Lietuvos švietimo iššūkiai . Kaip Erasmus+ programa gali...

Lietuvos švietimo iššūkiai . Kaip Erasmus+ programa gali prisidėti prie jų sprendimo?

2017-11-29

Gražina Kaklauskienė

Apie ką kalbėsiu?

• Erasmus+ 30-etis

• Tarpinis programos vertinimo rezultatai

• Programos ateities vizija

• Lietuvos švietimo iššūkiai

ES 1998-2016 m. Lietuvos švietimo ir jaunimo mainų

projektams skyrė daugiau nei 200 milijonų eurų

Iš viso per 111 tūkst. mobilumų iš Lietuvos!

Prisijunkite ir JŪS http://ec.europa.eu/erasmus30

TARPINIS VERTINIMAS

• Įvertinti „Erasmus+” programos indėlį į Lietuvos švietimo sistemos kokybės gerinimą

• Identifikuoti „Erasmus+” programos indėlio Lietuvoje gerosios praktikos pavyzdžius

• 6 kriterijai: rezultatyvumas, efektyvumas, tinkamumas, suderinamumas ir papildomumas, pridėtinė vertė ir tęstinumas

• Užsakovas ŠMM, tyrimą atliko Viešosios politikos ir vadybos institutas

Išvados Rezultatyvumas

• Programa reikšmingai prisidėjo tobulinant dalyvių gebėjimus ir

įgūdžius, ypatingai bendrąsias kompetencijas.

• Programa reikšmingai prisidėjo prie mokslo ir studijų kokybės

gerinimo ir inovacijų diegimo.

• Pastebimai keičiasi programoje dalyvaujančių institucijų kultūra:

daugėja atvirumo, drąsos eksperimentuoti, išbandyti naujoves, mokytis. Stiprėja bendradarbiavimas organizacijų viduje, plėtojami ir stiprinami ryšiai su vietos ir užsienio partneriais. Diegiami nauji valdymo procesai, struktūros ir pasiekimų stebėsenos sistemos.

Aukštasis mokslas

Reikšmingi pokyčiai tiek individų, tiek organizacijų, tiek sistemos lygmenyse.

Profesinis mokymas

Dalyvavimas „Erasmus+“ projektuose daro teigiamą poveikį tiek individams (mokiniams ir profesijos mokytojams), tiek organizacijoms.

Bendrasis ugdymas

„Erasmus+“ dalyvaujančiose Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ryškūs ugdymo proceso pokyčiai: pamokose keliami nauji ugdymo tikslai, taikomos naujos didaktinės praktikos, integruojami dalykai, pagerėja emocinis klimatas, daugėja tolerancijos ir atvirumo.

Suaugusiųjų švietimas

Suaugusiųjų švietimo sektoriaus organizacijoms dalyvavimas programoje suteikia galimybę kurti ir plėtoti naują mokymų turinį, vykdyti tarpdisciplininę veiklą, plėsti partnerių tinklą, kurti naujas paslaugas ir pasiekti naujas tikslines grupes.

• Rezultatyvumas

• Efektyvumas

• Tinkamumas

• Suderinamumas ir papildomumas

• Europos pridėtinė vertė ir tęstinumas

Išvados

• Rezultatyvumas

• Efektyvumas

• Tinkamumas

• Suderinamumas ir papildomumas

• Europos pridėtinė vertė ir tęstinumas

Visos sritys ir sektoriai Programos įgyvendinimas švietimo ir mokymo srityje tapo paprastesnis.

Programų apjungimas jaunimo srityje teigiamo poveikio nedavė.

Reikšmingesnį poveikį turėjo išplėstas supaprastintų dotacijų sistemos (unit costs) taikymas – dėl to sumažėjo administracinė našta.

Išvados

• Rezultatyvumas

• Efektyvumas

• Tinkamumas

• Suderinamumas ir papildomumas

• Europos pridėtinė vertė ir tęstinumas

Išvados Visos sritys ir sektoriai Programos „Erasmus+“ tikslai atitinka dalyvių iš Lietuvos poreikius ir yra suderinami su dalyvaujančių organizacijų strateginiais tikslais.

Lietuvoje ši programa yra populiari, konkurencija dėl lėšų – didelė, todėl paramą dažniau gauna daugiau patirties ir išteklių turinčios organizacijos.

Programa pritraukia įvairias tikslines grupes, tačiau darbdavius ir neorganizuotą jaunimą pritraukti yra sunkiau.

• Rezultatyvumas

• Efektyvumas

• Tinkamumas

• Suderinamumas ir papildomumas

• Europos pridėtinė vertė ir tęstinumas

Išvados Visos sritys ir sektoriai

Skirtingi programos veiksmai gerai papildo vienas kitą švietimo ir mokymo sektoriuje, padeda plėtoti organizacijų partnerystę

„Erasmus+“ ir prieš tai buvusios programos yra vienintelis stabilus ir nuolat augantis tarptautinio mobilumo finansavimo šaltinis Lietuvoje.

Visos sritys ir sektoriai „Erasmus+“ yra viena esminių stiprėjančio Lietuvos švietimo ir mokymo sistemos tarptautiškumo, aktyvesnio tarpsektorinio bendradarbiavimo ir inovatyvumo prielaidų.

Ši programa labai stipriai prisideda užtikrinant savanoriško darbo ir jaunimo pilietinio aktyvumo plėtrą šalyje.

Programos poreikis šalyje yra didelis, o paraiškų kokybė – aukšta. Neretai tai apsunkina galimybes su šiuo metu tenkančia biudžeto dalimi užtikrinti programos rezultatų tęstinumą.

Išvados

http://erasmus-plius.lt/uploads/files/e-tarpinis-vertinimaspilnaversija.pdf

• Rezultatyvumas

• Efektyvumas

• Tinkamumas

• Suderinamumas ir papildomumas

• Europos pridėtinė vertė ir tęstinumas

Naujos programos vizija (1)

Programos supaprastinimas: • Administravimo proporcingumas (evoliucija vs revoliucija,

vienos paraiškos vienai institucijai principas įvairioms veikloms, „mažos vs didelės" ir "patyrusios vs nepatyrusios" organizacijos).

• Prieinamumo didinimas (lengvesnis paraiškų procesas, prioritetas nedalyvavusiems, socialiai pažeidžiamos grupės).

Naujos veiklų formos: • Virtualus bendradarbiavimas (papildinys fiziniam mobilumui,

perspektyvių studijų krypčių studentų mobilumo rėmimas, MOOCs platformos panaudojimas, eTwinning plėstimas, mobilumo programa švietimo politikams).

"Erasmus visiems" • Ženkliai didesnis biudžetas programai ;

• Didinti prieinamumą mokykloms ir suaugusiems, ypač tiems, kurie yra nepalankioje padėtyje;

• OLS sustiprinta ir išplėsta ir personalui (visų sektorių).

Europos identiteto ir bendrųjų vertybių stiprinimas

• Pilietiškumo temos stiprinimas (mokytojų rengime, bendrajame ugdyme ir suaugusiųjų švietime)

Naujos programos vizija (2)

Plėsti tarptautinę dimensiją

• Į PM, BU sektorius;

• Ženkliai paprastinti MSI dalyvavimą ir NA administravimą;

• Didinti finansavimą bendradarbiavimui su išsivysčiusiomis šalimis (perspektyvių studijų krypčių studentų mobilumas).

Naujos programos vizija (3)

EK 2017 m. švietimo ir mokymo stebėsenos išvados rekomendacijos (1)

• Lietuva pirmauja Europoje, 30–34 m. amžiaus grupėje turėdama daugiausia aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių – 58,7 proc. (ES vidurkis – 39,1)

• Neįgijusių vidurinio išsilavinimo (tik 4,8 proc., ir tai yra antra vieta ES po Kroatijos)

• Lietuva tebeturi lyčių požiūriu neproporcingą aukštojo mokslo sistemą. Lietuvos moterys yra labiausiai kvalifikuotos Europoje. Aukštojo mokslo laipsnį turi 68,8 proc. moterų ir 48,1 proc. vyrų.

• EK ataskaita pažymi, kad Lietuva turi itin platų aukštųjų mokyklų tinklą, nors studentų mažėja. Neefektyvus ir lėšų valdymas kituose švietimo sektoriuose.

EK 2017 m. švietimo ir mokymo stebėsenos išvados rekomendacijos

• PISA Lietuvos 15-mečių mokinių skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio

raštingumo gebėjimai dar suprastėjo

• Atskirties mažinimas. Socialinė ir ekonominė padėtis bei mokyklos vieta daro didelį poveikį mokinių pasiekimams. Mokinių, priklausančių žemiausiam socialiniam sluoksniui ir gyvenančių kaimo vietovėse, pasiekimai yra prastesni.

• Mokytojų profesijos populiarumo didinimas. Pažymima, kad mokytojų demografinė struktūra kelia susirūpinimą, nes daug vyresnio amžiaus mokytojų, 87,5 proc. visų mokytojų sudarė moterys, o jaunimas nesirenka gamtos mokslų dalykų, ypač fizikos ir chemijos, pedagoginių studijų.

• Tebėra prasti suaugusiųjų mokymosi rodikliai. Lietuvoje 2016 metais mokėsi 6 proc. suaugusiųjų, o ES vidurkis buvo 10,8 proc.

KLAUSIMAI?

Švietimo mainų paramos fondas

Rožių al. 2, 03106 Vilnius

grazina.kaklauskiene@smpf.lt