pokyčiai kintant klimatui.
Vaisių ir uogų sušaldymo proceso optimizavimas.
Modernios technikos taikymas, kuriant naujas daržovių, aromatinių ir vaistinių augalų auginimo technologijas.
Augalų atsparumo šalčiui padidinimas biotechnologinėmis priemonėmis.
Vaisių ir uogų sušaldymo proceso optimizavimas. UAB “Baltic Master”.
Sukurti ir patobulinti daržovių, aromatinių ir vaistinių augalų technologijas bei jų elementus, naudojant, pritaikant ir įdiegiant
naujausią techniką. UAB “Biržų žemtiekimas”.
Sukurti pagrindinių lauko daržovių iš esmės naujas auginimo technologija ir ištirti atskirus jų elementus. UAB “Graderlitas”.
Kalcio-magnio-nitrato tirpalo tyrimai, įvertinant jo įtaką šiltnamyje auginamų krūminių chrizantemų ir gumbinių begonijų
kokybei. UAB “Achema”.
EKOPLANT tyrimai ekologiškai auginamų morkų derliui, jų kokybei ir laikymuisi; TURBO SEED trąšų įtaka daržovių derliui
ir kokybei; Lauko daržovių pagrindinio tręšimo trąšų kiekio įtaka derliui ir kokybei lietinamuose ir nelietinamuose
šiltnamiuose. UAB “Kemira GrowHow”.
Aktyvuoto vandens poveikio darţovėms tyrimai. UAB “Banseka”.
Pesticidų efektyvumo tyrimai. “Bayer Crop Science”.
Pesticidų efektyvumo tyrimai. “Agchem Project Consulting Ltd”.
Pesticidų efektyvumo tyrimai. “Syngenta Agro AG”.
Pagrindiniai MTEP partneriai užsienyje yra Skandinavijos žemės ūkio mokslų universitetai bei institutai.
Institutas dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Iš jų paminėtini:
“Šiaurės Europos Ribes genties augalų genofondas”.
“Europos uoginių augalų genetiniai resursai”.
Tarptautinis INTERREG projektas "BaltFood".
Sodininkystės technologijų sklaidos centro kūrimas (Lietuva-Latvija)
117
Lietuvos kaimo plėtros programos finansuojami projektai:
1. „Technologinės inovacijos ekologiniams obelų sodams“;
2. „Pramoninė vaistinio valerijono auginimo technologija“;
3. "Svarainių auginimas ir kompleksinis perdirbimas ūkyje";
4. ”„Išskirtinės kokybės šakniavaisių daržovių auginimo technologija besikeičiančio klimato sąlygomis“;
5. „Išskirtinės kokybės desertinių obuolių auginimas ir perdirbimas“.
Lietuvos miškų institutas
Įkurtas 1950 metais Girionyse. Institutas vykdo šias veiklos kryptis:
Miško ekosistemų biologinės įvairovės ir tvarumo tyrimai;
Miškų atkūrimo, produktyvumo didinimo, apsaugos ir naudojimo technologijos;
Miškų genetinių išteklių išsaugojimo, miško medžių selekcijos tyrimai;
Miškų politika, socialinės bei ekonominės problemos nuosavybės rūšių kaitos sąlygomis.
Geriausi rezultatai yra pasiekti bevystant miško ekosistemų būklės vertinimo miškų monitoringe teorinius pagrindus, tiriant lapuočių
medžių rūšių ekogenetinę variaciją ir genetinių išteklių išsaugojimą, siūlant Lietuvos miškų ūkio ekonominio reguliavimo tobulinimą
valstybiniuose ir privačiuose miškuose.
Šiame institute mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria klimato kaitos padarinių tyrimui ir pakankamos miško medžių genetinės
įvairovės išlaikymui, miško kenkėjų populiacijos plitimo prevencijai, miškų ūkinės vertės didinimui per trumpos rotacijos plantacinius
miškus bei efektyvaus miškų ūkio valdymo modelių tyrimui. Įvairiems bandymams atlikti institutas turi įrengęs Lietuvos miškuose
118
500 stacionarinių tyrimo objektų, kurių nemaža dalis sutelkta Dubravos eksperimentinėje-mokomojoje miškų urėdijoje. Čia yra
medynų formavimo, ugdymo kirtimų, neplynų pagrindinių bandymų objektai, įrengtas biofizinis stacionaras, įvairių medžių rūšių
populiacijų ir pliusinių medžių palikuonių bandomieji želdiniai: įveistos pušies, eglės, maumedžio, pocūgės, riešutmedžio, ąžuolo
sėklinės plantacijos, klonų archyvai, 13 ha ploto arboretumas, kuriame yra apie 1200 medžių ir krūmų rūšių bei formų, 76 ha ploto
medelynas su šiltnamių ūkiu ir kiti bandymų objektai.
Įvairiose Lietuvos dalyse Institutas turi 5 miškų tyrimo punktus: Biržų (Biržų miškų urėdijoje), Kuršių Nerijos (Kuršių nerijos
nacionaliniame parke), Labanoro (Švenčionėlių miškų urėdijoje), Platelių (Žemaitijos nacionaliniame parke) ir Varėnos (Varėnos
miškų urėdijoje).
Institutas yra Tarptautinės miškų tyrimo organizacijų sąjungos (IUFRO) narys bei bendradarbiauja su Vokietijos, Lenkijos,
Slovakijos, Latvijos ir kitų šalių miškų institutais.
Institute taip pat leidžiamas žurnalas “Miškininkystė” (kartu su LŽŪU), o bendradarbiaujant su Latvijos miškų institutu ir Estijos bei
Lietuvos žemės ūkio universitetais – tarptautinis žurnalas anglų kalba “Baltic Forestry”.
Nacionalinės programos ir projektai:
„Svetimkraščių medžių rūšių plitimas Lietuvoje ir procesą sąlygojantys veiksniai“, projekto trukmė – 2010 m. rugsėjis - 2011
m. gruodis;
„Vietinių medžių rūšių ir jų populiacijų pažeidžiamumas, arealų kaita bei prognozės kintant klimatui“, projekto trukmė - 2010
m. rugpjūtis - 2011 m. gruodis;
„Svetimkraščių medžių įtaka miško bendrijų biologinei įvairovei, struktūrai ir tvarumui“, 2010 m. rugsėjis - 2011 m. gruodis.
Iš LR valstybės biudžeto finansuojami tyrimai:
Miško ekosistemų tvarumo ir jį lemiančių veiksnių tyrimai klimato kaitos kontekste (2009-2015 m.).
Anglies apytaka Lietuvos miškų vyraujančiuose mineraliniuose dirvožemiuose (2008-2012 m.).
Lapuočių medžių genetinio atsako į aplinkos pokyčius tyrimai (2008-2012 m.).
Paprastosios eglės adaptacinių, reprodukcinių ir kokybės požymių genetinis kintamumas: molekuliniai žymenys ir selekcijos
optimizavimas (2006-2010 m.).
119
Klimatinių, biotinių bei antropogeninių veiksnių įtaka pelkinių miškų fitocenozėms ir vandens apytakai (2006-2010 m.).
Girių augaviečių medynų savaiminio vystymosi dėsningumai ir jų panaudojimas miškininkavimui.
Fitopatogeninių grybų, vabzdžių ir žvėrių kompleksinis poveikis miško biotinių bendrijų sukcesiniams procesams (2005-2010
m.).
Globalizacijos ir inovacijų plėtros įtaka Lietuvos miškų ūkio ekonominiam efektyvumui (2005-2012 m.).
Medienos kokybė ir kuro ištekliai pušynuose (2006-2010 m.).
Greitai augančių medžių genetinės struktūros nustatymas, naujų genotipų kūrimas ir tolerancijos stresiniams veiksniams in
vitro sistemoje įvertinimas biotechnologiniais metodais (2007-2011 m.).
Projektai pagal sutartis su Lietuvos ūkio ir kitais subjektais:
Klimato kaitos poveikio miško ekosistemoms įvertinimas.
Aplinkos veiksnių įtaka paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) ir paprastosios eglės (Picea abies (L.) Karst.) reprodukcinėms
savybėms.
II lygio miškų monitoringo vykdymo paslaugos.
Miškų monitoringo programos 2006-2009 m. vykdymas.
Rytinio pušies arealo populiacijų DNR polimorfizmo ir poledynmetinio išplitimo dėsningumų tyrimai DNR žymenų pagalba.
Miško medžių genetinių išteklių lauko kolekcijų priežiūros, genetinių išteklių atnaujinimo, dauginimo ir augalų genetinės
medžiagos pavyzdžių rengimo saugojimui Augalų genų banke.
Hibridinės drebulės dauginimo ypač produktyviems želdiniams veisti intensyvios plantacinės miškininkystės srityje inovatyvių
technologijų ir mokslo žinių taikymas ir jų sklaida.
Juodalksnių pliusinių medžių genetinio-selekcinio įvertinimo pagal jų palikuonis bandomuosiuose želdiniuose atlikimas ir
pranašių genotipų atranka antros kartos sėklinių plantacijų veisimui.
Lapuočių medžių rūšių – ąžuolo, juodalksnio ir beržo – genetinių draustinių ir sėklinių medynų atsikūrimo įvertinimas ir
rekomendacijų parengimas.
Ąžuolynų atkūrimo rezultatų įvertinimas ir jų veisimo rekomendacijų parengimas.
120
Medžių ir krūmų žėlimo proceso tyrimai ir prognozė elektros perdavimo oro linijų apsauginėse zonose naudojant skirtingas jų
valymo technologijas.
Kompleksinio ekologiškai pagrįsto miškų ir medžioklės ūkio modelio ir rekomendacijų jo tvarkymui ir apsaugai užtikrinti
parengimas.
Globalizacijos poveikio Lietuvos miškų ūkio ekonominiam gyvybingumui ir konkurencingumui analizė.
Mašininio miško kirtimo plėtros kompleksinio (technologinio, ekonominio, socialinio bei ekologinio) vertinimo ir mašininio
kirtimo efektyvaus naudojimo rekomendacijų parengimas.
Medienos kuro sunaudojimo kaimo vietovėse tyrimas.
Taikomojo pobūdžio miškų ūkio mokslinių tyrimų, finansuojamų iš specialiosios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo
programos lėšų, prioritetinės kryptys.
VĮ miškų urėdijų miško želdinių ir žėlinių duomenų bazės suderinimas su „Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais“.
Hibridinės drebulės masinio dauginimo in vitro tyrimų vykdymas ir rekomendacijų parengimas.
Lietuvos kaimo plėtros programos finansuojami projektai:
Hibridinės drebulės dauginimo ypač produktyviems želdiniams veisti intensyvios plantacinės miškininkystės srityje inovatyvių
technologijų ir mokslo žinių taikymas bei jų sklaida;
Tvarių, daugiafunkcinių miškų žemės ūkiui naudotose žemėse veisimo ir priežiūros mokslo žinių ir inovacijų taikymas bei jų
sklaida.
Pagrindiniai MTEP partneriai užsienyje yra Švedijos ir Estijos žemės ūkio mokslų universitetai, Latvijos ir Lenkijos miškų institutai,
Danijos Karališkasis veterinarijos ir žemės ūkio universitetas.
Pasak Lietuvos žemės ūkio ministerijos, visose išvardintose institucijose egzistuoja eksperimentinės bazės. Jose yra sudarytos sąlygos
mokslo žinias pritaikyti praktikoje. Vis dėlto, didelė dalis žemės ūkio ir miškų srities MTEP bazės neatitinka technologinių kriterijų,
todėl nėra pakankamai konkurencingos, kad jose būtų galima vykdyti tarptautinius projektus. Šios institucijos gali įsigyti tik pavienius
modernius įrenginius, o labiausiai trūksta įrangos, reikalingos technologiniam modeliavimui ir išbaigtam galutiniam rezultatui gauti.
121
4. Verslo ir mokslo bendradarbiavimo apžvalga
4.1 MTEP finansavimas Lietuvoje
Mokslo ir studijų institucijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų dydis priklauso nuo institucijos mokslinių tyrimų lygio bei
produktyvumo. Konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą vykdo Valstybinis mokslo ir studijų fondas, kuris skatina kompleksinius bei
skirtingas mokslo kryptis jungiančius mokslinius tyrimus, remia ūkio subjektų užsakymus moksliniams tyrimams bei tyrimus, kurie
yra vykdomi pagal tarptautinius susitarimus. Tokia finansų paskirstymo sistema skatina dalyvavimą ES bendrosiose mokslinių tyrimų,
eksperimentinės plėtros ir demonstracinės veiklos programose, kitose tarptautinėse programose, sutarčių dėl MTEP darbų vykdymo
sudarymą su verslo subjektais.
Naujausiais statistikos departamento duomenimis, 2009 metais bendrosios išlaidos MTEP siekė 0,84 procentus BVP. Pagal 4.1.1
paveiksle pateiktus duomenis, nuo 2000-ųjų pradžios šis rodiklis Lietuvoje nuolat augo arba buvo stabilus.
Paveikslas 4.1.1. Bendrosios išlaidos MTEP (% nuo BVP) Lietuvoje ir ES
Duomenų šaltinis: Eurostat
122
Kita vertus, šį rodiklį palyginus su ES šalių vidurkiu, matomas žymus skirtumas. 2000-aisiais išlaidos MTEP buvo apie tris kartus
mažesnės nei kitose ES šalyse. Laikui bėgant, šis skirtumas sumažėjo iki apytiksliai 2,4 karto. Nepaisant to, dauguma ES šalių bei
Lietuva nepasiekė Lisabonos strategijoje numatyto tikslo – pasiekti 3 procentus išlaidų MTEP nuo BVP bei tapti konkurencingiausia
bei dinamiškiausia žinių ekonomikos sistema iki 2010 metų.
Lisabonos strategijoje taip pat buvo numatyta, jog du trečdalius išlaidų MTEP turi sudaryti verslo investicijos palyginus su viešojo
sektoriaus išlaidomis. Tačiau 2009 metais didžiausią MTTP išlaidų dalį pagal finansavimo šaltinius Lietuvoje sudarė valdžios lėšos –
54 procentus, verslo įmonių lėšos – 21 procentą, užsienio lėšos – 13,1, aukštojo mokslo ir ne pelno institucijų lėšos – 11,9 procento.
Žemiau esančioje diagramoje matomas verslo išlaidų dalies bendrose išlaidose kitimas Lietuvoje bei ES.
Paveikslas 4.1.2. Verslo sektoriaus išlaidų dalis bendrose išlaidose MTEP Lietuvoje ir ES
Duomenų šaltinis: Eurostat
Nors atskirose MTEP srityse yra sukaupta nemenka materialinė bazė bei mokslinis potencialas, egzistuoja silpnas bendradarbiavimas
tarp mokslinę veiklą vykdančių institucijų bei mokslui imlaus verslo. Verslo sektoriaus išlaidos bendrose investicijose į MTEP
Lietuvoje yra apie 2,6 karto mažesnės nei ES šalių vidurkis.
123
Taigi, iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad Lietuvos viešojo sektoriaus išlaidos MTEP yra pakankamos palyginus su ES
šalių vidurkiu, tačiau bendrųjų išlaidų MTEP skirtumus tarp Lietuvos ir ES lemia santykinai mažos verslo skiriamos investicijos.
Bendradarbiavimo trūkumą tarp verslo ir valstybinių mokslinių tyrimų įstaigų bei universitetų rodo žemiau esantis 9 paveikslas,
kuriame pateikta informacija apie pagrindinius verslo inovacinės veiklos partnerius.
124
Paveikslas 4.1.3. Inovacinių įmonių bendradarbiavimo partneriai 2002-2008
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Pagal Lietuvos statistikos departamento atliekamas apklausas, šiuo metu silpniausias bendradarbiavimas inovacinėje įmonių veikloje
vyksta tarp valstybinių mokslinių tyrimų įstaigų bei universitetų ar kitų aukštųjų mokyklų. Atitinkamai, 2006-2008 metais tik 9,1% ir
12,3% inovatyvių verslo įmonių nurodė bendradarbiaujantys su šiomis įstaigomis. Iš pateiktų duomenų galima daryti išvadą, jog
įmonės labiau linkusios bendradarbiauti su inovacinės veiklos partneriais, veikiančiais verslo sektoriuje, o ne su valstybinio sektoriaus
mokslo įstaigomis.
Verslo įmonių bei Lietuvos viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų institutų bendradarbiavimo problematika gali būti iš dalies apibrėžta
tuo, jog MTEP žmogiškieji ištekliai bei infrastruktūra yra išskaidyti, daugelio mokslinių institutų infrastruktūra yra pasenusi bei
neatitinkanti tarptautinio lygio mokslinių tyrimų standartų. Taip pat dėl mokslininkams ir tyrėjams trūkstamų verslumo ir vadybinių
125
gebėjimų, paskatų nebuvimo bei teisinėje bazėje egzistuojančių trukdžių, mokslinių tyrimų institutai bei universitetai negeneruoja
mokslui imlaus verslo pumpurinių įmonių. Mokslinių rezultatų komercializavimą taip pat trukdo technologijų perdavimo struktūrų
trūkumas. Iškalbingas faktas yra ir tas, jog MTEP srityje dirbančiųjų Lietuvoje nuolatos mažėja, o 2009 metais sudarė tik 1,2
procentus nuo visų užimtųjų Lietuvoje.
Pagal Lietuvos statistikos departamento atliktą apklausą, per didelė inovacijos kaina bei lėšų trūkumas buvo vieni pagrindinių įmonių
nurodytų veiksnių, stabdančių jų inovacinę veiklą (žr. 9 lentelę).
Lentelė 4.1.1. Veiksniai, trukdantys įmonės inovacinei veiklai
Veiksnys Procentas nuo visų įmonių
Per aukšta inovacijos kaina (didelės inovacinės išlaidos) 24,6%
Rinkoje dominuoja pripažintos įmonės 22,2%
Lėšų trūkumas įmonėje ar įmonių grupėje 21,4%
Kvalifikuoto personalo trūkumas 20,0%
Finansavimo iš kitų šaltinių trūkumas 12,5%
Mažas vartotojų poreikis prekės ar paslaugoms 12,1%
Sunkumai ieškant partnerių inovacijoms 10,4%
Informacijos apie rinkas trūkumas 5,1%
Informacijos apie technologijas trūkumas 4,8%
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Taigi, akivaizdu, kad šiuo metu įmonės vis dar mažai skiria MTEP bei investuoja į inovacinę veiklą. Pagal Innobarometer duomenis,
Lietuvoje yra daugiausiai paplitęs adaptacinis inovacinės veiklos pobūdis. Tai reiškia, jog praktiškai yra pritaikomos kitų šalių
naudojamos technologijos bei vis dar siekiama gaminti produktus ir teikti paslaugas kuo mažesniais kaštais. O tokia orientacija
sąlygoja tai, kad nėra sukuriamas ilgalaikis strateginis pranašumas tam tikroje rinkoje.
126
4.2 Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimas Lietuvos žemės ir miškų ūkio sektoriuose
Globalizacija, klimato kaita, žmonių sveikata ir kiti reiškiniai sąlygoja nuolatinę rinkos dinamiką žemės ir miškų ūkio sektoriuje.
Pavyzdžiui, pasaulyje vykstanti globalizacija Lietuvos žemės ir miškų ūkio sektoriaus įmonėms teikia naujų galimybių, tokių kaip
eksportas. Tačiau su galimybėmis iškyla ir daug problemų: didėja produktų ir darbo jėgos konkurencija, auga produktų kokybės,
saugos ir aplinkosaugos reikalavimai. Lietuvos žemės ir miškų ūkiui mokslo žinių pritaikymas, inovacijų diegimas ir strateginio
pranašumo įgavimas yra viena svarbiausių priemonių, reikalingų naujų ekonominių bei socialinių iššūkių įveikimui, prisitaikymui prie
nuolat besikeičiančių rinkos sąlygų.
Tačiau kaip anksčiau minėta dėl įvairių priežasčių visame Lietuvos ūkyje, įskaitant ir žemės bei miškų sektorių, egzistuoja didelis
mokslo bei verslo bendradarbiavimo atotrūkis. Taigi, valstybei tenka svarbus jo skatinimo vaidmuo. Pastaraisiais metais išaugo
nacionalinių technologijų platformų kūrimas, kuris siekia mobilizuoti ir nukreipti pastangas į perspektyviausias ateities ūkiui veiklas.
Taip pat LR Vyriausybės iniciatyva šiam bendradarbiavimui paskatinti yra kuriami integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai.
Slėniuose ketinama sukoncentruoti žinias, kurios prisidėtų prie žinių visuomenės kūrimo bei padėtų pagrindus Lietuvos ilgalaikiam
konkurencingumui.
Lietuvoje tiesiogiai su agrariniu ir miškų ūkiu buvo įkurtos nacionalinės ateities augalų, biodegalų, biomasės ir biokuro gamybos ir
naudojimo, miškų sektoriaus, maisto ūkio technologijų platformos, kuriose aktyviai dalyvauja dauguma mokslo įstaigų bei didžiausių
verslo įmonių (žr. 4.2.1 lentelę).
Lentelė 4.2.1. Nacionalinės technologijų platformos, susijusios su žemės ir miškų ūkio vystymu
Nacionalinė
technologijų
platforma
Tikslas
Ateities augalų Skatinti geresnės kokybės, sveikesnių, maistingesnių, įvairesnių, gerinančių vartotojų
gyvenimo kokybę maisto produktų gamybą; pagerinti aplinkos ir žemės ūkio
subalansuotumą panaudojant biomedžiagas, bioenergiją ir atsinaujinančius resursus;
padidinti Europos žemės ūkio, maisto pramonės ir miškų ūkio konkurencingumą.
127
Biodegalų Įjungti Lietuvos biodegalų ūkį į Europos Sąjungos inovacinę ir ūkinę erdvę, skatinti
Lietuvos biodegalų ūkio konkurencingumą, ekonominį augimą ir kelti užimtumo lygį.
Biomasės ir
biokuro
gamybos ir
naudojimo
Apjungiant verslo galimybes ir mokslo pasiekimus, padvigubinti energijos gamybą,
naudojant vietinius atsinaujinančius energijos resursus iki 2013 m. Pasiekti, kad 2013 m.
centralizuotai tiekiamos šilumos gamyba, naudojant biokurą ir atliekas sudarytų 20 % nuo
sunaudojamos energijos; iki 2030 m. centralizuotai tiekiamos šilumos gamyba, naudojant
biokurą ir atliekas sudarytų iki 50 % , o biodegalai ne mažiau – 20% nuo sunaudojamo kuro
bei degalų kiekio.
Miškų
sektoriaus
Artimiausiu dešimtmečiui sujungti verslo galimybes ir mokslo pasiekimus, stiprinti miškų
ūkio sektoriaus konkurencingumą ir didinti jo reikšmę socialiniame, ekologiniame bei
ekonominiame kontekste.
Maisto ūkio Skatinti maisto ūkio sektoriaus verslo, mokslo bei valdžios institucijų bendradarbiavimą
tam, kad būtų identifikuotos maisto ūkio šakų potencinės plėtros galimybės ir mobilizuoti
ištekliai bei valstybės ir ES parama būtų nukreipta į perspektyviausių maisto ūkio šakų
vystymą.
Šaltinis: Nacionalinių technologijų platformų centras
Kitos verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimo iniciatyvos pavyzdys šiame sektoriuje taip pat yra integruoto mokslo, studijų bei
verslo centro (slėnio) „Nemunas“ sukūrimas Kaune 2008 metais. Slėnio mokslinių tyrimų vystomos kryptys yra susiję su
agrobiotechnologija, bioenergetika ir miškininkyste, maisto kokybės ir saugos užtikrinimo, modernių technologijų ir naujų produktų
kūrimu, o tikslas yra sukoncentruoti žemės, miškų bei maisto ūkių mokslinių tyrimų potencialą, studijas bei žinioms imlų verslą bei
tokiu būdu prisidėti prie šio sektoriaus vystymo, žinių visuomenės kūrimo bei Lietuvos ekonomikos konkurencingumo didinimo.
128
Taigi, šios iniciatyvos aktyviai kuriant nacionalinių technologijų platformas bei integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą rodo didelį
verslo ir mokslo bendradarbiavimo poreikį žemės ir miškų sektoriuose. Kita vertus, šios iniciatyvos Lietuvoje yra palyginus naujos bei
besivystančios.
4.3 Europos ir pasaulio žemės ir miškų ūkio mokslų centrų veiklos bei patirties aptarimas
Įvairių mokslo centrų kūrimas yra labiau praktikuojamas Šiaurės Amerikoje nei Europoje. Pavyzdžiui, Kanadoje egzistuoja
devyniolikos mokslo centrų tinklas vien žemės ūkio sektoriuje. Kiekvienas centras dažniausiai specializuojasi bei atlieka mokslinius
tyrimus susijusius tik su tam tikru regionu ar tam tikru žemės ūkio produktu. Kiekviename iš jų dirba apie 50 mokslininkų bei 200-250
kito personalo, kurie kartu su kitais partneriais siekia reikšmingų žemės ūkio atradimų ir inovacijų ne tik nacionaliniu bet ir viso
pasaulio lygiu. Europoje tokie mokslo centrai yra populiarūs Skandinavijos šalyse bei Prancūzijoje. Žemės ūkio mokslo centrai taip
pat pradeda vaidinti vis didesnę svarbą ir sparčiai besivystančiose šalyse, tokiose kaip Kinija ar Brazilija. Augančios investicijos bei
reformos žemės ūkio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos srityje tokiose šalyse visų pirma yra svarbios dėl to, jog siekiama
didinti patį maisto kiekį ir mažinti jo gamybos kainą dėl daug žmonių, gyvenančių skurde ir išleidžiančių didžiąją dalį savo pajamų tik
maistui.
4.3.1 lentelėje yra pateikiami žemės ūkio ir miškų mokslo centrų pavyzdžiai, egzistuojantys Europoje bei pasaulyje.
Lentelė 4.3.1 Žemės ūkio ir miškininkystės mokslo centrų pavyzdžiai
Mokslų centras (Šalis/regionas) Interneto puslapis
Agribusiness (Džordžija, JAV) http://agribusiness.georgiainnovation.org
Agricultural Research Center (Egiptas) http://www.arc.sci.eg
Agrobiopole (Belgija) http://www.agrobiopole.be
Agroparc (Prancūzija) http://www.agroparc.com
Agropole (Prancūzija) http://www.agropole.com
Agropolis (Prancūzija) http://www.agropolis.fr
Agropolis OY (Suomija) http://www.agropolis.fi
Agroscope (Šveicarija) http://www.agroscope.admin.ch
Eastern Cereal and Oilseed Research Centre (Kanada) http://www4.agr.gc.ca
129
Lethbridge Research Centre (Kanada) http://www4.agr.gc.ca
MTT Agrifood Research Finland (Suomija) https://portal.mtt.fi
North-South Centre (Šveicarija) http://www.north-south.unibe.ch/
OARDC (Ohajus, JAV) http://www.oardc.ohio-state.edu
Pacific Agri-Food Research Centre (Kanada) http://www4.agr.gc.ca
Research Centre for Agriculture and Forestry
Laimburg (Italija)
http://www.laimburg.it
Daugelis šių centrų, o ypatingai JAV, Prancūzijos bei Kanados organizacijos, yra labai stipriai orientuotos į verslo sektorių bei jo
poreikių patenkinimą. Tokie centrai teikia ne tik taikomųjų tyrimų paslaugas ir siūlo prieigą prie jų nuolatos beatsinaujinančių
technologijų, tačiau ir padeda sujungti įmones su reikalingais finansiniais resursais, teikia platų spektrą vystymo bei komercializavimo
paslaugų.
Šie centrai yra išskirtinai orientuoti į labai greitą tyrimų pritaikymą bei naujausių technologijų perdavimą. Juose vyksta nuolatinė
žemės ūkio stebėsena. Pavyzdžiui, JAV Agribusiness mokslinis centras vykdo kasdieninį tarptautinių bei nacionalinių informacinių
šaltinių monitoringą ir informuoja žemės ūkiu besiverčiančias įmones apie technologines ar ekonomines problemas, vykstančias šiame
sektoriuje. Tokia informacija apie rinką praverčia naujų verslo galimybių identifikavimui bei išorinių grėsmių atskleidimui, padeda
greičiau reaguoti į nuolatos besikeičiančią aplinką bei prisitaikyti prie jos. Šie centrai taip pat betarpiškai bendradarbiauja su
valstybinėmis institucijomis bei industrijos lyderiais, siekiant tikslo transformuoti tyrimus į naujų įmonių kūrimą bei darbo vietų
kūrimą. Toks bendradarbiavimas bei viso ryšių tinklo išmanymas ypač paspartina potencialių mokslinių tyrimų dotacijų bei investicijų
sujungimą su žemės ūkio įmonėmis, besirengiančiomis diegti naujoves. Taigi, šie centrai teikia visapusišką pagalbą rengiant
projektus, asistuoja informacijos rinkime bei administruojant projektus.
Taigi, kol kas vienintelis Lietuvos žemės ir miškų ūkio sektoriaus integruotas mokslo, studijų bei verslo centras „Nemunas“ palyginus
su užsienyje egzistuojančiais slėniais yra tik kūrimo stadijoje. Kol kas tik kuriama šiuolaikinė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės
plėtros infrastruktūra, tik bus telkiami aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos bei užsienio mokslininkai ir tyrėjai, stiprinama mokslo,
studijų ir verslo sąveika, plečiama mokslinė ir eksperimentinė veikla. Šiuo metu yra nuogąstaujama, jog ši iniciatyva
nesusikoncentruotų tik ties investicijomis į infrastruktūrą bei modernią įrangą, bet galutinis rezultatas turėtų būti tas, jog kuo daugiau
mokslo pasiekimų pasitarnautų verslo modernizavimui. Aptarti užsienio mokslo bei verslo slėniai galėtų būti pavyzdžiu kaip mokslas
130
ir verslas yra suartinami. Tokiuose Lietuvos slėniuose ateityje turėtų būti ne tik koncentruojamos mokslo žinios bet ir teikiamos
papildomos paslaugos, kurios pritrauktų verslus naudotis šiomis žiniomis. Pavyzdžiui investicinių šaltinių paieška bei projektų
administravimas. Tokiu būdu būtų užtikrinta, jog investicijos neapsiribotų vien tik infrastruktūros gerinimu, bet sąlygotų ir patrauklų
mokslo rezultatų pateikimą verslo sektoriui.
131
5. Agrarinių ir miškų mokslų tyrimų rinka ir LAMMC paslaugų komercializacija
Šiame galimybių studijos skyriuje bus pateikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, susijusios su agrariniais ir miškų mokslais,
rinkos bei LAMMC paslaugų komercializacijos tyrimai.
5.1 MTEP, susijusios su agrariniu ir miškų sritimi, rinkos tyrimas
MTEP rinkos tyrimas bus pristatytas pagal tokius punktus: rinkos identifikacija, dydis bei jos augimo tempai, kaštų struktūra,
vystymasis bei tendencijos, paskirstymo sistema rinkoje.
Rinkos identifikacija
LAMMC veiklos sritis yra vykdyti biomedicinos mokslų srities agronomijos, miškotyros, maisto ir mokslo ir su jomis susijusių
biologijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkotyros, botanikos, zoologijos krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą Lietuvoje.
Taigi, šiame galimybių studijos skyriuje analizės tikslas yra ištirti rinką, kuri apima Lietuvos mokslinius tyrimus bei eksperimentinę
plėtrą (MTEP) agrarinių ir miškų mokslų srityje.
Toliau einančiame paveiksle pavaizduoti MTEP veiklos rezultatai bei tai, kaip vyksta jų paskirstymas.
Paveikslas 5.1.1. MTEP veiklos rezultatai ir jų paskirstymas
132
Kaip matyti iš 5.1.1. paveikslo, buvo identifikuota, jog MTEP rezultatai, susiję su agrariniais bei miškų mokslais, gali įgauti tris
formas. Šios atskiros formos yra identifikuojamos kaip atskiros subrinkos MTEP agrarinių ir miškų srityje.
Vykdant fundamentinius mokslinius tyrimus, t.y. atliekant eksperimentinius bei teorinius pažinimo darbus, visų pirma, yra siekiama
įgyti naujų žinių apie reiškinių esmę ir stebimą aplinką, tačiau šių tyrimų metu neturima tikslo panaudoti gautus rezultatus. Taigi,
analizėje buvo identifikuota, jog vienas iš MTEP veiklos rezultatų yra teorinės mokslo žinios, kurios pirmiausiai turi pažinimo tikslą.
Kitas MTEP veiklos produktas yra paslaugos. Pavyzdžiui, daugelio LAMMC skyrių bei padalinių pagrindinis MTEP veiklos
produktas yra mokslinės paslaugos, kurios apima įvairių technologijų ar jų elementų rekomendacijas praktikai bei įvairias ekspertizes.
Šių paslaugų pagrindinė savybė yra ta, jog jos paprastai yra naudojamos labai ilgai, o jų „efektas“ paprastai irgi pasirodo tik po tam
tikro laikotarpio. Pagrindinis šių mokslinių paslaugų trūkumas yra jų užsakymo trukmė. Tokios paslaugos yra retai užsakomos
ilgesniam, nei vienerių metų laikotarpiui.
133
Galiausiai, šios agrarinių bei miškų mokslų srities MTEP veiklos rezultatas taip pat gali būti tam tikras intelektinis produktas, kuris
gali būti parduotas. Tokio produkto pavyzdys yra sukurta tam tikro augalo nauja veislė.
Buvo nustatyta, jog mokslinių tyrimų, susijusių su miškininkystės sritimi, paklausa yra stipriai priklausoma nuo politinių sprendimų,
kadangi šios srities tyrimai yra daugiausiai finansuojami iš valstybės lėšų. Sodininkystės ir daržininkystės mokslinių tyrimų rinka yra
nepastovi, kadangi egzistuoja išsklaidyti užsakovai, o nėra ilgalaikių užsakymų bei jų vertė yra nedidelė. Žemės ūkio veiklai yra
būdingas sezoniškumas, tačiau atskirais metais MTEP rinkos vartotojai yra pastovūs - žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, verslo įmonės
aptarnaujančios žemdirbius, žemės ūkio produkcijos perdirbėjai ir panašiai.
Rinkos dydis ir augimo tempai
Nagrinėjamos rinkos dydį apibrėžti yra sudėtinga, kadangi tokios išskirtinai detalios informacijos statistikos institucijos nepateikia, o
atskirų giminingų mokslo institucijų produktų ir paslaugų pardavimai, susiję su šia agrarinių ir miškų mokslų sritimi, yra
konfidencialūs. Vis dėlto, apibrėžiant rinkos dydį bei jos augimo tempus yra pasitelkiami kiti statistiniai duomenys. Taigi,
tolimesniuose 5.1.2 ir 5.1.3 paveiksluose yra pateikiama informacija apie verslo bei valdžios sektoriaus išleidžiamas lėšas MTEP
apskritai pagal tyrimų sritį.
134
Paveikslas 5.1.2. Verslo ir valdžios sektoriaus išlaidos fundamentiniams tyrimams, mln. litų
Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Iš pateiktos informacijos matyti, jog fundamentiniams tyrimams išlaidos yra skiriamos didžiąja dalimi tik iš valstybės sektoriaus. Tik
pastaraisiais metais verslo sektorius pradėjo dalyvauti investavime į naujas mokslo žinias bei nuo 2007 metų kasmet skyrė nuo 1,7 iki
3,6 milijono litų. Tai sudarė santykinai labai mažą sumą, kadangi valdžios sektoriaus išlaidos tuo laikotarpiu siekė 94-102 milijonus
litų. Taip pat matoma, jog šios išlaidos buvo labai dinamiškos ir jų kitimas buvo cikliškas. Valdžios skiriamos lėšos fundamentiniams
tyrimams buvo pasiekusios pikus 1998 bei 2008 metais. Tolimesnis šių išlaidų mažėjimas paaiškinamas tuo, jog abejais periodais
Lietuva buvo paliesta ekonominių krizių.
Paveikslas 5.1.3. Verslo ir valdžios sektoriaus išlaidos taikomiesiems tyrimams, mln. litų
135
Duomenų šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Moksliniams taikomiesiems tyrimams valdžios sektorius taip pat išleidžia daugiausiai. Kita vertus, per paskutinįjį dešimtmetį stebimas
aktyvus verslo sektoriaus suaktyvėjimas šiuo aspektu. Palyginus išlaidas taikomiesiems ir fundamentaliesiems tyrimams, matoma
tendencija, jog taikomiesiems tyrimams Lietuvoje imama išleisti daugiau nei fundamentaliesiems.
Apibendrinant, visos išlaidos MTEP Lietuvoje šiuo metu sudaro 0,84 procento bendrojo vidaus produkto. Nenuostabu, jog Lietuvoje
verslo sektorius mažiausiai investicijų kol kas skiria fundamentiniams tyrimams, kurių prigimtis yra siekti naujų žinių gavimo, tačiau
neturint tikslo tuoj pat panaudoti gautų rezultatų. Priešingai, taikomiesiems tyrimams skiriama žymiai daugiau dėmesio, kadangi
natūralu, jog žinias siekiama pirmiausiai panaudoti praktiniams tikslams.
Rinkos kaštų struktūra
136
Tiriant tam tikrą rinką yra svarbu išsiaiškinti kokios organizacijos nagrinėjamoje ekonomikos šakoje turi struktūrinius kaštų
pranašumus ir kodėl šie pranašumai yra įgaunami.
Mokslinių ir taikomųjų tyrimų rinkoje, subjektų kaštai dažniausiai susideda iš tokių kategorijų:
Žmogiškųjų išteklių kaštai;
Infrastruktūros naudojimo (eksploatacijos) kaštai;
Tyrimams reikalingų medžiagų sąnaudos;
Nusidėvėjimas (dalis tenkanti tyrimams);
Kitos sąnaudos.
Patikimų statistinių šaltinių, galinčių padėti įvertinti kaštų struktūrą ir skirtumus atskirose mokslo šakose, nėra, tačiau galima
pasikliauti ekspertų patirtimi ir rekomendacijomis apibūdinant esminius agrarinių ir miškų mokslų tyrimų kaštų skirtumus nuo kitų
mokslo šakų tyrimų kaštų.
Daugelyje mokslo ir taikomųjų tyrimų didžiausią sąnaudų dalį sudaro žmogiškųjų išteklių kaštai. Tai ypač būdinga socialinių ir
humanitarinių sričių tyrimams, tačiau ir agrarinių bei miškų mokslų tyrimų sąnaudų didžiąją dalį sudaro būtent žmogiškųjų išteklių
kaštai. Remiantis ekspertiniu vertinimu, galima neabejotinai teigti, kad tie mokslai, kurių tyrimų sąnaudų kritinę dalį sudaro
žmogiškųjų išteklių kaštai, yra vieni efektyviausių, lanksčiausių ir greičiausiai prisitaikančių prie rinkos poreikių, todėl turi pranašumą
prieš tų mokslų tyrimus, kurių kaštų struktūra yra labiau „kieta“, nei „minkšta“.
Agrarinių ir miškų mokslų tyrimai, skirtingai nuo socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimų, patiria kur kas didesnius infrastruktūros
naudojimo, medžiagų ir nusidėvėjimo kaštus, kadangi jiems naudojama labai plati infrastruktūra (šiltnamiai, vėdinami sandėliai,
aplinkos stebėjimo įranga, kt.), reikalaujanti didelių aptarnavimo ir tyrimams reikiamų sąlygų palaikymo sąnaudų. Šias sąnaudas dar
labiau didina tai, kad smulkūs duomenų rinkimo ir tyrimų padaliniai yra išsidėstę visoje šalies teritorijoje, jų aptarnavimas ir valdymas
reikalauja papildomų laiko ir logistikos sąnaudų. Šiuo požiūriu agrarinių ir miškų mokslų tyrimai praranda kaštų pranašumus prieš
socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimus, tačiau vis dar išlaiko pranašumą prieš tiksliųjų ir fizinių mokslų srities tyrimus. Pastarieji
137
reikalauja didelių ir nuolatinių investicijų į moderniausią įrangą, o tuo pačiu ir į tyrimų personalo žinių atnaujinimą, kvalifikacijos
tobulinimą, stažuotes užsienyje.
Vertinant mokslo ir taikomųjų tyrimų kaštus taip pat labai svarbus yra laiko veiksnys. Nesigilinant į tai, kiek užtrunka vienos ar kitos
mokslo šakos tyrimai (tai labai subjektyvus vertinimo kriterijus), galima teigti, kad agrarinių ir miškų mokslų tyrimams papildomai
dar būdingas ir sezoniškumas, kuris dar labiau pailgina tyrimų trukmę ir turi tiesioginę įtaką tyrimų mokslinei ir komercinei sėkmei.
Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad agrariniai ir miškų mokslai šiuo aspektu praranda dalį konkurencinio pranašumo prieš kitų mokslo
šakų tyrimus, dėl ko verslui ir valstybei jie gali atrodyti mažiau patrauklūs investiciniu aspektu. Kita vertus, būtina pažymėti, kad šios
srities tyrimai ilgalaikėje perspektyvoje gali būti labai naudingi ir duoti grąžą daugelį dešimtmečių po jų sėkmingo užbaigimo.
Mokslo ir taikomųjų tyrimų kaštus netiesiogiai veikia ir tų tyrimų paklausa. Pastarąjį dešimtmetį nuolat augo tiksliųjų mokslų (fizikos,
chemijos, informatikos ir kt.) tyrimų paklausa, tuo tarpu socialinių, humanitarinių, agrarinių ir kitų šakų tyrimai buvo mažiau
paklausūs. Taip vyksta dėl to, kad tiksliųjų mokslų tyrimų poreikis sparčiau auga dėl informacinių ir ryšių technologijų sklaidos
pasaulyje didėjimo, kas leidžia investicijoms į šias technologijas greičiau atsipirkti ir būti pelningesnėmis. Kitų minėtų mokslo šakų
tyrimai ir rinkos produktai bei paslaugos, kurioms skirti šie tyrimai, neauga taip sparčiai, jų investicinė grąža yra mažesnė (kas mažina
investicijų rizikingumą), todėl ir jų paklausa ne tokia didelė. Mažesnė paklausa savo ruožtu neskatina didelių laiko ir fizinių investicijų
į šiuos tyrimus, arba fizinės investicijos išdėstomos ilgesniame laikotarpyje, kas savo ruožtu mažina tyrimų sąnaudas.
Apibendrinant agrarinių ir miškų mokslų tyrimų kaštų struktūros palyginimus su kitų mokslo šakų tyrimais, galima teigti, kad tam
tikrais atžvilgiais studijoje nagrinėjama mokslo šaka turi kaštų pranašumų prieš kitas mokslų šakas, ypač tiksliųjų mokslų tyrimus,
tačiau siekiant išlikti konkurencingais rinkoje būtina ieškoti tyrimų veiklos optimizavimo būdų, stiprinti orientaciją į verslo poreikius
(komercializacija), glaudžiau bendradarbiauti su kolegomis iš užsienio tyrimų įstaigų perimant žinias ir patirtį (o ne tyrinėti tuos
pačius aspektus savarankiškai). Tai padėtų padidinti agrarinių ir miškų mokslų patrauklumą tiek valstybei, kaip užsakovei ir
finansuotojai, tiek ir verslui, siekiančiam padidinti veiklos rezultatyvumą naujų produktų ir technologijų pagalba.
Paskirstymo sistema rinkoje
MTEP veiklos rezultatai rinkoje paskirstomi tiesioginiu bei netiesioginiu būdu (žr. 5.1.1. paveikslą).
138
Tiesioginio paskirstymo principas reiškia, jog užsakovai, pavyzdžiui, LR institucijos, ūkininkai ar kiti suinteresuoti klientai, kreipiasi į
MTEP veiklą vykdančią organizaciją bei pateikia užsakymą. Ši mokslinius tyrimus vykdanti institucija, galiausiai, parduoda savo
produktą ar paslaugą.
Vienas iš pavyzdžių kaip yra paskirstomi MTEP veiklos rezultatai netiesioginiu būdu, galėtų būti LAMMC žolių veislių paskirstymas.
Pavyzdžiui, UAB „Dotnuvos projektai“ ir UAB „Agrolitpa“ – atstovauja bei platina LAMMC filialo žemdirbystės instituto žolių
veisles. Veislė yra sukurtas intelektinis produktas, už kurį reikia mokėti tam tikrą honorarą. Už naujų veislių dauginimą UAB
„Dotnuvos projektai“ ir UAB „Agrolitpa“ renka licencinį mokestį iš sėklų daugintojų - ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių, kurie
perka iš atstovų sertifikuotą sėklą. Į sertifikuotos sėklos kainą būna įskaičiuotas ir licencinis mokestis. Galiausiai, dalį licencinio
mokesčio (apie 6%) bendrovės grąžina žemdirbystės institutui. Nuo 2011 sausio 1 d. bus renkamas ne tik licencinis, bet ir selekcinis
sėklų mokestis, t.y. mokestis nuo pasėtos sėklos. Vis dėlto, pats mechanizmas kaip šis mokestis bus surenkamas iki šiol dar nėra
aiškus.
Rinkos vystymasis ir tendencijos
Agrarinių ir miškų mokslų tyrimų rinka didžiąja dalimi priklauso nuo valstybės politikos žemės ūkio ir miškų srityse, bei nuo žemės ir
miškų ūkio produktų rinkos. Specifiškumas ir didelė priklausomybė nuo gamtos sąlygų daro šią rinką rizikinga ir nenuspėjama, kas
turi įtakos (tiek tiesioginės, tiek ir netiesioginės) tyrimų trukmei ir rezultatyvumui.
Agrarinių ir miškų mokslų tyrimų rinkai taip pat būdingas inertiškumas – tyrimai užtrunka pakankamai ilgą laiką ir negali būti
nutraukti ar užbaigti tik dalinai, be to, tyrimams reikiamos aplinkos sąlygos ne visuomet leidžia pasiekti norimus rezultatus, arba
išryškina kitus mokslinius neapibrėžtumus. Tokios aplinkybės brangina atliekamus tyrimus bei verčia ieškoti papildomų veiklos
optimizavimo galimybių.
Nepaisant aptariamos tyrimų rinkos rizikingumo ir inertiškumo, poreikis šios srities tyrimams nuolat išlieka, kadangi žemės ūkio ir
miškų produkcijos rinka yra nelanksti paklausos atžvilgiu, o šios produkcijos gamybos proceso ir produkcijos savybių tobulinimo
poreikis yra nuolatinis ir neišsenkantis.
139
5.2 LAMMC kuriamos ir teikiamos produkcijos komercinio gyvybingumo tyrimas
LAMMC viena iš siūlomų prekių yra mokslo žinios, o pasak centro darbuotojų, šių žinių tiesioginių pirkėjų – kol kas beveik nėra. Šio
centro užsakovus labiausiai domina mokslininkų paslaugos, pavyzdžiui, pašarų kokybė, dirvožemio agrocheminiai tyrimai,
derlingumo prognozės, užsakomieji pesticidų bandymai ir panašiai. Toliau yra apžvelgiama komercinio gyvybingumo situacija
kiekviename iš pagrindinių LAMMC padalinių.
Miškų institutas
Nustatyta, jog šio instituto mokslininkams, o ypatingai ekologams, kol kas sunku komercializuoti savo mokslinę produkciją ir
egzistuoja tik keletas mokslinių ekspertizių realizuotų verslo sektoriuje. Šis institutas sukuria tik apie 3 procentus visų LAMMC
ekonominės veiklos pajamų. Pagrindiniai miškininkystės instituto klientai yra miškų urėdijos.
Mokslininkai mano, jog jų teikiamų paslaugų mažas komercinis gyvybingumas yra sąlygotas pačios miškų ūkio bei taikomųjų tyrimų
specifikos, t.y. ilgos apyvartos. Tyrimai atliekami ilgai, jo pritaikymas praktikoje yra lėtas, o rezultatai pasirodo taip pat pasirodo tik
po ilgo laikotarpio. Šio instituto mokslininkai mano, kad potencialus komercinis produktas galėtų būti dirvožemio mikroorganizmai,
naudojami fermentų kūrimui.
Sodininkystės ir daržininkystės institutas
Sodininkystės ir daržininkystės institutas sukuria apie 14 procentų visų LAMMC ekonominės veiklos pajamų. Galima konstatuoti, kad
sodininkystės ir daržininkystės instituto teikiamos mokslinės paslaugos taip pat demonstruoja mažą komercinį gyvybingumą. Instituto
darbuotojai pažymi, jog šios problemos priežastys slypi mažame verslo suinteresuotume bei aktyvume, įstatyminės bazės nebuvime
bei esamoje Lietuvos ekonominėje padėtyje.
Vis dėlto, šis institutas turi sektinų verslo ir mokslo bendradarbiavimo pavyzdžių. SDI Augalų fiziologijos laboratorijos mokslininkai
realizuojant fotofiziologinių tyrimų tematiką dalyvavo pumpurinės įmonės UAB „HORTILED“ sukūrime. Šios įmonės paskirtis yra
140
realizuoti aukštųjų technologijų tematikos patentus, finansuoti jų palaikymą, organizuoti lempų augalams gamybą ir prekybą. Daugiau
bendradarbiavimo pavyzdžių yra pateikta žemiau esančioje lentelėje.
141
Lentelė 5.2.1. Įmonės, su kuriomis bendradarbiauja SDI
Įmonė Veikla ir bendradarbiavimo sritis
UAB „RŪTA“ Gamina cukrinę konditeriją ir šokolado gaminius. Bendradarbiavimo sritis: vaisių, uogų
ir daržovių naujų įdarų kūrimas, specifinės tekstūros įdarų kūrimas, mokslinės
konsultacijos, natūralių maisto dažų tyrimai, technologinių elementų jiems gaminti
kūrimas, dažų prototipų kūrimas.
UAB
„Stumbras“
Gamina alkoholinius gėrimus. Bendradarbiavimo sritis – naujų inkliuzų prototipų
kūrimas.
UAB „Salpronė“ Minimaliai perdirba daržoves, aromatinius augalus bei dalinai vaisius. Gamina salotų
mišinius visam McDonald‘s tinklui Baltijos šalyse. Bendradarbiavimo sritis – naujų
produktų receptūrų, produktų prototipų kūrimas.
UAB
„Ingredientas“
(purpurinė
įmonė)
Gamina įvairius ingredientus maisto pramonei. Perdirba ir eksportuoja svarainius bei jų
produktus. Bendradarbiavimo sritis: vaisių, uogų ir daržovių perdirbimo technologinių
elementų kūrimas, specifinės tekstūros įdarų kūrimas, mokslinės konsultacijos, natūralių
maisto dažų tyrimai, technologinių elementų jiems gaminti kūrimas, dažų prototipų
kūrimas.
UAB
„Viktorija“
Gamina sausainius ir kitus konditerijos gaminius. Bendradarbiavimo sritys: naujų ir
kulinarinio paveldo ingredientų konditerijos pramonei tyrimai, kūrimas, procesų
optimizavimas.
UAB „Baltic
Master“
Gamina, montuoja, rengia šaldymo technologijas ir šaldymo linijas maisto pramonei.
Bendradarbiavimo kryptys: vaisių ir daržovių laikymo parametrų modeliavimas ir
optimizavimas.
142
UAB „Baltic
Food
Technologies“
Projektuoja, kuria, gamina ir tiekia maisto pramonei perdirbimo įrangą bei įvairius
ingredientus. Bendradarbiavimo sritis: vaisių ir daržovių laikymo parametrų
modeliavimas ir optimizavimas, vaisių ir daržovių džiovinimoparametrų modeliavimas ir
optimizavimas, mokslinės konsultacijos įvairiais laikymo bei perdirbimo klausimais.
UAB
„HORTILED“
(purpurinė
įmonė).
Šios įmonės paskirtis realizuoti aukštųjų technologijų tematikos patentus, finansuoti jų
palaikymą, organizuoti lempų augalams gamybą ir prekybą. Fotofiziologinių tyrimų
taikomaisiais aspektais domisi PHILIPS koncernas. Vyksta derybos dėl jų gaminamų
puslaidininkinių šviestuvų išbandymų šiltnamiuose ir fitotronuose su auginamais
augalais. Tai pat kai kurios JAV firmos domisi sukurtu patentu pirkimu, tačiau kol kas
tie santykiai derybų lygyje.
Jasiūno įmonė
MIRATRIX
Vykdo fotografijos ir maketavimo darbus. Daržo augalų auginimas, sėklininkystė,
augalų katalogų išleidimas ir sėklų pakelių apipavidalinimas.
Ūkininkai:
Petronis, A.
Morkūnas, M.
Čekavičius ir kt.,
Augina daržoves, prieskoninius ir aromatinius augalus. Daržo augalų veislių
rekomendacijos, jų parinkimas. Naujų veislių ir hibridų gamybiniai bandymai,
pritaikymas jų skirtinguose dirvožemiuose.
Žemdirbystės institutas
Žemdirbystės institutas, kartu su didžiąja dalimi jam anksčiau priklaususių regioninių filialų, yra pagrindinis ekonominės veiklos
pajamų kūrėjas LAMMC. Žemdirbystės instituto kuriamos augalų veislės sėkmingai komercializuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir
kaimyninėse šalyse: Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje. Pagrindinis šio instituto MTEP veiklos rezultatas yra įvairių augalų veislės,
kurios turi paklausą ir yra gerai vertinamos. Šios srities ekspertai teigia, kad naujų veislių paklausa visuomet išliks, tačiau svarbiausiai
šiuo metu yra kurti konkurencingų veislių, kokybe nenusileidžiančias užsienio valstybėse sukurtoms, kūrimas. Pagrindiniai ŽI klientai
yra pateikti žemiau.
143
ŽI pagrindinės partnerės yra įmonės gaminančios ir prekiaujančios augalų apsaugos priemonėmis, sėklomis ar trąšomis. Tarp
užsakovų yra ne tik Lietuvos bet ir užsienio klientų. Bendradarbiavimo partneriai šioje srityje yra:
UAB „Bayer“;
AB „Nordic Sugar“;
UAB „Nutritechsystem Baltic“;
UAB „Dotnuvos projektai“ ;
UAB „Kustodija“;
Nufarm GmbH & Co KG (Austrija);
BASF A/S (Danija);
Du Pont Finland Ltd. (Suomija);
Irvita Plant Protection N.V. (Nyderlandų Antilai);
Syngenta Agro GmbH (Vokietija);
Syngenta Crop Protection AG (Šveicarija);
Agrolab A/S (Danija);
ANADIAG (Prancūzija);
Makhteshim-Agan Benelux & Nordic B.V. (Nyderlandai).
ŽI augalų veislių kūrėjai selekcininkai tai pat bendrauja su sėklininkystės įmonėmis ir ūkininkais, kurie turi sėklininkystės ūkio
statusą. Jie turi turėti įrangą sėkloms ruošti bei žemės plotą savo pavaldume.
UAB „Dotnuvos projektai“;
UAB „Agrolitpa“;
UAB „Lytagros prekyba“.
Mažesnės apimties bendradarbiavimo partneriai:
144
AB „Amilina“ – kviečių grūdų supirkimas krakmolo ir glitimo gamybai;
UAB „Minordija" - aukštos kokybės maisto ingredientų ir žaliavų tiekimas kepykloms, konditerijos įmonėms, kitiems maisto
pramonės sektoriams.
Pašarų tyrimų paslaugų sutartys sudarytos 2010-2011 metams su: valstybine augalininkystės tarnyba prie ŽŪM, UAB
„Vetfarmas“, AB „Baltic agro“, UAB „Ruvera“; UAB „Biofabrikas“, UAB „Joniškio grūdai“ ir kt.
„Uralchem“ kompanija (Rusija), kuria naujas, palaipsniui atiduodančias augalams reikalingas maisto medžiagas;
LANCES LINK S.A. (Šveicarija), kuri kuria naujas ekologinėje gamyboje taikomas trąšas.
UAB „Pamario produktai“(Klaipėda, gamina biohumusą);
UAB „Mortar Akmenė“ (Venta, Akmenės raj, gamina kalkines trąšas -„Kalktrąšę“)
Marijampolės cukrinių runkelių fabrikas;
Vievio paukštynas;
AB Dolomitas Strube Saat GmbH & Co. KG – Vokietijos cukrinių runkelių ir javų sėklininkystės firma;
KWS SAAT AG – Vokietijos cukrinių runkelių, kukurūzų, rapsų sėklininkystės firma;
AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ – Kompanijos Nordzucker Gruop cukraus fabrikas;
UAB“Nutritechsystem Baltic“ - specializuotų mikro ir makroelementinių trąšų prekybos kompanijos „Nutritech System Inc.“
atstovas ir importuotojas Pabaltijo regione.
Pagal 2008-2010 metų duomenis, LAMMC ekonominės veiklos pajamos vidutiniškai sudarė apie 30% visų LAMMC filialų pajamų.
O patys ūkio subjektų užsakomieji mokslo tiriamieji darbai sukūrė tik apie 20-25% pačių ekonominės veiklos pajamų. Likusioji dalis
ekonominių pajamų buvo gaunama iš žemės ūkio produkcijos auginimo ir pardavimo, laboratorinių analizių bei kitų paslaugų
atlikimo. Taigi, iš pateiktos informacijos galima daryti išvadą, kad LAMMC mokslinių tyrimų komercializacijos laipsnis yra labai
žemas. Ypatingai šiuo aspektu atsilieka miškų institutas, kuris, galima teigti, visai neparduoda verslo subjektams savo produktų ar
paslaugų. Sodininkystės bei daržininkystės institutas taip pat atlieka užsakomųjų mokslinių tyrimų tik už porą šimtų tūkstančių litų.
145
6. LAMMC stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių analizė
Šioje galimybių studijos dalyje yra pateikiama informacija apie LAMMC vidines silpnąsias ir stipriąsias puses, kuriomis LAMMC
išsiskiria iš savo konkurentų, bei apibendrinamos išorinės LAMMC aplinkos galimybės ir grėsmės. Žemiau esanti SSGG matrica
apibendrina analizės metu identifikuotas šias organizacijos bei jos aplinkos savybes.
Lentelė 6.1. LAMMC SSGG matrica
STIPRYBĖS SILPNYBĖS
1. Tyrimų unikalumas ir įvairovė;
2. Tyrimų aktualumas ne tik Lietuvos, bet ir
kaimyninių šalių mastu (dėl panašių gamtinių
sąlygų – klimato juosta, dirvožemiai, ištekliai,
agrarinio ir miškų sektorių tradicijos, kt.);
3. Egzistuojanti eksperimentinė bazė, paskirstyta
didelėje šalies dalyje;
4. Kvalifikuoti mokslininkai;
5. Palaikomi glaudūs ryšiais su užsienio šalių
mokslo ir tyrimų institucijomis;
6. Egzistuojanti (nors ir negausi) geroji praktika
įtraukiant verslą į taikomuosius mokslinius
tyrimus.
1.Nepakankami finansiniai ištekliai;
2. Mokslinių bei eksperimentinių bazių išvystymo
skirtumai tarp atskirų padalinių;
3. Nevienoda tyrėjų kompetencija ir įdirbis mokslo bei
ypač taikomuosiuose tyrimuose;
4. Mažas produktų ir paslaugų komercinis
gyvybingumas;
5.Fizinė ir finansinė institutų atskirtis;
6. Aiškios ir vieningos mokslinių tyrimų tematikos
trūkumas;
7. Nepilnai suformuota centro mokslinių tyrimų
koordinavimo struktūra;
8.Komunikavimo sistemos trūkumas;
146
9. Centralizuotos mokslinės informacijos sistemos
trūkumas;
10. Vieningumo trūkumas
GALIMYBĖS GRĖSMĖS
1. Augantis dėmesys ekologiškiems, natūraliems
produktams;
2. Klimato kaita bei jai didėjantis dėmesys;
3. Senkantys naftos ištekliai;
4. Lietuvos poreikis diversifikuoti kuro balansą;
5. Išliekanti sąnaudų mažinimo svarba;
6. Didėjanti maisto produktų pasiūla;
7. Tvaraus vystymosi tendencijos;
8. ES struktūrinių fondų parama;
9. Didėjantys vartotojų reikalavimai produktų
kokybei ir saugumui didins mokslinių ir
taikomųjų tyrimų agrariniame sektoriuje
poreikį.
1. Nuolatos besikeičiantis valstybinis finansavimas bei
galimas šio finansavimo mažėjimas ateityje;
2. Jaunų mokslininkų trūkumas, mokslininkų senėjimo
tendencijos;
3. Nestabili politinė aplinka;
4. Globalizacija ir dėl jos kylanti tarptautinė
konkurencija;
5. Didėjanti žemės ir miškų ūkio sektoriaus
konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos darbo jėgos
vidinėje šalies rinkoje;
6. Santykinai mažas darbo užmokestis visų lygių
LAMMC darbuotojams, galintis paskatinti juos
pereiti į verslo sektorių ar emigruoti.
Stiprybės
147
Viena iš vidinių stiprybių yra tai, jog LAMMC atliekami moksliniai tyrimai yra unikalūs tiek Lietuvos, tiek Europos mastu. Šis
unikalumas pasireiškia tuo, jog LAMMC mokslininkai gerai išmano plataus spektro mokslinių tyrimų specifiką susijusią su unikalia
geografine padėtimi, dirvožemiu, agrometeorologinėmis sąlygomis, ūkininkavimo ir vartojimo tradicijomis.
Kita LAMMC stiprybe galima įvardinti pakankamai gerai išvystytą eksperimentinę bazę pagrindiniuose LAMMC padaliniuose.
LAMMC darbuotojai teigia, jog su egzistuojančia eksperimentine baze yra pakankamos sąlygos vykdyti kokybiškiems moksliniams
eksperimentams bei gautas mokslo žinias pritaikyti praktikoje. Pavyzdžiui, sodininkystės ir daržininkystės institute sukurta šiuolaikinė
mokslinė bazė su eksperimentiniu vaisių ir daržovių perdirbimo moduliu, vaisių ir daržovių laikymo kameros su kontroliuojama
atmosfera, modernus šiltnamis su automatine mikroklimato valdymo įranga, o artimoje ateityje planuojamos įkurti kriobiologijos,
metabolomikos, biologijos žymenų, fotofiziologijos laboratorijos, bendra prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų
modeliavimo laboratorija. Miškų institutas įvairiems bandymams atlikti turi įrengęs Lietuvos miškuose net 500 stacionarinių tyrimo
objektų. Vis dėlto, kai kuriuose padaliniuose, ypatingai regioniniuose filialuose, trūksta naujos bei šiuolaikiškos įrangos.
Dar viena LAMMC stiprybė yra kvalifikuoti mokslininkai. Jų kvalifikaciją įrodo didelė dalis paskelbiamų mokslinių straipsnių ISI
sąrašo žurnaluose, turint galvoje turimus finansinius išteklius, dalyvavimas įvairiose tarptautiniuose projektuose bei paramų įvairiems
projektams laimėjimai, tarp žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistų, konsultantų ir kitų vartotojų įgytas pasitikėjimas LAMMC
institutų moksliniais darbais.
LAMMC taip pat palaiko glaudžius ryšius su užsienio šalių mokslo ir tyrimų institucijomis. Tarp LAMMC bendradarbiavimo
partnerių yra organizacijų iš Skandinavijos šalių, Slovakijos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Italijos, Anglijos, Vokietijos, Olandijos ir kitų.
Galiausiai, tarp verslo sektoriaus ir LAMMC egzistuoja geroji bendradarbiavimo praktika. Nors ir negausūs, tačiau šie ryšiai yra
glaudūs su įvairiomis Lietuvos maisto bei gėrimų pramonės įmonėmis bei sėklininkystės bendrovėmis. LAMMC teikia mokslinių
tyrimų paslaugas ir užsienio bendrovėms iš Austrijos, Suomijos, Danijos, Olandijos, Prancūzijos bei Vokietijos.
Silpnybės
148
Viena didžiausių LAMMC silpnybių yra laikoma lėšų trūkumas. Vykdant eksperimentinę plėtrą trūksta finansinių išteklių sukurtų
technologijų diegimui, veiklos rezultatų komercializavimui. Dėl ribotų piniginių lėšų yra sudėtinga pilnai vykdyti konkurencingus
tarptautinius projektus, tarptautinį bendradarbiavimą, dalyvauti tarptautinėse parodose, verslo forumuose, mokymuose ir panašiai.
Identifikuota, jog tarp atskirų LAMMC padalinių egzistuoja dideli mokslinių bei eksperimentinių bazių skirtumai. Kaip minėta,
pagrindiniai padaliniai turi pakankamai gerai išvystytą bei modernią infrastruktūrą bei eksperimentinę bazę, tačiau regioniniai
padaliniai ypatingai atsilieka. Tai yra viena iš priežasčių, sąlygojančių skirtingą mokslinių padalinių tyrimų lygį.
Kita LAMMC silpnybe būtų galima įvardinti nevienodą tyrėjų kompetenciją. Ši silpnybė taip pat sąlygoja stipriai besiskiriantį
mokslinių padalinių tyrimų lygį.
Buvo taip pat identifikuota, jog LAMMC mokslinių tyrimų paslaugos turi mažą komercinį gyvybingumą. Šio gyvybingumo trūkumą
galima būtų iš dalies paaiškinti šių paslaugų specifiškumu. Įvairios ekspertizės bei mokslinės paslaugos yra paprastai naudojamos
labai ilgai, o rekomendacijų rezultatai paprastai pasirodo tik po ilgo laiko. Tačiau buvo identifikuota, kad LAMMC egzistuoja šių
paslaugų apiforminimo bei pateikimo trūkumai. Šiuolaikinėmis mokslo komercializavimo sąlygomis teikiamos paslaugos turi įgyti
aiškią formą.
LAMMC egzistuoja tiek fizinė tiek finansinė institutų atskirtis, kuri sąlygoja mokslinio potencialo naudojimo dubliavimą, per dideles
administravimo išlaidas bei neefektyvų lėšų paskirstymą.
Kitos LAMMC silpnybės yra įvardinamos kaip aiškios bei vieningos mokslinių tyrimų tematikos nebuvimas, centro mokslinių tyrimų
koordinavimo struktūros bei vieningos duomenų bazės trūkumas. Taip pat kol kas dar nėra pakankamai pasidalinta informacija apie
kamieniniuose padaliniuose turimą mokslinę įrangą ir mokslinių tyrimų galimybes, o turimos informacijos susisteminto apibendrinimo
nėra.
Galiausiai, LAMMC yra įsigalėjęs požiūris, jog atskiras centro padalinys pagal tradicinį mąstymą visų pirma siekia savų, siauresnių
tikslų, o ne vadovaujasi bendros naudos nešančiais tikslais. Mokslo darbuotojams taip pat pritrūksta iniciatyvos bendrauti su
kolegomis iš kitų padalinių.
Galimybės
149
Viena svarbiausių tendencijų išoriniuose veiksniuose šiandien, be abejonės, yra augantis dėmesys ekologiškiems, natūraliems
produktams. Prognozuojama, jog ypatingai didės kokybiškų, sveikų produktų poreikis ir dėl to plėsis rinkų galimybės. Pavyzdžiui,
JAV institutai pabrėžia vadinamos „maistinės farmacijos“ rinkos atsiradimą (angl. Neutroceuticals, susideda iš „nutrition“ ir
„pharmaceutical“). Tai maisto produktai, kurie teikia sveikatą ir medicininę naudą, įskaitant prevenciją bei gydymą nuo įvairių ligų.
Tokie produktai kuriami ir iš žemės ūkyje užauginamų produktų, tokių kaip įvairios žolės bei grūdai.
Kita plintanti tendencija yra klimato kaita bei didėjantis dėmesys jai. Pasak Zenono Dabkevičiaus, Lietuvai reikia pasinaudoti esama
šiltėjančio klimato situacija, nes dėl dažnėjančių sausrų kai kurių žemės ūkio augalų ir gyvulių auginimas gali tapti perspektyvesnis
šiauriniuose Europos regionuose, t. y. Baltijos šalyse. Pastarųjų metų neįprastai šiltos ir sausos vasaros bei jas lydinčios liūtys,
švelnios žiemos ir vėlyvos pavasario šalnos Lietuvoje verčia mąstyti apie dirvožemio drėgmės režimo palaikymą ir racionalų jos
naudojimą, naujų augalų rūšių ir veislių auginimą, bioįvairovės pokyčius, naujų augalų ir gyvūnų patogenų ir kenkėjų atsiradimo ar
epidemijų, dirvožemio degradacijos ir miškų nestabilumo prevenciją.
Dar viena svarbi tendencija yra ta, jog besenkant naftos ištekliams pasaulyje bei Lietuvai praradus energetinę nepriklausomybę, kyla
poreikis diversifikuoti Lietuvos kuro balansą bei darosi vis aktualiau apsirūpinti vietiniais atsinaujinančios energijos šaltiniais. Šiuo
metu ypatingas dėmesys yra skiriamas bioenergetikai, o gausūs biomasės ištekliai slypi žemės ūkio sektoriuje. Šiuo metu Lietuvoje
šilumai gauti plačiausiai naudojama miško biomasė, o mūsų tautiečiai turi gilias tradicijas ir patirtį kurui naudoti malkas, tačiau
aktualu tirti bei pritaikyti galimybę energijai gauti naudojant ir miško atliekas. Taigi, aktuali mokslinių tyrimų tema yra biomasės
naudojimo bioenergijai gauti tema.
Taip pat žemės ir miškų ūkio sektoriuje yra svarbus sąnaudų mažinimas. Naujos, modernios, mažesnių kaštų reikalaujančios žemės
dirbimo, augalų auginimo ir priežiūros technologijos leistų sukurti didelę pridėtinę vertę turinčius produktus.
Rinkoje didėjant maisto produktų pasiūlai ir mažėjant jų paklausai, atsiranda galimybių auginti ne maisto paskirties žemės ūkio
produkciją – žaliavas pramonei ir energetikai.
Įsigalint tvarumo tendencijoms, pasaulyje plinta dėmesys biologinės sistemos įvairovei bei jos produktyvumo išsaugojimui.
Pavyzdžiui, Lietuvoje tampa aktualūs vaisių ir daržovių, miško produktų perdirbimo tyrimai.
150
Tikėtina, kad ir po 2014 metų bus skiriama ES struktūrinių fondų parama, nes palyginus su bendru ES mastu Lietuva yra
nepakankamai išsivystęs regionas. Pasaulinės recesijos metu, šalies ekonominiai rodikliai labai smuko, todėl prognozuojama, kad
struktūrinės paramos dydis taip pat neturėtų sumažėti.
Didėjantys vartotojų reikalavimai produktų kokybei ir saugumui. Iš to seka, kad išaugs poreikis tobulinti žemės ūkio produktus ir tai
lems didėjančią taikomųjų mokslinių tyrimų paklausą.
Grėsmės
Kadangi LAMMC yra valstybinė mokslinė įstaiga, todėl priklausomybė nuo biudžeto asignavimų yra labai didelė. LAMMC
moksliniai tyrimai reikalauja stabilaus kasmetinio finansavimo, tačiau pastaraisiais metais biudžeto išlaidos MTEP žemės ūkio srityje
sparčiai sumažėjo ne tik dėl ekonomikos recesijos, tačiau ir dėl valstybės tikslo didinti MTEP finansavimą iš verslo sektoriaus (tikslas
– du trečdaliai). Nuo 2005 metų yra stebimas vidutiniškas 18% metinis šių asignavimų mažėjimas, todėl negalima tikėtis, jog pamažu
atsigaunant ekonomikai lėšų staiga padaugės.
Kita išorinė grėsmė LAMMC yra jaunų mokslininkų trūkumas bei mokslininkų senėjimo tendencijos. Lietuvoje susiduriama su
problema, jog jaunieji specialistai neturi paskatų rinktis mokslininko karjeros. Pavyzdžiui, šiuo metu jaunų mokslininkų iki 34 metų su
daktaro laipsniu LAMMC sudaro tik 6,8 procentai visų mokslininkų, o iki 45 metų tik 34 procentus.
Taip pat buvo identifikuota, jog reikalavimai mokslo institucijoms yra nestabilūs bei nuolat kinta priklausomai nuo trumpalaikių
politinių sprendimų. Reformų nestabilumą, dažną reikalavimų kaitą bei nenuoseklų finansavimą lemia LAMMC nepalankūs
strateginiai politikų veiksmai.
Dėl globalizacijos procesų bei prekybos liberalizacijos didės kitų šalių gamintojų, ypač dirbančių pranašumo sąlygomis, konkurencinis
spaudimas Lietuvos žemės ir miškų ūkio produktų rinkai. Iš to seka, kad žemės ūkio įmonėms ir miškų urėdijoms neatlaikius
tarptautinės konkurencijos, jų gali apskritai sumažėti. Vadinasi, dėl to gali apskirtai sumažėti taikomųjų mokslinių tyrimų poreikis.
Taip pat numatoma, jog didės konkurencija dėl kvalifikuotos darbo jėgos vidinėje šalies rinkoje. Dėl darbo jėgos emigracijos, „protų
nutekėjimo“, šalyje yra stebimas didelis aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis. Ši grėsmė gali neigiamai paveikti ir žemės ūkio bei
miškų sektoriaus vystymąsi ir taip netiesiogiai sumažinti mokslinių tyrimų poreikį.
151
7. LAMMC poreikių analizė
Šioje galimybių studijos dalyje yra siekiama pristatyti poreikius, kurie iškilo institutams susijungus į LAMMC. Bus aptariamos
žmogiškųjų išteklių, esamos technologinės bazės bei infrastruktūros poreikiai. Taip pat yra analizuojamas fizinis institutų
susijungimas, aptariamos bendros infrastruktūros bei vientisų finansų sukūrimo galimybės.
7.1 Žmogiškieji ištekliai
Analizės metu buvo nustatyta, kad 2010 spalio 1-ąjai iš viso LAMMC dirba 592 darbuotojai, tarp kurių tik apie 34 procentus sudaro
mokslininkai, kiti mokslo darbuotojai bei doktorantai (žr. 7.1.1 lentelę). Iš pateiktos lentelės matoma, kad daugiausiai darbuotojų yra
pasiskirstę po regioninius padalinius (207), o didžiausias šia prasme yra žemdirbystės institutas su 165 darbuotojais.
Lentelė 7.1.1. Darbuotojų skaičius 2010-2020 metais
Mokslininkai Kiti darbuotojai Darbuotojai
2010 2020 2010 2020 2010 2020
ŽI 62 99 103 61 165 160
MI 34 62 44 19 78 81
SDI 51 80 91 45 142 125
RP 52 69 155 168 207 237
Iš viso 199 310 393 293 592 603
Pastaba: Detalus įvairių darbuotojų planuojamas poreikis iki 2020 metų pateiktas 2 priede.
Iki 2020 metų planuojama ženkliai padidinti LAMMC mokslinį potencialą bei efektyvinti veiklą optimizuojant personalo struktūrą ir
funkcijų paskirstymą.
152
Nepaisant šių sąlyginai nedidelių planuojamų darbuotojų skaičiaus pokyčių, yra poreikis keisti bendrą darbuotojų sudėtį. LAMMC
ilgalaikėje perspektyvoje siekia plėsti mokslinį potencialą, tad kartu siekiant šio tikslo neišvengiamai turi augti ir mokslininkų
skaičius. Iki 2020 metų LAMMC numatoma, jog bent pusę visų darbuotojų sudarys mokslininkai. Taigi, 7.1.1. lentelėje matoma, jog
visuose LAMMC filialuose mokslininkų skaičius didės, o kitų darbuotojų – mažės (išskyrus regioninius padalinius). Taip pat
planuojama, kad žmogiškųjų išteklių prasme žemdirbystės institutas išliks pats didžiausias.
7.2 Technologinė bazė bei infrastruktūra
Sekančioje lentelėje patiekiami išsamūs duomenys apie jau turimą LAMMC padalinių technologinę bazę bei galimus jos poreikius.
Lentelė 7.2.1. Atskirų filialų turimos technologinės bazės galimybės bei poreikiai
Filialas Galimybės bei poreikiai
Miškų institutas:
Miškininkystės skyrius Turima kompiuterinės bei daugiausiai lauko darbams skirtos mokslinių darbų
įrangos, kurios šiuo metu užtenka. Tačiau katastrofiškai trūksta transporto
priemonių.
Miško genetikos ir
selekcijos skyrius
Skyrius turi Globalinio Pozicionavimo Sistemą (GPS), lazerinį bei
ultragarsinį aukštimačius, lengvą nešiojamąjį prietaisą, skirtą medienos
kietumui nustatyti, šaudyklę medžių mėginiams paimti.
Ekologijos skyrius Skyriuje yra C, H, N ir S analizatorius Costeck bei nemažai smulkesnės
laboratorinės bei lauko darbų įrangos.
Sodininkystės ir
daržininkystės institutas:
SDI sukurta šiuolaikinė mokslinė bazė. Įkurtas eksperimentinis vaisių ir
daržovių perdirbimo modulis, kuriame įdiegta naujausia moderni įranga,
153
įrengtos vaisių ir daržovių laikymo kontroliuojamoje atmosferoje kameros su
automatine laikymo parametrų reguliavimo įranga. Įkurtas fitotroninis
kompleksas su klimato kameromis ir modernus šiltnamis su automatine
mikroklimato valdymo įranga. Pastatyti modernūs modeliniai šiltnamiai,
įrengta speciali lauko daržininkystei skirta laistymo sistema. Įveisti
šiuolaikiniai modeliniai sodai ir uogynai. Įkurtos sodo augalų sveikos
sodinamosios medžiagos dauginimo ir daržo augalų sėklininkystės sistemos.
Sukurta ir įdiegta augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo sistema ir tinklas
šalyje. Ryšiams su verslu stiprinti įkurtas mokslo technologijų parkas.
Atnaujinta instituto eksperimentinė bazė parodomųjų bandymų vykdymui.
Sukurtas sveikatingumo mokymo centras.
Planuojama įkurti kriobiologijos, metabolomikos, biologijos žymenų,
fotofiziologijos laboratorijas, bendros prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo
technologijų modeliavimo laboratoriją. Taip pat yra poreikis atnaujinta sodų
ir daržų technologijų modeliavimo bazę.
Augalų fiziologijos
laboratorija
Prie Augalų fiziologijos laboratorijos veikia fitotronas. Laboratorija
aprūpinta skysčių (HPLC) elektro (CE) chromatografijos sistemomis, dujų
chromatografijos (GC) sistema su masių spektrometru, kita analitine įranga.
Biochemijos ir
technologijos laboratorija
Įkurtas eksperimentinis vaisių ir daržovių perdirbimo modulis, kuriame
įdiegta naujausia moderni įranga, įrengtos vaisių ir daržovių laikymo
kontroliuojamoje atmosferoje kameros su automatine laikymo parametrų
reguliavimo įranga.
Sodo augalų genetikos ir
biotechnikos skyrius
Įkurtas fitotroninis kompleksas su klimato kameromis ir modernus šiltnamis
su automatine mikroklimato valdymo įranga. Skyrius aprūpintas molekulinės
biologijos - baltymų, DNR analizėms įranga. Jame yra technines prielaidos
genų raiškai, naudojant realaus laiko PGR tirti, kurti genų bibliotekas,
154
Skyrius turi visą reikiamą įrangą augalų genų inžinerijos (genų patranka,
kapiliarinės elektroforezės sistema, elektroporatorius, mikromanipuliatorius,
centrifugos ir kt)., mikrodauginimo, citologijos eksperimentams. Skyriuje yra
unikalūs Malus, Fragaria, Cydonia, Ribes ir kt. rūšių, veislių ir formų
augalai, skirtingi pagal vystymosi ritmą ir ištvermingumą žiemą,
pasižymintys įvairia (monogenai, poligenai) atsparumo virusinėms,
grybinėms ligoms ir šalčiui genetine kontrole.
Žemdirbystės institutas:
Dirvožemio ir
augalininkystės skyrius
Skyriaus dirvožemio fizikinių savybių tyrimų bazė neseniai pagerėjo, baigus
vykdyti projektą, tačiau trūksta aparatūros dirvožemio tyrimui mikro
skalės lygyje, procesų modeliavimo programų, neturime galimybės tirti
modeliuojamų procesų (simultaniuous models).
Augalų patologijos ir
apsaugos skyrius
Turima Eppendorf Mastercycler DNR termocikleris, elektroforezės sistema,
HPLC skysčių chromotografas, spektrofotometras, Bucard sporų gaudyklės,
lapų indekso nustatymo įranga San Scan, grūdų analizatorius „Infratec“,
mikroskopai su skaitmeninėmis kameromis, mikroskopas su
mikromanipuliacine sistema, inkubatoriai su programuojamu temperatūros ir
šviesos režimu, grybų auginamo NUV šviesoje kamera, plakiklis-
inkubatorius su reguliuojamu temperatūros režimu, tikslieji purkštuvai,
Reikalinga aparatūra laikotarpiui iki 2015 m.: Tikrojo laiko PGR analizės
sistema, homogenizatorius, gelio elektroforezės DGGE sistema,
portatyvinė respiracijos sistema, diodinės matricos detektorius su
programine įranga, laminarinė spinta, daiginimo spinta, traukos spinta,
mokrobeicuotuvas, kenksmingų medžiagų laikymo spinta, terpių
pilstymo įranga, automatizuota ėminių paėmimo ir svėrimo sistema.
155
Augalų mitybos ir
agroekologijos skyrius
Technologinė bazė gerėja, bet vis tiek dar yra per silpna, kad leistų pilnai
pasireikšti LAMMC kūrybiniam potencialui. Daugeliu atžvilgių pagal turimą
techninę ir laboratorinę įrangą esame tarp ES autsaiderių. Įrangos
atnaujinimo poreikiai yra labai dideli, o realios galimybės yra labai mažos.
Genetikos ir fiziologijos
laboratorija
Pageidauja įsigyti reguliuojamo klimato kameras, citometrą, traukos
spintų įrangą.
Cheminių tyrimų
laboratorija
Laboratorijoje disponuojama moderni laboratorinė įranga: automatinis
UV/VIS spektrometras VARIAN, automatinis anglies, azoto ir sieros
analizatorius Vario EL III, programuojamas daugiakanalis fotometras
Multiskan MS su programa Genesis Lite, ultragarso įrenginys SONOPULS
(Bandelin), FT-IR spektrometras Nicolet 380 su kompiuterine sistema,
valdymo ir duomenų apdorojimo programinės įrangos paketais, su ATR
priedu, atominis absorciometras AAC Analyst, artimosios srities
infraraudonųjų spindulių spektrometras NIRS 6500, automatinis
poliarimetras, ANKOM aparatas, farinografas su programine įranga, dujų
chromatografas ir kt. Bioorganinių junginių diagnostikai gerinti
investicinėmis lėšomis planuojamas įsigyti universalus lazerinės difrakcijos
analizatorius, kompiuterizuotas spartusis klampomatis su mėginių paruošimo
priedais. Visa ši moderni laboratorinė įranga, įsavintos metodikos sudaro
galimybes nustatyti augalinės medžiagos, dirvožemio organinės medžiagos ir
anglies junginių kiekybines ir kokybines charakteristikas.
Javų selekcijos skyrius ŽI augalų selekcija turi pagrindines tyrimų priemones lauko eksperimentams,
kameraliniams darbams, dirbtino klimato tyrimams fitotroną. Šį įranga
sensta, todėl reikia planuoti kas treji metai po 300- 400 tūkst. naujos
įrangos pirkimui.
156
Žolių selekcijos skyrius Šiuo metu yra įsigyjama nauja įranga: žolių pjovimo kombainas su
kompiuterine įranga, mažagabaritinis traktorius, mažų sėklų pavyzdžių
kuliamoji, sėklų valomosios, pašarinių augalų kapoklė, laboratorinis
malūnėlis, džiovinimo spinta, laboratorines svarstyklės. Ateityje planupjama
įsigyti: žolių pjovimo kombainas su kompiuterine įranga, mažagabaritinis
traktorius, mažų sėklų pavyzdžių kuliamoji, sėklų valomosios, pašarinių
augalų kapoklė, laboratorinis malūnėlis, džiovinimo spinta, laboratorines
svarstyklės.
Filialai:
Vokės filialas Turima įranga: auginimo klimato kameros, laminarai, aplinkos sterelizatoriai,
įrankių sterelizatoriai, auginimo termostatas, autoklavai, elektroninės
svarstyklės, stacionarūs lizimetriniai įrenginiai, selekciniai šiltnamiai bulvių,
lubinų ir kt.
Vėžaičių filialas Turima technologinė bazė MTEP veiklų vykdymui yra skurdoka, todėl jos
atnaujinimo poreikis labai aktualus. Galimybė: Slėnio „Nemunas“
programos mokslinės įrangos projektas (Mobili laboratorija, 300
tūks.lt).
Kaltinėnų bandymų stotis Turima technologinė bazė MTEP veiklų vykdymui yra skurdi, todėl jos
atnaujinimo poreikis labai aktualus. Esamu momentu atnaujinti jų nėra, o
ateityje - įsijungimas į tarptautinį projektą.
Joniškėlio bandymų stotis Tyrimams vykdyti turi pakankamą technologinę bazę, kurią nuolat atnaujina,
tačiau tinkamam mokslinių tyrimų lygiui palaikyti trūksta laboratorinės
įrangos.
Agrocheminių tyrimų Turi transporto priemones (5 automobilius), zondus ir įvairią kitą žemės
157
laboratorija gręžimo technika, GPS prietaisus, kompiuterius ir specialias kompiuterines
programas žemėlapių sudarymui. Tai leidžia vykdyti bandymus ir
monitoringus visoje šalyje. Tačiau yra reikalingas laboratorijų
atnaujinimas, modernesnės įrangos įsigijimas bei papildymas, pastato
renovacija. Reikalinga pakeisti dvi transporto priemones naujomis,
nupirkti įrangą dirvožemio ėminiams paimti. Laboratorijos
atnaujinimui kasmet reikia 150-250 tūkst. litų, nes esama įranga sensta,
nusidėvi. Pilnai sutvarkyti laboratorijas ir įsigyti visą reikiamą laboratorinę
įrangą reiktų apie 1,7 mln. litų.
Upytė bandymų stotis Turima įranga pluoštinių augalų tyrimams.
Rumokų bandymų stotis Trūksta priemonių greitiems augalų mitybos diagnostikos metodams
įsavinti.
Iš surinktos informacijos galima daryti išvadą, jog LAMMC turima technologinė bazė daugumoje padalinių yra pakankama
moksliniams tyrimams atlikti, o pagrindiniai institutai turi modernią bei šiuolaikišką technologinę bazę. Vis dėlto, kai kurie iš
padalinių, pavyzdžiui, Vėžaičių filialas ar Kaltinėnų bandymų stotis, vis dar yra gana skurdūs bei jiems nedelsiant reikia naujos
įrangos ar kitų prietaisų. Taip pat beveik visuose iš padalinių artimoje ateityje iškils poreikis atnaujinti jau turimą įrangą dėl jos
senėjimo bei nusidėvėjimo procesų. Pavyzdžiui, agrocheminių tyrimų laboratorija apskaičiuoja, kad kasmet yra reikalingos 150-250
tūkstančių litų lėšos vien esamos įrangos atnaujinimui.
7.3 Fizinis institutų sujungimas ir bendros infrastruktūros sukūrimas
Egzistuoja ne tik finansinė bet ir fizinė institutų atskirtis. LAMMC institutų infrastruktūra yra išsidėsčiusi skirtinguose Lietuvos
rajonuose bei yra nutolusi viena nuo kitos. Sujungimas teoriškai dar labiau pagerintų centro veiklą siekiant vieningų tikslų. Būtų
galima pasiekti didesnį mokslinio potencialo bei turimos technologinės bazės efektyvumą, ypatingai vykdant integruotus, tarpšakinius
ir tarpdisciplininius tyrimus.
158
Tačiau galimybės tokiam susijungimui yra menkos, kadangi, visų pirma, LAMMC institutai ir kiti filialai yra geografiškai nutolę bei
turi sukūrę mokslinių tyrimų ir MTEP bazes. Atskiros jau egzistuojančios laboratorijos, bandymų laukai, sodai, saugyklos, gamybiniai
pastatai ir kita infrastruktūra užtikrina šių padalinių funkcijas, o tyrimų specifiškumas (dirvožemio, reljefo, tyrimų objektų ir panašiai)
ir regioniškumas daro fizinį institutų sujungimą netikslingu. Toks žingsnis būtų neracionalus, nes ilgus dešimtmečius ši infrastruktūra
buvo kuriama, valstybiniams moksliniams tyrimams konkrečiose vietovėse paskirta žemė ir miškai, įrengti ilgamečiai stacionariniai
bei kiti įvairios trukmės lauko bandymai, susodinti daugiamečiai sodiniai, tyrimų vykdymui pastatyti specialūs įvairios paskirties
statiniai.
Kita priežastis, kodėl LAMMC esama struktūra yra optimali yra ta, jog Lietuvoje egzistuoja ypač ryškus pajamų ir gyvenimo išlaidų
disbalansas, kuris riboja kasdienines judėjimo galimybes dideliais atstumais bei gyvenamojo būsto ir gyvenimo vietos keitimo
galimybes. Tik socialinių gyvenimo sąlygų realus pagerėjimas leistų galvoti ir planuoti apie fizinį institutų sujungimą ir vieno centro
įkūrimą. Šiandienos LAMMC institutuose ir padaliniuose dirbantieji mokslo darbuotojai – tai branduolys, užtikrinantis LAMMC
gyvavimą. Fizinis institutų sujungimas, manoma, tikrai šį branduolį suskaldytų, o sukurti naują kūrybinį branduolį iš naujų darbuotojų
prireiktų ne mažiau kaip dešimtmečio, ir tik su sąlyga, jei bus palankūs politiniai sprendimai bei į mokslą pasuks kūrybiškiausia
jaunosios kartos dalis.
Taigi, fiziškai sujungti institutus bei kitus jų filialus į vieną centrą prireiktų labai didelių investicijų, laiko bei kitų išteklių.
Kita vertus, šiuo metu suvienijus nekilnojamą turtą iškyla teisinių problemų. Visas apjungtas turimas turtas perėjo LAMMC žinion bei
yra perduotas įgaliojimo teisėmis naudotis atskiriems moksliniams padaliniams. Dėl vieno juridinio asmens statuso kamieniniams
padaliniams susidarė sunkumų registruojant turtą registruose, deklaruojant pasėlius, gaunant kuro kvotas, vykdant viešuosius pirkimus
ir panašiai.
7.4 Finansų sujungimas bei vieningas finansavimo paskirstymas
Siekiant vieningai įgyvendinti LAMMC viziją, misiją bei tikslus, reikalingas vieningos apskaitos sistemos sukūrimas, kuris padėtų
efektyviau valdyti finansinius išteklius pagal nustatytus prioritetus ir sudarytas prognozes. Taip pat prie LAMMC vieningumo
prisidėtų ir aiškiai nustatytas finansavimo paskirstymas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, skiriami
LAMMC, yra paskirstomi tarp atskirų žemdirbystės, miškų, sodininkystės ir daržininkystės institutų, o LAMMC įstatuose nėra
159
detalizuota lėšų paskirstymo tarp Centro padalinių tvarka. Pirmuosius trejus susijungimo metus Centro veiklos finansai skirstomi kaip
numatyta institutų reorganizavimo sąlygose (Žin., 2009, Nr. 158-7184).
Skaidrus finansų tvarkymas ir viešas jų paskirstymo, investicijų tikslingumo bei kitų prioritetų svarstymas yra ypatingos svarbos, nes
tik taip darbuotojai sieks bendrų tikslų. Sujungti finansus į vieningą sritį taip pat kyla poreikis dėl to, kad atskiri finansai kelia
dubliavimo problemą stiprinant mokslinę veiklą ir eksperimentinę bazę bei naudojant mokslinį potencialą. Sukūrus centralizuotą
administruojantį padalinį taip pat sumažėtų išlaidos administravimui bei centro funkcionavimui.
Artimoje perspektyvoje didžiausias poreikis yra LAMMC filialų buhalterinės apskaitos programų ir duomenų bazių sujungimas į
vieningą tinklą. Tam reikalinga sukurti integracinę sistemą, kurią sudaro centrinis serveris, Windows operacinė sistema, licencijos,
instaliavimo ir konfigūravimo darbai. Sujungus buhalterines sistemas į vieną tinklą žymiai pagerėtų darbo našumas, lengviau būtų
sprendžiami apskaitos klausimai, operatyviau būtų ruošiamos finansinės, mokestinės ir statistinės ataskaitos išoriniams vartotojams.
Sėkmingesniam finansų tvarkymui reikėtų apie 250 tūkstančių litų lėšų.
160
8. LAMMC misija, vizija ir tikslai 2011 – 2020m.
Lietuvos žemės ir miškų ūkis yra svarbus ekonominiu, socialiniu, etnokultūriniu bei gamtosaugos požiūriu. Ši pramonės šaka yra
viena svarbiausių produkciją eksportui gaminančių sektorių, joje yra sukuriama žymi Lietuvos bendrosios pridėtinės vertės dalis.
Žemės ir miškų ūkis 2009 metais sukūrė apie 3 milijardus bendrosios pridėtinės vertės, o tai sudarė apie 3,3 procento Lietuvos
bendrojo vidaus produkto. Per pastarąjį dešimtmetį ši pridėtinė vertė žemės ūkio bei miškininkystės sektoriuje mažai keitėsi, tačiau tik
jame recesijos metu buvo stebimas bendrosios pridėtinės vertės kilimas - 2008 metais ji išaugo 3 procentais, o 2009 metais – 1,8
procento. Taip pat nuo 2004 metų šio sektoriaus eksporto dalis bendrame Lietuvos eksporte išaugo apie tris kartus ir 2009 metais siekė
6,6 procento. Pastaraisiais metais žemės ir miškų ūkio produktų eksportas sudarė 7-9 procentus viso Lietuvos eksporto. Be to, šio
sektoriaus svarbą taip pat rodo ir tai, jog naujausiais duomenimis, 2008 metais žemės, miškininkystės bei medžioklės šakoje dirbo 7,9
procento visų užimtųjų.
Lietuvoje skaičiuojama apie 18 tūkstančių miškų. Šie miškai dengia apie 2150 tūkstančių hektarų žemės, o tai sudaro apie 33,1
procento Lietuvos ploto. Devynių masyvų plotai yra didesni nei 20 tūkstančių hektarų ir yra išsidėstę nederlingose Lietuvos vietose.
Taigi, tose vietose reziduojantiems gyventojams miškas yra svarbus pajamų šaltinis. 2010 metų pradžioje vienam gyventojui teko 0,7
hektaro miško ploto bei 144 kubiniai metrai medienos. Net apie 2000 įmonių specializuojasi medienos sektoriuje bei šiuo metu
įdarbina apie 53 tūkstančius darbuotojų. Pagal darbuotojų skaičių šis sektorius yra didžiausia apdirbamosios gamybos šaka. Ši
sektorius ypatingai svarbus tuo, jog prisideda prie gyventojų užimtumo didinimo atokesniuose Lietuvos rajonuose, kadangi darbo
vietos yra sukuriamos netoli miškų, atokiau nuo miestų esančiose vietovėse. Taigi, medienos pramonė Lietuvoje turi gilias tradicijas
bei yra labai svarbi Lietuvos ekonomikai.
Ateityje yra numatomas tolimesnis žemės ir miškų sektoriaus produkcijos bei eksporto didėjimas ir plėtra. Pasak ekspertų, žemės ir
miškų ūkio raida turėtų prisidėti prie tvaraus vystymosi, daugiau dėmesio skiriant sveikiems ir aukštos kokybės produktams, aplinkos
požiūriu tvariems gamybos metodams, vystant ekologinį žemės ūkį bei intensyviau naudojant atsinaujinančias žaliavas. Taip pat, kaip
161
minėta, šio sektoriaus progresavimas prisidėtų ne tik prie Lietuvos ekonominės gerovės bet ir padėtų išsaugoti įsišaknijusias
žemdirbystės ir miškininkystės tradicijas, padėtų kovoti su nedarbu atokesniuose Lietuvos rajonuose.
Taigi, norint užtikrinti intensyvią ir racionalią žemės ir miškų ūkio plėtrą Lietuvoje, turi būti vykdoma mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės veiklos plėtra. MTEP yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių ne tik šio sektoriaus, bet ir visos šalies darnų
vystymąsi. Kadangi LAMMC Lietuvoje yra viena svarbiausių mokslinių tyrimų institucijų, vykdančių savo veiklą agronomijos,
miškotyros ir su jomis susijusių biologijos, biofizikos, ekologijos ir aplinkotyros, botanikos, zoologijos krypčių mokslinius tyrimus ir
eksperimentinę plėtrą, dabartinio LAMMC sukūrimas bei jo tolimesnis veiklos vystymas ir tobulinimas prisidėtų prie šiuolaikiško ir
modernaus žemės bei miškų ūkio sektoriaus sukūrimo.
To pasekoje, LAMMC vizija yra sukurti aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų centrą, kuris užtikrindamas žemės ir miškų ūkio
plėtrą bei konkurencingumą, atsižvelgdamas į klimato kaitos bei ekosistemų tvarumo problemas, spręstų augalininkystės,
žemdirbystės, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės klausimus. Ateities perspektyvoje LAMMC mokslinė veikla yra
pabrėžtinai matoma kaip apjungianti, integruojanti bei vienijanti agrarinių, daržininkystės, sodų ir miškų tarpdisciplininius mokslinius
tyrimus bei kompleksiškai ieškanti sprendimų šių sričių problemoms spręsti.
LAMMC misija yra fundamentinių ir taikomųjų tyrimų, svarbių Lietuvos mokslui, šalies ekonominei plėtrai, socialinėms ir
ekologinėms reikmėms, žemės, miškų ir aplinkos išteklių racionaliam ir tausojančiam naudojimui bei kokybiškų produktų gamybai
pagal numatytas svarbiausias mokslinės veiklos kryptis, vykdymas, eksperimentinės ir kitos veiklos agronomijos, sodininkystės ir
daržininkystės, miškotyros, ekologijos bei kitų giminingų šakų mokslų kryptyse plėtojimas, naujų mokslo žinių kaupimas,
sisteminimas ir jų sklaida visuomenėje, subalansuoto, tausojančio žemės ir miškų ūkio bei kaimo plėtros skatinimas.
Numatomos vystyti LAMMC mokslinės veiklos kryptys:
Dirvožemio fizikinių, cheminių, biologinių savybių ir augalų mitybos procesų tyrimai, jų dėsningumų atskleidimas;
Žemės ūkio ir miško augalų selekcijos, genetikos, biotechnologijos mokslinių pagrindų plėtojimas, naujų augalų veislių
kūrimas, Lietuvos Respublikos augalų genofondo tyrimai ir plėtra;
Žemės ūkio ir miško augalų biologijos dėsningumų tyrimai, kokybę ir produktyvumą lemiančių agrobiologinių sistemų
modeliavimas;
162
Žemės ūkio ir miško augalų mikrobiologijos, patologijos, patogenezės kontrolės, augalinių žaliavų ir produktų toksikologijos
tyrimai;
Žemės ūkio ir miško augalų produktų perdirbimo procesų ir saugojimo būdų modeliavimas ir optimizavimas, augalinių maisto
produktų sauga ir kontrolė, sodo ir daržo augalų biologiškai aktyvių medžiagų natūralioje ir perdirbtoje produkcijoje tyrimai;
Agro ir miško ekosistemų tvarumo tyrimai kintančio klimato sąlygomis;
Žemdirbystės, sodininkystės ir miškininkystės sistemų tyrimai, socialinių bei ekonominių problemų tyrimai žemės ir miškų
ūkio politikai formuoti.
Įstatuose numatyti LAMMC veiklos tikslai:
1) Vykdyti šalies ūkio plėtrai svarbius ilgalaikius fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, eksperimentinės plėtros darbus, gausinti ir
skleisti mokslo žinias, kurių reikia žemės, miškų ir aplinkos ištekliams racionaliai ir tausojamai naudoti, geros kokybės
produktams gaminti;
2) Prisidėti prie valstybės mokslinės agrarinių ir miškų mokslų sričių kompetencijos užtikrinimo;
3) Bendradarbiauti su verslo, valdžios ir visuomenės atstovais, vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakomuosius
darbus, teikti metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą;
4) Skleisti visuomenėje mokslo žinias, prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis grindžiamos ekonomikos kūrimo, žinioms imlios
visuomenės ugdymo;
5) Kaupti, sisteminti ir skleisti visuomenėje mokslo žinias, diegti jas ūkinėje veikloje ir aplinkosaugoje, plėtoti augalų genetinius
išteklius, augalų sėklininkystę, saugoti augalų bioįvairovę ir aplinką, vykdyti dirvožemių, maisto, pašarinių ir pramoninių žaliavų
cheminius tyrimus – taip skatinti darnią ir išteklius tausojančią žemės, miškų ūkio ir kaimo plėtrą;
163
6) Kartu su aukštosiomis mokyklomis rengti mokslininkus, padėti joms rengti specialistus, vykdyti formalųjį ir neformalųjį mokymą
bei švietimą.
Taip pat atsižvelgiant į naujausius LAMMC struktūrinius pokyčius, naujos vizijos bei misijos atsiradimą, tarp jau išvardintų
siekiamybių yra siūloma įtraukti papildomą tikslą. Manoma, jog yra labai svarbu pabrėžti LAMMC trijų giminingų mokslo šakų, iki
šiol menkai bendradarbiavusių, integracijos siekimą. Šio tikslo įgyvendinimas LAMMC padėtų geriau adaptuotis nuolatos
besikeičiančioje aplinkoje, leistų pasiekti aukštesnę tyrimų kokybę bei skatintų pasiūlyti patrauklesnį verslui produktą.
Atskirų institutų vaidmuo naujai įkurtame LAMMC
Numatoma, jog kiekvienas susijungęs institutas vystys savo specifines tyrimų kryptis, tačiau formuos bendras sudėtines tyrimų
tematikas, programas ir projektus, kompleksiškai sprendžiant žemės ir miškų ūkio vystymo problemas.
Miškų institutas plėtos miškininkystės, ekologijos ir aplinkotyros tyrimų sritis bei bendradarbiaus su kitais LAMMC padaliniais
vykdant projektus, koordinuos specifines programas. Planuojama ypatingai koncentruotis miškų įveisimo, ekologiniuose miško
ekosistemų bei dirvožemio savybių, mikrobiologiniuose, miškų ūkio paslaugų, inovatyvios technikos kaštų, medienos kuro ruošos
ekonominėse analizėse, miškų ūkio įmonių ekonominio efektyvumo, privataus miškų ūkio plėtros tendencijų, medienos ir jos
produktų kokybės tyrimuose, miško ir biokuro išteklių savybių tyrimų sferose.
Sodininkystės ir daržininkystės institutas užtikrins mokslinių tyrimų pažangą sodininkystės ir daržininkystės srityse, dalyvaus
rengiant aukščiausios kvalifikacijos specialistus. SDI galėtų koordinuoti LAMMC vykdomus mokslinius tyrimus genetikos ir
biotechnologijos, augalų fiziologijos, biochemijos ir maisto technologijų srityse.
Žemdirbystės institutas bei jo regioniniai filialai vykdys fundamentinius ir taikomuosius tyrimus agronomijos krypties ir jai
giminingus mokslinius tyrimus, siekiant atsakyti į naujausius ir aktualiausius klausimus, plėtos taikomuosius tyrimus, aktualiais
praktiniais klausimais. ŽI koordinuos agrocheminių dirvožemių savybių kitimo dėsningumų tyrimų, dirvožemio apsaugos priemonių,
agrofitocenozių struktūros ir lauko augalų auginimo technologijų tobulinimo, augalų patologijos ir augalų apsaugos priemonių
taikymo, lauko augalų selekcijos ir kitas temas.
164
9. Alternatyvūs LAMMC vystymosi ir mokslinės veiklos stiprinimo sprendimai
9.1 Būsimų LAMMC veiklos ir plėtros rezultatų prognozė
Numatomų LAMMC veiklos rezultatų, t.y. išlaidų bei įplaukų, prognozės pateiktos 3 ir 4 prieduose.
9.1.1 LAMMC išlaidų prognozė
Šiame skyriuje bus aptariamos su LAMMC veikla susijusios, dabartinės bei ateities išlaidos, kurias sudaro:
Darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos;
Komunalinių paslaugų mokesčiai;
Ilgalaikio turto įsigijimai;
Prekių įsigijimai;
Transporto kaštai;
Atsiskaitymai už kitas paslaugas;
Palūkanų mokėjimai bei kreditų grąžinimai (šios išlaidos numatomos ateityje, tačiau nėra patiriamos dabar).
Darbo užmokestis bei socialinio draudimo įmokos
Šios kategorijos išlaidos LAMMC veikloje iki šiol buvo didžiausios bei sudarė net apie 60 procentų visų patiriamų kaštų. Ilgalaikėje
10 metų perspektyvoje, LAMMC yra prognozuojamas darbo užmokesčio išlaidų ir darbuotojų socialinio draudimo įmokų augimas,
tačiau 9.1.1.1 lentelėje pateikiamas šių išlaidų detalesnis pasiskirstymas tarp centro filialų 2010-2020 metais.
Lentelė 9.1.1.1. LAMMC išlaidos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui (mln. litų)
165
Padalinys 2010 2015 2020
Centro administracija 0,17 0,24 0,39
ŽI 4,0 3,9 4,7
MI 1,1 1,0 1,4
SDI 2,8 2,4 3,0
RP* 4,9 6,0 6,8
Iš viso 12,9 13,5 16,2
*RP – regioniniai padaliniai
Artimiausius penkerius metus LAMMC kamieniniuose institutuose yra numatomas darbo užmokesčio išlaidų mažėjimas, kuris yra
aiškinamas remiantis tuo, kad šiame laikotarpyje yra planuojamas darbuotojų skaičiaus mažėjimas (žr. LAMMC poreikių analizės
srityje), o darbo užmokesčio vidutinio augimo tempai neatsvers šio sumažėjimo. Iki 2015 metų darbo užmokesčio fondas didės tik
regioniniuose padaliniuose, o tai lems bendrąjį viso LAMMC išlaidų didėjimą (4,6% palyginus su 2010 metais).
Nuo 2015 metų, darbo užmokesčio išlaidos didės (20% palyginus su 2015 metais) tiek dėl darbuotojų skaičiaus, tiek dėl vidutinio
darbo užmokesčio augimo. Prognozėje buvo remiamasi prielaida, kad 2011 metais vidutinis darbo užmokestis neaugs. Ši prielaida
priimta aiškinant tuo, jog šiuo metu palyginus su praėjusiais metais Lietuvoje vis dar yra stebimas vidutinio užmokesčio valstybiniame
sektoriuje mažėjimas, o ateinančiais metais tikėtina, kad situacija išliks stabili arba bus stebimas tik labai mažas augimas. Nuo 2012
metų prognozė remiasi prielaida, jog vidutinis darbo užmokestis valstybiniame sektoriuje augs po 10%. Ši prielaida remiasi istorinių
statistinių duomenų analize, kurios metu buvo apskaičiuotas šis vidurkis.
Taigi, prognozuojama, jog per ateinantį dešimtmetį išlaidos darbo užmokesčiui bei socialiniam draudimui išaugs 3,3 milijonais litų
(apie 26%) ir iš viso sieks 16,2 milijono litų.
Komunalinių paslaugų išlaidos
166
Komunalinių paslaugų išlaidas LAMMC patiria mokėdami už vandens, elektros bei šilumos tiekimo paslaugas. Šie patiriami kaštai
sudaro apie 6 procentus visų LAMMC išlaidų. Šiuo metu LAMMC institutai aktyviai ieško galimybių įrengti vietinės reikšmės
jėgaines, kurios naudotų atsinaujinančius energetinius resursus bei tikėtina, jog ženkliai sumažintų išlaidas energijai. Lėšos tokiems
projektams įgyvendinti būtų gaunamos iš ES struktūrinių fondų bei privataus finansavimo šaltinių. Vis dėlto, šiuo metu nėra
galimybės apskaičiuoti nei investicijų apimtį, nei būsimą tokios energijos savikainą, todėl galimi sutaupymai šioje studijoje nėra
analizuojami ir prognozuojami. Prognozė apie komunalinių išlaidų kitimą yra pateikta žemiau esančioje 9.1.1.2 lentelėje.
Lentelė 9.1.1.2. LAMMC išlaidos komunalinėms paslaugoms (mln. litų)
Padalinys 2010 2015 2020
ŽI 0,4 0,6 1,0
MI 0,1 0,1 0,2
SDI 0,5 0,8 1,2
RP* 0,3 0,4 0,7
Iš viso 1,2 1,9 3,1
Numatoma, kad iki 2020 metų bendrosios išlaidos komunalinėms paslaugoms padidės daugiau nei du su puse karto - nuo 1,2 iki 3,1
milijono litų. Prognozėje naudotasi prielaida, jog komunalinių paslaugų išlaidos kasmet augs po 10 procentų. Ši prielaida buvo
padaryta remiantis vidutiniu metiniu šių išlaidų augimu LAMMC. Taip pat remiantis šiandieninėmis aktualijomis tikėtina, kad per
ateinančius 10 metų Lietuvoje elektros, šilumos ir vandens kainos didės. Iš aukščiau pateiktos lentelės taip pat matoma, kad ateityje
sodininkystės ir daržininkystės institutas išleis daugiausiai šioms paslaugoms nors ir negeneruoja daugiausiai pajamų.
Ilgalaikio turto įsigijimas
167
Ilgalaikio turto įsigijimai 2008 metais sudarė nuo 23 iki 29 procentų LAMMC pagrindinių institutų patiriamų išlaidų, o 2009-aisiais
ženkliai smuko ir tesiekė apie 5-14 procentų visų išlaidų. Iki šiol šie ilgalaikio turto įsigijimai buvo siejami tik su ES struktūrinių
fondų skiriamomis lėšomis.
Kasmet iš miškų instituto biudžetinių lėšų yra skiriama apie 20 tūkstančių litų infrastruktūros atnaujinimui ir ilgalaikio turto
įsigijimui, tačiau ateityje numatoma, jog kasmet bus skiriama bent apie 100 tūkstančių litų. Pagrindinės išlaidos tiek infrastruktūros
atnaujinimui, tiek ir ilgalaikio turto įsigijimui priklauso nuo numatomų vykdyti programų ir projektų. Pavyzdžiui, dar 2010 m.
vykdant nacionalines programas ir mokslininkų grupių projektus miškų institute yra numatyta įsigyti ilgalaikio turto už 40 tūkst. litų,
taip pat vykdant „Nemuno“ slėnio projektą - 2,8 milijonų litų (iš jų plantacinės miškininkystės laboratorijos įrangai – 1,8 mln. Lt ir
pastatų rekonstrukcijai – 1,0 mln. Lt). Iš kitų ES struktūrinių fondų projektų 2010 m. ilgalaikiam turtui buvo skirta apie 52 tūkst. Lt.
Per ateinantį dešimtmetį tikimasi investuoti bent 10 milijonų litų į miškų instituto infrastruktūrą bei įrengimus. Didesni projektai,
siekiantys 2-3 milijonų investicijas, yra numatomi 2012, 2015 bei 2017-2018 metais, o kitais numatoma skirti bent po 100 tūkst. litų
smulkiems poreikiams patenkinti.
Artimoje perspektyvoje iki 2013 metų, sodininkystės ir daržininkystės institute numatoma pastatyti kriobiologijos laboratorijos
priestatą už 0,7 milijono litų, rekonstruojant dvejus pastatus ketinama įkurti laisvos prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo
modeliavimo laboratoriją už 4 milijonus litų, numatoma įsigyti sudėtingos laboratorinės įrangos už 3 milijonus litų, Jungtinių tyrimų
centre įkurtoje biologinių žymenų laboratorijoje norima įsigyti laboratorinės įrangos už 4 milijonus litų.
2014 - 2020 m.m. laikotarpiu SDI numatoma įkurti netradicinės energijos šaltinių eksperimentinį modulį už 3 milijonus litų,
rekonstruoti saugyklas (2 milijonai litų), modernizuoti šiltnamius (2 milijonai litų), o taip pat atnaujinti instituto eksperimentinę bazę
ir įsigyti naujos technikos bent už 5 milijonus litų.
Iki 2014 metų žemdirbystės institutas vykdant „Nemuno“ slėnio projektą, numato įkurti naujų laboratorijų ir įsigyti naujų prietaisų,
priemonių už apytiksliai už 8,66 milijonų litų:
Javų ir augalų genetinio potencialo tyrimo ir plėtros laboratorija -1,7 mln. Lt;
Molekulinių žymenų laboratorija – 2,211 mln. Lt;
Ekofiziologijos laboratorija – 0,751 mln. Lt;
Dirvožemio fizikos ir produktyvumo laboratorija – 0,826 mln. Lt;
168
Bioorganinių fitojunginių diagnostikos laboratorija – 0,558 mln. Lt;
Augalų patologijos laboratorija – 1,414 mln. Lt;
Regioninių žemdirbystės sistemų laboratorija – 1,192 mln. Lt.
Taip pat pagal tą patį projektą kartu su LŽŪU šis institutas kuria dvi laboratorijas Jungtinių tyrimų centre, kurioms planuojama
nupirkti įrangos už 7,941 milijonų litų (agrobiologijos laboratorijai – 5,55 milijonai litų ir mikrobiologijos – 2,391 milijonai litų). Iki
2015 metų naudojantis ES struktūrinių fondais bei kitų projektų teikiamomis lėšomis yra numatoma pagerinti žemdirbystės instituto
bandymų skyriaus eksperimentinę bazę už 5 milijonus litų. Taip pat kasmet iš mažesnių projektų ilgalaikiam turtui atnaujinti bus
skiriama 0,2-0,5 milijono litų. Prognozuojama, kad investavimo intensyvumas į naujos įrangos įsigijimą 2015-2020 metais susilpnės ir
sieks iki 2 milijonų investicijas kasmet.
Efektyvesniam centro administravimui taip pat gyvybiškai reikalinga bei artimiausiu laikotarpiu planuojama įsigyti nauja buhalterinė
sistema, kuriai reikia skirti bent 250 tūkstančius litų.
Kaip minėta anksčiau, regioninių padalinių infrastruktūra bei turima technologinė bazė ypatingai atsilieka savo lygiu nuo pagrindinių
institutų. Tad, investicijos į šiuos padalinius yra labai svarbios jų funkcijoms užtikrinti bei tyrimų kokybės lygiui pagerinti.
Detalų planuojamą kasmetinį ilgalaikio turto įsigijimo planą galima matyti 3 priede, galimybių studijos pabaigoje.
Prekių įsigijimo išlaidos
LAMMC institutai bei kiti padaliniai atlikdami mokslinius tyrimus bei eksperimentus naudoja įvairias medžiagas, žaliavas bei kitus
laboratorijoms reikalingus reikmenis. Be to, LAMMC atlieka ir kitą komercinę veiklą, tokią kaip sodinukų auginimas bei pardavimas,
kuriai taip pat yra reikalingas tam tikrų prekių įsigijimas. Šios išlaidos sudaro apie 6-20 procentų atitinkamo instituto išlaidų. Toliau
pateikta informacija apie centro prekių įsigijimui numatomas skirti lėšas 2010-2020 metais.
169
Lentelė 9.1.1.3. LAMMC prekių įsigijimo išlaidos (mln. litų)
Padalinys 2010 2015 2020
Centro administracija 0,01 0,02 0,03
ŽI 0,6 0,9 1,3
MI 0,1 0,2 0,2
SDI 0,9 1,4 2,1
RP 0,6 0,9 1,3
Iš viso 2,2 3,4 5,0
Prognozuojant buvo vadovautasi prielaida, jog prekių įsigijimo išlaidos kasmet iki 2013 metų neišvengiamai augs apie 10 procentų, o
nuo 2013 metų apie 8 procentus. Ši prielaida paaiškinama tuo, kad vystant bei aktyvinant LAMMC veiklą, šiek tiek didėjant
darbuotojų skaičiui, bus reikalinga įsigyti vis daugiau prekių reikalingų centro funkcionavimui.
Transporto išlaidos
LAMMC patiria transporto išlaidas susisiekiant tarpusavyje, važinėjant į tam tikrus atskirus stebėjimo bei tyrimų objektus,
bendraujant su klientais ir panašiai. Šios išlaidos yra santykinai labai nedidelės bei sudaro tik apie 2 procentus LAMMC institutų bei
kitų filialų išlaidų. Toliau esančioje 9.1.1.4 lentelėje, pateiktos numatomos 2010-2020 metų LAMMC transporto išlaidos, kurios
bendrose LAMMC institutų bei regioninių padalinių išlaidose nėra žymios.
Lentelė 9.1.1.4. LAMMC transporto išlaidos (mln. litų)
Padalinys 2010 2015 2020
ŽI 0,12 0,20 0,32
170
MI 0,03 0,05 0,09
SDI 0,09 0,15 0,24
RP 0,17 0,28 0,45
Iš viso 0,42 0,68 1,10
Prognozuojama, jog šios santykinai mažos išlaidos transportui iki 2020 išaugs apie pusantro karto. Remiamasi prielaida, jog transporto
išlaidos kasmet augs po 10 procentų. Šis kilimas yra aiškinamas tuo, jog augs darbuotojų skaičius, vyks didesnis bendradarbiavimas
tarp atskirų padalinių, bei augs kuro kainos. Šias išlaidas, kaip ir 2010 metais, taip ir toliau daugiausiai didins regioniniai padaliniai.
Kitų paslaugų išlaidos
Kitų paslaugų išlaidų didžiąją dalį sudaro autorinių atlyginimų mokėjimai, kurie yra skirti autoriams už suteiktas paslaugas. Likusią
išlaidų dalį sudaro banko administravimo paslaugų, transporto, įvairios laboratorinės įrangos, pastatų priežiūros ir kitų paslaugų
išlaidos.
Lentelė 9.1.1.5. LAMMC išlaidos kitoms paslaugoms (mln. litų)
Padalinys 2010 2015 2020
Centro administracija 0,04 0,07 0,11
ŽI 2,4 3,9 6,3
MI 0,6 1,0 1,6
SDI 0,3 0,5 0,8
RP 0,8 1,3 2,1
Iš viso 4,2 6,7 10,9
Kaštai kitoms paslaugoms sudaro apie septintadalį visų LAMMC išlaidų. Daugiausiai lėšų šioms paslaugoms apmokėti skiria
žemdirbystės institutas.
171
Numatoma, jog šios išlaidos nuo 2010 iki 2020 išaugs apie pusantro karto ir sieks apie 11 milijonų litų. Prognozėms buvo remtasi
prielaida, kad kasmet šios išlaidos augs po 10 procentų.
Palūkanų mokėjimo išlaidos
Prognozuojama, kad palūkanų mokėjimo išlaidos neišvengiamai atsiras nuo 2015 metų. Šių papildomų išlaidų atsiradimas ateityje yra
siejamas su mažesniu projektų finansavimo intensyvumu, kuris greičiausiai atsiras dėl to, jog tokia finansavimo struktūra šiuo metu
jau egzistuoja Europos Komisijos finansuojamuose projektuose, kurie skirti mokslo ir švietimo institucijoms bei įvairaus pobūdžio
nevyriausybinėms organizacijoms. Taip pat, manoma, jog panašiu laikotarpiu neišvengiamai pakis LAMMC statusas, t.y. iš
biudžetinės įstaigos taps viešąja įstaiga. Šis pokytis yra siejamas su valdžios skatinimu viešąją funkciją atliekančias organizacijas
didinti efektyvumą bei generuoti daugiau ekonominių pajamų. Taigi, tokiu atveju numatoma, jog ES struktūrinių fondų parama
LAMMC bus skiriama tik tam tikrai projekto daliai įgyvendinti, o kitą projekto finansavimo dedamąją reikės gauti iš kitų šaltinių,
pavyzdžiui, bankų, naudojantis lizingo bendrovių paslaugomis ar ieškant finansavimo kituose fonduose. Toks projektų finansavimo
modelis neišvengiamai generuos papildomą mokestį už suteiktus piniginius fondus, t.y. palūkanas. Žemiau esančioje 9.1.1.6 lentelėje
yra pateiktos numatomos skolinimosi sumos 2015-2020 metais, reikalingos mokėti palūkanos už šiuos suteiktus kreditus bei jų
grąžinimo sumos.
Lentelė 9.1.1.6. LAMMC išlaidos palūkanoms mokėti bei kreditų grąžinimai (mln. litų)
2015 2016 2017 2018 2019 2020
Paskolos suma 0,83 2,09 2,81 2,56 2,09 2,09
Palūkanos už gautus kreditus 2015 metais 0 0,08 0,08 0,08 0,08 0
2015 kredito grąžinimas (4 metai) 0 0 0 0 0,83 0
Palūkanos už gautus kreditus 2016 metais 0 0 0,21 0,21 0,21 0,21
Palūkanos už gautus kreditus 2017 metais 0 0 0 0,28 0,28 0,28
Palūkanos už gautus kreditus 2018 metais 0 0 0 0 0,26 0,26
172
Palūkanos už gautus kreditus 2019 metais 0 0 0 0 0 0,21
Išlaidos palūkanoms ir kredito
grąžinimams 0 0,08 0,29 0,57 1,66 0,95
Pateikti skaičiavimai paremti prielaida, jog finansuojant projektus (šiuo atveju projektai bus susiję su ilgalaikio turto įsigijimu) bus
reikalingi papildomi 25 procentai visos sumos, kuri nebus skiriama iš ES struktūrinių fondų. Taip pat buvo priimta, kad palūkanų
dydis sieks 10 procentų, kadangi LAMMC kaip viešosios įstaigos vykdomos veiklos rizika būtų santykinai aukšta. Moksliniai tyrimai,
kaip neapibrėžtumų tyrinėjimo ir analizės veikla, savaime yra rizikingi, nes ne visi mokslo išradimai komerciškai pasiteisina. Rizikos
laipsnis yra susijęs ir su tuo, jog viešoji įstaiga nėra valstybinė įstaiga, kurios gyvavimą užtikrina biudžeto asignavimai, o finansinių
įsipareigojimų nevykdymo metu biudžetinė organizacija negali bankrutuoti. Taigi, viešosios įstaigos rizika iš dalies yra susijusi su
atsakomybės ribotumu, kada savininkai finansinių įsipareigojimų nevykdymo metu atsako tik įneštu turtu. Be to, tokio tipo įstaigos
teikiamos paslaugos ar produktai yra susiję su viešojo intereso tenkinimu, o pati veikla yra ne pelno siekianti.
9.1.1.6. lentelėje matoma, kad papildomai finansuojamų sumų dydis išaugs nuo apytiksliai 830 tūkstančių litų 2015 metais iki daugiau
nei 2 milijonų 2019-2020 metais. Buvo priimta, jog pirmojo kredito grąžinimas bus po ketverių metų, o likusieji – nuo penkerių iki
septynerių metų. Kadangi šie grąžinimai vyks vėliau nei 2020, toliau veiklos prognozėje nebuvo pateikti. Lentelėje taip pat matomos
sumos, reikalingos palūkanų mokėjimams atlikti. Šios palūkanos kasmet siekia nuo 80 tūkst. litų iki 950 tūkst. litų.
173
9.1.2 LAMMC įplaukų prognozė
Šiame skyriuje bus aptariamos dabartinės bei ateityje numatomos LAMMC įplaukos, kurias sudaro:
Biudžeto asignavimai;
Ekonominės veiklos pajamos;
Iš Lietuvos Respublikos institucijų gaunamos finansavimų-pervedimų lėšos, skirtos tikslinių programų įgyvendinimui;
Parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų;
Finansavimo sumos iš tarptautinių organizacijų;
Paskolos ilgalaikiam turtui įsigyti (ateityje numatomos, tačiau iki šiol neegzistavusios).
Biudžeto asignavimai
Biudžeto asignavimai iki šiol buvo svarbiausias LAMMC pajamų šaltinis. Šie asignavimai sudaro apie pusę LAMMC generuojamų
pajamų. Pastaraisiais metais šios pajamos mažėjo dėl ekonomikos recesijos bei vyriausybės vykdomos politikos valdyti valstybės
biudžeto deficitą per asignavimų mažinimą.
Ateityje, siekiant didesnio MTEP finansavimo iš verslo sektoriaus, tikėtina, kad šie valstybės biudžeto asignavimai, skiriami
LAMMC, mažės. Vis dėlto, ateityje planuojamų darbų gausa LAMMC leis padidinti publikacijų skaičių ISI leidiniuose.
Prognozuojama, kad LAMMC bus pajėgus publikuoti apie 380 mokslinių straipsnių ir kitų leidinių ISI recenzuojamuose periodiniuose
ir kitokiuose leidiniuose.
Lentelė 9.1.2.1. LAMMC transporto išlaidos (mln. litų)
Padalinys 2010 2015 2020
Centro administracija 0,2 0,2 0,3
174
ŽI 4,7 5,7 7,0
MI 2,2 2,7 3,3
SDI 2,4 2,9 3,5
RP 1,2 1,5 1,8
Iš viso 10,7 13,1 15,9
Tokia mokslinių darbų plėtra, pagal galiojančią finansavimo metodiką, pagerintų bazinį biudžetinį finansavimą. Todėl remiantis tokia
prielaida, prognozuojamas 4 procentų kasmetinis biudžeto asignavimų augimas (žr. 9.1.2.1 lentelę). Šis augimas sąlygotų apie 5
milijonų litų vertės valstybės skiriamų lėšų padidėjimą per ateinantį dešimtmetį.
Ekonominės veiklos pajamos
LAMMC vykdo ir ateityje tebevykdys ekonominę veiklą, iš kurios yra uždirbamos pajamos, neatsižvelgiant į tai ar ją vykdant
siekiama gauti pelno. Šios pajamos per pastaruosius keletą metų tesudarė nuo 12 iki 27 procentų visų LAMMC filialų pajamų, o
bendrose LAMMC pajamose siekė 22-27 procentus.
Pajamos iš ūkio subjektų užsakomųjų mokslo tiriamųjų darbų siekia tik 20-25 procentus nuo visų gaunamų ekonominės veiklos
pajamų, o likusioji dalis gaunama auginant bei parduodant žemės ūkio produkciją, atliekant laboratorines analizes bei kitas paslaugas.
Tad, tolimesnėje 9.1.2.2 lentelėje yra pateikiamos dabartinės bei prognozuojamos LAMMC ekonominės veiklos pajamos.
Lentelė 9.1.2.2. LAMMC ekonominės veiklos pajamos (mln. litų)
Padalinys 2010 2015 2020
Užsakomieji mokslo tiriamieji darbai 1,6 3,8 7,6
Kitos ekonominės pajamos 6,4 7,2 7,6
Iš viso 8,0 11,0 15,1
175
Prognozuojant buvo remtasi prielaida, jog LAMMC ekonominės veiklos pajamos kasmet augs po 7 procentus ir 2020 metais sudarys
apie 15 milijonų litų. Toks augimas yra siejamas su neišvengiamu LAMMC ekonominės veiklos didinimu, t.y. ateityje bus daugiau
atliekamų tiek užsakomųjų tyrimų tiek šiek tiek daugiau parduodant ar auginant tam tikros produkcijos.
Kitas svarbus aspektas yra tas, jog ateityje LAMMC sieks didesnio sukuriamų žinių komercializavimo, t.y. atliks daugiau ūkio
subjektų užsakomųjų darbų. Prieš tai buvusiame 4 skyriuje buvo nustatyta, kad LAMMC atliekamų mokslinių tyrimų komercializacija
yra itin maža bei, kaip minėta, šiuo metu tesudaro apie penktadalį visų ekonominių pajamų. Tai reiškia, jog kasmet LAMMC
generuoja tik apie 1,6 milijono litų ir prisideda tik 5,5 procento prie visų gaunamų įplaukų. Buvo nustatyta, jog iki 2017 LAMMC bus
pajėgus atlikti užsakomųjų mokslo tiriamųjų darbų bent už 5 milijonus litų ir bus pasiekta, kad šios pajamos sudarytų 40 procentų visų
ekonominės veiklos pajamų. Kaip matoma 9.1.2.2 lentelėje, 2020 metais šis tikslas išaugs iki 50 procentų. Taigi, šiems tikslams
pasiekti yra prognozuojama, jog užsakomųjų mokslo tiriamųjų darbų vertė kasmet vidutiniškai augs po 17 procentų, o kitos
ekonominės pajamos po 2-3 procentus.
Finansavimų-pervedimų lėšos
Finansavimų-pervedimų įplaukos yra finansavimas konkrečių valstybinių programų užsakomiesiems darbams atlikti. Šių darbų
pobūdis yra labai įvairus bei orientuotas į Valstybės prioritetus, o pačios tikslinės programos bei projektai yra labai įvairūs paskirtim,
tyrimų apimtimi, trukme ir finansiniu mastu. Pavyzdžiui, LR Žemės ūkio ministerijos mokslinių tyrimų vieno projekto metinė vertė
siekia 15-40 tūkst. Lt, Lietuvos mokslo tarybos projektai – parengti mokslininkų iniciatyva apie 40-90 tūkst. Lt, pramoninės
biotechnologijos ar aukštųjų technologijų programų apie 200-400 tūkst. Lt, ES struktūrinių fondų mokslininkų visuotinės dotacijos
projektai apie 50-400 tūkst. Lt. Dėl šios įvairovės, tokio finansavimo apimtys yra labai sunkiai prognozuojamos.
Pagal LAMMC pateiktus istorinius duomenis, daugiausiai finansavimo-pervedimo įplaukų iki šiol gavo žemdirbystės bei
sodininkystės ir daržininkystės institutai. Šios įplaukos jų pajamose sudarė apie penktadalį. Miškų institutas šiuo aspektu žymiai
176
atsiliko - tikslinių programų įgyvendinimui LR institucijos vidutiniškai skyrė apie 200 tūkstančių litų, kurie sudarė tik apie 6 procentus
visų instituto gaunamų įplaukų.
Nepaisant sudėtingo prognozavimo, įplaukų, susijusių su LR institucijų lėšų pervedimais, prognozė yra matoma toliau einančioje
9.1.2.3 lentelėje.
Lentelė 9.1.2.3. LAMMC finansavimų-pervedimų lėšos iš LR institucijų (mln. litų)
Padalinys 2010 2015 2020
Programų ir projektų skaičius 28 32 55
Iš viso 2,8 3,2 5,5
Šiuo metu LAMMC yra vykdoma apie 30 įvairių projektų bei programų, kurie vyksta apie 2-4 metus. Lietuvos mokslo tarybos,
valstybės ministerijų ir kitų institucijų užsakomųjų tikslinių mokslinių ar mokslo rezultatų demonstravimo projektų vidutinė metinė
vertė yra apie 100 tūkst. Lt. Tikėtina, kad ir ateityje LAMMC bus vykdomos programos ar projektai savo sandara labai panašūs į
dabartinius. Perspektyvoje iki 2020 m., manoma, kad vykdomų programų bei projektų skaičius didės ir 2020 m. bus vykdoma 50-60
programų bei projektų.
Finansavimo sumos iš ES struktūrinių fondų
Kaip minėta, ES struktūrinių fondų lėšos iki šiol LAMMC buvo naudojamos ilgalaikiam turtui įsigyti. Pastaraisiais metais, šios
įplaukos buvo ganėtinai dinamiškos bei 2008 metais sudarė 20 procentų visų LAMMC pajamų, o 2009 – 8 procentus. Tolimesnės
prognozės pateiktos 9.1.2.4 lentelėje.
Lentelė 9.1.2.4. LAMMC finansavimo sumos iš ES struktūrinių fondų (mln. litų)
Padalinys 2010 2015 2020
177
Centro administracija 0,03 0,03 0,04
ŽI 0,2 0,1 1,5
MI 2,9 2,3 0,1
SDI 4,0 0,1 2,4
RP 0,1 0,1 2,3
Iš viso 7,2 2,5 6,3
Numatoma, jog iki 2014 metų visos investicijos bei ilgalaikio turto įsigijimas bus vykdomi iš ES struktūrinių fondų lėšų, kaip ir iki
šiol. Vadinasi, prognozėje remiamasi prielaida, jog visiems naujiems planuojamiems LAMMC investiciniams projektams bus gautos
visos reikiamos lėšos. Tolimesnėje perspektyvoje, laikotarpiu nuo 2014 iki 2020 metų ES struktūrinių fondų finansavimas ilgalaikiam
turtui įsigyti bus tik dalinis. Kaip minėta anksčiau, tai yra siejama su LAMMC viešosios įstaigos statuso įgijimu. Aukščiau pateiktose
prognozėse buvo remiamasi prielaida, kad iš šių fondų bus skiriama 75 procentai reikalingo finansavimo.
Finansavimo sumos iš tarptautinių organizacijų
Dalyvavimas tarptautinėse organizacijose tiesiogiai nesuteikia lėšų. Už narystę šiose organizacijose reikia mokėti nario mokestį, tačiau
yra gaunama nauda yra netiesioginė. Dalyvavimas tarptautinėse organizacijose suteikia bendrų projektų rengimo galimybes.
Lentelė 9.1.2.5. LAMMC finansavimo sumos iš tarptautinių organizacijų (mln. litų)
2010 2015 2020
Tarptautinių programų ir projektų skaičius 4 6 15
Iš viso 0,3 0,4 0,1
178
Iki šiol LAMMC nebuvo labai aktyvus atliekant tarptautinius projektus. Bendrose įplaukose pajamos iš tarptautinių organizacijų
tesudarė 1-2 procentus.
Ateityje prognozuojama, jog stiprinant bei vystant LAMMC mokslinę veiklą, šių projektų skaičius kasmet augs. Kaip matyti 9.1.2.5
lentelėje, 2020 metais LAMMC dalyvaus bent penkiolikoje tarptautinių projektų.
Paskolos ilgalaikiam turtui įsigyti
Kaip aukščiau aptarta, nuo 2015 metų LAMMC bus reikalinga ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. 9.1.2.6 lentelėje matomi šiam
finansavimui reikalingi piniginiai ištekliai.
Lentelė 9.1.2.6. LAMMC paskolos ilgalaikiam turtui įsigyti (mln. litų)
2015 2016 2017 2018 2019 2020
Paskolos ilgalaikiam turtui įsigyti 0,83 2,09 2,81 2,56 2,09 2,09
Šiose prognozėse buvo remtasi prielaida, kad bus reikalingas 25 procentų ilgalaikio turto vertės papildomas finansavimas.
9.1.3 LAMMC įplaukų ir išlaidų sandara bei jų balansas
Apibendrinant visas aptartas LAMMC patiriamas išlaidas bei gaunamas įplaukas, yra pateikiamas šių kintamųjų nuoseklus
išsidėstymas laike bei gaunamas jų skirtumas, t.y. balansas.
Lentelė 9.1.3.1 Balansas tarp LAMMC įplaukų ir išlaidų (tūkst. litų)
Metai 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Išlaidos 28.108 30.345 35.917 30.897 31.849 29.577 36.230 41.140 42.449 43.809 45.541
179
Įplaukos 28.972 31.706 36.567 31.832 33.055 31.005 37.455 42.174 43.097 43.862 45.878
Balansas 864 1.361 650 935 1.206 1.428 1.226 1.034 649 53 337
Iš pateiktos informacijos galima daryti išvadą, jog dėl LAMMC veiklos vystymo bei plėtros, centro išlaidos ir įplaukos iki 2020 metų
išaugs apie pusantro karto. Iš pateiktos 9.1.3.1 lentelės matoma, jog planuojamoje LAMMC veikloje per ateinantį dešimtmetį
įplaukos nežymiai lenks patiriamas išlaidas. Šis skirtumas bus panaudojamas tolimesniam LAMMC veiklos tobulinimui, t.y. modernių
laboratorijų įrengimui, šiuolaikiškos technikos pirkimui, naujų tyrimo metodų diegimui, darbuotojų mokymams ir panašiai.
2014-2017 metais LAMMC prognozuojamas balansas yra teigiamas bei šiek tiek didesnis negu vienas milijonas litų, tačiau nuo 2018
metų šis balansas ima pastebimai mažėti. Šis mažėjimas yra aiškinamas tuo, jog po LAMMC statuso pakeitimo 2014 metais bus
reikalingi papildomi finansavimo šaltiniai - neišvengiamai prireiks mokėti už finansinių išteklių suteikimą bei grąžinti jau suteiktus
kreditus. Pažymėtina, jog po 2020 metų kreditų našta bus dar didesnė.
Toliau yra pateikiama informacija apie detalią išlaidų bei pajamų sudėtį 2020 ir 2020 metais.
Paveikslas 9.1.3.1 LAMMC išlaidų sudėtis 2010 ir 2020 metais
2010 2020
180
Kaip matyti iš aukščiau pateikto paveikslo, per ateinantį dešimties metų laikotarpį didžiausi išlaidų sudėties skirtumai prognozuojama,
kad įvyks darbo užmokesčio, ilgalaikio turto įsigijimo bei kitų paslaugų apmokėjimo srityse. Planuojama, jog išlaidos darbo
užmokesčiui ir toliau LAMMC bus didžiausios, tačiau jų dalis bendrose išlaidose sumažės ir 2020 metais sudarys 36 procentus. Toks
sumažėjimas prognozuojamas ir ilgalaikio turto įsigijimui. Šių išlaidų dalis bendrose išlaidose sieks 18 procentų. Taip pat planuojama,
jog kitų paslaugų išlaidų svarba ženkliai išaugs bei sudarys apie 24 procentus bendrose LAMMC išlaidose.
181
Paveikslas 9.1.3.2 LAMMC įplaukų sudėtis 2010 ir 2020 metais
2010 2020
Iš aukščiau pateikto paveikslo galima matyti pakitusią LAMMC įplaukų sudėtį. Visų pirma, kaip minėta aukščiau, nauju įplaukų
šaltiniu taps kreditai, skiriami ilgalaikiam turtui įsigyti. Prognozuojama, jog šios įplaukos 2020 metais sudarys apie 5 procentus visų
įplaukų. Šių papildomų įplaukų atsiradimas sumažins finansavimo iš ES struktūrinių fondų svarbumą (14 procentų visų įplaukų 2020
182
metais). Galiausiai, galima pabrėžti ekonominės veiklos pajamų padidėjusią svarbą. Šios pajamos prognozuojama, jog sudarys apie
trečdalį visų LAMMC pajamų.
9.2 Pasiūlymai LAMMC problemų įveikimui
Studijų rengėjų pasiūlymai LAMMC vystymui, esamų problemų sprendimui ir naujų iššūkių įveikimų yra paremti atlikta vidaus ir
išorės aplinkos analize. Šių pasiūlymų įgyvendinimo galimybės ir greitis priklauso nuo daugelio subjektyvių kriterijų bei aplinkos
pokyčių, todėl jie turėtų būti vertinami kaip apibendrintos sprendimų kryptys, kurioms sekant ir kurias vystant galima pasiekti
pageidaujamų pokyčių.
183
Pateikiami pokyčių pasiūlymai yra pagal problemų grupes:
Finansavimas ir apskaitos tvarkymas;
Fizinės infrastruktūros plėtra ir pajėgumų apjungimas;
Mokslo ir rezultatų gerinimas ir LAMMC prestižo didinimas;
Mokslo ir verslo sanglauda.
Finansavimas ir apskaitos tvarkymas
Šioje srityje siūlomi tokie pokyčiai ir veiksmai:
Bendro, skaidraus ir aiškaus mechanizmo, pagal kurį paskirstomas finansavimas atskiriems LAMMC padaliniams, nustatymas;
Vieningos apskaitos sistemos sukūrimas;
Padalinių ir jų darbuotojų, rodančių geriausius mokslo rezultatus bei siūlančių naujas tyrimų temas, finansinis skatinimas.
Vieningas finansų paskirstymas užtikrins LAMMC institutų ir regioninių padalinių gyvybingumą, išlaikant kamieninių padalinių
svarbiausius mokslinius prioritetus. Sujungus finansinių išteklių paskirstymą panaikins dubliavimo problemą stiprinant LAMMC
mokslinę veiklą ir eksperimentinę bazę bei naudojant mokslinį potencialą. Esant nesudėtingai ir aiškiai finansavimo paskirstymo
sistemai bus skiriama mažiau laiko ir energijos formalių dokumentų tvarkymui. Skaidrus finansų tvarkymas ir viešas jų paskirstymo,
investicijų tikslingumo bei kitų prioritetų pateikimas taip pat skatins LAMMC darbuotojus siekti bendrų tikslų ir vieningai dirbti
LAMMC labui. Būsimą finansų paskirstymo ir valdymo sistemą yra reikalinga apipavidalinti vieningu vidiniu dokumentu.
Vieningos apskaitos sistemos sukūrimas padės efektyviau valdyti finansinius išteklius pagal nustatytus LAMMC prioritetus ir
sudarytas prognozes. Po buhalterines sistemos sujungimo į vieną tinklą pagerės darbo našumas, bus lengviau sprendžiami apskaitos
klausimai bei operatyviau ruošiamos finansinės ataskaitos, mokestinės ir statistinės ataskaitos išoriniams vartotojams. Taip pat bus
išvengiama darbų dubliavimo, kas neišvengiamai sąlygos LAMMC patiriamų kaštų mažinimą.
184
185
Fizinės infrastruktūros plėtra ir pajėgumų apjungimas
Šioje srityje siūlomi tokie pokyčiai ir veiksmai:
Centralizuoto administracinio padalinio sukūrimas;
Bendros infrastruktūros sukūrimas tarpšakinių ir tarpdisciplininių tyrimų vykdymui (Jungtinių tyrimų centras);
Sąrašo apie LAMMC padalinių turimą mokslinę įrangą bei kitą turtą sudarymas bei informacijos apie mokslinių tyrimų
galimybes pateikimas;
Investicijos į mokslinės ir eksperimentinės bazės išsivystymo atskirties mažinimą.
Centralizuoto administracinio padalinio bei bendro infrastruktūros objekto jam sukūrimas sumažintų išlaidas administravimui bei
centro funkcionavimui. Kadangi visos dabartinės infrastruktūros sujungimas nėra galimas, dėl fizinės komunikacijos problemų, tačiau
glaudesnis bendradarbiavimas panašaus profilio tyrimus vykdančių padalinių yra tikslingas bei reikalingas. Ateityje būtų optimalu
ateityje sukurti bendrą infrastruktūrą tarpšakiniams bei tarpdisciplininiams tyrimams vykdyti bei plėtoti. Taip pat panašūs padaliniai,
skyriai ar laboratorijos turėtų būti vienijami. Pavyzdžiui, augalų apsaugos, selekcijos, genetikos ir biotechnologijos skyriai galėtų būti
apjungti į bendras struktūras. Tai palengvintų tematikos formavimą, darbų koordinavimą, pakeltų metodologinį atliekamų tyrimų lygį,
leistų racionaliau naudoti turimą įrangą. Kiti padaliniai, kaip dirvožemio, augalų mitybos, ekologijos, augalų fiziologijos galėtų
koordinuoti panašią mokslinę veiklą visuose struktūriniuose padaliniuose.
Kadangi iki šiol dar nėra tinkamai pasidalinta informacija apie LAMMC padalinių turimą mokslinę įrangą bei egzistuoja informacijos
trūkumas apie mokslinių tyrimų galimybes atskiruose LAMMC padaliniuose, yra tikslinga sukurti dokumentą, apibendrinantį šiuos
duomenis. Darbuotojų susipažinimas su šia informacija padėtų taip pat efektyviau atlikti mokslinę veiklą bei išnaudoti visą turimą
mokslinį potencialą.
186
Mokslo rezultatų gerinimas ir LAMMC prestižo didinimas
Šioje srityje siūlomi tokie pokyčiai ir veiksmai:
Centro mokslinių tyrimų koordinavimo struktūros sukūrimas;
Aiškios ir vieningos mokslinių tyrimų tematikos sukūrimas;
Bendrų programų nustatymas;
Integruotų, tarpdisciplininių tyrimų vykdymas;
Probleminių komisijų sukūrimas;
Bendradarbiavimo tarp atskirų centro darbuotojų skatinimas;
Investicijos į tyrėjų kompetencijos atskirties mažinimą (ypatingai taikomuosiuose tyrimuose);
Vieningos mokslinių tyrimų duomenų bazės sukūrimas.
Turi būti aiškiai ir konkrečiai apibrėžtos mokslinių tyrimų temos, kadangi toks pateikimas kur kas labiau apjungia ir mobilizuoja
darbui mokslininkus, nei atsargios ir aptakios temų, ir programų formuluotės.
Nustatyta, jog LAMMC galėtų turėti ne daugiau nei 5-6 kompleksines programas, apjungiančias aktualius žemės ūkiui ir
miškininkystei mokslinius tyrimus ir vienijančias atskirų padalinių darbą.
Daugumos specifinių darbų ataskaitos ir metodikos turėtų būti svarstomos kamieninių padalinių komisijose, tačiau įtraukiant didesnį
skaičių atstovų iš kitų padalinių. Turi būti siekiama kuo daugiau atskirų filialų darbuotojus įtraukti prie mokslinių projektų aptarimo:
recenzavimo, konsultavimo ir pan. Bendroji mokslo komisija yra tikslinga tiktai numatant tyrimų gaires LAMMC mastu bei svarstant
ypatingos svarbos projektus. Šios komisijos vaidmenį turėtų atlikti LAMMC Mokslo taryba.
Taip pat tikslinga sukurti nuolat veikiančias problemines komisijas, kurios koordinuotų visų LAMMC padalinių veiklą. Yra galimybė
suformuoti komisijas pagal mokslinių tyrimų temas, o joje patvirtintas darbų aktualumas galėtų būti diskutuojamas bendrojoje
komisijoje. Čia planuojamas programas ar darbus, kurių aktualumui pritarta temos komisijoje, galėtų pristatyti temos vadovas.
Patvirtintos bendrojoje komisijoje detalios darbų metodikos turėtų būti svarstomos temų komisijose ir tik tada teikiamos į darbo planą.
Tokiu būdu būtų panaikinamas tik padalinio pritarimas. Naujų skyrių tyrimų tematika turėtų būti formuojama remiantis raktiniai
187
žodžiais: dirvožemis, vanduo, chemija, fizika, biologija (mikro-, fito-, ento-), selekcija, genetika. Mokslinės veiklos planas turėtų būti
bendras visame LAMMC pagal temas: technologiniai tyrimai, augalų selekcija, genetiniai ištekliai, genetika, fiziologija ir t. t.
Mokslo ir verslo sanglauda
Šioje srityje siūlomi tokie pokyčiai ir veiksmai:
Užsakomųjų verslo subjektų mokslinių tyrimų pateikimo tobulinimas;
Pajamų iš ūkio subjektų užsakomųjų tyrimų bendrose ekonominėse pajamose didinimas;
Bendradarbiavimo su finansinėmis institucijomis pradėjimas.
LAMMC veiklos vystymas bei stiprinimas turės didelės įtakos verslo sektoriaus vystymuisi. LAMMC yra numatoma plėtoti studijų
programas bei mokslinius tyrimus, kuriais bus skatinamas saugių ir konkurencingų augalų auginimas. Didelis dėmesys bus skiriamas
maisto žaliavų kokybės ir saugos užtikrinimui, genetikai ir selekcijai. Taip pat numatoma skatinti biomasės naudojimą bioenergetikai,
kadangi Lietuvoje nėra pilnai išnaudojamas žemės ūkio bioenerginis potencialas. Taip pat LAMMC dalis studijų programų bus
sufokusuotos į daugiafunkcinį augalų panaudojimą. Taigi, šių mokslinių tyrimų plėtojimas leis verslo sektoriui išnaudoti mokslo
teikiamas žinias. Tokių modernių žinių pritaikymas sąlygotų konkurencingo verslo kūrimą bei vystymą, didelę pridėtinę vertę turinčių
produktų kūrimą. Yra numatyta, jog LAMMC bus pajėgus vykdyti apie 5 milijonų vertės užsakomųjų Lietuvos ūkio subjektų darbų
2017 metais.
9.3 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro MTEP veiklų planas
Šiame skyriuje pateikiamas išsamus LAMMC atskirų padalinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikų planas pagal
finansavimo šaltinius (žr. 9.3.l – 9.3.8 lenteles).
188
Lentelė 9.3.1. LAMMC Ilgalaikės mokslinių tyrimų programos, finansuojamos valstybės biudžeto (lėšos parodytos tik 2011 m.)
Eil.
nr.
Mokslinio tyrimo
/eksperimento
pavadinimas
Tyrimo/
eksperimento objekto apibūdinimas
Tyrimą
atliekantis
padalinys ar jų
grupė
Tyrimo/
eksperimento
laikotarpis,
metai
Nu-
ma-
tytos
lėšos,
tūkst.
Lt
1. Dirvožemio fizikinių,
cheminių, biologinių
savybių ir augalų
mitybos procesų
tyrimai
Nauji tyrimų rezultatai, kurių pagrindu
rengiami technologiniai pasiūlymai
(rekomendacijos) žemės ūkio (ar su juo
susijusių šakų) technologijoms rengti,
tobulinti, taip gautų žinių pagrindu
rengiami nauji projektai ar programos
tolesniems tyrimams
LAMMC ŽI
skyriai ir
LAMMC
regioniniai
padaliniai
2006-2015 1030
2. Augalų genetikos,
biotechnologijos,
fiziologijos,
biochemijos ir
selekcijos tyrimai
Nauji tyrimų rezultatai, kurių pagrindu
sukūriamos naujos augalų veislės, taip
gautų žinių pagrindu rengiami nauji
projektai ar programos tolesniems
tyrimams
LAMMC ŽI
skyriai ir
LAMMC
regioniniai
padaliniai
2006-2015 950
3. Genetinių išteklių
įvairovės tyrimai
Tyrimų rezultatai naudojami augalų
veislių kūrimui bei išteklių išsaugojimui
LAMMC ŽI
skyriai ir
LAMMC
regioniniai
padaliniai
2006-2015 250
4. Kultūrinių lauko augalų
derliaus formavimosi
ypatumų,
agroekologijos ir
regioninių
žemdirbystės sistemų
tyrimai
Nauji tyrimų rezultatai, kurių pagrindu
rengiami technologiniai pasiūlymai
(rekomendacijos) žemės ūkio (ar su juo
susijusių šakų) technologijoms rengti,
tobulinti, taip gautų žinių pagrindu
rengiami nauji projektai ar programos
tolesniems tyrimams
LAMMC ŽI
skyriai ir
LAMMC
regioniniai
padaliniai
2006-2015 870
189
5. Augalų patologijos,
naudingos ir žalingos
entomofaunos, žalingos
floros biologijos
ypatybių, jų plėtotės
reguliavimo galimybių
tyrimai
Nauji tyrimų rezultatai, kurių pagrindu
rengiami technologiniai pasiūlymai
(rekomendacijos) žemės ūkio (ar su juo
susijusių šakų) technologijoms rengti,
tobulinti, taip gautų žinių pagrindu
rengiami nauji projektai ar programos
tolesniems tyrimams
LAMMC ŽI
skyriai ir
LAMMC
regioniniai
padaliniai
2006-2015 700
6. Pievinių ir lauko
žolynų biologinės
įvairovės formavimosi
aspekų, agrobiologinių
ir ekologinių kitimo
dėsningumų tyrimai
Nauji tyrimų rezultatai, kurių pagrindu
rengiami technologiniai pasiūlymai
(rekomendacijos) žemės ūkio (ar su juo
susijusių šakų) technologijoms rengti,
tobulinti, taip gautų žinių pagrindu
rengiami nauji projektai ar programos
tolesniems tyrimams
LAMMC ŽI
skyriai ir
LAMMC
regioniniai
padaliniai
2006-2015 800
7. Tirti sodo augalų
požymių genetinę
prigimtį, optimizuoti
selekcijos procesą ir
sukurti intensyvios
sodininkystės
reikalavimus
atitinkančias veisles.
Nauji tyrimų rezultatai, kurių pagrindu
sukuriamos naujos sodų augalų veislės,
taip gautų žinių pagrindu rengiami nauji
projektai ar programos tolesniems
tyrimams
LAMMC SDI 2006-2015 510
8. Tirti augalų augimą,
raidą, morfogenezę,
plėtoti žydėjimo
iniciacijos teoriją.
Nauji tyrimų rezultatai, kurių pagrindu
rengiami technologiniai pasiūlymai
(rekomendacijos) žemės ūkio (ar su juo
susijusių šakų) technologijoms rengti,
tobulinti, taip gautų žinių pagrindu
rengiami nauji projektai ar programos
tolesniems tyrimams
LAMMC ŽI 2006-2015 278
9. Tirti daržo augalų
požymių bei savybių
genetinę prigimtį,
optimizuoti selekcijos
procesus, siekiant
sukurti rinkos
reikalavimus
atitinkančias veisles ir
hibridus.
Nauji tyrimų rezultatai, kurių pagrindu
rengiami technologiniai pasiūlymai
(rekomendacijos) žemės ūkio (ar su juo
susijusių šakų) technologijoms rengti,
tobulinti, taip gautų žinių pagrindu
rengiami nauji projektai ar programos
tolesniems tyrimams
LAMMC SDI 2006-2015 132
190
10. Tirti sodo augalų
biologiją, kurti ir
tobulinti moksliškai
pagrįstas sodų bei
uogynų veisimo ir
priežiūros
technologijas,
užtikrinančias aukštos
kokybės derlių vidaus
rinkai ir eksportui
Nauji tyrimų rezultatai, kurių pagrindu
rengiami technologiniai pasiūlymai
(rekomendacijos) žemės ūkio (ar su juo
susijusių šakų) technologijoms rengti,
tobulinti, taip gautų žinių pagrindu
rengiami nauji projektai ar programos
tolesniems tyrimams
LAMMC SDI 2006-2015 412
11. Plėtoti daržininkystės
mokslo pagrindus, kurti
ir tobulinti integruoto ir
ekologinio daržovių
auginimo technologijas
Nauji tyrimų rezultatai, kurių pagrindu
rengiami technologiniai pasiūlymai
(rekomendacijos) žemės ūkio (ar su juo
susijusių šakų) technologijoms rengti,
tobulinti, taip gautų žinių pagrindu
rengiami nauji projektai ar programos
tolesniems tyrimams
LAMMC SDI 2006-2015 252
12. Tirti ir tobulinti vaisių,
uogų, daržovių ir
prieskoninių augalų
paruošimo, laikymo bei
perdirbimo
technologinius
procesus
Nauji tyrimų rezultatai, kurių pagrindu
rengiami technologiniai pasiūlymai
(rekomendacijos) žemės ūkio (ar su juo
susijusių šakų) technologijoms rengti,
tobulinti, taip gautų žinių pagrindu
rengiami nauji projektai ar programos
tolesniems tyrimams
LAMMC SDI
2006-2015 517
13. Vykdyti miškotyros ir
aplinkotyros
mokslinius tyrimus bei
eksperimentinės plėtros
darbus
Nauji tyrimų rezultatai, kurių pagrindu
rengiami technologiniai pasiūlymai
(rekomendacijos) miškų ūkio (ar su juo
susijusių šakų) technologijoms rengti,
tobulinti, taip gautų žinių pagrindu
rengiami nauji projektai ar programos
tolesniems tyrimams
LAMMC MI 2006-2015 1060
Lentelė 9.3.2. Nacionalinės mokslo programos „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“ projektai
191
Eil.
nr.
Mokslinio tyrimo
/eksperimento
pavadinimas
Tyrimo/
eksperimento objekto apibūdinimas
Tyrimą
atliekantis
padalinys ar jų
grupė
Tyrimo/
eksperimento
laikotarpis,
metai
Nu-
ma-
tytos
lėšos,
tūkst.
Lt
1. Svetimkraščių medžių
rūšių plitimas Lietuvoje
ir procesą sąlygojantys
veiksniai
Bus nustatytas svetimkraščių medžių
rūšių plitimas Lietuvoje, šį procesą
sąlygojantys veiksniai ir rūšių
invazyvumo lygmuo, naujų tyrimų
rezultatų pagrindu bus kuriamos
rekomendacijos, rengiami nauji
projektai.
MI Ekologijos
skyrius bei
dalyvauja
mokslininkai iš
LAMMC ŽI,
LŽŪU, VDU.
2010-2011 316
2. Vietinių medžių rūšių
ir jų populiacijų
pažeidžiamumas,
arealų kaita bei
prognozės kintant
klimatui
MI Miško
genetikos ir
selekcijos skyrius
2010-2011 250
3. Segetalinės floros
pokyčiai ir valdymo
priemonės agrariniame
landšafte kintant
klimatui
Nauji tyrimų rezultatai, kurie padės
nustatyti invazinių piktžolių plitimo
tendencijas kintant klimatui.
LAMMC SDI
Augalų
fiziologijos
laboratorija, ŽI
Augalų mitybos ir
agroekologijos
skyrius,
Dirvožemio ir
augalininkystės
skyrius;
LŽŪŪ
Žemdirbystės
2010-2011 359
192
Lentelė 9.3.3. LMT nacionalinė programa „Sveikas ir saugus maistas“
Eil.
nr.
Mokslinio tyrimo
/eksperimento
pavadinimas
Tyrimo/
eksperimento objekto apibūdinimas
Tyrimą
atliekantis
padalinys ar jų
grupė
Tyrimo/
eksperimento
laikotarpis,
metai
Nu-
ma-
tytos
lėšos,
tūkst.
Lt
1. Kietakūnio apšvietimo
technologija
žalumyninių daržovių
maistinės kokybės
gerinimu
Panaudojant puslaidininkinius
šviestukus bus sukurtos kietakūnio
apšvietimo technologijos fitotronams ir
šiltnamiams, kurios leidžia padidinti
augalų produktyvumą, padidinti
biologiškai aktyvių medžiagų kiekį
produkcijoje ir pagerinti jos maistinę
kokybę.
LAMMC SDI
Augalų
fiziologijos
laboratorija, VU,
fizikos fakultetas,
MTMI
2011-2012 600
2. Augaliniai
izoflavonoidai maisto
papildams
Bus ieškoma naujų izoflavonoidų
išgavimo technologijų iš augalų ir jų
panaudojimo maisto papildams
galimybių.
LAMMC SDI
Augalų
fiziologijos
laboratorija, ŽI
Žolių selekcijos
skyrius
2011-2012 600
3. Uoginių augalų
antocianinų preparatai
maisto papildams
Bus įvertintos galimybės uoginių augalų
antocianinus panaudoti maisto papildų
gamybai.
LAMMC SDI
Sodo augalų
genetikos ir
biotechnologijos
skyrius, KMU,
BTI
2011-2012 300
Lentelė 9.3.4. LMT finansuojami mokslininkų grupių projektai
193
Eil.
nr.
Mokslinio tyrimo
/eksperimento
pavadinimas
Tyrimo/
eksperimento objekto apibūdinimas
Tyrimą
atliekantis
padalinys ar jų
grupė
Tyrimo/
eksperimento
laikotarpis,
metai
Nu-
ma-
tytos
lėšos,
tūkst.
Lt
1. Organinės anglies
tvarumas agro ir miško
ekosistemose.
Bus nustatyti organinės anglies
sankaupos ir apykaita agro ir miško
ekosistemose, nauji tyrimų duomenys
suteiks žinių apie biotinių ir abiotinių
veiksnių įtaką organinės anglies
tvarumui.
LAMMC MI, AL 2011-2015 70
2. Inovacijų plėtros
Lietuvos miškų ūkyje
tendencijos ir scenarijai
Bus įvertinta inovacinjų plėtros įtaka
Lietuvos miškų ūkio ekonominiui
efektyvumui ir gyvybingumui.
LAMMC MI 2011-2012 140
3. Spygliuočių medienos
kokybės tyrimai
Bus nustatyta bioekologinių veiksnių
poveikis spygliuočių medienos
fizikinėms ir mechaninėms savybėms.
LAMMC MI 2011-2012 140
4. Kietakūnio apšvietimo
technologija salotų
maistinės kokybės
gerinimui
Panaudojant puslaidininkinius
šviestukus bus sukurtos kietakūnio
apšvietimo technologijos fitotronams ir
šiltnamiams, kurios leidžia padidinti
salotų produktyvumą, padidinti jų
maistinę kokybę
LAMMC SDI 2010-2011 180
5. Daržovių daigų
auginimas, naudojant
kietakūnius šviesos
šaltinius
Panaudojant puslaidininkinius
šviestukus bus sukurtos kietakūnio
apšvietimo technologijos fitotronams ir
šiltnamiams, kurios leidžia optimizuoti
daigų auginimo technologijas
LAMMC SDI,
VU, fizikos
fakultetas, MTMI
2011-2012 180
6. Molekuliniai žymenys
atsparumo
Cecidophyopsis ribis
genams identifikuoti
Ribes genties
augaluose
Identifikavus atsparumo Cecidophyopsis
ribisgeną Ribes genties augaluose,
planuojama sukurti molekulinius
žymenis,
LAMMC SDI
Sodo augalų
genetikos ir
biotechnologijos
skyrius
2010-2011 157
194
7. Lietuvos trešnių
(Prunus avium) veislių
ir laukinių populiacijų
genetinio polimorfizmo
charakterizavimas
molekulinių žymenų
metodais
Planuojama charakterizuoti Lietuvos
trešnių (Prunus avium) veislių ir laukinių
populiacijų genetinį polimorfizmą
molekulinių žymenų metodais.
Planuojama, kad bus gauti nauji tyrimų
rezultatai, kurių pagrindu bus rengiami
technologiniai pasiūlymai
(rekomendacijos) žemės ūkio (ar su juo
susijusių šakų) technologijoms rengti,
tobulinti, taip gautų žinių pagrindu
rengiami nauji projektai ar programos
tolesniems tyrimams
LAMMC SDI
Sodo augalų
genetikos ir
biotechnologijos
skyrius
2010-2011 180
8. Sėklavaisių genetinių
išteklių ilgalaikis
saugojimas in vitro ir
genetinio stabilumo
įvertinimas
LAMMC SDI
Sodo augalų
genetikos ir
biotechnologijos
skyrius
2010-2011 180
9. Pašarinių žolių
poliploidijos tyrimai ir
poliploidinių linijų
kūrimas
LAMMC ŽI Žolių
selekcijos skyrius
2011-2012 90
195
Lentelė 9.3.5. 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa (3 prioritetas „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-
ŠMM-07-V „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ )
Eil.
nr.
Mokslinio tyrimo
/eksperimento
pavadinimas
Tyrimo/
eksperimento objekto apibūdinimas
Tyrimą
atliekantis
padalinys ar jų
grupė
Tyrimo/
eksperimento
laikotarpis,
metai
Nu-
ma-
tytos
lėšos,
tūkst.
Lt
1. Patogeno indukuojamo
superjautrumo atsako
reguliacijai reikšmingų
Malus genties augalų
genų identifikavimas
LAMMC SDI
Sodo augalų
genetikos ir
biotechnologijos
skyrius
2011-214 888
Lentelė 9.3.6. Tarptautinės programos
Eil.
nr.
Mokslinio tyrimo
/eksperimento
pavadinimas
Tyrimo/
eksperimento objekto apibūdinimas
Tyrimą
atliekantis
padalinys ar jų
grupė
Tyrimo/
eksperimento
laikotarpis,
metai
Nu-
ma-
tytos
lėšos,
tūkst.
Lt
1. TREEBREEDEX II
(BP7)
Tikslas - subutri visų Europos šalių
miško selkcininkus ir genetikus ir
integruojant visų Europos genetikos ir
selekcijos institucijų veiklą išplėtoti
miško selekciją Europoje.
LAMMC MI ir
užsienio šalių
įstaigos
2011-2015 200
2. Šiaurės šalių ilgalaikių
miško eksperimentų
duomenų bazės
(NOLTFOX)
išvystymas
Naujų tyrimų duomenimis bus papildyta
tarptautinė unifikuota duomenų bazė,
kurioje talpinami duomenys yra
prieinami kiekvienam besidominčiam
miško eksperimentais naudotojui.
LAMMC MI ir
užsienio šalių
įstaigos
2004 -... 10
(~kas-
met)
196
3. COST veikla FP0902
„Darnaus miško
biomasės tiekimo naujų
operacijų tyrimo ir
vertinimo procedūrų
plėtra ir
harmonizavimas“
Tikslas - suvienodinti miško energetikos
terminus, miškininkystės mokslinių
tyrimų metodikas ir biomasės išteklių
skaičiavimus, siekiant padidinti
mokslinių tyrimų tikslumą.
LAMMC MI ir kt. 20
(~kas-
met)
4. COST 864 veikla „
Tradicinių ir pažangių
augalų apsaugos
priemonių derinimas
sėklavaisių auginimui“
Bus siekiama sukurti augalų apsaugos
specialistų komandą, kuri pateiks naujų
tyrimų duomenų apie obuolių ir kriaušių
ligas ir pasticidų naudojimo galimybes.
LAMMC SDI 2010-2011 20
5. AGRI GEN RES 071
projektas „Šiaurės
Europos Ribes genties
augalų genofondas“
Bus sukurtas Šiaurės Europos Ribes
genties augalų genofondas
LAMMC SDI 2010-2011 41
6. AGRI GEN RES 036
projektas „ Europos
uoginių augalų
genetiniai resursai“
Naujais tyrimų duomenimis bus papildyti
Europos uoginių augalų genetiniai
resursai
LAMMC SDI 2010-2011 15
7. Interreg Baltic Sea
Programme Project:
Bionergy Promotion (
ERDF-Europos
Regioninės Plėtros
Fondas)
Projekto vykdymo metu bus sudarytos
sąlygos tarptautiniam ir tarpsektoriniam
bendradarbiavimui regione, sudarant
galimybes pasikeitimui informacija bei
žiniomis ir technologijomis,
koordinuojant politikos ir teisės aktų
tobulinimą bioenergetikos srityje bei
rengiant bioenergetikos skatinimo
priemones nacionaliniu ir regioniniu
lygiu.
Projekto lyderis
Švedijos
Energetikos
Agentūra; 32 kiti
dalyviai iš
Baltijos regiono
šalių institucijų,
LAMMC ŽI
2009-2011 208
8. Interreg Baltic Sea
Programme Project:
BAltic Forum for
Innovative
Technologies for
Sustainable MANure
Management
Bus atlikta Baltijos jūros regiono šalių
žemės ūkio atliekų saugojimo ir
utilizavimo galimybių studija.
Planuojama pateikti aplinkosaugines ir
socioekonomines šalių strategijas.
Projekto lyderis
MTT
(Suomija);17 kitų
dalyvių iš
Baltijos regiono
šalių institucijų, ir
LAMMC ŽI
2011-2014 214
197
(BATMAN) ( ERDF-
Europos Regioninės
Plėtros Fondas)
9. Tarptautinė programa:
Lietuva-Baltarusija.
Tema: ‚Daugiamečių
žolių gamtinių išteklių
panaudojimas
specialios paskirties
naujų veislių kūrimui‘
Bus siekiama surinkti bei papildyti
daugiafunkcinių žolynų kolekciją. Nauji
tyrimų rezultatai, kurių pagrindu
rengiami nauji projektai ar programos
tolesniems tyrimams
LAMMC ŽI ir
baltarusijos žemės
ūkio tyrimų
institutas
100
10. „Biodegalų gamybos
technologijų
tobulinimas naudojant
judros aliejų kaip naują
žaliavų bazę”
(„Development of
technology to
manufacture biofuels
using Camelina Sativa
oil as new raw material
base”)
Planuojama ištirti vasarinių judrų
auginimo galimybes vakarų Lietuvos
agrobiologinėmis sąlygomis.
LAMMC
Vėžaičių filialas ir
užsienio šalys
2008-2011 100
198
Lentelė 9.3.7. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos
srities „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ projektas
Eil.
nr.
Mokslinio tyrimo
/eksperimento
pavadinimas
Tyrimo/
eksperimento objekto apibūdinimas
Tyrimą
atliekantis
padalinys ar jų
grupė
Tyrimo/
eksperimento
laikotarpis,
metai
Nu-
ma-
tytos
lėšos,
tūkst.
Lt
1. Tuopų hibridų atrankos
ir dauginimo ypač
produktyviems
želdiniams veisti
intensyvios plantacinės
miškininkystės srityje
inovatyvių technologijų
ir mokslo žinių
taikymas ir jų sklaida
Tikslas - stiprinti žmogiškuosius išteklius
ir skleisti pažangiausias technologijas ir
inovacijas ypač intensyvios plantacinės
miškininkystės srityje.
LAMMC MI 2011-2013 140
2. Dirvos derlingumą
išsaugančių maistinių ir
pašarinių žemės ūkio
augalų moksliškai
pagrįstų auginimo
technologijų diegimas
ūkiuose
Siekiant skatinti dirbančius žemės ūkyje
sparčiau diegti mokslo naujoves svarbu
mokslo pasiekimus pademonstruoti
konkrečiame ūkyje gamybinėmis
sąlygomis įvairiuose regionuose.
Projekto metu ūkininkai ir žemės ūkio
srityje dirbantys asmenys bus
supažindinti su mokslo pažangiausiomis
technologinėmis ir naujovėmis.
LAMMC ŽI ir
Regioniniai
padaliniai
500
199
Lentelė 9.3.8. Ministerijų užsakomieji tyrimai
Eil.
nr.
Mokslinio tyrimo
/eksperimento
pavadinimas
Tyrimo/
eksperimento objekto apibūdinimas
Tyrimą
atliekantis
padalinys ar jų
grupė
Tyrimo/
eksperimento
laikotarpis,
metai
Nu-
ma-
tytos
lėšos,
tūkst.
Lt
1. Lietuvos Respublikos
Aplinkos ministerijos
užsakomasis tyrimas
„Genetiškai
modifikuotų organizmų
rizikos aplinkai ir
žmonių sveikatai
vertinimo paslaugų ir
išvadų parengimas“
LAMMC SDI 2010-2011 45
2. Augalų genų banko
projektas „Kriaušių
genofondo sveikos nuo
patogeninių
mikroorganizmų
pavyzdžių in vitro
rizogenezės sąlygų
ištyrimas ir jų
parengimas dauginti
tradiciniais metodais ex
vitro .
Augalų (sodo ir darţo) genetinių išteklių
lauko kolekcijų prieţiūros, genetinių
išteklių atnaujinimo, dauginimo ir augalų
genetinės medţiagos pavyzdţių
rengimo saugojimas Augalų genų banke
LAMMC SDI 2010-2011 60
3. Dirvožemio
agrocheminių savybių
tyrimai
Agrocheminių dirvožemio savybių
tyrimų programospriemonių
įgyvendinimas. Tyrimų rezultatai bus
naudojami dirvožemio savybių duomenų
bazės sukūrimui, suteiks naujų žinių apie
atskirų egionų dirvožemių potencialą.
LAMMC ATL 2007 - 2011 160
200
4. Žemės ūkio augalų
pasėlių būklės bei
prognozių Lietuvoje
parengimas
Bus atlikta žemės ūkio augalų derliaus
prognozė.
LAMMC ŽI 2010 - 2011 15
5. Mokslinių
rekomendacijų dėl
Lietuvos nacionalinio
tausaus augalų
apsaugos produktų
naudojimo veiksmų
plano parengimas
Bus parengtas Lietuvos nacionalinis
tausaus augalų apsaugos produktų
naudojimo veiksmų planas
LAMMC ŽI 2010 - 2011 40
6. Žemės ūkio augalų
genetinių išteklių
rinkimas, apibūdinimas
ir tyrimai
Naujais tyrimų duomenimis bus
papildyta augalų genetinių išteklių bazė.
LAMMC ŽI 2010 - 2011 10
9.4 LAMMC poveikis agrarinių ir miškų mokslų plėtrai
Tolimesnis LAMMC vystymas bei jo mokslinės veiklos stiprinimas nenuginčijamai prisidės prie Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo
plėtros.
Yra planuojama, jog LAMMC išplės savo mokslinį potencialą, kurį turėtų sudaryti apie 200 mokslo darbuotojų bei apie 40-45
doktorantai. Numatoma, kad šie mokslininkai ypatingai prisidės prie šių agrarinio ir miškų sektoriaus mokslinės veiklos krypčių
plėtojimo:
Dirvožemio fizikinių, cheminių, biologinių savybių ir augalų mitybos procesų tyrimai, jų dėsningumų atskleidimas;
Žemės ūkio ir miško augalų selekcijos, genetikos, biotechnologijos mokslinių pagrindų plėtojimas, naujų augalų veislių kūrimas,
Lietuvos Respublikos augalų genofondo tyrimai ir plėtra;
Žemės ūkio ir miško augalų biologijos dėsningumų tyrimai, kokybę ir produktyvumą lemiančių agrobiologinių sistemų
modeliavimas;
201
Žemės ūkio ir miško augalų mikrobiologijos, patologijos, patogenezės kontrolės, augalinių žaliavų ir produktų toksikologijos
tyrimai;
Žemės ūkio ir miško augalų produktų perdirbimo procesų ir saugojimo būdų modeliavimas ir optimizavimas, augalinių maisto
produktų sauga ir kontrolė, sodo ir daržo augalų biologiškai aktyvių medžiagų natūralioje ir perdirbtoje produkcijoje tyrimai;
Agro ir miško ekosistemų tvarumo tyrimai kintančio klimato sąlygomis;
Žemdirbystės, sodininkystės ir miškininkystės sistemų tyrimai, socialinių bei ekonominių problemų tyrimai žemės ir miškų ūkio
politikai formuoti.
LAMMC prognozuoja, kad šie mokslininkai aktyviai prisidės prie mokslinių publikacijų leidimo įvairiuose tarptautiniuose bei
nacionaliniuose leidiniuose bei didins mokslinį produktyvumą. LAMMC numato, kad kasmet bus parengiama apie 80 mokslinių
publikacijų ISI WoS duomenų bazėms, referuojamoms JAV Mokslinės informacijos instituto. Taip pat ketinama padidinti mokslinių
publikacijų skaičių iki 300 kituose prestižiškuose Mokslinės informacijos instituto referuojamuose ir recenzuojamuose periodiniuose,
tęstiniuose ar vienkartiniuose leidiniuose (pavyzdžiui, ISI Master List).
Taip pat LAMMC veikos plėtra ir jos sustiprinimas sąlygos teigiamą postūmį patentuojant mokslinius išradimus. O šio proceso
pasakoje, didės LAMMC kaip mokslo institucijos svarba nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bei išaugs galimybės generuoti papildomas
ekonomines pajamas.
Didesnis mokslinis potencialas taip pat leis dalyvauti bent 25-30 įvairaus lygmens tarptautinėse programose bei projektuose,
nacionaliniuose mokslo projektuose, gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtinėse tyrimų projektuose, slėnio „Nemunas“ ir kituose
įvairiuose šalies bei užsienio konkursiniuose projektuose.
Toliau bevystant LAMMC taip pat bus siekiama atnaujinti bendrai vykdomas doktorantūros studijas su Vytauto didžiojo universitetu
(Ekologijos ir aplinkotyros studijų krypties doktorantūra) ir Lietuvos žemės ūkio universitetu (Agronomijos ir Miškotyros studijų
krypčių doktorantūra). LAMMC prisidės prie doktorantų rengimo, suteikdamas galimybę naudotis platesniu studijų ir mokslinių
tyrimų spektru. Po reorganizacijos yra numatoma sudaryti galimybes doktorantams atlikti praktiką LAMMC institucijų laboratorijose.
Atlikdami praktiką jaunieji specialistai susipažins su platesnėmis laboratorinių ir lauko tyrimų galimybėmis, bus sudarytos sąlygos
išsamesnei duomenų analizei.
202
LAMMC dalyvavimas nacionalinėse ir tarptautinėse programose skatins didesnį doktorantų tarpinstitucinį mobilumą. Taip pat bus
rengiami projektai ir dalyvaujama Lietuvos mokslo tarybos koordinuojamuose podoktorantūrinių stažuočių konkursuose. Numatomi
LAMMC doktorantų mainai su:
Lietuvos Žemės ūkio universitetu;
Vytauto Didžiojo universitetu;
Kauno technologijos universitetu;
Lietuvos energetikos institutu ir kitais nacionaliniais partneriais;
Estijos žemės ūkio tyrimų institutu (Estonian Research Institute of Agriculture (ERIA);
Lenkijos Valstybiniu žemdirbystės ir augalininkystės mokslų tyrimų institutu (Institute of Soil Science and Plant Cultivation-
State Research Institute (IUNG);
Danijos Orhuso universitetu (Aarhus University) ir kitais.
Galiausiai, LAMMC vystymas leis pasiekti centro laboratorinės įrangos optimalų išnaudojimą, o tai reiškia, jog bus prisidedama prie
įvairesnių sričių tyrimų atlikimo, sprendžiant platų ratą mokslinių problemų.
203
Priedai
Priedas 1. LAMMC organizacinė struktūra ........................................................................... 203
Priedas 2. Darbuotojų skaičiaus prognozė 2010-2020 metais ............................................... 205
Priedas 3. LAMMC išlaidų prognozė (tūkst. litų) ................................................................. 206
Priedas 4. Tęsinys: LAMMC išlaidų prognozė (tūkst. litų) .................................................. 207
Priedas 5. LAMMC įplaukų prognozė (tūkst. litų) ................................................................ 208
Priedas 6. LAMMC įplaukų ir išlaidų balansas (tūkst. litų) .................................................. 209
Priedas 1. LAMMC organizacinė struktūra
204
205
Priedas 2. Darbuotojų skaičiaus prognozė 2010-2020 metais
Metai 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Darbuotojų skaičius 592 575 563 554 544 537 545 557 572 586 603
ŽI 165 160 155 151 147 144 146 149 153 155 160
Mokslininkai (dr.) 39 41 43 45 47 50 51 53 55 56 57
Mokslo darbuotojai 12 13 14 15 16 18 19 20 21 22 24
Doktorantai 11 12 13 14 15 16 16 16 17 17 18
Kiti darbuotojai 103 94 85 77 69 60 60 60 60 60 61
MI 78 75 72 69 66 64 66 69 73 77 81
Mokslininkai (dr.) 22 23 24 25 26 28 29 30 32 34 35
Mokslo darbuotojai 4 5 6 7 8 10 11 12 13 14 15
Doktorantai 8 8 8 8 8 8 8 9 10 11 12
Kiti darbuotojai 44 39 34 29 24 18 18 18 18 18 19
SDI 142 133 126 119 112 105 108 112 116 120 125
Mokslininkai (dr.) 32 32 33 34 35 37 39 41 43 45 47
Mokslo darbuotojai 9 9 9 9 9 10 10 10 10 10 11
Doktorantai 10 11 13 15 17 18 18 19 20 21 22
Kiti darbuotojai 91 81 71 61 51 40 41 42 43 44 45
RP 207 207 210 215 219 224 225 227 230 234 237
Mokslininkai (dr.) 38 38 39 40 41 42 43 44 46 47 48
Mokslo darbuotojai 4 4 4 5 6 7 7 7 7 8 9
Doktorantai 10 10 10 11 12 13 13 13 12 12 12
Kiti darbuotojai 155 155 157 159 160 162 162 163 165 167 168
206
Priedas 3. LAMMC išlaidų prognozė (tūkst. litų)
Metai 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Darbo užmokesčiui 12.924 12.582 13.586 13.549 13.495 13.522 13.885 14.365 14.946 15.529 16.233
Centro administracija 166 166 183 201 221 243 267 294 323 356 391
ŽI 3.988 3.867 4.121 4.051 3.983 3.944 4.045 4.181 4.353 4.476 4.696
MI 1.078 1.037 1.095 1.059 1.023 1.002 1.046 1.107 1.188 1.272 1.359
SDI 2.828 2.649 2.760 2.631 2.500 2.369 2.466 2.590 2.719 2.856 3.023
RP 4.864 4.864 5.428 5.608 5.769 5.964 6.061 6.193 6.362 6.570 6.763
Komunalinėms paslaugoms 1.184 1.302 1.433 1.576 1.733 1.907 2.098 2.307 2.538 2.792 3.071
ŽI 390 429 472 519 571 628 691 760 836 920 1.012
MI 58 64 70 77 85 93 103 113 124 137 150
SDI 474 521 574 631 694 763 840 924 1.016 1.118 1.229
RP 262 288 317 349 384 422 464 511 562 618 680
Ilgalaikio turto įsigijimui 7.170 8.947 12.634 6.735 6.737 3.338 8.340 11.242 10.244 8.347 8.349
Centro administracija 30 282 33 35 36 38 40 42 44 47 49
ŽI 166 4.501 4.501 4.501 4.501 100 2.000 2.000 2.000 2.000 2.000
MI 2.912 100 2.100 100 100 3.000 100 3.000 2.000 100 100
SDI 4.000 4.000 4.000 100 100 100 3.200 3.200 3.200 3.200 3.200
RP 62 65 2.000 2.000 2.000 100 3.000 3.000 3.000 3.000 3.000
Prekių įsigijimui 2.216 2.438 2.681 2.896 3.128 3.379 3.649 3.942 4.257 4.598 4.967
Centro administracija 10 11 12 13 15 16 18 19 21 24 26
ŽI 584 642 707 763 824 890 961 1.038 1.121 1.211 1.308
MI 106 117 128 139 150 162 174 188 204 220 237
SDI 918 1.010 1.111 1.200 1.296 1.399 1.511 1.632 1.763 1.904 2.056
RP 598 658 724 781 844 912 984 1.063 1.148 1.240 1.339
207
Toliau žiūrėti tęsinį kitame puslapyje.
Priedas 4. Tęsinys: LAMMC išlaidų prognozė (tūkst. litų)
Metai 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Transporto išlaidos 424 466 513 564 621 683 751 826 909 1000 1100
ŽI 124 136 150 165 182 200 220 242 266 292 322
MI 34 37 41 45 50 55 60 66 73 80 88
SDI 92 101 111 122 135 148 163 179 197 217 239
RP 174 191 211 232 255 280 308 339 373 410 451
Kitų paslaugų išlaidos 4.190 4.609 5.070 5.577 6.135 6.748 7.423 8.165 8.982 9.880 10.868
Centro administravimas 42 46 51 56 61 68 74 82 90 99 109
ŽI 2.438 2.682 2.950 3.245 3.569 3.926 4.319 4.751 5.226 5.749 6.324
MI 598 658 724 796 876 963 1.059 1.165 1.282 1.410 1.551
SDI 314 345 380 418 460 506 556 612 673 740 814
RP 798 878 966 1.062 1.168 1.285 1.414 1.555 1.711 1.882 2.070
Išlaidos palūkanoms 0 0 0 0 0 0 83 292 573 1.664 954
Palūkanos už gautus
kreditus 2015 metais 0 0 0 0 0 0 83 83 83 83 0
2015 kredito grąžinimas 0 0 0 0 0 0 0 0 0 835 0
Palūkanos už gautus
kreditus 2016 metais 0 0 0 0 0 0 0 209 209 209 209
Palūkanos už gautus
kreditus 2017 metais 0 0 0 0 0 0 0 0 281 281 281
Palūkanos už gautus
kreditus 2018 metais 0 0 0 0 0 0 0 0 0 256 256
Palūkanos už gautus
kreditus 2019 metais 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 209
Iš viso išlaidų 28.108 30.345 35.917 30.897 31.849 29.577 36.230 41.140 42.449 43.809 45.541
208
Priedas 5. LAMMC įplaukų prognozė (tūkst. litų)
Metai 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Biudžeto asignavimai 10.742 11.172 11.618 12.083 12.567 13.069 13.592 14.136 14.701 15.289 15.901
Centro administravimas 186 193 201 209 218 226 235 245 255 265 275
ŽI 4.702 4.890 5.086 5.289 5.501 5.721 5.950 6.188 6.435 6.692 6.960
MI 2.240 2.330 2.423 2.520 2.620 2.725 2.834 2.948 3.066 3.188 3.316
SDI 2.385 2.480 2.580 2.683 2.790 2.902 3.018 3.138 3.264 3.394 3.530
RP 1.229 1.278 1.329 1.382 1.438 1.495 1.555 1.617 1.682 1.749 1.819
Ekonominės veiklos pajamos 7.996 8.523 9.085 9.683 10.322 11.002 11.727 12.500 13.324 14.202 15.138
Pajamos iš užsakymų* 1.599 1.948 2.336 2.767 3.244 3.772 4.356 5.000 5.774 6.628 7.569
Kitos ekonominės pajamos 6.397 6.575 6.749 6.917 7.078 7.230 7.371 7.500 7.550 7.574 7.569
Finansavimų-pervedimų
lėšos (iš LR institucijų) 2.800 2.800 2.900 3.000 3.100 3.200 3.400 3.900 4.300 5.100 5.500
Programų ir projektų skaičius 28 28 29 30 31 32 34 39 43 51 55
Finansavimo sumos iš ES
struktūrinių fondų 7.170 8.947 12.634 6.735 6.737 2.504 6.255 8.432 7.683 6.260 6.262
Centro administravimas 30 282 33 35 36 29 30 32 33 35 37
ŽI 166 4.501 4.501 4.501 4.501 75 1.500 1.500 1.500 1.500 1.500
MI 2.912 100 2.100 100 100 2.250 75 2.250 1.500 75 75
SDI 4.000 4.000 4.000 100 100 75 2.400 2.400 2.400 2.400 2.400
RP 62 65 2.000 2.000 2.000 75 2.250 2.250 2.250 2.250 2.250
Finansavimo sumos iš TO** 264 264 330 330 330 396 396 396 528 924 990
Programų ir projektų skaičius 4 4 5 5 5 6 6 6 8 14 15
Projekto vidutinė metinė vertė 66 66 66 66 66 66 66 66 66 66 66
Paskolos*** 0 0 0 0 0 835 2.085 2.811 2.561 2.087 2.087
209
Iš viso įplaukų 28.972 31.706 36.567 31.832 33.055 31.005 37.455 42.174 43.097 43.862 45.878
*Pajamos iš ūkio subjektų užsakomųjų mokslinių tyrimų; ** Finansavimo sumos iš tarptautinių organizacijų; *** Paskolos ilgalaikiam turtui įsigyti
Priedas 6. LAMMC įplaukų ir išlaidų balansas (tūkst. litų)
Metai 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Išlaidos 28.108 30.345 35.917 30.897 31.849 29.577 36.230 41.140 42.449 43.809 45.541
Įplaukos 28.972 31.706 36.567 31.832 33.055 31.005 37.455 42.174 43.097 43.862 45.878
Balansas tarp įplaukų ir išlaidų 864 1.361 650 935 1.206 1.428 1.226 1.034 649 53 337
Recommended